22
L L L I I I T T T U U U R R R G G G I I I N N N I I I O O O V V V A A A R R R G G G O O O N N N A A A V V V I I I M M M O O O P P P A A A M M M O O O K K K ö ö ö L L L ö ö ö S S S ( ( ( I I I ) ) ) ( ( ( V V V . . . P P P i i i n n n k k k e e e v v v i i i č č č i i i u u u s s s ) ) ) ĮVADAS Sveiki atvykę į paslaptingą ir kerintį vargonavimo pasaulį! Jeigu Jūs žavit÷s vargonais, bet niekada netur÷jote progos ir galimybių išmokti – šios pamok÷l÷s kaip tik Jums. Jos taip pat yra skirtos bažnyčių vargonininkams, kurie neturi galymybių formalioms vargonų studijoms ir kurie nor÷tų savarankiškai sistemingai tobulinti savo įgūdžius, muzikinį suvokimą bei tokiu būdu ugdyti savo praktinius sugeb÷jimus, kurių reikia kiekvienose pamaldose. Jeigu iki šiol man÷te, kad tai ne Jums, kad norint išmokti vargonuoti, reikia tur÷ti neblogą fortepijoninę techniką, noriu Jus nudžiuginti – su mūsu metodu prad÷ti vargonuoti gali ir visai negrojęs fortepijonu žmogus. Techniką išvystys specialiai parinkti pratimų kompleksai. Dar daugiau, netgi nebūtina pažinti muzikinį raštą – visko išmokysime savo laiku. Jeigu iki šiol dels÷te prad÷ti vargonuoti, manydami – kad meistriškas vargonavimas yra sud÷tingas ir Jums neįkandamas dalykas, galite neabejoti, kad d÷l vieno neklydote – pasiekti meistriškumą, kaip ir kiekvienoje srityje reikia ilgų metų ir kruopštaus, ištvermingo darbo bei valingo charakterio. Tačiau nusiminti n÷ra ko – tai yra ĮMANOMA. O rezultatų nereiks laukti ilgai – jau grojant pirmuosius pratimus, giesmes ir kūrin÷lius suvoksite, kad patekote į pasaulį, į kurį nor÷sis sugrįžti nuolatos. PRAKTIKAVIMAS YRA PRIVILEGIJA. Ir galiausiai, jeigu man÷te, kad rasti praktikavimuisi prieinamą instrumentą bus labai sunku – ir čia nor÷čiau pasiūlyti išeitį: Lietuvoje yra daugyb÷ bažnyčių, kur trūksta vargonininkų. Gali būti, kad pakalb÷jus su vienos ar kitos artimiausios bažnyčios klebonu, jis visai mielai leistų praktikuotis mainais į vargonavimą, pavyzdžiui, sekmadienin÷se pamaldose. VARGONŲ GRIEŽYKLA Vargonai visais laikais yra statomi įvairiausių dydžių: nuo 1 registro portatyvo, t.y. kilnojamų vargon÷lių, kuris užimtų ne daugiau nei pusę rašomojo stalo vietos (prieš 600 metų LDK Vytauto Didžiojo žmona Ona galbūt gal÷jo tur÷ti toki instrumentą, kuri gavusi kaip dovaną iš Kryžiuočių ordino Didžiojo Magistro Ulricho von Jungingeno) iki monstriškų 7 manualų vargonų

Liturginis vargonavimas 1vargonininkai.weebly.com/uploads/3/7/6/1/376106/1_pamoka.pdf · 2018. 9. 5. · Trumpa muzikos teorija Jeigu nepažįstate muzikinio rašto ir muzikos teorij

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

  • LL LII I TT T

    UU URR R

    GG GII I NN N

    II I OO O VV V

    AA ARR R

    GG GOO O

    NN NAA A

    VV VII I MM M

    OO O PP P

    AA AMM M

    OO OKK K

    öö öLL L

    öö öSS S

    (( (II I )) )

    (( ( VV V

    .. . PP Pii i nn n

    kk kee e

    vv vii i čč č

    ii i uu uss s)) )

    ĮVA

    DA

    S

    Svei

    ki a

    tvyk

    ę į p

    asla

    pti

    ngą

    ir k

    erin

    tį v

    argo

    navi

    mo

    pasa

    ulį!

    Je

    igu

    s ža

    vit÷

    s va

    rgon

    ais,

    bet

    nie

    kad

    a ne

    tur÷

    jote

    pro

    gos

    ir g

    alim

    ybių

    išm

    okti

    – š

    ios

    pam

    ok÷l

    ÷s k

    aip

    tik

    Jum

    s. J

    os ta

    ip p

    at y

    ra

    skir

    tos

    bažn

    yčių

    var

    goni

    nink

    ams,

    ku

    rie

    netu

    ri g

    alym

    ybių

    for

    mal

    iom

    s va

    rgon

    ų s

    tud

    ijom

    s ir

    ku

    rie

    nor÷

    tų s

    avar

    anki

    škai

    si

    stem

    inga

    i to

    bulin

    ti s

    avo

    įgū

    dži

    us,

    mu

    ziki

    nį s

    uvo

    kim

    ą be

    i to

    kiu

    du

    ugd

    yti

    savo

    pra

    ktin

    ius

    suge

    b÷jim

    us,

    ku

    rių

    rei

    kia

    kiek

    vien

    ose

    pam

    ald

    ose.

    Je

    igu

    iki

    šio

    l m

    an÷t

    e, k

    ad t

    ai n

    e Ju

    ms,

    kad

    nor

    int

    išm

    okti

    var

    gonu

    oti,

    reik

    ia t

    ur÷

    ti n

    eblo

    gą f

    orte

    pijo

    ninę

    tec

    hnik

    ą, n

    oriu

    Jus

    nu

    dži

    ugi

    nti

    – su

    su m

    etod

    u p

    rad

    ÷ti

    varg

    onu

    oti

    gali

    ir v

    isai

    neg

    roję

    s fo

    rtep

    ijonu

    žm

    ogu

    s. T

    echn

    iką

    išvy

    stys

    sp

    ecia

    liai

    par

    inkt

    i pra

    tim

    ų k

    omp

    leks

    ai. D

    ar d

    augi

    au, n

    etgi

    neb

    ūti

    na p

    ažin

    ti m

    uzi

    kinį

    raš

    tą –

    vis

    ko iš

    mok

    ysim

    e sa

    vo la

    iku

    . Je

    igu

    iki

    šio

    l d

    els÷

    te p

    rad

    ÷ti

    varg

    onu

    oti,

    man

    ydam

    i –

    kad

    mei

    stri

    škas

    var

    gona

    vim

    as y

    ra s

    ud

    ÷tin

    gas

    ir J

    um

    s ne

    įkan

    dam

    as

    dal

    ykas

    , ga

    lite

    neab

    ejot

    i, ka

    d d

    ÷l v

    ieno

    nek

    lyd

    ote

    – p

    asie

    kti

    mei

    stri

    šku

    mą,

    kai

    p i

    r ki

    ekvi

    enoj

    e sr

    ityj

    e re

    ikia

    ilg

    ų m

    etų

    ir

    kru

    opšt

    aus,

    išt

    verm

    ingo

    dar

    bo b

    ei v

    alin

    go c

    hara

    kter

    io.

    Tač

    iau

    nu

    sim

    inti

    n÷r

    a ko

    – t

    ai y

    ra Į

    MA

    NO

    MA

    . O

    rez

    ult

    atų

    ner

    eiks

    la

    ukt

    i ilg

    ai –

    jau

    gro

    jant

    pir

    mu

    osiu

    s pr

    atim

    us,

    gie

    smes

    ir

    kūri

    n÷liu

    s su

    voks

    ite,

    kad

    pat

    ekot

    e į

    pas

    aulį,

    į k

    urį

    nor

    ÷sis

    su

    grįž

    ti

    nuol

    atos

    . PR

    AK

    TIK

    AV

    IMA

    S Y

    RA

    PR

    IVIL

    EG

    IJA

    . Ir

    gal

    iau

    siai

    , jei

    gu m

    an÷t

    e, k

    ad r

    asti

    pra

    ktik

    avim

    uis

    i p

    riei

    nam

    ą in

    stru

    men

    tą b

    us

    laba

    i su

    nku

    – i

    r či

    a no

    r÷či

    au p

    asiū

    lyti

    iše

    itį:

    Lie

    tuvo

    je y

    ra d

    augy

    b÷ b

    ažny

    čių

    , ku

    r tr

    ūks

    ta v

    argo

    nini

    nkų

    . Gal

    i bū

    ti, k

    ad p

    akal

    b÷ju

    s su

    vie

    nos

    ar k

    itos

    art

    imia

    usi

    os b

    ažny

    čios

    kl

    ebon

    u, j

    is v

    isai

    mie

    lai l

    eist

    ų p

    rakt

    iku

    otis

    mai

    nais

    į va

    rgon

    avim

    ą, p

    avyz

    dži

    ui,

    sekm

    adie

    nin÷

    se p

    amal

    dos

    e.

    V

    AR

    GO

    GR

    IEŽ

    YK

    LA

    V

    argo

    nai

    visa

    is l

    aika

    is y

    ra s

    tato

    mi

    įvai

    riau

    sių

    dyd

    žių

    : nu

    o 1

    regi

    stro

    por

    taty

    vo,

    t.y.

    kiln

    ojam

    ų v

    argo

    n÷lių

    , ku

    ris

    uži

    mtų

    ne

    dau

    giau

    nei

    pu

    sę r

    ašom

    ojo

    stal

    o vi

    etos

    (pri

    eš 6

    00 m

    etų

    LD

    K V

    ytau

    to D

    idži

    ojo

    žmon

    a O

    na g

    albū

    t gal

    ÷jo

    tur÷

    ti to

    ki in

    stru

    men

    tą,

    kuri

    gav

    usi

    kai

    p d

    ovan

    ą iš

    Kry

    žiu

    očių

    ord

    ino

    Did

    žioj

    o M

    agis

    tro

    Ulr

    icho

    von

    Ju

    ngin

    geno

    ) ik

    i mon

    stri

    škų

    7 m

    anu

    alų

    var

    gonų

  • su A

    tlan

    tic

    Cit

    y m

    iest

    e JA

    V, s

    u d

    augi

    au n

    ei 3

    3 00

    0 va

    mzd

    žių

    . Įd

    omia

    usi

    a, k

    ad d

    auge

    lis v

    argo

    nų y

    ra n

    epan

    ašū

    s vi

    enas

    į k

    itą,

    ne

    s st

    atom

    i p

    agal

    sp

    ecia

    lų t

    ai v

    ieta

    i p

    rita

    ikyt

    ą p

    roje

    ktą.

    Tač

    iau

    vis

    i va

    rgon

    ai,

    stov

    inty

    s ba

    žnyč

    iose

    tu

    ri v

    ieno

    kią

    ar k

    itok

    grie

    žykl

    ą (t

    ą va

    rgon

    ų v

    ietą

    , iš

    kuri

    os v

    argo

    nini

    nkas

    val

    do

    visą

    inst

    rum

    entą

    ). P

    rieš

    pra

    ded

    ant

    varg

    onu

    oti,

    susi

    paž

    inki

    me

    su ja

    . Sa

    kom

    a, k

    ad v

    argo

    nai

    yra

    pana

    šūs

    į fo

    rtep

    ijoną

    , ne

    s tu

    ri t

    aip

    pat

    atr

    odan

    čiu

    s kl

    aviš

    us.

    Tač

    iau

    tent

    čia

    šie

    pan

    ašu

    mai

    ir

    pas

    ibai

    gia.

    Nu

    otra

    uko

    je k

    air÷

    je m

    atom

    e V

    U š

    v. J

    onų

    baž

    nyči

    os v

    argo

    nų g

    riež

    yklą

    (U

    AB

    Viln

    iau

    s va

    rgon

    ų d

    irbt

    uv÷

    , 198

    3-20

    00, a

    uto

    riau

    s nu

    otra

    uka

    ). T

    ai

    yra

    mec

    hani

    nis

    inst

    rum

    enta

    s, k

    uri

    ame

    visa

    s at

    stu

    mas

    nu

    o kl

    aviš

    o ik

    i va

    mzd

    žio

    arba

    tr

    aktū

    ra

    yra

    suju

    ngta

    s ba

    lan÷

    l÷m

    is,

    sver

    tais

    ir

    ki

    toki

    omis

    mec

    hani

    n÷m

    is p

    riem

    on÷m

    is. G

    riež

    yklo

    je m

    atos

    i:

    1.

    stu

    vo į

    jun

    gim

    o tr

    auk

    ÷, r

    eika

    linga

    įju

    ngti

    var

    gonų

    mot

    orą

    arba

    p

    ūst

    uvą

    . 2.

    Reg

    istr

    ų

    trau

    k÷s

    , ku

    rias

    va

    rgon

    inin

    kas

    įjung

    ia

    arba

    jung

    ia

    įvai

    riu

    s re

    gist

    rus

    arba

    jų k

    ombi

    naci

    jas.

    3.

    Nat

    ų p

    ult

    as, a

    nt k

    uri

    o st

    atom

    os n

    atos

    , iš

    kuri

    ų p

    apra

    stai

    gro

    jam

    a.

    4.

    I m

    anu

    alas

    , arb

    a kl

    avia

    tūra

    , 5.

    II m

    anu

    alas

    6.

    III

    man

    ual

    as.

    Kie

    kvie

    no

    man

    ual

    o va

    mzd

    žiai

    st

    ovi

    varg

    onų

    vi

    du

    je a

    nt a

    tski

    rų o

    ro d

    ÷žių

    . Kai

    ku

    rie

    man

    ual

    ai t

    uri

    ne

    vien

    ą or

    o d

    ÷žę,

    pvz

    . II m

    anu

    alas

    , ku

    rio

    vam

    zdyn

    as iš

    d÷s

    tyta

    s p

    er d

    u a

    ukš

    tus.

    Tod

    ÷l II

    man

    ual

    as tu

    ri d

    vi a

    tski

    ras

    oro

    d÷ž

    es.

    7.

    Šve

    leri

    o p

    edal

    as, k

    uri

    o p

    agal

    ba g

    alim

    a at

    idar

    yti a

    rba

    užd

    aryt

    i II

    man

    ual

    o ža

    liuze

    s ir

    tai

    p p

    agar

    sint

    i arb

    a pa

    tylin

    ti iš

    ten

    sk

    lind

    anči

    us

    gars

    us.

    Šve

    leri

    o p

    edal

    o p

    ozic

    iją g

    alim

    a nu

    stat

    yti

    pri

    eš k

    ūri

    nį a

    rba

    galim

    a ju

    o la

    ipsn

    iška

    i na

    ud

    otis

    gro

    jimo

    met

    u.

    8.

    San

    kab

    os, k

    uri

    ų p

    agal

    ba y

    ra s

    uka

    bina

    ma

    įvai

    rių

    man

    ual

    ų a

    rba

    ped

    alų

    mec

    hani

    ka. T

    okiu

    du

    gro

    jant

    vie

    nu m

    anu

    alu

    ar

    ba p

    edal

    ais

    galim

    a na

    ud

    otis

    kit

    o m

    anu

    alo

    regi

    stra

    is.

    9.

    Ped

    alai

    , ku

    riai

    s gr

    oja

    varg

    onin

    inko

    koj

    os. N

    e vi

    si v

    argo

    nai

    turi

    ped

    alu

    s. K

    arta

    is b

    ūd

    avo

    stat

    omi

    net

    ir d

    viej

    ų m

    anu

    alų

    va

    rgon

    ai b

    e p

    edal

    ų.

  • Paž

    velk

    ime

    į K

    auno

    Šv.

    Myk

    olo

    Ark

    ange

    lo (

    Įgu

    los)

    var

    gonų

    gri

    ežyk

    (E.F

    .Wal

    cker

    , 19

    39,

    auto

    riau

    s nu

    otra

    uka

    ka

    ir÷j

    e).

    Tai

    ja

    u

    dau

    g su

    d÷t

    inge

    sn÷

    sist

    ema,

    gal

    būt p

    rim

    enan

    ti k

    osm

    inio

    laiv

    o va

    ldym

    o p

    ult

    ą.

    Jeig

    u

    nep

    anaš

    u,

    paž

    velk

    ite

    čia:

    ht

    tp:/

    /w

    ww

    .od

    dm

    usi

    c.co

    m/

    galle

    ry/

    om02

    700.

    htm

    l Sa

    vo

    laik

    u

    Šv.

    Ark

    ange

    lo

    Myk

    olo

    bažn

    yčio

    s va

    rgon

    ai

    buvo

    pa

    ts

    mod

    erni

    ausi

    as

    inst

    rum

    enta

    s ša

    lyje

    su

    uni

    kalia

    Lie

    tuvo

    je e

    lek

    tro-

    pn

    eum

    atin

    e tr

    aktū

    ra,

    t.y.

    kai

    vožt

    uva

    i, es

    anty

    s p

    o va

    mzd

    žiai

    s at

    idar

    omi

    arba

    re

    gist

    rai

    įjung

    iam

    i ir

    ins

    tru

    men

    tas

    vald

    omas

    jau

    ne

    mec

    hani

    n÷si

    s sv

    irte

    l÷m

    is i

    r ba

    lan÷

    l÷m

    is,

    bet

    elek

    tro

    mag

    neta

    is i

    r su

    spau

    sto

    oro

    žarn

    el÷m

    is.

    Šioj

    e gr

    iežy

    kloj

    e m

    atos

    i: 1.

    stu

    vo į

    jun

    gim

    o m

    ygtu

    kas

    2.

    Reg

    istr

    ų m

    ygtu

    kai

    3.

    Nat

    ų p

    ult

    as

    4. I

    man

    ual

    as

    5. I

    I m

    anu

    alas

    6.

    III

    man

    ual

    as

    7. Š

    vele

    rio

    ped

    alas

    8.

    Cre

    scen

    do

    ped

    alas

    , ku

    rio

    pag

    alba

    gal

    ima

    laip

    sniš

    kai

    pag

    arsi

    nti

    arba

    pat

    ylin

    ti v

    argo

    nų s

    kam

    b÷jim

    ą, p

    rid

    edan

    t iš

    ank

    sto

    nust

    atyt

    us

    regi

    stru

    s.

    9. L

    aisv

    ųjų

    kom

    bin

    acij

    ų p

    alei

    dim

    o m

    ygtu

    kai

    , ku

    riai

    s va

    rgon

    inin

    kas

    gali

    nau

    dot

    is,

    kai

    nori

    sta

    iga

    pake

    isti

    vis

    ą re

    gist

    kom

    bina

    ciją

    . Tok

    ios

    kom

    bina

    cijo

    s su

    teik

    ia d

    idži

    ule

    s d

    inam

    ikos

    ir v

    argo

    nų s

    pal

    vų k

    eiti

    mo

    galim

    ybes

    . 10

    . Lai

    svų

    jų k

    omb

    inac

    ijų

    pro

    gram

    avim

    o įr

    engi

    nys

    , ku

    riu

    o ši

    os k

    ombi

    naci

    jos

    iš a

    nkst

    o nu

    stat

    omos

    . 11

    . Ped

    alų

    fra

    gmen

    tas

    12. S

    uol

    as, a

    nt k

    uri

    o s÷

    di v

    argo

    nini

    nkas

    . 13

    . TU

    TT

    I m

    ygtu

    kas

    , ku

    rio

    spu

    stel

    ÷jim

    u g

    alim

    a iš

    kar

    to įj

    ung

    ti a

    rba

    išju

    ngti

    vis

    us

    arba

    dau

    gum

    ą re

    gist

    rų.

  • S÷d

    ÷jim

    as

    Je

    igu

    yra

    gal

    imyb

    ÷, d

    abar

    pat

    s la

    ikas

    pri

    eiti

    pri

    e va

    rgon

    ų.

    Kad

    angi

    kie

    kvie

    ni v

    argo

    nai

    yra

    skir

    ting

    i, no

    rint

    su

    rast

    i ti

    nkam

    ą se

    d÷j

    imo

    pri

    e in

    stru

    men

    to p

    ozic

    iją,

    reik

    alin

    ga t

    rup

    uti

    s ek

    sper

    imen

    taci

    jos.

    Tač

    iau

    pag

    rind

    inia

    i su

    olo

    poz

    icij

    os p

    rie

    varg

    onų

    p

    rinc

    ipai

    yra

    šie

    :

    1.

    Suol

    as tu

    ri b

    ūti

    pas

    taty

    tas

    par

    arel

    iai i

    r ce

    ntre

    ped

    alų

    . 2.

    Daž

    nai t

    enka

    reg

    uliu

    oti s

    uol

    o au

    kštį

    taip

    , kad

    abi

    ejų

    koj

    ų k

    uln

    ai la

    isva

    i lie

    čias

    i pri

    e p

    edal

    ų b

    et jų

    nes

    pau

    dži

    a.

    3.

    Suol

    as t

    uri

    ti p

    asta

    tyta

    s to

    kiu

    ats

    tum

    u n

    uo

    man

    ual

    ų, k

    ad s

    ÷din

    t, p

    riek

    in÷

    p÷d

    ų d

    alis

    turi

    ti v

    isai

    šal

    ia ju

    odų

    ped

    alų

    kl

    aviš

    ų.

    Nor

    int r

    asti

    tink

    amą

    sed

    ÷jim

    o an

    t su

    olo

    poz

    icij

    ą re

    ikia

    : 1.

    Ats

    is÷s

    ti p

    edal

    ų c

    entr

    e.

    2.

    Gro

    jant

    , nie

    kad

    a ne

    slid

    in÷t

    i nei

    į p

    riek

    į nei

    į ša

    lis. J

    eigu

    rei

    kia

    pak

    eist

    i poz

    iciją

    , gal

    ima

    atsi

    spir

    ti k

    ojom

    is.

    3.

    Ant

    su

    olo

    sed

    ÷ti p

    akan

    kam

    ai g

    iliai

    , kad

    tų p

    atog

    u, b

    et n

    e p

    er g

    iliai

    , nes

    turi

    ti le

    ngva

    ats

    isp

    irti

    koj

    omis

    . Nu

    gara

    turi

    ti ti

    esi,

    peč

    iai a

    tpal

    aid

    uot

    i, o

    alkū

    n÷s

    sule

    nkto

    s.

    4.

    Jeig

    u k

    ojos

    neg

    roja

    tru

    mp

    ą la

    iką

    – ga

    lima

    jas

    laik

    yti a

    tpal

    aid

    uot

    as v

    irš

    ped

    alų

    , bet

    jeig

    u t

    enka

    ilga

    m g

    roti

    tik

    ran

    kom

    is –

    ta

    da

    geri

    au ja

    s la

    ikyt

    i ga

    le a

    nt s

    uol

    o at

    ram

    os.

    Kar

    tais

    gal

    ima

    pad

    ÷ti

    deš

    inę

    koją

    ant

    šve

    leri

    o p

    edal

    o (je

    igu

    tok

    s yr

    a),

    o ka

    irę

    – an

    t su

    olo

    atra

    mos

    . Ju

    des

    iai

    Var

    gonu

    ojan

    t vi

    sų s

    varb

    iau

    sia

    tais

    ykl÷

    yra

    ju

    des

    ių e

    kon

    omiš

    ku

    mas

    . T

    ai r

    eišk

    ia,

    kad

    ju

    des

    iai

    turi

    ti l

    asvi

    , ne

    su

    kau

    styt

    i. Je

    igu

    for

    tep

    ijono

    gar

    so s

    tip

    rum

    as p

    rikl

    auso

    nu

    o kl

    aviš

    o p

    asp

    aud

    imo

    stip

    rum

    o, t

    ai p

    rieš

    inga

    i, va

    rgon

    uos

    e d

    inam

    ika,

    arb

    a ga

    rso

    stip

    rum

    o įv

    airo

    v÷ p

    asie

    kiam

    a ke

    ičia

    nt r

    egis

    tru

    s ar

    ba n

    aud

    ojan

    t šv

    eler

    io p

    edal

    ą. G

    alim

    a n

    etgi

    tei

    gti,

    kad

    var

    gon

    uos

    e b

    evei

    k v

    isa

    išra

    išk

    a yr

    a p

    asie

    kia

    ma

    per

    rit

    mo

    ir a

    rtik

    uli

    acij

    os k

    ontr

    olę.

    Tod

    ÷l n

    epap

    rast

    ai s

    varb

    u, t

    iesi

    og g

    yvyb

    iška

    i bū

    tina

    gr

    oti

    laba

    i šv

    elni

    ais

    jud

    esia

    is,

    kur

    tik

    įman

    oma

    laik

    ant

    pir

    štu

    s ir

    p÷d

    as s

    ąlyt

    yje

    su k

    lavi

    šais

    . N

    et i

    r ke

    ičia

    nt p

    ozic

    iją,

    reik

    ia

    sten

    gtis

    tai d

    aryt

    i ju

    dan

    t kla

    višų

    arb

    a p

    edal

    ų p

    avir

    šiu

    mi.

    Kai

    p p

    rak

    tik

    uot

    is

    Pra

    ktik

    avim

    asis

    n÷r

    a at

    likim

    as ir

    jie

    netu

    r÷tų

    ti p

    aini

    ojam

    i. P

    rakt

    ikav

    imas

    is y

    ra p

    roce

    sas,

    per

    ku

    rį p

    rota

    s nu

    gali

    rau

    men

    is, o

    at

    likim

    o m

    etu

    vyk

    sta

    pro

    to ir

    mu

    ziko

    s vi

    enyb

    ÷. P

    rakt

    iku

    ojan

    tis

    reik

    ÷tų

    laik

    ytis

    šių

    pri

    ncip

    ų:

    1.

    Reg

    istr

    uot

    ÷. P

    rakt

    iku

    odam

    iesi

    nau

    dok

    ite

    švel

    niu

    s, b

    et a

    iški

    us

    regi

    stru

    s, p

    avyz

    dži

    ui

    Pri

    ncip

    alą

    8‘,

    arba

    Fle

    itas

    8‘

    ir 4

    ‘. G

    albū

    t gal

    i užt

    ekti

    ir F

    leit

    os 8

    ‘. P

    edal

    uos

    e ga

    lite

    nau

    dot

    i ir

    16‘ r

    egis

    trą.

  • 2.

    L÷t

    as k

    arto

    jim

    as. P

    rakt

    iku

    ojan

    tis

    tem

    pas

    (kū

    rini

    o ar

    ba p

    rati

    mo

    atlik

    imo

    grei

    tis)

    pri

    valo

    ti l÷

    tas,

    nes

    tik

    taip

    į m

    otor

    inę

    atm

    intį

    gal

    ima

    įraš

    yti

    visu

    s re

    ikal

    ingu

    s ju

    des

    ius

    ir f

    igū

    ras.

    Ska

    ičiu

    okit

    e sm

    ulk

    iau

    siom

    is t

    ame

    pra

    tim

    e es

    anči

    omis

    ve

    rt÷m

    is. G

    RO

    KIT

    E T

    AIP

    TA

    I, K

    AD

    VIS

    AD

    A I

    ŠS

    AU

    GO

    TU

    TE

    KO

    NT

    RO

    . 3.

    Ats

    ipal

    aid

    avim

    as.

    Jis

    yra

    ypat

    inga

    i sv

    arbu

    s. Į

    tam

    pa

    ved

    ą į

    susi

    kau

    stym

    ą, s

    usi

    kau

    stym

    as –

    į k

    laid

    as,

    o kl

    aid

    os –

    į

    nete

    isin

    gas

    pra

    ktik

    avim

    osi t

    echn

    ikas

    . Daž

    niau

    siai

    įtam

    pa a

    tsir

    and

    a, k

    ai b

    and

    ome

    grot

    i per

    gre

    itai

    . 4.

    Ven

    kit

    e il

    gų p

    rak

    tik

    avim

    osi

    per

    iod

    ų –

    tai

    p ir

    gi iš

    veng

    site

    įtam

    pos

    . Jei

    gu t

    uri

    te t

    am la

    iko,

    bu

    s ge

    riau

    , jei

    gu p

    adal

    insi

    te

    ilges

    nį la

    iko

    tarp

    ą į d

    vi d

    alis

    , o p

    er v

    idu

    rį p

    ails

    ÷sit

    e ir

    pas

    iman

    kšti

    nsit

    e. B

    end

    ra t

    aisy

    kl÷

    turi

    ti t

    okia

    : su

    stot

    i dar

    tad

    a,

    kai n

    epav

    argo

    me.

    Pav

    yzd

    žiu

    i, d

    aryk

    ite

    5 m

    in. p

    ertr

    auk÷

    les

    kas

    30 m

    in.

    5.

    Su

    d÷t

    ingo

    s vi

    etos

    . T

    auso

    kite

    sav

    o br

    angų

    lai

    ką.

    Neg

    roki

    te k

    ūri

    nio,

    gie

    sm÷s

    ar

    pra

    tim

    o vi

    są l

    aiką

    išt

    isai

    . B

    us

    geri

    au,

    jeig

    u v

    ieną

    ar

    du

    kar

    tus

    per

    groj

    ę iš

    tisa

    i, įs

    id÷m

    ÷sit

    e su

    d÷t

    inga

    s vi

    etas

    ir k

    once

    ntru

    osit

    ÷s b

    ūte

    nt į

    jas.

    6.

    Pir

    štu

    ot÷

    ir p

    edal

    izac

    ija.

    Jei

    gu k

    ūri

    n÷ly

    je a

    r p

    rati

    me

    bus

    viet

    ų,

    kur

    yra

    nesu

    rašy

    ta p

    iršt

    uot

    ÷, b

    ūti

    nai

    pad

    aryk

    ite

    tai.

    V÷l

    iau

    pat

    arsi

    me,

    kai

    p t

    ai p

    adar

    yti.

    Kar

    tais

    neb

    us

    vien

    o id

    eala

    us

    spre

    ndim

    o ir

    tek

    s p

    aeks

    per

    imen

    tuot

    i. T

    ačia

    u v

    isad

    a la

    ikyk

    it÷s

    to,

    kas

    par

    ašyt

    a, n

    eben

    t ka

    žką

    pak

    eist

    i bū

    tų r

    imta

    s p

    agri

    ndas

    . Jei

    gu n

    ekre

    ikp

    site

    d÷m

    esio

    į p

    iršt

    uot

    ę ir

    gro

    site

    vi

    s ki

    toki

    ais

    pir

    štai

    s, a

    teis

    laik

    as, k

    ad k

    ūna

    s ne

    žino

    s, k

    okie

    yra

    teis

    ingi

    pir

    štai

    . Tad

    a kl

    aid

    os b

    us

    neiš

    veng

    iam

    os.

    7.

    Ek

    onom

    išk

    i ju

    des

    iai.

    Tau

    soki

    te j

    ud

    esiu

    s, k

    aip

    ir

    savo

    lai

    ką.

    Kar

    tkar

    t÷m

    is s

    ust

    okit

    e ir

    pag

    alvo

    kite

    , ar

    vie

    nas

    ar k

    itas

    ju

    des

    ys y

    ra e

    kono

    miš

    kas,

    atp

    alai

    du

    otas

    ir b

    ūti

    nas?

    8.

    Atm

    inti

    s. N

    esva

    rbu

    , ar

    atei

    tyje

    pla

    nuoj

    ate

    atlik

    ti k

    ūri

    nį a

    r gi

    esm

    ę iš

    nat

    ų a

    r m

    inti

    nai,

    mok

    inim

    asis

    min

    tina

    i yra

    tina

    s.

    Tač

    iau

    pir

    mia

    usi

    a kū

    riny

    s tu

    ri b

    ūti

    išm

    okta

    s iš

    nat

    ų s

    u v

    isom

    is d

    etal

    ÷mis

    . K

    okia

    is p

    rinc

    ipai

    s m

    okyt

    is m

    inti

    nai,

    pat

    arsi

    me

    v÷lia

    u.

    9.

    Pro

    fesi

    onal

    um

    as a

    rba

    tob

    uly

    b÷s

    sie

    kim

    as.

    Pro

    fesi

    onal

    um

    as y

    ra n

    e ly

    gis,

    bet

    pož

    iūri

    s. V

    isiš

    kai

    nesv

    arbu

    , ki

    ek m

    es

    esam

    e p

    ažen

    gę v

    argo

    navi

    me.

    Gal

    ime

    būti

    vir

    tuoz

    ai a

    r ti

    k p

    rad

    edan

    tys,

    bet

    sva

    rbia

    usi

    a p

    rofe

    sion

    alu

    s nu

    sist

    atym

    as:

    net

    oler

    anci

    ja

    kla

    idom

    s ir

    at

    siti

    kti

    nu

    mam

    s.

    Sako

    ma,

    kad

    ter

    eiki

    a ra

    sti

    sud

    ÷tin

    gą v

    ietą

    , p

    akar

    toti

    kelis

    kar

    tus

    d÷m

    esin

    gai,

    l÷ta

    i it

    tik

    slia

    i ir

    tad

    a ni

    ekad

    a d

    augi

    au n

    elei

    sti

    sau

    toj

    e vi

    etoj

    e su

    klys

    ti. A

    psk

    rita

    i, N

    IEK

    AD

    A n

    es÷s

    kite

    pri

    e va

    rgon

    ų b

    e la

    bai

    konk

    reta

    us

    tiks

    lo. N

    usi

    stat

    ykit

    e ti

    kslią

    užd

    uot

    į ta

    i d

    iena

    i ir

    ją į

    vykd

    ykit

    e. T

    ačia

    u, a

    psk

    aiči

    uok

    ite

    savo

    la

    iką

    ir p

    aj÷g

    um

    ą –

    užs

    ibr÷

    žkit

    e įv

    eiki

    amas

    užd

    uot

    is.

    10. N

    usi

    stat

    ykit

    e ti

    ksl

    ų i

    r p

    asto

    vų p

    rak

    tik

    avim

    osi

    tvar

    kar

    aštį

    ir

    jo l

    aik

    ykit

    ÷s. K

    aip

    sen

    o p

    atar

    l÷ s

    ako,

    pra

    ktik

    avim

    asis

    yra

    ka

    ip v

    erd

    anti

    s va

    ndu

    o –

    vos

    tik

    nuim

    ame

    puod

    ą su

    van

    den

    iu n

    uo

    ugn

    ies

    – jis

    pra

    ded

    a v÷

    sti.

    Sako

    ma,

    kad

    tre

    čią

    die

    pra

    sid

    eda

    nena

    ud

    ojam

    o ra

    um

    ens

    nyki

    mas

    . Tai

    p ir

    su

    var

    gona

    is –

    ger

    iau

    sia

    pra

    ktik

    uot

    is k

    as a

    ntrą

    die

    ną. Ž

    inom

    a, t

    uri

    nt

    laik

    o, g

    alim

    a ir

    daž

    niau

    . Tai

    gi, p

    rakt

    iku

    ojan

    tis

    du

    kar

    tus

    per

    sav

    aitę

    nel

    abai

    pat

    obu

    l÷si

    me

    – ti

    k iš

    laik

    ysim

    e tą

    pat

    į ly

    gį.

    Tob

    ul÷

    jimas

    pra

    sid

    eda

    nuo

    3 ka

    rtų

    per

    sav

    aitę

    . Pas

    kirk

    ite

    tam

    po

    vien

    ą ar

    dvi

    val

    and

    as p

    er d

    ieną

    su

    per

    trau

    k÷l÷

    mis

    kas

  • 30 m

    in. T

    egu

    l p

    rakt

    ikav

    imas

    is J

    um

    s ta

    mp

    a ru

    tina

    ger

    ąja

    to ž

    odži

    o p

    rasm

    e. Ž

    inom

    a, p

    o p

    irm

    ų d

    viej

    ų k

    artų

    , pir

    mas

    dvi

    sa

    vait

    es b

    us

    laba

    i su

    nku

    ištv

    erti

    , nes

    ru

    tina

    bu

    s d

    ar n

    enu

    sist

    ov÷j

    usi

    . Tač

    iau

    , jei

    gu i

    štve

    rsit

    e ta

    s d

    vi s

    avai

    tes

    – to

    liau

    bu

    s vi

    s le

    ngvi

    au. J

    eigu

    ne

    – p

    aau

    kosi

    te s

    avo

    tobu

    l÷jim

    ą, o

    pas

    kui i

    š na

    ujo

    pra

    d÷t

    i bu

    s d

    ar s

    unk

    iau

    . Išj

    ud

    inti

    sto

    vint

    i tra

    uki

    yra

    deš

    imt

    kart

    ų s

    unk

    iau

    neg

    u p

    alai

    kyti

    ju

    d÷j

    imą

    važi

    uoj

    anči

    am.

    PR

    AK

    TIK

    AV

    IMA

    SIS

    YR

    A P

    RIV

    ILE

    GIJ

    A.

    Svei

    ki

    atvy

    kę į

    pas

    lap

    ting

    ą ir

    ker

    intį

    var

    gona

    vim

    o p

    asau

    lį! M

    alon

    aus

    pra

    ktik

    avim

    osi!

    Tru

    mp

    a m

    uzi

    kos

    teor

    ija

    Jeig

    u n

    epaž

    įsta

    te m

    uzi

    kini

    o ra

    što

    ir m

    uzi

    kos

    teor

    ijos,

    pat

    s la

    ikas

    tų š

    į tą

    išm

    okti

    . Ap

    ie m

    uzi

    kos

    teor

    iją g

    alim

    a ka

    lb÷t

    i la

    bai

    sud

    ÷tin

    gai a

    rba

    laba

    i pap

    rast

    ai. Ž

    inom

    a, m

    es r

    enka

    m÷s

    ant

    rąjį

    vari

    antą

    . Tai

    gi, n

    uo

    ko p

    rad

    ÷sim

    e?

    Kla

    viat

    ūra

    . Ok

    tava

    . Pag

    rin

    din

    iai

    laip

    snia

    i ir

    pav

    adin

    imai

    . P

    irm

    iau

    sia,

    paž

    velk

    ime

    į var

    gonų

    , pia

    nino

    , for

    tep

    ijono

    , fis

    harm

    onijo

    s ar

    kok

    io n

    ors

    kito

    kla

    viši

    nio

    inst

    rum

    ento

    kla

    viat

    ūrą

    .

    K

    lavi

    šai i

    šd÷s

    tyti

    toki

    a tv

    arka

    , kad

    spa

    ud

    žian

    t ju

    o pa

    eiliu

    i iš

    kair

    ÷s į

    deš

    inę,

    gir

    dim

    i pal

    aips

    niu

    i vis

    au

    kšte

    sni (

    plo

    nesn

    i) g

    arsa

    i. Įs

    ikla

    usę

    pas

    teb÷

    sim

    e, k

    ad k

    iekv

    iena

    s a

    štu

    ntas

    is (

    balt

    ųjų

    kla

    višų

    eil÷

    s) g

    arsa

    s ly

    g ir

    su

    silie

    ja s

    u p

    irm

    uoj

    u,

    nors

    yra

    žym

    iai

    aukš

    tesn

    is u

    ž jį,

    dev

    inta

    sis

    gars

    as s

    usi

    lieja

    su

    ant

    ruoj

    u ir

    t.t.

    Tai

    p y

    ra t

    od÷l

    , kad

    ašt

    unt

    ąjį g

    arsą

    su

    kelia

    nčio

    var

    gonų

    vam

    zdži

    o or

    o st

    ulp

    as v

    irp

    a d

    vigu

    bai d

    ažni

    au u

    ž p

    irm

    ąjį g

    arsą

    su

    kelia

    nčio

    vam

    zdži

    o or

    o st

    ulp

    as, d

    evin

    tąjį

    – d

    vigu

    bai d

    ažni

    au u

    ž an

    trąj

    į ir

    t.t.

    Ats

    tum

    as t

    arp

    tok

    ių g

    arsų

    vad

    inam

    as o

    kta

    va.

    Kit

    aip

    tar

    iant

    , ta

    i yr

    a at

    stu

    mas

    tar

    p d

    viej

    ų v

    ieno

    pav

    adin

    imų

    gar

    sų.

    Vir

    šuje

    esa

    nčia

    me

    klav

    iatū

    ros

    pav

    yzd

    yje

    mat

    ome,

    kad

    juod

    i kla

    viša

    i su

    skir

    styt

    i per

    iod

    iška

    i po

    du

    ir t

    ris.

    Tod

    ÷l, a

    tstu

    mas

    tar

    p ki

    ekvi

    eno

    pas

    ikar

    toja

    nčio

    ju

    odo

    (arb

    a ba

    lto)

    kla

    višo

    ir

    bus

    okta

    va.

    Įd÷m

    iai

    įsiž

    iūr÷

    ję,

    pam

    atys

    ime,

    kad

    tok

    ių o

    ktav

    ų š

    ioje

    kl

    avia

    tūro

    je y

    ra k

    etu

    rios

    . D

    ažna

    i va

    rgon

    ai t

    uri

    ket

    uri

    as s

    u p

    use

    arb

    a ne

    t p

    enki

    as o

    ktav

    as.

    Sep

    tyni

    pae

    iliu

    i ei

    nant

    ys g

    arsa

    i, iš

    gau

    nam

    i gr

    etin

    amai

    s ba

    ltai

    siai

    s kl

    aviš

    ais,

    pra

    ded

    ant

    klav

    išu

    kair

    ÷s p

    rieš

    du

    ju

    odu

    osiu

    s, y

    ra p

    agri

    ndin

    iai

    ir v

    adin

    ami

    skie

    men

    imis

    do,

    re,

    mi,

    fa,

    sol

    , la

    ir s

    i arb

    a ra

    id÷m

    is c

    , d, e

    , f, g

    , a ir

    h:

  • K

    lavi

    atū

    ros

    dal

    is, į

    ku

    rią

    įein

    a vi

    si s

    epty

    ni p

    agri

    ndin

    iai l

    aip

    snia

    i, va

    din

    ama

    taip

    pat

    okt

    ava.

    Kai

    p p

    aste

    bite

    , okt

    avoj

    e d

    ar y

    ra ir

    p

    enki

    juod

    ieji

    klav

    išai

    . Ši

    ų k

    lavi

    šų p

    avad

    inim

    ai y

    ra i

    šves

    ti i

    š p

    agri

    ndin

    ių.

    Kai

    p ji

    e va

    din

    asi,

    v÷lia

    u s

    uži

    nosi

    te t

    iksl

    iai.

    Tai

    gi,

    okta

    voje

    iš v

    iso

    yra

    12 k

    lavi

    šų a

    rba

    gars

    ų.

    Nor

    int t

    iksl

    iai n

    usa

    kyti

    bet

    ku

    rio

    gars

    o p

    ad÷t

    į gar

    sų e

    il÷je

    , kla

    viat

    ūra

    dal

    ijam

    a į š

    ias

    okta

    vas:

    P

    irm

    oji o

    ktav

    a yr

    a kl

    avia

    tūro

    s vi

    du

    ryje

    . Kie

    kvie

    nos

    okta

    vos

    gars

    ai ž

    ymim

    i tam

    tikr

    ais

    gars

    ais:

    D

    idži

    oji o

    ktav

    a: C

    , D, E

    ir t.

    t. ar

    ba D

    o, R

    e, M

    i ir

    t.t.

    Maž

    oji o

    ktav

    a: c

    , d, e

    ir t.

    t. ar

    ba d

    o, r

    e, m

    i ir

    t.t.

    P

    irm

    oji o

    ktav

    a: c

    ¹, d

    ¹, e¹

    ir t.

    t. ar

    ba d

    o¹, r

    e¹, m

    i¹ ir

    t.t.

    Ant

    roji

    okta

    va: c

    ², d

    ², e²

    ir t.

    t. ar

    ba d

    o², r

    e², m

    Gam

    a. P

    ust

    onis

    ir to

    nas

    . In

    terv

    alas

    . N

    uos

    ekli

    gars

    ų e

    il÷ v

    ieno

    s ar

    dau

    giau

    okt

    avų

    rib

    ose

    vad

    inam

    a ga

    ma.

    Gam

    os g

    arsa

    i va

    din

    ami

    laip

    snia

    is.

    Jų y

    ra s

    epty

    ni.

    Lai

    psn

    iai

    žym

    imi

    rom

    ÷niš

    kais

    ska

    itm

    enim

    is:

    I, II

    , II

    I, IV

    , V

    , V

    I ir

    VII

    . T

    aigi

    bal

    tais

    iais

    kla

    viša

    is p

    agro

    ta g

    ama

    yra

    sep

    tyni

    ų

    skir

    ting

    ų la

    ipsn

    ių, o

    ašt

    unt

    asis

    yra

    pir

    moj

    o p

    akar

    tojim

    as v

    iena

    okt

    ava

    aukš

    čiau

    .

  • K

    aip

    mat

    ome,

    tok

    ios

    gam

    os g

    reti

    jų l

    aips

    nių

    au

    kšči

    o sa

    ntyk

    iai

    n÷ra

    vie

    nod

    i. P

    avyz

    dži

    ui,

    gars

    ai m

    i-fa

    ir

    si-d

    o iš

    gau

    nam

    i gr

    etim

    ais

    klav

    išai

    s. J

    ų a

    ukš

    čio

    sant

    ykis

    yra

    pat

    s m

    ažia

    usi

    as –

    1/

    12 o

    ktav

    os d

    alis

    . Maž

    iau

    sias

    ats

    tum

    as t

    arp

    dvi

    ejų

    gar

    sų y

    ra

    vad

    inam

    as p

    ust

    oniu

    . A

    ukš

    čio

    sant

    ykia

    i ta

    rp k

    itų

    gre

    tim

    ųjų

    gam

    os g

    arsų

    do-

    re,

    re-m

    i, fa

    -sol

    , so

    l-la

    ir

    la-s

    i ly

    gūs

    dvi

    ems

    pu

    ston

    iam

    s ar

    ba v

    iena

    m t

    onu

    i. K

    lavi

    atū

    roje

    tar

    p š

    ios

    gam

    os b

    altų

    jų k

    lavi

    šų y

    ra į

    site

    rpę

    juod

    ieji.

    Tar

    p ju

    odo

    ir g

    reta

    esa

    nčio

    ba

    lto

    klav

    išo

    yra

    pust

    onio

    in

    terv

    alas

    (d

    viej

    ų m

    uzi

    kos

    gars

    ų a

    ukš

    čio

    sant

    ykis

    ). V

    adin

    asi,

    okta

    vą s

    ud

    aro

    12 p

    ust

    onių

    arb

    a 6

    tona

    i. G

    arso

    tru

    km

    ÷s ž

    ym÷j

    imas

    . M

    uzi

    kos

    gars

    ai u

    žraš

    omi

    ženk

    lais

    – n

    atom

    is,

    kuri

    ų s

    anty

    kin÷

    tru

    kmį

    yra

    grie

    žtai

    nu

    stat

    yta.

    Pag

    rind

    inia

    ms

    gars

    ų t

    rukm

    sant

    ykia

    ms

    būd

    inga

    tai

    , kad

    kie

    kvie

    na d

    ides

    n÷ g

    arso

    tru

    km÷

    suti

    nka

    su s

    ekan

    čia

    smu

    lkes

    ne, k

    aip

    2 :

    1. T

    okį

    gars

    ų t

    rukm

    sant

    ykį a

    titi

    nka

    ir ju

    os ž

    ymin

    čios

    nat

    os.

    Šios

    e p

    amok

    ose

    bus

    vart

    ojam

    os to

    kios

    pag

    rind

    in÷s

    nat

    ų v

    ert÷

    s:

    svei

    koji

    (),

    pu

    sin÷

    (),

    ketv

    irti

    n÷ (

    ), aš

    tunt

    in÷

    () i

    r še

    šiol

    ikti

    n÷ (����

    ).

    Gar

    so tr

    ukm

    ÷s ž

    ym÷j

    imo

    sant

    ykių

    lent

    el÷:

    = ,

    , ,

    . T

    aigi

    vie

    ną s

    veik

    ąją

    natą

    su

    dar

    o 2

    pu

    sin÷

    s, 4

    ket

    virt

    in÷s

    , 8

    aštu

    ntin

    ÷s

    arba

    16

    šeši

    olik

    tini

    ų.

    Pau

    z÷s.

  • Mu

    ziki

    n÷, k

    aip

    ir

    liter

    atū

    rin÷

    kal

    ba t

    uri

    ti a

    iški

    ir

    pra

    smin

    ga. V

    iena

    mu

    ziki

    nio

    raiš

    kum

    o p

    riem

    onių

    yra

    pau

    z÷. P

    auz÷

    – t

    ai

    tyl÷

    jimo

    ženk

    las,

    ku

    ris

    rod

    o, k

    ad s

    kam

    besy

    s nu

    trau

    kiam

    as t

    iksl

    iai

    nust

    atyt

    am l

    aiku

    i. P

    agal

    ver

    tę p

    auz÷

    s at

    itin

    ka t

    os p

    ačio

    s

    vert

    ÷s n

    atas

    . Jos

    gal

    i bū

    ti s

    veik

    osio

    s (

    ), p

    usi

    n÷s

    (),

    ketv

    irti

    n÷s

    (),

    aštu

    ntin

    ÷s (

    ), še

    šiol

    ikti

    n÷s

    () i

    r kt

    . N

    atų

    ir

    pau

    zių

    pai

    lgin

    imo

    žen

    kla

    i. N

    atas

    ir p

    auze

    s ga

    lima

    pai

    lgin

    ti ta

    šku

    , lyg

    a ir

    fer

    mat

    a.

    1. T

    ašk

    as p

    rie

    nat

    os a

    r p

    auz÷

    s p

    ailg

    ina

    ją p

    use

    jos

    ritm

    in÷s

    ver

    t÷s.

    Pav

    yzd

    žiu

    i,

    =

    =

    +,

    =

    =

    +

    =

    =

    +

    =

    =

    +

    ir t.

    t.

    2. L

    yga

    – la

    nk

    elis

    , k

    uri

    s ju

    ngi

    a d

    vi a

    r d

    augi

    u t

    o p

    atie

    s au

    kšč

    io n

    atų

    . G

    rod

    ami

    ar d

    ainu

    odam

    i at

    skir

    ų, l

    yga

    suju

    ngtų

    nat

    ų

    neka

    rtoj

    ame,

    nea

    tski

    riam

    e jų

    . G

    arsa

    s, p

    ažym

    ÷tas

    šio

    mis

    nat

    omis

    tu

    ri b

    ūti

    tok

    ios

    tru

    km÷,

    kok

    ią g

    auna

    me,

    su

    d÷j

    ę vi

    sas

    lyga

    suju

    ngtų

    nat

    ų v

    erte

    s:

    =

    , =

    ir

    t.t.

    Kai

    p m

    atom

    e, n

    atą

    su ta

    šku

    gal

    ima

    pak

    eist

    i lyg

    a.

    3. F

    erm

    ata

    – ta

    i ga

    rso

    tru

    km

    ÷s t

    iksl

    iai

    nea

    pib

    r÷žt

    o p

    ailg

    inim

    o že

    nk

    las,

    ku

    ris

    rašo

    mas

    vir

    š n

    atos

    ()

    arb

    a p

    o n

    ata

    ().

    P

    railg

    into

    gar

    so tr

    ukm

    ÷ p

    rikl

    auso

    nu

    o m

    uzi

    kos

    kūri

    nio

    pob

    ūd

    žio

    ir a

    tlik

    ÷jo

    skon

    io.

    Rit

    mas

    – o

    rgan

    izu

    ota

    įvai

    rių

    ver

    čių

    nat

    ų te

    km÷.

    T

    emp

    as –

    rini

    o at

    likim

    o gr

    eiti

    s.

    Pu

    lsas

    – k

    aip

    žm

    ogau

    s ši

    rdis

    pla

    ka t

    am t

    ikru

    pu

    lsu

    , ta

    ip i

    r m

    uzi

    koje

    gal

    ima

    paju

    sti

    pu

    lsą:

    t.y

    . to

    lygų

    rit

    min

    ių v

    erči

    ų

    pas

    ikar

    tojim

    ą. N

    e vi

    sos

    ritm

    in÷s

    ver

    t÷s

    yra

    vien

    odai

    sva

    rios

    , su

    nkio

    s, s

    tip

    rios

    ar

    svar

    bios

    . Pap

    rast

    ai m

    uzi

    koje

    gir

    dim

    e vi

    eną

    stip

    riąj

    ą (š

    iekt

    iek

    pabr

    ÷žtą

    ) ir

    vien

    ą ar

    kel

    ias

    silp

    nesn

    es r

    itm

    ines

    dal

    is.

    Tak

    tas

    – at

    sum

    as n

    uo

    vien

    os s

    tip

    rios

    ios

    ritm

    in÷s

    dal

    ies

    iki k

    itos

    . Tak

    tai v

    ieni

    nu

    o ki

    tų a

    tski

    riam

    i tak

    to b

    rūk

    šnia

    is.

    Met

    ras

    – p

    riem

    on÷

    orga

    nizu

    oti r

    itm

    ą. M

    etro

    rod

    iklis

    nu

    rod

    o, k

    iek

    ir k

    okių

    rit

    min

    ių v

    erči

    ų y

    ra v

    iena

    me

    takt

    e. P

    avyz

    dži

    ui,

    2/4

    met

    re v

    iena

    me

    takt

    e yr

    a d

    vi k

    etvi

    rtin

    ÷s,

    iš k

    uri

    ų p

    irm

    oji

    stip

    ri,

    o an

    troj

    i si

    lpna

    . 3/

    8 m

    etre

    – t

    rys

    aštu

    ntin

    ÷s (

    stip

    ri,

    silp

    na,

    silp

    na),

    o ¾

    met

    re v

    iena

    me

    takt

    e yr

    a tr

    ys k

    etvi

    rtin

    ÷s. T

    ačia

    u 4

    /4

    met

    ras

    (dar

    žym

    imas

    žen

    klu

    C)

    yra

    sud

    aryt

    as i

    š d

    viej

    ų 2

    /4

  • met

    rų, t

    od÷l

    šia

    me

    takt

    e yr

    a ke

    turi

    os k

    etvi

    rtin

    ÷s (s

    tip

    ri, s

    ilpna

    , sąl

    ygin

    ai s

    tip

    ri, s

    ilpni

    ausi

    a). 6

    /8

    met

    ras

    sud

    aryt

    as iš

    dvi

    ejų

    3/

    8 m

    etrų

    . Šia

    me

    takt

    e yr

    a 6

    aštu

    ntin

    ÷s (

    stip

    ri, s

    ilpna

    , silp

    na, s

    tip

    resn

    ÷, s

    ilpna

    , silp

    na).

    Kar

    tais

    met

    ras

    gali

    pas

    ikei

    sti

    kelis

    kar

    tus

    per

    rinį

    . Tad

    a to

    ks m

    etro

    rod

    iklis

    gal

    ioja

    iki k

    ito

    met

    ro p

    asik

    eiti

    mo.

    P

    rieš

    tak

    tis

    ir u

    žtak

    tis.

    Kar

    tais

    mu

    ziko

    s kū

    riny

    s p

    rasi

    ded

    a ne

    piln

    u t

    aktu

    . Tok

    s ne

    piln

    as t

    akta

    s va

    din

    amas

    pri

    ešta

    kči

    u. D

    ažna

    i to

    ks k

    ūri

    nys,

    ar

    jo d

    alis

    bai

    gias

    i ir

    nepi

    lnu

    takt

    u, k

    uri

    s va

    din

    asi u

    žtak

    čiu

    . G

    arso

    au

    kšč

    io ž

    ym÷j

    imas

    . Pen

    kli

    n÷.

    Rak

    tai.

    T

    iksl

    iam

    mu

    ziko

    s ga

    rso

    aukš

    čiu

    i žym

    ÷ti v

    arto

    jam

    a p

    enki

    ų li

    nijų

    sis

    tem

    a ir

    rak

    tai.

    a) L

    inijų

    sis

    tem

    ą su

    dar

    o p

    enk

    ios

    hor

    izon

    tali

    os l

    inij

    os, v

    adin

    amos

    pen

    kli

    ne.

    Lin

    ijos

    br÷ž

    iam

    os ly

    giu

    ats

    tum

    u v

    iena

    nu

    o ki

    tos

    ir s

    kaič

    iuoj

    amos

    apač

    ios

    į vi

    ršų

    . N

    atos

    raš

    omos

    ant

    lin

    ijų,

    tarp

    lin

    ijų,

    po l

    inijų

    ir

    virš

    lin

    ijų:

    N

    atom

    s u

    žraš

    yti

    kart

    ais

    pen

    klin

    ÷s

    neu

    žten

    ka,

    tod

    ÷l d

    ar

    br÷ž

    iam

    os

    virš

    uti

    n÷s

    ir

    apat

    in÷s

    p

    rid

    ÷tin

    ÷s

    linijo

    s.

    Vir

    šuti

    n÷s

    pri

    d÷t

    in÷s

    lin

    ijos

    skai

    čiu

    ojam

    os n

    uo

    pen

    klin

    ÷s į

    vir

    šų,

    o ap

    atin

    ÷s –

    nu

    o p

    enkl

    in÷s

    į a

    pač

    ią.

    Pri

    d÷t

    in÷s

    lin

    ijos

    br÷ž

    iam

    os

    kiek

    vien

    ai n

    atai

    ats

    kira

    i. N

    atų

    su

    kot

    elia

    is r

    ašyb

    a p

    enkl

    in÷j

    e ne

    vien

    oda.

    Vie

    nbal

    siam

    e kū

    riny

    je n

    atų

    , esa

    nčių

    žem

    iau

    treč

    iosi

    os li

    nijo

    s, k

    otel

    iai r

    ašom

    i iš

    deš

    in÷s

    pu

    s÷s

    aukš

    tyn.

    O n

    atų

    , es

    anči

    ų a

    ukš

    čiau

    tre

    čios

    ios

    linijo

    s, k

    otel

    iai

    rašo

    mi

    iš k

    air÷

    s p

    us÷

    s že

    myn

    . T

    reči

    ojoj

    e lin

    ijoje

    es

    anči

    ų n

    atų

    kot

    elia

    i ga

    li bū

    ti r

    ašom

    i ir

    au

    kšty

    n, i

    r že

    myn

    . A

    ukš

    tyn

    jie r

    ašom

    i ta

    da,

    kai

    gre

    ta y

    ra n

    atos

    , ku

    rių

    kot

    elia

    i ei

    na

    aukš

    tyn;

    žem

    yn –

    kai

    gre

    ta v

    isai

    n÷r

    a na

    tų s

    u k

    otel

    iais

    arb

    a je

    i yra

    nat

    os, k

    uri

    ų k

    otel

    iai e

    ina

    žem

    yn.

    Dvi

    bals

    iam

    e ar

    dau

    giab

    alsi

    ame

    mu

    ziko

    s kū

    riny

    je k

    otel

    ių k

    ryp

    tis

    pad

    eda

    atsk

    irti

    bal

    sų p

    arti

    jas

    – je

    i ba

    lsai

    raš

    omi

    viej

    oje

    pen

    klin

    ÷je,

    pir

    moj

    o ba

    lso

    kote

    liai

    visa

    da

    rašo

    mi

    aukš

    tyn,

    o a

    ntro

    jo –

    žem

    yn.

    Jei

    dvi

    bals

    io a

    r d

    augi

    abal

    sio

    kūri

    nio

    bals

    ai

    išd

    ÷sto

    mi a

    tski

    rose

    pen

    klin

    ÷se,

    nat

    ų k

    otel

    iai r

    ašom

    i pag

    al n

    ust

    atyt

    as to

    kiam

    atv

    eju

    i tai

    sykl

    es.

    b) R

    akta

    s yr

    a n

    atų

    raš

    ybos

    žen

    kla

    s. J

    is i

    šsk

    iria

    ku

    rią

    nor

    s p

    enk

    lin

    ÷s l

    inij

    ą ir

    nu

    rod

    o to

    je l

    inij

    oje

    par

    ašyt

    os n

    atos

    k

    onk

    retų

    pav

    adin

    imą

    ir a

    uk

    štį.

    Pag

    al š

    ią n

    atą

    leng

    va n

    ust

    atyt

    i ir

    visų

    kit

    ų p

    enkl

    in÷j

    e p

    araš

    ytų

    nat

    ų a

    ukš

    tį. M

    ūsų

    p

    amok

    ose

    nau

    dos

    ime

    du

    rak

    tus:

    sm

    uik

    o ir

    bos

    o.

    Sm

    uik

    o ra

    kto

    lie

    mu

    o ap

    juos

    ia i

    r ta

    ip i

    šsk

    iria

    an

    trąj

    ą p

    enk

    lin

    ÷s l

    inij

    ą. T

    oje

    linijo

    je p

    araš

    yta

    nata

    yra

    pir

    mos

    ios

    okta

    vos

    sol

    (g¹)

    :

  • Bos

    o ra

    kta

    s ta

    škai

    s iš

    skir

    ia k

    etvi

    rtąj

    ą li

    nij

    ą. T

    oje

    linijo

    je p

    araš

    yta

    nata

    yra

    maž

    osio

    s ok

    tavo

    s fa

    (f):

    Kla

    višo

    pas

    pau

    dim

    as ir

    atl

    eid

    imas

    T

    olia

    u s

    ekan

    čiu

    ose

    pra

    tim

    uos

    e at

    krei

    pkit

    e d

    ÷mes

    į į š

    iuos

    dal

    yku

    s:

    1.

    Lai

    kyki

    te p

    iršt

    us

    graž

    iai s

    ule

    nktu

    s (t

    arsi

    laik

    ytu

    m÷t

    e ob

    uol

    į arb

    a te

    niso

    kam

    uol

    iuką

    ) ir

    visa

    da

    kont

    akte

    su

    kla

    viša

    is.

    2.

    Neg

    roja

    ntys

    pir

    štai

    irgi

    turi

    lies

    tis

    su k

    lavi

    šais

    . 3.

    „Lei

    skit

    e“ p

    iršt

    ams

    pas

    pau

    sti k

    lavi

    šą g

    reit

    ai ir

    tiks

    liai.

    Pir

    štas

    turi

    jud

    ÷ti s

    u m

    inim

    alia

    ene

    rgija

    , lab

    ai š

    veln

    iai.

    4.

    Kla

    višo

    atl

    eid

    imas

    tu

    ri b

    ūti

    lygi

    ai t

    oks

    pat

    gre

    itas

    ir t

    iksl

    us,

    nes

    gar

    sas

    varg

    onu

    ose

    tęsi

    asi t

    ol, k

    ol k

    lavi

    šas

    atle

    idži

    amas

    . T

    od÷l

    nep

    apra

    stai

    sva

    rbi y

    ra g

    arso

    pab

    aiga

    . Ją

    reik

    ią la

    bai t

    iksl

    iai i

    šska

    ičiu

    oti.

    V÷l

    iau

    par

    odys

    ime

    kaip

    tai d

    arom

    a.

    5.

    Vis

    uom

    et iš

    mok

    ite

    pra

    tim

    us

    pra

    ktik

    uod

    amie

    si iš

    pra

    dži

    ų a

    tski

    rom

    is r

    anko

    mis

    pri

    eš ja

    s su

    jung

    dam

    i. P

    rad

    ÷kit

    e la

    bai l

    ÷tai

    , o

    pas

    kui g

    al÷s

    ite

    sava

    ime

    pag

    reit

    inti

    tem

    pą.

    6.

    Kla

    usy

    kit÷

    s va

    rgon

    ų s

    klei

    dži

    amų

    gar

    sų ir

    kri

    tišk

    ai ju

    os v

    erti

    nkit

    e: a

    usi

    s tu

    ri p

    atar

    ti, a

    r bū

    tent

    toki

    o ga

    rso

    jūs

    nori

    te.

    Pra

    tim

    ai (1

    -5 p

    iršt

    ai c

    , d, e

    , f, g

    gar

    sai)

  • L

    egat

    o p

    rati

    mai

    (1-

    5 p

    iršt

    ai)

    Vie

    nas

    iš s

    varb

    iau

    sių

    art

    iku

    liac

    ijos

    (na

    tų ju

    ngim

    o) b

    ūd

    ų y

    ra l

    egat

    o (i

    tališ

    kai s

    uju

    ng

    tai)

    . Tai

    yra

    das

    pag

    roti

    dvi

    ar

    dau

    giau

    na

    tų j

    as v

    isiš

    kai

    suju

    ngia

    nt,

    t.y.

    vien

    o ga

    rso

    paba

    iga

    suta

    mpa

    su

    kit

    o ga

    rso

    pra

    dži

    a. S

    ekan

    čiu

    ose

    pra

    tim

    uos

    e at

    krei

    pki

    te

    d÷m

    esį į

    šiu

    os d

    alyk

    us:

    1.

    Pak

    arto

    kite

    sky

    rely

    je K

    lavi

    šo p

    asp

    aud

    imas

    ir a

    tlei

    dim

    as 1

    -5 p

    unk

    tus.

    Jie

    čia

    irgi

    gal

    ioja

    . 2.

    Kie

    kvie

    no g

    arso

    pra

    dži

    a tu

    ri s

    uta

    pti

    su

    kit

    o pa

    baig

    a, b

    et n

    etu

    ri a

    nt jo

    s „u

    žlip

    ti“.

    pra

    dži

    ų i

    šmok

    ite

    kiek

    vien

    os r

    anko

    s p

    arti

    ją a

    tski

    rai.

    Ran

    kas

    suju

    nkit

    e ti

    k p

    o to

    , kai

    gal

    ÷sit

    e gr

    ažia

    i su

    grot

    i leg

    ato

    kiek

    vien

    os r

    anko

    s p

    arti

    ją a

    tski

    rai.

  • G

    iesm

    ÷s (1

    -5 p

    iršt

    ai)

    Atk

    reip

    kite

    d÷m

    esį,

    kad

    sek

    anči

    ose

    gies

    m÷s

    e p

    asit

    aiko

    pak

    arto

    tų n

    atų

    . Ska

    mb÷

    jimo

    aišk

    um

    ui i

    r ar

    tiku

    liaci

    jai u

    žtik

    rint

    i, to

    kios

    na

    tos

    varg

    onai

    s d

    ažni

    ausi

    ai t

    rum

    pin

    amos

    lyg

    iai

    tiek

    , ki

    ek t

    runk

    a m

    ažia

    usi

    a ri

    tmin

    ÷ ve

    rt÷

    toki

    ame

    kūri

    nyje

    . P

    avyz

    dži

    ui,

    gies

    m÷j

    e P

    ulk

    im a

    nt

    keli

    ų m

    ažia

    usi

    a ri

    tmin

    ÷ ve

    rt÷

    yra

    aštu

    ntin

    ÷ na

    ta, t

    od÷l

    pak

    arto

    tos

    nato

    s tr

    um

    pin

    amos

    vie

    na a

    štu

    ntin

    e, t

    .y.

    susi

    dar

    o aš

    tunt

    in÷

    pau

    z÷. T

    okia

    pat

    i pau

    z÷ s

    usi

    dar

    o ir

    fra

    z÷s

    arba

    sak

    inio

    pab

    aigo

    je (

    paž

    ym÷t

    a že

    nklu

    ‘). J

    eigu

    pak

    arto

    jam

    os

    maž

    iau

    sios

    ver

    t÷s

    nato

    s, j

    os t

    uri

    ti t

    rum

    pin

    amos

    per

    pu

    sę,

    t.y v

    ieto

    je v

    ieno

    s ke

    tvir

    tin÷

    s na

    tos

    lieka

    ašt

    unt

    in÷

    nata

    ir

    aštu

    ntin

    ÷ p

    auz÷

    . Vis

    os k

    itos

    nat

    os a

    tlie

    kam

    os ti

    ksliu

    ir g

    riež

    tu le

    gato.

  • Atl

    ikti

    :