21
RYTŲ LIETUVOS KŪDRŲ LEMNA GENTIES ATSTOVŲ MORFOLOGINIŲ POŽYMIŲ TYRIMAS Vilniaus universitetas Molekulinė biologija, II kursas K. Bastytė I. Olendraitė T. Šimkevičius V. Vilčinskas V. Žitkutė Vilnius

Lemna mb 2012

Embed Size (px)

Citation preview

RYTŲ LIETUVOS KŪDRŲ LEMNA

GENTIES ATSTOVŲ MORFOLOGINIŲ

POŽYMIŲ TYRIMASVilniaus universitetas

Molekulinė biologija, II kursas

K. Bastytė

I. Olendraitė

T. Šimkevičius

V. Vilčinskas

V. Žitkutė

Vilnius

2012

Lemna gentis Tikslai ir uždaviniai Metodika Tyrimo vietos Rezultatai Išvados Informacijos šaltiniai

Lemna gentis

Augalai Modeliniai

organizmai 3 rūšys Pastebėta nauja

rūšis

Tikslas:

ištirti Lemna turionifera paplitimą rytų Lietuvos vandens telkiniuose bei palyginti jį su kitomis Lemna genties rūšimis.

Uždaviniai

Ištirti Puvočiuose bei Vilniuje esamų pasirinktų vandens telkinių Lemna genties atstovų populiacijų įvairovę.

Palyginti rastų L. Turionifera atstovų turimus duomenis su Z. Sinkevičienės straipsnyje “Pirmieji Lemna turionifera radiniai Lietuvoje” (2011) pateiktais duomenimis.

Metodika

Susipažinimas su tyrimo objektu. Tyrimo vietų pasirinkimas. Preparatų surinkimas ir fotografavimas. Darbo rezultatų analizė.

Susipažinimas su tyrimo objektu Teorinė medžiaga Požymių lentelės sudarymas

L.turionifera L.minor L.gibbaLapaūglis Dažniausiai turi Neturi Neturi

Antocianinų išsidėstymas ant „lapų“

Dažniausiai išsidėstę ant viso apatinio paviršiaus. Kartais ir ant viršutinio.

Kartais matosi rausvi taškeliai ant viršutinio paviršiaus.

Dėmės ar taškeliai ant viršutinio paviršiaus. Apatinėje pusėje susitelkę pakraščiuose.

„Lapų“ spalva Pailgas, beveik apvalus. Tamsiai žalias, rudas pavasarį, šviesesnis vasarą.

Pailgas. Šviesiai žalias. Gali būti ir ruda apatinė pusė.

Pailgas, beveik apskritimas. Apatinė pusė išgaubta.

Gyslų skaičius 3 3 3(5)„Lapų“ ilgis mm (1.4-) 2.0 – 2.5(-4.0) (1.2-) 2.0 – 4.0(-6.3) (2.3-) 3.0 – 5.0 (6.0)Oro tarpo dydis ( kažkur)

Mažesnis nei 0.3mm. Mažesnis nei 0.3mm. Dažniausiai didesnis nei 0.3mm.

Viršūnė Simetriška Simetriška Asimetriška

Tyrimo vietovių pasirinkimas1. Puvočiai, Varėnos rajonas (DNP) daug šviesos; vyrauja L. gibba; Aptikta L.

turionifera; paviršiaus apželtumas 95%.

2. Ozo parkas, Vilnius daug šviesos; skaidrus vanduo;

paviršiaus apželtumas < 30%.

3. Kūdrų gatvė, Vilnius Paviršiaus apželtumas ~90%; neaptikta

L. gibba.

Preparatų surinkimas ir fotografavimas

Šlapi preparatai.

Naudota įranga: binokuliaras ir kamera. Naudotos programos: ImageJ ir PAST.

Tikslumas 0,1655mm.

Rezultatai: lapelių dydis

Rezultatai: forma

6%

44%

50%

Lemna minor formų pasiskirstymas

Apskritimas,labai plačiai kiaušiniškas

Elipsiškas/kiaušiniškas

Plačiai elipsiškas kiaušiniškas

Rezultatai: forma

0.45

55%

Lemna gibba formų pasiskirstymas

Apskritimas,labai plačiai kiaušiniškas

Plačiai elipsiškas kiaušiniškas

Rezultatai: forma

35%

63%

2%

Lemna turionifera formų pasiskirstymas

Apskritimas,labai plačiai kiaušiniškas

Elipsiškas/kiaušiniškas

Plačiai elipsiškas kiaušiniškas

Plačiai elpsiškai

kiaušiniška forma

(L. minor)

Elpsiškai kiaušiniška

(L. turionifera)

Lentelė (J. R. Naujalis ir kt., ,,Botanikos praktikos darbai“, 2009)

Rezultatai: spalva

11%

55%

23%

11%

Lemna genties spalvinis pasiskirstymas tirtoje imtyje

Žalsva

Žalia

Tamsiai žalia

Rusva

Rezultatai: rūšinis pasiskirstymas

42%

18%

40%

Lemna genties rūšinis pasiskirstymas tirtoje imtyje

L.Minor

L.Gibba

L.Turionifera

IšvadosTirtuose, rytų Lietuvoje esančiuose vandens

telkiniuos yra randamos trys Lemna genties rūšių populiacijos: L. gibba, L.minor ir L. turionifera. Nustatyta jog didžiausią genties dalį sudaro L. minor rūšis.

Lemna turionifera nuo L. minor skiriasi purpurinės spalvos pigmentais šlapiame preparate bei yra mažesnių matmenų nei L. minor ir L. gibba atstovai.

Remiantis morfologiniais bruožais, galima teigti, jog L. turionifera rūšis yra išplitusi rytų Lietuvos vandens telkiniuose.

Informacijos šaltiniai Z., Sinkevičienė, (2011), “Pirmieji Lemna turionifera

radiniai Lietuvoje”, Botanica Lituanica, 17(1): 59-61, Vilnius.

J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas, A. Meldžiukienė, (2009), ,,Botanikos praktikos darbai“, Vilnius.

Donald H. Les, E. Landolt, D.J. Crawford, (1996), “Systematics of the Lemnaceae (duckweeds): inferences from micromolecular and morphological data”, Austrija.

M. Bog, H. Baumbach, U. Schween, F. Hellwig, E. Landolt, K.J. Appenroth, (2010), “Genetic structure of the genus Lemna L. (Lemnaceae) as revealed by amplified fragment length polymorphism”.

Dėkojame už dėmesį!

Klausimai?