Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų ... · visos šalys yra priklausomos nuo vienintelio dujų tiekėjo – AAB „Gazprom“. Baltijos šalių dujų rinka

1/74

Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinė ataskaita

Europos Komisijai

Ataskaitą parengė: Valstybinė kainų Ir energetikos kontrolės komisija

Vilnius, 2009

2/74

Turinys 1. Pratarmė 6 2. Pagrindiniai įvykiai elektros ir gamtinių dujų rinkose 7

2.1. Dujų rinka 7 2.1.1. Didmeninę rinka ....................................................................................................... 7 2.1.2. Mažmeninė rinka ...................................................................................................... 7 2.1.3. Infrastruktūra ............................................................................................................ 8 2.1.4. Reguliavimo klausimai ir veiklų atskyrimas ............................................................... 8 2.1.5. Tiekimo patikimumas ................................................................................................ 9

2.2. Elektros sektorius 10 2.2.1. Didmeninė rinka ..................................................................................................... 10 2.2.2. Mažmeninė rinka .................................................................................................... 11 2.2.3. Infrastruktūra .......................................................................................................... 13 2.2.4. Reguliavimas/Atskyrimas ....................................................................................... 14 2.2.5. Tiekimo saugumas ................................................................................................. 15 2.2.6. Bendrosios išvados ................................................................................................ 16

3. Elektros rinkos apibūdinimas ir reguliavimas17

3.1. Reguliavimo klausimai [23(1) straipsnis, išskyrus „h“] 17 3.1.1. Jungiamųjų linijų galios ir įrangos valdymas bei paskirstymas, siekiant išvengti

perkrovimų ...................................................................................................... 17 3.1.2. Perdavimo ir skirstomųjų kompanijų reguliavimas .................................................. 18 3.1.3. Veiklų atskyrimas ................................................................................................... 26

3.2. Konkurencijos klausimai [23(8) ir 23(1)(h) straipsniai] 29 3.2.1. Didmeninė rinka ..................................................................................................... 29 3.2.2. Mažmeninė rinka .................................................................................................... 32 3.2.3. Priemonės prieš dominavimą ................................................................................. 35

4. Gamtinių dujų rinka ir jos reguliavimas38

4.1. Reguliavimo klausimai 38 4.1.1. Perdavimo sistemos jungčių pajėgumo vertinimas ir valdymas .............................. 38 4.1.2. Perdavimo, skirstymo įmonių reguliavimas ............................................................. 39 4.1.3. Veiklų atskyrimas ................................................................................................... 47

4.2. Konkurencijos klausimai 48 4.2.1. Didmeninės dujų rinkos apibūdinimas .................................................................... 48 4.2.2. Mažmeninės dujų rinkos apibūdinimas ................................................................... 50

5. Tiekimo saugumas54

5.1. Elektros energijos sektorius 54 5.1.1. Elektros energijos gamybos pajėgumai, poreikis, gamyba ir gamybos skatinimas .. 54 5.1.2. Elektros energijos prognozės ................................................................................. 56

5.2. Gamtinių dujų tiekimo saugumas 61 5.2.1. Gamtinių dujų tiekimo sutartys ............................................................................... 61 5.2.2. Gamtinių dujų saugojimas ...................................................................................... 63 5.2.3. Tinklų techninės priežiūros kokybė ir laipsnis ......................................................... 63 5.2.4. Perdavimo sistemos techninė priežiūra .................................................................. 64 5.2.5. Skirstymo sistemos techninė priežiūra .................................................................... 64

6. Klausimai, susiję su viešosiomis paslaugomis66

6.1. Elektros energijos sektorius 66 6.1.1. Pirminės energijos šaltinių ženklinimo įgyvendinimas ............................................. 66 6.1.2. Direktyvos A priedo kriterijų įgyvendinimas ............................................................ 67

6.2. Gamtinių dujų sektorius 70

3/74

7. Ataskaita dėl apmokestinimo struktūros ir G reikšmių71

4/74

Lentelių sąrašas 1 lentelė. Gamtinių dujų kainos atskiroms vartotojų grupėms (galioja nuo 2009 m. Liepos 1 d.) . 8 2 lentelė. Deklaruotas ir realus rinkos atvėrimo laipsnis ............................................................ 12 3 lentelė. 2006-2009 metų faktinės ir prognozuojamos kainos, EUR/MWh ............................... 12 4 lentelė. Maksimalūs galimi galios srautai su kaimyninėmis valstybėmis................................. 17 5 lentelė. Planavimo ir tinklo pralaidumo valdymo etapai .......................................................... 17 6 lentelė. Tinklų operatorių duomenys ...................................................................................... 18 7 lentelė. Elektros energijos tiekėjų skaičius atskirais metais ................................................... 18 8 lentelė. Elektros tinklų įmonių linijų ilgiai 2008 m. .................................................................. 19 9 lentelė. Vidutinės elektros energijos persiuntimo paslaugų kainos 2008 metais..................... 26 10 lentelė. Atskirų regionų įmonių elektros skirstymo paslaugos kainos ................................... 26 11 lentelė. Kontraktinės elektros energijos prekybos apimtys tarp tiekėjų ir gamintojų 2008 metais, MWh ............................................................................................................................ 31 12 lentelė. Tiekėjų užimama nupirktos elektros energijos rinkos dalis 2008 metais .................. 32 13 lentelė. Elektros eksportas – importas 2008 metais, mln. kWh ............................................ 32 14 lentelė. Elektros energijos suvartojimas pagal sektorius 2008 m. ........................................ 33 15 lentelė. Elektros energijos kaina pagal komponentes 2008 metais, EUR/MWh.................... 34 16 lentelė. Tarptautinių jungčių pajėgumai................................................................................ 38 17 lentelė. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai ............................................................. 39 18 lentelė. Transportavimo kainų viršutinės ribos 2008 ir 2009 metais ..................................... 42 19 lentelė. Vidutinės transportavimo kainos atskiroms vartotojų grupėms 2009 metams .......... 43 20 lentelė. Duomenys apie AB „Lietuvos dujos“ neplanuotus gamtinių dujų tiekimo nutraukimus ................................................................................................................................................. 44 21 lentelė. Gamtinių dujų įmonių veiklų atskyrimas 2008 metais. ............................................. 48 22 lentelė. Maksimalūs techniniai importo ir eksporto pajėgumai .............................................. 49 23 lentelė. Viršutinės tiekimo kainos ribos 2008 m. ir 2009 m. .................................................. 52 24 lentelė. Gamtinių dujų kainos struktūra vartotojams, Eurais/MWh ........................................ 52 25 lentelė. AB „Lietuvos dujų“ skundų (prašymų) tyrimo ataskaita už 2008 metus .................... 53 26 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengta/disponuojama galia 2009 01 01, MW ............................. 54 27 lentelė. Maksimalus sistemos galios pareikalavimas (bruto) 2008 metais, MW .................... 54 28 lentelė. Planuojami galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu 2009-2011 m., GW 55 29 lentelė. Lietuvos elektrinių 2008 metais į tinklą patiekta elektros energija ............................ 55 30 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengtos/disponuojamos galios kitimo prognozės, MW ............... 57 31 lentelė. Prognozuojamas maksimalus galios poreikis 2008–2012 metais, MW .................... 57 32 lentelė. Prognozuojami 2008-2013 m. pardavimo ir pirkimo balansai .................................. 57 33 lentelė. Gamtinių dujų importas ir suvartojimas 2008 m. ir prognozės iki 2011 m. ............... 61 34 lentelė. AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ visuomeninių kainų viršutinių ribų lygiai, EUR/MWh ................................................................................................................................ 69 35 lentelė. Vartotojų, kurie atsiskaito pagal visuomeninius tarifus, dalis, procentais ................. 69 36 lentelė. Perdavimo paslaugos kainos dedamosios .............................................................. 72 37 lentelė. Galiojantys vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainiai be pridėtinės vertės mokesčio .................................................................................................................................. 73 38 lentelė. Prijungimo taško nustatymas .................................................................................. 74

5/74

Iliustracijų sąrašas 1 pav. Gamtinių dujų importo rinkos dalys 2008 metais (mln. m3) ............................................... 7 2 pav. AB „Lietuvos energija“ perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (END, MWh) pagal nutraukimų priežastis 2007 – 2008 metais............................................................ 21 3 pav. AB „Lietuvos energija“ perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (END, MWh) per 2005 – 2008 metus .................................................................................................. 22 4 pav. AB „Lietuvos energija“ vidutinė nutraukimų trukmė (AIT, min.) 2005 – 2008 m. ............. 22 5 pav. Vidutinės neplanuotų ilgų nutraukimų trukmės vienam vartotojui (SAIDI, min.) pokyčiai pagal nutraukimų priežastis 2005 – 2008 metais ...................................................................... 23 6 pav. Vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI, vnt.) pagal nutraukimų priežastis 2005 – 2008 metais .................................................................................................. 24 7 pav. Aukciono (papildomos elektros energijos) kainos dinamika 2004-2008 m. ..................... 29 8 pav. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos kitimas pagal rūšis 2008 metais ................. 30 9 pav. Parduotos elektros energijos struktūra 2008 metais ....................................................... 31 10 pav. AB „Lietuvos dujos“ planuotų gamtinių dujų tiekimo nutraukimų skaičius vienam sistemos vartotojui (SAIFI) ....................................................................................................... 44 11 pav. Vidutinė planuotų nutraukimų trukmė (SAIDI) 2005 -2008 metais ................................ 44 12 pav. Didžiausias dujų paros suvartojimas per mėnesį 2004 – 2008 metais (mln. m3/parą) .. 46 13 pav. Mažmeninėje rinkoje dalyvaujančių Lietuvos dujų įmonių rinkos dalys ......................... 50 14 pav. Rinkos dalys nebuitinių vartotojų sektoriuje .................................................................. 51 15 pav. Lietuvos elektros perdavimo sistema ........................................................................... 71

6/74

1. Pratarmė 2008 metais elektros sektorių reglamentuojančių Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų nuostatos nesikeitė. 2009 metais buvo taisomas Elektros energetikos įstatymas - Seimas kovo mėn. pakeitė įstatymo 43 bei 44 straipsnių nuostatas dėl turto vertės nustatymo principų kainodaroje. Rengiantis naujos atominės elektrinės ir tarpsisteminių jungčių su Lenkija ir Švedija statybai, 2008 m. gegužės mėn. buvo sujungtos perdavimo (AB „Lietuvos energija“) ir dvi skirstomųjų tinklų (AB „VST“ ir AB Rytų skirstomieji tinklai) bendrovės, ir sukurta nacionalinio investuotojo įmonė LEO LT, AB. 61,7 proc. šios bendrovės akcijų valdo Lietuvos Respublika, likusius 38,3 proc. – UAB „NDX Energija“. Sukurta nacionalinė elektros energetikos bendrovė turėjo įgyvendinti strateginius šalies energetikos projektus. Tačiau kilus diskusijoms dėl LEO LT skaidrumo, 2009 m. liepos 21 d. Seimas pakeitė Atominės elektrinės įstatymą, kuriuo padidino valstybės įtaką bendrovėje LEO LT, atvėrė kelią jos pertvarkymui ar likvidavimui. Atominės elektrinės įstatymo pataisomis Vyriausybė įpareigojama siekti, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip 2/3 nacionalinio investuotojo akcijų. Pataisos taip pat suteikia teisę iš naujo įvertinti „LEO LT" steigimo metu valstybei nuosavybės teise priklausiusią AB „Lietuvos energija" ir AB Rytų skirstomųjų tinklų akcijas. Įstatymo pakeitimu „LEO LT" taip pat eliminuota iš naujos atominės elektrinės ir elektros tiltų į Vakarus statybų – šie projektai turės būti įgyvendinti valstybės įmonių. 2008 m. lapkričio 20 d. įvyko Europos Komisijos vadovaujamas pirmasis Aukšto lygio grupės (High Level Group – angl.) susitikimas Baltijos regiono tarpsisteminių jungčių klausimais. Elektros rinkos integracijos ir tarpsisteminių jungčių darbo pogrupių darbo rezultatas - 2009 m. pirmąjį pusmetį patvirtintas Baltijos energijos rinkos tarpsisteminių jungčių planas (Baltic Energy Market Interconnection Plan (BEMIP) – angl.) bei 2009 m. birželio 17 d. pasirašytas 8 Baltijos jūros regiono šalių susitarimas dėl minėto plano. Tai leis Baltijos elektros energetikos sistemai greičiau integruotis į Skandinavijos ir Vakarų Europos elektros rinkas. Regioninių rinkų susijungimą turėtų paspartinti bendras Nord Pool Spot AS ir Baltijos šalių projektas dėl rinkos kainos nustatymo Baltijos regione. Pirmasis etapas buvo baigtas 2008 m. pabaigoje, kai buvo nustatyta rinkos kaina numanomame (implicit – angl.) aukcione dėl linijos Estlink galios. Antru etapu turėtų būti suderinta rinkos kaina Baltijos elektros rinkai, taip sujungiant Skandinavijos ir Baltijos šalių regionines elektros rinkas. Gamtinių dujų įstatymas dėl turto vertės nustatymo principų kainodaroje pakeistas 2009 m. liepos mėn. Kad pelno skaičiavimams neturėtų įtakos įmonių atliekamas turto perkainojiimas (padidinimas), įstatyme numatyta nuostata, kad turto vertę nustato ir tvirtina VKEKK, vadovaudamasi VKEKK parengtais ir Vyriausybės patvirtintais dujų įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto nustatymo principais. Didžiausioje gamtinių dujų įmonėje AB „Lietuvos dujos“ 2008 m. buvo toliau vykdomas veiklų atskyrimas – visa tiekimo veikla buvo perduota Pardavimų departamentui, kuris veikia nepriklausomai nuo kitų įmonės padalinių: savarankiškai priima sprendimus, vykdo apskaitą, sudaro sutartis su vartotojais. Gilesnis veiklų atskyrimas (teisinis) bus vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus. Rengdama šią ataskaitą VKEKK rėmėsi elektros ir dujų sektoriuose veikiančių įmonių medžiaga bei Energetikos ir Ūkio ministerijų duomenimis. Pranešime apžvelgiami pagrindiniai vystymosi dujų ir elektros rinkose etapai, įvardijamos esminės šių sektorių problemos.

7/74

2. Pagrindiniai įvykiai elektros ir gamtinių dujų rinkose 2.1. Dujų rinka 2.1.1. Didmeninę rinka 2008 m. gamtinių dujų rinkos struktūroje esminių pokyčių neįvyko - dujas importavo tos pačios penkios įmonės: AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, UAB „Haupas“, AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė. Importo apimtys sudarė 3124,85 mln. m3 gamtinių dujų, t. y. 16 proc. mažiau negu 2007 m. Šių įmonių importuoti dujų kiekiai ir užimamos rinkos dalys parodytos 1 pav.

1 pav. Gamtinių dujų importo rinkos dalys 2008 metais (mln. m3)

Iš šių įmonių AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė dujas vartoja tik savo tikslams, o likusios trys – parduoda vartotojams. Visos dujos yra perkamos iš Rusijos: 95 proc. viso kiekio buvo pirkta tiesiogiai iš AAB „Gazprom“, o likusi dalis - iš naujai įsteigtos tarpinės įmonės LT Gas Stream AG. Nuo 2008 m. IV ketvirčio iš šios įmonės dujas pirkti pradėjo UAB „Dujotekana“. Lietuvoje didmeninės gamtinių dujų rinkos beveik nėra. Gamtinių dujų prekyba tarp dujų įmonių 2008 m. sudarė tik 0,3 proc. nuo bendro importuotų dujų kiekio. Nedidelius dujų kiekius vietinės dujų skirstymo įmonės perka ir parduoda vartotojams. Lietuvos vartotojams dujas tiekia dvi pagrindinės įmonės: AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. UAB „Haupas“ dujas tiekia tik Druskininkų regionui, kurio tinklas nėra sujungtas su likusiu Lietuvos tinklu. Šiuo metu Baltijos šalių gamtinių dujų rinka nefunkcionuoja. Tą sąlygoja dvi pagrindinės priežastys – izoliuota Baltijos šalių (įskaitant ir Suomiją) dujų transportavimo sistema bei tai, kad visos šalys yra priklausomos nuo vienintelio dujų tiekėjo – AAB „Gazprom“. Baltijos šalių dujų rinka nefunkcionuos, kol nebus išspręsti dujų sistemos izoliacijos, tiekimo diversifikavimo klausimai bei neužtikrintas skaidrus ir nediskriminacinis trečios šalies priėjimas prie gamtinių dujų tinklų. 2.1.2. Mažmeninė rinka Mažmeninės rinkos dalyvių skaičius per 2008 metus nepasikeitė - rinkoje yra 7 dujų tiekėjai, tačiau, kaip ir didmeninėje rinkoje, dominuoja du iš jų: AB „Lietuvos dujos“ (70,5 proc.) ir UAB „Dujotekana“ (28,0 proc). Visos kitos dujų tiekimo įmonės užima vos 1,5 proc. nuo viso vartotojams parduodamo dujų kiekio. Iš viso Lietuvoje 2008 m. gamtinių dujų buvo suvartota 10 proc. mažiau negu 2007 m. t. y. 3213,18 mln. m3. Iš šio skaičiaus 88,3 mln. m3 dujų buvo parduota iš Inčukalnio dujų saugyklos. Buitiniams vartotojams buvo patiekta 182,5 mln. m3, t. y. 5,7 proc. nuo viso Lietuvoje suvartoto

16.2; 0.5%

291.5; 9.3%

1135.0; 36.3%

486.9; 15.6%

1195.3; 38.3%

Lietuvos Dujos AB Dujotekana UAB Achema AB Kauno Termofikacijos Ellektrinė UAB Haupas UAB

8/74

dujų kiekio. Pagrindinis gamtinių dujų tiekėjas buitiniams vartotojams yra AB „Lietuvos dujos“. Ši bendrovė 2008 m. patiekė 99,9 proc. namų ūkiuose suvartojamų dujų. Nors gamtinių dujų rinka Lietuvoje atverta nuo 2007 m. liepos 1 d., tačiau 2008 m. nebuvo vartotojų, pakeitusių gamtinių dujų tiekėją. Gamtinių dujų kainos atskiroms vartotojų grupėms nuo 2009 m. liepos 1 d. parodytos lentelėje.

1 lentelė. Gamtinių dujų kainos atskiroms vartotojų grupėms (galioja nuo 2009 m. Liepos 1 d.)

Vartotojų grupė Kaina, Eurai/MWh

D3

I1

I4-1

Perdavimas (be PVM) 1,76 1,61 1,61

Skirstymas (be PVM) 7,84 7,84 3,67

Galutinė dujų kaina (su 19 proc. PVM) 42,51 33,68 28,71

Gerinant vartotojų apsaugą taip pat ir dujų įmonių teikiamų perdavimo bei tiekimo paslaugų reikalavimus, įmonės, metams pasibaigus, teikia VKEKK metinę gautų skundų tyrimo ataskaitą. 2008 m. AB „Lietuvos dujos“ gavo ir išnagrinėjo 42 skundus ir 415 pareiškimų, iš jų 6 skundai ir 193 prašymai buvo pagrįsti, o 36 skundai ir 222 prašymai – nepagrįsti. 2.1.3. Infrastruktūra Lietuvos gamtinių dujų sistema sujungta su Baltarusijos, Latvijos bei Rusijos Federacijos dujų sistemomis. Tarptautinės jungtys su Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos Respublikomis reguliuojamos sutartimis. 2008 metais gamtinių dujų importo į Lietuvą projektiniai pajėgumai sudarė 11,8 mlrd. m3 per metus. Lietuvos vartotojų gamtinių dujų poreikis 2008 m. buvo 3,2 mlrd. m3 per metus, todėl ilgalaikis sutartinių pajėgumų rezervavimas nesukelia perdavimo sistemos perkrovimų nei vidinėse, nei tarptautinėse jungtyse. Maksimalus importo vamzdynų panaudojimas sudarė 61,5 proc. AB „Lietuvos dujos“ priklausantis magistralinis dujotiekis naudojamas dujų perdavimui Lietuvos teritorijoje ir tranzitui į Kaliningrado sritį (Rusijos Federacija). Dujų perdavimo tranzitu ilgalaikė sutartis tarp Rusijos AAB „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“ buvo pasirašyta 1999 m. ir galioja iki 2015 m. 2008 m. tranzitu perduodamų dujų kiekis padidėjo 3,4 proc., tačiau dėl mažesnio dujų suvartojimo Lietuvos energetikos įmonėse bendros perdavimo apimtys sumažėjo 6,8 proc. 2008 metais gamtinių dujų transportavimo veiklą Lietuvoje vykdė vienas pagrindinis gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos operatorius (AB „Lietuvos dujos“) ir 5 vietiniai skirstymo sistemų operatoriai. Bendras gamtinių dujų tinklų ilgis sudaro 9875 km, iš jų magistralinių tinklų ilgis buvo 1846 km, o visų skirstomųjų tinklų ilgis – 8029,4 km. AB „Lietuvos dujos“ per 2008 m. į naujų dujų skirstymo sistemų statybą investavo 50,0 mln. Lt, pastatė 239,0 km. skirstomųjų dujotiekių. Gamtinių dujų skirstymo apimtys pasikeitė nežymiai – palyginti su 2007 m., jos sumažėjo 5,4 proc. 2.1.4. Reguliavimo klausimai ir veiklų atskyrimas Bendruosius gamtinių dujų sektoriaus organizavimo principus ir gamtinių dujų veiklą bei santykius su šalies vartotojais ir sistemos naudotojais reglamentuoja Energetikos ir Gamtinių dujų įstatymas. Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymu, gamtinių dujų perdavimas, skirstymas, laikymas, skystinimas ir tiekimas yra licencijuojamos veiklos.

9/74

2008 metais VKEKK parengė ir patvirtino naują Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką (toliau vadinama - Transportavimo metodika). Patvirtinus naują Transportavimo metodiką, joje išspręsta keletas esminių problemų:

- nustatytos naujos normatyvinio pelno skaičiavimo taisyklės, leidžiančios objektyviai suskaičiuoti pagrįstą pelno normos dydį, kuris skaičiuojamas, įvertinus paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, ekonomiškai pagrįsto turto vertę ir vidutinę svertinę kapitalo kainą (WACC);

- siekiant sugriežtinti dujų įmonių vykdomų investicijų kontrolę ir įvertinti jų efektyvumą, Transportavimo metodikoje numatyti nauji kainų viršutinių ribų koregavimo koeficientai – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų ir normatyvinio pelno, kuriais, atsižvelgus į investicijų įgyvendinimą, kasmet koreguojamos dujų įmonių nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos bei normatyvinis pelnas;

- patikslintas kainos koregavimas dėl infliacijos – koreguojamos ne visos sąnaudos, kaip buvo numatyta ankstesnėje metodikoje, o tik ta sąnaudų dalis, kuri priklauso nuo infliacijos.

Vadovaudamasi Transportavimo metodika, VKEKK nustato viršutines dujų perdavimo ir skirstymo kainų ribas penkerių metų laikotarpiui, o koreguoja kartą per metus. VKEKK 2008 m. patvirtino naują Gamtinių dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką (toliau vadinama – Tiekimo metodika). Pagal anksčiau galiojusią metodiką dujų tiekimo įmonių pelnas buvo skaičiuojamas kaip procentas nuo tiekimo veiklos ir dujų importo sąnaudų, o naujoji Tiekimo metodika nustato, kad dujų tiekėjų marža dėl dujų importo kainos praktiškai nekinta, jai leidžiama tik minimaliai kisti dėl naftos ir kitų kuro rūšių kainų svyravimų. Šiuo metu galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja veiklos rūšių atskyrimą. Nurodoma, kad dujų įmonėse perdavimo, skystinimo, laikymo, skirstymo veiklos rūšys ir tiekimo veikla turi būti atskirtos. Atskiriama įsteigiant dukterinę ar atskirą įmonę. Integruotoji dujų įmonė, teikianti dujas mažiau kaip 100 000 vartotojų, neprivalo atskirti veiklos rūšių ir įsteigti dukterinę ar atskirą įmonę. AB „Lietuvos dujos“ yra didžiausia gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė Baltijos regione. Per bendrovės valdomą bei eksploatuojamą dujų sistemą į Lietuvą patiekiama virš 99 proc. viso Lietuvos vartotojų gamtinių dujų poreikio. Ši bendrovė vienintelė Lietuvoje aptarnauja daugiau kaip 100 000 vartotojų. Bendrovė yra vertikaliai integruota įmonė, įgyvendinusi vidinį veiklų atskyrimą. Vartotojams internete ši įmonė pristatoma kaip viena integruota įmonė – AB „Lietuvos dujos“, su vienu logotipu, adresu, interneto puslapiu. Šioje bendrovėje veiklos nėra teisiškai atskirtos, tačiau bendrovėje yra vedama atskirai kiekvienos veiklos apskaita, sudaromos atskaitomybės. Vienas iš svarbiausių ir aktualiausių artimiausiu metu klausimų yra nepriklausomo perdavimo operatoriaus atskyrimo klausimas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta parengti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektą, siekiant įgyvendinti ES trečiojo energetikos paketo nuostatas (684 priemonė). Priemonės įgyvendinimo terminas būtų 2010 metų IV ketvirtis. 2.1.5. Tiekimo patikimumas Vienas iš svarbiausių tiekimo saugumo užtikrinimo elementų yra ilgalaikiai dujų tiekimo kontraktai. AB „Lietuvos dujos“ yra pasirašiusi ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo 2000 – 2015 metams (imtinai) sutartį su AAB „Gazprom“. Ši sutartis pasirašyta 1999 metais. Nuo 2008 m. spalio 1 d. UAB „Dujotekana“ nutraukė tiekimo sutartį su AAB „Gazprom“ ir dujas perka iš įmonės AB „Lt Gas Stream “, kurios buveinė yra Šveicarijoje. Ši sutartis pasirašyta 2008-2012 metams. Perdavimo ir daugumos skirstymo sistemų operatoriaus funkcijas Lietuvoje atlieka viena įmonė – AB „Lietuvos dujos“. Ši įmonė 2008 metais į naujų dujų perdavimo sistemų statybą investavo 34,7 mln. Lt. 2007 m. investicijos į perdavimo sistemų statybą sudarė 34,24 mln. Lt. Komisija 2008 m. patvirtino AB „Lietuvos dujos“ perdavimo ir skirstymo veiklos investicijų programą 2009-

10/74

2013 metams. Šiuo laikotarpiu planuojama įgyvendinti arba tęsti keletą stambių projektų, susijusių su sistemos plėtra ir dujų tiekimo patikimumo užtikrinimu. Kompresorinės stoties statyba Širvintų raj. Jauniūnuose sudarytų galimybes transportuoti padidėjusį dujų kiekį uždarius Ignalinos AE, užtikrintų dujotiekio Šakiai - Klaipėda stabilų funkcionavimą bei padidintų perdavimo sistemos funkcionavimo patikimumą, leistų didinti dujų perdavimo ir tranzito apimtis per Lietuvos Respublikos teritoriją. Gamtinių dujų tiekimo patikimumą pagal 2004/67/EC Direktyvos 3 ir 4 straipsnius reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas (24 str. 3 dalis), kuris numato teisę Vyriausybei nustatyti konkrečias saugumo užtikrinimo priemones, kurių vykdymas dujų įmonėms, vartotojams bei VKEKK yra privalomas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. patvirtino Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą, pagal kurį visi vartotojai skirstomi į: nenutrūkstamo dujų tiekimo ir nutrūkstamo dujų tiekimo. Nenutrūkstamo dujų tiekimo vartotojams, prie kurių priskiriami ir visi buitiniai vartotojai, turi būti sudaromos ir laikomos dujų atsargos. Už nenutrūkstamą dujų tiekimą buitiniams vartotojams yra atsakingos tiekimo įmonės. Jos sudaro dujų atsargas, kurių išlaikymo sąnaudos yra įtraukiamos į dujų tiekimo kainą (Gamtinių dujų įstatymo nuostata). Atsargos turi užtikrinti dujų tiekimą buitiniams vartotojams nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. 10 dienų, o vėliau papildomai po 10 dienų kasmet, kol bus pasiektas 60 dienų lygis. AB „Lietuvos dujos“ kaip dujų tiekimo įmonė yra atsakinga už nenutrūkstamą dujų tiekimą buitiniams vartotojams. Lietuvoje nėra gamtinių dujų saugyklos, todėl AB „Lietuvos dujos“ 2008 m. sudarė gamtinių dujų saugojimo sutartį sutartį su Latvijos Respublikos AB „Latvijas gaze“. Latvijos Respublikoje Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje 2008 m. buvo laikomos 10 mln. kub. m. dujų atsargos, kurios leistų užtikrinti dujų tiekimą 10 dienų laikotarpiui.

2009 metams buitiniams vartotojams saugykloje saugomas 20 mln. kub. m. dujų kiekis – jis

užtikrins nenutrūkstamą dujų tiekimą 20-čiai dienų. Vystant nacionalinės dujų sistemos infrastruktūrą ir ryšius tarp ES narių, Ūkio ministerija 2008 m. pateikė Europos Komisijai paraišką dėl galimybių studijos dėl požeminės gamtinių dujų saugyklos (PDS) įrengimo geologinių ir geofizinių tyrimų (Feasibility Study “Seismic and Geophysical Investigations for the Installation of an Underground Gas Storage Facility”). Ūkio ministerijos ir AB„ Achema“ užsakymu parengta galimybių studija dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo įrengimo Lietuvoje. Studijos rezultatai teigiami ir išvadose nurodoma, kad yra techninės galimybės įrengti SGD terminalą Klaipėdos uosto teritorijoje. Ūkio ministerijos užsakymu UAB „AF-Enprima“ parengė Lenkijos ir Lietuvos dujų sistemų sujungimo galimybių studiją.

2.2. Elektros sektorius 2.2.1. Didmeninė rinka a) Rinkos koncentracijos vystymasis pagal esamą rinką Monopolinė elektros rinkos struktūra Lietuvoje susiklostė istoriškai, kai nuo 1984 m. pradėjo veikti Ignalinos atominės elektrinės I blokas, o 1987 m. – II blokas. Ši elektrinė, kurios instaliuota galia sudarė 3000 MW (dar buvo planuojama pastatyti antra tiek instaliuotos galios), tapo didžiausiu elektros energijos gamintoju ne tik šalyje, bet ir visame buvusiame Sovietų Sąjungos vakariniame regione arba šiuo metu Baltijos šalių teritorijoje. Todėl dar 2002 m. pradžioje atvėrus elektros rinką, konkurencija buvo neįmanoma. 2005 m. uždarius Ignalinos atominės elektrinės I bloką, ir 2009 m. pabaigoje planuojant uždaryti II bloką, Lietuvos elektros sektoriuje išliks kitas stambus gamintojas- AB „Lietuvos elektrinė“, kurios galia sudarys apie 65 proc. šalyje instaliuotos galios. Tačiau nuo 2010 m. planuojamas įgyvendinti elektros rinkos modelis, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 740 dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros plano, gali pakeisti šio elektros gamintojo monopolinę padėtį, sudarant galimybę elektros energijos rinkoje dalyvauti daugiau dalyvių.

11/74

b) Rinkos integracija (su kitomis šalimis, nacionaliniu lygiu), neintegracijos priežastys (perdavimo galios trūkumas, perdavimo operatoriaus diskriminuojantis paskirstymas, nepakankamos reguliuotojo priemonės) 2008 metais Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, išliko kaip sala Europos Sąjungos elektros energetikos sistemoje, išskyrus nedidelio pralaidumo jungtį tarp Estijos ir Suomijos, kuri pradėjo veikti 2007 m. Baltijos šalių rinka per maža efektyviai konkurencijai, o plėstis su kitomis šalimis nebuvo techninių galimybių dėl nesamų jungčių. Praėjusiais metais pradėti nacionaliniai ir tarptautiniai projektai tam, kad Baltijos regionas būtų sujungtas su Šiaurės ir Vakarų Europos šalimis. 2008 metų gegužės mėnesį buvo sujungtos perdavimo (AB „Lietuvos energija“) ir dvi skirstomųjų tinklų (AB „VST“ ir AB Rytų skirstomieji tinklai) bendrovės, sukuriant vieną nacionalinę įmonę LEO LT, AB. 61,7 proc. šios bendrovės akcijų valdo Lietuvos Respublika, likusius 38,3 proc. – UAB „NDX Energija“. Sukurta nacionalinė elektros energetikos bendrovė turi įgyvendinti strateginius šalies energetikos projektus:

- Užtikrinti sklandžią Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų sistemos veiklą; - Įgyvendinti naujosios Lietuvos atominės elektrinės projektą; - Integruoti Lietuvos energetikos sistemą į Europos Sąjungos rinką, įgyvendindama

Lietuvos elektros energetikos sistemų sujungimo projektus su Lenkija ir Švedija bei sinchroniškai sujungdama Baltijos energetikos sistemas su Vakarų Europos energetikos sistema UCTE.

2008 m. lapkričio 20 d. įvyko pirmasis Aukšto lygio grupės (High Level Group – angl.) susitikimas, vadovaujamas Europos Komisijos, Baltijos regiono tarpsisteminių jungčių klausimais. Nuo 2009 m. pradžios vyko elektros energijos integracijos ir tarpsisteminių jungčių darbo pogrupių susitikimai ir jų rezultatas buvo 2009 m. I pusmetyje patvirtintas Baltijos energijos rinkos tarpsisteminių jungčių planas (Baltic Energy Market Interconnection Plan (BEMIP) – angl.) bei 2009 m. birželio 17 d. pasirašytas 8 Baltijos jūros regiono šalių susitarimas dėl minėto plano. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir 2008 m., vyko periodiniai Baltijos šalių energetikos reguliuotojų ir Perdavimo sistemos operatorių susitikimai dėl bendros Baltijos elektros rinkos sukūrimo. Juose buvo svarstomi balansavimo, elektros energijos prekybos tarp valstybių, kompensavimo mechanizmo tarp Perdavimo sistemos operatorių bei kainodaros klausimai, taip pat sukurtos papildomos darbo grupės skaidrumo klausimams svarstyti ir BEMIP plano įgyvendinimui. c) Energijos biržų plėtra Pagal Suomijos, Baltijos perdavimo sistemos operatorių ir Nord Pool Spot AS (toliau vadinama – NPS) bendrą projektą tikimasi nustatyti rinkos kainą Baltijos elektros rinkai, taip sujungiant Skandinavijos ir Baltijos šalis. Pirmas projekto etapas, kuris baigėsi 2008 m. pabaigoje, buvo rinkos kainos nustatymas numanomame (implicit – angl.) aukcione dėl Estlink linijos galios. Antras etapas turėtų leisti apskaičiuoti elektros rinkos kainą Baltijos regione. Šiuo metu valandinė elektros energijos prekyba aukcione vyksta tik Lietuvoje. Toliau tobulinami ir derinami su NPS prekybos principai, kad vėliau būtų galimybė tai pritaikyti Baltijos regionui. d) Išvados Baltijos elektros rinka yra maža efektyviai konkurencijai, todėl numatomi tarpsisteminiai sujungimai LitPol su Lenkija ir NordBalt su Švedija, taip pat ir panašūs kaimyninių valstybių projektai padėtų išspręsti šią problemą. Europos Komisijos dėmesys šiam klausimui padėjo pasiekti pastebimą progresą šioje srityje. 2.2.2. Mažmeninė rinka a) Rinkos koncentracijos vystymasis pagal nustatymus esamai rinkai (kaip apibrėžta konkurencijos įstatyme) 2007 metų viduryje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, elektros rinka buvo atverta 100 procentų. Tai reiškia, kad visi vartotojai tapo laisvieji ir gali pasirinkti elektros energijos tiekėją.

12/74

Nuo 2010 m. ketinama panaikinti galutines visuomenines elektros energijos kainas vartotojams, kurių galia didesnė nei 400 kW, palaipsniui mažinant šį dydį iki 2013 m. Tai leis praktiškai įgyvendinti ir paspartinti rinkos santykius ne tik vidaus, bet ir regioninėje rinkoje. b) Tiekėjo keitimo dinamika Praėjusiais metais, kaip ir elektros rinkos atvėrimo pradžioje, tie patys rinkos dalyviai pasinaudojo teise pakeisti tiekėją. Jie sudarė 14 proc. viso šalyje naudingai patiekto elektros energijos kiekio. Priežastis – sąlyginai pigesnė, nei rinkos sąlygomis skirstomajame tinkle siūlo nepriklausomi tiekėjai, visuomeninių tiekėjų parduodama elektros energijos kaina.

2 lentelė. Deklaruotas ir realus rinkos atvėrimo laipsnis

Rodiklis 2002 m. 2003 m. Iki

2004-07-01

Nuo 2004-07-01

2005 m.

2006 m.

Nuo 2007-07-01

2008 m.

Laisvųjų vartotojų elektros energijos suvartojimas nuo bendro vartotojų elektros energijos suvartojimo, %

20 23 25 74 74 74 100 100

Laisvųjų vartotojų, pasirinkusių nepriklausomus tiekėjus, elektros energijos suvartojimas nuo bendro vartotojų elektros energijos suvartojimo, %

17 17 15 15 15 13 12 14

c) Kainos dinamika (iš viso ir komponentės) palyginti su praėjusiais metais, įskaitant reguliuojamas kainas 2008 m. padidėjus gamtinių dujų kainoms, VKEKK įvertino vidutinę prognozuojamą elektros energijos gamybos kainą visuomeninėse kainose 2008 metams – 33,94 EUR/MWh, kuri, palyginti su 2007 metais, padidėjo – 5,04 EUR/MWh. 2008 metams AB „Lietuvos energija“ vidutinė perdavimo paslaugos kaina padidėjo 0,3 EUR/MWh už galios rezervus. Taigi gamybos ir perdavimo kainos didėjimas 2008 metais sudarė 5,33 EUR/MWh. Kartu brango ir skirstomųjų tinklų operatorių perkama elektros energija būtinoms technologinių įrenginių sąnaudoms bei savosioms reikmėms padengti. AB „VST“ skirstymo paslauga vidutinės įtampos tinklais padidėjo 3,36 EUR/MWh, žemos įtampos tinklais – sumažėjo 3,94 EUR/MWh.

3 lentelė. 2006-2009 metų faktinės ir prognozuojamos kainos, EUR/MWh

Rodikliai AB “VST” AB Rytų skirstomieji tinklai

2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 2009

Elektros gamybos kaina 24.56 28.9 34.32 38.9 24.56 28.9 34.32 38.9

Elektros perdavimo paslaugos kaina

10.05 10.45 10.6 10.77 10.05 10.45 10.6 10.77

Elektros tiekimo paslaugos kaina 0.55 0.55 0.58 0.58 0.61 0.61 0.61 0.61

Visuomeninė elektros energijos kaina vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš aukštosios įtampos elektros tinklų

35.16 39.9 45.5 50.25 35.22 39.96 45.53 50.28

Elektros skirstymo vidutinės įtampos elektros tinklais paslaugos kaina

18.13 18.33 21.58 18.39 17.2 17.11 19.55 16.02

Visuomeninė elektros energijos kaina vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos elektros tinklų

53.29 58.23 66.9 6.86 52.42 57.07 64.85 66.29

Elektros skirstymo žemosios 26.36 26.18 21.98 2.44 20.68 23.75 20.94 23.55

13/74

įtampos elektros tinklais paslaugos kaina

Visuomeninė elektros energijos kaina vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų

79.65 84.41 88.86 93.03 73.1 80.82 85.64 89,84

d) Skundai (temos, skaičius, atsakomybė)

2008 metais Komisija gavo 27 įvairaus pobūdžio vartotojų skundus ir prašymus. Elektros energetikos sektoriuje vartotojai kreipėsi dėl elektros tiekimo kainų ir tarifų taikymo, dėl naujų vartotojų prijungimo įkainių apskaičiavimo, elektros tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo. Reguliuotojas įpareigotas nagrinėti vartotojų prašymus ir skundus dėl elektros tarifų taikymo ir vartotojų prijungimo įkainių dydžio. e) Nacionalinių reguliuotojų veikla, skatinant mažmeninę konkurenciją Norint paskatinti tiek mažmeninę, tiek didmeninę konkurenciją, reikia turėti pakankamą skaičių rinkos dalyvių. Kaip minėta, Lietuvoje dominavo vienas stambus gamintojas, tačiau uždarius paskutinį Ignalinos atominės elektrinės bloką 2009 m., galima tikėtis elektros rinkos pagyvėjimo. 2008 m. buvo pradėti svarstymai, kas gali trukdyti elektros rinkai kainodaros srityje. Nustatytas kliūtis ketinama šalinti, keičiant Elektros energetikos įstatymą ir kainų skaičiavimo metodikas. Esminis pakeitimas būtų visuomeninių (galutinių) elektros energijos kainų palaipsnis panaikinimas iki 2013 m. f) Išvados 2008 metais nepriklausomų tiekėjų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, pasikeitė nežymiai, t. y. išduotų tiekimo licencijų skaičius buvo 20, o licencijuojamą veiklą vykdė 6 įmonės. Ekonominiai motyvai gali lemti vartotojo apsisprendimą pakeisti tiekėją, tačiau kadangi visuomeniniai tiekėjai elektros energiją parduoda žemesnėmis kainomis nei rinkoje, tad tik vartotojai, prisijungę prie perdavimo tinklo, yra pakeitę tiekėją. Galutinių elektros energijos kainų panaikinimas padidintų tiekėjo keitimų skaičių, tačiau kartu vartotojams padidėtų elektros energijos kainos. Be to, nesant pakankamo gamintojų skaičiaus rinkoje, konkurencija yra neefektyvi netgi Baltijos šalių mastu. 2.2.3. Infrastruktūra a) Tarifų tobulinimas Elektros energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Gamybos (elektros energijos ir rezervinės galios) ir nepriklausomo tiekimo srityje kainos nereguliuojamos, išskyrus kai elektros energijos gamintojai ir nepriklausomi tiekėjai užima daugiau kaip 25 proc. elektros energijos pardavimų rinkos Lietuvoje. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekėjo paslaugų kainos reguliuojamos, nustatant viršutinę kainų ribą. Reguliuojami visuomeniniai tarifai apima visas vartotojų kategorijas – gyventojus, smulkų, vidutinį ir stambų verslą. Kaip minėta, 2008 m. pradėti svarstymai dėl galutinių elektros energijos kainų panaikinimo, išskyrus buitiniams ir smulkiems komerciniams vartotojams, kuriems galutinės elektros kainos turėtų būti nebetaikomos nuo 2013 m. b) Investicijos / Str. 22 2008 metais investicijos į perdavimo tinklą buvo 37,7 mln. EUR, o į skirstomuosius tinklus – 86,9 mln. EUR. Panašūs dydžiai numatomi ir 2009 m. Planuojamos tarpsisteminės linijos: 1000 MW LitPol su Lenkija iki 2015 (238 mln. EUR) ir 700-1000 MW NordBalt (buvęs SwedLit) su Švedija (553 mln. EUR).

14/74

2007 m. birželio mėnesį buvo priimtas įstatymas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Planuojama maksimali galia - 3400 MW, statybų pabaiga - 2018 m. Dėl 22 straipsnio, reglamentuojančio tiesioginių linijų naudojimą, nebuvo pastebėta jokių pasikeitimų. c) Galios paskirstymas Elektros perdavimo tinklų pralaidumas yra pakankamas, todėl 2008 metais perkrovų elektros tinkle, taip pat ir Baltijos šalių mastu, nepastebėta. Tačiau vyko paruošiamieji darbai organizuoti aukcioną perdavimo linijos Estlink galios paskirstymui pagal bendrą Nord Pool Spot AS ir Baltijos bei Suomijos perdavimo sistemos operatorių projektą, kuris buvo baigtas 2008 m. pabaigoje. d) Išvados Tarpsisteminių linijų su Lenkija ir Švedija projektai, kurie turėtų užtikrinti tiekimo patikimumą ir elektros rinkos konkurencingumą, pasistūmėjo į priekį, tačiau nepaisant suteikiamos paramos, elektros energijos kainos vartotojams gali gerokai didėti. 2008 m. Baltijos regione problemų dėl perkrovų nebuvo. 2.2.4. Reguliavimas/Atskyrimas a) Nacionalinio reguliuotojo kompetencija Pagal Elektros energetikos įstatymą Komisija privalo kontroliuoti, kad būtų veiksmingai atskirtos apskaitos, siekiant išvengti gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo. Nuo 2002 metų elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklos yra teisiškai atskirtos, t. y. egzistuoja atskiros įmonės. Skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų sąnaudos yra tvarkomos atskirose skirstomųjų tinklų įmonių buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Rinkos operatoriaus, dviejų hidroelektrinių bei kitų veiklų sąnaudos taip pat yra paskirstytos perdavimo sistemos įmonės atskirose apskaitose. 2008 m. gegužės mėnesį sukūrus nacionalinę bendrovę LEO LT, AB, buvo svarstomos tolesnės jos reorganizavimo galimybės. 2009 m. liepos mėnėsį priimti teisės aktai leis padidinti valstybės įtaką bendrovėje, atlikti pertvarkymus ar net ją likviduoti. b) Nacionalinio reguliuotojo taikomos sankcijos VKEKK nustato detalius ataskaitų sudarymo reikalavimus bei atsakomybę už šių nurodymų pažeidimą. Plačiau apie taikomas sankcijas išdėstyta atitinkamame skyriuje. 2008 m. buvo priimtas teisės aktas dėl sankcijų taikymo, kuris numato baudų taikymą ne tik pareigūnams, bet ir įmonėms. c) Perdavimo sistemos operatorių (toliau –PSO) vaidmuo rinkose (PSO santykiai su rinkos vietomis (Energijos biržomis), skaidrumas, gamintojų dispečerizavimas visą laiką ar tik perkrovų valdymo metu, ...) PSO vaidmuo yra vienas esminių, plėtojant elektros rinką. Kasdienių prekybos procesų ir elektros sistemos duomenų valdymo žinojimas jiems suteikia išskirtinę padėtį. Minėtas Nord Pool Spot AS ir Baltijos bei Suomijos PSO projektas parodo, kad bendradarbiavimas yra glaudus. 2008 pabaigoje pagal šio projekto pirmą etapą nustatyta rinkos kaina ties jungiamaja linija Estlink, o pagal antrąjį etapą – bus nustatyta elektros rinkos kaina Baltijos šalims ir prekybos dienos rinka Elbas. Teisės aktais numatyti skaidrumo reikalavimai įgyvendinti. Tačiau, esant reikalui, iškylančius klausimus galima išsiaiškinti.

15/74

Dispečerinis centras dirba visą parą, atlikdamas nacionalinę balansavimo funkciją, atsižvelgdamas į elektros energijos mainus, elektros energijos srautų ribojimus, suderintus su kitomis energetikos sistemomis. Kaip minėta, Lietuvoje ir Baltijos šalių mastu perkrovų nėra. d) PSO ir skirstomųjų tinklų operatorių (toliau – STO) atskyrimo tobulinimas (PSO nepriklausomumo laipsnis, patobulinimai, susiję su PSO atskyrimu rinkoje: tinklo investicijos, tiekimo saugumas; pažanga nuo tada, kai STO teisinis atskyrimas tapo privalomas) PSO ir STO teisinis atskyrimas įvyko 2002 metais. Perdavimo bendrovė AB „Lietuvos energija“ iki praėjusių metų vidurio buvo valstybės valdoma įmonė. Jos sudėtyje išliko hidroelektrinė, hidroakumuliacinė elektrinė ir rinkos operatoriaus funkcijos. e) Išvados Dėl nepakankamo esamo teisinio atskyrimo problemų dėl priėjimo ir naudojimosi tinklais bei dėl nepakankamo investicijų lygio nebuvo. Teisinis atskyrimas užtikrina atskyrimo efektyvumą, tačiau taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ekonomines pasekmes, kurios gali atsirasti dėl perdavimo tinklų įmonės tolesnio skaidymo. Skirstymo ir tiekimo paslaugų atskyrimas nediskutuotinas. 2.2.5. Tiekimo saugumas a) Investicijų plėtojimas (gamyba, perdavimas, skirstymas...) Ruošiantis 2009 m. pabaigoje uždaryti Ignalinos atominės elektrinės paskutinį antrą bloką, planuojama naujos 3200 MW atominės elektrinės statyba iki 2018 metų. Tam tikslui 2008 m. viduryje buvo sukurta nacionalinio investuotojo akcinė bendrovė LEO LT, apimanti perdavimo ir skirstymo įmones, ir tariamasi su užsienio partneriais. Norint išvengti izoliuotos Baltijos šalių rinkos bei padidinti tiekimo saugumą, planuojamos jungiamosios linijos su Lenkija ir Švedija. Skirstymo sektoriuje didesnis investicijų poreikis yra žemos įtampos tinkluose dėl statybų ir nekilnojamo turto sektorių plėtros pastaraisiais metais. b) Tiekimo / poreikio balanso dinamika Nuo 2000 m. elektros energijos poreikis Lietuvoje nuosekliai didėjo apie 2,1 – 5,6 proc. per metus. Atitinkamai didėjo ir tiekimas (gamyba). 2008 m., kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos elektrinių disponuojama galia buvo perteklinė - apie 1700 MW. 2009 m. pabaigoje uždarius II Ignalinos atominės elektrinės bloką, 2010 m. galių balansas gali būti neigiamas, jeigu nebus sumažintas būtinas ilgalaikis rezervas. c) Investicijų vėlavimai (pagrindinės priežastys) Tarpsisteminių projektų įgyvendinimas užtrunka dėl atskirų šalių pozicijų derinimo. Taip pat dėl galimo lėšų trūkumo bei statybos leidimų proceso. d) Šaltinių ir tiekimo diversifikavimas Siekiant išlaikyti energijos šaltinių įvairovę, skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas didinant supirkimo kainas bei svarstomas naujų energijos šaltinių rėmimas, kaip saulės energija. Tiekimo diversifikavimas būtų užtikrintas, įgyvendinus minėtų tarpsisteminių linijų LitPol ir NordBalt projektus. e) Išvados 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką, Lietuvos elektros sistema taps labiau priklausoma nuo gamtinių dujų importo. Taip pat didėjančios šios energijos

16/74

išteklių kainos sumažins elektros energijos tiekimo saugumo lygį. Sukūrus nacionalinio investuotojo įmonę, ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę, tačiau optimistiniu variantu ji bus pastatyta 2018 m. Elektros energijos perdavimo tinklas yra gerai išvystytas, tačiau jungiamųjų linijų nebuvimas su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių elektros sistemomis Lietuvą, o kartu ir Baltijos šalis, daro energetine sala bei kartu mažina tiekimo patikimumą. Minėtos priežastys gali lemti tiekimo saugumo problemas ne tik vietiniu, bet ir regioniniu mastu. 2.2.6. Bendrosios išvados a) Susiję su esama teisine struktūra Kol kas nebuvo pastebėta jokių problemų su teisine struktūra. b) Susiję su 3-iuoju paketu Galimas nacionalinės investuotojo įmonės LEO LT, kuri apima perdavimo (AB „Lietuvos energija“) ir dvi skirstymo įmones (AB „VST“ ir AB Rytų skirstomieji tinklai), neatitikimas 3-iojo paketo nuostatoms dėl perdavimo sistemos atskyrimo. Numatyti planai pertvarkyti minėtą bendrovę.

17/74

3. Elektros rinkos apibūdinimas ir reguliavimas 3.1. Reguliavimo klausimai [23(1) straipsnis, išskyrus „h“] 3.1.1. Jungiamųjų linijų galios ir įrangos valdymas bei paskirstymas, siekiant išvengti

perkrovimų

Lietuvos elektros sistemoje, taip pat ir Baltijos energetikos sistemoje perkrovimų nėra, nes yra pakankamas elektros tinklų pralaidumas. Elektros srautus tarp energetikos sistemų, tarpsisteminių elektros linijų pralaidumo galią, gamybą, suvartojimą, eksportą/importą, perdavimo tinklo įrenginių atjungimų remontams įtaką galių pralaidumams su kaimyninėmis valstybėmis galima sekti Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus interneto puslapyje www.le.lt. Maksimalūs galimi galios srautai su kaimyninėmis valstybėmis, esant normaliai tinklo schemai, parodyti 4 lentelėje.

4 lentelė. Maksimalūs galimi galios srautai su kaimyninėmis valstybėmis

Jungtis Galia, MW

Lietuva - Latvija 1500

Latvija - Lietuva 1350

Lietuva - Baltarusija 2200

Baltarusija - Lietuva 1400

Lietuva - Kaliningradas 680

Šiuo metu perdavimo sistemos operatorius perdavimo tinklo pralaidumui skaičiuoti naudoja

Tarpsisteminių pjūvių pralaidumo skaičiavimo metodiką. Pagal šią metodiką yra vertinami maksimalūs srautai, dinaminis stabilumas, avariniai rezervai ir kiti tinklo būklės parametrai (žr. lentelę).

5 lentelė. Planavimo ir tinklo pralaidumo valdymo etapai

Etapas Terminas Vertinami parametrai

Priešplaninis Daugiau kaip prieš savaitę

Importas/eksportas Planiniai remontai

Planavimas

Savaitė prieš

Hidroakumuliacinės elektrinės darbo planas Hidroelektrinės darbo planas Tinklo būklė

Diena prieš

Hidroakumuliacinės elektrinės darbo plano tikslinimas Hidroelektrinės darbo plano tikslinimas Tinklo būklės tikslinimas

Pralaidumo valdymas

Operacijos diena Elektrinių darbas Rezervų aktyvavimas Tinklo būklė

Baltijos regioninės iniciatyvos grupė analizuoja kompensavimo mechanizmo tarp Baltijos perdavimo sistemos operatorių variantus ir seka Europos Komisijos informaciją šiais klausimais, kad būtų galima pritaikyti bendrus principus. Pastaruoju metu, esant pakankamam elektros tinklų pralaidumui, perkrovimų valdymas neintegruojamas į didmenines rinkas. Nors 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos atominę

http://www.le.lt/

18/74

elektrinę bei nuo 2010 m. pritaikius rinkos santykius Lietuvos elektros prekybos rinkoje, situacija gali keistis. Tokiems atvejams ruošiamasi ir atliekami skaičiavimai. Skaičiuojant ir nustatant perdavimo pralaidumo galią, didelių problemų tarp perdavimo sistemos operatorių nepasitaikė. 3.1.2. Perdavimo ir skirstomųjų kompanijų reguliavimas

2008 metais Lietuvoje licencijuojamą veiklą ir toliau vykdė 1 elektros energijos perdavimo sistemos, 2 regioniniai ir 5 vietiniai (lokalūs) elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai, parodyti lentelėje.

6 lentelė. Tinklų operatorių duomenys

Eil. Nr.

Įmonės pavadinimas Licencijos rūšis Vietinis ar

nacionalinis tinklas

Pagrindiniai akcininkai*

1. AB „Lietuvos energija”

Elektros energijos perdavimas

Nacionalinis AB „LEO LT“ (valstybė – 61,7 %, privati įmonė – 38,3 %)

2. AB Rytų skirstomieji tinklai

Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas

Regioninis AB „LEO LT“ (valstybė – 61,7 %, privati įmonė – 38,3 %)

3. AB „VST” Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas

Regioninis AB „LEO LT“ (valstybė – 61,7 %, privati įmonė – 38,3 %)

4. VĮ „Visagino energija“ Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas

Vietinis Valstybė

5. AB „Achema” Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas

Vietinis Privati įmonė

6. AB „Akmenės cementas”



7. UAB „Prekybos namai Giro“”



8. AB „Lifosa” Elektros energijos skirstymas ir visuomeninis tiekimas


Pastaba: * - duomenys pateikti pagal 2009-02-09 situaciją Praėjusiais metais, palyginti su 2007 m., licencijuotų nepriklausomų tiekėjų skaičius padidėjo 2.

Licencijuotų elektros energijos tiekėjų skaičius nurodytas 7 lentelėje.

7 lentelė. Elektros energijos tiekėjų skaičius atskirais metais

Išduotų tiekimo licencijų

skaičius 2008 metais

Vykdė licencijuojamą

veiklą 2008 metais


veiklą 2007 metais


veiklą 2006 metais


veiklą 2005 metais


veiklą 2004 metais

VET NET VET NET VET NET VET NET VET NET VET NET

6 20 6 8 6 6 7 5 7 5 7 4

Elektros tinklų įmonių linijų ilgiai 2008 m. parodyti 8 lentelėje.

19/74

8 lentelė. Elektros tinklų įmonių linijų ilgiai 2008 m.

Eil. Nr.

Įmonė Orinių linijų ilgis, km

Kabelinių linijų ilgis, km

1. Perdavimo sistemos operatorius (AB „Lietuvos energija“)

6643 33

2. Skirstomųjų tinklų operatoriai: 99551 20133

2.1. AB Rytų skirstomieji tinklai 52047 10009

2.2. AB „VST“ 47504 10124

Tinklo tarifai Nuo 2002 metų Lietuvoje buvo pradėtas taikyti skatinamojo reguliavimo arba viršutinės kainų ribos principas elektros energijos perdavimo, skirstymo (50/50 kainos ir pajamų “kepurių” kombinacijos) paslaugų kainoms pagal įtampų lygius nustatyti. Pagal Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodiką viršutinė riba nustatoma 3 metams, kasmet pradinį atitinkamos veiklos pajamų lygį koreguojant 4 koregavimo koeficientais:

1. indeksavimo (vartotojų kainų indeksas ir efektyvumas); 2. nenumatytų pasikeitimų (išoriniai veiksniai); 3. elektros energijos kiekio poveikio; 4. korekcijos (įvertinamas pajamų viršijimas/nesurinkimas priklausomai nuo taikomos kainų

diferencijavimo struktūros tam, kad būtų užtikrinamos būtinos įmonės pajamos, jei ji nurodo pagrįstas priežastis, dėl ko nebuvo surinkta planuojama suma).

Nustatant viršutines kainų ribas ir pradinį pajamų lygį, įvertinamas sąnaudų pagrįstumas, praėjusio reguliavimo periodo veiklos rezultatai, rinkos plėtros prognozės, teisinės aplinkos pokyčiai ir pan. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma. Atsižvelgiant į šalies mikro bei makroekonominius rodiklius ir pasaulinėje praktikoje taikomus metodus, efektyvumo koeficientai nustatomi minėtai viršutinių kainų ribų trukmei. Lietuvoje yra tik 2 pagrindinės skirstomųjų tinklų įmonės, todėl čia taikoma pusė vartotojų kainų indekso veiklos efektyvumui nustatyti, kuris įvertinamas nustatant viršutinę kainų ribą. Taip pat dalyvaujama palyginamosios analizės projektuose su kitomis šalimis. Vidurio ir Rytų Europos šalių skirstomųjų tinklų bendrovių palyginamoji analizė buvo atlikta Energijos reguliuotojų regioninės asociacijos (ERRA – angl.) iniciatyva, kuri parodė, kad ne tik Lietuvoje efektyviausiai veikė privatizuota elektros skirstomųjų tinklų bendrovė. Jos rezultatai buvo vos ne dvigubai geresni. Taip pat buvo dalyvaujama perdavimo sistemos operatorių palyginamosios analizės projekte, kurį organizavo Europos Sąjungos reguliuotojai. Apibendrinti rezultatai buvo pristatyti 2009 m. pavasarį, kurių pagrindu perdavimo sistemos bendrovėms būtų galima taikyti apie 2 proc. efektyvumą. Pasibaigus ūkiniams finansiniams metams, 50 proc. ir 100 proc. koreguojamas įmonės pelnas, jei viršijama vidutinė paskutiniųjų dvejų metų pelno norma, padidinta atitinkamai 2 ir 6 procentiniais punktais, atsižvelgiant į elektros energijos tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės koeficientą bei investicijų panaudojimą kokybės reikalavimams užtikrinti. Investicijų skatinimas pasireiškia tuo, kad nustatant viršutinę kainų ribą, nusidėvėjimas ir normatyvinis pelnas buvo skaičiuojamas pagal turtą rinkos verte. VKEKK nustačius viršutines kainų ribas, konkrečias perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas bei tarifus nustato ir keičia paslaugų teikėjai. Paslaugų teikėjo nustatytų kainų ir tarifų svertinis

20/74

vidurkis kiekvienais reguliavimo periodo metais neturi viršyti atitinkamų viršutinių kainų ribų. Paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia VKEKK, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nediskriminuojami vartotojai. Pasibaigus kiekvieniems reguliavimo periodo metams, VKEKK kontroliuoja, ar paslaugos teikėjo nustatytų kainų ir tarifų svertinis vidurkis neviršijo viršutinių kainų ribų. Nustačiusi, kad paslaugos teikėjo nustatytų kainų ir tarifų svertinis vidurkis per praėjusius reguliavimo periodo metus viršijo atitinkamą nustatytą viršutinę kainos ribą, VKEKK turi teisę įpareigoti paslaugos teikėją nustatyti atitinkamai mažesnes kainas ir tarifus. Įmonėms nustačius konkrečias kainas ir išdiferencijavus pagal tarifus, Komisija patikrina, ar vidutiniai svertiniai vidurkiai neviršija viršutinės ribos ir tarifai nediskriminuoja vartotojų. Reikėtų paminėti, kad nustatant konkrečius perdavimo paslaugos tarifus, netaikoma G komponentė, t. y. visas perdavimo sistemos paslaugas dengia vartotojai. Kadangi perkrovų elektros tinkluose nėra, tai ir pajamų nėra bei jos nevertinamos kainoje. Prieš tvirtinant įvairius dokumentus, kitos valstybės institucijos gali pateikti pastabas ir pasiūlymus, t. y. formuojant kainodarą, atlieka patariamąją funkciją. Pagal nustatytas elektros energijos kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikų formas iš perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstomųjų tinklų operatoriaus kas ketvirtį ir kasmet reikalaujama pateikti tokią informaciją:

1. elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų bei jų viršutinių ribų skaičiavimus;

2. efektyvumo rodiklius; 3. elektros energijos balansus; 4. įmonių taikomus elektros energijos tarifus, suvartojimą ir pajamas; 5. įmonių elektros energijos pardavimus pagal vartotojų grupes; 6. kitus duomenis, reikalingus elektros energijos rinkai tinkamai prižiūrėti.

Vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklėmis, kas ketvirtį pateikiami šie dokumentai:

1. licencijuojamos ūkinės-finansinės veiklos finansinė atskaitomybė; 2. rinkos operatoriaus ataskaita laisva forma; 3. ataskaita apie tiekimo patikimumo rodiklius.

Kasmet papildomai pateikiama: 1. metinė licencijuojamos veiklos sąnaudų audito ataskaita; 2. metinė elektros energijos tinklų sistemos naudojimo analizė; 3. elektros energijos tinklų sistemos plėtros perspektyvų ataskaita; 4. metinė skundų tyrimo ataskaita.

Pagal Tiekimo saugumo Lietuvos elektros energijos rinkoje monitoringo ataskaitą renkami ir iki kiekvienų metų liepos 31 d. apibendrinami techniniai bei ekonominiai duomenys, darant išvadas dėl elektros energijos tiekimo patikimumo bei dėl vidaus ir regioninės elektros rinkos plėtros perspektyvų. Informacija apima trejų būsimųjų metų prognozes ir įvairiais aspektais bei laikotarpiais atspindi tokius duomenis:

- elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumus, tarpsisteminius ryšius su kaimyninėmis energetikos sistemomis;

- elektros galios balansus; - elektros energijos gamybą, suvartojimą, eksportą ir importą; - rinkos koncentraciją; - elektros energijos pirkimo ir pardavimo apimtis; - rinkos atvėrimo laipsnį; - rinkos dalyvius; - rinkos kainų dinamiką; - laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnį; - prognozuojamos elektros energijos pirkimo, pardavimo ir eksporto apimtis; - prognozuojamus galios balansus;

21/74

- naujų galios pajėgumų poreikį; - numatomą elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtrą ir atnaujinimą, galimas

silpnas vietas. Pagal Elektros energetikos įstatymo nuostatas, VKEKK yra įpareigota kontroliuoti, kaip licencijuotos elektros energetikos įmonės laikosi 2005 m. liepos 15 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-265 patvirtintų Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo paslaugų kokybės reikalavimų (toliau – Kokybės reikalavimai) bei vykdyti elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės monitoringą. VKEKK kasmet atlieka stambiausių elektros energetikos įmonių patikrinimus, analizuoja ir įvertina, kaip įmonės registruoja elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės duomenis, skaičiuoja rodiklius ir sudaro VKEKK teikiamas ataskaitas. Patikrinimų metu nustačius pažeidimų ar trūkumų, įmonės buvo įpareigojamos juos pašalinti per VKEKK nustatytą terminą. Be to, reikėtų akcentuoti, kad 2008 metais Komisija atliko 2005 – 2007 metais sukauptų duomenų, skirtų elektros energijos persiuntimo patikimumo lygiui nustatyti, vertinimą ir pateikė pasiūlymus dėl perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių minimalių patikimumo lygių nustatymo. Pažymėtina, kad pagal Kokybės reikalavimų nuostatas, jau šiais metais kiekvieno rodiklio pokytis bus lyginamas su VKEKK nustatytu minimaliu lygiu ir įvertinamas perdavimo bei skirstymo paslaugų kainų viršutinėse ribose, tokiu būdu skatinant elektros energijos perdavimo bei skirstymo įmones užtikrinti tinkamą elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės lygį visiems vartotojams.

Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais (sistemos operatorius AB „Lietuvos energija“) yra vertinamas dviem rodikliais - END (perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis, kuris parodo dėl nutraukimų perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekį per ataskaitinį laikotarpį) ir AIT (vidutinis nutraukimo laikas, kuris parodo vidutinę nutraukimų trukmę per ataskaitinį laikotarpį). 2008 metais perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (END) siekė 55,1 MWh, iš kurių daugiau nei 53 MWh buvo nepersiųsta dėl „force majeure“ ir išorinio poveikio priežasčių, t. y. ne dėl įmonės atsakomybei priskiriamų priežasčių. 2007 metais perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis buvo beveik 3 kartus didesnis nei 2008 metais (160 MWh), tačiau ir šiais metais didžioji dalis elektros energijos (123,7 MWh) nebuvo persiųsta ne dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių.

2 pav. AB „Lietuvos energija“ perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (END, MWh) pagal nutraukimų priežastis 2007 – 2008 metais

22/74

Atkreiptinas dėmesys, kad panašus santykis yra pastebimas per visą 2005 – 2008 metų laikotarpį (3 pav.). Elektros energijos kiekis nepersiųstas dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių, palyginus su metiniu nepersiųstos elektros energijos kiekiu (dėl visų nutraukimų), sudarė santykinai nedidelę dalį, t. y. vidutiniškai apie 9,6 procento per metus.

3 pav. AB „Lietuvos energija“ perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (END, MWh) per 2005 – 2008 metus

Vidutinė nutraukimo trukmė (AIT) 2005 – 2007 metais (4 pav.) atitinkamai sudarė 3,63, 5,43 ir 4,76 minutės, iš kurių didžiąją dalį laiko sudarė nutraukimai dėl „force majeure“ ir išorinio poveikio priežasčių. 2008 metais vidutinė nutraukimo trukmė siekė 1,85 minutės, iš kurių 0,23 minutės dėl nutraukimų įvykusių dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių.

4 pav. AB „Lietuvos energija“ vidutinė nutraukimų trukmė (AIT, min.) 2005 – 2008 m.

Iš 3 ir 4 pav. pateiktų duomenų matyti, kad tiek nepersiųstos elektros energijos kiekis (END), tiek ir vidutinė nutraukimų trukmė (AIT) dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių per praėjusius metus pakito nežymiai ir palyginti su metiniu kiekiu (trukme) sudarė santykinai nedidelę dalį (END vidutiniškai sudarė apie 9,6 procento, AIT – apie 12 procentų).

23/74

Vadovaujantis Kokybės reikalavimų nuostatomis, perdavimo sistemos operatoriui minimalus elektros energijos persiuntimo patikimumo lygis nustatomas pagal 2005 – 2007 metų vidutinius END ir AIT rodiklius (tik ilgiems ir neplanuotiems nutraukimams). Pagal šiuos rodiklius AB „Lietuvos energija“ nustatytas minimalus patikimumo lygis: ENDMPL =19 MWh, ir AITMPL = 0,56 min. Pažymėtina, kad 2008 metais, pagal perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus preliminarius patikimumo rodiklių END ir AIT duomenis, AB „Lietuvos energija“ neviršijo nustatyto minimalaus patikimumo lygio. Vertinant elektros energijos persiuntimo patikimumo lygį skirstomaisiais tinklais, svarbiausi rodikliai yra vidutinė neplanuotų persiuntimo nutraukimų trukmė SAIDI ir vidutinis nutraukimų skaičius SAIFI, MAIFI, tenkantis vienam sistemos vartotojui. Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės analizė atliekama lyginant AB Rytų skirstomųjų tinklų ir AB „VST“ persiuntimo patikimumo rodiklių duomenis. 2008 metais vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) (5 pav.) vienam AB Rytų skirstomųjų tinklų vartotojui siekė 157 minutes (2007 m. – 246), o vienam AB „VST“ vartotojui – 155 minutes (2007 m. – 358). Dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių įvykusių neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų vidutinė trukmė vienam vartotojui buvo 47 minutės (AB Rytų skirstomieji tinklai) ir 82 minutės (AB „VST“). Nutraukimai dėl išorinio poveikio priežasčių abiejose įmonėse vidutiniškai sudarė 25 minutes.

5 pav. Vidutinės neplanuotų ilgų nutraukimų trukmės vienam vartotojui (SAIDI, min.) pokyčiai pagal nutraukimų priežastis 2005 – 2008 metais

Siekiant įvertinti vidutinį neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų skaičių, tenkantį vienam sistemos vartotojui, skaičiuojami du rodikliai – ilgiems nutraukimams, trunkantiems 3

24/74

minutes ir daugiau (SAIFI), bei trumpiems nutraukimams, kurių trukmė ilgesnė nei tinklų automatikos įsijungimo laikas ir trumpesnė nei 3 minutės (MAIFI). Rodikliai SAIFI ir MAIFI nurodo sistemos nutraukimų vidutinį dažnumą, t. y. kiek kartų vidutiniškai per ataskaitinį laikotarpį buvo nutrauktas elektros energijos persiuntimas vienam sistemos vartotojui. Taigi 2008 m. vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų (SAIFI) skaičius (6 pav.), tenkantis vienam AB Rytų skirstomųjų tinklų vartotojui, buvo 1,63 karto, o AB „VST“ vartotojui – 1,84 karto. Iš jų dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių - 0,94 (AB Rytų skirstomieji tinklai) ir 1,26 (AB „VST“). Nutraukimai, įvykę dėl išorinio poveikio priežasčių, sudarė 0,27 karto (AB Rytų skirstomieji tinklai) ir 0,3 karto (AB „VST“).

6 pav. Vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI, vnt.) pagal nutraukimų priežastis 2005 – 2008 metais

Vidutinis trumpų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (MAIFI) 2008 metais, palyginti su 2007 metais, pakito nežymiai ir sudarė AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose 0,05 karto (2007 m. – 0,07), o AB „VST“ – 0,3 (2007 m. – 0,4) karto. Pagal Kokybės reikalavimų nuostatas, skirstomųjų tinklų operatoriui minimalus elektros energijos persiuntimo patikimumo lygis yra nustatomas pagal 2005 – 2007 metų vidutinius SAIDI ir SAIFI rodiklius (tik ilgiems ir neplanuotiems nutraukimams). Įvertinus skirstomųjų tinklų operatorių pateiktus preliminarius patikimumo rodiklių SAIDI ir SAIFI duomenis, nustatyta, kad 2008 metais AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ jiems nustatyto minimalaus patikimumo lygio neviršijo. Kitas ne mažiau svarbus vartotojui įmonių veiklos vertinimo aspektas yra teikiamų paslaugų kokybė, kuri apima vartotojų įrenginių prijungimo prie įmonės tinklų, vartotojų įspėjimo apie planuojamą energijos persiuntimo nutraukimą klausimus, taip pat greitą ir efektyvų vartotojų skundų tyrimą bei kt.

Pagal skirstomųjų tinklų operatorių pateiktus duomenis, vidutinis laikas, per kurį naujojo vartotojo elektros įrenginiai buvo prijungiami prie skirstomųjų tinklų (kai vartotojo įrenginiams

25/74

prijungti reikia įrengti tik atvadą su apskaitos spinta ar skydu ir šiems darbams atlikti projektas nereikalingas), AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose 2008 metais buvo panašus kaip ir 2007 metais – apie 10 darbo dienų, o AB „VST“ vidutiniškai apie 8 darbo dienas (2007 m. – apie 11 darbo dienų). Laikas, per kurį prijungti įsiskolinimą apmokėjusio buitinio vartotojo elektros įrenginiai, po atjungimo dėl nemokėjimo 2008 metais AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose buvo vidutiniškai 1,4 darbo dienos (nustatytas reikalavimas, kad buitiniai vartotojai būtų prijungti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kiti vartotojai – per 2 darbo dienas), o AB „VST“ – vidutiniškai per 1 darbo dieną. Kitų vartotojų elektros įrenginiai buvo prijungiami AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose – per 1 darbo dieną, o AB „VST“ – per 0,7 darbo dienos. 2007 metais vartotojų elektros įrenginiai buvo prijungiami AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose atitinkamai per 1,6 ir 1,26 darbo dienos, o AB „VST“ – 0,81 ir 0,41 darbo dienos. Pastebėta, kad 2008 metais abiejose įmonėse pailgėjo vidutinis skundų nagrinėjimo laikas: AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose siekė 19,7 kalendorinės dienos buitiniams vartotojams (2007 metais – 16,9) ir 16,7 – kitiems vartotojams (2007 metais – 12,5). AB „VST“ vidutinis skundų nagrinėjimo laikas 2008 metais buvo atitinkamai 17,7 kalendorinės dienos (2007 metais – 18,1) ir kitiems vartotojams – 24,7 (2007 metais – 13,8) kalendorinės dienos. Skirstomųjų tinklų operatoriams yra nustatytas reikalavimas, kad 95 procentai nuo visų gautų skundų būtų išnagrinėta per 30 dienų. 2008 metais šis rodiklis AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose buvo 96,7 procento, o AB „VST“ – 95 proc. VKEKK atsižvelgdama į perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių teikiamų paslaugų kokybės svarbą vartotojams, analizuos elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodiklius, stebės jų pokyčius bei atliks išsamią lyginamąją analizę. Šios analizės rezultatus papildomai ketinama skelbti ir Komisijos interneto svetainėje.

Keičiantis reguliuojamų tinklų operatorių ir visuomeninių tiekėjų elektros energijos kainoms, tarifams ir jų taikymo tvarkai, nauja tvarka skelbiama“Valstybės žinių“ priede “Informaciniai pranešimai”. Galiojančios elektros energijos kainos, tarifai bei jų taikymo tvarka yra viešai skelbiama įmonių interneto svetainėse. Vartotojai taip pat gali susipažinti su numatomais elektros energijos kainų, tarifų ir jų taikymo tvarkos pakeitimais, rasti jų aprašymą bei bendrovei užduoti rūpimus klausimus. Be to, elektros energetikos sektoriaus įmonės yra Elektros energetikos įstatymu įpareigotos ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų ar tarifų padidinimo raštu ar kitais būdais pranešti buitiniams vartotojams apie kainų padidėjimą. Prijungimo prie veikiančių elektros energijos tinklų įkainius nustato Komisija. Įkainių dydžiai viešai skelbiami Komisijai priimant nutarimą dėl jų patvirtinimo. Galiojančių įkainių dydžius taip pat nuolat galima rasti bendrovės interneto svetainėje arba sužinoti paskambinus į įmonę svetainėje nurodytais pagalbos telefonais. Bendrovės rinkos dalyviams viešai skelbia informaciją apie:

- elektros energijos tarifus vartotojams, jų pakeitimus, naujus planus ir t.t.; - komercinius nuostolius ir technologines sąnaudas; - naujų vartotojų prijungimo sąlygas bei procedūras bendrovėje, remiantis galiojančiais

teisės aktais (reikalingi dokumentai, paraiškos ir t.t.); - apmokėjimo už elektros energiją sąlygas bei terminus, apmokėjimų dydžius ir t.t.; - įvairias akcijas ir nuolaidas.

Informaciją rūpimais klausimais vartotojai gali gauti ne tik iš valstybės ir žiniasklaidos leidinių bei interneto puslapių, bet ir visuose klientų aptarnavimo skyriuose, informacijos ir bendraisiais telefonais, informaciniuose lankstinukuose.

26/74

Elektros energijos persiuntimo paslaugos kaina skiriasi priklausomai nuo to, iš kokios įtampos elektros tinklų vartotojai gauna elektros energiją. Stambūs pramonės vartotojai, suvartojantys apie 24 GWh elektros energijos per metus, bei kurių leistinoji naudoti galia siekia 4 000 kW, elektros energiją gauna iš vidutinės ir aukštosios įtampos elektros skirstomųjų tinklų, o namų ūkiai, per metus suvartojantys apie 3 500 kWh, ir verslo klientai, kurių metinis suvartojimas siekia 50 MWh bei leistinoji naudoti galia – apie 50 kW, paprastai elektros energiją gauna iš žemosios įtampos elektros skirstomųjų tinklų. Atitinkamai jų vidutinės elektros energijos persiuntimo kainos parodytos 9 lentelėje.

9 lentelė. Vidutinės elektros energijos persiuntimo paslaugų kainos 2008 metais

Pavadinimas Ig Ib Dc

Vidutinės elektros energijos persiuntimo paslaugų kainos šalyje, EUR/MWh

28,79 60,76 60,76

Savivaldybių mokesčių, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų ar kitos panašios sąnaudos į elektros energijos persiuntimo paslaugų kainas neįskaičiuojamos. Pagal dviejų pagrindinių skirstomųjų tinklų regionus elektros tinklų tarifai parodyti lentelėje.

10 lentelė. Atskirų regionų įmonių elektros skirstymo paslaugos kainos

Rodikliai/Įmonė AB “VST” AB Rytų skirstomieji tinklai

Elektros skirstymo vidutinės įtampos elektros tinklais paslaugos kaina, EUR/MWh

21,58 19,55

Elektros skirstymo žemos įtampos elektros tinklais paslaugos kaina, EUR/MWh

21,98 20,71

Balansavimas Nuo 2002 metų antrojo ketvirčio pradėjus veikti elektros energijos aukcionui, tuo pačiu ir valandinei prekybai tarp gamintojų, balansavimo elektros energijos prekybos ir pirkimo-pardavimo kainų nustatymo procedūros nesikeitė. Tačiau Baltijos regioninės iniciatyvos balansavimo harmonizavimo darbo grupėje vyko diskusijos dėl galimybės suvienodinti balansavimo mechanizmą tarp Baltijos šalių. 2009 m. pradžioje ši grupė baigė darbą ir pagal atliktą studiją darbas balansavimo energijos klausimais turėtų būti tęsiamas su ne Europos Sąjungos šalimis. Balansavimo elektros energijos kaina skaičiuojama kaip aukciono tam tikros valandos vidutinė svertinė kaina, pakoreguota koeficientais 0.8 arba 1.2, kai elektros energija atitinkamai parduodama arba perkama iš aukciono. 2008 m. vidutinė metinė aukciono kaina sudarė apie 26,4 EUR/MWh (mažiausia buvo 19 EUR/MWh, o didžiausia – 49,7 EUR/MWh). Balansavimo rinkoje koncentracija buvo didžiausia rugpjūčio mėnesį, kai Ignalinos atominė elektrinė buvo remontuojama, ir mažiausia – gegužės mėnesį, kai rinkoje buvo daug pigios importuojamos elektros energijos. 3.1.3. Veiklų atskyrimas

VKEKK užtikrina, kad elektros energetikos rinkoje būtų efektyvi konkurencija, vartotojai ir tiekėjai nebūtų diskriminuojami ir visi vartotojai gautų nustatytos kokybės paslaugas. Komisija kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos apskaitos, siekiant išvengti gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo. Elektros energetikos įstatymas nustato, kad skirstomųjų tinklų įmonė, kai ji, be skirstymo veiklos, vykdo ir visuomeninio tiekėjo veiklą, privalo atskirti šias veiklas. Skirstymo ir tiekimo veikla laikoma atskirta ir tuo atveju, jei visuomeninio tiekėjo veikla užsiima skirstomųjų tinklų

27/74

įmonės pardavimų (elektros tiekimo) padalinys, su sąlyga, kad bus užtikrinamas ūkinių operacijų atskyrimas. Elektros energetikos įmonės ūkines operacijas, susijusias su perdavimo, skirstymo, tiekimo ar kita su elektros energetika nesusijusia veikla, registruoja, grupuoja ir apibendrina atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Visuomeniniai tiekėjai, tiekiantys elektros energiją ne tik vartotojams, negalintiems pasirinkti tiekėjo, bet ir laisviesiems vartotojams, informaciją, susijusią su vartotojais, negalinčiais pasirinkti tiekėjo, ir laisvaisiais vartotojais registruoja, grupuoja ir apibendrina atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatorius ir visuomeniniai tiekėjai, vykdantys įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, su šiuo įpareigojimu susijusias gautas pajamas ir patirtas sąnaudas kaupia, detalizuoja ir įtraukia į apskaitą atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklėse nustatyta, kad verstis kiekvienos rūšies licencijuojama veikla elektros energetikos sektoriuje išduodama atskira licencija. Įmonė privalo tvarkyti atskirą kiekvienos licencijuojamos veiklos apskaitą. Metams pasibaigus, per keturis mėnesius turi būti atliktas elektros energetikos įmonių licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai. Reguliuotojas tikrina sąnaudų paskirstymą pagal atskiras veiklas, nustatant jų paslaugų viršutines ribas. Taip pat vykstama į įmones, kur tikrinama, kaip vykdomi licencijose nustatyti reikalavimai. Lietuvoje yra 1 perdavimo sistemos operatorius AB „Lietuvos energija“ ir 2 pagrindiniai skirstomųjų tinklų operatoriai: AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“. Iki 2008 metų gegužės mėnesio pagrindinis AB „Lietuvos energija” akcininkas buvo Lietuvos valstybė, valdanti 96,5 proc. įmonės akcijų. Pagrindinis valstybės akcijų valdytojas – Ūkio ministerija. Likusius 3,5 proc. įmonės akcijų valdė smulkieji akcininkai. Pagrindinis AB Rytų skirstomųjų tinklų akcijų savininkas buvo valstybė, ji valdė 71,35 proc. akcijų, E.ON Energie AG valdė 20,28 proc. akcijų ir smulkieji akcininkai valdė 8,37 proc. akcijų. Pagrindinis valstybės akcijų valdytojas – Ūkio ministerija. AB “VST” 2003 m. gruodžio 23 d. buvo privatizuota. Didžiausias įmonės akcininkas buvo lietuviško kapitalo bendrovė UAB „NDX Energija“. Ji valdė 97,1 proc. VST akcijų, smulkieji akcininkai turėjo 2,9 proc. akcijų. Kai 2002 metais vertikaliai integruota SPAB „Lietuvos energija“ buvo reorganizuota, sukuriant keturis naujus juridinius vienetus: dvi skirstomųjų tinklų bendroves bei dvi elektrines (Lietuvos elektrinę ir Mažeikių elektrinę), jos sudėtyje liko dvi hidroelektrinės: Kauno HE ir Kruonio HAE, kurios naudojamos nacionalinio balanso užtikrinimui. Kruonio HAE agregatai naudojami ir kaip sinchroniniai kompensatoriai. Tai svarbi priemonė, reguliuojant įtampos lygius 330 kV įtampos elektros tinkle. Tačiau ateityje numatoma atskirti ir minėtas gamybos įmones. Perdavimo sistemos operatorius nevykdo tiekimo veiklos, tačiau kaip padalinys įmonėje veikia Rinkos operatorius, kuris atsakingas už elektros energijos prekybos, kartu ir aukciono, organizavimą. Taip pat numatomi planai atskirti šį departamentą, ir kai tik bus pasirengta ateityje, jis taptų elektros birža, greičiausiai kaip Nord Pool Spot AS padalinys. Skirstymo paslaugos ir visuomeninio tiekimo paslaugos sąnaudos apskaitose yra atskirtos. Tačiau planuose taip pat numatoma, kad iki 2010 m. pabaigos visuomeninis tiekėjas turėtų tapti paskutinės vilties tiekėju ir ateityje veikti kaip atskira bendrovė.

28/74

Tiek perdavimo elektros tinklo operatoriaus, tiek skirstomųjų elektros tinklų operatorių administraciniai pastatai geografiškai yra atskirose nuo elektros gamintojų teritorijose. AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB “VST” taip pat yra visuomeniniai tiekėjai, todėl šias funkcijas vykdantys įmonių padaliniai yra įkurti greta skirstomųjų elektros tinklų operatoriaus funkcijas vykdančių įmonių padalinių. Perdavimo sistemos operatorius (PSO) bei elektros skirstomųjų tinklų operatoriai (STO) nuo 2002 metų veikia kaip visiškai atskirti juridiniai asmenys. Įmonės turi atskirus pavadinimus, prekių ženklus, administracinius pastatus, interneto svetaines:

- AB “Lietuvos energija” (PSO) – www.le.lt ; - AB Rytų skirstomieji tinklai (STO) – www.rst.lt ; - AB “VST” (STO) – www.vst.lt .

Informacija apie įmonių veiklą, energetikos sektorių, elektros rinką ir pan. galima gauti iš interneto tinklalapio, lankstinukų, brošiūrų, metinės ataskaitos, multimedia prezentacijos, dokumentinių/informacinių filmų, renginių (organizuojamų ir remiamų), pranešimų žiniasklaidai, informacinių straipsnių ir pan. Įmonės savo interneto tinklalapiuose skelbia metines ataskaitas su finansine atskaitomybe, ekonominiais ir techniniais rodikliais. AB “Lietuvos energija”, AB Rytų skirstomųjų tinklų ir AB “VST” akcijomis prekiaujama Lietuvos centrinėje vertybinių popierių biržoje, įmonių ketvirtinės ataskaitos yra skelbiamos viešai, laikantis vertybinių popierių biržos reikalavimų. Pagal nustatytą AB „Lietuvos energija“ atskirų veiklų pelno (nuostolių) ataskaitų sudarymo tvarką, ūkinės operacijos, susijusios su Perdavimo sistemos operatoriaus veikla, registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Po kiekvienų finansinių metų reguliuojamose elektros tinklų įmonėse nepriklausomi auditoriai atlieka konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir pajamų bei sąnaudų pagal licencijuotas veiklas auditą. Finansinė atskaitomybė ir auditorių išvados yra pateikiamos VKEKK. Ataskaita pagal veiklas viešai pateikiama kartu su kasmetine bendrovės veiklos ataskaita. Bendrovės skelbia audituotas finansines ataskaitas, patvirtintas nepriklausomų audito kompanijų. Atskirų juridinių įmonių – Perdavimo sistemos operatoriaus AB „Lietuvos energija“ ir skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „VST“ ar AB Rytų skirstomųjųji tinklų - auditoriai skiriasi. Vadovaujantis viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis bei elektros energijos sektoriaus licencijavimo taisyklėmis, Komisija nustato ataskaitų formas, pagal kurias elektros perdavimo ir skirstymo operatoriai yra įpareigoti teikti VKEKK ketvirtines ataskaitas apie patiriamas sąnaudas, elektros tiekimo kokybės ir patikimumo rodiklius, elektros energijos balansus, kainas ir kitus faktinius bei planinius rodiklius. Elektros energijos skirstymo paslaugos ir visuomeninio tiekimo paslaugos sąnaudos atskiriamos pagal su VKEKK suderintą sąnaudų atskyrimo metodiką. Kadangi perdavimo ir skirstymo veiklos yra teisiškai atskirtos, VKEKK tikrina skirstomųjų tinklų įmonių patvirtintus skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų sąnaudų atskyrimo principus, kurių pagrindu skaičiuojamos atitinkamos kainos. Pagal Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnį gamybos, perdavimo, skirstomųjų tinklų ir tiekimo įmonėse turi būti atliekamas privalomas nepriklausomas auditas. Šios įmonės, kurių veikla reguliuojama įstatymo nustatyta tvarka, teikia finansinę atskaitomybę ir auditorių išvadas VKEKK. Reguliuotojui užsakius, audito įmonių atstovai gali atlikti auditą pagal VKEKK patvirtintose Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklėse nustatytas formas.

http://www.le.lt;/

http://www.rst.lt/

http://www.vst.lt;/

29/74

VKEKK nustato detalius ataskaitų sudarymo reikalavimus bei atsakomybę už šių nurodymų pažeidimą. Už licencijuojamos veiklos pažeidimus VKEKK gali skirti baudas, sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą. Sustabdydama licencijos galiojimą,Komisija nustato terminą, per kurį įmonė privalo pašalinti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. Nepašalinus pažeidimų iki nustatyto termino, licencijos galiojimas gali būti panaikinamas. Be to, įmonės vadovas už padarytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už licencijoje nurodytų sąlygų nesilaikymą, energijos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo ir vartojimo tvarkos pažeidimus, energijos išteklių ir energijos bei šalto vandens tiekėjų duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą nepateikimą ir žinomai klaidingų duomenų pateikimą, Komisijos nutarimų pažeidimą arba jų nevykdymą ir jos nurodymų nevykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad juridiniai asmenys nėra traukiami administracinėn atsakomybėn – už atitinkamus pažeidimus baudžiami atsakingi pareigūnai, fiziniai asmenys. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato dvi pagrindines nuobaudų rūšis – įspėjimą ir piniginę baudą, kurios dydis svyruoja priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio.

3.2. Konkurencijos klausimai [23(8) ir 23(1)(h) straipsniai] 3.2.1. Didmeninė rinka

Reorganizavus elektros energetikos sektorių, gamybos ir tiekimo sritys nereguliuojamos, išskyrus, jei užimama 25 proc. elektros energijos pardavimo rinkos. Gamybos struktūra ir didmeninės rinkos modelis, pateiktas ankstesnėse ataskaitose, nesikeitė. Rinkoje aktyviai dalyvavo 8 iš 20 nepriklausomų tiekėjų. Reikėtų paminėti, kad 2008 m. suaktyvėjo tiekėjai, turintys užsienio kapitalą ir norintys užsiimti eksporto bei importo veikla. Kaip minėta, kol kas valandinė prekyba vyksta tik tarp gamintojų, o tiekėjų perkama elektros energija apskaitoma už mėnesį. Suderinus prekybos principus su Nord Pool Spot AS, ilgainiui valandinė prekyba būtų įteisinta ir paklausos pusėje. Valandinės aukciono elektros energijos kainos dinamika pavaizduota paveikslėlyje.

7 pav. Aukciono (papildomos elektros energijos) kainos dinamika 2004-2008 m.

30/74

Iš grafiko matyti, kad aukciono kaina labai svyravo ir piką pasiekdavo Ignalinos atominės elektrinės remonto metu. Praėjusiais metais vidutinė aritmetinė aukciono kaina sudarė 34,3 EUR/MWh.

2008 metais elektros energijos suvartojimas buvo 9,8 TWh ir pikinė apkrova - 2,0 GW. Lietuvoje esamų elektrinių disponuojama galia buvo 4,6 GW ir į tinklą patiekta elektros energija sudarė 12,6 TWh. 2008 metais Lietuvoje buvo 3 elektrinės, kurių galia ne mažesnė kaip 5 proc. instaliuotos galios: VĮ Ignalinos atominė elektrinė, AB Lietuvos elektrinė ir UAB „Vilniaus energija“. Trijų didžiausių įmonių galių proporcija 2008 metais sudarė 68 proc. nuo instaliuotos galios. Pagal pagamintą kiekį buvo 2 elektrinės, užimančios daugiau nei 5 proc. gamybos rinkos: VĮ Ignalinos atominė elektrinė ir AB Lietuvos elektrinė. Šių didžiausių įmonių pagamintos energijos proporcija sudarė 78,9 proc. Šalies elektros energijos poreikiui tenkinti bazinį energijos sistemos apkrovimą ir toliau dengė Ignalinos AE. Esant sistemos vidutiniam apkrovimui elektros energiją tiekia Ignalinos AE ir šiluminės elektrinės. Elektros energijos vartojimo piko metu kartu su Ignalinos AE bei šiluminėmis elektrinėmis sistemą palaiko Kruonio HAE, užtikrindama operatyvinį rezervą. Nuo 2008 m. gamybos dalyje nėra išskiriama VIAP energija, t. y prekiaujama tik dviejų rūšių energija – kontraktine ir papildoma energija per aukcioną. Aukcione prekiaujama energija skiriama į remiamą ir virš remiamos. 2008 m. remiamą energiją sudaro pagal kvotas superkama energija ir iš atsinaujinančių šaltinių superkama energija. Elektros energijos aukcione aktyviai prekiavo 5 tiekėjai (gamintojai). Ilgalaikių kontraktų tarp gamintojų ir tiekėjų nėra. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos pagal rūšis dinamika pavaizduota 8 paveikslėlyje.

8 pav. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos kitimas pagal rūšis 2008 metais

Elektros energijos pardavimas vidaus elektros energijos vartotojams matomas 9 paveikslėlyje.

31/74

9 pav. Parduotos elektros energijos struktūra 2008 metais

Kaip minėta, pagal Suomijos, Baltijos perdavimo sistemos operatorių ir Nord Pool Spot AS bendrą projektą tikimasi nustatyti rinkos kainą Baltijos elektros rinkai. Tai reikštų, kad Skandinavijos šalių rinkos teritorija bus išplečiama į Baltijos šalis. Pirmas projekto etapas buvo rinkos kainos nustatymas numanomame (implicit – angl.) aukcione dėl linijos Estlink galios iki 2008 m. pabaigos. Antras etapas – minėta rinkos kaina regioninei Baltijos rinkai atidėta po 2010 m. Tiekėjų arba paklausos pusės dalyvavimas didmeninėje rinkoje ir jų nupirkti kiekiai parodyti lentelėje.

11 lentelė. Kontraktinės elektros energijos prekybos apimtys tarp tiekėjų ir gamintojų 2008 metais, MWh

Tiekėjas

Gamintojas

IŠ VISO

VĮ Ignalinos atominė elektrinė

UAB „Vilniaus energija“

AB Mažeikių elektrinė

Kitos

RGA VRGA RGA VRGA

VT AB Rytų skirstomieji tinklai 2.487.991 288.725 0 71.208 8.990 2.856.914

VT AB "VST" 2.314.097 304.000 0 77.436 110 2.695.643

NT AB "Prekybos namai Giro" 2.488 0 0 0 0 2.488

NT AB "Mažeikių elektrinė" 499.077 0 232.013 0 0 731.090

NT AB "Achema" 226.260 0 0 0 0 226.260

UAB Korelita 24.688 0 0 0 0 24.688

NT VĮ "Visagino energija" 38.905 0 0 0 0 38.905

32/74

NT UAB "Akmenės cementas” 74.521 0 0 0 0 74.521

NT UAB "Lumen Balticum" 65 0 0 0 0 65

Iš viso 5.668.092 592.725 232.013 148.644 9.100 6.650.574

Kokią dalį rinkoje sudarė pagrindiniai tiekėjai parodyta 12 lentelėje.

12 lentelė. Tiekėjų užimama nupirktos elektros energijos rinkos dalis 2008 metais

Tiekėjai Kiekis, MWh %

Nepriklausomi tiekėjai 1.312 13

AB "VST" 4.351 42

AB Rytų skirstomieji tinklai 4.598 44

VĮ "Visagino energija" 66 1

Iš viso 10.327 100

Lietuvos perdavimo tinklas pakankamai gerai integruotas su Baltarusija, Latvija ir Kaliningrado sritimi ir tai leidžia eksportuoti elektros energiją. Ryšio su kaimynine Lenkijos energetikos sistema šiuo metu nėra. Valandinė prekyba eksporto/importo srityje pradėta nuo 2003 metų lapkričio mėn. 2008 metais AB „Lietuvos energija“ elektros pardavimas užsieniui sudarė 2,6 TWh. Palyginti su praėjusiais metais, elektros eksportas išliko panašus. 2007 metais importuota 1,68 TWh, t. y. 45 proc. daugiau, nei 2007 metais Elektros prekybos kiekiai tarp šalių parodyti lentelėje.

13 lentelė. Elektros eksportas – importas 2008 metais, mln. kWh

2008 m. Eksportas į Importas iš

Latviją Baltarusiją Skandinaviją Rusiją Estiją Iš viso: Rusijos Latvijos Estijos Iš viso:

Iš viso: 611,6 304,1 415,2 98,7 1209,1 2638,7 1515,8 119,9 40,3 1676,0

Kainos yra sutartinės, o sutartys daugiausiai sudaromos tarp perdavimo sistemos operatorių. Baltijos regioninės iniciatyvos darbo grupės sprendė aktualias problemas, siekiant įgyvendinti regioninę elektros rinką. Iš esmės vyko paruošiamieji darbai dar tik realiai atsiversiančioms rinkoms, nes Estijos elektros rinka visiškai atverta bus 2013 m., o Lietuvoje egzistavo stambus gamintojas, tiekiantis daugiau nei 70 proc. elektros energijos nacionalinei rinkai. Nuo 2010 m. situacija turėtų keistis, nes Ignalinos atominė elektrinė turėtų būti uždaryta 2009 m. pabaigoje, kas ateityje turėtų leisti palaipsniui didinti konkurenciją regione. Elektros rinkos kainos kaimyninėse Baltijos šalyse buvo šiek tiek mažesnės nei Lietuvoje. Estijoje tokią situaciją greičiausiai lėmė turimi nacionaliniai energijos ištekliai – skalūnai. Lietuvoje kainą didino turima infrastruktūra ir susiję remtinos energijos pirkimo sąnaudos dėl padidėjusių gamtinių dujų kainų. Latvijoje didesnė dalis suvartojamos elektros energijos yra importuojama, tai leidžia derėtis ir gauti galimai žemesnes elektros energijos kainas. 3.2.2. Mažmeninė rinka Bendras galutinių vartotojų suvartojimas šalyje sudarė 9,1 TWh. Elektros energijos suvartojimas pagal sektorius parodytas lentelėje.

33/74

14 lentelė. Elektros energijos suvartojimas pagal sektorius 2008 m.

Eil. Nr. Sektorius Suvartojimas, TWh

1. Pramonė 3,0

2. Paslaugos 0.7

3. Buitiniai vartotojai 2.8

4. Kiti vartotojai (transportas, žemės ūkis ir kt.) 3.3

5. Iš viso 9.8

2008 metais elektros energijos tiekimo sektoriuje licencijas visuomeninio tiekėjo veiklai vykdyti turėjo 6 įmonės, nepriklausomo tiekėjo licencijas gavo 20 įmonių, nepriklausomo tiekėjo veiklą vykdė 8. Pagrindiniai visuomeniniai tiekėjai, tiekiantys energiją visiems to pageidaujantiems vartotojams aptarnaujamoje teritorijoje yra AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“. AB „Mažeikių nafta“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas, UAB „Lumen Balticum‘, Prekybos namai „Giro“, UAB „Korelita“, UAB „Fortis energy“, UAB „Energijos realizacijos centras“ yra nepriklausomi tiekėjai, tiekiantys energiją laisviesiems vartotojams: 2008 metais tik 6 laisvieji vartotojai pasirinko nepriklausomus tiekėjus. Laisvojo vartotojo statusą turinčios AB „Korelita“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“ gavo nepriklausomo tiekėjo licencijas ir rinkoje prekiavo kaip tiekėjai. Visuomeniniai tiekėjai AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ užima pagrindinę tiekimo rinkos dalį. 2008 metais ji sudarė 84,7 proc. parduotos elektros energijos šalies vartotojams. 2008 metais aktyvus nepriklausomas tiekėjas, kurio dalis rinkoje gali siekti 5 proc., buvo AB „Mažeikių nafta“. Trijų didžiausią elektros kiekį nupirkusių nepriklausomų tiekėjų dalis sudarė beveik 10 proc. Alternatyvių tiekėjų pasiūlymai vartotojams naudingi dėl mažesnės elektros energijos kainos. Pažymėtina, kad tai labiau taikytina stambiems vartotojams, kurių elektros energijos vartojimo grafikas yra tolygesnis, todėl šie vartotojai naudojasi elektros rinkos pranašumais nuo pat elektros rinkos atvėrimo 2002 metais. Vienas stambiausių Lietuvoje elektros energijos gamintojų – VĮ Ignalinos atominė elektrinės– turi ir nepriklausomo tiekėjo licenciją. Dar 4 gamintojai taip pat turėjo nepriklausomo tiekėjo licenciją, o iš jų didžiausias - AB „Mažeikių nafta“. Nuo pat rinkos atvėrimo 2002 metais nepriklausomų tiekėjų, neturinčių ryšio su perdavimo sistemos operatoriumi bei skirstomųjų tinklų operatoriumi, skaičius kasmet didėjo nuo 13 iki 20. Tačiau 2007 metais, palyginti su 2008 metais, išduotų nepriklausomo tiekėjo licencijų skaičius padidėjo iki 20, o elektros rinkoje aktyviai dalyvavo 8 įmonės. Tik atvėrus elektros rinką, 6 stambūs pramonės vartotojai, gaunantys elektros energiją iš elektros perdavimo tinklo, pakeitė tiekėją ir tas pats skaičius išliko 2008 metais. Laisvieji vartotojai gali pasirinkti ir keisti elektros energijos tiekėją nemokėdami jokio mokesčio. Skirstomųjų tinklų operatoriai taip pat atlieka visuomeninio tiekėjo funkcijas ir turi tiekti elektros energiją visiems to pareikalavusiems ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinkusiems elektros energijos vartotojams už iš anksto nustatytą ir paskelbtą visuomeninę elektros energijos kainą. Vartotojų ir tiekėjų veiksmai bei pareigos, vartotojams keičiant elektros energijos tiekėją, nustatyti Elektros energetikos įstatymo 28 straipsnyje „Nepriklausomas elektros energijos tiekimas“. Laisvasis vartotojas, esantis visuomeninio tiekėjo licencijoje nurodytoje teritorijoje, prieš sudarydamas arba nutraukdamas elektros energijos tiekimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti visuomeniniam tiekėjui. Taip pat ir nepriklausomas tiekėjas, prieš sudarydamas arba

34/74

nutraukdamas elektros energijos tiekimo sutartį su laisvuoju vartotoju, esančiu visuomeninio tiekėjo licencijoje nurodytoje teritorijoje, privalo prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti visuomeniniam tiekėjui. Laisvieji vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui sumokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, už sistemines paslaugas bei už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Laisvieji vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo perdavimo sistemos operatoriui sumokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje. 2008 metais nebuvo nei vieno buitinio vartotojo, kuris pakeistų tiekėją. Lentelėje parodyti duomenys neįvertina rinkoje pagal tiesiogines sutartis su nepriklausomais tiekėjais sutartų kainų.

15 lentelė. Elektros energijos kaina pagal komponentes 2008 metais, EUR/MWh

Pavadinimas/Vartotojų grupė Ig Ib Dc

Persiuntimo paslaugų kaina (be rinkliavų) iš jos: perdavimo paslaugos kaina

28,78 6,98

60,76 6,98

60,76 6,98

Rinkliavos, įskaičiuotos į persiuntimo paslaugų kainą - - -

Energijos ir tiekimo paslaugos kaina* 34,87 34,87 17,00

Mokesčiai (PVM – 18%) 11,47 17,20 14,02

Iš viso (įskaitant visus mokesčius) 75,12 112,83 91,78

* - Nuo 2008 m. sausio 1 d. ši dedamoji yra kaip perdavimo paslaugos kainos komponentė ir sudaro 10,77 EUR/MWh. Lentelėje pateiktos kainos apskaičiuotos pagal reguliuojamas galutines arba visuomenines kainas vartotojams. Šios kainos taikomos dėl konkurencijos nebuvimo elektros rinkoje, nes dominuoja vienas gamintojas (VĮ Ignalinos atominė elektrinė), užimantis apie 70 proc. rinkos. Minėtos visuomeninės kainos nustatomos paslaugų teikėjų (visuomeninių tiekėjų), neviršijant Komisijos nustatytų šių kainų viršutinių ribų vieneriems metams. Situacija turėtų keistis, kai nuo 2010 m. Ignalinos atominė elektrinė bus uždaryta ir palaipsniui vartotojams nebus taikomi visuomeniniai tarifai.

Elektros energijos tarifų skaičiuoklės bendrovės netaiko, tačiau viena iš skirstomųjų bendrovių turi trumpąjį kontaktų centro telefonu bei interaktyvią interneto svetainę. Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad VKEKK išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Skundai, neatitinkantys šios tvarkos reikalavimų, nagrinėjami vadovaujantis Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo VKEKK tvarka. VKEKK 2008 metais išnagrinėjo apie 170 įvairaus pobūdžio gyventojų skundų ir prašymų. Gana daug skundų buvo nepagrįsti, nes vartotojai skundėsi neįsigilinę ar nesupratę teisės aktuose išdėstytų nuostatų (tokiems vartotojams VKEKK nurodydavo teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrus teisinius santykius, ir paaiškindavo tam tikras jų nuostatas) arba skundėsi Komisijai, nors pagal teisės aktų reikalavimus dėl iškilusių problemų visų pirma turėjo kreiptis į jiems paslaugas teikiančią įmonę (atsakydama į tokius skundus ar

35/74

prašymus, VKEKK nurodydavo teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius įmonės teises ir pareigas vartotojų atžvilgiu). Pagrįstus skundus, paremtus konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir aplinkybėmis dėl neteisėtų įmonių veiksmų, VKEKK išnagrinėjo, pateikdama argumentuotas išvadas bei atitinkamus įpareigojimus pažeidimus padariusioms įmonėms. VKEKK gauti skundai dėl apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, dėl daugiabučių namų eksploatavimo ir priežiūros įkainių pagrįstumo buvo išnagrinėti pagal kompetenciją bendradarbiaujant su Valstybine energetikos inspekcija, Nacionaline vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos ar atitinkamos savivaldybės administracija. Tarnybinis bendradarbiavimas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ar įstaigomis sudarė galimybes visapusiškai bei efektyviai spręsti vartotojų skunduose keliamas problemas ir turėjo teigiamos reikšmės vartotojų teisių gynimui. 2008 m. elektros klausimais buvo gauti 27 skundai. Vartotojai kreipėsi dėl elektros tiekimo kainų ir tarifų taikymo, dėl naujų vartotojų prijungimo įkainių apskaičiavimo, elektros tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo. Toliau diskutuota dėl ūkininkams taikomų elektros energijos tarifų. Ūkininkai, iš kolūkių išsipirkę sandėlius, kitus pastatus, paveldėjo ir didžiulius elektros energijos pajėgumus, kuriuos derliaus nuėmimo metu išnaudoja vidutiniškai tik apie 4 proc., likusieji elektros energijos pajėgumai yra saugomi ir nenaudojami. Problema atsirado tada, kai šalia buvo statomi nauji pastatai ir savininkai kreipėsi į skirstomuosius tinklus dėl jų prijungimo prie elektros tinklo. Skirstymo įmonės, atlikusios tyrimą, matė, kad tinklas atlaikytų naujų vartotojų prijungimą, tačiau problema kiltų, jeigu senieji vartotojai staiga paleistų visus savo mechanizmus ir pareikalautų maksimalios galios tiek, kiek jiems tai priklauso pagal sudarytas sutartis. Liko spręsti klausimą, ar didinti investicijas į tinklą, ar skatinti verslą atsisakyti perteklinių galių ir taip efektyviau išnaudoti esamą tinklą bei sumažinti išlaidas. Įvedus dvinarį tarifą, vartotojas yra suinteresuotas efektyviau išnaudoti iš skirstomųjų tinklų užsisakytą elektros energijos galią. Jau keletą metų visi nebuitiniai vartotojai už elektros energiją atsiskaito dvinariu tarifu: už turimą instaliuotą galią ir sunaudotas kilovatvalandes. Ūkininkams kurį laiką buvo taikomos nuolaidos. Siekiant, kad pereinamuoju laikotarpiu ūkininkai atsisakytų turimų perteklinių galių, jie mokėjo tik už sunaudotas elektros energijos kilovatvalandes. Tačiau nuo 2008 metų skirstomųjų tinklų įmonėms paskelbus, kad ūkininkai mokės kaip ir visos verslo įmonės, kilo didžiulis nepasitenkinimas, nors žemės ūkio bendrovės, dirbdamos toje pačioje rinkoje, jau seniai atsiskaito už elektrą dvinariu tarifu. Tiek AB Rytų skirstomieji tinklai, tiek AB “VST” sutiko ūkininkams dar metus papildomo laiko suteikti pasirengti efektyviau naudotis elektros skirstomaisiais tinklais. 3.2.3. Priemonės prieš dominavimą Gamyba Elektros energetikos įstatyme nustatyta, kad gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų, kurie užima daugiau kaip 25 procentus rinkos, parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainų reguliavimo tvarką, taip pat balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarką nustato Komisija. Skaidrumas Pagal Prekybos elektros energija taisykles, rinkos operatorius teikia informaciją apie kiekvieno rinkos dalyvio suvartotos ir (ar) patiektos elektros energijos kiekį valandomis per prekybos dieną, taip pat ir apie importą, eksportą bei prekybos dieną perdavimo tinklų operatoriaus

36/74

dispečerinio centro duotus reguliavimo nurodymus; nustato prekybos balansavimo ir reguliavimo elektros energija rezultatus ir leidžia kiekvienam rinkos dalyviui susipažinti su jam svarbia informacija; nustato kiekvienos mėnesio dienos rezultatus ir pateikia visiems rinkos dalyviams atitinkamas pažymas sąskaitoms už balansavimo ir reguliavimo elektros energiją. Dokumentai, kurie reglamentuoja skaidrią veiklą elektros gamybos sektoriuje, buvo nurodyti ankstesnėse ataskaitose. Pasiūlymų teikimas Dalyvavimo aukcione procedūros apibrėžtos Prekybos elektros energija aukcione taisyklėse. Rinkos priežiūra VKEKK kontroliuoja ir kasmet iki liepos 31 d. Tiekimo saugumo Lietuvos elektros energijos rinkoje monitoringo ataskaitoje skelbia informaciją, susijusią su situacija elektros rinkoje. Dominuojantys gamintojai ir nepriklausomi tiekėjai arba šios įmonės, užimančios daugiau kaip 25 proc. rinkos, yra reguliuojamos. Pagal Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisykles Rinkos operatorius kasmet turi atlikti elektros energijos perdavimo, elektros energijos skirstymo sistemos naudojimo, elektros energijos tiekimo vartotojams (elektros energijos rinkos) analizę ir pateikti Ūkio ministerijai bei VKEKK informaciją apie elektros energijos perdavimo, skirstymo sistemų, elektros energijos rinkos plėtros perspektyvas. Tiekimas Skaidrumas Skirstomųjų tinklų bendrovės privalo kas ketvirtį pateikti elektros energijos balansą, kuriame nurodo nupirktos kontraktinės elektros energijos kiekį, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos kiekį, papildomos elektros energijos kiekį, iš mažųjų hidroelektrinių pirktos elektros energijos kiekį ir t.t. Taip pat bendrovės ataskaitas apie parduotus elektros energijos kiekius bei tarifus teikia ir Statistikos departamentui. Dokumentai, kurie reglamentuoja skaidrią veiklą elektros gamybos sektoriuje, buvo nurodyti ankstesnėse ataskaitose. Taisyklės dėl kontraktų struktūros Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama, skirstoma sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos valdymą, tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims energijos perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas. Standartines elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygas tiekėjų teikimu tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos. Su buitiniais vartotojais sutartys sudaromos neterminuotam laikui, jeigu jose nenustatyta kitaip. Sutartyse taip pat nustatomi kokybės parametrai, atsakomybė už jų vykdymą ir kitos sąlygos. Ilgalaikių sutarčių problema Lietuvoje neegzistuoja. Jų ribojimai ar baudos nėra nustatytos. Informacijos pateikimas Pagal Elektros energetikos įstatymą Komisija turi teisę gauti iš gamybos, perdavimo, skirstomųjų tinklų ir tiekimo įmonių, kurių veikla reguliuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš rinkos operatoriaus informaciją, kuri reikalinga elektros energijos rinkai tinkamai prižiūrėti. Gamybos, perdavimo, skirstomųjų tinklų, tiekimo įmonės ir rinkos operatorius nurodytą informaciją privalo teikti teisės aktų nustatyta tvarka.

37/74

Esant dabartinei elektros ūkio struktūrai, su gamintoju, užimančiu 70 proc. elektros tiekimo rinkos, konkurencijos skatinimas šalies viduje kol kas negalimas. Kaip minėta, kuriant regioninę Baltijos elektros rinką, su kaimyninėmis šalimis vyko susitikimai plėtros ir kainodaros klausimais. 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę, situacija rinkoje pasikeis.

38/74

4. Gamtinių dujų rinka ir jos reguliavimas 4.1. Reguliavimo klausimai 4.1.1. Perdavimo sistemos jungčių pajėgumo vertinimas ir valdymas Lietuvos gamtinių dujų sistema sujungta su Baltarusijos, Latvijos bei Rusijos Federacijos dujų sistemomis. Tarptautinės jungtys su Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos Respublikomis reguliuojamos sutartimis. 16 lentelėje pateikti tarptautinių gamtinių dujų jungčių pajėgumai.

16 lentelė. Tarptautinių jungčių pajėgumai

Jungtis Pajėgumai, tūkst. m3/parą

Lietuva - Latvija 5 200

Latvija - Lietuva 5 200

Baltarusija - Lietuva 27 200

Lietuva – Rusijos Federacija (Kaliningrado sritis) 6 720

Lietuvos dujų įmonės neturi sutarčių pagal Direktyvos 91/296 3(1) straipsnį, nes gamtinių dujų tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra vykdomas tik į Kaliningrado sritį, t. y. dujos tranzitu perduodamos tik kertant išorines Europos Sąjungos sienas. Dujų perdavimo tranzitu ilgalaikė sutartis tarp Rusijos AAB „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“ buvo pasirašyta 1999 m. ir galioja iki 2015 m. Tranzito sutartyje 2007 - 2015 m. yra rezervuoti 1050 - 1270 mln. m3 metiniai pajėgumai. Sutartyje numatytas kitoks nei vidaus rinkos kainodaros principas: Lietuvoje gamtinių dujų perdavimo kaina skaičiuojama „pašto ženklo“ principu, o tranzito kaina skaičiuojama už tūkst. m3

transportavimą 100 km atstumu. 2008 metais gamtinių dujų importo į Lietuvą projektiniai pajėgumai sudarė 11,8* mlrd. m3

(* – esant maksimaliam sistemos apkrovimui ištisus metus) per metus. Lietuvos vartotojų gamtinių dujų poreikis 2008 m. buvo 3,2 mlrd. m3 per metus, todėl ilgalaikis sutartinių pajėgumų

rezervavimas nesukelia perdavimo sistemos perkrovimų nei vidinėse, nei tarptautinėse jungtyse. Maksimalus importo vamzdynų panaudojimas sudarė 61,5 proc. Nepanaudoti (laisvi) pajėgumai siūlomi sistemos naudotojams, numatant galimybę sudaryti sutartis dėl pertraukiamų pajėgumų. Bendruosius gamtinių dujų sektoriaus organizavimo principus ir gamtinių dujų veiklą bei santykius su šalies vartotojais ir sistemos naudotojais reglamentuoja Energetikos ir Gamtinių dujų įstatymas. Energetikos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje perdavimo sistemos operatoriui nustatytas reikalavimas savo veikimo teritorijoje paslaugos gavėjams teikti informaciją apie vykdomą veiklą, paslaugų kainas bei dujų vartotojams teikiamas paslaugas. Gamtinių dujų įstatyme numatyta, kad dujų įmonės informuoja vartotojus apie efektyvų dujų vartojimą, dujų įmonės teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, dujų ir paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. Dujų įmonių informacija apie reguliuojamos veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša. Šio įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta nuostata, draudžianti perdavimo sistemos operatoriui diskriminuoti sistemos naudotojus, atskirų kategorijų vartotojus kitų vartotojų ar su perdavimo sistemos operatoriumi susijusių įmonių naudai. Informacijos teikimas bei skaidrumo reikalavimai numatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (toliau vadinama – Reglamento) 6 straipsnyje bei Reglamento priedo Gairių 3 dalyje, numatančioje techninės informacijos, būtinos tinklo naudotojams siekiant įgyti veiksmingą teisę naudotis sistema, skelbimo taisykles. Vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, dujų perdavimo sistemos operatorius (AB „Lietuvos dujos“) savo tinklalapyje www.dujos.lt teikia sistemos naudotojams informaciją apie pagrindinius aktualius perdavimo sistemos taškus, kuriuose nurodoma:

http://www.dujos.lt/

39/74

1. maksimalūs techniniai pralaidumai ( tūkst.nm3/parą); 2. maksimalus (minimalus) slėgis (kg/cm2); 3. sutartiniai ir pertraukiamieji pajėgumai (tūkst.nm3/parą); 4. turimi laisvi pajėgumai (tūkst.nm3/parą).

Šie aktualūs taškai yra suderinti su VKEKK. Sistemos naudotojams ir vartotojams teikiama savalaikė informacija apie:

- teikiamas paslaugas; - gamtinių dujų kainas; - gamtinių dujų perdavimo, skirstymo paslaugų kainas (pagal atskiras dujų pristatymo

vietas); - gamtinių dujų kokybę.

Sistemos naudotojai apie numatomus planinius remonto darbus perdavimo ir skirstymo sistemose informuojami prieš du mėnesius, papildomai informuojami prieš 48 val. – suderinant (nustatant) gamtinių dujų vartojimo režimą. Visi kiti vartotojai informuojami prieš 1 mėnesį ir pakartotinai prieš 48 val. Nenumatytais atvejais (avarijos, ekstremalios situacijos ir kt. skubūs darbai) pagal galimybes vartotojai informuojami nedelsiant. Informavimo šaltiniai – spauda, raštai, ryšio priemonės. Laisvųjų pajėgumų deklaravimas perdavimo sistemoje atliekamas vieną kartą mėnesio pradžioje. Sistemos naudotojų papildomai užsakomi pajėgumai derinami kas savaitę. Siekiant efektyviau išnaudoti turimus perdavimo sistemos pajėgumus, Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikoje yra numatyta, kad vartotojams gali būti nustatyta dvinarė dujų perdavimo kaina, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pastovioji dalis skaičiuojama pagal vartotojo pareikštą (užsakytą) paros galią. Dujų įmonės nustato pastoviosios dalies mokėjimo koeficientą, kuris yra ne mažesnis kaip 0,7. 4.1.2. Perdavimo, skirstymo įmonių reguliavimas Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymu, gamtinių dujų perdavimas, skirstymas, laikymas, skystinimas ir tiekimas yra licencijuojamos veiklos. Licencijavimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Licencijas išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja VKEKK. 2008 metais Lietuvoje veiklą vykdė vienas pagrindinis gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos operatorius ir 5 vietiniai skirstymo sistemų operatoriai. Bendras gamtinių dujų tinklų ilgis sudaro 9875 km, iš jų magistralinių tinklų ilgis buvo 1846 km, o visų skirstomųjų tinklų ilgis – 8029,4 km. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai pateikiami 17 lentelėje.

17 lentelė. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai

Eil. Nr.

Įmonės pavadinimas Licencijos rūšis Vietinis ar

nacionalinis tinklas

Pagrindiniai akcininkai

1. AB „Lietuvos dujos“ Gamtinių dujų perdavimas Gamtinių dujų skirstymas

Nacionalinis E.ON Ruhrgas International AG, Rusijos AB „Gazprom“, valstybė

2. AB „Achema“ Gamtinių dujų skirstymas


3. UAB „Druskininkų dujos“ Gamtinių dujų Vietinis Privati įmonė

40/74

skirstymas

4. UAB „Intergas“

Gamtinių dujų skirstymas


5. UAB „Joniškio energija“



6. AB agrofirma „Josvainiai“



Įrengti ar plėtoti perdavimo, skirstymo sistemas operatoriaus licencijoje nurodytoje teritorijoje turi teisę tik licencijos turėtojas. Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymu, įrengti perdavimo ar skirstymo sistemas naujoje dujofikuojamoje teritorijoje gali juridiniai asmenys, įgiję šią teisę konkurso būdu. Sistemų operatoriai, prie kurių sistemų prijungiamos naujos dujų skirstymo sistemos, privalo šias sistemas prijungti. Sprendimą leisti įrengti naujas perdavimo ar skirstymo sistemas priima Komisija, ir toks sprendimas yra privaloma sąlyga išduodant leidimą statyti šiuos objektus Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Energetikos įmonių planuojamų vykdyti investicijų vertinimo kriterijams nustatyti VKEKK rengia naują Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarką. Šioje tvarkoje numatyta, kad paskutiniais viršutinių kainų ribų galiojimo metais kartu su dokumentais ir duomenimis reguliuojamų kainų nustatymui įmonės pateikia ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą. Ši programa turi būti parengta, atsižvelgiant į Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas, tiekimo patikimumo, reguliarumo, kokybės, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Ilgalaikėje veiklos programoje turi būti nurodytos planuojamos per kainų reguliavimo periodą įgyvendinti reguliuojamos veiklos investicijos, įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai. Nustatydama reguliuojamas kainas, VKEKK įvertina lėšų poreikį, sąnaudas ir kitus rodiklius dėl ilgalaikėje reguliuojamos veiklos programoje numatytų investicijų. Kiekvienais metais kartu su dokumentais ir duomenimis reguliuojamų kainų nustatymui ar koregavimui įmonės parengia ir pateikia VKEKK suderinti metinį investicijų (plėtros) planą su konkrečiu objektų sąrašu, kuris turi atitikti ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą, nukrypimus nuo jos įmonė turi tinkamai pagrįsti. Derindama metinį investicijų (plėtros) planą, VKEKK įvertina plane numatytų investicijų įtaką reguliuojamoms kainoms. Jeigu metiniame plane numatomos investicijos, skirtos Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytiems tikslams įgyvendinti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos bei teisės aktais nustatytoms saugumo užtikrinimo priemonėms įgyvendinti, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, jų įtaka reguliuojamoms kainoms įvertinama atskirai nuo visų kitų metiniame plane numatytų investicijų. Komisija, prieš derindama įmonės investicijų projektą, nustato jos finansinį pajėgumą. 2008 m. buvo parengta nauja Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarka. Vadovaujantis šia tvarka, yra apskaičiuojami devyni finansiniai santykiniai rodikliai: keturi - pajamų apsaugos, keturi - finansinio sverto ir vienas – komercino aktyvumo rodiklis. Pagal šiuos rodiklius apskaičiuojamas bendras įmonės finansinio pajėgumo rodiklis, kuris yra lyginamas su dujų sektoriaus normatyvinio rodiklio ribinėmis reikšmėmis. Įmonės finansinis pajėgumas yra įvertinamas kaip pakankamas licencijuojamos veiklos vykdymui, jei jos bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis (per pastaruosius dvejus metus) yra didesnis nei VKEKK nustatyta sektoriaus normatyvinio rodiklio žemutinė reikšmė. Įmonės teikia VKEKK duomenis pagal VKEKK patvirtintas Energetikos įmonių informacijos teikimo taisykles. Pasibaigus ataskaitiniams metams yra teikiami audituoti balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys, pagal kuriuos yra nustatomas įmonės finansinis pajėgumas. Be to, metams pasibaigus, dujų įmonės privalo pateikti metinę dujų įmonių investicijų vykdymo ataskaitą, ilgalaikio turto pasikeitimo, teikiamos paslaugos kokybės rodiklių, veiklos ir saugumo užtikrinimo, kitiems metams sudarytų sutarčių ataskaitas. Pasibaigus kiekvienam ketvirčiui, dujų įmonės pateikia ketvirtines ūkinės – finansinės veiklos ataskaitas, kuriose atskirai nurodomos visų įmonės veiklų sąnaudos ir pajamos, tiekiamų ir transportuojamų dujų kiekiai, faktiškai įvykdytos investicijos, naujai prijungtų vartotojų skaičius.

41/74

Transportavimo tarifai Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymu bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, 2008 metais buvo parengta ir patvirtinta nauja Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika (toliau vadinama - Transportavimo metodika), pagal kurią 2008 metais buvo koreguojamos dujų įmonių perdavimo ir skirstymo kainų viršutinės ribos bei kainos buitiniams vartotojams. Vadovaudamasi šia metodika, VKEKK nustato viršutines dujų perdavimo ir skirstymo kainų ribas penkerių metų laikotarpiui, o koreguoja kartą per metus, priklausomai nuo infliacijos, veiklos efektyvumo koeficientų, dujų transportavimo kiekio pasikeitimo bei kitų, nuo įmonės veiklos nepriklausančių, veiksnių kaitos. Konkrečias dujų perdavimo ir skirstymo kainas, neviršijančias VKEKK nustatytų kainų viršutinių ribų, dujų perdavimo ir skirstymo licencijose nustatytose teritorijose nustato pačios įmonės. Konkrečių kainų projektą prieš 30 dienų iki kainų paskelbimo dujų įmonė pateikia VKEKK. Dujų perdavimo ir skirstymo kainos taikomos „pašto ženklo” principu, nepriklausomai nuo perdavimo ir skirstymo atstumo. Nustatant viršutines transportavimo kainų ribas, dujų transportavimo kiekiai skaičiuojami, įvertinant dujų įmonės faktinius paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, dujų kiekius ir jų prognozę penkeriems metams bei priežastis, lėmusias dujų kiekio pasikeitimus. Kiekių pasikeitimas dėl dujų įmonės ilgalaikėje veiklos programoje numatytų investicijų turi būti nurodomas atskirai. VKEKK nustato metines bazines sąnaudas penkerių metų laikotarpiui, remdamasi paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, sąnaudomis ir jų prognoze penkeriems metams. Dujų įmonių sąnaudomis pripažįstamos mažiausios sąnaudos, būtinos dujoms pristatyti iki pristatymo vietos vartotojams, užtikrinant patikimą ir saugų dujų tiekimą. Į skaičiavimus įtraukiamos tos sąnaudos, kurios susidaro vykdant ūkinę-finansinę veiklą ir ilgalaikės veiklos programas, išskyrus planuojamų investicijų nusidėvėjimo sąnaudas. Visos sąnaudos, susijusios su investicijomis, turi būti nurodytos atskirai. VKEKK dujų įmonėms nustato konkrečius ir pamatuojamus darbo efektyvumo rodiklius. Nustatydama šiuos rodiklius, VKEKK atsižvelgia į ankstesniais reguliavimo periodais įgyvendintas veiklos efektyvumo priemones. Jei dujų įmonės nepasiekia VKEKK nustatytų efektyvumo rodiklių, sąnaudos darbui apmokėti atitinkamai koreguojamos darbo našumo rodikliu. Ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis nepripažįstamos sąnaudos, susijusios su nenaudojamu, esančiu atsargose, užkonservuotu, su reguliuojamąja veikla nesusijusiu turtu bei dujų įmonių neefektyvių investicijų sąnaudos. Planuojamus sąnaudų pokyčius dujų įmonė turi pagrįsti, priešingu atveju šios sąnaudos nėra pripažįstamos. Pelno dydis skaičiuojamas, įvertinant paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, ekonomiškai pagrįsto turto vertę ir vidutinę svertinę kapitalo kainą (WACC). Patvirtinus naują Transportavimo metodiką, joje išspręsta keletas esminių problemų:

- nustatytos naujos gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų normatyvinio pelno skaičiavimo taisyklės, kurios leidžia objektyviai suskaičiuoti pagrįstą reguliuojamos veiklos pelno normos dydį, atsižvelgiant į dujų įmonių kapitalo struktūrą. Palyginus su anksčiau galiojusiomis pelno skaičiavimo taisyklėmis, naujos taisyklės tapo skaidresnės bei suprantamesnės dujų rinkos dalyviams;

- siekiant sugriežtinti dujų įmonių vykdomų investicijų kontrolę ir įvertinti jų efektyvumą, o tuo pačiu skatinti dujų įmones vykdyti suplanuotas investicijas į sistemų plėtrą, modernizavimą, Transportavimo metodikoje numatyti nauji kainų viršutinių ribų koregavimo koeficientai – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų ir normatyvinio pelno. Šiais koeficientais, atsižvelgus į dujų įmonių suplanuotų ir su VKEKK suderintų investicijų įgyvendinimą, kasmet bus koreguojamos dujų įmonių nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos bei normatyvinis pelnas. Koreguodama kainų viršutines ribas, VKEKK taip pat įvertins dujų įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą;

42/74

- patikslintas kainos koregavimas dėl infliacijos. Dėl infliacijos keičiamos ne visos sąnaudos, kaip buvo numatyta ankstesnėje metodikoje, o tik ta sąnaudų dalis, kuri priklauso nuo infliacijos, t. y. dėl infliacijos nekoreguojamos sąnaudos technologinėms reikmėms, darbo užmokesčiui, mokesčiams, palūkanoms;

- pakeistas nustatytas efektyvumo rodiklis, kuris anksčiau buvo lygus pusei infliacijos koeficiento. Paskutiniais metais, labai padidėjus infliacijai, toks efektyvumo rodiklis tapo realiai neįgyvendinimas, todėl naujoje metodikoje nustatyta efektyvumo rodiklio riba – 3 proc.

Konkrečių transportavimo kainų diferencijavimo principai dujų įmonėms nurodyti Transportavimo metodikoje. Joje numatyta, kad dujų įmonės kainas gali diferencijuoti pagal vartotojų kategorijas ar grupes, dujų suvartojimo kiekį, dujų slėgį, galią, trukmę, vartojimo paskirtį, dujų tiekimo patikimumą, taip pat pagal kitus dujų įmonės pasirinktus objektyvius požymius, sudarančius galimybę siekti didesnio veiklos efektyvumo. Nustatant bei diferencijuojant kainas, draudžiama diskriminuoti vartotojus, taikyti kryžminį subsidijavimą tarp vartotojų ar jų grupių. Dujų įmonių parengtos gamtinių dujų kainų diferencijavimo metodikos pateikiamos VKEKK. Ši, nustačiusi, kad dujų įmonių nustatyti kainų diferencijavimo principai diskriminuoja vartotojus, nurodo įmonėms jų klaidas, o įmonės jas privalo ištaisyti. Jei įmonės nevykdo nurodymo, VKEKK turi teisę vienašališkai nustatyti dujų kainas. 2008 metais baigėsi didžiausio šalies dujų transportavimo operatoriaus AB „Lietuvos dujos“ trejų metų trukmės kainų reguliavimo periodas. VKEKK turėjo įvertinti praėjusio laikotarpio įmonės veiklos rezultatus, ateinančių penkerių metų planus bei prognozes ir nustatyti viršutines perdavimo ir skirstymo kainų ribas 2009 – 2013 metams. AB „Lietuvos dujos“ transportavimo kainų viršutinių ribų pasikeitimą daugiausia sąlygojo išaugusių importuojamų dujų kainos (skaičiuojant sąnaudas technologinėms reikmėms), įmonės planuojamos įgyvendinti investicijos, kurios numatytos Nacionalinėje energetikos strategijoje, gamtinių dujų buitiniams vartotojams tiekimo saugumo bei padidėjusios darbo užmokesčio sąnaudos. 2008 metais buvo nustatytos naujos viršutinės skirstymo kainų ribos AB agrofirmai „Josvainiai“ ir UAB „Fortum Joniškio energija“, o UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Intergas“ ir AB „Achema“ kainų ribos buvo pakoreguotos. 18 lentelėje pateikiamas visų dujų įmonių transportavimo kainų viršutinių kainų ribų 2008 m. ir 2009 m. palyginimas.

18 lentelė. Transportavimo kainų viršutinės ribos 2008 ir 2009 metais

Įmonė Kaina, Eurai/MWh Pasikeitimas, % 2008 m. 2009 m.

AB „Lietuvos dujos“

Perdavimas 1,06 1,25 17,9

Skirstymas 3,96 5,66 42,9

UAB „Fortum Joniškio energija“

Skirstymas 5,26 4,81 -8,5

UAB „Intergas“ Druskininkų sav.


UAB „Intergas“ Mažeikių sav.

Skirstymas 16,48 18,18 10,3

UAB „Druskininkų dujos“

Skirstymas 39,11 37,74 -3,5

AB agrofirma „Josvainiai“

Skirstymas 1,470 1,473 0,2

AB “Achema”

43/74


Didžiausio sistemos operatoriaus AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų transportavimo kainos atskiroms vartotojų grupėms pateikiamos 19 lentelėje.

19 lentelė. Vidutinės transportavimo kainos atskiroms vartotojų grupėms 2009 metams

Vartotojų grupė Transportavimo kaina, EUR/MWh

Perdavimas Skirstymas Iš viso

D3 (83,7 GJ) 1,76 7,84 9,60

I1 (418,6 GJ) 1,61 7,84 9,45

I4-1 (418,6 TJ) 1,61 3,67 5,28

Lietuvoje sunku atlikti dujų įmonių veiklos lyginamąją analizę, lyginant tarpusavyje atskirų įmonių sąnaudas, tenkančias produkcijos vienetui dėl labai skirtingo tų įmonių dydžio ir veiklos sąlygų. VKEKK nagrinėjo dujų įmonių veiklos efektyvumą, lygindama faktinių ir VKEKK nustatytų operatyvinių veiklos sąnaudų (OPEX) kitimą per 2005 – 2008 metus. Kadangi daugiausiai sąnaudų įmonės patiria transportuodamos dujas, todėl ir buvo nagrinėjamas sąnaudų kitimas dujų perdavimo ir skirstymo veikloje. Efektyvumui nustatyti buvo lyginamos kiekvienų metų veiklos sąnaudos, tenkančios produkcijos vienetui, t. y. tūkstančiui kubinių metrų dujų transportuoti magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais, su kainos koregavimo metu VKEKK nustatytomis sąnaudomis. Buvo nustatyta, kad iki 2008 m. faktinės sąnaudos atitiko VKEKK nustatytąsias, tačiau 2008 m., labai padidėjus gamtinių dujų kainai, atitinkamai padidėjo ir sąnaudos technologinėms reikmėms, be to, padidėjo darbo užmokestis, todėl ir santykinės sąnaudos buvo didesnės už VKEKK nustatytas sąnaudas. Tiekimo patikimumo rodikliai Lietuvoje gamtinių dujų sistema plėtojama pagal rinkos principus, vadovaujantis ES direktyvų bei kitų teisės aktų nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į realias tų nuostatų įgyvendinimo galimybes ir Lietuvos įsipareigojimus ES. Kad dujų rinka ir sistemos objektai veiktų patikimai, kokybiškai, reikia nuolatos palaikyti pakankamą dujų įmonių teikiamų paslaugų kokybę. Todėl, vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2007–07-11 Nr. 725, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija įsakymu Nr.4-348 patvirtino Dujų įmonių teikiamų perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugų kokybės reikalavimus. Dujų įmonių teikiamų perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugų kokybės reikalavimai nustato gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių bei tiekimo įmonių teikiamų paslaugų, tiesiogiai susijusių su jų licencijose nustatyta veikla, kokybės vertinimo bei kontrolės tvarką. Šiuose reikalavimuose numatyta, kad dujų įmonėms reglamentuojama perdavimo, skirstymo, tiekimo, naujų vartotojų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų paslaugų kokybė. Šie reikalavimai yra privalomi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo operatoriams ir tiekimo įmonėms. Dujų įmonių teikiamų paslaugų kokybės vertinimą ir kokybės kontrolę atlieka VKEKK. Dujų įmonės VKEKK teikia ketvirtines ir metines kokybės rodiklių ataskaitas. Patikimumo kokybės rodikliai yra: vidutinė nutraukimų trukmė vienam vartotojui (SAIDI; ang. System average interruption duration index) ir vidutinis nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI; ang. System average interruption frequency index) per ataskaitinį laikotarpį. Šie rodikliai skaičiuojami atskirai planuotiems ir neplanuotiems nutraukimams. Neplanuotų nutraukimų SAIDI ir SAIFI diferencijuojami pagal nutraukimo priežasčių grupę. 10 pav. yra parodytas didžiausios gamtinių dujų įmonės AB „Lietuvos dujos“ planuotų gamtinių dujų tiekimo nutraukimų skaičius vienam sistemos vartotojui. 2008 m. jis buvo 0,230132. Pagal AB „Lietuvos dujos“ 2008 m. duomenis vidutinė planuotų nutraukimų trukmė – 2,2 minutės (2007 metais - 2,6 minutės; 2006 metais - 2,206 minutės; 2005 metais – 2,066 minutės). 11 pav. pateikiamas palyginimas su vidutine nutraukimų trukme 2005 -2007 metais.

44/74

10 pav. AB „Lietuvos dujos“ planuotų gamtinių dujų tiekimo nutraukimų skaičius vienam sistemos vartotojui (SAIFI)

0,22

0,222

0,224

0,226

0,228

0,23

0,232

0,234

2005 2006 2007 2008

SAIFI planuotas (sk.)

11 pav. Vidutinė planuotų nutraukimų trukmė (SAIDI) 2005 -2008 metais

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

2005 2006 2007 2008

SAIDI planuotas (min.)

Duomenys apie neplanuotus gamtinių dujų tiekimo nutraukimus pateikiami 20 lentelėje.

20 lentelė. Duomenys apie AB „Lietuvos dujos“ neplanuotus gamtinių dujų tiekimo nutraukimus

Metai Neplanuotų nutraukimų

skaičius

Atjungtų vartotojų skaičius

Neplanuotų tiekimo

nutraukimų trukmė (min.)

Vidutinis neplanuotų tiekimo nutraukimų

skaičius vienam sistemos vartotojui

Vidutinė neplanuotų tiekimo nutraukimų

trukmė vienam sistemos vartotojui

(min.)

2005 537 2742 74780 0,00512 0,1395

2006 1284 2900 181756 0,00536 0,3362

45/74

2007 539 2427 192039 0,00448 0,3557

2008 530 2821 70655 0,00517 0,1297

2008 metais vidutinis neplanuotų tiekimo nutraukimų skaičius, tenkantis vienam sistemos vartotojui – (SAIFI) buvo 0,00517. Vidutinė neplanuotų tiekimo nutraukimų trukmė, tenkanti vienam sistemos vartotojui (SAIDI) – 0,1297 minutės. Kiekvienam nutraukimui turi būti nustatoma priežastis. Neplanuoti nutraukimai yra priskiriami vienai iš trijų grupių: force majeure, išorinio poveikio priežastys, perdavimo sistemos operatoriaus atsakomybė. Dažniausiai neplanuoti gamtinių dujų tiekimo nutraukimai įvyksta dėl išorinio poveikio, pavyzdžiui, neatsakingai vykdomų žemės kasimo darbų. Balansavimas 2008 metais Ūkio ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Gamtinių dujų perdavimo sistemos mokesčių už disbalansą (balansavimo metodika) bei mokesčių už užsakytų perdavimo sistemos pajėgumų viršijimą kainodaros tyrimas ir taikymo dujų sektoriuje rekomendacijų parengimas“. Šio darbo tikslas - gamtinių dujų perdavimo sistemos mokesčių už disbalansą (balansavimo metodika) bei mokesčių už užsakytų perdavimo sistemos pajėgumų viršijimą kainodaros Europos Sąjungos valstybėse narėse analizė, pateikiant rekomendacijas dėl gamtinių dujų balansavimo kainų skaičiavimo metodikos parengimo. Pagrindiniai gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra Gamtinių dujų įstatymas ir Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro įsakymu. Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnyje balansavimas apibrėžiamas kaip pristatomo ir paimamo gamtinių dujų kiekio perdavimo (arba) skirstymo sistemos išlyginimas. Balansavimas priskiriamas dujų įmonių teikiamai paslaugai sistemos naudotojams. Šiame įstatyme numatyta, kad perdavimo ar skirstymo sistemų operatoriai, suderinę su VKEKK, nustato sistemų balansavimo taisykles. Šios taisyklės turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Sistemų balansavimo taisyklių reikalavimai privalomi vartotojams ir sistemos naudotojams, išskyrus buitinius vartotojus. Sistemų balansavimo taisyklės skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Įstatymo šeštame skirsnyje VKEKK suteikta teisė nustatyti sistemų balansavimo ir naudojimosi sistema taisykles, jei sistemų operatorių parengti taisyklių projektai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Taip pat 25 straipsnyje nustatyta, kad VKEKK išankstine neteismine skundų nagrinėjimo tvarka nagrinėja skundus dėl sistemų balansavimo. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse nustatyta, kad turi būti užtikrintas dujų srautų subalansavimas perdavimo ir paskirstymo sistemoje. Perdavimo sistemos operatoriui sudaryta galimybė reikalauti, kad tiekimo įmonė sudarytų dujų perdavimo vartotojams sutartį su dujų perdavimo įmone arba trišalę sutartį su dujų perdavimo įmone ir laisvuoju vartotoju. Šių taisyklių IX straipsnis skirtas sistemos balansavimui. Už subalansuotą visos Lietuvos teritorijoje esančių sujungtų perdavimo sistemų veiklą atsako perdavimo licenciją turinti dujų įmonė. Jos nurodymai dėl dujų srautų balansavimo paskirstymo, laikymo, tiekimo įmonėms, įmonėms, gabenančioms dujas tranzitu, ir sistemos naudotojams (vartotojams) yra privalomi. Už balansavimą atsakinga dujų įmonė sudaro dujų srautų balansus pagal sudarytas sutartis bei į dujų sistemą patiektus dujų kiekius. Dujų sistema turi būti balansuojama kiekvieną parą pagal priimamus, perduodamus, paskirstomus dujų kiekius. Dujų balansas neturi viršyti ±8 proc. ribos. Pristatymo vietoje vartotojo (sistemos naudotojo) per valandą suvartojamas (perduodamas, paskirstomas) dujų kiekis negali viršyti didžiausio leistino dujų kiekio, nurodyto sutartyje. Jei sutartyje nurodytas

46/74

didžiausias leistinas dujų kiekis viršijamas, dujų įmonė turi teisę riboti dujų tiekimą (perdavimą, paskirstymą). Už visos Lietuvos teritorijoje esančių sujungtų perdavimo sistemų veiklą atsako perdavimo licenciją turinti įmonė, t. y. AB „Lietuvos dujos“. Šios įmonės nurodymai sistemos naudotojams yra privalomi. Perdavimo sistemos balansavimo laikotarpis yra para. Paros balansavimas yra priimtinas visiems dujų rinkos dalyviams. Kol nėra parengtos ir patvirtintos balansavimo metodikos, dujų balansavimo klausimai su vartotojais apsprendžiami dujų perdavimo/skirstymo sutartyse. Perdavimo/skirstymo operatorius sistemos balansavimui reikalingus kiekius nustato pagal numatomą poreikį ir vartotojų užsakomas galias, kurie numatyti dujų tiekimo sutartyje bei esamų atsargų vamzdyne ar dujų saugykloje. Galios paskirstymo mechanizmai ir perkrovų valdymas Smulkieji vartotojai vartoja dujas be apribojimo, individualiai galios mokestis šiems vartotojams nėra taikomas. Smulkiems vartotojams, suvartojantiems iki 20 000 m3

dujų per metus, sistemų perkrovų valdymo mechanizmai nėra taikomi, vidutiniams vartotojams tokie apribojimai taikomi iš dalies, t. y. sutartyse numatyti dujų vartojimo apribojimai, tačiau nėra nustatyti konkretūs perkrovų mokesčiai. Kitiems sistemos naudotojams pilnai taikomi perkrovų valdymo mechanizmai, todėl šie vartotojai privalo mokėti galios viršijimo mokesčius. Atskiro balanso ar balanso palaikymo mokesčio nėra. Didžiausias dujų paros suvartojimas per mėnesį parodytas 12 pav.

12 pav. Didžiausias dujų paros suvartojimas per mėnesį 2004 – 2008 metais (mln. m3/parą)

0

5

10

15

20

25

Sausis

Vas

aris

Kov

as

Bal

andis

Geg

užė

Bir

želis

Lie

pa

Rugp

jūtis

Rugs

ėjis

Spalis

Lap

kritis

Gru

odis

2004 metai 2005 metai 2006 metai 2007 metai 2008 metai

Perdavimo sistemos operatorius yra nustatęs sistemos naudotojams mokesčius, kurie pritaikomi, jei yra viršijama sutartyje nustatyta galia:

- nesuderintos galios viršijimo mokestis; - suderintos galios viršijimo mokestis; - mokestis už nepanaudotą galią.

47/74

Nesuderintos galios mokestis mokamas tuomet, kai sistemos naudotojas nustatyta tvarka, iš anksto nesuderinęs su sistemos operatoriumi, viršija paros dujų suvartojimą. Šis mokestis nepriklauso nuo metų laikotarpio. Suderintos galios mokestis mokamas tuomet, kai sistemos naudotojas, iš anksto suderinęs su sistemos operatoriumi, viršija paros dujų suvartojimą. Dujų įmonėje visą parą turi veikti telefonas ar kita ryšio priemonė, kuria operatyviai būtų galima priimti iš perdavimo bei paskirstymo įmonių ir perduoti vartotojams informaciją apie dujų tiekimo sutrikimus, apribojimus, vartojimo režimo nesilaikymą, avarines situacijas. 2004 – 2007 metais maksimali sistemos galia augo, tačiau 2008 m. jau pastebimas mažėjimas. Dujų laikymo vamzdyne paslauga vartotojams nėra teikiama, nes perdavimo sistema nėra pritaikyta suspausti ir laikyti dujas vamzdyne. 4.1.3. Veiklų atskyrimas Šiuo metu galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja veiklos rūšių atskyrimą. Nurodoma, kad dujų įmonėse perdavimo, skystinimo, laikymo, skirstymo veiklos rūšys ir tiekimo veikla turi būti atskirtos. Veikla atskiriama, įsteigiant dukterinę ar atskirą įmonę. Integruotoji dujų įmonė, teikianti dujas mažiau kaip 100 000 vartotojų, neprivalo atskirti veiklos rūšių ir įsteigti dukterinę ar atskirą įmonę. Įstatyme numatyta, kad vadovaujantys perdavimo, laikymo, skirstymo ar skystinimo veiklai darbuotojai veikia savarankiškai ir negali dalyvauti integruotosios dujų įmonės valdyme. AB „Lietuvos dujos“ yra didžiausia gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė Baltijos regione. Ši bendrovė vienintelė Lietuvoje aptarnavo daugiau kaip 100 000 vartotojų. Bendrovė yra vertikaliai integruota įmonė. Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos dujos“ pakeitė organizacinę valdymo struktūrą pagal ES teisės aktų keliamus reikalavimus dėl įmonės perdavimo, skirstymo, ir tiekimo veiklų funkcinio atskyrimo. Skirtinguose Lietuvos regionuose veikia penki bendrovės gamtinių dujų skirstymo filialai. Ši įmonė nėra įgyvendinusi teisinio atskyrimo, tik vidinį veiklų atskyrimą. Vartotojams internete ši įmonė pristatoma, kaip viena integruota įmonė – AB „Lietuvos dujos“, su vienu logotipu, adresu, internetiniu puslapiu. AB „Lietuvos dujos“ teisiškai nėra atskirtos veiklos, tačiau bendrovėje yra vedama atskirai kiekvienos veiklos apskaita, sudaromos atskaitomybės. Bendrovės generalinis direktorius yra patvirtinęs veiklų apskaitos tvarką. Reguliuojamos veiklos pajamų ir sąnaudų ataskaitą pagal veiklas audituoja ir patvirtina audito kompanija. 2007 metų kovo 20 d. priimtas Gamtinių dujų įstatymo pakeitimas, kuris numato, kad įmonių perdavimo, skirstymo, tiekimo veiklų finansinė atskaitomybė yra skelbiama viešai. AB „Lietuvos dujos“ akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius. Įmonės ketvirtinės ataskaitos yra skelbiamos viešai, laikantis vertybinių popierių biržos reikalavimų. Bendrovės akcininkai – „E.ON Ruhrgas International AG“, AAB „Gazprom“ ir valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Šie akcininkai valdo kontrolinį paketą ir turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. AB „Lietuvos dujos“ akcininkų struktūra: „E.ON Ruhrgas International AG“ – 38,9 %, AAB “Gazprom” - 37,1 %, VĮ Valstybės turto fondas – 17,7 %, smulkieji akcininkai – 6,3 %. Vienas iš svarbiausių ir aktualiausių artimiausiu metu klausimų yra nepriklausomo perdavimo operatoriaus atskyrimas. Šiuo metu penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52., įgyvendinimo priemonių plane (Žin., 2009, Nr.33-1268) numatyta parengti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektą, siekiant įgyvendinti ES trečiojo energetikos paketo nuostatas (684 priemonė). Priemonės įgyvendinimo terminas būtų 2010 metų IV ketvirtis. Taigi tikimasi, kad III energetikos paketas bus įgyvendintas tinkamiausiu Lietuvai keliu, išnaudojant jame numatytas priemones, susijusias su nepriklausomo perdavimo tinklo operatoriaus klausimu ar kitomis alternatyvomis.

48/74

AB „Lietuvos dujos“ struktūroje sistemos operatoriaus veikla yra organizuota taip, lyg jis veiktų kaip atskira įmonė: sprendimų priėmimas, kasdienis valdymas, apskaita bei sutartys su vartotojais. Gilesnis veiklų atskyrimas (teisinis) bus vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus. 2008 metais Lietuvoje veikė dvi tiekimo įmonės, kurios nevykdė kitos licencijuojamos veiklos - UAB „Haupas“ ir UAB „Dujotekana“ (21 lentelė).

21 lentelė. Gamtinių dujų įmonių veiklų atskyrimas 2008 metais.

Veiklos pavadinimas

Dujų įmonių skaičius

Teisiškai atskirta

Teisiškai neatskirta

Dujų įmonės, kurioms gali būti taikoma 100 000 vartotojų

taisyklė

Perdavimas 1 0 1 0

Skirstymas 6 0 6 5

Tiekimas 8 2* 6 5

* - dujų įmonė vykdo tik vieną licencijuojamą veiklą – tiekimą.

Atsakomybė už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus VKEKK gali skirti įspėjimą, sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą arba skirti baudą įmonei ar jos vadovui. Sustabdydama licencijos galiojimą, VKEKK nustato terminą, per kurį įmonė privalo pašalinti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. Licencijos galiojimas gali būti sustabdytas, jeigu:

- paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją pateikti klaidingi duomenys; - įmonė du ar daugiau kaip du kartus per metus pažeidžia licencijuojamos veiklos sąlygas; - įmonės technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas neleidžia vykdyti licencijuojamos

veiklos; - įmonė per nustatytąjį laiką nepašalina VKEKK nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų

pažeidimų. Licencijos galiojimas gali būti panaikintas, jeigu įmonė, kurios licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytąjį laiką nepašalina nurodytų pažeidimų arba pakartotinai pažeidžia licencijuojamos veiklos sąlygas. Pažeidimus padarę asmenys, atsakingi už licencijuojamos veiklos vykdymą, traukiami administracinėn atsakomybėn Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už energijos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo ir vartojimo tvarkos pažeidimus, energijos išteklių ir energijos tiekėjų duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą nepateikimą ir žinomai klaidingų duomenų pateikimą, VKEKK nutarimų pažeidimą arba jų nevykdymą ir jos nurodymų nevykdymą ir pan.

4.2. Konkurencijos klausimai 4.2.1. Didmeninės dujų rinkos apibūdinimas Lietuvos rinka Lietuvoje didmeninės gamtinių dujų rinkos beveik nėra. Gamtinių dujų prekyba tarp dujų įmonių 2008 m. sudarė tik 0,3 proc. nuo bendro importuotų dujų kiekio. Nedidelius dujų kiekius vietinės dujų skirstymo įmonės perka ir parduoda vartotojams: 2008 metais UAB „Intergas“ ir AB agrofirma „Josvainiai“ dujas pirko iš UAB „Dujotekana“, UAB „Fortum Joniškio energija“ – iš AB „Lietuvos dujos“, o UAB „Druskininkų dujos“ – iš UAB „Haupas“. Gamtinių dujų tiekėjai dujomis prekiavo tik pagal ilgalaikes sutartis. Kitų tipo sutarčių tiekimo įmonės nėra sudariusios. Pagal Gamtinių dujų įstatymą VKEKK turi teisę susipažinti su dujų įmonių ir vartotojų sudaromomis sutartimis. Dujų įmonės pateikia VKEKK sudarytų dujų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindines nuostatas bei metinės veiklos ataskaitas.

49/74

2008 metais Lietuvoje suvartota 30,3 TWh (3,2 mlrd. m3) gamtinių dujų. Vidutinis importuojamų gamtinių dujų kaloringumas sudarė 9,311 kWh/m3. Maksimalus gamtinių dujų suvartojimas per parą 2008 m. buvo 0,155 TWh. Lietuvoje gamtinės dujos nėra išgaunamos, visos dujos importuojamos iš Rusijos. Iš viso 2008 metais buvo importuota 40,7 TWh (4885 mln. m3) gamtinių dujų. Iš jų 11,7 TWh (1216 mln. m3) buvo tranzitu perduota į Kaliningrado sritį. Maksimalūs techniniai importo pajėgumai parodyti 22 lentelėje.

22 lentelė. Maksimalūs techniniai importo ir eksporto pajėgumai

Jungtis Pajėgumai, TWh/val

Iš jų : nerezervuoti pajėgumai, TWh/val

Latvija – Lietuva (Kiemėnų DAS) 0,002 0,002

Baltarusija – Lietuva (Kotlovkos DAS) 0,011 0,003

Iš viso: 0,013 0,005

Lietuva – Rusijos Federacija (Šakių DAS) 0,003 0,001

Importo pajėgumai, rezervuoti ilgalaikėmis sutartimis, sudarė 0,008 TWh/val, o eksporto – 0,003 TWh/val. Dujas Lietuvos vartotojams tiekė bei užėmė daugiau nei 5 proc. dujų tiekimo rinkos dvi dujų tiekimo įmonės – AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Pastarosioms dujų kvotos yra paskirstomos vienintelio išorinio tiekėjo AAB „Gazprom“. Lietuvos dujų perdavimo tinklai nėra sujungti su Vakarų Europos gamtinių dujų sistema. Perdavimo sistema turi vienintelę jungtį su Latvija. Tačiau gamtinės dujos iš Latvijos gali būti transportuojamos tik sutrikus dujų tiekimui per Baltarusijos Respubliką. Apibendrinant galima teigti, kad realios konkurencijos dujų tiekimo rinkoje tarptautiniu ir šalies mastu nėra. Baltijos šalių rinka Šiuo metu Baltijos gamtinių dujų rinka nefunkcionuoja. Tą sąlygoja dvi pagrindinės priežastys – izoliuota Baltijos šalių (įskaitant ir Suomiją) dujų transportavimo sistema bei tai, kad visos šalys yra priklausomos nuo vienintelio dujų tiekėjo – AAB „Gazprom“. Viena iš pagrindinių dujų rinkos veikimo sąlygų – gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimas. Šis tikslas gali būti pasiektas įgyvendinus strategiškai svarbius infrastruktūrinius investicijų projektus: sujungus Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų sistemas, išsprendus Latvijos dujų sistemos pajėgumų, pasinaudojimo šioje šalyje esančia požemine Inčukalnio dujų saugykla, klausimą bei pastačius suskystintų dujų terminalą. Diversifikavus bei liberalizavus gamtinių dujų rinką, būtų užtikrintas dujų tiekimo saugumas ir patikimumas bei sudaryta galimybė kiekvienam dujų vartotojui laisvai pasirinkti dujų tiekėją bei rinkoje įsigyti pigesnių dujų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, nors Lietuva yra atvėrusi gamtinių dujų rinką, tačiau tai yra tik formalumas, kuris, dėl anksčiau minėtų aplinkybių, šiuo metu jokios naudos gamtinių dujų vartotojams neduoda. 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos ir Latvijos dujų kompanijos AB „Lietuvos dujos“ ir „Latvijas Gaze A/S“ pateikė bendrą paraišką Europos Komisijos Energetikos ir transporto direktoratui, siekdamos gauti finansavimą kartu vykdomam projektui pagal Europos Komisijos Europos energetikos programos ūkio gaivinimui (ang. The European Energy Programme for Recovery) Baltijos energetinių jungčių planą. Bendras gamtinių dujų bendrovių AB „Lietuvos dujos“ ir „Latvijas Gaze A/S“ projektas skirtas padidinti gamtinių dujų jungties tarp dviejų šalių pralaidumą, pasiekti didesnę Baltijos šalių dujų sistemų tarpusavio integraciją ir sudaryti sąlygas Baltijos šalių gamtinių dujų rinkos sukūrimui bei pasiruošimui integracijai į bendrą ES gamtinių

50/74

dujų rinką. Projekto įgyvendinimas padidintų dujų tiekimo saugumą esant dujų tiekimo nutraukimui ar ribojimui bei skatintų Baltijos šalių vidaus dujų rinkų plėtrą. Gamtinių dujų tiekimo patikimumą pagal 2004/67/EC Direktyvos 3 ir 4 straipsnius reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas (24 str. 3 dalis), kuris numato teisę Vyriausybei nustatyti konkrečias saugumo užtikrinimo priemones, kurių vykdymas dujų įmonėms, vartotojams bei VKEKK yra privalomas. Be gamtinių dujų tiekimo klausimų, norint garantuoti gamtinių dujų rinkos veikimą, būtina užtikrinti skaidrų ir nediskriminacinį trečiosios šalies priėjimą prie gamtinių dujų transportavimo tinklų. Todėl Reguliavimo institucijos privalo kontroliuoti, kaip dujų perdavimo sistemos operatoriai įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1775/2005 nuostatas, nustatančias informacijos skelbimo ir tarifų nustatymo reikalavimus. VKEKK pagal Reglamento reikalavimus yra pritarusi perdavimo sistemos aktualiems taškams, kuriuose dujų įmonės skelbia aktualią vartotojams techninę sistemos informaciją bei trumpalaikio ir pertraukiamo perdavimo kainas. Artimiausiu metu planuojama parengti bei patvirtinti gamtinių dujų sistemų balansavimo kainų metodiką ir nustatyti balansavimo kainas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad Baltijos šalių dujų rinka nefunkcionuos, kol nebus išspręsti dujų sistemos izoliacijos, tiekimo diversifikavimo klausimai bei neužtikrintas skaidrus ir nediskriminacinis trečios šalies priėjimas prie gamtinių dujų tinklų ir saugyklos. 4.2.2. Mažmeninės dujų rinkos apibūdinimas 2008 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 549 tūkst. gamtinių dujų vartotojų (abonentų), iš jų 543,4 tūkst. buitinių ir 5,6 tūkst. nebuitinių vartotojų. Gamtines dujas vartotojams tiekė 7 tiekimo įmonės: AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, UAB „Haupas“, UAB Fortum „Joniškio energija“, UAB „Druskininkų dujos“, AB agrofirma „Josvainiai“ bei UAB „Intergas“. 2008 metais šalies mažmeninėje dujų tiekimo rinkoje buvo parduota 16,07 TWh (1,726 mlrd. m3) dujų. Mažmeninėje dujų tiekimo rinkoje, kaip ir didmeninėje rinkoje, dominuoja du tiekėjai, kurie turi daugiau negu 5 proc. dujų tiekimo rinkos. Tai AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Visos kitos dujų tiekimo įmonės užima vos 1,5 proc. nuo viso parduoto dujų kiekio. Mažmeninėje rinkoje dalyvaujančių Lietuvos dujų įmonių rinkos dalys 13 pav.

13 pav. Mažmeninėje rinkoje dalyvaujančių Lietuvos dujų įmonių rinkos dalys

28,0%

70,5%

0,9% 0,6%

Kitos UAB "Haupas" UAB "Dujotekana" AB "Lietuvos dujos"

Didžiausia Lietuvos dujų tiekimo įmonė AB „Lietuvos dujos“ 2008 metais pardavė 11,390 TWh (1,223 mlrd. m3) gamtinių dujų, iš jų 1,697 TWh (182,259 mln. m3) buvo parduota buitiniams vartotojams, o 9,693 TWh (1041,055 mln. m3) – nebuitiniams. Dujų jėgainėms buvo parduota 4,610 TWh (495,158 mln. m3) gamtinių dujų. Be to, 47 GWh buvo parduota kitoms dujų tiekimo įmonėms (UAB „Fortum Joniškio energija“ ir UAB „Intergas“). Per bendrovės valdomą bei eksploatuojamą dujų sistemą į Lietuvą patiekiama virš 99 proc. viso Lietuvos vartotojų gamtinių dujų poreikio.

51/74

UAB „Dujotekana“ tiekė 4,534 TWh (486,940 mln. m3) gamtinių dujų. Visas dujas UAB „Dujotekana“ pardavė tik nebuitiniams vartotojams, iš jų 41,91 GWh (4,501 mln. m3) - kitoms dujų tiekimo įmonėms (AB agrofirma “Josvainiai“ ir UAB „Intergas“). Iš viso UAB „Dujotekana“ turi 15 vartotojų, iš kurių didžiausią dalį sudaro dujų jėgainės. Dujų jėgainėms buvo parduota 4,407 TWh (473,324 mln. m3) gamtinių dujų, t. y. 97,2 % viso parduotų dujų kiekio. UAB „Haupas“ pardavė 150,56 GWh (16,17 mln. m3). Ši įmonė tiekia dujas tik dviem nebuitiniams vartotojams. Vienas iš jų yra kita dujų tiekimo įmonė UAB „Druskininkų dujos“. UAB „Fortum Joniškio energija“ iš AB „Lietuvos dujos“ nupirko 46,91 GWh (5,04 mln. m3) gamtinių dujų, kurias naudojo savo reikmėms (šilumos gamybai) – 26,53 GWh (2,85 mln. m3) ir 20,38 GWh (2,19 mln. m3) pardavė kitiems vartotojams. UAB „Druskininkų dujos“ iš UAB „Haupas“ pirko 3,45 GWh (370,82 mln. m3) gamtinių dujų ir tiekė jas buitiniams vartotojams. AB agrofirma „Josvainiai“ iš UAB „Dujotekana“ pirko 39,15 GWh (4, 2 mln. m3) gamtinių dujų, kurias tiekė buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. UAB „Intergas“ tiekimo veiklą vykdo tik Mažeikių rajono savivaldybėje. 2008 m. įmonė pardavė 3,59 GWh (0,386 mln. m3) gamtinių dujų buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Pagrindinis gamtinių dujų tiekėjas buitiniams vartotojams yra AB „Lietuvos dujos“. Ši bendrovė 2008 m. patiekė 99,9 proc. namų ūkiuose suvartojamų dujų. Nebuitinių vartotojų rinkoje taip pat dominuoja du pagrindiniai tiekėjai: AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Rinkos dalys nebuitinių vartotojų sektoriuje parodytos 14 pav.

14 pav. Rinkos dalys nebuitinių vartotojų sektoriuje

31,3%

67,1%

0,6%1,0%

Kitos UAB "Haupas" UAB "Dujotekana" AB "Lietuvos dujos"

Nuo 2007 m. liepos 1 d. visi gamtinių dujų vartotojai yra laisvieji, t. y. gali pasirinkti tiekėją. Norėdami pirkti dujas, jie privalo prieš du mėnesius iki kalendorinių metų pradžios dujų tiekimo įmonei pateikti paraišką. Vartotojas turi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki dujų tiekimo pradžios, pateikti prašymą tiekimo įmonei dėl tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutarties sudarymo. Tiekimo įmonė, įvertinusi, ar įmanoma patenkinti prašomą dujų kiekio poreikį, per 14 kalendorinių dienų nuo vartotojo prašymo gavimo dienos praneša vartotojui apie visišką ar dalinį prašomo dujų kiekio patvirtinimą arba atsisakymą patenkinti prašymą. Atsisakymas patenkinti prašymą turi būti objektyvus, nediskriminuojantis ir motyvuotas. Apie atsisakymą patenkinti prašymą turi būti informuojama VKEKK. 2008 m. vartotojų, keitusių tiekėją mažmeninėje rinkoje, nebuvo.

52/74

VKEKK 2008 m. patvirtino naują Gamtinių dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką (toliau vadinama – Tiekimo metodika). Esminis Tiekimo metodikos skirtumas nuo galiojusios Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos yra tas, kad šioje metodikoje įtvirtinti nauji dujų tiekimo kainos viršutinės ribos skaičiavimo principai, kurie, VKEKK nuomone, leis nustatyti pagrįstą dujų tiekėjų pelno maržą. Pagal galiojusią metodiką dujų tiekimo įmonių pelnas buvo skaičiuojamas kaip procentas nuo tiekimo veiklos ir dujų importo sąnaudų. Pelnas nuo dujų importo sąnaudų sudarė pagrindinę tiekimo įmonių pelno dalį. Nustatant dujų tiekimo kainų viršutines ribas 2007 m. spalio mėn., dujų importo kaina buvo lygi 530 Lt už tūkst. kub. m., o 2008 m. rugpjūčio mėn. dujų importo kaina viršijo 1000 Lt už tūkst. kub. m. Tokiu atveju importo sąnaudoms (t. y. dujų pirkimo kainai) išaugus beveik dvigubai, tiekėjų pelnas pagal galiojančią metodiką taip pat padvigubėtų. Kadangi 2008 m. dujų importo kaina labai išaugo, VKEKK nutarė pakeisti dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimo principus - naujoji Tiekimo metodika nustato, kad dujų tiekėjų marža dėl dujų importo kainos praktiškai nekinta, jai leidžiama tik minimaliai kisti dėl naftos ir kitų kuro rūšių kainų svyravimų. Viršutinės tiekimo kainos ribos 2008 m. ir 2009 m. parodytos 23 lentelėje.

23 lentelė. Viršutinės tiekimo kainos ribos 2008 m. ir 2009 m.

Įmonė Kaina, Eurai/MWh Pasikeitimas, % 2008 m. 2009 m.

AB „Lietuvos dujos“ 1,66 1,67 0,6

UAB „Dujotekana“ 1,46 1,38 -5,4

UAB „Haupas“ 2,94 2,94 0

UAB „Fortum Joniškio energija“ 0,52 0,30 -42,3

UAB „Druskininkų dujos“ 1,54 3,70 140,3

UAB „Intergas“ Mažeikių sav. 0,19 0,23 21,0

AB agrofirma „Josvainiai“ 0,15 0,17 13,3

AB “Achema” 1,18 1,22 3,4

2009 m. mažėjant dujų importo kainai, dujų tiekimo įmonės nusprendė sumažinti dujų kainą buitiniams vartotojams, skaičiuodamos mažesnę pačių dujų kainos dedamąją. VKEKK neprieštaravo tokiam pasiūlymui, ir nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo pakoreguota dujų kaina buitiniams vartotojams. Nustatinėti gamtinių dujų kainą buitiniams vartotojams kartą per metus yra tikslinga, nesant ryškių naftos, tuo pačiu ir dujų kainos svyravimų. Stipriai keičiantis importuojamų dujų kainai, kainų buitiniams vartotojams nustatymas būtų tikslesnis, priėmus trumpesnį jos galiojimo periodą, todėl VKEEK pasiūlė Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kuriose būtų numatyta gamtinių dujų kainą buitiniams vartotojams perskaičiuoti kas pusę metų. Gamtinių dujų kainos struktūra vartotojams pateikiama 24 lentelėje.

24 lentelė. Gamtinių dujų kainos struktūra vartotojams, Eurais/MWh

Vartotojų gr. Kaina

Kaina nuo 2009 m. sausio 1 d. Kaina nuo 2009 m. liepos 1 d.

D3 I1 I4-1 D3 I1 I4-1

Dujų importas 31,84 32,92 32,92 24,03 17,49 17,49

Dujų perdavimas 1,76 1,61 1,61 1,76 1,61 1,61

Dujų skirstymas 7,84 7,84 3,67 7,84 7,84 3,67

Tiekimas 1,02 1,36 1,36 1,02 1,36 1,36

Marža 1,07 - - 1,07 - -

Iš viso: 43,53 43,73 39,56 35,72 28,3 24,13

53/74

Mokesčiai ( PVM – 19 %) 8,27 8,31 7,52 6,79 5,38 4,58

Iš viso: 51,80 52,04 47,08 42,51 33,68 28,71

Skundų ir prašymų nagrinėjimas Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklės reglamentuoja duomenų ir ataskaitų apie energetikos įmonių reguliuojamą veiklą gamtinių dujų sektoriuje pateikimą VKEKK. Šios taisyklės taikomos įmonėms, turinčioms VKEKK išduotas licencijas. Gerinant vartotojų apsaugą, taip pat ir dujų įmonių teikiamų perdavimo ir tiekimo paslaugų reikalavimus, įmonės, metams pasibaigus, teikia VKEKK metinę gautų skundų tyrimo ataskaitą. 2008 m. AB „Lietuvos dujos“ gavo ir išnagrinėjo 42 skundus ir 415 pareiškimų. 25 lentelėje pateikiami duomenys apie AB „Lietuvos dujos“ skundų (prašymų) nagrinėjimą.

25 lentelė. AB „Lietuvos dujų“ skundų (prašymų) tyrimo ataskaita už 2008 metus

Skundo (prašymo) tema Skundai Prašymai

Dėl diskriminavimo 5

Dėl kainų ir tarifų 7 23

Dėl sutarčių sąlygų 7 134

Dėl prijungimo prie tinklų 8 102

Dėl leidimo naudotis sistema 1 6

Dėl tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės 4 5

Kiti 15 140

IŠ VISO: 42 415

AB „Lietuvos dujos“ 40 skundų ir 415 prašymų išnagrinėjo per 30 ar mažiau dienų, o 2 skundus – ilgiau nei per 30 dienų. 6 skundai ir 193 prašymai buvo pagrįsti, o 36 skundai ir 222 prašymai – nepagrįsti. Dėl laiku neapmokėtų sąskaitų 2008 metais buvo atjungti 144 vartotojai (2007 metais buvo 232), iš jų 129 buitinių ir 15 nebuitinių vartotojų.

54/74

5. Tiekimo saugumas 5.1. Elektros energijos sektorius 5.1.1. Elektros energijos gamybos pajėgumai, poreikis, gamyba ir gamybos

skatinimas Bendra įrengtoji elektros energijos generavimo galia (branduolinė ir nebranduolinė) 2008 metais sudarė apie 5 000 MW (26 lentelė) ir buvo daugiau nei dvigubai didesnė už šalies vidaus poreikius (27 lentelė). Pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra VĮ Ignalinos atominė elektrinė, gaminanti pigesnę elektros energiją nei organinį kurą naudojančios šiluminės elektrinės.

26 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengta/disponuojama galia 2009 01 01, MW

Elektrinės Įrengta/Disponuojama galia

Ignalinos AE 1300 / 1183

Lietuvos elektrinė 1800 / 1732

Mažeikių elektrinė 160 / 148

Vilniaus elektrinė 372 / 355

Kauno elektrinė 170 / 161

Kauno energija 8 / 7

Klaipėdos energija 11 / 9

Panevėžio elektrinė 35 / 33

Įmonių elektrinės 98 / 96

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2675 / 2561

Kauno hidroelektrinė 101 / 51

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900 / 760

Mažosios hidroelektrinės 26 / 26

Iš viso hidroelektrinėse: 1027 / 837

Biokuro elektrinės 21 / 20

Vėjo elektrinės 68 / 68

Iš viso atsinaujinančių šaltinių elektrinės 89 / 88

Iš viso: 5070 / 4648

27 lentelė. Maksimalus sistemos galios pareikalavimas (bruto) 2008 metais, MW

Mėnuo Poreikio maksimumas

Sausis 2050

Vasaris 1878

Kovas 1860

Balandis 1719

Gegužė 1576

Birželis 1545

Liepa 1538

Rugpjūtis 1518

Rugsėjis 1705

Spalis 1837

Lapkritis 1885

Gruodis 1918

Per metus 2050

55/74

28 lentelė. Planuojami galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu 2009-2011 m., GW

Rodiklis 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Elektrinių įrengta/disponuojama galia (be pusės Kruonio HAE, vėjo jėgainių, biomasės elektrinių ir mažųjų hidroelektrinių disponuojamų galių)

5070 / 4650

3543/3290 3615/3362

Sistemos maksimali pareikalaujama galia, esant maksimaliam poreikio augimui

2030 2060 2100

Eksportas ~340 0 0

Būtinas ilgalaikis rezervas 1300 350 350

Galių balansas (perteklius) 223 -78 -124

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2009 m. Lietuvoje yra nedidelis generuojančių elektros galių perteklius, tačiau 2010 - 2011 m. žiemos maksimumo metu galimas net galios deficitas. Įvertinant numatomą Ignalinos atominės elektrinės uždarymą bei Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungai didinti elektros energijos gamybą termofikacinėse elektrinėse ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių, 2008 m. paleista 35 MW kogeneracinė jėgainė Panevėžyje, o elektros generavimo pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius kaip biomasę ir hidro energiją, padidintos elektros energijos supirkimo kainos.

Buvo planuojama iki 2020 metų kartu su kaimyninėmis valstybėmis pastatyti naują atominę elektrinę. Tam tikslui 2008 m. gegužės mėnesį sukurta nacionalinio investuotojo bendrovė AB LEO LT. Naujos apie 3 GW atominės elektrinės kaina gali siekti 6 mlrd. eurų. Tačiau 2009 m. buvo suabejota minėtos bendrovės skaidrumu, taip pat numatoma peržiūrėti tolesnę atominės energetikos strategiją. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas nustato, kad elektros energijai gaminti, jos gamybos pajėgumams plėtoti, eksportuoti, importuoti ir tiesioginei linijai tiesti yra išduodami leidimai. Leidimų verstis nelicencijuojama veikla elektros energetikos sektoriuje išdavimą ir galiojimo panaikinimą elektros energetikos įmonėms ir laisviesiems vartotojams nustato Leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklės. Leidimą gaminti elektros energiją turi gauti kiekviena įmonė, kuri vertėsi elektros energijos gamyba pagal įregistruotus įmonės įstatus ar kitus analogiškus dokumentus, priimtus iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo įsigaliojimo, ir nori ją tęsti esamais technologiniais įrenginiais įsigaliojus nurodytam įstatymui; nori atnaujinti sustabdytą elektros energijos gamybą esamais technologiniais įrenginiais, jeigu ankstesnio leidimo galiojimas buvo panaikintas; pasistatė naujus elektros energijos gamybos technologinius įrenginius pagal leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą turi gauti kiekviena įmonė, norinti statyti elektrinę naujoje vietoje; padidinti savo elektrinės generuojamą galią rekonstruodama (pakeisdama) esamus arba statydama papildomus technologinius elektros energijos gamybos įrenginius. Elektros energijos gamyba pagal energijos išteklius parodyta 29 lentelėje.

29 lentelė. Lietuvos elektrinių 2008 metais į tinklą patiekta elektros energija

Elektrinės Kiekis, GWh

56/74

Ignalinos AE 9140,0

Lietuvos elektrinė 779,7

Mažeikių elektrinė 131,6

Vilniaus elektrinė 586,4

Kauno energija 0

Kauno termofikacinė elektrinė 616,8

Panevėžio energija ir Lifosa 164,4

Kitos elektrinės prijungtos prie ST 129,2

Vėjo jėgainės prijungtos prie PT 117,2

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2317,9

Kauno hidroelektrinė 325,7

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 586,4

Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius (be KHE) 266,3

Iš viso elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius: 592,0

Iš viso: 12577,4

Elektros energijos, gaminamos Lietuvos Respublikoje naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos ir pirkimo skatinimo bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus nustato Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 897 redakcija). Šio aprašo privalo laikytis fiziniai ar juridiniai asmenys, gaminantys ar ketinantys gaminti elektros energiją elektrinėje, naudojančioje atsinaujinančius energijos išteklius, ir asmenys, kurie prijungia gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų ir (ar) superka į skirstomuosius ir perdavimo tinklus gamintojų pagamintą elektros energiją. Šiame apraše skatinama elektros energijos gamyba vėjo, biomasės, saulės elektrinėse ir ne didesnės negu 10 MW galios hidroelektrinėse. Kadangi elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių kaštai yra didesni nei naudojant tradicinius energijos išteklius, ši elektros energija superkama didesniais tarifais, kuriuos tvirtina VKEKK. Elektros energija, pagaminta naudojant biokurą, superkama po 86,9 EUR/MWh, hidroenergiją – po 75,3 EUR/MWh ir vėjo energiją – po 86,9 EUR/MWh. Supirkimo kainos gali kisti dėl įrenginių ir eksploatavimo sąnaudų didėjimo. Elektrinės prie veikiančių energetikos įmonių tinklų prijungiamos teisės aktų nustatyta tvarka, taikant gamintojams 40 proc. prijungimo mokesčio nuolaidą.

5.1.2. Elektros energijos prognozės 2009 metų pabaigoje uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką, turimų generuojančių galių, įskaitant šiuo metu planuojamas pastatyti nedidelės galios termofikacines elektrines, pakaks iki 2013 metais visais poreikių šalies ūkio reikmėms tenkinti augimo ir sistemos funkcionavimui būtinų sisteminių paslaugų apsirūpinimo atvejais, tačiau būtina modernizuoti Lietuvos elektrinę ir esamas termofikacines elektrines, kuriose elektros energijos gamybos kaina šildymo sezono metu yra mažiausia. Taip pat didėjant galių poreikiui ir esant ekonominiam tikslingumui, Lietuvos miestuose, turinčiuose išplėtotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, turi būti pastatytos naujos termofikacinės elektrinės, galinčios gaminti elektros energiją, kurios kaina būtų konkurencinga kainai atviroje elektros rinkoje. Vadovaujantis Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašu, 2009 metų pradžioje elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, dalis, palyginti su bendru šalyje suvartotos elektros energijos kiekiu, turėtų sudaryti 6,9 proc., o 2009 metų pradžioje – 7,7 proc. 2008 metų pradžioje planuota, kad elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, apimtis turėtų siekti 862,6 GWh (iš jų vėjo elektrinėse – 259,6 GWh, hidroelektrinėse – 448 GWh, biomasės elektrinėse – 153,5 GWh), o 2009 metų pradžioje – 995,2 GWh (iš jų vėjo elektrinėse – 320,4 GWh, hidroelektrinėse – 452 GWh, biomasės elektrinėse – 219,5 GWh).

57/74

Lietuvos elektrinių įrengtos/disponuojamos galios kitimo prognozės 2010–2012 metais pateiktos 30 lentelėje.

30 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengtos/disponuojamos galios kitimo prognozės, MW

Pavadinimas 2010 m. 2011 m.

2012 m.

Ignalinos AE 0/0 0/0 0/0

Lietuvos elektrinė 1500/1448 1500/1448 1920/1848

Mažeikių elektrinė 160/148 160/148 160/148

Vilniaus elektrinė 372/352 372/352 372/352

Kauno elektrinė 170/161 170/161 170/161

Kauno energija 8/7 8/7 8/7

Klaipėdos energija 11/9 11/9 31/26

Panevėžio energija 35/33 35/33 35/33

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2256/2158 2256/2158 2696/2575

Kauno hidroelektrinė 101/90 101/90 101/90

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900/190 900/190 900/190

Mažosios privačios hidroelektrinės 29 30 30

Iš viso hidroelektrinėse: 1030/309 1031/310 1031/310

Pramonės įmonių ir kitų žinybų

elektrinės

iš jų:

257/253 328/324 363/359

biomasės 21 23 25

vėjo 131 200 233

Iš viso: 3542/2492 3614/2792 4090/3244

Maksimalus galios poreikis 2008–2013 metais pateiktas 31 lentelėje

31 lentelė. Prognozuojamas maksimalus galios poreikis 2008–2012 metais, MW

Metai Poreikio maksimumas (neto)*

2008 1930

2009 2080

2010 2130

2011 2180

2012 2230

2013 2280

32 lentelė. Prognozuojami 2008-2013 m. pardavimo ir pirkimo balansai

Pardavimai 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

tūkst. kWh

tūkst. kWh

tūkst. kWh

tūkst. kWh

tūkst. kWh

tūkst. kWh

Ignalinos AE 9.140.038 9.745.531

Iš jo aukcionui 1.344.752 1.379.635

Iš jo eksportui 5.668.096 2.887.221

iš jo kontraktinė 2.127.190 5.478.674

Lietuvos elektrinė 779.708 935.651 3.000.000 2.780.000 2.740.668 2.922.947

Iš jo aukcionui 779.708 805.645 0 0 0 0

iš jo kontraktinė 0 130.006 3.000.000 2.780.000 2.740.668 2.922.947

58/74

Vilniaus elektrinė 581.130 613.438 565.233 974.029 974.609 974.029

Iš jo aukcionui -11.595 1.438 8.604 8.604 9.184 8.604

iš jo kontraktinė 592.725 612.000 556.629 965.425 965.425 965.425

Kauno energija (Petrašiūnų elektrinė) -3.971 9.907

Iš jo aukcionui -3.971 -2.093

iš jo kontraktinė 0 12.000 Kauno termofikacinė elektrinė 658.213 412.707 317.731 667.731 658.349 674.216

Iš jo aukcionui 382.247 369.155 24.288 24.288 14.906 30.773

iš jo kontraktinė 0 5.360 293.443 643.443 643.443 643.443

Iš jo eksportui 275.965 38.193

Panevėžio energija 109.740 181.100 196.812 286.812 286.812 286.812

Iš jo aukcionui 109.740 180.100 0 0 0 0

iš jo kontraktinė 0 1.000 196.812 286.812 286.812 286.812

Vėjo jėgainės 117.131 122.100 225.030 225.030 225.030 225.030

Iš jo aukcionui 117.131 122.100 0 0 0 0

iš jo kontraktinė 0 0 225.030 225.030 225.030 225.030

Mažeikių nafta 125.682 143.430 143.430 143.430 143.430 143.430

Iš jo aukcionui -106.331 0 0 0 0 0

iš jo "Mažeikių naftai" 232.014 143.430 143.430 143.430 143.430 143.430

Lifosa (VIAP) 49.465 55.586 41.281 41.281 41.281 41.281

Iš jo aukcionui 11.981 0 1.340 1.340 1.340 1.340

iš jo kontraktinė 28.558 21.000 39.941 39.941 39.941 39.941

Iš jo eksportui 8.926 34.586

Importas 1.279.788 559.000 4.305.945 4.305.945 4.405.945 4.392.520

Iš jo aukcionui 1.279.788 559.000 1.003.987 1.086.562 1.101.562 1.105.137

iš jo kontraktinė 3.301.958 3.219.383 3.304.383 3.287.383

Kauno HE 325.716 273.096 337.435 337.435 337.435 337.435

perdavimo tinklo techn. sąn. 296.339 260.092 337.435 337.435 337.435 337.435

vidaus rinkos poreikiams 29.378 13.004 0 0 0 0

Kruonio HAE generacija 586.361 463.653 143.811 143.811 143.811 143.811

Gamintojai, prijungti prie ST 129.186 180.569 182.955 280.431 280.431 280.431

ERC (balansavimo, reguliavimo saldo) 52.855 0 0 0 0 0

Iš viso 13.931.041 13.695.768 9.459.662 10.185.934 10.237.801 10.421.941

Pirkimai 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

tūkst. kWh

tūkst. kWh

tūkst. kWh

tūkst. kWh

tūkst. kWh

tūkst. kWh

VT AB "Rytų skirstomieji tinklai" 4.638.522 4.417.116 3.975.405 4.220.488 4.245.087 4.334.444

59/74

iš jos kontraktinė 2.856.915 2.877.668 3.577.864 3.798.439 3.820.578 3.900.999

iš jos papildoma aukcione 1.781.607 1.539.449 397.540 422.049 424.509 433.444

VT AB "VST" 4.384.861 4.195.996 3.776.396 4.060.658 4.067.705 4.153.534

iš jos kontraktinė 2.695.645 2.730.770 3.398.757 3.654.592 3.660.934 3.738.181

iš jos papildoma aukcione 1.689.216 1.465.226 377.640 406.066 406.770 415.353

Nepriklausomi tiekėjai 1.298.871 1.202.559 1.072.798 1.268.694 1.288.913 1.297.867

iš jos kontraktinė 1.059.114 935.124 911.879 1.078.389 1.095.576 1.103.187

iš jos papildoma aukcione 239.757 267.435 736.076 736.076 736.076 736.076

VŠĮ "Visagino energija" 66.031 66.031 68.933 69.967 69.967 69.967

iš jos kontraktinė 38.906 42.863 51.700 52.475 52.475 52.475

iš jos papildoma aukcione 27.125 23.168 17.233 17.492 17.492 17.492

PT technologinės sąnaudos 351.912 350.413 350.413 350.413 350.413 350.413

Iš jų per Kauno HE 296.339 260.092

Iš jų iš vidaus rinkos 55.574 90.321 Eksportas, reguliavimas, balansavimas 2.370.956 3.000.000 0 0 0 0

Kruonio HAE poreikis 819.888 463.653 215.717 215.715 215.717 215.717

Poreikis iš viso 13.931.041 13.695.768 9.459.662 10.185.934 10.237.801 10.421.942

Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas Elektros energetikos sistemos darbo patikimumui didelę įtaką turi pagrindinių perdavimo sistemos elementų – elektros perdavimo linijų (EPL) ir transformatorių pastočių (TP) techninė būklė. Nors Lietuvoje yra gana gerai išplėtotas 110-330 kV elektros perdavimo tinklas, didžioji elektros tinklų dalis pastatyta daugiau nei prieš 25-30 metų, ir jų veiklos amžius jau pasiekė ar net viršijo projekte numatytąjį. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl patikimo elektros sistemos darbo. Kad būtų užtikrintas patikimas perdavimo tinklo darbas, nuolat atliekamos TP ir EPL rekonstrukcijos, keičiant senus įrenginius naujais bei diegiant naujas šiuolaikiškas įrangos apsaugos ir valdymo technologijas, taip pat statomos naujos TP ir EPL. Patikimumo požiūriu silpniausia yra vakarinė Lietuvos 330 kV perdavimo tinklo dalis. Klaipėdos 330 kV TP prie sistemos yra prijungta tik dviem 330 kV tarpsisteminėmis linijomis Klaipėda-Sovetskas (Rusija) ir Klaipėda-Grobinia (Latvija). Telšių 330 kV TP prie energetikos sistemos yra prijungta tik viena 330 kV linijos atšaka nuo linijos Šiauliai-Jelgava (Latvija). Perdavimo tinklo 330 kV patikimumo padidinimui bus statomos naujos 330 kV linijos Klaipėda-Telšiai ir Panevėžys-„Mūša“, pastatant naują 330 kV skirstyklą (perjungimo punktą) ant linijos Šiauliai-Jelgava (Joniškio rajone) ir atliekant Klaipėdos ir Telšių TP išplėtimą. Pastačius liniją Panevėžys-Mūša sumažės ir tranzitas per Latvijos energetikos sistemą, kartu sumažės priklausomybė nuo kaimyninių šalių ir padidės Lietuvos energetikos sistemos patikimumas.

Dar viena problematiška 330 kV perdavimo tinklo vieta yra Vilniaus 330 kV TP, kuri šiuo metu yra prijungta dviem 330 kV linijomis – Vilnius-Lietuvos elektrinė bei Vilnius-Molodečno (Baltarusija). Kadangi linijos Vilnius-Molodečno didesnioji dalis yra Baltarusijos pusėje ir Baltarusijos energetikos sistemai yra per brangu ją eksploatuoti, šią liniją norima demontuoti. Tokiu atveju Vilniaus TP prie 330 kV perdavimo bus prijungta tik viena 330 kV linija ir pablogės tiekimo saugumas Vilniaus miestui. Planuojama statyti naują 330 kV liniją Vilnius-„Neris“, užvedant ją į N. Vilnios TP.

60/74

Pagrindinė 110 kV perdavimo tinklo plėtra yra susijusi su intensyvesniu didesniųjų miestų vystymu bei stambių pramoninių objektų statyba. Artimiausiu metu bus, o kai kur jau ir pradėtos statyti šios naujos 110/10 kV TP Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose – „Nemunas“, „Šnipiškės“, „Vingis“, „Lazdėnai“, „Lypkiai“ ir kt. pastotės. Vėjo elektrinių prijungimui prie perdavimo tinklo taip pat yra statomos naujos 110 kV pastotės.

110 kV tinklo pralaidumui ir patikimumui didinti planuojamos naujos 110 kV oro ir kabelių linijos: Klaipėda-„Marios“, „Neris“-Baltupis, Kaunas-Eiguliai, Palanga-Kretinga, Panevėžys-Pasvalys, Ukmergė-Širvintos, taip pat linijos, reikalingos pirmiau minėtų naujų 110 kV TP prijungimui. Šiuo metu Lietuvos energetikos sistema neturi jungčių su kaimyninėmis Šiaurės ir Vidurio Europos šalimis. Siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą, sistemos darbo stabilumą bei energijos šaltinių diversifikaciją tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu, buvo nagrinėjamos galimybės pastatyti elektros tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Švedijos. 2008 m. liepos 31 d. darbo grupė, sudaryta iš Lietuvos energetinės kompanijos AB „Lietuvos energija“ ir Lenkijos energetinės kompanijos „PSE Operator“ (Lenkija) atstovų, oficialiai baigė Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studijos atnaujinimą „Report Sumarising a Study Assessing the Feasibility of the Project of Interconnection of Lithuanians and Polish Electric Power Systems“ ir pasirašė baigtinį galimybių studijos dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad projektas yra techniškai, juridiškai ir ekonomiškai pagrįstas, jeigu ne mažiau kaip 75 proc. jo įgyvendinimo bus finansuojama iš ES lėšų. Energetikos sistemų sujungimui numatyta nutiesti 154 km aukštosios įtampos (400 kV) dvigrandę elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Ełko (Lenkija) Išankstiniu vertinimu projektas gali būti užbaigtas 2012-2018 metais. Jo įgyvendinimui reikia 237 mln. eurų investicijų – 71 mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 mln. eurų – Lietuvos teritorijoje. Tarpsisteminių srautų užtikrinimui būtina išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus elektros tinklus. Tam reikalingos papildomos investicijos – 371 mln. eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų Lietuvoje. Įgyvendinus šį projektą bus visiškai užbaigtas Baltijos energetikos žiedas, jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Lenkijos energetikos sistemas, kuris padės užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų funkcionavimo saugumą ir patikimumą. Projektas įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą. Gerokaii pasistūmėjo Lietuvos – Švedijos tarpsisteminės linijos projektas, ypač kai 2009 m. pirmoje pusėje buvo sutarta dėl šio projekto sąlygų ir finansavimo, iš dalies remiant Europos Komisijai. Dar 2008 m. vasario 5 d. Stokholme vykusiame susitikime buvo patvirtinti Galimybių studijos rezultatai bei pritarta galutinėms Galimybių studijos išvadoms. Studija buvo atliekama dviem etapais: pirmajame etape buvo atliktas pradinis galimybių įvertinimas – remiantis anksčiau atliktais tyrimais ir kitais duomenimis nustatytos projekto apimtys, elektros jungties pajėgumai ir kaštai, parinkta tinkamiausia trasa, išanalizuotos finansinės ir ekonominės jungties galimybės, sudaryti projektavimo užduoties planai jūros dugno tyrimui, įvertintos tinkamos Švedijos–Lietuvos projekto finansavimo galimybės; antrajame etape buvo atlikta išsamesnė techninė analizė, parengtos rekomendacijos elektros jungties kabelio technologijos parinkimui bei prijungimui prie Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų, nagrinėta vėjo elektrinių parko, prijungto prie elektros jungties, įtaka jungčiai ir Lietuvos bei Švedijos energetikos sistemoms. Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemas planuojama sujungti 700-1000 MW galios nuolatinės srovės apie 350 km ilgio kabeliu, paklotu Baltijos jūros dugnu. Priklausomai nuo pasirinktos kabelio technologijos bei galios, investicijos sudarytų apie 516-637 mln. eurų. Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Švedija planuojama 2015 metais. Dvišaliai santykiai su trečiosiomis šalimis išliko nepakitę. Rinkų integravimo klausimai yra derybų stadijoje dėl vykstančių energetikos struktūrinių pokyčių trečiosiose šalyse. Problemų dėl

61/74

socialinių ir aplinkosauginių pasekmių, prekiaujant elektros energija, bei dėl pasinaudojimo tinklais nekilo. Taip pat nepasitaikė elektros tinklų perkrovimo situacijų.

5.2. Gamtinių dujų tiekimo saugumas 5.2.1. Gamtinių dujų tiekimo sutartys Vienas iš svarbiausių tiekimo saugumo užtikrinimo elementų yra ilgalaikiai dujų tiekimo kontraktai. Visos Lietuvoje suvartojamos gamtinės dujos išgaunamos Rusijoje ir dujotiekiais atkeliauja į Lietuvą. Kadangi nėra alternatyvaus tiekimo galimybių, AAB „Gazprom“ yra vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvos Respublikai, išskyrus AB „LT Gas Stream AG“. AB „Lietuvos dujos“ yra pasirašiusi ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo 2000 – 2015 metams (imtinai) sutartį su AAB „Gazprom“. Ši sutartis pasirašyta 1999 metais. Nuo 2008 m. spalio 1 d. UAB „Dujotekana“ nutraukė tiekimo sutartį su AAB „Gazprom“ ir dujas perka iš įmonės AB „Lt Gas Stream “, kurios buveinė yra Šveicarijoje. Ši sutartis pasirašyta 2008-2012 metams. Kitas svarbus tiekimo saugumo užtikrinimo elementas yra didėjantys tranzito srautai į Kaliningrado sritį. Visos gamtinės dujos į Lietuvą tiekiamos per Baltarusijos teritoriją. Dujų importo (tiekimo) sutrikimo rizika galima dėl trečiųjų šalių veiksmų. Tokie sutrikimai yra mažai tikėtini, kadangi AAB „Gazprom“ yra AAB „Beltransgaz“ (Baltarusijos perdavimo sistemos operatorius) akcininkas, be to, per Lietuvos teritoriją vykdomas dujų tranzitas į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Importo per Baltarusiją sutrikimo atveju į Lietuvą gamtinės dujos būtų tiekiamos per Latvijos teritoriją. Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui palankias sąlygas sudaro tai, kad šiose šalyse operatorių funkcijas atlieka įmonės, kurių pagrindiniai akcininkai yra tie patys. Lietuvos dujų perdavimo tinklai nėra sujungti su Vakarų Europos gamtinių dujų sistema. Perdavimo sistema turi vienintelę jungtį su Latvija. Tačiau gamtinės dujos iš Latvijos gali būti transportuojamos tik sutrikus dujų tiekimui per Baltarusijos Respubliką. Manome, kad įgyvendinant Lietuvos energijos tiekimo saugumo didinimo politiką, reikėtų siekti Lietuvos-Lenkijos dujų sistemos sujungimo. Gamtinių dujų tiekimas (importas) ir suvartojimas bei jo prognozės pateiktos 33 lentelėje.

33 lentelė. Gamtinių dujų importas ir suvartojimas 2008 m. ir prognozės iki 2011 m.

Mato vnt. METAI

2008 2009 2010 2011

IMPORTAS

mln. m3 3125 3350 4250 4350

t. n. ekv. 2500 2680 3400 3480

SUVARTOJIMAS

mln. m3 3213 3320 4200 4300

t. n. ekv. 2570 2656 3360 3440

2008 m. buvo užtikrintas stabilus gamtinių dujų tiekimas Lietuvos vartotojams, vartotojų poreikiai buvo visiškai patenkinti. Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163 (Žin., 2008, Nr. 27-966) nuostatos numato, kad:

1) visi vartotojai suskirstomi į dvi grupes: nenutrūkstamo dujų tiekimo ir nutrūkstamo dujų tiekimo. Nenutrūkstamo dujų tiekimo vartotojams turi būti sudaromos ir laikomos dujų atsargos. Visi buitiniai vartotojai yra priskiriami nenutrūkstamo dujų tiekimo grupei. Nebuitiniai vartotojai (išskyrus įmones, kurios tiekia energiją

62/74

buitiniams vartotojams, mokymo, sveikatos įstaigoms, maisto gamybai) grupę pasirenka savo nuožiūra.

2) buitiniams vartotojams už nenutrūkstamą dujų tiekimą yra atsakingos tiekimo įmonės. Jos sudaro dujų atsargas buitiniams vartotojams, atsargų sudarymo išlaidos bus įtraukiamos į dujų tiekimo kainą (Gamtinių dujų įstatymo nuostata). Nebuitiniai vartotojai renkasi variantą patys: a) gali patys saugoti gamtines dujas saugyklose; b) dėl dujų atsargų sudarymo gali tartis su dujų tiekimo įmone; c) vietoje dujų gali sudaryti kitos rūšies energijos išteklių atsargas (pavyzdžiui – krosnių kuro); d) būti nutrūkstamo tiekimo vartotojais ir tada dujų tiekimo sutrikimo atveju jiems dujų tiekimas nutraukiamas nedelsiant. Atsargų sudarymo sąnaudas nebuitiniai vartotojai susimoka patys.

3) nustatomas naujas reikalavimas dujų tiekimo įmonėms – pagal nustatytą grafiką sudaryti dujų atsargas buitiniams vartotojams. Siūlomas toks dujų atsargų sudarymo grafikas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. – 10 dienų, o vėliau papildomai po 10 dienų kasmet, kol bus pasiektas 60 dienų lygis. Nebuitiniai vartotojai, naudojantys dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti, privalo turėti 1 mėnesio poreikį tenkinančias atsargas (atsargų rūšį pasirenka pačios įmonės). Ši nuostata nėra visai nauja – ji galiojo pagal Energetikos įstatymą, tačiau tik virš 5 MW galios įrenginiams. Nauja yra tai, kad dabar pagal Gamtinių dujų įstatymą ši nuostata galioja visiems minėtiems nebuitiniams vartotojams nepriklausomai nuo turimų įrenginių galios.

4) tiksliau ir aiškiau nustatomas eiliškumas, pagal kurį, esant dujų tiekimo sutrikimui, vartotojams būtų atjungiamas ar apribojamas dujų tiekimas.

5) nustatomas dujų tiekimo patikimumo kontrolės mechanizmas (VKEKK ir Valstybinės energetikos inspekcijos funkcijos kontroliuojant dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones).

Pagal šį nutarimą dujų atsargas buitiniams vartotojams turi sudaryti AB „Lietuvos dujos“, UAB „Druskininkų dujos“, AB agrofirma „Josvainiai“ ir UAB „Intergas“. AB „Lietuvos dujos“, kaip pagrindinė gamtinių dujų tiekėja buitiniams vartotojams, 2008 m. Inčiukalnio dujų saugykloje buvo sukaupusi nustatytą 10 dienų suvartojimo lygio gamtinių dujų atsargų kiekį. UAB „Intergas“ yra parengusi prevencinių priemonių dujų tiekimo patikimumui ir techninių dujų sistemų saugai užtikrinti planą. Esant maksimaliam gamtinių dujų poreikiui, bendrovė Mažeikių savivaldybės teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams iš savo gamtinių dujų sistemoje sukauptų atsargų gamtines dujas gali tiekti iki 54 parų. Pagal Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo reikalavimus, esant daliniam dujų tiekimo sutrikimui, dujų tiekimas visiems nutrūkstamo tiekimo vartotojams apribojamas proporcingai jų suvartojimui. Dujų tiekimą šiems vartotojams ir sistemos naudotojams riboja perdavimo ir (ar) sistemų operatoriai. Esant dujų tiekimo sutrikimui, kai dujos tiekiamos iš saugyklos, dujų tiekimas ribojamas atsižvelgiant į saugykloje turimą ir iš saugyklos tiekiamą dujų kiekį. Esant dideliam dujų tiekimo sutrikimui, dujų tiekimas vartotojams laipsniškai nutraukiamas šia eiliškumo tvarka:

1. nutrūkstamo dujų tiekimo sutartis sudarę vartotojai; 2. rezervinį kurą galinčios naudoti pramonės įmonės (teisės aktais įpareigotos sudaryti

rezervinio kuro atsargas); 3. rezervinio kuro neturinčios pramonės įmonės; 4. dujas nenutrūkstamiems technologiniams procesams naudojančios pramonės įmonės ir

elektrą bei šiluminę energiją gaminantys vartotojai, galintys vartoti rezervinį kurą; 5. buitiniai vartotojai ir būtiniausius vartotojų poreikius užtikrinantys asmenys.

63/74

Pačios įmonės taip pat nuolat įgyvendina dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones. AB „Lietuvos dujos“, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašu, parengė dujų vartotojų (sistemos naudotojų) sąrašus su nustatytais gamtinių dujų tiekimo ir transportavimo prioritetais bei nurodytu dujų tiekimo ribojimo ir laipsniško nutraukimo eiliškumu ekstremalios padėties arba dujų tiekimo sutrikimo atveju. Vartotojų įspėjimo apie didelį dujų tiekimo sutrikimą ir paskesnio atjungimo veiksmai nebuvo atliekami, nes tokių sutrikimų nebuvo. AB „Lietuvos dujos“ parengties ekstremaliai energetikos padėčiai planai peržiūrimi kiekvienais metais. Ūkio ministerijai 2008 m. pateiktas AB „Lietuvos dujos“ parengties ekstremaliai energetikos padėčiai planas. Šiais metais atlikta jo peržiūra ir 2009 m. balandžio mėnesį patvirtintas patikslintas planas. AB „Lietuvos dujos“ dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo finansavimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių tvarką. Vadovaujantis VKEKK 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu patvirtintos Gamtinių dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos nuostatomis, buitinių vartotojų nenutrūkstamo dujų tiekimo išlaidos yra įtrauktos į dujų tiekimo kainą buitiniams vartotojams, nustačius atskirą tiekimo kainos dedamąją (dujų tiekimo saugumas), kuri lygi 17,22 Lt/tūkst. kub. m. Informacija apie buitiniams vartotojams taikomas kainas yra vieša. 2009 m. AB „Lietuvos dujos“ planuojamos sąnaudos tiekimo saugumui užtikrinti sudaro 4,08 mln. Lt. 5.2.2. Gamtinių dujų saugojimas Kadangi Lietuvoje gamtinės dujos importuojamos iš vienos šalies, t.y. Rusijos, todėl, kilus stambioms avarijoms ar politiniams konfliktams, yra labai didelė sutrikimų rizika. Viena iš priemonių rizikai mažinti yra požeminė dujų saugykla. Daugeliu atveju požeminės dujų saugyklos kaina viršija mūsų valstybės ir visuomenės galimybes dėl labai paprastos priežasties – lėšų trūkumo, objekto eksploatavimo lėšos gerokai padidintų gamtinių dujų kainą galutiniam vartotojui, lyginant su tradiciniu gamtinių dujų tiekimu. Lietuvoje dujų saugyklos nėra, todėl yra naudojamasi saugyklos paslaugomis Latvijos Respublikoje. Nenutrūkstamam dujų tiekimui buitiniams vartotojams užtikrinti, tuo atveju, jei sutriktų dujų tiekimas, 2008 m. balandžio 15 d. su Latvijos Respublikos akcine bendrove „Latvijas gaze“ buvo sudaryta gamtinių dujų saugojimo sutartis. Latvijos Respublikoje Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje laikomos 10 mln. kub. m. dujų atsargos. Šios atsargos būtų leidusios užtikrinti dujų tiekimą 10 dienų (faktinis vidutinis paros dujų sunaudojimo vidurkis 2006-2008 metų šaltaisiais periodais sudarė 1 mln. kub. m). AB „Lietuvos dujos“ kaip dujų tiekimo įmonė yra atsakinga už nenutrūkstamą dujų tiekimą buitiniams vartotojams. 2009 metams buitiniams vartotojams saugykloje saugojamas dujų kiekis sudaro 20 mln. kub. m. – jis užtikrins nenutrūkstamą dujų tiekimą 20-čiai dienų. Dujų saugyklos pajėgumus pagal pateiktas paraiškas skirsto AB „Latvijas gaze“. Saugykloje bendrovė saugo Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytam laikotarpiui gyventojams reikalingą aprūpinti dujų kiekį bei nebuitiniams vartotojams, pasirašiusiems nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo sutartį, reikalingą dujų kiekį. Reikalingą informaciją apie galimybes naudotis dujų saugykla AB „Lietuvos dujos“ gauna sutartiniais pagrindais ir iš AB „Latvijas gaze“ interneto svetainės. AB „Lietuvos dujos“ gali naudotis dujų saugyklos talpomis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose apibrėžtas saugojimo normas ir reikalingą bendrovei poreikį. Bendrovei nebuvo pateiktas atsisakymas priimti dujas į saugyklą. Taip pat bendrovei nebuvo poreikio užsakyti gamtinių dujų tinklo balansavimui arba tiekimo balansavimui. 5.2.3. Tinklų techninės priežiūros kokybė ir laipsnis AB „Lietuvos dujos“ perdavimo sistemą sudaro 1846,25 km dujotiekių, 270 čiaupų aikštelės, 65 dujų skirstymo stotys, 3 dujų apskaitos stotys, Panevėžio dujų kompresorių stotis. Dujų perdavimo sistema yra eksploatuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 15 d. patvirtintomis Magistralinių dujotiekių eksploatavimo taisyklėmis.

64/74

Bendrovė užtikrina perdavimo sistemos kokybę, rengdama ir vykdydama kasmet sudaromus ir tvirtinamus dujotiekių įrenginių techninės priežiūros grafikus, remonto ir rekonstrukcijos darbų programas, reikalui esant, organizuodama techninės priežiūros ir remonto darbų pirkimus iš kitų įmonių. Per 2008 m. sutrikimų ir avarijų dujų perdavimo sistemoje nebuvo užfiksuota. Siekiant užtikrinti dujų perdavimo sistemos reikiamą priežiūros kokybės lygį, jos patikimumą ir saugumą, bendrovėje dar yra papildomai parengta grupė priemonių dujų perdavimo sistemos patikimumui užtikrinti:

- su vidaus ir išorine vamzdynų diagnostika susijusios priemonės (2009 m. planuojama kontrolinių įtaisų (zondų) pagalba diagnozuoti 170 km dujotiekio Panevėžys-Vilnius (DN700) ir kompleksiškai įvertinti techninę būklę 115 km dujotiekio Šiauliai-Klaipėda (DN325) išorės metodais;

- dujotiekių hidrauliniai bandymai (2008 m. hidrauliškai išbandyta 49,2 km ilgio dujotiekio Panevėžys - Šiauliai (DN400) atkarpa, o 2009 m. bus išbandyta kita 32,3 km ilgio šio dujotiekio atkarpa);

- dujotiekių pervedimas į žemesnę slėgio klasę, siekiant apriboti dujų slėgį (2009 m. dujotiekyje Ivacevičiai-Vilnius-Ryga bus įrengtas dujų slėgio ribojimo mazgas ribosiantis slėgį šiame dujotiekyje iki 45 bar);

- kitos priemonės, įskaitant samdomos įrenginių techninės priežiūros įmonės patikrinimus. 5.2.4. Perdavimo sistemos techninė priežiūra Perdavimo ir daugumos skirstymo sistemų operatoriaus funkcijas Lietuvoje atlieka viena įmonė – AB „Lietuvos dujos“. Ši įmonė 2008 metais į naujų dujų perdavimo sistemų statybą investavo 34,7 mln. Lt. 2007 m. investicijos į perdavimo sistemų statybą sudarė 34,24 mln. Lt. Vykdyti šie darbai: projektuota nauja dujų kompresorių stotis Širvintų rajone Jauniūnuose, nutiesta magistralinio dujotiekio atšaka iki Rietavo miesto ir pastatyta Rietavo dujų skirstymo stotis (1,8 mln.Lt.). Dalis lėšų skirta magistralinio dujotiekio atkarpos nuo Šakių dujų apskaitos stoties iki RF Kaliningrado srities statybos ir Šakių DAS išplėtimo projektavimo bei parengiamiesiems darbams. Investicijos į perdavimo sistemos rekonstrukciją sudarė 14,5 mln. Lt, daugiausia lėšų skirta DSS rekonstrukcijai (9,0 mln.Lt). Vykdyti linijinės dalies, telemetrijos, SCADA, dujų kompresorių stoties įrangos bei matavimo priemonių atnaujinimo darbai. Siekiant padidinti tiekimo saugumą ir patikimumą, planuojama atlikti magistralinių dujotiekių vidaus diagnostiką specialiais zondais. 2008 m. perdavimo sistema buvo eksploatuojama laikantis teisės aktų, avarijų ir didesnių sutrikimų nebuvo. Buvo vykdomi suplanuoti remonto bei techninės priežiūros darbai. Magistralinių dujotiekių linijinėje dalyje buvo suremontuota dujotiekio Panevėžys-Šiauliai 50 km ilgio atkarpa. Parengtas dujotiekio Ivacevičiai-Vilnius-Ryga dalies remonto ir hidraulinių bandymų vykdymo techninis projektas, magistralinių dujotiekių linijinėje dalyje keisti ir remontuoti čiaupų mazgai. Suplanuoti Panevėžio dujų kompresorių stoties ir dujų skirstymo stočių technologinės įrangos bei pastatų remonto darbai. 5.2.5. Skirstymo sistemos techninė priežiūra AB „Lietuvos dujos“ į naujų dujų skirstymo sistemų statybą investavo 50,0 mln. Lt, pastatyta 239,0 km. skirstomųjų dujotiekių. 2008 m. įvykdyti projektai – skirstomojo dujotiekio iki Rietavo ir Rietavo mieste statyba (2,0 mln. Lt) ir skirstomasis dujotiekis iki Ramygalos (2,0 mln. Lt). Iš viso 2008 m. buvo prijungta 5,9 tūkst. naujų vartotojų. 2008 m. investicijos į skirstymo sistemos rekonstrukciją sudarė 8,3 mln. Lt. Investuota į skirstomųjų dujotiekių, dujų reguliavimo punktų atnaujinimą. AB „Lietuvos dujos“ priklauso 7,9 tūkst.km. skirstomųjų dujotiekių. Įmonė laiku atlieka dujotiekių sandarumo tikrinimą, sistemos apžiūrą ir techninį patikrinimą.

65/74

VKEKK 2008 m. patvirtino AB „Lietuvos dujos“ perdavimo ir skirstymo veiklos investicijų programą 2009-2013 metams. Šiuo laikotarpiu planuojama įgyvendinti arba tęsti keletą stambių projektų, susijusių su sistemos plėtra ir dujų tiekimo patikimumo užtikrinimu. Kompresorinės stoties statyba Širvintų raj. Jauniūnuose sudarytų galimybes transportuoti padidėjusį dujų kiekį po Ignalinos AE uždarymo, užtikrintų dujotiekio Šakiai - Klaipėda stabilų funkcionavimą bei padidintų perdavimo sistemos funkcionavimo patikimumą, leistų didinti dujų perdavimo ir tranzito apimtis per Lietuvos Respublikos teritoriją. Programoje numatyta magistralinį dujotiekį Jurbarkas - Klaipėda (ilgis – 140 km.) sujungti su esamu dujotiekiu Panevėžys - Klaipėda į žiedinę sistemą. Šis projektas numatytas patvirtintame Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane, kaip Lietuvos energetikos saugumo užtikrinimo programa. Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.163 (Žin., 2008, Nr.27-966), yra Gamtinių dujų įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, kurio tikslas – didinti dujų tiekimo patikimumą. Šie teisės aktai konkurencijai tarp rinkos dalyvių žymios įtakos nedaro. Vystant nacionalinės dujų sistemos infrastruktūrą ir ryšius tarp ES narių kaip nurodyta TEN sprendimo 1 priede (1364/2006/EC), Ūkio ministerija 2008-06-27 d. raštu Nr. (30.7-63)-4059 pateikė Europos Komisijai paraišką dėl galimybių studijos dėl požeminės gamtinių dujų saugyklos (PDS) įrengimo geologinių ir geofizinių tyrimų (Feasibility Study “Seismic and Geophysical Investigations for the Installation of an Underground Gas Storage Facility”). Projektas dėl PDS įrengimo Lietuvoje susijęs su prioritetų ašimi NG. 5 (Sprendimo Nr. 1364/2006 I priedas). Jis taip pat įtrauktas į bendro intereso projektų sąrašą (Sprendimo Nr. 1364/2006 III priedas) - 8.39. Saugyklos Lietuvoje. Šis projektas atitinka 2008 m. TEN – E darbų programą, nes tenkina vieną iš programos tikslų - didina požeminių gamtinių dujų saugyklų pajėgumus. Europos Komisija pagal pateiktą paraišką skyrė 2 mln. eurų (6,9 mln. litų) (iš TEN-T biudžeto), kurie sudaro 33 proc. reikiamos sumos. Projekto bendram finansavimui 2009-2010 m. iš nacionalinių lėšų turi būti skirtos lėšos likusiai 13,8 mln. litų sumai. Šiuo metu siekiama užsitikrinti paramą bendram finansavimui iš nacionalinių Lietuvos lėšų tokio projekto įgyvendinimui. 2008 m. parengti mokslinio tyrimo darbai (studijos), numatyti Nacionalinės energetikos strategijos programos įgyvendinimo priemonių plane, skiriant didžiausią dėmesį tarptautiniams projektams tarp ES šalių:

Ūkio ministerijos ir AB „Achema” užsakymu ILF BERATENDE INGENIEURE GmbH parengė mokslinio tyrimo darbą “Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija”. Studijos rezultatai teigiami ir išvadose nurodoma, kad yra techninės galimybės įrengti SGD terminalą Klaipėdos uosto teritorijoje;

2008 m. Ūkio ministerijos užsakymu UAB „AF-Enprima“ parengė Lenkijos ir Lietuvos dujų sistemų sujungimo galimybių studiją.

66/74

6. Klausimai, susiję su viešosiomis paslaugomis 6.1. Elektros energijos sektorius Elektros energetikos įstatymas apibrėžia viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje: tai veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rinkos dalyviai nurodytų paslaugų teikimo sąnaudas įtraukia į veiklos sąnaudas. Perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatorius ir visuomeniniai tiekėjai, vykdantys įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, su šiuo įpareigojimu susijusias gautas pajamas ir patirtas sąnaudas kaupia, detalizuoja ir įtraukia į apskaitą atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Esami elektros energijos gamybos pajėgumai gali būti plečiami ar nauji pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Leidimai išduodami visiems asmenims, pateikusiems prašymą ir užtikrinantiems, kad jų vykdoma veikla atitiks tam tikras sąlygas, viena iš jų yra reikalavimas, kad jų paslaugos atitiks viešuosius interesus. Ūkio ministerija yra patvirtinusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą. Pagal ūkio ministro įsakymą viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinka šios paslaugos:

1. elektros energijos gamyba: 1.1. naudojant atsinaujinančius energijos išteklius; 1.2. termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo

elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į miestų centralizuotus šilumos tiekimo tinklus;

1.3. nustatytosiose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina energetikos sistemos rezervams užtikrinti;

2. atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimas, atliekų saugojimas ir laidojimas; 3. elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo,

biomasės, saulės ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų.

Šiame sąraše nurodytų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas reglamentuotas Ūkio ministerijos patvirtintose Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisyklėse. 2006 metų pabaigoje jos buvo pakoreguotos, pritaikant lankstesnį apmokestinimo mechanizmą, kuris palengvins prekybą elektros energija rinkoje. Taisyklės įsigaliojo 2008 metais. 6.1.1. Pirminės energijos šaltinių ženklinimo įgyvendinimas Vykdydama Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymą Nr.4-346 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.122-4375), AB „Lietuvos energija“, kaip perdavimo sistemos operatorius, yra atsakinga už elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijų išdavimą bei duomenų bazės administravimą. Iki 2005 m. gruodžio 31 d. buvo įdiegta kilmės garantijų duomenų bazė. AB „Lietuvos energija“ interneto svetainėje www.le.lt registruojama, kaupiama ir saugoma informacija: asmenų, kuriems išduotos kilmės garantijos sąrašas; duomenys apie dalyviui priklausančius įrenginius;

http://www.le.lt/

67/74

elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, bendras kiekis pagal elektros energijos gamybai naudojamų energijos išteklių rūšis. Informacija atnaujinama ne rečiau kaip kas mėnesį. Dalyviai – gamintojai ir (ar) tiekėjai, registruoti kilmės garantijų duomenų bazėje ir turintys suteiktą kodą – turi teisę peržiūrėti duomenis apie save. Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kiekis yra visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, naudojančiose tik atsinaujinančius energijos išteklius, taip pat dalis elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius mišriose elektrinėse, naudojančiose ir neatsinaujinančius energijos išteklius. Šiose elektrinėse energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, dalis nustatoma iš bendro pagaminto elektros energijos kiekio atėmus elektros energijos kiekį, pagamintą naudojant neatsinaujinančius energijos išteklius. Elektros energijos kiekis, pagamintas naudojant neatsinaujinančius energijos išteklius, nustatomas pagal sunaudoto kuro balansą ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro nustatytą normatyvinį sąlyginio kuro suvartojimą 1 kWh elektros energijos pagaminti. Gamintojas privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo mėnesio pabaigos pateikti kilmės garantijas išduodančiai institucijai (gamintojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomojo tinklo – savo regiono skirstomojo tinklo operatoriui) informaciją pagal kiekvieną duomenų bazėje registruotą įrenginį apie:

1. per praėjusį mėnesį pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, kWh, kai šis kiekis išmatuotas elektros energijos apskaitos prietaisais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, nurodant atsinaujinančių energijos išteklių rūšį;

2. patiektą į tinklą per praėjusį mėnesį elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kiekį, kWh, nurodant atsinaujinančių energijos išteklių rūšį;

3. elektros energijos, parduotos su nepanaudotomis kilmės garantijomis, kiekį, kWh, ir pirkėją.

Skirstomųjų tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo mėnesio pabaigos pateikti AB „Lietuvos energija“ (kilmės garantijas išduodančiai institucijai) informaciją pagal kiekvieną gamintoją atskirai apie:

1. per praėjusį mėnesį iš gamintojų, kurie elektros energiją gamina naudodami atsinaujinančius energijos išteklius, į tinklą patiektos elektros energijos kiekius, kWh;

2. per praėjusį mėnesį iš gamintojų nupirktos elektros energijos pagal įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančią paslaugą kiekius, kWh, ir sumokėtą kainą, Lt.

Dalyvis atsako už teikiamų duomenų tikslumą ir patikimumą. 6.1.2. Direktyvos A priedo kriterijų įgyvendinimas Vykdydamos savo veiklą, elektros energetikos sektoriaus įmonės privalo informuoti vartotojus apie efektyvų elektros energijos vartojimą, įmonės teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų ir elektros energijos kainas bei tarifus, vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainius ir sąlygas bei numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. Elektros energetikos sektoriaus įmonės privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų ar tarifų padidinimo raštu ar kitais būdais pranešti buitiniams vartotojams apie kainų padidėjimą. Visuomeniniams tiekėjams draudžiama diskriminuoti vartotojus ar vartotojų kategorijas. Vartotojas, kuris gauna elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už elektros energiją ir jos persiuntimą. Vartotojas turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su visuomeniniu tiekėju, raštu įspėjus prieš 30 kalendorinių dienų ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai atsiskaityti už patiektą elektros energiją bei jos persiuntimo paslaugą. Buitiniai vartotojai turi teisę:

1) laisvai ir neatlygintinai pasirinkti tiekėją;

68/74

2) gauti iš tiekėjų informaciją apie tiekėjo pavadinimą, buveinės adresą, įmonės kodą ir teisinę formą, teikiamas paslaugas ir jų teikimo sąlygas, paslaugų bei elektros energijos kainas ir tarifus, pranešimų apie kainas pateikimo būdus, sutarčių terminus, jų sudarymo ir nutraukimo sąlygas, ginčų nagrinėjimo tvarką;

3) vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartis, jei keičiamos sutarčių sąlygos ir jos buitiniams vartotojams nepriimtinos;

4) gauti iš elektros energetikos sektoriaus įmonių pasiūlymus dėl atsiskaitymo būdų ir pasirinkti atsiskaitymo būdą.

Pagal patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles tiekimą galima nutraukti ar apriboti esant vartotojo kaltei. Operatorius ar tiekėjas, įspėjęs buitinį vartotoją ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, o kitus vartotojus – prieš 10 dienų, turi teisę įspėjime nurodytu laiku arba vėliau jam nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą, kai vartotojas nustatytu laikotarpiu nesumoka ar iš dalies sumoka už suvartotą elektros energiją. Per 2008 kalendorinius metus akcinė bendrovė “VST” ir AB Rytų skirstomieji tinklai laikinai buvo nutraukusi elektros energijos tiekimą apie 1 proc. nemokių buitinių vartotojų. Kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas ar elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ar elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje neatitinka nustatytų reikalavimų, operatorius ar visuomeninis tiekėjas vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl operatoriaus ar visuomeninio tiekėjo kaltės patirtus tiesioginius nuostolius. Netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami. Vartotojas prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo privalo pateikti per 10 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo. Operatorius ar visuomeninis tiekėjas privalo vartotojo prašymą išnagrinėti per 30 kalendorinių dienų. Nuostoliai, patirti dėl elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo ar apribojimo, turi būti atlyginti per 30 kalendorinių dienų nuo jų vertės ir vartotojo prašymo pagrįstumo nustatymo dienos, jei vartotojas ir visuomeninis tiekėjas ar operatorius nėra susitarę kitaip. Kadangi Lietuvoje nepriklausomą tiekėją pasirinko labai mažas procentas laisvųjų vartotojų, kuriais nuo 2007 m. liepos 1 d. gali būti visi vartotojai, dauguma elektros energijos vartotojų perka elektros energiją iš 2 pagrindinių visuomeninių tiekėjų pagal reguliuojamus visuomeninius tarifus. Reguliuojami visuomeniniai tarifai apima visas vartotojų kategorijas - gyventojus, smulkų, vidutinį ir stambų verslą. Tačiau nuo 2010 m. situacija gali keistis, kai elektros rinkoje neliks stambaus gamintojo, ir galutinės kainos vartotojams palaipsniui bus eliminuojamos. Šiuo metu visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems ir to pareikalavusiems vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo. Šią veiklą vykdo 2 pagrindinių skirstomųjų tinklų bendrovių atskiri departamentai, susiję su vartotojų aptarnavimu. Vartotojas turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su visuomeniniu tiekėju. Jis privalo apie sutarties nutraukimą raštu įspėti visuomeninį tiekėją prieš 30 kalendorinių dienų ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už patiektą elektros energiją bei jos persiuntimo paslaugą. Nepriklausomas tiekėjas prieš sudarydamas arba nutraukdamas elektros energijos tiekimo sutartį su laisvuoju vartotoju, esančiu visuomeninio tiekėjo licencijoje nurodytoje teritorijoje, privalo prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti visuomeniniam tiekėjui. Laisvasis vartotojas, esantis visuomeninio tiekėjo licencijoje nurodytoje teritorijoje, prieš sudarydamas arba nutraukdamas elektros energijos tiekimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti visuomeniniam tiekėjui. Keisdami elektros energijos tiekėją, vartotojai nemoka jokio mokesčio.

69/74

Visuomeninių tarifų viršutinės ribos (34 lentelė) nustatomos kiekvieniems metams konkrečiam visuomeniniam tiekėjui. Perdavimo aukštos įtampos tinklais ir skirstymo paslaugos bei visuomeninio tiekimo paslaugų pajamų lygis nustatomas trejų metų periodui ir kiekvienais metais perskaičiuojamas pagal indeksavimo, kiekio poveikio, nenumatytų pasikeitimų ir korekcijos koeficientus, o skirstymo bei tiekimo paslaugų kainų viršutinės ribos apskaičiuojamos planuojamam tais metais perduotos, paskirstytos ar parduotos elektros energijos kiekiui. Visuomeninių tarifų viršutinė riba susideda iš gamybos kainos, perdavimo paslaugos kainos, skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei tiekimo paslaugos kainos viršutinių ribų. Visuomeninių tarifų lygis priklauso nuo gamybos kainos svyravimo. Kadangi Lietuvoje pagrindinio gamintojo, kuris užima per 70 proc. rinkos, kaina yra reguliuojama, o kiti gamintojai pagrindinę elektros energijos dalį parduoda per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą, VKEKK numato gamybos kainą, kuri įtraukiama apskaičiuojant visuomeninių kainų viršutinę ribą.

34 lentelė. AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ visuomeninių kainų viršutinių ribų lygiai, EUR/MWh

AB Rytų skirstomieji tinklai

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

2009 m.

Aukšta įtampa (330-110 kV)

35,45 36,00 35,88 39,91 50,1 57,84

Vidutinė įtampa (35-6 kV)

48,51 54,65 54,30 58,16 70,9 78,95

Žema įtampa (0,4 kV) 74,49 85,15 83,79 87,29 103,1 111,07

AB „VST“

Aukšta įtampa (330-110 kV)

35,51 35,97 35,83 39,85 50 57,81

Vidutinė įtampa (35-6 kV)

48,86 58,04 57,55 61,20 73,9 81,38

Žema įtampa (0,4 kV) 72,06 85,32 84,29 87,75 103,9 111,01

Kaip vartotojų, kurie naudojosi visuomeniniais tarifais, skaičius buvo pasiskirstęs 2008 metais parodyta 35 lentelėje.

35 lentelė. Vartotojų, kurie atsiskaito pagal visuomeninius tarifus, dalis, procentais

Gyventojai Pramonė Kiti

96,5 0,1 3,4 Elektros energijos vartotojams tiekiama elektros energija yra prekė. Vartoti elektros energiją leidžiama tik sudarius sutartis tarp vartotojo (iš jų ir laisvojo vartotojo) ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo, perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus. Sutarčių sudarymo pagrindai yra nustatyti Civiliniame kodekse. Ginčai sprendžiami šalių susitarimu ar teismine tvarka. Privalomų reikalavimų laikymasis yra nurodytas energetikos įmonėms išduotose licencijose. Fizinių asmenų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo išankstine skundų

70/74

nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja VKEKK. Socialiniai elektros energijos tarifai Lietuvoje netaikomi. Socialinė parama teikiama pagal Vyriausybės nustatytus teisės aktus.

6.2. Gamtinių dujų sektorius Per 2008 metus Lietuvoje neįvyko esminių pokyčių reguliuojant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Nacionaliniais gamtinių dujų sektoriaus veiklą reguliuojančiais teisės aktais Lietuvoje yra nustatyti šie viešuosius interesus atitinkantys įpareigojimai:

a) gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimas visiems vartotojams, nustatant tiekimo kainos viršutines ribas.

Įpareigojimas nustatytas pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad „1. Dujų sektoriuje reguliuojamos šios kainos, nustatant jų viršutines ribas: <..> tiekimo.“

b) reikalavimas tiekimo įmonėms vykdyti paskirtąjį tiekimą buitiniams vartotojams (anglų kalba „supplier of last resort“).

Šis įpareigojimas nustatytas pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį: „3. Paskirtasis tiekimas gali būti vykdomas buitiniams vartotojams ir vartotojams į tuos

objektus, kurių energijos gamybos galia mažesnė kaip 5 MW ir kuriuose nėra kuro rezervinių atsargų. Laisvasis vartotojas turi teisę pasirinkti kitą nei paskirtąjį tiekimą vykdančią tiekimo įmonę.“ Vadovaujantis pastarąja nuostata, vartotojui neapribojamos teisės pasirinkti jam tinkamą dujų tiekimo įmonę. Ši nuostata yra nediskriminuojanti, nes įvairūs įpareigojimai taikomi tiekimo įmonėms, tačiau neapribojamas pasirinkimas vartotojui.

Paskirtasis tiekimas Įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose aiškiai reglamentuotas, nustatytos licencijavimo ir kitos procedūros.

71/74

7. Ataskaita dėl apmokestinimo struktūros ir G reikšmių Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina yra taikoma nuo 2002 metų, kai buvo išskaidyta vertikaliai integruota elektros energetikos įmonė ir pradėjo veikti elektros rinka. Lietuvoje yra vienas perdavimo sistemos operatoriaus licencijos turėtojas. Tai yra AB „Lietuvos energija” – svarbiausia Lietuvos elektros ūkio bendrovė, atliekanti elektros energijos perdavimo (110-330 kV įtampos) tinklo savininko, sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus funkcijas:

- prižiūri ir plečia elektros energijos perdavimo tinklą; - užtikrina elektros gamybos ir sunaudojimo balansą, elektros perdavimą iš Lietuvos

elektrinių skirstomųjų tinklų bendrovėms; - koordinuoja Lietuvos energetikos sistemos darbą, kad būtų užtikrintas patikimas elektros

energijos tiekimas vartotojams. Kartu su kaimynėmis energetikos sistemomis užtikrina elektros eksportą, importą ir tranzitą;

- organizuoja prekybą elektra. Perdavimo sistemos struktūra pavaizduota 15 paveikslėlyje.

15 pav. Lietuvos elektros perdavimo sistema

Bendrovei priklauso virš 200 transformatorių pastočių ir skirstyklų, per 6 tūkst. kilometrų 330 ir 110 kV įtampos elektros linijų, Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, dispečerinis centras, informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras. Kauno HE ir Kruonio HAE užtikrina galių balansus ir reguliuoja režimus. AB „Lietuvos energija” valdomi perdavimo tinklai keturiomis 330 kV įtampos elektros linijomis sujungti su Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir trimis – su Rusijos (Kaliningrado) energetikos sistemomis. Vienas svarbiausių AB „Lietuvos energija“ tikslų – integruoti Lietuvos energetikos sistemą į Vakarų Europos elektros rinką ir plėtoti regioninį bendradarbiavimą. Artimiausioje ateityje numatoma plėsti elektros perdavimo tinklą, sujungiant jį su Lenkijos elektros tinklais.

72/74

Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų sujungimo projektas turi ypatingą svarbą kuriant bendrą Europos Sąjungos elektros rinką ir didinant energijos tiekimo patikimumą. Išnaudojant bendras Baltijos šalių elektros energetikos sistemų galimybes, siekiama sukurti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką sėkmingai Baltijos valstybių integracijai į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių elektros rinkas. Bendri elektros energijos perdavimo paslaugos kainodaros principai yra apibrėžti Elektros energetikos įstatyme, t. y. perdavimo paslaugos kaina reguliuojama pagal viršutinę kainos ribą (kainos „kepurę“). Konkretus šios paslaugos viršutinės kainos ribos skaičiavimas nustatytas Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje. Jis aprašytas šios ataskaitos Tinklo tarifų skyriuje. Elektros perdavimo paslaugos kaina skaičiuojama pagal kelis įtampos lygius: 330-110 kV (aukštas) ir 35-6 kV (vidutinis). Skaičiuojant žemesnės įtampos perdavimo paslaugos kainas, jos yra artimos dvigubai aukštesnės įtampos tinklo paslaugų kainai. Tačiau perdavimo sistemai priklauso tik kelios vidutinės įtampos elektros linijos ir didelės reikšmės sistemai neturi. Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina susideda iš tokių komponenčių:

1. perdavimo sistemos operatoriaus paslaugos kaina; 2. papildomų (galios rezervavimo) paslaugų kaina; 3. viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina (taikoma nuo 2008 m. sausio 1 d.).

Vidutinė perdavimo paslaugos kaina diferencijuojama į galios ir energijos dedamąsias pagal įtampos lygius. Vidutinė papildomų paslaugų kaina diferencijuojama tik pagal galios dedamąją. 2008 metų perdavimo paslaugos kaina (be PVM) pagal paslaugų rūšis skirstomiesiems tinklams ir vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš perdavimo tinklo, parodyta 36 lentelėje.

36 lentelė. Perdavimo paslaugos kainos dedamosios

Eil. Nr.

Tarifo pavadinimas

(1 Lt = 3,4528 EUR)

Tarifas be PVM

kai nuosavybės riba yra

tarp 330-110 kV įtampos

įrenginių

kai nuosavybės riba yra

tarp 35-6 kV įtampos

įrenginių

1. Diferencijuota dviejų dedamųjų perdavimo tinklo

operatoriaus paslaugos kaina :

1.1. galios dedamoji 6,74 Lt/kW per mėnesį 12,28 Lt/kW per mėnesį

1.2. energijos dedamoji 1,32 ct/kWh 1,34 ct/kWh

2. Diferencijuota galios rezervavimo paslaugos kaina-

galios dedamoji 6,93 Lt/kW per mėnesį 6,93 Lt/kW per mėnesį

Skirstomųjų tinklų operatoriai ir vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, atsiskaitydami už perdavimo paslaugą, moka:

- diferencijuota perdavimo tinklo operatoriaus paslaugos kainą ct/kWh už jiems faktiškai iš perdavimo tinklo perduotos elektros energijos kiekį ir Lt/kW per mėnesį už jų maksimalią faktinę savo poreikio valandinę galią (įskaitant pačių pasigamintą ir gautą tiesiogiai iš gamintojų, išskyrus naudojančius atsinaujinančius ir atliekinius išteklius) per mėnesį;

- diferencijuota galios rezervavimo paslaugos kainą Lt/kW per mėnesį už jų maksimalią faktinę savo poreikio valandinę galią (įskaitant pačių pasigamintą ir gautą tiesiogiai iš gamintojų, išskyrus naudojančius atsinaujinančius ir atliekinius išteklius) per mėnesį;

- nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ct/kWh už jiems faktiškai perduotos elektros energijos kiekį.

73/74

Visuomeniniai tiekėjai, parduodantys elektros energiją vartotojams, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, taiko jiems visuomeninius tarifus, atėmus elektros energijos perdavimo ir galios rezervavimo paslaugų kainas. Kaip matyti, gamintojams perdavimo paslaugos kaina ar jos dalis netaikoma, t. y. G komponentė yra lygi nuliui. Taip pat nėra jokių mokesčių pagal gamintojų ar vartotojų buvimo vietą. Naujų vartotojų, gamintojų įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų pagal ūkio ministro įsakymu patvirtintas Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisykles. Vadovaudamasi Energetikos įstatymu bei elektros energetikos įstatymu, VKEKK patvirtina prijungimo įkainius (žr. 37 lentelę).

37 lentelė. Galiojantys vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainiai be pridėtinės vertės mokesčio

Įkainiai Matavimo vnt. vienfazis atvadas

trifazis atvadas

1.1. Vienanaris įkainis už leistinąją galią

Lt/kW 108,0 142,8

1.2. Dvinaris įkainis: - už leistinąją galią - už apmokestinamą atstumą

Lt/kW Lt/m

108,0 14,8

142,8 19,2

Šie įkainiai nustatyti tokio dydžio, kad padengtų 40 procentų operatorių sąnaudų, reikalingų teikiant minėtose Taisyklėse nustatytas paslaugas, išskyrus kai:

1. vartotojas pageidauja didinti elektros energijos tiekimo patikimumą; 2. pagal patvirtintus vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainius apskaičiuota

operatoriaus teikiamos paslaugos kaina yra daugiau kaip 2,5 karto mažesnė nei šios paslaugos projektinė sąmata;

3. vartotojas pageidauja keisti vienfazį atvadą trifaziu, nekeisdamas leistinosios naudoti galios;

4. vartotojas dėl jam priklausančio dalies nekilnojamojo turto perdavimu kitam asmeniui (naujajam vartotojui) atsisako leistinosios naudoti galios ar jos dalies ir naujojo vartotojo elektros įrenginiai, kurių leistinoji naudoti galia lygi atsisakytajai, jungiami tuo pačiu elektriniu adresu kaip ir leistinosios naudoti galios atsisakiusio vartotojo buvę įrenginiai;

5. naujai prijungiamų vartotojo elektros įrenginių leistinoji naudoti galia didesnė kaip 1000 kW;

6. vartotojo elektros įrenginiai prijungiami prie 35 kV įtampos tinklų ir nuosavybės riba yra 35 kV įtampos pusėje;

7. pageidaujama prijungti prie tinklų elektros įrenginius vienkartiniams renginiams, statybos laikotarpiui ar kitiems trumpalaikiams tikslams, išskyrus atvejus, kai statybos reikmėms nutiesti ir sumontuoti elektros tinklai bus panaudoti elektros energijai nuolat tiekti, taip pat pageidaujančių prijungti laikinuose statiniuose esančius elektros įrenginius;

8. vartotojas, gamintojas ar kiti asmenys pageidauja perkelti ar rekonstruoti operatoriui priklausančius energetikos objektus (elektros tinklus ir įrenginius), kai jie kliudo statinių statybai ar dėl kitų priežasčių;

9. prie perdavimo tinklų vartotojų įrenginiai jungiami Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme numatytais atvejais;

10. gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų paslaugos kaina yra lygi projekto sąmatinei vertei. Gamintojai, kurie elektros energijos gamybai naudoja atsinaujinančius

74/74

ir atliekinius išteklius, už įrenginių prijungimo paslaugą moka vadovaudamiesi Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka;

11. vartotojui mažinant elektros įrenginių leistinąją naudoti galią, ši paslauga teikiama nemokamai.

VKEKK nutarimu nustatyta vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainių taikymo tvarka:

1. vienanaris įkainis (už leistinąją galią) mokamas, kai L ≤ Lv arba k ≤ x L. 2. dvinaris įkainis (už leistinąją galią ir atstumą) mokamas, kai L > Lv ir k > x L.

čia: k= L / P; P –vartotojo naujai prijungiama (papildoma) leistinoji galia, (kW); Lv ir xL – elektros tinklų plėtros skaičiuojamieji dydžiai; L - trumpiausias geometrinis atstumas nuo vartotojo įvadinės apskaitos spintos (elektros tinklų nuosavybės ribos) iki skaičiuojamojo prijungimo taško, (m). Nustatytos šios tinklų plėtros skaičiuojamųjų dydžių reikšmės: Lv = 38 m, x L = 4,49 m/kW. Pagal leistinosios galios dydį prijungimo taškas nustatomas pagal 38 lentelėje nurodytas sąlygas.

38 lentelė. Prijungimo taško nustatymas

Papildoma vartotojo leistinoji galia ( P ), kW

Pareikštam atvadui skaičiuojamasis prijungimo taškas (L) nustatomas:

P ≤10 a) artimiausias taškas 0,22 – 10 kV įtampos elektros tinkle; b) naujai įrengiant trifazį atvadą, artimiausias taškas 0,38 – 10 kV trifazės įtampos elektros tinkle.

10 < P ≤ 500 artimiausias taškas 10 kV įtampos elektros tinkle. Tais atvejais, kai leistinąją galią be rekonstravimo galima prijungti prie 0,38 kV įtampos elektros tinklo, artimiausias taškas 0,38 kV įtampos elektros tinkle.

500 < P < 1000 artimiausios 110 kV transformatorinės pastotės arba 10 kV skirstomojo punkto 10 kV šynos.

P ≥ 1000 pagal technines sąlygas.

Prijungimo mokestis apskaičiuojamas pagal formules: - vienanaris, kai įrengiamas vienfazis atvadas M = 108,0 x P (Lt); - vienanaris, kai įrengiamas trifazis atvadas M = 142,8 x P (Lt); - dvinaris, kai įrengiamas vienfazis atvadas M = 108,0 x P +14,8 (L – 4,49xP) (Lt); - dvinaris, kai įrengiamas trifazis atvadas M = 142,8 x P + 19,2 (L – 4,49xP) (Lt).

Vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainiai bei jų taikymo tvarka taikoma visų elektros tinklų operatorių vartotojams, kurie sutartis dėl įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sudaro po 2003 m. sausio 1 d. Papildomų mokesčių dėl prijungimo nėra, tačiau yra numatytos lengvatos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarką. Tokie gamintojai nemoka už perdavimo sistemos operatoriaus paslaugas pagal perdavimo paslaugos galios dedamąją ir galios rezervavimo paslaugos kainą.

Documents

Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų ... · visos šalys yra priklausomos nuo vienintelio dujų tiekėjo – AAB „Gazprom“. Baltijos šalių dujų rinka