LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS PANEVĖŽIO RAJONUI/ 2015/02

Pažįstu kiekvieną Panevėžio rajono kampelį

Interviu su vienu sėkmingiausiai dirbančiu meru Lietuvoje, ilgamečiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio rajono skyriaus pirminin-ku, kandidatu naujai kadencijai į Panevėžio ra-jono merus Povilu Žaguniu

- Esate ilgametis Panevėžio rajono meras, Vals-tiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio rajono sky-riaus pirmininkas. Atskleiskite rinkėjų ir Partijos bičiulių pasitikėjimo Jumis paslaptį?

- Save vertinti visada yra sunku ir labai atsakinga. Lengviau būtų paklausti pačių Panevėžio rajono žmonių, kodėl jie jau gana ilgą laiką mero ir Partijos skyriaus pirmininko pareigose pasitiki manimi, re-mia mano sumanymus, planus, veiklą.

Lietuvos Kultūros mecenato ženklas, „Geriausio vaikų draugo“ vardas ir Santarvės fondo aukso medalis atiteko Ramūnui Karbauskiui

7 psl. 2 psl.

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMuose balsuokite už lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą Sąrašo Nr. 13

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai į Panevėžio rajono tarybą

3-6 psl.

2 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Bet pasitikėjimo, matyt, sulaukiau todėl, kad pir-miausia man yra svarbus kiekvienas rajone gyvenan-tis žmogus - nežiūrint amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties - jo lūkesčiai, troškimai, sunkumai, proble-mos.

Stengiuosi būti lengvai žmonėms prieinamu meru, juk aš esu išrinktas rajono žmonėms tarnauti, jiems atstovauti, o ne atvirkščiai. Į visus planuojamus darbus, kokios krypties jie bebūtų, jeigu tai netrukdo procesui, stengiuosi įtraukti kuo daugiau žmonių.

Visada remiuosi komandiniu darbu. Juk be šalia die-na iš dienos esančių bendraminčių sunku būtų visus darbus nudirbti. Manau, kad mes, valstiečiai ir žalieji, dabar rajone turime labai gerą komandą, su ja galime imtis įgyvendinti bet kokio sudėtingumo projektus.

– Kas lėmė, kad ryžotės kandidatuoti dar vienai kadencijai?

– Pirmiausia, vėl kelti savo kandidatūrą į merus lėmė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rajono skyriaus pasitikė-jimas. Skyriaus susirinkime dauguma mano partiečių bičiulių prašė manęs vėl kandidatuoti, nes, jų many-mu, geresnio kandidato į merus Partijos skyrius šiuo metu neturi. Taigi, negalėjau apvilti savo partiečių, ap-sisprendžiau vėl dalyvauti rinkimuose.

Panevėžio rajono meru dirbu vienuoliktus metus: per tą laiką gyventojai, politikos bendražygiai ir opo-nentai turėjo puikių galimybių įvertinti mano indėlį į rajono plėtrą. Užteko laiko ir man pažinti kiekvieną rajono kampelį, jo žmones, žinoti ūkines, socialines ar kultūrines problemas, įgusti parinkti teisingą jų spren-dimo būdą.

Gera finansinė savivaldybės padėtis, patogiai išplė-totas švietimo, kultūros, gydymo įstaigų tinklas, gerė-janti infrastruktūra, ryškių pokyčių davęs racionalus europinės paramos lėšų panaudojimas, tikiuosi, su-teikia man teisę vėl kviesti Panevėžio rajono žmones suremti pečius ir tęsti pradėtus darbus.

Darbų rajone dar daug ir netrukus prasidėsiančios, ir būsimosios kadencijos politikams. Jausdamas di-džiulę atsakomybę už jau padarytus ir ateities darbus, šiandien esu kandidatas į Panevėžio rajono merus.

Esu realistas ir visada sakau, kad gyvenimas yra norų ir galimybių balansas, todėl nežadu to, ko negalėsiu įvykdyti. Į Panevėžio rajono ateitį žvelgiu optimistiš-kai: apgalvotas biudžeto lėšų paskirstymas, sąlygų verslui plėtoti gerinimas, optimalus švietimo ir kul-tūros įstaigų tinklas, racionalus europinės paramos lėšų panaudojimas jau davė apčiuopiamų rezultatų, kuriuos apžvelgdami galime pasidžiaugti, kad gyve-nimas Panevėžio rajone gerėja.

–Kaip vertinate, kad šiais metais merai bus renka-

mi tiesiogiai?

– Vos pradėjęs dirbti meru rajono žmonėms sakiau, kad jausčiausi gerokai tvirčiau, jei Panevėžio rajono vadovu būčiau išrinktas tiesiogiai. Džiaugiuosi, kad per šiuos rinkimus rajono žmonės turi galimybę pasirinkti tą, kuris patenkins jų lūkesčius ir kurio rinkėjai galės drą-siai paprašyti atsiskaityti už nuveiktus darbus.

Manau, kad tiesioginiai merų rinkimai – tvirtas žings-nis link stipresnės demokratijos. Išrinktas naujasis me-ras dabar taps tiesiogiai atsakingas ir atskaitingas rinkė-jams. Tačiau įtvirtinant tiesioginius rinkimus, priimant Seime įstatymus ne viskas buvo padaryta iki galo.

Meras negaus nei daugiau funkcijų, nei atsakomybės, kas įstatymais jau yra įteisinta daugelyje Europos vals-tybių. Meras ir toliau lieka tarybos pirmininku, galioja ta pati kolektyvinė atsakomybė už priimtus sprendimus, kokia buvo anksčiau, administracijos direktoriaus funk-cijos taip pat lieka nepakitusios.

Meras privalės pasirašyti ir vykdyti tokius sprendimus, kokius priims taryba. Aišku, jeigu meras atstovaus tary-boje daugumą, ko po rinkimų tikimės Panevėžio rajo-no taryboje, tai jokių nesusipratimų tęsiant rinkėjams duotus pažadus nebus... Žodžiu, įstatymus dar reikia tobulinti, kad merui būtų suteikta daugiau galių.

– Sėkmingam mero darbui reikalinga ir patikima, kompetentinga komanda. Kur yra jūsų komandos stiprybė?

– Jau minėjau pokalbio pradžioje, kad į visus darbus, tęstinius ir naujus projektus stengiuosi įtraukti kuo daugiau komandos narių. Turėjau laiko ne vienerius vadovavimo metus stebėti, įvertinti ir į komandą įtraukti kompetentingus ir patikimus žmones, savo srities žinovus.

Dabar rajone visose grandyse darbuojasi savo srities specialistai, aktyvus ir išradingas yra tiek administraci-nis, tiek kultūrinis bendruomeninis krašto gyvenimas, todėl Panevėžio rajonas šiuo metu yra vienas pirmau-jančių Lietuvoje.

Aišku, reikalingas ir nuolatinis atsinaujinimas. Nuolat kalbiname naujus žmones, kurie sėkmingai galėtų įsilieti į mūsų komandą. Tą parodo ir dabartinis mūsų kandidatų į Panevėžio rajono tarybą sąrašas, kuriame rinkėjas ras daug naujų pavardžių, daugiau ar mažiau žinomų rajone, tad pasirinkimas renkant ir reitinguo-jant tikrai bus didelis.

– Ačiū už pokalbį. Linkiu laimėti rinkimus ir toliau vėl sėkmingai vadovauti Panevėžio rajonui.

Kalbėjosi Algirdas Bartkus

Pradžia 1 psl.

Pažįstu kiekvieną Panevėžio rajono kampelį

Panevėžio rajono meras ir kandidatas Povilas Žagunis su savo krašto žmonėmis.

1. Kadangi mūsų rajono Taryba susideda iš 25 narių ir bet koks sprendimas priimamas, kai jam pritaria ne mažiau kaip pusė Tarybos narių, ma-nau, kad ne visai korektiška būtų kiekvienam iš mūsų sakyti, kad aš padariau tą ar tą, nors rajone padaryta be galo daug. Man tikrai labai svarbios kiekvieno rajono kampelio, kiekvieno žmogaus problemos, tačiau Jotainių kaimo ir visos Vadoklių seniūnijos- vis tik arčiausiai. Todėl šiandien man ti-krai smagu, kad man esant dar pirmos kadencijos Tarybos nare buvo išasfaltuotas kelias nuo Velžio iki Klebonų ir jau eilę metų galime pasiekti seniū-nijos centrą asfaltu. Išasfaltuotos Jotainių kaimo Paupio, Lauko, Naujoji, Janionių gatvės, atnaujin-ta žvyro danga Griniūnų gatvėje, taisomi keliukai į vienkiemius. Daug pastangų įdėjau, kad būtų su-remontuoti Jotainių kultūros namai.

Kol dirbo statybininkai, pati vos ne kasdien eida-vau žiūrėti, kaip vyksta darbai. Teko tarpininkauti sprendžiant bendruomenės problemas, rūpinan-tis mokyklos remontu .Visada kovojau, kad kuo ilgiau išsilaikytų Vadoklių vidurinė mokykla. Ne be mano pagalbos atėjo į mūsų kaimą ir maisto banko parama. Kasdieninių klausimų dažnai tenka spręsti daug ir įvairių.

Tęsinys 8 psl.

KLAUSIMAI KANDIDATAMS1. Ne pirmą kadenciją esate Panevėžio savivaldybės Tarybos narys. Kokius

konkrečius darbus per tą laiką nuveikėte Panevėžio rajono žmonėms? 2. Vėl kandidatuojate į Panevėžio rajono Tarybą. Jeigu rinkėjai pasitikės, ką

planuojate nuveikti per kitus 4 metus vietos savivaldoje?3. Kuo Panevėžio rajonas svarbus Lietuvai?

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio rajono Tarybos

narys Petras Nevulis:

1. Nuo 2000 metų, kai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tuo metu Partijos pavadinime dar nebuvo žaliųjų vardo, laimėjo rinkimus Panevėžio rajone ir su ko-alicijos partneriais pradėjo valdyti rajoną, prasidėjo visos pertvarkos. Prie rajono vairo stojo ūkiškai mąs-tantys ir veikiantys žmonės.

Aš valstiečių sąraše į Panevėžio rajono Tarybą bu-vau išrinktas 2003 metais. Tuo metu dar daugelis ra-jono mokyklų ir darželių nebuvo renovuoti, buvo tik pradėti atnaujinti keliai, tad darbo Tarybai tikrai ne-trūko. Bet dabar jau galime pasigirti savo rajono mo-kyklomis, darželiais, kultūros namais, dauguma šių visuomeninių pastatatų šiandien suremontuoti, su-tvarkyti, rajono gyventojai jais naudojasi ir džiaugiasi.

Per tris kadencijas Taryboje teko darbuotis Priva-tizavimo, Visuomeninio transporto organizavimo komisijose. Su transportininkais teko nemažai derė-tis, kad jie nepagrįstai nekeltų važiavimo kainų, taip pat daug važinėjau po rajoną apžiūrinėjant, verti-

nat, ruošiant privatizavimui apleistus pastatus.Šiandien jau galime pasigirti išasfaltuotai keliais,

gatvėmis. Krekenavos, Naujamiesčio, Ramygalos, Raguvos miestelių aikštes galima rodyti bet kuriam į rajoną atvykusiam žmogui.

O svarbiausia, per tuos metus visuose miesteliuo-se ir gyvenvietėse su mūsų pagalba įsikūrė vietos bendruomenės, kurios tikrai yra aktyvios, o kur ak-tyvūs žmonės – ten yra ir pažanga.

2. Jeigu rinkėjai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga vėl pasitikės ir mane kartu kitais partiečiais išrinks į ra-jono Tarybą – tai darbų mums užteks ir visai naujai kadencijai. Didelė problema rajone yra, kad mieste-liai ir gyvenvietės neturi išvystytos infrastruktūros. Tokiose didelėse gyvenvietėse kaip Paįstrys, Ėriškiai, Žibartonys ir kitur nėra centralizuotos kanalizacijos, o vandenį tiekia vietos bendrovės, ne ką geresnė situacija ir rajono miesteliuose.

Kita problema – naktinis apšvietimas: kai kur miestelių ir gyvenviečių gatvėse dega tik viena kita lempa. Būtina artimiausiu metu sutvarkyti gatvių ir aikščių apšvietimą, pakabinant taupias lempas, kad žmonėms būtų saugu ir patogu vaikščioti savo ga-tvėmis.

Reikėtų ir toliau tęsti pradėtą gyvenviečių gatvių ir rajono kelių asfaltavimą, kad rajone kuo mažiau liktų žvyrkelių.

3.Panevėžio rajonas man yra labai brangus. Jis mane išaugino, išmokė, subrandino, čia yra mano šeimos, mano gyvenimo ir darbo vieta. Panevėžio rajonas yra ūkininkų kraštas, o žemdirbiai yra visko varomoji jėga. Labai daug verslo šakų Lietuvoje yra sukurtos, kad aptarnautų žemdirbius, kad perdirb-tų jų pagamintą produkciją.

Panevėžio rajonas pasižymi gerai išvystytu susi-siekimu, keliais. O prie gerų kelių patogu yra kurti įvairias įmones, gamyklas. Rajone, prie Panevėžio aplinkkelio seniai jau įsikūręs „Iki“ kulinarijos cechas, kuriame dirba daug žmonių iš Upytės, Krekenavos ir kitur. Nemažai rajono gyventojų dirba „Dominari“, o dar statoma nauja „Dominari“ gamykla, kurioje bus sukurta daug darbo vietų.

Panevėžio rajonas po truputį tampa ne tik ūkinin-kų, bet ir pramonės kraštu. Stiprėjančiu ekonominiu rajono gyvenimu galima tik džiaugtis ir didžiuotis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio rajono Tarybos narė

Angelė Narbutienė:

KANDIDATAI Į PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ Sąrašo Nr. 13 3

Gimė 1952 08 24 Panevėžio rajone, Jotainių kaime. 1975 m. baigė Lietuvos žemės ūkio aka-demiją ir įgijo inžinieriaus-hidrotechniko speci-alybę. Darbinę veiklą pradėjo 1975 m. Panevėžio melioracijos statybos valdyboje meistru, vėliau dirbo darbų vykdytoju. 1977–1982 m. dirbo Sartų KMK skyriaus viršininku, Tauragės melioracijos statybos valdyboje viršininko pavaduotoju. Nuo 1982 m. darbinę veiklą tęsė Panevėžio melioracijos statybos valdyboje, 2003 m. paskirtas AB „Pane-vėžio melioracija“ generaliniu direktoriumi.

1990–1995 m. ir nuo 2003 m. yra renkamas

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nariu. 2004 m. lapkričio 15 d. išrinktas Savivaldybės meru. Savivaldybei meras P. Žagunis vadovauja iki šios dienos. Nuo 1995 m. – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys. Nuo 2004 m. vadovauja LVŽS Panevėžio rajono skyriui.

P. Žagunis nuo 2005 m. Europos Sąjungos Regionų komitete Lietuvai atstovavo pakaitiniu, o nuo 2010 m. bei 2015 m. – tikruoju nariu, yra LSA Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas, Panevėžio regiono plėtros tarybos pirmininkas. Nuo 1992

m. aktyvus Panevėžio Rotary klubo narys. Savaitraščiui „Veidas“ rengiant projektą

„Geriausi merai“ P. Žagunis kolegų ir ekspertų vertinimu šeštus metus iš eilės patenka tarp geriausiai ir pažangiausiai besitvarkančių sa-vivaldybių vadovų. 60-mečio proga P. Žagunis apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės Padėkos raštu. 2014 m. už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrą ir stiprinimą

P. Žagunis apdovanotas „Auksinės krivūlės riterio“ ženklu. 1

2

4

6

8

Gimė 1965 01 23. Gyvena Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio rajone. Ūkininkas. Panevėžio rajono sa-vivaldybės narys nuo 2003 m. Didžiausias pomėgis

- kelionės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

3

Gimė 1956 08 17. Gyvena Jotainių k. Vadoklių sen., Panevėžio rajone. Dirba vyr. finansininke žemės ūkio bendrovėje „Jotainiai“. Panevėžio rajono savivaldybės narė nuo 2003 m. Pomėgiai - poilsis gamtoje, kelionės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

5

7

9

Gimė 1953 06 12. Gyvena Krekenavos mstl., Kreke-navos sen., Panevėžio rajone. Ūkininkas. 1990-1995 m. bei nuo 2000 m. iki šiol yra Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys. Trijų sūnų tėvas. Po-mėgiai – medžioklė ir žvejyba. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

Gimė 1960 09 09. Gyvena Raguvos mstl., Raguvos sen., Panevėžio rajone. Dirba Europos Parlamento nario Bronio Ropės biure padėjėju. Panevėžio bitininkų draugijos, Lietuvos šachmatų federacijos narys. Lietuviškų loginių stalo žaidimų kūrėjas. Po-mėgiai - poezija, istorija, muzika. Lietuvos valstie-čių ir žaliųjų sąjungos narys. Tautininkų frakcijos pirmininkas.

Gimė 1969 11 24. Gyvena Staniūnų k., Velžio sen., Panevėžio rajone. Dirba direktoriumi Žibartonių žemės ūkio bendrovėje. Pomėgiai – medžioklė, slidinėjimas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

Gimė 1964 07 26. Gyvena Upytės k., Upytės sen., Panevėžio rajone. Dirba direktoriumi UAB Upytės eksperimentinis ūkis. Panevėžio rajono savival-dybės narys nuo 2007 m. Panevėžio r. gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas. Pomė-giai – poilsis gamtoje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

Gimė 1955-04-14. Gyvena Linkaučių k., Krekenavos sen., Panevėžio rajone. Ūkininkų Audronės ir Albino Kisielių Radviliškių kaimo duonos kepykloje gaminama išskir-tinė produkcija: „Petronėlės duonai“ suteiktas lietuvių kulinarinio paveldo sertifikatas. „Ruginė ūkininko duona“ 2012-aisiais „AgroBalt“ parodoje apdovanota aukso medaliu. Kepyklos gaminius 2014 m. A. ir A. Kisieliai pristatė Berlyno ir Briuselio mugėse. Aktyviai dalyvauja saviveikloje. Didžiausias pomėgis – sodininkystė.

Gimė 1963 10 05. Gyvena Tautvilų k., Karsakiškio sen., Panevėžio rajone. Ūkininkas. Lietuvos ūki-ninkų sąjungos Panevėžio tarybos narys. Pomėgiai

- kelionės, laisvalaikis gamtoje.

Povilas Žagunis

Petras Nevulis

Jonas Kaušakys

Audrius Kliučininkas

Albinas Kisielis

Angelė Narbutienė

Algimantas Birbilas

Audrius Zalatoris

Antanas Jackevičius

„Aš bemeiliju bendrauti su valstiečių kompanija, nes jie nebuvo mokyklos išmokyti neteisingai samprotauti.“Mišelis de Montenis

4 KANDIDATAI Į PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ Sąrašo Nr. 13

12

14

16

18

Gimė 1976 04 11. Gyvena Smilgių mstl., Smilgių sen., Panevėžio rajone. Ūkininkas. Smilgių mstl. gyventojų bendruomenės narys. Pomėgiai - spor-tas, tautiniai šokiai.

13

Gimė 1957 03 18. Gyvena Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio rajone. Dirba direktore UAB Dembavos medelynas, kur auginami sertifikuoti ekologiški ir išskirtinės kokybės obuoliai. Panevėžio rajono savi-valdybės narė nuo 2003 m. Lietuvos moterų verslo, Lietuvos veislinių sodų bei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijų narė. Didžiausias pomėgis – kelionės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

15

17

19

Gimė 1964 02 21. Gyvena Stipruolių k., Miežiškių sen., Panevėžio rajone. Dirba vadybininku UAB

„Medvinta“. Lietuvos miškų savininkų asociacijos, Panevėžio žygeivių klubo, Panevėžio triatlono klu-bų narys. Keturių vaikų tėvas. Pomėgiai - sportas, žygeivystė. Tautininkų frakcijos vicepirmininkas.

Gimė 1965 08 07. Gyvena Uliūnų k., Ramygalos sen., Panevėžio rajone. Vidaus reikalų sistemos pensininkas. Uliūnų kaimo gyventojų bendruo-menės pirmininkas.

Gimė 1965 12 19. Gyvena Gegužinės k., Paįstrio sen., Panevėžio rajone. Dirba gamybos vadovu Raimondo Vitkausko ūkyje. Paįstrio kaimo kraš-tiečių klubo „Ąžuolas“ valdybos narys. Trijų vaikų tėvas. Pomėgiai - medžioklė, sportas.

Gimė 1972 04 19. Gyvena Šilagalio k., Panevėžio sen., Panevėžio rajone. Dirba direktoriumi ŽŪB

„Šilagalis“. Lietuvos ūkininkų sąjungos narys. Trijų vaikų tėvas. Pomėgiai – kelionės, slidinėjimas.

Gimė 1957 03 27. Gyvena Paliūniškio k., Karsa-kiškio sen., Panevėžio rajone. Dirba vyriausiuoju specialistu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos Panevėžio skyriuje. Paliū-niškio kaimo gyventojų bendruomenės tarybos pirmininkas. Trijų vaikų tėvas. Didžiausias pomėgis ir malonumas – darbas gamtoje.

Gimė 1980 05 09. Gyvena Bernatonių k., Panevėžio sen., Panevėžio rajone. Dirba vyriausiuoju inžinie-riumi AB „TEO LT“. Panevėžio rajono vietinės vei-klos grupės (VVG) valdybos, Bernatonių gyventojų bendruomenės tarybos narys. Didžiausias pomėgis

– kelionės.

10

Gimė 1963 01 30. Gyvena Vinkšnėnų k., Upytės sen., Panevėžio rajone. Ūkininkas. Panevėžio rajono savivaldybės narys nuo 2003 m. Didžiausias pomėgis – medžioklė.

11

Gimė 1956 12 02. Ėriškių k., Upytės sen., Panevėžio rajone. Triušininkystės ūkio savininkas, pirmosios triušių fermos Lietuvoje steigėjas. Iš savo užaugintų triušių kailiukų Eduardas modeliuoja ir siuva kepu-res, šalikus, pelerinas, liemenes, kailinius, šliures, kailiais apsiuva rankines. Vyrui siūti padeda žmona, dukra. E. Kubilius - Ėriškių kaimo bendruomenės valdybos narys, Upytės sen. Ėriškių kaimo seniūnai-tis. Didžiausias pomėgis – paveikslų tapymas.

Antanas Zopelis

Donatas Tumas

Virgilijus Buzas

Sigutis Siudikas

Romualdas Andrikis

Vitalija Kuliešienė

Giedrius Aleliūnas

Gražvydas Stankūnas

Vaidas Virbalas

Eduardas Kubilius

KANDIDATAI Į PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ Sąrašo Nr. 13 5

22

24

26

28

Gimė 1959 05 26. Gyvena Perekšlių k., Smilgių sen., Panevėžio rajone. Vidaus reikalų sistemos pensininkas. Smilgių sen. Perekšlių k. seniūnai-tis. Trijų vaikų tėvas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

23

Gimė 1956 09 21. Gyvena Katkų k., Panevėžio sen., Panevėžio rajone. Dirba direktoriaus pavaduotoju Bernatonių žemės ūkio bendrovėje. Bernatonių kai-mo gyventojų bendruomenės tarybos narys. Keturių vaikų tėvas.

25

27

29

Gimė 1973 05 05. Gyvena Burvelių k., Krekenavos sen., Panevėžio rajone. Ūkininkauja. Krekenavos

sen. Burvelių k. seniūnaitis.

Gimė 1960 10 14. Gyvena Ramygaloje (Panevėžio r.). Dirba pardavimų vadybininke Panevėžio kredito unijoje. Ramygalos m. - Garuckų k. gyventojų ben-druomenės tarybos narė.

Gimė 1963 07 14. Gyvena Paįstrio k., Paįstrio sen., Panevėžio rajone. Individualios Virginijaus Glušo-ko įmonės savininkas. Kaimo kapelos „Gegužinė“ muzikantas.

Gimė 1978 03 25. Gyvena Miežiškių mstl., Miežiškių sen., Panevėžio rajone. Dirba meno vadove Pane-vėžio rajono Miežiškių kultūros centre. Pomėgiai

– knygos, turizmas, menai.

Gimė 1976 03 14. Gyvena Pažagienių k., Panevėžio sen., Panevėžio rajone. Dirba Panevėžio rajono savi-valdybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Panevėžio rajono vietinės veiklos grupės (VVG) pirmininkas. Pomėgiai – skaitymas, kelionės.

Gimė 1973 05 02. Gyvena Velžio k., Velžio sen., Panevėžio rajone. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas. Lietuvos tautodai-lininkų sąjungos, Lietuvos kalvių sąjungos; gyven-tojų bendruomenės „Naujasis Velžys“ valdybos narys. Pomėgiai – kalvystė, muzika.

20

Gimė 1941 01 12. Gyvena Ėriškių k., Upytės sen., Panevėžio rajone. Žemės ūkio kooperatyvo „Ėriškių pienas“ pirmininkas. Panevėžio rajono savivaldy-bės narys nuo 2007 m. Aktyviai dalyvauja seniūni-jos meno saviveikloje.

21

Gimė 1954 06 17. Gyvena Baibokėlių k., Nauja-miesčio sen., Panevėžio rajone. Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos seniūno pavaduotojas. Domisi ekologija, rengia paskaitas sveikos mitybos klausimais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

Povilas Nemanis

Vytautas Butkevičius

Dainius Ramonas

Virginijus Glušokas

Eugenijus Lunskis

Algimantas Deveikis

Birutė Vaitkevičienė

Lina Kairytė

Saulius Kronis

Juozas Klioris

6 KANDIDATAI Į PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ Sąrašo Nr. 13

30Gimė 1955 08 17. Gyvena Staniūnų k., Velžio sen., Pane-vėžio rajone. Dirba Panevėžio rajono Velžio seniūnijos seniūno pavaduotoju. Pomėgiai – medžioklė, kelionės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

34Gimė 1963 03 25. Gyvena Aukštadvario k., Ramygalos sen., Panevėžio rajone. Dirba Ramygalos seniūnijos seniūnu. Lietuvos rezervo karių asociacijos narys. Trijų vaikų tėvas. Didžiausias pomėgis – sportas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

38Gimė 1973 08 28. Gyvena Užunevėžių k., Raguvos sen., Panevėžio rajone. Ūkininkauja. Didžiausi po-mėgiai – sportas, medžioklė.

42Gimė 1967 07 26. Gyvena Daniūnų k., Ramygalos sen., Panevėžio rajone. Dirba Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos kultūros centro padalinio vadove.

31Gimė 1952 01 12. Gyvena Žibartonių k., Krekenavos sen., Panevėžio rajone. Žibartonių kaimo gyventojų ben-druomenės pirmininkas. Pomėgiai - žvejyba, turistinės kelionės, sodininkystė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są-jungos narys.

35Gimė 1956 05 15. Gyvena Bernatonių k., Panevėžio sen., Panevėžio rajone. Dirba UAB „Aušvita“ direk-toriumi. Pomėgiai - sportas, medžioklė.

39Gimė 1960 09 20. Gyvena Barklainių I k., Ramygalos sen., Panevėžio rajone. Dirba laiškininku Panevė-žio centriniame pašte. Barklainių kaimo gyventojų bendruomenės pirmininkas. Keturių vaikų tėvas. Didžiausia aistra – poilsis gamtoje, žvejyba.

43Gimė 1973 08 09. Gyvena Krekenavos mstl., Kreke-navos sen., Panevėžio rajone. Gėlių parduotuvės savininkė. Pomėgiai – floristika ir sportas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

32Gimė 1962 09 10. Gyvena Paįstrio k., Paįstrio sen., Panevėžio rajone. Dirba Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijos seniūnu. Panevėžio rajono vietos veiklos grupės (VVG) valdybos na-rys, mažųjų bendruomenių muziejų valdybos pirmininkas. Pomėgiai - kelionės, vairavimas, sodo-daržo darbai, knygos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

36Gimė 1961 10 01. Gyvena Paįstrio k., Paįstrio sen., Panevėžio rajone. Dirba Paįstrio kultūros centre meno vadovu.

40Gimė 1984 06 12. Gyvena Vadoklių mstl., Vadoklių sen., Panevėžio rajone. Dirba administracijos di-rektore žemės ūkio kooperatyve „Ėriškių pienas“. Pomėgiai - kelionės, muzika.

44Gimė 1966 08 06. Gyvena Miežiškių mstl., Miežiš-kių sen., Panevėžio rajone. Dirba Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro padalinio vadove. Trijų vaikų mama. Domisi menais.

33Gimė 1962 04 20. Gyvena Jotainių k., Vadoklių sen., Pane-vėžio rajone. Dirba kuro ir atsarginių dalių sandėlininke že-mės ūkio bendrovėje „Jotainiai“. Jotainių kaimo gyventojų bendruomenės pirmininko pavaduotoja, Panevėžio rajono vietos veiklos grupės (VVG) narė. Pomėgiai - skaitymas, rankdarbiai, rašiklių kolekcionavimas.

37Gimė 1971 09 29. Gyvena Jotainių k., Vadoklių sen., Pa-nevėžio rajone. Dirba socialine darbuotoja Jotainių socialinės globos namuose. Jotainių kaimo gyventojų bendruomenės komiteto narė. Pomėgiai - skaitymas, kelionės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

41Gimė 1959 06 14. Gyvena Dembavos k., Velžio sen., Pa-nevėžio rajone. Dirba generaliniu direktoriumi UAB „Pa-nevėžio melioracija“. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotech-nikos inžinierių sąjungos Panevėžio melioracijos grupės vadovas. Pomėgiai muzika, knygos.

45Gimė 1977 03 29. Gyvena Valiliškių k., Smilgių sen., Panevėžio rajone. Dirba vyriausiąja paskolų vady-bininke Panevėžio kredito unijoje. Didžiausias po-mėgis – kelionės.

Vidmantas Šeškevičius

Valdas Chirv

Tomas Danila

Irena Živilienė

Viktoras Ramanauskas

Vytautas Gruzdas

Mykolas Želnys

Aušrinė Aleksandravičienė

Virginijus Šležas

Virginijus Kiršgalvis

Jūratė Karpavičiūtė

Audronė Kirsnienė

Milda Tamokaitienė

Sonata Eitvidienė

Vidmantas Bernatavičius

Kristina Stankūnaitė

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13 7

GERI DARBAI NELIKO NEPASTEBĖTI

Ramūnui Karbauskiui suteiktas „Geriausio vaikų draugo“ vardas

NVO vaikams konfederacija, didžiausia Lietuvoje nevyriausybinių or-ganizacijų asociacija, įsteigta 2005 m., vienijanti daugiau nei 70 nevy-riausybinių organizacijų, dirbančių su vaikais ir vaikų labui, kiekvienais metais organizuoja jau tradiciniu tapusį renginį „Vaikų žvaigždynas“. Šių metų sausio 28 dieną NVO vaikams konfederacija devintą kartą subūrė vaikus iš dienos centrų, vaikų globos namų ir socialinės rizikos šeimų.

Svarbiausias renginio tikslas – pasidžiaugti ir pasveikinti žmones, svariu indėliu prisidedančius kuriant vaikų gerovę Lietuvoje. Koncertų salėje „Compensa“ „Geriausio vaikų draugo“ vardas suteiktas Ramūnui Karbauskiui ir dar penkiems nusipelniusiems asmenims.„Mano vienas iš prasmingiausių užsiėmimų – buvimas su vaikais.

Jiems trūksta kalbėjimo apie šeimos, kultūros, istorijos vertybes, apie gyvenimo tikslus, alkoholio keliamas grėsmes ir t. t., akcentuoja Ramū-nas Karbauskis. Jis negaili savo laiko vaikams, organizuoja susitikimus mokyklose, kviečia vaikus žaisti simultanus šaškėmis. Jis – Lietuvos šaškių federacijos prezidentas.

R. Karbauskio iniciatyva jaunimo stovykla „Dengtilis“ jau 18 vasarą iš eilės kviečia vaikus iš visos Lietuvos save išbandyti savaitę gyvenant miške ir laikantis griežtų taisyklių, kurios padeda formuoti asmenybes. R. Karbauskio paramos dėka išleista ir padovanota vaikams šimtai tūkstančių knygų, tuo siekiama, kad vaikai skaitytų geriausią lietuvišką vaikų literatūrą. R. Karbauskio kartu su gerai žinomu atlikėju Andriumi Mamontovu įkurtas paramos ir labdaros fondas „Švieskime vaikus“ įsteigė Nacionalinę vaikų literatūros premiją ir pradėjo leisti 10 tūks-tančių knygų Vaikų bibliotekėlę. Knygos dovanojamos mokykloms, darželiams, vaikų globos namams, ligoninėms.

Kas metai R. Karbauskio iniciatyva vaikai kviečiami dalyvauti ketu-riuose konkursuose: „Gražinkime Lietuvą“, „Vaikų Velykėlės“, fotografi-

Ramūnas Karbauskis „Geriausio vaikų draugo“ vardo suteikimo šventėje

Įteiktas Santarvės fondo aukso medalis

Už nesavanaudišką gy-venimo veiklą puoselėjant santarvę ir tautinę savo ša-lies žmonių savimonę Lietu-vos Santarvės fondo aukso medaliu 2015 m. vasario 2 d. apdovanotas Kultūros me-cenatas, ūkininkas Ramūnas Karbauskis.

Santarvės fondas – visuo-meninė labdaros organi-zacija. Jos tikslas – viešinti, kaupti ir remti asmenų bei kolektyvų veiklą, kuria vienijama tauta (mokslo, kultūros meno ir kitose visuomeninės kūrybos srityse). Ji stebi viešų asmenų žingsnius, poelgius, sprendimus, visuomenei ar valstybei atliekamus vertingus darbus, įver-tina juos ir viešai paskelbia. Santarvės fondo steigėjas yra visuomeninės veiklos ir pilietiškumo kupinas Julius Kazėnas. Nuo 1994 m. šis fondas jau įvykdė daug tarptautinių renginių, organizavo delegacijų išvykas į kai-mynines šalis, siekdami, kad įvairių tautų žmonės susipažintų ir bendrau-tų, stiprintų santarvę tarp tautų.

Šių metų Santarvės fondo veiklos tikslas buvo atkreipti žmonių dė-mesį į dvasingumą, draugiškumą, grožio pajutimo supratimą, viso to iškėlimą virš abejingumo, puikybės, fizinės jėgos ir smurto demons-travimo bei kt.

Fondas yra įsteigęs Santarvės premiją, o nuo 2000 m. Santarvės premiją pakeitė Santarvės ordinas ir Auksinis Santarvės medalis ,,Pro augenda concordia” (Už santarvės puoselėjimą). Santarvės ordinas bei medalis teikiamas asmeniui arba kolektyvui už reikšmingą tautas vienijančią veiklą.

Santarvės ordinu apdovanoti: poetas Justinas Marcinkevičius, kardi-nolas Vincentas Sladkevičius, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, lite-ratūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Prezidentas Algirdas Brazaus-kas, Prezidentas Valdas Adamkus, aktorius Donatas Banionis, vienuolis Tėvas Stanislovas-Dobrovolskis, Lenkijos Respublikos Prezidentas Alek-sandras Kwasnewskis, ambasadorius Antanas Vinkus, Islandijos užsie-nio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalsonas, akademikas Jonas Kubilius, alpinistas Vladas Vitkauskas, atlikėjas Andrius Mamontovas, dirigentas Donatas Katkus ir kiti.

Santarvės fondo valdybos nutarimu šiemet Santarvės ordinu ,,Pro augenda concordia“ (Už santarvės puoselėjimą) apdovanotas operos dainininkas Virgilijus Noreika. Auksiniais Santarvės medaliais (Už santar-vės puoselėjimą) apdovanoti: Jerzy Bahr – buvęs Lenkijos ambasado-rius Lietuvoje ir Lietuvos kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis. Šiuo medaliu Ramūnas Karbauskis pagerbtas už nesavanaudišką gyvenimo veiklą, puoselėjant santarvę ir tautinę savo šalies žmonių savimonę.

Ramūnui Karbauskiui įteiktas Santarvės fondo auksinis medalis

Pirmuoju numeriu pažymėtas Lietuvos Kultūros mecenato ženklas įteiktas Ramūnui Karbauskiui

Kultūros ministerija pir-mą kartą įteikė specialiai sukurtus Lietuvos Kultūros mecenato ženklus ir diplo-mus, pagerbdama kultūros mecenatus, kurie ypatingai daug prisidėjo prie kultūros sklaidos Lietuvoje, rėmė jau-nus kultūros ir meno atsto-vus, bendruomenes.

2015 m. sausio 30 d. Lie-tuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Lietuvos

kultūros ministras Šarūnas Birutis Kultūros mecenato ženklus įteikė tra-diciniame „Metų Gazelės“ verslo apdovanojimų renginyje, kuriame da-lyvavo žymiausi sparčiausiai augančių šalies verslo įmonių atstovai. Tai tampa gražiu Lietuvos kultūros ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiu.

Šiame iškilmingame renginyje buvo akcentuojama, kad turime įver-tinti ir padėkoti tiems, kurie negaili nei laiko, nei lėšų, kad menas ir kū-ryba žengtų pirmyn bei prikeltų senas tradicijas, kai valstybė vertino mecenatus, mokėdavo juos pagerbti ir skatinti. Ypatingai svarbus yra vertybinis aspektas, nes remiami kultūros reiškiniai liudija ne tik me-cenato socialinį jautrumą ir yra sektinas pavyzdys, bet taip pat liudija mecenato kultūrinį išprusimą. Didis džiaugsmas suvokti, jog priklausai visuomenei, kuri vertina kultūrą ir meną, įkvepia jaunus menininkus kurti.

Valstybė prasideda nuo kultūros. Menas ir kultūra gali tapti socialinės ir ekonominės pažangos varikliu – paremti meno ir kultūros projektai gali tapti efektyviomis kūrybinių industrijų veiklomis, sukurti naujas darbo vietas, padidinti sukultūrintos aplinkos vertę. Paramos dėka įgyvendinami meno ir kultūros srities projektai prisideda prie vietos tapatumo stiprinimo ir Lietuvos įvaizdžio gerinimo bei visuomenės dvasinės būsenos kitimo.

Pirmasis Lietuvos kultūros mecenato ženklas už suteiktą paramą pro-jektams, kūrusiems Naisių bendruomenės gerovę bei paramą kitoms kultūros sritims buvo įteiktas Ramūnui Karbauskiui. Antrasis mecenato ženklas įteiktas Sauliui Karosui už ilgametį verslo ir kultūros bendradar-biavimo skatinimą, trečiasis – VšĮ „Vilniaus Miesto Opera“ kolektyvui už suteiktą paramą jauniesiems menininkams.

2015-tuosius metus LR Seimas yra paskelbęs kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio metais. Be aktyvaus dalyvavimo politikoje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių reformų, šis valstybės veikėjas, kompozi-torius ir diplomatas daug energijos ir lėšų skyrė kultūros prieinamumui didinti, visuomenės kūrybiškumui skatinti, kultūriniam sąmoningumui

Lietuvos Kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis su Kultūros ministru Šarūnu Biručiu ir Naisių bendruomenės atstovais bei

LR Seimo nare Rima Baškiene laureatų pagerbimui skirtame iškilmingame vakare Lietuvos taikomosios dailės muziejuje

ugdyti. M. K. Oginskis buvo vienas iškiliausių savo epochos kultūros mecenatų to meto Lietuvoje. Lietuvos kultūros ministerija siekia prikel-ti senas tradicijas, kai valstybė vertino mecenatus, juos gerbė ir skatino.

Pagal Labdaringos pagalbos fondo „Charities Aid Foundation“ sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą „World Giving Index“, 2014 m. Lietuva įvertina tik 119-ta vieta iš 133 (Latvija – 89-toje, Estija – 103-čioje vietose). Palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuva neišnaudoja labdaros ir paramos teikiamų galimybių, kurios neša nau-dą tiek verslui, tiek bendruomenėms ir valstybei. Todėl mecenatystė – ne tik pasiturinčio piliečio garbės reikalas, tai ir tinkamas valstybės po-žiūris, pagarba tikram mecenatui, Mecenatystės įstatymo priėmimas ir įgyvendinimas.

Ramūnas Karbauskis, apdovanotas Lietuvos Kultūros mecenato žen-klu, pažymėtu numeriu 001, socialiniame tinkle tuoj po apdovanojimo rašė: „Atiduosiu jį į Naisių žemės istorijos muziejų, nes tai ne tiek mano pastangų rezultatas, kiek žmonių, gyvenančių Naisiuose, dirbančių mano įsteigtose įmonėse, indėlis. Be jų nebūtų atsiradusios galimybės mecenuoti kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos, jaunimo užimtu-mo... Malonu būti įvertintam, tačiau džiaugsmą suteikia ne apdovano-jimai, o galimybė daryti žmones laimingesniais...“.

Lietuvos Kultūros mecenato ženklas ir diplomas

jų konkurse „Gyvoji gamta“ ir piešinių konkurse „Gandrus pasitinkant“. Juose dalyvauja daugiau nei 100 000 vaikų, kuriems skiriamos dova-nos: knygos ir kompaktiniai diskai, kelionės į Naisius, nemokami Naisių vasaros teatro spektakliai.

Parengta pagal www.naisiuvasara.lt informaciją

Auksinis Santarvės fondo medalis ir diplomas

8 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI Sąrašo Nr. 13

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Spausdino UAB „AZ spaustuvė“ Tiražas 5 000 egz.

Laikas pajudėti link tautos kooperacijosInterviu su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kan-

didatu į Panevėžio rajono Tarybą žurnalistu, bi-tininku, lietuviškų loginių stalo žaidimų kūrėju, LVŽS Tautininkų frakcijos pirmininku Algiman-tu Birbilu.

Algimantai, nors gimėte ir augote Raguvoje, aštuonerius metus ūkininkavote tėvų žemėje, o dabar prižiūrite savo nemažą bityną, esate akty-vus visuomenininkas, politikas, tačiau kodėl tik dabar - 2015 metais - pirmą kartą kandidatuojate į Panevėžio rajono Tarybą.

Gal todėl, kad anksčiau niekas nekvietė įsijungti į kokį tai rimtesnį rinkiminį sąrašą Panevėžio rajone. Gal pats nebuvau apsisprendęs, ką gero savo kraš-tui galėčiau padaryti būdamas Tarybos nariu. Bet dabar, atrodo, viskas susidėliojo į savo vietas, žinau, kodėl kandidatuoju ir ką norėčiau nuveikti.

Kokie Jūsų siekiai, ką naudingo planuojate nu-veikti Panevėžio krašto žmonėms, jei Jus išrinktų?

Visi kalbinti kraštiečiai, kuriems rūpi lietuvių tau-tos ir Lietuvos valstybės ateitis, mato esminę spragą tautos gyvenime – vienybės trūkumą. Bet vienybė, jau prabėgus net 24 Nepriklausomybės metams, kaip matome, savaime neatsirado. Atkūrėme Lie-tuvą remdamiesi restitucija ir 1940 metų žemėvalda, tačiau iš atkūrėjų istorinės atminties kažkodėl išsi-trynė tuometinės Lietuvos visuomenės ūkinė san-kloda, kurios pagrindą sudarė kooperacija. Galima dabar drąsiai teigti, kad Sąjūdžio vadai apvylė tautą, nenukreipdami jos kooperacijos keliu. Vietoj to, pa-siremiant blogu kolūkių pavyzdžiu, buvo neigiamas kooperacijos naudingumas tautai ir kuriamas lauki-nis kapitalizmas.

Dabar, manau, tauta jau yra atsikvošėjusi ir pri-brendusi eiti kooperacijos keliu. Mano siekis dirbant Taryboje, jeigu Panevėžio rajono žmonės vėl pasi-tikės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu ir manimi, būtų susitarti su savo partiečiais, įtakoti kitus Tary-bos narius, kalbinti, prašyti rajono ūkininkus, biti-ninkus ir įvairių verslų savininkus remtis sėkmingais pasauliniais pavyzdžiais ir imtis platesnės koopera-

cijos. Išplėtota kooperacija rajono žmonėms duotų ne tik ekonominę naudą, bet ir suteiktų saugumo jausmą, vienytų bendrai ateičiai.

Kiek dabar žemdirbių kooperatyvų yra Panevė-žio rajone?

Šiuo metu rajone veikia apie dešimt kooperaty-vų. Dauguma jų yra sukurti šeimos ūkio pagrindu. Labiausiai žinomas kooperatyvas yra „Ėriškių pie-nas“, kurio vienas pagrindinių iniciatorių yra rajono Tarybos narys ir naujo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminio sąrašo kandidatas Povilas Nemanis. Žo-džiu, patys valstiečiai ir žalieji rajone yra kooperaci-jos pradininkai. Taigi, yra tarp mūsų gerų pavyzdžių, kuriais galima remtis ir eiti į priekį.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės rinkimuose.

Kalbėjosi Andrius Gaidamavičius

ALGIMANTAS BIRBILAS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų

sąjungos kandidatas į Panevėžio rajono Tarybą

2. Vasario 19 dieną tvirtinsime rajono biudžetą, bet jį vykdys jau naujoji Taryba. Nors mūsų rajono mokyklos, darželiai, kultūros, medicinos įstaigos pasikeitė neatpažįstamai, tačiau surinkus visų no-rus, lėšų poreikis ilgalaikiam turtui kurti, įsigyti, re-montuoti vien 2015 metams yra per 6 mln. eurų, tad darbo ir naujoje Taryboje tikrai netruks.

Suprantu gana nelengvą šio laikotarpio daugelio rajono žmonių gyvenimą, bet vis tik pirmenybę atiduočiau jaunų šeimų gyvenimo kokybei gerinti, jaunimo užimtumo didinimui. Mes rūpinamės se-neliais, socialiai remtinais žmonėmis ir dažnai pa-mirštame, kaip sunku šiandien jaunai šeimai įsigyti būstą, kokios menkos daugumos pajamos( Pane-vėžio rajone vidutinis mėnesinis atlyginimas 2013 metais buvo 1829,5 Lt ( 529.9 Eur) ant „popieriaus“, susikurti normalią buitį, auginti ir auklėti vaikus.

Jaunimas - mūsų ateitis, tačiau kai visam kaime per visus metus tebūna vienos krikštynos, išties verta susimąstyti, o kas gi ateityje mokysis mūsų su-remontuotose mokyklose, kas gydysis atnaujintose gydymo įstaigose ar linksminsis išpuoselėtuose kultūros namuose.

3.Panevėžio rajonas svarbus Lietuvai tuo, kad bū-tent mūsų rajonas yra labiausiai žemdirbiškas ir čia gyvena be galo darbštūs, sumanūs ir žemę mylin-tys žmonės. 57.3% rajono teritorijos užimančiuose žemdirbystės plotuose vystoma žemės ūkio ir gy-vulininkystės plėtra, gaminama sau ir eksportuoja-ma daug įvairios produkcijos, kuriasi jauni ūkininkai, plėtojamas kaimo turizmas ir amatai, toli sklinda ta-lentingų žmonių kurstomų tradicinio ir šiuolaikinio meno židinių šviesa, o Aukštaitijos siaurasis geležin-kelis, Linų muziejus, Pašilių stumbrynas, Krekena-vos regioninis parkas, Čičinsko kalnas, Bistrampolio dvaras - tai tik dalis unikalių Panevėžio rajono vietų...

RINKIMŲ BIULETENIO PAVYZDYS

Pradžia 2 psl.

1. Visi nuveikti darbai yra gyventojų pa-geidavimai, patvirtinti Savivaldybos tary-bos. Jiems išvardinti neužtektų laikraščio puslapių. Kiekvienas, pageidaujantis suži-noti apie nuveiktus konkrečius darbus, ga-limybę turi: tereikia atsiversti kasmetines savivalybės mero ataskaitas (savivaldybės svetainė (www.panrs.lt).

2. Visa tai, ką dariau iki šiol: įsiklausyti bei išgirsti žmonių pageidavimus ir, atsižvel-giant į galimybes, juos vykdyti, t. y. siekti, kad Panevėžio rajone gyvenimas gerėtų.

3. Tuo, kad esame jos dalelė, tarsi kokio aparato detalė: jei jos neliktų, aparatas veiktų nepilnai, strigtų. O jei rimtai, tai svar-būs esame darbščiais ir dorais žmonėmis, sunkiu žemdirbių darbu, siekiu gerinti ir gražinti gyvenimą bei viltimi tokios Lietu-vos, apie kokią visi svajojame.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio rajono Tarybos

narys Jonas Kaušakys:

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SJUNGOS (LVŽS) PANEVĖŽIO RAJONO SKYRIAUS PROGRAMA

LVŽS – gilias tradicijas turinti politinė jėga, nuosekliai siekianti žmonių socialinės ir ekonominės gerovės. Panevėžio rajone dirbantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikai tvirtai laikosi nuostatos darbus planuoti tolygiai ir pagal veiklos sritis, ir pagal rajono vietoves. Dėmesio ir inves-ticijų vienodai skiriama ir ūkiui, ir kultūrai, ir socialiniams bei sveikatos priežiūros reikalams. Tokios krypties politika padeda užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir įvairiapusiškumą. Tarp būtiniausių ateities darbų matome geriamojo vandens kokybės gerinimo investicijas, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą, vietinių ir regioninės reikšmės kelių dangos gerinimą, žvyrkelių asfaltavimą. Ir toliau lai-kysimės tolygumo politikos: nuspręsdami investuoti į ūkio sritį, neapleisime ir kultūros bei socialinės aplinkos gerinimo.

Patvirtinta 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa. Artimiausiu metu mūsų uždavinys yra suplanuoti ES investicijas taip, kad jos kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę, o realią investicijų naudą pajustų visi rajono gyventojai, nesvarbu, kokioje srityje bedirbtų. Naudojamės gali-mybėmis pasimokyti iš klaidų, įgijome patirties, kuri leis efektyviau panaudoti gautą

ES finansavimą: tinkamai pasirinkti investavimo prioritetus ir profesionaliai parengti projektus, kad ES investicijomis sukurtą pridėtinę vertę pajustų kiekvienas Panevėžio rajono žmogus. Daugiau nei

dešimtmetį dirbdami Panevėžio rajono savivaldybės tarybos valdančiojoje daugumoje, neskubame girtis nuveiktais darbais – juos kasdien mato rajono gyventojai. Nežadame to, ko negalėsime įvykdy-ti. Įgiję gyventojų pasitikėjimą bei kitų politinių partijų palaikymą, neketiname sustoti pusiaukelėje: kviečiame visus kartu ir vieningai tęsti pradėtus darbus.