LITERATŪRA

5

Asta Gustaitienė Živilė Meškėlienė Vida NaudužienėVaiva Truskauskienė

1 DALIS

32

TURINYS

APIE VADOVĖLĮ 4

I. VAIKYSTĖS PATIRTYS 6

I SKYRIUS KOKIOS VAIKYSTĖS PATIRTYS MUS STIPRINA? 81. RAŠYTOJAI APIE VAIKYSTĘ. Rašytojų atsiminimai 10JOnO BIlIūnO gYVEnImAS IR KūRYBA 122. „ATSImEnU, SĖDŽIU mAŽAS lOPŠY.“ Jonas Biliūnas. Kūdikystės sapnai. 14III. Pirmieji įspūdžiai 3. RAŠYTOJO KElIU. Antanas Biliūnas. Brisius 184–5. KAlTĖS SUVOKImAS. Jonas Biliūnas. Kliudžiau 22Viktorija Daujotytė. Kūrinyje – kliudyta būtis6. IŠBAnDAnTI PAgUnDA. Šatrijos Ragana. Vyšnios 267. TURĖTI SAVO gAlVĄ. Kazys Saja. Būrimas obuolio sėklom 288. DRAUgYSTĖS IŠmĖgInImAI. Bitė Vilimaitė. Čiuožyklos muzika 329. ...KAI REIKIA APSISPRĘSTI. Julius Kaupas. Stirniukas 36

II SKYRIUSKADA JAUČIAMĖS SAUGŪS? 401. VAIKYSTĖS EIlĖRAŠČIO nAmUOSE. Janina Degutytė. Nešu tau eilėraštį... 42Violeta Palčinskaitė. Ilgesys. Žibuoklė ir sraigė2. KAI nAmAI ATgYJA. Ramutė Skučaitė. Burtai. Apie namų dvasią. Naktį... 463. SKAITAU IR DAInUOJU EIlĖRAŠTĮ. Sigitas geda. Vaikai po lelijom. 50Varnelę reikia mylėti 4. KAI SEnElIAI ŠAlIA. marcelijus martinaitis. Senam sode 525. „AŠ VISKĄ nUPIEŠIU SPAlVOTAI...“ Valdemaras Kukulas. Vaiko piešinys 54Juozas Erlickas. Aklas berniukas

III SKYRIUS KĄ ATRADAU? 561–2. ŠEImA IR nAmAI – SVAJOnĖ. Astrida lindgren. Rasmusas klajūnas 583. O BUVO TAIP... Kaip kurti prisiminimą? 66APIBEnDRInImAS 68

II. KASDIENĖ IŠMINTIS 70 I SKYRIUS KĄ ATSKLEIDŽIA LIAUDIES IŠMINTIS? 721. APIE KAlBĖJImĄ IR TYlĄ. lietuvių ir kitų tautų patarlės apie 74kalbėjimą, bendravimą 2. PATARlĖS IR PRIEŽODŽIAI 763. mĮSlĖS IR mInKlĖS 804. gARSŲ PAmĖgDŽIOJImAI 845. SKAIČIUOTĖS 886. AnEKDOTAI . Bronislava Kerbelytė. Apie lietuvių anekdotus 92

II SKYRIUS KO MOKO LITERATŪRA? 961. mOKĖTI PATARTI. Simonas Stanevičius. Žmogus ir levas. 98lietuvių patarlės2. nESEnSTAnTI IŠmInTIS. Ezopas. Žmogus ir liūtas. Keleiviai ir lokys. 100Vilkas ir ėriukas 3. SUKURTA VAIKAmS. motiejus Valančius. Mikė Melagėlis 1024. KADA gAlImA mElUOTI. Kazys Boruta. Jurgio Paketurio klajonės 1065. IR POETAI ŽAIDŽIA. Kazys Binkis. Vėjavaikiškas vėjas. III 108leonardas gutauskas. Vėjai ir debesys

III SKYRIUSKĄ ATRADAU? 1101. PRAmAnAI gAlI BūTI ĮDOmūS. Rimantas Černiauskas. Slieko pasaka 1122. SKUBI PAgAlBA. Kaip kurti pasakėčią? 1163. APIBEnDRInImAS 118

PRIEDAI KAIP SKAITYTI? 120lAIKO JUOSTA 122ATRADImŲ TAKAS 124

54

APIE VADOVĖLĮMielas penktoke, į rankas paimi naują litera-tūros vadovėlį. Ką jame tikiesi atrasti? Naujų pasakojimų, veikėjų? O gal įdomių asmeny-bių, savitų rašytojų? Linkime šį vadovėlį ne šiaip skaityti, bet juo pasikliaunant tyrinėti literatūrą, savo šalies kultūrą, pasaulį.Kiekvienas skyrius – tai nedidelis tyrimas, kurį atliksi nagrinėdamas vadovėlyje pateik-tus ir savarankiškai pasirinktus literatūros kūrinius.

Pirma vadovėlio dalis padės tau pažinti save, prisiminti džiuginančias ir grūdinančias vai-kystės patirtis, pasigrožėti lietuvišku žodžiu, suprasti juo perduodamą išmintį.Antroje dalyje pasinėręs į pasakų pasaulį ieškosi gėrio ir tiesos. Su bendraamžiais veikėjais patirsi nuotykių ir apmąstysi draugystės vertę. Sėkmės! Autorės

Sutartiniai ženklai

Diskutuodamas su klasės draugais remkis patarle, citata, iliustracija, bandyk atsakyti į pamokos tiriamąjį klausimą.

Pamokos tiriamasis klausimas

Teksto suvokimo klausi-mus peržvelk prieš pradė-damas skaityti kūrinį ar jo ištrauką ir perskaitęs į juos atsakyk.

Pagrindinį tekstą skaityk atidžiai, atkreipk dėme-sį į skaičiais pažymėtas teksto vietas – nuorodas į atitinkamą teksto suvokimo klausimą. Apmąstyk ir pasitikrink, ką supratai. Daugiau patarimų rasi p. 120–122.

Perskaičius papildomą tekstą kils daugiau idėjų, minčių, galėsi palyginti skirtingus požiūrius apta-riama tema.

Teorinėje skyriaus atlankoje rasi naudingos informacijos, padėsiančios skaityti ir suprasti tekstus, atlikti užduotis.

Temos apibendrinimas

Tiriamasis klausimas

Įsivertinimo testas

Panagrinėk įvadinę temos atlanką. Pradėdamas skyrių sužinosi, ko moky-siesi, ką išsiaiškinsi, tyrinėsi, ką gebėsi. Baigęs skyrių įsivertink įgytas žinias ir įgūdžius – atsisiųsk testus iš leidyklos „Šviesa“ svetainės (www.sviesa.lt; žr. prie vadovėlio anotacijos). Temą apibendrink – atsakyk į tiriamąjį klausimą ir atlik testą.

Įsivertinimo liniuotė leis aiškiai pamatyti,kiek jau pasiekei ir kiek dar gali pasiekti.

Skyrelyje „Sužinok“ pateikiamos literatūros teorijos sąvokos ir mokymosi strategijos padės atsakyti į pamokos tiriamąjį klausimą, nagrinėti tekstą, atlikti užduotis.

Vadovėlio pabaigoje pateikiama laiko juosta ir „Atradimų takas“ padės tyrinėti rašytojų gyvenimą ir kūrybą.

Užduotys ir įsiverti-nimas skatins mąstyti: pritaikyti žinias, lyginti, nagrinėti, vertinti, kurti, įsivertinti.

Skyrelio „Įdomu“ tekstas skatins sava-rankiškai patyrinėti papildomus nagrinėja-mos temos klausimus.

Pamokos tiriamasis klausimas

Diskusija

Teksto suvokimo klausimai

Literatūros teorijos sąvokos ir mokymosi strategijos

Papildomas tekstas

Įdomu

Užduotys ir įsivertinimas

Darbas grupėmis

Darbas poromis

Informacijos paieškos užduotis

Kūrybinė užduotis, atliekama individualiai arba su draugais

Skyriaus įsivertinimo testas

Įsivertink!

Temos apibendrinimas ir įsivertinimas

I. VAIKYSTĖS PATIRTYS

Nuotykiai brandina ir

suburia draugus

Atradimai

Kasdienė išmintis

Namų saugumas

Santykiai su artimaisiais

Doros pamokos

Apsisprendimo svarba

Stiprinantys ir skaudūs išgyvenimai

...

I SKYRIUS. KOKIOS VAIKYSTĖS PATIRTYS MUS STIPRINA?

Jono Biliūno apsakymus „Kliudžiau“, „Pirmieji įspūdžiai“;Antano Biliūno apsakymo „Brisius“ ištrauką;Juliaus Kaupo apsakymą „Stirniukas“;Šatrijos Raganos apsakymą „Vyšnios“; Kazio Sajos apysakos „Būrimas obuolio sėklom“ skyrių „Šienligės epidemija“;Bitės Vilimaitės apsakymą „Čiuožyklos muzika“.

kaip gyveno ir kūrė rašytojas Jonas Biliūnas;kas yra apsakymas;kodėl kūrinyje svarbus pasakotojas; kaip aiškintis apsakymo prasmę;kuo remtis aptariant veikėjo vidinį pasaulį.

Skaitysi: Sužinosi: Mokysiesi:

skaityti balsu aiškiai, tinkamu tempu;sudaryti planą ir pagal jį atpasakoti kūrinį, papasakoti apie patirtą įvykį;formuluoti klausimus pagal tekstą ir į juos atsakyti;paaiškinti apsakymo prasmę, apibūdinti pasakotoją, veikėjų vidinį pasaulį, savitarpio santykius;suprasti ir nusakyti kūrinio temą, pagrindinę mintį;palyginti skirtingus tekstus;nagrinėti kūrinį remdamasis rašytojo gyvenimo faktais;įvairiuose šaltiniuose ieškoti informacijos apie rašytoją.

II SKYRIUS. KADA JAUČIAMĖS SAUGŪS?

Janinos Degutytės, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės, Sigito Gedos, Juozo Erlicko, Valdemaro Kukulo, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius apie vaikystę.

kas yra eilėraštis;ką reiškia sąvokos: eiliuota kalba, posmas, rimas; lyrinis „aš“, epitetas, įasmeninimas, palyginimas;kaip nagrinėti eilėraščio situaciją;kaip išmokti raiškiai deklamuoti eilėraštį.

Skaitysi: Sužinosi: Mokysiesi:

raiškiai skaityti ir deklamuoti mokytojo nurodytus ar pasirinktus eilėraščius;suprasti ir apibūdinti eilėraščio situaciją;aptarti eilėraščio nuotaiką, perteikiamus jausmus;suprasti ir nusakyti eilėraščio temą, pagrindinę mintį;paaiškinti, kuo savita poetinė kalba.

III SKYRIUS. KĄ ATRADAU?

Astridos Lindgren apysaką „Rasmusas klajūnas“.

prisiminimą apie vaikystę.

Savarankiškai skaitysi ir nagrinėsi per pamokas: Kursi: Apibendrinsi ir įsivertinsi:

per I temos pamokas įgytas žinias ir įgūdžius.

Pristatysi:

savarankiškai pasirinktą ir perskaitytą knygą (knygas), jos autorių. Gali remtis „Atradimų taku“ (p. 124–125).

Pasirink knygą, ją perskaityk ir pristatyk!*

*Interaktyvų „Skaitymo dienoraštį“ ir skyriaus įsivertinimo testą gali atsisiųsti iš leidyklos „Šviesa“ svetainės adresu www.sviesa.lt (žr. prie vadovėlio anotacijos).

Vaikystės patirtys

Nesenstanti pasakų išmonė

Kaip skaityti? (p. 120–121)

Atsisiųsk!*

Atsisiųsk!*

6 7

Pranas Mašiotas

Vaikai ir žvirbliai

Juliukas ir Stasiukas mėgdavo kaštonus rinkti. Renka ir skaito, katras daugiau turi.

Kartą ėmė dėl vieno kaštono ir susibarė. Mat Ju-liukas pirmas kaštoną pamatė, o Stasiukas nuo žemės pakėlė ir į kišenę įsidėjo. Ėmė vaikai varžytis, stumdytis.

Tik staiga nukrito juodviem po kojų: pirma py-rago trupinėlis, o paskui du žvirbliai. Nukritę žolėje vienas per kitą verčiasi, sparneliais plasnoja ir čirška:

– Nesižnaibyk!– Nesispardyk!– Pyragas mano buvo!– Man iš po snapo pagriebei!Vaikai valandėlę žiūrėjo į žvirblius, paskui šoko jų

pagauti. Žvirbliai purptelėjo ir nulėkė.Vaikai tylomis nuėjo nuo medžio. Stasiukas išsi-

traukė iš kišenės kaštoną ir sako:– Imk, tai tavo.Juliukas sako:– Neimsiu, tu mažiau turi.

Apsãkymo dãlys

žanga

Veksmo eigà

Pabaigà

1. Ką mėgdavo veikti Juliukas ir Stasiukas?

2. Dėl ko jie susipyko?

3. Kas nutraukė vaikų ginčą?

4. Kaip pasielgė Juliukas ir Stasiukas?

Lengviau atpasakoti istoriją pagal planą (jį galima su-daryti remiantis klausimais, teiginiais arba reikšminiais žodžiais).

Gali nupiešti pasakojimo schemą.

Pasakojimo planą gali išplėsti – sugalvoti papildomų klausimų, primenančių svarbesnes detales.

Kokie veikėjų vardai?

Kodėl vaikai rinkdavo kaštonus?

I SKYRIUSKOKIOS VAIKYSTĖS PATIRTYS MUS STIPRINA?

ÁutoriusVienas iš pirmųjų

lietuvių vaikų rašytojų.

PavadnimasDažnai juo nusa-koma apsakymo tema, įvardijami

veikėjai.

Veikjai tikroviški, jų nedaug; apie

juos sužinome tik iš aprašomų įvykių.

Vaizduojami pagrin-dinio veikėjo likimui svar̃būs vykiai, jie

atskleidžiami per trum-pą laiką.

Perskaitęs tekstą apgalvok,

kaip jį atpasakotum.

Kokią pagrindinę mintį perteikia pasakotojas?

Kokie įvykiai yra svarbiausi?

Kokios veiksmo aplinkybės: kur,

kada, kodėl vyksta veiksmas?

APSAKYMAS

KAiP ATPASAKoTi?

1. Kaštonai.2. Ginčas.3. Žvirbliai.4. Susitaikymas.

1. Juliukas ir Stasiukas renka kaštonus.2. Jie susiginčija dėl kaštono.3. Vaikai pamato dėl pyrago trupinio

besibarančius žvirblius.4. Juliukas ir Stasiukas susitaiko.

Kas pirmas pamatė kaštoną?

Ką padarė Stasiukas?

Kas nukrito vaikams po kojų?

Kaip elgėsi žvirbliai?

Kodėl jie nulėkė?

Kaip vaikai nuėjo nuo medžio?

Ką pasakė Stasiukas?

Ką jam atsakė Juliukas?

Kokia įvykių seka?

Ką jaučia, apie ką kalba, mąsto

veikėjas?

Apsakymas

Literatros žánras

8 9

Klausimus pašnekovui pateikiame pagal tai, ko-kio atsakymo tikimės.

Įsivaizduok, kad su draugu kalbiesi apie perskaity-tą knygą. Jei nori sužinoti ką nors konkretaus, už-duodi ùždarąjį kláusimą. Atsakymą galima rasti tekste, jis bus trumpas ir aiškus. (Kur gyveno pa-grindinis veikėjas? – nurodoma vieta. Ką jis pasakė apie ...? – pakartojami teksto žodžiai.) Jei nori suži-noti kieno nors nuomonę, problemos sprendimo būdą, naują idėją, užduodi ãtvirąjį kláusimą. Atsakymą draugas turės sugalvoti pats, remdama-sis perskaitytu kūriniu, svarstydamas, pateikdamas pavyzdžių, gretindamas kelis dalykus. (Kodėl verta perskaityti knygą? – atsakydamas jis svarstys, kas knygoje svarbu, remsis pavyzdžiais, atpasakos kelias ištraukas.)

Ką išmoksi mažas, neužmirši senas.

Kokias vaikystės patirtis verta branginti? Kodėl?

1. RAŠYTOJAI APIE VAIKYSTĘ

KLAUSiMAi1. Peržvelk rašytojų pavardes, iliustracijas, apmąstyk

pamokos temą. Kokių klausimų tau kyla?

2. Ko norėtum paklausti rašytojų perskaitęs jų prisimi-nimus? Paaiškink, kodėl.

3. Į kokį klausimą mėgina atsakyti kiekvienas rašytojas?

RAšyTojAS jonAS BILIūnAS

Verpia mamytė, net ratelis dūzgia, o čia vištos painiojas.

Suvariau visas vištas į papečkį1, mamytė mane paglostė.

Užlipau ant suolo linksmas, žiūriu – ant lango popieriuke

kažkas suvyniota. Išvyniojęs radau brolio mykolo taba-

ką, išbarsčiau visą. Staiga įeina brolis: „Ką tu čia, paršel,

darai?“ Pamatęs piktą veidą brolio, skubinai prišokau prie

mamytės, prisiglaudžiau, mane apkabino. mykolas sako:

„mama, kam tas vaikas Tamstai buvo reikalingas, tik už-

ankščia2. Toks padvėsėlis, nebus iš jo darbininko, o dalies

reikalaus.“ – „Ką darysi, Dievas davė! Palūkėk, sūneli, gal iš

to mažo nevykėlio bus didelis žmogus, gal į kunigus išleisi-

me. Prie žemės aš jo neskirsiu.“ mamytė mane paėmė ant

kelių, pabučiavo sakydama: „Auk didutis, būk gerutis.“

1 Papečkys – vieta po krosnimi, pakrosnis.

2 Užankšti – užimti vietą, kliūti.

Uždareji kláusimai

Kuo vardu ...?Kas ...?Kada ...?Apie ką ...?Kiek ...?Kur ...?Ar ...?

Atvireji kláusimai

Kodėl ...?Kaip, kokiu būdu ...?Kaip suprantu mintį ...?Kas būtų, jeigu ...?Kaip vertinu ...?Kodėl yra gerai arba blogai ...?Kokia ... pagrindinė mintis?

Uždarieji ir atvirieji klausimai

RAšyTojAS jULIUS KAUPASPirmąsias pasakas pradėjau sekti savo jaunesniajam broliui Algiui. Tada man buvo berods1 vienuolika metų. mes vartydavomės lovoj, o už lango šlamėjo medžiai, girdė-josi praeivių juokas, kartais praūždavo mašina. mes niekaip negalėdavom užmigti, nors tėvai ir labai grasindavo. Baisiai keisti tada mums atrodė suaugę žmonės, kurie miega be jokios naudos, kai pasaulyje yra tiek įdomių įspūdžių ir nuotykių. na, tai apie tuos nuo-tykius ir pasakodavom naktimis. Tos pasakos turėjo, žinoma, vieną nežymų trūkumą: mat jos niekad nebuvo užrašytos. Užtat pastebėjau, kad jos taip pagaudavo klausytoją, kad, spėju, to tobulumo antrą kartą pasiekti savo kūryboje man jau niekad nepavyks.

1 Berods – tikriausiai.

Ramutė Skučaitė su broliu

PoeTė RAMUTė SKUčAITėYra toks laikas, kai pats savęs neatsime-

ni. Tas laikas tikrai buvo, ir saulė švietė, ir kiti vaikai žaidė kiemuose, bet tau to laiko DAR nėra – tarsi ir visai nebuvo. Keista. nes tu jau buvai! Tuo metu tave vos gimusį rodė mamai, paskui vežiojo vežimėliu, tu rėkei, spjaudei čiulptuką, šypsojaisi, darei daugybę dalykų, kuriuos daro visi mažiukai, o tėvams atrodė (ne tik atrodė – jie buvo įsitikinę!), kad tik tu.

Aš irgi, pasirodo, buvau tokia. Ir neatsi-menu, kaip mane parvežė iš Kaũno namo į Pãlangą, kaip nusivylė manimi penkiametis brolis, labai laukęs sesers, nes tikėjosi su ja žaisti ir šnekėtis. neatsimenu, kaip mane krikštijo Ramute, ir neatsimenu, kaip, gavus tokį ramų vardą, aš tapau baisia rėksne.

Visa tai tikrai buvo. Tikrai, nes yra mamos užrašai 1933 metų kalendoriuje („Ramutė sako: ava, vivi, vivi (į Vlnių!)”, yra nuotraukų, o Palangõs bažnyčios šven-toriuje ilsisi mano krikštytojas kanauninkas Kazimieras Prapuolenis, kurio aš neatsime-nu taip pat, kaip ir to kažkur dingusio laiko.

Valdemaras Kukulas (1961)

1 Lenciūgas – grandinė.

PoeTAS VALDeMARAS KUKULAS

mano vaikystė baigėsi kaip ir neprasidė-

jusi. Buvau priverstas tapti labai savarankiš-

kas. O gal visad toks ir buvau, nes pamenu,

kaip iš namų išvijau vagį. Įėjau į virtuvę ir

pamačiau nepažįstamą didelį didelį žmo-

gų. Palaikiau jį kaimynu, atėjusiu pasiimti

bulvių, ir drąsiai paklausiau: „Jūs ko, bul-

vių?“ O jis: „Tu vienas?“ Išdidžiai atsakiau:

„ne, su broliu.“ Beje, brolis trejais metais

už mane jaunesnis. man tuomet buvo gal

šešeri, bet jaučiausi esąs suaugęs. Žmo-

gus, matyt, nusprendė iš mano laikysenos,

kad brolis – ohoho koks vyras, ir tuoj pat

išsinešdino. Tik vėliau, policijos prašomas

iš nuotraukų atpažinti įsibrovėlį, suvokiau,

kad nubaidžiau vagį. gyvenome Kap gatvėje, prasidedančioje

bažnyčios šventoriuje ir pasibaigiančioje

kapinėse. Kiekvieną rytą pro namus praeida-

vo viso miestelio karvės į ganyklas. Vakare

grįždavo barškindamos „lenciūgais1“. O dul-

kių! O dulkių! Ir taip pat smalsiai stebėdavau

laidotuves. Žmonės eidavo labai labai lėtai,

bet dulkės vis vien kilo... Ir viskas ant mūsų

vyšnių. Dar ir dabar nuvažiavęs norėčiau

įsikarti į vieną iš jų, dvigubu kamienu, sėdėti

ten, raškyti uogas ir spjaudyti į kelio dulkes

kauliukus. negaliu to padaryti, nes esu per

senas, o ir namai parduoti kitiems...

1. Palygink visų rašytojų vaikystės prisiminimus: kuo jie yra panašūs, kuo – saviti.2. nuspręsk, apie kokią vaikystės akimirką, įvykį, situa-ciją norėtum papasakoti klasės draugams. Kodėl tau norisi papasakoti tą vaikystės prisiminimą? nurodyk dvi tris priežastis.

3. Sugalvokite kuo daugiau atvirųjų klausimų apie vaikystę (remkitės ). Išsirinkite kuo sudėtin-gesnį, skatinantį mąstyti klausimą ir užsirašykite jį „Atradimų rate“ ( , p. 68). Atsakymo į tą klausimą ieškokite visose I temos pamokose.

UŽDUoTYS iR ĮSiVERTiNiMAS

10 11

26 27

Pasakotojas dažnai pasakoja apie praeities įvy-kius. Jis gali ne tik stebėti veikėją iš šalies, bet ir vertinti jo poelgius. Tas vertinimas – tai pãsakotojo póžiūris. Išsiaiškinti pasakotojo po-žiūrį tau padės klausimai:Kaip jaučiasi pasakotojas?Ką jis galvoja?Kas pasakotojui svarbu? Kokias detales

jis pastebi, o kokios jo nedomina?

Kūrinio pasakotojas gali būti objektyvùs (neat-skleisti savo vertinimo, jausmų) arba subjektyvùs (pateikti savo nuomonę). Aptardamas pasakotojo požiūrį vartok jo vertinimą perteikiančius veiks-mažodžius.

KLAUSiMAi

1. Kokiais laikais gyveno Šatrijos Ragana? (Remkis laiko juosta, p. 122–123.)

2. Kas pasakoja įvykį? Kur ir kada tai atsitiko?

3. Kaip atrodė į krautuvę įėjusi mergaitė? Kokią jos šeimą įsivaizduoji?

4. Kodėl, tavo manymu, mergaitei parūpo vyšnios?

5. Kodėl mergaitė nesuvalgė nė vienos uogos?

6. Ką pasakotoja mãno apie mergaitę? Kaip ji vertina kraštą, kuriame mažylė gyvena? Iš ko taip sprendi?

7. Ar pritari pasakotojos nuomonei, kad ta mažutė mergelė yra tikra herojė? Kodėl?

šatrijos Ragana

VyšniosApsakymas

Kitą kartą, gyvendama Ciuriche, nuėjau į vieną kolonijinę1 krautuvę. Jos savininkas kaip tik gavo kažkur išeiti valandėlę, paprašęs mane palaukti. | 2 |

man besėdint krautuvės kampe, įeina maža, gal kokių penkerių metų mergelė, švarutė ir raudonskruostė, kaip visi šveicarų vaikai, vienplaukė, su dailiai supin-tomis antausiuose bizelėmis2, su paprasta perkeline jupele3 ir prijuostėle; matyti, darbininkų vaikas. Ant vienos rankelės turėjo pasikabinus pintinėlę, antroje laikė suspaudus pinigus. nepamačius nie-ko už parduodamojo stalo, ji paliko bestovinti pas slenkstį, lyg nebežinodama, ką daryti. | 3 | manęs ji turbūt nepastebėjo, nes sėdėjau pašalyje už atdarų durų. Žvalgytis jai nebuvo laiko, nes tuojau patraukė jos dėmesį didelė pintinė vyšnių, pastatyta antrame krautuvės gale, palangėje. Ji paėjėjo pintinės linkui ir

ėmė žiūrėti į dideles raudonas uogas, taip gražiai atro-dančias, lyg įkūnytoji pagunda. Paskui priėjo dar arčiau, prie pat pintinės, kraipė galvelę į vieną ir į antrą pusę, o mėlynos akelės taip smalsiai žiūrėjo, tartum bema-tant ims ir iššoks iš veido į pintinę. | 4 | ”Dabar tai jau ji grobs saujelę“, – maniau stengdamos nekvėpuoti, kad jos neišgąsdinčiau. Ir štai ji tiesia aukštyn savo mažutę rankelę – mat pintinė buvo aukštesnė už ją – ir švelniai ima dvi drauge kabanti uogi. Dar valandėlę žiūri į jiedvi iš visų pusių, paskui kiša prie lūpelių. Bet lūpelės neprasi-veria – tik iš jų tarpo kyšteli rausvas liežuvėlis ir gardžiai kelis kartus laižo vyšnias. Tai padaręs jis slepias atgal už panašių į tas vyšnias lūpelių, rankutė vėl tiesias aukštyn, deda uogas atgal į vietą, ir mergelė traukias nuo pintinės, tartum norėdama būti toliau nuo pagundos. | 5 |

Daug metų praėjo nuo tos dienos, o man ta scenelė vis dar tebestovi akyse, lyg vakar matyta. Argi tai ne nuostabu? Ar tos mažutės mergelės nebūta tikros he-rojės? Juk jai tos vyšnios buvo gal ne mažesnė pagunda negu suaugusiems žmonėms auksas ar kitoks gėris – o ar daug rasime jų tarpe4 tokių, kurie taip didvyriškai mokė-tų suvaldyti savo geismus kaip ta penkiametė šveicarė? Atsimenu, pamąsčiau tuomet: kokia išmintinga turi būti tavo mamytė, mažute! Koks laimingas jūsų kraštas, turėdamas tokių motinų ir tokių vaikų! | 6 |

Pepė Ilgakojinė

Ragana LilėAudriaus Puipos, Rimvydo Kepežinsko ir Brigitos Ryger iliustracijos

Šatrijos Ragana – rašytojos Mari-jos Pečkauskaitės slapyvardis. Juo rašytoja pasirašinėjo savo kūrinius. Slapyvardį sugalvojo rašytojos bi-čiulis Povilas Višinskis. Jis praminė Mariją Pečkauskaitę raganėle dėl tamsių akių ir juodų plaukų. Slapy-vardis siejamas ir su apylinkėmis, kuriose augo būsimoji rašytoja, su Šatrijõs kálnu.

6. IŠBANDANTI PAGUNDA

Ugnis suranda geležį, o pagunda – žmogų teisingą.

Kurio veikėjo – paklusnaus ar neklaužados – elgesys tau daro didesnį įspūdį? Kodėl?

1 Kolonijinis – susijęs su kurio nors krašto išeiviais.2 Biza – kasa.3 jupa – suknelė. 4 jų tarpe – tarp jų.

Tegiamas vértinimas

žavisiužjaučiagrožisistebisipritariasimpatizuojažvelgia žaismingaiprisimena su šypsena...

Negiamas vértinimas

piktinasipašiepiabaražiūri iš aukštokaltina...

1. Sudaryk pasakojimo planą ir pagal jį papasakok

apsakyme „Vyšnios“ aprašytą įvykį pardavėjo

vardu. Remdamasis atskleisk jo galimą požiūrį.

2. Remdamasis apsakymo „Vyšnios“ sukeltu įspū-

džiu parašyk savo nuomonę „Koks žmogus yra

doras? Kodėl?“ (3–5 sakinius).

3. Prisiminkite neklaužadų veikėjų iš pradinė-

se klasėse skaitytų knygų. Pristatykite juos –

atskleiskite ir teigiamą, ir neigiamą pasakotojo

požiūrį. Padarykite išvadą: kaip pasakotojas daž-

niau vertina neklaužadas – į jų išdaigas žvelgia su

šypsniu ar jais piktinasi.

UŽDUoTYS iR ĮSiVERTiNiMAS

Pasakotojo ir vaizduojamojo pasaulio santykis

Kokių veikėjų – paklusnių, drausmingų ar išdyku-sių, neklaužadų – žinai

daugiau?

Įsivaizduok, kad visų trijų vaikų požiūris į žaislus

skiriasi. Kaip manai, apie ką galvoja kiekvienas

vaikas?

Mikė Melagėlis

APIBENDRINIMAS ĮSIVERTINU

i. Ką žinau?

1. Kas yra apsakymas? Pasakau du požymius.2 balai

2. Kaip atpažinti eilėraštį? Nurodau bent du požymius.2 balai

3. Kas yra kūrinio autorius, pasakotojas, lyrinis „aš“?3 balai

4. Kuo skiriasi kūrinio tema ir pagrindinė mintis? Nurodau du skirtumus. 2 balai

5. Kokius kūrinius parašė Jonas Biliūnas? Pasakau bent trijų kūrinių

pavadinimus.

1 balas

ii. Ką suprantu?

6. Kokios aplinkybės formavo Jono Biliūno asmenybę?2 balai

7. Kaip apibūdinti veikėją? Paaiškinu remdamasis Juliaus Kaupo apsakymu

„Stirniukas“.

3 balai

8. Kuo savita eiliuota kalba? Paaiškinu remdamasis pasirinktu eilėraščiu. 3 balai

9. Kaip kūrinyje išryškėja pasakotojo požiūris? Paaiškinu remdamasis

pasirinktu apsakymu.

2 balai

iii. Ką gebu?

10. Paaiškinti, kodėl Jono Biliūno apsakymo „Kliudžiau“ veikėjo šūvis buvo

laimingas.

2 balai

11. Apibūdinti mokytojo nurodyto eilėraščio nuotaiką, perteikiamus jausmus. 2 balai

12. Nusakyti skaitytos Astridos Lindgren knygos temą ir pagrindinę mintį. 2 balai

TIRIAMASIS KLAUSIMASUžsirašau tiriamąjį klausimą.

3. ATRANDU

Savarankiškai perskaitęs knygą supratau...

Keliu naujus klausimus.

2. IEŠKAU, SPRENDŽIU, TYRINĖJU

1. PRISIMENU, KLAUSIU, NUMANAU

1. Užsirašau apsakymų ar eilėraščių pavadinimus, autorių pavardes.

2. Pateikiu prasmingų teiginių.3. Kūriniuose randu posakių, sakinių, tinkamų

teiginiams pagrįsti.

ATRADIMŲ RATAS

0–3

2

Pirmyn!Reikia pagalbos! Turėtum dar pasimokyti.

4–7

3

8–12

4

13–15

5

16–18

6

19–20

7

21–22

8

23–24

9

25–26

10

BALAI

Pažymys

Namie žmogui saugiausia dėl to, kad čia jauku, ramu ir gera.

Savo nuomone, mintimis pasidalysiu su draugais socialinio tinklo „Facebook“ svetainėje.

Kodėl namie saugiausia?

Kurie temos „Vaikystės patirtys“ kūriniai patvirtina, paneigia arba papildo mano spėjimus?

Šalia mama ir tėtis, kurie mane myli.

Kodėl nesaugu išėjus iš namų?

Svetimi žmonės yra abejingi, kartais gali būti net pavojingi.

Skaitydamas Ramutės Skučaitės eilėraštį „Apie namų dvasią“ supratau, kad tik namie laukia jaukumo dvasia.

Kai sugrįžtam namolio pavargę,Ji paguodžia, jei kas apsiverkia...

Atsakau į tiriamą- jį klausimą (sufor-muluoju išvadą). Sugalvoju, kaip savo atradimais pasidalysiu su kitais.

Ką jau žinau?Ką turėčiau sužinoti, išsiaiškinti?Ką numanau?

68 69