LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS … · migracija, viešasis valdymas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, valstybės informacinių išteklių sauga (iki 2018 m

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2018 m. kovo 12 d. Nr. 1VN-10

Vilnius

2

I SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲVALDYMO SRIČIŲ

STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMAS

Konteksto (aplinkos) analizė

Vidaus reikalų ministrui pavestos labai plačios ir svarbios šalies valdymo sritys: viešasis saugumas,

migracija, viešasis valdymas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, valstybės informacinių išteklių sauga

(iki 2018 m. sausio 1 d.), regionų plėtra bei kūno kultūra ir sportas (iki 2018 m. sausio 1 d.):

Viešasis saugumas

Pagrindiniai išorės veiksniai, kurie turėjo ir ateityje turės įtakos viešojo saugumo plėtrai, yra nuolatinis

informacinių (ypač paremtų internetu) ir kitų technologijų (pvz., dronų, spausdintuvų) tobulėjimas ir plėtra,

globalizacijos procesai ir dėl jų didėjantys pasaulinės prekybos mastai bei gyventojų mobilumas, demografiniai

pokyčiai ir klimato kaita. Įtempta geopolitinė padėtis, hibridinio karo grėsmės, branduolinių incidentų grėsmė dėl

prie Lietuvos valstybės sienos statomos Astravo atominės elektrinės taip pat skatino imtis atitinkamų atsparumo

didinimo veiksmų.

Vieni svarbiausių gyventojų nesaugumo veiksnių – nusikalstamos veikos. Nusikalstamų veikų žinybinio

registro duomenimis, 2017 metais Lietuvoje užregistruotos 63 846 nusikalstamos veikos, tai 8 proc. daugiau negu

2016 metais. Šį užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiaus padėjimą lėmė vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai

vairuotojo kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės, kriminalizavimas (nusikalstamų veikų, užregistruotų pagal

Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str., skaičius išaugo daugiau kaip 5 kartus) bei 24 proc. padidėjęs nusikalstamų

veikų, užregistruotų pagal BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ ir dažniausiai

susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičius. Smurto artimoje aplinkoje problema išlieka opi: policijos

duomenimis, 2017 metais policijoje buvo užregistruota iš viso 47,9 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje,

tai tik 5 proc. mažiau negu 2016 metais ir 25 proc. daugiau negu 2015 metais. Įtakos išaugusiam tokių pranešimų

skaičiui turėjo padidėjęs visuomenės informuotumas ir mažėjanti tolerancija smurtui artimoje aplinkoje.

2017 metais padaugėjo pranešimų dėl dingusių asmenų ir atitinkamai organizuotų dingusių asmenų paieškos

operacijų skaičius: 2016 metais policija užregistravo 1154 tokius pranešimus, o 2017 metais – 1265, arba 111

pranešimų daugiau. Dingusių asmenų paieškos operacijoms dažniau teko pasitelkti Valstybės sienos apsaugos

tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT)

ir kariuomenės sraigtasparnius: 2016 metais – 46 kartus, 2017 metais – 54.

2017 metais padaugėjo ir pranešimų dėl rastų sprogmenų ar kitų įtartinų daiktų: planas ,,Skydas“ buvo įvestas

637 kartus (2016 metais – 594).

Kiti svarbūs gyventojų nesaugumo veiksniai – gaisrai ir eismo įvykiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, PAGD)

duomenimis, 2017 metais Lietuvoje gaisrų kilo 6,4 proc. mažiau negu 2016 metais. Gaisruose žuvusiųjų padaugėjo

nuo 101 iki 103, tačiau šis skaičius 18 proc. mažesnis nei 2015 metais. Eismo saugumo rodikliai, policijos

duomenimis, pernai išliko 2016 metų lygyje: Lietuvos keliuose užfiksuota beveik tiek pat eismo įvykių, juose sužeista

2 žmonėmis daugiau, o eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius išliko toks pats – 192.

Policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų veikla daug veiksmingesnė, kai sulaukia visuomenės

pritarimo, aktyvumo ir bendradarbiavimo. Kol kas gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad dalyvauti veikloje

rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu sutiktų mažiau kaip 50 proc. gyventojų.

2017 metais Lietuvoje užregistruotos 28 savivaldybės lygio ir 2 valstybės lygio ekstremalios situacijos.

Daugumą jų sukėlė meteorologiniai reiškiniai. Stiprėjant klimato kaitos poveikiui, staigių ir sunkiai prognozuojamų

gamtos reiškinių intensyvumas ateityje tik didės.

Siekiant stiprinti viešąjį saugumą, svarbu didinti atsakingų valstybės institucijų – vidaus reikalų statutinių

įstaigų pajėgumus, užtikrinant tinkamą pareigūnų aprūpinimą ir keliant jų motyvaciją bei kvalifikaciją. 2017 metais

visoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms papildomai skirta 31 mln. eurų. Tai leido pagerinti pareigūnų padėtį ir

padidinti jų darbo užmokestį. 2017 metais, palyginti su 2016 metais, pagerėjo ir pareigūnų aprūpinimas reikiama

ginkluote ir specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto

priemonėmis.

3

Atsižvelgus į įtemptą šių dienų geopolitinę padėtį bei į tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos – Valstybės

sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos

tarnyba, VSAT), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba, VST)

ir Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas,

VAD) priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, šios įstaigos privalo būti pasirengusios bendriems su kariuomene

gynybos veiksmams, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. Tačiau dėl lėšų trūkumo šiuo metu šių

įstaigų pareigūnai dar vis nėra pakankamai aprūpinti NATO standartus atitinkančia ir kariniams veiksmams tinkančia

ginkluote, technika ir amunicija.

2017 metais daugiau kaip 3,5 mln. eurų buvo padidintos valstybės biudžeto investicijos į sienų apsaugos

stiprinimą. Padidėjęs finansavimas kartu su įsisavintomis Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo lėšomis leido

padaryti didžiulį proveržį stiprinant valstybės sienos apsaugą moderniomis sienos stebėjimo technologijomis.

Migracija

Nestabilumas ir ginkluoti konfliktai migrantų kilmės šalyse, geopolitinės ir ekonominės padėties

pasikeitimai – pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos neteisėtai migracijai ES ir Lietuvoje.

ES migracijos sistemos stiprinimas ir tinkamo migracijos srautų valdymo užtikrinimas ir toliau išlieka

prioritetais bandant sureguliuoti vis dar didelius migrantų ir pabėgėlių srautus į ES. ES lygiu įdėta daug pastangų

užtikrinant efektyvią išorės sienų kontrolę, derantis su kaimyninėmis šalimis dėl migracijos srautų valdymo ir

veiksmingai įgyvendinant grąžinimo procedūrą. Lietuvą migracijos krizė palietė netiesiogiai, t.y. ne per migracijos

srautų į Lietuvą padidėjimą, o taikant solidarumo priemones su migracijos krizės paveiktomis ES valstybėmis

narėmis ir trečiosiomis šalimis, vykdant įsipareigojimus dėl asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga,

perkėlimo, taip pat įsitraukiant į bendras ES iniciatyvas, stiprinant ES išorės sienų kontrolę bei kovojant su neteisėta

migracija bei užtikrinant ES grąžinimo politikos efektyvumą.

Lietuva, kaip ir visa ES, susiduria su nemažai ilgalaikių ekonominių ir demografinių problemų: gyventojai

senėja, mažėja darbingo amžiaus žmonių, ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo aukštos kvalifikacijos darbo

vietų. Susiformavę poreikiai atitinkamai turėjo įtakos ir Lietuvos teisiniam reguliavimui, užtikrinant palankesnes

imigracijos procedūras užsieniečiams, prisidedantiems prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei

šalies konkurencingumo didinimo, kartu ribojant galimybes įsivežti pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kad pirmiausia

būtų pasinaudota vidaus darbo jėgos teikiamomis galimybėmis ir apriboti veiksniai, skatinantys Lietuvos

Respublikos piliečių ekonominę emigraciją.

2017 metais didėjo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius. Įsigaliojęs bevizis režimas Ukrainos ir

Gruzijos piliečiams turėjo įtakos atvykstančių šių šalių piliečių skaičiaus augimui. Labai išaugęs užsieniečių,

atvykstančių darbo pagrindu, prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat prašymų

išduoti daugkartinę vizą, pateikiamų Lietuvos Respublikoje, skaičius turėjo įtakos institucijų darbo krūviui ir

kokybei, nesavalaikiams dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminams.

Didėjant bendram užsieniečių, atvykstančių gyventi į Lietuvą, srautui, kartu daugėjant piktnaudžiavimo

teise gyventi Lietuvoje atvejų, atsirado būtinybė stiprinti veiklą ir priemones, kuriomis siekiama nustatyti užsieniečių

buvimo ir gyvenimo Lietuvoje piktnaudžiavimo atvejus, efektyvinti nelegalaus darbo kontrolę ir užkardyti šiuos

procesus ateityje.

Valstybės informacinių išteklių sauga tiek, kiek tai neapima kibernetinio saugumo

Informacinės ir ryšių technologijos tapo neatsiejama viešojo valdymo institucijų veiklos dalimi.

Elektroniniu būdu teikiama didelė dalis administracinių paslaugų, informacinės ir ryšių technologijos aktyviai

naudojamos vidiniuose viešojo administravimo procesuose. Įstaigos vis dažniau informacija keičiasi elektroniniu

būdu. Visos institucijos, kurių veikla susijusi su informacinėmis bei ryšių technologijomis yra suinteresuotos

efektyviu ir patikimu jų funkcionavimu bei informacinių išteklių sauga.

Atsiranda vis didesnis poreikis saugiai vykdyti elektronines piliečių, verslo ir viešosios valdžios institucijų

tarpusavio operacijas Europos Sąjungos elektroninėje erdvėje ir gauti paslaugas nuotoliniu būdu.

Ypatingas dėmesys Lietuvoje skiriamas valstybės informacinių išteklių konsolidavimo procesams.

Lietuvoje tęsiami nuo 2015 metų vykdomi valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbai,

tiesiogiai palietė visus valstybės informacinių išteklių valdytojus ir tvarkytojus. Informatikos ir ryšių departamentas

4

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas, IRD) 2016 metais

vidaus reikalų ministro įsakymu paskirtas valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėju Vidaus reikalų

ministerijai ir vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms. 2016-2017 metais vykdyti valstybės informacinių

išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbai: Vidaus reikalų ministerijoje ir vidaus reikalų ministro valdymo srities

įstaigose vykdomos funkcijos, susijusios su IT paslaugų teikimu, perduotos Informatikos ir ryšių departamentui,

atliktas šių įstaigų naudojamos IT infrastruktūros konsolidavimo techninis įvertinimas ir parengtas investicijų

projektas, skirtas valstybės IT paslaugų teikėjo veiklai ir IT paslaugoms – techninei įrangai kaip paslaugai ir

programinės įrangos platformai kaip paslaugai, reikalingai infrastruktūrai sukurti, atliekami esamos IT

infrastruktūros naujinimo darbai.

Viešasis valdymas, e. valdžia

Besikeičianti aplinka ir didėjantys visuomenės reikalavimai viešojo valdymo kokybei, viešojo sektoriaus

požiūris į visuomenės jam keliamus tikslus ir būdai jiems pasiekti yra labai svarbus šalies raidos veiksnys. Tik atviras,

kompetentingas, rezultatyvus ir skatinantis dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus valdymas užtikrina reikšmingų

pokyčių viešajame sektoriuje galimybes. Viešasis sektorius privalo geriau ir greičiau reaguoti į visuomenės poreikius

ir lūkesčius. Turi būti užtikrintas geresnių ir greitesnių viešųjų ir administracinių paslaugų (toliau – paslaugos)

teikimas, prioritetas – jų teikimas elektroniniu būdu. Šios nuostatos įtvirtintos svarbiausiuose strateginiuose

dokumentuose – Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, XVII Vyriausybės programoje ir Viešojo valdymo

tobulinimo 2012–2020 metų programoje.

Viešojo valdymo plėtra siekiama šių pagrindinių tikslų: visuomenės įtraukimo ir atvirumo, atveriant

valdžios turimą informaciją visuomenei ir jai suteikiant įgalinimus dalyvauti viešojo valdymo procesuose, paslaugų

kokybės, paslaugų teikimą orientuojant į vartotoją, siekiant aukštesnio paslaugų kokybės lygio ir didesnio

prieinamumo, bei viešojo valdymo efektyvumo, stiprinant strateginį mąstymą, gerinant viešojo valdymo institucijų

(toliau – institucijos) veiklos valdymą, stiprinant valstybės tarnybą. Viešojo valdymo procesų efektyvumą lemia

institucijų ir visuomenės pastangos ir gebėjimai mažiausiomis sąnaudomis priimti ir įgyvendinti viešojo valdymo

sprendimus, labiausiai atitinkančius visuomenės poreikius.

Viešojo valdymo plėtrą įtakojo šie pagrindiniai išorės veiksniai:

• nuolat besikeičianti, globalizacijos procesų, didėjančio gyventojų mobilumo, demografinių pokyčių ir kitų

veiksnių įtakojama, aplinka;

• nuolat didėjantys visuomenės reikalavimai viešojo valdymo kokybei.

Įvertinus esamą situaciją ir žvelgiant į perspektyvą, buvo išskirti šie pagrindiniai rizikos veiksniai ir grėsmės

viešajam valdymui:

• Nepakankamas gyventojų įtraukimas į viešojo valdymo procesus, nulemiantis visuomenės poreikių

neatitinkančių sprendimų priėmimą. Institucijos imasi veiksmų, gyventojus skatinančius aktyviai dalyvauti

viešajame valdyme. Kasmet vien ministerijos organizuoja ne mažiau kaip 30 viešųjų konsultacijų, kuriomis siekiama

gyventojus įtraukti į sprendimų priėmimo procesą. Taip pat dedamos nemažos pastangos, kad būtų užtikrintas

institucijų turimos informacijos skaidrumas ir prieinamumas gyventojams. Tai rodo lyginant su 2016 metais ženkliai

padidėjęs viešinamos informacijos skaidrumo ir prieinamumo vertinimo indeksas (2016 metais - 0,49, 2017 metais

- 0,6). Kad gyventojai lengvai suranda jiems reikalingą informaciją nurodė 66 proc. gyventojų. Tačiau institucijų

vykdomi veiksmai yra nepakankami - gyventojų dalyvavimo viešajame valdyme rodiklis vis dar išlieka

nepakankamai aukštas (2017 metais tik šiek tiek daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.) žinojo apie jų galimybes ir

būdus dalyvauti viešojo valdymo procesuose (2016 metais - 51 proc.).

• Nepakankama institucijų teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas, ne visuomet atitinka visuomenės

lūkesčius. Tyrimai rodo, kad institucijos įdėjo nemažai pastangų siekdamos pagerinti savo veiklos rezultatyvumą ir

teikiamų paslaugų kokybę. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kasmet apie 70 proc. viešojo valdymo institucijų

vykdo gyventojų apklausas dėl paslaugų kokybės. Gana aukšta ir stabili gyventojų pasitenkinimo teikiamomis

paslaugomis indekso reikšmė (2013 metais – 0,82; 2014 metais – 0,84; 2015 metais – 0,84; 2016 metais – 0,83; 2017

metais – 0,85) rodo, kad minėtos institucijų pastangos duoda teigiamą rezultatą. Institucijos vykdo nemažai

priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti patogesnį paslaugų pasiekiamumą. Lyginant su 2016 metais, 2017 metais

pastebėtas gyventojų kreipimosi dėl paslaugos į instituciją elektroniniu būdu augimas – tokių gyventojų skaičius

išaugo 2 kartus, tačiau 2017 metais jis vis tiek siekė tik - 14 proc. Didžioji dalis (82 proc.) gyventojų į institucijas

5

kreipėsi tiesiogiai. Nežiūrint to, kad pačios institucijos maksimaliai turėtų gauti visą paslaugai suteikti reikalingą

informaciją ir neprašyti papildomų duomenų iš gyventojų, tačiau nemaža gyventojų dalis (39 proc.) papildomus

dokumentus patys turėjo pateikti institucijoms. Papildomą informaciją (pažymas, kopijas, išrašus) gyventojai gavo

ne tik iš kitų institucijų (56 proc.), bet ir iš tos pačios institucijos ir / ar jos padalinio (41 proc.). Tai turi įtakos

gyventojų nuomonei apie institucijų veiklą – 2017 metais institucijų veiklą teigiamai įvertino tik penktadalis (22

proc.) gyventojų (2016 metais - 26 proc.).

Akivaizdu, kad įgyvendinamų viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų nepakanka, tam, kad institucijų

veiklos rezultatai atitiktų gyventojų lūkesčius. Tai akcentavo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) ekspertai, atlikę Lietuvos

viešojo valdymo peržiūrą. Todėl paslaugų teikimo gerinimas, šių paslaugų modernizavimas ir visuomenės galimybių

dalyvauti viešajame valdyme didinimas tapo vienomis iš svarbiausių reformų kryptimis, siekiant atviro viešojo

valdymo. Geresnių rezultatų šiose srityse bus siekiama toliau įgyvendinant Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020

metų programą ir tikslingai paskirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos investicijas, skirtas viešajam

valdymui tobulinti. Suplanuoti finansuoti institucijų veiksmai siejami su efektyviu ir mažiau kainuojančiu viešuoju

valdymu, paslaugų supaprastinimu, strateginio planavimo, programinio biudžeto, audito ir atskaitomybės bei veiklos

ir procesų valdymo sistemų diegimu ir / ar tobulinimu, bendrųjų funkcijų konsolidavimu.

Mažesnė administracinė našta ir kartu padidėjęs gyventojų pasitenkinimas jiems teikiamų viešųjų ir

administracinių paslaugų kokybe turėtų būti pasiekti kompleksiškai peržiūrėjus institucijų teikiamų paslaugų

procedūras, jas supaprastinus ir konsolidavus. Kryptingus ir nuoseklius veiksmus šioje srityje turėtų užtikrinti Vidaus

reikalų ministerijos suplanuotos sisteminės priemonės ir pavienės paslaugų modernizavimo iniciatyvos bei efektyviai

atliekamas paslaugų teikimo kokybės, jų supaprastinimo ir konsolidavimo proceso koordinavimas.

Teigiami pokyčiai skatinant visuomenę labiau įsitraukti į viešojo valdymo procesus turėtų būti pasiekti –

įgyvendinus atviros Vyriausybės iniciatyvas, padidinus informacijos apie Vyriausybės vykdomą veiklą prieinamumą

ir atvirumą visuomenei.

Visos šios iniciatyvos turėtų padidinti gyventojų pasitenkinimą institucijų teikiamomis paslaugomis,

supaprastinti paslaugų teikimo procedūras, sumažinti administracinę naštą, tenkančią gyventojams ir ūkio

subjektams, padidinti jų žinojimą apie galimybes ir būdus institucijoms teikti pasiūlymus jiems rūpimais klausimais

ir užtikrinti, kad į šiuos pasiūlymus bus sureaguota.

Įvairiais vertinimais iki 85 proc. valstybės išlaidų tenka viešųjų ir administracinių paslaugų teikimui. Todėl

pastovus ir kryptingas viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo gerinimas ir visuomenės galimybių dalyvauti

viešajame valdyme didinimas tampa svarbiausiomis valstybės viešojo administravimo reformų kryptimis, siekiant

atviro viešojo valdymo. Šios kryptys yra tarp prioritetinių Vyriausybės tikslų ir tam yra padėti teisiniai ir projektiniai

pagrindai. Vykdomas projektas „Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo

vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą“. Yra sukurta pirma

viešųjų ir administracinių paslaugų katalogo (www.lietuva.gov.lt) versija, priimti atitinkami Viešojo administravimo

įstatymo pakeitimai. Todėl tinkamas veiksmų koordinavimas ir efektyvus, koordinuotas, sąveikus ir saugus

informacinių technologijų taikymas valstybės valdyme (elektroninės valdžios principų diegimas) užtikrintų numatytų

tikslų įgyvendinimą ir modernaus viešojo administrravimo kūrimą..

Vienas svarbiausių visų elektroninės valdžios paslaugų etapų – saugus ir patikimas asmens (juridinio ar

fizinio) tapatumo patvirtinimas elektroninėje erdvėje. Todėl yra ypač svarbu tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos

reglamento (ES) Nr. 910/2014 „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo

paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB“ (toliau eIDAS reglamentas) nuostatas (eIDAS

reglamentas su kai kuriomis išimtimis taikomas nuo 2016 metų liepos 1 d.). Lietuva turi aukšto saugumo lygio

elektroninės atpažinties schemą, pagrįstą valstybės valdoma viešojo rakto infrastruktūra, pagal kurią į asmens

tapatybės kortelės kontaktinę laikmeną įrašomi elektroninės atpažinties ir kvalifikuoti elektroninio parašo sertifikatai.

Siekiant tarpvalstybinio minėtos elektroninės atpažinties schemos pripažinimo ir eIDAS reglamento įgyvendinimo,

pradėtas eIDAS mazgo kūrimo projektas (NETAIS sistemos atnaujinimas), kuris finasuojamas tiek biudžeto, tiek ir

Europos tinklų priemonės programos lėšomis. Užbaigus eIDAS mazgo kūrimo projektą ir notifikavus Lietuvos

elektroninės atpažinties schemą, pagal kurią išduodamos asmens tapatybės kortelės, bus sudarytos prielaidos

Lietuvos piliečiams pasinaudoti kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugomis, teikiamomis elektroniniu būdu, taip

ir kitų valstybių piliečiams pasinaudoti Lietuvos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis.

http://www.lietuva.gov.lt/

6

Tačiau viena iš didžiasių grėsmių, galinčių įtakoti numatytų tikslų įgyvendinimą yra tai, kad politinė valia

nėra paremta žmogiškaisiais resursais arba jie yra išskaidyti tarp skirtingų institucijų. Į tai yra atkreipę dėmesį ir

EBPO ekspertai, atlikę Lietuvos viešojo valdymo peržiūrą. Viena iš pagrindinių EBPO rekomendacijų – sukurti

stiprią, veiksmingą, su atitinkamais įgaliojimais ir atsakomybėmis elektroninės valdžios politikos formavimo ir

koordinavimo struktūrą. Tačiau veiksmai šia linkme yra per lėti ir didžiaja dalimi vėluojantys, ir tai gali įtakoti ne tik

minėtų projektų sėkmingą įgyvendinimą, bet ir Lietuvos siekį tapti EBPO nare bei elektroninės valdžios tikslų,

numatytų Talino 2017 m. ministrų, atsakingų už elektroninės valdžios politiką, deklaracijoje.

Vietos savivalda

Vietos demokratijos plėtros pagrindas – stipri savivaldybė, užtikrinanti skaidrų sprendimų priėmimo būdą,

besivadovaujanti gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principu ir įtraukianti gyventojus

į viešųjų vietos reikalų sprendimą. Demokratinės savivaldybės pagrindas – aktyvus ir dalyvaujantis bendruomeniškas

gyventojas.

Konsultavimasis su gyventojais ir jų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose tampa svarbiu

demokratinio valdymo principu, leidžiančiu sudaryti galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams, sudarančiu

sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimąsi ir išlaikyti įvairių suinteresuotų grupių interesų

pusiausvyrą.

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliekamų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, nuo 2015

metų gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus, dalis kito nors ir nežymiai, tačiau su didėjimo

tendencija:

Siekiant užsibrėžto tikslo – skatinti gyventojų įsitraukimą į vietos reikalų sprendimą, keliamas ambicingas

gyventojų, dalyvavusių sprendžiant vietos reikalus, rodiklis – 2020 metais – 28 proc. Pažymėtina, kad savivaldybių

tarybų rinkimuose dalyvauja 41 proc. - 49 proc. gyventojų.

Valstybės tarnyba

Valstybės tarnyba susiduria su eile valdymo srities iššūkių.

Valstybės tarnybos patrauklumo stoka.

Valstybės tarnybos patrauklumo stoką sąlygoja daug veiksnių: vadovų-lyderių stoka, ribotos karjeros

galimybės, saviraiškos, sprendimų priėmimo laisvės apribojimas, apsunkintos veiklos procedūros, skaidrumo

atrankoje į valstybės tarnybą trūkumas, darbo užmokestis valstybės tarnyboje nekonkurencingas privataus sektoriaus

darbo užmokesčiui.

Vadovų-lyderių stoka valstybės tarnyboje.

Nuolat kintančiame pasaulyje, kur susiduriama su ekonominių krizių, nedarbo, migracijos, aplinkos ir

saugumo iššūkiais, viešojo administravimo vaidmuo ir atsakomybė irgi kinta. Vadovų-lyderių vaidmuo ypač

reikšmingas tiek dabarties, tiek ateities valstybės tarnybai ir jai iškeltų tikslų pasiekimui. Vadovas-lyderis privalo

pasižymėti aukštu intelektu, emociniu intelektu bei strateginiu mąstymu, turi gebėti formuoti organizacijos tikslus ir

prižiūrėti, kaip jų siekiama, būti kolektyvo lyderiu, įkvėpti žmones, suteikti žmonėms pasitikėjimo savimi, kurti gerą

mikroklimatą organizacijoje, išlaikyti ir / ar didinti motyvaciją ir gebėti ugdyti savo darbuotojus, leisti jiems augti ir

tobulėti.

Nepatrauklus valstybės tarnautojų darbo užmokestis.

Egzistuojanti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema nėra tinkama valstybės tarnybos tikslams

efektyviai pasiekti. Esamas reguliavimas ne tik kad neleidžia pritraukti inovatyvių, kompetentingų asmenų į valstybės

tarnybą, bet ir lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio išimtiniais atvejais, kai įstaigos negali pritraukti į darbą

brangiau apmokamų profesijų kvalifikuoto personalo. Darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio

paskirstymą, iškreipiantį karjeros ir hierarchinę sistemas bei darbo užmokesčio didėjimą, paremtą dažnu atveju

subjektyvia motyvacija.

2017 metais parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

2018 metais sausio 10 d. Vyriausybės posėdyje šio įstatymo projektui pritarta. Lietuvos Respublikos Seimui

patvirtinus Valstybės tarnybos įstatymą būtų žengtas labai svarbus žingsnis modernaus valdymo link, valstybės

tarnyba taptų pažangesne ir patrauklesne.

7

Regionų plėtra

2017 metais prielaidas tolygesnei regionų plėtrai, sanglaudos didėjimui varžė išorės veiksniai. Lietuvos

Banko 2016 metų ekonomikos apžvalgoje nurodoma, kad tik nedaug kylantį prekių importą pasaulyje daugiausia

ribojo persiorientavimas į vidaus vartojimą Kinijoje, besitęsianti Rusijos recesija, lėčiau auganti JAV ekonomika,

lėtas ekonomikos atsigavimas euro zonoje. Be to, 2016 metais Rusijos rublio, po Jungtinės Karalystės referendumo

– ir svaro kursas euro atžvilgiu nuvertėjo. Taigi, galimybės eksportuoti į šias šalis pasunkėjo dėl sumažėjusios

perkamosios galios, didėjančios konkurencijos su vietos gamintojais. Lėtai augant tarptautinei prekybai, kartu lėčiau

auga ir euro zonos, svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės, importas, ir į šį regioną eksportuoti dar sunkiau. T.y.

mažesni regionai, kurių ekonomika daugiausiai paremta pramonės produkcijos eksportu, turėjo prastesnes plėtros

sąlygas ir tai patvirtina 2016 metų fiksuota neigiama ekonominė sanglauda (padidėję regionų BVP / gyv. rodiklio

netolygumai).

Emigracija toliau prisideda prie darbo jėgos mažėjimo. Nors 2016 metais ir 2017 metų pradžioje stebėtą

emigracijos augimą galėjo paskatinti aktyvesnis skolų už privalomąjį sveikatos draudimą išieškojimas (t.y.,

duomenys galėjo būti iškreipti išvykimą deklaravus anksčiau išvykusiems asmenims), visgi pastarųjų trejų metų

tendencija rodo, kad 9 iš 10 apskričių, neigiama neto tarptautinė migracija svyruoja apie 1 proc. gyventojų (-0,8 proc.

-1,1 proc.), tik Vilniaus apskrityje padėtis yra kiek geresnė (0,5 proc.)

Ateityje, net išnykus emigraciją lemiančių veiksnių poveikiui, darbo jėga gali neaugti dėl nepalankių

demografinių tendencijų. Didžiausią grėsmę regioninės plėtros procesams kelia tai, kad visose šalies apskrityse yra

susidariusi nepalanki amžiaus struktūra: 2017 m. demografinės senatvės koeficientas ženkliai viršija 100 (100 = vaikų

iki 15 m. ir vyresnių nei 65 m. asmenų yra po lygiai). Ypač sparčiai sensta Utenos (demografinės senatvės

koeficientas = 196), Alytaus (175) ir Panevėžio (163) apskritys. Mažiausias demografinės senatvės koeficientas 2017

metais buvo Vilniaus apskrityje (106). Dėl susidariusios disproporcijos tarp vaikų ir vyresnio amžiaus gyventojų,

gyventojų skaičiaus mažėjimas yra užprogramuotas daugeliui metų į priekį. Šiuos procesus gali pakeisti tik

kardinaliai pasikeitę migracijos srautai.

Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų Lietuvoje mažėja 1,1–1,8 proc. kasmet. Jų ir

toliau pastebimai mažės. Gyventojų aktyvumo lygis – dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis darbingo amžiaus

gyventojų grupėje – tebedidėja, tačiau nebeatsveria mažėjančio gyventojų skaičiaus poveikio. Todėl investicijos bus

kertinis veiksnys, turintis lemiamą įtaką visų regionų plėtrai. Nuo jų priklausys, kiek bus sušvelnintas blogėjančios

demografinės padėties poveikis.

Sprendžiant iš materialinių investicijų struktūros pagal ekonominės veiklos rūšis, 2017 metais didėjant

darbo sąnaudoms ir trūkstant darbuotojų, stiprėja paskatos investuoti į procesų automatizavimą ir skaitmeninimą.

Investicijas lemia didėjančios privačiojo sektoriaus investicijos, finansuojamos ne ES paramos lėšomis. Tuo tarpu

2014–2020 metų ES finansinės perspektyvos lėšų 2017 metais gauta mažiau, nei planuota.

Investicijų į pastatus ir statinius atsigavimas sietinas su privačiojo sektoriaus investicijomis į būsto statybą.

Kad investicijų į pastatus ir statinius apimtis turėtų didėti, rodo ir didėjanti statybos įmonių pradėtų ir nebaigtų statybų

apimtis, t. y. palengva atsigauna ir investicijos į statybas, o pradedantis didėti statybos sektoriaus aktyvumas didina

Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau kartu ir regioninius netolygumus (nes didesnė dalis tokių projektų

koncentruojasi sostinėje).

Kiekybinis užimtumo ir darbo jėgos aktyvumo augimas atskleidžia „kokybiško užimtumo“ spragas, darbo

vietų didesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose trūkumą. Lietuvos Banko 2017 metų ekonomikos apžvalgoje

atkreipiamas dėmesys, kad darbo rinkos padėtis gana pastebimai skiriasi pagal regionus ir pagal skirtingą išsilavinimą

įgijusius asmenis. Nedarbo lygis didžiausiose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – apskrityse yra panašus kaip praėjusio

dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 5,8 proc., tačiau mažesnėse apskrityse jis vis dar dvigubai didesnis

ir siekia 11,1 proc. Nevienodas yra ir skirtingo išsilavinimo asmenų nedarbo lygis. Pavyzdžiui, aukštąjį išsilavinimą

įgijusių asmenų nedarbo lygis yra panašus kaip ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 2,9 proc., tačiau kitų asmenų –

vis dar beveik keturgubai didesnis ir siekia 11,5 proc. Taigi, didžiausias turėtų būti aukštos kvalifikacijos darbuotojų

didžiosiose apskrityse trūkumas, toliau didinantis spaudimą vidinės migracijos srautams.

Esminis regionų ekonominis iššūkis – perėjimas iš „pigios darbo jėgos“ į „aukštą pridėtinę vertę kuriančius“

regionus. Šiuo atveju būtina transformacija iš vien pelną minimaliomis sąnaudomis generuojančio verslo į socialiai

atsakingą ir pelnu besidalijantį verslą, t. y. perėjimas nuo „darbuotojo-ištekliaus“ prie „darbuotojo-turto“ požiūrio ir

aiškūs regiono ekonominiai prioritetai (specializacija). Tai aktualu ne tik verslo įmonėms, bet ir viešojo sektoriaus

8

institucijoms.

Regioninės politikos priemonėms ir mechanizmams (regioninei projektų atrankai, teritorinio

bendradarbiavimo programoms, tvarios miestų plėtros veiksmams) deleguojama ES fondų lėšų dalis. Pavyzdžiui,

nuo 2007 metų regionų plėtros tarybų vykdomai regionų projektų atrankai 2007–2013 metais skirta 10,5 proc., 2014–

2020 metais – 16,2 proc. ES fondų lėšų, kurios paskirstomos konkretiems regionams ar vietovėms. Šių priemonių

patirtis išryškina vieną esminę nacionalinės regioninės politikos problemą – regioninės politikos, teritorinio

investavimo principų taikymas institucijų priimami kaip būtina sąlyga naudojant ES fondų paramą, tačiau nėra

taikomos nacionalinės teisinės ir ekonominės priemonės, t.y iš esmės nesprendžiama, kaip ne tik perduoti turimų

finansinių išteklių „skirstymo“ funkciją į regiono ar vietos lygmenį, bet kaip įgalinti tą lygmenį generuoti pajamas

investicijoms, palengvinti priėjimą prie kreditavimo išteklių, mobilizuoti vietos ir užsienio investicijas, sukuriant

palankią investicinę aplinką.

2017 metais, siekiant sisteminio regioninės politikos iššūkių sprendimo parengta Lietuvos regioninės

politikos Baltoji knyga. Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga, kuriai pritarta 2017 metais gruodžio 15 d.

Nacionalinės regioninės plėtros tarybos sprendimu, apibrėžė regioninės politikos tobulinimo kryptis ir veiksmus

stiprinant atsakingą ir kompetentingą savivaldą, suteikiant daugiau atsakomybės priimant sprendimus (įgalinant)

Lietuvos regionus, sukuriant koordinavimo mechanizmą vietos, regionų ir valstybės darniai plėtrai ir gerinant regionų

įvaizdį. Baltąją knygą rengė darbo grupė, apimanti visų ministerijų, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, regionų

plėtros tarybų ir pagrindinių socialinių ir ekonominių partnerių – verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.

Sutartų Vyriausybės, Seimo lygiu ir suderintų su partneriais Baltosios knygos nuostatų pagrindu 2018 metais

Vyriausybei bus teikiamas tvirtinti ilgalaikis nacionalinės regioninės politikos strateginis dokumentas.

PIRMASIS SKIRSNIS

PIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 01)

„ĮGVYENDINTI VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKĄ, IR SIEKTI, KAD ŠALIES GYVENTOJAI

JAUSTŲSI SAUGESNI“ ĮGYVENDINIMAS

Viešosios tvarkos užtikrinimas ir kriminalinių procesų kontrolė

2017 metais birželio mėn. policijos įstaigose (61 policijos komisariate (PK) ir 5 apskričių vyriausiuose

policijos komisariatuose (AVPK) baigtos steigti pareigybės, skirtos veiklai organizuoti pagal naują viešosios ir

kriminalinės policijos veiklos modelį. Pagrindiniai šia pertvarka pasiekti rezultatai: sumažėjo padalinių vadovų

skaičius (Vidaus reikalų pareigūnų registro duomenimis, nuo 2016 metų sausio 1 d. iki 2018 metų sausio 1 d.

policijoje vadovų pareigybių skaičius sumažėjo 21,3 proc. – nuo 793 iki 624); paspartėjo policijos reagavimas į A ir

B tipo įvykius (lyginant 2015 metų ir 2017 metų duomenis, A tipo įvykių, į kuriuos reaguota laiku, dalis padidėjo 3

procentiniais punktais – nuo 83 proc. iki 86 proc.). Savalaikis reagavimas į B tipo įvykius padidėjo 6 procentiniais

punktais – nuo 83 iki 89 proc.); daugiau kaip 50 proc. padidėjo vidutinis vienu metu reaguojančių į įvykius pajėgų

skaičius (2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų

pabaigoje – apie 350 ekipažų); Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 metais, lyginant su 2016

metais, AVPK pranešimų nagrinėjimo laikas sutrumpėjo 13,7 proc., arba 2,4 dienos.

Reikšmingų pokyčių, kurių buvo siekta suvienodinant pareigūnų darbo krūvius tame pačiame AVPK ir

mažinant vidutinį pajėgų, reaguojančių į vieną įvykį, skaičių, 2017 metais nebuvo pasiekta dėl objektyvių priežasčių:

dėl pertvarkos sustabdymo 2016 metų gruodžio mėn., dalis AVPK padalinių pradėjo veikti pagal naują veiklos modelį

tik 2017 metų antrojoje pusėje; dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje nustatoma daugiau

nei 1,5 promilės atsakomybės, kriminalizavimo; dėl padaugėjusių smurto artimoje aplinkoje, kai reikia pasirūpinti

vaikais, atvejų, taip pat dėl padaugėjusių dingusių asmenų paieškos operacijų ir kt.

Bendri policijos nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliai nepakito: 2014–2017 metais policijos įstaigose ištirtų

nusikalstamų veikų dalis nuo užregistruotų nusikalstamų veikų sudarė 55–56 proc.1, o 80 proc. ištirtų nusikalstamų

veikų perduota į teismą. Stebima vidutinės ikiteisminio tyrimo trukmės mažėjimo tendencija.

1 Pagal seną nusikalstamumo pagrindinių statistinių rodiklių apskaičiavimo tvarką.

https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Naujienos/Baltoji_knyga_GALUTINIS.pdf

https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Naujienos/Baltoji_knyga_GALUTINIS.pdf

9

Siekiant gerinti policijos prevencinės veiklos valdymą, parengtos rekomendacijos dėl prevencijos funkcijų

vykdymo, kuriose aiškiai ir detaliai apibrėžtos kiekvieno subjekto vykdomos funkcijos bei atsakomybės sritys,

įtvirtinta asmeninė vadovų atsakomybė. 2017 metais bendruomenės pareigūnų veiklai vykdyti papildomai skirta 60

tūkst. eurų. Patvirtintas Bendruomenės pareigūno aprūpinimo standartas.

Teritorinių policijos įstaigų organizuojamiems prevenciniams projektams skirta 35,6 tūkst. eurų, kuriais

finansuoti 47 projektai (2016 metais – 25 tūkst. eurų ir 25 projektai). Tiesioginėse projektų veiklose dalyvavo 20 769

gyventojai. Pagrindinės tikslinės grupės buvo moksleiviai, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, vaikai, turintys elgesio

problemų, vaikų dienos centrus lankantys vaikai, taip pat asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, senjorai ir

savisaugos iniciatyvas vykdančių bendruomenių nariai.

Daugėja su policija bendradarbiaujančių saugios kaimynystės grupių: 2017 metais – 2 252, 2016 metais –

2 185, 2015 metais – 2 076, 2014 metais – 1 876.

Atnaujinamas policijos transporto priemonių parkas: jau įsigyta ir dar numatoma įsigyti skirtingų tipų

automobilių, skirtų kasdieniam policijos darbui, pritaikytų reaguoti į įvykius, nusikalstamas veikas ar kitus teisės

pažeidimus padariusiems asmenims pristatyti į policijos įstaigą. Policijos automobiliuose sumontuota įranga leidžia

viską įforminti įvykio vietoje.

Siekiant stiprinti policijos pajėgumus atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje, pagal

Nacionalinę vidaus saugumo fondo 2014–2020 metų programą parengti ir įgyvendinami 4 projektai už beveik 4 mln.

eurų. Įgyvendinant šiuos projektus diegiamos naujos technologijos, įsigyjama reikalinga techninė ir programinė

įranga. Pavyzdžiui, Lietuvos kriminalinės policijos biuras įsigijo specializuotą licencijuotą programinę įrangą, skirtą

socialiniuose tinkluose skelbiamai rizikos turinčiai informacijai analizuoti: atlikti tokios informacijos stebėseną,

paiešką ir peržiūrą, taip pat ją išsaugoti. Įsigyta ir įranga, skirta kibernetinėms paskirstyto atkirtimo nuo paslaugos ar

paslaugos trikdymo atakoms (angl. Distributed Denial of Service attack, DDoS) kompiuterių tinkluose stebėti,

fiksuoti ir analizuoti šalies mastu ir realiuoju laiku.

Siekiant didinti Viešojo saugumo tarnybos prie VRM reagavimo operatyvumą, nuo 2017 metų kovo 1 d.

vakarų regione įsteigtas šios tarnybos Klaipėdos dalinys, kuris nuo 2018 metų sausio 1 d. perėmė svarbaus valstybei

objekto VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo fizinę apsaugą.

Sustiprinta Viešojo saugumo tarnybos specialioji ir kovinė parengtis: įsigyta NATO standartus atitinkanti

ginkluotė, specialiosios ir asmens apsaugos priemonės, šarvuota specialioji technika. Atnaujintas ir konvojavimo

transportas, kuris dabar atitinka sanitarines-higienos normas ir sudaro sąlygas pareigūnams saugiai vykdyti konvojų.

Valstybės sienos apsauga

Per 2017 metus Valstybės sienos apsaugos tarnybos saugomos Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos

dalies), saugomos moderniomis sienos stebėjimo technologijomis, dalis padidėjo nuo 33 proc. 2016 metais iki 49,3

proc. 2017 metais ir tai yra didžiausias pokytis per pastaruosius keletą metų. Be to, prie valstybės sienos su Rusijos

Federacija apie 45 km ilgio ruože įrengta apsauginė tvora. Techninių sienos apsaugos priemonių diegimas turėjo

įtakos valstybės sienos pažeidimų atvejų skaičiaus sumažėjimui: 2017 metais nustatyti 97 tokie atvejai, o tai 30 atvejų

arba 24 proc. mažiau negu 2016 metais ir 55 proc. mažiau negu 2015 metais.

2017 metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba plėtojo tarptautinį bendradarbiavimą. 111 VSAT pareigūnų

dalyvavo Frontex koordinuojamose 7-iose operacijose. Inicijuoti ir užmegzti konstruktyvūs santykiai su Vietnamo

Socialistinės Respublikos kompetentingomis institucijomis – įkurta tiesioginė „karštoji linija“, kuri yra viena iš

priemonių sprendžiant Vietnamo piliečių asmens tapatybės nustatymo problemą ir keičiantis duomenis apie asmenis,

užsiimančius neteisėtos migracijos organizavimu.

Siekiant gerinti sulaikytųjų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir apgyvendinimo

sąlygas VSAT Užsieniečių registracijos centre buvo vykdomi projektai, finansuojami ES Prieglobsčio, migracijos ir

integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos ir 2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės

Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. 2017 metais apgyvendinimo ir

priėmimo sąlygų Užsieniečių registracijos centre atitiktis teisės aktų reikalavimams siekė 60 proc. Planuota reikšmė

(75 proc.) nepasiekta dėl vėluojančio finansavimo ir užsitęsusių procedūrų įgyvendinant projektus.

Siekiant racionaliai išdėstyti ir efektyviai panaudoti VSAT personalo išteklius, efektyvinti VSAT veiklą,

2017 metais buvo tęsiami tarnybos darbo organizavimo bei struktūriniai pertvarkymai. Nuo 2017 metų liepos 1 d.

VSAT centralizavo teisės, dokumentų valdymo, informatikos, viešųjų pirkimų bendrąsias funkcijas. Nuo 2018 metų

10

sausio 1 d. įgyvendintas vieno juridinio asmens principas ir juridinio asmens statuso neteko 5 rinktinės ir Pasieniečių

mokykla, centralizuotos personalo, turto ir finansų valdymo funkcijos, baigtas dokumentų valdymo funkcijos

centralizavimas. Centralizuojant bendrąsias funkcijas buvo sumažinta 60 pareigybių, atsisakyta papildomų

administravimo grandžių, optimizuota valdymo struktūra ir valdymo išlaidos. Prognozuojamas šių pertvarkymų

ekonominis efektas – apie 800 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad dėl nuo 2016 metų gegužės 1 d. įvykdytų pertvarkų

VSAT iš viso sutaupys kasmet po 2 mln. eurų. Šios lėšos skiriamos pasieniečių motyvacijai kelti, atlyginimams

didinti, kvalifikacijai tobulinti.

Priešgaisrinė bei civilinė sauga ir reagavimas į pagalbos prašymus

Siekiant išvengti skaudžių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gebėjimo tarnybos 2017 metais spalio –

lapkričio mėn. organizavo akciją „Kūrenkime saugiai“. Akcijos metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros

specialistai ir ugniagesiai gelbėtojai aplankė beveik 20 tūkst. gyvenamųjų būstų. Apsilankymų metu buvo vertinama,

kokia yra kietojo kuro krosnių, elektros instaliacijos būklė, ar gyventojai yra apsirūpinę autonominiais dūmų

signalizatoriais, taip pat gyventojams buvo teikiamos atitinkamos konsultacijos.

Aktyviai buvo dirbama su visuomene ir skatinama savanorių ugniagesių veikla. Nuo 2017 metų spalio mėn.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente pradėjo veikti savanorių ugniagesių konsultacijų telefono linija

271 6844, kuria pretendentams į savanorius ugniagesius suteikiama informacija apie galimybes tapti savanoriais

ugniagesiais.

2017 metais Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) viršyti visi Priešgaisrinės saugos užtikrinimo

standarte nustatyti pagalbos skambučių atsiliepimo kokybės rodikliai, išskyrus vieną – dėl atsiliepimo laiko per 15 s.

Palyginti su 2016 metais, buvo mažiau „prarastų“ skambučių, kurių skambinimo trukmė ilgesnė nei 5 sekundės ir

nebuvo spėta atsiliepti (2017 metais – 2,2 proc., 2016 metais – 4 proc.). Apie 15 proc. sumažėjo netikslinių,

trukdančių skambučių skaičius. Tam įtakos turėjo aktyviai vykdyta visuomenės informavimo veikla.

Iš dalies pasiekti operatyviojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo kokybės rodikliai: 2017 metais

pajėgų aliarmavimo laikas ne ilgiau kaip per 1 min. sudarė 82 proc. visų atvejų (2016 metais – 70 proc.). Pagrindinė

priežastis, dėl kurios nėra pasiekiami aukštesni rodikliai, kad pagalbos prašymo metu skambinantys asmenys

paprastai būna susijaudinę ir negali tiksliai pateikti informacijos (įvykio vietos).

Pagerintas BPC darbuotojų pasirengimas kokybiškai ir operatyviai priimti skubios pagalbos prašymus ir juos

pateikti atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Todėl pagrįstų skundų dėl teikiamų bendrojo pagalbos telefono numerio

112 paslaugų skaičius, tenkantis 100 tūkst. skambučių, per metus sumažėjo beveik dvigubai: nuo 0,4 skambučio 2016

metais iki 0,23 skambučio 2017 metais (2015 metais – 0,5; 2014 metais – 0,9).

Nuo 2017 metų pradžios pradėjus taikyti naujus skambinančiojo skubios pagalbos telefono numeriu 112

vietos nustatymo metodus, BPC ėmė gauti gerokai tikslesnius duomenis. Lyginant su 2016 metais, vidutinis

skambinančiojo vietos paieškos plotas 2017 metais sumažėjo nuo 9 iki 20 kartų (vidutiniškai nuo 183 – 360 kv.

kilometrų iki 18-22 kv. kilometrų). Pagal pažangių vietos nustatymo metodų taikymą Lietuva aplenkė daugelį

užsienio šalių ir buvo viena iš 9 pasaulio šalių, kuriose taikomi metodai, užtikrinantys vietos tikslumą iki 20 metrų.

Pirmą kartą per paskutinius 4 metus pavyko pasiekti teigiamą BPC darbuotojų kaitos balansą, kai buvo

priimti 46 nauji asmenys ir 28 darbuotojai paliko BPC.

Atlikti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (toliau – GPIS) išplėtimo į 4G tinklus darbai visuose

mobiliojo ryšio operatorių tinkluose (UAB „Telia“, UAB “Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“). Per GPIS atlikti

perspėjimo pranešimų siuntimai rodo, kad pastebimai išaugo gyventojų, gaunančių perspėjimo pranešimus, skaičius.

2017 metais Lietuvoje įdiegta 13 naujų perspėjimo sirenų, iš jų 12 – Vilniaus miesto savivaldybėje.

Gyventojų perspėjimo sirenomis pasiekiamumas sudarė 69 proc. 2018 metais planuojama naujas perspėjimo

sirenomis sistemas įrengti gyvenamosiose vietovėse, kurios patenka į potvynių užliejamas teritorijas (14 savivaldybių

26 gyvenamosiose vietovėse).

Atsižvelgiant į prie Lietuvos valstybės sienos statomos Astravo atominės elektrinės – branduolinių incidentų

grėsmę, planuojamos gyventojų apsaugos priemonės, tarp jų – investicijų projekto „Perspėjimo sirenomis sistemos

įrengimas Astravo atominės galimo poveikio zonoje“ įgyvendinimas.

Pagal aktualias grėsmes atnaujintos Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų kaupimo užduotys.

Valstybės rezerve sukauptų civilinės saugos priemonių atsargų dalis (nuo reikalingų atsargų) padidėjo nuo 30 proc.

2016 metais iki 40 proc. 2017 metais.

11

2017 metais parengta ir pradėta įgyvendinti pirmoji nuotolinio civilinės saugos mokymo programa –

organizuoti 4 mokymai pagal ūkio subjektų vadovų ir jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo

programą. Parengtos ir žmogaus saugos mokytojų bei civilinės saugos dėstytojų įvadinio civilinės saugos mokymo

programos. 2018 metais planuojama surengti 10 nuotolinio mokymo kursų.

Optimizuojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM pavaldžių įstaigų valdymą,

pakeistos apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Ugniagesių

gelbėtojų mokyklos, Gaisrinių tyrimų centro ir Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūros. Panaikintos

76 vadovų pareigybės.

Saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsauga

Buvo nuolat vertinama grėsmė saugomiems asmenims, jos pobūdis bei mastas. Atlikti grėsmės vertinimai

saugomiems asmenims vykstant į kitas valstybes ir Lietuvos Respublikos oficialiems svečiams, atliktas saugomų

objektų (Seimo, Vyriausybės, Prezidento rūmų) pažeidžiamumo vertinimas, nustatyti nepageidaujami įvykiai,

kuriems įvykus saugomi objektai galimai yra labiausiai pažeidžiami, ir numatytos taikytinų apsaugos priemonių

apimtys.

2017 metais Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM tobulino reikalingas pareigūnų kompetencijas,

organizavo tarptautinį bendradarbiavimą ir gerosios patirties perėmimą iš analogiškų užsienio tarnybų. Saugomų

asmenų apsaugą vykdantys pareigūnai dalyvavo Portugalijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje profesinių įgūdžių

tobulinimo renginiuose ir bendradarbiavimo susitikimuose.

Vykdyta prevencinė kriminalinės žvalgybos strategija, parengta destruktyvaus elgesio rizikos nustatymo,

vertinimo ir valdymo koncepcija. Ši koncepcija leidžia laiku atpažinti riziką ir efektyviai bendradarbiaujant su

suinteresuotomis įstaigomis bei taikant kitas rizikos valdymo priemones, vykdyti smurtinių išpuolių ir kito

destruktyvaus elgesio prieš saugomus asmenys prevenciją.

2017 metais grėsmių vertinimai buvo pakankamo tikslumo, todėl apsaugos vykdymo metu nebuvo susidurta

su netikėtomis grėsmėmis, kurios galėjo turėti esminės įtakos saugomų asmenų saugumo užtikrinimui.

Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo

vienetas

Efekto vertinimo rodiklių reikšmės

Planinės ir

pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-01

Viešojo saugumo suvokimo indeksas,

balais

Koordinatorius – VRM VSMPD

Vyriausybės programos įgyvendinimo plano

prioritetinės krypties 5.4 rodiklis2

- 6,8

7,0 7,0 7,1

6,7 7,0

Tai naujas rodiklis matuojantis gyventojų viešojo saugumo suvokimą. Rodiklis pradėtas matuoti nuo 2016 metų

ir nuo 2017 metų įtrauktas kaip SVP rodiklis.

Kriterijus apima tris dedamąsias: gyventojų saugumo jausmo suvokimą, rizikos tapti nusikaltimo auka ir

kriminogeninės situacijos vertinimą.

Kriterijaus 2017 metais pasiekta reikšmė viršijo planuotą. Įtakos tam galėjo turėti policijoje įdiegtas naujas

viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelis, kuris leido padidinti gatvėje dirbančių policijos pareigūnų bei

ekipažų skaičių ir policijai greičiau reaguoti į iškvietimus. Policija tapo „matomesnė“. Vidutinis reaguojančių į

įvykius policijos pajėgų skaičius padidėjo daugiau kaip 50 proc. 2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į

įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų pabaigoje – apie 350 ekipažų. Nors A kategorijos įvykių

kiekvienais metais daugėja, t. y. policija susiduria su iššūkiu į daugiau įvykiu sureaguoti greičiau, vidutinis

reagavimo laikas minutėmis į šios kategorijos įvykius sutrumpėjo, ypač lyginant su 2015 metais, policijos

reagavimo laikas į visų kategorijų įvykius: Pagal A tipo įvykių kategorijas reagavimo laikas 2017 metais

sutrumpėjo iki 7 min. 9 sek. (atitinkamai 2016 metais – 7 min. 39 sek., 2015 metais – 9 min. 15 sek.). Gerėjo ir

reagavimas į kitų kategorijų iškvietimus:

- į B kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkamai:

2017 metais – 11 min. 16 sek., 2016 metais – 12 min. 28 sek., 2015 metais – 13 min 30 sek.

2 XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017

m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, rodikliai pažymėti geltoname fone.

12

- į C kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkama:

2017 metais – 26 min. 17 sek., 2016 metais – 35 min. 4 sek., 2015 metais – 43 min 41 sek

Paminėtina ir tai, kad 2017 metais, lyginant su 2016 metais, užregistruotų nusikalstamų veikų viešosiose vietose

skaičius sumažėjo 11 proc., iš jų gatvėse – 13 proc.

1 grafikas. Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balais

Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys

Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,

matavimo vienetas


Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-02

Visuomenės pasitikėjimas

policija, ne mažiau kaip,

procentais


65 71 75

75 75 75

71 75 71

Pasitikėjimas Lietuvos policija, palyginti su 2016 metais, sumažėjo 4 procentiniais punktais ir grįžo į 2015 metų

lygį. Tarp visų valstybės institucijų pasitikėjimas policija yra vienas didžiausių, labiau gyventojai pasitiki tik

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba. Per pastarąjį dešimtmetį pasitikėjimas policija išaugo beveik dvigubai

ir mažai tikėtina, kad jis dar gali reikšmingai paaugti. Įvertinus lyginamojo laikotarpio tendencijas, išimtis buvo

2016 metai, kuomet pasitikėjimą policija galėjo paveikti viešojoje erdvėje išaugęs teigiamos informacijos apie

policijoje vykdomą pertvarką, kiekis.

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 6,8 7 7 7

Faktas 6,7 7

6

6,5

7

7,5

13

2 grafikas. Visuomenės pasitikėjimas policija, ne mažiau kaip, procentais



matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-03


Valstybine priešgaisrine

gelbėjimo tarnyba, ne mažiau

kaip, procentais


89 90 90

90 90 90

90,7 88 87

Pasitikėjimas Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba yra pats didžiausiais tarp visų valstybės institucijų.

Nežymūs svyravimai susiję ne su nepasitikinčių tarnyba augimu, o su neturinčių savo nuomonės dalies svyravimais.

Lyginant pastarojo dešimtmečio tendencijas matyti, kad jau pasiekta maksimali reikšmė, o nežymūs nuomonių

svyravimai patenka į statistinės paklaidos ribas. Rodiklio sumažėjimui įtakos turėjo 2017 metais visuomenei

pateikta informacija apie abejotinus departamento viešuosius pirkimus, apie dalies departamento vadovybės

nušalinimą, straipsniai žiniasklaidoje apie nuskalstamą kai kurių tarnybos pareigūnų veiklą.

3 grafikas. Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, procentais

` Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 65 71 75 75 75 75

Faktas 71 75 71

60

65

70

75

80

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 89 90 90 90 90 90

Faktas 90,7 88 87

86

87

88

89

90

91

14


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-04


Valstybės sienos apsaugos

tarnyba, ne mažiau kaip,

procentais


58 59 62

65 65 65

58 62 68

Lyginant pastarojo dešimtmečio pasitikėjimo Valstybės sienos apsaugos tarnyba tendencijas matyti tam tikri

svyravimai, kurie susiję su tuo, kad kitaip nei policijos ar Valstybinės priešgaisrinės tarnybos vertinimu, gyventojai

mažiau žino apie VSAT veiklą. Todėl nevertinančių šios tarnybos veiklos dalis kasmet svyruoja nuo 20 iki 30 proc.

2017 metais labai sumažėjo respondentų, neturinčių nuomonės šiuo klausimu, dalis. Atitinkamai net 6 procentiniais

punktais išaugo gyventojų pasitikėjimas VSAT. Šiam augimui turėjo įtakos išaugusi teigiama informacija apie

VSAT veiklą viešojoje erdvėje, kuri sietina su narystės Šengeno erdvėje jubiliejaus renginiais ir ta proga

išaugusiomis galimybėmis pristatyti visuomenei VSAT veiklą.

4 grafikas. Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ne mažiau kaip, procentais



matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-05

Lietuvos Respublikos valstybės

sienos kirtimo tvarkos

pažeidimų, kai nustatytas

pažeidimą padaręs asmuo, dalis,

ne mažiau kaip, proc.

49 57 63

65 66 67

57 63,5 64

Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2017 metais išaiškino didesnį skaičių valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų.

Vertinimo kriterijaus reikšmė buvo planuojama atsižvelgiant į pastarųjų trejų metų valstybės sienos pažeidimų ir jų

išaiškinimo tendencijas, vertinant turimus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Valstybės sienos pažeidimų

išaiškinamumo tolygiam didėjimui reikšmingą įtaką turi tai, kad nemažoje dalyje pažeidžiamiausių ES išorės sienos

ruožų sienos apsauga vykdoma naudojant modernias sienos stebėjimo technologijas (2017 metais gruodžio 31 d.

49,3 proc. Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos dalies) buvo stebima naudojant modernias sienos stebėjimo

technologijas).

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 58 59 62 65 65 65

Faktas 58 62 68

55

60

65

70

15

5 grafikas. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kai nustatytas pažeidimą

padaręs asmuo, dalis, ne mažiau kaip, proc.

Šaltinis: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos

„Siena“ duomenys

Pirmasis strateginis tikslas 2017 metais buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui

pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano programas:

01.09 Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencija

Įgyvendina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

01.12 Valstybės informacinių išteklių saugos ir elektroninės valdžios politikos

įgyvendinimas ir vidaus reikalų informacinių bei ryšių technologijų plėtra

Įgyvendina pagal kompetenciją:

➢ VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius

➢ Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

01.15 Valstybės remiama teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių

pareigūnų sveikatos priežiūra ir kitos socialinės garantijos


➢ VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

➢ Medicinos centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vidaus reikalų sistemos

medicinos ir profilaktikos įstaigos

01.17 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymas


➢ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

➢ Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

01.42 Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas

ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika

Įgyvendina Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

01.57 Vidaus saugumo fondo programa

Koordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas

Programa „Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencija“ (kodas 01.09).

Programą įgyvendina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba, FNTT).

Prioritetinis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dėmesys 2017 metais buvo sutelktas į kriminalinės

žvalgybos pozicijų stiprinimą, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sukčiavimo ir kitų sunkių, sudėtingų,

organizuotų nusikalstamų grupuočių daromų, nusikaltimų atskleidimą ir greitą ištyrimą, veiksmingą ES ir kitų

užsienio valstybių finansinės paramos lėšų apsaugą nuo neteisėto gavimo ir panaudojimo, nusikalstamu būdu įgytų

pinigų ar turto legalizavimo, taip pat į kovą su šešėline ekonomika. Sustiprinta kova su organizuotu nusikalstamumu,

daugiausia dėmesio skiriant nusikalstamų grupuočių ekonominio pagrindo sunaikinimui. Atitinkamas dėmesys buvo

skiriamas teisėkūros klausimams ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui vystyti.

2017 metais nustatytos plataus masto tarptautinės, gerai organizuotos PVM sukčiavimo schemos, kuriomis

siekta išvengti PVM, rinkoje realizuojant didelę paklausą turinčias prekes: kurą, mobiliuosius telefonus, buitinę

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 49 57 63 65 66 67

Faktas 57 63,5 64

45

50

55

60

65

70

16

techniką, cukrų, aliejų, statybines medžiagas ir kt., bei teikiant pervežimo ir kitas paslaugas. Atliekant sunkių

nusikalstamų veikų tyrimą vis dažniau susiduriama su gerai organizuotais, tarptautiniu mastu nusikalstamas veiklas

vykdančiais asmenimis. Nusikaltėliai vis išradingiau naudojasi sparčiais ryšiais, dideliu judrumu ir skubiais

finansiniais sandoriais.

Pagal Informacijos ir ryšių departamento Nusikalstamų veikų žinybinio registro statistinius duomenis,

FNTT per 2017 metus buvo užregistruotos 634 nusikalstamos veikos, ištirtos 452 nusikalstamos veikos. Ištirta 48

proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų (šalies vidurkis – 47,6 proc.). 2017 metais FNTT tyrėjai išaiškino daugiau

kaip 33,9 mln. eurų nuslėptų mokesčių, laikinai apribota teisė į daugiau kaip 18 mln. eurų vertės nuosavybę.

Per 2017 metais baigtas 361 ikiteisminis tyrimas, iš jų 169 bylos perduotos į teismą ir 192 ikiteisminiai

tyrimai nutraukti. Baigtose ikiteisminio tyrimo bylose išaiškinta nuslėptų mokesčių suma daugiau kaip 17,3 mln.

eurų, laikinai apribota teisė į nuosavybę daugiau kaip 5,5 mln. eurų.

FNTT specialistai, atlikę ūkinės finansinės veiklos tyrimus, 2017 metais pateikė 697 specialisto išvadas bei

paaiškinimus. Specialistai, atlikę ūkinės finansinės veiklos tyrimus, per 2017 metais išaiškino daugiau kaip 34,4 mln.

eurų į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių.

FNTT per 2017 metus išanalizavo informaciją apie ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, kuriems

bendrai skirta daugiau nei 281 mln. eurų ES paramos fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Patikrinta informacija apie

239 rangovus, subrangovus, prekių tiekėjus bei paslaugų teikėjus, susijusius su įgyvendinamais projektais.

Įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, FNTT buvo gauti 835

pranešimai apie įtartinas pinigines operacijas. Atlikus analizę, į FNTT padalinius ir kitas institucijas tolesniam

tyrimui atlikti išsiųsti 233 pranešimai apie įtartinas ar neįprastas finansines operacijas, iš kurių: FNTT padaliniams –

67 pranešimai, VMI – 83, kitoms teisėsaugos institucijoms – 52, užsienio finansinės žvalgybos padaliniams – 31.

Dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo buvo patikrintos 23 finansų įstaigos

ir kiti subjektai. Nustatyti 8 pažeidimai, jų pagrindu surašyti 8 administracinių nusižengimų protokolai pagal

Administracinių nusižengimų kodekso 198 str. „Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių

įgyvendinimo tvarkos pažeidimas“. Bendra sumokėtų ir išieškotų baudų suma viršijo 18 tūkst. eurų. Aktyviai

bendradarbiauta su užsienio finansinės žvalgybos padaliniais (toliau – FŽP): 2017 metais išsiųsti 368 paklausimai į

užsienio FŽP ir kitas institucijas, 193 paklausimai buvo gauti iš užsienio FŽP ir kitų institucijų. 2017 metais, nustačius

įtartinas pinigines operacijas kredito įstaigose, sustabdytos lėšos sąskaitose įvairia valiuta sudarė daugiau kaip 12

mln. eurų, buvo apribotos nuosavybės teisės į turtą (įvairia valiuta) daugiau kaip 4 mln. eurų.

2017 metais buvo stebimos šios tendencijos:

• PVM, pelno ar kitų mokesčių vengimas, ūkio subjektams į buhalterinę apskaitą įtraukiant realiai

neįvykusius (tariamus) sandorius ar sandorius pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus su užsienyje

registruotais ūkio subjektais, Lietuvoje įsteigtomis fiktyviomis įmonėmis ar kitais asmenimis;

• tarptautiniu mastu vykdomos nusikalstamos veikos, susijusios su akcizais apmokestinamomis

prekėmis (tepalinė alyva, dyzelinas);

• sandorių bei visų gautų pajamų neatvaizdavimas apskaitoje (slepiant realų veiklos mastą bei

apyvartą), vykdant prekybą plataus vartojimo prekėmis;

• „karuselinis“ PVM sukčiavimas, naudojant vadinamuosius dingusius prekeivius (angl. – Missing

Traders Intra Community (MTIC)). Nusikaltėliai organizuoja tarptautines „karuselės“ schemas, į kurias įtraukiami

juridiniai asmenys iš kelių valstybių;

• pelno mokesčio vengimas bei piniginių lėšų išgryninimas, pervedant pinigines lėšas į užsienio ar

lengvatinės prekybos (angl. offshore) įmonių sąskaitas užsienio bankuose už realiai neįvykusius (tariamus) sandorius.

• panaudojant įmonių grandinę, klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant PVM maržos

schemomis vengiama PVM sumokėjimo į Lietuvos biudžetą.

17


vienetas

Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės

Planinės ir

pasiektos

reikšmės

Siektinos reikšmės

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-09-

01-03

Išaiškinta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti

ES finansinės paramos lėšų suma, ne mažiau kaip,

mln. Eu

15 15,5 15,5 15,5

20,5

Rodiklio siektina reikšmė skaičiuojama pagal paskutiniųjų trijų metų rodiklio reikšmės vidurkį. 2015–2017 metų

rodiklio vidurkio reikšmėn – 15,8 mln. Eur.

2017 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas didelės vertės paramos projektams. Kriterijaus rodiklio siektinos

reikšmės viršijimą įtakojo pradėtas vienas tyrimas dėl didelės vertės paramos projekto, kurio vertė 8,6 mln. Eurų.

Programa „Valstybės informacinių išteklių saugos ir elektroninės valdžios politikos įgyvendinimas ir

vidaus reikalų informacinių bei ryšių technologijų plėtra“ (kodas 01.12). Programą pagal kompetnciją įgyvendina

VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius (toliau – Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius,

EVSPS) ir Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių

departamentas, IRD).

Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius 2017 metais įgyvendino projektą, kurį sudarė PASIS

katalogo ir interneto svetainės palaikymo, papildomos programavimo paslaugos jiems, PASIS techninio aprašo

(specifikacijos) atnaujinimo pagal galiojančius teisės aktus paslaugos. Šios paslaugos buvo pirktos siekiant užtikrinti

patogesnį, stabilesnį ir saugesnį PASIS veikimą (atnaujinant programinę įrangą, patobulinant sistemos sprendinius,

pritaikant juos prie naudotojų poreikių kaitos).

Informatikos ir ryšių departamentas 2017 metais gyvendino investicijų projektą „Administracinių

nusižengimų registro programinių priemonių sukūrimas apsikeitimui administracinių nusižengimų ir su jais

susijusiais duomenimis su kitų valstybės institucijų informacinėmis sistemomis“. Nuo 2017 metų sausio 1 d.

įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (ANK) Administracinių teisės pažeidimų

registras pritaikytas naujiems ANK reikalavimams – nuo 2017 metų sausio 1 d. institucijos gali tvarkyti

administracinių nusižengimų duomenis Administracinių nusižengimų registre (ANR). Naudojantis ANR vyksta

administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas. Asmenys, padarę administracinius nusižengimus, neišvengia

administracinės atsakomybės pasekmių. Užtikrintas apsikeitimas administracinių nusižengimų ir su jais susijusiais

duomenimis su kitų valstybės institucijų informacinėmis sistemomis, siekiant stiprinti teisėsaugos institucijų ir kitų

valstybės įstaigų, kurioms pavesta su viešojo saugumo stiprinimu tiesiogiai susiję uždaviniai, pajėgumą ir gebėjimus

užtikrinti viešąjį saugumą. Visiems subjektams, surašantiems administracinių nusižengimų protokolus ir

priimantiems nutarimus administracinių nusižengimų bylose, suteiktos galimybės tvarkyti administracinių pažeidimų

duomenis centralizuotai automatizuotu būdu naudojantis ANR sąsajomis su savo turimomis informacinėmis

sistemomis. Įgyvendinamos prevencinės priemonės – valstybės paslaugos neteikiamos tiems asmenims, kurie yra

nesumokėję baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, t. y. įsiskolinę valstybės biudžetui.

2017 metais reglamentuota Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo

ryšio tinklo veikla, jam suteiktas nacionalinis statusas. Tinklo paslaugų teikimas užtikrinamas ne tik Lietuvos viešojo

saugumo, bet ir pagalbos tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos stotims ar skyriams), Lietuvos bankui,

savanoriškosioms ugniagesių organizacijoms ir kitoms įstaigoms. Vykdyti darbai, siekiant išplėsti šio tinklo aprėptį,

funkcionalumą ir infrastruktūrą, siekiant užtikrinti glaudžią ir greitą visų viešojo saugumo, pagalbos tarnybų, kitų su

šiomis tarnybomis susijusių Lietuvos Respublikos institucijų sąveiką.

2017 metais atlikta nusikalstamumo statistinių duomenų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, parengimo

analizė. Surinkti poreikiai Nusikalstamų veikų žinybinio registro, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro,

Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės įrangos pritaikymui nusikalstamumo

statistiniams duomenims, susijusiems su smurtu artimoje aplinkoje, kaupti ir teikti. Numatyti Įtariamųjų, kaltinamųjų

ir nuteistųjų registro programinės įrangos tobulinimo reikalavimai.

18

Siekiant sudaryti prielaidas saugiai vykdyti elektronines piliečių, verslo ir viešosios valdžios institucijų

tarpusavio operacijas ES elektroninėje erdvėje ir gauti paslaugas nuotoliniu būdu pradėtos vykdyti Europos

Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (eIDAS reglamento) įgyvendinimo programinės priemonės.

Stiprintos organizacinės ir techninės priemonės, užtikrinančios elektroninės informacijos saugą vidaus

reikalų informaciniuose ištekliuose. 2017 metais atnaujintas visų informacinių išteklių, kurių tvarkytojas yra

Informatikos ir ryšių departamentas, saugos reglamentavimas, parengta ir nustatyta bendra saugos politika, apimanti

elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimus. Atliktas Informatikos ir ryšių departamento

tvarkomų informacinių sistemų ir registrų rizikos vertinimas, informacinių technologijų saugos reikalavimų atitikties

vertinimas. Atlikta Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos reikalavimams

stebėsenos sistemos (ARSIS) pagalba stebimų valstybės informacinių išteklių elektroninės informacijos saugos

reikalavimų įgyvendinimo analizė. Atliktas Sertifikatų valdymo informacinės sistemos auditas, patvirtintas ir

įgyvendinamas Techninių kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo Vidaus reikalų ministerijos valdomuose

ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose ir valstybės informaciniuose ištekliuose priemonių planas.


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-12-

01-02

Vidaus reikalų sistemos įstaigoms

teikiamų saugių informacinių ir

ryšių technologijų paslaugų

efektyvumo pokytis, koeficientas3

16,13 43 45,41

46,04 46,23 46,56

17,41 45 46,16

Rezultato vertinimo kriterijus parodo teikiamų paslaugų efektyvumą, kurį sukuria Informatikos ir ryšių

departamentas užtikrindamas informacinių išteklių saugą ir siekdamas informacinių sistemų ir registrų efektyvaus

ir patikimo veikimo, ir kurį patiria tiesioginiai naudos gavėjai – vidaus reikalų ministrui priskirtų valdymo sričių

įstaigos ir gyventojai.

Nuo 2016 metų matomas žymus rezultato vertinimo kriterijaus reikšmės pokytis. Šį pokytį įtakojo dalies produkto

vertinimo kriterijų, kurių reikšmės vertinamos skaičiuojant rezultato kriterijų, pasikeitimas. 2017 metais pasiekta

rezultato vertinimo kriterijaus reikšmė suplanuotą reikšmę viršijo nežymiai 1,65 proc., kas rodo, kad suplanuoti

darbai buvo atlikti tinkamai, pasiektos produkto vertinimo kriterijų reikšmės, programai skirti asignavimai

panaudoti efektyviai.


vienetas


Planinės ir


2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-12-

02-01

Vidutinis pirmos kategorijos informacinių

sistemų incidentų suvaldymo laikas,

minutėmis

375 360 345 330 330

370,8 357

Rezultato vertinimo kriterijaus reikšmės pradėtas skaičiuoti nuo 2016 metų. Tiek 2016 metais, tiek 2017 metais

pasiektos rezultato vertinimo kriterijaus reikšmės nežymiai viršijo suplanuotas reikšmes (2016 metais - 1,12 proc.,

2017 metais - 0,8 proc.), kas rodo, kad pirmos kategorijos informacinės infrastruktūros objektų incidentai buvo

suvaldyti tinkamai, neviršijant suplanuoto laiko bei bendruosiuose informacinių sistemų elektroninės informacijos

saugos techniniuose reikalavimuose numatytų reikšmių. Asignavimai, skirti informacinių sistemų priežiūrai,

leidžiančiai užtikrinti tinkamą pirmos kategorijos informacinių sistemų ir registrų prieinamumą panaudoti

efektyviai.

3 Rodiklio grafinis atvaizdavimas nepateikiamas dėl vizualiai mažų pokyčių

19

6 grafikas. Vidutinis pirmos kategorijos informacinių sistemų incidentų suvaldymo laikas, minutėmis

Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys informacinės sistemos duomenys

Programa „Valstybės remiama teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų

sveikatos priežiūra ir kitos socialinės garantijos“ (kodas 01.15). Programą įgyvendina VRM Žmogiškųjų išteklių

politikos departamentas (toliau – Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas, ŽIPD), Medicinos centras prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei vidaus reikalų sistemos medicinos ir profilaktikos įstaigos.

Profesionali vidaus tarnybos sistemos ir kitų teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų profesinė ir

papildoma sveikatos priežiūra – reikšmingas indėlis į teisėsaugos ir teisingumo institucijų personalo atranką, valdymą

ir motyvaciją, kurie yra būtini visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti. Statutinė valstybės tarnyba

pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniu stresu, padidintu fiziniu krūviu, darbu

naktimis (pamainomis), kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis. Pasiaukojimo visuomenei reikalaujantis darbo

pobūdis, kasdienių kontaktų su teisės pažeidėjais keliama psichologinė įtampa, stresas – dažnesni nei įprastai.

Asmenys, baigę vidaus tarnybą ir išėję į pensiją, jaučia socialinę atskirtį ir yra labiau socialiai pažeidžiami.

Profesinė ir papildoma teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų sveikatos priežiūra vykdoma Vidaus reikalų

ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vykdant veiklas per šią programą Vidaus reikalų ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros

įstaigose 2017 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas prevencinės sveikatos priežiūros paslaugų ir reabilitacijos

paslaugų kokybės gerinimui. Buvo atliktas teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų

teikiamų paslaugų kokybės vertinimas (nustatytas pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksas), buvo

didinamos suteiktų prevencinių sveikatos paslaugų, tenkančių vienam teisėsaugos ir teisingumo pareigūnui, skaičius.

Didinant medicininės reabilitacijos, sveikatos grįžtamojo ir antirecidyvinio gydymo, prevencinės

medicininės ir psichologinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą, buvo įdiegta vieninga pareigūnų privalomų

periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų bei vieninga medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir

antirecidyvinio gydymo, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos paslaugų, remiamų iš valstybės

biudžeto, sistema; buvo atnaujinta Medicinos centro būtinoji medicininė įranga.


vienetas


Planinės ir

pasiektos

reikšmės


2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-15-

01-02

Pareigūnų pasitenkinimo sveikatos priežiūros ir

reabilitacijos paslaugomis indeksas, maksimali

rodiklio reikšmė ‒ 20

Koordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos

departamentas

18,9

18,9 19 19

18,9


2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 375 360 345 330 330

Faktas 370,8 357

325

335

345

355

365

375

20

Programa „Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymas“ (kodas 01.17).

Programą įgyvendina Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –

Migracijos departamentas, MD) ir Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras, ADIC).

Migracijos departamentas, tobulindamas migracijos procesus reglamentuojančius teisės aktus, parengė 7

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymų projektus. Siekdamas mažinti administracinę naštą asmenims,

inicijavo teisės aktų pakeitimus. 2017 metais gruodžio 14 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų

lapkričio 29 d. nutarimui Nr. 988, įtvirtinta galimybė asmeniui dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

pateikti elektroniniais ryšiais, siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, nustatyta galimybė asmeniui pateikti

dokumentus į bet kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, įgyvendinančią Lietuvos Respublikos

pilietybės įstatymą. Tai leidžia asmenims sumažinti laiko sąnaudas ir finansines išlaidas. Pasirašius Migracijos

departamento ir valstybės įmonės Registrų centras sutartį, užsieniečiams verslininkams sumažinta administracinė

našta – nereikia pateikti finansinių ir įmonių steigimo dokumentų, juos gauna Migracijos departamentas.

Migracijos departamentas, vykdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 metų rugsėjo 10 d. nutarimo

Nr. 958 „Dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ nuostatas, 2017

m. į Lietuvos Respubliką iš Italijos, Graikijos ir Turkijos perkėlė 258 asmenis. Nuo 2015 metų į Lietuvos Respubliką

iš Graikijos, Italijos ir Turkijos perkelti 468 asmenys.

2017 metais birželio 11 d. įsigaliojęs bevizis režimas su Ukraina lėmė ypač padidėjusį užsieniečių prašymų

išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą skaičių – gauti 5 972 prašymai (2016 metais – 3 013, 2015 metais –

2 011).

Migracijos departamentas parengė 28 pozicijų projektus ir pateikė juos per Lietuvos narystės Europos

Sąjungoje informacinę sistemą (15 ES tarybos darbo grupėms, 13 – Coreper II komitetui). Parengė 2016 metų

Migracijos metraštį, metinę ataskaitą ,,Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvos Respublikoje“, informaciją apie

pagrindinius migracijos rodiklius Lietuvos Respublikoje 2016 metais ir 2017 metų I pusmetį ir paskelbė Migracijos

departamento interneto svetainėje. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų spalio 14 d. nutarimą

Nr. 1017 „Dėl 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos

migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl

statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius nuostatų įgyvendinimo“, parengė 104 ataskaitas ir pateikė

jas Eurostatui. Prieglobsčio prašytojams organizavo 699 vertimo ir 229 teisinių paslaugų suteikimo procedūras.

Vykdydamas priemonę „Dalyvauti tarptautinių organizacijų ir fondų finansiniuose instrumentuose,

įgyvendinančiuose vystomojo bendradarbiavimo veiklą paramą gaunančiose šalyse prisidedant prie 17 darnaus

vystymosi tikslo įgyvendinimo“, sumokėjo mokestį Tarptautinei migracijos organizacijai. Migracijos departamento

valstybės tarnautojai dalyvavo 66 ES įsteigtų institucijų darbo grupių, komitetų, susijusių su vizų, imigracijos ir

prieglobsčio klausimais, posėdžiuose.

Migracijos departamentas, įgyvendindamas kovos su piktnaudžiavimu teisėtos imigracijos galimybėmis

priemones, priėmė 2 197 sprendimus panaikinti leidimą laikinai gyventi, 3 666 sprendimus panaikinti Lietuvos

Respublikos vizą. Iš viso Migracijos departamentas 2017 metais priėmė 33 858 sprendimus Lietuvos Respublikos

pilietybės, užsieniečių teisinės padėties, prieglobsčio procedūros klausimais. Dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų

išteklių stokos dalis Migracijos departamento sprendimų (32,15 proc.) priimta pažeidžiant nustatytus terminus.

Sprendžiant šią problemą, kreiptasi į vidaus reikalų ministrą dėl naujų 12 pareigybių įsteigimo Migracijos

departamente (nuo 2018 metų sausio 5 d. departamente pareigybių skaičius padidintas 12 pareigybių). Tikėtina, kad

sprendimai bus priimami tesės aktų nustatytu laiku.

Gerinant asmenų aptarnavimą, įdiegta automatinio skambučių paskirstymo sistema, patobulinta elektroninė

laiko rezervavimo sistema, Migracijos departamento interneto svetainėje paskelbti įvairių dokumentų, teikiamų

Migracijos departamentui, šablonai, patvirtinti ir paskelbti Migracijos departamento teikiamų paslaugų nauji

aprašymai. Paskirti valstybės tarnautojai, labiausiai tinkantys aptarnauti aukštą pridėtinę vertę kuriančius užsieniečius

(2017 metais Migracijos departamente priimti 2 806 tokie užsieniečiai). Įvertinus asmenų skundus, analizuoti

valstybės tarnautojų veiksmai ir imtasi priemonių, kad būtų išvengta nesklandumų, dirbant su interesantais,

organizuoti valstybės tarnautojų mokymai.

Asmens dokumentų išrašymo centras 2017 metais sėkmingai įgyvendino pagrindinę užduotį ir laiku išrašė

566 765 asmens dokumentus. Išrašyta: 265 826 asmens tapatybės kortelės, 261 901 Lietuvos Respublikos pasas,

21

3923 leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 19808 leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 164

tarnybiniai pasai, 34 užsieniečio pasai, 445 asmens be pilietybės kelionės dokumentai, 301 pabėgėlio kelionės

dokumentai, 535 diplomatiniai pasai, 8718 valstybės tarnautojo pažymėjimai, 2324 vidaus tarnybos pareigūno

pažymėjimai, 2786 policijos pareigūno pažymėjimai. Atnaujinti 3037 valstybės tarnautojo sertifikatai.

Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Bendrojo ryšių palaikymo punkto (angl. SPOC) veiklą, buvo

užmegztas abipusis SPOC ryšys su 14 Europos Sąjungos šalių, SPOC tęstinė aplinka ištestuota su 3 šalimis,

apsikeista sertifikatais testinėje aplinkoje su 6 šalimis, pasikeista SPOC žinutėmis su 5 šalimis. SPOC veikimas

užtikrins Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kelionės dokumentų ir leidimų gyventi

išplėstinės prieigos kontrolės patikrą, t. y. pasienio kontrolės metu bus galima išsamiai verifikuoti asmenį, nuskaityti

ir sulyginti asmens piršto atspaudo ir kelionės dokumente ar leidime gyventi esančio piršto atspaudo duomenis.

Asmens dokumentų išrašymo centro direktoriaus įsakymais patvirtinti 22 teisės aktai, susiję su sertifikatų

sudarymu, tvarkymu ir asmens dokumentų išdavimu.

Europos kelionės dokumento neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti blankas

užregistruotas Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų registre, patvirtintos šio blanko technologinės

apsaugos priemonės, eskizas, grafinis projektas.

Elektroniniai sertifikatai asmens tapatybės kortelėse, valstybės tarnautojo pažymėjimuose, Vyriausybės

nario, valstybės pareigūno ir vidaus tarnybos pareigūnų pažymėjimuose sudaryti pagal teisės aktų ir standartų

reikalavimus. 2017 metais rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba patvirtino Asmens

dokumentų išrašymo centro, kaip kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo statusą ir Asmens

dokumentų išrašymo centro teikiamų patikimumo užtikrinimo paslaugų atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos

reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimams. Kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo statusas

patvirtintas remiantis 2017 metais gegužės mėnesį atitikties vertinimo įstaigos „T-Systems International GmbH“

atliktos atitikties vertinimo ataskaita ir atitikties vertinimo išvada.

Buvo vykdomi Asmens dokumentų gamybos informacinės sistemos (toliau – ADGIS) programinės įrangos

priežiūra, išrašymo įrangos remonto ir profilaktikos darbai. 2017 metais gruodžio 5 d. pasirašyta Asmens dokumentų

išdavimo sistemos ir ADGIS priežiūros paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis.

Įsigyta: asmens tapatybės kortelės, leidimo gyventi, užsieniečio paso, pabėgėlio kelionės dokumento,

Lietuvos Respublikos paso, vizos įklijos, supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (toliau – STGD) ir blanko

vizai įklijuoti blankų.

Įgyvendinant projektą „Papildomos ADIC veiklos sąnaudos 2016–2018 metais“ 2017 metais Lietuvos

Respublikos užsienio reikalų ministerijai perduota 600 000 vnt. blanko vizai įklijuoti blankų ir 600 000 vnt. STGD

blankų. Vizų tarnyboms Lietuvoje perduota 7 500 vnt. vizų įklijų blankų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 metų rugpjūčio 23 d. įsakymą „Dėl

Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskyrimo atsakingu už

asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo procesų koordinavimą“, 2017 metais balandžio mėn. atliktas rinkos tyrimas

dėl biometrinių asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo įrangos atnaujinimo ir pateikti siūlymai dėl biometrinių

asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo įrangos atnaujinimo. Modernesnė įranga užtikrins asmens dokumentų

išrašymą ir išdavimą laiku, pagerės biometrinių asmens duomenų kokybė. Koordinuotas aprūpinimas įranga užtikrins

nenutrūkstamą asmens dokumentų išdavimo procesą ir racionalų valstybės lėšų panaudojimą.

2017 lapkričio 22 d. UAB „Sertika“ auditoriai atliko Integruotos vadybos sistemos (toliau – IVS)

pakartotinį sertifikavimo auditą. Atlikus auditą, patvirtinta, kad Asmens dokumentų išrašymo centro IVS atitinka

LST EN ISO 9001:2015 ir LST ISO/IEC 27001:2013 standartų reikalavimus.

22


vienetas


Planinės ir


2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-17-

01-01

Priimta sprendimų dėl prieglobsčio

prašymų nagrinėjimo per 3 mėn.,

nepratęsus prašymo nagrinėjimo termino,

ne mažiau kaip, proc.

Vykdo Migracijos departamentas prie VRM

50 53

55 57 58

52 64,13

Rezultato vertinimo kriterijaus rodiklio reikšmė įgyvendinta 64,13 proc. Tiek 2016 metais, tiek 2017 metais

rodiklio reikšmė viršyta. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 metų rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 958

„Dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ nuostatas, į Lietuvos

Respubliką iki 2017 metų gruodžio 31 d. turėjo būti perkelti 1105 asmenys. Šių užsieniečių prieglobsčio prašymai

buvo nagrinėjami pirmiausia. Be to, kai kurių prieglobsčio prašytojų dalis prieglobsčio procedūros jau buvo atlikta

iki jiems atvykstant į Lietuvą. Vertinimo kriterijaus įgyvendinimas viršytas, kadangi planuojant neįmanoma

tiksliai numatyti, kiek bus prieglobsčio prašytojų, iš kokių jie bus valstybių ir kokie bus jų prašymo motyvai.


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-17-

01-02

Lietuvos Respublikos piliečiams

ir užsieniečiams teikiamų

paslaugų, dėl kurių sumažinta

administracinė našta, ir visų

teikiamų paslaugų, skaičiaus

santykis, ne mažiau kaip, proc.

Vykdo Migracijos departamentas

prie VRM

95,5 96 96

96,5 96,5

62,50 62,50 50

2017 metų planinė rodiklio reikšmė nepasiekta, (įgyvendinta 50 proc.), kadangi nepakeisti teisės aktai. Mažinant

administracinę naštą asmenims, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 988

įtvirtintos nuostatos tik dėl 7 Migracijos departamento teikiamų administracinių paslaugų LR pilietybės klausimais

administracinės naštos mažinimo. 2017 metais pradėti įgyvendinti projektai „Efektyvus migracijos procesų

valdymas“ ir „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas“. Įgyvendinus šiuos projektus, 2020 metų visos migracijos

paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu, todėl administracinė našta asmenims labai sumažės.


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-17-

02-01

Pagrįstų pretenzijų ir gautų

pretenzijų dėl asmens dokumento

kokybės santykis, ne daugiau

kaip, procentais

Vykdo Asmens dokumentų išrašymo

centras prie VRM

39 38 37

36 35 34

43 30 45

Pablogėjusį rezultato vertinimo rodiklį 2017 metais (išaugęs pretenzijų skaičius) pagrinde lėmė susidėvėjusi

įranga. 2018–2019 metais bus vykdomas projektas dėl įrangos atnaujinimo, todėl 2018–2019 metais šis rodiklis

turėtų pagerėti. Rodiklio reikšmei įtakos taip pat turėjo ir tai, kad dalis pretenzijų dėl asmens dokumento kokybės

pareikšta dėl dokumentų, pagamintų ankstesniaisiais metais.

23

Programa „Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas ginklais, jų

priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika“ (kodas 01.42). Programą įgyvendina Lietuvos Respublikos ginklų

fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2017 metais buvo vykdomas ir 2018 metais tęsiamas investicijų projektas „Ginklų registro

modernizavimas“. Įgyvendinus šį projektą bus modernizuotas Ginklų registras, sukurtos papildomos ir / ar pakeistos

esamos Ginklų registro sąsajos su kitais susijusiais registrais ir informacinėmis sistemomis, kad būtų galima

automatiniu būdu keistis reikiamais Ginklų registro duomenimis ir užtikrinti savalaikį ir kokybišką Ginklų registro

duomenų tvarkymą. Vykdant šį projektą:

✓ 2014 metais buvo sukurta sąsaja su policijos informacinės sistemos Licencijuojamos veiklos posistemiu

POLIS LVP.

✓ 2015 metais sukurta sąsaja su Nacionalinės teismų administracijos administruojama Lietuvos teismų integruota

informacine sistema LITEKO; sąsaja su Lietuvos notarų rūmų administruojama sistema e-notaras; sąsaja su

Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacine sistema VMI MAIS.

✓ 2016 metais sukurta sąsaja su Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Integruota

muitinės informacine sistema MIS.

✓ 2017 metais patobulintas Ginklų registro duomenų apdorojimo mechanizmas, įdiegiant automatinį duomenų

patikrinimą ir patikslinimą. Taip pat įdiegta automatinė visų Ginklų registro servisų būklės ir veikimo

stebėsenos kontrolė ir automatinis kontrolės ataskaitų teikimas;

✓ 2018 metais planuojama sukurti Ginklų registro prieigą prie Vyriausybinio plačiajuosčio šifruoto duomenų ir

balso perdavimo tinklo VPŠDBPT darbo vietų, kuriose būtų tvarkomi Ginklų registro duomenys, žymimi

slaptumo žyma, aukštesne, nei „Riboto naudojimo“, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos valstybės ir

tarnybos paslapčių įstatymas, kad būtų galima automatiniu būdu tvarkyti ginklų duomenis, užtikrinti savalaikį

ir kokybišką duomenų teikimą iš ir į Ginklų registrą į ir iš specialaus statuso subjektų kitų informacinių sistemų

(jeigu pavyks pagal panaudą gauti šifruoto ryšio įrangą iš Krašto apsaugos ministerijos. Nepavykus gauti šios

įrangos, bus vykdomos kitos investiciniame projekte „Ginklų registro modernizavimas“ nustatytos priemonės).

2019 metais planuojama sukurti Ginklų registro programinę įrangą įskaitant ir modulius bei žiniatinklio

tarnybas, skirtas įgalinti Ginklų registro sąsajas su specialaus statuso subjektais, kurias naudojant būtų įgalintas

tikslus ginklo priskyrimas specialaus statuso subjekto padaliniui ir arba asmeniui su galimybe priskirti ir susieti

ginklo inventorinį numerį bei konkretaus ginklo laikymo vietą. 2020 metais planuojama sukurti Ginklų registro

prieigą prie Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos adresų registro sistemų.

2014-2017 metais Ginklų registro modernizavimo darbai leido sutaupyti valstybės biudžeto lėšas tvarkant

ir perduodant duomenis automatiniu būdu, suteikė galimybę Mokesčių inspekcijai, teismams, notarams, muitinei

operatyviau gauti informaciją apie ginklus bei jų savininkus. Tokiu būdu mažinami valstybės biudžeto kaštai IT

srityje, valstybės institucijų tarpusavio duomenų apsikeitimo greitaveika ir efektyvumas. Įdiegus Ginklų registro

programinės įrangos pakeitimus ženkliai pagerėjo duomenų kokybė ir duomenų atsinaujinimo greitaveika.

Programa „Vidaus saugumo fondo programa“ (kodas 01.57). Programą koordinuoja VRM Regioninės

politikos departamentas.

Vidaus saugumo fondo programos[1] lėšomis remiamos veiklos, susijusios su Europos Sąjungos išorės sienų

kontrole ir vizų politika.

Vienas pagrindinių būdų stiprinti valstybės sienų saugumą, užtikrinant efektyvesnį išorės sienų stebėjimą

ir informuotumą apie padėtį prie išorės sienos pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose su Rusijos Federacija

ir Baltarusijos Respublika ir užkertant kelią nelegaliai migracijai, yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos modernių

sienos stebėjimo sistemų diegimas. 2017 metais baigtas įgyvendinti projektas „Sienos stebėjimo sistemų įdiegimas“,

kurio vertė daugiau kaip 14,5 mln. eurų. Projekto įgyvendinimo metu buvo įdiegtos arba atnaujintos sienos stebėjimo

sistemos 180,44 km ilgio valstybės sienos ruože su Baltarusijos Respublika Švenčionių, Pavoverės, Tribonių,

Purvėnų ir Druskininkų užkardų veikimo teritorijoje. Tęsiamas Bardinų, Viešvilės, Lavoriškių ir G. Žagunio užkardų

sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas, taip pat pradedamas ir sienos stebėjimo sistemos (24,5 km) atnaujinimas

[1] Lietuvos nacionalinė programa dėl paramos iš Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. laikotarpiu patvirtinta Europos

Komisijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. C(2015) 5426

24

Plaškių užkardos veikimo teritorijoje prie išorės sienos su Rusijos Federacija. Jūros sienos stebėjimo sistemos

atnaujinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo bendradarbiaudama su jūros kontrolėje dalyvaujančia

Lietuvos kariuomene, siekiant užtikrinti sąveiką ir jūros stebėjimo sistemos duomenų apdorojimą ir valdymą

vieningais principais ir vienodais pagrindiniais programiniais paketais.

Gerinant bendradarbiavimą vizų politikos srityje, Informatikos ir ryšių departamentas tęsė Nacionalinės

Vizų informacinės sistemos modernizavimą, siekiant jos atitikties Vizų kodekso ir VIS Reglamento[2] galiojančioms

nuostatoms bei centrinės Vizų informacinės sistemos reikalavimams.

Stiprinant Policijos departamento techninę bazę, programos lėšomis buvo finansuojamas įrangos, skirtos

narkotinių medžiagų ir pirmtakų tyrimui, įsigijimas, kas leis pagreitinti narkotinių medžiagų tyrimų atlikimo

terminus. Siekiant veiksmingai valdyti saugumui kylančias rizikas ir krizes, buvo investuojama į valstybės institucijų

įrangos, susijusios su žvalgybine veikla, atnaujinimą.

1 lentelė. Pirmąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios Vidaus

reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programos ir ataskaitinių metų

Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų

asignavimų panaudojimas:

Programos

kodas Programos pavadinimas

Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur.)

Programą įgyvendinanti įstaiga

(-os) Patvirtintas

planas

Patikslintas

planas4

Faktiškai

panaudota

Panaudojimo dalis nuo

patikslinto

plano proc.5

01.09

Nusikalstamų veikų

finansų sistemai

atskleidimas, tyrimas ir

prevencija

7370 7381,1 7372,8 99,9 Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnyba prie

Vidaus reikalų

ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

01.12

Valstybės informacinių

išteklių saugos ir

elektroninės valdžios

politikos įgyvendinimas ir

vidaus reikalų

informacinių bei ryšių

technologijų plėtra

9608 9597,8 9411,8 98,1

VRM Elektroninės

valdžios ir saugos

politikos skyrius,

Informatikos ir ryšių

departamentas prie

Vidaus reikalų


01.15

Valstybės remiama

teisėsaugos ir teisingumo

institucijų pareigūnų ir

buvusių pareigūnų

sveikatos priežiūra ir kitos

socialinės garantijos

5339 5537,9 5516 99,6

VRM Žmogiškųjų

išteklių politikos

departamentas ir Vidaus

reikalų ministerijos

įsteigtos asmens

sveikatos priežiūros

įstaigos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

01.17

Lietuvos Respublikos

piliečių ir užsieniečių

migracijos procesų

valdymas

17921 17908,9 17904,2 100

Migracijos

departamentas prie


vidaus reikalų

ministerijos,

Asmens dokumentų

išrašymo centras prie


vidaus reikalų


[2] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 4 Plano patikslinimai, sudarantys daugiau nei 5 proc. nuo patvirtinto plano, trumpai paaiškinami po lentele. Paaiškinimai

pateikiami dėl patikslinimų programos lygiu. 5 Asignavimų panaudojimo procento nuokrypiai virš 10 proc. trumpai paaiškinami po lentele.

25

Programos kodas

Programos pavadinimas


Programą įgyvendinanti įstaiga (-os)

Patvirtintas

planas

Patikslintas

planas4

Faktiškai

panaudota

Panaudojimo

dalis nuo

patikslinto plano proc.5

01.42

Specialaus statuso

subjektų, kitų juridinių ir

fizinių asmenų

aprūpinimas ginklais, jų

priedais, šaudmenimis bei

specialiąja technika

1078 1326 1308,9 98,7


ginklų fondas prie


vidaus reikalų

ministerijos

Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

Dėl 01.42 programos asignavimų plano nuokrypio2:

Programos sąmata padidinta LR Ginklų fondui prie VRM surinkus daugiau nei planuota pajamų įmokų už parduodamus ginklus

(įkeltos viršplaninės pajamos)

01.57 Vidaus saugumo fondo

programa 58335 61912 44001,1 71,1 VRM Regioninės

politikos departamentas

Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 52000 52000 34265,2 65,9


Vidaus saugumo fondo programai skirtos papildomos bendrojo finansavimo lėšos dėl paspartėjusio investicinių projektų

įgyvendinimo (atsiskaitymui už atliktus darbus).

Dėl 01.57 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio3:

Nepakankamą lėšų įsisavinimą įtakojo pirkimo procedūrų sudėtingumas ir lėšų tinkamumo vertinimas, projektų vykdytojų

pateiktų planuotų lėšų koregavimas/atnaujinimas, lėšų perskirstymas tarp projektų, projektų įgyvendinimo veiklų pabaigos

pratęsimas.

ANTRASIS SKIRSNIS

PIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 01)

„ĮGVYENDINTI VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKĄ, IR SIEKTI, KAD ŠALIES GYVENTOJAI

JAUSTŲSI SAUGESNI“

ĮGYVENDINIMAS PER ĮSTAIGŲ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS, KURIŲ

VADOVAI YRA VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAI

2017–2019 METŲ STRATEGINIUS VEIKLOS PLANUS6

2017 metais šios įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos, kurių vadovai buvo valstybės biudžeto

asignavimų valdytojai, Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano

pirmąjį strateginį tikslą įgyvendino per šių įstaigų strateginius veiklos planus:

1. VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–

2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos

departamentas, VAD), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:

- įgyvendino Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų

strateginio veiklos plano programą „Saugomų asmenų apsauga“ (kodas 01.02);

- įgyvendino programos tikslą „Apsaugoti saugomus asmenis nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar)

sveikatą“ (kodas 01.02.01) ir šiuos tikslo uždavinius:

6 Strateginius veiklos planus 2017 biudžetiniais metais rengė šios įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos, kurių vadovai 2017

metais buvo valstybės biudžeto asignavimų valdytojai: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos

ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

26

-„Užtikrinti saugomų asmenų ir objektų saugumą“ (kodas 01.02.01.01);

-„Užtikrinti optimalų aprūpinimą žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais“ (kodas 01.02.01.02.).

Vadovybės apsaugos departamentas ataskaitiniais metais didelį dėmesį skyrė fizinės saugomų objektų

apsaugos vykdymui. Nuolat buvo ieškoma efektyvių techninių, elektroninių apsaugos priemonių, organizacinių

sprendimų, padėsiančių kokybiškai vykdyti pavestas funkcijas. Vadovybės apsaugos departamento specialistai

periodiškai vertino saugomiems objektams galinčias kilti grėsmes, vykdė saugomų objektų pažeidžiamumo

vertinimus, planavo apsaugos priemones, jų taikymo mastą, kėlė pareigūnų kvalifikaciją, siuntė pareigūnus į

pažeidžiamumo, grėsmių vertinimo, analizės vykdymo tobulinimo mokymus, keitėsi gerąja patirtimi su giminingų

struktūrų specialistais iš įvairių šalių ir į savo veiklą integravo optimalius ir efektyvius veiklų modelius.

Vadovybės apsaugos departamentas dėl turimų specifinių uždavinių taiko išskirtinę, prevencinę

kriminalinės žvalgybos strategiją, kuri yra nukreipta į tokio kriminalinės žvalgybos uždavinio įgyvendinimą, kaip

nusikalstamų veikų prevencija (smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš saugomus asmenis prevencija).

Prevencinė kriminalinės žvalgybos strategija yra paremta destruktyvaus elgesio rizikos nustatymo, vertinimo ir

valdymo koncepcija. Ši koncepcija leidžia laiku atpažinti riziką ir efektyviai bendradarbiaujant su suinteresuotomis

įstaigomis bei taikant kitas rizikos valdymo priemones, vykdyti smurtinių išpuolių ir kito destruktyvaus elgesio prieš

saugomus asmenis prevenciją.

Vadovybės apsaugos departamentas sistemingai vykdė veiklos strateginę analizę: vertino grėsmes

saugomiems asmenims, jų pobūdį bei mastą. Atliktų grėsmės vertinimų pagrindu buvo teikiami siūlymai nustatyti

atitinkamą grėsmės saugomam asmeniui lygį bei numatytos taikytinos kiekvienam LR oficialiam svečiui apsaugos

priemonės. Konstatuotina, kad grėsmės vertinimai buvo pakankamo tikslumo ir apsaugos vykdymo metu nebuvo

susidurta su netikėtomis grėsmėmis, turinčiomis esminės įtakos saugumo užtikrinimui.


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-01 Užtikrintas saugomų asmenų

saugumas

RN RN RN

RN RN RN Pasiekta Pasiekta Pasiekta

Saugomų asmenų saugumas užtikrintas. Riboto naudojimo rodiklio pasiekta reikšmė įvertinta Vidaus reikalų

ministerijoje.

2. VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba, VST),

kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:

- įgyvendino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginio

veiklos plano programą „Viešosios tvarkos atkūrimas, konvojavimas ir svarbių valstybės objektų apsauga“

(kodas 01.04);

- įgyvendino pirmąjį programos tikslą „Efektyvus ir veiksmingas viešosios tvarkos atkūrimas

ekstremalių ir ypatingų situacijų metu, užtikrinta svarbių valstybės subjektų apsauga ir konvojavimas“

(kodas 04.01) ir šiuos pirmojo tikslo uždavinius:

-„Užtikrinti tinkamą kovinį pasirengimą stiprinant specialiąją nuolatinę parengtį“ (kodas

01.04.01.01);

-„Užtikrinti tinkamą materialinį bei techninį aprūpinimą“ (kodas 01.04.01.02);

- įgyvendino antrąjį programos tikslą „Efektyvus valdymas ir motyvuotas profesionalus personalas“

(kodas 04.02) ir šiuos antrojo tikslo uždavinius:

-„Užtikrinti veiksmingą ir skaidrų valdymą, motyvuoti personalą“ (kodas 01.04.02.01);

-„Užtikrinti pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą“ (kodas 01.04.02.02).

27

VST strateginis tikslas yra glaudžiai susijęs su visuomenės saugumu, jis ne tik parodo Viešojo

saugumo tarnybos pajėgų specialiosios parengties lygį, užtikrinant svarbių valstybės objektų saugumą ir

konvojuojamų asmenų apsaugą, bet apima ir laisvės atėmimo vietose vykdomą prevencinę veiklą, grėsmių kilti

ypatingai situacijai suvaldymą, ekstremaliųjų situacijų padarinių likvidavimą ir kitų tyčinių veiksmų, šiurkščiai

pažeidžiančių viešąją tvarką, neutralizavimą. Įgyvendinant strateginį tikslą, pagal kompetenciją parengtas ir Vidaus

reikalų ministerijai pateiktas derinti Konvojavimo taisyklių pakeitimo projektas Nr. 16-11144, optimizuotas

konvojaus tarnybos darbo krūvis, perskirstant konvojavimo maršrutus tarp Viešojo saugumo tarnybos struktūrinių

padalinių, atsižvelgta į naujus reikalavimus, keliamus areštinėms (nuteistuosius, suimtuosius ir sulaikytuosius

areštinėje laikyti ne ilgiau kaip 5-ias paras). Konvojavimo funkcijai užtikrinti įsigytas talpesnis (daugiau vietų

pritaikytų konvojuojamiesiems) transportas, 5-iuose specialiosios paskirties automobiliuose įrengta kondicionavimo

sistema. 2017 metais įvykdyti 4322 konvojai, kurių metu konvojuoti 29 249 konvojuojamieji, perimta/perduota

nuteistųjų iš/į užsienio šalis – 45 nuteistieji. Vykdant svarbių valstybės objektų apsaugą, 23 kartus buvo organizuoti

tiksliniai mokymai, patikrinant visus saugomus svarbius valstybės objektus, 4 kartus buvo sureaguota į pažeidimus

ir sulaikyti pažeidėjai.

2017 metų sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo nuostatų dėl

šaunamųjų ginklų ir prievartos priemonių panaudojimo pakeitimai turėjo teigiamą poveikį Viešojo saugumo tarnybos

pareigūnų rengimui veikti ypatingomis sąlygomis, užtikrinti minėtų priemonių panaudojimą, išvengiant pažeidimų

žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje.

Optimizuota Viešojo saugumo tarnybos struktūra ir valdymas: išgryninat funkcijas ir stiprinant vidaus

kontrolės priemones nuo 2017 metų sausio 1 d. Viešojo saugumo tarnyboje įsteigtas Vidaus audito skyrius, o nuo

2017 metų rugsėjo 19 d. – Viešųjų pirkimų skyrius. Didinant reagavimo operatyvumą, nuo 2017 metų kovo 1 d.

vakarų regione įsteigtas Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos dalinys, pajėgos pasirengė ir nuo 2018 metų sausio

1 d. perėmė svarbaus valstybei objekto VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo fizinę apsaugą.

2017 metais atsižvelgiant į stabilų veiklos finansavimą, buvo sustiprinta Viešojo saugumo tarnybos

specialioji parengtis: ženkliai atnaujinta (įsigyta) NATO standartus atitinkanti ginkluotė, įsigytos specialiosios ir

asmens apsaugos priemonės, užtikrinančios pareigūnų saugumą. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai buvo

aprūpinami naujo pavyzdžio tarnybine uniforma.

Sustiprinta specialioji ir kovinė parengtis, taip padidinant visuomenės saugumą bei užtikrinant pajėgų

pasirengimą valstybės ginkluotai gynybai. Viešojo saugumo tarnyba įsigijo kolektyvinės apsaugos priemonę –

šarvuotą specialiąją techniką. Panaudojant Vidaus saugumo fondo lėšas įsigytas specialusis transportas su

individualios apsaugos priemonėmis ir specialiąja įranga padės efektyviau užkardyti kelią neteisėtiems veiksmams,

gerins papildomų pajėgų pasitelkimo galimybes, užtikrins greitą reagavimą į Specialiosios tranzito schemos

pažeidimus. Naujai įsigytas ir atnaujintas specialusis konvojavimo transportas atitinka sanitarines-higienos normas,

todėl tikimasi, kad ženkliai sumažės skundų iš konvojuojamųjų dėl pervežimo sąlygų, taip pat sudarytos sąlygos

pareigūnams saugiai vykdyti konvojų. Eksploatuojant naujas transporto priemones sumažėjo degalų, automobilių

amortizacijos sąnaudos, remonto kaštai bei gedimų maršrute rizika.

Įvertinus hibridinio karo apraiškų grėsmes, 2017 metais buvo ne tik sustiprintas Viešojo saugumo tarnybos

teritorijos saugumas, bet ir užtikrintas esamų IT sistemų darbo vientisumas, tarpinstitucinė ryšio tinklo sąveika, tinklo

saugumas. Įsigyta specialioji kompiuterinė technika bei programinė įranga leido optimizuoti kasdieninių užduočių

vykdymą.

Visuma šių išorinių teigiamų pokyčių leido Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms operatyviai reaguoti į

teisės pažeidimus bei saugiai veikti nekonvencinių grėsmių sąlygomis. Viešojo saugumo tarnybos pajėgos dalyvavo

bendrosiose specialiosiose operacijose vykstant Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pratyboms „Zapad“, o

kartu su LK specialiais padaliniais bendrosiose pratybose ir mokymuose veikti nekonvencinių (hibridinių) bei teroro

aktų grėsmių sąlygomis.

2017 metais įgyvendinant NATO, JT ir ES bendradarbiavimo susitarimus Viešojo saugumo tarnybos

pajėgos dalyvavo specialiosiose nelegalių migrantų grąžinimo operacijose Bulgarijoje ir Graikijoje, Europos

žandarmerijos pajėgų sudėtyje dalyvavo misijose Irake.

Keliant pareigūnų motyvaciją, buvo didinamas darbo užmokestis: Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų

darbo užmokestis, lyginant su 2016 metais padidėjo 8 proc., o neužimtų pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų

pareigybių dalis per 2017 metus sumažėjo iki 14,4 proc., kai 2016 metais siekė 19 proc.

28


matavimo vienetas


Planinės ir pasiektos

reikšmės Siektinos reikšmės

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-01

Atkurti viešąją tvarką ypatingų ir

ekstremalių situacijų atvejais, vykdyti

konvojavimą ir užtikrinti svarbių

valstybės objektų apsaugą.

Atkurta Atkurta

- - -

Atkurta Atkurta

Suplanuota reikšmė pasiekta. Pagal rodiklio techninį priedą tai Viešojo saugumo tarnybos pajėgų veiklos

efektyvumo įvertinimas. Jis matuojamas procentais ir apima intervalą nuo 99 iki 70 proc.

Efekto kriterijaus įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su visuomenės saugumu, jis ne tik parodo Viešojo saugumo

tarnybos pajėgų specialiosios parengties lygį, bet ir apima vykdomą prevencinę veiklą laisvės atėmimo vietose,

grėsmių kilti ypatingai situacijai suvaldymą, ekstremaliųjų situacijų padarinių likvidavimą ir kitų tyčinių veiksmų,

šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, neutralizavimą. Fiksuojama, ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgos

operatyviai ir sklandžiai per nustatytus terminus reaguoja į įvykius, ar pareigūnų veiksmai atitinka specialiosios

taktikos reikalavimus, kad efektyviai būtų atkurta viešoji tvarka.

3. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS

REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, PAGD), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017

metais:

- įgyvendino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–

2019 metų strateginio veiklos programą „Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gelbėjimo darbai“ (kodas 01.05);

- įgyvendino pirmąjį programos tikslą „Apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų, koordinuoti civilinės

saugos sistemos veiklą, operatyviai reaguoti į pagalbos prašymus“ (kodas 05.01) ir šiuos pirmojo tikslo

uždavinius:

-„Užtikrinti nuolatinę priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį, reagavimą ir gaisrų

prevenciją“ (kodas 01.05.01.01);

-„Užtikrinti civilinės saugos funkcijos vykdymą“ (kodas 01.05.01.02.);

-„Užtikrinti operatyvų Bendrojo pagalbos centro atsakymą į pagalbos skambučius ir tinkamą

pajėgų reagavimą į pagalbos prašymus“ (kodas 01.05.01.03.);

-„Užtikrinti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą bei neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ (kodas

01.05.01.04.);

-„Tinkamai pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, tvarkyti valstybės rezervą civilinės saugos

priemonių atsargas“ (kodas 01.05.01.05.);

-„Užtikrinti veiksmingą pagalbą pavojinguose objektuose, teikti specialiąsias paslaugas civilinės

ir gaisrinės saugos užtikrinimo srityje“ (kodas 01.05.01.06.).

- įgyvendino antrąjį programos tikslą „Koordinuoti ir kontroliuoti valstybės perduotų savivaldybėms

priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų įgyvendinimą“ (kodas 05.02) ir šiuos antrojo tikslo uždavinius:

-„Užtikrinti valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijas“ (kodas

01.05.02.01);

-„Užtikrinti valstybės perduotų savivaldybėms civilinės saugos funkcijas“ (kodas 01.05.02.02.).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įgyvendindamas strateginį tikslą, 2017 metais siekė šio

efekto kriterijaus reikšmės pasiekimo: Visuomenės pasitikėjimas valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne

mažiau kaip, proc. (kodas E-01-01). Apklausos duomenimis, 2017 metais valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba

pasitikėjo 87 proc. apklaustųjų (planuota reikšmė – 90 proc.). Kaip rodo gyventojų apklausų duomenys, ugniagesiai

gelbėtojai sulaukia palankių visuomenės vertinimų, nors paskutinius dvejus metus rodiklis smuktelėjo.

29

2017 metais kilo 9394 gaisrai, kur daugiausia jų kilo atvirosiose teritorijose – 2786, arba 29,7 proc. visų

gaisrų. Palyginti su 2016 metais, jų sumažėjo 21,8 proc. Šis veiksnys daugiausia ir lėmė gaisrų skaičiaus sumažėjimą

(6,4 proc.) 2017 metais. Analizuojant gaisrų dinamiką, galima pastebėti, kad nuo 2014 metų gaisrų skaičius mažėja.

Pernai žuvo 2 gyventojais daugiau nei 2016 metais. Žmonių žuvimo priežasčių analizė rodo, kad 2017

metais, palyginant su 2016 metais, aukų ypač padaugėjo dėl neatsargaus rūkymo (+7), krosnių, židinių bei

dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (+6), elektros įrenginių, prietaisų, elektros

instaliacijos gedimų (+5), pašalinio ugnies šaltinio (+4), tačiau net 11 žmonių mažiau žuvo dėl neatsargaus žmonių

elgesio su ugnimi, o dėl padegimų, vaikų išdykavimo su ugnimi, savaiminio medžiagų užsidegimo žmonių aukų

pavyko išvengti. Didelę reikšmę mažinant gaisrų ir juose žūstančių žmonių skaičių turi kasmet spalio – lapkričio

mėnesiais departamento organizuojama akcija „Kūrenkime saugiai“. Vykdydami gaisrų prevenciją, VPP pareigūnai

negali be gyventojų sutikimo tikrinti jų būstų, kur ir kyla daugiausia tragiškų gaisrų. Jiems pareigūnai gali tik patarti,

ką reikėtų sutvarkyti, kaip apsisaugoti nuo gaisrų, kaip elgtis gaisro atveju.

Į gaisrų prevenciją daugiau dėmesio turėtų atkreipti ir savivaldybės, kurios galėtų skirti lėšų skurdžiai

gyvenančioms šeimoms šildymo įrenginiams, elektros instaliacijai sutvarkyti, dūmų detektoriams įrengti. Daugiau

pagalbos išaiškinant ir kontroliuojant asocialius asmenis bei daugiavaikes šeimas galima tikėtis iš policijos bei

socialinių tarnybų darbuotojų, praktinę paramą galėtų teikti ir savanoriai.

2017 metais atlikti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (toliau – GPIS) išplėtimo į 4G tinklus

darbai visuose mobiliojo ryšio operatorių tinkluose (UAB „Telia“, UAB “Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“). Tik

aktyvinus šią paslaugą 4G tinkle, gyventojai, kurie nuolat naudojasi 4G (LTE) tinklu, jau gali gauti perspėjimo

pranešimus.

Per GPIS atlikti perspėjimo pranešimų siuntimai patvirtino, kad žymiai išaugo gyventojų, gaunančių

perspėjimo pranešimus, skaičius. 2017 metais VRM atlikta gyventojų apklausą dėl GPIS pranešimų pasiekiamumo,

parodė, kad 95 proc. respondentų, kurie yra nusistatę savo telefone pranešimų gavimo funkciją, pranešimus gavo.

Reikšmingai atnaujinta Ugniagesių gelbėtojų mokyklos naudojama Moodle virtuali mokymo aplinka – nuo

700 iki 5 000 asmenų padidintas galimų sistemos vartotojų skaičius. Tai suteikė galimybę šioje mokymo aplinkoje

organizuoti daugiau nuotolinio mokymo kursų, palaipsniui perkeliant kuo daugiau kursų į virtualią erdvę. 2017

metais Ugniagesių gelbėtojų mokykla parengė ir pradėjo įgyvendinti pirmąją nuotolinio civilinės saugos mokymo

programą – organizuoti 4 mokymai pagal ūkio subjektų vadovų ir jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos

mokymo programą, parengtos dar 2 – žmogaus saugos mokytojų įvadinio civilinės saugos mokymo programa ir

civilinės saugos dėstytojų įvadinio civilinės saugos mokymo programa. Pagal šias 3 programas 2018 metais vyks 10

nuotolinio mokymo kursų.

Atsižvelgiant į aktualias grėsmes atnaujintos Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų

kaupimo užduotys. Poreikiai pagal konkrečias užduotis pagrįsti ekstremaliųjų situacijų rizikos ir civilinės saugos

pajėgumų trūkumų vertinimu. Pasiūlymai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Valstybės rezervo koordinatoriui Ūkio

ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

2017 metais Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) registravo 2 540 025 skambučius, gautus skubios

pagalbos numeriu 112. Lyginant su 2016 metais, registruotų skambučių skaičius sumažėjo 15 proc. Atsakyta į 2 192

400 skambučių. Viršyti Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte nustatyti pagalbos skambučių atsiliepimo

kokybės rodikliai (išskyrus atsiliepimo laiką per 15 s.).

Rodiklio kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetas

Rodiklių reikšmės

Planinės ir

pasiektos reikšmės 2016 m. 2017 m.

Standarte nustatytas atsiliepimo į pagalbos prašymus laiko

trukmės kriterijus (ne ilgiau kaip) per 8 sek. visų pagalbos

skambučių atsiliepta, procentais

Planinė reikšmė 70 70

Pasiekta reikšmė 76 81,8











30

Rodiklio kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetas

Rodiklių reikšmės

Planinės ir

pasiektos reikšmės 2016 m. 2017 m.





Pasiekta reikšmė 99,1 99,2

2017 metais buvo „prarasta“ 2,2 proc. skambučių, kurių skambinimo trukmė ilgesnė nei 5 sekundės ir

nebuvo spėta atsiliepti (2016 metais – 4 proc.).

Iš dalies pasiekti operatyviojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo kokybės rodikliai. 2017 metais

pajėgų aliarmavimo laikas ne ilgiau kaip per 1 min. sudarė 82 proc. visų atvejų (2016 metais – 70 proc.). Pagrindinė

priežastis dėl kurios nėra pasiekiami aukštesni rodikliai yra ta, kad pagalbos prašymo metu skambinantys asmenys

paprastai būna susijaudinę ir negali tiksliai pateikti informacijos (įvykio vietos), kurią užtrunka patikslinti.

Parengta ir perduota 1 012 586 (2016 metais - 1 054 851) pranešimų apie skubios pagalbos poreikį, iš jų

policijos – 51,7 proc. (2016 metais – 523 679), greitosios medicinos pagalbos – 433 793 (42,8 proc., 2016 metais -

365 918), priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų – 30 458 (3 proc., 2016 metais - 34 033) , aplinkosaugos – 12 614 (1,2

proc., 2016 metais - 11 162). Lyginant su 2016 metais, registruotų pranešimų apie pagalbos poreikį skaičius

sumažėjo 4 proc.

Apie 15 proc. sumažėjęs netikslinių, trukdančių skambučių skaičius, rodo, kad visuomenė geriau supranta

numerio 112 paskirtį bei iš dalies atspindi šalies gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją (per 2017-uosius metus

gyventojų sumažėjo 1,3 proc.).

Sumažėjusių skambučių skaičius skubios pagalbos numeriu 112 siejamas su BPC aktyviai vykdyta

visuomenės informavimo veikla, kurios metu išplatinta 14 pranešimų spaudai, surengta spaudos konferencija apie

įdiegtas vietos nustatymo naujoves, dalyvauta 7 radijo ir 6 televizijos laidose, publikuoti 7 išsamūs interviu su BPC

darbuotojais, neskaitant įvairių trumpų interviu informacinėse laidose. Parengta 84 naujienų žinutės informacija, kaip

veikia 112 ir kita naudinga medžiaga interneto svetainėje www.112.lt ir nuolat administruojama paskyra socialiniame

tinkle Facebook (gerbėjų skaičius per metus vėl išaugo dvigubai: nuo 1120 iki 2230, 2015 metais buvo 571). BPC

patalpose priimta net 98 ekskursijos, surengtos edukacinės paskaitos, kuriose dalyvavo virš 4 tūkst. moksleivių ir

suaugusių asmenų. Sukurtas BPC virtualus turas 360º ir 2 vaizdo įrašų socialiniai prevenciniai klipai (patalpinti

Youtube portale).

Visiems BPC darbuotojams, atliekantiems pagalbos skambučių administravimą ir vykdantiems operatyvųjį

priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą, pravesta 36 mokymai ir konsultacijos, kurių suminis dalyvių skaičius 1542

asmenys, o mokymo valandų skaičius – 531 val. Šie mokymai padėjo pagerinti BPC darbuotojų pasirengimą

kokybiškiau, operatyviau priimti skubios pagalbos prašymus ir juos pateikti atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Todėl

pagrįstų skundų dėl teikiamų bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų skaičius, tenkantis 100 tūkst.

skambučių per metus sumažėjo beveik dvigubai, t. y. nuo 0,4 iki 0,23 skambučio (2015 metais – 0,5; 2014 metais –

0,9).

Pirmą kartą per paskutinius 4 metus pavyko pasiekti teigiamą BPC darbuotojų kaitos balansą, kai buvo

priimti 46 nauji asmenys, o 28 darbuotojai paliko BPC. Nežiūrint to, opiausia BPC problema išlieka žmogiškųjų

išteklių trūkumas, kuris susidaro dėl per didelės operatorių kaitos, operatorių išėjimo į vaiko priežiūros atostogas

bei laikino nedarbingumo. Palyginimui, 2014 metais, skambučius aptarnaujančių operatorių buvo 189, o 2017

metų pabaigoje – 159.

Siekiant operatyviai reaguoti į pagalbos prašymą ir suteikti reikiamą pagalbą, svarbiausias pagalbos

tarnyboms kylantis klausimas – tikslios įvykio vietos identifikavimas. Nors priimant pagalbos prašymą

pagrindinis informacijos šaltinis apie nelaimės vietą yra pats skambinantis asmuo, visuomenėje vyrauja požiūris, kad

BPC „mato“ skambinančiojo vietą ir žino įvykio koordinates. Deja, tiksli skambinančiojo vieta žinoma tik tuo atveju,

kai telefono numeriu 112 skambinama iš fiksuoto ryšio telefono. Jei skambinama iš mobilaus ryšio telefono,

skambinančiojo vietos nustatymas iki šiol yra vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria visi skubios pagalbos

skambučių centrai ir pagalbos tarnybos ne tik Europoje, bet ir pasaulyje (įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas).

2016 metais bendradarbiaujant su mobiliojo ryšio operatoriais, Ryšių reguliavimo tarnyba Bendrajame pagalbos

centre įdiegti nauji skambinančiojo skubios pagalbos telefono numeriu 112 vietos nustatymo metodai (angl.

http://www.112.lt/

31

Cell ID Timing Advance ir AML - Advanced Mobile Location), taikomi Lietuvoje nuo 2017 metų pradžios. Įdiegus

juos, BPC ėmė gauti gerokai tikslesnius skambinančiojo vietos nustatymo duomenis. Lyginant su 2016 metais

mobiliojo ryšio tinkluose naudotu bazinės stoties (angl. Cell-ID) vietos nustatymo metodu vidutinis skambinančiojo

vietos paieškos plotas 2017 metais sumažėjo nuo 9 iki 20 kartų (vidutiniškai nuo 183 – 360 kv. kilometrų iki 18-22

kv. kilometrų). Pagal pažangių vietos nustatymo metodų taikymą Lietuva aplenkė daugelį užsienio šalių ir buvo viena

iš 9 pasaulio šalių, kuriose taikomas AML metodas, užtikrinantis vietos tikslumą iki 20 metrų (apie 30 proc. atvejų,

kai skambinama iš išmaniųjų telefonų, turinčių Android IS).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 metų rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1V-661 ,,Dėl

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūros

patvirtinimo“ patvirtina departamento struktūra, kuri įsigalioja 2018 metų vasario 1 d. Patvirtintoje departamento

administracijos struktūroje bendras padalinių skaičius sumažėjo 4 padaliniais, taip pat 4 pareigybėmis sumažėjo

vadovaujančiųjų darbuotojų skaičius. Pažymėtina, kad nuo 2018 metais vasario 1 d., optimizavus departamento

administracijos struktūrą, nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius departamente sumažėja 15 pareigybių

ir yra 123 pareigybės.

Optimizuojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos

pavaldžių įstaigų valdymą bei mažinant jų veiklos išlaidas, departamento direktoriaus įsakymais pakeistos apskričių

priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos,

Gaisrinių tyrimų centro ir Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūros. Nuo 2017 metų lapkričio 1 d.

optimizuotos apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Buvo panaikintos 76

vadovų pareigybės.

Atlikus struktūrinius pakeitimus ir peržiūrėjus vidinius rezervus, ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis

vidutiniškai padidėjo 12 proc.

2017 metais aktyviai buvo dirbama su visuomene ir skatinama savanorių ugniagesių veikla. Nuo spalio

mėnesio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente pradėjo veikti savanorių ugniagesių konsultacijų telefono

linija 271 6844, kur pretendentams į savanorius ugniagesius suteikiama informacija apie galimybes tapti savanoriais

ugniagesiais. Savanoriams ugniagesiams dalyvaujant, vykdant visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje,

informacija pasiekia platesnę visuomenės dalį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2017 metų liepos 4 d. įsakymu

Nr. 1-206 ir 2017 metų rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1-278 patvirtintos 2017 metų specialiosios uniformos normos

bei sudėtis. Darbuotojai atliekantys gelbėjimo darbus, buvo aprūpinami apsauginiais rūbais, taip pat įsigyjama gaisrų

gesinimo ir gelbėjimo įranga bei transporto priemonės, kurių dėka suteikiama kokybiškesnė paslauga Lietuvos

gyventojams.


vienetas


Planinės ir

pasiektos

reikšmės


2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-05-

01-07

Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono

numeriu 112 skambučių dalis iš bendro

registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo

laikas viršija 10 sekundžių, (proc.)

Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 5.4.2.

darbo rodiklis

2,2

1,4 1,6 1,6

1,4

Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Lyginant su 2015-2016 metais, 2017 metais buvo priimta daugiau darbuotojų nei

atleista (priimti 42 asmenys, 28 paliko BPC). Taip pat reikšmingos įtakos teigiamam rodiklio poslinkiui turėjo

bendras skambučių skaičiaus sumažėjimas 15 proc. lyginant su 2016 metais. Be to, buvo įvesta ir pagal BPC

finansines galimybes periodiškai taikyta operatorių finansinio skatinimo sistema.

32

7 grafikas. Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro

registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, (proc.).

Šaltinis: Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos duomenys


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-05-

01-08

Skubios pagalbos skambučių, į

kuriuos Bendrajame pagalbos

centre atsiliepta ne ilgiau kaip per

8 sekundes, dalis, proc.

Vyriausybės programos

įgyvendinimo plano 5.4.2. darbo

rodiklis

70 76 78

83 84 84

74 76 82

Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Dėl teigiamo darbuotojų kaitos pokyčio ir sumažėjusio netikslinių, trukdančių

skambučių srauto, rodiklis pagerėjo 6 proc. lyginant su 2016 metais.

8 grafikas. Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per

8 sekundes, dalis, proc.


5. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:

- įgyvendino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

2017–2019 metų strateginio veiklos plano programą „Valstybės sienos apsauga“ (kodas 01.06);

- įgyvendino pirmąjį programos tikslą - „Veiksminga valstybės sienos apsauga“ (kodas 06.01) ir šiuos

pirmojo tikslo uždavinius:

- „Užtikrinti sienos stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną, migracijos procesų kontrolę“ (kodas

01.06.01.01);

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 2,2 1,4 1,6 1,6

Faktas 1,4

1,2

1,6

2

2,4

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 70 76 78 83 84 84

Faktas 74 76 82

68

72

76

80

84

33

- „Užtikrinti nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą“ (kodas 01.06.01.02);

- „Užtikrinti tinkamą žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymą“ (kodas 01.06.01.03);

- įgyvendino antrąjį programos tikslą - „Užtikrinta branduolinių objektų apsauga, pasirengimas krašto

gynybai“ (kodas 06.02) ir šį antrojo tikslo uždavinį:

- „Užtikrinti saugomų objektų ir gabenamų branduolinių medžiagų apsaugą, pasirengimą

krašto gynybai, kitų pavestų funkcijų vykdymą“ (kodas 01.06.02.01).

Įgyvendindama strateginį tikslą Valstybės sienos apsaugos tarnyba siekė užtikrinti Šengeno teisyno

reikalavimus atitinkančią valstybės sienos apsaugą, tokiu būdu prisidėdama prie bendro šalies nacionalinio saugumo.

Ypatingas dėmesys buvos skiriamas modernių sienos stebėjimo technologijų prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies)

įrengimui, jų integralumo ir funkcionalumo užtikrinimui. 2017 metais iš Vidaus saugumo fondo 2014−2020

programos lėšų įdiegtos sienos stebėjimo sistemos prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (VSAT Varėnos

rinktinės Druskininkų, Purvėnų, Tribonių ir Ignalinos rinktinės Švenčionių ir Pavoverės užkardų ruožuose), iš

valstybės biudžeto lėšų – prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos ruože).

Įgyvendinus minėtus projektus ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos naudojant modernias sienos

stebėjimo technologijas, dalis išaugo nuo 33 proc. iki 49,3 proc. 2017 metais atnaujinta (modernizuota) Pagėgių

rinktinės Bardinų užkardos sienos stebėjimo sistema, taip pat buvo užbaigtos viešojo pirkimo procedūros ir

pasirašytos sutartys dėl sienos stebėjimo sistemų prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Pagėgių rinktinės

Plaškių ir Viešvilės užkardų saugomuose valstybės sienos ruožuose) ir jūros sienos stebėjimo sistemos

modernizavimo (atnaujinimo).

Siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą pasienio ruože su Rusijos Federacija ir padidinti VSAT

padalinių reagavimo į valstybės sienos pažeidimus galimybes 2017 metais kaip papildoma apsaugos priemonė buvo

įrengta apsauginė tvora 44,64 km. valstybės sienos ruože su Rusijos Federacija.

Pažymėtina, kad sienos stebėjimo sistemų įdiegimas didele dalimi įtakoja valstybės sienos pažeidimų

skaičiaus mažėjimą. 2017 metais užfiksuoti 97 valstybės sienos pažeidimo atvejai, lyginant su 2016 metais valstybės

sienos pažeidimų užfiksuota beveik ketvirtadaliu mažiau (2016 metais – 127 valstybės sienos pažeidimai). Beveik

kas trečias valstybės sienos pažeidimas sietinas su neteisėta migracija, likusieji – su neteisėtu prekių gabenimu per

LR valstybės sieną.

Sulaikytų asmenų, atvykstančių į Lietuvą neteisėtai kertant valstybės sieną, skaičius 2017 metais sumažėjo

beveik 2 kartus (nuo 216 – 2016 metais iki 117 – 2017 metais). Tokio sumažėjimo priežastis – žymus Vietnamo,

Afganistano ir Gruzijos piliečių neteisėtos migracijos per Lietuvos valstybės sieną srauto sumažėjimas.

Už neteisėtą Lietuvos valstybės sienos perėjimą sulaikomų asmenų mažėjimas patvirtina faktą, kad įdiegtos

sienos stebėjimo sistemos, atliekamos bendros pasienio operacijos su kaimyninių valstybių pasienio tarnybomis ir

kitos priemonės turi ilgalaikį poveikį neteisėtos migracijos maršrutų pasikeitimui, t. y. jei anksčiau vietnamiečiai

rinkdavosi neteisėtos migracijos maršrutą per Lietuvą, tai dėl aukščiau paminėtų priežasčių, jie (ar juos gabenantys

asmenys) priversti ieškoti alternatyvių kelių į ES (vis daugiau Vietnamo piliečių neteisėtai migracijai 2017 metais

rinkosi Užkarpatės regioną ir neteisėtai patekdavo į ES (Slovakiją) iš Ukrainos).

2017 metais VSAT plėtojo tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos

agentūros (Frontex) koordinuojamose operacijose. Intensyviai vykdytas Dvynių projektas su Vokietija ir Lenkija

Ukrainoje „Parama Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybai naudojant informacinių technologijų sprendimus

kelionės dokumentų patikroje ir identifikuojant vogtas motorines transporto priemones“, pradėtas vykdyti naujas

Dvynių projektas Jordanijoje "Viešojo saugumo direktorato sienų ir apgyvendinimo departamento gebėjimų

ugdymas".

VSAT pareigūnai dalyvavo Frontex koordinuojamose operacijose: ,,Flexible Operational Activities“,

,,Tikslinės paramos biurai (sausuma, oras)“, ,,Koordinaciniai punktai“, ,,Poseidonas“, ,,Tritonas“, ,,Minerva“,

Alexis“. Viso 111 VSAT pareigūnų (dokumentų, pilietybės/tautybės nustatymo, apklausos, sienos stebėjimo, pirmos,

antros patikros linijų ekspertai, kinologai, vertėjas, sraigtasparnio įgula), vienas visureigis ir vienas sraigtasparnis

buvo išsiųsti dalyvauti Frontex koordinuojamose tarptautinėse operacijose. Pagal VSAT patvirtintą planą buvo

išsiųsti 86 pareigūnai, o reaguojant į papildomus Frontex kvietimus – 25 pareigūnai.

Tarnyba taip pat koordinavo 45 Viešojo saugumo tarnybos ir 5 policijos pareigūnų dalyvavimą Frontex

koordinuojamose tarptautinėse operacijose.

34

Siekiant veiksmingai spręsti Vietnamo piliečių (keletą metų Vietnamo piliečiai sudaro didžiausią

sulaikomų nelegalių migrantų dalį) grąžinimo į kilmės valstybę klausimą, 2017 metais VSAT iniciatyva buvo

užmegztas konstruktyvus dialogas su Vietnamo Socialistinės Respublikos institucijomis. Šiuo metu veikia tiesioginė

„karštoji linija“, padedanti greičiau spręsti nelegalių migrantų iš šios šalies asmens tapatybės nustatymo ir išsiuntimo

bei grąžinimo klausimus. 2017 metais buvo parengtas ir derinamas su suinteresuotomis institucijomis Valstybės

sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vietnamo Socialistinės

Respublikos visuomenės saugumo ministerijos Imigracijos departamento ir Užsienio ryšių departamento susitarimas

dėl bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje projektas.

Pastaruosius penkerius metus tolygiai mažėja nustatytų kontrabandos ir neteisėto prekių gabenimo atvejų

skaičius. Tam įtakos taip pat turėjo valstybės sienos apsaugos stiprinimas šiuolaikinėmis stebėjimo sistemomis, kitų

tarnybų pajėgų pasitelkimas sienos apsaugai, teisės aktų pakeitimai Baltarusijos Respublikoje bei aktyvesni šios

valstybės pasienio tarnybos veiksmai.

2017 metais kontrabandos mastas išliko panašiame lygyje kaip ir 2016 metais (2017 metais nustatyti 313

neteisėto prekių gabenimo per valstybės sieną atvejai, 2016 metais - 336). Populiariausia kontrabandinė prekė išlieka

tabako gaminiai, kurie sudaro beveik 96 proc. VSAT užfiksuotų kontrabandos atvejų. 2017 metais užfiksuoti 308

atvejai, kuomet kontrabanda buvo gabenami tabako gaminiai (2016 metais – 317). Sulaikytų tabako gaminių kiekis,

lyginant su 2016 metais išaugo beveik 5 proc. (nuo 1166 tūkst. pakelių 2016 metais iki 1222 tūkst. pakelių 2017

metais). Sulaikytų tabako gaminių vertė – 3,6 mln. eurų, užkardytos žalos valstybei dydis (privaloma sumokėti

mokesčių suma) – 3,1 mln. eurų (2016 metais – 2,7 mln).

Absoliuti dauguma (beveik 86 proc.) VSAT sulaikytų tabako gaminių 2017 metais į Lietuvą pateko iš

Baltarusijos Respublikos.

Siekiant gerinti sulaikytųjų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir apgyvendinimo

sąlygas VSAT Užsieniečių registracijos centre buvo vykdomi projektai, finansuojami ES Prieglobsčio, migracijos ir

integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos ir 2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės

Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.

Iki 2018 metų sulaikytų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir priėmimo sąlygų

Užsieniečių registracijos centre atitiktis teisės aktų reikalavimams siekė 60 proc. Planuota reikšmė – 75 proc.

nepasiekta dėl vėluojančio finansavimo ir užsitęsusių procedūrų įgyvendinant projektus.

VSAT vado įsakymu patvirtinus VSAT pareigūnų ir kursantų aprūpinimo standartą bei VSAT pareigūnų

darbo vietos aprūpinimo standartą, 2017 metais buvo siekiama aprūpinti pareigūnus tarnybinei veiklai vykdyti

reikalingomis priemonėmis. Buvo įsigyta: keturračių motociklų, šarvinių liemenių, naktinio matymo prietaisų,

priverstinio stabdymo priemonių, žiūronų, elektros impulso prietaisų „Taser“, šovinių tarnybiniams ginklams,

nešiojamų vaizdo registratorių, vaizdo registratorių automobiliams, mobiliųjų telefonų, kompiuterinės technikos,

tarnybinių šunų ir jiems reikalingų tarnybinių priemonių.

Tačiau 2017 metais nepavyko įgyvendinti dalies planuotų projektų dėl transporto priemonių

(mikroautobusų, didžiųjų visureigių), specialiųjų priemonių įsigijimo. Projektai neįvykdyti dėl tiekėjų pasiūlytų per

didelių, perkančiajai organizacijai nepriimtinų kainų, taip pat dėl vykstančių teisminių ginčų. Dėl keičiamo Viešųjų

pirkimų įstatymo bei atliekamų informacinės sistemos atnaujinimo darbų užtruko pakartotinių viešųjų pirkimų

paskelbimas. Atsižvelgiant į tai, kad projektai finansuojami VSF lėšomis (įgyvendinimo terminas – 3 metai),

planuojama projektus įvykdyti 2018 metais.

Neįgyvendinus dalies projektų, finansuojamų VSF lėšomis, taip pat negavus pakankamo finansavimo iš

valstybės biudžeto nepavyko pasiekti planuoto pareigūnų aprūpinimo pagal nustatytus standartus rodiklio.

Pasieniečių, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis 2017 metais sudarė 58 proc. (planuota – 66 proc.).

Pagal nacionalinius teisės aktus VSAT karo padėties (karo) metu priskiriama ginkluotosioms pajėgoms,

kurios privalo būti parengtos greitam reagavimui, gerai tarpusavio sąveikai ir greitam pergrupavimui, taip pat

sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis, todėl būtina didelį dėmesį skirti VSAT kovinės parengties ir pajėgumų

didinimui. Tačiau šiuo metu VSAT nėra pasirengusi tinkamai vykdyti gynybos funkcijų, nes trūksta NATO

standartus atitinkančios ginkluotės, šaudmenų, amunicijos, VSAT taip pat neturi medicinos, kibernetinių, inžinerijos,

oro gynybos ir ugnies paramos pajėgumų, nepakankamai aprūpinta individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos

priemonėmis.

Įgyvendindama programos priemones VSAT rengė personalą ir ugdė jo gebėjimus vykdyti valstybės sienos

35

kontrolę. Palyginus 2016 metus ir 2017 metus pageidaujančių mokytis Pasieniečių mokykloje skaičius sumažėjo –

15,4 proc. ir pasiekė mažiausią skaičių per pastaruosius 10 metų. Tai galėjo lemti demografinės priežastys:

moksleivių, baigiančių vidurines mokyklas skaičius nuolat mažėja, o išvykstančių iš Lietuvos asmenų skaičius nuolat

auga. Vidinėmis priemonėmis įtakoti minėtus veiksnius ir padidinti pageidaujančių mokytis Pasieniečių mokykloje

skaičiaus nepavyko. Atlikus Pasieniečių mokyklos absolventų tyrimą dėl pasitenkinimo įgyta profesija ir turimu

darbu (1 m. po baigimo), paaiškėjo, kad viena pagrindinių priežasčių kodėl jie nesirinktų pasieniečio profesijos dar

kartą – per mažas pasieniečio atlyginimas.

Iš viso 2017 metais VSAT Pasieniečių mokyklą baigė ir pasieniečio kvalifikaciją įgijo 125 kursantai. Per ataskaitinį

laikotarpį organizuoti 362 kvalifikacijos tobulinimo kursai, kuriuose kvalifikaciją tobulino 85 proc. VSAT

darbuotojų.

2017 metais buvo parengti teisės aktų, reglamentuojančių leidimų atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos

zonoje ir leidimo verstis ūkine, komercine ar kitokia veikla valstybės sienos apsaugos zonoje išdavimo, asmenų,

vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių

kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašo sudarymo, asmenų, turinčių teisę atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos

zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo

tvarkų projektai. Priėmus teisės aktų pakeitimus atsirado galimybė minėtas paslaugas teikti elektroniniu būdu, buvo

atsisakyta leidimų išdavimo, tokiu būdu buvo ženkliai sumažinta administracinė našta fiziniams ir juridiniams

asmenims.

Siekiant racionaliai išdėstyti ir efektyviai panaudoti VSAT personalo išteklius, efektyvinti VSAT veiklą

2017 metais buvo tęsiami tarnybos darbo organizavimo bei struktūriniai pertvarkymai. Nuo 2017 metų liepos 1 d.

VSAT centralizavo teisės, dokumentų valdymo, informatikos, viešųjų pirkimų bendrąsias funkcijas. Nuo 2018 metų

sausio 1 d. buvo įgyvendintas vieno juridinio asmens principas ir juridinio asmens statuso neteko 5 rinktinės ir

Pasieniečių mokykla, centralizuotos personalo, turto ir finansų valdymo funkcijos, baigtas dokumentų valdymo

funkcijos centralizavimas. Centralizuojant bendrąsias funkcijas buvo sumažinta 60 pareigybių, atsisakyta papildomų

administravimo grandžių, optimizuota valdymo struktūra ir valdymo išlaidos. Prognozuojamas šių pertvarkymų

ekonominis efektas – apie 800 tūkst. eurų.

Iš viso dėl nuo 2016 metų gegužės 1 d. VSAT įvykdytų pertvarkų tarnyba, skaičiuojama, sutaupys po 2

mln. eurų per metus. Šios lėšos skiriamos pasieniečių motyvacijai kelti, atlyginimams didinti, kvalifikacijai tobulinti.

Tarnybai gavus papildomus valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčio didinimui bei panaudojus

ankstesnių struktūrinių pertvarkymų metu sutaupytas lėšas pasieniečių darbo užmokestis 2017 metais lyginant su

2016 metais padidėjo 12 proc. Žemiausiai ir vidurinei pareigūnų grandžiai padidėjo priedų už laipsnius koeficientai,

taip pat atlikus pareigūnų metinius tarnybinės veiklos vertinimus 1434 pareigūnams padidinti pareiginės algos

koeficientai; 453 pareigūnai perkelti į aukštesnes pareigas.

Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetas


Planinės ir

pasiektos

reikšmės


2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

R-01-06-

01-03

Patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio

kontrolės punktų teisinio režimo kontrolės

efektyvumas (koeficientas)

0,08 0,09 0,1 0,1

0,09

Palyginus 2016 metus ir 2017 metais vykusių per valstybės sieną asmenų skaičius, padidėjimas tik 3,9 proc., tuo

tarpu pasienio kontrolės punktuose (toliau – PKP) nustatytų įvairių teisės pažeidimų (PKP veikos, kelių eismo bei

užsieniečių atvykimo, buvimo ir vykimo tranzitu per LR teritoriją taisyklių pažeidimai) bei neįleistų į šalį trečiųjų

šalių piliečių atvejų padidėjo net 15 proc. (2017 metų vasarą įsigaliojus ES ir Ukrainos susitarimui dėl bevizio

režimo, stipriai išaugo neįleistų į šalį Ukrainos piliečių skaičius).

Pasiektas ir viršytas rodiklis rodo, jog patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinio

režimo kontrolės efektyvumas palaipsniui didėja.

36

9 grafikas. Patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinio režimo kontrolės

efektyvumas (koeficientas).

Šaltinis: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos


POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ

MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos

departamentas, PD), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:

- įgyvendino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017–2019

metų strateginio veiklos plano programą „Visuomenės saugumo užtikrinimas“ (kodas 01.08);

- įgyvendino programos tikslą „Siekti veiksmingo policijos sistemos funkcionavimo, įgyvendinant

policijai pavestus uždavinius“ (kodas 08.01) ir šiuos pirmojo tikslo uždavinius:

- „Koordinuoti ir administruoti policijos sistemos veiklą, užtikrinti centralizuotų bendrųjų

funkcijų vykdymą“ (kodas 01.08.01.01);

- „Stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, nelegalia narkotikų apyvarta, taip pat kitų

sunkių ir labai sunkų nusikaltimų užkardymą, atskleidimą ir tyrimą (kriminalinės žvalgybos ir

ikiteisminį) bei veiksmų koordinavimą“ (kodas 01.08.01.02.);

- „Užtikrinti eismo saugumą ir vykdyti eismo priežiūrą, nusikalstamų veikų prevenciją,

viešosios tvarkos palaikymą magistraliniuose keliuose bei oficialių delegacijų ir vadovų

eskortavimą bei palydą“ (kodas 01.08.01.03.);

- „Atlikti objektų tyrimus ir ekspertizes, dalyvauti tiriant sunkių ir labai sunkių nusikaltimų

padarymo vietas, teikti policijos ir kitoms šalies ikiteisminio tyrimo įstaigoms mokslinę ir

techninę pagalbą“ (kodas 01.08.01.04.);

- „Vykdyti specialiųjų antiteroristinių, įkaitų išlaisvinimą, ginkluotų bei pavojingų nusikaltėlių

sulaikymu ir sprogstamųjų įtaisų neutralizavimo operacijas“ (kodas 01.08.01.05.);

- „Užtikrinti policijai pavestų funkcijų vykdymą šalies teritorijoje“ (kodas 01.08.01.06.);

- „Teikti profesinį mokymą rengiant policijos pareigūnus, plėtojant policijos personalo

kvalifikacijos tobulinimo procesą, gerinant policijos personalo profesinę kompetenciją bei

siekiant aukštesnės mokymo renginių kokybės“ (kodas 01.08.01.07.);

- „Užtikrinti specialiųjų funkcijų vykdymą“ (kodas 01.08.01.08.);

Policijos departamentas, siekdamas užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, bendruomenės partnerystę, viešąjį

saugumą ir veiklos procesų vertės grandinės principus per 2017 metus įgyvendino strateginius sprendimus:

1. Kriminalinės ir viešosios policijos veiklos organizavimo pakeitimų įgyvendinimas.

Veiklos organizavimo pakeitimų tikslas – ribotais ištekliais sudaryti sąlygas efektyvesnei ir skaidresnei

policijos veiklai, teikiant paslaugas gyventojams, skatinti visuomenės pasitikėjimą policijos institucija, didinti

policininko profesijos patrauklumą ir gerinti aprūpinimą, teigiamai paveikti veiklą užtikrinant asmens, visuomenės

saugumą bei viešąją tvarką, įgalino pasiekti, kad:

• sumažėjo padalinių vadovų skaičius – įdiegtas naujas veiklos modelis, išgryninto veiklos funkcijas,

supaprastino valdymą, suvienodino darbo krūvį, perkelta pagrindinė veikla „iš kabinetų į gatvę“. Pakeitus policijos

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 0,08 0,09 0,1 0,1

Faktas 0,09

0,07

0,08

0,09

0,1

0,11

37

komisariatų veiklos organizavimą, 2017 metais buvo pakeista valdymo struktūra, pašalintos perteklinės vadovavimo

grandys. Policijos komisariatuose, kuriuose pareigūnų skaičius yra nuo 30 iki 100 pareigybių, vietoj keturių – penkių

padalinių vadovų liko po vieną ar du. 2016 metų sausio 1 d. duomenimis apskričių vyriausiuose policijos

komisariatuose buvo įsteigtos 793 vadovaujančių įvairaus lygio statutinių pareigūnų pareigybės (nuo apskrities

vyriausiojo policijos komisariato viršininko iki būrio vado pareigybės), 2018 metų sausio 1 d. duomenimis –įsteigtos

624 vadovaujančių statutinių pareigūnų pareigybės (sumažėjo 21,3 proc.);

• padidėjo apskričių VPK teritorijoje per parą reaguojančių į įvykius pajėgų skaičius – iš viso vidutiniškai

per parą reaguojančių ekipažų skaičius 2016 metų pradžioje nesiekė 400. Veiklos organizavimo pakeitimų metu,

lygiagrečiai sprendžiant aprūpinimo transporto priemonėmis klausimą, 2016 metų pabaigoje pavyko pasiekti, kad

šalyje per parą iš viso vidutiniškai budėtų 560 ekipažų, o 2017 metų pabaigoje, įgyvendinus veiklos organizavimo

pakeitimus visuose policijos komisariatuose, iš viso vidutiniškai per parą reaguojančių ekipažų skaičius pasiekė

daugiau nei 600, arba 50 proc. daugiau nei 2016 metų pradžioje. Taip pat, suburta plataus profilio profesionalų

(viešosios ir kriminalinės policijos pareigūnų) komanda, gebanti kompetentingai ir operatyviai spręsti ir reaguoti į

įvairius įvykius čia ir dabar (išspręsti šeimyninį konfliktą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą, atlikti

pirminius būtinus įvykio vietos apžiūros ar ikiteisminio tyrimo veiksmus, nelaukiant operatyvinės grupės, bet

operatyviai atliekant reikiamus formalumus).

• padidėjo A ir B tipo įvykių, į kuriuos reaguota laiku, dalis – 2017 metais stebimas reagavimo laiko į visų

kategorijų įvykius trumpėjimas:

➢ į A kategorijos įvykius buvo sureaguojama vidutiniškai per 7 min. 9 sek.;

➢ į B kategorijos įvykius per 11 min. 16 sek.

Nepaisant didėjančio A ir B kategorijų įvykių skaičiaus, į didesnę pranešimų dalį yra sureaguojama per

nustatytą terminą:

➢ policijos reagavimo (atvykimo) į A tipo įvykius dalis (proc.):

➢ 2015 metais – 83 proc., 2016 metais – 84 proc., 2017 metais – 86 proc.;

➢ policijos reagavimo (atvykimo) į B tipo įvykius dalis (proc.):

➢ 2015 metais – 83 proc., 2016 metais – 86 proc., 2017 metais – 89 proc.;

• sutrumpėjo vidutinis asmenų pareiškimų, skundų nagrinėjimo laikas – lyginant Policijos registruojamų įvykių

registre užregistruotų pranešimų nagrinėjimo laiką 2017 metais su 2016 metais, aps. VPK pranešimų nagrinėjimo

laikas sutrumpėjo 13,7 proc. (arba 2,4 dienos);

• parengti ir patvirtinti pavyzdiniai padalinių nuostatai, pareigūnų pareigybių aprašymai – Lietuvos policijos

generalinio komisaro 2016 metų liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-579 patvirtinti: pavyzdiniai apskrities vyriausiojo

policijos komisariato miesto ir (ar) rajono policijos komisariato nuostatai; pavyzdiniai (Tauragės, Alytaus,

Marijampolės, Telšių, Utenos) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nuostatai;

pavyzdiniai (Tauragės, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos) apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Reagavimo skyriaus nuostatai ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 metų liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-

V-580 patvirtinti pavyzdiniai Veiklos skyriaus viršininko, vyriausiojo tyrėjo, vyresniojo tyrėjo, tyrėjo,

Reagavimo skyriaus viršininko, vyriausiojo tyrėjo, vyriausiojo patrulio, vyresniojo patrulio ir patrulio pareigybės

aprašymai;

• parengti pareigūno ir jo darbo vietos aprūpinimo standartai – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016

metų rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 5-V-723 patvirtintas Policijos pareigūnų, reaguojančio į įvykius, aprūpinimo

standartas, patikslintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 metų gegužės 25 d. įsakymu Nr. 5-V-478

(įtrauktas papildomas policijos pareigūnų, atkuriančio viešąją tvarką masinių neramumų metu, aprūpinimas) ir

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 metų kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-195 patvirtintas Bendruomenės

pareigūno aprūpinimo standartas.

Įgyvendinat veiklos organizavimo pakeitimus pastebimas ir nežymus į vieną įvykį reaguojančių pajėgų

(ekipažų) skaičiaus didėjimas (nuo 2016 metų buvusio vidutiniškai 1,19 į vieną įvykį reaguojančių pajėgų vienetų

iki vidutiniškai 1,2 pajėgų vienetų 2017 metais, arba 1,5 proc.). Šį didėjimą lemia:

• atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jeigu vairuotojo kraujyje buvo nustatoma daugiau nei 1,5

promilių, kriminalizavimas – pareigūnas turi pasirūpinti neblaivaus vairuotojo transporto priemone ir kartu

organizuoti per 1 val. vairavusio asmens pristatymą į gydymosi įstaigą alkoholio koncentracijai kraujyje

nustatyti. Pažymėtina, kad beveik visais tokiais atvejais (kai vairuotojui nustatomas didesnis nei 1,5 promilių

38

girtumas) į įvykio vietą siunčiamos papildomos pajėgos. Analogiškai ir vykstant į smurto artimoje aplinkoje

atvejus: dažnai tiek nukentėjusysis, tiek kaltininkas būna neblaivūs, yra atvejų, kad pareigūnams tenka rūpintis

vaikais, dėl ko į tokius įvykius kviečiama papildomų ekipažų;

• padidėjęs pranešimų skaičius dėl dingusių asmenų, teikiant prioritetą šių asmenų paieškos operacijoms – 2016

metais B kategorijos pranešimų dėl dingusių asmenų buvo užregistruota 1154, o 2017 metais – 1265, arba 111

pranešimų daugiau. Dingusių asmenų paieškos operacijoms pasitelkiama kuo daugiau policijos ir kitų institucijų

pajėgų (pvz., vien VSAT ir kariuomenės sraigtasparniai 2016 metais buvo pasitelkti 46 kartus, o 2017 metais –

54).

2. Reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje procedūrų įgyvendinimas.

Po itin skaudžių įvykių Lietuvoje, Lietuvos policijos veiklos padaliniai ypatingą dėmesį skyrė kovai su

nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš mažamečius. Ikiteisminius

tyrimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, buvo siekiama ištirti per kuo trumpesnį laiką, t. y. per 48 val. Buvo

vykdomi pakartotiniai įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, patikrinimai. Policijos veiklos padalinių

pareigūnai kartu su bendruomenės pareigūnais aktyviai vykdė individualiąją prevenciją su smurtaujančiais

asmenimis. Ir toliau išlieka būtinybė ypatingą dėmesį skirti smurtui artimoje aplinkoje bei tyrimams, susijusiems su

nepilnamečių pažeidimais.

Pokytį šioje srityje lėmė atlikti darbai: įdiegta viena iš priemonių – aliarmo (pagalbos mygtukų) sistema,

skirta nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims apsaugoti nuo pakartotinio smurto. Taip pat įdiegti

nauji funkcionalumai Policijos registruojamų įvykių registre bei ePolicija.lt portale. ePolicija.lt portalo

funkcionalumas suteikia galimybę smurto artimoje aplinkoje aukai patogiai ir greitai elektroniniu būdu pateikti

išsamų pareiškimą, kuriuo remiantis be papildomų apklausų gali būti priimtas procesinis sprendimas, o Policijos

registruojamų įvykių registro funkcionalumas leidžia policijos pareigūnui nedelsiant automatizuotu būdu perduoti

reikiamą informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį atitinkamam specializuotos pagalbos centrui ir (arba)

vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nepaisant pastebimai didėjančio registruojamų smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų skaičiui,

policijos pajėgos 2017 metais tinkamai užtikrino reagavimą į šiuos įvykius. Laiku reaguota net į 85,8 proc.

užregistruotų įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tai taip lėmė įdiegtas naujas viešosios ir kriminalinės

policijos veiklos modelis, kuris leido padidinti gatvėje dirbančių pareigūnų bei ekipažų skaičių ir greičiau reaguoti į

tokius visuomenei skaudžius, dažnai didelį atgarsį turinčius įvykius.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ir šių nusikalstamų veikų efektyviam ir greitam ištyrimui. 2017 metais

užregistruota 10 966 nusikalstamų veikų dėl smurto artimoje aplinkoje, ištirta – 8 927 tokios veikos (ištyrimas 2017

metais siekė 81,4 proc.).

Visoms policijos įstaigoms buvo nustatytas vertinimo kriterijus „Ikiteisminių tyrimų, susijusiu su smurtu

artimoje aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi

dėl kardomosios priemonės įtariamajam paskyrimo dalis, proc.“, kurio įgyvendinimas viršytas 2 procentiniais

punktais (2017 metų planas – 58 proc., įgyvendinimas – 60 proc.).

Minėtų vertinimo kriterijų reikšmes pasiekti padėjo Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje

sistemoje (toliau – IBPS) įdiegti nauji paieškos kriterijai, leidžiantys padalinių vadovams vykdyti efektyvesnę

pavaldžių pareigūnų atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje procesinę kontrolę bei

koordinavimo funkciją įgyvendinantiems pareigūnams – rezultatyvesnę nuotolinę šių ikiteisminių tyrimų stebėseną.

Siekiant paspartinti sprendimų priėmimą ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje,

policijos įstaigoms pavesta užtikrinti asmeninę ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje atliekančio pareigūno

atsakomybę dėl tyrimo atlikimo per kuo trumpesnius terminus ir kardomosios priemonės skyrimo inicijavimo IBPS

priemonėmis; taip pat užtikrinti asmeninę padalinio/grupės, kuriam pavesta atlikti ikiteisminius tyrimus, vadovo

atsakomybę už ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje efektyvumo, tyrimo trukmės pagrįstumo ir kokybės

kontrolę.

3. Gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir savanorystės principų plėtojimas.

2017 metais su policija bendradarbiavo 2252 saugios kaimynystės grupės (palyginimui 2016 metais – 2185,

2015 metais – 2076, 2014 metais – 1876). Savanorišką veiklą vykdė 1478 policijos rėmėjai (palyginimui 2016 metais

– 1626, 2015 metais – 2947, 2014 metais – 2837) ir 962 jaunieji policijos rėmėjai (palyginimui 2016 metais – 1262,

2015 metais – 1573, 2014 metais – 1564). Vieno policijos rėmėjo vidutiniškai išdirbtų valandų skaičius 2016–2017

39

metų laikotarpiu gerokai išaugo. Per 2017 metus išdirbta – 49,9 val. (palyginimui 2016 metais – 52 val., 2015 metais

– 11 val., 2014 metais – 10 val.). Ilgą laiką policija buvo vertinama kaip jėgos struktūra, kuri privalo užtikrinti visų

visuomenės narių saugumą. Tačiau suprantama, kad neįmanoma išlaikyti tokio pareigūnų skaičiaus, kad budintis

pareigūnas nuolat būtų šalia kiekvieno iš mūsų. Vieni policijos pareigūnai, kad ir kokia moderniausia įranga būtų

aprūpinti, vargu ar gali tapti ta visa matančia akimi ir saugumo siena, kuri leistų visiems gyventi ramiai. Todėl

Lietuvos policija, turėdama ribotas galimybes sukurti visiškai saugią aplinką visoje šalyje, sukūrė bendruomenės

pareigūno institutą. Pažymėtina, kad 2017 metais kiekviename policijos komisariate įsteigtos ne mažiau kaip 2

bendruomenės pareigūnų pareigybės. Šie pareigūnai savo veikla siekia įtraukti kuo daugiau visuomenės narių į

viešosios tvarkos saugojimo ir savo gyvenamosios aplinkos saugumo stiprinimo veiklą, atlieka aplinkos saugumo

vertinimus, konsultuoja gyventojus saugios aplinkos kūrimo klausimais, propaguoja saugios kaimynystės idėjas,

skatina įsitraukti į šios programos veiklą, teikia informaciją gyventojams apie vykdomas prevencines priemones,

stengiasi įtraukti juos į šias veiklas. Skatinant bendruomenių aktyvumą ir savanorystę viešojo saugumo srityje 2017

metais nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, saugios kaimynystės, policijos rėmėjų ir jaunųjų

policijos rėmėjų veiklų projektams Policijos departamentas skyrė 35,6 tūkst. eurų, kuriais finansuoti 47 projektai

(palyginimui – 2016 metais – 25 tūkst. eurų, 25 projektai). Pažymėtina, kad pirmą kartą policijos istorijoje

prevenciniai projektai finansuoti kryptingai pagal tris prevencinės veiklos sritis:

• Policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veiklos skatinimas – finansuota 15 projektų, bendra suma – 10 600

Eur.

• Saugios kaimynystės veiklų skatinimas – finansuota 14 projektų, bendra suma – 10 000 Eur.

• Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos lokaliose teritorijose projektai – finansuota 18

projektų, bendra suma – 15 000 Eur.

2017 metais buvo surengti teminiai renginiai (pvz., susitikimai, mokymai, seminarai), kurių tikslas –

supažindinti gyventojus su pagalbos teikimo būdais smurto artimoje aplinkoje atvejais, išmokyti juos atpažinti

žalingas veikas ir aplinkybes, atrasti galimas problemų sprendimo kryptis bei būdus, sustiprinti bendruomenės ir

kiekvieno jos nario atsparumą smurtui artimoje aplinkoje. Tikslinė dalyvių grupė – vietos bendruomenės, saugios

kaimynystės grupės, švietimo įstaigų moksleiviai ir jų tėvai (globėjai), socialiai pažeidžiamos šeimos,

nevyriausybinės organizacijos, seniūnai, seniūnaičiai, policijos rėmėjai ir šauliai. Teritorinių policijos įstaigų

bendruomenės pareigūnai suorganizavo 1 942 teminius renginius, kuriuose dalyvavo 43 495 gyventojai.

4. Darbo sąlygų gerinimas ir administracinės veiklos centralizavimas:

• „Programa 1000“ įgyvendinimas – 2017 metais siekiant užtikrinti tolygų darbo užmokesčio augimą tarp

skirtingų policijos įstaigų ir padalinių, buvo parengta ir patvirtinta Policijos pareigūnų darbo užmokesčio

didinimo programa „Programa 1000“. Tai esminė prielaida tam, kad policija taptų efektyviausiai veikiančia

valstybės institucija, turinčia didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Per 2017 metus policijos pareigūnų darbo

užmokestis palyginus su 2016 metais padidėjo 13 proc.

• Aprūpinimas darbo priemonėmis ir įranga – užtikrinant policijos pareigūnų saugumą, kokybiškų funkcijų

atlikimą ir gyventojų lūkesčius atitinkančių paslaugų teikimą atnaujinamas policijos turimų automobilių parkas

su visa reikiama įranga. 2017 metais įsigijimams ir nuomai skirta 8,9 mln. eurų (įsigyta: Lietuvos kelių policijos

tarnybai 12 specialių patruliavimo automobilių (nuomos būdu); išpirktas 251 automobilis (nuomotas pagal

veiklos nuomos sutartis); 114 reagavimo automobilių, 23 konvojavimo automobilių, 15 eksperto automobilių, 15

reagavimo automobilių, pritaikytų tarnybiniams šunims vežti; 58 automobiliai kriminalinės policijos

specializuotiems padaliniams). Įvykdytos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos kelnių ir bliuzonų, batų pirkimo

sutartys. 2017 metais tarnybinei uniformai skirta 2,2 mln. eurų. Vykdomos pirkimo procedūros aprūpinant

specialiąja įranga ir ginkluote Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“. Iš viso 2017 metais

priemonėms pagal Standartą Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliųjų padalinių

specialiajai įrangai ir ginkluotei skirta 5,7 mln. eurų.

Policijos įstaigų personalo administravimo padalinių ir 6 policijos įstaigų finansinės (buhalterinės)

apskaitos valdymo funkcijų centralizavimas - pertvarkos įgalino padidinti policijos sistemos valdymo veiksmingumą,

optimizuoti personalo ir finansinės (buhalterinės) apskaitos administravimo struktūrą ir vykdomas funkcijas, mažinti

valdymo išlaidas ir veiksmingiau panaudoti išteklius. Nustatant bendrą praktiką, unifikuojant procedūras,

automatizuojant duomenų perdavimą. Atlikta policijos įstaigų finansinių padalinių funkcijų analizė ir išgrynintos

40

nebūdingos buhalterinės apskaitos funkcijos. Nustatytas optimalus personalo ir finansinės (buhalterinės) apskaitos

administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų skaičius (pvz., 2014 metais 1 personalo darbuotojas vidutiniškai

administravo 92 policijos įstaigų darbuotojus; 2016 metais 1 personalo darbuotojas vidutiniškai administravo 116

policijos įstaigų darbuotojų; 2017 metais 1 personalo darbuotojas vidutiniškai administravo 250 policijos įstaigų

darbuotojų. Planuojama, kad 2018 metais pabaigoje, perėjus prie pareigūno ir darbuotojo elektroninės tarnybos bylos,

1 personalo darbuotojas vidutiniškai administruos 300–350 policijos įstaigų darbuotojų (palyginimui – bendras

Vyriausybei atskaitingų institucijų vidurkis – 85 bylos)).


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-01-02

Ištirtų sunkių ir labai sunkių

nusikaltimų dalis nuo

užregistruotų, procentais

78 71 72

76 79 80 79,2 77,9 81,2

Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimas yra viena iš prioritetinių policijos veiklos sričių. Šių nusikaltimų ištyrimo

rodiklis jau eilę metų yra gana aukštas. 2017 metais aktyviais policijos veiksmais buvo baigta (realizuota) keliolika

tyrimų, kur buvo ištirtos daugiaepizodės nusikalstamos veikos (vieno tyrimo metu iš karto ištiriamos kelios ar

keliasdešimt sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų), taip pat buvo baigti tyrimai dėl ankstesniais metais (nei

ataskaitinis laikotarpis) registruotų nusikalstamų veikų. Tai turėjo esminės įtakos šio vertinimo kriterijaus pasiektai

aukštai reikšmei.

10 grafikas. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis nuo užregistruotų, procentais

Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenys

3 lentelė. Pirmąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios

įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginių veiklos planų programos ir

ataskaitinių metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas:

Programos




(-os) Patvirtintas

planas Patikslintas

planas7 Faktiškai

panaudota

Panaudojim

o dalis nuo patikslinto

plano proc.8

01.02 Saugomų asmenų

apsauga 12628 12630,9 12630,3 99,9

Vadovybės apsaugos

departamentas prie

Vidaus reikalų

ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė

parama

01.04

Viešosios tvarkos

atkūrimas,

konvojavimas ir

17544 17561,7 17533,5 99,8

Viešojo saugumo

tarnyba prie Vidaus

reikalų ministerijos

7 Plano patikslinimai, sudarantys daugiau nei 5 proc. nuo patvirtinto plano, trumpai paaiškinami po lentele. Paaiškinimai


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 78 71 72 76 79 80

Faktas 79,2 77,9 81,2

70

74

78

82

41

Programos kodas




Patvirtintas

planas

Patikslintas

planas7

Faktiškai

panaudota

Panaudojim

o dalis nuo

patikslinto plano proc.8

svarbių valstybės

objektų apsauga Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė

parama

01.05

Priešgaisrinė, civilinė

sauga ir gelbėjimo

darbai

98546 98885,072 96652,82 97,7

Priešgaisrinės apsaugos

ir gelbėjimo

departamentas prie

Vidaus reikalų


parama 2720 2255 944,5 41,9

01.06 Valstybės sienos

apsauga 67903 67974,9 67948,8 99,96

Valstybės sienos

apsaugos tarnyba prie


vidaus reikalų


parama

01.08 Visuomenės saugumo

užtikrinimas 221335 221579 221485,3 99,96

Policijos departamentas

prie Lietuvos

Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė

parama 88 88 76,5 86,93

TREČIASIS SKIRSNIS

ANTROJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 02)

„FORMUOTI VALSTYBĖS POLITIKĄ VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTOSE

VALDYMO SRITYSE“ ĮGYVENDINIMAS

Antrasis strateginis tikslas – formuoti valstybės politika šiose vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo

srityse: viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, valstybės

informacinių išteklių sauga (iki 2018 m. sausio 1 d.), regionų plėtra bei kūno kultūra ir sportas (iki 2018 m. sausio

1 d.):

Antrasis strateginis tikslas 2017 metais buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui

pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano programas:

02.01 Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių valstybės politikos formavimas,

įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė

Įgyvendina pagal kompetenciją VRM administracijos padaliniai

02.11 Vidaus reikalų infrastruktūros ir paslaugų plėtra


➢ Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

➢ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras

Viešasis saugumas

Siekiant įgyvendinti Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos nuostatas, organizuotas

programos tarpinstitucinio veiklos plano vykdymas. Planui įgyvendinti 2017 metais iš viso buvo skirta daugiau kaip

20 mln. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų. Vertinant Viešojo saugumo plėtros 2015–2025

metų programos įgyvendinimą pagal programoje nurodytų vertinimo kriterijų pasiektas reikšmes, stebima pažanga

pagal daugumą šių kriterijų.

42

2017 metais parengtas ir Seimo priimtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo naujos redakcijos

projektas, taip pat jį lydintys įstatymų projektai, kuriais: patikslintos VSAT funkcijos ir įgaliojimai kovojant su

organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija; sudarytos prielaidos optimizuoti VSAT

organizacinę struktūrą; VSAT pareigūnams suteikti papildomi įgaliojimai vykdyti teisėsaugos funkcijas ir pradėti

administracinę teiseną pasienio ruože, nekviečiant policijos pareigūnų.

Parengtas ir Seimo priimtas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naujos redakcijos

projektas, taip pat jį lydintys įstatymų projektai, sudarantys prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos priemones ir sukuriantys nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikoms.

Viena iš įstatymo naujovių – nuostata, kad sustiprintos kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo procedūros

taikomos, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su visais politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis.

Parengtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir

jį lydintys įstatymų projektai, kuriais siekiama: prailginti iki 3 metų pradedantiesiems vairuotojams išduodamo

pažymėjimo galiojimo laiką; nustatyti, kad vairuotojas, kuris, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, pažeidė

atitinkamus Kelių eismo taisyklių reikalavimus turi baigti papildomą vairuotojų mokymą; sudaryti prielaidas

informacinių sistemų priemonėmis sustabdyti leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme galiojimą

nelikus transporto priemonės valdytojo ar savininko; numatyti administracinę atsakomybę už transporto priemonių,

kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, vairavimą, taip pat už vairavimą transporto priemonių, dėl

kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai.

Ministro įsakymu atsisakyta praktinio vairavimo egzamino aikštelėje. Nuo šiol egzaminas vykdomas

realiomis eismo sąlygomis. Taip siekiama gerinti vairuotojų parengimą ir didinti eismo saugumą.

Imtasi veiksmų prekybos žmonėmis prevencijai ir kontrolei sustiprinti. Visoje Lietuvoje, ypač intensyviai

13-oje savivaldybių, kuriose nustatoma daugiausiai prekybos žmonėmis aukų, buvo vykdoma informacinė

kampanija apie prekybos žmonėmis grėsmes ir teikiamą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms lietuvių, rusų ir

anglų kalbomis, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir įstaigomis, savivaldybių administracijomis,

socialiniais partneriais. Kampanijos metu informacija apie prekybą žmonėmis ir teikiamą pagalbą pasiekė daugiau

kaip milijoną Lietuvos gyventojų ir svečių. Parengtas ir savivaldybėms išplatintas savivaldybės kovos su prekyba

žmonėmis koordinavimo aprašo pavyzdys. Aprašas patvirtintas ir taikomas praktikoje Kauno miesto ir Tauragės

rajono savivaldybėse. Užmegztas aktyvus bendradarbiavimas su Katalikų bažnyčia, parengta metodinė medžiaga

„Bažnyčios vaidmuo kovojant su prekyba žmonėmis: metodinės rekomendacijos“. Vidaus reikalų ministerijoje

paskirtas Lietuvos Respublikos nacionalinis pranešėjas kovos su prekyba žmonėmis klausimais. Taip pat patvirtinta

Statistinių duomenų ir kitos informacijos apie prekybos žmonėmis situaciją, kovos su ja priemones bei veiksmus

rinkimo ir skelbimo tvarka.

Finansavus dingusių vaikų karštosios telefono linijos numerio 116 000 veiklą, buvo užtikrinta galimybė

fiziniams asmenims nemokamai 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę skambinti telefono linija 116 000 konsultacijoms

ir pagalbai dingusių vaikų klausimais. Telefonu buvo konsultuojami dingusių vaikų artimieji, teikiama emocinė

parama tėvams dingus jų vaikui ir pasimetusiems arba pasiklydusiems vaikams, priimama informacija apie dingusiais

be žinios paskelbtus vaikus iš visuomenės.

Organizuota viešoji konsultacija, kurios metu identifikuotos priemonės, galinčios paskatinti gyventojus

labiau įsitraukti į savanorystę viešojo saugumo srityje. Viešosios konsultacijos rezultatais remiamasi planuojant ir

rengiant teisės aktų pakeitimus ir priimant kitus reikalingus sprendimus, skirtus galimam savanorystės potencialui

viešojo saugumo srityje panaudoti.

Įvertinta policijoje vykdoma pertvarka: nustatytos galimos rizikos ir pavesta Policijos departamentui prie

VRM imtis konkrečių veiksmų rizikoms šalinti, taip pat tolesnius žingsnius derinti su VRM bei socialiniais

partneriais.

Pradėti pasirengimo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos reorganizavimui darbai.

Surengtos Vidaus reikalų ministerijos kuruojamų tarnybų taktinės lauko pratybos, skirtos hibridinėms

grėsmėms atremti. Pratybų pamokos lėmė tarpinstitucinio bendradarbiavimo peržiūrą ir sustiprinimą bei pareigūnų

mokymo korekcijas.

Migracija

43

2017 metais sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais buvo

nustatytos palankesnės sąlygos ir supaprastintos procedūros užsieniečiams, kurie investuoja Lietuvoje ir kuria naujas

darbo vietas, atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą ar yra trūkstamų Lietuvos darbo

rinkoje profesijų specialistai, reglamentuotos leidimo gyventi išdavimo sąlygos užsieniečiams, steigiantiems įmonę

ir ketinantiems užsiimti inovatyviu verslu (startuoliams), nustatytos palankesnės sąlygos įsidarbinti užsieniečiams,

kurie studijuoja ir įgyja profesinę kvalifikaciją Lietuvoje. Nustatytas teisinis reglamentavimas prisidėjo prie

lankstesnio trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistų pritraukimo į Lietuvos Respubliką, verslo plėtros,

socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo.

2017 metais rugsėjo 1 d. įsigaliojusiomis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisomis nustatytos

palankesnės imigracijos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai,

specialių žinių turintys specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse

įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes, filialus ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias įmones Lietuvoje –

sudarytos sąlygos tarptautinėms įmonėms reaguoti į kvalifikuoto personalo poreikį įmonių atstovybėse, filialuose ar

tai pačiai grupei priklausančiose įmonėse ir palengvinti reikalingų įgūdžių perkėlimą.

Vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 metų gruodžio 28 d. įsakymu patvirtintame Vizos

išdavimo tvarkos apraše supaprastintos ir paspartintos migracijos procedūros užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti į

Lietuvos Respubliką – reglamentuotas Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas (užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į

įmones, esančias minėtame sąraše, taikomi mažesni reikalavimai, sutrumpės prašymų nagrinėjimo terminai).

Užtikrintas paslaugų teikimas „vieno langelio“ principu – sudarytos teisinės ir techninės galimybės

užsieniečiams verslininkams (besikreipiantiems dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veikos pagrindu (t. y.

įmonių dalyviams ir (ar) vadovams) ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams bei jų šeimos nariams, startuoliams

prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo pateikti tiesiogiai Migracijos departamentui prie VRM.

Decentralizavus kai kurių Migracijos departamento prie VRM atliekamas funkcijų vykdymą, perduodant

migracijos tarnyboms (užsieniečių prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas ir sprendimų dėl šių

prašymų priėmimas, ES piliečių prašymų išduoti ar pakeisti pažymą ir ES piliečių šeimos narių prašymų išduoti

kortelę nagrinėjimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas bei pažymų išdavimas ir keitimas), efektyviau

vykdomos migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų funkcijos.

Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ buvo įtvirtintos pagrindinės nuostatos dėl Lietuvos valstybės

paramos teikimo integracijai prieglobstį gavusiems ir kitiems užsieniečiams, kuriems ši parama teikiama

(nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ir užsieniečiams, kurie perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją

vykdant Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo iš

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių), apgyvendintiems Pabėgėlių priėmimo centre ar tęsiantiems

integraciją apsigyvenus savivaldybių teritorijoje; reglamentuota prieglobsčio prašytojų vaikų teisė į ikimokyklinį ir

priešmokyklinį ugdymą bei pagrindinės valstybės paramos integracijai teikimo sąlygas, kurios būtų aktualios

sėkmingesnei šių asmenų integracijai į visuomenę.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai savivaldybių teritorijoje,

inicijuotais Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimais sudaryta galimybė tokius užsieniečius valstybės

paramos integracijai teikimo laikotarpiu įtraukti į apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena.

2017 metais kovo 8 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos

aprašas, kuris sudarė teisines prielaidas lanksčiau reaguoti į prieglobsčio prašytojų skaičiaus pokyčius ir prieglobsčio

prašytojus jų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu apgyvendinti kitose nei Užsieniečių registracijos

centras vietose.

Toliau vykdyti Lietuvos prisiimti įsipareigojimai dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į

Lietuvos Respublikos teritoriją – iš viso perkelta 43 procentai užsieniečių (nuo bendrojo įsipareigojimų skaičiaus).

Vidaus reikalų ministro įsakymu reglamentuotas konsultacinis mechanizmas tarp institucijų, susijusių su

prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu.

Užtikrinta Migracijos informacijos centro, skirto teikti informaciją visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu

Lietuvoje susijusiais klausimais, veikla (2017 metais šio centro veiklai užtikrinti Vidaus reikalų ministerija skyrė

finansavimą pervesdama 70 tūkst. eurų.).

Vietos savivalda

44

Vidaus reikalų ministerija, siekdama išanalizuoti gyventojų įsitraukimo, sprendžiant viešuosius vietos

reikalus, problemas ir galimybes:

- atliko teisės aktų, kuriuose reglamentuoti konsultavimosi su gyventojais būdai ir procedūros, Europos

Tarybos Rekomendacijų ir užsienio šalių gerosios konsultavimosi su gyventojais patirties analizę. Į šios analizės

rezultatus bus atsižvelgiama rengiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą,

kuris bus parengtas 2018 metų II ketv.;

- 2017 metais organizavo tris viešąsias konsultacijas – diskusijas Alytuje, Panevėžyje ir Tauragėje, kuriose

dalyvavo aplinkinių savivaldybių bendruomenių, verslo, NVO bei pačių savivaldybių politikų ir administracijų

atstovai. Diskusijų metu buvo išryškintos praktinio gyventojų dalyvavimo vietos savivaldoje problemos ir teisinio

reguliavimo, susijusio su konsultavimosi su gyventojais sprendžiant viešuosius vietos reikalus, tobulinimo kryptys.

Vilniuje, baigiamojoje šių diskusijų ciklą apibendrinančioje konferencijoje „Aktyvūs gyventojai – demokratinė

savivalda“, buvo įvertinta Lietuvos savivaldybių geroji konsultavimosi su gyventojais patirtis ir suformuluotos gairės

Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kurios, kaip jau minėta, bus rengiamos 2018 metų II ketv.

Minėtos veiklos atvėrė kelią naujam darbui, kuris leistų tinkamai įgyvendinti XVII-osios Vyriausybės

programos 3.5.2.2. darbą „Gerosios konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties įtvirtinimas“, tai – gerųjų

savivaldybių konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties pavyzdžių įvertinimo organizavimui, kuris

leistų savivaldybėms įvertinti gerąją kitų savivaldybių konsultavimosi su gyventojais patirtį ir stengsis imtis

priemonių, kad didėtų gyventojų dalyvavimas viešųjų reikalų sprendime, kas yra svarbu gerinant pačios savivaldybės

įvaizdį bendruomenės akyse.

Sprendžiant praktikoje išryškėjusias su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusias problemas, buvo

tobulinamas gyvenamosios vietos deklaravimo teisinis reglamentavimas. Parengtais Lietuvos Respublikos

gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimais buvo supaprastintas gyvenamosios vietos

deklaravimas, nustatyta galimybė asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo

gyvenamosios vietos, pagrįsti savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje ir

nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje, ir tokiu būdu būti įtrauktiems į gyvenamosios

vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Šio įstatymo įgyvendinimas užtikrins, kad

renkami ir kaupiami oficialūs duomenys apie asmenų gyvenamąją vietą maksimaliai atspindėtų faktinę situaciją ir

padėtų valstybės ir savivaldybės institucijoms žinoti Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamąją vietą, kas būtina,

planuojant ir teikiant viešąsias paslaugas.

Siekiant tobulinti savivaldybių administracinę priežiūrą bei optimizuoti Vyriausybės atstovų skaičių, buvo

parengtas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo

įstatymo projektas. Šiuo įstatymo projektu bus įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos dėl valstybės

administravimo sistemos pertvarkos vykdymo, mažinant institucijų ir įstaigų skaičių, įgyvendinant funkcijų peržiūrą

ir kt. Priėmus įstatymą numatomas optimalus Vyriausybės atstovų skaičius, sutaupytos valstybės lėšos bei užtikrintas

efektyvesnis Vyriausybės atstovų veiklos koordinavimas bei vienodos savivaldybių administracinės priežiūros

praktikos formavimas.

Taip pat, siekiant efektyvesnio vietinio transporto organizavimo, teisingesnio savivaldybių patiriamų

išlaidų dėl lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo skaičiavimo, buvo atlikta Savarankiškosios savivaldybių

funkcijos – lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo peržiūra, jos ataskaita bei

siūlymai ir rekomendacijos dėl šios funkcijos atlikimo optimizavimo pateikti Vyriausybei. Ataskaitoje pateiktos

išvados ir rekomendacijos valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl viešojo transporto finansavimo kontrolės, dėl

vietinio susisiekimo transporto maršrutų sistemos organizavimo kelių savivaldybių (regioniniu) lygmeniu, taip pat

pasiūlyta tobulinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą atsižvelgiant į esamus savivaldybių

išlaidų Transporto lengvatų įstatyme nustatytoms lengvatoms kompensuoti netolygumus.

Viešasis valdymas ir e. valdžia

Viešųjų ir administracinių paslaugų (toliau – paslaugos) teikimo gerinimas yra viena iš svarbiausių reformų

krypčių, siekiant atviro viešojo valdymo. Mažesnė administracinė našta ir kartu padidėjęs gyventojų pasitenkinimas

jiems teikiamų paslaugų kokybe turėtų būti pasiekti kompleksiškai peržiūrėjus šių paslaugų teikimo procedūras, jas

supaprastinus ir konsolidavus. Kryptingus ir nuoseklius veiksmus šioje srityje turėtų užtikrinti Vidaus reikalų

ministerijos 2017 metais pradėtos vykdyti paslaugų modernizavimo iniciatyvos. Kad padidinti gyventojų

45

pasitenkinimą Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srities teikiamomis ir (ar) administruojamomis paslaugomis,

buvo atlikta šių paslaugų peržiūra. Iš viso buvo peržiūrėtos 188 paslaugos ir už šių paslaugų teikimą atsakingoms

įstaigoms pateikti 145 paslaugų modernizavimo (optimizavimo) pasiūlymai. Šie pasiūlymai susiję su atsisakymu

objektyviai nebūtinų paslaugą gaunantiems asmenims nustatytų informacinių įpareigojimų bei paslaugos suteikimo

procedūrų ir / ar teikimo terminų sutrumpinimu ir / ar supaprastinimu, paslaugų konsolidavimu ir kt. Teigiamus

pokyčius valstybės mastu paslaugų modernizavimo srityje turėtų užtikrinti suplanuota sisteminė paslaugų peržiūra.

Vidaus reikalų ministerija atsakinga už tokios peržiūros koordinavimą ir metodinės pagalbos paslaugų vertinimo

klausimais teikimą.

Siekiant užtikrinti tolimesnį kryptingą viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimą ir įvertinus

paskutiniaisiais metais Lietuvos viešajame sektoriuje įvykusius pokyčius, parengtas Viešojo sektoriaus įstaigų

sistemos tobulinimo koncepcijos projektas. Jame įvardintos pagrindinės kryptys, kuriomis toliau turės būti

tobulinama viešojo sektoriaus įstaigų sistema, šių įstaigų valdymas ir gryninama jų kompetencija. Rengiant šį

dokumentą buvo įvertintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic

Co-operation and Development) ekspertų rekomendacijos, turinčios įtakos viešojo sektoriaus įstaigų sistemos

pertvarkai. Tikimasi, kad patvirtinus Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepciją, jos įgyvendinimas

sudarys sąlygas išgryninti viešojo sektoriaus įstaigų kompetenciją ir optimizuoti jų administracijų struktūras, o dėl to

sutaupytas lėšas galima bus panaudoti kitų viešojo sektoriaus įstaigų valdymo tobulinimui bei jų veiklos ir teikiamų

paslaugų kokybės gerinimui.

Toliau buvo tęsiama struktūrinių pokyčių viešajame sektoriuje stebėsenos iniciatyva, skirta įvertinti vykdytų

viešojo sektoriaus reformų poveikį viešojo sektoriaus įstaigų sistemai ir apžvelgti bendrąsias šios sistemos vystymosi

tendencijas. Parengta ir Vyriausybei pateikta 2016 metų viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitoje, analizuojant

pasirinktus rodiklius apžvelgti 2013 – 2016 metais viešajame sektoriuje įvykę pokyčiai. Ataskaitos forma vykdoma

viešojo sektoriaus stebėsena leidžia laiku pastebėti viešojo valdymo raidos ypatumus ir problemas, bei tinkamai

reaguoti į šiuolaikinius viešajam valdymui keliamus iššūkius.

Įgyvendinant elektroninės informacijos saugos prioritetus ir Kibernetinio saugumo įstatymą, vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų liepos 20 d. nutarimu Nr. 742 „Dėl Ypatingos svarbos informacinės

infrastruktūros identifikavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika buvo parengtas ir 2017 metais kovo 8

d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 177-2 (RN) patvirtintas Lietuvos ypatingos svarbos informacinės

infrastruktūros sąrašas.

Atsižvelgiant į politines nuostatas, kad el. informacijos saugos ir kibernetinis saugumo politikos

formavimas būtų konsoliduotas vienoje institucijoje, VRM kartu su Krašto apsaugos ministerija parengė Kibernetinio

saugumo ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymų pakeitimo projektus, kurie įsigaliojo nuo 2018 metų

sausio 1 d.

Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybos metu buvo priimta ministrų, atsakingų už elektroninės

valdžios politikos formavimą, Talino e. valdžios deklaracija, kurios rengime ir projekto svarstyme, kartu su kitų ES

valstybių narių atstovais, dalyvavo Lietuvos (pagal kompetenciją VRM) atstovai. Priimta deklaracija (2017 metais

spalio 5 d.) nubrėžia esmines e. valdžios vystymo ir įgyvendinimo kryptis valstybėse narėse artimiausiam penkerių

metų laikotarpiui. Lietuvos vardu minėtą deklaraciją pasirašė VRM viceministras Giedrius Surplys.

2017 metais kovo 31 d. įsigaliojo Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai pagal kuriuos institucijos

buvo įpareigotos iki 2017 metų gegužės 31 d. pateikti duomenis į Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir

analizės informacinę sistemą (PASIS). Vadovaujantis nuostatomis, kurios buvo įtvirtintos šiais pakeitimais ir siekiant

patobulinti duomenų pateikimo į PASIS tvarką, buvo pakeisti PASIS nuostatai, patvirtinti 2017 metais liepos 5 d.

vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-487 ir parengtas Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų

rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 metais liepos 11 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-497, duomenų

teikėjai konsultuoti telefonu, el. paštu, susitikus.

Vidaus reikalų viceministrui inicijavus buvo pradėta vidaus reikalų ministro valdymo srities paslaugų

peržiūra. 2017 metais buvo išanalizuotos PASIS pateiktos vidaus reikalų ministro valdymo srityje teikiamos

paslaugos, pateikti pasiūlymai dėl jų teikimo kokybės gerinimo, aprašymų patikslinimo.

Valstybės tarnyba. 2017 metais parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo

projektas. 2018 metais sausio 10 d. Vyriausybės posėdyje šio įstatymo projektui pritarta ir Lietuvos Respublikos

46

Vyriausybės 2018 metais sausio 10 d. nutarimu Nr. 48 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo, Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektų ir su jais susijusių įstatymų

projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymu:

➢ siekiama efektyvesnio ir kokybiškesnio viešųjų paslaugų teikimo Lietuvos gyventojams;

➢ siekiama sudaryti prielaidas modernizuoti valstybės tarnybą ir paskatinti pertvarkas, kurios per kelerius

metus iš esmės pakeistų suvokimą apie valstybės tarnybą ir jos tarnautojus;

➢ siūlomi pakeitimai taip pat padėtų valstybės tarnybai tapti pažangesne, pritraukti talentus.

Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į valstybės tarnybos

sąvoką nepatektų ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.

Siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Pareiginių algų ribos

projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų, o koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas

dėl lankstumo. Į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė skirti algą iš koeficientų intervalo.

Valstybės tarnautojų atrankai būtų taikomi naujausi ir moderniausi žmogiškųjų išteklių valdymo

modeliai. Todėl siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą. Valstybės tarnautojų atranką

vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija.

Įstatymo projektu siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant

valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo

veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo.

Procesas būtų efektyvesnis, mažiau biurokratinis, o daugiau diskrecijos būtų suteikta tiesioginiam vadovui, kuris

tiesiogiai atsako už institucijos veiklos efektyvumą.

Be to, atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės

tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos

tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų

valstybės biudžeto asignavimų.

Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės

institutas. Tačiau naikinamas pareigų siūlymas buvusiems valstybės tarnautojams, siekiant į valstybės tarnybą

pritraukti naujus specialistus.

Seimui patvirtinus Valstybės tarnybos įstatymą būtų žengtas labai svarbus žingsnis modernaus valdymo

link, valstybės tarnyba taptų pažangia ir patrauklesne.

Regionų plėtra

2017 metų pabaigoje įsigaliojo Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, pagal kurį

stiprinamos regionų plėtros tarybos ir jos papildomos socialinių ir ekonominių partnerių atstovais.

Siekdami atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir verslo atstovų 2017 metais spalio 16 d. pasirašytą

Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, taip pat į siekį užtikrinti efektyvų tiesioginį darbdaviams

atstovaujančių verslo organizacijų įtraukimą į regioninės politikos formavimą ir įgyvendinimą ir įgyvendinant

Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo nuostatą parengta Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlytų

atstovų skyrimo į regionų plėtros tarybas ir atšaukimo tvarka.

2017 metų gruodžio mėn. Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje pristatyta ir patvirtinta Lietuvos

regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“. Baltosios knygos nuostatų pagrindu rengiamas ilgalaikis

nacionalinės regioninės politikos strateginis dokumentas. „Baltąją knygą“ kūrė Vidaus reikalų ministro sudaryta

komisija, kurioje dirbo ministerijų delegatai, merai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Per 2017 metus parengti teisės aktai dėl nacionalinės regioninės plėtros tarybos veiklos; regionų plėtros

tarybų sudėties; regionų plėtros planų rengimo metodikos; Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono, Kauno miesto ir

Kauno regiono, Marijampolės regiono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos regiono, Panevėžio miesto ir Panevėžio

regiono, Alytaus regiono, Tauragės regiono, Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono, Utenos miesto ir Utenos regiono

integruotų teritorijų vystymo programų pakeitimų; Integruotų teritorijų vystymo rengimo gairių naujos redakcijos;

2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis

veiklos plano pakeitimo ir kt.

47

3 lentelė. Antrąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programos ir



Programos kodas




Patvirtintas

planas

Patikslintas

planas9

Faktiškai

panaudota


patikslinto

plano proc.10

02.01

Vidaus reikalų ministrui

pavestų valdymo sričių

valstybės politikos

formavimas,

įgyvendinimo

koordinavimas ir kontrolė

5419 5301,7 5270 99,4

Vidaus reikalų

ministerijos

administracijos

padaliniai (pagal

kompetenciją),

specialieji atašė

teisėsaugos klausimais Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama

02.11

Vidaus reikalų

infrastruktūros ir

paslaugų plėtra

2851 3140,7 3123,4 99,4

Turto valdymo ir ūkio

departamentas prie

Vidaus reikalų

ministerijos,

Vidaus reikalų

ministerijos

Reprezentacinis

pučiamųjų orkestras Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama


Atliktas perskirstymas tarp VRM programų, nes dėl Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM struktūrinių pasikeitimų

buvo reikalingos lėšos išeitinėms išmokoms atleistiems darbuotojams mokėti


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-02-01

Gyventojų pasitenkinimo

paslaugomis indeksas

Koordinatorius – VRM VVPD


įgyvendinimo plano prioritetinės

krypties 3.2 rodiklis

0,86 0,86 0,83

0,85 0,85 0,85

0,84 0,83 0,85

Rodiklis viršytas dėl kryptingos valstybės politikos, skatinančios institucijas siekti aukštesnio asmenų aptarnavimo

ir paslaugų teikimo lygio ir palengvinančios Lietuvos gyventojų naštą tvarkant reikalus valstybės ir savivaldybių

institucijose ir įstaigose: paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, paslaugų teikimo procedūrų supaprastinimas ir

kt.



48

11 grafikas. Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas



matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-02-02

Gyventojų, kurie naudojosi

elektroniniu būdu teikiamomis

viešosiomis ir administracinėmis

paslaugomis, dalis, procentais

Koordinatorius – VRM EVSPS

50 46 46

50 55 60

44 45 48

12 grafikas. Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis

paslaugomis, dalis, procentais

Šaltinis: Eurostato duomenys


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-02-03

Gyventojų, manančių, kad

valstybės tarnautojų veikla

gerėja, dalis, procentais

Koordinatorius – VRM ŽIPD

VTD SVP rodiklis E-01-01

NPP rodiklis E-5.1.3

24 25 26

27 28 29

24 22 23

Rodiklio reikšmė nustatoma tiriant visų Lietuvos gyventojų (ne tik tų, kurie turėjo konkrečią bendravimo patirtį)

nuomonę. Šis kriterijus tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu valstybės tarnyba. Gyventojai apie valstybės tarnautojus

dažniausiai susidaro nuomonę iš žiniasklaidos (paprastai neigiamą atgarsį visuomenėje sukėlusių įvykių politinėje

ir viešojo valdymo srityse), o ne iš jų teikiamų paslaugų kokybės. Tai patvirtina kiti tyrimo duomenys: nors šio

rodiklio reikšmė mažėjo, tačiau 2017 metais gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indekso reikšmė buvo pati

didžiausia per pastaruosius dešimt metų. Taigi šis rodiklis labiau susijęs su valstybės tarnybos įvaizdžiu, o ne su

vykdoma institucijų veikla.

Šis rodiklis suformuluotas ydingai, todėl negalima tikėtis rodiklio reikšmių augimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome jį

performuluoti. Siūlomo tokia formuluotė: Teigiamai valstybės tarnautojų darbą vertinančių gyventojų dalies

pokytis, procentais. Pradinė reikšmė 2018 metais – 0, 2019 metais +1, 2020 metais +2.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 0,86 0,86 0,83 0,85 0,85 0,85

Faktas 0,84 0,83 0,85

0,8

0,82

0,84

0,86

0,88

n-2 n-1 n* n+1 n+2 n+3

Planas 50 46 46 48 48 50

Faktas 44 45 48

42

44

46

48

50

52

49

13 grafikas. Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, procentais



matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-02-04

Pasitikėjimas valstybės

institucijomis, procentais

Koordinatorius – VRM VVPD




- 72

67 70 75

51* 71 65

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai nelabai žino kurios institucijos yra valstybės, o kurios ne.

Pasitikėjimas valstybės institucijomis labai smarkiai 2016 metais išaugo dėl pakeisto, iš esmės atnaujinto,

klausimyno, kuomet gyventojams buvo pateiktas valstybės teikiamų paslaugų sąrašas. Tyrimo rezultatai parodė,

kad prie valstybės institucijos gyventojai priskyrė sveikatos priežiūros paslaugas, ir tai turėjo įtakos jų pasitikėjimo

valstybės institucijomis vertinimui. 2017 metais, patikslinus klausimyną ir tiksliau apibrėžus kas yra valstybės

institucijos, buvo gauti patikimesni duomenys.

Lyginant pastarojo dešimtmečio pasitikėjimo valstybės institucijomis tendencijas matyti, kad daugiausia gyventojų

pasitiki tik Valstybine priešgaisrine apsauga ir policija. Visos kitos valstybės institucijos (ypač LR Seimas ir LR

Vyriausybė) vertinamos daug prasčiau, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendras pasitikėjimas valstybės

institucijomis per artimiausią dešitmetį bus toks aukštas kaip 2020 metais planuojamos reikšmės.

• 2015–2016 metais VRM SVP šis rodiklis nebuvo planuojamas, tačiau gyventojų apklausų metų jis buvo

matuojamas, todėl šioje astaskaitoje pateikiamos šio rodiklio faktinės reikšmės.

14 grafikas. Pasitikėjimas valstybės institucijomis, procentais


n-2 n-1 n* n+1 n+2 n+3

Planas 24 25 26 27 28 29

Faktas 24 22 23

20

22

24

26

28

30

n-2 n-1 n* n+1 n+2 n+3

Planas 72 67 70 75

Faktas 51 71 65

47525762677277

50

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TREČIOJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 03)

„SUDARYTI SĄLYGAS TOLYGIAI IR DARNIAI REGIONŲ PLĖTRAI“

ĮGYVENDINIMAS

Trečiasis strateginis tikslas 2017 metais buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui

pavestų valsdymo sričių strateginio veiklos plano programas:

03.03 Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų

įgyvendinimo užtikrinimas


• VRM Regioninės politikos departamentas

• Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

03.53 Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa

Įgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas

03.54 Europos kaimynystės priemonės programa


03.58 Norvegijos finansinės paramos programa


2017 metais buvo įgyvendinamos horizontalaus bendradarbiavimo principais veikiančios priemonės:

Integruotos teritorinės investicijos (ITI) – teritoriniu principu paremtas investavimo modelis, kuris apjungia

strateginio planavimo (socialinė ir ekonominė plėtra) ir erdvinio planavimo (urbanistinė plėtra) elementus ir jų

įgyvendinimui skirtas kompleksinės plėtros priemones; Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP) – ES fondų

investavimo būdas, kuomet vietos strategijų rengimas ir projektų atranka vykdoma decentralizuotai, įtraukiant

(lygiomis teisėmis su savivalda) – vietos bendruomenę ir verslą; teritorinę investavimo logiką taikančios teritorinio

bendradarbiavimo programos (INTERREG).

Integruotos teritorinės investicijos (ITI):

Investicijomis į mažus ir vidutinius miestus, ypač esančius atokesniuose regionuose, siekiama užtikrinti

kokybišką, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką, būtiną sprendžiant demografines problemas, išnaudojant miestų

traukos centrų potencialą investicinės aplinkos gerėjimui ir naujų darbo vietų kūrimui (pritaikant esamas ar kuriant

naujas miestų viešąsias erdves). Per 2017 metus pagal VRM priemones „Pereinamojo laikotarpio teritorijų vystymas.

I“, „Pereinamojo laikotarpio teritorijų vystymas. II“ ir „Miestų kompleksinė plėtra“ pasirašytos 37 finansavimo

sutartys dėl projektų, kuriems skirta 39,65 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto paramos.

Investicijomis didžiuosiuose miestuose pirmiausia siekiama aktyvinti juose vykstančią ekonominę veiklą,

pertvarkant miestų teritorijas (konversija), gerinant jose gyvenamosios aplinkos kokybę, gyvenimo sąlygas ir

pasiekiamumą. Per 2017 metus pagal VRM priemones „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ ir „Kompleksinė

paslaugų plėtra integruotų teritorijų vystymo programų tikslinėse teritorijose“ pasirašytos 26 finansavimo sutartys

dėl projektų, kuriems skirta 75,2 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto paramos.

2017 metais patvirtinta nauja VRM ES lėšomis remiama priemonė „Miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios

verslui, atnaujinimas ir plėtra“, skirta investicijoms regionuose pritraukti ir darbo vietoms kurti. Priemonės lėšomis

galės būti sukuriama ar atnaujinama fizinė infrastruktūra, siekiant pritraukti Lietuvos ir užsienio privačių investicijų.

Planuojama, kad pagal priemonę investuotas vienas euras pritrauks vieną eurą papildomų materialinių investicijų.

Taip pat bus siekiama, kad tikslinėse teritorijose padidėtų dirbančių dalis.

Parama mažiausiems miestams ir kaimo vietovėms:

51

Investuojant į miestelius ir kaimus siekiama kompleksiškai atnaujinti jų bendruomeninę ir viešąją

infrastruktūrą, naudoti jų socialinį, kultūrinį ir gamtinį potencialą darniai gyvenamosios aplinkos plėtrai bei

gyvybingumui palaikyti. Per 2017 metus pagal priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ pasirašyta 13

finansavimo sutarčių dėl projektų, kuriems skirta 9,63 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto paramos.

Teritorinis bendradarbiavimas:

Remiant bendradarbiavimą per sieną su ES ir kaimyninių valstybių regionais atrinkti finansuoti 90 Lietuvos

ir Latvijos programos, kuriems skirta 47,62 mln. eurų ERPF lėšų (dalyvauja 157 Lietuvos partneriai, kuriems tenka

23,06 mln. paramos lėšų), Pietų Baltijos programos projektuose dalyvauja 79 Lietuvos partneriai, jiems skirta 7,99

mln. eurų ERPF lėšų.

Pagal Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos programą iš 1 kvietimo gautų 245 paraiškų, patvirtinta 30 projektų,

iš kurių 24 projektuose dalyvauja 40 Lietuvos partnerių ir jiems skirta 11,5 mln. eurų.

Atrinkti finansuoti II-ojo Lietuvos ir Lenkijos programos 38 smulkieji projektai, kuriuose dalyvauja 41

Lietuvos partneris ir jiems skirta 0,94 mln. eurų paramos lėšų.

Pasirašytas finansinis susitarimas tarp Europos Komisijos ir Rusijos Federacijos, kas sudaro sąlygas pradėti

Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos įgyvendinimą. Pasirašytos 162 bendrojo finansavimo

sutartys su Lietuvos partneriais už 2,1 mln. eurų, avansu Lietuvos partneriams išmokėta 980 tūkst. eurų bendrojo

finansavimo lėšų.

Plėtojant tarptautinį regionų bendradarbiavimą su ES, Norvegijos, Šveicarijos valstybių regionais

dalyvaujama įgyvendinant kitas INTERREG V programas – pagal INTERREG Baltijos jūros regiono programą 2-

ojo kvietimo metu atrinkti 39 projektai (25 projektuose dalyvauja Lietuvos partneriai, jiems skirta 5,5 mln. eurų

ERPF lėšų) ir atrinkti 25 parengiamieji projektai, kur 13-oje projektų dalyvauja LT partneriai ir jiems skirta 119

tūkst. eurų. 2017 metais INTERREG EUROPE programa paskelbė savo 3-iąjį kvietimą, kurio metu gavo 234

paraiškas. Lietuvos partneriai dalyvauja 12 projektų iš 57 strateginio atitikimo vertinimą praėjusių projektų.

Šių ir kitų įgyvendintų regioninės politikos priemonių patirtis išryškina vieną esminę nacionalinės

regioninės politikos problemą – regioninės politikos, teritorinio investavimo principų taikymas institucijų priimami

kaip būtina sąlyga naudojant ES fondų paramą, tačiau nėra taikomos nacionalinės teisinės ir ekonominės priemonės.

Todėl 2017 metais siekiant sisteminio regioninės politikos iššūkių sprendimo parengta Lietuvos regioninės politikos

Baltoji knyga, kuriai pritarta 2017 metais gruodžio 15 d. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos sprendimu. Šis

dokumentas apibrėžė regioninės politikos tobulinimo kryptis ir veiksmus stiprinant atsakingą ir kompetentingą

savivaldą, suteikiant daugiau atsakomybės priimant sprendimus (įgalinant) Lietuvos regionus, sukuriant

koordinavimo mechanizmą vietos, regionų ir valstybės darniai plėtrai ir gerinant regionų įvaizdį. Baltąją knygą rengė

darbo grupė, apimanti visų ministerijų, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, regionų plėtros tarybų ir pagrindinių

socialinių ir ekonominių partnerių – verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.

Baltojoje knygoje įtvirtintas visų suinteresuotų šalių sutarimas dėl regioninės politikos uždavinių ir

konkrečių priemonių, tarp jų: savivaldybėms priskirti ekonominio augimo skatinimo funkciją ir išteklius, supaprasti

valstybinės žemės panaudojimo investiciniams projektams sąlygas, į regionų plėtros valdymą įtraukti ekonominius

ir socialinius partnerius, sukurti regionų kompetencijų biurus bei kiekvieno regiono specifikai pritaikytą plėtros

paketą, atsižvelgiant į regionų specializaciją, atlikti funkcijų vietos savivaldos ir valstybės lygmens peržiūrą ir

įvertinimą, parenkant jų vykdymui optimalų teritorinį lygį; sukurti objektyviais duomenimis paremtą viešųjų

paslaugų standartą, leisiantį įvertinti Lietuvos gyventojų (tikslinių grupių) pasiskirstymą ir viešųjų paslaugų tinklo

atitikimą gyventojų poreikiams; sukurti paskatų kurtis mažesniuose miestuose ir miesteliuose sistemą (lengvatinis

būstas, švietimas, viešojo sektoriaus specialistų motyvavimas) ir kt.

Baltosios knygos susitarimų įgyvendinimas prisidės prie oraus, aktyvaus, saugaus, sveiko ir patrauklaus

gyvenimo ir darbo prielaidų visoje Lietuvoje užtikrinimo.

52


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-03-01

Sanglauda pagal bendrąjį vidaus

produktą11, procentiniais

punktais

TVP-2112 R-03




0,5

1 1,5 2,0

0 -1,4* ND

*2016 metais – išankstiniai duomenys (rodiklio reikšmė gali būti tikslinama).

Rodiklio reikšmė apskaičiuojama remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama regionine BVP statistika

(2017 metų reikšmė skelbiama 2018 metų pabaigoje).

15 grafikas. Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą, procentiniais punktais

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento statistiniai duomenys


matavimo vienetas



2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

E-03-02

Lietuvos Respublikos vieta tarp

mažiausius regioninius

netolygumus turinčių ES šalių




7

7 6 5

8 10 ND

Rodiklio reikšmė apskaičiuojama remiantis Eurostat skelbiamu regioninės užimtumo didpersijos rodikliu (2017

metų reikšmė skelbiama 2018 metų viduryje).

16 grafikas. Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius netolygumus turinčių ES šalių

Šaltinis: Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat statistiniai duomenys

11 Sanglaudos rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama –

didėjimą. 2016 metų rodiklio reikšmę bus galima apskačiuoti tik 2017 metų pabaigoje, Statistikos departamentui pateikus

reikiamus statistinius duomenis. 12 TVP-21 – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis

veiklos planas, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų

nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 0,5 1 1,5 2

Faktas 0 -1,4

-2

-1

0

1

2

3

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 7 7 6 5

Faktas 8 10

0

5

10

15

53

4 lentelė. Trečiąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programos ir



Programos




(-os) Patvirtintas

planas

Patikslintas

planas13

Faktiškai

panaudota


patikslinto

plano proc.14

03.03

Regionų plėtros ir

Europos Sąjungos

struktūrinės paramos

programų įgyvendinimo

užtikrinimas

65719 65711 36614,5 55,7

VRM Regioninės

politikos departamentas,

Regioninės plėtros

departamentas prie

Vidaus reikalų

ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 59832 59832 32593,7 54,5


Lėšos nepilnai panaudotos, nes dalis pareiškėjų atidėjo paraiškų pateikimo terminus (nespėjo parengti investicijų projektų ir

(ar) neapsisprendė dėl projektų turinio), dėl parengtų prastos kokybės investicijų projektų užtruko jų vertinimas, dėl pareiškėjų

vėlavimo atlikti parengiamosius darbus (nepaskelbti viešieji pirkimai)

03.53

Europos teritorinio

bendradarbiavimo tikslo

programa

11145 10545 2593,2 24,6 VRM Regioninės

politikos departamentas

Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 7500 7500 1312,1 17,5


Lėšos nepilnai panaudotos, nes projektų įgyvendinimo pradžioje vykdoma daugiau parengiamųjų veiklų, kurios nesusiję su

išlaidų patyrimu (viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimas, ekspertų samdymas, renginių ir kitų veiklų planavimas); pirmos

projektų ataskaitos teikiamos pavėluotai, daugiau klaidų ir taisymų, kas sąlygoja lėtesnį lėšų deklaravimą

03.54 Europos kaimynystės

priemonės programa 26205 26205 996,6 3,8 VRM Regioninės

politikos departamentas Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 26000 26000 885,4 3,4


2014–2020 metų laikotarpio programoms šalys partnerės Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika dar nėra

pasirašę/ratifikavę finansinių susitarimų su Europos Komisija, dėl ko programų įgyvendinimas negalėjo vykti pilna apimtimi

03.58 Norvegijos finansinės

paramos programa 5700 5700 2930,6 51,4 VRM Regioninės

politikos departamentas Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 4845 4845 2491 51,4


Programa baigta vykdyti. Projektams skirto finansavimo nepanaudojimo priežastys – lėšų sutaupymai dėl neįvykusių viešųjų

pirkimų, dėl mažesnės rinkos kainos lyginant su planuota kaina paraiškos rengimo metu, be to, neįgyvendinta dalis suplanuotų

projekto veiklų



54

II SKYRIUS

VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS PRIORITETAS

„DARNI, ATSAKINGA IR SVEIKA VISUOMENĖ“

1.2. Kryptis. ŠEIMAI PALANKIOS APLINKOS KŪRIMAS, BENDRUOMENIŲ STIPRINIMAS IR

SMURTO VISOSE GYVENIMO SRITYSE MAŽINIMAS

1.2.7. Darbas. Konsoliduotos reagavimo į smurto artimoje aplinkoje atvejus procedūros

Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

1.2.7.3. Aliarmo (pagalbos mygtukų) sistemos,

skirtos apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje

nukentėjusius asmenis nuo pakartotinio smurto,

įdiegimas ir tiesioginio (automatinio) suinteresuotų

institucijų informavimo apie smurtą prieš vaikus

užtikrinimas:

IV ketv.

VSMPD,

PD

(VRM) Įvykdyta.

• 1.2.7.3.1. išdalinti pagalbos iškvietimo įrenginius

nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje

asmenims;

II ketv. PD

Įvykdyta.

• 1.2.7.3.2. išanalizuoti įdiegtos aliarmo sistemos,

skirtos apsaugoti aukas nuo pakartotinio smurto,

veiksmingumą ir suinteresuotų institucijų

informavimo efektyvumą.

IV ketv.

PD

Įvykdyta.

2017 metais policijoje įdiegta aliarmo (pagalbos mygtukų) sistema, skirtos apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje

nukentėjusius asmenis nuo pakartotinio smurto. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu

patvirtintu Pagalbos iškvietimo elektroninių įrenginių išdavimo, paėmimo ir saugojimo organizavimo tvarkos

aprašu, pagalbos iškvietimo elektroniniai įrenginiai (pagalbos mygtukai) paskirstyti apskričių vyriausiesiems

policijos komisariatams ir, esant pagrindui, dalijami nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.

Policijoje įdiegta ir pradėta naudoti automatinio specializuotos pagalbos centrų ir vaiko teisių apsaugos skyrių

informavimo apie smurtą prieš vaikus funkcija.

1.2.7.4. E. policijos paslaugų išplėtimas, siekiant,

kad nukentėjęs nuo smurto artimoje aplinkoje

asmuo būtų nedelsiant informuotas apie savo

teises, galimybę gauti paramą ir teisines

procedūras:

IV ketv.

VSMPD,

PD

(VRM)

• 1.2.7.4.1. pateikti e.Policija.lt portalo tituliniame

puslapyje, atskiroje skiltyje, išsamią informaciją

nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje

asmenims apie jų teises, surašyti įstaigų ir

institucijų, galinčių suteikti reikiamą pagalbą,

kontaktus;

IV ketv.

PD

Įvykdyta

• 1.2.7.4.2. tobulinti ePolicija.lt portalo

funkcionalumą, numatantį galimybę asmeniui,

pranešančiam apie smurto artimoje aplinkoje

faktą, automatizuotai pateikti išsamią

informaciją apie nukentėjusio nuo smurto

artimoje aplinkoje asmens teises bei galimybes

gauti reikiamą pagalbą (teisinę, psichologinę ir

kt.).t

IV ketv.

PD

Įvykdyta

Išplėstos policijos elektroninės paslaugos: e-policija portale, asmuo, pateikęs pareiškimą apie smurto artimoje

aplinkoje faktą ir nurodęs, jog yra smurto artimoje aplinkoje auka, automatiškai gauna informaciją apie

nukentėjusiojo nuo smurto artimoje aplinkoje asmens teises ir galimybes gauti reikiamą pagalbą (teisinę,

psichologinę ir kt.).

55

DARBO RODIKLIS

VSM

PD 1.2.7. Darbas. Konsoliduotos reagavimo į smurto artimoje aplinkoje atvejus procedūros

Darbo rodiklis

Planinės / Pasiektos

reikšmės Siektinos reikšmės

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

1.2.7._R-02-01-01-1115

Ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje

aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų prokuratūrai

procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi

dėl kardomosios priemonės įtariamajam paskyrimo,

dalis, proc.

(PD SVP16 rodiklis P-01-08-01-06-12)

58 58

60 65 70

56 60

Geriausiais baigtų per 48 val. ikiteisminių tyrimų rezultatais pasižymėjo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos

komisariatas (toliau – AVPK): 93 proc., Tauragės AVPK: 86 proc., Alytaus AVPK: 80 proc. Policijos atstovai

glaudžiai bendradarbiauja su prokuratūromis, teismais, siekdami, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas per kuo

trumpesnį terminą. Visais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, įtariamasis sulaikytas,

prokurorai nereikalauja papildomai atlikti perteklinių proceso veiksmų, tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai

baigiami pagreitinto proceso tvarka ir perduodami per 48 val., t. y. užtikrinamas ikiteisminio tyrimo efektyvumas

ir tyrimo trukmės pagrįstumas.

17 grafikas. Ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų

prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi dėl kardomosios priemonės

įtariamajam paskyrimo, dalis, proc.

(PD SVP rodiklis P-01-08-01-06-12)

Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenys

15 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 16 SVP – čia ir toliau strateginis veiklos planas

n-1 n* n+1 n+2 n+3

Planas 58 58 60 65 70

Faktas 56 60

55

60

65

70

75

56

1.4. Kryptis. VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMAS

1.4.1. Darbas. Gyventojų sveikos gyvensenos ugdymo sistemos keitimas, orientuojantis į sveikatinimą ,,nuo

darželio“


14.1.8. Skaidrios kūno kultūros ir sporto srities

valdymo ir finansavimo sistemos sukūrimas,

taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto

finansavimo kriterijus bei orientuojantis į

visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą:

IV ketv. KKSD

(VRM)

• 1.4.1.8.1. parengti ir patvirtinti sporto srities

investicinių projektų atrankos kriterijus ir jų

reikšmes;

IV ketv. VVPD,

KKSD

• 1.4.1.8.2. parengti ir patvirtinti sporto (šakų)

federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros

programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis

kriterijus;

IV ketv.

VVPD,

KKSD

• 1.4.1.8.3. parengti Lietuvos Respublikos kūno

kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo

pakeitimo įstatymo projektą, numatantį, kad

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis

finansuojami tik tie projektai, kurie susiję su

sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu bei

gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu

III ketv.

VVPD,

KKSD

Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto

departamentas, KKSD) generalinio direktoriaus 2015 metų balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinti

departamento investicijų projektų atrankos kriterijai, kurie galiojo iki 2018 metų. Vyriausybei 2017 metais rugsėjo

26 d. nutarimu Nr. 478 patvirtinus naują Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo,

tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių redakciją, Kūno kultūros ir sporto departamento investicijų

projektų, kurie bus pradėti vykdyti 2019 metais, atrankos kriterijus 2018 metais tvirtins švietimo ir mokslo

ministras formuojantis politiką kūno kultūros ir sporto srityje (Vyriausybės 2010 metų kovo 24 d. nutarimas Nr.

330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“). Sporto srities investicijų projektų atrankos kriterijų projektas

bus teikiamas Švietimo ir mokslo ministerijai.

Nuo 2018 metų nacionalinių sporto (šakų) federacijų didelio meistriškumo sporto programos pradėtos finansuoti

valstybės biudžeto lėšomis pagal aiškius, skaidrius finansavimo kriterijus, kas skatins federacijų konkurenciją, gero

valdymo principų diegimą bei veiklos efektyvumą. Taip pat atsisakyta valstybei nebūdingos funkcijos – tiesioginio

sportininkų rengimo. Olimpinės rinktinės kandidatus rengianti valstybės biudžetinė įstaiga – Kūno kultūros ir

sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras – nuo 2018 metų

tampa atsakinga tik už sporto bazių administravimą ir priežiūrą, bet ne sportininkų rengimą. Lietuvos olimpinio

sporto centro veiklai skirti valstybės biudžeto asignavimai skiriami federacijų sportininkų rengimo programų

finansavimui pagal valstybės nustatytus kriterijus.

Kūno kultūros ir sporto departamentas dalyvavo rengiant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo

įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas). Parengtas įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei 2017 metais

spalio 4 d. raštu Nr. 1D-5223. Vyriausybė įstatymo projektą perdavė Švietimo ir mokslo ministerijai (2017 metų

spalio 17 d. pavedimas Nr. S-2765). Įstatymo projektu siūloma Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis

finansuoti tik sportinio inventoriaus ir įrangos įsigijimo bei gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus.

1.4.3. Darbas. Ankstyvos galimų savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos suteikimo sistemos

sukūrimas


1.4.3.2. Paslaugų, teikiamų su savižudybės rizika

susijusiems asmenims, prieinamumo ir kokybės

vertinimo atlikimas, pagal poreikį inicijuojant tyrimus,

kurių reikia savižudybių prevencijos priemonėms

planuoti:

IV ketv. ŽIPD,

(SAM)

http://dvs1.vrm.lt/DLX_VRM/Common/Form.aspx?ID=4539413&VersionID=338655&Referrer=ae537a5c-784e-4699-8ca5-79ec0292b76d

57

• 1.4.3.2.1. parengti psichologinės veiklos vidaus

reikalų statutinėse įstaigose tobulinimo

programą.

IV ketv.

VVPD,

KKSD Vykdoma

2017 metais atlikta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų apklausa dėl pasitenkinimo vidaus reikalų įstaigų

psichologų teikiamomis paslaugomis: psichologinės pagalbos prieinamumas, vertinimas, psichologinės pagalbos

ir psichologų organizuotų mokymų poreikio vertinimas. Įvertintos vidaus reikalų centrinės įstaigų ataskaitos dėl

psichologų veiklos organizavimo vidaus reikalų įstaigose 2017 metų vertinimo. Apibendrinus gautus duomenis

rengiama psichologinės veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose tobulinimo programa.

ANTRASIS PRIORITETAS

„ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR EFEKTYVUMO DIDINIMAS“

2.2. Kryptis: ŠVIETIMO PRIEINAMUMO IR TARPTAUTINIO KONKURENCINGUMO DIDINIMAS

2.2.4. Darbas. Darnaus profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės

įtraukties didinimas


2.2.4.5. Pakopinio vidaus tarnybos pareigūnų

rengimo institucionalizavimas, integruojant

profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą:

II ketv. ŽIPD

(VRM)

• 2.2.4.5.1. parengti aukštosios mokyklos

koncepciją ir aukštosios mokyklos įsteigimo

planą-grafiką;

II ketv. ŽIPD

• 2.2.4.5.2. parengti teisės aktų projektus,

reikalingus aukštajai mokyklai įsteigti. III ketv. ŽIPD

2017 metais II ketv. buvo parengta aukštosios mokyklos koncepcija ir aukštosios mokyklos įsteigimo planas -

grafikas, tačiau dėl pradėtos aukštųjų mokyklų reformos juos reikia koreguoti.

Pasiūlyta Vyriausybei atidėti šio veiksmo įvykdymo terminą iki 2018 metų IV ketv., nes dar nebaigta

aukštųjų mokyklų reforma.

Šiuo metu didžioji dalis būsimų pareigūnų rengiami MRU Viešojo saugumo fakultete, dalis – VGTU (ugniagesiai-

gelbėtojai), pareigūnai taip pat rengiami vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose (policijos, pasieniečių ir

Ugniagesių gelbėtojų mokyklose). Vyriausybė 2017 metų lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 947 numatė reorganizuoti

MRU prijungimo prie VGTU būdu iki 2019 metų. Šiuo metu dar yra neaišku, kaip bus jungiami minėti

universitetai, kurioje aukštojoje mokykloje (jungtiniame VGTU ir MRU universitete ar kitame universitete) bus

vykdomas pakopinis pareigūnų rengimas, todėl galutiniai sprendimai dar rengiami ir dar negalima patikslinti

aukštosios mokyklos koncepcijos ir plano grafiko ar parengti teisės aktų projektus, reikalingus aukštajai mokyklai

įsteigti.

2.3. Kryptis. ŠEIMAI PALANKIOS APLINKOS KŪRIMAS, BENDRUOMENIŲ STIPRINIMAS IR

SMURTO VISOSE GYVENIMO SRITYSE MAŽINIMAS

2.3. Kryptis. Šeimai palankios aplinkos kūrimas, bendruomenių stiprinimas ir smurto visose gyvenimo

srityse mažinimas

2.3.5. Darbas. Švietimo, kultūros ir mokslo institucijų stebėsenos ir veiklos vertinimo sistemos sukūtimas,

orientuojantis į kokybės ir efektyvumo nuostatas


2.3.5.2. Profesinio mokymo, rengimo ir specialistų

kvalifikacijos tobulinimo būklės, raidos tendencijų

stebėsenos integravimas į nacionalinę žmogiškųjų

išteklių stebėsenos sistemą:

IV ketv. . ŽIPD

(ŠMM)

• 2.3.5.2.1. pagal kompetenciją dalyvauti diegiant

nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos

sistemą.;

II ketv. ŽIPD

Įvykdyta.

58

TREČIASIS PRIORITETAS

„VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO IR SKAIDRUMO DIDINIMAS“

3.1. Kryptis. VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

3.1.1.1. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos

tobulinimo koncepcijos parengimas ir

patvirtinimas.

IV ketv.

VVPD

(VRM) Vykdoma

Vėluoja

Vidaus reikalų ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų

sistemos tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektas 2018 metų vasario 26 d. raštu Nr. 1D-1063 pateiktas

derinti Finansų ir Ūkio ministerijoms.

DARBO RODIKLIS

VVPD 3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas

Darbo rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.1.1._R-02-01-01-01

Viešojo sektoriaus įstaigų skaičiaus

mažėjimas, - -

1 5 10 15

3

Rodiklis viršytas, kadangi įgyvendinant Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos

nuostatas buvo priimta daugiau negu įprasta sektorinių optimizuojančių sprendimų dėl kurių buvo sumažintas

viešojo sektoriaus įstaigų skaičius.

18 grafikas. Viešojo sektoriaus įstaigų skaičiaus mažėjimas, proc.

Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

3.1.4. Darbas. Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių

sistemų modernizavimas


3.1.4.4. Valstybės ir valstybės valdomų įmonių

elektroninių ryšių tinklų valdymo efektyvumo

įvertinimas ir optimizavimas: IV ketv.

EVSPS17,

IRD18

(SM)

• 3.1.4.4.1. reglamentuoti Vidaus reikalų

ministerijos valdomo Skaitmeninio mobiliojo

radijo ryšio tinklo veiklą, išplečiant galimybę

paslaugomis naudotis valstybės ir

savivaldybės institucijoms ir įstaigoms,

IV ketv. EVSPS, IRD

17 Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius 18 Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

n* n+1 n+2 n+3

Planas 1 5 10 15

Faktas 3

0

5

10

15

20

59

užtikrinančioms viešąjį saugumą, skubios

pagalbos teikimą, paieškos ir gelbėjimo darbų

vykdymą, ekstremalių situacijų valdymą. Įvykdyta.

2017 metų liepos 5 d. patvirtinti Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo

ryšio tinklo nuostatai. Reglamentuotas Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo

radijo ryšio tinklo veikimas. Tinklo paslaugų teikimas užtikrinamas ne tik Lietuvos viešojo saugumo, bet ir

pagalbos tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos stotims ar skyriams), Lietuvos bankui, savanoriškosioms

ugniagesių organizacijoms ir kitoms įstaigoms.

3.1.4.6. Viešo sektoriaus naudojimosi

elektroninėmis paslaugomis efektyvinimas,

atsisakant perteklinių ir dubliuojančių IT

sprendimų, konsoliduojant viešuosius pirkimus:

III ketv.

EVSPS,

IRD

(LRVK)

• 3.1.4.6.1. specifikuoti Lietuvos nacionalinės

elektroninės atpažinties informacinės sistemos

atnaujinimą pagal elektroninės atpažinties

eIDAS mazgo specifikacijos reikalavimus;

IV ketv.

EVSPS, IRD

Įvykdyta.

Sudaryta sutartis dėl programinės įrangos, skirtos Nacionalinės elektroninės tapatumo sistemos (NETAIS)

atnaujinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (eIDAS reglamento)

reikalavimus įdiegimo. Įdiegus programines priemones bus sudarytos prielaidos viešajam ir privačiam sektoriams

vystyti ekonominius santykius Europos Sąjungos elektroninėje erdvėje ir gauti paslaugas nuotoliniu būdu,

gyventojai skatinami naudotis elektroninėmis atpažinties priemonėmis.

3.1.4.7. Informacinių sistemų ir registrų

pritaikymas nusikalstamumo statistikos

duomenims kaupti ir analizuoti:

IV ketv.

EVSPS,

IRD

(VRM)

• 3.1.4.7.1. Atlikti nusikalstamumo statistikos

duomenų poreikio analizę.

IV ketv. EVSPS, IRD

Įvykdyta.

Atsižvelgiant į 2017 metų balandžio 21 d. Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu

Nr. DĮ-107 patvirtintą Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašą, 2017 metais atlikta

nusikalstamumo statistinių duomenų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, parengimo analizė. Surinkti

poreikiai Nusikalstamų veikų žinybinio registro, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, Integruotos

baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės įrangos pritaikymui nusikalstamumo statistiniams

duomenims, susijusiems su smurtu artimoje aplinkoje, kaupti ir teikti. Numatyti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir

nuteistųjų registro programinės įrangos tobulinimo reikalavimai.

3.2. Kryptis. VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

KRYPTIES RODIKLIS

VVPD 3.2. Kryptis. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės

plėtra

Krypties rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.2._E-02-01

Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas 0.84

- 0,83 0,85 0,85 0,85

0,83 0,85

Rodiklis viršytas dėl kryptingos valstybės politikos, skatinančios institucijas siekti aukštesnio asmenų aptarnavimo ir

paslaugų teikimo lygio ir palengvinančios Lietuvos gyventojų naštą tvarkant reikalus valstybės ir savivaldybių

institucijose ir įstaigose: paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, paslaugų teikimo procedūrų supaprastinimas ir kt.

60

19 grafikas. Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas


3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos


3.2.1.1. Viešųjų ir administracinių paslaugų

stebėsenos ir analizės informacinės sistemos

(PASIS) tobulinimas, suformuojant principus,

gaires ir įrankius, kuriais vadovaujantis ir / ar

naudojantis būtų užtikrinamas paslaugų (tarp jų

ir integruotų paslaugų) kūrimas,

modernizavimas ir stebėsena:

III ketv.

EVSPS,

VVPD

(VRM)

• 3.2.1.1.1. atlikti Viešųjų ir administracinių

paslaugų aprašų ir rodiklių pirminį duomenų

surinkimą;

III ketv. EVSPS,VVP

D

Terminas pateikti duomenis į PASIS buvo numatytas Viešojo administravimo įstatyme (2017 metų gegužės 31 d.).

Naujausiais (2018 metų vasario 26 d.) duomenimis PASIS pateikti 14449 paslaugų aprašymai, paskyras turi 327

teikėjai.

3.2.1.3.Viešųjų ir administracinių paslaugų

modernizavimas, įdiegiant efektyvumo

vertinimus, supaprastinant ir trumpinant

procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų

teikimo būdą:

IV ketv. VVPD

(VRM)

• 3.2.1.3.1. atlikti vidaus reikalų ministrui

pavestose valdymo srityse teikiamų viešųjų ir

administracinių paslaugų peržiūrą ir parengti

pasiūlymus dėl jų modernizavimo;

II ketv. VVPD

Atliktos šių VRM įstaigų teikiamų paslaugų peržiūros ir pateikti pasiūlymai (pasiūlymai užfiksuoti atitinkamų

pasitarimų dėl PASIS katalogo peržiūros protokoluose) dėl atitinkamų paslaugų tobulinimo ar jų atsisakymo:

• Vidaus reikalų ministerijos;

• Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

• Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos;

• Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

• Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

• Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

• Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos;

• Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

• Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos;

• Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos,;

• Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos;

• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.

• 3.2.1.3.2. atlikti administracinių paslaugų,

teikiamų trijose institucijose (įstaigose) peržiūra

ir parengti pasiūlymus dėl jų modernizavimo.

IV ketv. VVPD

Atliktos Valstybės tarnybos departamento, Kūno kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

VĮ „Regitra“ teikiamų paslaugų peržiūros ir pateiki pasiūlymus dėl atitinkamų paslaugų tobulinimo ar jų

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 0,83 0,85 0,85 0,85

Faktas 0,83 0,85

0,82

0,83

0,84

0,85

0,86

61

atsisakymo (pasiūlymai užfiksuoti atitinkamų pasitarimų dėl PASIS katalogo peržiūros protokoluose).

DARBO RODIKLIS

VVPD 3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

33.2.1._R-02-01-01-02

Supaprastintų viešųjų ar administracinių

paslaugų skaičius - -

30 60 90 120

70

Rodiklis viršytas kadangi institucijos buvo įpareigotos teikti informaciją į Viešųjų ir administracinių paslaugų

stebėsenos ir analizės sistemą (PASIS). Prieš pateikdamos informaciją į PASIS, jos turėjo peržiūrėti savo teikiamas

paslaugas, jų teikimo procedūras. Kadangi Vyriausybės prioritetiniai darbai, susiję su paslaugų kokybės gerinimu,

keičiant teisės aktus buvo atkreipiamas dėmesys į paslaugų teikimo tobulinimą. Atsižvelgiant į tai, institucijos

ėmėsi veiksmų ir daugumą paslaugų perkėlė į elektroninę erdvę, pagal galimybes sutrumpino paslaugų teikimo

procedūras ir trukmę.

20 grafikas. Supaprastintų viešųjų ar administracinių paslaugų skaičius


DARBO RODIKLIS

VVPD 3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.2.1._R-02-01-01-03

Įstaigų, pasiekusių didesnę brandą vertinant

ir gerinant paslaugų kokybę, dalis, proc.

- - 019 15 30 45

Rodiklis bus pradėtas skaičiuoti 2018 metais.

21 grafikas. Įstaigų, pasiekusių didesnę brandą vertinant ir gerinant paslaugų kokybę, dalis, proc.

19 Nulinė reikšmė pateikta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, kaip startinė rodiklio reikšmė.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 30 60 90 120

Faktas 70

0

30

60

90

120

150

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 0 15 30 45

Faktas

0

10

20

30

40

50

62

DARBO RODIKLIS

VVPD 3.3.2. Darbas. Valstybės institucijų duomenų atvėrimas ir vienodos konsultavimosi su

visuomene praktikos įdiegimas


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.3.2._R-02-01-01-04

Gyventojų dalis, žinanti apie galimybes ir

būdus teikti siūlymus dėl jiems svarbių

klausimų sprendimo, proc.

55

57 60 65

53 51 52

Rodiklis nepasiektas. Tyrimai rodo, kad visuomenė dar nėra pakankamai pilietiškai aktyvi (nepakankamos

institucijų pastangos įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą, o ir patys gyventojai nėra pakankamai aktyvūs).

Atsižvelgiant į tai yra pradėti vykdyti darbai, susiję su institucijų duomenų atvėrimu, vienodos konsultavimosi su

visuomene praktikos įdiegimu, kurių įgyvendinimas prisidės prie rodiklio pasiekimo.

22 grafikas. Gyventojų dalis, žinanti apie galimybes ir būdus teikti siūlymus dėl jiems svarbių klausimų

sprendimo, proc.


3.4. Kryptis. KOMPETENCIJOS VALSTYBĖS VALDYMO SRITYJE KĖLIMAS

KRYPTIES RODIKLIS

VVPD 3.4. Kryptis. Kompetencijos valstybės valdymo srityje kėlimas

Planines / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmes

Krypties rodiklis 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.4._E-02-04

Pasitikėjimas valstybės institucijomis, proc. 51 71

72 67 70 75

65

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai nelabai žino kurios institucijos yra valstybės, o kurios ne.

Pasitikėjimas valstybės institucijomis labai smarkiai 2016 metais išaugo dėl pakeisto, iš esmės atnaujinto,

klausimyno, kuomet gyventojams buvo pateiktas valstybės teikiamų paslaugų sąrašas. Tyrimo rezultatai parodė, kad

prie valstybės institucijos gyventojai priskyrė sveikatos priežiūros paslaugas, ir tai turėjo įtakos jų pasitikėjimo

valstybės institucijomis vertinimui. 2017 metais, patikslinus klausimyną ir tiksliau apibrėžus kas yra valstybės

institucijos, buvo gauti patikimesni duomenys.

Lyginant pastarojo dešimtmečio pasitikėjimo valstybės institucijomis tendencijas matyti, kad daugiausia gyventojų

pasitiki tik Valstybine priešgaisrine apsauga ir policija. Visos kitos valstybės institucijos (ypač LR Seimas ir LR

Vyriausybė) vertinamos daug prasčiau, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendras pasitikėjimas valstybės institucijomis

per artimiausią dešitmetį bus toks aukštas kaip 2020 metais planuojamos reikšmės.

2015–2016 metais VRM SVP šis rodiklis nebuvo planuojamas, tačiau gyventojų apklausų metų jis buvo matuojamas,

todėl šioje astaskaitoje pateikiamos šio rodiklio faktinės reikšmės.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 55 57 60 65

Faktas 53 51 52

50

55

60

65

70

63

23 grafikas. Pasitikėjimas valstybės institucijomis, proc.


DARBO RODIKLIS

ŽIPD

BD

(VTD)

3.4.1. Darbas. Patrauklumo valstybės tarnyboje didinimas, pertvarkant atrankos, ugdymo ir

motyvavimo sistemas


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.4.1._R-02-01-01-05

Vyriausybinio sektoriaus valstybės

tarnautojų motyvacijos lygio pokytis, proc.

Strartinė Valstybinio sektoriaus valstybės

tarnautojų motyvacijos lygio 2017 m. reikšmė

0,52 proc.

ND ND

0

- - 5

52

Tai naujas rodiklis, kurio reikšmė pirmą kartą buvo nustatyta 2017 metais atliekant Vyriausybinio sektoriaus

(visų ministerijų ir įstaigų prie ministerijų) valstybės tarnautojų apklausą, todėl nėra galimybių palyginti su kitų

tyrimų rezultatais.

24 grafikas. Vyriausybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygio pokytis, proc.

DARBO RODIKLIS

ŽIPD

BD

(VTD)

3.4.1. Darbas. Žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos corientavimas į veiklos rezultatus


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.4.2._R-02-01-01-06

Valstybės tarnybos, kaip darbdavio,

patrauklumo teigiamo vertinimo pokytis,

proc.

Startinė valstybės tarnybos, kaip darbdavio

patrauklumo lygio reikšmė 2017 m. 50 proc.

ND ND

020

1 3 5

0

20 Startinė pokyčio reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 72 67 70 75

Faktas 65

60

65

70

75

80

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 0 0 0 5

Faktas 52

0102030405060

64

Tai naujas rodiklis, kurio reikšmė pirmą kartą buvo nustatyta 2017 m. atliekant Lietuvos gyventojų apklausą, todėl

nėra galimybių palyginti su kitų tyrimų rezultatais.

Šis tyrimas parodė, kad 50 proc. gyventojų norėtų dirbti valstybės tarnyboje jeigu būtų tokia galimybė.

25 grafikas. Valstybės tarnybos, kaip darbdavio, patrauklumo teigiamo vertinimo pokytis, proc.

3.5. Kryptis. VIETOS SAVIVALDOS IR REGIONŲ STIPRINIMAS

KRYPTIES RODIKLIS

RPD 3.5. Kryptis. Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas

Krypties rodiklis Planines / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.5._E-03-02

Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius

regioninius užimtumo netolygumus turinčių

ES šalių

8 10

7

7 6 5

ND

Šis rodiklis leidžia įvertinti pažangą mažinant regioninius užimtumo netolygumus (lyginant su kitų ES šalių situacija).

Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius užimtumo netolygumus turinčių ES šalių bus žinoma metų

viduryje Europos Sąjungos statistikos tarnybai Eurostatui paskelbus informaciją.

26 grafikas. Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius užimtumo netolygumus turinčių ES

šalių

Šaltinis: Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat statistiniai duomenys

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 0 1 3 5

Faktas

0123456

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 8 10 7 7 6 5

Faktas

4

6

8

10

12

65

KRYPTIES RODIKLIS

RPD 3.5. Kryptis. Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas


2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.5._E-03-01

Sanglauda pagal BVP21 -1.4

0,5 1 1,5 2

ND

Šis vertinimo kriterijus leidžia įvertinti regionų ekonominių skirtumų pokytį. Duomenys renkami metų periodiškumu.

Rodiklis bus paskaičiuotas Lietuvos statistikos departamentui paskelbus duomenys apie bendrojo vidaus produkto

vienam gyventojui, kuris naudojamas nustatant sanglauda pagal BVP.

27 grafikas. Sanglauda pagal BVP

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys

3.5.1. Darbas. Regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos

pertvarkymas.


3.5.1.1. Regionų plėtros krypčių (specializacijos),

jų potencialo bei paslaugų ir infrastruktūros

plėtros gairių nustatymas.

III ketv.

RPD

(VRM) Įvykdyta

Bendradarbiaujant ministerijoms, savivaldybėms ir regioniniams socialiniams ir ekonominiams partneriams atlikta

perspektyviausių regionų ekonominės raidos krypčių stiprinimo (regioninės specializacijos) galimybių analizė ir

diskusijos regionų plėtros tarybose dėl regionų specializacijos krypčių nustatymo. Regionų specializacijos kryptis

išskyrė Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Utenos regionų plėtros tarybos.

3.5.1.2. Valstybės, regionų bei savivaldos strateginio

planavimo dokumentų bei teritorinio planavimo

dokumentų integravimas į bendrą strateginio

planavimo sistemą:

IV ketv.

RPD,

VVPD,

(FM)

• 3.5.1.2.1. pakeisti Regionų plėtros planų rengimo

metodiką;

II ketv.

RPD,

VVPD Įvykdyta

• 3.5.1.2.2. parengti pasiūlymus dėl regioninės

specializacijos prioritetų integravimo į naujos

redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijos

bendrąjį planą.

IV ketv.

I ketv. RPD,

VVPD Vykdoma

Regionų plėtros planų rengimo metodikos pakeitimai patvirtinti vidaus reikalų ministro 2018 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. 1V-17.

3.5.1.3. Savivaldybių infrastruktūros optimizavimo ir

subalansuotos plėtros mechanizmo sukūrimas: III ketv.

RPD,

VVPD,

(FM)

21 Sanglauda pagal BVP – sanglaudos pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio

reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama – didėjimą. 2016 metų rodiklio reikšmę bus galima apskačiuoti tik 2017

metų pabaigoje, Statistikos departamentui pateikus reikiamus statistinius duomenis

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas -1,4 0,5 1 1,5 2

Faktas

-2

-1

0

1

2

3

66

• 3.5.1.3.1. parengti Paslaugų pasiekiamumo

standartą.

IV ketv. II ketv.

RPD

Vykdoma VVPD

Kuriama debesijos principu veikianti „Sumanaus regiono“ analizės sistema, skirta erdvinių ir didžiųjų duomenų

analizei, prognozuojant paslaugų poreikį, įgyvendinant regioninių ar vietos paslaugų konsolidavimo, bendro

infrastruktūros naudojimo sprendinius, kuriant taikomąsias aplikacijas (pvz. pacientų srautų paskirstymo, kultūros

išteklių konsolidavimo, investicijų valdymo), palaikant lankstų ir efektyvų paslaugų tinklą ir atliekant planuojamų

reformų modeliavimą.

DARBO RODIKLIS

RPD 3.5.1. Darbas. Regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo

sistemos pertvarkymas.


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.5.1._R-02-01-01-07

Viešosios paslaugos, kurių teikimas

planuojamas ir organizuojamas regionų

lygiu, skaičius

- -

1

2 4 5

1

2017 metais regionų lygiu organizuojama 1 viešoji paslauga – atliekų tvarkymas. Vadovaujantos LR atliekų

tvarkymo įstatytymu, komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą

koordinuoja ir jį tvirtina regiono plėtros taryba. visos į komunalinių atliekų tvarkymo regionus įeinančios

savivaldybės yra kartu įsteigusius juridinius asmenis – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.

28 grafikas. Viešosios paslaugos, kurių teikimas planuojamas ir organizuojamas regionų lygiu, skaičius

Šaltinis: Regionų plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

DARBO RODIKLIS

VVPD 3.5.2. Darbas. Regionų valdymo ir savivaldos tobulinimas, diegiant atvirumo visuomenei ir

partnerystės principus, priimant sprendimus

Darbo rodiklis Planinės / pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.5.2._R-02-01-01-08

Gyventojų, dalyvavusių sprendžiant

viešuosius vietos reikalus per vienerius

metus, dalis, proc.

ND 28

29

30 32 33

28

Atsižvelgiant į sociologiniams tyrimams leistinas statistines paklaidas (konkrečiai šio tyrimo rezultatams buvo

taikyta ne didesnė kaip 2,2 proc. paklaida), galime teigti, kad vertinimo kriterijaus siektina reikšmė buvo pasiekta,

nes jos skirtumas nuo fakto tėra tik 1 proc.

Siekdama 2018 m. rodiklio reikšmės pasiekimo, Vidaus reikalų ministerija šiais metais organizuos gerųjų

savivaldybių konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties pavyzdžių įvertinimą, kuris leis

savivaldybėms įvertinti gerąją kitų savivaldybių konsultavimosi su gyventojais patirtį ir, kaip tikimasi, stengsis

imtis priemonių, kad didėtų gyventojų dalyvavimas viešųjų reikalų sprendime.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 1 2 4 5

Faktas 1

0123456

67

29 grafikas. Gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus per vienerius metus, dalis,

proc.


DARBO RODIKLIS

RPD 3.5.2. Darbas. Regionų valdymo ir savivaldos tobulinimas, diegiant atvirumo visuomenei ir

partnerystės principus, priimant sprendimus.

Darbo rodiklis Planinės / pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

3.5.2._R-03-03-01-01

Regionų plėtros tarybose balso teisę turinčių

socialinių ir ekonominių partnerių dalis,

proc.

ND ND

33 33 33

7

Parengta socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlytų atstovų skyrimo į regionų plėtros tarybas ir atšaukimo

tvarka, kuri leis socialiniams ir ekonominiams partneriams aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant

regioninę politiką.

30 grafikas. Regionų plėtros tarybose balso teisę turinčių socialinių ir ekonominių partnerių dalis, proc.

Šaltinis: Regionų plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

KETVIRTASIS PRIORITETAS

„DARNI IR KONKURENCINGA EKONOMIKOS PLĖTRA“

4.2. Kryptis: VERSLO SĄLYGŲ IR INVESTICINĖS APLINKOS GERINIMAS, VARTOTOJŲ TEISIŲ

APSAUGOS STIPRINIMAS

4.2.8. Darbas. Talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje sistemos sukūrimas s


4.2.8.3. Imigracijos modelio, skirto aukštos

kvalifikacijos specialistams ir jų šeimoms pritraukti,

gerinimas:

II ketv. VSMPD

(ŪM)

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 29 30 32 33

Faktas 28 28

26

28

30

32

34

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 33 33 33

Faktas 7

0

10

20

30

40

68

• 4.2.8.3.1. nustatyti palankesnes imigracijos

taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams

(vadovams, specialistams, aukštąjį išsilavinimą

turintiems stažuotojams), kurie laikinai

perkeliami dirbti iš trečiosiose šalyse įsisteigusių

įmonių į Lietuvoje įsteigtus tokių įmonių filialus

ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias

įmones.

IV ketv. VSMPD,

MD

Parengtos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos (priimtos Seimo 2017 metais

gegužės 25 d.), kuriomis nustatytos palankesnės imigracijos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurie

perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialių žinių turintys specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą

turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes, filialus ar tai pačiai įmonių grupei

priklausančias įmones Lietuvoje – sudarytos sąlygos tarptautinėms įmonėms reaguoti į kvalifikuoto personalo

poreikį įmonių atstovybėse, filialuose ar tai pačiai grupei priklausančiose įmonėse ir palengvinti reikalingų įgūdžių

perkėlimą.

PENKTASIS PRIORITETAS

„SAUGI VALSTYBĖ“

5.2. Kryptis: KIBERNETINIO IR ENERGETINIO SAUGUMO STIPRINIMAS

5.2.1. Darbas. Kibernetinių incidentų prevencija ir valdymo sistemos tobulinimas


5.2.1.1.Ypatingos svarbos informacinės

infrastruktūros sąrašo parengimas.

II ketv.

EVSPS

(VRM) Įvykdyta

Įgyvendinant Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2016 metų nutarimu Nr. 742 buvo parengtas ir 2017 metų LRV nutarimu Nr. 177-2 (RN) patvirtintas ypatingos

svarbos informacinės infrastruktūros sąrašas, kuris, kartu su kitomis priemomnėmis, prisideda prie Lietuvos

kibernetinio saugumo užtikrinimo

Nuo 2018 metų sausio 1 d. įsigaliojo Kibernetinio saugumo ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įsatymų

pakeitimai ir elektroninės informacijos saugos ir kibenrnetinio saugumo politikos formavimas konsoliduotas

Krašto apsaugos ministerijoje.

5.3. Kryptis: PILIETIŠKUMO UGDYMAS, PILIETINIŲ GALIŲ BEI ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS

STIPRINIMAS

5.3.3. Darbas. Lietuvybės užsienyje ir užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimas


5.3.3.5. Internetinės erdvės „Globali Lietuva“, kurioje

užsienio lietuviai vienoje vietoje rastų jiems aktualią

informaciją (diasporos žemėlapis, užsienio lietuvių

organizacijų kontaktai, veikla, lituanistinės

mokyklos, projektų konkursai, Lietuvos pristatymai,

kt.), sukūrimas:

IV ketv.

VVPD,

KKSD,

ŽIPD,

VTD,

VSMPD

(URM

.3.3.5.1. užtikrinti Migracijos informacijos centro,

skirto teikti informaciją visais su grįžimu į Lietuvą ir

gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais,

funkcionalumą ir plėtrą

IV ketv. IV ketv. VSMPD

(URM)

Siekdami užtikrinti tolesnę 2015 metais įsteigto Migracijos informacijos centro veiklą, 2017 metais sausio 5 d.

Vidaus reikalų ministerija ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras pasirašė sutartį dėl Migracijos

informacijos centro, skirto informacijai ir konsulinei pagalbai visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje

susijusiais klausimais teikti, funkcionavimo užtikrinimo. 2017 metais Migracijos informacijos centro veiklai

užtikrinti skirta 70 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad norintys grįžti į Lietuvos Respubliką visą informaciją vieno

langelio principu gauna Migracijos informacijos centre „Renkuosi Lietuvą“, kuris iš esmės yra pagrindiniai

69

informacijos vartai nukreipiant, informuojant ir konsultuojant grįžusius ar atvykusius į Lietuvą asmenis.

Atkreiptinas dėmesys, kad 5.3.3.5. veiksmas bus įgyvendintas 2018 metų IV ketv.

5.4. Kryptis: VIEŠOJO SAUGUMO STIPRINIMAS IR BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOS

MODERNIZAVIMAS

KRYPTIES RODIKLIS

VSMP

BD 5.4. Kryptis. Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

5.4._E-01-0122

Viešojo saugumo suvokimo indeksas balais

6,8 7,0 7,0 7,1

7,0

Kriterijus „Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balais“ apima tris dedamąsias: gyventojų saugumo jausmo

suvokimą, rizikos tapti nusikaltimo auka ir kriminogeninės situacijos vertinimą. Kriterijaus 2017 metais pasiekta

reikšmė viršijo planuotą. Įtakos tam galėjo turėti policijoje įdiegtas naujas viešosios ir kriminalinės policijos veiklos

modelis, kuris leido padidinti gatvėje dirbančių policijos pareigūnų bei ekipažų skaičių ir policijai greičiau reaguoti į

iškvietimus. Policija tapo „matomesnė“. Vidutinis reaguojančių į įvykius policijos pajėgų skaičius padidėjo daugiau

kaip 50 proc. 2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų

pabaigoje – apie 350 ekipažų. Nors A kategorijos įvykių kiekvienais metais daugėja, t. y. policija susiduria su iššūkiu

į daugiau įvykiu sureaguoti greičiau, vidutinis reagavimo laikas minutėmis į šios kategorijos įvykius sutrumpėjo, ypač

lyginant su 2015 metais, policijos reagavimo laikas į visų kategorijų įvykius: Pagal A tipo įvykių kategorijas

reagavimo laikas 2017 metais sutrumpėjo iki 7 min. 9 sek. (atitinkamai 2016 metais – 7 min. 39 sek., 2015 metais –

9 min. 15 sek.). Gerėjo ir reagavimas į kitų kategorijų iškvietimus:

- į B kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkamai:

2017 metais – 11 min. 16 sek., 2016 metais – 12 min. 28 sek., 2015 metais – 13 min 30 sek.

- į C kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkama:

2017 metais – 26 min. 17 sek., 2016 metais – 35 min. 4 sek., 2015 metais – 43 min 41 sek

Paminėtina ir tai, kad 2017 metais, lyginant su 2016 metais, užregistruotų nusikalstamų veikų viešosiose vietose

skaičius sumažėjo 11 proc., iš jų gatvėse – 13 proc.

31 grafikas. Viešojo saugumo suvokimo indeksas balais


5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas


5.4.1.1. Vidaus tarnybos pareigūnų nuoseklus

kasmetinis darbo užmokesčio didinimas: III ketv.

ŽIPD

(VRM)

• 5.4.1.1.1. parengti Vidaus tarnybos statuto

pakeitimo projektą.

III ketv. ŽIPD

Įvykdyta

Parengtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas, kuris suderintas su

22 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 6,8 7 7 7,1

Faktas 7

6,66,76,86,9

77,17,2

70

suinteresuotomis institucijomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir 2018 metais sausio 19 d. registruotas LR

Seime (reg. Nr. XIIIP-1609).

Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį nuosekliai kasmet didinti vidaus

tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokestį, didinti vidaus tarnybos sistemos patrauklumą ir skatinti pareigūnus

siekti aukštesnių pareigų; sudaryti galimybes vidaus reikalų statutinėms įstaigoms kaip įmanoma efektyviau

vykdyti joms pavestus uždavinius ir nustatytas funkcijas.

Projekto tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose

tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, paliekant kai

kuriuos skirtingoms statutinių įstaigų sistemoms būdingus ypatumus, sukurti teisines prielaidas palaipsniui didinti

pareigūnų darbo užmokestį.

5.4.1.2. Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo

standartų nustatymas:

III ketv.

VSMPD

(VRM) Įvykdyta

• 5.4.1.2.1. policijos pareigūnų aprūpinimo

standartų nustatymas;

III ketv. PD

Įvykdyta

• 5.4.1.2.2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos

pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas;

II ketv. VSAT

Įvykdyta

• 5.4.1.2.3. ugniagesių-gelbėtojų aprūpinimo

standartų nustatymas;

III ketv. PAGD

Įvykdyta

• 5.4.1.2.4. Vadovybės apsaugos departamento


IV ketv. VAD

Įvykdyta

• 5.4.1.2.5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos


IV ketv. FNTT

Įvykdyta

• 5.4.1.2.6. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų

aprūpinimo standartų nustatymas.

IV ketv. VST

Įvykdyta

2017 metais patvirtinti: Policijos pareigūnų, reaguojančio į įvykius, aprūpinimo standartas,

Bendruomenės pareigūno aprūpinimo standartas, Reagavimo, konvojavimo ir eksperto automobilio

techninės specifikacijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos pareigūnų ir kursantų aprūpinimo standartas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų darbo vietos aprūpinimo standartas, Viešojo

saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos padalinių ir pareigūnų aprūpinimo standartas ir

Pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos pareigūnų ir struktūrinių padalinių aprūpinimo standartas.

Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas sudarė prielaidas nustatyti aiškius

aprūpinimo poreikius ir prioritetus bei planingai vykdyti ginkluotės ir specialiųjų priemonių (įrangos),

tarnybinės uniformos, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonių įsigijimo procedūras,

siekiant iki 2020 metų pareigūnus pagal nustatytus standartus aprūpinti 100 proc.

DARBO RODIKLIAI


Darbo rodikliai

2016 m.

reikšmė eurais

(atskaičius

mokesčius)

2017 m.

pasiekta

reikšmė


Vykdo 2018 m. 2019 m. 2020 m.

5.4.1._R-02-01-01-0923

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo

užmokesčio padidinimas, palyginti su

2016 metais, proc.24

732

8

15,7 21,2 iki 30 ŽIPD

12

• policijos pareigūnų

PD SVP rodiklis P-01-08-01-01-03 781

10 15 20 iki 30 PD

13

• pasieniečių

5.4.1._P-01-06-01-03-01 662

12 18 20 iki 30 VSAT

12

656 7 15 20 iki 30 PAGD25

23 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 24 Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarime

šio rodiklio siektina reikšmė nustatyta tik 2020 metams 25 PAGD – Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

71

• ugniagesių-gelbėtojų

5.4.1._R-01-05-01-03 12

• vadovybės apsaugos pareigūnų

5.4.1._P-01-02-01-02-03 885

7 24 26 iki 30 VAD26

20

• finansinių nusikaltimų tyrimo

pareigūnų

5.4.1._P-01-09-01-01-08

984 5,6

21 23 iki 30 FNTT 11

• Viešojo saugumo tarnybos

pareigūnų

5.4.1._P-01-04-01-01-01

705 7,6

11 21 iki 30 VST 8

Rodiklis pasiektas. VSAT nuo 2017 metų sausio 1 d. žemiausiai ir vidurinei grandžiai padidėjo priedų už laipsnius

koeficientai (faktiškai 1 pareigūnui papildomai priskaičiuoti 65 eurai). Buvo atlikti pareigūnų metiniai tarnybinės

veiklos vertinimai. Po vertinimų 1887 pareigūnams padidėjo darbo užmokestis: 1434 pareigūnams padidinti

pareiginės algos koeficientai, 453 pareigūnai perkelti į aukštesnes pareigas. Dėl aukštesnių koeficientų vidutiniškai

1 pareigūnui darbo užmokestis padidėjo apie 46 eurus, dėl aukštesnių pareigų vidutiniškai darbo užmokestis

padidėjo apie 48 eurus (faktiškai didėjo – nuo 26 iki 90 eurų).

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atkreipia dėmesį, kad pareigūnų darbo

užmokesčio padidėjimą lėmė didesnės darbų apimtys, nes mažėjo užimtų pareigybių skaičius. Taip pat didėjo

pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai, kurie buvo pakelti atlikus pareigūnų tarnybinės

veiklos vertinimus.

Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Siekiant nuosekliai įgyvendinti Vyriausybės priemonių plane numatytą priemonę

didinti pareigūnų darbo užmokestį 2017-2020 metais, esant vidinių rezervų galimybei, padidinta daugiau nei

planuota.

Per 2017 metus 513 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“ ir jiems

buvo nustatyta didesnė pareiginė alga pagal jų pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Vieno pareigūno

vidutinis darbo užmokestis 2017 metais, lyginant su 2016 metais, padidėjo vidutiniškai 55 Eur.

32 grafikas. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 metais, proc.


DARBO RODIKLIS

ŽIPD

BD 5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas

Darbo rodiklis Siektinos / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

5.4.1._R-02-01-01-1027

Pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas,

balais

(startinė reikšmė – policijos pareigūnų

pasitenkinimo darbu rodiklis, 2016 metų

reikšmė – 4,6)

- -

4,7

5,4 5,5 5,528

5,4

26 VAD – Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 27 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 28 2020 m. siektina ir 2018–2019 metų tarpinės rodiklio reikšmės strateginiame veiklos plane nustatytos didesnės nei

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatyta rodiklio siektina reikšmė (5,0)

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 8 15,7 21,2 30

Faktas 12

5

15

25

35

72

Tai naujas rodiklis, kurio reikšmė pirmą kartą buvo nustatyta 2017 metais atliekant visų VRM pavaldžių statutinių

įstaigų (policijos, PAGD, VSAT, FNTT, VST ir VAD) pareigūnų apklausą.

2016 metais buvo atliekama tik policijos pareigūnų apklausa. Pasitenkinimo darbu rodiklis policijoje buvo mažas

(4,6) dėl tuo metu vykusios policijos reformos ir išaugusio pareigūnų nerimo dėl galimų neigiamų reformos

padarinių.

33 grafikas. Pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas, balais

Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos apklausos duomenys

DARBO RODIKLIAI


Darbo rodiklis (-iai)

2017 m.

pasiekta

reikšmė


Vykdo 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Vidaus tarnybos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, proc. VSMPD

o policijos pareigūnai

PD SVP P-01-08-01-01-05 29

Startinė 2016 metų reikšmė 47

50 67 83 100 PD

50

o pasieniečiai

5.4.1._P-01-06-01-03-0530


66 65 80 100 VSAT

58

o ugniagesiai gelbėtojai

5.4.1._R-01-05-01-0431


72 75 90 100 PAGD

72

o vadovybės apsaugos pareigūnai

5.4.1._P-01-02-01-02-02

70 80 90 100 VAD

70

o finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnai

5.4.1._P-01-09-01-01-08

50 70 90 100 FNTT

50

o Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai

5.4.1.P-01-04-01-02-02

31,3 50 75 100 VST

35

2017 metais visoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms papildomai skirta 31 mln. eurų. Tai leido ne tik padidinti

pareigūnų darbo užmokestį, bet ir pagerinti jų aprūpinimą. 2017 metais, palyginti su 2016 metais, pareigūnų

aprūpinimas reikiama ginkluote ir specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių

technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis pagerėjo: policijos pareigūnų – nuo 47 iki 50 proc., pasieniečių –

nuo 54 iki 58 proc., ugniagesių gelbėtojų – nuo 70 iki 72 proc. Planuota rodiklio 2017 metų reikšmė nebuvo

pasiekta tik Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie VRM, nes nebuvo gautas papildomas finansavimas,

tenkinantis visą poreikį.

5.4.2. Darbas. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant skubią pagalbą

gyventojams užtikrinimas


29 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 30 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 31 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 4,7 5,4 5,5 5,5

Faktas 5,4

4

4,5

5

5,5

6

73

5.4.1.4. Gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir

savanorystės viešojo saugumo srityje veiksmingų

skatinimo būdų ir formų diegimas: IV ketv.

VSMPD,

PD,

PAGD,

VSAT (VRM)

• 5.4.1.4.1. Nuolat kelti bendruomenės pareigūnų

kvalifikaciją dėl visuomenės iniciatyvumo, kuriant

saugią gyvenamąją aplinką, skatinimo; III ketv. PD

• 5.4.1.4.2. Skatinant saugios kaimynystės grupių

veiklą, organizuoti veiksmingiausio saugios

kaimynystės projekto konkursą „Veikliausia

saugios kaimynystės grupė 2017“, parengti

teminius naujienlaiškius, skirtus saugios

kaimynystės grupių lyderiams;

II ketv. PD

• 5.4.1.4.3. Plėtoti policijos rėmėjų ir jaunųjų

policijos rėmėjų veiklą; II ketv. PD

• 5.4.1.4.4. Rengti ir įgyvendinti nusikalstamų veikų

ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektus; II-IV

ketv. II ketv. PD

Organizuota viešoji konsultacija, kurios metu identifikuotos priemonės, galinčios paskatinti gyventojus labiau

įsitraukti į savanorystę viešojo saugumo srityje. Viešosios konsultacijos rezultatais remiamasi planuojant ir

rengiant teisės aktų pakeitimus ir priimant kitus reikalingus sprendimus, skirtus galimam savanorystės potencialui

viešojo saugumo srityje panaudoti.

Pagrindinės savanorystės policijoje sritys apėmė tris segmentus: saugios kaimynystės iniciatyvas, policijos rėmėjus

ir jaunuosius policijos rėmėjus. 2017 metais su policija bendradarbiavo 2252 saugios kaimynystės grupėmis,

savanorišką veiklą vykdė 1478 policijos rėmėjai. Vieno policijos rėmėjo vidutiniškai išdirbtų valandų skaičius

2016–2017 metais laikotarpiu gerokai išaugo, Per 2017 metus išdirbta – 49,9 val.

Skatinant bendruomenių aktyvumą ir savanorystę viešojo saugumo srityje 2017 metais finansuoti ir įgyvendinti 47

prevenciniai projektai pagal tris prevencinės veiklos sritis: policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veiklos

skatinimas, saugios kaimynystės veiklų skatinimas ir nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos

projektai.

Siekdamas suaktyvinti savanorišką veiklą, PAGD prie VRM išnagrinėjo teisinę bazę ir priėmė sprendimą

savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas pavesti ir valstybės įstaigoms –apskričių priešgaisrinėms

gelbėjimo valdyboms: nuo 2017 m. gruodžio 1 d. atitinkamai pakeisti šių valdybų nuostatai (https://e-

tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=10b06f60d0f611e7910a89ac20768b0f&lang=lt), o valdybų vadovams

skirtos užduotys pateikti vertinimus, kaip savanorystę būtų galima vystyti toliau. Iki šiol savanorių ugniagesių

veiklos organizatoriaus funkcijas vykdė tik savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.

PAGD prie VRM pradėjo veikti telefono numeris, kuriuo paskambinęs asmuo, norintis tapti savanoriu ugniagesiu,

gali gauti visą jį dominančią informaciją (paskelbtas PAGD prie VRM interneto svetainėje

http://www.vpgt.lt/go.php/lit/IMG/1198/45 ir parengtame prevenciniame leidinyje „Kūrenkime saugiai“).

5.4.2.1. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos

tarnybų sąveikos mechanizmo nustatymas I ketv.

VSMPD,

PAGD

(VRM)

• 5.4.2.1.1. Atlikti išplėstinio poveikio vertinimą,

pateikiant Bendrojo pagalbos centro (toliau –

BPC) ir pagalbos tarnybų bendradarbiavimo

alternatyvas ir pasiūlymus dėl sprendimų;

IV ketv.

PAGD

Strateginių projektų portfelio komisija patvirtino projektą „Centralizuotas skambučių skubios pagalbos numeriu

112 administravimas BPC ir autonominis pagalbos tarnybų pajėgų operatyvus valdymas“.

5.4.2.5. Ugniagesių gelbėtojų komandų tinklo

išplėtimas ir budinčių policijos ir greitosios

medicinos pagalbos ekipažų skaičiaus

padidinimas:

II ketv.

VSMPD, PD,

PAGD (VRM)

• 5.4.2.5.2.Įgyvendinti priskirtą teritoriją

prižiūrinčių padalinių veiklos organizavimo

pakeitimus visuose apskričių VPK. IVketv. PD

Policijos įstaigose pradėjus veiklą organizuoti pagal naują viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelį,

74

daugiau kaip 50 proc. padidėjo vidutinis reaguojančių į įvykius pajėgų skaičius: 2016 metų pradžioje Lietuvoje

vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų pabaigoje – apie 350 ekipažų.

75

DARBO RODIKLIS

VSMPD

PAGD

5.4.2. Darbas. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant

skubią pagalbą gyventojams užtikrinimas


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

5.4.2._R-01-05-01-0632

Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos

telefono numeriu 112 skambučių dalis iš

bendro registruotų skambučių skaičiaus, kai

skambinimo laikas viršija 10 sekundžių,

proc.

- -

2,2

1,4 1,6 1,6

1,4

Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Gana sėkmingai ir netikėtai lyginant su 2015-2016 metais vykdyta naujų

darbuotojų paieška, kai naujų darbuotojų buvo priimta (42 asmenys) daugiau nei atleista (28 paliko BPC). Taip

pat reikšmingos įtakos teigiamam rodiklio poslinkiui turėjo bendras skambučių skaičiaus sumažėjimas 15 proc.

lyginant su 2016 metais. Be to, buvo įvesta ir pagal BPC finansines galimybes periodiškai taikyta operatorių

finansinio skatinimo sistema.

34 grafikas. Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro

registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, proc.


DARBO RODIKLIS

VSMPD

PAGD

5.4.2. Darbas. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant

skubią pagalbą gyventojams užtikrinimas


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

5.4.2._R-01-05-01-06

Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos

bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne

ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, procentais

- -

78

83 84 84

82

Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Dėl teigiamo darbuotojų kaitos pokyčio ir sumažėjusio netikslinių, trukdančių

skambučių srauto, rodiklis pagerėjo 6 proc. lyginant su 2016 metais.


2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 2,2 1,4 1,6 1,6

Faktas 1,4

1,2

1,4

1,6

1,8

2

2,2

2,4

76

35 grafikas. Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau

kaip per 8 sekundes, dalis, proc.


5.4.3. Darbas. ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių įdiegimas Lietuvos

dalies ES išorės sienai kontroliuoti


5.4.3.1. Apsauginių tvorų prie ES išorės sienos

(Lietuvos dalies) įrengimas: IV ketv.

VSMPD,

VSAT

(VRM)

• 5.4.3.1.1. įrengti apsauginę tvorą 45 km.

sausumos ruože prie valstybės sienos su Rusijos

Federacija.

IV ketv.

Įvykdyta

VSAT

Įrengta apsauginė segmentinė tvora, apie 45 km, Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų, Rociškių, Vištyčio užkardų

saugomuose valstybės sienos ruožuose su Rusijos Federacija.

5.4.3.2. Sienos stebėjimo sistemų prie ES išorės

sienos (Lietuvos dalies) įrengimas, jų

integralumo ir funkcionalumo užtikrinimas:

IV ketv.

VSMPD,

VSAT

(VRM)

• 5.4.3.2.1. diegti detekcinę įrangą su vaizdo

stebėjimu ir inžinerine infrastruktūra Varėnos

rinktinės Purvėnų, Druskininkų, Tribonių

užkardų, Ignalinos rinktinės Švenčionių,

Pavoverės užkardų, Pagėgių rinktinės Rociškių

užkardos ruožuose.

IV ketv.

Įvykdyta

VSAT

Per 2017 m. įdiegtos sienos stebėjimo sistemos: Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos 35,61 km., Tribonių

užkardos 40,93 km., Druskininkų užkardos 19,51 km ilgio ruožuose; Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardos

44,26 km., Pavoverės užkardos 40,13 km ilgio ruožuose ir Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos 22 km ilgio ruože.

5.4.3.8. Turimų orlaivių parko bei įrangos

optimizavimas ir atnaujinimas: II ketv.

VSMPD,

VSAT

(VRM)

• 5.4.3.8.1. vykdyti procedūras dėl lėktuvo Cesna

172RG, pripažinto nereikalingu sienos

apsaugai, atsisakymo.

IV ketv.

Įvykdyta

VSAT

Lėktuvas Cesna 172RG pripažintas nereikalingu sienos apsaugas funkcijai vykdyti, vykdomos jo (lėktuvo)

perdavimo procedūros Lietuvos kariuomenei (parengti dokumentai lėktuvo Cesna 172RG perdavimui Lietuvos

kariuomenei, derinamas perdavimo laikas).

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 78 83 84 84

Faktas 82

76

78

80

82

84

86

77

DARBO RODIKLIS

VSMPD

VSAT

5.4.3. Darbas. ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių

įdiegimas Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

5.4.2._R-01-05-01-0633

ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos

taikant modernias sienos stebėjimo

technologijas, dalis, procentais

- 33 48

53 55,6 100

49,3

Ypatingas dėmesys buvos skiriamas modernių sienos stebėjimo technologijų prie ES išorės sienos (Lietuvos

dalies) įrengimui, jų integralumo ir funkcionalumo užtikrinimui. 2017 metais iš Vidaus saugumo fondo (VSF)

2014−2020 programos lėšų įdiegtos sienos stebėjimo sistemos prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika

(VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų, Purvėnų, Tribonių ir Ignalinos rinktinės Švenčionių ir Pavoverės užkardų

ruožuose), iš valstybės biudžeto lėšų - prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Pagėgių rinktinės Rociškių

užkardos ruože).

36 grafikas. ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos taikant modernias sienos stebėjimo

technologijas, dalis, proc.

. Šaltinis: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos


5.4.4. Darbas. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimas.


5.4.4.7. Gyventojų perspėjimo ir informavimo

sistemos išplėtimo į 4G (LTE) tinklus užbaigimas

ir perspėjimo sirenomis sistemos Astravo

atominės elektrinės galimo poveikio zonoje

įdiegimas:

III ketv.

VSMPD;

PAGD

(VRM)

• 5.4.4.7.1. užbaigti Gyventojų perspėjimo ir

informavimo sistemos išplėtimą į 4G (LTE)

tinklus;

II ketv. PAGD

Įvykdyta

Atlikti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos išplėtimo į 4G tinklus darbai visuose mobiliojo ryšio

operatorių tinkluose.

2017 metais gruodžio 7 d. paskelbtas atviras konkursas ,,Techninių reikalavimų parengimas perspėjimo sirenomis

sistemos modernizavimui ir plėtrai“. 2017 metais gruodžio 18 d. viešojo pirkimo komisijos sprendimu pirkimo

procedūros nutrauktos, pirkimo sąlygos gražintos pirkimo iniciatoriui tobulinimui. Veikla bus vykdoma 2018

metais.


2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 33 48 53 55,6 100

Faktas 49,3

30

50

70

90

110

78

DARBO RODIKLIS

VSMPD

PAGD

5.4.4. Darbas. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos

sukūrimas


2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

5.4.4._R-01-05-01-0634

Įdiegtų gyventojų perspėjimo sirenų,

reikalingų Astravo atominės elektrinės

poveikio zonoje, dalis, proc.

- - 0

6 18 100

0

37 grafikas. Įdiegtų gyventojų perspėjimo sirenų, reikalingų Astravo atominės elektrinės poveikio

zonoje, dalis, proc.

. Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas


2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Planas 0 6 18 100

Faktas 0

020406080

100120

Documents

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS … · migracija, viešasis valdymas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, valstybės informacinių išteklių sauga (iki 2018 m