Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriø 2008 metø veiklos ...Turinys 2008 m. Seimo kontrolierių įstaigos veiklos apibendrinimas 3 Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus veiklos

12008 m. Seimo kontrolierių įstaigos veiklos apibendrinimas 12008 m. Seimo kontrolierių įstaigos veiklos apibendrinimas2008 m. Seimo kontrolierių įstaigos veiklos apibendrinimas

Lietuvos RespublikosSeimo kontrolieriø2008 metø veiklos ataskaita

LIETUVOSSEIMO

KONTROLIERIAI

Turinys

2008m.Seimokontrolieriųįstaigosveiklosapibendrinimas 3

SeimokontrolieriausRomoValentukevičiausveiklosataskaita 10

SeimokontrolierėsAlbinosRadzevičiūtėsveiklosataskaita 28

SeimokontrolieriausAugustinoNormantoveiklosataskaita 47

SeimokontrolierėsVirginijosPilipavičienėsveiklosataskaita 63

SeimokontrolierėsZitosZamžickienėsveiklosataskaita 84

IšLietuvosRespublikosSeimokontrolieriųįstaigosveiklos 104

2008 m. Seimo kontrolierių įstaigos veiklos apibendrinimas

2008 metais Seimo kontrolierių įstaigoje iš esmės išnagri-

nėta 1 120 skundų, dėl jų priimta 2 320 sprendimų. Iš šio

skaičiaus pagrįstais buvo pripažinti 33 proc. skundų, t. y. juos

ištyrus nustatyta pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo

ar netinkamo viešojo administravimo faktų. Nepagrįstais pri-

pažinta 40 proc. skundų (nurodyti netinkamo administravimo

faktai nebuvo patvirtinti), 27 proc. skundų tyrimas buvo nu-

trauktas, kadangi išnyko skundžiamosios aplinkybės, pareiš-

kėjas atsiėmė savo pareiškimą, paaiškėjo, kad skundas yra,

buvo ar turi būti nagrinėjamas teisme, ir pan. Skundo tyrimas

nutraukiamas ir tais atvejais, kai tarpininkaujant Seimo kon-

trolieriui skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera

valia. 2008 m. buvo nutrauktas 70 skundų tyrimas, nes Seimo

kontrolieriai padėjo abiem pusėms susitarti dėl problemos

sprendimo.

2008 metais Seimo kontrolierių įstaigoje iš viso gauta 2 410

fizinių ir juridinių asmenų pareiškimų, iš kurių 1 644 buvo nauji

skundai.

2008 m. gauta skundų 1 644

Atsisakyta nagrinėti 459

2008 m. priimti sprendimai: 2 320

skundą pripažinti pagrįstuskundą atmestityrimą nutraukti

756942622

Seimo kontrolierių iniciatyva pradėta tyrimų 33

atlikta tyrimųpriimta sprendimųproblema pripažinta pagrįstaklausimą atmestityrimą nutraukti

30412777

Priimta Seimo kontrolierių rekomendacijų 831

Atsakyta į piliečių prašymus 258

Seimo narių perduoti skundai 209

Seimo kontrolieriusGauta skundų

Atsisakyta nagrinėti

Išnagrinėtaskundų

Priimti sprendimai

pripažinti skundąpagrįstu

skundą atmesti

skundo tyrimąnutraukti

A. Normantas 238 32 213 163 131 95V. Pilipavičienė 311 84 232 209 147 79A. Radzevičiūtė 446 189 236 93 318 176R. Valentukevičius 385 111 252 144 210 107Z. Zamžickienė 264 43 187 148 136 165

Iš viso: 1 644 459 1120 756 942 622

Seimo kontrolieriusPradėta tyrimųsavo iniciatyva

Atlikta tyrimų savo iniciatyva

Savo iniciatyva atliktų tyrimų sprendimai

tirtą problemą pripažinti pagrįsta

klausimą atmesti

Tyrimą nutraukti

A. Normantas 3 3 4 1V. Pilipavičienė 5 5 4 1A. Radzevičiūtė 8 7 6 4 2R. Valentukevičius 10 9 8 2Z. Zamžickienė 7 6 5 1 3

Iš viso: 33 30 27 7 7

4

33

34 9

12

6

3

3

33 40

27

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių

įstatymo 17 straipsnyje numatytais pagrindais buvo atsisakyta

nagrinėti 459 skundus.

Pagrindinės atsisakymo nagrinėti skundus priežastys pa-

teiktos diagramoje:

Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą

pareiškėjo sąvoką – pareiškėjas gali būti fi zinis arba juridinis

asmuo, kuris kreipiasi į Seimo kontrolierių įstaigą pateikda-

mas skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Pagrindiniai pareiškėjai, kurie kreipiasi į Seimo kontrolierių

įstaigą, tebėra fi ziniai asmenys, tačiau kasmet vis daugiau

sulaukiama ir juridinių asmenų skundų. 2008 m. išnagrinėta

30 juridinių asmenų skundų.

2008 metais Seimo kontrolierių įstaiga raštu atsakė į

258 piliečių prašymus, kuriais nebuvo skundžiami pareigūnų

veiksmai, bet prašyta paaiškinti, suteikti teisinę konsultaciją,

informaciją ar padėti gauti dokumentus ir kt.

Seimo kontrolierių įstatymu suteikta teisė pradėti tyrimus

Seimo kontrolieriaus iniciatyva, kai iš visuomenės informavi-

mo priemonių ar kitų šaltinių pranešimų nustatoma pareigū-

nų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmo-

gaus teisių ir laisvių požymių. Tai viena iš prioritetinių Seimo

kontrolierių darbo sričių, todėl kasmet tokių tyrimų atliekama

vis daugiau.

2008 metais Seimo kontrolieriai savo iniciatyva atliko

30 tyrimų, t. y. net 11-ka tyrimų daugiau negu 2007-aisiais, ir

dėl jų priėmė 41 sprendimą; 27 atvejais tyrimo metu sufor-

muluota problema buvo pripažinta pagrįsta, t. y. buvo nu-

statyta pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitokio

netinkamo viešojo administravimo faktų. Tai buvo tyrimai dėl

savavališkų statybų Vilniaus senamiestyje, dėl sezoninio laiko

galimo neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, dėl vartotojų

informavimo apie vaistų tinkamumo vartoti terminus, dėl ne-

adekvačių policijos pareigūnų veiksmų, sulaikant ekologiško-

mis daržovėmis be leidimo prekiavusius asmenis, dėl Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo nustatyto statybos leidimo iš-

davimo termino, dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo

veiklos, dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kt.

Svarbiausi tyrimai yra išsamiai išnagrinėti kiekvieno Seimo

kontrolieriaus ataskaitoje.

2008 metais Seimo kontrolierių įstaigoje gauta 210 Lie-

tuvos Respublikos Seimo narių perduotų pareiškėjų skundų,

išnagrinėti 209 skundai.

2008 metais Seimo kontrolierių įstaigoje išnagrinėtų skundų sprendimai

Nepagrįsti skundai 40% Pagrįsti skundai 33%Tyrimas nutrauktas 27%

Tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje 34%Nepriklauso Seimo kontrolierių kompetencijai 33%Skundas tuo pačiu klausimu jau išnagrinėtas 9%Skundas yra ar buvo nagrinėjamas teisme 6%Praėjęs vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo 3%Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų ir sprendimų 3%Kitos priežastys 12%


Į diagramą neįtrauktos savivaldybės, dėl kurių pareigūnų veiksmų išnagrinėta po kelis skundus, o pagrįstais pripažintų skundų

yra mažiau nei 4. Daugiausia skundų, kaip ir kasmet, gauta dėl Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių pareigūnų veiksmų. Palyginti

su 2007 m., 16 proc. padidėjo pagrįstais pripažintų skundų dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų skaičius. Skundų

dėl Kauno miesto savivaldybės pareigūnų pagrįstais pripažinta tiek pat, kiek ir praėjusiais metais, tačiau pagrįstų skundų procen-

tas (nuo bendro priimtų sprendimų skaičiaus), palyginti su 2007 metais, šiek tiek padidėjo.

Pabrėžtina, kad per 2008 metus negauta nė vieno skundo dėl Rietavo, Skuodo, Joniškio, Šilalės rajonų savivaldybių pareigūnų veiksmų.

Skundai dėl savivaldybių pareigūnų veiksmų

Teisė į tinkamą viešąjį administravimą 34%Teisė į nuosavybę 23%Teisė į saugią ir ekologišką aplinką 20%Teisė į būstą 12%Vartotojų teisės 4% Teisė į socialinę apsaugą 4%Kitos teisės 3%

23

20 12

34

34

4

2008 m. Seimo kontrolieriai priėmė 440 sprendimų dėl skundų, kuriuose buvo skundžiami savivaldybių pareigūnų veiksmai.

Diagramose pateikti išnagrinėtų skundų rezultatai pagal tas savivaldybes, kurių pareigūnų veiksmais dažniausiai buvo skundžia-

masi pagrįstai.

Išnagrinėtų skundų pasiskirstymas pagal savivaldybes

Palyginti su 2007 metais nustatyta, kad skundų dėl asmenų

teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimų padaugėjo

4 proc., ir skunduose dėl savivaldybių pareigūnų veiksmų ši

tema ėmė dominuoti pirmą kartą. Per pastaruosius kelerius

metus pastebima, kad tokių skundų kasmet vis daugėja. Tai

skundai dėl asmenų aptarnavimo tvarkos, prašymų nagrinėji-

mo tvarkos, terminų, procedūrų pažeidimų, netinkamo skun-

do ar prašymo išnagrinėjimo, teisės gauti informaciją pažeidi-

mo, netinkamo teisės aktų taikymo ir pan.

Skundai dėl teisės į nuosavybę pažeidimų – dažniausiai tai

prašymai, susiję su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo problemomis, tiksliau – su miesto žemės ar

pastatų grąžinimu. Gauta nemažai skundų ir dėl savivaldy-

bių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, žemės sklypų

ribų nustatymo ir pan. Tačiau, palyginti su 2007 metais, tarp

skundų dėl savivaldybių pareigūnų veiksmų tokios tematikos

skundų sumažėjo net 8 proc. Kadangi akivaizdu, jog žemės

reforma eina į pabaigą, tikėtina, kad kuo toliau, tuo šios kate-

gorijos skundų mažės.

Skundai dėl teisės į saugią ir ekologišką aplinką pažeidi-

mų – dažniausiai skundžiamasi dėl detalaus teritorijų planavi-

mo, vykdomų statinių statybos, rekonstrukcijos, remonto dar-

bų, kelių tiesimo, statybų valstybinės priežiūros. Tokių skundų,

palyginti su 2007 metais, padaugėjo 3 proc.

Skundų grupavimas pagal problematiką

Vilniaus r. savivaldybė

Utenos r. savivaldybė

Alytaus m. savivaldybė

Zarasų r. savivaldybė

Vilniaus m. savivaldybė

Kauno r. savivaldybė

Kauno m. savivaldybė

Pagrįsti Nepagrįsti Tyrimasnutrauktas

2

4

26

4

25

1

5

50

2

26

6

11

64

5

35

1

2

4

4

0% 20% 40% 60% 80% 100%

6

Skundai dėl teisės į būstą pažeidimų – dažniausiai dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, savivaldybių sociali-

nio būsto nuomos, savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, daugiabučių namų

bendrojo naudojimo objektų administravimo. Šios problemos gyventojams tebėra itin aktualios – 2008 metais tokių skundų

išnagrinėta daugiau nei 2007-aisiais.

Vartotojų teisių pažeidimais pareiškėjai laiko nekokybiškas paslaugas: elektros energijos tiekimo, transporto paslaugų teikimo,

komunikacijų tiesimo. Gauta skundų ir dėl teisingo atlygio už paslaugas bei mokesčių skaičiavimo, baudų, delspinigių mokėjimo.

Palyginti su 2007 metais, tokio pobūdžio skundų 2008-aisiais buvo gauta daugiau.

Skundai dėl teisės į socialinę apsaugą pažeidimų – dažniausiai skundžiamasi socialinės paramos šeimoms ir vaikams, sociali-

nių paslaugų teikimu, neįgaliųjų socialine integracija, parama nukentėjusiems asmenims ar socialinės rizikos grupėms, globa ir

rūpyba. Tokių skundų, palyginti su 2007 metais, taip pat padaugėjo.

2008 m. Seimo kontrolieriai priėmė 823 sprendimus dėl skundų, susijusių su apskričių viršininkų administracijų pareigūnų

veiksmais.

Išnagrinėtų skundų pasiskirstymas pagal apskričių viršininkų administracijas

2008 metais ypač dideliu pagrįstų skundų skaičiumi išsiskyrė Utenos ir Vilniaus apskričių viršininkų administracijos – beveik

50 proc. skundų dėl joms pavaldžių pareigūnų veiksmų buvo nutarta pripažinti pagrįstais.

Jei lygintume su 2007 metais, gaunama pastebimai mažiau pagrįstų skundų dėl Kauno apskrities viršininko administracijos ir

jai pavaldžių pareigūnų veiksmų (2007 m. buvo priimti 93 sprendimai pripažinti skundą pagrįstu, 2008 m. – 55). Pagrįstais pripa-

žintų skundų dėl Klaipėdos ir Alytaus apskričių viršininkų ir joms pavaldžių pareigūnų veiksmų padaugėjo (2007 m. buvo priimta

15 sprendimų pripažinti pagrįstu skundą dėl Klaipėdos apskrities pareigūnų veiksmų ir 20 sprendimų – dėl Alytaus apskrities,

2008 m.– 37 sprendimai dėl Klaipėdos apskrities pareigūnų veiksmų, 47 – dėl Alytaus).

Išnagrinėtų skundų dėl apskričių viršininkų administracijų pareigūnų veiksmų grupavimas pagal problematiką

Teisė į nuosavybę 60%Teisė į tinkamą viešąjį administravimą 27%Teisė į saugią ir ekologišką aplinką 9%Kitos teisės 4%

27

9

60

4

Skundai dėl apskričių pareigūnų veiksmų


0% 20% 40% 60% 80% 100%

Utenos apskritis

Vilniaus apskritis

Klaipėdos apskritis

Alytaus apskritis

Panevėžio apskritis

Kauno apskritis

Tauragės apskritis

Marijampolės apskritis

Šiaulių apskritis

Telšių apskritis

291537

392947

4710

355455

251815

754

12257

471

101934

4890124


Skunduose tebėra keliamos tos pačios, kaip ir 2007 metais, problemos, susijusios su apskričių viršininkų administracijų veiks-

mais, tačiau skundų kiekis pakito: skundų dėl teisės į nuosavybę pažeidimų sumažėjo net 15 proc., o skundų dėl teisės į tinkamą

viešąjį administravimą padaugėjo 12 proc. Išanalizavus skundus dėl apskričių pareigūnų veiksmų, pastebėta ta pati tendencija,

kuri nustatyta išnagrinėjus skundus dėl savivaldybių pareigūnų veiksmų – aiškiai mažėja skundų dėl nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą ir daugėja skundų dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą. Skundų dėl teisės į saugią ir ekologišką aplinką

gauta maždaug tiek, kiek ir 2007 metais.

Daugiausia sprendimų pripažinti skundą pagrįstu buvo priimta nagrinėjant skundus dėl asmenų prašymų nagrinėjimo termi-

nų pažeidimų, teisės aktų nevykdymo, netinkamo skundo ar prašymo išnagrinėjimo, dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo, valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo, statybos valstybinės priežiūros.

Skundai dėl valstybės įstaigų tarnautojų veiksmų

2008 m. Seimo kontrolieriai priėmė 1 030 sprendimų dėl skundų, susijusių su valstybės įstaigų pareigūnų veiksmais. Pateikia-

mos tik tos institucijos, dėl kurių pareigūnų veiksmų pagrįstais pripažinta ne mažiau 5 skundų.

Išnagrinėtų skundų pasiskirstymas pagal valstybės įstaigas

Daugiausia sprendimų priimta dėl skundų, susijusių su Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos priklausančių patai-

sos namų pareigūnų veiksmais, – 327 sprendimai (pagal dėl jos priimtų sprendimų skaičių ši institucija „pirmauja“ tarp visų valstybės

įstaigų), tačiau pagrįstais pripažinta tik 14 proc. skundų. Pagrįstumo procentas išlieka labai panašus į nustatytąjį 2007 metais.

Jau kelerius metų iš eilės stebima, kad mažėja skundų dėl Policijos departamentui pavaldžių policijos pareigūnų veiksmų.

Palyginti su 2007 metais, sumažėjo ir pagrįstais pripažintų šios kategorijos skundų – 2007 m. pagrįstais buvo pripažinta 37 proc.,

o 2008 m. – tik 28 proc. skundų dėl Policijos departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojų veiksmų.

Trečioji vieta (pagal priimtų sprendimų skaičių (67)) tarp valstybės institucijų tenka Sveikatos apsaugos ministerijai. Skundų

dėl šios institucijos kelerius metus iš eilės buvo gaunama vis daugiau. Tačiau, palyginti su 2007 metais, šiek tiek sumažėjo šios

kategorijos skundų pagrįstumo procentas – 2007 m. pagrįstais buvo pripažinta 56 proc., o 2008 m. – 43 proc. skundų.

Daug sprendimų (53) priimta ir dėl Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų pareigūnų veiksmų, tačiau pagrįstais

pripažintų skundų kiekis, palyginti su 2007 metais, taip pat sumažėjo nuo 58 proc. iki 45 proc.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir jai pavaldžios prokuratūros, kaip ir ankstesniais metais, buvo skundžiamos

gana dažnai, tačiau pagrįstais šios kategorijos skundų pripažįstama labai mažai.

22

7

4

22

16

11

80

24

7

31

8

107

26

15

201

20

24

29

6

51

9

5

46

6

Aplinkos ministerija

Sveikatos apsaugos ministerija

Žemės ūkio ministerija

VRM Policijos departamentas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Finansų ministerija

Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos

Generalinė prokuratūra

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%


8

Išnagrinėtų skundų dėl valstybės įstaigų pareigūnų veiksmų grupavimas pagal problematiką

2008 metais išnagrinėję skundus Seimo kontrolieriai priėmė 831 rekomendaciją

RekomendacijaRekomendacijų

skaičius

Atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos

459

Siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo

203

Siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai ir įstaigai skirti nusižengusiems pareigūnams tarnybines (drausmines) nuobaudas

48

Reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, būtinus Seimo kontrolieriaus funkcijoms atlikti 40

Siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves

21

Informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas

17

Pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, apskričių bei savivaldybių pareigūnus, apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnus bei ekspertus

17

Siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo 10

Pateikti atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms (netiriant Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės) siūlymus ar pastabas dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės

5

Asmenų, kurių laisvė suvaržyta, teisės 37%Teisė į tinkamą viešąjį administravimą 32%Teisė į asmens, visuomenės saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą 12%Teisė į teisingą teismą 5%Teisė į saugią ir ekologišką aplinką 2,5%Teisė į nuosavybę 2%Teisė į sveikatos apsaugą 2%Teisė į socialinę apsaugą 2%

32

125

221,5

42

37

2,5

Paminėtina, kad 2008 metais išnagrinėtų skundų dėl valsty-

bės pareigūnų veiksmų problematika, palyginti su 2007-aisiais,

beveik nepakito. Daugiausia išnagrinėta skundų dėl asmenų,

kurių laisvė suvaržyta, teisių pažeidimų, tačiau tik nedidelė tokių

nusiskundimų dalis pripažinta pagrįstais.

Skundų dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažei-

dimų valstybės institucijose taip pat nepadaugėjo, o pagrįs-

tais pripažintų skundų netgi sumažėjo: 2007 m. pagrįstais

pripažinta 38 proc., o 2008-aisiais 31,5 proc. skundų dėl teisės

į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimų. Tačiau vis tiek šie

skaičiai 8,5 proc. viršija bendrą pagrįstų skundų dėl valstybės

įstaigų pareigūnų veiksmų skaičių.

Išskirtinos ir aplinkos apsaugos (45 proc. pagrįstų skundų)

bei sveikatos apsaugos (43 proc. pagrįstų skundų) visuome-

ninio gyvenimo sritys, nes daugiausia pagrįstų skundų buvo

gauta kaip tik dėl su šiomis sritimis susijusių žmogaus teisių

pažeidimų.

Bendras skundų dėl teisės į socialinę apsaugą užtikrinimo

pažeidimo skaičius liko nepakitęs. 2008 m. daugiausia gauta

skundų dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo.

Teisė į darbą 1,5% Kitos teisės 4%


Perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai aptinkama nusikalstamos veikos požymių 4

Siūlyti, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė pareiškėjas dėl pareigūnų padarytų pažeidimų

4

Siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar pareigūnas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo

2

Pranešti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų padarytus pažeidimus

1

Ataskaitos rengimo metu jau buvo žinoma, kad į 93 proc. Seimo kontrolierių teiktų rekomendacijų yra atsižvelgta. Penktadalis

rekomendacijų dar tebėra vykdoma.

Gyventojų priėmimas įstaigoje

Seimo kontrolierių įstaigoje 2008 metais konsultacija suteikta 1 554 asmenims. Čia atvykusiems interesantams teikiamos

žinios apie Seimo kontrolierių įstaigos darbą, skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarką, teikiamos įvairios konsultacijos, paaiškinama,

kur pareiškėjui kreiptis, jeigu Seimo kontrolieriams pagal kompetenciją nepriskirta spręsti nurodytą problemą, bei suteikiama kita

informacija, prireikus padedama surašyti skundą.

Seimo kontrolieriai kartą per mėnesį priima pareiškėjus asmeninei konsultacijai. 2008 metais Seimo kontrolierių priėmimuo-

se apsilankė ir buvo konsultuoti 283 asmenys. Seimo kontrolierių patarėjai ir priimamojo darbuotojai besikreipiančius asmenis

konsultuoja kasdien.

Į Seimo kontrolierių įstaigą atvyksta žmonės iš visos Lietuvos, daugiausia – iš Vilniaus ir Kauno apskričių.

Vis daugiau žmonių naudojasi elektroniniu kreipimosi būdu arba prašo patarti per įstaigos interneto svetainę www.lrski.lt.

2008 metais tokiu būdu konsultacija suteikta 81 asmeniui. Pateikusiam skundą (prašymą) elektroniniu būdu per 3 darbo dienas

pranešama, ar jis nagrinėtinas Seimo kontrolierių įstaigoje, jeigu reikia, paprašoma papildyti rašto turinį, suteikiama kitokia infor-

macija. Tačiau skundas pradedamas nagrinėti tik gavus jo originalą.

Dėl konsultacijos nemokama įstaigos telefono linija 8 800 22 100 taip pat kreipiasi labai daug žmonių. Tai ypač aktualu pensinin-

kams, bedarbiams, gyvenantiems atokesniuose Lietuvos regionuose. 2008 metais telefonu konsultacija suteikta 717 pareiškėjų.

Įstaigos priimamojo interesantai dažniausiai kreipėsi dėl tokių jų teisių pažeidimų viešojo administravimo srityje

Teisė į nuosavybę 24%Teisė į tinkamą viešąjį administravimą 20%Dėl skundo tyrimo eigos ir rezultatų 18%Teisė į saugią ir ekologišką aplinką 8%Vartotojų teisės 7%Teisė į asmens, visuomenės saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą 6%Teisė į teisingą teismą 6%Teisė į socialinę apsaugą 5%Teisė į būstą 3%Teisė į darbą 3%

24

63

6

20

8

537

18

Suteikta juridinė konsultacija 42%Suteikta informacija 34%Priimtas skundas 9%Nukreiptas į kitą instituciją 8%Paiškinta, patarta 5%Pareiškėjo problema išspręsta priėmimo metu 2%

92

8

34

42

5

Seimo kontrolierių įstaigos priimamojo interesantams rūpimų klausimų sprendimo būdai

10

Seimo kontrolieriaus

Romo Valentukevičiaus

Seimo kontrolierius pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą ir Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu patvirtintą

Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis tyrė piliečių skundus dėl: Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Prezidentui atskaitingų valstybės įstaigų, Aplinkos,

Finansų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų ministerijų, Generalinės prokuratūros (išskyrus procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą), teismų (išskyrus

sprendimų bei nuosprendžių pagrįstumą ir teisėtumą) bei joms pavaldžių įstaigų, tarnybų, žinybų ir jų reguliavimo sričiai priskirtų įmonių, įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip

pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

veiklos ataskaita2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d.

11Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus veiklos ataskaita

ĮŽANGA

2008 metai buvo ypatingi tuo, kad gruodžio 10 dieną vi-

same pasaulyje buvo minimos 60-osios Visuotinės žmogaus

teisių deklaracijos, vadinamos šių laikų moraliniu kodeksu, me-

tinės. 1948 m. gruodžio 10 dieną Jungtinių Tautų Generalinė

Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip

visuotinį idealą, kurio turi siekti žmonija. Paskelbus Deklaraciją

žmogaus teisės įgavo visuotinį pobūdį ir tapo tarptautinės tei-

sės objektu. Šio dokumento paskelbimo data kiekvienais me-

tais minima kaip Tarptautinė žmogaus teisių diena. Deklaracijos

visuotinumas jau 60 metų padeda užtikrinti pasaulio saugumą

ir tautų santarvę, o joje paskelbtos idėjos reikšmingos kiekvie-

nam pasaulio žmogui kaip asmens laisvės ir orumo garantas.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu Visuome-

nės nuomonės ir rinkos tyrimo centro Vilmorus šia proga

2008-11-07–2008-11-15 atlikta visuomenės nuomonės apklau-

sa parodė, kad, palyginti su ankstesniais metais, žmonių infor-

muotumas apie žmogaus teises gerėja, ir jie žino, kur kreiptis

dėl pažeistų teisų. Tai geras ženklas, tačiau nerimą kelia tai, kad

net 78,9 proc. respondentų dėl pažeistų teisių niekur nesikreipė,

nes dauguma netiki, jog sugebės apginti savo pažeistas teises.

Taigi, visuomenė nelabai pasitiki savo valstybės institucijomis ir

netiki, kad jos gali apginti pažeistas žmonių teises ar laisves.

Vertinant piliečio ir valstybės santykius, šiuolaikinėse

demokratinėse valstybėse daug dėmesio skiriama asmens

teisių ir laisvių apsaugai nuo galimo valstybės, jos pareigū-

nų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Piliečių teisei kreiptis į

ombudsmeną neabejotinai suteikiamas prevencinio veiksmo

vaidmuo, siekiant išvengti žmogaus teisių pažeidimų šioje

srityje. Tinkamai ir laiku reaguojant į ombudsmeno rekomen-

dacijas, užkertamas kelias valstybės ir savivaldybių pareigūnų

piktnaudžiavimui ar biurokratizmui ir taip apginamos piliečių

teisės, tarp kurių ir teisė į gerą viešąjį administravimą.

Šiandien visai visuomenei dar vis tenka nelengvas uždavi-

nys – posovietinę, prie „jėgos teisės“ įpratusią visuomenę bei

teisinę sistemą perorientuoti į žmogaus teisių ir laisvių pagar-

ba grįstus santykius, o teisinėje sistemoje rasti vietą sąlyginai

naujam Seimo kontrolieriaus institutui bei išskirtiniam jo vei-

kimo būdui – teisiškai argumentuotoms rekomendacijoms.

Seimo kontrolieriaus 2008 metų darbo rezultatai rodo, kad

„jėgos principu“ grįsti santykiai mūsų valdžios ir valdymo ins-

titucijose dar yra pakankamai gajūs, o žmogaus teisės bei pats

žmogus su savo problemomis kartais dar lieka antrame plane.

Neretai pareigūnai mato įstatymo raidę, tačiau už tos įstatymo

raidės nemato žmogaus ir jo problemų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad valdžios

įstaigos turi tarnauti žmonėms. Šia konstitucine nuostata nu-

statomi žmogaus ir valstybės santykių prioritetai, įpareigojant

valstybės įstaigas užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą, ginti

šias teises ir neleisti jų pažeisti. Taigi, siekiant išvengti konflikti-

nių situacijų, būtina kuo atidžiau išnagrinėti kiekvieno piliečio

skundą bei padėti spręsti jam rūpimus klausimus.

STATISTIKA

Per ataskaitinį laikotarpį (2008-01-01–2008-12-31) Seimo

kontrolierius Romas Valentukevičius gavo 385 skundus dėl

galimo pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip

pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravi-

mo srityje. 2008 m. sausio 1 d. buvo likę ir 42 neišnagrinėti

2007 metais gauti skundai. Per ataskaitinį laikotarpį iš esmės

buvo išnagrinėti 252 skundai, o 111 skundų buvo atsisakyta

nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo

17 straipsnyje numatytais pagrindais, pateikiant pareiškė-

jams išsamius paaiškinimus, kaip jie galėtų apginti savo teises.

2009-01-01 buvo likę tiriami 64 2008 metais gauti skundai.

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierius pradėjo 10 tyri-

mų savo iniciatyva pagal žiniasklaidoje pateiktus galimus pa-

reigūnų netinkamo elgesio faktus. Taip pat buvo išnagrinėti

162 piliečių prašymai, kuriuose pareigūnų veiksmai nebuvo

skundžiami, tačiau žmonėms buvo pateikti išsamūs paaiški-

nimai rūpimais klausimais.

Pateiktoje diagramoje atsispindi per penkerius metus gau-

tų skundų skaičiaus dinamika, kuri leidžia teigti, kad gaunamų

skundų bei skundų, kuriuos atsisakoma nagrinėti, skaičius yra

daugmaž pastovus. Vertėtų pabrėžti, kad 2008 metais Seimo

kontrolierius pradėjo kur kas daugiau tyrimų savo iniciatyva.

Seimo kontrolieriaus gautų skundų dinamika (2004–2008)

2004

600

500

400

300

200

100

02005 2006 2007 2008

skundų skaičius Gautaskundų

Atsisakytanagrinėti

Tyrimaisavoiniciatyva

Dėl iš esmės išnagrinėtų 252 skundų Seimo kontrolierius

priėmė 461 sprendimą, iš kurių: 144 buvo skundą pripažinti pa-

grįstu, 210 – skundą atmesti, nepasitvirtinus jame nurodytoms

aplinkybėms, 107 skundų tyrimas buvo nutrauktas, skundo ty-

rimo metu paaiškėjus, kad jie nepriskirtini Seimo kontrolieriui

arba išnykus skundo dalykui. Pažymėtina, kad daugelyje skundų

buvo keliama ne viena problema, skundžiami kelių institucijų

12

pareigūnai, todėl Seimo kontrolieriaus priimtų sprendimų skai-

čius yra kur kas didesnis nei išnagrinėtų skundų skaičius.

Seimo kontrolieriaus priimtų sprendimų dinamika (2004–2008)

Kaip matyti iš pateiktos diagramos, 2008 metais šiek tiek

mažiau skundų buvo pripažintų pagrįstais ir atmesta mažiau

nei 2007 metais. Tai leidžia manyti, kad iki šiol pastebimai kas-

met mažėjęs pagrįstų skundų skaičius stabilizavosi ir progno-

zuotina, jog ateityje išliks panašus – pagrįsti skundai sudarys

apie 30 proc. Bet štai atmestų skundų skaičius nemažai metų

beveik nekinta – tokie skundai sudaro tarp 40 ir 50 proc. Ne-

sikeičia ir nutrauktų tyrimų skaičius – apie 20 proc. Daugelyje

Europos valstybių pastebėta, kad ombudsmenų priimamų

sprendimų proporcijos yra panašios, tad ir ateityje galima

tikėtis panašaus Seimo kontrolieriaus priimamų sprendimų

skaičiaus.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierius atitinkamoms

institucijoms pateikė 103 rekomendacijas dėl pagrįstais pripa-

žintų skundų. Į visas Seimo kontrolieriaus pateiktas rekomen-

dacijas buvo atitinkamai reaguota.

Išnagrinėjęs skundus Seimo kontrolierius dažniausiai at-

kreipdavo pareigūnų dėmesį į netinkamą darbą bei reko-

menduodavo imtis priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti,

informavo atitinkamas institucijas apie įstatymų pažeidimus

arba teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas bei siūly-

davo keisti teisės aktus, skirti tarnybines (drausmines) nuobau-

das, rekomenduodavo atitinkamoms institucijoms panaikinti,

sustabdyti ar pakeisti neteisėtus sprendimus ar priimti atitin-

kamus sprendimus.

Kaip ir viso pasaulio tokios institucijos, taip Lietuvoje Sei-

mo kontrolierių institutas nėra represinio pobūdžio, o konkre-

čių sprendimų priėmimas, atsižvelgus į kontrolieriaus pareikš-

tą kritiką ar nurodytus pareigūnų pažeidimus, yra priskirtas

atitinkamos institucijos kompetencijai, todėl, kaip ir ankstes-

niais metais, Seimo kontrolierius dažniausiai naudojosi teise

atkreipti atitinkamų institucijų pareigūnų dėmesį į skundų

tyrimo metu nustatytus pažeidimus ar netinkamą pareigūnų

darbą bei siūlyti imtis priemonių tokiems pažeidimams šalinti.

Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius stengiasi ne tik atkreipti

pareigūnų dėmesį į konstatuotus pažeidimus ir siekia jų paša-

linimo, bet ir siekia daryti įtaką teisėkūrai, kad teisės aktuose

neliktų žmogaus teisų ir laisvių suvaržymų. Būtina pabrėžti,

kad atitinkamos institucijos, kurioms buvo adresuotos Seimo

kontrolieriaus rekomendacijos, reagavo į jas tinkamai. Daugu-

mai Seimo kontrolieriaus pateiktų rekomendacijų buvo visiš-

kai pritarta ir tik keletui rekomendacijų pritarta iš dalies.

IŠNAGRINĖTŲ SKUNDŲ GRUPAVIMAS PAGAL ŽMOGAUS TEISIŲ SUVARŽYMUS

Išnagrinėjęs per ataskaitinį laikotarpį gautus skundus

Seimo kontrolieriaus nustatė šiuos žmogaus teisų ir laisvių

suvaržymus:

2004

500

450

400

350

300

250

200

150

100

50

02005 2006 2007 2008

Pagrįsti

Nepagrįsti

Tyrimasnutrauktas

das, rekomenduodavo atitinkamoms institucijoms panaikinti,

35

5

26

15

4

9

42

Teisė į tinkamą viešąjį administravimą 35%Teisė į asmens, visuomenės saugumą, viešosios tvarkos užtikrinimą 26%Asmenų, kurių laisvė suvaržyta, teisės 15%Teisė į saugią ir ekologišką aplinką 5%Teisė į teisingą teismą 4%Teisė į sveikatos apsaugą 4%Teisė į nuosavybę 2%Kitos teisės 9%


2007 metais visiškai pakitusi skundų problematika, kai

daug metų dominavę skundai dėl kalinamųjų asmenų teisių

ir laisvių suvaržymų „lyderio“ pozicijas užleido skundams dėl

gero viešojo administravimo, vyravo ir 2008 metais. Palyginus

2008 metų skundų problematiką su 2007 metais tirtų skundų

problematika, darytina išvada, kad ji nepakito, nes pastebimi

tik nežymūs, iki vieno procentinio punkto, pokyčiai.

PRIIMTŲ SPRENDIMŲ GRUPAVIMAS PAGAL INSTITUCIJAS

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierius priėmė

461 sprendimą, iš jų – 198 sprendimus dėl Lietuvos Respu-

blikos vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų

ar įstaigų pareigūnų veikos, tačiau net 180 sprendimų buvo

priimta dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių teritorinių policijos

komisariatų pareigūnų veikos. Sprendimai dėl Vidaus reikalų

ministerijos ir jai pavaldžių institucijų ar įstaigų pareigūnų

veikos 2008 metais sudarė 42 proc. visų priimtų sprendimų ir

šis skaičius mažai skiriasi nuo 2007 metų, kai tokie sprendimai

sudarė 43,7 proc. visų priimtų sprendimų, tačiau jis yra kur kas

mažesnis nei buvo 2006 metais, kai sprendimai dėl Vidaus rei-

kalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų ar įstaigų pareigūnų

veikos sudarė 60 proc.

Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir jai

pavaldžių teritorinių prokuratūrų Seimo kontrolierius priėmė

50 sprendimų – tai sudaro 11 proc. viso priimtų sprendimų

skaičiaus ir šis skaičius yra keturiais procentiniais punktais ma-

žesnis nei buvęs pernai.

Tarp ministerijų „lyderio“ pozicijas užima Sveikatos apsau-

gos ministerija – 67 (2007 m. – 53) sprendimai, antroji – Aplin-

kos ministerija ir jai pavaldžios institucijos bei įstaigos – 53

(2007 m. – 45) sprendimai. Paminėtinos ir Finansų ministeri-

ja – 31 (2007 m. – 37) sprendimas, ir Švietimo ir mokslo mi-

nisterija – 5 (2007 m. – 30) sprendimai. Dėl Krašto apsaugos

ministerijos buvo priimti 3 (2007 m. – 7), o dėl Susisiekimo

ministerijos – 9 (2007 m. – 5) sprendimai.

Sprendimai dėl Policijos departamento prie Lietuvos Res-

publikos vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių teritorinių

policijos įstaigų sudaro didžiausią dalį visų sprendimų, priim-

tų dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jai

pavaldžių institucijų, tai yra 90,9 proc. (šiek tiek daugiau nei

2007 metais – 88 proc.).

SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA PRADĖTI TYRIMAI

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo

13 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu Seimo kontrolierius nustatė

pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų

žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo

priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti

tyrimą savo iniciatyva. Seimo kontrolierius 2008 m. stengėsi

kuo plačiau naudotis teise pradėti tyrimus savo iniciatyva pa-

gal žiniasklaidoje pateiktus, plačios visuomenės reakcijos su-

laukusius, galimus pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo

ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių faktus. Platesnio

atgarsio visuomenėje susilaukusius tyrimus bei jais atskleistas

opias problemas verta aptarti plačiau.

NETINKAMAIS PRIPAŽINTI POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMAI

Seimo kontrolieriaus susirūpinimą kelia tai, kad pasta-

ruoju metu neretai pasitaiko policijos pareigūnų netinkamų

veiksmų, padarytų sulaikant teisės pažeidimais įtartus asme-

nis. Dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų neretai kyla sulai-

komų asmenų ar kitų piliečių nepasitenkinimas, vėliau tokie

asmenys gali nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui ar

net jiems pasipriešinti. Seimo kontrolieriui nėra priimtina po-

licijos pareigūnų nuostata, neva pirmiausia piliečiai privalo

įvykdyti policijos pareigūnų nurodymus, paskui, jei mano, kad

reikalavimai buvę neteisėti, gali skųstis teisės aktų nustatyta

tvarka. Žinoma, teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus pri-

valo vykdyti visi asmenys be išimties, tačiau būtina, kad tokie

Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 42%Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 15%Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 11%Prokuratūros 11%Finansų ministerija ir jai pavaldžios institucijos 7%Kitos trys ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos 4%Kitos institucijos 10%

4211

15

4 11

10

7

14

policijos pareigūnų reikalavimai visuomet būtų teisėti, pagrįs-

ti ir adekvatūs.

Šią problemą pailiustruoti puikiai padeda plačiai nu-

skambėjusi istorija, kai Vilniuje buvo sulaikyti ekologiš-

komis daržovėmis prekiavę ūkininkai. Toliau pateikiama

Seimo kontrolieriaus iniciatyva atlikto tyrimo santrauka

(bylos Nr. 4D-2008/1-1127).

Seimo kontrolierius pagal interneto vartų DELFI publikacijoje

„Sulaikyti ekologiškomis daržovėmis prekiavę ūkininkai“ paskelb-

tą informaciją pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl tuomečio Vil-

niaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (nuo 2008-10-01 –

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) pareigūnų

galimo piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų

žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad 2008-09-07, apie

12.38 val., Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato (to-

liau – VPK) Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus

Budėtojų poskyryje iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas

pranešimas, kad Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, prie „Čili“ piceri-

jos, vyras prekiauja daržovėmis neturėdamas leidimo. Tikrinti

šios informacijos išvyko Patrulių rinktinės vyresnysis patrulis

E. Bušmovičius ir patrulis L. Miškinis, kurie už Prekybos vie-

šosiose vietose taisyklių pažeidimą sulaikė A. G. ir 13.30 val.

pristatė į Vilniaus m. VPK Trečiąjį policijos komisariatą admi-

nistracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Policijos pa-

reigūnams, atliekantiems jiems pavestas viešosios tvarkos

saugojimo pareigas, pasipriešinusį V. K. papildomai iškvies-

ti patrulis A. Nikulinas ir vyresnysis patrulis D. Fedotovas

13.30 val. pristatė į Vilniaus m. VPK Trečiąjį policijos komisari-

atą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.

Atlikęs tyrimą Seimo kontrolierius konstatavo: kadangi

pil. A. G. pažeidimo neginčijo ir buvo nubaustas dvidešimties

litų bauda, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam

galėjo būti nesurašytas, o dvidešimties litų bauda galėjo būti

paimta vietoje.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę policijos

pareigūnai nebuvo įgalioti surašyti protokolus už tokius pažeidimus

ar skirti baudą pažeidimo padarymo vietoje. Tad Seimo kontrolieriui

kilo pagrįstas klausimas, kodėl į įvykio vietą buvo siunčiami policijos

pareigūnai, neturintys teisės vietoje surašyti administracinio teisės

pažeidimo protokolą ar skirti baudą, nors Vilniaus m. VPK Trečiajame

PK nuolat yra policijos pareigūnas, turintis įgaliojimus spręsti tokių

administracinių teisės pažeidimų bylas, kuris ir galėjo būti pasiųstas

į įvykio vietą. Išanalizavęs galiojančius teisės aktus, Seimo kontro-

lierius konstatavo, kad tuo atveju administracinio teisės pažeidimo

protokolas nebuvo būtinas (Lietuvos Respublikos administracinių

teisės pažeidimų kodekso 262 str. 4 d.), A. G. asmenybė buvo nusta-

tyta, todėl nebuvo pagrindo pristatyti jį į policijos įstaigą.

Seimo kontrolierius pareiškė nuomonę, kad policijos pa-

reigūnų veiksmai neatitiko susidariusios situacijos. Policijos

pareigūnai galėjo surinkti visą administracinio teisės pažei-

dimo padarymą įrodančią medžiagą ir pristatyti ją į policijos

komisariatą, nes pažeidimą galimai padariusio asmens ta-

patybė buvo žinoma ir administracinio teisės pažeidimo bylą

nagrinėjantis pareigūnas būtų galėjęs jį išsikviesti kitą dieną

arba persiųsti nagrinėti bylą pagal administracinio teisės pa-

žeidimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą. Dėl to

būtų buvę išvengta vėlesnių įvykių, kurie baigėsi administra-

cinės nuobaudos paskyrimu dar vienam asmeniui bei sukėlė

visuomenės nepasitenkinimą policijos pareigūnų veiksmais.

Pažymėta, kad tokie (tikėtina – pavieniai) nekvalifikuoti po-

licijos pareigūnų veiksmai sudaro pagrindą nepasitikėti visa

policijos sistema ir jos pareigūnais.

Seimo kontrolierius taip pat konstatavo, kad policijos pa-

reigūnai, bendraudami su piliečiais, neturi jokio pagrindo

minėti Lietuvos Respublikos Prezidento vardo. Tokie policijos

pareigūnų veiksmai, Seimo kontrolieriaus nuomone, laikytini

piktnaudžiavimu.

Išanalizuoti ir Vilniaus m. VPK Patrulių rinktinės patrulių įga-

liojimai ir nustatyta, kad jie turi teisę surašyti administracinių

teisės pažeidimų protokolus tik už visus kelių eismo taisyklių pa-

žeidimus arba skirti baudą pažeidimo padarymo vietoje, užpil-

dydami nutarimo blanką, bet administracinio teisės pažeidimo

protokolo nesurašydami. Konstatuota, kad nėra aišku, kodėl

patruliams suteikiama teisė bausti asmenis tik už vienos rūšies

administracinius teisės pažeidimus, o bausti už bet kokius kitus

administracinės teisės pažeidimus, netgi už nepavojingus, dėl

kurių netgi nereikia rašyti protokolų, tokia teisė nesuteikiama.

Atlikęs tyrimą Seimo kontrolierius atkreipė policijos

generalinio komisaro V. Telyčėno bei Vilniaus apskrities

vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas

tuo metu laikinai ėjusio S. Mecelicos dėmesį į konsta-

tuotus netinkamus policijos pareigūnų veiksmus bei į

tai, kad patruliams suteikiama teisė bausti asmenis tik

už vienos rūšies administracinius teisės pažeidimus,

o teisė bausti pažeidėjus už bet kokius kitus adminis-

tracinės teisės pažeidimus nesuteikiama, ir pasiūlė

apsvarstyti klausimą dėl būtinybės peržiūrėti policijos

pareigūnų įgaliojimus šioje srityje.

Į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas buvo atsi-

žvelgta ir ombudsmenas buvo informuotas, kad Patru-

linės rinktinės policijos patruliams bus suteikta teisė

administracinių teisės pažeidimų protokolus surašyti ir

dėl įvairių kitų pažeidimų.

Netinkamas ir neetiškas policijos pareigūnų elgesys at-

skleistas ir atliekant kitą Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradė-

tą tyrimą (bylos Nr. 4D-2008/1-1159; 1173).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pagal 2008-09-16

dienraščio „Lietuvos rytas“ publikaciją „Iš policijos komisaria-

to – į ligoninę“ pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl tuomečio


Tauragės rajono policijos komisariato (nuo 2008-10-01 – Tau-

ragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) policijos

pareigūnų galimo piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip

pažeidžiamų teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Be to, buvo gautas ir A. S. skundas dėl situacijos, kuri buvo

aprašyta minėtame dienraštyje. Pareiškėjas skunde rašė, kad

2008-09-06 prie jo ir jo draugo priėjo vaikinas su mergina bei

apkaltino, neva jie pavogė merginos rankinę. Pareiškėjas taip

pat nurodė, kad minėtas vaikinas paskambino savo tėvui, ku-

ris yra policijos pareigūnas. Pareiškėjo teigimu, neužilgo atva-

žiavęs juos kaltinusio vaikino tėvas, kuris nevilkėjo policininko

uniformos, jėga bandė įsodinti juos į automobilį, vartojo fizinę

prievartą. Vėliau šis vyras parodė policininko pažymėjimą, ir

tik tuomet pareiškėjas su draugu pakluso jo reikalavimui sėsti

į automobilį bei vykti į policijos komisariatą.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 2 ir

3 dalimis, Tauragės rajono policijos komisariate 2008-09-06

buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, jog Tauragės mieste

vasaros estradoje 2008-09-06 buvo pavogta E. T. rankinė, kuri

buvo palikta ant suoliuko. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nu-

statyti įtariamieji A. S. ir A. G.

Tauragės rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo

skyriaus vyresnysis tyrėjas V. Mikutis apie 16 val. pristatė A. S.

ir A. G. į policijos komisariatą dėl galimai įvykdytos nusikalsta-

mos veikos aplinkybių tikslinimo. Nusikaltimų tyrimo skyriaus

vyr. tyrėjas V. Mikutis su A. S. ir A. G. kalbėjo tik apie 20 minučių,

minėtieji asmenys buvo paleisti iš komisariato 16 val. 20 min.,

vyr. tyrėjas V. Mikutis jokių procesinių veiksmų neatliko. A. S. ir

A. G. nebuvo sulaikyti.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Nusikaltimų tyrimo

skyriaus vyr. tyrėjas V. Mikutis 2008-09-06 dirbo operatyvinėje

grupėje nuo 20 valandos.

Seimo kontrolierius konstatavo, kad Tauragės rajono po-

licijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjas

V. Mikutis 2008-09-06 dirbti pradėjo 20 val., o A. S. ir A. G. į

policijos komisariatą jis pristatė apie 16 val., taigi darytina iš-

vada, kad ne darbo metu. Be to, ne savo darbo metu policijos

komisariate jis bendravo su A. S. ir A. G. apie 20 min., po to abu

iš policijos komisariato buvo paleisti. Iš tyrimo metu surinktos

medžiagos matyti, kad kiti policijos pareigūnai su minėtais

piliečiais nekalbėjo. Atliekant tyrimą negauta duomenų, kad

A. S. ir A. G. pristatymas į policijos komisariatą būtų buvęs už-

fiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nenurodytas jų

pristatymo į policijos komisariatą pagrindas.

Seimo kontrolieriaus pareiškė nuomonę, kad šioje situa-

cijoje vyr. tyrėjas V. Mikutis privalėjo elgtis kaip eilinis pilietis,

kitaip tariant, tarp jo sūnaus ir kitų dviejų vaikinų kilusį konf-

liktą išsiaiškinti vietoje, o nepavykus to padaryti ir gavus pa-

grįstų įtarimų, kad būtent tie asmenys galėjo įvykdyti nusikal-

timą, informuoti policijos komisariatą ir, sulaukus atvykusių

policijos pareigūnų, perduoti juos policijos žinion. Tokia situ-

acija, kai policijos pareigūnas, ne tarnybos metu spręsdamas

tarp jo sūnaus ir kitų asmenų kilusį konfliktą, naudojasi vyk-

dančio pareigas policijos pareigūno teisėmis (pareigomis),

laikytina neetiška ir sudaro sąlygas diskredituoti policijos pa-

reigūno vardą bei visą policijos sistemą.

Seimo kontrolierius atkreipė Tauragės apskrities vy-

riausiojo policijos komisariato viršininko R. Rudmino

dėmesį į konstatuotą netinkamą Tauragės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo

skyriaus vyresniojo tyrėjo V. Mikučio elgesį bei pasiūlė

apsvarstyti jo veiksmus Tarnybinės etikos komisijoje.

Seimo kontrolierius buvo informuotas, kad Tauragės

apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinės

etikos komisija apsvarstė Nusikaltimų tyrimo skyriaus

vyresniojo tyrėjo V. Mikučio elgesį, nustatė jo veikoje

Lietuvos policijos etikos kodekso pažeidimų ir pripaži-

no jo elgesį neetišku.

VIENA IŠ POLICIJOS FUNKCIJŲ – KONTROLIUOTI SAUGOS TARNYBŲ VEIKLĄ

Pastaruoju metu padaugėjo neigiamos informacijos apie

privačių saugos tarnybų apsaugos darbuotojų veiksmus. Pa-

gal Seimo kontrolierių įstatymą Seimo kontrolieriui nesuteikta

teisė spręsti dėl privačių įmonių darbuotojų veiksmų, tačiau

Seimo kontrolierius stengėsi reaguoti į tokią informaciją ne-

peržengdamas įgaliojimų – pasižiūrėti, kaip į tokius praneši-

mus reagavo policijos pareigūnai. Pateikiamos Seimo kontro-

lieriaus atliktų kelių tyrimų santraukos.

Pagal DELFI interneto tinklalapyje paskelbtoje publikacijo-

je „Prieš parašus dėl „Leo LT“ rinkusius piliečius – „Akropolio“

apsaugos darbuotojų agresija“ pateiktą informaciją Seimo

kontrolierius pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl galimų žmo-

gaus teisių ir laisvių pažeidimų viešojo administravimo srityje

bei Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato polici-

jos pareigūnų veiksmų (bylos Nr. 4D-2008/1-318).

Pradėjęs tyrimą Seimo kontrolierius kreipėsi į Lietuvos po-

licijos generalinį komisarą V. Telyčėną, prašydamas pateikti

išvadą, ar tokie apsaugos darbuotojų veiksmai, kai viešojoje

vietoje į piliečius yra nukreipiama agresija, yra teisėti ir ar tai

nėra pagrindas spręsti saugos tarnybos bendrovei išduotos

licencijos sustabdymo ar panaikinimo klausimą arba imtis

kitokių poveikio priemonių. Seimo kontrolierius taip pat krei-

pėsi į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (to-

liau – VPK) viršininką B. Ivanauską, prašydamas pateikti infor-

maciją, kaip policija reagavo į piliečių pranešimą apie įvykį ir

kokių priemonių ėmėsi konfliktui spręsti.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2008-03-17 Klaipė-

dos m. VPK Trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos

16

nuovadoje užregistruotas A. R. pareiškimas dėl netinkamo

apsaugos darbuotojų elgesio prie prekybos centro „Akropo-

lis“, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 61. Patikrinus pareiškime iš-

dėstytus teiginius ir surinkus įrodomąją medžiagą, nustatyta,

kad 2008-03-16 UAB „VP sauga“ apsaugos darbuotojai V. L.,

R. K., A. S. ir A. R. savavališkai paėmė iš iniciatyvinės grupės

griežtos atskaitomybės blankus, trukdė rinkti parašus. Minė-

tiems UAB „VP sauga“ darbuotojams surašyti administracinio

teisės pažeidimo protokolai, įvykdžius pažeidimą, numatytą

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodek-

so 188 straipsnyje (savavaldžiavimas). Administracinio teisės

pažeidimo medžiaga nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui

perduota į Administracinę komisiją prie Klaipėdos miesto sa-

vivaldybės tarybos. Administracinė komisija prie Klaipėdos

miesto savivaldybės 2008-04-24 priėmė sprendimą skirti mi-

nėtiems apsaugos darbuotojams įspėjimus.

Policijos generalinis komisaras V. Telyčėnas Seimo kon-

trolierių informavo, kad Policijos departamentas neturi duo-

menų, jog minėtos tarnybos apsaugos darbuotojai būtų ne-

teisėtai panaudoję šaunamuosius ginklus, specialiąsias prie-

mones ar fizinę prievartą, tad nėra pagrindo spręsti licencijos

atėmimo klausimą.

Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad apsaugos fir-

mos darbuotojai savo veiksmais pažeidė piliečių teises

bei laisves ir už tai jie buvo patraukti administracinėn

atsakomybėn, o Klaipėdos m. VPK policijos pareigūnai

tinkamai reagavo į pil. A. R. pranešimą apie neteisėtus

apsaugos darbuotojų veiksmus prieš iniciatyvinės gru-

pės narius, ir dėl to kaltiems asmenims buvo paskirtos

administracinės nuobaudos.

Kitas netinkamą saugos darbuotojų darbą atspindintis pa-

vyzdys (bylos Nr. 4D-2008/1-334):

Pagal laikraščio „Panevėžio rytas“ publikacijoje „Nurimo

tik prirakintas prie stulpo” pateiktą informaciją Seimo kontro-

lierius atliko tyrimą savo iniciatyva dėl galimo žmogaus teisių

pažeidimo. Publikacijoje buvo nurodyta, kad saugos tarnybos

„Dorsimus“ darbuotojai neblaivų vyrą antrankiais prirakino

prie stulpo Panevėžio autobusų stotyje.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-02 nuta-

rimo Nr. 116 ,,Dėl ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto

saugos licencijavimo taisyklių“ 3 punktą licencijas užsiimti gin-

kluota ir neginkluota apsauga išduoda, jų galiojimą sustabdo,

galiojimo sustabdymą panaikina, įspėja apie galimą licencijos

galiojimo panaikinimą, licencijos galiojimą panaikina Policijos

departamentas, todėl Seimo kontrolierius kreipėsi į Policijos

generalinį komisarą dėl minėtos saugos tarnybos darbuotojų

veiksmų, ir prašė pareikšti nuomonę, ar šiuo atveju nėra pagrin-

do spręsti minėtai bendrovei išduotos licencijos sustabdymo

(panaikinimo) klausimą ar imtis kitokių poveikio priemonių.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. Skvernelis

nurodė, kad UAB „Dorsimus“ apsaugos darbuotojų veiksmai

buvo teisėti ir kad nėra pagrindo minėtą bendrovę įspėti apie

galimą licencijos galiojimo panaikinimą ar panaikinti licen-

ciją. Policijos departamento nuomone, fizinė prievarta negali

atrodyti etiškai ir sukelia aplinkiniams diskomfortą, tačiau tam

tikrose situacijose kartais yra būtina panaudoti fizines prievar-

tos priemones siekiant apsaugoti aplinkinius ar net patį teisės

pažeidėją nuo galimų sužeidimų ar tolesnių neteisėtų veikų.

Asmens ir turto saugos įstatymo 7 straipsnyje numatyta,

kad apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto sau-

gą, turi teisę nešiotis ir naudoti specialiąsias priemones, taip pat

panaudoti fizinę prievartą ir sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją,

užkluptą darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalsta-

mą veiką, susijusią su saugomu objektu arba subjektu, ar tuoj

po to. Sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant perduotas policijai.

To paties įstatymo 16 straipsnyje yra numatyta, kad apsaugos

darbuotojas fizinę prievartą ir specialiąsias priemones turi tei-

sę panaudoti sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jei šis

aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Taip pat numatyta, kad

apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius sulaikydamas

ar pristatydamas į policiją asmenį, įtariamą nusikalstamos

veikos padarymu, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui arba

jeigu yra pagrindas manyti, kad jis gali pasipriešinti ar pakenkti

sau. Todėl Seimo kontrolierius, išanalizavęs tyrimo metu gautus

duomenis bei teisės aktus, padarė išvadą, kad pagal šiuo metu

galiojančius įstatymus saugos tarnybos darbuotojai turi teisę

panaudoti specialiąsias priemones ir sulaikyti asmenį iki poli-

cijos pareigūnų atvykimo.

Tačiau Seimo kontrolierius pateikė nuomonę, kad si-

tuacija, kai saugos tarnybos darbuotojai, panaudodami

specialiąsias priemones, viešoje ir gausiai lankomoje

vietoje prirakintų asmenį, nors ir neblaivų, prie stulpo,

tuo veiksmu pažemindami sulaikytąjį, o aplinkiniams

veikiau sukeldami diskomfortą, nei demonstruodami

teisės pažeidimų prevencijos būdą, yra netoleruotina.

Taigi Seimo kontrolieriui Policijos departamento pozi-

cija pasirodė keista.

Baigęs tyrimą Seimo kontrolierius dar kartą dėstė savo nuo-

monę, kad apriboti asmens laisvę, naudoti specialiąsias prie-

mones, vartoti fizinę prievartą ir kt. gali tik įstatymų numatytais

pagrindais veikiantis policijos pareigūnas, laikydamasis nusta-

tytos tvarkos. Todėl Seimo kontrolierius pasiūlė tuomečiam vi-

daus reikalų ministrui R. Čiupailai išanalizuoti pateiktas išvadas

dėl saugos tarnybų darbuotojų funkcijų bei teikti siūlymus, kaip

turėtų būti reglamentuotos saugos darbuotojų teisės, kad sau-

gos darbuotojai nepažeistų žmogaus teisių.

Vidaus reikalų ministerijos sekretorius S. Liutkevi-

čius Seimo kontrolierių informavo, kad, ministerijos

nuomone, atsižvelgiant į saugos tarnybų darbo pobūdį,

saugos tarnybų, turinčių licencijas verstis ginkluota ar


neginkluota sauga, apsaugos darbuotojams panaikinti

galimybę naudoti specialiąsias priemones, šaunamuo-

sius ginklus, vartoti fizinę prievartą, kai tai yra daroma

laikantis įstatymo reikalavimų, netikslinga, nes panai-

kinus galimybę naudotis specialiosiomis priemonėmis

apsaugos darbuotojai būtų nepajėgūs atlikti jiems pa-

vestų asmens ir turto apsaugos funkcijų. Tačiau svarsty-

tina galimybė tobulinti Lietuvos darbo rinkos mokymo

tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

direktoriaus 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu V(9)-169

patvirtintą Apsaugos darbuotojo mokymo programą,

kad apsaugos darbuotojų mokymų metu būtų labiau

akcentuojami specialiųjų priemonių naudojimo, fizinės

prievartos vartojimo proporcingumo ir žmogaus teisių

bei laisvių užtikrinimo pagrindai.

PILIEČIŲ TEISĖS Į TINKAMĄ SVEIKATOS APSAUGĄ

Europos Socialinėje chartijoje nurodoma, kad kiekvienas

žmogus turi teisę naudotis visomis priemonėmis, suteikian-

čiomis galimybę pasiekti aukščiausią, kokį tik galima, sveika-

tingumo lygį. Tos pačios nuostatos yra įtvirtintos ir daugybėje

nacionalinių teisės aktų. Tačiau, nors jau daug metų žengiam

nepriklausomybės keliu, vis dar pasitaiko žmogaus teisių pa-

žeidimų, teisės ne visada būna tinkamai ginamos ir užtikri-

namos. Nemažai žmonių vis dar jaučiasi diskriminuojami dėl

amžiaus, lyties, fizinės negalios, ne visada užtikrinama teisė į

sveikatos apsaugą, teisė gauti informaciją.

Vienas iš Seimo kontrolieriaus uždavinių – tirti piliečių

skundus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių

institucijų pareigūnų galimo piktnaudžiavimo, biurokratizmo

ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo admi-

nistravimo srityje. Sveikatos apsaugos ministerijos misija –

formuoti ir įgyvendinti sveikatos politiką, užtikrinančią visuo-

menės sveikatą, aukštą sveikatingumo veiklos kokybę ir raci-

onalų išteklių panaudojimą. Užtikrinti prieinamą ir kokybišką

sveikatos priežiūrą – vienas šios institucijos strateginių tikslų,

todėl neabejotina, kad bendros Seimo kontrolieriaus ir Svei-

katos apsaugos sistemos pareigūnų pastangos turėtų duoti

apčiuopiamų rezultatų siekiant pagerinti mūsų visuomenės

sveikatos apsaugą.

Nors šiandien Lietuvos medikai daro stebuklus, persodin-

dami organus ar kitaip gelbėdami pacientus, prikeldami juos

naujam gyvenimui (taip jie garsina valstybės vardą visame pa-

saulyje ir daro garbę mums visiems), tačiau Seimo kontrolierių

įstaigoje nuolat gaunama skundų dėl žmogaus teisės į sveika-

tos apsaugą pažeidimų. Žmonės skundžiasi ir dėl netinkamo

sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo, ir dėl sveika-

tos priežiūros paslaugų prastos kokybės, netobulos įstatymų

bazės. Seimo kontrolieriaus iniciatyva taip pat buvo atlikta

nemažai tyrimų dėl galimų piliečių teisių pažeidimų sveikatos

apsaugos srityje. Taip buvo stengiamasi reaguoti ne tik į jau

žinomus netinkamo viešojo administravimo sveikatos apsau-

gos srityje atvejus, bet ir vykdoma šių institucijų netinkamo

viešojo administravimo prevencija.

ŽMONIŲ SVEIKATA AR EKONOMINIAI INTERESAI

Vienas tokių tyrimų – tai tyrimas dėl galimų Lietuvos gy-

ventojų teisių į saugią ir sveiką aplinką pažeidimų (bylos Nr.

4D-2007/1-1417).

Ne paslaptis, kad kasmet, paskutinį spalio sekmadienį,

laikrodžio rodyklės daugelyje Europos šalių pasukamos vieną

valandą atgal, o kovo paskutinį sekmadienį – valandą į priekį.

Tačiau biologai teigia, kad toks nenatūralus perėjimas prie va-

saros laiko sutrikdo žmogaus vidinį biologinį ritmą, nes kūnui

svarbiausia yra ne laikrodis ir jo rodomos valandos, o dienos

šviesa.

2006 metais atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duo-

menimis, daugiau kaip pusė apklaustųjų nurodė, kad jie yra

neigiamos nuomonės apie vasaros ir žiemos laiką. Sezoninio

laiko įvedimui nepritarė ir Vilniaus universiteto teorinės fizikos

ir astronomijos institutas, Tarptautinė astronomų sąjunga.

Lietuvoje nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių neigiamą

vasaros ir žiemos laiko įvedimo poveikį mūsų šalies gyventojų

sveikatai, tačiau neapskaičiuota ir ekonominė nauda.

Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija dėl šio

klausimo taip pat pateikė neigiamą nuomonę: pasukus lai-

ką atgal keičiasi įprastinis Lietuvos gyventojų darbo ir poilsio

laikas, biologinis laikas nesutampa su astronominiu laiku,

prie kurio buvo įpratę gyventojai. Didžioji aktyvaus gyvenimo

dalis „pasistūmėja“ į vakarą. Gyventojai atsibunda anksčiau,

tačiau įprastinė darbo veikla, kuri pradedama pagal astrono-

minį laiką, prasideda vėliau, darbo diena savotiškai pailgėja,

miego metas nustumiamas į vėlesnį laiką. Ministerijos parei-

gūnų nuomone, žmonėms sutrinka miegas, dažniau apima

depresija, kuria ypatingai dažnai susergama pavasarį ir rude-

nį, tai yra ligos paūmėjimas sutampa su sezoniniu astronomi-

nio laiko keitimu.

Sveikatos apsaugos ministerija pasisakė, jog netikslinga

trikdyti įprastą žmonių miego ir budrumo ritmą, juo labiau kad

tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek fizinę savijautą,

todėl buvo siūlyta sezoninio laiko kaitaliojimo atsisakyti.

Nors Vyriausybė ir nepritarė Seimo kontrolieriaus

siūlymui atsisakyti sezoninio laiko, reikėtų, kad svarią

bei moksliškai pagrįstą nuomonę šiuo klausimu pa-

reikštų ir medikai bei kiti specialistai.

18

PAŽEIDIMAI FARMACIJOJE

Visiems puikiai žinoma, kad valstybės tarnautojai ir parei-

gūnai, taip pat ir medikai, dirbdami privalo vadovautis ne tik

teisės aktais, profesine etika, visuotinai pripažintomis moralės

normomis, bet ir žmogiškumo principais. Jie turi nuolat tobu-

linti savo profesines žinias ir įgūdžius. Šioms vertybėms skirti-

nas ypatingas dėmesys.

Seimo kontrolierius savo iniciatyva atliko tyrimą pagal dien-

raštyje „Panevėžio rytas“ paskelbtoje publikacijoje „Nematys, ką

perka, – patys kalti“ pateiktą informaciją dėl galimų piliečių teisių į

saugią ir sveiką aplinką pažeidimo (bylos Nr. 4D-2008/1-1262).

Straipsnyje buvo nurodyta, kad pilietis vienoje Panevėžio „Ca-

melia“ vaistinėje nusipirko besibaigiančio galiojimo sąnariams

skirtų maisto papildų „Artriplexforte 1000“. Kadangi pakuotėje

yra 45 kapsulės, jos geriamos ne vieną mėnesį – taigi pacientas

būna priverstas vartoti pasibaigusio galiojimo preparatą. Grįžus

su pirkiniu atgal farmacininkė atsisakė priimti maisto papildus,

patikinusi, kad jie dar galioja.

Tuometinio sveikatos apsaugos ministro G. Černiausko

prašyta paaiškinti, dėl kokių priežasčių bei kokiais norminais

aktais vadovaujantis medikamentais vaistinėse šiuo metu yra

prekiaujama iki pat paskutinės jų galiojimo dienos, netaiko-

mos jokios nuolaidos, pacientai neįspėjami apie galiojimo

terminus, neatsižvelgiama į tai, kad kai kurie preparatai turi

būti geriami net keletą mėnesių, tačiau jie įsigyjami pasibai-

gus galiojimo terminui ir žmogaus organizmui gali būti netgi

kenksmingi.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vaistiniai preparatai

vaistinėse gyventojams išduodami (parduodami) vadovau-

jantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu, Vaistų re-

ceptų rašymo ir vaistų išdavimo taisyklėmis ir Geros vaistinių

praktikos nuostatais. Pagal šiuos teisės aktus – pasibaigusio

tinkamumo vartoti laiko vaistiniai preparatai yra priskiriami

farmacinėms atliekoms, kurios turi būti sunaikintos teisės

aktų nustatyta tvarka, ir tokie vaistiniai preparatai gyvento-

jams negali būti (išduodami) parduodami.

Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje pažymėta, kad

turintis teisę teikti farmacinę paslaugą vaistininkas ar vaisti-

ninko padėjėjas (farmakotechnikas), parduodamas (išduo-

damas) gyventojui vaistinį preparatą, turi suteikti farmacinę

paslaugą, t. y. parinkti tinkamą vaistinį preparatą ir pateikti

išsamią informaciją apie parinkto vaistinio preparato varto-

jimą (kaip tinkamai dozuoti ir vartoti vaistinį preparatą ir kt.).

Vaistininkas ar vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas),

kiekvienu konkrečiu atveju parinkdamas gyventojui tinkamą

vaistinį preparatą, taip pat privalo įvertinti, kiek laiko žmogus

turi vartoti šį vaistinį preparatą ir koks šio vaistinio preparato

tinkamumo vartoti laikas, o, jei reikia, informuoti pirkėją apie

vaistinio preparato tinkamumo vartoti laiką.

Dienraščio „Panevėžio rytas“ publikacijoje paminėti mais-

to papildai, nors ir parduodami vaistinėse, nėra vaistiniai pre-

paratai ir jiems nurodytų teisės aktų nuostatos netaikomos,

nes maisto papildų rinkos kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba. Ši tarnyba tikrina, kad minėti produktai

būtų saugūs, tinkamai paženklinti, nepažeistų vartotojų inte-

resų ir atitiktų kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Todėl Seimo kontrolierius papildomai kreipėsi ir į Valsty-

binės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių K. Lukauską,

prašydamas pateikti savo nuomonę tiriamu klausimu.

Atliekant tyrimą buvo gauta informacija, kad Lietuvos hi-

gienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“

19 punkte nustatyti reikalavimai dėl minimalaus tinkamumo

vartoti termino nurodymo. Tačiau Lietuvos Respublikos teisės

aktai nenustato reikalavimų pardavėjui pateikti vartotojui pa-

pildomą informaciją apie tinkamumo vartoti baigimąsi, o Lietu-

vos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 15 straips-

nyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri draudžia parduoti prekes,

kurių tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs.

2008 metų gruodžio mėnesį Panevėžio mieste užfiksuotas

dar vienas toks atvejis, tik jau „Gintarinėje vaistinėje“: duktė

savo diabetu sergančiam 87 metų tėvui pirko dvi pakuotes

„Manilin 5“ vaistų nuo cukrinio diabeto, kiekvienoje pakuo-

tėje – po 120 tablečių. Kasdien po dvi jų geriančiam ligoniui

vaistų turėtų užtekti ilgam. Tačiau moteris namuose apsi-

žiūrėjo, kad jie galioja tik iki 2009 metų vasario mėnesio, bet

vaistinės vedėja teigė, jog pirkėjos pretenzijos – be pagrindo,

ir vaistų atgal nepriėmė. Dienraščio „Panevėžio rytas“ straips-

nyje „Senstantys vaistai – baimė apsinuodyti“ nurodyta, jog

vaistinės vedėja pabrėžusi: kai artėja galiojimo laiko pabaiga,

pirkėjai būna įspėjami, o vaistai, kurie galioja paskutinį mėne-

sį, laikomi atskirai ir jiems taikomos nuolaidos.

Tenka tik apgailestauti, kad nors moteris pirko didelį kiekį

vaistų, o vaistininkė puikiai žinojo jų galiojimo trukmę, pirkėja

nebuvo įspėta. Pažymėtina, kad per kelis mėnesius aprašytas

jau antras toks atvejis. To, kad tokia problema iš tiesų egzis-

tuoja, neneigia ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevė-

žio skyriaus vadovė L. Čerauskienė, kurios nuomone, blogiau

nebūtų, jeigu pirkėjams apie besibaigiantį vaistų galiojimo

laiką būtų primenama. Pareigūnė nurodė, kad skundų, susi-

jusių su vaistų įsigijimu ir vartojimu, Vartotojų teisių apsaugos

tarnyba nenagrinėja, visi šie skundai perduodami Sveikatos

apsaugos ministerijai ir jos tarnyboms. Tačiau tarnybos dar-

buotojams ne kartą teko aiškintis su nepatenkintais pirkėjais

dėl vaistų galiojimo laiko.

Visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių buvęs sveikatos ap-

saugos ministras G. Černiauskas neigė šią problemą, jeigu net

periferijos pareigūnams ji yra puikiai žinoma. Juk ne viskas, kas

teisėta, yra teisinga: jei pilietis įsigyja medikamentą ar maisto

papildą, parduodamą vaistinėje iki paskutinės jo galiojimo

dienos, žmogus negali būti tikras, kad juo neapsinuodys, kad


brangaus preparato neteks išmesti į šiukšlių dėžę. Jei dirba

sąžiningas farmacininkas, pilietis bus informuotas, o jeigu

ne – pacientas turės pats spręsti klausimą: vartoti pasenusį

preparatą ar jį, nors brangiai įsigytą, išmesti.

Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad egzistuoja

norminių aktų spragos, tačiau Sveikatos apsaugos mi-

nisterijos bei jai pavaldžių institucijų pareigūnai nesi-

ima iniciatyvos keisti ar tobulinti teisės aktus – į ką ir

buvo atkreiptas tuomečio sveikatos apsaugos ministro

dėmesys bei pasiūlyta dar kartą išanalizuoti aptartą

problemą bei teikti savo siūlymus.

Ataskaitos rengimo metu buvo gauta informacija,

kad sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas įsakymu

papildė Vaistų receptų rašymo ir vaistų pardavimo gy-

ventojams taisykles. Jose įrašyta nuostata informuoti

vaistinėje pacientą apie vaisto tinkamumo laiką. Tai-

syklės papildytos ir reikalavimu parduoti vaistą tik su

tokiu galiojimo terminu, kuris nesibaigs anksčiau nei

recepte paskirtas vartojimo kursas.

Manytina, kad tokius tyrimus reikėtų vertinti kaip

ryškų prevencinį Seimo kontrolieriaus darbą viešojo

administravimo gerinimo srityje. Svarbus klausimas,

kurį gali padėti spręsti ombudsmenas, tai viešojo admi-

nistravimo gerinimas, kai, ištyrus skundus ir nustačius

blogo administravimo valstybės institucijose faktus,

nurodomi būdai, kaip to išvengti, kad viešasis admi-

nistravimas valstybės institucijose gerėtų bei tobulėtų.

Sveikatos apsaugos bei kitų institucijų vadovų dėme-

sys buvo ne kartą atkreiptas į Viešojo administravimo

įstatymo nuostatų pažeidimus, buvo prašoma imtis

priemonių gerinti viešąjį administravimą bei įvertinti

pareigūnų, pažeidžiančių teisės aktus, elgesį. Galima

pasidžiaugti, kad į Seimo kontrolieriaus teiktas reko-

mendacijas iš esmės visada atsižvelgiama.

PILIEČIŲ TEISĖ Į GERĄ VIEŠĄJĮ ADMINISTRAVIMĄ

Seimo kontrolierius gauna nemažai skundų, kuriuose pa-

reiškėjai reiškia nepasitenkinimą dėl Viešojo administravimo

įstatymo nuostatų pažeidimo. Dažniausiai pareiškėjai skun-

džiasi, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos laiku ne-

atsako ar, dar blogiau, iš viso nepateikia atsakymo į jų skundus

ir prašymus arba pateiktas atsakymas būna neišsamus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo

23 straipsnio 7 punktas nustato, kad dėl skundo, adresuoto

keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio

kelių viešojo administravimo subjektų kompetencijai, adminis-

tracinę procedūrą pradeda ir skundo nagrinėjimą organizuoja

pirmasis skunde nurodytas viešojo administravimo subjektas.

Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys viešojo admi-

nistravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo

gavimo dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus

dėl skundo sprendimo administracinę procedūrą pradėjusiam

viešojo administravimo subjektui.

Seimo kontrolierius atliko skundo tyrimą (bylos Nr. 4D-

2008/1-870) dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių

inspekcijos pareigūnų veiksmų. Skundo autorius teigė, kad iš

minimos institucijos negavo atsakymo. Tyrimo metu paaiškė-

jo, kad pareiškėjo skundas buvo skirtas šešioms institucijoms,

tarp jų ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos

Vilniaus skyriui. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstaty-

mo 23 straipsnio 7 punktu, pareiškėjo skundas buvo persiųstas

pagal kompetenciją Valstybinei teritorijų planavimo ir staty-

bos inspekcijai. Tačiau buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities

valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnai

praleido nustatytą terminą informuoti pirmąjį adresatą, t.

y. Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, jog

jiems pagal kompetenciją nepriklauso nagrinėti pareiškėjos

skunde keliamų klausimų, ir pažeidė Viešojo administravimo

įstatymo nuostatas.

Išanalizavus skundo tyrimui pateiktus dokumentus, Seimo

kontrolierius nustatė, kad pareiškėjo skunde buvo minimi ir kiti

klausimai, į kuriuos pagal kompetenciją priklausytų atsakyti Vil-

niaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams,

t. y. dėl pranešimų apie žemės mokestį nepateikimo priežasčių.

Seimo kontrolierius pareiškė nuomonę, kad atsakymą į klausi-

mus dėl žemės mokesčių, vadovaujantis Viešojo administravimo

įstatymo nuostatomis bei pagal kompetenciją, turėjo pateikti

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus sky-

riaus pareigūnai, išaiškindami apskundimo tvarką.

Seimo kontrolierius atkreipė Valstybinės mokesčių

inspekcijos viršininko M. Kaseliausko dėmesį į minėtų

teisės aktų nuostatų pažeidimus, pasiūlė pavesti parei-

gūnams pagal kompetenciją atsakyti į pareiškėjo skunde

iškeltus klausimus ir pateikti jam atsakymą. Į Seimo kon-

trolieriaus pateiktas rekomendacijas buvo atsižvelgta.


23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo adminis-

travimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės

procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo

administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir

apie tai praneša asmeniui.

Seimo kontrolierius ištyrė skundą (bylos Nr. 4D-2008/1548)

dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie

Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų; skundo autoriai tei-

gė, kad kreipėsi į minimą instituciją, tačiau pareigūnai skundo

20

nenagrinėjo, o persiuntė kitai institucijai. Tyrimo metu buvo nu-

statyta, kad Inspekcija turėjo teisę persiųsti pareiškėjų skundą

kompetentingai institucijai nagrinėti, tačiau skundas persiųstas

pažeidžiant įstatyme nustatytą terminą.

Seimo kontrolierius atkreipė Valstybinės teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijos viršininkės L. Nali-

vaikienės dėmesį į Viešojo administravimo įstatymo

nuostatų nesilaikymą bei pasiūlė imtis priemonių, kad

ateityje tokie pažeidimai nepasikartotų. Į Seimo kon-

trolieriaus pateiktas rekomendacijas buvo atsižvelgta.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 31 ir 34

straipsnių nuostatomis, administracinė procedūra turi būti

baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per

20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių

per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta,

administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo

subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą

pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Admi-

nistracinė procedūra baigiama administracinės procedūros

sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta adminis-

tracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu

pranešama apie priimtą sprendimą ir nurodoma sprendimo

apskundimo tvarka.

Seimo kontrolierius ištyrė skundą (bylos Nr. 4D-2008/1-

348), kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėja kreipėsi į Šiaulių

regiono aplinkos apsaugos departamentą, tačiau atsakymo

negavo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad minima institucija buvo

pratęsusi administracinės procedūros terminą bei pateikė pa-

reiškėjai atsakymą ir paaiškino, dėl kokių priežasčių skundo

tyrimas užtruko.

Seimo kontrolierius konstatavo, kad Šiaulių regiono aplin-

kos apsaugos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos

skundą, jos neinformavo apie administracinės procedūros

termino pratęsimą ir taip pažeidė Viešojo administravimo

įstatyme nustatytus administracinės procedūros terminus.

Seimo kontrolierius atkreipė Šiaulių regiono aplin-

kos apsaugos departamento direktoriaus V. Svečiulio

dėmesį į pažymos išvadas ir rekomendavo imtis prie-

monių, kad pareiškėjų skundai būtų nagrinėjami griež-

tai laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravi-

mo įstatymo reikalavimų.

Geru viešuoju administravimu laikoma veika, kai valstybinių

institucijų pareigūnai mūsų valstybės gyventojams laiku pa-

teikia išsamų, pagrįstą atsakymą į jų keliamus klausimus, o ne

atsirašinėja. Seimo kontrolieriaus tikslas yra ne tik siekti, kad pa-

reigūnai būtų nubausti, bet ir, pasinaudojus proga, patarti insti-

tucijoms, kaip ateityje gerinti viešojo administravimo kokybę.

Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės skelbia, jog

valstybės tarnautojas privalo elgtis taip, kad visuomenė pasiti-

kėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais.

Gero viešojo administravimo pavyzdžiu laikytinas toks

atvejis: Seimo kontrolierius ištyrė skundą (bylos Nr. 4D-

2008/1-584), kuriame pareiškėjas teigė, kad atlikdami ope-

ratyvų patikrinimą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių

inspekcijos pareigūnai netinkamai elgėsi su bendrovės dar-

buotojais: tyčiojosi, gąsdino juos, įžeidžiamai replikavo, pa-

ėmė bendrovės kompiuterius, kitus daiktus bei dokumentus.

Pareiškėjas teigė, jog dėl tokių inspekcijos pareigūnų veiksmų

bendrovė iki šiol negali tvarkyti savo buhalterinės apskaitos,

patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Seimo kontrolieriaus siūlymu, Valstybinės mokesčių inspekci-

jos prie Finansų ministerijos viršininkas M. Kaseliauskas iš kom-

petentingų pareigūnų sudarė komisiją pareiškėjo išvardintoms

aplinkybėms tirti. Seimo kontrolieriui buvo pateikta komisijos

išvada, dokumentai bei operatyvaus patikrinimo filmuota me-

džiaga. Seimo kontrolierius, susipažinęs su pateikta informacija

bei išanalizavęs filmuotą medžiagą, nenustatė, kad Vilniaus aps-

krities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, atlikdami

operatyvų patikrinimą, būtų elgęsi biurokratiškai, piktnaudžiavę,

taip pat pažeidę valstybės tarnautojo etikos principus.

Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tik teismas pagal kom-

petencijas gali nustatyti ir konstatuoti, ar bendrovei buvo

padaryta turtinė ir neturtinė žala, o Seimo kontrolierius tokių

įgaliojimų neturi.

Derėtų informuoti, kad per ataskaitinį laikotarpį buvo

gauta nemažai skundų dėl apskričių valstybinių mokesčių

inspekcijų pareigūnų priimtų sprendimų pagrįstumo, mokes-

tinių tyrimų bei mokestinių patikrinimų tikslingumo, priskai-

čiuotų mokesčių pagrįstumo ir kt. Seimo kontrolierius visais

atvejais atliko tyrimus, analizavo gautą medžiagą bei pateiktą

informaciją. Daugumos tokių skundų tyrimai buvo nutraukti

ir pareiškėjams paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respu-

blikos mokesčių administravimo įstatymo 144–146 straipsnių

nuostatomis: „mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį

mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba ne-

veikimą. Mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir

reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo pro-

cedūra. Skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigū-

no) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų

nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių admi-

nistratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai

ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Pareiškėjams buvo išaiškinama, kad Seimo kontrolieriaus

kompetencijai nepriklauso tirti skundų dėl mokestinio tyri-

mo bei mokestinio patikrinimo tikslingumo, priskaičiuotų


mokesčių pagrįstumo, patikrinimo akto, priimto sprendimo

pagrįstumo ir teisėtumo. Nežiūrint į tai, kad tokiais atvejais

skundo tyrimas yra nutraukiamas, Seimo kontrolierius visuo-

met pareiškėjams išaiškindavo teisės aktų nuostatas, dėl kurių

buvo priimtas toks sprendimas, paaiškindavo, kur žmogus ga-

lėtų kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių.

NEPAKANKAMAI IŠKLAUSOMA GYVENTOJŲ NUOMONĖ

2008-aisiais gauta nemažai skundų dėl Aplinkos ministeri-

jos bei jai pavaldžių institucijų pareigūnų veiksmų. Gaunami

skundai rodo, kad pareigūnai kartais ignoruoja visuomenės

nuomonę, neįvertina to, kad priimami sprendimai gali paste-

bimai suvaržyti gyventojų teises bei ūkinės veiklos galimybes,

neaptaria ir nederina tokių sprendimų su suinteresuotomis

visuomenės grupėmis. Šis pavyzdys kaip tik ir parodo, kaip

pareigūnai stengiasi negirdėti gyventojų nuomonės.

Seimo kontrolierius atliko tyrimą (bylos Nr. 4D-2008/1-

923) dėl didelį atgarsį visuomenėje sukėlusio atvejo, kai žmo-

nės skundėsi, jog neatsiklausus gyventojų, žemės savininkų

yra steigiamas regioninis parkas. Skunde buvo piktinamasi,

kad įsteigus parką jų naudojamai žemei bus nustatyti apri-

bojimai, jie negalės verstis ūkine bei kita veikla, kuria iki šiol

vertėsi. Seimo kontrolierius, išanalizavęs gautą informaciją

bei dokumentus, nustatė, kad, žemės sklypų savininkams iš-

reiškus pretenzijas dėl steigiamo regioninio parko, Aplinkos

ministerijos kolegijos posėdyje buvo nuspręsta Daugų regio-

ninio parko steigimo procedūrą sustabdyti iki tol, kol bus pri-

imta Saugomų teritorijų įstatymo nauja redakcija.

Seimo kontrolierius pareiškė nuomonę, kad žemės savinin-

kai, valdytojai bei naudotojai, kurių žemės valdose numato-

ma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų

statusą, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, turi teisę

gauti apie tai informaciją. Jie yra informuojami Teritorijų pla-

navimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant saugomų terito-

rijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus,

kuriais nustatomi reglamentai.

Iš skundo tyrimui pateiktos informacijos bei pareiškėjų

Seimo kontrolieriui pateiktos nuomonės buvo sužinota, kad

žemės savininkai, kurių žemės sklypai patenka į planuojamo

parko teritoriją, kiti suinteresuoti asmenys, pasisako prieš

Daugų regioninio parko steigimą, prieš nepakankamą ir per

griežtą teisinį reglamentavimą.

Seimo kontrolieriaus nuomone, esant tokiam negatyviam

žemės savininkų ir kitų suinteresuotų asmenų požiūriui į re-

gioninio parko steigimą, sprendimas sustabdyti jo steigimą

yra teisingas. Negalima, saugant gamtą, ignoruoti bei pa-

minti teritorijoje gyvenančiųjų teises ir interesus. Būtina imtis

priemonių tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas,

dar kartą įvertinti esamą situaciją, išanalizuoti visus spren-

dimo būdus, tinkamai informuoti žemės savininkus. Būtina,

vadovaujantis protingumo kriterijais, atsižvelgti į žemės

savininkų nuomonę, imtis priemonių užkirsti kelią jų teisių

pažeidimams.

Seimo kontrolierius tuomečiam Lietuvos Respu-

blikos aplinkos ministrui A. Paulauskui rekomendavo

atkreipti dėmesį į pažymos išvadas, įvertinti planuo-

jamos teritorijos žemės savininkų nuomonę, dar kartą

apsvarstyti Daugų regioninio parko steigimo pagrįstu-

mą ir teisėtumą bei priimti sprendimą, nepažeidžiantį

žmogaus teisių.

Tiriant skundus pastebėta, kad pareigūnai vangiai reaguo-

ja į pasikeitusias gyvenimo realijas ir kad dėl tokio jų požiūrio

galimi žmogaus teisių pažeidimai. Juolab, kad visuomenei

kyla abejonių, ar pareigūnų nenoras spręsti tokius klausimus

nėra susijęs su jų ketinimu ateityje pasinaudoti susiklosčiusia

situacija savanaudiškais tikslais. Pateikta situacija atskleidžia

pareigūnų nerangumą iš esmės nesprendžiant klausimų dėl

nuosavybės teisių į vieno iš buvusių pasienio ruožų žemę

atkūrimo.

Seimo kontrolierius atliko pasienio gyventojų skundų

tyrimą (bylų Nr. 4D-2007/1-1499; 4D-2008/1-124; 4D-

2008/1-632); jie piktinosi Valstybės sienos apsaugos tarny-

bos pareigūnų abejingumu, nenoru spręsti gyventojams rūpi-

mą klausimą, dėl ko jie negali atkurti nuosavybės teisių į žemę

prie Galadusio ežero. Pareiškėjai teigė, kad, Lietuvai įstojus į

Europos Sąjungą ir valstybės sienai su Lenkijos Respublika ta-

pus Europos Sąjungos vidaus siena, pasienio apsaugos juosta

neteko prasmės ir neturėtų būti kliūčių atkurti nuosavybės tei-

ses į toje vietoje jų turėtą žemę.

Seimo kontrolierius išanalizavo gautą informaciją, doku-

mentus, ne kartą buvo susitikęs su pareiškėjais išklausyti jų

argumentų. Atliekant tyrimą nustatyta, kad atsižvelgus į pa-

reiškėjų prašymus buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta

iš naujo įvertinti valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų

poreikį.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir valstybės sienai su

Lenkijos Respublika tapus vidaus Europos Sąjungos siena, sie-

ną galima kirsti be apribojimų. Seimo kontrolieriaus pareiškė

nuomonę, jog dėl šios priežasties valstybės sienos apsaugai

reikalingi žemės plotai turi būti peržiūrimi bei mažinami iki

minimumo, kad buvusiems savininkams nuosavybės teises į

žemę pasienyje, taip pat ir prie Galadusio ežero, būtų galima

atkurti natūra.

Tyrimo metu nustatyta, kad nuosavybės teisių į žemę prie

Galadusio ežero atkūrimo klausimas nesprendžiamas, neįsi-

klausoma į savininkų argumentus, nepamatuotai teigiama,

22

jog turi būti išsaugoti sienos apsaugai reikalingi 149,68 ha

žemės plotai ir kita prie valstybės sienos esanti infrastruktūra,

nes to reikalauja Šengeno sienų kodeksas, nors visa tai tik gili-

na suinteresuotų institucijų bei žemės savininkų konfliktą.

Seimo kontrolieriaus nuomone, sprendžiant nuosavybės

teisių atkūrimo į žemę prie Galadusio ežero klausimą kliūčių

negali būti, nes yra galimybė nustatyti specialiąsias žemės

naudojimosi sąlygas. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriau-

sybės nutarimas dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimosi

sąlygų numato apribojimus bei valstybės sienos apsaugos

objektų, įrenginių veikimo ir apsaugos zonas, t. y. teisės

aktai, ribojantys veiklą tam tikroje pasienio juostos zonoje,

galioja.

Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į

gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir

laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tarnauti

žmonėms. Todėl Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad pa-

reiškėjų iškeltas klausimas yra pagrįstas ir turi būti sprendžia-

mas kuo skubiau.

Seimo kontrolieriaus nuomone, iš suinteresuotų institucijų

pareigūnų turėtų būti sudaryta tarpžinybinė komisija. Suinte-

resuotos institucijos turėtų aiškiai pareikšti savo poziciją dėl

pirmiau suformuluotos problemos, pateikti savo argumentus,

į posėdį turėtų būti kviečiami buvę savininkai, komisijos išva-

dos turėtų būti skelbiamos viešai, kad buvusiems savininkams

nekiltų abejonių, neva visi klausimai sprendžiami slapta.

Atlikęs tyrimą Seimo kontrolierius kreipėsi į Lietuvos

Respublikos Vyriausybę, prašydamas teisės aktų nusta-

tyta tvarka sudaryti tarpžinybinę komisiją, kuri dar kar-

tą išnagrinėtų valstybės sienos apsaugai Lazdijų rajone

prie Galadusio ežero reikalingų žemės plotų klausimus ir

pateiktų argumentuotas išvadas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo posėdyje supažindi-

no Vidaus reikalų ministeriją su Seimo kontrolieriaus rekomen-

dacijomis ir pateikė informaciją apie priimtas priemones.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. gegužės 16 d.

nutarimu Nr. 460 priėmė vidaus reikalų ministro pateiktą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 96

„Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės

sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo“

pakeitimą.

Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pa-

vedė Vidaus reikalų ministerijai kartu su Žemės ūkio

ministerija, Finansų ministerija ir Alytaus apskrities

viršininko administracija, įvertinus piliečių lūkesčius

ir pateiktus prašymus atkurti nuosavybės teisę į žemę

(mišką), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

įstatymo nustatyta tvarka parengus specialųjį planą,

patikslinti valstybės sienos su Lenkijos Respublika ap-

saugai skirtus žemės plotus (pasienio juostą) ir jų ribas

Alytaus apskrities Lazdijų rajono savivaldybės teritori-

joje ir iki 2009 m. gegužės 1 d. parengti ir Vyriausybei

pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo

„Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos

valstybių sienos apsaugai skirtų žemės plotų (pasienio

juostos) ir jų ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

Seimo kontrolierius buvo informuotas, kad jo pa-

teiktos rekomendacijos dėl valstybės sienos apsaugai

skirtų žemės plotų ir ribų poreikio bus realizuotos tei-

sės aktų nustatyta tvarka iki 2009 m. gegužės 1 d.

ATSAINAUS PAREIGŪNŲ POŽIŪRIO ATVEJIS

Tenka tik apgailestauti, kad mūsų valstybėje vis dar pasi-

taiko atvejų, kai pareigūnai tarsi pasiklysta įstatymų formalu-

muose, o dėl to kenčia valstybei tarnaudami sveikatą praradę

asmenys. Pateikiamas išnagrinėto skundo pavyzdys puikiai

iliustruoja situaciją, kai pareigūnai, paskendę „įstatymo raidė-

se“ nebemato konkretaus žmogaus ir jo problemos.

Seimo kontrolierius išnagrinėjo pareiškėjo skundą (bylos

Nr. 4D-2007/1-1497), kuriame jis teigė, kad jo sūnus, 1995

metais, tarnaudamas tuomečiame Pasienio policijos depar-

tamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

tarnybos metu buvo sužalotas ir pripažintas netinkamu tar-

nybai. Tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

2003-07-04 sprendimu Nr. 2/17-809 buvo nuspręsta neskirti

jam pareigūnų ar karių valstybinės invalidumo pensijos, ka-

dangi jo susirgimas nėra susijęs su tarnyba. Pareiškėjas skun-

de taip pat nurodė, kad dėl sūnaus pensijos ne kartą kreipėsi į

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, tačiau negau-

davo jokio atsakymo.

Tuometis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras

R. Čiupaila Seimo kontrolierių informavo, kad dar 2003 me-

tais buvo priimtas sprendimas pareigūnų ir karių valstybinės

pensijos V. B. neskirti. Vėliau, 2004 metais, Vidaus reikalų mi-

nisterijoje buvo gautas V. B. skundas dėl pensijos neskyrimo,

tačiau Vidaus reikalų ministerija šio skundo nepatenkino.

Seimo kontrolierius taip pat buvo informuotas, kad 2006

metais į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi Lietuvos Respubli-

kos Seimo narys V. Galvonas su prašymu pakartotinai įver-

tinti aplinkybes, kurioms esant buvo įgytas V. B. invalidumas.

Pagal kompetenciją nagrinėdama minėtas aplinkybes Vidaus

reikalų ministerija kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nusta-

tymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Šiaulių trečiąjį teritorinį skyrių ir Vidaus reikalų ministerijos

Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl

priežastinio ryšio tarp V. B. darbingumo netekimo ir tarny-

bos patvirtinimo, tačiau iš minėtų įstaigų gauta informacija


ir galiojantys teisės aktai nesuteikė pagrindo Vidaus reikalų

ministerijai priimti atitinkamą sprendimą dėl V. B. neįgalumo

įgijimo aplinkybių.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų

nuomone, ministerija jau yra priėmusi sprendimą dėl pareigū-

nų ir karių valstybinės pensijos V. B. neskyrimo ir teisės aktų

nustatyta tvarka pateikusi informaciją dėl ginčo sprendimo ir

tolesnių su tuo susijusių veiksmų.

Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Medicinos centras 2007-01-25 raštu

Nr. 45R-209 Vidaus reikalų ministerijos Personalo departa-

mentą informavo, kad nepakanka duomenų V. B. darbingumo

netekimo priežastinio ryšio su tarnyba nustatymui, ir paprašė

atsiųsti V. B. į Centrinę medicininės ekspertizės komisiją bei

pateikti papildomų dokumentų. Tačiau V. B. nebuvo nusiųstas

į Centrinę medicininės ekspertizės komisiją.

Seimo kontrolierius priėjo išvados, kad Vidaus reikalų

ministerija apie vėlesnius sprendimus nei V. B., nei Lietuvos

Respublikos Seimo nario V. Galvono neinformavo. Taip pat

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nenusiuntė

V. B. į Centrinę medicininės ekspertizės komisiją, nors Vidaus

reikalų ministerijos Medicinos centras paprašė tai padaryti.

Taigi Vidaus reikalų ministerija, nagrinėdama Lietuvos Res-

publikos Seimo nario V. Galvono kreipimąsi dėl V. B. prašymo,

pažeidė tuo metu galiojusios Viešojo administravimo įstaty-

mo redakcijos nuostatas, nes neišsprendė V. B. klausimo iki

galo ir neinformavo apie priimtus sprendimus.

Seimo kontrolierius atkreipė tuomečio Lietuvos Res-

publikos vidaus reikalų ministro R. Čiupailos dėmesį į

nustatytus pažeidimus bei pasiūlė nedelsiant priimti

sprendimą dėl minėto piliečio prašymo.

Reaguojant į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas,

V. B. buvo pakartotinai ištirtas Centrinėje medicininės

ekspertizės komisijoje, jo darbingumo netekimas pri-

pažintas susijusiu su tarnyba ir jam paskirta pareigūnų

ir karių valstybinė pensija.

PAREIGŪNŲ NEPROFESIONALUMO ATVEJAI

Tiriant skundus pastebėta, kad vis dar pasitaiko ir polici-

jos pareigūnų neprofesionalumo atvejų. Dėl tokių policijos

pareigūnų veiksmų neretai pažeidžiamos žmogaus teisės; dar

labiau verčia sunerimti tai, kad tokiems policijos pareigūnams

pavyksta išvengti tarnybinės atsakomybės. Piliečio skundo

santrauka skirta pailiustruoti tokią situaciją (bylos Nr. 4D-

2008/1-620).

Pilietis skundėsi Seimo kontrolieriui, kad tuomečio Vilniaus

miesto vyriausiojo policijos komisariato Trečiojo policijos

komisariato pareigūnai nepagrįstai surašė jam administra-

cinės teisės pažeidimo protokolą bei paskelbė paiešką, o Vil-

niaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, Policijos de-

partamento bei Vidaus reikalų ministerijos vadovybė dangs-

to prasižengusius pareigūnus.

Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad dėl skunde nurodytų

aplinkybių Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisaria-

te buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu Trečiojo

policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados policijos

pareigūno M. Sobieskio veiksmai įvertinti kaip tarnybinis nu-

sižengimas, t. y. pripažinta, kad tarnybines pareigas jis atlikęs

neprofesionaliai, netinkamai, neveikimu sukėlęs neigiamas

pasekmes, tačiau tarnybinė nuobauda jam nebuvo skirta, ar-

gumentuojant, kad praėjo vieneri metai nuo nusižengimo pa-

darymo dienos. Šią Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komi-

sariato tarnybinio patikrinimo išvadą tikrino Policijos depar-

tamento bei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, tačiau jie

nekonstatavo, kad Vidaus tarnybos statuto ir Tarnybinių nuo-

baudų skyrimo tvarkos normos buvo pritaikytos neteisingai, ir

todėl kaltas pareigūnas išvengė tarnybinės atsakomybės.

Seimo kontrolierius konstatavo, kad pagrindas skir-

ti kaltam pareigūnui tarnybinę nuobaudą buvo, tačiau

pareigūnas išvengė tarnybinės atsakomybės dėl ne-

profesionalumo ir tuomečio Vilniaus miesto vyriausio-

jo policijos komisariato viršininko S. Mecelicos nepa-

kankamos pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolės, bei

pareiškė nuomonę, kad pirmiau išvardinti faktai sukėlė

pagrįstą pareiškėjo pasipiktinimą ir nepasitikėjimą

teisėsaugos pareigūnais bei sumenkino institucijų au-

toritetą. Dėl ne to teisės akto taikymo bei netinkamos

praktikos formavimo Seimo kontrolierius atkreipė tuo-

mečio vidaus reikalų ministro R. Čiupailos, policijos ge-

neralinio komisaro V. Telyčėno dėmesį bei pasiūlė imtis

priemonių, siekiant ateityje išvengti tokių įstatymų ir

žmogaus teisių pažeidimų.

Pareigūnų neprofesionalumą padėjo atskleisti ir kiti Seimo

kontrolieriaus atlikti tyrimai, kuomet paaiškėjo, kad gana daž-

nai, neįsigilinus į teisės aktus ir nesurinkus objektyvų įrodymų,

nepagrįstai surašomi administracinės teisės pažeidimų proto-

kolai ir sprendimų priėmimui medžiagos siunčiamos teismui.

Pakankamai dažnai teismai, susipažinę su pateikta administra-

cine medžiaga, priima sprendimus nutraukti administracinę

bylą nesant to asmens veikoje administracinio pažeidimo po-

žymių ar nesurinkus pakankamai duomenų įrodančių kaltę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2003-12-15

nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-689-2003) nurodė,

kad įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertin-

ti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo

bylą, veiksmus kaip neteisėtus, tačiau Seimo kontrolierius

ne kartą išreiškė nuomonę, kad po administracinės teisės

24

pažeidimo protokolo surašymo asmeniui atsiranda tam tik-

ros pasekmės ar net pareigos (atvykti į teismo posėdžius,

teikti paaiškinimus, dokumentus ir kt.), todėl policijos parei-

gūnai privalo preciziškai įvertinti situaciją, atsakingai surašyti

procesinius dokumentus bei profesionaliai surinkti įrodymus

veikos kvalifikavimui, nes dėl policijos pareigūnų kompetenci-

jos trūkumo asmuo patiria nepatogumų, atsiranda prielaidos

nepasitikėti teisėsaugos pareigūnais, taip pat menkinamas ir

institucijų autoritetas.

PASIŪLYMAI DĖL TEISĖS AKTŲ TOBULINIMO

Kaip ir ankstesniais metais, Seimo kontrolierius nevengė

teikti pasiūlymus teisėkūros institucijoms, jei skundų tyrimų

metu buvo nustatoma teisės aktų prieštaravimų ar spragų.

Pateiktas pavyzdys parodo, ką Seimo kontrolierius nuveikė

šioje srityje.

Seimo kontrolierius išnagrinėjo A. U. skundą (bylos

Nr. 4D-2007/1-1508), kuriame pareiškėjas skundėsi, kad iš

Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių apygardos teismą buvo

konvojuojamas neizoliuotas nuo kitų konvojuojamų asmenų.

Pareiškėjas nurodė, kad yra atlikęs karo tarnybą tuomečiame

Vidaus tarnybos pirmajame pulke, todėl vykdant konvoja-

vimą jis, kaip asmuo, dirbęs valstybės valdžios, valdymo ar

teisėsaugos institucijoje, turėjo būti izoliuotas nuo kitų kalina-

mųjų asmenų.

Tyrimo metu nustatyta, kad A. U. nėra dirbęs vidaus tarny-

bos pirmajame pulke, o tik atliko jame privalomąją karo tar-

nybą, be to, jis yra du kartus teistas (2006-03-10 ir 2006-05-18)

už įvykdytus nusikaltimus. Suimtų asmenų konvojavimą

reglamentuoja 2005-07-29 Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsaky-

mu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtini-

mo“ patvirtintos konvojavimo taisyklės (toliau – taisyklės). Šių

taisyklių 102 punktas nustato, kad organizuojant ir vykdant

konvojavimą vadovaujamasi principu, jog visi konvojuoja-

mieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ir turtinės

padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškimo,

išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių

savybių, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio,

gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respubli-

kos įstatymuose aplinkybių. Taip pat taisyklių 103.5 punkte

numatyta, kad konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, val-

dymo ar teisėsaugos institucijose ir padarę nusikaltimą pirmą

kartą, – konvojuojami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų.

Vilniaus pirmųjų pataisos namų direktorius Z. Subo-

čius pateikė Seimo kontrolieriui informaciją, kad A. U. nuo

1994-06-10 iki 1995-05-16 atliko privalomąją pradinę karo

tarnybą Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos pirmaja-

me pulke, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus M. To-

karevo 2007 metų išvada, patvirtinta Kalėjimų departamento

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus

S. Vitkūno, siūloma, kad A. U. laisvės atėmimo bausmę atliktų

Vilniaus pirmuosiuose pataisos namuose, kuriuose laisvės at-

ėmimo bausmes atlieka buvę pareigūnai.

Skundo tyrimo metu surinkta medžiaga leido Seimo kon-

trolieriui daryti išvadą, kad A. U. laikytinas asmeniu, dirbusiu

valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, ka-

dangi jis atliko privalomąją pradinę karo tarnybą Vidaus tar-

nybos pirmajame pulke, kurio darbuotojai vykdė kalinamųjų

ir nuteistųjų asmenų konvojavimą. Be to, paskiriant A. U. lais-

vės atėmimo bausmės atlikimo vietą į šią aplinkybę taip pat

buvo atsižvelgta.

Seimo kontrolierius nustatė, kad Lietuvos Respublikos tei-

singumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis-

tro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvo-

javimo taisyklių 103.5 punktas nustato, jog konvojuojamieji,

dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose

ir padarę nusikaltimą pirmą kartą, – konvojuojami atski-

rai nuo kitų konvojuojamųjų, bet štai Lietuvos Respublikos

kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punk-

tas nustato, kad kardomojo kalinimo vietose kalinamieji, iki

suėmimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos

institucijose, laikomi atskirai nuo kitų kalinamųjų. Lietuvos

Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalis

nustato, kad „izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje patai-

sos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė,

laikomi: [...] buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos,

teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo instituci-

jų pareigūnai [...]“.

Išanalizavus šias teisės normas paaiškėjo, kad jos yra skir-

tos apsaugoti asmenis, dirbusius valstybės valdžios, valdymo

ir teisėsaugos institucijose, nuo kitų kalinamųjų ar nuteistų-

jų asmenų. Nei Kardomojo kalinimo įstatymas, nei Bausmių

vykdymo kodeksas nenumato, kad tokia apsauga turėtų būti

netaikoma ne pirmą kartą teisiamiems asmenims, tačiau Lie-

tuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos Konvojavimo

taisyklės susiaurina asmenų ratą, kuriems įstatymu nustato-

mas izoliavimas nuo kitų nuteistųjų. Kaip žinia, poįstatyminis

teisės aktas negali išplėsti ar susiaurinti įstatymo nuostatų,

tačiau tiriamu atveju įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas

siaurina įstatymu nustatytą asmenų, kurie turi būti laikomi

bei konvojuojami atskirai nuo kitų asmenų, ratą. Todėl, Sei-

mo kontrolieriaus nuomone, minėta Konvojavimo taisyklių

nuostata turėtų būti keičiama taip, kad nesiaurintų įstatymo

nuostatų.

Seimo kontrolierius tuomečius Lietuvos Respublikos

teisingumo ministrą P. Bagušką ir Lietuvos Respublikos


vidaus reikalų ministrą R. Čiupailą informavo, kad Lie-

tuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Res-

publikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu

Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių

103.5 punktas neatitinka Lietuvos Respublikos kar-

domojo kalinimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos

bausmių vykdymo kodekso nuostatų, bei pasiūlė imtis

priemonių, jog minėtas taisyklių punktas, siaurinantis

įstatymų nuostatas, būtų pakeistas.

Tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek ir Teisingumo

ministerija pritarė Seimo kontrolieriaus siūlymams ir

pakeitė minėtų taisyklių atitinkamą punktą.

Kita akivaizdi ir, Seimo kontrolieriaus nuomone, reikalaujan-

ti teisės aktų tobulinimo problema – tai priverstinis autotrans-

porto priemonių nuvežimas. Valstybei paskelbus „karą keliuo-

se“, padaugėjo piliečių nusiskundimų Seimo kontrolieriui dėl

galimai neteisėtai nuvežtų ir į saugojimo aikšteles uždarytų jų

transporto priemonių. Tokių skundų tyrimai atskleidė, kad ši

sritis nėra tinkamai teisiškai sureglamentuota.

Seimo kontrolierius, nagrinėdamas skundus (bylos Nr. 4D-

2008/1-746) dėl priverstinio autotransporto priemonės nu-

tempimo, konstatavo, kad Policijos departamentas prie Vidaus

reikalų ministerijos 2008-02-13 teritorinėms policijos įstaigoms

bei Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybai išsiuntinėjo raš-

tą „Dėl transporto priemonių nuvežimo ir grąžinimo“ (pasirašė

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas K. Tu-

bis), kuriame nurodė, kad „<...> veikos, už kurias yra numatyta

administracinė atsakomybė (<...> 128 straipsnio pirma ir antra

dalys <...>), kelia ypatingą grėsmę eismo saugumui ir tuo yra

pažeidžiamos kitų eismo dalyvių teisės. Siekiant užkardinti gali-

mybes padaryti pakartotinius pažeidimus su šiomis transporto

priemonėmis, prašome užtikrinti, kad visais minėtais atvejais

vairuotojai teisės aktų nustatyta tvarka būtų nušalinami nuo

vairavimo, o transporto priemonės priverstinai nuvežamos į

tam skirtas saugojimo aikšteles“.

Seimo kontrolierius, išanalizavęs teisės aktus, konstatavo,

kad minėto Policijos departamento rašto nuostata dėl privers-

tinio transporto priemonės nuvežimo visais atvejais neatitin-

ka Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respu-

blikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Policijos

patrulių veiklos instrukcijos nuostatų bei prieštarauja Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Transporto

priemonių nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos reika-

lavimams. Minimi teisės aktai nustato priverstinio transporto

priemonės nuvežimo sąlygas ir suteikia policijos pareigūnui

teisę priimti atitinkamą sprendimą, atsižvelgiant į konkrečias

faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosavy-

bės teises galima riboti tik įstatyme numatytais pagrindais ir

preciziškai laikantis įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose

nustatytos tvarkos. Konstatuota, kad minėtas Policijos depar-

tamento raštas šiuo atveju įgauna plečiamąją reikšmę.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra kons-

tatavęs, kad pagal Konstituciją Vyriausybės nutarimas yra po-

įstatyminis teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti

įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų,

kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybė gali

nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris neprieštarauja įsta-

tymams. Vyriausybės nustatomoje tvarkoje negali būti teisės

normų, nustatančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustatyta

įstatyme, ir konkuruojančių su įstatymų normomis.

Kadangi Policijos departamento 2008-02-13 raštas

Nr. 5-S-1156 vertintinas kaip privalomas nurodymas

policijos pareigūnams, Seimo kontrolierius pasiūlė po-

licijos generaliniam komisarui V. Telyčėnui jį panaikinti,

o jei Policijos departamentas turi svarių argumentų įro-

dyti, kodėl transporto priemonė turi būti nutempiama

visais atvejais, siūlytina inicijuoti Lietuvos Respublikos

administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straips-

nio 7 dalies bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo

automobilių keliais įstatymo pakeitimus.

ŽMOGAUS TEISIŲ PADĖTIES UŽDAROSE LAISVĖS APRIBOJIMO INSTITUCIJOSE STEBĖSENA

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2002 m. gruodžio

18 d. priėmė Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų,

nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvinį

protokolą (OPCAT), kuriuo patvirtino, kad nelaisvėje laikomų

asmenų apsauga nuo netinkamo elgesio gali būti sustiprinta

reguliariai inspektuojant laisvės apribojimo vietas.

Lietuva dar nėra ratifikavusi šio protokolo, tačiau Seimo

kontrolieriai jau turi ilgametę areštinėse, tardymo izoliatoriuo-

se ir įkalinimo įstaigose vykdomos stebėsenos patirtį. Siekiant

plėsti žmogaus teisių stebėseną visose uždarose institucijose,

kuriose asmenys laikomi prieš jų valią, bei atsižvelgiant į pro-

tokolo reikalavimus, imtasi iniciatyvos diegti nuoseklią ir re-

guliarią uždarų laisvės apribojimo institucijų priežiūros siste-

mą. 2008 m. lapkričio 5 d. Seimo kontrolierių įstaigoje įkurtas

naujas padalinys – Žmogaus teisių padėties uždarose laisvės

apribojimo institucijose stebėtojų grupė, kurios pagrindinis

uždavinys yra vykdyti prevencinę uždarų laisvės apribojimo

institucijų stebėseną, siekiant užtikrinti šiose institucijose

esančių asmenų teisių apsaugą. Taigi žmogaus teisių padėties

stebėsena nuo šiol bus vykdoma ir kitose vietose, kur asme-

nims yra arba gali būti apribota laisvė: psichiatrinėse ligoni-

nėse, pensionatuose, globos namuose, sulaikymo patalpose

kariniuose vienetuose, migrantų ir prieglobsčio prašytojų lai-

kymo vietose, pasienio kontrolės punktuose ir pan.

26

Vykdant šią veiklą bus efektyviau naudojamasi įstatyme

numatyta Seimo kontrolieriaus teise įeiti į patalpas, kuriose

asmenys laikomi, ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose

esančiais asmenimis. Tenka pastebėti, kad skundų dėl žmo-

gaus teisių pažeidimų laisvės apribojimo institucijose dau-

gėja. Policijos pareigūnų bei laisvės atėmimo bausmes ir

kardomąjį kalinimą vykdančių institucijų pareigūnų veiksmai

tebėra vieni labiausiai skundžiamų. Psichinės sveikatos prie-

žiūros įstaigose laikomų asmenų teisių apsauga prevenciškai

nėra užtikrinama, šiose institucijose gali būti nuolat pažeidžia-

mos žmogaus teisės į informaciją, privatų gyvenimą, judėji-

mo laisvę ir kt., todėl psichinės sveikatos priežiūra taipogi yra

viena opiausių problemų. Manytina, kad sistemos uždarumas

skatina įvairias neigiamas praktikas, nes nėra atsakomybės ir

nebijoma kontrolės.

Nekyla abejonių, kad ir visuomenė, ir valdžios institucijos

šiuo metu iš dalies aukoja žmonių su psichikos negalia tei-

ses, neapibrėžtam laikui atidėdamos jų realų įgyvendinimą.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didžiausios problemos yra susi-

jusios būtent su dvasine sveikata plačiąja to žodžio prasme.

Pavyzdžiui, žmonės su psichikos negalia patiria nepagrįstai

daug įvairių apribojimų. Sunku, bet tenka pripažinti, kad kuo

labiau pažeidžiama visuomenės grupė, tuo daugiau proble-

mų jai kyla. Jei nors viena iš visuomenės grandžių mano, kad

su ja elgiamasi netinkamai, pažeidžiamos jos teisės ir nėra

galimybės reikalauti padarytos skriaudos atlyginimo, tada

pasitikėjimo valdžios institucijomis, tokio svarbaus demo-

kratijai, nebus.

Taip pat labai nemalonu pripažinti, kad Lietuvoje iki šiol

yra išlikęs iš sovietinių laikų paveldėtas neveiksnumo teisinis

institutas, kuris buvo sukurtas ne psichiškai neįgalių žmonių

teisėms apginti, nes dažniausiai tai buvo priemonė nutildy-

ti režimo priešininkus. Pagal tų laikų modelį neveiksnumo

statusas iš esmės reiškia socialinę bei teisinę žmogaus mirtį,

o pripažinimo neveiksniu procesas neatitinka net pačių pa-

grindinių žmogaus teisių įgyvendinimo nuostatų. Neveiksnūs

žmonės yra beteisiai ne vien dėl senosios sovietinės praktikos,

bet ir dėl šiuolaikinės visuomenės požiūrio į neįgaliuosius, dėl

jų tradicinės socialinės atskirties ne tik Lietuvoje, bet ir visa-

me pasaulyje. Negalima neatsižvelgti į tai, kad, visuomenės

nuomonės tyrimų duomenimis, Lietuvos visuomenė labiau-

siai diskriminuojama socialine grupe laiko psichikos ligonius.

Šitaip mes garsiai perspėjami, kad metas keisti psichikos su-

trikimų turinčių asmenų gydymo ir priežiūros teisinę bei ins-

titucinę bazę.

Galima teigti, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą žmo-

gaus teisių situacija mūsų šalyje nepagerėjo ar pagerėjo la-

bai nepastebimai – kol kas valstybės prioritetai yra kiti. Dėl to

žmonėms, kurie negali už save pakovoti, dar sunkiau apginti

savo teises. Tebėra gaji visuomenės nuostata, kad psichi-

kos negalia – gėda, ji tarsi užkrečiama, apie ją niekas nenori

kalbėti, stengiamasi jos nepastebėti, tarsi ši problema visai ne-

egzistuotų. Juk ne paslaptis, kad šiais įtampos kupinais laikais,

norint užsitikrinti egzistenciją bei normalų gyvenimą, tenka

įveikti begalę stresų, tad netikėtai pašlijus sveikatai kiekvienas

iš mūsų gali tapti tuo atstumtuoju.

Manytina, kad, politikai, valstybės pareigūnai ir medikai

psichiatrai turėtų laikyti savo garbės reikalu tai, kad šalyje būtų

gerinama visuomenės psichikos sveikata, taip pat apgintos psi-

chikos sveikatos ir psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisės.

Siekiant, kad uždarose laisvės apribojimo institucijose lai-

komų asmenų teisės būtų kuo mažiau pažeidžiamos, šių ins-

titucijų stebėsena bus vykdoma reguliariai, kadangi reguliari

stebėsena yra viena efektyviausių žmogaus teisių pažeidimų

prevencijos priemonių, veiksmingas būdas užkirsti kelią kan-

kinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam

elgesiui ar baudimui bei puiki galimybė gerinti institucijų dar-

buotojų elgesį su ten laikomais asmenimis bei žmonių laiky-

mo sąlygas.

Planuojama artimiausiu metu aplankyti visas Lietuvos už-

daras laisvės apribojimo institucijas: psichiatrines ligonines

(9), kitas psichinės sveikatos priežiūros institucijas (22), glo-

bos įstaigas (101), sulaikymo patalpas kariniuose vienetuose

(8), užsieniečių registracijos centrą (1), pabėgėlių prašytojų

(12) ir laikinojo sulaikymo patalpas (13) pasienio kontrolės

punktuose.

Vykdyti stebėseną padės įvairūs ekspertai ir specialistai

(psichologai, psichiatrai ir kiti gydytojai, socialiniai darbuotojai

ir kt.). Atvykus į instituciją, bus susitinkama su administracija,

apžiūrimos visos patalpos (miegamosios, laisvalaikio, izolia-

vimo, maitinimo, sanitarinės, medicinos punkto ir kitos), ap-

klausiami joje laikomi asmenys ir darbuotojai, patikrinamos

asmenų bylos, registrai ir kiti dokumentai, siekiant nustatyti,

ar nebūta pažeidimų. Institucijoje esantys asmenys taip pat

galės pateikti savo nuomonę dėl jiems rūpimų klausimų bei

problemų, susijusių su jų laikymo sąlygomis ir žmogaus teisė-

mis. Atlikus stebėseną, bus rengiama žmogaus teisių padėties

institucijoje ataskaita. Įstaigos administracijai, o prireikus, ir

valdžios institucijoms, pagal poreikį bus teikiamos rekomen-

dacijos ir siūlymai, kaip būtų galima pagerinti esamą padėtį.

Siekiant pasinaudoti ir pasidalinti sukaupta patirtimi, daug

dėmesio skiriama bendradarbiavimui su kitų valstybių om-

budsmenų institucijomis bei Lietuvos ir užsienio žmogaus

teisių gynimo organizacijomis.

Dėl to buvo surengti susitikimai su viešosios įstaigos (VšĮ)

„Globali iniciatyva psichiatrijoje“, Islandijos žmogaus teisių cen-

tro bei žmogaus teisių gynimo srityje dirbančios Kaliningrado

VšĮ „Nit Ariadny“ atstovais. Renginyje buvo pristatyta Lietuvoje

trejus metus veikianti paciento patikėtinio pareigybės patirtis

bei šio inovatyvaus modelio išbandymo Rusijoje (Kaliningrado

srityje) rezultatai. Pripažintina, kad bendradarbiavimo saitai jau

seniai sieja Seimo kontrolierius su nevyriausybine organizacija


„Globali iniciatyva psichiatrijoje“ – spręstos aktualios Lietuvos

piliečiams problemos, bendrai ieškota problemų geriausių

sprendimo būdų, dalyvauta įvairaus lygio renginiuose.

Norėdama supažindinti su Islandijos žmogaus teisių centro

patirtimi kuriant ir vykdant prevencinę uždarų laisvės apriboji-

mo įstaigų stebėseną, įgyvendinant kitas iniciatyvas žmogaus

teisių srityje, Seimo kontrolierių įstaigoje lankėsi Islandijos

žmogaus teisių centro direktorė Gudruna Gudmundsdottir.

Taip pat dalyvauta Lietuvos Respublikos Seimo socialinių rei-

kalų ir darbo komiteto bei Seimo Europos informacijos biuro

organizuotame seminare dėl naujos Jungtinių Tautų Neįgalių-

jų teisių konvencijos ir jos svarbos Lietuvos valstybei, kuriame

buvo apžvelgtos pagrindinės konvencijos nuostatos bei ap-

tartos galimybės ją ratifikuoti, kalbėta apie nediskriminavimo

negalios pagrindu principą.

Siekiant kuo plačiau šviesti ir sudominti visuomenę žmo-

gaus teisių apsauga laisvės apribojimo institucijose, stengia-

masi kuo plačiau skleisti informaciją šiais klausimais.

APIBENDRINIMAS

Žmogaus teisių gynimo srityje Seimo kontrolieriaus misija

yra labai reikšminga, kadangi Seimo kontrolierius yra Seimo,

kitaip tariant, įstatymų leidžiamosios valdžios, skiriamas parei-

gūnas, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti piliečių teisių ir

laisvių apsaugą nuo valstybės ir savivaldybių institucijų parei-

gūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Taigi, Seimo kontrolie-

rių galima laikyti parlamento pagalbininku vykdant parlamen-

tinę vykdomosios valdžios kontrolę bei siekiant nepalikti nė

vieno piliečio, nesulaukusio valstybės dėmesio jo problemai.

Pagal Seimo kontrolieriaus teikiamas rekomendacijas Seimas

gali nuolat sekti valdymo tendencijas, žinoti opiausias piliečių

problemas, gerinti viešąjį administravimą.

Kadangi Seimo kontrolierius neteikia privalomų sprendi-

mų – ir tai yra normalu, pagrindiniai Seimo kontrolieriaus dar-

bo principai yra viešumas bei teisiškai argumentuotos reko-

mendacijos. Tačiau tokia veiklos forma dar vis sunkiai skinasi

kelią mūsų visuomenėje. Keisti šią situaciją padeda ir Seimas,

laiku ir principingai reaguodamas į Seimo kontrolieriaus tei-

kiamus siūlymus, o tai matydami valstybės pareigūnai negali

elgtis priešingai ir privalo dar atsakingiau ir labiau geranoriškai

nagrinėti Seimo kontrolieriaus iškeltas problemas. Svarbiau-

sia, kad visos institucijos ir įstaigos atsižvelgtų į Seimo kontro-

lieriaus pateiktas pastabas ir imtųsi priemonių neatidėliotinai

spręsti identifikuotas problemas ir taip ateityje išvengtų netin-

kamo administravimo.

Mūsų visuomenėje apie institucijos darbo efektyvumą vis

dar sprendžiama pagal tai, kiek skundų buvo pripažinta pa-

grįstais, kiek pareigūnų buvo nubausta. Seimo kontrolierius

jau senokai yra atsisakęs tokio požiūrio ir didžiausią dėmesį

skiria konkretaus žmogaus problemai, kurią iškėlus ir išnag-

rinėjus galima užkirsti kelią daugelio žmonių problemoms.

Būtent tokio požiūrio Seimo kontrolierius reikalauja ir iš kitų

valstybės institucijų pareigūnų.

Keisti pareigūnų požiūrį į žmogaus teises efektyviai padeda

ir tokios priemonės kaip tyrimai Seimo kontrolieriaus iniciaty-

va pagal viešojoje erdvėje pateiktą informaciją bei aktyvinama

veikla, vykdant žmogaus teisių padėties uždarose laisvės apri-

bojimo institucijose stebėseną. Situacija, kai bet kuriuo metu,

net be asmens skundo, pareigūnai gali sulaukti Seimo kon-

trolieriaus vizito arba tyrimo, verčia pareigūnus būti budrius ir

paisyti žmogaus teisių.

Apibendrinant šioje ataskaitoje pateiktą medžiagą,

iškirtini tokie pagrindiniai veiklos prioritetai ir tikslai

kitiems metams:

toliau tęsti glaudų bendradarbiavimą su institucijo- Ø

mis, skatinant gerą administravimą bei stengiantis

paprastinti oficialiąsias bendravimo procedūras, kas

leistų piliečių problemas spręsti greičiau, išvengiant

ilgo nagrinėjimo;

intensyviau tirti piliečių skundus vietoje, siekiant Ø

operatyvaus jų problemų išsprendimo bei prevenci-

nių tikslų;

dar plačiau naudotis teise pradėti tyrimus Seimo Ø

kontrolieriaus iniciatyva;

stiprinti informacinę veiklą, siekiant palengvinti pi- Ø

liečiams kelią rasti jų problemų sprendimus;

aktyvinti uždarų laisvės apribojimo institucijų tikri- Ø

nimą, siekiant užkirsti kelią jose laikomų asmenų

teisių pažeidimams.

28

Seimo kontrolierės

Albinos Radzevičiūtės

Seimo kontrolierė pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą ir Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu patvirtintą

Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis tyrė piliečių skundus dėl: Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų ir jai atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų, Kultūros,

Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Užsienio reikalų, Ūkio, Žemės ūkio ministerijų, antstolių ir notarų bei jiems pavaldžių įstaigų, tarnybų bei jų reguliavimo sričiai priskirtų įmonių,

įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.


29Seimo kontrolierės Albinos Radzevičiūtės veiklos ataskaita

STATISTIKA

Pagrindinės atsisakymo nagrinėti skundus priežastys atsispindi diagramoje

Išnagrinėtų skundų rezultatai

Pagrindinės skundų tyrimų nutraukimo priežastys atsispindi diagramoje

Gauta skundų

Atsisakyta nagrinėti

Išnagrinėta skundų

500

450

400

350

300

250

200

150

100

50

0

2007m.

2008 m.

367

155

240

446

189

236

Pagrįsti Nepagrįsti Tyrimas nutrauktas

350

300

250

200

150

100

50

0

2007m.

2008 m.

79

270

150

93

318

176

Tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje 58%Nepriklauso Seimo kontrolierių kompetencijai 30%Skundas tuo pačiu klausimu jau išnagrinėtas 5%Duomenų pradėti tirti skundą trūkumas 2%Praėjęs vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo 2%Kitos priežastys 3%

58

53 22

30

42

8

7

56

13

13

6

Nepriklauso Seimo kontrolierių kompetencijai 42%Tyrimo metu išnyko skundo dalykas 13%Skundas yra ar buvo nagrinėjamas teisme 13%Tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje 8%Tarpininkaujant Seimo kontrolierei skunde keliamos problemos išspręstos gera valia 6%Skundas dėl kito asmens teisių pažeidimo 6%Praėjęs vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo 5%Kitos priežastys 7%

30

Išnagrinėtų skundų grupavimas pagal skundžiamas valstybės institucijas

Pareiškėjai dažniausiai skundėsi dėl tokių jų teisių pažeidimų viešojo administravimo srityje

Asmenys, kurių laisvė suvaržyta, dažniausiai skundėsi dėl šių jų teisių pažeidimų viešojo administravimo srityje

Pareiškėjai dažniausiai skundėsi dėl tokių jų teisių pažeidimų viešojo administravimo srityje

54

162 1

3 5 8 3 1

14

2

Asmenų, kurių laisvė suvaržyta, teisės 51%Teisė į tinkamą viešąjį administravimą 30%Teisė į teisingą teismą 7%Teisė į nuosavybę 3%Teisė į socialinę apsaugą 3%Vartotojų teisės 3%Kitos teisės 3%

Pareigūnų veiksmai 38%Režimas 18%Laikymo sąlygos 15%Sveikatos priežiūra 11%Socialinė reabilitacija 8%Specialiosios kalinamųjų ir nuteistųjų teisės 6%Darbas 4%

Asmenys, kurių laisvė suvaržyta, dažniausiai skundėsi dėl šių jų teisių pažeidimų viešojo

Pareigūnų veiksmai 38%

51

33 3

7 30

3

4

15

818

6

11

38

Kalėjimų departamentas 54%Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 14%Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 8%VĮ Registrų centras prie TM 6%Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 5%Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 3%Teisingumo ministerija 2%Kultūros ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2%Archyvai 1%Antstolių kontoros 1%Ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 1%Kitos institucijos 3%


NETINKAMAS ADMINISTRAVIMAS

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių misiją apibrėžia

Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnis – ginti žmogaus tei-

sę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir

laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai

tarnauti žmonėms.

Teisės aktai nepateikia apibrėžimo, kas tai yra geras vieša-

sis administravimas, ir įvairių šalių ombudsmenai, įgalioti tirti

skundus dėl netinkamo valstybės institucijų ir įstaigų admi-

nistravimo, taip pat ir Europos Sąjungos ombudsmenas, jau

daug metų tobulina šią sąvoką, remdamiesi savo patirtimi.

Teisės į gerą viešąjį administravimą ištakos siekia Europos

Tarybos rezoliucijas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo

praktiką. Šiuo metu (kol dar nėra įsigaliojusi Sutartis dėl Kons-

titucijos Europai) teisė į gerą viešąjį administravimą yra įtvir-

tinta dviejuose teisiškai neįpareigojančiuose dokumentuo-

se – Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos

tinkamo administravimo elgesio kodekse.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1977-09-28 Rezoliuci-

joje Nr. (77) 31 pirmą kartą įtvirtino tokius gero viešojo admi-

nistravimo principus:

teisės būti išklausytam; Ø

teisės gauti informaciją; Ø

pagalbos ir atstovavimo; Ø

pareigos pagrįsti sprendimą; Ø

apskundimo galimybių nurodymo. Ø

Bėgant metams, Europos Sąjungos teisės aktuose bei Eu-

ropos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje buvo įtvirtinti

tokie su teise į gerą viešąjį administravimą susiję principai:

asmens teisė būti išklausytam prieš taikant bet kokią indi- Ø

vidualią jam nepalankią priemonę;

asmens teisė į tai, kad jo reikalai būtų tvarkomi nešališkai, Ø

teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką;

teisė susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencia- Ø

lumo ir profesinio bei verslo slaptumo;

administracijos pareiga pagrįsti savo sprendimus; Ø

teisė susipažinti su dokumentais. Ø

Šie principai laikomi esmine teisės į gerą viešąjį admi-

nistravimą dalimi, o teisėtumo, diskriminacijos nebuvimo ir

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

Seimo kontrolierius neturi teisės panaikinti skundžiamus

sprendimus ar nubausti kaltininkus. Pažymėtina tai, kad Seimo

kontrolieriaus, kaip ir kitų Europos ir pasaulio šalių ombuds-

menų, siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio. Seimo kontro-

lierių siūlymų rekomendacinis pobūdis susijęs su tuo, kad nei

įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatytos prie-

monės, kuriomis galėtų būti užtikrinamas Seimo kontrolierių

pateikto siūlymo vykdymas tais atvejais, kai institucijos ar

pareigūnai atsisako jį įvykdyti. Tai esminis Seimo kontrolierių

sprendimų skirtumas nuo teismų priimamų sprendimų.

Seimo kontrolierė naudojasi Lietuvos Respublikos Seimo

kontrolierių įstatymo 19 straipsnyje nustatytomis teisėmis ir

teikia valstybės institucijoms bei pareigūnams atitinkamus

siūlymus (rekomendacijas), atsižvelgdama į skundų tyrimo

metu nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų pobūdį, insti-

tucijos ar pareigūno veiklos juridinį įvertinimą bei vadovau-

damasi teisėtumo ir proporcingumo principais. Siekdama kuo

efektyvesnio poveikio viešojo administravimo subjektams,

kartu ir konstitucinės nuostatos, kad valdžios institucijos tar-

nauja žmonėms, įgyvendinimo, skundų tyrimo pažymas, kai

išanalizavus surinktą medžiagą konstatuota žmogaus teisių

pažeidimų ar šiurkščių įstatymų pažeidimų, taip pat institucijų

ir įstaigų veiklos problemų, įstatymų ar kitų teisės aktų trūku-

mų, prieštaravimų ar spragų, Seimo kontrolierė teikia ne tik

institucijai ar įstaigai, dėl kurios veiklos buvo atliekamas tyri-

mas, bet ir aukštesnėms pagal pavaldumą bei kitoms institu-

cijoms, tarp jų Seimui, Vyriausybei ar ministerijoms.

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė jos veiklos sričiai

priskirtoms institucijoms pateikė 84 rekomendacijas. Visos pa-

teiktos rekomendacijos institucijų buvo apsvarstytos ir Seimo

kontrolierei pateikti rekomendacijų nagrinėjimo rezultatai.

Pabrėžtina, kad didžioji dalis Seimo kontrolierės pateiktų siū-

lymų buvo įgyvendinta, buvo apgintos pareiškėjų teisės arba

užkirstas kelias galimam kitų žmonių teisių pažeidimui. Neįvyk-

dytos liko kelios rekomendacijos, pateiktos Lukiškių tardymo

izoliatoriui dėl norminių aktų reikalavimų neatitinkančių laiky-

mo sąlygų užtikrinimo ten kalinamiems asmenims bei viešojo

administravimo gerinimo, taip pat rekomendacijos valstybės

įmonei Registrų centrui ir jo Šiaulių teritoriniam padaliniui – dėl

viešojo administravimo ir asmenų aptarnavimo gerinimo bei

netinkamo teisės akto taikymo, VĮ Turto fondui – dėl biurokra-

tizmo nepriėmus sprendimo. Kaip rekomendacijų neįvykdymo

ar dalinio įvykdymo priežastys buvo nurodytas nepakankamas

finansavimas, neproporcingos administracinės sąnaudos. Kitos

pateiktų pasiūlymų (rekomendacijų) neįvykdymo priežastys iš-

nagrinėtos ataskaitoje atskirai.

Teikdama rekomendacijas Seimo kontrolierė dažniausiai at-

kreipė pareigūnų ar valstybės tarnautojų dėmesį į teisės aktų

nesilaikymą, biurokratizmą, lėmusį žmogaus teisių pažeidimus,

ir siūlė imtis priemonių, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai

bei jų priežastys. Seimo kontrolierė ne kartą rekomendavo

institucijoms panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams ar

kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus bei siūlė

priimti sprendimus, kurie turėjo būti priimti, tačiau dėl įvairių

priežasčių tai nebuvo padaryta, taip pat siūlė, kad būtų pakeisti

teisės aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves. Ištyrusi skundus

Seimo kontrolierė informavo institucijas apie šiukščius teisės

aktų pažeidimus, teisės aktų trūkumus ir spragas, siūlė, kad pa-

reiškėjams būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, taip pat siūlė

prokuratūrai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

32

proporcingumo principai (įtvirtinti Europos tinkamo admi-

nistravimo elgesio kodekse) teisinėje literatūroje minimi

kaip būtini minimalūs reikalavimai užtikrinant gerą viešąjį

administravimą.

Visi šie gero viešojo administravimo principai yra įtvirtinti

daugumos Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos Res-

publikos teisės aktuose.

Europos Parlamento prašymu Europos ombudsmenas

1996 metais pateikė netinkamo viešojo administravimo sąvo-

kos apibrėžimą:

„Netinkamas viešasis administravimas atsiranda tada, kai

valstybinė institucija nusižengia teisės normai ar principui,

kuris yra jai privalomas“.

Paminėtina, kad sakydamas „privalomas“, Europos om-

budsmenas galvoje turėjo ne tik „teisiškai privalomas“. Praktika

rodo, kad netinkamas viešasis administravimas konstatuoja-

mas ir tuomet, kai nesilaikoma teisės principų, pažeidžiamos

žmogaus teisės ar nepaisoma gero viešojo administravimo

principų. Valstybės tarnautojas, kuris mano, kad įstatymas

reikalauja arba leidžia atlikti veiksmą, kuris yra neteisingas ar

neprotingas, dažniausiai ne taip suvokia patį įstatymą.

Šiandieninėje visuomenėje pavieniai asmenys ir visuome-

ninės organizacijos turi labai didelių lūkesčių, kaip valdžios įs-

taigos turėtų su jais elgtis, ir nebesutinka tenkintis tik pasyviu

vaidmeniu. Siekiant atitikti jų lūkesčius, reikia sukurti tokią ap-

tarnavimo kultūrą, kad valstybės tarnautojai ir pareigūnai su į

juos besikreipiančiais asmenimis elgtųsi dorai, protingai ir rū-

pestingai, spręsdami asmenų prašymus ar skundus stengtųsi

suderinti visus susijusius interesus, atsižvelgtų į individualias

aplinkybes bei vengtų bereikalingo gaišimo. Siekdami ir toliau

gerinti atliekamą darbą, valstybės tarnautojai bei pareigūnai

turi būti pasirengę pripažinti padarytas klaidas (jeigu įmano-

ma, jas ištaisytų) ir už jas atsiprašyti, nes tai vienas geriausių

būdų sulaukti didesnio visuomenės pasitikėjimo.

Apklausos ir Seimo kontrolierės gaunami skundai rodo, kad

piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis dar menkas, to-

dėl tiriant skundus nuolat vertinama, ar teisės aktuose įtvirtinti

gero viešojo administravimo principai yra taikomi praktiškai.

SEIMO KONTROLIEREI TARPININKAUJANT IŠSPRĘSTI SKUNDUOSE IŠKELTI KLAUSIMAI IR INSTITUCIJŲ GERO VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAVYZDŽIAI

Svarbu pabrėžti, kad Seimo kontrolieriai nekelia sau tiks-

lo nubausti kuo daugiau pareigūnų ar nustatyti kuo daugiau

netinkamo viešojo administravimo atvejų. Pagrindinis tikslas

– padėti pareiškėjui išspręsti konkrečią jo problemą ar bent

jau apsaugoti kitus asmenis nuo tokių problemų ateityje. Kar-

tu siekiama prevencinių tikslų, kad pareigūnai ir institucijos

pakoreguotų savo veiklą, atkreiptų dėmesį į teisinio regla-

mentavimo ir praktikos spragas bei imtųsi priemonių tinka-

mai įgyvendinti pagarbos žmogaus teisėms principą.

Palaikydama atvirą dialogą su kontroliuojamų valstybės

institucijų pareigūnais Seimo kontrolierė ragina administraci-

jas bendradarbiauti sprendžiant pareiškėjų skundus ir suvokti,

kad joms pateikti paklausimai ar prašymai pasiaiškinti nėra

vien sutelkti į klausimą, kuri administracinio konflikto šalis pa-

sielgė neteisėtai. Seimo kontrolieriaus atliekamas tyrimas nėra

pasirengimas teismo procesui, kurio pabaigoje viena iš šalių

būtinai pripažįstama kalta. Jei taip būtų, Seimo kontrolieriaus

vaidmuo gerinant santykius tarp asmenų ir viešojo adminis-

travimo institucijų būtų labai menkas.

Seimo kontrolierių įstatymas numato galimybę nutraukti

skundo tyrimą, jei tarpininkaujant Seimo kontrolieriui skun-

de keliamos problemos išsprendžiamos gera valia. Todėl,

Seimo kontrolierės nuomone, į kiekvieną skundą turėtų būti

žiūrima ne kaip į kaltinimą, o kaip į galimybę pritaikyti gero

viešojo administravimo principus, o pasiryžimas bendradar-

biauti su Seimo kontrolieriumi ir patiems imtis iniciatyvos

taisant pažeidimus yra svarbi tokio požiūrio išraiška. Gavę

paklausimą, pareigūnai pirmiausia turėtų įvertinti, ar nesu-

klydo taikydami teisės aktus, ir tik manydami, kad veikė tin-

kamai, pateikti Seimo kontrolierei savo argumentus. Suvokę

savo klaidą pareigūnai turėtų imtis priemonių padėčiai ištai-

syti nelaukdami Seimo kontrolierės pažymos ir rekomenda-

cijų. Toks elgesys yra abipusiai naudingas ir vertinamas kaip

efektyviausia pagalba pareiškėjui, todėl Seimo kontrolierė to

sieks ir ateityje.

Pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierę, prašydama įvertinti

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministeri-

jos (toliau – NMA) pareigūnų veiksmus neišmokant jai priklau-

sančios paramos.

Seimo kontrolierei pradėjus tyrimą, NMA pateikė paaiškini-

mą, kad pareiškėjos paraiškoje nurodyti duomenys nesutapo su

dabartiniais valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo

verslo centro pateiktais Žemės sklypų tapatybės nustatymo sis-

temos duomenimis. NMA Seimo kontrolierei nurodė, kad klau-

simą dėl paramos išmokėjimo pareiškėjai spręs tik po Aplinkos

ministerijos, į kurią kreipėsi išaiškinimo, atsakymo. Remdamasi

tuo, Seimo kontrolierė savo iniciatyva kreipėsi į Aplinkos minis-

teriją, kuri išreiškė nuomonę, kad pareiškėja negalėjo prašyti iš-

mokų už teritorijai „Natura 2000“ priskirtas teritorijas nei teikiant

paraiškas 2006-aisiais nei ankstesniais metais.

Seimo kontrolierė pakartotinai kreipėsi į NMA, prašydama

informuoti apie galutinį sprendimą. Atsakydama į tai, NMA

nurodė, kad vadovavosi Žemės ūkio ministerijos raštu, nuro-

dančiu, jog pareiškėjai, kurie laikėsi atitinkamų įsipareigojimų,

turėtų gauti kompensacinę išmoką. Todėl NMA nusprendė va-

dovautis būtent Žemės ūkio ministerijos pateiktu išaiškinimu

ir pareiškėjai išmokėti kompensacines išmokas.


Šis tyrimas atskleidžia ne tik realizuotą vieną iš esminių

Seimo kontrolierės veiklos tikslų – užtikrinti žmogaus teisių

ir teisėtų interesų įgyvendinimą Seimo kontrolieriui tarpinin-

kaujant tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto, ta-

čiau ir vis dažniau pasitaikančius gero viešojo administravimo

pavyzdžius, t. y. institucijų siekį imtis visų įmanomų priemonių

pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams įgyvendinti.

Pabrėžtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu tai ne vienintelis

atvejis, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio

ministerijos galėjo būti pavyzdžiu kitoms institucijoms sie-

kiant gero viešojo administravimo institucijos veikloje.

Paminėtinas dar vienas Seimo kontrolierės tarpininkavimo

atvejis, kuomet skundžiama institucija, gavusi paklausimą iš

Seimo kontrolierės, ėmėsi veiksmų, kad būtų ištaisytos pareiš-

kėjo atžvilgiu padarytos klaidos.

Susipažinusi su aplinkybėmis, paaiškėjusiomis po Seimo

kontrolierės Zitos Zamžickienės atlikto tyrimo pagal pareiškėjo

skundą, bei nustačius valstybės įmonės Registrų centro Klaipė-

dos filialo pareigūnų biurokratizmo požymių, Seimo kontrolie-

rė savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl valstybės įmonės Registrų

centro Klaipėdos filialo pareigūnų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl žemės sklypų ribų patikslinimo

valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas pareiškė-

jui nurodė pačiam kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko

administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos

rajono Žemėtvarkos skyrių arba į žemės sklypo planą suda-

riusią įmonę, o ne pateikė žemėtvarkos skyriui išvadą apie

būtinumą patikslinti žemės sklypo ribas, kaip tai numatyta

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuosta-

tų 125 punkte, Seimo kontrolierė kreipėsi į valstybės įmonės

Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama paaiškinti mi-

nėtąsias aplinkybes. Valstybės įmonės Registrų centro Klai-

pėdos filialas paaiškinime akcentavo, kad įprastai kadastro

tvarkytojas kiekvieną ketvirtį teikia ataskaitas Nacionalinei

žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir apskrities vir-

šininko administracijos žemės tvarkymo departamentams

apie parengtas žemės sklypų planų patikrinimo neigiamas

išvadas. Tačiau, kaip nurodė valstybės įmonės Registrų cen-

tro Klaipėdos filialas, atsižvelgus į Seimo kontrolierės pa-

klausimą, institucijoje buvo parengta ir Klaipėdos apskrities

viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui išsiųsta išvada dėl pa-

reiškėjo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų

pažymėjimo kadastro žemėlapyje negalimumo.

Pareiškėja skunde Seimo kontrolierei nurodė, kad ji kreipė-

si į Vilniaus apskrities archyvą su prašymu patikrinti, ar archyve

yra išlikę dokumentai apie jos darbo stažą viename iš buvusių

tarybinių kolūkių, bei pateikti kitus su jos buvusia darboviete

susijusius duomenis. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apskrities

archyvas atmestinai išnagrinėjo jos prašymą bei pateikė visai

ne tą informaciją, kurios ji prašė.

Skundo tyrimo metu Vilniaus apskrities archyvo direktorė

Stasė Marcinkonienė Seimo kontrolierę informavo, kad buvo

nedelsiant imtasi priemonių pareiškėjos problemai spręsti,

t. y. Vilniaus apskrities archyvas išsiuntė pareiškėjai patikslintą

atsakymą į jos prašymą dėl jos darbo kolūkyje bei pateikė ati-

tinkamų archyvinių dokumentų kopijas.

TYRIMAI SAVO INICIATYVA

Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustaty-

ta, kad gavęs skundą žodžiu, telefonu arba nustatęs pareigū-

nų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus

teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių

bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo

iniciatyva. Paprastai sprendimas pradėti tyrimą savo inicia tyva

priimamas, kai kito Seimo kontrolieriaus atliekamo tyrimo metu

paaiškėja aplinkybės dėl Seimo kontrolierei priskirtų institucijų

pareigūnų galimo piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Teise pra-

dėti tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierė taip pat naudojasi

siekdama išspręsti sistemines institucijų veiklos problemas, atsi-

spindinčias gaunamuose skunduose.

Paminėtinas tyrimas savo iniciatyva, pradėtas įvertinus

telefonu gautą informaciją dėl Ginčų komisijos prie Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –

Ginčų komisija) pareigūnų veiksmų, galimai vilkinant priimti

sprendimą.

Pažymėtina, kad Ginčų komisija nagrinėja ginčus tarp as-

mens (jo įgalioto atstovo), pensiją ar išmoką mokančios ins-

titucijos bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarny-

ba) ir sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

prašymo gavimo dienos. Tačiau, kaip buvo išsiaiškinta, šis ter-

minas neretai yra pažeidžiamas.

Tyrimo metu Ginčų komisijos pirmininkas atkreipė Seimo

kontrolierės dėmesį į tai, kad, padaugėjus piliečių skundų dėl

Tarnybos priimtų sprendimų, komisijai būna sudėtinga per

nustatytą 30 dienų terminą išnagrinėti ginčą ir priimti spren-

dimą. Taip pat buvo paaiškinta, kad, nagrinėdami skundus dėl

neįgalumo, darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko,

termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, Ginčų

komisijos nariai įvertina kartu su skundu pateiktus bei kitus

skundo nagrinėjimui būtinus dokumentus, esant reikalui, krei-

piasi į kitas institucijas dėl papildomų dokumentų.

Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respubli-

kos Konstitucinis Teismas 1996-11-12 nutarime konstatavo,

kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsiparei-

gojimą <...>, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ište-

kliais. Antraip teisės norma tampa neveiksminga, ja negalima

pasinaudoti (ius nudum). Kartu Seimo kontrolierė pabrėžė,

jog kiekvienos valstybės viešojo administravimo institucijų

34

paskirtis – sudaryti sąlygas įgyvendinti žmogaus teises ir lais-

ves. Šios misijos vykdymui valstybės institucijoms yra suteikia-

ma nemažai įgaliojimų, kurios turėtų palengvinti ir užtikrinti

efektyvų institucijai priskirtų funkcijų vykdymą, o kartu – prisi-

dėti prie žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos nepakankama struktūra

gali lemti pareiškėjų prašymų nagrinėjimo ir sprendimų pri-

ėmimo terminų nesilaikymą, Seimo kontrolierė pasiūlė Lietu-

vos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrei įver-

tinti žmogiškųjų išteklių pakankamumą Ginčų komisijoje, o

Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

pirmininkui – imtis neatidėliotinų priemonių minėtos institu-

cijos veiklos efektyvumui pagerinti.

Pažymėtina, kad vykdant Seimo kontrolierės rekomenda-

ciją Ginčų komisijos narių skaičius buvo padidintas nuo 5 iki

7 narių.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pareiškėjo

skundo tyrimo metu pastebėjo tam tikrų valstybės įmonės

Registrų centro Utenos filialo pareigūnų biurokratizmo ir pikt-

naudžiavimo požymių, todėl su tuo susijusią medžiagą per-

davė Seimo kontrolierei Albinai Radzevičiūtei. Išanalizavusi jai

pateiktus dokumentus, Seimo kontrolierė nusprendė pradėti

tyrimą savo iniciatyva dėl valstybės įmonės Registrų centro

Utenos filialo veiksmų.

Savo skunde pareiškėjas skundėsi dėl, jo nuomone, valsty-

bės įmonės Registrų centro Utenos filialo neteisingai nustaty-

to automobilių techninio aptarnavimo stoties baigtumo pro-

cento. Utenos filialo paaiškinimai, pateikti Seimo kontrolierei,

bei pastato kadastro ir registro byloje užfiksuoti duomenys

neišsklaidė abejonių, kad automobilių techninio aptarnavimo

stoties baigtumo procentas buvo nustatytas klaidingai. Sei-

mo kontrolierė akcentavo, kad neturi reikiamų specialių žinių

pastato baigtumui įvertinti ir kad tai gali atlikti tik specialistai,

todėl pasiūlė valstybės įmonės Registrų centrui išanalizuoti

kadastro ir registro byloje esančią medžiagą bei nustatyti, ar

automobilių techninio aptarnavimo stoties baigtumo pro-

centas buvo nustatytas teisingai ir ar šis procentas atitinka

faktinį pastato statybos baigtumo lygį.

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė taip pat nustatė,

kad skiriasi žemės sklypų adresai, t. y. pareiškėjui priklausantis

žemės sklypo adresas ir su šiuo sklypu besiribojantis kitiems

asmenims priklausantis suformuotas žemės sklypas turi skir-

tingus adresus. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į šį nusta-

tytą faktą ir atsižvelgusi į tai valstybės įmonės Registrų centro

Utenos filialui pasiūlė patikrinti, ar nurodant minėtų žemės

sklypų adresus nėra padaryta klaidų.

Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui tiriant Lietuvos

Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos persiųstą pareiš-

kėjo skundą, paaiškėjo tam tikri valstybės įmonės Valstybės

turto fondo (toliau – Turto fondas) padaryti pažeidimai, todėl

su tuo susijusią medžiagą Seimo kontrolierius perdavė Seimo

kontrolierei Albinai Radzevičiūtei, kuri pradėjo tyrimą savo ini-

ciatyva dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo veiksmų.

Pagrindas pradėti tyrimą buvo Seimo kontrolierės įžvelgti

galimi Turto fondo pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratiz-

mo atvejai, kai Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta visa tyri-

mui atlikti reikalinga informacija, taip pat ir tai, kad Turto fon-

do pareigūnai vilkino automobilių stovėjimo aikštelės Kauno

mieste išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo klausimo

sprendimą ir pažeidė šią procedūrą reglamentuojančių teisės

aktų nuostatas.

Vertindama Turto fondo Seimo kontrolierei pateiktą infor-

maciją, Seimo kontrolierė nustatė, kad Turto fondo pareigū-

nai nuslėpė nuo Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto

informaciją apie parengtą atskirą pažymą dėl automobilių

saugojimo aikštelės, ir tai padaryta ne atsitiktinai, bet siekiant

nesuteikti Seimo kontrolieriui visos prašomos informacijos.

Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė pabrėžė, kad tokie

Turto fondo pareigūnų veiksmai, dėl kurių nuo Seimo kontro-

lieriaus Augustino Normanto buvo nuslėpta dalis tyrimui rei-

kalingos informacijos ir dėl kurių galėjo būti atliktas netinka-

mas pareiškėjo skundo tyrimas, vertintini kaip biurokratizmas

ir piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais.

Seimo kontrolierė pažymėjo, kad iš skundo tyrimo metu

surinktos medžiagos matyti, jog Turto fondo pareigūnų

veiksmai, kai buvo ignoruojamos Turto fondui nenaudingos

teisės aktų nuostatos, klaidinamos kitos institucijos ir siekia-

ma užvilkinti automobilių saugojimo aikštelės išbraukimą iš

privatizavimo objektų sąrašo, vertintini kaip biurokratizmas ir

piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais bei kaip pažeidžiantys

pareiškėjo teisėtą lūkestį į nuosavybės teisių atkūrimą. Sei-

mo kontrolierė taip pat pasisakė, kad Turto fondo pareigūnų

veiksmai, kai prieš savivaldybės valią kišamasi į savivaldybės

turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, vertintini kaip biu-

rokratizmas ir piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais.

Seimo kontrolierės savo iniciatyva atlikto tyrimo metu

paaiškėjusios visos aplinkybės buvo pripažintos pasitvirtinu-

siomis, todėl buvo priimtas sprendimas savo iniciatyva pra-

dėto tyrimo dalis dėl informacijos nesuteikimo, Privatizavimo

objektų parengimo privatizuoti taisyklių pažeidimo, klaidingos

informacijos teikimo ir trukdymo savivaldybei disponuoti jai

nuosavybės teise priklausančiu turtu, pripažinti pagrįstomis.

Atlikto tyrimo pagrindu Seimo kontrolierė kreipėsi į Lietu-

vos Respublikos Ministrą Pirmininką, siūlydama spręsti klausi-

mą dėl automobilių saugojimo aikštelės išbraukimo iš privati-

zavimo objektų sąrašo.

Ministro Pirmininko pavedimu Ūkio ministerija informavo

Seimo kontrolierę, kad klausimas dėl automobilių saugojimo

aikštelės išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo buvo na-

grinėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime ir Lietu-

vos Respublikos Vyriausybės posėdyje. Atsižvelgus į tai, kad

automobilių saugojimo aikštelės privatizavimo programa ne-

pripažinta pasibaigusia ir Lietuvos Respublikos valstybės ir sa-

vivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje


nustatyta privatizavimo objektų išbraukimo iš privatizavimo

objektų sąrašo sąlyga nepagrįsta, Vyriausybė nepritarė nuos-

tatai dėl automobilių saugojimo aikštelės ir kontrolės posto

išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo.

Per pastaruosius metus Seimo kontrolierė ištyrė ne vieną

skundą dėl blogų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir ne

kartą pabrėžė, kad kalinamųjų laikymas norminių aktų reikala-

vimų neatitinkančiomis sąlygomis gali sukelti neigiamus fizi-

nius ir psichologinius išgyvenimus bei sąlygoti nežmonišką ar

žeminantį elgesį ar baudimą ir taip pažeisti Europos žmogaus

teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –

Europos žmogaus teisių konvencija) 3 straipsnį. Įvertindama

problemos mastą ir sistemiškumą, Seimo kontrolierė pradėjo

tyrimą savo iniciatyva dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų

neužtikrinant Lietuvos higienos normų atitinkančių gyveni-

mo ir buities sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime

(toliau – Lukiškių TIK), Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau –

Kauno TI) bei Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI).

Tyrimo metu nustatyta, kad 2006 metais Kalėjimų departa-

mentas informavo Seimo kontrolierę apie planus iki 2008 metų

pabaigos baigti tam tikrų laisvės atėmimo vietų rekonstravimą,

renovavimą ar statybą, sudarant sąlygas atsikratyti tardymo

izoliatorių perpildymo. Deja, 2008 metų pabaigoje jau galima

konstatuoti, kad nė vienas iš nurodytų planų nebuvo įgyven-

dintas. Visi tardymo izoliatoriai perpildomi vis labiau, Lukiškių TI

ir Šiaulių TI kalinamieji priversti gyventi ne tik perpildytose, bet

ir kitų higienos normų neatitinkančiose, avarinės būklės kame-

rose, o Kauno TI kalinamiesiems neretai po keletą parų tenka

miegoti ant grindų, neturint vietos prie stalo bei spintelės savo

daiktams. Lukiškių ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose dar yra ne-

mažai kamerų, kuriose tualetas nėra tinkamai atskirtas nuo ben-

drosios patalpos, o dėl perpildymo ir taip menkas kalinamųjų

privatumas sumažėja dar labiau. Nepaisant visų Europos komi-

teto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį

elgesį ir baudimą rekomendacijų, kalinamieji iki šiol kamerose

praleidžia po 23 valandas per dieną, neturėdami galimybės

dirbti, mokytis ar užsiimti prasminga veikla už kameros ribų.

Tyrimo išvadose Seimo kontrolierė pabrėžė, jog dėl patai-

sos įstaigos perpildymo atsiranda ankštumas ir nehigieniškos

gyvenimo sąlygos, nuolat stinga privatumo (net ir naudojan-

tis sanitariniais įrengimais), stokojama veiklos už kameros ribų

(nes poreikis yra didesnis, nei leidžia darbuotojų skaičius ir

turimos patalpos), sveikatos priežiūros tarnyboms tenka per

didelis krūvis, didėja įtampa ir atitinkamai dažnėja smurto tarp

kalinių ir kalinių bei personalo proveržiai. Šis sąrašas toli gražu

nėra baigtinis. Įkalinimo įstaigų perpildymas kelia pavojų įs-

taigų personalui ir gali paskatinti žmogaus teisių pažeidimų,

smurto ir užkrečiamų ligų protrūkius. Gali susidaryti tokios lai-

kymo sąlygos, kurios lemtų nežmonišką ir žeminantį elgesį su

kaliniais bei nepriimtinas pareigūnų darbo sąlygas.

Seimo kontrolierė ragina imtis visų įmanomų priemonių,

kad suimtųjų gyvenimo sąlygos atitiktų Lietuvos higienos

normos ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas, būtų

pašalinti trūkumai, nurodyti Europos komiteto prieš kankini-

mą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir bau-

dimą ataskaitoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vertinant

dabartinę finansinę valstybės padėtį, galima prognozuoti, kad

Lukiškių TI nebus perkeltas 2011 metais, o Laisvės atėmimo

vietų ligoninė, kurios perkėlimas vykdomas jau dešimt metų,

į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus nebus iškelta net ir

2010-aisiais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš Euro-

pos kalinimo įstaigų taisyklėse įtvirtintų pagrindinių principų

yra tas, kad kalinamųjų žmogaus teises pažeidžiančios sąlygos

negali būti pateisinamos lėšų trūkumu. Valstybė turi užtikrinti,

kad jos teisės teorija ir praktika atitiktų Europos žmogaus tei-

sių konvencijos nuostatas ir jos taikymą kontroliuojančių ins-

titucijų praktiką bei vadovautis principais, išdėstytais Europos

Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose.

Siekiant gerinti esamą padėtį ir užbėgti už akių galimiems

skundams bei žmogaus teisių pažeidimų konstatavimui Euro-

pos Žmogaus Teisių Teisme, Seimo kontrolierė siūlo Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai kartu su Kalėjimų depar-

tamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

inicijuoti tyrimą ir nustatyti tardymo izoliatorių perpildymo

priežastis, atlikti suėmimo taikymo praktikos analizę ir pareng-

ti siūlymus situacijos gerinimui.

ASMENŲ, KURIŲ LAISVĖ APRIBOTA, TEISIŲ APSAUGA

2008 metais Seimo kontrolierė gavo 309 skundus dėl Kalė-

jimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo mi-

nisterijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos. Nagrinėjant šiuose

skunduose iškeltas problemas buvo priimta 327 sprendimai,

iš kurių 80 sprendimų buvo tyrimą nutraukti, 201 kartą pareiš-

kėjų skundai dėl pareigūnų veiksmų buvo atmesti kaip nepa-

grįsti ir 46 kartus buvo nustatyti pareigūnų piktnaudžiavimo

ar biurokratizmo atvejai.

Apibendrinant visus 2008 metais išnagrinėtų skundų re-

zultatus, nustatytos šios problemos, susijusios su nuteistųjų ir

kalinamųjų teisių įgyvendinimu:

Laikymo sąlygos Laisvės atėmimo vietų yligoninėje

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo išnagrinėti šešių nuteis-

tųjų iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės skundai dėl blogų lai-

kymo sąlygų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras Seimo kontrolierės

prašymu 2008-06-18 atliko operatyviąją visuomenės svei-

katos saugos kontrolę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir

36

konstatavo, kad dėl vidaus ligų skyriaus perpildymo neįmano-

ma kiekvieno ligonio lovai skirti higienos normų reikalavimuo-

se numatyto 7 m² ploto, dauguma palatų perpildytos, palatų

inventorius nusidėvėjęs, dalis čiužinių suplyšę, spintelių ir sta-

lų paviršių dažai nusilupę, kas trukdo paviršius tinkamai valyti

ir dezinfekuoti.

Tyrimo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninės administra-

cija paaiškino, kad ligoninė visą skiriamą finansavimą panau-

doja įstaigos remontui ir atnaujinimui, tačiau skiriamų lėšų

nepakanka užtikrinti pacientų laikymą pagal teisės aktuose

nustatytus reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2005 metais Kalėjimų de-

partamentas prie Teisingumo ministerijos informavo Seimo

kontrolierę apie planus 2007 metais baigti rekonstruoti Pra-

vieniškių gydymo ir pataisos namus ir ten perkelti Laisvės atė-

mimo vietų ligoninę. 2008 gruodį Kalėjimų departamentas

buvo priverstas konstatuoti, kad rekonstravimo ir perkėlimo

darbai nebus baigti ir 2009 metais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-26 nutarimu

Nr. 288 patvirtintoje Kalėjimų departamentui prie Teisingumo

ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijoje ir jos įgyven-

dinimo priemonių 2008–2033 metų plane numatyta Laisvės

atėmimo vietų ligoninę iš Vilniaus miesto į Pravieniškių gyven-

vietę iškelti 2011-aisiais.

Pažymėtina, kad Europos kalinimo įstaigų taisyklėse nu-

matyta, jog įkalinimo vietų sąlygos, pažeidžiančios žmogaus

teises, negali būti pateisinamos lėšų trūkumu. Rekomendaci-

jose Kalėjimų departamentui Seimo kontrolierė pabrėžė, kad

Laisvės atėmimo vietų ligoninę būtina kuo greičiau perkelti.

Nepagrįsti nuteistųjų teisių ribojimai y

Seimo kontrolierė ištyrė nuteistojo skundą, kad, atvykus į

Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus atlikti arešto bausmės,

jam buvo liepta nusiskusti barzdą, o nepaklusus buvo skirta

nuobauda – 5 paros karcerio.

Nors Seimo kontrolierės kompetencijai nepriskirta tirti

skundus dėl nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo, šiuo atveju

buvo pasinaudota teise, netiriant Seimo kontrolierės kom-

petencijai nepriskirto skundo iš esmės, pateikti siūlymus ar

pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl viešojo

administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidžiamos žmo-

gaus teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių

įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktas).

Tyrimo išvadose Seimo kontrolierė pabrėžė, kad jokie kiti

bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, išskyrus

pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintas Nuteistųjų

areštu elgesio taisykles, nenustato nuteistiesiems reikalavimo

nusiskusti barzdą. Seimo kontrolierė kaip nepagrįstus taip pat

atmetė Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų ir Kalėjimų depar-

tamento pareigūnų argumentus, kad reikalavimas nusiskusti

barzdą yra susijęs su higienos reikalavimais ar visuomenės

interesų apsauga.

Seimo kontrolierė konstatavo, jog, atvykęs į laisvės atėmi-

mo vietą, pareiškėjas buvo priverstas pakeisti savo išvaizdą be

pakankamo teisinio pagrindo, ir rekomendavo imtis reikiamų

priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų ateityje.

Teisė gauti informaciją y

Seimo kontrolierė išnagrinėjo nuteistojo iš Pravieniškių

2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) skundą,

kad įstaigos administracija atsisako jam pateikti Pareigūnų

etikos taisyklių kopiją, motyvuodama, jog tai yra tarnybinė

informacija.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institu-

cijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstaigų

pareiga teikti pareiškėjams informaciją. Visa informacija apie

įstaigos veiklą, vykdant teisės aktais pavestas funkcijas, turi

būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai (Teisės gauti

informaciją įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Tyrimo išvadose Seimo kontrolierė pabrėžė, kad informaci-

ja apie įstaigos veiklą apima ir Pareigūnų etikos taisykles, ka-

dangi jose nustatoma, kokiais etikos principais turi vadovautis

pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais pavestas funkcijas,

todėl vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straips-

niu pareiškėjui ši informacija turėjo būti pateikta.

Seimo kontrolierė rekomendavo Pravieniškių 2-ųjų PN-AK

direktoriui Alfredui Drazdžiui pateikti pareiškėjui teisės aktų,

reglamentuojančių Pravieniškių 2-ųjų PN pareigūnų etikos

principus, kopijas ir atkreipė jo dėmesį į tai, kad, atsisakius pa-

teikti informaciją, pareiškėjui turi būti nurodoma atsisakymo

priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.

Nuteistųjų ir kalinamųjų skundų nagrinėjimas yKalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos

Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte

nustatyta, jog tuo atveju, kai Seimo kontrolierius padaro išva-

dą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstai-

goje, jis ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo

dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai

informuodamas pareiškėją.

Atsižvelgdama į tai, kad, vadovaujantis Bausmių vykdymo

kodekso 183 straipsniu, laisvės atėmimo bausmes vykdančių

institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami

Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų

7.22 punkte numatyta, kad Kalėjimų departamentas nagrinė-

ja pareiškimus, pasiūlymus ir skundus bausmių vykdymo sis-

temos veiklos klausimais bei imasi reikiamų priemonių jiems


spręsti, tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, kai, pareiškėjų nuomo-

ne, žemesnio rango pareigūnai elgiasi netinkamai ar neetiškai,

suvaržo specialiąsias nuteistųjų teises) Seimo kontrolierė atsi-

sako nagrinėti nuteistojo skundą, pasiūlydama jam pirmiausia

kreiptis į Kalėjimų departamentą.

Tačiau pabrėžtina, kad ataskaitiniais metais tiriant nuteistų-

jų ir kalinamųjų skundus buvo užfiksuota atvejų, kai Kalėjimų

departamentas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, nenagrinė-

jo skunde nurodytų aplinkybių iš esmės, neatsakė į pareiškė-

jo iškeltus klausimus, nevertino galimai netinkamų pataisos

namų administracijos veiksmų ar pataisos namų direktoriaus

sprendimo pagrįstumo.

Tokie faktai kelia susirūpinimą, kad, Seimo kontrolierei pa-

siūlius pareiškėjui pirmiausia kreiptis į Kalėjimų departamen-

tą, jo skundas bus išnagrinėtas neišsamiai, todėl 2009 metais

ketinama dar daugiau dėmesio skirti Kalėjimų departamento

pareigūnų veiklos kontrolei.

Vizitai įkalinimo įstaigose y

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuteistųjų ir kalina-

mųjų teisių tarptautinių standartų ir kad šių asmenų teisės

uždarose laisvės apribojimo institucijose būtų kuo mažiau

pažeidžiamos ir ribojamos, ataskaitiniu laikotarpiu Seimo

kontrolierė lankėsi Panevėžio pataisos namuose ir Pravieniš-

kių 3-iuosiuose pataisos namuose. Vizitų metu buvo patikrin-

ti skirtingi kalinimo aspektai ir įvertintas jų atitikimas teisės

aktams bei standartams, su įstaigų administracijomis buvo

aptartos dažniausiai kylančios problemos, vyko susitikimai su

nuteistaisiais. Tiriant įkalintųjų asmenų skundus Seimo kon-

trolierė buvo nuvykusi į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą,

į Vilniaus antruosius pataisos namus.

Apibendrinant vizitų metu gautą informaciją buvo atkreip-

tas dėmesys į pareigūnų darbo sąlygas Pravieniškių 3-iuosiuo-

se pataisos namuose – pareigūnų administracinės patalpos,

kitaip nei nuteistųjų gyvenamosios, yra apgailėtinos būklės.

Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į Jungtinių Tautų mi-

nimalias elgesio su kaliniais taisykles, kuriose numatyta, jog

pareigūnų atlyginimai turi būti atitinkami, kad pritrauktų ir

išlaikytų tinkamus vyrus ir moteris; darbo sąlygos ir socialinės

garantijos turi būti palankios, atsižvelgiant į įtemptą darbo

pobūdį.

Seimo kontrolierės vizito metu Pravieniškių 3-iųjų pataisos

namų administracija pristatė įstaigoje vykdomą „Tipinę indivi-

dualaus darbo su nuteistuoju, kuris vadovaujasi kriminalinės

subkultūros tradicijomis, programą“, patvirtintą pataisos namų

direktoriaus 2008-07-01 įsakymu. Šiuose pataisos namuose

įdiegta savitarnos principu veikianti nuteistųjų valgykla taip

pat labai prisideda prie subkultūros tradicijų naikinimo.

Pažymėtina, kad subkultūrų išgyvendinimui iš įkalinimo

vietų Seimo kontrolierė skiria ypatingą dėmesį ir pripažįsta

pažangą šioje srityje. Po 2007 metais atlikto tyrimo dėl sub-

kultūros apraiškų Alytaus pataisos namuose ir susitikimų su

Kalėjimų departamento bei Teisingumo ministerijos pareigū-

nais 2009-01-20 Kalėjimų departamento direktoriaus įsaky-

mu Nr. V-13 jau patvirtinta Kriminalinės subkultūros apraiškų

laisvės atėmimo vietose prevencijos programa. 2009 metais

tirdama skundus ir lankydamasi laisvės atėmimo vietose Sei-

mo kontrolierė atidžiai stebės, kaip sekasi siekti programoje

užsibrėžtų tikslų ir įgyvendinti numatytas priemones.

Vizito Panevėžio pataisos namuose metu, išklausiusi nu-

teistųjų nusiskundimus, kad, išsakiusios savo problemas pa-

taisos namuose apsilankantiems Kalėjimų departamento

pareigūnams, jos ilgai nesulaukia jokio atsakymo, Seimo kon-

trolierė akcentavo, kad, nors Pataisos įstaigų vidaus tvarkos

taisyklės suteikia Kalėjimų departamento pareigūnams teisę

inspektuoti pataisos įstaigų ir jų pareigūnų veiklą, tačiau kyla

pavojus, jog atliekant tokius inspektavimus rengiami asme-

niniai priėmimai gali virsti tik formalia procedūra, jeigu į pa-

reigūnams pateiktus nuteistųjų prašymus ar nusiskundimus

nebus tinkamai ir operatyviai reaguojama.

Siekdama užtikrinti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų

laikymąsi, Seimo kontrolierė ir toliau vykdys prevencinius vizi-

tus į uždaras laisvės apribojimo institucijas, informuos juose

laikomus asmenis bei pareigūnus apie jų teises ir pareigas,

įvertins laikymo sąlygas bei stengsis padėti išspręsti iškilusias

problemas. 2009 metais ketinama apsilankyti šiose įstaigose:

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Vilniaus 1-uosiuose pataisos

namuose, Alytaus pataisos namuose bei Pabėgėlių priėmi-

mo centre, Rukloje. Taip pat bus rengiami patikrinamieji vizi-

tai į įkalinimo įstaigas iš anksto nepranešus ar tiriant gautus

skundus.

PROBLEMOS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į GERĄ VIEŠĄJĮ ADMINISTRAVIMĄ

Seimo kontrolierė ir 2008 metais gavo nemažai skundų,

kuriuose pareiškėjai reiškė nepasitenkinimą dėl jų teisės į

gerą viešąjį administravimą pažeidimų. Dažniausiai pareiškėjai

skundėsi, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos laiku

arba iš viso neatsakydavo į jų skundus ir prašymus, t. y. vilki-

no priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas arba jų neatliko.

Taip pažeidžiamos Viešojo administravimo įstatymo ir Asme-

nų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administra-

vimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo

subjektuose taisyklių nuostatos, numatančios, kad kiekviena

viešojo administravimo institucija privalo priimti asmenų pra-

šymus ir skundus bei juos nagrinėti pagal savo kompetenciją;

atsakymai pareiškėjams turi būti išsamūs; turi būti nurodoma

atsakymo apskundimo tvarka.

38

Nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl Vilniaus valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, buvo

konstatuota, kad Vilniaus tarnyba praleido ne tik Valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytą terminą

sprendimams dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priim-

ti, bet ir dėl kilusio interesų konflikto delsė pareiškėjo prašy-

mus perduoti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybai.

Nors teisės aktuose nenumatyta, per kokį terminą valsty-

bės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi persiųsti

pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo,

jei tas prašymas susijęs su tarnybos sprendimo apskundimu,

tačiau Seimo kontrolierė pažymėjo, kad, atsižvelgus į pirmiau

minėtą valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos

specifiką ir įstatyme apibrėžtą terminą sprendimui dėl antri-

nės teisinės pagalbos suteikimo priimti, valstybės garantuo-

jamos teisinės pagalbos tarnybos privalo nedelsiant persiųsti

konkrečioje tarnyboje dėl interesų konflikto nenagrinėtiną

pareiškėjo prašymą kitai tarnybai, antraip tam tikrose situaci-

jose sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo gali

būti priimtas pavėluotai, neužtikrinant valstybės garantuoja-

mos teisinės pagalbos efektyvumo principo.


23 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog draudžiama persiųsti

skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo admi-

nistracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, vals-

tybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžia-

mi. Tačiau gauti ir ištirti skundai atskleidė kai kuriose valstybės

institucijose taikomą ydingą praktiką.

Tiriant pareiškėjo skundą dėl galimai netinkamų Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų buvo

nustatyta, kad pareiškėjas skundėsi konkrečių darbuotojų

veiksmais, tačiau atsakymo į skundą projektas buvo vizuotas

skundžiamų pareigūnų parašais.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostato-

mis bei įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo

kontrolierė padarė išvadą, kad, net jeigu skundžiami Teisin-

gumo ministerijos pareigūnai asmeniškai ir nenagrinėjo pa-

reiškėjo skundų bei nerengė atsakymo į juos projekto, tačiau

šio dokumento suderinimas, skundžiamiems pareigūnams vi-

zuojant atsakymo projektą, laikytinas biurokratizmu, nes taip

buvo sukurta prielaida pažeisti pareiškėjo teisę į nešališką jo

skundų nagrinėjimą.

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo gauti keli skundai dėl netin-

kamai pritaikytų teisės aktų nuostatų, dėl ko pareiškėjai ne-

sulaukė tinkamų sprendimų arba buvo klaidingai informuoti

apie jų teises ir pareigas.

Nagrinėjant skundą dėl Teisingumo ministerijos veiksmų,

kuri pareiškėjo kreipimąsi laikė kartotiniu ir jo nenagrinėjo,

buvo nustatyta, kad Teisingumo ministerijai pareiškėjo adre-

suotas skundas buvo abstraktus, nesukonkretintas ir nepa-

grįstas faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, todėl akivaizdu,

kad administracinės procedūros sprendimui pagal pareiškė-

jo skundą priimti buvo pateikta per mažai duomenų. Seimo

kontrolierės nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo ne vieną kar-

tą teiktus skundus dėl netinkamo Vilniaus ir Kauno valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiklos organizavi-

mo (tarnybų direktorių ir kitų tarnautojų veiksmų) bei siekiant

patikrinti jai atskaitingų institucijų veiklą, Teisingumo minis-

terija turėjo pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus

dokumentus ar informaciją, kaip tai numato Viešojo admi-

nistravimo įstatymo 26 straipsnis. Tik taip būtų galima aiškiai

nustatyti, dėl kokių faktinių aplinkybių (naujų ar kartotinių) pa-

reiškėjas skundžiasi, ir tik pasitvirtinus, kad tos pačios faktinės

aplinkybės jau buvo tirtos, institucijos sprendimas pripažinti

pareiškėjo skundą kartotiniu būtų buvęs pagrįstas.

Seimo kontrolierė gavo skundą dėl Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus

pareigūnų galimo piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, pareika-

lavus iš pareiškėjos atitinkamų dokumentų valstybinio sociali-

nio draudimo našlių pensijai skirti.

Tiriant skundą, VSDFV Kauno skyrius paaiškino, kad per

klaidą į duomenų bazę buvo suvesti duomenys pagal senes-

nės redakcijos Pensijų įstatymo nuostatas ir per klaidą sufor-

muoti bei atspausdinti visi dokumentai, taip pat ir pareiškėjos

mirusio sutuoktinio valstybinės socialinio draudimo netekto

darbingumo pensijos apskaičiavimo pažyma, kuri buvo bū-

tina skiriant našlių pensijas pagal minėtą senesnę įstatymo

redakciją. Iš Seimo kontrolierei pateiktų VSDFV Kauno skyriaus

paaiškinimų matyti, kad pareigūnai pripažino, jog, skirdami

pareiškėjai našlių pensiją, padarė klaidų bei vėliau šias klaidas

ištaisė. Atsiradusias klaidas motyvavo tuo, kad pareiškėjos

kreipimosi metu keitėsi našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir

mokėjimo teisinis reglamentavimas, klientų srautas skyriuje

buvo itin didelis.

Seimo kontrolierė, įgyvendinant Seimo kontrolierių veik-

los tikslą, siekia, kad viešojo administravimo institucijos (pa-

reigūnai) būtų nešališki, prisiimtų atsakomybę, pripažintų

netinkamą veiką ir atlygintų žalą, pakeistų įstatymus ar kitus

norminius teisės aktus, varžančius žmogaus teises ir laisves,

bei pasinaudotų galimybe patobulinti savo veiklą. Iš pareiškė-

jos skundo turinio buvo matyti, kad pareiškėja dėl pareigūnų

klaidų, padarytų rengiant dokumentus pensijai skirti, patyrė

didelį emocinį nepasitenkinimą bei nusivylimą. Seimo kontro-

lierė pabrėžė, kad VSDFV Kauno skyriaus pareigūnai neveikė

taip, kaip, vadovaujantis gero viešojo administravimo princi-

pais, turėjo veikti, t. y. turėjo būti atidūs ir rūpestingi, atlikdami

jiems priskirtas pareigas, kurių esminė paskirtis – sudaryti sąly-

gas įgyvendinti žmogaus teises ir teisėtus interesus.


Nagrinėjant besikreipiančiųjų į Seimo kontrolierę skundus

nustatyta atvejų, kai būdavo pareiškėjams pateikiami neišsa-

mūs atsakymai, t. y. jie neatitikdavo prašymo turinio, arba ne-

būdavo atskleidžiamas teisės normos, kuria buvo vadovauja-

masi priimant sprendimą, turinys; taip pat buvo nustatyta, kad

institucijos ne visada laikosi individualiam administraciniam

aktui keliamų reikalavimų. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį,

kad institucijos sprendimas turi būti pagrįstas individualia ar-

gumentacija bei išsamiais ir aiškiais pagrindais.

Skunde dėl Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos

veiksmų pareiškėjas nurodė, kad tam tikrų procesinių doku-

mentų paruošimui buvo reikalinga susipažinti su kaltinamojo

byla, kuri buvo Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijoje.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo advokatas inspekcijai pateikė pra-

šymą susipažinti su byla, tačiau inspekcija neleido to padaryti,

motyvuodama, kad prašymas neatitiko formos reikalavimų.

Pareiškėjas paaiškino, kad advokatas pakartotinai kreipėsi į

inspekciją, prašydamas paaiškinti, kaip užpildyti prašymą dėl

susipažinimo su byla, tačiau informacija nebuvo suteikta ir

taip buvo vilkinamas teismo nutarties apskundimo terminas.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pataisos inspekcija atsi-

sakė duoti leidimą susipažinti su byla ir nurodė, jog prašymas

neatitinka Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-09-26

įsakymu Nr. V-218 patvirtintų Susipažinimo su nuteistųjų ir

suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklėse nustatytų rei-

kalavimų. Pažymoje Seimo kontrolierė akcentavo, kad kiekvie-

no institucijos sprendimo, galinčio neigiamai paveikti asmens

teises ar interesus, atveju privaloma išdėstyti to priežastis,

aiškiai nurodyti atitinkamus faktus ir įstatyminį sprendimo

pagrindą, t. y. sprendimas turi būti motyvuotas ir paremtas

nustatytais faktais.

Tiriant pareiškėjo skundą dėl VSDFV Plungės skyriaus dar-

buotojų veiksmų buvo nustatyta, kad, priimdamas neigia-

mą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, VSDFV Plungės skyrius

sprendime nurodė tik teisės akto pavadinimą ir atitinkamus

straipsnius, nepaaiškindamas tokio sprendimo priėmimo mo-

tyvų bei nepateikdamas faktinių duomenų įvertinimo. Seimo

kontrolierė pateikė nuomonę, kad toks lakoniškas, nepagrįs-

tas objektyviais duomenimis (faktais) VSDFV Plungės skyriaus

sprendimas neatitiko individualiam administraciniam aktui

keliamų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įsta-

tymo 8 straipsnyje, bei pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešąjį

administravimą.

Nuteistųjų skundų nagrinėjimą, kai skundžiami įkalinimo

įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai, reglamentuoja

speciali teisės akto nuostata – Lietuvos Respublikos bausmių

vykdymo kodekso 183 straipsnis. Šiems skundams nagrinėti

numatyti specialūs terminai – keturiolika dienų nuo skundo

gavimo dienos.

Tačiau tuo atveju, kai pareiškėjas į įkalinimo įstaigos admi-

nistraciją kreipiasi su skundu ne dėl pareigūnų veiksmų ar jų

sprendimų arba su prašymu suteikti tam tikrą informaciją ir

pan., turi būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstaty-

mo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių insti-

tucijų ir įstaigų įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų

aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir

kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuosta-

tomis bei kitais teisės aktais.

Būtina pažymėti, kad iš įkalinimo vietose laikomų asmenų

gautuose skunduose gana dažnai nurodoma, jog kalinamieji

negauna rašytinio atsakymo į jų rašytus skundus ar prašymus,

nors nenurodo, kad raštiško atsakymo nepageidauja. Nusta-

tyta, kad įkalinimo įstaigų administracija į nuteistųjų ar kalina-

mųjų raštu paduotus prašymus kartais atsako žodžiu individu-

alaus pokalbio metu.

Seimo kontrolierė pabrėžė, kad į atitinkamos formos pa-

reiškėjo prašymą ar pareiškimą pareiškėjui atitinkamai ir turi

būti atsakoma, nes tik taip gali būti užtikrinta nuteistojo ga-

limybė apginti savo galimai pažeistas teises apskundžiant

atitinkamus administracijos ar įstaigos vadovo sprendimus

nustatyta tvarka, tik taip gali būti užtikrinamas gero viešojo

administravimo principų laikymasis.

Pažymėtina, kad visais gero viešojo administravimo princi-

pų pažeidimų atvejais institucijos, atsakydamos į Seimo kon-

trolierės rekomendacijas, paaiškindavo, jog apie pažymose

nurodytus pažeidimus informuotos atitinkamos tarnybos bei

pareigūnai ir bus siekiama, kad ateityje panašūs pažeidimai

nesikartotų.

SOCIALINIŲ TEISIŲ APSAUGA

2008 metais tiriant skundus dėl VSDFV ir jos teritorinių sky-

rių pareigūnų veiksmų buvo priimti 34 sprendimai, o tiriant

skundus dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir dar-

bo ministerijos (toliau – SADM arba ministerija) ir jai pavaldžių

įstaigų (išskyrus VSDFV) pareigūnų veiksmų pagrįstumo –

17 Seimo kontrolierės sprendimų. Ataskaitiniu laikotarpiu

pareiškėjai skunduose kėlė klausimus, susijusius su valstybinių

socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, našlių ir

našlaičių pensijų, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinių

pensijų skyrimu, mokėjimu bei apskaičiavimu, neįgalumo ir

darbingumo nustatymu, darbo paieškos paslaugų teikimu

ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kontrolierius nėra įgaliotas

atlikti asmenims paskirtų pensijų apskaičiavimus (perskaičia-

vimus) bei priimti sprendimus dėl pensijos skyrimo ir mokėji-

mo, bei į tai, kad iškilusius ginčus dėl pensijų socialinio drau-

dimo stažo ir dėl draudžiamųjų bei joms prilyginamų pajamų

nagrinėja teismas, neretai, gavus minėto pobūdžio skundus,

40

pareiškėjai buvo informuojami apie VSDFV teritorinio skyriaus

ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM

sprendimų apskundimo ar kilusių ginčų nagrinėjimo tvarką.

Tačiau pažymėtina, kad pagal Seimo kontrolierių įstatymo

19 straipsnio 1 dalies 21 punktą Seimo kontrolierius, netirda-

mas jo kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės, gali teikti

siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms

dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinė-

jamos žmogaus teisės ir laisvės.

Pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punk-

tus Seimo kontrolierius turi teisę informuoti Seimą, Vyriausybę

bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savival-

dybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstaty-

mų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas bei

siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių

institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti

norminiai teisės aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves.

Tuo vadovaujantis ir tiriant pareiškėjų skundus dėl pirmiau

minėtų institucijų veiksmų, ataskaitiniu laikotarpiu buvo kons-

tatuota individualiam administraciniam sprendimui nustatytų

reikalavimų pažeidimų. Nustatyta atvejų, kai dėl pareiškėjų

priimti sprendimai buvo nepagrįsti nustatytais faktais ir teisės

aktų normomis, dažnai apsiribojant tik jų išvardinimu; spren-

dimuose būdavo neaiškiai suformuluojamos suteiktos teisės

ir pareigos; dažnai nebūdavo paaiškinama priimtų sprendimų

apskundimo tvarka, dėl ko pareiškėjai turėdavo pagrindo ma-

nyti, kad jų socialinės teisės gali būti pažeistos.

Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierė socialinę apsaugą įgy-

vendinančioms institucijoms teikė rekomendacijas (siūlymus),

kad suinteresuoti asmenys gautų ne tik atitinkamą sprendimą,

bet ir išsamią, kokybišką konsultaciją bei pagalbą.

Seimo kontrolierė, ištyrusi pareiškėjos iš Panevėžio skundą

dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos nemo-

kėjimo pagrįstumo, konstatavo, kad tokia padėtis, kai teisės

aktuose nėra nurodyti dokumentai, kuriais asmuo, pretenduo-

jantis į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ar nukentė-

jusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, turi įro-

dyti dalyvavimo likviduojant Černobylio atominės elektrinės

avarijos padarinius faktą, yra ydinga bei turėtų būti nedelsiant

taisoma, kadangi susidaro prielaidos įvairioms teisės aktų in-

terpretacijoms bei galimiems asmenų teisių pažeidimams,

sprendžiant klausimą dėl jų teisės į atitinkamą pensiją.

SADM, išnagrinėjusi Seimo kontrolierės rekomendaciją, in-

formavo, kad ministerija šiuo metu rengia Lietuvos Respubli-

kos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projek-

tą, kurį priėmus būtų ištaisyta Seimo kontrolierės pažymoje

konstatuota padėtis.

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas pareiškėjo skun-

das, kuriame buvo nurodyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai

administracinės procedūros sprendimui (dėl nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos skyrimo) priimti iš asmenų, nu-

kentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų bei pateikusių šį

statusą patvirtinantį Lietuvos gyventojų genocido ir rezisten-

cijos tyrimo centro išduotą pažymėjimą, nepagrįstai reikalauja

įvairių kitų papildomų dokumentų (pažymų).

Seimo kontrolierė, ištyrusi šį skundą, konstatavo, kad, esant

dabartiniam teisiniam nukentėjusiųjų asmenų valstybinių

pensijų skyrimo reglamentavimui, VSDFV teritoriniai skyriai,

siekdami, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

būtų paskirtos teisėtai, bei įgyvendindami „vieno langelio“

principą, prieš priimdami sprendimus, neturėtų reikalauti iš

asmenų tų dokumentų, kurie nenumatyti įstatymu, o admi-

nistracinės procedūros sprendimui priimti reikalingą infor-

maciją ir dokumentus turėtų gauti patys (t. y. išsireikalauti iš

valstybės registrų ar kitų valstybės ar savivaldybių informaci-

nių sistemų).

Pažymėtina, kad tyrimo metu VSDFV direktorius pripaži-

no VSDFV teritorinių skyrių netinkamą veiką, reikalaujant iš

asmenų įstatyme nenumatytų papildomų dokumentų, bei

informavo Seimo kontrolierę, jog su Lietuvos gyventojų ge-

nocido ir rezistencijos tyrimo centru suderinta, kad tais atve-

jais, kai besikreipiantis dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos asmuo pateiks Nuo okupacijų nukentėjusio asmens

teisinio statuso pažymėjimą, išduotą pagal Asmenų, nukentė-

jusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstaty-

mo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto j papunktį, dėl informacijos,

ar šis statusas asmeniui suteiktas kaip Černobylio AE avarijos

likvidavimo darbuose dalyviui ar kaip Slavutičiaus miesto sta-

tytojui, kreipsis pats VSDFV teritorinis skyrius.

PATEIKTOS PASTABOS IR REKOMENDACIJOS DĖL KITŲ VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ VEIKLOS

Valstybės registrų viešojo administravimo yproblemos

Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme yra įtvir-

tinta valstybės registrų sistema, numačius valstybės registrų

steigimo, tvarkymo, reorganizavimo bei likvidavimo procedū-

ras, nustačius bendruosius registrų sąveikos principus.

Atskirų įstatymų nustatytais pagrindais Nekilnojamojo tur-

to registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą, Juridinių asmenų

registrą bei Adresų registrą įgaliota tvarkyti valstybės įmonė

Registrų centras. Pagal suteiktą kompetenciją valstybės įmo-

nė Registrų centras registruoja registrų objektus, taip pat tvar-

ko ir teikia registrų duomenis ar su jais susijusius dokumentus

suinteresuotiesiems asmenims.


Valstybės registrų duomenys yra svarbūs ir reikalingi tiek fi-

ziniams, tiek juridiniams asmenims, realizuojant savo civilines

subjektines teises, todėl asmenų kreipimųsi į valstybės įmo-

nę Registrų centrą dėl tam tikrų registrų duomenų gavimo,

įrašymo, pakeitimo ar panaikinimo skaičius yra didelis. Galbūt

dėl šios priežasties nemažėja skundų dėl valstybės įmonės

Registrų centro ir jo teritorinių padalinių – filialų darbuotojų

veiksmų bei nustatoma buvus netinkamo viešojo administra-

vimo faktų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įsta-

tymo 21 straipsniu, Seimo kontrolieriaus pažyma gali būti

pateikiama institucijos ar įstaigos, kurioje buvo atliekamas

tyrimas, vadovui ar pareigūnui, kurio veiksmai buvo tiriami,

o prireikus – aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstai-

gos vadovui, taip pat kitoms institucijoms ar įstaigoms. Seimo

kontrolierė įgyvendina šią įstatymo normą, kai nustačius biu-

rokratizmo atvejus viename iš valstybės institucijos teritorinių

padalinių siekiama užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ki-

tuose teritoriniuose padaliniuose ir skleisti gerą praktiką.

Paminėtinas Seimo kontrolierės išnagrinėtas pareiškėjo

skundas dėl valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės

filialo pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas skundėsi, kad Marijam-

polės filialo pareigūnai atsisako jam išduoti jo mirusiam bro-

liui, kurio turtą paveldėti pretendavo pareiškėjas, priklausiusio

buto pirkimo ir pardavimo sutarties kopiją, nors analogišku

atveju valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas pareiš-

kėjui tokią dokumento kopiją išdavė.

Tyrimo metu Seimo kontrolierė nustatė, kad Marijampolės

filialo pareigūnų veiksmuose neišdavus pareiškėjui pirkimo ir

pardavimo sutarties kopijos konstatuoti biurokratizmo nebu-

vo pagrindo, nes minėtos institucijos pareigūnai pareiškėjo

prašymą tenkinti atsisakė remdamiesi Nekilnojamojo turto

registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog

dokumentai teikiami tik teisių turėtojams, o pareiškėjas šiuo

atveju juo nelaikytinas. Tačiau Seimo kontrolierės išvadose

buvo akcentuota, kad pareiškėją suklaidino ir jam nepagrįs-

tus lūkesčius suteikė Kauno filialo pateikta pareiškėjo brolio

kito buto pirkimo ir pardavimo sutarties kopija, nors tokiam

institucijos veiksmui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Tuo rem-

damasi, Seimo kontrolierė atkreipė valstybės įmonės Registrų

centro direktoriaus dėmesį į nustatytą netinkamo teisės akto

vykdymo atvejį. VĮ Registrų centras netinkamą veiklą pripaži-

no ir informavo, kad su Seimo kontrolierės tyrimo išvadomis

supažindinti visi įmonės filialai ir padaliniai, atsakingi už doku-

mentų išdavimą.

Vertinant VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmus kartais

susiduriama su tokiais nusiskundimais, kai pareiškėjų pro-

blemos būna susijusios su Nekilnojamojo turto registro ar

kadastro duomenimis ar duomenų tvarkymu, ir pareiškėjas

skundžia būtent valstybės įmonę Registrų centrą, tačiau dėl

pareiškėjų problemų atitinkamus sprendimus priimti ar tam

tikrus veiksmus atlikti turėtų kitos institucijos.

Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Seimo kontrolierės atliktas ty-

rimas pagal pareiškėjos skundą dėl valstybės įmonės Regis-

trų centro Vilniaus filialo atsisakymo išregistruoti jai ir kitiems

bendraturčiams priklausančius sudegusius ūkio pastatus.

Įvertinus pareiškėjos skundo tyrimo metu surinktą medžia-

gą, Seimo kontrolierė priėjo išvados, kad VĮ Registrų centro

Vilniaus filialas, remdamasis esančiu kadastro duomenų įre-

gistravimo (išregistravimo) reglamentavimu, negalėjo tenkinti

pareiškėjos prašymo, nes prašymą dėl sandėliukų išregistravi-

mo pateikė ne visi bendraturčiai, o tik pareiškėja. Tačiau atsi-

žvelgus į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstaty-

mo 3 straipsnio 1 dalį kadastro duomenys turi būti teisingi ir

atitikti faktinę padėtį ir pagal Lietuvos Respublikos statybos

įstatymo 27 straipsnį statybos valstybinę priežiūrą apskrities

lygiu atlieka apskrities viršininko administracijos, Seimo kon-

trolierė pateikė Vilniaus apskrities viršininkui rekomendaciją,

nurodydama spręsti klausimą dėl ūkio pastatų faktinės būklės

nustatymo ir, esant pagrindui, valstybės įmonei Registrų cen-

trui teikti siūlymą dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų

apie ūkio pastatus pakeitimo.

Negalima nepaminėti to fakto, kad nepaisant Seimo kontro-

lierės nustatytų biurokratizmo atvejų ir valstybės įmonės Regis-

trų centro ar jo teritoriniams padaliniams teiktų rekomendacijų

dėl asmenų teisių pažeidimų pašalinimo ar viešojo adminis-

travimo gerinimo, į kelias Seimo kontrolierės rekomendacijas

valstybės įmonės Registrų centro pareigūnai neatsižvelgė, lai-

kydamiesi ankstesnės, gero viešojo administravimo principų

neatitinkančios, pozicijos. Tokiais atvejais VĮ Registrų centro ir

teritorinių padalinių atsakymai būdavo trumpi ir formalūs, todėl

2009 metais Seimo kontrolierė ir toliau sieks, kad jos pateikti pa-

siūlymai būtų nagrinėjami iš esmės, ir neapsiribos tik institucijos

veiksmų ar sprendimų pateisinimu bei gynimu.

Seimo kontrolierė tyrė pareiškėjo skundą dėl to, kad vals-

tybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas nevykdė Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl pastato išregistravimo iš

Nekilnojamojo turto registro.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 45 punk-

to nuostata, teritorinis registratorius turi atlikti veiksmus, ku-

rių prašo asmuo, pageidaujantis pakeisti įrašą registre. Tačiau

pareiškėjas su prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto registro

įrašo duomenis kreipėsi vien todėl, kad, jo manymu, valsty-

bės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas neįvykdė įsiteisė-

jusių teismų nutarčių dėl nuosavybės teisių išregistravimo ir

siekė greitesnio Nekilnojamojo turto registro duomenų pa-

keitimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro

įstatymo 5 str. 2 d. įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registro

42

tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų,

kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsau-

gą. Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti viešąjį interesą dėl

Nekilnojamojo turto registro duomenų išsamumo ir teisingu-

mo, Seimo kontrolierė pareiškė nuomonę, kad Šiaulių filialas,

turėdamas pareigą įvykdyti teismo nutartį ir neįvertinęs tos

aplinkybės, jog pareiškėjas nepriskiriamas asmenims, pagei-

daujantiems pakeisti įrašą registre pagal Nekilnojamojo turto

registro nuostatų 45 punktą, negalėjo nagrinėti pareiškėjo

prašymo vadovaujantis minėtąja nuostata, juolab neturėjo

pagrindo imti iš pareiškėjo mokestį už Nekilnojamojo turto

registro duomenų pakeitimą. Seimo kontrolierė Šiaulių filialo

direktoriui pateikė rekomendaciją, siūlydama grąžinti pareiš-

kėjo sumokėtą mokestį už registro duomenų pakeitimą.

Atsakydamas į Seimo kontrolierės teiktą rekomendaciją,

Šiaulių filialo direktorius nurodė, kad, jo nuomone, netaikyti

atlyginimo už registro duomenų pakeitimą, pagal pareiškėjo

prašymą išregistruojant kitam asmeniui priklausančias nuosa-

vybės teises į statinius, nebuvo pagrindo.

Kitu atveju, kai pareiškėjas Seimo kontrolierei skundėsi vals-

tybės įmonės Registrų centro ir jo teritorinio padalinio Vilniaus

filialo pareigūnais, buvo vertinami pareigūnų veiksmai įformi-

nant valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus

ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, priimtą dėl pareiškėjo.

Seimo kontrolierei pateiktame paaiškinime valstybės įmonė

Registrų centras buvo pripažinęs, kad pareiškėjui išsiųstame

valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus gin-

čų nagrinėjimo komisijos sprendime buvo padaryta techninė

klaida – nurodyta neteisinga teritorinio registratoriaus sprendi-

mo data. Pareiškėjui buvo išsiųstas pataisytas valstybės įmonės

Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo ko-

misijos sprendimas, tačiau, kaip skunduose pastebėjo pareiškė-

jas ir kaip tai buvo nustatyta skundų tyrimo metu, pataisytame

sprendime vis tiek buvo palikta ta pati klaida.

Atliekant tą patį tyrimą buvo nustatytas ir kitas netinkamo

viešojo administravimo atvejis, kai, minėtam pareiškėjui nuvy-

kus į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą, nebuvo

sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais tą pačią dieną,

nors pareiškėjui tai buvo svarbu kaip fizinę negalią turinčiam

asmeniui, be to, dėl pareiškėjo netinkamai suformuluoto pra-

šymo jam nebuvo išduotos dokumentų kopijos.

Seimo kontrolierė pažymoje nurodė, kad Lietuvos Res-

publikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvir-

tintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 9.6 punkte

yra numatyta, jog vadovaudamasis pavyzdingumo principu,

valstybės tarnautojas privalo suteikti žmonėms informaciją

apie jų teises, pareigas, galimybes ir galimus padarinius, ne-

darydamas įtakos žmogaus apsisprendimui ir jo interesams.

Seimo kontrolierė pareiškė nuomonę, kad šiandieninėje vi-

suomenėje pareigūnui ar valstybės tarnautojui nebeužtenka

automatiškai taikyti nustatytas taisykles bei procedūras: jis turi

būti paslaugus, vengti nereikalingo gaišimo, kiekvieną kartą

įvertinti individualias aplinkybes bei asmens poreikius. Tačiau

minėtu atveju šių nuostatų nesilaikyta.

Savo rekomendacijoje Seimo kontrolierė atkreipė valsty-

bės įmonės Registrų centro direktoriaus dėmesį į pažymoje

išvardintus pažeidimus bei padarytas išvadas ir pasiūlė imtis

priemonių, kad ateityje panašūs techninių klaidų ir jų netin-

kamo ištaisymo atvejai nepasikartotų, taip pat rekomendavo

užtikrinti teisės gauti informaciją įgyvendinimo kontrolę.

Tačiau atsakydamas į Seimo kontrolierės rekomendaciją

valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus pirmasis pava-

duotojas nurodė nemanantis, kad Seimo kontrolierės pažymo-

je išvardintos aplinkybės dėl techninės klaidos yra pagrįstos ir

teisėtos, nes Seimo kontrolierė pažymoje rašymo apsirikimą,

dėl kurio pasisakė ir teismas, nagrinėdamas administracinę

bylą, traktavo kitaip. Dėl Seimo kontrolierės siūlymo suteikti

žmonėms informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes ir ga-

limus padarinius valstybės įmonės Registrų centro atsakyme

buvo nurodyta, kad Registro tvarkytojas negali peržengti pra-

šyme (skunde) pateiktų reikalavimų ribų.

Seimo kontrolierės pasiūlymai dėl valstybės ygarantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kokybės vertinimo gerinimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtis yra

realios teisinės pagalbos asmenims teikimas. Valstybė garan-

tuoja pirminę teisinę pagalbą visiems Lietuvos Respublikos

piliečiams ir kitiems Europos Sąjungos valstybėse narėse tei-

sėtai gyvenantiems fiziniams asmenims bei kitiems Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodytiems asmenims.

O teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi tik tam tikrus Lietu-

vos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

įstatyme įtvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys, t. y. socia-

liai pažeidžiami asmenys, kurie dėl savo finansinės ir socialinės

padėties negali patys tinkamai ginti savo pažeistų ar ginčija-

mų teisių bei įstatymų saugomų interesų.

Svarstytina, ar dėl to, kad kol kas nėra pakankamai ištobu-

lintos bei susiformavusia praktika pagrįstos valstybės garan-

tuojamos teisinės pagalbos sistemos, Seimo kontrolierei teko

tirti skundus ir priimti 84 sprendimus dėl skunduose nurodytų

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiksmų.

Lyginant šį ataskaitinį laikotarpį su 2007 metais, pastebėtina,

kad pareiškėjų skundų ir dėl jų priimtų sprendimų skaičius

labai išaugo. Pabrėžtina, kad per 2007 metus dėl valstybės ga-

rantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiksmų buvo priimta

10 Seimo kontrolierės sprendimų.

Apibendrinus Seimo kontrolierės atliktus tyrimus dėl vals-

tybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiksmų,

būtų galima išskirti tai, kad pareiškėjams vis dar išlieka aktualus


valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos prieina-

mumas, teisės laiku gauti antrinę teisinę pagalbą įgyvendini-

mas. Tačiau svarbiausiomis per ataskaitinį laikotarpį iškeltomis

aktualijomis būtų valstybės garantuojamos antrinės teisinės

pagalbos kokybės užtikrinimas, „vieno langelio“ principo vals-

tybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose įgyvendini-

mas bei kiti su tinkamu ir savalaikiu valstybės garantuojamos

antrinės teisinės pagalbos teikimu susiję klausimai.

Paminėtina, kad Seimo kontrolierė, atlikdama tyrimus, ver-

tina ne tik galimai buvusius konkretaus asmens teisių pažeidi-

mus. Tam tikrais atvejais Seimo kontrolierė iškėlė abejonę dėl

galimo viešojo intereso pažeidimo, atsirandančio dėl netinka-

mo teisinio reguliavimo.

Paminėtinas pagal pareiškėjo skundą Seimo kontrolierės

atliktas tyrimas, kurio metu buvo analizuojama valstybės ga-

rantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veikla aptarnaujant

besikreipiančius pareiškėjus bei jiems teikiamų atsakymų ar

kitų dokumentų apskaitos tvarkymas.

Pareiškėjas Seimo kontrolierei skundėsi, jog dažniausiai ne-

gauna Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tar-

nybos (toliau – Tarnyba) paštu jam siųstų sprendimų ir atsaky-

mų. Jis reiškė nuomonę, kad Tarnyboje yra netinkamai tvarko-

ma dokumentų apskaita, nes Tarnybos priimti sprendimai ir at-

sakymai į jo prašymus yra registruojami viena data, dokumentai

išsiunčiami kita data, o jų siuntimas yra nepagrįstai vilkinamas.

Atsižvelgdama į tokį pareiškėjo nusiskundimą, Seimo

kontrolierė kreipėsi į Tarnybą pateikti gaunamų dokumentų

registracijos žurnalo kopiją, dokumentų apskaita buvo ana-

lizuojama apsilankius Tarnyboje. Pateikdama tyrimo išvadas

Seimo kontrolierė nurodė, kad Tarnybos naudojamoje kom-

piuterinėje programoje Microsoft Excel esantys duomenys

gali būti lengvai keičiami ir taisomi, todėl pagrįstai galėjo kilti

abejonių dėl galimo jų koregavimo. Seimo kontrolierė konsta-

tavo, kad Tarnyboje dokumentų registrai turėtų būti tvarkomi

naudojant saugesnes ir tobulesnes dokumentų tvarkymo bei

apskaitos programas.

Atsakydama į Seimo kontrolierės rekomendaciją Tarnyba

informavo, kad nuo 2008 metų Tarnybos darbuotojai pradėjo

naudotis dokumentų valdymo sistema, kuri suteikia galimy-

bes kontroliuoti sprendimų bei kitų Tarnybos dokumentų

rengimo ir išsiuntimo terminus. Duomenys šioje valdymo

sistemoje negali būti keičiami, koreguojami, todėl ateityje

abejonių dėl netinkamo dokumentų apskaitos tvarkymo ne-

turėtų kilti.

Vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo vei-

kloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, yra

„vieno langelio“ principas. Jo įgyvendinimo ir taikymo svarba

bei aktualumas yra nuolat pabrėžiami, tačiau iš tiesų daugely-

je institucijų šis principas vis dar lieka „popierinis“.

„Vieno langelio“ principo įgyvendinimą valstybės garan-

tuojamos teisinės pagalbos tarnybose Seimo kontrolierė ana-

lizavo atlikdama tyrimą, gavusi pareiškėjo skundą dėl galimo

biurokratizmo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pa-

galbos tarnyboje ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos tarnyboje. Pareiškėjui kreipusis į Vilniaus valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, iš jo buvo parei-

kalauta pateikti skundžiamą Kauno valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnybos sprendimo kopiją.

Seimo kontrolierė, išanalizavusi skundo tyrimo metu su-

rinktą medžiagą, akcentavo, jog įstatymų leidėjas, įtvirtin-

damas „vieno langelio“ principą, siekia, kad būtų sumažinta

asmenų administracinė našta, sprendimų procedūros taptų

paprastesnės. Todėl viešojo administravimo institucijos pri-

valo organizuoti savo darbą taip, kad prašymą ar skundą pa-

davusiam asmeniui nebereikėtų teikti papildomą informaciją,

jeigu ji gali būti sukaupta ir laikoma valstybės registruose, ki-

tose informacinėse bazėse ir ją galima gauti internetu. Seimo

kontrolierė pateikė teisingumo ministrui rekomendaciją imtis

priemonių „vieno langelio“ principo įgyvendinimui valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme

Seimo kontrolierei buvo pažymėta, kad šiuo metu yra kuriama

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos informacinė sistema,

kurią įdiegus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarny-

boms bus sudaryta galimybė operatyviau ir efektyviau surinkti

sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, priimti reika-

lingą informaciją ir tinkamai įgyvendinti „vieno langelio“ principą.

Vienas esminių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

teikimo principų neabejotinai yra kokybiškos teisinės pagal-

bos asmenims teikimas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierė tyrė net kelių pa-

reiškėjų skundus dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančių advoka-

tų veiklos kokybės. Pareiškėjai pranešė, kad jų skundai dėl advo-

katų teikiamų paslaugų kokybės nagrinėjami nepagrįstai ilgai.

Tyrimų esmė: ar advokatų veiklos kokybės vertinimo procedūra

atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Be konsta-

tuotų tam tikrų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybų veiklos pažeidimų, Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į

netobulą pačios advokatų veiklos kokybės vertinimą.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos įstatymas, įvardindamas Lietuvos advokatūrą kaip

vieną iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo

institucijų, priskyrė jai organizuoti antrinę teisinę pagalbą tei-

kiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą. Tačiau atsižvel-

gus į Seimo kontrolieriams suteiktą kompetenciją ir Lietuvos

advokatūros, įgyvendinančios advokatų savivaldą, statusą,

pastarosios veiksmai negali būti vertinami kaip viešojo admi-

nistravimo funkcijas įgyvendinančios institucijos veiksmai ir

dėl to Seimo kontrolierių negali būti tiriami.

44

Kita vertus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnyboms yra suteikta antrinės teisinės pagalbos kontro-

lės funkcija. Tai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnyboms nustato pareigą nagrinėti asmenų skundus dėl

suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės bei spręsti dėl

galimo sutarties su teisinę pagalbą teikusiu advokatu nutrau-

kimo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

yra priskirtos funkcijos įgyvendinti valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos politiką ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir su juo

susijusių teisės aktų įgyvendinimą.

Nors 2008-04-15 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1, 2, 4, 7, 8, 9, 10,

11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 21, 23, 24, 26, 33 straipsnių pa-

keitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu

galios įstatymas nustatė Lietuvos advokatūros ir valstybės ga-

rantuojamos teisinės pagalbos tarnybų funkcijų pasiskirstymą

vertinant antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos

kokybę, kartu svarstytina, ar sukurtas minėtų įstatymo nuos-

tatų įgyvendinimo mechanizmas, nes nėra priimta teisės aktų,

apibrėžiančių advokatų veiklos kokybės standartus ar įtvirti-

nančių advokatų veiklos kokybės vertinimo tvarką.

Vadovaudamasi dabar galiojančio Lietuvos Respublikos vals-

tybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 2

punktu, Lietuvos advokatūra antrinę teisinę pagalbą teikiančių

advokatų veiklos kokybę tikrina pagal antrinės teisinės pagal-

bos kokybės vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advo-

katūra, suderinusi su Teisingumo ministru. Tačiau paminėtina,

kad antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisyklės iki

šiol nėra patvirtintos. Nustatyta, kad Lietuvos advokatūra, nag-

rinėdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų

persiųstus asmenų skundus dėl advokatų veiklos kokybės, va-

dovaujasi Lietuvos advokatų tarybos 2007-08-10 sprendimu

patvirtintu Teisinių paslaugų teikimo ginčo nagrinėjimo tvar-

kos aprašu, kuris nustato tarp kliento ir advokato kilusio ginčo

nagrinėjimo tvarką. Seimo kontrolierės nuomone, dėl teisinio

reguliavimo spragų gali susidaryti prielaidų, kad bus pažeista

asmenų teisė gauti kokybišką antrinę teisinę pagalbą.

Žinodama esamą situaciją, Seimo kontrolierė pripažįsta

būtinybę dar kartą išanalizuoti, kaip vykdomas antrinę teisi-

nę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimas,

ir imtis veiksmų, kad būtų pašalinti advokatų veiklos kokybės

vertinimą reglamentuojančių teisės aktų trūkumai.

Antstolių veiklos kontrolė y

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo pagrindu ants-

toliai veikia kaip valstybės įgalioti asmenys, kurie įgyvendina

vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių kons-

tatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas

funkcijas.

Nors pagal galiojančius įstatymus antstolių procesinės

veik los kontrolė yra priskirta apylinkės teismo, kurio veiklos te-

ritorijoje yra antstolis, teisėjui, tačiau, nevertindamas antstolių

atliktų procesinių veiksmų teisėtumo, Seimo kontrolierius tiria

šių pareigūnų vykdomą veiklą, kiek tai susiję su jų, kaip vals-

tybės įgaliotų asmenų, veiksmais, bei analizuoja antstolių tai-

komą praktiką vykdymo procese, kiek tai susiję su pareiškėjų,

kaip proceso dalyvių, teisių bei teisėtų interesų užtikrinimu.

Ataskaitiniu laikotarpiu išnagrinėtų skundų dėl antstolių

veiksmų pagrindu buvo priimti 8 sprendimai.

Tirdama skundą dėl skolininkės negauto atsakymo į ants-

toliui raštu pateiktą prašymą, susijusį su vykdomąja byla,

Seimo kontrolierė, nevertindama antstolio procesinio veiks-

mo (turto arešto) teisėtumo, nustatė, jog, vertinant antsto-

lių pareigą išnagrinėti ir priimti atitinkamus sprendimus dėl

vykdymo proceso metu proceso dalyvių pateikiamų prašymų

ar skundų, svarbu yra tai, kad tokių vykdymo proceso dalyvių

kreipimųsi nagrinėjimo tvarka yra reglamentuojama tik Lie-

tuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 613 straipsnyje.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad minėtame Civilinio proceso ko-

dekso straipsnyje nenurodyti jokie terminai, per kuriuos vyk-

dymo proceso metu turėtų būti išnagrinėti iškilę klausimai ir

priimti patvarkymai.

Ištyrusi skundą, Seimo kontrolierė konstatavo: kadangi

nenustatytas apibrėžtas antstolio patvarkymo priėmimo vyk-

dymo procese terminas, tam tikrais atvejais galimi vykdymo

proceso šalių interesų pažeidimai, nes pažeidžiamas jų teisėtų

lūkesčių – per tam tikrą laiką gauti atsakymą į jų raštu pateik-

tus prašymus – principas, be to, galimas ir nepagrįstas vykdy-

mo proceso metu iškilusių klausimų išsprendimo vilkinimas.

Seimo kontrolierė pasiūlė Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijai parengti Civilinio proceso kodekso 613 straipsnio

pakeitimo įstatymo projektą, numatant terminus antstolio pa-

tvarkymams priimti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Seimo kon-

trolierę informavo, kad teisingumo ministro įsakymu suda-

ryta speciali darbo grupė parengė Civilinio proceso kodekso

pakeitimo įstatymo projektą, numatydama terminą, per kurį

antstolis turės priimti patvarkymą.

Nustatyta archyvų veiklos pažeidimų y

Ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierė, išnagrinėjusi

pareiškėjų skundus dėl archyvų veiksmų (teikiant asmenims

informaciją bei dokumentus), priėmė 6 sprendimus.

Akcentuotinas atvejis, kai į Seimo kontrolierių įstaigą

buvo kreiptasi dėl Lietuvos valstybės istorijos archyvo (to-

liau – Istorijos archyvas) veiksmų, išduodant asmenims

prašomus dokumentus, pagrįstumo. Pareiškėja piktinosi,

kad, jai nieko nežinant, jos sesuo kreipėsi į Istorijos archy-

vą, pateikė jos nebegaliojančio gimimo liudijimo kopiją, jos


vardu pasirašė bei gavo iš šio archyvo prašomus dokumen-

tus pareiškėjos vardu.

Paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti

informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įsta-

tymo 12 straipsnio nuostatas pareiškėjas, norėdamas gauti iš

įstaigos informaciją, pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokią

informaciją ar dokumentą pageidauja gauti, savo vardą, pa-

vardę, gyvenamąją vietą ir duomenis ryšiui palaikyti. Jeigu dėl

informacijos kreipiasi pareiškėjo atstovas, nurodomas atstovo

vardas, pavardė, adresas, atstovavimą liudijantis dokumentas

bei pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi.

Istorijos archyvas, teikdamas paaiškinimus Seimo kontro-

lierei, nurodė, kad pareiškėjos sesuo kaip įrodymą, jog veikia

pareiškėjos vardu, pateikė pareiškėjos pasą. Šio dokumento

pagrindu pareiškėjos seseriai buvo išduota atitinkama pa-

žyma, adresuota pareiškėjai. Tačiau, kaip žinia, asmens pasas

nėra atstovavimą liudijantis, o tik asmens tapatybę patvirti-

nantis dokumentas. Todėl, kaip išsiaiškinta, pareiškėjos sesuo,

neturėdama pareiškėjos įgaliojimo, identiško turinio pažymą

(dėl senelės mirties) turėjo teisę gauti tik savo vardu.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Seimo kontrolierė kons-

tatavo, kad Istorijos archyvas, be atstovavimą liudijančio

dokumento (įgaliojimo) išduodamas pareiškėjos seseriai ati-

tinkamą pažymą pareiškėjos vardu, pažeidė Teisės gauti infor-

maciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstaty-

mo 12 straipsnio nuostatas. Tokius Istorijos archyvo veiksmus

Seimo kontrolierė pripažino biurokratizmu bei šio archyvo

direktorei pasiūlė imtis priemonių, kad panašaus pobūdžio

pažeidimai ateityje nepasikartotų.

Istorijos archyvo direktorė Seimo kontrolierę informavo,

kad dėl nustatyto pažeidimo Civilinės metrikacijos įstaigų do-

kumentų skyriaus vedėja buvo įspėta žodžiu. Be to, įvertinus

Seimo kontrolierės rekomendaciją, Istorijos archyvo Civilinės

metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus ir Religinių organiza-

cijų dokumentų skyriaus vedėjoms, atsakingoms už archyvo

pažymų parengimą ir išdavimą paklausėjams, buvo nurodyta,

kad jos savo darbe privalo griežtai laikytis teisės aktų straips-

nių, nustatančių, jog pažymos kito asmens vardu gali būti

išduodamos tik pateikus to asmens atstovavimą liudijantį do-

kumentą, t. y. įgaliojimą, reikalavimų.

Nustatyta VĮ Valstybinio žemėtvarkos yinstituto veiklos pažeidimų

Paminėtina, kad, aiškinantis valstybės įmonės Valstybinio

žemėtvarkos instituto (toliau – Institutas) darbuotojų (žemėt-

varkos projektų autorių) statusą, nustatyta, kad šie asmenys

atlieka paslaugų teikimo funkcijas ir yra priskirtini darbuo-

tojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Jie neatlieka viešo-

jo administravimo funkcijų ir jiems nėra priskirti valdiniai ar

administraciniai įgaliojimai, todėl Instituto darbuotojai (pro-

jekto autoriai) nėra pareigūnai pagal Seimo kontrolierių įsta-

tymo 2 straipsnį.

Valdinius (valstybinius) įgaliojimus turi Instituto vadovas,

vykdydamas valstybės įmonei priskirtas funkcijas, jis turi ir

administracinius įgaliojimus jam pavaldiems subjektams

(įmonės darbuotojams), turi teisę juos paskatinti arba, nu-

stačius jų veikoje teisės aktų pažeidimus, taikyti atitinkamas

drausminio poveikio priemones. Instituto vadovas organizuo-

ja Instituto darbą bei atsako už Instituto veiklą. Taigi, Seimo

kontrolierius, ištyręs pareiškėjų skundus dėl Instituto darbuo-

tojų galimo biurokratizmo bei nustatęs asmenų teisių ar tei-

sėtų interesų pažeidimus, teikia Instituto vadovui atitinkamas

rekomendacijas, siekdamas, kad Institutui priskirtos funkcijos

būtų vykdomos tinkamai.

Ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierė, išnagrinėjusi pa-

reiškėjų skundus dėl Instituto veiksmų, priėmė 8 sprendimus.

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas skundas dėl Ins-

tituto Kauno I žemėtvarkos skyriaus neveikimo. Siekdama

išspręsti iškilusią problemą dėl įvažiavimo į žemės sklypą, pa-

reiškėja kreipėsi į įvairias institucijas, taip pat ir Instituto Kauno

I žemėtvarkos skyriaus direktorių, tačiau į raštišką kreipimąsi

atsakymo negavo.

Seimo kontrolierė pabrėžė, kad asmuo, kreipdamasis į ati-

tinkamą instituciją, įstaigą ar įmonę raštu, turi teisėtų lūkesčių,

kad jo prašymas bus išnagrinėtas ir jam bus pateiktas atsaky-

mas. Net ir tuo atveju, kai atitinkama institucija priima sprendi-

mą nenagrinėti asmens prašymo ar skundo, asmeniui privalu

pateikti informaciją, kokiu pagrindu yra priimtas toks spren-

dimas. Kai institucija nesiima veiksmų prašymui išnagrinėti ar

grąžinti prašymą pareiškėjui trūkumams pašalinti, tai laikytina

institucijos neveikimu.

Tyrimo metu Instituto direktorius, teikdamas Seimo kon-

trolierei paaiškinimus dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės,

pripažino, jog Kauno I žemėtvarkos skyriaus viršininkas ne-

užtikrino, kad į pareiškėjos raštišką kreipimąsi būtų atsakyta.

Instituto direktorius už nustatytą pažeidimą Instituto Kauno

I žemėtvarkos skyriaus viršininkui skyrė drausminę nuobaudą.

Pabrėžtina, kad pagrįstais buvo pripažinta ir daugiau skun-

dų dėl atsakymo raštu nepateikimo.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Edvardas Žakaris Seimo

kontrolierių įstaigai persiuntė pareiškėjo skundą dėl Institu-

to Šiaulių filialo direktorės ir žemėtvarkos projekto autoriaus

veiksmų.

Ištyrus skundą, nustatyta, kad dėl minėto filialo darbuotojų

biurokratiškos veiklos pareiškėjas patyrė nuostolių.

Instituto Šiaulių filialas pripažino netinkamą veiką ir,

46

vykdydamas Seimo kontrolierės rekomendaciją, pareiškėjui

raštu pranešė, kad sutinka atlyginti jo tiesiogiai patirtą žalą,

t. y. atlyginti sumokėtų žemės mokesčių skirtumą, kuris atsira-

do klaidingai paženklinus žemės sklypą.

Seimo kontrolieriai gavo pareiškėjo iš Vilniaus skundą dėl

nuosavybės teisės į žemę atkūrimo jam ir jo seseriai vilkinimo.

Paminėtina, kad skundo tyrimo metu buvo konstatuotas

ne tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų,

tikrinusių pretendentų dokumentus, aplaidus darbas (Sei-

mo kontrolierės Virginijos Pilipavičienės 2008-09-30 pažyma

Nr. 4D-2008/3-163), bet ir netinkami Instituto darbuotojos

veiksmai.

Seimo kontrolierė konstatavo pareiškėjo teisės į gerą vie-

šąjį administravimą pažeidimą, o Instituto direktoriui patei-

kė kritinę pastabą (rekomendaciją), pasiūlydama efektyviau

kont roliuoti Instituto darbuotojų (projekto autorių) darbą, kad

nebūtų pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai.

Instituto direktorius Seimo kontrolierę informavo, kad Ins-

tituto Vidaus audito tarnybai yra pavesta atlikti neeilinį Institu-

to Vilniaus žemėtvarkos skyriaus auditą ir pateikti rekomenda-

cijas dėl kokybės vadybos ir prevencijos priemonių taikymo

šiame skyriuje. Instituto direktorius pareiškė nuomonę, kad

nurodytos priemonės sudarys prielaidas išvengti panašių tei-

sės aktų pažeidimų.

Instituto direktorius taip pat informavo, kad nėra galimybių

pažymoje nurodytiems darbuotojams skirti drausmines nuo-

baudas, kadangi yra praėję Darbo kodekse nustatyti drausmi-

nių nuobaudų taikymo terminai.

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas pareiškėjos iš

Kauno skundas, kuriame ši nurodė, kad į Instituto Kauno I že-

mėtvarkos skyrių su prašymu dėl riboženklių atstatymo ir nau-

jo žemės sklypo plano parengimo kreipiasi nuo 2006 metų,

tačiau jokie konkretūs veiksmai iki šiol nėra atlikti.

Instituto direktoriaus pavaduotojas A. Petkevičius, teikda-

mas paaiškinimus dėl pareiškėjos skundo, pripažino Instituto

darbuotojų netinkamą darbą bei Seimo kontrolierę informa-

vo: Kauno I žemėtvarkos skyriaus viršininkas V. Kudriavcovas

nepakankamai aiškiai informavo pareiškėją ir neužtikrino, kad

jos prašymas būtų išnagrinėtas laiku, todėl jam buvo skirta

drausminė nuobauda; grupės vadovė L. Unguraitienė netin-

kamai informavo pareiškėją ir taip pat neužtikrino prašymo

išnagrinėjimo laiku, todėl, vertinant šios darbuotojos atlieka-

mus darbus ir nustatant apmokėjimo sąlygas, buvo atsižvelg-

ta į nurodytas aplinkybes ir pritaikius tam tikrus koeficientus

sumažintas darbo užmokestis .

Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjos klausi-

mas vis dar nėra išspręstas, Instituto direktoriui pateikė reko-

mendaciją nedelsiant imtis priemonių kad pareiškėjos prašy-

mas būtų išnagrinėtas tinkamai.

SUSITIKIMAI SU NEVYRIAUSYBINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

2008 metais Seimo kontrolierė organizavo susitikimus su

įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis – vartotojų aso-

ciacijomis, pagyvenusių žmonių organizacijomis, neįgaliųjų

nevyriausybinėmis organizacijomis, Lietuvos kalinių globos

draugija, siekdama dar kartą pristatyti Seimo kontrolierių įs-

taigos veiklą, išgirsti apie problemas, su kuriomis susiduria šių

organizacijų nariai, aptarti galimus jiems aktualių klausimų

sprendimo būdus ir padėti glaudesnio bendradarbiavimo

pamatus.

Apibendrinant susitikimuose dalyvavusių nevyriausybinių

organizacijų atstovų pateiktą informaciją pažymėtinas jų tei-

sės dalyvauti priimant administracinio reglamentavimo aktus

aktualumas. Sutartiniu visų visuomeninių organizacijų atstovų

teigimu, kai kurių įstatymų ir teisės aktų nuostatų (pvz., Varto-

tojų teisių apsaugos įstatymo, Mokėjimų įstatymo, Statybos

įstatymo ir kt.) reglamentavimas yra nepakankamas arba aps-

kritai netinkamas dar ir dėl tos priežasties, kad prieš rengiant

teisės aktų projektus dažniausiai nėra išklausoma visuomenės

interesams atstovaujančių organizacijų nuomonės arba jų pa-

teikti pasiūlymai ir pastabos nėra iš esmės svarstomi.

Paminėtina, kad viešojo administravimo institucijų par-

eiga tartis dėl administracinio reglamentavimo yra numaty-

ta Viešojo administravimo įstatyme. Pagal minėto įstatymo

7 straipsnį viešojo administravimo institucija „administracinių

sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės intere-

sais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje

srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profe-

sinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o

įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupė-

mis. Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos,

apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti

nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta ki-

taip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas“.

Minėtas straipsnis nuo 2009 m. sausio 1 d. papildytas tre-

čiąja dalimi, kad informacija apie konsultavimosi būdą, jo da-

lyvius ir rezultatus turi būti skelbiama administracinio spren-

dimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto

tinklalapyje. Taip sudaromos sąlygos stebėti, ar institucijos

laikosi šių įstatymo reikalavimų.

Seimo kontrolierė mano, kad, kaip pabrėžė susitikimų

metu ne vienas visuomeninių organizacijų atstovas, vis dar

reikia imtis veiksmų užtikrinti, kad teisė dalyvauti priimant

administracinio reglamentavimo būtų reali, tai yra, kad vie-

šojo administravimo subjektai, naudodamiesi suteiktomis

diskrecinėmis teisėmis pasirinkti konsultavimosi būdus, užti-

krintų kuo platesnį visuomenės dalyvavimą priimant adminis-

tracinio reg lamentavimo aktus.

47Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto veiklos ataskaita

Seimo kontrolieriaus

Augustino Normanto

Seimo kontrolierius pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą ir Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis tyrė piliečių skundus dėl:

Kauno apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Birštono, Kauno miesto, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų

savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų;Panevėžio apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Panevėžio miesto, Biržų,

Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų;Utenos apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Visagino, Anykščių, Ignalinos,

Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.


48

ĮŽANGA

Seimo kontrolierius, vykdydamas savo veiklą, siekia, kad

žmonių keliamos problemos būtų išspręstos kuo efektyviau.

Prie to prisideda ne tik skundų nagrinėjimas, bet ir žmonių

konsultavimas, jų priėmimas, pokalbiai bei susitikimai su pa-

reigūnais, tyrimai, atliekami savo iniciatyva. Žinoma, kiekvie-

nas asmuo, kurio teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą, tačiau

tai kainuoja, atima nemažai laiko, be to, kreipimasis į teismą

visada susijęs su tam tikra rizika. Taigi ombudsmeno atlieka-

mi tyrimai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų daugeliui

asmenų gali pasitarnauti kaip greita, efektyvi ir nieko nekai-

nuojanti priemonė, ginant savo pažeistas teises. Tad vienas iš

svarbiausių ombudsmeno uždavinių yra objektyviai įvertinti

galimus žmogaus teisių pažeidimus ir pateikti savo aiškiai su-

formuluotą bei pagrįstą nuomonę. Tuomet žmonėms, norin-

tiems gauti jų problemos teisinį įvertinimą, nereikia kreiptis į

advokatus ar kitus teisininkus ir brangiai mokėti (dažnai visai

be reikalo). Be to, pasinaudodami Seimo kontrolieriaus atliktu

tyrimu, žmonės gali kreiptis į teismą patys, be kitų teisininkų

pagalbos.

Seimo kontrolierius, būdamas tarpininkas tarp žmonių ir

valstybės bei savivaldybių institucijų, gali geriausiai įvertinti

įvairias teisės aktų taikymo problemas bei teikti pasiūlymus

keisti žmogaus teises pažeidžiančius teisės aktus. Šia jam su-

teikta teise Seimo kontrolierius aktyviai naudojasi.

Seimo kontrolierius taip pat nuolat pabrėžia konstitucinio

atsakingo valdymo principo svarbą, t. y. kiekviena institucija,

kiekvienas pareigūnas turi veikti taip, kad padarytų viską, kas

nuo jų priklauso, sprendžiant atitinkamą problemą. Seimo

kontrolieriaus darbo praktika rodo, kad labai dažnai tereikia

vieno Seimo kontrolieriaus žingsnio (pavyzdžiui, rašytinio

paklausimo) ir pareiškėjo keliama problema iš karto išspren-

džiama. Tenka pripažinti, kad dėl teisinės ir moralinės kultūros

stokos Seimo kontrolieriaus teikiamus pasiūlymus dažnai ne-

skubama vykdyti, tad pareigūnams tenka nuolat priminti, kad

jie privalo elgtis ne tik teisėtai, bet ir padaryti viską, kas nuo jų

priklauso, jog žmonių keliamos problemos būtų kuo greičiau

išspręstos.

Šią Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto 2008 m.

veik los ataskaitą sudaro tokios dalys:

statistiniai duomenys bei trumpa jų analizė; Ø

Seimo kontrolieriaus pasiūlymų pakeisti atitinkamus teisės Ø

aktus aptarimas;

Seimo kontrolieriaus iniciatyva atliktų tyrimų santrauka; Ø

kitų svarbiausių Seimo kontrolieriaus atliktų tyrimų Ø

santrauka;

šiuo metu kylančios aktualios teisinio reguliavimo Ø

problemos.

STATISTIKA

a) pagrindiniai duomenys apie skundus

Per 2008 m. Seimo kontrolierius gavo 238 skundus, atsi-

sakė nagrinėti 32 skundus ir išnagrinėjo 213 skundų. Šiuos

duomenis lygindami su 2006 m. ir 2007 m. statistiniais duo-

menimis galime pastebėti, kad gautų ir išnagrinėtų skundų

skaičius yra daugmaž toks pats. Atkreiptinas dėmesys, kad per

2008 m. Seimo kontrolierius atsisakė nagrinėti tik 32 pareiškė-

jų skundus (2007 m. – 50). Tai galima paaiškinti didesniu pa-

reiškėjų teisiniu išprusimu (skundai Seimo kontrolieriui patei-

kiami prieš tai įsitikinus, ar pagal įstatymą Seimo kontrolierius

yra kompetentingas juos nagrinėti). Be to, Seimo kontrolierius

kiekvienam pareiškėjui skiria kuo didesnį dėmesį, stengiasi

kuo geriau įsigilinti į kiekvieną problemą ir kuo efektyviau pa-

dėti į jį besikreipiančiam žmogui.

b) priimti sprendimai

Seimo kontrolierius per 2008 m. išnagrinėjo 213 skundų,

tačiau sprendimų priėmė beveik dvigubai daugiau – 389. Taip

atsitiko dėl to, kad viename skunde dažnai keliama keletas

problemų. Jau antri metai iš eilės pagrįstų skundų procentas

yra žymiai didesnis už nepagrįstų skundų procentą (atitinka-

mai 163 sprendimai (42 proc.) pripažinti skundą (jo dalį) pa-

grįstu ir 131 sprendimas (34 proc.) skundą (jo dalį) atmesti).

Norėtųsi pasidžiaugti, jog net 27 kartus skundo tyrimas buvo

nutrauktas dėl to, kad tarpininkaujant Seimo kontrolieriui

skunde keltos problemos buvo išspręstos gera valia. Tai su-

daro beveik dešimtadalį (7 proc.) visų Seimo kontrolieriaus

priimtų sprendimų. Seimo kontrolierius siekia, kad kuo dau-

giau jo atliekamų tyrimų baigtųsi būtent tokiu rezultatu, t. y.

problemos išsprendimu vos tik pradėjus tyrimą.

Pabrėžtina ir tai, kad priimto sprendimo pripažinti skundą

nepagrįstu nereikėtų vertinti neigiamai. Net ir tuo atveju, kai

Gauta skundų

300

250

200

150

100

50

0Atsisakyta nagrinėti

Išnagrinėta skundų

2006m.

2007m.

2008 m.252

202242

213

267

238

54 5032


pareiškėjo skundas atmetamas, jis vis tiek gauna išsamų visos situacijos vertinimą ir sužino, kaip jam elgtis toliau. Be to, net ir

pripažinus skundą nepagrįstu, institucijai vis tiek yra duodamas pasiūlymas paspartinti tam tikrų sprendimų priėmimą arba bent

jau atkreipiamas institucijos pareigūnų dėmesys į atitinkamas problemas.

c) skundų nagrinėjimo rezultatai pagal institucijas

Duomenys apie skundų nagrinėjimo rezultatus pagal institucijas

InstitucijaPriimta

sprendimųSkundas (jo dalis)

pagrįstasSkundas (jo

dalis) atmestaSkundo (jo dalies)

tyrimas nutrauktas

Kauno apskrities viršininko administracija 144 55 54 35

Panevėžio apskrities viršininko administracija 21 10 7 4

Utenos apskrities viršininko administracija 63 34 19 10

Anykščių rajono savivaldybė 3 3 - -

Birštono savivaldybė 4 1 2 1

Ignalinos rajono savivaldybė 4 - 4 -

Jonavos rajono savivaldybė 3 2 - 1

Kaišiadorių rajono savivaldybė 3 - 1 2

Kauno miesto savivaldybė 86 35 26 25

Kauno rajono savivaldybė 11 5 2 4

Kupiškio rajono savivaldybė 1 - 1 -

Panevėžio miesto savivaldybė 9 2 4 3

Panevėžio rajono savivaldybė 1 1 - -

Pasvalio rajono savivaldybė 2 2 - -

Prienų rajono savivaldybė 6 2 2 2

Raseinių rajono savivaldybė 4 1 3 -

Rokiškio rajono savivaldybė 6 1 2 3

Utenos rajono savivaldybė 5 4 1 -

Visagino savivaldybė 2 1 1 -

Zarasų rajono savivaldybė 6 4 - 2

Pagrįsti 42%Nepagrįsti 34%Tyrimas nutrauktas 17%Tarpininkaujant Seimo kontrolieriui problemos išspręstos gera valia 7%

c) skundų nagrinėjimo rezultatai pagal institucijas

Duomenys apie skundų nagrinėjimo rezultatus pagal institucijas

InstitucijaPriimta

34

17

42

7

Pagrįsti

250

200

150

100

50

0Nepagrįsti Tyrimas

nutrauktas

2006m.

2007m.

2008 m.

112

75

11495

215

163151 164

131

50

Iš šių duomenų pastebėtina, kad daugiausia sprendimų

yra priimta dėl Kauno apskrities viršininko administracijos

(144 sprendimai), Kauno miesto savivaldybės (86 sprendimai)

ir Utenos apskrities viršininko administracijos (63 sprendimai)

pareigūnų veiksmų. Pagal priimamų sprendimų skaičių šios

institucijos yra „lyderės“ jau ne vienerius metus. Pastebėtina,

kad 2008 m. labai padaugėjo sprendimų, priimtų dėl visų kitų

Seimo kontrolieriui tirti priskirtų institucijų (išskyrus Panevė-

žio apskrities viršininko administraciją, dėl kurios buvo priimta

vos 21 sprendimas). Pavyzdžiui, dėl Kauno rajono savivaldy-

bės buvo priimta 11 sprendimų (2007 m. – 7), dėl Rokiškio

rajono savivaldybės – 6 (2007 m. – 2), dėl Zarasų rajono savi-

valdybės – 6 (2007 m. – 3). Taigi 2008 m. dėl Kauno, Panevėžio

ir Utenos apskričių viršininkų administracijų bei Kauno miesto

savivaldybės pareigūnų veiksmų buvo priimta 81 proc. visų

sprendimų (2007 m. buvo 89 proc.).

d) sprendimų pasiskirstymas pagal problematiką

Skundai sugrupuoti pagal problematiką

Jau ne vienerius metus daugiausia sprendimų priimama

dėl pažeistos teisės į nuosavybę (2008 m. jie sudarė 55 proc.,

2007 m. – 63 proc., 2006 m. – 64 proc.). Toliau pagal gausumą

sprendimai dėl pažeistos teisės į gerą viešąjį administravimą

(2008 m. – 20 proc., 2007 m. – 18,5 proc., 2006 m. – 13 proc.)

bei dėl pažeistos teisės į saugią ir ekologišką aplinką (2008 m. –

14 proc., 2007 m. – 12 proc., 2006 m. – 13 proc.). Matome,

kad sprendimų dėl pažeistos teisės į nuosavybę procentai jau

treti metai palengva mažėja, tačiau skunduose keliamos vis

sudėtingesnės problemos, ypač dėl nuosavybės teisių atkū-

rimo. Tai paaiškintina tuo, kad dažniausiai nuosavybės teisės

vis dar yra neatkurtos tiems asmenims, kurių bylos yra labai

sudėtingos ir probleminės. Tačiau kadangi nuosavybės teisių

atkūrimo procesas artėja prie pabaigos, skundų dėl nuosavy-

bės teisių atkūrimo nuolat mažės, tačiau jau dabar juntama

tendencija, kad didėja skundų skaičius dėl žemės sklypo ribų

nustatymo, dėl valstybės turto valdymo, dėl privačios nuosa-

vybės apsaugos ir kt. Taigi galima teigti, kad palengva būtent

šios problematikos skundai užpildys mažėjančią skundų dėl

nuosavybės teisių atkūrimo nišą.

Kauno apskrities viršininko

administracija

Kauno miesto savivaldybė

Utenos apskrities viršininko

administracija

Panevėžio apskrities viršininko

administracija

Kitos institucijos

250

200

150

100

50

0

2006m.priimtasprendimų



116 110

86 76

92

63

30 36 21 2254

75

201

144

94

Teisė į nuosavybę 55%Teisė į tinkamą viešąjį administravimą 20%Teisė į saugią ir ekologišką aplinką 14%Teisė į būstą 4%Vartotojų teisės 3%Teisė į socialinę apsaugą 2%Kitos teisės 2%

55

20

144

3 22


363

29 11

13

62

Atitinkamai didėja sprendimų dėl pažeistos teisės į tinka-

mą viešąjį administravimą proporcija (2008 m. jau penktada-

lis visų sprendimų priimta būtent dėl šios teisės pažeidimo).

Sprendimų dėl teisės į saugią ir ekologišką aplinką propor-

cija visiškai nekinta. Pastebima tendencija, kad nuolat didėja

sprendimų, priimamų dėl pažeistos teisės į gerą viešąjį admi-

nistravimą, skaičius. Tai rodo, kad pareiškėjai vis geriau žino, ko

Didžiausią dalį sudaro sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę kaime (36 proc.) ir dėl nuosavybės teisės į žemę mieste

(29 proc.) atkūrimo.

e) Seimo kontrolieriaus pateikti pasiūlymai

Duomenys apie Seimo kontrolieriaus pateiktus pasiūlymus (rekomendacijas)

PasiūlymasPasiūlymų skaičius 2008 m.

Pasiūlymų skaičius 2007 m.

Pasiūlymų skaičius 2006 m.

Įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo

117 83 38

Atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos

86 83 79

Nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, būtinus Seimo kontrolieriaus funkcijoms atlikti

40 13 –

Pakeisti įstatymus ar kitus norminius teisės aktus, varžančius žmogaus teises ir laisves

8 10 4

Prokurorui: įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo

6 9 2

Informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas

5 8 2

Skirti nusižengusiems pareigūnams tarnybines (drausmines) nuobaudas 11 6 5

Netiriant Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės, teikti pasiūlymai ir pastabos atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės

2 3 14

Reikalauti, kad pareigūnai, kurių veikla tiriama, pasiaiškintų raštu ar žodžiu – 3 2

Nuosavybės teisės į žemę kaime atkūrimas 36%Nuosavybės teisės į žemę mieste atkūrimas 29%Valstybės (savivaldybių) turto valdymas, naudojimas, privatizavimas ir disponavimas 13%Žemės sklypo ribų nustatymas 11%Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, butus atkūrimas 3%Žemės naudojimo sąlygos 2%Kiti žemėtvarkos klausimai 6%

Skundai dėl teisės į nuosavybę sugrupuoti pagal problematiką

reikalauti iš viešojo administravimo institucijų ir kokios yra jų

teisės šioje srityje. Be to, skaičiai rodo, kad šioje srityje vis dar

yra daugybė problemų, nes būtent skundų dėl pažeistos tei-

sės į tinkamą viešąjį administravimą pagrįstumo procentas yra

pats didžiausias (56 proc. pagrįstų skundų ir 19 proc. – nepa-

grįstų). Palyginimui: dėl teisės į nuosavybę – 38 proc. pagrįstų

skundų ir 38 proc. – nepagrįstų.

52

298

Įstatymų nustatyta tvarka atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė pareiškėjas dėl pareigūnų padarytų pažeidimų

1 2 -


3 1 1

Perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai aptinkama nusikalstamos veikos požymių

1 1 -

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai: įvertinti, ar pareigūnas nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo

1 - -

Iš viso: 281 222 147

Iš šių duomenų matyti, kad 2008 m. Seimo kontrolierius

pateikė net 281 pasiūlymą (2007 m. buvo pateikti 222 pasiū-

lymai, o 2006 m. – 147). Matome, kad pateikiamų pasiūlymų

skaičius nuolat didėja. Seimo kontrolierius pasiūlymus teikia

ne tik tais atvejais, kai skundas pripažįstamas pagrįstu. Net ir

tais atvejais, kai skundas atmetamas ar jo tyrimas nutraukia-

mas, institucijoms vis tiek yra siunčiama vienokio ar kitokio

turinio rekomendacija. Šitaip Seimo kontrolierius naudojasi

jam įstatymo suteikta teise teikti pasiūlymus atitinkamoms

institucijoms dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebū-

tų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės.

Apibendrinti Seimo kontrolieriaus pateiktų pareigūnams pasiūlymų nagrinėjimo rezultatai

Iš šių duomenų matyti, kad nebuvo atsižvelgta tik į 2 proc.

Seimo kontrolieriaus pateiktų pasiūlymų. Taigi Seimo kontro-

lieriaus pasiūlymai nebuvo įgyvendinti itin retai.

f) Seimo kontrolieriaus pateikti pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimo

Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, jog

Seimo kontrolierius turi teisę siūlyti Seimui, Vyriausybei ir ki-

toms valstybės bei savivaldybių institucijoms, kad būtų pakeisti

įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys žmogaus teises

ir laisves. Seimo kontrolierius taip pat turi teisę informuoti Sei-

mą, Vyriausybę ir kitas valstybės bei savivaldybių institucijas

apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės

aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas. Atsižvelgdamas į tai,

2008 m. Seimo kontrolierius pateikė 8 pasiūlymus dėl žmogaus

teises pažeidžiančių teisės aktų pakeitimo. Paminėtini svarbiau-

si iš pateiktų pasiūlymų:

Atsižvelgdamas į savo iniciatyva atliktą tyrimą, Seimo Ø

kontrolierius Vyriausybei pateikė pasiūlymą pailginti Lie-

tuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nu-

tarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytą

3 mėnesių terminą suformuoti žemės sklypą, parengti šio

sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo

planą (plačiau apie šį tyrimą žr. skyrių apie tyrimus savo

iniciatyva).

Pareiškėjas M. V. savo skunde (2008-08-29 pažyma Ø

Nr. 4D-2008/4-363) iškėlė problemą: Piliečių nuosavy-

bės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

20 straipsnyje nustatyta, kad grąžintą natūra gyvenamąjį

namą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo iš-

nuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams

suteiktas garantijas, tačiau sudarytų nuomos sutarčių są-

lygos negali būti keičiamos. Nuomos mokesčio apskaičia-

vimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosa-

vybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

įgyvendinimo tvarkos 125 punkte, kuriame numatyta, kad

savininkui mokamų nuompinigių dydis priklauso nuo nuo-

mininkui išduotoje garantijoje nurodytos patalpų rinkos

vertės. Didėjant nekilnojamojo turto vertei, nemažai daliai

nuomininkų turto rinkos vertė buvo perskaičiuota, tačiau

savininkui mokamų nuompinigių dydis nepakito, nors jis

priklauso būtent nuo patalpų rinkos vertės. Išanalizavęs

teisės aktus Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad minėti

teisės aktai iš tiesų nėra suderinti, t. y. Vyriausybės nutarimo

nuostatos neatitinka įstatymo nuostatų. Tad susiklostė to-

kia situacija: nors patalpų rinkos vertė kinta, t. y. didėja arba

mažėja, nuomos mokestis neperskaičiuojamas.

Atsižvelgta į rekomendacijas 98%Neatsižvelgta į rekomendacijas 2%


Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra kons-

tatavęs, kad Vyriausybės aktai yra poįstatyminiai aktai. Jie

yra įstatymų taikymo aktai ir negali pakeisti įstatymų, ne-

gali prieštarauti įstatymams, keisti įstatymų normų turinio,

jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris

konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose. Konstitucinis tei-

sinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją

(Konstitucinio Teismo 1998-05-06, 2000-03-15, 2000-04-05,

2004-03-05, 2005-02-07 nutarimai).

Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius kreipėsi į Lietuvos

Respublikos Ministrą Pirmininką, prašydamas inicijuoti ati-

tinkamų teisės aktų, reglamentuojančių savininkams mo-

kamo nuomos mokesčio dydžio klausimus, pakeitimą, kad

šie aktai būtų suderinti. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama

į Seimo kontrolieriaus pasiūlymą, parengė atitinkamas tei-

sės aktų pataisas, tačiau Finansų ministerija ir Teisingumo

ministerija jų nederino, motyvuodamos tuo, kad pakeitus

teisės aktus padidės valstybės finansiniai įsipareigojimai, o

ištekliai šiuo metu yra riboti.

Pareiškėjas tame pačiame skunde kėlė ir kitą problemą:

prieš išmokant savininkams nuomos mokestį yra nuskai-

čiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, nors taip

neturėtų būti daroma, nes, pasak pareiškėjo, savininkui

mokamas nuomos mokestis yra tarsi savotiška kompen-

sacija už tai, kad savininkas dar negali laisvai disponuoti

grąžintu namu (butu).

Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, padarė išvadą, kad šiuo

atveju nuomos sutarties sudarymas yra ne pelno siekimo

pasekmė, bet įstatymu nustatytos pareigos vykdymo pa-

sekmė, todėl gyventojų pajamų mokestis neturėtų būti

skaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, buvo pasiūlyta inicijuoti

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio pakeiti-

mą, kad grąžintų namų savininkams, išnuomavusiems grą-

žintą turtą, kol jame gyvena nuomininkai, nebūtų skaičiuo-

jamas pajamų mokestis, tačiau Finansų ministerija pateikė

nuomonę, kad atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio, kurį

šiuo metu turi mokėti savininkai, išnuomavę savivaldybei

jiems natūra grąžintą turtą, netikslinga.

Seimo kontrolierius, ištyręs pareiškėjos N. S. skundą Ø

(2008-12-09 pažyma Nr. 4D-2008/4-1112) padarė išvadą,

kad kyla problemų taikant Lietuvos Respublikos žemės

reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame

įtvirtinta, jog neatlygintinas žemės suteikimas nuosavybėn

piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respu-

blikos teritoriją po 1939 m. iš nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir Vokietijos tuometinės teritorijos. Vadovaujantis

minėta įstatymo nuostata neatlygintinas žemės suteikimas

siejamas su šeimos, kuri buvo įkeldinta į Lietuvą, nario sta-

tusu, tačiau nepateikta šeimos sąvoka ir neišaiškinta, kokie

asmenys laikytini šeimos nariais. Taigi Seimo kontrolierius

kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų ko-

mitetą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydamas ap-

svarstyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo

7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo galimybę, aiškiai

apibrėžiant asmenų, turinčių teisę neatlygintinai nuosavy-

bėn gauti žemės sklypus, ratą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas, nusprendęs, kad Žemės re-

formos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą keisti netiks-

linga, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlyda-

mas nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis minėta įstatymo

nuostata būtų įgyvendinama.

Žemės ūkio ministerija kartu su Teisingumo ministerija

pritarė Seimo kontrolieriaus nuomonei, kad Žemės re-

formos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos

nėra pakankamai aiškios, tačiau papildyti įstatymą bei pa-

rengti tvarką atsisakė, nes „žemės reformos procesas eina

į pabaigą“.

Seimo kontrolierius, ištyręs A. D. skundą prieš Kauno Ø

apskrities viršininko administraciją (2008-03-06 pažyma

Nr. 4D-2007/4-1565) dėl sumokėtos įmokos už namų

valdos žemės sklypą neįskaitymo, padarė išvadą, kad iš

Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudoja-

mų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo

ir nuomos“ (Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442

redakcija) nuostatų nėra aišku, ar galima E. J. G. sumokėtą

įmoką už namų valdos žemės sklypą įskaityti A. D., nes šiuo

atveju gyvenamasis namas ir sumokėta įmoka buvo įgyti

ne iš asmens, kuris ją sumokėjo.

Seimo kontrolierius pažymėjo, kad neturėtų būti tokio tei-

sinio reguliavimo, kai draudžiama įskaityti už namų valdos

žemės sklypą sumokėtas įmokas, jeigu įmokos buvo įgytos

ne iš asmens, kuris jas įmokėjo, nebent toks reguliavimas

būtų objektyviai pagrįstas. Seimo kontrolierius Lietuvos

Respublikos Vyriausybei rekomendavo apsvarstyti galimy-

bę patobulinti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260

„Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų

pardavimo ir nuomos“ (Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo

Nr. 1442 redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą. Žemės ūkio

ministerija informavo, kad buvo parengtas Vyriausybės nu-

tarimo pakeitimo projektas.

Seimo kontrolierius, ištyręs piliečio V. A. skundą (2008-10-28 Ø

pažyma Nr. 4D-2007/4-762) ir padaręs išvadą, kad iš Kai-

šiadorių rajono gyventojų galimai neteisėtai renkamas

daugiabučių namų teritorijos priežiūros mokestis, apie tai,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių

įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir remdamasis Lie-

tuvos Respublikos Seimo 2006-06-27 nutarimo Nr. X-738

„Dėl Seimo kontrolierių įstaigos 2005 metų veiklos atas-

kaitos“ 3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Seimo

2007-05-15 nutarimo Nr. X-1132 „Dėl Seimo kontrolierių

54

įstaigos 2006 metų veiklos ataskaitos“ 2 straipsniu, infor-

mavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Kauno

apskrityje. Beje, dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos

priimtų norminių administracinių aktų, kuriais vadovaujan-

tis iš Kaišiadorių rajono gyventojų už daugiabučių namų

teritorijos priežiūrą renkamas mokestis, pripažinimo prieš-

taraujančiais kitiems teisės aktams ir pripažinimo negalio-

jančiais Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra kreipėsi į

teismą.

Seimo kontrolierius taip pat norėtų pasidžiaugti, kad paga- Ø

liau buvo išspręsta daugeliui Kauno miesto gyventojų aktu-

ali problema: savininkams grąžintose namų valdose daug

kur stovėjo valstybei priklausantys nefunkcionalūs pagal-

biniai pastatai. Dėl šių pastatų buvimo gyventojai negalėjo

formuoti namų valdos žemės sklypų. Dar 2007 m. Seimo

kontrolierius pateikė Vyriausybei pasiūlymą inicijuoti atitin-

kamų teisės aktų pakeitimus, kad grąžintų namų savininkai

galėtų įsigyti jų namų valdose stovinčius ūkio pastatus, pri-

klausančius valstybei. Sprendžiant šį klausimą Seimo kontro-

lierius aktyviai bendradarbiavo su Seimo nariais, ir belieka tik

pasidžiaugti, kad problemos svarba buvo suprasta ir priim-

tos reikiamos įstatymų pataisos: Valstybės paramos būstui

įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams moderni-

zuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių

pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymas ir

Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstaty-

mo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Pabrėžtina, kad jau įsigaliojus minėtoms įstatymų patai-

soms Seimo kontrolierius gavo bendrą Kauno miesto gy-

ventojų skundą, kuriame buvo keliama ūkio pastatų par-

davimo gyventojams problema. Atsižvelgdamas į priimtas

įstatymų pataisas, Seimo kontrolierius informavo gyvento-

jus, kad jie turi teisę įsigyti nuosavybėn jų namų valdose

stovinčius valstybei priklausančius ūkio pastatus.

SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTI TYRIMAI

2008 metais Seimo kontrolierius atliko tyrimus net tik

pagal pareiškėjų skundus, bet ir savo iniciatyva, vadovauda-

masis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstatymo

13 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu skundas gau-

tas žodžiu, telefonu ar Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų

piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus

teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemo-

nių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą

savo iniciatyva.

Seimo kontrolieriaus gaunami skundai rodė, kad ypač

daug problemų kyla dėl žemės reformos žemėtvarkos projek-

tų rengimo bei dėl žemės sklypų formavimo miestuose. Atsi-

žvelgdamas į gaunamų skundų šiais klausimais gausą, Seimo

kontrolierius pradėjo keletą tyrimų savo iniciatyva.

Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų papildy-

mų rengimo (2008-08-29 pažyma Nr. 4D-2008/4-709)

Minėta, kad daugiausia skundų Seimo kontrolierius gauna

dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaime. Pagal galiojantį

teisinį reguliavimą nuosavybės teisių atkūrimas į žemę kaime

vykdomas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Taigi nuo šių projektų rengimo kokybės ir spartos priklauso vi-

sas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Tirdamas pareiškėjų

skundus Seimo kontrolierius dažnai būdavo informuojamas,

kad nuosavybės teisių atkūrimas vienoje ar kitoje kadastro

vietovėje negali būti vykdomas, nes „dar nepaskelbtas žemės

reformos žemėtvarkos projekto papildymas“ arba „kadastro

vietovėje nėra kam atlikti projektavimo darbų“.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimo kontro-

lierius 2008-06-02 savo iniciatyva pradėjo tyrimą, siekdamas

išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Kauno, Panevėžio ir Utenos

apskričių viršininkai neskelbia žemės reformos žemėtvarkos

projektų papildymų. Tyrimo metu buvo raštu apklausti visų

Seimo kontrolieriaus kompetencijai priskirtų apskričių že-

mėtvarkos skyrių vedėjai, paprašyta pateikti informaciją, kiek

atitinkamame rajone yra kadastro vietovių, kada buvo skelb-

tas paskutinis atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos

žemėtvarkos projekto papildymas, kokios priežastys lemia,

kad iki šiol nepaskelbtas naujas projekto papildymas. Atlikus

tyrimą paaiškėjo kai kurios priežastys, dėl kurių nauji žemė-

tvarkos projektų papildymai nerengiami. Pavyzdžiui, kai kurio-

se kadastro vietovėse nauji žemėtvarkos projektų papildymai

nerengiami dėl to, kad gauta nedaug išvadų dėl lygiaverčių

žemės sklypų suteikimo; kai kuriose kadastro vietovėse že-

mėtvarkos projektų papildymų rengimas stringa dėl teisinio

reguliavimo problemų. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad

yra nemažai kadastro vietovių, kuriose paskutiniai žemės re-

formos žemėtvarkos projektų papildymai buvo skelbti prieš

dvejus metus ar dar seniau. Seimo kontrolierius padarė išvadą,

kad tokia padėtis nėra leistina, nes delsiant skelbti žemės re-

formos žemėtvarkos projektų papildymus yra vilkinamas nuo-

savybės teisių atkūrimo procesas, t. y. nukenčia ne tik konkre-

tūs asmenys, kuriems nuosavybės teisės turi būti atkurtos, bet

nevykdomas ir valstybės įsipareigojimas kuo greičiau baigti

žemės reformą. Konstatuota, kad labiausiai nepatenkinama

padėtis susiklosčiusi Kauno rajone (atsakingas Kauno rajono

žemėtvarkos skyrius) ir Ignalinos rajone (atsakingas Ignalinos

rajono žemėtvarkos skyrius).


Atlikus tyrimą apskričių viršininkams buvo pateiktos reko-

mendacijos dėl žemėtvarkos projektų papildymų rengimo, o

Vyriausybės vadovui buvo pateikta rekomendacija išanalizuo-

ti pagrindines žemėtvarkos projektų papildymų neskelbimo

priežastis ir imtis priemonių joms pašalinti.

Džiugu, kad apskričių viršininkų administracijos pareigūnai

atidžiai išnagrinėjo pateiktas rekomendacijas ir ėmėsi priemo-

nių situacijai pagerinti, o Žemės ūkio ministerija informavo,

kad apskričių viršininkams buvo pateikti konkretūs pasiūlymai

(dėl konkrečių kadastro vietovių), kaip paspartinti žemėtvar-

kos projektų papildymų rengimą. Šis Seimo kontrolieriaus ty-

rimas vertintinas kaip davęs išties nemažą postūmį rengiant

žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Dėl 3 mėnesių termino, skirto suformuoti žemės

sklypą, parengti jo kadastrinius matavimus ir patvir-

tinti planą, pagrįstumo (2008-08-29 pažyma Nr. 4D-

2008/4-708)

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2008-06-02

pradėjo tyrimą savo iniciatyva, siekdamas išsiaiškinti, ar

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d.

nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilie-

čių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūri-

mo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu nustatytas

3 mėnesių terminas suformuoti žemės sklypą, parengti šio

sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo

planą yra pagrįstas, t. y. ar savivaldybės administracijos di-

rektoriui įmanoma per 3 mėnesius atlikti minėtus veiksmus.

Ši tyrimą paskatino atlikti tai, jog, nagrinėdamas pareiškėjų

skundus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę, Sei-

mo kontrolierius nuolat konstatuodavo, kad minėtas 3 mė-

nesių terminas suformuoti žemės sklypą, parengti šio sklypo

kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo planą yra

pažeidžiamas. Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius nuo-

lat siūlydavo savivaldybių vadovams užtikrinti, kad nustatytų

terminų būtų laikomasi. Deja, padėtis negerėjo, tad Seimo

kontrolierius, darydamas prielaidą, kad nuolat fiksuojami ter-

minų pažeidimai yra ne pareigūnų, bet teisinio reguliavimo

problema, pradėjo tyrimą savo iniciatyva ir kreipėsi į Kauno

miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas

pateikti išsamią informaciją, kiek faktiškai trunka žemės skly-

pų formavimo ir kadastrinių matavimų atlikimų procedūros.

Gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos paaiškini-

mus, Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad realus minėtų

procedūrų atlikimo terminas yra maždaug 6 mėnesiai, o ne

3 mėnesiai, kaip yra nustatyta Vyriausybės nutarime. Toks

teisinis reguliavimas, Seimo kontrolieriaus nuomone, auto-

matiškai užprogramuoja teisės akto pažeidimą. Seimo kont-

rolierius pateikė nuomonę, kad teisinėje valstybėje negali

būti tokios situacijos, kai teisės normos yra nesilaikoma dėl

to, jog to tiesiog objektyviai neįmanoma padaryti. Atsižvelg-

damas į tai, Seimo kontrolierius kreipėsi į Vyriausybę, siūly-

damas apsvarstyti galimybę minėtą terminą pailginti. Seimo

kontrolieriui pateiktame atsakyme Žemės ūkio ministerija

išdėstė nuomonę, kad terminą ilginti netikslinga, nes net ir

jį pailginus žemės sklypų formavimo procedūros nepaspar-

tės. Žemės ūkio ministerijos nuomone, savivaldybės žemės

sklypų formavimui lėšų turi pakankamai, tereikia efektyviau

organizuoti darbą. Seimo kontrolieriaus nuomone, teisinė

problema šiuo atveju išliko: teisės aktas yra pažeidžiamas, tai

nuolat konstatuojama kontrolieriaus pažymose, tačiau nieko

keisti nenorima. Pabrėžtina, kad šiuo atveju iš valstybės ins-

titucijų pasigendama efektyvesnės kontrolės, t. y. valstybės

institucijos, kurios yra atsakingos už nuosavybės teisių at-

kūrimo į miesto žemę kontrolę, turėtų ieškoti mechanizmų,

kaip paspartinti žemės sklypų formavimo procesą. Seimo

kontrolierius taip pat pasigenda ir Kauno miesto savivaldy-

bės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanisti-

kos skyriaus pastangų šioje srityje.

Dėl informacijos apie Seimo kontrolierių veiklą

(2008-08-29 pažyma Nr. 4D-2008/4-122)

Seimo kontrolieriaus veiklos efektyvumą nemaža dalimi

lemia žinomumas apie Seimo kontrolierių ir jo vykdomas

funkcijas. Svarbu, kad kiekvienas asmuo žinotų, kur kreiptis,

kai pažeidžiamos jo teisės. Taigi Seimo kontrolieriaus galimy-

bė padėti žmonėms priklauso ir nuo to, kaip žmonės apie tą

galimybę yra informuoti. Susitikimuose su žmonėmis daž-

nai tekdavo išgirsti, kad apie Seimo kontrolierių jie sužinojo

ir draugų, kaimynų ar pažįstamų. Seimo kontrolieriaus nuo-

mone, labai svarbu, kad informacija apie galimybę kreiptis į

Seimo kontrolierių būtų pateikiama valstybės ir savivaldybių

institucijose, t. y. ten, kur galimi žmogaus teisių pažeidimai.

Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius 2008-02-01 savo

iniciatyva pradėjo tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar Seimo

kont rolieriaus kompetencijai priskirtose valstybės ir savival-

dybių institucijose asmenims yra teikiama informacija apie

Seimo kontrolierių veiklą, ir jeigu tokia informacija nėra tei-

kiama, – bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių instituci-

jomis informuojant asmenis apie galimybę dėl savo pažeistų

teisių ir laisvių gynimo kreiptis į Seimo kontrolierius. Tyrimo

metu buvo raštu apklausti visų Seimo kontrolieriaus kompe-

tencijai priskirtų valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai.

Apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus, buvo konstatuota, kad

asmenys Seimo kontrolieriaus kompetencijai priskirtose insti-

tucijose šiuo metu nėra pakankamai ir efektyviai informuoja-

mi apie galimybę kreiptis į Seimo kontrolierių. Atsižvelgdamas

į tyrimo išvadas ir į tai, kad apklaustų institucijų vadovai ma-

loniai sutiko bendradarbiauti, skleidžiant informaciją apie Sei-

mo kontrolierių veiklą, Seimo kontrolierius visų tyrimo metu

56

apklaustų institucijų vadovams pasiūlė: (1) savo institucijos

bei jos padalinių (pavyzdžiui, seniūnijų, skyrių ar įstaigų, kurių

steigėja yra apklausta institucija) skelbimų lentose pakabinti

plakatus, informuojančius apie Seimo kontrolierių veiklą ir (2)

savo institucijų tinklalapiuose, matomoje ir nesunkiai randa-

moje vietoje, paskelbti nuorodą į Seimo kontrolierių įstaigos

interneto tinklapį.

REIKŠMINGIAUSI SEIMO KONTROLIERIAUS ATLIKTI TYRIMAI PAGAL PAREIŠKĖJŲ SKUNDUS

Šioje dalyje pateikiamos reikšmingiausių Seimo kontro-

lieriaus atliktų tyrimų pagal pareiškėjų skundus santraukos.

Pateikiami tyrimai reikšmingi tuo, kad buvo konstatuoti ypač

šiurkštūs teisės aktų pažeidimai, buvo kreiptasi į atitinkamas

teisėsaugos institucijas ar išspręstos pareiškėjams ypač aktu-

alios problemos.

Dėl J. J., E. K. ir J. K. skundo prieš Panevėžio aps-

krities viršininko administraciją (2008-09-17 pažyma

Nr. 4D-2008/4-657)

Tai tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad valstybinė

žemė fiziniam asmeniui buvo perleista pažeidžiant galio-

jančių teisės aktų reikalavimus. Nepaisant to, jog valstybi-

nė žemė dar kelis kartus buvo perleista kitiems asmenims,

buvo imtasi priemonių, kad administraciniai aktai ir sando-

riai dėl žemės perleidimo būtų pripažinti negaliojančiais, o

neteisėtai perleistas valstybinės žemės sklypas – grąžintas

valstybei.

Lietuvos Respublikos Seimo narė Ramunė Visockytė Sei-

mo kontrolieriui perdavė pareiškėjų J. J., E. K. ir J. K. skundą dėl

Panevėžio apskrities viršininko administracijos pareigūnų ga-

limo biurokratizmo ir (ar) piktnaudžiavimo sprendžiant žemės

sklypų formavimo ir perleidimo privačion nuosavybėn klausi-

mus. Pareiškėjai skundėsi, kad J. K. buvo perleistas valstybinės

žemės sklypas prie Lėvens upės.

Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. K. Panevėžio

rajone, Piniavos kaime, buvusioje rekreacinėje teritorijoje prie

Lėvens upės, Panevėžio apskrities viršininko sprendimu buvo

suteiktas 0,26 ha ploto žemės sklypas. Atlikus iš J. S. nupirkto

žemės sklypo Maksvytiškių kaime kadastrinius matavimus pa-

aiškėjo, kad jo plotas yra mažesnis. Tyrimo metu taip pat pa-

aiškėjo, kad J. K įgytas valstybinės žemės sklypas per trumpą

laikotarpį kelis kartus buvo perleistas kitiems asmenims. Tyri-

mo metu taip pat buvo nustatyta, kad rengiant žemėtvarkos

projekto papildymą J. K. buvo įrašytas į pretendentų sąrašo

šeštąją eiliškumo grupę.

Seimo kontrolierius, įvertinęs galiojančius teisės aktus

(Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio

1 dalies (2004-07-15 redakcija) 6 punktas; žemės ūkio ministro

2006-04-20 įsakymu Nr. 3D-159 patvirtintos Žemės reformos

žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos

(redakcija, galiojusi iki 2008-08-14) 28.1.2 punktas), padarė

išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo J. K įrašyti į Panevėžio

apskrities viršininko įsakymu patvirtinto pretendentų sąrašo

šeštąją eiliškumo grupę.

Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos generaliniam

prokurorui Algimantui Valantinui pasiūlė apsvarstyti gali-

mybę kreiptis į teismą dėl Panevėžio rajone, Piniavos kaime,

esančio 0,26 ha ploto žemės sklypo perleidimo sandorių

pripažinimo negaliojančiais. Panevėžio apygardos prokura-

tūra informavo, kad kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą

dėl Panevėžio apskrities viršininko įsakymų panaikinimo ir jų

pagrindu atsiradusių pasekmių pašalinimo. Panevėžio apy-

gardos prokuratūra taip pat informavo, kad medžiagos rin-

kimo metu buvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių,

todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų

suklastojimo rengiant Paliūniškio kadastro vietovės žemės

reformos žemėtvarkos projektą ir priimant apskrities virši-

ninko įsakymus.

Dėl K. M. J. skundo prieš Kauno apskrities viršininko

administraciją ir Prienų rajono savivaldybės adminis-

traciją (2008-06-11 pažyma Nr. 4D-2008/4-306)

Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad Prienų rajono savival-

dybės pareigūnai vilkina atlikti jiems teisės aktais priskirtas

funkcijas, todėl pareiškėjai negrąžinama žemė Prienuose.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo pareiškėjos

K. M. J. skundą, kuriame ji paaiškino, kad yra pretendentė at-

kurti nuosavybės teises į žemę Prienuose, tačiau žemė natūra

negrąžinama.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą miesto žemė gali būti

grąžinama natūra tik tuomet, jeigu ji nėra valstybės išperkama

žemė ir kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina

natūra grąžintinų žemės sklypų planus. Skundo tyrimo metu

buvo nustatyta, kad buvusiam savininkui iki neteisėtos nacio-

nalizacijos priklausiusios žemėvaldos ribose yra keli žemės

plotai, kurie galėtų būti grąžinti natūra. Tokia išvada dėl ga-

limumo grąžinti natūra minėtus žemės plotus buvo padaryta

atsižvelgus į faktinę situaciją ir galiojantį teisinį reguliavimą

bei teismų praktiką dėl valstybės išperkamos žemės.

Tyrimo metu, aiškinantis, ar pirmiau minėti žemės plotai yra

priskirti valstybės išperkamai žemei, Prienų rajono savivaldybės

administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Da-

lia Joneliūnienė paaiškino, kad šie plotai kol kas nėra laikomi nei

valstybės išperkama žeme, nei natūra grąžintina žeme.


Seimo kontrolierius, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, pa-

darė išvadą, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos

pareigūnai vilkina atlikti teisės aktais numatytas procedūras.

Seimo kontrolierius pabrėžė, kad tokia situacija netoleruotina,

nes taip pakertamas pasitikėjimas valstybe ir teise. Vilkinant

atlikti procedūras pažeidžiami pretendentų į nuosavybės tei-

sių atkūrimą teisėti lūkesčiai, kad procedūros, reikalingos nuo-

savybės teisėms atkurti, bus atliktos nepažeidžiant teisės aktų

nustatytų terminų ir per kuo trumpiausią laiką. Dėl to būtina

skubiai imtis priemonių, kad Prienų rajono savivaldybės admi-

nistracijos pareigūnai nedelsiant, vadovaudamiesi pirmiau

minėtomis teisinio reguliavimo nuostatomis, apsispręstų, ar

yra pagrindas minėtas buvusios žemėvaldos teritorijas pripa-

žinti valstybės išperkama žeme, taip pat, kad būtų parengti ir

patvirtinti žemės sklypų, kurie nelaikytini valstybės išperkama

žeme, planai.

Seimo kontrolierius pareiškėjos skundą prieš Prienų rajono

savivaldybės pareigūnus pripažino pagrįstu ir rekomendavo

Prienų rajono savivaldybės merui Alvydui Vaicekauskui užtik-

rinti, kad nedelsiant būtų parengti ir patvirtinti laisvos (neuž-

statytos) žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei,

sklypų planai, taip pat, kad būtų pagrįstas natūra negrąžin-

tinos žemės priskyrimas valstybės išperkamai žemei. Prienų

rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas informavo, kad yra

rengiami natūra grąžintinos žemės sklypų planai.

Dėl J. Š. skundo prieš Panevėžio apskrities viršininko

administraciją (2008-09-15 pažyma Nr. 4D-2008/4-742)

Tai tyrimas dėl klausimų, susijusių su nuosavybės teisių

į kaimo žemę atkūrimu, sprendimo. Atlikus šį tyrimą ir tuo-

metinei Panevėžio apskrities viršininkei Gemai Umbrasienei

įgyvendinus Seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas

paaiškėjo, kad projekto autorė laisvos valstybinės žemės fon-

dui priskyrė ne visus žemės plotus. Dėl to Seimo kontrolierius

kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algiman-

tui Valantiną, prašydamas įvertinti, ar projekto autorės ir Pa-

nevėžio apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiks-

muose nėra nusikalstamos veikos požymių.

Pareiškėjas J. Š. Seimo kontrolieriui skundėsi dėl Panevė-

žio apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmų

sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į kai-

mo žemę atkūrimu. Pareiškėjo nuomone, Panevėžio aps-

krities viršininkės įsakymu patvirtintas pretendentų sąrašas

buvo sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiš-

kėjas skunde taip pat teigė, kad laisvos valstybinės žemės

plotai yra slepiami.

Atlikus skundo tyrimą pareiškėjo nuogąstavimai, kad pre-

tendentų sąrašas buvo sudarytas pažeidžiant teisės aktų rei-

kalavimus, nepatvirtinti. Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta,

kad Panevėžio apskrities viršininko administracija nesilaikė

informacijos apie laisvą valstybinę žemę skelbimo internete

reikalavimų. Seimo kontrolierius Panevėžio apskrities virši-

ninkei Gemai Umbrasienei taip pat pateikė rekomendaci-

jas, iš kurių viena buvo sudaryti komisiją laisvos valstybinės

žemės plotams Dembavos kadastro vietovėje identifikuoti,

nes pareiškėjas teigė, kad laisvi valstybinės žemės plotai yra

slepiami. Panevėžio apskrities viršininkė G. Umbrasienė, vyk-

dydama rekomendacijas, sudarė komisiją, kuri nustatė, kad

projekto autorė laisvos valstybinės žemės fondui priskyrė ne

visus žemės plotus. Pateiktos informacijos apie žemės plotų,

kurie turėjo būti priskirti laisvos valstybinės žemės fondui,

pagrindu kilo abejonių, ar projekto autorės ir Panevėžio aps-

krities viršininko administracijos pareigūnų veiksmuose nėra

nusikalstamos veikos požymių, todėl Seimo kontrolierius

raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą

Algimantą Valantiną, prašydamas juos įvertinti.

Dėl J. B. Ž. skundo prieš Kauno miesto žemėtvarkos

skyrių (2008-06-27 pažyma Nr. 4D-2007/4-357)

Šiuo tyrimu nustatyta, kad Kauno miesto žemėtvarkos sky-

rius vilkino pareiškėjos naudojamos namų valdos žemės skly-

po dalies pirkimo ir pardavimo dokumentų rengimą.

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi J. B. Ž. dėl Kauno

apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo depar-

tamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnų ga-

limo biurokratizmo. Pareiškėja skundėsi, kad yra vilkinamas

jai priklausančios namų valdos žemės sklypo dalies pirkimo

ir pardavimo dokumentų rengimas bei kad pareigūnai laikosi

išgalvotų formalumų.

Iš skundo tyrimo medžiagos buvo matyti, kad pareiškė-

ja 1993 m. pateikė prašymą išsipirkti jos naudojamo namų

valdos žemės sklypo dalį (kita žemės sklypo dalimi naudo-

josi O. M. K.) ir tais pačiais metais įmokėjo avansinę įmoką

valstybės vienkartinėmis išmokomis. Kauno apskrities virši-

ninko 2000 m. įsakymu namų valdos bendraturtėms buvo

nustatytos joms priklausančios žemės sklypo dalys ir O. M. K.

buvo parduota jai priklausanti žemės sklypo dalis. Vėliau dėl

žemės sklypo dalių nustatymo bei žemės sklypo dalies par-

davimo O. M. K. vyko teisminiai ginčai, kuriems pasibaigus,

Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštuose pareiškėjai

buvo pateikiama skirtinga informacija apie tai, ką ji turėtų

pateikti bei atlikti, kad su ja būtų sudaryta žemės pirkimo

ir pardavimo sutartis, t. y. vienuose raštuose teigiama, jog ji

privalo pristatyti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu

patvirtintą planą, kuriuo remiantis namų valdos bendratur-

tėms buvo atidalintas žemės sklypas, o kituose nurodoma,

kad turi atlikti jai priklausančių žemės sklypų kadastrinius

matavimus.

58

Tyrimo metu nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos

Respub likos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl

naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų parda-

vimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintų Naudojamų ki-

tos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos

taisyklių 2.7. punkto nuostatomis, Kauno miesto žemėtvarkos

skyrius pats turėjo kreiptis į Kauno miesto savivavaldybės

administraciją dėl pareiškėjai parduodamo naudojamo namų

valdos žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir kadastrinių

matavimų atlikimo, o ne reikalauti, kad tai atliktų pareiškėja.

Taigi, Seimo kontrolierius atkreipė Kauno miesto žemėt-

varkos skyriaus vedėjo dėmesį į nustatytus pažeidimus ir re-

komendavo išsiaiškinti, kokius dokumentus, vadovaujantis

nurodytomis Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu

Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės

žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, tu-

rėtų pateikti pareiškėja, bei užtikrinti, kad pareiškėjos naudo-

jamos namų valdos žemės sklypo dalies pirkimo ir pardavimo

dokumentų rengimas nebūtų vilkinamas.

Seimo kontrolieriaus rekomendacija buvo įvykdyta. Kauno

miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldy-

bės administraciją dėl pareiškėjos naudojamos namų valdos

žemės sklypo dalies detaliojo plano parengimo.

Dėl K. G. skundo prieš Birštono ir Prienų žemėtvar-

kos skyrių (2008-07-08 pažyma Nr. 4D-2008/4-407)

Seimo kontrolierius, įvertinęs šio skundo tyrimo metu su-

rinktą medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjui nepagrįstai

negrąžinama laisva (neužstatyta) Birštone esanti žemė ir Kau-

no apskrities viršininkui pasiūlė kartu su pretendentais spręsti

šį klausimą.

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas K. G. skundas dėl

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo

departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus parei-

gūnų galimo piktnaudžiavimo ir biurokratizmo sprendžiant

klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į buvusiam savinin-

kui J. M. Birštono mieste priklausiusią žemę atkūrimu. Pilietis

skundėsi, kad jam bei kitiems pretendentams nepagrįstai atsi-

sakoma grąžinti natūra žemės sklypą, esantį Birštone.

Tiriant skundą nustatyta, kad pretendentams natūra ne-

grąžinamas laisvas (neužstatytas) 14 arų žemės sklypas, esan-

tis Birštone, kadangi iškilo problemų sprendžiant privažiavimo

prie šio žemės sklypo suformavimo klausimą, nes žemės skly-

pas iš vienos pusės ribojasi su privačiu žemės sklypu, o iš kitų

trijų pusių jį supa statūs šlaitai.

Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus vedėja Dalė

Gulijeva Seimo kontrolieriui pateiktame paaiškinime nu-

rodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respu-

blikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtin-

tos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos

(toliau – Tvarka) 106 punktu, suformuoti natūra grąžinamos

laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudo-

ti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir

naudojimo būdą, t. y., pareigūnės teigimu, „turi būti sufor-

muotas realus įvažiavimas į formuojamą grąžinimui natūra

žemės sklypą“.

Pastebėtina, kad duomenų apie minėto žemės sklypo

paskirtį bei apie tai, kad be kelio žemės sklypo nebus galima

naudoti pagal nustatytą paskirtį, Seimo kontrolieriui nepateik-

ta. Be to, iš skundo tyrimo medžiagos nenustatyta, kad parei-

gūnai būtų svarstę kelio per su grąžintinu sklypu besiribojan-

čius žemės sklypus servituto nustatymo klausimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

4.124 straipsniu, kelio servitutas gali būti nustatytas įstaty-

mais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo numatytais

atvejais – administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos žemės

įstatymo 23 straipsnio 2 punkte ir Lietuvos Respublikos Vy-

riausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose

Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse

numatyta, kad apskrities viršininkas įsakymu nustato servitu-

tus valstybinės žemės sklypams, o servitutai privačios žemės

sklypams gali būti nustatomi savininkų tarpusavio susitarimu

arba teismine tvarka. Civilinio kodekso 4.126 straipsnyje taip

pat įtvirtinta, kad, jeigu savininkai nesusitaria dėl kelio servitu-

to nustatymo, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma nor-

maliomis sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį, daikto savi-

ninkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustaty-

mo teismo sprendimu. Taigi Seimo kontrolierius, remdamasis

minėtomis teisės aktų nuostatomis, informavo, kad į teismą

dėl servituto nustatymo galėtų kreiptis ir Kauno apskrities

viršininkas, kuris tuo metu patikėjimo teise valdė pareiškėjui

grąžintiną žemės sklypą. Be to, Seimo kontrolierius pastebėjo,

kad pareigūnai kartu su pretendentais galėtų apsvarstyti gali-

mybę dėl žemės sklypo grąžinimo natūra be suformuoto pri-

važiavimo (pvz., jei piliečiai patys pageidautų kreiptis į teismą

dėl servituto nustatymo arba piliečiams nutarus kitaip spręsti

patekimo į sklypą klausimą).

Seimo kontrolierius skundo tyrimo pažymoje pabrėžė,

kad atkuriant nuosavybės teises į žemę prioritetas teikiamas

žemės grąžinimui natūra, todėl Kauno apskrities viršininko

administracijos pareigūnai turėtų imtis visų galimų priemo-

nių, jog laisvas žemės sklypas pretendentams būtų grąžin-

tas natūra. Kauno apskrities viršininkui buvo pasiūlyta kartu

su pretendentais ieškoti abiem pusėms priimtino varianto

sprendžiant nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo klau-

simą; pareigūnas informavo, kad ketinama pretendentams

žemę grąžinti natūra.


Dėl G. Ž. skundo prieš Kauno apskrities viršininko

administraciją (2008-05-09 Nr. 4D-2008/4-187)

Šis tyrimas svarbus tuo, kad pareigūnai, spręsdami nuo-

savybės teisių atkūrimo klausimą ne visuomet laikosi teisės

aktuose nurodytų reikalavimų, todėl nuosavybės teisių atkū-

rimo piliečiams klausimas nėra sprendžiamas grąžinant žemę

natūra. Apskrities viršininko administracijos pareigūnai turė-

tų stengtis kuo daugiau žemės grąžinti natūra tikriesiems jos

paveldėtojams.

Pareiškėja G. Ž. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į bu-

vusio žemės savininko J. S. valdytą 2,63 ha ploto žemę, esančią

Kauno rajone. G. Ž. nuosavybės teisių į visą paveldimą žemę

atkūrimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes dalis žemės

buvo suteikta asmeniniam ūkiui. Skundo tyrimo metu pareiš-

kėjos skunde nurodytas aplinkybes pavyko pašalinti, nes as-

meninio ūkio naudotoja atsisakė savo asmeninio ūkio žemės

sklypo, kuris buvo pareiškėjos paveldimoje žemėje, ir Kauno

apskrities viršininko administracija atkūrė G. Ž. nuosavybės

teises į visą jai priklausantį žemės plotą. Seimo kontrolierius

pareiškėjos skundo tyrimą nutraukė, nes problema buvo iš-

spręsta gera valia, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui.

Dėl R. B skundo prieš Utenos rajono savivaldybės

administraciją (Nr. 2008-09-15 Nr. 4D-2008/4-725)

Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į tai, kad vietos savi-

valdos principai, tokie kaip atskaitingumo rinkėjams, veiklos

skaidrumo, viešumo ir reagavimo į gyventojų nuomonę,

įpareigoja savivaldybių institucijas priimant sprendimus ne

tik aiškinti, kas daroma, bet ir atsižvelgti į piliečių pareikštą

nuomonę.

Pilietė R. B. kreipėsi į Seimo kontrolierių, nurodydama, kad

Utenos rajono savivaldybės administracija neteisėtai nutrau-

kė socialinės pašalpos jai mokėjimą. Tyrimo metu nustatyta,

kad R. B. augina dvi nepilnametes dukras, todėl raštu kreipėsi į

Utenos rajono savivaldybę dėl socialinės pašalpos skyrimo. Sa-

vivaldybės administracija, teikdama socialinę paramą, privalo

teisės aktų nustatyta tvarka papildomai apklausti asmenis, ku-

rie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos gavimo ar gauna

šią paramą, išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus bei su-

rašyti buities tyrimo aktą. Tiriant skundą buvo nustatyta, kad

Utenos rajono savivaldybės administracijos pareigūnai surašė

buities tyrimo aktą apklausę tik kitus gyventojus (kaimynus).

Utenos rajono savivaldybės administracijos pareigūnai Seimo

kontrolieriui paaiškino, kad minėta pilietė nepasinaudojo gali-

mybe kreiptis į Garantinį vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų ga-

vimo. Seimo kontrolieriui pasidomėjus, paaiškėjo, kad išmoka

už vieną vaiką iš Garantinio vaikų fondo buvo mokama.

Seimo kontrolierius, ištyręs R. B. skundą, pripažino jį pagrįstu

bei rekomendavo Utenos rajono savivaldybės administracijos

pareigūnams patikrinti pareiškėjos pateiktus dokumentus bei,

laikantis teisės aktų reikalavimų, surašyti buities tyrimo aktą.

Utenos rajono savivaldybės administracija pripažino, kad

Socialinės rūpybos skyriaus specialistai nepakankamai išsiaiš-

kino bei įvertino pilietės R. B. gyvenimo ir buities sąlygas, ir

dėl to buvo nepagrįstai nutrauktas socialinės pašalpos mo-

kėjimas. Vėliau buvo priimtas sprendimas mokėti pareiškėjai

socialinę pašalpą.

Dėl G. A. skundo prieš Kauno apskrities viršininko administraciją (2008-03-12 Nr. 4D-2007/4-1566)

Tiriant šį skundą Seimo kontrolieriui buvo pateikti du skir-

tingi 1927 metų archyviniai dokumentai, kuriuose nurodyti

skirtingi buvusiam savininkui priklausiusios žemės plotai.

Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai, nepa-

reikalavę papildomų dokumentų, nuosavybės teises atkūrė į

mažesnį plotą. Į likusią žemės dalį nuosavybės teisė buvo at-

kurta kitiems piliečiams.

Pareiškėja G. A. skunde nurodė, kad turi teisę atkurti nuo-

savybės teises į 12 ha žemės, esančios Prienų rajone. Iš nuosa-

vybės teisių atkūrimui pateiktų archyvinių dokumentų buvo

nustatyta, kad pareiškėja bei kiti pretendentai iš tikrųjų turėjo

teisę atkurti nuosavybės teises į 12 ha žemės.

Seimo kontrolierius tyrimą nutraukė, nes tyrimo medžia-

gą perdavė Generalinei prokuratūrai ir pasiūlė apsvarstyti

galimybę dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą. Kau-

no apygardos prokuratūra su ieškiniu kreipėsi į Prienų rajono

apylinkės teismą.

DAUGIAUSIA ARBA ŠIURKŠČIAUSIUS PAŽEIDIMUS PADARIUSIŲ INSTITUCIJŲ PADALINIŲ SĄRAŠAS

Seimo kontrolierius 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimui

pateiktoje ataskaitoje išvardino institucijų padalinius, kurie,

kaip nustatyta pagal 2007 m. atliktus skundų tyrimus, padarė

daugiausia pažeidimų arba kurių pažeidimai buvo itin šiurkš-

tūs. Toks „nuodėmingųjų“ institucijų padalinių sąrašas sulaukė

nemažo atgarsio. Lietuvos Respublikos Seimo nariai, susipažinę

su šiuo sąrašu, kreipėsi į institucijų vadovus, prašydami įvertinti

pareigūnų veiksmus. Taigi galima manyti, kad tokio sąrašo su-

darymas yra prasmingas dalykas. Taip visuomenei suteikiama

informacija apie tai, kaip dirba tam tikrų institucijų padalinių

pareigūnai. Tokio sąrašo sudarymas taip pat verčia pareigūnus

„pasitempti“, tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigas. Deja, tenka

pripažinti, kad ne visi padalinių vadovai padarė reikiamas išva-

das, nes 2008-ųjų sąraše yra ne viena pernai paminėta pavardė.

Seimo kontrolierius taip pat pabrėžia, kad norėtųsi ir adekvačios

institucijų vadovų reakcijos, kad jie tinkamai įvertintų šiame są-

raše pateikiamus pavaldžius pareigūnus. Tai, kad kai kurie parei-

gūnai sąraše atsiduria jau antri metai iš eilės, rodo, jog institucijų

vadovai jų veiklos tinkamai neįvertino, nes pažeidimai, dėl kurių

jie buvo įtraukti į sąrašą, toliau daromi.

60

Nr. Institucijos padalinys Padalinio vadovas Priežastys, dėl kurių padalinys įtraukiamas į sąrašą

1. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius

Dalia JoneliūnienėNeformuojami žemės sklypai, skirti nuosavybės teisėms atkurti (2008-06-11 pažyma Nr. 4D-2008/4-306).

2. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Juridinis skyrius

Virginijus PociusŠiurkščiai pažeidžiant nustatytus terminus teikiami atsakymai pareiškėjams ir Seimo kontrolieriui (2008-07-03 pažyma Nr. 4D-2008/4-374).

3.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius

Tautvydas Tamošiūnas

Vilkinama žemės reforma, delsiama skelbti žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, nepakankamai kontroliuojami projektų autoriai (2008-08-29 pažyma Nr. 4D-2008/4-709).

4.

Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius

Arvydas Bagdonas

Vilkinama žemės reforma, delsiama skelbti žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, nepakankamai kontroliuojami projektų autoriai (2008-08-29 pažyma Nr. 4D-2008/4-709).

5.Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius

Nerijus ValatkevičiusNesilaikoma terminų, formuojant natūra grąžintinus žemės sklypus (2008-08-29 pažyma Nr. 4D-2008/4-708).

6.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius

Valdonė KuzmaitėNepakankama projekto autorių kontrolė (2008-09-15 pažyma Nr. 4D-2008/4-742).

PROBLEMOS

Seimo kontrolierius, naudodamasis įstatymo jam suteikta

teise teikti pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, kad nebūtų

pažeidžiamos žmogaus teisės, atkreipia dėmesį į tam tikras

spręstinas problemas, kurios kilo nagrinėjant skundus bei dis-

kutuojant su pareigūnais ir pareiškėjais.

1. Iki šiol neišspręsta problema dėl lygiaverčių žemės sklypų

suteikimo valstybinio parko ar valstybinio draustinio terito-

rijoje. Šį klausimą kelia tiek pareiškėjai, tiek pareigūnai: vieni

dėl to, kad jiems neatkuriamos nuosavybės teisės, o kiti dėl

to, kad dėl atitinkamų teisės aktų nebuvimo negali atkurti

nuosavybės teisių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-07-05

nutarime konstatavo, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nu-

statyta, kad lygiaverčiai žemės sklypai valstybiniuose par-

kuose gali būti suteikiami ir tiems asmenims, kurių žemės

sklypai buvo ne to valstybinio parko teritorijoje, bet kitur,

prieštarauja Konstitucijai. Po metų Konstitucinis Teismas

papildomai išaiškino, kad asmenys, kuriems priklausiusi

žemė buvo ne valstybinio parko teritorijoje arba buvo to

parko teritorijoje, tačiau jie tame parke nebegyvena, nega-

li būti laikomi turinčiais teisėtą lūkestį į lygiaverčio žemės

sklypo suteikimą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pataisos

buvo priimtos, tačiau Respublikos Prezidentui kilo abe-

jonių dėl jų konstitucingumo (įstatymo pataisose buvo

numatyta, kad lygiaverčiai žemės sklypai valstybiniame

parke gali būti suteikti ir tiems asmenims, kuriems valsty-

biniame parke žemę galima grąžinti natūra). Atsižvelgda-

mas į tai, Respublikos Prezidentas priimtą įstatymą vetavo.

Toks Prezidento žingsnis, Seimo kontrolieriaus nuomone,

yra visiškai suprantamas, antraip būtų sudarytos sąlygos

žemės „kilnojimui“ valstybinio parko teritorijoje, o tai taip

pat trukdytų valstybinių parkų, kaip ypač vertingų vietovių,

išsaugojimui.

Belieka tikėtis, kad Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgs

į Respublikos Prezidento pastabas ir Piliečių nuosavy-

bės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

16 straipsnį pakeis taip, kad jis neprieštarautų Lietuvos Res-

publikos Konstitucijai. Pabrėžtina, kad šio pakeitimo priė-

mimą būtina paspartinti.

2. Pastaruoju metu vis daugiau piliečių kreipiasi į Seimo

kontrolierių dėl galimai neteisėtai skaičiuojamo ir iš jų

renkamo daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos prie-

žiūros mokesčio (2008-07-08 pažyma Nr. 4D-2008/4-448,

2008-10-28 pažyma Nr. 4D-2008/4-762). Minėto mokes-

čio rinkimo tvarką nustato savivaldybių tarybos, kurių

veiklą tirti Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskirta.


Tačiau pažymėtina, kad Seimo kontrolierius, siekdamas

padėti Lietuvos gyventojams jų keliamu klausimu, rem-

damasis Lietuvos Respublikos Seimo 2006-06-27 nutari-

mo Nr. X-738 „Dėl Seimo kontrolierių įstaigos 2005 metų

veiklos ataskaitos“ 3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos

Seimo 2007-05-15 nutarimo Nr. X-1132 „Dėl Seimo kon-

trolierių įstaigos 2006 metų veiklos ataskaitos“ 2 straips-

niu, aktyviai bendradarbiauja su Vyriausybės atstovo Kau-

no apskrityje tarnyba bei Kaišiadorių rajono prokuratūra.

Taip pat pabrėžtina, jog Kauno apygardos administracinis

teismas 2008-01-17 sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas 2008-10-30 nutartimi pripažino,

kad mokestis iš Kauno miesto gyventojų už daugiabučių

namų teritorijos priežiūrą renkamas neteisėtai, kadangi fi-

ziniai ar juridiniai asmenys privalo prižiūrėti bei tvarkyti tik

įstatymo nustatyta tvarka jiems priskirtus žemės sklypus,

kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip parodė Seimo kontro-

lieriaus savo iniciatyva atliktas tyrimas, viena iš priežasčių,

dėl kurios žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami

vangiai, yra prastas projektų autorių darbas. Nacionalinė

žemės tarnyba, atsakydama į Seimo kontrolieriaus pateik-

tus pasiūlymus, pabrėžė, kad rajonų žemėtvarkos skyriai

netinkamai kontroliuoja projekto autorių darbą ir netaiko

teisės aktuose jiems numatytų sankcijų. Seimo kontrolie-

riaus nuomone, žemėtvarkos skyriai yra atsidūrę netinka-

moje padėtyje: viena vertus, jie turi kontroliuoti projektų

autorius ir, šiems nevykdant įsipareigojimų, nutraukti su-

tartis, tačiau, antra vertus, jie turi kuo greičiau užbaigti že-

mės reformą, o sutarties nutraukimas su projekto autoriu-

mi ar kvalifikacinio leidimo išdavimo panaikinimas reiškia

projektų rengimo atidėjimą. Tai galbūt viena iš priežasčių,

dėl kurios projekto autoriai kontroliuojami nepakankamai

griežtai. Kitaip sakant, problema ta, kad šiuo atveju tiek

vykdymas, tiek kontrolė yra sutelkta vienose rankose. Sei-

mo kontrolierius pabrėžia, jog nėra normalu, kad projekto

autoriai, nuo kurių veiklos priklauso žemės reformos vyk-

dymo tempai, praktiškai yra nekontroliuojami. Seimo kont-

rolieriaus nuomone, privalu šių asmenų kontrolę organi-

zuoti efektyviau. Pabrėžtina ir tai, kad projekto autoriams

turi būti taikomos žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje numatytos

realios sankcijos.

4. Seimo kontrolierius, tirdamas pareiškėjų skundus, susiduria

su dar viena labai aktualia problema. Nors pagal Viešojo

administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį yra drau-

džiama skundą persiųsti nagrinėti viešojo administravi-

mo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti

nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui,

kurių veiksmai yra skundžiami, tačiau dažniausiai skundas

yra perduodamas nagrinėti tam asmeniui, kuris yra skun-

džiamas. Tai paaiškinti nesunku: būtent skundžiamas parei-

gūnas geriausiai žino visą skunde nurodytą situaciją. Jokios

abejonės, tokio pareigūno paaiškinimai reikalingi, tačiau

jis neturi teisės atsakinėti į skundą. Tai turėtų padaryti kitas

administracijos pareigūnas, objektyviai išanalizavęs ir įver-

tinęs visą padėtį. Tokie institucijų ir pareigūnų veiksmai ke-

lia ypač didelį pareiškėjų nepasitenkinimą, nes pareigūnas,

tiriantis skundą, kuriame jis pats yra skundžiamas, objekty-

vaus tyrimo atlikti negali. Seimo kontrolieriaus nuomone,

šiai problemai vertėtų skirti didesnį dėmesį.

PABAIGA

Vyriausybė savo programoje yra nurodžiusi, kad visomis

teisinėmis priemonėmis sieks kuo labiau sumažinti biuro-

kratizmą, ypač verslo, švietimo, teismų ir teisingumo, viešųjų

pirkimų, švietimo, sveikatos apsaugos srityse. Seimo kontro-

lierius sveikina šį Vyriausybės siekį ir pabrėžia, kad geriausia

priemonė jam įgyvendinti būtų užtikrinti asmenų ir pareigū-

nų konstruktyvų bendradarbiavimą. Seimo kontrolierius yra

pasirengęs kuo glaudžiau bendradarbiauti ir prisidėti prie biu-

rokratizmo mažinimo. Tuomet neabejotinai pagerėtų ir pats

viešasis administravimas, o žmonių teisės būtų pažeidžiamos

kur kas rečiau.

Europos ombudsmenas N. Diamandouros nuolat pabrė-

žia, kad geras administravimas reiškia, jog pareigūnai privalo

padaryti daug daugiau, nei tik vengti elgtis neteisėtai. Todėl

svarbiausia yra pareigūnus šviesti, pradedant nuo tokių ele-

mentarių dalykų kaip bendravimo su pareiškėjais kultūra.

Seimo kontrolieriui tiriant pareiškėjų skundus, kartais susi-

darydavo įspūdis, kad pareigūnai ne padeda žmogui kuo grei-

čiau ir efektyviau išspręsti iškilusią problemą, tik dar labiau ją

padidina. Pareigūnas turėtų stengtis visomis išgalėmis padėti

žmogui, o ne galvoti, kaip kuo greičiau jo atsikratyti ar kaip

kuo ilgiau užvilkinti sprendimo priėmimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13

nutarime pabrėžė:

Pagal Konstituciją valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietu-

vos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi

būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai.

Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių

institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą

ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų

tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir / arba

kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos vals-

tybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija

62

netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos

sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institu-

cija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai Lie-

tuvos valstybės interesams ar pažeidžia Lietuvos valstybės

konstitucinę tvarką.

Pabrėžtina, kad nors vienai valstybės tarnybos sistemos

grandžiai veikiant netinkamai, nukenčia visa sistema, t. y.

atitinkama institucija gali iš tiesų veikti nepriekaištingai, efek-

tyviai spręsti žmonių problemas, tinkamai reaguoti į gautus

skundus ar prašymus, tačiau jei kuris nors vienas šios insti-

tucijos padalinys nuolat sistemingai pažeidinės teisės aktų

reikalavimus, nesiskaitys su žmonėmis, jie susidarys blogą

nuomonę apie visą instituciją ir apie visą valstybės tarnybos

sistemą. Todėl kiekvieno struktūrinio padalinio vadovui, kie-

kvienam institucijos vadovui turėtų rūpėti, kaip dirba jo paval-

diniai. Seimo kontrolierius, pateikdamas įvairius pasiūlymus,

atkreipia institucijos vadovo dėmesį į tam tikras institucijoje

esančias problemas, siūlo atlikti tam tikrus veiksmus, kurie

pagal teisės aktus privalo būti atlikti. Seimo kontrolieriaus

pateiktas pasiūlymas – tai ženklas, kad ne viskas atitinkamoje

institucijoje yra gerai. Seimo kontrolieriaus pareiga – duoti šį

ženklą, o kiekvienas institucijos vadovas, gavęs tokį ženklą, turi

imtis visų teisinių priemonių nurodytai problemai išspręsti.

Taigi valstybės tarnyba turi veikti kaip darni sistema, paremta

bendradarbiavimo, pavaldumo, teisės viršenybės, subsidiaru-

mo ir efektyvumo principais. Ombudsmenui šioje sistemoje

yra skirtas ypatingas uždavinys: iškelti viešumon faktus apie

pareigūnų daromus žmogaus teisių pažeidimus bei pasiūly-

ti šiuos pažeidimus ištaisyti. Tačiau tam, kad žmonių proble-

mos būtų išspręstos kuo efektyviau, kad žmonių teisės būtų

pažeidžiamos kuo rečiau, būtinas visų institucijų aktyvus

bendradarbiavimas.

63Seimo kontrolierės Virginijos Pilipavičienės veiklos ataskaita

Seimo kontrolierės

Virginijos Pilipavičienės

Seimo kontrolierė pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą ir Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis tyrė piliečių skundus dėl:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Vilniaus miesto, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų, Elektrėnų savivaldybių institucijų ir įstaigų

pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.


64

ĮŽANGA

Gero viešojo administravimo principų, jo standartų įtvir-

tinimas bei realus įgyvendinimas valstybės valdžios bei savi-

valdos institucijoms vykdant savo veiklą yra labai svarbūs bet

kurioje demokratinėje valstybėje. Seimo kontrolieriaus veiklos

tikslas yra ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą,

užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įs-

taigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Atkreiptinas

dėmesys į tai, jog Seimo kontrolierius savo veikla siekia apginti

ne tik konkretaus asmens viešojo administravimo srityje pa-

žeistas teises, kartu jis siekia užkirsti kelią tokio pobūdžio pa-

žeidimams ateityje, t. y. jis siekia gerinti viešąjį administravimą

apskritai.

Šioje ataskaitoje yra apibendrinami Seimo kontrolierės Vir-

ginijos Pilipavičienės 2008 metų darbo tiriant pareiškėjų skun-

dus dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus

apskrityje esančių savivaldybių institucijų pareigūnų veiksmų

(neveikimo) rezultatai. Didžiąją Seimo kontrolieriaus darbo

dalį sudaro individualių skundų tyrimas, tačiau ataskaitiniais

metais, kaip ir kiekvienais ankstesniaisiais, Seimo kontrolierė

vykdė tyrimus ir savo iniciatyva.

Jeigu 2007 metais Seimo kontrolierės iniciatyva buvo at-

likta išsami nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Vilniaus mieste

problemų ir jų sprendimo būdų analizė, tai ataskaitiniu laiko-

tarpiu, atsižvelgiant į savavališkų arba kitokių neteisėtų staty-

bų problematikos aktualumą, buvo atliktas išsamus statybų

valstybinės priežiūros, kaip vienos iš viešojo administravimo

sričių, įgyvendinimo Vilniaus apskrityje tyrimas.

Be to, greta skundų, susijusių su asmens teisės į nuosavybę

bei teisės į gerą viešąjį administravimą realizavimu, kurių skai-

čius jau ne vienerius metus išlieka didžiausias, ataskaitiniais

metais, kitaip negu ankstesniaisiais, nemažą dėmesį teko skirti

skundų dėl teisės į būstą įgyvendinimo, t. y. skundų, susijusių

su socialinio būsto nuoma, tyrimui.

Viena iš Seimo kontrolierės prioritetinių veiklos sričių

2008 metais buvo asmens teisės į tinkamą viešąjį admi-

nistravimą įgyvendinimo kontrolės stiprinimas. Tirdama

pareiškėjų skundus, Seimo kontrolierė, be skundžiamų

aplinkybių, papildomai tikrino bei vertino ir tai, kaip viešo-

jo administravimo institucijos konkrečioje situacijoje laikėsi

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei jo

įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, įgyvendino viešojo

administravimo, informacijos teikimo bei valstybės tarnybos

principus. Šį veiklos prioritetą padiktavo apibendrinti anks-

tesnių metų darbo rezultatai, kurie parodė nustatytų teisės

į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimų Seimo kontro-

lierės kontroliuojamose institucijose didėjimo tendenciją.

Atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio pažeidimų didėjimo

tendencija išliko ir per ataskaitinį laikotarpį, didelį dėmesį šiai

problemai skirti numatoma ir ateityje.

Seimo kontrolieriui siekiant padėti institucijoms gerinti

viešąjį administravimą svarbų vaidmenį atlieka prevencinis-

šviečiamasis darbas. Ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierė

seminare, skirtame apskričių viršininkų administracijų žemės

tvarkymo departamentų direktoriams ir kitiems apskričių

viršininkų administracijų žemėtvarkos specialistams bei Naci-

onalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos speci-

alistams, skaitė pranešimą apie piliečių skundų tyrimų metu

nustatytus pagrindinius viešojo administravimo institucijų

pažeidimus žemės tvarkymo sistemoje bei Seimo kontrolierių

pateiktas rekomendacijas šiems pažeidimams, jų priežastims

bei sąlygoms pašalinti, šių rekomendacijų tinkamo įgyvendi-

nimo svarbą ginant pažeistas piliečių teises bei gerinant vie-

šąjį administravimą, būtinumą skirti didesnį dėmesį Viešojo

administravimo įstatymo nuostatų tinkamam įgyvendinimui

bei pareigūnų etikai. Siekdama to paties tikslo, Seimo kontro-

lierė dalyvavo jau ne pirmus metus organizuojamuose susi-

tikimuose su tuomečiu Vilniaus apskrities viršininku Alfonsu

Macaičiu ir kitais atsakingais šios institucijos pareigūnais. Per

vieną iš susitikimų buvo aptartas 2007–2008 metais Žemės

tvarkymo departamentui bei žemėtvarkos skyriams Seimo

kont rolierės pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas, su žemės

reforma susijusių teisės aktų taikymo problemos ir kt. Kitas su-

sitikimas buvo skirtas viešojo administravimo valstybinės sta-

tybos priežiūros srityje problemoms ir tobulinimo kryptims

aptarti.

2008 metais buvo minima Jungtinių Tautų Organizacijos

Generalinėje Asamblėjoje priimtos Visuotinės žmogaus teisių

deklaracijos 60-ies metų sukaktis. Šios sukakties proga Seimo

kontrolierės veikla žmogaus teisių gynimo srityje buvo įvertin-

ta Lenkijos valstybės apdovanojimu – ordinu „Už nuopelnus

Lenkijai“ Karininko kryžiumi.

Koncentravimasis į bendrų platesniam asmenų ratui aktua-

lių problemų nagrinėjimą, kartu garantuojant atskirų asmenų

teisę apskųsti netinkamą valstybės ir savivaldybės pareigūnų

elgesį bei teisę į nešališką skundų tyrimą, taip pat prevenci-

nis-šviečiamasis darbas – tai yra tos kryptys, kurias Seimo kon-

trolierė sieks dar labiau plėtoti ateityje.

Pirmiau nurodyta Seimo kontrolierės veiklos sritis bei jos

gautų ir ištirtų skundų problematika sąlygojo ir šios 2008 metų

Seimo kontrolierės veiklos ataskaitos sandarą bei turinį. Atas-

kaita padalinta į 3 dalis, kuriose yra pateikti pagrindiniai statis-

tiniai duomenys apie gautus ir ištirtus skundus; pristatyti pa-

grindinių kategorijų skundų tyrimo rezultatai; pateikta infor-

macija apie ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierės pateik-

tas rekomendacijas ir jų įgyvendinimą. Seimo kontrolierė tikisi,

kad šioje ataskaitoje pateikta informacija pasinaudos Vilniaus

apskrities viršininko administracijos bei Vilniaus apskrities


savivaldybių institucijų pareigūnai ir ji prisidės prie šių insti-

tucijų veiklos, įgyvendinant priskirtas viešojo administravimo

funkcijas, tobulinimo bei prie asmenų teisės į gerą viešąjį

administravimą šiose institucijose tinkamo įgyvendinimo.

STATISTINIAI SKUNDŲ TYRIMO DUOMENYS

Gauti skundai

2008 metais Seimo kontrolierė gavo 311 skundų (į šį skaičių

pateko ir 5 tyrimai, kuriuos Seimo kontrolierė pradėjo savo ini-

ciatyva), iš kurių 84 buvo atsisakyta nagrinėti dėl to, kad juose

nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklausė Seimo kontrolieriaus

kompetencijai, skundą buvo tikslinga nagrinėti kitoje institu-

cijoje, skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba na-

grinėjamas teisme ir kitais įstatyme numatytais pagrindais.

Žemiau pateiktuose grafikuose ir diagramose esantys

duomenys, atspindintys gautų skundų bei Seimo kontrolie-

rės iniciatyva pradėtų tyrimų skaičiaus dinamiką 2006–2008

metais, rodo, jog 2006-aisiais ir 2007-aisiais buvo gautas

beveik vienodas skundų skaičius, o 2008 metais buvo gau-

ta maždaug 30 skundų daugiau; tai rodo piliečių aktyvumo

kreipiantis į Seimo kontrolierių dėl pažeistų teisių gynimo

didėjimo tendenciją.

Ištirti skundai

Ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierė ištyrė 232 skundus

(iš jų – ir 5 Seimo kontrolierės iniciatyva atlikti tyrimai). Tyrimus

baigus, buvo priimti 435 sprendimai, iš jų 209 sprendimai – skun-

dą pripažinti pagrįstu (48 proc.); 147 sprendimai – skundą atmesti

(34 proc.); 79 sprendimai – tyrimą nutraukti (18 proc.).

2006–2008 m. Seimo kontrolierės priimtų sprendimų skaičiaus ir turinio palyginimas

Iš grafiko duomenų matyti, kad Seimo kontrolierės priimtų

sprendimų skaičius 2008 metais išliko panašus kaip ir ankstes-

niais metais (per metus priimami vidutiniškai 429 sprendimai),

tačiau net 10 proc. padidėjo ištirtų skundų pagrįstumas. Tokį

ištirtų skundų pagrįstumo padidėjimą didžiąja dalimi sąlygojo

tai, kad ypač pagausėjo pagrįstų skundų dėl Vilniaus miesto sa-

vivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko admi-

nistracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros

departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo) (išsamūs duo-

menys pateikiami kitose ataskaitos dalyse).

Kasmet mažėjantis sprendimų nutraukti skundo tyrimą skai-

čius sietinas su Seimo kontrolierės darbo organizavimo nuola-

tiniu tobulinimu, prie kurio priskirtina ir gautų skundų turinio

analizė, siekiant aplinkybes, dėl kurių Seimo kontrolierius negali

nagrinėti skundo, nustatyti ne vykdant tyrimą, o iki jo pradžios.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrimas yra nutraukiamas ir tuo-

met, jei tarpininkaujant Seimo kontrolieriui skunde keliamos

problemos išsprendžiamos gera valia. Ataskaitiniais metais

Seimo kontrolierė dažniau negu ankstesniaisiais naudojosi tei-

se tarpininkauti, kad keliamos problemos būtų išspręstos gera

valia. Kaip matyti iš žemiau pateikto grafiko, šis skaičius daugiau

nei dvigubai viršijo 2007 metais dėl tos pačios priežasties nu-

trauktų skundų tyrimų skaičių. Seimo kontrolieriaus tarpinin-

kavimas yra reikšmingas tuo, kad padeda pareiškėjo problemą Savo iniciatyva pradėtų tyrimų skaičius

6

4

2

0

2006m.

2007m.

2008 m.

6

4

5

Skundų skaičius

290

300

310

320

280

270

260

2006m.

2007m.

2008 m.

283 280

311

Pagrįsti Priimta sprendimų

500

400

300

200

100

0Nepagrįsti Tyrimas

nutrauktas

2006m.

2007m.

2008 m.

447

109 99 79

405435

165

37% 39%24%38% 38%

24%

48%

34%18%

152209

154173 147

66

išspręsti pačiu operatyviausiu ir efektyviausiu būdu. Pažymė-

tina, kad dažniausiai institucijos geranoriškai atsižvelgdavo į

Seimo kontrolierės tarpininkavimą: Vilniaus apskrities viršinin-

ko administracija – 7 kartus, Vilniaus miesto savivaldybė – 6.

2008 metais, Seimo kontrolierei tarpininkaujant, dažniausiai

buvo nutraukiami tyrimai tokių skundų, kuriuose piliečiai nu-

rodydavo, kad pareigūnai nenagrinėja ar netinkamai nagrinėja

jų prašymus, skundus, neteikia prašomos informacijos, vilkina

atlikti žemės privatizavimo procedūras ir pan.

Iš 2008 metais Seimo kontrolierės ištirtų skundų 60 proc.

(262 sprendimai) sudarė skundai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei jos struktūrinių padalinių pareigūnų veiks-

mų, 40 proc. (172 sprendimai) – skundai dėl Vilniaus apskrities savivaldybių institucijų pareigūnų veiksmų.

Iš 209 sprendimų skundą pripažinti pagrįstu 124 sprendimai, arba 59 proc., buvo priimti dėl Vilniaus apskrities viršininko admi-

nistracijos pareigūnų ir 85, arba 41 proc., – dėl Vilniaus apskrities savivaldybių pareigūnų veiksmų.

Skundai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir jos struktūrinių padalinių

2006–2008 m. gautų pagrįstų skundų dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir jos struktūrinių padalinių palyginimas

Seimokontrolieriuitarpininkaujantskundekeliamosproblemosišspręstosgeravalia

68

101214

2006 2007 2008

420

Vilniaus apskrities viršininko

administracija

Teritorijų planavimo ir statybos

valstybinės priežiūros departamentas

Vilniaus r. žemėtvarkos

skyrius

Vilniaus m. žemėtvarkos

skyrius

Trakų r. žemėtvarkos

skyrius

50%

100%

40%

90%

20%

80%

30%

70%

10%

60%

0%

2006m.pagrįstųskundųprocentas



43%

36

10

36

12

816 14

60

14

620

3038

18

9

38%

64%

43%

56%51%

29% 36% 37%47%

54%45%

36%

47%

63%


0% 30% 40% 50%10% 20% 60% 70% 80% 90% 100%

Vilniaus apskrities viršininko administracija

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas

Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius

Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius

Trakų r. žemėtvarkos skyrius

Šalčininkų r. žemėtvarkos skyrius

Širvintų r. žemėtvarkos skyrius

Švenčionių r. žemėtvarkos skyrius

Elektrėnų žemėtvarkos skyrius

Ukmergės r. žemėtvarkos skyrius

13

16

2

3

2

2

1

4

23

15

10

5

2

38

18

9

2

1

4

1

1

81520

51230


2008 metais daugiausia ištirta ir pagrįstais pripažinta skundų dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (Apskrities vir-

šininkas A. Macaitis) bei jos struktūrinių padalinių: Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (skyrių vedėjai L. Bane-

vičiūtė ir L. Katkevičiūtė), taip pat Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (direktorius A. Kuisys)

pareigūnų veiksmų (neveikimo).

Skundų dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų (neveikimo) pagrįstumas 2008 metais

siekia 64 proc. (30 iš 47) (palyginti su 2007-aisiais, šis rodiklis padidėjo 26 proc.), o dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus –

51 proc. (38 iš 74) (palyginti su 2007-aisiais – sumažėjo) visų priimtų sprendimų.

Skundai dėl Vilniaus apskrities savivaldybių pareigūnų veiksmų

2006–2008 metais gautų pagrįstų skundų dėl Vilniaus apskrities savivaldybių palyginimas

2008 metais, kaip ir ankstesniaisiais, daugiausia ištirta ir pagrįstais pripažinta skundų dėl Vilniaus miesto savivaldybės admi-

nistracijos (administracijos direktorius G. Paluckas) pareigūnų veiksmų. Tokių skundų pagrįstumas nesiekia 50 proc., tačiau, paly-

ginti su 2007 metais, padidėjo 16 proc.

Išanalizavus kitų į Vilniaus apskritį įeinančių savivaldybių duomenis matyti, kad išnagrinėtų skundų dėl šių savivaldybių parei-

gūnų veiksmų skaičius, palyginti su skundų dėl Vilniaus miesto savivaldybės skaičiumi, nėra didelis, tačiau visoms grafike pateik-

toms savivaldybėms būdinga pagrįstų skundų daugėjimo tendencija.


0% 30% 40% 50%10% 20% 60% 70% 80% 90% 100%



Švenčionių r. savivaldybė

Šalčininkų r. savivaldybė

Širvintų r. savivaldybė

Ukmergės r. savivaldybė

Elektrėnų savivaldybė

Trakų r. savivaldybė

5

23

3

1

212

21

265064

216



Švenčionių r. savivaldybė

Širvintų r. savivaldybė

Šalčininkų r. savivaldybė

50%

100%

40%

90%

20%

80%

30%

70%

10%

60%

0%




37%

3612

236

101 564

6

5 3

3

63%67%

100%

50%

100%

12%

50%

60%

30%

46% 44%

68

Skundų grupavimo pagal problematiką bei Seimo kontrolierės rekomendacijas statistiniai duomenys pateikiami kitose atas-

kaitos dalyse.

Apibendrinant pirmiau pateiktus ištirtų skundų statistinius duomenis, konstatuota aiški tendencija, kad skundų dėl Vilniaus

apskrities viršininko administracijos bei jos struktūrinių padalinių ir Vilniaus apskrities pirmiau minėtų savivaldybių pagrįstumas

didėja, ir tai rodo, jog šių institucijų veikla įgyvendinant priskirtas viešojo administravimo funkcijas, yra tobulintina siekiant tikslo –

šiose institucijose užtikrinti asmens teisės į gerą viešąjį administravimą tinkamą įgyvendinimą.

Institucijoms tobulinant veiklą, atsižvelgtina ir į žemiau pateikiamus Seimo kontrolierės atliktų tyrimų rezultatus.

SKUNDŲ TYRIMO REZULTATAI

2006–2008 metais ištirtų skundų grupavimas pagal problematiką

Čia aptariami skundų pagal pirmiau nurodytas pagrindines skundų kategorijas tyrimų rezultatai.

Teisė į nuosavybę

Teisė į nuosavybę Teisė į tinkamą viešąjį administravimą

Teisė į saugią ir ekologišką aplinką

Teisė į būstą

50%

100%

40%

90%

20%

80%

30%

70%

10%

60%

0%

2006m.

2007m.

2008 m.

79 63 57

18% 16%13%

21 21 285% 5% 6%

56%

250 203 187

50%44%

68 97141

24%32%

15%

Nuosavybės teisės į žemę kaime atkūrimas 30%Nuosavybės teisės į žemę mieste atkūrimas 25%Valstybės (savivaldybių) turto valdymas, naudojimas, privatizavimas ir disponavimas 23%Žemės sklypo ribų nustatymas 10%Valstybinė žemės naudojimo kontrolė 5%Kiti žemėtvarkos klausimai 7%

30

2523

10

7 5


Iš pirmiau pateikto grafiko (2006–2008 metais ištirtų skun-

dų grupavimas pagal problematiką) matyti, kad ataskaitiniu

laikotarpiu, kaip ir kiekvienais ankstesniais metais, skundų dėl

teisės į nuosavybę pažeidimo išnagrinėta daugiausia ir jų dalis

bendrame skundų skaičiuje išlieka didžiausia, tačiau pastebi-

ma ir šios kategorijos skundų mažėjimo tendencija. Šią ten-

denciją didžiąja dalimi nulemia skundų dėl nuosavybės teisių

į žemę atkūrimo skaičiaus mažėjimas (šio mažėjimo priežastys

analizuojamos ataskaitos skyriuje „Nuosavybės teisių atkūri-

mas į žemę“), tačiau kartu konstatuotinas ir skundų dėl žemės

sklypų ribų nustatymo, dėl pareigūnų veiksmų vykdant vals-

tybinę žemės naudojimo kontrolę, nagrinėjant kitus žemėt-

varkos klausimus skaičiaus didėjimas. Skundų dėl valstybinės

žemės privatizavimo skaičius išlieka panašus į tą, koks buvo ir

ankstesniais metais, ir tai antroji pagal dydį skundų grupė (po

skundų dėl nuosavybės teisių atkūrimo).

Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę

Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę kaime y

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio mi-

nisterijos pateiktus statistinius duomenis 2009 m. sausio 1 d.

Vilniaus apskrityje nuosavybės teisės į kaimo vietovėje turėtą

žemę atkurtos 91,11 proc. (nuo piliečių, pateikusių visus do-

kumentus, prašymuose nurodyto ploto), o Lietuvos vidurkis

sudaro 97,48 proc.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 metais

skelbė žemės reformos žemėtvarkos projektų tęstinumus bei

rengė paskelbtus projektus, kuriuos patvirtinus bei įgyvendi-

nus Vilniaus apskrities teritorijoje faktiškai nelieka laisvo fondo

žemės. Seimo kontrolierės nuomone, tai yra pagrindinė prie-

žastis, dėl kurios mažėja piliečių skundų dėl nuosavybės teisių

atkūrimo į kaimiškoje teritorijoje buvusią žemę.

Daugiausia gaunama šios rūšies skundų dėl perduotinų

neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių žemės sklypų formavi-

mo bei jų įteisinimo bei su tuo susiujusių dokumentų (išvadų

ir kt.) rengimo.

Kaip ir ankstesniais metais, išliko aktualios žemės priskyri-

mo valstybės išperkamos kategorijai problemos. Seimo kont-

rolierė savo pažymose ne kartą yra pabrėžusi, kad valstybės

išperkamai žemė priskiriama tik tuo atveju, jeigu tai konkre-

čiai žemei yra realus, konkretus ir aiškiai išreikštas visuomenės

poreikis, kuris objektyviai negalėtų būti patenkintas, jeigu

nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.

Tą ne kartą nutarimuose yra konstatavęs Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas. Be to, visuomenės poreikiams reikalin-

gam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir

ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su te-

ritorinio planavimo dokumentu. Vadovaujantis šiomis nuosta-

tomis, valstybės išperkamai žemei priskirti žemę galima esant

dviem sąlygoms – tai realus jos poreikis ir įforminimas teri-

torijų planavimo dokumentuose. Skundų tyrimo metu buvo

nustatytas ne vienas atvejis, kai žemės priskyrimo valstybės

išperkamai nuosavybės teisių atkūrimo procese teisėtumas

kėlė pagrįstų abejonių, taip pat priskyrimas nebuvo įformintas

teritorijų planavimo dokumentuose. Tokiais atvejais būdavo

konstatuojami teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformą,

nuostatų, kartu ir pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą,

teisių pažeidimai.

Pavyzdžiui, ištyrusi Z. G. skundą, Seimo kontrolierė nusta-

tė, kad, vykdant Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos

žemėtvarkos projektą, dalis suprojektuoto perduoti neatly-

gintinai nuosavybėn žemės sklypo, kurio ribas ir plotą pareiš-

kėja jau suderino, nebus įteisinta, kadangi projekto derinimo

stadijoje buvo nuspręstą šį plotą priskirti paplūdimiui. Skundo

tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, jog ginčo že-

mės sklypas yra šalia (už) pareiškėjos namų valdos ir nesiribo-

ja su tvenkiniu (namų valdos žemės sklypas skiria šią teritoriją

nuo tvenkinio), t. y. jo reikalingumas ir galimybė naudoti pa-

plūdimio reikmėms kėlė pagrįstų abejonių. Be to, pareiškėjai

žemės sklypas buvo suprojektuotas žemėje, teritorijų planavi-

mo dokumentais nepriskirtoje valstybės išperkamai žemei, ji

teisės aktų nustatyta tvarka buvo pareiškusi savo sutikimą su

šio sklypo plotu bei ribomis, taigi buvo įgijusi teisėtą lūkestį,

jog būtent į šį sklypą bus atkurtos jos nuosavybės teisės. Atsi-

žvelgusi į šias bei kitas nustatytas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad

Vilniaus rajono savivaldybė teritoriją, jos manymu, reikalingą

paplūdimiui įrengti, patvirtino po Vyriausybės nustatyto ter-

mino, be to, į tai, kad nustatytas paplūdimio plotas nebuvo

pagrįstas planine medžiaga, kurioje būtų nustatytos visuo-

menės poreikiams reikalingo paplūdimio ploto ribos, Seimo

kontrolierė pareiškė nuomonę, jog, atsisakius įteisinti sklypą

pareiškėjai, būtų nusižengta ne tik teisės aktų reikalavimams,

bet ir konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui.

Vilniaus apskrities viršininko administracijai pasiūlyta kartu

su Vilniaus rajono savivaldybe rengiant Nemėžio kadastro

vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą

pakartotinai svarstyti ir spręsti klausimą dėl suprojektuoto

ginčo žemės sklypo viso ploto įteisinimo. Seimo kontrolierės

rekomendacija kontroliuojama.

Seimo kontrolierė, išnagrinėjusi J. D. ir K. S. skundą, atkrei-

pė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme yra įtvir-

tintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį žemė yra išperka-

ma valstybės, jeigu ji yra naudingųjų iškasenų naudojamų

telkinių teritorijoje, nors šiai žemei nėra realaus visuomenės

poreikio, o tik komercinis interesas. Valstybės išperkamiems

70

žemės plotams priskiriami ir išžvalgyti, tačiau faktiškai daug

metų nenaudojami žemės plotai. Seimo kontrolierė suabe-

jojo dėl tokio teisinio reglamentavimo atitikimo Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 46 straipsniams bei reko-

mendavo tuomečiams Lietuvos Respublikos Ministrui pirmi-

ninkui Gediminui Kirkilui ir Lietuvos Respublikos Seimo Kai-

mo reikalų komiteto pirmininkui Viktorui Rinkevičiui svarstyti

šio įstatymo nuostatų, nepagrįstai apribojančių pretenden-

tams galimybes susigrąžinti natūra žemę teritorijose, kuriose

faktiškai nėra išgaunamos naudingosios iškasenos ir kurioms

nėra realaus visuomenės poreikio, pakeitimo klausimą. Taip

pat buvo atkreiptas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus

Žimanto Pacevičiaus ir Lietuvos Respublikos konkurencijos

tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno dėmesys į galiojan-

tį teisinį reglamentavimą bei paprašyta pagal kompeten-

ciją įvertinti, ar įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės

aktų, reglamentuojančių naudingųjų iškasenų žvalgybą ir

naudojimą, nuostatos neprieštarauja sąžiningos konkuren-

cijos principams bei nesudaro sąlygų korupcijai. Su savo

išvadomis Seimo kontrolierė supažindino tuometį Lietuvos

Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Ri-

mantą Joną Dagį bei Valstybės kontrolierę Rasą Budbergytę.

Reikėtų pripažinti, kad tik Lietuvos Respublikos konkuren-

cijos tarnybos pirmininkas R. Stanikūnas atsižvelgė į Seimo

kontrolierės pateiktas rekomendacijas ir savo pastabas bei

pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų pateikė Lietuvos Res-

publikos Vyriausybei. Valstybės kontrolierė R. Budbergytė in-

formavo Seimo kontrolierę, kad atliekant audito procedūras

bus atsižvelgiama į pažymoje nurodytus faktus.

Nors nuosavybės teisių atkūrimo procesas artėja prie pa-

baigos, tačiau 2008 metų skundų tyrimo rezultatai patvirtina,

kad ir šiame etape yra nustatoma šiurkščių įstatymų ir kitų tei-

sės aktų pažeidimų, kartu ir pareigūnų biurokratizmo, netgi

piktnaudžiavimo, faktų. Pateikiame pavyzdį, kuris patvirtina,

kad Vilniaus priemiestinėse teritorijose, kur žemės sklypai

ypač patrauklūs komerciniu požiūriu, jų rinkos kaina yra dide-

lė, laisvo valstybinės žemės fondo apskaita tam tikrais atvejais

vykdoma aplaidžiai, nuosavybės teisių atkūrimo procesas bei

sklypų privatizavimas vykdomi pažeidžiant žemės reformos

procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pavyzdžiui, išnagrinėjus S. K. skundą, buvo nustatyta, kad

šiam piliečiui nuosavybės teisės, grąžinant žemę natūra, buvo

atkurtos pažeidus įstatymo reikalavimą į grąžinamą žemės

plotą įskaityti tokio pat dydžio asmens privatizuojamą namų

valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka

buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypą bei jo naudojamą asme-

niniam ūkiui žemės sklypą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad

piliečio paveldima žemė bei asmeniniam ūkiui suteikta žemė

yra toje pačioje seniūnijoje. Pažyma dėl nuosavybės teises pa-

tvirtinančių dokumentų bei sprendimas dėl nuosavybės teisių

pareiškėjui atkūrimo, grąžinant žemę natūra, buvo priimti

2004 metais, asmeninio ūkio žemės teritorijos žemėtvarkos

projektas buvo rengiamas 2002–2005 metais.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus

pareigūnams negalėjo būti nežinoma, kad kartu su nuosa-

vybės teisių atkūrimu piliečiui yra sprendžiamas ir asmeninio

ūkio žemės sklypų įteisinimo klausimas. Konstatuota, kad Vil-

niaus rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai, nustatę, kad

pareiškėjui į natūra grąžintiną žemę nepagrįstai neįskaityti

jo naudojami namų valdos bei asmeninio ūkio žemės sklypai,

ne tik nesiėmė priemonių patikslinti (panaikinti) sprendimą

dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o, be teisinio pagrindo, papil-

domai suformavo 2,61 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (iš jo

ir 0,62 ha žemės sklypą Vilniaus miesto ribose) bei rengė as-

meninio ūkio žemės privatizavimo bylą. Tokiais veiksmais pa-

reiškėjui buvo suteikti nepagrįsti lūkesčiai išsipirkti asmeninio

ūkio žemės sklypus bei šiurkščiai pažeistos jo teisės į gerą vie-

šąjį administravimą žemės reformos srityje. Seimo kontrolierė

padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administra-

cijos pareigūnų veiksmuose (neveikime), susiklosčius pirmiau

minėtai situacijai, galimai buvo piktnaudžiavimo tarnyba

požymių. Apie tyrimo rezultatus buvo pranešta Lietuvos Res-

publikos generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, ku-

ris Seimo kontrolierę informavo, kad Vilniaus rajono apylinkės

prokuratūroje dėl minėtų aplinkybių yra pradėtas ikiteisminis

tyrimas.

Pateiktas pavyzdys parodė, kad Vilniaus apskrities viršinin-

ko administracijos padaliniuose neveikia kontrolės mecha-

nizmai, žemės reformos darbai tam tikrais atvejais vykdomi

šiurkščiai pažeidžiant teisės nuostatas. Dėl to pažeidžiamos

piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises šioje kadastro

vietoje, teisės. Šiurkščius pažeidimus, netinkamo pareigų atli-

kimo faktus patvirtina ir šis pavyzdys.

Seimo kontrolierė, tirdama S. K., skundą nustatė, kad

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai, turėdami

giminystės ryšius su savininku įrodančius bei nuosavybės

teises patvirtinančius nustatyta tvarka pateiktus dokumen-

tus, du kartus pasiūlė piliečiui kreiptis į teismą dėl juridinę

reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl praleistų terminų

dokumentams pateikti atnaujinimo. Be to, sprendžiant že-

mės sklypo vietos nustatymo klausimą, t. y. kartografuo-

jant sklypo ribas, pilietis Vilniaus rajono Sudervės kadastro

vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui

UAB „Minorantė“ už šiuos darbus sumokėjo 910 Lt 25 ct, nors

šie darbai turėjo būti apmokėti valstybės lėšomis. Susitikimo

su Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnais

metu apie šį pažeidimą Seimo kontrolierė tiek raštu, tiek žo-

džiu informavo tuometį Vilniaus apskrities viršininką Alfon-

są Macaitį, tačiau šios institucijos pareigūnai, kuriems yra

priskirtos žemės reformos darbus vykdančių asmenų veiklos


kontrolės funkcijos, efektyvių priemonių, kuriomis būtų užti-

krintas beveik 1 000 Lt sumos grąžinimas piliečiui, taip pat

įvertinti UAB „Minorantė“ veiksmai, nesiėmė.

Seimo kontrolierė yra atkreipusi Vilniaus apskrities viršinin-

ko dėmesį į tai, kad daug pagrįstų skundų dėl žemės reformos

darbų vykdymo yra gaunama iš tų kadastrinių vietovių, kurio-

se šiuos darbus vykdo UAB „Minorantė“. Seimo kontrolierė ne

kartą siūlė Vilniaus apskrities viršininkui pagal kompetenciją

įvertinti UAB „Minorantė“ veiksmus, spręsti klausimą dėl že-

mės reformos darbų atlikimo sutarties nutraukimo bei kaltų

Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų atsa-

komybės klausimą. Tačiau tiriant vėlesnius skundus nustatytos

aplinkybės įrodo, kad situacija negerėja: teisės aktų pažeidimų

nemažėja, Vilniaus apskrities viršininko administracijos parei-

gūnai negriežtina kontrolės, nesprendžia kaltų pareigūnų at-

sakomybės klausimų.

Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę mieste y

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

duomenimis, Vilniaus apskrityje nuosavybės teisės į mieste

turėtą žemę 2009 m. sausio 1 d. atkurtos į 26,38 proc. prašy-

muose nurodyto ploto (šalies vidurkis – 64,99 proc.), Vilniaus

mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 12 proc., mažiausia že-

mės grąžinta Trakų mieste – 5,34 proc.

Reikėtų pabrėžti, kad, pirmiau minėtos institucijos duome-

nimis, 2007-01-01 Vilniaus apskrityje buvo atkurtos nuosavy-

bės teisės į 23 proc. prašymuose nurodyto ploto. Iš šių duo-

menų darytina išvada, kad per dvejus metus Vilniaus apskri-

ties miestuose nuosavybės teisės atkurtos tik į 3 proc. prašy-

muose nurodyto ploto, vadinasi, nuosavybės teisių atkūrimo

procesas, grąžinant miesto teritorijoje iki 1940 metų turėtą

žemę, vykdomas labai lėtai. Vilniaus apskrities viršininko admi-

nistracijos bei miestų savivaldybės administracijų pareigūnai

savo kompetencijos ribose turi imtis priemonių, kad žemės

grąžinimo procesas būtų vykdomas kuo sparčiau, bei aiškinti

piliečiams galimybes atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę,

siūlydami įstatyme numatytus kompensavimo būdus. Seimo

kontrolierės nuomone, tikslinga būtų svarstyti klausimą ir dėl

galimybės praplėsti kompensavimo už valstybės išperkamą

miesto žemę būdų sąrašą, kas jau buvo siūloma ankstesnių

metų darbo veiklos ataskaitose. Tuomet pretendentai galėtų

rinktis kitus kompensavimo būdus bei būtų paspartintas nuo-

savybės teisių atkūrimo procesas.

Apibendrinant 2008 metais ištirtų skundų dėl nuosavybės

teisių atkūrimo į miesto žemę rezultatus, paminėtina, kad pro-

blemos, kurios buvo aptariamos 2006–2007 metų ataskaitose,

tebėra tos pačios. Vienas iš pagrindinių dalykų, dėl kurių nuo-

lat būdavo skundžiamasi, yra (tam tikrais atvejais) netinkamai

vykdomos pareigūnų kompetencijai priskirtos funkcijos, to-

kiais veiksmais (neveikimu) pažeidžiant piliečių teises susigrą-

žinti iki nacionalizacijos turėtą žemę.

Pavyzdžiui, Seimo kontrolierė, išnagrinėjusi M. R. ir A. U.

skundą, nustatė, kad pareiškėjos teisės aktų nustatytais termi-

nais, t. y. iki 2003-12-31, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui

pateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšius su savininku

įrodančius dokumentus, kuriuos pareigūnai privalėjo nusta-

tyta tvarka išnagrinėti bei parengti pretendentėms pažymas

dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų arba infor-

muoti pareiškėjas apie trūkstamus dokumentus. Atliekant ty-

rimą buvo nustatyta, kad minėti dokumentai Vilniaus miesto

žemėtvarkos skyriuje buvo įvertinti ir jų trūkumas buvo nu-

statytas tik 2006 metais, t. y. po to, kai terminas nuosavybės

teises įrodantiems dokumentams pateikti buvo pasibaigęs,

ir netgi po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administraci-

jos direktorius nustatyta tvarka buvo patvirtinęs Novosiolkų

kaimo laisvos (neužstatytos) žemės plotus. Tuomečių Vilniaus

miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmus (neveikimą)

Seimo kontrolierė įvardino biurokratizmu bei atkreipė tuome-

čio Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio dėmesį į

tai, kad dėl pareigūnų neveikimo pareiškėjos neteko galimy-

bės atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra buvu-

siame rėžiniame Novosiolkų kaime, Vilniaus mieste. Seimo

kontrolierė konstatavo, kad pareiškėjos patyrė turtinę, o gali-

mai – ir neturtinę žalą. Joms buvo paaiškinta teisė nustatyta

tvarka reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Vilniaus apskri-

ties viršininko pareigūnai pripažino savo kaltę bei pareiškėjų

atsiprašė.

Valstybinės žemės privatizavimas

Per ataskaitinį laikotarpį aktualiausios išliko tos pačios, t. y.

su prie statinių naudojamų ne žemės ūkio paskirties žemės

sklypų privatizavimu susijusios, problemos, kurios buvo ap-

tartos 2007 metų ataskaitoje. Šioje ataskaitoje atkreiptinas dė-

mesys į vis dažniau kylančią valstybinės žemės sklypų, esančių

sodininkų bendrijų teritorijose, privatizavimo problemą.

Tiriant piliečių skundus buvo nustatyta, kad sodininkų ben-

drijose esama laisvų (nenaudojamų) valstybinės žemės sklypų

(jų naudotojai mirę, atsisakę sklypų ar pan.), kurie yra tinkami

sodininkystei ir kurių panaudojimo klausimas nėra išspręstas

arba yra sprendžiamas galimai pažeidžiant teisės aktų reika-

lavimus. Įgyvendinant Seimo kontrolierės rekomendaciją,

Vilniaus apskrities viršininkas organizavo vienos iš sodininkų

bendrijų žemės sklypų inventorizaciją. Inventorizuojant buvo

nustatyta, kad toje sodininkų bendrijoje yra 25 neprivatizuoti

ir nenaudojami žemės sklypai.

Skundų tyrimo rezultatai leido daryti išvadą, kad sodi-

ninkų bendrijų valdymo organai suteikia teisę naudotis, o

72

vėliau ir ne aukciono tvarka privatizuoti laisvus (nenaudo-

jamus) individualius valstybinės žemės sklypus sodininkų

bendrijų nariams, jau privatizavusiems turėtus sodo sklypus,

o žemėtvarkos skyriai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus,

leidžia privatizuoti po antrą žemės sklypą. Tokiais veiksmais

yra pažeidžiami ne tik teisės aktų reikalavimai, bet galimai

ir valstybės interesai. Sąlygos tokiems pažeidimams, Seimo

kontrolierės nuomone, susidaro dėl to, kad specialiaisiais

teisės aktais nėra reglamentuota disponavimo sodininkų

bendrijų teritorijose esančiais laisvais (nenaudojamais) in-

dividualiais valstybinės žemės sklypais tvarka (reglametuota

tik žemės sklypų, kurių pagal žemėtvarkos projektą ar deta-

lųjį planą neįmanoma suprojektuoti individualiais sklypais ir

nenumatoma naudoti bendrijos ar visuomenės poreikiams,

privatizavimo tvarka).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, žemės reformai einant į

pabaigą, laisvos (neužstatytos) žemės fondas, kuriame pilie-

čiams būtų galima projektuoti žemės sklypus nuosavybės tei-

sių atkūrimui, nėra pakankamas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę,

taip pat į tai, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilno-

jamąjį turtą atkūrimas, šio proceso greitesnis baigimas ir sie-

kimas teisingai bei realiai atlyginti piliečiams už jų sovietinės

okupacijos metais prarastą turtą yra viena iš prioritetinių Lie-

tuvos valstybės užduočių, manytina, kad į šį prioritetą turėtų

būti atsižvelgta ir sprendžiant laisvos valstybinės žemės pa-

naudojimo reglamentavimo klausimą. Vadinasi, specialiomis

teisės normomis reglamentuojant disponavimo sodininkų

bendrijų teritorijose esančiais laisvais (nenaudojamais) indivi-

dualiais valstybinės žemės sklypais tvarką, svarstytina galimy-

bė panaudoti šiuos sklypus piliečių nuosavybės teisių atkūri-

mo tikslams.

Šiuo metu Seimo kontrolierė, siekdama apibendrinti šios

kategorijos skundų tyrimais nustatytas aplinkybes bei šių tyri-

mų rezultatus, atlieka tyrimą savo iniciatyva.

Žemės sklypų ribų nustatymas

Išanalizavus 2008 metais gautus bei ištirtus piliečių skun-

dus dėl pažeidimų teisės į nuosavybę įgyvendinimo srityje,

konstatuotina, kad, palyginti su 2007 metais, padaugėjo pi-

liečių nusiskundimų dėl žemės sklypų ribų nustatymo (2007

metais tokio pobūdžio skundai sudarė 5 proc., o ataskaitiniais

metais – 10 proc.).

Seimo kontrolierės nuomone, šių skundų skaičiaus padi-

dėjimą sąlygojo teisės nuostatų, praplėtusių sąrašą atvejų, kai

reikalaujama žemės sklypų kadastrinių matavimų, įsigalioji-

mas nuo 2008-01-10, taip pat 2007–2008 metais suaktyvėjusi

žemės sklypų rinka, kartu itin padidėję žemėtvarkos skyrių

pareigūnų, vykdančių kadastro matavimų dokumentacijos

derinimo funkcijas, darbo krūviai. Atkreiptinas dėmesys į tai,

kad ataskaitiniu laikotarpiu nustatytų šios srities pažeidimų

pobūdis, palyginti su 2007 metais, iš esmės nepasikeitė (tokie

pažeidimai buvo išanalizuoti 2007 metų ataskaitoje).

Pateikiamas pavyzdys, iliustruojantis teisės aktuose įtvirtin-

to reikalavimo, kad žemės sklypų, kuriems atlikti kadastriniai

matavimai, ribos turi atitikti faktiškai naudojamas riboženkliais

pažymėtas ribas bei šių sklypų suformavimo dokumentus, pa-

žeidimą, kartu ir asmens teisės į tinkamą viešąjį administravi-

mą neužtikrinimą šiuo konkrečiu atveju.

Nagrinėjant Z. L. skundą buvo nustatyta, kad jo sutuok-

tinei S. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra

0,59 ha žemės sklypą. Atlikus sklypo kadastrinius matavimus,

leistinos paklaidos ribose buvo patvirtintos 0,6206 ha žemės

sklypo ribos, nors faktiškai namų valdos savininkai naudojosi

didesniu žemės plotu ir pagal galiojančius teisės aktus S. L. turi

pirmumo teisę pirkti šį viršplotį iš valstybės. Įvertinusi nustaty-

tas aplinkybes, taip pat ir tai, kad dalis žemės sklypo (0,09 ha)

buvo priskirta laisvo fondo žemei, Seimo kontrolierė padarė

išvadą, kad buvo pažeistas reikalavimas žemės sklypo plotą

apskaityti tomis pačiomis ribomis. Seimo kontrolierė taip pat

konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos

pareigūnai, derindami bei tvirtindami S. L. sklypo kadastrinių

matavimų dokumentaciją, savo pareigas atliko formaliai,

nepaaiškino savininkei jos pirmumo teisės leistiną matavi-

mo paklaidą viršijantį žemės plotą įsigyti nuosavybėn ir taip

šiurkščiai pažeidė S. L. teisę į gerą viešąjį administravimą. To-

kiais veiksmais pareigūnai užprogramavo naudotojos S. L. bei

piliečių, kuriems 0,09 ha žemės plotas buvo suprojektuotas

žemėtvarkos projekto rengimo metu, ginčą. Tokius Vilniaus

apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmus Sei-

mo kontrolierė įvertino kaip biurokratizmą bei konstitucinės

pareigos tarnauti žmonėms netinkamą įgyvendinimą. Seimo

kontrolierė, pasinaudodama tarpininkavimo teise, kreipėsi į

Vilniaus apskrities viršininką J. Vasiliauską, prašydama teisės

aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl 0,09 ha žemės virš-

pločio pardavimo S. L. Šios rekomendacijos įgyvendinimas

dar kontroliuojamas.

Su netinkamu žemės sklypų ribų nustatymu yra siejami ir

skundai dėl formuojamų namų valdų žemės sklypų ribų, taip

pat skundai, kuriuose pareiškėjai kelia klausimus dėl neracio-

nalių žemėnaudų suformavimo, jų nuomone, nepagrįsto pel-

kėtų, netinkamų žemdirbystei plotų įtraukimo į formuojamus

perduoti nuosavybėn sklypus ir pan.

Paminėtinas atvejis, kai formuojant namų valdos žemės

sklypą nebuvo laikomasi reikalavimo tokius žemės sklypus

kaimo vietovėje formuoti faktinio žemės naudojimo pagrindu,

t. y. į jo ribas nebuvo įtrauktas faktiškai naudojamas daržas.

Tiriant A. V. skundą buvo nustatyta, kad, vykdant Vilniaus

rajono Sudervės kadastro vietovėje žemės reformos darbus,

pareiškėjai buvo suformuotas 0,25 ha namų valdos žemės

sklypas. Į šį sklypą nebuvo įjungtas už ūkinių pastatų esančio

jos naudojamo daržo plotas. Atsižvelgdama į galiojantį teisinį


reglamentavimą bei tokio pobūdžio bylose suformuotą teis-

minę praktiką, Seimo kontrolierė siūlė tuomečiam Vilniaus

apskrities viršininkui Alfonsui Macaičiui iki Sudervės kadastro

vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo

spręsti A. V. naudojamo namų valdos žemės sklypo ribų bei

ploto patikslinimo klausimą, tačiau Vilniaus apskrities virši-

ninko administracijos pareigūnai atsisakė peržiūrėti sufor-

muoto namų valdos žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo

pagrįstumą, motyvuodami tuo, jog tokio ploto žemės sklypas

pareiškėjai buvo suteiktas 1992 metais, nors ši aplinkybė įsta-

tymų reikalavimus atitinkančiais dokumentais patvirtinta

nebuvo.

Apibendrinant šios kategorijos skundų pobūdį, atkreipti-

nas dėmesys į tai, kad 2008-12-07 įsigaliojo teisės aktų pakeiti-

mai, kuriais patobulinta ir žemės sklypų kadastrinių matavimų

atlikimo procedūrų, kartu ir apskričių viršininkų administracijų

pareigūnų funkcijų šiame procese, atlikimo tvarka bei termi-

nai. Tikėtina, kad šie teisinio reglamentavimo pakeitimai da-

rys teigiamos įtakos piliečių ir kitų asmenų teisių šioje viešojo

administravimo srityje tinkamam įgyvendinimui.

Valstybinė žemės naudojimo kontrolė

Tiriant šios kategorijos skundus yra nustatoma, kad valsty-

binę žemės naudojimo kontrolę vykdantys Vilniaus apskrities

viršininko administracijos pareigūnai, nustatę savavališką že-

mės užėmimą, užfi ksavę jį patikrinimo aktuose bei įpareigoję

asmenis pašalinti pažeidimus, nekontroliuoja šio įpareigojimo

vykdymo arba šią pareigą atlieka netinkamai. Pareigūnų del-

simas atlikti pareigas žemės naudojimo valstybinės kontrolės

srityje suponuoja ne tik ilgai trunkantį neteisėtą valstybinės

žemės naudojimą, bet, kaip rodo šis pavyzdys, pažeidžia ir kitų

piliečių teises.

Tiriant L. T. skundą buvo nustatyta, kad pareiškėjų nuosa-

vybės teisių atkūrimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes jų

pretenduojama susigrąžinti žemė buvo savavališkai užimta,

o Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnai žemės

naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas vykdė neoperaty-

viai ir neefektyviai. Šiuo atveju savavališko žemės užėmimo

faktas buvo užfi ksuotas 2007 metų birželio mėnesį; nuo to

laiko buvo surašyti keturi žemės naudojimo patikrinimo ak-

tai, tačiau administracinės teisės pažeidimo protokolas už

vengimą grąžinti savavališkai užimtą žemę buvo surašytas

tik 2008-12-16, t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo

pažeidimo fi ksavimo.

Seimo kontrolierė Vilniaus apskrities viršininko adminis-

tracijos pareigūnams yra pateikusi ne vieną rekomendaciją

dėl taikymo priemonių, kuriomis ateityje būtų užtikrintas

operatyvus ir efektyvus žemės naudojimo valstybinės kon-

trolės funkcijos įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad

Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai yra

Netinkamas skundo ar prašymo išnagrinėjimas 45%Prašymų nagrinėjimo terminų pažeidimas 19%Prašymų nagrinėjimo tvarkos pažeidimas 11%Teisės gauti informaciją pažeidimas 11%Teisės akto nevykdymas 6%Asmenų aptarnavimo tvarkos pažeidimas 4%Bendrų teisės į tinkamą viešąjį administravimą principų pažeidimas 4%

viai ir neefektyviai. Šiuo atveju savavališko žemės užėmimo

faktas buvo užfi ksuotas 2007 metų birželio mėnesį; nuo to

laiko buvo surašyti keturi žemės naudojimo patikrinimo ak-

tai, tačiau administracinės teisės pažeidimo protokolas už

19

45

11

64 4 11

nurodę, jog valstybinė žemės naudojimo kontrolė nukenčia

dėl žemėtvarkos skyriaus specialistų itin didelio darbo krū-

vio. Siekiant efektyviau vykdyti žemės naudojimo valstybinę

kontrolę, nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio Vilniaus miesto

žemėtvarkos skyriuje buvo įvestas naujas etatas. Reaguojant

į Seimo kontrolierės rekomendacijas, specialistai yra įspėti ir

dėl tarnybinės atsakomybės už priskirtų funkcijų valstybinės

žemės naudojimo srityje netinkamą įgyvendinimą.

Teisė į tinkamą viešąjį administravimą

Prie šios kategorijos skundų yra priskiriami tie skundai, ku-

riuose pareiškėjai nurodo galimus Lietuvos Respublikos vie-

šojo administravimo bei Teisės gauti informaciją iš valstybės

ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymų bei jų įgyvendina-

mųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Kaip matyti iš pirmiau pateikto grafi ko (2006–2008 metais

ištirtų skundų grupavimas pagal problematiką), skundų dėl

piliečių teisių į tinkamą viešąjį administravimą galimų pažei-

dimų skaičius ir jų dalis bendrame skundų skaičiuje kasmet

didėja. Tai leidžia daryti išvadą, kad piliečiai bei kiti asmenys vis

geriau suvokia teisės į gerą viešąjį administravimą valstybės ar

savivaldos institucijose turinį ir aktyviau ją gina.

Per ataskaitinį laikotarpį ištirtų skundų dėl teisės į tinka-

mą viešąjį administravimą pagrįstumas, palyginti su kitomis

skundų kategorijomis, yra didžiausias – t. y. 93 skundai iš 141,

arba 66 proc. visų ištirtų šios problematikos skundų. Dau-

giausia, t. y. 52 proc., asmens teisės į tinkamą viešąjį admi-

nistravimą pažeidimų buvo nustatyta tiriant skundus dėl

74

Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų (tarp

jų daugiausia struktūrinių padalinių – Teritorijų planavimo ir

statybos valstybinės priežiūros departamento (16 proc.) ir

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (14 proc.)) pareigūnų

veiklos (neveikimo); 48 proc. teisės į tinkamą viešąjį admi-

nistravimą pažeidimų nustatyta ištyrus Vilniaus apskrities

savivaldybių pareigūnų veiklą, daugiausia, t. y. 36 proc., pa-

žeidimų nustatyta ištyrus skundus dėl Vilniaus miesto savi-

valdybės pareigūnų veiksmų (neveikimo). Pagrindinės prie-

žastys, dėl kurių tokie skundai dažniausiai būdavo pripažįs-

tami pagrįstais, – kontroliuojamų institucijų nepakankamas

dėmesys gero viešojo administravimo principų, jo standartų,

kartu ir pareigos tarnauti žmonėms, įgyvendinimui bei, kaip

jau buvo minėta įžanginėje šios ataskaitos dalyje, Seimo

kontrolierės ypatingas dėmesys šios teisės įgyvendinimui

kontroliuojamose institucijose.

Pareiškėjų teisės į tinkamą viešąjį administravimą buvo pa-

žeistos institucijoms nagrinėjant jų prašymus bei skundus dėl

nuosavybės teisių į žemę mieste ir kaime atkūrimo, valstybi-

nės žemės pirkimo ir pardavimo, statybos valstybinės priežiū-

ros, savivaldybių socialinio būsto nuomos, valstybinės žemės

naudojimo kontrolės, paramos socialinės rizikos grupėms, te-

ritorijų planavimo ir dėl kitų dalykų.

Atlikus 2008 metais ištirtų skundų analizę nustatyta, kad

daugiausia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įsta-

tymo bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų įstatymo bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų

reikalavimų, kartu ir pareiškėjų teisės į tinkamą viešąjį adminis-

travimą, pažeidimų buvo padaryta pareigūnams netinkamai

išnagrinėjus skundą ar prašymą; pažeidus nustatytą prašymų,

skundų, pranešimų, nagrinėjimo tvarką bei terminus; buvo

nustatyta ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ins-

titucijoje tvarkos, bendrų viešojo administravimo principų bei

asmens teisės gauti informaciją pažeidimų.

Čia aptariami pagrindiniai Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatymo (toliau šiame skyriuje – Įstatymas)

bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų, kartu ir teisės į tinkamą vie-

šąjį administravimą, pažeidimai, suskirsčius į grupes.

Netinkamas skundo ar prašymo išnagrinėjimas

Netinkamai išnagrinėtu skundas (prašymas) dažniausiai

pripažįstamas nustačius, kad atsakymo į skundą (prašymą)

turinys neatitinka individualiam administraciniam aktui Įstaty-

mo nustatytų imperatyvių reikalavimų, jog individualus admi-

nistracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis

(faktais) ir teisės aktų normomis.

Tam, kad administracinis aktas atitiktų pirmiau nurodytus

reikalavimus, kartu ir gero viešojo administravimo kriterijus,

jis turi būti aiškus ir motyvuotas, jame nurodytas pagrindimas

teisės aktais neturi apsiriboti vien tik teisės aktų išvardijimu,

nenurodant, nei kokia konkrečia teisės norma ar normomis re-

miamasi, nei dėl kokių faktinių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad

būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priima-

mus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo praktikoje (aprobuotose nutartyse), į

kurią atsižvelgti privalo ir viešojo administravimo institucijos.

Čia pateikiami keli pavyzdžiai, kurie parodo, kad netinkamu

viešuoju administravimu laikytini tiek tokie atvejai, kai viešojo

administravimo institucija sprendimą priima remdamasi netei-

sėtais motyvais, tiek tokie, kai motyvai visiškai nenurodomi.

Į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi S. B., prašydamas

nuomojamame socialiniame bute pakeisti langą, tačiau

gavo atsakymą, kad šiuos darbus turi atlikti savo lėšomis. Sa-

vivaldybė tokį sprendimą motyvavo tuo, jog langų keitimas

yra priskirtinas einamajam remontui, kurį pagal nuomos su-

tartį turi atlikti nuomininkas. Seimo kontrolierė, išanalizavusi

teisės aktų reikalavimus bei faktines aplinkybes, nustatė, kad

būsto nuomos sutarties sąlygos neįpareigoja nuomininko

keisti buto langus, be to, šie darbai yra priskirtini kapitalinio

remonto, vadinasi, būsto atnaujinimo, darbams, todėl juos

atlikti turi būsto savininkas. Konstatuota, kad Savivaldybė

netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Atsižvelgiant į

Seimo kontrolierės rekomendacijas, buvo imtasi priemonių

pareiškėjo keliamai problemai išspręsti, t. y. buto langams

pakeisti.

Tiriant kitą, B. K., skundą buvo nustatyta, kad pareiškėja

Vilniaus miesto savivaldybės raštu buvo informuota, kad Sa-

vivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patal-

pų komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio

teismo sprendimą, posėdyje svarstė jos prašymą iš naujo ir

priėmė sprendimą neįrašyti jos į grįžtančių tremtinių sąrašą.

Vertindama šį sprendimą, Seimo kontrolierė, be kitų pažeidi-

mų, konstatavo ir tai, kad minėtas sprendimas nėra pagrįstas

nei įstatymų, nei kitų teisės aktų reikalavimais, nei faktinėmis

aplinkybėmis, t. y. absoliučiai nėra motyvuotas, nors teismas

savo sprendime, naikindamas ankstesnį sprendimą, akcen-

tavo individualaus administracinio sprendimo motyvavimo

būtinybę ir jo reikšmę. Seimo kontrolierė pateikė Savivaldybei

rekomendaciją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį

administracinį sprendimą. Rekomendacijos įgyvendinimas

tebėra kontroliuojamas.

Administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos pa-

reiškėjui nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nu-

rodyta apskundimo tvarka. Šie reikalavimai išplaukia iš kons-

titucinio valdžios tarnavimo žmonėms principo, kuris, be kita

ko, suponuoja ir viešojo administravimo institucijų pareigūnų

pareigą visapusiškai padėti asmeniui realizuoti jo teises, t. y.

informuoti asmenį apie jo problemos sprendimo būdus bei

teisinį reglamentavimą, ir panašiai. Pareiškėjo informavimas

apie dėl jo priimto administracinio akto apskundimo tvarką

yra taip pat labai svarbus, nes sudaro sąlygas asmeniui (kuris


mano, jog priimtas administracinis aktas yra neteisėtas, pažei-

džia jo teises) pasinaudoti teise ginčyti jį teisės aktų nustatyta

tvarka. Šių reikalavimų laikymasis yra neatsiejama gero vie-

šojo administravimo dalis, o jų pažeidimai iliustruojami šiais

pavyzdžiais.

Tiriant J. G. skundą buvo nustatyta, kad tuomečiai Vilniaus

rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai, nagrinėdami pa-

reiškėjo prašymus, nesuteikė jam išsamios informacijos apie

tvarką, kuria gali būti išspęstas jo keliamas žemės sklypo pa-

didinimo klausimas, ir dėl šių pareigūnų kaltės šis klausimas

nebuvo išspręstas 2001 metais, t. y. iki sklypo privatizavimo.

Atsižvelgus į tai, buvo konstatuotas pareiškėjo teisės į gerą

viešąjį administravimą pažeidimas.

Vilniaus rajono savivaldybės raštu V. P. buvo informuotas

apie tai, kad yra priimtas Savivaldybės sprendimas neišduoti

detaliojo planavimo sąlygų, tačiau šiame rašte nebuvo nuro-

dyta tokio sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai,

buvo konstatuotas Įstatymo nuostatos, kad informuojant

apie priimtą administracinės procedūros sprendimą turi būti

nurodoma sprendimo apskundimo tvarka, pažeidimas.

Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priim-

ti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Skundo nagri-

nėjimo administracinė procedūra baigiama administracinio

sprendimo priėmimu. 2008 metais buvo nustatytas ne vie-

nas atvejis, kai pareigūnai pareiškėjų atžvilgiu neįgyvendino

šio reikalavimo, t. y. skunde keliamų klausimų nenagrinėjo

(arba nagrinėjo ne visus) ir administracinio sprendimo dėl jų

nepriėmė.

A. S. skundo tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus rajono

žemėtvarkos skyriaus pareigūnai, nors jiems teisės aktais yra

pavestos žemės naudojimo valstybinės kontrolės, taip pat

žemės sklypų kadastrinių matavimų dokumentų derinimo

funkcijos, gavę skundą, kuriame buvo nurodyti konkretūs ga-

limai savavališko valstybinės žemės (bendrojo naudojimo ke-

lio) užėmimo faktai, taip pat išreikštos abejonės dėl tam tikrų

sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriems

atlikti kadastriniai matavimai, ribų neatitikimo generalinio

plano sprendiniams, šių faktų pagal kompetenciją netikrino

ir Įstatymo reikalavimus atitinkančio administracinio spren-

dimo nepriėmė. Toks Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus

tuomečių pareigūnų neveikimas – kompetencijai priskirtų

funkcijų neatlikimas – buvo įvertintas kaip pareiškėjų teisės

į gerą viešąjį administravimą pažeidimas.

Kito pareiškėjo J. V. skundo tyrimo pažymoje buvo kons-

tatuota, kad Vilniaus rajono savivaldybei pateiktas skundas

turėjo būti išnagrinėtas Įstatymo nustatyta tvarka, turėjo

būti atlikta administracinė procedūra ir turėjo būti patikrinti

skundo teiginiai dėl 2007-12-05 prašymo nagrinėjimo vilki-

nimo, dėl Savivaldybės pareigūno Z. Kodžio neetiško elgesio.

Skundo nagrinėjimas turėjo būti baigtas administracinės

procedūros sprendimo priėmimu ir šio sprendimo įteikimu

ar išsiuntimu pareiškėjai. Deja, tai nebuvo atlikta ir dėl tokio

neveikimo buvo pažeisti Įstatymo reikalavimai bei pareiškė-

jo teisės.

Skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarkos ir terminų pažeidimai

Kiekviena viešojo administravimo institucija, gavusi as-

mens skundą (prašymą), jį nagrinėti turi laikydamasi Įstatyme

bei jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos

bei terminų. Tinkamas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka, as-

mens skundų (prašymų) nagrinėjimas ir (nuo jo neatsiejamas)

pareiškėjo informavimas apie priimtus sprendimus yra svar-

būs asmens teisės į gerą viešąjį administravimą įgyvendinimo

toje institucijoje vertinimo kriterijai.

Vienas iš imperatyvių reikalavimų, kurių institucijos privalo

laikytis tam, kad būtų užtikrintas nešališkas ir objektyvus skun-

do nagrinėjimas, yra – nepersiųsti skundo nagrinėti viešojo

administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui, taip

pat neperduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar

darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Seimo kontrolierė,

gindama pareiškėjų teises ir siekdama gerinti viešąjį adminis-

travimą, ne vienos kontroliuojamos institucijos vadovams tei-

kė rekomendacijas dėl tinkamo šio reikalavimo įgyvendinimo,

o tuomečio Vilniaus apskrities viršininko A. Macaičio dėmesys

buvo atkreiptas ir į jo vadovaujamoje institucijoje pasikarto-

jančius tokio pobūdžio pažeidimus.

Pavyzdžiui, tiriant E. G. skundą buvo nustatyta, kad Vil-

niaus apskrities viršininko administracijai jos adresuoti skun-

dai dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros

departamento direktoriaus A. Kuisio veiksmų (neveikimo)

buvo perduoti nagrinėti tam pačiam pareigūnui, kurio veiks-

mai skundžiami. Įvertinusi šią aplinkybę, Seimo kontrolierė

padarė išvadą, kad skundą persiuntus nagrinėti pareigūnui,

kurio veiksmai yra skundžiami, buvo šiurkščiai pažeisti Įstaty-

mo reikalavimai, gero viešojo administravimo principai ir pa-

reiškėjos teisė į gerą viešąjį administravimą. To paties Įstaty-

mo reikalavimo pažeidimai buvo nustatyti ir tiriant V. J., A. G.

bei kitus skundus.

Pareiškėjai neretai skundžiasi tuo, kad į raštu paduotus

skundus (prašymus) negauna atsakymų raštu. Įstatymas ir

jo įgyvendinamieji teisės aktai nustato viešojo administra-

vimo subjektui pareigą raštu pranešti pareiškėjui apie dėl

jo rašytinių prašymų (skundų) priimtus sprendimus (spren-

dimų nepriėmimo priežastis), todėl, nustačius tokius faktus,

konstatuojamas skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarkos

pažeidimas.

Pavyzdžiui, A. B. skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad

į pareiškėjo prašymą Švenčionių rajono savivaldybė neatsa-

kė raštu, vadinasi, pažeidė pirmiau minėtą asmenų prašymų

76

nagrinėjimo viešojo administravimo institucijose tvarką. Sei-

mo kontrolierė kritiškai įvertino Švenčionių rajono savivaldy-

bės pareigūnų paaiškinimą, kad reikiama informacija pareiš-

kėjui buvo suteikta žodžiu, nes toks paaiškinimas neatitinka

Įstatymo bei įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų ir skun-

do tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių.

Jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų

priimti sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą kompetentingai

institucijai ir apie tai praneša asmeniui. Nagrinėjant asmenų

skundus, dažniausiai nustatomi skundo perdavimo kitai ins-

titucijai termino nesilaikymo arba neperdavimo faktai, tačiau

buvo nustatytas ir nepagrįsto skundo perdavimo nagrinėti

kitai institucijai atvejis.

Pavyzdžiui, tiriant I. P. skundą buvo nustatyta, kad Šalči-

ninkų rajono savivaldybės administracijai nebuvo teisinio

pagrindo persiųsti pareiškėjos skundą nagrinėti Vilniaus aps-

krities viršininko administracijai, nes šiai institucijai priskirtos

žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos neapima

klausimų, susijusių su tarp piliečių kylančių civilinio pobūdžio

ginčų nagrinėjimu.

Prašymai ir skundai viešojo administravimo institucijoje

turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institu-

cijoje. Tenka konstatuoti, kad viešojo administravimo instituci-

jos neretai pažeidžia ši terminą, skundus, prašymus nagrinėja

ilgiau negu numatyta, nustatyta tvarka neinformuoja pareiš-

kėjų apie jų skundų (prašymų) nagrinėjimo terminų pratęsi-

mą. Paminėtini itin šiurkštūs prašymams (skundams) nagrinėti

nustatytų terminų pažeidimai.

Pavyzdžiui, tiriant A. B. skundą buvo nustatyta, kad į pa-

reiškėjos prašymą, kuris Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje

buvo gautas 2007-12-06, atsakyta Vilniaus rajono žemėtvar-

kos skyriaus 2008-12-12 raštu, tai yra vėliau negu po metų.

Seimo kontrolierė konstatavo, kad Vilniaus rajono žemėtvar-

kos skyriaus vedėjos L. Banevičiūtės ir specialistės, rengusios

A. B. atsakymą, D. Kavaliauskienės veiksmais (neveikimu)

buvo šiurkščiai pažeisti nustatyti prašymų nagrinėjimo viešo-

jo administravimo institucijoje terminai, kartu ir pareiškėjos

teisė į gerą viešąjį administravimą. Tokie pareigūnų veiksmai

(neveikimas) buvo įvertinti kaip biurokratizmas. O štai V. P.

skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus rajono savi-

valdybės administracijos pareigūnai į du pareiškėjo prašymus

atsakė tik po 12 mėnesių.

Asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose tvarkos pažeidimai

Viena iš asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ins-

titucijoje rūšių yra jų aptarnavimas telefonu. Žiniasklaidoje

buvo pateikta informacija apie tai, kad pareiškėjams yra sun-

ku prisiskambinti (ypatingai pirmadieniais ir penktadieniais)

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo

departamento specialistams. Šie faktai sukėlė susirūpinimą

dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų aptarnaujant intere-

santus Vilniaus apskrities viršininko administracijoje. Seimo

kontrolierė, pasinaudodama teise teikti siūlymus (pastabas)

atitinkamoms institucijos ir įstaigoms dėl viešojo administra-

vimo gerinimo, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės ir laisvės

(netiriant konkretaus skundo), kreipėsi raštu į tuometį Vilniaus

apskrities viršininką Alfonsą Macaitį, prašydama imtis priemo-

nių žiniasklaidoje nurodytiems faktams išsiaiškinti bei pašalin-

ti. Seimo kontrolierė buvo informuota, kad Vilniaus apskrities

viršininko administracijos pareigūnų išplėstiniame pasitarime

(įvykusiame 2008-10-24) padalinių vadovams buvo nurodyta

departamentuose ir skyriuose užtikrinti tinkamą piliečių ap-

tarnavimą telefonu.

Aptariant asmenų aptarnavimo viešojo administravimo

institucijose problematiką, atsižvelgiant į Seimo kontrolierės

ataskaitinių metų darbo patirtį, atkreiptinas dėmesys į atskirus

atvejus, kai pareiškėjus buvo atsisakyta užregistruoti į priėmi-

mus jiems rūpimais klausimais pas institucijų vadovus. Pažy-

mėtina, kad, norint išvengti asmens teisių pažeidimų šioje

srityje, kiekvienos viešojo administravimo institucijos vidaus

dokumentuose turėtų būti nustatyti konkretūs atsisakymo

užrašyti į priėmimą pagrindai. Paminėtinas ir atvejis, kai asme-

nį be pagrindo ir pažeidus jo teises buvo atsisakyta užrašyti į

priėmimą dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo.

J. R. skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė, įvertinusi

motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta teikti J. R. pirminę teisinę

pagalbą, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą,

konstatavo, kad tai, jog pareiškėjui dešimtimis kartų, kaip tei-

gia Vilniaus miesto savivaldybė, buvo teikta pirminė teisinė

pagalba dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tar-

nybų veiksmų apskundimo, neužkerta pareiškėjui kelio kreip-

tis dėl pirminės teisinės pagalbos skundžiant kitus Valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiksmus, kurie,

pareiškėjo manymu, pažeidžia jo teises. Taip pat buvo atkreip-

tas dėmesys į tai, kad į kitus nurodytus motyvus turi būti at-

sižvelgiama kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant pirminės

teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo klausimą, parenkant

konkretų teisinės pagalbos teikimo būdą, bet tai negali būti

pagrindas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą kitais atve-

jais ateityje (nutraukti tolesnį teisinės pagalbos teikimą), kaip

tai buvo padaryta skunde nurodytu atveju. Atsižvelgdama į

pirmiau išdėstytus argumentus, Seimo kontrolierė padarė iš-

vadą, kad suteikti J. R. pirminę teisinę pagalbą (tą pačią dieną

arba užrašant į priėmimą kitą dieną) buvo atsisakyta nesant

Įstatyme numatytų teisinių pagrindų ir tokiais veiksmais

(neveikimu) Savivaldybės Teisinės pagalbos skyrius (vedėja

D. Stalnionytė) pažeidė Įstatyme nustatytą pirminės teisinės

pagalbos teikimo tvarką, kartu pažeidė ir J. R. teises šioje vie-

šojo administravimo srityje.


Bendrų viešojo administravimo principų įgyvendinimas

Savo veikloje, kartu ir nagrinėdami asmenų prašymus, vals-

tybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus tei-

sėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Įstaty-

me įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcin-

gumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavi-

mo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o

teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės

gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstai-

gų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, tei-

sėtumo ir objektyvumo principais. Seimo kontrolierė, tirdama

skundus, pareigūnų veiklą vertina ir šiuo aspektu.

Pavyzdžiui, A. B. skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad

Vilniaus apskrities viršininko įsakymu sudaryta tarpžinybinė

komisija pateikė išvadą, kuria be teisinio pagrindo siūlė pre-

tenduojamą susigrąžinti žemę priskirti valstybės išperkamos

kategorijai. Tokia išvada buvo pateikta neatsižvelgus tiek į

skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tiek į teisinį

reg lamentavimą, įpareigojantį tokią žemę grąžinti natūra.

Įvertinusi visas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, Seimo

kontrolierė konstatavo, kad komisijos pateiktos išvados nėra

pagrįstos objektyviais duomenimis (faktinėmis aplinkybė-

mis) ir teisės aktų nuostatomis, šios išvados, kurios yra ne-

palankios pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turto

paveldėtojams, o palankios savavališkai pastatytų statinių

naudotojams, savo turiniu kelia pagrįstų abejonių komisijos

ir atskirų jos narių, kurie yra Vilniaus apskrities viršininko

administracijos ir Švenčionių rajono savivaldybės adminis-

tracijos pareigūnai (tarnautojai), savo institucijoje atsakingi

už tam tikrą viešojo administravimo sritį, veiklos skaidrumu,

valstybės tarnybos principų, tokių kaip įstatymų viršenybės,

lygiateisiškumo, skaidrumo bei atsakomybės už priimtus

sprendimus laikymusi. Seimo kontrolierė pirmiau minėtų

pareigūnų veiksmus, kai jiems dalyvaujant tarpžinybinė ko-

misija priėmė nepagrįstą sprendimą, įvertino kaip piktnau-

džiavimą bei šiurkštų pretendento teisių į nuosavybės teisių

atkūrimą pažeidimą.

Kitu atveju, pareiškėja D. S. skundėsi, kad Vilniaus miesto

savivaldybėje buvo organizuotas posėdis, į kurį pareiškėja

buvo raštu pakviesta tik prieš kelias dienas, todėl dalyvauti

negalėjo. Pareiškėja manė, kad į minėtą posėdį ji turėjo būti

kviečiama telefonu, kurio numeris savivaldybės pareigūnams

buvo žinomas. Seimo kontrolierė, vertindama tokią situaciją,

nurodė, kad, nors Įstatyme nėra numatyta, kokiu būdu (raš-

tu ar telefonu) ir prieš kiek laiko asmuo, dėl kurio skundo yra

vykdoma administracinė procedūra, turi būti kviečiamas į

posėdžius, tačiau, atsižvelgiant į konstitucinį valdžios įstaigų

tarnavimo žmonėms principą bei viešojo administravimo ir

valstybės tarnybos principus, darytina išvada, jog D. S. į po-

sėdį, kuriame buvo svarstomi jos skunde keliami klausimai,

turėjo būti pakviesta tokiu būdu ir prieš tiek laiko, kad jai būtų

sudarytos sąlygos dalyvauti posėdyje. Atsižvelgusi į nustaty-

tas aplinkybes, Seimo kontrolierė pareiškėjos pretenzijas dėl

to, kad jai nebuvo sudarytos reikiamos sąlygos dalyvauti po-

sėdyje, pripažino pagrįstomis.

Teisė į saugią ekologišką aplinką

Nors bendras skundų dėl teisės į saugią ir ekologišką aplin-

ką skaičius ir jų dalis bendrame skundų skaičiuje kasmet ma-

žėja, tačiau šioje viešojo administravimo srityje nustatytų pa-

žeidimų išlieka daug, tą patvirtina ir didėjantis šios kategorijos

pagrįstų skundų kiekis (2008 m. – 56 proc.). Didžioji dalis šios

srities skundų yra susijusi su statybos valstybinės priežiūros

problematika, antroji pagal dydį grupė – teritorijų planavimo

valstybinės priežiūros problematika.

Statybos valstybinė priežiūra

Seimo kontrolierė, atsižvelgdama į gautą informaciją apie

galimus pažeidimus savavališkų statybų padarinių šalinimo

procese, 2007 metais nusprendė pradėti tyrimą savo iniciaty-

va dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Te-

ritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departa-

mento (toliau – Departamentas) pareigūnų veiksmų, vykdant

statybų valstybinę priežiūrą ir likviduojant savavališkų statybų

padarinius Vilniaus senamiestyje, įvertinimo. Šis tyrimas, kuris

susidėjo iš trijų savarankiškų tyrimų, kuriuos apibendrinus,

buvo surašyta 4-oji pažyma, atskleidė svarbius statybas regla-

mentuojančių teisės aktų pažeidimus, turinčius įtakos asmenų

teisės į saugią ir ekologišką aplinką užtikrinimui: savavališkos

statybos padarinių šalinimo vykdymo terminų pažeidimai bei

vilkinimas; statybos sustabdymo tvarkos pažeidimai; neefekty-

vus statybos sustabdymas; reikalavimų statytojams teisėtumo

problemos; įgaliojimų viršijimas; netinkamas dokumentų įfor-

minimas, jų apskaita bei dokumentų standartizavimo proble-

ma; nepakankama vidinė Departamento pareigūnų veiklos

kontrolė; nepakankama savavališkų statybų prevencija ir kt.

Savavališkos statybos padarinių šalinimo yvykdymo terminų pažeidimai bei vilkinimas

Tyrimo metu vertinant savavališkų statybų, Didžioji g. 15,

Vilniuje, padarinių šalinimo procesą buvo nustatyta, jog De-

partamento pareigūnai 6 mėnesius nesiėmė jokių valstybinės

statybos priežiūros veiksmų pašalinti savavališkos statybos pa-

darinius, taigi, vilkino savavališkos statybos padarinių šalinimo

78

procesą. Reikalavimas atstatyti parduotuvės, Didžioji g. 15,

vitrinų pirminę būklę buvo pateiktas praėjus 6 mėnesiams

po savavališkos statybos akto surašymo ir taip pažeistas nu-

statytas 1 mėnesio terminas tokiam sprendimui priimti. Taip

pat nebuvo patikrinta, ar reikalavimas įvykdytas laiku, į teis-

mą kreiptasi beveik po 6 mėnesių nuo reikalavimo įvykdymo

termino pabaigos – taip pareigūnai pažeidė nustatytus sa-

vavališkos statybos padarinių šalinimo reikalavimus ir vilkino

savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įstatymuose ir kituose

teisės aktuose nustatytą padarinių šalinimo procesą. Savava-

liškų statybų padariniai nepašalinti daugiau nei per vienerius

metus nuo savavališkos statybos akto surašymo, į teismą dėl

įpareigojimo nugriauti statinį kreiptasi tik po Seimo kontrolie-

rės pateikto reikalavimo pateikti ieškinio pareiškimo kopiją.

Vertinant savavališkų statybų, Užupio g. 28–13, Vilniuje,

padarinių šalinimo procesą buvo nustatyta, kad reikalavimas

dėl savavališkai pastatytos tvoros ir terasos panaikinimo buvo

pateiktas daugiau nei po 7 mėnesių nuo to momento, kai

Departamento pareigūnas A. Bacevičius turėjo galimybę tokį

reikalavimą pateikti. Be to, nustatyta, kad Departamento pa-

reigūnai per protingą terminą (pvz., 1 mėnesį) nepatikrino rei-

kalavimo įvykdymo, o į teismą kreiptasi beveik po 10 mėnesių

nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos.

Vertinant savavališkų statybų, Užupio g. 26, Vilniuje, padari-

nių šalinimo procesą nustatyta, kad Departamento pareigūnai

nuo 2006-09-05 iki 2007-10-08 (daugiau nei metus), atsižvelg-

dami į statytojo argumentus, jog dėl statybos sustabdymo jis

patyrė daug nuostolių (nors administracinė byla šiuo klausimu

tuo metu jau buvo nutraukta), nevykdė statybos valstybinės

priežiūros funkcijų statybos procese pažeidimų šalinimo srityje

ir iki tyrimo pabaigos nesikreipė į teismą (nes gavo prašymą pa-

kartotinio reikalavimo įvykdymo terminą atidėti). Taigi, Depar-

tamento pareigūnai faktiškai atidėjo reikalavimo įvykdymo ter-

miną pagal statytojo prašymą (skundą), nors teisės aktai jiems

nesuteikė teisės atidėti pateikto reikalavimo statytojui įvykdy-

mo termino. Buvo konstatuota, jog Departamento pareigūnai

galimai viršijo įgaliojimus, pažeidė statybos valstybinę priežiūrą

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vilkino ir vilkina ne-

teisėtos statybos padarinių šalinimo procesą.

Statybos sustabdymo tvarkos pažeidimai, yreikalavimų statytojui teisėtumo problemos, įgaliojimų viršijimas

Įvertinus pateiktus dokumentus (2007 metais atliktų dvie-

jų statybos patikrinimų aktus) buvo konstatuota, kad Depar-

tamento pareigūnai per 5 darbo dienas nuo statybos, Užu-

pio g. 26, sus tabdymo akto surašymo dienos nepatikrino, ar

statybos darbai yra nutraukti, taigi, jie pažeidė nustatytą sta-

tybos sustabdymo priežiūros tvarką. Pareigūnai, pateikdami

statytojui reikalavimą, nenurodė jo įvykdymo termino ir taip

pažeidė įstatymo reikalavimus bei sudarė palankias sąlygas pa-

žeidimų šalinimo vilkinimui. Be to, jei statytojas per nustatytą

terminą neįvykdo nurodytų reikalavimų, apskrities viršininko

administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nustatyto

termino pabaigos teikia teismui prašymą dėl pateiktų reikalavi-

mų vykdymo, o ne teikia statytojui pakartotinį reikalavimą, kaip

buvo nustatyta atliekant šį tyrimą (statytojui per metus buvo

pateikti du analogiško turinio reikalavimai – atstatyti padidin-

tus stoglangius bei terasą į projektinę padėtį). Taigi, padaryta

išvada, jog Departamento pareigūnas V. Januška, daugiau nei

po 13 mėnesių nuo pirmojo reikalavimo pateikimo teikdamas

pakartotinį reikalavimą, o ne inicijuodamas kreipimosi į teismą

procedūrą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Departamento pareigūnas A. Bacevičius, nustatęs sava-

vališkos statybos, Didžioji g. 15, faktą, pateikė statytojui rei-

kalavimą „nustatyta tvarka suderinti projektą ir gauti leidimą

rekonstrukcijai“ ir taip viršijo įgaliojimus, nes statytojui patei-

kė palankų, tačiau neteisėtą, t. y. teisės aktuose nenumatytą,

reikalavimą.

Netinkamas dokumentų įforminimas, ynetinkama jų apskaita ir dokumentų standartizavimo problema

Tyrimo metu buvo nustatyta, jog Departamento parei-

gūnai, surašydami savavališkos statybos, Didžioji g. 15, aktą,

nesilaikė teisės aktais nustatytos tvarkos (akte nenurodė rei-

kalavimo nedelsiant sustabdyti statybas, aktas nepasirašytas

ir neįteiktas statytojui). Įvertinus tai, jog Seimo kontrolierei

nebuvo pateiktas, pareigūnų teigimu, surašytas statinio sta-

tybos, Užupio g. 26, sustabdymo aktas, buvo padaryta išvada,

kad galimai šis aktas nebuvo tinkamai surašytas.

Tyrimų metu įvertinus Savavališkos statybos ir statinių su-

stabdymo aktų registro tvarkymo aplinkybes (dalis savavališ-

kos statybos aktų yra įregistruoti nenurodžius jų pagrindinių

duomenų (nenurodytas numeris, surašymo data, statytojo ir

statinio duomenys; nėra duomenų apie skirtas administraci-

nes nuobaudas, nėra žymų apie reikalavimų įvykdymą ir kt.),

atlikti įvairūs nepatvirtinti taisymai ir pan.) buvo padaryta išva-

da, kad savavališkos statybos bei statybos sustabdymo aktų

apskaita Departamente tvarkoma neskaidriai, netinkamai,

pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nevykdant pakankamos

vidaus kontrolės, taigi, yra sudaromos sąlygos pareigūnų pik-

tnaudžiavimui, vengimui vykdyti pareigas savavališkos staty-

bos padarinių šalinimo srityje.

Be to, tyrimų metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog De-

partamento pareigūnų surašyti reikalavimų dėl savavališkos

statybos padarinių šalinimo įvykdymo dokumentai bei sta-

tybos patikrinimo aktai iš viso nėra registruojami. Atsižvelgus


į pirmiau išdėstytas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad

netinkamai organizuota šios institucijos surašomų, sudaro-

mų dokumentų apskaita, taip sudaromos sąlygos neskaidriai

statybos valstybinės priežiūros veiklai bei pareigūnų piktnau-

džiavimams šioje srityje.

Tyrimų metu taip pat buvo nustatyta, jog Departamente

naudojamos ne mažiau kaip 4 reikalavimų statytojui pateiki-

mo formos.

Apibendrinus teisės aktų nuostatas ir nustatytas aplinkybes,

siekiant užtikrinti statybos valstybinės priežiūros proceso skai-

drumą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai

prie Aplinkos ministerijos buvo pasiūlyta inicijuoti Statybos

techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas.

Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ papildymą, patvirti-

nant apskričių viršininkų administracijų pareigūnų, vykdančių

statybos valstybinę priežiūrą, reikalavimų statytojams pateiki-

mo standartines formas, užtikrinant reikalavimo pateikimo ter-

mino nurodymą; nustatant apskričių viršininkų administracijų

pareigūnų, vykdančių statybos valstybinę priežiūrą, rengiamų

dokumentų (aktų) apskaitos (registravimo) tvarką. Pranešta, kad

atitinkami pakeitimai turėtų būti parengti Inspekcijos darbo

plane nustatytais terminais (2008 m. IV ketv.)

Netinkama savavališkų statybų prevencija y

Apibendrindama atliktus tyrimus, Seimo kontrolierė pažy-

mėjo, jog Departamentas neužtikrina efektyvios savavališkų

statybų prevencijos: savavališkų statybų, Didžioji g. 15 bei

Užupio g. 28–13, Vilniuje, valstybinė priežiūra buvo pradėta

vykdyti šias statybas užbaigus. Atsižvelgus į tai, Seimo kontro-

lierė pasiūlė Vilniaus apskrities viršininkui nustatyti ypatingų

statinių ir kitų statinių (ypač – Vilniaus senamiestyje) inspekta-

vimo tvarką, taip pat nustatyti savavališkų statybų prevencijos

vykdymo – reidų savavališkoms statyboms išaiškinti tvarką.

Nepakankama vidinė Departamento ypareigūnų veiklos kontrolė

Apibendrinus atliktus tyrimus bei atsižvelgus į tai, jog

Departamento pareigūnai savarankiškai sprendžia nemažai

statybos valstybinės priežiūros klausimų (nustato, ar statinio

statyba vykdoma pažeidžiant Statybos įstatymą ir kitus teisės

aktus, surašo statybos sustabdymo ar savavališkos statybos

aktus, nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylas dėl

administracinės nuobaudos paskyrimo, priklausomai nuo pa-

reigūno ankstesnio sprendimo teikia reikalavimus statytojui,

tikrina, ar reikalavimai įvykdyti ir kt.), buvo padaryta išvada, jog

Departamento direktoriaus pareiga kontroliuoti šio Departa-

mento pareigūnų veiklą yra ypač svarbi, ir konstatuota, kad

šios įstaigos direktorius A. Kuisys nepakankamai kontroliuoja

jam pavaldžių pareigūnų vykdomą statybos valstybinę prie-

žiūrą, netinkamai organizuoja Departamento veiklą, neužti-

krina šios veiklos skaidrumo. Taip pat konstatuota, kad būtina

tobulinti VAVA vidaus kontrolės sistemą šioje srityje, ypač – sa-

vavališkos statybos padarinių šalinimo srityje, ir taip užtikrinti

geresnę šios srities viešojo administravimo kokybę.

Neefektyvus kreipimosi į teismą proceso yorganizavimas

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Departamento nuos-

tatai, nei Departamento direktoriaus pareigybės aprašymas

nenustato direktoriaus pareigos ar teisės kreiptis į teismą dėl

Departamento pareigūnų statytojams pateiktų reikalavimų

įvykdymo ar savavališko statinio nugriovimo. Siekiant užtikrin-

ti operatyvesnį ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį savava-

liškos statybos padarinių šalinimo procesą, Vilniaus apskrities

viršininkui A. Macaičiui buvo pasiūlyta keisti nustatytą kreipi-

mosi į teismą tvarką ir deleguoti šią teisę Departamento direk-

toriui (šiam Seimo kontrolierės siūlymui buvo pritarta).

Seimo kontrolierė, baigusi tyrimą, pateikė konkrečius pa-

siūlymus ir rekomendacijas dėl priemonių, kurių būtina imtis

siekiant pašalinti nustatytus pažeidimus, jų priežastis ir sąlygas

(pasiūlymai dėl viešojo administravimo gerinimo, teisės aktų

tobulinimo, tarnybinės atsakomybės pareigūnams taikymo).

Nors į daugelį Seimo kontrolierės pateiktų rekomendacijų

buvo atsižvelgta, konstatuotina, kad kai kurie siūlymai, nors

motyvuotų prieštaravimų dėl jų ir nebuvo pateikta, taip ir liko

neįgyvendinti: pažeidimų padariusiems pareigūnams nebuvo

taikyta tarnybinė atsakomybė; nepatvirtinta savavališkų staty-

bų prevencijos (reidų, inspektavimo) vykdymo tvarka; neatlik-

tas Departamento 2006–2007 metų veiklos, tvarkant savava-

liškos statybos ir statybų sustabdymo aktų apskaitą, tyrimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolierė, ir atlikdama

kitus tyrimus, ne kartą nustatė Departamento pareigūnų nevei-

kimo, vilkinimo, statybos valstybinės priežiūros bei savavališkos

statybos padarinių pašalinimo neužtikrinimo faktų. Pabrėžtina,

kad ir po Seimo kontrolierės atlikto pirmiau nurodyto išsamaus

tyrimo savo iniciatyva buvo nustatyta esminių statybos valsty-

binė priežiūros tvarkos pažeidimų (netinkama prevencija bei

savavališkos statybos padarinių šalinimas, vilkinimas, ir kt.).

Skundų tyrimų metu taip pat buvo nustatyta pažeidimų ir

statinių pripažinimo tinkamais naudoti procese. Nagrinėjant

šio pobūdžio skundus, išaiškėjo ir su statinio pripažinimu tin-

kamu naudoti susijusios problemos, t. y. statytojo sutarties su

savivaldybe dėl infrastruktūros objektų plėtros sąlygų įgyven-

dinimo, savivaldybės atstovų nedalyvavimo pripažįstant tin-

kamais naudoti vieno ir dviejų butų namus problemos. Api-

bendrinusi vieno iš tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo

kontrolierė atkreipė tiek Vilniaus miesto savivaldybės, tiek

VAVA pareigūnų dėmesį į nepakankamai efektyvų šių viešojo

80

administravimo institucijų bendradarbiavimą bei pasiūlė Vals-

tybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplin-

kos ministerijos tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius

1–2 butų gyvenamųjų namų pripažinimą tinkamais naudoti,

išsprendžiant savivaldybių atstovų dalyvavimo šios paskirties

komisijų darbe klausimą. Pranešta, kad parengtas aplinkos mi-

nistro įsakymo projektas dėl STR 1.11.01:2002 „Statinių pripaži-

nimo tinkamais naudoti tvarka“ pakeitimo.

Nagrinėjant pareiškėjų skundus prieš Departamentą, iš-

aiškėjo ir naujos statybos defektų šalinimo statinio garantinio

termino metu problema. Seimo kontrolierė, išanalizavusi šio

klausimo teisinį reglamentavimą ir atsižvelgusi į problemos

aktualumą, padarė išvadą, kad tikslinga teisės aktuose, re-

glamentuojančiuose statybos valstybinę priežiūrą vykdančių

valstybės institucijų veiklą, nustatyti jų funkcijas bei įgalioji-

mus šioje srityje (kokius reikalavimus pareigūnai gali pateikti

statytojui, šių reikalavimų vykdymo kontrolės tvarka, ir pan.).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie

Aplinkos ministerijos viršininkei Laurai Nalivaikienei reko-

menduota apsvarstyti galimybę inicijuoti atitinkamus teisės

aktų papildymus. Pateikta informacija, kad į šį siūlymą bus

atsižvelgta rengiant naują reglamento „Statinių pripažinimo

tinkamais naudoti tvarka“ redakciją.

Teritorijų planavimo valstybinė priežiūra

Aptariant šios kategorijos skundus, paminėtini du pagrįs-

tais pripažinti skundai, kurių tyrimo metu išaiškėjo piliečių tei-

sių į tinkamą viešąjį administravimą teritorijų planavimo pro-

cese padaryti pažeidimai. Tiriant vieną iš šių skundų išaiškėjo

ir detaliųjų planų teikimo tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės

tarybai tvarkos ydingumas.

Pavyzdžiui, pareiškėjas R. P. ne kartą kreipėsi į Vilniaus

miesto savivaldybę dėl teismo sprendimo įgyvendinimo – dėl

sprendimo tvirtinti detalųjį planą priėmimo, tačiau Savival-

dybės administracijos pareigūnai neužtikrino detaliojo plano

tvirtinimo klausimo pateikimo Savivaldybės tarybai teisės

aktų nustatyta tvarka. Vienam Savivaldybės tarybos komite-

tui nepritarus detaliojo plano projektui, jis nebuvo teikiamas

tvirtinti Savivaldybės tarybai ir tokiu neveikimu buvo užkirstas

kelias teismo sprendimo tinkamam įgyvendinimui priimant

motyvuotą Savivaldybės tarybos sprendimą bei sudarytos są-

lygos pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo nustatytus termi-

nus Savivaldybės tarybos sprendimui šiuo klausimu priimti.

Seimo kontrolierė konstatavo, kad teismo sprendimo neįvyk-

dymas per vienerius metus duoda pagrindo abejoti pareigos

tinkamai tarnauti žmonėms įgyvendinimo kokybe.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir kiekvienais metais, pareiš-

kėjai skundėsi visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo

procese nuostatų pažeidimais.

Pavyzdžiui, tirdama R. Z. skundą, Seimo kontrolierė iš-

analizavo namo, J. Basanavičiaus g. 15/3, Vilniuje, gyven-

tojų teisių teritorijos detaliojo planavimo procese situaciją.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad

informacija apie rengiamą detalųjį planą nebuvo nustatyta

tvarka ir terminais pateikta visuomenei, buvo nustatytas per

trumpas terminas visuomenei susipažinti su numatomais šio

plano sprendiniais. Nepaisant to, kad faktiškai viešas detalio-

jo plano svarstymas įvyko praėjus nustatytam ir paskelbtam

terminui visuomenei susipažinti, apie pasikeitusią svarstymo

datą visuomenė papildomai nebuvo informuota. Apibendri-

nus nustatytas aplinkybes, buvo konstatuota, jog detaliojo

plano viešojo svarstymo procedūros pažeidimai galėjo suin-

teresuotiesiems asmenims sutrukdyti tinkamai įgyvendinti jų

teises teritorijos detaliojo planavimo procese (išreikšti savo

nuomonę, pateikti pasiūlymus dėl parengto detaliojo plano

projekto).

Tiriant aptariamos kategorijos – dėl teisės į saugią ir eko-

logišką aplinką – skundus, be jau anksčiau minėtų Seimo

kontrolierės siūlymų tobulinti teisės aktus, Seimo kontrolierė,

atsižvelgdama į žmogaus teisės į sveikas gyvenimo sąlygas,

kurios sudėtinės dalys yra norminė insoliacija ir tinkamas gy-

venamųjų patalpų natūralus apšvietimas, svarbą bei į tai, kad

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji

pastatai“ nuostatos, reglamentuojančios insoliacijos gyvena-

mosiose patalpose trukmę, tiek, kiek jose nėra numatyta, jog

nustatant insoliacijos trukmę įvertinamas saulės minimalus

spindulių kritimo kampas, galimai pažeidžia asmenų, į kurių

gyvenamąsias patalpas saulės spinduliai krenta tik smailiu

kampu, teises bei interesus, rekomendavo Lietuvos Respub-

likos aplinkos ir sveikatos ministerijoms pagal kompetenciją

pareikšti nuomonę dėl būtinybės keisti (pildyti) galiojančią

insoliacijos trukmės gyvenamosiose patalpose nustatymo

tvarką. Sveikatos apsaugos ministerija pritarė siūlymui keisti

insoliacijos gyvenamosiose patalpose trukmę, numatant sau-

lės spindulių kritimo kampą.

Teisė į būstą

Grupuojant skundus pagal jų problematiką, skundai dėl

teisės į būstą įgyvendinimo jau ne pirmus metus patenka į

ketvirtąją pagal jų skaičių skundų grupę. Ataskaitiniais metais,

kitaip negu ankstesniaisiais, kai vyravo skundai, susiję savival-

dybių pareigūnų veiksmais kontroliuojant daugiabučių namų

administratorių veiklą, ypač padaugėjo skundų dėl Vilniaus

miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų,

sprendžiant su socialinio būsto nuoma susijusius klausimus

(šios kategorijos pagrįsti skundai 2008 m. sudarė 25 proc.).


Savivaldybių socialinio būsto nuomos problematika

Aptariant šios kategorijos skundus, paminėtina, kad pa-

reiškėjai vis dažniau skundžiasi pernelyg ilgai, jų nuomone,

užsitęsiančiu socialinio būsto suteikimo procesu, jiems nesu-

prantamu eilės numerio sąraše socialiniam būstui gauti kiti-

mu, socialinio būsto suteikimu galimai nesilaikant eiliškumo,

socialinio teisingumo stoka ir pan.

Nagrinėjant tokio pobūdžio skundus buvo nustatyti atve-

jai, kai socialiniai butai keletą metų nebuvo remontuojami, ir

todėl nebuvo nuomojami asmenims, laukiantiems eilėse Sa-

vivaldybės socialiniam būstui gauti. Nustačius tokius faktus

buvo konstatuojamas asmenų, laukiančių eilėse Savivaldybės

socialiniam būstui gauti, teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.

Seimo kontrolieriui nesuteikta teisė vertinti savivaldybių ta-

rybų (kaip kolegialių institucijų) veiklą. Tačiau, vieno iš skundų

tyrimo metu kilus abejonių dėl Savivaldybės tarybos 2008-06-18

sprendimo Nr. 18-535 „Dėl butams Pelesos g. 77 / 9-2 ir Pele-

sos g. 77 / 9-3 bendro adreso suteikimo“, dėl privataus ir Savi-

valdybės socialinio būsto sujungimo teisėtumo bei dėl tolesnių

Savivaldybės ketinimų su privataus buto savininku sudaryti

sandorį dėl socialinio būsto nuomos ne eilės tvarka (galimai

pažeidžiant įstatymų reikalavimus bei kitų asmenų, laukiančių

eilėse Savivaldybės socialiniam būstui gauti, teises ir teisėtus

interesus), Seimo kontrolierė medžiagą perdavė Vyriausybės at-

stovui Vilniaus apskrityje Jurgiui Jurkevičiui. Vyriausybės atsto-

vas ėmėsi veiksmų pagal kompetenciją ir pateikė Savivaldybės

tarybai teikimą minėtą sprendimą panaikinti.

Šis pavyzdys patvirtina Savivaldybės pareigūnų, spren-

džiančių socialinio būsto nuomos klausimus, padarytus itin

šiurkščius teisės aktų pažeidimus:

Seimo kontrolierė atliko išsamų tyrimą pagal G. V. bei R. B.

skundą dėl galimo Savivaldybės pareigūnų biurokratizmo su-

teikiant socialinį būstą, Arklių g. 20–2, Vilniuje. Pareiškėjoms

kėlė abejonių, ar šio socialinio būsto nuomininkė A. M. atitinka

įstatymo keliamus reikalavimus asmenims, norintiems išsinuo-

moti socialinį būstą, ar socialinis būstas jai suteiktas teisėtai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundo tyrimo metu paaiš-

kėjo, jog socialinio būsto, Arklių g. 20–2, Vilniuje, nuominin-

kės šeimai Savivaldybė anksčiau buvo išnuomojusi dar du

socialinius būstus A. Mickevičiaus g. 23–4 bei Apkasų g. 9–17,

Vilniuje.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad išnuomojant A. M. šeimai

trijų kambarių socialinį būstą, A. Mickevičiaus g. 23–4, Vilniu-

je, ji tuo metu nebuvo įrašyta į nė vieną Savivaldybės sąrašą

socialinio būsto nuomai, abu sūnūs buvo pilnamečiai, tačiau

teismo nebuvo pripažinti šeimos nariais. Todėl buvo padaryta

išvada, kad socialinis būstas, A. Mickevičiaus g. 23–4, Vilniuje,

A. M. buvo skirtas pažeidžiant įstatymus ir asmenų, laukiančių

eilėse socialiniam būstui gauti, teises ir teisėtus interesus. Sa-

vivaldybei nepratęsus šio socialinio būsto nuomos sutarties,

šis teisės pažeidimas buvo pašalintas. Savivaldybės taryba

tam pačiam asmeniui be eilės išnuomojo ir socialinį būstą,

Apkasų g. 9–17, Vilniuje. Vėliau A. M. šio buto atsisakė savo

noru, prašė pagerinti gyvenimo sąlygas.

Seimo kontrolierė, nagrinėdama trečiojo socialinio būsto,

Arklių g. 20–2, Vilniuje (Senamiestyje,) suteikimo teisėtumo

klausimą, taip pat konstatavo, kad socialinis būstas A. M. (šei-

mai) 2008-02-15 buvo suteiktas be eilės (A. M. eilės numeris

bendrajame sąraše socialinio būsto nuomai 2008 m. buvo

870-asis), taip pat nustatė ir kitus šiurkščius pažeidimus, pa-

darytus išnuomojant šį būstą. Seimo kontrolierė atkreipė dė-

mesį į tai, kad Savivaldybės lėšomis bute buvo atliktas eina-

masis remontas, nors pagal prieš šį remontą sudarytos buto

nuomos sutarties sąlygas jį atlikti turėjo nuomininkas savo

lėšomis.

Įvertinus Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus,

organizuojant socialinių būstų A. M. (šeimai) suteikimą bei pri-

imant sprendimus šiais klausimais (socialinis būstas A. M. ir jos

dviem suaugusiems sūnums be eilės suteikiamas keletą kartų,

terminuotos socialinio būsto nuomos sutartys virsta ilgalaikė-

mis (2003–2009 m.) ir pan.), buvo konstatuota, kad šio tyrimo

metu nustatytais atvejais Savivaldybės administracijos parei-

gūnai negerbė viešojo administravimo bei vietos savivaldos

veiklos principų, pažeidė konstitucinį asmenų lygiateisiškumo

principą, kadangi vienai šeimai sudarydavo išskirtines sąlygas

naudotis Savivaldybės socialinio būsto fondo butais.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Savivaldybės administra-

cijos direktorius G. Paluckas, turėdamas informacijos, tačiau

nepaisydamas to, jog Seimo kontrolierė atlieka tyrimą dėl

minėto Savivaldybės socialinio būsto suteikimo, taip pat į

tai, kad atsakingi Savivaldybės administracijos pareigūnai

ne kartą projektus dėl socialinio būsto A. M. šeimai suteikimo

tvirtino su pastabomis dėl jų neatitikimo teisės aktų reikala-

vimams, ir toliau aktyviai organizuoja (vadovauja Komisijai,

inicijuoja jos įsakymų ir Kolegijos protokolinių nutarimų pro-

jektų rengimus) prieštaraujančių įstatymams teisės aktų ren-

gimą ir priėmimą.

Seimo kontrolierė konstatavo, kad socialinio būsto,

Arklių g. 20–2, Vilniuje, suteikimo procesas buvo organizuo-

jamas neskaidriai, pažeidžiant viešojo administravimo tikslus

ir principus, todėl šią informaciją nuspręsta perduoti Lietuvos

Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai.

Seimo kontrolierė atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės

mero Juozo Imbraso dėmesį į nustatytus Vilniaus miesto savi-

valdybės administracijos darbuotojų biurokratizmo faktus ir

siūlė imtis priemonių, kad ateityje panašaus pobūdžio pažei-

dimai, suteikiant socialinius būstus, nepasikartotų, bei reko-

mendavo įstatymų nustatyta tvarka išspręsti socialinio būsto,

82

Arklių g. 20–2, Vilniuje, nuomos nutraukimo klausimą; išnuo-

moti socialinį būstą, Arklių g. 20–2, Vilniuje, įstatymų nustatyta

tvarka; spręsti Savivaldybės administracijos direktoriaus Gin-

tauto Palucko tarnybinės atsakomybės klausimą. Seimo kontro-

lierės rekomendacijų įgyvendinimas tebėra kontroliuojamas.

2008 metais Seimo kontrolierė pagrįstais pripažino ne vi-

sus skundus dėl socialinio būsto suteikimo teisėtumo, tačiau

ištirti kai kuriuos tokiuose skunduose nurodytus atvejus buvo

labai svarbu, siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavi-

mams šioje srityje ateityje. Šiuo atveju paminėtinas anonimi-

nio skundo dėl socialinio būsto, Subačiaus g. 109–3, Vilniuje

(Senamiestis), galimo neteisėto užvaldymo tyrimas.

Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei

priklausiančiame vieno kambario bute nuo 1977-12-06 buvo

registruoti V. D. (mirė 2002-05-08) ir L. D. (mirė 2003-07-14).

Mirus pagrindiniam buto nuomininkui V. D., Vilniaus miesto

Rasų seniūnijos seniūno 2002-10-22 įsakymu Nr. 32 pagrin-

dine buto nuomininke pripažinta L. D. Atkreiptinas dėmesys

į tai, kad I. J. bute buvo registruotas nuo 2002-10-29 (praėjus

6 dienoms po L. D. tapimo pagrindine buto nuomininke),

santuoką su L. D. (gim. 1929 m.) I. J. (gim. 1960 m.) sudarė

2003-01-07. Be to, nustatyta, kad 4-tąją dieną po pagrindinės

buto nuomininkės L. D. mirties, t. y. 2003-07-18, I. J. pateikė

prašymą Rasų seniūnijos seniūnui dėl jo pripažinimo pagrin-

diniu buto nuomininku. Pagal 2003-07-22 Rasų seniūnijos se-

niūno įsakymą Nr. 35 nustatyta, kad I. J. pripažintas minėto

buto pagrindiniu nuomininku praėjus tik nepilniems 9 mėne-

siams nuo jo apsigyvenimo L. D. bute, Vilniaus miesto savival-

dybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su

juo sudaryta 2003-07-23. Atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso nuostatas bei į šio tyrimo metu nustatytas

aplinkybes, kad I. J. buvo L. D. sutuoktinis, kad su juo yra suda-

ryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios

patalpos nuomos sutartis, Seimo kontrolierė padarė išvadą,

jog Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, susiju-

sių su buto, Subačiaus g. 109–3, Vilniuje, nuoma I. J., pripažinti

biurokratizmu nėra pakankamo pagrindo.

Pabrėžtina, kad šiuo atveju socialinio būsto suteikimo I. J.

proceso skaidrumas (operatyvus I. J. registravimas bute po to,

kai Rasų seniūnija gavo informaciją apie tai, jog senyvo am-

žiaus L. D. liko viena gyventi bute, didelis sutuoktinių amžiaus

skirtumas, operatyvus I. J. tapimas pagrindiniu nuomininku ir

kt.) sukėlė pagrįstų abejonių, todėl, siekiant užtikrinti, kad ne-

būtų pažeidžiamos žmonių, laukiančių eilėje Vilniaus miesto

savivaldybės socialiniam būstui gauti teisės, informacija apie

šį, nors ir pripažinto nepagrįstu, skundo tyrimą buvo pateikta

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai.

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo kontrolės problematika

Tiriant skundus dėl savivaldybių pareigūnų, ypač Vilniaus

miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė), galimo biurokratiz-

mo aktuali išlieka ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo

objektų administravimo kontrolės problema. Ne vieną kartą

buvo nustatyta, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai

nepakankamai kontroliuoja daugiabučių namų bendrojo

naudojimo objektų administratorių veiklą ir dėl to pažeidžia

namo patalpų savininkų teisėtus interesus bei jų teisę į gerą

viešąjį administravimą.

Pavyzdžiui, Seimo kontrolierė, ištyrusi Vilniaus miesto dau-

giabučio namo gyventojų skundą dėl Vilniaus miesto savival-

dybės administracijos pareigūnų galimo biurokratizmo spren-

džiant UAB „Pašilaita“ veiklos, susijusios su namo, Laisvės

pr. 93, Vilniuje, administravimu, kontrolės problemas, nustatė,

jog UAB „Pašilaita“ per trejus metus neišsprendė daugiabučio

namo stogo remonto problemos teisės aktų nustatyta tvarka,

t. y. neužtikrino namo eksploatavimui keliamų privalomųjų

reikalavimų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į Savivaldybės funk-

cijas daugiabučių namų administratorių veiklos kontrolės sri-

tyje buvo padaryta išvada, kad Savivaldybės administracijos

pareigūnai nepakankamai kontroliavo UAB „Pašilaita“ veiklą

minėto namo administravimo klausimais ir dėl to pažeidė

namo patalpų savininkų teisėtus interesus bei jų teisę į gerą

viešąjį administravimą.

Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į Vilniaus miesto gyvena-

mųjų namų administratorių veiklos kokybės problemų aktu-

alumą, yra pasiūliusi Savivaldybei atkreipti ypatingą dėmesį

į šią veiklos sritį ir nustatyti tvarką, kaip administratorių veik-

los priežiūra ir kontrolė turėtų būti įgyvendinama Vilniaus

mieste.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

Seimo kontrolierė, ištyrusi ataskaitiniu laikotarpiu gautus

asmenų skundus ir nustačiusi jų teisių viešojo administravimo

srityje pažeidimus, pateikė 224 rekomendacijas. Atkreiptinas

dėmesys į tai, kad 2008 metais padidėjęs ištirtų skundų pa-

grįstumas, sąlygojo ir išaugusį rekomendacijų (iš jų ir reko-

mendacijų, kurių vykdymas buvo kontroliuojamas) skaičių.

2007 metais buvo kontroliuojamas 136, o 2008 metais –

179 rekomendacijų vykdymas.


2005–2008 metais Seimo kontrolierės teiktų rekomendacijų įgyvendinimo palyginimas

Pažymėtina, kad į 85 proc. 2008 metais pateiktų reko-

mendacijų buvo atsižvelgta (dalies, t. y. 35 rekomendacijų,

vykdymas šios ataskaitos rašymo metu dar buvo kontro-

liuojamas). Iš grafiko „2005–2008 metais Seimo kontrolierės

teiktų rekomendacijų įgyvendinimo palyginimas“ matyti, kad

2008-aisiais įgyvendinta daugiau rekomendacijų negu 2006 ir

2007 metais; neįgyvendintos 23 rekomendacijos; panašus ne-

įgyvendintų rekomendacijų skaičius fiskuotas ir ankstesniais

Seimo kontrolierės darbo metais, išskyrus 2007-uosius.

Atlikus neįgyvendintų Seimo kontrolierės rekomendacijų

analizę, konstatuotina, jog daugiausia (10), kaip ir ankstesniais

metais, neįgyvendinta rekomendacijų, kuriomis siūlyta parei-

gūnams už padarytus pažeidimus taikyti tarnybinę atsako-

mybę. Tokio pobūdžio rekomendacijų nevykdymo priežastys

tebėra tos pačios, jos yra aptartos ankstesnių metų Seimo

kontrolierės ataskaitose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atas-

kaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierė pateikė ne vieną bendro

pobūdžio rekomendaciją, kuri buvo nukreipta į kontroliuoja-

mų institucijų veiklos tam tikroje srityje sisteminį tobulinimą,

t. y. buvo siūloma priimti vidaus administravimo dokumen-

tus, kuriuose būtų detalizuota teisės aktais institucijai tam ti-

kroje srityje priskirtų funkcijų įgyvendinimo tvarka, pvz., kaip

jau buvo minėta ankstesniuose ataskaitos skyriuose, Vilniaus

miesto savivaldybei buvo siūloma nustatyti vienos iš sava-

rankiškų savivaldybės funkcijų (savivaldybės paskirtų daugia-

bučių namų administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė) įgy-

vendinimo Savivaldybėje tvarką; Vilniaus apskrities viršininko

administracijai siūlyta nustatyti statinių inspektavimo tvarką,

reidų savavališkoms statyboms išaiškinti vykdymo tvarką.

Tenka konstatuoti, jog tokio pobūdžio rekomendacijos taip ir

liko neįgyvendintos. Neatsižvelgta ir į Seimo kontrolierės siū-

lymą, adresuotą tuomečiams Lietuvos Respublikos Ministrui

Pirmininkui Gediminui Kirkilui ir Lietuvos Respublikos Seimo

Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Viktorui Rinkevičiui, svars-

tyti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį

nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatų, Seimo kontrolierės ma-

nymu, nepagrįstai apribojančių pretendentų galimybes susi-

grąžinti natūra žemę teritorijose, kuriose faktiškai nėra išgau-

namos naudingosios iškasenos ir kurioms nėra realaus visuo-

menės poreikio, pakeitimo klausimą. Neįgyvendintos ir tokios

rekomendacijos: laisvos žemės fondo žemėje suformuoti iki

30 proc. padidintą sklypą, patikslinti parengtą išvadą, spręsti

šildymo išlaidų kompensavimo klausimą, spręsti naudojamo

namų valdos žemės sklypo ribų bei ploto patikslinimo klausi-

mą; patikrinti vykdytos statybos valstybinės priežiūros atitiki-

mą statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Atkreiptinas viešojo administravimo institucijų dėmesys į

tai, kad, nors Seimo kontrolieriaus sprendimai, kartu ir jo tei-

kiami siūlymai, neturi tokios privalomosios galios, kokią turi

teismų sprendimai, tačiau jų vertė ir reikšmė yra labai didelė

bei svarbi, nes tai yra Konstitucinės žmogaus teises ginančios

institucijos sprendimai, nurodant konkrečius žmogaus teisių

viešojo administravimo srityje pažeidimus. Seimo kontrolie-

riaus siūlymai, taip pat jų teikiamos rekomendacijos, yra pa-

grįstos skundo tyrimo metu padarytomis teisinėmis išvado-

mis, patvirtinančiomis tam tikrus labai konkrečius įstatymų ar

kitų teisės aktų pažeidimus, netinkamo viešojo administravi-

mo atvejus. Dėl šių priežasčių Seimo kontrolieriaus sprendi-

mų, jo siūlymų nepaisymas rodo tai, jog institucija ar parei-

gūnas toleruoja įstatymų ar kitų teisės aktų, kartu ir žmogaus

teisių, pažeidimus, nededa reikiamų pastangų tam, kad tokių

pažeidimų būtų išvengta ateityje.

Apibendrinant rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus,

konstatuotina, kad ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su anks-

tesniais dvejais metais, padidėjo įgyvendintų rekomendacijų

skaičius. Nepaisant to, kad, palyginti su 2007 metais, padau-

gėjo ir neįgyvendintų rekomendacijų, įgyvendintų rekomen-

dacijų dalis tarp visų rekomendacijų (85 proc.) išlieka pakan-

kamai svari, ir tai patvirtina, jog dauguma Seimo kontrolierės

konstatuotų teisės aktų, kartu ir žmogaus teisių pažeidimų,

viešojo administravimo institucijose buvo įvertinti ir visiškai

(arba iš dalies) pašalinti. Seimo kontrolierė didelį dėmesį

skiria pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolei, nes

tik tuomet, kai pateikta rekomendacija yra įgyvendinama,

Seimo kontrolierius gali užtikrinti realią pagalbą piliečiams

realizuojant jų teises viešojo administravimo srityje. Nors

šis darbas reikalauja papildomų jėgų bei laiko sąnaudų, jis,

siekiant, kad žmogaus teisė į tinkamą viešąjį administravimą

būtų apginta realiai, ir ateityje bus dirbamas intensyviai.

Įvykdyta rekomendacijų

Neįvykdyta rekomendacijų

60

80

100

120

140

40

20

0

2005m.

2006m.

2007m.

2008 m.

122

95

107

121

2823

6

23

84

Seimo kontrolierės

Zitos Zamžickienės

Seimo kontrolierė pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą ir Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis tyrė piliečių skundus dėl:

Alytaus apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų, Druskininkų savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų;

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų, Neringos savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų;

Marijampolės apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Šakių, Vilkaviškio rajonų, Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų;

Šiaulių apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonų savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų;

Tauragės apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų, Pagėgių savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų;

Telšių apskrities viršininko administracijos bei į jos teritoriją įeinančių Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų, Rietavo savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip

pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.


85Seimo kontrolierės Zitos Zamžickienės veiklos ataskaita

Pagal Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu patvir-

tintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis Seimo

kontrolierė Zita Zamžickienė 2008 metais tyrė piliečių skundus

dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos bei jos terito-

rijai priklausančių Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų, Varėnos ra-

jonų, Druskininkų savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų;

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei jos teritorijai

priklausančių Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos, Kretin-

gos, Skuodo, Šilutės rajonų, Neringos savivaldybių institucijų ir

įstaigų pareigūnų; Marijampolės apskrities viršininko adminis-

tracijos bei jos teritorijai priklausančių Šakių, Vilkaviškio rajonų,

Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybių institucijų ir

įstaigų pareigūnų; Šiaulių apskrities viršininko administracijos

bei jos teritorijai priklausančių Šiaulių miesto, Akmenės, Joniš-

kio, Pakruojo, Kelmės, Radviliškio, Šiaulių rajono savivaldybių

institucijų ir įstaigų pareigūnų; Tauragės apskrities viršininko

administracijos bei jos teritorijai priklausančių Jurbarko, Šila-

lės, Tauragės rajonų, Pagėgių savivaldybių institucijų ir įstaigų

pareigūnų; Telšių apskrities viršininko administracijos bei jos

teritorijai priklausančių Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų, Rietavo

savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo,

biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių

viešojo administravimo srityje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje įtvirtinta

nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Žmo-

gaus teisės svarbios visiems žmonėms, nepriklausomai nuo

jų įsitikinimų, rasės, tautybės ar teisinės sistemos. Lietuvoje

žmogaus teisės garantuojamos remiantis Jungtinių Tautų Vi-

suotine žmogaus teisių deklaracija, Europos Žmogaus teisių

ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respubli-

kos Konstitucija.

Vieno svarbiausio žmogaus teises užtikrinančio dokumento,

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, 1 straipsnis nustato, kad

visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems

yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip

broliai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnyje „Žmogus

ir valstybė“ taip pat skelbiama, kad žmogaus teisę į gyvybę sau-

go įstatymas, žmogaus laisvė, nuosavybė, privatus gyvenimas

yra neliečiamos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsny-

je įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Seimo kontrolierius, vykdydamas savo funkcijas, ne tik

gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinan-

tį žmogaus teises ir laisves, bet ir prižiūri, ar valdžios įstaigos

vykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą

tinkamai tarnauti žmonėms. Lietuvoje ombudsmenas, tai yra

Seimo kontrolierius, gerą administravimą skatina tirdamas

skundus dėl netinkamo administravimo ir priimdamas reko-

mendacijas bei siekia, kad pareigūnai užtikrintų greitą, koky-

bišką piliečių aptarnavimą, garantuotų piliečiams jų teises.

Taigi, klasikinis ombudsmeno institucijų tikslas – ginti as-

menis nuo viešojo administravimo pareigūnų netinkamos

veiklos, biurokratizmo bei piktnaudžiavimo.

Lietuvoje asmenys, kurių teisės ir laisvės yra neteisėtai ir ne-

pagrįstai ribojamos valdžios institucijų veiksmais, gali pasirink-

ti įvairias savo teisių gynimo priemones, tai, pavyzdžiui, gali

būti teismai, nevyriausybinės organizacijos. Savo skunduose

piliečiai dažnai nurodo, kad neturi finansinių galimybių savo

pažeistas teises ginti teisme, o žmogaus teisių apsaugos srity-

je veikiančių nevyriausybinių organizacijų pagrindinis tikslas –

informuoti visuomenę apie žmogaus teises, jų gynimo būdus.

Valstybė, įvesdama žmogaus teisių gynėjo pareigybę – Seimo

kontrolierius, sudaro galimybę asmenims pasirinkti neteisminį

žmogaus teisių ar interesų gynimo būdą.

Asmens teisė kreiptis į ombudsmeną pripažįstama kaip

savita, prieinama neteisminė žmogaus teisių gynimo prie-

monė. Nagrinėjant skundą bei Seimo kontrolieriui priimant

rekomendaciją galima pasinaudoti lanksčiomis galimybėmis

taikyti įvairius pareiškėjo skunde keliamos žmogaus teisių pro-

blemos sprendimo būdus. Žmonės dažnai kreipiasi į Seimo

kontrolierių dėl savo teisių gynimo, pagrįstai tikėdamiesi, kad

administravimo institucijų pareigūnų veiksmais pažeistos jų

teisės bus apgintos ir atstatytos.

Kaip ir kasmet, taip ir 2008 metais, Seimo kontrolierė rengė

piliečių priėmimus miestų, rajonų savivaldybių administraci-

jose. Per šį laikotarpį tokie piliečių priėmimai buvo surengti

Jurbarko, Šakių rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių

administracijose. Susitikdami su Seimo kontroliere pareiškėjai

turi galimybę tiesiogiai su ja pabendrauti, pateikti jiems rūpi-

mus klausimus. Per priėmimus pareiškėjai dažniausiai skun-

dėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dėl žemės sklypų ribų

nustatymo, statybų klausimais, tačiau gyventojai vis dažniau

skundžiasi ne tik asmeniniais klausimais, bet kelia opias visos

bendruomenės problemas.

Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Kašėta

perdavė Seimo kontrolierei Vilkiautinio kaimo bendruomenės

skundą, kuriame nurodyta, kad žemės matavimo ir žemės

nuosavybės dokumentų tvarkymo darbai Vilkiautinio kaime

praktiškai nevyksta. Bendruomenė reikalavo pakeisti kaimui

priskirtą žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių Praną

Balkę, kadangi gyventojai juo nepasitiki.

Dėl skunde keliamų klausimų sprendimo Seimo kontro-

lierė kartu su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Algiu Kašėta

suorganizavo susitikimą su Vilkiautinio kaimo bendruomene,

kuriame taip pat dalyvavo Alytaus apskrities viršininko admi-

nistracijos atstovų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos atstovų.

Po susitikimo su Vilkiautinio kaimo bendruomene ir sie-

kiant paspartinti žemės reformos darbus Varėnos rajone,

Alytaus apskrities viršininko administracija ėmėsi priemonių

spręsti problemą – 2008-06-13 organizavo pasitarimą su že-

mės reformos darbus Varėnos rajone vykdančių rangovinių

įmonių vadovais, žemės reformos žemėtvarkos projektų au-

toriais. Pasitarimo metu buvo svarstoma, dėl kokių priežasčių

žemės reformos darbai Varėnos rajone vyksta vangiai.

86

Tirdama skundą Seimo kontrolierė nustatė, kad žemės re-

forma šioje teritorijoje sustojo įsigaliojus Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimui, nes Vilkiautinio

kaimas yra Vilkiautinio kadastro vietovėje, kurios teritorijos

dalis patenka į saugomas teritorijas, ir todėl kilo neaiškumų

dėl žemės reformos vykdymo galimybių.

Seimo kontrolierė atkreipė Lietuvos Respublikos naciona-

linės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio

direktoriaus Kazio Maksvyčio dėmesį į situaciją, susiklosčiusią

Vilkiautinio kadastro vietovėje, vykdant žemės reformą šioje

teritorijoje, bei pasiūlė pateikti Alytaus apskrities viršininko

administracijai metodinę rekomendaciją dėl galimybės skelb-

ti kito Vilkiautinio kadastro vietovės žemės reformos žemė-

tvarkos projekto pradžią ir rengti projektą.

Vykdydama Seimo kontrolierės rekomendaciją, Nacionalinė

žemės tarnyba, atlikusi patikrinimą, pateikė Alytaus apskrities

viršininkui rekomendaciją dėl neatidėliotinų priemonių taiky-

mo. 2008 metų pabaigoje buvo paskelbta Vilkiautinio kadastro

vietovės teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, plo-

tas ir ribos, numatant projekto rengimo pradžią – 2009-03-02.

Seimo kontrolierės nuomone, tokie priėmimai yra būtini,

nes gyventojams suteikiama galimybė pabendrauti su Seimo

kontroliere, išdėstyti problemas ar keliamus klausimus. Nere-

tai per priėmimus gyventojai ateina pasikonsultuoti, ar pa-

reigūnai tinkamai išsprendė jų problemas, ar priėmė teisėtus

ir teisingus sprendimus. Priėmimų metu kreipiasi ir piliečiai,

kurių keliami klausimai nėra priskirti Seimo kontrolierės kom-

petencijai. Tokiais atvejais Seimo kontrolierė suteikia teisinę

konsultaciją, informuodama, kur pareiškėjas galėtų ar turėtų

kreiptis, kaip reikėtų spręsti iškilusias problemas (pavyzdžiui,

piliečių priėmimo metu Šakių rajono gyventoja kreipėsi dėl

turto arešto panaikinimo); neretai piliečiams tenka priminti ne

tik jų teises, bet ir pareigas, bent jau tam atvejui, kad piliečiai

nors ir minimaliai, bet patys gebėtų ginti savo teises.

Susitikusi su gyventojais, Seimo kontrolierė organizuoja

pasitarimus su atitinkamos savivaldybės, apskrities viršininko

administracijų pareigūnais bei aptaria pareiškėjų iškeltus klau-

simus, kartu ieškoma būdų, kaip išspręsti susidariusią situaciją.

Seimo kontrolierė pareigūnams taip pat primena jų pareigą

tarnauti žmonėms, prašydama užtikrinti Viešojo administravi-

mo įstatymo nuostatų laikymąsi. Seimo kontrolierė išklauso ir

pareigūnus, kurie taip pat turi galimybę išdėstyti problemas,

kylančias jų kasdieniame darbe. Po priėmimų yra rengiami su-

sitikimai su vietinės žiniasklaidos atstovais. Seimo kontrolierės

nuomone, priėmimai miestų, rajonų savivaldybių adminis-

tracijose ne tik suteikia galimybę piliečiams tiesiogiai išsakyti

savo nusiskundimus, bet ir išklausyti pareigūnų nuomonių, o

tai skatina Seimo kontrolierės ir atitinkamos institucijos parei-

gūnų, regioninės žiniasklaidos bendradarbiavimą.

2008 metais Seimo kontrolierė gavo 264 skundus. Pasinau-

dodama Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi,

kuri numato, kad Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo

iniciatyva, Seimo kontrolierė 2008 metais pradėjo 7 tyrimus savo iniciatyva.

Atlikęs tyrimą Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Sei-

mo kontrolierių įstatymo 22 straipsniu, nusprendžia: skundą

pripažinti pagrįstu, atmesti ar nutraukti skundo tyrimą. Seimo

kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato atvejus,

kada Seimo kontrolierius gali priimti sprendimą atsisakyti na-

grinėti skundą.

Per ataskaitinį laikotarpį buvo priimti 148 sprendimai

skundą, arba jame nurodytas aplinkybes, pripažinti pagrįstais,

136 sprendimai – skundą (aplinkybes) atmesti kaip nepagrįs-

tus, 165 atvejais skundo (aplinkybių) tyrimas buvo nutrauktas

ir 43 atvejais skundą (aplinkybes) atsisakyta nagrinėti.

Išnagrinėti skundai sugrupuoti pagal apskričių viršininkų

bei miestų (rajonų) savivaldybių administracijas; duomenys

pateikiami lentelėse (diagramose).

Išnagrinėtų skundų grupavimas pagal apskričių viršininkų administracijas


0% 30% 40% 50%10% 20% 60% 70% 80% 90% 100%

Alytaus apskritis

Klaipėdos apskritis

Tauragės apskritis

Šiaulių apskritis

Marijampolės apskritis

Telšių apskritis

47 29 39

15 2937

15 18 25

4 5 7

12257

7 41


Išnagrinėtų skundų grupavimas pagal savivaldybių administracijas

Pripažinti pagrįstais Atmesti kaip nepagrįsti Tyrimas nutrauktas

Akmenės r. savivaldybė 2

Alytaus m. savivaldybė 11 5 4

Alytaus r. savivaldybė 1 1

Druskininkų savivaldybė 1 1 1

Jurbarko r. savivaldybė 1 2

Kelmės r. savivaldybė 2

Klaipėdos m. savivaldybė 2 3 2

Klaipėdos r. savivaldybė 2 1 1

Kretingos r. savivaldybė 3 1 3

Marijampolės savivaldybė 1

Mažeikių r. savivaldybė 1

Neringos savivaldybė 1 1

Pagėgių savivaldybė 2

Pakruojo r. savivaldybė 4 1

Palangos m. savivaldybė 2 4

Plungės r. savivaldybė 1 1

Radviliškio r. savivaldybė 2

Šakių r. savivaldybė 1

Šiaulių m. savivaldybė 2 2 6

Šiaulių r. savivaldybė 1

Šilutės r. savivaldybė 2 3

Telšių r. savivaldybė 2 3 7

Varėnos r. savivaldybė 6 6

Pažymėtina, kad išsamus skundo tyrimas neatliekamas tik

tuomet, kai Seimo kontrolieriaus sprendimu skundą atsisa-

koma nagrinėti. Tokie sprendimai buvo priimti dėl kai kurių

skundų, nes juose kelti klausimai nebuvo priskirti Seimo kontro-

lieriaus kompetencijai (sprendimai atsisakyti nagrinėti skundą

sudaro 26 proc. visų priimtų sprendimų). Tai skundai dėl darbo

teisinių santykių, dėl miestų (rajonų) savivaldybių tarybų priim-

tų sprendimų. Kai kuriais atvejais, nustačius, kad klausimas buvo

išnagrinėtas arba tyrimo metu buvo nagrinėjamas teisme, nu-

tarta atsisakyti nagrinėti skundą (tai sudaro 16 proc. visų priimtų

sprendimų), 18 proc. visų priimtų sprendimų sudarė sprendimai

atsisakyti nagrinėti skundą, nes pripažinta, jog skunde keliamus

klausimus tikslinga nagrinėti kitose institucijose arba teisme.

Sprendimas nutraukti skundo tyrimą yra priimamas

tik apibendrinus ir įvertinus surinktą medžiagą, dokumentus.

Analizuojant sprendimus nutraukti skundo tyrimą nustatyta,

jog dažniausiai toks sprendimas buvo priimamas tuomet, kai

skundą buvo tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje (šis skaičius

sudaro 43 proc. visų sprendimų nutraukti skundo tyrimą),

skundas yra arba buvo nagrinėjamas teisme (11 proc. visų

sprendimų nutraukti tyrimą), tarpininkaujant Seimo kontro-

lierei skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia

(16 proc. visų priimtų sprendimų nutraukti tyrimą).

Skundo nutraukimo ir atsisakymo nagrinėti skundą pagrin-

dai iš esmės yra tie patys. Tiksliau, skundo tyrimas nutraukia-

mas, jei pirmiau minėtos aplinkybės paaiškėja skundo tyrimo

metu, o nagrinėti atsisakoma tuomet, kai šias aplinkybes gali-

ma nustatyti nepradėjus tyrimo.

Seimo kontrolierė pateikia pavyzdžius, norėdama išskirti

du atvejus: pirma: skundą atsisakoma nagrinėti, jei Seimo kon-

trolierius padaro išvadą, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje

institucijoje; antra: skundo tyrimo nutraukimo atvejį, kai tar-

pininkaujant Seimo kontrolieriui skunde keliamos problemos

išsprendžiamos gera valia.

1. Seimo kontrolierės nuomone, būtina informuoti piliečius

apie tai, kad gyventojai pirmiausia turi kreiptis į tas institu-

cijas, kurių kompetencijai priskirta spręsti skunduose kelia-

mus klausimus, taip pat laikytis teisės aktuose nustatytos

88

apskundimo tvarkos. Pavyzdžiui, į Seimo kontrolierę ne kar-

tą kreipėsi piliečiai, nurodydami, kad jiems kelia abejonių, ar

rengiant tam tikros teritorijos detalųjį planą nepažeidžiami

teisės aktų reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų

planavimo 32 straipsnio 1 dalį pasiūlymai dėl teritorijų pla-

navimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu

per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį

iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi

metu. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės

pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai at-

mestų pasiūlymų apibendrinamąją medžiagą, kurią kartu

su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teri-

torijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms

(32 straipsnio 2 dalis). Asmenys, kurie mano, kad patvirtintų

teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia jų

teises ar teisėtus interesus, gali atitinkamus teritorijų pla-

navimo dokumentus apskųsti valstybinę teritorijų planavi-

mo priežiūrą atliekančioms institucijoms arba teismui (32

straipsnio 3 dalis). Tiriant piliečių skundus būna nustatoma,

kad nei detaliojo plano organizatorius, nei valstybinę terito-

rijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija nebūna gavusi

nusiskundimų, pretenzijos taip pat nebūna pareikštos ir de-

taliojo plano viešo svarstymo metu, o skunduose pateikia-

mi tik nuogąstavimai dėl galimų pažeidimų. Todėl Seimo

kontrolierės nuomone, piliečiai pirmiausia turėtų išnaudoti

galimybę jiems rūpimus klausimus išspręsti vietoje. Pažymė-

tina, kad net ir tais atvejais, kai atsisakoma nagrinėti skundą,

pareiškėjui yra suteikiama išsami informacija, kur jis galėtų

(turėtų) kreiptis dėl skunde keliamų klausimų.

Kaip jau buvo minėta šioje ataskaitoje, 16 proc. visų priimtų

sprendimų nutraukti skundo tyrimą sudarė tie sprendimai,

kai tarpininkaujant Seimo kontrolierei skundžiamos proble-

mos buvo išspręstos gera valia. Gavusi pareiškėjo skundą,

Seimo kontrolierė kreipėsi į atitinkamos institucijos pareigū-

nus prašydama pateikti išsamią, teisės aktais pagrįstą infor-

maciją dėl skunde keliamo klausimo. Vis dažniau pareigūnai,

teikdami informaciją Seimo kontrolierei, nurodydavo, kad

klausimas buvo išspręstas teigiamai, kad savo pareigų ne-

vykdę ar netinkamai jas atlikę pareigūnai buvo įvertinti, t. y.,

kad skunde keliami klausimai išspręsti gera valia.

2. Pavyzdžiui, Seimo kontrolierė savo iniciatyva atliko tyrimą

dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pareigūnų

veiksmų organizuojant kaimo vaikų pavėžėjimą į moky-

klas. Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė buvo infor-

muota, kad, atsižvelgiant į gautus skundus dėl vaikų pavė-

žėjimo organizavimo iš Bridų kaimo į Gruzdžių gimnaziją,

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pareigūnai

kreipėsi į UAB „Busturas“ dėl maršruto pakoregavimo. Pa-

teikdami atsakymą Seimo kontrolierei Šiaulių rajono savi-

valdybės pareigūnai jau nurodė, kad nuo 2008-09-04 UAB

„Busturas“ maršrutiniai autobusai užsuka paimti mokinių į

Bridų kaimą (o ne nuo pagrindiniame kelyje esančios stote-

lės ), o grįžtančius parveža dviem reisais: mažesniuosius –

anksčiau, vyresniuosius – kiek vėliau. Taigi Šiaulių rajono

savivaldybės administracijos pareigūnai gavę gyventojų

skundus bei Seimo kontrolierės paklausimą ėmėsi gerano-

riškai spręsti vaikų pavėžėjimo problemą.

Pavyzdžiui, į Seimo kontrolierę kreipėsi pilietis A. S. Dėl

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir sa-

vivaldybės mero veiksmų, nepagrįstai kliudant pratęsti valsty-

binės žemės nuomos sutartis bei sudaryti naują sutartį.

Seimo kontrolierei pradėjus tyrimą, paprašius atsakingų

asmenų paaiškinimų skunde nurodytais klausimais, buvo im-

tasi priemonių klausimą išspręsti iš esmės, t. y. buvo sudarytos

sutartys dėl prekybos paviljonais užstatytų žemės sklypų nuo-

mos 25 metams.

Seimo kontrolierės nuomone, kai gyventojų skunduose

keliami klausimai išsprendžiami gera valia, tai ir atspindi om-

budsmeno institucijos esmę. Seimo kontrolierė susitikimuose

su miestų (rajonų) savivaldybių, apskričių viršininkų adminis-

tracijų pareigūnais pabrėžia ombudsmeno, kaip tarpininko

tarp valdžios institucijų bei žmogaus, veiklos svarbą bei ragi-

na iškilusius klausimus, problemas spręsti gera valia, ieškant

kompromiso, kuris tenkintų visas ginčo šalis.

Pagrindinės skundų tyrimų nutraukimo priežastys

Tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje 43%Tyrimo metu išnyko skundo dalykas arba tarpininkaujant Seimo kontrolierei skunde keliamos problemos išspręstos gera valia 16%Skundas yra ar buvo nagrinėjamas teisme 11%Nepriklauso Seimo kontrolierių kompetencijai 9%Praėjęs vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo 7%Skundą turi nagrinėti teismas 5%Dėl vietos savivaldybių tarybų veiklos 3%Kitos priežastys 6%

9

43

63

11

5 716


Pagrindinės atsisakymo nagrinėti skundus priežastys

IŠNAGRINĖTŲ SKUNDŲ PROBLEMATIKA

Išanalizavus 2008-aisiais gautus ir ištirtus skundus matyti,

kad per atskaitinius metais pareiškėjai dažniausiai kreipdavosi

dėl nuosavybės teisių į kaimo, miesto žemę atkūrimo, žemės

sklypų ribų nustatymo, kitais žemėtvarkos klausimais, dėl tei-

sės į saugią, ekologišką aplinką (statybų, teritorijų planavimo

klausimai), dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą.

Išnagrinėtų skundų problematika

TEISĖ Į NUOSAVYBĘ

Nuosavybės teisė suvokiama kaip savininko teisė savo

nuožiūra, bet nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kitų as-

menų teisių bei interesų, valdyti, naudoti jam priklausantį tur-

tą ir juo disponuoti. Nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises

saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo

nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlygina-

ma – skelbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis.

Taigi pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas Konstitucija

gina nuosavybę bei nustato, kad ji gali būti paimama tik esant

visuomeniniams poreikiui bei teisingai atlyginant.

Kategorijai „Teisė į nuosavybę“ priskiriami skundai dėl nuo-

savybės teisių į kaimo, miesto žemę, miškus atkūrimo, dėl

valstybės (savivaldybių) žemės valdymo, naudojimo, dispona-

vimo, valstybės (savivaldybių) žemės nuomojimo, perleidimo,

žemės sklypų ribų nustatymo, žemės paėmimo visuomenės

poreikiams.

Skundai dėl teisės į nuosavybę sudaro 43 proc. visų per

2008 metus ištirtų skundų. Apibendrinant gautų skundų re-

zultatus pastebėta, kad, kaip ir ankstesniais metais, pareiškė-

jams tebėra aktualūs nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą-

jį turtą atkūrimo klausimai: 34 proc. visų skundų dėl teisės į

nuosavybę sudaro skundai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į

kaimo žemę, 17 proc. visų skundų dėl teisės į nuosavybę su-

daro skundai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę.

Nors skundai dėl nuosavybės teisių atkūrimo vis dar sudaro

nemažą dalį visų per ataskaitinį laikotarpį ištirtų skundų, ta-

čiau, palyginti su per 2007 metus ištirtais minėtais klausi-

mais pateiktais skundais, matyti, kad skundų šiais klausimais

gauta bei ištirta mažiau (2008 metais – 43 proc. visų skundų,

2007 metais – 62 proc. visų ištirtų skundų). Per ataskaitinį lai-

kotarpį ištirtų skundų analizė leidžia daryti išvadą, kad, ma-

žėjant laisvam valstybinės žemės fondui, keičiasi ir piliečių

skundų pobūdis, daugėja nusiskundimų dėl žemės sklypų

ribų neteisėto keitimo, dėl prastos žemės sklypų kadastrinių

Nepriklauso Seimo kontrolierių kompetencijai 26%Skundas yra ar buvo nagrinėjamas teisme 16%Skundas tuo pačiu klausimu jau išnagrinėtas 14%Tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje 9%Skundą turi nagrinėti teismas 9%Duomenų pradėti tirti skundą trūkumas 9%Dėl vietos savivaldybių tarybų veiklos 7%Praėjęs vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo 5%Anoniminis skundas 5%

Teisė į nuosavybę 43%Teisė į tinkamą viešąjį administravimą 36%Teisė į saugią ir ekologišką aplinką 11%Teisė į būstą 3%Teisė į socialinę apsaugą 2%Vartotojų teisės 1%Kitos teisės 4%

IŠNAGRINĖTŲ SKUNDŲ PROBLEMATIKA

Išanalizavus 2008-aisiais gautus ir ištirtus skundus matyti,

kad per atskaitinius metais pareiškėjai dažniausiai kreipdavosi

dėl nuosavybės teisių į kaimo, miesto žemę atkūrimo, žemės

sklypų ribų nustatymo, kitais žemėtvarkos klausimais, dėl tei-

9

7

1626

9

145 5

9

36

1132

14

43

90

17

3

14

13 11

8

4

30

matavimų kontrolės, riboženklių naikinimo, dėl dokumen-

tuose įrašytų duomenų ir tikrovės neatitikimo, dėl bendrojo

naudojimo kelių privatizavimo, trukdymo naudotis bendrojo

naudojimo keliais, dėl prastai atliekamos ar visai neatliekamos

žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos, kuri priskir-

ta apskričių viršininkams.

Išnagrinėtų skundų dėl teisės į nuosavybę problematika

Seimo kontrolierė pateikia skundo dėl savavališko žemės

užėmimo, prastai atliekamos žemės naudojimo valstybinės

kontrolės funkcijos pavyzdį.

Į Seimo kontrolierę kreipėsi L. B., nurodydama, kad jai pri-

vačios nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi neteisėtai

naudojasi gretimos valdos savininkas, sunaikinti riboženkliai,

matininkas, neinformavęs pareiškėjos apie gretimo sklypo

ribos keitimą, parodė naują ribinę liniją, dvigubai sumažin-

damas pareiškėjos naudojamą sklypą. Apskrities specialistai,

atlikę patikrinimą, tik konstatavo, kad „faktinis sklypų naudo-

jimas neatitinka dokumentuose nurodytoms sklypų riboms,

tačiau vienas iš savininkų nesutinka atstatyti ribas pagal pla-

ninę medžiagą“.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nu-

tarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės

kontrolės nuostatų 3 punktą žemės naudojimo valstybinę

kontrolę organizuoja ir vykdo apskričių viršininkai, kurie

paskiria apskričių administracijų darbuotojus atlikti žemės

naudojimo valstybinę kontrolę. Žemės naudojimo valstybinę

kontrolę vykdantys asmenys tikrina, ar žemės savininkai ir kiti

žemės naudotojai saugo nuolatinius riboženklius, savo nau-

dojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ar kitą veiklą

nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų

ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų ir kt.

Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys,

pagal kompetenciją nustatę valstybinės ir privačios žemės

naudojimo reikalavimų pažeidimų, vadovaudamiesi Lietu-

vos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso

nustatyta tvarka surašo administracinių teisės pažeidimų

protokolus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidi-

mų kodekso 45 straipsnį, savavališkas privačios nuosavybės

teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens

telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių

vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno

tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pagal Administracinių

teisės pažeidimų kodekso 259-1 straipsnį administracinių tei-

sės pažeidimų protokolą turi teisę surašyti apskričių viršininkų

administracijų Žemės tvarkymo departamentų pareigūnai

(45 straipsnis „Dėl savavališko žemės užėmimo ir vengimo

ją grąžinti“), apskričių viršininkų administracijų Žemės tvar-

kymo departamentų rajonų (miestų) Žemėtvarkos skyrių

pareigūnai (45 straipsnis „Dėl savavališko žemės užėmimo ir

vengimo ją grąžinti“).

Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad nors

apskritis pateikė informaciją, jog sklypai faktiškai naudojami

neatsižvelgiant į dokumentuose nurodytas ribas, dėl apskri-

ties viršininko administracijos specialistų neveikimo nebuvo

imtasi teisės aktų nustatytų priemonių žemės naudojimo

valstybinės kontrolės funkcijai užtikrinti. Todėl Seimo kontro-

lierė rekomendavo apskrities viršininkui atlikti patikrinimą; o

konstatavus savavališko privačios žemės užėmimo faktą im-

tis priemonių teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti efektyvų

žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos atlikimą,

sudarant sąlygas sklypų savininkams naudotis privačios nuo-

savybės teise priklausančiais sklypais.

Po Seimo kontrolierės atlikto skundo tyrimo teisės aktų

nustatyta tvarka buvo atliktas patikrinimas dėl galimo sava-

vališko žemės užėmimo fakto, apie planuojamą patikrinimą

informavus sklypų savininkus; piliečiui, atsisakiusiam grąžinti

pareiškėjos sklypo dalį, buvo surašytas administracinio tei-

sės pažeidimo protokolas ir byla perduota nagrinėti teismui.

Projekto autorės N. Klimienės darbas komisijos įvertintas kaip

nekvalifi kuotas; apie tai raštu informuota valstybės įmonė

Valstybinis žemėtvarkos institutas.

Su žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos

vykdymo klausimu susijęs ir viešąjį administravimą regla-

mentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo klausimas

tuo aspektu, kad administracinis sprendimas tapatinamas

su administracinės procedūros sprendimu. Per ataskaitinį

Nuosavybės teisės į žemę kaime atkūrimas 30%Nuosavybės teisės į kitą nekilnojamąjį turtą atkūrimas 17%Nuosavybės teisės į žemę mieste atkūrimas 14%Valstybės (savivaldybių) turto valdymas, naudojimas, privatizavimas ir disponavimas 13%Žemės sklypo ribų nustatymas 11%Valstybinė žemės naudojimo kontrolė 4%Nuosavybės teisės į miškus atkūrimas 3%Kiti žemėtvarkos klausimai 8%


laikotarpį ištirtų skundų analizė leidžia daryti išvadą, kad ne-

retai konfliktinių situacijų tarp piliečių ir valstybės institucijų

kyla dėl to, jog, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gau-

ti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nuta-

rimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų

aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir

kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, piliečiams laiku

nesuteikiama informacija.

Seimo kontrolierei pradėjus tyrimą dėl vilkinimo spręsti

nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, atsakingos institu-

cijos kartais informuodavo, kad pretendentas nepasirinkęs

kompensavimo už valstybės išperkamai priskirtą žemę būdo,

tačiau tyrimo metu Seimo kontrolierė nustatydavo, jog pre-

tendentas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais

informuotas apie galutinį terminą valiai išreikšti arba nebuvo

informuotas apie visus galimus kompensavimo būdus, arba

nuosavybės teisių atkūrimo mirusiojo vardu klausimai (kartu ir

kompensavimo klausimais) buvo derinami nenustačius miru-

sio pretendento teisėtų įpėdinių.

Pavyzdžiui, į Seimo kontrolierę kreipėsi mirusios preten-

dentės, pageidavusios susigrąžinti žemę Alytaus mieste, įpė-

dinis S. M, nurodydamas, kad nesprendžiamas nuosavybės

teisių atkūrimo klausimas.

Atlikdama tyrimą Seimo kontrolierė nustatė, kad mieste

turėta žemė yra valstybės išperkama, ir konstatavo, kad nors

įpėdinis kreipėsi į miesto žemėtvarkos skyrių 2002-09-04, dėl

specialistų neveikimo iki 2003-03-01 jis nebuvo informuotas,

jog dalis žemės yra priskirta valstybės išperkamai, nepraneš-

ta ir apie visus galimus atlyginimo už valstybės išperkamai

priskiriamą žemę būdus, apie būtinybę iki nustatyto termino

(2003-04-01) pasirinkti atlyginimo būdą, apie atlyginimo būdo

nepasirinkimo teisines pasekmes, apie mirusios pretendentės

įrašymą į sąrašą asmenų, kuriems numatyta kompensuoti

perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai

statybai, nei apie jos išbraukimą iš minėto sąrašo. Nustatyta,

kad specialistė, atsakinga už prašymų nagrinėjimą, ir specia-

listė, atsakinga už statyboms skirtų sklypų eilės sudarymą ir

tikslinimą, žemėtvarkos skyriuje nebedirba.

Seimo kontrolierė atkreipė Alytaus apskrities viršininko dė-

mesį į tai, kad už Alytaus apskrities viršininko administracijos

struktūrinių padalinių veiklą atsakingi šių institucijų vadovai,

todėl jie turėtų užtikrinti jų vadovaujamos institucijos veiklos

efektyvumą, kontroliuodami savo darbuotojų veiklą.

Pretendentės įpėdinis buvo informuotas: jeigu pagei-

dautų, miesto žemėtvarkos skyrius įtrauktų jį į Piliečių, pa-

geidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant

neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Alytaus mieste

eilę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvir-

tintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos

37 punkte nustatytą eiliškumą, tačiau teikiant šį pasiūlymą

jau buvo aišku, kad patenkinti visų esančiųjų eilėje prašymus

nebus galimybės dėl miesto žemės trūkumo. Apie tai buvo in-

formuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio mi-

nisterijos generalinis direktorius, rekomenduojant priimti šiuo

klausimu bendrą rekomendaciją.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio 2008-02-13 raštu

buvo pateikta rekomendacija dėl nuosavybės teisių atkūrimo

klausimo sprendimo, kai mieste trūksta žemės formuoti nau-

jus sklypus individualiai statybai.

Seimo kontrolierė nustatė dar ir tai, kad Alytaus apskrities

viršininko administracijoje nėra patvirtinta tvarka, pagal ku-

rią pilietis galėtų susipažinti su naujų žemės sklypų, perduo-

damų neatlygintinai piliečiams, eilės sąrašu. Lietuvos Respu-

blikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį ne-

kilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos

38 punkte nurodyta, jog pilietis turi teisę susipažinti su naujų

žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai piliečiams, eilės są-

rašu apskrities viršininko nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į Seimo kontrolierės rekomendaciją, Alytaus

apskrities viršininko 2008-03-03 įsakymu buvo patvirtinta

Susipažinimo su piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės

teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują

žemės sklypą mieste, eilės sąrašu tvarka.

Ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierė atliko tyrimą ir

nustatė, jog, laiku nesuteikus informacijos, pilietis netgi patyrė

turtinę žalą.

Pavyzdžiui, į Seimo kontrolierę kreipėsi pilietis S. G, nu-

rodydamas, kad dėl Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus

specialistų aplaidumo nebuvo sudaryta valstybinės žemės

pirkimo ir pardavimo sutartis apskrities viršininko 1999 m.

įsakyme nurodytomis sąlygomis, nors visi pinigai dalimis

sumokėti per du kartus (1999 ir 2006 m.). Tik 2007-aisiais

pareiškėjas buvo informuotas, kad prieš pasirašant sutartį

reikia papildomai sumokėti 59 000 Lt. Pareiškėjo įsitikinimu,

reikalavimas mokėti papildomą įmoką neteisėtas, nes visas

keltas sąlygas jis įvykdęs iki naujos žemės vertės skaičiavimo

tvarkos įsigaliojimo.

Seimo kontrolierė nustatė, kad apskrities viršininko

1999 m. įsakymu pareiškėjui buvo leista išsimokėtinai pirkti

namų valdos žemės sklypą. Pagal tuo metu galiojusias tei-

sės aktų nuostatas, būtent su pirkėju suderintas valstybinės

92

žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties projektas pa-

tvirtina pirkėjo sutikimą su perkamo žemės sklypo kaina,

kitomis projekte išdėstytomis valstybinės žemės pirkimo

sąlygomis. Namų valdos žemės sklypo pirkimo ir pardavi-

mo sutarties projektas turėjo būti parengtas, žemės pirki-

mo sąlygos bei nustatytos pinigų sumos mokėjimo dalimis

grafikas suderintas su pareiškėju dar iki apskrities viršininko

parduoti žemę patvirtinimo.

Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad dėl

rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų neveikimo nebuvo

parengtas valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo su-

tarties projektas, nebuvo nustatytos pinigų sumos mokėjimo

dalimis grafikas, su pareiškėju nebuvo suderinti valstybinės

žemės pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo laikas ir

vieta, pažeidžiant tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Nau-

dojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ne žemės ūkio

paskirčiai tvarkos 22, 23 ir 24 punktų reikalavimus.

Vėliau nauja parduodamos žemės vidutinė rinkos vertė

paskaičiuota vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro

filialo parengta rajono savivaldybės teritorijos žemės vertini-

mo masiniu būdu ataskaita, patvirtinta Nacionalinės žemės

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus

2007-03-14 įsakymu Nr. IP-27.

Kadangi dėl rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų ne-

veikimo nebuvo atlikti pirmiau nurodyti privalomi veiksmai,

atitinkamai nebuvo sudaryta sąlygų laiku pasirašyti valstybi-

nės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį, atitinkančią

apskrities viršininko 1999 m. įsakyme numatytas papildomo

žemės ploto išsipirkimo sąlygas.

Kadangi dokumentus rengusi specialistė apskrities virši-

ninko administracijoje skundo tyrimo metu nebedirbo, Seimo

kontrolierė atkreipė apskrities viršininko dėmesį į tai, kad už

apskrities viršininko administracijos struktūrinių padalinių

veiklą atsakingi šių institucijų vadovai, todėl jie turėtų užtik-

rinti savo vadovaujamų institucijų veiklos efektyvumą, kon-

troliuodami savo darbuotojų veiklą.

Apskrities viršininko administracijoje buvo atliktas tarny-

binis patikrinimas. Nustatyta, kad specialistė, parengusi aps-

krities viršininko įsakymą dėl parduodamos dalies namų val-

dos žemės sklypo, nustatytu laiku nesupažindino pareiškėjo

su valstybinės žemės pirkimo kaina bei žemės sklypo pirkimo

sąlygomis. Rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai buvo skirta

tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjui išaiškinta teisė apskrities viršininko sprendimo

dėl žemės sklypo vertės nustatymo teisėtumą ginčyti teisme

administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Skundus dėl žemės sklypų vertės, apskaičiuotos pagal Žemės

įvertinimo metodiką, nagrinėja apskrities viršininkas. Apskri-

ties viršininko sprendimai dėl žemės sklypų vertės nustatymo

gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip rodo ataskaitiniu laikotarpiu atlikti tyrimai, aktualus

tampa klausimas ir dėl netinkamo žemės sklypų kadastrinių

matavimų kontrolės funkcijos, kuri priskirta žemėtvarkos sky-

riams, atlikimo. Pateikiame šį pavyzdį:

Į Seimo kontrolierę kreipėsi pilietis E. N., nurodydamas, kad

Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai patvirtino

kadastrinius matavimus, kuriuos atliekant sodų bendrijos te-

ritorijoje esantys sklypai buvo nepagrįstai padidinti teritorijų

planavimo dokumente numatyto tako tarp sklypų sąskaita.

Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo

nuostatas mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuoja-

mi ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų

planavimo dokumentą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio mi-

nistro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamo-

jo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų

surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punktas nustato, kokia

medžiaga naudojama kadastriniams matavimams. Prie nau-

dojamos medžiagos priskiriamos ir žemėtvarkos projektų ar

kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, ko-

pijos, ir žemės sklypų planų kopijos. Pagal Lietuvos Respubli-

kos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Ne-

kilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktą, tais atvejais,

kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių

Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto ka-

dastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui

ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius

patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje

yra visi reikiami dokumentai, ar žemės sklypo planas pareng-

tas pagal teisės aktų reikalavimus, ar žemės sklypo ribos ati-

tinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės

sklypo ribas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir Ne-

kilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro

duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės įpareigoja rajono

(miesto) žemėtvarkos skyriaus pareigūnus derinti (kartu ir pa-

tikrinti) pateiktus kadastrinių matavimų dokumentus. Seimo

kontrolierės nuomone, pareigūnai turi skirti ypatingą dėmesį

tam, kad žemės sklypų ribos atitiktų teritorijų planavimo do-

kumentuose nurodytas ribas. Rajonų (miestų) žemėtvarkos

skyriai, kaip viešojo administravimo institucijos, visus piliečių

skundus, gautus šiame procese, turi nagrinėti nepažeisdami

gero viešojo administravimo principų.

Ištyrusi skundą Seimo kontrolierė rekomendavo apskrities

viršininkui atlikti patikrinimą dėl rajono žemėtvarkos skyriaus

pareigūnų veiksmų, derinant žemės sklypų kadastrinius ma-

tavimus, teisėtumo.

Atsižvelgiant į rekomendaciją atlikus patikrinimą nustatyta,

kad rajono žemėtvarkos skyriaus specialistas, – pasirašydamas,

o vedėja – suderindama, neužtikrino, jog žemės sklypų ribos

atitiktų teritorijų planavimo dokumentais suformuotas ribas.

Konstatuota, kad specialistai netinkamai vykdė pareigybi-

nių instrukcijų reikalavimus, bet nesiūlyta taikyti tarnybinių


nuobaudų, įvertinus, kad drausmės pažeidimai padaryti dėl

neatidumo, o pažeidimų pasekmės gali būti pašalintos.

Atlikus tyrimą pagal papildomai pateiktą pareiškėjo skun-

dą, buvo nustatyta, kad atsisakius derinti pagal atliktus pa-

tikslintus kadastrinius matavimus parengtus žemės sklypų

planus, t. y. iškilus ginčui, patikslinti privačios žemės sklypų

ribų administracine tvarka nėra galimybių, todėl Šiaulių aps-

krities viršininko administracija kreipėsi į Šiaulių apygardos

prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Prokuratūra dėl

neteisėtų Šiaulių apskrities viršininko įsakymų panaikinimo

kreipėsi į teismą.

2008 metais Seimo kontrolierė taip pat tyrė skundus, ku-

riuose buvo nurodyta, kad nors sprendimai atkurti nuosavy-

bės teises į žemę, mišką ir priimti, pareiškėjai neturi galimy-

bės realiai disponuoti šiuo turtu, nes minėtas nekilnojamasis

turtas nepažymėtas kadastro žemėlapiuose, todėl negali būti

įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Pavyzdžiui, į Seimo kontrolierę kreipėsi J. B., nurodydama,

kad nuo 2004-07-14, kuomet buvo priimtas Alytaus apskrities

viršininko administracijos sprendimas dėl natūrinio miško

grąžinimo, neturi galimybės disponuoti šiuo nekilnojamuoju

turtu, vilkinama sutvarkyti dokumentus.

Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad miškas,

dėl kurio buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės tei-

ses, nepažymėtas kadastro žemėlapyje, todėl nėra galimybės

įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre,

kaip to reikalauja teisės aktai, ir nėra galimybės disponuoti

tokiu nekilnojamuoju turtu. Kadangi ši ydinga situacija tęsiasi

daugiau kaip trejus metus, Seimo kontrolierė konstatavo, kad

pažeidžiama įpėdinio (-ių) teisė į nuosavybę.

Susiklosčiusios situacijos priežasčiai nustatyti buvo reika-

lingos specialiosios žinios. Seimo kontrolierė rekomendavo

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

atlikti patikrinimą bei nustatyti, ar tokia situacija susiklostė

ir pilietės teisė buvo pažeista dėl netinkamai parengtų nuo-

savybės teisių atkūrimo dokumentų (t. y. dėl žemės reformos

žemėtvarkos projekto autoriaus veiksmų, Varėnos rajono

žemėtvarkos skyriaus netinkamai atliktos kontrolinės funk-

cijos), ar dėl valstybės įmonės Registrų centro naudojamos

kartografinės medžiagos, kadastro duomenų bazės netikslu-

mų, netinkamo georeferencinio pagrindo (t. y. dėl netinkamai

pažymėtos Versminio upės vagos), ar dėl kitų priežasčių.

Seimo kontrolierė buvo informuota, kad projekto autorius

turėjo pateikti žemėtvarkos skyriui prašymą dėl bloko ribos

keitimo, o žemėtvarkos skyrius turėjo kreiptis į kadastro tvar-

kytoją su prašymu pakeisti šią ribą.

Pažymėtina ir tai, kad tiek per priėmimus, tiek savo skun-

duose piliečiai kelia klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo

į žemę saugomose teritorijose, nurodydami, kad pareigūnai

nuolat vilkina spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausi-

mus. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus

2007-07-05 nutarimą, kuriame konstatuota, kad Lietuvos


turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis apimtimi, kuria

buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos per-

duodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės

sklypą ar miško plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio

draustinio teritorijoje tiems piliečiams, kuriems nuosavybės

teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta

žemė, miškas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio netei-

sėto nusavinimo buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio

draustinio teritorijoje, bet kitur, prieštarauja Lietuvos Res-

publikos Konstitucijos 54 straipsniui, 128 straipsnio 2 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui, nuosavybės teisių

atkūrimo procesas į žemę, esančią saugomose teritorijose, iš

dalies sustabdytas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pi-

liečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo pataisos nėra priimtos iki šiol.

Apibendrinant per ataskaitinį laikotarpį ištirtus skundus

dėl nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo matyti, kad

pareiškėjai dažniausiai skundžiasi, jog vilkinama grąžinti na-

tūra laisvą (neužstatytą) žemę t. y. suformuoti žemės sklypus,

parengti jų planus, nesilaikoma teisės aktų nustatytų terminų

arba nėra rengiami detalieji planai. Tiriant tokius pareiškėjų

skundus nustatoma, kad miestų (rajonų) savivaldybių admi-

nistracijos organizuoja žemės sklypų formavimą, kadastrinius

matavimus ir t. t., pažeisdamos Lietuvos Respublikos Vyriau-

sybės 1997-10-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos


turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte

nustatytą terminą. Pareigūnai dažniausiai paaiškina, kad tik iš

dalies spėja vykdyti numatytas funkcijas dėl ilgų ir sudėtingų

viešųjų pirkimų procedūrų, dažnai šios neįvyksta, nes deta-

liųjų planų rengėjai nesuinteresuoti, jei siūloma rengti mažų

teritorijų detaliuosius planus.

Pavyzdžiui, Seimo kontrolierė tyrė E. D. skundą dėl nuosa-

vybės teisių į miesto žemę atkūrimo. Pagal Lietuvos Respubli-

kos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį ne-

kilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos

(toliau – Tvarka) 106 punktą, savivaldybės administracijos

direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų

rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašy-

mo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duome-

nimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Tyrimo metu buvo

nustatyta, kad Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2003-03-07

raštu perdavė Šiaulių miesto savivaldybės architektūros ir ur-

banistikos skyriui pareiškėjo prašymą grąžinti natūra buvusio

Verdulių kaimo žemės sklypus ir kartografinėje medžiagoje

94

pažymėtų buvusių savininkų turėtų buvusio Verdulių kai-

mo žemės sklypų planus. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės

administracija tik 2006-12-20 su UAB korporacija „Matininkai“

ir AB „Šiaulių hidroprojektas“ pasirašė susitarimus dėl sklypų

formavimo. Ištyrusi skundą Seimo kontrolierė konstatavo,

kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius

organizavo pareiškėjui grąžintinų žemės sklypų formavimą,

kadastrinių matavimų rengimą pažeidžiant teisės aktų nu-

statytą terminą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad piliečiai, kurių žemė pri-

skirta valstybės išperkamai ir kurios negalima susigrąžinti na-

tūra, dažniausiai pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn

lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai.

Tačiau kiti teisės aktais numatyti kompensavimo būdai (kom-

pensacija pinigais, vertybiniais popieriais) nėra „populiarūs“

tarp pretendentų dėl to, kad pagal teisės aktus apskaičiuotos

išperkamos žemės vertė labai skiriasi nuo komercinės žemės

sklypų vertės. Tačiau ne visų miestų (rajonų) savivaldybių te-

ritorijose esama pakankamai daug laisvos (neužstatytos) že-

mės, kad naujus žemės sklypus būtų galima suteikti kaip kom-

pensaciją už žemę, priskirtą valstybės išperkamai.

Tiriant piliečių skundus, analizuojant pareigūnų pateiktą

informaciją matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas

neretai stabdomas ir dėl pačių piliečių neaktyvumo, dažno

valios keitimo, ginčų tarp pretendentų. Dažnai būna nusta-

toma, kad pretendentai nepateikia reikiamų dokumentų,

neapsisprendę bei nepasirinkę atlyginimo būdo už valstybės

išperkamą žemę, reikalaudami žemę grąžinti natūra, nors

grąžintina žemė yra užimta statiniais, suteikta asmeniniam ar

valstiečių ūkiui steigti. Neretai piliečiai nesirenka atlyginimo

už išperkamą žemę būdo, reikalaudami, kad jų išperkamas

turtas būtų įvertintas rinkos kaina (nesutinka su remiantis

1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“

apskaičiuoto išperkamo nekilnojamojo turto kaina). Tirdama

tokius skundus Seimo kontrolierė visada atkreipia ir pareiškė-

jų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teis-

mas ne kartą konstatavo: „jei negalima grąžinti turto natūra

turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės

neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes

teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių

atstatymą“.

Pavyzdžiui, Seimo kontrolierė tyrė pakartotinį B. K. skundą

dėl nuosavybės teisių į kaimo žemę atkūrimo. Tiriant Seimo

kontrolierių įstaigoje pirmą kartą gautą pareiškėjo skundą

buvo nustatyta, kad jo pageidaujama natūra susigrąžinti

žemė yra užimta valstiečių ūkiui steigti suteikta žeme. Ištyrus

skundą B. K. buvo informuotas, kad, vadovaujantis Lietuvos


turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, ši žemė

yra priskirta valstybės išperkamai žemei, o pareiškėjai turėtų

pasirinkti atlyginimo būdą. Tačiau pakartotinis pareiškėjo

skundas, kuriame reikalaujama žemę grąžinti tik natūra, lei-

džia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesirenka atlyginimo už

išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo.

TEISĖ Į SAUGIĄ, EKOLOGIŠKĄ APLINKĄ

Šiai kategorijai priskiriami skundai dėl gyvenamosios, ne-

gyvenamosios paskirties statinių statybos, valstybinės staty-

bos priežiūros, kelių tiesimo, taip pat ir dėl teritorijų bendrojo,

specialiojo, detaliojo planavimo, sanitarinių apsaugos zonų

mažinimo, didinimo.

Teritorijų planavimas – tai teisės aktais nustatytos proce-

dūros, kuriomis siekiama nustatyti žemės naudojimo, aplin-

kosaugos, paminklosaugos prioritetus. Teritorijų planavimo

procedūromis taip pat formuojama žemės, miško, vandens

naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros

sistema, siekiama suformuoti sveiką, harmoningą gyvenamąją,

darbo ir poilsio aplinką, saugoti bei racionaliai naudoti ir atkurti

gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, derinti

fizinių, juridinių asmenų, visuomenės, savivaldybių ir valstybės

interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos

plėtojimo tam tikrose teritorijose ir t. t. Šiandieninis Lietuvos

gyvenimas, ekonominis bei socialinis vystymasis būtų sunkiai

įsivaizduojamas be statybų. Statybų veikla glaudžiai susijusi tiek

su socialiniais, ekonominiais, tiek su teritorijų planavimo klausi-

mais. Statomų, rekonstruojamų ar kitaip remontuojamų statinių

esminiai reikalavimai, statybų techninių normavimų, statinių

projektavimo, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių nau-

dojimo ir priežiūros ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo bei kitų teisės aktų.

Teritorijų planavimas, savivaldybių bendrojo, specialiojo ir

detaliųjų sprendinių įgyvendinimas, statybos leidimų išdavi-

mas – tai savivaldybių administracijoms priskirtos funkcijos.

Pažymėtina, kad teritorijų planavimo bei statybų klausimai

dažnai būna nagrinėjami kompleksiškai, t. y., jei pareiškėjas

kreipiasi dėl, jo manymu, nelegaliai vykdomų statybų (netu-

rint statybos leidimo ar neteisėtai jį išdavus) tam, kad būtų

įvertinta, ar statybos leidimas išduotas teisėtai, Seimo kontro-

lierė neretai turi išnagrinėti ir detaliojo planavimo procesą.

Apibendrinus duomenis nustatyta, kad 2008 metais skun-

dai dėl teisės į saugią, ekologišką aplinką sudarė 11 proc. visų

Seimo kontrolierės ištirtų skundų. Išanalizavus per ataskaitinį

laikotarpį ištirtus skundus dėl teisės į saugią, ekologišką aplin-

ką matyti, kad piliečiai dažniausiai skųsdavosi dėl detaliojo

planavimo (41 proc. visų ištirtų skundų, priskirtų šiai kategori-

jai), statybos valstybinės priežiūros (17 proc. visų šiai kategori-

jai priskirtų skundų), gyvenamųjų bei negyvenamųjų statinių

statybos, rekonstrukcijos, remonto (15 proc. visų šiai kategori-

jai priskirtų skundų).


41

5

5

10

17

17

5

Išnagrinėtų skundų dėl teisės į saugią ir ekologišką aplinką problematika

Tiriant skundus 2008 metais būdavo nustatoma, kad parei-

gūnai, pažeisdami teisės aktais nustatytus terminus, vilkina pa-

teikti svarstyti miestų (rajonų) savivaldybių taryboms pareng-

tus bei su valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekan-

čiomis institucijomis suderintus detaliuosius planus, detalieji

planai rengiami pažeidžiant teritorijų tvarkymo, naudojimo

režimus, pažeidžiant kitus teisės aktų reikalavimus, reglamen-

tuojančius svarstymo su visuomene tvarką, miestų (rajonų) sa-

vivaldybių administracijos direktoriai nepriima sprendimų dėl

detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų

perdavimo ir sutarčių sudarymo (jų nesudarymo), pažeidžiant

teisės aktų nustatytus terminus išduodami statybos leidimai

ar statiniai pripažįstami tinkami naudoti, ir t. t.

Seimo kontrolierė pateikia skundų dėl pirmiau minėtų

klausimų pavyzdžius.

Pavyzdžiui, į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi Ž. T. nu-

rodydamas, kad buvo parengtas žemės sklypų, esančių

(duomenys neskelbtini) Alytuje, sujungimo į vieną sklypą

ir jo tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis

planas, tačiau atsakingi Alytaus miesto savivaldybės admi-

nistracijos pareigūnai vilkino pateikti planą Alytaus miesto

savivaldybės tarybai tvirtinti. Teritorijų planavimo įstatymo

26 straipsnio 5 dalis numato, kad detalusis planas tvirtinti

neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiū-

ros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra nei-

giama. Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad detalusis

planas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios

institucijos patikrintas 2007-06-22 ir pateikta teigiama iš-

vada. Atlikusi skundo tyrimą Seimo kontrolierė konstatavo,

kad Alytaus miesto savivaldybės administracija, spręsdama

minėto detaliojo plano tvirtinimo klausimą, pažeidė Terito-

rijų planavimo įstatymo nuostatas. Atliekant tyrimą taip pat

buvo nustatyta, kad savivaldybės administracija, nagrinė-

dama pareiškėjo prašymą, pažeidė Viešojo administravimo

įstatymo reikalavimus, nes pareiškėjas nebuvo informuotas

apie priimtą sprendimą ar administracinės procedūros ter-

mino pratęsimą. Seimo kontrolierė atkreipė Alytaus miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesį į nustaty-

tus pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad skundo tyrimo metu

Seimo kontrolierė buvo informuota, jog Alytaus miesto sa-

vivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos sky-

riaus vedėjui savivaldybės vyriausiajam architektui E. Jurevi-

čiui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstaigai skundą pateikė

B. G. nurodydama, kad 2007-12-28 ji kreipėsi į Alytaus miesto

savivaldybės administraciją dėl jai nuosavybės teise priklau-

sančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo terito-

rijų planavimo organizatoriaus pareigų bei teisių perdavimo

ir sutarties sudarymo. Pareiškėja nurodė, kad tik 2008-02-28

raštu ji buvo informuota, kad prašymas netenkinamas, nes

žemės sklypą planuojama paimti visuomenės poreikiams

(bažnyčios statybai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu

Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizato-

riaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos

aprašo 13 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos

direktorius per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo die-

nos išnagrinėja pateiktą medžiagą, priima sprendimą dėl

sutarties sudarymo ir apie tai praneša raštu pareiškėjui <…>.

Jeigu prašymas netenkinamas, pareiškėjui per 10 darbo dienų

nuo sprendimo dėl sutarties nesudarymo priėmimo dienos

pateikiamas motyvuotas atsakymas.

Skundą tiriančiai Seimo kontrolierei nebuvo pateikta Aly-

taus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto

sprendimo kopija (tenkinti pareiškėjos prašymą arba jo neten-

kinti), todėl Seimo kontrolierė konstatavo, kad Alytaus miesto

savivaldybės administracijos direktorius F. Džiautas pažeidė

pirmiau minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu

patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus

Detalusis teritorijų planavimas 41%Statybos valstybinė priežiūra 17%Bendri teisės į saugią ir ekologišką aplinką pažeidimai 17%Negyvenamųjų statinių statyba, rekontrukcija, remontas 10%Bendrasis teritorijų planavimas 5%Gyvenamųjų statinių statyba, rekontrukcija, remontas 5%Nuotekų daroma žala 5%

96

teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos

aprašo 13 punkto nuostatas.

Ištyrusi skundą Seimo kontrolierė atkreipė Alytaus mies-

to savivaldybės administracijos direktoriaus F. Džiauto dė-

mesį į teisės akto pažeidimus bei rekomendavo teisės aktų

nustatyta tvarka dar kartą išsamiai išnagrinėti pareiškėjos

2007-10-03 prašymą, priimti sprendimą bei įvertinti atsakin-

gų pareigūnų veiksmus. Seimo kontrolierė taip pat atkreipė

Alytaus miesto mero Č. Daugėlos dėmesį į tai, kad pagal

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas

administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako

už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendi-

mų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai

priskirtais klausimais, organizuoja savivaldybės administra-

cijos darbą, bei pasiūlė teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus

F. Džiauto veiksmus.

Atsakydamas Alytaus miesto meras Č. Daugėla Seimo

kontrolierę informavo, kad Architektūros ir urbanistikos sky-

riaus vedėjas vyriausiasis architektas E. Jurevičius atleistas

iš darbo savivaldybėje, Architektūros ir urbanistikos skyriaus

vedėjo savivaldybės vyriausiojo architekto pavaduotojai

L. Kračkienei skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, o Alytaus

miesto savivaldybės administracijos direktorius F. Džiautas

įspėtas žodžiu ir įpareigotas užtikrinti, kad administracijoje

būtų griežtai laikomasi Viešojo administravimo bei kitų teisės

aktų reikalavimų.

Seimo kontrolierė taip pat pateikia pavyzdį, kaip išduo-

dant statybos leidimą nėra laikomasi teisės aktais nustatytų

terminų.

Pavyzdžiui, į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi Ž. G., nuro-

dydamas, kad jo įgaliotas asmuo individualioji įmonė 2008-

05-13 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos

leidimų ir sąvado skyriaus vedėjui V. Tirevičiui pateikė prašy-

mą bei papildomus dokumentus dėl statybos leidimo išda-

vimo. Pareiškėjas nurodė, kad statybos leidimas teisės aktų

nustatytais terminais jam nebuvo išduotas.

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė nustatė, kad Ž. G.

prašymas išduoti statybos leidimą ir techninis namo staty-

bos projektas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje

gautas bei užregistruotas 2008-05-13 kompiuterinėje Nuo-

latinei statybos komisijai teikiamų techninių projektų eilėje

412 numeriu. Tačiau pareiškėjo prašymas išduoti statybos lei-

dimą bei minėti dokumentai Nuolatinės statybos komisijoje

buvo svarstomi tik 2008-07-16.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio

9 dalis nustato, kad savivaldybės administracijos direkto-

rius <…>, gavęs statytojo (užsakovo) <...> prašymą ir kitus

dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai,

kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitin-

ka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos

sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo

sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos

nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įfor-

mina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu

nurodo savivaldybės administracijos direktoriui išduoti staty-

tojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti.

Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašo-

mą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra priva-

lomas savivaldybės administracijos direktoriui <…>. Minėto

straipsnio 12 dalyje numatyta, kad statybos leidimą savival-

dybės administracijos direktorius išduoda ne vėliau kaip per

10 dienų <…> nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar

7 dalyse, pateikimo <…>.

Ištyrusi skundą Seimo kontrolierė konstatavo, kad Klai-

pėdos rajono savivaldybės administracija statybos leidimą

pareiškėjui išdavė pažeisdama pirmiau minėtais teisės aktais

nustatytą terminą, t. y. statybos leidimas buvo išduotas po

dviejų mėnesių.

Tiriant skundą Klaipėdos rajono savivaldybės administra-

cijos direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti administracijos

direktorių, V. Daukšienė informavo, kad Nuolatinės statybos

komisijos posėdžiai organizuojami vieną kartą per savaitę

ir dažnai trunka iki 18–19 val. Komisija sugeba išnagrinėti

22–25 techninius projektus ir 7–8 teritorijų planavimo doku-

mentus. Praėjusiais metais, kaip nurodė V. Daukšienė, buvo

išduota beveik 1400 statybos leidimų bei patvirtinta apie

400 detaliųjų planų. Posėdžiuose dalyvauja projektavimo ir

planavimo sąlygas išdavusių institucijų atstovai bei savival-

dybės administracijos valstybės tarnautojai – komisijos na-

riai, kurie, be šio darbo, turi atlikti ir savo tiesiogines pareigas,

numatytas jų pareigybių aprašyme. Savivaldybėje dirba tik

vienas kvalifikacijos atestatą turintis architektas, galintis va-

dovauti Nuolatinei statybos komisijai ir derinti projektus. At-

sižvelgus į tai, dažniau organizuoti komisijos posėdžius nėra

jokios galimybės. Darbo krūvis nuolat auga, o darbuotojų,

atliekančių šį darbą, dvigubai ar net trigubai mažiau negu

miestų savivaldybėse, tačiau didinti darbuotojų skaičių nėra

galimybių, nes trūksta ir specialistų, ir patalpų.

Atsižvelgiant į skundo tyrimo metu gautą informaciją, t. y. į

tai, kad 2008 metais pastebimai padidėjo prašymų išduoti sta-

tybos leidimus skaičius ir dėl didelio darbo krūvio nėra galimy-

bių teisės aktų nustatytais terminais išnagrinėti dokumentus ir

išduoti statybos leidimus, Seimo kontrolierė nusprendė šiuo

klausimu pradėti tyrimą savo iniciatyva (apie savo iniciatyva

atlikto tyrimo rezultatus skaitykite skyriuje „Seimo kontrolierės

skundų tyrimas savo iniciatyva“).


19

22

7

1415

9

10

22

TEISĖ Į TINKAMĄ VIEŠĄJĮ ADMINISTRAVIMĄ

Šiai kategorijai priskiriami skundai dėl asmenų aptarnavi-

mo, jų prašymų nagrinėjimo tvarkos bei terminų pažeidimų

miestų (rajonų) savivaldybių, apskričių viršininkų administra-

cijose, taip pat dėl teisės gauti informacijos iš valstybės ar

savivaldybių institucijų pažeidimų, dėl netinkamo teisės akto

taikymo, netinkamo prašymo ar skundo išnagrinėjimo.

Viešasis administravimas – tai teisės aktų reglamentuoja-

ma viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams

ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant nor-

minius administracinius aktus ir kitus administracinius sprendi-

mus, atliekant įstatymų ir administracinių sprendimų įgyven-

dinimo kontrolę, teikiant įstatymų nustatytas administracines

paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant

viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Būtent

šio įstatymo nuostatos sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos

Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos

tarnauja žmonėms, garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo

administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administraci-

nius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų

asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.

Ataskaitiniais metais gauti skundai dėl teisės į tinkamą viešąjį

administravimą sudarė net 36 proc. visų Seimo kontrolierės ištir-

tų skundų. Pareiškėjai dažniausiai skųsdavosi dėl teisės akto ne-

vykdymo (22 proc. visų skundų, priskirtų šiai kategorijai), netin-

kamo prašymo ar skundo išnagrinėjimo (15 proc. visų šiai kate-

gorijai priskirtų skundų), asmenų prašymų nagrinėjimo tvarkos

bei terminų pažeidimų (21 proc. visų skundų, priskirtų šiai kate-

gorijai). Ištyrusi šiai kategorijai priskirtus skundus Seimo kontro-

lierė priėmė šiuos sprendimus: net 92 kartus nutarė skunduose

nurodytas aplinkybes pripažinti pagrįstomis, 32 atvejais buvo

priimti sprendimai atmesti skundus kaip nepagrįstus ir 35 atve-

jais skunde nurodytų aplinkybių tyrimas buvo nutrauktas.

Iš pateiktos diagramos matyti, kokiais klausimais pareiš-

kėjai kreipėsi į Seimo kontrolierę dėl teisės į tinkamą viešąjį

administravimą:

Kaip jau buvo minėta šioje ataskaitoje, viešojo administra-

vimo, teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institu-

cijų ar įstaigų, asmenų prašymo nagrinėjimo klausimai dažnai

yra nustatomi tiriant pareiškėjų skundus dėl nuosavybės teisių

atkūrimo, žemės sklypų ribų nustatymo, dėl statybos leidimų

išdavimo ir t. t. Taigi gyventojai, kreipdamiesi į Seimo kontro-

lierių, dažnai net nenurodo Viešojo administravimo įstatymo

ar kitų pirmiau minėtų teisės aktų pažeidimų. Seimo kontro-

lierė, siekdama užtikrinti gerą viešąjį administravimą, tirdama

skundus šiems klausimams skiria daugiausia dėmesio, todėl

Seimo kontrolierės parengtose pažymose dažnai konstatuo-

jami Viešojo administravimo įstatymo pažeidimai.

Pavyzdžiui, Seimo kontrolierė tyrė pareiškėjo skundą dėl

žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos vykdymo.

Nustatyta, kad pilietė kreipėsi į Tauragės apskrities viršininko

administraciją raštu, prašydamas patikrinti projektuotojos

veiksmų, keičiant privačių sklypų ribas, teisėtumą. Komisija,

atlikusi patikrinimą, sklypo ribų patikrinimo akte konstatavo,

kad „faktinis sklypų naudojimas neatitinka dokumentuose

nurodytoms sklypų riboms“ (taip rašte). Tačiau atsakymas pa-

reiškėjai į jos prašymą buvo pateiktas praleidus teisės aktuose

nustatytą 20 darbo dienų terminą, t. y. tik po pakartotinio jos

rašytinio kreipimosi. Be to, nustatytu terminu pareiškėja nebu-

vo informuota apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą.

Šiuo atveju Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Res-

publikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Asmenų prašymų

nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo insti-

tucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjek-

tuose taisyklių reikalavimų laikymąsi.

Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad Taura-

gės apskrities viršininko administracija nepagrįstai sutapati-

no sklypo ribų patikrinimo aktą su atsakymu į skundą. Sklypo

ribų patikrinimo aktas (administracinis sprendimas), Seimo

kontrolierės nuomone, vertintinas tik kaip dokumentas, galin-

tis būti atsakymo į skundą pagrindu (administracinės proce-

dūros sprendimui), t. y. sklypo ribų patikrinimo aktas neturėtų

būti prilyginamas atsakymui į skundą. Konstatuota, kad buvo

Teisės akto nevykdymas 22%Bendrų teisės į tinkamą viešąjį administravimą principų pažeidimas 19% Netinkamas skundo ar prašymo išnagrinėjimas 15%Prašymų nagrinėjimo terminų pažeidimas 14%Netinkamas teisės akto taikymas 10%Teisės gauti informaciją pažeidimas 9%Prašymų nagrinėjimo tvarkos pažeidimas 7%Galiojančių teisės aktų prieštaravimai, trūkumai 2%Dokumentų klastojimas 2%

98

pažeistos teisės aktų nuostatos bei pareiškėjos teisė į gerą vie-

šąjį administravimą; apskrities viršininkui rekomenduota at-

likti šiuo klausimu patikrinimą, įvertinti atsakingų pareigūnų

veiksmus, pašalinti nustatytus trūkumus.

Pavyzdžiui, į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi V. J. dėl

nuosavybės teisių į M. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę

atkūrimo. Tiriant pareiškėjo skundą Seimo kontrolierė nusta-

tė, kad pareiškėjas 2008-01-07 ir 2008-01-15 raštais kreipėsi į

Telšių apskrities viršininką. Atsakymą į du raštus Telšių apskri-

ties viršininko administracija parengė 2008-01-31, tačiau mi-

nėtas atsakymas buvo išsiųstas tik 2008-02-07, todėl Seimo

kontrolierė, konstatavusi Viešojo administravimo įstatymo

31 straipsnio nuostatų pažeidimą ir šią skundo dalį pripažinu-

si pagrįstu, atkreipė Telšių apskrities viršininko dėmesį į nuro-

dytus teisės aktų pažeidimus.

Pažymėtina, kad Seimo kontrolierės surašytos pažymos

pagrindu Telšių apskrities viršininkas atliko tarnybinį patikri-

nimą ir nustatė, jog Telšių apskrities viršininko administraci-

jos Žemės tvarkymo departamento žemės reformos skyriaus

specialistės V. Viržinaitė ir L. Jurevičiūtė, rengdamos atsaky-

mą pareiškėjui, pavestą užduotį atliko nelaiku ir taip pažeidė

Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Specialistėms

už padarytus tarnybinius nusižengimus skirtos tarnybinės

nuobaudos.

Seimo kontrolierė tai pat pateikia pavyzdį, iš kurio galima

spręsti, kad kai kuriems pareigūnams laikytis Viešojo admi-

nistravimo įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų dar netapo

norma, nors minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimai, Seimo

kontrolierės nuomone, niekuo nepateisinami.

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas Lietuvos Respu-

blikos Seimo narės Danutės Bekintienės kreipimasis, kuria-

me nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininkas Eugenijus

Palavinskas nepaiso Lietuvos Respublikos Seimo statuto

12 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo admi-

nistravimo įstatymo 31 straipsnio reikalavimų, kad Alytaus

apskrities viršininko administracijos pateiktas atsakymas yra

formalus.

Ištyrusi skunde nurodytas aplinkybes Seimo kontrolierė

padarė išvadą, kad dėl Alytaus apskrities viršininko admi-

nistracijos pareigūnų neveikimo, nustatytu laiku neatsakius

į Lietuvos Respublikos Seimo narės Danutės Bekintienės raš-

tą (atsakymas parengtas tik po dviejų su puse mėnesių nuo

rašto gavimo Alytaus apskrities viršininko administracijoje),

buvo pažeisti 1994-02-17 Lietuvos Respublikos Seimo statuto

12 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo admi-

nistravimo 1999-06-17 įstatymo 31 straipsnio reikalavimai.

Seimo kontrolierė taip pat konstatavo, kad Alytaus apskrities

viršininko pavaduotojos O. Balevičiūtės pateiktu atsakymu

buvo atsakyta ne į visus Lietuvos Respublikos Seimo narės

D. Bekintienės rašte nurodytus klausimus. Atlikusi skundo ty-

rimą Seimo kontrolierė atkreipė Alytaus apskrities viršininko

E. Palavinsko dėmesį į teisės aktų pažeidimus.

Po skundo tyrimo Alytaus apskrities viršininkas E. Palavins-

kas informavo, kad Alytaus apskrities viršininko administraci-

jos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos žemė-

tvarkos skyriaus vedėja I. Marčinskienė, Žemės reformos sky-

riaus vyriausiasis specialistas A. Vencevičius ir Varėnos rajono

žemėtvarkos skyriaus vedėja O. Savickienė buvo patraukti tar-

nybinėn atsakomybėn, šiems valstybės tarnautojams skirtos

tarnybinės nuobaudos – pastabos.

SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA IŠTIRTI SKUNDAI

Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato,

kad, jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kon-

trolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo

ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuo-

menės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kon-

trolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Kaip jau buvo minėta šios ataskaitos pradžioje, ataskaiti-

niais metais Seimo kontrolierė atliko 7 tyrimus savo iniciatyva,

kuriuos norėtųsi aptarti plačiau.

Tiriant pareiškėjų skundus dėl statybos leidimų išdavimo,

pareigūnai neretai nurodydavo, kad dėl didelių darbo krūvių

nespėja išduoti statybos leidimų Lietuvos Respublikos staty-

bos įstatymo nustatytu terminu, nes pastaruoju metu paste-

bimai padidėjo prašymų išduoti statybos leidimus. Atlikdama

savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl miestų, rajonų savivaldybių

administracijose veikiančių Nuolatinės statybos komisijų dar-

bo organizavimo bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo

23 straipsnio 12 dalyje nustatyto termino laikymosi, dėl infor-

macijos pateikimo Seimo kontrolierė kreipėsi į Alytaus, Klaipė-

dos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių teritorijas

įeinančių miestų, rajonų savivaldybių administracijas.

Apibendrinus tyrimo metu surinktą medžiagą buvo nusta-

tyta, kad per 2008 metų sausio–spalio mėnesius miestų, rajo-

nų savivaldybėse buvo gauta nuo 39 iki 752 prašymų išduoti

statybos leidimus. Kai kurie miestų rajonų savivaldybių, pa-

vyzdžiui, Akmenės, Kretingos, Šilutės, Šilalės rajonų, Kalvarijos,

Kazlų Rūdos, Pagėgių, administracijų direktoriai informavo,

kad spėja išduoti statybos leidimus per Lietuvos Respublikos

statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nustatytą 10 dienų

terminą. Iš surinktos medžiagos matyti, jog nepažeidžiant tei-

sės aktuose nustatytų terminų statybos leidimai dažniausiai

yra išduodami tose savivaldybių administracijose, kuriose gy-

ventojų skaičius yra mažesnis.

Pažymėtina, kad, daugelio savivaldybių administracijų

pareigūnų nuomone (net ir tų, kurie informavo, kad spėja


laiku išduoti statybos leidimus), Lietuvos Respublikos staty-

bos įstatyme nustatytas 10 dienų terminas yra per trumpas.

Pagrindinės priežastys:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-07-02 įsaky- Ø

mu Nr. D1-379 „Dėl aplinkos ministro 2004-12-20 įsakymo

Nr. D1-696 „Dėl Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių

nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintuose Nuolati-

nės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose išvar-

dytų darbų atlikimas vidutiniškai užtrunka 10 dienų;

pradėjus dirbti su informacine sistema „Infostatyba“, paste- Ø

bimai padidėjo darbo krūvis, nes savivaldybių darbuotojai

turi visus pateiktus popierinius prašymo variantus įtraukti

į sistemą, nuskenavę lydimuosius dokumentus, kai kurios

savivaldybių administracijos neturi pakankamai kompiu-

terinės technikos;

Nuolatinės statybos komisijos darbe dalyvaujantys vals- Ø

tybės tarnautojai privalo atlikti ir darbus, numatytus jų

pareigybinėse instrukcijose, nuostatuose. Esant dideliam

prašymų išduoti statybos leidimus skaičiui, sudėtinga išsa-

miai išnagrinėti pateiktus dokumentus bei pateikti išvadas

dėl statybos leidimo išdavimo ar neišdavimo, dėl to daro-

ma klaidų;

projektavimo organizacijos pateikia tik po 2 dokumentų Ø

egzempliorius, dėl tos priežasties komisijos nariai nespėja

su ja susipažinti, nes tenka dalintis medžiaga, be to, ne visi

komisijos nariai turi tinkamas programas dokumentų, pa-

talpintų elektroninėje laikmenoje, nuskaitymui;

jei terminas skaičiuojamas ne darbo dienomis, dokumen- Ø

tus išnagrinėti ir išvadas pateikti būna ypač sudėtinga,

jeigu į minėtą terminą įeina šventinės dienos (ilgieji savait-

galiai), be to, skaičiuojant terminą ne darbo dienomis, sta-

tybos leidimo išdavimo (ar atsisakymo išduoti) klausimai

turi būti išspręsti per 8 darbo dienas, nes dvi iš jų yra savait-

galio, todėl darbuotojai būna priversti dirbti viršvalandžius

ar pažeidinėti teisės aktų reikalavimus.

Tyrimo metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. D1-379

patvirtintuose Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuo-

se nuostatuose nustatyti terminai vienu atveju skaičiuojami

darbo dienomis, kitu atveju – kalendorinėmis dienomis. Pa-

vyzdžiui, Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuosta-

tų 25 punkte nustatytas 2 darbo dienų terminas, o nuostatų

12 punkte nurodytas 3 kalendorinių dienų terminas.

Apibendrinusi surinktą medžiagą Seimo kontrolierė pažy-

mėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straips-

nio 12 dalyje nustatytas 10 dienų terminas statybos leidimo

išdavimui yra per trumpas, todėl, Seimo kontrolierės nuomo-

ne, statybos leidimo išdavimui turėtų būti nustatytas protin-

gas terminas, o visi terminai skaičiuojami darbo dienomis,

kaip tai numatyta ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

įstatyme.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog nėra vykdomas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų

Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų reikala-

vimas, kad Nuolatinės statybos komisijose darbe privalo da-

lyvauti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

atstovas, todėl savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintų

Nuolatinių statybos komisijų priimti sprendimai nėra teisė-

ti (pagal Nuolatinių statybos komisijų pavyzdinių nuostatų

7 punktą – įgaliotųjų atstovų dalyvavimas Komisijos darbe

yra privalomas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-07-02 įsaky-

mu Nr. D1-379 „Dėl aplinkos ministro 2004-12-20 įsakymo

Nr. D1-696 „Dėl Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių

nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Nuolatinės sta-

tybos komisijos pavyzdinių nuostatų 5 punkte nustatyta, kad

savivaldybės taryba jos veiklos reglamento nustatyta tvarka

sudaro Komisiją. Komisijos pirmininku skiriamas valstybės

tarnautojas, turintis Aplinkos ministerijos išduotą atestatą ir

vykdantis savivaldybės vyriausiojo architekto (ar jį pavaduo-

jančiojo) funkcijas.

Apibendrinus surinktą medžiagą buvo nustatyta, kad

daugumoje miestų, rajonų savivaldybių administracijų dirba

tik po vieną valstybės tarnautoją (keliose savivaldybių admi-

nistracijose valstybės tarnautojų, atitinkančių pirmiau minė-

tus reikalavimus, nėra), turintį Aplinkos ministerijos išduotą

atestatą ir vykdantį savivaldybės vyriausiojo architekto (ar jį

pavaduojančiojo) funkcijas. Tokia padėtis susiklosčiusi Ma-

rijampolės savivaldybėje, Mažeikių, Telšių, Klaipėdos rajonų

savivaldybių, Šiaulių miesto savivaldybės administracijose.

Savivaldybių administracijų direktoriai pateiktuose at-

sakymuose nurodė, kad, dirbant tik vienam valstybės tar-

nautojui, turinčiam Aplinkos ministerijos išduotą atestatą ir

vykdančiam savivaldybės vyriausiojo architekto (ar jį pava-

duojančiojo) funkcijas, organizuojant Nuolatinių statybos ko-

misijų darbą dažnai kyla problemų šiam tarnautojui išvykus

į komandiruotę, susirgus ar atostogaujant. Atkreiptinas dė-

mesys ir į tai, kad esama ir tokių savivaldybių administracijų,

kuriose nėra valstybės tarnautojų, turinčių Aplinkos ministeri-

jos išduotą atestatą ir galinčių vadovauti Nuolatinės statybos

komisijai. Savivaldybių administracijos direktorių sprendimu

šias funkcijas pavedama atlikti kitiems valstybės tarnauto-

jams, tačiau, Seimo kontrolierės nuomone, tokių asmenų va-

dovaujamų Nuolatinės statybos komisijų priimti sprendimai

yra neteisėti.

Atlikusi tyrimą Seimo kontrolierė rekomendavo Lietuvos

Respublikos aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui: ap-

svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo

23 straipsnio 12 dalyje nustatyto termino pakeitimo, nusta-

tant protingą terminą statybos leidimo išdavimui; apsvarstyti

klausimą dėl terminų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos

įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-07-02

100

įsakymu Nr. D1-379 „Dėl aplinkos ministro 2004-12-20 įsaky-

mo Nr. D1-696 „Dėl Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių

nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Nuolatinės

statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose pakeitimo,

terminus skaičiuojant darbo dienomis, o ne kalendorinė-

mis dienomis; parengti metodinius nurodymus, kaip turėtų

būti sprendžiami statybos leidimo išdavimo klausimai, kai

miestų, rajonų savivaldybių administracijose nėra valstybės

tarnautojų, galinčių eiti Nuolatinės statybos komisijos pirmi-

ninko pareigas; kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais

spręsti klausimą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo de-

partamento atstovų dalyvavimo Nuolatinių statybos komisi-

jų darbe.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė

Juozaitienė 2009-02-02 raštu Seimo kontrolierę informavo,

kad ministerija organizavo pasitarimą dėl Seimo kontrolierės

pateiktų rekomendacijų. Pasitarimo metu nutarta parengti

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio pakeiti-

mo įstatymo projektą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriau-

sybę dėl šio įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos

Seimui, nustatant tokius statybos leidimo išdavimo terminus:

statinio (išskyrus ypatingą) statybos leidimą išduoti per 15 dar-

bo dienų, ypatingo statinio statybos leidimą – per 20 darbo

dienų. Seimo kontrolierė taip pat buvo informuota, kad ben-

dru pasitarimo dalyvių sutarimu nuspręsta esminio statinio

priešgaisrinės saugos reikalavimo įgyvendinimui pagerinti

parengti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005

„Statinio projektavimas“ pakeitimų projektą, nustatant, kad:

projekto dalis „Gaisrinė sauga“ yra privaloma, kad statybos

leidimui gauti pateikiamas visas statinio techninis projektas

arba techninis darbo projektas. Taip pat nutarta parengti

statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio

projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ pakeitimų projek-

tą, nustatant statinius, kurių projektų gaisrinės saugos dalies

ekspertizė yra privaloma.

2008 metais Seimo kontrolierė taip pat atliko tyrimą

savo iniciatyva pagal dienraščio „Lietuvos žinios“ straipsny-

je „Nomenklatūra nori grąžinti spygliuotas tvoras“ pateiktą

informaciją.

Atlikusi tyrimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę,

esančią pasienio zonoje, prie Galadusio ežero, Seimo kon-

trolierė atkreipė tuomečio Lietuvos Respublikos Ministro Pir-

mininko Gedimino Kirkilo dėmesį į tai, jog Alytaus apskrities

viršininko pavaduotojo Arturo Juškausko įsakymu valstybės

sienos su Lenkijos Respublika apsaugai reikalingo žemės skly-

po Nekilnojamojo turto kadastro duomenys buvo patikslinti

neatsižvelgus į tai, kad nebuvo pakeistas Lietuvos Respubli-

kos Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo nustatytas sienos ap-

saugai reikalingas žemės plotas; šio įsakymo pagrindu buvo

pasirašytas Alytaus apskrities viršininko administracijos ir

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų minis-

terijos susitarimas; šio susitarimo pagrindu buvo dalinai pa-

keista valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybės sienos

apsaugai skirtos žemės plotą sumažinant daugiau negu per

pusę. t. y. nuo 344,89 iki 149,6799 ha, ir pakeisti Nekilnojamo-

jo turto registre duomenys.

Kadangi sienos apsaugai reikalingų žemės plotų poreikis

pasikeitė Lietuvos Respublikai įstojus į Šengeno erdvę, Seimo

kontrolierė pasiūlė Ministrui Pirmininkui spręsti klausimą dėl

tarpžinybinės komisijos sudarymo, pavedant jai išanalizuoti

žemės ploto pasienio juostai prie Europos Sąjungos vidinės

sienos (Lazdijų rajone prie Galadusio ežero) poreikį bei klau-

simą dėl galimybes grąžinti piliečiams natūra šioje teritorijoje

esančią žemę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pavedimu

Vidaus reikalų ministerija ir Žemės ūkio ministerija infor-

mavo įvertinusios Seimo kontrolierės pažymoje pateiktą

informaciją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-05-16 nutarimu

Nr. 460 Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės

sienos apsaugai buvo patvirtintas 149,68 ha žemės plotas.

Dėl pažymoje nurodytų rekomendacijų vykdymo Seimo

kontrolierė buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos Vy-

riausybė 2008-05-16 pavedė Vidaus reikalų ministerijai kartu

su Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija ir Alytaus aps-

krities viršininko administracija, įvertinus piliečių lūkesčius bei

pateiktus prašymus, atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką)

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta

tvarka parengus detalųjį ar specialųjį planą, patikslinti vals-

tybės sienos su Lenkijos Respublika apsaugai skirtus žemės

plotus (pasienio juostą) ir jų ribas Alytaus apskrities Lazdijų

rajono savivaldybės teritorijoje ir iki 2009-05-01 Vyriausybei

pateikti nutarimo pakeitimo projektą. Šiuo pavedimu bus

peržiūrimi Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje valstybės

sienos apsaugai reikalingi žemės plotai ir mažinami iki mini-

mumo, siekiant atkurti buvusiems savininkams nuosavybės

teisę į žemę pasienyje prie Galadusio ežero.

Tiriant piliečio skundą Seimo kontrolierei kilo abejonių,

kad atkuriant nuosavybės teises kitiems asmenims nebuvo

atsižvelgta į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės

planą. Todėl administracine tvarka privačioje žemėje neteisė-

tai nustatytą servitutą panaikinus teismo tvarka, gretimo skly-

po savininkai neteko galimybės privažiuoti prie savo žemės.

Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą savo iniciatyva nustatė,

kad dėl Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus žemės reformos

darbų nepakankamos kontrolės buvo priimti neteisėti admi-

nistraciniai aktai, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko admi-

nistracija nesiėmė jokių veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka

pašalinti nustatytus trūkumus.


Seimo kontrolierė, atsižvelgdama į surinktą informaciją,

pasiūlė generaliniam prokurorui spręsti klausimą dėl viešojo

intereso gynimo inicijuojant administracinių aktų, priimtų,

neatsižvelgiant į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos

žemės plane nurodytus kelius, dalinį panaikinimą teismo

tvarka.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006-01-19

įsakymu patvirtintų Metodinių rekomendacijų viešajam inte-

resui ginti III skyriuje, kuriame kalbama apie viešojo intereso

sampratą teisminėje praktikoje, nurodyta: <…> žmogaus

teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir jų gynimas yra vieni

svarbiausių valstybės ir visuomenės uždavinių. Tai reiškia, kad

viešasis interesas reikalauja šalinti bet kokius šių žmogaus ir

visuomenės vertybių pažeidimus <…> žemės reformos tin-

kamas vykdymas yra priskirtinas prie viešojo intereso srities

dalykų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-20 nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-1006/2006).

Prokuratūra informavo, kad kreipsis į teismą dėl viešojo in-

tereso gynimo, tačiau po tam tikro laiko buvo rastas kompro-

misas, t. y. kadangi Seimo kontrolierės nustatytas pažeidimas,

nepagrįstai įskaičiavus valstybės išperkamos žemės plotą į

privataus sklypo plotą, bus pašalintas Klaipėdos apskrities

viršininkui inicijavus procesą dėl trūkumų pašalinimo admi-

nistracine tvarka, prokurorui nebeliko įstatyminio pagrindo

kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl administracinių

aktų dalinio panaikinimo.

REKOMENDACIJOS IR JŲ VYKDYMAS

Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo nuostatomis,

Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą ir nustatęs teisės aktų, žmo-

gaus teisių pažeidimus priima siūlymą (rekomendaciją), kurį

privalo nagrinėti institucija, įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks

siūlymas (rekomendacija) adresuojamas. Pareigą informuoti

Seimo kontrolierių apie jo pateikto siūlymo (rekomendacijos)

vykdymą, nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierių įstatymas

nustato tik institucijai, įstaigai ar pareigūnui, kuriems toks siū-

lymas (rekomendacija) adresuojamas. Nepaisant to, per ilgus

darbo metus susiklostė praktika, kad patys Seimo kontrolieriai

imasi prižiūrėti, kaip vykdomi jų pateikti pasiūlymai ar reko-

mendacijos. Neatmetama galimybė, kad rekomendacijų vyk-

dymo rezultatai didžiąja dalimi priklauso nuo Seimo kontrolie-

riaus autoriteto, nuo jo gebėjimo, pateikus problemos teisinį

įvertinimą, įtikinti pareigūną vienaip ar kitaip išspręsti keliamą

problemą.

Apibendrinus per 2008 metus priimtų rekomendacijų vyk-

dymo rezultatus matyti, kad Seimo kontrolierė priėmė 143 re-

komendacijas, iš jų 107 buvo kontroliuojamos. Pažymėtina,

kad rekomendacijose dažniausiai buvo atkreipiamas atitinka-

mos institucijos vadovo dėmesys į teisės aktų pažeidimus, į

pareigūnų aplaidumą darbe, biurokratizmą ar žmogaus teisių

ir laisvių pažeidimus ir siūlyta imtis priemonių, kad būtų pa-

šalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir

sąlygos.

Seimo kontrolierė 18 kartų atitinkamos institucijos parei-

gūnui ar kolegialiai institucijai rekomendavo įstatymų nusta-

tyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei

kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti

priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar

biurokratizmo, 16 kartų kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui

ar aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai ir įstaigai buvo re-

komenduota skirti nusižengusiems pareigūnams tarnybines

(drausmines) nuobaudas. Šiuo metu įvykdyta 97 proc. visų

per 2008 metus Seimo kontrolierės pateiktų rekomendacijų.

Pažymėtina, kad visos Seimo kontrolierės pateiktos rekomen-

dacijos pareigūnų buvo apsvarstytos ir pateikti motyvuoti at-

sakymai dėl iškeltų problemų sprendimo.

Iš pateiktos lentelės matyti, kiek ir kokių rekomendacijų

Seimo kontrolierė pateikė ataskaitiniais metais.

Rekomendacija Rekomendacijų skaičius

Atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos

81

Siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo

18

Siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai ir įstaigai skirti nusižengusiems pareigūnams tarnybines (drausmines) nuobaudas

16


13

Perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai aptinkama nusikalstamos veikos požymių, ar siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo

4

102

Netiriant Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės, pateikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės

3

Siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves

3

Informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiukščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas

2

Pranešti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų padarytus pažeidimus

1

Tarpininkauti, kad kolegiali institucija ar pareigūnas priimtų sprendimą. 2

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė gavo ir skundų

dėl Seimo kontrolierės rekomendacijų nevykdymo.

Derėtų pripažinti, kad dauguma šiuose skunduose nurody-

tų aplinkybių nebuvo patvirtintos. Analizuojant šio pobūdžio

skundus, galima daryti išvadą, kad pilietis tikisi kuo greičiau

gauti galutinį rezultatą, neatsižvelgdamas į tai, jog teisės ak-

tais numatyta iki galutinio sprendimo priėmimo atlikti konkre-

čias procedūras, pavyzdžiui: sprendimui dėl nuosavybės teisių

atkūrimo priimti būtina (išskyrus natūrinės žemės grąžinimą),

kad žemės sklypo pasirinkimo, projektavimo, ženklinimo

klausimai būtų sprendžiami pagal Žemės reformos įstatymo

10 straipsnyje nustatytą eiliškumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierės pateiktos

rekomendacijos skirti nusižengusiems pareigūnams tarnybi-

nes (drausmines) nuobaudas dažniausiai yra įvykdomos tik iš

dalies. Tokiais atvejais Seimo kontrolierė atitinkamos instituci-

jos pareigūnų būna informuojama, kad pateikta rekomenda-

cija yra apsvarstyta, pareigūnai įspėti žodžiu, jiems pareikštos

žodinės pastabos, jie įpareigoti tinkamai ir laiku vykdyti savo

pareigas, o kadangi pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuos-

tatas įspėjimas ar žodinė pastaba nėra laikoma tarnybine nuo-

bauda, Seimo kontrolierės rekomendacijos būna įvykdomos

tik iš dalies. Net ir atlikus tarnybinius patikrinimus, nuobaudos

pareigūnams yra skiriamos ne visada, motyvuojant tuo, kad

jau praėję nuobaudų skyrimo terminai, pareigūnai nebedirba

(išėję iš darbo arba dirba kitose pareigose).

Kita vertus, pasitaikė atvejų, kuomet dėl vienokių ar kito-

kių priežasčių nepavykdavo pasiekti rezultato, kuris visiškai

tenkintų pareiškėją ir Seimo kontrolierę, tačiau tokiais atvejais

visada buvo pateikta motyvacija. Pateikiama informacija apie

tuos atvejus, kai Seimo kontrolierės rekomendacija nebuvo

įvykdyta.

Seimo kontrolierė tyrė S. L. skundą dėl vilkinimo atkurti

nuosavybės teises į senelio J. A. iki nacionalizacijos valdytą

žemę Klaipėdos rajone.

Tyrimo metu Seimo kontrolierė nustatė teisės aktų pažei-

dimus, padarytus rengiant dokumentus nuosavybės teisių

atkūrimui. Kadangi Seimo kontrolierei buvo pranešta, kad

apie priimtą Klaipėdos apskrities 2006-02-28 sprendimą S. L.

nebuvo informuota dėl Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus

darbuotojo Švėkšnos seniūnijoje V. Krujelskio neveikimo, o

minėtas darbuotojas iš Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus

žemėtvarkininko pareigų atleistas Klaipėdos apskrities virši-

ninko 2007-01-05 įsakymu, Seimo kontrolierė atkreipė Klai-

pėdos apskrities viršininko V. Rinkevičiaus dėmesį į tai, kad

už Klaipėdos apskrities viršininko administracijos struktūrinių

padalinių veiklą atsakingi šių institucijų vadovai, todėl jie turė-

tų užtikrinti jų vadovaujamos institucijos veiklos efektyvumą,

kontroliuodami savo darbuotojų veiklą. Taip pat rekomenda-

vo, pretendentei S. L. pageidaujant, imtis priemonių pašalinti

nurodytus pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos

žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostato-

mis panaikinant Klaipėdos apskrities 2006-02-28 sprendimą

administracine tvarka, prieš tai S. L. išaiškinus tokio sprendi-

mo teisines pasekmes.

Po skundo tyrimo Seimo kontrolierė buvo informuota,

kad žemėtvarkos skyriuje vykusiame posėdyje pretendentė

primygtinai reikalavo tik žemės grąžinimo natūra (šio nuo-

savybės teisių atkūrimo būdo nebuvo galimybės realizuoti,

nes žemė priskirta valstybės išperkamai) ir nesutiko su kitais

kompensavimo būdais, todėl buvo priimtas sprendimas,

jog netikslinga naikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių

atkūrimo.

Atlikusi skundo tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierė

rekomendavo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui

Algimantui Valantinui spręsti klausimą dėl viešojo intereso

gynimo, inicijuojant administracinių aktų, priimtų, neatsi-

žvelgus į Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymu

patvirtintame Šilutės rajono savivaldybės Ramučių kadastro

vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės

plane nurodytus kelius, dalinį panaikinimą teismo tvarka.

Seimo kontrolierė atkreipė Klaipėdos apskrities viršininko

V. Rinkevičiaus dėmesį į tai, kad dėl nepakankamos Šilutės ra-

jono žemėtvarkos skyriaus kontrolės sprendžiant nuosavybės

teisių atkūrimo S. T. ir E. S. klausimus buvo izoliuota kaimynų

sodyba, tačiau jokių priemonių pažeidimų pašalinimui tei-

sės aktų nustatyta tvarka iki šiol nesiimta, bei rekomendavo


atlikti patikrinimą šiuo klausimu ir įvertinti atsakingų specia-

listų veiksmus (neveikimą).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus

prokurorė K. Rušinaitė nurodė, kad Klaipėdos apskrities virši-

ninko administracija informavo Klaipėdos apygardos proku-

ratūrą, jog, siekiant ištaisyti klaidą dėl bendrojo naudojimo

kelio įskaičiavimo į grąžintiną žemę, Šilutės rajono žemėtvar-

kos skyriaus vedėjas įpareigotas pakviesti pokalbiui žemės

paveldėtoją B. T. bei imtis priemonių taisyti klaidą administra-

cine tvarka. Atsižvelgiant į tai buvo priimtas nutarimas atsisa-

kyti ginti viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008-11-27

įsakymu sudaryta komisija dėl galimo tarnybinio nusižen-

gimo įvertino Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo

A. Juočo veiksmus. Komisija pateikė išvadą, kad pareigūnas

nepakankamai kontroliavo žemės reformos žemėtvarkos dar-

bus Ramučių kadastro vietovėje, tačiau tarnybinė nuobauda

neskirta, nes nuo minėtų veiksmų padarymo praėję daugiau

nei devyneri metai, tačiau neišsprendė klausimo dėl vengimo

inicijuoti neteisėtų administracinių aktų panaikinimą.

Seimo kontrolierė gavo Lietuvos Respublikos Seimo na-

rio perduotą A. A. V. ir M. L skundą dėl nuosavybės teisių

atkūrimo.

Atlikusi tyrimą Seimo kontrolierė atkreipė Alytaus apskrities

viršininko E. Palavinsko dėmesį į tai, kad dėl Varėnos rajono že-

mėtvarkos skyriaus specialistų neveikimo neleistinai ilgai buvo

vilkinamas M. L. 2006-11-30 prašymo ir A. A. V. 2006-11-30

prašymo nagrinėjimas, pažeidžiant tuo metu galiojusio Lietu-

vos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus

ir pareiškėjų teisę į gerą viešąjį administravimą. Alytaus apskri-

ties viršininko administracijos 1999-03-29 sprendimais atkur-

tos A. A. V. ir M. L. nuosavybės teisės į visą joms tenkančią žemę

kaip į kaimo žemę neatsižvelgus į tai, jog dalis buvusios savinin-

kės iki nacionalizacijos turėtos žemės buvo Varėnos miestui iki

1995-06-01 priskirtoje teritorijoje. Seimo kontrolierė rekomen-

davo Alytaus apskrities viršininkui E. Palavinskui nedelsiant

raštu išaiškinti pareiškėjoms teisines šio sprendimo pasekmes,

informuoti jas apie realias galimybes tenkinti jų 2006-11-30

prašymus bei apie kitas Atkūrimo įstatyme numatytas nuosa-

vybės teisių į buvusios savininkės Varėnos miestui iki 1995-06-

01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę atkūrimo galimybes; pa-

reiškėjų pageidavimu, patikslinus sprendimus administracine

tvarka, teisės aktų nustatyta tvarka įtraukti pareiškėjas į sąrašą

asmenų, pretenduojančių gauti sklypą individualiai statybai

Varėnos mieste.

Po skundo ištyrimo Alytaus apskrities viršininko adminis-

tracija atsisakė administracine tvarka dalinai naikinti aps-

krities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo,

argumentuodama, kad pretendentės turėjo žinoti, jog žemės

sklypai suformuoti kaimo teritorijoje. Tokį sprendimą apskri-

ties viršininko administracija priėmė atsižvelgdama į Nacio-

nalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rekomen-

daciją. Ši tarnyba metodiškai vadovauja nuosavybės teisių

atkūrimui. Seimo kontrolierė gavo pakartotinį Seimo nario

kreipimąsi, dėl kurio atliekamas tyrimas.

104

Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos veiklos

I. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Europos ombudsmeno vizitas

2008 m. spalio 1–3 dienomis Seimo kontrolierių įstaiga or-

ganizavo Europos ombudsmeno profesoriaus Nikiforoso Di-

amandouroso bei jį lydinčių asmenų vizitą Lietuvoje. Tai buvo

antrasis šio aukšto Europos pareigūno vizitas į Lietuvą. Pirmą

kartą Europos ombudsmenas lankėsi mūsų šalyje 2004 balan-

džio mėnesį, prieš pat Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą.

2008 m. vizito tikslas buvo geriau informuoti Lietuvos gy-

ventojus apie Europos ombudsmeno vaidmenį bei jų teisę

kreiptis į Europos ombudsmeno biurą tuo atveju, kai susi-

duriama su netinkamu Europos Sąjungos institucijų viešuo-

ju administravimu (pavyzdžiui, delsiama sumokėti Europos

Sąjungos projektų lėšas, neatsakoma į paklausimus ar berei-

kalingai vilkinama atsakyti, atsisakoma pateikti informaciją ar

dokumentus, pažeidžiamos pagrindinės teisės ir pan.).

Seimo kontrolierių įstaiga surengė Europos ombudsme-

no susitikimus su aukšto rango valstybės pareigūnais Lietu-

vos Respublikos Seime, Teisingumo ministerijoje bei Europos

Komisijos atstovybėje. N. Diamandourosas taip pat susitiko

su Lietuvos advokatūros, Lietuvos darbdavių konfederacijos,

nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovais. Mykolo Ro-

merio universiteto klausytojams ir Alytaus apskrities savival-

dybių tarnautojams Europos ombudsmenas skaitė paskaitas

apie gerą viešąjį administravimą bei Europos ombudsmeno

mandatą.

Bendradarbiavimas su kaimyninių šalių ombudsmenų institucijomis

Glaudžiau bendradarbiauti su kitų valstybių ombudsme-

nais bei tarptautinėmis žmogaus teisių gynimo institucijo-

mis – vienas iš strateginių Seimo kontrolierių įstaigos tikslų.

Toks giminingų institucijų bendradarbiavimas yra labai nau-

dingas ombudsmenams ir jų institucijų darbuotojams.

Ypatingai glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos, Latvi-

jos ir Estijos ombudsmenų institucijomis. Kasmet rengiamos

trijų Baltijos valstybių ombudsmenų institucijų konferencijos,

kai susirinkę specialistai dalinasi gerosios praktikos pavyz-

džiais, jau tapo puikia tradicija.

Turėdami tą pačią istorinę praeitį, Lietuvos, Latvijos ir Esti-

jos žmonės susiduria su panašiomis žmogaus teisių ir laisvių

pažeidimo problemomis, todėl ir ombudsmenų instituci-

joms tenka spręsti panašius uždavinius, nagrinėti analogiškus

klausimus.

2008 m. gegužės 28 d. Seimo kontrolierių įstaiga orga-

nizavo konferenciją-seminarą „Vystymosi tendencijos

ombudsmeno darbe“. Ši 2008 metų konferencija buvo skir-

ta diskusijai aktualiausiais ombudsmeno institucijos ateities

klausimais, susijusiais su ombudsmenų ir teismų santykiais,

uždarųjų laisvės apribojimo institucijų priežiūra bei ombuds-

menų rekomendacijų vykdymu.

Konferencijoje kartu su trijų Baltijos valstybių ombudsmenų

institucijų darbuotojais dalyvavo ir Vilniaus universiteto moks-

lininkų, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Užsienio reikalų

ministerijų atstovų, žmogaus teises ginančių nevyriausybinių

organizacijų vadovų. Konferencija sudomino šalies žurnalistus.

Konferencijos medžiaga buvo išleista atskiru informaciniu

biuleteniu „Vystymosi tendencijos ombudsmeno darbe“.

Konferencijos, seminarai ir kiti renginiai užsienyje

Seimo kontrolieriai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose

ombudsmenų renginiuose. Tokių renginių metu dalijamasi

gerąja patirtimi, keičiamasi nuomonėmis įvairiausias klausi-

mais, diskutuojama.

Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė dalyvavo Paryžiuje

vykusioje konferencijoje „Laisvės atėmimas ir žmogaus

teisės. Kankinimų prevencija Europoje“. Konferencijoje

buvo nagrinėjama laisvės atėmimo ir žmogaus teisių gynimo

tema, analizuojamos JT Konvencijos prieš kankinimus papil-

domo protokolo (OPCAT) ir Europos bausmių vykdymo taisy-

klės, kalbama apie lyginamąją nacionalinių prevencinių me-

chanizmų analizę. Renginio metu buvo siekiama išsiaiškinti,

kokios yra laisvės atėmimo ir žmogaus teisių gynimo Europos

ir tarptautinės taisyklės, kokia institucijų teisinė sistema bei

koks ombudsmenų vaidmuo siekiant kankinimų prevencijos.

105Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos veiklos

Seimo kontrolieriai Albina Radzevičiūtė ir Augustinas Nor-

mantas dalyvavo Kijeve surengtoje konferencijoje „Šiuolai-

kiniai iššūkiai žmogaus teisėms ir laisvėms“. Kelių dienų

renginys prasidėjo apsilankymu Ukrainos Parlamento Žmo-

gaus teisių gynėjo sekretoriate bei susipažinimu su Ukrainos

ombudsmenų institucijos personalu ir jos veikla. Vėliau buvo

organizuoti vizitai į sulaikymo centrą bei vaikų namus. Konfe-

rencijos oficialiąją dalį atidarė Ukrainos Prezidentas ir Verchov-

nos Rados pirmininkas. Renginyje taip pat dalyvavo Jungtinių

Tautų Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras, Europos Tarybos

Žmogaus teisių komisaras, įvairių šalių ombudsmenų.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Seimo kontrolierius

Romas Valentukevičius dalyvavo Estijos Teisingumo kanclerio

organizuotoje konferencijoje „Teisingumo Kancleris Estijoje

ir Europoje: tęstinumas ir ateitis“. Konferencijos tikslas – kri-

tiškai išanalizuoti Teisingumo kanclerio institucijos modelį bei

prisidėti prie diskusijos, kaip dar efektyviau ginti žmogaus teises

ir laives. Konferencijoje buvo pateikta institucijos vystymosi bei

veiklos apžvalga atsižvelgiant į politinio mokslo ir valstybinės

teisės perspektyvą. Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė

ekspertai iš Šiaurės Europos bei kitų Europos šalių.

2008 m. Belgijos ombudsmeno institucija minėjo savo

veik los 10-ąsias metines. Ta proga Gento mieste vyko tarptau-

tinė konferencija „Ombudsmeno įtaka“. Konferencijos tiks-

las buvo įvertinti ombudsmeno institucijos daromą įtaką, rasti

atsakymus į klausimus, kuriose srityse gali daryti įtaką vietiniai,

regionų, nacionaliniai ir atskirų sektorių ombudsmenai, gin-

dami viešąjį interesą, kaip būtų galima sustiprinti jų daromą

poveikį, kokią įtaką gali daryti ombudsmenai per spaudą, kaip

ombudsmenų tinklai prisideda prie viešojo intereso gynimo.

Pasaulio ir Europos ombudsmenų institucijoms atstovaujan-

tys pranešėjai įvertino ombudsmeno daromą įtaką, veiklos

efektyvumo perspektyvas, aptarė bendradarbiavimo, Centri-

nės ir Rytų Europos ombudsmenų veiklos skirtumus bei kitas

temas, dalijosi savo žiniomis ir įžvalgomis. Šioje konferencijoje

dalyvavo Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė.

Savo veiklos 20-ąsias metines minėjo ir Lenkijos Žmogaus

teisių komisaro institucija.

Šiai progai paminėti Varšuvoje buvo surengta konferen-

cija. Renginyje dalyvavo aukščiausių šalies valdžios atstovų,

Europos Sąjungos šalių ombudsmenų bei nemažai Europos

politinio, mokslinio ir kultūrinio pasaulio atstovų. Seimo kon-

trolierių įstaigai atstovavo Seimo kontrolierė Zita Zamžickienė.

Konferencijos pagrindinės diskusijų temos: Laisvė, Tiesa ir Tei-

singumas – tai Lenkijos Žmogaus teisių apsaugos komisaro

institucijos misijos kertinės idėjos.

Seimo kontrolierė Zita Zamžickienė dalyvavo Dubline

vykusiame Europos šalių nacionalinių žmogaus teisių

institucijų ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro

Thomo Hammarbergo apskritojo stalo susitikime. Aps-

kritojo stalo susitikimai, kuriose dalyvauja nacionalinių žmo-

gaus teisių institucijų atstovai ir Žmogaus teisių komisaras,

rengiami kartą per dvejus metus. 2008 metų susitikimas buvo

jau penktasis. Šiame susitikime buvo aptariami žmogaus tei-

sių gynimo nacionaliniu lygmeniu klausimai bei dalinamasi

gerosios praktikos pavyzdžiais. Pranešimus perskaitė Europos

Tarybos, Jungtinių Tautų Organizacijos bei Europos Sąjungos

pagrindinių teisių agentūros atstovai.

Bulgarijos ombudsmenas kartu su Nyderlandų ombuds-

menu Sofijoje organizavo tarptautinę konferenciją „Žmo-

gaus teisės – įstatymų, bet taip pat ir teisingumo pa-

žadėtoji žemė“, kurios tikslas buvo skleisti vienybės ir ben-

dradarbiavimo tarp ombudsmenų institucijų idėją bei padėti

suformuoti bendrą sampratą, kiek neribotai ombudsmenas

gali ginti žmogaus teises šiuolaikinėje demokratinėje visuo-

menėje. Šiame renginyje Seimo kontrolierių įstaigai atstovavo

Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė.

2008-aisiais sukako 60 metų, kai buvo paskelbta Visuotinė

žmogaus teisių deklaracija. Šiai žymiai datai paminėti įvairiose

pasaulio šalyse buvo suorganizuota daugybė renginių.

Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė dalyvavo Baku

vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Žmogaus teisės

globalizacijos pasaulyje“. Ši konferencija buvo skirta Vi-

suotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-osioms metinėms

bei Azerbaidžano žmogaus teisių dienai paminėti. Renginyje

buvo diskutuojama apie šiuolaikines žmogaus teisių proble-

mas, aptariamos sulaikytų asmenų, kalinių teisės, taip pat

vadinamosios didelės rizikos grupės asmenų, turinčių ŽIV /

AIDS, teisės.

Seimo kontrolierės Albina Radzevičiūtė ir Virginija Pilipavi-

čienė dalyvavo Osvencime vykusioje tarptautinėje sesijoje,

skirtoje Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasira-

šymo 60-osioms metinėms paminėti. Renginyje dalyvavo

ombudsmenai iš 115 šalių, taip pat Lenkijos ir ES institucijų

atstovų, žmogaus teises ginančių nevyriausybinių organiza-

cijų specialistų ir kiti ekspertai. Šio renginio tikslas – aptarti

šiandienos žmogaus teisių apsaugos problemas, pažvelgti į

skirtingas kultūras bei tradicijas bei pratęsti diskusijas, kaip dar

efektyviau ginti žmogaus teises ir laives.

Prie tarptautinio ombudsmenų institucijų bendradarbiavi-

mo aktyviai prisideda ne tik Seimo kontrolieriai, bet ir jų pata-

rėjai, kiti įstaigos darbuotojai.

Seimo kontrolieriaus patarėjas Tomas Ragauskas dalyvavo

Sankt Peterburge vykusiame seminare „Nacionalinių žmo-

gaus teisių struktūrų nagrinėjami prieš policiją paduoti

skundai“. Seminaro metu buvo siekiama aptarti, kaip Jung-

tinės Tautos ir Europos Taryba vykdo policijos pažeidžiamų

žmogaus teisių priežiūrą Europos Tarybos šalyse narėse, kaip

106

šiose šalyse yra nagrinėjami prieš policiją paduoti skundai:

koks yra ne teisminių institucijų vaidmuo bei kaip jos bendra-

darbiauja su tarptautinėmis stebėseną vykdančiomis organi-

zacijomis. Pateikiant konkrečius pavyzdžius, buvo aptarta situ-

acija Estijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Taip pat buvo diskutuojama,

ar verta kurti specialias nepriklausomas institucijas nagrinėti

dėl policijos pareigūnų paduotus skundus.

Seimo kontrolieriaus patarėjas Tomas Ragauskas, vyriau-

sioji specialistė Ina Sadaunykienė ir atstovė spaudai Kristina

Brazevič dalyvavo Varšuvoje vykusioje žmogaus teisių tarp-

tautinėje vasaros mokykloje. Ją jau 19 kartą organizavo

Helsinkio žmogaus teisių fondas. Renginyje dalyvavo įvairių

šalių žmogaus teisių ekspertai, nacionalinių institucijų, spren-

džiančių žmogaus teisių klausimus, atstovų ir universitetų

dėstytojų iš Rytų bei Centrinės Europos ir NVS šalių. Moky-

klos klausytojai nagrinėjo aktualius žmogaus teisių istorinius

ir filosofinius aspektus, nacionalinių ir tarptautinių žmogaus

teisių apsaugos sistemas, teisių įgyvendinimo ir kitus klausi-

mus. Paskaitas skaitė ir seminarus bei diskusijas vedė žymūs

profesoriai, mokslininkai ir ekspertai.

Vyriausioji specialistė Milda Balčiūnaitė dalyvavo Stras-

būre vykusiame ombudsmenų ir panašių įstaigų ryšių

specialistų susitikime. Susitikimo tikslas – užtikrinti laisvą

keitimąsi informacija apie Bendrijos teisę ir jos taikymą, da-

lintis gerosios praktikos pavyzdžiais bei sudaryti galimybes

perduoti piliečių skundus institucijoms, kurios yra pajėgios

geriausiai ir greičiausiai išnagrinėti žmonių keliamus klausi-

mus. 1996 metais įkūrus ombudsmenų ir panašių įstaigų Eu-

ropoje bendradarbiavimo tinklą, ryšių specialistų susitikimai

rengiami kas dveji metai.

Susitikimai su kitų šalių žmogaus teisių gynėjais

Seimo kontrolierių institucija savo darbo patirtimi dalinasi

ne tik įvairiose tarptautinėse konferencijose, seminaruose, bet

ir priimdami įvairias delegacijas savo įstaigoje.

Kadangi 2008 m. Seimo kontrolierių įstaiga ypatingą dė-

mesį skyrė tam, kad galėtų pradėti žmogaus teisių padėties

uždarosiose laisvės apribojimo institucijose aktyvią stebėseną,

todėl keli susitikimai buvo surengti siekiant gauti kuo daugiau

informacijos, susijusios su tokia veikla.

Seimo kontrolierių institucijos kvietimu įstaigoje lankėsi

Estijos Teisingumo kanclerio patarėja Mari Amos. Susitikimo

metu Mari Amos supažindino su Estijos Teisingumo kanclerio

institucijos patirtimi kuriant ir vykdant prevencinę uždarųjų

laisvės apribojimo įstaigų stebėseną, pateikė siūlymų, kaip

sukurti efektyvų nacionalinį prevencinį mechanizmą Lietu-

voje. Taip pat buvo aptarti tolesnio bendradarbiavimo ir kiti

klausimai.

Seimo kontrolieriai Romas Valentukevičius ir Albina Ra-

dzevičiūtė įstaigoje priėmė Europos komiteto prieš kankinimą

ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą

narius Andresą Lehtmetsą, Tatjaną Raducanu, Omerą Atalarą

ir Elviną Aliyevą. Susitikimas vyko trečiojo periodinio komiteto

vizito Lietuvoje metu. Komitetas, susidedantis iš nepriklauso-

mų ir nešališkų įvairių profesijų ekspertų (advokatų, gydytojų,

policijos ir kalėjimų srities specialistų), atlieka laisvės atėmi-

mo vietų tikrinimą. Tokio inspektavimo pagrindas – Europos

Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, žeminantį elgesį ir

baudimą, kuri Lietuvoje įsigaliojo 1999 metais. Susitikimo Sei-

mo kontrolierių įstaigoje metu komiteto ekspertai domėjosi

Seimo kontrolierių teise lankytis laisvės atėmimo institucijose

(t. y. vietose, kuriose asmenys laikomi prieš jų valią), teiravosi,

kiek tokių apsilankymų surengiama per metus, kokių teisių

pažeidimų nustatoma daugiausiai. Delegacijos vadovas An-

dresas Lehtmetsas taip pat domėjosi psichiatrinių ligoninių ir

socialinės globos institucijų nepriklausoma kontrole.

Seimo kontrolierių įstaigoje lankėsi Elina Steinerte iš Bris-

tolio universiteto. E. Steinerte kartu su universiteto kolegomis

atlieka mokslinį tyrimą, siekdama aprašyti pasaulio valstybių

patirtį ratifikuojant ar rengiantis ratifikuoti Konvencijos prieš

kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką elgesį ar baudimą

protokolą (OPCAT). Susitikimo dalyviai aptarė OPCAT ratifika-

vimo Lietuvoje perspektyvas bei išdėstė savo nuomones dėl

protokolo.

Seimo kontrolierių įstaiga organizavo Žmogaus teisių om-

budsmeno Sankt Peterburge (Rusija) Igorio Michailovo, Žmo-

gaus teisių ombudsmeno įstaigos vadovo Sergejaus Laptevo

ir vyriausiosios specialistės Natalijos Žirnovos vienos dienos

vizitą Vilniuje. Susitikime su Seimo kontrolieriais nemažai dė-

mesio buvo skirta situacijai įkalinimo įstaigose ir areštinėse.

I. Michailovas domėjosi kalinamųjų ir nuteistųjų teisių pažei-

dimais, Seimo kontrolierių galimybėmis patekti į įkalinimo

įstaigų patalpas ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose

esančiais asmenimis, prižiūrėti, ar pataisos įstaigų pareigūnai

užtikrina kuo geresnius kalinių santykius.

Seimo kontrolierių įstaigos veikla domisi ne tik kolegos iš

skirtingų šalių, bet ir užsienio šalių parlamentarai.

Seimo kontrolieriai priėmė Kazachstano Respublikos atsa-

kingų žmogaus teisių pareigūnų, gynėjų bei nepriklausomų

aktyvistų delegaciją, Gruzijos parlamento opozicijos atstovų,

Gruzijos, Ukrainos parlamentų administracijos atstovų grupę.

Šių susitikimų metu svečiai buvo supažindinti su įstaigos vei-

kla, Seimo kontrolierių darbo paskirstymu, jiems papasakota,

dėl ko dažniausiai skundžiasi Lietuvos gyventojai, ir apie įvai-

rias su tuo susijusias tendencijas. Kiekvienas Seimo kontrolie-

rius pristatė savo veiklos sritį bei papasakojo svečiams apie

svarbiausius savo darbo niuansus.

107Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos veiklos

II. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

Kuo daugiau visuomenė sužino apie Seimo kontrolierių

veiklą ir kuo labiau ją pripažįsta, tuo labiau potencialiai didė-

ja institucijos veiklos efektyvumas. Kuo daugiau visuomenė

žinos apie žmogaus teisių gynėjų pasiektus rezultatus, tuo

didesnis bus pasitikėjimas jais, tuo dažniau piliečiai kreipsis į

Seimo kontrolierius dėl pažeistų teisių, kartu gerės ir valstybės

valdymo kokybė.

Seimo kontrolierių veiklos efektyvumo pagrindas – atvi-

rumas ir prieinamumas visiems. Visuomenei rūpimi klausimai

nagrinėjami susitinkant su žmonėmis įstaigos priimamajame,

vykstama į susitikimus įvairiuose miestuose ir rajonuose, in-

formacija skelbiama įstaigos interneto svetainėje, atsakoma į

paklausimus nemokamu telefonu, aktyviai bendradarbiauja-

ma su žiniasklaida.

Minėdami Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Seimo

kontrolieriai lapkričio 25–gruodžio 4 dienomis lankėsi Utenos

apskrityje, Alytuje, Kaune, Alytaus, Jurbarko, Kaišiadorių, Šakių,

Šalčininkų, Švenčionių rajonuose bei Kalvarijos, Kazlų Rūdos

savivaldybėse.

Gyventojai vis dažniau skundžiasi ne vienos ar kitos institu-

cijos pareigūnų veiksmais, bet tinkamos ir išsamios informa-

cijos apie vieną ar kitą įvykį stoka, todėl Seimo kontrolieriai

stengėsi susitikti su žmonėmis savivaldybėse ir seniūnijose,

daugiau bendrauti su vietos gyventojais, išklausyti jų skundus

bei pakalbėti apie įvairias problemas. Praktika parodė, jog to-

kie susitikimai yra abiem pusėms naudingi. Vizitų į rajonus ir

savivaldybes metu Seimo kontrolieriai priėmė gyventojus ir

juos konsultavo, susitiko su atsakingais apskričių ir savivaldy-

bių pareigūnais, nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Tuo pat metu Seimo kontrolierių įstaiga išleido plakatą

ir lankstukus, kuriuose gyventojams pateikė visą informaciją

apie Seimo kontrolierių veiklą bei kokiais klausimais galima

kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą. Bendradarbiaujant su sa-

vivaldybėmis Seimo kontrolierių įstaigos plakatai buvo paka-

binti savivaldybių ir seniūnijų patalpose, gyventojams gerai

matomose vietose.

Gruodžio 9 d. Seimo kontrolierių įstaiga organizavo

spaudos konferenciją „Dėl kokių žmogaus teisių pažeidimų

skundžiasi Lietuvos gyventojai?“, kurioje Seimo kontrolieriai

aptarė aktualiausias gyventojų keliamas problemas. Nacio-

nalinės ir regionų žiniasklaidos priemonėse paskelbta per

20 publikacijų, kuriose pasakota apie Seimo kontrolierių tei-

kiamą pagalbą.

Įstaigos interneto svetainė. Visa informacija apie įstai-

gos veiklą nuolat pateikiama įstaigos interneto tinklalapyje.

2008 metais interneto svetainę aplankė per 1 mln. lankyto-

jų. Pastebima, kad informacijos internetu ieško vis daugiau

gyventojų.

Dažniausiai lankytojus domino šie klausimai: ką Seimo

kontrolieriai tiria, kas ir kaip gali paduoti skundą, kokios yra

Seimo kontrolierių teisės ir kt. Aktyviai domėtasi įstaigos me-

tinėmis ataskaitomis ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Trečioje vie-

toje pagal svetainės lankytojų apsilankymų skaičių – įstaigos

leidžiami informaciniai biuleteniai.

Nustatyta, kad 80 proc. svetainės lankytojų buvo iš

Lietuvos.

Bendradarbiavimas su žiniasklaida. Seimo kontrolie-

riai siekia atvirai bendrauti su žiniasklaida, žiniasklaidos atsto-

vams įstaiga netaiko jokių suvaržymų, dominančią informaciją

jie gali gauti iš pačių Seimo kontrolierių.

Nacionalinė spauda, radijas ir televizija buvo skatinami

publikuoti straipsnius visuomenei aktualiomis temomis,

susijusiomis su pareigūnų piktnaudžiavimu, biurokratizmu

ar netinkamu viešuoju administravimu. 2008 metais Seimo

kontrolierių įstaiga išplatino per 20 pranešimų žiniasklaidai. Jie

buvo skelbiami įstaigos interneto svetainėje, naudotasi BNS

spaudos centro paslaugomis, pranešimai buvo tiesiogiai siun-

čiami toms žiniasklaidos priemonėms, kurias norima paskelbti

informacija galėjo sudominti. Seimo kontrolieriai turėjo gali-

mybę pareikšti savo nuomonę dėl įvairių visuomenės gyve-

nimo problemų.

2008 metais, bendradarbiaudama su Žinių radiju ir įvai-

riomis valstybės institucijomis, Seimo kontrolierių įstaiga

parengė laidų ciklą „Tikrasis motyvas“ ir „Kad valdžia tarnautų

žmonėms“. Taigi, dalyvaujant Seimo kontrolieriams, klausyto-

jai išgirdo 10 laidų dėl teisės į valstybės garantuojamą antri-

nę teisinę pagalbą, naudojamų žemės sklypų privatizavimo,

mokesčių už daugiabučių namų teritorijų priežiūrą, statybos

leidimų išdavimo, žmogaus teisių pažeidimų krašto apsau-

gos sistemoje ir kitais klausimais. Tiesioginiame eteryje Seimo

kontrolieriai galėdavo po valandą bendrauti su klausytojais,

remdamiesi savo atliktais skundų tyrimais pristatyti visuome-

nei aktualias temas, o susidūrus su konkrečiu atveju, išgirsti

valstybės institucijų pareigūnų paaiškinimus.

LietuvosRespublikosSeimokontrolierių2008metųveiklosataskaita

ParengėLietuvosRespublikosSeimokontrolieriųįstaigaGediminopr.56,[email protected]

Tel.:+37052665105;+37052665106Faks.+37052665138Nemokamalinija880022100

Maketavoleidybosįmonė„Kriventa“V.Pietariog.5-3,LT-03122VilniusTel.+37052650629

©LRSeimokontrolieriųįstaiga,2009ISSN1648-9500 ©LĮ„Kriventa“,2009

Documents

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriø 2008 metø veiklos ...Turinys 2008 m. Seimo kontrolierių įstaigos veiklos apibendrinimas 3 Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus veiklos