Dëmesio!Kovo 28 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Kauno águlos karininkø ramovës salëje

(A. Mickevièiaus g. 19) ávyks Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungosXXII suvaþiavimas. Delegatø registracija nuo 10 val.

Neseniai ávykæs LPKTS Jur-barko filialo renginys sutraukëitin daug ávairaus amþiaus þmo-niø. Renginá savo eilëmis pradë-jo Konstantino Glinskio teatroreþisierë bei aktorë Danutë Sa-mienë, koncertavo Antano Sodei-kos meno mokyklos mokiniai.

Po meninës dalies susirin-kusiuosius pasveikino Jurbar-ko rajono savivaldybës merasRièardas Juðka. Jis dëkojo uþpakvietimà pabûti kartu, nuo-ðirdø bendradarbiavimà, dali-josi prisiminimais apie ávyku-sius filialo renginius bei kelio-nes, dþiaugësi, kad buvæ trem-tiniai, dabar ir jø vaikai, vaikai-èiai susiburia lyg viena, darniðeima. Sveikinimo þodþius taippat tarë TS-LKD Jurbarkoskyriaus pirmininkë AudronëKurienë. Kalbëdama ji skatinobûti vieningiems, priimti pro-tingus sprendimus.

LPKTS Jurbarko filialopirmininkë Irina Paþereckienëpateikë Jurbarko filialo statis-tikà: ðiuo metu yra 175 nariai;per metus mirë 11 nariø; ásilie-jo á veiklà penki nauji nariai;trumpai pristatë 2014 metøveiklos ataskaità: „Mûsø susi-rinkimas – tai ne tik darbo, kuráatliekame per visus metus, ata-skaita, bet ir sueiga, kuriosmetu dalijamës prisiminimaisapie tremtyje bei lageriuose ið-gyventus vargus. Praëjusiaismetais dalyvavome visose vals-tybinëse ðventëse, lankëme li-gonius, laidojome mirusius fi-lialo narius. Geguþës 19 dienàdalyvavome Partizanø pager-bimo, kariuomenës ir visuo-menës vienybës ðventëje „Lais-vës taku“, skirtoje generolo Jo-no Þemaièio-Vytauto paminë-jimui Ðimkaièiuose; birþelio 13dienà prisidëjome prie choro„Versmë“ 25 metø veiklos mi-nëjimo ir knygos „Dainuojan-ti „Versmë“ iðleidimo; birþelio14 dienà ávyko renginys pagalAidos Baublienës projektà„Varpas – tai kovø gaudesys“,skirtas Gedulo ir Vilties dienaiir Petro Paulaièio-Aido 110-osioms mirties metinëms pami-nëti. Vykome á sàskrydá „Su Lie-tuva ðirdy“ Ariogaloje; rugpjû-èio 23 dienà – á Baltijos kelio 25metø jubiliejø; rugsëjá keliavo-me á Ðiluvà; lapkrièio 28 dienàdalyvavome renginyje, skirta-me generolo Jono Þemaièio-Vytauto suðaudymo 60-osiomsmetinëms atminti prie vadavie-

Prasminga LPKTSJurbarko filialo veikla

tës Ðimkaièiø girioje ir mieste-lio mokykloje“. Buvo akcen-tuoti ir ateities planai: restau-ruoti partizanø þemines Þir-niðkiø, Globiø girininkijose,bendradarbiavimas su mokyk-lomis, þygis Kæstuèio apygar-dos partizanø takais Jurbarkorajone, taip pat iðkelta idëja ati-dengti paminklinæ lentelæ Var-laukio geleþinkelio stotyje, nesið ten pajudëjo pirmieji eðelonaiSibiro link. Renginio metu ðiaiidëjai ágyvendinti jau buvo pra-dëtos rinkti lëðos.

Uþ paramà Irina dëkojomokyklos direktoriui Leonar-dui Zaksui, P. Paulaièio 1 ðau-liø kuopos vadui atsargos ma-jorui Algirdui Geniui ir ðau-liams bei visam mokyklos ko-lektyvui. Uþ finansinæ ir mora-linæ paramà nuoðirdþius padë-kos þodþius iðsakë rajono savi-valdybës merui, vicemerui, ad-ministracijos direktoriui, savi-valdybës Ðvietimo ir kultûrosskyriaus darbuotojams; UAB„Dainiai, IÁ vadovui VytautuiGiedraièiui, Lukðiø pieninësdirektoriui G. Butkui, R. Pinai-èiui, KU Jurbarko filialo direk-torei N. Petraitienei, pavieniamsfilialo nariams – V. ir V. Pauliu-kevièiams, I. Gervylienei, B. Ali-joðienei, E. ir J. Buèinskams,S.Ambrakaitienei; gyvenan-tiems toliau nuo rajono centro –Kæstuèiui Puiðiui, Irenai Andri-kienei, A. Kulikauskienei,O.Martinaitienei, ypaè filialogarbës pirmininkui Petrui Ger-vyliui, visiems valdybos nariams,tarybos nariui A. J. Kazakevi-èiui, – kartu mes viskà galime.Jurbarko filialo pirmininkëkartu su LPKTS Tauragës ap-skrities koordinatoriumi ViduÈereðkevièiumi áteikë LPKTSpirmininko Gvido Rutkausko irvaldybos pirmininkës RasosDuobaitës-Bumbulienës padë-kas filialo nariams: Antanui irKæstui Girdþiams, Irenai And-rikienei bei Marijai Mikutaitei.

LPKTS Tauragës apskri-ties koordinatorius Vidas Èe-reðkevièius dþiaugësi Jurbar-ko filialo nariø veikla ir akcen-tavo bendrus siekius, o Anta-nas Juozas Kazakevièius linkë-jo dar ne kartà visiems draugesusiburti. Vëliau susirinkusiejidalijosi prisiminimais, o vaikai-èiai kûrë planus ateities rengi-nams, á kuriuos susirinktø dardaugiau bendro likimo broliø.

Marija MIKUTAITË

Sausio 21 dienà vienas iðprojekto „Misija Sibiras 2014“dalyviø, Lietuvos ðauliø sàjun-gos Ariogalos kuopos vadas beiAriogalos gimnazijos istorijosmokytojas Andrius Bautronislankësi Vieðojoje bibliotekoje.

„Projektas „Misija Sibiras“vykdomas nuo 2005 metø. Jovienas ið pagrindiniø tikslø –áamþinti Rusijos platybëse ka-lëjusiø tautieèiø atminimà, pa-gal galimybes sutvarkyti lietu-viø tremtiniø kapus, susitikti irpabendrauti su Sibire likusiaisgyventi tautieèiais“, – projek-tà trumpai pristatë 27 metøsveèias. „Nors ekspedicija pa-sibaigë, mano misija tæsiasi irtoliau – pristatau projektàmokyklose, bendruomenëse...“Ir tà dienà sveèias kvietë visuskartu pasinerti á istorijos klodus.

Savo pasakojimà apie paty-rimà ekspedicijos metu A.Bautronis iliustravo skaidrë-mis, kuriose chronologiðkaiatvaizduotos þygio akimirkos.

Paðnekovas prisipaþino,kad dalyvauti ðiame jaunimotautinio patriotiðkumo ir pilie-tiðkumo projekte já paskatinonoras prisidëti prie mûsø isto-rijos iðsaugojimo, áprasmini-mo. Istorikas dþiaugësi, kadjam pavyko pereiti gana sudë-tingà atrankà. „Anketas siun-të daugiau nei 700 norinèiøjø.71 ið jø dalyvavo bandomaja-me dviejø dienø 45 kilometrøþygyje. Po to buvo atrinkti vos16 dalyviø, kurie 2014 metaiskeliavo á 33 kartus uþ Lietuvàdidesná Krasnojarsko kraðtà.Ne vien fizinis pasirengimas lë-më sëkmæ, buvo vertinama irmotyvacija, patriotiðkumo svar-bos suvokimas, noras ir ent-uziazmas tæsti projekto misijàpasibaigus ekspedicijai. Liku-sius pusantro mënesio iki iðvy-kimo skaitëme paþintinæ litera-tûrà, kalbëjomës su buvusiaistremtiniais, specialistais, mo-këmës kryþdirbystës meno“, –pasakojo jis. A. Bautronis pa-brëþë, kad dvi liepos savaites tru-

„Misija Sibiras“ – laisvësir nepriklausomybës áprasminimas

kæs þygis – neekskursija, betsunkus darbasbe poilsio.

„Vietoje ási-gijome medie-nos, árankiø.Vieno kirgizøprekeivio rusøkalbos suprati-mas didëjo susiûloma pinigøsuma. Jei siûlë-me didesnæ su-mà, tai viskà su-prato, sakë„choroðo“, jeimaþiau, tada –„ne ponima-ju“ – linksmaskelionës aki-mirkas prisimi-në mokytojas.

Ekspedici-jos metu daly-viai tvarkë kapinaites, áamþino áLietuvà negráþusiø tremtiniø at-minimà: ravëjo piktþoles, ðveitëantkapius, daþë ir atstatinëjotvoras, gamino ir statë kryþius,sodino lietuviðkø tulpiø svogû-nëlius, simboliðkai pabarstë lie-tuviðkos þemës. Taip pat ben-dravo su ten gyvenanèiais trem-tiniø palikuonimis, vietiniais gy-ventojais. A. Bautronis pasi-dþiaugë: nors buvo planuota su-tvarkyti 5 kapinaites, tikslas bu-vo virðytas. Per misijos laikà bu-vo pagraþintos 9 kapinës, dau-giau nei 100 pavieniø kapø.

Pats didþiausias 2014 metøekspedicijai tekæs iððûkis – 45kilometrø trijø dienø þygis ci-

Kairëje – Andrius Bautronis

vilizacijos nepaliesta Sibiro tai-ga, ið Strelkos gyvenvietës á Za-charovkà. „Þygiuoti teko pel-këmis, þmogaus pëdos nema-èiusiais brûzgynais, uolø kete-romis, staèiais ðlaitais. Vieti-niai gyventojai bandë mus at-kalbëti, taèiau nepabûgome neiprasto marðruto, nei laukiniøþvëriø. Be viso to ekspedicijosmetu teko susidurti su spieèiaisuodø, geriamo vandens nebuvi-mu, audromis, neðti per 20 kilog-ramø sverianèià kuprinæ.

Atsisveikindamas sveèiaslinkëjo susirinkusiems di-dþiuotis savo valstybe, iðkovotanepriklausomybe.

Indrë LAÐINYTË

* *

Nr. 4(1122)

2015 m. sausio 30 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2015 m. sausio 30 d.Nr. 4 (1122) Tremtinys

Sausio 24 dienà Kaune ávy-ko TS-LKD Politiniø kaliniø irtremtiniø frakcijos valdybosposëdis.

Frakcijos pirmininkë LR Sei-mo narë V.V. Margevièienë irLR Seimo narys prof. A.Dum-èius apþvelgë politinæ situacijà,ávykius Ukrainoje.

Kovo 1 dienà pirmà kartàLietuvoje vyks tiesioginiai me-rø bei savivaldybiø tarybø rin-kimai. Todël pagrindinis valdy-bos posëdþio klausimas buvopasiruoðimas rinkimams. Frak-cijos pirmininkë V.V.Margevi-èienë pasidþiaugë, kad nemaþasbûrys Politiniø kaliniø ir trem-tiniø frakcijos nariø dalyvaujarinkimuose. Ðeði kandidatuo-ja á mero postà: Irutë Varzie-në (Birþø r.), Vytautas Gim-þauskas (Ignalinos r.), Anta-nas Jonas Kazekevièius (Jur-barko r.), Agnë Bilotaitë(Klaipëda), Maurikijus Grëb-liûnas (Panevëþys), Irena Va-siliauskienë (Ðirvintos).

Dvideðimt PKT frakcijosnariø yra ávairiø savivaldybiøkandidatø sàraðø pirmuose de-ðimtukuose: G. Rutkauskas(Kauno r.), A. Genys (Jurbar-

TS-LKD Politiniø kaliniøir tremtiniø frakcijos

valdybos posëdiskas), B. Kaþemëkaitë (Kalva-rija), È. Tarvydas (Klaipëdos r.),V. Mickus, A. Barbðys (Klai-pëda), V. Þalienë (Kretinga),D. Dyrienë (Kupiðkis), A. Èe-ponis, R. Pankevièius, G. Bal-tuðkienë (Panevëþys), JaninaKorsakienë (Pakruojis), I. Ha-ase (Ðakiai), J. Èypienë (Ro-kiðkis), V. Macienë, K.Damb-rauskienë, L. Kalnikaitë,R.Geèienë (Ðilalë), A. Stan-kus (Tauragë), B. Þilënienë,V. Pulkaunikienë (Ukmer-gë), D. Karkienë (Vilkavið-kis).

Apie pasiruoðimà rinki-mams, paraðø rinkimà kalbëjoV. Mickus (Klaipëda), E. Ma-novas (Ðiauliai), A. Blaþys(Panevëþys), P. Musteikis(Vilnius), L. Kalnikaitë (Ðila-lë) ir kt. Visø pasisakymuosejautiesi ryþtas gerai pasiruoðtirinkimams ir laimëti kuo dau-giau vietø savivaldybiø tarybose.

Valdyba nusprendë TS-LKDPolitiniø kaliniø ir tremtiniøfrakcijos tarybos posëdásuðaukti balandþio 18 dienàKaune.

Ona AldonaTAMOÐAITIENË

Sausio 24-àjà LPKTSbuveinëje á posëdá susirinkoLietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos valdyba.Valdybos pirmininkë RasaDuobaitë-Bumbulienë pateikëinformacijà apie valdybos dar-bà. Ji teigë, kad imamasi visøpriemoniø, kad ðiuo metu uþ-darytas Rezistencijos ir trem-ties muziejus Kaune kuo grei-èiau atnaujintø veiklà. Ið UAB„Kauno ðvara“ gauta parama20 tûkstanèiø litø (5792,4 eu-ro) muziejaus remontui.

Valdybos pirmininkë infor-mavo, kad sudaryta sutartis suEuropos Parlamento nariuGabrieliumi Landsbergiu dëlstraipsniø apie jo veiklà spaus-dinimo „Tremtinyje“. Tai bussvarbi finansinë parama mûsølaikraðèiui.

Rasa Duobaitë-Bumbulie-në apgailestavo, kad „Laisvës“premijai LPKTS teikta prof.Vytauto Landsbergio kandi-datûra ir ðiemet nesulaukë pre-mijos komisijos pritarimo.Gautas Panevëþio apygardosprokuratûros pirmojo bau-dþiamojo persekiojimo sky-riaus prokuroro Rièardo Juo-zainio atsakymas á LPKTS ta-rybos rezoliucijà „Dël M. Mi-siukonio iðteisinimo“. Jamepraneðama, kad „Panevëþioapygardos prokuratûros pro-

LPKTS valdybos posëdyje

Sausio 13-àjà, simbolinækiekvieno Lietuvos pilieèio pi-lietiðkumo ir patriotiðkumopasitikrinimo þuvusiøjø uþ lais-væ akivaizdoje dienà, Kultûrospaveldo departamento (KPD)Nekilnojamojo kultûros pavel-do vertinimo taryba(NKPVT) savo posëdyjesvarsèiusi Vilniaus Þaliojo til-to sovietinës ideologijos, joskarinës galios, atneðusios Lie-tuvai kruvinà priespaudà, ir vie-ðai tà ideologijà Vilniaus centredemonstruojanèiø stovylø me-namà paminklosauginæ vertæ,jokio sprendimo dël jos kultûri-nës, istorinës ar meninës vertësnepriëmë. Esà trûko dokumen-tø, árodanèiø stovylø vertæ. Ki-taip nei vilkinimu ir biurokratiz-mu toká elgesá sunku pavadinti.

Nepadëjo tarybai apsi-spræsti kultûros ministro Ð. Bi-ruèio ásakymas, kuriame nuro-doma, jog sovietine ar nacisti-ne simbolika paþymëti objek-tai negali bûti laikomi vertingaisir jiems ne vieta Lietuvos kultû-ros vertybiø registre. Be to, sto-vylos yra avarinës bûklës, grasoþmoniø sveikatai ir net gyvybei,jas tiesiog bûtina nukelti.

Sprendimo priëmimas nu-

Þaliojo tilto stovylos – V. Putinoprosovietinës propagandos ruporas

LPKTS rezoliucija

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pað-

to“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkinin-kà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, inter-netu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumera-tos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. – 2,36 Eur (8.16 Lt),

3 mën. – 7,09 Eur (24,48 Lt).

keltas kitam posëdþiui. Septy-ni humanitariniø mokslø dak-tarai neatsakë á kiekvienamdoram pilieèiui aiðkø klausi-mà, ar Lietuvos kultûros pavel-du gali bûti okupacinës val-dþios ideologijà ir jos simboliusvaizduojantys kûriniai? Ar jienëra tik okupanto vykdytøþiauriø nusikaltimø þmoniðku-mui priminimas ir putiniðkasKremliaus pagrasinimas, kadtie baudëjai su automatais ran-kose gali bet kada sugráþti? Jeitik bûsime neklusnûs. Þaliojotilto „iðvaduotojø“ átvirtinimasKultûros paminklø registrereikðtø ne kà kità, kaip putinið-kos propagandos vykdymà Lie-tuvoje.

Solidarizuojamës su KPDdirektorës nuomone, kad Lie-tuvos kultûros paveldas turibûti moralus, kitaip jis ne pa-veldas. Paveldas yra vertingastiek, kiek jis aktualiai stiprinomûsø visuomenës ir valstybëstvarumà. Ðiuo poþiûriu á jokiusrëmus netelpa Þaliojo tilto sto-vylos ar kitus kolaborantusgarbinantys paminklai.

Pokariu tokie, kaip ant Þa-liojo tilto stovintys „iðvaduoto-jai“, su tokiais paèiais automa-

tais ðaudë beginklius jaunuo-lius, moteris ir vaikus, deginomûsø namus.

Smerkiame toká tarybosnariø nepilietiðkà ir nepatrio-tiðkà poelgá, nesugebëjimà at-likti savo pilietinæ pareigà, vi-siems lietuviams ðventà Sausio13-osios aukø atminimo dienà,kai daugelis segëjo neuþmirð-tuolës þiedelius. Nepanoru-sius ar negalëjusius atskirti tik-rà moralø Lietuvos paveldànuo sovietinës ideologijos pro-pagandos „kûriniø“.

Siûlome KPD direktoreiD. Varnaitei pakeisti ðios tary-bos sudëtá, paðalinant ið jos ne-kompetentingus narius, jei ta-ryba artimiausiame posëdyjenepriims teisingo sprendimo.

Apgailestaujame, kad kartusu V. Lenino paminklu nebuvonugriauti visi sovietinæ ideologi-jà propaguojantys ir kolaboran-tus garbinantys paminklai, tarpjø ir S. Nëries bei P. Cvirkos.

Kvieèiame visas patriotinesir pilietines organizacijas ne-delsiant vieðai iðreikðti savo irvisø patriotiðkø pilieèiø nuo-monæ dël sovietinio paveldopaðalinimo ið NepriklausomosLietuvos vieðøjø erdviø.

kuroras 2014-12-15 Lietuvosapeliaciniam teismui pateikëapeliaciná skundà „Dël nepa-grásto iðteisinimo“ baudþiamo-joje byloje Nr. 89-2-00005-98dël 2014-11-26 Panevëþioapygardos teisme priimto nuo-sprendþio“.

LPKTS pirmininkas dr.Gvidas Rutkauskas aptarë ak-tualius LPKTS klausimus. Jispasakojo apie prieð Kalëdasávykusá susitikimà su TS-LKDpirmininku Andriumi Kubiliu-mi, kuriame sutarta dël abipu-sës paramos. Pirmininkas in-formavo, kad tariamasi suKauno rajono valdþia dël vieðo-jo transporto lengvatø Kaunorajone gyvenantiems buvusiemstremtiniams, politiniams kali-niams, Laisvës kovø dalyviams.

Valdyba svarstë Finansøkomiteto siûlymus bei 2015metø LPKTS biudþetà. RasaDuobaitë-Bumbulienë pasi-dþiaugë, kad pavyko sutaupy-ti, gauti finansinës paramos,buvo gràþinta sena skola. „Jei2014-uosius pradëjome su 17tûkstanèiø litø, tai 2015-uosiuspradedame turëdami ðiek tiekdaugiau nei 100 tûkstanèiø li-tø“. Valdyba biudþetà patvirti-no. Taip pat nutarta filialø sko-las uþ paimtas platinimui knygasnuraðyti ið 2 procentø paramos.

Aptarta LPKTS suvaþiavi-

mo data, vieta, darbotvarkë,delegatø kvotos. Suvaþiavimasávyks kovo 28 dienà 10.30 va-landà Kauno águlos karininkøramovëje (A. Mickevièiaus g.19), delegatø kvota – 1 ið 40mokanèiøjø nario mokestá.Taip pat siûlyta papildytiLPKTS ástatus, kad tarybosnariais galëtø bûti LPKTSGarbës pirmininkai.

Ðiais metais Vilniuje bussurengta konferencija Antiko-munistinio kongreso ir visuo-meninio tribunolo „Vilnius –2000“ 15 metø sukakèiai paþy-mëti. Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjunga turi tinka-mai jai pasirengti ir prisidëtiprie organizavimo.

Apie pasiruoðimà jubilieji-niam sàskrydþiui „Su Lietuvaðirdy“ Ariogaloje kalbëjo vie-nas ið sàskrydþio organizatoriøVilius Kaminskas. Jis paþadë-jo surengti didelæ ir graþiàðventæ, kurioje ansamblis „Lie-tuva“ parodys Giedriaus Kupre-vièiaus ir Kazio Sajos miuziklà„Devynbëdþiai“, Lietuvos ka-riuomenës orkestras ir Garbëssargybos kuopa – parodomàjàprogramà. V. Kaminskas kvie-të siûlyti savo idëjas, kad 25-asisbuvusiø tremtiniø, politiniø ka-liniø ir Laisvës kovø dalyviø sà-skrydis bûtø ásimintinas ir pri-trauktø kuo daugiau þmoniø.

LPKTS pirmininkas G. Rut-kauskas iðsakë pastabas dël sa-vaitraðèio „Tremtinys“ turi-nio. Posëdyje dalyvavusiejidþiaugësi mûsø laikraðèiu: Sei-mo narys prof. ArimantasDumèius tvirtino, kad laikrað-tis pagerëjo, valdybos narë Lo-reta Kalnikaitë sakë, kad „tailaikraðtis mûsø ir apie mus;þmonës skaito, laukia, domi-si.“ Graþiø þodþiø negailëjoSeimo narë Vincë VaidevutëMargevièienë, Petras Mustei-kis, Edvardas Stronèikas, kiti.

Valdyba nutarë patikslintimokamø sveikinimø, spausdi-namø „Tremtinyje“, kainà: as-meninis sveikinimas su nuotrau-ka kainuos 15 eurø, be nuotrau-kos – 10 eurø, pinigus pervedantá LPKTS sàskaità. Filialai ir to-liau sveikins nemokamai. Taippat nutarta atsisakyti eilëraðèiøposmø sveikinimuose, nes jie

daþnai kartojasi. Sveikinimo te-kstas turëtø bûti trumpas.

Svarstytos apdovanojimuiLPKTS þymeniu „Uþ nuopel-nus Lietuvai“ Tauragës ir Ðiau-liø filialø teiktos kandidatûros.Taip pat nutarta ðá þymená skir-ti Stanislovui Bartuliui, savolëðomis iðleidusiam ir LPKTSpadovanojusiam knygø „Lie-tuvos naujausiø laikø istorija“(2007) ir „Kova uþ laisvæ“(2014) visà tiraþà.

Kitas LPKTS valdybosposëdis ávyks vasario 21 die-nà 9.30 valandà, tarybos po-sëdis – vasario 21 dienà 11valandà. Aptarta tarybos posë-dþio darbotvarkë.

Valdyba priëmë rezoliucijà„Þaliojo tilto stovylos – V. Pu-tino prosovietinës propagan-dos ruporas“ (spausdiname at-skirai).

Jolita NAVICKIENË

333332015 m. sausio 30 d. Nr. 4 (1122)TremtinysÁvykiai, komentarai

Donecke sausio 22-osiosrytà artilerijos sviedinys patai-kë á autobusø stotelæ, þuvo 13þmoniø, daug suþeista. Tainiekuo dëtø civiliø aukos. Uk-rainos premjeras Arsenijus Ja-seniukas pareiðkë, kad „uþ ðioprorusiðkø separatistø nusi-kaltimo stovi Rusijos Federa-cija“. Savaime suprantama,Rusija tuoj pat apðmeiþë uk-rainieèius – uþsienio reikaløministras Sergejus Lavrovasteigë, jog „vertiname ðá nusi-kaltimà kaip bandymà su-trukdyti derybas dël paliau-bø...“ Donecko gyventojaikalba apie „klajojanèius pa-bûklus“, kurie netikëtai pasi-rodo tam tikrose miesto vieto-se, paleidþia kelis ðûvius á ligo-ninæ ar koká kità civiliná objek-tà ir dingsta. Á gyventojø klau-simus prorusiðki separatistaiatsako, kad tai „prasiverþæ uk-rainieèiø partizanai“.

Bet sveiko proto nepraradædoneckieèiai nelinkæ tikëti to-kiomis pasakomis, ypaè kai þi-no, kad á separatistø kontro-liuojamas teritorijas net uodasnosies neákiðtø. Deja, sveikasprotas ten nepageidaujamas, oprorusiðka propaganda teigia,kad vyksta tarsi kaþkokia baig-tinë „Didþiojo Tëvynës karo“fazë, kurioje bus galutinai su-triuðkinti „faðistai“ ir iðvaduo-ta „novorosijos“ þemë.

Abejoniø, ar tai prorusiðkøseparatistø darbas, net bûti ne-gali – jei Kremliui reikës, tai irgyvenamuosius namus su vi-sais gyventojais á orà paleis (irMaskvoje), taèiau dëmesioverta S. Lavrovo kalba, iðduo-danti ðio teroristinio akto tiks-là – vos tik Vakarai ëmë atkak-liau lauþti Maskvà laikytisMinsko susitarimo, ði sugalvo-jo pretekstà to nedaryti, tai yranesilaikyti paliaubø sutarties,pasiraðytos Minske, – ásakëapðaudyti civilius. Aiðkëja, kadMaskva iðvis nenori paliaubø,negana to, prisidengdama betkokiais neramumais Vakaruo-se (labai daug tikimybës, kadtuos ávykius pati ir provokuo-ja) sustiprina puolimà prieðUkrainà.

Galima sakyti, ryðkëja dës-ningumas – vos tik prasidedaderybos (ðiuo atveju buvo ta-riamasi dël galimybiø abiejomspusëms atitraukti sunkiàjàginkluotæ), tuoj rusø separatis-tai imasi aktyviø kariniø veiks-mø, o Maskva neigia savo da-lyvavimà, nors per sienà á Uk-rainà ið Rusijos plûsta rusø se-paratistams skirta „labdara“,tai yra sunkioji ginkluotë, ku-rios, kaip ironiðkai pastebëjo

Imperija puola,specialiai þudydama civilius

Ukrainos Aukðèiausiosios Ra-dos pirmininkas AleksandrasTurèinovas, Donecko turgujenenusipirksi.

Taðkà abejoniø istorijojeturëjo padëti nauja tragedija –sekmadienio rytà sistemomis„Grad“ buvo apðaudytas Ma-riupolio miestas, þuvo 30 tai-kø gyventojø. Buvo akivaizdu,kad tai rusø separatistø dar-bas, tai patvirtino jø vadeivaZacharèenka, pasigirdamas,kad jau pradëjo Mariupoliopuolimà. Þinoma, Rusija vëlbandë apðmeiþti Ukrainos pa-jëgas, o ið internetiniø portalødingo vaizdo áraðai su Zachar-èenkos kalba.

Skubiai sukviestame Jung-tiniø Tautø Saugumo Tary-bos posëdyje Rusija vetavobandymus pasmerkti ðá ið-puolá ir blokavo raginimus ið-tirti incidentà, kuris neabejo-tinai prilygsta karo nusikalti-mui. Kà gi, kai ateis laikas,Rusijos niekas neklaus, ar josveikëjai, atsakingi uþ karinæagresijà prieð Ukrainà, nori së-dëti Hagos tribunolo kaltina-møjø suole...

Patikëti, kad Rusija nedaly-vauja kovose su Ukrainos teri-toriná vientisumà ginanèiaisUkrainos kariais, gali tik pas-kutinis mulkis, nes tokio laips-nio lengvatikystës jau nebûna.Arba piktavalis, palaikantisteroristinæ Putino politikà. De-ja, tokiø ir pas mus netrûksta.Jei jau atsiranda sakanèiøjø,kad abi kariaujanèios pusësdaro tokius nusikaltimus, taiþinok – ðitaip bandoma su-plakti nusikaltëlá ir aukà, taiyra tarsi suniveliuoti abu, o ta-da, þiûrëk, ir kaltøjø nëra.

Dar prieð Mariupolio trage-dijà pasaulá pasiekë þinia, kadrusø separatistams pagaliaupavyko iðmuðti ið Donecko orouosto ukrainieèiø karius, gy-nusius savo teritorijà ilgiau neikaro metais buvo ginamas Sta-lingradas. Savo atkaklumu ðieukrainieèiai didþiavyriai uþsi-tarnavo „kiborgø“ (fantasti-niø filmø herojø, kuriø neáma-noma sunaikinti) pseudonimø,deja, apsuptyje atsilaikytiprieð gerai ginkluotø rusø„specnazo“ kariø atakas ga-liausiai buvo neámanoma. Kàrusø separatistai darë su be-laisviais, geriau nematyti sil-pnesniø nervø þmonëms – taiptyèiotis ið pasidavusio nelais-vën prieðo kario gali tik visið-kai degradavusieji.

Bet ðioje dramoje svarbu,kad vos tik ukrainieèiø likuèiaiapleido subombarduoto orouosto teritorijà, pasigirdo kal-

bø, kad Minske pasiraðytuosesusitarimuose buvo sutarta,jog Donecko oro uostas pereisrusø separatistø þinion, taèiauneva dël atkaklios gynëjø laiky-senos Ukrainos prezidentuiPetro Poroðenkai nebuvo kaipásakyti atsitraukti, juo labiaukad gynëjø didvyriðkumas ta-po ukrainieèiø pasiprieðinimoRusijos agresijai simboliu.

Tokià „þinià“ skelbë ir mû-sø þiniasklaidos priemonës,tik keista, kad në vienam ið þi-niø rengëjø neðovë á galvà, kadtai Kremliaus propagandos an-tis – nejau rusai bûtø tylëjæ, jeitoks susitarimas bûtø egzista-væs? Juk tai bûtø visai teisëtas(jei apskritai galima laikyti Ru-sijos reikalavimus tokiais) rei-kalavimas laikytis Minsko su-sitarimø punktø!

Taèiau tik apleidus oro uos-tà pasigirdo tokiø kaltinimøP.Poroðenkos adresu. Tiks-las aiðkus – sukelti ukrainie-èiø nepasitikëjimà savo ðaliesvadovu.

Verta pastebëti, kad ir kal-bos apie sunkiosios ginkluotësatitraukimà nëra nekaltos –taip tik bandoma atitrauktidëmesá nuo esmës – rusai pri-valo apskritai nustoti remtis,dar tiksliau – iðvesti ið Ukrai-nos teritorijos savo ginkluo-tus karius ir separatistus. Beabejo, ir ið Ukrainos teritorijosKrymo.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Nelygu kas, kaip ir ið ko gy-vena; kas savo pajamas lengva-bûdiðkai iðleidþia, kas per tau-pumà, kas per ðykðtumà turtussusikrauna. Anupras Ðykðtelëbuvo taupus, ðykðtus ir mokë-jo derëtis; jei pardavëjas neda-rydavo nors menkiausios nuo-laidos, Ðykðtelë prekës nepirk-davo. Dabar, kai verslas priva-tus, kainos nëra labai tvirtos,derëtis galima ne tik kokiameturgelyje, bet, pasirodo, áma-noma ir su paèiu Dievu.

Buvo polaidis, visur telkðo-jo balos, vanduo liejosi ið upiø,upeliø ir grioviø krantø. Ðykð-telë ëjo ið miestelio krepðeliumaisto produktø neðinas, pui-kiai nusiteikæs, nes pirkdamasgerokai parduotuvëje nuderëjo.Reikëjo pereiti lieptà per polai-dþio metu giliu tapusá upelá. Iratsitiko taip, kad Ðykðtelë antliepto paslydo ir ásmuko á srau-nià tëkmæ, o plaukti nemokëjo.Ðaukësi Dievo pagalbos: „Iðgel-bëk, Vieðpatie, – akmeniná kry-þiø ðioje vietoje pastatysiu!“ Irèia pat ranka uþkliuvo uþ á van-dená nusvirusios karklo ðakos.Ásikibæs á ðakà, Ðykðtelë iðsiropð-të á kità upës krantà. Dievo pa-galbos ranka buvo akivaizdi.

Artëdamas prie namø,Anupras neva svarstë, neva supaèiu Ponu Dievu derëjosi:„Koks Tau skirtumas, Dievu-li, kryþius bus ið akmens ar me-dinis, svarbu, kad bus áamþin-ta padëka. Akmeniná reikëspas akmentaðá uþsakyti, kai-nuos kelis ðimtus litø, o medi-ná ir pats galiu padaryti“. Taipbesiderëdamas Ðykðtelë pasie-kë savo kiemà ir prieð þengda-mas á gryèià derybas nuspren-

Cukriniai paþadaidë uþbaigti: „O jei, Dievuli, aðpersiþegnosiu? Juk þegnonë –taip pat kryþius, taip pat padë-kos þenklas. Juk Tu, Dievuli,nesi materialistas“.

Ðykðtelë plaèiu mostu per-siþegnojo ir taip atsiskaitæs suDievuliu perþengë namøslenkstá. Kad „derybos“ buvovienaðalës, matë tik Dievulis...

Atpasakojau ðá bûtà nebû-tà, taèiau gyvenimiðkà nuoty-ká, tarsi retà, iðskirtiná, taèiausmerkiantá paþaduko elgesá.

Ne tik atmenamais laikais,kai buvo þadamas netolimaskomunizmas, bet ir per atkur-tos nepriklausomybës dvide-ðimt penkerius metus galëjomestebëti visà ðykðteliø armijà,prisiklausyti jos cukriniø paþa-dø, kad tik bûtø iðrinkti, pa-skirti á aukðtà ar aukðtesná pos-tà. Taip jau tas demokratijosmechanizmas sukonstruotas,kad sàlyga pakliûti á tuos pos-tus yra rinkëjø balsai. Juos gau-ti vykdomos derybos – skel-biama rinkiminë kampanija.Deja, tos derybos yra vienaða-lës. Uþtekdavo ðykðtelëms uþ-imti siekiamà postà, paþadaibûdavo pamirðtami. Buvo, þi-noma, ir iðimèiø, taèiau vado-vaujantis demokratiniu princi-pu, sudaryti persverianèiosdaugumos, kuri galëtø paþadusiðtesëti, nepavykdavo.

Ar jau ásitikinote, mieli tau-tieèiai, kad rinkiminës kampani-jos – derybos, deja, vienaðalës irtrumpai trunkanèios? Todël ati-duoti savo balsus uþ paþadus –neiðmintinga. Juose, gerai susi-paþinæ su kandidatais, turëtumerasti kai kà daugiau.

Algimantas ZOLUBAS

Apie Graikijos situacijà þi-nojome tik tiek, kad tai prasi-skolinusi, lengvo gyvenimo ap-þavëta valstybë, kuri pravalgëdaugiau nei uþdirbo. Be abejo,Krylovo pasakëèios apieskruzdæ ir þiogà finalà þinome –panaðiai nutiko ir graikams.Europos Sàjungai teko imtispiniginës pagalbos Graikijaipriemoniø, pati ðalis ápareigo-ta pradëti grieþtà taupymo po-litikà. Savaime suprantama,krizë labiausiai palietë þemes-nius socialinius visuomenëssluoksnius. Nepatenkintasproletariatas – veðli dirva po-pulistinëms kairiosioms, nere-tai prokomunistinëms, parti-joms. Sekmadiená ávykæ rinki-mai á Graikijos valdþios olim-pà iðkëlë radikaliø kairiøjø par-tijà „Syriza“. Populistinæ josvadovo, paskirto ministru pir-mininku, kalbà transliavo irLietuvos televizijos þiniø lai-dos – „baigta su dirþø verþimo-si politika, uþteks taupyti“. Su-prask – vël gyvensime plaèiai ir

Graikijoje á valdþià prasibrovëprokomunistinës jëgos

nerûpestingai. „O kas skolasgràþins?“ – paklausë ES. Visatai puikiai supranta ir naujasisGraikijos premjeras, tad net-rukus pamatysime, kaip kal-bos ir veiksmai ágaus skirtinguspavidalus. Tiesa, politikos irekonomikos apþvalgininkaipastebi, kad treji taupymo po-litikos metai jau leido Graiki-jos ekonomikai ðiek tiek su-stiprëti, tad sudaryti „dirþø at-leidimo“ vaizdà valdþioje atsidû-rusiems populistams nebus sun-ku (visa tai panaðu á mûsø ðaliessituacijà – po rinkimø gavæ val-dþià socialdemokratai galëjonaudotis A. Kubiliaus Vyriausy-bës sukauptais rezervais, ku-riuos pastarasis turëjo sukaupti„ið nieko“, nes ið tø paèiø social-demokratø buvo paveldëjæs tikpraþûtingà biudþeto deficità).

Nenuostabu, kad Lietuvo-je ðie Graikijos rinkimø rezul-tatai sukëlë nemaþai diskusijø,ypaè pasirodþius sàmyðá ke-lianèioms kalboms apie nevanuvertëjusá eurà, apie pragaið-

tingas pasekmes, jei graikai pa-sitrauks ið euro zonos. Kaip vi-suomet, kilus sàmyðiui, niekasnenori girdëti blaivaus proto –visø pirma euras nenuvertëjo,taèiau jo vertë sumenko stiprë-janèio dolerio atþvilgiu (paly-ginkime su rubliu – oho, kaipiðaugo euro vertë). Apie Grai-kijos norà iðeiti ið euro zonosniekas rimtai nekalba, ypaè pa-tys graikai, suprantantys, kadtoks scenarijus prilygtø liktinuogam ant ledo. Ir vargu ar ið-eitis bûtø Rusijos jiems pasiû-lyta „eurazijos sàjunga“ – Ru-sija pati skæsta krintant naftoskainoms ir rublio vertei.

Dabartiniuose Graikijos rin-kimuose „Syriza“ árodë, kadGraikija renkasi politinæ proso-cialistinæ kairæ, kuri daugiau armaþiau priklauso pasaulinës„Blogio aðies“ krypèiai ir joscentrui su jo raudonomis Krem-liaus þvaigþdëmis. Manau, kadgraikai dar gerai nesuvokia savoateities po tokio pasirinkimo...Gintaras MARKEVIÈIUS

44444 2015 m. sausio 30 d.Nr. 4 (1122) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo jubiliejaus proga sveikiname sausio mënesá gi-

musius LPKTS Rokiðkio filialo narius:90-ojo – Konstancijà BUTKYTÆ-KIETIENÆ ir Vale-

rijà MEILUVIENÆ,85-ojo – Birutæ LIALIUK ir Leokadijà STRELCOVÀ,80-ojo – Aloyzà BULOVÀ,75-ojo – Vincentà NARBUTIENÆ,70-ojo – Nastæ NARBUTYTÆ-ZIZIENÆ,60-ojo – Antanà BARONÀ, Petrà DEVIÞÁ ir Galinà

JANÈIAUSKIENÆ.Linkime, kad jus visada lydëtø sëkmë, sveikata. Ir to-

liau bûkite laimingi, nepalûþæ prieð sunkius gyvenimo ið-bandymus.

LPKTS Rokiðkio filialas

Metai – ne tik laiko atkarpa. Tai gyvenime atlikto dar-bo savo gimtinei ataskaita, sàþinës ir garbës matas. Svei-kiname iðtikimus LPKTS bendraþygius, ðiø metø sausáðvenèianèius jubiliejus:

90 metø – Kazimierà JASIÛNÀ,85 metø – Broniø POVILONÁ,80 metø – Onà PRANSKÛNAITÆ ir Vincà Algirdà

ÐEÐKEVIÈIØ,75 metø – Filomenà RAJUNÈIENÆ,70 metø – Valæ BUÈIENÆ,60 metø – Petrà MARMOKÀ ir Donatà KAMARAUS-

KIENÆ.Linkime sveikatos, dvasios stiprybës, artimøjø meilës

ir jëgø Tëvynës gerovës sargyboje.LPKTS Panevëþio filialas

Garbingo 85-ojo jubiliejaus proga sveikiname ilgametáLPKTS Ðiauliø filialo tarybos nará Stasá TAUTAVIÈIØ.

Tegul ði diena pasipuoðiaPaèiais graþiausiais prisiminimais...Tegul Jûsø darbðèios rankos

nenuilsta,Tegul ateinanèios dienos atneðaDaug laimës, stiprios sveikatosIr ilgø gyvenimo metø!

LPKTS Ðiauliø filialas

Garbingo 85-ojo gimtadienio proga sveikiname BroniøPOVILONÁ.

...Gyvenime viskas praeina –Ir dþiaugsmas, ir aðaros,

skausmas…Tik metai rikiuojas á eilæ,Ir plaukus sidabru nubarsto.Geriau neskaièiuokite metø,Tegul Jûsø dienos dar þydi!Jaunystæ, kuri jau praëjo,Tegul vaikaièiai palydi...

Þmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveik-tais darbais. O jø padarei daug ir gerø: vardan Tëvynës ide-alø iðtvërei Sibiro tremtá, smurtà, iðdavystes, netektá... Nie-kada nepasidavei, nepalûþai, esi gyvybingas, pilnas entuziaz-mo. Tavo iðmintis, valia yra aktualios ir ðiandien...Vaikai, vaikaièiai, sesers Aldonos ir brolio Juozo

ðeimos, kaimynai Emilija, Jurgis ir Joana

Garbingo jubiliejaus proga sveikinamebuvusá Krasnojarsko kraðto tremtiná, Klai-pëdos rajono savivaldybës tarybos nará,LPKTS Klaipëdos rajono filialo valdybos na-rá, Gargþdø miesto garbës pilietá ÈeslovàTARVYDÀ.

LPKTS Klaipëdos rajono filialas

Jubiliejinio 70-ojo gimtadienio progasveikiname buvusá Tomsko srities tremtináAntanà GARUOLÁ.

Tegu Jus lydi sëkmë, sveikata ir Aukðèiau-siojo palaima.

LPKTS Rokiðkio filialas

Tæsinys.Pradþia Nr. 03 (1121)Ðakiuose V. Kudirka pragy-

veno ketverius metus – nuo1890 iki 1894 metø. Miestasgerbia dr. Vinco Kudirkosatminimà – 1998 metais, mi-nint jo 140-àsias gimimo me-tines, Ðakiai pasipuoðë kau-nieèio skulptoriaus StasioÞirgulio sukurtu V. Kudirkospaminklu.

Jau pirmos sovietinës oku-pacijos metais Ðakiuose ásikû-rë pogrindinë antisovietinë or-ganizacija „Geleþinis Vilkas“,po karo Ðakiø apylinkëse akty-viai veikë Tauro apygardospartizanai. 1952 metais, mi-nint Vasario 16-àjà, Ðakiø gim-nazistø bûrys ant vandentiekiobokðto iðkëlë lietuviðkà Tris-palvæ. Uþ tà „antisovietinæveiklà“ represuota 17 jaunuo-liø. Ið jø vienuolika nuteisti il-giems metams kalëti, kiti paða-linti ið mokyklos, terorizuotosjø ðeimos.

Pabuvus Ðakiuose, pasuko-me per Siesarties upelá nuties-tu tiltu Sintautø link.

SintautuoseArtëjant prie Sintautø mus

ið tolo pasitiko saulëje ðvytin-tys prelato Antano Maskeliû-no iniciatyva 1995 metais at-statytos Ðvè. Mergelës MarijosDangun Ëmimo baþnyèiosbokðto iðkyðuliai. Bokðtai pa-sistiebæ beveik á pusðimèiometrø aukðtá. Tai turbût aukð-èiausias statinys visame Ðakiørajone. Á baþnyèios bokðtusákelti gerø þmoniø iðsaugoti se-nieji istoriniai varpai, paþymëti1695 ir 1712 metø datomis.

Su prelatu Antanu Maske-liûnu teko ne kartà susitikti at-vykus á Sintautus su ekskur-santais. Matëme jau medþiaisapaugusias baþnyèios griuvenøsienas. Tik ið griuvësiø tûrio,kyðanèiø bokðto daliø ir iðliku-siø didþiojo altoriaus kai kuriøfragmentø buvo galima su-prasti, kad èia buvusi ganapraðmatni baþnyèia. Jos griu-vësiai panaðûs á dabar stûksan-èius buvusios mûrinës Bart-ninkø baþnyèios griuvësius.Maþai kas tikëjo jos prisikëli-mu, tik paties klebono AntanoMaskeliûno þodþiai rodydavoðioká toká optimizmà: jei Die-vas panorës, ji bus atstatyta...Baþnyèià iðtikusià tragedijà irjos atgimimà graþiai áamþinogarsaus tautodailininko VidoCikanos sukurta skulptûra„Atmintis“.

Sintautø kapinëse pagerbë-me èia palaidotus poetà PranàVaièaitá, didelá Lietuvos patrio-tà, dabartinës lietuviø kalbos sti-listikos kûrëjà bei blaivybës pro-paguotojà profesoriø JuozàPikèilingá ir signataro JonoVailokaièio tëvus.

Vinco Kudirkos keliais

Mieste, pavadintamedr. Vinco Kudirkos vardu

Miestà, ásikurusá Ðeðupës irÐirvintos santakoje iki Pirmo-jo pasaulinio karo vadino Vla-dislavovu (ATR valdovo Vla-dislovo Vazos garbei), paskuiNaumiesèiu, o nuo 1934 metø,pastaèius paminklà Vincui Ku-dirkai, jis pavadintas KudirkosNaumiesèiu. Kudirkos Nau-miestis buvo mûsø kelionës pa-grindinë vieta. Tai mano gimta-sis miestas, todël visada èia vyks-tu su kaþkokiu ðirdies virpuliu.Nors jame teko gyventi tik ket-verius metus, bet visada prisime-nu tëvø pasakojimus apie knyg-neðius, greta buvusá Ðirvintosmiestelá, èia gyvenusius þmones,varpininkà Vincà Kudirkà. De-ja, dabar anapus Ðirvintos upësbuvusio Ðirvintos miestelio ne-beliko. Pirmà kartà jis buvosugriautas 1914 metais Rusijoskariuomenës, vëliau atstatytasdviaukðèiais ir triaukðèiais rau-donø plytø namais. Antrà kartàsugriautas 1944 metais Raudo-nosios armijos – tos paèios, tikkitaip pasivadinusios jëgos. Vyk-dytas neregëto masto genocidas:vietiniai þmonës buvo vejami iðsavo gimtøjø namø, Maskvosnurodymu tremiami á Sibirà, þu-domi, prievartaujami. Jø vieto-je apgyvendinti rusai. Naujiejikolonistai, pralenkæ savo veiks-mais net hitlerininkus, pakeitëèia buvusius lietuviðkus vietoviøpavadinimus rusiðkais, klastojoðio kraðto – Maþosios Lietuvosistorijà, stengësi ið atminties ið-trinti baltiðkos kultûros ðaknø li-kuèius. Panaikintas ir Ðirvintosvardas. Ðirvinta pavadinta niekobendro su ðia vietove neturinèioKutuzovo vardu...

Kudirkos Naumiestá kai kasvadinæ jau dingusiu miestu.Antrojo pasaulinio karo metuði vietovë buvo beveik visiðkaisunaikinta. Likæ naumiestie-èiai pasakojo, kad 1944 metørugpjûtá miestà barbariðkainaikino sovietinë kariauna,nors jame nebuvo nei vokieèiøkariuomenës, nei prieðlëktu-vinës gynybos. Pokario metaisypaè savo nuoþmiomis repre-

sijomis garsëjo á Lietuvà ið Ru-sijos atsibastæs atëjûnasMichail Karmaliugin, vadova-væs Kudirkos NaumiesèioKGB struktûrai. Neþiûrint to,ðiame mieste, kaip ir kitose Lie-tuvos vietose, kûrësi pogrindi-nës, ypaè jaunimo, antisovieti-nës organizacijos. Vienas ið ak-tyviausiø tokio sambûrio nariønaumiestietis Artûras Flikaitisbuvo nuteistas 10 metø kalëti.Ðiandien jis aktyviai dirba de-maskuodamas sovietinio oku-panto vykdytus nusikaltimus.

Ávaþiavus á miestà sustojo-me P. Maðioto gatvëje prie tau-todailininko Prano Sederevi-èiaus namo. Jau senokai èia gy-vena kiti þmonës, taèiau jo su-kurtas unikalus skulptûrø an-samblis ðiai sodybai paliko gy-vybës dvasià. Palikimà sudaro21 skulptûra – tikras vadina-mo primityviojo liaudies menopavyzdys. Jos sukurtos naudo-jant cementà, betonà ir ávairiasmetalo konstrukcijas.

Miesto Meiðtø kalnelyje ap-lankæ Prano Sederevièiaus ir joþmonos kapà, nuþingsniavo-me prie dr. Vinco Kudirkosamþinojo poilsio vietos. Pa-minklas simbolizuoja lyg vët-ros nulauþtà àþuolà, bet iðliku-sias gyvas, á savo þemæ áaugu-sias ðaknis, kuriø sunaikintinepajëgë jokios rusiðkojo im-perializmo atmainos. Virð pa-minklo yra ir kryþius – jo vidi-nio tikëjimo þenklas.

Dr. Vincas Kudirka mirë1899 metø lapkrièio 16 dienà.Jo bendradarbis Kazys Gri-nius nekrologe, iðspausdinta-me 1899 metø „Varpo“ 6 nu-meryje raðë: „Neiðpasakytaijis buvo prisiriðæs prie savo pri-gimtos þemës – Lietuvos. Norsne kartà turëjo progà gauti ðil-tà vietà Maskolijoj, taèiaus jamnë per mislá neperëjo norasatsiskirti nuo savo motinos Lie-tuvos, ir nei kareivis koksai tvir-tai iðliko ant savo vietos iki pas-kutiniam kvëpavimui“. Karstasbuvo áneðtas á baþnyèià, uþmirusájá paaukotos ðv. Miðios.

(bus daugiau)Zigmas TAMAKAUSKAS

Skulptûros tautodailininko Prano Sederevièiaus sodyboje

555552015 m. sausio 30 d. Nr. 4 (1122)Tremtinys

Pasirinko kario mundurà1944 metais generolui Po-

vilui Plechavièiui pakvietusLietuvos vyrus burtis á kuria-mà Vietinæ rinktinæ, per kele-tà dienø atsirado per 20 tûks-tanèiø savanoriø. Á jø gretas ási-liejo ir Raseiniø valsèiaus Kai-melës kaime gyvenusio ûkinin-ko Prano Kranausko sûnusJuozas.

Ástojæs á generolo PoviloPlechavièiaus suorganizuotàVietinæ rinktinæ, Juozas Kra-nauskas pateko á Kauno 310-ojo bataliono 4-àjà kuopà. Jau-nuoliams iðdalijo vokiðkà uni-formà, kurios skiriamuosiusþenklus jie nuplëðë ir prisisiu-vo lietuviðkus. Jaunieji kariaigavo prancûzø gamybos leng-vøjø ginklø: karabinø, ranki-niø granatø, lengvøjø kulkos-vaidþiø. Grupës, kurioje buvoJ.Kranauskas, apmokymai vy-ko Raseiniuose. Ásisavinus bû-tinus karybos pagrindus J.Kra-nauskas su grupe buvo iðsiøs-tas á Vilniaus kraðtà. Ten ánir-tingai siautëjo Armija krajova.

Pirmasis paskyrimo tað-kas – Jaðiûnai. „Apgyvendi-no visus graþiuose dvaro rû-muose, – prisimena J.Kranaus-kas, – tik neilgam. Netrukusmûsø kuopa persikëlë á Ðalèi-ninkus. Èia ásirengëme savoteritorijà: kasëme apkasus,árengëme bunkerius, rodos, il-gesniam laikui. Taèiau ir vël –pokyèiai: teko keltis á Vilniø“.

Bloga nuojauta aplankë ka-rius, kai Armija krajova pradë-jo siautëti. Lenkø partizanaiiðþudë nemaþai Vietinës rink-tinës kariø. Þiaurus vandaliz-mo aktas buvo ávykdytas Tur-geliuose, Aðmenoje, Tabarið-këse ir kitose vietovëse. Isto-riniai ðaltiniai teigia, tai patvir-tina ir Juozas Kranauskas, kadlenkø partizanus visapusiðkairëmë ir palaikë naciai. Jie lie-tuviams kerðijo uþ tai, kad pas-tarieji atsisakë kurti karinius da-linius, kurie tarnautø naciø inte-resams. Buvo bandymø Lietu-voje sukurti kariðkiø bûrius, lo-jalius naciø armijai ir tvarkai, ta-èiau ið to nieko neiðëjo. Likvi-duoti Lietuvos vietinæ rinktinæpadëjo ir Armija krajova.

Likvidavus Lietuvos vietinærinktinæ

„Naciai mus sugrûdo ásunkveþimá ir ðis pajudëjo Kau-no link, – prisimena J.Kra-nauskas. – Buvo naktis. Kau-ne apgyvendino barakuosegreta geleþinkelio stoties.Kiekvienas gavome melsvaipilkà „luftwafen“ uniformà.Tai reiðkë, jog esame naciø ka-riniø oro pajëgø kariai.“ Ne sa-vo noru beteisiðkoje padëtyjeatsidûræ buvæ Lietuvos vietinës

Tikëjau sulaukti nepriklausomos LietuvosLPKTS Ðilutës filialo nario Juozo Kranausko prisiminimai

rinktinës kariai tapo esesi-ninkø ákaitais – nukreipæginklus á iðrikiuotus ka-rius, sugrûdo juos á vago-nus. Jø iðlydëti atëjo nema-þai kaunieèiø: á vagonus jiemëtë laikraðèius, maisto,raðtelius, praðë paraðyti,kai atsiras paskirties vieto-se. Vyrai tylomis atsisvei-kino su Lietuva.

Karo keliais –uþ „Naujàjà Europà“!

Tik trumpam traukinysstabtelëjo Poznanëje, kurbuvo naujai formuojamas„liuftwafen“ dalinys. Já pa-pildë ið kitø daliniø atveþtiVietinës rinktinës vyrai.Kariai patyrë krintanèiøbombø gaudesá ir nuo jøsmûgiø drebanèià þemæ. Visineþinoma kryptimi gabenamikariai, pasirodo, buvo labaireikalingi, nes tø miestø irmiesteliø, pro kuriuos vyko,darbingi vyrai fronte kovojo uþ„Naujàjà Europà!“ „Neþinau,ar to norëjo vokieèiai, ar mû-sø vadovai reikalavo, bet èiaant kiekvieno deðinës rankosrankovës buvo prisiûtas lietu-viðkos Trispalvës vëliavos sky-das su uþraðu: „Lietuva“. Kiek-vienas mûsø geriau jautëmës,nes niekam prisistatyti, kadesame lietuviai, nereikëjo“, –pasakojo J.Kranauskas.

Berlynas skendëjo griuvë-siuose. Atgabenti kariai buvoiðbarstyti po kvartalus ir ëmë-si „atstatomøjø darbø“. Reikë-jo valyti miesto gatves ir kvar-talus, atlikti paèius juodþiau-sius darbus. Lietuviai puikiaiuþsirekomendavo, nes darbodienai baigiantis dar ir dainàuþtraukdavo. „Visi darniai dai-nuodavome „Àþuolëlio ðakoslinko“ ar kità dainà, o Berlynogatvëse stoviniuodavo þmonësir skanduodavo: „Shon!“(„Graþu!),– prisimena JuozasKranauskas. – Teko dirbti irgreta oro uosto, kurá nuolatosbombarduodavo, tad frontàpajutome visai arti. Vienà naktámûsø „globëjai“ pabëgo, o mestapome anglø belaisviais. Atsi-dûrëme karo belaisviø stovyk-loje Belgijoje, ðalia Briuselio.“

Kataklizmai karui pasibaigusVienà 1945-øjø vasaros

dienà stovykloje pasirodë dusovietø karininkai. Jie verbavopabaltijieèius gráþti á savo krað-tà. Atseit, J.Stalino ásaku, visi,kurie karo metais pateko á uþ-siená, nebus persekiojami, ga-lës laisvai dirbti ir gyventi.„Reikia atstatyti savo ðalá“, –sakë jie. Taèiau vienà dienà ástovyklà atvaþiavo karinis ang-lø sunkveþimis ir lydintys as-menys, iðdalijæ karines unifor-

mas, susodino visus ir nuveþëá oro uostà. Sulaipinti á karolëktuvus visi buvo nuskraidin-ti á Vokietijà, á Lunenbergo orouostà. Èia laukë specialus So-vietø sàjungos dalinys, kuriambuvo perduoti visi kariai belais-viai. Po ðio susitikimo prasidë-jo tikras pragaras.

Paaugliai raudonarmieèiaiiðkratë lagaminus, kiðenes, netpadoresná ðvarkà ne vienamnuo peèiø nutraukë. Visi taposovietø belaisviais. Grupëmsbuvo priskirti sargybiniai ir po-litiniai vadovai. „Apie porà më-nesiø pësèiomis keliavomeVokietijos ir Lenkijos, vëliauBaltarusijos keliais, – prisime-na J.Kranauskas. – Visà laikà,kol per daug nebuvome nuto-læ nuo Lietuvos (bûnant Balta-rusijoje), kûriau planus, kaipgalëèiau pabëgti. Ðalia Vol-kovsko miesto stabtelëjomepailsëti. Netoliese augo graþuspuðynas. Tà dienà patruliaineskaitë politiniø paskaitø,laikraðèiø, o atsivedë karinin-kà, neðinà bajanu. Jis mokëmus naujo sovietø himno þo-

dþiø ir melodijos. Nusiþiû-rëjæs tinkamà momentà,sprukau á krûmus. Nuo-vargis ir alkis kaip magne-tas traukë þvilgsná á besiga-nanèius pievoje gyvulius irrusenanèià ugnelæ. Ûmaipamaèiau prie lauþo karei-vius ir jø sustatytus ðautu-vus. Pamaniau, kad tai mû-sø grupës sargybiniai, lai-mei, buvo kiti. Jie leidoman iðsidþiovinti drabu-þius, pamaitino, galëjaupamiegoti. Kai pabudau,nebuvo aplink nieko: neimano batø, nei ðvarko, ku-rio kiðenëse neðiojausi do-kumentus ir kelias nuo-traukas. Per kelias valan-das viskà praradau.“

Viltá skatino atkaklumasir ryþtas

Nepraradæs vilties ir nuo-vokos Juozas Kranauskas Bal-tarusijos keliais ir miðkaiskeliavo Lietuvos link. Be dra-buþiø, basas galëjo sutikti to-kiø kliûèiø, kad ir vël bûtø at-sidûræs toli nuo Lietuvos.Bet Aukðèiausiasis já saugo-jo, tikëjimas pasiekti namus –taip pat!

Kai pasiekë Kaunà,dþiaugsmui nebuvo ribø. Ta-èiau nejauku buvo tik dël vie-no – kaip jis eis Laisvës alëjabasas... Ir ðiandien Juozas Kra-nauskas dëkingas toms mote-rims, kurios sumokëjo auto-buso konduktorei uþ jo kelio-næ iki Raseiniø, uþ sutiktøþmoniø gerumà ir visokeriopàpagalbà. Tëvø namuose gyve-no kaip kiðkis, visø bijodamas,su niekuo nebendravo. Kai ið-muðë valanda ir teko prisista-tyti NKVD bûstinëje, èiaJ.Kranauskui pasiûlë tik tar-dymo izoliatoriø. Taèiau pokurio laiko saugumieèiai leidoJuozui Kranauskui gyventi të-

vø namuose, bet du kartus persavaitæ reikëjo atvykti á saugu-mà uþsiregistruoti.

Daug, oi daug kliûèiø tekonugalëti ðiam atkakliam þmo-gui, kad nors kaþkiek pritaptøprie sovietinës tvarkos, kad ra-mybæ surastø. Apsigyveno Ði-lutëje.

Apie jo pomëgius daugelisþino. Vienas tokiø – sovietme-èiu klausytis uþsienio radijostoèiø: „Amerikos balso“,„Laisvosios Europos“, „Tauti-nio ispanø radijo“, „Vatikanoradijo“, BBC, „Ðvelnaus vëjobalso“ ir kitø. Nuo 1960-øjø,bemaþ 30 metø, J.Kranauskasáraðinëjo tas laidas á garso juos-teles. Budrumo ðis þmogus nie-kada nestokojo, tad tas juostasslëpë savo namuose. Kai kasnors dabar Juozo paklausia,kodël jis tuos áraðus kaupë irslëpë, jis atsako: „Tikëjau su-laukti Lietuvos Nepriklauso-mybës ir atiduoti sukauptà me-dþiagà istorikams.“ Dabarslëptos juostelës rado vietàRaseiniø kraðtotyros muzieju-je, parodë jas ir Lietuvos radi-jo ir televizijos darbuotojams.Pastarieji negailëjo pagyrøJuozui Kranauskui uþ tokiàsumanià veiklà.

Tautinio Atgimimo metaisJuozas Kranauskas ásiliejo ábendraminèiø bûrá, buvo akty-vus Sàjûdþio narys, nemaþà in-dëlá palikæs Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungos Ði-lutës filialo veikloje. 2011 metaisminint Ðilutës miesto 500 metøjubiliejø, uþ nuopelnus kuriantir stiprinant Lietuvos kraðto ap-saugà, J.Kranauskas apdovano-tas Lietuvos kariuomenës kûrë-jø savanoriø medaliu.

Ðilutiðkiai, sutikæ Juozàgatvëje, á namus parëjæ sako gy-và legendà kalbinæ. Geros klo-ties Jums, Juozai!

Auðra ÐUOPYTË

Ðilutës miesto 500 metø minëjimo ðven-tës metu Juozas Kranauskas apdovano-tas Lietuvos kariuomenës kûrëjø sava-noriø medaliu

Tarp garbingø sveèiø minint Ðilutës 500 metø jubiliejø. Pirmas deðinëje – J. Kranauskas

66666 2015 m. sausio 30 d.Nr. 4 (1122) Tremtinys

Ona Alaunienë-Gruodytë,g.1925 m., þydø gelbëtoja ho-lokausto metu, Zarasø r. Ger-veliðkiø k., 1941–1944 m.Algis Baciuðka, g. 1958 m., pa-siprieðinimo akcijø dalyvis,Alytaus r. Miroslavo apyl.Mankûnø k., 1982–1988 m.Monika Baciuðkienë-Graþu-lytë, g. 1957 m., pasiprieðini-mo akcijø dalyvë, Alytaus r.Miroslavo apyl. Mankûnø k.,1978–1988 m.Algimantas Bruzgys,g.1954m., kitokiais bûdais irveiksmais dalyvavæs kovoje uþLietuvos nepriklausomybæ,Vilnius, 1981–1991 m.Marijona (Maria) Jaskelevi-èienë (Jaskielewicz)-Mein-koshka), g. 1887 m., (po mirties),þydø gelbëtoja holokausto metu,Vilniaus r., 1942–1943 m.Ipolitas (Hipolit) Jaskelevi-èius (Jaskielewicz), g. 1901m.,(po mirties), þydø gelbëtojasholokausto metu, Vilniaus r.,1942–1943 m.Jonas Markevièius, g.1923m.,(po mirties), þydø gelbëtojasholokausto metu, Panevëþioaps. Subaèiaus valsè. Trinapo-lio k., 1941–1944 m.Juozas Markevièius, g. 1892m., (po mirties), þydø gelbëto-jas holokausto metu, Panevë-þio aps. Subaèiaus valsè. Trina-polio k., 1941–1944 m.Antanas Matuzevièius,g.1892 m., (po mirties), þydøgelbëtojas holokausto metu,Pakruojo r. Paðvitinio mstl.,1941–1944 m.Elena Matuzevièienë-Nainy-të, g. 1902 m., (po mirties), þy-dø gelbëtoja holokausto metu,

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø)teisiø komisija skelbia sàraðà

asmenø, pretenduojanèiø á Laisvëskovø dalyvio teisiná statusà

Pakruojo r. Paðvitinio mstl.,1941–1944 m.Eugenija Musteikienë-Luko-ðiutë, g. 1938 m., partizanø rë-mëja, Tauragës aps. Þygaièiøvalsè., Kæstuèio apyg. Butigei-dþio rinktinë, 1948–1953 m.Vytautas Naginë, g. 1921 m.,(po mirties), þydø gelbëtojasholokausto metu, Trakø r. Se-meliðkiø k., 1942–1944 m.Stasë Naginienë-Bariðaus-kaitë, g. 1921 m., (po mirties),þydø gelbëtoja holokausto me-tu, Trakø r. Semeliðkiø k.,1942–1944 m.Valerija Stanevièienë-Marke-vièiûtë, g. 1928 m., (po mirties),þydø gelbëtoja holokausto me-tu, partizanø rëmëja, Panevëþioaps. Subaèiaus valsè. Trinapoliok., 1941–1944, 1945–1946 m.Albertas Vrubliauskas, g.1939m., partizanø rëmëjas, Alytausaps. Seirijø valsè. Juozapavi-èiø k., 1945–1948 m., Dubra-vø k., 1949–1952 m.Matilda Zubrienë-Zubrytë,g.1897 m., (po mirties), þydøgelbëtoja holokausto metu,Kaunas, 1944 m.Antanas Zubrys, g. 1883 m.,(po mirties), Þydø gelbëtojas ho-lokausto metu, Kaunas, 1944 m.Vitalija Þvikaitë, g. 1937 m.,pogrindþio spaudos bendradar-bë, pasiprieðinimo akcijø dalyvë,Kaunas, 1975–1985 m.

Teirautis tel. (8 5) 231 4157.Komisijos pastaba. Sàraðas skel-biamas vadovaujantis Pasiprie-ðinimo dalyviø (rezistentø) tei-siø komisijos darbo reglamento 8punktu: „Pretendentai á Kario sa-vanorio ir Laisvës kovø dalyvio tei-siná statusà skelbiami spaudoje“.

Vartydamas þinyno „Lietu-vos gyventojø genocidas“ 4-àjátomà, radau Juozo Gegeckopavardæ. Paraðyta, kad gimë1914 metais, gyveno Tauragë-je, buvo partizanø rëmëjas, su-imtas 1949 metø liepos 16 die-nà. Nuteistas 10 metø lagerio.Mirë 1953 metø geguþës 12dienà Intos lageryje. Kartu su-imtos ir nuteistos jo seserys Al-dona ir Ona; motina VeronikaGegeckienë, Juozo seserysLiuda ir Valerija ið Bridø kai-mo Ðiauliø apskrities iðtrem-tos 1948 metais, brolis partiza-nas Stasys Gegeckas þuvo1950 metais.

Prisiminiau anuos tolimusjaunystës laikus, kai 1949 me-tø rudená, atkentëjæs tardymusMaþeikiø MGB, patekau áÐiauliø kalëjimo didelæ bendrà,berods, 18-à kamerà. Ten su-sipaþinau su Juozu Gegecku,su juo perëjome visus kalëjimøir lageriø etapus nuo Ðiauliø ikiIntos Minlago Komijoje.

Juozas ið visø skyrësi savoiðvaizda – nuaugæs kaip dievai-tis Apolonas. Pirtyje matyda-vome jo tobulà tvirtà kûnà.Net priþiûrëtojai stebëdavosi –visad bûdavo draugiðkas, su-manus, optimistas. Vadinomejá Vermachtu. Prisimenu, kaipJuozas primityviomis kalëjimopriemonëmis pagamino ðach-matus: vandenyje iðmirkytàduonà iðspaudë per marðkà,gautà skystà duonos kleisteráapsitepë ant nuogo liemens irpalaukë, kol iðdþius. Nugram-dæs masæ padalijo pusiau. Vie-nà dalá sumaiðë su baltais dan-tø valymo milteliais, kità – susuodþiais, kuriø pasidarë su-deginæs bato guminá kulnà. Iðtos baltos ir juodos masës nu-lipdë meniðkas ðachmatø fi-

Juozà Gegeckà prisiminusgûras. Po keliø dienø jos ið-dþiûvo ir tapo lyg kaulinës.Þaidëme, kol kratos metuðachmatus atëmë.

Juozas Gegeckas giminiøLietuvoje nebeturëjo ir mais-tu jo niekas neðelpë. Tad gavæsmaisto siuntiná, já pavaiðinda-vau. 1950 metø ankstyvà pava-sará atsidûrëme Intos Minlagokarantine – 5-e lagpunkte. Tenpavogë mano mediná ðaukðtà.Neþinau, ið kur Juozas gavopeilá ar kità koká áranká ir ið ber-þo keruþio ðaknies gumbo manpadarë naujà.

Kartà gráþome á barakà ið-krovæ ið vagonø ràstus ir nebe-radome Albino (pavardës ne-prisimenu), aukðtaûgio aukð-taièio, auliniø batø, kuriuosbuvo palikæs po gultais. Prane-ðëme sargybiniams. Atëjæs pri-þiûrëtojas lagerio „blatniakø“atamanui Èernobrovui liepëbatus gràþinti. Èernobrovasbatø vagyste apkaltino jaunàukrainietá, sirgusá ir gulëjusáant gultø. Pargriovæs ant þemësligoná pradëjo spardyti ir ðoktiant jo krûtinës. Nepajutau,kaip pagriebæs taburetæ puo-liau ant „blatniako“. Jis labainustebo, kad að, toks menkas,puolu, paliko dejuojantá ukrai-nietá ir pasiðalino, nes jau kilovisa brigada.

Senas lagerininkas þemaitisnuo Plungës man sakë: „Vaike-li, kà tu darai, tai Èernobrovas,jis jau ne vienà uþmuðæs“. Ei-nant ryte á valgyklà Juozas Ge-geckas sakë: „Albertuk, nebi-jok“, ir lydëjo mane su didþiuo-ju Albinu. Nuoðalëje stovëjoÈernobrovas su savo svita irstebëjo mus, lagerio naujokuspolitinius kalinius, einanèius ávalgyklà.

Po keliø dienø mums, lietu-

viams, paskyrë brigadininkà –Èernobrovà! Iðëjome kastigrioviø. Vakare valgyklojeÈernobrovas paëmë vieno lie-tuvio lëkðtæ su koðe ir padëjokitam: „Ðiandien tu blogai dir-bai, vakarienës negausi“. Atsi-stojæs garsiai lietuviðkai liepiaukoðæ gràþinti. Gràþino. Èer-nobrovas tylëdamas iðëjo.Gráþusiems á barakà plungið-kis praneðë, kad mane ðiànaktá pjaus. Juozas Gegeckasvël sakë: „Nebijok, Alber-tuk“. Ant gultø abipus manæssugulë Juozas ir Albinas.Naktis praëjo ramiai.

Baigësi karantinas ir musiðveþë á 3-ià lagerio punktà.Mûsø keliai su Juozu iðsisky-rë – að patenku á anglies ðach-tà Nr. 13–14, Juozas – á Intosmiesto statybà. Gyvenomeskirtinguose barakuose, ret-karèiais susitikdavome, jis manatneðdavo laiðkeliø ið 4-o mo-terø lagpunkto. Su jomis susi-durdavo miesto statybose.Kartà parneðë tautinæ juoste-læ, iðaustà man neþinomos Sta-sës. Dabar juostelë Maþeikiømuziejuje.

Kartà gavæs siuntiná nuë-jau pas Juozà Gegeckà á ba-rakà, bet jo neberadau. Dir-bant statybose Intos miestejis susirgo. Á lagerá parveþë tikvakare po darbo. Kai atveþëá ligoninæ buvo jau per vëlu.Þuvo þmogus paèiame bran-dume. Neþinau, kas prie jobuvo paskutinæ valandà. Tik-riausiai uþkasë Intos lageriokaliniø kapinëse.

Jei dar gyvena Juozo sesersValerijos Ðaulienës vaikai Ire-na ir Henrikas, tegul ðis pasa-kojimas jiems palieka ðviesøprisiminimà apie dëdæ.

Albertas RUGINIS

Naujos knygos

Apie autoræTeresë Rubðytë-Ûksienë

gimë Tauragës apskrities Lau-kuvos valsèiaus Buèiø kaime.Baigusi Ðiauduvos ir Nevoèiøpradþios mokyklà, toliau lan-kë Laukuvos bei Skaudvilësgimnazijà. Aukðtàjá mokslà ági-jo Ðiauliø ir Vilniaus padagogi-niuose institutuose.

Sovietø trëmimø ir areðtøbanga palietë ir Rubðiø ðeimà.1953 metø balandþio 25 dienàT.Rubðytë buvo areðtuota, nespogrindiniuose laikraðtëliuose„Laisvës kovø aidai“, „Laisvësbalsas“, „Kovos keliu þengiant“buvo iðspausdinti jos eilëraðèiai.

Pabaltijo karinis tribunolasT.Rubðytæ nuteisë 10 metø la-gerio ir 5 metus be teisës gráþtiá Tëvynæ. Kalëjo Achangelskoir Permës srièiø lageriuose. Á

Þodþiø vainikas – LietuvaiLietuvà gráþo 1956 metais.

Literatûra Teresës Rubðy-tës gyvenime uþëmë svarbiau-sià vietà. Tai ðaltinis, ið kuriogelmiø ji sëmësi stiprybës, ið-minties ir bet kuriuo momen-tu rasdavo atsakymà á daugelá„kodël?“ Tai, kà iðmoko studi-juodama Ðiauliø ir Vilniaus pe-dagoginiuose institutuose, kàsukaupë gyvenimiðkos patir-ties universitetuose, jauna mo-kytoja vëliau perdavë savo mo-kiniams. Ne vienas ið jø ir ðian-dien dëkingas savo lietuviø kal-bos ir literatûros mokytojai.

Kûrybos aruodaiJie sklidini eilëraðèiø, pro-

zos kûriniø, kuriuos po kruo-pelytæ surinkusi Teresë Rub-ðytë-Ûksienë padovanojo skai-tytojams. Eilës, perpintos Të-

vynës meilës ir ilgesio, tinka vi-somis progomis deklamuoti,ápinti á renginiø scenarijø.„Verta tikëti saule“, „Tëvynëmana“, „Liepsnok, ðirdie“,„Neapleisk Tëvynës, Dieve“ –tik maþa dalelë poetës knygø.Be poezijos suaugusiesiems, jinemaþai knygeliø paraðë vai-kams: „Kiðkio kopûstai“, „Dvipelytës“, „Pupa ir þirnis“...

Daugelis skaitytojø jau var-të naujà T.Ûksienës eilëraðèiøknygà „Lietuva – mano Tëvy-në“. Jau pats knygos pavadini-mas nutiesia kelià á eiles apieLietuvà ir Lietuvai. Vos ne kiek-vienas T.Ûksienës eilëraðèioposmas alsuoja Tëvynës meile,graþiausiais epitetais apvaini-kuotas. Kai poetës kartà paklau-së, kas yra Tëvynës meilë, ji at-sakë: „Tëvynæ iðmokstame my-

lëti tada, kai jos netenkame“.Eilëraðèiø knygoje „Lietu-

va – mano Tëvynë“. autorë ne-uþmirðo svarbios visai Lietu-vai datos – Kovo 11-osios,skaudþiai prisilietë prie tragið-kø Sausio 13-osios ávykiø. Tei-singi ir prasmingi þodþiai, ku-riuos savo poezijos posmaisskaitytojui pateikia talentingapoetë Teresë Ûksienë.

Savo kraðte ji gerbiama irvertinama. T.Ûksienë yra Lie-tuvos mokytojø literatø drau-gijos „Spindulys“, „Tëviðkëspaþinimo“ draugijos, Þemaiti-jos raðytojø bendrijos, Þemai-èiø kultûros bendrijos, Ðilalësrajono literatø klubo „Vers-më“, Ðilalës rajono mokytojøsenjorø klubo „Aðvija“ narë.Bûdama ilgamete LPKTS Ðila-lës filialo pirmininke padarë

daug prasmingø darbø áamþin-ant þuvusiøjø uþ Lietuvos lais-væ atminimà. Teresës Ûksie-nës pastangos ávertintos gar-bingais medaliais, þymenimis irnuoðirdþiomis padëkomis.

Auðra ÐUOPYTË

777772015 m. sausio 30 d. Nr. 4 (1122)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com, tremtinys@zebra.lt

Tremtinys Kaina 0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2040 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Skelbimai

(2 litai)

Vasario 4 d. (treèiadiená) 15 val. LPKTS salëje (Laisvësal. 39, Kaunas) ávyks Stasio Jameikio knygos „Traukinys rie-da á amþinastá“ sutiktuvës, kurioje apraðomas daugiau nei1500 sovietø politiniø kaliniø likimas.

Knygà pristatys LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobai-të-Bumbulienë, istoriná laikotarpá apþvelgs LGGRTC istori-kas Darius Juodis, koncertuos Kaunënø bendruomenës cent-ro ansamblis, dalyvaus knygos perleidimo iniciatoriai – LR Sei-mo narys prof. Arimantas Dumèius ir Irena Kasputienë.

Maloniai kvieèiame.

Pro memoria

Gimë Marijampolës aps.Ðilavoto valsè. ûkininkø ðei-moje, auginusioje dvylikavaikø. Baigë MarijampolësKvietiðkio þemës ûkio mo-kyklà. 1942 m. sukûrë ðeimàsu Lietuvos kariuomenës ka-rininku, Prienø „Þiburio“gimnazijos mokytoju JuozuStravinsku, susilaukë duk-ters Laimutës. 1945 m. Juo-zas Stravinskas Þiedo slapy-vardþiu tapo Tauro apygardosGeleþinio Vilko partizanørinktinës vadu, Konstancija –partizanø ryðininke ir rëmëja.

1945 m. per VëlinesKonstancijos brolis kunigasAntanas Mieldaþys Þiedokvietimu Cepeliðkiø k. paspartizanà Kairá paðventinoGeleþinio Vilko rinktinës vë-liavà, iðkilmëse dalyvavo irKostancija. Uþ paramà re-zistentams kunigas AntanasMieldaþys buvo iðduotas,areðtuotas ir nuteistas 10 m.lageriø ir 5 m. tremties; savogolgotà ëjo Sverdlovsko,Vladivostoko, Uchtos, Na-chodkos, Magadano lage-riuose...

1946 m. geguþës 19 d. irpartizanø vado þmona buvoiðduota ir areðtuota, Mari-

Konstancija Mieldaþytë-Gerybienë1920–2015

jampolës kalëjime þiauriausiaitardyta, èia jai buvo praneðtaapie vyro Juozo Stravinsko-Þiedo su bendraþygiais þûtá.Sverdlovsko ir Intos lageriuo-se vergavo deðimt metø – kir-to miðkà. Po lageriø penkeriusmetus gyveno tremtyje Intoje,sukûrë ðeimà su politiniukaliniu, 1958 m. susilaukë duk-ters Janinos. Intoje po deðim-ties metø iðsiskyrimo vël apka-bino ið Lietuvos atveþtà dukte-rá Laimutæ, augintà Konstanci-jos sesers Onos Mieldaþytës-Karèiauskienës ðeimos. Kons-tancijos ðeimos maþas gyvena-masis namelis Intoje tapo lie-tuviø tremtiniø dvasingumooaze, ypaè kai ið Magadano la-geriø iðleistas tremèiai pas se-será prisiglaudë brolis kunigasAntanas Mieldaþys, teikæs sak-ramentus, tuokæs jaunas poras,krikðtijæs gimusius vaikelius.

Sibiro lageriø ir tremtiesvargà patyrë kone visi Kons-tancijos artimieji. 1948 m.,kaip partizanø rëmëjus, ið të-viðkës á Irkutsko sr. Sibirsko-jë Usolæ iðveþë ir mamà ElenàMieldaþienæ su brolio Jurgioðeima, ið viso septynis þmones.Tëvas jau buvo miræs 1947-ai-siais. 1951 m. „iðbuoþino“ se-sers Marijos Mieldaþytës-Brûzgienës ðeimynà, gyvenu-sià Kauno r. Mastaièiuose – ið-veþë á Tomsko sr. Sesuo mirëtremtyje. Lageriuose kalëjo irbrolis Juozas Mieldaþis.

1960 m. Konstancija su ðei-ma sugráþo á Radviliðká, vëliaupersikëlë á Kaunà, dirbo buhal-tere, dvideðimt trejus metus„Pakaitos“ fabrike laborante.Vos praðvitus Atgimimo rytuipasinërë á visuomeninæ veiklà

– tapo Lietuvos politiniø kali-niø ir tremtiniø sàjungos Kau-no filialo nare – dalyvavo par-tizanø palaikø paieðkose,komisijoje árengiant Tauroapygardos Geleþinio Vilkorinktinës memorialà, 1995 m.pastatë atminimo kryþiø Tau-ro apygardos Geleþinio Vilkorinktinës vado Juozo Stravins-ko-Þiedo ir bendraþygiø atmi-nimui þûties vietoje Pagraiþiomiðke. Konstancija nuoðir-dþiai dalijosi prisiminimais,keliavo po Tauro apygardà irsu ðvedø þurnalistu Jonu Oh-manu, renkanèiu medþiagàapie lietuviø ginkluotàjà rezis-tencijà; talkino Lietuvos ka-riø, nukentëjusiø nuo sovieti-nio ir nacistinio genocido, ar-timøjø sàjungai, leidþianèiaienciklopediná leidiná „Lietu-vos kariuomenës karininkai1918–1953“, buvo ðios orga-nizacijos narë; bûdama suma-ni, aktyvi narë, praturtino irLDK Birutës karininkø ðeimømoterø draugijos veiklà. Tik-riausiai nebuvo iðkilmiø prieTauro apygardos partizanøatminimo paminklø, kurioseKonstancija nebûtø deklama-vusi savo kûrybos eiliø, nepa-dainavusi partizaniðkos dainos.

Sulaukusi 95-ojo jubilie-jaus, partizanø ryðininkë ir rë-mëja Konstancija Amþinojopoilsio iðkeliavo sausio 19 die-nà. Palaidota Kauno Karmëla-vos kapinëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiamedukteris Laimutæ ir Janinà, jøðeimas bei artimuosius.LPKTS Garbës pirmininkas

Antanas LukðaLDK Birutës karininkøðeimø moterø draugija

Kvieèiame á patriotinio kino popietæVasario 5 d. (ketvirtadiená) 16 val. LPKTS salëje (Laisvës

al. 39, Kaune) rodysime Agnës Marcinkevièiûtës ir GraþinosRuèytës-Landsbergienës filmo „Lûþis prie Baltijos“ 2 dalá.

Maloniai kvieèiame.

Veronika Repðaitë-Jarienë1929–2015Gimë Skuodo r. Mosëdþio valsè. Erslos k.

ûkininkø ðeimoje. 1951 m. su trimis maþametëmissesutëmis ir broliu be tëvø iðtremti á Krasnojarskokr. Bogotolsko r. Tremtyje su to paties likimo trem-tiniu sukûrë ðeimà. 1958 m. gráþo á Lietuvà ir ap-sigyveno Skuode, vyro tëviðkëje. Gráþusi baigë me-dicinos seserø mokyklà ir dirbo Lenkimø tuber-kuliozinëje ligoninëje bei Skuodo poliklinikoje.Uþaugino dukterá ir sûnø. 1995–2004 m. buvoLPKTS Skuodo filialo pirmininkë.

Palaidota Skuodo r. Narvydþiø kapinëse.

Bolius Dûda1927–2015

Santûrus, nuoseklus, tvirtø ásitikinimø Lietuvos patriotas. Sovie-tinio okupanto kareivos já suëmë, apkaltino sovietinës „tëvynës“ ið-davimu, nuteisë ir gyvuliniame vagone kartu su kitais suimtaisiaisiðgabeno á bekraðèio GULAGo valdas. Bolius pateko á Kazachstaneesantá didelá Kengyro lagerá. Bolius ne tik kantriai pakeldavo lage-rio reþimo ir kaliniø gyvenimo sunkumus, bet ir moraliðkai palai-kydavo kitus bendralikimius, tikëdamas, kad blogio imperija sugriusir rasis galimybë sugráþti á gimtàjà ðalá – Lietuvà. Toji galimybë at-sirado mirus diktatoriui Stalinui, kada GULAGo imperijoje prasi-dëjo politiniø kaliniø ir tremtiniø sukilimai. Sugráþæs á Tëvynæ dir-bo pameistriu Kauno ðilko pliuðo kombinate. Pagal iðgales dalyva-vo likimo broliø visuomeniniame gyvenime.

Palaidotas Ukmergës kapinëse.Edmundas Simanaitis

Zinaida Pëþaitë-Jakimavièienë1926–2015

Gimë Kupiðkyje, Kupiðkio valsè. sekretoriausðeimoje. Mokësi Kupiðkio ir Skapiðkio vidurinë-se mokyklose. 1941 m. su mama ir dviem seseri-mis iðtremta á Altajaus kr., po metø – á Bykovo ið-kyðulá prie Laptevø jûros. Tëvas areðtuotas ir nuveþ-tas á Reðotø lagerá. 1951 m. su motina pervaþiavoá Jakutskà, ten baigë buhalteriø kursus. 1957 m.gráþo á Lietuvà, gyveno Vilniuje, sukûrë ðeimà. Suvyru Antanu uþaugino dukterá ir sûnø, sulaukë vai-kaièiø ir provaikaièiø. Dirbo prekyboje. 1989 m. dalyvavo tremti-niø palaikø parveþimo ið Jakutijos á Lietuvà ir atminties paminkløstatymo prie Laptevø jûros ekspedicijoje. Su dþiaugsmu sutiko At-gimimà, neliko nuoðaly ir tragiðkø Sausio 13 ávykiø metu, budëjo prieParlamento, Laisvës gynëjams ruoðë maistà. LPKTB ir brolijos „Lap-tevieèiai“ narë.

Nuoðirdþiai uþjauèiame dukters Dalios ir sûnaus Stanislovo, se-serø Julijos ir Felicijos ðeimas.

Laptevø jûros tremtiniø brolija „Laptevieèiai“

UþjauèiameMirus Almantui Pupeliui (1958–2015) nuoðirdþiai uþjau-

èiame þmonà Zità Burbaitæ-Pupelienæ, vaikus ir artimuosius.Linkime stiprybës sunkià netekties valandà

LPKTS Rokiðkio filialas

Dovanoju 2008–2014 me-tø „Tremtinio“ komplektus.Kreiptis tel. (8 319) 56 321 Ja-nina.

Sausio 30 d. (penktadiená)16 val. LPKTS salëje (Laisvësal. 39, Kaune) TS-LKD ben-druomenë ir LKD Kauno sky-rius kvieèia á susitikimà „Kau-no didvyriai ðimtmeèio Lietu-vos istorijoje“.

Moderatorius dr. LaurynasKasèiûnas.

Taip pat visø laukia Arvy-do Vilèinsko koncertas ir ma-lonus pabendravimas prie ar-batos puodelio.

Vasario 14 d. (ðeðtadiená) 10 val. Radviliðkio kultûros cent-ro maþojoje salëje ávyks LPKTS Radviliðkio filialo ataskaitinissusirinkimas.

Paminësime Lietuvos valstybës atkûrimo metines, paklau-sysime choro „Versmë“ koncerto, pabendrausime prie arbatospuodelio ir atsineðtø vaiðiø.

Bus renkamas nario mokestis.

Filmo „Þaibas – Dzûkijos legenda“ premjeraVasario 1 d. (sekmadiená) 13 val. Alytaus teatre (Rotuðës

aikðtë 2) ávyks dokumentinio filmo „Þaibas – Dzûkijos legen-da“ premjera. Filmo prodiuseris Jonas Cimbolaitis, reþisieriusAndrius Cimbolaitis. Filmo trukmë – 1 val. 20 min.

Áëjimas nemokamas. Kvieèiame dalyvauti.

88888 2015 m. sausio 30 d.Nr. 4 (1122) Tremtinys

Vasario 1 dienà paþymësi-me Lietuvos Nepriklausomy-bës kovø savanorio, karþygio,valstybës veikëjo generolo Po-vilo Plechavièiaus 125-àsias gi-mimo metines.

Viena þymiausiø LietuvosNepriklausomybës kovø as-menybiø Povilas Plechavièiusgimë 1890 metø vasario 1 die-nà Maþeikiø apskrities Þidikøvalsèiaus Bukonèiø dvarelyje,þemaièiø bajorø ðeimoje. Mo-kësi Mintaujos gimnazijoje,1911 metais baigë Maskvoskomercijos institutà. Prasidë-jus Pirmajam pasauliniam ka-rui, mokësi Orenburgo kazo-kø kavalerijos karo mokyklo-je, kurià baigæs dalyvavo kau-tynëse ávairiuose karo fron-tuose. Kare pasiþymëjo dràsair sumanumu, tris kartus buvosuþeistas, apdovanotas aukð-tais kariniais apdovanojimais,suteiktas poruèiko laipsnis.

Po bolðevikø revoliucijos1918 metø liepà drauge su bro-liu Aleksandru (kartu tarnavokavalerijos pulke) gráþo á Þe-maitijà ir savo apylinkëje ëmëorganizuoti partizanø-milici-ninkø bûrius gintis nuo siau-èianèiø plëðikø, viskà grobian-èiø kaizerio kareiviø ir plûs-tanèiø bolðevikø gaujø. Tuometu Lietuva savo kariuome-nës neturëjo, tad broliø Ple-chavièiø suorganizuoti parti-zanø bûriai buvo vienintelë lie-tuviø jëga Þemaitijoje ir vietosgyventojø gynëja. Dar prieðoficialø Lietuvos kariuomenësatkûrimà, 1918 metø lapkrièio15 dienà P. Plechavièius gavoprof. A. Voldemaro valdþioságaliojimus Þemaitijoje steigtisavigynos milicijos bûrius irkomendantûras. Ryþtingomispastangomis P. Plechavièiui betuometinës Lietuvos valdþiosparamos (vien savo ir jo pagal-bininkø jëgomis) pavyko suor-ganizuoti ir apginkluoti nedi-delæ Lietuvos savanoriø ka-riuomenæ ir ávesti Ðiaurës Þe-maitijoje tvarkà ir drausmæ.

Pirmà savo pergalæ prieðbolðevikø bûrius P. Plechavi-èius su savanoriais pasiekë1919 metø sausio 2 dienà. Vë-liau su vokieèiø pagalba P. Ple-chavièiaus savanoriø kariuo-menë iðvarë ásiverþusius Rau-donosios armijos pulkus iðSkuodo, Sedos, Maþeikiø, Tel-ðiø ir kitø Þemaitijos vietoviø.

1920 metø pradþioje P. Ple-chavièius buvo paskirtas á 5-àjápëstininkø pulkà, vadovavobatalionui kovose prieð lenkusprie Lentvario, Varënos, Gardi-no, Seinø bei Augustavo. Uþnuopelnus Nepriklausomybëskovose P. Plechavièius buvo ap-dovanotas Vyèio Kryþiaus sukardais 1-ojo laipsnio ordinu.

Pasibaigus Nepriklausomy-bës kovoms, P. Plechavièius

Lietuvos Nepriklausomybës kovø didvyristarnavo kavalerijoje, pradþio-je ulonø pulko eskadrono va-du, vëliau nuo 1921 metø ge-guþës 17-osios iki 1924 metøspalio 14-osios – husarø pulkovadu. Majoras P. Plechavièiusorganizavo husarus kaip pa-vyzdiná pulkà, kuriame buvoávesta geleþinë drausmë, idea-li tvarka ir labai aukðto lygiohusarø kovinis parengimas. Jissavo pulke pirmas Lietuvojeávedë dþigitavimà – kavaleris-tø akrobatinius pratimus antþirgo, labai paplitusius tarp ka-zokø ir kaukazieèiø raiteliø.Tai buvo naujas neþinomasreiðkinys Europos raitojojekariuomenëje. Dël savo atviro,vyriðko, teisingo bûdo P. Ple-chavièius buvo kariø gerbia-mas ir mylimas vadas.

1924 metø rugpjûèio 15dienà P. Plechavièius Kaunebaigë Aukðtuosius karininkøkursus. Vëliau, kaip gabuskarininkas ir geras organizato-rius, pasiøstas mokytis á PrahosGeneralinio ðtabo akademijàÈekoslovakijoje, mokslà baigë1926 metø liepos 31 dienà.

Gráþæs á Lietuvà mjr. P. Ple-chavièius pateko á audringà po-litiniø ávykiø sûkurá, kurissmarkiai paveikë patriotiðkainusiteikusá vyrà. 1926 metaisðalies silpna ir neryþtinga ko-alicinë valstieèiø liaudininkø irsocialdemokratø Vyriausybëvalstybës valdymà paleido iðrankø. Lietuvoje ásivyravo bet-varkë ir chaosas. Dël valdþiosdidëjo partijø rietenos. Ðia pa-dëtimi pasinaudojæ bolðevikøagentai ir bolðevikuojantyskraðto þmonës su Maskvos pa-galba ëmë ruoðti valstybës per-versmà ir kelià naujai bolðevi-kø agresijai. Bolðevikuojantyselementai rengë mitingus ir ei-senas. Jie taip suáþûlëjo, kadLietuvos karininkams gatvëseëmë numuðinëti kepures. Ma-tydama didelæ grësmæ Lietuvosvalstybingumui, karininkø gru-pë, vadovaujama gen. ðtaboplk. Vlado Skorupskio, ëmëruoðti planà kariniam pervers-mui ávykdyti. Ðiam planui ágy-vendinti buvo ápareigotas dide-lá autoritetà kariuomenëje irvisuomenëje turintis gen. ðta-bo mjr. P. Plechavièius.

1926 metø gruodþio 17 die-nos ankstø rytà laikinoji kari-në valdþia perëmë Lietuvosvadovavimà á savo rankas. Josvardu gen. ðtabo mjr. P. Ple-chavièius paleido koalicinæVyriausybæ, kiti perversmodalyviai „iðvaikë“ Seimà ir prievalstybës vairo pakvietë tautosgerbiamà pirmàjá LietuvosRespublikos Prezidentà Anta-nà Smetonà. Didþiulio P. Ple-chavièiaus autoriteto dëka Lie-tuvoje pavyko iðvengti susirë-mimø, panaðiø á geguþës mëne-sá Lenkijoje, kuomet po ávyk-

dyto marðalo J. Pilsudskio per-versmo, ten susirëmimuosekovojo atskiros kariuomenësdalys. Kovos Varðuvoje tuo-met truko keletà dienø. Per-versmo organizatoriai bûgðta-vo, kad panaðûs ávykiai gali ási-liepsnoti ir Lietuvoje. TaèiauP. Plechavièius ryþtingai uþ-kirto kelià atskirø pulkø maið-tui, paðalindamas ið pareigønepatikimus vadus – divizijosvadà plk. A. Jakaitá Këdai-niuose ir 9-o pëstininkø pulkovadà plk. ltn. V. Vitkauskà Ma-rijampolëje. Ruoðæ sàmokslàbolðevikai buvo suimti ir karolauko teismo nuosprendþiu su-ðaudyti. Tautos ir valstybës liki-mas buvo iðgelbëtas, prieðø pik-ti këslai – suþlugdyti.

P. Plechavièius, kaip ir dau-gelis didþiøjø asmenybiø, pasi-þymëjo kuklumu ir sàþiningu-mu. Perversmo metu jam bu-vo suteiktos neribotos kariniodiktatoriaus teisës, taèiau jisnepasinaudojo jomis savo as-meniniams tikslams. Jis perda-vë valdþià A. Smetonai ir grá-þo á iki ðiol turëtas pareigas.

1926 metø gruodþio 31 die-nà gen. ðtabo mjr. P. Plechavi-èius paskirtas Lietuvos kariuo-menës kavalerijos virðininku,1927 metø sausio 4 dienà kar-tu ir Generalinio ðtabo valdy-bos virðininku. 1927 metø va-sario 28 dienà jam suteiktaspulkininko leitenanto, tø paèiømetø rugpjûèio 27 dienà – pul-kininko laipsnis. Nuo 1927metø rugpjûèio 9 dienos iki1929 metø vasario 15 dienosP. Plechavièius ëjo Vyriausio-jo ðtabo virðininko pareigas.1928 metø sausio 26 dienà ið-ëjus á atsargà kariuomenës va-dui gen. S. Þukauskui, laikinaibuvo panaikintos kariuome-nës vado pareigos, tuometpraktiðkai ðias pareigas vykdëVyriausiojo ðtabo virðininkasplk. P. Plechavièius. 1928 me-tø birþelio 6 dienà LietuvosRespublikos Prezidento aktuuþ energijà ir iðtvermæ atsakin-gose karinës tarnybos pareigo-se ir uþ tautiná idëjiná darbà Lie-tuvos gerovei, P. Plechavièiusapdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. 1929 metøvasario 10 dienà jam suteiktasgenerolo leitenanto laipsnis.

1929 metø pradþioje bren-do sukilimas tautininkø parti-jos valdþios virðûnëje. Tuome-tinis ministras pirmininkasA.Voldemaras vis labiau nesi-

skaitë su Prezidentu A. Sme-tona. Bijodamas, kad populia-rusis generolas sutrukdys jo dik-tatoriðkiems këslams ir prieð jánuteiks karininkus, A. Volde-maras 1929 metø vasario 15 die-nà privertë P. Plechavièiø iðeitiá atsargà. A. Smetona nesugebë-jo apsaugoti þmogaus, iðkëlusiojá prie Lietuvos valdþios vairo.

Iðëjæs á atsargà, P. Plecha-vièius gyveno savo dvare prieÐiauliø ir á jokià veiklà nesiki-ðo, ypaè vengë politiniø sueigø.Laisvalaikiu nuo ûkio darbømëgo jodinëti ir tam laikë ne-maþà kaimenæ veisliniø þirgø.

Pirmosios bolðevikø oku-pacijos metu generolas pasi-traukë á Vokietijà. Bolðevikaiper savo agentus visaip stengësijá suimti dar besitraukiantá.Tuometinë A. Merkio Vyriau-sybë buvo nurodþiusi muitinësvaldininkams sulaikyti P. Ple-chavièiaus automobilá patikrini-mui. Taèiau ryþtingas generolasgreit padarë galà besistengian-èiø ásiteikti okupantams muiti-ninkø savivalei ir jie praleidoP.Plechavièiø kirsti Vokietijossienà. Uþ deðimties minuèiøprie muitinës posto privaþiavosuimti generolà du bolðevikø tan-kai ir keliolika kareiviø.

Prasidëjus Antrajam pa-sauliniam karui, P. Plechavi-èius sugráþo á naciø uþimtà Lie-tuvà. Gyveno gràþintame Èiu-teliø dvare prie Ðiauliø. Poskaudþiø pralaimëjimø prieMaskvos, Stalingrado ir Kurs-ko, naciø kariuomenë, nesuge-bëdama rimèiau pasiprieðintiRaudonajai armijai, pamaþëltraukësi á Vakarus. 1944 me-tø pradþioje frontas priartëjoprie Lietuvos ribø. Naciø ka-rinë vadovybë pasiûlë didelá au-toritetà turinèiam gen. P. Ple-chavièiui suformuoti lietuvið-kà kariná junginá kovai su pa-gausëjusiais sovietiniø diver-santø grupuoèiø ir partizanø ið-puoliais prieð vokieèiø karinæir civilinæ vadovybæ. Tautosgerbiamo Nepriklausomybëskovø karþygio kreipimasis perradijà á Lietuvos jaunimà 1944metø vasario 16 dienà susilau-kë didelio atgarsio. Per keliasdienas susirinko tûkstanèiaijaunuoliø á generolo organi-zuojamà Vietinæ rinktinæ. Ta-èiau klastingi vokieèiai nesilai-kë savo pasiþadëjimo naudotiVietinæ rinktinæ tik Lietuvos irjos sienø gynybai. Atsisakæs lie-tuviðkø batalionø tarnavimoSS karinei vadovybei, geguþës15 dienà gen. P. Plechavièius irjo ðtabas buvo suimti ir nuveþ-ti á Salaspilio koncentracijosstovyklà Latvijoje. Vietinërinktinë buvo jëga nuginkluo-ta, taèiau dalis rinktinës karei-viø su ginklais pabëgo á miðkàir vëliau partizanø gretose ko-vojo su sovietiniais okupan-

tais. Apie 3400 rinktinës ka-reiviø iðveþë á Vokietijà, tenjuos iðskirstë ávairiems dar-bams á aerodromus ir fabrikus,dalá iðgabeno á frontà Italijojeir Prancûzijoje. Gen. P. Ple-chavièiui ir jo karininkams Sa-laspilio koncentracijos stovyk-loje teko iðgyventi sunkø irskaudø politinio kalinio gyve-nimà. Manoma, kad ásikiðusgeneraliniam tarëjui gen.P.Kubiliûnui, P. Plechavièiui irkeliasdeðimèiai lietuviø karinin-kø pavyko iðtrûkti ið koncentra-cijos stovyklos. Raudonajai ar-mijai ásiverþus á Lietuvà, P. Ple-chavièius su ðeima pasitraukë áVokietijà. Po karo gyveno Ha-nau pabëgëliø stovykloje, kurdrauge su gen. S. Raðtikiu ir ki-tais pasitraukusiais karininkais1948 metø lapkrièio 23 dienàásteigë Lietuvos laisvës kovø da-lyviø sàjungà, kurios pirmininkutapo gen. S. Raðtikis, pavaduo-toju gen. P. Plechavièius.

1949 metø balandá gen.P.Plechavièius emigravo áJAV, apsigyveno Èikagoje.Pradþioje teko dirbti sunkø fi-ziná darbà Èikagos skerdyklo-je, vëliau, padedant átakin-giems tautieèiams, pavyko ási-darbinti fabriko kontoroje.Gyvendamas JAV, jis ásitrau-kë á Lietuvos iðlaisvinimo veik-là. 1950 metø balandþio 2 die-nà padedant gen. S. Raðtikiui,gen. S. Dirmantui, gen. K. Tal-lat-Kelpðai ir kitiems, ásteigëLietuvos kariø veteranø sàjun-gà „Ramovë“ ir jai vadovavoiki 1959 metø geguþës 3 dienos.Taip pat pasireiðkë VLIKo,Lietuviø bendruomenës, Ame-rikos lietuviø tarybos ir kitøtautiniø organizacijø, veikusiøvardan Lietuvos iðvadavimo irvalstybingumo atkûrimo, veik-loje. Rëmë lietuviðkos spau-dos leidybà, lietuviðkas organi-zacijas ir ávairius projektus.

Bebaimis Lietuvos Nepri-klausomybës kovø karþygisgenerolas Povilas Plechavièiusmirë 1973 metø gruodþio 19dienà ir iðkilmingai palaidotasÈikagos Ðv. Kazimiero lietuviøkapinëse. Jo vardà pagarbiai mi-nës Tëvynë ir tauta, kurios lais-væ ir nepriklausomybæ jis visadadràsiai gynë. P. Plechavièiui pas-tatytas paminklas ir biustas, jogarbei pavadintos miestø gatvës,Ðiauliø ðauliø rinktinë.

Generolas Povilas Plecha-vièius uþ nuopelnus ir pasiþy-mëjimà Lietuvai be Vyèio Kry-þiaus ir DLK Gedimino ordi-no buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriømedaliu, Lietuvos Nepriklau-somybës 10-meèio medaliu,Latvijos aizsargø medaliu irItalijos karûnos 2-ojo laipsnioordinu.

Stasys IGNATAVIÈIUSGintautas TAMULAITIS