LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA 2017 · priežasčių, kod÷l Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet tur÷tų būti mažesnis nei šiemet. Tačiau kitąmet prie ūkio pl÷tros tur÷tų

2017

GRUODIS

2017

LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA

ISSN 2029-8358 (online)

„Lietuvos ekonomikos apžvalgoje“ nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredi-to kaita Lietuvoje, taip pat numatoma šalies ekonomikos raida. Apžvalgoje pateikiama medžiaga yra statistinių duomenų analizės, modeliavimo ir ekspertų vertinimo rezultatas. Apžvalgą rengia Lietuvos bankas.

© Lietuvos bankas, 2017

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Rengiant Lietuvos ekonomikos apžvalgą, naudoti Lietuvos banko, Statistikos departamento, Europos Centrinio Banko, Eurostato, Tarptautinio valiutos fondo ir kiti duomenys, paskelbti iki 2017 m. lapkričio 28 d.

1

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

Turinys

LIETUVOS EKONOMIKOS RAIDA IR PERSPEKTYVOS ........................................................................................................................ 3

I. TARPTAUTINĖ APLINKA ..................................................................................................................................................................... 5

II. EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKA .................................................................................................................................................. 7

III. REALUSIS SEKTORIUS .................................................................................................................................................................... 9

IV. DARBO RINKA .................................................................................................................................................................................11

V. IŠORĖS SEKTORIUS ........................................................................................................................................................................12

VI. KAINOS IR SĄNAUDOS ...................................................................................................................................................................13

VII. EKONOMIKOS FINANSAVIMAS .....................................................................................................................................................15

VIII. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI .............................................................................................................................................16

PRIEDAI .................................................................................................................................................................................................17

1 PRIEDAS. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valdžios sektoriaus finansų tvarumas ........................................................................... 17

2 PRIEDAS. Potencialioji gamybos apimtis Lietuvoje – realiojo ir finansinio sektorių kintamuosius apimantis matas .................... 24

3 PRIEDAS. Baltijos šalių nedarbo lygio svyravimus lemiantys srautai ......................................................................................... 28

2

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

Lentel ė Kai kurių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių BVP pokytis ir infliacija ...................................................................................................... 5

Paveiksl ų sąrašas

1 pav. Pirkimo vadybininkų indeksų raida ...................................................................................................................................................................................... 5

2 pav. Euro zonos realiojo BVP augimo veiksniai .......................................................................................................................................................................... 5

3 pav. Svarbių Lietuvos eksporto partnerių realiojo BVP augimo prognozės ................................................................................................................................ 6

4 pav. Skandinavijos šalių ekonominių rodiklių 2017 m. prognozės .............................................................................................................................................. 6

5 pav. Pagrindinių žaliavų kainų indeksai ir naftos kainos ............................................................................................................................................................. 6

6 pav. ECB indėlių galimybės ir PRO palūkanų normos ir infliacija ............................................................................................................................................... 7

7 pav. Nacionaline valiuta išleistų euro zonos vyriausybių 10 m. trukmės obligacijų metinis pajamingumas ............................................................................. 7

8 pav. PFĮ skolinimo namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms portfelio kaita euro zonoje ir Lietuvoje ......................................................................................... 7

9 pav. PFĮ naujų paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma ................................................................................................................................ 8

10 pav. PFĮ naujų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma ........................................................................................................................................................... 8

11 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) ................................................................................................................................................................. 9

12 pav. Išorės paklausa, gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, realusis prekių ir paslaugų eksportas .................................................................................. 9

13 pav. Namų ūkių vartojimo finansavimo šaltiniai ........................................................................................................................................................................ 9

14 pav. Realiojo darbo užmokesčio fondo kaitos veiksniai .......................................................................................................................................................... 10

15 pav. Darbo jėgos kaitos veiksniai ............................................................................................................................................................................................ 11

16 pav. Nedarbo lygis apskrityse ir pagal bedarbių išsilavinimą .................................................................................................................................................. 11

17 pav. Darbo užmokesčio augimas pagal atlygio dydį ............................................................................................................................................................... 11

18 pav. Nominalusis Lietuvos prekių eksportas, neįskaitaint mineralių produktų ........................................................................................................................ 12

19 pav. Lietuviškos kilmės prekių dalies ES importe pokyčiai ..................................................................................................................................................... 12

20 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys ...................................................................................................................................................... 12

21 pav. Maisto, tabako ir gėrimų kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai .................................................................................................................................... 13

22 pav. Maisto kainų, neįskaitant alkoholinių gėrimų ir tabako kainų, metinis augimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje ................................................................... 13

23 pav. SVKI kaitos veiksniai ....................................................................................................................................................................................................... 13

24 pav. PFĮ paskolų portfelio raida ............................................................................................................................................................................................... 15

25 pav. PFĮ naujų paskolų suma pagal paskolos dydį ................................................................................................................................................................. 15

26 pav. Ne finansų bendrovių įsipareigojimų PFĮ dalis, palyginti su visais įsipareigojimais ........................................................................................................ 15

27 pav. Valdžios sektoriaus balansas .......................................................................................................................................................................................... 16

28 pav. Valdžios sektoriaus pajamų kaitos veiksniai ................................................................................................................................................................... 16

29 pav. Valdžios sektoriaus išlaidų kaitos veiksniai ..................................................................................................................................................................... 16

Santrumpos

BVP bendrasis vidaus produktas EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ECB Europos Centrinis Bankas ES Europos Sąjunga EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro inter-bank offered rate) Eurostatas Europos Sąjungos statistikos tarnyba JAV Jungtinės Amerikos Valstijos JK Jungtinė Karalystė MMA minimali mėnesinė alga NVS Nepriklausomų valstybių sandrauga OPEC naftą eksportuojančių šalių organizacija PFĮ pinigų finansų įstaigos PRO pagrindinės refinansavimo operacijos SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas SVP skolos vertybiniai popieriai TPP turto pirkimo programa TVF Tarptautinis valiutos fondas UAB uždaroji akcinė bendrovė VSPP Viešojo sektoriaus pirkimo programa

3

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos Lietuvos ūkio pl÷tra yra gerokai pagyv÷jusi. 2017 m. ekonominio aktyvumo augimą daug skatino pager÷jusi tarptautin÷

ekonomin÷ aplinka. Anksčiau buvusi menkoka, šiemet pasaulyje gerokai ūgtel÷jo paklausa investicin÷ms prek÷ms, o tai pastebimai

padidino tarptautinę prekybą. Iš visumin÷s paklausos sudedamųjų dalių paprastai būtent investicijos būna labiausiai susijusios su

užsienio prekyba, tod÷l investicijų padid÷jimas taip ženkliai paskatino importą ir eksportą įvairiose šalyse, įskaitant Lietuvai svarbiau-

sias prekybos partneres – euro zoną ir kitas ES valstybes. Prie suintensyv÷jusios tarptautin÷s prekybos prisid÷jo ir atsigavimas

žaliavas eksportuojančiose šalyse, kurias palankiai veik÷ kilusios žaliavų kainos pasaulin÷se rinkose. Tai – vienas iš veiksnių, l÷musių

staigų ir itin didelį importo augimą Rusijoje, tur÷jusį poveikį prekybos srautams visame regione.

Šiemet daug augusi pasaulin÷ prekyba ir toliau tur÷tų nemenkai augti, tačiau nesitikima, kad artimiausiais metais ji did÷s tiek

daug, kiek did÷jo 2017 m. Šių metų pasaulin÷s prekybos kilstel÷jimas vertinamas kaip išskirtinis – prekyba augo daug daugiau nei

pasaulio BVP, nors ankstesnius kelerius metus jos augimas buvo mažesnis nei pasaulio BVP pl÷tra. Jei mažiau did÷s paklausa

importuojamoms prek÷ms ir paslaugoms Lietuvai svarbiose prekybos partner÷se, mažiau did÷s ir Lietuvos eksportas. Tai – viena iš

priežasčių, kod÷l Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet tur÷tų būti mažesnis nei šiemet.

Tačiau kitąmet prie ūkio pl÷tros tur÷tų daugiau prisid÷ti atsigaunančios investicijos. Pra÷jusių metų pabaigoje ir šių metų

pradžioje materialines investicijas gerokai padidino apdirbamoji gamyba. Netrumpą laiką gana daug investuoja ir transporto sektorius.

Investicijos šiose srityse didina šių sektorių paj÷gumus ir kartu gerina jų konkurencingumą. Tai, matyt, iš dalies paaiškina, kod÷l

pastaruoju metu Lietuvos eksportuojantysis sektorius atkovoja vis didesnę užsienio rinkų dalį. Auga investicijos ne tik į transporto

įrangą, kitas mašinas bei įrenginius, bet ir į intelektin÷s nuosavyb÷s produktus. Daroma prielaida, kad kitąmet daugiau l÷šų bus gauta

iš ES paramos fondų. Šių l÷šų srautas, gerokai sumaž÷jęs 2016 m., šiemet vis d÷lto nebuvo aktyvesnis. Taigi, tikimasi, kad numato-

mas šių l÷šų pagaus÷jimas prisid÷s prie tolesnio investicijų augimo, skatinsiančio ekonominį aktyvumą tiek trumpuoju, tiek ilgesniu

laikotarpiu.

Investicijos bus kertinis pasiūlos pus÷s veiksnys, turintis lemiamą įtaką ūkio pl÷trai. Nuo jų priklausys, kiek bus sušvelninta

blog÷jančios demografin÷s pad÷ties įtaka. Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų Lietuvoje maž÷ja 1,1–

1,8 proc. kasmet. Jų ir toliau pastebimai maž÷s. Gyventojų aktyvumo lygis – dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis darbingo

amžiaus gyventojų grup÷je – tebedid÷ja, ir tai palankiai veikia Lietuvos darbo rinką. Vis d÷lto šis reiškinys nebeatsveria maž÷jančio

gyventojų skaičiaus poveikio – darbo j÷ga, apimanti dirbančiuosius ir ieškančiuosius darbo asmenis, maž÷ja. Maž÷ja ir užimtųjų. Kol

kas tik÷tis esminio pager÷jimo aptariamoje ūkio srityje n÷ra galimybių, taigi blog÷janti pad÷tis darbo rinkoje varžys ūkio pl÷trą.

Pokyčiai darbo rinkoje tur÷s tiesioginį poveikį privačiojo vartojimo raidai. Šio vartojimo pl÷trą palaipsniui mažins ne tik mąžtantis

dirbančiųjų skaičius, bet ir vis labiau senkančios galimyb÷s daug kelti darbo užmokestį. Darbdaviams trūksta darbuotojų, ypač kvalifi-

kuotų, tod÷l įtampa darbo rinkoje gana didel÷. Kelerius metus darbo sąnaudos did÷jo daugiau, nei kilo visa ekonomika, tod÷l samdo-

miesiems darbuotojams atiteko vis didesn÷ sukurtos prid÷tin÷s vert÷s dalis. Ji, palyginti su praeities duomenimis, jau dabar gana

didel÷, tod÷l nereik÷tų tik÷tis, kad toliau did÷s tiek daug, kiek iki šiol. Numatoma, kad, trūkstant darbuotojų, darbo užmokestis did÷s

gana nemenkai, tačiau mažiau nei pastaraisiais metais. Tai po truputį mažins privačiojo vartojimo pl÷trą, taigi ir viso ūkio augimą.

Atsižvelgus į pamin÷tus veiksnius, numatoma, kad 2017 m. realusis BVP padid÷s 3,6, o 2018 m. – 2,8 proc.

Bendroji infliacija šalyje teb÷ra pakilusi. Dabartinę kainų raidą lemia tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek besikeičiančios

tendencijos pasaulin÷se žaliavų rinkose. Būtent pokyčiai šiose rinkose l÷m÷ didesnę, nei prognozuota, infliaciją pastaraisiais

m÷nesiais. Naftos gavybai buvus mažesnei, nei tik÷tasi, pasaulin÷s naftos kainos šių metų rudenį padid÷jo ir tai pak÷l÷ degalų kainas.

Pasaulinių maisto žaliavų kainų raida padidino kai kurių maisto produktų, ypač pieno ir jo produktų, aliejų ir riebalų, kainų augimą.

Pokyčiai žaliavų rinkose kilstel÷jo vartotojų kainas ne tik Lietuvoje – pastaruoju metu daugiau nei metų viduryje maisto produktų ir

degalų kainos did÷jo ir euro zonoje, ir kitose ES šalyse. Jos kilo daugiau, nei tik÷tasi, o tai lemia didinamus 2017 m. ir 2018 m. infliaci-

jos prognoz÷s rodiklius. Vis d÷lto numatoma, kad tiek naftos kainos, tiek maisto žaliavų kainos kitąmet kils mažiau nei šiemet, o tai

mažins bendrąją infliaciją.

Nemažą dalį infliacijos lemia vidaus ekonomin÷ raida. Beveik trečdalį jos sudaro kylančios paslaugų kainos, kurios iš visų vartotojų

kainų labiausiai siejamos su pad÷timi darbo rinkoje ir vidaus paklausa. Darbo užmokestis kyla gana ženkliai ir netrumpą laiką, paste-

bimai aplenkdamas darbo našumą, tod÷l darbo sąnaudos turi didinamąjį poveikį kainoms. Didesn÷s gyventojų pajamos taip pat

sukuria spaudimą kainoms, nes did÷ja vidaus paklausa. Kainos, labiausiai siejamos su vidaus ekonomine raida, ir toliau tur÷tų kilti,

nes, kaip min÷ta, darbo užmokestis kils gana nemažai. Tiesa, šios kainos tur÷tų kilti ne daugiau nei iki šiol, nes ir darbo atlygio kilimas

4

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

nebus toks veržlus.

Numatoma, kad 2017 m. infliacija sudarys 3,7 proc., o 2018 m. ji bus mažesn÷. Kaip min÷ta, prie bendrosios infliacijos kitąmet men-

kiau prisid÷s nuosaikesn÷ pasaulinių žaliavų kainų raida ir jos tiek daug, kiek šiemet, nedidins keliami akcizai. Prognozuojama, kad

2018 m. infliacija sudarys 2,6 proc.

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida 2017–2018 m.

2017 m. gruodžio m÷n. prognoz÷a 2017 m. rugs÷jo m÷n. prognoz÷

2016 2017b 2018b 2016 2017b 2018b

Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus) Vidutin÷ metin÷ infliacija, apskaičiuota pagal SVKI 0,7 3,7 2,6 0,7 3,4 2,2

BVP defliatoriusc 0,9 3,4 2,3 1,2 3,0 2,2

Darbo užmokestis 8,4 7,9 6,1 8,4 7,8 5,9

Importo defliatoriusc –4,3 4,3 2,6 –4,3 4,9 1,9

Eksporto defliatoriusc –2,9 5,8 2,3 –3,1 4,6 1,8

Bendrasis vidaus produktasc 2,3 3,6 2,8 2,2 3,6 2,8

Privačiojo vartojimo išlaidosc 4,5 4,2 3,6 5,2 4,2 3,6

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc 1,3 1,5 1,1 1,4 1,5 1,1

Bendrojo pagrindinio kapitalo sudarymasc –0,1 4,7 5,4 0,1 5,5 6,2

Prekių ir paslaugų eksportasc 3,4 9,4 4,5 3,4 7,3 4,3

Prekių ir paslaugų importasc 2,2 11,8 5,2 2,4 8,4 5,5

Darbo rinka

Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo j÷ga) 7,9 7,1 6,8 7,9 7,3 7,0

Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus) d 2,0 –0,3 –0,3 2,0 –0,3 –0,3

Išor÷s sektorius (%, palyginti su BVP)

Prekių ir paslaugų balansas 1,3 0,8 0,0 0,9 –0,1 –1,0

Einamosios sąskaitos balansas –1,1 –1,1 –1,5 –0,9 –1,1 –1,9

Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas 0,4 0,3 0,4 0,6 0,3 0,5 a Makroekonominių rodiklių prognoz÷s parengtos pagal informaciją, paskelbtą iki 2017 m. lapkričio 28 d. b Prognoz÷ c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką d Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibr÷žiamas pagal vidaus koncepciją

5

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

I. TARPTAUTINĖ APLINKA 2017 m. pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna vis didesn į pa-

greit į. Šių metų spalio mėn. pateiktu TVF vertinimu, pasaulio realiojo BVP augimas šiemet turėtų būti 0,1 proc. punkto spartesnis, nei prognozuota balandžio mėn., ir siekti 3,6 proc. Nors prognozuojami JAV, JK ir Indijos BVP augimo rodikliai sumažinami, tačiau galimą šių šalių ekonomikos augimo sulėtėjimą atsvers spartesnis, nei tikėtasi, euro zonos, Japonijos, Kinijos, Rusijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikai atstovaujančių Europos šalių ūkių1 aktyvumas.

Palyginti su balandžio m ėn. skelbtomis prognoz ėmis, prognozuo-jamas 2017 m. euro zonos BVP augimo tempas padidintas 0,4 proc. punkto – iki 2,1 proc. Pagerėjusias prognozes daugiausia lemia intensy-vi pasaulio prekyba ir stiprėjantis privatusis vartojimas, o jį toliau turėtų skatinti augantis užimtumas, palankios finansavimo sąlygos ir sumažėjęs politinis neapibrėžtumas euro zonoje. Tiesa, namų ūkių perkamąją galią šiek tiek ribos infliacija, kuri 2017 m. turėtų būti 1,3 proc. punkto didesnė nei 2016 m. Palankios finansavimo sąlygos ir dideli PVI ir verslo pasitikė-jimo indeksai teikia optimizmo dėl verslo investicijų euro zonoje. Pastaruo-ju metu didėjantis privatusis vartojimas ir išorės paklausa taip pat lemia spartų gamybos ir paslaugų sektorių augimą, labiausiai pastebimą Vokieti-joje ir Prancūzijoje. Tiesa, euro zonos šalių eksporto augimą gali prislopin-ti per 2017 m. trečiajį ketvirtį apie 6,7 proc. išaugusi euro vertė JAV dolerio atžvilgiu. Regiono prognozėms šiuo metu yra svarbus ir neapibrėž-tumas, sietinas su ES ir JK derybų baigtimi.

JK ekonomika pirm ąją šių metų pus ę augo l ėčiau, nei tik ėtasi, tod ėl šių metų perspektyva vertinama sant ūriau. Spalio mėn. TVF, palyginti su balandžio mėn. prognozėmis, JK ekonomikos 2017 m. augimo perspektyvas sumažino 0,3 proc. punkto (iki 1,7 %). Pagrindinė priežas-tis – silpstantis vidaus vartojimas dėl mažėjančių gyventojų pajamų. Jas mažina apie 3 proc. siekianti infliacija (2,3 proc. p. padidėjimas, palyginti su 2016 m.), lėtėjantis darbo užmokesčio augimas ir aukštas namų ūkių įsiskolinimo lygis. Kita lėtėjančio JK ekonomikos augimo priežastis – nuo 2016 m. sausio mėn. apie 18 proc. kritęs svaro kursas euro atžvilgiu. Tai brangina kai kurias prekes ir paslaugas, tačiau mažiau, nei tikėtasi, prisideda prie eksporto augimo. Galiausiai, neapibrėžtumas dėl stringan-čių ES ir JK derybų lemia mažesnes verslo investicijas.

JAV ekonomikos augimas išlieka stiprus. Prie to daugiausia prisi-deda augančios namų ūkių vartojimo išlaidos, o jas ir toliau turėtų skatinti užimtumo augimas ir dėl įtampos JAV darbo rinkoje įsibėgėjantis darbo užmokesčio kilimas. Namų ūkių vartojimo išlaidas didinti turėtų ir išaugu-sios būsto kainos. Po šiemet šalį ištikusių stichinių nelaimių atsigaunant energetikos sektoriui ir kiek išaugus naftos kainoms, galima tikėtis dides-nių verslo investicijų. Dėl gamtinių stichijų atsiradę naftos gavybos trikdžiai lėmė kiek kilstelėjusią infliaciją (2,2 % rugsėjo mėn.), tačiau, naftos gavybos platformų veiklai atsigaunant, infliacija sumažėjo (spalio mėn. 2 %). Dėl gerėjančios ekonominės padėties Federalinio rezervo bankas (JAV), pereidamas prie mažiau skatinančios pinigų politikos, numato toliau kelti palūkanų normas (2018 m. tris kartus) ir mažinti dėl kiekybinio skatinimo gerokai padidėjusio SVP portfelio reinvestavimo apimtį. Kaip ir anksčiau, didžiausią neapibrėžtumą JAV kelia fiskalinės politikos planai, ypač pastaruoju metu dažnai minima mokesčių reforma.

2017 m. stipresn ė nei pernai ūkio pl ėtra prognozuojama ir besi-formuojan čios rinkos ekonomikos šalyse. Kinijos ekonomikos aktyvu-mas pirmąją 2017 m. pusę buvo didesnis, nei tikėtasi, daugiausia dėl skatinamosios fiskalinės politikos, tarptautinės prekybos ir nekilnojamojo

_________________________________

1 TVF prie Europos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių priskiria Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Bulgariją, Juodkalniją, Kosovą, Kroatiją, Lenkiją, Makedoniją, Rumuniją, Serbiją, Turkiją ir Vengriją.

TVF vertinimu, 2017 m. realusis BVP spar čiau nei pernai tur ėtų augti daugelyje didži ųjų pasaulio šali ų ir region ų.

Lentelė. Kai kurių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių BVP pokytis ir infliacija

2016 2017* 2018*

Realiojo BVP pokytis, proc.

Pasaulis 3,2 3,6 3,7

Išsivysčiusios šalys 1,7 2,2 2,0

JAV 1,5 2,2 2,3

Euro zona 1,8 2,1 1,9

JK 1,8 1,7 1,5

Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys

4,3 4,6 4,9

Kinija 6,7 6,8 6,5

Rusija –0,2 1,8 1,6

Brazilija –3,6 0,7 1,5

Infliacija, proc.

Išsivysčiusios šalys 0,8 1,7 1,7

JAV 1,3 2,1 2,1

Euro zona 0,2 1,5 1,4

JK 0,7 2,6 2,6 Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys 4,3 4,2 4.4

Kinija 2,0 1,8 2,4

Rusija 7,0 4,2 3,9

Brazilija 8,7 3,7 4,0

Šaltinis: TVF. * 2017 m. spalio m÷nesio prognoz÷s.

Praėjusi ų metų pabaigoje padid ėjęs pasaulio sud ėtinis PVI šiemet daug nesikei čia.

1 pav. Pirkimo vadybininkų indeksų raida

Pastaruoju metu euro zonos šali ų BVP augimo tempas labiausiai padid ėjo d ėl aktyvios tarptautin ės prekybos ir spartaus vidaus vartojimo.

2 pav. Euro zonos realiojo BVP augimo veiksniai

48

50

52

54

56

58

60

62

2014 2015 2016 2017Euro zonaJAVKinijaPasaulis

Šaltinis: „Markit".

Indeksas

–2,5

–1,5

–0,5

0,5

1,5

2,5

–2,5

–1,5

–0,5

0,5

1,5

2,5

2013 2014 2015 2016 2017Valdžios sektoriaus vartojimasPrivatusis vartojimasInvesticijosGrynasis eksportasAtsargosBVP (skal÷ dešin÷je)

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentiniai punktai Procentai, pokytis per metus

6

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

turto rinkos. Kita vertus, Kinijos rizikingumą didina ir ekonomikos augimo perspektyvas temdo ženkliai išaugusi valstybės valdomų įmonių skola ir kritęs šių įmonių pelningumas, dėl skatinamosios fiskalinės politikos auganti valdžios sektoriaus skola, didėjantys disbalansai nekilnojamojo turto sektoriuje. Pastaruosius metus besitraukusi Brazilijos ekonomika pradėjo augti. Nors Brazilija susiduria su politiniu neapibrėžtumu, pasitikė-jimo indeksai šioje šalyje tampa stabilesni, infliacija mažėja, BVP augimo prognozės gerėja. Apskritai 2017 m. antrąjį ketvirtį žaliavas eksportuojan-čių šalių2 BVP augo apie 2 proc. punktais sparčiau nei prieš metus.

Ūkio raidos tendencijos ger ėja Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, at-sigauna ir Rusijos ekonomika. TVF prognozuoja 2017 m. atitinkamai 4,0, 3,8, 3,8 ir 1,8 proc. sieksiantį šių šalių ekonomikos augimą (2016 m. realiojo BVP augimas siekė atitinkamai 2,1, 2,0, 2,6 ir –0,2 %). Bendras šių šalių ūkio augimą skatinantis veiksnys yra aktyvi pasaulinė prekyba. Estijos ir Latvijos ekonomiką šiais metais teigiamai veikia ir atsigavusios investicijos, kurios 2016 m. mažėjo. Tačiau nors ir tikimasi, jog 2018 m. bus įsisavinama daugiau ES paramos lėšų, investicijų augimas nebebus toks stiprus kaip šiemet. Vidaus vartojimo augimas Latvijoje taip pat svariai prisideda prie ekonominio aktyvumo, Estijoje jo poveikis kiek mažesnis. Abi šalys susiduria su panašiais iššūkiais – įtampa darbo rinkoje, dėl kurios gana sparčiai kyla darbo užmokestis, kartu ir infliacija. Lenkijos ūkio plėtra pastaruoju metu yra skatinama augančių investicijų, nors metų pradžioje jos mažėjo. Tikimasi, jog investicijos augs ir toliau, kadangi Lenkiją turėtų pasiekti gausesnės ES paramos įplaukos, o numatomos valdžios sektoriaus išlaidos 2018 m. turėtų padidėti virš 3 proc. Rusijos ekonomiką skatina 2017 m. paaugusios naftos žaliavų kainos, kylantis darbo užmokestis ir mažėjanti infliacija. Tai paskatino ir vidaus vartojimą, o ūgtelėjęs pasitikėjimas – investicijas, kurios kelerius pastaruosius metus mažėjo. Tačiau ir toliau tvyro neapibrėžtumas dėl to, ar Rusijai pavyks sumažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų.

Didžiųjų Skandinavijos ūkių raida gana panaši: Danijos, Norvegi-jos ir Švedijos ūkis šiais metais auga gana spar čiai, ta čiau išlieka rizik ų, susijusi ų su nam ų ūkių skolos ir nekilnojamojo turto rinkos raidos tvarumu 3. Danijos ekonomikos augimo spartėjimą lemia dėl augančių disponuojamųjų pajamų ir žemų palūkanų normų stiprėjanti vidaus paklausa ir stipri užsienio paklausa, lemianti spartesnį eksportą. Didindama pensinį amžių, Danija bando mažinti įtemptą padėtį darbo rinkoje, o nauja būsto apmokestinimo tvarka, įsigaliosianti nuo 2021 m., jau dabar turėtų mažinti būsto kainas. Ekonomikos augimą Švedijoje labiausiai veikia išorės sektorius – jis kompensavo sulėtėjusią vidaus paklausą. Nors investicijos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų išlikti gana stabilios, bet lėčiau nei nekilnojamasis turtas ir namų ūkių skolos lygis augančios namų ūkių pajamos kelia nerimą. Norvegijos ūkis auga vis stirpiau dėl atsigaunančių naftos ir dujų kainų. Augant vartotojų pasitikėji-mui ir užimtumui, gerokai išaugo namų ūkių vartojimas, o verslo sekto-riaus pasitikėjimas lėmė didesnes investicijas.

Pagrindini ų žaliavų kainų kitimo tendencijos pastaruoju metu bu-vo gana skirtingos. Naftos kainos 2017 m. svyravo ties 50 JAV dolerių už barelį4. Tačiau rudenį dėl OPEC narių ir kitų susitarimą pasirašiusių šalių naftos gavybos kvotų laikymosi, sumažėjusios naftos gavybos JAV ir Libijoje bei neramumų Artimuosiuose Rytuose jos vėl pradėjo kilti ir viršijo 55 JAV dolerių už barelį ribą. Metalų kainos per šiuos metus pakilo apie 30 proc. – dėl stiprėjančios metalų paklausos Kinijoje ir lūkesčių, kad metalų pasiūla bus griežtinama. Šis griežtinimas daugiausia siejamas su Kinijos reformomis, vykdomomis siekiant mažinti oro taršą. Maisto kainos pasaulyje šiemet daug nekito, tačiau prognozuojama, kad jos bus keletu procentų didesnės nei 2016 m., o 2018 m. kils mažiau.

_________________________________

2 Pasaulio banko duomenimis. 3 Daugiau apie tai rašoma 2017 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje: https://www.lb.lt/lt/leidiniai/finansinio-stabilumo-apzvalga-2017-m. 4 Brent, Dubai ir WTI naftos kainų vidurkis.

Numatomos kur kas geresn ės svarbi ų Lietuvos eksporto partneri ų ekonomikos augimo tendencijos.

3 pav. Svarbių Lietuvos eksporto partnerių realiojo BVP augimo prognozės

Iš Skandinavijos šali ų 2017 m. spar čiausias ekonomikos augimas tur ėtų būti Švedijoje, o mažiausias nedarbo lygis – Norvegijoje.

4 pav. Skandinavijos šalių ekonominių rodiklių 2017 m. prognozės

Maisto produkt ų žaliavų kainos daug nesikei čia, metal ų kainos kyla, pavasar į mažėjusios naftos kainos pasta-ruoju metu irgi auga.

5 pav. Pagrindinių žaliavų kainų indeksai ir naftos kainos

–3

–2

–1

0

1

2

3

4

5

2013 2014 2015 2016 2017* 2018*EstijaLatvijaLenkijaRusija

Procentai, pokytis per metus

Šaltinis: TVF.*2017 m. spalio m÷n. prognoz÷.

0

1

2

3

4

5

6

7

BVP augimas* Vartotojų kainų indeksas* Nedarbo lygis

Danija Norvegija Švedija

Šaltinis: TVF.*Pokytis per metus.

Procentai

0

20

40

60

80

100

120

0

20

40

60

80

100

120

2014 2015 2016 2017MaistasMetalaiŽalia nafta (skal÷ dešin÷je)

Indeksas 2010 = 100 JAV dolerių už barelį

Šaltiniai: Jungtinių Tautų Maisto ir žem÷s ūkio organizacija, Pasaulio bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

7

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

II. EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKA Eurosistema toliau palaik ė itin stipraus skatinamojo pob ūdžio pi-

nigų politik ą ir skelb ė planuojanti toki ą ją palaikyti ilg ą laik ą. Siekda-ma tvaraus infliacijos ir jos lūkesčių artėjimo prie ECB nustatyto kainų stabilumo tikslo, Eurosistema pratęsė išplėstinę TPP iki 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigos.

2017 m. birželio m ėn. Valdan čioji taryba pakeit ė ateities gaires d ėl ECB palūkanų norm ų – atsisakyta vertinimo, kad jos dar gali b ūti mažinamos. Šis sprendimas buvo priimtas pirmiausia dėl to, kad reikš-mingai sumažėjo defliacijos rizika. Be to, su ekonomikos augimo perspek-tyva siejama rizika tapo iš esmės subalansuota, o tai Valdančiajai tarybai suteikė papildomo įsitikinimo, kad infliacija ateityje vėl taps siektino lygio ir palūkanų normų dar labiau mažinti nereikės. Tačiau Valdančioji taryba ir toliau teigia mananti, kad ECB palūkanų normos išliks žemos ir nesikeis dar gana ilgą laiką, gerokai ilgiau, negu bus vykdoma išplėstinė TPP.

2017 m. spalio m ėn. ECB valdan čioji taryba patikslino skatinam ųjų pinig ų politikos priemoni ų, kurios bus taikomos po 2017 m., paket ą. Artėjo anksčiau nustatytas išplėstinės TPP vykdymo pabaigos terminas (2017 m. gruodžio mėn.), o kainų augimas, Valdančiosios tarybos vertini-mu, vis dar nebuvo pakankamai tvarus, todėl išplėstinę TPP nuspręsta pratęsti. Tačiau jos apimtis numatyta mažesnė – nuo 2018 m. sausio mėn. per mėnesį superkamų SVP vertė sumažinama nuo 60 iki 30 mlrd. eurų. Valdančioji taryba sutarė, jog atsigaunant ekonomikai vis dar reikalingas pinigų politikos skatinamasis pobūdis gali būti palaikomas mažesnėmis pastangomis. Išplėstinė TPP bus vykdoma tol, kol Valdančioji taryba nuspręs, kad infliacija tvariai artėja prie nustatyto tikslo – mažesnės už 2 proc., bet artimos šiam lygiui infliacijos vidutiniu laikotarpiu. Be to, Valdančioji taryba papildė ateities gaires dėl reinvestavimo lėšų, gautų pasibaigus pagal išplėstinę TPP pirktų SVP trukmei. Reinvestuojama bus gana ilgą laiką ir pasibaigus išplėstinės TPP vykdymo terminui. Taip pat nuspręsta, kad tol, kol bus reikalinga, bet ne trumpiau kaip iki 2019 m. pabaigos, refinansavimo operacijos bus ir toliau vykdomos pagal fiksuotųjų palūkanų konkursus, t. y. paskirstant visą bankų prašomą sumą.

Numatoma visa išpl ėstin ės TPP trukm ė yra 43 m ėnesiai – bent iki 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Planuojama bendra programos apimtis – 2,6 trln. eurų. Pagal ją iki 2017 m. spalio pabaigos iš viso jau nupirkta turto už 2,2 trln. eurų. Pagal Viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) Eurosistemos nupirkta SVP suma siekė 1,8 trln. eurų – tai sudaro 83 proc. viso pagal išplėstinę TPP iki šiol nupirkto turto.

Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos nacionalin iai centriniai bankai, toliau proporcingai prisideda prie Eurosiste mos išpl ėstin ės TPP įgyvendinimo. Iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos pagal VSPP Lietu-vos bankas iš viso buvo nupirkęs SVP už 9,2 mlrd. eurų, jų didžiąją dalį sudarė Europos institucijų SVP. Kita pirkimų dalis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės SVP. Jų Lietuvos bankas kartu su ECB iki spalio mėn. pabai-gos nupirko už 2,8 mlrd. eurų.

Dėl išpl ėstin ės TPP toliau pigo euro zonos vyriausybi ų ir įmoni ų skolinimasis kapitalo rinkose, o tiesiogin ę Bendrovi ų sektoriaus pirkimo programos naud ą jau pajuto ir Lietuvos finans ų rinka. Nuo 2017 m. gegužės euro zonos vyriausybių 10 m. trukmės SVP vidutinis pajamingumas šiek tiek sumažėjo. Euro zonos SVP pajamingumas kiek perdėtai kilstelėjo po ECB prezidento Mario Draghi kalbos, pasakytos Sintroje birželio 27 d., tačiau netrukus vėl tapo buvusio lygio5. Vyriausybių SVP pajamingumas sumažėjo po Valdančiosios tarybos spalio mėn. su-

_________________________________

5 Sintroje M. Draghi išdėstė nuostatą, kad atsigaunant ekonomikai tas pats pinigų politikos skatinamasis pobūdis gali būti palaikomas mažesnėmis pastangomis. Rinkos į ECB Pirmininko kalbą jautriai sureagavo, nes buvo pamanyta, kad Eurosistema rengiasi griežtinti pinigų politikos pobūdį. Tačiau vėlesni ECB pareigūnų pasisakymai, kuriais ta nuostata buvo tikslinama, paskatino rinkos dalyvius tokios traktuotės atsisakyti.

Valdan čiosios tarybos vertinimu, infliacija vis dar n ėra pakankamai tvari, tod ėl toliau palaikomos itin žemos pagrindin ės ECB pal ūkanų normos.

6 pav. ECB indėlių galimybės ir PRO palūkanų normos ir infliacija

Didžiausi ą įtaką euro zonos vyriausybi ų SVP pajamin-gumo maž ėjimui išpl ėstin ė TPP padar ė dar prieš j ą paskelbiant, kai finans ų rinkos iš anksto į turto kainas įskaičiavo did ėjančią tikimyb ę, kad ECB imsis nestan-dartini ų pinig ų politikos priemoni ų. Vėliau didel ę svyravim ų dal į lėmė ir kiti veiksniai.

7 pav. Nacionaline valiuta išleistų euro zonos vyriausybių 10 m. trukmės obligacijų metinis pajamingumas

Palankios finansavimosi s ąlygos skatina euro zonos ir Lietuvos realiojo sektoriaus kreditavim ą.

8 pav. PFĮ skolinimo namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms portfelio kaita euro zonoje ir Lietuvoje

–1

0

1

2

3

4

5

6

1999 2001 2003 2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017

PRO palūkanų normaInd÷lių galimyb÷s palūkanų normaSVKI metinis augimas

Procentai

Šaltinis: „Thomson Reuters Datastream“.

–1

0

1

2

3

4

5

2014 2015 2016 2017

Procentai

Euro zonos vidurkisVokietijaPrancūzijaItalijaIspanijaLietuva

Šaltiniai: ECB ir „Thomson Reuters Datastream“.

–12

–8

–4

0

4

8

12

2014 2015 2016 2017

Euro zonos namų ūkiams

Euro zonos ne finansų bendrov÷ms

Lietuvos namų ūkiams

Lietuvos ne finansų bendrov÷ms

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: pašalintas dalies paskolų pavertimo vertybiniais popieriais, PFĮ perduotų ir perimtų paskolų ir kitų veiksnių poveikis paskolų likučiams.


8

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

rengto pinigų politikos posėdžio, nes priimti sprendimai buvo stipresnio skatinamojo pobūdžio, nei tikėtasi. Euro zonos bendrovių SVP pajamin-gumas nuo 2017 m. gegužės irgi šiek tiek sumažėjo (investicinio reitingo – 15, o aukštesnės rizikos – 78 baz. p.). Tiesioginį Bendrovių sektoriaus pirkimo programos poveikį jau pajuto ir Lietuva: UAB „Lietuvos energija“ šią vasarą išleistų SVP dalį Eurosistema nupirko pagal išplėstinę TPP, ir UAB „Lietuvos energija“ tapo pirmąja Lietuvos įmone, kurios SVP perkami pagal Eurosistemos kiekybinio skatinimo programą.

Skatinamosios Eurosistemos pinig ų politikos priemon ės prisid ėjo prie to, kad euro zonos ir Lietuvos bank ų skolinimo augimas t ęstųsi. Euro zonoje nuo 2017 m. gegužės mėn. paskolos privačiajam ne finansų sektoriui augo gana pastoviu tempu. Lietuvoje paskolų portfelis ir toliau didėja sparčiau nei euro zonoje6. Naujų paskolų palūkanų normų tendenci-jos Lietuvoje nuo 2017 m. gegužės mėn. atitinka tendencijas euro zonoje. Vidutinės naujų paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos7 šiek tiek sumažėjo (euro zonoje 6, o Lietuvoje – 30 baz. p.) ir iš esmės išlieka žemiausio lygio per visą istoriją tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje. Prie šių palūkanų normų mažėjimo toliau prisideda Bendrovių sektoriaus pirkimo programa. Ilgametė naujų būsto paskolų vidutinių palūkanų normų mažė-jimo tendencija euro zonoje, bent jau kol kas, nebesitęsia: nuo gegu-žės mėn. palūkanų normos visoje pinigų sąjungoje, kaip ir Lietuvoje, iš esmės nepakito (pakilo atitinkamai 6 ir 3 baz. p.). Tiesa, naujų būsto paskolų palūkanų normos Lietuvoje nustojo mažėti anksčiau nei euro zonoje, nes Lietuvoje sparčiau augo paskolų paklausa, daugiau paskolų buvo suteikiama rizikingesniems klientams ir didėjo paskolų, kurių palūka-nų mokėjimams vietoj neigiamos palūkanų normos EURIBOR taikoma 0,0 proc. palūkanų norma, dalis.

Euras pabrango, ta čiau didel ė jo kurso kilimo dalis susidar ė dėl pagerėjusi ų euro zonos ūkio perspektyv ų vertinimo. Nuo 2017 m. gegužės iki spalio euro zonoje tiek nominalusis efektyvusis8, tiek realusis efektyvusis9 euro valiutos kursai padidėjo po 6 proc. Per tą patį laikotarpį Lietuvos nominalusis ir realusis efektyvieji euro kursai pakilo po 5 proc. Viena vertus, euro kurso didėjimą iš dalies lėmė tai, kad Eurosistemos pinigų politikos pobūdis santykinai, t. y. palyginti su pinigų politikos pobū-džiu svarbiausiose prekybos partnerėse, sugriežtėjo labiau dėl prekybos partnerių, o ne dėl Eurosistemos pinigų politikos pobūdžio pokyčių. Kita vertus, euras pabrango ir dėl išaugusios euro zonos vidaus paklausos bei patrauklesnės investicinės aplinkos. Tiek euro zonos, tiek ir Lietuvos euro realieji efektyvieji valiutos kursai pasiekė 2014 m. pabaigos lygį (t. y. lygį, vyravusį prieš pat Eurosistemai paskelbiant apie išplėstinę TPP).

Itin stipraus skatinamojo pob ūdžio Eurosistemos pinig ų politika toliau dar ė teigiam ą įtaką euro zonos ir Lietuvos makroekonominei raidai. ECB ekspertų vertinimu, dėl Eurosistemos įgyvendinamos plataus masto skatinamosios pinigų politikos tiek euro zonos ūkis, tiek kainų lygis 2016–2019 m. kils 1,7 proc. punkto daugiau. Eurosistemos skatinamoji pinigų politika Lietuvos ekonomiką teigiamai veikia daugiausia per ekspor-tuojantįjį sektorių: didesnė euro zonos paklausa ir dar prieš išplėstinės TPP paskelbimą stipriai sumažėjęs euro kursas mūsų šalies eksportui suteikia daugiau galimybių. Lietuvos banko vertinimu, dėl skatinamosios pinigų politikos 2016–2019 m. mūsų šalies realiojo BVP augimas ir infliacija padidės atitinkamai 1,0 ir 1,3 proc. punkto.

_________________________________

6 Daugiau apie paskolų portfelio spartaus augimo Lietuvoje priežastis žr. šios apžvalgos VII sk. 7 Lyginant naujų paskolų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams palūkanų normas, naudojami 3 mėn. slenkamieji vidurkiai. Taip siekiama sumažinti laikinų svyravimų įtaką ir išgryninti tendencijas. 8 Euro efektyvusis valiutos kursas parodo bendrą euro valiutos kursą, palyginti su 38 svarbiausių prekybos partnerių dvišaliais valiutos kursais. Kadangi euro zonos ir Lietuvos svarbiausi prekybos partneriai skiriasi, euro zonos ir Lietuvos efektyvieji valiutos kursai nėra vienodi. 9 Realusis efektyvusis valiutos kursas nuo nominaliojo skiriasi tuo, kad yra patikslintas pagal infliacijos skirtumus, vertinant 38 svarbiausių prekybos partnerių infliaciją.

Dėl Eurosistemos taikom ų pinig ų politikos priemoni ų ne finans ų bendrovi ų finansavimosi s ąlygos išlieka itin palankios: tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje pal ūkanų normos šioms bendrov ėms yra iš esm ės istoriškai žemiausio lygio.

9 pav. PFĮ naujų paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma

Nors Eurosistemos pinig ų politikos priemoni ų rinkinys padeda nam ų ūkiams palaikyti palankias skolinimosi būstui įsigyti s ąlygas, pal ūkanų normos euro zonoje, bent jau laikinai, nebemaž ėja. Lietuvoje b ūsto paskol ų palūkanų normos nustojo maž ėti jau anks čiau.

10 pav. PFĮ naujų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma

1

2

3

4

5

6

7

2014 2015 2016 2017

Procentai

Sklaida tarp euro zonos valstybių

Euro zonos

Lietuvos


Pastaba: 3 m÷n. slenkamasis vidurkis.

1

2

3

4

5

6

7

2014 2015 2016 2017

Procentai

Sklaida tarp euro zonos valstybių

Euro zonos

Lietuvos


Pastaba: 3 m÷n. slenkamasis vidurkis.

9

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

–6

–3

0

3

6

9

12

–6

–3

0

3

6

9

12

2013 2014 2015 2016 2017Perkamąją galią mažinanti infliacijos įtaka

Vartojimo finansavimas disponuojamosiomis pajamomis

Vartojimo finansavimas santaupomis ir paskolomis

Realusis namų ūkių vartojimas (skal÷ dešin÷je)

Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.


III. REALUSIS SEKTORIUS

Pagerėjusi tarptautin ė aplinka 2017 m. labiausiai prisideda prie sparčios ūkio pl ėtros. Palankesne tarptautine aplinka labiausiai sugebėjo pasinaudoti šalies apdirbamosios gamybos ir transporto įmonės. Eksporto apimtį jos didino tiek dėl didesnės užsienio paklausos, tiek dėl didėjusių gamybos pajėgumų. Tai prisidėjo prie užsienyje užimamos eksporto rinkų dalies didėjimo. Ūkiui augti sparčiau neleido laikinas ES paramos lėšų srautų sumažėjimas. Vis dėlto susidariusi ekonominė padėtis lemia teigia-mą gamybos atotrūkį, kuris rodo, kiek esama ūkio raida yra nutolusi nuo tvarios ūkio raidos.

Ūkio pagyv ėjimui didžiausi ą įtaką daro spar čiai augantis realusis preki ų ir paslaug ų eksportas. Eksporto augimą lemia ne tik didėjanti užsienio paklausa Lietuvoje gaminamoms prekėms ir paslaugoms, bet ir didinami gamybos pajėgumai apdirbamojoje gamyboje, transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje. Siekdamos didinti gamybos apimtį, apdirbamosios gamybos įmonės ne tik investuoja į gamybos pajėgumų didinimą, bet ir netrumpą laiką bando efektyvinti veiklą ir kartu našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus10. Šie veiksniai sudaro sąlygas apdirbamosios gamybos įmonėms didinti užimamą eksporto rinkų dalį. Lietuvos transporto įmonės taip pat sėkmingai konkuruoja užsienio rinkose su kitų šalių vežėjais ir užima vis didesnę eksporto rinkų dalį. Padidinusios automobilių parką, šios įmonės sugebėjo pasinaudoti dėl augančios tarptautinės prekybos išaugusia transporto paslaugų paklausa. Prie gerų šios veiklos rezultatų prisideda ir tai, kad įmonėms pavyko susirasti naujų prekybos partnerių Vakarų šalių rinkose. ES užsienio prekybos augimui išliekant stipriam ir augant pervežimų pajėgumams, transporto sektoriaus plėtros perspektyva tebėra palanki.

Prie ūkio pagyv ėjimo reikšmingai prisid ėjo ir atsigaunan čios in-vesticijos. Tam daug įtakos turi did ėjančios priva čiojo sektoriaus investicijos, finansuojamos ne ES paramos l ėšomis. Daugiausia prie šių investicijų augimo prisideda investicijos į mašinas, įrenginius, transpor-to priemones, informacijos ir ryšių technologijų įrangą, intelektualinės nuosavybės produktus. Sprendžiant iš materialinių investicijų duomenų, labiausiai investicijas 2017 m. pirmąjį pusmetį didino apdirbamoji gamyba, prekyba, žemės ūkis, administracinė ir aptarnavimo veikla, t. y. ekonomi-nės veiklos, kuriose, didėjant darbo sąnaudoms ir trūkstant darbuotojų, stiprėja paskatos investuoti į procesų automatizavimą ir skaitmeninimą. Palengva atsigauna ir investicijos į statybas, o pradedantis didėti statybos sektoriaus aktyvumas didina ir Lietuvos ekonomikos augimą. Investicijų į pastatus ir statinius atsigavimas labiausiai sietinas su privačiojo sektoriaus investicijomis, finansuojamos ne ES paramos lėšomis. Kad investicijų į pastatus ir statinius apimtis turėtų didėti, rodo ir didėjanti statybos įmonių pradėtų ir nebaigtų statybų apimtis. Tačiau svarbu tai, kad vis dar neatsi-gauna ES paramos lėšų srautai. Itin didelę jų reikšmę rodo tai, kad 2007–2013 m. finansinės perspektyvos panaudojimo laikotarpiu ES lėšomis buvo finansuojama beveik šeštadalis visų investicijų. Būtent stringantis ES paramos lėšų panaudojimas labiausiai sietinas su ribotu valdžios investici-jų augimu – 2017 m. pirmąjį pusmetį tų lėšų buvo gauta dešimtadaliu mažiau nei prieš metus, o, palyginti su 2013–2015 m. vidurkiu, – 40 proc. mažiau.

Namų ūkių vartojimas vis dar yra vienas iš pagrindini ų ekonomi-kos augim ą skatinan čių veiksni ų, tačiau dėl prad ėjusi ų sparčiau kilti kainų ir nedid ėjančio užimt ųjų skai čiaus jo įtaka ūkio augimui su-menko. Kylančios kainos namų ūkių vartojimą riboja mažindamos namų ūkių perkamąją galią. Todėl kelis pastaruosius metus buvusi nedidelė, o 2017 m. pradėjusi didėti ir metų viduryje sudariusi 3,5 proc., infliacija vis

_________________________________

10 Todėl šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra istoriškai aukštas ne tik dėl ciklinio ekonomikos pakilimo, bet ir dėl bendros gamybos pajėgumų panaudojimo kilimo tendencijos.

Palankesne tarptautine aplinka labiausiai sugeb ėjo pasinaudoti apdirbamosios gamybos ir transporto įmon ės. Eksporto apimt į jos didino tiek d ėl didesn ės užsienio paklausos, tiek d ėl did ėjusi ų gamybos pajėgum ų.

11 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu)

Prekių ir paslaug ų eksporto augim ą lemia ne tik did ėjanti užsienio paklausa, bet ir didinami gamybos pajėgumai. Tai sudaro s ąlygas eksportuotojams didinti užimam ą eksporto rink ų dal į.

12 pav. Išorės paklausa, gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, realusis prekių ir paslaugų eksportas (palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką)

Kelis pastaruosius metus buvusi nedidel ė, o 2017 m. prad ėjusi did ėti, infliacija vis stipriau varžo nam ų ūkių vartojimo augim ą.

13 pav. Namų ūkių vartojimo finansavimo šaltiniai

–2–1 0 1 2 3 4 5 6 7

–2–1

01234567

2012 2013 2014 2015 2016 2017

Žem÷s ūkis, miškininkyst÷ ir žuvininkyst÷Pramon÷StatybaPrekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklaFinansin÷ ir administracin÷ veikla, nekilnojamasis turtasKitos veiklosMokesčiai, subsidijos ir statistin÷ paklaidaBVP (skal÷ dešin÷je)

Procentiniai punktai

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.


72

73

74

75

76

77

78

–8

–4

0

4

8

12

16

2013 2014 2015 2016 2017

Išor÷s paklausa

Realusis prekių ir paslaugų eksportas

Gamybinių paj÷gumų panaudojimo lygis pramon÷je (skal÷ dešin÷je)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai, pokytis per metus Procentai

10

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

stipriau varžo namų ūkių perkamosios galios, kartu ir vartojimo, augimą. Namų ūkių vartojimą per lėčiau augančias pajamas riboja ir nedidėjantis užimtųjų skaičius. Pavyzdžiui, 2015–2016 m. didėjęs užimtumas (matuo-jamas darbo valandomis) lėmė beveik 3 proc. punktus viso darbo užmo-kesčio fondo augimo, o šių metų pirmąjį pusmetį jį jau mažino kiek daugiau nei 1 proc. punktu. Vis dėlto didėjančios namų ūkių disponuojamosios pajamos tebeturi daugiausia įtakos namų ūkių vartojimo augimui. Nors prie šių pajamų augimo prisideda įvairūs šaltiniai, tokie kaip pajamos iš darbo santykių ir ūkinės veiklos, einamieji pervedimai ir kapitalo pajamos, tačiau daugiausia jas didina kylantis darbo užmokestis.

2015–2016 m. did ėjęs užimtumas l ėmė beveik 3 proc. punktus viso darbo užmokes čio fondo augimo, o ši ų metų pirm ąjį pusmet į jį jau mažino kiek daugiau nei 1 proc. punktu.

14 pav. Realiojo darbo užmokesčio fondo kaitos veiksniai

–6

–3

0

3

6

9

12

–6

–3

0

3

6

9

12

2013 2014 2015 2016 2017

Perkamąją galią mažinanti infliacijos įtaka

Dirbtos valandos

Vidutinis valandinis atlygis darbuotojams

Realusis darbo užmokesčio fondas (skal÷ dešin÷je)



11

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

IV. DARBO RINKA

Smarkiai išaugusi deklaruota emigracija pastebimai p risid ėjo prie darbo j ėgos maž ėjimo. Tiesa, darbo jėga iš tikrųjų galėjo sumažėti mažiau, nei rodo duomenys. Pastaraisiais metais Lietuvos emigracijos statistika nebūtinai tiksliai rodo tikrąsias emigracijos tendencijas. 2016 m. ir šių metų pradžioje deklaruoti emigraciją galėjo paskatinti aktyvesnis skolų už privalomąjį sveikatos draudimą administravimas. Dalis skolininkų buvo emigravę, tačiau emigracijos nedeklaravę asmenys. Siekdami panaikinti skolą, jie galėjo emigraciją deklaruoti, nors iš tikrųjų buvo išvykę daug seniau. Sprendžiant iš kitų šalių duomenų apie imigravusius arba socialinio draudimo numerį suteikti prašančius Lietuvos gyventojus, emigracija iš Lietuvos 2015 ir 2016 m. nedidėjo ir buvo panaši kaip 2014 m. Vis dėlto ateityje, net išnykus deklaruotą emigraciją padidinusių veiksnių poveikiui, darbo jėga gali neaugti – dėl nepalankių demografinių tendencijų.

Sumažėjęs nedarbo lygis lemia vis labiau juntam ą darbuotoj ų trū-kum ą. Šių metų pirmąjį pusmetį nedarbas sudarė 7,3 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto mažesnis nei atitinkamu 2016 m. laikotarpiu. Tiesa, darbo rinkos padėtis gana pastebimai skiriasi pagal regionus ir pagal skirtingą išsilavinimą įgijusius asmenis. Nedarbo lygis didžiausiose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – apskrityse yra panašus kaip praėjusio dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 5,8 proc., tačiau mažesnėse apskrity-se jis vis dar dvigubai didesnis ir siekia 11,1 proc. Nevienodas yra ir skirtingo išsilavinimo asmenų nedarbo lygis. Pavyzdžiui, aukštąjį išsilavi-nimą įgijusių asmenų nedarbo lygis yra panašus kaip ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 2,9 proc., tačiau kitų asmenų – vis dar beveik dvigubai didesnis ir siekia 11,5 proc. Taigi, didžiausias turėtų būti aukštos kvalifika-cijos darbuotojų didžiosiose apskrityse trūkumas, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mažesnėse apskrityse trūkti turėtų mažiau.

Darbo viet ų daugėja pastebimai l ėčiau, nei įprastai daug ėdavo ekonomikos atsigavimo laikotarpiu. Ši tendencija vyrauja daugelyje ekonominių veiklų, tačiau tik keliose iš jų vyraujančią tendenciją galima paaiškinti konkrečiais veiksniais. Pavyzdžiui, statybų veikloje darbo vietų daugėja lėčiau, nes ji tik neseniai pradėjo atsigauti po patirto nuosmukio. Viešajame sektoriuje darbo vietų ėmė mažėti dėl mažinamo švietimo įstaigų tinklo. O daugelyje kitų veiklų lėčiau augantį darbo vietų skaičių veikiausiai lėmė bendri, visą ekonomiką veikiantys veiksniai, pavyzdžiui, tai, jog įmonėms sunkiau rasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Šią problemą rodo gerokai sumažėjęs kvalifikuotų asmenų nedarbas ir paste-bimai išaugęs laisvų darbo vietų lygis. Iš svarbesnių ekonominių veiklų darbo vietų skaičiaus augimas nesulėtėjo tik transporto sektoriuje. Tai iš dalies lėmė aktyvus užsieniečių įdarbinimas.

Darbuotoj ų trūkumas bei valdžios sprendimai lemia spart ų viduti-nio darbo užmokes čio augim ą. Jį pastebimai paspartino praėjusių metų sausio ir liepos mėn. pakeltas minimalusis darbo užmokestis bei padidinti viešojo valdymo, švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai. Tiesa, šių metų trečiąjį ketvirtį minimaliojo darbo užmokesčio pakėlimas tiesioginio poveikio metiniam darbo užmokesčio augimui nebeturėjo. Tai lėmė augimo sulėtėjimą – nuo 9 proc. (pirmąjį pusmetį) iki 7,2 proc. (trečiąjį ketvirtį). Mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygio augimas sulėtė-jo labiausiai ir tapo pastebimai lėtesnis nei daugiau uždirbančių darbuoto-jų. Tai iš dalies lėmė menkesnė mažiau uždirbančių darbuotojų derybinė galia. Mažesnę ją esant rodo vis dar gana didelis žemesnio išsilavinimo asmenų (jie paprastai uždirba mažiau) nedarbo lygis. Vis dėlto aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas yra gana nemenkas ir jis lemia sparčiai kylantį daugiau uždirbančių darbuotojų atlygį.

Darbo j ėgos maž ėjimas iš dalies susij ęs su smarkiai išaugusia deklaruota emigracija.

15 pav. Darbo jėgos kaitos veiksniai

Aukšt ąjį išsilavinim ą įgijusi ų asmenų nedarbas beveik pasiek ė prieš kriz ę buvus į lyg į, tačiau kit ų asmenų nedarbas yra dvigubai didesnis nei prieš kriz ę.

16 pav. Nedarbo lygis apskrityse ir pagal bedarbių išsilavi-nimą

Aukštos kvalifikacijos darbuotoj ų trūkumas lemia spar čiai kylant į daugiau uždirban čių darbuotoj ų atlyg į.

17 pav. Darbo užmokesčio augimas pagal atlygio dydį

–3

–2

–1

0

1

2

3

–3

–2

–1

0

1

2

3

2013 2014 2015 2016 2017

15–64 m. amžiaus gyventojų skaičius15–64 m. amžiaus gyventojų aktyvumo lygisVyresn÷ nei 64 m. amžiaus darbo j÷gaDarbo j÷ga (skal÷ dešin÷je)



0

5

10

15

20

25

1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016

Vilniaus, Kauno ir Klaip÷dos apskritysKitos apskritysAukštasis išsilavinimasŽemesnis nei aukštasis išsilavinimas

Procentai


0

2

4

6

8

10

12

10 p

roc.

maž

iaus

iai

uždi

rban

čių 11

–20

21–3

0

31–4

0

41–5

0

51–6

0

61–7

0

71–8

0

81–9

0

10 p

roc.

dau

giau

sia

uždi

rban

čių

2017 III ketv.*

2017 I pusm.**


Šaltiniai: atvira.sodra.lt ir Lietuvos banko skaičiavimai.* MMA poveikio metiniam augimui netur÷jo.** Metiniam augimui poveikį dar÷ 2016 m. liepos m÷n. padidinta MMA.

12

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

V. IŠORĖS SEKTORIUS

2017 m. pirm ąjį pusmet į preki ų ir paslaug ų eksportas did ėjo spar-čiausiai nuo 2013 m. Prie eksporto augimo ir jo paspartėjimo ypač prisidėjo augantis lietuviškos kilmės prekių eksportas, neįskaitant mineralinių produk-tų, ir reeksportas. Paslaugų eksporto augimas išliko spartus.

Lietuviškos kilm ės preki ų eksporto, ne įskaitant mineralini ų produk-tų, augimo paspart ėjim ą paaiškina palankesn ė Lietuvai pad ėtis tarp-tautin ėse rinkose ir did ėjantis apdirbamosios gamybos ekonominis potencialas, susidarantis nuo 2016 m. did ėjant investicijoms į šio sektoriaus gamybos paj ėgumus. Didėja visų prekių grupių eksportas į visus regionus (ES, NVS ir kitas šalis), tačiau daugiausia prie lietuviškos kilmės prekių eksporto, neįskaitant mineralinių produktų, augimo prisideda didesnis eksportas į ES (ypač euro zonos šalis). ES importo ir eksporto apimtis taip pat sparčiau didėja, ir tai sietina su palankesne padėtimi tarp-tautinėse rinkose (realioji pasaulio importuojamų prekių apimtis ir kainos 2017 m. pirmąjį pusmetį per metus padidėjo). Be to, Lietuvai, kaip ir visai euro zonai, didinti eksporto apimtį padėjo šių metų pirmąjį pusmetį per metus nuvertėjęs euras. Tačiau į ES eksportuota pastebimai daugiau lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, negu augo ES prekių importas. Kitaip sakant, Lietuvos eksportas į ES augo greičiau nei kitų šalių ekportas į ES. Iš dalies tai paaiškina Lietuvos eksporto perorienta-vimas į kitas rinkas dėl ribojimų alternatyviose rinkose (pvz., Rusijoje). Tačiau svarbus veiksnys yra ir Lietuvoje daugiau nei kitose ES šalyse padidėjusi apdirbamosios gamybos produkcija. Sąlygas jai didinti sudarė nuo 2016 m. augančios investicijos į Lietuvos apdirbamąją gamybą (ypač baldų, maisto produktų, chemijos produktų gamybą). Iš dalies dėl to pieno ir jo produktų, baldų ir plastikų eksportas augo itin sparčiai ir darė didelę įtaką lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportui. Be to, 2016 m. Lietuvos gamybos pajėgumai buvo mažiau išnaudoti negu kitose ES šalyse ir tai leido Lietuvos įmonėms lanksčiau reaguoti į palankesnę tarptautinę aplinką (sparčiau negu kitose šalyse didinti gamybos apimtį).

Eksportas daug augo ir d ėl spar čiau did ėjančio reeksporto. 2017 m. pirmąjį pusmetį sparčiai augo reeksportas į NVS (ypač Rusiją). Rusijos padėtis 2017 m. pradžioje pagerėjo (pvz., per metus sustiprėjo Rusijos rublio kursas, pradėjo atsigauti vidaus paklausa), todėl padidėjo jos impor-tas. Tai turėjo poveikį Lietuvos reeksportui tiek į Rusiją, tiek į kitas NVS šalis, su kuriomis ji turi intensyvesnių prekybos ir finansinių ryšių.

Tęsiasi itin sparti paslaug ų eksporto pl ėtra. Paslaugų eksportas pir-mą pusmetį išaugo 20 proc. Kaip ir 2016 m., daugiausia prie augimo prisi-deda transporto paslaugų eksportas, ypač Lietuvos kelių vežėjų teikiamos paslaugos. Daugiausia augo transporto paslaugų eksportas į ES šalis. Artimiausiu metu gali labiau didėti paslaugų eksporto, ypač kelių transporto veiklos, srautai ir į Rusiją, nes spalio mėn. pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos susisiekimo ministerijų šiais ir kitais metais didins vadi-namųjų dvišalių ir trišalių leidimų skaičių. Lietuvos vežėjams ypač aktualūs trišaliai leidimai, leidžiantys jiems vežti prekes iš kitų valstybių (pvz., Vokieti-jos) į Rusiją ir atvirkščiai. Nemažai prie paslaugų eksporto augimo prisidėjo ir telekomunikacijų bei informacinių paslaugų eksportas. Tokių paslaugų vis daugiau eksportuojama ne vien į ES, bet ir į JAV ir kitas rinkas.

2017 m. antr ąjį ketvirt į einamosios s ąskaitos balansas buvo nei-giamas ir sudar ė –1,2 proc. BVP. Palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotar-piu, einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo 2,6 proc. punkto. Pagrindinė priežastis – prekių ir paslaugų balansas, kuris tapo teigiamas. Ypač pagerė-jo prekybos transporto paslaugomis, transporto priemonėmis, žemės ūkio ir maisto produktais, mediena ir baldais balansai. Tai sietina su anksčiau aprašytu eksporto apimties padidėjimu ir mažesniu už eksporto apimtį importo apimties augimu. Pirminių ir antrinių pajamų balansai kito nedaug, todėl poveikio einamosios sąskaitos balansui beveik neturėjo.

Lietuviškos kilm ės eksportas, ne įskaitaint minerali ų produkt ų, auga spar čiausiai nuo 2013 m.; prie to prisideda visos preki ų grup ės.

18 pav. Nominalusis Lietuvos prekių eksportas, neįskaitant mineralių produktų

(3 mėn. slenkamieji vidurkiai)

Lietuviškos kilm ės eksportas į ES auga grei čiau nei ES preki ų importas.

19 pav. Lietuviškos kilmės prekių dalies ES importe pokyčiai

(pirmojo pusmečio duomenys)

Lietuvos einamosios s ąskaitos balansas pager ėjo d ėl sėkmingos eksporto pl ėtros.

20 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys

(keturių ketvirčių slenkamosios sumos)

–20

–15

–10

–5

0

5

10

15

20

–20

–15

–10

–5

0

5

10

15

20

2012 2013 2014 2015 2016 2017Žem÷s ūkio ir maisto produktaiChemijos pramon÷s gaminiai ir plastikaiMediena ir medienos dirbiniaiMetalaiMašinos ir įrenginiaiTransporto priemon÷sKitos prek÷sLietuviškos kilm÷s prekių eksportas, neįskaitant mineralinių produktų(skal÷ dešin÷je)



–0,03–0,02–0,01

0,000,010,020,030,040,05

Mediena,baldai ir

medienosdirbiniai

Žem÷sūkio irmaisto

produktai

Kitosprek÷s

Mašinos irįrenginiai

Transportopriemon÷s

Chemijospramon÷sgaminiai irplastikai

Metalai

2015 2016 2017


Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: teigiamos reikšm÷s rodo, kad Lietuvoje pagamintos produkcijos eksporto į ES augimas didesnis negu ES importo augimas.

–15

–10

–5

0

5

10

2012 2013 2014 2015 2016 2017Prek÷sPaslaugosPirmin÷s pajamosAntrin÷s pajamosEinamosios sąskaitos balansas

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai, palyginti su BVP

13

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

VI. KAINOS IR SĄNAUDOS

Ekonominio aktyvumo padid ėjimas pasaulyje ir Lietuvoje šiais metais spartino vartotoj ų kainų augim ą. Vidutin ė metin ė infliacija Lietuvoje yra kur kas didesn ė nei prieš metus ir siekia 3,3 proc. Metų pradžioje infliacijai pradėjus augti, ją labiausiai padidino naftos bei maisto žaliavų kainų pokyčiai, lėmę spartų degalų ir maisto kainų kilimą, o vėliau vis labiau pradėjo augti su vidaus ekonomine raida susijusios kainos – paslaugų kainos.

Maisto produkt ų, išskyrus alkoholinius g ėrimus ir tabak ą, kai-nos šiemet vidutiniškai paaugo 3,2 proc. Tiesa, įvairių maisto produk-tų kainų raida skiriasi. Pavyzdžiui, šiemet kur kas sparčiau kilo pieno produktų kainos. Tokią situaciją iš dalies paaiškina tai, kad, 2014 m. Rusijai įvedus prekybos apribojimus ir 2015 m. ES panaikinus pieno gamybos kvotas, žaliavinio pieno kainos Lietuvoje krito kur kas daugiau nei visose kitose ES šalyse. Nemenkai kritus žaliavinio pieno kainoms, jo pasiūla Lietuvos rinkoje sumažėjo. Todėl pastaruoju metu išryškėjo priešinga kainų tendencija – dėl nepakankamos pasiūlos žaliavinio pieno supirkimo kainos 2017 m. pakilo bene trečdaliu, o tai lėmė ir 8,1 proc. pieno produktų kainų vartotojams augimą. Be to, metų pradžioje spartus aliejų ir riebalų kainų augimas pasaulinėse rinkose lėmė nemenką šių kainų augimą Lietuvoje, siekiantį 10,7 proc. Šios dvi maisto produktų grupės bendrąją infliaciją padidino apie 0,4 proc. punkto.

Apskritai vartotoj ų maisto kain ų tendencijos sietinos su pagrin-dini ų žemės ūkio produkt ų supirkimo kain ų poky čiais. Vidutiniškai per metus įvairių žemės ūkio produktų supirkimo kainos paaugo 16,4 proc. Bendras maisto kainų augimas Lietuvoje labai panašus į kaimyninių šalių maisto kainų augimą. Spalio mėn. duomenimis, maisto kainos, neįskaitant alkoholinių gėrimų ir tabako kainų, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje per metus padidėjo atitinkamai apie 7,7, 5,4 ir 4,9 proc., o Lietuvoje – 5,8 proc.

Vienkartiniai veiksniai taip pat nemenkai prisid ėjo prie dabarti-nės kain ų raidos. Šių metų kovo mėn. padidėję akcizai alkoholiniams gėrimams gana sparčiai buvo perkelti į vartotojų kainas – vien šie akcizai metinę infliaciją Lietuvoje padidino apie 0,7 proc. punkto. Ilgą laiką administruojamosios kainos mažino infliaciją, tačiau dėl mokestinių pakeitimų, būtent didesnio PVM tarifo šilumos energijai, metų viduryje administruojamųjų kainų indeksas pradėjo didėti. Nors minėtas PVM tarifas spalio mėn. buvo sumažintas, šio tarifo laikinas padidinimas metinę infliaciją didino apie 0,2 proc. punkto.

Grynoji infliacija, ne įskaitant labiausiai kintan čių kainų (degalų, maisto produkt ų, administruojam ųjų kainų), šiemet taip pat padid ė-jo. Paslaugų ir pramonės prekių kainos išsiskiria tuo, kad Lietuvoje jų augimas spartesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Grynosios infliacijos skirtu-mai, susidarę tarp Baltijos šalių, sietini su darbo rinkos rodiklių kaita. Pastaruoju metu visose Baltijos šalyse darbo užmokestis kilo daugiau nei darbo našumas, tačiau Lietuvoje atotrūkis tarp šių darbo rinkos rodiklių buvo didesnis. Todėl ir spaudimas kainoms Lietuvoje buvo stipresnis. Lietuvoje jau kurį laiką stebima palankesnė ekonominė aplinka – augančios pajamos ir vis didesnė vidaus paklausa – irgi prisideda prie spaudimo kainoms. Vis dėlto kai kurios paslaugų kompo-nentės išsiskiria ypač dideliais svyravimais, pavyzdžiui, pastaruoju metu gerokai pakilo keleivių vežimo oro transportu kainos (jų metinis padidėji-mas sudarė 20–30 %). Šių paslaugų raidą, tikėtina, lėmė ne aptarti veiksniai, o Vilniaus oro uosto laikinas uždarymas ir rekonstrukcija 2017 m. vasarą, nes kai kurios avialinijų bendrovės neperkėlė skrydžių maršrutų į Kauno oro uostą.

Nagrin ėjant kit ą grynosios infliacijos sudedam ąją dal į – pramo-nės preki ų kainas, išryšk ėja kitokios tendencijos. Pagerėjusi šalies

Iš maisto ir g ėrim ų grup ės labiausiai infliacij ą didino padid ėjusios alkoholini ų gėrimų kainos.

21 pav. Maisto, tabako ir gėrimų kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai

Pastaraisiais m ėnesiais bendras maisto kain ų augimas Lietuvoje n ėra didesnis nei Latvijoje ir Estijoje.

22 pav. Maisto kainų, neįskaitant alkoholinių gėrimų ir tabako kainų, metinis augimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje

Grynoji infliacija yra kur kas didesn ė nei prieš metus ir viršija 3 proc.

23 pav. SVKI kaitos veiksniai

–1

0

1

2

3

2012 2013 2014 2015 2016 2017Duona ir grūdų produktaiM÷sa ir jos produktaiPienas ir jo produktaiVaisiai ir uogosDaržov÷sAlkoholiniai g÷rimaiTabakasKiti maisto produktai ir nealkoholiniai g÷rimaiMaistas, tabakas ir alkoholiniai g÷rimai



–6

–4

–2

0

2

4

6

8

10

2014 2015 2016 2017


EstijaLatvijaLietuvaLenkija


–3

–2

–1

0

1

2

3

4

5

–3

–2

–1

0

1

2

3

4

5

2012 2013 2014 2015 2016 2017

Administruojamosios kainosMaisto produktų, g÷rimų ir tabako kainosDegalų ir tepalų kainosPaslaugų kainosPramon÷s prekių kainosGrynoji metin÷ infliacija (skal÷ dešin÷je)*Metin÷ infliacija (skal÷ dešin÷je)

Procentiniai punktai Procentai

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.* SVKI, neįskaitant maisto, degalų ir tepalų bei administruojamųjų kainų, pokytis.

14

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

ūkio aplinka ir sparčiai kylantis darbo užmokestis lemia tai, kad šiuo metu stebima 3,1 proc. grynoji metinė infliacija, tačiau ją daugiausia lemia paslaugų, o ne prekių kainos, kurių kaitos tendencijos gerokai skiriasi nuo paslaugų kainų raidos. Palyginti su paslaugomis, pramonės prekių kainų augimas kur kas mažesnis ir svyruoja iš dalies dėl sezoniš-kumo veikiamų tam tikrų prekių, ypač drabužių ir avalynės, kainų.

Numatoma, kad energijos ir maisto produkt ų kainos vartotojams kit ąmet did ės mažiau nei šiemet. Šių kainų augimas neturėtų būti spartus, nes jį ribos numatomas lėtas maisto žaliavų ir naftos brangimas pasaulio rinkose. Be to, prie bendrosios metinės infliacijos Lietuvoje 2017 m. žymiai prisidėjo akcizų alkoholiniams gėrimams ir tabakui padidinimas. Kitąmet neplanuojama didinti akcizų alkoholiui, o akcizų tabakui didinimas bus mažesnis.

15

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

VII. EKONOMIKOS FINANSAVIMAS11

Bankų paskol ų portfeliai toliau auga, ta čiau augimo tempas sul ėtėjo. Per 2017 m. pirmus dešimt mėnesių paskolų namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms portfelis ir toliau didėjo, tačiau metinis jo augimo tempas pastaraisiais mėnesiais buvo mažesnis. Namų ūkių ir įmonių finansinė būklė gerėjo, didėjo pajamos, palūkanų normos ir toliau buvo žemo lygio, o tai sudarė geras sąlygas besiskolinantie-siems. Skolintomis lėšomis namų ūkiai daugiausia finansavo būsto įsigijimą, o įmonės – materialines investicijas. PFĮ paskolų portfelis 2017 m. spalio mėn. buvo 5,4 proc. didesnis nei prieš metus, o tik privačiajam ne finansų sektoriui skirtas portfelis – 7,4 proc. didesnis.

Paskol ų namų ūkiams portfelis, vis grei čiau aug ęs pra ėju-siais metais, gana pastebimai did ėjo ir 2017 m. Spalio mėn., paly-ginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, paskolų namų ūkiams portfelis padidėjo 7,8 proc. Dar daugiau – 9,0 proc. – ūgtelėjo paskolų būstui įsigyti portfelis. Pastarojo augimo tempas, palyginti su laikotar-piu prieš metus, netgi padidėjo. Vartojimui bei kitoms namų ūkių reik-mėms skirtų paskolų portfelis augo gerokai mažiau – spalio mėn. pokytis per metus sudarė 3,5 proc. Toks šio paskolų portfelio augimas buvo daug mažesnis nei prieš metus. Paskolų namų ūkiams portfelio augimą skatina pagerėjusios sąlygos darbo rinkoje, žemų palūkanų normų aplinka, gyventojų lūkesčiai gauti naudos iš kylančių būsto kainų.

Paskol ų ne finans ų bendrov ėms portfelio kaita yra nepastovi, tačiau šio portfelio apimtis auga. Tik prieš pusantrų metų pradėjęs augti ne finansų bendrovėms skirtų paskolų portfelis augimo piką pasiekė praėjusių metų pabaigoje, o nuo tada augimas šiek tiek lėtė-jo. 2017 m. spalio mėn. ne finansų bendrovėms skirtų paskolų portfe-lis per metus padidėjo 7,0 proc., o prieš metus augimas sudarė 7,4 proc. Prie šio portfelio augimo kaitos prisideda nereguliariai sutei-kiamos pavienės labai didelės paskolos. Pavyzdžiui, viena didžiausių transporto įmonių rugsėjo mėn. paskelbė įsigyjanti vilkikų, o dalis sandorio bus finansuojama 95 mln. eurų paskola iš vieno banko. Tokia paskola ne finansų bendrovėms skirtą paskolų portfelį padidintų daugiau nei 1 proc. Paskolų įmonėms augimą skatina gerėjanti ben-dra ekonominė situacija, eksporto plėtra ir didėjančios įmonių paja-mos, tai skatina investuoti ir didina apyvartinių lėšų poreikį. Vis dėlto jau ilgą laiką mažėja dalis, kuria bendrovės savo veiklą finansuoja bankų paskolomis, ir didėja kitų įsipareigojimų, tokių kaip ne bankų paskolos, prekybos kreditai, skolos vertybiniai popieriai, dalis. Pavyz-džiui, liepos mėn. UAB „Lietuvos energija“ išplatino 10 m. trukmės 300 mln. eurų obligacijų emisiją.

Nors pal ūkanų normos ir toliau teb ėra žemos, skolinink ų nuomone, kredito s ąlygos šiek tiek sugriežt ėjo. Šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos banko atliktos ne finansų įmonių apklausos duome-nimis, pusė apklaustų įmonių nurodė, kad kredito įstaigų teikiamų paskolų sąlygos griežtėjo, o švelnėjimo požymius pastebėjo vos 5,7 proc. respondentų. Kaip pagrindinę skolinimo sąlygų pokyčių priežastį įmonės dažniausiai nurodė būtent palūkanų normas. Viduti-nės naujų paskolų įmonėms palūkanos šių metų rugpjūčio–spalio mėn. buvo 2,5 proc. ir per metus padidėjo 0,3 proc. punkto, o paskolų namų ūkiams vidutinė kaina buvo 3,8 proc. (per metus ji nepasikeitė).

_________________________________

11 Šioje dalyje paskoloms įvertinti naudojami Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamento pateikiami PFĮ duomenys, kurie yra patikslinti, atsižvelgus į bankrutavusias finansų įstaigas ir susijungimus (plačiau žr.: Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2014 m. gruodis, 2 priedas). Šie duomenys gali skirtis nuo priežiūros tikslais renkamų bankų duomenų.

Tęsiasi bank ų paskol ų portfeli ų plėtra, tačiau pl ėtros tempas sul ėtėjo.

24 pav. PFĮ paskolų portfelio raida

Paskol ų ne finans ų bendrov ėms portfelio augimo tempo kaitą lemia nereguliariai suteikiamos labai didel ės pasko-los.

25 pav. PFĮ naujų paskolų suma pagal paskolos dydį

Mažėja ne finans ų bendrovi ų veiklos finansavimo bank ų paskolomis dalis.

26 pav. Ne finansų bendrovių įsipareigojimų PFĮ dalis, palyginti su visais įsipareigojimais

–8

–6

–4

–2

0

2

4

6

8

10

2014 2015 2016 2017

Privatus ne finansų sektorius

Ne finansų įmon÷s

Namų ūkiai

Šaltinis: Lietuvos bankas.


0

100

200

300

400

500

600

700

2014 2015 2016 2017

Iki 0,25 mln. EurNuo 0,25 iki 1 mln. EurVirš 1 mln. Eur

Mln. Eur


15

20

25

30

35

40

2004 2007 2010 2013 2016

Procentai

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: įsipareigojimai akcininkams neįtraukti į bendrą įsipareigojimų sumą.

16

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

VIII. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI

2017 m. pirm ąjį pusmet į valdžios sektoriaus finans ų padėtis to-liau ger ėjo: perteklius, skai čiuojamas kaip keturi ų ketvir čių slen-kamoji suma, did ėjo iki 0,7 proc. BVP. Susidariusį valdžios sektoriaus perteklių lėmė sumažėjęs valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis, o pajamų ir BVP santykis iš esmės nesikeitė. Nors buvo nemažai išlaidas didinančių veiksnių, tokių kaip socialinių išmokų ir darbo užmokesčio kilimas (valstybės tarnautojams, mokytojams), tačiau nelinkusios atsi-gauti investicijos ribojo išlaidų augimą. Pastarųjų raida daugiausia susijusi su 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšomis – valdžios sektoriui tenkančių ES paramos lėšų pirmąjį pusmetį buvo gauta gerokai mažiau, nei planuota. Posektorių duomenys rodo, kad valdžios sekto-riaus finansų padėties gerėjimą 2017 m. pirmąjį pusmetį lėmė sumažėjęs centrinės valdžios sektoriaus deficitas, didėjęs vietos valdžios ir sociali-nės apsaugos fondų perteklius. Vietos valdžios balanso gerėjimui, be kitų veiksnių, įtakos turėjo padidinta savivaldybėms paskirstoma gyven-tojų pajamų mokesčio dalis (nuo 75,5 iki 78,2 %), o socialinės apsaugos fondų balansą palankiai veikė dėl spartaus darbo užmokesčio augimo ir išplėstos socialinio draudimo įmokų mokestinės bazės gausėjusios socialinės įmokos bei ribotas išlaidų augimas (dėl ilginamo pensinio amžiaus mažėjo pensijų gavėjų skaičius; mažėjant nedarbo lygiui, mažėjo ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius).

Valdžios sektoriaus pajamos 2017 m. pirm ąjį pusmet į did ėjo 7,7 proc. Jų augimą daugiausia lėmė ūgtelėjusios socialinės įmokos bei gausesnės pajamos iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. Šių pajamų didėjimui įtakos turėjo palanki ciklinė ekonomikos padėtis: didėjanti vidaus paklausa, kylantis darbo užmokestis. Tai darė tiesioginį teigiamą poveikį socialinių įmokų ir pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio surin-kimui, skatinamai veikė namų ūkių vartojimą. Vartojimo plėtra gausino netiesiogines mokestines pajamas, kurių raidai įtaką darė ir nuo 2017 m. kovo mėn. padidėję akcizų, taikomų apdorotam tabakui ir alkoholiniams gėrimams, tarifai. Pernai reikšmingai kritę, kapitalo ir einamieji pervedi-mai (nemokestinių pajamų dalis) liko panašaus lygio, todėl šiemet valdžios sektoriaus pajamų augimui įtakos iš esmės neturėjo. Tokia kapitalo ir einamųjų pervedimų raida daugiausia susijusi su lėtai įsibėgė-jančiu 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšų panaudojimu.

Valdžios sektoriaus išlaidos 2017 m. pirm ąjį pusmet į buvo 5,1 proc. didesn ės nei prieš metus. Tokį jų pokytį daugiausia lėmė augusios išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui bei didėjusios socialinės išmokos. Išlaidas darbo užmokesčiui didino įvairūs veiksniai: nuo 2016 m. liepos 1 d. kilusi minimalioji mėnesinė alga, nuo 2017 m. sausio 1 d. didinti atlyginimai valstybės tarnautojams, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. kilęs darbo užmokestis mokytojams ir kt. Socialinių išmokų augimui poveikį turėjo 2017 m. pradžioje padidinta bazinė pensija bei draudžia-mosios pajamos, lėmusios įvairių susijusių išmokų augimą. 2016 m. mažėjusios, 2017 m. pirmąjį pusmetį investicijos jau didėjo, tačiau nedaug, ir tik nežymiai prisidėjo prie bendro išlaidų augimo. Tokią jų raidą lėmė menkai teaugančios ES paramos lėšos.

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pirm ąjį pusmet į pa-did ėjo 1,6 proc. punkto – iki 41,7 proc. Šį santykio pokytį lėmė gegu-žės mėn. išplatintos dvi 1,3 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisijos. Skolos ir BVP santykio padidėjimas yra laikinas, nes ruošiamasi dides-nės vertės obligacijų emisijos išpirkimui 2018 m. pradžioje.

Valdžios sektoriaus balans ą 2017 m. gerino maž ėjantis centrin ės valdžios sektoriaus deficitas bei did ėjantis socialin ės apsaugos fond ų ir vietos valdžios perteklius.

27 pav. Valdžios sektoriaus balansas

(keturių ketvirčių slenkamosios sumos)

Valdžios sektoriaus pajam ų augim ą pirm ąjį pusmet į daugiausia l ėmė gausesn ės socialin ės įmokos bei pajamos iš tiesiogini ų ir netiesiogini ų mokes čių.

28 pav. Valdžios sektoriaus pajamų kaitos veiksniai

Valdžios sektoriaus išlaidos pirm ąjį pusmet į daugiau augo d ėl kilusi ų socialini ų išmok ų, atlygio darbuoto-jams.

29 pav. Valdžios sektoriaus išlaidų kaitos veiksniai

–5

–4

–3

–2

–1

0

1

2013 2014 2015 2016 2017

Socialin÷s apsaugos fondų balansasVietos valdžios balansasCentrin÷s valdžios balansasValdžios sektoriaus balansas

Šaltiniai: Lietuvos Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai, palyginti su BVP

–10

–5

0

5

10

15

–10

–5

0

5

10

15

2013 2014 2015 2016 2017

Netiesioginiai mokesčiaiSocialin÷s įmokosGyventojų pajamų mokestisĮmonių pelno mokestisNemokestin÷s pajamosVisos pajamos (skal÷ dešin÷je)




–10

–5

0

5

10

15

–10

–5

0

5

10

15

2013 2014 2015 2016 2017

Socialin÷s išmokosPalūkanosAtlygis darbuotojamsTarpinis vartojimasNepaprastosios išlaidosKitos išlaidosVisos išlaidos (skal÷ dešin÷je)




17

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

PRIEDAI

1 PRIEDAS. Lietuvos ir kit ų Baltijos šali ų valdžios sektoriaus finans ų tvarumas

Įvadas

Priede nagrinėjami Europos Komisijos (EK) skelbiami valdžios sektoriaus finansų tvarumo rodiklių įverčiai, rodantys, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo rizika vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu yra vertinama prasčiau negu tokia Latvijos ir Estijos rizika. Prastesnį vertinimą lemia didesnis su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų, kurių didžiausią dalį sudaro pensijų išmokos, poveikis. Priede išsamiai analizuojami Baltijos šalių pirmosios pakopos pensijų sistemos, konk-rečiai – senatvės pensijų, išlaidų pokyčiai ilguoju laikotarpiu ir juos lemiantys veiksniai. Parodoma, kad, į skaičiavimus įtraukus 2017–2018 m. įsigaliosiančius Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistemos pakeitimus, pensijų išlaidų raida Lietuvoje tampa panaši į raidą kitose Baltijos valstybėse. Nors vertinant formaliu požiūriu – pagal finansinius srautus – visų Baltijos valstybių pensijų sistemų padėtis ilguoju laikotarpiu gali atrodyti tvari (iki 2060 m. pensijų išlaidų ir BVP santykis sumažės), tačiau rimtų abejonių kyla dėl pagrindinio tvarumą užtikrinančio veiksnio, t. y. mažėjančio vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio. Jis rodo reikšmingai mažėsiantį pensijų sistemos dosnumą ir nepakan-kamą senatvės pensijų adekvatumą. Fiskalinio tvarumo vertinimas, neatsižvelgiant į pensijų sistemos adekvatumą, yra pernelyg siauras ir ribotas. Mažas senatvės pensijų adekvatumas kelia riziką valdžios sektoriaus finansų tvarumui, nes taip sudaromos sąlygos valdžios institucijoms priimti ad hoc sprendimus siekiant didinti pensijas arba ieškoti kitų būdų pensininkų padėčiai gerinti, pavyzdžiui, teikti paramą prekėmis, paslaugomis ir pan. Šie sprendimai mažintų fiskalinį tvarumą. Jei pasitvirtintų dėl politinių rizikų labiausiai tikėtinas nekintančios, palyginti su dabartine, senatvės pensijų pakeitimo normos scenarijus, fiskalinis tvarumas Lietuvoje greičiausiai būtų prastesnis, negu matyti iš EK pateikto tvaru-mo įverčio, o tai rodo būtinybę imtis fiskalinį ir socialinį tvarumą užtikrinančių priemonių.

1. Viešųjų finans ų tvarumas ir prognozuojamos Baltijos šali ų senatv ės pensij ų išlaidos

Viešųjų finansų (arba fiskalinis) tvarumas ekonominio pobūdžio literatūroje apibrėžiamas kaip valdžios sektoriaus mo-kumas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, t. y. tokia padėtis, kai esamų ir būsimų išlaidų diskontuota vertė yra ne didesnė už esamų ir būsimų pajamų diskontuotą vertę. Tai iš esmės reiškia, kad valstybės vykdoma fiskalinė politika gali būti tęsia-ma, nėra poreikio jos keisti baiminantis valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio neapibrėžto didėjimo ilguoju laikotar-piu. Remdamasi tokiu fiskalinio tvarumo apibrėžimu, EK skaičiuoja ir viešai skelbia fiskalinio tvarumo rodiklius S0, S1 ir S2. Siekiant įvertinti viešųjų finansų tvarumo riziką trumpuoju laikotarpiu, skaičiuojamas S0 rodiklis, apimantis svarbius makroekonominius ir finansinius rodiklius, rodančius valstybės finansų sektoriaus, valstybės konkurencingumo padėtį. Rodikliai S1 ir S2 apibrėžiami kaip vidutinio ir ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus finansų tvarumo rodikliai. S1 parodo, kiek iš viso reikia sumažinti ar padidinti struktūrinį pirminį valdžios sektoriaus balansą per artimiausius penkerius metus, kad per tolesnius penkiolika metų (iki 2031 m., jei pirmi prognozuojamojo laikotarpio metai yra 2016 m.) būtų pasiektas 60 proc. BVP sudarančios skolos lygis. Jeigu rodiklio S1 reikšmė yra mažesnė už 0, rizika fiskaliniam tvarumui yra vertinama kaip maža, jeigu tarp 0 ir 2,5 – kaip vidutinė, o jeigu virš 2,5 – kaip didelė. Rodiklis S2 parodo tokį struktūrinio pirminio valdžios sektoriaus balanso pokytį, kurio reikia, kad skolos ir BVP santykis ilguoju laikotarpiu būtų pastovus. Jeigu rodiklio S2 reikšmė yra mažesnė už 2, rizika fiskaliniam tvarumui yra vertinama kaip maža, jeigu tarp 2 ir 6 – kaip vidutinė, jeigu virš 6 – kaip didelė. Abu rizikos rodikliai apima ir papildomas, su amžiumi susijusias, pajamas ir išlaidas (European Commission 2016).

Iš naujausioje EK viešųjų finansų tvarumo apžvalgoje pateikiamų S0, S1 ir S2 rodiklių įverčių matyti, kad Lietuvos vie-šųjų finansų tvarumas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu vertinamas prasčiau nei toks Latvijos ir Estijos rodiklis. Lietuvos viešųjų finansų tvarumo rizika vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu vertinama kaip vidutinė, o Latvijos ir Estijos – kaip maža. Prastesnis vertinimas daugiausia grindžiamas numatomu didesniu nei kaimyninėse valstybėse su senėjimu susijusių išlaidų padidėjimu ir dėl to susidarančiu didesniu spaudimu socialinės apsaugos sistemai, daugiausia pensijų išlaidoms. Trumpuoju laikotarpiu trijų Baltijos valstybių viešiesiems finansams netvarumo rizikos neturėtų kilti.

2015 m. paskelbtoje visuomenės senėjimo ataskaitoje numatoma, kad Lietuvoje pirmosios pakopos pensijų sistemos išlaidos iki 2060 m. padidės 0,3 proc. punkto – iki 7,5 proc. BVP (2013 m. buvo 7,2 %). Numatomas to paties laikotarpio išlaidų pensijoms sumažėjimas Latvijoje ir Estijoje yra atitinkamai 3,1 proc. punkto ir 1,3 proc. punkto – iki 4,6 proc. ir 6,3 proc. BVP (2013 m. buvo 7,7 % ir 7,6 % BVP). Numatoma, kad euro zonoje pensijų išlaidų ir BVP santykis sudarys 12,3 proc. BVP, o visoje ES sumažės nuo 11,3 iki 11,1 proc. BVP (European Commission 2015b). Nagrinėjant pensijų išlaidų pokyčius lemiančius veiksnius matyti, kad pensijų išlaidų ir BVP santykio mažėjimą Latvijoje ir Estijoje lemia mažėjantis vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis. Lietuvoje vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis taip pat mažės, tačiau ne tiek daug, kad atsvertų visuomenės senėjimo poveikį, todėl pensijų išlaidų ir BVP santykis ilguoju laikotarpiu šiek tiek padidės.

Vis dėlto į 2015 m. EK skaičiavimus neįtraukiami 2016 m. patvirtinti Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistemos pakeitimai, įsigaliosiantys 2017–2018 m., tarp jų ir didžiausią įtaką tvarumui turintis pokytis – pensijų indeksavimas pagal

18

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

darbo užmokesčio fondo raidą12. Kadangi Lietuvoje gyventojų skaičius, taigi ir užimtumas, ilguoju laikotarpiu mažės, darbo užmokesčio fondas augs mažiau nei darbo užmokestis, todėl, pensijas indeksuojant pagal viso darbo užmokesčio fondo raidą, jų augimas bus ribotas, o tai palankiai veiks pirmosios pakopos pensijų sistemos, taigi ir valdžios sektoriaus finansų, tvarumą. Tačiau toks pensijų indeksavimas mažins vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį, taigi ateityje gali kilti problemų dėl pensijų adekvatumo.

Pensijų išlaidų ir BVP santykio raidą ilguoju laikotarpiu lemia demografiniai veiksniai, pokyčiai darbo rinkoje, pensijų modelio nulemti veiksniai (pensijų išmokos dydis, trukmė, pensinis amžius ir kt.) bei makroekonominė šalies raida. Pensijų išlaidų ir BVP santykio raidai poveikį darantys veiksniai nusakomi tokia lygtimi:

kur:

• priklausomumo rodiklis (angl. dependency ratio), skaičiuojamas kaip vyresnių nei 65 m. ir 20–64 m. amžiaus gyventojų santykis, parodo demografinius pokyčius bei visuomenės senėjimo poveikį: didėjant vyresnio amžiaus gy-ventojų grupei, didėja pensijų išlaidos;

• padengimo rodiklis (angl. coverage ratio), skaičiuojamas kaip pensininkų ir vyresnių nei 65 m. amžiaus gyventojų santykis, parodo pensininkų skaičiaus pokyčio poveikį. Pensininkų skaičius gali kisti dėl keičiamo pensinio amžiaus, minimalaus, būtinojo stažo ir kt.;

• naudos rodiklis (angl. benefit ratio), skaičiuojamas kaip vidutinės pensijos ir BVP, padalinto iš dirbtų valandų skaičiaus, santykis, parodo pensijų sistemos dosnumo poveikį; BVP ir dirbtų valandų skaičiaus santykis yra naudo-jamas kaip darbo užmokesčio atitikmuo. Pensijų sistemos dosnumo poveikiui įvertinti taip pat galima naudoti pakei-timo normą. Šiame priede pakeitimo norma yra vadinamas rodiklis, apskaičiuotas kaip vidutinės pensijos (atskaičius mokesčius) ir neto darbo užmokesčio, skelbiamo kiekvienos Baltijos valstybės statistikos departamento, santykis;

• darbo rinkos rodiklis (angl. labour market indicator), skaičiuojamas kaip 20–64 m. amžiaus gyventojų ir dirbtų valandų skaičiaus santykis, parodo užimtumo ir darbo rinkos aktyvumo pokyčių poveikį.

Naudojantis naujausia turima informacija apskaičiuo-jama, kad ilguoju laikotarpiu mažės visų Baltijos valstybių pensijų išlaidų ir BVP santykis (B pav.). Latvijos pensijų išlaidų ir BVP santykis 2015–2060 m. sumažės 0,9, Estijos – 0,3, Lietuvos – 0,3 proc. punkto ir 2060 m. šie rodikliai sudarys atitinkamai 6,1, 6,4, 5,7 proc. BVP. Taigi, dau-giausia dėl 2016 m. birželio mėn. patvirtintų socialinio draudimo sistemos pakeitimų pensijų išlaidos Lietuvoje ilguoju laikotarpiu turėtų mažėti, o fiskalinio tvarumo vertinimas turėtų būti panašus kaip Latvijos ir Estijos. Visose Baltijos valstybėse pensijų išlaidas ilguoju laikotar-piu didins su visuomenės senėjimu susiję veiksniai (tai rodo didėjantys priklausomumo rodikliai), tačiau šį poveikį atsvers mažėjantys naudos, padengimo ir darbo rinkos rodikliai. Pastebėtina, kad skirtumus tarp A ir B paveiks-luose pateiktų rezultatų lemia ne tik tai, kad buvo atsižvelg-ta į 2017–2018 m. socialinio draudimo sistemos pakeitimus Lietuvoje, tačiau ir tai, kad skaičiavimai atlikti įtraukiant tik senatvės pensijas (EK skaičiavimai apima visas pensijų rūšis). Taip pat atsižvelgta į 2017 m. šiek tiek pasikeitusias indeksavimo taisykles Latvijoje, o gyventojų skaičiaus prognozei naudotos naujausios Eurostato demografinės padėties prognozės, paskelbtos 2017 m. pradžioje. Viduti-nio laikotarpio makroekonominės prielaidos Estijai ir Latvijai sudarytos pagal EK 2017 m. pavasario prognozes, o Lietuvai – pagal Lietuvos banko 2017 m. birželio mėn.

A pav. Pensijų išlaidų ir BVP santykio pokyčio 2013–2060 m. veiksniai EK vertinimu

_________________________________

12 2018 m. Lietuvoje bendroji ir individualioji pensijos dalys bus pradėtos indeksuoti pagal vidutinį 7 m. darbo užmokesčio fondo pokytį. Latvijoje taikomo pensijų indeksavimo koeficientas apima infliaciją ir 50 proc. realiojo darbo užmokesčio fondo pokyčio. Be to, indeksuojama tik ta pensijos dalis, kuri neviršija 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Estijoje penktadalį bazinei pensijai ir individualiai pensijos daliai taikomo indeksavimo koeficiento sudaro infliacijos rodiklis, o likusią dalį – surinktų socialinių įmokų pokytis. Siekiant padidinti pensijų sistemos perskirstymo laipsnį, nuo 2007 m. bazinei pensijai ir individualiai pensijai indeksuoti Estijoje taikomi skirtingi indeksavimo koeficientai: bazinei pensijai – 10 proc. didesnis nei faktiškai tiems metams apskaičiuotas indeksavimo koeficien-tas, o individualiai pensijos daliai – 10 proc. mažesnis.

0,3

–3,1

–1,3

–8

–6

–4

–2

0

2

4

6

Lietuva Latvija Estija

Likutis

Darbo rinkos rodiklio poveikis

Padengimo rodiklio poveikis

Naudos rodiklio poveikis

Priklausomumo rodiklio poveikis

Pensijų išlaidų ir BVP santykio pokytis


Šaltinis: Europos Komisija.

19

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

paskelbtas prognozes. 2015 m. pensininkų skaičius ir vidutinė senatvės pensija apskaičiuota pagal Eurostato ESSPROS duomenų bazės duomenis.

Analizuojant pensijų išlaidų ir BVP santykio raidą visu prognozuojamuoju laikotarpiu (iki 2060 m.), pastebima, kad Lietuvos ir Latvijos pensijų išlaidų ir BVP santykis didėtų iki atitinkamai 2040 m. ir 2055 m., o vėliau imtų mažėti. Toks rodiklis Estijoje reikšmingiau padidėtų tik apie 2055–2056 m., o prognozuojamojo laikotarpio pabaigoje sumažėtų (C pav.). Visose Baltijos valstybėse priklauso-mumo rodikliai didins pensijų išlaidų ir BVP santykį visu prognozuojamuoju laikotarpiu. Kiti veiksniai šį santykį mažins: dėl pensinio amžiaus ilginimo iki 2025–2026 m. visose Baltijos valstybėse santykio augimą ribos mažėjan-tis pensininkų ir vyresnio amžiaus gyventojų santykis (padengimo rodiklis). Pensijų išlaidų augimą ribos ir didėjantis užimtumo lygis (darbo rinkos rodiklis) bei mažė-siantis naudos rodiklis.

B pav. Senatvės pensijų išlaidų ir BVP santykio pokyčio 2015–2060 m. veiksniai Lietuvos banko vertinimu

C pav. Pensijų išlaidų ir BVP santykio kasmetinės kaitos veiksniai 2016–2060 m.

2. Pensij ų išlaid ų ir BVP santykio raid ą Baltijos valstyb ėse lemiantys veiksniai

Priklausomumo rodiklio raidą daugiausia lemia demografinės ir visuomenės senėjimo problemos, o jos Lietuvai ir Lat-vijai bus gerokai opesnės, palyginti su Estija, ypač 2030–2060 m. (D pav.). 2016 m. duomenimis, Estijos, Latvijos ir Lietuvos pensinio amžiaus gyventojų ir darbo jėgos santykis sudarė apie 43 proc., t. y. vienam pensinio amžiaus gyvento-jui teko maždaug 2,5 dirbančio arba darbo ieškančiojo gyventojo. Tikėtina, kad apie 2025 m. šis santykis visose trijose valstybėse ims blogėti, tačiau skirtingu tempu. Lietuvoje ir Latvijoje jis blogės sparčiausiai ir apie 2060 m. bus maždaug du kartus didesnis: Latvijoje ir Lietuvoje jis sudarys atitinkamai apie 85 ir 81 proc. Tai reiškia, kad pensinio amžiaus gyventojų ir dirbančių arba darbo ieškančiųjų gyventojų skaičiai beveik bus lygūs: vienam pensinio amžiaus gyventojui tuo metu teks tik maždaug 1,2 dirbančio arba darbo ieškančiojo gyventojo. Estijoje pensinio amžiaus gyventojų ir dirban-čiųjų arba darbo ieškančiųjų gyventojų santykio padidėjimas taip pat turėtų būti reikšmingas, tačiau 2060 m. jis turėtų sudaryti apie 68 proc. (t. y. maždaug 1,5 dirbančio arba darbo ieškančiojo gyventojo vienam pensinio amžiaus gyvento-jui). Palankesnį Estijos rodiklį lemia tai, kad Eurostato prognozėse numatoma teigiama Estijos grynoji migracija ir gerokai palankesnis jos gimimų ir mirčių santykis, palyginti su atitinkamais Latvijos ir Lietuvos rodikliais. Taigi, matyti, kad demog-rafiniai veiksniai prisideda prie skirtingo Lietuvos, Latvijos ir Estijos viešųjų finansų tvarumo vertinimo.

–0,4

–0,3

–0,2

–0,1

0,0

0,1

0,2

0,3

Lietuva







Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija, Lietuvos statistikos departamentas, „Sodra“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

–0,4

–0,3

–0,2

–0,1

0,0

0,1

0,2

0,3

Latvija







Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija, Latvijos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

–0,4

–0,3

–0,2

–0,1

0,0

0,1

0,2

0,3

Estija







Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija, Estijos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

–0,3–0,9

–0,3

–8

–6

–4

–2

0

2

4

6

Lietuva Latvija EstijaLikutis







Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija, Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos departamentai, „Sodra“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

20

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

D pav. Pensinio amžiaus gyventojų dalis, palyginti su darbo jėga Baltijos šalyse

E pav. Pakeitimo normų raida Baltijos šalyse 2015–2060 m.

Nors prognozuojamas pensijų išlaidų mažėjimas padeda pasiekti geresnį fiskalinio tvarumo vertinimą, toks rezultatas

yra pasiekiamas tik techniškai, dėl mažėjančių naudos rodiklių, o tai savo ruožtu verčia kelti ateities pensijų adekvatumo klausimą. Pensijų sistema yra laikoma adekvačia, jeigu padeda užtikrinti didžiosios dalies gyventojų vartojimo išlyginimą per gyvenimo ciklą ir apsaugo vyresnio amžiaus gyventojus nuo skurdo (Holzmann ir kt. 2008). Pagal dabartines prielai-das, pirmosios pakopos pensijų draudimo pakeitimo normos Baltijos valstybėse iki 2060 m. sumažės maždaug per pusę (E pav.). Dalį šio sumažėjimo kompensuos išmokos iš pensijų draudimo antrosios pakopos fondų. Lietuvos banko atlikta analizė rodo, kad antroji pakopa pakeitimo normoms daro reikšmingą teigiamą poveikį: dėl išmokų iš antrosios pakopos fondų pensijos pakeitimo norma galėtų būti iki 15 procentinių punktų didesnė (Lietuvos bankas 2017b). Tačiau net ir tokiu atveju bendras (pirmosios ir antrosios pakopų) vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, vertinant pagal dabartinį pensijų sistemos modelį, greičiausiai bus mažesnis, nei yra šiuo metu. Taigi, kyla akivaizdi rizika, kad fiskalinio tvarumo vertinimas, neatsižvelgiant į pensijų sistemos adekvatumą, yra pernelyg siauras ir ribotas. Visų pirma, sistema nebūtų tvari dėl to, kad, mažėjant pensijų pakeitimo normai, o santykiniam pensininkų skaičiui vis labiau augant, galiau-siai tektų ieškoti lėšų pensininkų padėčiai gerinti, pavyzdžiui, priimti ad hoc sprendimus dėl pensijų didinimo, netiesioginio finansavimo (skirti didesnes kompensacijas už šildymą, vaistus ir kt.), paramos daiktais (maisto produktais ir kt.) ar paslaugomis. Nepasinaudojus išlaidų perskirstymo galimybe, t. y. galimybe didinti pensijų išlaidas perskirstant lėšas iš kitų sričių, tokie sprendimai lemtų valdžios sektoriaus išlaidų didėjimą, taigi, blogėtų fiskalinio tvarumo vertinimas. Antra, santykinai menkas ryšys tarp socialinių įmokų dydžio ir išmokų sumos, kartu ir pernelyg žema pakeitimo norma, gali lemti tai, kad vis didesnė dalis gyventojų ims vengti dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Tai mažintų socialines įmokas, o fiskalinio tvarumo vertinimas irgi blogėtų.

3. Alternatyvi ų scenarij ų analiz ė

Vienas pagrindinių pensijų išlaidų pokyčius ilguoju laikotarpiu lemiančių veiksnių yra demografija. Pagal pagrindinį Eu-rostato scenarijų, Lietuvos gyventojų skaičius nuo 2015 iki 2060 m. sumažės daugiau nei trečdaliu (37 % – iki 1,8 mln.). Lietuvos banko vertinimu, toks scenarijus yra gana pesimistiškas, nes Eurostatas pernelyg neigiamai vertina Lietuvos grynąją migraciją (Lietuvos bankas 2017a). Lietuvos banko sudaryta gyventojų skaičiaus prognozė yra pagrįsta palan-kesne grynosios migracijos prielaida, nes manoma, kad 2015–2017 m. emigracija iš Lietuvos padidėjo ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, 2015 m. sugriežtintus leidimų išdavimą, padidėjo trečiųjų šalių piliečių emigra-cija iš Lietuvos, o 2016 m. ir 2017 m. pradžioje, pradėjus aktyviau skatinti gyventojus pasitikrinti, ar nėra skolingi už privalomąjį sveikatos draudimą, padaugėjo oficialiai deklaruojančių išvykimą, nors emigravę jie galėjo būti ir anksčiau13. Tokių veiksnių poveikiui išnykus, emigracijos srautas iš Lietuvos turėtų sumažėti.

F paveiksle pateikiamas pensijų išlaidų ir BVP santykio pokytis 2015–2060 m. ir jį lemiantys veiksniai, nustatyti taikant Lietuvos banko sudarytą demografinį scenarijų, bei įvairius alternatyvius Eurostato demografinius scenarijus: mažesnio gimstamumo, mažesnio mirtingumo, palankesnės grynosios migracijos, pesimistiškesnės grynosios migracijos ir nulinės grynosios migracijos scenarijų. Pagal alternatyvias gyventojų skaičiaus prognozes atlikti skaičiavimai rodo, kad Lietuvos pensijų išlaidų ir BVP santykis ilguoju laikotarpiu (iki 2060 m.), palyginti su 2015 m., gali kisti intervale nuo –0,8 iki 0,6 proc. punktų, taigi gali sumažėti arba padidėti. Santykio pokyčio dydis labiausiai priklausys nuo migracijos tendencijų. F paveikslas parodo galimą pakeitimo normų raidą taikant įvairius demografinius scenarijus. Svarbu, kad vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis ilguoju laikotarpiu mažėja nepriklausomai nuo pasirinkto demografinio scenarijaus, tačiau, susiklosčius palankesnėms demografinėms tendencijoms, pakeitimo norma mažėtų lėčiau. Kadangi pensijos Lietuvoje yra indeksuojamos pagal darbo užmokesčio fondo pokytį, esant palankesnėms demografinėms prielai-

_________________________________

13 T. Šiaudvytis: emigracija neauga taip sparčiai, kaip sako statistika, bet problema lieka didžiulė. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lt/naujienos/t-siaudvytis-emigracija-neauga-taip-sparciai-kaip-sako-statistika-bet-problema-lieka-didziule.

30

40

50

60

70

80

90

2015 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050 2055 2060

Lietuva

Latvija

Estija


Procentai

20

25

30

35

40

45

50

2015 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050 2055 2060

Lietuva

Latvija

Estija

Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija, Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos departamentai, „Sodra“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai

21

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

doms, užimtųjų skaičius būtų didesnis, dėl to daugiau augtų darbo užmokesčio fondas ir atitinkamai – pensijos. Taikant alternatyvias demografines prielaidas, apskaičiuojama, kad pirmosios pakopos pensijų pakeitimo normos ilguoju laikotar-piu (iki 2060 m.) sudarytų 20–35 proc.

F pav. Lietuvos pensijų išlaidų ir BVP santykio kaitos 2015–2060 m. veiksniai, taikant alternatyvias demografines prielaidas

G pav. Pakeitimo normų raida Lietuvoje 2015–2060 m., taikant alternatyvias demografines prielaidas

Nors įvairūs demografiniai scenarijai rodo reikšmingai sumažėsiantį vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį, tačiau tai yra mažai tikėtina dėl politinių priežasčių (kaip minėta, esant itin mažoms pensijoms, greičiausiai būtų ieškoma būdų joms didinti). Taigi, Lietuvos pensijų sistemos tvarumas greičiausiai yra prastesnis, nei rodo EK apskai-čiuoti fiskalinio tvarumo įverčiai. Jeigu visu prognozuojamu laikotarpiu naudos rodiklis nesikeistų ir būtų 2015 m. lygio, pensijų išlaidų ir BVP santykis Lietuvoje 2060 m. būtų maždaug 3 proc. punktais didesnis, palyginti su 2015 m., ir sudary-tų apie 9 proc. (žr. F pav.). Toks scenarijus yra labiau tikėtinas, nes Lietuvoje pakeitimo normos šiuo metu yra mažesnės nei euro zonos vidurkis, todėl greičiausiai bus ieškoma sprendimų, neleisiančių joms dar reikšmingiau sumažėti. Nors pensijų išlaidų ir BVP santykio padidėjimas 3 proc. atrodo nemažas ir tam reikėtų papildomų finansinių išteklių, santykis taptų artimesnis euro zonos šalių vidurkiui (2015 m. jis sudarė 10,8 % BVP). Taigi, vertinant pagal dabartinį pensijų sistemos modelį apskaičiuotą vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio raidą, matyti akivaizdi rizika dėl esamos pensijų sistemos modelio ekonominio, socialinio ir politinio netvarumo, todėl ateityje greičiausiai bus ieškoma sprendimų pensijų sistemai tobulinti.

H pav. Lietuvos pensijų išlaidų ir BVP santykio pokyčio 2015–2060 m. veiksniai, taikant įvairius scenarijus

I pav. Pakeitimo normų raida Lietuvoje 2015–2060 m., taikant įvairius scenarijus

Ilgesnis senatvės pensijos amžius galėtų būti vienas iš būdų, užtikrinančių didesnę, nei numatoma pagal pagrindinį scenarijų, pakeitimo normą. Keičiantis visuomenės amžiaus struktūrai, pensinio amžiaus ilginimas padėtų sušvelninti visuomenės senėjimo poveikį. Tiesa, pasirinkus tokią priemonę, būtų svarbu užtikrinti priešpensinio amžiaus gyventojų užimtumą. Taikant prielaidą, kad pensinis amžius Lietuvoje po 2026 m. bus didinamas po 3 mėn. kasmet iki 2046 m. pasieks 70 metų, apskaičiuojama, kad pensijų išlaidų ir BVP santykis Lietuvoje 2060 m. būtų apie 0,9 proc. punkto mažesnis, nei tuo atveju, jeigu pensinis amžius po 2026 m. nesikeistų (H pav.). Vis dėlto tikėtina, kad išsipildžius šiam scenarijui, dėl politinių priežasčių pensijų išlaidų ir BVP santykis nemažėtų, o papildomi resursai būtų skiriami pensijoms didinti. Darant prielaidą, kad pensinis amžius bus ilginamas, o pensijų išlaidų ir BVP santykis bus pastovus, nustatoma,

–0,8 –0,4 –0,3 –0,1 0,0 0,1

0,6

–6

–4

–2

0

2

4

6

Pesimistiškesn÷sgrynosiosmigracijosscenarijus

Mažesniogimstamumo

scenarijus

Pagrindinisscenarijus

Lietuvos bankodemografinis

scenarijus

Mažesniomirtingumoscenarijus

Palankesn÷sgrynosiosmigracijosscenarijus

Nulin÷sgrynosiosmigracijosscenarijus

LikutisDarbo rinkos rodiklio poveikisPadengimo rodiklio poveikisNaudos rodiklio poveikisPriklausomumo rodiklio poveikisPensijų išlaidų ir BVP santykio pokytis


Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija, Lietuvos statistikos departamentas, „Sodra“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

15

20

25

30

35

40

45

50

2015 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050 2055 2060

Pagal demografinius scenarijus apskaičiuotų pakeitimo normų raida

Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija, Lietuvos statistikos departamentas, „Sodra“ ir Lietuvosbanko skaičiavimai.

Procentai

Pakeitimo norma, apskaičiuota pagal Lietuvos banko demografinį scenarijų

3,0

–1,0

–0,1 –0,1

–6

–4

–2

0

2

4

6

Naudos rodiklis nekinta* Pensinis amžius did÷ja iki70 m.*

Didesnis užimtumo lygis* Lietuvos bankodemografinis scenarijus

Likutis







Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija, Lietuvos statistikos departamentas, „Sodra“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.* Demografijos prielada pagal Lietuvos banko demografinį scenarijų.

24

29

34

39

44

2015 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050 2055 2060

Pensinis amžius did÷ja iki 70 m., o pensijų išlaidų ir BVP santykis yra pastovus*

Didesnis užimtumo lygis, o pensijų išlaidų ir BVP santykis yra pastovus*

Lietuvos banko demografinis scenarijus, pastovus pensijų išlaidų ir BVP santykis

Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija, Lietuvos statistikos departamentas, „Sodra“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.* Demografijos prielada pagal Lietuvos banko demografinį scenarijų.

Procentai

22

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

kad pakeitimo norma galėtų būti apie 11,2 proc. punkto didesnė nei pagal Lietuvos banko sudarytą demografinį scenarijų (I pav.).

Didesnis darbo rinkos aktyvumas taip pat galėtų prisidėti prie didesnio pensijų sistemos tvarumo ilguoju laikotarpiu. Baltijos valstybėse užimtumo lygis yra vienas iš didesnių ES, tačiau kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse užimtumo lygis yra gerokai aukštesnis nei ES vidurkis14. Pavyzdžiui, 2016 m. užimtumo lygis Islandijoje sudarė 81,3, Šveicarijoje – 71,8 proc., o ES vidurkis buvo 58,9 proc. Jei užimtumo lygis Lietuvoje ilguoju laikotarpiu kils15, pensijų išlaidų ir BVP santykis Lietuvoje 2060 m. reikšmingai nesumažėtų – sumažėjimas sudarytų apie 0,1 proc. punkto (H pav.). Vis dėlto tikėtina, kad, kaip ir pagal pensinio amžiaus ilginimo scenarijų, politinės priežastys pensijų išlaidų ir BVP santykiui sutruk-dytų mažėti, o papildomi resursai būtų skirti pensijoms didinti. Darant prielaidą, kad pensijų išlaidų ir BVP santykis bus pastovus, nustatoma, kad pakeitimo norma galėtų būti apie 3,9 proc. punkto didesnė nei pagal Lietuvos banko demogra-finį scenarijų (I pav.).

Didesnį pensijų sistemos tvarumą ilguoju laikotarpiu taip pat užtikrintų ir kitokios priemonės, pavyzdžiui, lankstesnis išėjimo į pensiją mechanizmas, didesnis skaidrumas užtikrinant didesnį įmokų ir išmokų ryšį, didesnis savarankiškas kaupimas pensijai. Lankstesnis išėjimo į pensiją mechanizmas galėtų sudaryti sąlygas gauti dalinę pensiją ir dirbti visą arba ne visą darbo dieną. Svarbu suvokti, kad, tik pakankamai kaupiant senatvės pensijai, sukauptos lėšos gali būti adekvačios būsimoms išlaidoms sulaukus pensinio amžiaus. Dabartinis savarankiškas kaupimas senatvės pensijai yra per menkas, reikia imtis sprendimų, kaip jį tobulinti. Lietuvos bankas yra pateikęs ir daugiau pasiūlymų dėl pensijų siste-mos pertvarkos (Lietuvos bankas 2017b).

_________________________________

14 15–74 m. amžiaus grupės. 15 Daroma prielaida, kad iki 2060 m. užimtumo lygis kiekvienoje amžiaus grupėje (15–24, 25–54, 55–64 ir 65–74 metų) padidės iki vidurkio, apskaičiuoto pagal trijų didžiausią užimtumo lygį 2016 m. turėjusių Europos valstybių duomenis.

23

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

Literat ūra

Carone G., Eckefeldt P., Giamboni L., Laine V., Sumner S. P. 2016: Pension Reforms in the EU since the Early 2000’s: Achievements and Challenges Ahead. European Commission Discussion Paper No. 042.

European Commission 2009: Pension Schemes and Pension Projections in the EU–27 Member States – 2008–2060. Occasional Paper No. 56.

European Commission 2015a: Fiscal Sustainability Report 2015: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/ip018_en_2.pdf.

European Commission 2015b: Ageing Report 2015: http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2015/pdf/ee3_en.pdf.

European Commission 2016: Debt Sustainability Monitor 2016. Institutional Paper No. 047.

Holzmann R., Hinz R. P., Dorfman M. 2008: Pension Systems and Reform Conceptual Framework. The World Bank. Discussion Paper No. 0824.

Lietuvos bankas 2017a: Lietuvos ekonomikos apžvalga 2017 m. birželis: https://www.lb.lt/lt/leidiniai/lietuvos-ekonomikos-apzvalga-2017-m-birzelis.

Lietuvos bankas 2017b: Pensijų sistema Lietuvoje: iššūkiai ir galimos politikos priemonės: https://www.lb.lt/leidiniai/pensiju-sistema-lietuvoje-issukiai-ir-galimos-politikos-priemones.

Rajevska O. 2013: Funded Pillars in the Pension Systems of Estonia, Latvia and Lithuania. – Economics and Business 23, 83–89.

Rajevska O. 2015: Sustainability of Pension Systems in the Baltic States. – Entrepreneurial Business and Economics Review 3(4), 139–153.

Rajevska O. 2016: Theoretical Old-Age Pension Benefits and Replacement Rates in the Baltic States: A Retrospective Simulation. – Economics and Business 28, 13–19.

Zaidi A. 2011: Population Ageing and Financial and Social Sustainability Challenges of Pension Systems in Europe: A Cross-National Perspective. – The Future of Multi-Pillar Pensions. Eds. Bovenberg L., van Ewijk C., Westerhout E. (eds.). UK: Cambridge University Press, 2011.

24

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

2 PRIEDAS. Potencialioji gamybos apimtis Lietuvoje – realiojo ir finansinio sektori ų kintamuosius apimantis matas

1. Potencialiosios gamybos apimties vertinimo proble matika

Potencialioji gamybos apimtis paprastai apibrėžiama kaip „maksimali gamybos apimtis nesant infliacinio spaudimo, arba, tiksliau – pusiausvyros taškas tarp didesnės gamybos apimties ir didesnio stabilumo“ (Okun 1970). Su ja susijęs matas yra gamybos apimties atotrūkis, apibrėžiamas kaip skirtumas tarp faktinės ir potencialiosios gamybos apimties. Ekonominės politikos taikymo požiūriu šios sąvokos svarbios tuo, kad kai gamybos apimties atotrūkis yra teigiamas (faktinė gamybos apimtis yra didesnė už potencialiąją gamybos apimtį), kyla infliaciją didinantis spaudimas, o dezinfliacija susidaro, kai faktinė gamybos apimtis yra mažesnė už potencialiąją gamybos apimtį. Todėl šis ryšys yra svarbi nuoroda vykdant stabilizuojamąją politiką. Gamybos apimties atotrūkis yra labai svarbus ir vykdant fiskalinę politiką, nes turi esminės reikšmės apskaičiuojant valdžios sektoriaus balanso cikliškumo komponentą (žr., pvz., Angerer 2014). Pastaruo-ju metu gamybos apimties atotrūkis vaidina vis svarbesnį vaidmenį vykdant makroprudencinę politiką. Nepaisant šių konceptų svarbos ekonominei politikai, kyla didelė problema – potencialiosios gamybos apimties tiesiogiai neišeina stebėti. Todėl politikos formuotojams tenka remtis trūkumais pasižyminčiais potencialiosios gamybos apimties lygio ir dinamikos matais.

Plačiai taikomas Hodricko ir Prescotto filtras yra patrauklus dėl savo paprastumo ir skaidrumo – jam taikyti reikalingi tik BVP duomenys. Pagrindinis jo trūkumas yra ekonominės struktūros, ypač ryšių su infliacija ir nedarbo lygiu, stoka. Šių svarbių teorinių konstruktų reikia tam, kad išvestinio mato pagrįstumą būtų galima patikrinti pagal darbo rinkos ir infliacijos dinamiką. Kitas plačiai taikomas metodas – remtis gamybos funkcija ir formuluoti struktūrinį ryšį tarp gamybos sąnaudų (kapitalo ir darbo) ir gamybos apimties. Tačiau gali būti sudėtinga gauti patikimus kapitalo atsargų duomenis. Be to, sunku įvertinti dėl cikliškumo pakoreguotus gamybos sąnaudų matus, t. y. bendrojo gamybos veiksnių našumo ir užimtu-mo veiksnius. Praktikoje jie dažnai vertinami remiantis specialiu trendo ir ciklo išskaidymu, tokiu kaip Hodricko ir Prescot-to filtras, todėl jiems būdingi minėtieji trūkumai. Trečiasis būdas apskaičiuoti potencialiosios gamybos apimties įverčius yra pusiau struktūriniai laiko eilutės modeliai, jis taikomas ir šiame darbe. Šis metodas žinomas ir kaip daugiamačio nestebimojo komponento (angl. multivariate unobserved component, MUC) modelis. Pirmiausia pasiūlytas K. N. Kuttne-rio (1994), jis plėtojamas ir taikomas pastarojo meto tyrimuose, įskaitant J. Beneso ir kt. (2010), P. Blagrave‘o ir kt. (2015), A. Alichi ir kt. (2015), M. Melolinnos ir M. Tótho (2016) bei kitų autorių tiriamuosius darbus.

Šiame priede aprašomu baziniu modeliu potencialioji Lietuvos ekonomikos gamybos apimtis modeliuojama kaip pa-slėptasis kintamasis, nuokrypiai nuo trendo su infliacija ir nedarbu atitinkamai susiejami paprasta Filipso kreive ir papras-tu Okuno dėsnio sąryšiu. Tai reiškia, kad potencialiosios gamybos apimties įverčiui apskaičiuoti naudojama bendra gamybos apimties, infliacijos ir nedarbo raida. Kitas šio metodo privalumas yra tai, kad jis leidžia įvertinti dar vieną ekonominės politikos analizei svarbų dydį – natūralųjį nedarbo lygį. Be to, bazinis modelis išplečiamas į jį įtraukiant visą realųjį kreditą, t. y. visą kreditą, padalytą iš bendrojo kainų lygio šalyje.

2. Bazinis modelis

Į šiame priede nagrinėjamą MUC modelį įtraukiami trys stebimieji kintamieji: (logaritmuotas) realusis BVP (��), grynoji infliacija (��) ir nedarbo lygis (��). Siekiama šiuos kintamuosius vienalaikiškai išskaidyti į trendą ir ciklinį veiksnį, remiantis mokslinėje literatūroje pakankamai ištirtais jų sąryšiais. Jei ��t yra nestebimas (logaritmuotas) realiojo BVP trendo kompo-nentas, o ��t – jo ciklas (arba gamybos apimties atotrūkis), �� išskaidomas kaip �� =�� +��. Modelio struktūrą sudaro trijų lygčių su trimis šokais sistema:

� �� = �� +�� + �� = �� + �� =� �� +�� ,, kur � yra nepriklausomi ir pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį baltojo triukšmo procesai su vidurkiu, lygiu 0. Ši tendencija modeliuojama kaip A. C. Harvey ir P. Toddo (1983), A. C. Harvey (1985), A. C. Harvey ir kt. (2007) darbuose, kur lygis ��ir nuolydis ��, t. y. potencialiosios gamybos apimties augimas, laikui einant pamažu kinta pagal atsitiktinio klaidžiojimo mechanizmą. Šios savybės numato lokalųjį aproksimavimą iki tiesinio trendo, dažnai vadinamo glodžiuoju tiesinu trendu. Pageidautina, kad būtų modeliuojamas laiko atžvilgiu kintantis potencialiosios gamybos apimties augimas, taip būtų atsižvelgiama į įvairias Lietuvoje nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio įgyvendintas struktūrines refor-mas. Taip pat tariama, kad gamybos apimties atotrūkis �� yra autoregresinis procesas su koeficientu � . Potencialiosios gamybos apimties lygio (��), potencialiojo gamybos apimties augimo tempo (��)ir gamybos apimties atotrūkio (��) šokai yra modeliuojami kaip baltojo triukšmo procesai. Pirmieji du šokai nulemia ilgalaikį gamybos apimties pokytį, o paskutinis sukelia tik laikiną gamybos apimties nuokrypį nuo potencialiosios gamybos apimties, jį galima laikyti laikinu paklausos sukrėtimu.

Į modelį įtraukiama darbo rinkos struktūra, kuri teiktų daugiau identifikuojamojo pobūdžio informacijos vertinant poten-cialiąją gamybos apimtį. Potencialioji gamybos apimtis apibrėžiama kaip gamybos apimties lygis esant visiškam užimtu-mui. Šio apibrėžtinio ryšio pripažinimas yra vienas iš taikomos metodikos privalumų. Taikant tokią struktūrą, nedarbo lygis

25

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

–10,0

–7,5

–5,0

–2,5

0,0

2,5

5,0

7,5

10,0

12,5

15,0

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Gamybos apimties atotrūkis

90 % ribos

Procentai


8,2

8,3

8,4

8,5

8,6

8,7

8,8

8,9

9,0

9,1

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Potencialioji gamybos apimtis

Realusis BVP


modeliuojamas kaip trendo (arba natūraliojo nedarbo lygio) ir ciklinio veiksnio �� =�� +�� suma, kur trendą ir ciklinį veiksnį rodo �� = �� + ��,�� = � �� +�� +��.

Natūraliajam nedarbo lygiui �� leidžiama keistis laiko atžvilgiu, kad būtų atsižvelgiama į galimus darbo rinkos poky-čius, kaip aprašyta T. Laubacho (2001) straipsnyje. Nedarbo atotrūkis �� yra pagrįstas Okuno dėsnio ryšiu. Taikant šią metodiką, galima nustatyti natūralųjį nedarbo lygį, padedantį įvertinti, ar darbo rinka yra pusiausvyros taške, taip pat disbalansų dydį, jei tokių yra.

Į modelį įtraukiama ir infliacijos raidą aprašanti dinaminių lygčių sistema, kaip ir K. N. Kuttnerio (1994), M. Melolinnos ir Tótho (2016) darbuose: �� = �� +��,�� =�� + �� ,�� =� �� +�� +�� .

Infliacijos trendas dėl šokų gali kisti laiko atžvilgiu, sukurdamas dinaminę modelio pusiausvyrą. Ciklinė infliacija yra modeliuojama naudojant Filipso kreivę ir su gamybos apimties atotrūkiu susiejama koeficientais � ir ��.

3. Kredito dinamikos įvertinimas

Pastarojo meto tyrimai, įskaitant C. Borio ir kt. (2016, 2014) straipsnius, kuriuose tirtas gamybos atotrūkis JK, JAV ir Ispanijoje, rodo, kad patobulinti realiojo laiko gamybos apimties atotrūkio įverčius leidžia finansiniai kintamieji. Tai atrodo suprantama, kadangi šių šalių kredito ir BVP santykis 1999–2016 m. sudarė atitinkamai 150, 163 ir 173 proc. Viena iš grandžių, kuria skola gali daryti poveikį dideliu finansiniu svertu pasižyminčiai realiajai ekonomikai, yra spaudimas skolos tvarkymo sąnaudų rodikliui. Didėjanti skolos kaina gali daryti reikšmingą poveikį daug įsiskolinusioms įmonėms ir namų ūkiams. Kai skolos tvarkymas tampa sunki našta, įmonės mažina investicijas ir užimtumą, o namų ūkiai mažiau vartoja. Šiame priede finansinių veiksnių vaidmuo apskaičiuojant gamybos apimties atotrūkio įverčius Lietuvoje tiriamas daugiau-sia dėmesio skiriant viso realiojo kredito raidai. Tam taikomas palyginti paprastas M. Melolinnos ir Tótho (2016) pasiūly-tas metodas, pagal kurį į MUC modelį finansinė informacija įtraukiama panašiai kaip C. Borio ir kt. (2014, 2016) darbuose. Tiksliau, tariama, kad finansinis kintamasis gamybos apimties atotrūkiui daro vėluojantį poveikį, taigi gamybos apimties atotrūkio dinamika atnaujinama taip: �� = � �� + !�̅� +�� , kur !�̅� rodo realiojo kredito augimo tempo tendenciją laikotarpiu t–1. Daugiau informacijos apie modelio savybes ir minėtų lygčių taikymą pateikiama M. Constantinescu ir A. D. M. Nguyeno (2017) straipsnyje.

4. Potencialioji gamybos apimtis ir gamybos apimties atotr ūkis

A paveiksle pavaizduotas realusis BVP ir potencialiosios gamybos apimties įvertis, įskaitant kreditą, natūraliąja logaritmine skale. B paveiksle pavaizduotas atitinkamas gamybos apimties atotrūkis.

A pav. Realusis BVP ir potencialioji gamybos apimtis (natūralioji logaritminė skalė)

B pav. Gamybos apimties atotrūkis

26

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

–2,5

–2,0

–1,5

–1,0

–0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Potencialusis gamybos apimties augimas

90 % ribos

Procentai


Nuo 2003 m. pirmojo ketvirčio iki 2008 m. finansų krizės pradžios faktinė gamybos apimtis nuolat buvo didesnė už potencialiąją, o aukščiausią tašką gamybos apimties atotrūkis pasiekė 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį – jis sudarė 7 proc. Krizės metu tiek faktinė, tiek potencialioji gamybos apimtis mažėjo, ir gamybos apimties atotrūkis pasikeitė beveik 13 proc. punktų – nuo 5 procentų, buvusių 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį, iki beveik –8 proc. 2009 m. pirmąjį ketvirtį. Per trejus metus atotrūkis palaipsniui mažėjo, o 2012 m. pradžioje tapo teigiamas ir vėliau buvo didesnis už nulį (apie 1 %). Kad būtų galima įvertinti gamybos apimties atotrūkio parametrų įverčių neapibrėžtumo įtaką, apskaičiuojami 90 proc. pasi-kliautinieji intervalai. Kaip matyti, pasikliautinųjų intervalų ribos parodo ir plėtrą iki krizės, kai gamybos apimties atotrūkis buvo nuo 3 iki 10 proc., ir neigiamą atotrūkį po krizės, kai gamybos apimties atotrūkis buvo nuo –4 iki –9 proc. Naujau-siais laikotarpiais gamybos apimties atotrūkio apatinė ir viršutinė ribos yra atitinkamai 0 ir 4 proc.

C paveiksle pavaizduotas krizės poveikis potencialiajai gamybos apimčiai. Potencialiosios gamybos apimties augi-mas prieškriziniu laikotarpiu sudarė apie 1,7 proc. (per ketvirtį) ir 2009 m. pradžioje, kai faktinė gamybos apimtis sumažėjo 15 proc., laikinai nukrito iki –1 proc. Palaipsniui potencialiosios gamybos apimties augimas atsigavo ir nuo 2011 m. sudarė apie 0,6 proc. (atitinka 2,4 proc. per metus). Taigi, potencialiosios gamybos apimties augimas pokriziniu laikotarpiu buvo apie 1,1 proc. punkto per ketvirtį (arba 4,4 proc. p. per metus) mažesnis nei prieškriziniu laikotarpiu, ir tai rodo ilgalaikį krizės poveikį potencialiajai gamybos apimčiai.

C pav. Potencialiosios gamybos apimties augimas

27

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

Literat ūra

Alichi A., Bizimana O., Domit S., Corugedo E. F., Laxton D., Tanyeri K., Wang H., Zhang F. 2015: Multivariate Filter Estimation of Potential Output for the Euro Area and the United States. IMF Working Paper, No. 15/253.

Angerer J. 2014: Stability and Growth Pact – An Overview of the Rules, European Parliament.

Benes J., Clinton K., Garcia-Saltos R., Johnson M., Laxton D., Manchev P., Matheson T. 2010: Estimating Potential Output with a Multivariate Filter. IMF Working Paper, No. 10/285.

Blagrave P., Garcia-Saltos M. R., Laxton D., Zhang F. 2015: A Simple Multivariate Filter for Estimating Potential Output. IMF Working Paper No. 15/79.

Borio C., Disyatat P., Juselius M. 2014: A Parsimonious Approach to Incorporating Economic Information in Measures of Potential Output. BIS Working Papers, No. 442.

Borio C., Disyatat P., Juselius M. 2016: Rethinking Potential Output: Embedding Information about the Financial Cycle. – Oxford Economic Papers 69(3), 655–677.

Constantinescu M., Nguyen A. D. M. 2017: Unemployment or Credit: Who Holds the Potential? Results from a Small-Open Economy. Bank of Lithuania, Discussion Papers Series, No. 4.

Harvey A. C. 1985: Trends and Cycles in Macroeconomic Time Series. – Journal of Business Economic Statistics 3, 216–227.

Harvey A. C., Todd P. 1983: Forecasting Economic Time Series with Structural and Box-Jenkins Models: A Case Stu-dy. – Journal of Business and Economic Statistics 1(4), 299–307.

Harvey A. C., Trimbur T., Van Dijk H. K. 2007: Trends and Cycles in Economic Time Series: A Bayesian Approach. – Journal of Econometrics 140(2), 618–649.

Kuttner K. N. 1994: Estimating Potential Output as a Latent Variable. – Journal of Business and Economic Statistics 12(3), 361–368.

Laubach T. 2001: Measuring the NAIRU: Evidence from Seven Economies. – Review of Economics and Statistics 83(2), 218–231.

Melolinna M., Tóth M. 2016: Output Gaps, Inflation and Financial Cycles in the United Kingdom. Bank of England, Staff Working Paper 585.

Okun A. M. 1970: The Political Economy of Prosperity. Washington, D.C.: The Brookings Institution.

28

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

3 PRIEDAS. Baltijos šali ų nedarbo lygio svyravimus lemiantys srautai

Įvadas

Nedarbo lygis Baltijos šalyse svyruoja. Per paskutinį ekonominį nuosmukį jis nuo žemiausio iki aukščiausio taško pa-kilo beveik 15 proc. punktų. Tokiu dideliu darbo rinkos kaitos nepastovumu nepasižymi joks kitas Europos regionas. Kad labiau paaiškėtų Baltijos šalių darbo ekonomikos ypatumai, šiame priede siekiama standartiniais metodais įvertinti keturių šalių, būtent trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos kaip palyginamosios šalies, nedarbo srautus – tiek įtekio (angl. inflow to unemployment), tiek nuotėkio (angl. outflow from unemployment) – ir nustatyti, kuris iš jų lemia nedarbo lygio svyravimą.

Nedarbo įtekis, vertinamas procentine išraiška, parodo, kokia vidutinė dalis dirbančių asmenų kiekvieną mėnesį ne-tenka darbo ir tampa bedarbiais. Nedarbo nuotėkis parodo, kokia vidutinė dalis bedarbių kiekvieną mėnesį susiranda darbą ir palieka bedarbių gretas. Šie srautai ir jų kaita yra esminiai dalykai, padedantys suvokti nedarbo lygio svyravimus.

1. Nedarbo sraut ų vertinimas

Siekiant įvertinti tikimybę, kad bedarbis susiras darbą, %�, ir tikimybę, kad dirbantis asmuo taps bedarbiu, &�, remia-masi M. Elsby ir kt. (2013) straipsniu, kuriame apibendrinamas R. Shimerio (2012) sukurtas metodas, pagrįstas bedarbių skaičiaus laiko eilutėmis ir trumpalaikio nedarbo vertinimu. Tarkime, kad �� yra bedarbių skaičius metais ', o ��( – trumpa-laikių bedarbių, kurie ' laikotarpiu darbo neturi mažiau nei metus, skaičiaus suma16.

Tada bedarbių skaičius laikotarpiu ' + 1 yra lygus bedarbių, kurie negali susirasti darbo, skaičiui (trupmena (1 − %�)ir trumpalaikių bedarbių, kurie ' + 1 yra bedarbiai, tačiau kuriuo nors laikotarpiu tarp ' ir ' + 1 turėjo darbą, skaičiui ��* ( :

��* = (1 − %�)�� + ��* ( .

Pertvarkome formulę taip, kad nedarbo nuotėkio tikimybė būtų išreikšta kaip nedarbo ir trumpalaikio nedarbo funkcija:

%� = 1 − �+,-��+,-.�+ .

Tokie srautai paprastai vertinami kas mėnesį, todėl (metinio) nuotėkio tikimybė %� gali būti nesunkai paverčiama į ati-tinkamą mėnesinį rodiklį, !�. Tam taikoma !� = −ln(1 − %�)/1217.

Bedarbių skaičius laikotarpiu ' + 1 yra darbo negalinčių susirasti bedarbių skaičiaus ir ankstesniu laikotarpiu darbo netekusių bedarbių skaičiaus (trupmena 4�) suma:

��* = (1 − %�)�� + 4�5�, kur 5� – dirbančių asmenų skaičius. Šią lygtį galima pasitelkti nedarbo įtekio tikimybei 4� išreikšti. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutine lygtimi nekoreguojama laiko sumavimo paklaida, kuri gali susidaryti, kai darbo netekęs darbuotojas naują darbą susiranda nepraėjus galimam įvertinti nedarbingumo laikotarpiui. Kadangi vertinant darbo netekimo tikimybę ir cikliškumą ši paklaida gali būti reikšminga, taikomas R. Shimerio (2012) pasiūlytas paklaidos koregavimo metodas.

2. Baltijos regiono duomenys

Dirbančių ir nedirbančių asmenų skaičius nustatomas įprastu būdu. Pasitelkiami Darbo jėgos tyrimo duomenys, skel-biami šalių statistikos departamentų. Atliekant tyrimą, nedirbančių asmenų, be kita ko, klausiama, kiek laiko jie ieško darbo, ir paskelbiamas bedarbių skaičius pagal nedarbo trukmę. Šie duomenys naudojami trumpalaikiam nedarbui apskaičiuoti. Vidutinis nedarbo įtekis ir nuotėkis nurodomas A lentelėje.

A lentelė. Vidutiniai nedarbo srautų Baltijos regione rodikliai, 1998–2016 m. (procentais)

Šalis Nedarbo lygis (u) Nuot ėkio rodiklis (f) Įtekio rodiklis (s)

Estija 9,8 6,8 0,7

Latvija 12,2 7,4 1,0

Lietuva 11,7 7,4 0,9

Lenkija 12,6 7,2 0,9

Šaltinis: Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos statistikos departamentų duomenys.

Iš lentelės ryškėja visų keturių šalių nedarbo kaitos panašumai. Iš A pav. matyti, kad nedarbo kaita Baltijos regione yra panaši į žemyninės Europos šalių nedarbo kaitą: nedarbo nuotėkio rodikliai mažesni nei 10 proc., o įtekio mėnesinis rodiklis sudaro nuo 0,5 iki 1 proc. _________________________________

16 Taikoma trumpalaikiais bedarbiais grindžiama M. Elsby ir kt. (2013) metodologija. Trumpalaikiai bedarbiai apibrėžiami kaip asmenys, kurie nedirba trumpiau nei vienus metus. Pritaikomi ir įvairūs kiti trumpalaikio nedarbo apibrėžimai, tačiau rezultatai dėl to nesikeičia. 17 Tikimybė nesusirasti darbo 12 mėnesių yra (1 − !) � = 1 − %, iš čia ! ≈ −ln(1 − %)/12.

29

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

A pav. pavaizduoti M. Elsby ir kt. (2013) pasirinktų tirti šalių vidu-tiniai įsidarbinimo ir atleidimo iš darbo rodikliai, taip pat šiame priede nustatyti rezultatai. Kaip matyti iš paveikslo, Baltijos valstybės, kaip ir žemyninės bei Pietų Europos šalys, šiuo atžvilgiu gerokai skiriasi nuo anglosaksų ir Skandinavijos šalių – pastarosioms būdingas didesnis nei 20 proc. vidutinis mėnesio nedarbo nuotėkis ir didesnis nei 1,5 proc. mėnesio įtekio rodiklis. Tai rodo, kad Baltijos šalių darbo rinkoms būdingas mažas darbo perskirstymas. Pasak O. Blanchardo ir J. Wolferso (2000), tai būdinga daugeliui Europos darbo rinkų.

B pav. pavaizduota kiekvienos šio tyrimo imtį sudarančios šalies įtekio ir nuotėkio laiko eilutė ir atskleidžiama didelė nedarbo rizikos rodiklio kaita einant laikui.

Visų keturių šalių rodikliams būdingas akivaizdus cikliškumas: nuotėkio rodiklis yra labai procikliškas, o įtekio rodiklis – labai anticikliškas. Toks nedarbo srautų cikliškumas panašus į nedarbo srautų Šiaurės ir kitose Europos šalyse vertinimo rezultatus. Tai labai skiriasi nuo sąlyginai stabilių JAV nedarbo įtekio rodiklių, kaip pabrėžiama ir naujausiuose darbuo-se18.

3. Nedarbo lygio svyravim ų analiz ė

Siekiant atsakyti į klausimą, kiek nedarbo lygio svyravimas priklauso nuo įtekio ir nuotėkio rodiklių svyravimų, remia-masi M. Elsby ir kt. (2013) straipsniu ir kiekvienai šaliai pritaikomas įtekio ir nuotėkio rodiklių formalaus išskaidymo metodas. Nedarbo lygio raida gali būti užrašyta tokia formule19:

_________________________________

18 Pavyzdžiui, žr. S. Fujita ir G. Ramey (2009). 19 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygtyje atsiribojama nuo įtekio dėl nedalyvavimo darbo rinkoje ir darbo jėgos augimo. Darbo jėga normalizuojama kaip 1, todėl nedarbo ištekliai ir rodikliai tampa lygiaverčiai.

A pav. Vidutiniai darbo srautų rodikliai pagal šalis

B pav. Baltijos šalių ir Lenkijos darbo srautų rodikliai

Australija

Kanada

PrancūzijaVokietija

Airija

Italija

Japonija

Naujoji Zelandija

Norvegija

Portugalija

Ispanija ŠvedijaJungtin÷ Karalyst÷

JAV

Baltijos šalys

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

0 10 20 30 40 50 60

Nuot÷kis (f)

Įteki

s(s

)

Procentai

Procentai

Šaltinis: Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos statistikos departamentų duomenys, M. Elsby ir kt. (2013) ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: kiekvienos šalies vertinimo laikotarpis priklauso nuo to, kokie anksčiausi duomenys yra turimi.

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

0

2

4

6

8

10

12

14

1998 2001 2004 2007 2010 2013 2016

Nuot÷kio rodiklis (skal÷ kair÷je)

Įtekio rodiklis (skal÷ dešin÷je)

EstijaProcentai Procentai

0,00,20,40,60,81,01,21,41,61,8

0

2

4

6

8

10

12

14

1998 2001 2004 2007 2010 2013 2016



LatvijaProcentai Procentai

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

0

2

4

6

8

10

12

14

1998 2001 2004 2007 2010 2013 2016



LietuvaProcentai Procentai

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

0

2

4

6

8

10

12

14

1998 2001 2004 2007 2010 2013 2016



LenkijaProcentai Procentai

Šaltinis: Estijos statistikos departamento duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai. Šaltinis: Latvijos statistikos departamento duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai. Šaltinis: Lenkijos statistikos departamento duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

30

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

7��7' = 8�(1 − ��) − !�� . Darant prielaidą, kad srautų rodikliai per metus išlieka pastovūs, lygtį galima išspręsti nedarbo kaitą atskiromis laiko

atkarpomis susiejant su nedarbo lygiu ir su darbuotojų srautų rodikliais, 8� ir !�: �� = 9��∗ + (1 − 9�)�� , kur ��∗ = (+(+*;+ yra pastoviosios būsenos (angl. steady-state) nedarbo lygis,

<�+<� = 0, t. y. toks, kad įtekio ir nuotėkio rodikliai

yra lygūs, o 9� = 1 − 5� �(>?*@?) yra metinis konvergencijos į pastoviosios būsenos nedarbo lygį rodiklis. Jei nedarbo kaita yra greita (kaip JAV), t. y. !� + 8� yra gana didelis skaičius, tada 9� yra artimas 1, o nedarbo lygis gali būti artimas pasto-viosios būsenos vertei. Kaip matyti iš A lentelės ir A pav., Baltijos šalims dėl lėtos nedarbo kaitos tai greičiausiai neturėtų būti būdinga.

C pav. pavaizduotas visų keturių šalių faktinis nedarbo lygis �� ir pastoviosios būsenos nedarbo lygis ��∗.

Kaip matyti, pastoviosios būsenos nedarbo lygis yra sąlyginai artimas faktiniam nedarbo lygiui prieš ekonominį nuo-smukį ir po jo. Lenkijos faktinis nedarbo lygis pastoviosios būsenos rodiklio neatitiko XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje, tačiau visos kitos imties rodikliai pastovųjį rodiklį iš esmės atitinka.

Per paskutinę krizę Baltijos šalys patyrė didelius nuokrypius nuo pastoviosios būsenos nedarbo lygio. Kaip minėta, tai lėmė ta priežastis, kad tų šalių nedarbo srautų rodikliai yra palyginti maži, dėl to konvergencija į pastoviąją vertę yra lėta. Esant nuokrypiui nuo pastoviosios būsenos nedarbo lygio, dabartiniam Baltijos šalių nedarbo lygio svyravimui turi įtakos ir dabartinis, ir praėjusių laikotarpių srautų rodiklių svyravimas. Skaičiuojant pastoviosios būsenos nedarbo lygį ��∗, neatsi-žvelgiama į darbo rinkos srautų rodiklių uždelstąsias vertes, taip tarp faktinės ir pastoviosios būsenos nedarbo lygio ir susidaro skirtumas20.

Kadangi nuokrypiai nuo pastoviosios būsenos nedarbo lygio visose keturiose šalyse reikšmingi, vadovaujantis M. Elsby ir kt. (2013) atliktu tyrimu, taikomas nedarbo pokyčių išskaidymo metodas, tinkantis ir tuo atveju, kai nedarbo lygis nėra artimas pastoviosios būsenos reikšmei. Ši metodika leidžia užčiuopti nedarbo lygio svyravimus per tris veiks-nius: nuotėkio rodiklio pokytį, įtekio rodiklio pokytį ir pirminį nuokrypį nuo pastoviosios būsenos nedarbo lygio laiko eilutės pradžioje. B lentelėje pateikiami išskaidymo rezultatai daugeliu atžvilgių patvirtina rezultatą, matomą iš C pav. pateiktų laiko eilučių.

_________________________________

20 Be to, įtraukiant įtekį ir nuotėkį dėl nedalyvavimo darbo rinkoje, gali sumažėti atotrūkis tarp pastoviosios būsenos ir faktinio nedarbo lygio, tačiau tai labai apsunkintų analizę.

C pav. Faktinis ir pastoviosios būsenos nedarbo lygis

Šaltinis: Estijos statistikos departamento duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai. Šaltinis: Latvijos statistikos departamento duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai. Šaltinis: Lenkijos statistikos departamento duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

1998 2001 2004 2007 2010 2013 2016

Faktinis nedarbo lygis

Pastoviosios būsenos nedarbo lygis

EstijaProcentai Procentai

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

1998 2001 2004 2007 2010 2013 2016



LatvijaProcentai Procentai

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

1998 2001 2004 2007 2010 2013 2016



Lietuva`Procentai Procentai

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

1998 2001 2004 2007 2010 2013 2016



LenkijaProcentai Procentai

31

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

B lentelė. Nedarbo lygio svyravimų išskaidymas, 1998–2016 m. (procentai)

Šalis Nuot ėkio rodiklis (f) Įtekio rodiklis (s) Pirminis nuokrypis nuo pastoviosios b ūsenos vert ės Paklaida

Estija 0,46 0,62 0,00 –0,08

Latvija 0,60 0,48 0,00 –0,09

Lietuva 0,52 0,54 0,00 –0,06

Lenkija 0,52 0,37 0,08 0,04

Šaltinis: Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos statistikos departamentų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Visoms keturioms šalims svarbus tiek nuotėkio, tiek įtekio rodiklių svyravimas. Matyti, kad Baltijos regione įtekio ir nuotėkio rodikliai pasiskirstę beveik 50 : 50. Šiek tiek skiriasi padėtis Lenkijoje – čia tiek mažesnis įtekio srauto vaidmuo, nes Lenkijos nedarbo įtekio rodiklis beveik nepadidėjo per didįjį ekonominį nuosmukį. Šie rezultatai irgi patvirtina, kad Baltijos šalių padėtis panaši į padėtį, nustatytą žemyninėje Europoje ir Skandinavijos šalyse.

Galiausiai, remiantis M. Elsby ir kt. (2013) atliktu tyrimu, apskaičiuojamas bendras į nedarbo sektorių įsiliejančių ir jį paliekančių darbuotojų skaičius. Šios reikšmės naudojamos srautų pokyčių laikui nustatyti. C lentelės šešiose skiltyse pateikiama esamoji, išankstinė ir uždelstoji koreliacija srautų pokyčių koreliacija su nedarbo lygio pokyčiais.

C lentelė. Koreliacija su nedarbo lygio pokyčiais, 1998–2016 m.

Šalis

ABCC(Δ��, Δ%�*E) ABCC(Δ��, Δ4�*E) k = –1 k = 0 k = 1 k = –1 k = 0 k = 1

(1) (2) (3) (4) (5) (6)

Estija –0,3 0,1 0,8 0,6 0,8 0,0

Latvija –0,3 0,0 0,8 0,4 0,8 -0,1

Lietuva –0,2 0,1 0,8 0,7 0,8 0,0

Lenkija 0,0 0,2 0,6 0,7 0,6 0,2

Šaltinis: Šaltinis: Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos statistikos departamentų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Matyti, kad per metus iki nedarbo lygio padidėjimo įtekio rodiklis didėja – išankstinė visų šalių vienų metų koreliacija tarp įtekio pokyčių ir esamojo nedarbo yra teigiama. Įtekis yra teigiamas ir tais metais, kai padidėja nedarbo lygis: esamoji koreliacija tarp įtekio pokyčių ir nedarbo lygio pokyčių yra didžiausia. Per metus po nedarbo lygio padidėjimo pradeda didėti nuotėkio rodiklis – uždelstoji vienų metų koreliacija tarp nuotėkio pokyčių ir nedarbo lygio pokyčių yra didelė ir teigiama. Šie rezultatai irgi patvirtina, kad Baltijos šalyse stebima tendencija panaši į tendenciją, M. Elsby ir kt. nustatytą EBPO šalyse.

Tokie stebėjimai įdomiai papildo Europoje ir JAV vykstančias diskusijas. Šiuolaikiniais bendrosios rinkos makroeko-nominiais modeliais vis labiau krypstama į tai, kad nedarbo įtekio rodiklis nereaguoja į ciklus, tačiau šis priedas atsklei-džia, kad neigti nedarbo įtekio kaitą kaip svarbų nedarbo lygio pokyčių Baltijos šalyse veiksnį reikėtų atsargiai.

Išvados

Iš šio priedo aiškėja keturios pagrindinės išvados. Pirma, Baltijos šalių nedarbo srautų lygis nėra aukštas, o tai rodo, kad šio regiono darbo rinkos kaita yra gana lėta. Antra, tiek nedarbo nuotėkio, tiek įtekio rodikliai atskleidžia didelį cikliš-kumą, ir šis cikliškumas labai panašus į cikliškumą, stebimą Šiaurės ir žemyninės Europos šalyse. Trečia, abu srautai keturiose aptariamose šalyse prie nedarbo lygio kaitos prisideda beveik vienodai . Ketvirta, laiko požiūriu įtekio pokyčiai tarsi ir būtų linkę lemti nedarbo lygio pokyčius. Toks faktas išryškėjo ir atliekant EBPO šalių tyrimą.

32

LIE

TU

VO

S E

KO

NO

MIK

OS

AP

ŽV

AL

GA

/ 2

01

7 m

. g

ruo

dis

Literat ūra

Blanchard O., Wolfers J. 2000: The Role of Shocks and Institutions in the Rise of European Unemployment: The Aggre-gate Evidence. – The Economic Journal 110, 1–33.

Elsby M., Hobijn B., Şahin A. 2013: Unemployment Dynamics in the OECD. – Review of Economics and Statistics 95(2), 530–548.

Fujita S., Ramey G. 2009: The Cyclicality of Separation and Job Finding Rates. – International Economic Review 50(2), 415–430.

Shimer R. 2012: Reassessing the Ins and Outs of Unemployment. – Review of Economic Dynamics 15(2), 127–148.

Documents

LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA 2017 · priežasčių, kod÷l Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet tur÷tų būti mažesnis nei šiemet. Tačiau kitąmet prie ūkio pl÷tros tur÷tų