LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS VADOVASold.ldm.lt/LDM/PDF/LDM_vadovas_Lt.pdf · 2011-12-19 · Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės“ Lietuvos taikomajai dailei

LIETUVOSDAILĖS MUZIEJAUS

VADOVAS

L i e t u v o s d a i l ė s m u z i e j u s

V i l n i u s 2 0 1 1

L i e t u v o s d a i l ė s m u z i e j a u s va d o va s3UDK 069.02:73/76(474.5)(036)

Li232

Leidimą parėmė Kultūros rėmimo fondas

Leidinį parengė: Aušrinė Mačėnienė, Gediminas Mikelaitis, Gražina Rutskienė

Iliustracijas parinko Romualdas Budrys

Tekstų autoriai: Laima Bialopetravičienė, Romualdas Budrys, Nideta Jarockienė,

Kristina Jokubavičienė, Regina Makauskienė, Dalia Rimkūnienė, Jūratė Senvaitienė,

Indrė Sliužinskaitė-Macijauskienė, Dalia Tarandaitė, Dovilė Tumpytė

Redaktorė Liuda Jakubčionienė

Dailininkė Norvyda Kligytė (dizaino studija „Savas takas“ ir ko)

Fotografai: Vytautas Abramauskas, Vaidotas Aukštaitis, Jogailė Butrimaitė, Tomas

Kapočius, Antanas Lukšėnas, Indrė Sliužinskaitė-Macijauskienė, Danutė Mukienė,

Valdas Račyla, Vilma Šileikienė, Aurelija Valutytė, Vaida Radytė-Žiūrienė

ISBN 978-609-426-030-8

© Lietuvos dailės muziejus, 2011

TURINYS

M u z i e j a u s e k s p o z i c i j o s

V i l n i a u s pav e i k s l ų g a l e r i j a – 9

Ta i k o m o s i o s d a i l ė s m u z i e j u s – 1 3

R a d v i l ų r ū m a i – 1 7

N a c i o n a l i n ė d a i l ė s g a l e r i j a – 2 1

P r a n o D o m š a i č i o g a l e r i j a – 2 5

L a i k r o d ž i ų m u z i e j u s – 2 9

Pa l a n g o s g i n ta r o m u z i e j u s – 3 1

M i n i at i ū r ų m u z i e j u s – 3 5

M u z i e j a u s v e i k l a

Ta r p ta u t i n i a i r y š i a i – 3 8

R e s ta u r av i m a s i r t y r i m a i – 4 0

E d u k a c i j a – 4 2

L e i d y b a – 4 4

4 L i e t u v o s d a i l ė s m u z i e j a u s va d o va s5 L i e t u v o s d a i l ė s m u z i e j a u s va d o va s

Kviečiame aplankyti vieną didžiausių ir moderniausių Lietuvos kultūros įstaigų – Lietuvos dailės muziejų. Tai gerai organizuota ir aktyvi kultūros įstaiga – valstybės išlaikomas pelno nesiekiantis muziejus, kaupiantis, tirian-tis, restauruojantis ir populiarinantis dvasinės bei materialinės kultūros paminklus.

Kaip visuomeninė institucija muziejus pradėtas kurti kartu su Lietuvių dailės draugija 1907 m. Ji rūpinosi nacionalinės dailės ugdymu ir puoselėjimu, kaupė meno kūrinius kuriamam nacionaliniam dailės muziejui. Iš Vilniaus miesto muziejaus, įkurto 1933 m., rinkinių 1940 m. įsteigtas vals-tybinis kultūros pobūdžio muziejus, kuris 1941 m. reorganizuotas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų, o nuo 1966 m. – į Lietuvos dailės muziejų.

Muziejaus ekspozicijos veikia: Vilniaus paveikslų galerijoje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Radvilų rūmuose, Taikomosios dailės mu-ziejuje, Palangos gintaro muziejuje, Prano Domšaičio galerijoje, Laikrodžių muziejuje, Miniatiūrų muziejuje.

Lietuvos dailės muziejus kviečia

Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose yra 230 000 eksponatų. Jie suskirstyti į tris pagrindinius skyrius: vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir liaudies meno. Šie skyriai padalyti į mažesnius rinkinius pagal isto-rinius laikotarpius, atlikimo techniką ar medžiagas.

Vaizduojamosios dailės skyriuje yra tapybos, skulptūros, grafikos, fo-tografijos eksponatai. Taikomosios dailės skyriaus rinkiniuose – gintaro, keramikos, metalo, porceliano, stiklo, tekstilės, odos, baldų, numizmatikos, laikrodžių eksponatai. Liaudies meno skyriuje saugomi drabužių, audinių, kryžių, koplytėlių, tapybos, grafikos, baldų, medžio skulptūros eksponatai.

Muziejuje taip pat veikia didelis P. Gudyno restauravimo centras ir kiti skyriai: Tarptautinių ryšių, Leidybos, Meno pažinimo, Ryšių su visuomene, Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir saugojimo; yra biblioteka, archyvas, fototeka.

2009 m. muziejuje įkurtas filialas Lietuvos muziejų informacijos, skait-meninimo ir LIMIS centras. Jo paskirtis – koordinuoti Lietuvos muziejuose sukauptų kultūros paveldo objektų skaitmeninimą. Nuo 2010 m. šis centras

6 L i e t u v o s d a i l ė s m u z i e j a u s va d o va s

LIETUVOSDAILĖS MUZIEJAUSEKSPOZICIJOS

rūpinasi ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamos Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) sukūrimu. Šios sistemos tikslas – automatizuoti muziejuose kaupiamų vertybių apskaitą, archyvuoti ir viešinti jas identifikuojančią skaitmeninę informaciją.

Centras taip pat teikia duomenis į nacionalinį kultūros paveldo portalą „ePaveldas“ (www.epaveldas.lt) ir Europos kultūros paveldo portalą „Euro-peana“ (www.europeana.eu), pristato visuomenei parodose, ekspozicijose esančius kūrinius. Centras sukūrė Lietuvos muziejų virtualią parodų sistemą, plėtoja ir visų Lietuvos muziejų portalą (www.muziejai.lt), Lietuvos dailės muziejaus svetainę internete (www.ldm.lt), kasmet spaudai parengia tęstinį muziejaus leidinį „Lietuvos dailės muziejaus metraštis“.

2013 m. planuojama atidaryti dar vieną muziejaus padalinį – dailininko Vytauto Kasiulio (1918–1995) muziejų.

Romualdas BudrysLietuvos dailės muziejaus direktorius

8 L i e t u v o s d a i l ė s m u z i e j a u s va d o va s L i e t u v o s d a i l ė s m u z i e j a u s va d o va s9

Vilniaus paveikslų galerija įkurta 1956 m. Iki 1986 m. ji veikė Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, 1994 m. perkelta į restauruotus Chodkevičių rūmus.

Chodkevičių rūmai stovi pačiame Vilniaus senamiesčio centre, netoli Rotušės aikštės. Jau XVI a. rūmų teritorijoje stovėjo mūriniai pastatai. XVI–XVII a. sandūroje Lietuvos didikai grafai Chodkevičiai jų vietoje pasistatė įtvirtintą rezidenciją. XVII–XVIII a. rūmai buvo plečiami, perstatomi po gaisrų ir karų. Dabartinę išvaizdą pastatas įgavo apie 1825–1834 m., kai buvo perstatytas vėlyvojo klasicizmo stiliumi, greičiausiai pagal architekto Tomo Tišeckio projektą.

Galerijos ekspozicija supažindina su XVI–XIX a. Lietuvos daile: tapyba skulptūra, grafika. Muziejus turi didžiausią ir vertingiausią šalyje Lietuvos se-nosios dailės rinkinį.

Ekspozicijos įvadinėje dalyje, autentiškus interjero dekoro elementus (židinius, lipdinius, polichromiją) išsaugojusiose salėse, atkurtas XIX a. Vilniaus dvaro interjeras. Čia eksponuojami portretai ir peizažai primena to meto

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA

Vilniaus paveikslų galerija (Chodkevičių rūmai)

Vilniaus paveikslų galerijos didžioji salė

Vilniaus paveikslų galerijos XIX a. dvaro interjero salė


Juozapas Marševskis Vilniaus panorama nuo Tauro kalno. 1872

Kanutas RuseckasLietuvaitė su verbomis. 1844

Vilnių ir vilniečius. Pagrindinė Vilniaus paveikslų galerijos eks-pozicija chronologiškai supažindina su Lietuvos dailės raida. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meną reprezentuoja portretai, tapyti vietinių ir iš svetur atvykusių meistrų – Johano Šreterio, Augus-tino Mirio, Simono Čechavičiaus ir kt. Plačiai pristatoma Vilniaus meno mokyklos (1793–1832 m. Vilniaus universitete veikusių dailės katedrų) profesorių ir auklėtinių kūryba – Pranciškaus Smuglevičiaus, Jono Rustemo, Juozapo Oleškevičiaus ir kt. darbai. Išsami XIX a. antros pusės

Pranciškus Smuglevičius Persų pasiuntiniai pas etiopų karalių. XVIII a. pab.–XIX a. pr.

dailininkų, po Vilniaus universiteto uždarymo dailės mokslų siekusių Vakarų Europos ir Rusijos dailės mokyklose, kūrinių ekspozicija: Jono Zenkevičiaus, Boleslovo Rusecko, Alfredo ir Edvardo Mato Riomerių ir kt. kūriniai.

Vilniaus paveikslų galerijoje nuolat rengiamos parodos, vyksta kon-certai, susitikimai. Nuo 2002 m. galerijoje veikia poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio memorialinių baldų ekspozicija.

Simonas Čechavičius Mykolas Masalskis. Apie 1765


Lietuvos dailės muziejaus padalinys Taikomosios dailės muziejus įkurtas 1987 m. Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo didžiajame, arba rytiniame, korpuse, vadinamame tiesiog Senuoju arsenalu. Renesansiniai Se-nojo arsenalo rūmai ant ankstesnių gynybinių Žemutinės pilies mūrų buvo pastatyti XVI a. Tai buvo vienas didžiausių arsenalų regione ir pagrindinė LDK ginklų saugykla. Jį sudarė rytinis, šiaurinis ir vakarinis korpusai, išsidėstę apie vidinį kiemą. Kompleksas nukentėjo per 1655–1661 m. karą su Mask-va, buvo suremontuotas. XVIII–XX a. arsenalas kelis kartus buvo perstato-mas. Didžioji komplekso dalis sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą. 1986 m. pagal architekto Evaldo Purlio projektą rytinis korpusas buvo atstatytas. Pastato išorė atkurta pagal XVIII a. pabaigos ikonografinę medžiagą. Iki 1999 m. muziejaus pirmajame aukšte, trinavėje skliautuotoje salėje, buvo ekspo nuoti XVI–XX a. pr. vie tiniai ir atvežtiniai baldai, metalo, tekstilės, por-celiano, stiklo ir kt. dirbiniai. Antrasis aukštas buvo skirtas 1945–1990 m.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS

Taikomosios dailės muziejaus gobelenų salė

Taikomosios dailės muziejus

Gobelenas „Maldyklos pašventinimas“. Briuselis, Flandrija, 1644–1654


Paroda „Karalienės Viktorijos laikų mada. 1830–1900“(iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos)

Paroda „Karalienės Viktorijos laikų mada. 1830–1900“(iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos)

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės“

Lietuvos taikomajai dailei. 1996–1999 m. Senajame arsenale veikė paroda „Taikomoji baroko dailė Lietuvoje“. 1999 m. čia eksponuotas Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“, sulaukęs 200 tūkst. lankytojų. 1999–2004 m. visas muziejaus sales užėmė nuolat atnaujinama paroda „Krikščionybė Lietu-vos mene“. Nuo 2005 m. čia eksponuojami LDK valdovų rūmų radiniai ir atstatytiems valdovų rūmams įsigyti kūriniai, rengiamos tarptautinės dailės parodos. Nuo 2010 m. didelį ekspozicijos plotą užima mados istorijos paro-dos iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos: „Karalienės Viktorijos laikų mada. 1830–1900“, „Art Deco stilius. 1918–1939“, „Du mados šimtmečiai“, „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada“.

Muziejuje vyksta Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir „Vilniaus arse-nalo“ rengiami koncertai, įvairūs kultūriniai renginiai.

Gobelenas „Išlaisvinta Jeruzalė“. Prancūzija, XVIII a.


XVII a. viduryje rūmus pagal architekto Jono Ulricho projektą pastatė LDK didysis etmonas Vilniaus vaivada Jonušas Radvila (1612–1655). Vėlyvojo renesanso stiliaus rūmai buvo vieni gražiausių Vilniuje – U raidės plano, su penkiais triaukščiais paviljonais, kuriuos jungė keturi dviaukščiai korpusai. Rūmų vidinis kiemas buvo atitvertas neaukšta mūro tvorele su dvejais vartais. Tokie rūmai pavaizduoti XVII a. vokiečių dailininko Sebastiano Dadlerio me-dalyje, nukaltame 1653 m. Jonušo Radvilos inauguracijos į Vilniaus vaivadas proga, ir XX a. dailininko Vytauto Gabriūno akvarelėse.

XVII–XVIII a. karai, mieste siautę gaisrai rūmus smarkiai nuniokojo. XIX a. pr. jie perleisti Vilniaus labdaros draugijai, kuri čia tvarkėsi iki 1940 m. Sunykę rūmų korpusai buvo nugriauti ar perstatyti.

Radvilų rūmai

Radvilų rūmai

Kasparas MerianasJonušas Radvila. 1653

Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų 2009 m. dailės kūrinių konkurso paroda „Lietuvos tūkstantmetis“

Tarptautinėje parodoje „Kaip tai atsitiko didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“. 2010


XX a. antroje pusėje rūmai pradėti restauruoti. 1984 m. atstatytas va-karinis paviljonas. 1990 m. restauruotoje Radvilų rūmų dalyje įkurtas Lietu-vos dailės muziejaus padalinys. Vienoje salėje eksponuoti Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės užsakymu Heršės Leibovičiaus išraižyti 165 Radvilų giminės portretai. Kitose salėse 1994–2000 m. veikė užsienio šalių dailės ekspozicija (XVI–XIX a. tapyba bei grafika, Genovaitės Kazokienės Lie tuvai dovanota Australijos ir Okeanijos tautų meno kolekcija).

Pastaraisiais metais rūmuose nuolat rengiamos žymiausių Lietuvos ir užsienio menininkų parodos, tarptautiniai dailės projektai. Vėl bus atidarytos užsienio šalių dailės ekspozicijos.

Paroda „XX a. Lietuvos tekstilės menas“. 2011

Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo dainų ir šokių šventės „Amžių sutartinė“ programos parodos „Lietuvių liaudies menas – tradicija ir dabartis“ fragmentas. 2009

Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo dainų ir šokių šventės „Amžių sutartinė“

programos parodos „Lietuvių liaudies menas – tradicija ir dabartis“

fragmentas. 2009


Nacionalinė dailės galerija – šiuolaikiškas daugiafunkcinis meno ir kultūros centras. Galerija siekia kaupti, moksliškai tyrinėti ir lankyto-jams pristatyti XX ir XXI a. Lietuvos dailę, kaip pasaulio moderniosios meninės kultūros dalį. 2009 m. įsikūrusi dešiniajame Neries krante besi-formuojančiame naujame Vilniaus verslo kvartale, ji tapo nauja kultūros traukos vieta.

Galerijos pastatą 1968 m. suprojektavo žymūs lietuvių architektai Ge-diminas Baravykas ir Vytautas Vielius. Jis pastatytas 1980 m., jame veikė LSSR Revoliucijos muziejus. 2005–2009 m. Nacionalinės dailės galerijos pastatas buvo rekonstruotas pagal architektų Audriaus Bučo, Dariaus Čaplinsko ir Gintaro Kuginio projektą. Bendras galerijos pastato plotas per 10 000 kv. metrų.

Nuolatinėje ekspozicijoje rodoma XX–XXI a. Lietuvos tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, objektai, instaliacijos, videomenas. Pagal temas suskirsty-ta ir chronologiškai parengta ekspozicija pristato XX a. pradžios įvairiataučio Vilniaus dailę („Epochų sankirtoje“), lietuvišką dailės tradiciją suformavusią Kauno meno mokyklą („Mokytojai ir mokiniai“), ryškiausius modernizmo

Nacionalinė dailės galerija

Nacionalinės dailės galerijos nuolatinė XX–XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija, salė „Naujasis menas”

Nacionalinės dailės galerijos nuolatinė XX–XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija, salė „Didžioji tradicija”

Nacionalinė dailės galerija


Nacionalinės dailės galerijos nuolatinė XX–XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija, salė „Atviri kūriniai“

paveiktus kūrinius tarpukariu („Naujasis menas“), neoklasikinės estetikos dailę („Didžioji tradicija“), ryškiausius socialistinio rea lizmo kūrinius („Dailė ir ideologija“), modernizmo tradicijas tęsiančią XX a. II pusės dailę („Reikšminga forma“), aštuntojo–devintojo dešimtmečių dailės avangardą – „jaunųjų dailę“ („Tarp mito ir kasdienybės“), abstrakcionizmo ir fotorealizmo kūrinius („Tikrovės ribos“) bei šiuolaikinę XX–XXI a. dailę („Atviri kūriniai“).

Keičiamų parodų salėse ir kitose galerijos erdvėse rengiamos XX–XXI a. Lietuvos ir užsienio dailės parodos. 153 vietų salė skirta konferencijoms, kultūros renginiams, kino ir videofilmų peržiūroms. Čia sumontuota mo-derni vaizdo ir garso įranga – Japonijos kultūros rėmimo programos parama Nacionalinei dailės galerijai.

Edukacijos centras rengia edukacines programas įvairioms žmonių grupėms: ekskursijas po galerijos ekspoziciją ir parodas, kūrybines dailės dirbtuves, paskaitas, organizuoja susitikimus su menininkais bei kultūros tyrinėtojais.

Dailės informacijos centre sukauptas didžiausias Lietuvoje informacijos apie XX–XXI a. Lietuvos dailininkus archyvas, čia veikia skaitykla ir videoteka.

Lankytojų laukia knygynas ir kavinė.

Adomas Galdikas. Kaimas rudenį. XX a. pirma pusė

Antanas SamuolisBaltoji obelis. 1932

Algimantas Švėgžda Autoportretas su moliūgu. 1977


Prano Domšaičio galerija įsikūrusi Klaipėdos istorinėje dalyje, keturiuo-se į vieną kompleksą sujungtuose XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės pastatuose. Galerija atidaryta 1973 m., 22 salėse rodoma per 700 kūrinių.

Nuo 2001 m. galerijoje veikia nuolatinė tapytojo ekspresionisto Pra-no Domšaičio (1880–1965) kūrinių ekspozicija. Dailininkas P. Domšaitis, Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinis, po Pirmojo pasaulinio karo išgarsėjo Vokietijoje, po Antrojo – sulaukė pripažinimo Pietų Afrikoje.

Lietuvių fondas (Čikaga, JAV) 1989–2006 m. padovanojo Lietuvos dailės muziejui 665 P. Domšaičio kūrinius. Iš Mažosios Lietuvos kilusio me-nininko darbai eksponuoti muziejaus padalinyje Klaipėdoje, 2004 m. galerija pavadinta Prano Domšaičio vardu.

P. Domšaičio kūrinių ekspozicija įrengta viename iš galerijos pastatų. Dvylikoje salių eksponuojami 285 rinktiniai dailininko darbai: aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės, piešiniai, ofortai ir litografijos, taip pat siuvinėtos miniatiūrinės kompozicijos. Pirmajame aukšte pristatoma Euro-

Prano Domšaičio galerija

Prano Domšaičio galerija

Pranas Domšaitis. Bėgimas į Egiptą. 1952

Prano Domšaičio kūrinių ekspozicija Česlovo Janušo ilgalaikė paroda „Prie Baltijos ir prie Atlanto“


Pranas Domšaitis. Žvejų valtys. 1935

Protėvio kaukė, N. GvinėjaIš parodos „Australijos ir Okeanijos tautų menas“

Pranas Domšaitis. Autoportretas. 1930

pos laikotarpio dailininko kūryba, antrajame – Pietų Afrikos Respublikoje sukurti darbai.

2011 m. galerijoje atidaryta nuolatinė tapytojo Česlovo Janušo (1907–1993, JAV) kūrybos ekspozici-ja „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Vieno populiariausių prieškario Lietuvoje ir išeivijoje dailininko marinisto aliejinius paveikslus ir akvareles (88 vnt.) jo sūnus Saulius Janušas (JAV) perdavė Lietuvos dailės mu-ziejui ilgalaikiam saugojimui.

Veikia ilgalaikė paroda „Australijos ir Okeanijos tautų menas“ iš Genovaitės Kazokienės (Australija) Lietuvai dovanoto rinkinio.

Galerijoje rengiamos šiuolaikinių dailininkų kūrybos parodos ir parodos iš muziejaus fondų, vyks-ta kultūros vakarai, koncertai, konferencijos.

Populiari vasaros renginių vieta – du jaukūs, žalumos kupini galerijos kiemeliai, kuriuose gera pailsėti ir lankytojams.

Česlovas Janušas. Jūra. Apie 1950–1960


XVIII a. Klaipėdos turtingieji miestelėnai dabartinės Liepų gatvės pradžioje pradėjo statyti užmiesčio vilas. 1820 m. dabartinio Laikrodžių muziejaus vie-toje pagal nežinomo architekto projektą Johanas Simpsonas pastatė nedidelę užmiesčio vilą. XX a. pr. čia buvo Žemės bankas, sovietiniu laikotarpiu – Pionierių namai.

1977 m. Klaipėdos paveikslų galerijoje buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje senovinių laikrodžių paroda, sudaryta iš klaipėdiečių kolekcininkų eksponatų, o nuo 1984 m. veikia Laikrodžių muziejus.

Pirmame muziejaus aukšte rodomi laiko matavimo principai ir laikrodžių konstrukcijų raida nuo senovės iki šių dienų. Lankytojai supažindinami su kalen-doriais, senoviniais saulės, vandens, ugnies, smėlio, mechaniniais ir kitais laikrodžiais. Antrame aukšte atskleistas mechaninių laikrodžių formų ir dizaino kitimas (XVI–XX a.). Ekspozicijoje pristatomi garsių Europos ir Lietuvos laikrodininkystės meistrų Teodoro Tarasovigo, Abrahamo Luji Bregės, Teodoro Pereto ir kitų darbai. Ekspozicijoje yra per 400 originalių bei retų laikrodžių ir rekonstrukcijų, parodoje matome taip pat atitinkamo stiliaus baldų, interjero detalių, graviūrų.

Muziejuje organizuojamos parodos, lygiadienių ir saulėgrįžų šventės „Saulės takas ratu“. Šalia muziejaus įrengtas uždaras kiemelis su veikiančiais saulės laikrodžiais. Jame vyksta Jūros šventės, Džiazo festivalio ir kt. renginiai, kariliono varpų muzikos koncertai.

Laikrodžių muziejaus Edukaciniame centre vedami užsiėmimai laiko skaičiavimo temomis, veikia dirbtuvės „Pasigamink laikrodį“ įvairaus amžiaus vai-kams, suaugusiesiems ir šeimoms.

Laikrodžių muziejus

Laikrodžių muziejaus fasadas iš Liepų g. pusės

Stalinis laikrodis Teodoras Tarasovigas. Vilnius, XVII a.

Bokštinis laikrodis. Vokietija, 1856Laikrodžių muziejaus salės


Palangos gintaro muziejus įkurtas 1963 m. grafo Felikso Tiškevi čiaus (1870 – 1933) rūmuose. Jie pastatyti 1897 m. pagal garsaus vokiečių architekto Franco Švechteno projektą. Rūmai stovi pačioje gražiausioje Palangos vie-toje – parke, sukurtame prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fran-sua Andrė, netoli legendinio Birutės kalno ir Baltijos jūros.

Pirmoji ekspozicija išaugo į svarbų gintaro rinkimo, tyrinėjimo ir populiarinimo centrą, traukiantį turistus iš viso pasaulio. Gintaro muziejų jau aplankė per 8 milijonus svečių, jame sukaupta apie 30 tūkstančių eksponatų.

Pirmame rūmų aukšte – istorinių interjerų ekspozicija: XVIII–XIX a. baldai, paveikslai, taikomosios dailės kūriniai. Nauja gintaro ekspozicija (per 5 tūkstančius eksponatų) atidaryta antrame rūmų aukšte. Pats didžiausias gintaro gabalas – vadinamasis „Saulės akmuo“ – sveria 3 524 g.

Gintaro muziejaus inkliuzų kolekcija (apie 15 tūkst. objektų) yra vie-na iš didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių pasaulyje. Moderniose vitrinose su didinamaisiais stiklais pristatomi vabzdžiai, voragyviai, vabalai, tarakonai, termitai, o kolekcijos pažiba – labai retas pasaulyje eksponatas – driežas. Į sakus pateko ir augalijos pavyzdžių: žiedų, žiedadulkių, lapų.

Palangos gintaro muziejus

Rūmų fasadas

Inkliuzai

Istoriniai rūmų interjerai


Vlado Žiliaus gintaro dirbtuvė

Driežo inkliuzas

Nariuotakojo inkliuzas

Archeologijos salėje eksponuojamos Juodkrantės dirbinių kopijos, įdomių akmens amžiaus gintaro dirbinių pavyzdžių pateikia vadinamasis „Palangos lobis“. Jį XX a. pradžioje pajūrio pelkėse kasant gintarą surinko grafas Feliksas Tiškevičius. Gintaro prekybos kelių žemėlapis leidžia pasekti mainų prekybos kryptis nuo pat neolito laikų.

Lankytojai supažindinami su gintaro panaudojimu, įvairių amžių

Kazimieras Simanonis. Kaklo papuošalas

dirbiniais. Eksponuojamos XIX a. pabai-gos gintaro apdirbimo staklės, tarpukario gintaro produkcija iš Palangos. Didžiulė salė skirta gintaro meistrų bei dailininkų kūrybai.

Ekspozicijos pabaigoje atidarytas UAB „Gintaro pasaulis“ salonas, kuriame galima įsigyti sertifikuotų Baltijos gintaro inkliuzų bei įvairių dirbinių.

Židinio salėje vyksta žymiausių Lie-tuvos atlikėjų koncertai, o pietinėje rūmų terasoje – koncertai „Nakties serenados“.

„Nakties serenadų“ koncertas. Groja „Trimito“ orkestras

Žmogaus figūrėlė iš Ričardo Klebso kolekcijos


Miniatiūrų muziejus 1976–1989 m. veikė Juodkrantės bažnyčioje, o 2007 m. atkurtas šalia bažnyčios kitoje gatvės pusėje ant marių kranto stovinčiame XIX a. pastate.

Ekspozicijoje rodoma daugiau kaip 300 kūrinių. Pristatoma vaizdo subti-lumu pasižyminti XVI–XX a. miniatiūrinė tapyba – peizažai, portretai, reli ginio, buitinio ir mitologinio žanro kompozicijos. Kūriniai atlikti įvairiomis technikomis, įrėminti dailiais apvadais ir atstovauja skirtingoms prancūzų, austrų, vokiečių, rusų, lenkų bei lietuvių mokykloms.

Išsiskiria Fiodoro Tolstojaus, Peterburgo akademijoje įsteigusio medalių katedrą, medalionai 1812 m. karo tema. Labai vertinga XVI a. plaketė su Lietu-vos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo atvaizdu. Paspalvinti vario raižiniai supažindina su kostiumo istorija.

Ekspozicijoje nemažai biserio technika (siuvinėjimas spalvotais stikli niais karoliukais) sukurtų paveikslėlių, dėžučių, piniginių; porcelianinių ir fajanso skulptūrėlių, stalo papuošalų ir kitų kūrinių.

Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro maži tapybos perlai – talentingos savamokslės menininkės Lidos Meškaitytės (1927–1993) akvarelinės miniatiūros. Jos ypač subtiliai perteikia dailininkės gimtojo Antšvenčių kaimo (Jurbarko r.) gamtos vaizdus.

Kiekvieną vasaros sezoną muziejuje rengiamos parodos, prie pastato veikia šiuolaikinės lietuvių skulptūros lauko ekspozicija.

Miniatiūrų muziejus

Miniatiūrų muziejus Lida Meškaitytė. Sodyba. 1982

Filipas MarsiljiMergaitė su raudonais karoliais. 1822

Nežinomas rusų XIX a. dailininkas Moters portretas

Henrikas ŽukauskasMoters portretas

Nežinomas prancūzų XIX a. dailininkas „P. S.“ Napoleonas Bonapartas

Nežinomas Lietuvos XVIII a. pab.–XIX a. pr. dailininkas. Mykolo Kleopo Oginskio portretas


LIETUVOSDAILĖS MUZIEJAUSVEIKLA


Muziejaus tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas plėtojamas keliomis kryptimis.

Muziejus puoselėja ir palaiko tarptautinius ryšius, bendradarbiauja su užsienio muziejais ir giminingomis institucijomis, skatina plėtoti ir stiprinti tarpusavio ryšius, keičiasi informacija apie šalims įdomius pasiekimus dailės srityje. Bendradarbiavimas su partneriais grindžiamas ilgalaikėmis dvišalėmis sutartimis: jos pasirašytos su Varšuvos nacionaliniu muziejumi, Gdansko miesto istorijos muziejumi, Vavelio karališkosios pilies muziejumi, Baltarusijos nacionaliniu dailės muziejumi.

Antra svarbi sritis – teminių ar proginių meno projektų įgyvendinimas bei parodų rengimas su kitais užsienio muziejais ir kultūros institucijomis.

Tarptautiniai ryšiai

1Šalys, su kuriomis 2009 m. Lietuvos dailės muziejus rengė tarptautinius projektus (Austrija, Baltarusija, Belgija, Čekija, Didžioji Britanija, Estija, Gruzija, Italija, JAV, Kanada, Kinija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Rusija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vokietija).

Dažniausiai yra pasirašomos trumpalaikės dvišalės arba daugiašalės sutar-tys (2008–2011 m. pasirašyta daugiau kaip penkiasdešimt tokių sutarčių). Pažymėtini šie tarptautiniai projektai: kilnojamoji ikonografinė paroda „Lietu-va: kultūra ir istorija“, parodos „Pirosmani“, „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“, „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“, „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas 1945–1970“ ir kt.

Trečia reikšminga tarptautinio bendradarbiavimo kryptis – ryšių palaiky-mas ir bendravimas su užsienio lietuvių centrais pasaulyje, lietuvių kilmės dai-lininkais bei jų palikuonimis, gyvenančiais užsienio šalyse. Minėtinos parodos: „Vytauto Kasiulio rojaus sodai“, lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos paroda „Dovana nepriklausomai Lietuvai“.

Tarptautinių ryšių žemėlapis1


Madona“, puošiantys Vilniaus arkikatedros interjerą, XVII a. Aušros Vartų „Gailestingumo Motinos“ paveikslas, „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“ iš Vilniaus bernardinų bažnyčios, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijos, Palangos ir Tytuvėnų bažnyčių didžiųjų altorių paveikslai, Skarulių Šv. Onos bažnyčios interjero skulptūros, Vilniaus ka tedros lobyno vertybės.

Atskiras restauravimo puslapis – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai, dabar eksponuojami Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės mu-ziejuje Kaune. Ne mažesnio profesionalumo reikėjo restauruojant XVII a. japonų grafiką, Vilniaus universiteto XVII a. astronominius ir geografinius gaublius, svarbius Lietuvos dokumentus, rašytus ant pergamento karalių ir kunigaikščių raštinėse.

Restauruoti LDK Valdovų rūmų interjerams skirti unikalūs gobelenai, baldai, indai, paveikslai ir grafikos kūriniai; didžioji dalis restauruotų vertybių dabar eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje; kitų eksponatų tyrinėjimas ir restauravimas dar tęsiamas.

Restauravimo centro specialistai dalijasi patirtimi: publikuoja darbus mokslo ir meno leidiniuose, dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse kon-ferencijose, vykdo tarptautinius restauravimo projektus.

Prano Gudyno restauravimo centre tyrinėjami, konservuojami ir restau-ruojami Lietuvos muziejams, bažnyčioms bei privatiems asmenims priklau-santys dailės kūriniai, istorinės ir archeologinės vertybės. Restauravimo centras išaugo iš 1946 m. muziejuje įkurtų nedidelių tapybos restauravimo dirbtuvių. Dabar čia veikia tapybos, grafikos, tekstilės, keramikos, polichro-muotos medinės skulptūros, meninių baldų ir rėmų, metalo dirbinių bei archeologinių radinių restauravimo dirbtuvės. Mokslinių tyrimų skyriuje atliekami sudėtingi kompleksiniai restauruojamų objektų technologiniai tyrimai bei restauravimo medžiagų ir metodų analizė, tobulinamos įprastos ir kuriamos naujos konservavimo bei restauravimo technologijos.

Restauravimo centre dirba per 60 įvairių specialybių aukštos kvali-fikacijos restauratorių ir tyrėjų, čia stažuojasi Lietuvos ir užsienio muziejų bei bibliotekų restauratoriai, praktiką atlieka restauravimo specialybių stu-dentai iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų.

Šiandien Lietuvoje nėra muziejaus, kuris nesinaudotų Restauravimo centro specialistų paslaugomis. Per pastaruosius dešimtmečius restau-ruota didelė dalis vertingiausio Lietuvos dailės palikimo – Pranciškaus Smuglevičiaus ir Konstantino Vilanio didieji paveikslai bei XVI a. „Sapiegų

Restauravimas ir tyrimai

Nežinomas Lietuvos dailininkas. Švč. Mergelė Marija su kūdikiu. XVII a. trečias dešimtmetisTytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Gobelenas „Dovydas ir Batšeba“. Briuselis, Flandrija, 1644–1654

Porestauravimo

Prieš restauravimą

Porestauravimo

Prieš restauravimą


Vaikų, jaunimo, suaugusiųjų švietimas – viena svarbiausių Lietuvos dailės muziejaus veiklos sričių. Ji pradėta plėtoti 1989 m.

Pirmoji edukacinė programa („Paveikslų galerija mokyklai“) buvo parengta LDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. Galerijos darbuo-tojai pradinių klasių moksleiviams vedė edukacinius užsiėmimus „Dailės abėcėlė“, įrengė edukacinę ekspoziciją. Ši ir vėlesniais metais muziejininkų sukaupta patirtis buvo atspirties taškas 1996 m. pradėti bendrą muziejaus edukacinę veiklą.

Šiuo metu veikia keturi meno pažinimo ir edukaciniai centrai, apiman-tys penkis muziejaus padalinius. Meno pažinimo centras rūpinasi edukacine veikla Taikomosios dailės muziejuje, Vilniaus paveikslų galerijoje ir Radvilų rūmuose. Taip pat veikia Prano Domšaičio galerijos, Laikrodžių muziejaus ir Nacionalinės dailės galerijos edukaciniai centrai. Edukaciniai užsiėmimai vyksta ir Palangos gintaro muziejuje.

Edukacinės veiklos pagrindinis tikslas – įvairaus amžiaus žmones paskatinti domėtis menu, muziejuje saugomomis ir eksponuojamomis vertybėmis, ugdyti muziejaus lankytojus. Rengiamos ir įgyvendinamos edukacinės programos, kurių dalyvius tradiciniais ir netradiciniais meto-dais stengiamasi supažindinti su meno pasauliu. Muziejuje edukacinės pro-gramos skirtos įvairioms lankytojų grupėms: vaikams, jaunimui, šeimoms, suaugusiesiems.

Edukacija

Edukacinis centras Laikrodžių muziejuje

Užsiėmimai Prano Domšaičio galerijoje

Užsiėmimai Vilniaus paveikslų galerijos didžiojoje salėje

Užsiėmimai Radvilų rūmuose

Užsiėmimai Nacionalinėje dailės galerijoje


pristato albumas „Vilniaus katedros lobynas“ (2002); pagrindiniai šios parodos eksponatai taip pat rodomi kataloge „Lietuvos sakralinė dailė“: I t. – „Tapyba, skulptūra, grafika“ (2003); II t. – „Lietuvių liaudies menas“ (2003); III t. – „Bažnytinė tekstilė“ (2004); IV t., 1 d. – „Auksakalystė. Kolekcijos“ (2006); IV t., 2 d. – „Auksakalystė. Pavieniai metalo dirbiniai“ (2007). Mūsų krašto likimą lėmusias asmenybes dailės kūriniais, rodytais tarptautinėje parodoje 2003 m., primena katalogas „Lietuvos valstybės kūrėjai. XVI–XX a. pirmosios pusės portretai“, I–II t. (2006). Tarptautinių parodų ciklą „Sveika, Europa!“ iliustruoja fotografijų katalogai: „Salve, Italia!“ (2004), „Hola, Espana!“ (2005), „Izis“ (2006). Dailininko V. K. Jonyno kūrybą pristato Rasos Andriušytės-Žukienės monografija „Akista-tos. Dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas pasaulio meno keliuose“ (2007), Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekciją – albumas „Senoji Pa-langa“ (2009), Vytauto Kasiulio parodą – katalogas „Vytauto Kasiulio rojaus sodai“ (2009, 2010).

Muziejus taip pat leidžia nacionalinei kultūrai reikšmingus ir su daile susi-jusius kitus leidinius, pavyzdžiui, prof. Viktorijos Daujotytės knygą apie poetės Juditos Vaičiūnaitės vaizduojamą Vilnių „Vieninteliam miestui“ (2009).

Muziejaus leidyba tapo intensyvesnė XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Išleisti leidiniai skelbia nacionalinės dailės palikimą, pristato žymiausius Lie-tuvos ir užsienio dailininkus, skatina nacionalinės kultūros atvirumą, ugdo informacinę visuomenę. Už muziejaus leidybos organizavimą, spaudinių parengimą spaudai, išleidimą ir platinimą atsakingas 2000 m. įsteigtas Leidy-bos centras. Jis rūpinasi ekspozicijų, parodų, rinkinių katalogų, studijų, albumų,

Leidyba

metraščių, vadovų, lankstinių ir kt. meno bei kultūros vertybes pristatančių leidinių leidyba, taip pat rengia LDM ekspozicijų ir parodų anotacijas bei eksponuojamų vertybių etiketes.

Didžioji dauguma leidinių atspindi muziejuje rengtas parodas ar ekspozicijas. Minėtinos šios svarbiausios knygos.

Lietuvos tūkstantmečio programą ir Jubiliejinių 2000 metų parodą „Krikščionybė Lietuvos mene“ pirmiausia


Išleido

Lietuvos dailės muziejus (Bokšto g. 5, Vilnius)

Spausdino

UAB „Petro ofsetas“ (Žalgirio g. 90, Vilnius)

Tiražas 1000 egz.

LIETUVOSDAILĖS MUZIEJAUSVADOVAS

Documents

LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS VADOVASold.ldm.lt/LDM/PDF/LDM_vadovas_Lt.pdf · 2011-12-19 · Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės“ Lietuvos taikomajai dailei