LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2014 METŲ ... ataskaitos/Vidiniai_www...Former Storages in 2009–2013 A. Slavinskas Introduction of Digital Slope Stability Modelling Approach V. Minkevičius,

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOSLITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY

2014 METŲ VEIKLOS

REZULTATAI

ANNUALREPORT2014

2014 METŲ VEIKLOS

REZULTATAI

ANNUALREPORT2014

LIETUVOS GEO LOGIJOS TARNYBOSLITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY

ISSN 1392-7272

Lietuvos geologijos tarnybos 2014 metų veiklos rezultatai

Metinė ataskaita

Lithuanian Geological Survey

Annual Report 2014

R. Aleknienė, J. Čyžienė, V. A. Januška, K. Kadūnas, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, J. Satkūnas, V. Ražinskas

J. Čyžienė

© Lietuvos geologijos tarnyba, 2015

Redakcinė kolegija: Editorial Board:

Atsakingoji redaktorė: Editor-in-Chief:

ContentTurinys

Žemės gelmės – visko pagrindas

Lietuvos geologijos tarnyba 2014 metais

Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas 2014 metais

V. A. Januška, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, K. Kadūnas

2014 METAIS BAIGTŲ GEO LOGINIŲ DARBŲ REZULTATAI

Lietuvos geologinis kartografavimas M 1:50 000R. Guobytė

Erdvinis geologinis kartografavimas M 1: 50 000 Kauno plote

D. Karmazienė

Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2014 metais

J. Arustienė

Valstybinis dirvožemio monitoringas 2011–2017 metais

V. Gregorauskienė

Požeminio vandens monitoringas Lietuvos–Lenkijos pasienyje 2014 metais

J. Kriukaitė, Z. Zanevskij

Požeminio vandens monitoringas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje 2014 metais

J. Arustienė

Projektas „Lietuvos teritorijos rajonavimas požeminio vandens

iškrovų pasekmių ir hidrogeologinių pavojų (rizikų) vertinimui“

P. Pūtys

Seismologinis monitoringas 2014 metais

A. Pačėsa

Šiaurės Lietuvos karstinis rajonas: nauji karstiniai reiškiniai žemės paviršiuje ir gipso

denudacijos pokyčiaiJ. Taminskas, K. Dilys, R. Linkevičienė

V. Mikulėnas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas

Ankstyvojo paleozojaus molingų uolienų storymių geologinės sandaros tyrimai

J. Lazauskienė

Subsurface – Basement for Environment and Human Activities

The Lithuanian Geological Survey in 2014

State Regulation of the Use of the Underground in 2014V. A. Januška, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, K. Kadūnas

RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2014

Geological Mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000R. Guobytė

Spatial Geological Mapping in the Kaunas Area at a scale 1:50 000D. Karmazienė

National Groundwater Monitoring in 2014J. Arustienė

Soil State Monitoring, for the years 2011–2017V. Gregorauskienė

Groundwater Monitoring in the Lithuanian–Polish cross-border area in 2014J. Kriukaitė, Z. Zanevskij

Groundwater Monitoring in the Lithuanian–Belarusian cross-border area in 2014J. Arustienė

The project “The Mapping of the Lithuanian Territory in Respect of Evaluation of the Artesian Flowing Events and Hydrogeological Hazard (Risk)”P. Pūtys

Seismological Investigations in 2014A. Pačėsa

North Lituanian Karst Region: New Phenomena on the Land Surface and Gypsum Denudation ChangesJ. Taminskas, K. Dilys, R. Linkevičienė V. Mikulėnas, V. Minkevičius, G. Vaičiūnas

Studies of the Geological Structure of the Early Palaeozoic Shaley Successions J. Lazauskienė

5

7

8

15

16

17

21

26

30

32

36

40

44

51

ContentTurinysInventory and Investigation of Potentially Contaminated SitesJ. Šugalskienė, R. Radienė

Influence of Human Activity on Drainage Water Quality and Interaction between Drainage, Surface and Groundwater J. Arustienė, A. Povilaitis

An Ecological Investigations Overview of Pesticide Former Storages in 2009–2013A. Slavinskas

Introduction of Digital Slope Stability Modelling ApproachV. Minkevičius, G. Vaičiūnas

Geotopes Database and Cooperation with Protected Areas A. Grigienė

International project „Enabling Access to Geological Information in Support of GMES (PanGeo)“J. Čyžienė, V. Minkevičius, V. Mikulėnas, J. Satkūnas

Creation of European Geological Map. OneGeology Europe Plus InitiativeV. Minkevičius

Electronic services of Lithuanian Geological SurveyR. Aleknienė

The Geological Fund and BibliofundL. Ramanauskienė

Public InformationI. Virbickienė

LaboratoryV. Ražinskas

APPENDICES

Activities in committees, commissions, councils, joint working groups

2014 Events

Publications on Lithuanian geology in 2014L. Ramanauskienė, I. Vilkanec

Lithuanian press about Lithuanian Geological Survey in 2014L. Ramanauskienė, I. Vilkanec

Potencialių taršos židinių inventorizacija ir tyrimai

J. Šugalskienė, R. Radienė

Žmogaus poveikis drenažinio vandens kokybei ir drenažinio vandens sąveika su paviršiniu ir

požeminiu vandeniuJ. Arustienė, A. Povilaitis

Buvusių pesticidų sandėlių 2009–2013 metų ekogeologinių tyrimų apžvalga

A. Slavinskas

Skaitmeninio šlaitų pastovumo modeliavimo metodo įdiegimas

V. Minkevičius, G. Vaičiūnas

Geotopų posistemio pildymas ir palaikymas. Bendradarbiavimas su saugomomų teritorijų

tarnybomisA. Grigienė

Tarptautinis projektas „Urbanizuotų teritorijų geopavojų atlasas

(PanGeo)“J. Čyžienė, V. Minkevičius, V. Mikulėnas, J. Satkūnas

Europos geologinio žemėlapio sudarymas „OneGeology Europe Plus“ iniciatyva

V. Minkevičius

Lietuvos geologijos tarnybos elektroninės paslaugos

R. Aleknienė

Geologijos fondas ir bibliofondasL. Ramanauskienė

Visuomenės informavimasI. Virbickienė

LaboratorijaV. Ražinskas

PRIEDAI

Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, tarpžinybinėse darbo grupėse

2014 metų renginiai

2014 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematikaL. Ramanauskienė, I. Vilkanec

Lietuvos spauda apie Lietuvos geologijos tarnybos veiklą 2014 metais

L. Ramanauskienė, I. Vilkanec

57

62

66

70

73

75

81

83

85

89

92

95

95

97

103

125

Žemės gelmės – visko pagrindas

Aplinkos ministerijos sistemoje turbūt ne-rastume nė vienos srities, kuriai nebūtų svarbios praktinės geologijos žinios. Geologiniai duo-menys reikalingi aplinkos apsaugai, erdviniam planavimui ir urbanistikai, saugomoms terito-rijoms, biologinės įvairovės buveinių apsaugai, vandentvarkai ir kitoms sritims.

Žinoma, kad geologijos darbai padeda Ūkio, Energetikos, Užsienio, Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijų, savivaldybių ir daugelio įmonių bei asmenų reikmėms.

2014 metų naudingųjų iškasenų gavybos apskaita rodo, kad gavyba padidėjo 5 proc., o remiantis Žemės gelmių registro duomenimis, išgręžta daugiau gręžinių, registruota daugiau žemės gelmių tyrimų. Nors tai tik keli statistikos skaičiai, tikėtina, kad žemės gelmių tyrėjams ir išteklių išgavėjams šalies ekonomikos stiprėjimas buvo palankus. Kita vertus, naudingųjų iškase-nų ir požeminio vandens gavyba, saugi geolo-ginė aplinka prisideda prie ekonominės plėtros.

Subsurface – Basement for Environment and Human Activities

„Žemė kėlė žolę,Žolė kėlė rasą,Rasa kėlė pasagėlę,Pasagėlė žirgą...“

Probably, there is no single field of activity of the Ministry of Environment for which practi-cal geological knowledge would not be relevant and important. Geological data are necessary for environment protection, spatial planning and ur-ban development, sustaining protected areas and habitats of biodiversity, development of water management, etc.

Undoubtedly, geological information is being used for implementing functions of ministries of Economics, Foreign Affairs, Agriculture, Educa-tion and Science, and municipalities, and is used for the needs of business companies and natural persons.

The estimate of extraction of mineral resources showed that in 2014 it increased by 5 %. Moreo-ver, the Subsurface Register evidences that more wells were drilled and more projects of geological investigations were registered. Although these fig-ures are only statistics, they could be taken as in-dices of economic growth of the country. On the

J. Danausko nuotr. • photo by J. Danaukas

Ką padarėme mes, Lietuvos geologijos tarny-ba, kad žemės gelmių naudojimas būtų ne tik efektyvesnis, bet ir saugesnis, o geologiniai duo-menys naudingesni valstybei ir visuomenei?

Tarnybos 2014 metų darbų sąrašas buvo il-gas – jame 92 projektai ir užduotys, tačiau metai nebuvo labai „derlingi“ baigtų projektų.

Nepaisant to, kiekvienos dienos darbas – at-sakymas užklausėjui apie žemės gelmių savybes ar reiškinius, registruotas gręžinys, apibūdintas geologinis reiškinys ar laboratorinis tyrimas – visi jie buvo reikalingi ir savaip naudingi. Visi kasdieniai darbai, duomenys ir paramentai anks-čiau ar vėliau bus apibendrinti ir pavirs nauju geologiniu produktu.

Įdomu pažymėti, kad 2014 metais gauta 3 proc. daugiau įvairių prašymų ir užklausų, o at-sakyta ir parašyta net 10 proc. daugiau raštų nei 2013 metais. Be to, įsivyravo elektroninių paslau-gų teikimas, o elektroniniais geologiniais žemėla-piais naudojasi beveik tūkstantis lankytojų.

Reikšmingas įvykis – geologinio kartografavi-mo 1:50 000 masteliu Lietuvoje 50-metis. Nors šiuo masteliu kartografuota tik kiek daugiau nei pusė šalies teritorijos, geologinio kartografavi-mo duomenys yra daugelio praktikos sričių pa-grindas. Europos geologijos tarnybų asociacijos duomenimis, vienas euras, skirtas geologiniam kartografavimui plėtoti, duoda 20–30 eurų nau-dą, kurią įvairiu pavidalu gauna valstybė ir vi-suomenė.

Buvome pastebimi žiniasklaidoje – tai lėmė ne tik gamtos reiškiniai – senkantys šuliniai ar karstinės smegduobės – bet ir mūsų darbų rezul-tatai, skelbiamos žinios.

Tai, ką nuveikėme šalies labui, apibūdiname ir vardijame šioje kasmetėje ataskaitoje, neabejo-jame ir tikime, kad geologiniai darbai ir jų dėka gauti duomenys bus naudingi valstybei ir pilie-čiams.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius

dr. Jonas Satkūnas

other hand, availability and unlimited extraction of mineral resources and groundwater and safe geological environment are significant prerequi-sites for economic development.

What was done by the Geological Survey of Lithuania to make the use of subsurface more ef-fective and safe and geological data more useful for the state and society?

The list of the projects implemented by the LGT in 2014 was quite long and contained 92 projects and tasks. Yet, the year was not rich in completed projects. Nevertheless, every daily work – each submission of requested information on subsurface resources or geological phenom-ena, every registered and examined borehole, in-ventoried geological process or performed labo-ratory tests – was useful and necessary. All data and parameters collected today will be sooner or later in future used for generating new geological products.

It is worth pointing out that in 2014 we re-ceived by 3 % more applications and requests and wrote by 10 % more answers and different letters. Besides, services of electronic submission of information and registration became opera-tional and about one thousand users applied for virtual geological maps.

The jubilee of geological mapping at a scale of 1:50 000 was an outstanding event. In spite that only a little bit more than half of Lithuanian ter-ritory is mapped a at a scale 1:50 000, geological maps are getting increasingly applicable for many practical needs of society. According to the data of EuroGeoSurveys, one Euro invested into geo-logical mapping returns 20–30 Euro added value for state and society.

We were visible on mass media not only due to the interest of broad society in natural phe-nomena such as new karst sinkholes or drying dug wells in rural areas but also due to the results of our works and publications.

Everything the LGT did for the wellbeing of the country is listed and briefly presented in this annual report. We hope and believe that our geo-logical works and results will create new values for state and citizens.

The Lithuanian Geological Survey in 2014

Ε Control of mining activities was enhanced by establishing a special department at the Lithuanian Geological Survey.

Ε Analysis of oil and/or gas prospective shales showed that shale is not radioac-tive and does not contain increased val-ues of heavy metals that could be hazard-ous for environment.

Ε New structural and tectonic maps of West Lithuania were compiled and will be applicable for sustainable utilisations Earth‘s underground.

Ε Supervision of producing and abandoned closed oil wells has been carried out. No any hazards for environment have been recorded.

Ε Monitoring of groundwater was carried out in all oil production sites and no trac-es of environmental contamination were detected.

Ε Inventory and investigations of con-taminated sites were further carried out in 2014 and 140 sites were examined. In total, the database of potentially con-taminated sites contained data on 12 089 sites.

Ε Groundwater, seismological, soil and karst phenomena monitoring was per-manently performed.

Ε New software for effective evaluation of slope stability was implemented.

Ε The map of risk of groundwater suffo-sional extrusions was compiled show-ing the area where drilling works could cause hazardous phenomena. This map will serve for prevention groundwater ex-trusions as these phenomena lately have been occurring more often due to the rise of the levels of artesian groundwater.

Lietuvos geologijos tarnyba 2014

Ε Sustiprinta žemės gelmių išteklių naudo-jimo / kasybos kontrolė – Lietuvos geo-logijos tarnyboje įkurtas specialus pada-linys.

Ε Ištirtos turinčių išsklaidytųjų angliavan-denilių molingų uolienų savybės – nu-statyta, kad jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų kiekis nėra pavojingas aplinkai ir jie nėra radioaktyvūs.

Ε Sudaryti nauji Vakarų Lietuvos struktū-riniai ir tektoniniai žemėlapiai, naudingi saugiai naudoti žemės gelmes.

Ε Vykdyta veikiančių ir užkonservuotų naftos gręžinių priežiūra. Aplinkos koky-bės pažeidimų nenustatyta.

Ε Požeminio vandens monitoringas vykdo-mas visose naftos gavybos verslovėse. Jo-kių aplinkos taršos pėdsakų nenustatyta.

Ε Inventorizuotos ir tirtos užterštos terito-rijos. 2014 metais ištirta 140 taršos židi-nių teritorijų. Taršos židinių posistemyje pateikti duomenys apie 12 089 potencia-lius taršos židinius.

Ε Nuolat atliekamas požeminio vandens, dirvožemio, karstinių procesų ir seismo-loginis monitoringas.

Ε Įdiegta nauja programinė įranga efekty-viam šlaitų stabilumo vertinimui.

Ε Sudarytas požeminio vandens proveržių rizikos žemėlapis, rodantis, kuriose vie-tose dėl gręžybos ar kasybos darbų gali prasiveržti vandens srautai. Tai šių pa-vojingų reiškinių prevencijos pagrindas, nes dėl kylančio požemino vandens lygio pastaruoju metu proveržių įvyksta vis daugiau.

7

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY 2014 YEAR ANNUAL REPORT LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2014 METŲ VEIKLOS REZULTATAI

7

Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas

2014 metais

State Regulation of the Use of the Underground in 2014

V. A. Januška, R. Kanopienė, J. Lazauskienė, K. Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Žemės gelmių išteklių naudojimo reguliavimas

Vadovaujantis Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mi-neralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklėmis 2014 metais išduoti 54 leidimai (23 nauji ir 31 pakartotinis) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, su-darytos 125 išteklių naudojimo sutartys. Panaikintas 40 lei-dimų galiojimas, iš jų 31 leidimo – išduodant pakartotinį leidimą, penkių – leidimo turėtojo pageidavimu, vieno – pasibaigus išteklių naudojimo sutarties galiojimo terminui, vieno – išsekus skirtiems naudoti ištekliams, vieno – leidi-mo turėtojui netekus teisės naudotis žeme, vieno – leidimo turėtoją reorganizavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro.

2014 metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti že-mės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 316 juridinių asmenų ir dvi juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis.

Dalyvauta trijuose patikrinimuose dėl galbūt netinkamo naudingųjų iškasenų naudojimo, jų išgavimo vietose, viena-me mažojo karjero patikrinime prieš pradedant rekultivaci-jos darbus ir viename – kitos kontroliuojančios institucijos prašymu. Objektuose surašyti patikrinimo aktai kartu su patikrinimus inicijavusiomis institucijomis.

Išnagrinėti 42 kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių nau-dojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektai arba šių pro-jektų papildymai ir / ar žemės gelmių naudojimo planai, iš kurių patvirtinti 39 naudojimo projektai ir vienas žemės gelmių naudojimo planas, du naudojimo projektai, nusta-čius esminių trūkumų, grąžinti pateikėjams nepatvirtinti.

State regulation of the use of the underground in 2014

Regulation of the use of the under-ground resources

Following „The delivery procedure of permissions to use mineral resourc-es (except hydrocarbons), resources of industrial and mineral groundwater and cavities of the underground“, in 2014 permissions to use mineral re-sources were granted to 54 enterprises, 125 contracts of the use of resources were concluded, and 40 permission were revoked (31 – in the case of granting a reissued permission, 5 – at the request of licence-holder, 1 – in the case when the contract validity expired, 1 – in the case when the re-sources under the licence to exploit have been exhausted, 1 – in the case when a licence-holder ceased to have the right to exploit the land, 1 – in the case a licence-holder was liquidated).

By December 31, 2014 316 enter-prises and 2 groups of legal persons acting under the contract of joint ac-tivity had permissions to use resources of solid minerals and mineral water.

8

Apibendrinti 2014 metų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ir naftos bei vandens išteklių gavybos sta-tistinių ataskaitų (formos 2KN, 2KN durpės, 3ND ir 1PV) duomenys. Parengti 56 informaciniai raštai juridiniams asmenims apie nepatenkinamą arba ne laiku naudojimo sutarčių tam tikrų punktų vykdymą, nustatytų trūkumų iš-taisymo terminus ir numatomas taikyti ar taikytas poveikio priemones.

Išnagrinėtos ir patvirtintos 32 požeminio vandens van-denviečių išteklių vertinimo ir sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ataskaitos.

Išnagrinėti ir patvirtinti du angliavandenilių išteklių naudojimo projektų papildymai (Nausodžio ir Vėžaičių naf-tos telkinių). Išnagrinėtos ir įvertintos trijų naftos telkinių (Nausodžio, Dieglių naftos telkinių) angliavandenilių ištek-lių perskaičiavimo ir detaliosios žvalgybos (Ablingos naftos telkinio) ataskaitos, pateiktos vertinimo išvados, aprobuoti ir į Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalį įrašyti aprobuoti šių naftos telkinių naftos ištekliai.

Išnagrinėti ir suderinti 8 naftos gręžinių darbų projektai ir dvi gręžinių atskaitos; išnagrinėti keturi seisminės žval-gybos tyrimo darbų projektai ir ataskaitos, išnagrinėti ir įvertinti du hidraulinio ardymo tradicinių angliavandenilių (naftos) gavybos gręžiniuose darbų projektai ir vienas injek-tavimo į kambro uolienas projektas; išnagrinėtos ir įvertin-tos penkios poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.

Nuolatos vykdyta angliavandenilių gręžinių gręžimo ir įrengimo priežiūra: kaupti, analizuoti ir vertinti naftos įmo-nių teikiamų gręžiamų gręžinių kasdienių gręžimo ir molio skiedinio ataskaitų duomenys – iš viso septynių gręžinių; vykdyta angliavandenilių gręžinių gręžimo ir įrengimo prie-žiūra darbų vietoje – iš viso apžiūrėta 18 gręžinių; įvykdy-tas keturių naftos bendrovių išgaunamos naftos apskaitos patikrinimas. Parengti 55 angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo raštai juridiniams ir fiziniams asmenims bei valstybinėms ir visuomeninėms institucijoms.

Specialists from Lithuanian Geo-logical Survey were taking part in 3 inspections at the places of potentially illegal exploitation of mineral resour-ces.

According to the Order No. 49 of February 23, 1999 of Minister of En-vironment, the Lithuanian Geological Survey analysed 42 projects on the use of the underground resources or ad-ditions to these projects, 40 of which were approved.

Generalisation of statistical reports on extraction in 2013 presented by the enterprises was made.

8 oil well drilling projects were as-sessed and approved, 2 well reports were evaluated, production and devel-opment projects of 2 oil fields (Nau-sodis and Vėžaičiai) were assessed and approved, 4 seismic surveying projects and reports, 2 projects of hydraulic fracturing for conventional oil and 1 injection project and 5 environmental impact assessment reports were ana-lyzed and evaluated.

The report of the hydrocarbon ex-ploration in Ablinga oil field and re-ports of re-assessment of the reserves of Nausodis and Diegliai oil fields were analyzed and the reserves of these oil fields were approved.

Well control and supervision were carried out on a regular basis. The in-spection of 18 wells was carried out in the well sites. The control of the oil production accountance of 4 oil com-panies.

9


Žemės gelmių geologinio tyrimo reguliavimas

Vadovaujantis Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyk lėmis 2014 metais išduota 12 leidimų tirti žemės gelmes: iš jų 11 leidimų tirti žemės gelmes naujoms įmo-nėms, vienai įmonei, turinčiai leidimą tirti žemės gelmes, išduotas leidimas dėl tyrimų rūšių pasikeitimo, vienai įmonei patikslinti leidimo duomenys. Panaikintas leidimų galiojimas dviem įmonėms, iš jų: vienai dėl tyrimų rūšių pasikeitimo, išduodant pakartotinį leidimą, vienai įmonei bankrutavus.

Metų pabaigoje leidimus tirti žemės gelmes turėjo 140 įmonių ir du fiziniai asmenys.

Įvertinti 49 kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių arba naujų plotų prie esamų telkinių detalios ir / arba papildo-mos geologinės žvalgybos ataskaitų duomenys. LGT di-rektoriaus įsakymu aprobuoti vienas dolomito, du durpių, 12 smėlio, šeši žvyro ir 28 žvyro ir smėlio telkinių arba naujų plotų prie anksčiau išžvalgytų telkinių ištekliai.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (Žin., 2012, Nr. 5-144) nuostatas 2014 metais patikrinta 470 statybinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitų kokybė, 36 ataskaitos grąžintos tyrimus atliku-sioms įmonėms ir nurodyta ištaisyti nustatytus trūkumus, įvertintos 32 inžinerinių geologinių ir geotechninių tyri-mų darbų programos ir parengtos išvados apie jose numa-tytų darbų apimties ir sudėties nustatytų reikalavimų ati-tiktį, parengti 23 raštai dėl atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, atitinkančių trečiąją geotechninę kategoriją, ataskaitų kokybės vertinimo.

Regulation of Underground Investigations

Following “The order of issuing licences for underground research” in 2014, licences for underground re-search were issued to 12 enterprises and 2 licences were revoked.

By December 31, 2014, 140 en-terprises and 2 natural persons had licences to carry out geological inves-tigations.

In 2014, in compliance with “The order of approbation of explored solid mineral resources”, 49 reports of de-tailed and supplementary exploration of solid mineral resources were ana-lysed and approved.

According to the technical con-struction regulation STR 1.04.02: 2011 „Engineering geological and geotechnical investigations“ (Žin., 2012, Nr. 5-144), the quality of 470 reports of engineering geological and geotechnical investigations was checked. Part of the reports (36) was returned to the investigation perform-ers with the request for content cor-rections. 32 programs of engineering geological and geotechnical investi-gations were evaluated according to legal documents and conclusions on correspondence were provided. 23 let-ters about the quality of engineering geological and geotechnical investiga-tions related with the projects of the third (difficult) geotechnical category were prepared.

10

Žemės gelmių registras

Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatais ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklėmis, 2014 metais Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje įrašyti 11 naujų kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių duomenys, 80 anksčiau įrašytų telkinių duomenys papildyti, įrašyti 65 požeminio vandens telkinių ir vandenviečių duomenys. Iš viso registro išteklių dalyje įregistruoti 2 792 kietųjų nau-dingųjų iškasenų telkiniai arba jų sklypai, angliavandeni-lių telkiniai bei požeminio vandens telkiniai ir vandenvie-tės (65).

Registro gręžinių dalyje 2014 metais įregistruoti 1 288 gręžiniai (iš jų 1 203 skirti požeminio vandens eksploata-cijai), išregistruotas 101 likviduotas gręžinys. Iki 2014 me-tų gruodžio 31 dieną registro gręžinių dalyje įregistruoti 35 062 gręžiniai, o valstybinės geologijos informacinės sistemos Tyrimų gręžinių posistemyje yra įrašyti 22 459 gręžinių duomenys (iš viso 57 521 gręžinio duomenys).

Registro žemės gelmių tyrimų dalyje 2014 metais įre-gistruoti 769 žemės gelmių geologiniai tyrimai. Šioje re-gistro dalyje iki 2014 metų gruodžio 31 dienos įregistruoti 3 896 žemės gelmių geologiniai tyrimai.

Underground Register According to “The Statute of Un-

derground Register” and “The regu-lations of Underground Register arrangement“by December 31, 2014, 2792 deposits of mineral resources and ground water had been included into the chapter of underground resources. In 2014, 11 new deposits of mineral resources and 65 deposits of under-ground water were included into the chapter of underground resources; 1 288 boreholes were included into the chapter of boreholes and 769 objects of geological investigations were in-cluded into the chapter of geological investigations.

Įvairios paskirties projektų ir dokumentų, susijusių su žemės gelmių

naudojimu, derinimas

2014 metais suderinti 86 kadastrinių vietovių žemės re-formos žemėtvarkos projektų papildymo planai ir 67 ma-žųjų karjerų pasai, išnagrinėti 77 prašymai pateikti išvadas dėl fizinių ir juridinių asmenų ūkinės veiklos apribojimo žemėse, patenkančiose į naudingųjų iškasenų telkinių te-ritorijas.

Išnagrinėti keturių projektų ir dokumentų paketai bei pateikta pasiūlymų regionų aplinkos apsaugos departa-mentams dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo ir apribojimų, kai ši veikla susijusi su žemės gelmių išteklių naudojimu ir apsauga.

Išnagrinėti 156 įvairaus lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir pateikti atitinkami pasiūlymai šių doku-mentų rengėjams.

Co-ordination of Various Projects and Documents Related to the Use of Earth’s Underground

In 2014, 86 projects of land re-form, 67 passports of small quarries and 77 applications on the restrictions for land plots falling under the areas of mineral resources were examined and coordinated.

The Lithuanian Geological Survey analysed 4 projects and documents and gave conclusions to the Region Departments of Environment Protec-tion on the admissibility of an intend-ed economic activity or restrictions in the case this activity was associated with the exploitation and protection of underground resources.

11


Žemės gelmių registre įregistruotos 65 požeminio van-dens vandenvietės. Ištirti ir aprobuoti 109 vandenviečių požeminio vandens ištekliai. Bendras patvirtintų naudoti ir aprobuotų išteklių kiekis – 14,956 tūkst. kub. m/parą. Patvirtinti 102 požeminio vandens vandenviečių sanitari-nės apsaugos zonų projektai ir įrašyti į Žemės gelmių re-gistrą. Įsteigtos ir įregistruotos Žemės gelmių registre 49 vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos.

Suderinta 261 poveikio požeminiam vandeniui moni-toringo programa.

Įvertintos 135 ekogeologinių tyrimų ir užterštų terito-rijų tvarkymo darbų ataskaitos.

Vykdytos angliavandenilių išteklių naudojimo konkur-so Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose organi-zavimo procedūros: vykdant konkurso rengėjo funkcijas rengta medžiaga konkurso komisijos posėdžiams, atliktas techninis jų aptarnavimas, teisės aktų nustatyta tvarka vykdytos kitos konkurso rengėjo funkcijos.

Specialists from the Lithuanian Geological Survey examined 156 documents of various levels related to territorial planning and presented ad-equate conclusions.

Hydrogeologically established san-itary protection zones of 109 water bodies were registered and approved.

65 water bodies of groundwater were registered into the Underground Register. 102 projects of sanitary pro-tection zones of water bodies were ap-proved. The total of approved resourc-es amounts to 14.956 thou. m2/day.

261 groundwater monitoring pro-grams were analyzed and approved.

135 reports of environmental geo-logical investigations and remediation works were evaluated.

The functions of the organizer of the Hydrocarbon Licensing Tender for granting licenses for the Prospect-ing, Exploration and Production of Hydrocarbons in Šilutė–Tauragė and Kudirka–Kybartai blocks were per-formed, following the requirements of legal acts of the Republic of Lithu-ania the information for the Licensing Commission was prepared and the other functions of the organizer of the Hydrocarbon Licensing Tender were carried out.

The project under the title „Shale gas in Lithuania. Safe environment and economic benefits“ was com-pleted.

The information on shale gas po-tential in Lithuania was prepared in English and Lithuanian.

Environmental impact assessment reports and documents, related to nu-clear power plants in Belarus and Rus-sian Federation, were analyzed. The

Eil. Nr.

Naudingosios iškasenos rūšis Mato vnt.Išgauta išteklių

2014 m.

1. Anhidritas / gipsas tūkst. m3 0/0

2. Dolomitas tūkst. m3 1291

3. Klintys tūkst. m3 669

4. Kreidos mergelis tūkst. m3 0

5. Molis: tūkst. m3 232

iš jų devono tūkst. m3 0

iš jų triaso tūkst. m3 164

iš jų kitas tūkst. m3 68

6. Opoka tūkst. m3 0

7. Sapropelis tūkst. m3 0

8. Žvyras tūkst. m3 6070

9. Smėlis: tūkst. m3 2568

iš jo smėlis moliui liesinti tūkst. m3 11

iš jo smėlis stiklui gaminti tūkst. m3 39

iš jo smėlis silikatiniams dirbiniams tūkst. m3 176

iš jo smėlis statyboms tūkst. m3 2342

Iš viso: smėlis+žvyras tūkst. m3 8638

10. Durpės: tūkst. m3 2917

iš jų mažaskaidės tūkst. m3 1656

iš jų gydymui ir sveikatinimui tūkst. m3 4,6

11. Nafta tūkst. t 81,92

12. Gėlas požeminis vanduo tūkst. m3 132 331,8

13. Mineralinis požeminis vanduo tūkst. m3 114,6

Išteklių išgavimo 2014 metais

apimtis (parengė K. Griguolė)

Exploitation of mineral resources in 2014

(compiled by K. Griguolė)

12

conclusions about these documents were prepared for the Ministry of En-vironment and to the Ministry of For-eign Affairs.

With the Governmental Delega-tion of the Republic of Lithuania the LGT participated in the Sixth Review Meeting of the Contracting Parties to the Convention on Nuclear Safety in Vienna.

The Republic of Lithuania was represented in the Advisory Commit-tee on Safety of Offshore Oil and Gas Operations. As a result of the activities of the Committee, the Implementing Regulation 1112/2014 on the Com-mon Reporting and Publication For-mats was prepared and presented to the European Commission.

Baigtas vykdyti visuomenės informavimo projektas „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“.

Rengta įvairi informacija apie Lietuvos išsklaidytųjų angliavandenilių potencialą anglų ir lietuvių kalbomis.

Pradėtos strateginių padarinių aplinkai vertinimo pro-cedūros Kaltinėnų plote.

Dalyvauta Lietuvos Respublikos vyriausybinės delega-cijos, sudarytos Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkiu atstovaujant Lietuvos Respublikai Tarptautinės atominės energijos agentūros organizuojamame Branduo-linės saugos konvencijos peržiūros šeštajame susitikime, veikloje.

Vertinti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacinės Respublikos atsakingų institucijų dokumentai, užklausi-mai ir atsakymai į Lietuvos pastabas dėl Baltarusijos ato-minės elektrinės ir Baltijos atominės elektrinės.

Aplinkos ministerijos įgaliojimu atstovauta Lietuvos Respublikai Naftos ir dujų operacijų jūroje saugumo di-rektyvos įgyvendinimo patariamojo komiteto veikloje, dalyvauta rengiant nuostatų dėl keitimosi informacija ir skaidrumo įgyvendinimo aktą.

Kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Aplinkos mi-nisterija dalyvauta Lietuvos ir JAV vyriausybinio bendra-darbiavimo Netradicinių dujų ir naftos techninio išvysty-mo programoje (UGTEP).

13


2014 METAIS BAIGTŲ GEO LOGINIŲ DARBŲ

REZULTATAI

RESULTS OF PROJECTS COMPLETED IN 2014

Lietuvos geo loginis kartografavimas

M 1:50 000

Geo logical Mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000

R. Guobytė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Šiuo metu M 1:50 000 kartografuota 52,3 proc. Lietuvos teritorijos (be ploto, kartogra-

fuoto aerofotogeologiniu būdu). Valstybinis geologinis kartografavimas vykdomas nuo

1964 metų.

Erdvinis geologinis M 1:50 000 kartografavimas kompleksiniu būdu atliktas 24 233 km2,

arba 37,2 proc. Lietuvos teritorijos, o 9 870 km2 (15,1 proc.) plote atliktas tik kvartero

(6 813 km2) arba tik prekvartero (3 057 km2) geologinis kartografavimas.

Geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu atliekamas 5 280 km2 (8 proc.) teritorijoje

Švenčionių, Jiezno, Anykščių, Kvėdarnos, Mažonų, Žemaičių Naumiesčio ir Pagėgių plo-

tuose.

Geo logical mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000 State-of-art

of National geo logical mapping at a scale of 1:50 000: mapped

52.3 % of the territory of Lithuania (without area, mapped by aerial

photogeo logic way).

Three-dimensional geo logical mapping in complax way at a scale

of 1: 50 000: mapped 24,233 km2 or 37.2 % of the Lithuania territory.

At the 9870 km2 of the Lithuania territory (15.1 %) performed only

Quaternary area (6813 km2), or only Pre-Quaternary area (3057 m2),

geo logical mapping.

16

Erdvinis geologinis kartografavimas M 1: 50 000

Kauno plote

Spatial Geological Mapping in the Kaunas Area at a scale 1:50 000

D. Karmazienė, Lietuvos geologijos tarnyba

In the period 2010–2014, the spatial geologi-cal mapping of the Kaunas area (921,1 km2) was carried out at a scale 1:50 000. On the basis of the material collected in the course of mapping, the geological (with geological cross-sections) and geomorphological maps of the Quaterna-ry deposits as well as maps of factual data and lithomorphogenetic zoning (with 25 standard lithological-genetic sections), were drawn at a scale 1:50 000. The set of maps is supplemented with an explanatory note.

The compilation of maps was based on the aerial photo interpretation and field observa-tions in 1768 points (to a depth of 1.2 m), in-cluding 80 holes. Samples taken from the holes were granulometrically analysed for specifica-tion of lithological composition of surface sedi-ments. Twenty five outcrops ion the shores of the Kauno Marios water reservoir were described. In four outcrops, long axis orientation of gravels and pebbles was measured. Measurements were intended to reconstruct the glacier advance di-rection. Investigations of three samples by OSL method, two samples by the radiocarbon (C14) method and 40 samples by pollen analysis were not conducted in the Kaunas area due to defi-ciency of the budget.

The Quaternary geological map outlines the sediments and deposits occurring under the soil, their distribution, age, origin and lithology. The geological structure of Quaternary is represent-ed in the complementary geological cross-sec-tion. The geomorphological map represents the

Vykdant Valstybinių geologinių tyrimų pro-gramos „Žemės gelmių erdvinių, atsinaujinan-čių ir netradicinių išteklių tyrimai (geologiniai ištekliai)“ dalį „Erdvinis geologinis kartografavi-mas“, 2010–2014 metais atliktas erdvinis geo-loginis Kauno ploto kartografavimas 1:50 000 masteliu. Bendras darbų, vykusių Kauno, Jona-vos ir Kaišiadorių rajonų teritorijose, plotas yra 921,1 km2: BKS-94 topografiniai lapai 1244 (Kaunas) ir 1333 (Rumšiškės). Sudaryti vals-tybiniai kartografiniai dokumentai 1:50 000 masteliu – kvartero geologinis (su geologiniu pjūviu) ir geomorfologinis žemėlapiai. Taip pat sudaryti to paties mastelio faktinės medžiagos ir litomorfogenetinio rajonavimo (su tipiniais lito-loginiais-genetiniais pjūviais) žemėlapiai. Para-šytas žemėlapių komplekto aiškinamasis raštas.

Žemėlapiams sudaryti buvo dešifruotos stambaus mastelio aerofotonuotraukos, atlikti lauko geologiniai-geomorfologiniai maršrutai, kurių metu aprašyti 1 768 stebėjimo taškai, iš-kasta 80 šurfų. Iš šurfų buvo paimti mėginiai granuliometrinei analizei, skirtai paviršinių nuo-gulų litologijai patikslinti. Darbų metu nuvaly-tos ir aprašytos dvidešimt penkios Kauno marių atodangos. Keturiose atodangose sąlygiškai vir-šutinei ir apatinei morenoms atlikti žvirgždo ir gargždo apvalainukų ilgųjų ašių orientacijos ma-tavimai, skirti ledyno slinkimo krypčiai atkurti. Kadangi projekte numatytiems trims mėginiams OSL metodu, dviem mėginiams C14 metodu ir 40 mėginių palinologiniams tyrimams nebuvo skirta numatytų lėšų, Kauno projekte šie tyrimai nebuvo atlikti.

17

Kvartero geologiniame žemėlapyje pavaiz-duota po dirvožemiu slūgsančių nuogulų ir nuo-sėdų išplitimas, amžius, kilmė ir litologinė su-dėtis. Žemėlapį papildo geologinis pjūvis, kuris vaizduoja kvartero storymės nuogulų ir nuosėdų slūgsojimo sąlygas. Geomorfologiniame žemė-lapyje vaizduojama Kauno ploto reljefo kilmė, amžius ir formų įvairovė. Litomorfogenetinio rajonavimo žemėlapyje kartografuotas plotas padalytas į keturis rajonus, jie suskirstyti į dvi-dešimt penkis mikrorajonus. Kartografuotoje teritorijoje vyraujantis kvartero nuogulų storis 60–80 metrų. Storis kinta nuo 19 metrų Nėries slėnyje iki 199 metrų pietinėje darbų ploto da-lyje. Pleistoceno nuogulos suskirstytos į viduri-nio pleistoceno Dzūkijos, Dainavos, Žeimenos ir viršutinio pleistoceno Vidurinio Nemuno ir Viršutinio Nemuno svitas. Žeimenos svita su-skirstyta į Žemaitijos ir Medininkų posvites. Holoceno dariniai detaliau nesuskirstyti. Visų stratigrafinių vienetų nuogulos ir nuosėdos su-skirstytos į genetinius tipus, o dalis paviršiuje slūgsančiųjų ir į genetinius potipius.

Kvartero nuogulų storymėje vyrauja glacia-linės nuogulos. Kauno ploto paviršiuje vyrauja glacialinės nuogulos ir limnoglacialinės nuosė-dos – moreninis priesmėlis ir priemolis, smėlis, molis ir aleuritas. Kartografuoto ploto reljefą suformavo Vėlyvojo Nemuno ledynas ir tirps-mo vanduo. Vėlyvojo ledynmečio ir holoceno laikotarpiu formavosi IV, III, II, I viršsalpinės ir salpinės terasos. Dalis reljefo suformuota ir performuota poledynmečio egzogeninių pro-cesų metu. Ledyninį reljefą iš dalies pakeitė ir vėliau vykę įvairūs geologiniai procesai: glacio-karstas, pelkėdara, šlaitų gravitaciniai procesai, upių tink lo formavimasis ir kt.

Ilgą laiką vyravo nuomonė apie sustumtinę Vidurio Lietuvos fazės kalvagūbrio kilmę Šilai-nių–Domeikavos–Šatijų–Lapių ruože. Šio dar-bo metu kartografuojant 1:10 000 masteliu pa-kraštinių darinių vidinę sandarą, detaliai tiriant nuogulų ir nuosėdų slūgsojimo sąlygas, gauta in-formacija patvirtino intraglacialinę Šilainių–Do-meikavos–Šatijų–Lapių ruožų reljefo kilmę. Šio ruožo geomorfologinė sandara yra dvinarė: pieti-

origin, age and morphosculpture of the relief of the Kaunas area. The mapped area is subdivided into four lithomorfogenetic districts, which are separated into twenty-five micro-districts in the lithomorphogenetic zoning map. The thickness of the Quaternary deposits in the mapped area is 60–80 m. The thickness of the Quaternary de-posits in the mapped area varies from 19 m in the Neris valley to 199 m in the southern part of the Kaunas area. The Pleistocene deposits are subdivided into the Dzūkija, Dainava, Žeimena (Middle Pleistocene) and Middle Nemunas, Upper Nemunas (Upper Pleistocene) forma-tions. The Žeimena formation is subdivided into Žemaitija and Medininkai sub-formations. The Holocene deposits are not subdivided strati-graphically. All deposits and sediments of strati-graphic units are subdivided into genetic types and surface deposits into genetic sub-types.

The Quaternary cover is composed of depos-its of different origin, with glacial deposits pre-vailing. The upper part of the Quaternary cover is composed of glacial deposits and glaciolacus-trine sediments (loam and sandy loam, sand, clay and silt). The mapped relief was formed by the glacier of the Late Nemunas glaciation and its melt water. The 4th, 3rd, 2nd, 1st upper and lower flood plain terraces developed in the Late glacial and Holocene. Later, the surface was transformed by different geological process-es: glaciokarst, biogenic sediments formation, slopes gravitational processes, hydrographic set development, etc.

For a long time, it was assumed that the Mid-dle Lithuanian ridge in the Šilainiai–Domei-kava–Šatijai–Lapės gap was of pushed origin. 1:10 000 scale mapping of the internal structure of marginal formations and detailed investiga-tion of sediments and deposits occurrence con-ditions confirmed the intraglacial origin of the Šilainiai–Domeikava–Šatijai–Lapės gap terrain. The geomorphological structure of this gap is binary: the southern part consists of terraced massif of kames the northern part is composed of marginal formations.

18

nėje dalyje nustatytas terasinis keiminis masyvas, šiaurinėje dalyje plyti marginaliniai dariniai.

Kartografavimas atskleidė, kad palei keiminio masyvo šiaurinį šlaitą nuo Šatijų per Didžiąsias Lapes iki Andriuškonių tęsiasi Lapių keiminė te-rasa. Ši terasa yra vientisas 10 km ilgio ir 0,8 km pločio limnoglacialinių nuosėdų masyvas. Terasą formuoja limnoglacialinės nuosėdos – molis su smėlio ir aleurito tarpsluoksniais ir lęšiais. Nuo-sėdų storis kinta nuo 4 m iki 24 m, vyraujantis storis – 12–15 m (pav.).

Mapping revealed that along the northern slope of the kame massif from Šatijai through Didžiosios Lapės to Andriuškoniai is a continu-ation of the Lapės kame terrace. The Lapės kame terrace is an integral 10 km long and 0.8 km wide array of glaciolacustrine sediments. The terrace has been formed by glaciolacustrine sedi-ments: clay with sand and silt, and interlayers and lenses. The thickness of deposits varies from 4 m to 24 m and the predominant thickness is 12–15 m (Fig.).

Lapių keiminės terasos ir keiminio masyvo geologinė sandara ir

slūgsojimo sąlygos

1 – įvairus smėlis; 2 – smulkus smėlis; 3 – smulkutis smėlis;

4 – aleuritingas smėlis; 5 – aleuritas; 6 – molis; 7 – moreninis

priesmėlis, priemolis; 8 – molingas smėlis su retu žvirgždu; 9 –

nuogulų stratigrafiniai ir genetiniai indeksai: Viršutinis pleistocenas,

Viršutinio Nemuno svita: glacialinės nuogulos: gIIIbl – pagrindinės

morenos; gtIIIbl – pakraštinių darinių; gabIIIbl – abliacinės morenos;

limnoglacialinės nuosėdos: lgkmIIIbl – keiminio masyvo; lgktIIIbl –

keiminių terasų; holocenas: dIV – deliuviniai dariniai; 10 – gręžinys

ir jo numeris

Geological structure of the Lapės kame terrace and massif of

kames

1 – various sand; 2 – fine-grained sand; 3 – very fine-grained sand;

4 – silty sand; 5 – silt; 6 – clay; 7 – till; 8 – clayey sand with gravel;

9 – genetic and stratigraphic index of deposits: Upper Pleistocene

Upper Nemunas formation: glacial deposits: gIIIbl – lodgement till;

gtIIIbl – deposits of ice marginal formations; gabIIIbl – ablation till;

glaciolacustrine sediments: lgkmIIIbl – massif of kames; lgktIIIbl –

kame terrace; Holocene: dIV – deluvium; 10 – borehole site and

its number

19


Kartografuotame plote išskirti keturi prog-noziniai naudingųjų iškasenų plotai: iš jų trys – smėlio ir žvyro, vienas – molio.

Sudarytuose žemėlapiuose matyti kartogra-fuotos teritorijos kvartero nuogulų storymės viršutinės dalies geologinė sandara. Ji yra svar-bus tolesnių hidrogeologinių, inžinerinių geo-loginių, ekogeologinių tyrimų ir naudingųjų iškasenų paieškos pagrindas.

Ataskaitos dokumentai saugomi LGT geolo-gijos fonde (Inv. Nr. 19721).

Four prognostic areas of the mineral resources were discovered in the mapped area: three sites of sand and gravel and one site of clay.

The set of geological maps provides important information on the geological structure of the Quaternary cover in the mapped area and serves as a basis for further hydrogeological, engineer-ing and ecogeological mapping and prospecting of mineral resources.

The report is stored at the geological archive of the Lithuanian Geological Survey (No 19721).

20

J. Arustienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Valstybinis požeminio vandens monitoringas

2014 metais

National Groundwater Monitoring in 2014

Požeminio vandens monitoringas 2014 metais buvo vykdomas pagal 2011–2017 metų Valstybi-nio aplinkos monitoringo programą. Pagrindinis šios programos uždavinys – vertinti požeminio vandens išteklių atsinaujinimo šaltinius, požemi-nio vandens cheminę būklę, kokybės kitimo ten-dencijas ir jas lemiančius veiksnius.

Požeminio vandens monitoringo darbų programą 2014 metais sudarė nuolatiniai po-žeminio vandens lygio matavimai, požeminio vandens mėginių ėmimas ir jų laboratoriniai ty-rimai. 2014 metais įprasta laboratorinių darbų programa buvo papildyta metalų ir organinių junginių tyrimu.

Nuolatiniai požeminio vandens lygio stebėji-mai – kartą per parą – buvo vykdomi 74 gręži-niuose. Matavimai rodo, kad vidutinis 2014 metų gruntinio vandens lygis daugelyje stebėtų postų (72 proc.) buvo artimas vidutiniam daugiame-čiam (2005–2014 m.) lygiui. Vakarų ir Pietva-karių Lietuvoje gruntinio vandens lygis buvo 10–30 proc. žemiau nei vidutinis daugiametis ir tik Panevėžyje jis buvo 23 proc. aukščiau. Grunti-nio vandens lygis 2014 metais aukščiausiai buvo pakilęs metų pradžioje sausio mėn. ir pavasarį (kovo–balandžio mėn.), vėliau beveik visoje ša-lyje gruntinis vanduo slūgo ir nuosekis truko iki spalio. Gruntinio vandens lygis toliau žemėjo postuose, kur vidutinis jo slūgsojimo gylis di-desnis nei 7 metrai. Metų pabaigoje gruntinio vandens lygis tebekilo, tačiau išliko žemesnis nei įprasta lapkričio, gruodžio mėnesiais. Vertinant 2005–2014 metų laikotarpį, labiausiai gruntinis

National groundwater monitoring in 2012 was executed based on the State Environment Monitoring Program for the period 2011–2017. The main objective of this program is to evalua-te the sources of groundwater renewal, ground-water chemical status, trends of quality changes and their governing factors.

In 2014, the monitoring included measu-rements of groundwater level and groundwa-ter sampling. The hydrochemical analysis was expanded, including analysis of metals and or-ganic compounds.

The measurements (daily) of groundwater le-vels and temperature were carried out in 74 ob-servation wells. The average level of shallow groundwater in 2014 in most of the observed wells (72 %) was close to the long-term (2005–2014) average. In the western and south-western parts of Lithuania, the shallow groundwater level was by10–30 % lower than the long-term ave-rage and only in the Panvėžys station it was by 23 % higher. The shallow groundwater level was closest to the ground surface at the beginning of the year in January and during the spring mont-hs (March–April).The phase of groundwater fall lasted through the summer till the end of Oc-tober. In the stations, where the average depth to groundwater is more than 7 meters, the fall of groundwater levels was still observed at the end of the year. In the rest of the territory, the groundwater level was rising, but was lower than the average for November and December. The lowest shallow groundwater level was observed

21

vanduo buvo nusekęs 2006 metais, o Rytų ir Piet-ryčių Lietuvoje 2008–2009 metais.

Mėginiai požeminio vandens kokybės tyri-mams paimti iš 180 gręžinių. Visų paimtų mė-ginių atlikti vandens bendrosios cheminės sudė-ties (permanganato indekso, bendrojo kietumo, savitojo elektros laidžio, cheminio deguonies sunaudojimo, pH, chloridų, sulfatų, hidrokar-bonatų, nitritų, nitratų, natrio jono, kalio jono, kalcio jono, magnio jono, amonio jono) ir mik-roelementų (As, Cd, Cr, Cu, Ni, Pb, Se, Sr, Zn, Hg) tyrimai. Taip pat atlikti iš specialiai parink-tų gręžinių paimtų 50 mėginių daugiacik lių aro-matinių ir halogeninių angliavandenilių kon-centracijos tyrimai.

3,0

5,0

2,30

2006

2009

2006

2009

2008 2006

2006

2006

20082008

2006

2006

2008

2006

2006

2006

2008

20062,6

10,01

7,71

7,86

7,83 7,39

9,21

2,37

2,65

4,61

2,48

3,19

2,99

4,88

3,25

3,961,04

9,58

7,51

7,58

6,37 6,29

8,33

1,52

3,541,55

2,13

2,11

1,43

1,75

2,48

1,95

1,480,8

9,59

7,5

7,63

6,28 6,23

8,19

1,47

3,971,66

2,04

2,13

1,43

2,31

1,8

2,83

2,17

1,92PANEVËÞIO

ÐVENÈIONIØ

RYKANTØ

VARËNOS

PAPILËS BIRÞØ

UKMERGËS

RADVILIÐKIO

DÛKÐTOUTENOS

RASEINIØ

TAURAGËS

BUIVYDÞIØ

DOTNUVOS

AUNUVËNØ

LAUKUVOS

KYBARTØ

VËÞAIÈIØ

4

5

6

1

2

3

1 pav. Gruntinio vandens lygio 2014 metais padėtis, palyginti su

daugiamečiu (2005–2014 m.) ir 2013 metų lygiu:

1 – 20–30 proc. žemiau daugiamečio; 2 – ±10 % svyruoja apie

daugiametį lygį; 3 – 20–30 proc. aukščiau daugiamečio; 4 – žemesnis

už 2013 m. lygį; 5 – artimas 2013 m.; 6 – didesnis už 2013 m. lygį;

kairėje skaitiklyje – vidutinis vandens slūgsojimo gylis (m) 2014 m.,

vardiklyje – vidutinis daugiametis; dešinėje skaitiklyje – žemiausias

lygis, vardiklyje – žemiausio lygio metai

Fig. 1. Position of groundwater level in 2014 compared with the

long-term (2005–2014) average:

1 – 20–30 % lower than long-term; 2 – ±10 % from the long-

term; 3 – 20–30 % higher than the long-term; 4 – lower than in

2013, 5 – close to 2013, 6 – higher than in 2013; on the left in the

numerator – average depth to the groundwater level in 2014, in

the denominator – long-term average depth to groundwater level;

on the right in the numerator – lowest groundwater level, in the

denominator – the year of the lowest level

in 2006 and in the eastern and south-eastern parts of Lithuania in 2008–2009.

Groundwater sampling was executed during June-August from 180 observation wells: 80 ins-talled in a shallow aquifer and 100 in confined aquifers. All samples were analyzed for general chemical composition and metals (As, Cd, Cr, Cu, Ni, Pb, Se, Sr, Zn, and Hg). The samples from specially selected 50 wells were analyzed for organic compounds (polycyclic aromatic and halocarbons).

The groundwater chemical composition is affected by natural and anthropogenic factors. In Lithuania, fresh groundwater resources are

22

Požeminio vandens bendroji cheminė sudė-tis formuojasi veikiama gamtinių ir antropoge-ninių veiksnių. Lietuvoje gėlo požeminio van-dens išteklius nuolat papildo kritulių vanduo. Krituliams filtruojantis per ledynų ir jų tirpsmo vandenų suklostytas nuogulas formuojasi gėlas 0,3–0,8 g/l mineralizacijos vanduo, kuriame vyrauja kalcis, magnis ir hidrokarbonatai. Mo-lingose nuogulose, kur filtracijos greitis mažas, kontakto su nuogulomis laikas ilgesnis, formuo-jasi didesnės mineralizacijos vanduo nei smėlin-gose nuogulose. Požeminio vandens sudėties pa-sikeitimas rodo gamtinių ir / ar antropogeninių sąlygų pasikeitimą. Požeminio vandens, paimto iš valstybinio monitoringo stebimųjų gręžinių, cheminę sudėtį galima paaiškinti jų aplinkos gamtinėmis ir antropogeninėmis sąlygomis, ku-rios yra gerai ištirtos.

Požeminis vanduo yra geriamojo vandens šal-tinis, todėl jo kokybei vertinti naudojami geria-mojo vandens rodikliai ir jų specifikuotos vertės (SRV). Vaizdumo dėlei buvo išskirtos trys ko-kybės klasės – labai gera, gera ir prasta. Vanduo, kurio hidrocheminė sudėtis atitinka geriamojo vandens reikalavimus ir kuriame nėra antro-pogeninės kilmės junginių (nitratų, organinių junginių), vertintas kaip labai geros kokybės. Jei vandenyje buvo nustatyta antropogeninių jun-ginių koncentracija, neviršijanti SRV arba SRV viršijo išimtinai gamtinės kilmės junginiai (sul-fatai, chloridai, amonis), jis vertintas kaip geros kokybės. Kai antropogeninės kilmės junginių koncentracija viršijo SRV arba gamtinių jungi-nių koncentracija viršijo hidrocheminio fono ribines reikšmes, vanduo buvo vertintas kaip prastos kokybės.

Gruntinis vanduo yra labiau veikiamas žmo-gaus ūkinės veiklos. Žemdirbystės laukuose ir ur-banizuotose teritorijose padidėja azoto junginių koncentracija. Tiesa, valstybinio monitoringo gręžiniuose nitratų koncentracija ribinę 50 mg/l vertę viršijo tik viename gręžinyje Mickūnuose. Dar 5 gręžinių nitratų koncentracija buvo dides-nė nei 30 mg/l, šie gręžiniai įrengti dirbamose žemėse (Alanta, Lančiūnava) ir urbanizuotose teritorijose (Matuizos, Valkininkai, Varėna).

replenished by precipitation infiltrating through glacial and galciofluvial sediments. The ground-water formed in natural conditions is fresh (TDS 0.3–0.8 g/l); calcium, magnesium and bicarbo-nates prevail. In clayey sediments, due to the lon-ger contact time between the water and the sedi-ments, mineralization of groundwater is higher. The deviations of chemical composition from the typical values usually indicate significant changes in lithology (gypsum, peat) or manmade impact.

The groundwater is considered as a source of drinking water. Thus, the drinking water standard is often used for assessment of groundwater qua-lity. In order to better understand the quality of groundwater, 3 quality classes were derived. The groundwater in which the concentration of cer-tain chemical compounds is lower than the drin-king water standard and concentration of man-made compounds (nitrates, organic compounds) is negligible was considered as very good. In the cases when man-made compounds were detected but their concentration was lower than the drin-king water standard or exceeded it by compounds of natural origin (sulphates, chlorides and am-monium) the groundwater was considered as good. And in the case when the concentration of anthropogenic compounds was higher than the drinking water standard and /or the concentra-tion of natural compounds was higher than the upper background value, the groundwater was considered as of poor quality.

The shallow groundwater is more strongly affected by anthropogenic load. The concentra-tions of nitrogen compounds are higher in the shallow groundwater, which is formed under ara-ble lands or urban areas. In general, the concen-tration of nitrates higher than the drinking water standard (50 mg/l) is constantly observed in only one well located in Mickūnai. In 2014, the con-centration of nitrates exceeding 30 mg/l was ob-served in 5 stations – 2 located in arable lands and 3 in urban areas. Undrinkable shallow groundwa-ter naturally is found in wetlands and karst (gyp-siferous) aquifers. In total, in 21 % of sampled wells the water quality was poor, in 24 % of wells it was good and in 55 % of wells very good.

23


Rodikliai, prastinantysvandens kokybę

Cl, Na arba SO4

antropogeninė įtaka metalai arba organiniai junginiai

NH4

NO3

gera

!

!

!

Požeminio vandens kokybė

labai gera

prasta

2 pav. Požeminio vandens kokybė 2014:

A. gruntinio vandens (II eilės upių baseinų ribos);

B. spūdinio vandens (požeminio vandens baseinų ribos)

Fig. 2. Groundwater quality in 2014:

A. shallow groundwater (river basins);

B. confined aquifers (groundwater bodies)

Viršutinio devono Stipinų(Nemuno)

Kėdainių - Dotnuvos

Pietryčių Lietuvos kvartero (Nemuno)

Viršutinio - vidurinio devono (Nemuno)

Viršutinio - vidurinio devono (Lielupės)

Viršutinio devono Stipinų Lielupės

Permo - viršutinio devono (Ventos) Permo - viršutinio devono (Lielupės)

Joniškio

Smėlingosios pietryčių lygumos

Vakarų žemaičių kvartero

Suvalkijos

Viršutinės-apatinės kreidos

Nemunomažieji intakai

Jūra

Šešupė

Dubysa

Baltijosjūros

mažiejiintakai

Minija

BartuvaVentos intakai Lielupės intakai

Nevėžis

Žeimena

Šventoji

Neris

Merkys

Dauguvos intakai

Nemunėlis

Mūša

A

B

24

Gerti netinkamas gruntinis vanduo natūraliai formuojasi pelkėse ir gipsingų nuogulų papliti-mo plotuose. Apskritai gręžiniai, kurių vandens kokybė įvertinta kaip prasta, sudarė 21 proc., gera – 24 proc. ir labai gera – 55 procentus.

Spūdiniai vandeningieji sluoksniai yra geriau apsaugoti nuo žmogaus ūkinės veiklos, jų van-dens kokybė labiau veikiama gamtinių sąlygų. Tačiau spūdinių sluoksnių mitybos srityse, kur jų gamtinė sauga yra mažesnė, urbanizuotose teritorijose besiformuojantis vanduo turi taršos pėdsakų. Lentvario vandenvietės gręžinyje vi-dutinė nitratų koncentracija siekia 31,5 mg/l, nuo 2001 metų, kai pradėti stebėjimai, ji kito nedaug. Viršfoninė chloruotų angliavandenilių koncentracija nustatyta Vilniaus Vingio parko ir Trakų Vokės vandenviečių pavieniuose gręži-niuose. Tai senos ūkinės veiklos rezultatas. Šalia Vingio parko vandenvietės yra buvusi „Velgos“ gamykla, Trakų Vokės – pramoninė teritorija. Halogeninių angliavandenilių yra pramoninių tirpiklių ir valiklių sudėtyje. Jie lengvai garuoja, yra gerai tirpūs vandenyje. Kadangi yra sunkesni už vandenį, patekę į požemį skęsta, t. y. migruo-ja gilyn, kaupiasi vandensparų įdaubose, todėl juos sunku aptikti ir pašalinti. Iš šių vandenvie-čių gyventojams teikiamame vandenyje jų kon-centracija neviršija leidžiamos, nes vanduo yra maišomas su geros kokybės kitų gręžinių van-deniu.

Gamtinės sulfatų anomalijos Joniškio ir vir-šutinio devono Stipinų požeminio vandens ba-seinuose, chloridų Suvalkijos ir Kėdainių–Dot-nuvos požeminio vandens baseinuose išlieka stabilios. Apskritai spūdiniuose sluoksniuose požeminis vanduo yra labai geros (45 proc.) ir geros (42 proc.) kokybės, tik 13 proc. tirtų grę-žinių vandens kokybė buvo prasta.

Confined aquifers, containing fresh ground-water are better protected from pollution. Even so, in the areas of groundwater recharge, espe-cially in urban territories, traces of anthropo-genic pollution could be found. In the ground-water of Lentvaris well-field, the concentration of nitrates is fluctuating around 30 mg/l. The concentrations of halocarbons (TCE and DCE) exceeding the limit of detection were found in the operational wells of Vilnius Vingis and Tra-kų Vokė well-fields. This is a result of the past (Soviet time) economic activity. The former “Velga” factory was located in the vicinities of Vingis well-field and Trakų Vokė was an in-dustrial area. Halocarbons are commonly used as industrial solvents. They are highly soluble and denser than the water. Halocarbons tend to sink when entering the underground and accu-mulate in the lower parts of waterproof layer. Therefore, finding and removing them from the underground is a rather complicated task. The drinking water supplied from the well-fields corresponds to drinking water standard, because water is mixed from several wells.

The natural anomalies of sulphates in the Joniškis and Upper Devonian Stipinai ground-water bodies and chlorides in the Suvalkija and Kėdainiai–Dotnuva groundwater bodies remain stable. In general, confined groundwater of very good quality was observed in 45 % of wells, of good quality in 42 % of wells and only 13 % of sampled wells contained groundwater of poor quality.

25


V. Gregorauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Valstybinis dirvožemio monitoringas

2011–2017 metais

Soil State Monitoring, for the years 2011–2017

Lietuvos geologijos tarnyba parengė valstybinio laukų dirvožemio monitoringo, vykdomo pagal 2011–2017 me-tų valstybinio aplinkos monitoringo programą, ataskaitą. Stebėjimų metu buvo nustatytos, įvertintos ir dokumen-tuotos bendrosios dirvožemio savybės, aikštelės charak-teristikos, paimti dirvožemio viršutinio A horizonto ir dirvodarinio C horizonto mėginiai. Nustatyta jų granulio-metrinė sudėtis, rūgštingumo parametrai (pHH2O

, pHKCl), CEC – katijonų mainų geba bei Ca, Mg, K, Na, Fe, Al ele-mentiniai kiekiai, įvertinta dirvožemio organinės medžia-gos būklė (organinės medžiagos kiekis (LOI), Corg, Nbendras), nustatytas metalų (iš jų ir pagrindinių teršiančių elementų As, Cd, Cr, Cu, Hg, V, Ni, Pb, Se, Zn), fosforo (P), sieros (S) kiekis aqua regia ištraukoje.

The Lithuanian Geological Survey (LGT) prepared a report on the state agricultural soil monitoring, perfor-med in accordance with State monito-ring program for the years 2011–2017. General attributes of soil and site were characterized and qualified; two soil samples from different soil horizons, the surface A-horizon and the parent C-horizon were taken and analyzed. Soil texture, reaction (pHH2O

, pHKCl), cation exchange capacity (CEC) and soil organic matter (LOI, Corg, Ntotal) were determined in soil samples and the content of anthropogenic–bioge-nic trace elements (As, Cd, Cr, Cu, Hg, V, Ni, Pb, Se, Zn, P and S in aqua regia was measured.

Ėminio Nr.

Corg

%Nb %

LOI %

pHH2O pHKCl

CECmeq/100g

Ca%

Mg%

K%

Na%

Fe%

Al%

Mnmg/kg

smėlis%

dulkis%

žvyras%

granulio-metrija

VM11-A 0,9516 0,105 3,17 7,24 6,9 3,6 0,28 0,24 0,18 0,004 0,98 0,65 304 69,51 25,34 4,36 s1

VM11-C 0,1615 0,022 – 7,92 6,9 1,4 0,23 0,45 0,30 0,010 1,73 1,17 490 55,97 34,33 2,55 ps

Ėminio Nr.

Asmg/kg

Cdmg/kg

Crmg/kg

Cumg/kg

Momg/kg

Hgmg/kg

Vmg/kg

Nimg/kg

Pbmg/kg

Semg/kg

Znmg/kg

P%

S%

VM11-A 1,9 0,08 10,0 6,87 0,24 < 5 15 9,3 6,84 < 0,1 29,1 0,036 < 0,02

VM11-C 3,9 0,04 20,4 13,56 0,33 < 5 26 20,2 7,57 < 0,1 32,4 0,036 < 0,02

Valstybinis dirvožemio monitoringas, 2011–2017

Data: 2012. 05. 11; Vietos Nr.: 11

Dublikato Nr: _____________________________

Ėmėjai (v., pav.): Virgilija Gregorauskienė, Petras Pūtys

26

VA

LSTY

BIN

IS D

IRV

OŽE

MIO

MO

NIT

OR

ING

AS,

201

1–20

17D

AT

A:2

012.

05.1

1 V

IETO

S N

r: 1

1__

____

____

___

met

ai m

ėnuo

die

na

Dub

likat

o N

r.:__

____

____

____

__Ėm

ėjai

(v.,

pav.

):

Virg

ilija

Gre

gora

uski

enė,

Petra

s Pūt

ys

Para

šas._

_ _

_ _

_ _

_ _

piln

as d

irvo

žem

io p

rofil

is

Aps

kriti

s:U

teno

s

Raj

onas

: Any

kšči

ųV

ieto

vė: J

urgė

nai

Žem

ėlap

io n

r. 70

/50

Plat

uma

55º 2

9’ 0

3.18

00

Ilg

uma

24º 4

9’ 2

6.17

20

Alti

tudė

(m) 1

27

Foto

graf

ijų ID

:di

rvož

emio

pro

filio

P11

3026

5,66

vie

tovė

s P11

3026

7,68

DIR

VO

ŽEM

IO T

IPA

S:__

____

____

____

____

____

____

____

____

:___

____

____

____

____

____

Žem

ėnau

da:_

dirb

amas

lauk

as ru

giai

D

irvod

arin

ė uo

liena

:

pilt

as g

runt

as

st

atyb

inės

atli

ekos

bu

itinė

s atli

ekos

ga

myb

inės

atli

ekos

pelk

inės

de

liuvi

nės

du

gnin

ė m

oren

a

kraš

tinė

mor

ena

lim

nogl

acia

linės

fli

uvio

glac

ialin

ės

eol

inės

al

iuvi

nės

Ėmin

ioN

r.H

ori-

zont

asPa

dogy

lisSl

uoks

nio

stor

isSp

alva

Mun

sell

Gra

nulio

-m

etrij

aD

rėg-

num

asSu

sikl

o-jim

asSu

cem

en-

tavi

mai

Gru

nto

mor

folo

gija

Akm

enų

>0,2

cm

Išsk

irtin

ės sa

vybė

s:%

form

aV

M11

AA

a30

307.

5Y

R4/

2ps

dg

-s/

k2

a

B52

225Y

R4/

4ps

dg

-s/

k3

a(O

)

BC

8230

5YR

4/4

psd

g-

s/k

3a

10Y

R 4

/6 ra

udon

os d

ėmės

, (k

arb.

)

VM

11C

C95

137.

5YR

5/4

psš

g-

s/k

5a

10Y

R 5

/4 d

ėmės

, (ka

rb.)

Past

abos

:

Gra

nulio

met

rinė

sudė

tisda

lelių

< 2

mm

:D

rėgn

u-m

as:

Susi

-kl

ojim

as:

Susi

cem

enta

vim

as:

Gru

nto

mor

folo

gija

Akm

enuk

ų fo

rma:

Išsk

irtin

ės sa

vybė

s:

žvyr

asru

puss

mėl

issm

ėlis

smul

kuss

mėl

isri

šlus

smėl

ispr

iesm

ėlis

leng

vas p

riem

olis

prie

mol

issu

nkus

prie

mol

ism

olis

aleu

ritas

puve

ning

a ve

lėna

durp

ė

saus

asdr

ėgna

sšla

pias

užm

irkęs

kiet

asgl

udus

puru

sbi

rus

–nė

ratF

–tra

pūsf

ragm

enta

ikF

–ki

eti f

ragm

enta

itS

–tra

puss

luok

snis

kS–

kiet

as sl

uoks

nis

nest

rukt

ūrin

gi/s

trukt

ūrin

gi ku

binė

/pri

zmin

ė/pl

okšt

inė

porin

ga/a

kyta

/sm

ulki

aka-

nalė

/sue

ižėj

usi/p

lyši

uota

plok

šti

kam

puot

iap

glud

inti

apva

lain

i

Inta

rpai

:(M

) sud

ūlėj

usių

min

eral

ų fra

gmen

tai;

(O) o

rgan

inia

i (au

galų

, gyv

ūnų)

fra

gmen

tai,

(A) a

ntro

poge

nini

ai (s

tiklo

, pl

ytų,

pla

stik

o ir

kt.)

fragm

enta

i

(kar

b.)r

eagu

oja

su H

Cl

(glė

j.) g

lėjiš

kas d

ėmėt

umas

(Fe)

gel

ežin

gos k

onkr

ecijo

s(o

rg.)

turi

orga

ninė

s med

žiag

os(H

2O) g

runt

inio

van

dens

lygi

s, cm

Dal

elių

> 2

mm

hom

ogen

išku

mas

:ho

mog

eniš

kos/

hete

roge

nišk

os

27


A qualified comparison of present investigation cycle data with the data of previous cycles from previous years, 1993 and 1998, was impossible be-cause of methodological errors, diffe-rences in laboratory methods, equi-pment, absence of inter-calibration processes and sample standards etc. Consequently, the state of soil and diffuse soil contamination was evalua-ted on the basis of comparison of soil parameters measured in topsoil versus subsoil of the same complete soil pro-file.

Investigations revealed that two-thirds of the agricultural fields on soil monitoring sites are acid and moderately acid due to dominant le-aching of alkaline chemical elements. Two-thirds of amount of calcium and manganese, one half of potassium and sodium, one third of iron and alumi-nium are depleted from surface A-ho-rizon in comparison to the amount in soil parent C-horizon.

The median amount of total nitro-gen in soil A-horizon is 0.14 % and the average of ratio Ctotal : Ntotal indi-cate a sufficient amount of nitrogen as nutrient in agricultural soils.

Diffuse soil contamination was identified proved by the enrichment of soil surface A–horizon versus soil parent C–horizon with cadmium (2.17 times), mercury (1.63 times), lead (1.45 times) and zinc (1.07 ti-mes).

Similarly, the soil surface A–hori-zon is enriched in sulphur (more than 4 times) and phosphorus (1.45 times), however these both elements are rela-ted not only to the diffuse contamina-tion, but to the natural accumulation of decayed organic material as well.

Dirbamų laukų dirvožemio

monitoringo atraminė aikštelė Nr. 11 ir

jos dirvožemio profilis

(V. Gregorauskienės nuotr. )

Sampling site of the state

agricultural soil monitoring and its

complete soil profile No 11

(photos by V. Gregorauskienė )

Dėl dirvožemio ėminių rinkimo metodologinių skir-tumų ir neturint laboratorinių tyrimų metodų, laborato-rinių mėginių standartų, neatlikus įrangos kalibravimo nebuvimo nebuvo galima korektiškai palyginti šio tyrimų ciklo duomenų su ankstesniais, 1993 metų ir 1998 metų

28

Silver (median value of it in topsoil versus subsoil is higher 1.48 times), antimony (1.5 times), gold (1.33 times), tungsten (2.23 times), mo-lybdenum (1.58 times) and selenium (1.75 times) also should be attributed to the diffuse soil contaminants. En-richment of the last two elements is partly related to the accumulation of organic matter.

All other elements are subject to depletion from agricultural soil due to the natural geological (relatively lo-ose soil parent material) and climate conditions (amount of precipitation exceeds 1.6 times amount of evapo-rated water). Also they are removed from agricultural land together with harvested plants.

ciklų duomenimis. Dirvožemio būklė ir išsklaidytoji dir-vožemio tarša ataskaitoje vertinama remiantis tų pačių parametrų to paties dirvožemio profilio A ir C horizon-tuose santykiu, rodančiu pirminės dirvodarinės medžiagos transformaciją, įvykusią tiek dėl gamtinių priežasčių, tiek dėl žmogaus veiklos.

Nustatyta, kad du trečdaliai dirbamų laukų monito-ringo atraminių aikštelių dirvožemių yra rūgštūs ir viduti-niškai rūgštūs, nes vyrauja daugumos šarminių elementų išplova. Viršutiniame dirvožemio A horizonte, palyginti su dirvodariniu C horizontu, vidutiniškai išlikęs trečdalis kalcio ir magnio, pusė – kalio ir natrio, du trečdaliai – ge-ležies ir aliuminio kiekio.

Bendras organinio azoto Nb medianinis kiekis A hori-zonte yra 0,14 proc, o C : N santykio vidutinės reikšmės rodo pakankamą augalams reikalingo azoto kiekį laukų dirvožemyje.

Identifikuota išsklaidytoji dirvožemio tarša kadmiu, jo viršutiniame dirvožemio A horizonte yra vidutiniškai 2,17 karto daugiau nei dirvodariniame, gyvsidabriu (1,63 karto) ir švinu (1,45 karto), taip pat nustatytas nedidelis cinko kaupimasis (1,07 karto).

Viršutiniame A horizonte nustatytas keturis kartus di-desnis vidutinis sieros ir 1,45 karto fosforo kiekis nei dir-vodariniame horizonte, tačiau jų padidėjimas sietinas ne tik su išsklaidytąja tarša, bet ir su natūraliu besiskaidančios organinės medžiagos kaupimusi dirvos paviršiuje.

Prie teršiančių cheminių elementų, besikaupiančių viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, taip pat priskirtinas sidabras, jo viršutiniame dirvožemio A horizonte yra vi-dutiniškai 1,48 karto daugiau nei dirvodariniame, stibis (1,5 karto), auksas (1,33 karto), volframas (2,23 karto), iš dalies molibdenas (1,58 karto) ir selenas (1,75 karto).

Visus likusius tirtus cheminius elementus reikėtų pri-skirti prie pašalinamų iš dirvožemio ariamojo horizonto dėl natūralių gamtinių sąlygų – dalis kiekio išplaunama kritulių ir su molio bei organinės medžiagos dalelėmis mi-gruoja žemyn dirvožemio profiliu, o dalis pašalinama iš dirbamų laukų su kultūrinių augalų derliumi.

29


J. Kriukaitė, Z. Zanevskij, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens monitoringas

Lietuvos–Lenkijos pasienyje 2014 metais

Groundwater Monitoring in the Lithuanian–Polish cross-border area

Lietuvos–Lenkijos pasienio monitoringas yra sudeda-moji valstybinio monitoringo tinklo dalis. Kaip ir kasmet, 2014 metais požeminio vandens monitoringo Lietuvos–Lenkijos pasienyje darbų planą sudarė mėginių ėmimas ir jų laboratoriniai tyrimai bei kasdieniai lygio ir temperatū-ros matavimai.

Lietuvos pusėje veikia 15 monitoringo postų, kuriuos sudaro valstybinio požeminio vandens monitoringo gręži-niai (22 gręžinių), įrengti į gruntinį vandeningąjį horizon-tą (7 gręžiniai), kvartero spūdinį vandeningąjį horizontą (12 gręžinių), paleogeno ir kreidos vandeninguosius hori-zontus (3 gręžiniai).

2014 metais pasienio zonoje Lietuvoje buvo paimti po-žeminio vandens mėginiai iš 22 stebimų gręžinių bendra-jai cheminei sudėčiai nustatyti (pagrindiniai anijonai ir ka-tijonai, sausoji liekana, bendrasis kietumas, permanganato skaičius, cheminis deguonies sunaudojimas) ir mikrokom-ponentų (As, Cd, Cr, Cu, Mn, Ni, Pb, Sr, Zn) tyrimai, iš 4 gruntinio vandens gręžinių (Aukštakalnis, Šešupė, Šel-menta, Žuvintas) paimti mėginiai pesticidų analizei.

Lietuvos pasienio zonoje su Lenkija kasdieniai lygio ir temperatūros matavimai 2014 metais vykdyti trijuose gruntinio vandens gręžiniuose Aukštakalnio, Žuvinto ir Šelmentos postuose. Gilesniuose vandeninguosiuose hori-zontuose lygis matuotas kartą per metus.

Monitoringo metodikai ir laboratoriniams tyrimams suderinti kartu su Lenkijos valstybinio geologijos instituto darbuotojais buvo vykdomi bendri lauko darbai, apsikeis-ta mėginiais (po tris mėginius iš Lietuvos ir Lenkijos), at-likti kontroliniai laboratoriniai bendros cheminės sudėties ir mikrokomponentų tyrimai.

In 2014, groundwater monitoring observations and surveys in the natio-nal network included measurements of the groundwater level and hydroge-ochemical analyses.

In the Lithuania part, it included 15 stations composed of 22 national groundwater monitoring wells instal-led in the shallow groundwater aqui-fer (7 wells), Quaternary confined aquifer (12 wells), and Palaeogene and Cretaceous aquifers (3 wells).

The monitoring programme was designed for evaluation and monito-ring of the status of groundwater and establishment of groundwater quality and variation trends. In 2014, sam-ples were taken from 17 wells on the Lithuanian side. Common ions, dry residue, total hardness, and chemical oxygen demand (COD) in four shal-low groundwater wells pesticides were determined.

In 2014, daily groundwater level and temperature measurements were carried out in three shallow ground-water wells in the Lithuanian border zone. The levels in deeper confined aquifers were measured once a year.

For harmonization of monitoring methodology and laboratory exami-nation techniques, joint field inves-

30

Cheminių analizių duomenų palyginimas parodė, kad yra labai gera rezultatų koreliacija ir analizių paklaida ma-žesnė negu 10 procentų. Didžiausi skirtumai gauti lygi-nant amonio, sulfatų ir geležies koncentracijos reikšmes.

Pasienyje su Lenkija požeminio vandens kokybė Lietu-vos pusėje yra gera, tam tikrų komponentų didesnes reikš-mės neviršija didžiausios leidžiamos geriamojo vandens koncentracijos.

Darbai 2015 metais bus tęsiami vadovaujantis 2010–2017 metų darbų planu.

Lietuvos ir Lenkijos specialistai lauko darbuose

2014 metais

(Z. Zanevskij nuotr.)

tigations together with Polish State Geological Institute were carried out, samples exchanged (3 samples from Lithuania and 3 from Poland), and sample control laboratory investiga-tions performed.

Network of groundwater monitoring in the

Lithuanian–Polish cross-border area

(photo by Z. Zanevskij)

31


J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens monitoringas

Lietuvos–Baltarusijos pasienyje 2014 metais

Groundwater Monitoring in the Lithuanian–Belarusian cross-border area in 2014

2012 metais Vilniuje buvo pasirašytas „Dvi-šalis Lietuvos–Baltarusijos pasitarimo, skirto požeminio vandens išteklių valdymui ir moni-toringui šalyse kaimynėse Lietuvoje ir Baltarusi-joje“ protokolas. Pasitarimo metu nuspręsta pir-mame bendradarbiavimo etape pasienio juostoje (10–20 km) parinkti stebėjimo postus, kuriuose šalys vykdys stebėjimus pagal savo šalių progra-mas ir keisis gautais duomenimis.

Požeminio vandens monitoringo organizavi-mo principai nacionaliniu mastu abiejose šalyse yra panašūs. Monitoringo postus sudaro specia-liai įrengti pavieniai gręžiniai, gręžinių krūmai ir nedidelių vandenviečių eksploataciniai gręžiniai (žr. pav.). Iš Baltarusijos pusės į pasienio mo-nitoringo programą įtraukti du postai, kuriuos sudaro pavieniai gręžiniai, du postai – gręži-nių krūmai (10 gręžinių) ir viena vandenvietė (2 gręžiniai). Lietuvos pusėje 7 postai – pavie-niai gręžiniai, 7 gręžinių krūmai (31 gręžinys) ir 10 vandenviečių.

Požeminio vandens monitoringo darbų programą abiejose šalyse sudaro vandens lygio matavimas ir vandens mėginių ėmimas ir jų hi-drocheminė analizė. Vandens lygis Baltarusijoje matuojamas stebėjimo gręžiniuose tris kartus per mėnesį, Lietuvoje 19 stebimųjų gręžinių – kiekvieną dieną. Vandens mėginiai imami vieną kartą per metus. Laboratorijose atliekamų hi-drocheminių analizių sąrašas ir naudojami tyri-mo metodai abiejose šalyse panašūs. Požeminio vandens kokybei vertinti naudojami Geria-mojo vandens higienos normos reikalavimai.

Bilateral agreement on cooperation in the field of groundwater resource management and monitoring between Lithuania and Belarus was signed in Vilnius in 2012. It was agreed, that both countries will select groundwater moni-toring stations in the area stretching 10–20 km from the border, where groundwater monitoring will be carried out based on national programs and data will be exchanged each year.

The principals of groundwater monitoring organization are similar in both countries. Na-tional groundwater monitoring networks consist of three types of stations: specially installed single wells, sets of wells installed to different aquifers and operational wells from small well-fields. The groundwater monitoring network in the cross-border area consists of 2 stations with single ob-servation well, 2 stations with well sets (10 wells) and 1 well-field (2 wells) in Belarus and 7 sta-tions with single well, 7 stations with well sets (31 wells) and 10 well-fields in Lithuania.

The groundwater monitoring program in both countries includes measurement of groundwater level and sampling. Groundwater level is measu-red 3 times per month in Belarus in 12 obser-vation wells and once per day in 19 observation wells in Lithuania. Groundwater sampling is car-ried out once per year in both countries. The lists of chemical compounds for which groundwater samples are analyzed and analytical methods are similar as well. Groundwater quality is assessed based on drinking water standards which slightly differ in Lithuania and Belarus.

32

BALTARUSIJA

LATVIJA

LIETUVA

2222222222222222222222222222222222222222222222222

3

MarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniøMarcinkoniųKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorioKauknorio

GribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribašosVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejøVeisiejų

GoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGoþkaGožka

ÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøÐvenèioniøŠvenčionių

DidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidþiasalioDidžiasalio

JusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusiøJusių

ÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyĮvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyŠvakšty

JaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJaðiûnøJašiūnų

MickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickûnøMickūnųStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya RudnyaStaraya Rudnya

ValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkøValkininkų

VarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarënosVarėnos

DûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDūkštoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavoMarijonavo

MerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinësMerkinės EiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEiðiðkiøEišiškių

PaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaðevièskijPaševičskij

BuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydþiøBuivydžių

NovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskijNovodvorskij

2

2

5

5

2

2

5

5

vandenvietė

pavienis stebėjimo gręžinys

stebėjimo gręžinio krūmas(2 – gręžinių skaičius)

Monitoringo posto tipas

BALTARUSIJA

LATVIJA

LIETUVA

DûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDûkðtoDūkšto

GribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribaðosGribašos

ÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyÐvakðtyŠvakšty

Mickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø IIMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickûnø I IMickūnų I I

labai gerageraprasta

Požeminio vandens kokybė

Požeminio vandens monitoringas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje

2014 metais

Groundwater monitoring in Lithuania–Belarus cross-border area

in 2014

33


Lietuvos–Baltarusijos siena tęsiasi 677 kilo-metrus. Keliaujant iš šiaurės rytų link pietva-karių pasienio ruožas kerta Dysnos lygumą, Švenčionių aukštumą, Neries aukštupio lygu-mą, Medininkų–Ašmenos aukštumą, Lydos plynaukštę ir Dainavos lygumą. Pasienio ruožas patenka į du pagrindinius upių baseinus – ma-žesnė dalis šiaurės rytuose patenka į Dauguvos (rus. Vakarų Dvinos) ir didesnė į Nemuno upių baseiną. Gėlo požeminio vandens formavimosi sąlygos abiejose pusėse yra panašios. Gėlas po-žeminis vanduo kaupiasi gruntiniame ir spū-diniuose kvartero ir prekvartero vandeninguo-siuose sluoksniuose. Atskirus vandeninguosius sluoksnius sieja hidraulinis ryšys, ypač aukštu-mų zonose, kuriose krituliai patenka į gruntinį vandeningąjį sluoksnį, o iš jo ir į gilesnius spūdi-nius sluoksnius. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad požeminio vandens sudėtį daugiausiai for-muoja hidrokarbonatai ir kalcio, magnio jonai. Vanduo yra nedidelės mineralizacijos, vyrauja 200–400 mg/l reikšmės. Mineralizacija šiek tiek didesnė spūdinių sluoksnių vandenyje ir grunti-niame, kuris slūgso molingose nuogulose ir kur intensyvesnė antropogeninė apkrova.

Permanganato skaičiaus, kuris yra lengvai ok-siduojamos organinės medžiagos kiekio vande-nyje rodiklis, reikšmės daugelyje gręžinių buvo mažesnės nei ribinė 5 mgO2/l. Didesnis orga-ninės medžiagos kiekis būdingas pelkių aplin-

Tiesa, palyginus Baltarusijos ir Lietuvos geria-mojo vandens higienos normas, išryškėja tam tikrų skirtumų (žr. lentelė).

Lietuvos ir Baltarusijos geriamojo vandens higienos normų ribinių

verčių palyginimas

Groundwater monitoring in the Lithuanian–Belarusian cross-

border area in 2014

Ribinės vertės pH BM, mg/l

SEL,mkS/cm-1

BK, mg-eq/l

PS, mgO2/l

SO4,mg/l

Cl,mg/l

Na,mg/l

NH4,mg/l

Fe b, mg/l

NO2,mg/l

NO3,mg/l

Specifikuota rodiklio vertė

(HN 24:2003) LT6,5-9,5 – 2500 – 5 250 250 200 0,5 0,2 0,5 50

Didžiausia leidžiama

koncentracija (STN 10-124

BR 99)

6,0-9,0 1000 – 7 5 500 350 200 2,0 0,3 3,0 45

The length of Lithuanian-Belarusian border is 677 km. It stretches through several different geomorphologic regions. The cross-border area is divided between two major river basins: the smaller part belongs to the Daugava River and the bigger one to the Nemunas River basin. Hy-drogeological conditions on both sides are quite similar. Fresh groundwater is found in shallow, Quaternary and pre-Quaternary confined aqui-fers. In the highlands, shallow and confined aquifers are hydraulically connected. Precipita-tions make a significant part of renewable fresh groundwater resources. The groundwater in the cross-border area is mostly of low minerali-zation – 200–400 mg/l, the prevailing ions are calcium magnesium and bicarbonates. Slightly higher concentrations of main ions are found in confined aquifers and shallow groundwater in clayey deposits or in the areas with higher anth-ropogenic load.

Values of chemical oxygen demand ChODMn (permanganate oxidation), which indicate the amount of organic matter in groundwater, in most of monitored wells were lower than 5 mg/l O2 (drinking water standard). Higher values of ChOD are usually found in shallow groundwa-ter near wetlands, but in some cases they indica-te pollution.

34

koje besiformuojančiam gruntiniam vandeniui (Margiai, Gribašos, LT). Mickūnuose (gr. Nr. LT) ir Švakštuose (BY) padidėjusios permanga-nato skaičiaus reikšmės gali būti suformuotos tiek gamtinių, tiek antropogeninių veiksnių.

Neabejotina žmogaus ūkinės veiklos įtaka gruntinio vandens kokybei išryškėjo Mickūnų (LT) ir Švakštų (BY) postų gręžiniuose, juose ni-tratų koncentracija viršijo ribinę 45 mg/l reikš-mę ir siekė atitinkamai 53 mg/l ir 64 mg/l. Tar-šos nitratais požymių fiksuota taip pat Varėnos ir Valkininkų gręžiniuose (32 mg/l ir 35 mg/l).

Spūdinis vanduo pasienio ruože yra geros ko-kybės, tačiau, vertinant pagal griežtesnę higie nos normą, 8 iš 16 stebimųjų gręžinių amonio jonų koncentracija viršija 0,5 mg/l ribą. Daugeliu atvejų tai yra gamtinės kilmės amonis, tačiau urbanizuotose teritorijose besiformuojančiame vandenyje (pvz., Mickūnai, Valkininkai, Gožka) tai gali būti taršos azoto junginiais požymis.

Įvertinus atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad pasienio ruože vyrauja labai geros ko-kybės požeminis vanduo (56 proc. tirtų gręži-nių), geros (atitinka mažesnius higienos normų reikalavimus) (26 proc.) ir tik 18 proc. gręžinių vanduo buvo prastos kokybės.

Palyginus Lietuvos ir Baltarusijos monitorin-go sistemas ir gautus rezultatus matoma daug panašumų. Kitas žingsnis, derinant požeminio vandens monitoringo metodiką, būtų bendrų interkalibracinių lauko ir laboratorinių darbų atlikimas.

Obvious traces of pollution are found in Mic-kūnai (LT) and Švakštai (BY) observation wells, where concentration of nitrates was 53 mg/l and 64 mg/l and exceeded the drinking water stan-dard. Traces of pollution were observed in Va-rėna and Valkininkai (32 and 35 mg/l) as well.

The groundwater from confined aquifers is of good quality, except for ammonium. In half of 16 observation wells the concentration of ammonium exceeded the 0.5 mg/l norm set by a stricter Lithuanian standard. Ammonium is mostly of natural origin, but in urban areas (Mickūnai, Valkininkai, Gožka) it could be an indicator of pollution.

The groundwater in the cross-border area is of very good (56 % of wells) and good (26 % of wells) quality (correspond to the less strict stan-dard). And just in 18 % of wells it was qualified as of poor quality.

Comparison of Lithuanian and Belarusian groundwater monitoring systems and the ob-tained results revealed obvious similarities. The next stage of cooperation would be inter-cali-bration of field works and analytical methods.

35


Projektas vykdytas 2011–2014 metais. Pagrindinis šio projekto rezultatas – Lietuvos teritorijoje išskirtos rizikos zonos, kuriose daugmaž tikėtinas požeminio vandens pro-veržis iš gręžinių. Didžiausios ir didelės rizikos zonos – sritys, kur prognozuojamas didžiausias pjezometrinis spūdis gali viršyti žemės paviršių. Jos užima atitinkamai 3,8–6,4 proc. ir 7,3–11 proc. Lietuvos sausumos (neskai-tant vandens telkinių) ploto. Tokios rizikos zonos dažniau-siai išsidėsčiusios staigiuose reljefo pažemėjimuose: upių slėniuose ir kloniuose, ežerų dubakloniuose. Esama jų ir kai kuriose lygumose, ypač prieledyninių ežerų (limno-glacialinėse) nuogulų srityse. Hidrogeo loginiu požiūriu rizikingiausi yra: Nemuno, Neries, Šventosios, Minijos, Dubysos, Ventos, Vokės ir kitų upių slėniai. Nemažai pro-veržio atvejų fiksuota ir Šiaurės bei Vidurio Lietuvos sri-tyse – Nevėžio, Mūšos ir Lėvens pabaseiniuose Taip pat galimas didelis santykinis aukštis kai kurių ežerų (Dusios, Žuvinto, Dysnų, Kretuono ir kt.) duburiuose. Ypač gau-su rizikos zonų Suvalkijos (Užnemunės) lygumose, kur virš žemės paviršiaus daugiausia pakyla kreidos sistemos sluoksnių požeminio vandens spūdis. Nedidelis (iki 1 m) pjezometrinio lygio pakilimas virš žemės paviršiaus gali-mas ir Nemuno deltos bei Pamario žemumų srityje, taip pat Dysnos lygumose (1 pav.).

Minimalios rizikos zonos apima sritis, kur prognozuo-jamas didžiausias pjezometrinis lygis neviršija 10 m gylio. Tai Lietuvos aukštumos (Sūduvos, Medininkų, Žemaičių ir kt.), taip pat tos sritys, kur požeminio spūdinio vandens srautas išsikrauna, artėdamas link giliųjų upių slėnių. Tuo ypač pasižymi plotai prie Dubysos ir Nevėžio bei Nemuno santakų. Čia daugelio požeminio vandens sluoksnių spūdis gerokai sumažėja ir proveržio rizika taip pat yra nedidelė.

The project was implemented in 2014. The main result is mapping of the 5 zones of groundwater break-through risk. The maximal and high risk zones are located in the areas with maximal piezometric level being abo-ve the ground. These areas take res-pectively 3.8–6.4 and 7.3–11.5 % of Lithuanian overland. They are mostly set in steep surface depressions: river valleys and lake pools. Also they are inherent for some glaciolacustrine pla-nes. In respect of hydrogeo logical risk significant areas are Nemunas, Ne-ris, Šventoji, Minija, Dubysa, Venta, Vokė, etc., valleys as well as Nevėžis, Mūša and Lėvuo basins. The attribu-table lakes are Dusia, Žuvintas, Dys-nai, etc. The Suvalkija glaciolacustine plane related with flowing wells of the Cretaceous aquifers is an especial risk area. Also an inconsiderable piezome-tric level excess (up to 1 m above the ground) is characteristic of the Ne-munas delta, Pamarys depression and Dysna planes (Fig. 1).

The minimal risk zone is located in the areas with maximal piezome-tric level below 10 m depth. These are Lithuanian highlands (Medininkai, Sūduva, and Žemaičiai) as well as the areas with considerable groundwater discharge (for example: Nemunas, Dubysa and Nevėžis confluence area).

P. Pūtys, Lietuvos geo logijos tarnyba

Projektas „Lietuvos teritorijos rajonavimas

požeminio vandens iškrovų pasekmių ir hidrogeo loginių pavojų

(rizikų) vertinimui“

The project “The Mapping of the Lithuanian Territory in Respect of Evaluation of the Artesian Flowing Events and Hydrogeo logical Hazard (Risk)”

36

Comparative analysis of the earth surface and joint piezometric level was the leading principle in mapping the risk zones. The joint piezometric le-vel is composed of piezometric levels of four groundwater megacomplexes. These megacomplexes are: the Upper-Middle Pleistocene, Middle Pleistoce-ne-Jurassic, Triassic-Upper Devonian and Upper Devonian-Ordovician. Also special regression equations were used for mapping (Fig 2).

The total number of boreholes used in the project proceeding amounts to 14 384, i.e. the data of 15 474 still informative aquifers. The maximal depth of the aquifers is set 230 m being 95 % percentile of the data of total informative aquifers tops.

Regresija: PPG = 7,25 + 0,44 * SRAKoreliacija: r = 0,56

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 110 120 130 140

SRA (m)0

-40

-20

0

20

40

60

80

100

120

PPG

(m)

0000

= 0,95

1 pav. Požeminio vandens proveržio rizikos zonų

žemėlapis (iki 100 m gylio)

Fig. 1. The map of the zones of groundwater

breakthrough risk (up to 100 m depth)

2 pav. Vidurinio pleistoceno–juros

vandeningojo megakomplekso

pjezometrinio paviršiaus gylio

priklausomybė nuo santykinio reljefo

aukščio

Fig. 2. The relation between

the piezometric level depth

and relative surface elevation in

the Middle Pleistocene-Jurassic

megacomplex

37


Kartografuojant požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapį, taikyta žemės paviršiaus reljefo ir jungti-nio pjezometrinio spūdžio paviršiaus lyginamoji analizė. Pastarasis suformuotas iš keturių požeminio vandens me-gakompleksų (viršutinio-vidurinio pleistoceno, vidurinio pleistoceno-juros, triaso-viršutinio devono ir viršutinio devono-ordoviko) pjezometrinio lygio reikšmių. Karto-grafuojant naudotasi pjezometrinio paviršiaus gylio pri-klausomybės nuo santykinio reljefo aukščio regresijos lyg-timis (2 pav).

Iš viso projektui panaudota 14 384 gręžinių (15 474 informatyvių vandeningųjų sluoksnių) duomenys. Mak-simalus nagrinėjamas vandeningųjų sluoksnių gylis yra 230 metrų. Jis atitinka vandeningųjų sluoksnių kraigo gy-lio 95 proc. procentilio reikšmę.

Nustatyta, kad kai kuriuose gręžiniuose įvairių van-deningųjų kompleksų pjezometrinio spūdžio reikšmė itin maža, gerokai mažesnė nei jūros lygis; tai rodo esant jų didesnę ar mažesnę hidraulinę izoliaciją nuo mitybos zonų žemės paviršiuje. Kai kuriose Vakarų Lietuvos srityse (3 pav.) tokie gręžiniai formuoja atskirus plotus (daugiau-

There are some single boreholes and entire areas of extremely low pie-zomeric head means evenly distribu-ted below sea level in the western part of Lithuania (Fig 3). These are suppo-sed to be related to low hydraulic in-terference with the recharge areas.

The risk zones set could be useful for boring and mining industry as a quit informative material. A more re-liable evaluation of the risk requires additional investigations; especially in the sites of valleys and other lowlands as well as in the sites of artesian flo-wing wells events. The safety requi-rements are strictly recommended in that case. They are, for example, ca-sing and sealing of the boreholes.

3 pav. Mažo pjezometrinio spūdžio sritys Vakarų

Lietuvoje

Fig. 3. The areas of low piezometric head in the

western part of Lithuania

38

sia apatinės kreidos, viršutinio permo, viršutinio devono vandeninguosiuose sluoksniuose).

Nustatytos rizikos zonos gali būti svarbios kaip orien-tacinė medžiaga gręžybos ir kasybos darbams. Didesniam požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo patiki-mumui reikia papildomų tyrimų – atlikti gręžimo dar-bus upių slėnių ir ežerų dubaklonių bei kai kurių lygumų srityse. Ypač tai svarbu šaltiniuotoms sritims ir trykštan-čių gręžinių, įvykusių vandens proveržių apylinkėms. Šie darbai turėtų būti vykdomi laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų: naudotini apsauginiai vamzdžiai, užvamzdi-nės ertmės izoliacija ir kt. Konstatuojama, kad reikia toliau tobulinti įstatymus, reglamentuojančius gręžybą.

Projekto ataskaitą sudaro aiškinamasis raštas ir teksti-niai priedai (22 schemos ir 8 lentelės) ir 3 pagrindiniai žemėlapiai: požeminio vandens proveržio rizikos zonos 50, 100 ir 230 m gylyje.

The project report consists of expli-cative text, text attachments (22 sche-mes and 8 tables) and 3 essential maps for zones of artesian groundwater break-through risk. They are applied to cases at depths 50, 100 and 230 m.

39


A. Pačėsa, Lietuvos geo logijos tarnyba

Seismologinis monitoringas

2014 metais

Seismological investigations in 2014

2014 metais toliau buvo vykdomi Lietuvos seisminių stebėjimų darbai – iš Ignalinos ato-minės elektrinės (IAE) Seisminio monitoringo sistemos (SMS) ir Lietuvos plataus diapazono seisminių stebėjimų stočių PBUR (Paburgė, Plungės raj.), PABE (Paberžė, Kėdainių raj.) bei gretimų valstybių stočių: SLIT (Slitere, Latvi-ja) ir VSA (Vassula, Estija) seisminių stebėjimų duomenys sistemingai buvo parsisiųsdinami, kaupiami ir analizuojami. 2014 metais kelis kar-tus buvo sutrikęs SMS seisminių stočių darbas, todėl nedaug stebėjimų duomenų buvo prarasta ar negrįžtamai sugadinta. Ignalinos AE darbuo-tojai, prižiūrintys SMS veiklą, buvo informuo-jami apie sutrikimus stotyse ir stočių veikimas būvo atkuriamas.

Analizuojant Lietuvos seismologinio mo-nitoringo sistemos seisminių stebėjimų stočių duomenis kiekvieną mėnesį buvo aptinkama ir lokalizuojama po kelias dešimtis seisminių įvy-kių. 2014 metais užregistruoti ir analizuoti 962 seisminiai įvykiai, iš jų 806 tolimi (teleseismi-niai; epicentrai, tolimesni nei 2 200 km), 74 re-gioniniai (epicentrai, tolimesni nei 800 km, bet artimesni nei 2 200 km) ir 82 vietiniai seismi-niai įvykiai (epicentrai, artimesni nei 800 km). Dalies seisminių įvykių lokalizuoti nepavyko dėl nepakankamos duomenų kokybės ir / ar tech-ninių problemų seisminėse stotyse. Tolimi ir regio niniai įvykiai susieti su Europos – Vidur-žemio jūros seismologijos centro (EMSC; http://www.emsc-csem.org/) ir / arba su JAV Geo logijos tarnybos (USGS; http://neic.usgs.gov) biulete-

The project of Seismological Monitoring of Lithuania, focusing on collection, processing and analysis of seismic data of Seismic Monito-ring System (SMS) of Ignalina Nuclear Power Plant (INPP) and broad band stations PBUR (Paburgė, Lithuania), PABE (Paberžė, Lithu-ania), SLIT (Slitere, Latvia), and VSU (Vassu-la, Estonia) was continued in 2014. There were some disturbances in operation of the seismic stations, thus, some seismological data got spoi-led or lost. The INPP specialists responsible for SMS operation recovered the operations of the system every time when it was facing problems.

A few dozens of seismic events were identi-fied and located every month during the data analysis of seismic stations of seismological mo-nitoring system in Lithuania. 962 seismic events were identified by the Lithuanian Geo logical Survey (LGT). 806 were teleseismic events, 74 were regional events and 82 were local seismic events. It was impossible to locate some of the registered and identified seismic events due to the poor data quality or interruptions in the data registration. The locations of the teleseis-mic and regional events were associated with the locations reported in the seismic bulletins of European-Mediterranean Seismological Centre (EMSC; https://www.emsc-csem.org) and/or US Geo logical Survey (USGS; http://neic.usgs.gov). The majority of the teleseismic events were lo-cated in the Pacific Ocean in „the Ring of Fire“.

40

nių seisminiais įvykiais. Lietuvos seismologinio monitoringo sistema užregistruoja beveik visus įvykstančius žemės drebėjimus, kurių stiprumas M > 5. Kaip įprasta, 2014 metais dauguma to-limų įvykių buvo užregistruota iš vadinamojo Ramiojo vandenyno „ugnies žiedo“ regiono.

The seismological monitoring of Lithuania is focusing on investigating the local events. 55 local events from the total 74 identified ones were localized (Fig. 1). Records of 19 other local events were associated with locations reported in the NORSAR (http://www.norsardata.no) and/or Helsinki University (http://www.seismo.helsin-ki.fi) bulletins (Fig. 1).

14°

14°

16°

16°

18°

18°

20°

20°

22°

22°

24°

24°

26°

26°

28°

28°

30°

30°

32°

32°

50° 50°

51° 51°

52° 52°

53° 53°

54° 54°

55° 55°

56° 56°

57° 57°

58° 58°

59° 59°

60° 60°

61° 61°

62° 62°

LITHUANIA

LATVIA

ESTONIA

BELARUS

RUSSIA

RUSSIA

POLAND

SWEDEN

FINLAND

T H E B A L T I C

S E A

Magnitude 5 Magnitude 3 Magnitude 1

1 pav. 2014 metais LGT užregistruotų vietinių seisminių įvykių

žemėlapis. Oranžiniai trikampiai – plataus diapazono seisminės

stotys, kurių duomenys buvo analizuoti LGT; geltoni trikampiai –

kitos regiono plataus diapazono seisminės stotys; oranžiniai

kvadratai – trumpo periodo Ignalinos AE seisminės stotys, kurių

duomenys buvo analizuoti LGT; geltoni kvadratai – kitos regiono

trumpo periodo seisminės stotys; balti apversti trikampiai –

karjerai, kuriuose vykdomi arba gali būti vykdomi sprogdinimo

darbai; pilki apskritimai – žemės drebėjimai; kryžiai – sprogdinimai;

žali kryžiai – „Open Spirit“ sprogmenų naikinimo operacijos

sprogdinimai. Dėl silpnų seisminių signalų ir didelio foninio

triukšmo tam tikri sprogdinimo įvykių epicentrai gali turėti didelių

lokalizavimo paklaidų – nuo kelių dešimčių iki šimtų kilometrų

Fig. 1. Map of the local seismic events registered in LGT during

the year 2014. Orange triangles mark broad band seismic

stations used for identification and locations of seismic events,

orange squares stand for short period seismic stations used for

identification and locations of seismic events at LGT, yellow

triangles – other broad band seismic stations of the region,

yellow squares – other short period seismic stations of the region,

inverted triangles – quarries or mines where explosions could be

executed, grey circles – earthquakes, crosses – explosion events,

green crosses – explosion events carried out during operation

“Open Spirit 2014”. Some seismic events can have significant

location errors (~10–100 km) due to weak seismic signals and a

high level of seismic noise

41


Lietuvos seismologinio monitoringo projekte daugiausia dėmesio yra skiriama vietiniams seis-miniams įvykiams. Iš 82 identifikuotų vietinių įvykių 55 įvykius pavyko lokalizuoti, o kitus 27 įvykius pavyko susieti su NORSAR (http://www.norsardata.no) ar Helsinkio universiteto (http://www.seismo.helsinki.fi) katalogų lokalizacijomis (1 pav.).

2014 metais užregistruoti trys vietiniai žemės drebėjimai. Liepos 5 d. pietvakarinėje Lenkijos dalyje įvyko M = 4,6 stiprumo drebėjimas, kurio hipocentro gylis – 2 km. Šioje Lenkijos dalyje in-tensyviai išgaunamas lignitas ir dėl kalnakasybos kinta žemės gelmių tektoninis įtampis, todėl šis įvykis neabejotinai priskiriamas prie indukuotų žemės drebėjimų. Rugsėjo 9 d. centrinę Švedijos dalį sukrėtė M = 4,1 stiprumo žemės drebėji-mas, jo hipocentro gylis – 10 km. Drebėjimo su-keltus virpesius pajuto tiek žmonės, buvę netoli epicentro, tiek buvę toliau – žemės drebėjimas buvo jaučiamas ir vakarinėje Suomijos dalyje.

There were identified and localized three lo-cal earthquakes in the Baltic Region and adja-cent areas. An earthquake of magnitude M = 4.6 and hypocentral depth h = 2 km was recorded on the 5th of July. The epicentre of the event was located in the south-western part of Poland where intensive extraction of lignite is perfor-med. The stress field of Earth crust is disturbed due to intensive mining process and this event presumably can be identified as an induced eart-hquake. An earthquake of magnitude M = 4.1 and hypocentral depth h = 10 km hit the cen-tral part of Sweden on the 9th of September. The trembling produced by this event was felt near the epicentre and in more distant locations e.g. the western part of Finland. Dr. Björn Lund – a seismologist of Lund University – made a com-ment that this earthquake was the strongest one of whole century in Sweden (http://www.thelocal.se/20140916/sweden-hit-by-stron-gest-earthquake-in-100-years) – the last com-

2 pav. Kalio druskų šachtos ir ją aptarnaujančios įmonės „4 RU“

ortofotografinė nuotrauka. Nuotraukos viršutiniame dešiniajame

kampe vaizduojamos į kalvas supiltos gamybos atliekos, nuotraukos

apatiniame dešiniajame kampe – įmonės „4 RU“ fragmentas

Fig. 2. Orto-photo image of potassium mine and corresponding

facility “4 RU”. Photo in the upper right corner shows man-made

heaps and photo in the right lower corner shows facility “4 RU”

Orto-photo image of potassium mine and corresponding facility

“4 RU”. Photo in the upper right corner shows man-made heaps

and photo in the right lower corner shows facility “4 RU”

42

Lundo universiteto seismologo dr. Björn Lund teigimu, tai buvęs stipriausias žemės drebėjimas Švedijoje per pastarąjį šimtą metų (http://www.thelocal.se/20140916/sweden-hit-by-strongest-earthquake-in-100-years) – 1904 metais Švedi-joje, Koster salose buvo užregistruotas M = 5,5 stiprumo žemės drebėjimas.

Lapkričio 18 d. pietinėje Baltarusijos daly-je, Soligorsko miesto apylinkėse užregistruotas M = 2,7 stiprumo seisminis įvykis, jo hipocentro gylis – 2 km. Šioje Baltarusijos dalyje vykdoma intensyvi kalio druskų gavyba (2 pav.), todėl šis įvykis neabejotinai priskiriamas prie indukuotų žemės drebėjimų. Baltarusijos geo fizinio mo-nitoringo centro vadovo dr. A. Aronovo teigi-mu, vietinis Soligorsko seismologinis tinklas per metus užregistruoja 30–40 vietinių indukuotų žemės drebėjimų, kurių stiprumas siekia nuo M = 0,5 iki M = 2,8.

Visi kiti (71) užregistruoti vietiniai įvykiai – tai sprogdinimai; 53 sprogdinimai, pažymėti žaliais kryžiais (1 pav.), įvykdyti senų sprogme-nų naikinimo operacijos „Open Spirit 2014“, vykusios nuo gegužės 9 iki 22 dienos, metu. „Open Spirit 2014“ vyko Baltijos jūros Latvijos teritoriniuose vandenyse Irbės sąsiauryje. Kiti 18 sprogdinimų sietini su karjerų veikla ar kitais nežinomais šaltiniais.

2014 metais taip pat analizuota NORSAR ir Helsinkio universiteto Seismologijos instituto (HU) seismologiniuose biuleteniuose pateikta informacija apie seisminius įvykius, kurių epi-centrai pateko į pietrytinę Baltijos regiono teri-toriją. Visi šiuose biuleteniuose paminėti seismi-niai įvykiai buvo identifikuoti LGT apdorotuose seismologiniuose duomenyse.

parable (M= 5.5) earthquake was recorded in Koster island in 1904. The third earthquake with magnitude M = 2.7 was recorded on the 18th of November. It was localized in the sout-hern part of Belarus, in the surroundings of town Soligorsk where intensive extraction of potassium salts is performed (Fig. 2). Therefo-re this event can be attributed to the induced earthquake. Dr. A. Aronov – head of the Centre of Geo physical Monitoring (personal commu-nication) – commented that the local seismic network of Soligorsk has been recording from 30 to 40 of local induced seismic events with magnitudes spanning from M = 0.5 to M = 2.8 every year.

All other 71 local seismic events were identi-fied as explosions. 53 explosion events, indicated as green crosses (Fig. 1), were executed during the operation of elimination of old explosives “Open Spirit 2014”. This operation was carried out in the Baltic Sea in the Latvian territorial waters from the 9th to the 22nd of May.

The seismological bulletins of NORSAR and Seismological Institute of Helsinki University (HU) were analyzed searching for events loca-ted in Lithuania and adjacent territories in 2014 (Fig. 1). All seismic events found in these bulle-tins were identified in seismic data processed by analysts at LGT.

43


J. Taminskas, K. Dilys, R. Linkevičienė, Geologijos ir geografijos institutasV. Mikulėnas,V. Minkevičius, G. Vaičiūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Šiaurės Lietuvos karstinis rajonas: nauji karstiniai

reiškiniai žemės paviršiuje ir gipso denudacijos

pokyčiai

North Lithuanian Karst Region: New Phenomena on the Land Surface and Gypsum Denudation Changes

Lietuvos geo logijos tarnyba kasmet vykdo valstybi-nio aplinkos monitoringo programos priemonę karstinio kraštovaizdžio būklei stebėti, duomenis apie registruotus naujus karstinius reiškinius deda į GEOLIS Geo loginių reiškinių posistemį. 2014 metais užregistruoti 48 karsti-niai reiškiniai. Pastaraisiais dešimtmečiais naujų paviršinių karstinių reiškinių atsiradimo dėsningumas tapo įprastas – dauguma jų susidaro pavasario ir rudens mėnesiais.

Tačiau 2014 metais buvo būdinga, kad jų daugiau atsi-rado metų pabaigoje – gruodžio mėnesį. Todėl, be įprastai planuotų ekspedicijų, teko vykti papildomai į Panevėžio rajono pietvakarinį pakraštį, kur Vilkų miške buvo surasta nauja įgriuva, kai medžiotojo šunys įkrito į šią vandens pilną duobę. Apžiūrėjus vietoje paaiškėjo, kad tai karstinio proceso apraiška – šulinio formos 6 m skersmens ir 5,4 m gylio karstinė įgriuva, atsivėrusi prieš 2–3 savaites miško biržėje. Duobės sienelės stačios, jose atsidengia moreninis priemolis, nuo žemės paviršiaus iki vandens yra 1,4 metro. Ši smegduobė yra vidutinio dydžio, tačiau labai netikėta šioje vietoje, nes nepatenka į pagal paviršinių karsto ap-raiškų paplitimą nustatytą Šiaurės Lietuvos karstino rajo-no plotą. Artimiausio karstiniam rajonui priskirto ploto pakraštys – už 4,5 km į šiaurės rytus prie Vadaktų mies-telio Radviliškio rajone (1 pav.). Atlikus preliminarią šios teritorijos Vilkų miške apžiūrą, paaiškėjo, kad ši smegduo-bė nėra vienintelė. Nedideliame plote aptiktos kelios daug senesnės smegduobės. Tai rodo, kad tokių karstinių reiš-kinių gali būti ir daugiau, tačiau juos aptikti yra ganėtinai sunku dėl miškingos teritorijos. Po šio įvykio tapo aktualu naujai pažvelgti į karstinių reiškinių paplitimą ir peržiūrė-ti Lietuvos geo logijos tarnyboje sukauptus šios teritorijos geo loginius duomenis. Naujas karstinis įvykis naujoje teri-torijoje įpareigoja patikslinti karstinio rajono ribą (2 pav.).

The Lithuanian Geo logical Survey annually implements gypsum chemi-cal denudation and karst landscape monitoring measures within the State Environment Monitoring Program for the period of 2011–2017. As a result, the data about 48 inventoried new karst surface phenomena (17 ap-peared in 2014) were included in the GEOLIS Sub-system of Geo logical Processes and Phenomena. In recent decades, the occurrence of new sur-face karst phenomena has assumed a common pattern of forming in spring and autumn months. However, the year 2014 was characterized by the fact that more sinkholes occurred at the end of the year. Very unexpectedly, a 5.4 m deep and 6 m in diameter 2–3 weeks old karst sinkhole was found in south-western part of Panevėžys Dis-trict 4.5 km away from the separate Vadaktai polygon of North Lithuani-an Karst Region (Figs 1 and 2). Based on preliminary analysis of the terri-tory, it turned out that this is the only sinkhole but there are more old forms of surface karst. After this event, it has become important to develop a new insight into the prevalence of karst phenomena and to review the geo-logical data for this area collected by the Lithuanian Geo logical Survey. The new karst event in this territory

44

1 pav. Topografinio žemėlapio fragmente – Vadaktų

(Radviliškio r.) apylinkės. Prie miestelio šliejasi 104,6 ha Šiaurės

Lietuvos karstinio rajono plotas (pagal ekologinį pažeidžiamumą

atitinka karsto žemių I–II grupes)

Fig. 1. In the topographic map fragment – Vadaktai town

(Radviliškis District) neighbourhood. In the red polygon –

separate area of 104.6 ha of North Lithuanian Karst Region

Fig. 2. A new sinkhole emerged in the Vilkų forest. Its diameter

was 6 m and the depth 5.4 m (photo by V. Minkevičius)

2 pav. Nauja 6 m skersmens ir 5,4 m gylio karstinė įgriuva Vilkų

miške (V. Minkevičiaus nuotr.)

45


Pasvalio rajone, Trečionyse, apie 5 m nuo kelio Biržai–Raubonys sankasos dešinėje pusėje ir apie 5 m nuo lauko keliuko kovo mėn. pabaigoje atsirado 2,7 m skersmens ir apie 1 m gylio šulinio formos karstinė įgriuva. Ši įgriuva tarsi žymi šio kelio 200 m ilgio ruožą, ties kuriuo susidaro įspūdingi karstiniai reiškiniai nuo 2006 metų (3 pav.). Čia 40 m atstumu nuo kelio soduose 8,0 m pločio ir 9,5 m gylio šachtinė įgriuva atsivėrė 2013 metų gegužę, kai pa-vasarį čia buvo pastebėtas tik nedidelis įslūgimas žemės paviršiuje. Šie reiškiniai byloja apie ypač sumažėjusio pa-stovumo karsto atžvilgiu ruožą, jį reikėtų papildomai tirti ir imtis prevencinių priemonių kelio saugumui užtikrinti.

Nuvykus į Biržų rajono Drąseikių apylinkes gruodžio 18 dieną inventorizuoti keleto naujų nedidelių įgriuvų, atsiradusių per pastaruosius pora metų, pačios didžiausios įgriuvos dar nebuvo. O štai pačioje metų pabaigoje prie

requires a revision of the boundaries of the karst area.

A well-shaped karst sinkhole of 2.7 m in diameter and about 1 m deep appeared in the Pasvalys Dis-trict, Trečionys, in March. It was about 5 meters from the road Biržai–Raubonys. This sinkhole indicates a 200 m long stretch of this road where the spectacular karst phenomena have occurred since 2006 (Fig. 3). Here, a sinkhole opened up in 2013. It was 8.0 m wide and 9.5 m deep, 40 m from the road to the garden plots. In the spring, this sinkhole was only visi-ble as a small subsidence. These events

Fig. 3. Stretch of Biržai–Raubonys road at which results of recent

karst phenomena. A third since 2006 karst sinkhole is fixed on the

photo. Probably the last known in 2014 formed 5.3 m in diameter

and 3 m deep karst sinkhole in Draseikiai fields

(photos by B. Dagys)

3 pav. Kelio Biržai–Raubonys ruožas, ties kuriuo susidaro nauji

karstiniai reiškiniai (B. Dagio nuotr.)

46

pat lauko keliuko pievoje ji jau žiojėjo 5,3 m skersmens ir buvo apie 3 m gylio (BRP direkcijos darbuotojų duomeni-mis). Kirkiluose didėjo smegduobių užimamas plotas dėl 2014 metais vykusių ežerėlių krantų prasmegimų. Vienas iš jų yra išsivystęs Kirkilų (Ilgojo) ežero rytinio pakraščio krante ir yra 12 m ilgio. 2014 metų lapkritį atsinaujinusios dalies ilgis yra 5,1 m, o plotis 2,6 m (4 pav.). Šioje vietoje kranto aukštis virš ledo 1,2 m, gylis iki dugno 1,0–1,5 met-ro. Gretimai už 20 m į pietryčius esančios smegduobės krantas taip pat įgriuvęs 4,8 m ilgio ruože, gylis po vande-niu 1,0–1,5 m, nors smegduobės viduryje yra apie 10 metrų. Per paskutinius keletą metų ši smegduobė Kirkilų ežeryne vėliausiai užšaldavo arba nepasidengė ledu – 2013 metų gruodžio mėnesį, kaip konstatuota vykdant gipso denu-dacijos monitoringo lauko darbus. Atkreiptinas padidėjęs dėmesys keliui Šlepščiai–Rimgailiai, kurio važiuojamoji dalis jau dabar pastebimai įlinkusi ties autobusų stotele

show the reduced stability of the area, especially in respect of the section, which requires additional investiga-tion and implementation of preven-tive measures to ensure the safety of the road.

Upon arrival to the Draseikiai sur-roundings (Biržai District) on Decem-ber 18 for the inventory of several new small sinkholes, the largest sinkhole did not exist yet. Meanwhile, at the end of the year a sinkhole 5.3 m in di-ameter and about 3 m deep appeared near the road in the outskirts of the field (according to the data of Biržai RP administration). The karst area has

Fig. 4. 12 m long karstic subsidence on the eastern

edge of the Kirkilai (Long) Lake shore

(photo by V. Mikulėnas)

4 pav. 12 m ilgio prasmegimas Kirkilų (Ilgojo) ežero

rytinio pakraščio krante

(V. Mikulėno nuotr.)

47


slightly increased in Kirkilai due to the karst subsidence on the shores of karst lakelets (Fig. 5). New karst phe-nomena also were inventoried in other places of the Bržai District: Naciūnai (1), Užubaliai (2), Karajimiškis (6), Biržų Kaimas (1), Ringailiai (1), Juo-deliai (1), and Paežeriai (1) (Fig. 6)

Precipitation in the karst area was 6 % higher than the estimated nor-mal rate in the Biržai meteorological station in 2014. Less than the cor-responding month rate fell only in April, July, September and November. Meanwhile, precipitation in August was 77 % higher than the monthly rate. The average annual air tempera-ture was 2.7 °C higher than normal. Even nine-month air temperature was higher than normal. Only Janu-ary and June were slightly cooler than usually. February was particularly warm; the average air temperature was +0.5 °C – 5.7 °C higher than the rate of this month. March, April and July also were very warm. The average tem-perature of July was even +0.3 °C – 3.6 °C higher than the monthly rate.

Fig. 5. In the land surface of Birzai District a new karst sinkholes

appeared of various sizes, separate alone and a few in one place

(photos by V. Mikulėnas)

Fig. 6. Fluctuation of gypsum chemical

denudation (m³ km-2 per year) in the

Tatula River basin in 1963–2014

5 pav. Biržų rajone žemės paviršiuje vėrėsi nauji karstiniai reiškiniai

įvairaus dydžio, pavieniai ir po kelis vienoje vietoje

(V. Mikulėno nuotraukos)

6 pav. Gipso cheminės denudacijos

(m³/km² per metus) kaita Tatulos

baseine 1963–2014 m.

0

50

100

150

200

250

300

350

1963

1966

1969

1972

1975

1978

1981

1984

1987

1990

1993

1996

1999

2002

2005

2008

2011

2014

IšmatuotaApskaičiuota

tarp Šlepščių ir Ežerėlių kaimų. Tai beveik 8 m ilgio bei 4 m pločio ir apie 30 cm gylio įslūga, kurios vietoje bet kada gali susiformuoti nauja karstinė įgriuva.

Smego žemė ir kitose Biržų rajono vietose: Pabiržės sen., Naciūnų kaime, Šaltinio gatvėje susidarė daugiau kaip 1,0 m gylio įgriuva-urvas, o atokiau nuo šio kaimo esančiame vienkiemyje Kaštonų g. 27 periodiniai pože-miniai dundesiai išgąsdino gyventoją, tačiau šios valdos paviršiuje karstinių reiškinių per metus nesusidarė. Nau-jų nedidelių karstinių įgriuvų užfiksuota Užubaliuose (2), daugiau pasitaikė Karajimiškio kaimo vakarinės dalies lau-kuose (6), Biržų kaime (1), Ringailiuose (1), Juodeliuose (1), Paežeriuose (1) (5 pav.).

48

MetaiYear

Išmatuota Measured

Apskaičiuota Estimated

MetaiYear

Išmatuota Measured

Apskaičiuota Estimated

1963 121 105 1989 – 1201964 107 94 1990 – 1381965 179 115 1991 – 1171966 160 121 1992 – 1051967 218 127 1993 – 1051968 61 114 1994 217 1441969 115 95 1995 222 1321970 130 98 1996 146 921971 100 96 1997 180 1201972 99 89 1998 288 1481973 65 73 1999 275 1171974 122 104 2000 144 911975 57 87 2001 – 1501976 59 60 2002 148 1081977 97 61 2003 – 1011978 191 144 2004 245 1561979 89 126 2005 199 1601980 – 139 2006 85 631981 – 144 2007 136 1211982 – 126 2008 142 1291983 – 133 2009 156 1411984 – 107 2010 167 1511985 – 140 2011 145 1061986 – 147 2012 118 991987 – 131 2013 166 1251988 – 121 2014 167 125

Lentelė. Gipso cheminė denudacija Tatulos baseine,

m³/km2 per metus

Table. Gypsum denudation intensity in the Tatula River basin, m³/

km2 per year

The run-off of karst wells in 2014 was only slightly higher than the long-term average. The average run-off of Smardonė well was about 0.259 m³/s and exceeded the long-term value by 8.4 %. Due to warm winter, the river run-off in the karst area was lower in February–Merch. Meanwhile, due to extreme rainfalls in August, the run-off of karst rivers in the warm period of the year and in the autumn also was higher. It should be noted that in 2014 the average run-off of the rivers of the karst region was 50 % lower than the multi-annual. Extremely low run-off occurred in the winter and spring. Only the run-off in June and September was slightly higher than the average value.

Gypsum chemical denudation in the indicator Tatula River basin was

Karstiniame rajone 2014 metais kritulių kiekis buvo 6 proc. didesnis už Biržų meteorologijos stotyje aps-kaičiuotą normą. Mažiau už atitinkamo mėnesio kritulių normą iškrito tik balandžio, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais. O rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis buvo net 77 proc. didesnis už mėnesio normą. Vidutinė oro tempe-ratūra karstiniame rajone 2014 metais buvo 2,7 °C aukš-tesnė už normą. Aukštesnė nei norma buvo net devynių mėnesių oro temperatūra. Kiek vėsesni nei įprasta buvo tik sausio ir birželio mėnesiai. Ypač šiltas buvo vasaris, jo vidutinė oro temperatūra buvo +0,5–5,7 °C aukštesnė už šio mėnesio normą. Aukšta oro temperatūra buvo ir kovo, balandžio ir liepos mėnesiais. Vidutinė liepos temperatūra buvo net +0,3–3,6 °C aukštesnė už šio mėnesio normą.

Karstinių šaltinių nuotėkis 2014 metais buvo tik nedaug didesnis nei vidutinis daugiametis. 2014 metais vidutinis Smardonės debitas buvo 0,259 m³/s, tai yra apie 8,4 proc. daugiau už daugiametį vidurkį. Dėl šiltos žiemos karstinio rajono upių nuotėkis buvo mažesnis vasario–kovo mėne-siais. O dėl ypač didelio rugpjūčio mėnesio kritulių kiekio didesnis buvo šiltojo metų laikotarpio ir rudens nuotėkis.

49


167 m³/km² per year (Table 1). In the Smardonė River basin, the chemical denudation has reached 319 m³/km. In comparison with the previous years the year 2014 was characterized by low gypsum chemical denudation.

Since the middle of 2009, the wa-ter level in the Lake Pelanis (Kirkilai village, southeast of Lake Kirkilai) has been measured every 4 hours. The lake water level changes reflect the fluc-tuations of the Įstras-Tatula aquifer (Fig. 8). In 2010 and 2013, gypsum denudation of karst rocks was more intensive. In the case of exceptionally low water level (Fig. 8, 2014) the wa-ter pressure into the Quaternary strata hanging over the water-filled karst cavities is lower. It creates favourable conditions for emergence of new sink-holes. Water level measurements of Pelanis Lake show the exceptionally low amplitude of water level in 2014 and a very low water level at the end of the year. As a result, we can assume that the end of 2014 was favourable for occurrence of new sinkholes. It is confirmed by the new sinkhole that occurred in October on the southern shore of the Kirkilai Lake.

Pažymėtina, kad vidutinis regiono upių nuotėkis 2014 me-tais net 50 proc. buvo mažesnis už daugiametį. Ypač mažas buvo žiemos ir pavasario nuotėkis, kiek didesnis už vidurkį tik birželio ir rugsėjo mėn. nuotėkis.

Indikatoriniame Tatulos baseine 2014 metais gipso cheminė denudacija buvo 167 m³/km² per metus (lent.). 2014 metais Smardonės baseine gipso cheminė denudacija siekė 319 m³/km². Palyginti su kitais metais, galima teigti, kad 2014 metai nepasižymėjo didelio intensyvumo gipso chemine denudacija.

Pelanio ežere (Kirkilų kaimas, į pietryčius nuo Kirkilų ež.) nuo 2009 metų vidurio kas 4 val. matuojamas van-dens lygis. Ežero vandens lygio kaita rodo Įstro–Tatulos vandeningojo sluoksnio vandens svyravimus. Dėl to Pe-lanio ežero vandens lygio matavimai naudojami netiesio-ginei karstinių procesų analizei. Kai metinė vandens lygio svyravimų amplitudė didelė (žr. 7 pav. 2010 ir 2013 m.) karstėjančiose uolienose intensyviau vyksta gipso denuda-cija. O kai vandens lygis labai mažas (žr. 7 pav. 2014 m.), sumažėja vandens spūdis į kvartero nuogulų, kurios yra „pakibusios“ virš vandeniu užpildytų karstinių tuštumų, kraigą. Tai sudaro palankias sąlygas atsirasti naujų smeg-duobių. Galima daryti prielaidą, kad 2014 metų pabaiga buvo palanki atsirasti naujų smegduobių. Tai patvirtina ir pietiniame Kirkilų ežero krante, maždaug už 50 metrų nuo Pelanio ežero spalio mėnesį atsiradusi nauja smegduobė.

7. pav. Pelanio ežero vandens lygio svyravimai

2009–2014 m. (m)

Fig. 7. Water level fluctuations in the Lake Pelanis in

2009–2014 (m)

0

0,5

1

1,5

2

2,5

01.S

au

18.S

au

04.V

as

21.V

as

09.K

ov

26.K

ov

12.B

al

29.B

al

16.G

eg

02.B

ir

19.B

ir

06.L

ie

23.L

ie

09.R

gp

26.R

gp

12.R

gs

29.R

gs

16.S

pl

02.L

ap

19.L

ap

06.G

rd

23.G

rd

2009 2010 2011 2012 2013 2014

50

Tiksliniai tyrimai, siekiant įvertinti apatinio paleozo-jaus molingas formacijas galbūt perspektyvių skalūnų naf-tos ir (ar) dujų potencialo požiūriu Lietuvos geo logijos tar-nyboje buvo pradėti 2009 metais, kai Lietuvos geo logijos tarnyba įsitraukė į tarptautinį projektą „Europos skalūnų dujų tyrimų iniciatyva (GASH)“. Toliau jie buvo vykdo-mi įgyvendinant Lietuvos valstybinių geo loginių tyrimų 2011–2015 metų programos „Žemės gelmių erdvinių, at-sinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai (Geo loginiai ištekliai)“ 5 uždavinio – „Naujų žemės gelmių išteklių po-tencialo vertinimas“ 5.1 priemonę „Tirti molio skalūnų geo loginę sandarą, siekiant nustatyti netradicinių žemės gelmių išteklių – skalūnų dujų potencialą ir jo naudoji-mo galimybes“ projektą „Molio skalūnų formacijų geo-loginės sandaros tyrimai“. Vykdant projektą buvo atlikta ankstyvojo paleozojaus molingų geo loginių formacijų geo loginių, mineraloginių, cheminių, geo mechaninių ir geo cheminių duomenų kompleksinė analizė ir jų interpre-tavimas, savybių pasiskirstymo tendencijų nustatymas ir prognozinis skalūnų angliavandenilių išteklių įvertinimas naudojant geo loginių parametrų analize paremtą skaičia-vimo metodiką. Tyrimų rezultatai apibendrinti tyrimų ataskaitoje „Ankstyvojo paleozojaus molingų uolienų sto-rymių geo loginės sandaros tyrimai“.

Projekto rezultatai patvirtino, kad skalūnų angliavande-nilius generuojančioms motininėms uolienoms priskirtini vėlyvojo ordoviko Moseno ir Fjakos svitų, ankstyvojo si-lūro landoverio ir kur kas mažiau perspektyvūs ankstyvojo silūro uenlokio molingų uolienų sluoksniai. Daugiausiai organinės medžiagos turi vėlyvojo ordoviko juodas argili-tas (oandu ir vormsi regioninių aukštų Moseno ir Fjakos svitos) ir ankstyvojo silūro vidurinio landoverio tamsiai pilkas ir juodas argilitas. Šios uolienos yra paplitusios vi-

J. Lazauskienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Ankstyvojo paleozojaus molingų uolienų storymių

geologinės sandaros tyrimai

Studies of the Geological Structure of the Early Palaeozoic Shaley Successions

The investigations of the shaley successions, directly oriented to study the oil and gas potential of shale rocks on the European scale, have been car-ried out by the first European inter-disciplinary research initiative “Shale Gas in Europe (GASH). The Lithu-anian Geo logical Survey entered the GASH project in 2009 with the over-all research goal to assess the proper-ties the Early Palaeozoic shale rocks in the Lithuanian part of the Baltic sedimentary basin. These investiga-tions were followed by studies for im-plementation of one of the tasks set by the State geo logical investigations pro-gram GEORESOURCES for years 2011–2015: „Investigate the structure of the Early Palaeozoic shaley succes-sions, aimed to assess the shale gas and oil potential“. Within this framework, the project “Studies of the structure of the shaley rocks” was carried out with the major results being presented in the final project report „Studies of the geo logical structure of the Early Pal-aeozoic shaley successions”.

As it is shown by the project re-sults, the unconventional hydrocar-bon potential in the Lithuanian part of the Baltic sedimentary basin is mostly related to the several organic-rich source rock complexes within the

51

soje Vakarų Lietuvos teritorijoje ir slūgso 1700–2050 m gylyje. Ankstyvojo silūro molingoms uolienoms būdingas santykinai didelis molio mineralų kiekis – uolienų molin-gumas kinta nuo 12 proc. iki 62 proc., o vidutinis molio mineralų kiekis apie 49 proc. Molingose uolienose vyrauja šie molio mineralai: chloritas ir ilitas-žėrutis; ilito ir smek-tito kiekis yra mažesnis; kaolinito pasitaiko retai. Kvarco kiekis kinta nuo 8 proc. iki 38 proc.; vidutinė reikšmė sie-kia 29 proc. Kalcito ir dolomito kiekis kinta nuo 0,3 proc. iki 38 proc., o vidutinė reikšmė siekia 10 proc. Pirito kiekis kinta nuo 0,3 proc. iki 3,7 proc. Uolienų trapu-mo veiksnys kinta nuo 0,33 iki 0,67, vidurkinė šio veiks-nio reikšmė – 0,46 rodo vidutiniškai trapias ir vidutiniškai plastingas molingų uolienų reologines savybes. Uolienos pasižymi trapiomis savybėmis tuose intervaluose, kuriuo-se molio mineralų mažesnė nei 30 proc. Vakarų Lietuvos molingos ankstyvojo silūro storymės litofacinė sandara yra kaiti – uolienos skiriasi litologinėmis, struktūrinėmis, tekstūrinėmis ypatybėmis ir kitais požymiais. Atsižvelgus į savybių visumą išskirtos 9 litofacijų grupės. Ankstyvo-jo paleozojaus molingose uolienose paplitęs daugiausiai II (naftą generuojančio) tipo kerogenas, tačiau pasitaiko ir mišraus – II–III (naftą ir dujas generuojančio) tipo kero-geno, t. y. šių uolienų organinė medžiaga galėjo generuoti daugiau skystus ir mažesniu mastu – dujinius angliavan-denilius. Uolienos turi daug organinės medžiagos: bendras organinės anglies kiekis (TOC) kinta nuo 1–3 proc. iki 8 proc., o atskirų gręžinių kai kuriuose intervaluose gali siekti net 15(19) proc.; uenlokio molingų uolienų story-mėje bendras organinės anglies kiekis (TOC) yra santyki-nai mažas (retai viršija 2 procentus), palyginti su gerokai turtingesne vėlyvojo ordoviko ir landoverio storyme, tai rodo mažesnį skalūnų angliavandenilių generacijos po-tencialą. Terminis organinės medžiagos brandumas tirtoje Vakarų Lietuvos teritorijoje kinta nuo 0,5–0,7 proc. R0 iki 0,9–1,4 proc. R0 pietvakarių kryptimi; žemiausia terminio organinės medžiagos brandumo 0,48 proc. reikšmė nusta-tyta Malūkų-1 gręžinyje; išskirtinai aukšta – 1,94 proc. R0 reikšmė nustatyta Ramučių-1 gęžinyje (1 pav.). Nors anks-tyvojo paleozojaus molingose uolienose daug organinės medžiagos, jų organinės medžiagos terminis brandumas yra pasiekęs tik naftos maksimumo (vėlyvosios naftos ge-neracijos) – drėgnų dujų stadiją, o tai rodo, kad molingos uolienos generavo didesnį kiekį skystų ir santykinai mažą kiekį dujinių skalūnų angliavandenilių.

Early Palaeozoic section. The Middle Cambrian shales, Ordovician black shales of the Caradocian age and Si-lurian Llandovery shales are consid-ered as the major potential shale oil and (or) gas plays. New organic geo-chemistry data, incorporated with well logs and core data were used to reveal the potential for shale oil and gas in Lithuania. The depth of the base of the Silurian shales varies from 2050 m to 1700 m in the Lithuanian part of the basin. The thickness of the Lower Silurian shales varies from 110 m to160 m. The organic matter of the source rocks is predominantly of „oil-producing“ sapropel type II of marine origin and mixed “oil-gas producing” type II–III; it contains large amount of marine amorphous and algal kerogen. Pyrolisis yields (32–76(~100) kg HC/ton rock) sug-gest a good hydrocarbon generation potential. The Early Palaeozoic shaley succession show an excellent organic richness – the amount of the total organic carbon (TOC) varies from 1–3 % – 8–15 (19 %). The maximal values of the total organic carbon (up to 19 %) have been recorded in the Middle Llandovery sweet-spot near the base of the Silurian (2–11 m thick Middle Llandovery interval) and its content generally decreases upwards the section. The Rock-Eval screening pyrolysis, biomarker data, reflectance of vitrinite-like macerals and cono-dont colour alteration index show considerable variations of the matu-rity of source rocks through the basin. The maturity of the organic matter in-creases south-westwards from 0.6 up to 1.94 % (R0; Fig. 1). The thermal maturity in this area ranges from im-mature in the eastern part of Lithuania to “oil window” in the western part of Lithuania. In some places in the cen-

52

1 pav. Organinės medžiagos brandumo pasiskirstymo

ankstyvojo paleozojaus molingose uolienose Vakarų

Lietuvoje schema

(aut. J. Lazauskienė, O. Zdanavičiūtė)

Fig. 1. Distribution of the thermal maturity of

the organic matter in the Early Palaeozoic shaley

succession in Western Lithuania

(J. Lazauskienė, O. Zdanavičiūtė)

53


tral part (wells Ramučiai-1, Pajūris-1 etc.), the anomalously high maturity of the organic matter is most prob-ably related to the locally increased paleo-temperatures. The thermal ma-turities ranging from 0.6 % to 1.4 % (1.94 %) R0 imply early-oil to wet gas window maturities with predominant liquid shale hydrocarbons generation potential.

Taikant geo loginių parametrų analize grindžiamą ištek-lių vertinimo metodiką, prognozinis generuotų skalūnų angliavandenilių kiekis, apskaičiuotas perspektyviausiai Vakarų Lietuvos 30 metrų storio vėlyvojo ordoviko ir anks-tyvojo silūro landoverio skalūnų storymei galėjo siekti:

Ε skystų angliavandenilių (naftos, kondensato) kie-kis (spėjami prognoziniai geo loginiai ištekliai) – 90 proc. tikimybe nuo 1–1,154 milijardo kubinių metrų (1 143 km2 ploto Vakarų Lietuvos teritorijo-je) iki 10 proc. tikimybe – 5 747 milijardų kubinių metrų (5 691 km2 ploto Vakarų Lietuvos teritori-joje);

41,93

54,51

56,62

23,07

50,98

51,82

43,18

53,89

44,25

27,81

11,33

15,86

15,61

2,02

13,94

13,57

11,13

14,6

12,65

6,96

4,42

5,72

5,75

0,79

4,98

5,04

4,95

5,18

5,28

3,48

12,8

2,06

3,79

38,08

1,29

3,52

13,91

5,59

4,15

24,83

5,6

3,76

2,48

2,24

2,77

1,99

4,01

3,92

2,5

6,52

17,51

11,55

8,59

32,07

20,2

13,28

16,42

10,26

25,14

27,41 Usėnai-3 (1953,6m)

SiO2

SiO2

0 % 10 % 20 % 30 % 40 % 50 % 60 % 70 % 80 % 90 % 100 %

Al2O

3Fe

2O

3CaO MgO LOI

Rietavas-1 (1940,93-1941,2 m)

Šilutė-1 (1971,1 m)

Šilutė-1 (1958,9 m)

Malūkai-1 (1813,3 m)

Malūkai-1 (1612 m)

Gargždai-1 (1879,9 m)

Gargždai-1 (1773 m)

Bebirva-110 (1253,6 m)

Bebirva-110 (1104 m)

2 pav. Cheminių elementų kiekiai, viršijantys reglamentuojamas

ribines vertes (aut. A. Baliukevičius)

Fig. 2. Chart of the amount of chemical elements that exceeds the

defined boundary values (A. Baliukevičius)

3 pav. Pagrindiniai cheminiai junginiai ankstyvojo paleozojaus

molingose uolienose Lietuvoje (aut. A. Baliukevičius)

Fig. 3. The major chemical elements in the Early Palaeozoic shaley

succession in Lithuania (A. Baliukevičius)

0

1

2

3

4

5

Konc

entr

acijo

s koe

ficie

ntas

Mo Cu

Bebirva-110 Bebirva-110 Gargždai-1 Gargždai-1 Šilutė-1 Šilutė-1 Rietavas-1 Usėnai-3Malūkai-1 Malūkai-1

Pb Zn Ag Ni Co Mn As U Cd Sb V Cr Ba B Hg Se

54

Ε dujinių angliavandenilių (susikaupusių uolienoje ir / arba organinėje medžiagoje laisvo arba adsorbuo-to būvio) kiekis (spėjami prognoziniai geo loginiai ištekliai) – 90 proc. tikimybe nuo 323 milijardų kubinių metrų (1 143 km2 ploto Vakarų Lietuvos teritorijoje) iki 10 proc. tikimybe – 1 610 milijardų kubinių metrų (5 691 km2 ploto Vakarų Lietuvos teritorijoje).

Remiantis pasauline praktika galima prielaida, kad iš šio bendro generuoto skalūnų angliavandenilių kiekio būtų galima išgauti 1–10 (iki 25) procentų angliavande-nilių.

Taikant tą pačią metodiką, prognozinis generuotų skalūnų angliavandenilių kiekis, apskaičiuotas bendrai mažiau perspektyviai, tačiau didesnio storio – 80 metrų ankstyvojo silūro uenlokio molingų uolienų storymei ir perspektyviausiai 30 m storymei – t. y. 110 m storymei, galėjo siekti:

Ε skystų angliavandenilių (naftos, kondensato) kiekis (spėjami prognoziniai geo loginiai ištekliai) 90 proc. tikimybe – nuo 3 680 milijardų kubinių metrų (1 143 km2 ploto Vakarų Lietuvos teritorijoje) iki 10 proc. tikimybe – 18 324 milijardų kubinių met-rų (5 691 km2 ploto Vakarų Lietuvos teritorijoje);

Ε dujinių angliavandenilių (susikaupusių uolienoje ir / arba organinėje medžiagoje laisvo arba adsorbuo-to būvio) kiekis (spėjami prognoziniai geo loginiai ištekliai) – 90 proc. tikimybe nuo 1 031 milijardo kubinių metrų (1 143 km2 ploto Vakarų Lietuvos teritorijoje) iki 10 proc. tikimybe – 5 138 milijardų kubinių metrų (5 691 km2 ploto Vakarų Lietuvos teritorijoje).

Tyrimų metu buvo įvertintos ir uolienų geo mechaninės savybės, kaip antai: molingų uolienų pikinis gniuždomasis stipris kinta nuo 3,1 Mpa iki 10,7 Mpa, o pikinis tempia-masis stipris svyruoja nuo 1,2 MPa iki 4,1 Mpa. Uolienos pasižymi anizotropinėmis savybėmis – joms būdingas sa-vybių nevienodumas skirtingomis kryptimis.

Išmatuotų dviejų ankstyvojo silūro kerno mėginių gamtinių radionuklidų K-40, Ra-226 ir Th-232 savitasis aktyvumas atitinkamai kito nuo 727–904, 136–507 iki 33–37 Bq/kg. Šios reikšmės neviršija Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos nor-mos“ nurodytų nereguliuojamojo veikmens lygių.

The assessment of the prognostic shale gas and oil resources in place has been estimated as:

Ε volume of generated uncon-ven tio nal hydrocarbons for the most prospective Late Ordovician-Llandovery sec-tion of 30 m thick: shale oil in place – 1.15 (for area 1 143 km2) – 5.75 bill. m3 (for area 5 691 km2); shale gas in place – 0.32 (for area 1 134 km2) – 1.61 tril. m3 (for area 5691 km2).

Ε volume of generated uncon-ventional hydrocarbons for the Late Ordovician-Early Si-lurian section of 110 m thick: shale oil in place – 3.6 (for area 1 143 km2) – 18.3 bill. m3 (area 5 691 km2); shale gas in place – 1.03 (for area 1134 km2) – 5.13 tril. m3, (area 5691 km2);

Llandovery shales are clay-rich: an average values range from 12–62 vol. % (mean – 49 vol. %); the mineralogical composition is dominated by chlorite, illite and mica and illite-smectite; kao-linite is rare. Quartz content ranges from 8–38 vol. % (mean – 29 vol. %), cal-cite and dolomite content ranges from 0.3–38 vol. % (mean – 10 vol. %); py-rite content (0.3–3.7 vol. %). Brittle-ness factor – 0.33–0.67 (mean – 0.46), suggests moderately brittle to moder-ately ductile geo -mechanical properties of shales.

Several tens of samples of the Low-er Silurian shales have been tested for the studies of the heavy metal concen-trations. Shale rock samples have been analysed in Acme laboratory in Can-ada aimed to determine the chemi-cal composition of shale successions in Lithuania. Based on the analyti-cal results and comparing them with

55


Molingų uolienų cheminės analizės rezultatai parodė, kad viršijamos tik molibdeno ribinės vertės (iki 4,29 kar-to), reglamentuojamos mažai jautrioms taršai teritorijoms. Atskiruose molingų uolienų kerno mėginiuose taip pat viršytos vario (iki 4,5 karto), arseno (iki 1,8 karto), ura-no ir seleno (iki 1,6 karto) bei vanadžio (iki 1,17 karto) ribinės vertės, tačiau didesnės ribinės vertės nustatytos bet kurio iškastinio kuro: akmens ir rudosios anglies, naftos, mazuto.

Projekto rezultatai gali būti naudojami tiriamaisiais tikslais ir atliekant Lietuvos geo logijos tarnybai priskirtas reguliavimo funkcijas vykdant angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso rengėjo ir kitas angliavandenilių iš-teklių sektoriaus reguliavimo funkcijas, pristatyti Lietuvos ir tarptautiniuose renginiuose. Projekto rezultatus toliau galės naudoti Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos, valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, Lietuvos ir už-sienio įmonės, tyrimų institutai ir privatūs asmenys, su-interesuoti Lietuvos skalūnų angliavandenilių (naftos ir dujų) potencialu ir jo naudojimo galimybėmis Lietuvoje.

the limit values for the surface soils of industrial areas with low sensitiv-ity to pollution, it has been observed that exceeded values of molybdenum (1.66 times) in some samples of only one well (from 6 wells tested) were found. The limit values for copper (up to 4.5 times), arsenic (up to 1.8 times), uranium and selenium (up to 1.6) and vanadium (1.17 times) were exceeded in some individual samples of shale rock in random samples from same wells. Such tendency of the in-creased concentrations of these ele-ments is particular for any fossil fuel: coal, lignite and petroleum.

The major research highlights of the project comprise new data ob-tained and new concepts developed, such as general trends of thermal ma-turity indicated, mineralogical com-position and mechanical properties of rock as well as bulk geo chemistry assessed for predicting mechanical behaviour of shales; new data of pore habitats of shale rocks in shaley suc-cessions in Lithuania were defined.

The results of the geo logical inves-tigations of the project are used for different research purposes as well as the implementation of the different governmental tasks and strategies, the preparation for the new Hydrocarbon Licensing Tender being one of them.

56

J. Šugalskienė, R. Radienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Potencialių taršos židinių inventorizacija ir tyrimai

Inventory and Investigation of Potentially Contaminated Sites

Lietuvos geo logijos tarnyboje (LGT) nuo 1999 metų vykdomas ilgalaikis projektas „Geo -loginės aplinkos taršos židinių duomenų bazės pildymas“. Per šį laikotarpį (iki 2014 m. gruo-džio 31 d.) į Geo logijos informacinės sistemos GEOLIS posistemį „Geo loginės aplinkos taršos židiniai“ suvesta 13 317 anketinių duomenų 12 089 potencialiems taršos židiniams (PTŽ) (1 pav.). Dalis duomenų buvo surinkta lauko darbų metu vykdant įvairius projektus, taip pat iš įvairių LGT gaunamų arba fondinių ataskaitų, kita dalis duomenų (1 871 anketa-deklaracija) gauta vadovaujantis LGT direktoriaus įsakymu „Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį van-denį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka“ (Žin. 2003, Nr. 17-770). 2014 metais gautos 1 022 PTŽ anketos-deklaracijos (iš jų 987 patvirtintos, kitos atmestos arba grąžintos tikslinti), o Geo loginės aplinkos taršos židinių posistemis papildytas 984 anketiniais duome-nimis, iš jų 913 nauji PTŽ. Daugelis PTŽ an-

14 000

12 000

10 000

8 000

6 000

4 000

2 000

02000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2012 2013 20142011

Inventorizuoti PTŽ Inventorizuota PTŽ per metus

1 pav. Potencialių taršos židinių inventorizavimas Fig. 1. Inventory of potentially contaminated sites

Since 1999, the Lithuanian Geological Sur-vey (LGT) has been carrying out a long-term project “Database fulfilment of geological en-vironment’s contaminated sites”. During this period (until December 31st, 2014), 13,317 parti culars for 12,089 potentially contaminated sites (PCS) have been entered to the subsystem of geological information system GEOLIS – “Geological environment contamination sites”. The data has been collected from all field-work projects and reports received by the LGT, as well as following the edict by LGT Director “The or-der of collection of information and inventory of toxic substances’ release to underground wa-ter” (1871 particulars received) (Žin. 2003, Nr. 17-770). 1022 PCS forms-declarations (987 of them confirmed, others denied or returned for revision) in total were received in 2014 and the subsystem of geological environment’s con-taminated sites complemented by 984 particu-lars, 913 of which are new PCS. The majority

57

ketų-deklaracijų buvo gauta per elektroninės paslaugas, vykdant iš ES lėšų finansuojamą pro-jektą „Urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ (UAB „GROTA“, 991 PTŽ anketa-deklaracija).

PTŽ skirstomi į keturis tipus.

Ε Pirmajam tipui – pramonės, energeti-kos, transporto ir paslaugų objektai – pri-skirti 5 265 PTŽ: 38 asfaltbetonio bazės, 291 autoservisas, 792 degalinės, 16 depo, 2 elektrinės, 296 gamybos cechai, 487 garažai, 73 karinės teritorijos, 322 kati-linės, 1 120 naftos bazių, 249 plovyklos, 38 skerdyklos ir 1 541 technikos kiemas.

Ε Antrajam tipui – teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai – pri-skirti 4 248 PTŽ: 158 automobilių de-montavimo aikštelės, 34 filtracijos laukai, 104 gyvulių laidojimo vietos, 23 laistymo laukai, 259 rezervuarai, 1 739 sandėliai, 293 saugojimo aikštelės, 911 sąvartynų, 7 užteršto grunto regeneravimo aikštelės ir 720 valymo įrenginių.

Ε Trečiajam tipui – gyvulininkystės objek-tai – priskirtas 2 571 PTŽ: 11 avidžių, 2 107 galvijų fermos, 380 kiaulidžių, 53 paukštynai, 11 žirgynų ir 9 žvėrelių fer-mos.

Ε Ketvirtajam tipui – teršiančių medžia-gų avarinių išsipylimų vietos – priskirti 5 PTŽ: 1 buitinių-gamybinių nuotekų kanalizacijos vamzdynuose, 2 geležinkely-je, 1 nuotekų kolektoriuose ir 1 autoke-liuose.

Naujausiais anketiniais inventorizacijos duo-menimis, pagal būklę 6 158 PTŽ buvo veikiantys objektai, 240 rekonstruotų, 2 518 neveikiančių, 2 651 sugriautas, 27 gaisravietės, 460 rekultivuo-ta, 4 likviduoti, 20 pakeista paskirtis ir 11 kitos būklės.

Kiekvieno PTŽ, įvertinus pavojingumą dir-vožemiui / gruntui, požeminiam vandeniui ir paviršiniam vandeniui, apskaičiuotas prelimina-rus bendras pavojingumas. Bendro preliminaraus

of PCS forms-declarations has been received via e-services, while carrying out an EU-funded project “Assessment of contaminated sites in urban areas” (“GROTA” Ltd., 991 PCS form-declarations).

PCSs are divided into four categories.

Ε The first category – industrial, energet-ic, transportation and service objects – is comprised of 5265 PCS: 38 asphalt bas-es, 291 auto-services, 792 gas stations, 16 depots, 2 power stations, 296 produc-tion departments, 487 garages, 73 mili-tary areas, 322 stokeholds, 1120 petrol bases, 249 washes, 38 slaughterhouses and 1541 technical yards.

Ε The second category – objects accumu-lating and regenerating contaminated substances – is comprised of 4248 PCS: 158 vehicle disassembling platforms, 34 filtration fields, 104 animal burial places, 23 irrigation fields, 259 reser-voirs, 1739 warehouses, 293 storage platforms, 911 landfills, 7 contaminated soil regeneration sites and 720 cleaning mechanisms.

Ε The third category – stock husbandry objects – is comprised of 2571 PCS: 11 sheep cotes, 2107 cattle ranches, 380 piggeries, 53 aviaries, 11 horse studs and 9 animal farms.

Ε The fourth category – sites of acciden-tal spills of contaminated substances – is comprised of 5 PCS: 1 in domestic-in-dustrial wastewater sewerage pipes, 2 in railroads, 1 in wastewater collectors and 1 in auto-routes.

Based on the most recent inventory data on the status, 6158 PCS were functional ob-jects, 240 reconstructed, 2518 currently non-functional, 2651 demolished objects, 27 fire sites, 460 recultivated, 4 liquidated, 20 with a

58

2 pav. PTŽ bendras

preliminarus pavojingumas

Fig. 2. Preliminary risk of

potentially contaminated sites

pavojingumo inventorizacijos metu duomenys pateikiami 2 paveiksle.

Pagal bendrą preliminarų pavojingumą nusta-tytas ypač didelis 1 262 ob jek tų pavojus, 3 550 – didelis, 7 267 – vidutinis ir 10 – nedidelis.

Geo loginės aplinkos taršos židinių posiste-myje taip pat kaupiama grafinė informacija. Duomenų bazėje saugomos 6 532 PTŽ vizuali-zuojančios fotonuotraukos.

Ekogeo loginių tyrimų apžvalga

Žemės gelmių tarša Lietuvoje atsirado tiek dėl vykdytos, tiek dėl vykdomos pramoninės, komercinės ar intensyvios žemės ūkio veiklos ir šioje veikloje naudojamų įvairių chemika-lų ir toksinių medžiagų. Pavojingos cheminės medžiagos, randamos tiriant užterštų teritorijų gruntą ir požeminį vandenį, yra naftos produk-tai, sunkieji metalai, įvairūs pesticidai bei ki-tos rečiau pasitaikančios, specifinėse pramonės šakose naudojamos pavojingos cheminės me-džiagos – medžio apdirbimo įmonėse benzo[a]pirenas ir naftalenas, elektros prietaisų – polich-lorintieji bifenilai (PCB), farmacijos pramonė-je – įvairūs medikamentai ir jų skilimo produk-tai ir kt.

Lietuvos geo logijos tarnybos informacinėje sistemoje užregistruota daugiau nei 12 tūkst. PTŽ, tačiau tik atlikus ekogeo loginius tyrimus galima nustatyti, kiek iš jų yra tikrai užteršta ir gali būti vadinama ne potencialiais taršos židi-niais, o tiesiog taršos židiniais. Nuo 2007 iki

changed designation and 11 objects containing another status.

Every potentially contaminated site is given a preliminary general danger value after having assessed its danger to the soil, underground and surface waters. Preliminary general danger val-ues for inventoried data are given in Fig. 2.

The subsystem of geological environment’s contaminated sites also stores graphical infor-mation. Photos visualising 6532 PCS are cur-rently kept in this database.

Overview of eco-geological investigations

Contamination of Lithuania’s underground entrails emerged from both previously and cur-rently pursued industrial, commercial and inten-sive agricultural activity and various chemicals and toxic substances used in them. Dangerous chemical substances, found when examining the soil and the underground water of con-taminated sites are petroleum products, heavy metals, miscellaneous pesticides and other less common dangerous chemical substances used in specific industry branches – benzo[a]pyrene and naphthalene (woodworking industry), polychlo-rinated biphenyls (PCB) (electric equipment), medicaments and their decay products (phar-maceutical industry) and others.

The Lithuanian Geological Survey has more than 12,000 registered PCS, however further eco-geological investigation is needed to deter-mine which of them are actually contaminated

10%

29%

60%

1%

Didelis pavojus

Vidu nis pavojus

Nežymus pavojus

Ypač didelis pavojus7 267

10 1 262

3 550

59


4 pav. Ekogeologiniai tyrimai pagal

ūkinę veiklą

Fig. 4. Ecogeological investigatios according to

economic activity

Fig. 3. Ecogeological investigations in

2007–2014

and can be reclassified as contaminat-ed (and no longer potentially) sites. In the time period from 2007 until 2014, 800 PCS have been examined. 938 eco-geological reports have been presented to the Lithuanian Geologi-cal Fund. 738 of them are preliminary eco-geological investigations, 153 de-tailed eco-geological investigations and 76 control investigations of clean-ing activity in the contaminated areas (Fig. 3). About 30–40 % of the sites are found to have soil and/or under-ground water contamination upon preliminary eco-geological investiga-tion. As an example, out of 118 pre-liminary eco-geological examinations in 2014, contamination has been de-tected in 56 sites, out of 72 examina-tions in 2013 and 86 examinations in 2012, 22 and 29 contamination cases were confirmed accordingly. After having established the presence of contamination and its danger, as well as its capability to dilate, detailed eco-geological examination is impera-tive, and urgent measures in order to restrain contamination (such as sup-plementary inquiries, needed to spec-

3 pav. Ekogeologiniai tyrimai

2007–2014 metais

60

2014 metų buvo ištirta apie 800 PTŽ. Per šiuos metus 938 ekogeo loginių tyrimų ataskaitos buvo pateiktos Lie-tuvos geo logijos fondui. Iš jų 738 yra preliminarūs ekogeo -loginiai tyrimai, 153 detalūs ekogeo loginiai tyrimai ir 76 užterštų teritorijų tvarkymo darbų kontroliniai tyrimai (3 pav.). Apie 30–40 proc. teritorijų atlikus preliminarius ekogeo loginius tyrimus nustatoma grunto ar / ir požemi-nio vandens tarša. Pavyzdžiui, 2014 metais atlikus 118 preliminarių ekogeo loginių tyrimų, tarša buvo nustatyta 56 teritorijose, 2013 metais preliminariai ištyrus 72 terito-rijas, tarša nustatyta 22 PTŽ, o 2012 metais atlikus 86 ty-rimus – 29 teritorijose. Nustačius taršą ir jos pavojingumą ir galimybę plėstis, reikia atlikti detalius ekogeo loginius tyrimus, o apie 1 proc. teritorijų būtina skubiai imtis prie-monių taršai apriboti – atlikti papildomus tyrimus, būti-nus užterštumui patikslinti ir tvarkymo planui parengti.

2014 metais didelę dalį atliktų preliminarių ekogeo -loginių tyrimų sudarė LGT vykdomo projekto „Urbani-zuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio ver-tinimas“ metu atlikti preliminarūs ekogeo loginiai tyrimai. Vykdant šį projektą atlikti 53 preliminarūs ekogeo loginiai tyrimai išskirtinai tik valstybinėje žemėje esančiose urba-nizuotose teritorijose. Tai apleisti, seniai nutraukę savo veiklą bešeimininkiai objektai, daugelis kurių kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai bei darko gyvenamosios aplin-kos vaizdą.

Daugiausia ekogeo loginių tyrimų 2007–2014 metais buvo atlikta degalinėse, sąvartynuose, naftos produktų saugyklose, buvusių pesticidų sandėlių teritorijose (4 pav.). Nemažai tyrimų atlikta ir teritorijose, kuriose anksčiau jo-kia ūkinė veikla nebuvo vykdyta. Šiose teritorijose planuo-jama vykdyti komercinę veiklą ar statyti gyvenamuosius kvartalus. Šių tyrimų skaičius pradėjo didėti nuo 2012 me-tų. Daugeliu atvejų šios teritorijos nėra užterštos, tačiau apie 1–2 proc. tyrimų išaiškina žemės gelmių taršą ne tik pačioje tirtoje teritorijoje, bet kartais ir gretimose teritori-jose. Dažniausiai tai nustatoma pagal gruntinio vandens taršą, kuri kartu su gruntinio vandens srautu atiteka iš ne-toliese esančių taršos židinių.

ify the contamination and prepare its cleaning plan) are crucial in about 1 % of the cases.

A big portion of preliminary eco-geological investigations in 2014 were constituted from the research carried out by the EU-funded Lithuanian Geo-logical Survey‘s project “Assessment of contaminated sites in urban areas”. 53 preliminary eco-geological investi-gations have been fulfilled under this project exceptionally in urbanised sites on national grounds. There are a long time ago abandoned derelict ob-jects most of which threaten the en-vironment and human health as well as distort the image of the living en-vironment.

In 2007–2014, most eco-geologi-cal investigations were carried out in petrol stations, landfills, storages of petrol products, and sites of previous pesticide warehouses (Fig. 4). A con-siderable amount of research has also been undertaken in areas, where no economic activity has been present. These areas often project possibilities for commercial activity or residential areas. The numbers of such investiga-tions have been rising since 2012. In most cases, such sites are not contami-nated, however 1–2 % of cases result-ed in discovery of contaminated earth entrails not only in the examined area, but sometimes in the neighboring ar-eas as well. They usually are detected by the contamination of underground waters, which are often brought with the flow from the contaminated sites nearby.

61


Žemių sausinimo tikslas – reguliuoti dirvožemio drėg-mės režimą siekiant sukurti palankias žemės dirbimo ir augalų augimo sąlygas. Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl, siekiant laiku jį pašalinti, žemės ūkio plo-tuose įrengiamos sausinimo sistemos: drėgmės perteklius gali būti šalinamas naudojant atviro / paviršinio (grioviai, vagos ir / ar reguliuoti upių ruožai) ir uždaro / požemi-nio (dirbtinė požeminių vamzdžių sistema vadinama dre-nažu) sausinimo priemones. Dažniausiai naudojamas šių priemonių derinys. Lietuvoje 70 proc. dirbamų žemių yra dirbtinai drenuotos. Drenažo įrengimas perima dalį grun-tinio vandens nuotėkio, taip pakeičia natūralų gruntinio vandens lygio režimą ir vandens cheminę sudėtį.

Sausinimas labai keičia dirvožemio drėgmės režimą. Vertinant drenažo poveikį upių baseinų hidrologijai, nu-statyta, kad jo įrengimas padidina upių nuotėkį žemiau drenuotų plotų. Tačiau, gausėjant hidrologinės informaci-jos ir tobulėjant tyrimo metodams, drenažo poveikis upių ir upelių hidrologiniam režimui vis dažniau vertinamas labai nevienodai.

Žemių sausinimo poveikis upės ar upelio hidrologi-niam režimui priklauso nuo baseino dydžio. Kuo didesnis baseinas, tuo mažesnis žemių sausinimo poveikis upės ar upelio nuotėkiui. Didėjant baseinui nuotėkio režimą dau-giau lemia gilesnių vandeningųjų sluoksnių požeminiai, o ne drenažo vandenys.

Drenuotų plotų hidrologiniam režimui didelę įtaką turi drenažo sistemų įrengimo techniniai parametrai: drenavi-mo gylis ir atstumas. Mažesnis drenavimo atstumas ir di-desnis drenavimo gylis padidina metinį drenažo nuotėkio tūrį. Šie pokyčiai tiesiogiai susiję su padidėjusia požeminio gruntinio vandens prietaka į drenažą. Drenažu sausinamų

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnybaA. Povilaitis, ASU Vandens išteklių inžinerijos institutas

Žmogaus poveikis drenažinio vandens kokybei

ir drenažinio vandens sąveika su paviršiniu ir

požeminiu vandeniu

Influence of Human Activity on Drainage Water Quality and Interaction between Drainage, Surface and Groundwater

Lithuania is located in humid zone, so in order to regulate the amount of soil moisture, drainage systems were installed in most agri-cultural lands. The surplus amount of soil moisture could be removed by open type (ditches, regulated rivers) and / or closed type (system of man-made underground pipes) drainage systems.

Numerous studies of drained areas revealed that drainage increases the river outflow below the drained land. In the bigger river basins the influence to river runoff is less pronounced. Technical parameters of drainage sys-tems – depth and distance – signifi-cantly affect the hydrological regime of rivers. The deeper and denser sys-tems increase the amount of drained water.

The runoff of drained water makes ~20 % from precipitation, while in humid years 40 % and in dry only 7–10 %. In the small river basins with high drainage rate (80–100 %) the runoff of drained water makes 60–70 % from the total.

Installation of drainage systems increases the loss of soluble nutrients (N and P) from soils. The loss of nu-trients is more intense in early spring

62

Nitratinio azoto ir tirpaus mineralinio fosforo vidutinė metinė

išplova drenažu upių baseinuose

Annual loss of nitrates and soluble phosphorus in drained water

in river basins of Lithuania

63


plotų didėjimas upių baseinuose „pavėlina“ maksimalaus metinio nuotėkio įvykius upėse, taip pat „pailgina“ mak-simalaus nuotėkio trukmę ir sumažina minimalaus nuotė-kio įvykių skaičių

Drenažo nuotėkis vidutinio vandeningumo metais su-daro apie 20 proc. iškritusių kritulių kiekio. Vandeningais metais šis santykis apie 40 proc., o sausais – 7–10 procen-tų. Upelių, kurių baseinuose yra 80–100 proc. drenuotų plotų, drenažo nuotėkis sudaro 60–70 proc. suminio me-tinio nuotėkio tūrio.

Drenažo įrengimas sukuria sąlygas didesnei tirpių bio-geninių medžiagų (N ir P) išplovai iš dirvožemio. Dėl drenažo įrengimo šių medžiagų išplova yra didesnė anksti pavasarį ir vėlų rudenį. Liūčių sukeltas nuotėkis dažnai su-tampa su didžiausia N išplova drenažu.

Ortofosfatinio fosforo drenažo vandenyje yra iki 20 kartų daugiau nei žemės paviršiumi atitekančiame vande-nyje. Bendrojo azoto metinė išplova drenažu yra nuo 5 iki 20 kartų, o nitratinio azoto net iki 10–30 kartų didesnė nei žemės paviršiumi atitekančiame vandenyje.

Intensyvios žemdirbystės plotai su besikeičiančia žemės danga turi didesnį azoto išplovos potencialą nei natūra-lios augalijos plotai. Kitaip nei azoto, didžiausią fosforo išplovos drenažu potencialą turi daugiamečių žolių pievų ir ganyklų plotai.

Dėl didelio augalų paimamo azoto kiekio metinė azoto išplova drenažu yra nedidelė, jei paskleidžiamų azotinių trąšų kiekis neviršija 100 kg N/ha per metus.

Lietuvos dirvožemiuose nėra gausu fosforo, todėl trę-šimo rizika fosforo išplovai drenažu nėra didelė, o žem-dirbystės intensyvumas (išskyrus stambių gyvulininkystės kompleksų daromą poveikį) esminės įtakos tam neturi.

Iš gyvulininkystės kompleksų reguliariai paskleidžiamos organinės trąšos (skystu mėšlu ir srutomis) gerokai padidina įvairių organinių medžiagų, bendrojo azoto, bendrojo fosfo-ro, kalio ir sausųjų medžiagų kiekį drenažiniame vandenyje. Tačiau šis padidėjimas yra trumpalaikis, todėl neatsispindi vertinant bendrą drenažinio vandens kokybę ir jos poveikį paviršinio vandens telkiniams, nes vertinant naudojama tik šių medžiagų vidutinė metinė koncentracija, o ji dažniau-siai neviršija leidžiamos pagal Aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367 / 3D-342).

and late autumn. The concentration of organic phosphorus in drained wa-ter is up to 20 times higher than in the surface runoff. The annual loss of total nitrogen is 5–20 times higher in drained water and nitrates 10–30 times higher.

Intense arable lands have higher potential for loss of nitrogen com-pared with the natural lands, whereas grasslands and pastures usually are de-pleted of phosphorus. The annual loss of nitrogen is insignificant if the norm of fertilizers 100 kg/ha per year is not exceeded.

The Lithuanian soils have low con-tent of phosphorus, so the risk from fertilization to drained water quality is low (except the areas of large cattle breading farms). In the drained wa-ter from manure spreading fields, the concentration of organic matter, total nitrogen, total phosphorus and potas-sium may significantly increase. Usu-ally the increase of these substances bears instantaneous character.

In order to evaluate the loss of nutri-ents through drainage water in different river basins of Lithuania, SWAT (Soil and Water Assessment Tool) model was built. The results show that the highest loss of nitrates (5–18 kg/ ha) is typical of Mūša, Lielupė and small Nemunas tributaries basins. The smallest loss (1.0–2.0 kg/ha) is typical of Neris, Merkys and Daugava basins. The loss of soluble phosphorus is highest in the Šešupė, small tributaries of Nemunas, Bartuva, Pajūris rivers and Mūša ba-sins (0.06–0.16 kg/ha).

In general, the loss of soluble ni-trogen and phosphorus compounds through the drainage systems does not significantly affect surface water quality in all river basins. However in the riv-

64

Siekiant nustatyti biogeninių medžiagų išplovą drena-žu skirtinguose Lietuvos upių baseinuose ir upių baseinų rajonuose (UBR), buvo pritaikytas SWAT (Soil and Wa-ter Assessment Tool) modelis. Pagal modeliavimo rezultatus matyti (pav.), kad didžiausiomis NO3-N išplovomis dre-nažu (5–18 kg/ha) pasižymi Mūšos, Lielupės ir Nemu-no (žemiau Kauno marių) mažųjų intakų, taip pat Pajūrio upių baseinų tam tikros dalys. Kiek mažiau (1,0–4,0 kg/ha) azoto išplaunama Vidurio Lietuvoje – Nevėžio, Dubysos, taip pat Šešupės, Ventos ir Jūros upių baseinuose. Mažiau-siai (iki 1,0–2,0 kg/ha) azoto drenažu išplaunama Neries baseino upių, taip pat Merkio upės ir Nemuno mažųjų intakų bei Dauguvos upių baseinuose. Tirpaus fosforo daugiausiai netenkama (pav.) Šešupės, Nemuno mažųjų intakų, Bartuvos ir Pajūrio upių bei Mūšos upės baseinuo-se (0,06–0,16 kg/ha), mažiausiai – Merkio ir Neries inta-kų upių baseinuose (iki 0,050 kg/ha).

Remiantis pateiktais rezultatais galima teigti, kad dre-nažu išplaunamų tirpių N ir P medžiagų poveikis pavir-šinių vandenų taršai visuose UBR yra nedidelis. Tačiau, siekiant sumažinti išplaunamų medžiagų kiekį upių basei-nų rajonuose, kur ūkinė veikla ypač intensyvi, o drenažo vandens kokybė neatitinka geros būklės reikalavimų, reko-menduojama taikyti įvairias inžinerines (kartu su agrono-minėmis) sausinimo sistemų pertvarkos ar naujų sistemų įrengimo žemės ūkio plotuose priemones.

er basins with intense agriculture and where the quality of drained water does not correspond to requirements for good status, special engineering meas-ures for reconstruction of the existing drainage systems or installation of new ones are recommended.

65


A. Slavinskas, Lietuvos geologijos tarnyba

Buvusių pesticidų sandėlių 2009–2013 metų

ekogeologinių tyrimų apžvalga

An Ecological Investigations Overview of Pesticide Former Storages in 2009–2013

Vieną iš didžiausių pavojų aplinkai ir žemės gelmėms kelia objektai, kuriuose nebevykdoma ūkinė veikla, susi-jusi su cheminių pavojingų medžiagų naudojimu. Tokių objektų Lietuvos geo logijos tarnybos (LGT) informacinė-je sistemoje yra beveik pusė visų tiriamų objektų – apie 5 000. Tai gaisravietės, sugriauti neveikiantys buvę kol-ūkių, technikos kiemai ir pesticidų saugyklos, apie kurių aplinkos užterštumą turima labai mažai duomenų. Lietu-vos geo logijos tarnybos informacinėje sistemoje invento-rizuota 1 353 buvusių pesticidų saugojimo vietos, tačiau ištirta tik nedidelė jų dalis.

Seni ir nenaudojami žemės ūkio chemikalai ilgus me-tus Lietuvoje buvo netvarkingai laikomi dažnai tam nepri-taikytuose sandėliuose, nebuvo jų priežiūros ir apskaitos. Todėl šiandien dažnai nustatoma, kad teritorija aplink šiuos sandėlius yra užteršta. Tai – potencialūs taršos šalti-niai, keliantys grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Tokių pesticidų sandėlių buvo daugelyje Lietuvos vietų, kurios taršos sklaidos požiūriu dažnai yra gana jautrios. Pesticidų tvarkymo darbai Lietuvoje vykdomi nuo praėjusio dešimt-mečio vidurio, tačiau iki šiol nėra duomenų apie padėtį visos šalies mastu.

Pesticidai (lot. pestis – maras, užkratas + caedo – žu-dau) – medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali būti tiek biologinės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos, skirtos naikinti au-galų kenkėjus, piktžoles, ligų sukėlėjus, naminių gyvulių parazitus ir kt. Vieni iš jų naikina piktžoles (herbicidai), kiti – augalais mintančias erkes (akaricidai), moliuskus (moliuskocidai), augalų lapus (defoliantai), grybus (fungi-cidai), vabzdžius (insekticidai) arba apsaugo augalų sėklas nuo grybelinių ligų (beicai). Šios cheminės medžiagos ke-lia didelį pavojų gamtai, vandens telkiniams, vabzdžiams, gyvūnams ir su jais dirbantiems žmonėms.

For a long time, the old and unused chemical materials in Lithuania were stored disorderly in unsuited storages, without any supervision and accoun-ting. Therefore, the surroundings of these storages have been polluted and today pose hazards environment and human health.

In 2009–2013, the Geo logical Survey of Lithuania (LGT) received reports of 99 pesticide storages ecolo-gical investigations: 33 tentative and 44 detailed pollution investigations and 20 control clear–out proceedings. During the mentioned period, 74 eco-nomic subjects have been investigated.

Under liquidation of abandoned pesticide storages 2353 m3 of cons-tructional trash were exported. The total area of pesticide former storages amounts to 8.3 ha whereas the area of possibly excavated polluted soil amounts to 2.4 ha. The thickness of the most polluted soil does not exceed 0.5 m; the most common pollutants are: atrazine, chlordane, DDD, DDE, DDT, dieldrin, endosulfan, endrin, hexachlorobenzene (HCB), hexach-lorocyclohexane (HCH), heptachlor, simazine and trifluralin pesticides. A partial sweeping ex–situ method was used for territory utilization. It is ne-cessary to export more than 30 000 m3 of soil.

66

1 pav. 2009–2013 m. Lietuvoje ištirti pesticidų sandėliai Fig. 1. Explored pesticide storages in Lithuania in 2009–2013

2009–2013 metais Lietuvos geo logijos tarnyba (LGT) gavo 99 ekogeo loginių tyrimų ataskaitas, kuriose buvo ti-riama pesticidų sandėlių įtaka aplinkai. Ataskaitiniu laiko-tarpiu pesticidų saugyklų ir / ar sandėlių teritorijose atlikta 35 preliminarūs, 44 detalūs taršos tyrimai ir 20 kontro-linių (sutvarkymo) darbų. Taigi per ataskaitinį laikotarpį buvo ištirti 74 skirtingi ūkio subjektai (1 pav.).

According to tentative data, the total area of polluted water occupies 2.7 ha; the capacity of polluted aqui-fer is 12 530 m3. The groundwater chemical compounds in the surroun-dings of storages were determinated: DDT, dieldrin, endrin, hexachloro-benzene (HCB), hexachlorocyclohe-xane (HCH), heptachlor, prometryn, propazine and simazine. A partial in-situ method was applied for ground-water treatment.

For maximal repealing of former damage to nature after treatment soil control investigations were carried out. The total area of managed parcel occupies 5.4 ha.

According to the data obtained by ecological investigations, the abando-ned and old pesticide storages require full-scale research. 2 pav. Pakruojo r. sav., Linkuvos sen.,

Tulminių k. pesticidų sandėlis. Nuotr.

UAB „Grota“, 2009 m.

Fig. 2. Pesticide warehouse of

Pakruojis Distr., Linkuva Eldership,

Tulminas village. Photo by Ltd “Grota”

in 2009

67


Lentelė. Grunto ir požeminio vandens tarša pesticidais

2009–2013 metais

Table. Pesticide pollution of soil and groundwater in

2009–2013

Pesticidų veikliosios medžiagos pavadinimas

Gruntas (objektų skaičius)

Požeminis vanduo(objektų skaičius)

Aptikta Užteršta Iš viso Aptikta Užteršta Iš visoAldrinas* 7 0 7 5 0 5Atrazinas 7 1 8 3 0 3Chlordanas 4 1 5 6 0 6Chlorpirifosas 0 0 0 0 0 0DDD 21 2 23 3 0 3DDE 18 1 19 2 0 2DDT 17 10 27 7 7 14Dieldrinas 7 7 14 1 5 6Endosulfanas 7 1 8 1 0 1Endrinas 4 2 6 2 2 4Heksachlorbenzenas (HCB) 32 11 43 8 2 10Heksachlorcikloheksanas (HCH) 28 4 32 25 6 31Heptachloras 3 1 4 3 7 10Heptachloro epoksidas 0 0 0 1 0 1Metilchlorpirifosas 0 0 0 2 0 2Metoksichloras 2 0 2 0 0 0Prometrinas 1 2 3 3 1 4Propazinas 4 0 4 4 1 5Simazinas 4 4 8 6 1 7Trifluralinas** 3 4 7 4 0 4

Žymėjimas: * taikyti du normatyvai: 1. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai. 2. HN 60:2004. ** – šiai veikliajai medžiagai taikytas normatyvas pagal HN 97:2004. Aptikta – pesticidų koncentracijos, neviršijančios ribinės vertės ir / ar didžiausios leidžiamos koncentracijos, užteršta – pesticidų koncentracijos, viršijančios ribinę vertę ir / ar didžiausią leidžiamą koncentraciją

Vykdant hidrogeo loginius ir geo cheminius tyrimus pesticidų sandėlių saugojimo vietose ir šių veikliųjų medžiagų užterštose teritorijose, dažniausiai buvo tiriami 32 pesticidai ar jų skili-mo produktai. Lentelėje pateikiama apibendrin-ta informacija apie buvusių sandėlių saugojimo vietų aplinkoje tirtus patvarius organinius ter-šalus (POT) – pesticidus. Taip pat pateikta in-formacija apie šių cheminių medžiagų aptikimą ar grunto ir požeminio vandens atskiruose ūkio objektuose jomis užteršimą 2009–2013 metais.

Taip pat buvo suskaičiuoti iš praėjusio am-žiaus likę darkomi pesticidų sandėlių statiniai, kurie buvo nugriauti ir išvežti utilizuoti. Likvi-duojant apleistus pesticidų statinius, buvo išvež-ta 2 353 m3 statybinio laužo. Praeityje buvusių pesticidų sandėlių teritorijos bendras plotas yra 8,3 ha. Šių teršiamų objektų teritorijų valytinas grunto plotas – 2,4 ha, gruntą reikia pašalinti arba sumažinti jo keliamą pavojų. Didžiausia grunto tarša nustatyta iki 0,5 m gylio, o ter-šiančios medžiagos yra: atrazinas, chlordanas,

DDD, DDE, DDT, dieldrinas, endosulfanas, endrinas, heksachlorbenzenas (HCB), heksach-lorcikloheksanas (HCH), heptachloras, sima-zinas, trifluralinas. Sutvarkant teritorijas buvo išvežta užteršto grunto daugiau kaip 30 000 m3. Užterštai teritorijai tvarkyti buvo naudojamas dalinis ex-situ valymo metodas – grunto iškasi-mas ir išvežimas į galutinio sutvarkymo vietą – sąvartyną. Į užterštą vietą atvežta švaraus grunto ir paskleista iškasoje. Galutinai rekultivavus teri-torijas buvo suformuotas reljefas, labai neišsiski-riantis iš aplinkos, bei apželdinta daugiamečių žolių mišiniu.

Nustatyti tiksliai požeminio vandens taršos mastą pesticidų sandėlio teritorijos aplinkoje yra nelengvas uždavinys. Apie buvusių pesticidų sandėlių cheminę įtaką aplinkai galima spręsti iš kiekybinių įvertinimų, kai turimi hidrodinami-niai parametrai (filtracijos koeficientas, tikrasis filtracijos greitis ir kt.). Preliminarūs duome-nys rodo, kad užteršto vandens bendras plotas yra 2,7 ha, o užteršto požeminio vandeningojo

68

sluoksnio tūris – 12 530 m3. Taigi pagrindinis požeminio vandens cheminę sudėtį formuojan-tis veiksnys yra pesticido sandėlio veiklos metu į požemį patekusios cheminės medžiagos. Po-žeminis vanduo teršiamas šiomis veikliosiomis medžiagomis: DDT, dieldrinu, endrinu, hek-sachlorbenzenu (HCB), heksachlorcikloheksanu (HCH), heptachloru, prometrinu, propazinu ir simazinu. Taigi pesticidų sandėlių teritorijoje dažniausiai naudojamas požeminio vandens va-lymo in-situ metodas.

Po tvarkymo darbų buvo atliekami kontro-liniai grunto tyrimai. Iš parengtų kontrolinių-sutvarkymo darbų ataskaitų matyti, kad buvo

siekiama kuo labiau panaikinti buvusią žalą gamtai, kaip to reikalaujama parengtuose teri-torijos tvarkymo planuose. Remiantis gautomis ataskaitomis, bendras sutvarkyto žemės sklypo plotas yra 5,4 hektaro.

Apibendrinant atliktų ekogeo loginių tyrimų duomenis, išryškėjo, kad būtina nuodugniau iš-tirti senų ir nebenaudojamų pesticidų sandėlių teritorijas. Jas būtina tirti dėl galbūt keliamos cheminių medžiagų taršos gruntui ir požemi-niam vandeniui, o sutvarkytų pesticidų sandėlių teritorijų paskirtis galėtų būti pakeista kita že-mės naudojimo paskirtimi.

69


V. Minkevičius, G. Vaičiūnas, Lietuvos geo logijos tarnyba

Skaitmeninio šlaitų pastovumo modeliavimo

metodo įdiegimas

Introduction of Digital Slope Stability Modelling Approach

Lietuvos geo logijos tarnyba baigė įgyvendinti projektą „Skaitmeninio šlaitų pastovumo mo-deliavimo metodo įdiegimas“. Projekto metu buvo naudojama programinė įranga, padedanti įvertinti šlaitų, kuriuose inžinerinės geo loginės sąlygos yra labai sudėtingos, stabilumą.

Norint pasiekti šį tikslą buvo nustatyti šie už-daviniai:

Ε išnagrinėti šlaitų modeliavimo matemati-nių modelių metodiką;

Ε pradėti naudoti Lietuvos geo logijos tar-nyboje turimą SLOPE/W 2007 šlaitų stabilumo vertinimo programinę įrangą;

Ε remiantis Lietuvos geo logijos tarnyboje sukauptoms inžinerinių geo loginių ty-rimų ataskaitomis, kurių objektas buvo šlaitus sudarantys gruntai, įvertinti šlaitų pastovumą.

Šlaitų pastovumo vertinimas yra vienas iš seniausių ir svarbiausių geo technikos uždavi-nių. Pirmasis bandymas matematiškai įvertinti šlaitų pastovumą buvo atliktas dar 1916 metais Švedijoje, vertinant Stigberg’o krantinės Giote-borge stabilumą. Šlaitų pastovumo analizės pa-grįstos sudėtingais matematiniais skaičiavimais, kuriems reikia daug laiko ir tikslių duomenų. Todėl šlaitų pastovumo skaičiavimai atliekami retai tiek dėl laiko stokos, tiek dėl brangių ty-rimų, reikalingų pradiniams duomenims gauti. Pastaruoju metu atsiradus programinei įrangai, galinčiai daug greičiau atlikti ir paprastesnius skaičiavimus, ir sudėtingesnius (susijusius su

The Lithuanian Geo logical Survey com-pleted the project „Introduction of digital slope stability modelling approach“. The project has mastered software that helps assess the stability of slopes, where the engineering geo logical con-ditions are very complex.

In order to achieve this objective the follow-ing tasks had to be performed:

Ε Examination of the slopes modelling methodology using mathematical mod-els;

Ε Introduction into use of SLOPE / W 2007 slope stability evaluation software which is available at the Lithuanian Geo-logical Survey;

Ε Making use of the engineering geo logical investigation reports which tackled the subject of slope stability assessment and kept at the Lithuanian Geo logical Survey.

Slope stability assessment is one of the old-est and most important geo technical challenges. The first attempt to mathematically evaluate the stability of the slopes was held in 1916. Stigberg‘s embankment stability was assessed in Gothen-burg, Sweden. Slope stability analysis is based on complex mathematical calculations that require a lot of time and accurate data. Therefore, slope stability calculations are rarely carried out, both for lack of time and for costly research needed to obtain the initial data. Recently, software is ca-pable to perform lot more complex calculations

70

kūnus veikiančiomis išorinės jėgomis), tokios vertinamosios analizės pradėtos dažniau taikyti sprendžiant sudėtingus geo techninius uždavi-nius.

SLOPE/W programinė įranga pritaikyta spręsti dvimačius šlaitų pastovumo vertinimo uždavinius. Šlaitų pastovumui modeliuoti šia programine įranga naudojamos dvi pagrindinės modeliavimo technikos – baigtinių elementų ir ribinės pusiausvyros metodas. Pastarasis pagal jėgos ir momentų tarpblokines sudedamąsias skirstomas į Bishop, Jambu, Spencer Morgens-tern-Price ir kt. metodus.

Be natūralių šlaitų stabilumo vertinimo, galima modeliuoti dirbtinių šlaitų, grunto už-tvankos, pastovumą. Grunto užtvankos – tai saviti šlaitai, kurių dalis atsiduria po vandeniu. Įvertinus požeminio vandens filtraciją ir sufor-mavus grunto sluoksnius galima spręsti apie šio šlaito pastovumą. Tokiam inžineriniam uždavi-niui dažniausiai naudojamas baigtinių elementų metodas. Šiam metodui naudoti reikia daugiau ir įvairesnių geo techninių bei tikslių šlaito geo-metrijos parametrų, todėl Lietuvoje baigtinių elementų metodas vargu ar bus plačiai naudo-jamas.

Be naujos statybos projektavimo darbų, tokių kaip antai naujų užtvankų įrengimas, su turima programine įranga galima numatyti nestabilių šlaitų tvirtinimo būdus ir vietas. Įranga leidžia pasirinkti optimalų šlaito tikrinimo būdą nuo paprasčiausių, t. y. šlaito geo metrijos keitimo –

Skaitmeninio šlaitų stabilumo modeliavimo pavyzdys Sample of slope stability evaluation by digital modelling

faster and simpler. The analysis often applies to complex geo technical challenges.

SLOPE / W software is design to solve the two-dimensional slope stability assessment tasks. This software uses two basic modelling techniques: the finite element method and lim-it equilibrium. The latter under the force and moment inter-block components divided into Bishop, Jambi, Spencer, Morgenstern-Price et al. methods.

Besides the natural slopes, stability assessment can simulate artificial slope stability such as soil dam. Soil dam is a peculiar slope, some of which end up under water. The evaluation of the filtra-tion and formation of soil layers can be addressed on the slope stability. The finite element method is commonly used for this engineering task. This approach requires more various geo technical parameters and precise geo metry of the slope. Therefore at present finite elements method is unlikely to be widely used in Lithuania.

In addition to new construction design work, such as the installation of new dams, the avail-able software can provide ways and places for unstable slope enforcement. Software allows selecting the optimum slope enforcement from the simplest way for example from modifying the geo metry of the slope to complex additional structures: the design of retaining walls, piling, anchors, “soil nails” installation, use of geo-textiles and other. SLOPE / W software helps to select optimal locations of such installations (Fig.).

71


lėkštinimo, terasavimo, iki sudėtingesnių papil-domų konstrukcijų statymo: atraminių sienučių projektavimo, polių įrengimo, ankerių, „žemės vinių“ įrengimo, geo tekstilės naudojimo ir kt. SLOPE/W programinė įranga padeda parinkti optimalias tokių priemonių įrengimo vietas bei skaičiuoja jų patikimumą šlaito pastovumo at-žvilgiu (žr. pav.).

Projektą įgyvendinant buvo panaudotos Geo logijos fonde esamos inžinerinių tyrimų ataskaitos, kuriose buvo aprašomi šlaitų stabilu-mo tyrimai. Projekto atlikimo metu buvo rastos 6 tokios ataskaitos. Tačiau kadangi ataskaitose nebuvo geo techninių parametrų, pasirinktos tik trys ataskaitos. Atlikus tirtų šlaitų stabilumo vertinimą modeliuojant buvo nustatyta, kad pa-tikimų stabilumo vertinimo rezultatų gaunama tik atlikus kokybiškus ir išsamius tyrimus. Šlaitų pastovumui vertinti naudojant tyrimais nepa-grįstus parametrus dažnai gaunama nepatikimų ir nenaudotinų rezultatų.

The existing engineering geo logy research re-ports that highlight slope stability studies were used during the project. Six reports of this kind were found. However, due to the lack of geo-technical parameters only 3 were chosen. After slope stability assessment modelling it was deter-mined that reliable results can only be obtained using high quality investigation data. Slope sta-bility evaluation using invalid parameters are of-ten unreliable and unusable.

72

A. Grigienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Geotopų posistemio pildymas ir palaikymas.

Bendradarbiavimas su saugomomų teritorijų

tarnybomis

Geotopes Database and Cooperation with Protected Areas

2014 metais Valstybinės geo logijos informacinės siste-mos Geo topų posistemis papildytas 22 naujais objektais. Iš jų devyniolika šaltinių: Šv. Jono (Paplatelės), Šv. Jono (Uogučių), Vaškio, Jakubausko, Vaitkaus, Dirdos, Žalta-kalnio, Knygnešių ir Mačernio tako (visi jie yra Žemai-tijos nacionaliniame parke), Skiručių versmė (Dubysos RP), Lukštų, Mažeikių, Panemunio, Ramintos (Rokiškio raj.), Čiegio (Zarasų raj.), Jaskoniškių (Sartų RP), Dūbu-rio šaltinis (Dūburio hidrografinis draustinis, Zarasų raj.), Perkulės versmė (Utenos raj.) ir Peklynės šaltinis (Skuo-do raj.); 1 didkalvė – Pratkūnų kalnas (Pratkūnų geo-morfologinis draustinis, Zarasų raj.) ir 2 rieduliai: Brolių akmuo ir Petraičių akmuo (Joniškio raj.).

Dvylika šaltinių atnaujinta ir papildyta informacija: Burbos, Jonušo, Koiskalnio, Pilelio ir Plokščių (Žemaitijos NP), Antalieptės (Zarasų raj.), Lygamiškio (Utenos raj.),

Stone of Broliai

(photo by V. Mikulėnas, 2014)

Brolių akmuo

(V. Mikulėno nuotr., 2014)

During 2014, the Geotope Da-tabase was supplemented by 22 new geotopes from the Žemaitija National Park, Dubysa Regional Park, Sar-tai Regional Park, Joniškis, Rokiškis, Zarasai, Utena and Skuodas districts. The data of 12 geotopes was updated. Presently, the mentioned database contains data on 597 different valu-able geological, geomorphological, hydrogeological and hydrographical objects: 97 outcrops (the pre-Qua-ternary sediments are observed in 23 outcrops); 2 spurs; 13 hollows; 54 hills; 15 ravines and suffosion cirques; 13 dunes; 1 hole; 12 eskers; 175 boul-ders; 19 boulder fields; 10 boulder ex-posures; 6 islands and peninsulas; 10 walls of quarries with pre-Quaternary sediments; 11 thermokarst hollows; 138 springs; 9 meadows with springs; 12 inland dunes.

The specialists from the Lithua-nian Geological Survey supplied the administrations of the protected ar-eas with geological information about geological objects.

Several field trips and workshops have been organized in order to dissem-inate the information about geotopes among managers of protected areas, en-vironmental protection and education specialist, and mass-media.

73

Dūburio šaltinis

(A. Damušytės

nuotr., 2014)

Lino verdenės ir Bėlio (Sirvėtos RP), Rudosios versmelės ir Šveicarkos (Gražutės RP), Kėgrių (Ventos RP). Taip pat papildytas Lelyko atodangos aprašas (Dubysos RP).

Valstybinės geo logijos informacinės sistemos Geo topų posistemyje galima rasti informaciją apie 597 geo loginius, geo morfologinius, hidrogeo loginius ir hidrografinius gamtos paveldo objektus. Iš jų: atodangų – 97 (iš jų 23-ose atsidengia prekvartero nuogulos); atragių – 2; daubų – 13; didkalvių – 54; griovų ir sufozinių cirkų – 15; kopų – 13; olų – 1; ozų – 12; riedulynų – 19; riedulių – 175; riedulių ekspozicijų – 10; salų ir pussiasalių – 6; sienelių karjeruose (visose atsidengia prekvartero nuogulos) – 10; smegduo-bių – 11; šaltinių – 138; šaltiniuotų pievų – 9; žemyninių kopų – 12.

Glaudžiai bendradarbiaujant su regioninių parkų di-rekcijomis ir Saugomų teritorijų tarnyba buvo parengta ir pateikta informacija apie Pagramenčio ir Genių atodan-gas, Akmenų rūžą, Ertenio pelkę (buvusį Amerikos ežerą), Skiručių šaltinį, Brolių ir Petraičių kaimo riedulius.

Molėtų krašto švietimo darbuotojams birželio mėn. buvo organizuotas edukacinis lauko seminaras ir geo loginė pažintinė ekskursija Raseinių ir Kelmės rajonuose „Nuo Dubysos slėnio erdvių iki Tytuvėnų velniakelių“.

2014 metų geo loginio paveldo dienai paminėti buvo organizuotas lauko seminaras „Sėlių žemės geo loginio pa-veldo paslaptys“.

Dūburys water spring

(photo by

A. Damušytė, 2014)

74

J. Čyžienė, V. Minkevičius, V. Mikulėnas, J. Satkūnas, Lietuvos geo logijos tarnyba

Tarptautinis projektas „Urbanizuotų teritorijų

geo pavojų atlasas (PanGeo)“

International project “Enabling Access to Geological Information in Support of GMES (PanGeo)”

Nuo 2011 iki 2014 metų Lietuvos geo logijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos vykdė Eu-ropos Komisijos 7-osios bendrosios programos tarptautinį projektą „Urbanizuotų teritorijų geo pavojų atlasas (PanGeo )“. Šis projektas buvo skirtas nemokamai teikti informacines paslaugas apie geo pavojus Europos Sąjungos šalių mies-tuose. Vienas iš pagrindinių PanGeo projekto uždavinių – pasinaudojant Europos geo loginių tarnybų įdirbiu geo pavojų srityje bei kosminių žemės vaizdų apdorojimo technologijos paly-dovinės interferometrijos (InSAR) rezultatais sukurti pasirinktų Europos miestų žemės pa-viršiaus stabilumo sluoksnį, valdomą GIS tech-nologijomis ir integruotą į Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą (GMES), su jau sudaryto Europos miestų atlaso (Urban Atlas) geo informaciniais sluoksniais (į šį sąrašą paten-ka 52 Europos miestai, iš jų Lietuvos – Vilnius ir Kaunas). Iš viso projekte dalyvavo 37 partne-riai, iš kurių 27 nacionalinės geo logijos tarny-bos. PanGeo projekto tyrimų objektas – natū-ralūs ir žmonių veiklos sukelti (technogeniniai) procesai, kurie sukelia nepageidaujamų reiškinių (geo pavojų), turinčių įtakos žemės paviršiaus stabilumui, tokių kaip antai:

Ε žemės drebėjimai;

Ε šlaitų procesai (nuošliaužos);

Ε naudingųjų iškasenų eksploatavimo da-riniai;

Ε gruntų deformacijos (pleišėjimas, tankė-jimas ir brinkimas);

The project “Enabling Access to Geo logical Information in Support of GMES (PanGeo )” was started in 2011 and completed in 2014 within the collaborative project under theme FP7-SPACE-2009-1 of the Seventh Framework Programme of the European Commission. The project “Enabling Access to Geo logical Informa-tion in Support of GMES (PanGeo )” is a part of European Programme “Copernicus”, previously known as GMES (Global Monitoring for Envi-ronment and Security), for the establishment of a European capacity for Earth Observation and aims to develop a GMES-downstream service for assessing and monitoring subsidence hazards in Europe. PanGeo has provided a platform for ac-cess to geo hazard information for towns and cities across Europe by anyone who has access to the in-ternet, thus including local authorities, businesses and the general public. This has been achieved by making available, via online provision, an at-tributed vector polygon file outlining the location of a geo hazard and linking each polygon to a de-tailed written description of any discovered mo-tions. This information has previously not been readily accessible and PanGeo has led the way in making geo hazard information available to any-one who considers it important to improve their local knowledge and integrated it into their work-ing schedules.

The project has been well supported by thirty- -seven partners including 27 National Geo-logical Surveys of Europe. PanGeo is concerned with geo hazards which affect the stability of the

75

Ε uolienų tirpimas (karstas);

Ε pilto (technogeninio) grunto sluoksniai ir formos;

Ε dribsmėlio praskydimas ir kiti nestabilūs (silpni) gruntai.

Plečiantis miestams geo pavojų rizika didėja. Europos Sąjungos šalyse dėl geo pavojų sukeltų nelaimių kasmet žūsta šimtai žmonių, o nuosto-liai vertinami milijardais eurų.

Vykdant PanGeo projektą buvo sudarytas pasirinktų miestų žemės paviršiaus stabilumo sluoksnis (angl. Ground stability layer – GSL) ir pavojingumo aprašai. Miestų žemės paviršiaus

ground; the project addresses all geo hazards listed below:

Ε Earthquake (seismic hazard);

Ε Landslide;

Ε Mining of mineral resources;

Ε Ground water abstraction and recharge;

Ε Natural ground instability (shrink swell clays, compressible ground, collapsible deposits, liquefaction);

Ε Soluble rocks (karst processes);

Ε Man made (anthropogenic) ground insta-bility.

1 pav. Vilniaus miesto teritorija, kurioje buvo išskirti žemės

paviršiaus stabilumo plotai su PS taškais

Fig. 1. Area of interest of Vilnius

(with ground stability polygons and PS points)

76

stabilumo sluoksnis sudarytas iš vektorinių po-ligonų, apibrėžiančių atskirus plotus pagal geo-pavojaus reiškinio (proceso) paplitimą. Šią infor-maciją parengė geo loginių tarnybų specialistai interpretuodami turimą geo loginę informaciją ir satelitinius žemės paviršiaus svyruojamųjų judesių duomenis, gautus iš teikėjų – PanGeo partnerių.

PanGeo tinklalapis sudarytas vartotojams teikti įvairią aktualią informacinę pagalbą apie galimus geo pavojus pagal projektą pasirinkto-se urbanizuotose teritorijose. Visą informaciją apie PanGeo projekto metu nagrinėtas urba-nizuotas teritorijas galima rasti internetiniame tinklalapyje http://www.pangeo project.eu. Pagal naudotojų poreikį kiekvienam miestui PanGeo portalas jame pasirinkus dominantį miestą ir žiūros parinktis automatiškai generuoja žemės paviršiaus stabilumo sluoksnį 1:10 000 mastelio žemės dangos ar kitų geo duomenų fone. Spūste-lėjus pasirinktą „geo pavojingos“ teritorijos po-ligoną, pateikiamas susietasis geo pavojingumo (proceso ar reiškinio) aprašas. Visi parengti že-mėlapiai gali būti parsisiunčiami internetu GIS formatais.

PanGeo has provided a unique methodology and prototype service mechanism by which ur-ban geo hazards can be identified and the results accessed online by any user. Expertise and data from satellite derived Persistent Scatterer Inter-ferometry (PSI) providers, geo logical surveys and local authority end users have been integrated to provide two comprehensive output datasets: A Ground Stability Layer (GSL), which is an at-tributed, spatially referenced polygon outlining all areas of ground instability, and a Geo hazard Document (GHD), which describes the geo-logical interpretation and evidence for the area of instability. The data can be integrated with the Copernicus land cover Urban Atlas dataset, to identify land cover types that are within the indi-vidual GSL polygons. The GSL and GHD prod-ucts are made available to all users via the PanGeo website (http://www.pangeo project.eu\) “cover-age map”, either via the PanGeo portal, based on the infrastructure of the OneGeo logy-Europe, or via visualization in Google Earth. On acceptance of the license agreement the datasets are available to download as a shapefile to enable users to inte-grate the results into their own GIS. All detailed information about the study areas could be found at website: http://www.pangeo project.eu.

The overall Vilnius city and surroundings area of research, covered by Pangeo project, is about 800 km2. The PSI interferometry was used to identify geo hazards. Also different geo data were used to explain geo hazards: Topographic map of Vilnius at a scale 1:10 000, Orthopho-to maps at a scale 1:10 000, Orthophoto maps at scale 1:5 000, LIDAR based digital elevation model; Quaternary geo logical map at a scale 1:50 000; Pre-Quaternary geo logical map at a scale 1:50 000; National Geo logical Information System GEOLIS managed by Lithuanian Geo-logical Survey; etc. The PSI dataset of Vilnius was processed by NPA SAR Interferometry (United Kingdom) using GAMMA IPTA software. Over-all 32 ERS-1 and ERS-2 scenes were used for analysis, covering the time period between 8 May 1992 and 13 August 2001.

2 pav. Šlaito deformacijos prie

Geležinio Vilko gatvės Vilniaus

mieste. Šis geo pavojus patenka

į išskirtą žemės paviršiaus

stabilumo plotą Nr. 7, kuriam

būdingos nuošliaužos tiek

dirbtiniuose, tiek natūraliuose

šlaituose (V. Mikulėno nuotr.)

Fig. 2. Slope failure in the

Geležinis Vilkas St. attributed

to the polygon PGGH_

VILNIUS_7. It is situated in

the steep slope composed of

incompletely dense artificial

soils on the ground surface.

As the soils in the slope are

potentially unstable large

landslide could occur (photo

by V. Mikulėnas)

77


http://www.pangeoproject.eu

PanGeo portal contains information on geo-hazards in Vilnius city. The area of interest is described. The description includes general in-formation about Vilnius city location, geo logical background (Quaternary and Pre-quaternary), geo morphology, the main geo hazards in the Vil-nius area, PSI results, etc. 13 polygons for ground stability layer were depicted according to these data and experience of geo logical investigations (Fig. 1). The main geo hazards in Vilnius are land-slides, compressible ground, groundwater ab-straction and made ground. The major geo hazard comes from landslides. The high and steep slopes in the Neris and Vilnia valleys are potentially unstable. Instability increases during heavy rains and thaw time. Landslides can make damage to the buildings or infrastructure and cause huge economic losses (Fig. 2). Compressible ground is mainly associated with peat deposits. The peat is accumulated in old river beds or in lakes of thermokarst origin. The thickness of these layers can reach up to 20–25 m. By applying external load on these soils the extreme compression could occur. It could cause damages to the structures. Groundwater abstraction is potentially harmful. It could cause subsidence if groundwater level is lowered or could cause uplift if groundwater level is raised. There are 39 working wellfields in Vil-nius, which are abstracting water from different aquifers. Made ground in Vilnius could be found in many parts of Vilnius City area. The highest thickness of these soils could be associated with old municipality waste landfills. There are two old closed landfills in Vilnius. One is in the north-western part the other in south-eastern part of the city. There are two polygons with ground uplift-ing tendency where no geo logical explanation is available. No known geo hazard has been found.

The overall Kaunas city and surrounding area of research, covered by PanGeo project, is about 1000 km2. The area of interest is described. The description includes general information about Kaunas city location, geo logical back-ground (Quaternary and Pre-quaternary), geo-morphology, the main geo hazards in Kaunas area, PSI results, etc. The PSI dataset of Kaunas was processed by NPA SAR Interferometry (United

PanGeo projekto metu nagrinėta Vilniaus miesto teritorija apėmė 800 kv. km, t. y. Vil-niaus miestą ir jo apylinkes. Interferometriniai duomenys kartu su kitais geo informaciniais, geo loginiais duomenimis padėjo nustatyti ir paaiškinti geo pavojus. PSI duomenų rinki-nys buvo parengtas NPA SAR Interferometry kompanijos (Jungtinė Karalystė) naudojant interferometrijos technologijas ir GAMMA IPTA kompiuterių programą. Iš viso buvo pa-naudotos 32 radarinės ERS-1 ir ERS-2 paly-dovų nuotraukos, atliktos nuo 1992-05-08 iki 2001-08-13.

PanGeo portale teikiama pagrindinė infor-macija apie Vilniaus miestą kaip urbanizuotą teritoriją, prekvartero ir kvartero geo logines są-lygas, geo morfologiją, pagrindinius geo loginius pavojus, PSI analizės rezultatus. GSL sluoksnio buvo išskirta 13 plotų (poligonų), atsižvelgiant į analizuotus duomenis ir geo loginių tyrimų patirtį (1 pav.). Aktualiausi geo pavojai Vilniaus mieste yra nuošliaužos, gruntų suslūgimai, taip pat sukelti ir dėl požeminio vandens gavybos, technnogeninio grunto sluoksniai ir sankau-pos. Daugiausiai geo pavojų kelia nuošliaužos aukštuose ir stačiuose Neries ir Vilnios upių šlaituose liūčių ir polaidžių laikotarpiais. Nuoš-liaužos sugriauna pastatus, gadina infrastruk-tūros elementus ir atneša didelių ekonominių nuostolių (2 pav.). Gruntai paprastai suslūgsta dėl organinės kilmės nuogulų. Vilniaus mieste ir jo apylinkėse durpių susidarę upių senslė-niuose ir termokarstinių ežerėlių duburiuose. Šių durpių sluoksnių storis 20–25 m, o juos apslegiant apkrovomis galimi dideli žemės pa-viršiaus nusėdimai. Tai gali sukelti statinių ir komunikacijų avarijas. Potencialą geo pavojams teikia vandenvietės, nes jų eksploataciniai grę-žiniai daro įtaką požeminio vandens lygio gy-liui, jis pažemėja (žemės paviršius slūgsta) arba vėl pakilęs sukelia lėtą žemės paviršiaus kilimą. Vilniuje yra 39 veikiančios vandenvietės, išgau-nančios vandenį iš kelių vandeningųjų sluoks-nių. Įvairaus storio technogeninis gruntas yra paplitęs daugelyje Vilniaus miesto dalių, ypač senamiestyje. Didžiausias šio grunto storis su-sijęs su nebeveikiančių sąvartynų sampylomis.

78

3 pav. Teritorija Garliavoje, kuriai būdinga žemės paviršiaus kilimas,

nustatytas tik pagal PS

Fig. 3. Evidences for instability are based by InSAR

results only in Garliava

Išskirti du poligonai dėl išryškėjusių žemės paviršiaus kilimo tendencijų, tačiau nepavyko įvardyti jų nei geo loginių priežasčių, nei žino-mų geo pavojų.

Kingdom) using GAMMA IPTA software. Over-all 42 ERS-1 and ERS-2 scenes were used for analysis, covering the time period between 11 May 1992 and 2 March 2000.

PanGeo portal contains information on geo-hazards in the Kaunas city. 21 polygons for

79


PanGeo projekto metu nagrinėta Kauno te-ritorija apėmė 1 000 kv. km plotą, t. y. Kauno miestą ir jo apylinkes. Interferometriniai duo-menys kartu su kitais geo informaciniais, geo-loginiais duomenimis padėjo identifikuoti ir paaiškinti geo pavojus. PSI duomenų rinkinį parengė NPA kompanija (Jungtinė Karalystė) naudodama interferometrijos technologijas ir GAMMA IPTA kompiuterių programą. Iš viso buvo naudotos 42 radarinės ERS-1 ir ERS-2 pa-lydovų nuotraukos, atliktos nuo 1992-05-11 iki 2000-03-02.

PanGeo portale teikiama pagrindinė infor-macija apie Kauno miestą kaip apie urbanizuotą teritoriją, prekvartero ir kvartero geo logines są-lygas, geo morfologiją, pagrindinius geo loginius pavojus, PSI analizės rezultatus. GSL sluoksnio buvo išskirtas 21 plotas (poligonas), atsižvelgiant į analizuotus duomenis ir geo loginių tyrimų patirtį. Išskirtos 4 geo pavojų kategorijos kaip nulemtos natūralių žemės paviršiaus vertikalių-jų judesių, technogeninės kilmės ir natūralaus grunto nestabilumo, neišaiškintų priežasčių. Savo ruožtu šioms kategorijoms priskirti 4 tipai geo pavojų: spūdaus grunto, dirbtinio grunto, nuošliaužų ir neįvardytų. Daugiausiai geo pavojų kelia šlaitų deformacijos (nuošliaužos) aukštuo-se ir stačiuose Neries ir Nemuno upių šlaituose liūčių ir polaidžių laikotarpiais. Nuošliaužos su-griauna pastatus, gadina infrastruktūros ele-mentus ir atneša didelių ekonominių nuostolių. Gruntai paprastai suslūgsta susiję dėl organinės kilmės nuogulų ir dirbtinių gruntų storymių (sluoksnių). Juos apslegiant apkrovomis, galimi dideli žemės paviršiaus nusėdimai. Tai gali su-kelti statinių ir komunikacijų avarijas. Įvairaus storio technogeninis gruntas yra paplitęs dauge-lyje Kauno miesto dalių. Visa Kauno miesto te-ritorija pagal vertikaliųjų svyruojamųjų judesių metines amplitudes yra gana stabili, tačiau yra dvi išimtys: žemės paviršiaus kilimas vyksta prie Karmėlavos ir į šiaurę nuo Garliavos (3 pav.).

ground stability layer were depicted according to available data and experience of geo logical investi-gations. There are 4 categories of hazards: Natural Ground Motion, Anthropogenic Ground Insta-bility, Natural Ground Instability and Unknown. These categories have been divided into 4 types of geo hazards: Compressible Ground, Made Ground, Landslide and Unknown. The main geo hazards in Kaunas are landslides, compres-sible ground, made ground and unknown. The major geo hazard comes from landslides. The high and steep slopes in the Neris and Nemunas val-leys are potentially unstable. Instability increases during heavy rains and thaw time. Landslides can make damage to the buildings or infrastructure and cause huge economic losses. Compressible ground is mainly associated with peat deposits and made ground. By applying external load on these soils the extreme compression could occur. It could cause damages to the structures. Made ground in Kaunas could be found in many parts of Kaunas City area. In general, Kaunas exhib-its signs of stability, but with two notable ex-ceptions. There is an uplift feature south of the area of interest near Karmėlava, and a small but significant subsidence feature north of Garliava (Fig. 3).

80

V. Minkevičius, Lietuvos geologijos tarnyba

Europos geologinio žemėlapio sudarymas

„OneGeology Europe Plus“ iniciatyva

Creation of European Geological Map. OneGeology Europe Plus Initiative

„OneGeo logy Europe“ projekto pagrindinis tikslas – sukurti bendrą Europos geo loginį žemė-lapį (žemėlapius), kurį Europos šalys galėtų nau-doti, platinti ir peržiūrėti. Žemėlapiai ir jų me-taduomenys turės atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą INSPIRE (Europos Bendrijos erdvinės informacijos struktūra). „OneGeo logy Europe“ projekto tikslas buvo sukurti bendrą geo loginių duomenų portalą, kuriame būtų sau-gomi įvairūs geo loginiai duomenys. Šiuos duo-menis būtų galima naudoti tiesiogiai ir nemo-kamai atsisiųsti, derinti ar kitaip tvarkyti esamą informaciją. OneGeo logy Europe portalas yra bazinė sistema, kurioje pradėti teikti kiti geo-loginiai ir su geo logija susiję duomenys. Šiame portale taip pat galima rasti duomenų apie pro-jektą PanGeo (Miestų geo pavojų žemėlapių rin-kinys), ProMine (naudingųjų iškasenų duome-

1 pav. OneGeo logy Europe portalas Fig 1. OneGeo logy Europe portal

The purpose of OneGeo logy Europe project is to develop harmonised geo logical map (or maps) of Europe. The maps should be avail-able for usage, sharing and viewing across the European countries. Maps and metadata should be harmonised with the INSPIRE directive of the European Council. The aim of OneGeo logy Europe was to develop unified data portal for geo logical data. Various geo logical data can be stored there and be available for direct use, can be downloaded, combined or available for other usage. OneGeo logy Europe portal is the core system witch stores geo logical and related infor-mation. The related projects are: PanGeo (Data-sets of urban geo hazards), ProMine (database of natural resources), EMODnet (geo logical data-bases of European seas) and Terrafirma (data-base of vertical earth motions).

81

nų bazė), EMODnet (Europos jūrų geo loginių duomenų bazė) ir Terrafirma (vertikalių svyruo-jamųjų žemės judesių duomenų bazė).

„OneGeo logy Europe“ projektas pradė-tas vykdyti 2008 metais. Jį vykdė partneriai iš 20 Europos šalių. Buvo sukurta bendra geo-loginių metaduomenų aprašymo struktūra ir šį aprašą palengvinanti programinė įranga. Su-kurta bendra geo loginio amžiaus, litologijos, procesų ir lūžių aprašymo schema. Panaudotas skaitmeninių geo loginių duomenų standartas Geo SciML, kuris paremtas XML technologija. Projektas baigtas 2010 metais.

2012 metais „OneGeo logy Europe“ projek-to partneriai nusprendė, kad į projektą reikėtų įtraukti kitas Europos šalis. Be Europos Sąjun-gos šalių narių, prisijungti prie projekto buvo pasiūlyta ir ne Europos Sąjungos šalims. Taip atsirado „OneGeo logy Europe Plus“ iniciatyva (1G-E+).

2013 metais Lietuvos geo logijos tarnyba su-tiko prisidėti prie šios iniciatyvos ir pradėjo tu-rimo dr. Rimantės Guobytės sudaryto kvartero geo loginio žemėlapio tvarkymo darbus. Pagal nurodymus buvo parengtas Lietuvos kvarte-ro geo loginio žemėlapio M 1:1 metaduomenų aprašas. Buvo atskirtas kvartero nuogulų ir nuo-sėdų amžiaus sluoksnis nuo nuogulų litologinės sudėties sluoksnio. Sluoksnių duomenys buvo tvarkomi taip, kad atitiktų standarto Geo Sci ML reikalavimus. Lietuvos geo logijos tarnyba teikia šiuos duomenis WMS standartu, taip pat per OneGeo logy Europe portalą, kuriame numatyta galimybė atsisiųsti duomenis ir juos naudoti ne-prisijungus prie interneto, o tiesiog turima GIS programine įranga.

OneGeo logy Europe project was launched in 2008. Partners from 20 European countries participated in the project. The unified struc-ture of geo logical metadata was created. The software for metadata description was also cre-ated. The unified scheme for description of geo-logical age, lithology, processes and faults were created. Geo SciML standard was used for digital geo logical data. This standard is based on XML technology. The project was completed in 2010.

In 2012, OneGeo logy EU partners decided that other European countries could precipi-tate and join the project. Non-European Union countries were welcomed to join the project. The OneGeo logy Europe Plus initiative (1G-E+) came out.

Lithuanian geo logical survey joined the ini-tiative in 2013. The LGT began adaptation of Quaternary geo logical Map at a scale 1:1 M by PhD Rimantė Guobytė. The metadata of this map was created according to requirements of the project. The layers of deposit age and li-thology were separated. The data of the layers were processed to become up to the Geo SciML standard. The Lithuanian Geo logical Survey compiled Quaternary geo logical map of Lithu-ania at a scale 1:1 M in WMS format. This map is also available on OneGeo logy Europe portal. The Map is available for downloading and for usage offline with GIS.

82

R. Aleknienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnybos elektroninės paslaugos

Electronic services of Lithuanian Geological Survey

Geo loginių žemėlapių ir gręžinių geo loginių duomenų peržiūros paslaugomis Lietuvos geo logijos tarnybos tink-lapyje buvo galima naudotis daugiau nei 10 metų. Geo -logai ir besidomintys Lietuvos geo logija tarnybos tinkla-lapyje galėjo naudotis Geo logijos fondo katalogais ir rasti įvairių geo loginių duomenų, pateikiamų skaitmeniniais žemėlapiais, kurių skaičius pastaraisiais metais išaugo iki 17. Nors internetinių paslaugų teikimo programinės įran-gos versijos per tą laiką buvo keletą kartų atnaujintos, se-noji elektroninių paslaugų sistema nebeatitiko nei teisinių, nei techninės saugos reikalavimų, keliamų tokios paslau-goms. Įgyvendinus Europos Sąjungos lėšomis finansuoja-mą projektą „Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“, buvo sukurta ir 2014 metais įdiegta nauja Lietuvos geo logijos tarnybos elektroninių paslaugų sistema.

Naujame elektroninių paslaugų portale geo loginių duomenų naudotojams pateikiami ne tik geo loginiai že-mėlapiai, bet ir daugiau kaip 80 skirtingų ataskaitų. Pas-laugų naudotojai gali suformuoti detalius duomenų iš-rašus, statistines ataskaitas, duomenų analizės ataskaitas, kurios formuojamos pagal paslaugų naudotojų nurodytus parametrus. Praėjusiais metais naujame elektroninių pas-laugų portale peržiūrėta daugiau kaip 11 tūkstančių elek-troninių duomenų pateikčių.

Žemės gelmių registro duomenų naudojimo paslau-gos yra mokamos, todėl naujame portale buvo sukurtas ir įdiegtas mokamų paslaugų užsakymo modulis, leidžiantis tokius duomenis gauti ne tik pagal ilgalaikes sutartis, bet ir pagal individualius užsakymus (galima pateikti užsaky-mą konkrečių objektų išrašams gauti arba tik nurodant objektų kiekį). Atsižvelgiant į reikalavimus euro įvedimo laikotarpiui, šis modulis buvo pritaikytas atsiskaitymams skirtingomis valiutomis.

Geo logical data review services of geo logical maps and drills on Lithu-anian Geo logical Survey‘s website has been available for more than 10 ye-ars, but the electronic service system has failed to meet legal or technical safety requirements for such services. Within the implementation of the European Union-funded project „En-vironmental Institutions under the Ministry of Public Services into the Electronic Environment“, in 2014 a new Lithuanian Geo logical Survey‘s electronic service system was created and installed.

In the new electronic services por-tal, the geo logical data users can find not only geo logical maps but also over 80 different reports. Service users can extract detailed data, statistical re-ports, and data analysis reports, which are formed according to the users‘ settings. Last year, a new online ser-vice portal delivered over 11 thousand electronic data presentations. Paid ser-vice order module was developed and implemented enabling to obtain data not only by long-term contracts, but also according to individual orders.

The introduction of an electronic signature system created an opportu-nity with electronic service help not only to use the geo logical data gene-

83

Įdiegus elektroninio parašo sistemą, atsirado galimybė teikiant elektronines paslaugas ne tik naudoti geo loginius duomenis, sukauptus tarnybos duomenų bazėje, bet ir teikti tarnybai žemės gelmių išteklių gavybos ataskaitas, dokumentus gręžiniams, žemės gelmių tyrimams regist-ruoti, tyrimų darbų ataskaitas ir kt. Elektroniniu būdu galima užpildyti ir pateikti 15 duomenų teikimo formų. Populiariausia duomenų teikimo Lietuvos geo logijos tar-nybai elektroninė paslauga – žemės gelmių tyrimų regis-travimas: per paskutinį 2014 metų ketvirtį užregistruoti 194 žemės gelmių tyrimai, kurių duomenys buvo pateik-ti elektroninėmis paslaugomis. Tai sudaro daugiau nei 80 proc. visų per minėtą laikotarpį užregistruotų žemės gelmių tyrimų. Naujos elektroninės paslaugos sėkmingai naudojamos ir įgyvendinant projektą „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“: elektroniniu būdu pateiktos 946 potencialių geo loginės aplinkos taršos objektų inventori-zavimo anketos. 2014 metais Lietuvos geo logijos tarnybai buvo pateiktos 1 765 elektroninės duomenų registravimo paraiškos.

Tam, kad elektroninių paslaugų sistema sėkmingai veiktų, svarbi ne tik nuolatinė ir nenutrūkstama el. por-talo veikla, bet ir laiku apdoroti ir parengti duomenis. Tai ir atlieka tarnybos darbuotojai. Siekiant užtikrinti koky-bišką tarnybos informacinių sistemų veiklą, 2014 metais buvo įsigyti du nauji serveriai ir atnaujintos Oracl’o pro-graminės įrangos licencijos (įdiegta Oracle Database 12c ir Oracle 11g WebLogic Suite). Į naujus serverius perkelta pagrindinė duomenų bazė GEOLIS ir duomenų tvarky-mo aplikacijos. Įdiegus naują Oracl’o aplikacijų serverio versiją, buvo perkompiliuotos ir revizuotos visos Žemės gelmių registro, Geo logijos informacinės sistemos ir Pože-minio vandens informacinės sistemos skirtos vidaus duo-menų tvarkymo ir naudojimo bei duomenų tvarkymo paieškos ir peržiūros formos ir ataskaitų šablonai: iš viso daugiau kaip 800 duomenų tvarkymo formų ir beveik 200 ataskaitų šablonų.

rated by the Survey database, but also to provide service subsoil resource extraction reports, documents for re-gistration of drills, soil investigations, research reports, etc. The system ena-bles completion and submission of 15 data submission forms. Registra-tion of soil tests is the most popular electronic data reporting service of the Lithuanian Geo logical Survey: in the last quarter of 2014, 194 soil tes-ts were recorded for which data were submitted electronically. This repre-sents more than 80 % of the total soil surveys during the period recorded. In 2014, the Geo logical Survey of Lithua-nia received 1765 electronic appli-cations for data registration.

Lietuvos geo logijos

tarnybos dokumentuotų

gręžinių žemėlapis

Documented map of

boreholes of Lithuanian

Geological Survey

84

L. Ramanauskienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Geologijos fondas ir bibliofondas

The Geological Fund and Bibliofund

Žemės gelmių geo loginių tyrimų dokumentai (ataskaitos)

Geo logijos fondas kaupia, sistemina ir teikia valstybės institucijoms, mokslo įstaigoms ir visuomenei informaciją apie žemės gelmes. Geo loginė informacija teikiama vado-vaujantis Lietuvos geo logijos tarnybos prie Aplinkos minis-terijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1-146 patvirtinta Lietuvos geo logijos tarnyboje saugomos geo loginės informacijos naudojimo tvarka (Žin. 2007, Nr. 129-5253; 2013, Nr. 1-194). Geo logijos fonde sukaup-ta visa Lietuvos teritorijoje ir dalies su ja besiribojančiose užsienio teritorijose geo loginių tyrimų metu gauta infor-macija. Geo logijos fondui informaciją nuolat teikia visos geo loginius tyrimus atliekančios įmonės. Fondas pradėtas komplektuoti 1945 metais ir jame sukaupti, saugomi ir naudojami 23 306 geo loginių tyrimų dokumentai. Geo -logijos fonde iš viso sukaupta ir saugoma 90 192 dokumen-tai ir dokumentų dalys: 1 347 gręžinių kadastro knygos, 659 geo loginio turinio žemėlapiai; 26 045 geo loginiai ir techniniai pjūviai, geo fizinės diagramos; 24 226 schemos, 3 506 dokumentų dalys (žemėlapiai), žemėnaudos planai ir kt. dokumentai.

Per 2014 metus fondas papildytas:

Ε 1 279 geo loginių tyrimų dokumentais,

Ε 197 geo fizinių tyrimų diagramomis,

Ε 105 gręžinių pasų knygomis.

Per 2014 metus lankytojams išduota 3 056 geo loginių tyrimų ataskaitos, 288 lapai įvairaus mastelio topografinių žemėlapių. Pagal įvairių įmonių, mokslo institucijų ir fizi-

Regulation and usage of geo logical information in the Geo logical Fund

The Geo logical Fund collects, groups and delivers geo logical infor-mation to governmental institutions, scientific organizations and public users. The formation of the Geo logical Fund began in 1945 and continued to its completion in 2014. It gives access to collected and stored geo logical mate-rial from Lithuania and part of neigh-bouring areas. The stored material in-cludes reports on geo logical researches (23 306 units in total), and parts of geo logical research documents: bore-hole passports – 1 347 books, geo-logical maps – 659 titles, geo logical and technical sections, geo physical research diagrams – 26 045 units, schemes – 24 226 units, parts of geo-logical research documents (maps) – 3 506 units, and land use plans – an overall of 90 192 units.

In 2014, the Fund was replenished with:

Ε 1 279 reports on geo logical re-searches,

Ε 197 diagrams of geo physical re-searches,

85

nių asmenų užsakymus padaryta 4 520 lapų dokumentų kopijų.

Geo logijos fonde saugomų dokumentų katalogai suvesti į Valstybinės geo logijos informacinės sistemos „Bibliofon-do“ posistemį. Suformuoti autorinis, teritorinis ir dalyki-nis Geo logijos fondo dokumentų elektroniniai katalogai. 2014 metais į „Bibliofondo“ posistemį suvesti 4 352 gauti ir archyviniai Geo logijos fondo dokumentai. Tęsiama geo -loginių dokumentų detalizacija, aprašant sudedamąsias ataskaitų dalis. Posistemyje „Bibliofondas“ sukaupta 90 192 įrašai (iki 2014 m. gruodžio 31 d.), saugomi UNIMARC formatu. Nuskenuota ir aprašyta 954 Geo lo gijos fondo grafiniai dokumentai ir 9 009 puslapiai teksto. 1999 me-tais pradėta kaupti skaitmeniniai geo loginių tyrimų do-kumentų įrašai kompaktiniuose diskuose. 2014 metais kompaktiniuose diskuose gauti 1 034 dokumentai. Paieš-ka Geo logijos fondo dokumentų kataloge (www.lgt.lt E-paslaugos Bibliofondas) gali naudotis visi geologinės informacijos naudotojai.

Inžinerinius geologinius tyrimus atliekančioms įmo-nėms išduota 160 pažymų apie Geologijos fonde įregistruo-tas ataskaitas.

Geologijos fondo poskyris, bendradarbiaudamas su Že-mės gelmių išteklių, Inžinerinės geologijos, Hidrogeologijos ir Giluminių tyrimų skyriais, pagal atskirus prašymus teikė geologinę informaciją, saugomą Geologijos fonde ir Lietu-vos geologijos tarnybos informacinėse sistemose (geologinio turinio žemėlapiai, naudingųjų iškasenų telkiniai, geologi-nės aplinkos taršos židiniai, požeminio vandens gręžiniai, vandenvietės ir jų SAZ, geotopai) teritorijų bendriesiems ir specialiesiems planams rengti, Lietuvos ir užsienio šalių ūkio subjektams (34 prašymai).

Geologijos fonde sukaupta informacija naudojasi Lietu-vos geologijos tarnybos, kitų valstybės institucijų ir įstaigų (aplinkos apsaugos, kraštotvarkos, žemėtvarkos, mokslo įs-taigų, savivaldybių ir kt.) žemės gelmių tyrimus atliekančių įmonių specialistai, aukštųjų ir aukštesniųjų mokslo įstaigų studentai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Informacija prieinama Europos Sąjungos valstybių narių fiziniams, juri-diniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pa-gal jungtinės veiklos sutartis, kitiems užsienio subjektams, jei to nedraudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.

Ε 105 books of borehole pass-ports.

The information accumulated in the Geo logical Fund is available to specialists of Lithuanian geo logical and other institutions (environment protection, landscape management, land management, research institutes, municipalities, etc.), students and fo-reign users from the EU countries in the frame of the Lithuanian Law.

In 2014, 3 056 reports were given to visitors. The specialists of the LGT and other enterprises often use the topographic maps stored at the Fund (over 228 maps were taken).

4 352 bibliographical records for an electronic catalogue supplemented the sub-system “Bibliofondas” database in UNIMARC format in 2014. On December 31, 2014, the stock of the sub-system “Bibliofondas” amounted to 90 192 records.

The Geo logical Fund provides scien-tific geo logical information to specia-lists and disseminates the relevant geo-logical information to the public. For this purpose, it compiles a specialized information stock of published docu-ments according to the main subjects of geo logical investigations (general and regional geo logy, hydrogeo logy, mineral resources, engineering geo-logy, oil geo logy, environmental geo-logy, geo chemistry and geo logical mapping) and supplies the geo logical information to the general public, State institutions, and Lithuanian and foreign organizations of geo logical sciences. The information stock of published docu-ments lies on the basis of the stock of published documents, which was es-tablished in 1940 and continued to its completion in 2014.

86

Bibliofondas (publikuoti leidiniai)

Informacijos valdymo skyrius aprūpina specialistus nau-jausia geologine informacija ir platina aktualią informaciją visuomenei. Tam tikslui kaupia Publikuotų leidinių infor-macinį fondą pagal vykdomų geologinių tyrimų programų tematiką, reklamuoja, teikia ir platina geologinę informaci-ją visuomenei, valstybės institucijoms, Lietuvos ir užsienio geo logijos organizacijoms.

Publikuotų leidinių informaciniame fonde kaupiami spaudiniai: knygos (monografijos, vadovėliai, enciklopedi-jos, žodynai, žinynai ir kt.) – 7 635 egz., konferencijų ir simpoziumų medžiaga (472 pavad. 633 egz.), periodiniai ir tęstiniai leidiniai (197 pavad. 7 407 egz.), žemėlapiai (422 pavad.), kompaktiniai diskai (55 egz.), videofilmai (12 egz.), normatyviniai ir kiti dokumentai (2 436 egz.). Fondas kaupiamas nuo Lietuvos geo logijos tarnybos įstei-gimo 1940 metais. Daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvoje vykdomų geo loginių tyrimų kryptims: bendroji ir regio-ninė geo logija, taikomieji tyrimai (mineralinės žaliavos, hidrogeo logija, inžinerinė geo logija, naftos geo logija, eko-loginė geo logija, geo chemija, geo informatika), geo loginis kartografavimas.

Per 2014 metus Publikuotų leidinių informacinis fondas papildytas:

Ε 19 knygų,

Ε 3 pavad. (5 egz.) konferencijų medžiaga,

Ε 52 pavad. (174 egz.) periodiniais ir tęstiniais leidi-niais,

Ε 2 pavad. standartais.

Lietuvos geo logijos tarnybos Publikuotų leidinių infor-macinį fondą kaupia, tvarko, sistemina, dalykina Geo logijos fondo poskyris. Komplektavimo šaltiniai: Lietuvos leidėjai, įvairios organizacijos, užsienio šalių informacijos centrai, žurnalų redakcijos, tarptautinės organizacijos, užsienio šalių geo logijos organizacijos (keičiamasi leidiniais, dovanojama, perkama). Dauguma užsienio šalių leidinių gaunama mai-nais, sutarus su 18 užsienio šalių geo logijos organizacijomis.

Informacija teikta: pagal specialistų darbų tematiką, vyk-dant užklausas, naudojant tradicinius metodus – aptarnau-jant Publikuotų leidinių informaciniame fonde ir teikiant einamąją aktualią informaciją. Specialistams teikiami naujų

The sources for compilation are: Lithuanian publishers and suppliers, Lithuanian and foreign geo sciences organizations (buying, exchange on the basis of cooperation agreement and acquisition as a present).

The stock of published documents includes:

Ε 7 635 copies of books (mono-graphs, encyclopaedias, dic-tionaries, and atlases),

Ε 472 titles (633 copies) of pro-ceedings of conferences and symposiums, etc.,

Ε 197 titles (7 407 copies) of pe-riodical and continuous publi-cations,

Ε 2 436 copies of normative doc-uments,

Ε 422 titles of maps,

Ε 67 CD, video films.

The necessary information is pro-vided by: fulfillment of the thematic and factual requests and traditional method of supplying the relevant in-formation found using various means of search. 65 titles of documents, 152 copies of books, periodical and con-tinuous publications, and 1 880 co-pies from various publications were given to specialists in 2014. The latest geo logical information and legal docu-ments were given to specialists on a regular basis.

The Geo logical Fund provides and distributes the publications of the Lithuanian Geo logical Survey (LGT). In 2014, 823 copies of various LGT publications were distributed.

2 276 bibliographical records for an electronic catalogue and for biblio-graphy of Lithuanian geology supple-

87


gautų leidinių bibliografiniai sąrašai, rengiama ekspozici-ja su jais susipažinti. Pagal specialistų užsakymus įvykdyta 21 užklausa (13 faktografinių ir 8 teminės). Pateikta: 65 pa-vadinimų dokumentų, atrinkta pagal tematiką, parengta ir pateikta 11 dokumentų bibliografiniai aprašai; pakoreguo-tas 27 pavadinimų fosilijų sąrašas Akmenės krašto muziejui. Padaryta 1 880 puslapių įvairių dokumentų (straipsnių iš knygų, žurnalų, laikraščių, norminių dokumentų) kopijų. Iš Publikuotų leidinių informacinio fondo specialistams iš-duota 152 egz. periodinių ir tęstinių leidinių, knygų, teisi-nių ir norminių dokumentų.

2014 metais atrinkta, susisteminta, sudalykinta ir įvesta į Valstybinės geo logijos informacinės sistemos „Bibliofon-das“ posistemį 2 276 dokumentų bibliografiniai aprašai (iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Duomenys Lietuvos geo logijos bibliografijai renkami iš LGT gaunamų leidinių, taip pat iš Gamtos tyrimo centro Geo logijos ir geo grafijos instituto ir Vilniaus universiteto mokslo publikacijų duomenų ba-zių. Posistemyje „Bibliofondas“ sukaupta 16 662 įrašai (iki 2014 m. gruodžio 31 d.), saugomi UNIMARC formatu (www.lgt.lt/epaslaugos/ Bibliofondas).

Lietuvos spauda apie geo logiją 2014 metais: surinkta ir suvesta į atskirą bylą 159 straipsnių apie geo logiją bibliogra-finių aprašų iš laikraščių.

Atrinkta ir pateikta specialistams: iš Teisės aktų regist-ro – 80 naujausių teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos geo logijos tarnybos veiklą; iš Aplinkos ministerijos spaudos apžvalgos 283 straipsniai apie geo logiją ir Lietuvos geo-logijos tarnybos veiklą.

Rengiama medžiaga el. laikraščiui „Geo naujienos“: bi-bliografiniai aprašai, teisiniai ir norminiai dokumentai.

Geo logijos fondo poskyris platina LGT leidinius visuo-menei, valstybės organizacijoms, apskričių, miestų ir rajonų savivaldybėms, kitoms Lietuvos ir užsienio šalių organiza-cijoms. Parenkami Lietuvos geo logijos tarnybos leidiniai pristatymams, Lietuvos geo logijai populiarinti, konferen-cijoms, seminarams, paskaitoms. 2014 metais išplatinta 823 egz. leidinių.

Publikuotų leidinių informaciniu fondu gali naudo-tis visi Lietuvos ir užsienio piliečiai. Pirmenybė teikiama geo logijos mokslo sričių specialistams. Leidiniai lanky-tojams iš kitų organizacijų išduodami pateikus asmens dokumentą.

mented the sub-system “Biblio fondas” database in UNIMARC format. On December 31, 2014, the stock of the sub-system “Biblio fondas” included 16 662 records. The formation of an electronic catalogue was completed and is available on the Lithuanian Geological Survey website for Lithu-anian and foreign users (http://www.lgt.lt Posistemis Bibliofondas).

The Geo logical Fund also compiles information from the Lithuanian press: collects the articles about Lithu-anian geo logy from newspapers and journals. 159 bibliographical entries were collected in 2014.

The information stock of pub-lished documents in the Lithuanian Geo logical Survey is open to Lithu-anian and foreign specialists and gene-ral public.

Pageidaujančiuosius gauti naujausios

informacijos prašome kreiptis:

The most recent scientific information on geological

and environmental sciences and other subjects is

available at:

Tel. / Phone (+370 5) 233 15 35

Faks. / Fax (+370 5) 233 61 56

El. paštas / E-mail: [email protected]

88

http://piritas.lgt.lt:7777/biblion.html

I. Virbickienė, Lietuvos geo logijos tarnyba

Visuomenės informavimas Public Information

2014 metais išplatinti 62 pranešimai spaudai apie ak-tualius Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) darbus ir svar-biausius geologinius įvykius. Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose ir laikraščiuose publikuoti net 283 Lietuvos geo logijos tarnybos specialistų straipsniai. Praėjusiais me-tais Lietuvos geologijos tarnyba išleido 6 leidinius.

Sėkmingai jau penkerius metus leidžiamas elektroninis naujienų laikraštis „Geonaujienos“, turintis daugiau nei 500 adresatų. Išleisti ir keli „GEM news“ naujienlaiškio numeriai.

Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapis nuolat pildo-mas, atnaujinamas ir tobulinamas vartotojų patogumui ir informacijos sklaidai.

Sėlių žemės reljefas Daugailių apylinkėse

(V. Mikulėno nuotr.)

Relief of Sėliai land in Daugailiai surroundings

(photo by V. Mikulėnas)

In 2014, 62 press releases on rele-vant works of the Lithuanian Geolo-gical Survey and key geological events were issued. 283 articles in Lithuanian and foreign journals and newspapers were published. During the year, the Lithuanian Geological Survey released 6 publications. The website prepared by the specialists from the Lithuanian Geological Survey was updated on a regular basis. The electronic newslet-ter “Geonaujienos (Geo-News)” and several editions of newsletter have

89

2014 metais LGT atstovai dirbo 12 tarptautinių orga-nizacijų. Lietuvos geologijos tarnyba organizavo 14 ren-ginių, parengė 4 parodas: LGT Hidrogeologijos skyriaus darbuotojų paroda „Šaltiniai ir versmės: padavimai ir le-gendos, Informacijos valdymo – „Geologija vaikų akimis“ ir „12 geologinių akimirkų“ bei fotomenininko J. Danaus-ko nuotraukų paroda „Akmenės geoparko kontūrai“.

2014 metais Geologinio paveldo dieną organizavo Lietuvos geologų sąjunga ir Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) svetinguose Sartų ir Gražutės regioniniuose par-kuose ir atskleidė kai kurias Sėlių žemės geologinio pa-veldo paslaptis. Rokiškio, Zarasų rajonai pasirinkti dėl jų savitumo reprezentuojant Šiaurės rytinę Aukštaičių aukš-

Lietuvos ir Lenkijos

moksleivių konkurso

„Mūsų Žemė – praeityje,

šiandien ir ateityje“

nugalėtojai ir jų darbai

(V. Leščinsko nuotr.)

The winers of Lithuanian–

Polish competition “Our

Earth – Environmental

in past, today and in the

future” and their works

(photo by V. Leščinskas)

been successfully published for five years.

In 2014, the staff members of the LGT participated at 12 and organized 14 International events and developed four exhibitions.

For the fourth time, the Geologi-cal Heritage Day was organized in the Sartai and Gražutė area. The Geolo-gical Heritage Day was organized by the Lithuanian Union of Geologists and the Lithuanian Geological Survey. More information is available at http://

90

tumos dalį, dažnai vadinamą Sėlių aukštuma. Įsimintini moreniniai masyvai (kalvynai), o nuo jų aplinkumos ne-atsiejami kompaktiškesni gamtos paveldo objektai (did-kalvės, duburiai, rinos, rieduliai, šaltiniai ir kt.), botani-nės įžymybės (parkai, ąžuolai), kultūros paveldo objektai (piliakalniai, senieji akmeniniai statiniai, atkurti malūnai, energetikos muziejus) ir technikos įrenginiai (apžvalgos bokštai, hidroelektrinės).

2014 metais tradicinis Lietuvos ir Lenkijos III–VI klasių moksleivių konkurso „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“ (tema „Nuo geologijos pradžios iki skalūnų dujų“) finalas vyko Lietuvos geologijos tarnybo-je. Lietuvos mokinių darbai buvo įvertinti geriausiai: 1 vieta – Karolina Wójcik, 6 kl., Varšuva, Lenkija (moky-tojos Agnieszka Krakowiak ir Maria Szczerbakiewicz), 2 vieta – Saulė Lučiūnaitė, 5 kl. Kauno Generolo Povilo Ple-chavičiaus kadetų mokykla (dailės mokytoja Jūratė Januš-kevičiūtė Varnagirienė, geografijos mokytojas – Eimantas Kurkis), 3 vieta – Monika Żywiecka, 6 kl., Słupskas, Len-kija (mokytoja Ewa Koźniewska).

Lietuvos geologijos tarnybos žemėlapiai –

geologijos studijoms

The maps of Lithuanian Geological Survey for

geological studies

www.lgt.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=586&Itemid=1352&lang=lt

In 2014, the final of the competi-tion “Our Earth – in the past, today and in the future“ on the theme “From the beginning of geology to shale gas” for students of the 3rd–6th grades was successfully organized by the Lithu-anian Geological Survey. The works of Lithuanian students received the highest evaluation. The winners of the competition are: Karolina Wójcik, Sau-lė Lučiūnaitė and Monika Żywiecka.

91


V. Ražinskas, Lietuvos geo logijos tarnyba

LABORATORIJA Laboratory

Renovuota ir atnaujinta 2012 metais Lietuvos geolo-gijos tarnybos Laboratorija atlieka pagrindinius laborato-rinius tyrimus ir bandymus, kurie naudojami vertinant naudingųjų iškasenų telkinius, fizikinius mechaninius ir inžinerinius geologinius uolienų ir gruntų rodiklius bū-simosioms statybų aikštelėms, atlieka uolienų, gruntų ir požeminio vandens cheminės sudėties tyrimus.

Visi tyrimai Laboratorijoje atliekami vadovaujantis pa-gal tarptautinius standartus ISO, DIN, Lietuvos standar-tus LST ir normatyvinius dokumentus LAND parengto-mis metodikomis ir reikalavimais. Reguliariai, nustatytais terminais atliekama visų Laboratorijoje naudojamų mata-vimo priemonių ir laboratorinių indų metrologinė patikra ir kalibravimas, tyrimams naudojamos tik sertifikuotos cheminės medžiagos, reagentai ir laboratoriniai indai. La-boratorinius tyrimus ir bandymus atlieka kvalifikuoti Vil-niaus universitetą baigę specialistai.

Laboratorinių tyrimų ir bandymų kokybės valdymas La-boratorijoje atliekamas vadovaujantis tarptautinių standar-tų LST EN ISO / EC 17025: 2005 ir LST EN ISO 9001: 2008 reikalavimais, rengiamas dokumentų paketas, sie-kiant gauti Laboratorijos akreditacijos pažymėjimą.

The Lithuanian Geological Survey (LGT) Laboratory, renovated and up-dated in 2012, performs main labora-tory tests that are used to estimate the mineral deposits, rock and soil physi-cal mechanical and engineering geo-logical indicators of the future cons-truction sites. Rock, soil and ground water tests can be carried out in the LGT.

All laboratory tests are carried out according to ISO, DIN internatio-nal standards, Lithuanian standards LST and normative documents, and LAND-based methodologies and requirements. Metrological verifi-cation and calibration have been per-formed for laboratory instruments and laboratory dishes on a regular ba-sis. All tests are carried out by skilled technicians.

Lazeris Laser

92

Požeminio vandens tyrimai Laboratorijoje atliekami vadovaujantis 2012 metais gautu Aplinkos apsaugos agen-tūros leidimu Nr. 980037, suteikiančiu teisę atlikti tar-šos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų, esančių aplinkos elementuose, matavimus ir tyrimus. Laboratorija dalyvauja lyginamuosiuose tarplaboratoriniuose tyrimuo-se su kitomis Lietuvos ir užsienio laboratorijomis, o tai lemia gaunamų rezultatų patikimumą ir tyrimų kokybę.

Gruntų granuliometrinei sudėčiai įvertinti naudojamas lazerinis grunto dalelių dydžio nustatymo difrakcinis apa-ratas „Analysette 22“, kuriuo tiksliau nustatomas molingų ir aleuritingų (dulkingų) grunto dalelių kiekis.

Gruntų kirpimo ir kompresinio (oedometrinio) spūdu-mo bandymai atliekami moderniais pusiau automatiniais prietaisais, kurie nustatytais terminais metrologiškai tikri-nami ir kalibruojami.

Kartu su Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriumi Laboratorija aktyviai dalyvavo Valstybinio dir-vožemio monitoringo bei Valstybinio požeminio vandens monitoringo ir Požeminio vandens monitoringo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje programose, atliekant vandens ir dir-vožemio cheminės sudėties tyrimus. Taip pat Laboratori-joje buvo atliekami tyrimai kvartero storymės erdvinio ge-ologinio kartografavimo M 1:50 000 Kauno plote grunto bandiniams, Laboratorijos specialistai dalyvavo nustatant fizikinius mechaninius rodiklius Visagino atominės elek-trinės statybos aikštelės projektiniams inžineriniams geo-loginiams tyrimams bei Klaipėdos suskystintų dujų termi-nalui, atliko preliminarius skalūninių uolienų ir iš naujo žvalgomo Klovainių dolomito karjero naujo ploto chemi-nės sudėties ir fizikinių mechaninių rodiklių tyrimus.

2014 metais Lietuvos geologijos tarnybos laboratorijoje buvo ištirti 2 082 uolienų, grunto ir vandens mėginiai: iš to skaičiaus 1 689 uolienų ir gruntų bandiniai ir 393 vandens mėginiai.

Lietuvos geologijos tarnybos Laboratorijoje atliekami šie pagrindiniai laboratoriniai tyrimai ir bandymai:

Ε Gruntų granuliometrinė analizė sietų ir kombinuo-tu (sietų, pipetės ar lazerio) metodu.

Ε Gruntų kerpamojo stiprumo bandymai.

Ε Gruntų kompresinio (oedometrinio) spūdumo bandymai.

Ε Uolienų ir kietųjų gruntų tempimo bandymai.

The quality of all tests is under the control in conformity with the inter-national standards LST EN ISO / EC 17025: 2005 and LST EN ISO 9001: 2008. Project of Laboratory accredita-tion will be implemented in the nea-rest future.

The groundwater tests are carried out in accordance with licence No. 980037. The LGT Laboratory parti-cipates in the interlaboratory studies.

For the evaluation of the soil par-ticle size, the laser diffraction particle size determination unit “Analysette 22“ is used allowing more accurate de-termining of clay and aleurite (dusty) soil particles.

Shear and compression (oedome-trical) compressibility tests are carried out with modern semi-automatic de-vices which are metrologically chec-ked and calibrated.

In co-operation with the Depart-ment of Hydrogeology of the Lithua-nian Geological Survey, the Laborato-ry participated in soil and groundwater monitoring. Water and soil tests were conducted. Apart from the laborato-ry tests, the Quaternary geological mapping (at a scale 1:50 000) of the spatial distribution of soil samples in the Kaunas area were carried out. The laboratory technicians took part in determining the physical and techni-cal indexes of Visaginas nuclear power plant construction site and in geolo-gical research of the SGD terminal in Klaipeda. They also conducted preli-minary investigations of the chemical composition and physical-mechanical characteristics of shale rocks and new prospecting area of Klovainiai dolomi-te quarry.

In 2014, the Lithuanian Geological Survey Laboratory investigated 2082

93


Ε Uolienų ir kietųjų gruntų gniuždomojo atsparumo bandymai.

Ε Uolienų atvirojo poringumo tyrimas.

Ε Uolienų ir gruntų tankumo tyrimas.

Ε Grunto dalelių ir gamtinio masės tankio tyrimai.

Ε Takumo ir plastingumo drėgnio (Aterbergo) ribų radimas.

Ε Uolienų ir gruntų gamtinio ir higroskopinio drėg-nio tyrimai.

Ε Organinių medžiagų ir pelenų kiekio gruntuose nustatymas.

Ε Smėlingų gruntų filtracijos koeficiento laboratori-niu būdu nustatymas.

Ε Uolienų ir gruntų cheminės sudėties tyrimai.

Ε Požeminio vandens cheminės sudėties tyrimai.

Atsižvelgiant į poreikius, planuojama pirmiausia įsisa-vinti molingų gruntų filtracinių savybių tyrimo ir gruntų Proktoro tankio nustatymo metodus, plėsti atliekamų la-boratorinių tyrimų ir bandymų kiekį.

rock, soil and water samples: 1689 rock and soil samples and 393 water samples.

Today, the Laboratory of the LGT is within the capacity to perform the following tasks:

Ε Grain size distribution analysis by sieving;

Ε Grain size distribution analysis by composite (sieving, pipette and laser) method;

Ε Direct shear;

Ε Oedometer consolidation;

Ε Rocks and hard soils tensile;

Ε Rocks and hard soils resistance to compression;

Ε Rocks open porosity test;

Ε Carbonate content determina-tion;

Ε Soil particles and natural mass density tests;

Ε Determination of liquid and plastic limits (Atterberg limits);

Ε Rocks and soils humidity tests;

Ε Content of organic matter and ash;

Ε Determination of filtration co-efficient in sandy soils;

Ε Rocks, soils and water chemi-cal composition analysis.

In the future, the LGT Laboratory is planning to increase the number of investigations and experiments.

94

PavadinimasLGT atstovai

Representatives of LGTTitle

Europos geo logijos tarnybų asociacijos vykdomasis

komitetasJ. Satkūnas

EuroGeoSurveys (The Association of the

Geological Surveys of the European Union)

Europos geo logijos tarnybų asociacijos Geologinio

paveldo išsaugojimo ekspertų grupėJ. Satkūnas, V. Mikulėnas

EuroGeoSurveys Expert Group: Conservation of

the Geological Heritage

Europos geo logijos tarnybų asociacijos Tarptautinio

bendradarbiavimo ir plėtos ekspertų grupėJ. Satkūnas

EuroGeoSurveys Expert Group: International

Cooperation and Development

Europos geo logijos tarnybų asociacijos Žemės

stebėjimų ir geo pavojų ekspertų grupėJ. Čyžienė

EuroGeoSurveys Expert Group: Earth Observation

and Geohazard

Europos geo logijos tarnybų asociacijos

Geochemijos ekspertų grupėV. Gregorauskienė EuroGeoSurveys Expert Group: Geochemistry

Europos geo logijos tarnybų asociacijos Paviršių

nuogulų ekspertų grupėV. Gregorauskienė EuroGeoSurveys Expert Group: Superficial Deposits

Europos geo logijos tarnybų asociacijos Vandens

išteklių ekspertų grupėK. Kadūnas EuroGeoSurveys Expert Group: Water Resources

Europos geo logijos tarnybų asociacijos Mineralinių

išteklių ekspertų grupėA. Dumšienė EuroGeoSurveys Expert Group: Mineral Resources

Europos geo logijos tarnybų asociacijos Jūrų geo-

logijos ekspertų grupėA. Damušytė EuroGeoSurveys Expert Group: Marine Geology

Visuotinės branduolinių bandymų uždraudimo

sutarties nuostatų įgyvendinimo darbo grupėJ. Lazauskienė

Comprehensive Nuclear-Test-Ban Treaty Working

Group

Lietuvos nacionalinis geo logų komitetas,

atstovaujantis Lietuvai Tarptautinėje geo logijos

mokslų sąjungoje

J. Lazauskienė

The Lithuanian National Committee of Geologists,

Representing Lithuania in the International Union

of Geological Sciences (IUGS)

Tarptautinės geo logijos mokslų sąjungos (IUGS)

komisija – Geomokslai aplinkai formuotiJ. Satkūnas

Commission on Geosciencs for Environmental

Management (GEM) of the International Union of

Geological Sciences (IUGS)

Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti

Apledėjimų subkomisijos Peribaltijos darbo grupė

R. Guobytė, A. Damušytė,

D Karmazienė, A. Jusienė,

A. Grigienė

The Peribaltic Working Group of the Sub-

Commission on Glaciation of the International

Union for Quaternary Research (INQUA)

Tarptautinės sąjungos kvartero periodui tirti

Krantinių procesų ir jūros lygio kitimų subkomisijos

Šiaurės–Vakarų Europos darbo grupė

A. Damušytė, A. Grigienė

The North-Western Europe Working Group of

the Sub-Commission on Coastal Processes and

Sea-level changes of the International Union for

Quaternary Research (INQUA)

PRIEDAI APPENDICES

Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, tarpžinybinėse darbo

grupėse

Activities in committees, commissions, councils, joint working groups

95


PavadinimasLGT atstovai

Representatives of LGTTitle

Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities

pasienio regionų paviršinio ir požeminio vandens

monitoringo darbo grupė

J. Satkūnas

Working Group of the Lithuanian–Kaliningrad

Region Cross-Border Area for Monitoring of

Surface Water and Groundwater

Komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai

delimituoti ir demarkuoti, ekonominei zonai

Baltijos jūroje nustatyti ir Lietuvos Respublikos

valstybės sienos priežiūros klausimams spręsti

J. Satkūnas

Commission of the Republic of Lithuania for

Delimitation and Demarcation of State Borders

and for Setting Economic Zone in the Baltic Sea

Darbo grupė WG 2C Požeminio vandens direktyvai

2006/118/EB įgyvendinti K. Kadūnas

Working Group WG 2C for Development of the

Groundwater Directive (GWD) 2006/118/EC

Lietuvos stratigrafijos komisija J. Lazauskienė, J. Satkūnas Commission on Lithuanian Stratigraphy

Įgaliotasis atstovas: Lietuvos standartizacijos

tarybos technikos komitete LST TK 57 „Trąšos“V. Gregorauskienė

Technical Committee TK 57 “Fertilizers“ of

Lithuanian Standardization Council

Estijos mokslų akademijos žurnalo „Estonian

Journal of Earth Sciences“ patarėjų tarybaJ. Satkūnas

Advisory Board of the Journal “Estonian Journal

of Earth Sciences“ of the Estonian Academy of

Sciences

Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos,

Geologijos ir geo grafijos instituto, Lietuvos geo-

logijos tarnybos žurnalo „Geo logija = Geology =

Геология“ redakcinė kolegija

J. Satkūnas

Editorial Board of the Journal of Vilnius University,

Lithuanian Academy of Sciences, Institute of

Geology and Geography, Lithuanian Geological

Survey “Geologija = Geology = Геология“

Lietuvos geologų sąjungos žurnalo „Geologijos

akiračiai“ redakcinė kolegijaR. Guobytė, J. Satkūnas

Editorial Board of the Journal of Geological Society

of Lithuania “Geologijos akiračiai“

Lietuvos geologų sąjungos taryba

R. Guobytė, J. Čyžienė,

A. Damušytė,

V. Gregorauskienė

Council of Geological Society of Lithuania

INQA mokslo žurnalo „Quaternary International“

redakcinė komisija J. Satkūnas

Editorial Commission of INQA Scientific Journal

“Quaternary International“

Projekto „Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių

baseinų rajonų valdymo planų rengimas“ priežiūros

komitetas

J. Arustienė

Monitoring Committee of the Project

“Management Plans for Lielupe, Venta, and the

Dauguva River Basin District“

Projekto „Pasirengimas EB svarbos natūralių

buveinių inventorizavimui: metodinės bazės

sukūrimas“ priežiūros komitetas

R. Guobytė

Monitoring Committee of the Project “Preparation

for the inventory of the natural habitats of the EC

importance: development of the methodic base“

Projekto „Baseino valdymo plano požeminio

vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui

parengimas ir integravimas į bendrą valdymo

planą“ priežiūros komitetas

K. Kadūnas, J. Arustienė

Monitoring Committee of the Project “Basin

Management Plan for the Groundwater of the

Nemunas River Basin District, Development and

Integration in the Overall Management Plan“

Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių,

ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro

konvencija), nacionalinis komitetas

J. Satkūnas

National Committee of the Convention on

Wetlands of International Importance (included

birds’ habitats)

Augalų apsaugos produktų registracijos

patariamasis komitetasV. Gregorauskienė Plant protection products Advisory committee

Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių,

ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaro

konvencija), nacionalinis komitetas

J. Satkūnas

National Committee of the Convention on

Wetlands of International Importance (included

birds’ habitats)

Augalų apsaugos produktų registracijos

patariamasis komitetasV. Gregorauskienė Plant protection products Advisory committee

96

Renginio pavadinimas / Event Laikas / Time Vieta / Place

Lietuvos karjerų ir durpių įmonių asociacijų atstovų susitikimas Sausio 8 d. Aplinkos ministerija

„Geoišteklių“ programos, įvykdytos priemonės 2.3. „Požeminio vandens infiltracinės

mitybos žemėlapio M 1:200 000 sudarymas" (autorius P. Pūtys), pristatymasSausio 9 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

D. Karmazienės parengto disertacinio darbo „Vėlyvojo Nemuno apledėjimo keiminių

terasų morfogenezė ir jų erdvinė sklaida“ viešas svarstymasSausio 10 d.

GTC Geologijos ir

geografijos institutas

Klimatologės dr. Audronės Galvonaitės paskaita ir naujojo Lietuvos klimato atlaso

pristatymasSausio 16 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

Tarptautinio projekto „EMODnet geology 2“ partnerių organizacinis darbo

susitikimasSausio 21–22 d.

Lisabona

(Portugalija)

Prof. dr. G. Motuzos darbų ciklo „Lietuvos kristalinės plutos sandara ir raida (1998–

2012)“ pristatymasSausio 23 d.

Lietuvos mokslų

akademija (Vilnius)

IAEA Plenary Meeting of the International Seismic Safety Centre‘s Programme

(TATENA plenarinis susitikimas seisminės saugos klausimais)Sausio 27–31 d. Viena (Austrija)

Unconventional gas Technical Exchange Programme (Telekonferencija su JAV

Valstybės departamento ekepertais dėl dvišalės JAV ir Lietuvos Respublikos

programos Netradicinių angliavandenilių tyrimo ir žinių sklaidos tema)

Sausio 28 d.JAV ambasada

(Vilnius)

Projekto „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų diarbuotojų kvalifikacijos

tobulinimas korupcijos prevencijos srityje“ mokymai „Korupcijos prevencija ir

kontrolė“

Sausio 29 d.

Viešojo

administravimo

institutas (Vilnius)

Susitikimas dėl bazinių naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifų nustatymo Sausio 30 d. Aplinkos ministerija

Konferencija „Klimato kaitos keliamos grėsmės ir Lietuvos Respublikos institucijų

vaidmuo formuojant ir įgyvendinant klimato kaitos valdymo politiką“Vasario 6 d. Aplinkos ministerija

EuroGeoSurveys forum (Europos geologinių tarnybų asociacijos forumas) Vasario 10–11 d. Briuselis (Belgija)

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurvey) tarptautinis seminaras „3D

Geoinformacijos infrastruktūrų vystymo strategija“Vasario 12–15 d. Orleansa (Pracūzija)

Lietuvos geologijos tarnybos veiklos pristatymas Aplinkos ministerijai Vasario 17 d. Aplinkos ministerija

Augalų apsaugos produktų registracijos patariamojo komiteto „Trąšos“ ataskaitinis

metinis susirinkimasVasario 20 d.

Lietuvos

standartizacijos

departamentas

(Kaunas)

M. K. Čiurlionio fondo projekto „Lietuvos šviesuoliai“ ir Aplinkos ministerijos bendras

renginys „Lietuvos aplinkosaugos šviesuoliai“Vasario 27 d. Aplinkos ministerija

Skalūnų dujų seminaras: skalūnų dujų žvalgybos teisinio reglamentavimo,

aplinkosauginiai, visuomenės informavimo ir kt. klausimaiKovo 3–6 d.

Lenkijos geologijos

institutas

(Varšuva, Gdanskas)

Seminaras-diskusija „Naftos ir dujų įmonių socialinė atsakomybė: Kanados patirtis“ Kovo 12 d. Ūkio ministerija

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus darbuotojų parodos „Šaltiniai

ir versmės: padavimai ir legendos“ atidarymas Aplinkos ministerijojeKovo 13 d. Aplinkos ministerija

Susitikimas su Durpų įmonių asociacijos atstovais Kovo 18 d. Aplinkos ministerija

Seminaras „Sapropelis: tyrimai, naudojimo galimybės ir aplinkos tausojimo aspektai“,

skirtas pasaulinei Žemės dienaiKovo 20 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

2014 metų renginiai Dalyvavimas simpoziumuose,

konferencijose, seminaruose

2014 Events Participation at symposia, conferences and workshops

97



Darbo susitikimas su Valstybinės augalų apsaugos tarnybos specialistais dėl herbicidų

dirvožemyje ir požeminiame vandenyje monitoringoKovo 21 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

Tarptautinės atominės energijos agentūros Branduolinės saugos konvencijos

peržiūros šeštasis susitikimasKovo 23–29 d. Viena (Austrija)

Europos geologijos tarnybų direktorių metinis pasitarimas ir seminarai Kovo 25–27 d. Briuselis (Belgija)

Seminaras „Jūrinių ir sausumos geologinių-geofizinių tyrimų aktualijos“, skirtas

Pasaulinei Žemės dienaiBalandžio 2 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

Giluminių tyrimų skyriaus Naftos geologijos duomenų poskyrio vyr. specialistės

G. Andriuškevičienės ataskaitos „Vakarų Lietuvos lokalių struktūrų tinkamumo CO2

kompleksui įvertinimas“ pristatymas

Balandžio 2 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Geologinio kartografavimo M 1:50 000 Plungės plote ataskaitos pristatymas Balandžio 8 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Leidinio apie aplinkos būklę „Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida“

pristatymasBalandžio 8 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

Tarptautinis seminaras „Sąvartynų kasyba visuotinio poveikio aplinkai mažinimo

kontekste“Balandžio 8 d.

Kauno technologijos

universitetas

Mokslinė konferencija „Dirvožemis ir aplinka“ Balandžio 9 d.

Aleksandro

Stulginskio

universitetas

Pasitarimas Naujosios Akmenės savivaldybėje dėl klinties ir molio karjerų naudojimo

(kasybos-rekultivacijos) planų būklės ir jų integracijos į savivaldybės inicijuojamus

plėtros planus

Balandžio 11 d. Naujoji Akmenė

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos kartu su ICOMOS ir UNESCO

jungtinis renginys, skirtas tarptautinei Paminklų ir paminklinių vietų dienai paminėti.

Tema: Memorialinis paveldas

Balandžio 16 d.

Lietuvos nacionalinė

UNESCO komisija

(Šv. Jono g. 11)

Parodos „Geologija vaikų akimis“ atidarymas. Skirta Geologų dienai, Tarptautinei

vaikų gynimo ir Aplinkos apsaugos dienai paminėtiBalandžio 23 d. Aplinkos ministerija

Geologijos įmonių asociacijos organizuojama geologų konferencija „Lietuvos Žemės

gelmių turtai ir jų panaudojimo galimybės“Balandžio 24 d.

Viešbutis „Crowne

Plaza Vilnius“

Geologo dienos minėjimas Balandžio 25 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

XXXI geologų profesinė šventė Balandžio 26–27 d. Puvočių k. (Dzūkija)

Europos geomokslų sąjungos generalinė asamblėjaBalandžio 27 – gegužės

2 d.Viena (Austrija)

Europos geologijos tarnybų Žemės stebėsenos ir Geopavojų grupės metinis

susitikimas

Balandžio 29 – gegužės

1 d.Viena (Austrija)

Susipažinimas su skalūnų angliavandenilių tyrimais ir gavyba JAV Gegužės 5–15 d.Pensilvanija–Teksasas

(JAV)

Renginys „Technologijų diena 2014“, skirtas akcinės bendrovės „Klovainių skalda“

įkūrimo 45 metų sukakčiai paminėtiGegužės 9 d.

Klovainiai (Pakruojo

raj.)

D. Karmazienės disertacinio darbo „Vėlyvojo Nemuno apledėjimo keiminių terasų

morfogenezė ir jų erdvinė sklaida“ gynimasGegužės 15 d.

GTC Geologijos ir

geografijos institutas

Seminaras „Urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ Gegužės 21 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

A. Ložytės daktaro disertacijos „Agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų

tvarkymo metodų įtaka pievų augalų bendrijoms“ gynimasGegužės 23 d. Vilniaus universitetas

Geoscience information consortium (Europos geologijos tarnybų tarptautinė

konferencija GIC) Gegužės 25–31 d.

Valstybinis geologijos

institutas Bratislavoje

(Slovakija)

98


JAV Pensilvanijos valstijos Aplinkos apsaugos departamento ekspertų p. Scott Perry ir

p. Kurt Klapowski vizitasGegužės 26 d. Aplinkos ministerija

JAV Pensilvanijos valstijos Aplinkos apsaugos departamento ekspertų paskaita

„Skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos praktika Pensilvanijos valstijoje, JAV“Gegužės 26 d.

Vilniaus Gedimino

technikos

universitetas

Susitikimas su JAV Pensilvanijos valstijos Aplinkos apsaugos departamento ekspertais

p. Scott Perry ir p. Kurt KlapowskiGegužės 26 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

JAV Pensilvanijos valstijos Aplinkos apsaugos departamento ekspertų p. Scott Perry ir

p. Kurt Klapowski vizitasGegužės 27 d. Klaipėda

Konsultacijos su Latvijos atstovais dėl telkinių, kertamų jūros sienos, bendrų tyrimo

darbųGegužės 27 d.

Užsienio reikalų

ministerija

Išvažiuojamasis seminaras į Lenkijos Pomeranijos raj. siekiant informuoti visuomenę

apie netradiciniu būdu išgaunamas dujas ir naftąGegužės 28–30 d. Gdanskas (Lenkija)

Seminaras „Karjerai: praeitis, dabartis ir ateitis“ Gegužės 30 d. Naujoji Akmenė

Lietuvos karjerų asociacijos metinis susirinkimas Gegužės 30 d. Klaipėda

Task Force Group Superficial Deposits / Soil Resources (EuroGeoSurveys (Europos

geologijos tarnybų) Paviršiaus nuogulų / Dirvožemio išteklių ekspertų grupės

susitikimas)

Birželio 3–5 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Europos Komisijos Naftos ir dujų operacijų jūroje saugumo komiteto posėdis Birželio 5–7 d. Briuselis (Belgija)

Lietuvos–Lenkijos III–VI kl. moksleivių konkurso „Mūsų Žemė – praeityje, dabar ir

ateityje“ finaliniai renginiaiBirželio 5–8 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos minėjimas Birželio 9 d. Aplinkos ministerija

Knygos „Akademikas Juozas Dalinkevičius“ pristatymas Birželio 12 d.Lietuvos mokslų

akademija

Projekto „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir darni miestų plėtra (Climate change

adaptation for sustainable urban development (ClimUrban)“ aptarimasBirželio 11–14 d. Espoo (Suomija)

Seminaras „Baltijos jūroje paskandintas cheminis ginklas – projektai ir perspektyvos“ Birželio 16 d.Užsienio reikalų

ministerija

Pasitarimas dėl polimerų naudojimo naftos gavybos technologijoje Birželio 17 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Geologinė pažintinė ekskursija Molėtų krašto mokytojams „Nuo Dubysos slėnio

erdvių iki Tytuvėnų velniakelių“Birželio 19–20 d.

Raseinių ir Kelmės

raj.

AB „Dolomitas“ 50-ies veiklos metų jubiliejinis renginys Birželio 20 d. Pakruojis

ASWEP-ESSC organizacijos tarptautinė konferencija dėl gruntų išsaugojimo Birželio 23–26 d. Imola (Italija)

Prienų rajono savivaldybės administracijos sudarytos darbo grupės pasitarimas dėl

Gėlupio upelio hidrografinės struktūros ir kitų kraštovaizdžio vertybių apsaugos,

erozijos procesų poveikio upelio slėnio šlaitams ir statiniams

Liepos 10 d. Prienai

JAV vyriausybės Netradicinių energijos išteklių departamento organizuojamas

kvalifikacijos kėlimo seminaras Kolorado kalnakasybos institute pagal Lietuvos ir JAV

vyriausybinio bendradarbiavimo Netradicinių dujų ir naftos techninio išvystymo

programą (UGTEP)

Liepos 7–12 d. Denveris (JAV)

TATENA tarptautinis seisminės saugos centro ekstrabiudžetinės programos donorų

susitikimas (International Seismic Safety Centre‘s Extrabudgetary Programme Donors

Meeting) seisminės saugos klausimams aptarti

Liepos 13–17 d. Viena (Austrija)

AB „LOTOS Geonafta“ 50-ies metų veiklos jubiliejaus renginys Liepos 24 d. Plungė

Susitikimas su bendrovės LI-COR atstovais Liepos 25 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Lietuvos durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ 20-ies metų sukakties šventė Rugpjūčio 2 d. Klaipėda

99



Late Quaternary terrestrial processes, sediments and history: from glacial

to postglacial environments, Eastern and Central Latvia“ (Tarptautinis lauko

simpoziumas „Vėlyvojo kvartero sausumos procesai, nuogulos ir istorija: nuo

apledėjimo iki poledynmečio aplinka rytinėje ir vidurinėje Latvijoje)

Rugpjūčio 17–22 d. Ryga (Latvija)

Lietuvos geologijos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų

susitikimas su Latvijos aplinkos apsaugos inspekcijos vadoveRugpjūčio 19 d. Aplinkos ministerija

Susitikimas su Kinijos Liaudies Respublikos „Sinopec“ naftos bendrovės tyrimo

instituto „Sinopec Exploration & Production Research Institute“ specialistais ir išvyka

į Lietuvos geologijos muziejaus kerno saugyklą

Rugpjūčio 25 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Interviu filmui „Venta iš arti“ apie Lietuvos gelmes ir Akmenės regiono ypatybes,

vietoje rastas fosilijas, apie planuojamą kurti juros periodo parką ir kitus smalsumą

keliančius dalykus

Rugpjūčio 26 d.Akmenė

(Akmenės r.)

Pasitarimas dėl leidimų naudoti požeminį geriamąjį gėlą, gamybinį vandenį ir žemės

gelmių šiluminę energiją, siekiant sukurti efektyvią leidimų suteikimo sistemąRugpjūčio 27 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

Lietuvos statistikos departamento 95-ojo jubiliejaus minėjimas Rugsėjo 5 d.

Lietuvos statistikos

departamentas

(Vilnius)

9-oji Baltijos stratigrafijos konferencija Rugsėjo 8–9 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

EuroGeoSurvey asociacijos nacionalinių delegatų forumas ir seminaras Rugsėjo 8–10 d.Utrechtas

(Nyderlandai)

Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcijos tarybos iškilmingas posėdis,

skirtas Visuotinės lietuvių enciklopedijos leidybos projekto baigimo progaiRugsėjo 10 d.

Lietuvos mokslų

akademija (Vilnius)

Gruzijos delegacijos vizitas Lietuvos geologijos tarnyboje Rugsėjo 10–11 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos atstovų susitikimas su

Tauragės r. savivaldybės ir Žygaičių bendruomenės nariais išsklaidytųjų (skalūnų)

angliavandenilių žvalgybos gamtosauginėms problemoms aptarti

Rugsėjo 17 d. Žygaičiai (Tauragės r.)

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos ir Valstybinės saugomų

teritorijų tarnybos organizuojama tarptautinė konferencija „Saugomos teritorijos:

iššūkiai ir valdymas“

Rugsėjo 18–19 d.Vilniaus dailės

akademija

4-oji Geopaveldo diena „Sėlių žemės geologinio paveldo paslaptys“ Rugsėjo 19–20 d.Sartų ir Gražutės

regioniniai parkai

Seismologijos seminaras Kaliningrado žemės drebėjimo 10-mečio paminėjimo proga Rugsėjo 22 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Seminaras „Geologijos ir istorijos sankirta“ geologui A. Pečkaičiui atminti Rugsėjo 23 d.

Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės

valdovų rūmai

(Vilnius)

Tarptautinė konferencija „GeoShale“, skirta Europos skalūnų angliavandenilių tyrimo

ir naudojimo naujausiems pasiekimams pristatytiRugsėjo 23–27 d. Varšuva (Lenkija)

Seminaras „Gintaro gavybos Kuršių mariose galimybės“ Rugsėjo 24 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Tarptautinio projekto „EMODnet geology 2“ atsiskaitomasis seminaras ir pasitarimas Rugsėjo 29 d. – spalio 2 d. Valeta (Malta)

Japonijos branduolinės pramonės forumo tarptautinio bendradarbiavimo centro

(JICC) seminaras branduolinių elektrinių statybos temaRugsėjo 29 d. – spalio 2 d.

UAB „Lietuvos

energija“ (Vilnius)

100


Požeminio vandens ir Geriamojo vandens darbo grupių seminaras „Geresnė

požeminio vandens išteklių apsaugos nuostatų integracija upių baseinų valdymo

planuose“

Spalio 1–3 d. Roma (Italija)

Seminaras „Geologinio M 1:50 000 kartografavimo (GK 50) 50 metų rezultatai ir

perspektyva“Spalio 2 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

Ilmos Janutytės daktaro disertacijos „Upper Mantle Structure Around the Trans-

European Suture Zone (Viršutinės mantijos sandara transeuropinės sandūros zonos

srityje)“ gynimas

Spalio 2 d. Vilniaus universitetas

Konferencija „Mokslas Gamtos mokslų fakultete“ Spalio 3 d.Kairėnų botanikos

sodo muziejus

Geological Record of Aeolian Sand Invasion in Coastal Regions: from Lithuania to

the Americas (Temple universiteto (Filadelfija, JAV) profesoriaus Ilya V. Buynevich

paskaita „Geologiniai eolinio smėlio invazijų pėdsakai pakrantėse: nuo Lietuvos iki

Amerikos“)

Spalio 6 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Lietuvos geologijos tarnybos ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos knygos

„Lietuvos šaltiniai ir versmės: Žemaitijos nacionalinis parkas“ pristatymasSpalio 9 d.

Žemaitijos

nacionalinis parkas

VU GMF Geologijos ir mineralogijos katedros doktoranto A. Spiridonov disertacinio

darbo „Silūro periodo Baltijos baseino konodontų makroevoliucija ir makroekologija“

viešas svarstymas

Spalio 9 d. Vilniaus universitetas

CORINE žemės dangos ir jos pokyčių vertinimo rezultatų pristatymas. Šį vertinimą

atliko AAA, vykdydama ES finansuojamą projektąSpalio 9 d. Aplinkos ministerija

VšĮ „Architektūros fondas“ organizuojama ekskursija apie Kauno miesto geologiją ir

geomorfologiją, Nemuno ir Neries upių slėnių vystymosi istorijąSpalio 10–11 d. Kaunas

Doktoranto A. Štuopio disertacinio darbo „Pietryčių Lietuvos kvartero komplekso

požeminio vandens išteklių formavimasis ir vertinimo modeliavimo metodais

ypatumai” gynimas

Spalio 13 d. Vilnius

„Springer“ seminaras mokslininkams „Kaip publikuoti straipsnį „Springer“ žurnaluose” Spalio 15 d.

Vilniaus universitetas

(Mokslinės

komunikacijos ir

informacijos centras)

Aplinkos ministerijos ir Lygių galimybių plėtros centro organizuojamas seminaras „Ar

mes vienodai tausojame aplinką: apie atliekų rūšiavimą ir lyčių lygybę“Spalio 16 d. Aplinkos ministerija

„Hnit-Baltic“ Lietuvos geologijos tarnybos specialistams pristatė nepilotuojamą

lėktuvą-robotą „Sensefly eBee“Spalio 16 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

Žemės gelmių šiluminės (geoterminės) energijos sistemų projektavimo, įrengimo bei

likvidavimo tvarkos aptarimas su įmonių, įrengiančių geotermines sistemas, atstovaisSpalio 17 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

37-asis EuroGeoSurvey (Europos geologijos tarnybų asociacijos) direktorių

susitikimas ir seminarasSpalio 20–24 d. Bernas (Šveicarija)

Apskritojo stalo diskusija „Neužbaigta piliakalnių byla: platesnės interpretacijos ir

sprendimų paieškos“Spalio 21 d.

Lietuvos mokslų

akademija

Lietuvos geologijos tarnybos iniciatyva parengta Akmenės krašto geologinių objektų,

kuriuos įamžino fotomenininkas J. Danauskas, paroda „Akmenės geoparko kontūrai“Spalio 28 d. Aplinkos ministerija

Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistų, mokslininkų ir

Žygaičių bendruomenės narių susitikimas dėl išsklaidytųjų (skalūnų) angliavandenilių

žvalgybos ir gavybos gamtosauginių problemų

Spalio 30 d. Aplinkos ministerija

Stokholmo tarptautinio vandens instituto ir Lietuvos bei Lenkijos vandens

partnerystės projekto seminaras „Bendrų veiksmų platformos sukūrimas valdant

tarpvalstybinius Kaliningrado, Lietuvos ir Lenkijos vandenis“

Lapkričio 4–7 d. Rynas (Lenkija)

101



Renginių ciklas – Vilniaus istorijos atspindžiai: XIX–XX a. Menotyrininkės.

B. R. Vitkauskienės paskaita „Vilnios potvyniai“Lapkričio 6 d.

Lietuvos nacionalinis

muziejus

Seminaras „Rizikos vertinimas ir ekonomiškai naudingas užterštų teritorijų valdymas“.

Renginį organizavo Europos pramoninių užterštų teritorijų tinklas (NICOLE),

vienijantis mokslininkus, vertinančius užterštas teritorijas, jas tvarkančias įmones ir

valstybės institucijas

Lapkričio 6–7 d. Praha (Čekija)

UAB „HNIT Baltic“ atstovai pristatys GPS/GNSS įrenginių spektrą: įrangos ypatumai,

komplektavimas, programinė įranga, darbas laukuose, duomenų kaupimas,

sinchronizavimas ir kt.

Lapkričio 11 d.Lietuvos geologijos

tarnyba

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vizitas į Lietuvos geologijos

muziejųLapkričio 12 d.

Lietuvos geologijos

muziejus (Vievis)

Geologijos įmonių vadovų susitikimas Lapkričio 13 d. Molėtų r.

Mokslinė konferencija „Atspindys vandeny, atmintis akmeny“, skirta unikalių akmenų

muziejaus įkūrėjui Vaclovui IntuiLapkričio 13 d. Mosėdis

Seminaras „Moderniosios anhidrito Lietuvoje kasybos technologijos, ekonomika ir

aplinkos sauga“. Pranešėjas dr. G. JuozapavičiusLapkričio 18 d.

Lietuvos mokslų

akademija

Rasos Šliaupienės daktaro disertacijos „Anglies dvideginio dujų geologinio saugojimo

perspektyvos Baltijos sedimentaciniame baseine“ gynimasLapkričio 21 d.

Gamtos tyrimų

centras

Tarptautinė konferencija „Shale Gas Europe 2014“ Lapkričio 24–26 d. Varšuva (Lenkija)

Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo vardo suteikimo ceremonija Lapkričio 25 d. Klaipėda

Lietuvos geologų sąjungos XXV suvažiavimas Lapkričio 28 d.Viešbučio „Crowne

Plaza Vilnius“

EuroGeoSurvey asociacijos vykdomojo komiteto pasitarimas Gruodžio 1 d. Briuselis (Belgija)

VU GMF Geologijos ir mineralogijos katedros doktoranto A. Štuopio disertacinio

darbo „Pietryčių Lietuvos kvartero komplekso požeminio vandens išteklių

formavimasis ir vertinimo modeliavimo metodais ypatumai“ gynimas

Gruodžio 5 d. Vilniaus universitetas

Knygos „Kas užlopys dangų“ pristatymas, diskusija apie klimato kaitą ir susitikimas su

knygos autoriumi prof. dr. A. BukančiuGruodžio 10 d.

Lietuvos mokslų

akademija

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sapropelis: išgavimas, perdirbimas, panaudojimas“ Gruodžio 10 d.„Europa City Hotel“

Vilnius

Lietuvos ir Latvijos darbo grupių susitikimas pasiūlymams ir išvadoms dėl

konsultacijų su Latvijos atstovais dėl telkinių, kertamų jūros sienos, bendrų tyrimo

darbų parengimo

Gruodžio 11 d. Ryga (Latvija)

Seminaras Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojams „Savęs supratimo ir

tobulinimo programa pagal MBTI“Gruodžio 11 d.

Lietuvos geologijos

tarnyba

GTC GGI Kvartero tyrimų laboratorijos doktorantės G. Gryguc disertacinio darbo

„Augalijos raidos ypatumai poledynmečio nuosėdų kompleksuose paleobotaninių

tyrimų duomenimis“ viešas svarstymas.

Gruodžio 12 d.

Gamtos tyrimų

centro bibliotekos

skaitykla

Lietuvos Respublikos Seimo komiteto posėdis dėl Šiaurės Lietuvos karstinio rajono

gyventojų patirtų nuostolių kompensavimo galimybiųGruodžio 17 d.

Lietuvos Respublikos

Seimas

VU GMF Geologijos ir mineralogijos katedros doktoranto A. Spiridonov disertacinio

darbo „Silūro periodo Baltijos baseino konodontų makroevoliucija ir makroekologija“

gynimas

Gruodžio 19 d. Vilniaus universitetas

Sudarė Informacijos valdymo skyriaus Informavimo poskyrisComplited by the Subdivision of the Division of Information Management

102

2014 metų publikacijos Lietuvos geo logijos tematika

Publications on Lithuanian geo logy in 2014

L. Ramanauskienė, I. Vilkanec, Lietuvos geo logijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fon-do poskyris Valstybinės geologijos informacinės sistemos posistemyje „Bibliofondas“ („Lietuvos geo logijos bibliografija“) kaupia Lietuvos geo logų publikacijas ir publikacijas Lietuvos geo logijos te-matika. 2014 metais sukaupta ir įvesta 308 bibli-ografiniai aprašai. 2014 metų sąrašas papildytas ir kai kuriais ankstesniųjų metų publikacijų ap-rašais, kurie iki šiol buvo neįtraukti. 2015 m. va-sario 25 d. „Lietuvos geo logijos bibliografijoje“ buvo 10 564 įrašai.

Bibliografinę informaciją ar konkrečias publikacijas galima

gauti:

Lietuvos geo logijos tarnyba

Geo logijos fondo poskyris (208 kab.)

S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius

Tel. (8~5) 233 15 35; faks. (8~5) 233 61 56;

http//www.lgt.lt

The Geo logical Fund Sub-Division compiled the publications: „Publications on Lithuanian geo logy” and „Publications of Lithuanian geo-logists” in the data base „Bibliography of Li-tuanian geo logy” sub-system „Bibliofondas”. 308 bibliographical records were prepared in 2014. „Bibliography of Lituanian geo logy” sto-res 10 564 records (state to 25th February 2015).

Bibliographical information is available at:

Lithuanian Geo logical Survey

Geo logical Fund Sub-Division (off. 208),

S. Konarskio, 35, LT-03123 Vilnius, Lithuania

Tel.: (+ 370 5) 233 15 35; Fax.: (+ 370 5) 233 61 56;

http//www.lgt.lt

Publikacijų sisteminis išdėstymas Classsified arrangement of publications

1. Bendroji ir regioninė geo logija

1.1 Paleontologija ir stratigrafija

1.2 Petrografija ir litologija

1.3 Tektonika ir geo fizika

1.4 Kvartero geo logija ir geo morfologija

1.5 Jūrų geo logija ir krantotyra

1.6 Geo logijos istorija

1. General and Regional Geo logy

1.1 Paleontology and Stratigraphy

1.2 Petrography and Lithology

1.3 Tectonics and Geo physics

1.4 Quaternary Geo logy and Geo morphology

1.5 Marine Geo logy and Coastal Research

1.6 History of Geo logy

2. Taikomieji tyrimai

2.1 Mineralinės žaliavos

2.2 Hidrogeo logija ir geo termika

2.3 Inžinerinė geo logija

2.4 Naftos geo logija

2.5 Ekologinė geo logija ir geo chemija

2.6 Geo informatika

2.7 Geo loginės informacijos sklaida visuomenei

2. Applied Research

2.1 Mineral Resources

2.2 Hydrogeo logy and Geo thermics

2.3 Engineering Geo logy

2.4 Oil Geo logy

2.5 Environmental Geo logy and Geo chemistry

2.6 Geo informatics

2.7 Dissemination of the Geo logical Information to the

Society

3. Geo loginis kartografavimas 3. Geo logical Mapping

103

1. Bendroji ir regioninė geologija General and Regional Geology

Čečys A. Challenges in geological terminology for the non English-natives // Geologija. – 2014. – Vol. 56, Nr. 1 (85). – P. 11. – (The 9th Baltic Strati-graphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Damušytė A. Fin del Mundo: pasaulio pakraš-tys, kur prasideda, kur baigiasi žemė...: [Argen-tinos pietuose] // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 28–40: iliustr.

Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veik los rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013 / ats. red. Satkū-nas J.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2014. – 136, [2] p.: iliustr.

1.1. Paleontologija ir stratigrafija Paleontology and Stratigraphy

Bičkauskas G., Radzevičius S. The Stipinai Re-gional stage (Upper Devonian) in Petrašiūnai quar-ry = Stipinų regioninis aukštas (viršutinis devonas) Petrašiūnų karjere // Geologija. – 2014. – Vol. 56, No 2 (86). – P. 53–56: iliustr. – Santr. liet. – Bib-liogr.: P. 56. – (The 9th Baltic Stratigraphical Con-ference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Excursion).

Bitinas J. Geologinių sistemų stratigrafinės sche-mos = Stratigraphic Charts of Geological Systems // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos re-zultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 16–17: iliustr.

Brazauskas A. Patterns of distribution of Wen-lock (Silurian) conodonts in Lithuanian section // Geologija. – 2014. – Vol. 56, No 1 (85). – P. 9. – Bibliogr.: P. 9. – (The 9th Baltic Stratigraphical Con-ference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Ekleris A., Radzevičius S. The Upper Home-rian (Silurian) machaerid sclerite from Lithua-nia = Lietuvos viršutinio homerio (silūras) ma-chaerido skleritas // Geologija. – 2013. – Vol. 55,

No 4 (84). – P. 109–114: iliustr. – Santr. liet. – Bib-liogr.: P. 112–113.

Ivanov A., Märss T. Devonian chondrichthyans of the Baltic Region // Geologija. – 2014. – Vol. 56, No 1 (85). – P. 18–19. – Bib-liogr.: P. 18–19. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 Septem-ber 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Kiipli T., Radzevičius S., Kallaste T. Silurian bentonites in Lithuania: correlations based on sani-dine phenocryst composition and graptolite biozo-nation – interpretation of volcanic source regions // Estonian Journal of Earth Scien-ces. – 2014. – Vol. 63, No 1. – P. 18–29: iliustr. – Santr. est. – Bib-liogr.: P. 27–28.

Kojelė A., Radzevičius S., Spiridonov A., Bra-zauskas A. Gėluvos regioninio aukšto (viršutinis homeris, silūras) ribos stratotipas = The boundary stratotype of Gėluva regional stage (Upper Home-rian, Silurian) // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 10–21: iliustr. – Santr. angl. – Bib-liogr.: P. 20–21.

Norkevičius D. Įdomiausios fosilijos ir geologi-niai laikotarpiai Lietuvos rieduliuose // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 36–39: iliustr.

Raczyński P., Biernacka J. Zechstein in Lithu-anian–Latvian Border Region = Lietuvos ir Latvijos pasienio cechšteinas // Geologija. – 2014. – Vol. 56, Nr. 2 (86). – P. 57–62: iliustr. – Santr. liet. – Bib-liogr.: P. 61–62. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithua-nia: Excursion).

Radzevičius S., Norkus A., Meidla T., Ainsa-ar L., Spiridonov A., Brazauskas A. Preliminary report on the Upper Wenlock δ13C excursion in the Ledai-179 drill core (Eastern Lithuania) // 4th Annual Meeting of IGCP 591: The Early to Middle Paleozoic Revolution: Estonia, 10–19 June 2014: Abstracts and Field Guide. – Tartu, 2014. – P. 77.

Radzevičius S., Spiridonov A., Brazauskas A. Application of Wavelets to the Cyclostratigraphy of the Upper Homerian (Silurian) Gėluva Regional Stage in the Viduklė-61 Deep Well (Western Lithua-

104

nia) // First International Congress on Stratigra phy: At the Cutting Edge of Stratigraphy: (STRATI 2013), Lisbon, 1–7 July 2013 / Eds.: Rocha R., Pais J., Kullberg J. C., Finney S. – 2014. – Series: Sprin-ger Geology. – P. 437–440: iliustr. – Bibliogr.: P. 440.

Radzevičius S., Spiridonov A., Brazauskas A. Integrated Middle–Upper Homerian (Silurian) Stratigraphy of the Viduklė-61 Well, Lithuania // GFF. – 2014. – Vol. 136, Issue 1. – P. 218–222: iliustr. – Bibliogr.: P. 221–222.

Radzevičius S., Spiridonov A., Brazauskas A., Norkus A., Meidla T., Ainsaar L. Upper Wenlock δ13C chemostratigraphy, conodont bio-stratigraphy and palaeoecological dynamics in the Ledai-179 drill core (Eastern Lithuania) // Estonian Journal of Earth Sciences. – 2014. – Vol. 63, Nr. 4. – P. 293–299: iliustr. – Bibliogr.: P. 298–299.

Radzevičius S., Spiridonov A., Rimkus A., Meidla T., Ainsaar L., Brazauskas A., Dankina D. Integrated δ13C isotope and graptolite stratigraphy of Upper Wenlock and Lower Ludlow of the Vil-kaviškis-134 core, Lithuania // Geologija. – 2014. – Vol. 56, Nr. 1 (85). – P. 32–33. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Spiridonov A. Konodontų rūšių dinaminės gau-sumo struktūros ir nišų pobūdžio įtaka išmirimų se-lektyvumui Ireviken´o (silūro periodas) masinio iš-mirimo metu // Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos: 2014 m. jaunųjų mokslininkų konfe-rencijos pranešimų santraukos. – 2014. – P. 7.

Spiridonov A. Macroevolution and macroecolo-gy of conodonts of the Silurian Baltic sedimentary basin: Summary of doctoral dissertation: Physical Sciences, Geology (05 P) = Silūro periodo Baltijos sedimentacinio baseino konodontų makroevoliuci-ja ir makroekologija: daktaro disertacijos santrauka: Fiziniai mokslai, Geologija (05P) / Sc. supervisor: Brazauskas A.; Vilniaus University, Nature Research Centre. – Vilnius, 2014. – 48 P. – Santr. liet. – Bib-liogr.: P. 45–48.

Spiridonov A., Brazauskas A. Comparative ana-lysis of ontogeny and ecomorphology of the “Ozar-kodina remscheidensis” (Conodonta: Ozarkodinida)

Species group in the Upper Ludlow and Pridoli of Lithuania // Paleontological journal. – 2014. – Vol. 48, Nr. 10. – P. 1104–1114: iliustr. – Biblio-gr.: P. 1114.

Spiridonov A., Brazauskas A., Radzevičius S. Conodont communities as complex dynamical sys-tems – multifractals, critical transitions, and osci l-lations in the fossil record of the mid-to late Pridoli conodonts // 4th Annual Meeting of IGCP 591: The Early to Middle Paleozoic Revolution: Estonia, 10–19 June 2014: Abstracts and Field Guide. – Tartu, 2014. – P. 85.

Spiridonov A., Brazauskas A., Radzevičius S. Determinants of conodont survival during the Early Sheinwoodian Ireviken extinction event // Geologi-ja. – 2014. – Vol. 56, Nr. 1 (85). – P. 37. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

1.2. Petrografija ir litologija Petrography and Lithology

Bogdanova S., Čečys A., Bibikova E. V., Ilyins-ky L. S., Taran L. N. Danopolonian migmatization of Mesoproterozoic sedimentary rocks in southern-most Sweden: a SIMS zircon study // GFF. – 2014. – Vol. 136, Issue 2. – P. 410–428.

Korkutis V., Skeries W. Apie pietų Vokietijos „Sidabro“ kalno polimetalinius lęšius ir metamorfiz-mą // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 27–29: iliustr. – Bibliogr.: P. 29.

Słaby E., Domonik A., Śmigelski M., Majzner K., Motuza Matuzevičius G., Götze J., Simon K., Moszumańka I., Kruszewski Ł., Rydelek P. Proto-mylonite evolution potentially revealed by the 3D depiction and fractal analysis of chemical data from a feldspar // Contributions to Mineralogy and Pet-rology. – 2014. – Vol. 167, Nr. 4. – P. art Nr. 995: iliustr. – Bibliogr.: P. art Nr. 995.

Vėjelytė I. Izotopiniai mineralų tyrimai: cirko-nas – geriausias chronometras = Isotopic analyses of minerals: zircon – the best chronometer // Geologi-jos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 22–26: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 26.

105


1.3. Tektonika ir geofizika Tectonics and Geophysics

Čyžienė J., Minkevičius V., Mikulėnas V. Tarp-tautinis projektas „Grimzdimo sukeliamų pavojų Europos krantų žemumose monitoringas ir prog-nozavimas (SubCoast)“ = International Project “GMES-Service for Mapping and Monitoring Sub-sidence Hazards in Coastal Lowland Areas Around Europe (SubCoast)” // Lietuvos geologijos tarny-bos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskai-ta] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 19–21: iliustr.

Gerok D. Paleoįrėžių geofizinis tyrinėjimas Šven-tosios–Būtingės kranto zonoje Šiaurės Vakarų Lietu-voje // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: na-cionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos prane-šimų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P. 75.

Gerok D., Bitinas A. Geophysical study of palaeoincisions in the Šventoji–Būtingė coastal area, north-west Lithuania // Baltica. – 2013. – Nr. 2. – P. 201–210: iliustr. – Bibliogr.: P. 209–210.

Grigelis A. Akademiko Juozo Dalinkevičiaus Lietuvos tektonikos tyrimai // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 27–33: iliustr. – Bibliogr.: P. 33.

Janutytė I., Kozlovskaya E., Majdanski M., Voss P., Budraitis M.; PASSEQ Working Group... et al. Traces of the crustal units and the upper-mantle structure in the southwestern part of the East European Craton // Solid Earth. – 2014. – Vol. 5, Nr. 2. – P. 821–836: iliustr. – Bibliogr.: P. 834–836.

Lenkauskas T., Janutėnienė J. Jūros dugno ty-rimas šoninės apžvalgos sonaru ir metodų tobulini-mas // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacio-nalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos prane-šimų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P. 144.

Lokutijevskis V., Zamžickas R. Geofizinių duo-menų (geofizinių tyrimų gręžiniuose ir elektrinės žvalgybos) klasifikavimas ir tvarkymas = Classification and Management of the Geophysical Data (Well Data and Electrical Prospecting) // Lietuvos geologijos tar-nybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskai-

ta] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 22–23.

Merkytė I., Vengalis R., Vėlius G. Geofizikinių tyrimų metodų taikymas Kernavėje = Application of Geophysical Prospecting in Archaeology: the Case of Kernavė // Metodai Lietuvos archeologijoje: mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. – P. 366–410: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 407–409.

Michelevičius D., Kaminskas D., Blažaus-kas N. New evidence of barrier reef-like bodies in the southern Baltic Silurian basin based on 3-D seismic data // Geologija. – 2014. – Vol. 56, Nr. 1 (85). – P. 26. – Bibliogr.: P. 26. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Pačėsa A. Seismologiniai tyrimai 2013 me-tais = Seismological Investigations in 2013 // Lietu-vos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 66–69: iliustr.

Pačėsa A. Sejsmologičeskie issledovanija v Litve // XV Ural‘skaja molodežnaja naučnaja škola po geofizi-ke, Ekaterinburg, 24–29 marta 2014 g.: sbornik do-kladov / Institut geofiziki UrO RAN. – Ekaterinburg, 2014. – P. 178–180: iliustr. – Bibliogr.: P. 180.

Petrošius R. Nematomoji Velnio duobės pusė – Žemės laukų anomalijos? = Unseen side of Devil Hole – anomalies of Earth‘s Fields? // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 18–26: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 25–26.

Putinas R. Dar viena astroblema Lietuvoje? // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 55–56: iliustr.

Skridlaitė G., Bogdanova S., Taran L., Ba-ginski B. Recurrent high grade metamorphism recording a 300 Ma long Proterozoic crustal evolu-tion in the western part of the East European Cra-ton // Gondwana Research. – 2014. – P. 649–667: iliustr. – Bibliogr.: P. 666–667.

Šiliauskas L., Skridlaitė G. Palaeoproterozoic Volcanic Massive Sulphides (VMS) in the Lithua-

106

nian crystalline basement: evidences for a back-arc tectonic setting // COINS 2014: Conference of Natural and Life Sciences: [9th International Stu-dent‘s Conference of Life Sciences, Vilnius, Septem-ber 10–12, 2014] / Vilnius University. – Vilnius, 2014. – P. 26–27.

1.4. Kvartero geologija ir geomorfologija Quaternary Geo ogy and Geomorphology

Andronikov A., Subetto D., Lauretta D., An-dronikova I., Rudnickaitė E. Geochemical signatu-res of a possible Late Pleistocene extraterrestrial event in paleolimnological „records“ of Europe // Paleolim-nology of Northern Eurasia: Proceedings of the Inter-national Conference, Petrozavodsk, 21–25 September 2014 / Editors: Subetto D., Regerand T., Sidorova A. – Petrozavodsk, 2014. – P. 62–64: ilius tr. – Bib-liogr.: P. 64.

Baltrūnas V., Karmaza B., Katinas V., Šeirienė V., Zinkutė R. Some corrections in the stratigra-phy of the Quaternary of Lithuania // Geologija. – 2014. – Vol. 56, Nr. 1 (85). – P. 7. – Bibliogr.: P. 7. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Baltrūnas V., Karmaza B., Pukelytė V. The multilayered structure of Žemaitija and Medininkai tills and the question of its origin in South Lithua-nia = Žemaitijos ir Medininkų moreninių nuogulų daugiasluoksnė struktūra ir jos kilmės klausimas Pie-tų Lietuvoje // Geologija. – 2014. – Vol. 56, No 3 (87). – P. 65–73: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: P. 72.

Baltrūnas V., Waller R., Kazakauskas V., Paš-kauskas S., Katinas V. A comparative case study of subglacial bedforms in northern Lithuania and south–eastern Iceland // Baltica. – 2014. – Vol. 27, No2. – P. 75–92: iliustr. – Bibliogr.: P. 90–92.

Baltrūnas V., Zinkutė R., Šeirienė V., Karma-za B., Katinas V., Kisielienė D., Stakėnienė R., Pukelytė V. The earliest Pleistocene interglacials in Lithuania in the context of global environmental change // Geological Quarterly. – 2014. – Vol. 58, No 1. – P. 145–162: iliustr. – Bibliogr.: P. 160–162.

Bitinas A., Katinas V., Rudnickaitė E., Šin-kūnas P. Vetygala Exposure: the problem of the lo-wer boundary of Pleistocene = Vetygalos atodanga: pleistoceno apatinės ribos problema // Geologija. – 2014. – Vol. 56, No 2 (86). – P. 47–53: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: P. 51–52. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Excursion).

Gedminienė L., Stančikaitė M., Šinkūnas P., Rudnickaitė E., Vaikutienė G. Palynology as a bridge between ecosystems and palaeoecosystems. Late glacial sedimentary environment of the Ūla ri-ver basin: an example from Ūla 2 outcrop // COINS 2014: Conference of Natural and Life Sciences: [9th International Student‘s Conference of Life Sciences, Vilnius, September 10–12, 2014] / Vilnius Univer-sity. – Vilnius, 2014. – P. 34.

Grigienė A., Jusienė A. Development of the Pla-teliai area in Late Weichselian and Holocene, NW Lithuania // Late Quaternary terrestrial processes, sediments and history: from glacial to postglacial environments: Eaustern and Central Latvia, August 17–22, 2014: Excursion Guide and Abstracts. – Rīga, 2014. – P. 109–110: iliustr.

Gryguc G., Kisielienė D., Stančikaitė M., Šei-rienė V., Skuratovič Ž., Vaitkevičius V., Gaidama-vičius A. Holocene sediment record from Briaunis palaeolake, Eastern Lithuania: history of sedimen-tary environment and vegetation dynamics // Balti-ca. – 2013. – Vol. 26, No 2. – P. 121–136: iliustr. – Bibliogr.: P. 132–136.

Guobytė R. Vilniaus miesto kvartero geologija ir geomorfologija: [ataskaita „Vilniaus miesto kvartero geologija ir geomorfologija“ parengta vykdant pro-jektą „Vilniaus miesto inžinerinių geologinių duo-menų bazės sukūrimas“] / red. Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2014. – 75, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: P. 74–75.

Guobytė R., Rimkutė G. Aerofotonuotraukų stereoskopinės analizės panaudojimas archeologi-niuose tyrimuose = The Use of Stereoscopic Analysis of Aerial Photography in Archaeological Studies // Metodai Lietuvos archeologijoje: mokslas ir techno-logijos praeičiai pažinti. – Vilnius: Vilniaus univer-

107


siteto leidykla, 2013. – P. 606–617: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 616–617.

Kazbaris M., Šinkūnas P., Šinkūnė E. Late Pleistocene glaciofluvial sedimentation in Gariū-nai–Pagiriai proglacial valley, SE Lithuania = Vė-lyvojo pleistoceno fliuvioglacialinė sedimentacija Gariūnų–Pagirių prieledyniniame slėnyje Pietryčių Lietuvoje // Geologija. – 2013. – Vol. 55, Nr. 4 (84). – P. 115–123: iliustr. – Santr. liet. – Bib-liogr.: P. 122–123.

Klimas A. Dvi „pasislėpusios“ Nemuno senva-gės ties Prienais // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 33–40: iliustr. – Bibliogr.: P. 40.

Mažeika J., Petrošius R., Skuratovič Ž. Ra-dioanglies metodas = The Radiocarbon Method // Metodai Lietuvos archeologijoje: mokslas ir tech-nologijos praeičiai pažinti. – Vilnius: Vilniaus uni-versiteto leidykla, 2013. – P. 411–417. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 416.

Rylova T., Baltrūnas V., Karabanov A., Šei-rienė V., Savchenko I., Demidova S., Karmaza B., Kisielienė D. Pleistocene chronostratigraphical correlation chart for Belarus and Lithuania // Geo-logija. – 2014. – Vol. 56, No 1 (85). – P. 36. – Bib-liogr.: P. 36. – (The 9th Baltic Stratigraphical Con-ference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Rudnickaitė E. Carbonates in the heterochro-nous tills of Western and South Eastern Lithuania as a criterion of their stratigraphical correlation // Geologija. – 2014. – Vol. 56, No 1 (85). – P. 35. – Bibliogr.: P. 35. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithua-nia: Abstracts).

Rudnickaitė E. Įvairiaamžių vakarinės ir pietry-tinės Lietuvos dalies morenų karbonatingumas kaip jų stratigrafinio suskirstymo kriterijus // Mokslas Gamtos mokslų fakultete: aštuntosios mokslinės konferencijos, vykusios 2014 m. spalio 3 d., praneši-mai. – Vilnius, 2014. – T. 8. – P. 181–182.

Rudnickaitė E., Guobytė R. Lithological varia-bility in tills of the Samogitian Upland and surroun-ding area, Lithuania // Late Quaternary terrestrial processes, sediments and history: from glacial to

postglacial environments: Eaustern and Central Latvia, August 17–22, 2014: Excursion Guide and Abstracts. – Rīga, 2014. – P. 132–133. – Biblio-gr.: P. 133.

Stančikaitė M. Palinologiniai tyrimai = Palyno-logical Investigations // Metodai Lietuvos archeo-logijoje: mokslas ir technologijos praeičiai pa-žinti. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. – P. 350–365: iliustr. – Santr. angl. – Biblio-gr.: p.363–364.

Šeirienė V., Kühl N., Kisielienė D. Quantita-tive reconstruction of climate variability during the Eemian (Merkinė) and Weichselian (Nemunas) in Lithuania // Quaternary Research. – 2014. – Vol. 82, Issue 1. – P. 229–235: iliustr. – Bibliogr.: P. 234–235.

Šeirienė V., Rylova T., Karabanov A., Baltrū-nas V., Savchenko I., Demidova S., Karmaza B., Kisielienė D. Problems of the stratigra-phy of the Pleistocene of Belarus and Lithuania in the light of new data // Geologija. – 2014. – Vol. 56, Nr. 1 (85). – P. 38. – Bibliogr.: P. 38. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Šinkūnė E., Bakanaitė I., Žėglaitis R., Šinkū-nas P. Fliuvioglacialiniai ledyno pakraščio išnašų kū-giai // Mokslas Gamtos mokslų fakultete: aštuntosios mokslinės konferencijos, vykusios 2014 m. spalio 3 d., pranešimai. – Vilnius, 2014. – T. 8. – P. 122–135.

Vaikutienė G., Skipitytė R., Mažeika J., Mar-tma T., Garbaras A., Barisevičiūtė R. Investiga-tion of stable isotopes and diatom assemblages – a key for palaeoenvironmental reconstruction, Curo-nian Lagoon, Lithuania // Late Quaternary terres-trial processes, sediments and history: from glacial to postglacial environments: Eaustern and Central Latvia, August 17–22, 2014: Excursion Guide and Abstracts. – Rīga, 2014. – P. 143–144: iliustr. – Bib-liogr.: P. 144.

Vitas A., Mažeika J., Petrošius R., Pukie-nė R. Radiocarbon and dendrochronological da-ting of Sub-fossil oaks from Smarhoń riverine sedi-ments // Geochronometria. – 2014. – Vol. 41, Issue 2. – P. 121–128: iliustr.

108

1.5. Jūrų geologija ir krantotyra Marine Geology and Coastal Research

Bitinas A., Damušytė A., Narušis E., Knolis A., Jurkin V., Vaičiulytė S. Baltijos jūros paleogeo-grafinių sąlygų kaita paskutiniojo ledynmečio cik-lo metu Pasaulinio vandenyno raidos kontekste // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos pranešimų san-traukos. – Klaipėda, 2014. – P. 22.

Bitinas A., Molodkov A., Buynevich I., Damu-šytė A., Dobrotin N., Gregorauskiene V., Mažeika J., Pupienis D. Aeolian landscape evolution in the Curonian Spit, Baltic Sea // The Baltic Sea a Me-diterranean of Northern Europe: Conference, June 4–6, 2014, Gdańsk: Book of Abstracts. – Gdańsk, 2014. – P. 10.

Gerok D., Gelumbauskaitė L. Ž., Flodén T., Grigelis A., Bitinas A. New data on the palaeo-incisions network of the south-eastern Baltic Sea // Baltica. – 2014. – Vol. 27, No 1. – P. 1–14: iliustr. – Bibliogr.: P. 11–13.

Gulbinskas S., Bagdanavičiūtė I., Narščius A., Gerok D., Narušis E. Baltijos jūros kranto zonos geo loginė sandara ir šiuolaikinė raida // Jūros moks-lai ir technologijos – 2014: nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos pranešimų santraukos – Klaipėda, 2014. – P. 23–24.

Ivoškytė S., Valaitis E. Palangos paplūdimio kranto linijų kaitos analizė 2012–2013 matais // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos pranešimų san-traukos. – Klaipėda, 2014. – P. 131.

Jarmalavičius D., Pupienis D., Žilinskas G. Sea level fluctuation and shoreline evolution on decadal time scale, Lithuanian Baltic Sea coast // Journal of Coastal Research. – 2014. – Spec. Issue 70. – P. 164–169: iliustr. – Bibliogr.: P. 168–169.

Mėžinė J., Zemlys P., Gulbinskas S. A coupled model of wave-driven erosion for the Palanga Beach, Lithuania // Baltica. – 2013. – Nr. 2. – P. 169–176: iliustr. – Bibliogr.: P. 175–176.

Minevičiūtė I., Gulbinskas S. Klaipėdos sąsiau-rio dugno nuosėdų tipai kaip dinaminių sąlygų ats-pindys // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: na-cionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos prane-šimų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P. 114.

Paškauskaitė J., Šinkūnas P. Lietuvos pajūrio pleistoceno nuogulų tyrimai ir stratigrafijos proble-mos = Research of Pleistocene deposits in Lithuanian Maritime region and problems of its stratigraphy // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 11–17: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 16–17.

Pupienis D., Jarmalavičius D., Žilinskas G., Fedorovič J. Beach nourishment experiment in Palan ga, Lithuania // Journal of Coastal Research. – 2014. – Spec. Issue 70. – P. 490–495: iliustr. – Bib-liogr.: P. 495.

Pustelnikovas O., Gulbinskas S., Suzdalev S., Špokauskas A. Sedimentacinės sąlygos ir nuosėdų kaita Klaipėdos sąsiauryje rentgenografinių tyrimų duomenimis // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferenci-jos pranešimų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P. 74.

Suzdalev S., Gulbinskas S. Total petroleum hy-drocarbons in surface sediments of the Lithuanian coastal area of the Baltic Sea // Baltica. – 2014. – Vol. 27 Special Issue. – P. 23–30: iliustr. – Bibliogr.: P. 30.

Vaikutienė G. Characteristic diatom compo-sition of Ancylus–Litorina stages in Gdansk and Gotland depressions (SE Baltic Sea) // Geologija. – 2014. – Vol. 56, Nr. 1 (85). – P. 44. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Žaromskis R. Baltijos jūros Lietuvos priekrantės dugno reljefo atspindys 1743 m. J. W. Suchodoletz‘o žemėlapyje // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos praneši-mų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P: [180].

109


1.6. Geologijos istorija History of Geology

Akademikas Juozas Dalinkevičius / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Grigelis A.; Vilniaus uni-versitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – 856 p.: iliustr. – Santr. liet., angl. – Bib-liogr.: P. 735–826. – (Skiriama Juozo Dalinkevičiaus 120-osioms gimimo metinėms).

Akademikas Juozas Dalinkevičius – asmeny-bės portretas [A. Grigelio kalba, pasakyta Lietuvos mokslų akademijoje 2014 m. birželio 12 d.] // Geo-logijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 56–57: iliustr.

Anskovas A., Nalivkinas D. Laiškai, prisimi-nimai. Laiškai. A. Anskovo ir D. Nalivkino laiškai: [VUB RS, F. 131, b. 843; VUB RS, F. 131, b. 909. – Parengė V. Skuodis] // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 588–589.

Ar turėsime krašto geologijos muziejų? // Geo-logijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 6–10: iliustr.

Baltrūnas V. Geologijos muziejuose. Lietuvos ge-ologijos muziejus Vievyje // Akademikas Juozas Da-linkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidyk la, 2014. – P. 340–348: iliustr.

Baltrūnas V. Liudui Micui – 100 // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 57–58: iliustr.

Baltrūnas V., Šinkūnas P. Lietuvos geologijos tyrimai. Lietuvos preglacialo ir pleistoceno strati-grafijos problemos // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 511–521: iliustr.

Banys J. Lietuviškosios geologų mokykos kūrė-jas // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 9.

Bendorius A. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. An-tano Bendoriaus laiškas: [VUB RS, F. 131, b. 922] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vil-niaus universiteto leidykla, 2014. – P. 612–614.

Biografijos bruožai. Curriculum vitae 1: [rankraš-tis saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve – LCVA, F. 631, aP. 3, b. 921, l. 5. – Parengė A. Gri-

gelis] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 18–20: iliustr.

Biografijos bruožai. Curriculum vitae 2: [ma-šinraštis saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve – LCVA, F. 631, aP. 3, b. 921, l. 142. – Parengė A. Grigelis] // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 21.

Biografijos bruožai. Juozas Dalinkevičius apie save. Interviu biografiniais motyvais: [J. Dalinkevi-čius (iš magnetofono įrašų)] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidy-kla, 2014. – P. 93–107: iliustr.

Biografijos bruožai. Juozas Dalinkevičius apie save. Interviu Gervėčiuose: [J. Dalinkevičius (iš magnetofono įrašų)] // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 107–111.

Biografijos bruožai. Juozo Dalinkevičiaus svar-biausieji diplomai ir dokumentai / parengė Grigelis A. // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 114–116: iliustr.

Biografijos bruožai. Svarbiausios Juozo Dalin-kevičiaus gyvenimo ir veiklos datos / sudarė Grige-lis A. // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 117–129: iliustr.

Biografijos bruožai. Šeima. Juozo Dalinkevičiaus asmeninės šeimos nuotraukos // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidy-kla, 2014. – P. 34–42: nuotr.

Čepulytė V. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Vale-rijos Čepulytės laiškai: [VUB RS, F. 131, b. 880] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vil-niaus universiteto leidykla, 2014. – 601–607: iliustr.

Dagienė S. Bibliografijos rodyklė // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2014. – P. 735–826.

Dagys J. Laiškai, prisiminimai. Prisiminimai. Prof. Juozo Dalinkevičiaus prisiminimai // Akade-mikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus uni-versiteto leidykla, 2014. – P. 617–619.

110

Dalinkevičienė G. Biografijos bruožai. Šeima. Drauge praleisti metai // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 23–26: iliustr.

Dalinkevičius A. Laiškai, prisiminimai. Laiš-kai. Antano Dalinkevičiaus laiškai: [laiškai saugomi J. Dalinkevičiaus fonde VUB RS, F. 131, b. 883] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vil-niaus universiteto leidykla, 2014. – P. 586–588: iliustr.

Dalinkevičius J. Biografijos bruožai. Apie save ir geologiją // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vil-nius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 43–48: iliustr.

Dalinkevičius J. Lietuvos geologijos tyrimai. Kiti originalūs Juozo Dalinkevičiaus darbai. Geolo-giniai tyrimai Lietuvoje // Akademikas Juozas Da-linkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 396–406: iliustr.

Dalinkevičius J. Lietuvos geologijos tyrimai. Kiti originalūs Juozo Dalinkevičiaus darbai. Lie-tuvos devono stratigrafinių tyrimų išvados ir kai kurios problemos // Akademikas Juozas Dalinke-vičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 376–379.

Dalinkevičius J. Lietuvos geologijos tyrimai. Kiti originalūs Juozo Dalinkevičiaus darbai. Lietu-vos mineralinės žaliavos // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 386–395.

Dalinkevičius J. Lietuvos geologijos tyrimai. Kiti originalūs Juozo Dalinkevičiaus darbai. Lietu-vos pleistoceno stratigrafiniai bruožai // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2014. – P. 379–386: iliustr.

Dalinkevičius J. Lietuvos geologijos tyrimai. Kiti originalūs Juozo Dalinkevičiaus darbai. Nauja spiriferų rūšis iš grupės anossofi Vern. Lietuvos de-vono Kruojos sluoksniuose (DsVIII) = New species of Spirifer ex gr. anossofi Vern. from the Devonian of Lithuania (Kruoja Beds) // Akademikas Juozas Da-linkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 367–374: iliustr. – Bibliogr.: P. 372. –

(Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos–gam-tos fakulteto darbai 1939, XIII T., 4 sąsiuvinys).

Dalinkevičius J. Lietuvos geologijos tyrimai. Kiti originalūs Juozo Dalinkevičiaus darbai. Pirmasis lietuvių–latvių geologų suvažiavimas // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2014. – P. 375–376.

Dalinkevičius J. Lietuvos geologijos tyrimai. Vilniaus geologinis profilis ir apatinio paleozojo klausimas Lietuvoje // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 349–363: iliustr. – Bibliogr.: P. 362–363.

Dalinkevičius J. Neskelbtų darbų fragmentai. Dabartinė geologijos būklė ir jos raidos perspekty-vos // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 143–151.

Dalinkevičius J. Neskelbtų darbų fragmentai. Geologinių mokslų vystymasis Vilniaus universite-te // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 152–155: iliustr.

Dalinkevičius J. Neskelbtų darbų fragmentai. Kaip kūrėsi pas mus geologija // Akademikas Juo-zas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidyk la, 2014. – P. 156–159.

Dalinkevičius J. Neskelbtų darbų fragmentai. Lietuvos fosforitai // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 136–142: iliustr.

Dalinkevičius J. Neskelbtų darbų fragmentai. Lietuvos terciaro nuogulos ir jų ryšiai su Švento-sios upės vidurinio devono oldredu, kaip jų pama-tu // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 130–135: iliustr.

Dalinkevičius J. Pirmoji geologinė ekspedicija Lietuvoje. Dėl P. Smit Sibingos Lietuvos geologinių tyrinėjimų 1924 m. // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 198–203: iliustr.

Dalinkevičiūtė-Arūnienė R. N. Biografijos bruožai. Šeima. Dukters prisiminimai // Akademi-

111


kas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus univer-siteto leidykla, 2014. – P. 27–29: iliustr.

Danisevičius J. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Juozo Danisevičiaus laiškas // Akademikas Juo-zas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidyk la, 2014. – P. 610.

Edmundą Gaižauską palydėjus... // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 63: iliustr. – (Kolegos iš Geologijos ir geografijos instituto).

Gelumbauskaitė Ž., Grigelis A. Tolimojoje Ignoto Domeikos Čilėje // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 24–32: iliustr.

Grigelis A. Biografijos bruožai. Akademiko Juozo Dalinkevičiaus portretai // Akademikas Juozas Da-linkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 112–113: iliustr.

Grigelis A. Biografijos bruožai. Gervėčių linijos pėdsakas // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vil-nius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 70–86: iliustr.

Grigelis A. Ignacy Domeyko – the first explo-rer of Jurassic fossils in Central Andean Cordil-leras, Chile // Geologija. – 2014. – Vol. 56, Nr. 1 (85). – P. 14–15. – Bibliogr.: P. 14–15. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

Grigelis A. Išėjo daugiaplanis mokslininkas (Po-vilas Suveizdis 1931.07.30–2014.10.02) // Geologi-jos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 62–64: iliustr.

Grigelis A. Įvadas // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 10–17: iliustr.

Grigelis A. Kelios mintys apie knygą „Akademi-kas Juozas Dalinkevičius“ // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 61–62: iliustr.

Grigelis A. Laiškai, prisiminimai. Prisiminimai. Naujoji Akmenė paminėjo akademiko Juozo Da-linkevičiaus jubiliejų // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 648–650: iliust.

Grigelis A. Lietuvos geologijos tyrimai. Kiti ori-ginalūs Juozo Dalinkevičiaus darbai. Juozas Dalinke-

vičius – devono brachiopodų paleontologas // Aka-demikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 364–366: iliustr.

Grigelis A. Lietuvos geologijos tyrimai. Tek-tonikos tyrimai // Akademikas Juozas Dalinke-vičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 463–475: iliustr.

Grigelis A. Lietuvos mokslų akademijoje. 1941–1955. Juozas Dalinkevičius Lietuvos mokslų akade-mijoje // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 293–307: iliustr.

Grigelis A. Lietuvos mokslų akademijoje 1941–1955 metais (LMA archyvo dokumentuose) // Aka-demikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 308–316.

Grigelis A. Lietuvos–Vytauto Didžiojo–Kauno ir Vilniaus universitetuose (archyvų dokumentuose). Lietuvos–Vytauto Didžiojo–Kauno valstybiniame universitete 1925–1948 metais (LCVA dokumen-tuose) // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vil-nius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 204–242: iliustr.

Grigelis A. Lietuvos–Vytauto Didžiojo–Kauno ir Vilniaus universitetuose (archyvų dokumentuose). Vilniaus universitete 1941–1963 metais (VUA doku-mentuose) // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vil-nius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 253–259: iliustr.

Grigelis A. Pabaigos žodis // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidy-kla, 2014. – P. 827–828.

Grigelis A. Studijos ir darbas Peterburge // Aka-demikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 160–170: iliustr.

Grigelis A., Paškevičius J. Lietuvos geologijos tyrimai. Prekvartero stratigrafijos tyrimai // Akade-mikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus uni-versiteto leidykla, 2014. – P. 432–456: iliustr.

Halickis B. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Bronislavo Halickio laiškas: [iš lenkų kalbos iš-vertė A. Grigelis] // Akademikas Juozas Dalinke-vičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 607–608: iliustr.

112

Juozapavičius G. Lietuvos geologijos tyrimai. Lietuvos naudingosios iškasenos (šiuolaikinis aspek-tas) // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 499–510: iliustr.

Jurgaitis A. Biografijos bruožai. Šeima. Profeso-rius ir jo šeima iš arti // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 30–33: iliustr.

Karatajūtė V. Laiškai, prisiminimai. Prisimini-mai. Buvau profesoriaus pastebėta // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykl a, 2014. – P. 634–635: iliustr.

Kiudelis J. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Ju-liaus Kiudelio laiškai // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 608–609.

Klimas A. Atsisveikinome su Zenonu Šonta (1937.02.09–2014.10.23) // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 65: iliustr.

Korkutis V. Pirmasis naftos fontanas Lietuvoje // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 55–58: iliustr.

Krikštopaitis J. A. Lietuviško žodžio apie iškilią asmenybę paminklas: [Vilniaus universiteto išleista knyga „Akademikas Juozas Dalinkevičius“ yra žymus indėlis į Lietuvos mokslo istoriją] // Geologijos aki-račiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 60–61: iliustr.

Kudaba Č. Biografijos bruožai. Aš savo jaunys-tės, nei savo dalios nepeikiu // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidy-kla, 2014. – P. 49–60: iliustr.

Kulbickas D. Pirmosios lietuviškos geologinės knygos = The First Lithuanian Geology Books // Geo-logijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 18–23: iliust. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 23.

Laiškai, prisiminimai. Prisiminimai. Juozas Da-linkevičius (1893–1980): [Lietuvos TSR Moks-lų Akademijos darbai, B serija, 1981, t. 2 (123), P. 141–145. – Rengė J. Paškevičius] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2014. – P. 674–681: iliustr.

Lietuvos geologų sąjungai – 25 metai! // Geologi-jos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 6–9: iliustr.

Linčius A. Kudirkos Naumiesčio džiaugsmai, rūpestis ir viltys // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 49–56: iliustr.

Linčius A. Lietuvos geologijos tyrimai. Lietuvos žemės turtų pažinimas (istorinis aspektas) // Akade-mikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus uni-versiteto leidykla, 2014. – P. 476–498: iliustr.

Linčius A., Grigelis A. Geologijos žinių sklaida. Geologijos mokslas – visuomenei // Akademikas Juo-zas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto lei-dykla, 2014. – P. 522–539: iliustr.

Mačionis A. Laiškai, prisiminimai. Prisiminimai. Mano ryšiai su geologais karo metais // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2014. – P. 619–624: iliustr.

Malinauskas Z. Laiškai, prisiminimai. Prisimi-nimai. Lietuvos gelmių žvaigždei – žvaigždė dangu-je // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 642–644: iliustr.

Martinaitis M. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Mečislovo Martinaičio laiškas: [VUB RS, F. 131, b. 1051] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vil-nius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 590–592.

Mikšys R. Laiškai, prisiminimai. Prisiminimai. Lietuviškosios geotechnikos ištakos // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2014. – P. 640–642: iliustr.

Narbutas V. Jubiliatui Augustinui Linčiui // Geo logijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 57.

Narbutas V. Laiškai, prisiminimai. Prisiminimai. Begalinio laiko ženklai // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 626–633: iliustr.

Narbutas V. Lietuvos geologijos tyrimai. Vokės sluoksniai – Kernavės svitos prototipas // Akademi-kas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus univer-siteto leidykla, 2014. – P. 457–462: iliustr.

113


Obručeva O., Obručevas D., Hekkeris R. Laiš-kai, prisiminimai. Laiškai. Olgos Obručevos, Dmit-rijaus Obručevo ir Romano Hekkerio laiškas: [iš rusų kalbos išvertė A. Grigelis] // Akademikas Juo-zas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidyk la, 2014. – P. 610–611: iliustr.

Ošmianas J. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Jo-kūbo Ošmiano laiškai: [VUB RS, F. 131, b. 1027] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vil-niaus universiteto leidykla, 2014. – P. 589–590.

Pakuckas Č. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Čes-lovo Pakucko laiškai: [VUB RS, F. 131, b. 914] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vil-niaus universiteto leidykla, 2014. – P. 593–599: iliustr.

Paminėtas profesoriaus Česlovo Kudabos 80 me -tų jubiliejus // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 54: iliustr.

Paminėtos žymios geologės ir geografės Valerijos Čepulytės 110-osios gimimo metinės // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 59–60: iliustr. – Bib-liogr.: P. 60.

Paškevičius J. Biografijos bruožai. Pirmasis gyvenimo tarpsnis // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 61–69: iliustr.

Paškevičius J. Geologija Vilniaus universitete 1960–1980 metais // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 275–292: iliustr.

Paškevičius J. Geologijos muziejuose. Vilniaus universiteto Geologijos muziejus // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2014. – P. 325–339: iliustr.

Paškevičius J., Grigelis A., Satkūnas J. Lietuvos geologijos tyrimai. Lietuvos geologinio žemėlapio raida // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 407–431: iliustr.

„Pergyvenu dėl vienintelio – kad ne visus savo sumanymus įvykdžiau“: [interviu su prof. Juozu Paš-kevičium, kuris kovo 19 d. šventė savo 90-metį] // Geo logijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 6–9: iliustr.

Pustelnikovas O. Patriarchas, mokytojas, drau-gas...: Jūrų geologo Emilio Emeljanovo 80-metį mi-nint // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 51–53: iliustr.

Sakalauskas V. Geologo užrašai (XIX a. pabai-ga – XX a. antroji pusė). – Vilnius: Lietuvos edu-kologijos universiteto leidykla, 2014. – 143, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: P. 142.

Saldukienė B. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Birutės Saldukienės laiškai: [VUB RS, F. 131, b. 922] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 614–616: iliustr.

Saulėnas V. Netekome Vitalio Sakalausko (1929.07.10–2014.09.14) // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 61: iliustr.

Skuodis V. Biografijos bruožai. Juozo Dalinkevi-čiaus asmenybės bruožai // Akademikas Juozas Da-linkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 87–92: iliustr.

Skuodis V. Geologija Vilniaus universitete 1940–1963 metais // Akademikas Juozas Dalin-kevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 260–274: iliustr.

Skuodis V. Geologijos muziejuose. Geologijos muziejus Vytauto Didžiojo universitete // Akademi-kas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus univer-siteto leidykla, 2014. – P. 317–324: iliustr.

Skuodis V. Juozo Dalinkevičiaus rankraštinis pa-likimas (susistemintas archyvo aprašas) // Akademi-kas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus univer-siteto leidykla, 2014. – P. 682–734.

Skuodis V. Lietuvos–Vytauto Didžiojo–Kauno ir Vilniaus universitetuose (archyvų dokumentuose). Kauno valstybiniame universitete 1940–1948 me-tais (VUB RS dokumentuose) // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidy-kla, 2014. – P. 243–252: iliustr.

Skuodis V. Pedagoginė, mokslinė ir visuomeni-nė veikla iš dokumentų // Akademikas Juozas Da-linkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 547–585: iliustr.

114

Smit Sibinga G. L. Pirmoji geologinė ekspedicija Lietuvoje / vertė Grigelytė D. // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidyk-la, 2014. – P. 171–197: iliustr.

Stadelininkas A. Laiškai, prisiminimai. Prisimini-mai. Akmens knygos skaitytojas // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidyk-la, 2014. – P. 644–648: iliustr.

Šinkūnas P. Paminėti dviejų geologijai svarbių asmenybių jubiliejai: [150 metų sukaktis nuo profe-soriaus J. V. Lukoševičiaus ir 250 metų sukaktis nuo R. Simonavičiaus gimimo] // Geo-logijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 61–62: iliustr. – Bibliogr.: P. 62.

Švedaitė E., Januška V. A. Gyva nuveiktuose darbuose ir draugų atmintyje: [Valerijai Piepolienei (Janušonytei) – 70] // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 58–59: iliustr.

Venclovaitė E. G. Laiškai, prisiminimai. Prisimi-nimai. Skriejančios dienos // Akademikas Juozas Da-linkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 625.

Vodzinskas E. Geologijos žinių sklaida. Juozo Dalinkevičiaus sukurti lietuviški geologijos termi-nai // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 540–546: iliustr.

Vodzinskas E. Laiškai, prisiminimai. Prisimini-mai. Per žvaigždes į gelmes: [straipsnis skelbtas žur-nale „Mūsų gamta“. – 1983. – Nr. 6. – P. 6–7] // Akademikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vil-niaus universiteto leidykla, 2014. – P. 635–640: iliustr.

Zemlickas G. Laiškai, prisiminimai. Prisimini-mai. Jį domino geologinių sluoksnių logika // Akade-mikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus uni-versiteto leidykla, 2014. – P. 651–674: iliustr.

Zvonariovas K. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Konstantino Zvonariovo laiškas: [VUB RS, F. 131, b. 953. Iš rusų kalbos išvertė A. Grigelis] // Akade-mikas Juozas Dalinkevičius. – Vilnius: Vilniaus uni-versiteto leidykla, 2014. – P. 611–612.

Žemaitis M. Laiškai, prisiminimai. Laiškai. Mečio Žemaičio laiškai: [VUB RS, F. 131, b. 1025;

VUB RS, F. 131, b. 935] // Akademikas Juozas Da-linkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. – P. 599–600: iliustr.

2. Taikomieji tyrimai Applied Research

2.1. Mineralinės žaliavos Mineral Resources

Juozapavičius G., Kuzavinienė T., Azaravi-čius D., Juozapavičius A. Modernios anhidrito ka-sybos technologijos: ekonomika ir aplinkos sauga // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 10–16: iliustr.

Kuzavinienė T., Azaravičius D. Inovatyvūs naudingųjų iškasenų tyrimo ir išteklių apskaitos metodai = Innovative minerals exploration and re-sources calculation methods // Geologijos akira-čiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 10–17: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 17.

Mokrikas R. Aktualios skalūninių angliavande-nilių žvalgybos ir gavybos Lietuvoje problemos // Mokslas ir technika. – 2014. – Nr. 5. – P. 33–36: iliustr.

Mokslininkai apie skalūninius angliavandenilius Lietuvoje: konferencija Lietuvos mokslų akademijo-je / parengė: Matonienė R. // Mokslas ir technika. – 2014. – Nr. 4. – P. 4–6: iliustr.

Satkūnas J. Naudingosios iškasenos – kasdienis geologų rūpestis // Statyba ir architektūra. – 2014. – Nr. 6. – P. 52–54: iliustr.

Valionis A. Ko turtingos Lietuvos žemės gelmės ir kaip jos turtus galime panaudoti? // Mokslas ir technika. – 2014. – Nr. 5. – P. 4–7: iliustr.

Vėjelytė I. Žemės gelmių ištekliai: Olympic Dam kasykla: [urano-vario-aukso telkinis Australijoje] // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 53–54: iliustr.

2.2. Hidrogeologija ir geotermika Hydrogeology and Geothermics

Arustienė J. Požeminio vandens baseinų vanden-saugos problemų apžvalga = Overview of Water Protection Problems in Groundwater Bodies of

115


Lithuania // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 33–38: iliustr.

Bieliauskaitė L. Už geriamojo vandens kokybę vandens tiekėjai guldo galvą: [interviu su Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Arustiene J.] // Statyba ir architektū-ra. – 2014. – Nr. 4. – P. 6–8: iliustr.

Bogdevičius M., Janutėnienė J., Didžiokas R., Nikitin V., Razmas S., Drakštas M. Geoterminės kilpos hidrodinaminių ir termodinaminių pro-cesų tyrimas // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacio nalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: kon-ferencijos pranešimų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P. 53–54.

Buidovaitė K. Kokį vandenį gersime?: [interviu su Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos sky-riaus vedėju Kadūnu K.] // Statyba ir architektūra. – 2014. – Nr. 4. – P. 4–5: iliustr.

Buidovaitė K. Rudas vanduo – signalas ir van-dens tiekėjams, ir patiems vartotojams // Statyba ir architektūra. – 2014. – Nr. 4. – P. 12–13: iliustr.

Gedžiūnas P. Mineralinio vandens paplitimas ir gavybos galimybės Veisiejų krašte = Mineral Water Occurence and Use Possibility at Veisiejai Region // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos re-zultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 59–61: iliustr.

Gedžiūnas P., Kadūnas K., Zanevskij Z., Bal-čiūnaitė D. Iš kur liejasi Žemaitijos nacionalinio parko šaltiniuotos versmės = Where the Springs of the Žemaitija National Park Take their Source // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos re-zultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 56–58: iliustr.

Gedžiūnas P., Kadūnas K., Zanevskij Z., Bal-čiūnaitė D. Lietuvos šaltiniai ir versmės: Žemaiti-jos nacionalinis parkas / red. Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba, VŠĮ „Gamtos paveldo fondas“. – Vilnius: LGT, 2014. – 155, [1] p.: iliustr. – Bib-liogr.: P. 153.

Kadūnas K., Kutka D. Nuotekų valymo įrengi-nių poveikio požeminiam vandeniui ap žvalga = Im-pact of Waste Water Treatment Facilities to Ground-water // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 42–44: iliustr.

Kadūnas K., Palaitis Ž. Sekliosios geotermijos objektų įrengimo geologinės rekomendacijos = Geo-logical Recommendations for Installation of Shallow geothermal Objects // Lietuvos geologijos tarny-bos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskai-ta] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 27–29.

Kriukaitė J. Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2013 m. = National Groundwater Monitoring in 2013 // Lietuvos geologijos tarny-bos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskai-ta] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 79–81: iliustr.

Kriukaitė J., Zanevskij Z. Požeminio van-dens monitoringas Lietuvos ir Lenkijos pasieny-je = Groundwater Monitoring in the Lithuanian-Polish Cross-Border Area // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė atas-kaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Re-port 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 82–83: iliustr.

Mikšys Z. Hidrogeologai turi kuo pasidžiaug-ti ir pasigirti: [pokalbis su Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausiu spe-cialistu Pučiu P.] // Mokslas ir technika. – 2014. – Nr. 3. – P. 30–33: iliustr.

Mokrik R., Juodkazis V., Štuopis A., Mažei-ka J. Isotope geochemistry and modelling of the multi-aquifer system in the eastern part of Lithua-nia // Hydrogeology Journal. – 2014. – Vol. 22, Is-sue 4. – P. 925–941.

Palaitis Ž., Indriulionis A., Satkūnas J., Šin-kūnas P. Ground thermal properties evaluation of the Quarternary section: by example of High-Tech Research Center site // Geologija. – 2014. – Vol. 56, Nr. 1 (85). – P. 28–29. – Bibliogr.: P. 29. – (The 9th Baltic Stratigraphical Conference, 8–9 September 2014, Vilnius, Lithuania: Abstracts).

116

Paukštys B. Patirties eksportas į ES Rytų partne-rystės šalis: [projektas „Tarpvalstybinių upių baseinų aplinkos apsauga“] // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 41–45: iliustr.

Radzevičienė D. Požeminio vandens ištek lių naudojimas ir apsauga žemės ūkio bei pramonės ir gamybos objektuose = The Use and Protection of Groundwater Resources in the Agricultural and Industrial Objects // Lietuvos geologijos tarny-bos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskai-ta] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 45–47: iliustr.

Saulienė M. Kiekvienas šaltinis – nepakartojama gamtos vertybė // Sodo spalvos. – 2014. – Nr. 11 (215). – P. 71–73: iliustr. – (Straipsnis parengtas pa-gal P. Geidžiūno, K. Kadūno, Z. Zanevskij ir D. Bal-čiūnaitės knygą „Lietuvos šaltiniai ir versmės: Aukš-tadvario regioninis parkas“).

2.3 Inžinerinė geologija Engineering Geology

Beniušis R. Dirvodarinių uolienų mineralinės sudėties poveikis Lietuvos miškų pajaurėjusių, pa-prastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių formavimui-si = Influence of soil parent mate-rial mineral com-position on formation of Albic, Haplic and Cambic Arenosols of Lithuanian forests // Geologija. – 2013. – Vol. 55, No 3 (83). – P. 99–107: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 106.

Gadeikis S. Inžineriniai geologiniai lauko tyrimų metodai – pradžia ir evoliucija = Geotechnical field investigations – origin and evolution // Geologija. – 2013. – Vol. 55, Nr. 3 (83). – P. 75–98: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 93–95.

Gadeikis S., Dundulis K., Gadeikytė S., Ur-baitis D., Gribulis D. Geotechnical properties of compacted clays as buffer and backfill // Baltica. – 2014. – Vol. 27, No 1. – P. 55–62: iliustr. – Biblio-gr.: P. 61–62.

Račkauskas V. Influence of aggressive inorga-nic acids upon the strength parameters of glacial soil = Agresyviųjų neorganinių rūgščių įtaka glaci-alinių gruntų stiprumo parametrams // Geo logija. – 2014. – Vol. 56, No 3 (87). – P. 74–86: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: P. 85–86.

Skuodis Š., Markauskas D., Norkus A., Žaržo-jus G., Dirgėlienė N. Testing and numerical simu-lation of Holocene marine sand uniaxial compres-sion at Lithuanian coast // Baltica. – 2014. – Vol. 27, No 1. – P. 33–44: iliustr. – Bibliogr.: P. 42–44.

Taminskas J., Dilys K., Mikulėnas V., Minke-vičius V. Karstinė denudacija ir nauji reiškiniai Šiau-rės Lietuvos karstiniame rajone = Karst Denudation and New Phenomena in the North Lithuanian Karst Region // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 70–76: iliustr.

Zykus J. Inžinerinės geologijos reikšmė ir jos perspektyvos // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 46–48: iliustr.

2.4. Naftos geologija Oil Geology

Andriuškevičienė G. Nausodžio naftos telkinio išteklių perskaičiavimas // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 66.

Basys V., Būda V., Grigelis A., Juodkazis V., La-pinskas P., Laškovas J., Malinauskas A., Motuzas A. J., Vaitkus J. V., Valiulis A. V., Vilemas J., Zda-navičiūtė O. Skalūninių geologinių formacijų ge-nezė ir angliavandenilių gavyba: poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai: [studija] / sudarytojas Grigelis A.; Lietuvos mokslų akademija. – Vilnius, 2014. – 106 p.: iliustr. – Bib-liogr.: P. 105–106 ir str. gale. – (Pro-jektas VP1–3.1–ŠMM–05–K–02–018).

Genesis of shale geological formations and hydro-carbon extraction: impact on environment and hu-man health / Compiled by Grigelis A.; Lithuanian Academy of Sciences. – Vilnius, 2014. – 55, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. sk. gale.

Kairiūkštis L. Skalūninių angliavandenilių pa-žinimo problemų ratas // Mokslas ir technika. – 2014. – Nr. 5. – P. 30–33: iliustr.

Lazauskienė J. Shale oil and gas potential in the Lower Palaeozoic succession in the central part of the Baltic Basin // GeoShale 2014: Recent Advan-ces in Geology of Fine–Grained Sediments: The 2nd International Conference Dedicated to Mudrocks,

117


24–26 September 2014: Book of Abstracts. – War-saw, 2014. – P. 27.

Lazauskienė J., Zdanavičiūtė O. The unconven-tional hydrocarbon potential in the central part of the Baltic Basin // Geophysical research abstracts. – 2014. – Vol. 16. – P. R32. – (EGU 2014-11538, Eu-ropean Geosciences Union General Assembly 2014, Vienna, Austria, 27 April–02 May, 2014).

Michelevičius D., Kaminskas D., Blažaus-kas N. The Silurian barrier reef structures of the Bal-tic petroleum basin (Lithuania) according to recent 3D seismic results // IX Congreso de Exploración y Desarrollo de Hidrocarburos. – Buenos Aires, Argen tina, 2014. – T. 2. – P. 527–538: iliustr. – Bibliogr.: P. 537–538.

2.5. Ekologinė geologija ir geochemija Environmental Geology and Geochemistry

Balčiūnas A., Blažauskas N. Scale, origin and spatial distribution of marine litter pollution in the Lithuanian coastal zone of the Baltic Sea // Baltica. – 2014. – Vol. 27 Special Issue. – P. 39–44: iliustr. – Bibliogr.: P. 39–44.

Blažauskas N., Dorokhov D. Assessment of the sensitivity of sandy coasts of the south-eastern part of the Baltic to oil spills // Baltica. – 2014. – Vol. 27 Special Issue. – P. 55–64: iliustr. – Bibliogr.: P. 63–64.

Buynevich I., Brunina L., Bitinas A., Maza Z. A., Pupienis D., Myer G. H., Wiest L. A., Damušytė A., Zhamoida V., Vainchtein D. Glau-conite-coated sand in Curonian dunes, Lithuania: transport mechanisms and palaeoenvironmental implications // GSA Northeastern Section Abstracts with Programs. – Lancaster, Pennsylvania, 2014. – Vol. 46. – P. 112.

Bulycheva E., Kuzmenko I., Sivkov V. Annu-al sea surface oil pollution of the south-eastern part of the Baltic Sea by satellite data for 2006–2013 // Baltica. – 2014. – Vol. 27 Special Issue. – P. 9–14: iliustr. – Bibliogr.: P. 13–14.

Čyžienė J. Akmenės–Mažeikių krašto ir Ventos slėnio geologinis paveldas // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 43–48: iliustr. – Bibliogr.: P. 48.

Fedorovič J., Pupienis D., Buynevich I., Jarma-lavičius D., Žilinskas G. Hidrotechninių įrenginių poveikis smėlio granuliometrinės sudėties ir sunkių-jų mineralų pasiskirstymui Kuršių nerijos krante // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos pranešimų san-traukos. – Klaipėda, 2014. – P. 124.

Gedminienė L. Pamąstymai po geopaveldo die-nos // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 34–35: iliustr.

Gregorauskienė V. Valstybinis dirvožemio mo-nitoringas = National Soil Monitoring // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 30–32: iliustr.

Grigienė A. Geotopų duomenų bazė ir bendra-darbiavimas su saugomomis teritorijomis = Geoto-pes Database and Cooperation with Protected Are-as // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 88–89: iliustr.

Gulbinskas S. Jūrinio mokslo vaidmuo planuo-jant kranto zonos naudojimą ir užtikrinant darnią plėtrą // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacio-nalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. ba-landžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos praneši-mų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P. 100.

Jefanova O., Marčiulionienė D., Mažeika J., Paškauskas R., Montvydienė D., Volkova M., Stakėnienė R., Kazbaris M., Lubienė I., Minevi-čiūtė I., Mockutė A. 137Cs ir 40K akumuliacija ir sklaida Nemuno ir Kuršių marių grunte bei makro-fituose // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: na-cionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos prane-šimų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P. 112.

Kileso A., Chubarenko B., Zemlys P., Kuzmen-ko I. Oil spill modelling methods: application to

118

the south-eastern part of the Baltic Sea // Baltica. – 2014. – Vol. 27 Special Issue. – P. 15–22: iliustr. – Bibliogr.: P. 20–22.

Klemas V., Blažauskas N. Reducing the oil spill threat to the marine environment (Foreword) // Bal-tica. – 2014. – Vol. 27 Special Issue. – P. 1–2.

Kutka D., Slavinskas A. Uždarytų buitinių atliekų sąvartynų poveikis žemės gelmėms = Expo-sure to the Underground of Decommissioned Municipal Waste Landfills // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė atas-kaita] = Lithua nian Geological Survey: Annual Re-port 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 39–41: iliustr.

Mikalauskas G. Žvilgsnis į saugomus gam-tos geo paveldo objektus. 6 dalis. Geomorfologi-niai objektai // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 34–42: iliustr. – Bibliogr.: P. 42.

Milerienė R., Blažauskas N., Gulbinskas S. In-tegration of marine research results into a maritime spatial plan for Lithuania // Baltica. – 2014. – Vol. 27 Special Issue. – P. 65–72: iliustr. – Bibliogr.: p.72.

Nicius A. Geologinio parko Akmenės rajono sa-vivaldybėje įkūrimo galimybės ir būtinos investici-jos // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 30–33: iliustr.

Nirei H., Mezzano A., Satkunas J., Furuno K., Marker B., Mitamura M. Environmental problems associated with man-made strata and their poten-tial managment // Episodes. – 2014. – Vol. 37, Nr. 1. – P. 33–40: iliustr. – Bibliogr.: P. 39–40.

Nuo Dubysos upės slėnio erdvių iki Tytuvėnų velniakelių: geologinė pažintinė ekskursija Raseinių ir Kelmės rajonuose, 2014 m. birželio 19–20 d.: se-minaro temų ir objektų aprašas / sudarė: Satkūnas J., Mikulėnas V., Grigienė A., Minkevičius V.; Lietuvos geologijos tarnyba, Molėtų švietimo centras. – Vil-nius: LGT, 2014. – 22 p.: iliustr. – Bibliogr. str. gale.

Remeikaitė-Nikienė N., Lujanienė G., Bari-sevičiūtė R., Malejevas V., Garnaga G., Stankevi-čius A. Baltijos jūros ir Kuršių marių sedimentuotos organinės medžiagos kilmė: stabiliųjų anglies izo-topų santykio (δ13C) matavimai // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacionalinė mokslinė-prakti-

nė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klai-pėda: konferencijos pranešimų santraukos. – Klaipė-da, 2014. – P. 156.

Salminen R., Birke M., Reimann C., Gre-gorauskienė V., Wang X. Distribution of Boron, Chlorine and Subsoil (based on samples from the FOREGS project) // Chemistry of Europe‘s Agricul-tural Soils. Part B: General Background Information and Further Analysis of the GEMAS Data Set. – Hannover, 2014. – P. 169–180: iliustr. – (Geologis-ches Jahrbuch, Reiche B, Heft 103).

Satkūnas J. Hills of Vilnius Castles – Geo logical Past and Future // Protected Areas: Challenges and Management: International conference, 18–19 Sep-tember 2014. – Vilnius, 2014. – P. [7–8]: iliustr.

Suzdalev S., Gulbinskas S., Sivkov V., Bukano-va T. Solutions for effective oil spill management in the sout-eastern part of the Baltic Sea // Baltica. – 2014. – Vol. 27 Special Issue. – P. 3–8: iliustr. – Bib-liogr.: P. 7–8.

Šugalskienė J. Potencialių taršos židinių inven-torizacija = Inventory of Potential Contamination Sources // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 77–78: iliustr.

Taraškevičius R., Bliujienė A., Karmaza B., Merkevičius A., Nemickienė R., Rackevičius G., Sarcevičius S., Stakėnienė R., Strazdas D., Širvy-daitė S., Vaitkevičius G., Zinkutė R. Geochemi-niai tyrimų metodai archeologijoje – taikymo gali-mybės = Geochemical Methods of Investigation in Archaeology – Possibilities of Application // Meto-dai Lietuvos archeologijoje: mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. – Vilnius: Vilniaus universiteto lei-dykla, 2013. – P. 249–304: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: P. 299–302.

Taraškevičius R., Motiejūnaitė J., Zinkutė R., Karmaza B., Morkūnaitė R. Geocheminiai gradien-tai Juodkrantės kormoranų kolonijos kopų nuogulo-se // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: nacio-nalinė mokslinė- praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos prane-šimų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P. 73.

119


Valaitis E., Gulbinskas S., Kelpšaitė L. Palan-gos paplūdimio morfodinaminės tendencijos 2012–2013 m. // Jūros mokslai ir technologijos – 2014: na-cionalinė mokslinė-praktinė konferencija, 2014 m. balandžio 23–25 d., Klaipėda: konferencijos prane-šimų santraukos. – Klaipėda, 2014. – P. 174.

Vasarevičius S., Kadūnas K., Baltrėnaitė E. Comparison of requirements for environmental protection and a model for evaluating contamina-ted sites in Lithuania // Technological and Econo-mic Development of Economy. – 2013. – Vol. 19 (1). – P. 63–77 : iliustr. – Bibliogr.: P. 75–76.

2.6. Geoinformatika Geoinformatics

Aleknienė R. Lietuvos geologijos tarnybos elek-troninių paslaugų modernizavimas = Modernization of Lithuanian Geological Survey E-services // Lie-tuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos re-zultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 64–65: iliustr.

2.7. Geologinės informacijos sklaida visuomenei Dissemination of the Geological Information to the Society

Artėjant Lietuvos geologų suvažiavimui: [daly-vius kalbino Gedminienė L.] // Geologijos akira-čiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 58–61: iliustr.

Baltinaitė R. AB „LOTOS Geonafta“ jubiliejaus iškilmėse – istorija, pasididžiavimas, perspektyvos // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 47–50: iliustr.

Čyžienė J., Mikulėnas V. Seminaras „Karjerai: praeitis, dabartis ir ateitis“ // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 66: iliustr.

Dirgėlienė I. Ar verta ateities kartoms saugo-ti tai, ko gali neprireikti? // Mokslas ir technika. – 2014. – Nr. 5. – P. 10–11, 17: iliustr.

Dolomito gavyba plečiasi / LGT informacija // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 66.

Džiuginančios ekspertų išvados dėl anhidrito ga-vybos // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 64.

Gedminienė L. XXIV Lietuvos geologų sąjun-gos suvažiavimas // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 63–65: iliustr.

Glaukonitas – kas tai? / LGT informacija // Geo-logijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 66: iliustr.

Gregorauskiene V. Valstybinis dirvožemio monitoringas // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 65–66: iliustr.

Išleistas Visuotinės lietuvių enciklopedijos XXV tomas: [I–XXV tomuose geologijai skirta 41 auto-riaus parengtų 1670 straipsnių] // Geologijos akira-čiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 59–60: iliustr.

Januška V. A., Kadūnas K., Kanopienė R., La-zauskienė J. Valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas 2013 metais = State Regulation of the Use of the Underground in 2013 // Lietuvos geolo-gijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 7–11.

Karmazienė D. Kas bendro tarp geologijos ir „Šančių kiosko“? // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 19–20: iliustr.

Karmazienė D. Kvarteristų lauko simpoziu-mas Latvijoje // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 41–42: iliustr.

Knygos apie akademiką Juozą Dalinkevičių su-tiktuvės / GA informacija // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 55–56: iliustr.

Lietuvos geologijos tarnyba Valstybei ir pilie-čiams / Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. – Vilnius, 2014. – 25 p.: iliustr.

Mikulėnas V., Minkevičius V. Ar bus daugiau smegduobių šiaurės Lietuvos karstiniame rajone? // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 64–65: iliustr.

Naftos gavyba ir požeminio vandens monitorin-gas // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 66.

Narbutas V. Geologijos traukinys rieda į ateitį // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 8–9: iliustr.

120

Pačėsa A. Lietuvos geologijos tarnybą pasie-kė galutiniai projekto SHARE Europos seisminio pavojingumo žemėlapiai // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 63–64.

Požeminis mineralinis vanduo ir jo panaudoji-mas // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 62–63: iliustr.

Radzevičius R., Spiridonov A., Brazauskas A. 9-oji Baltijos stratigrafijos konferencija // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 43–44: iliustr. – Bib-liogr.: P. 44.

Ramanauskienė L. Geologijos fondas ir biblio-fondas = Regulation and Usage of Geological Infor-mation in the Geological Fund // Lietuvos geologi-jos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 84–87.

Ramanauskienė L. 2013 metų publikacijos Lietuvos geologijos tematika = Publications on Li-thuanian Geology in 2013 // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė atas-kaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Re-port 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 102–128.

Ramanauskienė L., Martynėnienė N. Lietu-vos spauda apie Lietuvos geologijos tarnybos veiklą 2013 metais = Lithuanian Press About Lithuanian Geological Survey in 2013 // Lietuvos geologijos tar-nybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskai-ta] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 129–136.

Ražinskas V. Laboratorija = Laboratory // Lie-tuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos re-zultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 93–96: iliustr.

Saarmann S. „Tegul kalba akmenys“ – tarptauti-nė geologinė moksleivių ekskursija Lietuvoje // Geo-logijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 49–52: iliustr.

Saarmann S. 30-oji jaunųjų geologų stovykla: kūrybiškumo link // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 21–24: iliustr.

Satkūnas J. Lietuvos geologijos tarnyba 2013-aisiais = Lithuanian Geological Survey in

2013 // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 5–6: iliustr.

Seminaras „Lietuvos žemės gelmių turtai ir jų panaudojimas“: Geologijos verslo aktualijos ir perspektyvos // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 2. – P. 6–7: iliustr.

Sinkevičienė Z. Europos charofitologų gru-pės 19-asis simpoziumas // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 45–46: iliustr.

Skalūnų angliavandeniliai ir geotermija / LGT informacija // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 65: iliustr.

Skalūnų kerno cheminė sudėtis / LGT informa-cija // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 66.

Skelbiamas jaunųjų autorių konkursas / GA infor-macija // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 66.

Skridlaitė G., Augūnienė A. Jau 30-toji: [jubi-liejinė jaunųjų geologų judėjimo vasaros stovykla] // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 41–42: iliustr.

Spiridonov A., Radzevičius S. Tartu – paleozo-jaus geologijos mokslo progreso epicentras // Geolo-gijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 54.

Taip gimė Lietuvos jaunųjų geologų sąjūdis: [E. Vodzinsko straipsnis „Žygius rengs geolo-gai“, išspausdintas 1983 m. lapkričio mėn. žurnale „Moksleivis“] // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 40: iliustr.

Tarptautinis moksleivių konkursas „Mūsų žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“ / LGT informacija // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 64–65: iliustr.

Veikla komitetuose, komisijose, tarybose, tarpži-nybinėse darbo grupėse = Activities in Committees, Commissions, Councils, Joint Working Groups // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos re-zultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 97–98.

121


Vėl gauta spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo parama / GA informacija // Geologijos akira-čiai. – 2014. – Nr. 1. – P. 66.

Virbickienė I. Projektas „Skalūnų dujos Lietu-voje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“ = Project “Shale gas in Lithuania. Safe Environment and Economic Benefits” // Lietuvos geologijos tarny-bos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskai-ta] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 62–63: iliustr.

Virbickienė I. Visuomenės informavimas = Pu-blic Information // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Li-thuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 90–92: iliustr.

Žemės gelmių registras / LGT informacija // Geo logijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 62.

Žodis ištikimiesiems Jaunųjų geologų sąjūdžio dalyviams: [parengė Puronienė J. A., Puronaitė-Pieš-kuvienė J., Senkienė M., Ivanauskienė S., Pozingienė V., Navakauskienė M. B., Petrauskienė D., Mažei-kaitė L., Glušniova S., Pajarskas V.] // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 3. – P. 43–53: iliustr.

Žvironaitė L. Riedulių panaudojimas Anykščių krašto bažnyčių statybai // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 25–27: iliustr. – Bibliogr.: P. 27.

2013 metų renginiai: Dalyvavimas simpoziu-muose, konferencijose, seminaruose = 2013 Events: Participation at Symposia, Conferences and Wor-kshops // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 99–101.

3. Geologinis kartografavimas Geological Mapping

Bitinas J. Erdvinis geologinis kartografavimas M 1:50 000 Platelių–Plungės plote = Spatial Geolo-gical Mapping in the Plateliai–Plungė Area at a scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 15: iliustr.

Bitinas J. Vakarų Lietuvos prekvartero nuosėdi-nės storymės erdvinis geologinis modelis = Spatial Geological Model of the Pre-Quaternary Succes-sion of West Lithuania // Lietuvos geologijos tarny-bos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskai-ta] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 18: iliustr.

Česnulevičius A. M. K. Radvila map in Middle Europe mapping context of the XVII cen-tury = M. K. Radvilos žemėlapis XVII a. Vidurio Europos kartografavimo kontekste // Geografija. – 2013. – T. 49, Nr. 2. – P. 145–153: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: P. 152–153

Damušytė A. Erdvinis geologinis kartografavi-mas M 1:50 000 Plungės plote = Spatial Geo-logical Mapping in the Plungė Area at a scale 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos re-zultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 24–26: iliustr.

Gregorauskienė V. Europos dirbamų žemių ir gany-klų dirvožemio geocheminis atlasas (GEMAS) = Geo-chemical Atlas of Agricultural Soils and Grazing Lands in Europe (GEMAS) // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Li-thuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 48–51: iliustr.

Guobytė R. Geologinio kartografavimo 1:50 000 masteliu (GK50) 50-metis // Geologijos akiračiai. – 2014. – Nr. 4. – P. 17–18: iliustr.

Guobytė R. Lietuvos geologinis kartografavimas M 1:50 000 = Geological Mapping in Lithuania at a scale of 1:50 000 // Lietuvos geologijos tarny-bos 2013 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskai-ta] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 14: iliustr.

Pūtys P. Požeminio vandens infiltracinės mity-bos žemėlapio M 1:200 000 sudarymas = The Map of Groundwater Recharge on a scale of 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2013 metų veiklos re-zultatai: [metinė ataskaita] = Lit huanian Geologi-cal Survey: Annual Report 2013. – Vilnius: LGT, 2014. – P. 52–55: iliustr.

122

Aksomaitis S. Vandens užteks visiems ir dar liks: [interviu su Lietuvos geologijos tarnybos direkto-riaus pavaduotoju J. Satkūnu apie gėlo požeminio vandens išteklius Lietuvoje] // Respublika. – 2014. – Saus. 5. – P. 5.

Baronienė N. Ar gersime tyrą vandenį, priklau-so nuo mūsų // Valstiečių laikraštis. – 2014. – Lapkr. 29. – P. 10: iliustr.

Bielskienė M. Žagarės šaltiniui renkamas vardas // Sidabrė. – 2014. – Kovo 19. – P. 5.

Čižienė B. „Tas akmuo didesnis už mano pirtį!“: [Veršių akmeniui bus siūloma suteikti gamtos pamink-lo vardą] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Gruod. 18. – P. 8: iliustr.

Dagys J. Užteršta kūdra Šakių kaime: [liepos pa-baigoje Joniškio raj., Satkūnų sen., Šakių kaime naftos produktais buvo užteršta netoli Rygos plento esanti kūdra. Užterštumo mastui nustatyti paimta vandens mėginių, pasklidę taršalai bus renkami] // Joniškio dienos. – 2014. – Rugpj. 5. – P. 1, 2: iliustr.

Deksnys V. Energija amžinajam varikliui – žemės gelmėse: [vakarinėje Lietuvos dalyje jau seniai aptikta geoterminė anomalija, pasinaudojus jos privalumais galima ilgam laikui apsirūpinti visiškai švaria ener-gija] // Lietuvos rytas. – 2014. – Gruod. 30. – P. 5: iliustr.

Dirsytė S. Lengvatos skalūninių dujų ir naftos gavybai – kam visa tai? // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Gruod. 11. – P. 10.

Dirsytė S. Vilniečiai kviesti prie „skalūnų van-dens“ ir duonos stalo: [Lietuvos žaliųjų partijos ak-tyvistai, minėdami Pasaulinę dieną prieš hidraulinio ardymo technologiją, kvietė atkreipti dėmesį į skalūnų pramonės keliamą pavojų aplinkai, žmogaus sveika-tai] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Spal. 16. – P. 12: iliustr.

Lietuvos spauda apie Lietuvos geologijos tarnybos

veiklą 2014 metais

Lithuanian press about Lithuanian Geological Survey in 2014

Sudarė: L. Ramanauskienė, I. Vilkanec, Lietuvos Geologijos tarnyba

Dykovienė A. Stadiono vanduo – ne tik žolei: [Klaipėdos stadiono giluminio gręžinio vanduo, skir-tas žolei laistyti, atitinka visas geriamojo vandens sa-vybes. Tai patvirtino stadiono direktoriaus iniciatyva išimtas vandens kokybės sertifikatas] // Klaipėda. – 2014. – Rugpj. 4. – P. 3: iliustr.

Dranseikaitė L. Panevėžio rajone atsivėrė smeg-duobė: [Krekenavos seniūnijoje, Vilkų kaime, atsi-vėrusi smegduobė – mįslė ir aplinkosaugininkams, ir geologams] // Sekundė. – 2014. – Gruod. 18. – P. 3: iliustr.

Dumalakas A. Kaime išseko visi šuliniai: [van-duo Piktagalio kaimo šachtiniuose šuliniuose pradė-jo sekti vasarą. Žiemą, kai mažoka sniego ir lietaus, padėtis tapo grėsminga] // Krašto žinios. – 2014. – Gruod. 13. – P. 13: iliustr.

Garnienė A. Geologai žada įspėti apie pavojingus šlaitus: [geologai turi gerų žinių – sudėtinga programi-nė įranga padės nustatyti ir įspėti apie gresiančius pa-vojus, jeigu tik to norės miesto savivaldybė] // Kauno diena. – 2014. – Gruod. 11. – P. 1, 3: iliustr.

Grigolytė R. Ministerijos laikysis nustatyto kurso: [iki kitų metų vidurio Aplinkos ministerija žada pa-rengti žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją] // Klaipėda. – 2014. – Gruod. 27. – P. 6: iliustr.

Gudavičius S. Daug investavę į skalūnus gali būti atleisti nuo mokesčių: [naujo konkurso žvalgyti skalū-nus Vakarų Lietuvoje sąlygose be kita ko, bus įtraukta „mokesčių atostogų“ galimybė investuotojams. Tai numatantį įstatymą rudenį planuoja svarstyti Sei-mas] // Verslo žinios. – 2014. – Rugpj. 1. – P. 3.

Gudienė A. Iš žemės gelmių – grasinantys ženklai: [geologinė situacija sklype Naciūnai, Pabiržės sen. yra potencialiai pavojinga naujoms karstinėms įgriuvoms susidaryti ir gyventojų saugumas sietinas su didesne rizika] // Šiaurės rytai. – 2014. – Gruod. 9. – P. 1, 5: iliustr.

123

Jankuvienė R. Mazuto tvenkinys: valdininkai nežino, valdžia tyli: [valant buvusią Šiaulių fabriko „Elnias“ teritoriją atkasta mazuto talpykla. Aplink ją jau telkšo mazuto tvenkinys. Teršalai pasklidę į aplin-ką, gali užteršti ir Talkšos ežerą] // Šiaulių kraštas. – 2014. – Rugpj. 5. – P. 1, 3: iliustr.

Janušaitė D. Ruošiamasi „Elnio“ teritoriją papil-domai išvalyti ir joje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę: [ar tikrai stovėjimo aikštelė bus įrengta, nėra žinoma. Dar reikia viską suderinti su rangovais, Aplin-kos ministerija ir Geologijos tarnyba] // Šiaulių nau-jienos. – 2014. – Rugpj. 5. – P. 3.

Januška A. Gavybos kelyje – biurokratinės kliū-tys: [šiandien rinkoje dar neturime nė vieno sapro-pelio produkto. Pagrindinė kliūtis – ne technologijų brangumas, o gamtos išteklių gavybą reglamentuo-janti teisinė aplinka] // Ūkininko patarėjas. – 2014. – Liep. 10. – P. 5.

Jokūbaitis M. Amerikiečius keičia švedai?: [„Chevron“ uždarė biurą Lietuvoje, o akcijas pardavė tai pačiai bendrovei, iš kurios pirko, – „Tan Oil“. Lie-tuvos geologijos tarnybos vadovas J. Satkūnas tikisi, kad švedų kompanijos „Tethys Oil“ atstovai susido-mės būsimu konkursu] // Lietuvos rytas. – 2014. – Liep. 9. – P. 10: iliustr.

Jokūbaitis M. „Chevron“ išviję žemaičiai įsileis tik skandinavus: [jei Lietuvoje pasirodytų naujas skalūnų dujų žvalgytojas, jis susidurtų su tokiu pat pasiprieši-nimu kaip ir JAV kompanija „Chevron“] // Lietuvos rytas. – 2014. – Liep. 29. – P. 10,11: iliustr.

Jokūbaitis M. Kaimynų kova dėl naftos Baltijo-je – be pabaigos: [latviai siekia siurbti naftą iš telkinio jūroje, kurio dalis priklauso mūsų šaliai, bet Lietuva nenori nusileisti ir siūlo dalytis išgaunamais vertin-gais gamtos ištekliais] // Lietuvos rytas. – 2014. – Birž. 3. – P. 3.

Jokūbaitis M. Naftos kainos menksta, o kartu kenčia ir biudžetas: [Lietuvoje sumažėjus naftos kai-nai ir gavybai, šalies biudžetas iš šio sektoriaus gaus perpus mažiau pajamų ] // Lietuvos rytas. – 2014. – Spal. 30. – P. 10: iliustr.

Jokūbaitis M. Skalūnų dujų žvalgų bokštai len-kams gyventi netrukdo // Lietuvos rytas. – 2014. – Geg. 31. – P. 16, 17.

Jokūbaitis M. Strategijų kūrėjams praverstų kom-pasas: [energetikos plėtros strategiją parengę specialis-tai sutarė bent dėl to, kad Lietuvoje reikia žvalgytis skalūnų dujų] // Lietuvos rytas. – 2014. – Rugs. 19. – P. 2: iliustr.

Jokūbaitis M. Teks pasimokyti iš lenkų, kaip ieš-koti skalūnų dujų: [Lietuva mėgina perimti lenkų pa-tirtį ieškant skalūnų dujų] // Lietuvos rytas. – 2014. – Bal. 3. – P. 11.

Jokūbaitis M. Užteko tiktai paabejoti: [Vyriausy-bė nutarė, kad skalūnų dujų gavyba pirmuosius trejus metus turi būti apmokestinama 1 procento tarifu] // Lietuvos rytas. – 2014. – Rugs. 30. – P. 12: iliustr.

Jokūbauskas V. Skalūnai: rizika maža, bet nauda nežinoma // Kauno diena. – 2014. – Kovo 31. – P. 1, 5.

Jokūbauskas V. Skalūnai: rizika maža, bet nauda nežinoma // Klaipėda. – 2014. – Kovo 31. – P. 1, 7.

Kasperavičius V. Turi kasti ar gali nekasti?: [deba-tai apie Naujienų durpyną Trakų raj., Paluknio sen.] // Ūkininko patarėjas. – 2014. – Spal. 14. – P. 7: iliustr.

Kunskaitė M. Iš kur Žemėje atsirado auksas? // Vakaro žinios. – 2014. – Rugs. 20. – P. 20: iliustr.

Kuprijanovas D. Kėdainių rajone išgaunamos naudingosios iškasenos: [naudingosios iškasenos, iš-skyrus naftą, Lietuvoje iki šiol išgaunamos vieninteliu būdu – atviruose kasiniuose. Leidimus juos eksploa-tuoti išduoda Lietuvos geologijos tarnyba, jos duome-nimis, dabar šalyje yra 327 karjerai] // Rinkos aikštė. – 2014. – Spal. 4. – P. 5: iliustr.

Leščinskas V. Gamtinė aplinka Lietuvoje: kokia ji?: [2014–04–08 Lietuvos geologijos tarnybos salėje buvo surengtos leidinio „Lietuvos gamtinė aplinka: būklė, procesai, raida“ sutiktuvės] // Žaliasis pasau-lis. – 2014. – Bal. 17. – P. 2, 12.

Leščinskas V. Gelmėse – stulbinantys turtai: [apie renginį, skirta prof. G. Motuzos darbų ciklui „Lietu-vos kristalinės plutos sandara ir raida“, apimančiam 1998–2012 m. tiriamąją veiklą] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Vas. 13. – P. 1, 7.

Leščinskas V. Klimatas – kaip įnoringas vėjavaikis: [Lietuvos geologijos tarnyboje 2014 m. sausio 16 d. buvo pristatytas Hidrometeorologijos tarnybos spe-

124

cialistų D. Valiuko ir A. Galvonaitės paruoštas „Lie-tuvos klimato atlasas“] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Saus. 23. – P. 1, 7, 11.

Leščinskas V. Nepaprastosios vandenų dovanos: [pastabos iš seminarų, surengtų Lietuvos geologijos tarnyboje] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Bal. 10. – P. 1, 6, 10.

Liutkus S. Durpių karjerai gali papildyti ir šilu-mos gamintojų katilus // Lietuvos rytas. – 2014. – Rugs. 26. – P. 4: iliustr.

Liutkus S. Į karjerus prievaizdai pažvelgt dar ati-džiau: [Lietuvos geologijos tarnybos specialistai rū-pinasi ne tik gamtos išteklių apsauga naudojamuose karjeruose, bet ir atlieka tyrimus, kurių metu lygina realų kasybos mastą su deklaruojamu] // Lietuvos ry-tas. – 2014. – Liep. 4. – P. 4: iliustr.

Liutkus S. Juda iš mirties taško: [dar prieš du de-šimtmečius nustatyta, kad Pagiriuose esantis milži-niškas anhidrito telkinys gali būti pradėtas naudoti, poveikio aplinkai ataskaita parodė, kad jokio neigia-mo poveikio kasant anhidritą negali būti] // Lietuvos rytas. – 2014. – Liep. 30. – P. 4: iliustr.

Liutkus S. Mūsų žemės gelmėse naftos dar ne-mažai: [milijonai litų naudos, nė menkiausio aplin-kai galinčio pakenkti incidento – toks naftos gavybos verslo Lietuvoje rezultatas] // Lietuvos rytas. – 2014. – Birž. 27. – P. 4: iliustr.

Liutkus S. Skalūnai – ne baubas: [Lenkijoje ska-lūnų dujų žvalgus lankęs Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas tvirtino, kad mūsų šalyje paplitusios kalbos apie užterštą vandenį ar kitokias katastrofas yra iš piršto laužti gąsdinimai] // Lietuvos rytas. – 2014. – Birž. 20. – P. 6.

Marcinkevičius A. Ar drebės žemė Lietuvoje?: [Lietuvos geologijos tarnybos seismologų Andriaus Pa čėsos ir Jolantos Čyžienės teigimu, Lietuvos geo-loginės ir tektoninės sąlygos nėra palankios dažniems ir stipriems žemės drebėjimams] // Savaitė. – 2014. – Spal. 8. – P. 28–29: iliustr.

Martinaitytė I. Teritorijų planavimo klausimai bus sprendžiami paprasčiau // Pakruojo kraštas. – 2014. – Vas. 28. – P. 2.

Mičiulienė J. Kaip japonai užsiaugina žemės: [Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pava-duotojo J. Satkūno pasakojimas, grįžus iš Japoni-joje vykusio simpoziumo „Technogeniniai gruntai ir geo loginės aplinkos tarša“] // Lietuvos žinios. – 2014. – Saus. 16. – P. 13.

Nagelė D. Premjeras JAV ieško skalūnų ieškotojų: [premjeras Algirdas Butkevičius vizito į JAV metu su-sitiks su bend rovės „Chevron“ atstovais ir jiems prista-tys pasikeitusį skalūnų dujų gavybos reglamentavimą Lietuvoje, pritaikytą investuotojų vilionėms] // Vaka-ro žinios. – 2014. – Spal. 7. – P. 2: iliustr.

Naglienė J. Laurynaičiuose naftos paieškos baig-tos: [UAB „LL investicijos“ praėjusio rudens pradžioje Rietavo savivaldybėje, Medingėnų seniūnijoje, Laury-naičių kaime baigė naftos paieškos žvalgybos darbus. Tik atlikus tyrimus bus sprendžiama, ar apsimoka iš-gauti naftą] // Žemaitis. – Vas. 28. – P. 2.

Naglienė J. Naftininkai nusitaikė į saugomą te-ritoriją: [gamtosaugininkai ėmė skambinti pavojaus varpais, išgirdę apie „Manifoldo“ planus Didžiuosiuo-se Mostaičiuose gręžti naują gręžinį] // Žemaitis. – 2014. – Saus. 17. – P. 1, 2.

Paulauskas V. Duona – laukuose, o druska – Šila-lėje!: [socialinių mokslų dr. R. Makarskaitė – Petkevi-čienė papasakojo apie trečios klasės mokiniams orga-nizuotą ekskursiją į Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto muziejų] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Birž. 5. – P. 1, 5.

Paulauskas V. Šaltinio vanduo vilioja? Tačiau specialistas taria: nerekomenduoju: [chemikas, labo-ratorijos „Vandens tyrimai“ vadovas V. Šimčikas su-pažindina su gruntinių vandenų šaltiniais ir vandens cheminės analizės rezultatais] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Bal. 24. – P. 1, 5, 10.

Petrauskienė V. Pavasarį Biržuose skelbia naujos smegduobės: [kovo 25 d. Trečionių kaimo laukuose šalia kelio pastebėta nauja smegduobė] // Lietuvos ry-tas. – 2014. – Bal. 4. – P. 19.

Petrauskienė V. Vietoj šiukšlių kalnų šiuo metu žaliuoja pievos: [bendrovės „Lit Con“ pastangomis Pa-nevėžio, Biržų, Pasvalio, Kupiškio ir Rokiškio rajonuo-se pagaliau uždaryti net 93 anksčiau čia buvę sąvarty-nai] // Lietuvos rytas. – 2014. – Rugs. 5. – P. 10: iliustr.

125


Rafanavičienė G. Dzūkų šuliniuose – sausra: [Alytaus įmonė „Dzūkijos vandenys“ kasdien gauna 6–7 prašymus atvežti geriamojo vandens į nuseku-sį šulinį. Vandens šuliniuose pritrūko dėl per mažo kritulių kiekio vasarą ir rudenį] // Lietuvos rytas. – 2014. – Lapkr. 11. – P. 20: iliustr.

Rafanavičienė G. Vanduo iš gręžinio kliokia į Ne-muną: [Lazdijų raj. Krikštonių kkaime jau 25 metus iš artezinio gręžinio stipria srove trykštantis vanduo išgraužtu grioviu teka į Nemuną] // Lietuvos rytas. – 2014. – Bal. 3. – P. 16.

Rinkevičiūtė L. Ignoravo Vyriausybės atstovės teikimą: [birželio mėnesį Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariai ryžosi nepritarti Jonavos rajone esančių naujų naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui iki 2016 m. arba kol bus parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai bei atliktas strateginis atskirų telkinių pasekmių aplinkai vertinimas] // Alio Jona-va. – 2014. – Rugpj. 6. – P. 1.

Ripskytė L. Veršių kaimo riedulys rekordo nepa-siekė: [Lietuvos geologijos tarnybos specialistai išma-tavę riedulį nustatė, kad Veršių kaimo riedulys į šalies didžiausiųjų dešimtuką nepatenka, bet gali būti va-dinamas didžiausiu Šiaulių apskrities šiaurinėje daly-je] // Šiaulių kraštas. – 2014. – Gruod. 6. – P. 2: iliustr.

Ronkauskienė R. Atspindys vandeny, atmintis akmeny...: [lapkričio 13 d. Mosėdyje, svečių namuo-se „Kaštonas“ įvyko mokslinė konferencija, skirta Unikalių akmenų muziejaus įkūrėjui Vaclovui Intui atminti. Konferenciją rengė Respub likinis Vaclovo Into akmenų muziejus, Lietuvos geologijos tarnyba ir Skuodo rajono kultūros centro Mosėdžio skyrius] // Mūsų žodis. – 2014. – Lapkr. 18. – P. 1, 2: iliustr.

Rudžionis S. Geriamasis vanduo Lietuvoje – vie-nas geriausių Europoje: [Lietuva yra bene vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, geriamąjį vandenį ruo-šianti tik iš požeminio vandens išteklių] // Santarvė. – 2014. – Spal. 25. – P. 5: iliustr.

Rušėnienė L. Giluminius naftos gręžinius kon-troliuoja iš arti ir nuolat: [Lietuvos geologijos tarnyba nuolat tikrina Lietuvoje veikiančius naftos gręžinius, prižiūri jų veiklą. Kasmet verslovėse atliekamų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad išgaunama nafta gamtai ir aplinkai nekenkia] // Panevėžio rytas. – 2014. – Rugs. 6. – P. 3: iliustr.

Rušėnienė L. Rekultivuoti karjerai atgimsta eže-rėliais ir miškais: [kasant žvyro ir smėlio karjerus, remontuojami ir tiesiami keliai, tvarkomi statybos objektai. Po darbų karjerai užsėjami veja arba apso-dinami medeliais, o kai kurie tampa maudyklomis] // Panevėžio rytas. – 2014. – Liep. 15. – P. 3: iliustr.

Satkūnas J. Lietuvoje pokyčių sulauksime rude-nį: [Lietuvoje taip pat gali būti ieškoma skalūnų dujų, tačiau iki tol dar reikia daug ką nuveikti] // Lietuvos rytas. – 2014. – Geg. 31. – P. 17.

Slovikienė L. Pristabdyta žvyro karjerų generolų veikla // Alio Jonava. – 2014. – Liep. 2. – P. 1: iliustr.

Smalskienė I. Ar jau reikia bijoti kvėpuoti?: [Pane-vėžys paskelbtas labiausiai užterštu miestu Lietuvoje. Ekologu nuomone, Panevėžiui labiau reikia jaudintis ne dėl oro, o dėl sunkiaisiais metalais užterštos žemės. Prieš kelerius metus Lietuvos geologijos tarnyba vykdė Europos Sąjungos remiamą projektą ir 39 šalies savi-valdybėse inventorizavo užterštas teritorijas. Paaiškėjo, kad Panevėžio mieste yra daugiau kaip šimtas užterštų objektų] // Panevėžio balsas. – 2014. – Spal. 13. – P. 1, 4, 5: iliustr.

Smalskienė I. Į kurortą – tik su labai aiškia vizija: [Likėnų mineralinis vanduo naudojamas gydomo-sioms vonioms, tačiau ateityje planuojama jį naudoti gastroenterologiniams ligoniams gydyti bei pilstyti šį vandenį ir platinti] // Sekundė. – 2014. – Liep. 9. – P. 5: iliustr.

Sodonis S. Geriamasis vanduo – kodėl turi būti gera jo kokybė? // Draugas. – 2014. – Birž. 27. – P. 8: iliustr.

Srėbalienė A. Juvelyrai liko be gintaro: [Rusijos ir Europos Sąjungos ekonominės sankcijos kirto ir Lietuvos juvelyrams: nutrauktas gintaro tiekimas iš Kaliningrado srities. Tikimasi, kad konkursą gin-taro telkiniams detaliai išžvalgyti turėtų surengti Lietuvos geologijos tarnyba] // Lietuvos rytas. – 2014. – Rugpj. 27. – P. 9: iliustr.

Srėbalienė A. Klestėjimo kaina – nuodų bomba: [interviu su Lietuvos geologijos tarnybos laikinuoju vadovu J. Satkūnu apie grunto užterštumą Lietuvoje ir pasaulyje] // Lietuvos rytas. – 2014. – Saus. 15. – P. 10.

126

Srėbalienė A. Vilniaus vanduo – nors prie žaizdos dėk: [apie Skališkių uolą ir iš jos besisunkiantį vande-nį, kuris turi daug kalcio ir kitų karbonatų] // Lietu-vos rytas. – 2014. – Saus. 11, priedas „Sostinė“. – P. 3.

Staselis R. Turinys tarp politinių kojų: [gilūs po-litiniai atodūsiai praėjusią savaitę aidėję iš Lietuvos pasitraukusios amerikiečių kompanijos „Chevron“, pavymui esą „gaila“, „praradome“, „neišnaudojome“, „nespėjome surašyti įstatymų“, yra apgailėtini] // Ku-piškėnų mintys. – 2014. – Liep. 15. – P. 2.

Stonkuvienė L. Žalos nėra, bet bauda bus: [Nau-sodyje, kur AB „LOTOS geonafta“ išgauna naf-tą, į aplinką išsiliejo nafta. Nors įvykio padarinius „LOTOS geonafta“ pašalino, žala gamtai nepadary-ta, bendrovės laukia administracinė atsakomybė už tai, kad apie įvykį kontroliuojančios institucijos ne-informavo nedelsiant, o tik kitą dieną] // Švyturys. – 2014. – Spal. 29. – P. 1, 4: iliustr.

Stražnickas L. Vanduo iš čiaupo – saugus be jo-kių filtrų: [Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arus-tienė sako, kad Lietuva yra turtinga gėlo požeminio vandens išteklių. Vanduo iki mūsų čiaupų vamzdžiais atiteka iš požeminių telkinių, jis nuolat tikrinamas ir yra saugus vartoti] // Savaitė. – 2014. – Spal. 8. – P. 12–13: iliustr.

Šepetys D. Smūgis parko įkūrėjui: [Skinderiškio dendrologinio parko įkūrėjui ir buvusiam jo prižiū-rėtojui Kęstučiui Kalteniui Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros pareigūnai paskyrė administracinę baudą už netei-sėtą gamtos išteklių naudojimą] // Rinkos aikštė. – 2014. – Birž. 19. – P. 1, 3: iliustr.

Tamkevičiūtė M. Pinigai – į balą. Arba – patys finansavo ir patys pamiršo: [viename gražiausių Vil-niaus miesto miegamųjų mikrorajonų Jeruzalėje, ša-lia Verkių parko ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų esantis tvenkinys pasmerktas pel-kėjimui. Pradėti tvenkinio tvarkymo darbai šiuo metu sustabdyti neribotam laikui] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Rugs. 11. – P. 1, 11: iliustr.

Tavorienė V. Smegduobių krašte daugėja pavojų: [geologai prognozuoja, kad pavasarį Biržų ir Pasvalio krašte gali aktyviau judėti žemė ir atsirasti daugiau

įgriuvų] // Valstiečių laikraštis. – 2014. – Kovo 5. – P. 1, 2.

Uktveris A. Akmuo neverkia? O uola? ...: [pasako-jama apie Skališkių uolą, esančią Neries regioniniame parke prie Nemenčinės] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Kovo 13. – P. 7, 12.

Vaičeliūnas A. Dyzelino vagys Biržuose ramin-tis neketina: [Biržų rajone gelmių turtai kaskart ima ir išsiveržia į paviršių. Tokiems reiškiniams stabdyti efekty vesnių priemonių vis dar nerandama] // Šiaurės rytai. – 2014. – Spal. 21. – P. 1, 6: iliustr.

Zimblienė D. Atodangą sutvarkė ir paslėpė: [Anykščių raj. esanti Daumantų atodanga yra geolo-ginis paminklas. Niekas nepasirūpino, kad lankytojai galėtų ją pasiekti. Nėra nei nuorodų, nei kelio] // Lie-tuvos rytas. – 2014. – Geg. 3. – P. 28.

„Chevron“ pasitraukė iš Lietuvos // Lietuvos ži-nios. – 2014. – Liep. 9. – P. 8.

100 000 vilniečių – geresnės kokybės vanduo: [po Bukčių vandenvietės rekonstrukcijos Bukčių, Lazdy-nų, Lazdynėlių, Karoliniškių ir Pilaitės gyventojams tiekiamas geresnės kokybės vanduo – jame beveik 6 kartus mažesnė geležies ir 2 kartus mažesnė magnio koncentracija] // Lietuvos rytas. – 2014. – Rugs. 20, priedas „Sostinė.“ – P. 6: iliustr.

Akmenės geoparko įkūrimui – taip: [tik čia žemės paviršiuje galima pamatyti paslaptingosios juros siste-mos uolienas, rankomis paliesti dinozaurų laikų gyvū-nų liekanas – fosilijas] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Spal. 30. – P. 11.

Anykščiuose – mineralinio vandens telkinys: [2014 metų vasario 6 d. Lietuvos geologijos tarnyba aprobavo ir patvirtino UAB „Anšilas“ Šilelio minera-linio vandens vandenvietės išteklius. Leistinas išgauti išteklių kiekis yra 50 kub. metrų per parą] / AM inf. // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Vas. 20. – P. 11.

Anykščiuose – naujas mineralinio vandens telki-nys / AM inf. // Kupiškėnų mintys. – 2014. – Vas. 18. – P. 5.

Apibendrinti ir paskelbti Lietuvos geologijos tar-nybos 2013 m. veiklos rezultatai // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Birž. 26. – P. 10.

127


Apie šalies interesą ir užsakytas emocijas: [skelbs naują skalūnų dujų žvalgybos konkursą] // Verslo ži-nios. – 2014. – Bal. 4. – P. 2.

Aplinkos ministerija: naftos gręžiniai vandens ne-teršia // Naujasis Gėlupis. – 2014. – Lapkr. 8. – P. 16.

Ar šuliniai bus pilni vandens, lems orai: [Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, gruntinio vandens lygio žemėjimas, prasidėjęs birželį-liepą, kol kas dar tęsiasi] / Aplinkos ministerijos inf. // Kupiškėnų min-tys. – 2014. – Lapkr. 11. – P. 11.

Ar šuliniai bus pilni vandens? // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Lapkr. 6. – P. 11.

Ar žinote, kiek Lietuvoje vandenviečių?: [pra-ėjusiais metais iš daugiau kaip 1 800 šalyje regis-truotų vandenviečių per parą buvo išgaunama per 350 tūkst. kub. m. požeminio vandens] / LGT inf. // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Birž. 19. – P. 11.

Atsivėrusi smegduobė Panevėžio rajone keičia karstinio regiono ribas / AM inf. // Kupiškėnų min-tys. – 2014. – Gruod. 23. – P. 4.

Biržų rajone iš „ORLEN Lietuva“ vamzdyno išsi-liejo dyzelinas: [atlikus ekogeologinius tyrimus nusta-tyta, kad avarijos vietos grunte buvo 32 tonos naftos produktų, dėl to buvo užteršti vandens telkiniai, že-mės paviršius ir gilesni jos sluoksniai] // Santarvė. – 2014. – Spal. 21. – P. 4.

Dar labiau spaudžiamės: [Lietuvos geologijos muziejų ketinama prijungti prie Lietuvos geologijos tarnybos] / Eltos inf. // Respublika. – 2014. – Kovo 6. – P. 2.

Daugėja naudingųjų iškasenų telkinių: [Lietuvos geologijos tarnyba registruoja visus Lietuvos žemės gelmių išteklių telkinius, gręžinius ir atliekamus tyri-mus] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Saus. 23. – P. 11.

Dėl trūkusio vamzdžio taršos išvengta: [vakar gauti aplinkosaugininkų tyrimų rezultatai nepatvirtino įta-rimų, jog į Talkšos ežerą galėjo nutekėti užterštas van-duo iš buvusios „Elnio“ fabriko teritorijos] // Šiaulių kraštas. – Liep. 24. – P. 5: iliustr.

Diskusija dėl skalūnų gavybos ir žvalgybos: [spalio 30 d. Aplinkos ministerijoje vyko Lietuvos geologijos tarnybos, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, Lietuvos

mokslų akademijos, Radiacinės saugos centro ir kitų organizacijų, savivaldybių ir bendruomenių atstovų susitikimas] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Lapkr. 6. – P. 11.

Druska keliams: poveikis ir pasekmės: [2013 m. gruodžio 12 d. įvyko seminaras tema „Miestų infras-truktūros ir kelių barstymo druską poveikis aplinkai“. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai] / LGT inf. // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Saus. 23. – P. 10.

Džiuginančios ekspertų išvados dėl anhidrito ga-vybos: [2013 m. gruodžio 22 d. baigta anhidrito telki-nio, esančio šalia Kauno, ekspertizė] / Aplinkos minis-terijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Saus. 9. – P. 2.

EK rekomendacijos dėl skalūnų dujų žvalgymo ir gavybos / Aplinkos ministerijos inf. // Kupiškėnų mintys. – 2014. – Vas. 4. – P. 4.

Europos jūrų geologijos projektas (EMODnet – Geologija): [Lietuvos geologijos tarnyba 2013 metų rudenį pasirašė konsorciumo sutartį su Europos Komisija dėl dalyvavimo Europos jūrų geologijos (EMODnet – Geologija) projekte] / Lietuvos geo-logijos tarnybos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Saus. 9. – P. 2.

Fotografijose įžvelgiami Akmenės geoparko kon-tūrai: [nufotografuoti geologiniai objektai Ventos re-gioniniame parke, taip pat eksploatuojamų Karpėnų, Menčių ir Šaltiškių karjerų atodangose. Išskirtina, kad tose vietose kaip niekur kitur Lietuvoje galima pama-tyti milijonų metų senumo kelių geologinių periodų uolienas, to laikmečio fosilijų] // Šiaulių kraštas. – 2014. – Lapkr. 14. – P. 14.

Geologija vaikų akimis: [2014-04-23 Aplinkos ministerijoje atidaryta mokinių dailės darbų paroda. Ji rengiama Geologų dienos, Vaikų gynimo dienos ir Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Bal. 24. – P. 11.

Geologinio kartografavimo kaštai atsiperka: [2014-10-02 Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos surengtas seminaras, skirtas geo-loginio kartografavimo Lietuvoje 50-mečiui] // Žalia-sis pasaulis. – 2014. – Spal. 9. – P. 11.

128

Grėsmės nuojautos pažadinti: [Aplinkos ministras V. Mazuronis ėmė skubinti pakartotinį skalūnų dujų konkursą] // Verslo žinios. – 2014. – Kovo 26. – P. 2.

Gruntinio vandens svyravimai – normalus reiš-kinys: [Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais 20-yje postų, įrengtų visoje Lietuvoje. Gauti duo-menys operatyviai perduodami telemetrine siste-ma] / Aplinkos ministerijos inf. // Biržiečių žodis. – 2014. – Rugpj. 8. – P. 6.

Grunto virpesių stebėsena: ar mums gresia žemės drebėjimas?: [siekdama įrengti dvi tarptautinio tinklo GEOFON programos stacionarias nuolatinių seismi-nių stebėjimų stotis ir išplėsti seismologinio monito-ringo tinklą, Lietuvos geologijos tarnyba įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stipri-nimas“] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Spal. 2. – P. 11.

Idėja: [Aplinkos ministerija siūlo paskutinį balan-džio sekmadienį minėti Geologų dieną] // Vakarų eks-presas. – Birž. 25. – P. 1.

Informacija apie priimtą sprendimą dėl Žvaginių naftos gavybos aikštelės įrengimo ir eksploatacijos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu // Žemaitis. – 2014. – Vas. 11. – P. 8.

Išrinkti geriausi piešinių konkurso „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“ darbai: [nugalėtojams skirti prizai, visiems dalyviams išsiųsti padėkos raštai, Lietuvos geologijos tarnybos informavimo poskyris išleido konkurso piešinių katalogą, moksleivių darbai buvo eksponuojami tarnyboje] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Birž. 26. – P. 11.

Ištirtas skalūnų radioaktyvumas: [LGT ir Radi-acinės saugos centro atlikti tyrimai patvirtino, kad natūralus gamtinis skalūnų radioaktyvumas neviršija pagrindinių radiacinės saugos normų] / Aplinkos mi-nisterijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Geg. 29. – P. 11.

Kaimynų kova dėl naftos Baltijoje tęsiasi: [latviai siekia siurbti naftą iš telkinio jūroje, kurio dalis pri-klauso mūsų šaliai, bet Lietuva nenori nusileisti ir siū-lo dalytis išgaunamais vertingais gamtos ištekliais] // Vakaro žinios. – 2014. – Birž. 4. – P. 17.

Karjerai – vienintelis naudingųjų iškasenų ga-vybos būdas Lietuvoje: [naudingosios iškasenos, išskyrus naftą, Lietuvoje išgaunamos tik atviruose kasiniuose. Leidimus karjerus eksploatuoti išduoda Lietuvos geo logijos tarnyba] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Rugs. 4. – P. 11.

Keičiami mokesčiai už išgaunamą naftą ir dujas: [2014-09-17 Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui] // Ekokurjeris. – 2014. – Rugs. 25. – P. 11.

Klimato kaitos ženklai tapo akivaizdūs: kyla Bal-tijos jūros lygis: [jau 2007 metais Europos Sąjunga itin susirūpino globalinio atšilimo problema ir jau tada prisiėmė atsakomybę iki 2020 metų sumažinti į atmosferą patenkančių šiltnamio dujų išmetimą ma-žiausiai 20 proc.] // Vakaro žinios. – 2014. – Spal. 3. – P. 8: iliustr.

Laiko ženklai: [JAV energetikos milžinas „Chevron“ galutinai traukiasi iš Lietuvos – uždaro savo biurą ir parduoda turimas bendrovės „LL investi-cijos“ akcijas] // Lietuvos rytas. – 2014. – Liep. 17. – P. 2.

Leidinys apie Lietuvos gamtinės aplinkos būklę: [2014-04-08 Lietuvos geologijos tarnyboje pristatytas naujas leidinys „Lietuvos gamtinė aplinka: būklė, pro-cesai ir raida“] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Bal. 10. – P. 11.

Lietuva turi glaukonito, vertingo mineralo, telki-nių // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Lapkr. 20. – P. 20.

Lietuviški skalūnai nėra pavojingi aplinkai, rodo Geologijos tarnybos tyrimai // Kupiškėnų mintys. – 2014. – Spal. 30. – P. 11.

Lietuvoje daugėja naudingųjų iškasenų telkinių / Aplinkos ministerijos inf. // Kupiškėnų mintys. – 2014. – Saus. 21. – P. 4.

Lietuvoje dolomito gavyba plečiasi: [gausūs dolo-mito ištekliai Lietuvoje sudaro galimybes plėtoti jo gavybą] / Aplinkos ministerijos inf. // Žaliasis pasau-lis. – 2014. – Geg. 29. – P. 11.

Lietuvoje yra vertingo mineralo: [Lietuvos geolo-gijos tarnyba nustatė plotus vertingo, tačiau dar ne-

129


eksploatuojamo, mineralo glaukonito telkiniams su-rasti] // Šiaulių kraštas. – 2014. – Lapkr. 11. – P. 3.

Lietuvoje naftos gręžiniai eksploatuojami sau-giai // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Lapkr. 20. – P. 20.

Lietuvos geologijos tarnybos paslaugos elektroninė-je erdvėje // Lietuvos žinios. – 2014. – Saus. 14. – P. 5.

Lietuvos žemės gelmėse gausu bromo ir kalio // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Gruod. 4. – P. 11.

Mažiau užterštų teritorijų – geresnis dirvožemis: [vienas svarbesnių žingsnių mūsų šalyje išsaugant dirvožemį, pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Jono Satkūno – nustatyti ir tvarkyti užterštas teritorijas] // Žaliasis pa-saulis. – 2014. – Spal. 23. – P. 11.

Mėlynasis auksas – iš žemės gelmių: [vanduo dar vadinamas mėlynuoju planetos auksu. Lietuva yra vie-na iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas, ir vienintelė Euro-pos Sąjungos valstybė, centralizuotam tiekimui nau-dojanti tik požeminį vandenį] // Santaka. – 2014. – Gruod. 4. – P. 2.

Mūsų kraštietis – naujas Lietuvos geologijos tarny-bos vadovas // Vilnis. – 2014. – Vas. 28. – P. 4.

Naftos gavyba Lietuvoje mažėja: [2013 m. Lie-tuvoje išgauta 86, 07 tūkst. t. naftos, tai 16 proc. mažiau negu 2012 m.] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Saus. 23. – P. 11.

Naftos telkinio išteklius – didesnis // Banga. – 2014. – Vas. 5. – P. 4.

Naudingųjų išteklių gavyba bus geriau kontroliuo-jama // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Liep. 3. – P. 11.

Naujas leidinys – apie Žemaitijos nacionalinio par-ko šaltinius ir versmes // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Spal. 16. – P. 11.

Naujienų malūnas: Geologų diena: [V. Mazuronis pasiūlė pagerbti geologus dėl jų ypatingų nuopelnų valstybei – paskutinį balandžio sekmadienį kartu su Pasauline gyvybės diena minėti Geologų dieną] // Ūkininko patarėjas. – 2014. – Liep. 15. – P. 2.

Opoka – Lietuvoje glūdintis neišnaudotas turtas: [Šilutės rajone yra vienintelis Lietuvoje vertingos uo-lienos – opokos telkinys, jos gavyba galėtų atnešti Lie-

tuvai ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Liep. 10. – P. 11.

Pagerbti aplinkosaugos šviesuoliai: [Aplinkos mi-nisterijos renginyje „Lietuvos aplinkosaugos šviesuo-liai“ buvo pagerbti ir apdovanoti aplinkosaugai nusi-pelnę žmonės. Tarp jų ir Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas K. Kadūnas] // Ža-liasis pasaulis. – 2014. – Kovo 6. – P. 11.

Pakartotinį konkursą planuoja vasarą: [Aplinkos ministras V. Mazuronis prognozuoja, kad pakartotinis angliavandenilių išteklių – skalūnų dujų – žvalgybos ir naudojimo konkursas gali įvykti vasaros pradžioje] // Šiaulių kraštas. – 2014. – Kovo 25. – P. 3.

Pakartotinis skalūninių dujų išteklių naudojimo konkursas / AM inf. // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Kovo 27. – P. 11.

Pataisas dar vertins: [Vyriausybė pritarė naujam, investuotojams palankiam, skalūnų dujų gavybos ap-mokestinimui, bet Aplinkos ministerijos parengtas Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisas dar turės įvertinti Konkurencijos taryba] // Lietuvos ry-tas. – 2014. – Rugs. 18. – P. 18.

Pavojingosios šlaitų nuošliaužos – jau prognozuo-jamos: [Lietuvos geologijos tarnyboje įdiegta sudėtinga programinė įranga leidžia matematiškai įvertinti, kiek pastovūs geologiniu požiūriu itin problemiški šlaitai] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Gruod. 11. – P. 11.

Pernai augo daugelio kietųjų naudingųjų iškase-nų gavyba: [Lietuvos geologijos tarnyba praneša, kad 2013 metais išaugo didžiosios dalies kietųjų naudin-gųjų iškasenų gavybos apimtys] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Bal. 24. – P. 11.

Perskaičiavimas parodė didesnius naftos telkinio išteklius: [atlikti Kretingos raj. Nausodžio naftos tel-kinio tyrimai parodė, kad geologiniai šio naftos telki-nio ištekliai yra didesni nei buvo manoma anksčiau] // Žaliasis pasaulis. – 2014. – vas. 6. – P. 11.

Pesticidai žmonėms ir aplinkai nebekenks: [Aplin-kos ministerijos skirtomis lėšomis sutvarkytas ilgus metus pavojų aplinkiniams gyventojams ir aplinkai kėlęs Plungės rajono Šateikių seniūnijos centrinis pes-ticidų sandėlis] // Žemaitis. – 2014. – Rugpj. 1. – P. 5.

130

Prastesnis geriamasis vanduo – Vakarų Lietuvoje: [didžiausia viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos problema – tai Šiaurės Vakarų Lietuvoje viršijantys nustatytas ribas gamtinės kilmės fluorido kiekiai] // Vakaro žinios. – 2014. – Liep. 17. – P. 8: iliustr.

Praturtėjo saugomos teritorijos: [iš saugomų teri-torijų projekto lėšų įrengti informaciniai stendai prie Muoriškių ir Tabokinės atodangų suteiks informacijos visiems, kas lankosi Nemunėlio-Apaščios valstybinia-me geologiniame draustinyje, parengtas lankstinu-kas-žemėlapis, kuriame bus nurodytos ir aprašytos saugomos teritorijos, esančios prie Nemunėlio upės iš Lietuvos ir Latvijos pusės] // Biržiečių žodis. – 2014. – Liep. 25. – P. 4: iliustr.

Prisiminė geologus: [Aplinkos ministerija siūlo paskutinį balandžio sekmadienį minėti Geologų die-ną] // Lietuvos rytas. – 2014. – Birž. 25. – P. 4.

Rekomendacijos dėl skalūnų dujų žvalgymo ir ga-vybos / Aplinkos ministerijos inf. // Ūkininko patarė-jas. – Vas. 1. – P. 17.

Reorganizuojamas Lietuvos geologijos muziejus // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Liep. 3. – P. 11.

Siekis – racionalus durpių naudojimas / Aplin-kos ministerijos inf. // Kupiškėnų mintys. – 2014. – Kovo 25. – P. 4.

Skalūnų dujoms – jokių mokesčių?: [Vyriausybės strateginis komitetas nusprendė, kad skalūnų dujų gavyba pirmuosius trejus arba ketverius metus nebus apmokestinama] / BNS, LR inf. // Lietuvos rytas. – 2014. – Bal. 11. – P. 10.

Skalūnų grėsmė niekur nedingo: [pokalbis su Aplinkos ministru V. Mazuroniu, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi J. Satkūnu ir su prof. G. Motu-za] // Žalioji Lietuva. – 2014. – Kovo 1. – P. 1, 2, 3, 4.

Skalūnų konkursas – kitų metų pradžioje // Lietu-vos žinios. – 2014. – Gruod. 10. – P. 8: iliustr.

Smegduobė atsivėrė netikėtoje vietoje: [nors Pa-nevėžio rajonas neįtrauktas į karstinių įgriuvų zoną, kartais smegduobės atsiveria ir jame] // Panevėžio ry-tas. – 2014. – Gruod. 18. – P. 1, 2: iliustr.

Specialisto siūlymas – pradėti be mokesčių: [Ameri-kos ir Lietuvos verslo tarybos prezidento Erico Stewarto nuomone, skalūnų gavyba pradžioje, kol yra nepelnin-ga, turi būti neapmokestinama] / BNS, LR inf. // Lie-tuvos rytas. – 2014. – Rugpj. 19. – P. 8: iliustr.

Šalies geotermijos išteklių gausa leidžia juos pla-čiau naudoti ūkio reikmėms // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Gruod. 4. – P. 11.

Tik kontroliuojama vandenviečių veikla užtikri-na vandens saugumą: [pokalbis su D. Radzevičiene, Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausioji specialiste] // Vakaro žinios. – 2014. – Geg. 29. – P. 6.

Trumpai: [Lietuvos geologijos tarnybos specialis-tai, patikrinę apie trečdalį naftos gavyba mūsų šalyje užsiimančių uždarųjų akcinių bendrovių gręžinių, pa-teikė išvadą, kad gręžiniai eksploatuojami saugiai] // Švyturys. – 2014. – Lapkr. 22. – P. 1.

Ukmergėje gruntinio vandens nuosėkio nepastebi-ma: [šalyje įsivyravus ypač karštiems ir sausiems orams Lietuvos geologijos tarnybos specialistai sulaukia daug pranešimų dėl to, kad šuliniuose senka vanduo. Spe-cialistų teigimu, toks gruntinio vandens lygio svyravi-mas – normalus reiškinys] // Gimtoji žemė. – 2014. – Rugpj. 9. – P. 9: iliustr.

Užterštas vanduo galėjo patekti į Talkšą: [buvusio „Elnio“ fabriko teritorijoje keičiant šilumos trasą ir atkasus nukanalizuoto Kulpės upelio vamzdyną, į ne-sandarų vamzdį nutekėjo galimai užterštas gruntinis vanduo] // Šiaulių kraštas. – 2014. – Liep. 23. – P. 5.

Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje požeminio vandens atsargos mažėja: [2013 m. Lietuvos geologijos tarnyba atliko Lietuvos gruntinio vandens pasipildymo tyri-mus] / Aplinkos ministerijos inf. // Žaliasis pasaulis. – 2014. – Saus. 9. – P. 2.

Žengiant gintaro žvalgybos link – pirmieji „pri-matavimai“: [gintaro gavybos Kuršių mariose gali-mybėms aptarti, „contra“ ir „pro“ argumentams ap-svarstyti Lietuvos geologijos tarnyboje buvo susirinkę aplinkosaugininkai, geologai, mokslininkai] // Žalia-sis pasaulis. – 2014. – Spal. 2. – P. 11.

131


Lietuvos geo logijos tarnybos 2014 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geo logical Survey: Annual Report 2014 / ats. red.

J. Satkūnas; Lietuvos geo logijos tarnyba. – Vilnius, 2015. – 132, [1] p.: iliustr. – Liet., angl. – ISSN 1392-7272

Lietuvos geo logijos tarnybos metinėje ataskaitoje pateikiami baigtų valstybinių geo loginių tyrimų projektų – geo loginio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeo loginių tyrimų, hidrogeo loginių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geo loginių tyrimų rezultatai. Taip pat apibūdinamas žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas (leidimų tirti ir naudoti žemės gelmes išdavimas, teisės aktų rengimas), inžinerinių geo loginių darbų priežiūra, monitoringo programų apskaita ir kt., pateikiamas publikacijų Lietuvos geo logijos tematika sąrašas.

The Annual Report for 2014 of the Lithuanian Geo logical Survey contains results of completed national geo logical research projects: geo-logical mapping, exploration of the earth crust, seismological monitoring, ecogeo logical research, hydrogeo logical research, monitoring of the undreground hydrosphere and the geo logical investigations of affected areas by karst process. The Report also contains information about state regulation of the use of the underground (issuing of premissions to investigate and use the undergroud, drafting of legal acts, etc.), supervision of engineering geo logical works, inventory of monitoring programme, etc. A list of publications about Lithuanian geo logy is included.

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS 2014 METŲ VEIKLOS REZULTATAI Metinė ataskaita

LITHUANIAN GEOLOGICAL SURVEY Annual Report 2014

Vilnius, 2015 Redagavo D. Petrauskienė, A. Jurkonytė

Viršelio dizainas I. Serafinaitės Maketavo I. Serafinaitė

SL 1841. 2014 06 19. Tir. 50 egz. Išleido Lietuvos geo logijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius

Tel. 233 28 89, faks. 233 61 56, http://www.lgt.lt Viršelį spausdino UAB Flexiprint.lt, Kalvarijų g. 125, LT-08221 Vilnius

www.flexiprint.lt