LIETUVOS INOVACIJŲ PLĖTROS 2014–2020 METŲ PRORAMOS · 2018. 6. 8. · Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų reikšmės pateiktos 1 priede. Atsižvelgiant į tai,

LIETUVOS INOVACIJŲ PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS

2017 METŲ REZULTATŲ VERTINIMO ATASKAITA

2018 m. gegužės mėn.

Rengėjai:

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų

programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas

2

TURINYS

1. Vertinimo pagrindas, tikslas, objektas ................................................................ 4

2. Lietuvos inovatyvumas pagal tarptautinius inovacijų sistemų lyginamuosius

vertinimus.............................................................................................................. 5

2.1. Europos inovacijų švieslentė ..................................................................................................... 5

2.2. Pasaulio inovacijų indeksas ....................................................................................................... 6

2.3. Pasaulio konkurencingumo indeksas ........................................................................................ 8

2.4. „Bloomberg“ inovacijų indeksas ............................................................................................... 9

3. 2014–2017 m. veiksmų plano vykdymas............................................................10

4. Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų vykdymo pažanga .................12

5. Pagrindinės rekomendacijos .............................................................................17

1 priedas. Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos tikslų ir uždavinių

vertinimo kriterijai ir jų reikšmės ............................................................................19

2 priedas. Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo

2014–2017 metų veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai 2017 m. ..........................27

3

VARTOJAMI SUTRUMPINIMAI

BVP bendrasis vidaus produktas

ES Europos Sąjunga

KKI kultūrinės ir kūrybinės industrijos

LIC VšĮ Lietuvos inovacijų centras

LMT Lietuvos mokslo taryba

MITA Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

MOSTA Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

MTEP moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

MTEPI moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir inovacijos

MVĮ maža ir vidutinė įmonė

PCT Patentinės kooperacijos sutartis

VDAI Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

VL VšĮ „Versli Lietuva“

VPB Valstybinis patentų biuras

4

1. VERTINIMO PAGRINDAS, TIKSLAS, OBJEKTAS

Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa (toliau – Programa) yra patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų

plėtros 2014-2020 metų programos patvirtinimo“. Vadovaujantis Programos 38 punktu, Mokslo,

inovacijų ir technologijų agentūrai (toliau – Agentūra) pavesta kiekvienais kalendoriniais metais

parengti metinę Programos rezultatų vertinimo ataskaitą.

Iki 2017 m. pabaigos Programa buvo įgyvendinama pagal Programos įgyvendinimo 2014–

2017 metų veiksmų planą (toliau – 2014–2017 m. veiksmų planas). Aktuali 2014–2017 m. veiksmų

plano redakcija patvirtinta 2016 m. gruodžio 7 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-753 „Dėl Lietuvos

Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 4-491 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros

2014–2020 metų programos įgyvendinimo 2014–2017 metų veiksmų plano patvirtinimo“

pakeitimo“.

Vertinimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos inovatyvumą pagal tarptautinius inovacijų sistemų

lyginamuosius vertinimus, apžvelgti 2014–2017 metų veiksmų plano vykdymą, įvertinti Programos

tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų vykdymo pažangą.

Vertinimo objektas – 2014–2017 m. veiksmų plano vykdymas 2017 m. ir Programos tikslų

ir uždavinių vertinimo kriterijų pokytis.

5

2. LIETUVOS INOVATYVUMAS PAGAL TARPTAUTINIUS INOVACIJŲ SISTEMŲ

LYGINAMUOSIUS VERTINIMUS

Įvairūs tarptautiniai inovacijų sistemų ir valstybių konkurencingumo lyginamieji vertinimai

nustato santykinę valstybių vietą lyginamojo regiono mastu. Tokie vertinimai padeda nustatyti

valstybių inovacijų sistemos stiprybes ir silpnybes. Šių vertinimų duomenys yra svarbi priemonė

inovacijų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, siekiančioms įvertinti sritis,

kuriose reikalinga intervencija gerinant inovacijų sistemos efektyvumą.

Siekiant įvertinti Lietuvos inovacijų sistemos padėtį tarptautiniu mastu, apžvelgiami šie

inovacijų sistemų ir valstybių konkurencingumo lyginamieji vertinimai:

✓ Europos inovacijų švieslentė;

✓ Pasaulio inovacijų indeksas;

✓ Pasaulio konkurencingumo indeksas;

✓ „Bloomberg“ inovacijų indeksas.

2.1. Europos inovacijų švieslentė

Europos inovacijų švieslentėje (angl. European Innovation Scoreboard) lyginami 28 ES

valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatai. Vertinimo rezultatus kasmet skelbia

Europos Komisija.

Europos inovacijų švieslentę sudaro 27 rodikliai, suskirstyti į 4 rodiklių rūšis ir 10 inovacijų

aspektų. Pagrindinės sąlygos aprėpia išorinius įmonių inovacijų diegimo skatinimo veiksnius ir apima

tris inovacijų aspektus: žmogiškuosius išteklius, patrauklias mokslinių tyrimų sistemas ir inovacijoms

palankią aplinką. Investicijos aprėpia viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus bei

inovacijų diegimą ir apima du aspektus: finansavimą bei paramą ir įmonių investicijas. Inovacijų

diegimo veikla apima įmonių lygmens inovacijų diegimo pastangas, suskirstytas į tris inovacijų

aspektus: novatorių, bendradarbiavimo ir intelektinio turto. Poveikis rodo įmonių inovacijų diegimo

veiklos poveikį dviem inovacijų aspektais: poveikį užimtumui ir poveikį pardavimui.

Pagal 2017 m. rezultatus, Lietuva priskiriama vidutinių novatorių valstybių narių grupei ir

yra 16 vietoje (2016 m. – 24 vietoje). Lietuvos inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010

m., buvo sparčiausias visoje Europos Sąjungoje ir sudarė 21 proc. Estija ir Latvija taip pat priskiriamos

vidutinių novatorių valstybių narių grupei (Estija užima 15 vietą, Latvija – 24).

6

1 pav. Europos inovacijų švieslentė 2017

Lietuvos inovacijų sistemos stiprybėmis išskiriamos inovacijoms palanki aplinka, žmogiškieji

ištekliai ir bendradarbiavimas, silpnosiomis – poveikis pardavimui, patrauklios mokslinių tyrimų

sistemos ir intelektinis turtas.

Didžiausias augimo pokytis, lyginant 2016 m. rezultatus su 2010 m., pasiektas rodikliuose

investicijos į netechnologines (be MTEP) inovacijas (+172 proc. punktai), rizikos kapitalo investicijos

(+77 proc. punktai), inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimas su kitomis įmonėmis ar

mokslo ir studijų institucijomis (+72 proc. punktai). Didžiausias kritimo pokytis nustatytas rodikliams

viešos-privačios publikacijos (-37 proc. punktai) ir dažniausiai cituojamos publikacijos (-30 proc.

punktai).

2.2. Pasaulio inovacijų indeksas

Pasaulio inovacijų indeksas (angl. Global Innovation Index) – Cornell universiteto (JAV),

verslo mokyklos INSEAD (Prancūzija) ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO)

rengiama kasmetinė apžvalga, įvertinanti 127 valstybių inovatyvumo lygį. Apžvalgoje analizuojami

tokie aspektai kaip institucijos, žmogiškasis kapitalas ir MTEP, infrastruktūra, rinkos ir verslo

išsivystymas, žinių, technologijų ir kūrybos išeiga.

2017 m. Lietuvai skirta 40 vieta (2016 m. – 36). Estija užima 25 vietą, Latvija – 33. Pagal

inovacijų įeigos rezultatus Lietuva užima 34 vietą, inovacijų išeigos – 49 vietą, inovacijų efektyvumą

– 84 vietą. Vertinant atskirus rodiklius, Lietuva yra tarp pažangiausių pasaulio valstybių pagal

7

dirbančių moterų, turinčių magistro ar daktaro laipsnį, dalį (5 vieta), moksleivių-mokytojų santykį

vidurinėse mokyklose (8 vieta), santykinį ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistemos standarto

sertifikatų skaičių (10 vieta), užsienio lėšomis finansuojamų išlaidų MTEP dalį (13 vieta). Rodikliai,

pagal kuriuos Lietuva susiduria su didžiausiais iššūkiais – atleidimo iš darbo išlaidos (100 vieta),

bendrojo kapitalo formavimo dalis (100 vieta), santykinė bendrų įmonių / strateginių partnerysčių

sandorių dalis (99 vieta).

2 pav. Pasaulio inovacijų indeksas 2017

8

2.3. Pasaulio konkurencingumo indeksas

Pasaulio konkurencingumo indeksas (angl. Global Competitiveness Index) vertina 137

pasaulio valstybių konkurencingumą – visumą institucijų, politikos ir veiksnių, turinčių įtakos

valstybės produktyvumo lygiui. Indeksas sudaromas atsižvelgiant į verslo apklausos rezultatus ir

įvairius statistinius duomenis. Indekso rodikliai yra suskirstyti į tris grupes: bendrosios sąlygos,

efektyvumą skatinantys veiksniai ir inovatyvumas bei verslo išsivystymas. Indeksą rengia Pasaulio

ekonomikos forumas.

2017–2018 m. Lietuva užima 41 vietą (2016–2017 m. – 35). Estija yra 29 vietoje, Latvija –

54. Lietuva užima lyderės poziciją pagal žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) prevenciją (1 vieta) ir

metinį infliacijos pokytį (1 vieta), muito tarifo dydį (6 vieta). Žemiausios vietos Lietuvai tenka pagal

mokesčių politikos poveikį skatinant darbą (121), valstybės gebėjimą pritraukti talentingus

specialistus (117), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (116). Pagrindinėmis kliūtimis verslui

vystyti Lietuvoje įvardijami mokesčių dydžiai, valstybės sektoriaus biurokratiškumas, darbo teisės

apribojimai.

Inovacijų srityje geriausi Lietuvos pasiekimai yra paduotų tarptautinių patento paraiškų (32

vieta) ir inovacijų gebėjimų (33 vieta) srityse, prasčiausi – valstybei perkant pažangių technologijų

produktus (101 vieta) ir mokslininkų bei inžinierių prieinamumas (57 vieta).

3 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas 2017–2018

9

2.4. „Bloomberg“ inovacijų indeksas

„Bloomberg“ inovacijų indeksas apima 50 inovatyviausių pasaulio valstybių. Jame valstybės

vertinamos pagal 7 kategorijas: MTEP intensyvumą, gamybos pramonėje sukuriamą pridėtinę vertę,

produktyvumą, aukštųjų technologijų išsivystymą, aukštąjį išsilavinimą, mokslininkų kiekį ir

patentavimo aktyvumą. Indeksą sudaro verslo ir finansinių naujienų kompanija „Bloomberg“.

2018 m. Lietuvai skirta 34 vieta (2017 m. – 32). Estija užima 36 vietą, Latvija – 40. Geriausi

Lietuvos rodikliai – aukštojo išsilavinimo (9 vieta) ir gamybos pramonės pridėtinės vertės (14 vieta),

prasčiausi – patentavimo aktyvumo (43 vieta) ir MTEP intensyvumo bei produktyvumo (33 vietos)

srityse.

4 pav. „Bloomberg“ inovacijų indeksas 2018

10

3. 2014–2017 M. VEIKSMŲ PLANO VYKDYMAS

Programos strateginis tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, kuriant efektyvią

inovacijų sistemą, skatinančią ūkio inovatyvumą. Programos strateginiam tikslui pasiekti iškelti

keturi tikslai, orientuoti į inovatyvios visuomenės ugdymą, verslo inovacinio potencialo didinimą,

vertės tinklų kūrimą ir jų tarptautiškumo plėtrą, inovacijų viešajame sektoriuje skatinimą (5 pav.).

5 pav. Programos Strateginis tikslas ir tikslai

Iki 2017 m. pabaigos Programa buvo įgyvendinama pagal 2014–2017 m. veiksmų planą.

Veiksmų planas apima visų Programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemones (veiksmus). Į

2014–2017 m. veiksmų planą (2016 m. gruodžio 7 d. redakcija) įtraukti 85 veiksmai. Daugiausiai

veiksmų įgyvendina Ūkio ministerija (60), Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (27), Kultūros

ministerija (11). 5 ar daugiau veiksmus įgyvendina 7 institucijos (6 pav.).

Institucijos pavadinimas Vykdomų veiksmų skaičius

Ūkio ministerija 60

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 27

Kultūros ministerija 11

Švietimo ir mokslo ministerija 8

Lietuvos mokslo taryba 6

Lietuvos inovacijų centras 5

6 pav. Institucijos, įgyvendinančios 5 ar daugiau veiksmų

Programos strateginis tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, kuriant efektyvią inovacijų sistemą, skatinančią ūkio inovatyvumą

1. Plėtojant naujas žinias ir jų taikymą, ugdyti inovatyvią

visuomenę

2. Didinti verslo inovacinį potencialą

3. Skatinti vertės tinklų kūrimą, plėtrą ir

jų tarptautiškumą

4. Didinti inovacijų politikos formavimo ir

įgyvendinimo efektyvumą ir skatinti inovacijas viešajame

sektoriuje

11

Įvertinus institucijų pateiktus duomenis už 2017 m., didžioji dalis veiksmų (64) tebebuvo

įgyvendinami, 17 veiksmų buvo įgyvendinti 2017 m. ar anksčiau, 4 veiksmų nebeįgyvendinami.

Didžioji dalis įgyvendinamų veiksmų – įvairių tęstinių ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų

priemonių įgyvendinimas, konsultacijų teikimas, viešinimo ir inovacijų populiarinimo veiklų

vykdymas. Tarp jau įgyvendintų veiksmų – įvairių teisės aktų, rekomendacijų rengimas, el. sistemų

diegimas, kūrybiškumą ir kultūrines inovacijas skatinančių sprendimų vystymas. Neįgyvendinti

veiksmai yra susiję su ikiprekybinių pirkimų įgyvendinimu, negavus siūlymų ar sprendimų,

sprendžiančių visuomenei aktualias problemas ir tenkinančių perkančiųjų organizacijų poreikius.

7 pav. Veiksmų vykdymo pažanga

64

17

4

Įgyvendinami Įgyvendinti Neįgyvendinti

12

4. PROGRAMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJŲ VYKDYMO

PAŽANGA

Programoje patvirtinti 29 Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai, tačiau

kriterijaus „ugdymo įstaigų, kuriose įdiegtos kūrybiškumo ir inovatyvaus mąstymo skatinimo

programos, dalis (procentais)“ reikšmė yra nebeskaičiuojama (skaičiuojant šią reikšmę, buvo

renkama informacija apie specialius projektus įgyvendinančias mokyklas, tačiau nuo 2015 m. tokie

projektai nebevykdomi).

Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų reikšmės pateiktos 1 priede. Atsižvelgiant

į tai, kad 2017 m. įpusėjo Programos įgyvendinimo laikotarpis, aktualu įvertinti Programos tikslų ir

uždavinių vertinimo kriterijų pasiekimo lygį ir prognozuoti, kuriems kriterijams kyla rizika nepasiekti

numatytų reikšmių 2020 m. Dėl šios priežasties kriterijai suskirstyti į 3 kategorijas pagal tikėtiną jų

reikšmių pasiekiamumą 2020 m.:

✓ kriterijai, kurių reikšmių nepasiekti yra didelė rizika;

✓ kriterijai, kurių reikšmių nepasiekti yra vidutinė rizika;

✓ kriterijai, kurių reikšmės turėtų būti sėkmingai pasiektos.

Išanalizavus kriterijų įgyvendinimo pažangą, įvertinus jų reikšmių pokyčius Programos

įgyvendinimo laikotarpiu, kiek mažiau nei pusė visų kriterijų priskirtini tiems, kurių reikšmių

nepasiekti rizika yra didelė (8 pav.). Tuo tarpu trečdalis kriterijų patenka tarp tų, kurių reikšmės

turėtų būti sėkmingai pasiektos 2020 m. Atsižvelgiant į tai, tiems kriterijams, kurių reikšmių

nepasiekti yra didelė ar vidutinė rizika, siūlytina inicijuoti naujus veiksmus / intensyvinti esamus

veiksmus.

8 pav. Kriterijų reikšmių nepasiekimo rizika

12

7

9

Didelė rizika Vidutinė rizika Rizikos nėra

13

LABAI RIZIKINGI KRITERIJAI

✓ užimtumas žinioms imliuose sektoriuose: nors per metus kriterijaus reikšmė paaugo

beveik vienu procentiniu punktu, jos augimas gali būti nepakankamas pasiekti 2020 m.

numatytą 13,6 proc. užimtumą (aktualiais duomenimis nepasiekiama ir tarpinė 11 proc.

reikšmė 2017 m.);

✓ aukštojo mokslo ir valdžios sektoriaus išlaidos MTEP, palyginti su BVP: šio kriterijaus

reikšmė nukrito iki 0,47 proc. 2016 m., o 2020 m. planuojama pasiekti 1 proc.;

✓ MTEP lygis: pagal Pasaulio inovacijų indeksą Lietuva 2017 m. užėmė 45 vietą, 2020 m.

planuojama pakilti į 25 vietą;

✓ privačių išlaidų švietimui dalis, palyginti su BVP: naujausia reikšmė yra 0,6 proc. ir yra

netgi sumažėjusi lyginant su pradine reikšme (0,69 proc.). 2020 m. planuojama pasiekti

0,9 proc.;

✓ pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurtos

pridėtinės vertės dalis, palyginti su visa apdirbamosios gamybos sukurta pridėtine

verte: 2016 m. reikšmė (22,38 proc.) atsilieka tiek nuo tarpinės 2017 m. reikšmės (25

proc.), tiek nuo 2020 m. planuojamos pasiekti reikšmės (27 proc.);

✓ verslo sektoriaus išlaidos MTEP, palyginti su BVP: 2016 m. išlaidos sudarė 0,27 proc.,

tikimasi, kad 2020 m. jos išaugs trigubai (iki 0,9 proc.);

✓ naujų rinkoje ir įmonėje produktų pardavimų dalis bendroje įmonių apyvartoje:

aktualiais duomenimis tokių įmonių dalis siekia 8,57 proc., planuojama, kad 2020 m. jos

sudarys 14 proc.;

✓ universitetų ir verslo bendradarbiavimas: pagal šį rodiklį Pasaulio konkurencingumo

indekse Lietuva 2017 m. užėmė 37 vietą, nors 2015 m. užimta 27 vieta. Siekis pakilti iki

19 vietos 2020 m. yra iš esmės neįgyvendinamas;

✓ technologines inovacijas diegusių įmonių bendradarbiavimas su valstybinėmis

mokslinių tyrimų įstaigomis: 2014 m. šis kriterijus siekė 4,1 proc., 2020 m. planuojama

pasiekti 15 proc.;

✓ technologines inovacijas diegusių įmonių bendradarbiavimas su aukštosiomis

mokyklomis: 2014 m. reikšmė buvo 6,9 proc., 2020 m. siekis – 20 proc.

14

✓ klasterių išsivystymo lygis: 2017 m. Lietuva pagal šį kriterijų užėmė 88 vietą, per

paskutinius metus nebuvo pakilusi aukščiau nei 80 vieta, todėl siekis 2020 m. pakilti iki

70 vietos yra sunkiai įgyvendinamas;

✓ inovatyvių viešųjų pirkimų dalis, palyginti su visais pirkimais: reikšmė išlieka stabili ir

nesiekia 0,1 proc. 2020 m. tikslas (5 proc.) yra iš esmės neįgyvendinamas.

VIDUTINIŠKAI RIZIKINGI KRITERIJAI

✓ suminis inovacijų indeksas: šiam kriterijui Programoje iškeltas siekis 2020 m. pasiekti

ES valstybių narių vidurkį. Pagal 2017 m. pakeistą kriterijaus reikšmės skaičiavimo

metodiką, naujausiais duomenimis ES valstybių narių vidurkis yra 102, o Lietuvos

reikšmė – 79,4. Pagal iki 2017 m. galiojusią metodiką 2010 m. Lietuvos reikšmė buvo

0,23, o ES valstybių narių vidurkis – 0,54 (t. y. Lietuvos atsilikimas buvo daugiau nei

dvigubai didesnis), todėl Lietuva sparčiai vejasi kitas ES valstybes nares, tačiau rizika iki

2020 m. jų nepasivyti išlieka;

✓ darbuotojų dalis pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriuje:

2016 m. reikšmė siekė 3 proc. (kaip numatyta tarpinė 2017 m. reikšmė), 2020 m.

siekiama ją padidinti iki 3,2 proc.;

✓ MVĮ, diegiančių naujus produktus ar procesus, dalis iš visų MVĮ: nepaisant to, kad per

metus reikšmė išaugo dvigubai (iki 33,7 proc.), tarpinė 2017 m. reikšmė (35 proc.) dar

nėra pasiekta, todėl yra rizika nepasiekti ir 2020 m. planuojamos reikšmės (40 proc.). Iš

kitos pusės, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014–2016 m. Lietuvoje

36,8 proc. įmonių diegė produkto ar proceso inovacijas, todėl kriterijaus reikšmės

pasiekimas nors ir rizikingas, tačiau pasiekiamas;

✓ patentinių paraiškų pagal PCT skaičius vienam mlrd. BVP, išreikšto perkamosios galios

standartais: reikšmė nuolat auga (2016 m. siekė 0,8), 2020 m. iškeltas tikslas pasiekti

0,9;

✓ įmonių, diegiančių netechnologines inovacijas, dalis, palyginti su visomis įmonėmis:

aktuali reikšmė siekia 24 proc., o 2020 m. siekis – 35 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014–2016 m. netechnologines

inovacijas Lietuvoje diegė 32,5 proc. įmonių. Palyginti su 2012–2014 m., tokių įmonių

dalis padidėjo 8,4 procentinio punkto, todėl 2020 m. tikslas pasiekiamas;

15

✓ inovacijų efektyvumo vertinimas: 2017 m. Lietuva buvo 84 vietoje, tačiau prieš tai vieta

būdavo geresnė (74-75 vietos), todėl aktyvus inovacijų skatinimas viešajame sektoriuje

gali padėti pakilti iki planuojamos 70 vietos;

✓ verslo subjektų, teigiamai vertinančių MTEPI skatinimo institucijų teikiamas

paslaugas, dalis: 2017 m. duomenimis reikšmė siekė 76 proc., viršijama tarpinė 2017

m. reikšmė (70 proc.), tačiau nepasiektas planuojamas 2020 m. teigiamo vertinimo lygis

(80 proc.).

SĖKMINGAI ĮGYVENDINAMI KRITERIJAI

✓ 30–34 metų gyventojų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis: ši reikšmė

nuolat auga ir 2016 m. siekė 58,7 proc., todėl 2020 m. siekis ne mažiau nei 40 proc. yra

įgyvendinamas;

✓ studentų, studijuojančių fizinius ir inžinerinius mokslus, dalis, palyginti su visais

studijuojančiais asmenimis: 2016 m. tokie studentai sudarė 27,3 proc., 2020 m. jie

turėtų sudaryti 27 proc.;

✓ veikiančių MVĮ skaičius, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai

dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst. gyventojų: 2017 m. reikšmė buvo 104, o 2020 m.

tikslas – 80;

✓ inovacijas diegiančių MVĮ dalis iš visų MVĮ: 2016 m. reikšmė išaugo daugiau nei

dvigubai nei 2015 m. (iki 30,4 proc.), 2020 m. siekis (35 proc.) įgyvendinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014–2016

m. Lietuvoje inovacinę veiklą vykdė 46,6 proc. įmonių;

✓ bendros įmonių apyvartos dalis, kurią sudaro įmonių inovacijų, nesusijusių su MTEP,

išlaidos: per metus reikšmė išaugo beveik dvigubai (iki 2,01 proc.) ir viršija 2020 m. siekį

(1,7 proc.);

✓ BVP dalis, kurią sudaro pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus pridėtinė vertė:

2016 m. duomenimis reikšmė buvo 0,7 proc., 2020 m. planuojama reikšmė – 0,6 proc.;

✓ bendros pridėtinės vertės dalis, kurią sudaro informacinių ir ryšių technologijų

sektoriaus pridėtinė vertė: 2016 m. reikšmė (3,1 proc.), nors ir sumažėjusi, viršija 2020

m. siekiamą 3 proc. ribą;

✓ Lietuvos ekologinių inovacijų indikatorius: 2016 m. Lietuva ES užėmė 17 vietą, 2020 m.

siekis – 20 vieta;

16

✓ inovatyvių MVĮ, vykdančių bendradarbiavimo veiklą su kitomis įmonėmis ar

institucijomis, dalis, palyginti su visomis MVĮ: naujausia reikšmė išaugo dvigubai (iki

15,2 proc.), o 2020 m. planuojama pasiekti 12 proc.

17

5. PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS

Išanalizavus Lietuvos inovatyvumą pagal tarptautinius inovacijų sistemų lyginamuosius

vertinimus, apžvelgus 2014–2017 metų veiksmų plano vykdymą, ir įvertinus Programos tikslų ir

uždavinių vertinimo kriterijų vykdymo pažangą, teikiamos šios rekomendacijos:

1) Tarptautiniais vertinimais Lietuvos silpniausios ar pastaraisiais metais didžiausią kritimą

patyrusios sritys yra verslo ir mokslo bendradarbiavimo intensyvumas, mokslinių tyrimų publikacijų

lygis, investicijų į MTEP poveikis įmonių veiklai, talentingų specialistų pritraukimas, valstybės

sektoriaus biurokratiškumas, valstybės vangumas skatinant inovacijas ir perkant pažangių

technologijų produktus, intelektinės nuosavybės valdymas. Siūlytina stiprinti veiksmus ar inicijuoti

naujas priemones, kurios prisidėtų prie šių sričių gerinimo.

2) Beveik tris ketvirtadalius veiksmų, nurodytų 2014–2017 metų veiksmų plane, įgyvendina

Ūkio ministerija. Siekiant, kad inovacijoms plėtoti būtų mobilizuota kuo daugiau profesionalių

vykdytojų, į Programos įgyvendinimo veiksmų planų vykdymą rekomenduotina įtraukti daugiau

institucijų ir organizacijų. Nemaža dalis veiksmų įgyvendinama pavienių institucijų, todėl siūlytina

skirtingoms institucijoms – Ūkio ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Mokslo, inovacijų ir

technologijų agentūrai, Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos inovacijų centrui ir kitoms – derinti savo

veiklą ir planus bei vykdomas programas, ypač tose srityse, kurios orientuotos į esminius inovacijų

proceso elementus bei yra aktualios tiek bendrai inovacijas skatinančioms organizacijoms, tiek

įvairioms sektorinėms institucijoms.

3) Daugiau nei pusė visų Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų priskirtini tiems,

kurių reikšmių nepasiekti rizika yra didelė. Tik mažiau nei trečdalis kriterijų patenka tarp tų, kurių

reikšmės turėtų būti sėkmingai pasiektos 2020 m. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama susitelkti ties

esminėms inovacijų plėtros veiklomis, orientuojantis į rezultatus, o ne į procesus – t. y. į mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, technologijų perdavimą, augančias valstybės ir verslo

investicijas, technologinį inovacijų lygį, palankių sąlygų sudarymą inovatyvių startuolių vystymui ir

akceleravimui, bendrų mokslo ir verslo projektų vykdymui. Tiems kriterijams, kurių reikšmių

nepasiekti yra didelė ar vidutinė rizika, siūlytina inicijuoti naujus veiksmus ar koreguoti jau

vykdomus, išanalizavus ir įvertinus rizikas sąlygojančias priežastis.

4) Atnaujinant Programos įgyvendinimo veiksmų planą, siūlytina atsižvelgti į Programos

2017 metų rezultatų vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, tokias kaip:

18

- sukurti savaiminės inovacijų plėtros sistemą, gebančią sėkmingai veikti po 2020 m.,

potencialiai sumažėjus Europos Sąjungos fondų investicijoms Lietuvoje;

- nustatyti esminius inovacijų proceso elementus, kuriems gyvybiškai svarbi valstybės

intervencija;

- užtikrinti didesnę veiksmų orientaciją į sumanios specializacijos kryptis ir didelio poveikio

technologijų vystymą;- į finansavimo priemonių aprašų rengimą aktyviau įtraukti socialinius-

ekonominius partnerius (verslo subjektus, mokslo ir studijų institucijas, kitas organizacijas);

- sukurti ir pritaikyti Programai aiškią hierarchinę kiekvieno jos tikslo veiksmų ir poveikio

vertinimo kriterijų sistemą;- paruošti veiksmų tinkamumo Programai įvertinimo metodiką ir ją

pritaikyti;

- pateikti veiksmų vykdytojams rekomendacinius veiksmų vertinimo rodiklių rinkinius;

- įdiegti veiksmų kokybinio poveikio vertinimo sistemą.

19 Priedas Nr. 1

LIETUVOS INOVACIJŲ PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Eil.

Nr. Tikslo, uždavinio pavadinimas

Vertinimo kriterijaus

pavadinimas

Vertinimo kriterijaus reikšmė Už duomenų

pateikimą

atsakinga

institucija

(duomenų šaltinis)

Būklė

(metai) 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Siekis

(2017

metai)

Siekis

(2020

metai)

1.

Lietuvos inovacijų plėtros

2014–2020 metų programos

(toliau – Programa) strateginis

tikslas – didinti Lietuvos ūkio

konkurencingumą kuriant

efektyvią inovacijų sistemą,

skatinančią ūkio inovatyvumą

suminis inovacijų indeksas 0,281

(2012) 65,4 79,4 - 2 0,4 0,54

Ūkio ministerija

(Inovacijų sąjungos

švieslentė)

2.

Pirmasis Programos tikslas –

plėtojant naujas žinias ir jų

taikymą, ugdyti inovatyvią

visuomenę

30–34 metų gyventojų, įgijusių

aukštąjį ar jam prilygintą

išsilavinimą, dalis (procentais)

48,7

(2012) 57,6 58,7 - 3

ne mažiau

kaip 40

ne mažiau

kaip 40

Švietimo ir mokslo

ministerija

(Eurostat)

užimtumas žinioms imliuose

sektoriuose (procentais)

9

(2010) 8,8 9,7 - 4 11 13,6

Socialinės

apsaugos ir darbo

ministerija


švieslentė)

1 Pagal perskaičiuotus duomenis patikslinta 2010 m. rodiklio reikšmė 58,3. 2 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 3 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 4 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m.

20 Priedas Nr. 1

Eil.



pavadinimas


pateikimą

atsakinga

institucija


Būklė

(metai) 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Siekis

(2017

metai)

Siekis

(2020

metai)

darbuotojų dalis pažangiųjų ir

vidutiniškai pažangių technologijų

gamybos sektoriuje (procentais)

2,9

(2011) 3 3 - 5 3 3,2

Ūkio ministerija

(Lietuvos

statistikos

departamentas)

2.1.

Pirmojo Programos tikslo 1

uždavinys – plėtoti aukšto lygio

žinias, mokslinius tyrimus,

eksperimentinės plėtros veiklą

aukštojo mokslo ir valdžios

sektoriaus išlaidos moksliniams

tyrimams ir eksperimentinei

plėtrai (toliau – MTEP), palyginti

su BVP (procentais)

0,66

(2012) 0,76 0,47 - 6 0,7 1,0

Švietimo ir mokslo

ministerija

(Lietuvos

statistikos

departamentas)

MTEP lygis (vieta) 39

(2013) 37 46 45 32 25

Švietimo ir mokslo

ministerija

(Pasaulio inovacijų

indeksas)

2.2.


uždavinys – švietimo ir

aukštojo mokslo sistemoje

ugdyti kūrybiškumą, verslumą,

studentų, studijuojančių fizinius ir

inžinerinius mokslus, dalis,

palyginti su visais studijuojančiais

asmenimis (procentais)

22,1 (2010) 24 27,3 - 7 24 27

Švietimo ir mokslo

ministerija

(Eurostat)

5 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 6 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 7 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m.

21 Priedas Nr. 1

Eil.



pavadinimas


pateikimą

atsakinga

institucija


Būklė

(metai) 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Siekis

(2017

metai)

Siekis

(2020

metai)

inovatyvumą ir rinkos poreikius

atitinkančius praktinius

įgūdžius ir kvalifikaciją

ugdymo įstaigų, kuriose įdiegtos

kūrybiškumo ir inovatyvaus

mąstymo skatinimo programos,

dalis (procentais)

30 61 - 8 - 9 70 90 Švietimo ir mokslo

ministerija

privačių išlaidų švietimui dalis,

palyginti su BVP (procentais)

0,69

(2010)

0,6

(2014) - 10 - 11 0,8 0,9

Švietimo ir mokslo

ministerija

(Eurostat)

2.3.


uždavinys – skatinti

inovatyvaus verslo kūrimą,

sudarant palankias sąlygas ir

suteikiant žinių apie

inovatyvaus verslo pradžią

veikiančių mažų ir vidutinių

įmonių (toliau – MVĮ) skaičius,

fizinių asmenų, vykdančių

individualią veiklą, ir savarankiškai

dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst.

gyventojų

65

(2010) 88,04 97,58 103,6 75 80 Ūkio ministerija

8 Kriterijaus reikšmė nebeskaičiuojama. Skaičiuojant reikšmę, buvo renkama informacija apie mokyklas, įgyvendinančias projektus „Kam to reikia?“ ir „Kūrybinės partnerystės“. Nuo 2015 m. tokie projektai nebevykdomi. 9 Kriterijaus reikšmė nebeskaičiuojama. Skaičiuojant reikšmę, buvo renkama informacija apie mokyklas, įgyvendinančias projektus „Kam to reikia?“ ir „Kūrybinės partnerystės“. Nuo 2015 m. tokie projektai nebevykdomi. 10 2016 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 11 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2020 m.

22 Priedas Nr. 1

Eil.



pavadinimas


pateikimą

atsakinga

institucija


Būklė

(metai) 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Siekis

(2017

metai)

Siekis

(2020

metai)

3.

Antrasis Programos tikslas –

didinti verslo inovacinį

potencialą

pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių

technologijų gamybos sektoriaus

sukurtos pridėtinės vertės dalis,

palyginti su visa apdirbamosios

gamybos sukurta pridėtine verte

(procentais)

23,1

(2011) 23,54 22,38 - 12 25 27

Ūkio ministerija

(Lietuvos

statistikos

departamentas)

inovacijas diegiančių MVĮ dalis iš

visų MVĮ (procentais)

15,67 13

(2010) 13,8 30,4 14 - 15 20,5 35

Ūkio ministerija


švieslentė)

3.1.

Antrojo Programos tikslo 1

uždavinys – skatinti investicijas

į didelę pridėtinę vertę

kuriančias veiklas

verslo sektoriaus išlaidos MTEP,

palyginti su BVP (procentais)

0,24

(2012) 0,29 0,27 - 16 0,5 0,9

Ūkio ministerija

(Lietuvos

statistikos

departamentas)

bendros įmonių apyvartos dalis,

kurią sudaro įmonių inovacijų,

nesusijusių su MTEP, išlaidos

(procentais)

1,27 17

(2010) 1,1 2,01 - 18 1,5 1,7

Ūkio ministerija


švieslentė)

12 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 13 Pagal perskaičiuotus duomenis patikslinta 2010 m. rodiklio reikšmė 17,7. 14 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014–2016 m. Lietuvoje inovacinę veiklą vykdė 46,6 proc. įmonių. 15 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 16 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 17 Pagal perskaičiuotus duomenis patikslinta 2010 m. rodiklio reikšmė 0,64. 18 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m.

23 Priedas Nr. 1

Eil.



pavadinimas


pateikimą

atsakinga

institucija


Būklė

(metai) 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Siekis

(2017

metai)

Siekis

(2020

metai)

3.2.


uždavinys – skatinti naujų

produktų pateikimą rinkai

MVĮ, diegiančių naujus produktus

ar procesus, dalis iš visų MVĮ

(procentais)

21,39 19

(2010) 16,1 33,7 20 - 21 35 40

Ūkio ministerija


švieslentė)

naujų rinkoje ir įmonėje produktų

pardavimų dalis bendroje įmonių

apyvartoje (procentais)

6,64 22

(2010) 5,5 8,57 - 23 10 14

Ūkio ministerija


švieslentė)

patentinių paraiškų pagal

Patentinės kooperacijos sutartį

(PCT) skaičius vienam mlrd. BVP,

išreikšto perkamosios galios

standartais

0,31 (2010) 0,6 0,8 - 24 0,5 0,9

Ūkio ministerija


švieslentė)

19 Pagal perskaičiuotus duomenis patikslinta 2010 m. rodiklio reikšmė 19,7. 20 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014–2016 m. Lietuvoje 36,8 proc. įmonių diegė produkto ar proceso inovacijas. 21 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 22 Pagal perskaičiuotus duomenis patikslinta 2010 m. rodiklio reikšmė 12,4. 23 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 24 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m.

24 Priedas Nr. 1

Eil.



pavadinimas


pateikimą

atsakinga

institucija


Būklė

(metai) 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Siekis

(2017

metai)

Siekis

(2020

metai)

3.3.


uždavinys – skatinti skirtingų

sektorių bendradarbiavimą

kuriant inovacijas ir plėtoti

didelį poveikį turinčias

inovacijas

BVP dalis, kurią sudaro pažangiųjų

technologijų gamybos sektoriaus

pridėtinė vertė (procentais)

0,2 (2011) 0,7 0,7 - 25 0,5 0,6

Ūkio ministerija

(Lietuvos

statistikos

departamentas)

bendros pridėtinės vertės dalis,

kurią sudaro informacinių ir ryšių

technologijų sektoriaus pridėtinė

vertė (procentais)

2,5 (2012) 3,5 3,1 - 26 2,2 3

Susisiekimo

ministerija

(Lietuvos

statistikos

departamentas)

Lietuvos ekologinių inovacijų

indikatorius (vieta ES) 27 (2012) 22 17 - 27 24 20

Ūkio ministerija

(Ekologinių

inovacijų

švieslentė)

įmonių, diegiančių

netechnologines inovacijas, dalis,

palyginti su visomis įmonėmis

(procentais)

26,3 28

(2012) 25,2 24,0 29 - 30 30 35

Ūkio ministerija


švieslentė)

25 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 26 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 27 Nėra duomenų, ar rodiklio reikšmė bus paskelbta 2018 m. 28 Pagal perskaičiuotus duomenis patikslinta 2010 m. rodiklio reikšmė 21,4. 29 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014–2016 m. Lietuvoje 32,5 proc. įmonių diegė ne technologines inovacijas. 30 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m.

25 Priedas Nr. 1

Eil.



pavadinimas


pateikimą

atsakinga

institucija


Būklė

(metai) 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Siekis

(2017

metai)

Siekis

(2020

metai)

4.

Trečiasis Programos tikslas –

skatinti vertės tinklų kūrimą,

plėtrą ir jų tarptautiškumą

universitetų ir verslo

bendradarbiavimas (vieta) 28 (2013) 27 34 37 25 19

Ūkio ministerija

(Pasaulio

konkurencingumo

indeksas )

inovatyvių MVĮ, vykdančių

bendradarbiavimo veiklą su

kitomis įmonėmis ar

institucijomis, dalis, palyginti su

visomis MVĮ (procentais)

8,76 31

(2010) 7,5 15,2 - 32 10 12

Ūkio ministerija


švieslentė)

4.1.

Trečiojo Programos tikslo 1

uždavinys – skatinti verslo ir

mokslo bendradarbiavimą,

žinių ir technologijų perdavimą

technologines inovacijas diegusių

įmonių bendradarbiavimas su

valstybinėmis mokslinių tyrimų

įstaigomis (procentais)

9,3 (2010) 4,1

(2012–2014) - 33 - 34 12 15

Ūkio ministerija

(Lietuvos

statistikos

departamentas)

technologines inovacijas diegusių

įmonių bendradarbiavimas su

aukštosiomis mokyklomis

(procentais)

14,9 (2010) 6,9

(2012–2014) - 35 - 36 17 20

Ūkio ministerija

(Lietuvos

statistikos

departamentas)

31 Pagal perskaičiuotus duomenis patikslinta 2010 m. rodiklio reikšmė 10,3. 32 2017 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 33 2014–2016 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 34 2016–2018 m. reikšmė bus paskelbta 2020 m. 35 2014–2016 m. reikšmė bus paskelbta 2018 m. 36 2016–2018 m. reikšmė bus paskelbta 2020 m.

26 Priedas Nr. 1

Eil.



pavadinimas


pateikimą

atsakinga

institucija


Būklė

(metai) 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Siekis

(2017

metai)

Siekis

(2020

metai)

4.2.

Trečiojo Programos tikslo 2

uždavinys – skatinti klasterių

plėtrą ir integraciją į

tarptautinius vertės kūrimo

tinklus

klasterių išsivystymo lygis (vieta) 102 (2013) 86 80 88 100 70

Ūkio ministerija


indeksas)

5.

Ketvirtasis Programos tikslas –

didinti inovacijų politikos

formavimo ir įgyvendinimo

efektyvumą ir skatinti

inovacijas viešajame sektoriuje

inovacijų efektyvumo vertinimas

(vieta) 105 (2013) 74 75 84 90 70

Ūkio ministerija


indeksas)

5.1.

Ketvirtojo Programos tikslo 1

uždavinys – kurti inovacijas

skatinančią reguliacinę aplinką

ir tobulinti inovacijų politikos

formavimo ir įgyvendinimo

institucinę sandarą

verslo subjektų, teigiamai

vertinančių MTEP ir inovacijų

skatinimo institucijų teikiamas

paslaugas, dalis (procentais)

– – 95 76 70 80

Mokslo, inovacijų

ir technologijų

agentūra

5.2.

Ketvirtojo Programos tikslo

2 uždavinys – kurti inovacijų

paklausos skatinimo

priemones, padedančias spręsti

socialinius, ekonominius ir

aplinkosaugos iššūkius

inovatyvių viešųjų pirkimų dalis,

palyginti su visais pirkimais

(procentais)

1,17 (2012) 0,03 0,04 0,05 37 2 5

Ūkio ministerija

(Viešųjų pirkimų

tarnyba)

37 2017 m. I–II ketv. duomenimis

27 Priedas Nr. 2

LIETUVOS INOVACIJŲ PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2014–2017 METŲ VEIKSMŲ PLANO

ĮGYVENDINIMO REZULTATAI 2017 M.

Eil.

Nr. Veiksmas ir jo įgyvendinimo laikotarpis

Atsakingi

vykdytojai Rodiklis Įgyvendinimo būsena; rezultatai 2017 m. / planai / komentarai

Panaudoti

asignavimai

(patvirtinti

asignavimai);

asignavimų

šaltinis

1 TIKSLAS. PLĖTOJANT NAUJAS ŽINIAS IR JŲ PRITAIKYMĄ, UGDYTI INOVATYVIĄ VISUOMENĘ

1.1 uždavinys. Plėtoti aukšto lygio žinias, mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros veiklą

1.

1.1.1. Perkelti į elektroninę terpę Lietuvoje

teikiamas MTEP paslaugas ir taip palengvinti

informacijos paiešką, paraiškų finansavimui

gauti teikimą

(2014–2015 m.)

MITA

Sukurta

duomenų

sistema

ĮGYVENDINTA

Sukurti E. mokslo vartai – Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros

informacinė sistema (MTEPIS), apimanti pažangias e. mokslo paslaugas,

pasiekiamas „vieno langelio“ principu per E. mokslo vartų portalą,

skatinanti Lietuvos ir užsienio verslo subjektų, mokslo ir studijų

institucijų, tyrėjų ir kitų subjektų bendradarbiavimą MTEP srityje.

2017 m. MTEPIS sukurtas ir įdiegtas papildomas elektroninis modulis

įmonėms gauti MITA išvadas dėl jų veiklos pripažinimo MTEP veikla.

-50 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 50

tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

2.

1.1.2. Teikti konsultacinę ir informacinę

pagalbą ūkio subjektams rengiant

tarptautinių MTEPI programų ir iniciatyvų

paraiškas

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA,

LIC,

LMT

Tarptautinėse

iniciatyvose

Lietuvos

dalyvių

pritraukta lėšų

suma, tūkst.

Eur

ĮGYVENDINAMA

MITA

2017 m. Lietuvos dalyviai teikė 236 paraiškas programos „Horizontas

2020“ projektų vykdymui bei gavo Europos Komisijos (EK) 11,1 mln. Eur

paramą 43 projektų vykdymui. Pagal MITA administruojamas tematikas

finansuoti 23 projektai, kuriems skirta 5,2 mln. Eur paramos.

Siekdama skatinti dalyvavimą tarptautinėse MTEPI programose, MITA

teikė konsultacijas ir organizavo renginius, skirtus rengti projektų

paraiškas. Projekto „Inospurtas“ metu suteiktos paslaugos padėjo

parengti 4 paraiškas.

28 Priedas Nr. 2

Taip pat organizuotas 31 renginys mokslo ir studijų institucijų, verslo bei

viešojo sektoriaus atstovams, kuriuose pranešimus skaitė Europos

komisijos atstovai, patyrę ekspertai. Paskelbta 18 straipsnių apie

vykdomų projektų sėkmės istorijas žiniasklaidoje, paskelbtos 47

naujienos MITA ir h2020.lt svetainėse.

LIC

Veikiant Europos verslo ir inovacijų tinkle (angl. Enterprise Europe

Network) buvo teikiamos tarptautinių partnerių paieškos paslaugos,

siekiant padėti Lietuvos ūkio subjektams įsitraukti į tarptautinių MTEPI

programų projektines iniciatyvas. Suteikus paslaugas Lietuvos įmonės ir

mokslo įstaigos įsitraukė į 5 paraiškas. Šiose tarptautinėse iniciatyvose

Lietuvos dalyvių pritraukta lėšų suma daugiau kaip 500 tūkst. Eur.

LMT

Tarptautinėse iniciatyvose Lietuvos dalyvių pritraukta lėšų suma –

37,119 mln. eurų.

3.

1.1.3. Plėtoti MTEPI politiką įgyvendinančių

įstaigų tarptautinį bendradarbiavimą su

užsienio šalių MTEPI organizacijomis

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA,

Užsienio

reikalų

ministerija

Tarptautinių

bendradarbiav

imo

susitarimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

MITA

Dalyvauta įvairiuose Europos inovacijų agentūrų tinklo TAFTIE

renginiuose ir posėdžiuose, vykdytas pasirengimas pirmininkauti

TAFTIE 2018 m. 2017 m. lapkričio 22–23 d. renginyje Briuselyje

pristatytas pranešimas apie Lietuvos pirmininkavimo TAFTIE 2018 m.

prioritetus ir eigą.

2017 m. lapkričio mėn. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su

Singapūre veikiančiu finansinių technologijų srities akceleratoriumi

LATTICE80. Pagal sutartį planuojama organizuoti Lietuvos įmonių

akceleravimo programą Singapūre.

10 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 10

tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

4. 1.1.4. Teikti finansavimą ūkio subjektų

darbuotojų, vykdančių MTEP veiklą (inžinierių,

Ūkio

ministerija Mokymuose dalyvavusių

ĮGYVENDINAMA

28 tūkst. Eur

(patvirtinti

29 Priedas Nr. 2

technologų), technologiniams įgūdžiams

tobulinti užsienio MTEPI centruose ir MTEP

veiklas vykdančiose užsienio įmonėse

(2015–2017 m.)

darbuotojų skaičius

Pagal 2016 m. spalio mėn. paskelbtą priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-K-840

„Inomokymai“ kvietimą (kvietimo suma – 482 tūkst. Eur), 2017 m. kovo

mėn. skirtas 28 tūkst. Eur finansavimas 1 projektui įgyvendinti. Projekto

metu 9 įmonės darbuotojai dalyvavo kvalifikaciją arba kompetenciją

suteikiančiuose mokymuose.

2017 m. liepos mėn. paskelbta priemonės „Inostažuotė“ tęstinė

projektų atranka, kuri skirstoma pagal pareiškėjus – MVĮ subjektams ir

didelėms įmonėms. Šiai atrankai numatytas 1,4 mln. Eur finansavimas.

asignavimai – 28

tūkst. Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

5.

1.1.5. Skirti apdovanojimų už sukurtus naujus

produktus, gaminius, technologijas

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA,

LIC

Skirtų

apdovanojimų

skaičius

Konkursų

dalyvių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

MITA

TV projekte „INOprogresas“ pristatyta 30 lietuvių kūrėjų, inovacijų ir

išradimų. Paskutiniame etape 9 atrinktus inovacijų kūrėjus įvertino

kompetentinga komisija. Komisijos sprendimu, projektą laimėjo

„Probiomas“ – įmonė, pasitelkianti moderniausius biotechnologijų

metodus ir gaminanti šalyje mažai matytą produktą sausą medų.

LIC

Organizuotas nacionalinis konkursas „Inovacijų prizas 2017“ sulaukė

virš 50 paraiškų. Apdovanotos 3 įmonės „Inovatyvios įmonės“ ir 3

įmonės „Inovatyvaus produkto“ kategorijose.

6. 1.1.6. Finansuoti kultūros srities MTEP tyrimus (2016–2017 m.)

Kultūros ministerija

Finansuotų tyrimų skaičius

ĮGYVENDINTA

1.2 uždavinys. Švietimo ir aukštojo mokslo sistemoje ugdyti kūrybiškumą, verslumą, inovatyvumą ir rinkos poreikius atitinkančius praktinius įgūdžius ir kvalifikaciją

7.

1.2.1. Teikti pasiūlymų dėl kūrybinių,

technologinių gebėjimų, gamtos ir tiksliųjų

mokslų srities mokinių gabumų ugdymo

bendrojo ugdymo mokyklose

(2014 m.)

Ūkio

ministerija,

Kultūros

ministerija

Pateikti

pasiūlymai ĮGYVENDINTA

8.

1.2.2. Remti jaunimo dalyvavimą techninės

kūrybos ir aukštųjų technologijų taikymo

konkursuose

Ūkio

ministerija,

MITA

Konkursų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

10 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 10

30 Priedas Nr. 2

(2014–2017 m.) Dalyvių

skaičius

Renginių ciklo „Inovacijų savaitė 2017“ metu 2 Vilniaus techninių kūrėjų

erdvėse ( LinkMenų fabrike ir Business Hive Vilnius verslo centre) vyko

kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo 10 startuolių (viso 10 dalyvių).

Dirbtuvių metu startuoliai vystė prototipus. Renginių ciklo metu taip

pat organizuotas moksleivių piešinių konkursas išmaniojo miesto tema.

tūkst. Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

9.

1.2.3. Skirti studentams apdovanojimų už

akademinius ir mokslinius darbus ūkio

konkurencingumo stiprinimo ir MTEPI srityse

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Skirtų

apdovanojimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Įteikti 3 apdovanojimai Ūkio ministerijos studentų magistro darbų

konkurso nugalėtojams ir jų vadovams. Pirmoji vieta ir 1500 eurų

piniginė premija atiteko Jurgitai Butkevičienei iš Kauno technologijos

universiteto ir jos vadovei prof. dr. Jurgitai Sekliuckienei už magistro

darbą tema „Antrepreneriškos orientacijos poveikis Lietuvos įmonių ̨

eksporto rezultatams“. Antroji vieta ir 1000 eurų premija paskirta

Pauliui Imbrasui iš Vilniaus universiteto ir jo vadovui dr. Karoliui

Kazlauskui už darbą tema „Trečios kartos organinių šviestukų su naujais

triazino junginiais optimizavimas“. Trečioji vieta ir 500 eurų premija

atiteko Monikai Šveikienei iš Aleksandro Stulginskio universiteto ir jos

vadovei prof. dr. Vladai Vitunskienei už magistro darbą „Žaliasis

augimas žemės ūkyje“.

10.

1.2.4. Organizuoti ir finansuoti inovacijų

kultūrą populiarinančias ir inovacijas

pristatančias konferencijas, parodas ir

įgyvendinti kitas inovacijų sklaidos priemones

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA,

Žemės ūkio

ministerija

Surengtų

renginių

skaičius

Viešinimo

priemonių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

MITA

Komunikacijos kampanija „Inovacijos mano mieste“

Ištransliuota 15 TV laidų, kurios rodytos per BTV ir LNK Go portale.

Komunikacijos kampanija „Kryptis – inovacijos“

Ištransliuota daugiau kaip 30 laidų per radijo stotį ZIP FM.

Komunikacijos kampanija „Mokslo žinios – verslo sėkmei“

Parengta ir paskelbta 10 straipsnių 15min naujienų portale, 10 radijo

laidų per Žinių radiją, 6 video, 2 renginiai žiniasklaidai (spaudos

konferencija ir susitikimas su žurnalistais), parengti pranešimai spaudai,

vykdytas viešinimas socialiniuose tinkluose Facebook ir Twitter.

132 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

148 tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos,

ES techninės

paramos lėšos

31 Priedas Nr. 2

Organizuoti įvairūs inovacijas ir technologijas populiarinantys renginiai:

11 renginių (755 dalyvių) verslui sumanios specializacijos kryptyse ir

kitomis aktualiomis MTEPI temomis.

2017 m. spalio mėn. organizuotas trečiasis Vilniaus inovacijų forumas

„Innovation Drift“ 2017. Forumas pritraukė virš 1600 dalyvių, 50

pranešėjų iš daugiau kaip 20 valstybių.

„Inovacijų savaitė 2017“ metu suorganizuoti 38 renginiai 7 Lietuvos

miestuose. Jos metu įvairiuose renginiuose apsilankė virš 3000 žmonių.

LIC

Surengtų renginių skaičius – 4, viešinimo priemonių skaičius – 15.

ŽŪM

Surengti 25 renginiai.

57 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 55

tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

36 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

630 tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

11.

1.2.5. Finansuoti vaikų ir jaunimo kūrybinio potencialo ugdymui skirtų projektų įgyvendinimą (2014–2017 m.)

Kultūros

ministerija

Įgyvendintų

iniciatyvų

skaičius

ĮGYVENDINTA

1.3 uždavinys. Skatinti inovatyvaus verslo kūrimą, sudarant palankias sąlygas ir suteikiant žinių apie inovatyvaus verslo pradžią

12.

1.3.1. Įgyvendinti inovatyvų verslą

skatinančias iniciatyvas MTEPI paramos

įstaigose ir mokslo ir studijų institucijose

(Toks veiksmas taip pat numatytas įgyvendinti

SMTEP programos 2013–2015 metų ir 2016–

2018 metų veiksmų planuose (2.4.1.1.

veiksmas))

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Švietimo ir

mokslo

ministerija,

MITA

Verslumo

iniciatyvų

dalyvių

skaičius

Įkurtų įmonių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Švietimo ir mokslo ministerija

Mokslo ir studijų institucijų kuriamų atžalinių (angl. spin-off) įmonių

skatinimui skirta priemonės 01.2.2-MITA-K-702 „MTEP rezultatų

komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ veikla „MTEP rezultatų

komercinimas (parama mokslininkų ir kitų tyrėjų bei studentų,

dirbančių / studijuojančių mokslo ir studijų institucijose, idėjų

komercinimui, parama besikuriančioms atžalinėms įmonėms)“.

Priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 patvirtintas 2017

m. birželio mėn. Pagal priemonės kvietimą gautos 7 MTEP rezultatų

32 Priedas Nr. 2

komercinimo paraiškos, 6 iš jų įvertintos neigiamai. Antrajame etape

vienintelis likęs pareiškėjas paraiškos nepateikė.

Įvertinus pirmojo kvietimo rezultatus, inicijuotas Priemonės

įgyvendinimo plano ir projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr.1

keitimas.

Projektams įgyvendinti numatoma skirti iki 10,1 mln. Eur ES

struktūrinės paramos lėšų.

MITA

Paskelbtas konkurso „Ieškomas inovatorius“ pirmasis kvietimas.

Kvietimas subūrė 74 verslo idėjas. Iš pateiktų idėjų ekspertai atrinko 50

technologinių idėjų, kurios galėtų rinkai pasiūlyti aukštos pridėtinės

vertės produktus. 10 idėjų autorių įkūrė savo startuolius. Geriausiems

startuoliams bus teikiamos akceleravimo paslaugos.

13.

1.3.2. Teikti inovacijų paramos paslaugas ir

inovacijų konsultacines paslaugas įmonėms

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Įmonių,

pasinaudojusi

ų inovacijų

paramos

paslaugomis ir

(ar)

konsultacijomi

s, skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

Priemonės „Inogeb LT“ veiklos skirtos teikti inovacijų konsultacines ir

inovacijų paramos paslaugas įmonėms, siekiant skatinti jas vykdyti

MTEP veiklas ir technologijų pažangos ir inovacijų populiarinimui. 2016

m. patvirtintas valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukti 3 projektai,

kuriems numatytas po papildymų sudarė 8,8 mln. Eur.

Įgyvendinamiems projektams išmokėtas 2,8 mln. Eur finansavimas.

MITA

Koordinuotas projekto „InoSpurtas“ įgyvendinimas, kurio metu 2017 m.

konsultuotos 203 įmonės.

LIC

2017 m. inovacijų paramos ir konsultacines paslaugos suteiktos 830

įmonių.

2 mln. 817 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai –

2 mln. 817 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

33 Priedas Nr. 2

14.

1.3.3. Teikti finansavimą verslo akceleravimo

priemonėms, skirtoms naujoms inovatyvioms

įmonėms kurti ir plėtoti

(2014–2015 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Akceleravimo

paslaugomis

pasinaudojusi

ųjų skaičius

Įkurtų įmonių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

Kuriama nauja priemonė „Akceleravimo fondas“, per kurią bus

investuojama į naujų perspektyvių idėjų vystymą teikiant idėjų

autoriams akceleravimo paslaugas (mentorystė, ekspertinės

konsultacijos). Priemonei planuojama skirti 14,5 mln. Eur, ji bus

įgyvendinama per INVEGA, rengiamos priemonės sąlygos.

2017 m. 11 įmonių dalyvavo akceleravimo programoje Kinijoje.

Akceleravimo metu jos dalyvavo parodoje High Tech Fair China 2017,

įvairiuose susitikimuose, mokymuose, užmezgė naudingų ryšių su

vietos įmonėmis. 9 iš 11 vykusių įmonių akceleravimo metu susirado

partnerius.

2017 m. 7 įmonės dalyvavo akceleravimo programoje Norvegijoje,

skirtoje ekologinėms inovacijoms vystyti. Programa parengta

bendradarbiaujant su Norvegijos agentūra „Innovation Norway“ ir

Norvegijos inovacijų konsultacine kompanija „Proneo“. Mokymuose

taip pat dalyvavo specialistai iš įvairių inovacijų vystymą skatinančių

įstaigų.

23 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 10

tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

64 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 96

tūkst. Eur);

Norvegijos

finansinės

paramos lėšos

15.

1.3.4. Įgyvendinti rizikos kapitalo skatinimo

priemones, skirtas investicijoms į naujų

inovatyvių įmonių pradinį kapitalą pritraukti

Ūkio

ministerija

Pritraukta

privačių

ĮGYVENDINAMA

34 Priedas Nr. 2

(2015–2017 m.) investicijų,

tūkst. Eur

Siekiant įgyvendinti priemones, 2017 m. vykdyta fondų valdytojų

atranka, su atrinktais valdytojais derintos sutarčių sąlygos, fondai dar

neįsteigti. Fondai bus įsteigti suderinus sutarčių sąlygas ir pritraukus

reikalingą kiekį privačių lėšų.

16.

1.3.5. Organizuoti regionuose informacinius

renginius, skirtus informacijos apie

inovatyvaus verslo kūrimo, vystymo ir plėtros

galimybes sklaidai

(2014–2015 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA,

VL

Suorganizuotų

renginių

skaičius

Dalyvių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

MITA

Organizuoti 5 renginiai:

Šiauliuose – „Produkto inovacijos“. Dalyvių skaičius – 40.

Klaipėdoje – „Produkto inovacijos“. Dalyvių skaičius – 40.

Klaipėdoje – „Verslo galimybės energetikos ir išmaniųjų technologijų

srityse“. Dalyvių skaičius – 40.

Kaune – „Sumanios sveikatos technologijos – naujos galimybės

įmonėms“. Dalyvių skaičius – 50.

Kaune – „Agroinovacijos ir maisto technologijos“. Dalyvių skaičius – 70.

18 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 18

tūkst. Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

17.

1.3.6. Teikti finansavimą menų inkubatorių,

kūrybinių rezidencijų infrastruktūros kūrimo ir

plėtros projektams, skirtiems paramos

paslaugoms KKI verslui plėtoti

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Įgyvendintų

projektų

skaičius,

įrengtos KKI

srities

inkubatorių

infrastruktūro

s plotas, kv. m.

NEĮGYVENDINTA

Keičiamas priemonės „Inkubatoriai LT+“ įgyvendinimo planas, ši

priemonė nebus įgyvendinama.

18.

1.3.7. Populiarinti

technologijų pažangą ir

inovacijas

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Suorganizuotų

renginių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

Pagal priemonę „Inogeb LT“ įgyvendinamas projektas „Technologijų ir

inovacijų populiarinimas“, kuriam išmokėta 1,4 mln. Eur. Projekto

įgyvendinimo metu suorganizuoti 4 technologijų pažangos ir inovacijų

populiarinimo renginiai.

MITA

1 mln. 432 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai –

1 mln. 432 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

35 Priedas Nr. 2

Komunikacijos kampanija „Inovacijos mano mieste“

Ištransliuota 15 TV laidų, kurios rodytos per BTV ir LNK Go portale.

Komunikacijos kampanija „Kryptis – inovacijos

Ištransliuota daugiau kaip 30 laidų per radijo stotį ZIP FM.

Komunikacijos kampanija „Mokslo žinios – verslo sėkmei“

Parengta ir paskelbta 10 straipsnių 15min naujienų portale, 10 radijo

laidų per Žinių radiją, 6 video, 2 renginiai žiniasklaidai (spaudos

konferencija ir susitikimas su žurnalistais), parengti pranešimai spaudai,

vykdytas viešinimas socialiniuose tinkluose Facebook ir Twitter.

Organizuoti įvairūs inovacijas ir technologijas populiarinantys renginiai:

11 renginių (755 dalyvių) verslui sumanios specializacijos kryptyse ir

kitomis aktualiomis MTEPI temomis.

2017 m. spalio mėn. organizuotas trečiasis Vilniaus inovacijų forumas

„Innovation Drift“ 2017. Forumas pritraukė virš 1600 dalyvių, 50

pranešėjų iš daugiau kaip 20 valstybių.

„Inovacijų savaitė 2017“ metu suorganizuoti 38 renginiai 7 Lietuvos

miestuose. Jos metu įvairiuose renginiuose apsilankė virš 3000 žmonių.

132 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

148 tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos,

ES techninės

paramos lėšos

57 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 55

tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

19.

1.3.8. Ugdyti mokslo ir studijų institucijų

darbuotojų gebėjimus, susijusius su MTEP

rezultatų komercinimu ir technologijų

perdavimu


SMTEP programos 2013–2015 metų ir 2016–

Švietimo ir

mokslo

ministerija,

MITA

Apmokytų

mokslo ir

studijų

institucijų

darbuotojų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Pagal priemonės 09.3.3-ESFA-V-711 „Mokslininkų ir kitų tyrėjų

gebėjimų stiprinimas” vykdomas projektas „Mokslo ir tyrimų atvira

prieiga (MITAP II)“ . 2017 metais MITAP II projektas organizavo 4 temų

mokymus (kiekviena tema 5 grupėms), kuriuose dalyvavo apie 150

asmenų. Į stažuotes ugdyti savo kompetencijas bei praktinius

2 mln. 152 tūkst.

Eur; ES

struktūrinių

fondų lėšos

36 Priedas Nr. 2

2018 metų veiksmų planuose (2.2.1.1.

veiksmas))

(2014–2017 m.)

gebėjimus mokslo vadybos / intelektinio produkto vadybos, produktų

kūrimo, komerciškai taikomų technologijų identifikavimo ir / ar

komercinimo srityse, išvyko 8 mokslininkai ar kiti tyrėjai.

2 TIKSLAS. DIDINTI VERSLO INOVACINĮ POTENCIALĄ

2.1 uždavinys. Skatinti investicijas į didelę pridėtinę vertę kuriančias veiklas

20.

2.1.1. Teikti finansavimą verslo

inicijuojamiems investiciniams MTEPI

infrastruktūros kūrimo ir plėtros projektams

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Įrengtos

infrastruktūro

s plotas, kv. m.

Paremtų

įmonių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija atliko projektinių pasiūlymų ir investicinių projektų,

pateiktų pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-V-830 „Smartparkas LT“

vertinimą. 2017 m. gruodžio mėnesį pasirašytos 3 finansavimo ir

administravimo sutartys už 6,8 mln. eurų. Šiuo metu LVPA atlieka 2

paraiškų vertinimą.

Su Europos Komisija yra derinamos planuojamos priemonės

„Technologinių centrų infrastruktūra“ sąlygos, nuo derybų rezultato

priklausys priemonės tikslingumas bei apimtys.

21.

2.1.2. Įgyvendinti rizikos kapitalo skatinimo

priemones, skirtas investicijoms į didelį

augimo potencialą turinčių įmonių MTEPI

veiklą pritraukti

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Pritrauktų

privačių

investicijų

apimtis, tūkst.

Eur

ĮGYVENDINAMA

Siekiant įgyvendinti rizikos kapitalo priemonę „Ko-investicinis fondas

II“ (biudžetas 11,6 mln. Eur), 2017 m. gegužės mėn. įsteigtas rizikos

kapitalo fondas „Koinvesticinis fondas“. Nuo 2017 m. birželio mėn.

vykdoma tęstinė privačių investuotojų atranka, kurie gali kreiptis dėl

investicijų į įmones atlikimo.

Siekiant įgyvendinti rizikos kapitalo priemonę „Ankstyvosios stadijos ir

plėtros fondas II“ (biudžetas 14,8 mln. Eur), 2017 m. vykdyta fondo

valdytojo atranka. Su atrinktu fondo valdytoju derinamos sutarties

sąlygos.

2017 m. buvo priimtas sprendimas įgyvendinti naują rizikos kapitalo

priemonę „Ko-investicinis fondas MTEPI“ (biudžetas 5 mln. Eur), kuri

2018 m. bus įgyvendinama per įsteigtą rizikos kapitalo fondą

„Koinvesticinis fondas“. Šiuo metu derinamos priemonės sąlygos.

37 Priedas Nr. 2

22.

2.1.3. Teikti finansavimą didelę pridėtinę vertę

kuriančių tiesioginių užsienio investicijų

skatinimo projektams

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Pritrauktų

tiesioginių

užsienio

investicijų

apimtis ir

įsipareigojimų

sukurti darbo

vietų skaičius

sumanios

specializacijos

srityse (ES

struktūrinės

paramos

lėšomis)

Pritrauktų

tiesioginių

užsienio

investicijų

apimtis ir

įsipareigojimų

sukurti darbo

vietų skaičius

vidutinės ir

didelės

pridėtinės

vertės

sektoriuose

srityse

(valstybės

biudžeto

lėšomis)

ĮGYVENDINAMA

2016-04-11 pasibaigė pagal priemonę „SmartInvest LT+“ paskelbtas

pirmasis kvietimas, kuriam skirta suma buvo 10 mln. Eur. Sulaukta 17

paraiškų, kurių bendra prašoma finansuoti suma 32,14 mln. Eur.

Priemonės „SmartInvest LT+“ pirmojo kvietimo 3 projektams 2016-08-

17 įsakymu skirtas 2,83 mln. Eur finansavimas.

Antrojo kvietimo projektams 2016-12-07 ir 2017-01-09 įsakymais 4,36

mln. Eur finansavimas skirtas 3 projektams, tačiau projekto finansavimo

ir administravimo sutartis 1,47 mln. Eur sumai sudaryta tik su vienu

projekto vykdytoju, 2 pareiškėjai atsisakė sudaryti sutartis.

Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos projektams išmokėtas 1,01 mln. Eur

finansavimas.

Priemonės „Smart FDI“ PFSA patvirtintas 2017-06-20. 2017-06-22

paskelbta tęstinė projektų atranka, numatytas 39,14 mln. Eur

finansavimas. 2017 m. gautos 2 paraiškos 2,49 mln. Eur sumai, vienos

iš jų nuspręsta nefinansuoti, viena paraiška 1,96 mln. Eur sumai

įvertinta teigiamai.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pasiektas 2017 m. strateginių tikslų rodiklis

„Pritrauktų užsienio investuotojų numatomų sukurti darbo vietų

vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuose skaičius per metus“ –

4910 (vnt.).

Į Lietuvą pritraukta vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės tiesioginių

užsienio investicijų už 354 mln. eurų.

1 mln. 6 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai –

1 mln. 6 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

38 Priedas Nr. 2

23.

2.1.4. Teikti regionų ūkio subjektams

finansavimą, skirtą pažangiosioms

technologijoms, didinančioms gamybos ir

paslaugų teikimo pajėgumus, diegti,

darbuotojų mokymams ir technologijų sklaidai

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Žemės ūkio

ministerija

Paremtų ūkio

subjektų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

Pagal pirmąjį priemonės „Regio Invest LT+“ kvietimą teikti paraiškas

įgyvendinami 27 projektai, 7 projektai baigti įgyvendinti.

2017-03-10 baigėsi 2016-11-09 paskelbtas antrasis priemonės

kvietimas teikti paraiškas, kuris, siekiant didesnio pareiškėjų

įsitraukimo, dalinamas pagal pareiškėjų veiklos tipus į gamybos ir

paslaugų įmones, pagal šį kvietimą įgyvendinami 36 projektai.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje projektams išmokėtas 23,14 mln. Eur

finansavimas.

Žemės ūkio ministerija

2017 m. nebuvo renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros

2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“

veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą,

rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Paramos paraiškų rinkimas numatytas 2018 metais.

2017 metais išmokėta 13,9 mln. Eur paramos už 2016 m. patvirtintus

projektus.

23 mln. 145 tūkst. Eur (patvirtinti

asignavimai – 23 mln. 145

tūkst. Eur); ES struktūrinių fondų lėšos

13 mln. 901

tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 13

mln. 901 tūkst.

Eur); Europos

žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai

lėšos

24.

2.1.5. Teikti finansavimą technologiniams ir

netechnologiniams sprendimams gamybos

procesuose diegti

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Paremtų ūkio

subjektų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

2017-05-31 baigėsi 2017-03-30 paskelbtas antrasis kvietimas teikti

paraiškas pagal priemone „Eco-inovacijos LT“, po paraiškų vertinimo

pasirašyta 16 sutarčių 368 tūkst. Eur sumai.


paraiškas pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ 35 mln. Eur sumai.

Gautos 56 paraiškos, kuriose prašoma 22,62 mln. Eur, šiuo metu

atliekamas paraiškų vertinimas.

Pagal priemones „Eco-inovacijos LT“ bei „Eco-inovacijos LT+“

įgyvendinami atitinkamai 19 ir 7 projektai. Priemonės „Eco-inovacijos

LT“ 6 projektai jau baigti įgyvendinti.

1 mln. 8 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai –

1 mln. 8 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

39 Priedas Nr. 2

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje projektams išmokėtas finansavimas:

Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT“ – 60,5 tūkst. Eur;

Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ – 947,5 tūkst. Eur

25.

2.1.6. Teikti finansavimą įmonių vykdomiems

KKI sričių projektams, skirtiems MTEPI

infrastruktūros plėtrai ir eksperimentinės

plėtros veikloms, bendradarbiaujant su

mokslo ir studijų institucijomis

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Kultūros

ministerija

KKI įmonių,

gavusių

paramą

siekiant, kad

jos pateiktų

naujų

produktų,

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

Pagal priemonės „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ pirmąjį

kvietimą įgyvendinami 93 projektai, kuriems bendrai sutartyse

numatytas 36,93 mln. Eur finansavimas.

Antrasis ir trečiasis priemonės „Intelektas. Bendri mokslo–verslo

projektai“ kvietimai teikti paraiškas skirstomi pagal galimus pareiškėjus

į pradedančiuosius ir brandžius inovatorius, atitinkamai skiriasi ir

finansavimo suma – 30 mln. Eur ir 70 mln. Eur. Paraiškų vertinimas

atliekamas dviem etapais, pirmasis kvietimo etapas vyko nuo 2017-06-

30 iki 2017-09-29. Gautos 187 paraiškos, kuriose prašoma finansavimo

suma 228,34 mln. Eur, pirmuoju etapu teigiamai įvertintos 148

paraiškos, 190,19 mln. Eur sumai. 2017-12-08 paskelbtas kvietimas

teikti paraiškas antrajam paraiškų vertinimo etapui, kvietimas galioja iki

2018-02-15.

Pagal sumanios specializacijos kryptį „Kūrybinga ir įtraukti visuomenė“

priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ pirmąjį

kvietimą įgyvendinami 7 projektai, kuriems išmokėtas 371,5 tūkst. Eur

finansavimas.

Pagal antrąjį ir trečiąjį kvietimus šioje sumanios specializacijos kryptyje

teigiamai įvertintos 7 paraiškos už 4,84 mln. Eur.

2017-01-05 patvirtintas visuotinės dotacijos priemonės „Inovaciniai

čekiai“ PFSA, paskelbtas kvietimas teikti paraiškas. Ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje su projektų vykdytojais įgyvendinančioji

institucija sudarė 245 sutartis 754 tūkst. Eur sumai. Įgyvendinančiajai

institucijai išmokėtas 200 tūkst. Eur finansavimas pagal visuotinės

dotacijos sutartį.

371 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

371 tūkst. Eur);

ES struktūrinių

fondų lėšos

40 Priedas Nr. 2

Pagal priemonė yra įgyvendinama 13 projektų KKI srityje, tačiau

mokėjimų kol kas nėra.

Visuotinės dotacijos priemonės „Inopatentas“ PFSA patvirtintas 2017-

06-16, 2017-06-23 paskelbta tęstinė projektų atranka. Sudaryta 17

sutarčių su projektų vykdytojais 163,25 tūkst. Eur sumai.

Įgyvendinančiajai institucijai, pagal visuotinės dotacijos sutartį,

išmokėta 50 tūkst. Eur.

3 projektai, įgyvendinami KKI srityje, mokėjimų kol kas nėra.

2.2 uždavinys. Skatinti naujų produktų pateikimą rinkai

26.

2.2.1. Teikti ūkio subjektams finansavimą

pramoninės nuosavybės teisių apsaugai

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Apsaugotų

intelektinės

nuosavybės

teisių objektų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Pagal priemonę „Inopatentas“ 2017 m. gautos 38 paraiškos, pasirašyta

17 sutarčių.

160 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

160 tūkst. Eur);

ES struktūrinių

fondų lėšos

27.

2.2.2. Populiarinti pramoninės nuosavybės

apsaugos priemones ir galimybes

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA,

VPB

Surengtų

informacinių

renginių,

įgyvendintų

visuomenės

švietimo

pramoninės

nuosavybės

klausimais ir

pramoninės

nuosavybės

informacijos

sklaidos

priemonių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

VPB

Renginių skaičius – 18; Visuomenės švietimo pramoninės nuosavybės

klausimais ir pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos įgyvendintų

priemonių skaičius – 40.

Suorganizuota 18 renginių skirtingoms tikslinėms auditorijoms:

smulkus ir vidutinis verslas, valstybės institucijos, mokslo įstaigos,

advokatūra, patentiniai patikėtiniai, teismai, prokuratūra, policija,

muitinė, universitetai, technologijų perdavimo centrai, mokyklų

vyresniųjų klasių moksleiviai.

BNS spaudos centre publikuoti 8 pranešimai intelektinės nuosavybės

tematika.

Tikslinėms grupėms 2017 m. parengtas apžvalginis informacinis leidinys

„Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2016 m. metinė

apžvalga” elektronine forma, paskelbta 2016 m. statistika ir 24 oficialūs

204 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

266 tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos,

ES intelektinės

nuosavybės

tarnybos lėšos

41 Priedas Nr. 2

biuleteniai. Registrų duomenys perduodami PINO, EPT, ESINT duomenų

bazėms.

MITA

Kovo mėn. organizuotas renginys patentiniams patikėtiniams.

Balandžio mėn. organizuotas renginys „Intelektinės nuosavybės svarba

verslui“. Dalyvių skaičius – 80.

LIC

2017 m. organizuoti 2 informaciniai renginiai pramoninės nuosavybės

klausimais.

28.

2.2.3. Teikti informacinę ir metodinę pagalbą

asmenims, siekiantiems gauti išradimo

patentą, užregistruoti dizainą ar prekių ženklą

(2014–2017 m.)

Lietuvos

technikos

biblioteka

(nuo 2016-

01-01 iki

2016-06-30)

VPB (nuo

2016-07-01

iki 2017 m.)

Suteiktų

konsultacijų

skaičius

Įvykdytų

užklausų

skaičius

Išleistų

informacinių

metodinių

leidinių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Nuolat (atsakant į raštu, telefonu bei žodžiu pateiktas užklausas)

teikiama informacinė ir metodinė pagalba asmenims, siekiantiems

gauti išradimo patentą, užregistruoti dizainą ar prekių ženklą.

Gauta ir atsakyta užklausų:

Raštu – 1556

Telefonu – apie 12 000

Žodžiu – 1500

29.

2.2.4. Teikti finansavimą ankstyvajai naujai

sukurtų produktų validacijai ir sertifikavimui

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Paremtų

įmonių

skaičius

ĮGYVENDINAMA





projektai“ kvietimas teikti paraiškas skirstomi pagal galimus

pareiškėjus į pradedančiuosius ir brandžius inovatorius, atitinkamai

42 Priedas Nr. 2

skiriasi ir finansavimo suma – 30 mln. Eur ir 70 mln. Eur. Paraiškų

vertinimas atliekamas dviem etapais, pirmasis kvietimo etapas vyko

nuo 2017-06-30 iki 2017-09-29. Gautos 187 paraiškos, kuriose prašoma

finansavimo suma 228,34 mln. Eur, pirmuoju etapu teigiamai įvertintos

148 paraiškos, 190,19 mln. Eur sumai. 2017-12-08 paskelbtas kvietimas


2018-02-15.

30.

2.2.5. Teikti finansavimą ūkio subjektams

įsigyjant MTEP paslaugų

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Paremtų ūkio

subjektų

skaičius

Užmegztų

naujų verslo ir

mokslo

bendradarbiav

imo ryšių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

2017 m. paskelbti du priemonės „Inovaciniai čekiai“ kvietimai:

I kvietimo metu gautos 442 paraiškos. Po paraiškų vertinimo

pasirašytos 256 sutartys dėl finansavimo skyrimo (58 proc. nuo visų

gautų paraiškų). Finansavimas – 784.259,31 Eur (bendra projektų vertė

1.220.982,91 Eur).

II kvietimo metu gautos 199 paraiškos (prašomas finansavimas –

631.642,10 Eur.).

784 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

784 tūkst. Eur);

ES struktūrinių

fondų lėšos

31.

2.2.6. Teikti finansavimą įmonių technologinės

plėtros veiklai prieš išleidžiant produktus į

rinką

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Paremtų

įmonių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

2016-04-11 pasibaigė pagal priemonę „SmartInvest LT+“ paskelbtas

pirmasis kvietimas, kuriam skirta suma buvo 10 mln. Eur. Sulaukta 17

paraiškų, kurių bendra prašoma finansuoti suma 32,14 mln. Eur.

Priemonės „SmartInvest LT+“ pirmojo kvietimo 3 projektams 2016-08-

17 įsakymu skirtas 2,83 mln. Eur finansavimas.

Antrojo kvietimo projektams 2016-12-07 ir 2017-01-09 įsakymais 4,36

mln. Eur finansavimas skirtas 3 projektams, tačiau projekto finansavimo

ir administravimo sutartis 1,47 mln. Eur sumai sudaryta tik su vienu

projekto vykdytoju, 2 pareiškėjai atsisakė sudaryti sutartis.

Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos projektams išmokėtas 1,01 mln. Eur

finansavimas.

12 mln. 791

tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

12 mln. 791

tūkst. Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

43 Priedas Nr. 2





projektai“ kvietimai teikti paraiškas skirstomas pagal galimus








2018-02-15.

Priemonės „DPT pramonei LT+“ pirmasis kvietimas teikti paraiškas 17

mln. Eur sumai paskelbtas 2016-03-29. Įvertinus paraiškas, pasirašytos

8 projektų finansavimo ir administravimo sutartys 5,88 mln. Eur sumai.

PFSA antrajam kvietimui teikti paraiškas patvirtintas 2017-03-03,

kvietimas paskelbtas 2017-03-07 ir baigėsi 2017-06-21, pasirašytos 32

sutartys 13,63 mln. Eur sumai. Viso pagal priemonę pasirašyta 40

projektų finansavimo ir administravimo sutarčių 19,51 mln. Eur sumai.


finansavimas.

32.

2.2.7. Teikti finansavimą įmonėms,

diegiančioms inovatyvius sprendimus ir

technologijas sveikatos priežiūros, sveikatos

išsaugojimo ir stiprinimo srityse

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Sveikatos

apsaugos

ministerija

Paremtų

įmonių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija





projektai“ kvietimas teikti paraiškas skirstomas pagal galimus


3 mln. 89 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai –

3 mln. 89 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

44 Priedas Nr. 2







2018-02-15.

Pagal sumanios specializacijos kryptį „Sveikatos technologijos ir

biotechnologijos“ priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo

projektai“ pirmąjį kvietimą pasirašytos 29 sutartys su projektų

vykdytojais, šiems projektams išmokėtas 3,08 mln. Eur finansavimas.

Pagal antrąjį ir trečiąjį kvietimus šioje sumanios specializacijos kryptyje

teigiamai įvertintos 32 paraiškos už 54,78 mln. Eur.

2017-01-05 patvirtintas visuotinės dotacijos priemonės „Inovaciniai

čekiai“ PFSA, paskelbtas kvietimas teikti paraiškas. Ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje su projektų vykdytojais įgyvendinančioji

institucija sudarė 245 sutartis 754 tūkst. Eur sumai. Įgyvendinančiajai

institucijai išmokėtas 200 tūkst. Eur finansavimas pagal visuotinės

dotacijos sutartį.

Įgyvendinami 28 projektai, kurie susiję sveikatos priežiūros, sveikatos

išsaugojimo ir stiprinimo sričių technologijomis. Projektams iki

ataskaitinio laikotarpio pabaigos išmokėta 6.572,00 Eur finansavimas.

Visuotinės dotacijos priemonės „Inopatentas“ PFSA patvirtintas 2017-

06-16, 2017-06-23 paskelbta tęstinė projektų atranka. Sudaryta 17

sutarčių su projektų vykdytojais 163,25 mln. Eur sumai.

Įgyvendinančiajai institucijai, pagal visuotinės dotacijos sutartį,

išmokėta 50 tūkst. Eur.

Įgyvendinami 2 projektai, susiję sveikatos priežiūros, sveikatos

išsaugojimo ir stiprinimo sričių technologijomis. Skirtas 16.815,00 Eur

finansavimas.

45 Priedas Nr. 2

33.

2.2.8. Remti KKI įmonių grupių rinkodaros

medžiagos, plėtros strategijų rengimą ir

dalyvavimą užsienio parodose ir kituose

renginiuose

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Kultūros

ministerija

Įdiegtų

kūrybinių

dizaino ir

rinkodaros

sprendimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

Pagal priemonės „Naujos galimybės LT“ pirmąjį kvietimą (grupinių

iniciatyvų) KKI srityje įgyvendinami 3 projektai, kuriems išmokėtas

925,9 tūkst. Eur finansavimas. Pagal antrąjį kvietimą (individualios

iniciatyvos), KKI srityje įgyvendinami 42 projektai, kuriems išmokėtas

739 tūkst. Eur finansavimas.

Paskelbtas trečiasis ir ketvirtasis kvietimai teikti paraiškas (grupinės

iniciatyvos) 3 mln. Eur sumai, ketvirtasis kvietimas orientuotas būtent į

KKI veiklas vykdančius MVĮ, šiam kvietimui numatytas 600 tūkst. Eur

finansavimas. Paraiškų pateikimo terminas 2018-04-13.

Priemonės „Verslo klasteris LT“ tikslas – paskatinti mažų ir vidutinių

įmonių, nutarusių veikti kartu, grupes įsitraukti į tarptautines tinklų

grandines, siekiant rasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas.

Įgyvendinama 11 projektų, Įvertinus paraiškas, 11 projektų skirtas 2,98

mln. Eur finansavimas. 3 projektų veiklos susiję su KKI sritimi, jiems

išmokėtas beveik 300 tūkst. Eur finansavimas. Planuojama, kad

įgyvendinus projektus, didės kūrybinių ir kultūrinių industrijų (KKI)

sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių lietuviškos kilmės prekių eksportas,

jo dalis BVP, KKI klasteriai taps nariais tarptautiniuose tinkluose.

1 mln. 965 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai –

1 mln. 965 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

34.

2.2.9. Pristatyti Lietuvos KKI produktus

užsienio rinkose

(2014–2017 m.)

Kultūros

ministerija,

Užsienio

reikalų

ministerija

Lietuvos KKI

pristatymų

užsienio

valstybėse

skaičius

Lietuvos

Respublikos

diplomatinių

atstovybių

ĮGYVENDINAMA

Kultūros ministerija

23. Pristatymai vyko 47 skirtinguose miestuose, pagrindinės raiškos

formos mugės, festivaliai, edukacinio pobūdžio renginiai. Šiuose

renginiuose dalyvavo 440 asmenys.

Užsienio reikalų ministerija

178.

KM

329 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

630 tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

46 Priedas Nr. 2

surengtų

Lietuvos KKI

pristatymų

skaičius

2.3 uždavinys. Skatinti skirtingų sektorių bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir plėtoti didelį poveikį turinčias inovacijas

35.

2.3.1. Teikti finansavimą didelio poveikio

technologijoms (DPT) kurti

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

kitos

ministerijos

ir institucijos

Paremtų

įmonių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Priemonės „DPT pramonei LT+“ pirmasis kvietimas teikti paraiškas 17

mln. Eur sumai paskelbtas 2016-03-29. Įvertinus paraiškas, pasirašytos

8 projektų finansavimo ir administravimo sutartys 5,88 mln. Eur sumai.

PFSA antrajam kvietimui teikti paraiškas patvirtintas 2017-03-03,

kvietimas paskelbtas 2017-03-07 ir baigėsi 2017-06-21, pasirašytos 32

sutartys 13,63 mln. Eur sumai. Viso pagal priemonę pasirašyta 40

projektų finansavimo ir administravimo sutarčių 19,51 mln. Eur sumai.


finansavimas.

1 mln. 448 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai –

1 mln. 448 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

36.

2.3.2. Teikti finansavimą ūkio subjektų MTEPI

veiklai, susijusiai su aplinkai nekenksmingų

(žaliųjų), energiją tausojančių, didesnės

pridėtinės vertės produktų kūrimu ir diegimu

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Paremtų ūkio

subjektų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija


paraiškas pagal priemone „Eco-inovacijos LT“, po paraiškų vertinimo

pasirašyta 16 sutarčių 368 tūkst. Eur sumai.


paraiškas pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ 35 mln. Eur sumai.

Gautos 56 paraiškos, kuriose prašoma 22,62 mln. Eur, šiuo metu

atliekamas paraiškų vertinimas.

Pagal priemones „Eco-inovacijos LT“ bei „Eco-inovacijos LT+“

įgyvendinami atitinkamai 19 ir 7 projektai. Priemonės „Eco-inovacijos

LT“ 6 projektai jau baigti įgyvendinti.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje projektams išmokėtas finansavimas:

Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT“ – 60,5 tūkst. Eur;

Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ – 947,5 tūkst. Eur.

1 mln. 8 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai –

1 mln. 8 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

47 Priedas Nr. 2

37.

2.3.3. Įgyvendinti tarptautines ekologinių

inovacijų skatinimo iniciatyvas

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Paremtų ūkio

subjektų

skaičius

ĮGYVENDINTA

2017 m. organizuota viena verslo kontaktų mugė: gegužės 10-11 d.

organizuotas renginys „Energetiškai efektyvios technologijos“.

Renginyje dalyvavo 87 dalyviai (iš jų 18 norvegų).

2017 m. 7 įmonės dalyvavo akceleravimo programoje Norvegijoje,

skirtoje ekologinėms inovacijoms vystyti. Programa parengta

bendradarbiaujant su Norvegijos agentūra „Innovation Norway“ ir

Norvegijos inovacijų konsultacine kompanija „Proneo“. Mokymuose

taip pat dalyvavo specialistai iš įvairių inovacijų vystymą skatinančių

įstaigų.

38.

2.3.4. Teikti finansavimą ūkio subjektams,

siekiantiems pritaikyti versle elektroninius

sprendimus, skirtus efektyviam procesų

valdymui

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Paremtų ūkio

subjektų,

diegiančių

elektroninius

sprendimus,

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Pagal priemonę „E-verslas LT“ pasirašytos 256 projektų finansavimo ir

administravimo sutartys. Projektams išmokėtas 4,39 mln. Eur

finansavimas. Baigti įgyvendinti 196 projektai. Įgyvendintuose

projektuose įdiegus e-verslo sprendimus, optimizuoti 1.188 verslo

procesai, darbo našumas padidėjo daugiau nei 10 procentų.

4 mln. 393 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai –

4 mln. 393 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

39.

2.3.5. Skatinti suskaitmeninto kultūrinio

turinio ir kultūros paveldo panaudojimą

inovatyvioms ir į vartotojus orientuotoms

elektroninėms paslaugoms ir elektroniniams

produktams kurti

(2014–2017 m.)

Kultūros

ministerija

Sukurtų

skaitmeninių

paslaugų ir

produktų,

apimančių

kultūrinį turinį

ir kultūros

paveldo

sklaidą,

skaičius

ĮGYVENDINTA

40.

2.3.6. Diegti kultūrines ir kūrybines inovacijas

sveikatos ir sveikatingumo paslaugų sektoriuje

(2014–2017 m.)

Kultūros

ministerija

Naujų

paslaugų

skaičius,

įgyvendintų

ĮGYVENDINTA

48 Priedas Nr. 2

projektų

skaičius

41.

2.3.7. Įgyvendinti Lietuvos KKI naujų produktų

ir (arba) paslaugų skatinimo iniciatyvas

(2014–2017 m.)

Kultūros

ministerija

Įgyvendintų

iniciatyvų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

15 iniciatyvų. Organizuoti 9 edukaciniai renginiai, 3 kūrybinės dirbtuvės,

1 prekinio ženklo sukūrimas ir įvedimas į rinką, 1 portfolio peržiūra.

Šiuose renginiuose dalyvavo 1597 asmenys.

152 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

630 tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

42.

2.3.8. Skatinti diegti originalius dizaino ir

rinkodaros sprendimus gamybos procesuose

ir (arba) paslaugų srityje, pasitelkiant meninę,

kultūrinę raišką

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Kultūros

ministerija

Įdiegtų

kūrybinių

dizaino ir

rinkodaros

sprendimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

2017 m. kovo mėn. baigtos vertinti priemonės „Dizainas LT“ paraiškos,

pasirašytos 166 projektų finansavimo ir administravimo sutartys 1,48

mln. Eur sumai. Projektams išmokėtas 729 tūkst. Eur finansavimas. 75

projektai jau baigti įgyvendinti.

Įgyvendinant projektus įdiegti 124 nauji paslaugų arba gaminių dizaino

sprendimai.

730 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

730 tūkst. Eur);

ES struktūrinių

fondų lėšos

43.

2.3.9. Teikti ūkio subjektams ir kitiems

suinteresuotiems asmenims informacinę

pagalbą asmens duomenų ir privatumo

apsaugos klausimais

(2016–2017 m.)

VDAI

Suteiktų

konsultacijų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

5696 konsultacijos

39 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 39

tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

44.

2.3.10. Skatinti MTEP kosmoso srityje,

įgyvendinant nacionalinę mokslo programą

,,Link ateities technologijų“

(2016–2017 m.)

LMT Finansuotų

projektų skaičius

ĮGYVENDINAMA

Vykdoma 15 projektų. Projektų įgyvendinimas bus tęsiamas ir 2018 m.

1 357 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

1 mln. 470 tūkst.

Eur); ); valstybės

biudžeto lėšos

45.

2.3.11. Skatinti inovatyvių, ekonomiškai efektyvių, aplinkai palankių ir socialiai priimtinų gamybos bei su ja susietų technologijų plėtrą, prielaidų šiomis

LMT Finansuotų

projektų skaičius

ĮGYVENDINAMA

Vykdoma 11 projektų. Projektų įgyvendinimas bus tęsiamas ir 2018 m.

996 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

49 Priedas Nr. 2

technologijomis grįstam verslui regionuose kūrimą, įgyvendinant nacionalinę mokslo programą ,,Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ (2016–2017 m.)

1 mln. 60 tūkst.

Eur); valstybės

biudžeto lėšos

46.

2.3.12. Teikti finansavimą ūkio subjektų bendrų bandomųjų arba naujų produktų, procesų ir technologijų plėtros projektų įgyvendinimo veiklai, susijusiai su ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimu, palankesnių sąlygų ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui sudarymu, biologinės įvairovės atkūrimu, išsaugojimu ir didinimu (2015–2017 m.)

Žemės ūkio

ministerija

Paremtų Europos inovacijų

partnerystės veiklos grupių

projektų skaičius

ĮGYVENDINAMA

Paremtas 1 projektas. Gauta 12 paraiškų, kurios pradėtos vertinti.

67 tūkst. Eur

(patvirtinti asignavimai –

391 tūkst. Eur);); Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos

3 TIKSLAS. SKATINTI VERTĖS TINKLŲ KŪRIMĄ, PLĖTRĄ IR JŲ TARPTAUTIŠKUMĄ

3.1 uždavinys. Skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą

47.

3.1.1. Kurti ir plėtoti technologijų centrų

infrastruktūrą ir teikti konsultacines MTEPI

rezultatų diegimą spartinančias paslaugas

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Sukurtos

MTEPI

infrastruktūro

s plotas, kv. m.

ĮGYVENDINAMA

Siekiant išsiaiškinti europinio lygio technologinių centrų

infrastruktūros, įgalinančios efektyvią eksperimentinės plėtros veiklą,

kuri nedubliuotų per praėjusį finansavimo laikotarpį sukurtos

infrastruktūros ir įrangos, poreikį, Ūkio ministerija inicijavo viešą

diskusiją dėl technologinių centrų infrastruktūros (profilio, tematikos,

apimties) poreikio Lietuvoje. Prieš diskusiją buvo išplatinti kvietimai

teikti projektines iniciatyvas 324 suinteresuotiems subjektams, gauta

17 projektinių koncepcijų, atlikta technologinių centrų infrastruktūros

poreikio analizė. Iš gautų rezultatų galime daryti išvadas, kad poreikis

technologinių centrų infrastruktūros kūrimui yra, suinteresuotos

grupės aiškiai nurodė planus steigti tokio lygio centrus. Po viešos

diskusijos parengtas siūlymas dėl technologinių centrų priemonės.

48.

3.1.2. Dalyvauti tarptautinių technologijų

perdavimo tinklų (Europos verslo ir inovacijų

tinklo (angl. Enterprise Europe Network) ir

kitų) veikloje

LIC,

Ūkio

ministerija

Ūkio subjektų

sudarytų

tarptautinių

bendradarbiav

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

273 tūkst. Eur

50 Priedas Nr. 2

(2014–2017 m.) imo sutarčių

skaičius

2017 m. kovo 8 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas (tęstinė projektų

atranka). Pateiktos 29 paraiškos, sudarytos 26 finansavimo sutartys, iš

jų 25 projektai dar įgyvendinami, 1 jau baigtas įgyvendinti. Viso skirtas

finansavimas – 272 848,47 Eur.

LIC

Paslaugomis pasinaudojo daugiau kaip 2000 ūkio subjektų: suteikta

daugiau kaip 2400 konsultacijų, 625 įmonių atlikta partnerių paieška –

jų technologiniai poreikiai ir galimybės pristatyti potencialiems

partneriams užsienyje partnerystės renginių metu.

Ūkio subjektai 2017 metais sudarė 43 tarptautines bendradarbiavimo sutartis su užsienio partneriais.

49.

3.1.3. Vykdyti integruotų mokslo, studijų ir

verslo centrų (slėnių) infrastruktūros plėtros

projektų įgyvendinimo stebėseną

(2014–2015 m.)

Ūkio

ministerija

Įgyvendintų

projektų

skaičius

ĮGYVENDINTA

2015 metais baigus įgyvendinti 10 Integruotų mokslo, studijų ir verslo

centrų (slėnių) infrastruktūros plėtros projektus, išplėtota mokslo ir

technologijų parkų, technologijų verslo inkubatorių, verslo laboratorijų

infrastruktūra, sudaranti sąlygas kurtis jaunoms inovatyvioms įmonėms

vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus, kurti naujas technologijas bei

komercializuoti mokslo rezultatus.

50.

3.1.4. Finansuoti bendrus verslo ir mokslo

projektus, skatinant investicijas į MTEPI

(2015–2017 m.)

Švietimo ir

mokslo

ministerija,

Ūkio

ministerija

Finansuotų

jungtinių

iniciatyvų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Švietimo ir mokslo ministerijos skirtos lėšos priemonei „Intelektas.

Bendri mokslo-verslo projektai“ Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

(socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos prioritetų

įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės 2017 m. gruodžio mėn.

sprendimu perkeltos finansuoti Ūkio ministerijos priemonės „Intelektas

LT-2“ veiklas. Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiauja su Ūkio

ministerija bendriems mokslo ir verslo projektams finansuoti skirtos

priemonės „Intelektas LT-2“ kūrime.

10 mln. 337

tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 10

mln. 337 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

51 Priedas Nr. 2





projektai“ kvietimai teikti paraiškas skirstomas pagal galimus








2018-02-15

51.

3.1.5. Plėtoti KKI srities bendrojo naudojimo

MTEPI infrastruktūrą

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Kultūros

ministerija

Paremtos KKI

srities MTEPI

infrastruktūro

s plotas, kv. m.

ĮGYVENDINAMA

Kilus abejonėms dėl stambios MTEPI infrastruktūros reikalingumo,

2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje išsiųsta apklausa suinteresuotoms

grupėms, siekiant išsiaiškinti Technologijų centrų infrastruktūros

kūrimo poreikį Lietuvoje. Gauta 17 projektinių iniciatyvų, parengta

analizė. 2017 m. spalio 11 d. suorganizuota vieša diskusija dėl

technologijų centrų infrastruktūros poreikio Lietuvoje. Po viešos

diskusijos parengtas siūlymas dėl technologinių centrų ESF priemonės

kūrimo. Šiuo metu svarstoma ar kurti atskirą ESF priemonę MTEPI

technologinių centrų infrastruktūros kūrimui, ar modifikuoti esamą ESF

priemonę „Inoklaster“ skelbiant atskirą kvietimą stambiems MTEPI

infrastruktūros projektams, ar kurti naują ESF priemonę Skaitmeninių

inovacijų centrų (angl. Digital Innovation Hub) kūrimui.

52.

3.1.6. Vykdyti tarptautinės technologijų

partnerystės veiklas su Europos Sąjungos

valstybėmis kandidatėmis

(2015–2017 m.)

LIC

Tarptautinių

technologijų

perdavimo

sutarčių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Vykdant tarptautinės technologijų partnerystės veiklas su Europos

Sąjungos valstybėmis kandidatėmis padėta sudaryti 9 technologijų

perdavimo sutartis su partneriais iš ES valstybių kandidačių.

52 Priedas Nr. 2

3.2 uždavinys. Skatinti klasterių plėtrą ir integraciją į tarptautinius vertės kūrimo tinklus

53.

3.2.1. Teikti inovacijų konsultacines paslaugas

ir inovacijų paramos paslaugas klasterių

plėtros ir augimo klausimais

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Pritraukta

naujų narių į

Lietuvoje

įsikūrusius

klasterius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

Pagal priemonę „InoKlaster LT“ įgyvendinama 13 projektų (7 pirmojo

kvietimo ir 6 antrojo). Projektams išmokėtas 227 tūkst. Eur

finansavimas.

MITA

Įgyvendinant priemonės Inogeb LT projektą ,,Inovacijų tinklaveikos

skatinimas ir plėtra (InoLink)“ pritraukta 17 naujų narių į Lietuvoje

įsikūrusius klasterius (iš jų 4 tarptautiniai). Taip pat suorganizuoti 5

renginiai klasteriams, suorganizuoti 2 informaciniai renginiai SVV

subjektams, vykdyta informacijos sklaida ir klasterizacijos procesų

viešinimas lietuvių ir anglų kalbomis atnaujintoje svetainėje

www.klaster.lt; atlikta klasterizacijos studija; 2017 metais Lietuvos

klasteriams ar jų įmonėms buvo surasti 22 užsienio partneriai.

1 mln. 377 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai – 1

mln. 377 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

54.

3.2.2. Teikti finansavimą inovatyvių klasterių

infrastruktūros kūrimo ir plėtros projektams

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Sukurta ir

išplėtota

infrastruktūra,

pritraukta

privačių

investicijų,

tūkst. Lt

ĮGYVENDINAMA

Pagal priemonę „InoKlaster LT“ įgyvendinama 13 projektų (7 pirmojo

kvietimo ir 6 antrojo). Projektams išmokėtas 227 tūkst. Eur

finansavimas. Kvietimą teikti paraiškas, orientuotas į MTEP klasterio

eksploatavimą ir infrastruktūrą planuojama skelbti 2018 m. II ketv.

Inoklaster LT kvietimas teikti paraiškas klasterio MTEPI infrastruktūrai,

naujos įrangos įsigijimui arba esamos įrangos tobulinimui bei plėtojimui

finansuoti buvo paskelbtas nuo 2017-02-24 iki 2017-05-24. Gautos 7

paraiškos, kuriose prašoma finansuoti suma sudarė 5,8 mln. Eur.

Finansuoti 6 projektai už 5,5 mln. Eur. Finansavimo sutartys pasirašytos

2017 m. spalio pabaigoje.

227 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

227 tūkst. Eur)

53 Priedas Nr. 2

55.

3.2.3. Finansuoti inovatyvių klasterių

bendradarbiavimo veiklą ir tarptautines

iniciatyvas

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Paremtų

klasterių

skaičius

Įmonių,

bendradarbiau

jančių su

mokslinių

tyrimų

institucijomis,

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Priemonės „InoKlaster LT“, pagal kurią numatytos investicijos MTEP

klasterio eksploatavimui (strategijų, įžvalgų, rinkos tyrimų ir kt.)

atlikimui, mokymams, rinkodarai, klasterių narių bendradarbiavimui,

naujų narių pritraukimui ir įsitraukimui į tarptautinius tinklus,

įgyvendinama 13 projektų (7 pirmojo kvietimo ir 6 antrojo). Projektams

išmokėtas 227 tūkst. Eur finansavimas.

2017 m. kovo 8 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas (tęstinė projektų

atranka). Pateiktos 29 paraiškos, sudarytos 26 finansavimo sutartys, iš

jų 25 projektai dar įgyvendinami, 1 jau baigtas įgyvendinti. Viso skirtas

finansavimas – 272 848,47 Eur.

3 mln. 44 tūkst.

Eur (patvirtinti

asignavimai – 3

mln. 44 tūkst.

Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

56.

3.2.4. Skatinti ir teikti finansavimą verslo

tarptautinei tinklaveikai, dalyvavimui

tarptautiniuose MTEPI projektuose,

tarptautinių partnerių paieškai, veiklų

identifikavimui ir paraiškų rengimui

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Paremtų

įmonių

skaičius

Konsultuotų

įmonių,

pateikusių

paraiškas

dalyvauti

tarptautinėse

MTEPI

iniciatyvose,

finansuotų

paraiškų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

Pagal priemonę „InoConnect“ projektų sutartys pradėtos įgyvendinti

2017 m. III ketv., ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 22 įgyvendinamos

sutartys, 1 projektas baigtas įgyvendinti. Projektams išmokėtas 49

tūkst. Eur finansavimas.

MITA

Organizuotos 8 verslo misijos į Skandinavijos šalis, išvyko 46 įmonės.

49 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 49

tūkst. Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

31 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 31

tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

54 Priedas Nr. 2

57.

3.2.5. Kurti ir plėtoti inovatyvius 5-ių

prioritetinių asmens sveikatos priežiūros

krypčių paslaugų teikimo modelius, skirtus

profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų

prieinamumui ir kokybei gerinti, prieinamumo

netolygumams mažinti

(2014–2017 m.)

Sveikatos

apsaugos

ministerija

Sukurtų

modelių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Parengti ir patvirtinti projektų finansavimo sąlygų aprašai: priemonės

Nr. 08.1.3-CPVA-V-603 „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos,

diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“

projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 ir aprašas Nr.2, priemonės

Nr. 08.1.3-CPVA-V-610 „Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir

diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimas“ projektų finansavimo

sąlygų aprašas Nr. 1 ir priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-V-611 „Skubios

pagalbos traumų ir nelaimingų atsitikimų bei išorinių priežasčių atvejais

infrastruktūros tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1.

Per 2017 metus inicijuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigų,

dalyvaujančių teisės aktais reglamentuotų integruotos sveikatos

priežiūros modelių veikloje, infrastruktūros modernizavimo projektų

planavimas: patvirtintas priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-V-603 „Galvos

smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo

paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ iš Europos Sąjungos

struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų

sąrašas Nr. 1, patvirtintas priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-V-610

„Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų

infrastruktūros gerinimas“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų

siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas Nr. 1 ir

patvirtintas priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-V-611 „Skubios pagalbos

traumų ir nelaimingų atsitikimų bei išorinių priežasčių atvejais

infrastruktūros tobulinimas“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų

lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas Nr. 1.

Plėtojant Kardiologijos klasterį, sveikatos apsaugos ministro 2017 m.

rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-940 ,,Dėl sveikatos priežiūros paslaugų,

teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (TLK-10-

AM I21,4) atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių pacientų

srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinta Kardiologijos

klasterio be ST segmento pakilimo veikla.

55 Priedas Nr. 2

58.

3.2.6. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą,

įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją

(ES BJRS) ir jos iniciatyvas, skirtas MTEPI

skatinti

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Švietimo ir

mokslo

ministerija

ir kt.

institucijos,

Užsienio

reikalų

ministerija

kaip ES BJRS

koordinator

ė Lietuvoje

Baltijos jūros

regiono MTEPI

iniciatyvų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

MITA

Pagal priemonę „Inovacijų ekspresas“ skirtas finansavimas Lietuvos

maisto eksportuotojų asociacijos (klasteris Smart Food), UAB “De

future” (Sveikatingumo klasteris iViT) ir Lietuvos inžinerinės pramonės

asociacijai (Plastikų klasteris) „Inovacijų ekspreso“ projektų vykdymui.

Siekiant paskatinti įmonių dalyvavimą parengtas ir patvirtintas Šiaurės

ministrų tarybos pilotinis projektas „Innovation express Pilot“. Projekto

lėšomis paremtas 5 klasterių atstovų dalyvavimas „BSR Stars“

programos organizuojamuose renginiuose. Taip pat šio projekto

lėšomis 2017 m. buvo papildomai finansuojami naujai patvirtinti BSR

Stars finansinės priemonės „Inovacijų ekspresas“ projektai, kuriuos

įgyvendino Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA.

2017 m. gegužės mėn. paskelbtas ketvirtas tarptautinis kvietimas dėl

paraiškų pateikimo. Su Lietuvos dalyviais pateiktos 4 dalyvavimo

paraiškos (5 Lietuvos dalyviai). Įvertinus dalyvavimo paraiškas, pritarta

4 projektų įgyvendinimui.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai dalyvauja Nacionalinėje ES

BJRS įgyvendinimo priežiūros komisijos veikloje.

46 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 70

tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

59.

3.2.7. Dalyvauti jungtinėje Baltijos jūros

mokslinių tyrimų programoje BONUS

(2014–2017 m.)

Švietimo ir

mokslo

ministerija,

Ūkio

ministerija,

MITA,

LMT

Finansuotų

projektų,

kuriuose

dalyvauja

Lietuvos

pareiškėjai,

skaičius

ĮGYVENDINAMA

LMT

5. 2 projektai baigti įgyvendinti 2017 m., 2 projektai bus baigti 2018 m.

ir 1 – 2020 m.

121 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

121 tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

4 TIKSLAS. DIDINTI INOVACIJŲ POLITIKOS FORMAVIMO IR ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMĄ IR SKATINTI INOVACIJAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE

4.1 uždavinys. Kurti inovacijas skatinančią reguliacinę aplinką ir tobulinti inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo institucinę sandarą

56 Priedas Nr. 2

60.

4.1.1. Parengti Lietuvos Respublikos

inovacijų skatinimo įstatymo projektą,

siekiant teisiškai reglamentuoti inovacijų

sampratą, valstybės paramos inovacinei

veiklai teikimo principus ir formas

(2014 m.)

Ūkio

ministerija

Lietuvos

Respublikos

vyriausybei

pateiktas

įstatymo

projektas

ĮGYVENDINTA

61.

4.1.2. Tobulinti teisinę bazę, darančią įtaką

mokslo ir technologijų parkų veiklai

(2014–2015 m.)

Ūkio

ministerija

Pateiktų

teisinių

iniciatyvų

skaičius

ĮGYVENDINTA

Peržiūrėti ir patobulinti mokslo ir technologijų parkų (MTP) veiklos

stebėseną ir vertinimą nustatantys teisės aktai – MTP veiklos rezultatų

stebėsenos ir vertinimo aprašas ir MTP duomenų bazės nuostatai. Šie

dokumentai atnaujinti ir apjungti į vieną dokumentą – MTP duomenų

tvarkymo, veiklos rezultatų stebėsenos ir vertinimo tvarkos aprašą.

2017 m. birželio 20 d. LRS teisės aktų projektų informacinėje sistemoje

buvo užregistruotas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 25 straipsnio

pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-884. 2018 m. sausio 3 d. priimtas

Vyriausybės nutarimas Nr. 13, kuriuo Vyriausybė iš esmės pritarė MSĮ

25 str. pakeitimui ir pasiūlė LR Seimui tobulinti įstatymo projektą pagal

pateiktas pastabas.

62.

4.1.3. Optimizuoti ir efektyvinti mokslo ir

technologijų parkų veiklą

(2015 m.)

Ūkio

ministerija

Reorganizuotų

mokslo ir

technologijų

parkų skaičius

ĮGYVENDINTA

63.

4.1.4. Supaprastinti ir patobulinti MTEP

projektams įgyvendinti reikalingų darbų,

paslaugų ir prekių viešųjų pirkimų

reikalavimus, įvertinant inovatyvius pirkimus

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Pateiktų

teisinių

iniciatyvų

skaičius

ĮGYVENDINTA

Parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Viešųjų pirkimų

įstatymo pakeitimo projektas ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymo projektas, kuriems pritarta 2015 m. lapkričio 4 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1155. Lietuvos Respublikos

Seimui teisės aktų projektai pateikti 2015 m. lapkričio 22 d. (Įstatymų

projektų registracijos numeriai XIIP-3750, XIIP-3751). Minėtuose

57 Priedas Nr. 2

įstatymų projektuose pasiūlytas naujas pirkimo būdas – inovacijų

partnerystė. Šis pirkimo būdas gali būti pasirenkamas tada, kai

perkančioji organizacija nori įsigyti naujo produkto, kurio dar nėra

rinkoje, sukūrimą. Inovacijų partnerystė atliekama dviem etapais –

pirmiausia sukuriamas inovatyvus produktas, o vėliau perkamas

didesnis to sukurto produkto kiekis. Atlikus inovacijų partnerystės

procedūrą pirkimo sutartis gali būti sudaroma su vienu ar keletu

laimėtojų. Ši sutartis gali būti nutraukta bet kurioje stadijoje, jeigu

paaiškėja, kad tiekėjui nepavyksta sukurti kokybiško produkto, kaštai

tampa per dideli ar dėl rinkos raidos pasiūloje atsiranda reikiamas

produktas ir perkančiajai organizacijai nebelieka prasmės jo kurti. Jeigu

vykdant sudarytą pirkimo sutartį buvo sukurtas tinkamas inovatyvus

produktas, perkančioji organizacija perka didesnį to produkto kiekį.

Be to, įstatymų projektuose siūloma aiškiai įtvirtinti, kad

inovatyviuosius aspektus perkančiosios organizacijos gali įvertinti

nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, viešųjų pirkimų sutarčių

sąlygas. Taip pat, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte nustatyta, kad

supaprastintų pirkimų atvejais prekės, jeigu jos gaminamos tik

mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros

tikslais ir yra ženklinamos kaip išimtinai mokslo tikslams skirtos prekės,

gali būti įsigyjamos neskelbiamų derybų būdu nesilaikant pirkimo

procedūroms keliamų reikalavimų.

Minėtos nuostatos supaprastins ir palengvins MTEP projektams

įgyvendinti reikalingų darbų, paslaugų ir prekių įsigijimą.

64.

4.1.5. Parengti pasiūlymų dėl mokslo ir studijų

institucijų ir tyrėjų vertinimo sistemos

tobulinimo į ją įtraukiant ir eksperimentinės

veiklos rezultatus

(2017 m.)

Ūkio

ministerija,

LMT

Pateiktų

pasiūlymų dėl

teisės aktų

pakeitimų

skaičius

ĮGYVENDINTA

LMT

Paskelbtas ir svarstymui su akademine bendruomene pateiktas

siūlymas dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

65.

4.1.6. Sukurti ir įdiegti inovacijų sistemos

stebėsenos duomenų rinkimo ir vertinimo

sistemą

Ūkio

ministerija,

MOSTA

Sukurta ir

įdiegta

sistema

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija

500 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –

58 Priedas Nr. 2

(2015–2017 m.) 2017 m. II ketv. parengta Sumanios specializacijos pažangos stebėsenos

metodika. Poveikio vertinimo metodika bus parengta 2018 metais.

Parengtos dvi Sumanios specializacijos vertinimo ataskaitos: viena II

ketv., antra – IV ketv.

2017 m., IV ketv. pradėtas enterpreneriškos paieškos, t. y. Sumanios

specializacijos tarpinio vertinimo procesas. 2017 m. gruodžio mėn. –

įvyko pirmosios 6 ekspertinės diskusijos bei pirmoji tematinė diskusija.

Proceso trukmė - 6 mėnesiai.

MOSTA

Parengta stebėsenos metodika, ji išbandyta parengiant 2 (dvi) sumanios

specializacijos pažangos ataskaitas.

2017 m. gruodžio mėn. pradėtas tarpinis sumanios specializacijos

vertinimas – įgyvendinamas entrepreneriškos paieškos procesas (EDP),

įtraukiant verslo ir mokslo bendruomenės atstovus. Procesas bus

baigtas per 2018 m. I pusmetį. Pradėta rengti tarpinio ekspertinio

vertinimo metodika ir techninė užduotis tarpiniam vertinimui atlikti

(pagal metodiką). Numatomas vertinimo atlikimas (taip pat

integruojant ir EDP gautus rezultatus) – per 2018 m. I pusmetį.

Bendras MOSTA ir Ūkio ministerijos projektas yra pradėtas 2016 m.

pabaigoje ir tęsis iki 2019 m. pabaigos. Patvirtinti asignavimai yra skirti

daugiau nei 4.1.6. veiklai įgyvendinti ir apima įžvalgos vykdymą,

pasiūlymų dėl naujos MTEPI strategijos rengimą ir kt. veiklas.

Vėluojantys duomenys ir/arba nepakankamas duomenų kiekis

sumanios specializacijos stebėsenos ataskaitoms ir suplanuotam

tarpiniam vertinimui atlikti – projekte numatyti rodikliai bus pasiekti

visa apimtimi, tačiau su 3-6 mėnesių vėlavimu.

1 mln. 231 tūkst.

Eur);

ES struktūrinių

fondų lėšos

66.

4.1.7. Inicijuoti ir dalyvauti rengiant studijas,

tyrimus, apklausas, skirtas inovacijų politikos,

atskirų jos sričių sektoriams ir įgyvendinimo

priemonėms vertinti ir tobulinti

Ūkio

ministerija,

MITA,

LIC

Studijų,

tyrimų,

apklausų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

LIC

9 (patvirtinti

asignavimai – 16

tūkst. Eur); ES

59 Priedas Nr. 2

(2014–2017 m.) 2017 m. atliko 8 studijas/tyrimus skirtas inovacijų politikos, atskirų jos

sričių sektoriams ir įgyvendinimo priemonėms vertinti ir tobulinti.

MITA

2017 m. spalio-lapkričio mėn. organizuoti 5 Sumanios specializacijos

krypčių lyderių susitikimai, kuriuose dalyvavo įvairių mokslo ir studijų

institucijų, įmonių, asociacijų atstovai (81 atstovas). Susitikimuose

siekta nustatyti potencialius projektus (tyrimų kryptis), kurie galėtų būti

finansuojami pagal planuojamą priemonę bendriems mokslo ir verslo

projektams įgyvendinti. Iš viso gauta 90 projektų idėjų aprašymų.

Bendras projektų biudžeto poreikis – 316 mln. Eur.

2017 m. atliktas klasterizacijos procesų tyrimas ir parengta

klasterizacijos studija. Studija parodė, kad Lietuvoje klasterizacijos

procesai aktyviausiai vystėsi 2010–2015 metais, kuomet organizacijoms

atsirado galimybės pasinaudoti finansavimo priemonėmis, skirtomis

klasterizacijos plėtrai Lietuvoje.

Siekiant populiarinti verslo vykdomas inovacijų veiklas, parengti

infografikai apie MTEPI skatinimą Lietuvoje (Inovaciniai čekiai,

Inopatentas, MTEP mokesčių lengvatos, ikiprekybiniai pirkimai), atliktas

1000 Lietuvos įmonių nuomonių tyrimas/apklausa apie įmonių

inovatyvios veiklos žinomumą, inovacijų sampratą, informuotumą.

struktūrinių

fondų lėšos

67.

4.1.8. Teikti finansavimą mokslo ir studijų institucijų projektams, kuriantiems elektroninių sprendimų taikymą viešajame sektoriuje (2016–2017 m.)

LMT Finansuotų

projektų skaičius

ĮGYVENDINTA

Finansuotas 1 projektas

45 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai – 70

tūkst. Eur);

valstybės

biudžeto lėšos

4.2 uždavinys. Kurti inovacijų paklausos skatinimo priemones, padedančias spręsti socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos iššūkius

68.

4.2.1. Parengti perkančiosioms organizacijoms

inovatyvių viešųjų pirkimų (toliau – inovatyvūs

pirkimai) vykdymo rekomendacijas

(2014 m. IV ketv.)

Ūkio

ministerija

Parengtos

rekomendacij

os

ĮGYVENDINTA

60 Priedas Nr. 2

69.

4.2.2. Organizuoti perkančiosioms

organizacijoms inovatyvių pirkimų vykdymo

mokymus (seminarus)

(2015–2017 m.)

MITA,

Ūkio

ministerija

Įvykusių

inovatyvių

pirkimų

mokymų

(seminarų)

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Siekiant paskatinti ikiprekybinių pirkimų vykdymą, 2017 m.

perkančiosioms organizacijoms organizuota 16 mokymų, kurių metu

detaliai pristatytas ikiprekybinių pirkimų modelis ir tikslai, konsultuota

ikiprekybinių pirkimų objekto nustatymo klausimais. Mokymų metu

buvo apmokyti 134 unikalūs perkančiųjų organizacijų darbuotojai

70.

4.2.3. Parengti teisės aktų pakeitimus, skirtus

ikiprekybiniams pirkimams skatinti ir vykdyti

(2014 m.)

Ūkio

ministerija

Parengtų

teisės aktų

pakeitimų

projektų

skaičius

ĮGYVENDINTA

2015 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.709

„Dėl ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“

patvirtintas ūkio ministerijos parengtas ikiprekybinių pirkimų vykdymo

tvarkos aprašas, pavesta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai,

vadovaujantis Aprašu, atlikti koordinuojančiosios organizacijos

funkcijas.

71.

4.2.4. Vykdyti ikiprekybinius pirkimus, siekiant sukurti inovatyvius produktus krašto apsaugos srityje (2016–2017 m.)

Ūkio ministerija,

Krašto apsaugos

ministerija, MITA

Įvykdytų ikiprekybinių

pirkimų skaičius

ĮGYVENDINAMA

MITA

1. 2017 m. buvo vykdomas vienas ikiprekybinis pirkimas – Krašto

apsaugos ministerijos 2016 m. pradėtas ikiprekybinis pirkimas „Žvalgo

stebėjimo sistemos diena/naktis sukūrimas“. Vykdomas ikiprekybinio

pirkimo II etapas (Prototipo sukūrimas). Prototipo gamybą vykdo dvi

įmonės, su kuriomis pasirašytos sutartys. II etapo pabaiga numatoma

2018 III ketv.

Ūkio ministerija

Priemonė „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ įgyvendinami valstybės projektų

planavimo būdu.

2017-08-14 patvirtintas priemonės PFSA. 2017-08-21 paskelbtas

valstybės projektų sąrašas. Paraiškų pateikimo ir vertinimo terminas

2018-04-15.

61 Priedas Nr. 2

72.

4.2.5. Teikti metodinę ir ekspertinę pagalbą

dėl ikiprekybinių pirkimų įmonėms,

ketinančioms dalyvauti dalyvio teisėmis

ikiprekybiniuose pirkimuose, ir (ar)

perkančiosioms organizacijoms dėl

ikiprekybinių pirkimų vykdymo

(2015–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Įgyvendintų

inovacijų

paklausos

skatinimo

sprendimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Sukurtos 2 metodinės medžiagos apie ikiprekybinių ir inovatyviųjų

viešųjų pirkimų vykdymą, pavyzdiniai ikiprekybinių pirkimų vykdymo

dokumentai

73.

4.2.6. Vykdyti ikiprekybinius pirkimus

reglamentuojančių teisės aktų veiksmingumo

ir įgyvendinimo stebėseną

(2016–2017 m.)

Ūkio

ministerija

Teisinio

reguliavimo

stebėsenos

pažyma

NEĮGYVENDINTA

2017 m. nebuvo vykdomi ikiprekybiniai pirkimai pagal 2014–2020 metų

Europos Sąjungos fondų investicijų Veiksmų programos 1 prioriteto

„Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“

priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“, todėl neįmanoma vykdyti

ikiprekybinius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų veiksmingumo ir

įgyvendinimo stebėsenos.

74.

4.2.7. Vykdyti ikiprekybinius pirkimus, siekiant

sukurti inovatyvius produktus energetikos ir

tvarios aplinkos srityje

(2016–2017 m.)

Finansų

ministerija,

UAB

„Lietuvos

energija“,

Kauno

miesto SA,

Alytaus

miesto SA,

Šiaulių

miesto SA,

AB

„Energijos

skirstymo

operatorius“

, Valstybės

įmonė

Įvykdytų

ikiprekybinių

pirkimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA


planavimo būdu.



2018-04-15.

2017 m. skelbtas kvietimas, patvirtintas 15-os valstybės projektų

sąrašas, įgyvendinančioji institucija VšĮ Lietuvos verslo paramos

agentūra pradėjo paraiškų finansuoti projektus vertinimą pagal

priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“.

Alytaus miesto savivaldybė: vadovaujantis Mokslo, inovacijų ir

technologijų agentūros 2016-08-05 ikiprekybinių pirkimų ekspertų

grupės posėdžio protokolo Nr. 20V-116 nutarimu planuotas pirkimas

„Turinčių specialiuosius poreikius asmenų užimtumo sistemos

sukūrimas“ neatitinka ikiprekybinio pirkimo požymių (reikalavimų).

62 Priedas Nr. 2

Statybos

produkcijos

sertifikavimo

centras,

Valstybės

įmonė

Lietuvos oro

uostai,

Vilniaus

miesto SA

Vadovaujantis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros 2016-08-11

ikiprekybinių pirkimų ekspertų grupės posėdžio protokolo Nr. 20V-121

nutarimais:

Planuojamas pirkimas „Viešosios paskirties pastatų energetikos

sistemų valdymo optimizavimas“ neatitinka ikiprekybinio pirkimo

požymių (reikalavimų).

Rekomendacija esant galimybei ir poreikiui patikslinti ir papildyti

paraišką, nurodant kokį inovatyvų produktą siekiama sukurti, vykdant

ikiprekybinį pirkimą „Alytaus miesto nuotekų dumblo laukų

sutvarkymas“. Patikslinta paraiška po vertinimo 2016-11-21 buvo

atmesta kaip neatitinkanti ikiprekybinio pirkimo objektui keliamų

reikalavimų.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. LR Ūkio ministerijai

raštu Nr. S-1920 pateikė 2 projektinius pasiūlymus dėl ikiprekybinių

pirkimų vykdymo. Ikiprekybiniai pirkimai nevykdomi.

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2017 m. pradžioje

išaiškėjus, kad pagal rengiamą valstybės įmonių pertvarkos planą 2019

m. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras bus reorganizuotas į

viešąją įstaigą ir uždarąją akcinę bendrovę, bei tai, kad Lietuvos

inovacijų plėtros 2014-2020 metų programa skirta valstybės įmonėms,

projektas nepradėtas vykdyti. Aplinkos ministerijai pasiūlyta šią įmonę

išbraukti iš atsakingų vykdytojų sąrašo

75.

4.2.8. Vykdyti ikiprekybinius pirkimus, siekiant

sukurti inovatyvias technologijas ir procesus

įtraukios ir kūrybingos visuomenės srityje

(2016–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

Švietimo ir

mokslo

ministerija,

Klaipėdos

miesto SA,

Kauno

miesto SA,

Įvykdytų

ikiprekybinių

pirkimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Švietimo ir mokslo ministerija

Įgyvendinant veiksmą dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos

pavaldžios institucijos (Švietimo informacinių technologijų centras,

Ugdymo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras). Institucijos

pateikė paraiškas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai

ekspertiniam vertinimui atlikti. Paraiškos finansuotas nebuvo, kadangi

neatitiko ikiprekybinio pirkimo požymių.

63 Priedas Nr. 2

Lietuvos

darbo birža

prie

Socialinės

apsaugos ir

darbo

ministerijos,

Policijos

departamen

tas prie

Lietuvos

Respublikos

vidaus

reikalų

ministerijos,

Klaipėdos

valstybinis

muzikinis

teatras,

Žemaičių

muziejus

„Alka“,

Lietuvos

kino centras

prie Kultūros

ministerijos,

Švietimo

informacinių

technologijų

centras,

Ūkio ministerija


planavimo būdu.



2018-04-15.



agentūra pradėjo paraiškų finansuoti projektus vertinimą pagal 2014–

2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų Veiksmų programos 1

prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų

skatinimas“ priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“.

Žemaičių muziejus „Alka“:

Projektas nepateiktas (priimtas sprendimas, kad produktas

nekomercializuotas).

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2017-09-07 raštu Nr. Sd-2489 kreipėsi į Mokslo, inovacijų ir

technologijų agentūrą (toliau – MITA) dėl ikiprekybinių pirkimų

dokumentų vertinimo, tačiau MITA 2017-10-16 raštu Nr. 5V-629

informavo Lietuvos darbo biržą, kad planuojamas ikiprekybinis pirkimas

neatitiko ikiprekybinio pirkimo objektui keliamų inovatyvumo

reikalavimų.

Švietimo aprūpinimo centras 2016-10-03 gavo išvadą, kad pirkimo

objektas neatitinka ikiprekybinio pirkimo požymių.

Ugdymo plėtotės centras Atlikta ikiprekybinių pirkimų poreikio analizė.

Atlikta situacijos rinkoje analizė bei planuojamų sukurti produktų ar jų

analogų rinkoje analizė.

Parengti trys ikiprekybinio pirkimo objektų aprašymai ir ikiprekybinio

pirkimo techninės specifikacijos:

•„Individualizuoto savarankiško giluminio mokymo(si) sistemos

sukūrimas“.

64 Priedas Nr. 2

Ugdymo

plėtotės

centras,

Švietimo

aprūpinimo

centras

•„Sistemos sukūrimas sužaidybintam ugdymo turiniui pateikti siekiant

skatinti mokymosi (vidinę ir išorinę) motyvaciją“.

„Personalizuoto mokymo(si) vertinimo ir įsivertinimo sąlygų sukūrimas“. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra nepritarė pasiūlytų ikiprekybinių pirkimų objektų finansavimui.

76.

4.2.9. Vykdyti ikiprekybinius pirkimus, siekiant sukurti inovatyvius produktus agroinovacijų ir maisto technologijų srityje (2016–2017 m.)

Žemės ūkio

ministerija

Įvykdytų ikiprekybinių

pirkimų skaičius

NEĮGYVENDINTA

Teiktos paraiškos neatitiko ikiprekybinio pirkimo reikalavimų.

77.

4.2.10. Vykdyti ikiprekybinius pirkimus, siekiant sukurti naujus produktus, gamybos procesus, medžiagas, technologijas ar paslaugas (2016–2017 m.)

Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija,

Lietuvos automobilių

kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos,

Lietuvos dailės

muziejus, Policijos

departamentas prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų

ministerijos, Lietuvos

etnokosmologijos

muziejus,

Įvykdytų

ikiprekybinių

pirkimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA


planavimo būdu.



2018-04-15.







2016-12-07 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Mokslo,

inovacijų ir technologijų agentūrai pateikė du aprašymus ir technines

specifikacijas: „Senosios ir dabartinės periodikos automatinė analizė

naudojant susietuosius duomenis“; „Didžiųjų duomenų analizės įrankio

sukūrimas“. 2017-01-16 pateikta vertinimo išvada, kurioje nurodoma,

kad planuojami pirkimai neatitinka ikiprekybinio pirkimo reikalavimų.

Lietuvos dailės muziejus Buvo teikta paraiška, pagal kurią Lietuvos

dailės muziejus 2016-11-09 raštu Nr. V.5-512 kreipėsi dėl paraiškų

65 Priedas Nr. 2

Lietuvos nacionalinė

Martyno Mažvydo

biblioteka, AB Detonas

vertinimo, tačiau 2017-01-16 raštu Nr. SV-22 buvo gautas MITA

atsakymas, jog paraiškos neatitinka reikalavimų.

78.

4.2.11. Vykdyti ikiprekybinius pirkimus,

siekiant sukurti inovatyvius produktus

sveikatos technologikų ir biotechnologijų

srityje

(2014-2017 m.)

Lietuvos

sveikatos

mokslų

universiteto

ligoninė

Kauno

klinikos,

VšĮ Vilniaus

universiteto

ligoninės

Santariškių

klinikos,

Druskininkų

SA,

Lietuvos jūrų

muziejus,

Sveikatos

apsaugos

ministerija

ar jos

įgaliota

institucija

Įvykdytų

ikiprekybinių

pirkimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Ūkio ministerija


planavimo būdu.



2018-04-15.







Sveikatos apsaugos ministerija

Šiuo metu toliau vertinamos projektinio pasiūlymo galimybės, projekto

metu numatomo sukurti produkto koncepcija ir jo pateikimo į rinką

galimybės.

79.

4.2.12. Vykdyti ikiprekybinius pirkimus,

siekiant sukurti inovatyvų transportą, logistiką

ir informacines ir ryšių technologijas

(2016–2017 m.)

Kauno

miesto SA,

Valstybės

įmonė

Vidaus

Įvykdytų

ikiprekybinių

pirkimų

skaičius

ĮGYVENDINAMA


planavimo būdu.

66 Priedas Nr. 2

vandens

kelių

direkcija,

Akcinė

bendrovė

„Lietuvos

geležinkeliai

“, Valstybės

įmonė

Registrų

centras,

Viešoji

įstaiga

„Lietuvos

nacionalinis

radijas ir

televizija“,

Lietuvos

bankas,

Lietuvos

aklųjų

biblioteka,

Valstybės

saugumo

departamen

tas,

Valstybės

įmonė

Lietuvos oro

uostai,

Valstybinis

turizmo



2018-04-15.







Lietuvos aklųjų biblioteka teikė projektinę paraišką ir gavo neigiamą

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros įvertinimą.

VĮ Lietuvos oro uostai šiuo metu ikiprekybinių pirkimų nevykdo. Šiuo

metu yra bendradarbiaujama su mokslo ir verslo institucijomis dėl

inovacinių sprendimų diegimo galimybių, tačiau realūs projektai dar

nevykdomi.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos:

Teikta paraiška ir gauta MITA neigiamą atsakymą 2017-04-06

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2017 m.

balandžio 20 d. pateikė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai

(MITA) Ikiprekybinio pirkimo "Radikalizmo ir nusikalstamo turinio

informacinėje erdvėje atpažinimo ir prevencijos ekosistema" (RASTI)

projekto paraišką. 2017 m. gegužės 26 d. gauta MITA ekspertų grupės

išvada, kad RASTI Ikiprekybinio pirkimo objektas neatitinka

Ikiprekybiniams pirkimams keliamų reikalavimų. Valstybės saugumo

departamentas daugiau jokiais kitais būdais nedalyvavo Lietuvos

inovacijų plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinime.

67 Priedas Nr. 2

departamen

tas prie Ūkio

ministerijos

80.

4.2.13. Teikti ūkio subjektams metodinę

informacinę pagalbą dėl MTEP mokestinių

lengvatų


SMTEP programos 2013–2015 metų veiksmų

plane (2.3.1.4.veiksmas))

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA,

Švietimo ir

mokslo

ministerija

Informacinių

renginių

skaičius,

suteiktų

konsultacijų

skaičius

Įmonių,

pasinaudojusi

ų

mokestinėmis

lengvatomis

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Apie galimybes pasinaudoti pelno mokesčio lengvata skaityta 11

pranešimų renginiuose, skirtuose mokslo ir verslo atstovams. 190

įmonių konsultuotos pelno mokesčio lengvatų klausimais ir MTEP

procesų dokumentavimo klausimais. Pateiktos 29 ekspertinės išvados

dėl ūkio subjektų vykdomos veiklos priskyrimo MTEP.

2016 m. 129 įmonės pasinaudojo mokestinėmis lengvatomis. 2017 m.

duomenų dar nėra.

81.

4.2.14. Populiarinti MTEPI sprendinių diegimą

viešajame sektoriuje

(2014–2017 m.)

Ūkio

ministerija,

MITA

Surengtų

viešinimo

renginių

skaičius

Dalyvių

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Siekiant paskatinti ikiprekybinių pirkimų vykdymą, 2017 m.

perkančiosioms organizacijoms organizuota 16 mokymų, kurių metu

detaliai pristatytas ikiprekybinių pirkimų modelis ir tikslai, konsultuota

ikiprekybinių pirkimų objekto nustatymo klausimais. Mokymų metu

buvo apmokyti 134 unikalūs perkančiųjų organizacijų darbuotojai.

82.

4.2.15. Pritaikyti bepiločius oro taikinius oro

gynybos pratybose, siekiant taikyti naujas

technologijas krašto apsaugos ir gynybos

srityse

(2014–2017 m.)

Krašto

apsaugos

ministerija

Įgyvendintų

projektų

skaičius

NEĮGYVENDINTA

Dėl lėšų trūkumo, nebuvo skelbiamas konkursas oro taikiniams įsigyti.

83.

4.2.16. Sukurti bepiločio orlaivio sistemą

Krašto apsaugos sistemai žvalgybos ir

stebėjimo tikslams, orlaivio sistemose siekti

pritaikyti naujas technologijas ir sprendimus

Krašto

apsaugos

ministerija,

Įgyvendintų

projektų

skaičius

NEĮGYVENDINTA

68 Priedas Nr. 2

(2015–2017 m.) Švietimo ir

mokslo

ministerija,

MITA

2017 m. atlikus projektų tarpinių rezultatų bandymus realiomis

sąlygomis ir nepatvirtinus dalykinių ataskaitų bepiločių orlaivių kūrimo

projektai buvo sustabdyti.

84.

4.2.17. Įdiegti inovatyvių sveikatos priežiūros

technologijų vertinimo ir taikymo sistemą,

siekiant pagerinti sveikatos priežiūros

efektyvumą ir kokybę

(2014–2017 m.)

Sveikatos

apsaugos

ministerija

Įvertintų

inovatyvių

sveikatos

priežiūros

technologijų

skaičius

ĮGYVENDINAMA

Atlikta ES ir kitų lyderiaujančių šalių sveikatos technologijų vertinimo

sistemų gerosios praktikos analizė, atliktas ES ir kitų šalių sveikatos

technologijų vertinimo metodologijų tyrimas. Pradėti rengti Lietuvos

sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, modelio metmenys.

Numatoma, kad šios priemonės įgyvendinimo kriterijus bus ,,Sukurta ir

įdiegta sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo sistema“.

Dalis 4.2.17. priemonės jau įgyvendinta 2015 m. Įgyvendintos dalies

vertinimo kriterijus buvo ,,Įvertintų inovatyvių sveikatos priežiūros

technologijų skaičius“.

165 tūkst. Eur

(patvirtinti

asignavimai –165

tūkst. Eur); ES

struktūrinių

fondų lėšos

69 Priedas Nr. 2

85.

4.2.18. Plėtoti nevyriausybines organizacijas ir

bendruomenes įtraukiančius paslaugų teikimo

modelius savivaldybėse, gerinti socialinėmis

inovacijomis pagrįstų paslaugų vietos

lygmeniu prieinamumą ir didinti jų įvairovę

(2014–2016 m.)

Socialinės

apsaugos ir

darbo

ministerija

Vykdomose

priemonėse

dalyvavusių

asmenų

skaičius

ĮGYVENDINTA

Documents

LIETUVOS INOVACIJŲ PLĖTROS 2014–2020 METŲ PRORAMOS · 2018. 6. 8. · Programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų reikšmės pateiktos 1 priede. Atsižvelgiant į tai,