Upload
others
View
6
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS
TECHNOLOGINIO UGDYMO KATEDRA
Laima Juškėnienė
KŪRYBINGUMO UGDYMAS MOKANT FITODIZAINO
Magistro darbas
(Socialiniai mokslai, edukologija)
Darbo vadovės:
doc. dr. R. Dačiulytė
lekt. B. Mielkuvienė
VILNIUS
2010
2
3
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
I. LITERATŪROS APŢVALGA......................................................................................................5
1.1. Kūrybingumo samprata psichologijoje, filosofijoje ir
pedagogikoje........................................................................................................................................5
1.2. Asmenybės kūrybingumą lemiantys veiksniai............................................................................13
1.3. Kūrybingumo ugdymas mokant fitodizaino ..............................................................................18
1.3.1. Kūrybingumo ugdymo galimybės........................................................................................18
1.3.2. Kūrybinės veiklos sritys ............................................................................................. .........20
1.3.3. Kūrybingumo ugdymo veiksniai ir problemos.............................................................. ......25
II.TYRIMO METODOLOGIJA.....................................................................................................27
2.1. Kiekybinio tyrimo metodika...................................................................................... ..............30
2.2. Kokybinio tyrimo metodika............................................................................................... .....34
3. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ..............................................................................................35
3.1. Suaugusiųjų poţiūrio į kūrybingumo ugdymo galimybes mokant fitodizaino
tyrimas............................................................................................................................................35
3.2. Kokybinė tyrimo analizė..........................................................................................................
3.2.1. Pedagogų sampratos į kūrybingumo sklaidą tyrimas...........................................................53
3.2.2. Ugdytinių praktinės veiklos tyrimas................................................................................... ..63
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ...................................................................................70
IŠVADOS......................................................................................................................................72
LITERATŪRA.............................................................................................................................73
SANTRAUKA..............................................................................................................................79
SUMMARY..................................................................................................................................81
PRIEDAI.......................................................................................................................................83
4
ĮVADAS
Temos aktualumas. 2009-ieji Europos Komisijos buvo paskelbti Europos
kūrybingumo ir naujovių metais. Europos kūrybingumo ir naujovių metais buvo siekiama parodyti,
kad gebėjimas veikti kūrybiškai ir siekti naujovių yra labai svarbus tiek asmens tobulėjimui, tiek
socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, o kūrybingumas siejamas su Europos ekonomikos augimo
ir konkurencingumo procesais.
Kūrybingumas reikalingas pačiose įvairiausiose srityse: švietime, technologijose,
versle, tyrimuose, socialinėje sanglaudoje ir pan. Visiems tarsi savaime aišku, kad kūrybingumas –
tai kaţkas gero, ko reikėtų siekti. Tačiau daugelis ţmonių mano, kad jie yra vidutinių gabumų ir
negali uţsiimti kūrybine veikla, o kūrybingi gali būti tik menininkai ir genijai. Tačiau savo
kasdienybėje nuolat susiduriame su naujomis situacijomis bei problemomis ir ieškome naujų
sprendimų. Visuomet gyvenime pasitaikys kas nors nauja, visuomet elgsimės kaip nors kitaip.
Sudėtingame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje visuomenei tenka atsakyti į naujus iššūkius.
Todėl kūrybingumas tampa labai aktualus ţmogaus veiklos aspektas, kurį reikia skatinti ir ugdyti.
Švietimo gairėse 2003-2012 m skelbiama, kad švietimas siekia ugdyti brandţią, kūrybingą,
dialogišką krašto kultūrą, o vienas iš ugdymo tikslų yra stiprinti visuomenės kūrybines galias.
(Švietimo gairės, 2003). Bendrosiose programose (2003) keliamas uţdavinys – atskleisti ir plėtoti
mokinių kūrybines galias, ugdyti estetinę ir meninę kompetenciją.
Svarbi švietimo sritis yra technologinis ugdymas, kurio plėtra priklauso nuo
kultūrinių, ekonominių ir socialinių aplinkos veiksnių. „Šiuolaikinis technologinis ugdymas turi
būti suvokiamas kaip procesas, kuriame integruojama kūryba ir kūrybinės idėjos bei jų praktinis
įgyvendinimas“ (Bendrosios programos. 2003, p. 591). Viena iš technologinio ugdymo sričių yra
fitodizainas. Fitodizaino mokymo metu sudaromos sąlygos pasireikšti iniciatyvai, mąstyti, kelti
naujas idėjas, projektuoti, svarstyti jų įgyvendinimo galimybes, ieškoti įvairių sprendimo būdų,
išbandyti įvairias medţiagas, priemones bei technologijas, ugdoma smalsi ir atsakinga asmenybė,
mokanti atrasti skirtingus vertinimo aspektus.
Temos naujumas. Kūrybingumas, jo samprata ir raiška bei ugdymo metodai
tyrinėjami ir aprašomi gana plačiai. Mokslo darbuose daţniau analizuojamas vaikų kūrybingumas,
jo ugdymo galimybės. Apie kūrybingumą, jo sampratą, veiksnius bei ugdymo metodus rašė A.
Petrulytė (1995, 2001), D. Grakauskaitė – Karkockienė (1995, 1998, 2003, 2006), G. Butkienė ir A.
Kepalaitė (1996), V. Jonynienė (1984); apie mokinių kūrybingumo psichologinius veiksnius
J. Almonaitienė (1997), apie diferencijuoto mokymo svarbą organizuojant ugdymo procesą K.
Kaluinaitė (2002, 2003), Šiaučiukėnienė (1997), Dumčienė (2001, 2002); apie kūrybinį mąstymą
5
Beresnevičienė (1995, 1996); apie kūrybingumo fenomeną ir kūrybingumą kaip problemų
sprendimo būdą G. Beresnevičius (2006); apie kūrybingumą muzikiniame ugdyme R.
Girdzijauskienė (2001, 2004), Z. Rinkevičius (1998).
Mokslinių darbų analizė parodė, kad Lietuvoje nebuvo tyrinėtos kūrybingumo
ugdymo galimybės, mokantis fitodizaino. Atsiţvelgus į tai, buvo iškelta edukologinė problema:
suaugusiųjų kūrybingumo raiškos galimybės, mokantis fitodizaino.
Tyrimo objektas: Suaugusiųjų kūrybingumo raiška mokant fitodizaino.
Tikslas: Ištirti suaugusiųjų kūrybingumo raiškos galimybes fitodizaino mokymo(si) procese.
Tyrimo metodai:
• teoriniai: mokslinės literatūros analizė;
• empiriniai: anketinė apklausa, interviu metodas, ugdomosios veiklos stebėjimas;
• statistiniai: tyrimo duomenų statistinis įvertinimas. Tyrimo duomenų analizė atlikta kompiuterine
programa SPSS for Windows 12.
Uţdaviniai:
1. Apţvelgti mokslinėje literatūroje nagrinėtą kūrybingumo sampratą, jo struktūrą bei
ypatybes.
2. Atskleisti kūrybingumo plėtros galimybes fitodizaino mokymo(si) procese.
3. Ištirti pedagogų ir mokinių nuomonę apie kūrybingumo raišką mokant fitodizaino.
4. Išsiaiškinti kūrybingumo raiškos priemones mokant fitodizaino.
5. Atskleisti mokinių kūrybingumą komponuojant kompozicijas.
Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados, darbo santrauka, literatūros
sąrašas ir priedai. Įvade nurodomas darbo objektas, tyrimo tikslas, uţdaviniai, aprašoma darbo
struktūra. Pirmame skyriuje yra nagrinėjama kūrybingumo samprata ir tyrinėjimo kryptys,
kūrybingumą lemiantys veiksniai ir kūrybingumo ugdymo galimybės mokant fitodizaino. Antrame
skyriuje aprašomi atlikti tyrimai, trečiame pateikiama tyrimo rezultatų analizė, ketvirtame skyriuje
aptariami tyrimo rezultatai, išvados, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Literatūros sąrašą
sudaro 65 šaltiniai, pateikiama 14 lentelių, 24 paveikslai ir 5 priedai ( 5 priedas skaitmeninėje
laikmenoje).
6
I. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Kūrybingumo sąvoka ir tyrimai
Psichologijos ţodyne (1993, p.151) kūrybingumas (rus. креативность, angl. creativity)
apibrėţiamas, kaip sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai
orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti netipiškus sprendimus. Kūryba psichologijos
ţodyne – tai ţmogaus veikla, kuria jis sukuria naujas materialines ir dvasines vertybes“ (1993,
p.150).
Pagrindinės sąvokos nusakančios ţmogaus kūrybinės veikos aspektus: kūrybingumas,
kūryba, kūrybinis mąstymas.
J. P. Guilfordas 1950 m. Amerikos psichologų kongrese darydamas pranešimą įvardijo
naują veiksnį – kūrybingumą. Nuo tada ir prasidėjo intensyvūs kūrybingumo tyrimai (Grakauskaitė-
Karkockienė, 2003). Autorius paskelbė pagrindinius savo teiginius apie kūrybingumą, kurie tapo
atspirties tašku daugeliui vėlesnių tyrimų. P. Guilfordas (1950) manė, kad kūrybingumą lemia tam
tikri ţmogaus gebėjimai, kurių negalima išmatuoti tradiciniais intelekto testais (Almonaitienė, 2000).
Šiems gebėjimams vertinti mokslininkas sukūrė nemaţa lengvai taikomų testų. Vėliau jų pavyzdţiu
sudaryti ir 1974 m. paskelbti E. Torrance (1974) kūrybinio mąstymo testai, kurie iki šiol yra
populiariausia kūrybinių gebėjimų vertinimo metodika.
Kūrybingumas suprantamas ir interpretuojamas skirtingai. Analizuojant mokslinius
darbus, galima išskirti penkias kūrybingumo sampratos ir tyrinėjimo grupes, kuriose kūrybingumas
suprantamas ir tyrinėjamas:
1) kaip veiklos produktas, psichologų ir kūrybingumo metodikos specialistų suprantamas ir
nagrinėjamas:
2) kaip kūrybinės veiklos procesas,
3) kaip kūrybiniai gebėjimai,
4) kaip asmenybės bruoţų visuma.
5) kaip socialinės ir kultūrinės aplinkos ar ţmonių grupių kūrybinės veiklos dėsningumas.
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad kūrybingumo negalima sieti su vienu, kuriuo nors ypatumu.
F. Cardoso de Sousa mano, kad teorinis kūrybiškumo konstruktas paremtas ţmonių implicitinėmis
7
kūrybiškumo teorijomis, t. y. būdais, kuriais jie vertina tam tikrą produktą, procesą, asmenį, kaip
atitinkančius jų kūrybiškumo koncepcijas (Cardoso de Sousa, 2007 ).
Kaip kūrybinės veiklos produktas. Vokiečių psichologas K. Urban mano, kad kūrybos
produktas priklauso nuo kūrybiškos asmenybės, kūrybos proceso ir problemos. (Beresnevičius,
2006, Karkockienė, 2003). Nagrinėjant kūrybingumą kaip kūrybos produktą yra išskiriamos
kūrybos produkto charakteristikos, kurios leidţia pripaţinti ji esant kūrybos rezultatu: naujumas,
originalumas, tinkamumas, naudingumas, vertė (Kondratienė, 2006).
N. Braţienės ( 2004, 33psl.) nuomone „Kiekviena kūryba suprantama kaip senų idėjų
nauja kompozicija, jau turimų ţinių perkėlimas į naujas situacijas“. Mokslinėje literatūroje
išskiriami du kūrybingumo lygiai – išskirtinis kūrybingumas ir įprastinis kūrybingumas (Dumčienė,
2001, Vaicekauskienė, 2009, Braţienė, 2004). Kūrybingumo lygiai būdingi ir taikytini
kūrybingumo apraiškoms fitodizaine. Įprastinis kūrybingumas – tai kūryba saviaktualizacijos
poreikiui tenkinti, kiekvienam ţmogui būdinga savybė sukurti ką nors nauja įsivaizduojant,
improvizuojant, sprendţiant problemas ar kritiškai mąstant. Gautas originalus rezultatas yra
individualus kūrusios asmenybės laimėjimas. Tas rezultatas visuomeniniu poţiūriu gali didelės
vertės ir neturėti, bet jis svarbus pačiam individui (Braţienė, 2004). Fitodizaine „maţasis“ kasdienis
kūrybingumas yra svarbus individui ar tam tikrai grupei. Tai kompozicijos kuriamos klientų
(pirkėjų) poreikiams tenkinti bei gyvenamai namų aplinkai kurti ir graţinti. Ugdytojas
sudomindamas besimokantįjį ne kūrybos rezultatu (kuris nėra visuomenei vertingas), bet pačiu
kūrybos procesu (jo santykiu su mokinio atmintimi), skatina autorių siekti produkto originalumo
(Schoroškienė, Marcinkevičiūtė, 2008). Ypatingas kūrybingumas – tai kūryba nukreipta naujoms,
originalioms vertybėms sukurti, kurios kitų laikomos vertingomis, yra pripaţįstamos ir iš esmės
pakeičia veiklos sritį ir turi išliekamąją vertę. „Didţioji“ kūryba, tai ţymių fitodizaino atstovų
(Fridrich Raffel, Peter Hess, Gregor Lersch, Ursula Wagener ir kt. ) kūriniai, kurie priartino
fitodizainą prie vaizduojamojo meno sampratos.
Kaip kūrybinės veiklos procesas. Kūryba arba kūrybinė veikla, – tai ţmogaus veikla,
skirta kokybiškai naujoms vertybėms, naujoms idėjoms sukurti, tai naujas arba patobulintas kokios
nors problemos sprendimas (Jonynienė, 1987). Tyrėjai daţnai akcentuoja įvairius kūrybingo
proceso rodiklius, komponentus, dėmenis. Ugdytojas sudomindamas besimokantįjį ne kūrybos
rezultatu (kuris nėra visuomenei vertingas), bet pačiu kūrybos procesu (jo santykiu su mokinio
atmintimi), skatina autorių siekti produkto originalumo (Schoroškienė, Marcinkevičiūtė, 2008).
M. I. Stein (1953; 1984; 1994) kūrybingumą supranta kaip procesą, „kuris išsiskiria
originalumu, yra laikomas naudingu, logišku arba tam tikru metu tenkina nemaţą grupę kitų
ţmonių“ (Cardoso de Sousa, 2007, 23).
8
S. Šalkauskis ( 1991) supranta kūrybingumą kaip produktyvųjį pradą, kuris gali
sukurti produktą. Šis produktas gali būti eilėraštis, šokis, muzika.
Kūrybingumas kaip gebėjimai. J. P. Gilfordo ir E. P. Torance nuomone (Braţienė,
2004) labiausiai kūrybingumas atsiskleidţia per divergentinį mąstymą. J. P. Guilford kūrybingumą
tapatino su divergentiniu mąstymu, kurį nurodo esantį laisvą, lankstų, nešablonišką, atmetantį tai,
kas akivaizdu ir įprasta, sutelkiantį dėmesį į keletą galimų problemos sprendimo būdų, o ne į vieną
paprasčiausią (Girdzijauskienė, 2005) ir turi keturias dimensijas:
Mąstymo gausumą, šis veiksnys yra vienas svarbiausių.
Lankstumą – tai sugebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, įvertinti įvairius poţiūrius;
Originalumą – tai gebėjimas pateikti nestandartinius, netradicinius atsakymus.
Detalumą – tai kūrinio detalių gausumas, kūrinio graţinimas, tobulinimas (Grakauskaitė-
Karkockienė, 2003).
Divergentinis mąstymas yra vienas iš kognityvinių kūrybingumo komponentų ir
apibūdinamas kaip gebėjimas įţvelgti problemas, „ mąstymas įvairiomis kryptimis“ (Grakauskaitė-
Karkockienė, 2003, p. 91). Autorė atliko tyrimą apie studentų ugdymo galimybes pagal specialią
ugdymo programą ir nustatė, kad mokantis pagal ją, didėja visi studentų kognityviniai kūrybingumo
parametrai (Grakauskaitė-Karkockienė, 2003). Petrulytės (2001) nuomone divergentinis mąstymas
yra reikalingas kūrybingumui pasireikšti.
Psichologas A. Lukas išskiria mąstymą, kaip vieną pagrindinių asmenybės saviraiškos
būdų, gerokai nulemiantį kūrybingumą (Lukas, 1980).
„Didelė klaida yra atsieti kūrybingumą ir mąstymą“ mano E. de Bono – specifinės
kūrybinio mąstymo – lateralinio mintijimo (angl. lateral thinkig) – teorijos kūrėjas (Bono, 2009,
p.1).. Kūrybingumą jis supranta kaip mąstymo įgūdį, kuris gali būti lavinamas, išmokstamas ir
perduodamas. E. de Bono pateikia Didţiosios Britanijos patirtį, kad kūrybingo mąstymo, kaip
atskiros disciplinos, mokymas mokykloje, vaikų mokymosi rezultatus visose kitose disciplinose
pagerina nuo 30 iki 100 proc. „Tačiau nereiškia, kad pramokę kūrybingai mąstyti visi visada
pasieks vienodai gerų rezultatų“ – sako E. de Bono (2009, p.1). Jo nuomone, kai ţmogus geriau
perpranta pačią kūrybingo mąstymo sistemą, jis ne tik pats ima mąstyti kūrybiškai, bet ir visai kitaip
sugeba priimti kito idėjas, nesiima taip grieţtai teisti ir spręsti. (Bono, 2009).
Daugelis autorių (Runko 1999, Guilfordas 1950, Torrance 1988, Barron 1969, Wallas
1945, Russ 1999, Treffinger 1979, Butkienė, Kepalaitė 1996 ir kt.) kūrybą apibūdina kaip asmens
mąstymą, kurio metu iškeliamos naujos idėjos, išbandomos įvairios jų įgyvendinimo galimybės,
demonstruojami skirtingi poţiūriai, kuriamos naujos materialinės bei dvasinės vertybės ir pan.
(Girdzijauskienė, 2005) .
9
Kūrybingumą kaip gebėjimą arba gebėjimų kompleksą apibūdina N. Braţienė (2004),
taip pat A. Dumčienė (2001), G.Beresnevičius (2006) mano, kad kūrybinis mąstymas ar kūrybiniai
sprendimai sudaro kūrybos esmę. D. Grakauskaitės – Karkockienės (2002), A. Petrulytės (2004)
nuomone kūrybinis mąstymas – tai ypatingas sugebėjimas uţduotyse esančią informaciją panaudoti
greitai ir įvairiais būdais.
Per kūrybinio mąstymo procesą traktuoja kūrybingą asmenybę ir psichoanalizės
atstovai. Jų nuomone, kūrybinis mąstymas yra sudėtinė asmenybei būdingų bruoţų dalis
(Dumčienė, 2001). V. Jonynienė kūrybingumą supranta kaip individo polinkį į naują, originalų ar
novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą (Jonynienė, 1987).
Kaip rodo uţsienio autorių tyrimai, kūrybingumo ugdymo programos gali daryti įtaką
kūrybiniams gebėjimams. Daugelis ţmonių mano, kad kūrybiška idėja yra nepaprasta ir labai
skiriasi nuo pačios paprasčiausios idėjos. Tačiau genialių sprendimų analizė parodė, kad jos labai
panašios į pačias paprasčiausias idėjas. G. Beresnevičiaus nuomone, kai ţmonėms pasakoma
sugalvoti kūrybišką problemos sprendimą, jie labai greitai nutolsta nuo pačių paprasčiausių
sprendimų (Beresnevičius, 2006).
Kaip asmenybės bruožų visuma. Kūrybiška asmenybė, pasak vokiečių psichologo K.
Urban (Karkockienė, 2003, Beresnevičius, 2006), pasiţymi ne tik kognityviais sugebėjimais, bet ir
asmenybės bruoţų visuma. Pagal L. Jovaišą kūrybingumas - tai ,,asmens savybių kompleksas,
įgalinantis produktyviu darbu pasiekti (…) kokybiškai naujų veiklos rezultatų“ (Jovaiša, 1993, p.
106). R. Girdzijauskienė kūrybingumą apibūdina kaip asmens savybę, pasireiškiančia mąstymo,
veiksmų, minčių originalumu, savarankiškumu, jautrumu, įţvalgumu (Girdzijauskienė, 2004).
R. J. Sternbergo (Karkockienė, 2003) nuomone kūrybingoms asmenybėms būdingi:
intelektiniai gebėjimai – gebėjimai įţvelgti ir apibrėţti problemas, numatyti jų sprendimo strategiją;
vidinė, o ne išorinė motyvacija. B. Edwards, D. Perkins (1990), J.S Reuzulli, (1992), mano, kad
svarbiausias veiksnys, turintis įtakos kūrybingumui yra interesai arba poreikis kurti ne dėl kitų
ţmonių įvertinimo ar palankumo (Dumčienė, 2001). Ţmonės daugiau laimi tose srityse, kuriose jie
jaučia vidinę motyvaciją ( Butkienė, Kepalaitė, 1996).
A. H. Maslovo teigimu saviraiška – tai ţmogaus prigimtyje glūdinčių poreikių ir
galimybių išplėtojimas. Saviraiška yra ir motyvacija kūrybai. A. Adleris, A. Maslovas ir K.
Rodţersas kūrybingumą sieja su sugebančia save išreikšti, spontaniška ir visaverte asmenybe ir
pabrėţia saviraiškos reikšmę ir kūrybą suprantą kaip asmenybės saviaktualizacijos procesą
(Dumčienė, 2001, Karkockienė, 2003) ir nurodo tokius svarbiausius kūrybingų asmenybių bruoţus:
mąstymo lankstumą, impulsyvumą, sprendimų automatiškumą, nepriklausomumą ir laisvumą,
interesų originalumą ir platumą (Braţienė, 2004).
10
J.Gillmore ) atlikti tyrimai, paremti realiais ţmogaus laimėjimais, parodė, kad
kūrybingiems ţmonėms būdinga: aukštas savigarbos lygis, nepriklausomybė (savarankiškumas),
vidinis turtingumas, atkaklumas, smalsumas, polinkis į tai kas sudėtinga, gera socialinė adaptacija,
altruizmas, pasitikėjimas kitais, impulsyvumo kontrolė (Grakauskaitė-Karkockienė, 2003). Kad
kūrybingi ţmonės pasiţymi aukšta Aš savimone, mano ir M. Cattelli ( Braţienė, 2004), kuri lemia
altruizmą ir pasitikėjimą kitais.
Panašius asmenybės bruoţus vardija ir mūsų šalies tyrėjai. V.Vaicekauskienės (2009),
R. Girdzijauskienės (2004), A. Petrulytės (2003) nuomone, kūrybingiausi ţmonės yra: smalsūs ir
pastabūs, įţvalgūs, pakantūs neapibrėţtumui, atviri sau, kitiems, kintančiai aplinkai, originaliai
mąstantys, nepriklausomi, atkaklūs, entuziastingi, energingi, tačiau su kūrybinio darbingumo
svyravimais – pakilimais ir atoslūgiais, turintys stiprų kūrybos ir saviraiškos poreikį, polinkį
individualiam, o ne grupiniam darbui, ţaisminga nuotaika dirbant, darbas ne tik dėl rezultato, bet ir
malonumo, pasitikintys savo jėgomis, teigiamai save vertinantys, bet kartu nepasitikintys rezultatu.
F. Barono tyrimai atskleidė, kad sudėtingus piešinius (netaisyklingus, asimetriškus,
nekonkrečius) daţniau linkę rinktis dailininkai, rašytojai, architektai, talentingi mokslininkai. Toks
pasirinkimas koreliuoja su kūrybinėms asmenybėms būdingais bruoţais: mąstymo lankstumu,
impulsyvumu, sprendimų autonomiškumu, nepriklausomumu, laisvumu, interesų originalumu bei
platumu (Jonynienė,1984).
Socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaka kūrybingumui. Kūrybingumas gali būti
charakterizuojamas pasitelkus socialinius kultūrinius vertinimus, mano Fernando Cardoso de Sousa,
ir todėl yra priklausomas nuo konteksto ir cituoja Csikszentmihalyi (1991), „kūrybiškumas nėra
kūrėjo ar kūrinio ypatumas, jis slypi kūrėjo ir tam tikros srities vartotojo, pasirenkančio arba
atmetančio originalius produktus, sąveikoje“ (Sousa, 2007, p. 27). Kūrybingumas priklauso nuo
socialinės bei kultūrinės aplinkos ypatumų ir nuo egzistuojančio visuomenės poţiūrio į
kūrybingumą mano ir J. Almonaitienė (Almonaitienė, 2000). V.Vaicekauskienės nuomone
kiekviena reikšminga naujovė remiasi jau sukauptomis ţiniomis ir patirtimi, kūrėjus veikusia
socialine aplinka, taip pat socialiniais mechanizmais, dėl kurių naujovės pripaţįstamos ir
skleidţiamos (Vaicekauskienė, 2009) ir pateikia kūrybingumo sociokultūrinę sampratą paremtą,
poţiūriu, kad kūrybingumas yra trijų elementų sąveikos rezultatas:
asmenybės, kuri turi tam tikrus įgimtus polinkius ir jiems skleistis tinkamą arba netinkamą
charakterį;
veiklos srities, kuriai būdingi savi simboliai, kalba, susitarimai, taisyklės ir ţinių sistema,
pavyzdţiui, matematikos, muzikos ar kalbotyros;
lauko, tai yra srities dalyvių profesionalų ir ekspertų (ţr. 1 pav.)
11
1 pav. Kūrybingumas kaip trijų elementų sąveikos rezultatas
V. Vaicekauskienės nuomone, kūrybingumo ir naujovių sklaida priklauso nuo veiklos srities ir
sąlygų, nes ekspertai ir visuomenė ne visada atviri naujovėms, ne visada siekia atsinaujinimo ir
nenori įsileisti naujovių (Vaicekauskienė, 2009).
Kūrybingumą tyrinėja psichologai, filosofai, pedagogai ir sociologai. Psichologiniu
aspektu, ko nors naujo kūrimas yra paremtas vaizduote ir mąstymo operacijomis (Petrulytė, 2001).
Filosofai aiškina kūrybingumą kaip sudėtingą visumą, apimančią keturis svarbius elementus:
individą, visuomenę, instrumentą ir tikrovę. Individas pasitelkdamas kurį nors instrumentą ir
veikdamas tikrovėje, ką nors atranda ir išranda, sukuria technikos, meno ar kitokį kūrinį ir visa tai
pateikia visuomenei (Braţienė, 2004). Pedagoginiu aspektu kūrybiniai gabumai nėra išrinktųjų
privilegija. D. Grakauskaitė-Karkockienė remiasi poţiūriu, kad kūrybingumo ugdymas – tai
„maksimalus potencialių galimybių išplėtojimas, suprantamas kaip įgimtų gebėjimų tobulinimas
sudarant tam tinkamas sąlygas ir naudojant specialias kūrybiškumo ugdymo programas“
(Karkockienė, 2006, p. 66). Tačiau ne visada sugebame panaudoti ir atskleisti įgimtas kūrybingumo
uţuomazgas mano Z. Rinkevičius (2009).
Daţnai menas siejamas su kūrybingumu, tačiau tai daugeliui ţmonių būdinga savybė.
Europos parlamento ir tarybos Aiškinamajame memorandume(2009 m.) kūrybingumas
apibrėţiamas kaip savybė, pasireiškianti įvairiomis aplinkybėmis ir daugelyje sričių: nuo meno,
dizaino, amatų iki mokslo išradimų ir verslumo, įskaitant socialinį kontekstą. Kad kūrybingumas
nėra išskirtinis reiškinys ir kurti galime kiekvienas iš mūsų, mano ir humanistinės psichologijos
teorijos kūrėjai, ir E. de Bono (2009), ir A. Petrulytė (2001). Kad kūrybingumas aptinkamas
daugelyje sričių pritaria G.Beresnevičius suprasdamas kūrybą ne vien kaip meninę, mokslinę ar
techninę veiklą (Beresnevičius, 2006), A. Dumčienė (2001), A. Petrulytė (2001). V. Jonynienė
(1984, p. 50) taip pat mano, kad „kūrėjo tikslas, priemonės ir rezultatas bus skirtingi, tačiau kūrybos
aktas visada turės bendrų bruoţų, būdingų bet kuriai kūrybinei veiklai: naujumą, originalumą,
objektyvų ar subjektyvų vertingumą“, o kūrybingumas gali pasireikšti bet kurioje gyvenimo srityje:
moksle, mene, buityje ir pan. (Jonynienė, 1984). Z. Rinkevičius (2009) kūrybos sritimis laiko
mokslinę, meninę ir techninę kūrybą.
12
Autoriai tyrinėjantys kūrybingumą, iki šiol neturi bendros jo sampratos. Kūrybingumas
suprantamas ir kaip asmenybės savybė, ir kaip mąstymo proceso ypatumas, ir kaip gebėjimas, ir kaip
kūrybos rezultatas. Autoriai tyrinėjantys kūrybingumą, priskiria įvairias asmens savybes, būdingas
kūrybiškoms asmenybėms. Tačiau daţniausiai išskiriamos šios savybės, tai: smalsumas ir
pastabumas, pakantumas neapibrėţtumui, originalus mąstymas, atkaklumas, nepriklausomybė.
Tyrėjų nuomone kūrybiškos asmenybės pasiţymi: intelektiniais gebėjimais, vidine, o ne išorine
motyvacija, aukštu savigarbos lygiu. Tačiau daugumos tyrinėtojų nuomone kūrybiška asmenybė
pasiţymi tam tikru asmenybės savybių kompleksu. Kūrybingumui reikštis reikalingas divergentinis
mąstymas, kuris turi keturias dimensijas: mąstymo gausumą, lankstumą, originalumą, detalumą.
Tai vienas iš kognityvinių kūrybingumo komponentų ir apibūdinamas kaip gebėjimas įţvelgti
problemas. Kūrybinį mąstymas gali būti lavinamas mokantis pagal specialias programas ir
specialiais metodais. Neţiūrint tokio plataus kūrybingumo apibūdinimo spektro, daugelis autorių
sutinka, kad kūrybingumas - tai asmens sugebėjimas atrasti naujus dalykus. Kūryba ir kūrybingumas
pasireiškia įvairiose veiklos srityse: ţaidime, mokymesi, darbe, tačiau kūrybos rezultatas visada
turės bendrų bruoţų: : naujumą, originalumą, objektyvų ar subjektyvų vertingumą.
13
1.2. Asmenybės kūrybingumą lemiantys veiksniai
Iki šiol tebediskutuojama, kas turi didţiausią įtaką kūrybingumui – įgymiai ar aplinka. D.
Karkockienė pateikia trys poţiūrius į kūrybingumą lemiančius veiksnius:
1. Gabumus lemia paveldėjimas. Besilaikantys šio poţiūrio mano, kad kūrybiški ir gabūs
ţmonės daţniau uţauga šeimose, kuriose yra daug kūrybiškų giminaičių.
2. Svarbiausia – aplinkos įtaka. Paveldėjimo teorijos priešininkai pabrėţė socialinės aplinkos
įtaką kūrybingumui, net talentingas iš prigimties ţmogus turi būti „pastiprintas“ aplinkos.
3. Svarbi ir aplinka, ir įgymiai. Šio poţiūrio atstovai ieško įgymių ir aplinkos įtakos ryšio ir
mano, kad kūrybingumui skleistis svarbesnės yra socialinės, o ne psichologinės sąlygos.
(Karkockienė, 2003).
R. Girdzijauskienė gabumus supranta kaip gebėjimą įţvelgti esmę, atsisakyti klaidingų
prielaidų bei stereotipinių mąstymo būdų, orientuotis bei rasti sprendimą nestandartinėse
situacijose, gebėjimas kurti originalius produktus, naujus metodus, konstruktyvias hipotezes,
meninius darbus, gebėjimas kelti ir įgyvendinti idėjas ar sumanymus, įţvelgti jų vertingumą bei
įtikinti (Girdzijauskienė, 2005).
V.Vaicekauskienė mano, kad įgimti polinkiai, gabumai, talentai nėra vienintelis
kūrybingumo šaltinis ir prielaida. Sisteminiu poţiūriu kūrybinius gebėjimus lemia kelių veiksnių (1
pav.) sąveika:
gabumai ir polinkiai;
asmenybės bruoţai;
pasirengimas tam tikros srities kūrybinei veiklai;
aplinka.
1 pav. Kūrybinius gebėjimus lemiantys veiksniai
14
Trys pastarieji veiksniai gali būti lavinami. „Kūrybingi ţmonės nesureikšmina ir savo gabumų
vaidmens, jie teigia, kad jų laimėjimus lemia vienas procentas talento ir devyniasdešimt devyni
darbo“ (Vaicekauskienė, 2009, p. 10).
Daugelis autorių aplinkos įtaką laiko svarbiausiu veiksniu kūrybingumui skleistis arba
ţlugti. C. R. Rogers manymu, tendencija realizuoti save slypi kiekviename individe, tereikia sukurti
tinkamas sąlygas, išlaisvinti kūrybines galias. Aplinkos vaidmuo savirealizacijai, humanist inės
asmenybės teorijos atstovų nuomone yra labai svarbus (Dumčienė, 2001). Kita autorių grupė C.
Perkins, J. Reuzulli (Dumčienė, 2001) mano, kad tai vidinės pastangos, sukurtos asmenybės
vertybių yra interesai.
Kad kūrybingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, mano ir L. Šiaučiukėnienė, o jo
kokybę lemia ir įgymiai, ir sąlygos, ir ugdymas įvairiais amţiaus tarpsniais (Šiaučiukėnienė, 1997).
J.P. Guilfordas (Butkienė, Kepalaitė,1996) išskyrė keturis kūrybingumo veiksnius:
• mąstymo lankstumą, sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo poţiūrį, lūkesčius ir
nuostatas;
▪ sklandumą – kaip labai laisvą naujų idėjų kūrimą;
▪ originalumą, pagrįstą tolimomis asociacijomis;
▪ detalumą, bei išbaigtumą.
Kuo daugiau esame sukaupę informacijos apie tam tikrą dalyką, tuo daugiau ir
įvairesnių mums kyla klausimų. O tai skatina ieškoti naujų atsakymų. Naujų atsakymų ieškojimas
skatina kitaip pamatyti naujus uţdavinio sprendimo būdus. R. J. Sternbergo (Karkockienę, 2003)
nuomone, kūrybiška asmenybė turi pasiţymėti ţiniomis, kurios yra tarsi atspirties taškas – nieko
neţinodami apie sritį, kurioje norite atrasti ką nors nauja, aišku, nieko nesukursite. A. Petrulytės
nuomone, kuo turtingesnis ţmogaus patyrimas, tuo daugiau peno jis teikia vaizduotei, tuo tvirtesnis
kūrybinės veiklos pamatas. (Petrulytė, 2001). Kūrybinę veiklą gali skatinti paţinimo poreikis –
noras paţinti pasaulį, save. (Dumčienė, 2001). B. Feldman (Dumčienė, 2001) nuomone, kūrybinis
darbas reikalauja tam tikros srities meistriškumo, tačiau nėra pats svarbiausias veiksnys. Ţinias,
kaip vieną iš kūrybingumo veiksnių, išskiria A. Rimkutė (1993), V. Vaicekauskienė (2009), R.
Girdzijauskienė (2005).
Vienų mokslininkų teigimu, kūrybingumui didelės įtakos turi vidinė motyvacija (K.
Cauley, F. Linder and J. McMillan, 1989; M. Csikszentmihalyi, 1996; U. Schiefele, 2000; M.
Joussement, R. Koestner, 1999; M. R. Lepper, D. Greene, R. E. Nisbett, 1983; ir kt.), kitų – išorinė
(J. A. Campbell, J. A. Glover, 1977; ir kt.), treti (T. M. Amabile, 1996; R. Eisenberger, J. Cameron,
1996; K. Szymanski, S. G. Harkins, 1992 ir kt.) mano, kad kūrybinei veiklai individas gali būti
inspiruojamas tiek išorinės, tiek vidinės motyvacijos, tačiau kuri nors iš jų turėtų vyrauti. Kad labai
15
svarbus kūrybingumo veiksnys yra kuriančiojo motyvacija pritaria K. Kaluinaitė (2002). ir sieja ją
su pozityviu savęs ir savo kūrybinių galių vertinimu, pasitikėjimu savo jėgomis. Daţnai mokiniams
atrodo, kad jie neturi gabumų, o tokia išankstinė (daţnai nepamatuota) nuostata ţadina stiprų gėdos
ir abejojimo savimi jausmą. Išorinė motyvacija gali neigiamai paveikti, t. y. susilpninti ar net
nuslopinti vidinius kūrybingumo motyvus. Ir priešingai – išorinės motyvacijos paskatinti ţmonės
gali taip įsitraukti į darbą, kad pajuntamas malonumas ar įkvėpimas tampa kur kas svarbesnis uţ
anksčiau tikėtasi atlygį, apdovanojimą. Jei apdovanojimas nėra labai didelis ir reikšmingas,
kūrybinis potencialas didėja, nes individas įdeda daugiau pastangų. Taip pat nustatyta, jog
paskatinimas daro nevienodą poveikį įvairaus amţiaus, skirtingo kūrybingumo lygio asmenims.
Išoriniai motyvai maţai veikia garsių kūrėjų kūrybą. Tuo tarpu vaikams svarbu, kad jų veiklai
pritartų aplinkiniai, ji būtų įvertinta geru paţymiu (Kaluinaitė, 2002). Be vidinės motyvacijos ţinios
ir gebėjimai nepadės asmeniui tapti kūrybingesniam mano ir Dumčienė (2001). Motyvacija gali
veikti kaip kompensacinis veiksnys ir kompensuoti specialių gebėjimų, ţinių, mokėjimų trūkumą
(Kaluinaitė, Ţutautienė, 2007).
K.Urban (Beresnevičius, 2006) pateikia pagrindinius kūrybingumo komponentus:
motyvaciją, divergentinį mąstymą, neapibrėţtumo toleranciją, sugebėjimą atlikti uţduotį,
specialiąsias ţinias, gebėjimus ir įgūdţius, bendrąsias ţinias. Visi šie komponentai glaudţiai susiję.
Trys pirmosios grupės tai paţintiniai komponentai, trys kitos –asmenybiniai komponentai.
Kiekvienoje grupėje atsiranda vis daugiau detalesnių komponentų.
Pirma grupė – tai divergencinis mąstymas. Tai gabumai, kuriuos išskyrė Guilfordas:
originalumas, elaboracija, lankstumas ir jautrumas problemoms.
Antra grupė – tai bendros kompetencijos, kurias autorius vadina pagrindiniu bendru
ţinojimu. Joms priskiria loginio mąstymo gebėjimus, analizę, sintezę, vertinimą, o taip pat
atmintį.
Trečia grupė – tai specifinis ţinojimas (specialios ţinios) ir specifiniai gebėjimai –
reikalingi tam tikrais mąstymo ir veiklos momentais.
Tačiau K.Urban akcentuoja, kad kūryba neturi būti siejama tik su pačiu divergentiniu mąstymu, kad
svarbūs yra ir asmenybiniai komponentai.
Ketvirta grupė uţduoties uţsiangaţavimas (sugebėjimas atlikti uţduotį), o prie to priskiriami
tokie bruoţai kaip, koncentracijos, ištvermės, selekcijos gebėjimai.
Prie penktos grupės priskiriame palankius kūrybai motyvus. Autorius pabrėţė čia naujoviškumo
būtinybę, uţsiangaţavimas paţinčiai, saviraiškai, kontaktui su kitais ir atsakomybės jausmui, o taip
pat pasiruošimui ţaidimui.
16
Paskutinėje grupėje atsirado reiškianti savybės įvairiapusiškumo toleranciją – tai atvirumas
eksperimentams, pasiruošimas rizikai, humoro jausmas.
Visi šie komponentai glaudţiai susiję mano D. Karkockienė (2003) ir G.Beresnevičius (2006).
Pateiktas K. Urban modelis atsiţvelgia į aplinkos faktorius. Kaip pastebi D. Karkockienė
kūrybinius komponentus reikia analizuoti ne tik vienos asmenybės prizmėje, bet taip pat grupės
arba lokalinės aplinkos perspektyvoje (Karkockienė, 2003)
T. Amabail nuomone, individuali kūryba priklauso nuo trijų komponentų:
patirties (techninių ir procedūrinių ţinių bei intelekto, bendros erudicijos);
kūrybinio mąstymo įgūdţių (lankstumo, vaizduotės, intelekto);
motyvacijos, kūrybos skatinimui labai svarbi yra vidinė motyvacija. (Amabile, 1998).
J. R. Sternberg ir T. Lubart (iš Almonaitienė J. 2000) skiria šiuos kūrybingumo komponentus:
Intelektiniai procesai
Ţinios
Intelekto stilius
Asmenybės bruoţai
Motyvacija
Aplinkos kontekstas.
A. Dumčienės poţiūriu kūrybinį aktyvumą skatina saviraiškos poreikis (Dumčienė, 2001).
„ Saviraiška – tai galutinis tikslas savaime“ – mano D. Grakauskaitė-Karkockienė (2003, 70).
Saviraiška išreiškiama vertybėmis, tokiomis kaip tiesa, groţis, tobulumas, kūryba, laisvė, pilnatvė.
Tos vertybės – tai mūsų vidinis Aš - savastis. Tai kiekvieno iš mūsų akimirkos išgyvenimas –
potyriai“ . Atlikęs savasties tyrimus F.Barron nurodo, kad kūrybiškumo esmę sudaro savastis.
Savastį jis supranta kaip motyvaciją ir stilių, vertybines nuostatas, darbo, karjeros, gyvenimo
prasmės suvokimą (Grakauskaitė-Karkockienė, 2003).
Kūrybingumą tyrinėjantys autoriai nesieja kūrybingumo su vienu kuriuo nors ţmogaus ypatumu.
Kūrybingumą lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai, įgymiai, bei palanki aplinka jiems atsiskleisti,
ţinios ir patirtis, asmenybės bruoţai. Svarbus kūrybingumo veiksnys yra kuriančiojo motyvacija,
kuri gali kompensuoti specialių gebėjimų, ţinių, mokėjimų trūkumą. Visi šie komponentai glaudţiai
susiję ir yra vienodai svarbūs.
17
1.3. Kūrybingumo ugdymas mokant fitodizaino
1.3.1. Kūrybingumo ugdymo galimybės
Bendrosiose programose (2003) rašoma, kad šiuolaikinis technologinis ugdymas turi
būti suvokiamas kaip procesas, kuriame integruojama kūryba ir kūrybinės idėjos bei jų praktinis
įgyvendinimas. Technologinis ugdymas turi skatinti moksleivio kūrybinius pradus, supaţindinti su
vartojimo kultūra, technologijų taikymu buityje bei amatų puoselėjimu šiuolaikinėje visuomenėje.
R. Girdzijauskienė (2009) atlikusi kūrybingumo ugdymo tyrimą, kuriame į klausimą
kokiose pamokose, jų manymu, labiausiai ugdomas kūrybiškumas iš 416 apklaustų dešimtųjų klasių
mokinių, 12,1% apklaustų mokinių atsakė – technologijų pamokose (Girdzijauskienė, 2009). Kad
technologijų dalykų pamokos ţadina mokinių kūrybinę saviraišką, dţiugina technologijų dalyko
mokytojus. Mūsų atliktas tyrimas taip pat rodo, kad fitodizaino pamokos plėtoja ugdytinių
kūrybinę raišką.
Dauguma mokslininkų pritaria nuomonei, kad kūrybingumą galima išlavinti ir yra
sukūrę nemaţai euristinių metodų. Šios euristikos remiasi kūrybinio mąstymo, suvokimo, atminties
informacijos apdorojimo ir kitomis teorijomis (Beresnevičius, 2006).
Būtinumą ugdyti kūrybingumą skatina ir atliktų tyrimų rezultatų duomenys,
įrodantys, kad ankstyvoje jaunystėje nustatyti aukšti kūrybiniai gebėjimai maţai keičiasi gyvenimo
eigoje ir prognozuoja kūrybinę profesinio gyvenimo sėkmę. G. J. Feisto ir F. X. Barrono atlikti
logintudiniai tyrimai po 44 metų (pirmą kartą tiriamieji buvo 27-ių, antrą kartą – 72 metų), nustatė,
kad tų tiriamųjų, kurių kūrybiniai gebėjimai jaunystėje buvo aukšti, pasiekė didelių laimėjimų
gyvenime, kad ir kokią profesiją jie būtų pasirinkę – architekto (Dudek, Hall, 1991; cit. plg. Feist,
Barron, 2003), menininko (Csikszentmichalyi, Getzels, 1973; cit. plg. Feist, Barron, 2003) ar kitą
profesiją (Helson, 1999; Moane, 1987; Helson, Pals, 2000; Helson, Roberts, Agornik, 1995;
Manuson, Backteman, 1978; cit. plg. Feist, Barron, 2003). Tyrėjai rėmėsi poţiūriu, kad
kūrybingumo ugdymas suprantamas, kaip įgimtų gebėjimų tobulinimas sudarant tam tinkamas
sąlygas ir naudojant specialias kūrybingumo ugdymo programas (Grakauskaitė-Karkockienė, 2006).
Niekada ne per nevėlu pradėti stimuliuoti, plėtoti kūrybines galias, netgi brandţiame
amţiuje rašo A. Petrulytė (2001). Yra faktų, kad kūrybingiems ţmonėms būdingas šviesesnis protas
senatvėje, jie ilgiau gyvena. Daugelis šiandienos mokslininkų pripaţįsta, kad intelekto lavinimas
vyksta visą gyvenimą. M. Cattelis ir J. Hornas (1964) skiria dvi intelekto rūšis: kintantį (fluid) ir
susiformavusį (crystalised). Kintantis intelektas savo „viršūnę“ pasiekia paauglystėje ir vėliau
krinta, o susiformavęs intelektas, apimantis verbalinius gebėjimus, plėtojamas visą gyvenimą.
18
Nuolatinio mokymosi idėjos šalininkai akcentuoja tokio mokymosi svarbą. Proto galios neturi
tiesioginio ryšio su amţiumi. Geriausias būdas senstant išlaikyti protą – nuolat mokytis. Naujausi
moksliniai tyrimai rodo, kad pasąmonės gebėjimas mokytis yra beveik neribotas, o būtent
kūrybingumas siejamas su pasąmonės veikla (Petrulytė, 2001).
Nuolatinio mokymosi šalininkai akcentuoja, kad proto galios neturi tiesioginio ryšio
su amţiumi ir pabrėţia, kad geriausias būdas išlaikyti protą – nuolat mokytis. Naujausi tyrimai
rodo, kad pasąmonės gebėjimas mokytis yra beveik neribotas, o būtent kūrybingumas siejamas
su pasąmonės veikla (Petrulytė, 2001). E. de Bono visai nemano, kad kūrybingumas tai jaunųjų
visuomenės narių prerogatyva (Bono, 2009).
D.Karkockienė (2006) atliko tyrimus apie kognityvių kūrybingumo parametrų
pokyčius mokantis pagal specialią kūrybingumo ugdymo programą. Autorės atlikti kūrybingumo
ugdymo efektyvumo tyrimai įrodo, kad galima ugdyti kognityvius kūrybingumo gebėjimus, o
labiausiai – lankstumą ir originalumą.
Kita grupė mokslininkų teigia, kad kūrybingumo išlavinti neįmanoma. Remiantis
vardas M. Cattell ir J. Horn teorija kintantis intelektas, t. y. gebėjimas spręsti problemas
nesiremiant turimomis ţiniomis nei patirtimi, pasiekia savo viršūnę paauglystėje ir toliau nuolat
krenta. Tokios pat nuomonės yra P. Baltes, bandęs išlavinti kintantį intelektą, t. y. sugebėjimą
spręsti naujas neįprastas problemas, kurioms nereikia ţinių, nustatė, kad to padaryti neįmanoma.
J.Ruth tyrimų rezultatai parodė, kad kūrybinės galios menkėja, nes lėtėja informacijos priėmimo ir
perdirbimo greitis, praeina noras rizikuoti (Beresnevičius, 2006).
Šiuolaikiniai psichologai skirtingai ţiūri į kūrybingumo lavinimo problemą. Yra autorių, teigiančių,
kad kūrybingumo negalima išlavinti, nes jis susijęs su amţiumi. Kiti mokslininkai, atvirkščiai,
tvirtina, kad kūrybingumą galima išlavinti ir siūlo ugdyti netradiciniais ugdymo metodais.
Kūrybingumui ugdyti yra naudojamos įvairios programos, siekiant patikrinti, kokius kūrybingumo
komponentus galima ugdyti.
1.3.2. Kūrybinės veiklos sritys
A. Maslow mano, kad išugdyti kūrybišką asmenybę geriausiai padėtų ugdymas
pasitelkus meną, jo nuomone, ugdymas padedant menui galėtų tapti viso mokymo (netgi
aritmetikos, skaitymo ir rašymo) pamatu (Karkockienė, 2003). Kad menas yra svarbus asmenybės
kūrybingumui ugdyti, demonstruoja HOT (Higher Order Thinking, liet. aukštesniojo mąstymo
19
pobūdis) mokyklų kūrimas JAV. Šiose mokyklose aukštesnis mokinių mąstymas ugdomas menų
pagalba, o meninio ugdymo procesas orientuojamas ne į meno kalbos paţinimą ar ţinių kaupimą,
bet į ugdytinių gebėjimą kurti, atlikti bei vertinti. Meno kalba suvokiama kaip priemonė kūrybiškai
save išreikšti (Girdzijauskienė, 2005).
L. Šiaučiukėnienė taip pat mano, kad plačiausias galimybes kūrybingumui ugdyti
atveria meninė veikla, o dailės pamokos gali būti pagrindine baze kūrybingumui ugdyti.
(Šiaučiukėnienė, 1997), ji suteikia dideles galimybes pajausti ir stebėti groţį, ţadina poreikį
bendrauti su menu ir jį kurti (Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, 2002).
Taikomasis menas ir dailieji amatai sudaro galimybę mokiniams kurti bei taikyti
kūrybinius gebėjimus savo praktinėje veikloje, padeda mokiniui suvokti aplinkos harmonizavimo
priemones ir būdus (Taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų bendroji programa, 2007).
Pastaruoju metu fitodizaino tradicijos visuomenei plačiai pristatomos įvairiomis knygomis,
albumais, ţurnalais, plenerais. Jose aprašomi meninio komponavimo principai, kompozicijų raiškos
ir harmonizavimo priemonės, komponavimo stiliai ir augalų tvirtinimo technologijos, augalų
asortimentas, augalinės medţiagos rinkimas, augalų paruošimas komponavimui bei naujausios
mados tendencijos. B. Ţygaitienė (2005) išsamiai supaţindina su Europos fitodizaino
komponavimo istorija, jos tradicijomis bei stilistika. Įvairiose veiklos srityse yra galimybė
pasireikšti ugdytinio iniciatyvai, kūrybingumui, savarankiškumui, individualumui. Mokantis
fitodizaino ugdytinių veikla apima keturias veiklos sritis:
Projektavimas – projektinių idėjų paieška, uţduočių formulavimas, detalizavimas, tikslinimas,
apibendrinimas grafine / aprašomąja forma.
Informacijos, skirtos projektinėms uţduotims, medţiagoms paţinti ar technologiniams procesams
atlikti, paieška, kaupimas, taikymas ir pateikimas.
Medţiagų paţinimas, jų pritaikymas projektinėms uţduotims atlikti.
Technologinių procesų paţinimas, atlikimas ir rezultatų pristatymas – projektinių uţduočių
praktinio atlikimo procesai ir pasiektų rezultatų pristatymas.
Informacija. K. Urban (Karkockienė, 2003) nurodo, kad kūrybos procesas apima
įvairius informacijos gavimo bei naudojimo lygius. Ţinias prilygina atspirties taškui, nes nieko
neţinant apie sritį, kurioje norima atrasti ką nors nauja, nieko sukurta neįmanoma. Daţniausiai
skiriamos dvi ţinių rūšys – deklaratyviosios, arba faktinės, ţinios, apimančios informacija pagrįstus
įsitikinimus bei vaizdinius, ir procedūrinės ţinios, tai yra patirtimi grįstas ţinojimas, kaip ką nors
atlikti, apimantis veiklos strategijas, metodus, algoritmus ir pan. V. Vaicekauskienės nuomone
ţinios yra idėjų šaltinis, jos didina kūrybinės veiklos veiksmingumą, nes teikia informacijos apie
ankstesnius bandymus ir jų pamokas, padeda atrasti problemai spręsti tinkamą kontekstą ir parinkti
20
priemones bei metodus. Procedūrinės ţinios lengvina ir spartina įvairių uţduočių atlikimą
(Vaicekauskienė, 2009).
Mokantis fitodizaino įgyjamos ţinios:
bendros ţinios apie floristiką, jos istorija, floristikos ypatumai įvairiose pasaulio šalyse
ţinios apie yra kūrybos proceso dėsningumus, svarbu išmokti jais naudotis,
augalų komponavimo stiliai,
augalų tvirtinimo technikos,
natūralios kilmės ir sintetinės medţiagos,
augalų asortimentas, jų ypatybės ir paruošimo technologijos,
priemonės medţiagoms tvirtinti,
vykstančios parodos ir konkursai,
ţymiausi Europos ir pasaulio floristai, jų autoriniai darbai
Kūrybos procesas apima konvergentinį bei divergentinį mąstymą; problema
pasirenkama gana laisvai, apibrėţiant ir numatant jos sprendimo būdus (Beresnevičius, 2006).
Renkama, kaupiama informacija apie anksčiau sukurtus darbus, pateiktus konkursuose ar padarytus
egzaminams darbus, analizuojama ţymių autorių kūrybą, kurioje įţvelgiamos naujovės.
Išanalizavus sukauptą medţiagą ir patirtį, iškeliama idėja ir ieškoma būdų sprendimui įgyvendinti.
Pasirenkamos kompozicijos raiškos priemonės, tinkamos idėjai įgyvendinti, numatomi
komponavimo (išdėstymo) ypatumai. Pagrindinė kompozicijos raiškos priemonė vaizdui perteikti
yra spalva, linija, forma, faktūra ir technika.
Projektavimas. Modeliavimas, E.de Bono nuomone, yra toks pat fundamentalus
dalykas, kaip ir analizė. Tai gebėjimas sujungti turimas ţinias, kad būtų sukurti nauji vertingi
dalykai, tai – mąstymas. (Bono, 2009). L. Vygotskio (1967) nuomone, kūrybinė veikla pasireiškia,
kuriant iš perdirbtų vaizdų naujai suderintus, savo paties patirtimi paremtus elementus
(Schoroškienė, Marcinkevičiūtė, 2008).
Projektuojant gaminį labai svarbu gebėjimas laisvai, nebijant, spontaniškai derinti
įvairias idėjas, formas, ryšius, „ţaisti‘ elementais ir koncepcijomis, kurti iš jų netikėtus derinius ar
gaunamos informacijos elementus (Karkockienė, 2003).
Pagal J.Adamonį darbas kūrybišku tampa tuomet, kai autorius turi būsimo darbo
viziją, savitą kūrinio sampratą ir sąmoningai perteikia savo išgyvenimus ţiūrovams. Todėl visų
pirma susikuriama subjektyvi puokštės ar kompozicijos samprata ir ieškoma būdų jai perteikti.
Kūrinio meninis vaizdas perteikiamas panaudojant kompozicijos raiškos ir harmonizavimo
priemones (spalvomis, sukuriant jų niuansus ir kontrastus, skirtingomis faktūromis, ritmu,
21
proporcija), išgaunant kūrinio formą, tinkamai parenkant medţiagas (augalus ar jų dalis,
dekoravimo medţiagas ir priemones). Vienos iš jų labiau išraiškia kompozicijos mintį, kitos ją
harmonizuoja. Kompozicinį sprendimą J.Adamonis lygina su matematikos uţdavinio sprendimu
(Adamonis, 2008).
Sugebėjimas įsivaizduoti erdvinį pasaulį yra svarbus projektuojant bei modeliuojant
kompozicijas, todėl mene ir moksle naudojamas erdvinis intelektas (Butkienė, Kepalaitė, 1996).
Erdvinį intelektą devynių intelektų struktūroje išskyrė H. Gardner (1983).
D. Karkockienė, G. Butkienė atliko tyrimą apie intelekto struktūrinių ypatumų santykį
su kognityvinių kūrybingumo gebėjimų (sklandumo, lankstumo, originalumo) pokyčiu, mokantis
pagal specialią ugdymo programą. Tyrimo rezultatai atskleidė ryšį tarp mąstymo sklandumo,
lankstumo bei originalumo ir aukščiausio lygmens kalbinių ir konstrukcinių gebėjimų.
(Karkockienė, Butkienė, 2005). Konstrukciniai gebėjimai labai svarbūs projektuojant ir
modeliuojant būsimą kompoziciją.
Daugelis autorių (Dumčienė, 2003, Petrulytė, 1995, Vaicekauskienė, 2009,
Jonynienė, 1984) pripaţįsta, kad svarbus kūrybingumo komponentas yra vaizduotė, t. y. gebėjimas
matyti vaizdus mintyse, mąstyti vaizdiniais, pamatyti mintyse jau matytus darbus, palyginti juos su
naujai pamatytais, įsivaizduoti savus ar galimus padaryti variantus. Vaizduotė yra dvejopa:
atgaminamoji – vaizduotė atgamina tai, ką esame patyrę ir išgyvenę anksčiau ir kuriamoji – pateikia
visiškai naujų, dar nematytų ir neišgyventų vaizdų ar idėjų. Būtent kuriamoji vaizduotė yra
kūrybinės veiklos pagrindas. Svarbiausias vaizduotės poţymis – tai gebėjimas pamatyti savo
veiklos rezultatą ar produktą iki šios veiklos atlikimo. Kūrybingų asmenybių vaizduotei būdingas
ypatingas ryškumas, gyvumas, neįprastumas ir netikėtumas, ypatingas fantastiškumas ir
vaizdingumas. (Petrulytė, 2001, Vaicekauskienė, 2009, Dumčienė, 2001). Anot V. Jonynienės
vaizduotės įtraukimas į kūrybinį aktą yra būtina sąlyga kūrybos procesui ir sieja ją su tikrove.
Kiekvienas vaizduojamas produktas kuriamas iš realios tikrovės elementų, pasireiškiančių kaip
individo ţinios, patyrimas. Kuo turtingesnis ţmogaus patyrimas, tuo daugiau jis turi peno
vaizduotei. Vaizduotę skatina, nukreipia socialinis ţmonijos patyrimas. Remiantis vaizduote, realus
patyrimas gali būti taip perdirbtas, kad to perdirbimo rezultatas daţnai – naujas, kokybiškai
neturintis tikrovėje atitikmens vaizdas ar objektas (Jonynienė,1984)..
Medžiagos. Taikomosios dailės kompozicijos kokybę lemia, J Adamonio nuomone,
sėkmingas medţiagos arba medţiagų derinio ir priemonių joms apdirbti pasirinkimas (Adomonis,
2008). Fitodizaino kompozicijose vyrauja augalinės kilmės medţiagos bei įvairiausi gamtiniai
komponentai. Parenkant kompozicijai augalus ar jų dalis, formas, augalų lapų ir ţiedų spalvas bei
faktūras lavinamas natūralistinis intelektas. H. Gardner (1983) apibūdino natūralistinį intelektą kaip
22
gebėjimą atpaţinti ir skirstyti kategorijomis augalus ir kitus gamtos objektus. Šis intelektas padeda
pastebėti, išskirti iš aplinkos pavienius objektus, reiškinius, jų detales. (Girdzijauskienė, 2005,
Šimelionienė, 2008). Ţmogus naudojantis kūrybai gamtinę medţiagą, turėtų pasiţymėti ryškiu
natūralistiniu intelektu, pagarbia ir tausojančia meilę gamtai, mokėti ją stebėti. Kraštovaizdţio
groţis, miškai, pievos, gėlynai – tai vietos kur randama gamtinė medţiaga. Plačiąja prasme – tai
gamtinė aplinka, kuri itin palanki natūralistinio intelekto plėtojimui. Puokščių ir kompozicijų
kūryba pagrįsta įvairios gamtinės ir pramoniniu būdu pagamintos medţiagos panaudojimu. Gamtinė
medţiaga – tai tarsi gyvos gamtos dalelės, kurių groţį gamta kiekvienu metų laiku atskleidţia
savaip, suteikdama ţmogui galimybę kurti ir fantazuoti. Gamta nepakeičiama ir neišsenkanti
kūrybos mokytoja. Darbas su šia medţiaga neleidţia abejingai ţiūrėti į mus supantį pasaulį ir
aplinką, įgalina kūrybiškai ir taupiai panaudoti gamtos turtus. Gyvos gamtos įspūdţiai, patirti
betarpiškai stebint gyvąją gamtą miške ar pievose, renkant augalus ar stebint medţius per langą
lavina vaizduotę. „Gamta yra kūrybinga, valdo sudėtingas garsines partitūras, spalvų dermes, kuria
kraštovaizdţius“. (Daujotytė, 2010, p.1).
Mokantis fitodizaino reikia paţinti augalinės kilmės medţiagą, jos asortimentą bei
savybes ir pasiţymėti gebėjimais:
pastebėti augaluose, jų formose ir spalvose iš pirmo ţvilgsnio nepastebimus ţenklus, kurie
išlaisvina fantaziją,
atrasti augalų dekoratyvume, tą kūrybinį pradą, kuris taps impulsu sukurti kompoziciją,
atskleisti augalų dekoratyviąsias savybes,
analizuoti augalinių medţiagų savybes, faktūras, technologinius tvirtinimo ypatumus,
kompozicijų ir puokščių pritaikymo interjere galimybes.
Juk iš tų pačių medţiagų galima pagaminti įvairių darbų, kurie skirsis savo forma,
autentiškumu, emocijomis, paskirtimi, eksploatacinėmis savybėmis ir pan. Kompozicijų kūrimui
naudojamos įvairios medţiagos ir priemonės, pagamintos pramoniniu būdu bei dekoravimo
elementai. Tai vazos ir priemones, kurių pagalba bus tvirtinami augalai: floreksas ir dekoratyvinė
bei techninė vielutė. Remiantis ţiniomis bei patirtimi, numatoma kokių reikės augalinės kilmės
medţiagų, įvertinamas jų dekoratyvumas, konstrukcinės ir meninės ypatybės, medţiagų tvirtinimo
technologijos, kad nebūtų pakenkta jų struktūrai ir išryškėtų jų dekoratyvumas; darbo priemonės ir
įrankiai, kurių pagalba tvirtinami augalai, dekoravimo priemonės, papildančias kūrinio mintį.
23
Technologiniai procesai, jų rezultatai. Floristui labai svarbu meistriškai įvaldyti
augalų tvirtinimo technologijas, nes nuo to priklauso kūrinio erdvinė forma, augalinės kilmės
medţiagų išdėstymas ir augalų gyvybingumas. V. Vaicekauskienė, remdamasi Cropley,
Encyclopedia of Creativity, (1999) įvardija techninį kūrybingumą – tai atlikimo meistriškumu
grįstas kūrybingumas ( Vaicekauskienė, 2009), kuris yra labai svarbus komponuojant fitodizaino
kompozicijas.
Komponuojant kompozicijas yra reikšmingi komponavimo ypatumai: nuoseklumas,
kai dirbama kryptingai, numačius darbų eiliškumo seką, nes augalai lengvai paţeidţiami;
kruopštumas, medţiagų paruošimo ir tvirtinimo technologiniai procesai reikalauja atidaus ir
kruopštaus rankų darbo, įvairumas, kai panaudojamos įvairios kūrybos priemonės ir augalų
paruošimo būdai bei augalų tvirtinimo technikos; tikslumas, kai tiksliai parenkamos kompozicijos
išraiškos priemonės, augalų tvirtinimo technikos; originalumas, kai sukuriami originalūs kūriniai
savo forma, medţiagų parinkimu ir derinimu, siuţetu ir kt.
Susipaţinus ir išanalizavus floristinių dirbinių pavyzdţius įvairiuose informacijos šaltiniuose,
pasirenkamas darbo objektas bei darbo priemonės, planuojama komponavimo veikla, numatant:
reikalingas medţiagas, priemones bei įrankius,
augalų tvirtinimo technologijas,
komponavimo eiliškumą (etapus),
kompozicijos atlikimą,
darbo pateikimą ir vertinimą.
Floristikoje galima kūrybingai veikti, komponuojant darbus, įsigyjant floristines
puokštes ir kompozicijas bei vertinant jau padarytus darbus. Kompozicijų vertinimas – tai paţinimo
rezultatas, tačiau kūrybingu jį galima vadinti tik tada, kai pateikiama savita, individuali darbo
samprata. Vertinimas pasireiškia per gebėjimą atpaţinti taikytas kompozicijų raiškos ir
harmonizavimo priemones, stilių, įţvelgiant idėją, jos ryšį su atskiromis kompozicijos dalimis.
A. Lukas pateikia kriterijus, kuriais remiantis galima laikyti darbą kūrybingu, tai:
adekvatumas (t.y. sprendimas iš tikrųjų turi būti sprendimas),
naujumas ir originalumas,
uţbaigtumas, įgyvendinta idėja, groţis ir paprastumas,
kokybiškas sprendimas, keičiantis esamus metodus. (Lukas, 1980).
Z. Rinkevičiaus nuomone, kūrybiniai produktai turėtų būti vertinami remiantis šiais kriterijais:
keliamos problemos ir sprendimo atitikimas,
24
naudotų šaltinių adekvatumas,
kūrybos rezultatų detalumas,
sprendimo sudedamųjų dalių integralumas,
produktų originalumas, estetiškumas, autentiškumas, reikšmingumas individui ar visuomenei,
profesinis pripaţinimas ir kt. (Rinkevičiaus, 2009).
Yra autorių manančių, kad ugdymas menu - tai geriausias būdas asmenybės kūrybingumui
atsiskleisti. Komponuojant kompozicijas, kūryba apima keturias veiklos sritis: informacijos
rinkimą, projektavimą, medţiagas ir technologinius procesus. Kiekvienai jų būdinga kūrybingumo
sklaida: informacija – savarankiškai atrinkti informaciją, įvertinti įvairius poţiūrius bei augalinės
medţiagos savybes, atpaţinti originalius darbus, pastebėti kitų autorių darbuose naujoves,
projektavimas – taikyti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonės, sukurti naujus karkasus,
kompozicijų formas bei floristines detales, naudoti kompoziciją papildančius elementus, siūlyti
idėjas, išplėtoti ir įgyvendinti idėją, medţiagos – pastebėti ir atrasti naujas medţiagų dekoratyvumo
savybes, augalais perteikti mintį, tinkamai parinkti augalus idėjai įgyvendinti, technologiniai
procesai – tinkamai parinkti augalinės kilmės medţiagų tvirtinimo technologijas, originaliai
pristatyti darbą, vertinti darbus, uţduotį atlikti iki galo.
1.3.3. Kūrybingumo ugdymo veiksniai ir problemos
Fitodizaino mokymo metu teorinių ţinių perdavimas vyksta pakaitomis su praktiniais uţsiėmimais.
Todėl praktinio mokymo metu pagrindiniu mokymo(si) metodu, gali būti savarankiškas darbas.
Savarankiškumą L. Šiaučiukėnienė apibūdina, kaip ugdytinio aktyvią, kryptingą veiklą, kuri vyksta
pedagogo kontroliuojama ir jam padedant, kai atliekamos mokomosios, tiriamosios bei savišvietos
uţduotys (Šiaučiukėnienė, 1997).
Dumčienės (2001) nuomone, taikant diferencijuotą mokymą – atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis,
o ši savybė – viena būtinų sąlygų kūrybingumui ugdyti. Sudarius kiekvienam besimokančiam
galimybę rinktis mokymo profilį, lygį, mokymosi būdus ir formas, tenkinamas saviaktualizacijos
poreikis. Kadangi viena iš saviaktualizacijos formų yra kūryba, autorės nuomone diferencijuotas
mokymas gali talkinti ugdant kūrybingumą. K. Kaluinaitė mano, kad diferencijuotas mokymas
teikia galimybių susiformuoti savarankiškam individualaus darbo stiliui, padeda panaudoti
kiekvieno ţmogaus potencialias galimybes (Kaluinaitė, 2002).
A. Petrulytė išskiria dvi dideles kūrybingumo ugdymo metodų grupes:
25
netiesioginiai socialiniai pedagoginiai – tai metodai grindţiami humanistine pedagogika ir
psichologija: psichologiškai sveika, saugi ir laisva kūrybiškumą bei pasitikėjimą skatinanti
aplinka bei sąlygos klasėje;
tiesioginiai pedagoginiai psichologiniai. Šiems metodams priskiriamos kūrybinį mąstymą ir
kūrybiškumą lavinančios tikslinės programos – įvairios pratybos vadovaujant specialistams.
( Petrulytė, 2001)
Kūrybingumui ugdyti turbūt didţiausią įtaką daro mokytojo asmenybė, demokratiškas
darbo stilius (Rinkevičius, 1998); pasitikėjimą keliantys santykiai, turtinga bei įvairi mokymo(si)
aplinka, pozityvi mokymo(si) motyvacija (Kaluinaitė, 2004); svarbų vaidmenį vaidina pedagogų
kūrybingumas, komunikacinis kompetentingumas, bendravimo gebėjimai, mokėjimai bei įgūdţiai
(Dumčienė, 2001); mokytojo gebėjimas sukurti saugią, palankią ugdymo aplinką (Karkockienė,
2003, Butkienė, Kepalaitė, 1996); kūrybiškas mokytojas, tai – mokytojas gebantis organizuoti
netradicinės struktūros pamokas, parinkti aktualią mokomąją medţiagą ir įdomiai ją perteikti,
taikyti įvairius mokymo, kūrybos metodus, įtraukti mokinius į kūrybos procesą (Rinkevičius, 1998).
Fernando Cardoso de Sousa atliktas tyrimas parodė, kad „kūrybiškumo esmė glūdi ne atskirose
dėstytojo ar studento savybėse, bet jų tarpusavio sąveikoje“ (Cardoso de Sousa, 2007, p.21). Apie
pedagogo ir mokinio tarpusavio sąveiką taip pat rašo ir A. Dumčienė (2001).
Talentingų mokytojų trūkumas – viena iš sunkiai išsprendţiamų problemų. Mokytojas „tartum
atiduoda pirmenybę tam psichologiniam tipui, kuriam priklauso pats“ - sako A. Lukas (1980. p.
55). E. de Bono konstatuoja, „kad visa mokymo sistema yra grįsta ţinojimu ir analize. Ten tikrai
labai trūksta kūrybiškumo ir projektavimo, situacijų ir išeičių modeliavimo. Ugdytiniams į galvą
grūdamos ţinios, jie mokomi analizuoti, gretinti faktus, dėlioti argumentus, bet visiškai neugdomas
mąstymas“. (Bono, 2009, p. 1).
A. Petrulytės nuomone, bendrojo lavinimo mokykloje nepakankamai efektyviai
ugdomas kūrybinis mąstymas, ypač jo neverbalinis (vaizdinis) komponentas ir realiai ugdomas
daugiau konformistas negu kūrybingas ţmogus. (Petrulytė, 2007). D. Grakauskaitė-Karkockienė
nurodo, kad dėstytojai ir mokytojai ne tik patys nėra kūrybingi, bet ir neatsiliepia į besimokančiųjų
poreikį būti tokiems ir nesudaro sąlygų tiems gebėjimams atsiskleisti, nes dauguma dėstytojų
nesidomi kūrybingumu (Grakauskaitė-Karkockienė, 2006).
V.Vaicekauskienės nuomone dalis mokytojų ne tik neugdo, bet ir slopina
kūrybingumą, matydama prieţastis „ribotoje kūrybingumo sampratoje, nenoru dirbti kūrybingai,
baimėje prarasti ugdymo proceso kontrolę, mokytojams nepakanka išsilavinimo – kad gebėtų kurti
kūrybines uţduotis“ (Vaicekauskienė, 2009, psl. 11). A. Dumčienė (2001) taip pat mano, kad reikia
susirūpinti mokytojų kūrybingumo ugdymu.
26
R. Girdzijauskienė atliko tyrimą „Kūrybiškumo ugdymo situacija Lietuvos
mokyklose“. Viena pagrindinių išvadų yra pedagogams nepalanki, nes mokinių nuomone
kūrybingumas pamokose ugdomas bent tris kartus rečiau nei teigia mokytojai (Girdzijauskienė,
2009).
Didelę reikšmę kūrybingumui ugdyti turi mokytojų asmenybės bruoţai, intelektiniai
sugebėjimai, geras profesinis pasirengimas, pasirenkami konkretūs metodai, gebėjimas įtraukti
mokinius į kūrybos procesą. Pedagogai ne visada sudaro sąlygas kūrybingumui atsiskleisti, o
mokymo sistema pagrįsta ţinojimu, o ne kūrybišku ţinių taikymu. Diferencijuoto mokymo taikymas
suteikia galimybę pasirinkti uţduotį, jos atlikimo būdą, atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, ko
pasėkoje pastebimi kūrybingumo pradai bei teigiami jų plėtros pokyčiai. Tai leidţia manyti, kad
fitodizainas yra efektyvi priemonė kūrybingumui ugdyti.
27
2. KŪRYBINGUMO UGDYMO GALIMYBIŲ TYRIMAS MOKANT
FITODIZAINO
Tyrimo objektas: Suaugusiųjų kūrybingumo raiška mokant fitodizaino.
Tikslas: Ištirti suaugusiųjų kūrybingumo raiškos galimybes fitodizaino mokymo(si) procese.
Uţdaviniai:
1. Ištirti pedagogų ir mokinių nuomonę apie kūrybingumo raišką mokant fitodizaino.
2. Išsiaiškinti fitodizaino kompozicijų kūrimo raiškos ir harmonizavimo priemones.
3. Atskleisti ugdytinių kūrybingumą komponuojant kompozicijas.
Atlikus mokslinės literatūros analizę buvo atskleistas kūrybingumo ugdymo modelis (3
pav
3 pav. Kūrybingumo ugdymo modelis
Tyrime apsiribojama divergentinio mąstymo, vieno iš kognityvinių kūrybingumo
komponentų, ugdymo galimybių atskleidimu mokant fitodizaino. Kūrybingumo raiška, tirta
kūrybingumui būdingų rodiklių lankstumo, originalumo, įţvalgumo, detalumo aspektais.
Konstruojant tyrimo modelį ir instrumentą buvo remtasi divergentinio mąstymo rodikliais J.P.
Guilford (1950) ir R. Girdzijauskienės (2003) sudarytu kūrybingumo ugdymo modeliu. Buvo
Pedagogo asmeninė ir
profesinė kompetencija
Ugdytinių turimos ţinios,
motyvai ir nuostatos
Kūrybingumas
Kūrybingumo samprata
Informacijos rinkimas
ir panaudojimas
Projektavimas Medţiagų paţinimas Technologiniai
procesai, jų rezultatų pateikimas
Lankstumas Originalumas Įţvalgumas Sklandumas Detalumas
28
pasirinktas poţiūris į kūrybingumą kaip asmens savybę, pasiţyminčią mąstymo bei veiksmų
lankstumu, sklandumu, gausumu, originalumu, įţvalgumu, detalumu. Tyrimui atlikti buvo sukurti
trys tyrimo instrumentai: mokinių apklausai skirta anketa ir pedagogams interviu planas bei
mokinių ugdomosios veiklos stebėjimo protokolas. Pagrindiniai teminiai orientyrai, formuluojant
pedagogų interviu ir anketos klausimus mokiniams bei stebėjimo protokolą, parinkti remiantis
kūrybingumo ugdymo modeliu ir technologijų dalyko turiniu (Bendrosios programos, 2003).
Pateiktų anketos ir interviu plano klausimų grupės: informacija apie tyrimo dalyvius
(interviu su pedagogais - išsilavinimas, pedagoginis darbo staţas, mokinių apklausos anketa –
veikla: studijos, darbas), kūrybingumo samprata, kūrybingumo plėtotė, kūrybingumo raiška,
apimanti kūrybinės veiklos sritis: iš jų projektavimo, informacijos rinkimo ir darbo su ja, medţiagų
paţinimo; technologinių procesų bei savo rezultatų pateikimo ir vertinimo; kūrybingumo raiškai
mokantis fitodizaino. Klausimai sudaryti taip, kad galima būtų išsiaiškinti svarbiausius kūrybos
raišką nusakančius rodiklius: sklandumą, įţvalgumą, originalumą bei detalumą.
Tyrimo metodai:
1. Teoriniai: mokslinės literatūros – filosofinės, psichologinės, pedagoginės ir kitos literatūros,
nagrinėjančios kūrybingumo struktūros ir ją veikiančių faktorių sisteminė analizė.
2. Empiriniai:
- anketinė apklausa,
- interviu metodas,
- ugdomasis (mokinių veiklos) stebėjimas.
- statistiniai: tyrimo duomenų statistinis įvertinimas. Tyrimo duomenų analizė atlikta
kompiuterine programa SPSS for Windows 12. Analizuojant tyrimo duomenis, taikyta:
aprašomoji statistika – kokybinis duomenų grupavimas ir skaitiniai (absoliutūs ir
procentiniai daţniai) bei grafiniai pateikimo metodai.
neparametrinis Pirsono 2 kriterijaus testas (statistinė procedūra, leidţianti nustatyti dviejų
kintamųjų nepriklausomumą: ar yra skirtumų tarp dviejų tyrime dalyvaujančių grupių ir
koks tas skirtumas). Aptariant tyrimo rezultatus vadovautasi tokia skirtumų tarp daţnių
interpretacija, remiantis reikšmingumo lygmeniu p: 1) skirtumas tarp daţnių statistiškai
reikšmingas, kai reikšmingumo lygmuo p 0,05; 2) skirtumas tarp daţnių esminis, kai
reikšmingumo lygmuo p 0,01; 3) skirtumas tarp daţnių labai ryškus, kai reikšmingumo
lygmuo p 0,001; 4) visiškas skirtumas tarp daţnių, kai reikšmingumo lygmuo p 0,0001;
29
5) skirtumai tarp daţnių statistiškai nereikšmingi, kai reikšmingumo lygmuo p 0,05
(Bitinas, 2006,).
koreliacinė analizė – statistinė procedūra, leidţianti nustatyti ryšio stiprumą, kuris gali
egzistuoti tarp dviejų didėjimo ar maţėjimo tvarka išrikiuotų kintamųjų. Vadovautasi šia
ryšio tarp poţymių stiprumo interpretacija, remiantis Spirmeno ranginės koreliacijos
koeficientu ρ: 1) ryšys labai stiprus, kai koreliacijos koeficientas ρ didesnis nei 0,8; 2) ryšys
stiprus, kai koreliacijos koeficientas ρ nuo 0,6 iki 0,8; 3) ryšys esminis, kai koreliacijos
koeficientas ρ nuo 0,4 iki 0,6; 4) ryšys silpnas, kai koreliacijos koeficientas ρ nuo 0,2 iki
0,4; 5) ryšio tarp poţymių iš esmės nėra, kai koreliacijos koeficientas ρ nuo 0 iki 0,2
(Bitinas, 2006).
Kokybinių duomenų analizė remiasi keliais duomenų analizės metodais. Vienas jų yra
nuolatinis lyginamasis metodas, kurio esmę sudaro duomenų skirstymas ir kodavimas pagal
kategorijas per visą jų rinkimo laikotarpį. Vėliau kategorijos apibrėţiamos ir ieškoma tarpusavio
ryšio su kitomis kategorijomis. Kitas metodas yra teiginių ir hipotezių formulavimas, remiantis
išsamiai surinktais duomenimis. Galiausiai (trečias analizės būdas) iš visos duomenų bazės yra
išrenkami duomenys, patvirtinantys tyrinėtojo supratimą ar suvokimą. Po to medţiaga pateikiama
ataskaitos forma (Kardelis, 2002). Informacija gauta interviu metodu, yra aprašyta ir apdorota
naudojant turinio (content ) analizės metodą ir apibendrinama.
Tiriamųjų imtis ir atranka. Statistiškai reikšmingom išvadom padaryti reikalingas
minimalus tyrimų skaičius (Kardelis, 2002, psl. 115). Atsiţvelgiant į formuluojamą tyrimo
problemą, specifinį tikslą ir uţdavinius, suformuota šiai studijai atlikti reikalinga tiriamųjų imtis.
Tiriamieji buvo pasirinkti tiksliniu grupių formavimo būdu (Kardelis, 2002, psl. 122). Tiriamojo
poţymio atţvilgiu, grupę sudarė besimokantys fitodizainą (skirtingose ugdymo įstaigose ir pagal
skirtingos trukmės programas) mokiniai ir studentai bei pedagogai, dėstantys fitodizainą.
Tyrimas buvo atliekamas 2009 – 2010 metais. Tyrime dalyvavo Vilniaus kolegijos,
agrotechnologijų fakulteto studentai, Kauno paslaugų profesinio rengimo mokyklos ir Vilniaus
paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokiniai. Iš viso tyrime dalyvavo 119
respondentų – 110 moterų (92,4 proc.) ir 9 vyrai (7,6 proc.). Iš jų 79 (66,4 proc.) mokosi profesinėje
mokykloje, o 40 (33,6 proc.) – kolegijoje (4 pav.).
30
66,4%
33,6%
profesinės mokyklos mokiniai
kolegijos studentai
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklos tipą
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pateiktas paveiksle (5 pav.). Dauguma respondentų yra 18–29 m.
amţiaus, likusį ketvirtadalį sudaro 8,4 proc. 30–39 m. amţiaus respondentai, 15,1 proc. – 40 m. ir
vyresni.
76,5%
8,4%
15,1%
18-29 m.
30-39 m.
40 m. ir daugiau
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių
Tyrimo respondentų pasiskirstymas pagal uţimtumą pateiktas paveiksle (6 pav.). Dauguma jų
nurodė, kad studijuoja – 83 arba 69,7 proc. 12 respondentų (10,1 proc.) paţymėjo, kad studijuoja ir
mokosi. Dvigubai daugiau, nurodė, kad dirba.
31
6 Pav. Respondentų pasiskirstymas pagal uţimtumą
Kokybiniame tyrime dalyvavo 10 mokytojų, dėstančių fitodizainą: 6 pedagogės
dirbančios Vilniaus paslaugų profesinio rengimo centre ir 4 pedagogės Kauno buitinių paslaugų ir
verslo mokykloje. Ugdomosios mokinių veiklos stebėjimui buvo pasirinkti Vilniaus paslaugų
verslo darbuotojų profesinio rengimo centro floristikos profesiją studijuojantys mokiniai. Tyrime
dalyvavo 20 I kurso mokinių (merginų).
2.1.Kiekybinio tyrimo metodas
Anketinė apklausa. Apklausai atlikti buvo sudaryta struktūruota anketa padedanti
išsiaiškinti mokinių poţiūrį į fitodizainą kaip kūrybingumo ugdymo priemonę. Anketą sudaro 15
klausimų. Anketoje naudojome uţdaro tipo klausimus iš paskatinančios dalies ir atsakymų dalies
(Kardelis, 2002). Tai respondentui leido pasirinkti tik vieną labiausiai jam priimtiną atsakymo variantą.
Kai atsakymai tiriamajam pateikti, lengviau padaryti sprendimą, nes nereikia pačiam formuluoti
atsakymo.
Demografinę anketos dalį sudaro klausimai skirti duomenims apie tiriamųjų asmenų amţių, lytį,
išsimokslinimą, uţimtumą. Atsiţvelgiant į iškeltus uţdavinius anketos klausimai buvo
suskirstyti į tris grupes:
kūrybingumo samprata;
kūrybingumo apraiškos:
Lankstumas: tai mąstymo gausumą bei laisvumą parodantis faktorius – kiek tiriamasis gali
pasiūlyti kuo įvairesnių idėjų, paţvelgti į reiškinį įvairiais aspektais, tiriamojo gebėjimą
įvertinti įvairius poţiūrius ir galimybes, įvertinti augalų savybes, peršokti nuo vienos minties
prie kitos, kompozicijos mintį išreikšti raiškos ir harmonizavimo priemonėmis.
Originalumas: tai kūrybišką veiklą apibūdinantys poţymiai – savitai apibūdinta
32
kompozicija, sukurta nauja kompozicijos forma, savaip naujai panaudotos jau ţinomos
kompozicijos detalės ar sukurtos naujos, naudoti kompoziciją papildantys elementai –
karkasai ar sukurti nauji, atrasti netikėti, nauji augalo panaudojimo variantai, atrastos ir
naudojamos neįprastos medţiagos, naujai, savaip pateikti (panaudoti) jau įprasti augalų
tvirtinimo būdai.
Įţvalgumas: tai kitų autorių darbuose pastebėtos naujovės - taikomi komponavimo
principai, tinkamai parinktos kompozicijos raiškos priemonės savo sumanymui išreikšti,
augalų dekoratyvume įţvelgti kitų autorių dar nepastebėti poţymiai, tinkamai parinktos
augalų tvirtinimo technikos.
Sklandumas: tai savarankiškas informacijos atrinkimas - kuriamos naujos idėjos, bei
idėjų gausa, augalais perteikiama kūrinio mintis, pastangos atlikti uţduotį, suprantamai
apibūdinta savo bei kitų floristinė kompozicija.
Detalumas: tai mąstymo gyvumas bei asociacijų turtingumas, kadangi kilusi mintis
sukelia daug pašalinių vaizdų, kurie papildo ir praturtina pagrindinę idėją, idėjos išplėtojimas ir
jos įgyvendinimas bei darbo uţbaigimas, tinkamas idėjai įgyvendinti augalų parinkimas.
kūrybingumo ugdymas – tai tiriamojo nuomonė apie galimybę ugdyti kūrybingumą mokant
fitodizaino.
2.2. Kokybinio tyrimo metodas
Pokalbiui su pedagogais buvo sudarytas pusiau struktūruoto tipo interviu planas
Tiriamasis interviu apibrėţiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis (Kardelis, 2002) ir visa
informacija gaunama ţodţiu. Interviu kaip atskiras tyrimo metodas pasirinktas papildyti anketinės
apklausos duomenis ir suţinoti pedagogų, dėstančių fitodizainą nuomonę apie kūrybingumo raiškos
galimybes mokant fitodizaino (kad jų atsakymai būtų pacituoti šiame darbe, sutiko visos
mokytojos).
Ugdomosios mokinių veiklos stebėjimas suteikė galimybę praktiškai patyrinėti
kūrybingumo raišką natūraliomis sąlygomis. mokinių ugdomosios veiklos stebėjimo rezultatams
fiksuoti ir įvertinti buvo sukurtas protokolas. Kokybinio tipo stebėjimo metodu siekėme atskleisti
kūrybingumo apraiškas, komponuojant fitodizaino kompozicijas. Tyrimo rezultatai padėtų atskleisti
bendriausias kūrybingumo apraiškas, taip pat padėtų tobulinti kūrybingumo ugdymo procesą.
33
3. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ
3.1. Kiekybinio tyrimo analizė
Apklausai atlikti buvo sudaryta struktūruota anketa (ţr.1priedą), padedanti išsiaiškinti mokinių
poţiūrį į fitodizainą kaip kūrybingumo ugdymo priemonę.
Vienu iš pirmųjų anketos klausimų respondentų buvo prašoma išsakyti nuomonę apie tai,
kas yra kūrybingumas (7 pav.). Trys ketvirtadaliai (97 proc.) respondentų pritarė, kad
kūrybingumas yra gabumai, vaizduotė (sutiko po 93,2 proc.). Tačiau kolegijos studentų tarpe buvo
apie aštuntadalis (10 proc.) studentų, nesutinkančių su pastarąja interpretacija (χ2=8,249; df=2;
p<0,01). Galima manyti, kad kolegijos studentai kūrybingumą sieja su išoriniais kūrybingumo
veiksniais.
Šiek tiek maţiau, keturi šeštadaliai (86,6 proc.) respondentų pritarė, kad kūrybingumas yra
saviraiška. Nors septintadalis (15 proc.) kolegijos studentų tam nepritarė daţniau nei profesinės
mokyklos mokiniai (2,5 proc.), (χ2=6,706; df=2; p<0,05). Tai rodo, kad kolegijos studentams rečiau
sudaromos sąlygos išreikšti save, todėl jie kūrybingumo nesieja su saviraiška.
Su asmeninėmis savybėmis (savarankiškumu, darbštumu, atkaklumu) kūrybingumą linkę
tapatinti trys ketvirtadaliai (76,5 proc.) respondentų. Šiek tiek daugiau nei keturi šeštadaliai (73,1
proc.) respondentų pritaria, kad kūrybingumą galima būtų apibūdinti kaip pasirengimą tam tikros
srities kūrybinei veiklai. Galima daryti išvadą, kad respondentai kūrybingumą sieja su išoriniais,
lavinamais, kūrybingumo veiksniais ir teikia pirmenybę ne gabumams, o ugdymui.
Keturi šeštadaliai (69,7 proc.) respondentų sutinka, kad kūrybingumas galėtų būti ţinios ir
patirtis.
69,7
73,1
76,5
86,6
93,2
93,2
19,4
11,8
10,1
6,7
10,9
15,1
13,4
6,7
4,3
3,4
2,5
3,4
0 20 40 60 80 100
žinios ir patirtis
pasirengimas tam tikros srities kūrybinei veiklai
asmenybės savybės (savarankiškumas, darbštumas,
atkaklumas)
saviraiška
vaizduotė
gabumai
proc.
pritaria
nepritaria
nežino
7 pav. Respondentų nuomonė apie kūrybingumą
34
Kūrybingumą respondentai supranta kaip vieną iš bendrųjų kompetencijos sudedamųjų
dalių, akcentuodami asmenybės savybes, gabumus, vaizduotę. Galima manyti, kad kolegijos
studentai, turėdami maţesnes galimybes saviraiškai, kūrybingumą labiau sieja su vidiniais, o ne
išoriniais, kūrybingumo veiksniais.
Kūrybingumas glaudţiai susijęs su improvizacija, naujų floristinės kompozicijos
sprendimo būdų paieškomis. Bandyta išsiaiškinti respondentų nuomonę šiuo klausimu.
Iš atsakymų matyti, kad kiek daugiau nei trys penktadaliai respondentų teigia galintys labai
daţnai (21,8 proc.) ar daţnai (41,2 proc.) apibūdinti kompoziciją savais ţodţiais (8 pav.).
4,2
9,2
10,1
10,1
17,6
21
21,8
22,7
24,4
27,7
35,3
34,5
33,6
44,5
56,4
39,5
41,2
50,4
31,1
34,5
51,3
46,2
49,6
37
23,5
23,5
31,1
21
36,1
33,6
9,2
10,1
6,7
8,4
2,5
16
5,9
5,9
8,4
4,2
0 20 40 60 80 100
gali pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo
būdų
turi drąsos atmesti savo idėją, kad sukaupus naujų
minčių ir įspūdžių, sukurtų naują kompozicijos
sugeba lengvai pertvarkyti turimą patirtį
žino kokiais būdais galima įgyvendinti kūrybinę idėją
visuomet turi savitą kompozicijos idėją
sprendimo ieško įvairiose floristikos srityse
gali savais žodžiais apibūdinti kompoziciją
įvertina įvairius požiūrius ir galimybes
žino kaip galima būtų patobulinti kompoziciją
gali pasiūlyti savitą kompozicijos variantą
proc.
labai dažnai dažnai
kartais retai
8 pav. Respondentų nuomonė apie savo improvizavimo galimybes
Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė respondentų labai daţnai (17,6 proc.) ar daţnai
(56,4 proc.) turi savitą kompozicijos idėją. Taip profesinės mokyklos mokiniai (atitinkamai 15,2
proc. ir 68,4 proc.) teigia daţniau nei kolegijos studentai (atitinkamai 22,5 proc. ir 32,5 proc.)
(χ2=17,790; df=3; p<0,0001). Beje, šiuo atveju nustatytas statistiškai reikšmingas, bet silpnas
35
koreliacinis ryšys tarp respondentų nuomonės ir jų amţiaus – vyresni respondentai daţniau nurodė
turintys savitą kompozicijos idėją (ρ=0,249, p<0,01).
Beveik trys penktadaliai respondentų sutinka, kad labai daţnai (27,7 proc.) ar daţnai (34,5
proc.) gali pasiūlyti savitą kompozicijos variantą. Šiek tiek daugiau nei pusė tyrimo dalyvių labai
daţnai (24,4 proc.) ar daţnai (31,1 proc.) ţino, kaip galima būtų patobulinti kompoziciją. Analizė
rodo, kad taip daţniau teigia profesinės mokyklos mokiniai (atitinkamai 32,9 proc. ir 31,6 proc.) nei
kolegijos studentai (atitinkamai 7,5 proc. ir 30 proc.) (χ2=11,469; df=3; p<0,01).
Trys penktadaliai respondentų nurodė, kad labai daţnai (21 proc.) ar daţnai (39,5 proc.)
kompozicijos sprendimo būdų ieško įvairiose floristikos srityse. Beje, taip daţniau teigia profesinės
mokyklos mokiniai (atitinkamai 25,3 proc. ir 44,3 proc.) nei kolegijos studentai (atitinkamai 12,5
proc. ir 30 proc.) (χ2=17,150; df=3; p<0,001).
Keturi šeštadaliai respondentų tvirtina, kad ieškodami naujų kompozicijos sprendimo būdų
labai daţnai (22,7 proc.) arba daţnai (50,4 proc.) įvertina įvairius poţiūrius ir galimybes.
Tik šiek tiek daugiau nei du ketvirtadaliai teigia, kad labai daţnai (10,1 proc.) arba daţnai
(44,5 proc.) ţino, kokiais būdais galima įgyvendinti kūrybinę idėją. Tačiau tik du penktadaliai
sutiko, kad labai daţnai (10,1 proc.) ar daţnai (33,6 proc.) sugeba lengvai pertvarkyti turimą patirtį.
Beveik tiek pat respondentų mano galintys pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo būdų
(labai daţnai – 4,2 proc., daţnai – 35,3 proc.) arba turintys drąsos atmesti savo idėją, kad sukaupus
naujų minčių ir įspūdţių, sukurtų naują kompozicijos variantą (labai daţnai – 9,2 proc., daţnai –
34,5 proc.). Beje, jaunesni respondentai daţniau nei vyresni teigia galintys atmesti savo idėją –
nustatytas neigiamas statistiškai reikšmingas silpnas koreliacinis ryšys (r = –0,250, p<0,01).
Atlikus respondentų nuomonės šiuo klausimu koreliacinę analizę (1 lentelė), paaiškėjo, kad
kai kuriais atvejais yra statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys. Respondentai, daţnai ir labai
daţnai turintys savitą kompozicijos idėją, taip pat daţniau teigia, kad improvizuodami įvertina
įvairius poţiūrius ir galimybes (r=0,416, p<0,0001).
Daţniau teigiantys, kad gali pasiūlyti savitą kompozicijos variantą, daţniau teigia, kad
visuomet turi savitą kompozicijos idėją (r=0,455, p<0,0001), daţniau sugeba lengvai pertvarkyti
turimą patirtį (r=0,498, p<0,0001). Turimą patirtį lengvai pertvarko ir tie respondentai, kurie
daţniau teigia, galintys pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo būdų (r=0,437, p<0,0001).
Tai rodo, kad esant gebėjimui lanksčiai spręsti problemas, lengvai pertvarkoma patirtis.
Galintys savais ţodţiais apibūdinti kompoziciją, daţniau teigia, kad gali pasiūlyti savitą
kompozicijos variantą (r=0,434, p<0,0001). Tuo tarpu respondentai, kurie daţniau ţino kaip galima
būtų patobulinti kompoziciją, daţniau teigia, kad sugeba lengvai pertvarkyti turimą patirtį (r=0,521,
36
p<0,0001), kad gali pasiūlyti savitą kompozicijos variantą (r=0,586, p<0,0001), kad gali savais
ţodţiais apibūdinti kompoziciją (r=0,408, p<0,0001).
Daţniau ţinantys kokiais būdais galima įgyvendinti kūrybinę idėją, taip pat daţniau teigia
visuomet turintys savitą kompozicijos idėją (r=0,538, p<0,0001), įvertinantys įvairius poţiūrius ir
galimybes (r=0,411, p<0,0001), (r=0,434, p<0,0001), galintys pasiūlyti savitą kompozicijos
variantą (r=0,525, p<0,0001) ar galintys pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo būdų
(r=0,509, p<0,0001). Galima manyti, kad respondentai labiau pasitiki savimi ir geba paţvelgti į
problemą įvairiais aspektais.
Tie respondentai, kurie teigė, kad daţnai arba labai daţnai turi drąsos atmesti savo idėją, kad
sukaupus naujų minčių ir įspūdţių, sukurtų naują kompozicijos variantą, daţniau nurodė, kad gali
pateikti keletą tos pačios problemos sprendimo būdų (r=0,417, p<0,0001), kad ţino kokiais būdais
galima įgyvendinti kūrybinę idėją (r=0,426, p<0,0001).
Analizuojant 1 lentelėje pateiktus duomenis, galima įţvelgti, kad kūrybinio mąstymo
lankstumo rodiklių apraiškos yra glaudţiai tarpusavyje susijusios.
1 lentelė. Respondentų nuomonės apie savo improvizavimo galimybes koreliacija
Amţius
visuomet
turi savitą
kompozicijos
idėją
įvertina
įvairius
poţiūrius ir
galimybes
sugeba
lengvai
pertvarkyti
turimą
patirtį
gali pasiūlyti
savitą
kompozicijos
variantą
gali savais
ţodţiais
apibūdinti
kompoziciją
gali pateikti
keletą tos
pačios
problemos
sprendimo
būdų
ţino
kokiais
būdais
galima
įgyvendinti
kūrybinę
idėją
Amţius
r 0,249 0,057 0,167 0,070 -0,045 0,162 0,186
p 0,006 0,536 0,069 0,451 0,625 0,078 0,043
visuomet turi
savitą
kompozicijos idėją
r 0,249 0,416 0,235 0,455 0,119 0,381 0,538
p 0,006 0,0001 0,01 0,0001 0,197 0,0001 0,0001
įvertina įvairius
poţiūrius ir
galimybes
r 0,057 0,416 0,137 0,390 0,197 0,297 0,411
p 0,536 0,0001 0,139 0,0001 0,032 0,001 0,0001
sugeba lengvai
pertvarkyti turimą
patirtį
r 0,167 0,235 0,137 0,498 0,351 0,437 0,434
p 0,069 0,01 0,139 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001
gali pasiūlyti
savitą
kompozicijos
variantą
r 0,070 0,455 0,390 0,498 0,434 0,292 0,525
p 0,451 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,001 0,0001
gali savais
ţodţiais apibūdinti
kompoziciją
r -0,045 0,119 0,197 0,351 0,434 0,092 0,216
p 0,625 0,197 0,032 0,0001 0,0001 0,318 0,018
ţino kaip galima
būtų patobulinti
kompoziciją
r 0,078 0,347 0,155 0,521 0,586 0,408 0,217 0,368
p 0,396 0,0001 0,093 0,0001 0,0001 0,0001 0,018 0,0001
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
Galima manyti, kad respondentų kūrybiniam procesui būdingas savarankiškumas. Kurdami
respondentai apmąsto būsimą kompoziciją, įvertina ir palygina įvairius poţiūrius.Tyrimo rezultatai
37
rodo, kad vyresni respondentai kurdami remiasi savo patirtimi, o ne kopijuoja kitų darbus. Tačiau
mąstymo lankstumu labiau pasiţymi jaunesni respondentai.
Iš atsakymų (9 pav.) matyti, kad dauguma respondentų kompozicijos siuţetą daţniausiai
išreiškia naudodami spalvą (labai daţnai – 48,7 proc., daţnai – 30,3 proc.), faktūrą (atitinkamai 32,7
proc. ir 47,1 proc.) ir formą (atitinkamai po 42 proc.). Pastarąją išraiškos priemonę kolegijos
studentai (60 proc.) labai daţnai naudoja daţniau nei profesinės mokyklos mokiniai (32,9 proc.),
(χ2=8,891; df=3; p<0,05).
Beveik po du trečdalius tyrimo dalyvių kompozicijos siuţetą išreiškia linijos (labai daţnai –
17,6 proc., daţnai – 47,1 proc.) ir kontrasto (labai daţnai – 21,8 proc., daţnai – 43,7 proc.) pagalba.
Profesinės mokyklos mokiniai (27,8 proc.) daţniau nei kolegijos studentai labai daţnai naudoja
kontrastą (10 proc.), (χ2=14,292; df=3; p<0,01).
Kompozicijoje akcentą naudoja du penktadaliai respondentų (labai daţnai – 23,5 proc.,
daţnai – 36,1 proc.). Judesį kaip raiškos priemonę kompozicijoje labai daţnai naudoja tik keturi
septintadaliai (dešimtadalis respondentų (17,6 proc.) – labai daţnai, o daţnai – maţiau nei du
ketvirtadaliai (47,1 proc.) respondentų. Tai daţniau daro profesinės mokyklos mokiniai – trys
septintadaliai (46,8 proc.), tuo tarpu kolegijos studentų – du septintadaliai (32,5 proc.) (χ2=14,299;
df=3; p<0,01).
17,6
20,3
21,8
23,5
32,7
42
48,7
47,1
21,8
43,7
36,1
47,1
42
30,3
19,3
40,3
22,7
33,6
16,8
14,3
16
16
17,6
11,8
6,8
3,4
5
1,7
0 20 40 60 80 100
linija
judesys
kontrastas
akcentas
faktūra
forma
spalva
proc.labai dažnai dažnai
kartais retai
9 pav. Išraiškos priemonės, kuriomis respondentai išreiškia kompozicijos siuţetą
38
Atlikus koreliacinę analizę (2 lentelė) pastebėta, kad jaunesni respondentai daţniau nei
vyresni naudoja tokias išraiškos priemones, kaip linija (r=-0,211, p<0,05), judesys (r=-0,259,
p<0,01), faktūra (r=-0,215, p<0,05) ir forma (r=-0,297, p<0,001).
2 lentelė. Išraiškos priemonių, kuriomis respondentai išreiškia kompozicijos siuţetą,
naudojimo daţnumo koreliacija
Amţius Linija Judesys Spalva Faktūra Forma Kontrastas Akcentas
Amţius
r -0,211 -0,259 -0,024 -0,215 -0,297 -0,165 0,057
p 0,021 0,004 0,793 0,019 0,001 0,074 0,536
Linija
r -0,211 0,396 0,184 0,465 0,277 0,235 0,361
p 0,021 0,0001 0,045 0,0001 0,002 0,01 0,0001
Judesys
r -0,259 0,396 -0,025 0,183 0,108 0,373 0,340
p 0,004 0,0001 0,790 0,046 0,243 0,0001 0,0001
Spalva
r -0,024 0,184 -0,025 0,243 0,097 0,100 0,024
p 0,793 0,045 0,790 0,008 0,295 0,281 0,791
Faktūra
r -0,215 0,465 0,183 0,243 0,365 0,294 0,119
p 0,019 0,0001 0,046 0,008 0,0001 0,001 0,199
Forma
r -0,297 0,277 0,108 0,097 0,365 0,300 0,202
p 0,001 0,002 0,243 0,295 0,0001 0,001 0,027
Kontrastas
r -0,165 0,235 0,373 0,100 0,294 0,300 0,345
p 0,074 0,01 0,0001 0,281 0,001 0,001 0,0001
Akcentas
r 0,057 0,361 0,340 0,024 0,119 0,202 0,345
p 0,536 0,0001 0,0001 0,791 0,199 0,027 0,0001
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
Įdomu pastebėti, kad tie respondentai, kurie nurodė, kad kompozicijos siuţete labai daţnai ir daţnai
naudoja liniją, taip pat nurodė, kad labai daţnai ir daţnai naudoja judesį (r=0,396 p<0,0001) ir
faktūrą (r=0,465, p<0,0001). Galima daryti išvadą, kad šios raiškos priemonės yra glaudţiai
susijusios, nes judesį galima išgauti kompozicijos linija, o respondentai turi įgūdţių taikyti šias
raiškos priemones.
Tyrimo duomenys rodo, kad respondentai kompozicijos siuţetą išreiškia kompozicijos
raiškos priemonėmis: linija, judesiu, forma, kontrastu. Šias raiškos priemones daţniau taiko
jaunesni respondentai. Kompozicijos raiškos priemonę formą, daţniau taiko kolegijos studentai.
Tačiau profesinės mokyklos mokiniai, kaip raiškos priemonę, daţniau naudoja kontrastą ir judesį.
Naujų idėjų paieškoje (10 pav.), daugiau nei du trečdaliai respondentų teigia, kad ţino
kompozicijos raiškos priemones ir panaudojimo galimybes (labai daţnai – 13,4 proc., daţnai – 53,8
proc.). Tų respondentų tarpe, kurie teigė, kad labai daţnai ţino, daugiau profesinės mokyklos
mokinių – šeštadalis (19 proc.) nei kolegijos studentų, kurių maţiau nei dešimtadalis (2,5 proc.),
(χ2=22,049; df=3; p<0,0001).
Kaip rodo tyrimo dalyvių atsakymai, kuriant kompoziciją jiems labai daţnai (12,7 proc.)
arba daţnai (64,7 proc.) pavyksta sukurti ką nors naujo. Taip daţniau teigia profesinės mokyklos
mokiniai (84,8 proc.) nei kolegijos studentai (62,5 proc.), (χ2=9,656; df=3; p<0,05).
39
Trys šeštadaliai kurdami kompoziciją ją sieja su savo patirtimi (labai daţnai – 12,6 proc.,
daţnai – 46,2 proc.). Beveik tiek pat analizuodami floristines kompozicijas, atpaţįsta originalius
darbus (labai daţnai – 11,8 proc., daţnai – 49,6 proc.). Profesinės mokyklos mokinių trys
ketvirtadaliai (75,9 proc.) taip teigė daţniau nei kolegijos studentai – vienas trečdalis (32,5 proc.),
(χ2=25,060; df=3; p<0,0001).
Tačiau tik pusė respondentų teigia, kad labai daţnai (12,6 proc.) ar daţnai (39,5 proc.)
atpaţįsta kompozicijos stilių. Tokią nuomonę du trečdaliai (67,1 proc.) profesinės mokyklos
mokinių išsakė daţniau nei kolegijos studentai (penktadalis - 22,5 proc.), (χ2=25,658; df=3;
p<0,0001).
Dar maţiau gali savitai apibūdinti kompoziciją (labai daţnai – 11,8 proc., daţnai – 33,6
proc.), atrasti netikėtus, naujus augalo panaudojimo variantus (labai daţnai – 10,9 proc., daţnai –
33,6 proc.).
10,9
11,8
11,8
12,6
12,6
12,7
13,4
33,6
33,6
49,6
46,2
39,5
64,7
53,8
48,7
41,2
24,4
34,5
34,5
17,6
23,5
6,8
13,4
14,2
6,7
13,4
5
9,3
0 20 40 60 80 100
atranda netikėtus, naujus augalo panaudojimo
variantus
savitai apibūdina kompozicijas
analizuodamas floristines kompozicijas,
atpažįsta originalius darbus
sieja kompozicijų kūrimą su savo patirtimi
atpažįsta kompoziciju stilių
pavyksta sukurti ką nors naujo
žino kompozicijos išraiškos priemones ir
panaudojimo galimybes
proc.
labai dažnai dažnai
kartais retai
10 pav. Respondentų nuomonė apie kognityvinių gebėjimų taikymą idėjų paieškoje
Koreliacinė analizė parodė (3 lentelė), kad kai kuriais atvejais yra statistiškai
reikšmingas ryšys tarp respondentų amţiaus ir galimybės atpaţinti kompozicijos stilių (r=0,244,
p<0,01), originalius darbus (r=0,300, p<0,001), kompozicijos išraiškos priemonių ir panaudojimo
galimybių ţinojimo (r=0,202, p<0,05). Todėl galima manyti, kad kognityviniai gebėjimai ir patirtis
didėja su amţiumi.
Tie respondentai, kurie teigė daţniau atpaţįstantys kompozicijos stilių, daţniau atranda
netikėtus, naujus augalo panaudojimo variantus (r=0,468, p<0,0001). Tie, kurie nurodė, kad
40
analizuodami floristines kompozicijas, daţniau atpaţįsta originalius darbus, tuo pačiu daţniau
atpaţįsta ir kompozicijos stilių (r=0,524, p<0,0001), jiems daţniau pavyksta sukurti ką nors naujo
(r=0,560, p<0,0001). Respondentai, kurie daţniau ţino kompozicijos raiškos priemones ir
panaudojimo galimybes, taip pat daţniau nurodė, kad atpaţįsta kompozicijos stilių (ρ=0,610,
p<0,0001), atpaţįsta originalius darbus (r=0,413, p<0,0001). Galima manyti, kad tie respondentai,
kurie geba taikyti teorines ţinias, daţniau praktiškai ką nors ir sukuria. Koreliacijos ryšių analizė
parodė, kad kognityviniai respondentų gebėjimai yra artimai susiję su praktiniu jų taikymu.
3 lentelė. Kaip sklandţiai respondentams pavyksta kurti ir įgyvendinti kūrybines idėjas koreliacija
Amţius
Pavyksta
sukurti
ką nors
naujo
Atranda
netikėtus,
naujus
augalo
panaudojimo
variantus
Atpaţįsta
kompozicijos
stilių
Analizuodamas
floristines
kompozicijas,
atpaţįsta
originalius
darbus
Ţino
kompozicijos
išraiškos
priemones ir
panaudojimo
galimybes
Amţius
r 0,178 0,049 0,244 0,300 0,202
p 0,053 0,597 0,008 0,001 0,028
Atpaţįsta
kompozicijos stilių
r 0,244 0,324 0,468 0,524 0,610
p 0,008 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001
Analizuodamas
floristines
kompozicijas, atpaţįsta
originalius darbus
r 0,300 0,560 0,219 0,524 0,413
p 0,001 0,0001 0,017 0,0001 0,0001
Ţino kompozicijos
išraiškos priemones ir panaudojimo
galimybes
r 0,202 0,154 0,353 0,610 0,413
p 0,028 0,095 0,0001 0,0001 0,0001
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
Respondentų buvo prašoma anketoje nurodyti, kaip jie apibūdintų originalią floristinę
kompoziciją. Absoliuti dauguma trys ketvirtadaliai tyrimo dalyvių (90,8 proc.) sutiko, kad originali
kompozicija išsiskiria nauja, netikėta forma (11 pav.). Keturi penktadaliai respondentų originalią
floristinę kompoziciją sieja su įdomiu augalo pateikimu. Beveik tiek pat (78,2 proc.) –
su naujų augalo dekoratyvinių savybių atradimu. Kiek maţiau respondentų (74,8 proc.) mano, kad
originali kompozicija išsiskiria įspūdingu faktūrų kontrastu arba neįprasta kompozicijos detale.
Keturi šeštadaliai (71,4 proc.) atsakiusiųjų sutinka, kad originali floristinė kompozicija išsiskiria
neįprastu spalvų deriniu.
41
71,4
74,8
74,8
78,2
79,8
90,8
12,6
7,6
16,8
8,4
13,5
5
16
17,6
8,4
13,4
6,7
4,2
0 20 40 60 80 100
neįprastas spalvų derinys
neįprasta kompozicijos detalė
įspūdingas faktūrų kontrastas
naujų augalo dekoratyvinių savybių atradimas
įdomus augalo pateikimas
nauja, netikėta kompozicijos forma
proc.
taipnenežino
11 pav. Respondentų nuomonė apie originalios floristinės kompozicijos apibūdinimą
Respondentų atsakymai rodo, kad jie labai daţnai (30,3 proc.) arba daţnai (41,2 proc.)
pastebi naujoves kitų autorių darbuose (12 pav.). Profesinės mokyklos mokiniai (79,7 proc.) taip
teigė daţniau nei kolegijos studentai (55 proc.), (χ2=9,146; df=3; p<0,05). Nuo respondentų amţiaus
tai taip pat statistiškai reikšmingai priklauso (r=0,362, p<0,0001).
11
18,5
24,3
30,3
26,9
51,2
55,5
41,2
44,5
26,1
14,3
25,1
17,6
3,4
5,9
4,2
0 20 40 60 80 100
įžvelgia augalų dekoratyvume kitų autorių dar
nepastebėtus požymius
tinkamai parenka augalų tvirtinimo technikas
proc.
labai dažnaidažnaikartaisretai
12 pav. Respondentų nuomonė apie sugebėjimą kompozicijose pastebėti išskirtinumus
Vos ne du trečdaliai apklaustųjų labai daţnai (18,2 proc.) arba daţnai (51,2 proc.) parenka
kompozicijos raiškos priemones savo sumanymui išreikšti. Profesinės mokyklos mokiniai (83,6
proc.) taip daro daţniau nei kolegijos studentai (42,5 proc.), χ2=25,283; df=3; p<0,0001), o vyresni
respondentai – daţniau nei jaunesni (ρ=0,285, p<0,01).
Dauguma respondentų labai daţnai (24,3 proc.) arba daţnai (55,5 proc.) tinkamai parenka
augalų tvirtinimo technologijas. Profesinės mokyklos mokiniai (93,7 proc.) tai teigia daţniau nei
kolegijos studentai (52,5 proc., χ2=32,692; df=3; p<0,0001).
42
Tačiau tik šiek tiek daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių teigė labai daţnai (11 proc.) ar
daţnai (26,9 proc.) įţvelgiantys augalų dekoratyvume kitų autorių dar nepastebėtus poţymius.
Profesinės mokyklos mokiniai (48,1 proc.) taip teigė daţniau uţ kolegijos studentus (17,5 proc.),
(χ2=24,199; df=3; p<0,0001).
Koreliacinė analizė (4 lentelė) rodo, kad tie respondentai, kurie daţniau pastebi kitų autorių
darbuose naujoves, taip pat daţniau įţvelgia kitų autorių dar nepastebėtus poţymius augalų
dekoratyvume (r=0,490, p<0,0001) ar daţniau parenka kompozicijos išraiškos priemones savo
sumanymui išreikšti (r=0,363, p<0,0001).
4 lentelė. Respondentų nuomonės apie įţvalgumą koreliacija
Amţius
Parenka
kompozicijos
išraiškos
priemones
savo
sumanymui
išreikšti
Įţvelgia
augalų
dekoratyvume
kitų autorių
dar
nepastebėtus
poţymius
Tinkamai
parenka augalų
tvirtinimo
technikas
Amţius
r 0,285 0,133 -0,013
p 0,002 0,150 0,891
Pastebi kitų autorių darbuose
naujoves
r 0,362 0,363
0,490 0,135
p 0,0001 0,0001 0,0001 0,142
Parenka kompozicijos išraiškos
priemones savo sumanymui
išreikšti
r 0,285 0,563 0,406
p 0,002 0,0001 0,0001
Įţvelgia augalų dekoratyvume kitų autorių dar nepastebėtus
poţymius
r 0,133 0,563 0,411
p 0,150 0,0001 0,0001
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
O tie tyrimo dalyviai, kurie daţniau parenka kompozicijos išraiškos priemones savo sumanymui
išreikšti daţniau tinkamai parenka augalų tvirtinimo technikas (r=0,406, p<0,0001) ar daţniau
įţvelgia augalų dekoratyvume kitų autorių dar nepastebėtus poţymius (r=0,563, p<0,0001).
Įţvelgiantys augalų dekoratyvume kitų autorių dar nepastebėtus poţymius daţniau tinkamai
parenka augalų tvirtinimo technikas (r=0,411, p<0,0001). Galima manyti, kad respondentų
įţvalgumas glaudţiai susijęs su kognityviniais ir praktiniais gebėjimais ir didėja su amţiumi.
Absoliuti dauguma (13 pav.) tyrimo dalyvių tvirtina, kad labai daţnai (47,1 proc.) ar
daţnai (42,9 proc.) stengiasi uţduotį atlikti iki galo. Tikėtina, kad jie taip teigia, nes labai daţnai
(32,8 proc.) ar daţnai (42 proc.) pasitiki savo jėgomis, labai daţnai (13,4 proc.) ar daţnai (53,8
proc.) kuria savarankiškai, nesiblaško. Taip daţniau elgiasi vyresni respondentai (ρ=0,256, p<0,01).
43
9,2
13,4
20,2
21
32,8
47,1
48,7
53,8
42
47,1
42
42,9
37,8
25,2
31,9
29,4
14,3
10
7,6
5,9
10,9
2,5
4,3
0 20 40 60 80 100
turi daug naujų įdėjų
kuria savarankiškai, nesiblaško
gali suprantamai apibūdinti savo bei kitų floristinius
darbus
augalais perteikia kūrinio mintį
pasitiki savo jėgomis
užduotį stengiasi atlikti iki galo
proc.
labai dažnaidažnaikartaisretai
13 pav. Respondentų nuomonė apie kompozicijos atlikimą
Be to 20,2 proc. respondentų labai daţnai, o 42 proc. – daţnai gali suprantamai apibūdinti
savo ar kitų floristinius darbus. Profesinės mokyklos mokiniai (69,6 proc.) tai sugeba padaryti
daţniau nei kolegijos studentai (47,5 proc.), (χ2=7,997; df=3; p<0,05).
Truputį daugiau nei du ketvirtadaliai respondentų teigia, kad (9,2 proc. labai daţnai, o 48,7
proc. – kad daţnai turi naujų kompozicijos sukūrimo idėjų. Profesinės mokyklos mokiniai (65,9
proc.) tai teigia daţniau nei kolegijos studentai (42,5 proc.), (χ2=13,995; df=3; p<0,01). Kūrinio
mintį augalais perteikia keturi šeštadaliai respondentų (labai daţnai 21 proc., o daţnai – 47,1 proc.).
Jaunesni respondentai taip daro daţniau uţ vyresnius (r=-0,319, p<0,0001). Galima manyti, kad
vyresniųjų respondentų motyvacija ir patirtis suteikia savarankiškumo bei pasitikėjimo savo
jėgomis. Tačiau jaunesni respondentai labiau įvertina augalinės medţiagos panaudojimo galimybes.
Šiek tiek daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (14 pav.) tvirtina, kad juos labai daţnai (26
proc.) ar daţnai (31,1 proc.) kūrybai įkvepia kitų autorių darbai (10 pav.). Beveik du penktadaliai
respondentų teigia, kad labai daţnai (15,1 proc.) ar daţnai (26,9 proc.) atsiţvelgia į kitų autorių
darbus tik rinkdami informaciją. Tik nedaugelis tyrimo dalyvių sutiko, kad labai daţnai (5 proc.) ar
daţnai (16 proc.) atkartoja patikusių autorių darbus. Spalvinius derinius labai daţnai ar daţnai
atkartoja 22,7 proc. respondentų. Daţniausiai respondentai linkę atkartoti atskiras kitų autorių darbų
detales (labai daţnai – 4,2 proc., daţnai – 33,6 proc.).
44
2,5
4,2
5
9,3
15,1
26
24,4
33,6
16
13,4
26,9
31,1
59,7
45,4
36,1
50,4
39,5
35,3
13,4
16,8
42,9
26,9
18,5
7,6
0 20 40 60 80 100
atkartoja augalus
atkartoja atskiras detales
atkartoja patikusių autorių darbus
atkartoja spalvinius derinius
tik rinkdamas informaciją atsižvelgia į kitų autorių
darbus
kitų autorių darbai įkvepia kūrybai
proc.
labai dažnai
dažnai
kartais
retai
14 pav. Respondentų nuomonė apie originalumo raišką
Jaunesni respondentai tvirtina daţniau nei vyresni (r=-0,305, p<0,001), kad juos kūrybai
įkvepia kitų autorių darbai (5 lentelė).
Respondentai, daţnai atkartojantys patikusių autorių darbus, daţniau atkartoja atskiras
detales (r=0,436, p<0,0001) arba augalus (r=0,321, p<0,0001). Tuo tarpu tie, kurie daţniau atkartoja
augalus, taip pat daţniau atkartoja ir spalvinius derinius (r=0,380, p<0,0001).
5 lentelė Respondentų nuomonės apie kitų autorių darbų panaudojimą,
floristinės kompozicijos kūrime, koreliacija
Amţius
Kitų
autorių
darbai
įkvepia
kūrybai
Atkartoja
atskiras
detales
Atkartoja
augalus
Atkartoja
spalvinius
derinius
Amţius
r -0,305 -0,091 -0,045 -0,149
p 0,001 0,324 0,626 0,106
Atkartoja
patikusių
autorių darbus
r 0,002 0,189 0,436 0,321 0,253
p 0,979 0,039 0,0001 0,0001 0,005
Atkartoja
augalus
r -0,045 0,018 0,220 0,380
p 0,626 0,849 0,016 0,0001
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
Tyrimo rezultatai rodo, kad respondentams trūksta gebėjimo savarankiškai spręsti ir
mąstyti. Tačiau vyresni respondentai kurdami remiasi savo patirtimi ir gebėjimais.
Tik šiek tiek daugiau nei du penktadaliai ( 47,1 proc.) respondentų teigė, kad visada labai daţnai ar
daţnai pavyksta įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Taip daţniau tvirtina vyresni respondentai nei
jaunesni (r=0,240, p<0,01).
45
Šiek tiek daugiau nei du ketvirtadaliai respondentų (18,5 proc. labai daţnai, o 40,3 proc. –
daţnai) savarankiškai kuria floristines puokštes ar kompozicijas (15 pav). Profesinės mokyklos
mokiniai (72,2 proc.) tai daro daţniau nei kolegijos studentai (32,5 proc.), (χ2=22,041; df=3;
p<0,0001), o vyresni respondentai daţniau nei jaunesni (r=0,469, p<0,0001). Galima manyti, kad su
amţiumi savarankiškumas ir motyvacija didėja.
9.3
18.5
37.8
40.3
35.3
25.2
17.6
16
0 20 40 60 80 100
visada pavyksta įgyvendinti kūrybinius
sumanymus
savarankiškai kuria floristines puokštes ar
kompozicijas
proc.
labai daţnai daţnai
kartais retai
15 pav. Respondentų nuomonė apie idėjų ir sumanymų įgyvendinimą
Kaip rodo tyrimo rezultatai keturi šeštadaliai respondentų (labai daţnai 13,4 proc. ar
daţnai 55,5 proc.) geba išplėtoti idėją (16 pav.). Profesinės mokyklos mokiniams (77,2 proc.) tai
pavyksta daţniau nei kolegijos studentams (52,5 proc.), (χ2=12,611; df=3; p<0,01). Tačiau tik
keturi šeštadaliai (tik kartais 61,3 proc. ar kartais 10,2 proc.) sugeba susieti tolimus dalykus. Beje,
tie kurie daţniau geba išplėtoti idėją, daţniau sugeba susieti tolimus dalykus (r=0,309, p<0,001).
6,7
13,4
25,2
26,1
21,8
55,5
45,4
47,9
61,3
27,7
28,6
21,8
10,2
3,4
0,8
4,2
0 20 40 60 80 100
sugeba susieti tolimus dalykus
geba išplėtoti idėją
augalai, jų dekoratyvinės savybės padeda
įgyvendinti idėją
naudoja detales papildančias pagrindinė mintį
proc.
labai dažnaidažnaikartaisretai
16 pav. Respondentų nuomonė apie idėjos išplėtojimą
Dauguma tyrimo dalyvių labai daţnai (26,1 proc.) ar daţnai (47,9 proc.) naudoja
detales, papildančias pagrindinę kompozicijos mintį. Taip daţniau daro tie, kurie naudoja augalus,
jų dekoratyvines savybes kompozicijos idėjai įgyvendinti (r=0,451, p<0,0001). Beje, net keturi
46
šeštadaliai respondentų (25,2 proc. labai daţnai, o 45,4 proc.) teigia, kad jiems daţnai augalai ir jų
dekoratyvinės savybės padeda įgyvendinti idėjas.
Galima manyti, kad respondentai idėjų įgyvendinimą sieja su augalinės medţiagos
dekoratyvumo panaudojimu, o tolimų dalykų siejimas padeda išplėtoti idėją. Tačiau ugdymo
proceso organizavimui trūksta ugdymo metodų įvairovės ir respondentų refleksijos. Tai patvirtino
ir stabėjimo rezultatai.
Absoliuti dauguma - penki šeštadaliai tyrimo dalyvių tvirtina (17 pav.), kad floristinių
kompozicijų komponavimas lavina vaizduotę (labai daţnai – 42,9 proc., daţnai – 46,2 proc.), moko
kruopščiai atlikti kompozicijas (atitinkamai 36,1 proc. ir 53,8 proc.), sudaro sąlygas saviraiškai
(atitinkamai 31,1 proc. ir 56,3 proc.). Pastarajai nuomonei profesinės mokyklos mokiniai (91,1
proc.) pritaria daţniau nei kolegijos studentai (80 proc.), (χ2=7,838; df=3; p<0,05).
Beveik keturi penktadaliai tyrimo dalyvių sutinka, kad veikla reikalauja ţinių ir
patirties (labai daţnai – 24,3 proc., daţnai – 56,3 proc.), kruopštaus darbo, pastangų ir kantrybės
(atitinkamai 36,1 proc. ir 40,4 proc.).
Anot respondentų, floristinių kompozicijų komponavimas moko rasti naujus sprendimo
būdus (labai daţnai – 31,1 proc., daţnai – 50,4 proc.), plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir
sugebėjimus (atitinkamai 26,9 proc. ir 50,4 proc.). Paskutiniajai nuomonei profesinės mokyklos
mokiniai (87,3 proc.) pritaria daţniau nei kolegijos studentai (57,5 proc.), (χ2=27,840; df=3;
p<0,0001).
Daugiau nei tys penktadaliai respondentų sutinka, kad komponavimas moko tinkamai
parinkti kompozicijos išraiškos priemones (labai daţnai – 21,8 proc., daţnai – 48,7 proc.), paţinti
supančią aplinką (atitinkamai 21 proc. ir 50,4 proc.). Su pastarąja mintimi profesinės mokyklos
mokiniai (88,6 proc.) daţniau sutinka nei kolegijos studentai (37,5 proc.), (χ2=38,317; df=3;
p<0,0001). Trys penktadaliai respondentai pritaria, kad komponavimas moko ir mąstyti (atitinkamai
22,7 proc. ir 42 proc.). Šią poziciją profesinės mokyklos mokiniai (72,2 proc.) išsakė daţniau nei
kolegijos studentai (50 proc., χ2=11,391; df=3; p<0,01).
Ir tik maţiau nei septintadalis (10,9 proc.) respondentų teigia, kad veikla labai daţnai
nenaudinga kūrybinei raiškai, o penktadalis (20,2 proc.) – kad daţnai nenaudinga.
47
10,9
21
21,8
22,7
24,3
26,9
31,1
31,1
36,1
36,1
42,9
20,2
50,4
48,7
42
56,3
50,4
56,3
50,4
53,8
40,4
46,2
32,8
22,7
20,2
31,9
16
21
8,4
16
8,4
21,8
9,2
36,1
5,9
9,3
3,4
3,4
1,7
4,2
2,5
1,7
1,7
1,7
0 20 40 60 80 100
veikla nenaudinga kūrybinei raiškai
moko pažinti supančią aplinką
moko tinkamai parinkti kompozicijos išraiškos
priemones
moko mąstyti
kompozicijų kūrimas reikalauja žinių ir patirties
plėtoja jau įgytas žinias, įgūdžius ir sugebėjimus
sudaro sąlygas saviraiškai
moko rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus
moko kruopščiai atlikti kompozicijas
veikla reikalauja kruopštaus darbo, pastangų ir
kantrybės
lavina vaizduotę
proc.
labai dažnai dažnai
kartais retai
17 pav. Respondentų nuomonė apie floristinių kompozicijų komponavimo įtaką
kūrybinei raiškai
Jaunesni respondentai daţniau nei vyresni teigia, kad floristinių kompozicijų
komponavimas daţnai sudaro sąlygas saviraiškai (r=-0,302, p<0,001), moko kruopščiai atlikti
kompozicijas (r=-0,195, p<0,05). Jaunesni respondentai daţniau sutinka, kad komponavimas – tai
veikla, kuri reikalauja kruopštaus darbo, pastangų ir kantrybės (r=-0,360, p<0,0001). Tuo tarpu
vyresni respondentai daţniau nei jaunesni tvirtina, kad floristinių kompozicijų komponavimas –
veikla nenaudinga kūrybinei raiškai (r=0,242, p<0,01).
Respondentų atsakymų koreliacinė analizė (6 lentelė), parodė, kad tie, kurie daţniau teigia,
kad floristinių kompozicijų komponavimas lavina vaizduotę, taip pat daţniau tvirtina, kad ši veikla
moko mąstyti (r=0,507, p<0,0001), plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir sugebėjimus (r=0,427,
p<0,0001), moko paţinti supančią aplinką (r=0,366, p<0,0001), sudaro sąlygas saviraiškai (r=0,342,
p<0,0001).
Tvirtinantys, kad komponavimas moko mąstyti, taip pat daţniau teigia, kad komponavimas
plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir sugebėjimus (r=0,354, p<0,0001) ), sudaro sąlygas saviraiškai
(r=0,332, p<0,0001).
48
Respondentai, daţniau tvirtinantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas sudaro
sąlygas saviraiškai, taip pat daţniau teigia, kad komponavimas plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir
sugebėjimus (r=0,507, p<0,0001),
6 lentelė. Respondentų nuomonės apie floristinių kompozicijų komponavimo
įtaką kūrybinei raiškai koreliacija
Amţius
Moko
mąstyti
Sudaro
sąlygas
saviraiškai
Plėtoja jau
įgytas ţinias,
įgūdţius ir
sugebėjimus
Moko
paţinti
supančią
aplinką
Amţius
r -0,141 -0,302 -0,044 -0,013
p 0,127 0,001 0,638 0,885
Lavina vaizduotę
r -0,026 0,507 0,342 0,427 0,366
p 0,777 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001
Moko mąstyti
r -0,141 0,332 0,354 0,236
p 0,127 0,0001 0,0001 0,010
Sudaro sąlygas
saviraiškai
r -0,302 0,332 0,507 0,270
p 0,001 0,0001 0,0001 0,003
Plėtoja jau įgytas
ţinias, įgūdţius ir
sugebėjimus
r -0,044 0,354 0,507 0,481
p 0,638 0,0001 0,0001 0,0001
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
Taip pat daţniau teigiantys respondentai, kad komponavimas lavina vaizduotę, taip pat
daţniau sutinka, kad tai veikla, reikalaujanti kruopštaus darbo, pastangų ir kantrybės (r=0,398,
p<0,0001), reikalaujanti ţinių ir patirties (r=0,390, p<0,0001).
Tvirtinantys, kad komponavimas moko mąstyti, taip pat daţniau teigia, kad komponavimas
moko rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus (r=0,336, p<0,0001). Tai rodo, kad respondentai
kūrybingumą priskiria tiek vidiniams, tiek išoriniams veiksniams. Respondentai, daţniau
tvirtinantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas sudaro sąlygas saviraiškai (7 lentelė), taip
pat daţniau teigia, kad moko rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus (r=0,359, p<0,0001),
moko kruopščiai atlikti darbą (r=0,316, p<0,0001). Šie respondentai daţniau sutinka, kad
kompozicijų kūrimas reikalauja ţinių ir patirties (r=0,355, p<0,0001), kruopštaus darbo, pastangų ir
kantrybės (r=0,385, p<0,0001).
49
7 lentelė. Respondentų nuomonės apie floristinių kompozicijų komponavimo
įtaką kūrybinei raiškai koreliacija
Amţius
Moko rasti
naujus
kompozicijos
sprendimo
būdus
Moko
kruopščiai
atlikti
kompozicijas
Veikla
nenaudinga
kūrybinei
raiškai
Veikla
reikalauja
kruopštaus
darbo,
pastangų ir
kantrybės
Kompozicijų
kūrimas
reikalauja
ţinių ir
patirties
Amţius
r -0,117 -0,195 0,242 -0,360 -0,169
p 0,206 0,034 0,008 0,0001 0,067
Lavina
vaizduotę
r -0,026 0,133 0,086 -0,110 0,398 0,390
p 0,777 0,150 0,353 0,232 0,0001 0,0001
Moko
mąstyti
r -0,141 0,336 0,125 0,182 0,162 0,272
p 0,127 0,0001 0,174 0,047 0,078 0,003
Sudaro
sąlygas
saviraiškai
r -0,302 0,359 0,316 0,048 0,385 0,355
p 0,001 0,0001 0,0001 0,605 0,0001 0,0001
Plėtoja jau įgytas
ţinias,
įgūdţius ir
sugebėjimus
r -0,044 0,254 0,366 0,038 0,222 0,169
p 0,638 0,005 0,0001 0,684 0,015 0,067
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
Tyrimo dalyviai, tvirtinantys, kad komponavimas plėtoja jau įgytas ţinias, įgūdţius ir
sugebėjimus, daţniau sutinka, kad tokia veikla moko paţinti supančią aplinką (r=0,481, p<0,0001),
moko kruopščiai atlikti kompozicijas (r=0,366, p<0,0001).
Sutinkantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas moko paţinti supančią aplinką (8
lentelė) , daţniau sutinka, kad komponavimas moko tinkamai parinkti kompozicijos išraiškos
priemones (ρ=0,327, p<0,0001), rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus (r=0,371, p<0,0001).
Tvirtinantys, kad komponavimas moko tinkamai parinkti kompozicijos išraiškos
priemones, daţniau teigia, kad taip pat moko rasti naujus kompozicijos sprendimo būdus (ρ=0,456,
p<0,0001), moko kruopščiai atlikti kompozicijas (r=0,425, p<0,0001).
Respondentai, daţniau teigiantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas moko
kruopščiai atlikti kompozicijas, taip pat daţniau teigia, kad kompozicijų kūrimas reikalauja ţinių ir
patirties (r=0,362, p<0,0001), tuo pačiu, kad tokia veikla reikalauja kruopštaus darbo, pastangų ir
kantrybės (r=0,407, p<0,0001).
Respondentai, daţniau sutinkantys, kad floristinių kompozicijų komponavimas yra veikla
reikalaujanti kruopštaus darbo, pastangų ir kantrybės, taip pat daţniau sutinka, kad kompozicijų
kūrimas reikalauja ţinių ir patirties (r=0,498, p<0,0001), bet rečiau, kad tai veikla, nenaudinga
kūrybinei raiškai (r=-0,436, p<0,0001).
50
8 lentelė. Respondentų nuomonės apie floristinių kompozicijų komponavimo
įtaką kūrybinei raiškai koreliacija
Amţius Moko
tinkamai
parinkti
kompozicijos
išraiškos
priemones
Moko rasti
naujus
kompozicijos
sprendimo
būdus
Moko
kruopščiai
atlikti
kompozicijas
Veikla
nenaudinga
kūrybinei
raiškai
Veikla
reikalauja
kruopštaus
darbo,
pastangų
ir
kantrybės
Kompozicijų
kūrimas
reikalauja
ţinių ir
patirties
Amţius
r 0,132 -0,117 -0,195 0,242 -0,360 -0,169
p 0,154 0,206 0,034 0,008 0,0001 0,067
Moko paţinti
supančią aplinką
r -0,013 0,327 0,371 0,147 0,138 0,134 0,158
p 0,885 0,0001 0,0001 0,110 0,133 0,146 0,085
Moko
tinkamai
parinkti
kompozicijos
išraiškos
priemones
r 0,132 0,456
0,425
0,278 0,151 0,134
p 0,154 0,0001 0,0001 0,002 0,101 0,145
Moko
kruopščiai
atlikti
kompozicijas
r -0,195 0,425 0,540 -0,215 0,407 0,362
p 0,034 0,0001 0,0001 0,019 0,0001 0,0001
Veikla
reikalauja
kruopštaus darbo,
pastangų ir
kantrybės
r -0,360 0,151 0,224 0,407
-0,436 0,498
p 0,0001 0,101 0,014 0,0001 0,0001 0,0001
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
Remiantis respondentų atsakymais, galima teigti, kad mokantis fitodizaino atsiveria galimybės
lavinti tiek kognityvinius, tiek praktinius gebėjimus. Mokantis fitodizaino, kūrybingumo ugdymo
veiksniai yra artimai tarpusavyje susiję ir sąlygoja vienas kitą.
Absoliuti dauguma šeši penktadaliai (labai daţnai - 47,9 proc. ar daţnai - 40,3 proc.)
tyrimo dalyvių teigia, kad atlieka uţduotis iki galo (18 pav.). Panašus skaičius respondentų tvirtina,
kad (labai daţnai - 43,7 proc. ar daţnai - 42 proc.) apmąsto būsimą floristinę kompoziciją.
Tyrimo rezultatai rodo, kad maţiau nei trys ketvirtadaliai (16,8 proc. respondentų labai
daţnai, o 52,1 proc. – daţnai) kūrinio mintį ir nuotaiką perteikia kompozicijos raiškos priemonėmis.
Profesinės mokyklos mokiniai (79,7 proc.) tai daro daţniau nei kolegijos studentai (47,5 proc.),
(χ2=13,756; df=3; p<0,01).
51
14,3
16,8
18,5
19,3
27,7
36,1
43,7
47,9
42,9
52,1
56,3
39,5
48,7
39,5
42
40,3
38,6
26,1
19,3
34,5
18,6
21
14,3
10,1
5
5,9
6,7
5
4,2
1,7
3,4
0 20 40 60 80 100
atranda naujus augalinės medžiagos
panaudojinmo būdus
kūrinio mintį ir nuotaiką perteikia
kompozicijos išraiškos priemonėmis
remdamasis įgytomis žiniomis, gali vertinti
savo, kolegų ir kitų autorių darbus
atranda naujas augalų dekoratyvumo savybes
dirbant su gamtine medžiaga kyla daug ir
įvairių asociacijų
pastebi originalius darbus
apmąsto būsimą kompoziciją
atlieka užduotis iki galo
proc.
labai dažnai dažnai
kartais retai
18 pav. Respondentų nuomonė apie kūrybingumo atsiskleidimo galimybes
mokantis floristikos
Kad dirbant su gamtine medţiaga kyla daug ir įvairių asociacijų pasisako trys ketvirtadaliai
(labai daţnai, teigia 27,7 proc., o kad daţnai kyla – 48,7 proc.) respondentų. Taip keturi
penktadaliai (88,6 proc.) profesinės mokyklos mokinių teigia daţniau nei kolegijos studentai (52,5
proc.), (χ2=22,857; df=3; p<0,0001), o vyresni respondentai daţniau nei jaunesni (r=0,205, p<0,05).
Beveik trys ketvirtadaliai respondentų paţymėjo, kad labai daţnai (36,1 proc.) ar daţnai
(39,5 proc.) pastebi originalius darbus. Tuo tarpu trys penktadaliai tyrimo dalyvių tvirtina, kad labai
daţnai (19,3 proc.) ar daţnai (39,5 proc.) atranda naujas augalų dekoratyvumo savybes, labai daţnai
(14,3 proc.) ar daţnai (42,9 proc.) – naujus augalinės medţiagos panaudojimo būdus. Pastarąją
nuomonę profesinės mokyklos mokiniai (63,3 proc.) išsakė daţniau nei kolegijos studentai (45
proc.), (χ2=12,451: df=3; p<0,01).
Trys ketvirtadaliai tyrimo dalyvių tvirtina, kad labai daţnai (18,5 proc.) ar daţnai (56,3
proc.) remdamasis įgytomis ţiniomis, gali vertinti savo, kolegų ir kitų autorių darbus.
Tie respondentai, kurie daţniau tvirtina, kad dirbant su gamtine medţiaga kyla daug ir
įvairių asociacijų (8 lentelė), taip pat daţniau teigia, kad pastebi originalius darbus (r=0,451,
p<0,0001), atranda naujus augalinės medţiagos panaudojimo būdus (r=0,450, p<0,0001), atranda
52
naujas augalų dekoratyvumo savybes (r=0,444, p<0,0001). Šie respondentai daţniau apmąsto
būsimą kompoziciją (r=0,323, p<0,0001), kūrinio mintį ir nuotaiką daţniau perteikia kompozicijos
išraiškos priemonėmis (r=0,658, p<0,0001). Respondentai, daţniau tvirtinantys, kad dirbant su
gamtine medţiaga kyla daug ir įvairių asociacijų, taip pat daţniau teigia, kad remdamiesi įgytomis
ţiniomis, gali vertinti savo, kolegų ir kitų autorių darbus (r=0,383, p<0,0001).
8 lentelė. Respondentų nuomonės apie kūrybiškumo atsiskleidimo galimybes mokantis
floristikos koreliacija
Atranda
naujas augalų
dekoratyvumo
savybes
Pastebi
originalius
darbus
Atranda
naujus
augalinės
medţiagos
panaudojimo
būdus
Apmąsto
būsimą
kompoziciją
Remdamasis
įgytomis ţiniomis,
gali vertinti
savo, kolegų
ir kitų
autorių
darbus
Kūrinio mintį ir
nuotaiką
perteikia
kompozicijos
išraiškos
priemonėmis
Dirbant su gamtine
medţiaga kyla
daug ir įvairių
asociacijų
r 0,444 0,451 0,450 0,323 0,383 0,658
p 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001
Atranda naujas
augalų
dekoratyvumo
savybes
r 0,400 0,772 0,227 0,449 0,479
p 0,0001 0,0001 0,013 0,0001 0,0001
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
Tyrimo dalyviai, kurie daţniau tvirtina atrandantys naujas augalų dekoratyvumo savybes,
taip pat daţniau pastebi originalius darbus (r=0,400, p<0,0001), daţniau atranda naujus augalinės
medţiagos panaudojimo būdus (r=0,772, p<0,0001), kūrinio mintį ir nuotaiką daţniau perteikia
kompozicijos išraiškos priemonėmis (r=0,479, p<0,0001).
Daţniau pastebintys originalius darbus (9 lentelė), taip pat daţniau atranda naujus
augalinės medţiagos panaudojimo būdus (r=0,462, p<0,0001), kūrinio mintį ir nuotaiką daţniau
perteikia kompozicijos raiškos priemonėmis (r=0,512, p<0,0001).
Respondentai, kurie daţniau tvirtina, kad remdamasis įgytomis ţiniomis, gali vertinti savo,
kolegų ir kitų autorių darbus, daţniau apmąsto būsimą kompoziciją (r=0,402, p<0,0001), kūrinio
mintį ir nuotaiką daţniau perteikia kompozicijos išraiškos priemonėmis (r=0,627, p<0,0001),
daţniau atranda naujas augalų dekoratyvumo savybes (r=0,449, p<0,0001) ar naujus augalinės
medţiagos panaudojimo būdus (r=0,431, p<0,0001).
53
9 lentelė. Respondentų nuomonės apie kūrybiškumo atsiskleidimo galimybes
mokantis floristikos koreliacija
Atranda
naujas augalų dekoratyvumo
savybes
Pastebi originalius
darbus
Atranda
naujus
augalinės
medţiagos panaudojimo
būdus
Apmąsto būsimą
kompoziciją
Remdamasis
įgytomis
ţiniomis,
gali vertinti
savo, kolegų
ir kitų autorių
darbus
Kūrinio
mintį ir
nuotaiką
perteikia
kompozicijos išraiškos
priemonėmis
Pastebi originalius
darbus
r 0,400 0,462 0,298 0,300 0,512
p 0,0001 0,0001 0,001 0,001 0,0001
Remdamasis įgytomis
ţiniomis, gali vertinti
savo, kolegų ir kitų
autorių darbus
r
0,449
0,300 0,431 0,402 0,627
p 0,0001 0,001 0,0001 0,0001 0,0001
Kūrinio mintį ir
nuotaiką perteikia
kompozicijos
išraiškos
priemonėmis
r
0,479
0,512 0,491 0,515 0,627
p 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001
Pastaba: pilka spalva paţymėta statistiškai reikšminga koreliacija.
Tie respondentai, kurie daţniau kūrinio mintį ir nuotaiką perteikia kompozicijos išraiškos
priemonėmis, daţniau atranda naujus augalinės medţiagos panaudojimo būdus (r=0,491,
p<0,0001), daţniau apmąsto būsimą kompoziciją (r=0,515, p<0,0001).
Trys ketvirtadaliai respondentų kūrybingumą linkę išreikšti pastebėdami originalius
darbus, apmąstydami būsimą kompoziciją, vertindami savo, kolegų ir kitų autorių darbus, kūrinio
mintį ir nuotaiką perteikdami kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis. Keturi
penktadaliai profesinės mokyklos mokinių tai daro daţniau nei kolegijos - du penktadaliai studentų
(47,5 proc.), (χ2=13,756; df=3; p<0,01).
Kūrybingumo sklaidą mokant fitodizaino, respondentai išreiškia apraiškomis, būdingomis
kūrybiškoms kompozicijoms: kūrybišku mąstymu, problemų sprendimu, sklandţiu uţduočių
atlikimu, įţvalgumu, taikant įgytas ţinias bei panaudojant medţiagas, originalumu atrandant
medţiagų dekoratyvines savybes, detalumu dirbant su gamtine medţiaga. Vyresni respondentai
labiau pasitiki savimi, kuria savarankiškai, pasiţymi didesne motyvacija, daţniau atpaţįsta
kompozicijos stilių, detalumo apraiškas demonstruoja ir savarankiškai kuria kompozicijas daţniau
nei jaunesni. Tačiau jaunesni respondentai labiau nei vyresni pasiţymi mąstymo lankstumu,
daţniau kurdami kompozicijas taiko raiškos ir harmonizavimo priemones bei kūrinio mintį linkę
perteikti augalais. Tyrimo koreliacinė analizė parodė, kad kūrybingumo apraiškos tarpusavyje yra
glaudţiai susijusios ir sąlygoja viena kitą.
54
3.2. Kokybinė tyrimo analizė
3.2.1. Kokybinio tyrimo kontent analizė
Tyrimo duomenų rinkimas. Siekiant surinkti daugiau informacijos apie
kūrybingumo ugdymą švietimo įstaigose, kokybiniam tyrimui tikslingai pasirinkta 10 Vilniaus
miesto profesinio mokymo įstaigų ir Kauno miesto profesinio mokymo įstaigų fitodizainą
dėstančių pedagogų. Duomenys rinkti, taikant pusiau struktūruotą interviu (2 priedas), kurį sudarė
devyni atviro tipo klausimai, orientuoti į temas: pedagogo dalykinė ir asmeninė kompetencija,
ugdytinių charakteristika, kūrybingumo apraiškos, pedagogų kūrybingumo samprata. Pusiau
struktūruotas interviu vyko jų darbo vietoje (mokymo klasėje), pasibaigus uţsiėmimams. Dėl
kokybinio tyrimo atlikimo su fitodizainą dėstančiais mokytojais buvo tariamasi iš anksto,
asmeniškai susitikus. Tyrimo dalyviai buvo supaţindinami su tiriama problema ir ţodţiu prašoma
jų asmeninio sutikimo dalyvauti tyrime. Interviu klausimai pokalbio dalyviams buvo parengti
remiantis išanalizuota teorine medţiaga apie kūrybingumo fenomeną bei jo ugdymo galimybes ir
kai kuriais atskirų autorių šia tema atliktais tyrimais.
Kokybinio tyrimo metu buvo stengiamasi pateikti visus numatytus klausimus. Norint
gauti kuo išsamesnės informacijos, naudoti atviri arba uţdari klausimai informacijai patikslinti. Visi
10 tyrime dalyvavę fitodizainą dėstantys pedagogai, noriai bendravo ir dalijosi savo supratimu bei
patirtimi apie kūrybingumo ugdymą mokant fitodizaino.
Tyrimo duomenų analizė. Interviu metu mokytojoms buvo pateikti klausimai (ţr. 8
lentelę). Kokybinio tyrimo duomenys – verbalinė medţiaga, buvo analizuojami remiantis
sutartiniais turinio (angl. content) analizes metodais, keturiais etapais: daugkartinis atsakymo
skaitymas; ieškoma semantiškai artimo atsakymo ir „raktinio“ ţodţio, tada konstruojamos
kategorijos ir subkategorijos, o vėliau išskirtos kategorijos ir subkategorijos interpretacijos.
Laikantis etikos normų, tyrimo dalyvės neįvardinamos vardais, o ţymimos aprašyme M1,M2, M3,
M4, M5, M6, M7, M8, M9, M10.
Tiriamųjų demografinė charakteristika. Kokybiniame tyrime dalyvavo 10
pedagogių, dėstančių fitodizainą: keturios Kauno paslaugų profesinio rengimo mokyklos ir šešios
Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro pedagogės.
55
8 lentelė. Demografinė tiriamųjų charakteristika
Imties dydis n=10
Lytis Moterys
Amţiaus vidurkis 46
Darbo staţas dėstant
floristiką
13
Pasiskirstymas pagal
institucijos tipą
Visų respondentų darbovietė profesinio
rengimo mokykla
Pasiskirstymas pagal darbinį
statusą
Visos mokytojos dėsto fitodizainą
Išsilavinimas Aukštasis universitetinis –3
Aukštasis – 7
Geografinė sklaida Pedagogės apklaustos iš Vilniaus paslaugų
profesinio rengimo centro (6) ir Kauno
paslaugų profesinio rengimo mokyklos (4).
Respondentų, dėstančių fitodizainą, darbo staţas yra nuo 6 iki 24 metų ir daugiau. Du pedagogai –
turi metodininko, visi kiti turi vyr. mokytojo kvalifikacinę kategoriją.
Kokybinio tyrimo validumo pagrindimas. Tyrimo duomenų analizės procese buvo
vengta išankstinio teorinių nuostatų ir apibūdinimo. Manifestiškai išskirtos „natūralios kategorijos“.
Šitaip išlaikytas kokybiniam tyrimui būdingas ir privalomas tyrimo atvirumo principas.
Kokybiniame tyrime tikslingai pasirinkti fitodizainą dėstantys pedagogai, kurie remdamiesi
dalykine ir asmenine kompetencija organizuoja ugdymo procesą. Tai įgalino gauti kokybiškus
tyrimo duomenis, kurie atspindi specialistų nuomonę apie kūrybingumo ugdymo galimybes
mokant fitodizaino. Kokybiniame tyrime taikytas pusiau struktūruoto tipo interviu metodas, sudaręs
galimybes nenukrypti nuo pagrindinio tiriamosios problemos klausimo ir lengviau atlikti kokybinio
duomenų analizę.
Siekiant išlaikyti artima kontaktą su informantais ir jiems pageidaujant nefiksuoti
gautų duomenų aprašymo technika (diktofonu), duomenys buvo uţrašomi ranka.
Kokybiniuose tyrimuose validumo sampratos akcentai susiję su natūralistinio tyrimo
principais: natūrali aplinka, kaip pagrindinis duomenų šaltinis; tyrimo visapusiškumas;
kontekstualumas (angl. context–boundedness) ir detalus aprašymas (angl. thick description);
socialiai / kultūriškai sodrūs (angl. saturated) duomenys; duomenys pateikiami, vartojant
informanto, o ne tyrėjo terminus; duomenys nagrinėjami induktyviai, netaikant iš anksto numatytų
kategorijų; situacija vertinama iš dalyvio pozicijų; svarbus informanto validumas; būtinas prasmių
56
ir intencijų esmes suvokimas (Rupšienė L. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija:
metodinė knyga. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007).
Tyrimo rezultatai. Atlikus kokybinę analizę (4 priedas), pedagogų nuomonės apie
kūrybingumo ugdymą suskirstytos į vienuolika kategorijų:
ugdytinio asmenybės savybės,
ugdytinių pasiekimai,
ugdytinio asmeniniai stimulai, tikslai, nuostatos,
pedagogo dalykinė kompetencija,
pedagogo asmeninė kompetencija,
Kūrybinė raiška veiklos srityse
Kūrybingumo išraiška
Kūrybingumo ugdymas
Kūrybingos kompozicijos samprata
Kūrybinę raišką fitodizaine įtakojantys veiksniai. Pirmuoju klausimu („Jūsų
nuomone, kas svarbu ugdant kūrybiškumą“) siekta suţinoti pedagogų nuomonę apie pedagoginio
poveikio priemones, sudarančios sąlygas kūrybinei raiškai, komponuojant kompozicijas. Atlikus
kokybinę turinio analizę buvo išskirtos 2 kokybinės kategorijos: Kūrybinei raiškai svarbios
ugdytinio gebėjimai ir nuostatos ir pedagogo bendrosios ir profesinės kompetencijos. Interviu
analizė atskleidė respondentų nuomonę apie kūrybingumo raiškai darančius veiksnius. Kūrybinei
raiškai svarbūs veiksniai pateikti 9 lentelėje.
Kategorijoje „Kūrybinei raiškai svarbūs ugdytinio gebėjimai ir nuostatos“ išskirta 10
subkategorijų: „ţinios ir patirtis“, „įgyti gebėjimai“, „asmenybės savybės“, „gamtos, augalų
paţinimas“, „kūrybos motyvai“, „kūrybingumas“, „savarankiškumas“, „ugdytinio vertybės“,
„ugdytinio originalumas“, „saviraiškos poreikis“. Kaip svarbius vidinius kūrybingumo veiksnius
respondentės nurodė pasirengimą kūrybinei veiklai, svarbų vaidmenį kūrybinėje veikloje
tenkančiai motyvacijai bei ugdytinių asmenybės savybes bei vertybes.
Kategorijoje „Pedagogo bendrosios ir profesinės kompetencijos“ išskirta 3
subkategorijos: „asmenybės savybės“, „motyvacija“, „profesinė kompetencija“. Respondentai kaip
svarbius veiksnius išskyrė pedagogų bendrąsias ir profesines kompetencijas. Kūrybinių gebėjimų
atsiskleidimas, jų pasireiškimas bei plėtotė priklauso nuo paties mokytojo kūrybingumo, kūrybai
palankios aplinkos sukūrimo, kuri daugelio autorių nuomone laikoma labai svarbiu veiksniu. Apie
aplinkos svarbą kūrybinei raškai pasisakė tik viena respondentė: „Labai svarbi yra mokymo(si)
aplinka, saugumas, nebijojimas, kad bus pasijuokta, darbui nepavykus“. O juk palanki mokymo(si)
aplinka yra vieną svarbiausių mokinių kūrybiškumą sąlygojančių veiksnių, kuri mokinio
57
kūrybiškumą gali ir skatinti ir slopinti. Tik pašalinęs baimę būti išjuoktam ir nesuprastam,
mokytojas gali “ padėti jiems atsiskleisti“.
Pedagogų nuomonė apie kūrybinę raišką įtakojančius veiksnius 9.Lentelė
Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų
skaičius
Patvirtinantis teiginys
Ugdytinio
gebėjimai,
motyvai ir
nuostatos
Kūrybos motyvai 4 mokinių motyvacija
Mokinių noras kurti
Ţinios ir patirtis 3 turimos ţinios
Literatūros studijavimas
ţinoti komponavimo taisykles
Gamtos, augalų
paţinimas
3 noras paţinti augalų pasaulį
noras paţinti gamtą
Kūrybingumas 2 Idėjos
kritiškai mąstyti
Pedagogo
bendrosios ir
profesinės
kompetencijos
Profesinė
kompetencija
3 Gebėjimai perteikti patirtį, Technikas,
ugdytojo kompetencija
Asmenybės savybės 2 meilė ţmogui, Nebijoti pasakyti ir ko
neţinai, pripaţinti
Pedagogų nuomonė apie kūrybai svarbias asmens savybes. Antruoju klausimu („Kokios
asmens savybės svarbios floristinių kompozicijų kūrybos procesui“) siekta suţinoti kaip
respondentai apibūdina kūrybingas asmenybes. Iš interviu metu gautų duomenų buvo išskirtos 2
kokybinės kategorijos: ugdytinio asmenybės savybės ir ugdytinio asmeniniai stimulai, tikslai,
nuostatos charakterizuojančios ugdytinį (ţr 10 lentelę).
Kategorijoje „Ugdytinio asmenybės savybės“ duomenų analizės metu, išskirtos 7
subkategorijos: „kūrybingumas“, ‚darbštumas“, „kruopštumas“, „tvarkingumas“, „gabumai“,
„atkaklumas“. D.Karkockienės nuomone, asmenybiniai (poţiūrio arba nuostatos į savo
kūrybingumą) komponentai yra vieni iš reikšmingiausių, kūrybingumui turinčių įtakos veiksnių,
ugdant kūrybingumą. (Karkockienė,2006, psl. 68). Kad kūrybos procesui svarbu asmeninės
ugdytinio savybės, pritarė visos respondentės, taip pat išskyrė kūrybingumą ir motyvaciją,
darbštumą, kruopštumą, tvarkingumą. Tiriamosios apibūdina ugdytinių kūrybingumą kaip:
„Šiuolaikinis mąstymas, geras orientavimasis situacijoje, netipiškų sprendimų radimas, greita
orientacija probleminėje situacijoje, sugebėjimas kelti naujas idėjas“. Kaip svarbų kūrybingumo
veiksnį akcentavo kuriančiojo motyvaciją ( „Nebijojimas daug dirbti, daţnai neskaičiuojant
valandų“, „Daţnai mėgstamas pomėgis ar darbas tampa gyvenimo būdu, iš dalies reikia“ susirgti
floristikos liga“). Pedagogai, kaip svarbius kūrybingumo veiksnius, įvardina asmens savybes,
58
motyvus ir nuostatas bei pasiekimus. Daugelis autorių, tyrinėjančių kūrybingumą, kaip svarbius
kūrybingumo komponentus, išskiria gabumus ir polinkius, asmenybės bruoţus, pasirengimą tam
tikros srities kūrybinei veiklai ir aplinką.
Kaip pedagogai apibūdina kūrybingas asmenybes 10. Lentelė
Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų
skaičius
Patvirtinantis teiginys
Ugdytinio
asmenybės
savybės
Kūrybingumas 6 Lankstumas,
kritiškai mąstyti,
Darbštumas 4 darbštumas
Kruopštumas 4 Kruopštumas
Tvarkingumas 4 Būti tvarkingam
Gabumai 3 Meniškas pasaulio pajautimas,
Įdomesnius darbus paprastai sukuria, tie
ugdytiniai, kurie turi polinkį piešti ar kitai
meno sričiai
Atkaklumas 3 atkaklumas
Ugdytinių
asmeniniai
motyvai ir
nuostatos
Motyvacija 5 Noru kurti
tikslo siekimas
tobulėjimo poreikis
Meilė gamtai 3 Meilė gamtai,
gamtos stebėjimas
Ugdytinių
pasiekimai
Ţinios ir patirtis 2 profesinės ţinios
Profesionalumas
Gebėjimai 2 Kompozicijos išraiškos priemonių
panaudojimas
Mokėti pritaikyti turimas ţinias
Pedagogo profesinė ir asmeninė kompetencija. Trečiuoju („Koks Jūsų nuomone,
turėtų būti pedagogas skatinantis kūrybiškumo raišką“) ir devintuoju („Kuo remiantis Jūs
vertintumėt kūrybišką kompoziciją“) klausimais siekėme, suţinoti pedagogo, kaip specialisto
nuomonę, kaip jie supranta koks turi būti kūrybingai dirbantis pedagogas Analizuojant interviu
metu gautus duomenis išskirtos dvi kokybinės kategorijos: „Pedagogo profesinės kompetencijos“ ir
„Pedagogo bendrosios kompetencijos“ apibūdinančios pedagogą (ţr. 11 lentelę).
Kategorijoje „Pedagogo profesinės kompetencijos“ respondentai prioritetą teikia subkategorijai
„Mokinių pasiekimų ir paţangos vertinimo kompetencija“. Respondentai pateikė savo vertinimo
kriterijus bei principus: „Vertinčiau pagal tai, kaip išplėtota idėja, negalima vertinti graţu-negraţu,
tai labai subjektyvu, bet vis tiek vertinimas liks subjektyvus“, „kompozicijai panaudotų priemonių
idėjai išreikšti reikalingumas“, „Kaip suderintos medţiagos, kaip įgyvendinta idėja“, „Pirmiausia
mokslo poţiūriu, kaip ţino medţiagas ir jų panaudojimą, pritaikymą, kompozicijos pagrindus,
59
augalų tvirtinimo technologijas“ Atlikus kokybinę turinio analizę, galima pastebėti, kad
respondentai turi savo vertinimo sistemą ir ugdytinių pasiekimų vertinimas grindţiamas aiškiais,
jiems ţinomais kriterijais, susietais su išsilavinimo standartais, skatinančiais asmenybinių galių
plėtojimą.
11lentelė. Pedagogo profesinė ir asmeninė kompetencija
Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų
skaičius
Patvirtinantis teiginys
Pedagogo
profesinės
kompetencijos
Mokinių pasiekimų
ir paţangos
vertinimo
kompetencija
8 Originalumas
Neperkrauta
kompozicijos pagrindus
Turi atitikti uţduotį
Mokymo/mokymosi
proceso valdymo
kompetencija
4 pasitikėti ugdytiniais
būtų vienodai atidus visiems
ugdytiniams
Pedagogo
bendrosios
kompetencijos
Pedagogo
kūrybiškumas
6 Pats turi būti kūrybingas,
ieškoti naujovių,
Asmeninės savybės 3 turėti humoro jausmą,
Svarbu, kad pedagogas visada siektų
uţsibrėţto tikslo,
Motyvacija 2 paties noras siekti,
Negailėjimas laiko
Kad kiekvienas mokinys maksimaliai realizuotų savo kūrybinius sugebėjimus ir
atskleistų visą kūrybinį potencialą, pedagogo mokymo stilius turėtų būti demokratinis „Leidţiantis
moksleiviams originaliai dirbti, mokytojas tik patarėjas, konsultantas“. „Aplinkinių nuoširdus
pagyrimas, grįţtamasis asmens kūrybiškumo ryšys sustiprina pasitikėjimą jo kūrybinėmis galiomis“
– sako D. Grakauskaitė-Karkockienė (2006).
Kokybinė turinio analizė išryškino tobulintinas pedagogines kompetencijas, kurias
akcentavo ir apibūdino pavieniai respondentai, tai: Mokinio paţinimo kompetencija „Tai asmuo
galintis įţvelgti gabumus, padėti jiems atsiskleisti, vystytis, tobulėti“, „Pedagogui svarbu atrasti
ugdytiniuose kūrybingumo kibirkštėlę ir puoselėti ją, leisti pasireikšti kūrybiniam pradui“;
Mokymo/mokymosi proceso valdymo kompetencija „Kūrybinei raiškai ugdyti mano nuomone,
labai svarbu kurti darbų asociacijas pav. meno kūriniams- paveikslams“, „Leidţiantis
moksleiviams originaliai dirbti, mokytojas tik patarėjas, konsultantas“, „Gebanti perduoti
mokiniams savo patirtį“; Mokinių motyvavimo ir paramos jiems kompetencija „Pedagogas savo
pavyzdţiu turėtų uţdegti noru kurti, sudominti dėstomu dalyku. Iš savo patirties ţinome, kad
mokykloje mieliausias dalykas yra tas, kurį dėsto mylimiausias, geriausias mokytojas, daţniausiai
to dalyko gerai ir mokomasi“; Profesinio tobulėjimo kompetencija „nuolat besimokanti“;
60
Reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencija „reflektuojanti savo veiklą“. Mokytojas turi
nuolat prisiminti, kad jis yra besimokančio visuomenės pilietis, todėl jis turi būti kūrybingas,
atviras naujovėms, nuolat mokytis, priimti naujoves ir taikyti jas savo darbe.
Kategorijoje „Pedagogo bendrosios kompetencijos“ išskirtos trys subkategorijos ir jas
patvirtinantys teiginiai: „asmeninės savybės“, „motyvacija“, „pedagogo kūrybiškumas“ (ţr. 11
lentelę).
Sėkminga pedagogo profesinė veikla priklauso ne vien nuo įgytos kvalifikacijos, bet ir
nuo asmeninių savybių. Didelę reikšmę ugdytinių norui mokytis turi pedagogo charakteris, jo
sugebėjimas bendrauti, jautrumas, gebėjimas įsijausti ir suprasti mokinį (empatiška asmenybė“).
Pedagogo kūrybiniai gebėjimai didele dalimi lemia asmenybės potencialių galių atskleidimą ir
plėtojimą. Šią mintį iliustruoja teiginys „Juk norint atpaţinti kūrybišką darbą, pačiam reikia būti
kūrybišku“.
Ugdytinių kūrybingumo sklaida. Penktuoju („Kuo pasireiškia ugdytinių kūrybinė
raiška, kuriant kompozicijas“), šeštuoju („Kokiomis priemonėmis ar elementais, ugdytiniai išreiškia
kūrybiškumą fitodizaino darbuose“) ir septintuoju klausimu („Kurioje veiklos srityje Jūsų nuomone,
kūrybingumas pasireiškia daţniausiai“) buvo siekta suţinoti ugdytinių kūrybingumo apraiškas,
kokiomis priemonėmis ir elementais, kokioje veikloje ugdytiniai demonstruoja kūrybinę raišką.
Analizuojant interviu metu gautus duomenis, išskirtos dvi kokybinės kategorijos: „Ugdytinių
naudojamos raiškos priemonės ir būdai kūryboje“ ir „Kūrybinė sklaida, pasireiškianti veiklos
srityse“ išryškinančios kūrybingumo sklaidos galimybes mokant fitodizaino (ţr. 12 lentelę).
Kategorijoje „Ugdytinių naudojamos raiškos priemonės ir būdai kūryboje“ išskirtos 7
subkategorijos bei jas patvirtinantys respondentų teiginiai: „kompozicijos raiškos ir harmonizavimo
priemonėmis“, „idėjomis“, „savarankiškumu“, „įgytais gebėjimais bei įgyta patirtimi“, „vaizduote“,
„medţiagomis“, „saviraiška“.
J.Adamonis pastebi, kad pats svarbiausias kūrybos momentas yra kompozicijos
sukūrimas, kai autoriaus idėjai suteikiamas konkretus pavidalas (Adamonis, 2008). Labai svarbu yra
tinkamai parinkti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones, jų eiliškumą ir jas glaudţiai
susieti. Kūrėjas savo idėjai įgyvendinti imasi tokių priemonių, kurios geriausiai ją išreikštų.
Kokybinė turinio analizė parodė, kad ugdytiniai komponuodami kompozicijas, savo mintis ir
emocijas perteikia meninės raiškos ir harmonizavimo priemonėmis, o pedagogai supranta
kompozicijos svarbą ir skatina taikyti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones kūryboje.
Kompozicijos kokybę lemia sėkmingas medţiagos arba medţiagų derinio (Adamonis, 2008) ir
technologijų, joms tvirtinti pasirinkimas. Medţiagų svarbą, komponuojant kompozicijas, išskiria ir
pokalbyje dalyvavę respondentai, kurių nuomonę galima iliustruoti pasisakymais: Drąsūs ir
61
netikėti sprendimai panaudojant augalus, medţiagas“, “atranda gamtinės medţiagos dekoratyvines
savybes“, “kompozicijose panaudodami įvairius indus ir pagrindus“.
12 lentelė. Pedagogų nuomonė kuo pasireiškia kūrybingumo sklaida
Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų
skaičius
Daţnis
Patvirtinantis teiginys
Ugdytinių
naudojamos
raiškos
priemonės ir
būdai kūryboje
Kompozicijos
raiškos ir
harmonizavimo
priemonėmis
5 Tai gali būti netikėtas spalvų derinys
Kartais padaro darbus įdomiai parinkdami
medţiagų faktūrų kontrastus
įdomiai įveda kompozicijos elementus
Įgytais gebėjimais
bei įgyta patirtimi
5 Reflektuojama įgyta patirtis
Sugebėjimu pritaikyti savo ţinias
Pritaikyti turimas medţiagas originaliai
kompozicijai sukurti
Medţiagomis ir
priemonėmis
4 Netikėtas augalo pateikimas
Įvairių medţiagų derinimu
Derindami augalus
Idėjomis 4 Naujų idėjų paieška
Gebėjimu kelti naujas idėjas
Kūrybingumo
sklaida,
pasireiškianti
veiklos srityse
Projektavimas 9 Projektavime
Medţiagos 6 Floristika išsiskiria iš kitų menų tuo, kad čia
dirbama su gamtine, augaline medţiaga
Sintetines derinant su natūraliomis,
gaunami originalūs efektai
Technologiniai
procesai, darbo
pristatymas ir
vertinimas
6 Kuo įdomiau pritaiko komponavimo
technikas
Informacija 3 Renkant informaciją
Kuo ţmogus yra labiau patyręs, sukaupęs ţinių, tuo daugiau jam kyla idėjų. Ugdytinių
patirtis ir ţinios yra skirtingos, todėl labai svarbu yra skatinti ugdytinius pasirinkti įdomesnę,
sunkiau įgyvendinamą idėją: „pasirinkimas sudėtingiausio varianto“, aktyviai įsitraukti į
savarankišką darbą, taikyti praktinėje veikloje dalykines ţinias, lavinti profesinius gebėjimus:
“Įneša savo naujoves nereikalaujant mokytojui“, „Dalyvauja parodose neverčiamas mokytojui“,
savo kūrybą išreikšti:“ turimų ţinių plėtote, gebėjimų (mokėjimų bei įgūdţių) plėtote“. Pedagogai
turėtų sudaryti ugdytiniams galimybę kelti kuo daugiau idėjų, kartais visiškai prieštaraujančių
viena kitai – skatinti ugdytinius kūrybingai mąstyti, įgyvendinti sukurtas idėjas, jas išplėtoti, teikti
originalius vertinimus, savo veikloje pedagogai turėtų plačiau taikyti aktyviuosius ugdymo
metodus, tokiu būdu lavindami ugdytinių vaizduotę. Respondentų pasisakymai rodo, kad pedagogai
supranta koks svarbus yra kūrybinis mąstymas ir skatina tai daryti ugdytinius. Tačiau, ugdytinių
62
mąstymas ne visada pasiţymi idėjų gausa: „Ugdytiniams kyla įdomių idėjų, kartais ir ne viena, bet
nepasakyčiau, kad tai daţnas reiškinys, kartais sugalvoja naujas karkasų formas, kartais sugalvoja
naujas kompozicijos detales. Floristinių kompozicijų kūrimas daţnai yra improvizacija, mintys
daţnai kyla darbo eigoje“, „Paprastai daugiau idėjų kyla, kai jau išbandyta įgyvendinti anksčiau
sukurtas idėjas“. Apklausa siekta išsiaiškinti, kuriose veiklos srityse, pedagogų nuomone, labiausiai
išryškėja vaikų kūrybiškumas. Turinio analizė parodė, kad beveik visų respondentų nuomone,
kūrybingumas labiausiai ugdomas projektuojant, modeliuojant kompoziciją, o maţiausiai renkant
informaciją. Tačiau „kiekviena reikšminga naujovė remiasi jau sukauptomis ţiniomis ir patirtimi“
konstatuoja V.Vaicekauskienė (2009).
Kūrybingumo ugdymas. Aštuntuoju klausimu („Kodėl, mokant floristikos, gali būti
ugdomas kūrybiškumas“) siekta suţinoti pedagogų nuomonę, kodėl mokant fitodizaino ugdomas
kūrybingumas. Analizuojant interviu metu gautus duomenis išskirta viena kokybinė kategorija
„Kūrybinės veiklos prieţastys“ (ţr. 13 lentelę)
Kategorijoje „Kūrybinės veiklos prieţastys“ išskirtos 9 subkategorijos bei jas
patvirtinantys respondentų teiginiai: „Galimybė ieškoti naujovių, originalumo“, „Pedagogai
skatina kurti“, „Asmeninio tobulėjimo galimybės“, „Kūrybai įkvepia gamta“,“ Fitodizainas tai –
menas“, „Mokosi išbaigti darbus“, „Mokosi įţvalgos“,“ Perteikia savo patirtį“, „Išreiškia savo
jausmus“.
Respondentės akcentavo, kad kompozicijų komponavimas sudaro galimybę
ugdytiniams ieškoti naujovių bei originalumo, išreikšti savo jausmus, sudaro sąlygas asmeniniam
tobulėjimui, o kūrybai skatina pedagogai. Fitodizaino kompozicijos yra ţmogaus kūrybos
rezultatas, dėl to dalyvaujantys fitodizaino kūrybinėje veikloje, jau savaime tampa kūrybingesni:
ieško naujovių ir originalumo „originalių augalų pateikimų būdų“, „Paprastai originalesni darbai
yra tų besimokančiųjų, kurie įdeda daugiau rankų darbo“ ; išreiškia savo jausmus „Kurdamas
darbą kiekvienas autorius jį išgyvena, jis kuria taip kaip jaučia, o jeigu autorius perteikia savo
mintis, jausmus, emocijas ir parodo tai savitai – tai jau kūryba“; tobulėja asmenybė „Mokinys
tobulėja visokeriopai“. Kompozicijų komponavimas gali daryti įtaką kūrybingumui, todėl, kad
fitodizainas artimai susijęs su gamta, augaline, gamtine medţiaga, „O juk niekas taip neįkvepia
kūrybai taip, kaip gamta, ji yra kūrybos įkvėpėja“. Tačiau kūrybinis procesas nevyksta savaime, jį
įtakoja pedagogas sudarydamas sąlygas jo raiškai „Nes mokiniai skatinami, kad patys sukurtų tam
tikrų kompozicijų elementus, derinti juos tarpusavyje“, „Nes kūrybiškumas ugdomas visada, kai kas
nors yra kuriama“.
63
13 lentelė. Pedagogų nuomonė apie kūrybingumo raišką
Kategorijos Subkategorijos Pasisakymų
skaičius
Patvirtinantis teiginys
Kūrybinės
veiklos
veiksniai
Galimybė ieškoti
naujovių,
originalumo
4 „Originalių augalų pateikimų būdų“
„Kompoziciją papildančiomis detalėmis“
„Įvairių medţiagų netradiciniu pateikimu“
Pedagogai skatina
kurti
4 Nes kūrybiškumas ugdomas visada, kai kas
nors yra kuriama“
„Nes mokiniai skatinami, kad patys
sukurtų tam tikrų kompozicijų elementus,
derinti juos tarpusavyje“
„ Aš manau, kad jis privalo būti ugdomas“
Išreiškia savo
jausmus
4 „Individualumu“
„Darant darbus artimiems, mylimiems
ţmonėms“
Įkvepia gamta 4 „Gamta, jos groţis skatina kurti“
„Gamtinių medţiagų panaudojimo
galimybės floristiniuose darbuose yra
beribės“
Asmeninio
tobulėjimo
galimybės
3 „Bandydami atrasti savitą stilių‘
„Mokinys tobulėja visokeriopai“
„Floristikos darbuose naudoja daug
nesuderinamų dalykų, bandydami atrasti
savitą stilių“.
Pedagogų kūrybingumo samprata. Devintuoju klausimu („Kaip Jus apibūdintumėt
originalią floristinę kompoziciją“) siekta išsiaiškinti kaip pedagogai supranta ir aiškina kūrybingą
kompoziciją. Analizuojant interviu metu gautus duomenis išskirta viena kokybinė kategorija
„Kūrybingos kompozicijos samprata“.
Kategorijoje „Kūrybingos kompozicijos samprata“ išskirtos 6 subkategorijos bei jas
patvirtinantys respondentų teiginiai. Norint ugdyti kūrybingumą, svarbus yra mokytojų supratimas,
kas juo laikoma, nes jie nukreipia ir paskatina ugdytinius naujoms galimybėms. Respondentai,
reflektuodami savo patirtį, kūrybišką kompoziciją supranta kaip kompoziciją pasiţyminčią
originalumu “gamtinės medţiagos pateikiamos naujame, dar niekur nematytame, netiraţuotame,
savitame amplua“, „Ji gal būt bus įdomi savo forma, medţiagų parinkimu ir derinimu“, „Pirmiausia
niekur nematyta, jokioj parodoj“; tai turi būti išbaigta kompozicija „bendras idėjos atskleidimo
sprendimas“, „Atitinkanti visus floristikos kompozicijos pagrindus“; kompozicija pasiţyminti
įţvalgumu „mados tendencijų atspindėjimu floristiniuose darbuose“, „Šiuolaikinių, neįprastų
medţiagų panaudojimas“.
64
Kokybinės kontent analizės rezultatai atskleidė, kad pedagogai akcentuoja asmenybės
savybių svarbą, pedagogo asmeninę ir profesinę kompetenciją, tačiau ne visada įvertina pedagogo
veiklos įvairumo taikymo ir palankios kūrybai aplinkos sukūrimo svarbą kūrybingumui ugdyti.
Daugiau nei pusės pedagogų nuomone pagrindiniai veiksniai įtakojantys kūrybingumo raišką yra
ugdytinių asmenybės savybės, asmeniniai motyvai ir nuostatos bei turimos ţinios ir pasiekimai. Du
penktadaliai pedagogų kaip svarbius veiksnius išskyrė pedagogų asmeninę ir profesinę
kompetenciją, akcentuodami mokinių pasiekimų ir paţangos vertinimo kompetenciją, tačiau
neįvertino pedagogo veiklos įvairumo ir palankios kūrybai aplinkos sukūrimo svarbos
kūrybingumui ugdyti.
3.2.1.Ugdomasios mokinių veiklos stebėjimas
Tyrimo organizavimas. Mokslinis stebėjimas yra tikslingai organizuotas procesas, kuris
kontroliuojamas pagal kokią nors teoriją ar hipotezę. Stebėjimo metodas buvo pasirinktas kaip
alternatyva klausimynų bei pokalbių pagalba gautiems tyrimo duomenims, nes jie gali būti šališki, todėl,
kad juos pateikiantys tyrimo dalyviai daţniausiai yra linkę tendencingai pateikti informaciją taip, kaip
jie ją supranta (Kardelis, 2002). Stebėjimu siekta atskleisti ir patikrinti suaugusiųjų kūrybingumo
apraiškas komponuojant kompoziciją, įvertinant originalumo, detalumo, sklandumo ir įţvalgumo
rodiklius.
Stebėjimas vykdomas pagal iš anksto sudarytą planą, ką ir kaip stebėti. Jis atviro tipo
(Bitinas,1998), nes tiriamieji ţinojo, jog yra stebimi ir sutiko jame dalyvauti. Stebėjimas vyko
įprastoje aplinkoje, praktinio mokymo dirbtuvėse, praktinio mokymo metu ir truko 8 val.
Verbalinės uţduoties instrukcijoje tiriamiesiems pasakomas kūrybinės uţduoties pavadinimas „Ir
plyšo drėgno pumpuro ţalia-ţalia skara...“. Mokinėms, kompozicijai komponuoti, parodoma ir
trumpai apibūdinama išdėstyta augalinės ir neaugalinės kilmės medţiaga. Sumanymo
įgyvendinimas priklauso nuo pasirinktos medţiagos ir nuo individualių kūrėjo ypatybių, nes tą
pačią medţiagą kiekvienas pateiks ir panaudos skirtingai (Adamonis, 2008). Kompozicijos minčiai
išreikšti gali būti naudojama ne augalinės kilmės dekoravimo medţiaga, kurios neturėtų būti
daugiau nei 30 proc. Primenama, kad šios dienos pamokos tema yra paralerinė augalų tvirtinimo
technika, todėl ir kūrybinė uţduotis turi būti atlikta, tvirtinant augalinės kilmės medţiagą,
paralerine technika. Detalės gali būti padarytos ir kita technika, tačiau pagrindinė technika išlieka
paralerinė. Viena akademinė valanda skiriama kūrybinės uţduoties apmąstymui ir medţiagų
pasirinkimui. Darbas pradedamas skambant klasikinei muzikai.
65
Siekiant kuo objektyvesnės informacijos, stebėjimo duomenims fiksuoti pasirinktas fotografavimas
fotoaparatu.
Laikantis etikos normų, tyrimo dalyviai neįvardinami vardais, jų darbams suteikiamas
tik numeris 1dalyvė, 2 dalyvė, 3 dalyvė, 4 dalyvė, 5 dalyvė, 6 dalyvė, 7 dalyvė, 8 dalyvė, 9 dalyvė,
10 dalyvė, 11 dalyvė, 12 dalyvė, 13 dalyvė, 14 dalyvė, 15 dalyvė, 16 dalyvė, 17 dalyvė, 18 dalyvė,
19 dalyvė, 20 dalyvė.
Ugdomojo stebėjimo vertinimas. Stebėjimui realizuoti, remiantis Lietuvos ir uţsienio
kūrybingumo tyrinėtojų (Guilford, 1950, Torrance, 1964, Girdzijauskienė, 2008) įţvalgomis ir tyrimo
modeliu, buvo sukurtas struktūruotas stebėjimo protokolas (kompozicijų vertinimo lentelė), atspindintis
reikšmingiausius kūrybingumo rodiklius: originalumą, detalumą, įţvalgumą, sklandumą, kurių
kiekvienas pasireiškė trimis kūrybingumo apraiškomis. (3 priedas).
Vertinimui buvo išskirta 12 kūrybingumo apraiškų. Kiekviena kūrybingumo apraiška
vertinama 1 balu. Analizuojant rezultatus, balai yra skaičiuojami uţ kiekvieną kūrybingumo
apraišką kompozicijoje. Kūrybingumo faktorius nustatomas, susumavus visų kūrybingumo
apraiškų skaičių. Ugdymo įstaigoje kompozicijas vertino ir stebėjimo protokolus pildė 3 fitodizaino
mokytojos.
Siekiant kuo tiksliau ir patikimiau įvertinti kūrybingumo apraiškų rezultatus,
protokole šiam tikslui išskiriami 5 lygmenys:
- l.ţ. (labai ţemas ) 0 kūrybingumo apraiškų - tyrimo dalyviui visai nepavyksta atlikti veiklos;
- ţ. ( ţemas) 0-3 kūrybingumo apraiškos - tyrimo dalyviui beveik nepavyksta atlikti veiklos;
- v. (vidutinis) 4-7 kūrybingumo apraiškos - tyrimo dalyviui pavyksta tik kartais;
- a. (aukštas ) 8 -11 kūrybingumo apraiškų - tyrimo dalyviui daţnai pavyksta atlikti;
- l.a. ( labai aukštas ) 12 kūrybingumo apraiškų - tyrimo dalyvis visada demonstruoja.
Tyrėjos nustatyti ir uţfiksuoti kūrybiškumo pasireiškimo lygmenys, yra suvedami į grafikus,
kuriuose atsispindi stebėjimo metu fiksuoti kūrybingumo apraiškų: originalumo, detalumo,
įţvalgumo ir sklandumo rodikliai.
Ugdomojo stebėjimo duomenys. Įvertinus kūrybingumo apraiškas išskirti
kūrybingumo lygiai (ţr. 19 pav.). Daugiausia mokinių 45% rasta aukšto kūrybingumo lygio ir
nedaug – 5% labai aukšto, vidutinio kūrybingumo lygio 35%, ţemo tik 15% ir visai neišskirta labai
ţemo kūrybingumo lygio dalyvių. Tyrimo rezultatai, remiantis R.Girdzijauskiene, kad daugiausia
individų priklauso vidutiniam lygiui, rodo, aukštesnį negu vidutinį kūrybingumo lygį
(Girdzijauskienė, 2004).
66
19 pav. Kūrybingumo apraiškų lygiai
Stebėjimo duomenys parodė, kad labiausiai kūrybingumas atsiskleidė įţvalgumo ir
sklandumo dimensijomis (20 pav.).
20 pav. Kūrybingumo raiškos komponentų rodikliai
Įţvalgumas komponuojant kompoziciją pasireiškė augalų tinkamu kiekiu pasirinkimu,
augalo dekoratyvumo galimybių panaudojimu bei kompozicijos raiškos ir harmonizavimo
priemonių savo sumanymui išreikšti parinkimu. Nors beveik visos dalyvės tinkamai panaudoja
67
augalus bei įvertina ir pastebi augalinės kilmės medţiagos dekoratyviąsias savybes, tačiau tik
šeštadaliui dalyvių pavyko parinkti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones, minčiai
išreikšti ir perteikti judesiu, linija, ritmu, spalva (21 pav.).
21 pav. Įţvalgumo rodiklio kūrybingumo apraiškos
Sklandumo rodiklio kūrybines apraiškas beveik visos dalyvės perteikė augalinės
medţiagos tvirtinimo technologijų įvairove, augalų dekoratyviniu savybių išryškinimu, tačiau tik
pusė dalyvių sukūrė harmoningą kompoziciją ir įsijautė į kompozicijos nuotaiką ( 22 pav.)
22 pav. Sklandumo rodiklio kūrybingumo apraiškos
Maţiausiai išreikšti kūrybingumo rodikliai, lyginant su kitomis stebėtomis
kūrybingumo apraiškomis, buvo originalumas ir detalumas, kurias atskleidė tik trečdalis apraiškų.
Mąstymo originalumas laikomas svarbiausia divergentinio mąstymo apraiška (D.Grakauskaitė-
Karkockienė, 2006).
68
Originalumo rodiklis parodė dalyvių gebėjimą parinkti skirtingų faktūrų augalinę
medţiagą ir sukurti faktūrų kontrastus ir tik ketvirtadalio dalyvių kompozicijos pasiţymėjo
autentiškumu ir temos atskleidimu (23 pav.).
23 pav. Originalumo apraiškos
Detalumo dimensija labiausiai pasiţymėjo darbo išbaigtumu ir tvarkingumu bei
tinkamai parinkta augalinės kilmės medţiaga idėjai įgyvendinti. Ţemiausiai įvertinta idėjos
išplėtojimo ir įgyvendinimo apraiška, kurią pavyko atskleisti tik dešimtadaliui dalyvių (ţr. 24 pav.).
Galima manyti, kad pedagogai maţai sieja uţduotis su ugdytinių refleksija
24 pav. Detalumo apraiškos
Stebėjimo duomenų koreliacinė analizė parodė, kad tyrimo dalyvių atliktų floristinių
kompozicijų originalumas, detalumas, įţvalgumas ir sklandumas susiję stipriais statistiškai
reikšmingais koreliaciniais ryšiais ( 14 lentelė).
69
14 lentelė. Kūrybingumo apraiškų koreliaciniai ryšiai
Originalumas Detalumas Įţvalgumas Sklandumas
Originalumas r=0,558
p<0,01
r=0,633
p<0,01
r=0,589
p<0,01
Detalumas r=0,558
p<0,01
r=0,735
p<0,0001
r=0,732
p<0,0001
Įţvalgumas r=0,633
p<0,01
r=0,735
p<0,0001
r=0,823
p<0,0001
Sklandumas r=0,589
p<0,01
r=0,732
p<0,0001
r=0,823
p<0,0001
Floristinės kompozicijos, kurioms būdingas originalumas, taip pat pasiţymi detalumu
(r=0,558, p<0,01), įţvalgumu (r=0,633, p<0,01) ir sklandumu (r=0,589, p<0,01).
Tie mokinių darbai, kuriems būdingas detalumas, tuo pačiu išsiskyrė įţvalgumu (r=0,735,
p<0,0001) ir sklandumu (r=0,732, p<0,0001).
Įţvalgumu išsiskiriančioms floristinėms kompozicijoms būdingas sklandumas (r=0,823,
p<0,0001). Kad šie rodikliai artimai susiję ir atskleidė daugiausia kūrybingumo apraiškų, parodė
ugdomosios veiklos rezultatai.
Ugdomosios veiklos stebėjimo rezultatai parodė, kad daugiausia tiriamųjų – du
penktadaliai yra aukšto ir labai aukšto kūrybingumo lygio, trečdalis dalyvių yra vidutinio lygio ir
maţiau nei penktadalis ţemo kūrybingumo lygio. Kūrybingumo rodikliai yra susiję ir didėjant
vienam didėja kitas. Labiausiai kūrybingumas pasireiškė įţvalgumo ir sklandumo dimensijomis,
maţiausiai išreikšti kūrybingumo rodikliai buvo originalumas ir detalumas. Paaiškėjo, kad dalyvės
tinkamai pasirenka augalinės kilmės medţiagas, įţvelgia ir panaudoja jų dekoratyviąsias savybes,
geba parinkti augalinės medţiagos tvirtinimo technologijas, tačiau nepakankamai taiko
kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones bei atskleidţia ir išplėtoja idėją. Tai rodo, kad
dalyvės ţino ir turi galimybę pasirinkti augalinės kilmės medţiagas bei kitas veiklos priemones,
tačiau stokoja patyrimo išplėtoti ir įgyvendinti idėją bei išreikšti ją kompozicijos raiškos ir
harmonizavimo priemonėmis. Tyrimas atskleidė, kad pedagogai neišnaudoja fitodizaino veiklos
galimybes kūrybingumui ugdyti, kad trūksta metodų ir uţduočių įvairovės. Aukštas ugdomojo
stebėjimo dalyvių kūrybingumo lygis leidţia manyti, kad fitodizainas naudingas kūrybingumui
ugdyti.
Išsamesnė informacija apie stebėjimo metu padarytas kompozicijas, pateikta 5 priede
skaidrėse.
70
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame darbe kiekybiniu ir kokybiniu tyrimų metodais, buvo tyrinėjamos suaugusiųjų
kūrybingumo ugdymo galimybės mokant fitodizaino. Buvo lyginami kiekybinio ir kokybinio
tyrimo metu gauti kūrybingumo apraiškų rodikliai.
Kiekybinio tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad trys ketvirtadaliai respondentų mano,
kad floristinių kompozicijų komponavimas lavina vaizduotę, moko kruopščiai atlikti kompozicijas,
sudaro sąlygas saviraiškai. Pastarajai nuomonei profesinės mokyklos mokiniai pritaria daţniau nei
kolegijos studentai ( χ2=7,838; df=3; p<0,05). Keturių penktadalių mokinių nuomone, tai veikla,
kuri moko rasti naujus sprendimo būdus, plėtoja jau įgytas ţinias ir įgūdţius. Daugiau nei trys
penktadaliai mokinių sutinka, kad kompozicijų komponavimas moko paţinti supančią aplinką ir
moko mąstyti. Ir tik vienas ketvirtadalis respondentų teigia, kad tai veikla nenaudinga kūrybinei
raiškai. Taip teigia, daţniau vyresni respondentai (r=0,242, p<0,01). Du penktadaliai pedagogų
mano, kad mokydamiesi fitodizaino mokiniai ieško naujovių ir originalumo, išreiškia savo jausmus,
kūrybai juos įkvepia gamta, kad jie tobulėja kaip asmenybės. Panašius rezultatus gavo ir K.
Kaluinaitė (2002) tirdama V–VII klasių mokinių poţiūrį į dailę bei kaip šio amţiaus tarpsnio
mokiniai vertina dailės raiškos naudą jų kūrybingumui. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad ši veikla
lavina kūrybinius gebėjimus, pusė – lavina protą, akį, jausmus, trečdalis – moko mąstyti,
penktadalis – moko geriau paţinti pasaulį. Maţiau nei dešimtadalis mokinių mano, kad dailės veikla
nieko neduoda kūrybinei raiškai.
Trys ketvirtadaliai mokinių linkę kūrinio mintį ir nuotaiką perteikti kompozicijos raiškos
ir harmonizavimo priemonėmis, daugiau kaip du trečdaliai teigia, kad ţino ir beveik du trečdaliai
parenka kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones savo sumanymui išreikšti. Taip darantys
daţniau pasisakė profesinių mokyklų mokiniai (χ2=13,756; df=3; p<0,01), o vyresni respondentai –
daţniau, nei jaunesni (r=0,285, p<0,01). Nustatytas ryšys tarp gebėjimo parinkti kompozicijos
raiškos priemones savo sumanymui išreikšti, gebėjimo pastebėti naujoves kitų autorių darbuose
kitų autorių darbuose (r=0,362, p<0,0001), įţvelgti kitų autorių dar nepastebėtus augalų
dekoratyvumo poţymius (r=0,490, p<0,0001), tarp gebėjimo tinkamai parenkti augalų tvirtinimo
technikas (r=0,406, p<0,0001) ir gebėjimo pastebėti naujoves kitų autorių darbuose (r=0,563,
p<0,0001). Galima manyti, kad gebėjimas parinkti ir taikyti kompozicijos raiškos ir
harmonizavimo priemones iš dalies lemia įţvalgumą ir originalumą. K. Kaluinaitė (2002) atlikusi
tyrimą apie vaizdinės plastinės raiškos pokyčius, tarp vaizdinės plastinės raiškos kriterijų taip pat
nustatė koreliacinius ryšius, kurie rodo kriterijų tarpusavio priklausomumą. Jei mokiniai yra gerai
71
įvaldę raiškos priemones, moka panaudoti plastinių ir kompozicinių priemonių įvairovę, jų darbai
yra originalesni, labiau detalizuoti ir kartu įspūdingesni. Tai leidţia daryti prielaidą, kad geras
raiškos priemonių įvaldymas iš dalies garantuoja mokinių kūrybingumą.
Dauguma pokalbyje dalyvavusių pedagogų, mokinių kūrybingumo plėtotę sieja su
mąstymu, sprendimų ieškojimu, su ţinių ir įgūdţių plėtojimu, su saviraiška, o kūrybingumą, jų
nuomone, mokiniai išreiškia kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis. Tai prieštarauja
ugdomosios veiklos stebėjimo rezultatams, nes tik pusė ugdomojo stebėjimo dalyvių sukūrė
harmoningą kompoziciją ir įsijautė į kompozicijos nuotaiką. Tik šeštadaliui dalyvių pavyko
parinkti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones, minčiai išreikšti ir nuotaikai perteikti
judesiu, linija, ritmu, spalva, o idėjos išplėtojimo ir įgyvendinimo apraišką pavyko atskleisti tik
dešimtadaliui dalyvių.
Du penktadaliai respondentų atsiţvelgia į kitų autorių darbus rinkdami informaciją. Panašų
rezultatą gavo ir K. Kaluinaitė, E. Ţutautienė (2007), kurios tyrė meno srities studentų kūrybingumą.
Beveik pusė respondentų (48 proc.) teigė, kad kūrybinių idėjų semiasi iš vidinių rezervų.
Respondentai, daţnai atkartojantys patikusių autorių darbus, daţniau atkartoja atskiras detales
(r=0,436, p<0,0001) arba augalus (r=0,321, p<0,0001). Tuo tarpu tie, kurie daţniau atkartoja
augalus, taip pat daţniau atkartoja ir spalvinius derinius (r=0,380, p<0,0001).
Absoliuti dauguma (trys ketvirtadaliai) mokinių tvirtina, kad stengiasi atlikti uţduotį,
pasitiki savo jėgomis, du trečdaliai kuria savarankiškai, nesiblaško. Taip daţniau elgiasi vyresni
respondentai (r=0,256, p<0,01). Galima manyti, kad su amţiumi didėjant patirčiai, didėja ir
pasitikėjimas savimi. Palyginus mokinių atsakymus ir ugdomosios veiklos stebėjimo rezultatus
reikšmingų skirtumų nėra. Ugdomojo stebėjimo dalyvėms pavyko sklandţiai kurti, visos dalyvės
dirbo savarankiškai ir pabaigė pradėtus darbus.
Dauguma, trys ketvirtadaliai mokinių teigia, kad naudoja detales, papildančias pagrindinę
kompozicijos mintį. Taip daţniau daro tie, kurie naudoja augalus, jų dekoratyvines savybes
kompozicijos idėjai įgyvendinti (r=0,451, p<0,0001). Beje, net keturi šeštadaliai respondentų teigia,
kad jiems daţnai augalai ir jų dekoratyvinės savybės padeda įgyvendinti idėjas. Tam pritarė ir du
penktadaliai pedagogų. Tačiau tik pusė ugdomosios veiklos stebėjimo dalyvių sukūrė kompoziciją
papildančias detales ir tik ketvirtadalio dalyvių kompozicijos pasiţymėjo autentiškumu ir temos
atskleidimu, panaudojant augalus ir jų dekoratyvines savybes. Ir kiekybinis tyrimas, ir pedagogai, ir
gauti stebėjimo rezultatai patvirtino, kad respondentai gerai ţino augalinės kilmės medţiagas ir jų
dekoratyviąsias savybes.
Nėra daug atlikta empirinių tyrimų, nėra pakankamai literatūros, kuri analizuotų suaugusiųjų
kūrybingumo ugdymo galimybes mokant fitodizaino, daţniausiai moksliniuose darbuose tiriamas
72
vaikų kūrybingumas. Todėl numatyti galimus rezultatus ir juos interpretuoti vienareikšmiai sunku.
Platesnes išvadas apie gautus tyrimų rezultatus ir prieštaravimus galima būtų daryti tik atlikus
papildomus tyrimus.
73
IŠVADOS
1. Išanalizavus literatūrą, išryškėjo, kad kūrybingumas psichologų, filosofų bei pedagogų
tiriamas ir suprantamas, kaip kūrybinės veiklos produktas, kaip kūrybinės veiklos procesas,
kaip kūrybinis gebėjimas, kaip asmenybės bruoţų visuma, kaip socialinės ir kultūrinės
aplinkos poveikio dėsningumas. Sisteminiu poţiūriu kūrybinius gebėjimus lemia kelių
veiksnių sąveika: gabumai, asmenybės bruoţai, pasirengimas tam tikros srities kūrybinei
veiklai, aplinka, o labiausiai kūrybingumas atsiskleidţia per divergentinį mąstymą, kuriam
būdingi keturi poţymiai: mąstymo laisvumas, originalumas, lankstumas ir detalumas.
2. Komponuojant kompozicijas, kūryba apima keturias veiklos sritis: informacijos rinkimą,
projektavimą, medţiagas ir technologinius procesus. Kiekvienai jų būdingos savitos
kūrybingumo apraiškos. Didelę reikšmę kūrybingumui ugdyti turi mokytojų asmenybės
bruoţai, intelektiniai sugebėjimai, geras profesinis pasirengimas, pasirenkami konkretūs
metodai, gebėjimas įtraukti mokinius į kūrybos procesą.
3. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad:
trys ketvirtadaliai ugdytinių mano, kad floristinių kompozicijų komponavimas lavina
vaizduotę, moko kruopščiai atlikti kompozicijas, sudaro sąlygas saviraiškai, moko
rasti naujus sprendimo būdus. Ir tik vienas ketvirtadalis respondentų teigia, kad ta
veikla, nenaudinga kūrybinei raiškai.
dviejų penktadalių pokalbyje dalyvavusių pedagogų nuomone, mokant fitodizaino
kūrybingumas ugdomas, nes ugdytiniai kurdami kompozicijas ieško naujovių bei
originalumo, tobulėja kaip asmenybės, kurdami išreiškia savo jausmus ir kaip
svarbius veiksnius išskyrė pedagogų asmeninę ir profesinę kompetenciją,
akcentuodami mokinių pasiekimų ir paţangos vertinimo kompetenciją, tačiau
neįvertino pedagogo veiklos įvairumo ir palankios kūrybai aplinkos sukūrimo
svarbos, kūrybingumui ugdyti.
4. Tyrimo rezultatai išryškino, kad kūrybingumą linkę išreikšti:
daugiau nei pusė ugdytinių, pastebėdami originalius darbus, apmąstydami būsimą
kompoziciją, kūrinio mintį ir nuotaiką perteikdami kompozicijos raiškos ir
74
harmonizavimo priemonėmis. Tai daro daţniau profesinės mokyklos nei kolegijos
ugdytiniai.
dviejų ketvirtadalių pedagogų nuomone, kūrybingumą ugdytiniai atskleidţia
kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis, ketvirtadalis pedagogų teigia,
kad įgytais gebėjimais bei įgyta patirtimi, medţiagomis ir priemonėmis.
Kiekybinio ir kokybinio tyrimų duomenys atskleidė, kad kūrybingumą ugdytiniai linkę
išreikšti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemonėmis, tačiau ugdomojo stebėjimo
rezultatai parodė, kad tik šeštadaliui dalyvių pavyko tinkamai parinkti kompozicijos raiškos
ir harmonizavimo priemones.
5. Empirinis tyrimas atskleidė, kad suaugusiųjų kūrybingumo apraiškos pasiţymi kūrybingoms
asmenybėms būdingomis savybėmis: originalumu, detalumu, įţvalgumu, sklandumu.
Stebėjimo duomenys parodė, kad labiausiai kūrybingumas atsiskleidė įţvalgumo ir
sklandumo dimensijomis.
75
LITERATŪRA
1. Švietimo gairės 2003-2012 M. Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos. Švietimo
kaitos fondas. Vilnius, 2002.
2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-1790–2007–
rugsėjo–20. Nr.99-4020 „Dėl integruoto technologijų kurso bendrosios programos mokiniams,
besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programas ir pasirenkamųjų technologijų ir menų bendrųjų
programų mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, patvirtinimaas ( Ţin., 2007,
Nr. 99-4020)
3. Adomonis J. Nuo taško iki sintezės: taikomosios dailės kompozicijos pagrindai. Vilnius.
2008. 247 p.
4. Arends R. I. Mokomės mokytis. Vilnius: Margi raštai, 1998.
5. Bitinas B. (2006). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius, p.392
6. Butkienė O. G., Kepalaitė A. (1996). Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius: Margi
raštai. 191.
7. Dumčienė A. Kūrybingumo ugdymo aspektai : mokomoji priemonė. Kaunas : LKKA,
2001. 127 p.
8. Girdzijauskienė R. Jaunesniojo mokyklinio amţiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas
muzikine veikla. Klaipėdos universiteto leidykla. monografija.
9. Girdzijauskienė R. Jaunesniojo mokyklinio amţiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas
muzikine veikla : daktaro disertacijos santrauka. 2001. 33 p.
10. Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologija (II leidimas). – Vilnius, 2003. 255 p.
11. Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologijos pagrindai : metodinė priemonė. -
Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. 101 p.
12. Jonynienė V. Jaunesniųjų moksleivių mąstymo raidos ypatumai : metodinė priemonė. - 1984. -
64 p.
13. Jovaiša L.Edukologijos įvadas. 3-iasis leidimas. Kaunas, Technologija, 2002. 226 p.
14. Kardelis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas
leidimas. Kaunas, 2002, 106 p.
15. Lukas A. Mąstymas ir kūryba. Vilnius, 1983. 132 p.
16. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymo aktualijos: metodinė medţiaga. Vilnius. 1995.
17. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. – Vilnius, 2001. 126 p.
18. Šiaučiukėnienė L. Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas. Kaunas.1997. 253 p.
19. Ţygaitienė B. Floristika I dalis: metodinės priemonės. Vilnius. 2005.76 p.
76
20. Almonaitienė J. Moksleivių kūrybingumo psichologiniai veiksniai: daktaro disertacijos
santrauka. Kaunas, 1997. 22 p.
21. Almonaitienė J. Motyvacija kaip psichologinis kūrybiškumo veiksnys // Mokslo darbai. –
1997, Nr. 1 (16), p. 65–85.
22. Almonaitienė J. Šiuolaikinis poţiūris į kūrybingumą ir jo vertinimo problema //
Psichologija, Nr. 21, 2000, p. 82–90.
23. Almonaitė J. Kūrybingumo ir inovacijų psichologija. KTU, 2000 mokymas ir mokymosi
sėkmė // Ugdymo psichologija. – 2004, Nr. 11-12, p. 53-60.
24. Beresnevičius G. Kūrybiškumo fenomenas: edukacinis aspektas, Kūrybos erdvės. 2006,
Nr. 4. 80-88 p.
25. Beresnevičius G. Kūrybiškumo ugdymas ir asmenybės adaptacija// ACTA
PAEDAGOGICA VILNENSIA. – Vilnius, 2006, Nr.17, p. 57-65.
26. Braţienė N. Pradinių klasių mokinių kūrybingumo ugdymas pasakomis. Daktaro
disertacija, Šiauliai, 2004, 167 p.
27. Daujotytė V. Kūrybingumas ir kūrybiškumo atpaţinimas. Mokslo Lietuva, 2010, Nr.3, p.1-
2.
24. Girdzijauskienė R. Muzikos pedagogų poţiūrio į mokinių kūrybiškumo raišką per
muzikinę veiklą ypatumai // Pedagogika.– 2005, Nr. 78, p. 36-42.
25. Girdzijauskienė R. Aukštesniųjų klasių mokinių kūrybinių gebėjimų muzikinėje veikloje
ugdymas informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Kūrybos erdvės. Nr.8. 2008, p. 8-18.
26. Girdzijauskienė R. Mokinių kūrybiškumo ugdymo Lietuvoje situacijos tyrimas, Dialogas,
Nr.42, 2009, p.7.
27. Grakauskaitė-Karkockienė D. Pedagoginio profilio studentų kūrybiškumo pokyčiai //
ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. – Vilnius, 2006, Nr. 17, p. 66-77.
28. Grakauskaitė-Karkockienė D. Studentų kūrybiškumo ugdymo galimybės // Ugdymo
psichologija. – 2005, Nr. 14, p. 30-37.
29. Grakauskaitė-Karkockienė D. Būsimų pedagogų kūrybiškumo ugdymo ypatumai mokantis
pagal specialią programą // Pedagogika, Nr.79, 2003, p. 91-96.
30. Grakauskaitė-Karkockienė D. Studentų kūrybiškumo, jiems mokantis pagal specialią
programą, pokyčiai // Lietuvos katalikų mokslo akademijos XVIII suvaţiavimo darbai. T.18. –
Vilnius, 2003, p. 827-837.
31. Grakauskaitė-Karkockienė D., Butkienė G. Studentų kūrybiškumo ir intelekto gebėjimų
sąsajos // Psichologija. Mokslo darbai – 2005, Nr. 32, p. 60-73
77
32. Kaluinaitė K. Dailės mokytojas: profesiniai nuostatai ir praktika // Pedagogika. - 2004, T.
70, p. 92-97.
33. Kaluinaitė K. Kūrybinio mąstymo ugdymas dinamiškai diferencijuoto dailės mokymo
procese // Pedagogika, 2003, T. 65, p. 96-105.
34. Kaluinaitė K. Vaizduotės ugdymas dinamiškai diferencijuoto dailės mokymo procese //
Pedagogika. – 2003, T. 68, p. 302-308.
35. Kaluinaitė K. V–VII Klasių mokinių kūrybingumo raida diferencijuoto dailės mokymo
procese. Daktaro disertacijos santrauka, 2002, 27 p.
36. Kaluinaitė K., Ţutautienė E. Meno srities studentų vidiniai ir išoriniai dailės mokymosi
motyvacijos veiksniai// Pedagogika. Mokslo darbai – 2007, Nr. 86, p.123-127.
37. Kondratienė R. Meninio ugdymo ir profesinio rengimo ryšys modeliuojant dalykų studijas
aukštojoje mokykloje. Daktaro disertacija. Šiauliai, 2006. 168 p.
38. Petrulytė A. (2004). Skirtingo jaunesniojo mokyklinio amţiaus suaugusiųjų kūrybinio
mąstymo struktūriniai ypatumai. Ugdymo psichologija 13: 34-38.
39. Petrulytė A. (2006). Vyresnių klasių mokinių (9-12) kūrybiškumas, savęs vertinimas ir
mokymosi sėkme. Ugdymo psichologija 16: p.39-46.
40. Petrulytė A. Paauglių kūrybiškumas ir sveikatos kontrolės lokusas kaip mokymosi sėkmės
veiksniai // Pedagogika. Mokslo darbai – 2008, T. 90, p.115-120.
41. Petrulytė A. Vidurinės mokyklos sustiprinto mokymosi profilio mokinių kūrybiškumo
ypatumai // Pedagogika. – Vilnius, 2007, T. 86, p. 90-98.
42. Petrulytė A., Beresnevičienė D., Samašonok K. Mokinių kūrybiškumas ir mokymosi
sėkmė // Ugdymo Psichologija. – 2004, Nr. 11, p. 71 - 78.
43. Petrulytė A., Vetrovaitė K. Moksleivių (VI-XI klasių) sveikatos kontrolės lokuso ypatumai
// Ugdymo psichologija. Mokslo darbai. – 2004, Nr. 13, p. 48-54..
44. Schoroškienė V., Marcinkevičiūtė I. Trečios ir ketvirtos klasės mokinių kūrybinės
nuostatos // Pedagogika. Mokslo darbai – 2008, Nr. 90, p. 129-135.
45. Stankevičienė K. Ikimokyklinio amţiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas tautodaile:
[Rankraštis] : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija / VPU.- Vilnius.- 2001.
46. V. Makarevičius (2004) „Kūrybinės vaizduotės ontogeninės ypatybės raidos procese“
Ugdymo psichologija 13: p. 39-48.
47. Valiuškevičiūtė A. Lateralinio mintijimo procesas kūrybinio mąstymo pratybose, p. 3.
48. E. de Bono. Taip ir neišmokome kūrybingai mąstyti. 2009.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-10-29-edwardas-de-bono-taip-ir-neismokome-kurybingai-
mastyti/34330.
78
49. Butkienė, G., Karkockienė, D. (2000). Studentų kūrybiškumo diagnozavimo galimybės
//Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: VII tarptautinė mokslinė konferencija: mokslo darbai. -
Vilnius.
50. Amabile, T.M. Kaip uţmušti kūrybingumą. 1998. Nr. 76, p. 77-87 ww.sagepub.com/upm-
data/11444_02_Henry_Ch02.pdf
51. Girdzijauskienė Rūta. Aukštesniojo mąstymo ugdymas menine veikla JAV.
www.lmma.ku.lt/straipsniai/hot. pdf, 2005.
52. Fernando de Sousa. Vis dar neaiški kūrybingumo samprata. Tarptautinis psichologijos
ţurnalas. 2008. Nr. 2. www.psyjournal.vdu.lt/index.php?n=LT.200802-3
53. Fernando de Sousa. Dėstytojų kūrybiškumas ir efektyvumas aukštajame moksle.
http://www.vdu.lt/skc/downloads/zurnalo_arch/amk_4/qhe_2007_021_037.pdf
54. Europos parlamento ir tarybos sprendimas dėl Europos kūrybiškumo ir naujovių metų
Aiškinamasis memorandumas. 2009. cordis.europa.eu/documents/documentlibrary/72299111LT6.pdf
55. Kavaliauskaitė D. Kūrybiškumas projektuose. Vilnius, 2009. www.smpf.lt/get.php?f.3931
56. Kirvelis D. Per kūrybinę klasę - į kūrybinę visuomenę. www.smpf.lt/get.php?f.2463
57. Kūrybiškumo ir inovacijų metai 2009. [ţiūrėta – 2009-03-22]. Prieiga per internetą:
http://www.kurybiskumas2009.lt
58. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. birţelio
28 d.: Nr. IX-1630, 2003-06-17, Ţin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28). [ţiūrėta – 2009-03-22].
Prieiga per internetą: <www.lrs.lt>
59. LR seimo nutarimas dėl valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų (2003,
liepos 4 d. R. IX-1700, Vilnius). [ţiūrėta – 2009-03-22]. Prieiga per internetą: <www.smm.lt>.
Prieiga per internetą (www.smm.lt ) 2003–2012 metų Valstybinė švietimo strategija
60. Petrulytė, A. (2004). Mokinių kūrybinio mąstymo struktūriniai (verbaliniai ir
neverbaliniai) ypatumai // II Pasaulio lietuvių psichologų konferencija. Konferencijos medţiaga,
Vilnius, 2004, rugsėjo 18-19 d., IS BN 9986-19-671-X.
61. Petrulytė, A. (2003). Mokinių kūrybiškumo, intelekto ir mokymosi sėkmės dermė
//tarptautinė mokslinė konferencija „Ugdymo integracijos dimensijos: dabartis ir perspektyvos“,
Vilnius, 2003, spalio 23-24 d.
62. Prieiga per internetą: <www.smm.lt>. Prieiga per internetą (www.smm.lt ) 2003–2012
metų Valstybinė švietimo strategija
63. Rinkevičius Z. Muzikos pedagogika.1998. http://projektas-
muzika.lmta.lt/media/seminarai/SKAIDRESMuzikosirkurybospedagogika.ppt.
79
64. Vaicekauskienė V. Kūrybingumo (ne)ugdymas mokykloje. 2009 12 p.
www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/.../kurybiskumo%20ugdymas.pdf
80
SANTRAUKA
Nuolat besikeičiančiame pasaulyje visuomenei tenka atsakyti į naujus iššūkius, todėl
gebėjimas veikti kūrybiškai ir siekti naujovių yra labai svarbus tiek asmens tobulėjimui, tiek
socialiniam ir ekonominiam šalies vystymuisi. Kūrybingumas tampa labai aktualus ţmogaus
veiklos aspektas, kurį reikia skatinti ir ugdyti. Magistro darbo „Kūrybingumo ugdymas mokant
fitodizaino“ tikslas ištirti suaugusiųjų kūrybingumo ugdymo galimybes mokant fitodizaino.
Empirinio tyrimo uţdaviniai: ištirti pedagogų ir mokinių nuomonę apie kūrybingumo ugdymo
galimybę, mokant fitodizaino, išsiaiškinti ugdytinių kūrybingumo apraiškas bei atskleisti jų
kūrybingumą, komponuojant kompozicijas. Tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos, pokalbio
bei ugdomosios veiklos stebėjimo metodus.
Empirinis tyrimas atskleidė mokinių nuomonę, kad floristinių kompozicijų
komponavimas lavina vaizduotę, sudaro sąlygas saviraiškai, moko rasti naujus sprendimo būdus.
Pedagogai mano, kad mokant fitodizaino kūrybingumas ugdomas, nes ugdytiniai kurdami
kompozicijas ieško naujovių bei originalumo, tobulėja kaip asmenybės, kurdami išreiškia savo
jausmus. Mokinių nuomone, kūrybingumas atsiskleidţia, nes jie pastebi originalius darbus, apmąsto
būsimą kompoziciją, kūrinio mintį ir nuotaiką perteikia kompozicijos raiškos ir harmonizavimo
priemonėmis. Pedagogai pritaria, kad kūrybingumą ugdytiniai išreiškia kompozicijos raiškos ir
harmonizavimo priemonėmis, taip pat įgytais gebėjimais, įgyta patirtimi bei medţiagomis. Tačiau
ugdomojo stebėjimo rezultatai parodė, kad tik šeštadaliui dalyvių pavyko tinkamai parinkti
kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones.
Pedagogai, kaip svarbius veiksnius ugdant kūrybingumą, išskyrė pedagogų asmeninę
ir profesinę kompetenciją, akcentuodami mokinių pasiekimų ir paţangos vertinimo kompetenciją,
tačiau neįvertino pedagogo veiklos įvairumo ir palankios kūrybai aplinkos sukūrimo svarbos,
kūrybingumui ugdyti. Tai rodo, kad pedagogai nevisai įţvelgia fitodizaino veiklos galimybes
kūrybingumui ugdyti, kad trūksta metodų ir uţduočių įvairovės.
Ugdomosios veiklos stebėjimas atskleidė, kad suaugusiųjų kūrybingumo apraiškos
pasiţymi kūrybingoms asmenybėms būdingomis savybėmis: originalumu, detalumu, įţvalgumu,
sklandumu. O labiausiai kūrybingumas pasireiškė įţvalgumo ir sklandumo dimensijomis. Tačiau
tik nedaugeliui dalyvių pavyko parinkti kompozicijos raiškos ir harmonizavimo priemones minčiai
išreikšti bei išplėtoti idėją. Ugdomojo stebėjimo rezultatai prieštarauja kokybinio ir kiekybinio
tyrimo gautiems duomenims, kad kūrybingumą ugdytiniai linkę išreikšti kompozicijos raiškos ir
harmonizavimo priemonėmis. Atskleistas prieštaravimas reikalauja tolimesnių tyrimų.
81
Tyrimas atskleidė, kad pedagogai nevisai įţvelgia fitodizaino veiklos galimybes
kūrybingumui ugdyti, kad trūksta metodų ir uţduočių įvairovės. Mokinių ir pedagogų nuomonė bei
aukštas ugdomojo stebėjimo dalyvių kūrybingumo lygis leidţia manyti, kad fitodizainas naudingas
kūrybingumui ugdyti.
82
SUMMARY
In a changing world society has to react to new challenges, that is why, an ability to
act creative and search for new possibilities is so important, not only for development of a human
being but also for social and economical development of a country. Creativity is becoming a topical
aspect of human being activity, and has to be encouraged and educed. Task of the master thesis
“Creativity in education teaching phytodesign“ is to analyze the possibilities of creativity of adult
people by teaching them phytodesign. Empiric problem of analysis: to investigate the opinion of
teachers and students about the possibility to educate creativity by teaching phytodesign, to explore
the outpouring of students’ creativity and to show their creativity in making compositions. The
analysis was done by questioning, conversation and using methods of observation educational
process.
Empirical survey showed that students are of the opinion, that making of floristically
compositions, exercises the imagination, makes the expression easy and teaches to find new ways
out. According to teachers opinion, creativity is developing, because students are looking for new
possibilities and original ways of expression while learning phytodesign, they improve like
personalities, because by creating something new, they are expressing their own feelings. Students
come to a conclusion, that creativity opens, because they see original compositions, they ponder
about their own composition and convey its‘mind and mood in practice. Teachers agree that
students convey their creativity through practical creation of compositions, with help of acquired
abilities, experience and materials.
Under the point of view of evaluation of students’ progress, teachers are of an opinion
that the personal and professional competence of a teacher is very important for education of
creativity of students. But teachers didn‘t evaluate the variety of activities of a teacher and creation
of a pleasant and positive environment for education of creativity. It shows us, that teachers do not
see wide possibilities of education of creativity in phytodesign that the variety of methods and
exercises is missing.
Observation of educational process showed, that manifestations of creativity of adult
people are distinguished by features like originality, particularity, foresight, flow. Creativity
occurred at most in dimensions of foresight and flow. But only few participants could find
materials for expression and harmony to express the thought and develop the idea. The results of
observation of educational process oppose to results of qualitative and quantitative survey, that
83
students educe their creativity using terms of expression and harmonization. Detected opposition
needs further investigations.
This survey showed us that teachers do not see wide possibilities of education of
creativity in phytodesign, that the variety of methods and exercises is missing. The opinion of
teachers and students and high level of creativity of observed survey participants allows a
conclusion, that exercises of phytodesign are useful for education of creativity.