Administracinė byla Nr. A143-656/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01825-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 23; 55.4; 70.6; 59 (S)  

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2013 m. gegužės 2 d.Vilnius

 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų 

Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro prašymą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Orakulas“, uždarajai akcinei bendrovei „Top Sport“, UAB „Baltic Bet“ dėl nutarimų panaikinimo. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė: 

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį

interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), kreipėsi su prašymu (1 t., b. l. 2–10) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (dabar – Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) (toliau – ir atsakovas, Komisija, Tarnyba) 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. N-157 „Dėl UAB „Top Sport“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“; Komisijos     2011 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. N-33 „Dėl UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“; Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimai).

Pareiškėjas nurodė, kad iš Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų matyti, jog lažybos gali būti organizuojamos ir vykdomos tik realioje fizinėje vietoje – lažybų punkte, kuris steigiamas izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą   bei atitinkančiose Įstatyme nustatytus reikalavimus lošimų organizavimo vietoms. Pareiškėjo tvirtinimu, Įstatymas draudžia visus kitus lažybų organizavimo būdus, nenumatytus Įstatyme, inter alia lažybas telefonu ar internetu. Nurodė, kad ginčijamais Komisijos Nutarimais buvo patvirtinti

2

reglamentai, pagal kuriuose nustatytą tvarką lažybos gali būti organizuojamos ir vykdomos dviem skirtingais būdais: realioje fizinėje vietoje – lažybų punkte ir virtualioje internetinėje erdvėje arba telefonu. Teigė, kad pagal paminėtus reglamentus lažybos gali būti organizuojamos ir vykdomos Įstatymui prieštaraujančiu būdu. Pareiškėjo manymu, Komisija, patvirtindama paminėtus reglamentus, veikė ultra vires. Nurodė, kad nepraleido termino kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti administracinius aktus.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (1 t., b. l. 94–100; 2 t., b. l. 37–38) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą ir nutraukti bylą.

Atsakovas nurodė, kad Įstatymas nereglamentuoja azartinių lošimų organizavimo naudojant ryšio priemones (internetu, telefonu), todėl teigė, kad Įstatyme aiškaus leidimo ir draudimo nebuvimas reiškia teisės spragos buvimą. Todėl Komisija, vadovaudamasi privatinėje teisėje dominuojančiu principu, pagal kurį „visa, kas neuždrausta, yra leidžiama“, šalino teisės spragą ir rėmėsi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis. Nurodė, kad Įstatyme nėra nustatyta, jog lažybų laimėjimai išmokami tik grynaisiais pinigais arba nustatytas draudimas išmokėti laimėjimus ne grynaisiais pinigais, pervedant juos į sąskaitą banke. Teigė, kad lažybų organizavimo reglamentuose nustatyta tvarka lažybų organizatorius gali lažybų paslaugą teikti tokiu būdu, kuris iš esmės laikytinas lažybomis per tiesioginio ryšio sistemą. Pažymėjo, kad panaikinus lažybų organizavimo reglamentus, kurių dalies teisėtumo neginčija ir pareiškėjas, lošimus organizuojančios bendrovės privalės nutraukti savo veiklą. Nurodė, kad Komisija, šalindama teisės spragą, veikė remdamasi ne subordinacija pagrįstais teisiniais santykiais, o vertindama privačių subjektų santykius reguliuojančios sutarties (lažybų organizavimo reglamento) sąlygas. Nėra pagrindo teigti, kad Komisija viršijo savo kompetenciją ir priėmė neteisėtus Nutarimus. Nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad terminas dėl viešojo intereso gynimo pareiškimo pateikimo teismui nepraleistas.

Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Top Sport“ (toliau – UAB „Top Sport“) ir UAB „Orakulas“ atsiliepimu į prašymą (2 t., b. l. 25–33) prašė nutraukti bylą arba atmesti prašymą.

UAB „Top Sport“ ir UAB „Orakulas“ nurodė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi praleidęs terminus, nustatytus tokiam pareiškimui pateikti. Teigė,  kad pareiškėjas, nurodydamas „neteisėtą“ lažybų organizavimo ir vykdymo būdą (virtualioje internetinėje erdvėje arba telefonu), nėra tikslus ir teisus. Pažymėjo, kad Nutarimais patvirtinti naujos redakcijos reglamentai nesuteikė teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims organizuoti ir vykdyti lažybas kitu būdu – „virtualioje internetinėje erdvėje arba telefonu“. Ryšio priemones, iš jų ir interneto ryšį, tretieji asmenys naudoja tik tokiais būdais ir tiek, kiek neprieštarauja Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Nurodė, kad patenkinus pareiškėjo prašymą ir panaikinus Nutarimus bei lažybų reglamentus, pareiškėjo „ginamoms“ lošėjų teisėms ir viešajam interesui bendrai iškiltų didesnė grėsmė, nes tokiu atveju lošėjams neliks kitos alternatyvos, kaip pasirinkti nelicencijuotų, nelegaliai lošimų paslaugas teikiančių, nekontroliuojamų ir socialiai neatsakingų operatorių siūlomus lošimus. Nurodė, kad pasaulinėje lošimų organizavimo praktikoje lošimų organizavimas buvo perkeltas į virtualią erdvę ir paslauga tapo prieinama iš bet kurios pasaulio vietos, kurioje yra galimybė prisijungti prie interneto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Bet“ atsiliepimu į prašymą (2 t., b. l. 78–80) prašė atmesti prašymą ir nutraukti bylą, taip pat priteisti iš pareiškėjo visas bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Baltic Bet“ nurodė, kad ryšio priemonių pagalba lažybų tarpininkui yra tik perduodami statymo duomenys, kai atvykus į lažybų punktą yra sudaryta lažybų sutartis.       Lažybų tarpininkas fiziškai administruoja duomenis (jie nėra tvarkomi automatiškai), o laimėjimai gali būti išmokami ir pavedimu į lošėjo sąskaitą banke. Tam tikri veiksmai (duomenų pateikimas, laimėjimų išmokėjimas, lažybų kortelių įgijimas) gali būti atliekami ryšio priemonėmis, tačiau yra klaidinga išvada, kad lošimai vyksta ryšio priemonėmis, kadangi duomenys nėra automatiškai administruojami ir apdorojami – tai atlieka lažybų darbuotojas, esantis savo darbo vietoje. Nesutiko, kad vykdant lažybas ryšio priemonėmis pažeidžiamas viešasis interesas.

 

3

II. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti (3 t., b. l. 16–20), kuriuo

prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimo        Nr. N-157 panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamus Nutarimus ir jais patvirtintus naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių   bylų skyriui (toliau – ir Civilinių bylų skyrius) atsakovas pateikė 2011 m. rugpjūčio 3 d., todėl prašyme ši data nurodyta kaip termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia. Tik Civilinių bylų skyriaus prokuroras galėjo priimti procesinį sprendimą kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo arba nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą, todėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. lapkričio 4 d. pasirašytas raštas Nr. 17.2.-19830, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo nariui L. K., nelaikytinas atsisakymu ginti viešąjį interesą. Civilinių bylų skyriaus prokuroras turėjo teisę vertinti surinktą medžiagą kitaip, nei ją įvertino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (3 t., b. l. 78–79) prašė nepatenkinti prašymo.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas terminą dėl viešojo intereso gynimo praleido ne dėl

svarbių priežasčių. Prokuratūros organizacinė struktūra nelaikytina svarbia aplinkybe, siekiant atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Top Sport“ atsiliepimu į prašymą (3 t., b. l. 87–89) prašė atmesti prašymą.

UAB „Top Sport“ nurodė, kad komunikacija tarp Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių nelaikytina objektyvia ir svarbia priežastimi, pateisinančia praleistą terminą prašymui paduoti.

 III.

 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu                    (3

t., b. l. 106–140) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Komisijos     2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 patvirtinto UAB „Baltic Bet“ lažybų reglamento 2.20, 2.21, 2.22 punktus, 10.2 bei 10.10 punktus ta apimtimi, kuria numatyta galimybė lošėjams informaciją perduoti internetu, SMS arba telefonu, 11 skyrių bei šio reglamento priedą Nr. 2; nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą          Nr. N-157 ir Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. N-106.

Teismas, nurodęs, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama ir tai, ar Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. N-157 yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1923/2012 padarytas išvadas dėl apskundimo termino, konstatavo, jog nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti šį nutarimą, nes jis savo prašyme atnaujinti terminą pareiškimui paduoti pripažino faktą, kad apie Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. N-157 prokuratūrai tapo žinoma dar 2010 m. lapkričio 2 d., tačiau prašymas teismui pateiktas tik 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kartu pareiškėjas nurodė, kad dėl prokuratūros organizacinės struktūros terminas prašymui paduoti turėtų būti atnaujintas. Teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti dėl aptariamo nutarimo panaikinimo, nes, teismo vertinimu, prokuratūros organizacinė struktūra nėra ta aplinkybė, kuri būtų laikytina rimta priežastimi atnaujinti terminą pareiškimui paduoti. Ypač teismas pabrėžė, kad terminas praleistas pakankamai ilgą laiko tarpą (beveik metus), todėl ir šiuo aspektu jis nėra atnaujintinas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio           6 punktu, teismas nutraukė šios administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti     Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. N-157. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje      Nr. A442-

4

1923/2012 padarytas išvadas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2011 m. liepos 28 d. pavedimo dėl viešojo intereso gynimo Nr. PV-4, pažymėjo,  jog paminėtos aplinkybės šiai administracinei bylai neturi jokios reikšmės ta apimtimi, kad, net  ir laikant, jog pareiškėjas apie viešojo intereso gynimą žinojo dar 2011 m. liepos 28 d., termino kreiptis į teismą jis nepraleido, nes kreipėsi 2011 m. rugpjūčio 29 d. (pirmadienį), t. y. ABTĮ    33 straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku. Tačiau teismas, remdamasis nurodytu pavedimu, pabrėžė, kad prokuratūra apie UAB „Top Sport“ bei UAB „Orakulas“ lažybų organizavimo reglamentus informaciją turėjo anksčiau negu iki 2011 m. liepos 28 d. Akcentavo, kad dėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ prokuratūra į teismą kreipėsi anksčiau (2011 m. liepos 13 d.). Pabrėžė,         kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3319-331/2011 nustatyta svarbi aplinkybė, kad pareiškėjas dėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ į teismą kreipėsi pažeisdamas ABTĮ nustatytą terminą. Teismas akcentavo, kad apie galbūt pažeistą viešąjį interesą dar 2010 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas žinojo lygiai taip pat ir UAB „Orakulas“ atžvilgiu, nes byloje esantys tokie patys įrodymai patvirtina, kad prokuratūra apie Komisijos nutarimą dėl UAB „Orakulas“ žinojo lygiai tas pačias aplinkybes, kaip ir apie UAB „Lošimų strateginė grupė“. Teismo nuomone, pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti ir dėl Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. N-106. Pabrėžė, kad teismas 2012 m. liepos 3 d. raštu prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus apie visas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje      Nr. A442-1923/2012 nurodytas aplinkybes, bet, nors pareiškėjui buvo žinoma apie įsiteisėjusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3319-331/2011, tačiau paaiškinimų nebuvo pateikta dėl Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. N-33 ir 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. N-106. Dar daugiau, teismui teismo posėdyje paklausus apie tai, ar pareiškėjas nemano praleidęs terminų ir dėl pastarųjų nutarimų, pareiškėjo atstovė nurodė, kad nepraleido terminų prašymui paduoti. Vadovaudamasis ABTĮ   101 straipsnio 6 punktu, nustatęs, kad terminas prašymui paduoti dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. N-106 yra praleistas, teismas nutraukė šią administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. N-106. Teismas pabrėžė, kad UAB „Baltic Bet“ atžvilgiu pareiškėjas termino prašymui paduoti nepraleido: tai pripažino tiek atsakovas, to neginčijo ir UAB „Baltic Bet“ atstovas. Remdamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2011 m. liepos 28 d. pavedimu dėl viešojo intereso gynimo Nr. PV-4, teismas nustatė, kad prokuratūra apie UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentus informaciją turėjo 2011 m. liepos 28 d., o duomenų, kad turėjo anksčiau – nėra, nes prokuratūros atstovė teismo posėdyje pabrėžė, kad pareiškėjas termino prašymui paduoti nepraleido. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nurodė, jog prokuratūrai 2010 m. spalio 27 d. raštu pateikti Komisijos nutarimai ir juose patvirtinti UAB „Top Sport“, UAB „Orakulas“ ir UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų organizavimo reglamentai; UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentas pareiškėjui nepateiktas, nes jame tuo metu nebuvo nustatyta galimybė organizuoti lažybas, naudojant ryšio priemones. Teismas padarė išvadą, kad prašymas panaikinti Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. N-33 pateiktas įstatyme nustatytais terminais.

Teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso, vadovavosi ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija (2011 m. birželio 21 d., 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti atsakovo patvirtintus lažybų organizavimo reglamentus, kurių nuostatos galbūt prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, šioje byloje gina viešąjį interesą. Teismas atmetė kaip iracionalų atsakovo argumentą, kad, teismui panaikinus tik vienintelį UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentą, pareiškėjo prašymas siekiamų teisinių pasekmių nesukels, t. y. realiai neleis apginti viešąjį interesą. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokie pareiškimai apskritai kelia klausimą, ką atsakovas vykdo: ar jis tikrai atlieka realią, o ne menamą lažybų organizatorių kontrolę. Tokie pareiškimai sudaro prielaidas abejoti šios institucijos ne tik

5

kompetencija, pareigūnų kvalifikacija, bet ir apskritai visos vykdomos kontrolės skaidrumu. Teismas ypač pabrėžė, jog azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, kurioje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas, pagal kurį viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-944/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 444-2198/2011). Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar ginčijamas nutarimas ir juo patvirtintas reglamentas ne-/pažeidžia teisės aktų nuostatas/-ų, turi būti nustatyta, ar jame yra lažybų organizavimo  tvarką reglamentuojančių nuostatų, kurios neįtvirtintos įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Teismas pabrėžė, kad Komisija negalėjo tvirtinti tokio reglamento, kuriame būtų nuostatų, kurios neįtvirtintos įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Komisija 2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 patvirtino UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentą, kurio 11 skyriuje nustatyta lažybų tvarka, kai statymai atliekami duomenis perduodant internetu ar telefonu. UAB „Baltic Bet“ reglamento 11.1.1 punkte nustatyta, kad lošėjas gali lažintis, kai lažybos sudaromos ir statymai atliekami perduodant duomenis internetu, telefonu, SMS ar kitomis ryšio priemonėmis. Tam lošėjas privalo sudaryti su lažybų organizatoriumi lažybų sutartį, kurios sąvoka pateikiama reglamento 2.20 punkte (lažybų sutartis – tai lošėjo ir lažybų organizatoriaus susitarimas, pagal kurį reglamento nustatyta tvarka ir sąlygomis lošėjas įgauna teisę ateityje atlikti, o lažybų organizatorius įsipareigoja reglamente nustatyta tvarka iš lošėjo priimti statymus, naudodamas ryšio priemones). Reglamento 11.1.2–11.1.11 punktai nustato lažybų sutarties tarp UAB „Baltic Bet“ ir lošėjo, kai statymai atliekami duomenis perduodant internetu arba telefonu, sudarymo tvarką, nustato lažybų vykdymo ir statymų atlikimo taisykles. Reglamento 2.21, 11.1.6 punktai nustato, kad lošėjui, sudariusiam lažybų sutartį, išduodama lošėjo kortelė, kurios forma nustatyta lažybų organizatoriaus vadovo. Reglamento 11.1.7 punkte nustatyta, kad pasirašiusiam sutartį lošėjui lažybų organizatoriaus duomenų bazėje yra priskiriama sąskaita, kurioje įtraukiamos į apskaitą lošėjo avansu įmokėtos statymams skirtos sumos bei pervedami ir įtraukiami į apskaitą laimėjimai. Lažybų sąskaita – tai lažybų sutarties pagrindu lažybų organizatoriaus duomenų bazėje lošėjui priskirta sąskaita, kurioje įtraukiami į apskaitą lošėjo avansu įmokėti pinigai ir perkeliami bei įtraukiami į apskaitą jo laimėjimai, jei statymas buvo atliktas perduodant duomenis internetu, telefonu, SMS ar kita ryšio priemone (reglamento 2.22 punktas). Reglamento 11.2.9 punktas nustato, kad lošėjo laimėjimas pagal laimėjusią lažybų kortelę, kuri priėmus statymą suformuojama ir saugoma elektroniniu formatu lažybų organizatoriaus serveryje (11.2.7 punktas) ir atspausdinama lošėjo pareikalavimu lažybų punkte (11.2.8 punktas), yra nedelsiant įskaitomas į lažybų sąskaitą. Reglamento 2.10, 2.22, 11.1.2, 11.1.7, 11.1.9, 11.2.5 punktuose įtvirtinta galimybė lažintis (atlikti statymus) ne grynaisiais pinigais, o iš tų lėšų, kurios avansu įmokėtos į lažybų sąskaitą. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Baltic Bet“ reglamento 11.2.1–11.2.7 punktuose nustatyta duomenų pateikimo ir statymų priėmimo internetu tvarka, o 11.3.1–11.3.5 punktuose – duomenų pateikimo ir statymų priėmimo telefono pokalbio metu arba SMS tekstinėmis žinutėmis     tvarka. Pagal nustatytą tvarką, lošėjas internetu ar telefono ryšiu perduoda statymo        duomenis, statydamas savo sąskaitoje esančius negrynuosius pinigus. Teismas padarė išvadą, kad aptariamame reglamente nustatyta galimybė organizuoti lažybas internetu ar telefonu, sudarius su lažybų organizatoriumi lažybų sutartį, atsiskaitant lažybų sąskaitoje esančiomis lėšomis.

Teismas vadovavosi Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 11, 12 dalimis, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. N-240 patvirtintos Lažybų tarpininkų darbo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4, 8 punktais (šis Komisijos nutarimas netekęs galios, tačiau jį pakeitęs Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. DI-7 nustato iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą), Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 10 patvirtinto

6

Totalizatoriaus ir lažybų punktų steigimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas)             6 punktu (šis Komisijos nutarimas netekęs galios, tačiau jį pakeitęs Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymas        Nr. DI-6 nustato iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą). Teismas taip pat rėmėsi Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimu. Teismas padarė išvadą, kad lažybos gali būti vykdomos tik realioje fizinėje vietoje – lažybų punkte, kuris steigiamas izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą bei atitinkančiose Azartinių lošimų įstatyme nustatytus reikalavimus, kuriose dirbantis lažybų tarpininkas atlieka visus būtinus lažyboms organizuoti veiksmus (priima statymus, surenka ir išmoka pinigus ir pan.). Atkreipė dėmesį, kad Azartinių lošimų įstatymo     10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis bei statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Azartinių lošimų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto pateikus laimėjusiąją kortelę. Teismas, įvertinęs Azartinių lošimų įstatymo        2 straipsnio 11 ir 12 dalis, 10 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 3 dalį, padarė išvadą, kad pinigus (statomas sumas) surenka bei laimėjimus grynaisiais pinigais išmoka lažybų tarpininkas. Azartinių lošimų įstatyme nenustatyta galimybė lažybų statymus atlikti ar laimėjimus išmokėti ne grynaisiais pinigais. Azartinių lošimų įstatyme taip pat nėra reglamentuotas ir lažybų sutarties sudarymas. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad pagal Azartinių lošimų įstatymo           2 straipsnio 10 dalyje pateiktą apibrėžimą tiesioginio ryšio sistema suprantama kaip kompiuterių tinklas, kurį sudaro lošimų bendrovei priklausantys centrinis kompiuteris ir su juo tiesioginiu ryšiu sujungti terminalai. Terminalai – tai ne bet kurie fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantys kompiuteriai, o pačiai bendrovei priklausantys kompiuteriai, esantys, pvz., lažybų punktuose. Sistema skirta įtraukti į apskaitą įmokų priėmimą ir laimėjimų išmokėjimą. Aprašyto bendrovės kompiuterių tinklo negalima tapatinti su internetu – pasauliniu kompiuterių tinklu, kurį sudaro visuotinių ir vietinių kompiuterių tinklų visuma. Bendrovės tiesioginio ryšio sistema galėtų būti tik mažas interneto fragmentas. Azartinių lošimų įstatyme nustatytas tiesioginio ryšio sistemos naudojimas organizuojant lošimus negali būti aiškinamas plečiamai, kaip įstatymų leidėjo valia leisti organizuoti lošimus internetu. Teismas akcentavo, kad Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką, o azartinių lošimų organizavimas laikytinas viešosios teisės sritimi, kurioje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Baltic Bet“ reglamento 2.20, 2.21, 2.22 punktai, 10.2 bei 10.10 punktai ta apimtimi, kuria numatyta galimybė lošėjams informaciją perduoti internetu, SMS arba telefonu, 11 skyrius bei reglamento priedas Nr. 2 prieštarauja Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 daliai, kadangi sukuriama nauja lažybų organizavimo tvarka, nenurodyta Azartinių lošimų įstatyme, reglamento 2.10, 2.22 punktai, 11 skyrius, kuriuose nustatyta galimybė lažintis iš negrynųjų pinigų, juos avansu įmokėjus į įstatymo nenustatytą lažybų sąskaitą, o 11 skyrius pažeidžia Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalis ir              10 straipsnio 1 dalį. Reglamento 11.2.9 punktas prieštarauja Azartinių lošimų įstatymo              19 straipsnio 3 daliai. Komisija, 2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 įtvirtinusi galimybę organizuoti lažybas Azartinių lošimų įstatyme nenustatytu būdu, neteisėtai sukūrė įstatymo neatitinkantį reguliavimą prižiūrimoje teisinių santykių srityje ir tokiais veiksmais pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą organizuoti lošimus pažeidžiant Azartinių lošimų įstatymo nustatytą tvarką, 26 straipsnio 10 dalyje nustatytą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų interesų bei jų teisių apsauga, taip pat 28 straipsnio 5 punkte nustatytą pareigą kontroliuoti, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog viešojoje teisėje viešojo administravimo subjektas įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais negali sukurti naujų elgesio taisyklių, kai jam to nėra pavedęs įstatymų leidėjas, todėl atmetė atsakovo argumentą,              kad patvirtinant lažybų reglamentus buvo išspręstas teisės spragos pašalinimo klausimas. Nurodė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų keliamas klausimas dėl neigiamų pasekmių,       kurios kiltų panaikinus reglamentus, reglamentų teisėtumui nustatyti neturi reikšmės. Teismas,  nustatęs, kad Komisijos

7

patvirtintame UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamente nustatyta galimybė organizuoti lažybas internetu ar telefonu, sudarius su lažybų organizatoriumi lažybų sutartį, atsiskaitant lažybų sąskaitoje esančiomis lėšomis (to nėra nustatyta Azartinių lošimų įstatyme), konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. N-33 yra pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies, t. y. atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1923/2012 yra naikinami tik šio reglamento punktai       ir skyrius, kurie prieštarauja Azartinių lošimų įstatymo nurodytoms nuostatoms. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 patvirtinto UAB „Baltic Bet“ lažybų reglamento 2.20, 2.21, 2.22 punktai, 10.2 bei 10.10 punktai ta apimtimi, kuria numatyta galimybė lošėjams informaciją perduoti internetu, SMS arba telefonu, 11 skyrius bei reglamento priedas Nr. 2 yra naikintini. Teismas dar kartą akcentavo, jog atmetė kaip iracionalų atsakovo argumentą, kad, teismui panaikinus tik vienintelį UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentą, pareiškėjo prašymas siekiamų teisinių pasekmių nesukels, t. y. realiai neleis apginti viešąjį interesą. Teismas dar kartą atkreipė dėmesį, kad tokie pareiškimai apskritai kelia klausimą, ką atsakovas vykdo: ar jis tikrai atlieka realią, o ne menamą lažybų organizatorių kontrolę. Tokie pareiškimai sudaro prielaidas abejoti šios Tarnybos ne tik kompetencija, pareigūnų kvalifikacija, bet ir apskritai visos vykdomos kontrolės skaidrumu. Dar daugiau, nors UAB „Top Sport“, UAB „Orakulas“ įtakos ši sprendimo dalis dėl UAB „Baltic Bet“ tiesiogiai neturės, tačiau, įsiteisėjus šiam sprendimui, Tarnyba ateityje turėtų susizgribti ir žiūrėti realaus, o ne menamo viešojo intereso gynimo, tinkamai įgyvendinti viešosios teisės reikalavimus (čia ne tas atvejis, kai, nusipirkus kilogramą obuolių ir juos suvalgius, teisiniai santykiai tarp pirkimo–pardavimo sutarties šalių pasibaigia).

Teismas, be to, nustatė, kad UAB „Baltic Bet“ prašė atlyginti teismo išlaidas. Kadangi jos pagrindiniai reikalavimai nepatenkinti, tai prašymą atlyginti išlaidas teismas atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

 IV.

 Pareiškėjas apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 151–157) prašo panaikinti Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. N-157 ir 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. N-106, atnaujinti terminą pareiškimui dėl Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. N-157 panaikinimo paduoti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatliko prašyme atnaujinti terminą pareiškimui dėl Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. N-157 panaikinimo paduoti nurodytų priežasčių vertinimo, formaliais pagrindais, nepagrįstai ir apibendrintai nurodė, kad prokuratūros organizacinė struktūra nėra ta aplinkybė, kuri būtų laikytina rimta priežastimi atnaujinti terminą pareiškimui paduoti.

2. Atkreiptinas dėmesys į ABTĮ 10 straipsnio nuostatas. Teismas posėdyje iš esmės nesiaiškino aplinkybių, susijusių su kreipimosi į teismą dėl Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. N-106 panaikinimo terminų skaičiavimu, nesuteikė galimybės prokurorui teikti argumentų dėl pareiškimo padavimo termino eigos skaičiavimo nuo 2010 m. lapkričio 4 d. Teismas, konstatavęs, kad prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą, nesilaikė procesinių staigmenų negalimumo principo, nes sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios iš esmės nebuvo nagrinėjamos teismo posėdyje. Sprendžiant, ar prokuroras nepraleido termino prašymui paduoti, esminė aplinkybė buvo ta, kad ginčijamas ir prašomas panaikinti administracinis aktas buvo priimtas gerokai vėliau, t. y. 2011 m. gegužės 19 d., nei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos Seimo nario L. K. 2010 m. spalio 13 d. rašte Nr. LK-043 išdėstytas pareiškimas, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Prokuratūrai apie Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. N-106 priėmimą tapo žinoma tik 2011 m. rugpjūčio 3 d., todėl prokuroras, 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreipdamasis į teismą ir prašydamas panaikinti šį nutarimą, termino, numatyto ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, nepraleido.

8

3. Teismas, iš dalies nutraukdamas bylą, netaikė universaliųjų teisės principų, t. y. nesiekė, kad būtų priimtas teisingas, protingas ir sąžiningas sprendimas, apgintas pažeidžiamas viešasis interesas. Teismas, būdamas vienintelė institucija, turinti teisę įgyvendinti teisingumą (Konstitucijos 109 str.), šios funkcijos neatliko. Teismas įteisino niekinius administracinius aktus, atsisakė vykdyti teisingumą, taip pažeisdamas pamatinį teisės principą – iš neteisės teisė neatsiranda. Teismas įteisino neįtikėtiną situaciją, kai vienos Lietuvoje registruotos ir licencijas organizuoti lažybas turinčios bendrovės veiklą vykdys pagal Lietuvoje galiojančius teisės    aktus, o kitoms ir toliau bus sudarytos sąlygos vykdyti veiklą nesilaikant Azartinių lošimų įstatymo imperatyvių reikalavimų. Teismas formaliais procedūriniais pagrindais apribojo ABTĮ                 5 straipsnyje ir 56 straipsnio l dalyje įtvirtintą prokuroro teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, t. y. apgintos konstitucinės vertybės.

Atsakovas apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 144–146) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 patvirtinto UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamento 2.20, 2.21, 2.22 punktai, 10.2 bei 10.10 punktai ta apimtimi, kuria numatyta galimybė lošėjams informaciją perduoti internetu, SMS arba telefonu, 11 skyrius bei šio reglamento priedas Nr. 2,  ir atmesti šią pareiškėjo prašymo dalį kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų (86 str. 1, 2 d., 87 str. 4 d., 81 str.). Aiškinantis, ar bendrovės kompiuterio tinklo negalima tapatinti su internetu, būtina atskleisti sąvokų „internetas“ ir „terminalas“ esmę, nes šios sąvokos teisės aktuose neapibrėžtos. Sprendimas dėl Nutarimais pažeisto viešojo intereso gali būti priimtas tik išnagrinėjus santykių visumą. Išvadą, kad bendrovės kompiuterio tinklo negalima tapatinti su internetu, galima     daryti tik turint specialių žinių, pasinaudojus eksperto ar specialisto pagalba, nustačius interneto           ir bendrovės naudojamo tiesioginio ryšio santykį, išsiaiškinus, kokios techninės priemonės naudojamos lažybose, atskleidus lažybų organizavimo schemą ir kitas aplinkybes. Teismas   savo poziciją iš esmės grindė tik lažybų reglamentų, Įstatymo nuostatų analize ir paminėdamas Konstitucinio Teismo nutarimus.

2. Teismas ne kartą kaip iracionalų atmetė Tarnybos argumentą, kad, panaikinus           tik vieną UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentą, pareiškėjo prašymas siekiamų tikslų nesukels, t. y. realiai neleis apginti viešąjį interesą. Šio argumento atmetimą teismas  grindė nurodydamas ne teisinius argumentus, kurių pagrindu jis darė atitinkamas išvadas, o išdėstydamas prielaidas dėl Tarnybos kompetencijos, jos vykdomos kontrolės skaidrumo, tarnautojų kvalifikacijos. Tokie argumentai ne tik nesusiję su byloje nagrinėjamu galimu viešojo intereso pažeidimu, yra nekonkretūs, bet ir nepagrįsti teisės normomis bei byloje nustatytomis aplinkybėmis ar tirtais įrodymais.

3. Teismas nurodė, kad nors UAB „Top Sport“, UAB „Orakulas“ įtakos šis      sprendimas neturės, paragino Tarnybą žiūrėti realaus, o ne menamo viešojo intereso         gynimo, tinkamai įgyvendinti viešosios teisės reikalavimus. Šio teismo teiginio pagrįstumas      abejotinas, atsižvelgiant į įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-3319-331/2011 padarytas išvadas (Lietuvos      vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje    Nr. AS146-840/2011 apeliacinis procesas nutrauktas).

4. Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą dėl rėmimosi precedentais. Šios administracinės bylos, kurioje prašoma panaikinti nutarimus,  kuriais patvirtinti UAB „Top Sport“, UAB „Orakulas“ ir UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentai, bei administracinės bylos Nr. I-3319-331/2011, kurioje buvo prašoma panaikinti UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų organizavimo reglamentą, aplinkybės yra iš esmės identiškos, nes abiejose bylose keliamas klausimas dėl viešojo intereso (visuomenės sveikatos) pažeidimo, organizuojant lažybas ryšio priemonėmis. Byloje dėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų organizavimo reglamento suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra reikšminga nagrinėjant šią bylą.

9

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 173) prašo nepatenkinti apeliacinio skundo.

Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas apie Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. N-106 žinojo jau 2010 m. lapkričio 4 d., todėl praleido terminą prašymui paduoti dėl šio nutarimo panaikinimo. Pažymi, jog dėl prokuroro prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. N-157 panaikinimo paduoti laikosi pozicijos, išdėstytos atsiliepime į prašymą.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Top Sport“ ir UAB „Orakulas“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 178–183) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjas, žinodamas visas ginčo aplinkybes, jas įvertinęs ir 2010 m. lapkričio 4 d. konstatavęs, kad dėl ryšio priemonių (taip pat interneto) panaudojimo lažybų organizavimo procese tokiu būdu, koks yra numatytas Komisijos nutarimu patvirtintame UAB „Top Sport“ lažybų reglamente, nėra jokio pagrindo pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą, o 2011 m. rugpjūčio 3 d., neatsiradus jokioms naujoms esminėms aplinkybėms, kreipdamasis į teismą ir ketindamas ginti viešąjį interesą, pažeidė įstatyme nustatytą vieno mėnesio senaties terminą. Netinkama pareiškėjo organizacinė struktūra ir/ar nepakankamas informacijos dalijimasis tarp struktūrinių padalinių nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Teismas vertino ir pareiškėjo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, ir prašyme atnaujinti terminą pareiškimui paduoti nurodytus argumentus.

2. Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl Komisijos    2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. N-106 apskundimo termino ir galimų jo praleidimo priežasčių, yra klaidingas. Pareiškėjui apie UAB „Orakulas“ reglamentą buvo žinoma iki      2011 m. liepos 28 d., t. y. nuo 2010 m. lapkričio 4 d., nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas apie Komisijos nutarimą dėl UAB „Orakulas“ žinojo lygiai tas pačias aplinkybes, kaip ir apie UAB „Lošimų strateginė grupė“, kada Komisija 2010 m. spalio 27 d. raštu pateikė nutarimus ir jais patvirtintus UAB „Top Sport“, UAB „Orakulas“ ir UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų organizavimo reglamentus. Pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, todėl teismas šią bylos dalį nutraukė pagrįstai.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 162–167) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Komisija, 2011 m. vasario 15 d. priimdama nutarimą Nr. N-33, kuriuo patvirtino UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentą, leisdama šiai bendrovei organizuoti lažybas elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu), pažeidė Įstatymo nuostatas, o kartu ir viešąjį interesą. Organizuoti galima tik tokius lošimus, kokius numato įstatymas, ir tik tokiais organizavimo būdais, kokius leidžia įstatymas.

2. Lažybos gali būti organizuojamos ir vykdomos tik realioje fizinėje vietoje – lažybų punkte, kuris steigiamas izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą bei atitinkančiose Įstatyme nustatytus reikalavimus lošimų organizavimo vietoms.

3. Įstatyme aprašyto bendrovės kompiuterių tinklo negalima tapatinti su internetu – pasauliniu kompiuterių tinklu, kurį sudaro visuotinių ir vietinių kompiuterių tinklų visuma, o bendrovės tiesioginio ryšio sistema galėtų būti tik mažas interneto fragmentas. Įstatyme numatytas tiesioginio ryšio sistemos naudojimas organizuojant lošimus negali būti aiškinamas plečiamai kaip įstatymų leidėjo valia leisti organizuoti lošimus internetu. Tai, kas yra internetas, šiuolaikinėje visuomenėje žinoma visiems (ABTĮ 58 str. 1 d.). Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepasinaudojo ABTĮ 53 straipsnyje numatyta teise ir nepareiškė teismui prašymo skirti byloje atitinkamą ekspertizę.

4. Nesutinka, kad teismas turėjo remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo     2011 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3319-331/2011. Šia teismo nutartimi byla

10

nebuvo išnagrinėta iš esmės, o nutraukta nustačius, kad prokuroras yra praleidęs ABTĮ      33 straipsnio 1 dalyje numatytą kreipimosi į teismą terminą. Administracinės bylos aplinkybės nėra visiškai tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

5. Komisija, 2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 patvirtindama UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento nuostatas, leidžiančias organizuoti lažybas Įstatyme nenustatytu būdu, veikė ultra vires. Prokuroras kreipėsi į teismą, siekdamas užtikrinti, kad teisiniuose santykiuose, kurie gali sukelti daug neigiamų pasekmių žmogaus ir visuomenės sveikatai, būtų užtikrinta visuomenės (jos dalies) sveikata ir saugumas, kurie neabejotinai laikytini viešuoju interesu.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Top Sport“ ir UAB „Orakulas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 169–172) prašo patenkinti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Negalima sutikti su teismo išvada dėl pareiškėjo teiginio, kad Įstatyme nurodyta tiesioginio ryšio sistema tėra sistema, naudojama įmokoms priimti, laimėjimams išmokėti         per specialius kompiuterinio tinklo terminalus, ir neturi nieko bendro su internetu. Įstatymo         2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta tiesioginio ryšio sistema gali būti realizuojama ir internetinio ryšio pagalba. Teismas neišsamiai išsiaiškino sąvokų „internetas“ ir „terminalas“ esmę, vadovavosi iš esmės tik pareiškėjo teiginiais, nors nei jis, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys neturi specialių žinių, kad galėtų paaiškinti šių sąvokų skirtumus ir/ ar panašumus.

2. Teismas atsakovo argumentą, kad, panaikinus tik vienos UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentą, pareiškėjo prašymas siekiamų tikslų nesukels, t. y. realiai neleis apginti viešojo intereso, atmetė kaip iracionalų, grįsdamas ne teisiniais argumentais, o darydamas prielaidas dėl Tarnybos kompetencijos, vykdomos kontrolės skaidrumo, tarnautojų kvalifikacijos. Apskritai neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisiniais argumentais šis argumentas buvo atmestas.

3. Pritartina apeliacinio skundo teiginiui, kad teismas neatsižvelgė į to paties teismo suformuotą precedentą, sprendžiant klausimą dėl galimybės organizuoti lažybas numatytu būdu, administracinėje byloje Nr. I-3319-331/2012. Teismas šiuo atveju nevertino nei paminėtoje byloje nustatytų aplinkybių, nei išaiškinimų, reikšmingų šioje administracinėje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Bet“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 174–176) prašo patenkinti apeliacinį skundą ir priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Baltic Bet“ atžvilgiu pareiškėjas termino prašymui dėl viešojo intereso gynimo nepraleido. UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentuose, galiojančiuose iki naujo reglamento patvirtinimo, buvo įtvirtintos nuostatos, suteikiančios galimybę organizuoti lažybas naudojant ryšio priemones. Nors 2010 m. spalio 27 d. prokuratūrai nebuvo pateikta informacija apie tai, jog UAB „Baltic Bet“ taip pat suteikta galimybė organizuoti lažybas naudojant ryšio priemones, tačiau ta informacija tuo metu buvo pasiekiama, ir prokuratūra galėjo ją sužinoti.

2. Įstatyme nėra absoliutaus draudimo organizuoti lažybas internete, priešingai, įvertinus galimybę naudoti tiesioginio ryšio sistemas ir atsiskaitymą negrynaisiais pinigais, teigtina,       jog lažybų reglamente nustatyta tvarka, kuri, manytina, neprieštarauja Įstatymo nuostatoms, lažybų organizatorius gali lažybų paslaugą teikti tokiu būdu, kuris paprastai gali būti pavadintas lažybos internete arba, kaip nurodyta Įstatyme, – lažybos per tiesioginio ryšio sistemą, naudojant negrynuosius pinigus.

3. Reguliuojant santykius tarp lošimų organizatoriaus ir lošėjų, taikomos CK nuostatos    ir civilinėje teisėje galiojantis principas, jog „visa, kas neuždrausta, yra leidžiama“. Lažybų organizavimas naudojant ryšio priemones nėra uždraustas Įstatymo, taigi ir galimas jo taikymas kaip vienas iš lošimų organizavimo būdų.

4. Teismas nurodė, jog lažybų organizavimas naudojant ryšio priemones gali sukelti   daug neigiamų pasekmių, todėl toks lažybų organizavimo būdas laikytinas priešingu teisės nuostatoms. Šių argumentų teismas nemotyvavo ir nepagrindė, nenurodė, kokias neigiamas pasekmes gali

11

sukelti šis lažybų organizavimo būdas. Teismui buvo pateikti pagrįsti argumentai apie šio lažybų organizavimo būdo visuomeninę naudą.

5. Siekdamas apginti viešąjį interesą, kai norima nutraukti susiformavusius teisinius santykius, teismas privalo būti itin aktyvus, išsamiai ir atidžiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir dėl jų pasisakyti bei argumentuoti. Išvadą, kad bendrovės kompiuterio tinklo negalima tapatinti su internetu, galima daryti tik turint specialių žinių, pasinaudojus eksperto ar specialisto pagalba.

 Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

V. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas

atmestinas.Iš pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 29 d. teismui paduoto prašymo matyti, kad, gindamas

viešąjį interesą, jis prašė panaikinti: atsakovo 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. N-157 patvirtintą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Top Sport“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentą (toliau – ir UAB „Top Sport“ reglamentas), atsakovo 2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 patvirtintą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentą (toliau – ir UAB „Baltic Bet“ reglamentas) bei atsakovo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-106 patvirtintą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentą (toliau – ir UAB „Orakulas“ reglamentas). Pasisakydama dėl šių pareiškėjo prašymų (reikalavimų) vertinimo ABTĮ taikymo požiūriu, kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ taikymo prasme kiekvienas iš išvardintų trijų pareiškėjo prašymo reikalavimų laikytinas atskiru prašymo (skundo) dalyku. Aplinkybės, kad šie reikalavimai pareiškėjo grindžiami vienodais argumentais, tarp jų ir būtinumu ginti viešąjį interesą, yra prielaida nagrinėti šiuos prašymo reikalavimus vienoje administracinėje byloje, tačiau ABTĮ taikymo prasme nepaneigia kiekvieno iš nurodytų reikalavimų savarankiškumo. Aukščiau paminėtas šiuos prašymo reikalavimus vienijantis elementas - pareiškėjo nurodytas viešojo intereso gynimas – turi būti suprantamas tik kaip Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio numatyta, o tuo pačiu ABTĮ 56 straipsnio leistina priemonė prokurorui kreiptis į administracinį teismą tam, kad, panaikinus tam tikrą teisės aktą, būtų apgintas viešasis interesas. Tai reiškia, kad viešojo intereso gynimo administracinėje byloje institutas negali būti absoliutizuojamas ta prasme, kad būtų taikomas atsietai nuo konkretaus materialaus prašymo (skundo) reikalavimo, ir tuo labiau konkuruotų su tokiu reikalavimu. Jis yra taikomas tik tiek, kiek teismas sprendžia paduoto prašymo (skundo) priimtinumo klausimą tuo aspektu, ar prašymą (skundą) padavęs asmuo yra kompetentingas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 37, 56 str.); o, nagrinėjant bylą iš esmės - sprendžiant klausimą, kokią įtaką viešojo intereso gynimui turės pagrindinio (materialaus) reikalavimo patenkinimas. Byloje nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad teismas, nors ir nustatęs, kad viešojo intereso gynimas yra aktualus visiems trims paminėtiems pareiškėjo prašymo reikalavimams, nėra atleidžiamas nuo pareigos patikrinti kiekvieno iš nurodytų trijų pareiškėjo prašymo reikalavimų priimtinumo klausimą ABTĮ 33, 34 straipsnių ir 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo prasme, t. y. patikrinti, ar pareiškėjo prašymas patenkinti šį (kiekvieną iš paminėtų trijų) reikalavimą paduotas, nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą; jeigu toks terminas praleistas, ABTĮ 34 straipsnio nustatyta tvarka išspręsti jo atnaujinimo klausimą; nustačius, kad paminėtas terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, prašymo (skundo) priėmimo stadijoje - atsisakyti jį priimti, o bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje - nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Tai taip pat reiškia, kad viešojo intereso gynimo instituto taikymo požiūriu teismas nėra saistomas ir gali nutraukti atitinkamą bylos dalį, nustatęs, kad kuris nors iš nurodytų trijų prašymo reikalavimų negali būti nagrinėjamas iš esmės dėl termino jį pareikšti teismui praleidimo.    

12

Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. N-157 (kuriuo buvo patvirtintas UAB „Top Sport“ reglamentas) ir Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. N-106 (kuriuo buvo patvirtintas UAB „Orakulas“ reglamentas). Teismas nurodė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl šių nutarimų panaikinimo ir neprašė atnaujinti terminą prašymo dalyje dėl UAB „Orakulas“ reglamento panaikinimo. Pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo prašymo dalyje dėl UAB „Top Sport“ reglamento panaikinimo teismas atmetė, nurodęs, kad termino praleidimo priežastys ABTĮ 34 straipsnio taikymo požiūriu nėra svarbios.

Patikrinusi šią bylos dalį, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos, Seimo nario L. K. 2010 m. spalio 13 d. pareiškėjui adresuotame rašte buvo keliamas klausimas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, leidžiant teikti lažybų paslaugas internetu (2 t., b. l. 40). Iš bylos (2 t., b. l. 39, 41-44) taip pat matyti, kad, reaguojant į šį paklausimą, pareiškėjas (jo struktūrinio padalinio vadovas) paprašė atsakovo pateikti atitinkamą informaciją ir kartu su 2010 m. spalio 27 d. paaiškinamuoju raštu gavo Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. N-157 patvirtinto UAB „Top Sport“ reglamento kopiją (t. y. šiai administracinei bylai aktualaus reglamento kopiją), Komisijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. N-219 patvirtinto UAB „Orakulas“ reglamento kopiją (t. y. reglamento, kurio redakcija buvo pakeista šiai administracinei bylai aktualiu UAB „Orakulas“ reglamentu) bei Komisijos 2010 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. N-199 patvirtinto UAB „Lažybų strateginė grupė“ reglamento kopiją (šis reglamentas buvo pakeistas Komisijos 2011-03-17 nutarimu Nr. N-62 patvirtintu šios bendrovės reglamentu). Iš pareiškėjo (Generalinio prokuroro pavaduotojo pasirašyto) 2010 m. lapkričio 4 d. rašto (atsakymo į paminėtą Seimo nario L. K. 2010-10-13 paklausimą) matyti, kad pareiškėjas, patikrinęs Komisijos pateiktą informaciją, nenustatė pagrindo ginti viešąjį interesą Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pagrindu (2 t., b. l. 70). Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties (administracinėje byloje Nr. I-3319-331/2011), pareiškėjas, reaguodamas į Seimo narių grupės 2011 m. birželio 13 d. kreipimąsi, gindamas viešąjį interesą, 2011 m. liepos 13 d. padavė šiam teismui prašymą dėl aukščiau paminėto Komisijos 2011 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. N-62 patvirtinto UAB „Lošimų strateginė grupė“ reglamento panaikinimo.

Pasisakydama dėl išvardintų faktinių bylos aplinkybių reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija (kalbant apie reikalavimą panaikinti UAB „Top Sport“ reglamentą) pažymi, kad šis reikalavimas buvo pareiškėjo pareikštas teismui 2011 m. rugpjūčio 29 d. (1 t., b. l. 2-10). Atsižvelgiant į tai, kad būtent šio reglamento teisėtumas viešojo intereso gynimo aspektu pareiškėjo buvo tikrinamas dar 2010 m. lapkričio 4 d. (žr. aukščiau nurodytą pareiškėjo       2010-11-04 atsakymą Seimo nariui L. K.), o iš esmės tokio pat pobūdžio Komisijos 2011 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. N-62 patvirtintas UAB „Lošimų strateginė grupė“ reglamentas pareiškėjo buvo laikomas pažeidžiančiu viešąjį interesą (paminėtas pareiškėjo 2011-07-13 kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą), akivaizdu, kad apie tariamą viešojo intereso pažeidimą, patvirtinant UAB „Top Sport“ reglamentą, pareiškėjas žinojo (ABTĮ 33 str.  1 d. taikymo prasme turėjo žinoti), jau 2011 m. liepos 13 d. Todėl taip pat akivaizdu, kad pareiškėjas, paduodamas prašymą šioje administracinėje byloje 2011 m. rugpjūčio 29 d., ženkliai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl šio termino praleidimo priežasčių svarbumo ir jų nekartodama, pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjo nurodytos aptariamo termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Todėl ši teismo sprendimo dalis kolegijos pripažintina pagrįsta.

Pasisakydama dėl termino kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. patvirtintą UAB „Orakulas“ reglamentą, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas šio termino laikymosi klausimą, iš esmės rėmėsi įsiteisėjusia paminėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. I-3319-331/2011), kurioje buvo išspręstas termino kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti Komisijos 2011 m. kovo 17 d. nutarimu patvirtintą UAB „Lošimų strateginė grupė“ reglamentą

13

klausimas. Kolegija, sutikdama su teismo nurodytais argumentais, kad šioje teismo nutartyje išspręsta situacija yra analogiška situacijai dėl termino kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu patvirtintą UAB „Orakulas“ reglamentą, nesutinka su šiai nutarčiai teismo suteikta reikšme nagrinėjamoje byloje. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikos formavimas yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priedermė (ABTĮ 13 str.). Pažymėtina, kad aptariama pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nebuvo tikrinama (pareiškėjas atsiėmė atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties). Šioje nutartyje kolegija, aptardama klausimą dėl viešojo intereso gynimo instituto sąsajos su pareiškimo (skundo) materialiuoju reikalavimu, jau buvo pasisakiusi, kad konkrečios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką nulemia ne viešojo intereso gynimas, o prašomo panaikinti administracinio teisės akto teisėtumo patikrinimas. Tai reiškia, kad skundžiamo (prašomo panaikinti) teisės akto teisėtumo patikrinimas gali ir turi būti siejamas tik su pačiu šiuo teisės aktu, t. y. jis (toks patikrinimas) negali būti teismo atliktas dar nesant paties prašomo panaikinti teisės akto (pažymėtina, kad paminėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-07 nutartyje Komisijos 2011-03-17 nutarimu patvirtintas UAB „Lošimų strateginė grupė“ reglamentas viešojo intereso gynimo aspektu buvo sutapatintas su prieš tai galiojusiu Komisijos 2010-07-22 nutarimu patvirtintu šios bendrovės reglamentu). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad remtis aptariama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi šioje administracinėje byloje nebuvo galima. Todėl konstatuotina, kad termino kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. patvirtintą UAB „Orakulas“ reglamentą laikymosi klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas neteisingai.

Pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimu patvirtintą UAB „Baltic Bet“ reglamentą, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams ir išvadai, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą su šiuo reikalavimu. Pasisakydama dėl šio reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės, kolegija pirmiausia pažymi, kad, sprendžiant šio reikalavimo pagrįstumo klausimą, yra būtina vadovautis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiu specialiuoju teisės aktu – Įstatymu (Įstatymo 1 str.). Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas lošimų organizavimo veikla besiverčiantiems subjektams privalomas laikytis lošimų organizavimo principas, pagal kurį draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo kitas, specialiąsias Įstatymo nuostatas šio principo taikymo požiūriu. Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo atliktos šios analizės išvadoms, sutinka su teismo padaryta galutine išvada, kad UAB „Baltic Bet“ reglamento (teismo išskirtos) nuostatos, nustatančios galimybę organizuoti lažybas internetu ar telefonu, Įstatymo taikymo požiūriu yra neteisėtos. Todėl kolegija pripažįsta pagrįsta ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 n u t a r i a:

 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti jo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N -106 patvirtintą UAB „Orakulas“ reglamentą; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.  Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

                                                          Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas