7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. vasario 7 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | F o t o g r a f i j a | K i n a s

7md2Valstybinio simfoninio orkestro 25-meèiui

3Eimunto Nekroðiaus spektaklis „Jobo knyga“

5Jonas Trinkûnas – kibernetikos skeptikas

6Pokalbis su tapytoju Andriu Vîtoliòiu

8Prasideda Berlyno kino festivalis

9Nauji filmai – „Santa“

Nr. 5 (1066) | Kaina 2,50 Lt

Agnë Naruðytë

Kiekvienà tekstà galima pradëtinuo oro. Kas dabar dedasi uþ lan-go? Penki laipsniai ðalèio, baþnyèiøbokðtai jau mato saulæ, sniegas taipnusidëvëjæs, kad nebebus kam tirp-ti, vis dar þiema. Tai pats banaliau-sias klausimas. Ir pats svarbiausias –vaizdas pro langà yra bûsimo dienosspektaklio scena. Metø laikas dik-tuoja scenarijø, mes tik pagal já su-vaidiname savo gyvenimus geriau arblogiau ásijausdami. Todël toks kû-rinys kaip „Metai“ lietuviðkai turë-jo bûti anksèiau ar vëliau paraðytas.Kristijonas Donelaitis tik vykdë nu-rodymus ið aukðèiau. Bet niekas jamneliepë raðyti hegzametru ir dar –apie netaðytus kaimieèius. Galëjosusirasti kilnesná objektà, paraðytikà nors apie meilæ. Bet ne – vis dar-bas, vis rûpesèiai. Pamokymai pa-èiai primityviausiai egzistencijai:„Tu, niekings þmogau! mokykis èiapasikakyt, / Kad tav kartais tropijas

skûpai prisivalgyt.“ Galime teisëtaiskøstis, kad ðis nuo vaikystës kala-mas tekstas mus pasmerkë amþi-nam gyvenimui Vyþlaukyje. Todël járeikëjo kuriam laikui uþmirðti.

Kartà, kai dar buvau paauglë, të-vas mane nusiveþë á Tolminkiemá.Galvoje ákyriai skambëjo dþiugi„Metø“ pradþia: „Jau saulelë vël at-kopdama...“ Visai norëjau pamaty-ti tà vietà, kur pavasará pamokslau-ja gandrai, rudená „ratas sukasisunkiai“, þiemà iðalkæs Doèys pasi-ðaudo varnø, þmonës dëvi „sopa-gus“ ir skuba „pas kakalá mielà“ (iðto þodþio sutartinai kikendavomeper literatûros pamokas). Nebepri-simenu, ko tiksliai tikëjausi, bet tik-rai ne to, kà pamaèiau: niekam ne-reikalingomis þolëmis apþëlusiàlygumà, purvinas pakelës balas irnetinkantá miestelio pavadinimà –Èistyje Prudy. Niekas ten neprimi-në ilgesingojo Tolminkiemio. Kris-tijono Donelaièio muziejus ir jo ka-pas tada tik ðiurpino kaip mirties

relikvijos. Daugiau niekada ten ne-buvau.

Vëliau maèiau tø vietø fotografi-jas, ið kuriø iðsiskyrë Raimundo Ur-bono ciklas, taip ir neiðleistas atski-ra knyga. Jos buvo nostalgiðkos –Urbonas ieðkojo iðlikusiø praeitiesþenklø, juos fiksavo suminkðtinda-mas kontûrus, kad iðtirptø detalës,per daug aiðkiai rodanèios dabartá.Jo rusvos fotografijos atrodë tarsidarytos kaþkada seniai – kiaurasie-niai griuvësiai, ið paskutiniøjø sau-gantys juos pastaèiusiø þmoniø dva-sià. Jø vaizdas keistai ramino –gundë svajoti apie tà uþ Lietuvos ri-bø paliktà þemæ, kurioje gimë ne tikpirmasis lietuviðkos literatûros kû-rinys, bet ir pats raðtas, uþpildæsknygas, neðtas á Rusijos nudrengtàLietuvà. Bet fotografijø groþis lei-do iðvengti tiesos – negalvoti apietai, kad visa ta istorija jau nubrauk-ta nuo þemës pavirðiaus, sunaikin-

Laiko geologijaKristijono Donelaièio ilgesio þemë pagal Arturà Valiaugà

N U K E L T A Á 7 P S L .

Arturas Valiauga, ið ciklo „Ilgesio þemë“. 2012 m.

Andris Vîtoliòð. „Stalas iðeina ið kambario“2013 m.

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066)

M u z i k a

Þivilë Ramoðkaitë

Valstybinio simfoninio orkestromeno vadovas ir vyriausiasis diri-gentas Gintaras Rinkevièius gimta-dienio koncertus rengia kasmet irbûtinai sausio 30-àjà, pirmo vieðoorkestro koncerto dienà. Apie tàkoncertà jau sukurta legenda, kuolabiau jis tolsta, tuo áspûdingesnë-mis detalëmis apauga. Nenuostabu,kiekvienas juk turime sukaupæ stip-riø meniniø iðgyvenimø, kurie me-tams bëgant darosi vis brangesni irryðkesni. Á mûsø patetiðkus prisimi-nimus koks nors ið ðalies þvelgian-tis abejingas subjektas gal tik galvàpakraipys...

Gintaro Rinkevièiaus augintas irbrandintas orkestras ðiandien jauèiasitvirtai, nëra në ko lyginti su pirmuojukoncertu ir kelio pradþia, pareikala-vusia didþiulio triûso ir iðtvermës, kaikiekvienà orkestro koncertà kolekty-vas suvokë vos ne kaip dalyvavimàèempionate, kurio tikslas – pergalë irtik pergalë! Tada reikëjo ne tik kuogeriau groti, bet ir þûtbût nutildytiskeptiðkus balsus, abejojanèius darvieno simfoninio orkestro reikalin-gumu. Ásitvirtinti Lietuvos muziki-niame gyvenime padëjo begalinisG. Rinkevièiaus entuziazmas, uþsi-spyrimas ir noras turëti savo kolekty-và, kurá ugdai, mokai, á meistriðkumoaukðtumas vedi visiðkai savarankið-kai. Maestro ðiame kelyje palaikëásakmus jo talento balsas.

Vartau senas orkestro koncertøprogramas ir negaliu nepasidþiaugtinuosekliai kauptu repertuaru, aprë-pianèiu nuostabiausius simfoninësklasikos kûrinius, sukurtus muzikosgenijø – Franzo Schuberto, Ludwi-go van Beethoveno, JohannesoBrahmso, Gustavo Mahlerio, Ri-chardo Strausso, Piotro Èaikovskio,Sergejaus Rachmaninovo... Orkest-ro koncertai traukë dël pasirinktosmuzikos (neámanoma iðvardyti vi-sø orkestro atliekamø autoriø, tarpjø nemaþa ir ðiuolaikiniø), bet taippat ir dël kvieèiamø puikiø solistø.O gimtadienio koncertams visuometbuvo rengiama iðskirtinë programa.Bûta koncertø, kuriuose orkestrasatliko po G. Mahlerio simfonijà (V,II, III), o ðvæsdamas vos penktàjágimtadiená, ëmësi ðio autoriausgrandiozinës VIII!

Ðiømetá XXV sezonà orkestraspaþymëjo iðskirtiniais koncertais, ku-

riuose buvo atliktos trys 9-osios sim-fonijos, o jas vainikavo sausio 30 d.nuskambëjusi L. van Beethoveno De-vintoji.Pradëta buvo nuo ðio sezonopirmame koncerte rugsëjo 26 d. at-liktos Antono Brucknerio Devinto-sios d-moll, paskutinës kompozito-riaus simfonijos, paskirtos mylimamDievui („dem lieben Gott“), kurtosiki pat mirties (finalo galutinai uþ-baigti autorius nespëjo). Orkestrassimfonijà grojo itin susikaupæs, dë-mesingai sekdamas maestro G. Rin-kevièiø, panirusá á sukreèianèias mu-zikos gelmes. Ðiame koncertekolektyvas visiðkai atskleidë savo me-niná pajëgumà. Ypaè raiðkiai muzi-kavo orkestro pûtikai.

Kita devintoji simfonija – Anto-nino Dvorþako e-moll, „Ið naujojopasaulio“. Prisodrinta paties auto-riaus sukurtø „amerikietiðkø“ me-lodijø, palyginti su Bruckneriu, ma-loni, vaizdinga, lengvai klausomamuzika, skraidinanti fantazijà ánuostabiø peizaþø pasaulá, lyrikà irliaudiðkos muzikos sferas. Orkest-ras visa tai sëkmingai perteikë, mu-

G. Rinkevièius perleido diriguotiRobertui Ðervenikui. Beje, ðiamekoncerte (lapkrièio 15 d.) dalyvavopianistas Andrius Þlabys, atlikæsFryderyko Chopino Antràjá koncer-tà ir palikæs vienà kità abejonæ dëldusloko „Yamaha“ fortepijonoskambesio. Vëliau tà vakarà atliktaSchuberto Devintoji suskambëjoypaè pakiliai. Tiksli, skoninga irraiðki interpretacija suþavëjo juve-lyriðkomis detalëmis (mediniø pu-èiamøjø grupë tiesiog þërëjo) ir pui-kiai skambanèiais tutti.

Sausio 30 d. gimtadienio koncer-te turbût svarbiausias veikalas buvoL. van Beethoveno Devintoji simfo-nija. Kadangi ðventiná koncertà or-kestras skyrë ávairaus skonio publikai,ðá sudëtingà veikalà „palengvino“populiarios operø arijos, kuriomsbuvo skirta pirmoji koncerto dalis.Nuskambëjus Dmitrijaus Ðostako-vièiaus energija trykðtanèiai „Ðven-tiðkajai uvertiûrai“ pasirodë solistai,pakaitomis padainavæ po dvi arijas(ið Georges’o Bizet „Karmen“,Wolfgango Amadeaus Mozarto

Edgaras Montvidas, Irena Bespalo-vaitë ir sveèias ið Rusijos MichailasKazakovas. Ypaè suþavëjo E. Mont-vido jausmingai atlikta populiariojiII veiksmo Chosë arija ir Hofmanokupletai bei I. Bespalovaitës Pami-nos arija ir Miuzetës valsas.

Áspûdinga devintøjø simfonijø pynëValstybinio simfoninio orkestro 25-ojo gimtadienio koncertui nuskambëjus

Anonsai

Baroko muzikoskoncertas

Vasario 8 d. 19 val. Lietuvos na-cionalinëje filharmonijoje koncer-tuos pirmà kartà Lietuvoje vieðin-tys pasaulinio garso baroko muzikosinterpretatoriai – þymusis Belgijosbaroko orkestras „B’Rock“ ir flei-tos Paganini vadinamas ðveicarøfleitistas ir dirigentas Maurice’asStegeris. Sveèiai atliks Giuseppe’sAntonio Brescianello, Antonio Vi-valdi, Giuseppe’s Torelli ir Frances-

co Geminiani kûriniø programà „Sumeile, Vivaldi“.

Belgijos baroko orkestras „B’Rock“ákurtas 2005 m. ir yra vienas geriausiøpasaulyje tokià muzikà atliekanèiøkolektyvø. Ðio orkestro atsiradimàákvëpë senosios muzikos atgimimas.Orkestrà ákûrë klavesinininkas,kompozitorius ir dirigentas FrankasAgsteribbe’as, kontrabosininkas To-mas Devaere’as ir kultûros vadybi-ninkai Tomas Bisschopas bei Hen-rikas Storme’as.

„B’Rock“ reziduoja Gente. Or-kestre groja daugiau kaip dvideðimt

atlikëjø ið Belgijos ir kitø ðaliø. Su„B’Rock“ orkestru daþnai pasirodogarsûs solistai ir dirigentai, kaip an-tai René Jakobsas, Jérémie Rhore-ris, Leonardas Garciã Alarcónas,Peteris Dijkstra, Philippe’as Jarous-sky, Kristiana Bezuidenhout, Alek-sandras Melnikovas, Ilina Ibragi-mova ir kiti. Kolektyvas per sezonàsurengia tris deðimtis koncertø ávai-riose ðalyse. Pasirodymai visadateatraliðki, kupini staigmenø ir nuo-taikingi.

Orkestro repertuaro pagrindas –þinomi ar reèiau skambantys XVII–

rifus“ geriausiai þino dirigentai ir jàatliekantys muzikantai. Tai visaispoþiûriais sudëtingas veikalas. BetMaestro Rinkevièius net ir per gim-tadienio ðventæ neleido sau lengviauatsikvëpti. Itin dramatiðkai jis inter-pretavo pirmàjà dalá su ypaè raið-kiai artikuliuota „taðkuota“ tema,staigiomis dinamikos bangomis, ne-paprasta vidine jëga. Kitø dviejø da-liø muzika ne tokia „kovinga“, –Scherzo praskriejo greitu tempu,stabtelint vidurinëje dalyje, kai pa-sigirdo linksma obojaus melodija.Pagirtinai tiksli ir raiðki ðioje dalyjebuvo mediniø puèiamøjø grupë –pradedant fagotu, baigiant puikiuobojaus solo. Treèioje dalyje nuo-ðirdþiai atsivërë styginiai, ypaèsmuikai.

Devintosios finalas su choru ir so-listais atliktas itin áspûdingai. Kau-no choras ðià simfonijà yra puikiaiatlikæs daug kartø, bet ðásyk dainavosu dar didesniu polëkiu. Orkestrasbuvo toks pat pakilus. Taèiau tikrastaigmena tapo harmoningas, tikslusir skambus solistø ansamblis, savoepizodus padainavæs itin stilingai.Iðskirtiniø pagyrimø nusipelno sop-ranas Irena Bespalovaitë, meistrið-kai artikuliavusi greito tempo aukð-tos tesitûros motyvus. Nuostabiaiskambëjo jos skaidrus sopranas.

Pakilioji „Odë dþiaugsmui“ artë-jant baigiamajam akordui tiesiogsudrebino betonines Kongresø rû-mø sienas. Valstybinis simfoninis or-kestras iðties ðventiðkai paminëjodvideðimtpenkmetá, o tai juk ketvir-tadalis ðimtmeèio!

XVIII a. kûriniai. Taèiau nevengia-ma atlikti ir ðiuolaikinæ muzikà. Be-je, ðiam kolektyvui visa muzika yraðiuolaikinë, nesvarbu, ar tai Mon-teverdi, Vivaldi, Mozartas, ar Brit-tenas.

Orkestro „B’Rock“ meno vadovasir koncertmeisteris Rodolfas Richte-ris – þymus smuikininkas, daug kon-certuojantis kaip solistas ir ansamblionarys. Jis yra padaræs nemaþai Jo-hanno Sebastiano Bacho, GeorgoFriedricho Händelio, Giuseppe’sTartini ir kitø kompozitoriø áraðø, ne-seniai á kompaktines plokðteles su

„B’Rock“ orkestru áraðë Antonio Vi-valdi ir Johno Cage’o kûrinius.

Koncerto solistas – pagarsëjæs ba-roko muzikos interpretuotojas, ðvei-carø fleitistas ir dirigentas Maurice’asStegeris. Jis nuolat kvieèiamas kon-certuoti ir dirbti dirigentu su geriau-siais baroko, klasikinæ ir modernià-jà muzikà atliekanèiais kolektyvais.

Tikimasi, kad ðis prestiþinio ba-roko orkestro ir nuostabaus solistopasirodymas Vilniuje suburs visus,mëgstanèius kokybiðkà muzikà.

LNF INF.

zikavo laisvai alsuodamas, ásiklau-sydamas á kiekvienà muzikos vingá.Puikiai suskambëjo iðraiðkinga ant-rosios dalies anglø rago tema, taippat daugybë kitø nemaþiau pavyku-siø epizodø.

F. Schuberto Devintàjà C-dur

„Uþburtosios fleitos“, GioachinoRossini „Sevilijos kirpëjo“, Camil-le’o Saint-Saenso „Samsono ir Da-lilos“, Giacomo Puccini „Bohemos“,Jacques’o Offenbacho „Hofmanopasakø“ ir Charles’o Gounod „Faus-to“). Solistai – Jovita Vaðkevièiûtë,

L. van Beethoveno Devintàjàsimfonijà atliko visi keturi minëtisolistai, Kauno valstybinis choras(vadovas Petras Bingelis) ir orkest-ras. Suprantama, ðio koncerto diri-gentas – Gintaras Rinkevièius.

Apie simfonijos „povandeninius

Gintaras Rinkevièius

Irena Bespalovaitë, Jovita Vaðkevièiûtë, Edgaras Montvidas ir Michailas Kazakovas

V . Ð È I A V I N S K O N U O T R A U K O S

7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066) 3 psl.

T e a t r a s

Lina Klusaitë

Apie Eimunto Nekroðiaus spek-taklius esame ápratæ kalbëti rimtai.Rimtai á savo darbus þiûri ir pats re-þisierius, rimtas bus ir ðis straipsnis.Jei manote, kad pavadinime slypiironija ir begemotas nëra biblinispersonaþas, klystate. Paskaitykite„Jobo knygà“ – vienà prieðtarin-giausiø Senojo Testamento tekstø,paþiûrëkite naujausià Nekroðiauspastatymà, ir nustebsite, kokie buvopaskutiniai Jobo þodþiai.

Tapo áprasta, kad „Jobo knyga“matuojamos teologinës Biblijos tie-sos. Daþniausiai joje keliama blo-gio egzistavimo pasaulyje ir nekal-to kentëjimo problema, kurià,susidûrus su Jobo drama, sunku pa-aiðkinti net patiems teologams. Ðitema jaudino ir tebejaudina dauge-lá menininkø, raðytojø, filosofø: pra-dedant Fiodoru Dostojevskiu, ku-rio romane „Broliai Karamazovai“Ivanas suabejojo Dievu dël pasauláapëmusios nekaltos kanèios, ir bai-giant C. Fredu Alfordu, kurio kny-goje „Po Holokausto...“ („After theHolocaust...“) Jobo drama tapo at-spirties taðku kalbëti apie ðiuolaiki-nio þmogaus kanèià. Ne vienas filo-sofas „Jobo knygà“ siejo su SamuelioBecketto pjesëje „Belaukiant Godo“aptinkamu beprasmiðku laukimu,objekto, kuris niekada nepasirodys,tyla ar Albert’o Camus „Sizifo mi-te“ apraðyta absurdo þmogaus maið-to idëja, nepaliekanèia vietos nuolan-kumui, susitaikymui su iracionaliatikrove. Nors moderniais laikais ab-surdo pasaulis apibrëþiamas Dievonesatimi, „Jobo knyga“, kurioje Die-vas vis dëlto pasirodo (manoma, kadDievo ásiterpimo epizodai yra vëles-nës redakcijos pataisa), netapo kliû-timi apmàstyti jos ið absurdo patir-ties perspektyvos. Kaip teigë Camus,absurdas gimsta ið begalinio þmo-gaus troðkimo suvokti pasaulio vie-novæ, nuolatinio aiðkumo ilgesio iriracionalaus, nepaþinaus pasauliotylëjimo prieðprieðos. Jobas, susidû-ræs su iracionalia Dievo tvarka, kaipir Camus absurdo þmogus, trokðtaaiðkumo, Dievo plano suvokimo, to-dël kreipiasi á Vieðpatá praðydamaspasiaiðkinti, atkurti simbolinæ tvar-kà, prarastà prasmingà egzistencijà,kurios jis, sekant Dievo teisingumoekonomija, nusipelnë savo uoliu ti-këjimu. Jobo klausimas „Kodël?“,savo kaltës nepripaþinimas ir ilgas at-sakymo laukimas ne vienam filosofuileido ðá bibliná personaþà pastatytigreta maiðtaujanèio, metafizinius bû-ties klausimus kvestionuojanèio mo-dernaus þmogaus.

Nekroðiaus spektaklyje metafizi-nës bûties, maiðto temos palieèia-mos labai neþymiai, ir tai yra jo pa-ties sàmoningas pasirinkimas. Kaipteigia pats reþisierius, „Jobo knygà“jis interpretuoja remdamasis Anta-no Maceinos religijos filosofija, ku-ri, nors ir iðplaukia ið egzistencialis-tiniø nuostatø, akcentuoja ne tiekbendrà absurdiðkos bûties patirtá,maiðtingà þmogaus laikysenà jos at-

þvilgiu, kiek konkretaus þmogauskovà uþ savo likimà, jo asmeninæ vi-dinæ dramà, ið vienos pusës, sàlygo-jamà abejojimo, klausimo këlimo irapsisprendimo kanèios situacijoje, iðkitos – susitaikymo su savo kûriniostatusu ir ontologinio Dievo pripa-þinimo reikalavimo. Ðiuo poþiûriuNekroðiaus spektaklis kaip niekadreliginis, keliantis ne tiek filosofi-nius, kiek tikëjimo klausimus. Galtodël Jobas jame pasirodo ne kaipmodernus, savo jëgomis tikintismaiðto ar egzistencinio màstymoþmogus, o kaip nuolankus Dievotarnas, eilinis þmogelis, kurio ribi-në situacija tiesiog iðprovokuoja jákelti klausimus ir elgtis nekasdienið-kai. Ið pirmo þvilgsnio norisi prieðin-tis tokiai Nekroðiaus Jobo interpre-tacijai, bet netrukus supranti, kadreþisieriaus pasirinkimas yra dësnin-ga gilaus ásiskaitymo á Maceinos re-ligijos filosofijà iðdava. Ir iðties Ma-ceinos indëlis èia toks ryðkus, kadbraukiant pirðtu per filosofo raðtøpuslapius galima atsekti Nekroðiausdëmesingai dëliojamus akcentus.

Jobo tikëjimas, kaip mano istori-kai, remiasi deuteronomine teolo-gine tradicija, Dievà lyginanèia suÁstatymu. Ði tradicija dar nebuvoáteisinusi mesianistinës ar eschato-loginës vilties, vëliau tapusios svar-bia Naujojo Testamento atrama.Gyvenimas uþsibaigdavo èia, þemë-je, todël viskas, kas þmogui nutik-davo jo kasdienybëje, turëjo negráþ-tamà vertæ. Biblijoje vertingi dalykaibuvo uþtvirtinami juos pakartojant,pritaikant ir átraukiant á vyraujan-èià teologinæ paþiûrø sistemà. Taipatsirado skirtingos pasakojimø ver-sijos, þyminèios skirtingas tikëjimokoncepcijas. Nekroðius, norëdamasuþtvirtinti Jobo þemiðko gyvenimogerovës þlugimo prieðistoræ ir teolo-ginio ginèo sàrangà, pradþios teks-tà taip pat pakartoja, pavesdamasjá iðsakyti trims pagrindinës kolizi-jos personaþams, skirtingoms teolo-gijoms atstovaujanèioms figûroms:Dievui (Salvijus Trepulis), Velniui(Vygandas Vadeiða) ir paèiam Jo-bui (Remigijus Vilkaitis). Ðiojespektaklio vietoje reþisieriaus su-manymas, ko gero, labiausiai diso-nuoja su aktoriø galimybëmis. Ak-toriai tiesiog skirtingai intonuojatekstà, taèiau ketinimai, koncepci-jos, versijos, poþiûriai á ávyká neið-ryðkëja. Sàlyginë pasakojimo forma

juos verèia atsiriboti nuo ávykiø ið-gyvenimø, todël drama sunkiaiágauna pagreitá, o laikas nenumal-domai senka. Vilkaièio Jobas, kar-tu ir pasakotojas, ir ávykius iðgyve-nantis asmuo, po truputá ásiûbuojaveiksmà, ir drama prasideda. Atsi-randa tiesioginë kalba, dialoginiaimonologai, taupios, bet iðkalbingosreþisieriaus metaforos.

Á Jobo dramà Nekroðius pirmiau-sia þvelgia ið Tëvo, duodanèio ir at-imanèio saldainius, visagalybës per-spektyvos (kiek primityvoka tiesioginënuoroda á tai – ant kaklo kabantisþuvies simbolis, suvyniotas lyg sal-dainis). Jau pirmoji scenografinëmetafora liudija, kad Jobo, laikan-èio kertinius savo namø ràstus, ge-rovë ið tiesø priklauso nuo Dievo.Uþtenka pastarajam papûsti, ir taspats ràstas, kurá Jobas laikë neva sa-varankiðkai, já parklupdo (asociaci-ja su Kristumi), galiausiai prispau-dþia prie þemës. Tuo paèiu metukaip iðvarymo ið Dievo namø uþuo-mina, aliuzija á bausmæ lydinèià kal-tæ scenoje iðauga aktoriø ið tuðèiøraðomojo stalo stalèiø sudëliotas Jo-bo nuodëmiø, kanèiø, gundymo me-dis. Stalèiø motyvas – á juos papras-tai dedamos bylos su prasikaltusiøjønuodëmëmis – vëliau pasirodys Jo-bui kalbant apie savàjà bylà. Stal-èiai ir vël bus tuðti, ið jø pabirs tikbalti popierëliai. Jobas á savo nuo-dëmiø dëþutæ galës padëti tik savoðvarkelá – tikëjimà, nusivelkamà irapsivelkamà kaip abejonæ, bandy-mà senà pûliuojanèià odà pakeistinauja. Su ðia metafora iðkalbingaisusisies deganèiomis lemputëmisapraizgytas kenèiantis Jobo kûnas,simboliniame spektaklio audinyjevirsiantis savanoriðku kanèios pri-

siëmimu, maceiniðku „nuskaidrëji-mu Dievuje“, nusikratant senuojuir apsivelkant naujuoju þmogumi. Ikitapimo naujuoju þmogumi dar busilgas kelias, draugø Elifazo (VaidasVilius) ir Bildado (Darius Petrovs-kis) teologiniai iðvedþiojimai, ban-dymas primesti kaltæ, jos neradi-mas, pilnatvës dienø prisiminimasir visiðkas Jobo sutrikimas.

Tai, kaip Jobo sutrikimà pateikiaNekroðius, yra bene pati dramatið-kiausia, jautriausia spektaklio vieta,atidengianti ne tik aðtriausià „Joboknygos“ smaigalá, bet ir Maceinos re-ligijos filosofijos ðerdá. Jobo atsaky-mus Elifazui ir Bildadui, kuriuoseformuluojami maiðtingi klausimaiDievui („kà padariau Tau, þmogaussarge? / Kodël pavertei mane savotaikiniu?“), reþisierius traktuoja nekaip maiðto uþuomazgà, o veikiaukaip bræstantá skundà, nubloðkiantáJobà á Maceinos minimà absoliuèiàvienatvæ. Nekroðius, kaip ir Al-bert’o Camus sekëjai, uþfiksuoja la-bai svarbø tylos momentà, kai Die-vas ir velnias pasitraukia. Po ðioávykio Jobas patiria visiðkà rezigna-cijà, tuðtumà, sutrikimà, sàmyðá. Vil-kaitis jautriai perteikia karðèiuojan-èià Jobo bûsenà, kai „ðviesa jopalapinëje aptemsta“, o „dvasia at-siduria tamsoje“. Apimtas neviltiesVilkaièio Jobas ima kasti tunelá, ku-rio gale galbût pasirodys iðeitis. Se-kant nekroðiðkai maceiniðka interpre-tacija, tunelis iðkyla kaip naujo keliokanèios situacijoje ieðkojimas, vedan-tis á apsisprendimà. Pralindæs pro tu-nelá Jobas trumpam pranyksta iðscenos, priversdamas suklusti netpatá Dievà, o po pertraukëlës gráþtajau pasikeitæs, iðdidus, pasitikintis,vadinasi, – apsisprendæs. Jobas ap-

Jobo kanèia, maiðtas ir begemotasApie Eimunto Nekroðiaus spektaklá „Jobo knyga“

sisprendþia „ginti savo bylà Dievoakivaizdoje“. Ir ðtai kas nutinka: poþodþiø „iðsakysiu, kà galvoju / Ne-svarbu, kas man atsitiks“, Jobaskaip kanèioje nuskaidrëjæs iðminèiusima þarstytis sentencijomis, patari-mais draugams, moterims, velniui.Kiti ðalia jo atrodo nuodëmingi, su-sigûþæ, neteisûs. Nors vëliau pagrin-diniai priekaiðtai Dievui vis dëlto pa-sigirsta, jie nebetenka reikðmës, nesJobas jau yra ne tik apsisprendæs be-sàlygiðkai pasitikëti Dievu, bet ir ið-aukðtintas reþisieriaus. Gal todël by-la nuskamba ne tiek kaip klausimokëlimas, o veikiau kaip susitaikymo,Jobo nekaltumo, tikëjimo árodymoprocesas.

Eimuntas Nekroðius, nugesinda-mas pagrindiná spektaklio konfliktà,neleidþia Jobui në akimirkà pasijus-ti maiðto þmogumi. Taip eliminuoja-ma pati klausimo átampa, reikalingafilosofinëms inspiracijoms atsirasti.Paradoksalu, bet ðioje vietoje reþi-sierius nuosekliausiai laikosi Macei-nos màstymo trajektorijos, iðplau-kianèios ið Apreiðkimo doktrinos,prasidedanèios nuo atsakymo.Maceinos religiniuose svarstymuo-se, nors ir keliami klausimai kan-èios akivaizdoje, atsakymas jau yraþinomas – Dievas, jo buvimas ir on-tologinë virðenybë ið esmës nekves-tionuojami. Nekroðius nekvestionuo-jamà Dievo galià paliudija atsakuBildadui, kur Jobas svarsto apie gali-mybæ stoti su Dievu á teismà. Klau-siant, ar „kas nors Jam prieðinosi iriðliko sveikas?“, Jobui pradeda by-rëti dantys. Jis ima ðvepluoti. Ðiuogestu reþisierius atima ið Jobo gali-mybæ apreikðti save, objektyvizuotisavo pasaulá. Nublokðtas á disarti-kuliacijos zonà Jobas negali lygin-tis su Dievu, pastarojo visagalybëtampa neginèytina. Kalbos suardy-mas galutinai nureikðmina Jobo bû-tá, pastato já á kûrinijos vietà.

Kad Jobo ranka negali lygintis suVieðpaties (jis bando pakelti Já uþdirþo), Nekroðius pademonstruojapasitelkdamas vyriðkai tëviðkà Tre-pulio Dievo monologà, patvirtinan-èiu dieviðkà galià ir teisingumà. Tei-singumas Jobo atþvilgiu ávykdomassulyginant já su begemotu, pager-biant jo dràsà. Áduodamas Jobui árankas akmená, kiek naivokoje sce-noje Trepulio Dievas apie ðá kûrináprabyla: „jo ðirdis tvirtai nulietakaip akmuo, [...] / Strëlë nepriversjo bëgti; [...] / tai kûrinys be baimës.“Begemotas – tokie bus kanèioje ið-laisvëjusio, Dievuje apsisprendusionaujo þmogaus paskutiniai þodþiai.Galiausiai finalinëje nebylioje sceno-je Jobui sugràþinami turtai. Kaip toárodymà jis godþiai valgo obuolá – su-gràþintos gerovës, pilnatvës simbo-lá. Vël priimtas á ðeimà po saugiu Të-vo stogu Jobas atrodo laimingas kaipklusnus Dievo vaikas. Galima saky-ti, kad ðiuo spektakliu Nekroðiuslinki þiûrovams ne maiðtauti, o su-sitaikyti, iðkentëti ir iðlaukti. Ar toksreþisieriaus palinkëjimas ir Jobo in-terpretacija priimtina, kiekvienasþiûrovas yra atviras apsispræsti pats.

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O S

Darius Petrovskis (Bildadas), Remigijus Vilkaitis (Jobas), Vaidas Vilius (Elifazas)

4 psl. 7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066)

Vasario 21 d. Lietuvos nacio-naliniame dramos teatreávyks spektaklio „Barikados“premjera. Tai jaunø meninin-kø kûrinys bandant suprasti,kaip kalbëti apie 1991 metøsausio ávykius Lietuvoje.Spektaklio kûrëjai – drama-turgai Goda Dapðytë, JânisBalodis, reþisierius ValterisSîlis ir dailininkë Ieva Kau-liòa, – susipaþino Teatro irkino informacijos ir edukaci-jos centro kartu su kitø ðaliøpartneriais surengto tarptau-tinio Baltijos ir Ðiaurës ðaliøjaunøjø menininkø seminaro„BaNd“ renginiuose.Lietuvos nacionalinis dramosteatras pakvietë juosbendradarbiauti ágyvendinantjø kûrybiná sumanymà.Kalbamës su bûsimo spektak-lio autoriais.

Daiva Ðabasevièienë: Manau, ði te-ma pasirodë jums visomis prasmë-mis labai svarbi.

Valteris Sîlis: Kai Audronis Liugapakvietë mane statyti spektaklá Na-cionaliniame dramos teatre, dar ne-þinojau, kokià medþiagà pasirink-siu. Taèiau tuo pat metu GodaDapðytë kartu su Jâniu Balodþiu pa-siûlë ðià idëjà.

Goda Dapðytë: Su Jâniu Balodþiususitikau Suomijoje, politinio akty-vistinio teatro kûrybinëse dirbtuvë-se. Mûsø mokytojas Larry Bogadasið Jungtiniø Amerikos Valstijø klau-sinëjo, kokiomis temomis mûsø ða-lyse maþiausiai kalbama? Prisimi-niau dar visai nesenus istoriniusávykius, visiðkai neatspindëtus teat-re. Jânis pasakë, kad ir Rygoje ði te-ma kol kas neliesta. Pagalvojome,kad galëtume kà nors padaryti kar-tu. Ir Jânio, ir Valterio kûrybà þi-nojau dar iki tø dirbtuviø.

V. S.: Man ði tema buvo ádomi darstudijuojant Latvijos kultûros aka-demijoje. Ypaè 1988 m. – Atgimi-mo laikotarpis. Sukûriau porà ne-dideliø iðtraukø, bet nieko didesnionepavyko nuveikti.

D. Ð.: Kodël tai jums atrodëádomu?

V. S.: Pirmiausia ádomûs su ðiaisávykiais susijæ jausmai. Be to, norisiáprasminti ávykius, jø nemitologi-zuojant. Svarbu ir tai, kad tai vykotelevizijoje, parlamente... Ádomu,kokia tuomet buvo Lietuvos realy-bë? Mes atradome labai netikëtødalykø, kad ir visiðko panaðumo sudabartim. Negali sakyti, kad tadaLietuva buvo vienokia, o dabar ki-tokia.

Jânis Balodis: Apie ðá laikotarpánemaþai suþinojau dar mokykloje.Dabar man svarbu ið ðios dienos po-zicijø suprasti, kuo jis buvo svarbus.Kita, raðytojo uþduotis – atvykus áLietuvà suvokti, kas vyko ir vykstaðioje ðalyje. Kuo mes skiriamës irkuo panaðûs.

Ieva Kauliòa: Man tuomet buvovienuolika metø. Kai kà prisimenu,

todël per repeticijas daug kà lygi-nu. Suprantu daug situacijø, emo-cijø. Bet niekada taip giliai neana-lizavau Latvijos situacijos, kaip ðiuometu tyrinëjame Lietuvà. Kas tuometu jûsø ðalyje buvo svarbiausiapolitikoje, parlamente? Kokia bu-vo situacija Maskvoje? Kokia buvoSovietø Sàjungos strategija? Ar ap-skritai jos nebuvo?

D. Ð.: Kas jums ðiame tyrimenauja?

I. K.: Ádomu, pavyzdþiui, paana-lizuoti buvusius Prunskienës irLandsbergio, Prunskienës ir Gorba-èiovo santykius. Tai tam tikra fan-tazijø erdvë. Yra daug dokumenti-nës medþiagos, daug informacijos,bet yra ir nemaþai baltø dëmiø.

V. S.: Kai lankëmës televizijosbokðte, ádomu buvo stebëti ne tikdarbuotojos emocijas pasakojantapie ekstremalius iðgyvenimus, betir Godos, kuri mums vertë pasako-jimà, santyká su ðiais ávykiais. Man,kaip reþisieriui, tai svarbu. Jaudina-mai skambëjo per radijà ávairiomiskalbomis perduodami praneðimai.Tai lyg tam tikras atsisveikinimas sugyvenimu.

I. K.: Sumanëme paraðyti savo is-torijos „knygà“. Þinom, kaip Sovie-tø Sàjunga pateikë ðiø ávykiø apþval-gà ir kokià laidà pristatë.

V. S.: Ðiandien galime stebëti, kaipnepriklausomybës siekianèiose ða-lyse veikiama pagal tà patá scenari-jø. Skiriasi nebent aukø skaièius.Bet mechanizmas veikia tas pats.Akivaizdu, 1991 m. tas mechaniz-mas nesuveikë, ávyko „klaida“.

I. K.: Man atrodo, Gorbaèiovastiesiog nesuprato, kad susidûrë sutauta.

J. B.: Gorbaèiovas buvo pirmasKomunistø partijos generalinis sek-retorius, nedalyvavæs Antrajamepasauliniame kare. Jis dirbo tik Ru-sijoje ir ilgai neávertino nacionali-nio klausimo svarbos.

D. Ð.: Að puikiai atsimenu tà lai-kotarpá, nes studijavau Sankt Peter-burge ir kaip tik tuo metu buvau grá-þusi á Vilniø. Neþinau, kaip buvoMaskvoje, bet Sankt Peterburgesklandë laisvesnës mintys, nei, tar-kim, Vilniuje. Èia þmonës buvo la-bai ábauginti. O „vieðumas“ tarp ru-sø inteligentø tiesiog tvyrojo ore.

V. S.: Ðiandien „mechanizmas“veikia panaðiai. Imkime, pavyz-dþiui, Austrijà, kur paleidþiamaskaro nusikaltëliu Lietuvoje laiko-mas þmogus, nes austrams nepa-ranku gadinti santykius su didþià-ja Rusija. Tai, kad Lietuva1991-aisiais laimëjo „þaidimà“ uþnepriklausomybæ, ðiais laikais svar-bu nebeatrodo. Anot Pirmojo Bal-tijos kanalo: „Tai tik lietuviø pro-blema. Niekam tai nëra aktualu.Niekas to nelaiko nusikaltimu þmo-niðkumui.“ Perfrazuojant Voltai-re’à, „Visi þudikai turi bûti nubaus-ti, nebent jie þudo daug ir skambanttrimitams.“ Dël to dabar ir baisu,dël to dabar vyksta daug nepaaiðki-namø dalykø.

D. Ð.: Kaip jûs dirbate? Kiek pa-stebiu, jûs visada kartu.

J. B.: Mes visi renkam medþiagà,susirenkam á repeticijas, daug dis-kutuojam, tam tikras iðtraukas siû-lome aktoriams, jie improvizuoja.Jei vienas ar kitas epizodas labiaupavyksta, já áraðome ir jau turimetam tikrà vieno ar kito ávykio versi-jà. Taip darbas auga, vystosi, tikri-name ávairiø epizodø junginius,

D. Ð.: Kokia Jûsø, kaip dailinin-kës, uþduotis?

I. K.: Að jau sukûriau porà spek-takliø istorijos tema. Dirbau su ki-tais reþisieriais, bet patirtis panaði.Tai buvo autobusu po Rygà keliau-jantis spektaklis. Latvijoje, kaip irLietuvoje, per Antràjá pasauliná ka-rà buvo ir getas, ir koncentracijosstovyklos, po to – trëmimai á Sibi-rà... Ruoðdamiesi spektakliui, su

T e a t r a s

1991-øjø sausis teatre„Barikados“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje

sa tai yra daug skausmingiau. Svar-bu iðlaikyti „þvilgsná ið ðalies“, kuráir formuoja kolegos latviai. Svarbuturëti kelis poþiûrius á tà patá daly-kà ir su tuo „þaisti“.

D. Ð.: Ar uþtenka temos, kad at-sirastø spektaklis?

V. S.: Reikia tikëti savimi, jaustisave. Kam apskritai reikalinga isto-rija? Tam, kad suvoktum, pamaty-tum bûtent ðios dienos situacijà. Jukkiekvienas istorikas norom neno-rom komentuoja ðiandienà. Net itinmoksliniame tekste galima áþvelgtiðiandienos refleksijas. Taip yra irmums, statantiems „Barikadas“:mes matome ypaè ekstremalias tolaiko situacijas, þmones, kurie bu-vo pasiryþæ mirti. Ði situacija labaidramatiðka – joje daug teatro.

I. K.: Tai þmonës, kurie apie mir-tá negalvojo, bet buvo jai pasiruoðæ.

D. Ð.: Kaip jûs dirbate su akto-riais, savo bendraamþiais?

V. S.: Mums svarbu, kad apie tamtikrus ávykius kalbës vienos kartosþmonës. Suprantame, kad bûtina ri-zikuoti. Paaiðkëjo, kad kalbame tapaèia kalba, labai panaðiai supran-tame teatrà.

G. D.: Gal mes kiek daugiau þi-nome nei aktoriai, jiems nereikëjoperskaityti tiek daug knygø. Betdaug kà atrandame kartu.

V. S.: Yra dalykø, kuriuos jie þi-no, o mes ne. Tam tikros jø papasa-kotos istorijos taip pat bus ðiamespektaklyje. Labai svarbu neiðkrai-pyti faktø, nepadaryti jø graþesniøar dramatiðkesniø. Svarbu tuos fak-tus, ávykius, situacijas teisingai pa-baigti.

D. Ð.: Ar skiriasi mûsø aktorinësmokyklos?

I. K.: Lietuviai labai atviri, greiti.Vos tik reþisierius pasako, jie ið kar-to daro, ilgai negalvodami, kas,kaip, kodël...

V. S.: Skirtumø yra, bet juos labaisunku ávardyti. Tuo labiau kad me-todas, kuriuo mes dirbame, mumsvisiems yra vienodai naujas. Daugkà atrandame pirmà kartà. Yra da-lykø, kuriuos galime greitai ávardin-ti, bet kai ko ávardinti neámanoma.Tuomet að praðau aktoriø, kad vai-dintø savo vardu: „Að – Monika; að –Toma“ ir pan.

D. Ð.: Ðià temà galima pildyti ikipat premjerinio spektaklio. Ypaèstebint, kas vyksta Ukrainoje. Atsi-randa vis naujø akcentø. Kada bus„stop“?

V. S.: Jeigu tik reikës, pildysimeiki paskutinës minutës. Yra ir tokiødalykø, kuriuos norime iðtirti perrepeticijas. Mintys gimsta skirtingai:kartais kelios valandos prabëga vel-tui, o kartais akimirksniu supranti,kad bûtent tai yra gerai.

D. Ð.: Atrodo, kad Jûsø pasirink-tas metodas gali pakreipti visà te-atriná procesà. Jis tarytum nëra nau-jas, bet vis dëlto pats sunkiausias:dirbti be jokiø garantijø, viskà at-rasti proceso metu, eksperimentuo-jant. Aèiû uþ pokalbá.

PARENGË DA IVA ÐABASEV IÈ I ENË

svarstome, kur reikia daugiau fak-tø, kur – daugiau dramatizmo... Kaikà kartojame, kad suprastume, arneklydome, ar tai svarbu ir ádomu.

D. Ð.: Medþiagos labai daug. Kaipjà atsirenkate? Kas jums svarbiau-sia?

J. B.: Mes su Valteriu panaðiai dir-bome statydami spektaklá apie eko-logijà „Marupytë“. Vienas teatrokritikas po ðio spektaklio pasakë,kad atëjæs þmogus pamato kitokiàtiesà, kaþkà kita. Man svarbu atrasti„slaptas“ detales, keistus niuansus.Tai tarytum „paralelinë“ istorija.Svarbu duoti þodá tiems, kurie gal-bût jo neturi. Daug siuþetø apie mi-rusius, bet beveik nëra apie suþeis-tuosius, apie tuos, kurie taponeágaliaisiais, apie jø poþiûrá á ðian-dienà.

I. K.: Paþvelgus, pavyzdþiui, á duþmones – Prunskienæ ir Landsber-gá, matyti, kaip skirtingai jie verti-no tuos paèius reiðkinius. Egzistuojaávairûs dokumentai, versijos, betmes vis tiek visos tiesos nesuþinosi-me, tam tikrus dalykus galime tikspëlioti. Mes þinome didþiàjà idë-jà, bet kas tuo metu vyko su þmo-nëmis kasdienybëje?

dramaturgu kartu ëmëme interviu.O statant „Barikadas“ að visur da-lyvauju, renku medþiagà, daug skai-tau. Kol kas viskà darau sau, o kaibus aiðkesnë struktûra, atsiras kon-kretesnis darbas. Vizijà, aiðku, jauturiu, idëja taip pat aiðki.

D. Ð.: Kas Tau, Goda, svarbiau-sia ðiame spektaklyje? Ar esi tamtikras tiltas tarp Lietuvos ir Lat-vijos?

G. D.: Pirmas etapas buvo patssunkiausias, nes buvo daug emoci-jø. Jos sproginëjo, jas reikëjo kaþ-kaip suvaldyti, reikëjo ávertinti in-formacijà, suvokti vyksmà. Manopagrindinë uþduotis ðiame kûrybosprocese ið tikro buvo sukurti tamtikrà informacijos bazæ kolegoms iðLatvijos ir aktoriams. Dabar reikiapersiorientuoti á kûrybà – padëti re-þisieriui ir aktoriams gimstanèiasidëjas paversti tekstu.

Ávykiai, apie kuriuos kalbësime„Barikadose“, yra mano vaikystësdalis. Prisimenu savo tëvus, kuriebuvo tokio pat amþiaus, kaip að da-bar. Bandau visa tai suvokti. Kaip ga-lima buvo statyti ðalá nuo nulio? Ki-ta vertus, suprantu, kad tai kartai,kuri anuomet buvo trisdeðimties, vi-

Barikadø kûrëjai prie seimo 2013 m. vasarà

7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066) 5 psl.

T a r p d i s c i p l i n ø

Eglë Rindzevièiûtë

Neseniai mus palikæs Jonas Trin-kûnas (1939–2014) daugumai yrapirmiausiai þinomas kaip lietuviðkospagonybës kultûros skleidëjas irLietuvos Romuvos krivis. Daugelistikriausiai nustebtø iðgirdæ, kadpirmoji krivio profesija buvo susi-jusi su viena racionaliausiø moks-lo krypèiø – matematine lingvistika.Esu tikra, kad Trinkûno biografijapraturtins ne vienà XX a. Lietuvosistorijos studijà. Èia tiesiog norë-èiau priminti apie vienà ðio ypatingoþmogaus gyvenimo epizodà, kuris,retrospektyviai þvelgiant, paþymëjoTrinkûno apsisprendimà pasuktitechnomokslinei modernybei alter-natyviu keliu.

Ðis apsisprendimas ávyko paèiojekompiuterizacijos pradþioje, kai tikauðo naujasis, kibernetinës matricospavidalo pasaulis. Tai sovietinë Lie-tuva, 7-ojo deðimtmeèio vidurys. Jo-nas Trinkûnas raðo esë „Kultûros ba-rams“. Netrukus á Trinkûno tekstàatsako jaunas intelektualas TomasVenclova. Gimsta pirmoji vieða lie-tuviðka diskusija apie galimas kom-piuterizacijos ir kibernetinës kontro-lës pasekmes þmogui, visuomenei irkultûrai (apie pasekmes valstybei,be abejo, tuo metu diskutuoti galë-jo tik specialûs partiniai organai).

Bet pradëkime nuo pradþiø. Gi-mæs Klaipëdoje, uþaugæs Kaune,Jonas Trinkûnas dar mokykloje ið-siskyrë matematiniais gabumais, at-vërusiais jam kelià studijuoti ne kurkitur, o Telemechanikos fakultete,prestiþiniame Energetikos instituteMaskvoje. Taèiau Maskvoje Trinkû-nas praleido tik aðtuoniolika mëne-siø. Nusprendæs, kad techniniaimokslai ne jam, jis gráþo á Lietuvà,kur metus dirbo radijo gamykloje irtik tada ástojo á Vilniaus universite-tà studijuoti lietuviø filologijos.*

Kà studijuoja bûsimasis krivis?Ateistinëje valstybëje religijos istori-jos studijos, be abejo, nëra akivaiz-dus pasirinkimas: religijø tyrimai su-varþyti ideologiniø dogmø iriðblaðkyti po paèias ávairiausias dis-ciplinas, nuo dailëtyros iki antropo-logijos ir mokslinio ateizmo. TaèiauTrinkûno dëmesio centre ir ne fol-kloras. Kaip tik prieðingai, universi-tete Trinkûnas pasirinko tuo metuitin naujoviðkà disciplinà: matema-tinæ lingvistikà.

Ar ámanoma, klausë lingvistai,perprasti ir perraðyti þmogaus kal-bos struktûrà taip, kad neseniai ið-rastos elektroninës skaièiavimo ma-ðinos (ESM), ðiandien þinomos kaipkompiuteriai, galëtø kalbëtis suþmonëmis? Vadovaujamas armënøkilmës mokslininkës Zakarian, Trin-

kûnas uþsiima vadinamuoju maðini-niu vertimu, bendrauja su bendroprofilio mokslininkais tuometinia-me Leningrade.

Pabaigæs studijas 1965 m. Trinkû-nas ásidarbina Fizikos ir matemati-kos institute, Lietuvos SSR moksløakademijoje. Trinkûno specializaci-jos naujumas pasirodo esàs nedëkin-gas: kadangi kompiuteriø technolo-gijos dar nepakankamai paþengusios,maðininio vertimo specialistø insti-tutui nereikia. Trinkûnas dirba re-gistratoriumi skaièiavimo centre,sudarinëja ilgiausius sàraðus moks-lininkø, norinèiø gauti tas kelias, betlabai brangias valandas, nesvarbudienà ar naktá, padirbëti su gigan-tiðku rusiðku kompiuteriu BESM-2specialiame pastate ðalia institutorûmø buvusioje Lentpjûviø, o dabarGoðtauto gatvëje.

Lûþio metai ir yra 1965-ieji. Trin-kûnui 27 metai ir, spëju, jis vis aið-kiau supranta, kad atsilikusi sovie-tinë skaièiavimo technika yratiesioginë kliûtis bet kokiai maðini-nio vertimo plëtrai. Be to, kyla ir ki-tø abejoniø. Ar tikrai ámanoma uþ-koduoti þodþiø prasmæ?

Tuo tarpu Tomui Venclovai yra29, jis jau dësto Vilniaus universite-to Filologijos fakultete. Bûdamas se-miotika besidomintis humanitaras,Venclova irgi lankë Sezemano skai-tomas logikos paskaitas Vilniaus uni-versitete, taip pat savarankiðkai stu-dijavo matematinæ galimybiø teorijà.Ið pradþiø Stalino uþdrausta, o vë-liau 1956 m. legalizuota, kiberneti-

ka tampa viena madingiausiø tarp-disciplininio mokslo ðakø, ja domisiir kosmoso inþinieriai, ir genetikai,ir literatûrologai. Venclova èia ne ið-imtis: populiariu stiliumi jis aptariaNorberto Wienerio mintis apie ki-bernetinës kontrolës revoliucijà irnaujàjá kompiuteriø amþiø savo kny-gelëje „Golemas arba dirbtinis þmo-gus: pokalbiai apie kibernetikà“ (Vil-nius, „Vaga“, 1965). O Trinkûnas,turintis stiprius matematinius pa-grindus ir leidþiantis dienas gretagroteskiðkai neadekvaèios sovietinëskompiuterinës technikos, skeptiðkaiþvelgia á sparèiai sklindanèià kiber-netikos madà.

Kitais metais Trinkûnas paskelbiastraipsná „Robotø ar þmoniø era?“storame þurnale „Pergalë“ (5/1966).Ðiame tekste Trinkûnas abejoja, arkibernetikos propaguojami matema-tiniai metodai nebus tiesiog naujasinstrumentas, kuris tenaudojamasatsakyti á senus klausimus. Neneig-damas, kad yra panaðumø tarp in-formacijos apdirbimo þmogaus sme-genyse ir kompiuteryje, jis tvirtina,kad bûtø itin klaidinga prilyginti kom-piuterius þmogaus smegenims. Ma-ðininis arba kompiuterizuotas verti-mas, teigë Trinkûnas, tëra bergþdþiospastangos, nes kalba negali bûti re-dukuota á informaciná kodà. Perdë-tas susiþavëjimas kibernetika irkompiuteriø technologijomis kultû-rai netgi kelia grësmæ, raðë Trinkû-nas, jau vien tuo, kad kompiuteriøtechnikos sritis ir ekonominëje, irpolitinëje hierarchijoje pranoko

Kibernetinës civilizacijos skeptikasIn memoriam Jonui Trinkûnui

* Ði ir tolesnë asmeninë informacija remiasi

autorës interviu su Jonu Trinkûnu Vilniuje,

2007 metais. Plaèiau apie Trinkûno ánaðà á

diskusijas apie kibernetikà Lietuvoje þr. Eglë

Rindzevièiûtë, Constructing Soviet Cultural

Policy (Linköping University Press, 2008).

Autorë dëkoja uþ faktines pastabas Tomui

Venclovai, uþ pagalbà – Mofidijui Sapagovui.

kultûrà. Netgi kûrybingumas imtaslaikyti ne tiek meno, kiek mokslo irtechnikos srities fenomenu.

Ðios mintys suintriguoja Venclo-và, ir jis atsako Trinkûnui straips-niu „Apie menà ir maðinà“ tuo me-tu plaèiai skaitomame þurnale„Kultûros barai“ (8/1966). Pirmiau-siai Venclova teigë, kad kiberneti-kos reikðmingumo neigimas bûtøtiesiog nepraktiðkas, nes juk niekasneneigia biologijos ar fizikos. Savoruoþtu að priminèiau, kad kiberne-tika pergyveno stalinistiná draudimàir Venclovos su Trinkûnu debatø me-tu vis dar buvo laikoma intelektuali-nës laisvës iðraiðka sovietinëje visuo-menëje. Tame paèiame „Kultûrosbarø“ numeryje netgi tuo metu tei-sës srityje dirbæs Aleksandras Ðtro-mas gynë kibernetikà kaip radika-liø naujoviø, galimai praplësianèiøþmogaus màstymà, ðaltiná.

Ásiskaièius á abu straipsnius tik-rai atrodo, kad autoriai sutaria dëlpamatinio principo: Trinkûnas áspëjanepasiduoti pavojingai iliuzijai, kadkompiuteriø ar kibernetinës techno-logijos iðspræs þmogaus problemas.Labiau tarp eiluèiø jis teigia, kad tik-rosios, sudëtingos þmogiðkosios pro-blemos galbût net nëra atrastos. Pa-naðiai raðë ir Venclova, tvirtindamas,kad problema yra ne naujosios besi-elës technologijos, o besieliai tastechnologijas naudojantys þmonës.

Ið nûdienio skaitytojo pozicijos irTrinkûno, ir Venclovos tekstai atro-do gana aptakûs. Neþinant kiberne-tikos prieðistorës – o ir ðios diskusi-jos dalyviø ateities – atrodytø, kadtai tiesiog tipiðkas nesusipratimubesiremiantis kivirèas tarp tiksliøjøir humanitariniø mokslø atstovø.Tik, kad ir kaip bûtø keista, ðiuo at-veju oponentai yra apsikeitæ këdë-mis: literatûrologas gina kiberneti-kos naudà. Matematikos ir fizikosinstituto darbuotojas áspëja apietechnologijø grësmæ kultûrai.

Tai apie kà ði diskusija? Ar ji galëjobûti apie potencialià ekonominæ nau-dà, nes bet kokios ðakos kompiuteriza-cija reiðkë aukðtesná prestiþà ir geresnáfinansavimà? Tad kompiuterizuota

sovietinë kultûra, pavyzdþiui, litera-tûrologija ar bibliotekos, gautø stip-rià finansinæ paspirtá? O gal galimaáþiûrëti politinës diskusijos tonus?

Sunku tiksliai atsakyti á ðiuos klau-simus. Konkreèiau, aðtriau pasisakytinebuvo galima – tai juk 7-ojo deðimt-meèio Komunistø partijos valdomaLietuva. Taèiau, kaip rodo ði disku-sija, auðtanti kibernetinë civilizacijasuteikë galimybæ vieðai svarstyti prin-cipiniø naujoviø reikalingumà, gali-mumà ar net grësmæ.

Bet gráþkime prie Trinkûno ir jointelektualinës biografijos vingiø.Atsakydamas á Venclovos komenta-rà, Trinkûnas „Kultûros baruose“(8/1966) pabrëþë, kad nieku gyvujoks turinys negali bûti priskiriamasmaðinoms, kad ir kompiuteriams.Taip tardamas, jis grieþtai atsiribojonuo kognityvinës reikðmës konstra-vimo sampratos. Galbût ðis poþiûrisrëmësi asmenine sauso, detalaus fo-nemø kodavimo patirtimi, kuri, kaipman pasakojo Trinkûnas, tebuvo vie-na frustracija. Trinkûnas supratoprasmæ ne kaip informaciná kodà,o kaip sensualiná, emociná dalykà,ásiðaknijusá patirtyje ir patiriamà tiknemechanizuotoje aplinkoje.

Þvelgdamas atgal, Trinkûnas tei-gë, kad jau tuo metu jis orientavosi áreligines pasaulëvaizdþio gaires.Kaip tik 1966–1967 m. Trinkûnasdrauge su intelektualiuoju techno-kratu Romu Kalonaièiu ákûrë Lie-tuvos ir Indijos asociacijà, skirtà In-dijos istorijos, religijos ir filosofijosstudijoms. Taèiau netrukus suprato,kad norint iðtrûkti ið sovietinës Va-karø modernizacijos versijos rëmønebûtina þvelgti taip toli á rytus. Joþvilgsnis, kaip ir daugelio kitø, nu-krypo á Lietuvos kaimà, ir Trinkûnasprisijungë prie kà tik ákurtos „Ramu-vos“, VU studentø klubo. „Ramuva“ðventë pagoniðkas ðventes, rinko fol-klorà. Surinktai medþiagai nebuvotaikoma jokia matematinë lingvisti-në analizë. Juk galø gale, kaip prasi-tarë Trinkûnas, jis buvo labiau veik-los negu teorinio màstymo þmogus.

Kibernetikos galimybës praplëstiintelektualinës laisvës ribas, deja, pa-sirodë labai ribotos. Paralelinio „Ra-muvos“ pasaulio ribos pasirodëesanèios trapios, ir brutali sovietinërealybë netruko jas paþeisti. 1973-ai-siais, tais paèiais metais, kai Ðtromasemigravo á Jungtinæ Karalystæ, Trin-kûnas buvo paðalintas ið VU dël átar-tø ryðiø su Kauno disidentø grupe.Kai 1977 m. Venclova iðvyko á JAV,ið Lietuvos bibliotekø lentynø din-go ir jo knygelë apie kibernetikà.

Iki pat 1988 m. Trinkûnas gyve-no kaime, dirbo nekvalifikuotusdarbus ir toliau rinko folkloro me-dþiagà. Mokslø akademijoje, tikriau-siai net tarðkëdamas, ûþë gigantið-kasis BESM-as, kuriuo atliekamiskaièiavimai, kad ir skleidþiami ki-bernetinëmis sistemomis, niekuonebegalëjo padëti þlugimui pa-smerktai sovietinei ekonomikai.

Laimë, uþ slenksèio jau laukë visið-kai kitas pasaulis, kuriame atsiradovietos ir kibernetikai, ir pagonybei.

Jonas Trinkûnas, kadras ið filmo „Baltø savitumas yra tas, kad jie gyvenasavo þemëje“ V I R T U A L I E D U K A C I N Ë B I B L I O T E K A

N U O T R A U K A I Ð W W W . M I I . L TElektroninë skaièiavimo maðina BESM-2

6 psl. 7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066)

D a i l ë

Rita Mikuèionytë

Ne vienas „Ryga – Europos kultûrossostinë 2014“ renginys pirmiausiaskirtas áprasminti iðskirtinius Latvi-jos meno kûrinius. Ðiuo poþiûriuypaè aktuali pasirodë nedidelëparoda Latvijos dailës akademijoje,þadanti atskleisti ðiø dienø kûrëjøpoþiûrá á „Kultûros kanonà“. Dar2007 metais inicijuotas projektas„Latvijos kultûros kanonas“ (http://kulturaskanons.lv/en/1/) ðiandientapo internete prieinamu 99 kultû-ros vertybiø sàraðu, kuriame prista-tomi iðkiliausi, pasididþiavimo vertilatviø liaudies kûrybos, vizualiojomeno, scenos meno, muzikos, literatû-ros, architektûros ir dizaino, kinodarbai. Apie „Kultûros kanonà“ irkûrybinæ laboratorijà, surengtà Latvijosdailës akademijoje, kalbamës sutapytoju, Tapybos katedros vedëjudocentu Andriu Vîtoliòiu.

Kà manote apie „Latvijos kultûroskanono“ projektà? Kiek jis aktualuspirmiausiai jums, latviams?

Tiesà sakant, ið pradþiø á ðá pro-jektà þiûrëjau gana skeptiðkai jauvien dël to, kad tokia „Latvijos kul-tûros kanono“ vertybiø sàraðo idë-ja buvo inicijuota valdþios institu-cijø. Latvijos Respublikos kultûrosministerija sudarë rimtà (solidausamþiaus) specialistø komisijà, kuriir parengë ðá kûriniø ir pavardþiø sà-vadà. Jis buvo pavieðintas internete,o vëliau visi já tarsi primirðome. Lat-viø jaunuomenë atvirai kritikavoprojektà – jos manymu, taip aukðti-namos mirusios istorinës vertybës.Ðià problemà suprato ir Latvijos vy-riausybë, tad mûsø Kultûros minis-terijoje imta ieðkoti naujø sumany-mø, kaip aktualizuoti sudarytà„Kultûros kanonà“. Valstybinis Kul-tûros kapitalo fondas (VKKF, http://www.kkf.lv/#241) paskelbë idëjoskonkursà. Latvijos dailës akademi-ja pasiûlë surengti kûrybinæ labora-torijà, ir mes gavome finansavimà.

Kaip vertinate „Vizualiojo meno“vertybiø sàraðà? Ar jame ávardintivisi ðiandien aktualûs Latvijosmenininkai? Jei bûtø Jûsø valia, kàðiame autoriø ir jø kûriniø sàraðepakeistumët?

„Vizualiojo meno“ vertybiø sàra-ðe randame daug skirtingø epochø irstilistinës manieros dailininkø pavar-dþiø. Jame, mano manymu, átrauktanemaþai genialiø ir vertø dëmesio as-menybiø, bet yra ir tokiø, kuriø dar-bus dràsiai iðmesèiau ið visø muziejø.Manau, kad á ðá sàraðà ið inercijos pa-teko dalis tø, kurie jau nuo XX a.7-ojo deðimtmeèio laikomi latviø dai-lës klasikais, bet, mano poþiûriu, tasjø menas – tai nomenklatûrinë nuo-bodybë. Gaila, kad sàraðe nëra auto-riø, gimusiø XX a. viduryje ir vëliau.Bet tai jau „Latvijos kultûros kano-no“ komisijos, kuri pripaþásta miru-siuosius, bet bijo gyvøjø, kaltë.

Papasakokite apie kûrybinës labo-

Kûrybinë laboratorija RygojePokalbis su Andriu Vîtoliòiu apie „Kultûros kanonà“ Latvijos dailës akademijoje

ratorijos „virtuvæ“. Kaip susiforma-vo jos dalyviø – dëstytojø ir studen-tø – grupë? Kaip buvo atrenkamiinterpretuojamø dailininkø ið „Lat-vijos kultûros kanono“ kûriniai?

Mûsø veikla ðioje kûrybinëje la-boratorijoje daugiau rëmësi meni-nio chaoso principu. Aðtuoniems ardevyniems Akademijos dëstytojamsbuvo pasiûlyta organizuoti individu-alias kûrybines dirbtuves. Kiekvie-nas ið jø galëjo laisvai rinktis studen-tus ir darbo metodà. Taip patdemokratiðkai kartu nutarëme, ko-kiø autoriø ið „Latvijos kultûros ka-nono“ kûrybà studijuosime. Èiadaugiau dëmesio kreipëme á tai,kiek kanonizuoto menininko kûry-bos nuostatos artimos ðiandien ku-rianèio dëstytojo – grupës vadovodarbo principams. Taip ið naujo bu-vo apmàstomi ir interpretuojamiJâzepo Grosvaldo (1891–1920),Kârlio Padego (1911–1940), Jçka-bo Kazâko (1895–1920), VilhelmoPurvîtio (1872–1945), NiklâvoStrunkes (1894–1966), TeodoroZaïkalno (1876–1972), Kârlio Zâles(1888–1942) kûriniai. (Konkreèiødarbø kopijos eksponuojamos pa-rodoje.) Kai kurie dëstytojai ðá su-manymà átraukë á individualià stu-dijø programà. Að savo kûrybinæ

laboratorijà organizavau atskirai.Mûsø paroda parengta be kura-

toriaus. Pavienës dëstytojø ir stu-dentø darbo grupës kûrë savaran-kiðkai, tarpusavyje nesikonsultavo.Ne visiems tokia kûrybinë anarchi-ja buvo prie ðirdies, dël to kilo tamtikrø organizaciniø problemø, tadkai kurie dëstytojai ir studentai ið kû-rybinës laboratorijos pasitraukë arsusikeitë vietomis. Galiausiai 7 likædëstytojai (Andris Vîtoliòis, Kristiâ-nas Brekte, Kristapas Zariòis, Alek-sejis Naumovas, Jânis Andris Osis,Aigaras Bikðe, Gïebas Panteïejevas)atsirinko po 2–3 studentus ir ágyven-dino savo sumanymus (http://lma.lv/?parent=3479).

Kokia Jûsø asmeninë patirtis ðiojelaboratorijoje? Kaip vertinate pasirink-to menininko – Niklâvo Strunkes –kûrybà, jo darbà „Þmogus áeina ákambará“ (1927, Latvijos nacionalinisdailës muziejus)? Kokios idëjos irplastinës problemos labiausiai domi-no? Kaip pavyko jas atskleisti?

Pirmiausiai mane nustebino stu-dentus apëmæs iðgàstis ir stresas.Kai jie pradëjo màstyti, kad dirbs suklasiko, kuris yra „Vizualiojo meno“vertybiø sàraðe, kûryba, juos apëmëpanika. Kai kuriems tai buvo didelis

psichologinis krûvis, o mane pavei-kë prieðingai. Að ágijau daugiau pa-sitikëjimo savimi. Kai pamaèiau, kadsugebu sukurti pakankamai panaðødarbà kaip Niklâvas Strunke, supra-tau, kad esu su juo viename kûryboslygmenyje. Man buvo ádomu daug lai-ko praleisti atidþiai studijuojant jodarbus ir siekiant iðsiaiðkinti, kodëlautorius nutapë toká paveikslà. Ásigi-linæs suvokiau specifinæ kompozici-jos dinamikà ir judesá, kurá norëjauperteikti savo darbe. Jo koncepcija re-miasi mintimi, jog tam, kad þmogusáeitø á kambará, kas nors turi iðeiti.Ðákart pasiaukojo ir iðëjo stalas...

Kita vertus, stengiausi iðsaugotipanaðumà, siekiau, kad þiûrovas,matydamas mano darbà, rastø ryðátarp 1927 ir 2014 metø. Esu paten-kintas rezultatu.

Kokios kûrybos kryptys iðryðkëjokituose laboratorijos darbuose?Kokiais principais vadovaudamiesikûrë kiti dëstytojai ir studentai?Kas Jums paliko didþiausià áspûdá?

Dalá darbø vertinu skeptiðkai, neskai kurie mano kolegos tarsi iðlei-do dþinà ið butelio. Jie leido darytisavo studentams viskà, kà ðie norë-jo, todël tai tapo daugiau saviraið-ka, o ne temos interpretacija. Ádo-mus pasirodë Kristiâno Brektespoþiûris, jis su savo grupe susitelkë áKârlio Padego kûrinius, pradingu-sius per Antràjá pasauliná karà.

Savito ryðio su gamta ieðkojo pro-fesorius Aleksejis Naumovas. Ðiàatðiaurià þiemà jis nuvyko á Rygos„Arkadijas Parks“ ir surado tà patámotyvà, kurá kadaise nutapë mûsøtapybos klasikas Vilhelmas Purvîtis.Esant minusinei temperatûrai lau-ke tapyti akriliniais daþais neáma-noma. Kad daþai neuþðaltø, profe-sorius juos skiedë alkoholiu – susavimi atsiveþta grapa. Net policijapasidomëjo, kodël Akademijos rek-torius stovi vieðoje vietoje su spiri-tinio gërimo butelaièiu, bet kai ðispaaiðkino, visiems buvo linksma.

Dar kitaip dirbo skulptorius Gïe-bas Pantjeïçjevas. Jis interpretavoLaisvës paminklà Rygoje, kurá 1935 m.sukûrë Karlis Zâle, pagarsëjæs bo-hemos ir svaigalø mëgëjas. Todël

Gïebas, ásijausdamas á nuolatinæ kla-siko bûsenà, nusipirko butelá konja-ko ir tris dienas apkvaitæs pieðë pamin-klà. Be to, jis siekë naivios manieros,pradëdamas nuo vieno popieriauslakðto kraðto ir atsisakydamas ið-ankstinio pieðinio konstruktyvumo.Nepaisant ðiø sàmoningai pasirink-tø trukdþiø, baigtas kûrinys atrodogana profesionaliai.

Kaip manote, kà ðiuolaikiniam meni-ninkui duoda kanonizuoto autoriauskûrybos proceso paþinimas?

Manau, kad kiekvieno kûrëjo as-menybës augimui labai svarbus toksiðëjimas ið sau komfortiðkos kûryboszonos. Ádomus ðiø dienø poþiûris,tarkim, á XX a. 3-iojo deðimtmeèiotapybos problemas. Laikui bëgantkeièiasi kûriniø stilistika, bet filoso-finës vertybës iðlieka. Tai matyti irið to, kurie kanonizuotø klasikø pa-veikslai daugiau ar maþiau sudomi-na ðiandienos jaunuomenæ.

Ar ði laboratorija kaip nors pakeitënuostatas, paveikë studentø màsty-mà? Kaip toliau bus plëtojamasAkademijos projektas?

Pasikartosiu – po Niklâvo Strun-kes paveikslo interpretacijos jau-èiuosi labiau uþtikrintas tuo, kà da-rau. Á kanonizuotus klasikus daugiaunebeþiûriu kaip á Olimpo dievus, ver-tinu juos kaip kolegas ir varþovus.Studentams sunkiau – technikos po-þiûriu jie stipresni, bet turi bûti dau-giau psichologiðkai pasirengæ.

Ðá kartà savo kûrybinës laborato-rijos darbus eksponavome lyg ir eks-promtu: tiesiog Akademijoje neávy-ko viena planuota paroda ir buvotuðèia salë. Kadangi nebuvo jokiosatrankos ar þiuri, tai rodoma viskas,kas buvo sukurta. Nuo pat pradþiønegalvojome apie konkreèià paro-dà: vienijo kûrybinës laboratorijosidëja, todël net negalëjome numa-tyti, kokiø rezultatø pasieksime.

Dabar jau matyti, kad ðio projek-to kontekste galima surengti soli-dþià parodà su originalais ið muzie-jø. Puoselëjame mintá galbût pometø pakartoti tokià kûrybinæ labo-ratorijà, tik su kitais dalyviais.

LDA rektorius Aleksejis Naumovas tapo Rygos parke, 2014 m.J . G A I L I T I S N U O T R .

Kristiânas Brekte, „Mano tëvas þmogþudys“ (Kârlio Padego kûrybos interpretacija). 2014 m. N U O T R A U K A I Ð L D A A R C H Y V O

7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066) 7 psl.

F o t o g r a f i j a

tas net jos prisiminimas. O kuklûsmuziejaus eksponatai buvo nepajë-gûs iðsaugoti tai, kas beveik niekamaplinkui neberûpëjo.

Dabar kaþkas pasikeitë. Donelai-èio balsas vël skamba ið visø pakam-piø – griausmingas, draugiðkas, ne-uþterðtas literatûriniais pagraþinimaisir visokiais „E“, garantuojanèiais il-gaamþiðkumà. Tyras ir tikras. Kaiptik toká Tolminkiemio vaizdà atpa-þinau neseniai iðleistoje fotografoArturo Valiaugos knygoje „Apie il-gesio þemæ“. Tiesa, ant jos virðeliodu autoriai – ðalia Valiaugos áraðy-tas Donelaitis. Mat knygoje at-spausdintas visas „Metø“ tekstas,bet neáprastai – keturiomis kalbo-mis. Tik pavasará galima perskaity-ti taip, kaip jis buvo paraðytas, lie-

tyse dëliodamas tekstà. Þvelgia ápeizaþà dabar, po trijø ðimtø metø,ir mato medþiais apaugusá kelià, ið-irusià tvorà, laukus, prikritusius se-nø lapø, tvenkinyje atsispindintádangø. Visa tai buvo ir tada. Kaipir metø laikai, kurie ðià þemæ paden-gia vis tomis paèiomis atitinkamøaugalø, debesø, reiðkiniø spalvomis.Ir ðviesa yra ta pati. Ji gerokai aið-kiau nei sniegas, lapai ar þalia þolësukuria jausmà, kad fotografijosekeièiasi metø laikas – kai tamsos su-slëgtà þemæ ir dangø staiga praski-ria gelsvas nuskaidrëjimo plyðys, ku-riame gims, kaþkas bus. Bet kartumatai, kad metø laikas keièiasi ne-priklausomai nuo to, kokie þmonësgyvena ðitoje vietoje. Tuo paèiu rit-mu, kuris lyg laikrodþio mechaniz-

nis gàsdina. Þvilgsnis neþinanèio,kas jis ar ji yra, – ðtai kà matau þiû-rëdama á mielus senukø veidus. Net-gi tada, kai Valiauga fotografuoja jøbûriðkos buities daiktus – kibiras,këdë, radiatorius, spinta, gëlëtas ki-limas ant sienos taip pat yra bevie-tës dabarties kultûros produktai,pagaminti fabrike it sovietinës pra-eities konservai. Ta sutrikusios ta-patybës buitis aklinai uþdaro kelià áDonelaièio laikus.

Taigi nors fotografijose uþfiksuo-tas dabarties gyvenimas, apie jasreikia kalbëti nebûties þodþiais. Tai,kas yra, tik nurodo á tai, ko nëra.Tikriausiai todël knygos áþanginia-me þodyje Valiauga uþsimena apie„stalkerio zonà“ – teritorijà, kurio-je „apima nerimas, ið prigimties at-paþástamas ið saulëlydþio medþiøvirðûnëse, pavasario þalumos, vasar-vidþio kvapø, rudens klampynësvieðkely, baltos þiemos tylos...“ Ne-rimas ásikuria plyðyje tarp materia-liniø dabarties gyvenimo apraiðkø irkraðto praeities prisiminimø, tarpto, kà matome, ir to, kà þinome. Taidabarties gyvybæ pûdinantis mirtiespaþadas, kurá èia matome atvirkð-èiai, atbuliniu laiku. Ðitoje vietojebûti baisu, bet átraukia dabarties liû-ne tykantys istorijos akivarai.

Zonos fotografijø poveikis toksstiprus, kad gali atrodyti specialiaisukurtas. Taèiau Valiauga apie foto-grafavimo patirtá pasakoja kà kita:jis sako, kad tai peizaþas, „nepaklûs-tantis harmoningos kompozicijosdësniams“. Ið pradþiø jis bandæs já„sutvarkyti“, bet paskui teko susitai-kyti su prigimtiniu peizaþo netvar-kingumu. Tai svarbu, nes peizaþasnëra kaþkoks iðorinis dalykas, su ið-gyvenimo tikrove nieko bendra ne-turinti estetika. Kasdien matomaspeizaþas skverbiasi á mûsø sàmonæ,jà po truputá formuodamas. Ði senaidëja suskamba pranaðiðkai ið Tol-minkiemio, Gumbinës, Ramintosparveþtose fotografijose – atrodo,kad peizaþas nulëmë kultûros ir jàkûrusiø þmoniø likimà. Tai Valiau-gos kûrybinë strategija – atpaþintiþmogaus tapatybæ aplinkos þen-kluose, juose perskaityti jo bûsenas,suprasti jo sàmonæ ið daiktø, kuriøjis jau nebemato, nes naudoja au-tomatiðkai. Taip fotografijø cikle„Buvau pas Stepà, kalbëjomës apiegyvenimà“ ant sienø suklijuotuoselaikraðèiuose buvo iðdëstyta dabar-tinio kaimo gyventojo galvosena, cik-le „Tylusis identitetas“ – emigrantosavijauta, „Tarp krantø“ – kelionëjestumiamo laiko patirtis. Dabar su-irusiame peizaþe galima perskaity-ti, kad ðioje stalkerio zonoje gyve-nanèiø þmoniø sàmonë subyrëjusi,bergþdþia kaip nearti laukai. Gal taiir þiauri iðvada, kurios negalima pri-mesti knygoje ið arèiau parodytaiBudriø ðeimai, bet jauti, kad ir josjudesius lëtina tarp laiko smagraèiøtrupantis nykumos purvas. Tik pasi-keitë Valiaugos fotografijø laikas.Anksèiau jis tekëjo horizontaliai, nesfotografas vis perstumdavo kadrà,kad parodytø mums uþsitæsusias aki-

Laiko geologijaA T K E L T A I Ð 1 P S L .

mas nereaguoja á mûsø liûdesius irilgesius, nieko nesustabdo ir nepa-greitina.

Kosminio laiko abejingumas su-jungia fotografijø (ir mûsø) dabartásu Donelaièio laiku. Þiûri á vaizdàir matai, kad to nebëra – visa deta-liø gausa þymi nebûtá. Seniai nebe-pjaunamos ir neberaunamos þolësdengia ðità þemæ dirbusiø bûrø pëd-sakus. Medþiø susibûrimai þymi so-dybø vietas. Laiptø liekana laukuo-se, triumfo arkà primenantys vartaipakrûmëje yra jau tiesioginiai mi-rusios civilizacijos þenklai. Bet dargrieþèiau apie nebûtá fotografijosekalba dabarties ásiverþimai – jo gru-bi buitis, antiestetika. Ðiam gyveni-mui praeities Dievo namai atliekatik apsaugos nuo gamtos stichijøfunkcijà – tinka saugoti, pavyzdþiui,þemës ûkio padargams. Metaliniusvartus puoðianèios raudonos þvaigþ-dës nedera prie elegantiðkø kaize-rio Vilhelmo dvaro arkiniø langø,kuriuos ið tamsos iðkerpa ðviesa, nesstogas jai netrukdo patekti á vidø.Plastmasiniai vaikø þaislai kiemuo-se ir á gatvës stulpà susmeigtos ru-siðkos vëliavos, suskliausti kavinësskëèiai yra uþneðtas dabarties sluoks-nis, pro kurá jau nebesimato Done-laièio laiko, tik tolumoje (kaip anks-èiau) raudonuoja þemai kabanèiossaulës iðryðkintas baþnyèios fronto-nas. Net ir dabarties „bûrai“ – vis darèia tebegyvenantys lietuviai ir atëjû-nai ið Rusijos – þymi nebûtá, nes jøakyse nëra atminties, o toks þvilgs-

mirkas, o dabar laikas turi gylá. Do-nelaièio gyventø vietø peizaþai – taigræþiniai, kuriuose istorija susiklos-èiusi geologiniais sluoksniais.

Ir vis dëlto fotografijø pieðiamasvaizdas nëra toks liûdnas. Valiauganet ir nykiausià dienà, kaip ir pei-zaþo netvarkà, stebi per atstumà, suðypsena. Bet kartais jis atvirai juo-kiasi – ypaè kai fotografuoja ið þve-jo kombinezono padarytà oranþinæpergalës deivæ Nikæ, pakabintà antþaliai nudaþytø lentø sienos, ar opti-mistiná uþraðà „âñ¸ áóäåò xîðîøî“,tarsi iðkaltà lediniame danguje. Juoknygoje ir baigiamas fotografinispasakojimas – neþinia, ar tai nura-minimas, ar ideologinis melas. O gal

tuviðkai. Vasara skamba vokiðkai,ruduo – rusiðkai, þiema – angliðkai.Trys pirmosios kalbos nurodo á tojeþemëje persidengusias kultûras. Jøbuvimas vienoje knygoje pateisina-mas automatiðkai – atrodo, kad taspats balsas kalba vis kitiems gyven-tojams, tokia kalba, kurià jie su-pranta, nes pati kalba nesvarbi, pas-toriui rûpi mintis. Pamokslas. JuosDonelaièiui reikëjo ruoðti „dabar“,nuteikiant bûrus bûsimiems dar-bams ir ðventëms, o tai vertë atsi-þvelgti á metø laikà, á orà – kaip ðiaislaikais turi daryti raðantieji komen-tarus laikraðèiams arba radijui. An-glø kalba atrodo kaip svetimkûnis,bet irgi – tik tol, kol knygà suvokikaip konkretaus konteksto doku-mentà. Ji nëra dokumentas – jeisvarbiausia mintis, dabarèiai jà rei-kia reikðti ir angliðkai, kad supras-tø pasaulis.

Dar vienas átrûkis – tarp þodþiøir vaizdo. Mano prisiminimuose„Metø“ tekstas neatskiriamas nuoVytauto Jurkûno raiþiniø, kuriaisbuvo iliustruota anais laikais skai-tyta knyga. Vaizdai rodë tai, kà pa-sakojo tekstas. Bet juose bûrø bui-tis buvo padaryta ið medþio, prokurio juodas rieves mëgino verþtisoras ir gamtos gyvybë, bet negalëjo –veiksmas buvo áamþintas, sustingæs.Valiaugos knygoje vaizdai nepasa-koja teksto, jie tik prisilieèia vienakraðtine – peizaþo kraðtine. Foto-grafas þvelgia á peizaþà, po kurá tik-riausiai vaikðtinëjo Donelaitis, min-

abu kartu. Þiûrëdamas á tà uþraðàsupranti, kad dabarties detalës, uþ-terðianèios mûsø atmintyje beveikðventà kultûros peizaþà, ið tiesø yrair gyvybës þenklai, tikrumo þenklai.Todël ði vieta nëra muziejus. Foto-grafijos – ne nostalgiðkos. Ilgesys –ðviesus. Todël ir prie savo paties ka-po prigulusio akmeninio Donelai-èio veidas neskelbia „memento mo-ri“ – jis ðypsosi. Blyðkaus atðvaitoiðryðkinta akimi ir suèiauptomis lû-pomis. Jis ir gulëdamas sako pa-mokslà: kad ir vël viskas praeis, irsaulelë vël atkopdama budins svie-tà... Ir viskas bus gerai.

AGNË NARUÐYTË

Arturas Valiauga, ið ciklo „Ilgesio þemë“. 2012 m.

Leidinio „Apie ilgesio þemæ“ atvartas A . V A L I A U G O S N U O T R .

8 psl. 7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066)

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Raðau ðias eilutes festivaliui darneprasidëjus. Paþiûrëjusi á oro prog-nozes nesu ásitikinusi, ar ketvirtadie-ná spësiu á pirmàjà spaudos perþiû-rà. Bet festivalio atidarymo filmà –Weso Andersono „Vieðbutis „GrandBudapest“ – kovà rodys ir Lietuvo-je, todël svarbiau nepraþiopsoti to,kas gali nesudominti lietuviø platin-tojø ar festivaliø rengëjø. Festivaliøprogramos didëja kasmet, bet filmøtaip pat pagaminama vis daugiau, tiklaiko daugiau neatsiranda. Todëlprieð festivalá pasijuntu lyg medþio-toja, tykanti grobio ir einanti neþi-nomais takeliais. Juolab kad Berli-nalë ðiemet þada daug debiutantø,naujø vardø. Festivalio tinklalapissiûlo ið anksto susidëlioti asmenið-kà tvarkaraðtá, ðtai ir pabandysiu.

Konkursinë programa, kuriojeðiemet nepristatytas Rytø ir Vidu-rio Europos kinas, bet yra palygintidaug vokieèiø reþisieriø ar bendrosgamybos su Vokietija filmø, regis,nekeièia festivalio tradicijos – rink-tis filmus, prabylanèius apie ðiuolai-kinio pasaulio problemas ir skau-dulius.

Apie Vienos rajonà, kuriameglaudþiasi politinio prieglobsèiolaukiantys pabëgëliai, pasakos aust-rø „Macondas“ („Macondo“). Su-dabeho Mortezai filmo centre – vie-nuolikmetis pabëgëlis ið ÈeèënijosRamazanas, kurio tëvas þuvo, o vai-kas jauèia pareigà globoti mamà irsesutes. Apie Afganistano karoþaizdas – vokieèiø reþisierës FeoAladag „Tarp pasauliø“ („ZwischenWelten“, „Inbetween Worlds“). Ðiofilmo herojus, vokieèiø kareivis Jo-hanas gina nuo talibano kovotojømaþà afganø kaimelá. Keturiolikme-të Dietricho Brüggemanno „Kry-þiaus kelio“ („Kreuzweg“, „Stations

of the Cross“) herojë Marija taip patatsiduria tarp dviejø pasauliø: mo-kykloje ji tipiðka paauglë, bet na-muose priversta paklusti tradiciðkà irgrieþtà katalikybæ iðpaþástantiems të-vams. Dar vieno vokieèiø filmo – Ed-wardo Bergerio „Dþeko“ („Jack“)herojus yra deðimtmetis berniukas,kurio motina sunkiai dirba, todël vai-kas turi priþiûrëti jaunesná brolá. Vai-kø pasaulis – amþina kino tema, betoriginalesniø filmø paskutiniais me-tais daug neatsirado, greièiau at-virkðèiai.

Richardas Linklateris, kurá, ma-tyt, ákvëpë kelis deðimtmeèius kurtatrilogija („Prieð saulëteká“, „Prieðsaulëlydá“ ir „Prieð vidurnaktá“),naujà filmà „Vaikystë“ („Boyhood“)taip pat pagrindë per deðimtá metøtrukusiu savo herojaus stebëjimu.Nuo 2002-øjø jis kasmet su tais pa-èiais aktoriais filmavo maþojo Mei-sono (Ellar Coltrane) gyvenimà nuopirmøjø dienø mokykloje iki ástoji-mo á koledþà. Kûrëjai þada filme pa-rodyti ðiø dienø vaikystæ JAV kitaipnei áprasta.

Konkurse bus ir senbuviø. Prietokiø priskirèiau Naujosios bangosklasikà Alainà Resnais, kurio 1959 m.filmà „Hirosima, mano meilë“ kà tikparodë „Þiemos ekranai“. NaujasisResnais filmas „Mylëti, gerti ir dai-nuoti“ („Aimer, boire et chanter“)sukurtas pagal jo mëgstamo drama-turgo Alano Aycbourno pjesæ. Fil-mo herojaus draugai suþino, kadjam liko gyventi tik keli mënesiai.

2009-aisiais netikëtai „Auksiniulokiu“ uþ filmà „Liûdesio pienas“apdovanota Claudia Llosa á festivalásugráð su nauju filmu „Aloft“. Tai irðeimyninë drama, ir, ið visko spren-dþiant, apmàstymai apie paslaptin-gas þmogaus galias gydyti kitø ligas.

Kaip buvusiai filologei, man vi-sada ádomûs literatûros ir kino san-

tykiai. Todël bus smalsu paþiûrëtivokieèiø aktoriaus ir reþisieriausDominiko Grafo filmà „Mylimosseserys“ („Die geliebten Schwes-tern“), kuris nukels á 1788-øjø va-sarà ir pasakos apie ménage â troistarp maiðtingojo poeto FriedrichoSchillerio ir dviejø seserø – Tiurin-gijos aristokraèiø Caroline vonBeulwitz ir Charlotte von Lenge-feld. Panardinti á estetizuotas fan-tazijas, regis, þada naujausia „Gra-þuolës ir pabaisos“ („La belle et labete“) ekranizacija, kurià sukûrëChristophe’as Gansas. Jis ðios pasa-kos veiksmà perkëlë á 1810-uosius, opagrindinius vaidmenis patikëjo LéaSeydoux ir Vincent’ui Casseliui.

Taèiau daugiausia staigmenø,matyt, þada konkursinës programosfilmai ið Kinijos, Japonijos ir Loty-nø Amerikos. Jø laukiu tikrai ne-kantriai, juolab kad Berlinalë prieðkelis deðimtmeèius ir atrado pasau-liui naujàjá Kinijos kinà, o paskuti-niais metais skirtingose festivalioprogramose rodomi Argentinos, Èi-lës, Brazilijos kino kûrëjø filmai nie-kad nenuvilia. Tikiuosi, nenuvils irnaujausias Larso von Triero filmas –ne konkurse bus parodyta pilna jo„Nimfomanës“ versija.

Taèiau kino formos eksperimen-tais daþniausiai stebina ne konkur-

Naujos formos ir senos problemosPrasideda Berlyno kino festivalis

siniai, o „Panoramos“ ir „Forumo“programø filmai. Avangardinius,eksperimentinius, eseistinius ir ki-tokius á nusistovëjusius rûðiø ir þan-rø apibrëþimus netelpanèius filmusrodanèio „Forumo“ programa taipir raðo: „Documentary form“. Nau-jas rumunø reþisieriaus CorneliuPorumboiu filmas „Antrasis këlinys“(„A doilea joc“) bus „dokumentinëforma“ apie futbolà. Ádomu, kuo jiskiriasi nuo dokumentinio filmo.„Forumo“ programos filmø geogra-fija plati: filmai ið Egipto, Australi-jos, Lotynø Amerikos, JAV, PietøKorëjos, Uzbekistano, Tadþikista-no, Kazachstano, Gruzijos, Meksi-kos bei kitø tolimø kampeliø; tarpkûrëjø – kanadietis Denis Coté, len-kai Wilhelmas ir Anka Sasnaliai, es-tas Veiko Õunpuu. Pastarojo filmas„Laisvamaniai“ kartu su dviem „Ge-neration KPlus“ programoje rodo-mais latviø Daces Riduzes ir JanioCimmermanio animaciniais filmaisðiemet Berlyne vieninteliai atstovausBaltijos ðaliø kinui, nors neabejoju,kad þiniasklaida netrukus sulauks irpergalingø praneðimø ið kino mugë-je ásikûrusio Lietuvos stendo.

Lietuviðkà pavardæ (bent jau kolkas) aptikau tik „Forumo“ progra-moje – Rimvydas Leipus nufilma-vo Peterio Krügerio dokumentinæ

formà „N – The Madness of Rea-son“. Ðio filmo herojus – prancûzasRaymond’as Borremans’as (1906–1988) XX a. viduryje paliko Euro-pà ir iðvyko á Afrikà. Gyvenimà jispaskyrë to kito pasaulio enciklope-dijos sukûrimui, bet mirë pasiekæstik „N“ raidæ.

Tradiciðkai ádomi „Panoramos“dokumentiniø filmø programa.Kaip visada joje daug vietos ski-riama queer temai. Garsus italø re-þisierius Gianni Amelio pristatysdokumentiná filmà „Laimë bûti ki-tokiam“ („Felice chi ê diverso“).Jos herojai pasakoja apie gëjø gy-venimà faðistinëje ir pokario Itali-joje. Anonse raðoma, kad ði antro-pologinë studija filme tampa ðalieskultûros istorija.

Vienu originaliausiø ðiømetësBerlinalës filmø þada bûti Miche-lio Gondry „Is the Man Who is TallHappy?“. Tai ir animacinis filmas, irpokalbis su pasaulinës ðlovës ameri-kieèiø lingvistu Noamu Chomsky(kurio ðaknys, beje, Lietuvoje). Pa-sinaudojæs 16 mm kino kamera iranimacijos technikomis Gondry „ið-vertë“ Chomsky mintis ir vizijas á ar-chajiðkø ar siurrealistiðkø paveiks-lëliø kalbà. Keista, bet Europoskinui visada daug dëmesio skyrusio-je „Panoramoje“ – tik keli filmai iðmûsø Europos dalies.

Taèiau Berlynas visada þavi savoretrospektyvomis. Ðiemet masina„Ðeðëliø estetika“, ypaè ta jos dalis,kuri pristato japonus Holivude, pa-vyzdþiui, aktoriø Sessue Hayakawà,kuris dar XX a. pradþioje filmavosiCecile’o B. DeMille’o ir ReginaldoBarkerio filmuose. Ið patirties þi-nau, kad á panaðius filmus patektisunkiausia. Ar pasisekë pamatytibent dalá ið to, kà suplanavau, – jaukità savaitæ.

Rodo TV

Filmai gimsta ið sapnøÐiuolaikiniams reþisieriams vis

daþniau filme uþtenka vienos min-ties. Ji gerai sukramtoma, nesku-bant virðkinama per visà filmà, ne-sukelia nepatogumø ir yra visiemsaiðki. Tiems, kurie nesupranta, ið-mintingasis Holivudas mintá dar pa-kartoja, ádëjæs á kurio nors perso-naþo lûpas. Þinoma, filmas filmuinelygu. Kuris nors reþisierius tàmintá pateiks grakðèiai, antras su-kurs atrakcionà, treèias dar sugebësátikinti þiûrovà, kad jis ir yra pats tik-riausias estetas, sugebantis suvoktididájá groþá, o ketvirtas ir pats pati-kës esàs talentingas kûrëjas. Tarptokiø Leos Caraxas bus balta var-na, ðvaistûnas, fantazuotojas, nai-viai tikintis þiûrovø sugebëjimu su-vokti ir pratæsti jo niûrius sapnus.Po ilgokos pertraukos sukurti Ca-raxo „Ðventieji motorai“ (LRT Kul-tûra, 12 d. 21 val.) – ir atsisveikini-mas su mylimàja, aktore KaterinaGolubeva, kuriai dedikuotas filmas.

„Ðventøjø motorø“ pradþioje patsCaraxas atsiduria kino teatre, tarsi

tam, kad jo akimis pamatytume irpajustume, kas yra kinas, kà jis pra-rado paskutiniais deðimtmeèiais,kokia ateitis jo dar laukia. Kaip irdauguma Caraxo filmø, „Ðventiejimotorai“ nuausti ið citatø, nuorodø,kinematografiniø aliuzijø. Tai filmasapie kino prigimtá, o jo herojus Os-karas baltu limuzinu vaþinëja po Pa-ryþiø, pavirsdamas elgeta, þudiku,auka, kapiniø pogrindþio pabaisa,seniu... Aktorius Denis Lavant’aspersikûnija á deðimt personaþø, ku-rie yra tarsi visà filmà vykstanèio re-þisieriaus dialogo su kinu ir gyveni-mu dalyviai. Pasak reþisieriaus,„pakartotinis gyvenimas – vienas

pagrindiniø filmo motyvø, tai ir gy-venimas po mirties, prisikëlimas darvienam ásikûnijimui, ir ið naujo per-gyvenami ávykiai. Viskas susiveda ápatirtá. Tai, kà iðgyvenai, neturësvertës, jei nepatyrei. Taèiau su visnaujais iðgyvenimais ir patirtimi sie-jasi rizika. Man ádomu, ar mes visdar esame pasirengæ juos patirti.Manau, kad mums stinga dràsos.Man kinas simbolizuoja dràsà, pa-tirtá ir veiksmà. Ðiam jausmui prie-ðinasi naujøjø technologijø virtua-lumas.“

Deja, dauguma ðios savaitës fil-mø atrodo lyg sukurti tos virtualioserdvës, todël visai nesvarbu, kà þiû-

rëti, siuþetas iðliks toks pat – herojusprieðinasi aplinkybëms (teroristams,nusikaltëliams, savo silpnybëms), nu-gali jas ir pabaigoje yra apdovanoja-mas arba árodo kitiems, kad yra ge-riausias. Matyt, tai kompensuojaþiûrovø per dienà patirtas nuoskau-das ar kompleksus. Kaip matote,nusiristi iki neva psichoanalizës –paprasta, galiu pasiteisinti nebenttuo, kad þiûriu daug amerikietiðkøfilmø, kur toks poþiûris á didájá Sig-mundo Freudo atradimà (juk jis at-rado visai naujà þemynà – þmogauspsichikà) klesti jau daugiau neipusðimtá metø. Psichoanalitikas –mëgstamas amerikieèiø filmø per-sonaþas. Vienà tokiø pamatysime Jo-naso Pate’o filme „Psichoanalitikas“(BTV, 10 d. 21.30). Jo herojus, kurásuvaidino Kevinas Spacey, dirba Ho-livude, po þmonos mirties pamëgorûkyti þolæ ir nelabai tiki savo suge-bëjimais gydyti gausius ir garsius pa-cientus. Taèiau ðie pas já verþte ver-þiasi.

Ið Holivudo visada malonu su-gráþti á amþinàjá Paryþiø. CédricoKlapischo filme „Paryþius“ (LRT,13 d. 23.15) bus daug personaþø,

juos suvaidino prancûzø mëgstamiaktoriai Fabrice’as Luchini, Romai-nas Duris, Albert’as Dupontelis,Karin Viard, Mélanie Laurent. Kas-dienës personaþø istorijos (Klapi-schas mëgsta kurti mozaikiðkus fil-mus) ir paverèia Paryþiø toká, kokájá ásivaizduojame. Ðias istorijas su-jungia ðokëjas Pjeras, laukiantis ðir-dies operacijos ir stebintis miestogyvenimà ið balkono.

Pagrindinæ „Psichopato“ ar „Pa-ryþiaus“ mintá suprasti nebus sun-ku. Þmogiðkumas, uþuojauta, noraspadëti kitam – ne tik ðiø dienø kineyra vertybës, kuriø nuolat stinga.Bet kinas, kad ir kà sakytumët, – needukacijos priemonë. Tikrasis kinasskverbiasi kur kas giliau ir veikia nedidaktika, o sukrësdamas vaizdø ga-lia, kuri sklinda kad ir ið „Ðventøjømotorø“ epizodo, kai Lavant’opersonaþas, grodamas akordeonu,juda per milþiniðkà katedrà. Akto-riaus þvilgsnis, garsai ir kameros ju-desys suteiks þodþiais neperteikia-mos patirties. Kaip tik tokia ir duodadràsos gyventi toliau.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Vaikystë“

„Ðventieji motorai“

7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066) 9 psl.

K i n a s

Nauji filmai

12 kovos uþ bûvá metøSteve’as McQueenas turbût bus

pirmasis videomenininkas, laimëjæsprestiþinæ Turnerio premijà, atsto-vavæs Didþiajai Britanijai Venecijosbienalëje ir nominuotas „Oskarams“uþ treèià savo pilnametraþá filmà „12vergovës metø“ („12 Years a Slave“,JAV, 2013). Neabejoju, kad ðis kûrë-jas gaus ne vienà statulëlæ.

Filmas paremtas Solomono Nor-thrupo memuarais, iðleistais 1853metais. Jis buvo laisvas þmogus, gy-veno JAV ðiaurëje, turëjo ðeimà,pragyvenimui uþsidirbdavo groda-mas smuiku ávairiausiuose rengi-niuose. Vienà dienà jis supaþindi-namas su dviem tipais, ðie pasiûloSolomonui prisijungti prie cirko irtaip uþsidirbti daugiau pinigø. Ta-èiau per vakarienæ jis apsvaigina-mas ir atsibunda su grandinëmis antrankø bei kojø. Nauju vardu pava-dintas „ðvieþias“ vergas iðgabena-mas á JAV Pietus – Luizianos valsti-jà. Tai ávyko 1841 metais. VergovëjeSolomonas iðbuvo dvylika metø.

McQueenas filmà apie vergovænorëjo kurti jau senokai, taèiau visnerasdavo atspirties taðko. Northru-

po knygà pasiûlë perskaityti jo ilga-metë partnerë, kultûros kritikë Bian-ca Stigter. Perskaitæs memuarus re-þisierius sakësi ilgai ant savæs pykæs,kad anksèiau apie ðià istorijà nebu-vo girdëjæs. Tad stengësi likti kuo ið-tikimesnis knygai: ir struktûrai, ir fak-tams. McQueenas panaudojo apieaðtuoniasdeðimt procentø knygoje uþ-raðytø dialogø. Filmas kurtas Luizia-noje, kai kur tose paèiose plantacijo-se, kur buvo iðnaudojami vergai.

McQueenui visada vienu svar-biausiø kûrybos objektø buvo þmo-gaus kûnas, tai esminë konstanta.Net ir videodarbuose tai akivaizdu,pavyzdþiui, viename þinomiausiø jovideoprojektø „Bear“ (1993) vaiz-duojamas suritualintas dviejø nuogøjuodaodþiø vyrø boksavimasis. Jautada buvo ryðkus menininko domë-jimasis santykiu tarp smurto ir sek-sualumo. Auditorijos stebëjimas ir

ásitraukimas – svarbi instaliacijos da-lis, tad ir pilnametraþiuose McQueenovaidybiniuose filmuose („Alkis“,„Gëda“) juntamas reþisieriaus noraspriversti þiûrovà iðgyventi filmà fizið-kai. Anot McQueeno, jei pasakoja-mos istorijos ar vaizdinio neperimipsichologiðkai, fiziðkai ir vizualiai,toks kûrinys nieko vertas ir geriauapskritai nepradëti kurti.

„12 vergovës metø“ iðgrynintasnuo bet kokiø eufemizmø. Kiekvie-nas kadras braunasi á þiûrinèiojo vi-dø, verèia jaustis nepatogiai, ið nau-jo nustebti susimàsèius, kad áteisintavergija gyvavo dar visai neseniai, irsusigûþti jaukioje kino salës këdëje.Vienas ironiðkiausiø reþisieriaus aki-brokðtø – epizodas, kai nuo nuoþ-maus plakimo tamsoje pereinama ápanoraminá balto Vaðingtono Kapi-tolijaus vaizdà. Èaiþymas rimbu tam-pa filmo leitmotyvu, nes pabrëþiama,

kad ðio árankio naudojimas vergovësmetais buvo ne iðimtis, o kasdieny-bë. Ir turguje brangiau parduodamastas vergas, kuris turi maþiau randø,mat tai reiðkia nemaiðtingà sielà.

Solomonà Northrupà suvaidinobritø aktorius Chiwetelis Ejioforas,jo ðvelnûs veido bruoþai tik dar la-biau pabrëþia nuoþmià to meto rea-lybæ. Baltaodþius tironus labai átiki-namai ákûnijo Paulas Giamatti(ðaltakraujis prekeivis vergais), neu-rotiðkà priþiûrëtojà – Paulas Dano,o prasigërusá ir þiaurø vergvaldá Ed-vinà Epsà – Michaelas Fassbenderis.Pastarajam labai tinka psichopatøvaidmenys. Bet sunkiausia þiûrëti ávergvaldá pamokslininkà Fordà (Be-nedict Cumberbatch) – jo pamaldu-mas ir tariamas þmogiðkumas labairiboti. Vergovës sistema buvo taipáaugusi á visuomenæ, jog net ir For-das, nenorëdamas uþsitraukti ne-malonës, atsiþada Solomono, kai ið-kyla pavojus jo gyvybei. Jis taip patnesugeba ásivaizduoti juodaodþiølaisvø ir nelaiko jø þmonëmis.

Viena labiausiai sukreèianèiø fil-mo scenø – kilpoje kabantis „pra-sikaltæs“ Solomonas, tik kojø pirðtøgaliukais siekiantis þemæ. Aplink kitivergai ramiai dirba, niekas á já nekrei-

pia dëmesio. Tai tiesiog eilinë dienaLuizianoje, kur smurtas XIX a. buvonorma. Plakimas buvo vergø ir verg-valdþiø gyvenimo fonas. Kiekvienasturëjo paisyti tik savo kailio, jei rei-këjo, vergas plakë vergà. Tokia nuoþ-mi ir beviltiðka kova uþ bûvá, balan-suojant ties mirties ir gyvybës riba,primena Agnieszkos Holland filmo„Tamsoje“ þydus, kurie karo metaisslapstësi kanalizacijos tuneliuose.

Po „12 metø vergovës“ perþiûrosToronte pasipylë ne tik liaupsës, betir kritikos strëlës. Kaþkas pavadinofilmà paèiu nemaloniausiu nuo „Eg-zorcisto“ pasirodymo ekranuose, darkaþkas apkaltino reþisieriø, kad ðisper daug mëgaujasi sadomazochiz-mu. Paèiam McQueenui atrodo, kadapie vergovæ taip pat svarbu kalbëtikaip ir apie Holokaustà. Anot britøkritiko Jonathano Romney, akivaiz-du, kodël filmas buvo kritikuoja-mas, o tai dariusius jis prilygina fil-mo personaþui, pamokslininkuiFordui. Jis – problemiðka figûra, nesyra lyg nemalonus ðiuolaikiniø bal-tøjø liberalø veidrodinis atspindys.Retas kuris jø nori prisipaþinti, kaddominuojanti Vakarø ideologija visdar privilegijuoja baltàjà rasæ.

SANTA L INGEV IÈ IÛTË

Þivilë Pipinytë

Ásivaizduokite tokià situacijà: pa-sitinkate ilgai lauktà mylimà mote-rá. Ji atskrenda su ðeðiameèiu sûnu-mi. Oro uoste moteris nerodo jokiodþiaugsmo. Jau lovoje, kai praside-da meilës þaidimas, ji atsigula ant jû-sø ir staiga pareiðkia, kad sûnui diag-nozuotas vëþys ir kad gydymui reikësdaug pinigø. Matydama, kad þinia jussukrëtë, bet nesulaukusi entuziastin-gos reakcijos, kad pinigø bus, kiek rei-kia, moteris supyksta. Ið visko spren-dþiant, ji jauèiasi ne tik nuvilta, betir beveik apgauta.

Ði lovos situacija ið Mariaus Ivað-kevièiaus filmo „Santa“ (Lietuva,Suomija, 2014), nors ir absurdiðka,gali skambëti visaip. Reakcija priklau-sys nuo to, kaip iki tol klostësi filmoveiksmas, kà suþinojome apie perso-naþus, ar jie suþadino smalsumà, arprivertë þavëtis, uþjausti, solidarizuo-tis, ar galime paaiðkinti jø motyvus.Norëèiau uþjausti Ingà, bet iki tos aki-mirkos lovoje ji nesugebëjo sudomintinei savo gyvenimo istorija, nei cha-rakteriu, nei jausmais Jusiui.

Þinau tik tiek, kad lietuvë Inga irsuomis Jusis susipaþino Laplandi-joje, kur aktorius „dirba“ Kalëdø Se-neliu. Bûtent á Rovaniemá Inga atve-þë savo sûnø Vincà. Graþi blondinëiðkart krito á aká Jusiui ir jis ëmë akty-viai jà merginti: paveþiojo abu su vai-ku baltu elniu pakinkytomis rogëmis,nusiveþë á saunà, akompanuodamassau gitara padainavo, suðoko su Ingatango. Kita vaiðiø dalyvë pasakë In-gai, kad ji panaði á buvusià Jusio þmo-nà ir kad jis – talentingas aktorius.

Apie Ingà neþinome në tiek. Ji,be abejo, jauèia savo vertæ, bet kaiJusis Kalëdø Senelio drabuþiais at-skrenda á Vilniø, Inga nusileidþia jo

Istorija su geografijaMariaus Ivaðkevièiaus filmas „Santa“

merginimui. Tada dar suþinome, kadVinco tëvas yra anglas, kad jis ret-karèiais atsiunèia po tûkstantá svarø,bet nieko daugiau. Ið to, kad Inga ve-dasi suomá á Katedros aikðtæ ir antGedimino kalno, fotografuoja já lie-tuviðkos trispalvës fone, taip pat dau-giau informacijos neiðtrauksi. Grei-èiau atvirkðèiai. Todël sunku suprasti,kuo sëkmës sulaukusá talentingà ra-ðytojà bei dramaturgà ir pradedan-tájá kino reþisieriø Ivaðkevièiø sudo-mino ði moteris. Ingà suvaidinusiSandra Daukðaitë kiekviename kad-re pasiþymi tobulu makiaþu (filmuipersiritus á antrà pusæ suþinome, kadji dirba brangios parfumerijos ir kos-metikos parduotuvëje), vilki skonin-gus drabuþëlius ir beveik nekalba.Suprasti kà nors daugiau, deja, ne-pavyksta.

Taèiau Ingos nenoras praneðtiapie mirtinà vaiko ligà Vinco tëvuijau sukëlë átarimà, kad moteris ne-sugeba ávertinti situacijos. Todël„incidentas“ Jusio lovoje atrodo tikinfantiliðkos trisdeðimtmetës norassuversti savo problemas mylinèiamvyriðkiui. Kai Jusis iðskubës á darbà(akivaizdu, kad aktoriaus situacijaSuomijoje labiau primena lietuvið-kà, o ne holivudinæ), Inga ilgamdings ið filmo. Ji iðskris á Anglijà, pa-likusi Jusiui sergantá sûnø bei deusex machina ið Lietuvos Rovaniemy-je atsiradusià savo seserá Edità (Be-ata Tiðkeviè tikrai galëtø suvaidintidaugiau nei tik kalbø nemokanèià,lëtokà, padërusiø akiø lietuvaitæ).

Meilës istorija tuo ir baigiasi, iðesmës neprasidëjusi, bet prasidedaVinco (Ovidijus Petravièius) ligos irmirties istorija. Taèiau ir jos reþisie-rius nesirengia pasakoti, ir iðkartperkelia ligà á pasakos lygmená – li-kæs su berniuku, Jusis pasakoja Vin-

cui apie savo senelá, kuris subûrëKalëdø Seneliø armijà ir ðaltà þie-mà susikovë su galingu prieðu. Be-veik visa Vinco ligos istorija „Santo-je“ papasakota rodant Santø armijosþygá Laplandijos sniegynuose. Kar-tu su ðia pasaka á filmà nuolat ásiter-pia baltas elnias – albinosas. Filmopradþioje jis tampa pasakiðkos ke-lionës, iðsipildþiusios vaiko svajonëssimboliu, bet kai Inga dingsta, Jusispirmàkart susiduria su vaiko liga –kelyje Vincà iðtinka priepuolis, promaðinà prabëga baltas elnias. Fina-liniuose kadruose jis jau taps mirtiessimboliu. Ðie literatûriðki filmo leit-motyvai – perdëtai dekoratyvûs.

Ivaðkevièius nerodo vaiko kovossu liga, kurià taip skatina Jusio pa-sakos, bet pasitenkina þodþiais apietikëjimà stebuklais ir vaizdais, kurie,tiesà sakant, labiau primena rekla-mà. Atrodo, kad operatorius TuomoHutri padarë reþisieriui meðkos pa-slaugà, nuo pat pradþiø reklamiðkaigraþiai ir spalvingai filmuodamas irKalëdø sostinæ Laplandijoje, ir Vil-niø, ir Santø klajones tamsià arktinænaktá. Interjerai, kuriuose gyvena,pripaþinkime, nelabai turtingi filmoherojai, kuklûs, bet tokie nudailin-ti, kad atrodo lyg ið þurnalø pusla-piø (beje, skirtinguose vienos scenoskadruose uþ Jusio – dvi skirtingoslempos). Saldaus ir negyvo graþumoáspûdá papildo veidrodþiuose atsi-spindinti Ingos darbovietë. Banalu-mà, deja, pabrëþia ir gausiai filmeskambanti iliustratyvi Rytø Europo-je populiarios Kanados dainø auto-rës ir atlikëjos Chinawomen beiKipro Maðanausko muzika. Gal tikfinale pasirodantys Londono vaiz-dai ne tokie atvirukiðkai graþûs, bet„Santa“ visà filmà þadina átarimà,kad, nepaisant geografijos, perso-

naþai egzistuoja beorëje erdvëje.Taèiau tai tik patvirtina taisyklæ:

kai herojai – tik punktyriðkai pasa-kojamos istorijos popierinës filmofigûros, bandai ieðkoti gilesniø pras-miø detalëse, antrojo plano perso-naþuose, pagaliau pauzëse, kurioskartais kinà (ypaè lietuviø) pripil-do tikros gyvybës. Èia jau gali pasi-reikðti reþisieriaus profesionalu-mas, bet kaip tik jo Ivaðkevièiuilabiausiai ir stinga. „Santa“ – pir-masis Ivaðkevièiaus pilnametraþisfilmas. Jis kurtas ilgai, tad atrodë,kad reþisieriui uþteks laiko pasimo-kyti ið trumpametraþiø vaidybiniøfilmø „Mano tëvas“ (2006) ir „Të-ve mûsø“ (2010) klaidø – atsisakytipernelyg literatûriðkø, ðiø dienø ki-nui svetimø metaforø, ágyti filmo vi-sumos pojûtá, nebijoti prabilti apietai, kas jam ádomu ið tikrøjø.

„Santoje“ – jokiø iðkalbingø de-taliø, o antrojo plano personaþai pa-virðutiniðkai funkcionalûs: Jusiomama iðkart, tik uþmetusi aká á In-gà, pareiðkia, kad ði – tipiðka plëð-rûnë, ir nuo tada në per milimetràjos nuomonë nepasikeis, Jusio ko-legë (draugë, buvusi þmona?) Anapasirodo, kai reikia elementarios in-formacijos, visa kita – banalu ir pa-virðutiniðka: ne tik þmonës ar inter-jerai, bet ir dramatizmas, juk vaikoliga visada ir visomis aplinkybëmisbus tragiðkas iðbandymas. Negelbstinet keli komiðki dialogai – vienas apieBizë (taip Jusis nugirsta lietuviðkà

moters lytinio organo pavadinimà),kitas, kai Jusis vis kartoja motinai, kadnëra jos nuosavybë, ar scena baþny-èioje, kai berniukas stebisi, kodël jitokia tuðèia. Gilesniø poteksèiø ið toneatsiranda, tik klausimas, kam visdëlto skirta „Santa“: autorinio kinogerbëjams ji pernelyg paprasta, oprie telenoveliø stiliaus pastaruojumetu pratinamiems lietuviø kinoþiûrovams filmas gali palikti perdaug neatsakytø klausimø.

„Santos“ lëkðtumà pabrëþia ir te-leviziniai stambûs planai, jie domi-nuoja filme. Jusá suvaidinæs TommiKorpela – tikras profesionalas irmoka juos iðnaudoti, aktorius ið pas-kutiniøjø stengiasi sukurti bent jausavo herojaus vidinio gyvenimo re-gimybæ. Deja, stambûs planai tikpabrëþia Daukðaitës Ingos pavirðu-tiniðkumà ir melagingas jos intona-cijas. Kai ji keliskart filme sako sû-nui: „Saule, kaip að tave myliu!“,norisi tik ið gëdos nuleisti akis. Re-þisierius tà falðà turëjo pastebëti. Jisgalëjo iðplëtoti Ingos infantilumà,atskleisti konfliktiðkà Jusio situaci-jà, bet, regis, jam ir paèiam tai nerû-pi, nes iðkart po perþiûros þiniasklai-dai vykusioje spaudos konferencijojeIvaðkevièius pareiðkë, kad filmas jamatrodo tobulas ir jis nieko nenori keis-ti. Matyt, tai ir bus tiksliausia ne tik„Santos“, bet ir dalies lietuviø ki-no, demonstratyviai atsisakanèioieðkoti naujø formø ir temø, tobu-los tuðtumos diagnozë.

10 psl. 7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066)

V a s a r i o 7 – 1 6

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

iki 16 d. — paroda „Siûlau naujà pasaulá. Vito

Luckaus fotografijos retrospektyva“

Paroda „Vaizdø vieta“ (Lietuvos fotografija

iliustruotuose þurnaluose XX a. 7—8 deðimt-

meèiais)

„90x60. Lietuvos fotografijos parodø plaka-

tai. 1970—1987“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø

Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Paroda „Renesanso spindesys“

Paroda „Tohoku Japonijos fotografø akimis“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penkto-

ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda

„Nuo realizmo iki optinio meno“

Lenkijos fotografijos ir dizaino paroda

„Materia Prima“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

Paroda „Arbit Blato Paryþius ir Venecija“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas; Kryþdirbystë

Paroda „Þemaièiø krikðto þenklai“, skirta

Þemaièiø krikðto 600 metø sukakèiai

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Paroda „Didþiulis mûras, vos per du uolek-

èius þemën ágilintas, ðitiek metø stebuklingai

stovi“: Trakø parapinë baþnyèia XV amþiuje“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Sebastiano Diazo Moraleso (Argentina)

projektas „Ficcionario“

Melvino Moti (Olandija) projektas „Hipererdvë“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 8 d. — Povilo Rièardo Vaitiekûno pieðiniai

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Gedvilës Bunikytës paroda „Dvi tvarkos rûðys“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Andriaus Zakarausko paroda „Vardan“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

iki 12 d. — Lilijos Valatkienës fotoparoda

„Maþoji Lietuva“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Aleksandro Macijausko fotografijø paroda

„Negraþi fotografija“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

nuo 7 d. — paroda „FC Jazz“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Svajonës ir Pauliaus Stanikø (S&P Stanikas)

projektas „Dvigulë lova“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 8 d. — In memoriam Liucijai Ðulgaitei.

„Ðirdies stebuklinga versmë“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Viva Verdi!“, skirta Giuseppe’s Verdi

200-osioms gimimo metinëms

iki 8 d. — paroda-kûrybinës dirbtuvës

„Ðeðëliø teatras“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 11 d. — paroda „Baltas lapas. Devyniasde-

ðimtøjø vaikai“

nuo 13 d. — Algimanto Patamsio keramikos

paroda „Paprasta, sudëtinga“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

nuo 11 d. — Ðarûno Leonavièiaus iliustracijø,

sukurtø K. Donelaièio poemai „Metai“, paroda

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4 / 2

Filomenos Linèiûtës-Vaitiekûnienës tapybos

paroda „Medþiai ir bokðtai“

nuo 7 d. — paroda „FC Jazz“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

nuo 11 d. — Jono Anièo darbø paroda „Procese“

Dailës galerija-studija „Ra“Pranciðkonø g. 8

iki 9 d. — Vido Poðkaus akvarelës, pieðiniø,

tapybos paroda „Vytauto jaunystë“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Paroda ,,Tirðtas Raimondo Martinëno kûrybos

spalvingumas“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Vitolio Truðio tapybos paroda „Sutemø ðviesa“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki 10 d. — Virgilijaus Jankausko fotoparoda

„Donelaitis“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Romualdo Poþerskio fotoparoda „Maþasis

Alfonsas“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

iki 15 d. — vaikø pieðiniø paroda „Jau saulelë

vël...“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki 14 d. — Justo Gratulevièiaus paroda

„Pusiausvyros“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Sveikas, Paryþiau! Litvakø dailininkø

keliais“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Rolando Karaliaus paroda „Bûsena“ ið ciklo

„Lûþio kartos vardai“

Paroda „Geriausias metø kûrinys“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Vladimiro Dubeneckio paroda „Architektas

gyvenimo ir kûrybos teatre“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Evaldo Mikalauskio paroda „Dar kartà beveik

apie þmogø“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano

judomàjá turtà“

„Kristijonui Donelaièiui — 300“

„Raðytojai 1863 metø sukilime“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Aldonos Jonuðkaitës-Ðaltenienës paroda

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Arûno Daujoto (1963—2012) tapybos paroda

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 15 d. — Kauno fotoklubo 50-meèio

jubiliejui skirta paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Dailës plenero „Kaunas — Hanza miestas“

kûriniø paroda

Vytauto Kasiulio kûriniø paroda

Rasos Maèiulienës autoriniø papuoðalø

paroda „Pasikalbëjimai“

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

Eugenijaus Varkulevièiaus-Varkalio paroda

„Smëlis, molis ir akmuo“

Architektø namaiVilniaus g. 22

Alvydo Bulakos tapyba

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Salvadoro Dali litografijø, keramikos,

skulptûros, medaliø paroda „Materialusis

siurrealizmas“

Adomo Danusevièiaus paroda „Kamufliaþinis

vyriðkumas“

Airiø menininko Eamono O’Kane’o pieðiniø ir

instaliacijø paroda „And Time Begins Again“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Jûratës Mykolaitytës tapyba

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

VDA Telðiø fakulteto skulptûros ir metalo

meno katedros studentø ir dëstytojø

metalo plastikos bei fotografijø paroda ið

tarptautinio ketaus liejimo simpoziumo

Gdanske

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Liudviko Natalevièiaus tapyba

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Remigijaus Venckaus fotoparoda „Tuðti ekranai“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Dailës magistrantø baigiamøjø darbø paroda

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras7 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“ (pagal

S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio ir kt.

muzikà). Dir. — A. Ðulèys

8 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — J. Geniuðas

9 d. 12 val. — K. Chaèaturiano „ÈIPOLINAS“.

Dir. — A. Ðulèys

11 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“

(pagal S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio

ir kt. muzikà). Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

7 d. 18.30 — A. Ðkëmos „BALTA DROBULË“.

Reþ. — J. Juraðas (Nacionalinis Kauno

dramos teatras)

8 d. 18.30 — Dante’s Alighieri „DIEVIÐKOJI

KOMEDIJA“. Reþ. — E. Nekroðius

13 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

7 d. 16 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

8 d. 16 val. — J. Jokelos „FUNDAMEN-

TALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

9 d. 16 val. — „LAIÐKAI Á NIEKUR“

(R.M. Rilke’s, M. Cvetajevos ir B. Pasternako

laiðkø motyvais). Reþ. — B. Mar

Studija

12 d. 19 val. — „POETË“ (S. Nëries dienoraðèiø

ir eilëraðèiø motyvais). Reþ. — R. Garuolytë

Vilniaus maþasis teatras7, 8 d. 18.30 — PREMJERA! J. Tumo-Vaiþgan-

to „DËDËS IR DËDIENËS“. Reþ. — G. Tuminaitë,

komp. — G. Puskunigis. Vaidina R. Adomaitis,

A. Ðataitë, V. Sodeika, M. Capas, G. Latvënai-

të-Gluðajeva

9 d. 12 val. — „MANO BATAI BUVO DU“.

Idëjos aut. ir reþ. — G. Latvënaitë

9 d. 17, 19.30 — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ

„Sàmoningas þmogus“)

11 d. 18.30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO

ÈIA GYVENIMAS? “ Reþ. — J. Vaitkus

12 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

13 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADA-

GASKARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

OKT/Vilniaus miesto teatras7, 8 d. 19 val. OKT studijoje — A. Èehovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

13, 14 d. 19 val. OKT studijoje — M. Gorkio

„DUGNE“. Reþ. — O. Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras7 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS VIRÐ

GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

8 d. 12 val. — H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë (Salë 99)

8 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

9 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO DO-

MINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)

9 d. 18 val. — PREMJERA! „ALBANIJOS

NEKALTOJI“ (inscenizacija È. Stonio ir

S. Norkutës). Reþ. — S. Norkutë

Rusø dramos teatras7 d. 18.30 — L. Andrejevo „TAS, KURIS

GAUNA ANTAUSIUS“. Reþ. — J. Vaitkus

8 d. 18.30 — R. Cooney „NR.13“.

Reþ. — E. Muraðovas

9 d. 18.30 — E.-E. Schmitto „DVIEJØ

PASAULIØ VIEÐBUTIS“. Reþ. — S. Raèkys

9 d. 12 val. — „LINKSMOJI EINÐTEINO

LABORATORIJA“. Reþ. — S. Pikturnaitë

12 d. 18.30 — „MUMS VISKAS GERAI“.

Reþ. — J. Vaitkus (Klaipëdos dramos teatras)

13 d. 18.30 — A. Vvedenskio „EGLUTË PAS

IVANOVUS“. Reþ. — J. Vaitkus

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Fotografijos ir medijø karedros studentø

paroda „Re(z)ginys“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

Monikos Furmanavièiûtës paroda „Fuck

identity. It‘s all about sex“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 15 d. — paroda „Þaismingi tyrimai

sumaniojoje tekstilëje“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

iki 8 d. — Eimanto Ludavièiaus paroda „Erdvë“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

Ðiauliø universiteto Menø fakulteto magist-

rø studijø studentø kûrybiniø darbø paroda

Vilniaus dailës akademijos Telðiø fakulteto IV

kurso studentø vizualinës raiðkos darbø

paroda

iki 13 d. — Þydrûnës Kriûkaitës tekstilës

paroda „Ma(o)nochromija“

Dailë

Atsirito nauja parodø banga ir verta iðsiruoðti á rimtesná parodø lanky-mo turà. Vilniaus Ðiuolaikinio meno centre – dvi hipnotizuojanèios paro-dos: Sebastiano Diazo Moraleso „Ficcionario“, iðsidriekusi per dvi didþiu-les pritemdytas sales, ir Melvino Moti filmas „Hipererdvë“. Visiðkai kitokia –intymi ir geràja prasme literatûriðka, fantasmagoriðka – Vido Poðkaus „Vy-tauto jaunystë“ maþutëje galerijoje „Ra“ (Pranciðkonø g. 8, Vilnius). Taippat nereikëtø praleisti Andriaus Zakarausko parodos „Vardan“ galerijoje„Vartai“, nes ðis autorius nuosekliai ir konceptualiai tyrinëja tapybos sam-pratà. Abejingø nepaliks Monikos Furmanavièiûtës paroda VDA galerijoje„Akademija“.

Muzika

Vasario 9 d., sekmadiená, 16 val. Taikomosios dailës muziejuje vyks kon-certas „Romantizmas penkiems“. Kartu muzikuojantys Èiurlionio kvar-tetas ir pianistas Jurgis Karnavièius gros J. Brahmso kvintetà, ðiandienlaikomà bene geriausiu tarp kameriniø romantiniø kompozicijø fortepi-jonui ir styginiø kvartetui. Popietëje taip pat skambës áþymus F. SchubertoKeturioliktasis styginiø kvartetas „Mirtis ir mergelë“ („Der Tod und dasMädchen“).

Teatras

Valstybinis Vilniaus maþasis teatras vasario 7, 8 d. 18.30 kvieèia á prem-jerà – reþisierës Gabrielës Tuminaitës spektaklá „Dëdës ir dëdienës“ pa-gal Juozo Tumo Vaiþganto apysakà. Spektaklyje ypaè svarbø vaidmená kartusu jauniausios kartos kolegomis kuria legendinis aktorius Regimantas Ado-maitis – jo ákûnijamas pasakotojo personaþas idëjiðkai apjungia visas „Dë-dþiø ir dëdieniø“ siuþetines linijas.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS . FOTOGRAF I JA

Church of the St Johns in Vilnius : guide : Vilnius University’s cultural heritage. – Vilnius :

[Vilnius University] : Vilnius University Press, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 64 p. : iliustr. –

Nugar. antr.: Guide to the Church of the St Johns in Vilnius. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-

609-459-267-6

Dainø ir artojø tëvynë = The homeland of songs and ploughmen : nepriklausomybës keliu :

[fotoalbumas] / Vytautas Ylevièius. – [Vilnius] : [V. Ylevièius], [2013] (Vilnius : BALTO print). –

228, [2] p. : iliustr., portr. – Dalis gretut. teksto liet., angl. – Tiraþas [400] egz. – ISBN 978-

609-408-374-7 (ár.)

Kinas ir filosofija : kolektyvinë monografija / Nerijus Milerius (sudarytojas), Audronë

Þukauskaitë, Jûratë Baranova … [et al.]. – Vilnius : [Vilniaus universitetas] : Vilniaus

universiteto leidykla, [2013] (Vilnius : Petro ofsetas). – 223, [1] p. : iliustr. – Santr. angl. –

Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-459-228-7

Lights on : gidas á ðiuolaikinæ Lietuvos jaunøjø fotografijà / [sudarytoja Eglë Deltuvaitë] ;

[tekstas: Eglë Deltuvaitë, Jurij Dobriakov] ; [vertëjai Jurij Dobriakov, Isabelle Chandavoine]. –

Vilnius : [Lietuvos fotomenininkø sàjunga] : Lietuvos fotomenininkø sàjungos fotografijos

fondas, 2013 ([Vilnius] : Draugø studija). – 134, [1] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl.,

pranc., rus. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9955-438-59-5 (ár.)

Peizaþo erdvë = The world of landscapes : [Rolando Valiûno ir advokatø kontoros „LAWIN

Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir partneriai“ meno kolekcija]. – Vilnius : Advokatø kontora

„LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir partneriai“ : R. Valiûnas, 2010- . – (LAWIN meno

kolekcija). – Virð. antr. nenurodyta. – Antr. p. aut. nurodytos klaidingai. – (Ár.)

T. 2 / [sudarytoja] Nijolë Tumënienë ; [tekstø autorë Nijolë Tumënienë] ; [vertëja Irena

Paðkauskienë]. – 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 286, [2] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet.,

angl. – Tiraþas 1200 egz. – ISBN 978-609-95084-5-0

Tai Lietuva = Lithuania in action : Lietuvos spaudos fotografija, 2010-2013 : [albumas] /

[sudarytojas Jonas Staselis] ; [vertimas á anglø kalbà: Violeta Stankûnienë]. – Vilnius :

Lietuvos spaudos fotografø klubas, 2013 (Kaunas ; Vilnius : Kopa). – 158, [2] p. : iliustr. –

Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas [760] egz. – ISBN 978-9955-9498-5-5

Vilniaus ðv. Jonø baþnyèia : vadovas : Vilniaus universiteto kultûros paveldas. – Vilnius :

[Vilniaus universitetas] : Vilniaus universiteto leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 64 p. :

iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-459-262-1

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Donelaièio kelyje : [eilëraðèiai] / Alfonsas Jonas Navickas. – Klaipëda : Klaipëdos universiteto

leidykla, 2013 (Klaipëda : KU l-kla). – 83, [1] p. : iliustr., portr. – Dalis gretut. teksto liet., lenk.,

rus. – Tiraþas [80] egz. – ISBN 978-9955-18-766-0 : [26 Lt 4 ct]

Iðgertuvës su velniu : [mirtinos grumtynës tarp pareigos ir meilës] : [romanas] / Jack Higgins ; ið

anglø kalbos vertë Petras Ilgakojis. – Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). – 285, [2]

p. : þml. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-13-413-8

Juodoji dëþë : [detektyvinis romanas] / Michael Connelly ; ið anglø kalbos vertë Rasa Staðytë. –

Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). – 350, [2] p. – Tiraþas [2500] egz. – ISBN

978-9955-13-412-1 (ár.)

Kaulø sodas : [detektyvinis romanas] / Tess Gerritsen ; ið anglø kalbos vertë Jonas Èeponis. –

[2-oji patais. laida]. – Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). – 414, [2] p. – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-9955-13-414-5

Kûèiø vakarà : miniatiûros / Jûratë Suèylaitë. – 2-asis papild. leid. – Klaipëda : Klaipëdos

universiteto leidykla, 2013 (Klaipëda : KU l-kla). – 66, [1] p. – Tiraþas 90 egz. – ISBN 978-

9955-18-772-1 : [10 Lt 58 ct]

Laimës ieðkojimas : apsakymai / Emilija Liegutë ; [parengë Onutë Gudþiûnienë]. – Vilnius :

Homo liber, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 213, [3] p. – Tiraþas [400] egz. – ISBN 978-609-

446-070-8 (ár.) : [10 Lt 90 ct]

Muzikos vaiduoklis : [detektyvinis romanas] / Aleksandra Marinina ; ið rusø kalbos vertë

Jurgis Gimberis. – [2-oji patais. laida]. – Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). –

304 p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-13-415-2 (ár.)

Padovanok dainoj man Lietuvà : [poezijos rinkinys] / Romas Bernotas. – Vilnius : [R.

Bernotas], 2014. – 161, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-408-508-6

Paþinimo keliais : prieð laiko rodyklæ paþvelgus / Jonas Grigas ; Vilniaus universitetas. –

Vilnius : Vilniaus universitetas : Vilniaus universiteto leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). –

435, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-459-204-1 (ár.)

Trys naujos pajûrio legendos / Algirdas Vaitiekûnas. – Klaipëda : Klaipëdos universiteto leidykla,

2013 (Klaipëda : KU l-kla). – 30, [1] p. – Tiraþas [80] egz. – ISBN 978-9955-18-768-4 : [11 Lt

7 ct]

Veidø ðiluma : [poezijos rinkinys] / Romas Bernotas. – Vilnius : [R. Bernotas], 2014. – 169, [1]

p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-408-509-3

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Auksinio dinaro istorijos : pasaka – nepasaka, tiesa – netiesa / Jonas Èesnulevièius. –

Radviliðkis : Radviliðkio rajono savivaldybës vieðoji biblioteka, 2013 (Ðiauliai : Ðiauliø

knygriðykla-sp.). – 206, [2] p. – Tiraþas 250 egz. – ISBN 978-609-8034-13-4

Pro Felikso dureles : [apysaka vaikams] / Dovilë Zduoba ; [iliustracijos – Ada Sutkuvienë]. –

Vilnius : [Baltijos kopija], 2013 (Vilnius : Baltijos kopija). – 92, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. –

ISBN 978-609-417-067-6

Teatras „Lëlë“7 d. 18.30 — „NE PAGAL ÐIO PASAULIO

MADÀ“ (fantazija apie poetà K. Donelaitá).

Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

8 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS PARÐIUKAI“.

Reþ. — A. Mikutis

9 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ

KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

8 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“

(Þ. Gryvos knygelës motyvais). Inscen. aut.,

reþ. ir dail. — A. Mikutis

9 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS NUO-

TYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë

Menø spaustuvë7 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„59’ONLINE“. Idëjos aut. L. Vaskova ir

R. Maèiliûnaitë (programa „Atvira erdvë’13“)

7 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio

„DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“. Reþ. —

C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

8 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GAIDELIS

PINIGAUTOJAS“. Reþ. — Ð. Datenis (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

8 d. 19 val. Juodojoje salëje — „DAR VIENA

MEILËS STAIGMENA“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

9 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „TARMIØ

STALAS“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

9 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARABIÐKA

NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario

grupë“)

11 d. 18.30 Juodojoje salëje — PREMJERA!

„MEILË TRIMS APELSINAMS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatras „Atviras ratas“)

13 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratori-

ja „Atviras ratas“)

13 d. 19 val. Juodojoje salëje — „DAR VIENA

MEILËS STAIGMENA“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras8 d. 18 val. Rûtos salëje — D. Danis

„GELBËKIME MEILÆ“. Reþ. — A. Jankevièius

9 d. 12 val. Didþiojoje scenoje — I. Paliulytës

„ASTRIDA“ (A. Lindgren biografijos ir pasakø

motyvais). Reþ. — I. Paliulytë

9 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Festivalis jaunimui „Nerk á teatrà“

10 d. 18 val. Tavernos salëje — „Playback“

teatro dirbtuvës

11 d. 14 val. Ilgojoje salëje — aktorinës

dirbtuvës su reþisieriumi G. Padegimu

11 d. 16, 18 val. Maþojoje salëje — scenos

kalba su aktore J. Aniulyte

11 d. 18 val. Kæstuèio 86 (Bokðtas) —

„AKVARIUMAI“ (Klaipëdos universiteto

choreografijos absolventø darbas kartu su

„Padi Dapi Fish“ ðokëjais)

12 d. 11 val., 14 d. 16 val. Tavernos salëje —

ðëlsmas su VDU vaidybos studentais

12 d. 12 val. — ekskursija po teatro erdves

12 d. 14 val. Ilgojoje salëje — muzikinës

dirbtuvës (koncertas su kompozitoriumi,

multiinstrumentalistu T. Dobrovolskiu)

12 d. 13 val. Rûtos salëje — A. Èechovo

„TRYS SESERYS“. Reþ. — A. Giniotis (LMTA

ketvirto kurso studentø spektaklis)

12 d. 16.15 Rûtos salëje — G. Boccaccio

„DEKAMERONAS“. Reþ. — E. Kiþaitë (LMTA

ketvirto kurso studentø spektaklis)

13 d. 17 val. Tavernos salëje — „TEATRO

KALBËJIMAI“ (muziejaus online pristatymas,

spektakliø perþiûros, diskusijos)

14 d. 23 val. Rûtos salëje — „PIRMA NAKTIS

TEATRE“ (pagal F. von Schillerio „Plëðikus“).

Reþ. — A. Areima

11 d. 18 val. Rûtos salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

12, 13 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Èechovo

„VYÐNIØ SODAS“. Reþ. — A. Areima

Kauno muzikinis teatras7 d. 18 val. — L. Adomaièio „DULKIØ SPIN-

DESYS“. Choreogr. ir libreto aut. — D. Bervin-

gis ir G. Visockis

8 d. 18 val. — G. Rossini „SEVILIJOS KIR-

PËJAS“. Dir. — J. Janulevièius

9 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS IR

TAIKA“. Dir. — V. Visockis

9 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

12 d. 12 val. — T. Kutavièiaus, V. Palèinskai-

tës „NYKÐTUKAS NOSIS“. Dir. — V. Visockis

13 d. 18 val. — „ZYGFRYDO VERNERIO

KABARETAS“. Dir. — J. Janulevièius

Kauno kamerinis teatras7 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË „PAS

BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

8 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

9 d. 18 val. — F. Zelerio „TIESA“.

Reþ. — S. Rubinovas

13 d. 18 val. — P. Lagerkvisto „NEÛÞAUGA“.

Reþ. — S. Rubinovas

Kauno maþasis teatras7 d. 19 val. — G. Grajausko „REZERVATAS“.

Reþ. — A. Veverskis

9 d. 12 val. — „KREIVOS DAIKTØ ISTORIJOS“.

Reþ. — A. Baniûnas

13 d. 19 val. — M. Fratti „SESUO“.

Reþ. — A. Þukauskas

Kauno lëliø teatras8 d. 12 val. — PREMJERA! D. Èepauskaitës

„SKRUDÞAS, ARBA DIENA, KAI GALIMA

ATVERTI SAVO ÐIRDÁ“ (pagal Ch. Dickenso

apysakà ,,Kalëdø giesmë“). Reþ. —

A. Lebeliûnas

8 d. 17 val. — „APIE LIETUVÀ, ÞEMÆ IR TAVE“

9 d. 12 val. — PREMJERA! „ÈIPOLINO NUO-

TYKIAI“ (pagal G. Rodari). Reþ. — K. Jakðtas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras8 d. 18.30 Þvejø rûmuose — R. Everetto

„DEMONAI“. Reþ. — G. Padegimas

9 d. 18 val. Klaipëdos dramos teatre —

K. Dragunskajos „LUNAÈIARSKIO

LUNAPARKAS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras8 d. 18.30 — Z. Liepinio „ADATA“

9 d. 12 val. Teatro kolonø salëje —

„VERPALØ PASAKOS“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras8 d. 18 val. — M. Pagnolio „DUONKEPIO

ÞMONA“. Reþ. — A. Lebeliûnas

9 d. 12 val. — S. Kozlovo „EÞIUKAS RÛKE“.

Reþ. — P. Ignatavièius

9 d. 18 val. — J. Fosse „VIENÀ VASAROS

DIENÀ“. Reþ. — A. Vidþiûnas

11 d. 18 val. — PREMJERA! „PAÞADËK, KAD

NEIÐEISI PIRMAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras7 d. 18 val. — J.L. Lagarce’o „AÐ BUVAU

NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL ATEIS LIETUS“.

Reþ. — R. Morkûnas

9 d. 13 val. — PREMJERA! D. Rodario „SIDAB-

RINËS STRËLËS KELIONË“. Reþ. — D. Skamarakas

11 d. 18 val. — PREMJERA! A. Èechovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — D. Kazlauskas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija8 d. 18 val. Panevëþio muzikiniame teatre,

9 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

Èiurlionio kvartetas. Solistas J. Karnavièius

(fortepijonas)

8 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Belgijos baroko orkestras

„B’Rock“. Solistas M. Stegeris (iðilginë fleita)

9 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Dir. — M. Barkauskas

12 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje,

13 d. 18 val. Klaipëdos koncertø salëje —

R. Beinario reèitalis „Aukðtyn ðirdá“. Ansam-

blis „Musica humana“. Solistai R. Beinaris

(obojus), A. Vizgirda (fleita), K. Beinarytë

(smuikas), B. Vaitkus (fortepijonas)

V I L N I U S

Kongresø rûmai7 d. 19 val. — Lietuvos valstybinis simfoninis

orkestras, solistas A. Gavrilovas (fortepijonas),

Tarptautiniø orkestrinio dirigavimo meistrið-

kumo kursø su prof. K. Kiesleriu dalyviai

8 d. 18 val. — kamerinis koncertas „Smuiko

ir gitaros dvikova“. Z. Levickis (smuikas),

A. Globys (gitara), S. Maigienë (smuikas),

E. Rubinienë (smuikas), I.L. Jovaiðienë (altas),

D. Èepulienë (violonèelë), R. Leþinskas

(kontrabosas), D. Paðiûnas (muðamieji)

Lietuvos muzikos ir teatroakademija8 d. 18 val. Didþiojoje salëje — V. Lauruðo

autorinis vakaras. Dalyvauja Vilniaus miesto

savivaldybës Ðv. Kristoforo kamerinis

orkestras, solistai J. Stupnianek (sopranas),

V. Sriubikis (fleita). Dir. — D. Katkus

10 d. 18 val. Didþiojoje salëje — LMTA

doktorantai. Dalyvauja pianistë-koncert-

meisterë P. Gudinaitë (N. Ralytës klasë),

solistai G. Prunskus (baritonas), M. Zimkus

(tenoras)

11 d. 18 val. J. Karoso salëje — N. Okruðko

(fortepijonas) reèitalis

13 d. 18 val. Didþiojoje salëje — J. Vyliûtës ir

G. Kirdienës knygos „Lietuviai ir muzika

Sibire“ pristatymas-koncertas. Dalyvauja

M. Baèkus (violonèelë), M. Ðvëgþda von

Bekkeris (smuikas), Ð. Èepliauskaitë (fortepi-

jonas), V. Juozapaitis (baritonas), E. Juoza-

paitienë (sopranas), A. Krikðèiûnaitë (sopra-

nas), D. Pulauskas (fortepijonas), N. Ralytë

(fortepijonas), G. Ruèytë-Landsbergienë

(fortepijonas), G. Varna-Tiðkevièius (tenoras),

M. Zimkus (tenoras), berniukø ir jaunuoliø

choras „Àþuoliukas“ (vad. — V. Miðkinis),

Vilniaus politiniø kaliniø ir tremtiniø bendri-

jos choras ir kt. Vakaro vedëja J. Katinaitë

13 d. 18 val. J. Karoso salëje — R. Chijenai-

tës (smuikas) reèitalis. Dalyvauja A. Razgutë

(smuikas)

Lietuvos muzikø rëmimo fondas9 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje —

L. Vaitkûnaitë (vargonai), S. Kirsenka,

T. Karka (altinis trombonas), V. Marozas

(trombonas), „Bras Trio“, vokalinis ansamblis

„Concordia mira“

12 d. 17 val. S. Vainiûno namuose — pokalbis

„Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuva:

bendrystës ir skirtybës“. Dalyvauja A. Liekis.

Muzikinæ programà atlieka Nacionalinës

M.K. Èiurlionio menø mokyklos mokytojos

ekspertës G. Vitënaitës smuiko klasës mokiniai

Ðv. Kotrynos baþnyèia7 d. 19 val. — koncertas „Rytø Vëjai“.

Vilniaus savivaldybës choras „Jauna muzika“

(meno vad. ir dir. — V. Augustinas).

Dir. — E. Kaveckas

8 d. 19 val. — koncertas „Mëlynom gatve-

lëm“. Atlikëjai grupë „Subtilu-Z“:

P. Velikis (akordeonas), D. Michailovas

(akordeonas), L. Vaitkus (birbynë), V. Ðvaþas

(perkusija). Solistë A. Krikðèiûnaitë

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas11 d. 17.30 — K. Donelaièio ir Just. Marcin-

kevièiaus kûrybos valanda. Skaito aktorë

G. Urbonaitë. L. Rëzos ir lietuviø liaudies

dainas atlieka G. Þilys

13 d. 17.30 — poetës E. Karnauskaitës naujos

knygos „Uþpustomi“ pristatymas. Kartu su

autore dalyvauja literatûros kritikai

V. Gasiliûnas, R. Kmita, J. Riðkutë. Fleita

groja A. Radziukynas

12 psl. 7 meno dienos | 2014 m. vasario 7 d. | Nr. 5 (1066)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

V a s a r i o 7 – 1 3

Amerikietiðka afera ****Kà tik trimis „Auksiniais gaubliais“ (uþ geriausià komedijà, geriausiai

komedijos aktorei – Amy Adams ir geriausiai antrojo plano aktorei – Jen-nifer Lawrence) apdovanotas Davido O. Russello filmas pasakoja apie8-ojo deðimtmeèio pabaigoje ir 9-ojo deðimtmeèio pradþioje FTB vykdytàspecialiàjà operacijà „Abscam“. Operacijos tikslas buvo iðsiaiðkinti nele-galià prekybà meno ðedevrais. FTB bendradarbis ðioje operacijoje buvosukèius ir jo partnerë. Jie turëjo tapti vogtø meno vertybiø vagiø ir pirkëjøið Artimøjø Rytø tarpininkais. Taèiau operacija atskleidë ir neregëto mas-to politikø korupcijà. Filme taip pat vaidina Christianas Bale’as, Brad-ley’s Cooperis, Jeremy Renneris, Jackas Hustonas, Michaelas Pena (JAV,2013). (Vilnius)

Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuotas ***Populiariø romanø apie ðnipus autoriaus Tomo Clancy sukurtas CÞV

analitikas Dþekas Rajanas ðiame filme atsidurs Maskvoje. Uþdavinys pa-prastas – patikrinti rusø milijardieriaus Viktoro Èerevino kompanijos ope-racijas. Taèiau pasikësinama Dþekà uþmuðti ir jis turi gintis, prisimintiarmijoje ágytus ágûdþius ir elgtis kaip tikras specialusis agentas. Atsitikti-nai Dþekas suþino, kad jo darbdavys kartu su rusø vyriausybe planuojateroro aktà, neiðvengiamai sukelsiantá pasauliná chaosà. Laimë, Dþekasnëra vienas: jam padeda patyræs karininkas Harperis ir netikëtai Maskvo-je atsidûrusi þmona Keti. Filme, kurá sukûrë Shakespeare’o þinovas, aktoriusir reþisierius Kennethas Branagh, vaidina Chrisas Pine’as, Keira Knightley,Kevinas Costneris, sau reþisierius paskyrë milijardieriaus vaidmená (JAV,Rusija, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys)

Iðgelbëti ponà Benksà ****Pasakojimas apie tai, kaip galingasis Waltas Disney’us 20 metø ákalbi-

nëjo Pamelà L. Travers parduoti jam knygos apie Meræ Popins teises, JohnoLee Hancocko filme pavirto þavia, malonia, sentimentalia, gal ðiek tiek„cukruota“ istorija. Bet tai nestebina, juk Disney’us buvo ásitikinæs, kadgyvenimas pernelyg liûdnas, todël ekrane já reikia pagraþinti. Veiksmasprasideda, kai 7-ojo deðimtmeèio pradþioje raðytoja pagaliau atvyksta áLos Andþelà deryboms. Jos reikalavimai milþiniðki ir ne visai ágyvendina-mi (koks gali bûti filmas vaikams be dainø?), bet prodiuseris átikinëja,argumentuoja, aiðkina, nes jis paþadëjo savo vaikams ekranizuoti knygà.Komiðkos derybos – tik viena filmo dalis. Kita ir daug dramatiðkesnë –raðytojos vaikystës prisiminimai, paaiðkinantys, ið ko gimë jos garsioji knyga.Ádomu stebëti ir dviejø kultûrø susidûrimà: Emmos Thomson suvaidintaraðytoja ápratusi kurti vienatvëje, jai artimas anglø formalumas, klasikinëskultûros konvencijos. Tomo Hankso Disnëjus garbina darbà kolektyve, jispaslankus, linkæs á kompromisus ir nuoðirdþiai þavisi savo paties kuriamukièu. Taip pat filme vaidina Colinas Farrellas, Ruth Wilson, Paulas Gia-matti (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Ðeimos albumas: rugpjûtis ****Kupinas sarkastiðko humoro þvilgsnis á sudëtingus motinos (Meryl Stre-

ep) ir trijø suaugusiø dukterø (Julia Roberts, Juliette Lewis, Julianne Ni-cholson) santykius. Dukterys paliko ðeimà, kad bûtø kuo toliau nuo artimø-jø ir praeities. Taèiau vienà dienà jos yra priverstos gráþti ir pagaliau suvoktijausmus, kurie kadaise privedë prie konfliktø. Johno Wellso filmas pasako-ja (kartais gal pernelyg jausmingai) universalià istorijà apie ðeimos ryðius.Jame yra daug nemalonios tiesos, bet ir viltis, kad kartu iðgyventa krizëpadës filmo herojëms iðspræsti su praeitimi susijusias problemas. Papildo-ma þvaigþdutë uþ ásimenantá aktoriø ansamblá: filme taip pat vaidina Chri-sas Cooperis, Ewanas McGregoras, Margo Martindale, Samas Shepardas,Dermotas Mulroney (JAV, 2013). (Vilnius)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis7—13 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubi-

lius) — 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

12 vergovës metø (JAV) — 12, 15, 18, 21 val.

Robotas policininkas (JAV) — 12.15, 15.15,

18.15, 21.15

7, 10—13 d. — Lego filmas (JAV) — 13.45,

16.15, 18.45; 8, 9 d. — 12, 13.45, 16.15, 18.45

8 d. — A. Dvorþako „Undinë“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos — 19.55

Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuotas (JAV,

Rusija) — 14.15, 16.45, 19.15, 21.45

Redirected / uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) — 11,

15.45, 18.30, 21.15

Iðgelbëti ponà Benksà (JAV) — 14.45, 17.45,

21 val.

Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 15.30, 18 val.

Amerikietiðka afera (JAV) — 15, 20.30

Ledo ðalis (3D, JAV) — 13.30, 16 val.

Ledo ðalis (JAV) — 11.45

Að, Frankenðteinas (3D, JAV, Australija) — 18.30,

21.30

8, 9 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispanija) —

11.30; 7—13 d. — Narsusis riteris Justinas (3D,

Ispanija) — 13.45

47 roninai (3D, JAV) — 15.55

7, 9—13 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

18.45

7, 9—13 d. — Meilë Niujorke 3: þmonos

atostogose (Rusija) — 21.50

7—13 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvy-

das) — 21.30

8, 9 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozaurais

(JAV) — 12.30

7—13 d. — Èempionai (Rusija) — 18.15

Ðeimos albumas: rugpjûtis (JAV) — 20.45

Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — 11.15

Cinemas Akropolis7—13 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubi-

lius) — 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30

Robotas policininkas (JAV) — 10.45, 13.30,

16.15, 19, 21.40

Lego filmas (JAV) — 10.15, 12.30, 15, 17.30

12 vergovës metø (JAV) — 20 val.

Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuotas (JAV,

Rusija) — 13.45, 16, 18.45, 21.30

Redirected / uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

11.15, 16.45, 19.20, 21.50

Ledo ðalis (3D, JAV) — 11.45, 14.15, 15.30

7, 10—13 d. — Ledo ðalis (JAV) — 12.45;

8, 9 d. — 10.20, 12.45

7—13 d. — Narsusis riteris Justinas (3D,

Ispanija) — 11, 13.15; Að, Frankenðteinas (3D,

JAV, Australija) — 18.15, 20.45; Santa (reþ.

M. Ivaðkevièius) — 15.20, 20.15

Iðgelbëti ponà Benksà (JAV) — 12.15, 17.45

Èempionai (Rusija) — 15.15, 20.30

Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) — 18 val.

„Skalvijos“ kino centras7 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 16.50;

8 d. — 18.10; 9 d. — 17.10; 10 d. — 21.20;

11 d. — 17 val.

7 d. — Redirected / Uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

18.40; 8 d. — 20 val.; 9 d. — 21.30; 10 d. —

19.10, 11 d. — 21.20, 12 d. — 21 val.; 13 d. —

21.20

7 d. — 12 vergovës metø (JAV) — 21 val.; 8 d. —

15.40; 10 d. — 16.40; 11 d. — 18.50; 12 d. —

21 val.; 13 d. — 18.50

11 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) —

16.40; 13 d. — 16.40

9 d. — Baseinas (Prancûzija, Italija) — 19 val.

(filmà pristatys I. Keidoðiûtë)

8 d. — Ernestas ir Selestina: meðkuèio ir

pelytës nuotykiai (Prancûzija) — 14 val.

8 d. — Animacijos dirbtuvëlës — 12 val.

9 d. — Didysis lokys (animacija, Danija) — 14.30

9 d. — K. Zylës knygos vaikams „Milþinas

maþylis“ pristatymas — 16 val.

10 d. — Seansas senjorams. Detektyvas

Daunas (Norvegija) — 14.50

Pasaka7 d. — Redirected / Uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

16.30; 8, 9 d. — 16 val.

7 d. — 12 vergovës metø (JAV) — 18.45; 8 d. —

18.30; 9 d. — 20.30; 10 d. — 18 val.; 11 d. —

20 val.; 12 d. — 16.30; 13 d. — 21.15

7, 8 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) —

21.30; 9 d. — 18.15; 10 d. — 21 val.; 11 d. —

19 val.; 12 d. — 19.15; 13 d. — 15.15, 19 val.

7 d. — Ðeimos albumas: rugpjûtis (JAV) —

16.45; 9 d. — 14.15; 12 d. — 21 val.

7 d. — Detektyvas Daunas (Norvegija) — 19.15;

8 d. — 18.15; 9 d. — 16.45; 10 d. — 18.30; 11 d. —

18 val.; 12 d. — 19 val.; 13 d. — 17.15

7 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 21.15;

8 d. — 16.15; 9 d. — 18.45; 10 d. — 20.30; 11,

12, 13 d. — 17 val.

7 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 18, 20 val.;

8 d. — 17, 19.30; 9 d. — 16.30, 19 val.; 11 d. —

18.30; 12 d. — 18 val.

8, 14 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispanija) —

14 val.

8 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 14.15;

11 d. — 21.15; 13 d. — 15, 21 val.

8 d. — Amerikietiðka afera (JAV) — 20.30; 9 d. —

20.45; 11 d. — 21.30

8 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) —

15 val.; 13 d. — 18 val.; 9 d. — Virtuvë sielai

(Vokietija) — 14.30; 13 d. — 20 val.

Ozo kino salë7 d. — Julija (Vokietija) — 16 val.

7, 12 d. — Paskutinës dienos Marse (D. Britani-

ja) — 18 val.; 11 d. — 16 val.

8 d. — Igruðki (reþ. L. Luþytë) — 14 val.

8 d. — Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) — 15 val.

8 d. — Iðlikimo eksperimentas (JAV) — 16 val.;

11, 13 d. — 18 val.

12 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzija) — 16 val.

13 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevi-

èiûtë) — 16 val.

KAUNAS

Forum Cinemas7, 8 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) —

10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30, 23.55; 9—13 d. —

10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30

7, 8 d. — Robotas policininkas (JAV) — 11,

13.30, 16.15, 19, 21.45, 23.30; 9—13 d. —

10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30

7—13 d. — Lego filmas (JAV) — 10.10, 12.30,

15, 17.15

7, 8 d. — 12 vergovës metø (JAV) — 20, 22.45;

9—13 d. — 20 val.

8 d. — A. Dvorþako „Undinë“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metro-

politeno operos — 19.55

7 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

10.20, 12.45, 16.30, 17.45, 18.30, 19.15, 20.15,

21.50, 23 val.; 8 d. — 10.20, 12.45, 17.45,

18.30, 20.15, 23 val.; 9 d. — 10.20, 12.45,

16.30, 17.45, 18.30, 19.15, 20.15, 21.50; 10—

13 d. — 12.45, 16.30, 18.30, 19.15, 21.50

7—13 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 11.30, 14,

16.15

7, 8 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuotas

(JAV) — 18.15, 20.45, 23.15; 9 d. — 18.15,

20.45; 10—13 d. — 18.15, 20.45

7—13 d. — Narsusis riteris Justinas (3D,

Ispanija) — 11.45, 13.45; 8, 9 d. — Narsusis

riteris Justinas (Ispanija) — 10.40

7—13 d. — Að, Frankenðteinas (3D, JAV,

Australija) — 21.15; Kaip pavogti þmonà

(reþ. D. Ulvydas) — 15.30

7—9 d. — Iðgelbëti ponà Benksà (JAV) —

13 val.; 10—13d. — 10.20, 20.20

7—9 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 15.45;

10—13 d. — 15.45, 18 val.

Romuva8 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispanija) — 14 val.

9 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 14 val.

„Þiemos ekranai“

7 d. — Hirosima, mano meilë (Prancûzija,

Japonija) — 18 val.

7 d. — Lapams krentant (Gruzija) — 20 val.

8 d. — Natali Granþë (Prancûzija) — 16 val.

8 d. — Sudie, mano karvide (Prancûzija) — 18

val.

8 d. — Indijos daina (Prancûzija) — 20.30

9 d. — Anþelë ir Tonis (Prancûzija) — 16 val.

9 d. — Sodai rudená (Prancûzija) — 18 val.

K LA IPËDA

Forum Cinemas7—13 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius)

— 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30

Robotas policininkas (JAV) — 16.15, 19, 21.40

Lego filmas (JAV) — 11.30, 13, 14, 15.15

12 vergovës metø (JAV) — 18.10

8 d. — A. Dvorþako „Undinë“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos — 19.55

7—13 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ.

E. Vëlyvis) — 11, 13.30, 16.30, 19.15, 21.50

7, 10—13 d. — Ledo ðalis (JAV) — 13.15, 16 val.;

8 d. — 10.30, 13.15; 9 d. — 10.30, 13.15, 16 val.

7—13 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 11.15

7, 9—13 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) —

17.40, 20.15; 8 d. — 21.20

7—13 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuo-

tas (JAV, Rusija) — 18.45, 21.10; Narsusis

riteris Justinas (3D, Ispanija) — 13.45, 15.50;

Narsusis riteris Justinas (Ispanija) — 10.45

7, 9—13 d. — Að, Frankenðteinas (3D, JAV,

Australija) — 21.20

Ð IAUL IA I

Forum Cinemas7—13 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) —

10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30; Robotas

policininkas (JAV) — 16.15, 19, 21.40; Lego

filmas (JAV) — 10.30, 13, 17.50; 12 vergovës

metø (JAV) — 20.15

7 d. — moksleiviø videofilmø konkursas

„Rodom 2013“ — 16 val.

7, 10—13 d. — Redirected / uþ Lietuvà!

(reþ. E. Vëlyvis) — 13.35, 15.35, 18.10, 21.10;

8, 9 d. — 11, 13.35, 15.35, 18.10, 21.10

7—13 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 10.45, 15.20

Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 13.25, 18.30

7 d. — Dþekas Rajanas: ðeðëliø uþverbuotas

(JAV, Rusija) — 20.50; 8—13 d. — 16, 20.50

7—13 d. — Narsusis riteris Justinas (3D,

Ispanija) — 13.15; 8, 9 d. — Narsusis riteris

Justinas (Ispanija) — 11.15

PANEVËÞYS

Forum Cinemas Babilonas7, 10—13 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ.

E. Kubilius) — 13.15, 16, 18.45, 21.30; 8, 9 d. —

10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30

7, 10—13 d. — Lego filmas (JAV) — 13.35;

8, 9 d. — 11.15, 13.35

7—13 d. — Robotas policininkas (JAV) — 18.15

7—13 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ.

E. Vëlyvis) — 15.15, 18, 20.45

8, 9 d. — Ledo ðalis (3D, JAV) — 10.15

7—13 d. — Narsusis riteris Justinas (3D,

Ispanija) — 13 val.; Santa (reþ. M. Ivaðkevi-

èius) — 15.55; Dþekas Rajanas: ðeðëliø

uþverbuotas (JAV, Rusija) — 21 val.

„Iðgelbëti ponà Benksà“