2012 m. pradėtas viešųjų pirkimų procedūras ir Aplinkos ministerijos (toliau – AM) 2013 m.

kovo 27 d. sprendimas nutraukti viešųjų pirkimų procedūras. Visą įvykių kontekstą

atskleidžia ši įvykių chronologija:

a. 2012 m. vasario 8 d. AM suplanavo1 visuomenės informavimo sistemos sukūrimui ir

plėtrai skirti 6.338.963,05 lito (suma eigoje kito, siekė ir 9 mln. Lt);

b. Aš, kaip Aplinkos ministerijos veiklos sričiai priskiriamų priemonių viešinimo darbo

grupės pirmininko pavaduotojas2, kartu su kitais darbo grupės nariais vykdžiau šios

viešinimo priemonės planavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijas.

c. 2012 m. birželį, po ilgo derinimo su Aplinkos projektų valdymo agentūra ir VPT,

kartu su darbo grupės kolegomis baigėme ruošti konkurso technines specifikacijas;

d. 2012 m. liepos 10 d. AM paskelbė3 viešąjį pirkimą (realiai aštuonis skirtingų

viešinimo priemonių atskirus pirkimus);

e. Perkančioji organizacija sulaukė net 25 pasiūlymų, pradėtas jų nagrinėjimas ir

vertinimas;

f. Aš, remdamasis darbine AM darbo grupės informacija apie skubinamas procedūras,

2012 m. spalio 16 d. nusiunčiau Vytautui Gapšiui žinutę socialiniame tinkle

„Facebook“;

g. 2012 m. lapkričio 2-13 d. AM išsiuntė4 pranešimus apie preliminarias pasiūlymų

eiles ir priimtus sprendimus sudaryti sutartis;

h. 2012 m. gruodžio 3 d. paskirtasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kreipėsi į

VPT su prašymu stabdyti šio pirkimo sutarčių, kurių bendra suma, daugiau kaip 3,7

mln. litų, pasirašymą;

i. 2013 m. kovo 27 d. AM, gavusi VPT sutikimą, nutraukė5 sutarčių pasirašymo

procedūras.

2. Pažymėtina, jog VAAT bylos nagrinėjimo posėdis vyko 2013 m. kovo 26 d., t.y. posėdžio

metu, nei man, nei teismui dar nebuvo žinoma apie VPT sutikimą ir AM sprendimą

nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

3. Suprantama, jog 2012 m. lapkričio 20 d. VTEK neturėjo ir negalėjo turėti vidinės

informacijos, o aš jos atvirai ir nuosekliai išdėstyti neturėjau įgaliojimų (nes posėdžio metu

sprendimai dar nebuvo padaryti, turėjau tik darbinę informaciją ir nuogąstavau dėl galimų

pasekmių), todėl VTEK savo sprendime negalėjo ir neįvertino mano pateikto žinutės turinio

aiškinimo. Valentino Mazuronio vieši veiksmai prasidėjo tik gruodžio 3 dieną (t.y. dvi

savaitės po VTEK sprendimo priėmimo), sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras

padarytas tik 2013 m. kovo 27 dieną.

4. Aš neturėjau nė menkiausios galimybės padaryti kokią nors įtaką Vytautui Gapšiui (kaip

kandidatui į LR Seimą), niekur to nenurodžiau bei nesudariau pagrindo taip manyti.

Atvirkščiai, žinutės turinys nurodo siekį tausoti valstybės lėšas ir jas naudoti efektyviai,

užkirsti kelią nepamatuotiems ir neracionaliems sprendimams. Todėl jokio naudojimosi ar

siekio neteisėtai pasinaudoti valstybės tarnybos pareigomis mano veikloje nebuvo.

Aplinkybė, kad Vytautui Gapšiui buvo žinomas mano statusas VRK, neturi teisinės

reikšmės, kadangi tokiu statusu nei naudojamasi, nei piktnaudžiaujama nebuvo. Kitoks šios

teisės normos aiškinimas nepagrįstai apribotų (ar net visiškai panaikintų) bet kokios

asmeninės ar viešos komunikacijos galimybes, einant VRK nario pareigas. Toks aiškinimas

1 2012 m. vasario 8 d. Aplinkos ministro įsakymas Nr.D1-132,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=418259. 2 2011 m. rugsėjo 21 d. Aplinkos ministro įsakymas Nr.D1-721. 3 CVPP IS informacija – http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=view&tender_id=94588. 4 Viešojo pirkimo procedūrų ataskaita – http://mw.eviesiejipirkimai.lt/vpm/vpt_pub_print_vppa_new_1_3.asp?DOK_ID=2002677012. 5 Nutraukiamas abejotinų viešinimo paslaugų sutarčių pasirašymas, http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=12886.

panaikintų nekaltumo prezumpciją ir nepagrįstai mestų šešėlį visai VRK narių veiklai, nesusijusiai su VRK. Tai prieštarautų protingumo principui, nes darbas VRK beveik visiems VRK nariams yra antraeilis, t.y. papildantis kitą, pagrindinę veiklą. Susidarytų situacija, kai arba VRK nariais niekas nenorėtų tapti, arba išrinkti VRK būtų priversti sustabdyti bet kokią kitą savo veiklą.

5. VTEK netinkamai įvertino mano privatų interesą žinutės siuntimo metu – t.y. neatsižvelgė į tai, kad paslaugų tiekimo sutarties pratęsti buvo neįmanoma, jai skirtos lėšos jau iš esmės buvo išnaudotos, o gauti jokių naujų pajamų ar kitokios naudos aš neturėjau net teorinių galimybių dėl objektyvių viešųjų pirkimų ribojimų. Todėl, neatsižvelgę į dabar jau žinomą Valteninio Mazuronio/VPT kontekstą, VTEK ir VAAT suklydo aiškindami mano žinutės tikslą – t.y. nepagrįstai konstatavo, jog „socialiniame interneto tinkle „Facebook“ 2012 m.

spalio 16 d. V.Gapšiui raštu pateiktas siūlymas susitikti aptarti su Aplinkos ministerija

sudarytos sutarties eigos bei perspektyvų“. Nei VTEK, nei VAAT nepagrįstai neįvertino ir nenagrinėjo faktinių aplinkybių, jog šios sutarties, sudarytos viešojo pirkimo pagrindu, visa eiga ir perspektyvos yra apribotos viešojo pirkimo sąlygų. Todėl ir VTEK, ir VAAT aiškinimas, neva mano žinutė buvo orientuota aptarti mano sutarties aplinkybes, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Tokio žinutės turinio aiškinimo nepatvirtina jokia kita faktinė aplinkybė, o tik korumpuotų protų sugeneruotos ir jokiais faktais nepatvirtintos fantazijos, kas ir tapo nelauktai maksimaliu „concern troll“ taktikos rezultatu – t.y. atskleidė, koks gyvenimo būdas yra artimiausias tokiems protams, ir kokį jie projektuoja kitų asmenų elgesio modelį. Būtent tai ir yra „trolinimo“ rezultatas – neadekvati situacijos interpretacija, pasiremiant nepilna informacija. Šiandien jau truputį neramu matant, kokia didelė dalis visuomenės interpretuoja būtent taip... Siųsdamas žinutę tikėjausi, jog tokia neadekvačių įvykių seka (t.y. situacijos vystymosi „concern troll“ šaka) liks tik hipotetine galimybe, o Vytautas Gapšys sureaguos kaip atsakingas politikas, kuriam svarbus tinkamas valstybės lėšų naudojimas.

6. VTEK savo sprendime iš esmės vertino ne mano kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiksmus, o mano reakciją į Vytauto Gapšio reakciją („L. Ulevičiaus laikysena, kai į

valstybės politiką - LR Seimo narį - V. Gapšį nukreipta provokacija vertinama kaip

normalus (kasdieninis) dalykas, Komisijos nuomone, nesiderina su valstybės pareigūnams

keliamais padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei principais“). „Laikysena“ negali būti nei vertinama, nei juo labiau baudžiama, kadangi tokia laikysena yra ne kas kita, kaip teisės į kritiką išraiška (LR Konstitucijos 25 str. 1 ir 2 d., taip pat 33 str. 2 d.).

7. Administracinės atsakomybės požiūriu svarbu įvertinti, jog VTEK ir VAAT netinamai aiškino administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir neįvertino atskirų, tačiau būtinų jo požymių, o konkrečiai:

a. VTEK netinkamai nustatė teisės pažeidimo objekto požymius, t.y. be pagrindo konstatavo, jog aš neva siekiau kažkokio man asmeniškai palankaus Vytauto Gapšio sprendimo – t.y. neištyrė ir neatskleidė tikrųjų žinutės siuntimo motyvų, nenustatė ir neįvertino asmeninės naudos, kurią man asmeniškai turėjo suteikti neva palankus Vytauto Gapšio sprendimas;

b. VTEK netinkamai nustatė teisės pažeidimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, t.y. neištyrė, kokio Vytauto Gapšio sprendimo ir kaip aš neva siekiau;

8. Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. įtvirtina pagrindinius veiklos etikos principus, iš jų 3 p. - nesavanaudiškumą. Tai reiškia, jog valstybės tarnautojai (pagal analogiją – ir pareigūnai) privalo vadovautis visuomenės interesais, todėl mano siekis tinamai teikti paslaugas AM pagal jungtinės veiklos sutartį kartu ir įgyvendina nesavanaudiškumo principą, nes pasyvi pozicija kaip tik būtų nekėlusi viešo klausimo, kai dabar priešingai – siekis tausoti valstybės lėšas viešame skandale tapo neigiamos informacijos lavinos pradžia dėl viešumoje nesančios informacijos stokos.

II. Dėl antrosios VTEK vertintos veikos

9. VAAT nekritiškai pasirėmė VTEK sprendimu ir nepatikrino faktinės aplinkybės bei konstatavo, jog „V.Gapšys 2012 m. spalio 14 d. su Darbo partijos kandidatų sąrašu

dalyvavo LR Seimo rinkimuose ir, patekęs į antrąjį rinkimų turą, 2012 m. spalio 28 d.

išrinktas LR Seimo nariu“. Iš tiesų Vytautas Gapšys antrajame rinkimų ture nei dalyvavo, nei galėjo dalyvauti, nes vienmandatėse rinkimų apygardose nekandidatavo ir jam rinkimai baigėsi spalio 14 d.

10. VTEK ir VAAT suklydo vertindami įvykių chronologiją. Pagrindiniai įvykiai atskleidžia, jog VRK sprendimas dėl Vytauto Gapšio tapimo Seimo nariu priimtas dar spalio 21 dieną, t.y. iki VTEK spalio 24 d. sprendimo pradėti tyrimą Vytauto Gapšio skundo pagrindu:

a. 2012 m. spalio 16 d. išsiunčiau V.Gapšiui žinutę Facebook tinkle; b. 2012 m. spalio 20 d. V.Gapšys raštu kreipėsi į VTEK ir VRK; c. 2012 m. spalio 21 d. VRK sprendimu Nr. Sp-308 nustatė:

i. spalio 14 d. vykusių Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatą – kandidatų sąrašams tenkančių mandatų skaičių;

ii. Darbo partijai tekęs mandatų skaičius – 17; d. 2012 m. spalio 24 d. VTEK V.Gapšio skundo pagrindu pradėjo tyrimą; e. 2012 m. spalio 28 d. VRK sprendimu Nr. Sp-321 nustatė:

i. spalio 14 d. Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje – galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles (perskirstant ir atsižvelgiant į vienmandatėse išrinktus kandidatus).

11. Kaip matyti iš Darbo partijos kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąrašo6, Vytautas Gapšys buvo įrašytas antru numeriu, todėl 2012 m. spalio 21 d. patvirtinus Darbo partijai tekusį mandatų skaičių (17), jis faktiškai buvo pripažintas išrinktu Seimo nariu. Nei sąraše prieš V.Gapšį buvęs Viktor Uspaskich nei pats V.Gapšys nekandidatavo vienmandatėse rinkimų apygardose, todėl nebuvo jokių – net teorinių – galimybių, kad V.Gapšys negautų nei vieno iš Darbo partijai spalio 21 d. patvirtintų 17-os mandatų.

12. Seimo rinkimų įstatymo 90 str. 3 d. nustato, jog daugiamandatės rinkimų apygardos galutinė kandidatų į Seimo narius eilė sąrašuose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Reitingo balai buvo apskaičiuoti ir VRK sprendimu įvertinti jau spalio 21 dieną. Svarbu paminėti, jog to paties straipsnio 4 d. nustatytas galutinės kandidatų eilės skelbimo momentas apima tik formalią „skelbimo“ funkciją ir aptariamu atveju nedarė jokios įtakos aplinkybei, jog Vytautas Gapšys buvo išrinktas dar spalio 14 d.

13. Po 2012 m. spalio 21 d. sprendimo kitų VRK sprendimų, susijusių su Vytautu Gapšiu VRK nesvarstė ir nepriiminėjo.

14. Tiek VTEK, tiek VAAT sprendimuose padaryta faktinė klaida konstatuojant, jog aš, būdamas VRK nariu, po VTEK tyrimo pradėjimo (t.y. po spalio 24 d.), dalyvavau svarstant ir priimant sprendimus, esančius interesų konflikto zonoje.

15. Administracinės atsakomybės požiūriu svarbu įvertinti, jog VTEK ir VAAT netinamai aiškino administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir neįvertino atskirų, tačiau būtinų jo požymių, o konkrečiai:

a. VTEK netinkamai nustatė teisės pažeidimo objekto požymius, t.y. VTEK hipotetiškai daro prielaidą, tačiau nepateikia nei vieno neva mano interesų konflikto zonoje esančio sprendimo svarstymo ar priėmimo. Tai reiškia, jog VTEK be pagrindo konstatavo, jog aš dalyvavau svarstant ar priimant sprendimą(-us),

6 Darbo partija. Iškelti kandidatai. http://www.vrk.lt/rinkimai/416_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija4132_1.html.

sukeliantį(-čius) interesų konfliktą, t.y. suklydo vertindama tariamo teisės pažeidimo objekto požymį;

b. VTEK netinkamai nustatė teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymius, t.y. be pagrindo konstatavo, jog aš kažkada atlikau bent vieną iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. numatytų veikų.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 28 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jog VTEK privalo ištirti pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai tyrimo metu gautą informaciją ir priimti sprendimą. Sprendime turi būti nurodytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir asmens veikos teisinis įvertinimas. Anksčiau minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Komisija tai atliko neišsamiai ir netinkamai. Tai leidžia daryti išvadą, jog VTEK priimtas sprendimas yra ir neteisėtas iš esmės (t.y. nepagrįstai konstatuoti tariami teisės pažeidimai, neįvertinus ir neištyrus visų būtinų požymių), ir neteisėtas dėl to, jog VTEK neužtikrino objektyvaus ir visapusiško visų aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo (ABTI 89 str. 1 d.). Esant galimybei, prašau bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaudamasi tuo, kas buvo išdėstyta ir remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo

21 skirsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašau panaikinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą

administracinėje byloje Nr. I-1920-365/2013 ir priimti naują sprendimą – mano skunde

išdėstytus reikalavimus (panaikinti VTEK 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. KS-127 ir

bylą nutraukti) patenkinti. Liutauras Ulevičius Pridedami dokumentai:

1. 2011 m. rugsėjo 21 d. Įsakymas Nr.D1-721.