Mediacijos tyri mas doc. dr. Angelė Kaušylienė, Dr. Eglė Celiešienė LEU 2014-05-28

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL

SCIENCES

PROJEKTO ĮVADINĖ KONFERENCIJA„VOKIETIJOS MEDIACIJOS ĮGYVENDINIMO PATIRTIES PERKĖLIMO IR

PRITAIKYMO LIETUVOJE GALIMYBĖS“

Mediacijos tyrimasdoc. dr. Angelė Kaušylienė,

Dr. Eglė Celiešienė LEU2014-05-28

2023 metų balandžio mėnesio 20 diena 1



SCIENCES

Bendrojo ugdymo mokyklos ir jose besimokinančių mokinių skaičius

2010-2011 2011-2012 2012-2013

Mokinių skaičius 415 873 392 922 373 874

Mokyklų skaičius 1 321 1 309 1 242




SCIENCES

Socialiniai pedagogai 2001-2013 m.

Lietuvos socialinių pedagogų informacija, 20132023 metų balandžio mėnesio 20 diena 3



SCIENCES Bendri socialinio pedagoginio darbo Europos mokyklose tikslai

• Mokyklos socialiniai darbuotojai teikia paramą moksleiviams sprendžiant problemas mokykloje, šeimoje ir socialinėje aplinkoje. Ji prisideda prie sėkmingo mokinių ugdymo.

• Socialinio pedagoginio darbo vieta yra mokykloje.• Socialinio pedagoginio darbo tikslinės grupės yra mokiniai, tėvai ir mokytojai.• Mokyklos socialinis darbas veikia kaip aktyvi sąsaja tarp mokyklos ir šeimos ir mokyklos ir jaunimo

pagalbos įstaigų (Bendrijos agentūrų).• Mokyklos socialinis darbas siūlo krizių intervencijos galimybes.• Socialinis (pedagoginis) darbas inicijuoja mokyklos socialinio darbo ir paramos prevencijos

projektus ir programas. Susitarimas kiek (kaip plačiai) mokykloje vykdomas socialinis (pedagoginis) darbas prisideda prie tarpininkavimo užduoties įgyvendinimo, kiek neutraliems konfliktų tarpininkams suteikiama galių mokyklos organizacijoje, daugelyje šalių - įskaitant Vokietiją - vis dar kuriamas. Jei mokykloje atliekamas socialinis (pedagoginis) darbas yra susijęs su tarpininkavimo mokykla, tarpininkavimas organizuojamas efektyviau (Behn).




SCIENCES Tarpininkavimas • bendrosios vertybės• asmens savivertė• dalyvavimas ir atsakomybė • asmens ir reikalo atskyrimas• laisvanoriškumas vietoj prievartos ir sankcijų • empatija ir perspektyvų kaita• aprašymas, apibūdinimas vietoj įvertinimo• sisteminis mąstymas (Prof. Dr. Hans-Dieter Will) .2023 metų balandžio mėnesio 20 diena 5



SCIENCES

Tarpininkavimas• Tarpininkavimas kaip konfliktų valdymas reikalauja iš konfliktų sprendėjo

profesionalaus požiūrio, kuris įkūnytų aukščiau išvardintus elementus. • Tarpininkavimas, viena vertus, siūlo aiškiai struktūruotą darbo eigos modelį (atvejo

tyrimas), kuris gali padėti konfliktinėje situacijoje, ieškant abi puses tenkinančio sprendimo. Kita vertus, tarpininkavimas siūlo ir galimybę gerinti mokyklos klimatą.

• Tarpininkavimo plėtra mokyklose yra integruota į tarpininkavimo įvedimo bei skatinimo procesą daugelyje kitų visuomenės sričių, kaip antai tarpininkavimas šeimos skyrybų atveju, verslo tarpininkavimas vidaus ir tarp- organizacinių konfliktų atveju, tarpininkavimas nusikaltėlio – aukos lygmeniu, esant baudžiamojo proceso konfliktams, kylant kaimynystės konfliktams, paveldėjimo ginčams ir t.t. (Prof. Dr. Hans-Dieter Will) .




SCIENCES Mediacija• Europos Sąjunga remia tarpininkavimo įvedimą, ypač ekonomikoje bei vaiko

konfliktų sprendime. Ji išleido Mediacijos Žaliąją knygą, priėmė Europos mediatorių elgesio kodeksą su tarpininkavimo direktyva 2008/52/EB, inicijavo Vokietijos tarpininkavimo įstatymą 2012/07/21, kuris įteisina mediatoriaus apibrėžimą, jo teises ir pareigas. Konfliktų tarpininkavimas mokslo įstaigose, pavyzdžiui, tarp tėvų ir mokytojų, kaip tai praktikuojama JAV beveik 20 metų, yra retai sutinkamas Europoje.

• Vokietijoje mediacija mokyklose didėja nuo 1995m., papildoma skirtingais tikslais ir lūkesčiais, pavyzdžiui, mokyklos klimato gerinimas, smurto prevencija, socialinis mokymas, asmeninis tobulėjimas, ypač konfliktų kompetencijos ir konfliktų sprendimo įgūdžių gerinimas, taip pat mokytojų ir mokyklos vadovybės krūvio (indėlio) mažinimas sprendžiant konfliktus vaidina svarbų vaidmenį.




SCIENCES

Mediacijos ribos (Simsa, p.4 )

• Nėra panacėja mokiniams ar SD/SP • Sėkmė priklauso nuo suinteresuotųjų šalių pritarimo (mokyklos

vadovybė, mokytojai, mokiniai, tėvai) • Mokytojų ir mokyklos vadovybės baimė prarasti valdžią • Mokyklos struktūra duoda mažai erdvės / laiko mokyklos mediacijai• Trūksta kokybės užtikrinimo švietime ir praktikoje • Nėra įtvirtinta mokyklinio plėtros koncepcijoje • Konkurencija su kitomis mokyklos veiklomis dėl dėmesio ir išteklių2023 metų balandžio mėnesio 20 diena 8



SCIENCES

Mediacijos galimybės (Simsa, p.4 ) • • Konstruktyvus konfliktų valdymas , o ne ieškojimas kas " kaltas " ir "nugalėtojas "• • Alternatyva bausmei • • Naujos komunikavimo ir sąveikos kultūros ugdymas• • Lygybė, interesų pusiausvyra• • Smurto prevencija• • Socialinių įgūdžių ugdymas, pavyzdžiui, empatijos įgūdžiai, komandinis darbas, perspektyvos

ieškojimas (žr. Piaget , Kohlberg , Shriver )• • Atsakomybės prisiėmimas• • Konfliktų priežasčių įžvalga• • Mokinių savarankiškumo, veiksmingumo ir savigarbos didėjimas• • Mokytojo indėlio (krūvio) mažėjimas• • Mokyklos teisinių tvarkos priemonių keitimo galimybė 2023 metų balandžio mėnesio 20 diena 9



SCIENCES Socialinių pedagogų tarpininkavimo kompetencijos poreikio tyrimas

Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinių pedagogų, dirbančių bendrojo lavinimo mokykloje, tarpininkavimo (mediatoriaus) veiklas.

Tyrimo metodai: tyrimui buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas (anketinė apklausa).




SCIENCESTyrimo metodologija

Anketą sudarė 25 klausimai:•1-10 klausimai - skirti konflikto sampratai, atsiradimo priežastims, dažniui bei konfliktuojančioms grupėms (tarp mokinių, tarp pedagogų ir mokinių, tarp pedagogų, tarp mokinių ir mokyklos personalų bei kita) nustatyti;•11-19 - mediacijos sampratai ir poreikiui išsiaiškinti;•20-25 demografiniams duomenimis.

Analizuoti 298 atsakymai.




SCIENCES

Demografiniai respondentų duomenys

Lytis Vyras (3 proc.) Moteris (95 proc.)

Amžius21 – 30 m.

31 – 40 m.

41 – 50 m.51 – 60

m.61 – 70 m.

19 proc.

31 proc.

35 proc. 14 proc. 1 proc.

Pareigos Mokytoja/sVadovas Socialinis pedagogas

1 proc. 2 proc. 97 proc.

Darbo stažas 0 – 10 m. 11 – 20 m. 21 – 30 m. 31 – 40 m.

44,7 proc. 29 proc. 17,3 proc. 4,7 proc.

InstitucijaValstybinė (97,3

proc.)Privati (1,1 proc.)




SCIENCESKonflikto samprata




SCIENCES Konfliktai mokykloje




SCIENCES Darbo laikas, skirtas spręsti konfliktams




SCIENCESKonfliktuojančios grupės mokyklose




SCIENCESKonfliktų mokykloje priežastys




SCIENCES

Konfliktinėms situacijoms būdingas elgesys




SCIENCESKonfliktų valdymas mokykloje




SCIENCES Tarpininkavimo funkcijos mokykloje vykdymas




SCIENCES Tarpininkavimo funkcijų atlikėjas




SCIENCES SP nuomonė apie tai kas turėtų spręsti konfliktus




SCIENCESTarpininkavimo funkcijų vykdytojas




SCIENCES Poreikis tarpininkavimo funkcijos tobulinimui




SCIENCES

Kas naudinga vykdant tarpininkavimo funkciją




SCIENCES

Konstruktyvaus konfliktų sprendimo mokymų dalyviai




SCIENCESPoreikis tarpininkavimo programų pagrindimui




SCIENCESTarpininkavimo programų plėtra




SCIENCES

Išvados

Apibendrinus respondentų nuomonę, galima teigti, kad:•konflikto sąvoka dažniausiai apibūdinama kaip muštynės, pykčiai, smurtas, taip pat - nesutarimai, agresija, nesusikalbėjimas bei iš dalies asocijuojasi su baime;

• kasdien savo veikloje susiduriama su mokinių tarpusavio nesutarimais, patyčiomis ir apkalbomis;

•mokyklose konfliktų paplitimo dažnis – gana aukštas ir jiems spręsti socialiniai pedagogai skiriama pakankamai daug laiko: trečdalis respondentų konfliktams spręsti skiria 4 val. ir daugiau valandų per savaitę;




SCIENCES

Išvados (II)

•mokyklose konfliktai dažniausiai kyla tarp mokinių, kartais – pedagogų ir mokinių;

•didelė psichologinio smurto raiška mokyklose: beveik visi socialiniai pedagogai mokinių konfliktuose pastebi, kad jie pasireiškia grasinamas ir gąsdinamais, prasivardžiavimu, persekiojimu socialiniuose tinkluose ir kitų nuteikimu;

•socialiniai pedagogai save identifikuoja pagrindiniais konfliktų sprendėjais: tokį atsakymą pasirinko trys ketvirtadaliai respondentų;




SCIENCES

Išvados (III)

•sprendžiant konfliktines situacijas kompromisą dažniausiai atranda pedagogai ir mokiniai; mokiniai tarpusavio konfliktuose savo interesus siekia patenkinti bet kokia kaina;

•sprendžiant konfliktus vykdomas tarpininkavimas (mediacijos), tačiau jo tobulinimo poreikis – didelis ;

•didžioji dauguma išreiškė susidomėjimą tarpininkavimo (mediacijos) praktika, atvejo vadyba ir sudėtingų situacijų valdymo mokymais;




SCIENCES

Išvados (V)

•beveik visi teigia, kad tarpininkavimo (mediacijos) mokymus turėtų vykdyti profesionalūs mediatoriai;

•didžioji dalis respondentų tvirtina, kad mokyklose būtina vykdyti tarpininkavimą (mediaciją): organizuoti socialinių pedagogų ir mokytojų mokymus, kurti mediacijos sistemą.




SCIENCES

Rekomendacijos

•Inicijuoti konfliktų stebėseną (monitoringą) mokyklose bei, jų efektyviam valdymui kurti nacionalinę mediacijos sistemą;

•Vykdyti nuolatinius mediacijos mokymus bendrojo lavinimo mokyklose, kurie įtrauktų visas mokyklos bendruomenės narius;

•Parengti profesionalius mediatorius, kurie įsitrauktų į nuotolinį atvejų vadybą, organizuojant individualizuotas konsultacijas ar specifinius mokymus bei prisidėtų prie konfliktų stebėsenos (monitoringo) mokyklose įgyvendinimo;


Documents

Mediacijos tyri mas doc. dr. Angelė Kaušylienė, Dr. Eglė Celiešienė LEU 2014-05-28