Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 14 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 16, 2 klausimas) priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2015 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ATASKAITA

I. EKONOMIKOS AUGIMAS, UŽIMTUMO IR SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS

1.1. Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę

2015 metais pasiekta reikšminga pažanga siekiant Lietuvos

narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (toliau – EBPO).

2015 m. birželio 4 d. EBPO Ministrų Taryba oficialiai pakvietė Lietuvą pradėti

derybas dėl narystės. 2015 m. liepos 8 d. EBPO Ministrų Tarybos posėdyje patvirtintas Lietuvos stojimo į

EBPO veiksmų planas. 2015 m. gruodžio 16 d. pritarta Lietuvos stojimo į EBPO Pradiniam memorandumui.

Valstybės institucijų veiklos koordinavimą derybose užtikrina 2015 m. vasario 25 d. Vyriausybės sudaryta Komisija pasirengimui Lietuvos Respublikos narystei EBPO koordinuoti. Lietuvos narystė EBPO didins valstybės konkurencingumą, patrauklumą užsienio investuotojams, užtikrins valdymo reformas, sudarys sąlygas augti ekonomikai, valstybės ir jos piliečių gerovei.

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2016“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 24 (2014 metais perskaičiavus rezultatus pagal naują metodiką – iš 21) vietos pakilo į 20 (Latvija – 22, Estija – 16, Lenkija – 25 vietoje). Palyginti su Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėmis narėmis, Lietuva užima 8 vietą. Didžiausią pažangą Lietuva padarė turto registravimo srityje – iš 9 vietos pakilo į 2 vietą, sutarčių vykdymo srityje – iš 14 vietos pakilo į 3 vietą, verslo pradžios srityje – iš 11 vietos pakilo į 8 vietą, prisijungimo prie elektros tinklų srityje – iš 105 vietos pakilo į 54 vietą, smulkiųjų investuotojų apsaugos srityje – iš 78 vietos pakilo į 47 vietą.

2

1 pav. Verslo aplinkos indeksas. *Prognozuojami duomenys

Šaltinis – Ūkio ministerija

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 metų konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 140 šalių pakilo net 5 pozicijomis – iš 41 vietos į 36 vietą – ir pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją. Tam turėjo įtakos Vyriausybės priimti sprendimai, mažinantys biurokratinę naštą verslui, tam tikrų perteklinių reikalavimų pradedantiesiems verslininkams atsisakymas.

Pagal 2007–2013 metų ES fondų veiksmų programas iki 2015 metų pabaigos buvo vykdomi ar baigti įgyvendinti 8 303 projektai (iš jų 8 141 projektas baigtas įgyvendinti), kurių bendra vertė – 8,8 mlrd. eurų. Projektams paskirstytos visos 2007–2013 metų veiksmų programose numatytos ES lėšos, investuota 6,8 mlrd. eurų ir pripažinta tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai (toliau – EK) 99,4 proc. ES lėšų. Projektų mokėjimai turi būti atlikti ir išlaidos pripažintos deklaruotinomis EK iki 2016 metų vasario pabaigos.

Valstybės biudžete 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų veiksmų programai įgyvendinti 2015 metais numatyta 476 mln. eurų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Iki 2015 m. IV ketvirčio pabaigos suderintos 227 priemonės (iš jų 199 priemonės patvirtintos), joms paskirstyta 6,6 mlrd. eurų, t. y. 98 proc. veiksmų programai 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu skirtų ES fondų lėšų.

3

Per 2015 metus pritrauktas 31 investicijų projektas, numatoma sukurti 2 647 naujas darbo vietas (iš jų 25 tiesioginių užsienio investicijų (toliau –TUI) projektai yra vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės, numatantys 2 217 darbo vietų sukūrimą). Pagal teritorinį projektų pasiskirstymą 13 projektų iš 31, pagal kuriuos numatoma sukurti 1 010 darbo vietų (iš jų 7 TUI projektai yra vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės, numatantys 580 darbo vietų sukūrimą), planuojama įgyvendinti Kaune (2), Panevėžyje (1), Šiauliuose (2), 2 pav. Teritorinis investicijų projektų pasiskirstymas Klaipėdoje (2), Pabradėje, Naujojoje Šaltinis – Ūkio ministerija Akmenėje, Plungėje, Karmėlavoje, Rimkuose, Marijampolėje; kitus 18 projektų – Vilniuje.

Išankstiniais duomenimis, 2015 metų III ketvirčio pabaigoje sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 13,17 mlrd. eurų (2014 metų IV ketvirčio pabaigoje – 12,86 mlrd. eurų). Per 3 pirmuosius 2015 metų ketvirčius TUI Lietuvoje padidėjo 2,4 proc.

3 pav. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokyčiai, proc.

Šaltinis – Ūkio ministerija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) užsibrėžtas 2015 metų tikslas dėl verslo įmones prižiūrinčių institucijų tinklo konsolidavimo veiklos pertvarkymo modelio nepasiektas. Konsoliduotos tik šios valstybės institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (prijungiant Valstybinę ne maisto produktų inspekciją); Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (sujungiant 10 teritorinių visuomenės sveikatos centrų) ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (sujungiant Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą, Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos). Tačiau Seimas nepritarė aplinkos apsaugos srities institucijų konsolidavimui – regioninių aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės miškų

5,1 1,1

4,7 5 5 5

0 1 2 3 4 5 6

20132014

2015*2016*2017*2018*

Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokyčiai (palyginti su praėjusiais metais), proc.

4

tarnybos reorganizavimui, jų atliekamas kontrolės funkcijas koncentruojant vienoje priežiūros institucijoje (Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje).

Pradėta kurti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinė sistema (PAIIS), kuri leis atsisakyti verslui taikomo reikalavimo teikti duomenis ar informaciją, jeigu juos jau turi nors viena priežiūros institucija. Atlikta PAIIS galimų veiklos modelių analizė buvo viešai pristatyta priežiūrą atliekančių institucijų ir verslo asociacijų atstovams.

Vyriausybės parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) priimtas Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo siekiama palengvinti ir užtikrinti tinkamą kvalifikuotų specialistų, dirbančių ar vienkartinai ir laikinai teikiančių paslaugas, judumą Europos Sąjungoje.

Siekiant paskatinti mažų ir vidutinių įmonių investicijas į inovatyvios gamybos ir (ar) inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir plėtrą, buvo paskelbtas kvietimas pagal priemonę „Regio Invest LT+“. Pagal jį gautos 152 paraiškos, 40 projektų skirtas 46,92 mln. eurų finansavimas. Finansuojant bus skatinamos įmonių investicijos į naujų gamybos technologinių linijų įsigijimą ir įdiegimą, esamų gamybos technologinių linijų modernizavimą, modernių ir efektyvių technologijų diegimą paslaugų sektoriuose.

Siekiant pritraukti užsienio investicijas mokslinių tyrimų ir / ar eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) srityje, paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal priemonę „SmartInvest LT+“, kurio metu planuojama paskirstyti 10 mln. eurų ES investicijų.

Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Auditas pramonei LT“ teikti paramą įmonėms atlikti energinius auditus, įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems energijos gamybos pajėgumus, kurti ir įdiegti naujas efektyvesnio panaudojimo technologijas. Pagal jį gautos 29 paraiškos, kuriomis prašoma 0,38 mln. eurų ES investicijų. Siekiant didinti vietinės kilmės prekių eksportą ir skatinti nutarusių veikti kartu mažų ir vidutinių įmonių grupes įsitraukti į tarptautines tinklų grandines, patvirtintas priemonės „Verslo klasteris LT“ įgyvendinimo planas ir projektų atrankos kriterijai.

Bendradarbiaujant su Lietuvos asocijuotomis verslo struktūromis, 2015 metais suorganizuoti 147 verslo forumai / verslo misijos užsienyje, Lietuvos ekonomikos, verslo potencialas ir investavimo galimybės pristatyti 173 forumuose, konferencijose ir seminaruose, surengti 39 ekonominio pobūdžio renginiai ir projektai, kuriuose dalyvavo Lietuvos diasporos atstovai. Bendromis Lietuvos institucijų pastangomis lietuviškai mėsai, žuviai, pieno produktams atvertos JAV, Kinijos, Brazilijos, Tuniso rinkos. Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės savo produkciją pristatė iš viso 10 parodų, vykusių JAE, Vokietijoje, Japonijoje, Uzbekistane, Kinijoje, Nyderlanduose, Azerbaidžane, JAV, Irane. Skatinant įmones ieškoti naujų užsienio rinkų, viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ organizavo Lietuvos įmonių dalyvavimą 18 tarptautinių parodų, 13 verslo misijų, 3 dvišaliuose verslo forumuose, 6 „Eksporto klubo“ renginiuose, verslo partnerystės ir B2B (Business-to-Business) renginiuose.

5

Patvirtintas tikslinių Lietuvos eksporto rinkų sąrašas, nutarta parengti susistemintą ekonominio bendradarbiavimo skatinimo priemonių jose sąrašą, suderintas intensyvesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo pritraukiant TUI modelis, aptarti ekonominės diplomatijos vizitų planai, suformuluotos atitinkamos ekonominės veiklos užduotys diplomatinėms atstovybėms, aptarti ekonominio atstovavimo užsienyje optimizavimo ir kiti klausimai.

2015 metais diplomatinė tarnyba aktyviai atstovavo Lietuvos verslo interesams ir juos gynė taikant ES prekybos apsaugos priemones (tai Lietuvos gamintojams užtikrina apie 60 mln. eurų papildomų metinių pajamų), taip pat ES derybose su trečiosiomis šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimų. 2015 metais baigtos ES ir Vietnamo derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo leis Lietuvos eksportuotojams sutaupyti apie 0,6 mln. eurų muitų metinių mokesčių, panaikins 99 procentus importo muitų abiejose šalyse, pagerins eksporto sąlygas Lietuvos gamintojams. Toliau buvo tęsiamos ES ir JAV derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri turi didelės reikšmės strateginei ES ir JAV partnerystei.

Siekiant diversifikuoti paslaugų eksporto rinkas, skatinti logistikos paslaugų sektoriaus plėtrą, tarptautiniuose susitikimuose užsienio partneriai buvo kviečiami išnaudoti Lietuvos transporto infrastruktūros galimybes. 2015 metais prie konteinerinio traukinio ,,Vikingas“ projekto prisijungė Gruzija, 2016 metais planuoja prisijungti Azerbaidžanas. Suaktyvintas strategiškai svarbus bendradarbiavimas transporto srityje su Kazachstanu, įvyko esminis Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimo proveržis transporto ir logistikos srityje (Kinija įvardijo Lietuvą savo krovinių srautų paskirstymo centru Rytų Europoje). Diplomatinėmis priemonėmis atstovauta Lietuvos vežėjų interesams Baltarusijoje ir Rusijoje. Rusijai įvedus mokestį už žalą federaliniams keliams Lietuvoje registruotoms sunkiasvorėms transporto priemonėms, Vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2015 m. gruodžio 21 d. per Lietuvą vykstančioms Rusijoje registruotoms krovininėms transporto priemonėms pradėti taikyti kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais.

Tarptautiniu mastu buvo pristatytas sėkmingai baigtas pirmasis Lietuvos integraciją į Europos transporto tinklą (TEN-T) užtikrinančio geležinkelių projekto „Rail Baltica“ etapas. 2015 metų liepą ES valstybės narės pritarė EK pasiūlymui iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo skirti daugiau kaip 500 mln. eurų projekto „Rail Baltica“ pirminiam etapui visose trijose Baltijos šalyse įgyvendinti.

2015 m. spalio 16 d. oficialiai atidaryta beveik 300 mln. eurų vertės transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. Tarptautinėje „Rail Baltica“ 120 km ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto vėžė (1 435 mm pločio), o šalia jos atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija (1 520 mm). Šioje geležinkelio linijoje keleiviniai traukiniai pasieks iki 120 km/h greitį, o krovininiai – 80 km/h greitį. „Rail Baltica“ atkarpoje Lietuvos teritorijoje iš viso sutvarkyta, įrengta ir pastatyta: 19 tiltų ir 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.

6

Parengti europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena (projektas „Rail Baltica 2“) teritorijų planavimo dokumentai – poveikio aplinkai vertinimo programa ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui betoninį kelią Vilnius–Utena rekonstruoti ir prižiūrėti viešosios ir privačios partnerystės būdu. Kelio projektavimo ir rekonstrukcijos darbai turėtų trukti 3 metus, dar 10 metų privatus investuotojas kelią prižiūrėtų. Projekto apimtis – magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 21,50 iki 93,65 km (72,15 km).

AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 metais pervežė 48,0 mln. t krovinių, t. y. 1,0 mln. t, arba 1,9 proc., mažiau nei 2014 metais. Esminiai krovinių vežimo apimties pokyčiai, palyginti su 2014 metais, vyko dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio ir politinių priežasčių (taikytų sankcijų maisto produktų įvežimui ir kt.), labai sumažėjo tranzitinių vežimų Kaliningrado srities kryptimi mastas.

4 pav. Krovinių vežimas geležinkelių transportu, mln. t

Šaltinis – Susisiekimo ministerija

2015 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos apyvarta augo 5,8 proc. – pakrauta 38,51 mln. t krovinių (t. y. 2 096,6 tūkst. t daugiau nei 2014 metais). 38,51 mln. t jūrinių krovinių – geriausias Klaipėdos uosto metinis rezultatas istorijoje (ankstesnis rekordas užfiksuotas 2011 metais – 36,59 mln. t). Tai 5,3 proc., arba 1,92 mln. t, daugiau nei 2011 metais.

5 pav. Kasmetinė krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, mln. t

Šaltinis – Susisiekimo ministerija

52,3 48,0 48,0 49,0 48,0

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Krovinių vežimas geležinkelių transportu (mln. t)

36,6 35,2 33,4 36,4 38,4

-5,0

5,0

15,0

25,0

35,0

45,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Kasmetinė krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (mln. t)

7

2015 metais naująjį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos rekordą lėmė padidėjusi trąšų ir grūdų, taip pat naftos produktų krova dėl baltarusiškų naftos produktų sugrįžimo į Klaipėdos uostą.

Siekiant didinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pralaidumą ir veiklos efektyvumą, taip pat maksimaliai išnaudoti krantinių pajėgumus, 2015 metais pastatyta ir rekonstruota 5 842 m geležinkelio kelių, rekonstruota 89 m krantinių.

Patvirtintos 5 didžiųjų miestų integruotos teritorijų plėtros programos ir 10 regionų tikslinėmis teritorijomis pripažintuose mažuose ir vidutiniuose miestuose (savivaldybių centruose ir miestuose nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų) integruotos teritorijų plėtros programos. Projektinius pasiūlymus pateikė Alytaus miesto, Marijampolės, Mažeikių rajono, Telšių rajono, Tauragės rajono, Utenos rajono ir Visagino savivaldybės.

Vėluojama perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kurios tikslas – sukurti bendrą

Europos geležinkelių erdvę (Susisiekimo ministerija).

1.2. Mokslo rezultatų komercinimas ir inovatyvių įmonių veiklos plėtra, skatinant viešas ir privačias investicijas

2014 metais verslo sektorius labai padidino išlaidas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai – jai skirta 109,33 mln. eurų, t. y. net 29 proc. daugiau nei 2013 metais. Didžiausia dalis MTEP pernai buvo finansuota užsienio lėšomis: jos siekė 126,7 mln. eurų ir sudarė 34 proc. visų MTEP išlaidų.

6 pav. Verslo išlaidos MTEP, palyginti su BVP, proc. *Prognozuojami duomenys

Šaltinis – Ūkio ministerija

Patvirtinti visi Sumanios specializacijos prioritetų veiksmų planai, taip pat Sumanios

specializacijos programos įgyvendinimo Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrasis veiksmų planas. Pradėta kurti sumanios specializacijos proceso nuolatinės analizės, stebėsenos, poveikio vertinimo, bendrų mokslo ir verslo interesų paieškos sistema.

Patvirtintas Jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvų įgyvendinimo aprašas ir priimtas sprendimas, kad šios iniciatyvos bus įgyvendinamos vykdant 3 priemones. 2016 metų II–III ketvirčiais planuojama skelbti pirmus Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamos

0,24 0,3

0,42 0,5

0,55 0,6

2013 M. 2014 M. 2015 M.* 2016 M.* 2017 M.* 2018 M.*

8

priemonės „MTEP projektų, prisidedančių prie sumanios specializacijos strategijos prioritetų įgyvendinimo, vykdymas“ kvietimus teikti paraiškas.

Skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir įmonių investicijas į MTEP, teikiant ekspertinę-konsultacinę ir finansinę pagalbą smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams, reikalingą MTEPI veiklai vykdyti pagal priemonę „Intelektas LT. Bendri mokslo-verslo projektai“, paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, kurio metu planuojama paskirstyti 60 mln. eurų ES investicijų.

Per 2015 metus buvo teikiama ekspertinė ir finansinė pagalba verslui dalyvauti tarptautinėse MTEPI ir inovacijų iniciatyvose:

• siekiant paskatinti Lietuvos įmones dalyvauti „Horizontas 2020“ programoje, finansuota 17 „Horizontas 2020“ paraiškų rengėjų (ūkio subjektų), rengusių 25 paraiškas;

• paskelbtas V tarptautinis kvietimas teikti paraiškas dėl bendrų Lietuvos ir Izraelio įmonių inicijuojamų projektų pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje;

• administruotas 4 „EUREKA“ projektų įgyvendinimas: PAISBI „Peptidinių nukleorūgščių taikymas streptokokų bioplėvelių slopinimui“ (UAB „Bioseka“); QUADRIBOT „Roboto ranka neįgaliesiems“ (UAB „RMD Technologies“); SAET „Išmanusis akustinės emisijos keitiklis“ (UAB „Panevėžio fonas“); „Ozo Rubber, Naujos kartos padangų perdirbimo technologija naudojant ozonavimą ir devulkanizaciją“ (UAB „Gumos technologijos“);

• 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 3 d. suorganizuota verslo misija į Švediją. Misijoje dalyvavo 12 įmonių atstovai: sveikatos technologijų ir biotechnologijų, informacinių technologijų bei inžinerinės pramonės sektorių įmonių, siekiančių susirasti partnerių naujiems inovacijų projektams. Finansuotos 10 įmonių atstovų dalyvavimo Skandinavijos šalių renginiuose išlaidos. 2015 m. rugsėjo 28 d. Vyriausybė ir Europos kosmoso agentūra (EKA) pasirašė

Lietuvos Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) plano chartiją, kuria Lietuvos įmonėms ir mokslininkams sudaromos sąlygos įgyvendinti aukšto lygio mokslo ir technologijų projektus pagal EKA programas. Šiame susitarime taip pat apibrėžtas Lietuvos finansinis įnašas, kurio didžioji dalis pagal geografinės grąžos principą bus skirta atrinktiems Lietuvos projektams įgyvendinti.

Siekiant ugdyti perkančiųjų organizacijų gebėjimus ir skatinti jas išnaudoti inovacijų paklausos skatinimo priemones, 47 perkančiųjų organizacijų atstovams organizuoti inovacijų paklausos skatinimo seminarai. Dalyviai supažindinti su inovatyviųjų ir ikiprekybinių pirkimų samprata, Lietuvos bei užsienio šalių patirtimi vykdant inovatyviuosius ir ikiprekybinius pirkimus. Pristatytas Lietuvos ikiprekybinių pirkimų modelis bei Ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarkos aprašo reikalavimai.

Vėluojama pradėti įgyvendinti jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvų finansavimo modelį (Švietimo ir mokslo ministerija).

9

1.3. Nedarbo (ypač struktūrinio) mažinimas ir socialinės įtraukties didinimas

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose registruota 162,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, jie sudarė 9,0 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, tai yra 0,3 proc. mažiau negu prieš metus (2015 m. sausio 1 d. registruota 169,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, jie sudarė 9,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų).

2016 m. sausio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose bedarbiais registruota 77,6 tūkst. moterų ir 85,0 tūkst. vyrų. Palyginti su 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, bedarbių moterų sumažėjo 4,6 tūkst. (buvo 82,1 tūkst.), bedarbių vyrų – 2,1 tūkst. (buvo 87,1 tūkst.).

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose registruota 28,5 tūkst. bedarbių, jaunesnių kaip 30 metų, iš jų 13,3 tūkst. iki 25 metų, jie sudarė 5,3 proc. šalies 16–29 metų gyventojų. Per 2015 metus jaunimo nedarbo rodiklis sumažėjo nuo 5,6 iki 5,3 proc. Sparčiau mažėjo 16–24 metų jaunimo nedarbas – nuo 4,2 iki 3,8 proc. 7 pav. Asmenų registracijos darbo biržoje pokyčiai

Šaltinis – Lietuvos darbo biržos duomenys Į teritorines darbo biržas ieškodami darbo kreipėsi 91,0 tūkst. jaunų asmenų iki 29 metų,

iš jų 57,0 tūkst. įdarbinta (63 proc.), o 20,1 tūkst. (22 proc.) dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 10,0 tūkst. jaunuolių, 6,0 tūkst. jaunų bedarbių sudarytos galimybės praktinius įgūdžius įgyti tikroje darbo vietoje.

2015 metais įgyvendinti 96 vietinių užimtumo iniciatyvų projektai (įsteigta 390 naujų darbo vietų). Projektai, skirti naujoms darbo vietoms teritorijose, kuriose bedarbių daugiau negu vidutiniškai šalyje, įgyvendinti 29 savivaldybėse, iš jų 7 – atskirų savivaldybių 11 seniūnijų teritorijose.

Per 2015 metus kvalifikaciją įgijo ir persikvalifikavo 1 204 ilgalaikiai bedarbiai ir 1 349 asmenys, nedirbę 2 metus ir ilgiau, į profesinį mokymą įgyti kvalifikacijos nusiųsti 5 278 nekvalifikuoti bedarbiai.

Toliau plėtojamos integralios pagalbos (socialinių paslaugų ir slaugos) asmens namuose paslaugos, 21 savivaldybėje įgyvendinami bandomieji projektai: telkiamos mobilios slaugos ir socialinių paslaugų specialistų komandos, konsultuojančios artimuosius, prižiūrinčius savo šeimos narius – neįgalius ar senyvo amžiaus artimuosius. Nuo projektų vykdymo pradžios (2013 metų) integrali pagalba suteikta 1 417 asmenų (t. y. net 60 proc. daugiau, nei numatyta pradedant projektus), konsultuoti 1 268 asmenys (t. y. 47 proc. daugiau, nei planuota).

10

Finansuojami 428 konkurso būdu atrinkti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai 60 savivaldybių (3,6 proc. daugiau nei 2014 metais), kuriuos įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos.

8 pav. Paslaugas gavusių neįgaliųjų (asmenų) skaičius

Šaltinis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Stengiantis, kad profesinis mokymas taptų dar prieinamesnis, ypač nekvalifikuotiems darbuotojams ar asmenims, siekiantiems patobulinti turimą kvalifikaciją, pakeistas Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas – kvalifikacijos įgijimo procesas suskaidytas į modulius: galima sutrumpinti mokymosi laiką įteisinus jau turimas žinias ir kompetencijas, pratęsti pradėtą mokymąsi po pertraukos toje pačioje ar kitoje profesinio mokymo įstaigoje. Darbdaviai ir teritorinės darbo biržos taip pat gali naudotis atskirais formaliojo profesinio mokymo moduliais, nes tai leidžia efektyviau planuoti laiką asmenims, kurie tobulina kvalifikaciją.

Nuo 2014 metų parengta 60 modulinio profesinio mokymo programų, iš jų 33 programos įregistruotos Studijų, mokymo ir kvalifikacijų registre (2015 metrais parengta 20 modulinio profesinio mokymo programų). Modulinio profesinio mokymo sistema profesinio mokymo įstaigose bus diegiama palaipsniui.

Atnaujintas Formaliojo profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašas, kuriame apibrėžta pameistrio samprata ir nustatyta, kaip organizuojamas mokymas pameistrystės forma. Įgyvendintas projektas „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“, pagal kurį mokymus baigė 1 136 asmenys (iš jų 267 – 2015 metais). Įgyvendinant šį projektą, kartu su CEDEFOP (Europos profesinio mokymo plėtros centras, angl. The European Centre for the Development of Vocational Training) parengta pameistrystės situacijos Lietuvoje analizė, Pameistrystės organizavimo gairės įmonėms ir įstaigoms.

11

2015 metais atidaryta 19 sektorinių praktinio mokymo centrų, aprūpintų pačia naujausia įranga. Nuo 2012 metų Lietuvoje atidaryti visi planuoti 42 praktinio mokymo centrai.

9 pav. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, turinčių po praktinio mokymo centrą, dalis

Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerija

2015 metais su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis pasirašytos 864 bendradarbiavimo sutartys dėl mokinių profesinio veiklinimo. Profesinio veiklinimo paslaugos buvo suteiktos 90 118 mokinių. Sukurta profesinio veiklinimo įstaigų duomenų bazė –http://www.mukis.lt/mod/sarasai/pvo/imones/.

Įkurtas Baltijos šalių pameistrystės aljansas, kurio tikslas – didinti visų Baltijos šalių profesinio mokymo srities parengtų specialistų konkurencingumą, šio mokymo prestižą bei patrauklumą ir skatinti profesinio mokymo plėtrą regionuose. Vienas iš aljanso uždavinių – įtraukti visų trijų šalių socialinius partnerius ir profesinio mokymo teikėjus į Baltijos šalių pameistrystės aljanso veiklą.

Siekiant sukurti specialistų poreikio duomenų analizės sistemą ir nuolat stebėti, kaip į darbo rinką integruojasi Lietuvos švietimo įstaigose parengti specialistai, parengtas Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašo projektas. Šis dokumentas sudarys teisinį pagrindą vykdyti nuolatinę valstybinę žmogiškųjų išteklių stebėseną pagal patvirtintus rodiklius.

Skatinant jaunimo užimtumą ir kūrimąsi kaime, 2015 metais parama skirta 733 jauniesiems ūkininkams. Paremta daugiau ūkininkų nei planuota, kadangi 434 jauniesiems ūkininkams 16,8 mln. eurų parama išmokėta pagal jau baigiamą įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (paramos paraiškos buvo renkamos 2014 metų pabaigoje) ir 299 jauniesiems ūkininkams skirta 17,3 mln. eurų parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (2015 metais vyko 2 paramos paraiškų surinkimai, gauta 1 679 paraiškų, prašoma paramos suma – 89,0 mln. eurų, 2015 metais išmokėta 8,6 mln. eurų).

1.4. Informacinių išteklių infrastruktūros optimizavimas

Vyriausybė 2015 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą dėl valstybės informacinių

išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir nuotolinės kompiuterijos informacinių technologijų paslaugų sukūrimo. Už valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimą, šio proceso koordinavimą, taip pat tolesnės valstybės informacinių išteklių infrastruktūros plėtros koordinavimą atsakinga paskirta Susisiekimo ministerija. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos paskirtas atsakingu už valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo priežiūrą ir naudojimosi šiais ištekliais koordinavimą.

[VALUE] % [VALUE] %

[VALUE] %

[VALUE]%

2012 M. 2013 M. 2014 M. 2015 M.

12

Siekiant efektyviau tvarkyti Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, optimizuoti pagrindinių valstybės registrų valdymą ir valstybės informacinių išteklių naudojimą bei viešųjų elektroninių paslaugų kūrimą ir teikimą, Gyventojų registro valdytojo funkcija perduota Teisingumo ministerijai, o tvarkytojo funkcijos perduotos valstybės įmonei Registrų centrui.

Sukurta pažangi baudžiamojo proceso informacinė sistema (IBPIS) – vadinamoji „eByla“, kurioje galima saugoti duomenis apie kriminalinius nusikaltimus, ikiteisminius tyrimus, svarbią baudžiamojo proceso informaciją nuo nusikalstamos veiklos pradžios iki apkaltinamojo nuosprendžio galiojimo pabaigos, informacinę ir administracinę teisės pažeidimų nagrinėjimo praktiką. Pasinaudodamos sistema baudžiamajame procese dalyvaujančios institucijos gali greičiau, mažesnėmis sąnaudomis ir kokybiškiau atlikti joms priskirtas funkcijas.

Išplėsta elektroninių paslaugų, teikiamų per Juridinių asmenų registravimo elektroninę paslaugą (JAREP), apimtis. Naudojantis JAREP sukurtais sprendimais pagerinta verslo aplinka: vartotojams aktuali informacija apie visiems ūkio subjektams išduotas licencijas teikiama vienoje vietoje – licencijų informacinėje sistemoje; mažosios bendrijos, pasikeitus jų narių įnašų dydžiams, narių sąrašus gali teikti Juridinių asmenų informacinės sistemos tvarkytojui ir panašiai.

10 pav. Gyventojai, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, proc. Šaltinis – Susisiekimo ministerija

Lietuvoje pradėjo veikti nauja elektroninė paslauga, skirta asmenims paskirtoms

baudoms administruoti. Nuo šiol administracinius pažeidimus padarę ir už juos nubausti asmenys, prisijungę prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) elektroninių paslaugų srities „Mano VMI“, gali sužinoti apie jiems nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtas baudas ir elektroniniu būdu jas sumokėti. Naujoji sistema sumažins administracinę naštą institucijoms, nagrinėjančioms

21,3 23,8

29,4

35,9 33,6

41,5 44,0

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Gyventojai, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, proc.

13

administracinių teisės pažeidimų bylas. Jų darbuotojams nebereikės užsiimti baudų išieškojimu – ši funkcija perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Įgyvendinta viena didžiausių ir sudėtingiausių viešojo sektoriaus paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę iniciatyvų – 65 Lietuvos savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių teikiamos ir administruojamos paslaugos, skirtos gyventojams ir verslo įmonėms, perkeltos į elektroninę erdvę. Tai leis greičiau ir paprasčiau gauti šias paslaugas, didins savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos skaidrumą ir efektyvumą. Įdiegus tam tikrus IT sprendimus, savivaldybių darbuotojai teikdami paslaugas galės greičiau gauti reikalingą informaciją iš kitų valstybės informacinių sistemų ar registrų (pavyzdžiui, valstybės įmonės Registrų centro, „Sodros“).

Sukurta daugiafunkcė valstybės informacinė sistema (VINTRA) – kelionių viešuoju transportu maršruto paieškos ir planavimo elektroninė paslauga, leidžianti keleiviams susiplanuoti kelionės maršrutą ir gauti aktualią, tikslią ir patikimą kelionės informaciją (www.visimarsrutai.lt). Keleiviui teikiama informacija apie visų rūšių transporto (kelių, geležinkelių, vandens ir oro) maršrutus, naudojantis internetu galima planuoti kelionę viešuoju transportu pagal pasirinktus parametrus (maršrutą, transporto rūšį, išvykimo ir atvykimo laiką, kelionės trukmę, kainą ir kita), gauti suplanuotos kelionės duomenis, informaciją apie šių duomenų pokyčius ir panašiai.

Vyriausybė patvirtino Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatus ir nustatė pareigą Vyriausybei atskaitingoms institucijoms ir įstaigoms nuo 2016 m. sausio 1 d. korespondenciją tarpusavyje ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims siųsti tik per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą, jeigu nereikia įteikti popierinio dokumento originalo.

Parengtos Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo rekomendacijos, kuriose apibrėžiami atviri duomenys (Open Data), nustatomos duomenų atvėrimo sąlygos ir būdai, siekiant didinti viešojo sektoriaus informacijos prieinamumą ir pakartotinį naudojimą.

Nesudaryta galimybė Lietuvos piliečiams naudotis spartesniu nei 30 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklu ir vykdyti plačiajuosčio ryšio tolesnę plėtrą Lietuvoje, ypač

kaimo vietovėse (Susisiekimo ministerija).

II. ŠALIES ŪKIO FINANSINIO TVARUMO UŽTIKRINIMAS IR NUOSEKLUS

BIUDŽETŲ PAJAMŲ DIDINIMAS 2.1. Nuoseklus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

visumos deficito mažinimas ir savivaldos finansinės drausmės stiprinimas Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

finansiniai rodikliai parengti remiantis ekonominės raidos scenarijumi, kad 2016 metais bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) augs 3,2 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,4 proc., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augs 5,3 proc., nedarbo lygis sumažės iki 8,8 proc.

14

Numatomos 2016 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis – 8,046 mlrd. eurų (0,7 proc. daugiau, nei planuota 2015 metais (7,989 mlrd. eurų), o išlaidos – 8,687 mlrd. eurų (355,6 mln. eurų daugiau nei 2015 metais). Valstybės biudžeto deficitas 2016 metais turėtų siekti 640,3 mln. eurų (2015 metais – 342,4 mln. eurų). Viso valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus ekonomikos ciklo stadiją, 2016 metais bus iki 1,2 proc. BVP (tokia pati užduotis buvo nustatyta ir 2015 metams). Įgyvendinamomis mokesčių administravimo priemonėmis siekiama sumažinti 2016 metų deficito lygį. Lietuvos biudžeto projektas, apimantis visų valdžios sektoriui priskirtinų biudžetų finansinius rodiklius, pirmą kartą buvo pateiktas vertinti EK.

Siekdama paskatinti savivaldybes investuoti į jų biudžetų išlaidas taupančius ir pajamas didinančius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus ir užtikrinti reikalingas bendrojo finansavimo lėšas, Finansų ministerija siūlo, esant pagrįstam poreikiui, teikti savivaldybėms dotacijas iš valstybės biudžeto jų nuosavam indėliui užtikrinti. Šia priemone taip pat siekiama paskatinti savivaldybes dalyvauti energinio efektyvumo ir kitose programose, kurios įgyvendinamos naudojant lengvatines paskolas ir garantijas.

2.2. Valstybinio socialinio draudimo sistemos tvarumo užtikrinimas

Planuojama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų biudžeto pajamos sudarys apie 3 343 mln. eurų (3,2 procento daugiau, nei patvirtinta 2015 metais), o išlaidos – apie 3 439 mln. eurų (1,3 procento daugiau, nei patvirtinta 2015 metais).

Siekiant esminių socialinės politikos sistemos pokyčių, Seimui pateikti projektai teisės aktų, kurie padės kurti naujas kokybiškas darbo vietas, pagerins būsimųjų pensininkų, bedarbių padėtį ir spręs „Sodros“ biudžeto deficito klausimą – praplės apdraustųjų grupę, nustatys papildomų socialinių garantijų asmenims, kurie jų neturėjo, reglamentuos Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervo sudarymo taisykles ir jo naudojimo tvarką.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kuriame nustatoma, kad pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių, siūloma palaipsniui pereiti prie bendrosios pensijos dalies finansavimo iš valstybės biudžeto. Numatoma ir nauja individualiosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarka (įvedama pensijos apskaitos vienetų sistema), labiau atspindinti asmens mokėtų įmokų sąsają su vėliau skiriama pensija. Darbuotojai matys, kaip jų mokamos įmokos kaupia jiems pensiją.

Nurodytame projekte siūloma pensijas indeksuoti pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius, atsižvelgiant į šio rodiklio kaitą per 3 praėjusius metus, indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metus ir 3 prognozinius metus. Indeksavimo susiejimas su darbo užmokesčio fondu leistų atsižvelgti į ekonominę šalies būklę ir įmokų mokėtojų, t. y. apdraustųjų, skaičiaus pokytį.

2.3. Šešėlinės ekonomikos mažinimas

2015 metais buvo vykdomos kovos su šešėline ekonomika kompleksinės priemonės, įtrauktos į atsakingų institucijų patvirtintus metinius veiklos planus ir įgyvendinamos kartu su institucinėmis kontrolės priemonėmis. Įgyvendinant šias priemones, valstybinės mokesčių

15

inspekcijos kontrolės veiksmų metu nustatyta 127,5 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių, t. y. 27 proc. daugiau nei 2014 metais. Mokesčių mokėtojai, kuriems 2015 metais buvo taikyti kontrolės veiksmai, sumokėjo 7,6 proc. mokesčių daugiau nei 2014 metais. Pagal prevencinį modelį 2014 metais kontroliuotų mokesčių mokėtojų deklaruotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) 2015 metais, palyginti su 2014 metais, padidėjo 12,7 proc. GPM pajamų surinkimas 2015 metais, palyginti su 2014 metais, padidėjo 8,7 proc.

Iš nelegalios apyvartos išimta 288 265 tūkst. vnt. tabako gaminių, t. y. 58 proc. daugiau nei 2014 metais; 115 663 l įvairių alkoholinių gėrimų ar ruošinių (į bendrą sulaikytų alkoholinių gėrimų kiekį įskaičiuota 19 800 l raugalo), t. y. 22 proc. mažiau nei 2014 metais; 278 t naftos produktų, t. y. 53 proc. mažiau nei 2014 metais. Šių prekių apytikslė vertė sudaro daugiau nei 35,740 mln. eurų. 2015 metais pasiektas lūžis – nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto Tuščių pakelių tyrimo (Empty Pack Survey, EPS) duomenimis, neapmokestintų tabako gaminių rinkos dalis per 2010–2015 metus sumažėjo nuo 41,3 proc. (2010 metais) iki 19,6 proc. (2015 metais).

11 pav. Sulaikytų prekių preliminari vertė, mln. eurų

Šaltinis − Finansų ministerija

Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sumažėjo 1,3 proc. – iki 25,8 proc. (2013 metais sudarė 28,0 proc. BVP, 2014 metais – 27,1 proc.), Latvijoje 0,8 proc. – iki 23,9 proc., Estijoje 0,5 proc. – iki 26,6 proc. Taigi šešėlinė ekonomika Lietuvoje traukėsi intensyviausiai tarp Baltijos šalių.

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliko 5 475 nelegalaus darbo, darbo ir poilsio laiko pažeidimų prevencijos ir kontrolės srities inspektavimus – 38,5 proc. daugiau nei 2014 metais (3 954 inspektavimai). Patikrinti 5 182 ūkio subjektai (2014 metais – 3 707 ūkio subjektai). Nustatyti 967 neteisėtai dirbę asmenys (2014 metais – 937 asmenys), taip pat 439 asmenys, kurie dirbo pažeisdami darbo ir poilsio laiko režimą arba kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio dienomis, viršvalandinį ir naktinį darbą.

Nuo 2015 metų balandžio Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo vykdyti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų projektą – tam tikrai grupei mokesčių mokėtojų duoti Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymai teikti PVM sąskaitų faktūrų

19,06

14,3 15,1

30,6

0

5

10

15

20

25

30

35

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

16

duomenis. Įgyvendinant Valstybinės mokesčių inspekcijos projektą, nustatytos tendencijos – PVM prievolė kontroliuojamoje aibėje auga sparčiau negu šalies vidurkis, mažėja PVM atskaita. Priėmus išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) įgyvendinimą užtikrinančių įstatymų paketą, nuo 2016 m. spalio 1 d. įstatymo lygiu įtvirtinta visuotinė PVM mokėtojų prievolė teikti PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis. Tačiau ir iki šių nuostatų įsigaliojimo toliau plečiama Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomo PVM sąskaitų faktūrų projekto aprėptis (2016 metų liepą planuojama duoti atitinkamus nurodymus 30 000 mokėtojų).

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo prievolė teikti informaciją apie: finansines sąskaitas (likutį, įplaukas, pajamas iš investavimo – tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio finansinių institucijų); fizinių asmenų piniginius įnašus; atsiskaitytinai gautas sumas, apmokėtas juridinio asmens išlaidas. Gyventojai privalės juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius. Šios priemonės padės nustatyti gyventojų nedeklaruotas pajamas ir neteisėto praturtėjimo atvejais sumažins galimybes abejotinais įrodymais (pavyzdžiui, kelerių metų senumo „paskolos“ rašteliais) grįsti neva gautas pajamas.

Pagal įsigaliojusius nuo 2016 metų pakeitimus Valstybinė mokesčių inspekcija gali paprasčiau ir greičiau apskaičiuoti ir išieškoti nedeklaruotus mokesčius, suformuodama mokesčio deklaraciją pagal jos turimus duomenis.

Praktiniame Valstybinės mokesčių inspekcijos darbe ir toliau gyventojų pajamų apmokestinimo užtikrinimas išlieka vienas iš prioritetų, kontrolės ištekliai bus nukreipti į didžiausią atotrūkį tarp turimo turto ir gaunamų pajamų turinčių gyventojų, turtingųjų gyventojų kontrolę, taip pat toliau vykdomos su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimo kontrolės priemonės.

2.4. Kovos su korupcija stiprinimas

2015 metų „Transparency International“ tyrime Lietuva pakilo per 7 vietas – jai skirtas 61 balas iš 100 galimų (2014 metais – 58 balai) ir 32 vieta 168 šalių sąraše. 2014 metais Lietuva buvo 39 vietoje iš 174 tirtų valstybių. Lietuva užima 18 vietą tarp ES ir Vakarų Europos valstybių, 2014 metais buvo 20 vietoje.

12 pav. Lietuvos korupcijos suvokimo indekso pokytis

Šaltinis − Teisingumo ministerija

Vyriausybė patvirtino Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą. Jame ypač daug dėmesio skiriama valstybės institucijų ir įstaigų veiklos ir sprendimų viešumo užtikrinimui, korupcijos prevencijos stiprinimui srityse,

54 57 58 61

50

60

70

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Lietuvos korupcijos suvokimo indekso pokytis

17

susijusiose su išskirtinai didele korupcijos rizika (viešųjų pirkimų, sveikatos priežiūros paslaugų, atliekų tvarkymo), taip pat antikorupciniam visuomenės švietimui ir sąmoningumo, nepakantumo ugdymui. Be to, daugiau dėmesio nei anksčiau skirta korupcijos privačiame sektoriuje problemai.

Vyriausybė rekomendavo perkančiosioms organizacijoms viešojo pirkimo sutartyse nustatyti, kad tiekėjai teiktų tik elektronines sąskaitas. Plačiau naudojant elektronines sąskaitas bus lengviau pereiti prie visiškai elektroninio viešųjų pirkimų proceso, dėl to dar labiau skaidrės viešieji pirkimai ir mažės korupcijos apraiškų tikimybių.

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų iniciatyva nustatyti 453 neteisėti pinigų siūlymo atvejai, iš to skaičiaus dėl 35 atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai nusikalstamai veikai – papirkimui – nustatyti.

2.5. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įdiegimas

Sukurta Valstybės turto informacinė paieškos sistema (VTIPS), kurios paskirtis – kaupti informaciją apie valstybei priklausantį turtą, centralizuotai spręsti sistemines valstybės turto valdymo problemas, valstybės turto valdytojams priimti racionalius sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto valdymo, rengti turto valdymo ataskaitas. VTIPS aktuali informacija skelbiama viešai adresu http://www.turtas.lt/.

III. ENERGINIO EFEKTYVUMO IR ENERGETINIO SAUGUMO DIDINIMAS 3.1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (daugiabučių gyvenamųjų namų ir

viešųjų pastatų renovavimas, šilumos ir kitos viešosios infrastruktūros tinklų modernizavimas)

Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą per 2005–2015 metus baigta modernizuoti 1 570 daugiabučių namų (iš jų 1 217 namų – koordinuojant Aplinkos ministerijai, 353 namai – Vidaus reikalų ministerijai). Per 2015 metus parengti ir suderinti 346 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planai (259 namai modernizuoti pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas, 87 namai − gyventojų iniciatyva).

18

13 pav. Atnaujintų (modernizuotų) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programą daugiabučių namų skaičius Šaltiniai: Aplinkos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija

Atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažintos apie 485 GWh per metus (15,5 proc.), palyginti su 2015 metais planuotu pasiekti skaičiuojamųjų šilumos energijos sąnaudų sumažinimu 420 GWh per metus.

14 pav. Sumažintos daugiabučių namų skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos

Šaltinis – Aplinkos ministerija

Šiuo metu pagal sudarytas statybos rangos darbų sutartis įgyvendinami 969 atnaujinimo (modernizavimo) projektai, iš jų 800 projektų numatoma užbaigti 2016 metais. Projektus įgyvendinantiems butų ir kitų patalpų savininkams valstybės biudžeto lėšomis teikiamai valstybės paramai skirti asignavimai 2015 metų II pusmetį padidinti nuo 10,1 iki 17,5 mln. eurų. Kadangi buvo vykdomi didelės apimties projektai, metų pabaigoje

19

valstybės paramai pritrūko 2,2 mln. eurų, – ji bus suteikta iš 2016 metais valstybės paramai skirtų lėšų.

Patikrinta, kaip įgyvendinami 834 atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų projektai, nustatyti 132 teisės aktų pažeidimai (8,7 proc. visų patikrintų atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų). Dažniausi pažeidimai: nepranešama apie statybos pradžią, nukrypstama nuo neesminių projektų sprendinių, statybos techninis prižiūrėtojas neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pan.

Skatinant daugiabučių namų butų savininkus modernizuoti (atnaujinti) daugiabučius namus ir formuojant palankią visuomenės nuomonę apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, teikiama išsami informacija apie paramos teikimo sąlygas ir procedūras. Surengta 60 seminarų gyventojams, jiems atstovaujančioms ir juos vienijančioms organizacijoms, 40 mokymo renginių bendrojo naudojimo objektų valdytojų kvalifikacijai tobulinti, suteiktos 10 208 konsultacijos. Dažniausi skambinančiųjų į karštąją liniją klausimai su atsakymais paskelbti interneto svetainėje www.atnaujinkbusta.lt (http://atnaujinkbusta.lt/duk/).

Vėluojama parengti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemai įgyvendinti būtinus teisės aktus (Energetikos ministerija).

3.2. Tolesnis strateginių energetikos projektų įgyvendinimas (tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; aktyvus ES bendro intereso projektų

įgyvendinimas, integruojantis į ES energetikos rinką ir kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų sinchroninę zoną)

Lietuvos nuosekliomis pastangomis energetinio saugumo klausimai ES darbotvarkėje pripažinti prioritetiniais, jų sprendimams europiniu lygiu skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuva tampa regioninių energetinio saugumo klausimų sprendimų iniciatore ir aktyvia dalyve. Kuriant ES energetikos sąjungą, Lietuva nuolat akcentuoja bendros ES energetikos rinkos sukūrimą ir reikalingų jungčių tarp šalių užbaigimą, energijos tiekimo šaltinių diversifikavimą, sustiprintą regioninį bendradarbiavimą, ES diplomatijos energetikos srityje svarbą. Svarbu, kad būtų sustiprintas Baltijos šalių energetinis saugumas, užtikrintas Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais (KET) projekto įgyvendinimas, Lietuvos ūkiui sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos su trečiųjų šalių energijos gamintojais.

2015 metų lapkritį paskelbta EK pirmoji pažangos kuriant ES energetikos sąjungą ataskaita. Joje pažymėti bendros ES rinkos sukūrimui svarbūs Lietuvoje įgyvendinti projektai – Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija ir susitarimas dėl Lenkijos–Lietuvos dujų jungties (GIPL) finansavimo. Pasiekta, kad Lietuvai svarbūs energetinio saugumo principai būtų įtvirtinti EVT išvadose, ES Tarybos išvadose dėl ES energetikos sąjungos valdymo sistemos sukūrimo ir ES Tarybos išvadose dėl ES diplomatijos energetikos srityje. 2015 m. lapkričio 18 d. patvirtintas atnaujintas ES bendro

20

intereso projektų sąrašas, į kurį Lietuvos siūlymu įtraukti 7 Lietuvai svarbūs energetikos projektai.

2015 metais toliau bendradarbiauta su EK, Baltijos šalimis ir Lenkija dėl Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su KET įgyvendinimo. 2015 m. birželio 8 d. pasirašius Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos ir EK Supratimo memorandumą dėl sustiprinto Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP), buvo sėkmingai užbaigta BEMIP reforma: išplėstos regioninio bendradarbiavimo sritys, sustiprintas BEMIP valdymas. 2015 metų gruodį Briuselyje įvyko pirmasis atnaujinto BEMIP darbo grupės susitikimas dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su KET.

2015 m. gruodžio 14 d. Vilniuje įvyko oficiali šių tarptautinių elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ atidarymo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos, Estijos ir Latvijos aukščiausieji vadovai, Švedijos ir Lenkijos atstovai, aukšti EK pareigūnai. 700 MW galios povandeninis kabelis su Švedija ir 500 MW elektros linija su Lenkija įkūnija dar vieną labai svarbų valstybės laimėjimą siekiant energetinio, ekonominio ir politinio saugumo. „NordBalt“ elektros jungtis užtikrins elektros energijos tiekimo patikimumą, sistemos darbo stabilumą ir elektros energijos tiekimo šaltinių diversifikavimą tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu. „LitPol Link“ pirmą kartą sujungė Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras – tai labai svarbus indėlis kuriant ES energijos vidaus rinką.

Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungtis (GIPL) yra strategiškai svarbus jungiamasis energetinės salos naikinimo ir bendros Baltijos šalių dujų rinkos integracijos į ES rinką elementas. Po intensyvių Lietuvos ir Lenkijos derybų, tarpininkaujant EK, 2015 m. spalio 15 d. pasiektas susitarimas dėl GIPL projekto įgyvendinimo (projekto vertė – 558 mln. eurų, iš jų Lenkijos teritorijoje – 422 mln. eurų, Lietuvos teritorijoje – 136 mln. eurų). Bendras dujotiekio ilgis – 534 km, iš jų apie 177 km bus nutiesta Lietuvos teritorijoje. Numatoma GIPL eksploatacijos pradžia – 2019 metų pabaiga.

Siekdama diplomatinėmis priemonėmis įtvirtinti Lietuvos energetinio saugumo interesus ES, NATO, JT, ESBO ir kitų organizacijų darbotvarkėse, Lietuva aktyviai kėlė branduolinės saugos klausimus, tiesiogiai susijusius su Baltarusijos plėtojamu atominės elektrinės projektu ir planuojama statyti atomine elektrine Kaliningrado srityje.

3.3. Šilumos ūkio pertvarka Vilniuje ir Kaune, siekiant gerokai sumažinti šilumos kainas vartotojams

Vyriausybė patvirtino Nacionalinę šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programą. Įgyvendinus šioje programoje numatytus projektus ir priemones, šilumos energijos gamybos kaina Vilniuje ir Kaune turėtų sumažėti apie 30 proc., palyginti su 2013 metais, o atliekų ir biokuro kogeneracinės elektrinės patenkintų iki 60 proc. Vilniaus ir Kauno miestų centralizuotos šilumos poreikio.

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ priėmė sprendimą įkurti bendrą įmonę, kuri statys atliekomis kūrenamą kogeneracinę jėgainę Kaune. Eksploatuoti kogeneracinę jėgainę numatoma pradėti 2019 metais.

21

IV. ŠVIETIMO, MOKSLO, KULTŪROS IR SVEIKATINIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS GERINANT ŠIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ

4.1. Studijų prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas

2015 metais gerai besimokantiems valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantiems studentams padidintas finansavimas už studijas sumokėtai kainai kompensuoti – skirta 16 proc. daugiau lėšų nei 2014 metais (2015 metais skirta 4,618 mln. eurų). Padidinus finansavimą, už studijas sumokėtą pinigų sumą atgaus 9,02 proc. valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių studentų (t. y. 2 450 studentų).

15 pav. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimą gavusių valstybės nefinansuojamų studentų dalis, proc. Šaltinis – Valstybinis studijų fondas

Siekiant sudaryti geresnes sąlygas mokytis, nuo 2015 m. spalio 1 d. doktorantų stipendijos padidintos 25 proc. Pirmųjų studijų metų doktorantų stipendija pakelta nuo 315,4 iki 394,25 euro, antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų metų doktorantų stipendija – nuo 364,8 iki 456 eurų. Iki šio sprendimo pirmųjų metų doktorantų stipendija buvo mažesnė už minimaliąją mėnesinę algą.

16 pav. Doktorantūros absolventų skaičius 1 tūkstančiui visų 25–34 metų gyventojų. *Prognozuojami 2015 metų duomenys

Šaltiniai: Švietimo valdymo informacinė sistema ir Lietuvos statistikos departamentas

[VALUE] %

[VALUE] %

[VALUE] % [VALUE] %

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

1,07

1,19

1,10

1,06

0,90

1,00

1,10

1,20

1,30

2 0 1 2 2 0 1 3 2 0 1 4 2 0 1 5 *

22

Didinant tarptautinį studijų konkurencingumą, vykdomos 37 jungtinės studijų programos – 2 ar daugiau universitetų, dažniausiai iš skirtingų šalių, kartu vykdomos studijų programos. Jungtinių studijų programų absolventai gauna jungtinį diplomą, 2 (arba 3) skirtingų šalių aukštojo mokslo diplomus arba diplomą su jungtinės studijų programos baigimo pažymėjimu. Siekiant užtikrinti šių programų vykdymą, 2016 metais planuojama skirti stipendijas studentų ir dėstytojų mobilumo laikotarpiams finansuoti.

21 studentas iš Lietuvos aukštųjų mokyklų 2015–2016 metais atliks praktiką lietuvių bendruomenėse ir formaliojo bei neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklose užsienio šalyse; 62 studentai atliks praktiką Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse. Be to, kasmet daugėja studentų, išvykusių atlikti praktikos pagal „Erasmus+“ programą:

17 pav. Studentų, gavusių finansinę paramą ir išvykusių atlikti praktikos užsienyje pagal „Erasmus+“ programą, skaičius. *Prognozuojami 2014–2015 mokslo metų duomenys

Šaltinis – Švietimo mainų paramos fondas

2015 metais studentams toliau teiktos paskolos lengvatinėmis sąlygomis. Iš viso per metus studentai pasirašė 7 047 valstybės remiamų paskolų sutartis, jų bendra suma – daugiau kaip 10 571 tūkst. eurų (t. y. 311 tūkst. eurų daugiau nei 2014 metais).

Neįteisintas paskolų studijoms teikimas per Valstybinį studijų fondą. Valstybės paskolų studijoms sistema bus pertvarkyta, kai bus priimti Lietuvos Respublikos

mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai ir priimtas sprendimas numatyti papildomų valstybės biudžeto asignavimų (Švietimo ir mokslo ministerija).

4.2. Ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas gerinant švietimo kokybę

Priimtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisos, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įteisinančios privalomą priešmokyklinį ugdymą, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Rengiantis privalomam priešmokykliniam ugdymui, atnaujintas priešmokyklinio ugdymo turinys nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. diegiamas priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose ugdymo įstaigose. Organizuojamos viešosios diskusijos su tėvais, pradinių klasių mokytojais, progimnazijų asociacijų atstovais; priešmokyklinio ugdymo viešinimo straipsniai skelbiami e. portaluose www.ikimokyklinis.lt, www.delfi.lt ir kituose, žurnaluose „Valstybė“, „Mažylis“, regioninėje

[VALUE] 1096

1889

0

500

1000

1500

2000

2012-2013 m. 2013-2014 m. 2014-2015 m.*

23

spaudoje ir kitur. Išankstiniais duomenimis, 2015 metais daugėjo vaikų priešmokyklinio ugdymo grupėse.

18 pav. 6 metų vaikų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupėse dalis, proc. *Prognozuojami 2015 metų duomenys

Šaltinis – Švietimo valdymo informacinė sistema

Nuo 2014 iki 2015 metų šalyje įsteigta 301 nauja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupė (63 iš jų – kaime). Išankstiniais duomenimis, jas lanko 2 800 vaikų daugiau nei anksčiau (iš jų 980 vaikų daugiau lanko kaime). 2016 metais planuojama įsteigti dar 82 naujas priešmokyklinio ugdymo grupes ir 77 pedagogų etatus.

Siekiant integruoti mokyklų išorinį vertinimą, standartizuotus mokinių pasiekimų vertinimus ir mokyklų pažangos konkursus į bendrą paramos sistemą, parengtas Kokybės kultūros plėtros veiksmų planas.

Patvirtintos bendros visoms Lietuvos tautinėms bendrijoms pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos, kurios iš esmės keičia buvusias programas. Atnaujintomis programomis siekiama suteikti mokiniams humanitarinio išsilavinimo pagrindus, būtinus jauno asmens moralinei, intelektinei, tautinei bei pilietinei brandai.

Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. naujos programos bus įgyvendinamos visose 5, 7 ir 9 klasėse, taip pat 1 ir 3 klasėse tose mokyklose, kurios bus pasirengusios, nuo 2017 metų – visose 1–10 klasėse.

Parengtos socialinės-pilietinės veiklos organizavimo ir vertinimo rekomendacijos, kurių tikslas – pateikti socialinės-pilietinės veiklos gerosios praktikos idėjų, paskatinti mokyklas veiksmingiau organizuoti mokinių socialinę-pilietinę veiklą. Rekomendacijos skirtos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams, klasės auklėtojams ir socialiniams pedagogams, atsakingiems už socialinės-pilietinės veiklos organizavimą mokyklose.

Siekiant pristatyti profesinio mokymo teikiamas galimybes visuomenei, 2015 m. vasario 5–7 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ organizuojamoje kasmetinėje parodoje „Studijos 2015“ surengta amatų ir kvalifikacijų paroda, joje demonstruoti 74 profesinio mokymo įstaigų sukurti stendai „Apsivilk profesiją“. Nacionalinėje ir regioninėje televizijoje transliuoti 7 vaizdo klipai, populiarinantys profesinį mokymą.

[VALUE] %

[VALUE] %

[VALUE]%

[VALUE] %

0 5 10 15 20 25 30 35 40

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.*

24

Vėluojama parengti baigiamųjų egzaminų ir pasiekimų patikrinimų pertvarkos į kaupiamojo kriterinio vertinimo sistemą koncepciją (Švietimo ir mokslo ministerija).

4.3. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas

Sukurta E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS), jungianti 29 e. sveikatos projektų rezultatus. Šiais projektais sudarytos sąlygos efektyviau, kokybiškiau ir prieinamiau teikti sveikatinimo paslaugas – pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams užtikrinta saugi prieiga prie elektroninės sveikatos istorijos, sudaryta galimybė saugoti medicininius vaizdus, išrašyti elektroninį receptą, taip pat sąlygos sveikatos sistemos dalyviams bendradarbiauti ir keistis aktualia standartizuota informacija realiu laiku.

19 pav. ESPBI IS naudotojų (pacientų) skaičius

Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerija

Gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą sergantiesiems širdies

ir kraujagyslių ligomis, ES struktūrinių fondų lėšomis Vidurio ir Vakarų Lietuvos ligoninės aprūpintos šiuolaikiška širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo įranga – moderniais echokardiografais, reanimacinėmis lovomis, veloergometrijos kompleksais, elektrokardiografais, darbinėmis stotimis vaizdams analizuoti ir apdoroti ir kt. Atnaujintos patalpos (atlikta rekonstrukcija / einamasis remontas), kuriose teikiamos paslaugos sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Siekiant gerinti onkologinių susirgimų diagnostikos ir gydymo paslaugas, rekonstruotos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro ir Radiologijos centro patalpos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose; įsigyta modernios onkohematologijos ir kaulų čiulpų transplantacijos, radiologijos bei chirurgijos įrangos; rekonstruotos Respublikinės Šiaulių ligoninės Radioterapijos skyriaus patalpos – pritaikytos dirbti su linijiniu greitintuvu, įsigytas skaitmeninis 2 energijų linijinis greitintuvas.

461 5 858

164 203

326 396

050000

100000150000200000250000300000350000

25

20 pav. Modernizuotos sveikatos priežiūros įstaigos

Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerija

Iki šiol šalyje veikė 5 specializuoti sporto medicinos centrai Vilniaus, Kauno,

Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Siekiant didinti sporto medicinos paslaugų prieinamumą kaimo ir miestelių vaikams, įsteigta nuotolinė Lietuvos sporto medicinos centro sporto medicinos gydytojo darbo vieta Utenoje. Specializuotos sporto medicinos paslaugos (pirminis ir profilaktinis sportuojančių asmenų sveikatos tyrimas, sporto medicinos gydytojo konsultacija, sportinių traumų gydymas, atsigavimo po fizinių krūvių programų vykdymas ir pan.) teikiamos ir Utenos apskrities gyventojams, siekiantiems aukštų sportinių rezultatų ar sportą pasirinkusiems kaip laisvalaikio formą.

4.4. Kultūros prieinamumo didinimas, pritaikant kultūros objektus visuomenės socialinėms ir ekonominėms reikmėms

Siekiant plėtoti bendrą Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo ir sklaidos sistemą ir sukurti skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo sistemą, patvirtinta Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programa. Kultūros paveldas Lietuvoje bus skaitmeninamas koordinuotai, efektyviai naudojant sukurtą skaitmeninimo centrų infrastruktūrą, suskaitmenintą kultūrinį turinį, skatinant bendradarbiauti įvairias institucijas, kuriančias bendrus e. sprendinius ir paslaugas.

Siekiant lankytojams teikti modernias paslaugas ir kultūros produktus, 27 muziejuose įdiegti arba diegiami inovatyvūs ir interaktyvūs šiuolaikinių technologijų naudojimu pagrįsti kūrybiniai sprendiniai. Pavyzdžiui, K. M. Sarbievijaus kultūros centre sukurta 3D edukacinė pasaka „Kražių kolegijos istorija“; Žaislų muziejus parengė naujausią edukacinį projektą „Muziejus mano delne“, kuris leis įvairaus amžiaus ir pomėgių lankytojams dar išsamiau ir smagiau tyrinėti muziejaus akmens amžiaus ir viduramžių ekspozicijas; Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus lauko parodos „Dingęs Kaunas“ atidarymo metu surengė orientacinį žaidimą, kuriame dalyvavo net 76 komandos (380 žmonių). Lankytojų įtraukimas į edukacines veiklas yra vienas pagrindinių moderniosios muziejininkystės principų.

8 10

38

0

10

20

30

40

2013 m. 2014 m. 2015 m.

Modernizuotos sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorinę ir (ar) stacionarinę

pagalbą širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims

Modernizuotų įstaigų skaičius, kaupiamaisiais vnt.

26

2015 metais atidarytas restauruotas ir atnaujintas Palangos gintaro muziejus, rekonstruotas Klaipėdos dramos teatras, pastatyta moderni Palangos koncertų salė. Atidarytas Lietuvos jūrų muziejaus delfinų terapijos centras: čia įrengti gyvūnų gyvenamieji ir gydomieji baseinai, rytinėje korpuso pusėje įrengtos gyvūnus prižiūrinčio personalo darbo ir poilsio, ūkinės patalpos, keltuvas neįgaliesiems.

2015 metais nacionaliniai muziejai sulaukė 7,7 proc. daugiau lankytojų negu 2014 metais. Respublikiniuose muziejuose apsilankė 8,5 proc. mažiau lankytojų, nes buvo uždaryta rekonstrukcijai Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicija, kurią per metus vidutiniškai aplanko apie 140 tūkst. lankytojų.

21 pav. Respublikinių ir nacionalinių muziejų lankytojų skaičius, tūkst. vnt. Šaltinis – Muziejų veiklos statistinių rodiklių informacinė sistema

http://www.old.lrkm.lt/muziejai/lt/muziejai.html

V. EUROPOS SĄJUNGOS, UŽSIENIO IR GYNYBOS POLITIKOS STIPRINIMAS

5.1. Glaudesnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis, glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais

Siekdama užtikrinti Lietuvos ES politikos nuoseklumą ir Lietuvos pozicijų efektyvesnį koordinavimą, 2015 metais Vyriausybė patvirtino Lietuvos ES politikos 2015–2020 metų strategines kryptis. Daug dėmesio skirta Vyriausybės Europos Sąjungos reikalų komisijos darbo efektyvumo didinimui: patobulinti darbo metodai ir jų taikymas, didesnis dėmesys skirtas strateginiams, horizontaliesiems ES darbotvarkės klausimams, ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo problemų nustatymui laiku ir aktyvesnei Lietuvai svarbių pažeidimų priežiūrai.

2015 metais nuolat buvo palaikomas aktyvus dialogas su Baltijos ir Šiaurės valstybėmis (NB8), Lenkija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija – organizuojami aukšto lygio dvišaliai susitikimai ir darbo konsultacijos. Juose aptariami aktualūs dvišaliai politiniai ir ekonominiai klausimai, regioninis bendradarbiavimas, saugumo iššūkiai, aktualūs ES darbotvarkės klausimai. Priimtas bendras Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų pareiškimas dėl dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo, inicijuota strateginės partnerystės su Prancūzija veiksmų plano peržiūra, iniciatyvus bendradarbiavimas su Lenkija padėjo pasiekti

900,6 970,1 914,0 1 237,1 1 127,7

818,9 844,6 898,5 942,5 1 014,9

1 719,5 1 814,7 1 812,5

2 179,6 2 142,6

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Respublikiniuosemuziejuose

Nacionaliniuosemuziejuose

Respublikiniuose irnacionaliniuosemuziejuose

27

progresą įgyvendinant strateginius projektus. 2015 metais įvyko 47 aukšto lygio susitikimai su ES ir NATO valstybių narių atstovais.

Pirmininkaudama Baltijos Asamblėjai ir Baltijos Ministrų Tarybai, Lietuva ypatingą dėmesį skyrė pirmininkavimo prioritetams: regiono saugumo užtikrinimo priemonių stiprinimui kartu su NATO sąjungininkais, bendradarbiavimui įgyvendinant ES Rytų kaimynystės politiką, Baltijos valstybių integracijai į ES rinkas ir tinklus, Baltijos valstybių energetinio saugumo stiprinimui ir Baltijos regioninės energetikos rinkos kūrimui bei informaciniam saugumui. 2015 m. birželio 15–16 d. patvirtintas atnaujintas ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planas, pagal kurį Lietuva kartu su Suomija, Švedija ir Šiaurės Ministrų Taryba koordinuoja bioekonomikos srities, o kartu su Švedija – transporto srities projektų įgyvendinimą.

Lietuvos iniciatyva strateginė komunikacija ir toliau yra vienas iš ES darbotvarkės klausimų. Lietuva, siekdama bendro ES atsako į trečiųjų šalių vykdomą dezinformacijos ir propagandos kampaniją, kartu su Danija, Estija ir Jungtine Karalyste išplatino diskusinį dokumentą dėl ES strateginės komunikacijos, kviečiantį ES institucijas aktyviai kovoti su propaganda ir pristatantį ES strateginės komunikacijos stiprinimo priemones.

Aktyviai dalyvauta formuojant ir įgyvendinant ES Rytų partnerystės politiką. 2015 m. gegužės 21–22 d. Rygoje vykusiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime patvirtintas ES politinis įsipareigojimas vykdyti Rytų partnerystės politiką, sutarta susitelkti prie konkrečių priemonių, stiprinsiančių šalių partnerių valdymo sistemas, ekonomiką, bendrą saugumo padėtį regione. Pasiekta reikšmingų rezultatų vizų režimo supaprastinimo srityje: EK sutiko pradėti bevizio režimo suteikimo Gruzijai ir Ukrainai procesus. Ypač daug dėmesio Lietuva skyrė politinės ir ekspertinės paramos Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai teikimui įgyvendinant šių šalių ir ES asociacijos susitarimus. ES asociacijos susitarimus su Gruzija, Moldova, Ukraina ratifikavo 27 iš 28 ES valstybių narių. Pasiekta, kad išankstinio ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės dalis būtų pradėta taikyti 2016 m. sausio 1 dieną. Lietuva aktyviai išnaudojo vystomojo bendradarbiavimo politikos priemones Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos administraciniams ir instituciniams gebėjimams, paramai eurointegraciniams procesams stiprinti, pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai ugdyti ir pan. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis 2015 metais finansuotas 20 dvišalių projektų įgyvendinimas Ukrainoje, 12 dvišalių projektų – Gruzijoje, 8 dvišalių projektų – Moldovoje, 9 regioninių projektų – Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Baltarusijoje.

Nuosekliai tęsdama Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką, Lietuva yra viena aktyviausių ES valstybių narių, prisidedančių prie bendros ES pozicijos dėl Rusijos išlaikymo, palaikančių paramos teikimą Ukrainai, taikų konflikto sprendimą, ribojančiųjų priemonių Rusijai taikymą. ES Taryba nusprendė iki 2016 m. liepos 31 d. pratęsti ES ekonomines sankcijas, taikomas prekybai su Rusija konkrečiuose ekonomikos sektoriuose. EVT sprendimu ekonominių sankcijų Rusijai galiojimas susietas su visišku Minsko taikos susitarimų įgyvendinimu.

28

Lietuvoje 2015 metais toliau buvo dislokuotos rotacinės JAV pajėgos, taip pat Vokietijos (balandis–birželis), Portugalijos (balandis–liepa), Belgijos ir Liuksemburgo (spalis) ir Danijos (spalis–lapkritis) kontingentai. NATO oro policijos misijoje rotacijos pagrindu dalyvavo Lenkijos, Norvegijos ir Vengrijos kontingentai, misiją papildomai sustiprino Italijos pajėgos. Sąjungininkų pajėgoms buvo organizuota logistinė parama, teikiamos transporto, muitinės ir medicinos paslaugos, garantuotas apgyvendinimas, maitinimas, gerovės ir laisvalaikio paslaugos. Lietuvoje (Šiaulių rajone, Mumaičių kaime) – pirmojoje iš Baltijos šalių – buvo dislokuota JAV įranga ir ginkluotė, skirta pratyboms regione paremti, Marijampolėje įkurtas JAV logistinės paramos regioninis centras.

2015 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje iškilmingai atidaryta NATO vadavietė (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU). Danijos kariuomenės pulkininko vadovaujama vadavietė, kurioje tarnauja 40 karininkų iš daugiau nei 10 NATO šalių, rūpinasi tarptautinių pratybų organizavimu ir yra atsakinga už sklandų sąjungininkų pajėgų dislokavimą Lietuvoje kolektyvinės gynybos operacijos atveju. Vadavietė kartu su Lietuvos kariuomenės vienetais dalyvavo pratybose „Baltijos šeimininkas 2015“ ir „Arkadinė jungtis 2015“. Operacinį pajėgumą NFIU turėtų iki galo išplėtoti iki 2016 metų NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje.

Gerinant priimančiosios šalies paramos sąlygas, parengtas bendradarbiavimo sutarties dėl JAV planuojamų infrastruktūros objektų, finansuojamų Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos lėšomis, statybos Lietuvos kariuomenės poligonuose (Gaižiūnuose, Pabradėje), Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ir Mumaičiuose (sandėliavimo infrastruktūra) projektas.

Atnaujintos ir pasirašytos 36 naujos tarptautinės sutartys ir tarptautiniai tarpžinybiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ir iniciatyvų.

5.2. Nacionalinių pajėgumų, skirtų kolektyvinei ir valstybės gynybai, stiprinimas, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas, NATO sąjungininkų karinių dalinių ir

Aljanso kolektyvinių pajėgumų nuolatinio buvimo Baltijos regione siekimas

Nuo 2013 metų nuolat didėja finansavimas krašto gynybai – nuo 0,77 iki 1,48 proc. BVP (2016 metais).

22 pav. Krašto apsaugos ministerijos biudžeto kaita

Šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

267,3 321,8

424,9

575,2

0,77 0,89

1,15

1,48

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

0

100

200

300

400

500

600

700

2013 2014 2015 2016

mln. Eu

% nuo BVP

29

Atkūrus šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, 2015 metais tarnybą 14-oje karinių vienetų pradėjo 3 010 karo prievolininkų, iš jų: 2 133 – karo prievolininkai, patys pareiškę norą atlikti tarnybą, 877 – karo prievolininkai, esantys privalomai šaukiamų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karo prievolininkų sąrašuose ir pateikę prašymą dėl pirmumo atlikti tarnybą.

2015 metais peržiūrėti su karo prievolės įgyvendinimu susiję teisės aktai, siekiant įtvirtinti naujas socialines garantijas ir lengvatas. Išmoka kariui buitinėms išlaidoms padidinta nuo 1 bazinės socialinės išmokos dydžio – 37,65 euro per mėnesį iki 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio – 140,6 euro per mėnesį. Nustatyta skatinamoji išmoka (2–4 bazinės socialinės išmokos dydžių, t. y. 76–152 eurai), kaupiama kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į tarnybos rezultatus. Savanoriškai nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems kariams ši išmoka padidinta iki 25 procentų.

2015 metais buvo toliau kuriami ir išlaikomi kariniai pajėgumai: pagal nustatytus kovinės parengties lygius numatytas Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, kurių paskirtis – reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, parengimas įgyvendintas 100 procentų.

Atkuriant ir stiprinant Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus, buvo vykdomi modernizavimo projektai, ypač daug dėmesio skirta Sausumos pajėgoms: pasirašyta savaeigės artilerijos įsigijimo sutartis, vykdyti minosvaidžių, prieštankinės ginkluotės, taktinių ryšių ir transporto priemonių, individualių apsaugos priemonių įsigijimo projektai, visi Sausumos pajėgų vienetai aprūpinti taikliojo šaulio ginkluote.

2015 metais parengta 21,6 proc. sausumos pajėgumų, gebančių dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkų pajėgomis.

23 pav. Sausumos pajėgumai, parengti dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkų pajėgomis, proc.

Šaltinis – Krašto apsaugos ministerija Lietuvos kariai tarnavo NATO operacijos „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support)

štabuose, 10 ryšininkų atliko tarnybą Ryšių paramos grupėje (angl. Resolute Support Signal Group). Vienas karys tęsė veiklą NATO vadovaujamos operacijos „Kosovo pajėgos“

0

5

10

15

20

25

30

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. planas

25,9 % 22,3 % 21,6 %

26,9 %

30

(angl. KFOR) Jungtinėje logistinės paramos grupėje. 7 Perdislokuojamo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) kariai atliko tarnybą NATO oro gynybos vienete Turkijoje misijoje „Aktyvioji užtvara“ (angl. Active Fence), 6 PRISM ryšininkai – KFOR štabe, 1 karys – NATO misijoje Afganistane ,,Tvirta parama“. Dalyvauta operacijoje ATALANTA: vienas karininkas tęsė tarnybą ATALANTA operaciniame štabe Jungtinėje Karalystėje, 2 Nacionalinės paramos elemento kariai tarnavo Džibutyje; pradėjo atlikti funkcijas laivo apsaugos grupė (16 karių). Toliau dalyvauta ES karinio mokymo misijoje Malyje ir Jungtinių Tautų paramos misijoje Afganistane (UNAMA).

24 pav. Karių, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir misijose, dalis, proc.

Šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjo Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų

pajėgų ir Logistikos valdybos vienetai; ES Šiaurės kovinėje grupėje – pėstininkų būrys, štabo karininkai ir paramą teikiantys specialistai.

Pradėta diegti Karinių oro pajėgų vienetuose NATO oro vadovavimo ir valdymo sistemos pagrindu veikiančio elemento (angl. ASBE) įranga – inicijuotas įrangai įdiegti reikalingų statybos darbų ir ryšio įrangos, patvirtintos NATO investicijų komitete (angl. NATO Investment Comitee), įsigijimas per NATO ryšių ir informacijos agentūrą (angl. NATO Communications and Information Agency).

Vėluojama įdiegti „žemė–oras“ balso radijo ryšio su orlaiviais sistemą (Krašto apsaugos ministerija).

5.3. Kibernetinio saugumo stiprinimas Nuo 2015 m. sausio 1 d. Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie

Krašto apsaugos ministerijos atlieka Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas. Šiuo metu vykdomi kibernetinio saugumo techninės įrangos diegimo svarbios informacinės infrastruktūros objektuose darbai.

Patvirtintas Valstybės gynybos institucijų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų ir informacinių išteklių kibernetinės gynybos planas.

Vyriausybė patvirtino Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, kuris nustato už kibernetinių incidentų valdymą atsakingas institucijas, veiksmus, atliekamus siekiant

00,5

11,5

22,5

3

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.planas

4,1

1,9 1,88 2,49

31

suvaldyti kibernetinius incidentus, taip pat kibernetinių incidentų klasifikavimo tvarką ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą tiriant kibernetinius incidentus.

Įdiegta Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistema (ARSIS).

Vėluojama parengti valstybės informacinių išteklių grėsmių ir pažeidžiamumų vertinimo metodiką (Vidaus reikalų ministerija).

––––––––––––––––––––