L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M OKSLO L IETUVA 2006 m. birþelio 8�21 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 11(345)

8�9 p. 12�13 p. 14 p.

Cost

programa �

ar

ásitraukËte?

Jëzuitai ir

modernusis

mokslas

AlbinoS

Makûnaitës

grafikos

pasaulyje

6, 16 p. 7 p.

KadBaltijos

jûra bûtø

saugi

Èeslovo

Miloðotakais

Aukðtojas �lietuviø dievas ir kalnas

Lietuvos geografijos vadovëliuosebûtina bent viena pataisa: aukðèiausiavirð jûros lygio Lietuvos vieta yra neJuozapinës kalnas Vilniaus rajone, oAukðtójas � nuo ðiol taip vadinasi nau-jasis rekordininkas. Jis iðkilæs virð jû-ros lygio 293,84 m ir yra visai netolinuo Juozapinës kalvos, tik 0,5 km ápietus esanti puðynëliu pasipuoðusiaukðtuma. Iðkilminga ðio kalno var-dynø ðventë buvo surengta geguþës20-àjà. Taigi nuo ðiol Juozapinës kai-mas Vilniaus rajone gali girtis turás dviaukðèiausias Lietuvoje kalvas.

Atradimø þemë � Lietuva

Aukðèiausio Lietuvos kalno vardynø ðventëprasidëjo senojoje Medininkø pilyje, nors kai kasgali paprieðtarauti. Antai dviratininkai ið VilniausKatedros aikðtës þygá á Medininkus pradëjo 8 val.ryto, tad gali teigti, kad ðventës nuotaikà pajutobent trimis valandomis anksèiau, negu susirinku-sieji á Medininkø pilá, á renginio pradþià. Maloniøakimirkø pajuto ir vaþiavusieji autobusu, kuriemsVilniaus pedagoginio universiteto profesorius, Et-ninës globos tarybos prie Lietuvos RespublikosSeimo pirmininkas Libertas Klimka pateikë þiniøapie ðio Vilnijos kraðto áþymybes. Beje, L. Klim-ka yra ir naujojo kalno rekordininko vardo auto-rius � tai profesorius pasiûlë kalvà pavadinti Aukð-toju ir laimëjo Lietuvos keliautojø sàjungos ir Lie-tuvos geografø draugijos skelbtà konkursà.

Aukðtojas � senovës lietuviø aukðèiausiojidangaus dievybë, pasaulio tvërëjas, dorovës ir tei-

singumo principø kûrëjas. Ðios dievybës vardas þi-nomas nuo XVI a., bene pirmà kartà aptiktas Jo-no Lasickio knygelëje Apie þemaièiø dievus.Tiesa,J. Lasickis raðë savaip: Auxtheias Vissagistis. Mû-sø laikø interpretatoriai siûlo ðá vardà skaitytiAukðtëjas Visagalásis. Prasmë ir dievybës kompe-tencijos jau visiðkai aiðkios, bet, dar turi kur ásiterp-ti ir kalbininkai: jie siûlo taisyklingesnæ ðio vardoformà � Aukðtujis arba Aukðtojas.

Þodþiu, gyvename laikais ir kraðte, kur atra-dimus dar gali daryti ir geografai, ir kalbininkai� toli graþu ne visur pasaulyje taip yra. Lietuva �atradimø þemë, ir kiekvienas ið mûsø dar gali ti-këtis padaryti bent vienà, uþtat tikrà atradimà. Tovienas kitam ir palinkëkime. Nukelta á 4 p.

Áteiktalietuviðkoji

Nobeliopremija

Paprastai þaismingas ir þodþio kiðenë-je neieðkantis Vilniaus universiteto rekto-rius akad. Benediktas Juodka akivaizdþiaijaudinosi, atrodë net sutrikæs, nes patekoá grieþto renginio protokolo ir televizinin-kø scenarijaus gniauþtus. Pirmà kartà perVilniaus universiteto 427 metø gyvavimoistorijà Alma mater Teatro salëje buvo ren-giamasi tiesioginei televizijos transliacijaiið Nacionalinës paþangos premijos laure-atø paskelbimo ir apdovanojimø teikimoceremonijos.

Be Nacionalinës paþangos premijos nomi-nantø geguþës 28 d. á Universiteto iðkilmiø salæbuvo pakviesta 300 rinktiniø sveèiø � svarbiau-si Lietuvos asmenys: aukðèiausioji valdþia, Mi-nistrø kabinetas, aukðtøjø mokyklø rektoriai,Nacionalinës paþangos premijos komiteto na-riai ir ekspertai, kultûros veikëjai, verslininkai.Visi pakviestieji buvo áspëti atvykti laikantis ið-kilmingoms progoms deramo cravate noire ap-rangos kodo.

Áspûdþiui sustiprinti Universiteto Didþia-jame kieme prieðais Ðv. Jonø baþnyèià specia-liai televizijos transliacijai buvo pastatytas pen-kiø metrø aukðèio blizgaus metalo tetraedras.Tokie pat tetraedrai, tik daug maþesni, turëjobûti áteikti ir pirmiesiems Nacionalinës paþan-gos premijos, jau spëtos pavadinti lietuviðkàjaNobelio premija, laureatams.

Nukelta á 2 p.

Nuotraukoje: aukðèiausio Lietuvos kalno �Aukðtojo � vardynø ðventëje: Daiva

Steponavièienë, Libertas Klimka, Vitalius Stepulis,Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë, Vladas Vitkauskas,

Dalia Kaminskienë, Zigmas Juðkevièius ir kiti

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2 2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345)PRIPAÞINIMAS

Atkelta ið 1 p.

Kà simbolizuoja keturiostetraedro virðûnës

Matematikams, chemikams, ap-skritai molekuliø ir kristalø tyrinëto-jams pats ðis tetraedro ávaizdis turë-jo glostyti ðirdá, nes ði figûra arbastruktûrinis elementas daþnas jømokslinio paþinimo kelyje. Tiesa,Nacionalinës paþangos premijos ini-ciatoriai pasistengë á tetraedro for-mos skulptûrà álieti ir jiems rûpimàturiná: kiekviena ið trijø tetraedrovirðûniø simbolizuoja mokslo, kultû-ros ir verslo bendradarbiavimà. Ðitriada, sudaranti skulptûros pagrin-dà, laiko tetraedro virðûnæ, kuri, pa-sak sumanytojø, simbolizuoja visuo-menæ. Vadinasi, mokslas, kultûra irverslas bendradarbiaudami kuriapaþangà ir formuoja, stiprina pilie-tinæ visuomenæ.

Jeigu per Didájá kiemà á iðkilmeseinanèiø 11 Nacionalinës paþangospremijos nominantø, ið kuriø turëjobûti iðrinkti trijø premijø laureatai,bei 300 kviestiniø sveèiø bûtø þinojæ,kad tetraedro virðûnë ne tik simboli-zuoja visuomenæ, bet ir yra padengtarodþiu, ko gero, nebûtø taip skubëjæuþsiimti patogesnës vietos Teatro sa-

lëje. Net ir smarkiai lyjantis lietus iðDidþiojo kiemo tikriausiai nebûtø ið-baidæs siekianèiøjø patenkinti savo vi-siðkai natûralø smalsumà. Rodis yravienas ið kieèiausiø ir brangiausiø me-talø, 10 kartø brangesnis uþ auksà,tad Nacionalinës paþangos premijos

apdovanojimo skulptûrëles kûræ kû-rybinës agentûros TBWA Videvita Vil-nius dizaineriai ir gaminusieji UABMultiplex dizainas auksarankiai turë-jo gerai pasistengti.

Lygiai 20 val., kaip ir buvo numa-tyta Laisvo ir nepriklausomo kanalo

televizijos programoje, uþgrojo Ðv.Kristoforo kamerinis orkestras, va-dovaujamas Donato Katkaus, ir ren-ginio vedëjas aktorius RimantasBagdzevièius paskelbë Nacionalinëspremijos áteikimo renginio pradþià.Pradëjo nuo Premijos Paþangos ma-nifesto, kuriame skambëjo labai tei-singi ir graþûs þodþiai apie mokslo irverslo sàjungà, veiksmingà bendra-darbiavimà Lietuvos paþangos ir ge-rovës vardan. Ateitis, gyvenimo ko-kybë, inovacijos, verslas, paþanga,þmonës � ðtai ið ðiø sàvokø kombina-cijos sudarytas labai graþus manifes-tas. Graþûs þo-dþiai, tariami sod-riabalsio akto-riaus... Tad juospriimi kaip gyve-nimo teatrà, sun-kiai ágyvendina-mà siekiamybæ,saldþià dangiðkøsferø muzikà...

Jeigu atsitiktinai á UniversitetoTeatro salæ tà iðkilmingà vakarà bû-tø pakliuvæs koks nors kritiðkai nu-siteikæs niurgzlys (aiðku, tokiø salë-je nebuvo ir negalëjo bûti), galimanuspëti, kà jis bûtø pasakæs: ðie labaigraþûs ir teisingi þodþiai kol kas ne-turi nieko bendra su realiu mûsø gy-venimu. Bent iki ðiol neturëjo. Jie të-ra siekiamybë, kurià galima graþiaiparodyti per televizijos ekranà, su-graudinti nuo gyvenimo intrigø, po-

litikø piktnaudþiavimo ir nesibai-gianèiø ginèø pavargusias þmoniøðirdis. Dar vienas realybës ðou, ku-rio dalyviais ðá kartà tapo ðaliai nu-sipelnæ mokslininkai, kaip visadakuklûs ir ramûs.

Labai gerai, kad visa tai vyko,nes tà vakarà supratome, kaip mûsølaisvoje gimtojoje ðalelëje galëtø bûtigerbiamas mokslo þmoniø triûsas,intelektas, viso gyvenimo pastango-mis matuojama sàþininga tarnystëmokslo tiesai. Nacionalinës paþan-gos premijos iniciatoriai, steigëjai irrëmëjai visiems ðio vyksmo daly-viams bei liudytojams tarsi prasklei-dë gyvenimo teatro uþdangà á kaþkuranapus realybës vykstantá veiksmà,savotiðkà antipasaulá, kur viskas ki-taip, negu mûsø dienø kasdienybëje.Bent jau toká ateities provaizdá ma-to ir mums siûlo Nacionalinës paþan-gos premijos iniciatoriai bei steigë-jai. Labai aèiû jiems uþ tai.

Nors gerai pagalvojus, ar ne taipir turëtø bûti? Ar ne þinioms, moks-lui ir intelektui mûsø valstybëje tu-rëtø bûti skiriama daugiausia dëme-sio, ar ne ðiais paprastais idealais tu-rëtø bûti ugdoma jaunoji karta. Jaitada gal nereikëtø pustyti padø ir ieð-koti laimës airijose ir katalonijose,kuo toliau nuo gimtinës, nes su ja jo-kiø ateities perspektyvø nebesieja.Þinoma, kaip visada labai teisûs irtik savo paèiø balsà girdintys opo-nentai ðiø eiluèiø autoriui paprieðta-rautø, primintø, kad jau á vienà ar ki-tà institutà gráþo keli jauni moksli-ninkai, neuþsibuvo uþjûriuose, betkiek tø pargráþëliø tëra Lietuvos

mastu? Aðtuoni,deðimt sûnø pa-klydëliø sugráþo?Net ir to skai-èiaus tikriausiainiekas tiksliai ne-þino, nes ir ne-skaièiavo. Jukkuo maþiau tikrø

skaièiø, tuo daugiau erdvës postrin-gavimams, t. y. vis tam paèiam poli-tikavimui, be kurio brolis lietuvisðiandien jauèiasi lyg ir nevisavertis.

Pats laikas pristatyti Nacionali-nës paþangos premijos steigëjus irrëmëjus. Steigëjai � Vilniaus univer-sitetas, UAB Laisvas ir nepriklauso-mas kanalas ir UAB Strateginiø ko-munikacijø centras. Tarp iniciatoriøir mecenatø yra AB Hansabankas,bendrovës VST ir TEO bei kiti ver-slo partneriai. Jau tas faktas, kad

Áteikta lietuviðkoji Nobelio premija

Nacionalinës paþangospremijos laureatai su

Premijos komiteto nariais poapdovanojimo ceremonijos

Mokslo paþangos premijos laureatai: prof. Giedrius Uþdavinys, akad. prof. Algimantas Marcinkevièius irakad. prof. Vytautas Jonas Sirvydis

Vilniaus universiteto Didþiajame kieme Televizijos tiesioginës transliacijos proga iðaugæs penkiø metrøaukðèio tetraedras

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345) 3bankas ir verslo atstovai mato reika-là savo pinigus skirti mokslo bei kul-tûros skatinimui yra labai reikðmin-gas, rodo gerus pokyèius valstybëje.Ar tie pokyèiaisuveðës á tikràbendradarbiavi-mà, dar ankstispræsti, bet juk vi-sada turi bûti pir-mas postûmis. Jisávyko.

Jie lemia Lietuvos paþangà

Gaudþia fanfaros: Nacionalinëspaþangos premijos teikimo ceremo-nijos pradþià paskelbti kvieèiamasVilniaus universiteto rektorius akad.prof. Benediktas Juodka. Jis krei-piasi á ekscelencijas: Lietuvos Res-publikos Seimo Pirmininkà ViktoràMuntianà ir Ministrà Pirmininkà Al-girdà Brazauskà, magnificencijasaukðtøjø mokyklø rektorius, taip patkolegas, ponias ir ponus. Rektoriuspriminë ðioje senojo Universiteto sa-lëje vykusius istorinius ávykius, èiaapsilankiusius karalius, karalienes,princus ir princeses, prezidentus,premjerus. Èia kasmet áteikiamosVilniaus universiteto rektoriausmokslo premijos, paþymimi geriau-si dëstytojai, studentai. Ðiandien pir-mà kartà ne tik senojo Universiteto,

ir þiûrovai vël keliauja, ðá kartà pasLietuvos mokslø akademijos prezi-dentà akad. prof. Zenonà Rokø Ru-dzikà. Jis trumpai pristato ðios pre-

mijos nominan-tus. Visi kandida-tai vienas kitoverti. Tai trys ðir-dies chirurgijosatstovai: ðirdieschirurgijos moks-linës mokyklosLietuvoje kûrëjas

akad. prof. Algimantas Marcinkevi-èius ir jo mokiniai akad. prof. Vytau-tas Jonas Sirvydis ir prof. GiedriusUþdavinys. Jie nominuoti uþ kardio-chirurgijos ádiegimà á medicinospraktikà. Fizikas akad. prof. JurasPoþela � uþ karðtø elektronø ir plaz-mos puslaidininkiuose tyrimus. Litu-anistas akad. prof. Zigmas Zinkevi-èius � uþ lituanistikos darbus.

Nacionalinës paþangos premijosatstovai Strateginiø komunikacijøcentro vadovë Dalia Kutraitë-Gied-raitienë bei Laisvo ir nepriklausomokanalo generalinis direktorius Pau-lius Egidijus Kovas kvieèiami á sce-nà. Jie dëkoja visiems pretendavu-siesiems á ðià premijà � uþ jø idëjasir darbus, iðreikðdami viltá, kad atei-tyje bus dar daugiau ðios premijosvertø mokslininkø, verslininkø irmenininkø. Premijos idëja paprasta:skatinti Tëvynës paþangà, pastebëti

nës ir ne maþiau pribloðkianèiosbrunetës prieina prie Premijos ko-miteto pirmininko BenediktoJuodkos, o jis ðiai trijulei áteikiaoficialø raðtà su paskirtosios pre-mijos laureatø vardais. Kol cere-monmeisteris su raðtu ir graþuolësþingsniuoja klaidþiais Universitetokoridoriais ið Maþosios aulos á Te-atro salæ, renginio vedëjas R. Bag-dzevièius pasakoja apie Nacionali-nës paþangos premijos simboliupasirinktà tetraedrà. Tiesa, apierodþiu padengtà virðûnæ labai ið-mintingai nutyli. Ir teisingai daro,nes kam skaidyti vyksmo dalyviødëmesá á detales, tegul ir labai eg-zotiðkas.

Skelbiamas Mokslo paþangospremijos laureatas, o ið tiesø � tryslaureatai: Algimantas Marcinkevi-èius, Vytautas Jonas Sirvydis irGiedrius Uþdavinys. Ko gero, nie-kas neabejojo teisingu Premijos ko-miteto sprendimu, nors premijos nemaþiau verti ir kiti du nominantai.Kol sujaudinti laureatai susivokë,kad susirinkusiøjø plojimai skirtijiems, televizijos dëka spëjome ap-silankyti Vilniaus universiteto Kar-diochirurgijos centre. Ten kalbëjopo sunkiø ðirdies operacijø mûsøðauniøjø ðirdies chirurgø iðgelbëtiligoniai. Jie tarë nuoðirdþiausius pa-dëkos þodþius medikams, tik kà ta-pusiems Mokslo paþangos premijoslaureatais.

Laureatø vardu þodá tarë prof.Vytautas Jonas Sirvydis. Jis prisimi-në, kaip daugiau kaip prieð 40 metøtuo metu dar visai jaunus Lietuvosmedikus uþdegë ðirdies chirurgijosidëja � ðviesus spindulys gana tam-sioje to meto aplinkoje. Jaunø þmo-niø bûrá sutelkë prof . AlgimantasMarcinkevièius, ir jø pastangos atve-dë prie ðirdies chirurgijos Lietuvojesukûrimo. Vilniaus universiteto Kar-diochirurgijos centro ákûrëjas, 1964

m. atlikæs pirmàjá ðirdies persodini-mà Lietuvoje ir daugybæ kitø sudë-tingø operacijø, kaip tik ir yra prof.Algimantas Marcinkevièius, ðirdiesir kraujagysliø chirurgijos pradinin-kas Lietuvoje. Ðiais metais A. Mar-cinkevièius pasitiko savo 85-àjá gim-tadiená, tad iðties prasminga, kadMokslo paþangospremijos laurea-tu mûsø kardio-chirurgijos pa-triarchas tapokartu su savo ge-riausiais moki-niais. Atrodo, bû-tent ðiuo savoMokytojo pager-bimu V. J. Sirvydis ir G. Uþdavinysdþiaugësi gal net labiau negu savopaèiø apdovanojimu.

Ðirdies chirurgijos paþanga pa-skatino visos medicinos paþangà, oLietuvos nepriklausomybë suteikënaujø jëgø paþangai, � dëkodamasuþ ðirdies chirurgijos ávertinimà kal-bëjo V. J. Sirvydis. Jis dþiaugësi, kad

Biotechnologø triumfas

Á Partnerystës paþangos premijàpretendavo, kad ir kaip bûtø keista, tikdu mokslininkai biotechnologai: þino-mas tyrëjas prof. Eugenijus ArvydasJanulaitis � uþ Lietuvos ðiuolaikinësbiotechnologijos pramonës pagrindø

sukûrimà, ir Lietu-vos MA narys ko-respondentas Vla-das Algirdas Bu-melis uþ biotech-nologijos mokslolaimëjimø diegi-mà á gamybà. ABVST generalinisdirektorius Darius

Nedzinskas paþymëjo, kad premijaipristatytø biotechnologø darbai tapone tik ðio mokslo teorijos dalimi, betir sëkmingai taikomi ne tik Lietuvos,bet ir pasaulio biotechnologijos ámo-nëse. D. Nedzinskas taip pat iðreiðkëviltá, kad Nacionalinës paþangos pre-mijos idëjos ir vertybës ilgam prigisLietuvoje bei sukurs tvirtà pagrindà

Nukelta á 11 p.

tà paþangà padarë mokslo þmonës.Tai ir yra seno Vilniaus chirurgøbrolijos devizo � Tarnauti mokslui irgimtajam kraðtui � ágyvendinimo pa-vyzdys.

Laureatai pasiraðë Nacionali-nës paþangos premijos manifestà irnuo ðiol tapo ðios Premijos amba-sadoriais Lietuvoje. Jie gavo potetraedro skulptûrëlæ ir èeká 70tûkst. litø premijai. Jø garbei cho-ras Jauna muzika ir ðokëjø duetasatliko Milonga sentimental. Tai ga-lima vertinti ir kaip savotiðkà me-niná ávadà á Partnerystës paþangospremijos áteikimo ceremonijospradþià.

mokslui ir verslui bendradarbiauti.Kol raðtas su Premijos komite-

to sprendimu buvo neðamas á Teat-ro salæ, renginio vedëjas paaiðkino,kad laureatø skulptûros kraðtinëseiðgraviruoti lotyniðki þodþiai: curio-sitas, sensualitas ir demonstratio, t. y.smalsumas, juslumas, parodymas.Ðiais þodþiais, tik italø kalba, apiepasaulëjautà, daiktø tarpusavio ry-ðius ir gamtos stebëjimus kalbëjoLeonardas da Vinèis. Genialusisdailininkas ir mokslininkas meninësbei mokslinës kûrybos neásivaizda-vo be smalsumo, ypatingos pajautosir tikslingo idëjø ágyvendinimo.

bet ir Lietuvos istorijoje èia pager-biami þmonës, kurie nenuilstamunuoðirdþiu darbu mokslo, kultûros irverslo srityse lemia Lietuvos paþan-gà. Rektoriui paskelbus Nacionali-nës paþangos premijos teikimo cere-monijà pradëtà, skamba Lietuvoshimnas.

Kadangi vyko renginio tiesiogi-në transliacija per LNK, tai veiksmasir susirinkusiøjø dëmesys daþnai bû-davo perkeliamas á du salëje áreng-tus ekranus, per kuriuos buvo rodo-mi televizijos reportaþai: buvo kalbi-nami Nacionalinës paþangos premi-jos komiteto nariai, ðiai premijai no-minuoti þymiausi mokslininkai. Vie-tos atsirado ir mûsø þymiesiems at-likëjams. Grojant Ðv. Kristoforo or-kestrui, vadovaujamam Donato Kat-kaus, dainavo maestro Virgilijus No-reika.

Tuo metu Nacionalinës paþan-gos premijos komiteto 14 nariø �mokslo, verslo ir kultûros autorite-tø � posëdþiavo Universiteto Maþo-joje auloje. Ten sprendë pirmàjàsvarbiausià uþduotá: kam atiteks pir-møjø Mokslo paþangos premijoslaureatø vardai. Ði premija skiriamauþ mokslo ir Lietuvos intelektiniopotencialo plëtojimà. Teatro salëjetaip pat akivaizdþiai kyla átampa: kasbus iðskirtas ið penkiø prieð gerà sa-vaitæ paskelbtø nominantø ðiai pre-mijai gauti. Siekiant sumaþinti átam-pà televizijos dëka iðkilmiø dalyviai

ir deramai ávertinti paþangos sklei-dëjus.

Tarnauja þmogui irgimtajam kraðtui

Televizijos dëka keliamës áUniversiteto Maþàjà aulà, kur Na-cionalinës paþangos premijos ko-mitetas, regis, jau apsisprendë,kam skirti Mokslo paþangos pre-mijà. Tiesa, didinant intrigà darreikia atlikti ið anksto numatytøveiksmø sekà: Vilniaus Rotuðës ce-remonmeisteris Saulius Pilinkus,lydimas groþiu akinanèios blondi-

Vilniaus universiteto Auloje posëdþiauja Nacionalinës paþangos premijos komitetas

Ðiø graþuoliø rankose � laureatams atiteksianèios skulptûrëlës

Apdovanojimai neaplenkë biotechnologø � prof. Vlado Algirdo Bumelio irprof. Eugenijaus Arvydo Janulaièio

Skulptorius Gintaras Karosas, Europos parko kûrëjas, tapo Kultûros paþangospremijos laureatu

PRIPAÞINIMAS

4 2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345)ÐVENTË

Jeigu siektume preciziðko tiks-lumo, turëtume ðtai á kà atkreiptidëmesá. Kelias á aukðèiausiàjà Lie-tuvos kalvà � Aukðtojà � prasidëjovisai ne geguþës 20 d. 11 val. 30min., kai keliautojo alpinisto Vla-do Vitkausko vedami ðventës daly-viai ið Medininkø pilies ilgiausiavora patraukë Juozapinës, kaimo irkalno link, ir kai nuo nuvainikuotosrekordininkës vora pasuko prie darmaþai kam paþástamo Aukðtojo.Tas kelias prasidëjo daug seniau irjau turi savo istorijà.

Kelias á aukðèiausiàjàLietuvos virðukalnæ

Dar 1985 m. geografas Riman-tas Krupickas átarë, kad aukðèiau-sios Lietuvos kalvos vardas Juoza-pinei priklauso nevisai teisëtai, nestoje paèioje Medi-ninkø aukðtumojegali bûti ir aukðtes-niø kalvø. Átarimaigal ne itin draskëabejojanèias ðirdis,nes tik 2003 m. pa-galiau susibûrë ini-ciatyvinë grupë,pasiryþusi nustaty-ti, kuriai Medinin-kø aukðtumos kal-vai turëtø teisëtaipriklausyti aukð-èiausiosios vardas.Grupæ sudarë ke-liautojas ir alpinis-tas Vladas Vitkauskas, Lietuvoskeliautojø sàjungos prezidentasAlgimantas Jucevièius, mums jaupaþástamas prof. Libertas Klimka,Vilniaus pedagoginio universitetodocentas, Lietuvos geografø drau-gijos viceprezidentas dr. RimantasKrupickas ir Tautinio AtgimimoÀþuolyno draugijos pirmininkasinþinierius ekspertas Vitalius Ste-pulis. Reikalai pajudëjo. VilniausGedimino technikos universiteto

Geodezijos instituto specia-listai, kuriems vadovavo dr.

Aukðtojas �lietuviø dievasir kalnas

Povilas Viskontas, naudodamiesimodernia kosmine GPS technolo-gija, 2004 m. balandþio mën. nusta-të tikslø aukðèiausios Lietuvos vie-tos aukðtá 293,84 m, suapvalinus �294 m.

Tarp komentarø internete tekoskaityti ir inþinieriaus kelininkoVlado nuomonæ: visai nereikiamokslo korifëjø ir moderniausioskosminës aparatûros, norint tiks-liai nustatyti vietovëje taðko abso-liutøjá aukðtá. Ko gero, iðties nerei-kia, nes tai savo áranga nuolat da-ro inþinieriai kelininkai. Taèiaukaþkodël aukðèiausià Lietuvos vie-tovæ nustatë ne kelininkai inþinie-riai, kad ir kaip juos gerbtume, betkitø srièiø atstovai. Vadinasi, lemiane vien techninës priemonës.

Nustaèius aukðèiausios kalvosaukðtá, reikëjo jai suteikti vardà. Tambuvo paskelbtas konkursas, ir 2005

m. birþelio mën. L.Klimkos pasiûlytasvardas Aukðtojaslaimëjo. 2005 m.birþelio 2 d. Lietu-viø kalbos komisijosposëdyje buvo pa-tvirtintas taisyklin-gas naujosios aukð-èiausios kalvos var-das � Aukðtojas. Ini-ciatyvinë grupë pa-rengë ðios kalvostvarkymo ir naudo-jimo koncepcijà.Vilniaus rajono sa-vivaldybës tarybossprendimu 2005 m.lapkrièio 18 d. buvo

patvirtintas naujosios aukðèiausiosLietuvos Respublikos þemës pavir-ðiaus vietos, esanèios Vilniaus ra-jone, Medininkø seniûnijoje, Juo-zapinës kaime pavadinimà � Aukð-tojas. Sprendimà pasiraðë savival-dybës merë Marija Rekst. Vilniausapskrities virðininkas patvirtinopasiûlytà þemëtvarkos projektà,pagal kurá visuomeniná ir kultûrináaktualumà ágijusi aukðèiausioji kal-va iðskiriama ið apskrities þemësûkio naudmenø ir atiduodama tu-rizmo bei kultûros reikmëms.

Ið praeities � atsparosdabarties darbams

Dabar pats laikas nusikelti áMedininkø pilá, kur ir pradëta kal-no Aukðtojas vardynø ðventë.

Susirinkusieji galëjo þvilgsniuaprëpti Medininkø pilies griuvë-sius, prisiminti ir senàjá lietuviø ka-ro kelià, kuris vedë á rytus ir buvoáprasmintas didvyriðkais þygiais, oMedininkø pilis, kaip Vilniaus gy-nybinio þiedo dalis, patikimai gynëLietuvos sostinës prieigas.

Ið istorijos ir apylinkëse gyve-nusiø praeities kultûrininkø veik-los prof. Libertas Klimka siûlësemtis atsparos dabarties darbamsir vizijoms ateityje, matyti kitokiàLietuvà.

Juk iðties ið praeities pelenø ir

griuvësiø ar ne kultûra padeda kur-ti ateities rûmus? Remtis yra á kà.

Medininkø pilis, kurios griuvë-siai mus pasiekë ið XIV a. � tai di-dþiausia dabartinëje Lietuvos teri-torijoje gardinë pilis. Medininkøpilyje metraðtininko ir istoriko Ja-no Dlugoðo auklëjamas augo kara-laitis Kazimieras (1458�1484 m.),kuris XVII a. pradþioje buvo pa-skelbtas ðventuoju, dangiðkuojuLietuvos ir jaunimo globëju.

Kaip teigë ðventëje istorikas Do-natas Þukauskas, pirmasis Medinin-kø pilies paminëjimas istoriniuoseðaltiniuose mus pasiekë ið 1387 me-tø: Kryþiuoèiø ordino þvalgai keliøapraðymuose paminëjo Medininkus.1402 m. Ordino didysis komtûrasVilhelmas fon Herberðteinas puolëVilniø, bet uþimti nesugebëjo, buvo

priverstas trauktis á pietus. Tuo me-tu kryþiuoèiai sudegino Medininkøpilá.

Ið pilies griuvësiø ðiandien áspû-dingiausiai atrodo romaninei archi-tektûrai bûdingo donþono liekanos.Jis buvo 5 aukðtø, gyventa 4 ir 5 aukð-tuose. Iðliko viena ðaudymo anga. Pi-lyje buvo 4 vartai, kuriuos gynë pake-liamieji tiltai. Dabar á pilies teritorijàpatenkama pro buvusius Vakariniusþemutinius vartus ir bokðtà, kurio ið-liko tik liekanos.

Yra parengti du Medininkø pi-lies atstatymo projektai, jø ágyven-dinimas priklauso nuo finansavimo.Norima pirmiausia atstatyti donþo-nà, árengti keturias ekspozicijø irvienà reprezentacinæ salæ, atstatytidalá ðauliø galerijø. Pilies kieme no-rima atstatyti bokðtà, árengti amatømiestelá su atskirais pastatëliais, at-statyti pietiná bokðtà ir XX a. aðtun-tajame deðimtmetyje pastatytà me-diná pastatëlá, kuriame bûtø patal-pos muziejininkams. Jeigu pavyktøaptikti daugiau duomenø, bûtø ge-rai atstatyti ir Vakarinius vartus.Norima pilies kieme árengti ir dide-læ scenà kultûriniams renginiams.

Atkelta ið 1 p. Ið Medininkø pilies pro Juozapinæ � ánaujà aukðèiausià Lietuvos virðukalnæ �

Aukðtojà

Vardà aukðèiausiai Lietuvos virðukalnei parinko prof. Libertas Klimka

Ðventës dalyvës: dainininkë AuðraLiutkutë ir dailininkë keramikë

Genovaitë Jacënaitë

Bandonininkas Albinas BatavièiusMedininkø aukðtumos laukuose

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345) 5ÐVENTË

Apie piliø reikðmæ susirinku-siems pasakojo Vilniaus piliø visuo-meninës mokslinës tarybos pirmi-ninkas dr. Romas Batûra.

Aukðtojas perimsJuozapinës kalno

tradicijasÞinia, neapsiëjo be pakilaus ir

ðiai progai visai deramo aktoriausTomo Vaisietos þodþio apie arà, ku-ris pakilo taip aukðtai, kaip dar nie-kas nebuvo pakilæs.

Skelbiama þygio á Aukðtojàpradþia. Á maþdaug 3 km þygá nuoMedininkø pilies iki Juozapinës iraukðèiausiojo kalno Aukðtojas ve-dë mûsø ðauniojo alpinisto ir ke-liautojo V. Vitkausko vëliava, pa-buvojusi visose Þemës rutulio þe-mynø aukðèiausiø kalnø virðûnëse,tarp jø � ir Himalajø Evereste. Þi-noma, tà vëliavà neðë pats V. Vit-kauskas.

Ði vëliava nebuvo vienintelë. Iðkitø iðsiskyrë Vilniaus þemaièiødraugijos vëliava, kurià neðë, aiðku,Vilniaus þemaièiai. Paminësime ir vi-sø ðiø vëliavø apsaugà, kurià uþtik-rino Senovës baltø kovos klubo ¥Va-ringis´ kariai.

Visi þygio á Aukðtojà dalyviaibuvo paskelbti ðio aukðèiausiojokalno krikðtatëviais ir globëjais.Kitaip ir neturëtø bûti.

Pagal keliautojø paprotá, kopda-mas á aukðèiausià vietà kiekvienasþygio dalyvis neðësi po pakelës ak-mená. Aiðku, pakeliui buvo sustotaant Juozapinës kalvos, kuri nuo ðiolaukðèiausio Lietuvos kalno vardàperleido Aukðtojui. Juozapinës kal-nas taip pat neturëtø bûti apleistas,nes ten stovi Karaliui Mindauguipastatytas atminimo akmuo, priekurio liepos 6-àjà � Mindaugo karû-navimo dienà, Lietuvos pilieèiairinkdavosi paminëti Valstybës die-

nos. Nuo ðiol ðià tradicijà perimsAukðtojas.

Pagal senovës baltøtradicijas

Medininkø aukðtumos ir Aukð-tojo kalvos aukðèiausiàjà vietà þymiábetonuotas geodezinis þenklas, olankytojams pastatytas atminimoakmuo su uþraðu Aukðtojas ir kalvosaukðtá þymintis skaièius � 294 m. Vi-talius Stepulis, Tautinio AtgimimoÀþuolyno draugijos pirmininkas,parinko akmená ir labai stengësi,

kad jis atsirastø ðioje vietoje su uþ-raðais. Juk kokios bûtø vardynos beakmens?

Ant aukðèiausio Lietuvos kalnoir vyko vardynø ðventës iðkilmës.Prakalbos þodþius tarë Lietuvosgeografø draugijos viceprezidentasdr. Rimantas Krupickas, Lietuvaipagraþinti draugijos pirmininkas

Juozas Dingelis (kvietæs Valstybësdienà, liepos 6-àjà, padaryti Lietu-vos piliakalniø sàðaukà: kurti lau-þus, deginti fakelus � tai turëtø bûtitautos vienijimosi ðventë). Þodá ta-rë keliautojas ir alpinistas VladasVitkauskas. Jis dëkojo uþ tai, kadvisi esame kartu, patikindamas,kad niekur geriau kaip namuose,gimtojoje þemëje þmogus nesijau-èia, kad ir kokiuose kraðtuose lan-kytøsi.

Meninë vardynø dalis buvoperleista folkloro ansambliui Sedu-la, kurio ákvëpëja � Daiva Stepona-

vièienë. Dar pridursime, kad ðven-tëje apeigos vyko pagal senovësbaltø tradicijas.

Ateityje numatoma ant Aukð-tojo pastatyti mediná apþvalgosbokðtà, gal primenantá pilies kuo-rà, o jo aikðtelë bus lygiai 300 maukðtyje virð jûros lygio. Lankyto-jai nuo bokðto galës apþvelgti Me-

dininkø aukðtumos apylinkes, na-tûralø apylinkiø groþá. Kalno papë-dëje numatyta automobiliø stovë-jimo aikðtelë, o ateityje veikiausiaibus padaryta ir daugiau kitø daly-kø. Juk ant Aukðtojo norima minë-ti ne tik Mindaugo karûnavimo � t.y. Valstybës � dienà, bet ir Pasau-linæ Þemës dienà, rengti Pasauliolietuviø þaidyniø varþybas, studen-tø praktikas, moksleiviø, keliauto-jø, ekologinius, etnografinius ir ki-tokius kultûros renginius. Vilnijosþemë turi bûti þmoniø þinoma, më-giama, lankoma.

Startas þygiui Lietuva�Islandija

Galima neabejoti, kad aukð-èiausias Lietuvos taðkas taps ávai-riø renginiø ir iniciatyvø vieta. Ðtaiir kalno vardynø ðventë turëjo tæ-siná: buvo duotas startas þygiamsLietuva�Islandija ir Aplink Vilniø.

Ðiemet sukanka 15 metø, kai Is-landija, pirmoji kaip valstybë pasau-lyje pripaþino Lietuvos nepriklau-somybæ. Lietuvos þmonës ðio drà-saus Islandijos poelgio niekada ne-pamirð, o ðià vasarà bus gera progapadëkoti Islandijos þmonëms. Tamskirta akcija Lietuva�Islandija, ku-rià globoja Lietuvos PrezidentasValdas Adamkus. Akcija jau prasi-dëjo ir bûtent ant Aukðtojo kalno.Ant specialiø blankø pradëti rinktiparaðai, kuriais Lietuvos þmonësdëkos islandams uþ tai, kad jie pir-mieji iðdráso pripaþinti Lietuvos ne-priklausomybæ. Islandijoje gyvena300 tûkst. þmoniø, bûtent tiek para-ðø norima surinkti Lietuvoje iki rug-pjûèio 12 dienos.

Tà dienà ið Vilniaus bus iðlydëtiakcijos dalyviai á Didþiàjà Britani-jà. Triatlonininkas Vidmantas Ur-bonas Anglijà pasieks tik perplau-kæs Lamanðo sàsiaurá. Ið DouverioPrancûzijoje jis pasiryþæs 33,2 kmvandens kelià áveikti per 10�12 val.Ið Didþiosios Britanijos Duvromiesto pakils Jurgio Kairio lëktu-vas su Lietuvos þmoniø surinktaisparaðais, nutûps Reikjavike; tenraðtiðka lietuviø padëka islandøtautai bus áteikta Islandijos prezi-dentui. Ið Aukðtojo kalno paimtàlietuviðkos þemës grumstelá VladasVitkauskas uþneð ant aukðèiausioIslandijos kalno.

Akcijos metu bus surengta ne-maþai renginiø, vyksianèiø Lietu-voje, Didþiojoje Britanijoje ir Is-landijoje. Geizeriø kraðte vyks irdainø konkurso �Eurovizijos� da-lyvës grupës LT United koncertas.

Akcijos startas duotas bûtentaukðèiausiame Lietuvos � Aukðto-jo � kalne, jo vardynø ðventëje. Va-dinasi, Aukðtojas jau pradëjo savokultûrinæ ir visuomeninæ misijà.

Gediminas Zemlickas

Senovës baltø kovos klubo �Varingis� kariai Ðventës ðurmulys paþadino senuosius Medininkø pilies mûrus

Medininkø aukðtumoje aukðèiausia Lietuvos virðukalnë � Aukðtojas � gal ir ne itin iðsiskiria

Juozapinë atsisveikina su aukðèiausio Lietuvos kalno vardu Viduramþius menanèià sutartinæ gieda �Sedula�

6 2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345) KÛRËJO TAKAIS

Pradþia Nr. 10

Vienintelis kelias, jungæs Ðete-nius ir Ðventybrastá, kadaise ëjo perdaug nenutoldamas nuo Nevëþio.Ðiuo keliu pasikinkæ á vaþá arklá niûk-davo Èeslovo Miloðo tëvai, o gal irjis pats, kai reikëdavo aplankytiÐventybrasèio baþnyèià. Dabar tai tiklauko keliukas, kuriuo su prof. Alek-sandru Fiutu (Aleksander Fiut) iðKrokuvos Jogailaièiø universiteto,eidami pirmyn ir atgal, kalbëjomësapie Poetà, gimusá ir augusá Ðete-niuose, èia praleidusá ðviesiausiasvaikystës ir jaunystës dienas.

Sovietmeèiu, kai kûrësi kolûkiai,daugelis èia buvusiø sodybø nunyko,nutiestas naujas kelias, daug kur pa-sikeitë ir kraðtovaizdis, bet kuo arèiauNevëþio, tuo daugiau iðliko senø lai-kø dvasios, ugdþiusios ir bûsimo po-eto meninæ vaizduotæ. Tarsi patys Ne-vëþio vandenys bûtø iðsaugojæ tai, kàbuvo beveik neámanoma iðsaugoti.Nevëþiui pavyko. Gal neveltui Poetoir raðytojo kûryboje jis virto paslaptin-gàja Isos upe, peninèia daugybës skai-tytojø visame pasaulyje vaizduotæ.

Tarsi amþinos laimësepifanija

Atsakydamasá klausimà, kuoÈeslovo Miloðosantykis su Lietu-va kûryboje skyrë-si nuo romantikoAdomo Mickevi-èiaus santykio,Jûs, gerbiamasisprofesoriau Alek-sandrai Fiutai,prakalbote apieatminties svarbàÈ. Miloðo kûrybo-je. Ar ne tà patápajuntame skaity-dami MarseláPrustà? Kad ir jogarsøjá romanà�Prarasto laikobeieðkant�? Tai iðatminties gelmiø kylantys prisimini-mai, virstantys apmàstymais, þmogausryðio su vaikyste, jaunyste, gimtine, ka-daise supusiais þmonëmis nenunyks-tanèia svarba.

Kaþkas panaðaus vykstair È. Miloðo kûryboje, tai vy-

kusi asociacija. È. Miloðas nesijautëiðvalæs atminties prisiminimais, ið tøprisiminimø jam tarsi pavyko iðgau-ti reikiamà esencijà.

Antrasis kontekstas buvo, drás-èiau pasakyti, kultûrinis. Tas gimta-sis regionas poetui buvo tarsi pavyz-dys maþos bendruomenës, kuri gyve-na pagal teisingas tradicines nuosta-tas, laikosi nuo seno þmoniø priim-tø principø ir taisykliø, nes turi savomaþàjà tëvynæ � gimtinæ.

Yra ir treèias kontekstas � teolo-ginis. È. Miloðui Lietuva � tai jo þe-më, jo gimtinë, tam tikras praeitiesdraustinis ir net savotiðkas rojus.Ðios konferencijos dalyvis KatovicøSilezijos universiteto (UniwersytetÚlàski) profesorius Juzefas Olejnièa-kas (Józef Olejniczak) taikliai cita-vo È. Miloðo eilëraðtá Pieva (Ùàka)ið ciklo Lietuva po 52 metø (Litwa po52 latach). Kai pirmà kartà, dar prieðpublikuodamas, poetas man per-skaitë ðá eilëraðtá, jis mane labai su-jaudino, ir tà pasakiau autoriui. Ja-me perteikta sintezë: gimtinës rojus,þemës rojus ir net dangaus rojus, kurlaimë yra skausmo, kentëjimo, betkartu ir subjektyvumo (podmioto-woúãi) nusikratymas. Manasis að ið-nyksta tame iðgyvenime. Tai tarsiamþinos laimës epifanija. Juk kai po-

etas kalba apie pievà, tai yra konkre-ti pieva, kurià galima pamatyti kaþ-kur èia, gal Ðeteniuose, ir kurios va-saros kvapai jam priartina ar gràþi-na vaikystæ. Ta pieva poetui priartin-davo ir jo prarastàjà tëviðkæ, bet kar-tu buvo ir amþinos laimës epifanija,

Visi ðie potyriai È. Miloðà artinoprie Vitoldo Gombrovièiaus ir ver-të kelti dar vienà klausimà: kur visojeðioje sistemoje yra Dievo vieta?

Ir kur ji yra? Ar poetui pavyko ið-rutulioti patenkinamà atsakymà bentsau?

Ieðkojo skausmingø atsakymø irSimonos Veil (Simone Weil, 1909�1943 m.) kûryboje. Ji teigë, kad pa-saulis � tai Dievo nukryþiavimas. Esà,Kristaus nukryþiavimas tik patvirtinatokià nuostatà. È. Miloðo tokia iðva-da netenkino. Siekdami tikslumo, tu-rëtume skirti poeto privaèius religi-nius ásitikinimus nuo filosofiniø sam-protavimø, intelektiniø ir teologiniøieðkojimø. Naudojosi daugybe ávairiøðaltiniø: filosofø Levo Ðestovo, Vla-dimiro Solovjovo ir kitø kûryba. Be-je, ðiose dvasinëse paieðkose labaivertino rusø màstytojus.

Vëluojantis, á XX a.uþklydæs romantikas

Kaip manote, ar nepaisant visø ðiøsudëtingø klausimø, kuriuos këlë È.Miloðas, praktiniame gyvenime jis bu-vo gana racionalus þmogus?

Nëra paprasta iðkart atsakyti á ðáklausimà, bent að nesugebëèiau. Sa-vo poezijoje, ko gero, racionalistasnebuvo.

O gyvenime?Taip, þinoma, buvo praktiðkas

þmogus. Visus reikalus spræsdavodalykiðkai, kûrybiná darbà taip pat

þengæs ortodoksiðkumo ribà. AntaiA. Mickevièius dráso brautis net ápagonybës laikus ar net metapsichi-næ (antgamtiniø jëgø veikiamusdvasinius reiðkinius � G. Z. pastaba)koncepcijà. Ðia prasme È. Miloðasgalëtø bûti traktuojamas kaip vë-luojantis romantikas, savo þinojimàpraturtinæs XX a. istorine patirtimi,turtingesnëmis filosofijos refleksi-jomis. Buvo tarsi á XX a. uþklydæsromantikas. Jis taip pat jautësi irðlëkta, uþklydusiu á XX amþiø. �Tuo�durnium� ið Vandþiogalos�, � kaippasakë 1620-øjø Velykø pokalbiuose(Rozmowy na Wielkanoc 1620 roku).

Jungë mintiespreciziðkumà su poetiniais

vaizdais

Pirmoje pokalbio dalyje buvo mi-nëta, kad È. Miloðas netiesiogiai tarsivedë dialogà su A. Mickevièiumi, C.Norvidu ir kitais poetais. Gal tam áta-kos turëjo ir Platono �Dialogai�, ap-skritai platoniðkas ar sokratiðkas dis-kusijos bûdas?

Negalëèiau pateikti bent kiekaiðkesniø sàsajø su Platono Dialo-gais, nes skirtumas yra ir toks, kad È.Miloðas nebuvo toks intelektualusdialektikas kaip Platonas, veikiau su-gebëjo sieti filosofiná dialogà su di-deliu sensualumu. Savo dialoguosenaudojosi ne tiek sàvokomis, kiekpatirtimi ir vaizdais. Jie labai daugia-reikðmiai. Platonas savo loginiu

kuri þmogaus laukia jau kaþkur ana-me pasaulyje.

Toks skirstymas á subjektyvumàir objektyvumà yra skausmingas, þei-dþiantis, tad nieko nuostabaus, kadÈ. Miloðas ieðkojo bûdø, kaip ið-spræsti ðià problemà. Gal todël irpradëjo domëtis Rytø poezija, haikueilëmis.

Rytø þmonës tas prieðtaras spren-dþia natûraliai ir tarsi savaime, o tonepasakysi apie Vakarø pasaulio atsto-vus?

Iðties Rytø kultûrø atstovams ðiatskirtis tarsi neegzistuoja. È. Milo-ðo pojûèiams ir suvokimui artima eg-zistencinë formulë, kai bûdamas virðpragaro gali groþëtis gëlëmis. Taiprieðybë tarp egzistencijos tragizmo,kuris glûdi po pavirðiumi ir graþiugyvenimu, pritraukianèiu prasmes,poreikius bei konfliktus su gamta irsusiliejimu su gamta, t. y., su visaistais elementais, kurie siejasi su vidi-niu þmogaus pasauliu. Taip labaitrumpai galima apibûdinti tø poetopaþiûrø ir patirties sintezæ.

Dievo paieðkose

Kaip visa tai susieti su krikðèionið-kàja tradicija? Juk nuo jos È. Miloðasneatsiribojo.

Labai svar-bus klausimas.È. Miloðas visa-da pabrëþdavoesàs Romos ka-talikas, taèiaupoezijoje ne-vengdavo ope-ruoti erezijø irnetikëjimo vaiz-diniais, nes taipir nesugebëjo su-sidoroti suskausmo proble-ma (nie potrafiùsobie poradziãprzede wszystkimz problemembólu). Kalbamene vien apieþmogiðkàjá sopu-lá ar skausmà,

bet ir apie visø gyvø padarø patiria-mà skausmà. Veikë visa ta gamtosmechanika, kurià È. Miloðas paþi-no per Èarlzo Darvino rûðiø evo-liucijos mokslà � kad stipriausiosgyvø padarø rûðys iðgyvena silpnes-niøjø �sàskaita�.

Èeslovas Miloðas �

sugebëdavo iðdëstyti ir tvarkyti ra-cionaliai.

Jam buvo svarbesni materialûs ardvasiniai, idëjiniai dalykai? Klausiudël to, kad È. Miloðas � kartu ir moksloþmogus, filosofas.

Á ðá klausimà taip pat nëra lengvaatsakyti. Viskas priklauso nuo to, ko-kias prasmes mes ádedame á ðias sàvo-kas � materialiniai, idëjiniai dalykai.Tas faktas, kad jis buvo tikintis þmo-gus, leidþia teigti, jog nebuvo tiesmu-kas materialistas. Taip, galëjo disku-tuoti labai plaèiai, bet niekada neabe-jojo Dievo egzistavimu. Tikrovë jambuvo spalvinga uþdanga, uþ kurios sly-pëjo máslinga bûties prasmë.

Vidinio gyvenimo patirtis buvosutelkta á kultûrà. Vadinasi, savo kû-ryboje, raðytojo darbe, poezijojemëgino ávairius variantus, kad ðtaièia yra buitis, o ðtai ten kaþkas pa-slëpta nuo buities. Tai gaivino jo pa-ties vaizduotæ. Ta prasme È. Milo-ðas buvo panaðus á A. Mickevièiø irJ. Slovacká, bet ne á Ciprianà Nor-vidà, kuris kûrë labai ðiuolaikinækrikðèionybës atmainà, bet neper-

màstymu pasiekë stebëtino precizið-kumo, o È. Miloðui toks sàvokøgrieþtumas ir argumentø logika ne-buvo svarbiausia. Jo poezijoje kar-tais mëginama kalbëti apie funda-mentalias teologijos problemas, o taiiki È. Miloðo lenkø poezijoje niekamnebuvo pavykæ.

È. Miloðas paraðë ir Teologiná trak-tatà (Traktat teologiczny), bet savo po-ezijoje vis dëlto teologijos traktato pa-raðyti nesiekë. Manau, kad tai buvovienas ið postûmiø mûsø Popieþiui Jo-nui Pauliui II paraðyti Romos triptikà(Tryptyk Rzymski), nes tai buvo tarsipaakinimas poezijos kalba raðyti apieesmines teologijos problemas. TaigiÈ. Miloðas yra pavyzdys, kaip galimajungti minties gelmës preciziðkumà(mano nuomone, buvo labai origina-lus màstytojas) su poetiniais vaizdais,nes buvo ir liko poetas. Nekûrë filoso-finës sistemos, nebuvo sàvokø vergas,bet naudojosi poetiniais vaizdais, kul-tûriniais simboliais, rëmësi patirtimi.Todël jo naudotos priemonës yra ávai-riaprasmës.

koká paþinojau

Nukelta á 16 p.

Nevëþio vingiai ties Ðeteniais

Vandþiogalos kapinëse palaidoti poeto Èeslovo Miloðo seneliai

Prof. Aleksandras Fiutas (kairëje) Èeslovo Miloðo kultûros centre Ðeteniuosepapildo kolegø praneðimus

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345) 7RÛPESTISKlaipëdoje geguþës 23�25 d.

vykusiame simpoziume Integ-ruotos vandenyno stebëjimo sis-temos, skirtos globalioms ir re-gioninëms ekosistemoms, nau-dojant jûriniø tyrimø ir monito-ringo technologijas, kalbamëssu Rusijos mokslø akademijosP. P. Ðirðovo okeanologijos ins-tituto Atlanto vandenyno sky-riaus Jûrø geologijos laboratori-jos vedëju, mokslø daktaru (ha-bil. dr.), profesoriumi-tyrinëtojuJemeljanu Jemeljanovu. Jis yraRusijos gamtos mokslø akademi-jos tikrasis narys (akademikas),Rusijos Federacijos nusipelnæsmokslo veikëjas, Lietuvos geolo-gø sàjungos garbës geologas.

Taip pat pasakysime, kadprof. J. Jameljanovas, nors gy-vena ir dirba Kaliningrade, yraVilniaus universiteto auklëtinis,baigæs ðià Alma mater 1958 me-tais. Nors Lietuvoje nebegyvenanuo 1958 m., puikiai kalba lietu-viðkai, turi daug draugø tarp Lie-tuvos geologø ir daþnai lankosiLietuvoje.

Lietuvoje pasigedo lietuviø

Gerbiamasis Profesoriau Jemelja-novai, kaip galëtumëte ávertinti ðá Klai-pëdoje vykstantá vandenyno stebëji-mams skirtà simpoziumà? Du treèda-liai jo praneðimø jau perskaityti.

Konferencija � aukðto tarptauti-nio lygio. Taèiau galima apgailestau-ti, kad tà lygá kelia ne Baltijos ðaliømokslininkai okeanologai, biologai,fizikai, chemikai, bet amerikieèiai.Gaila, bet tik jie dvi dienas skaitëglobalioms vandenynø problemomsskirtus mokslinius praneðimus.Amerikieèiø simpoziume maèiaudaug, o lietuviø � maþai, nors ðis ren-ginys vyksta Lietuvoje. Net ir ðiamebankete Klaipëdos vieðbutyje ma-èiau tik du lietuvius. Tiesa, kai kuriøgal nepaþástu.

Nepriskaièiavote �Mokslo Lietu-vos� redaktoriaus.

(Juokiasi.) Jûs bûsite treèias. Beto, ið tø dviejø lietuviø � pusantro ru-so, laisvai kalbanèio lietuviðkai.

Vienas ið jø � profesorius Jamel-janovas?

Na, manæs ðiuo atveju nepriskai-èiuokite, nors taip pat dalyvauju ðia-me simpoziume. Esu jûrø geologas,geochemikas.

Kokiuos vandenynus ir jûras Jumsyra tekæ tyrinëti?

Kad Baltijos jûrabûtø saugi (1)

Esu dirbæs Atlanto vandenyne,Vidurþemio ir Juodojoje jûrose, o da-bar � Baltijos jûroje. Ðioje konferen-cijoje taip pat skaitysiu praneðimà.

Rusijos okeanologødëmesys nukrypo á Arkties

vandenynà

Ar yra galimybiø tæsti buvusios ap-imties tyrinëjimus naujomis Rusijosmokslo sàlygomis? Ar pakanka lëðøvandenynø ir jûrø tyrinëjimø progra-moms?

Deja, programas teko susiaurin-ti, ir labai smarkiai, visai pamirðtiPietø pusrutulio vandenynus. DabarRusijos okeanologai savo pastangasdaugiausia sutelkë á Arkties vande-nyno ir prie jo esanèiø jûrø tyrinëji-mus, nes Rusijai priklauso pusë Ark-ties vandenyno. Mes tyrinëjame dau-giausia ðio vandenyno ðelfà nuoAliaskos iki Atlanto vandenyno, t. y.iki Norvegijos krantø.

Ko gero, visai suprantama, kadRusija, kurios krantus skalauja Ark-ties vandenyno jûros, ir bûtø atsakin-ga uþ ðio vandenyno bei jûrø tyrinëji-mus? Natûralus praktinis interesas.

Be jokios abejonës. Tie tyrinëji-mai pleèiasi, nes tarybiniais laikaisArkties vandenynas buvo nepasie-kiamas uþsienieèiams.

Taip buvo dël salos Naujoji Þemë(Novaja Zemlia), kur Tarybø Sàjun-ga vykdë vandenilinës bombos sprog-dinimus?

Ne vien dël ðios salos. Ir kitosArkties vandenyno jûros labai smar-kiai uþterðtos. Tarybø Sàjunga (pa-brëþiu: Tarybø Sàjunga, o ne Rusija)tose jûrose skandino atgyvenusiuspovandeniniø laivø atominius reak-

torius, taip pat ir antvandeniniø lai-vø bei kitas labai pavojingas atliekas.Tø atliekø labai daug Karos, Baren-co ir Baltojoje jûroje. Dabar mumstenka ieðkoti tø pavojingø atliekø pa-laidojimo vietø.

Kaip buvo skandinamos tos atlie-kos, branduoliniai reaktoriai? Ar spe-cialiose hermetiðkose talpose, ar buvosudaryti tø kapinynø þemëlapiai?

Ligi ðiol toli graþu ne viskas þino-ma. Beje, tai ne mano tyrinëjimø ob-jektas � Arkties vandenynas ir ðiovandenyno jûros. Baltijos jûroje taippat paskandinta daug pavojingø che-miniø medþiagø ir sprogmenø, ta-èiau tie kapinynai þinomi, taip pataiðkûs ir skandinimo bûdai.

Kà slepia Baltijos vandenys

Kur Baltijos jûroje guli tie paskan-dinti sprogmenys ir nuodingosios che-minës medþiagos?

Prie Danijos Bornholmo salos �Bornholmo áduboje 100 metrø gyly-je. Nedideli cheminiø medþiagø kie-kiai paskandinti ir Gotlando ádubo-je, jûros ruoþe tarp Palangos ir Lie-pojos 100 metrø ir didesniame gyly-je. Kaip tik ieðkome vietø, kur gulitie cheminiai ginklai ir sprogstamo-sios medþiagos.

Ar tenka tuos pavojingus radiniusið Baltijos jûros dugno iðkelti á vandenspavirðiø?

Þinome, kur tos medþiagos gu-li, bet á jûros pavirðiø jø nekeliame.Sprogstamàsias medþiagas apeina-me, tos vietos paþymëtos visuose na-vigaciniuose þemëlapiuose tam tik-rais þenklais. Tose jûros vietose uþ-drausta atlikti bet kokius darbus irapskritai draudþiama liesti tas me-dþiagas.

O cheminës medþiagos?Jas tyrinëjame. Pastaruosius 8 me-

tus mes, Rusijos Federacijos moks-lininkai, jas nuolat tyrinëjame. Pri-vertëme ir Vakarø Europà atkreiptidëmesá á tuos jûros ekologijai pavo-jingus kapinynus. Vakarø Europa vi-sà laikà stengësi ðios problemos �ne-pastebëti�. Faktiðkai tai teisybës slë-pimas nuo visuomenës. Visà laikàbuvo skelbiama, kad paskandinto-sios cheminës medþiagos ir sprog-menys nepavojingi. Girdi, ramiai gu-li Baltijos jûros dugne, ir nëra ko

vauti projekte, kad nekiltø kliûèiøgauti leidimà tyrinëti Latvijos eko-nominëje zonoje esantá ruoþà.

Dabar Klaipëdos uoste stovi jû-riniø tyrimø laivas Professor Ðtok-man. Jis po keliø dienø iðvyks áBornholmà, kur paskandintos toscheminës medþiagos. Ekspedicijosvirðininkas � mûsø filialo direkto-rius mokslø daktaras Vadimas Pakaturi iðplaukti su visa águla. V. Pakatyrinëja pavojingø medþiagø kapi-nynus Baltijos jûroje, o ðioje ekspe-dicijoje � dugne gulinèius paskandin-tus laivus ir kitus didelius objektus.

O mano laboratorijos mokslinin-kai tyrinëja aplinkos pasikeitimàBaltijos jûroje, cheminio ginklo pa-laidojimo vietose. Mums svarbu þi-noti, kokie procesai vyksta pavojin-gø medþiagø palaidojimo vietose, arapskritai vyksta. Ar vyksta tø pavo-jingø medþiagø � iprito, adamsito,luizito, klarko 1 ir klarko 2 hidroli-zë. Taigi mëginame iðsiaiðkinti, kaipkeièiasi tos pavojingos cheminës me-dþiagos veikiamos aplinkos.

Ir kaip jos keièiasi?Artilerijos sviediniai ir bombos,

kuriose yra pavojingø cheminiø me-dþiagø, po truputá rûdija, pro prarû-dijusias vietas (skyles) nuodingosiosmedþiagos patenka á jûrà, á dumblà.Þvejai su þuvimis kartais pagauna irnuodingøjø medþiagø.

Kà reikëtø daryti, jeigu panaðiøátartinø medþiagø jûros bangos iðmes-tø á krantà?

Jokiu bûdu neliesti rankomis,nes padariniai bûtø liûdni. Iðkeltos ádená tos medþiagos garuoja, nes

liesti, tyrinëti ir pernelyg domëtis.Daþnai bûdavo slopinamos net kal-bos apie ðià ekologinæ problemà.

Ko siekiama tokiu tylëjimu?Man visiðkai aiðku, ko siekiama.

Aplink Baltijos jûrà yra daug þvejøkaimø ir miesteliø. Jeigu kiltø triukð-mas, kad jûros dugne paskandintospavojingos cheminës medþiagos pra-deda veikti jûros vandená, tai dauge-liui aplink Baltijos jûrà esanèiø vals-tybiø bûtø dideliø nuostoliø. ÐaliaVokietijos, Danijos ir Ðvedijos pa-gaunamos þuvies ir taip, atrodo, ne-valgo tø ðaliø gyventojai, o rytø eu-ropieèiai tà þuvá perka.

Dabar mes susivienijæ su kai ku-riomis ðalimis ðià problemà keliamevis aðtriau. Atvirai apie tai kalbameir ðioje Klaipëdos konferencijoje.Reikalai ðiek tiek pajudëjo, nes da-bar ðiems tyrinëjimams gaunameðiek tiek lëðø ið Europos Sàjungos.Prie to projekto be Rusijos dirba darpenkios ðalys: Suomija, Ðvedija, Vo-kietija, Danija ir Latvija.

O Lietuva?Gaila, bet Lietuvos tarp ðio pro-

jekto nariø nëra. Latvijà átraukëmeá projektà, nes ruoþas Gotlando ádu-bos, kur nuskandintos cheminësmedþiagos, priklauso Latvijai. Iðdalies � ir Ðvedijai, taigi ðiø dviejø ða-liø ekonominëms zonoms. Todël irpakvietëme Latvijos atstovus daly-

esant +13 oC jos virsta nuodingaisgarais. Tai tos paèios nuodingos du-jos, kurios buvo panaudotos Pirmo-jo pasaulinio karo metais. Hitleri-ninkai buvo prigaminæ ðio cheminioginklo � rengësi panaudoti já ir Ant-rojo pasaulinio karo metais.

Ar daþnai þvejai �iðþvejoja� tø che-miniø medþiagø?

Spaudoje, ypaè Lenkijos laikrað-èiuose, tenka skaityti, kad gana daþ-nai.

Gyvename sudëtingame pasaulyje.Ar nebus taip, kad pinigø teikëjai imsir neoficialiai pasakys: �Þinote, nerei-kia kelti didelës panikos, nes pati pa-nika gali sukelti daugiau þalingø pa-dariniø uþ aptiktàsias chemines me-dþiagas. Todël jauskite atsakomybæ�...

Ligi ðiol tokio spaudimo nejau-tëme. Beje, savo tyrinëjimø iðvadasiðdëstysime tada, kai tarptautinisprojektas (jo kodas � MERCW) busbaigtas. Kai kuriuos duomenis skel-biame ir Rytø ðaliø, taip pat ir Lie-tuvos spaudoje.

Antai þurnalo Geologijos akira-èiai 2005 m. Nr. 2 Lietuvos skaityto-jus supaþindinau su ðia problema.Raðiau apie arsenà � tai viena pavo-jingiausiø cheminiø medþiagø.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Baltijos jûroje slypi nemaþai ekologijai pavojingø medþiagø

Rusijos ekologinës partijos �Þalieji� pirmininko pavaduotojas, Rusijos gamtos mokslø akademijos akad. prof. VladimirasAnikijevas su þmona Angelina, Vilniaus pedagoginio universiteto Bendrosios geografijos katedros prof. Olegas Pustelnikovas,

mûsø paðnekovas akad. prof. Jemeljanas Jameljanovas ir Tarptautinës okeano inþinerijos draugijos viceprezidentasJuozapas Vadus (Joseph R. Vadus) konferencijos Klaipëdoje metu

Kurðiø mariø vandenys ties Nida

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

8 2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345)MOKSLO ISTORIJAPradþia Nr. 6, 7

Apie jëzuitø átakà modernia-jam mokslui toliau kalbamës suNiujorko politechnikos universi-teto Brukline profesoriumi Ro-mualdu Ðviedriu, Kauno techno-logijos universiteto garbës dak-taru.

Aristotelio paradigmatrukdë suvokti tuðtumà

Regis, niekam nekyla bent kiek di-desniø abejoniø, kad bûtent GalilëjasGalilëjus laikytinas vienu þymiausiømoderniojo mokslo pradininku, nors,þinoma, net ir didþiausi genijai turi pa-silypëti ant pirmtakø peèiø: nuo jø to-liau matyti. Jauèiu, kad èia, profeso-riau, tikrai turësite kà pridurti.

Taip, vienas ið moderniojo moks-lo kûrëjø G. Galilëjus suformulavoidealiø sàlygø fizikoje taikymo prin-cipà. Buvo aiðku, kad norint nustaty-ti laisvojo kûno kritimo pagreitá, bû-tina paðalinti oro pasiprieðinimà. Ta-èiau pagal Aristotelio paradigmà, tuð-tuma negali egzistuoti. G. Galilëjauslaikais dar nebuvo iðrastas oro siur-blys, Oto fon Gerikë (Otto von Gue-ricke, 1602�1686 m.) dar nedarë sa-vo vieðø eksperimentø, taigi dar ne-buvo sukurtos tuðtumos, vakuumo.Todël G. Galilëjus liko nesuprastas irsulaukë priekaiðtø: tai nesanti realy-bë. Daiktai tuðtumoje � tai ne gam-ta, bet iðgalvotos sàlygos... G. Galilë-jus siûlo ásivaizduojamà tuðtumà ir jo-je laisvai krintantá kûnà. Plunksna irgeleþinis rutuliukas, pasak G. Galilë-jaus, kris vienodu greièiu.

Ðá dësná suformulavæs G. Galilë-jus dabar jau �gràþina� oro pasiprie-ðinimà, tarsi neþymø pataisymà á gy-venimo realybæ. Vertinant grieþtaimatematiðkai, balistikoje ið tiesø në-ra taisyklingos parabolës trajektori-jos, kuria turëtø lëkti ið patrankos ið-ðautas sviedinys. Kiekvienas sviedi-nys sutinka skirtingà oro pasiprieði-nimà, pagaliau ir vamzdyje parakokiekis nëra preciziðkai vienodas.Skirtingas oro pasiprieðinimas ir ki-tos atsitiktinës sàlygos sviedinius vei-kia skirtingai. Taip ar panaðiai sam-protavo G. Galilëjus, taèiau jis neþi-nojo, kaip tà oro pasiprieðinimà�gràþinti�. Ðitai sugebës padaryti tikXVIII a. matematikai ir balistinësðvytuoklës (angl. balistic pendulum)iðradëjas Benþaminas Robinsas(Benjamin Robins, 1707�1751 m.).

Dël visø ðiø jo nuopelnø astronomi-joje, matematikoje ir fizikoje (mecha-nikoje, balistikoje) G. Galilëjø visai tei-sëtai galime vadinti moderniojo mokslo�tëvu�. Negana to, ne kas kitas, bet jë-zuitai suformavo Galilëjø kaip moder-naus màstymo mokslininkà.

Kai mokslo atradimaipajudino nusistovëjusias

tiesasO uþ pernelyg didelá modernumà

ne kas kitas, bet jëzuitai surengë G.Galilëjui inkvizicijos teismà, kuriamemokslininkas buvo priverstas atsisaky-ti savo �klaidingø� ásitikinimø. Gal to-dël ne visai taktiðka ir moralu teigti,kad tai jëzuitai iðugdë didájá mokslinin-kà Galilëjø.

Viena jëzuitø karta padëjo G.Galilëjø iðugdyti kaip mokslininkà,(ypaè Kristoferis Klavijus), o kitoskartos atstovai prisidëjo prie jo teis-mo. Jø buvo trys � Kristupas Ðaine-ris (Christoph Scheiner, 1573�1650m.), Oracijo Grasi (Orazio Grassi,1583�1654 m.) ir Melchioras Incho-feris (Melchior Inchofer, 1585�

1648), ir visi trys su G. Galilëjumi su-sikirto dël mokslo dalykø. K. Ðaine-ris pirmasis teleskopu pastebëjo Sau-lës dëmes ir manë, kad jos � tai ob-jektai, besisukantys aplink Saulæ, o G.Galilëjus tikino, kad tai Saulës pavir-ðiaus dariniai. Ðtai dël to prioriteto G.Galilëjus ir susikirto su jëzuitu.

Kas ið tikrøjø tas dëmes pamatëpirmas?

Pirmasis paskelbæs tà þinià buvojëzuitas. G. Galilëjus gynë savo pri-oritetà.

Antrasis jëzuitas, dalyvavæs Ga-lilëjaus teisme, buvo O. Grasi, kurisant G. Galilëjaus grieþë dantá uþ ne-gailestingà kritikà. Mat ðis jëzuitasvis dar rëmësi pasenusiomis, Anti-kos laikus siekianèiomis tiesomis.Jau tuometinio mokslo poþiûriu bu-vo visiðkai akivaizdu, kad tai � gry-

niausia iðmonë. Pavyzdþiui, jis cita-vo Antikos Babilonijos ðaltiná, kadgalima iðkepti kiauðiná ádëjus já á svai-dyklæ ir smarkiai sukant. G. Galilë-jus pasiûlë jam padaryti eksperimen-tà: paimti karðtà kiauðiná ir smarkiaipasukti. Jis atðals. Tai kodël, þmo-gau, neatlieki tokio paprasto ekspe-rimento�Taip iðjuokæs O. Grasi te-orijas, Galilëjus pelnë jo didþiausiàpagieþà. Tai galima suprasti, nes Ga-lilëjus mokslinëje polemikoje bûda-vo labai negailestingas.

Treèiasis � M. Inchoferis buvo pa-skirtas perskaityti G. Galilëjaus Dia-logus� ir pasakyti, ar tik autorius ne-remia Koperniko teorijos. M. Incho-feris priëjo iðvadà, kad G. Galilëjus,nors ir netiesiogiai, bet pritaria Mika-lojaus Koperniko nuomonei, kad Þe-më sukasi aplink Saulæ.

Taigi ðie trys jëzuitai kaip eksper-tai, nors ir netiesiogiai, bet dalyvavodominikonø teisme prieð G. Galilë-jø.

G. Galilëjus pateko á teologinespinkles, kai jo atradimai pajudinonusistovëjusias to meto religines tie-sas. Visa bëda, kad jis, neturëdamasteologinio iðsilavinimo, ëmë reikðtisavo nuomonæ apie teologinius da-lykus, teigë, kad reikia atriboti baþ-nyèià ir mokslà, o tuo metu tai buvotikra ðventvagystë. Jis sakë: �Biblijamoko, kaip patekti á dangø, bet neto, kaip sukasi dangaus kûnai�. G.Galilëjaus oponentai, nerasdamimoksliniø argumentø, griebësi reli-giniø ir jiems pavyko.

Tai rodo, kadm o d e r n i o j omokslo pradinin-kams teko lavi-ruoti ir tarp religi-jos doktrinø. Kaikuriems ið jø, pa-vyzdþiui, JohanuiKepleriui, kurisbuvo ágijæs teolo-giná iðsilavinimà,tai pavyko.

Popieþius Jo-nas Paulius II Ka-talikø baþnyèiosvardu 1982 m. at-sipraðë uþ G. Ga-lilëjaus teismà,pripaþindamasBaþnyèios klaidà.Tai padaryta pra-ëjus 350 metø poG. Galilëjaus teismo. Vatikanas at-vërë to proceso archyvus.

Ið kur Galilëjussëmësi þiniø

Kaip atsitiko, kad, Pizos universi-teto Galilëjus taip ir nesugebëjæs baig-ti, praëjus trejiems metams gráþo á tàpatá universitetà jau kaip dëstytojas?

Galilëjus mokësi privaèiai, mate-matikà ir astronomijà studijavo pasOtilijø Rièá (Otilio Ricci), taip pat irpas kitus du mokslininkus. Vienas þy-mus XX a. mokslo istorikas domini-konas Viljamas Volesas (WilliamWallace) nuvyko á Romà, padirbëjoGrigaliaus universitete (anksèiau bu-vo Romos kolegija � Collegio Roma-no). V. Volesas tyrinëjo Galilëjausrankraðèius, tuos paèius, kurie buvoá rankas patekæ italui Antonijui Fava-

ro (Antonio Favaro, 1847�1922 m.),kuris XIX a. pabaigoje buvo pradë-jæs leisti G. Galilëjaus raðtus � jo dar-bus ir laiðkus. A. Favaro tuos rankrað-èius datavo klaidingai, padarydamasiðvadà, kad tai Pizos universiteto stu-dento Galilëjaus aristoteliðko kursouþraðai. V. Volesas árodë, kad tai ge-rokai vëlesni Galilëjaus uþraðai. Jisnebaigë Pizos universiteto, bet po ke-leriø metø pasinaudojæs paþintimis ájá gráþo kaip matematikos dëstytojas.Dëstë ir filosofijà, praktiðkai visà aris-totelizmo kursà. Tuo metu G. Galilë-jui buvo 23 metai ir tokiam darbui jisnebuvo rimtai pasirengæs. Vis dëltolabai dràsiai þengë ðá þingsná. Jis áve-dë keletà matematikos teoremø irtuos árodymus nusiuntë á Romos ko-legijà mûsø geram paþástamam K.Klavijui, kaip þymiausiam to metomatematikui. K. Klavijus susidomi,pradeda susiraðinëti su Galilëjumi. G.Galilëjus praðo K. Klavijø atsiøsti jammatematikos vadovëliø. K. Klavijustà praðymà patenkina. Ið gautø kny-gø G. Galilëjus daro iðraðus, pagaljuos dësto savo studentams. Beje, jispirmà kartà vyksta á Romà, kad susi-tiktø su K. Klavijumi, ið jo gautø kuodaugiau þiniø ir idëjø. Galilëjus buvolabai susidomëjæs savo dëstomu da-lyku Pizos universitete, o K. Klavijustapo tikru jo mokytoju.

Geriau patyrinëjus paaiðkëjo, kadK. Klavijus Galilëjui atsiuntë ne tiksavo paties paraðytà vadovëlá, bet irdar aðtuoniø kitø dëstytojø jëzuitørankraðèius arba vadovëlius. Tie au-toriai jau patys buvo pasukæ moder-nëjimo kryptimi, bandë transformuo-ti Aristotelio fizikà. Skaitydamas tuosrankraðèius, Galilëjus daro iðvadas,eina toliau fizikos ir mechanikos mo-derninimo keliu, taigi pats formuojasikaip mokslininkas.

Mokslo istorikas V. Volesas pa-raðë knygà apie ðaltinius, ið kuriøGalilëjus sëmësi þiniø. Jo pavyzdysárodo, kad visai nebûtina studijuotiuniversitete, nes gabus þmogus ið ki-

to gabaus gali la-bai greitai daugiðmokti. Taèiaujau tada ne to-kiems gabiemsþmonëms kaipG. Galilëjus uni-versitetas buvotiesiog bûtinas.Tik ágijæ þiniø,susipaþinæ sudarbo metodaisir perpratæ savomokytojø teori-jas, jie galëjostengtis pranoktisavo mokytojus.

Mintis apie K.Klavijaus átakà G.Galilëjaus kaipmodernaus moks-lo atstovo tapsmui

jau buvo nuskambëjusi pirmoje paðne-kesio dalyje, o dabar gera proga jàátvirtinti. Beje, kas buvo tie kiti aðtuo-ni Romos kolegijos dëstytojai, kuriørankraðèius K. Klavijus siuntë G. Ga-lilëjui?

Tai nëra áþymybës, apie juos në-ra paraðyta knygø. Tiesiog buvo ko-legijos dëstytojai, paraðæ savo skai-tytø kursø vadovëlius. Bet svarbiau-sia, kad G. Galilëjus gavo jø sukaup-tas þinias. Jis ið tø knygø mokësi, patsraðë, toliau gilinosi ir galø gale tapotuo, dël ko þmonija já pripaþástaesant moderniojo mokslo tëvu.

Aristotelizmo tvirtovës

Jëzuitai ir modernybë... Gal iðtiesnëra nesuderinamos sàvokos, nes kur-dami kolegijas ir universitetus, jëzui-tai turëjo rûpintis ir naujø mokslo idë-

Modernusis mokslasir jëzuitai (3)

Moderniojo mokslo tëvas Galilëjas Galilëjus � negailestingas savo moksliniøoponentø kritikas, pasiekæs tikslà tapti pripaþintu filosofu; jis vienas pirmøjø

pareiðkë, kad teologija ir mokslas neturi varþyti vienas kito

Kristupas Ðaineris studijavo Saulës dëmes, bet jas klaidingai interpretavo; jis manë, kad tai ne Saulës pavirðiausdariniai, o aplink Saulæ judantys objektai; su K. Ðaineriu G. Galilëjus ginèijosi dël Saulës dëmiø pastebëjimo prioriteto

Taip Galilëjas Galilëjus nupieðëSaulës dëmes

2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345) 9MOKSLO ISTORIJA

jø sklaida. Antraip bûtø labai greitaipralaimëjæ sunkià ideologinæ kovà sureformatoriais.

Kad jëzuitai buvo dideli novato-riai, nekyla jokiø abejoniø. Tarp kit-ko, jëzuitai, kaip ir puritonai, kalvi-nistai, mokslu domëjosi ne ið prievar-tos, o todël, kad suvokë já kaip paðau-kimà. Tai buvo jø misija. Jëzuitø stu-dentai turëjo bûti labai uolûs, blogaistudijuojanèiø jie nelaikydavo. Kone95 proc. jëzuitø turëjo teologijos dak-taro laipsná, buvo labai iðsilavinæ, ið-klausæ intensyvius ávairiø moksløkursus. Studijuoti tekdavo 12�14 me-tø. Kiti 5 proc. jëzuitø nesiekë moks-lo aukðtumø. Jie rûpinosi buitimi: ga-mino valgyti, skalbë drabuþius, augi-no vaistaþoles ir panaðiai. Juk mote-rø, kurios daþniausiai dirba ðiuos dar-bus, vienuolynuose nebuvo. Ðie jëzui-tai raðydavo praktinio pobûdþio kny-gas, pavyzdþiui, vaistaþoliø auginimovadovëlius. Bet ir èia atsirasdavo ypaègabiø jëzuitø � net 20 ið jø dël ypatin-gø gabumø buvo perkelti á teologijosstudijas, kiti paraðë moksliniø knygø.

Taèiau Jûs pats sakëte, kad Euro-pos universitetai, taigi ir jëzuitø univer-sitetai buvo aristotelizmo �tvirtovës�.

Labai daug moderniojo mokslokûrëjø iðties studi-juodavo aristote-lizmo �tvirtovë-se�, nes kitokiøuniversitetø ir ne-buvo. Tiesa, Oks-fordas, Kembri-dþas buvo aristo-telizmo, ar netP t o l o m ë j a u smokslo centrai.Bet mokslo raidaireikëjo, kad peruniversitetus per-eitø bûsimiejimokslo novato-riai. Jausdami ne-pasitenkinimà tomokslo lygiu, jiereaguodavo irkurdavo mokslonaujoves, buvonaujo poþiûrio ádaugelá dalykøskatintojai.

Antai I. Niu-tonas lankëKembridþo uni-versitetà � tendëstymas buvo labai prastas. Vis dël-to tame universitete buvo matema-tikos profesorius Isakas Barau (Isa-ac Barrow, 1630�1677 m.). Jis, I.Niutonui baigus studijas, atsisakëvietos universitete talentingojo mo-

kinio naudai, nes matë jame glûdin-èià talento kibirkðtá. Ir neapsiriko: 25metø I. Niutonas sukûrë diferencia-liná skaièiavimà.

Vadinasi, net prastas universitetasneuþpûtë I. Niutono talento kibirkðties.Gera proga pasamprotauti apie pras-tø universitetø naudà.

Kuo daugiau dirbi, tuolabiau garbini Dievà

Suprantu, kad gerokai nukrypsimenuo pasirinktos temos � jëzuitø indëlioá mokslo raidà, bet norint teisingai su-vokti Jëzuitø ordino vietà ir reikðmæmokslo istorijoje, turëtume prisiminti ir

kai kuriø kitø krikðèioniøBaþnyèios ordinø veiklà,jø vaidmená plëtojantmokslà. Ðtai kad ir �Die-vo ðunys� � dominikonai.Á Lietuvà atëjo beveik vie-nu metu su pranciðkonøvienuoliais ir jau didþio-jo kunigaikðèio Gediminolaikais Vilniuje gavo teisæstatyti baþnyèià ir vienuo-lynà. Pranciðkonai dau-

giau dëmesio skyrë jausminiam ugdy-mui, o dominikonai � intelektui, protogalioms iðryðkinti. Þinoma, taip saky-damas paprastinu esmæ, bet jëzuitølyginimas su kitais ordinais gal padësiðsiaiðkinti kai kuriuos tø Ordinø veik-los ir dëmesio mokslams skirtumus.

Iðties viduramþiais ðiø ordinøveikla buvo labai reikðminga. Taèiaupirmiausia norëèiau atkreipti dëme-sá á benediktinus. Tai VI a. VidurioItalijoje ákurtas ordinas, kuris iðplitovisoje Europoje. Nereikëtø pamirð-ti, kad pirmieji kalvinistai ir purito-nai kaip tik ir buvo benediktinai. Jiesuformulavo naujà þmogaus sampra-tà, sektinà þmogaus tipà viduram-þiais. Rankø darbà benediktinai iðkë-lë á aukðtesná negu ligi tol kada norsbuvusá lygmená. Nuo antikos laikørankø darbas buvo vertinamas kaipvergø arba nelaisvø þmoniø, pagaliaumoterø darbas. Benediktinai já jaupradeda vertinti kaip paðaukimà, nesjiems reikëjo dirbti ir rankomis, irprotu. Ðio ordino nariai turëdavo pa-tys uþsidirbti pragyvenimui, tad dar-bas jiems buvo ne paþeminimas, betsavotiðka malda: kuo labiau dirbi, tuolabiau garbini Dievà. Ora et labora(Melskis ir dirbk).

Ilgainiui be-nediktinai ðiektiek iðpuiko, bet iðpradþiø kelis ðim-tus metø vis më-gindavo gráþtiprie savo pradiniøveiklos taisykliø.Siekë puritoniðkogyvenimo bûdo:negerdavo alko-holiniø gërimø,labai kukliai reng-davosi, taupiai gy-veno. Buvo nagin-gi, statydavo van-dens malûnus, ouþdirbtus pinigusskirdavo savo vie-nuolynø reik-mëms.

XI�XII a. kilodar radikalesnëbernardinø ordi-no atðaka, ákurta1098 m. Prancûzi-joje, � cistersai. Jiekritikavo benedik-tinus uþ puikybæ ir

prabangà. Cistersai buvo dar darbð-tesni, dar atkakliau dirbo paprastà fi-ziná darbà ir greitai taip pat praturtë-jo. Bûtent jie labai plaèiai savo veiklàiðplëtojo Kryþiaus karø (XII�XIII a.)metu, tapo vienu átakingiausiø Euro-

pos ordinø. Juos galima laikyti verslopramonës ámoniø steigimo pradinin-kais. Pavyzdþiui, Didþiojoje Britani-joje jie iðplëtojo aviø vilnos pramonësðakà.

Paþymëtina, kad bûtent Lenkijoscistersai ëmësi 1206 m. prûsø krikðto,pradëjo prûsø tautos uþkariavimà.

Cistersai nebuvo kariai, bet sekëpaskui kariuomenæ, ëjo ir paskuikryþiuoèius. Lenkijoje, Prûsijoje, ka-lavijuoèiø uþimtose latviø þemësecistersai perkëlë naujas technologi-jas, pavyzdþiui, pradëjo statyti van-dens malûnus. Savo vienuolynuosejie taikë labai modernias tuo metuþemdirbystës formas. Ðtai ði bene-diktinø atðaka vëliau ir tapo tokiø ra-dikaliø reformacijos sroviø kaip kal-vinizmas ir puritonizmas pirmtaku.

Dominikonai ásitvirtinauniversitetuose

Dabar apie dominikonø ordi-nà. Jis ásikûrë XII a., ir dominiko-nai ëmë verþtis á viduramþiø uni-versitetus dëstyti. Tai labai svarbusþingsnis, nes benediktinai turëda-vo ið savo ordino vadovybës gautileidimus gyventi mieste, ne tik vie-nuolyne, jeigu norëdavo studijuo-ti, dëstyti universitete, o dominiko-nai ðiuo atþvilgiu buvo daug ma-þiau suvarþyti. Jie mokë bûsimuo-sius teologus, teisininkus (kanono

Ilgus ðimtmeèius net Paryþiausuniversitetas buvo aristotelizmo tvir-tovë. Taip pat Anglijoje Oksfordas irKembridþas. Reformacijos laikaisreikëjo sukurti naujo tipo universite-tus, kuriuose bûtø pradëta nuosek-liau ir plaèiau dëstyti matematikà,geometrijà, astronomijà ir kitusmokslus. Tai ðtai Jëzuitø ordinas irbuvo ta religinë organizacija, kuriEuropoje pradëjo kurti visainaujo tipo universitetus.

Tai buvo ne stipriau-sias ir ne gausiausias or-dinas. Daugiausia na-riø � apie 21 tûkst. �jis turëjo XVIII a. pra-dþioje. Pagal dydá Jë-zuitø ordinas buvopenktas Krikðèioniø baþnyèios ordi-nas, gerokai maþesnis uþ Benedikti-nø, Cistersø, Dominikonø, Prancið-konø ordinus. Taèiau jei palygintume,kiek kuris ið ðiø ordinø nuveikë moks-lo labui, pamatytume, kad beveik pu-sæ viso mokslo sukûrë jëzuitai. Dël tojie nusipelno ypatingo mokslo istori-jos tyrinëtojø dëmesio.

Trys jëzuitø misijos

Tad kà gi naujo á universitetus, ku-riuose buvo ásitvirtinæ dominikonai,atneðë jëzuitai?

Nepamirðkime, kad jëzuitai bu-vo uþsibrëþæ veikti trimis kryptimis.

ir civilinës teisës þinovus), valsty-bës administratorius ir valdinin-kus, medikus. Dominikonai sude-rino antikos graikø aristotelizmàsu krikðèionybe.

Taèiau ðtai á kokià aplinkybæ bû-tina atkreipti dëmesá. Visi universi-tetai dëstë aristotelizmà, kuris ási-tvirtino 500 metø, taèiau jo dëstymasatskiruose universitetuose gerokaiskyrësi. Taip atsitiko dël to, kad Aris-totelio veikalai Vakarø pasaulá pasie-kë per arabus, bet þlugus Konstan-tinopoliui, atsirado galimybë verstijo veikalus tiesiogiai ið graikø kalbos.Vertimai kai kur esmingai skyrësi.Taigi vieni universitetai dar tebenau-dojo anksèiau ið arabø kalbø iðvers-tus Aristotelio veikalus, kiti � ið grai-kø kalbos.

Jø ypatingo dëmesio objektas � jau-nimas: jo mokymo ir auklëjimo rei-kalams jëzuitai sukûrë iðtisà kolegi-jø ir universitetø sistemà. Jëzuitaisiekë bûti valdovø � imperatoriø, ka-raliø, kunigaikðèiø ir hercogø pata-rëjais ir nuodëmklausiais. Pagaliaujëzuitai verþiasi á misijas ávairiuosepasaulio kraðtuose, kur á katalikybæverstø tø kraðtø gyventojus.

Kitaip tariant, jëzuitai veikë ir vie-tos, ir visuotiniu mastu. Faktiðkai ta-po pirmaisiais globalizacinës politikosideologais ir vykdytojais.

Jëzuitai visai kitaip pradeda dës-tyti matematikà savo universitetuo-se. Ligi tol universitetuose matema-tika ir astronomija buvo tik antraei-lës disciplinos, skirtos medikams,kad jie mokëtø sudaryti valdanèiøjø

luomoa s m e n ø

h o r o s k o -pus. Jëzuitai

kilsteli matema-tikà: ima jà

traktuoti kaip gam-tos paþinimo bûdà. Ma-

tematika ir kiti jëzuitødëstomi mokslai ugdo ávai-

riapusiðkumà, sugebëjimà sta-tyti astronomijos observatorijas,

kolegijas, baþnyèias, hidrotechni-nius árengimus ir t. t.

Dar atkreipkime dëmesá á tai, kadmokslo reikalai uþëmë labai svarbøvaidmená jëzuitø misijose, ypaè Kini-joje. Juk kaip buvo galima veikti Ki-nijoje? Visai ne taip, kaip tà darë vie-nuoliai pranciðkonai, kurie basi, susi-juosæ balta virvele bendraudavo supaprastais þmonëmis. Jëzuitai noriveikti per imperatoriø, atversti já ákrikðèionybæ. Ðtai nuo ko jie pradedasavo misijas. Taèiau kaip prieiti prieimperatoriaus? Antroje pokalbio da-lyje buvome uþsiminæ apie jëzuitàMateo Rièá. Aiðku, jis negalëjo bûtivargðas, nes sargyba bûtø já nuvijusi,ir apie joká patekimà pas imperatoriønebûtø buvæ në kalbos. Vargðo nebû-tø ásileidæ á namus në þemiausio lyg-mens mandarinai. Norint patekti pastam tikrà asmená, reikëjo pirmiausiajam nusiøsti dovanø. Jeigu dovanapadarys áspûdá, tai teikëjas gali gautikvietimà apsilankyti. Susipaþinæs suðeimininku jau galëjai praðyti supa-þindinti su aukðtesnio lygio valdinin-ku. Ir taip toliau hierarchijos laiptais,kol pasieksi imperatoriø. Nesunkusuprasti, kodël dominikonai ir pran-ciðkonai visda kritikuoja jëzuitus Ki-nijoje, kad ðie labai bjauriai elgiasi:rengiasi ðilkiniais apdarais, dovanojamandarinams brangiausius mechani-nius laikrodþius ir kitas vertingas do-vanas, uþuot ðelpæ vargðus. O jëzuitaiþino, kà daro. Kinijos imperatoriuskontroliuoja visus astronomijos rei-kalus, paprastiems þmonëms moks-las visiðkai nepaþástamas, nes tik keliasmenys imperatoriaus rûmuose ga-li kà nors pasakyti kad ir apie astro-nomijos dalykus, o uþ imperatoriausrûmø visa tai grieþtai draudþiama.Kasmet rûmø mokslininkai sudaroimperatoriaus kalendoriø su visaisbûtinais apskaièiavimais, kada busSaulës ar Mënulio uþtemimai, ðven-tës ir t. t.

Kinijoje buvo keli skirtingi komi-tetai, kurie sudarinëjo kalendorius,nes viena astronomø grupë � musul-monai, atkeliavo á Kinijà dar tuomet,kai jà valdë mongolai. Jie atsineðë darXIII a. Ptolomëjaus teorijà, kuriagrindþiami apskaièiavimai buvo tiks-lesni uþ naudotus Kinijoje. Beje, ki-nø astronomai ðiek tiek mokësi ið An-tikos graikø � tas mokslas juos pasie-kë per Persijà ir kitus kraðtus. SeniPtolomëjaus skaièiavimø metodaireikalavo esminiø taisymø.

Tai ðtai prisistato Mateo Rièis,pagaliau pasiekia imperatoriaus rû-mus, pasiûlo daug tikslesná bei pato-gesná kalendoriø, ir já sudaro. Jëzui-tai siekia átikinti imperatoriø, kad jøastronomija daug tikslesnë. O kur jiiðsiplëtojo? Tolimame katalikiðkamekraðte. Norintys turëti geresná moks-là, turëtø perimti ir tà aukðtesnæ kul-tûrà ir religijà, kurioje toks mokslasplëtotas. Argi ne logiðka?

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Galilëjo Galilëjaus pieðinys � Mënulio pavirðius; toká já iðvydo garsusismokslininkas pro savo teleskopà

Galilëjo Galilëjaustaleskopas

Kontroversiðkai vertinamo jëzuitoMelchioro Inchoferio knyga, kurioje

jis propaguoja lotynø kalbosvartojimà; kadangi G. Galilëjaus

�Dialogai� buvo paraðyti italiðkai,siekiant kuo platesnio skaitytojø rato,

M. Inchoferiui tai labai nepatiko

Jëzuito Oracijaus Graciosuprojektuota Ðv. Ignoto

baþnyèia Romoje, jis taippat árenginëjo operø ir

teatrø sceniná interjerà;tai rodo, kokia ávairia

veikla uþsiimdavo jëzuitai

10 2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345)ALTERNATYVIOJI ENERGETIKA

Pabaiga. Pradþia Nr. 10

Tæsiame pokalbá su vienu Eu-ropos Sàjungos 6-osios Bendro-sios programos NENNET projek-to dalyviø, Lietuvos energetikosinstituto tarybos pirmininku, bu-vusiu ilgameèiu jo direktoriumiakad. Jurgiu VILEMU.

Nanotechnologija atverianaujas perspektyvas

Pirmoje paðnekesio dalyje kalbëjo-me apie pasaulinæ vandenilio energe-tikos problematikà. O kas daroma Lie-tuvos energetikos institute, kas jau pa-daryta? Juk ne vienus metus vandeni-lio energetikos darbai institute dirba-mi.

Kaip jau minëjome, dar iki 1990m. dalyvavome kuriant aukðtatem-peratûrës elektrolizës átaisus, paskuipo gana ilgos pertraukos, maþdaugnuo 1997 m., vël sugráþome prie van-denilio energetikos. Taèiau tai jau ki-ta sritis � vandenilio laikymas (sau-gojimas), kietojo kûno struktûros irekonominiai ateities energetikos as-pektai, nes imama plaèiau naudotivandenilá.

Nuo 2002 m. Lietuvos energeti-kos instituto mokslininkai aktyviaidalyvauja Tarptautinës energetikosagentûros Vandenilio taikymo sutar-ties, Vandenilio saugojimo grupësveikloje. Pagrindiniai darbai susijæ sunanokristaliniø medþiagø, skirtø van-deniliui saugoti, sinteze ir savybiøanalize. Siekiama sukurti sistemas,kurios galëtø saugoti iki 6 proc. van-denilio, esant sistemos darbinei tem-peratûrai iki 100 oC. 2002�2006 m.Medþiagø tyrimø ir bandymø labo-ratorijoje buvo sëkmingai gauti Mg-Ni ir Mg-Al hidridai, kurie gali bûtinaudojami pramonëje. Ðiuo metukartu su Stokholmo, Poitiers ir Lon-dono universitetø mokslininkais beikeliomis Vakarø kompanijomis tiria-mos ðiø hidridø praktinio taikymogalimybës. Lietuvos energetikos ins-tituto mokslininkai dalyvauja ketu-riuose 6-osios BP projektuose, susi-jusiuose su vandenilio energetika.Kartu su Vytauto Didþiojo universi-teto Gamtos mokslø fakultetu ren-giame nanotechnologijø, vandenilioenergetikos ir tam reikalingø me-dþiagø sintezës srièiø aukðtos kvali-fikacijos specialistus. Projektas ágy-vendinamas ið Europos socialiniofondo lëðø pagal Lietuvos 2004�2006 m. Bendrojo programavimodokumento 2 prioriteto Þmogiðkøjøiðtekliø plëtra 2.5 priemonæ Þmogið-køjø iðtekliø kokybës gerinimas moks-liniø tyrimø ir inovacijø srityje, Lietu-vos energetikos instituto ir VytautoDidþiojo universiteto lëðø. Daugiauinformacijos apie projektà galimarasti adresu www.hydrogen.lt

Tai medþiagotyros problema, na-nomedþiagø kûrimo, o gal ne tik?

Tai iðtisas problemø kompleksas,nes kuriant nanomedþiagas, bûtinosir chemikø pastangos. Taikant nano-technologijas, tà procesà galima pa-daryti efektyvø. Ploni pavirðiai pasi-þymi ypatingomis savybëmis, kuriosgerina vandenilio iðsiskyrimà ir sugë-rimà. Kad tas procesas vyktø, reikia,kad bûtø santykinai labai didelis pa-virðius. Todël reikia, kad medþiagabûtø porëta, jos sàlyèio pavirðius bû-

tø didelis, o tûris �maþas. Vi-sa tai siejasi su gana sudëtin-

gomis problemomis. Vis dëlto nano-technologijos þada neblogà perspek-tyvà, sprendþiant vandenilio saugo-jimo ir kuro celiø ekonomiðkumobei ilgaamþiðkumo problemà.

Vienam institutui tai bûtøneáveikiamos problemos

Daug kartø ðio pokalbio metu pa-sakëte: didelës, sudëtingos problemos.Jei taip, tai ar jos áveikiamos Energe-tikos institutui? Juk tai pasauliniomokslo problemos.

Vienam Institutui tai bûtø nepa-keliama, taèiau dirbame kooperuo-damiesi su svarbiausiais pasauliomokslo centrais. Trejus metus ben-dradarbiavome su labai garsia nacio-naline JAV laboratorija (Sandia Na-tional Laboratories) ir pagaminomenanokristaliná magnio alanatà, kurissavyje gali saugoti iki 8,6 proc. van-denilio, esant 130 oC temperatûrai.Ðiuo metu artimiausiai bendradar-biaujame su Skandinavijos ir Angli-jos ðaliø laboratorijomis. Kad galë-tume dirbti kartu su jomis, reikëjo

jos ðaliø � ir JAV mokslininkai. Sujais dirbame kaip lygiaverèiai part-neriai. Tai jau savaime labai didelislaimëjimas.

2004�2006 m., bendradarbiau-jant su Stokholmo universitetomokslininkais (prof. Dag Noreus,Ph. D. Toyota Sato) pirmà kartà bu-vo gautos plonasluoksnës kristalinësMg2NiH4 struktûros. Gauti rezulta-tai patvirtinti Poitiers (Prancûzija) irVrije (Olandija) universitetø moks-liniø tyrimø laboratorijose. Gauto-sios struktûros gali bûti sëkmingainaudojamos saugoti vandeniliui, ga-minti optiniams filtrams (switchablemirrors) ir baterijoms.

Ar Energetikos institute prie van-denilio energetikos problematikos dir-ba atskiros laboratorijos, skyriai, o galtai per ávairius padalinius paskirstytidarbai?

Institute vandenilio energetikosdarbais uþsiima kol kas tik viena, betstipri medþiagotyros profilio labora-torija, bet mes, kitaip nei kai kurioskitos Lietuvos mokslo ðakos, galimepasidþiaugti gera tarpinstitucine tø

sprendþiamos konkreèiø projektøuþduotys.

Taèiau ið bendros Lietuvos moks-lo sistemos ðis institutas tarsi iðkrinta,jokio valstybës finansavimo jam net irnegalima skirti, nors vykdytø ir geriau-sius projektus. Net to Instituto darbuo-tojø lyg ir neiðeina vadinti mokslinin-kais. Akivaizdus paradoksas.

Tai kone visuomeninis darinys,inicijuotas Lietuvos mokslininkø sà-jungos; jo darbuotojai dirba ir kito-se institucijose. Ilgainiui toks institu-tas galëtø peraugti á mokslo koordi-navimo struktûrà arba privatø moks-lo tyrimo centrà. Bet tai labai pri-klausys nuo to, ar atsiras jaunesnëskartos entuziastø. Manau, kad visaineblogai, kai ðalia valstybinës struk-tûros � mokslo ir technikos komite-to ar agentûros (kokià dabar norimakurti) � yra ir paèiø mokslininkø ku-riama ir priþiûrima lanksti, dinamið-ka struktûra. Jeigu þmonës rodoiniciatyvà, kodël jiems neleisti veik-ti. Lietuvos mokslui tokie dariniai tikpadeda, nes sugeba prieiti prie tarp-tautiniø programø, laimëti projektøfinansavimà. Pagaliau suburia atski-rø srièiø ir institucijø mokslininkus,kurie ðiaip gal ir nebûtø susirinkæspræsti bendrø uþduoèiø.

Kad ir saulës energetika: ne pa-slaptis, kad Lietuvoje buvo vertina-ma gana skeptiðkai. Vis dëlto perLietuvos mokslininkø sàjungos ins-tituto veiklà kad ir nedideles ðios sri-ties Lietuvos pajëgas pavyko sutelk-ti, �prikabinti� prie tarptautiniø pro-gramø, kur prisideda ir Energetikosinstituto mokslininkai. Rezultataisgalësime dþiaugtis visi kartu.

Artimiausios ateities darbai

Kaip apibûdintumëte kitus Ener-getikos instituto artimiausios ateitiesdarbus? Á kà telksite pastangas?

Darbø apimtis tik didës. Augantipatirtis ir kaupiama eksperimentinëbazë sudarys palankesnes sàlygasþenkliai iðplësti mûsø mokslininkø

darbus daugelyje su vandenilio ener-getika susijusiø srièiø. Mûsø aptartosvandenilio energetikos darbus ypaènoriai finansuoja skandinavai. Labairemia norvegai, kurie nuo seno yravieni svarbiausiø vandenilio, naudo-jant elektrolizës technologijas, ga-mintojø. Be to, jie sprendþia ávairiasvandenilio technologijø kompleksi-nes problemas: kuro elementø kûri-mo ir gamybos, vandenilio saugojimoir t. t. Mums labai naudinga koope-ruotis su norvegais. Ákûrus Ðiaurësvalstybiø fondà, kuriuo siekiama pa-remti Baltijos valstybes, prasidëjo ak-tyvus mûsø ðaliø bendradarbiavimassu skandinavais, ir tas procesas tæsia-si. Mûsø doktorantus skandinavaikvieèiasi á savo doktorantûras, apmo-ka iðlaidas ir moka stipendijas, apmo-ka dalyvavimà konferencijose, leidþianaudotis aparatûra, literatûra ir pan.Jiems sudaromos labai geros sàlygostobulintis, ágyti kvalifikacijà.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Nanotechnologija ir vandenilio energetika (2)

LAPTEVIEÈIAI maloniai kvieèiaJus, Jûsø draugus ir artimuosius

2006 m. birþelio 10 d. 12 val.

á tradiciná susitikimà Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumðið-këse prie tremtiniø þeminukës � jurtos, kur numatome:

� paminëti Gedulo ir Vilties dienà beiprisiminti 65-tàsias Tautos tremties metines(praneðimà skaitys akademikas Antanas Tyla, pasisakys

sveèiai);� pasidalyti naujienomis apie paminklà Lietuvos tremtiniams;� pasiklausyti R. Vaicekausko prisiminimø apie pirmàsias

vietinio folkloro pamokas tremtyje (dainuos R. Vaicekausko ðeimosnariai);

� pasiklausyti aktoriø Petro Venslovo ir Virginijos Kochans-kytës (Teatro projektai) parengtos programos.

Renginyje dalyvaus KTU folkloro ansamblis Goðtauta (vadovëVilma Èiplytë) bei Lietuvos skautijos atstovai.

Organizatoriai:Lietuvos liaudies buities muziejusBrolija LAPTEVIEÈIAI

Nuoðirdþiai uþjauèiame Lietuvos mokslø akademijosviceprezidentæ akad. prof. Veronikà Vasiliauskienæ

dël sesers mirties.

Mokslo Lietuvos redakcija

sukurti nors ir nedidelæ, bet moder-nià tyrimø bazæ, kuriai nebuvo skir-ta net minimalaus valstybës finansa-vimo. Tai padaryti pavyko � dalá lëðø,gautø uþ uþsakomuosius darbus, te-ko skirti naujausiai fizikinei aparatû-rai ásigyti.

Manau, kad po 1990-øjø mûsøInstitutas pasirinko teisingà strategi-jà: dirbti tose srityse ir tomis krypti-mis, kuriose sukauptas þinias galimapritaikyti Lietuvos vartotojams. Taipëmëmës Ignalinos AE saugos uþtik-rinimo, Lietuvos energetikos ûkiooptimizavimo, tradicinei energetikaireikalingø medþiagø tyrimo, energe-tikos ûkyje reikalingos metrologijossistemos kûrimo darbø. Ðiø uþsaky-mø vykdymas mûsø institutui padë-jo uþsitikrinti pajamas, ið moksliniøtyrimø gauti ðiek tiek pelno, kurá ga-lëjome nukreipti á tas fundamentiniomokslo kryptis, kurios ið Lietuvosbiudþeto ar pramonës kol kas men-kai finansuojamos. Vandenilio ener-getika kaip tik ir yra viena ið tokiøkrypèiø.

Tad kokiø laimëjimø ðiandien Ins-tituto mokslininkai yra pasiekæ vande-nilio energetikos kryptyje?

Á ðá klausimà atsakyti sudëtin-giau, negu atrodo ið pirmo þvilgsnio.Dirbame srityje, kur greitø rezulta-tø tikëtis negalima. Proverþis gali-mas tik sutelkus keliø valstybiø, ke-liolikos moksliniø grupiø pastangas.Nemaþas pasiekimas yra tai, kad jauesame pripaþinti ir vertinami savouþsienio partneriø, su kuriais ben-dradarbiaujame ne vienus metus.Tarp kitø � Prancûzijos, Skandinavi-

darbø kooperacija. Mes bendradar-biaujame su Vytauto Didþiojo, Kau-no technologijos, taip pat Vilniausuniversitetu. Dirbame jungtinëmispajëgomis ir, atrodo, visi suprantatokio bendradarbiavimo naudà. Lai-mëjome kelis FP-6 projektus ir ruo-ðiamës þymiai aktyviau dalyvauti 7-ojoje programoje. Vandenilio ener-getikos saugos srityje tiesiogiai busgalima pritaikyti ir mûsø þinias iðbranduolinës saugos srities � jukdaugumoje reaktoriø gaminasi van-denilis, ypaè avarijø metu, o mes þi-nome kaip tas problemas spræsti.

Paèiø mokslininkøiniciatyva palaikytina

Tarp partneriø nepaminëjote Lie-tuvos mokslininkø sàjungos instituto.

Tik todël nepaminëjau, kad tainëra fiziðkai egzistuojanti struktû-ra � tai organizacinis juridinis vie-netas, kuris veikia kaip kooperuo-janti institucija. Gal daugiau netkaip projektø iniciatorius, koordi-nacinë struktûra.

Ar tokie iniciatoriai ir koordinato-riai reikalingi? Gal Energetikos insti-tutas ir pats galëtø bûti toks projektøir tarpinstitucinio bendradarbiavimoiniciatorius?

Anksèiau gana skeptiðkai verti-nau ðá institutà, bet dabar savo nuo-monæ pakeièiau. Þinant dabartinæðalies mokslo situacijà, kai finansa-vimo reikalai nëra geriausi, Lietuvosmokslininkø sàjungos institutas pa-deda sutelkti pajëgas ir bendromisjëgomis gauti geresná rezultatà, kai

Lietuvos energetikos instituto tarybospirmininkas akad. Jurgis Vilemas

Lietuvos mokslø akademijos sesijoje geguþës 30 d. Lietuvos energetikos institutodirektorius prof. Eugenijus Uðpuras (viduryje) iðrinktas nariu korespondentu

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345) 11PRIPAÞINIMAS

SKELBIAMAS MINISTERIJØ UÞSAKOMØ PROGRAMØPROJEKTØ KONKURSAS

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo valdybos 2006 m. ge-guþës 23 d. nutarimu Nr. 6 skelbiamas ministerijø uþsakomø progra-mø projektø konkursas pagal ðias temas:

1. Esamø biodegalø gamybos technologijø tobulinimas ir pa-rengimas antrosios kartos biodegalø gamybai (pateikë Þemës ûkio mi-nisterija).

2. Augalinës biomasës auginimo, paruoðimo ir perdirbimoenergetinëms reikmëms technologijø rengimas (pateikë Þemës ûkioministerija).

3. Kenksmingø medþiagø kaupimosi augaluose, maisto pro-duktuose ir paðaruose prieþastingumas ir prevencija (pateikë Þemësûkio ministerija).

4. Priemoniø, iðsauganèiø konservuotuose paðaruose kuo dau-giau energijos, baltymø ir kitø mitybiniø medþiagø ir uþtikrinanèiø pa-ðaro higieninæ kokybæ, tyrimas (pateikë Þemës ûkio ministerija).

5. Alternatyviø paðarø priedø átaka paukðtininkystës produk-tø kokybei (pateikë Þemës ûkio ministerija).

6. Vaisiø ir uogø kokybës parametrø modeliavimas Lietuvos ag-roklimatinëmis sàlygomis siekiant iðsaugoti ir praturtinti jø vertingà-sias maistines savybes (pateikë Þemës ûkio ministerija).

7. Kaimiðkøjø vietoviø átaka Lietuvos regionø gyvenimo koky-bei ir sanglaudai (pateikë Þemës ûkio ministerija ir Vidaus reikalø mi-nisterija)

8. Padidintos biologinës vertës ir aukðtos vartotojiðkos koky-bës maisto produktø kûrimas bei jø gamybos plëtojimas (pateikë Þe-mës ûkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija).

9. Nacionalinës duomenø bylø ðifravimo sistemos sukûrimas(pateikë Kraðto apsaugos ministerija).

10. Retø paveldimø ligø diagnostikos, gydymo ir prevencijos Lie-tuvoje plëtra (pateikë Sveikatos apsaugos ministerija).

11. Lietuvos aukðtojo mokslo sistemos efektyvumo ir tarptauti-nio konkurencingumo tobulinimo vidutinio laikotarpio (2007-2012 m.)ir ilgalaikë (2007�2020 m.) koncepcija (pateikë Ðvietimo ir mokslo mi-nisterija).

12. Lietuvos aukðtojo mokslo studijø finansavimo sistemos efek-tyvumas (pateikë Ðvietimo ir mokslo ministerija).

Projektai rengiami pagal Fondo Praðymø teikimo, jø nagrinëjimo, lëðøskyrimo, ataskaitø teikimo ir vertinimo tvarkos apraðo VI skyriaus 62 punk-to reikalavimus. Projekto anglø kalba (62.2 punktas) pateikti nereikia.

Orientacinë projektø vertë ið Fondo lëðø � 120.000 Lt. Informuo-jame, kad dar 30proc. lëðø ásipareigoja skirti atitinkama projektu su-interesuota ministerija (arba viena ið ministerijø). Atkreipiame dëme-sá, kad projekto sàmatoje neturëtø bûti planuojamos lëðos ilgalaikiamturtui ásigyti.

Projektø trukmë � iki 2006 m. gruodþio 20 d.Projektai priimami nuo 2006 m. geguþës 26 iki birþelio 23 d.Iðsamesnæ informacijà teikia Vaiva Priudokienë, Mokslo skyriaus

vyriausioji specialistë, tel. (8 ~ 5) 255 3371, el. p. vaiva@ktl.mii.lt.Projektai priimami Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijø fon-

de A. Goðtauto g. 12, 417 kab., Vilnius.Informacija apie konkursà paskelbta ir Fondo tinklalapyje

www.vmsfondas.lt

Atkelta ið 3 p.Premijos komiteto saliamoniðku

sprendimu Partnerystës paþangospremijos laureatais skelbiami Euge-nijus Arvydas Janulaitis ir UAB Fer-mentas bei Vladas Algirdas Bumelisir UAB Sicor Biotech. Abu profesoriaidaug nuveikë, plëtodami mokslo irverslo partnerystës ryðius. Ðiø ámoniøkuriamais ir gaminamais augimo hor-monais, preparatais naudojasi farma-cijos, medicinos, veterinarijos, miðki-ninkystës ir kitø srièiø specialistai.

Savo prakalboje E. A. Janulaitisdþiaugësi, kad verslas rodo vis dau-giau iniciatyvø, kuriø pagrindas yrane vien paties verslo interesai, betapskritai ðalies paþanga, pilietinësiniciatyvos. Dëkodamas uþ premijàprofesorius iðreiðkë viltá, kad visa taipadës propaguoti biotechnologijà,nes ði sritis visame pasaulyje XXI a.taps svarbiausiu ekonomikos ir so-cialinës srities plëtros veiksniu. Lau-reatas verslà pakvietë dar vienai ini-ciatyvai: aktyviau prisidëti prie pilie-tinës visuomenës ðalyje kûrimo irstiprinimo, o tam bûtø tikslingaásteigti dar vienà � Pilietinës paþan-gos � premijà. Savo gautos premijosdalá E. A. Janulaitis þadëjo skirti ne-vyriausybinëms organizacijoms, ku-

rios yra pilietinës visuomenës kûri-mo iniciatorës.

V. A. Bumelis pripaþino, kadgautoji premija yra visos Lietuvosbiotechnologø veiklos ir ðalies þiniøekonomikos ávertinimas. Mokslo þi-nias jungiant su praktika galimi darreikðmingesni laimëjimai ir kitose

srityse, pavyzdþiui, informacinëse,lazeriø bei kitose technologijose.�Jeigu yra daug mokslo, tai visadabus ir geras verslas�, � tai V. A. Bu-

melio iðsakyta mintis.Premijos áteikimo

originalø muzikinásprendimà laureatøgarbei pademonstravoPavelas Giunteris ir jovadovaujamas muða-møjø ansamblis bei vir-tuoziðkasis Regiman-tas Ðilinskas, grojantislietuviðkais skrabalais.

Europos parkeatradæs pats

save

Kultûros paþangospremijos nominantaisbuvo paskelbti þinomiistorikai prof. dr. Alfre-das Bumblauskas irakad. prof. EdvardasGudavièius uþ istorinëssàmonës ir pilietinës vi-suomenës formavimà,doc. dr. Dalia Emilija

Dilytë-Staðkevièienë uþ Antikos kul-tûros sklaidà ðalyje ir skulptorius Gin-taras Karosas uþ muziejaus po atvirudangumi Europos parkas sukûrimà.

Nacionalinës paþangos premijosmecenato TEO atstovas Valdas Ka-minskas turëjo malonumà iðpildytiPremijos komiteto sprendimà ir pre-

Áteikta lietuviðkoji Nobelio premija

mijà áteikti Europos parko kûrëjui Gin-tarui Karosui. Ðá parkà, esantá netoliEuropos centro, kasmet aplanko dau-giau kaip 60 tûkst. lankytojø, o atvyku-siesiems ið kitø ðaliø tai jau ir neatsie-jama Lietuvos ávaizdþio dalis. Ko ne-padaro daugybë valstybës institucijø,pasirodo, gali padaryti vienas þmogus.Þinoma, jei á darbà eina ne kaip á kas-dienæ prievolæ ir laþà, bet jeigu gyve-na darbu. Gal net ne gyvena, bet degadarbu. Toks yra Gintaras Karosas. Jisir nominacijos metu, ir áteikiant pre-mijà buvo labai kuklus, malonus þmo-gus, gal vis dar negalintis patikëti, kadlaimës paukðtë nusileido bûtent jam.Prie laimës akimirkø, regis, jau turëjopriprasti. Kai jo sukurtojo skulptûrøparko lankytojai netenka þado ir ásten-gia pasakyti tik tris trumpuèius þo-dþius: Èia tai bent! � ko dar gali trokð-ti kûrëjas. Tada sakosi pajuntàs, kad neveltui gyvena. Gintarui Karosui Euro-pos parkas � tai Lietuvos dalis, ir jis galipasakyti, kad kasdien kuria tà jam pri-klausanèià Lietuvos dalelæ.

Ko gero, tà patá dràsiai bûtø ga-lima pasakyti apie kiekvienà Nacio-nalinës paþangos premijos laureatà.

Gediminas Zemlickas

Mokslo paþangos premijos laureatais paskelbti kardiochirurgai prof. Giedrius Uþdavinys, akad. Algimantas Marcinkevièius ir akad. Vytautas Jonas Sirvydis

Ðventei pasipuoðæs Didysis kiemas

Nacionalinës paþangos premijos ðventës dalyviamsnaujà dainà atliko dainininkas Andrius Mamontovas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

12 2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345)MENAI

Gelmës erdviø dailininkë �Albina Makûnaitë

Lietuvos nacionalinio muziejaussalëse dailininkø parodos nëra daþ-nos. Pastaraisiais metais muziejauslankytojams ásiminë dailininko Algi-manto Ðvaþo, Monikos Bièiûnienës95-ajam jubiliejui skirta paroda, su-rengta 2005 m., o ðtai ðá pavasará bu-vo pristatyta áspûdinga dailininkësAlbinos Makûnaitës (1926 04 01�2001 05 26) gimimo 80-meèiui skir-ta grafikos darbø paroda.

Kas sieja ðias dvi dailininkes �profesionalæ ir liaudies menininkæ �tokias skirtingas ir savaip nepakar-tojamas? Samprotauti bûtø galimalabai ilgai, taèiau patikimà raktà á ðiofenomeno paþinimà suteikia mintis,kurià prieð Albi-nos Makûnaitësparodos atidary-mà spaudos kon-ferencijoje iðsakëLietuvos nacio-nalinio muziejausdirektorë BirutëKulnytë. Kalbë-dama apie daili-ninkus ir meni-ninkus, kuriemsNacionalinis mu-ziejus retsykiaisatveria savo eks-pozicijø sales,B. Kulnytë pasa-kë: tai dailininkai,kurie labai tvirtaistovëjo ant lietu-viðkos þemës. Kogero, lakoniðkiau ir teisingiau në ne-pasakysi.

Besikeièianèio laikoðuoruose

Iðties lino raiþinio ir medþio gra-viûros virtuozë Albina Makûnaitë ið-augo ir labai tvirtai stovëjo ant lietu-viðkø tradicijø pamato. Ir ne vienstovëjo, rëmësi tradicija, bet tam tik-ra prasme tà tradicijà mumyse for-mavo, gilino, darë artimà, supranta-mà ir savà. Juk tradicija tampa gyvair gyvybinga, kai suvokiama, vertina-ma, perimama, toliau plëtojama, tai-gi tampa tam tikra meninës aplinkosbûtinybe, gal net gyvenimo dalimi.

Dailininkës A. Makûnaitës lietu-viø grafikoje paklotas pama-tas labai gilus, ið esmës tvir-

tas ir nepaneigiamas. Kitas dalykas,ar visada dabarties kûrëjø bei vertin-tojø pasigendamas, ar madingas �atsipraðau uþ toká nevykusá þodá. Jukakivaizdu, kad fundamentalûs daly-kai nesuderinami su mada, pavaldþiagreitai besikeièianèio laiko ðuorams.Tradicija ir mada � skirtingø poliøsàvokos.

Lietuvos mene, apskritai kultû-roje, Albina Makûnaitë yra reiðki-nys, kuris gali bûti pamirðtas, nu-stumtas á paðalá prieðtaringø ir grei-tai besikeièianèiø mados vëjø.Taèiaulaikinai, nes tikrosios vertybës, netjei kukliai ir pasitraukia á ðalá nuorëksmingø, kartais agresyviø dabar-ties balsø, bet tik laikinai, kaip kadmandagus þmogus duoda kelià rëks-mingai kompanijai. A. Makûnaitës

sukurtas lietu-viðkø pasakø,sakmiø, prozosir poezijos vaiz-diniø pasaulistoks turtingas irkupinas gyvybës,kad nei sensta,nei praranda gy-vybiniø jëgø.Dailininkës su-kurtas meninispasaulis þadinagiliausius jaus-mus, prikelia pa-sàmonëje glû-dinèias ir þo-dþiais nelengvaiiðreiðkiamas ga-lias, kurios sieja-si su giliausiais

tautos iðminties ir jausmø potyriais,genuose uþkoduota atmintimi. Jisnaudþia, ilsisi, kad pabudusi pra-trûktø naujais jausmø ir minèiø pro-verþiais.

Netikëtø atradimø ðaltinis

Dailininkës ðeima nemaþai pasi-stengë, kad A. Makûnaitës menovaizdiniø pasaulis atgytø dailininkësjubiliejiniais metais. Duktë SkaidrëUrbonienë, Nacionalinio muziejausetnologë, buvo parodos kuratorë.Dailininkës vyras � prof. Juozas Al-gimantas Krikðtopaitis. Jis yra þino-mas mokslo istorikas ir filosofas,skaitanèiai visuomenei þinomas irkaip iðtikimas A. Makûnaitës kûry-bos garsintojas graþiausia prasme,kokia vienas kûrëjas ir artimas þmo-

gus jauèiasi esàs atsakingas uþ kitàþmogø ir kûrëjà.

Senokai tokios A. Makûnaitësparodos nëra buvæ, akis truputá at-prato nuo tokio tautine dvasia alsuo-janèio meno, tad nieko nuostabaus,kad daugelis lankytojø, taip pat pa-tys parodos rengëjai bei muziejinin-kai suðneko, kad niekas mûsø laikaistaip ið esmës, fundamentaliai ið dai-lininkø gal jau në nedirba. Einamapaprastesniu keliu, ieðkoma greites-nio rezultato. Daug kam ði parodabuvo labai netikëtø atradimø ðalti-nis. Tai galëtø paliudyti Nacionaliniomuziejaus iðleistas ir gausiai iliust-ruotas aðtuoniø puslapiø parodosbukletas.

Parodos rengëjams reikëjo apsi-spræsti, kà eksponuoti, nes darbai la-bai ávairûs ir jø labai daug. Apsisto-ta ties etnografine folklorine tema-tika. Daug dailininkës darbø � vai-kiðkø knygeliø iliustracijos. Bent jaupokarinë karta augo, uþaugo ir su-brendo su jos knygomis, dailininkësakimis þvelgia á pamëgtus literatûrospersonaþus.

Prof. J. A. Krikðtopaitis paþymë-jo, kad A. Makûnaitë sugebëjo reikð-tis ne vien klasikinëmis liaudies me-no formomis, iliustruodama lietuvið-kas pasakas ar literatûros klasikø kû-rinius, bet ir labai netikëtomis Puti-no, Salomëjos Nëries poezijos kny-gø iliustracijomis. Kartais net bûtøsunku pasakyti, kad tai A. Makûnai-tës darbai � tokie tarsi nebûdingi jaipaèiai. Vis dëlto giluminis ðiø formøryðys iðlieka.

Pagrindiniai dailininkës darbøciklai skirti lemtingiems tautos isto-rijos ávykiams. Pavyzdþiui, sunkus irdramatiðkas lietuviðkos spausdintosknygos kelias spaudos draudimo me-tu. Parodoje neeksponuotame cikleDevyni broliai � Lietuvos pokario tra-gedija. Iliustruodama literatûros kû-rinius, dailininkë autoriaus sumany-mus daþnai pratæsia, pagilina jos me-nui bûdingomis ekspresyviomis for-momis. Tai dviejø kûrëjø bendraau-torystë: þodinis tekstas papildomasmeniniø vaizdø, simboliø ir metafo-rø audiniu. Neveltui J. A. Krikðto-paitis priminë teatro reþisieriausJuozo Miltinio reakcijà á A. Makû-naitës grafikos darbus. Þiûrëdamasá ciklà Baladë apie Ievà (1965 m.),J. Miltinis su didþio menininko nuo-jauta tuojau ávertino A. Makûnaitëskûrybos dramaturgiðkumà, savotið-

kà meniniø vaizdø miniteatrà. Sujam bûdingu tiesmukumu mentorið-ku tonu reþisierius pasakë: �Makû-naite, tu esi teatro þmogus. Tu bû-tinai turi bûti mûsø scenografë�.

J. A. Kriðtopaitis pasakoja, kadJ. Miltinis ne kartà kvietæs A. Makû-naitæ bûti jo teatro scenografe, betdailininkë nesutiko. Mat þinojo þiau-rø J. Miltinio bûdà, kûryboje nepri-paþinusá jokiø kompromisø. Bet lë-më ne vien reþisieriaus bûdo bruo-þai. Ko gero, ne maþiau ir paèios dai-lininkës bûdas, kûrybinio darboáproèiai. Vyro teigimu, ji galëdavokurti tik bûdama visiðkai viena, kaiðalia nëra nieko � buvo ið tø þmoniø,kurie negali atsiverti þmoniø bûryje,visuomenëje. Uþsisklæsdavo savyje,lyg norëdama apsiginti � buvo tokiosdvasinës sanklodos. Taigi scenogra-fe nenorëjo, gal në negalëjo bûti,nors � ir tai yra prigimties paradok-sas � teatrinës jausenos prigimtisskleiste skleidësi jos grafinëje kûry-boje. Nuo prigimties nepabëgsi.

Kûrybinio þygdarbiodailininkë

A. Makûnaitë jau buvo þymi dai-lininkë, kai Saulë Kisarauskienë pra-dëjo savo kûrybi-nius bandymus dai-lëje. Aiðku, stebëjosavo vyresniàjà,daug labiau patyru-sià kolegæ, vëliau ta-po geromis draugë-mis.

Jaunoji dabar-ties kûrëjø kartatikriausiai në neási-vaizduoja, tarp ko-kio priekalo ir kûjoatsidûrë A. Makû-naitës kartos daili-ninkai, kuriemsreikëjo neiðeiti uþmenininkams bûti-nø socialistinio rea-lizmo ribø. Visasmeninis gyvenimasbuvo reglamentuo-tas: kà kurti, kaipkurti ir kam kurti. Tokios kûrybinëspriespaudos sàlygomis sukurti tiekir taip, kaip sukûrë A. Makûnaitë,S. Kisarauskienei atrodo tiesiog sun-kiai suvokiamas, beveik neátikëtinaskûrybinis þygdarbis.

S. Kisarauskienë prisimena,kaip Dailininkø sàjungoje 1960,1965 ir kitais metais bûdavo lei-dþiama eksponuoti eksperimenti-nius darbus, nepatekusius á paro-das. S. Kisarauskienë ten sakosimatydavusi ir A. Makûnaitës pieði-niø, kurie labai skyrësi nuo viso to,kas buvo rodoma oficialiose paro-

dose. Buvo akivaizdu, kad A. Makû-naitë perima kai kurias tarpukarioKauno meno mokyklos tradicijas irkultûrà. Vertintoja teigia, kad tuo-se pieðiniuose tarsi atgijo Meèislo-vo Bulakos, Stasio Uðinsko, Anta-no Gudaièio, Jono Mikëno meni-niai ieðkojimai ir raiðkos kultûra.Þinoma, A. Makûnaitës pieðiniaibuvo visiðkai kitokie, taèiau subti-li atlikimo kultûra jos darbus siejosu prieðkario Lietuvos dailininkøkarta.

Ðiai S. Kisarauskienës minèiaipritarë ir jà toliau plëtojo menoty-rininkas Vidas Poðkus, atkreipæsdëmesá á ádomø gal ir paèiø parodosrengëjø sieká � parodyti A. Makû-naitës �ðaknis�, jos santyká su lietu-viø liaudies menu ir konkreèiai sulietuviø liaudies grafika. Þinoma, ádailininkës kûrybà galima þvelgti irplaèiau, nes A. Makûnaitë priklau-so tai kartai, kuri iðgyveno socialis-tinio realizmo ðëlsmà, dogmomissukaustytos atmosferos slogutá, betiðliko nesugniuþdyta ir kartu su ge-riausiais savo kartos dailininkaisgrafikais Jonu Kuzminskiu, AntanuKuèu, Vytautu Jurkûnu, MeèislovuBulaka tæsë jau spëjusià susifor-muoti tradicijà. Regis, dalininkës

Parodþiusi, kà savo tautojeturëjome geriausio

darbuose galima atsekti ir svetur ið-vykusiø Pauliaus Augiaus Augusti-navièiaus, Viktoro Petravièiausdiegtos meninës kalbësenos � gru-bokos, nenudailintos, bet labai eks-presyvios ir átaigios � poþymiø. La-bai svarbu, kad A. Makûnaitë suge-bëjo atnaujinti lietuviðkàjà grafikàir gràþinti jà á tarpukario Lietuvosgrafikø pasiektà lygmená. Net neið-eidama ið socialistinio realizmo nu-brëþtø ribø A. Makûnaitë, kaip pa-þymi V. Poðkus, gana sumaniai þon-gliravo savo naudojamomis meni-nëmis formomis.

Dailininkës Albinos Makûnaitës linoraiþiniai ið ciklo �Rugio daina� (1959)

Dailininkë Albina Makûnaitë (1980)

A. T

arvy

do n

uotr

auka

Gintaro pilyje. Ið ciklo �Þalèiopasaka�, medþio raiþinys. (1962)

Albinos Makûnaitës 80-meèiui skirta darbø parodaLietuvos nacionaliniame muziejuje

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345) 13Þinia, ir tarp pokario kûrybi-

nës inteligentijos buvo kas supra-to, palaikë ir skatino A. Makûnaitæ.S. Kisarauskienë prisiminë du iðki-lius þmones, kuriuos bûtø labai pa-geidavusi matyti ir dailininkës paro-dos atidaryme � tai Aldona Liobytëir Jurgis Tornau. Ðalia jø mielai ma-tytø ir treèià � Jonà Èeká. Tai to me-to Vagos leidyklos asmenybës, gelbë-jusios Lietuvos kultûrà, kai jà gelbë-ti buvo labai nelengva. (Visø èia pa-minëtø þmoniø jau nëra tarp mûsø.)A. Makûnaitë buvo jø labai gerbia-ma ir mylima kûrëja, antraip varguar bûtø galëjusi iliustruoti daugiaukaip 80 knygø. J. Tornau labai þa-vëjosi, kaip ði dar jaunutë ir smul-kutë dailininkë gali taip plaèiai, ryþ-tingai, su subtilia spalvine nuojau-ta ir didele raiþinio menine kultû-ra kurti tokius áspûdingus grafikosdarbus. J. Tornau kabinete iki pas-kutiniø jo darbo metø ka-bojo A. Makûnaitës Þalèiopasakos raiþiniai.

A. Makûnaitës iliustra-cijos turëjo didelës átakos irjaunesnës kartos dailinin-kams. S. Kisarauskienë pa-stebi tà átakà Rimtauto Gi-bavièiaus darbuose, jie sa-vaip koregavo visà tø laikølietuviðkø knygø iliustraci-jos kultûrà.

Raudonø kilimøkûrëjams niekas

neklojo

Laikotarpá iki 1975 m.S. Kisarauskienë apibûdinakaip labai keistà Lietuvosmeninio gyvenimo tarpsná:kai kas bûdavo leidþiama,kai kas draudþiama, kai kas �negailestingai naikinama.Tarsi makabriðkas iraciona-lumo ðokis, kurio prasmë daþnai lik-davo net ir nesuprantama. Sociali-nës tikrovës iracionalumas priklausënuo pirmøjø imperijos asmenø iðsi-lavinimo, supratimo, reformatorið-kø uþmojø ir daugybës kitø, daþnaivisai subjektyviø uþgaidø, kuriomsnëra taip paprasta rasti paaiðkinimà.Menininkams niekas neklojo raudo-nø kilimø, kûrybinë ir meninë inte-ligentija privalëjo bûti darbininkijosir valstietijos �tarpsluoksniu�, vie-nintelës ir neklystanèios partijos po-litikos bei interesø atspindëtoja,stropi socialiniø uþsakymø vykdyto-ja. Parodoms bûdavo rengiamos la-bai grieþtos kûriniø atrankos. Ne-silaikiusiems grieþtø socialistiniorealizmo kanonø menininkams grë-së ávairûs nemalonumai. Gerai, jei-gu baigdavosi tëviðku pabarimuDailininkø sàjungoje. Blogiau buvotiems, kurie patekdavo á eilinio LKPsuvaþiavimo darbotvarkæ kaip so-cialistinio realizmo atskalûnai ar ke-liaklupsèiavimo Vakarams ir burþu-azinio gyvenimo bûdo propaguoto-jai. Uþvis blogiausia buvo tiems,prie kuriø bûdavo priklijuojamaburþuazinio nacionalisto (mat na-cionalistai buvo tik burþuaziniai)etiketë. Tada prasidëdavo abraka-dabra, apie kurià galima pasiskaitytiFranco Kafkos ar Andrejaus Plato-novo kûriniuose.

Pasak dailininkës S. Kisaraus-kienës, Lietuvos nacionaliniammuziejui didelë garbë eksponuotiA. Makûnaitës kûrinius, ir muziejusðios progos nepraleido. Apgailes-tauti galima tik dël vieno: tokia pa-roda turëtø bûti daug didesnë, pla-tesnë, iðsamesnë, atspindinti labaiávairiapusæ kûrybinæ asmenybæ. Taijau ne muziejaus kaltë, kad jis negaliaprëpti to, kas dar vis neaprëpiama.

Ðie kûriniai tikrai verti kuo platesniovisuomenës dëmesio.

Pasakotojos átaiga

Ko gero, tai iðties nesusiprati-mas, ar tam tikras aplaidumas, kadA. Makûnaitës kûrybai ligi ðiol në-ra skirta monografijos, rimtø meno-tyriniø studijø. Menotyrininkas V.Poðkus A. Makûnaitës kûrybà api-bûdino kaip reikðmingà iliustratyvu-mu geràja prasme (turima mintyjevaizdø kalbos galia). Iðties jos gra-fika yra iliustracinë, o pati dailinin-kë priklauso tai menininkø kartai(gal net truputá lenkia jos atstovus),kuri siejama su lietuviðkosios grafi-kos tarptautiniu pripaþinimu. AnotV. Poðkaus, A. Makûnaitë tegul irnetiesiogiai, buvo viena ið tø, kurieiðplukdë lietuviø grafikà á tarptauti-nio pripaþinimo vandenis.

kø darbuose, atidþiau panagrinëjustarptautinius Europos ðaliø meniniogyvenimo reiðkinius, galima áþvelgtilabai ádomiø ir netikëtø sàsajø.

Pamatai

Pirmaisiais deðimtme-èiais po Antrojo pasauli-nio karo daugelyje VakarøEuropos ðaliø, ypaè Itali-joje, buvo iðplitusi neore-alizmo pakraipa. Ádomu,kad ir A. Makûnaitës kû-rybà V. Poðkus linkæs tamtikra prasme sieti su ne-orealistine menine kalbë-sena.

Kitas dalykas, kad irpati A. Makûnaitë ieðkojotikrosios savæs, per keturisintensyviausius savo kûry-bos deðimtmeèius ne kartàkeitë ir iðgyvenamos neo-realistinës kalbësenos me-nà, perëjo á ekspresyviøraiðkos formø kûrybos eta-pà. Septintàjá ir aðtuntàjádeðimtmetá A. Makûnaitësgrafika tarsi priartëjo irprie truputá jaunesniø me-

nininkø � Vinco Kisarausko, Valen-tino Antanavièiaus ir kitø � kûrybi-niø ieðkojimø. Atsargiai apibendrin-damas, V. Poðkus to meto A. Makû-naitës grafikoje pastebi abstraktausekspresionizmo pëdsakø, net bruta-liojo meno apraiðkø. Ði kryptis poka-rio deðimtmeèiais buvo labai popu-liari Prancûzijoje, kai kuriose kitoseVakarø ðalyse. V. Poðkus A. Makû-naitës kûryboje atranda net tam tik-rø popartinës meninës kalbësenosprincipø � vaizdo kadravimas, ryðkiøspalvø pomëgis, netgi kûrinio ele-mentø tiraþavimas. Þinoma, tos vi-sos átakos yra gerokai sàlyginës, ne-tiesioginës, bet tai patvirtinimas, kadnet uþ �geleþinës uþdangos� gyvenu-siems ir kûrusiems menininkams ne-ámanoma bûti visiðkai atplëðtiemsnuo iðorinio pasaulio átakos. Menaskartais pasirodo esàs stipresnis uþ

ideologines kliðes. Ko gero, tai visømûsø tos kartos laimë.

Ir vis dëlto, neatsiþvelgiant á tai,kokiø átakø dailëtyrininkai pastebiA. Makûnaitës kûryboje, visi vienubalsu pripaþásta, kad ji � lietuviðkaigrafikos tradicijai, atëjusiai dar iðtarpukario laikø, priklausanti daili-ninkë. Jai svarbiausias ir pirminisákvëpimo ðaltinis buvo ir liko lietu-viø liaudies menas. Tai tas tvirtas pa-matas, ant kurio stovi dailininkës kû-rybos rûmas, be kurio apskritai sun-ku bûtø ásivaizduoti profesionaliàjàXX a. Lietuvos grafikà.

Menas tvaresnis uþ kûrëjà

Kaip dailininkë jautësi nepri-klausomybæ atgavusioje Lietuvoje,kaip gyveno tà paskutiná gyvenimodeðimtmetá, kurá Likimo deivës jaibuvo atseikëjusios? Klausimas natû-ralus, norint suvokti dailininkës kû-rybà, bet kartu jis tiesiog bûtinas irmûsø paèiø savivokai.

S. Kisarauskienëprisimena, kaip susi-tikusi kalbëjosi su A.Makûnaite po vie-nos parodos �1994-aisiais, galmetais anksèiau.Ásiminë bièiulësþodþiai: �Bet aðtai jau baigiau...Man dabartinëkultûra labai la-bai svetima�.

A. Makû-naitë , pasakS. Kisarauskie-nës, yra ið tosfundamentaliosmûsø tautoskartos, kuriaiesminës verty-bës sudarë vien-tisà ir neskai-domà vienovæ: religijos, etikos, mo-ralës ir tautinio supratimo vertybësbuvo neiðardomas vienetas. Tik tøþmoniø niekas nevadino nei dvasiosmilþinais, nei didvyriais, nes tokiabuvo visa karta � pirmosios Nepri-klausomybës laikø suformuotaþmoniø karta. Dailininkë kûrë to-kius pat fundamentalaus, grieþtogroþio labai tvirtus þmones. Savokûryboje gal në nesusimàstë apie vi-sus ðiuos iðmoningus iðprotaujamusdalykus, nebent jautë pasàmonin-gai. Taèiau uþtenka paþvelgti á dai-lininkës grafikos lakðtus, ir veriasidurys á giliausiø ir didþiausiø mûsøtautos vertybiø pasaulá. Jos kûrybo-je nëra atsitiktiniø, nereikðmingødalykø � tai sinkretiðki kadais buvu-sio pasaulio, á praeitá negráþtamainugrimzdusios civilizacijos, kaip in-kø ar majø, vaizdiniai. Tik norintsuprasti, mums beveik nereikia at-koduoti tø uþkoduotø paslaptingoscivilizacijos simboliø, kitaip neguinkø ar majø meno. A. Makûnaitëskûryba suprantama kiekvienam,nors tas supratimo lygmuo ir skiria-

si. Daugybë erdvës skleistis gelmei.Bet á jà reikia skverbtis, norëti pa-siekti.

Dailininkë S. Kisarauskienë tei-gia, kad A. Makûnaitë nei kaip þmo-gus, nei kaip kûrëja niekur nenukry-po nuo savo esminiø ásitikinimø, irðiø þodþiø patvirtinimà matome joskûryboje. Ið parodoje matytø graviû-rø visa tai skleidþiasi su didþiule me-nine átaiga ir jëga, tarsi visai nepri-klausomai nuo paèios kûrëjos. Me-no jëga pasirodo esanti daug stipres-në ir uþ já sukûrusá menininkà. Irdaug tvaresnë, sugebanti gyventi sa-vo atskirà gyvenimà, daug ilgesná uþþmogaus trapià bûtá.

Kai gyvenime neliekaorientyrø

Gal neturëtø gluminti po Nepri-klausomybës kilusi banga, kuri begerø dalykø visose gyvenimo srityseatneðë ir didþiulës dvasinës sumaið-ties. Suduþo visa ligi tol gyvavusi ver-tybiø sistema, nebeliko atskaitos tað-ko, nuo kurio galëtume skaièiuoti sa-vo atradimus ir praradimus.

�Mes tiesiog jauèiamës esantysXX a. amþiaus þmonës, o visi mûsømoraliniai, dvasiniai ir kiti funda-mentiniai ásitikinimai ateina ið mû-sø tëvø ir seneliø kartos, daugiau galnet ið prieðkariniø laikø.� Vertëtøgerai ásiklausyti á ðiuos dailininkësS. Kisarauskienës þodþius, nes juo-se yra visas tos kartos � daugelio mû-sø tëvø kartos � patyrimas ir gal netsavotiðkas moralinis manifestas. Jisgali bûti iðgirstas, bet veikiausiai nu-guls á gyvenimo paðalá. Tai, kà pirmo-sios Nepriklausomybës metais paju-

to jautrus dailininkësdvasinis kamerto-nas, dabar iðgyve-name mes visi,matydami valsty-bëje vykstanèiàsumaiðtá, kai at-sivërusios ma-terialaus gyve-nimo galimy-bës pasirodëesanèios daugkam esminës,neadekvaèiosmoral inëms,etinëms ir vi-soms kitomsvertybëms, darvisai neseniailaikytomis pa-m a t i n ë m i s .Griûvanèiø irpairusiø verty-biø pasaulyje

nebetekus bent kiek patikimesniøorientyrø, galiausiai nebelieka ir gy-venimo prasmës, todël kartais taiplengvai atsisveikinama su gyvenimu.Atskiro þmogaus ir tautos gyvenimoerozija neiðvengiama, kai nebeliekapamatiniø atsparø, tikrøjø vertybiø,kuriø niekas ir niekuo kol kas nesu-gebëjo pakeisti.

Iðvada lyg ir perðasi savaime: at-eitis ámanoma tik sugràþinant jau tu-rëtas vertybes, nes vargu ar greitaipavyks susikurti naujas. Pasiðlaistë-me, dabar jau laikas gráþti prie iðta-kø. Dailininkës A. Makûnaitës kûry-ba � tai tam tikras tø iðtakø koncen-tratas mene, o tiksliau � lietuviðko-joje XX a. grafikoje. Esminës verty-bës lemia ne vien meno, bet ir patiesgyvenimo esmingumà. O menas � tainepakeèiamas barometras, rodantis,kaip visuomenës nuopuolá bûtinai ly-di ir degraduojantis menas. Ko gero,iðties nedaug kà naujo galima pri-durti prie ðios S. Kisarauskienësminties.

Gediminas Zemlickas

Net ir ne knygoms iliustruoti skir-tuose darbuose A. Makûnaitë iðliekailiustratyvi � ji vaizduoja, pasakoja,kuria átaigià ir vaizdingà istorijà.Naudodama ið pirmo þvilgsnio itinpaprastas formas, dailininkë, tikra li-no raiþinio ir medþio graviûros vir-tuozë, labai praplëtë ðio meno ribas.Baltomis ir juodomis linijomis, taippat juodomis, baltomis ir ávairiaspal-vëmis dëmëmis ji kuria labai emocin-gà, sugestyvø vaizdà. Ne vien figûros,personaþai, bet ir pirminës formos �linija, dëmë � dailininkës rankosevirsta labai svarbia meninio kompo-navimo priemone, emocinës iðraið-kos bûdu.

Dailininkë nebuvo suniekinta arnepripaþinta � atvirkðèiai: 1966 m. jitapo LSSR valstybinës premijos lau-reate. Kita vertus, net ir sovietinëssistemos sàlygomis dirbusiø dailinin-

Prof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis ir dailininkë Saulë Kisarauskienë

Lekia gervës. Ið ciklo �Lino daina�, medþio raiþinys (1960)

Kanklininkas. Ið ciklo �KnygneðiøLietuva�, linoraiþinys (1980)

Spaudos konferencijai pasibaigus: dailininkë Saulë Kisarauskienë, Muziejausdirektorë Birutë Kulnytë, dailininkës sûnus Kastis, dukra Skaidrë ir vyras

Juozas Algimantas Krikðtopaitis

MENAI

14 2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345)TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMASKalbiname Europos Komisi-

jos COST programos biuroBriuselyje uþ fizikos ir medþia-gø mokslà atsakingà pareigûnàPiotrà Sviantekà (Piotr Úwiàtek).Geguþës 13�15 d. jis dalyvavoVilniuje COST programos re-miamoje konferencijoje Rizikosfizika. (Ðià konferencijà organi-zavo Bronius Kaulakys ir Vygin-tas Gontis.)

Piotras Sviantekas gimæsVroclave, Lenkijoje, baigæs fizi-kos mokslus Varðuvos universi-tete. Raðë daktaro disertacijà, o1981 m. vasarà su kitais studen-tais buvo iðvykæs á Vokietijà pa-dirbëti. Nutiko taip, kad tø metørudená Lenkijoje buvo ávesta ka-rinë padëtis. P. Sviantekas ne-skubëjo gráþti Lenkijà, disertaci-jà baigë Vokietijoje; ten ir likodirbti. Vëliau buvo pakviestasdirbti á Europos Komisijà, kur li-gi ðiol yra vienas ið COST progra-mos pareigûnø.

P. Svianteko tëvai ir seneliaikilæ ið Lietuvos, tad pirmà kartàatvykusiam á Lietuvà jam labaiknietëjo aplankyti Raseiniø krað-tà Þemaitijoje, kur XIX a. gyvenoir savo valdas turëjo jo protëviai.

Kalbinome sveèià Vilniuje vy-kusios konferencijos metu.

dradarbiavimo programa. Kol busbendradarbiaujama, programa liksreikalinga.

Vis dëlto COST programos finan-siniai aruodai, ko gero, senka, ir jos ge-riausi laikai jau praeityje?

Visiðkai prieðingai. Kaip sakiau,

jusi, kai �stiprus centras�, t. y. Mask-va, reguliuodavo, kiek kuriai sàjungi-nei respublikai reikia skirti lëðø ir ko-kius mokslus plëtoti. Tiesa, moksluiTarybø Sàjungoje buvo skiriama paly-ginti daug lëðø, kai kuriems mokslamsnet labai daug, taèiau ne humanitari-niams.

Prieðpaskutinis Lenkijos ðvieti-mo ir mokslo ministras Viðnevskis �beje, jis ið Vroclavo � buvo pastebë-jæs, kad finansavimo dydis moksluiLenkijoje buvo atvirkðèiai propor-cingas institucijos nuotoliui nuo Var-ðuvos. Mes Briuselyje juokdavomësið ðio �Viðnevskio dësnio�, suprasda-mi, kad patiems mokslininkams,ypaè dirbantiems toliau nuo Varðu-vos, tai visai nejuokinga.

Dabar pamëginsiu atsakyti á manuþduotà klausimà. COST programavisiðkai nesiekia centralizuoti moks-là, savo interesams nepajungia kitøðaliø mokslininkø.

COST programa veikia prieðingainegu �Viðnevskio dësnis�?

(Juokiasi.) Galima sakyti ir taip.Aiðku, ið COST programos daugiaulëðø skiriama tø valstybiø mokslinin-kams, kurie tas lëðas sugeba ásisavin-ti. Taèiau Briuseliui visai nereikalin-ga mokslo centralizacija. Kitas daly-kas, kad Briuselyje dirba labai kva-lifikuoti ir patyræ mokslo administ-ratoriai, gebantys tinkamai bendrau-ti su ávairiø ðaliø mokslininkais. Ta-èiau svarbiausius COST programossprendimus priima ne Briuselyje së-dintys administratoriai, bet progra-mos komitetas, kurio nariai yra ða-liø COST programos dalyviø atsto-vai. Tai kolegialûs sprendimai. Kur irkokiai akcijai skirti pinigø, pagaliaukurioje ðalyje rinktis á eiliná komite-to posëdá, sprendþiama bendru suta-rimu.

COST programos komitetà su-daro 20 valstybiø, dalyvaujanèiø pro-gramoje, atstovai. Ðtai ir Vilniuje vy-kusio COST renginio Rizikos fizikametu buvo surengtas COST progra-mos komiteto posëdis. Jame svarstë-me ir finansinius programos veiklosklausimus. Galiu uþtikrinti, kad jau-ni Rumunijos ir Lietuvos mokslinin-kai, dalyvaujantys COST programosprojektuose, gauna ne maþesná fi-nansavimà uþ pagal panaðius projek-tus dirbanèius Didþiosios Britanijos

ar Prancûzijos mokslininkus. Taiginëra jokio pagrindo kalbëti apie ko-kià nors diskriminacijà.

Reikia tiesiogsparèiau dirbti

COST programos komitetuosesprendimai priimami balsø dauguma.Veto teisë, kaip senosios Lietuvos irLenkijos valstybës bajorø seimeliuose,negalioja?

Sprendimai priimami balsødauguma, o veto teisë gali bûti pa-naudota tik tuo atveju, jeigu aki-vaizdþiai gali bûti paþeisti vienoskurios nors ðalies, COST progra-mos narës, interesai. Vis dëlto taiatsitinka labai retai.

Gal bûtø galima pateikti konkre-tø pavyzdá?

Tarkime, kai kuriose COST pro-gramos akcijose daug dëmesio ski-riama naujausioms technologijoms,ir, tarkime, kuri nors ðalis nenori,kad konkurentai ið kitø pasauliovalstybiø apie tas naujoves suþinotø

nyti, kad savo þiniø nereikëtø apsau-goti nuo konkurentø.

Mokslas yra tokia veiklos sritis,kur informacijà gali gauti tik tada,kai pats dirbi tos krypties darbus. To-dël informacijà reikia stengtis neslëpti, bet bûtina tiesiog sparèiaudirbti, kad pralenktum konkurentus.Net ir gavus naujausios informacijos,tektø sugaiðti 2�3 metus, kol pavyk-tø jà ásisavinti ir panaudoti. Per tà lai-kà tos informacijos kûrëjai nueis to-li á prieká.

Atvira ir gerai veikianti sistemamoksle visada lenks savo konkuren-tus. Labai svarbu suvokti, kà reikiapatentuoti, pagal kokius principus.Juk neámanoma savo iðradimo pa-tentuoti visose ðalyse � to ir nereikiadaryti. Bet kaip geriasia veikti � në-ra paprasta atsakyti. Oksforde vei-kianèiø labai paþangiø mokslo cen-trø vadovai sako: mes nepatentuosi-me savo naujoviø, nes tai pernelygbrangu, todël lëðas geriau nukreip-sime á tolesnius tyrimus.

Taèiau JAV mokslininkai linkæveikti kitaip, jø universitetai skiria ne-maþai lëðø naujovëms patentuoti.

Mintyje reikia turëti svarbø prin-cipà; ne taip svarbu, kas naujovæ ið-rado, bet svarbiausia � kas panaudo-jo. Todël ir man, COST programosatstovui, svarbu ne tai, kad naujovësbûtø iðrandamos Europoje, o panau-dotos JAV ar Japonijoje. Mums rû-pi, kad tos inovacijos bûtø pritaiky-tos bûtent Europoje. To siekiamaCOST programa.

COST � niekada nemiegantiprograma

Su kokiais sunkumais ðiandien su-siduria COST programa?

Ypatingø sunkumø nëra, di-dþiausias mûsø rûpestis � kad pa-kaktø naujø ir perspektyviø moksli-niø temø. Siekiame, kad mûsø temosbûtø patrauklesnës, iðties reikðmin-gos. Kad COST lëðos bûtø skiriamosne bet kokiems tyrinëjimams, betsvarbiausiems ðio pasaulio uþ-daviniams nagrinëti ir spræsti. Taienergetikos, alternatyviøjø energijosðaltiniø, aplinkos apsaugos sritys irdaugybë kitø srièiø, kurioms nuolatskiriame nemaþai dëmesio. Taèiausvarbiausias COST programos veik-los principas � �nuo apaèios� (botumup). Tai reiðkia, kad COST progra-ma neprivalo pasirinkti ið aiðkiai api-brëþtø prioritetø.

Tau bilietas nupirktas.Laikas sësti á traukiná � nevëluok!

daugiau negu reikia. Ta ðalis gali pa-reikalauti konfidencialumo. Karto-ju, tai pasitaiko labai retai.

Apskritai, kaip sprendþiami kon-fidencialios informacijos nutekëjimoklausimai? Juk Europos Sàjunga tamir ákurta, kad galëtø konkuruoti suJAV, Japonija, dabar jau ir Kinija, oateityje � ir su Indija. O konkurenci-nëje kovoje lemia kompetencija, þinios,gebëjimas jomis naudotis. Naivu ma-

Jei norime turëti gerø ir tinkamøidëjø, pirmiausia reikia, kad tø idëjøpakaktø, vadinasi, svarbu turëti kuodaugiau projektø. Gaila, kad moksli-ninkai toli graþu nepasinaudoja COSTprogramos galimybëmis taip, kaip ga-lëtø. Mus dar per maþai þino.

Jeigu tikrai taip, tai iðvada perða-si savaime: COST programos vadybi-ninkai per maþai rûpinasi ðios progra-mos propagavimu.

COST � taibendradarbiavimas

Gerbiamasis Piotrai Sviantekai,gal pradëkime pokalbá nuo programosCOST reikalø?

Trumpinys COST ðifruojamastaip: Cooperation in Science andTechnology � Bendradarbiavimasmokslo ir technologijø srityje. Tai la-bai sena, pati seniausia Europosprograma, skirta bendradarbiautimokslo srityje. Ji pradëjo veikti1971 metais.

Vadinasi, veikia 35 metus. TaèiauLietuva á ðià programà ásitraukë tik ið-kovojusi Nepriklausomybæ?

Taip. Ðiuo metu COST progra-moje bendradarbiauja 34 ðalys, tadnariø yra daugiau negu EuroposSàjungos valstybiø. Beje, tarp ðiosprogramos dalyviø yra Izraelis, betnëra tokiø Europos valstybiø kaipBosnija ir Hercogovina bei Albani-ja. Mes norëtume, kad ir ðios ðalysdalyvautø programoje, bet kol kasðiose valstybëse mokslas uþima dargana menkà vietà.

COST programos geriausi laikaijau liko praeityje?

Toli graþu ne. COST � taivalstybiø susitarimo ir ben-

COST � tai valstybiø sutartis, natû-ralus procesas, bendradarbiavimasEuropos valstybiø ðeimoje. Labaisvarbu ávairiø ðaliø mokslo instituci-jø veiklà koordinuoti, kad nebûtøið naujo iðradinëjamas dviratis.COST programa nesistengia plëtotinaujø mokslo krypèiø, bet siekia ko-ordinuoti esamà ir tam tikrø laimë-jimø pasiekusá ávairiø ðaliø mokslà.Tai labai naði veikla, nes iðleisdamipalyginti maþai pinigø sugebame ko-ordinuoti gana dideles mokslininkøpajëgas.

Apie koká programos aprëpiamàmokslininkø skaièiø ávairiose ðalysekalbame?

COST programa Europoje aprë-pia maþdaug 20 tûkst. mokslininkøir koordinuodama jø veiklà kartu ko-ordinuoja maþdaug 100 kartø dides-nius finansinius iðteklius negu patiprograma iðleidþia.

Viðnevskio dësnis

Ar nëra taip, kad COST programaiðnaudoja atskirø valstybiø mokslà,nes suteikdama ne tokias dideles sub-sidijas naudojasi tø valstybiø moksli-ninkø veiklos rezultatais? Lietuva to-kià istorinæ patirtá anksèiau yra turë-

Emocionalusis PiotrasSviantekas propaguoja

COST programà

Konferencija �Rizikos fizika� Vilniuje: praneðimà apie bendrus dësningumusfinansø rinkose skaito prof. Ingve Simonsen ið Norvegijos

COST P10 ¥Rizikos fizika´ projekto vicepirmininkas prof. Janusz Hoùyst (Varðuvos technologijos universitetas) ir praneðëjas � Budapeðto kolegijos

rektorius prof. Imre Kondor

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345) 15PAGERBIMASNoriu atkreipti dëmesá á vienà

COST programos veiklos ypatybæ:kitaip nei daugelis kitø tarptautiniøprogramø, mes nerengiame projek-tø teikimo ðaukimø ar kampanijø �COST programai savo projektusmokslininkai gali teikti nuolat, betkuriuo metu. Mes projektø ir naujøpasiûlymø laukiame visada. Nerei-kia laukti mûsø skelbimø. Tiesiaikreipkitës su savo projektu. COSTprogramos paraiðkoms durys nuolatatvertos.

Vis dëlto pastaruoju metu ëmë-mës kiek aktyviau propaguotiCOST programos veiklà: dabar kaikuriuose Europos televizijos kana-luose turime savo programà. Pavyz-dþiui, Euronews televizijos kanaleyra laida High Tech. Joje rodome sa-vo projektus. Neseniai kaip tik bu-vo parodyta laida apie muziejiniøobjektø lazeriná valymà � ávairiø ar-chitektûriniø detaliø, paveikslø pa-virðiø ir t. t. Labai ádomus projek-tas, kurá remia COST.

Programa moka ne uþmokslà, bet uþ

bendradarbiavimà

Kaip galima prisidëti prie COSTprogramos projektø?

Áprastø programø projektuosedaþniausiai dalyvauja numatytasdalyviø skaièius, taèiau COST pro-gramoje yra kiek kitaip. Jeigu siû-loma tema iðties reikðminga, taisiekiama, kad kuo daugiau ðaliø josimtøsi. Tarkime, 5 ar 10 mokslinin-kø pasiûlo naujà rizikos fizikos idë-jà. Jeigu COST ekspertai sutaria,kad tema iðties reikðminga ir tokioeuropinio projekto dar nëra buvæ,jis gali bûti svarbus mokslui ir vi-suomenei, tai jis priimamas. Ta-èiau mûsø programos veikimoypatumas glûdi ðtai kur: per metusnuo projekto priëmimo prie jo galiprisidëti visi norintieji � projektaiyra atviri ávairiø ðaliø mokslinin-kams.

Ðiuo metu pagal COST progra-mà vykdoma 200 projektø. Prie kiek-vieno ið jø galima prisidëti, bet pra-ëjus metams nuo projekto vykdymopradþios prisidëjimas prie projektojau turi bûti derinamas su kitais jodalyviais.

Lemiamas balsas tikriausiai yraprojekto vadovø, vadovaujanèios ins-titucijos?

Ne visai taip. Mums svarbu, kadtie projektai bûtø europiniai.

Kaip skirstomos lëðos projektovykdytojams? Juk tyrimo grupës ga-li bûti labai nelygiavertës pagalmoksliná pajëgumà, techniná aprûpi-nimà ir t. t.

Jeigu projekto vykdytojø grupë-je bus silpnø ir stipriø mokslininkø,tai visada laimës silpnieji. Bet tai iryra COST veikimo principas: padë-ti pasitempti silpnesniesiems. TodëlCOST ir veikia jau daugelá metø, irrezultatai labai geri.

Kokiu biudþetu disponuoja COSTprograma?

Gana dideliu. Ðiuo metu COSTbiudþetas � 80 mln. eurø. 2007 m.prasideda naujas programos ciklas;jis tæsis iki 2013 metø. Tai ðtai ðiaiprogramai siekiame gauti 270 mln.eurø.

Tai dideli pinigai, turint mintyje,kad COST moka ne uþ mokslà, o uþkoordinacijà, bendradarbiavimà. Uþtai, kad atvyksta, kaip dabar, á kon-ferencijà Rizikos fizika dalyviai á Vil-niø, dalyvauja renginiuose, ágyjanaujø kvalifikacijø, tobulëja.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Pradþia Nr. 10

Tæsiame pokalbá su Visuoti-nës lietuviø enciklopedijos Lietu-vos istorijos redakcijos vedëjuVytautu Speèiûnu. Jis dalijasi pa-tirtimi, kaip istorijos tema patei-kiama dvideðimttomëje Visuoti-nëje lietuviø enciklopedijoje(VLE).

Kaip derina skirtinguspoþiûrius

Uþsiminëte apie dabartiniø istori-kø átakà VLE, tam tikrà jø paþiûrø su-derinimà kai kuriuose straipsniuose. Okaip dël mirusiø istorikø koncepcijø,nuostatø?

Pateiksiu konkretø pavyzdá. Tar-kime, kolega dr. A. Matulevièius re-daguoja straipsná, kuris rengiamasbûsimam VLE X tomui � Kvedlin-burgo analai. Tai labai svarbusstraipsnis, nes minëtuose analuosepirmà kartà (1009 m.) paminëtasLietuvos (Litua) vardas; paminëji-mas susijæs su misionieriaus vysku-po Brunono þûtimi. Pastaruoju me-tu paaiðkëjo, kad Brunonà priëmusiøbaltø genties vado � Netimero ir jobrolio Zebedeno vardai � prûsø kil-mës. Enciklopedijos straipsnyje tekspateikti skirtingas jo þûties vietos ver-sijas, o ne vienà, kaip buvo anksèiau.Taigi tenka derinti kelias nuomones,raðyti, kad, pavyzdþiui, istoriko Xnuomonë skiriasi nuo istoriko Y nuo-monës.

Nemaþai istorikø straipsniø bu-vo paraðyta 1987 m. pradëtai rengtiLietuvos istorijos enciklopedijai. Jitaip ir nepasirodë, nors neabejoju,kad bus parengta. Beveik visa, kà bu-vome parengæ Enciklopedijai (konepusæ tomo), sudëjome á VLE. Taigipadarytas darbas nenuëjo veltui.

Ir vis dëlto ¥Lietuvos istorijos en-ciklopedija´ ligi ðiol nepasirodë.

Lietuvos istorijos enciklopedijà sudideliu noru rengëme prieð pat At-gimimà ir Atgimimo metu. Tada,kaip þinia, iðryðkëjo ir iðkraipyti beinutylimi istorijos faktai, neteisingivertinimai, vadinamosios baltosiosdëmës, pagaliau atsivërë erdvë iki toldraustø istorijos problemø (pavyz-dþiui, daugelis LDK politinës istori-jø klausimø, santykiai su Rusija) ty-rimui. Tad pradëtoji Istorijos encik-lopedija liko nuoðalëje.

2009 m. minësime Lietuvos var-do paminëjimo tûkstantmetá, betdaug kuo pasigirti negalime, nes tometo Lietuvos istorijos ðaltiniø yralabai maþai. Daugiau jø atsiranda tikXIII a., kai susikûrë valstybë ir pra-sidëjo karas su Vokieèiø (Kryþiuo-èiø) ordinu, kryþiaus þygiai.

Aukðtesnës civilizacijos atstovaifiksuoja ávykius, apraðo kelius á Lietu-vos gilumà, ir tie dokumentai tampaLietuvos istoriografijos pradþia. Iðprieðo rankø gauname pirmuosius sa-vo istorijos ðaltinius.

Deja, tokia realybë. Tûkstant-meèio proga stengiamës uþbaigtiVLE ar bent priartëti prie pabaigos.Lietuvos istorijos institutas ta proga,matyt, uþbaigs trylikatomæ Lietuvosistorijà, kurios I tomas. jau iðëjo.Mokslo ir enciklopedijø leidybos ins-tituto laukia sunkus ir sudëtingas uþ-davinys � parengti atskirà sistemináVLE tomà, skirtà Lietuvai. Kol kasjis planuojamas kaip XI b tomas, betgali nusikelti ir toliau.

Tad kiek bus VLE tomø?

Bus 20 eiliniø tomø, be jø dar air b tomai, taip pat du papildomi to-mai, tad maþiausiai � 23. Tiksliai pa-sakyti ðiandien sunku, nes straipsniøapimtys ir temø kiekis pleèiasi, tadtomø gali ir padaugëti. Redaguojantkai kas ir �iðkrenta�, nes paaiðkëja,kad tai pernelyg specialus dalykas,tinkamas Lietuvos istorijos enciklope-dijai, bet ne VLE.

Istorikams tampalyg arbitru

Istorikams esate lyg tam tikras ar-bitras, nes vertinate ir ið enciklopedi-ninko pozicijø. Kaip apskritai vertinatedabartiná Lietuvos istorijos mokslà?

Juokaujate? Koks ten arbitras.Na, o istorijos mokslà turime toká,koks yra. Galime guostis, kad mumssunku lygintis net su kaimynø lenkøistoriografija, bet tai suprantama.Nevienodo dydþio tautos, ekonomi-nis ir mokslinis potencialas. Jei ne-priklausomybës laikai bûtø iðauðæanksèiau, mums ðiandien bûtø dauglengviau dirbti. Á ateitá þvelgiu opti-mistiðkai, nes pasipylë srautas nau-jø tyrinëjimø, studijø, monografijø,parengti atskirø Lietuvos istorijoslaikotarpiø (iki 1953 m.) didesni armaþesni apibendrinamieji darbai.Þinoma, dël kai ko galëtume paprie-kaiðtauti Lietuvos istorijos institutui.Vienas didþiausiø trûkumø � tai ne-sugebëjimas ligi ðiol paraðyti 1�2 to-mø Lietuvos istorijos, kuri daug la-biau reikalinga ir uþ trylikatomæ Is-torijà. Neþinau, kiek þmoniø tuos 13tomø perskaitys, o 1�2 tomai visuo-menei bûtini dabar. Aèiû prof. Zig-mantui Kiaupai, prof. dr. JûrateiKiaupienei ir dr. Albinui Kuncevi-èiui uþ Lietuvos istorijà iki 1795 m. Pa-dëkos þodþiø nusipelno prof. Edvar-das Gudavièius uþ Lietuvos istorijosI tomà ir prof. Alfredas Bumblauskasuþ Senosios Lietuvos istorijà.

Tai mûsø istorikø indëlis á Lietu-vos istoriografijà, tik gaila, kad dau-guma jø paraðytø istorijø baigiasiLDK laikais, o E. Gudavièiaus veika-las � XVI amþiumi. VienintelisZ. Kiaupa paraðë Lietuvos valstybësistorijà nuo seniausiø laikø iki ðiø die-nø; ðis sintetinis veikalas � politikos is-torija, taèiau kultûros ir ûkio istorijosvientisos sintezës neturime. A. Bum-blausko Senosios Lietuvos istorija, ne-paisant ásivëlusiø riktø, korektûrosklaidø ir kitø trûkumø ádomiai para-ðyta ir puikiai apipavidalinta. Tai nau-jas þodis Lietuvos istoriografijoje.

Kuo naujas?Neslëpsiu, su baime atsiverèiau

A. Bumblausko veikalà. Matau: vie-nam ar kitam laikotarpiui, vienai arkitai problemai skirta vos po dupuslapius � tai kokia èia Istorija? Ta-èiau pasiklausæs, kaip apie tà knygàkalba aukðtesniøjø gimnazijos kla-siø gimnazistai, supratau, kad ne vi-sas knygas reikia vertinti vien aka-deminiais kriterijais. Anot gimna-zistø, tai pirma Istorija, kurià norisiskaityti.

Vadinasi, patraukli, vaizdinga, to-kia, kad paëmæs á rankas neskubi dëtiá ðalá?

Taip, knyga kupina vaizdø, teks-to ne itin daug, uþtat daug kà pasa-ko iliustracijos. Svarbu temøatranka, poþiûris, metodas. Manogalva, tai didelis ir reikðmingas ána-ðas á mûsø istoriografijà. Gaila, þino-ma, kad liko daugokai klaideliø irriktø.

Juos su buhalterio kruopðtumu re-cenzijose iðvardijo Tomas Baranaus-kas ir kiti vertintojai.

Rado kà pakritikuoti akad. Zig-mas Zinkevièius ir kiti... Vertintojai,kritikai ir privalo pastebëti bei keltiaikðtën trûkumus. Tai visai normalu,taip ir turi bûti.

Ar enciklopedininkai galës pasi-naudoti kad ir Jûsø minëtais istorijosveikalais?

Þinoma, iðvadomis ir faktais �taip, o dël iliustracijø � kitas reika-las. Þvelgiu á Lietuvos istoriografi-jos ateitá optimistiðkai, nes tikiu,kad sulauksime ne vieno panaðausir dar reikðmingesniø veikalø, pana-ðiu kampu ar visai naujai nagrinë-janèiø Lietuvos istorijos reiðkinius.Ateityje enciklopedijos kûrëjamsbus lengviau dirbti, bet mudviem sukolega A. Matulevièiumi tenkadirbti ðiandien ir naudotis tuo, kàturime.

E. Gudavièius yra ne kartà pa-reiðkæs, kad geriausià Lietuvos is-torijà yra paraðæs Zenonas Ivins-kis. Manau, kad E. Gudavièius sa-vàja Lietuvos istorija (I t.) pralen-kë Z. Ivinská, juk taip ir turi bûti. Ju-dëjimo á prieká esama, E. Gudavi-èiaus Istorija yra nauja Lietuvos is-toriografijos pakopa.

Nejauku, kad nuo Z. Ivinskio �Lie-tuvos istorijos� (1978 m.) turëjo pra-eiti ketvirtis amþiaus, kol sulaukëme E.Gudavièiaus veikalo. Judëdami tokiaistempais ne kaþin kur nueisime.

Nesunku paaiðkinti, kodël taipnutiko. Sovietmeèiu geriausi Lietu-vos istorikai pasuko á seniausiø lai-kø tyrinëjimus, kur buvo maþiausiaideologiniø botagø ir cenzûros. Kadir paties E. Gudavièiaus pavyzdys.

Per tà laikà jam pavyko sukauptidaug medþiagos, patyrimo, ne tik pa-kelti naujus ðaltiniø klodus, bet ir ið-nagrinëti istoriografijà. Juk vienamar kitam praeities istorikui uþtekda-vo padaryti klaidà, ir jà nekritiðkaikelis ðimtus metø kartodavo kiti is-torikai. E. Gudavièius atskleidë nevienà tokià klaidà.

Gal bent vienà priminkite.Kad ir teiginys, kad Lietuvos

didysis kunigaikðtis Gediminas þu-vo 1337 m. mûðyje prie Veliuonos.E. Gudavièius kruopðèiai patikrinopirminius ðaltinius ir atskleidë, kadten þuvo ne Gediminas, o Trakøkunigaikðtis, valdovo submonar-chas. Spëjama, kad tai buvo vyres-nysis Gedimino sûnus Vytautas. Ðáspëjimà iðdëstë prof. Alvydas Nik-þentaitis.

Ko reikëtø pramokti

Ar jau galima kalbëti apie susifor-mavusá istoriko enciklopedininko tipà?Juk tai ne tas pats: raðyti monografi-jas, mokslinius straipsnius ar rengtienciklopedinius straipsnius. Ko gero,mûsø universitetai irgi nemoko, kaipturëtø bûti raðomi skirtingo pobûdþiostraipsniai � taip pat populiarûs, ðvie-tëjiðki.

Deja, to nemoko niekas. Tai di-delë problema. Tik ilgai dirbantysautoriai po truputá ápranta raðytistraipsnius. Ko gero, didþiausià pa-þangà tarp istorikø ðia prasme pada-rë vis minimas prof. E. Gudavièius.Jis su enciklopedininkais bendradar-biauja nuo XX a. aðtuntojo deðimt-meèio. Palyginæ pirmuosius jostraipsnius su dabartiniais, pamaty-tume didelæ paþangà terminijos, dës-tymo ir stiliaus atþvilgiu. Pamaþu su-siformavo E. Gudavièiaus ir kaip en-ciklopedijø autoriaus stilius.

Kiekvienas autorius raðydamasmokosi. Labai preciziðkai enciklo-pediðkai raðo akad. Vytautas Mer-kys. Jo pagrindinë tematika � Lie-tuviø tautinis sàjûdis XIX a. antro-joje pusëje. Á ðià temà patenkaS. Daukantas, M. Valanèius ir daugkitø asmenybiø. V. Merkys iðnagri-nëjo XIX a. socialiná gyvenimà, po-litinius judëjimus. Tai universalusistorikas, mûsø Enciklopedijai jis �tikras lobis.

Po Vytauto Merkio á XIX a. tauti-ná atgimimà jau nëra ko kiðti nosies netuodui?

Þinoma, kad erdvës tolesniemstyrinëjimams visada lieka. Profeso-riai E. Aleksandravièius ir A. Kula-kauskas paraðë monografijà Lietu-va carø valdþioje: XIX a. Lietuva(1996 m.) ir tà patá laikotarpá nu-ðvietë kitø aspektu. Ðie vidurinio-sios kartos istorikai pabrëþë, kadper XIX a. lietuviø liaudis virto tau-ta, atskleidë bajorø vaidmená tautosatgimimo procesuose. V. Merkyssovietmeèiu buvo priverstas labiaugilintis á valstieèiø gyvenimà. Iranksèiau buvo þinoma, kad iki 1863m. sukilimo Lietuvos visuomenëjeir kultûroje vyravo bajoriðkasis pra-das. A. Kulakauskas ir E. Aleksan-dravièius parodë, kad labai nemaþaibajorø atëjo á lietuviø tautinæ kultû-rà: broliai Birþiðkos, tarp Vasario16-osios Akto signatarø trys ar ke-turi buvo bajorai, ið kuriø iðskirèiauStanislovà Narutavièiø, pirmojoLenkijos prezidento GabrieliausNarutovièiaus brolá.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Istorija ir �Visuotinë lietuviø enciklopedija� (2)

Vytautas Speèiûnas su kolega dr. A. Matulevièiumi áteikia akad. prof. EdvarduiGudavièiui enciklopediná þinynà �Lietuvos didieji kunigaikðèiai�

Vyt

auto

Kal

teni

o nu

otra

uka

16 2006 m. birþelio 8�21 d. Nr. 11(345)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel/faks. (8 ~ 5) 212 12 35

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Vilma Balsytë

Dizainerë Jolanta Mitalauskaitë

KÛRËJO TAKAIS

Nepaisant to, kad È. Miloðui svar-biausia buvo ne filosofiniø sàvokø grieþ-tumas, kad jis nekûrë savo filosofinës sis-temos, vis dëlto jam taikytina filosofo sà-voka? Nors È. Miloðas veikiau filosofavokaip poetas?

Manau, kad taip. Ir ðia prasmegal kiek buvo panaðus á V. Gombro-vièiø, nes gyveno filosofuodamas. Jokûryba juk ir buvo filosofavimas gy-venant (na ýywo).

Ar ne taip pat ir Sokratas gyvenofilosofuodamas? Gyvenimu grindë sa-vo propaguojamos filosofijos teiginius.Net ir mirë kaip tikras filosofas, iðti-kimas savo mokymui.

Visiðkai sutinku, tik Sokratastarnavo savo ið anksto apibrëþtai fi-losofinei sistemai, paties susikurtai irpropaguotai.

È. Miloðo poezijos trauka

Kas Jus patá traukë prie È. Milo-ðo? Ar jis buvo kitoks negu Jus supæKrokuvoje þmonës?

Kai susipaþinau su È. Miloðo po-ezija, man neliko abejoniø, kad taididþiausias dabarties lenkø poetas.Toks poetas prieð tai man buvo Zbig-nevas Herbertas. Në kiek nemenkin-damas Z. Herberto, ëmiau suvokti,

galëjo Lenkijoje spausdinti savostraipsnius tik raðydami, kad jis ��liaudies Lenkijos prieðas�. Ir ið tie-sø poetas buvo liaudies Lenkijos po-litinis prieðas, nors pats to visai ne-siekë.

Galima paminëti toká ðiandienkomiðkai atrodantá dalykà. XX a.aðtuntajame deðimtmetyje leidinyjeTygodnik Powszechny buvo iðspaus-dinti amerikieèiø poeto Viljamo Oli-verio Eversono, þinomo brolio An-toniuso vardu (William Oliver Ever-son, Brother Antonius), poezijosvertimai, vertëjas � pasiraðë nevaAdrianas Zielinskis (Adrian Zie-liñski) � karo metu iðspausdintos po-emos autorius. Visi, kurie þinojo È.Miloðo poezijà, þinojo, kad tai joversta brolio Antoniuso poezija. Pats

faktas, kad reikëjogriebtis tokios gudry-bës, yra labai iðkalbin-gas.

Ta lemtingaJano Blonskio

paskaita

Galima teigti, kadJûsø iðvykimas tobulin-tis á Lilio universitetàgerokai apvertë visà to-lesná Jûsø moksliná irgal ne tik moksliná gyve-nimà?

Tai, kad man pavy-ko iðvykti á Lilio uni-versitetà, tam tikraprasme man buvolemtingas ávykis, nesgavau progà ne tiklaisvai studijuoti È.Miloðo poezijà, bet irparaðyti knygà apie já.Ëmiau susiraðinëti supoetu. Uþ tai esu labaidëkingas Krokuvosuniversiteto profeso-

riui Janui Blonskiui (Jan Bùoñski),labai þymiam literatûros kritikui irtyrinëtojui, kuris paraðë È. Miloðuilaiðkà ir praneðë, kad að, Aleksan-dras Fiutas, noriu poetui paraðyti.Tada ir ëmiau su juo susiraðinëti. Tai-gi J. Blonskis tarpininkavo man uþ-mezgant ryðá su È. Miloðu.

Norint rasti dar ankstesnes tosmano paþinties su È. Miloðu iðtakas,reikëtø priminti ir J. Blonskio 1975m. skaitytà paskaità Krokuvos Jogai-laièiø universitete, kai jis È. Miloðàpalygino su Julijanu Pðibosiu (JulianPrzyboú). Tai buvo universitetinë pa-skaita, taèiau ið J. Blonskio pareika-lavo nemaþos pilietinës ir akademi-nës dràsos. Nors emigracijos poetaiLenkijoje apskritai oficialiai nebuvodraudþiami, kitaip negu Sovietø Sà-jungoje, kur toks citavimas ar net tik

minëjimas galëjo liûdnai baigtis, ta-èiau Lenkijoje buvo vengiama per-nelyg dràsiai minëti tuos poetus. Taiðtai J. Blonskis J. Pðibosá palygino suÈ. Miloðu kaip du reikðmingiausiusLenkijos pokarinës naujosios poezi-jos atstovus. Tuo metu jau buvau ap-gynæs daktaro disertacijà, noriai lan-kydavau tas paskaitas, nes jos buvoiðties puikios, þavios, manau, kad pa-èios geriausios polonistikos paskai-tos Krokuvos universitete. J. Blons-kis ten dráso skaityti mums visai ne-paþástamà, tuo metu nepasiekiamàÈ. Miloðo poezijà.

Man J. Blonskio paskaitos pali-ko nepaprastà, net pribloðkiantááspûdá. Ásivaizduokite, esu polonis-tas, apgynæs disertacijà, ir nieko ne-þinau apie vienà þymiausiø lenkø po-etø! Èia kaþkas ne taip... Galite ási-vaizduoti mano tuometinæ savijautà.Norëdamas paþinti poetà, privalauparaðyti apie já knygà � taip tada su-pratau savo tolesnæ filologo veiklà.Po tos ásimintinos paskaitos priëjauprie J. Blonskio, nes jau anksèiau bu-vome paþástami, jis man paskolinoÈ. Miloðo poezijos knygà. Taip prasi-dëjo mano ilgas kelias á È. Miloðokûrybà.

Vienu ðûviu � du zuikiai

Nuo tos ásimintinos J. Blonskio pa-skaitos iki asmeninës paþinties su È.Miloðu praëjo dar bene penkeri metai?

Metus studijavau È. Miloðo kû-rybà Lenkijos archyvuose ir taip ren-giausi pradëti raðyti jam skirtà kny-gà. Vëliau, kaip sakiau, palankai su-siklosèius aplinkybëms, galëjau iðva-þiuoti á Lilá. Didelës átakos Prancû-zijoje man turëjo Paryþiuje JeþioGiedrojco (Jerzy Giedrojã) leistaslenkø kalba þurnalas Kultura, kurisLenkijoje man buvo visai ne-pasiekiamas, nes no-rint skaityti ðá þurnalà,reikëjo gauti savo di-rektoriaus, taip pat Jo-gailaièiø universitetobibliotekos direkto-riaus paraðus. Tai ðtaiLilyje man atsivërë vi-sai kitos tyrinëjimo ga-limybës.

Prisimenu, pirma-me laiðke È. Miloðuiiðdësèiau, kaip esu su-sidomëjæs ir susiþavë-jæs jo poezija, þodþiu,iðreiðkiau poetui dide-læ ir visai deramà pa-garbà. È. Miloðas manatraðë. Tai mane labainustebino. Jis raðë,kad kuklumo já pamo-kë Berklio universitetostudentai, nes atsitikti-

Èeslovas Miloðas �koká paþinojau

kad jis tëra mokinys, o È. Miloðas �meistras. Beje, pats Z. Herbertasprisipaþino, kad mokësi ið È. Mi-loðo.

È. Miloðas daug reikðmingesnissavo poetine vizija, savo poetine kal-ba. Trumpai tariant, jauèiau, kad taigenialus poetas, gerokai lenkiantisvisus to meto lenkø poetus, kuriuostuo metu þinojau. Todël ir panorauparaðyti apie já knygà. Sëkmingai su-siklostë likimas � Jogailaièiø univer-sitetas, kaip jau sakiau, iðsiuntë ma-ne á Lilio universitetà Prancûzijoje.Ten galëjau laisvai susipaþinti su È.Miloðo knygomis, iðleistomis emig-racijoje. Lenkijoje buvo labai sunkugauti tø knygø. Tuometinio reþimosàlygomis vien È. Miloðo vardo mi-nëjimas grësë dideliais nemalonu-mais. È. Miloðo kûrybos tyrinëtojai

nai nugirdo toká dviejø studentø po-kalbá: �Klausyk, jis, atrodo, dar irkaþkokius eilëraðèius raðo�... Reikiapasakyti, kad JAV È. Miloðas buvoþinomas ne kaip poetas, bet pirmiau-sia kaip knygos Pavergtas protas(Zniewolony umysù) autorius.

Taip prasidëjo mûsø paþintis:pirmiausia laiðkais, o 1979 m. susi-tikome Paryþiuje, kur, kaip sakiau,áraðëme mûsø paðnekesá, trukusá ðe-ðias valandas. Kai 1980 m. È. Milo-ðui buvo áteikta Nobelio literatûrospremija, atsivërë daug geresnës ga-limybës. Ypaè didele savo sëkme lai-kau kelionæ È. Miloðo kvietimu á

Berklio universitetà JAV. Ten jau ga-lëjau labai tikslingai pratæsti savo po-kalbiø su È. Miloðu ciklà, ir kartu ga-lëjau tæsti savo darbà ties bûsimàjaknyga. Taip atsirado dvi knygos:1981 m. Pokalbiai su Èeslovu Miloðuir 1987 m. Amþinoji akimirka: Èeslo-vo Miloðo poezija.

Vienu ðûviu pavyko nuðauti duzuikius. Tik lenkai, regis, sako: vienuðûviu � du paukðèius.

Toks buvo mano kelias á Èeslo-và Miloðà.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 6 p.

Èeslovo Miloðo vaikystës baþnyèia Ðventybrastyje yra vertingas Lietuvos medinësarchitektûros pavyzdys

Èeslovo Miloðo kultûros centras Ðeteniuose

Prof. habil. dr. Nina Taylor-Terlecka ið Oksfordouniversiteto konferencijoje skaitë paskaità

¥Kinematografinë ¥Isos slënio´ adaptacija´

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s