Nr. 3 Leidinys nemokamas

PASAULIO

VYNAI

2

Visų laukiamos žiemos šventės – tai malonių staigmenų metas. Todėl ir mes dovanojame Jums šį leidinį – jau trečią vynų katalogą PASAULIO VYNAI. Tikimės, jis padės pasiruošti šventėms ir išsirinkti tinkamiausią gėrimą ypa-tingai progai. Šį kartą dalijamės žiniomis apie kalėdinį karštvynį, kuris ruo-šiamas ne tik iš raudonojo, bet ir baltojo vyno. Tradiciškai susipažinsime su garsiausių pasaulyje vyndarių pasididžiavimo vertais gėrimais, kurie labiau-siai verti būti atkimšti prie šventinio stalo. Naujuosius metus paprastai sutin-kame su putojančio vyno taure. Apie jį mes irgi parinkome įdomesnių istorijos faktų ir naudingų patarimų.

Gražių akimirkų ir jaukių švenčių linkime Jums ir Jūsų artimiesiems

3PASAULIO VYNAI

TURINYSPažinties su vynu ritualas .......................................................................................... 4

Kalėdos kvepia prieskoniais ..................................................................................... 6

Šampanas ir putojantis vynas: įkvėpti karališko ženklo .........................10

Ledo vynas: užgrūdintas šalčio.............................................................................18

Desertinis vynas: pietietiška saldybė .................................................................20

Kaip elegantiškai patiekti vyną ...........................................................................23

Ispanija – vyndarių orkestro priešakyje ..........................................................24

Puikusis virtuvės pagalbininkas ...........................................................................28

Italija didžiuojasi vynmedžių įvairove ..............................................................30

Austrija: biodinaminė vyndarystė ......................................................................34

Vokietija: sėkmingi atsitiktinumai ......................................................................35

Bulgarija – garsenybių varžovė.............................................................................38

Armėnija – vyndarystės lopšys ............................................................................40

Argentina: saulės ir gero vyno kraštas ............................................................42

Čilė: geriausias kokybės ir kainos santykis .....................................................44

Pietų Afrika: žemė, kuri dovanoja daug vilčių .............................................47

Kinija – garbinga naujokė vyno pasaulyje .....................................................48

Australija: ištroškusi naujovių ...............................................................................50

JAV vynas – vertas pasitikėjimo ..........................................................................54

Dovanos – svarbi smulkmena ..............................................................................56

4 PASAULIO VYNAI

Pažinties su vynu ritualasKeliaudami po vyno pasaulį nusteb-site išvydę beribius tolius. Juk vynas – tai gėrimas, su kuriuo pažintis gali trukti visą gyvenimą. Bet kuris var-totojas gali tapti degustatoriumi ir aistringu vyno mėgėju. Keletas pa-tarimų Jums padės rasti geriausią priėjimą prie vyno: išmokys jį pa-tiekti, ragauti, įvertinti.

Vyno gėrimo ritualas prasideda nuo klausimo:

tai ką gi mes gersime? Jis lydi dažną susitikimą,

pasimatymą, valgio gaminimą su draugais

ar ramų pasisėdėjimą vienumoje prie jaukiai

traškančio žindinio.

Jei dar tik pradedate kelionę į vyno pasaulį,

užteks paprastų mažų žingsnelių. Kiekvienas

vynas nepakartojamas ir individualus.

Putojantis vynas dažniausiai patiekiamas kaip

valgio pradžia ir yra gana sauso, neįkyraus

skonio.

Aitrieji aromatingi vynai yra sudėtingesnio,

savito charakterio su gana aiškiai išreikšta

rūgštele. Šiam pogrupiui priklauso ir vaisių bei

gėlių skonio ar lengvas ir jaunas vynas.

Aromatingas stiprusis vynas gaminamas iš

ypač kvapnių vynuogių veislių. Tai sunkaus,

stipraus skonio gėrimas su kerinčiu kvapu. To-

kio vyno charakteris toks sudėtingas, kad ga-

lima visą vakarą praleisti nieko neveikiant, tik

bandant jį perprasti.

Vis labiau populiarėjančio rožinio vyno spalva gali

turėti daug atspalvių: nuo gryno rožės rausvumo

iki blankaus lašišos rausvo-oranžinio atspalvio. Jis

spaudžiamas iš tamsių vynuogių, o spalvą suteikia

tai, kad sutraiškytos uogos misoje palaikomos vos

kelias valandas. Rožinė spalva gali suklaidinti, kad

tai vynas visiškai be gelmės. Neapsigaukite – jam

netrūksta stiprybės ir elegancijos.

5PASAULIO VYNAI

KOKS gALI būtI VYNO SKONISRagaujant vyną juntamas jo rūgštumas, sūru-mas, kartumas ir saldumas. Pats liežuvio galiu-kas jaučia saldumą, pakraštys atpažįsta sūru-mą, o liežuvio pabaiga reaguoja į kartumą.Saldumas vyne atsiranda dėl cukraus. Būtent dėl saldžiųjų medžiagų gėrimas tampa, kaip ži-novai sako, „tankus“. Dar – elastingas, aksomi-nis, harmoningas. Jei saldumo per daug, tai iš-duos tąsumas ir lipnumas.Rūgštumo vynui suteikia vynuogės ir rūgimo procesas. Dėl rūgštelės vyno skonis burnoje il-giau išlieka. Jei jos per daug, gėrimas darosi agresyvus. Sūrumo vyne būna retai, nedaug, tačiau būtent šis komponentas suteikia gėrimui tam tikro sko-nio. Druska padeda išryškinti kitus skonio po-jūčius. Kartumas gimsta iš vynuogių kauliukų, ode-lių bei kotelių. Tai vadinamieji taninai. Po ilgų brandinimo metų jie išnyksta arba virsta tauriu prieskoniu su pilnumo, švelnumo, aksomo aidu. Kartumas vynui suteikia charakterio bei jėgos. Jeigu visi išvardyti skonio pojūčiai gerai dera tarpusavyje, Jūs geriate harmoningą ir subalan-suotą gėrimą.

Sveiki atvykę į turtingą vyno pasaulį!

KAIP rAgAUtI VYNąNet jei itin nesigilinsite į gėrimą, oriau atrodysi-te, jei laikysitės gėrimo ritualo eigos. Pirmiausia pažvelkite į vyną ir įsigilinkite į spal-vą: dažniausiai ji nusako gėrimo amžių. Kuo šviesesnis vynas, tuo jis jaunesnis, nors raudo-nasis vynas sendamas taip pat pamažu pra-randa spalvą ir šviesėja.Baltieji subrandinti vynai žėri tviskančiu gelto-niu. Raudonieji turi sodriai tamsią spalvą – net rudai raudoną. Skaidrumas Jums pasufleruos apie skonį – drumstas, matinis vynas turės kartumo. Tikras šampanas neputoja lyg pašėlęs. Taurėje šio gėrimo burbuliukų šokis ramus ir elegantiš-kas. Burbuliukai kyla tolygiai. Įkvėpkite vyno, nesidrovėdami prikišę nosies galiuką prie taurės krašto. Paklauskite savęs, ką užuodžiate: gėles, vaisius, augalus, prieskonius, medieną, o gal kai ką šiek tiek gąsdinančio ir kol kas nepažįstamo?Gurkštelkite gerą gurkšnį vyno, prieš nurydami suvilgykite juo visą burną. Dabar pats metas atkreipti dėmesį į skonį. Palaukite vėlesnių pojūčių. Ne veltui kalbant apie vyną vartojamas žodis „poskonis“. Atkreip-kite dėmesį, koks įspūdis nurijus vyno, kiek il-gai juntamas jo skonis ir ką atskleidžia sklaidy-damasis.

KUO VYNAS gALI KVePėtIKvapas – vienas galingiausių pojūčių. Greičiausiai ne kartą tai patyrėte. Baugina aromatų įvairovė? Savo pojūčius galima treniruoti: jei sąmoningai stengsitės užuosti kvapus, galėsite greitai pasitikėti savo nosimi. O tai puikus instrumentas ragaujant vyną.Šio gėrimo aromatus galima suskirstyti į tris grupes. Pirmoji – tai vynuogių veislės kvapas. Antroji atsi-randa fermentacijos metu, o trečioji – brandinant statinėse. Būtent tuomet vyną papildo vanilė, koko-sas, šokoladas, kava, riešutai ar uogos.

6 PASAULIO VYNAI

Kalėdinis – tai karštas vynas, tradiciškai geriamas per šią vieną gražiausių metų švenčių. Pa-prastai jis ruošiamas iš raudonojo vyno, labai retai – iš baltojo. Toks karštas gėrimas gardi-namas prieskoniais ir, pagal skonį, šlakeliu stipriojo gėrimo: brendžio ar romo.

Glintveinas itin populiarus Vokietijoje, Skandinavijos šalyse ir juo šildomasi ne tik per šventes. Išvertus iš vokiečių kalbos „glühendewein”, reiškia „liepsnojan-tis vynas“.

Karštvynio istorija siekia antikos laikus. Didikai tiesiog varžėsi norėda-mi per šventes nustebinti svečius. Vienas iš būdų – prieskoniais gardinti vyną. Tais laikais tai buvo tikra prabanga, nes prieskoniai būdavo bran-gūs. Be to, į vyną dėdavo priedų norėdami jį išlaikyti kuo ilgiau ne-sugedusį.

Įdomu tai, kad, be įprastų prieskonių, kaip gvazdi-kėliai ar medus, į kaitinamą vyną tuomet dėda-vo ir medžio sakų, ir datulių ar jų pakepintų kau-liukų.

Kalėdinį vyną gali pasidaryti kiekvienas, eksperimen-tuodamas su vyno rūšimis ir prieskoniais, tad tai puiki proga pačiam pasijusti vyndariu ir patirti kūrybos džiaugsmą.

KALėdOSkvepia prieskoniais

1 but. / 1 l 16,99

PASAULIO VYNAI

Kalėdinis – tai karštas vynas, tradiciškai geriamas per šią vieną gražiausių metų švenčių. PaKalėdinis – tai karštas vynas, tradiciškai geriamas per šią vieną gražiausių metų švenčių. Pa-prastai jis ruošiamas iš raudonojo vyno, labai retai – iš baltojo. Toks karštas gėrimas gardiprastai jis ruošiamas iš raudonojo vyno, labai retai – iš baltojo. Toks karštas gėrimas gardi-namas prieskoniais ir, pagal skonį, šlakeliu stipriojo gėrimo: brendžio ar romo.

Glintveinas itin populiarus Vokietijoje, Skandinavijos šalyse ir juo šildomasi ne tik per šventes. Išvertus iš vokiečių kalbos „glühendewein”, reiškia „liepsnojan-

Karštvynio istorija siekia antikos laikus. Didikai tiesiog varžėsi norėda-mi per šventes nustebinti svečius. Vienas iš būdų – prieskoniais gardinti vyną. Tais laikais tai buvo tikra prabanga, nes prieskoniai būdavo bran-gūs. Be to, į vyną dėdavo priedų norėdami jį išlaikyti kuo ilgiau ne-

proga pačiam pasijusti vyndariu ir patirti kūrybos džiaugsmą.

Kalėdos

gerStACKerbIO gLÜHWeIN Šis gėrimas ruošiamas griežtai tik iš eko-logiško vyno. Kitos sudedamosios dalys taip pat parenkamos ekologiškos. Visa sudėliojus pagal specialų šeimos recep-tą, laikomą paslaptyje, gimsta tikras karštvynio meno kūrinys.

7PASAULIO VYNAI

„Gerstacker“: per Kalė-das minimas vardas

Per vieną gražiausių metų švenčių Kalėdas dažnai minimas Niurn-bergo karštas vynas CHRISTKIN-DLESMARKT. Jį tiekianti įmonė „Gerstacker“ šiuo gėrimu tiesiog užtvindo įvairiausias kalėdines muges ir parduotuves.

„Gerstacker“ – tai šeimos bendro-vė, įkurta 1945 metais, šiuo metu viena garsiausių Bavarijos vyno pilstymo įmonių. Jai vadovauja vienintelis savininkas – Hansas F. Gerstackeris. Visi, kurie susiję su įmone „Gerstacker“, didžiuojasi to-kiu pastovumu ir nuoseklumu.

Bendrovės žiemos asortimentas papildomas įvairių rūšių punšu. O klasikinis punšas bei egzotiniai gaivieji gėrimai užkariauja didžią-ją rinkos dalį vasaros metu.

Įsigiję šių vynų, juos tik šiek tiek pakaitinkite, bet neužvirinkite!

1 but. / 1 l 11,99

1 but. / 10 l 99,99

gerStACKer ALbreCHt DÜrer gLÜHWeINŠis baltasis karštas vynas turi labai senas tradicijas ir Niurnberge buvo žinomas dar viduramžiais. Jis buvo gaminamas iš baltojo vyno, medaus ir retų prieskonių. Dabar senovinis gėrimas prikeltas nau-jam gyvenimui.

1 but. / 1 l 9,99

gerStACKerHeIDeLbeergLÜHWeINŠis karštas mėlynių vynas pagamintas pagal tradicinį Frankonijos glintveino receptą. Žinovai jį vertina dėl stipraus ir sodraus skonio bei išskirtinio vaisinio saldumo.

NÜrNbergerCHrIStKINDLeSMArKt-gLÜHWeIN

Gaminant šį vyną, naudojamas kruopš-čiai atrinktas prieskonių mišinys, dėl kurio jis jau 30 metų yra populiariausias Vokietijoje. Puikiai suderintas aroma-tas – šio vyno skiriamasis bruožas. Jame dera Niurnbergo imbierinės duonos skonis, kardamonai, kalendros, muska-tai ir vanilė, keturių skirtingų rūšių ci-namonas, kvapieji pipirai ir žvaigžda-nyžiai. Speciali vyno sudedamoji dalis – šilauogės. Produktas gaminamas pa-gal vienos šeimos sukurtą receptą, kuris iki šiol akylai saugomas.

8 PASAULIO VYNAI

„Katlenburger“: nuo seno populiarūs Europoje„Katlenburger“ yra šeimos valdoma Žemutinės Saksonijos įmonė. Jau trečia šių ambicingų vokiečių vynininkų karta gamina puikiausius gė-rimus tiek iš vietinių, tiek ir iš egzotinių vaisių: ne tik vyną, bet ir gai-viuosius gėrimus, midų, kokteilius ir glintveiną. Sakoma, kad „Katlen-burger“ produktų rasite dažno prekybos centro lentynose.

beereN gLÖggVienas mėgstamiausių žiemos gėrimų Švedijoje – tai „glögg“. Kalėdinis vynas BEEREN GLÖGG pagamintas iš puikaus vaisių vyno ir prieskonių: gvazdikėlių, ci-namono, vanilės. Sodraus skonio, kvap-nus gėrimas dar dvelkia ir razinomis bei migdolais.

1 but. / 0,75 l 12,99

burger“ produktų rasite dažno prekybos centro lentynose.

9PASAULIO VYNAI

Vyną supilkite į puodą, užkaiskite. Apel-siną nulupkite, supjaustykite griežinėliais ir sudėkite į vyną. taip pat įmeskite maž-daug trečdalį žievelės. Suberkite priesko-nius, sukrėskite medų, išspauskite citrinos sultis ir pamaišydami kaitinkite iki tol, kol dings balta puta. Išjunkite, uždenkite puodą ir palikite 15 minučių.

gLINtVeINASreikės:

1 butelio raudonojo vyno 5 gvazdikėlių

3 juodųjų pipirų

2 kvapiųjų pipirų

po žiupsnelį cinamono, muskatų riešutų ir kardamono 1–1,5 šaukštelio medaus 1 apelsino

0,5 citrinos

10 PASAULIO VYNAI

ArMAND De brIgNACbrUt gOLDŠio gėrimo aromatas daugiasluoksnis, įvairialypis ir sodrus, kupinas švelnių gėlių natų. Skonyje juntamas gyvybin-gas vaisinis charakteris, žaviai susipynęs su duonos akcentais. Struktūra švelni, ypač ilgai burnoje išlieka šilko švelnu-mo poskonis.

Sakoma, kad visas šampanas yra putojantis vynas, tačiau ne visas pu-tojantis vynas yra šampanas. Skambiu vardu vadinamas tik Prancūzijos Šampanės regione sukurtas gėrimas. Prie jo didingo įvaizdžio prisidė-jo faktas, kad Šampanės Reimso mieste būdavo karūnuojami karaliai, o ši šventė neapsieidavo be šampano. Šampano vardas siejamas ir su vienuolio Domo Perignono vardu. Jis patobulino šio prašmatnaus gė-rimo gamybos būdą ir nurodė vadinamąsias auksines vyndarystės tai-

sykles – tvarką, kurios laikomasi ir šiandien. Jos paisoma ir gaminant kitus šios „putojančios šeimos“ produktus: ispanų „cava“, italų „asti“, „spumante“ ar „prosecco“, vokiečių „sekt“, Pietų Afrikos „cap classique“ ar amerikiečių „sparkling wine“. Įkvėpti šampano gimimo viso pasaulio vyndariai nori sukurti savitą putojančio vyno versiją.

Mat grakštus burbuliukų šokis lydi svarbias metų šventes ir brangias gyvenimo akimirkas.

Įkvėpti karališko ženklo

„Armand de Brignac“: kilnus kūrinys

Šampanas ARMAND DE BRIGNAC yra pavergęs vyno pasaulio autori-tetus. Cattier šeimos gaminamas šampanas buvo paskelbtas nugalėtoju konkurse, kuriame geriausių rūšių pasaulio šampanas ragaujamas aklai.

Cattier šeima Šampanės vynuogynus valdo nuo 1763 metų. Išsiskiria tuo, kad dirba tiksliai lyg juvelyrai. Iki šiol šampano namuose naudojami tik rankų darbo metodai. Ir kasdien vyriausiojo vyndario Jeano Jacques‘o Cattier nurodymu buteliai šiek tiek pasukami rankomis. Įmonės vienuose giliausių Šampanės rūsių, esančių 30 metrų po žeme, dirba 8 žmonės.

Išskirtinis ne tik gamybos procesas: gimęs šampanas įkurdinamas bute-liuose, prie kurių rankomis tvirtinamos ir taip pat poliruojamos keturios alavinės etiketės. O pats butelis atsiduria įspūdingoje juodoje medinėje dėžutėje su aksomo apdaila ir vardine plokštele, patvirtinančia kiekvieno butelio autentiškumą.

1 but. / 0,75 l 777,-

Prancūzija

Pinot Noir, Pinot Meunier, Chardonnay

6–80 C

PASAULIO VYNAI

Tik

pažymėtas prekes rasite parduotuvėse: Vilnius: Mindaugo g. 11/T. Ševčenkos g. 2, Ozo g. 25; Klaipėda: Taikos pr. 61Tik

11PASAULIO VYNAI

VeUVe CLICQUOt LA grANDe DAMe brUt 2004 Šis šedevras buvo pagamintas 1972 metais ir pavadintas LA GRANDE DAME – pa-čios ponios Clicquot garbei. Šis žmonių sumanumo ir idealių gamtos sąlygų kūrinys žinovų vertinamas kaip viena geriausių šampano rūšių pasaulyje.

Gėrimas sudėtas iš ’Pinot Noir‘ ir ’Chardonnay‘ vynuogių, tad jame susipina šviežu-mas, subtilumas ir sodrumas. Šis briutas yra blyškios aukso spalvos su žalsvų tonų atspindžiais, krištolo skaidrumo, su neįtikėtinai smulkiais burbuliukais. Ragaujant at-siskleidžia gėlių ir mineralų aromatai. Kvapas primena cukatas, abrikosus ir citrusi-nius vaisius su migdolų riešutų natomis. Tai labai aromatingas gėrimas, skonis pui-kiai subalansuotas ir švelnus.

1 but. / 0,75 l 499,-

Prancūzija

Pinot Noir, Chardonnay

8–100 C

„Veuve Clicquot Ponsardin“:narsiosios našlės nuopelnas

1772 metais Philippe Clicquot Reimse įkūrė šampano namus „Clicquot“, kurie išgarsėjo 1775 metais sukūrę rožinį šampaną.

1777 metais gimė Barbe Nicole Ponsardin – būsimoji vyndario mar-ti „madame Clicquot“. Kai nuo karštinės netikėtai mirė jos vyras Francois, moteriai buvo vos 27 metai. Prieštaraudama tuometėms tradicijoms, ji perėmė šeimos verslą ir ilgainiui tapo viena iš garsiausių moterų verslinin-kių. 1810 metais šampano namų „Clicquot“ pavadinimas buvo pakeistas į „Veuve Clicquot Ponsardin“.

Jaunoji šampano namų šeimininkė nedidelę įmonę pavertė klestinčia mil-žine. Tvirto ir užsispyrusio charakterio ponia Clicquot drąsiai rizikavo ir laužė taisykles. 1814 metais sumanūs šampano gamintojai į Rusiją išsiun-tė 10 000 butelių šio gėrimo. Jiems vieninteliams tuomet pavyko pralaužti Rusijos ekonominę blokadą.

1816 metais šampanas vis dar buvo drumzlinas vynas, ir būtent ponia Clicquot išrado „remuage“ – vyno nuskaidrinimo techniką, užtikrinančią krištolo skaidrumo gėrimą ir nuo to laiko naudojamą visuose šampano namuose.

Tik

12 PASAULIO VYNAI

CHArLeS LAFIttegrANDe CUVee DeMI SeCTai baltasis pusiau sausas šampanas, kuriam būdin-ga skaidri gelsva šiaudų ir aukso spalva su bronzos at-spindžiais. Sodrų ir kompleksišką aromatą, kuriame juntami ananasai, abrikosai, taip pat gėlių ir augalų natos, lydi tvirtas vaisių skonis su išraiškingu poskoniu.

Dera su gurmaniškais patiekalais, pavyzdžiui, žąsų ke-penėlių paštetu, taip pat desertais, ypač vaisiniais.

„Domaine Pommery“:grožis šampaną supa nuo pat gimimo

Šampano namai „Domaine Pommery“ duris atvėrė 1878 metais. Įsi-kūrę Reimse, pačioje Šampanės širdyje, jie valdo 120 Romos imperijos kalkakmenio urvų, kuriais rūsių koridoriai driekiasi 18 kilometrų. Beje, leidžiantis į rūsį galima grožėtis meno kūriniais. Taigi grožis supa šam-paną nuo pat jo gimimo. Todėl šampano namų šūkis įkvepiantis: „Ir paprastos dienos gali būti kupinos įsimintinų akimirkų.“

„Domaine Pommery“ – didžiausias vyno ūkis Šampanėje. Gamina gėri-mus, sulaukiančius nemažai aukštų tarptautinių įvertinimų.

CHArLeS LAFIttegrANDe CUVee brUtŠio baltojo sauso šampano burbuliukai žaidžia skai-dria gelsva šiaudų spalva su bronzos atspalviais. Subti-lų persikų ir kriaušių aromatą su skrudintos duonos ir džiovintų vaisių natomis lydi švelnus skonis bei ilgai iš-liekantis poskonis.

Vienas nesenų apdovanojimų – „Wine Spectator“ skirti 88 balai iš 100.

Tinka kaip aperityvas, dera patiekti prie austrių, ža-lios lašišos.

1 but. / 0,75 l 99,99

Prancūzija

Chardonnay, Pinot Noir, Pinot Meunier

6–80 C

1 but. / 0,75 l 69,99

Prancūzija

Chardonnay, Pinot Noir, Pinot Meunier

6–80 C

12

Dera su gurmaniškais patiekalais, pavyzdžiui, žąsų kepenėlių paštetu, taip pat desertais, ypač vaisiniais.

1 but. / 0,75 l

PASAULIO VYNAI

13PASAULIO VYNAI

Tik

„G.H.Mumm“: taurus prancūziškas gėrimasĮmonė „G.H.Mumm“ įkur-ta 1827 m. Šampanės regiono sostinėje – garsiajame Reimse. 1902 m. šampano namai pra-dėjo platesnį produkcijos eks-portą į JAV. XX amžiuje įmonė labai išaugo: 1959 m. nusipir-ko dar senesnę, nuo 1811 m. veikiančią, legendiniu šampa-nu garsėjančią kompaniją „Per-rier-Jouet“. Tapusi stambia ga-mintoja, dabar „G.H.Mumm“ kiekvienais metais pagamina daugiau nei 8 milijonus bute-lių šampano, eksportuojamo į daugiau kaip 100 valstybių.1 but. / 0,75 l 167,-

Prancūzija

Pinot Noir, Chardonnay, Pinot Meunier

6–80 C

g.M.MUMM COrDON rOUge brUtViena iš pačių populiariausių šampa-no rūšių Prancūzijoje. Tai šviesiai gelsvos spalvos, citrusinių vaisių aromato briu-tas, pagamintas tradiciniu metodu iš ’Pi-not Noir‘, ’Chardonnay‘, ’Pinot Meunier‘ vynuogių. Jo skonis grynas, gerai sude-rintas rūgštumas, ilgas poskonis. Pasižy-mi smulkiomis, ilgai išliekančiomis puto-mis, o burbuliukai – maži, energingi.

Šis šampanas tinka aperityvui, su užkan-džiais, su pagrindiniais patiekalais. Žino-ma, galite gurkšnoti ir vieną.

13

„Laurent-Perrier“:lyderis tarp unikaliųir elegantiškųPrancūzų šampano namai „Laurent-Perrier“ šįmet šven-čia 200 metų jubiliejų. Belieka atidaryti šampano butelį, nes įmonė visada buvo ir yra tarp unikalaus, elegantiško šampa-no gamybos lyderių.

2001 metais „Laurent-Perrier“ tapo oficialiu „Relais & Chate-aux“ grandinės, vienijančios iš-skirtiniu žavesiu ir individualu-mu pasižyminčius viešbučius, partneriu.

LAUreNt-PerrIer brUtTaurėje šio šviesios aukso spalvos šam-pano burbuliukai žaidžia ilgai. Aroma-tas švelnus, atskleidžiantis citrusinių vaisių, persikų natas. Skonis puikiai su-balansuotas, kupinas vaisių tonų. Pos-konis ilgai juntamas.

Prieš metus „Wine Spectator“ šiam gė-rimui skyrė 91 balą iš 100.

Tinka patiekti kaip aperityvą. Gerai dera prie žuvų, jūrų gėrybių, paukštie-nos patiekalų.

1 but. / 0,75 l 129,-

Prancūzija

Chardonnay, Pinot Noir, Pinot Meunier

8–100 C

14 PASAULIO VYNAI

1 but. / 0,75 l 49,99

Italija

Prosecco

6–80 C

1 but. / 0,75 l 49,99

Italija

Corvina, Cabernet Sauvignon

16–180 C

DIAMOND COrVINACAberNet SAUVIgNON I.g.t.Tai sausas raudonasis vynas, pagamin-tas iš ‘Corvina’ bei ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogių iš Veneto regiono. Gerai suba-lansuotas, intensyvios raudonos spalvos.

DIAMOND PrOSeCCO D.O.C.Šis sausas baltasis putojantis rūšinis vy-nas pasižymi šiaudų spalva ir prinokusių vaisių aromatu. Tinka patiekti kaip ape-rityvą arba prie užkandžių, žuvų patie-kalų bei desertų.

„Mabis S.R.L.“: kokybės ir grožio simbolis

Šiemet vyno darykla „Mabis S.R.L.“ pelnė daugiausia apdovanojimų tarp savo itališkų varžovų „Mundus Vini“ konkurse. Tai įrodo, kaip šiai įmo-nei svarbu gaminti išskirtinės kokybės vyną. Taip pat ši kompanija skiria ypatingą dėmesį pakuočių dizainui.

Nuimant derlių vynuogių kekės skinamos rankomis ir dedamos į medi-nes dėžes. Derlius skinamas auštant arba vėlai vakare, kad vynuogių ne-paveiktų didelis karštis. Taip vynuogės išlieka sveikos, ir nėra rizikos, kad dar uogas tik transportuojant prasidės fermentacija.

Įdomu ir tai, jog Veronos provincija, kurioje šios vynuogės auga, visuomet buvo kokybės ir grožio simbolis. Veronoje daugelį amžių gimdavo puikus aukštos kokybės vynas.

Šios vyninės gaminamas vynas DIAMOND – tai ypatingas tarptautinis projektas, registruotas ir saugomas Biscardo šeimos. Šis vynas pilstomas į elegantiško dizaino butelius, puoštus originaliais Swarovski kristalais.

15PASAULIO VYNAI

MArtINI AStID.O.C.g. SPeCIAL eDItION 2013Tai saldus rūšinis putojantis vynas iš Ita-lijos ypatingoje pakuotėje. Pagamintas iš ’Muscat‘ vynuogių, kvepia akacijomis, citrusiniais vaisiais ir medumi su žibučių ir laukinių rožių natomis. Skonis sodrus, saldus, su rūgštele.

Dera su vaisiais ir uogomis, ypač su že-muogėmis ir braškėmis, karčiuoju šoko-ladu, taip pat su išraiškingo skonio sūriu, pavyzdžiui, gorgoncola ar rokforu. Tinka gerti kaip aperityvą.

Šis vynas įkurdintas išskirtinėje pakuotė-je: baltas butelis šviečia tamsoje! Be to, prikabintas raudonas flomasteris, kuri-uo galima tiesiai ant butelio parašyti pa-linkėjimą. Originali ir stebinanti dovana švenčių proga.

tÖrLeY tALISMAN Tai baltasis pusiau sausas putojantis vy-nas. Pagamintas iš ‘Olaszirizling‘, ‘Rhine Riesling‘, ‘Muscat Ottonel‘ vynuogių. Šis vynas yra gražios aukso spalvos, su žais-mingai kylančiais burbuliukais. Gėrimas kvepia žaliosiomis citrinomis su kremi-nėmis sviesto užuominomis. Skonyje mainosi saldūs ananasų ir abrikosų dže-mo tonai.

Tinka derinti prie kepto viščiuko.

„Törley“: vengriškas užsispyrimas

Garsus Vengrijos visuome-nės veikėjas Jozsefas Törley buvo tiesiog apsėstas min-ties pagaminti gerą ven-grišką putojantį vyną. 1882 metais jis atrado slėnį, pa-našų į Prancūzijos Šampa-nės regioną, ir apsodino jį vynuogynais. Vynmedžiai brendo, kasmet duodami vis geresnį derlių.

1 but. / 0,75 l 15,99

Olaszirizling, Rhine Riesling, Muscat Ottonel

Vengrija 5–70 C

1 but. / 0,75 l 34,99

Italija

Muscat

100 C

16 PASAULIO VYNAI

ePSILON gOLD gLerA eXtrA DrYVynuogės šiam rūšiniam putojančiam baltajam sausam vynui surinktos ranko-mis. Juvelyriškai išgauta spalva – šviesiai geltona su šiaudų ir žalsvos atspalviais. Dvelkia akacijomis, obuoliais, citrino-mis ir greipfrutais. Skonis subalansuotas, švelniai primena vaisius.

1 but. / 0,75 l 39,99

Italija

Pinot Nero, Raboso

6–80 C

1 but. / 0,75 l 39,99

Italija

Glera

6–80 C

ePSILON PINK rOSAtO eXtrA DrY Šis rūšinis putojantis sausas vynas kve-pia rožėmis, braškėmis, apelsinais, vyš-niomis ir avietėmis. O skonis sudarytas iš tobulo rūgšties ir saldumo balanso.

„Ca di Rajo“: jaukūs metodai

Italų Cecchetto šeimynai, 1960 metais nusprendusiai Trevizo kaime ga-minti vyną ir įkūrusiai vyno daryklą „Ca di Rajo“, padėjo pati gamta. Mat žemės ten labai tinkamos vyndarystei.

Šios daryklos vyndariai pasitelkia tradicijas ir naujausias technologijas. Įdomu tai, kad „Ca di Rajo“ vadovaujasi metodu, kai vynuogynai gra-žiai įpinami į juos supančią aplinką. Naudojama mažiau cheminio ap-dirbimo. Derlius visuomet surenkamas rankomis, taigi vynas spaudžia-mas tik iš geriausių vynuogių.

Šiame puslapyje pateiktų prekių ieškokite tik

17PASAULIO VYNAI

CODOrNIU SeLeCCIONrAVeNtOS CAVA brUtGaminant šį putojantį vyną vartotos ‘Chardonnay’ vynuogės, suteikiančios gėrimui kreminį poskonį. Taip pat panaudotas tradicinių ‘Macabeo’ ir ‘Xarel-lo’ veis-lių vynuogių derlius. Su mielėmis brandinto vienerius metus, aromatingo ir sodraus vyno skonis primena kaulavaisius bei duonos skrebučius.

Tinkamas kaip aperityvas, tačiau geriau derinti prie keptos žuvies, salotų.

1 but. / 0,75 l 42,99

Ispanija

Pinot Noir

6–80 C

1 but. / 0,75 l 34,99

Ispanija

Chardonnay, Macabeo, Xarel-lo

6–80 C

CODOrNIU PINOt NOIrCAVA rOSADO brUtTik iš ‘Pinot Noir’ vynuogių rausvasis putojantis vynas gaminamas retai. Savo kvapu primena vyšnias, juoduosius serbentus. Skonis nesunkus, su nežymiu rūgštelės pojūčiu.

Tinkamas kaip aperityvas arba su neriebiais užkan-džiais. Galima derinti prie keptos žuvies, vytinto kum-pio, vidutinio kietumo ir brandos sūrių.

CODOrNIU SeLeCCION

„Codorniu“: kokybės ekspertai

Nuo 1551m. vyną gaminanti šeimyninė vy-ninė „Codorniu“ yra seniausia Ispanijoje. Be to, tai didžiausias dvigubos fermentacijos putojančio vyno gamintojas šalyje. Vyninę valdanti Raventos šeima pirmoji pradėjo gaminti ispanišką putojantį vyną („cava“). „Codorniu“ tikslas – tik aukščiausios koky-bės gėrimai.

18 PASAULIO VYNAI

Ledovynas

Ledo vynas („icewine“) gaminamas iš vynuogių, natūraliai sušalusių ant vyn-medžių. Pasaulyje jis vertinamas dėl sodraus saldumo, ryškaus aromato ir gin-taro geltonumo spalvos. Šio vyno gamybos tradicijos gimė 1794 metais Vokie-tijos Frankonijos regione. Šiuo metu Kanada yra viena didžiausių ir geriausių ledo vyno gamintojų pasaulyje. Dauguma šio vyno rūšių gaminami Ontarijo provincijoje, Niagaros pusiasalyje.

Užgrūdintas šalčio

PeLLer eStAteS ICe CUVee Šis vynas gaminamas iš ‘Chardonnay‘ ir ‘Pinot Noir‘ vynuogių. Taip pat naudo-jama šiek tiek ‘Vidal Blanc‘ ledo vyno.

Tai aromatingas, unikalus putojantis vy-nas. Patariama jo ragauti prieš valgį, su sūriais užkandžiais. Taip pat puikiai tiks prie jūrų gėrybių, azijietiškos virtuvės patiekalų, indiško kario troškinio ar ita-liško rizoto. Po valgio galite pagurkšnoti šio vyno su šviežiais vaisiais ar sūriu.

1 but. / 0,75 l 99,99

Kanada

Chardonnay, Pinot Noir

8–100 C

„Peller Estates“: vertingo vyno gamintojai

Gaminant ledo vyną reikia ypač daug darbo jėgos. O kad pagamintų ypa-tingą ledo vyną, darykla „Peller Estates“ palieka dalį vynuogių rudenį ant vynmedžių, kai įprastas vynuogių derlius jau seniai būna nuimtas. Todėl vynuogių derlius dažnai nuimamas gruodžio arba net kartais ir sausio mė-nesį. Stora vynuogių odelė apsaugo uogas nuo ligų ir žvarbaus vėjo. Suša-lusių uogų sultys pavirsta į ledo kristalus ir saldų koncentruotą sirupą. Tik tuomet jos skinamos rankomis, rūšiuojamos ir, uogoms dar nespėjus atšil-ti, iš jų presais spaudžiamos sultys. Pasibaigus fermentacijai ir brandinimui ąžuolo statinėse, gimsta saldus ir itin aromatingas ledo vynas. Ledo vyno vertė didžiulė, nes jam pagaminti reikia daugiau vynuogių nei įprastam.

Tik

19PASAULIO VYNAI

PeLLer eStAteSCAberNet FrANC ICeWINeŠis vynas pagamintas iš ‘Cabernet Franc‘ vynuogių. Pasižymi giliu vaisių bei uogų aromatu. Tai viena geriausių ledo vyno rūšių pasaulyje – laimėjo daugiau kaip 40 aukso medalių.

1 but. / 0,375 l 159,-

Kanada

Vidal Blanc

80 C

1 but. / 0,375 l 179,-

Kanada

Cabernet Franc

80 C

PeLLer eStAteS VIDAL ICeWINeLedo vynas yra tirštesnis nei įprastas. Dėl to ir aroma-tas gerokai sodresnis. Ragaujant juntamas medaus ir abrikosų skonis, taip pat prinokę persikai, mangai ir melionai.

Dera su žąsų kepenėlių paštetu, aštriais patiekalais bei sūriu. Patariama jo patiekti ir po valgio, prieš tai porą valandų palaikius šaldytuve. Tuomet išpilstyti į nedi-deles taureles.

Šiame puslapyje pateiktų prekių ieškokite tik

20 PASAULIO VYNAI

1 but. / 0,75 l 19,99

Didžioji Britanija

StONe‘S OrIgINALgreeN gINger WINeTai originalus vynas iš Didžiosios Bri-tanijos. XIX amžiaus viduryje bakalėji-ninkas Josephas Stone‘as pradėjo par-davinėti šį imbierinį vyną, pavadintą jo vardu.

Iki šių dienų receptas išliko nepakitęs: gaminant naudojamos aukščiausios rū-šies razinos ir maltas imbieras. Gėrimas tinka prie užkandžių, karštųjų patiekalų. Jo taip pat pilama ir į kokteilius.

Pietietiška saldybėDesertiniu, arba likeriniu, vynas pavadinamas tuomet, kai jame yra daugiau nei 15 pro-

centų alkoholio. Šioje „saldžioje šeimynėlėje“ išskiriami cheresas, portveinas, madera, mar-

sala, malaga ir daugelis kitų.

Cheresas – spirituotas ispaniškas vynuogių vynas. Tikras kokteilių „draugas“ – tinka maišyti su deg-

tine, džinu, viskiu. Net gali pakeisti sausą baltąjį vermutą.

Portveinas – svečias iš Portugalijos, vienas geriausiai žinomų pietietiškų vynų. Vertingas gėrimas atsirado iš

praktiškumo: plukdydami vyną į kitas šalis ir norėdami, kad jis nesugestų, portugalai įpildavo spirito.

Portugalijos Madeiros sala irgi „pasaldino“ pasaulį – joje gaminama madera. Į šį vyną pilama brendžio, todėl ma-

deros brandinimo laikas, galima sakyti, neribotas, o atidarius butelį nebūtina skubėti jį išgerti visus metus.

centų alkoholio. Šioje „saldžioje šeimynėlėje“ išskiriami cheresas, portveinas, madera, mar-

Cheresas – spirituotas ispaniškas vynuogių vynas. Tikras kokteilių „draugas“ – tinka maišyti su deg-

21

1 but. / 0,75 l 18,99

1 but. / 0,75 l 18,99

MELTA‘S GINGER Tai granatų spalvos raudonasis vynas, skleidžiantis vaisių ir imbierų aromatą. Skonis kiek deginantis. Gali būti naudo-jamas darant padažus, pudingus. Dera prie kekso su uogomis bei pyragų.

Geriamas grynas kambario temperatū-ros arba su ledu.

„Vinal JCS“: klasikinis vynas

Senamadiškam bulgariško vyno įvaizdžiui atėjo galas! Kompanija „Vinal JCS“ daugiau nei 20 metų puoselėja vyno gamybos tradicijas, nuolat to-bulina technologiją ir seka vyno madą. Klasikinio vyno gerbėjams bulga-rų vyndariai siūlo ąžuolo statinėse brandintų gėrimų, o ieškantiesiems iš-skirtinumo – vyno, sukurto pasitelkus naujas ir originalias technologijas.

MELTA‘S GINGER Šis baltasis vynas stebina šiaudų gels-vumo spalva ir citrusinių vaisių bei im-bierų aromatu. Skonis saldus ir šiek tiek deginantis. Gali būti vartojamas pada-žams, pudingams gaminti. Dera prie vaisinio kekso bei pyragų.

Geriamas grynas kambario temperatū-ros arba su ledu.

Bulgarija

Bulgarija

PASAULIO VYNAI

22 PASAULIO VYNAI

„Graham’s“: sumanūs raudonplaukiaiDaryklos „Graham’s“ istorija siekia jau tris šimtmečius ir ji neatsiejama nuo Symingtonų šeimos, iki šiol valdančios šiuos vyno namus. Škotiškas vyn-darių šeimos šaknis išduoda ugninio raudonumo plaukai, kokius turi beveik kiekvienas Symingtonas. Tačiau jų gami-namas portveinas yra portu-gališkas, tradicinis.

Škotų šeimos dalyvavimas gaminant portveiną neturė-tų stebinti, nes šio vyno namų įkūrėjai dažniausiai būdavo užsieniečiai.

Svarbu pažymėti, kad Syming-tonų šeima yra geriausius pa-saulio vynus gaminančios neformalios organizacijos „Pri-mum Familiae Vini“ narė.

1 but. / 0,75 l 48,99

Portugalija

Quinta dos Malvedos, Quinta do Tua, Quinta das Lages, Quinta da Vila Velha, Quinta do Vale de Malhadas

12–150 C

1 but. / 0,75 l 67,99

Portugalija

Quinta dos Malvedos, Quinta do Tua, Quinta das Lages, Quinta da Vila Velha, Quinta do Vale de Malhadas

12–150 C

1 but. / 0,375 l 33,99

Vokietija

Pinot Blanche, Silvaner

10–120 C

grAHAM’S FINe rUbY POrtŠiam vynui uogos nuo stačių palei Du-ero upę išsidėsčiusių vynuogynų terasų skinamos tik rankomis. Itin tamsios spalvos vyno aromatai mena prino-kusias uogas ir šokoladą. Vynas tvirto stoto, jaunatviškai vaisiško skonio. Tinka ragauti su ryškaus skonio sūriais, sodraus skonio desertais, tamsiomis uogomis ar šokoladu.

grAHAM’S LAte bOttLeDVINtAge POrtŠis vynas iš nesumaišyto 2007 metų vy-nuogių derliaus statinėje brendo 5 me-tus. Sodrios rubino spalvos gėrimo aro-matai mena gervuoges ir gėles, netikėtai susipindami su saldymedžio bei priesko-nių tonais.

Dera ragauti su šokoladu, riešutų ir džio-vintų vaisių desertais bei vaniliniais le-dais.

ZeN ICe 1636 Šis baltasis saldus vynas pagamintas iš rinktinių vėlyvo derliaus vynuogių. O skaičius 1636 simbolizuoja metus, kai vyndarių Zenzen šeima iš Mozelio regi-ono Vokietijoje pradėjo savo verslą.

Dera su paukščių kepenėlių paštetais, pelėsiniu sūriu ar desertais.

Tik

23PASAULIO VYNAI

Restoranų, vyninių padavėjai mėgsta vadina-muosius „sommelier“ tipo kamščiatraukius. Jie panašūs į kišeninius peiliukus. Toks kamščiatrau-kis – tai sraigtas ir peiliukas, kuriuo nupjaunama butelio kamščio kapsulės viršūnė.

Bet ne visi kamščiai gali paklusti tokiam kamš-čiatraukiui. Tad puiku turėti ir „srewpull“ mode-lį su spirale, kuri ne tik padeda prilaikyti, bet ir iš-traukti kamštį. Toks kamščiatraukis itin tinka, kai kamštis senas ir net šiek tiek trupa. Be to, jis labai pravers moterims, kai jos pačios norės atkimš-ti butelį.

Norėdami išlaisvinti šampaną ar putojantį vyną taip pat geriau pasitelkite į pagalbą specialias žnyples. Juk dažnai tokių gėrimų kamštį iš pra-džių sunku išjudinti, o paskui jis netikėtai iššauna. Žnyplėmis, nuėmę vieleles nuo butelio, tiesiog lė-tai sukite kamštį, ir jis bus ištrauktas tyliai.

Kaip tai padaryti? Pajutę, kad burbuliukai jau stumia kamštį, prilaikykite jį nykščiu. Mat garsiai išlekiančių kamščių visuomet kiek baiminamasi, be to, iš tiesų jie gali pridaryti žalos. O svarbiausia

Kaip elegantiškai patiekti vyną

Vyno gėrimas – tai ritualas, ir kiekvienas veiksmas yra reikšmingas, simbo-liškas ir net apibrėžtas etiketo taisyklėmis. Net ir tai, kaip reikia ištraukti vyno kamštį, apgaubta savotiška mistika.

– triukšmauti nearistokratiška, net laikoma blo-go tono ženklu.

Naivumas – simpatiška savybė, tačiau norėdami kiek palaikyti nebaigtą putojančio gėrimo butelį nenaudokite arbatinio šaukštelio. Žvitrų burbu-liukų žaismą padės išlaikyti tik specialiai šampa-nui ar putojančiam vynui skirtas kamštis.

KAIP tINKAMAIįPILtI VYNO Ir jį gertIKai atkemšate butelį, pauostykite kamštį. Jis turi būti bekvapis ar dvelkti vynu. Jei kilo įtarimas, kad užuodžiate nemalonų kvapą, tokio vyno ge-riau negerti.

Jeigu kamštį ištraukėte ne iš karto, jis skilinėjo, trupinius, patekusius į vyną, nupilkite į taurę, o paskui tokį gėrimą išpilkite.

Atidarę butelį būtinai kraštelį nuvalykite serve-tėle – antraip gali likti kamščio gabaliukų. Pilda-mi vyną butelį laikykite taip, kad svečiai maty-tų etiketę.

Nepamirškite, kad pilti vyno reikėtų svečiui iš de-

šinės pusės, mat taip dėliojamos taurės serviruo-jant stalą.

Pirmiausia gėrimo paragauja šeimininkas, tikrinda-mas, ar vynas neturi kamščio ydos. Po to vyno įpi-lama moterims, paskui – vyrams. Ir tik tuomet šei-mininkas pripildo savo taurę.

Pilti vyno reikėtų taip, kad jis nelašėtų ant stal-tiesės. Jei neturite priemonių, padedančių to iš-vengti, keliamą nuo taurės butelį šiek tiek pa-sukite.

Jauną vyną tinka pilti iš 20 centimetrų aukščio. Taip gėrimas dar gauna oro ir lengvai suputoja.

Brandžius vynus reikia pilti atsargiai, lėtokai, tau-rę paėmus už kojelės ir palenkus ją įstrižai, kad gėrimas kliustelėtų ant sienelių.

Jokiu būdu nepilkite pilnos taurės – tik trečda-lį. Baltojo vyno pilkite dar mažiau – taurėje gėri-mas šyla.

Taurę derėtų laikyti už kojelės. Apglėbę stiklą tik šildysite vyną. Ir neskubėkite gerti: po vieno ar kelių gurkšnių derėtų padaryti pauzę, kad pajus-tumėte gėrimo skonį.

Jei ketinate vaišintis senu, išlaikytu vynu, kurio butelyje jau susidariusios nuosėdos, ir neturi-te grafino – ne bėda. Tokį butelį gražu patiekti į stalą specialiame nuožulniame vyno krepšely-je. Butelio negalima kratyti, tad ir kamštį derėtų ištraukti indo nejudinant. Į taures vyno pilama butelio neišimant iš krepšelio. Visa daroma tam, kad į taurę nepatektų nuosėdų. Nuosėdos nega-dina vyno skonio, tik netinka prie jo „veido“.

Taip pat labai svarbu vyną patiekti tinkamos temperatūros. Per šaltas jis gali neatskleisti savo veido, o per šiltas – sugadinti nuotaiką.

Lengvas pusiau sausas baltasis vynas patiekiamas 7–10 laipsnių temperatūros, lengvas saldus bal-tasis – 6–8 laipsnių. Stipraus skonio sausas balta-sis vynas – 11–14 laipsnių temperatūros.

Sodrus stiprus raudonasis vynas turėtų būti 17–19 laipsnių temperatūros. Keliais laipsniais ma-žesnė temperatūra tinka vidutinio sodrumo raudonajam vynui. Saldžiam turtingo skonio baltajam tinkamiausia 7–10 laipsnių, putojan-čiam vynui – 7–9 laipsnių temperatūra.

24 PASAULIO VYNAI

1 but. / 0,75 l 29,99

Ispanija

Garnacha Tintorera, Monastrell

17–180 C

Ispanija

Ispanijos vyno istorija nėra sena. Negana to, vyndariams teko iškęsti siaubingą dalyką: iki 1970-ųjų vynuogynai buvo nuniokoti vynuoginės filokseros. O atsigauti pradėjo tik po dešimtmečio.

Vis dėlto tai nesutrukdė išgarsėti svarbiems Ispanijos vyno regionams: Riberai del Duero, Prioratui, Toro, La Mančai, Riochai.

Dabar Ispanija yra viena įtakingiausių šalių vyno pasaulyje – jos vyndariai griežia vienu pirmųjų smuikų vyno orkestre. Sėkmę lėmė gėrimo stilius – brandūs, vaisiški, švelnūs ir gana lengvai suprantami vynai. Dėl to jie nepraranda savitumo ir išraiškingumo.

Ispanijoje netrūksta vyndarių, kurie gamina tokį ryškaus charakterio individualų vyną, ku-ris netelpa į nustatytas taisykles. Tad ši šalis gali nustebinti ir konservatyvaus, ir moder-naus skonio mėgėjus. Ispanai dar vilioja ir puikiu geros vyno kokybės bei kainos santykiu.

ISPANIjA –vyndarių orkestro priešakyje

AtALAYA LAYA OLD Tai tamsios vyšnių spalvos vynas, pasižymintis ryškiais prinokusių tamsiųjų uogų bei gėlių kvapais. Tirštas, in-tensyvus, modernus. Taninų pojūtis burnoje neaštrus, poskonis ilgai išlieka. Su šiuo vynu dera ant grotelių kepta mėsa, taip pat ir paukštiena, bei kietieji sūriai.

„Atalaya“: ispanų naujienaLietuvai ir pasauliuiIspanai pateikė gurmanams naujieną. 2007 metais vyninė „Atalaya“ įsikūrė Pietų Ispani-jos Almansos vynuogynuose.

Čia auga ‘Garnacha Tintorera’ bei ‘Monas-trell’ vynmedžiai, kurie visame vyno pasauly-je išsiskiria tuo, kad jų uogos turi ne tik tam-sią odelę – jų ir minkštimas tamsus. Jame yra itin daug spalvinių, aromatinių bei skonio medžiagų, tad šio derliaus vynas turi unika-liai intensyvų skonį.

AtALAYA ALAYAVynas ilgiau nei metus brandintas visiškai naujose sta-tinėse. Išsiskiria gilia vyšnių spalva, ryškiais prinokusių tamsiųjų uogų kvapais. Tinka prie keptos mėsos, troš-kinių bei kietųjų pikantiško skonio sūrių. Pagaminta tik 4000 butelių! Tinkamas laikyti ilgiau nei 10 metų.

1 but. / 0,75 l 99,99

Ispanija

Garnacha

15–170 C

„Enate“: vertiapkalbėti ir kopijuotiIspanijos vyno darykla „Enate“ ne-naudoja pirktos vyno žaliavos, nes turi net 600 hektarų nuosavų vy-nuogynų. Tai vyninė, kurios kūriniai dažniausiai aptarinėjami ir net ko-pijuojami.

Prestižą padėjo pelnyti darbštumas: dėl itin sauso klimato reikia laisty-ti vynmedžius, tad įrengta labai su-dėtinga lašinio laistymo sistema. Ji preciziškai valdoma kompiuteriais, o informaciją apie vynuogynuose tvy-rančią saulės kaitrą, vėją, lapų džiū-vimą, dirvos drėgnumą siunčia kelios dešimtys automatinių meteorologi-jos stočių. Dėl modernaus derliaus auginimo vyninė „Enate“ išskirtinė ne tik Ispanijoje, bet ir pasaulyje.

25PASAULIO VYNAI

eNAte CHArDONNAY 234Dėl šio baltojo sauso vyno ‘Chardon-nay’ vynuogės skinamos rankomis – tai suteikia daugiau kvapo ir individualaus skonio. Vynas tirštokas, yra obuolių, ananasų, melionų užuominų. Tinka kaip aperityvas ar derinti su lapinėmis salotomis, jūrų gėrybėmis, baltąja žuvi-mi, lengvo skonio vegetariškais patieka-lais, sušiais, pica, minkštaisiais sūriais ir makaronais.

1 but. / 0,75 l 29,99

Ispanija

Chardonnay

8–100 C

eNAte CAberNetSAUVIgNON-MerLOtŠiam raudonajam sausam vynui nau-dojamos ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Mer-lot’ vynuogės. Dvelkia raudonųjų uogų, prieskonių ir gėlių aromatais. Vynas ne-turi šiurkštumo, bet su ilgai išliekančiu skonio pojūčiu. Su šiuo vynu dera mė-sos ir ryžių patiekalai, paukštiena, gry-bai, ant grotelių keptos dešrelės, pica, vidutinio kietumo ir brandos sūriai.

1 but. / 0,75 l 29,99

Ispanija

Cabernet Sauvignon, Merlot

15–170 C

1 but. / 0,75 l 29,99

Ispanija

Cabernet Sauvignon

8–100 C

eNAte CAberNetSAUVIgNON rOSADO D.O.Šis rožinis vynas gaminamas iš geriausio daryklos „Enate“ derliaus, tad neretai lai-mi šios rūšies vyno konkursuose. Inten-syviai kvepia serbentais bei kitomis sodo uogomis. Skonis itin švelnus. Dera su groteliniais žuvų bei vištienos patiekalais, salotomis, jūrų gėrybėmis, minkštaisiais bei vidutinio kietumo sūriais.

26 PASAULIO VYNAI

AbSUM COLeCCIONMerLOtTai raudonasis sausas vynas, pagamintas iš vynuogių, surinktų Torresales vynuo-gynuose. Brandintas 12 mėnesių pran-cūziško ąžuolo statinėse. Dera su tunu, lašiša, antiena, jautiena, kiauliena, dau-geliu sūrių, grybais ir laukiniais ryžiais.

AbSUM COLeCCION geWÜrZtrAMINer Šis baltasis sausas vynas 4 mėnesius brandinamas prancūziško ąžuolo stati-nėse. Pagamintas iš vynuogių, surinktų Torresales vynuogynuose. Dera su viš-tiena, kalakutiena, žuvimis, švelniais sū-riais ir šviežiais vaisiais.

„Irius“: po kelionės aplink pasaulį gimė tobulas vynasVyno darykla „Irius“ veikia nuo 1999 metų, o jos savininkai aplankė daugiau kaip 700 daryklų visame pasaulyje, kur sėmėsi jų geriausios patirties. Vyno darykla iš dalies yra po žeme, todėl galima laikytis ekologijos principų, taupyti energiją ir sukurti tinkamą bioklimatą.

„Irius“ augina mažas vynuoges, pasižyminčias intensyviu aromatu bei spalva. Derlius rankomis nurenkamas naktį siekiant nepakenkti jų geriausioms savy-bėms. Taip užtikrinama aukščiausia kokybė.

Kai kurie vynai yra surinkę beveik 100 balų, kuriuos skiria autoritetingi vyno ži-novai. Taip pat „Irius“ kūriniai yra pelnę aukso bei sidabro medalių tarptautinė-se vyno varžytuvėse.

1 but. / 0,75 l 77,99

Ispanija

Merlot

180 C

1 but. / 0,75 l 49,99

Ispanija

Gewürztraminer

10–120 C

27PASAULIO VYNAI

AbSUM VArIetALeS Šis baltasis sausas vynas pagamintas iš vynuogių, surinktų Torresales vynuogy-nuose ir 4 mėnesius brandintas pran-cūziško ąžuolo statinėse. Puikiai dera su vištiena, kalakutiena, kiauliena, oma-rais, ančiuviais, tunu, jūriniais ešeriais ir krevetėmis. Taip pat tinkamas vartoti su salotomis.

AbSUM VArIetALeSŠis raudonasis sausas vynas pagamintas iš vynuogių, surinktų Torresales vynuo-gynuose ir 8 mėnesius brandintas pran-cūziško ąžuolo statinėse. Puikiai dera su kepta mėsa, brandintais ir sodraus sko-nio sūriais, ant grotelių keptomis dar-žovėmis, pomidorų patiekalais ir mels-vaisiais ešeriais.

1 but. / 0,75 l 39,99

Ispanija

Chardonnay, Gewürztraminer, Pinot Noir

10–120 C

1 but. / 0,75 l 39,99

Ispanija

Tempranillo, Merlot,Cabernet Sauvignon, Syrah

180 C

28 PASAULIO VYNAI

Žinovai teigia, kad prie pagamin-tų su vynu patiekalų reikėtų rinktis išraiškingo skonio vyną, kad vyktų „garbinga kova“: patiekalas neuž-gožtų geriamo vyno, ir atvirkščiai. Antra vertus, teigiama ir kitaip: neva geriau įsipilti panašaus vyno, koks buvo naudotas gaminant patiekalą.

Žinoma, jei vartojote šampaną, tai drąsiai jį galite pabaigti su draugais.

Ruošiant valgį vertėtų rinktis pa-prastą, bet ne prastą vyną. Visuo-met paklauskite savęs, ar norėtu-mėte tokį vyną gerti – tai Jums palengvins apsisprendimo kan-čias, ką pilti į puodą. Kita vertus, nereikia išlaidauti ir itin brangiam vynui, kai ketinate jį naudoti ga-mindami maistą. Puikus yra ir šer-betas iš šampano.

Venkite seno vyno – jaunas neturi

Puikusis virtuvės pagalbininkasTik išmokę gaminti vyną, žmonės suprato, kad jį tin-ka ne vien gerti. Šis gėrimas daugeliui patiekalų sutei-kia subtilių niuansų. Kokį vyną rinktis ruošiant vieną ar kitą patiekalą, griežtų taisyklių nėra. Tačiau šiokių tokių gairių vertėtų laikytis.

itin ryškaus charakterio ir tempe-ramento. Pernelyg ryškūs taninai ir medžio niuansai – irgi ne mais-to „draugai“. Tuomet Jūsų patieka-las įgaus per stiprų skonį. O pada-žams labai gerai rinktis desertinį vyną.

Vynas naudojamas gaminant žuvų patiekalus ir nepamainomas ruo-šiant moliuskus ar kitas jūrų gėry-bes su kiautu.

Ruošiant moliuskus ir sriubas de-rėtų pilti gana neutralaus skonio vyno, nes rūgštelė gali sugadinti patiekalo skonį. Nepamirškite, kad veikiama karščio rūgštis tik padi-dėja, o susimaišiusi su prieskoniais gali įgauti nemalonių niuansų.

Kai reikia ką nors ilgai troškinti, vynas – kaip tik tas priedas. Į troš-kinius pilkite jauno aukštos koky-

bės raudonojo vyno. Tik venkite pasižyminčio stipriais taninais.

Tūkstantmečių senumo gėrimas tinka ir marinuojant ar konser-vuojant produktus. Jei tai mėsa – vynas suteiks aromato, suminkš-tins ją. Žvėriena, triušiena ar kitokia kietesnė, senesnė mėsa ti-krai neapsieis be vyno.

Marinuojant reikėtų nepagailė-ti gero baltojo ar raudonojo vyno – aromatingo ir stipraus. Vis dėlto svarbiausia produktui gauti vyno rūgštelės, nes ši minkština. O jei gaminate padažą – daro jį išraiš-kingesnį.

Baltasis ir raudonasis vynas pada-žams suteikia savito skonio, o de-sertiniai vynai ne tik papildo juos kvapais, bet suteikia ir gražią spal-vą, nes verdant vyną cukrus virsta karamele.

Be vyno neapsieina ir desertai. Vokiečiai turi savo garsųjį deser-tą „Girta mergelė“, kuris gamina-ma iš baltojo vyno, razinų, migdo-lų, apelsinų sulčių ir saldžių tešlos kukulių.

Įdomu tai, kad vynas pats gali tap-ti desertu – tai stipriųjų deserti-nių, dar vadinamų likeriniais, vynų privalumas.

29PASAULIO VYNAI

VYNO žeLė SUPLAKtA grIetINėLereikės:

1 butelio raudonojo vyno

2 citrinų sulčių

60 g pektino

500 g cukraus (arba pagal skonį)

plaktos grietinėlės pagal skonį

į puodą supilkite vyną, citrinų sultis, suber-kite pektiną. Išmaišykite ir dėkite ant nedi-delės ugnies. Pamaišydami kaitinkite, kol užvirs.

Nukelkite nuo ugnies, suberkite cukrų ir maišydami ištirpinkite.

Vėl dėkite ant ugnies, užkaitinkite ir virkite minutę. Nukelkite. Nugriebkite putas.

Išpilstykite į taures ir dėkite šaltai, kad želė sustingtų.

tiekdami uždėkite plaktos grietinėlės.

30 PASAULIO VYNAI

VIgNetI ZAbÙ NerO D’AVOLA SICILIA I.g.t. Tai rubino raudonio vynas. Intensyvus raudonųjų uogų aromatas susipina su kompleksiškais balzaminio acto bei gė-lių tonais. Skonis vaisiškas, ilgai išliekan-tis. Derės su mėsos padažu pagardintais makaronais, vištiena bei kalakutiena, ne itin sodraus skonio mėsos patiekalais, pica, taip pat vidutinio kietumo ir bran-dos sūriais.

VIgNetI ZAbÙgrILLO SICILIA I.g.t. Šis vynas gaminamas iš ‘Grillo‘ vynuo-gių, auginamų beveik vien tik Sicilijoje. Intensyvaus gėlių, persikų ir citrusinių vaisių aromato. Vaisių charakterio vy-nas nesunkus, ilgai išlieka minerališkas poskonis. Tinkamas kaip aperityvas, su salotomis, jūrų gėrybėmis, baltąja žuvi-mi, lengvo skonio vegetariškais patieka-lais, sušiais.

Italija

Italijoje yra vieni seniausių vyno regionų pasaulyje. Romėnai mokėjo au-ginti vynuoges, o vyno gamybą organizuoti taip, kad ji duotų pelno. Ir da-bar Italija yra viena svarbiausių vyno gamintojų. Puikia vyno gamintojos reputacija ši šalis didžiuojasi jau trečią tūkstantmetį.

Italija iš kitų šalių išsiskiria didele vynmedžių įvairove. Be to, šioje šalyje auginamos kitur neaptinkamos vynuogės. Tam padeda savitos klimatinės sąlygos ir neįtikėtinai įvairi žemės sandara net tame pačiame regione.

Italijos vyno išskirtinumą ypač gerai atskleidžia ‘Sangiovese’ vynuogių veislė. Taip pat – ‘Nebbiolo’. Iš šių raudonųjų vynuogių gaminamas aukš-tos kokybės nepakartojamas vynas. Jis sudėtingas ir ilgaamžis.

Išskiriami trys vyndarystės regionai: Šiaurės, Centrinė ir Pietų Italija. Kiekvie-nas jų skirtingas ir dovanoja naujų, nepatirtų įspūdžių bei ypatingo vyno.

ITALIjA didžiuojasi vynmedžių įvairove

„Vigneti Zabu“: vynas su saulėtu charakteriu

Vyninė „Vigneti Zabu“ įsikūrusi žavingoje Sicilijos saloje. Aplink nėra ga-myklų, o šalia ribuliuoja akinančiai skaidrus Arančio ežeras, padedan-tis vynuogynams iškęsti pragariškai karštas vasaras.

„Vigneti Zabu“ vynuogių augintojai neieško kokybės kompromisų, jų vienintelis tikslas – vyno charakteriu atspindėti, ką Sicilijos saulė bei unikalus klimatas duoda geriausio.

1 but. / 0,75 l 22,99

Italija

Nero d´Avola

17–180 C

1 but. / 0,75 l 22,99

Italija

Grillo

8–100 C

Šiame puslapyje pateiktų prekių ieškokite tik

31PASAULIO VYNAI

CANDONI MerLOt D.O.C.Šis stiprus ryškiai raudonos spalvos vynas iš ‘Merlot‘ vynuogių skoniu šiek tiek primena šviežias prisirpusias vyšnias. Tai sausas, švelnių taninų vynas. Švelnus ir ilgai išliekantis poskonis. Darykla stengiasi išryškinti gryną vynuogių skonį ir neužmaskuoti ąžuolo poskonio. La-biausiai tinka su mėsos patiekalais ir makaronais.

CANDONI MOSCAtO D‘ItALIA Tai svečias iš Apulijos – vieno seniausių ir didžiausių Italijos vynininkystės rajonų. Vynas išsiskiria šviežių nektarinų ir medaus aromatais, o juos papildo saldūs prisirpusių persikų bei abrikosų skoniai. Šis putojantis vynas puikiai dera prie sušių, sašimių, aštresnių patie-kalų ir bet kokių desertų su vaisiais.

1 but. / 0,75 l 24,99

Italija

Merlot

180 C

1 but. / 0,75 l 27,99

Italija

Moscato

6–80 C

„Candoni“: kiekvienas butelis – meno kūrinys

Etruskų gyvenimo džiaugsmas įkvėpė su-kurti įžymios vyndarių Candoni šeimos ga-minamų gėrimų pakuotes.

Kiekvienas įmonės „Candoni“ vyno butelis – tai ypatingas meno kūrinys, ant kurio šilko-grafijos būdu sukurtos etruskų freskos.

Pirmiausia freskos nupiešiamos ant šilko, paskui keramikos spalvos perkeliamos ant butelio ir apdorojamos karščiu, kad spalva nenubluktų. Tokiu būdu kiekvienas butelis paverčiamas meno kūriniu!

32 PASAULIO VYNAI

„Cantina di Montalcino“:atgimusių vynmedžiųvynas

Italų vyninė „Cantina di Montal-cino“ įkurta 1970 metais prestiži-nėje Toskanos vietoje prie Mon-talčino miestelio. Vyninei savo derlių tiekia 94 vynuogių augin-tojai. Čia gaminamas ne tik tra-dicinis CHIANTI ar BRUNELLO DI MONTALCINO, bet ir Toska-noje naujų vynmedžių derliaus vynas.

Naudojamos ‘Vermentino’ vy-nuogės, o jos anksčiau Toskano-je buvo beveik išnykusios. Dabar šie vynmedžiai vėl populiarūs, nes karštame klimate iš jų der-liaus pavyksta išspausti delikatų, rafinuotą ir savitą charakterį tu-rintį vyną. Tokiam vynui daryti derlių reikia skinti rankomis, itin švelniai spausti sultis, o jas ir šal-tai fermentuojamą vyną saugo-ti nuo oro.

CANtINA DIMONtALCINO POggIO DeL SASSO MerLOt I.g.t.Šis vynas išsiskiria tamsia rubino raudo-nio spalva. Dominuoja ryškūs gervuogių bei trešnių aromatai, būdingi ‘Merlot‘ vynuogėms. Juntami ir ąžuolo statinių sąlygoti prieskoningi tonai.

Su šiuo vynu dera mėsa, grybų patieka-lai, groteliniai kepsniai, vidutinio kietu-mo ir brandos sūriai.

1 but. / 0,75 l 23,99

Italija

Merlot

15–170 C

1 but. / 0,75 l 23,99

Italija

Vermentino

8–100 C

1 but. / 0,75 l 71,99

Italija

Nero d´Avola, Nerello Mascalese

17–180 C

CANtINA CeLLArO DUe LUNe NereLLO MASCALeSe-NerO D’AVOLA I.g.t.Šis kelių rūšių vynmedžių derliaus vy-nas gaminamas iš skirtingai apdorotos žaliavos. Vynui būdingi intensyvūs pri-nokusių trešnių bei gervuogių aromatai susipina su cinamono bei kavos tonais. Vynas dera su ant grotelių keptos mėsos patiekalais, kietaisiais sūriais.

CANtINA DI MONtALCINOPOggIO DeL SASSOVerMeNtINO I.g.t.Tai gelsvos spalvos vynas, kuriame gėlių aromatai dera su titnago kvapais, nulem-tais minerališko dirvožemio. Įdomus ir tyras burnoje.

Dera patiekti kaip aperityvas, su saloto-mis, minkštaisiais baltųjų pelėsių sūriais, žuvimis ir jūrų gėrybėmis, vegetariškais patiekalais, sušiais.

„Cantina di Montalcino“:„Cantina di Montalcino“:atgimusių vynmedžių

Šiame puslapyje pateiktų prekių ieškokite tik

33PASAULIO VYNAI

1 but. / 0,75 l 108,-

Italija

Primitivo

150 C

FeUDI DI SAN MArZANO SeSSANtANNI OLD VINeS PrIMItIVO DI MANDUrIA D.O.C. Šis raudonasis vynas pagamintas iš ‘Pri-mitivo’ vynmedžių derliaus. Dėl skonio koncentracijos vertingos uogų kekės skintos tik rankomis. Vynas fermentuo-tas plieno talpyklose, vartojant tik ant uogų odelių natūraliai esančias laukines mieles, o po fermentacijos 9 mėnesius brandintas ąžuolo statinėse. Toks atidu-mas padėjo išgauti tolygią granato spal-vą ir prieskonių, gervuogių, aviečių bei džemo aromatą. Svaraus, bet nemasy-vaus stoto. Poskonis ilgas, dominuoja saldūs vaisiai ir prieskoniai.

Šį vyną tinka ragauti su ryškaus skonio kietuoju sūriu, gausiai prieskoniais pa-gardintais mėsos patiekalais.

„Feudi di San Marzano“:suvienyti nuoširdumo ir galybės

Viskas, kas geriausia, gimsta dirbant paprastai, bet iš visos širdies. Pietų Italijos Apulijos regione gyvena neturtingi, bet labai nuoširdūs vynuogių augintojai. Negalėdami kiekvienas įsirengti po savo vyninę, ūkininkai įkūrė San Marcano miestelio vyndarių draugiją. Jų didžiausias turtas beveik ne-pastebimas – keliolika senų vynmedžių lopinėlių, kuriuose renkamas der-lius ypač koncentruoto skonio vynui. Vien nuoširdaus darbo kartais nepa-kanka norint pagaminti geriausią vyną, tad pasitelkta garsiosios vyninės „Farnese“ komanda. Vyndarystės superžvaigždė Filippo Baccalaro panau-dojo ne tik mokslo žinias, bet ir brangiausią įrangą, ir taip atsirado vynas, daugybėje šalių gavęs tik aukščiausius apdovanojimus.

108,-Tik

34 PASAULIO VYNAI

Austrija

Austrija vyno pasauliui padovanojo neįtikėtiną žemdirbystės ir filosofijos derinį. Pa-gal jau daugumai pažįstamus ekologinės vyndarystės principus auginant vynuoges, nenaudojamos neorganinės trąšos, sintetiniai pesticidai, herbicidai.

Biodinaminę austrų vyndarystę papildo tai, kad remiamasi filosofo Rudolfo Steine-rio sukurtu pasaulio, kaip nedalomos kūno, dvasios ir kosmoso vienovės, supratimu.

Biodinaminės vyndarystės šalininkai ūkį supranta kaip gyvą organizmą: jei, tarkim, vynuogyną užpuolė liga, ji nelaikoma priešu, o požymiu, kad sutriko visa vynuogyno augimo sistema. Ir leidžiama pačiai gamtai priimti sprendimus ir kovoti su proble-momis. Tad vabzdžiai, paukščiai ir naminiai bei laukiniai gyvūnai yra neatskiriama biodinaminio vyndarystės ūkio dalis.

Vyndariai mano, kad biodinaminių ūkių vynas yra elegantiškesnis, kompleksiškesnis ir didingesnis. Tai, aišku, suteikia dar daugiau taurumo Austrijos vynui.

Austrija nedidelė, tačiau ji stebina vynuogių veislių gausa. Todėl ir austriško vyno lentynoje galima rasti originalių, subtilių ir itin savitų gėrimų.

AUSTRIjA: biodinaminė vyndarystė

„Sepp Moser“: išpuoselėtas žmogaus rankų

Šeimyninė vyninė „Sepp Moser“ viena pirmų-jų Austrijoje pradėjo vyną gaminti biodina-miniu būdu. Vyndariai atsižvelgia į gamtos reiškinių cikliškumą ir vynmedžiams priežiū-rėti naudoja tik natūralias priemones.

Aukščiausią rangą Austrijoje turinčiame Kremstalio regione besiraizgantys vynuogy-nai suformuoti į pietus nukreiptomis Duno-jaus terasomis. Natūralias priemones propa-guojančioje vyninėje vynas fermentuojamas tik lėtai rūgstančiomis laukinėmis mielėmis.

1 but. / 0,75 l 50,99

Austrija

Riesling

8–100 C

1 but. / 0,75 l 41,99

Austrija

Grüner Veltliner

8–100 C

SePP MOSer rIeSLINg VON DeN terrASSeN Rislingas iš Austrijos Kremstalio vynuogynų yra ryškes-nio charakterio nei iš Vokietijos. Justi persikų, abriko-sų, obuolių kvapai. Burnoje ilgai išlieka mineralų ir vai-sių poskonis. Vynas tinka su lapinėmis salotomis, jūrų gėrybėmis, baltąja žuvimi, lengvo skonio vegetariškais patiekalais, sušiais. Dera ir prie baltųjų pelėsių sūrių.

SePP MOSer grÜNer VeLtLINer VON DeN terrASSeN Tai vynas iš ‘Grüner Veltliner’ vynuogių derliaus, ge-riausiai užaugančio būtent Austrijoje. Iš taurės sklinda prieskonių, juodos duonos aromatas. Burnoje jaučia-mas minerališkumas, vaisių ir prieskonių dermė. Vy-nas tinka su rūkyta lašiša, jūrų gėrybėmis bei minkštai-siais baltųjų pelėsių sūriais.

35PASAULIO VYNAI

gUNDerLOCH jANe-bAP-tISte rIeSLINg KAbINettTai vos pastebimo saldumo ir skalūno dirvos nulemto minerališko poskonio rislingo tipo vynas. Tinkamas kaip ape-rityvas, bet gerokai dažniau derinamas su rytietiškais imbierais bei aitriosios-mis paprikomis pagardintais patiekalais. Tinka laikyti iki 10 metų.

Vokietija

VOKIeTIjA: sėkmingi atsitiktinumaiKai į maištingų germanų genčių žemes įžengė romėnai, kartu atvyko ir kariuome-nę aptarnaujantys apsukruoliai, kurių dėka dabartinę Vokietiją pasiekė vynmedžiai. In-dėlį į Vokietijos vyno kultūrą įdėjo ir vie-nuoliai, gamindami vyną sau ir parduoti. Šioje šalyje yra itin senas vyną gaminan-tis vienuolynas, įkurtas dar XII amžiaus pir-moje pusėje. Tad vokiečiai kaip niekas kitas gali kalbėti apie šimtametę patirtį.

Būtent Vokietija XVIII amžiaus antroje pu-sėje pirmoji padovanojo progą paragau-ti vėlyvojo skynimo derliaus vyno. Ir visai nesvarbu, kad šis atradimas įvyko juokin-gomis aplinkybėmis: tiesiog dėl tinginys-tės viename ūkyje buvo pavėluota nuim-ti derlių.

XVIII amžiaus pabaigoje Vokietija padova-nojo pasauliui ledo vyną – irgi dėl atsitikti-numo, kai pabandyta spausti pašalusias vy-nuoges.

Vokietijoje ryški dviejų svarbių dalykų der-mė – senųjų vyndarystės tradicijų ir mo-dernaus mąstymo, o tai vokiečiams leidžia gaminti vyną, į kurį žinovai atkreipia dė-mesį.

Šią šalį labiausiai garsina sausas, sodrus ir svarus vynas.

„Gunderloch“: mene įamžintas vynuogynasDabartinės vyninės „Gunderloch“ savininkės Agnes Hasselbach pro-tėvis Jeanas Babtiste‘as Gunderlochas buvo pagrindinis rašytojo Carlo Zuckmayerio pjesės „Linksmasis vynuogynas“ veikėjas.

Mene įamžinta šeimyninė vyno darykla įkurta miestelyje prie pat Rei-no upės. Tai puikios reputacijos vyninė, viena iš penkių Vokietijoje, ku-rių vynas įtakingiausiame žurnale „Wine Spectator“ net tris kartus gavo 100 balų įvertinimą!

Pavyzdinės kokybės Reinheseno regiono vyną verta atrasti, nes jis ma-žiau saldus ir šiek tiek ryškesnio skonio nei rislingas iš dažnam žinomų Mozelio vynuogynų.

Vyninės „Gunderloch“ gėrimai dažnai puikuojasi žymiausių pasaulio restoranų vynraščiuose. 1 but. / 0,75 l 44,99

Vokietija

Riesling

7–80 C

35Tik

36 PASAULIO VYNAI

jOHANN bIHN rIeSLINg Tai pusiau sausas Mozelio regiono vynas. Jaučia-mas citrusinių vaisių aromatas, įdomiai dera rūgš-telė ir saldumas. Dominuoja šviežių obuolių ir citri-nų skonis.

Tinkamas prie vištienos patiekalų.

jOHANN bIHN geWÜrZtrAMINer Šis vynas išspaustas iš ‘Gewürztraminer‘ vynuogių. Vaisinis, aromatingas, pikantiško citrusinių vaisių kva-po. Vynas yra pusiau sausas, lengvai rūgštus, tačiau jaučiama ir saldumo.

Dera prie mėsos patiekalų, sūrio ir desertų.

PASAULIO VYNAI

AMINer er erŠis vynas išspaustas iš ‘Gewürztraminer‘ vynuogių. Vaisinis, aromatingas, pikantiško citrusinių vaisių kva-po. Vynas yra pusiau sausas, lengvai rūgštus, tačiau

Dera prie mėsos patiekalų, sūrio ir desertų.

1 but. / 0,75 l 19,99

Vokietija

Riesling

8–100 C

1 but. / 0,75 l 19,99

Vokietija

Gewürztraminer

9–100 C

„Export Union“: atsakingai rūpinasi kiekvienu

Vokiškas vynas JOHANN BIHN gaminamas iš baltųjų ‘Riesling’ vynuo-gių, kurios auga nuostabiame Vokietijos Reino regione. Šios vynuogės pasižymi skoningu rūgštumu ir aromatingumu. Rislingas skaičiuoja il-gus istorijos metus, rašytiniuose šaltiniuose žinių apie jį užfiksuota net XV amžiuje.

Šį vyną eksportuoja tarptautinė „Export Union“ įmonė. Tai pirmaujan-tis vyno tiekėjas pasaulyje – tikrai didelis, kad patenkintų įvairių klien-tų poreikius, kartu ir atsakingas, kad pasirūpintų kiekvienu!

37PASAULIO VYNAI

FrItZ‘S rIeSLINg Šis klasikinis rislingas yra sauso skonio, tačiau burnoje turi menamo saldumo. Kvapnus, ne itin rūgštus vynas itin universalus derinant su maistu. Tinkamas ir kaip aperityvas, ir patiekti su salotomis, jūrų gėrybėmis, baltąja žuvimi, lengvo skonio vegetariškais patiekalais.

1 but. / 0,75 l 39,99

Vokietija

Riesling

7–80 C

1 but. / 0,75 l 39,99

Tik

38 PASAULIO VYNAI

Bulgarija kai kada vadinama net vyno gimtine. Mat tinkamas reljefas ir geros klimato sąlygos čia padeda nokti daugiau nei 60 vynuogių veislių.

Be to, bulgarų protėviai trakai kaip vyndariai minimi Homero epuose „Iliada“ ir „Odisėja“. Kurdami savo valstybę 681 metais bulgarai paveldėjo ir vyno darymo tradicijas bei patirtį.

Manoma, kad vyną saugoti rūsiuose taip pat sugalvojo bulgarai.

Išsivadavus iš socializmo režimo, 1989 metais bulgariški vynai vėl atgavo savo gerą vardą. Bulgarija, be kita ko, yra viena iš šalių, kuri gamina geriausią nebrangų ‘Cabernet Sauvignon‘ vyną. Pasitaiko ir unika-laus vyno, galinčio rungtis su prancūziškuoju bordo.

Bulgarija turi vyndariams skirtą šventę. Vasario 14-ąją bulgarai lanko vynuogynus, pakerta, kur reikia vy-nuogių medžius, ir juos aplieja vynu. Ritualą lydi linksmybės.

BULgARIjA – garsenybių varžovė

Bulgarija

LIN 53 CAberNet SAUVIgNON & MerLOt & rUbIN & gAMZATai unikalaus skonio vynas, kuriame tradicinės ‘Caber-net Sauvignon‘ ir ‘Merlot‘ vynuogės harmoningai susijungia su tipiškomis bulgariškomis rūšimis ‘Gamza‘ ir ‘Rubin‘. Pats pavadinimas „lin“ yra kilęs iš pavadini-mo senoviško medinio indo, kuris Bulgarijos vyndarių buvo naudojamas vynui matuoti.

Vynas yra sodrios rubino spalvos. Prinokusių vyšnių ir raudonųjų vaisių aromatą harmoningai vainikuo-ja paslaptinga juodųjų serbentų nata. Kvapų puokš-tę baigia ąžuolo aromatas. Dera prie skrudintos ar ant grotelių keptos raudonos mėsos, pikantiškų patieka-lų, sūrių.

1 but. / 0,75 l 69,99

Bulgarija

Cabernet Sauvignon, Merlot, Rubin, Gamza

16–180 C

39PASAULIO VYNAI

LOVICO 100CAberNet SAUVIgNONŠis vynas sukurtas 100 metų sukakčiai paminėti, kai 1909-aisiais Suhindolo regione buvo įkurtas pirma-sis Balkanų pusiasalyje vynuogių augintojų ir vynda-rių kooperatyvas. Šis vynas atskleidžia Bulgarijos vynų charakterį. Dvylikos mėnesių bandinimas amerikietiš-ko ir prancūziško ažuolo statinėse praturtina šio vyno struktūrą. Tinka kolekcionuoti. Dera prie raudonos mėsos ir pikantiškų patiekalų, brinzos.

„Lovico Suhindol“:unikalus bulgariškas vynas

Bulgarai didžiuojasi, kad dar Antikos lai-kais jų teritorijoje gyvenusios trakų gentys gamino tirštą ir saldų raudonąjį vyną.

Suhindolo regione įkurta seniausia Bul-garijos ir Balkanų vyno darykla „Lovico Suhindol“ sumanių vyndarių patirties ir senų tradicijų dėka išliko unikali. Per am-žius išsilaikiusios tradicijos, derinamos su šiuolaikiškomis technologijomis, garan-tuoja kokybę ir išskirtinumą.

Vyno daryklos įkūrėjas Marko Vachko-vas 1909 metais subūrė visus vietinius vyndarius ir vynuogių augintojus į vieną kolektyvą. Jo tikslas buvo vyno darykla, kuri vyną gamintų remdamasi pačiomis naujausiomis to meto technologijomis ir praktika.

Darykla turi aukščiausios kokybės kolek-cinių vynų liniją „Highline“. Beveik visi šios linijos gėrimai yra vyninės „Lovico Suhin-dol“ vizitinė kortelė.

1 but. / 0,75 l 89,99

Bulgarija

Cabernet Sauvignon

16–180 C

1 but. / 0,75 l 39,99

Bulgarija

Merlot

16–180 C

StAMbOLOVO MerLOt A.O.C. Tai kolekcinis aukščiausios klasės raudonasis sausas vynas. Vynuogės jam daryti skinamos rankomis, be to, kiekvienas šio vyno butelis yra kaustytas varine etikete ir turi individualų numerį.

Vynui būdinga sodri rubino spalva su plytų spalvos atspalviu. Ragaujant justi vaisių, vanilės, ąžuolo, odos bei lapų aromatai. Skonis subalansuotas, su ilgai išlie-kančiu poskoniu. Tinka patiekti prie žvėrienos patie-kalų ir sūrių.

40 PASAULIO VYNAI

Armėnija

Armėnijoje vasara sausa ir karšta, o žiemos šaltos. Šios šalies žemė tur-tinga mineralų. Vynas brandinamas armėniško ąžuolo statinėse ir taip įgauna vanilės, šokolado ir džiovintų vaisių prieskonį. Visa tai sudaro unikalų derinį, būdingą tik armėniškam vynui. Ir tokio derinio neįmano-ma išgauti jokioje kitoje pasaulio šalyje.

Armėnija vadinama žmonijos vyndarystės lopšiu. Čia aptinkama apie 500 laukinių vynuogių veislių. Biblijoje teigiama, kad Nojus po didžiojo tvano išlipo būtent ties Ararato kalnu ir įveisė ten vynuogyną.

Archeologai Armėnijoje rado seniausią vyninę – iš IV tūkstantmečio prieš Kristų. Be įprasto vynuogių vyno, armėnai pasauliui dovanojo ir unikalųjį, pagamintą iš granatų.

ARmėNIjA – vyndarystės lopšys

S. NIKASbLACK KISHMISHTai pusiaus saldus, sodrios rubino spal-vos, gomurį kiek sutraukiančio aksomi-nio skonio vynas. Juntamos pyrago na-tos atsiranda dėl to, kad vynuogės kiek padžiovinamos – kol pasiekiamas opti-malus cukraus ir drėgmės santykis.

Ypač dera su aštriais vištienos, avienos ar jautienos patiekalais.

1 but. / 0,75 l 29,99

Armėnija

Kishmish

12–140 C

S. NIKASPOMegrANAtegrANDe reSerVA 1994 Tai raudonasis pusiau saldus granatų vy-nas. 1994 metų derlius buvo ypač geras, todėl pažymimas etiketėje. Šio derliaus granatai išsiskiria šilkiniais taninais. Vy-nas vienus metus brandintas juodojo Karabacho ąžuolo statinėse. Jį tinka ra-gauti vieną ir su desertais.

1 but. / 0,75 l 29,99

Armėnija

granatai

14–160 C

40

41PASAULIO VYNAI

POMegrANAteŠis pusiau saldus vynas tamsios granatų spalvos su purpuriniu atspalviu, subtiliai saldus, stipriai juntami prinokę raudonieji vaisiai. Desertinį granatų vyną pata-riama gerti šiek tiek atšaldytą. Taip nuslopinami pries-konių tonai ir atsiskleidžia kitoks skonis bei kvapas. Tai vidutinio kūno vynas su šilkiniais taninais. Šį vyną gali-ma gerti vieną, jis taip pat tinka prie saldžių patiekalų.

Tai vynas, kuris puikiai reprezentuoja Armėnijos dvasią ir tinka dovanoti per Kalėdas.

„Proshyan brandy factory“:svečias iš dainingosios Armėnijos

Nuosavi vynuogynai, tūkstantmetė patirtis, moderni įranga ir nuolatinė kokybės kontrolė armėnų įmonei „Proshyan brandy factory“ pelnė tarp-tautinį pripažinimą. Darykla įkurta 1887 metais.

Unikalios vietinės vynuogių veislės, tokios kaip ‘Areni’, ‘Khardy’ ar ‘Kishmish’, ir saulėto kalnų slėnio klimatas leidžia pagaminti išskirtinį, sa-vito charakterio ir skonio vyną. Ypač įmonę garsina originalūs grana-tų, gervuogių, abrikosų vynai. Jie laikomi vieni geriausių savo kategorijo-je, mat jiems daryti naudojami tik ekologiški vaisiai bei natūralus šaltinių vanduo. Yra tik keletas vietų pasaulyje, kur gaminamas granatų vynas. Viena iš jų Armėnija – šalis, kurioje gimė vyndarystė. Vyno gamybos tra-dicijos čia puoselėjamos jau kelis tūkstantmečius, tad vyndarystė labai svarbi regiono ekonomikai.

1 but. / 0,75 l 33,99

Armėnija

granatai

14–160 C

PASAULIO VYNAIPASAULIO VYNAI

42 PASAULIO VYNAI

Argentina

Argentiną ilgus amžius kamavo Ispanijos gniaužtai, bet išsivadavus iš jų užplūdo banga italų, prancūzų, net ispanų. Jie atsivežė neįkainojamą dovaną – vynmedžių sodinukų ir pradėjo verstis vyndaryste. Argentinos klimatas vynuogėms palankus: vasaros saulėtos, žiemos šaltos. Kiek trūksta kritulių, bet tai padeda išvengti vynme-džių ligų.

Šiandien Argentina – tai didžiausia vyno gamintoja Pietų Amerikoje. O Andų kalnų papėdė ties Mendozos miestu buvo ta vieta, kurioje atsirado pirmosios šalies vyninės.

Vyndarystės centras – Mendozos regionas, jame pagaminama daugiau nei 80 pro-centų viso Argentinos ir 50 procentų Pietų Amerikos vyno. Mendoza vadinama sau-lės ir gero vyno kraštu, kartu tai ir naujosios ‘Malbec’ vynuogių veislės tėvynė.

ARgeNTINA:saulės ir gero vyno kraštas

„Bianchi Famiglia“:italas svajonęįgyvendino Argentinoje

Į Argentiną iš Italijos atvykęs Valentinas Bianchi savo sva-jonę įsteigti vyninę įgyvendino 1928-aisiais. Jo sūnus ir vai-kaitis įmonę „Bianchi Fami-glia“ 1951 ir 1960 metais re-organizavo ir pavertė viena iš trijų didžiausių Argentinos vyninių.

Tačiau iki šiol šios garbingos šeimos nariai vyną gamina lyg sau, o dabartinis vyninės vadovas Raulis Bianchi yra ir pagrindinis vyndarys.

Sunki molio bei akmenų dir-va Mendozos regione duo-da mažą, bet stipraus skonio derlių. Kaitrūs saulės spin-duliai puikiai sirpina vynuo-ges, o kalnų šlaituose įprasta nakties vėsa suteikia gaivos. Tai leidžia pagaminti ryškaus aromato bei skonio vyną.

1 but. / 0,75 l 31,99

Argentina

Malbec

15–170 C

1 but. / 0,75 l 104,-

Argentina

Cabernet Sauvignon, Malbec, Merlot

17–180 C

bIANCHIFAMIgLIA MALbeC Šis raudonasis sausas vynas kvepia sly-vomis, gėlėmis ir prieskoniais. Su juo dera kepta paukštiena, ant grotelių pa-ruoštos dešrelės ar mėsa. Tinka prie vi-dutinio kietumo ir brandos sūrių.

eNZO bIANCHI CAberNet SAUVIgNONVynuogės šiam vynui skintos nuo 40 metų ir senesnių ‘Cabernet Sauvignon‘ vynmedžių. Kad raudonasis sausas vy-nas būtų sudėtingesnio skonio, įmaišo-ma šiek tiek ‘Malbec‘ bei ‘Merlot‘ der-liaus. Vynas derės prie pikantiškų ant grotelių keptos mėsos patiekalų, troški-nių bei brandžių kietųjų sūrių.

Šiame puslapyje pateiktų prekių ieškokite tik

43PASAULIO VYNAI

1 but. / 0,75 l 99,99

Argentina

Malbec

16–180 C

„Trapiche“: principingi argentiniečiai

Vyninė „Trapiche“ ne veltui yra gausiai apdo-vanota ir tituluota, nes ištikimai laikosi savo principų nuo įkūrimo pradžios 1883 metais. Vyndariai griežtai paiso kokybės reikalavimų, yra atviri naujovėms ir vis padovanoja pa-sauliui vyno naujienų.

Kokybę ir pastangas atspindi apdovanojimai. 2004, 2006, 2011 metais ir šiemet vyninė „Tra-piche“ „International Wine and Spirit Com-petition“ paskelbta geriausia Argentinoje.

Žurnalas „The Impact“ 2007, 2008, 2009 ir 2010 metais argentiniečiams suteikė „Hot Brand“ – geidžiamiausio prekės ženklo vardą.

trAPICHe grANMeDALLA MALbeCŠis vynas pagamintas iš ‘Malbec’ vynuo-gių, išaugintų nuosavame „Trapiche“ vy-nuogyne Mendozos regione. Dėl tinka-mo dirvožemio, saulės ir mikroklimato vynuogės puikiai prisirpsta, todėl vynui būdingi itin ryškūs taninai ir sodri spal-va. Tai puikus tradicinių argentinietiškų patiekalų iš raudonos mėsos, taip pat šaltų rūkytų mėsos užkandžių ir kietųjų sūrių palydovas.

44 PASAULIO VYNAI

Čilė

Čilė turi puikias sąlygas auginti vynmedžius ir gaminti nepriekaištingą vyną. Įdomu tai, kad šios šalies vynuogynams įtaką daro ne šiaurė ar pietūs, kaip įprasta Europoje, o Ramusis vandenynas. Tai jis, sušilęs keliais laipsniais ar atvėsęs, džiugina arba verčia sunerimti vyndarius.

Vis dėlto jie tokie geri meistrai, kad dažnas vyno vartotojas čilietišką vyną renkasi dėl puikaus kokybės ir kainos santykio. O šioje šalyje gaminamą ‘Cabernet Sauvignon’ vyną žinovai jau įrašė į elitinį vyno lyderių klubą.

ČILė: geriausias kokybėsir kainos santykis

1 but. / 0,75 l 179,-

Čilė

Cabernet Sauvignon

16–180 C

„Concha y Toro“ –Čilės vyno vėliavnešiai

1883 metais donas Melchoras de Concha y Toro įkūrė vynuogyną ir nuo tada tapo Či-lės vyno gamintojų vėliavnešiu. Šiuo metu tai vienintelė Lotynų Amerikos vyno kom-panija, priklausanti prestižiniam „Vinexpo“ parodos klubui „Marques“.

2008 metais svarbus JAV žurnalas „Wines and Spirits“ net 14-ą kartą išrinko „Concha y Toro“ metų vynine. Tik 4 vyninės pasauly-je yra iškovojusios tiek titulų. Dėl savo nuo-pelnų kompanija buvo įtraukta į žurnalo šlovės galeriją, o joje iki tol buvo tik 8 nariai.

DON MeLCHOrCAberNet SAUVIgNONŠis raudonasis sausas vynas pasižymi sodria, tamsia vyš-nių raudonumo spalva. Aromatas kompleksiškas, ele-gantiškas, vyrauja juodieji serbentai, gervuogių bei mė-lynių uogienės natos su kedrų, prieskonių, šokolado ir tabako niuansais. Harmoningas, darnus skonis su bran-džiais taninais. Tirštas ir sodrus. Tinka prie žvėrienos.

Gausiai apdovanotas įvairiuose vyno čempionatuose. Pripažintas geriausiu Čilės ‘Cabernet Sauvignon‘ vynu.

44

Tik

45PASAULIO VYNAI

SANtA rItA CASA reALCAberNet SAUVIgNONŠį vyną sukūrė Cecilia Torres, ir šis jos kūrinys yra nu-skynęs laurus įvairiuose vyno konkursuose. Vynuogės jam daryti auginamos Maipo slėnyje, Andų kalnų pa-pėdėje.

Šiuo gėrimu tinka užgerti aštrų ar gausiai prieskoniais pagardintą maistą.

SANtA rItA MeDALLA reALCAberNet SAUVIgNON1987 retrO eDItION Šią vyno liniją išgarsino būtent ‘Cabernet Sauvignon‘ vy-nas. 1987 metais „Gault Millau World Wine Olympics“ jis tapo nugalėtoju, taip išgarsindamas Čilę ir pačią vyni-nę „Santa Rita“. Siekiant pagerbti šio svarbaus įvykio 25 metų sukaktį, buvo sukurtas šis to paties 1987 metų sti-liaus vynas. Net etiketė yra beveik identiška.

Tinka prie gausiai prieskoniais pagardinto maisto: žvė-rienos, makaronų, mėsos kepsnių, įvairių aštresnių sūrių.

1 but. / 0,75 l 158,-

Čilė

Cabernet Sauvignon

15–180 C

1 but. / 0,75 l 49,99

Čilė

Cabernet Sauvignon

16–180 C

„Santa Rita“: vynas,išpuoselėtas moters rankų

Kalbant apie vyną retai minimos moterys. Bet vyndariai puikiai pažįsta Cecilią Torres – pasaulinio lygio vyno gamintoją. Jos ta-lentą ir gyvenimo istoriją atrasite susipaži-nę su Čilės vyno darykla „Santa Rita“.

1910 metais Ispanijos karališkoji šeima su-teikė „Casa Real“ titulą antrajam vyno namų „Santa Rita“ savininkui Vincente‘ui Garciai Huidobro. Toks jo politinio ir kul-tūrinio vaidmens pripažinimas buvo dide-lė garbė.

Pripažinimo netrūko ir vėliau. Įvairiose pasau-linėse parodose bei konkursuose „Santa Rita“ yra gavusi nemažai apdovanojimų. 2006 me-tais „Guide to the Wines of Chile“ Cecilią Tor-res išrinko geriausia metų vyndare.

Šiame puslapyje pateiktų prekių ieškokite tik

46 PASAULIO VYNAI

„Santa Helena“ – vynas iš senųjų vynuogynų

Čilės vyno eksporto pradininkė vyninė „Santa Helena“ įkurta 1942 me-tais garsiausiame Čilės vynuogynų regione – Centriniame slėnyje. Mo-derni automatizuota vyno gamybos įranga išryškina visas vyno savy-bes, kurias jam suteikė gamta.

Pats didžiausias senas Čilės vynuogynas plyti būtent vyno namų „San-ta Helena“ teritorijoje San Fernande, arčiausiai Andų kalnų esančioje Kolchagua slėnio dalyje. Ne kiekviena vyno darykla gali pasigirti turinti tokių senų vynuogynų.

Pavadinime pavartotas žodis „Helena“ kilęs iš graikiško žodžio „helane“, kas reiškia „spindinti kaip saulė”.

SANtA HeLeNA reSerVACAberNet SAUVIgNONRaudoni vaisiai, prieskoniai ir vanilė – štai kokį kvapą skleidžia šis sausas rau-donasis vynas. Pagamintas iš ‘Cabernet Sauvignon‘ vynuogių.

Tinka prie raudonos mėsos kepsnių ir brandinto sūrio.

1 but. / 0,75 l 24,99

Čilė

Cabernet Sauvignon

16–180 C

1 but. / 0,75 l 24,99

Čilė

Chardonnay

100 C

SANtA HeLeNA reSerVACHArDONNAY Šis baltasis sausas vynas iš ‘Chardonnay‘ vynuogių dvelkia persikais, abrikosais ir citrusiniais vaisiais.

Dera su jūrų gėrybėmis ir žuvų patie-kalais.

47PASAULIO VYNAI

Pietų Afrika

Vyno smalsuoliams Pietų Afrikos vynas – tikras atradimas. Tai juk tolimas ir dar ne iki galo pažintas ir ištyrinėtas kraštas. O pažintį su juo buvo galima pradėti tik nuvertus apartheido režimą.

Vynuogės į tolimąją šalį atkeliavo XVII amžiuje kartu su olandais, nors šiems vyndarystės paslaptis ir atskleidė vokiečiai. Mat kelyje iš Europos į Indiją reikėjo žemės, kuri aprūpintų keliautojus. Tad buvo užveisti vynuogynai.

Dėl žmonių darbštumo, vyndarių sumanumo ir dosnios žemės Gerosios vilties kyšulio šalyje gimsta tokie vynai, kad elitinis prestižinis žurnalas „Wine Spectator“ įvertina juos daugiau nei 90 balų.

1 but. / 0,75 l 36,99

Pietų Afrika

Pinotage

160 C

PIeTų AfRIKA: žemė,kuri dovanoja daug vilčių

tHe grINDer PINOtAgeRaudonasis sausas vynas, pagamintas iš ‘Pinotage‘ vynuogių. Tamsios rubino spalvos, sodraus kavos aromato su lengvais juodojo šokolado ir laukinių raudonųjų uogų akcentais. Puikiai su-balansuoti taninai. Dera prie grotelinių raudonos mėsos patiekalų su pikantiš-kais padažais, kietojo sūrio ir juodojo šokolado.

tHe WILD OLIVe CHeNIN bLANCTai baltasis sausas vynas, pagamintas tik iš ‘Chenin Blanc‘ vynuogių. Žalsvos šiau-dų spalvos, skleidžiasi tropinių vaisių ir žaliųjų obuolių, pipirų, agrastų niuansai. Skonis su švelniu tropinių vaisių pojū-čiu. Dera prie žuvies ir jūrų gėrybių pa-tiekalų, baltos mėsos, įvairių salotų ir minkštojo sūrio.

1 but. / 0,75 l 36,99

Pietų Afrika

Chenin Blanc

8–100 C

Stebina išradingumu

Šeimos vyninė iš Pietų Afrikos Respublikos stebina išradingumu. Nedi-deliuose vynuogynuose auginamos tik dviejų rūšių vynuogės: baltosios ‘Chenin Blanc’ ir raudonosios ‘Pinotage’. Iš jų subrandinamas originalus vynas, kuris išsiskiria neįprastu skoniu ir kvapnumu.

kad elitinis prestižinis žurnalas „Wine Spectator“ įvertina juos daugiau nei 90 balų. kad elitinis prestižinis žurnalas „Wine Spectator“ įvertina juos daugiau nei 90 balų.

48 PASAULIO VYNAI

Kinija

Paradoksalu, bet Kinija yra trečia pagal dydį vyno gamintoja pasaulyje. Nors vyno šalimi jos kol kas tikrai nepavadinsi.

Vis dėlto vynas šioje šalyje buvo gaminamas dar prieš 5000 metų. Tyrinėtojai rado aprašytas vyno technologijas ir receptus.

Vyno gaminimas, kokį įsivaizduojame šiandien, Kinijoje įsigalėjo po 1980

metų, kai šalį pasiekė Europoje išvestos vynuogių veislės. Kai kurios provinci-jos išgarsėjo būtent dėl vyno. Viena dažniausiai naudojamų ir mums dar gerai nepažinta vynuogių veislė – tai ‘Beichun’. Ji atspari šalčiui. O štai ‘Long Yan’ ki-nai vertina už gausų derlių. Šiuolaikiniai Kinijos vynai yra saldūs ir stiprūs, nors tikrai galima rasti dėmesio vertų švelnių, dvelkiančių gėlių aromatu gėrimų.

KINIjA – garbinganaujokė vyno pasaulyje

DOMAINe HeLANMOUNtAIN CLASSIC CHArDONNAY Tai baltasis vynas, pagamintas iš ‘Chardonnay‘ vynuogių. Jam būdinga patraukli šiaudų spalva, citrusinių vaisių ir melionų aromatas, minkštas ir pilnas skonis bei subalansuotų rūgščių posko-nis. Ypač tinka prie sriubų ir salotų arba kaip aperityvas.

DOMAINe HeLANMOUNtAIN CLASSICMerLOtTai klasikinis raudonasis sausas ‘Merlot‘ vynas, kuriam būdinga sodri rubino spalva, kaštonų ir aviečių aromatas, švelnūs taninai bei ilgai išliekantis poskonis.

Jį rekomenduojama patiekti prie lengvų mėsos ar ryžių patiekalų.

1 but. / 0,75 l 42,99

Kinija

Chardonnay

10–120 C

1 but. / 0,75 l 42,99

Kinija

Merlot

180 C

42,99

Šiame puslapyje pateiktų prekių ieškokite tik

49PASAULIO VYNAI

DOMAINe HeLANMOUNtAIN PreMIUM COLLeCtIONCHArDONNAYŠiam baltajam ‘Chardonnay‘ vynui bū-dinga šviesi šiaudų spalva, puikus greipf-rutų, melionų, nektarinų ir kitų atogrą-žų vaisių aromatas, minkštas skonis, gera rūgščių pusiausvyra bei ilgai išlie-kantis poskonis.

Jis puikiai papildo tokius patiekalus, kaip vištiena, aštresnė žuvis ar jūrų gė-rybės.

„Domaine Helan Mountain“: gimęs dykumoje

Vyninė „Domaine Helan Mountain“ buvo įkurta 1997 metais dykumoje Ningxios regione, nes žemyninis klimatas bei mineralų turtingas dirvo-žemis ypač tinkamas vynuogėms auginti.

Saulės daug, lietaus – mažai, tad vynuogių augintojams nereikia bai-mintis ligų. Derliaus nuėmimo metu beveik niekada nebūna kritulių, to-dėl vynuogės gerai sunoksta ir išlaiko nepriekaištingą kokybę.

DOMAINe HeLANMOUNtAIN PreMIUM COLLeCtION CAberNet SAUVIgNONTai iš ‘Cabernet Sauvignon‘ vynuogių pagamintas vynas, kuris išsiskiria sodria raudona spalva su violetiniais atspal-viais. Subtilų trešnių, juodųjų serbentų ir prieskonių aromatą lydi sodrus skonis bei ilgai išliekantis poskonis.

Rekomenduojama patiekti prie picų, ma-karonų, ne per gausiai prieskoniais pagar-dintų mėsos patiekalų ir kiniško maisto.

1 but. / 0,75 l 55,99

Kinija

Cabernet Sauvignon

180 C

1 but. / 0,75 l 55,99

Kinija

Chardonnay

10–120 C

Šiame puslapyje pateiktų prekių ieškokite tik

50 PASAULIO VYNAI

Australija

YeLLOW tAILCHArDONNAYTai baltasis sausas vynas, pagamintas iš ‘Chardonnay’ vynuogių, užaugintų Pie-tryčių Australijoje. Trumpai brandintas prancūziško ąžuolo statinėse. Aukso spalvos vyno aromate dominuoja prinokę persikai ir melionai bei ąžuolo gaida. Skonis subalansuotas, su persikų, melionų ir tropinių vaisių natomis.

Dera su jūrų gėrybėmis, žuvų patiekalais bei paukštiena.

YeLLOW tAIL SHIrAZŠis Pietryčių Australijos raudonasis sau-sas vynas pagamintas iš ‘Shiraz’ vynuo-gių ir trumpai brandintas prancūziško ąžuolo statinėse. Pasižymi gilia purpu-rine spalva. Uogų aromatas su priesko-nių natomis veda prinokusių vaisių ir saldžių uogų skonio link. Vanilė suteikia vynui balanso ir švelnumo, nusitęsian-čio į ilgą poskonį.

Dera su visais raudonos mėsos patieka-lais ir brandintais sūriais.

1 but. / 0,75 l 24,99

Australija

Chardonnay

10–120 C

1 but. / 0,75 l 24,99

Australija

Shiraz

15–160 C

Kokybė, naujovės ir didelis vyno stilių pasirinkimas. Štai dėl ko vertina-mi Australijos vyno gamintojai.

Pirmieji vynmedžiai šaknis Australijos žemėje pradėjo leisti 1788 me-tais, kai buvo įkurdinti tremtiniai iš Europos. Iš jos vis keliavo ir žinios apie vyno gamybą, tad XIX amžiaus pabaigoje gėrimas iš Australijos vi-sai buvo laukiamas Europoje.

1873 metais Vienoje vykusioje parodoje australų vynas buvo pripažin-tas geriausiu savo kategorijoje ir tuo nušluostė nosį prancūzams. Tačiau netrukus Australiją nusiaubė vynuogynų siaubas filokseros, o atsigauti prireikė šimtmečio.

Senojo pasaulio vyndariai gal ir paburbėtų, bet australai noriai ir veržliai naudoja naujausias technologijas, leidžiančias kontroliuoti tiek vynuo-gių augimą, tiek vyno gamybą. Rūsiuose pilna automatinių matuoklių, vietoj ąžuolo statinių jie naudoja drožles, gėrimą fermentuoja besisu-kančiose plieno cisternose su įmontuota kompiuterine technika.

Australijos vyno pasaulis neatsiejamas nuo ‘Shiraz‘ vynuogių veislės, kuri tolimojoje šalyje vadinama ‘Syrah‘. Vyndariai iš jos gamina visokio stiliaus vyną – ne tik ‘Syrah‘ tradicinį. Nelygu regionas, jis gali būti itin koncentruotas, elegantiškas su subtiliu vaisių skoniu ar turėti mėtų bei imbierų niuansų.

AUSTRALIjA: ištroškusi naujovių

51PASAULIO VYNAI

YeLLOW tAIL reSerVe CHArDONNAYŠis baltasis sausas vynas pagamintas iš ‘Chardonnay’ vynuogių. Nuo 6 iki 9 mėnesių brandintas ąžuolo statinėse. Tai aukso spalvos gėrimas, kuriame dominuoja persikų, melionų ir tropinių vaisių aromatai. Juntamos vaisių skonio natos. Dera su aštriais Azijos virtuvės patiekalais, jūrų gėrybėmis, ypač kreve-tėmis, bei įvairiomis salotomis.

„Casella Wines“: didelės sėkmės istorija

Per pastaruosius 10 metų vyninė „Casella Wines“ labai išgarsėjo pasau-lyje. Tačiau šiuo metu didžiausios vienos šeimos valdomos Australijos vyninės sėkmės istorija prasidėjo nelengvai.

Įkurta 1969 metais Riverinos regione italų emigrantų, pradžioje vyninė gamino neišraiškingą, gana rūgštų, daug taninų turintį vyną. Tikriau-siai ši vyninė ir būtų likusi maža, jei ne vienas iš jaunųjų šeimos atsto-vų, kuris pasiūlė daryti švelnesnio skonio vyną ir supilstė į butelius su uolų valabio, nedidelio kengūrų šeimos atstovo, piešiniu. Dėl žvėrelio geltonos uodegos vynas buvo pavadintas YELLOW TAIL.

Sparčiai populiarėjantis vynas per šiuos metus buvo ypač gerai įvertintas įvairiose vyno varžybose, gavo daugybę medalių, o 2010 ir 2011 metais prekės ženklas YELLOW TAIL tapo stipriausiu Australijos vyno ženklu.

1 but. / 0,75 l 42,99

Australija

Shiraz

15–160 C

1 but. / 0,75 l 42,99

Australija

Chardonnay

80 C

YeLLOW tAIL reSerVe SHIrAZ Šis raudonasis sausas vynas pagamintas iš ‘Shiraz’ vynuogių, užaugintų Pietryčių Australijoje. Vynas pasižymi gilia purpu-rine spalva. Vyšnių ir gervuogių skonis su pipirų užuominomis puikiai suderin-tas su vanilės švelnumu ir gerai išreikš-tais taninais. Aromate dominuoja pri-nokusios vyšnios, gervuogės ir juodasis šokoladas. Dera su jautienos kepsniais.

52 PASAULIO VYNAI

brOWN brOtHerS SHIrAZŠis vynas pagamintas iš ‘Shiraz’ vynuogių. Juodųjų pi-pirų bei gervuogių aromatas susipina su subtiliu ąžuo-lo prieskoniu. Vynas 12 mėnesių brandintas amerikie-tiško ir prancūziško ąžuolo statinėse. Tinka su jautiena, aviena, kiauliena, sūriais.

„Brown Brothers“: sėkmę atneša drąsa

„Brown Brothers“ – penkis vynuogynus turinti vyno darykla, įsikūrusi Viktorijos valstijos Milavos regione. Šis Australijos regionas nuo seno garsėja gyventojų precizišku požiūriu į maistą ir gėrimus. Kitaip sakant, Milava – gurmanų kraštas.

Vyno darykloje dirba šeši vyndariai, nuolat susišluojantys prestižinius apdovanojimus. Jie drąsiai eksperimentuoja bandydami surasti tobulo vyno receptą.

1 but. / 0,75 l 46,99

Australija

Shiraz

170 C

52

lo prieskoniu. Vynas 12 mėnesių brandintas amerikie-tiško ir prancūziško ąžuolo statinėse. Tinka su jautiena,

46,99

53PASAULIO VYNAI

brOWN brOtHerS CrOUCHeN-rIeSLINgŠis vynas pagamintas iš ‘Crouchen’ ir ‘Riesling’ vynuogių. Gėrimas šiaudų gel-tonumo spalvos su švelniais žalsvais ats-palviais, pusiau saldaus tropinių ir citru-sinių vaisių aromato.

Tinka gerti vieną, puikiai dera su kariu pagardinta vištiena.

1 but. / 0,75 l 37,99

Australija

Muscat

100 C

1 but. / 0,75 l 33,99

Australija

Crouchen, Riesling

80 C

brOWN brOtHerS LAte HArVeSteD MUSCAtŠiam vynui ‘Muscat’ vynuogės sutei-kia labai sodrų gėlių, šviežių vynuogių ir tropinių vaisių aromatą. Gėrimas tar-si užpildo burną, juntamas nepakarto-jamas skonis.

Tinka gerti vieną arba patiekti prie de-sertų.

Tinka gerti vieną, puikiai dera su kariu

33,99

54 PASAULIO VYNAI

JAV

berINger CALIFOrNIA COLLeCtION CAberNet SAUVIgNONŠis iš ‘Cabernet Sauvignon‘ vynuogių iš-spaustas vynas kupinas mėlynių ir kitų tamsių uogų uogienės aromatų. Juos apipina salstelėjusi vanilė, sodrios ąžuo-lo natos ir vos juntami prieskoniai. Pasi-žymi puikiai subalansuotais taninais.

Tinka su raudona mėsa ir ant grotelių keptais patiekalais.

1 but. / 0,75 l 26,99

JAV

Cabernet Sauvignon

16–180 C

JAV vynas jau pelnė puikią reputaciją. Jis gaminamas beveik visose vals-tijose. Garsiausios – Ramiojo vandenyno pakrantėje esančios Kaliforni-ja, Oregonas ir Vašingtonas. O Kalifornijos Napos slėnyje gimęs vynas – gana rimtas konkurentas prancūzų bordo.

Iki 1976 metų pasaulis buvo įsitikinęs, kad prancūziškam vynui nėra ly-gių. Tačiau Paryžiuje surengtose amerikietiško ir prancūziško vyno var-žytuvėse favoritais tapo užjūryje gimę gėrimai.

Tai nereiškia, kad vienos ar kitos šalies vynas prastesnis. Jie lygiaverčiai savo klasėje, tačiau JAV vynas visus apstulbino įvairesniu ir intensyves-niu aromatu.

Pasakojama, kad apie 1770 metus JAV pirmąjį vynuogyną užveisė vie-nuolis ties San Diegu.

Šiandien JAV dovanoja visokio vyno. Bet žinovai vertina tai, kad čia ga-minamas paprastas nebrangus vynas taip pat yra geras ir vertas pasiti-kėjimo.

Puiku, kad nuostabaus vyno geografija plečiasi.

jAV vynas – vertas pasitikėjimo

Tik

55PASAULIO VYNAI

berINger FOUNDerS eStAte CAberNetSAUVIgNON Šio iš ‘Cabernet Sauvignon‘ vynuogių pagaminto vyno aromate susipina vyš-nių, juodųjų serbentų ir vanilės kvapai. Skonyje jaučiami juodieji serbentai, skru-dintos duonos ir žolelių natos.Tinka prie įvairių sūrių, veršienos, ėrienos patiekalų.

„Beringer Vineyards“: įtiko net elitui

„Beringer Vineyards“ – viena žinomiausių Kalifornijos Napos slėnio vy-ninių, gaminanti puikų vyną nuo 1876 metų. Ją įkūrė broliai Jacobas ir Fredericas Beringeriai.

Šios vyninės vynas ypač mėgstamas elito visame pasaulyje ir jau ilgą laiką yra populiariasias JAV rinkoje.

1 but. / 0,75 l 46,99

JAV

Cabernet Sauvignon

18–200 C

1 but. / 0,75 l 46,99

JAV

Chardonnay

10–120 C

berINger FOUNDerS eStAte CHArDONNAY Tai iš ‘Chardonnay‘ vynuogių pagamin-tas vynas, kuriame puikiai dera kriaušių, obuolių ir prisirpusių tropinių vaisių aromatai. Jie papildyti citrinų, saldžios vanilės ir ąžuolo natomis. Pasižymi ilgu poskoniu. Tinka prie keptos vištienos ar žuvies, rizoto, makaronų.

Šiame puslapyje pateiktų prekių ieškokite tik

56 PASAULIO VYNAI

Dovanos

SVARBI SmULKmeNA

Vynas – viena iš tų dovanų, su kuria niekada nenuvilsite. Jis niekada nesuglumins. O puikiai dovanai reikia ir dailios pakuotės – taip ji įgis unikalumo. Be to, įteikę gėrimą dėžutėje, labai aiškiai parodysite, kad dovanai išrinkti skyrėte laiko ir dėmesio.

Vyno dėžutės būna pačios įvairiausios: popierinės, medinės, bambukinės, metalinės, odinės. Jos atlieka ne tik estetinę funkciją, bet ir apsaugo stiklo butelį. Svarbiausia – pats gėrimas juk „mėgsta“ tamsą.

Be to, pakuotė – ir puiki vieta Jūsų įmonės logotipui, svarbiam užrašui ar palinkėjimui.

Pakuotė, regis, – maža smulkmena, tačiau labai svarbi. Be to, kad informuoja apie Jūsų gerą skonį ir nuoširdžius ketinimus, kuriam laikui dar išlaiko paslaptį ir intrigą – o kas gi viduje? Tad negailėkite pastangų, kad pailgintumėte dovanos įteikimo ir gavimo džiaugsmą.

57PASAULIO VYNAI

bLUe NUN rIVANerQUALItÄtSWeIN Tai pusiau saldus baltasis rūšinis vynas, pagamintas iš ‘Rivaner‘ vynuogių. Vyno skonis gerai subalansuotas, išsiskiria švelniu vaisių poskoniu.

„Langguth“: ekologija dovanojo ryškų skonį ir kvapą

Giliomis tradicijomis garsėjančio vokiečių vyno gamintojo „Langguth“ istorija prasi-dėjo 1789 metais vyndario Franzo Wilhel-mo Langgutho dėka. Dabar jau šeštoji šios šeimos karta sukauptą patirtį taiko visuo-se savo vynuogynuose, o jų turi ne tik Vo-kietijoje, bet ir Italijoje, Prancūzijoje, Pietų Afrikoje ir kitose vyno šalyse.

Visuose vyno namų „Langguth“ vynuo-gynuose palaikomas ekosistemos balan-sas, nenaudojamos sintetinės trąšos ir pes-ticidai. Toks požiūris į vyno darymą buvo savaime suprantamas anksčiau, todėl ši šeima tęsia savo pirmtakų užsispyrimą ga-minti „draugišką“ gamtai vyną.

Pasitelkus ekologinę žemdirbystę ne tik saugoma gamta, bet ir suteikiama vynui ryškesnių skonių bei aromatų.

„Langguth“ sukūrė žinomą vokiečių vyno prekės ženklą BLUE NUN. Pirmasis butelis pasaulį išvydo 1921 metais. O dabar „Mė-lynoji vienuolė“ atkeliauja ne tik iš Vokieti-jos, bet ir iš Prancūzijos vynuogynų.

1 but. / 0,75 l 25,99

Vokietija

Rivaner

10–120 C

Tik

58 PASAULIO VYNAI

jAUMe SerrA brUtNAtUre MAgNUMTai sausas baltasis putojantis rūšinis vynas („cava“), pagamintas tradiciniu Šampanės metodu, kai antri-nė fermentacija vykdoma buteliuose. Jis sudėtas iš nerūgščių gėlių kvapo ‘Macabeo‘, gaivių ‘Parellada‘ ir vaisių skonio ‘Xarel-lo‘ vynuogių. Šis tradicinis vy-nuogių derinys suteikia putojančiam vynui švelnu-mo, savito vaisių skonio ir aromato.

Tinka kaip aperityvas, taip pat dera su visų rūšių žu-vimis.

„J. Garcia Carrion S.A.“:darbščioji ispanų šeima

Ispano Garcia Carriono šeima 1890 me-tais užsimojo gaminti vyną. Ir reikalo ėmė-si taip karštai, kad garsas aidi iki šiol. Šei-mos sukurtas prekės ženklas „Don Simon“ yra vienas populiariausių Ispanijoje ir pa-saulyje. Be to, tai ir didžiausias vyno ga-mintojas!

Intensyvi plėtra ir modernizacija, puikios kokybės gėrimai už prieinamą kainą pa-dėjo „J. Garcia Carrion S.A.“ vardui tap-ti žinomam visame pasaulyje, o bendro-vei pasiekti įspūdingų eksporto rodiklių. Jos gaminamas vynas kasmet laimi daugybę vietinių ir tarptautinių apdovanojimų.

1 but. / 1,5 l 69,99

Ispanija

Macabeo, Parellada, Xarel-lo

4–60 C

Tik

Leidinyje nurodytos kainos galioja prekybos centruose 2012 m. gruodžio 6–31 d.Prekių kiekis ribotas. Nemokama infolinija 8 800 20 050, el.paštas kokybe@maxima.lt Reklaminis bukletas Maxima LT, UAB.

Jei leidinyje kainos ir kita informacija apie prekes nesutampa su parduotuvėje esančiomis, prašome leidinyje pateiktas kainas ir informaciją laikyti spaudos klaida.Kuriant šį leidinį nė vienas maisto produktas nebuvo dažytas, lakuotas ar kitaip pakeistas siekiant pagerinti jo išvaizdą.