1

LINIJINIS GREITINTUVAS

Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM

Medicinos technologijų skyriaus vyr. specialistė

Alma Adomaitytė

2011 m.

2

TURINYS

I. LINIJINIO GREITINTUVO SAMPRATA...........................................................................3

1. Apibrėţimas, veikimo principas, techninės galimybės, parametrai................................3

2. Spindulinio gydymo planavimas ir procedūra..................................................................4

3. Indikacijos............................................................................................................................5

II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS......................................................................................................6

1. PSO duomenys.....................................................................................................................6

2. ETROD duomenys..............................................................................................................7

3. Ispanijos patirtis..................................................................................................................9

4. Australijos patirtis............................................................................................................10

5. Jungtinės Karalystės patirtis............................................................................................12

III. LIETUVOS DUOMENYS.....................................................................................................16

1. Teisės aktai ir apmokėjimo tvarka...................................................................................16

2. VASPVT 2010 m. duomenys.............................................................................................17

LITERATŪRA........................................................................................................................21

3

I. LINIJINIO GREITINTUVO SAMPRATA

1. Apibrėţimas, veikimo principas, techninės galimybės, parametrai

Linijinis greitintuvas (angl. Linear Accelerator – LINAC) – prietaisas, naudojamas išorinei spindulinei

terapijai vėţiu sergantiems asmenims1. „Spindulinės terapijos tikslas – apšvitinti pirminį naviką ir sritines

metastazavimo zonas“ .2

Išorinė radioterapija – toks spindulinio gydymo būdas, kai jonizuojančiųjų spindulių pluoštas

sklinda iš švitinimo aparato galvutės, nutolusios nuo švitinamos kūno srities paviršiaus tam tikru atstumu.

Išorinę radioterapiją skiria ir atlieka gydytojas onkologas radioterapeutas onkologinę pagalbą teikiančios

įstaigos radioterapijos skyriuje.

Nauja spindulinės terapijos metodika, kurioje naudojami KT, MRT, erdivinis planavimas ir kt.,

vadinama – konforminė (konformalioji) radioterapija (angl. conformal radiotherapy) arba 3D (trijų

dimensijų) spindulinė terapija, kai taikinys apšvitinamas naudojant daugialapį kolimatorių, leidţiantį

suformuoti tam tikrų formų laukus, savo ribomis atkartojančius naviko formą, taip maksimaliai apsaugant

sveikus aplinkinius audinius ir organus, naudojama nuo XX amţiaus devintojo dešimtmečio.3 4

Linijinio greitintuvo (toliau – LG) kitos naudojimo sritys:

- Intensyviai moduliuojamoji radioterapija (Intesity-Modulated Radiation therapy - IMRT) -

sudėtingesnis radioterapijos būdas, leidţiantis atsiţvelgti ne tik į naviko kontūrus, bet ir į naviko

erdvinę konfigūraciją. Skirtingose vėţio paţeistose vietose realizuojamos skirtingos spindulių

dozės (1988 m. A. Brahme pasiūlė šį metodą).

Moduliuojamojo intensyvumo spindulinės terapijos metodikoje naudojami LG su daugialapėmis

diafragmomis (DD). Šios terapijos metodikoje planavimas vyksta atvirkštine tvarka, t.y.

onkologas radioterapeutas nustato tam tikrus švitinimo kriterijus ir dozes sveikiems audiniams,

kurių negalima viršyti, o kompiuterinė planavimo sistema padeda rasti optimaliausias šiam planui

įgyvendinti švitinimo sąlygas, parenka spinduliuotės pluoštų kampus centrinės ašies atţvilgiu ir

intensyvumus kiekviename lauko taške.

- Vaizdais valdomas spindulinis gydymas ( Image Guided Radiation Therapy - IGRT). Suplanuotų

ir realiai švitinamų laukų atitikimo kontrolės metodas, leidţiantis terapijos seanso metu matyti

švitinamo ir suplanuoto lauko vaizdus. Vaizdas sukuriamas suderinus LG ir kompiuterinės

tomografijos metodikas.5

- Stereotaksinė radiochirurgija ( Stereotactic Radiosurgery - SRS).

1 Linear Accelerator. RadiologyInfo.org. 2010. URL: http://www.radiologyinfo.org/en/pdf/linac.pdf 2 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004, p. 16 3 A. Sruogis, J. Tamošauskienė. Apie prostatos vėţį. Vilniaus universiteto onkologijos institutas. 2006, Vilnius. URL:

http://www.tyliai.net/prostata/uploads/file/prostatos.pdf 4 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004. 5 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004.

4

- Stereotaksinė kūno radioterapija (Stereotactic Body Radio Therapy - SBRT)6. Stereotaksiniai

metodai taikomi, kai navikas yra anatomiškai sudėtingose, chirurgijai ar įprastinei spindulinei

terapijai neprieinamose vietose, daţniausiai – galvos srityje.

Parametrai: spinduliuotės energija - fotonų (MV) ir elektronų (MeV) spinduliuotės. Nuo šio

parametro priklauso spindulių įsiskverbimo gylis. Kuo šis parametras didesnis, tuo geriau pasiekiamas

giliai esantis navikas.

LG yra klasifikuojami pagal energijos lygį. Ţemos energijos prietaisai gamina 4-6 megavoltų (MV)

fotonus (MV), vidutinės energijos prietaisai gamina nuo 8 iki 10 MV fotonus ir elektronų spindulius nuo

9 iki 15 milijonų elektronų voltų (MeV). Dauguma LG yra dvejopos energijos, turintys galimybę išskirti

ţemos energijos spindulius - 6 MV, ir aukštesnės energijos, t.y. maţiausiai 10 MV, arba daugialypės

energijos prietaisai turintys tiek fotonų, tiek elektronų energijas.7

2. Spindulinio gydymo planavimas ir procedūra

Spindulinis gydymas planuojamas kiekvienam individualiai taip, kad navikas būtų apšvitintas

pakankama jį sunaikinti spindulių doze ir iš visų pusių tolygiai, o sveikieji gretimi audiniai ir organai

gautų kuo maţesnes dozes ir išliktų nepaţeisti. Sudarant spindulinio gydymo planą dalyvauja visa

spindulinio planavimo grupė: onkologas radioterapeutas, gydytojas radiologas, medicinos fizikas,

klinikiniai radiobiologai. Gydymas gali būti atliekamas stacionaro ar ambulatorinėmis sąlygomis.

Siekiant sėkmingos spindulinės terapijos, ji turi būti atliekama kasdien tiksliai atkartojant paciento

padėtį ir švitinimo laukus.8 Gydymo trukmė ir suminė spindulių dozė ne visada vienoda: jei numatoma

radikali išorinė radioterapija, gydymas trunka 6–7 savaites, jei išorinė radioterapija taikoma prieš ar po

operacijos, taip pat jei ji derinama su vidine radioterapija, tuomet gydymas trunka apie 4 savaites. 9

Nustatoma suminė spindulių dozė (GY), kuri pateikiama frakcijomis per švitinimo seansus.

Pirmiausia atliekamos planuojamos apšvitinti kūno srities kompiuterinės tomogramos, t. y.

skersiniai rentgeniniai vaizdai, kuriuose radioterapeutas paţymi norimą apšvitinti audinių apimtį.

Medicinos fizikai parenka atitinkamą švitinimo laukų skaičių (jų gali būti 2, 3, 4 ir daugiau), jų

dydį, apskaičiuoja spindulių pluošto kritimo kampą į kiekvieną švitinimo lauką, švitinimo laiką taip, kad

navikas būtų apšvitintas tolygiai reikiama spindulių doze, o sveiki šalia esantys organai nukentėtų kuo

maţiau.

6 Linear Accelerator. RadiologyInfo.org. 2010. URL: http://www.radiologyinfo.org/en/pdf/linac.pdf 7 Linear Accelerators: Radiotherapy Units, Cobalt URL:

https://www.ecri.org/PatientSafety/Pages/Linear_Accelerators_Radiotherapy_Units_Cobalt.aspx 8 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004. 9 Išorinė radioterapija. Vėţio informacijos centras. http://www.vuoi.lt/index.php?-978888458

5

Spindulinio gydymo planas su visais jo parametrais išspausdinamas popieriuje. Juo kaskart,

atlikdami švitinimo seansą, vadovaujasi radioterapeutas ir jam padedanti radiologijos laborantė.

Paciento švitinamos kūno dalies oda tatuiruojama: ant odos specialiais daţais keliose reikiamose

vietose paliekami adatos galvutės dydţio ţenklai, kurie padeda gydymą atliekančiam radioterapeutui

kaskart paguldyti pacientą vienodai ir tiksliai nukreipti spindulius.

Išorinė radioterapija taikoma pacientui gulint. Seanso metu pacientas švitinimo kambaryje

paliekamas vienas. Jonizuojančiajai spinduliuotei veikiant ţmogaus kūną, nieko nejaučiama.

Spindulinės terapijos kokybei uţtikrinti naudojamos specialios paciento imobilizavimo priemonės,

kompiuterinė tomografija švitinimo tūriams nustatyti (tiksliai įvertinama naviko lokalizacija, nustatomos

ribos tarp naviko ir šalia esančių sveikųjų audinių), informacinė, dozimetrinio planavimo ir verifikavimo

programos. Spindulinio gydymo realizavimo kokybė kontroliuojama papildomomis priemonėmis:

kiekvieno paciento gydymo planas patikrinamas specialiu imitatoriumi, o periodiškai atliekant portalinius

vaizdus patikrinama, ar realūs švitinimo laukai sutampa su gydymo planu.10

Spindulinei terapijai naudojami ne tik LG, bet ir brachiterapijos aparatai. Brachiterapijoje

naudojami dirbtinai sukurti radioaktyvūs šaltiniai – 192

Iridis, 137

Cezis, 131

Jodas.

3. Indikacijos

LG yra naudojamas gydyti visoms kūno dalims/organams.11

Išorinė spindulinė terapija taikoma moterims, sergančioms krūties vėţiu, moters lyties organų

piktybiniais navikais, vyrams, sergantiems prostatos karcinoma. Gydomi pacientai, sergantys minkštųjų

audinių, galvos smegenų piktybiniais navikais, limfomomis, galvos-kaklo srities, virškinimo trakto,

plaučių piktybiniais navikais bei kitomis onkologinėmis ligomis.

Spindulinė terapija gali būti taikoma kaip savarankiškas gydymo metodas arba kombinuojant su

kitais pagrindiniais navikų gydymo metodais, t.y. chirurginiu ir chemoterapiniu. Kai kurie navikai

gydomi tiek chirurginiu, tiek spindulinės terapijos metodais, tačiau spindulinė terapija turi daugiau

pranašumų, nes išsaugomas organas ir jo funkcijos, gaunamas geresnis kosmetinis efektas, maţiau

traumuojamas ligonis.12

Vietiškai išplitusiems epiteliniams navikams (krūties, lieţuvio, plaučių, gerklų, gimdos kūno ir kt.)

skiriamas kombinuotas gydymas, t.y. spindulinė terapija ir chirurgija. Gydymo pradţioje švitinant

sustabdomas naviko augimas bei sumaţinami jo matmenys, o tai pagerina operacijos radikalumą.13

10 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Aukštųjų energijų spindulinės terapijos poskyris. http://www.vuoi.lt/index.php?1312475710 11 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004. 12 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004. 13 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004.

6

Pooperacinė spindulinė terapija paprastai skiriama, kai operacija atlikta neradikaliai arba siekiant

paveikti sritinio metastazavimo zonas.

Spindulinė terapija, suderinta su chemoterapija, sindikuotina esant vietiškai išplitusiam navikui arba

tolimosioms metastazėms.

II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS

„Linijinių greitintuvų poreikį populiacijoje apsprendţia gyventojų demografinė struktūra,

skirtingų vėţio lokalizacijų sergamumo rodikliai, radioterapinio gydymo apimtys šalyje“. 14

1. PSO duomenys

Pasaulio sveikatos organizacija (WHO Department of Essential Health Technologies) 2010 m.

vasario mėn. atliko pasaulio šalių medicinos prietaisų apţvalgą ir pateikė 145 šalių statistinius

duomenis.15

Remiantis tyrimo duomenimis16

, tarp šalių, pateikusių duomenis, didţiausias LG, tenkančių 1

mln. gyventojų, skaičius yra Monake – 30,57 LG / 1 mln. gyv.

Remiantis PSO duomenimis, Lietuvoje 1 milijonui gyventojų tenka 3,01 LG. Pagal šį rodiklį

Lietuva lenkia Estiją ir Lenkiją (Estijoje – 2,24 LG / 1 mln. gyv., Lenkijoje – 2,6 LG / 1 mln. gyv.), tačiau

atsilieka nuo Latvijos, kurios rodiklis yra 3,98 LG / 1 mln. gyv. (ţr. 1 pav.).

PSO duomenimis, Lietuvoje 2010 m. buvo 10 LG ir visi jie buvo viešojo sektoriaus įstaigose.17

1 pav. LG skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų (PSO, 2010 m.)

Šaltinis: PSO. URL: http://www.who.int/gho/health_technologies/medical_devices/medical_equipment/en/index.html

14 Lietuvoje teikiamų onkologijos paslaugų infrastruktūros tyrimas. Mokymų, tyrimų ir vystymo centras. 2008, Vilnius, p. 70. URL:

http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Ataskaitos/BPD_vertinimo_ataskaitos/SAM_31.pdf 15 Baseline country survey on medical devices, 2010. PSO. URL: http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/en/p/packk/ 16 PSO. URL: http://www.who.int/gho/health_technologies/medical_devices/medical_equipment/en/index.html 17 PSO. URL: http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18163en/s18163en.pdf

0,51 0,62 1,1 1,45 2,24 2,26 2,6 2,98 3,01 3,47 3,59 3,69 3,83 3,98 4,16 5,34 6,34 7,089,89

30,57

05

101520253035

LG / 1 mln. gyventojų

7

2. ETROD duomenys

Europos terapeutų radiologų ir onkologų draugija (angl. Europien Society for Therapeutic

Radiology and Radiation Oncology, ESTRO) (toliau – ETROD) ėmėsi iniciatyvos įvertinti radioterapinio

gydymo poreikius ir jų patenkinimą Europoje, įgyvendindama QUARTS projektą (angl. Quantification of

Radiation Therapy Infrastructure and Staffing Needs). „QUARTS Project“ 2003-2004 m. tikslas –

suteikti sveikatos prieţiūros planuotojams ir sprendimų priėmėjams objektyvius duomenis apie

radioterapijos infrastruktūros ir personalo poreikį.

Europos radioterapijos ir radiacinės onkologijos draugijos QUARTS projekto 1 darbo grupė 2003-

2004 m. apklausė 44 Europos šalis dėl radioterapijos infrastruktūros ir personalo būklės. Europos šalys

buvo suskirstytos į tris grupes pagal BVP dydį. Lietuva priskiriama prie vidutinio išsivystymo šalių.

Remiantis tyrimo rezultatais, 17-oje Europos šalių egzistuoja nacionalinės rekomendacijos dėl LG

skaičiaus18

:

1. Aukšto ekonominio išsivystymo šalyse - Austrijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Maltoje,

Nyderlanduose, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje;

2. Vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse - Kroatijoje, Čekijos Respublikoje, Vokietijoje, Latvijoje,

Lenkijoje, Slovakijoje;

3. Ţemo ekonominio išsivystymo šalyse - Armėnijoje, Bulgarijoje, Serbijoje – Montenegro.

10-yje šalių LG skaičiaus rekomendacijos yra paremtos populiacijos dydţiu, 5-iose – pacientų

skaičiumi arba procedūrų skaičiumi ir 2-jose - nustatant 1-2 greitintuvus centrui.19

ETROD duomenimis, aukšto ekonominio išsivystymo šalyse LG skaičiaus rekomendacijos

svyruoja tarp 1 LG 80,000 – 250,000 gyventojų (vidutiniškai – 1 LG 183,000 gyventojų), vidutinius

išteklius turinčiose šalyse tarp 200,000 – 400,000 gyventojų (vidutiniškai – 1 LG 284,000 gyventojų),

maţus išteklius turinčios šalys tarp 250,000 – 1,000,000 gyventojų (vidutiniškai 1 LG 500,000

gyventojų).

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis apie vid. Lietuvos gyventojų skaičių

2010 m.20

ir Akreditavimo tarnybos 2011 m. birţelio 14 d. duomenimis, Lietuvoje 1 LG tenka 365 202

gyventojams.

QUARTS projekto 1 darbo grupė parengė rekomendacines gaires dėl LG naudojimo – 1 LG turėtų

tekti 450 pacientų, 1-am onkologui radioterapeutui turėtų tekti 200-250 pacientų, su vienu LG turėtų

dirbti 1 fizikas (medicinos technikas), kuriam tektų 450-500 pacientų. Nurodoma, kad šie skaičiai tėra

18 Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package

1. URL: www.rtt.edu.pl/?m=11&a=3&catid=12&id=219 19 Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package

1. URL: www.rtt.edu.pl/?m=11&a=3&catid=12&id=219 20 Lietuvoje 2010 m. vidutinis gyventojų skaičius buvo 3 286 820 – Demografijos metraštis 2010. Lietuvos Statistikos departamentas.

Vilnius, 2011 m., p. 33. http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3

8

apytikriai, nes aktualus poreikis priklauso nuo populiacijos struktūros, vėţio paplitimo ir gydymo

strategijų, kurios yra skirtingos įvairiose šalyse.21

QUARTS projekte megavoltaţinių aparatų poreikis apskaičiuojamas pagal šiuos duomenis:

- pacientų, sergančių tam tikru vėţio tipu, proporcijos;

- tų vėţio tipų incidentų skaičius šalyje; išreiškiama – aktualus incidentų skaičius per

metus dalinamas iš populiacijos skaičiaus;

- radioterapijos pergydymo norma ir prietaiso pralaidumas (angl. throughput), išreiškiant

gydymo kursų skaičiumi per metus 1 LG.22

Linijinių greitintuvų pralaidumas (angl. throughput). QUARTS projekte ir kituose šaltiniuose

LG pralaidumas išreiškiamas procedūrų kursų skaičiumi per metus. Šis skaičius gali skirtis dėl įvairių

prieţasčių – tyrimų kompleksiškumo, incidentų skaičiaus, frakcijų dozių skaičiaus, prietaisų efektyvumo

ir personalo darbo. Daugelis šių faktorių skiriasi dėl naviko tipo, ligos stadijos ar paties paciento elgesio.

QUARTS projektas identifikavo 7 šalis, kuriose apibrėţtos LG pralaidumo gairės, t.y. Austrija,

Airija, Italija, Nyderlandai, Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija. Atliekamų procedūrų kursų skaičius

šiose šalyse vyrauja tarp 400-600. Išimtis Italija, kur nustatytos gairės yra 200-500 naujų kursų per metus,

priklausomai nuo pacientų kategorijos. QUARTS projekte pasirinkta 450 procedūrų (kursų) per metus 1

megavoltaţiniam prietaisui (linijiniam greitintuvui ir Kobalto mašinai).

QUARTS projekto rezultatai: LG poreikis 1 mln. gyventojų 25 ES šalyse yra įvairus – nuo 4

Kipre iki 8,1 Vokietijoje, vidurkis 25 ES šalių buvo 5.9 / 1 mln. gyventojų. Lietuvos poreikis 2004 m.

buvo 4,6 LG/ 1 mln. gyventojų. Iki 2011 m. Lietuva šio rodiklio nepasiekė.

21 Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package

1. URL: www.rtt.edu.pl/?m=11&a=3&catid=12&id=219 22 Towards evidence-based guidelines for radiotherapy infrastructure and staffing needs in Europe: the ESTRO QUARTS project.

Radiotherapy and Oncology 75 (2005), p. 356. URL http://cancer.iaea.org/documents/Ref6-Evidence-

based_RT_infrastructure_and_staffing_needs_in_Europe.pdf

9

2 pav. QUARTS projekto linijinių greitintuvų poreikio įvertinimas 1 milijonui gyventojų 25 ES šalyse

Vengrija

Belgija

Švedija

Italija

Prancūzija

Danija

JK

Vokietija

Suomija

Nyderlandai

Liuksemburgas

Čekija

Austrija

Estija

Slovėnija

Portugalija

Graikija

Estija

Lenkija

Slovakija

Airija

Malta

Latvija

Lietuva

Kipras

Šaltinis: Towards evidence-based guidelines for radiotherapy infrastructure and staffing needs in Europe: the ESTRO QUARTS project.

Radiotherapy and Oncology 75 (2005), p. 360. URL http://cancer.iaea.org/documents/Ref6-Evidence-

based_RT_infrastructure_and_staffing_needs_in_Europe.pdf

3. Ispanijos patirtis

2004 m. Ispanijos radioterapijos ir onkologijos asociacija (angl. Spanish Association of

Radiotherapy and Oncology) atliko tyrimą 97 šalies centruose teikiančiuose onkologijos radioterapijos

paslaugas, siekiant nustatyti radioterapijos infrastruktūros būklę bei sukurti metodiką radioterapijos

prietaisų planavimui. Tyrimo metu buvo uţregistruoti 177 išorinės radioterapijos prietaisai, iš kurių 45

Kobalto aparatai ir 132 LG. Didţiausias centras turėjo 5 LG. Nustatytas LG amţius, kuris svyruoja nuo 0

iki 17 metų, vidurkis – 5 metai.23

Išorinės radioterapijos vienetų veikla buvo registruojama ir skaičiuojama remiantis šiais

kintamaisiais: sesijų, tyrimų (angl. fields) ir procedūrų kursų (angl. treatment) skaičius per metus,

sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo kiekvieną dieną valandų skaičius ir pacientų, gydytų per 1 valandą,

skaičius.

Vidutinis procedūrų, kursų ir frakcijų skaičiaus, atliekamų su LG ir Kobalto aparatu palyginimas

pateiktas 3 pav.

23

Eito A. P et all. Radiation oncology: Future needs and equipment. Current situation in Spain. Clinical and translation oncology. (2008)

Vol. 10, Nr. 8, p. 479. URL http://www.springerlink.com/content/q24m7859656v7445/

10

3 pav. Kobalto aparato ir LG vidutinės išeigos per 1 metus (angl. output) palyginimas Ispanijos

gydymo centruose

Šaltinis: Eito A. P et all. Radiation oncology: Future needs and equipment. Current situation in Spain. Clinical and translation

oncology. (2008) Vol. 10, Nr. 8, p. 481. URL http://www.springerlink.com/content/q24m7859656v7445/

Pagal Ispanijos atliktą tyrimą, su vienu LG per metus atliekami apie 476 švitinimo kursai, apie

10958 frakcijos, padaroma apie 30000 procedūrų.

Reikalingas LG skaičius pagal Ispanijos atliktą tyrimą, apskaičiuojamas taip24

:

- 1000 pasitaikančių ir uţregistruotų vėţio atvejų tenka 763 spinduliavimo kursai per metus (610

pirminio spinduliavimo ir 153 – pakartotinio švitinimo);

- remiantis rekomenduojama LG išeiga per metus – 400-450 kursų, skaičiuojama, kad 1.6 – 1.9 LG

yra reikalingi kiekvienam 1000 registruotų vėţio atvejų;

- skaičiuojant gyventojų skaičių ir vėţio incidentų skaičių 100 tūkst. gyventojų (385.47/100,000),

nustatomas incidentų skaičius per metus (166,514) ir tuo remiantis paskaičiuojama, kad 266-316

LG reikalingi radioterapijai Ispanijoje.

4. Australijos patirtis

2003 m. Australijoje buvo atliktas tyrimas25

, kurio metu nustatyta, kad optimali radioterapijos

panaudojimo norma visų vėţio tipų atţvilgiu yra 52.3 %. 1 lentelėje išskiriami daţniausi auglių tipai,

proporcijos visų auglių atţvilgiu, pacientų, gaunančių spindulinę terapiją, procentais.

24 Eito A. P et all. Radiation oncology: Future needs and equipment. Current situation in Spain. Clinical and translation oncology. (2008)

Vol. 10, Nr. 8, p. 484. URL http://www.springerlink.com/content/q24m7859656v7445/ 25 Delaney GP, Jacobs S, Featherstone C.,Barton MB. Radiotherapy in cancer care: estimating the optimal utilisation from a review of

evidencebased clinical quidelines. Collaboration for Cancer Outcomes Research and Evaluation (CCORE). Sydney: Liverpool Hospital,

2003, URL: http://www.canceraustralia.gov.au/sites/default/files/publications/radiotherapyreport[1].pdf

476

30000

10958

450

19044

7030

Kursai

Procedūros (angl. field)

Frakcijos

Metiniai vidutiniai rodikliai Ispanijoje

Kobalto mašinos Linijiniai greitintuvai

11

1 lent. Radioterapijos naudojimas pagal vėţio tipus

VĖŢIO TIPAS Proporcija (nuo visų

vėţio tipų)

Proporcija pacientų,

gaunančių spindulinę

terapiją

Patikimumo analizė

(angl. sensitivity

analysis)

Proporcija nuo visų

pacientų gaunančių

spindulinę terapiją

Krūties 0,13 83 82,95-85,25 10,8

Plaučių 0,10 76 73-76 7,6

Melanoma 0,11 23 17-29 2,5

Prostatos 0,12 60 55-67 7,2

Gimdos kaklelio 0,05 35 32-39 1,8

Storosios ţarnos 0,09 14 4-23 1,3

Tiesiosios ţarnos 0,05 61 Nėra duomenų 3,1

Galvos ir kaklo 0,04 78 74-84 3,1

Tulţies pūslės 0,01 13 1-21 0,1

Kepenų 0,01 0 0 0

Stemplės 0,01 80 73-81 0,8

Skrandţio 0,02 68 58-68 1,4

Kasos 0,02 57 50-57 1,1

Limfoma 0,04 65 65-66 2,6

Leukemija 0,03 4 4-4,6 0,1

Mieloma 0,01 38 Nėra duomenų 0,4

CNS 0,02 92 91,6-92,8 1,8

Inkstų 0,03 28 25-35 0,8

Šlapimo pūslės 0,03 58 44,5-58,3 1,7

Sėklidţių 0,01 49 49,3-49,5 0,5

Skydliaukės 0,01 10 Nėra duomenų 0,1

Navikai, kurių pirminis

ţidinys nenustatytas 0,04 61

53-70 2,4

kitos 0,02 50 0-100 1.0

VISO 1,00 52,3

Šaltinis: Delaney GP, Jacobs S, Featherstone C.,Barton MB. Radiotherapy in cancer care: estimating the optimal utilisation from a review of

evidencebased clinical quidelines. Collaboration for Cancer Outcomes Research and Evaluation (CCORE). Sydney: Liverpool Hospital,

2003, p. 9. URL: http://www.canceraustralia.gov.au/sites/default/files/publications/radiotherapyreport[1].pdf

Remiantis šiais rodikliais, pateikiama ši LG skaičiavimo metodika:

- kiekvienam 1000 vėţio atvejų populiacijoje:

523 pacientams reikalinga radioterapija (52,3 %)

131 ateities pacientui iš 523 pacientų bus reikalingas pakartotinis spinduliavimas (25%)

- todėl skaičiuojama, kad vidutiniškai 654 kursai bus reikalingi kiekvienam 1000 pacientų,

sergančių vėţiu (1 lentelė)

- manant, kad 1000 registruotų vėţio atvejų teks 654 kursai, skaičiuojamas LG poreikis 1000

registruotų vėţio atvejų - 1,6 LG.

12

2 lent. Optimalus radioterapijos kursų skaičius 1 tūkstančiui vėţio atvejų

Proporcija Iš viso

Skaičius naujų registruotų vėţio

atvejų

-

1000

Pacientų, kuriems reikalinga

radioterapija, skaičius 52,3 % 523

Pakartotinio spinduliavimo

skaičius 25 % 131

Kursų skaičius - 654

Šaltinis: Delaney GP, Jacobs S, Featherstone C.,Barton MB. Radiotherapy in cancer care: estimating the optimal utilisation from a review of

evidencebased clinical quidelines. Collaboration for Cancer Outcomes Research and Evaluation (CCORE). Sydney: Liverpool Hospital,

2003, p. 11. URL: http://www.canceraustralia.gov.au/sites/default/files/publications/radiotherapyreport[1].pdf

5. Jungtinės Karalystės patirtis

2009 m. Jungtinės Karalystės vėţio tyrimų fondas (angl. Cancer Research UK) paskelbė publikaciją

„Achieving a world-class radiotherapy service across the UK“, kurioje aptariama radioterapijos padėtis

šalyje bei pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti radioterapijos paslaugas. Publikacija apėmė

Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos duomenis.

Anglijoje dar 2007 m. Nacionalinė Radioterapijos patariamoji grupė (angl. National Radiotherapy

Advisory Group) paskelbė rekomendacijas, kaip turėtų būti pagerintos radioterapijos paslaugos Anglijoje

– „Radiotherapy: developing a world class service for England“. Nuo tada šalyje pradėti rinkti

duomenys apie dozes ir spindulinės terapijos procedūrų trukmę kiekvienam pacientui pagal vėţio tipus.

JK-ėje sukurta Nacionalionė Radioterapijos duomenų bazė – The National Radiotherapy Dataset,

RTDS – kurioje kaupiami radioterapinės veiklos duomenys Anglijoje nuo 2009 m. balandţio ir nuo 2010

m. Jungtinėje Karalystėje. RTDS 2009/2010 m. ataskaitoje26

pateikiami duomenys, kad per buhalterinius

2009 /2010 metus 1 mln. gyventojų teko 31 000 vizitai radioterapijai (angl. attendance for radiotherapy).

Ataskaitoje teigiama, kad vizitai (angl. attendance for radiotherapy) yra objektyvus ir nuoseklus

radioterapinės veiklos matas, kuris yra šiek tiek maţesnis uţ frakciją – vidutiniškai 0,85 – 0,9 vizitai

tenka 1 frakcijai. Remiantis RTDS ataskaitos duomenimis, reguliariai naudojamam LG tenka vidutiniškai

6660 vizitai (angl. attendance for radiotherapy). Per 1 m. (2009/2010 m.) JK buvo atlikta 126 400

epizodų (angl. episodes), t.y. 1 738 781 vizitų (angl. attendance).

Kitame JK šaltinyje, t.y. JK radioterapijos įrangos tyrimo 2010 (angl. The UK Survey of

Radiotherapy Equipment 2010) ataskaitoje27

nurodoma, kad 2009/2010 m. JK-ėje su 294 LG ir 1 Kobalto

mašina atlikta iš viso 1 950 139 frakcijų, 140 223 epizodų ir 6 028 303 ekspozicijų. JK-ėje duomenys

pasiskirstė taip:

26 RTDS Anual Report 2009/2010. July 2011, 68 p. URL:

http://www.dh.gov.uk/prod_consum_dh/groups/dh_digitalassets/documents/digitalasset/dh_128868.pdf 27

The UK Survey of Radiotherapy Equipment 2010. Summary report. http://www.canceruk.net/rtservices/rtequip2010/

13

3 lent. LG produktyvumas JK-ėje

Anglija Velsas Škotija Š. Airija Viso JK

Episodai (angl.

episodes) 130 236 5 735 4 252 140 223

Frakcijos 1 736 576 72 156 79 531 61 876 1 950 139

Ekspozijos

(angl. exposures) 5 385 369 243 076 209 125 190 723 6 028 303

Naudojamų

prietaisų skaičius 247 13 26 8 294

Šaltinis: The UK Survey of Radiotherapy Equipment 2010. Summary report. http://www.canceruk.net/rtservices/rtequip2010/

ŠKOTIJA. 2006 m. vasario mėn. Škotijos vyriausybė paskelbė leidinį „Vėţys Škotijoje.

Radioterapinės veiklos planavimas Škotijoje 2011-2015 metais“ (angl. „Cancer in Scotland.

Radiotherapy activity planning for Scotland 2011-2015“28

), kuriame aptariamas augantis radioterapijos

poreikis, radioterapijos infrastruktūros ir personalo poreikis. Tyrime numatoma, kad 2015 metais

Škotijoje radioterapijos frakcijų poreikis išaugs nuo 242 384 (2003 m.) iki 318 422.

Tyrime pateikiamas Škotijos radioterapijos paslaugų modelis - LG Škotijoje dirba vidutiniškai 7,25

klinikines valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, 240 dienų per metus. Skaičiuojant, kad per klinikinę

valandą padaromos 5 frakcijos, nurodoma, kad Škotijai reikalingas 41 LG, kad būtų pasiektas rodiklis 345

000 frakcijų per metus 2011-2015 metais. Tyrime aptariama galimybė ne tik didinti LG skaičių, bet ir

pailginti radioterapijos paslaugų prieinamumo valandas, bei darbo dienų skaičių per savaitę, t.y. didinti

radioterapijos galimybes per paslaugų modelio keitimą. Aptariamos šios šalimybės:

- Didinti LG skaičių iki 5,6/1 mln. gyventojų;

- Svarstoma galimybė paslaugų prieinamumą padidinti iki 10 val. per 1 dieną, 5 d. per savaitę;

- Sumaţinti paslaugos neprieinamumą dėl šventinių nedarbo dienų – pasiekti 257 klinikines dienas

per 1 metus;

- Optimizuoti LG galimybes Škotijoje ir perskirstyti darbo krūvius.

VELSAS. 2006 m. Velso vėţio paslaugų koordinavimo grupė (angl. Welsh Cancer Services Co-

ordinating Group) paskelbė publikaciją „Radiotherapy Equipment Needs and Workforce Impications

2006-2016“29

, kurioje skelbiama, kad Velse radioterapijos paslaugos pacientams yra maţiau prieinamos

(2003 m. – 34,6 %), lyginant su Jungtinės Karalystės rodikliais. Velse radioterapijos prieinamumas

skaičiuojamas pagal šią formulę:

28 Cancer in Scotland. Radiotherapy activity planning for Scotland 2011-2015. Scottish Executive Health Departement. Report of the

Radiotherapy activity planning group. Edinburgh 2006. 217 p. URL: http://www.scotland.gov.uk/Resource/Doc/90297/0021749.pdf

29 Radiotherapy equipment needs and workforce implication 2006-2016. Cancer Services Co-ordinating group. Radiotherapy &

Chemoterapy Advisory Group. May 2006. P. 83. URL:

http://wales.gov.uk/docrepos/40382/dhss/reportsenglish/Radiotherapy_equipment_need1.pdf;jsessionid=pM4zTvDHyVyZlykQwSLF8gp6Y

JQfC0ncdRY1KT0vW8fQ2BFW4kTz!864119892?lang=en

14

Prieinamumas (angl. access) = Bendras radioterapijos kursų skaičius per metus

1.14 x bendras vėţio incidentų skaičius Velse per metus

Publikacijoje teigiama, kad LG poreikis 1 milijonui gyventojų priklauso nuo produktyvumo

(našumo) (angl. productivity), o praktika rodo, kad 1 LG jis gali būti lygus 8000 frakcijų per metus.

Velso tyrime, planuojant ateities radioterapijos paslaugas, naudojami ESTRO QUARTS projekto

duomenys, taip pat naudojami Australijos CCORE duomenys. Reikalingas LG skaičius apskaičiuojamas

(manant, kad 1 LG per 1 metus tenka 8 000 frakcijų) pagal šias formules:

Iš viso reikalingas frakcijų skaičius = radiacijos proporcija (ARR – the appropriate radiation rate) X

incidentų skaičiaus X frakcijų/per gydymą

Iš viso reikalingas LG skaičius = Bendras frakcijų skaičius

Frakcijos/1LG

Pateikiamas 2006 m. Velse buvęs radioterapijos paslaugų modelis: LG dirba vidutiniškai 7,4

klinikines valandas/1d., 5 dienas per savaitę ir 244 darbo dienas per metus, padaromos 4.06 - 4.65

frakcijos per 1 klinikinę valandą. 4 lentelėje pateikiamas LG produktyvumo lygis Velso radioterapijos

centruose.

4 lent. LG apkrovimas Velso vėţio centruose, 2005 m.

Pietryčių Velsas Pietvakarių Velsas Šiaurės Velsas Velso vidurkis

Frakcijų sk./1 val. 4.65 4.06 4.16 4.29

Val./ d. 8 8 6.3 7.4

d./1 m. 244 244 244 244

Naudojimas 125% 100% 70% 98.3%

Ekspozicijos/LG/1 m. 25 973 19 982 17 407 22,003

Frakcijos/LG/1 m. 9 084 7 919 6 096 7,666

Šaltinis: Radiotherapy equipment needs and workforce implication 2006-2016. Cancer Services Co-ordinating group. Radiotherapy

& Chemoterapy Advisory Group. May 2006. P. 25. URL:

http://wales.gov.uk/docrepos/40382/dhss/reportsenglish/Radiotherapy_equipment_need1.pdf;jsessionid=pM4zTvDHyVyZlykQwSLF8gp6Y

JQfC0ncdRY1KT0vW8fQ2BFW4kTz!864119892?lang=en

Tyrime pateikiamos rekomendacijos, kad visuose vėţio centruose būtų siektini šie rodikliai:

- 4,5 frakcijos / 1 val./ 1 LG

- 8 darbo val./1 d.

- 244 darbo dienų/ 1 m.

- LG panaudojimas – 90 %

15

- Maţiausiai 8 000 frakcijų/1LG/1 m.

Buvo suskaičiuota, kad Velso radioterapijos apimtys 2011-2016 metais bus 174 000 frakcijų per

metus, arba 58 000 frakcijų/1 mln. gyventojų 2016 metais. Norint pasiekti šį rezultatą, svarstomos 3

galimybės:

- Didinti LG skaičių. Skaičiuojama, kad 17-21 LG bus reikalingas Velse 2016 m., siekiant atlikti

174 000 frakcijų per metus. Tai yra 6-10 LG daugiau, nei buvo 2006 metais Velse.

- Didinti LG produktyvumą.

- Didinti LG skaičių ir didinti jų produktyvumą.

Siekiant didinti produktyvumą, aptariami šie kintamieji: frakcijų skaičius per valandą, darbo

valandos per dieną, darbo dienos per savaitę, darbo dienos per metus.

Vienintelis kintamasis, kurį siūloma keisti Velse yra darbo valandos per dieną. Prieţastys kodėl

nekoreguojami kiti kintamieji yra šios:

- Frakcijų skaičius per valandą priklauso nuo kiekvieno atvejo, gydymo plano kompleksiškumo,

plano patikrinimo poreikio, įrangos automatinio planavimo galimybių, todėl planuoti didinti

frakcijų skaičių būtų sudėtinga; Velse pasirenkamas vidutinis frakcijų skaičius - 4,5.

- Didinant darbo dienų skaičių bus susiduriama su problemomis, nes 5 frakcijos per savaitę yra

laikoma biologiškai optimalia norma radioterapijoje ir artimiausioje ateityje to neplanuojama

keisti. Išimtys būna labai retos ir daţniausiai tik paliatyviąjame gydyme.

- Darbas savaitgaliais yra įmanomas, tačiau įrangos prieţiūros serviso paslaugos savaitgalį gali

išaugti dvigubai, o jei tokios paslaugos neteikiamos, turi būti vidaus prieţiūros komanda.

Velso tyrime projektuojami 3 modeliai, pasirenkant 8, 10 ir 9 val. darbo valandų klinikinės dienos

trukmę ir skaičiuojamas produktyvumo padidėjimas visais atvejais.

5 lent. LG poreikio planavimo modelis Velse

Frakcijų

sk. / val.

Val./dieną Dienos/

metus

Frakcijų

sk./metus/1

LG

Prastovos

trukmė

-5%

Frakcijų

suma/11

LG

LG poreikis

siekiant atlikti

174 tūkst. frakcijų

Modelis A 4.5 8 244 8784 8345 91,795 21

7 LG /1 mln. gyv.

Modelis B 4.5 10 244 10,980 10,431 114,741 17

5.66 LG / 1 mln.

gyv.

Modelis C 4.5 9 244 9,882 9,388 103,268 19

6.33 LG / 1 mln.

gyv. Šaltinis: Radiotherapy equipment needs and workforce implication 2006-2016. Cancer Services Co-ordinating group. Radiotherapy &

Chemoterapy Advisory Group. May 2006. P. 82. URL:

http://wales.gov.uk/docrepos/40382/dhss/reportsenglish/Radiotherapy_equipment_need1.pdf;jsessionid=pM4zTvDHyVyZlykQwSLF8gp6Y

JQfC0ncdRY1KT0vW8fQ2BFW4kTz!864119892?lang=en

16

Tyrime siūloma įgyvendinti Modelį A, siekiant, kad kiekvienas LG dirbtų 8 valandų klinikinę

dieną, nes modelio B ir C pritaikymas reikalauja paslaugų teikimo darbo laiko per savaitę perţiūros ir

darbo rėţimo keitimo.

III. LIETUVOS DUOMENYS

1. Teisės aktai ir apmokėjimo tvarka

Lietuvoje spindulinės terapijos aparatus įsigyja, priţiūri ir vertina onkologijos specialistai.

Linijinio greitintuvo procedūrų apmokėjimas Lietuvoje. Apmokama uţ spindulinį gydymą. LG

procedūros yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis pagal asmens

sveikatos prieţiūros įstaigos sutartis su atitinkamomis teritorinėmis ligonių kasomis. Kadangi spindulinė

terapija gali būti atliekama tiek stacionarinėmis, tiek ambulatorinėmis sąlygomis, todėl apmokėjimas taip

pat yra skirtingas. Atskiro spindulinės terapijos įkainio nėra nustatyta. Į brangių tyrimų ir procedūrų

sąrašą, apmokamų iš PSDF, spindulinė terapija neįtraukta.

Lietuvos spindulinės terapijos draugija buvo parengusi ir SAM 2008 m. pateikusi svarstyti

spindulinės terapijos paslaugų apmokėjimo tobulinimo projektą, bet jis nebuvo patvirtintas.

Teisės aktai, reglamentuojantys LG darbą:

1. Lietuvos higienos norma HN 95:2005 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant

spindulinę terapiją“ (Ţin., 2005, Nr. 124-4429).

2. 2001 m. gruodţio 21 d. įsakymas Nr. 662 „Dėl medicininių procedūrų, kurių metu

naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, aprašymų parengimo“ (Ţin., 2002, Nr. 5-197).

Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. V-831 „Dėl ilgalaikio turto

nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų sveikatos prieţiūros viešojo sektoriaus subjektams

patvirtinimo“ Lietuvoje medicinos įrangos nusidėvėjimo normatyva yra 6 m., t.y. 16,7 proc. per 1 metus.

Mėnesio nusidėvėjimo normatyva yra 1,4 proc. Minimali medicinos įrangos nusidėvėjimo normatyva yra

5 metai, maksimali – 10 m. 30

QUARTS projekto 1 darbo grupės atlikto tyrimo duomenimis, 12 iš 41 Europos šalių egzistuoja

rekomendacijos linijinio greitintuvo ekonominiam amţiui - vidurkis ir mediana yra 10 metų (svyruoja

tarp 8-15 metų).31

30 LR Vyriausybės 2009 m. birţelio 10 d. Nr. 564 nutarimas „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto

nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo. 31

Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package

1. p.349.e2

17

3. VASPVT 2010 m. duomenys

VASPVT duomenimis, 4 Lietuvos asmens sveikatos prieţiūros įstaigos (ASPĮ) 2010 m. turėjo 9

LG – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos turėjo 4 LG, Vilniaus

universiteto Onkologijos institutas – 3 LG, VšĮ Šiaulių ligoninė – 1 LG, VšĮ Klaipėdos universitetinė

ligoninė – 1 LG (ţr. 6 lent.).

Visi LG, esantys Lietuvoje, yra viešosiose ASPĮ, privačios ASPĮ šių prietaisų neturi.

6 lent. LG Lietuvoje pagal ASPĮ (VASPVT, 2010)

Remiantis iš Lietuvos ASPĮ gautais duomenimis, 2010 m. Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko 2,7

LG32

, t.y. 1 LG teko 365 202 gyventojams. Lietuvos rodiklis yra panašus į Estijos, kur 1 mln. gyv. tenka

2,24 LT, ir Lenkijos – 2,6 LG/1 mln. gyv., tačiau maţesnis uţ Latvijos rodiklį – 3,98 LG/1 mln. gyv. (ţr.

1 pav.)33

.

Nors pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl sergamumo ir mirtingumo nuo

pagrindinių neinfekcinių ligų maţinimo 2007-2013 metų programos patvirtinimo“, TATENA ir ESTRO

rekomenduoja Lietuvai turėti 4,4 linijinio greitintuvo 1 milijonui gyventojų34

, tačiau iš 2 pav. pateikto

aukščiau matyti, kad poreikis dar 2004 m. buvo 4,6 LG 1-am milijonui gyventojų. Šio rodiklio Lietuva iki

2011 m. nepasiekė.

4 paveiksle pateikiamas LG pasiskirstymas 2010 m. Lietuvoje pagal apskritis. Daugiausia LG buvo

Kauno apskrityje – 4 ir Vilniaus apskrityje – 3. Po 1 LG buvo Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse.

32

Lietuvoje 2010 m. vidutinis gyventojų skaičius buvo 3 286 820 – Demografijos metraštis 2010. Lietuvos Statistikos departamentas.

Vilnius, 2011 m., p. 33. http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3 33

PSO. URL: http://www.who.int/gho/health_technologies/medical_devices/medical_equipment/en/index.html 34

LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų maţinimo 2007-2013 metų

programos patvirtinimo“ 2007 m. spalio 9 d. Nr. V-799.

Asmens sveikatos prieţiūros įstaigos

pavadinimas

Linijinių greitintuvų

skaičius

Kontaktai

LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos 4 Eivenių g. 2, LT-50009, Kaunas

Tel. 8 37 326645, 8 37 326356; faksas 8 37 326625

El. paštas onkologijos.klinika@kaunoklinikos.lt

VU Onkologijos institutas 3 Santariškių g., 1, LT-08660, Vilnius

Tel. 8 5 2786700; faksas 8 5 2720164

El. paštas administracija@vuoi.lt

VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 1 Onkologijos klinikos infrastruktūros skyrius

Darţelio g. 10, Šiauliai, tel. 526438

El. paštas sl.onko@su.lt

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 1 Onkologijos departamentas, Radioterapijos skyrius

Liepojos 49, LT-92288 Klaipėda

Tel. 396584, 396583

El. paštas bendras@kul.lt

18

4 pav. LG pasiskirstymas Lietuvoje pagal apskritis (VASPVT, 2010)

LG kinetinė energija. VASPVT duomenimis, Lietuvoje esantys LG pagal kinetinę energiją

pasiskirstė taip - 7 iš 9 LG kinetinė energija yra 15 elektronų, silpniausias – galintis sukurti iki 6 MV

energijos elektronus, galingiausias– iki 21 MeV ir 18 MV. Kuo šis parametras didesnis, tuo gilesnis yra

įsiskverbimo gylis ir tuo lengviau pasiekti giliau esančius navikus.

7 lent. LG kinetinė energija (VASPVT, 2010)

LG pagaminimo ir įsigijimo data. 8 iš 9 Lietuvos ASPĮ naudojamų LG yra pagaminti 2005-2009

m. (5 pav.). Vienas LG yra pagamintas prieš daugiau, nei 10 metų – 1998 m.

ASPĮ pavadinimas LG pavadinimas Pagamini

mo

data

Kinetinė

energija

(MeV)

LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos Mevatron MD2 1998 15

LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos CLINAC 2100 C/D 2005 15

VU Onkologijos institutas CLINAC 2100 C/D 2006 15

VšĮ Šiaulių ligoninė Synergy Plat 2007 15

VU Onkologijos institutas CLINAC 2100 C/D 2007 15

LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos CLINAC 2100 C/D 2008 15

VU Onkologijos institutas CLINAC 600 C/D 2009 6

LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos CLINAC DMX 2009 15

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė ONCOR Impresion

Plus

2009 Fotonų - 18

MV, elektronų

– 21 MeV

3

4

1

1

19

5 pav. LG pasiskirstymas pagal pagaminimo metus (VASPVT, 2010)

VASPT duomenimis, iki 2006 m. Lietuvoje buvo tik 1 LG. 8 prietaisai buvo įsigyti 2006-2009

metais. (Atkreipiame dėmesį, kad VASPVT neturi duomenų apie LG, naudojamus ir nurašytus iki 2010

m. birţelio mėn.).

6 pav. LG pasiskirstymas pagal įsigijimo metus (VASPVT, 2010)

Remiantis ASPĮ pateiktais duomenimis apie LG naudojimo pradţios datą, buvo paskaičiuotas LG

eksploatacijos amţius. 2010 m. Lietuvoje naudojamų LG eksploatacijos amţius buvo nuo 1 iki 11

metų. Vidutinis LG eksploatacijos amţius 2010 metais Lietuvoje buvo 4,1 metai.

1998

2005

2006

2007

2008

2009

1

1

1

2

1

3

LG skaičius pagal pagaminimo metus

LG skaičius

1999

2006

2007

2008

2009

1

2

2

1

3

LG skaičius pagal įsigijimo metus

LG skaičius

20

7 pav. LG pasiskirstymas Lietuvoje pagal eksploatacijos laiką metais (VASPVT, 2010)

*eksploatavimo laikas skaičiuojamas nuo naudojimo pradţios datos iki 2011 m. sausio 1 d. Jei ţinomi tik naudojimo pradţios metai,

skaičiuojama nuo tų metų sausio 1 d. 1 LG naudojimo pradţia neţinoma – skaičiuojama nuo įsigijimo datos

8 iš 9 Lietuvoje esančių LG, t.y. 89 % visų LG, buvo eksploatuojami 0-6 metus, tik 1 LG

eksploatuojamas daugiau nei 6 ir 10 m. (ţr. 8 pav.).

QUARTS projekto 1 darbo grupės atliko tyrimo duomenimis, 12 iš 41 Europos šalių egzistuoja

rekomendacijos LG ekonominiam amţiui - vidurkis ir mediana yra 10 metų (svyruoja tarp 8-15 metų).35

8 pav. LG pasiskirstymas procentais Lietuvoje pagal eksploatavimo metus (VASPVT, 2010)

35

Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package

1. p.349.e2

2

1 1 1 1 1 1 1

1 1,5 2 3,5 4 4,5 5,5 11

Metai

LG pasiskirstymas pagal eksploatavimo amžių

LG skaičius

89%

0%11%

LG pasiskirstymas procentais pagal eksploatavimo metus

Nuo 0 iki 6 m.

Nuo 6 iki 10 m.

Daugiau nei 10 m.

21

LITERATŪRA

1. Achieving a word-class radiotherapy service across the UK. A report for Cancer Research UK. 2009

July. URL:

http://info.cancerresearchuk.org/prod_consump/groups/cr_common/@nre/@pol/documents/generalconten

t/crukmig_1000ast-3360.pdf

2. Basline country survey on medical devices, 2010. World Health Organization. URL:

http://apps.who.int/ghodata/?vid=99006.

3. Cancer in Scotland. Radiotherapy activity planning for Scotland 2011-2015. Scottish Executive

Health Departement. Report of the Radiotherapy activity planning group. Edinburgh 2006. 217 p. URL:

http://www.scotland.gov.uk/Resource/Doc/90297/0021749.pdf

4. Delaney GP, Jacobs S, Featherstone C.,Barton MB. Radiotherapy in cancer care: estimating the

optimal utilisation from a review of evidencebased clinical quidelines. Collaboration for Cancer

Outcomes Research and Evaluation (CCORE). Sydney: Liverpool Hospital, 2003, 595 p. URL:

http://www.canceraustralia.gov.au/sites/default/files/publications/radiotherapyreport[1].pdf

5. Demografijos metraštis 2010. Lietuvos Statistikos departamentas. Vilnius, 2011. URL:

http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3

6. Eito A. P et all. Radiation oncology: Future needs and equipment. Current situation in Spain.

Clinical and translation oncology. (2008) Vol. 10, Nr. 8, p. 478-485. URL

http://www.springerlink.com/content/q24m7859656v7445/

7. Išorinė radioterapija. Vėţio informacijos centras. http://www.vuoi.lt/index.php?-978888458

8. Lietuvoje teikiamų onkologijos paslaugų infrastruktūros tyrimas. Mokymų, tyrimų ir vystymo

centras. 2008, Vilnius, p. 137. URL:

http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Ataskaitos/BPD_vertinimo_ataskaitos/SAM_31.

pdf

9. Linear Accelerator. RadiologyInfo.org. 2010. URL: http://www.radiologyinfo.org/en/pdf/linac.pdf

10. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių

neinfekcinių ligų maţinimo 2007-2013 metų programos patvirtinimo“ 2007 m. spalio 9 d. Nr. V-799.

URL:

http://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:Hwlf12n3hVwJ:www.vpsc.lt/doc_files/programu_atask/ser

g_mirting_mazinimo.doc+%E2%80%9ED%C4%97l+sergamumo+ir+mirtingumo+nuo+pagrindini%C5%

B3+neinfekcini%C5%B3+lig%C5%B3+ma%C5%BEinimo+2007-

2013+met%C5%B3+programos+patvirtinimo%E2%80%9C&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEESiYN-

vqUKycWvJeWQA3iqp6Vdprxiwk3hWYfWH-otDuL7_Y2nyLgvy16l6bNAa6-

pi6sc_CsGkDO6okhZSTV6s94NopJ1oB7N84QexzLmN02ICt0YdH4F4s9-NGMgN4o5zvfkT-

&sig=AHIEtbRhdAUpCGRDfRed6c-hhMlNovJUUA

11. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl Lietuvos higienos normos HN 95:2005 „Radiacinė sauga

ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“ patvirtinimo. 2005 m. spalio 10 d. Nr. V-759. URL:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=264099&p_query=&p_tr2=

22

12. LR Vyriausybės 2009 m. birţelio 10 d. nutarimas Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto

vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių

ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“. Ţin., 2009, Nr.72-2921

13. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto

Onkologijos institutas, 2004. 324 p. UDK 616-066-07-08(075)

14. Radiotherapy equipment needs and workforce implication 2006-2016. Cancer Services Co-ordinating

group. Radiotherapy & Chemoterapy Advisory Group. May 2006. P. 83. URL:

http://wales.gov.uk/docrepos/40382/dhss/reportsenglish/Radiotherapy_equipment_need1.pdf;jsessionid=p

M4zTvDHyVyZlykQwSLF8gp6YJQfC0ncdRY1KT0vW8fQ2BFW4kTz!864119892?lang=en

15. RTDS Anual Report 2009/2010. July 2011, 68 p. URL:

http://www.dh.gov.uk/prod_consum_dh/groups/dh_digitalassets/documents/digitalasset/dh_128868.pdf

16. Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of

radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package 1. 2005. URL:

www.rtt.edu.pl/?m=11&a=3&catid=12&id=219

17. Sruogis A., Tamošauskienė J. Apie prostatos vėţį. Vilniaus universiteto onkologijos institutas. 2006,

Vilnius. 48 p. URL: http://www.tyliai.net/prostata/uploads/file/prostatos.pdf

18. Towards evidence-based guidelines for radiotherapy infrastructure and staffing needs in Europe:

the ESTRO QUARTS project. Radiotherapy and Oncology 75 (2005) 355-365. URL

http://cancer.iaea.org/documents/Ref6-Evidence-

based_RT_infrastructure_and_staffing_needs_in_Europe.pdf

19. The UK Survey of Radiotherapy Equipment 2010. Summary report. URL:

http://www.canceruk.net/rtservices/rtequip2010/

20. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Aukštųjų energijų spindulinės terapijos poskyris.

http://www.vuoi.lt/index.php?1312475710

21. Wagstaff A. Radiotherapy report sets new targets for Europe. 2005. URL:

http://www.cancerworld.org/pdf/6424_32_36_cw9_Spotlighton.pdf