MEDŽIAGŲ ĮSISAVINIMAS IR - · PDF file6 Nutukimo epidemiologija, etiopatogenezė, patologinė anatomija ir gydymo principai. Angliavandenių, lipidų ir baltymų apykaitos integravimas

1

EUROPOS SĄJUNGA

Europos Socialinis Fondas

Medicinos studijų programa

MODULIS

MEDŽIAGŲ ĮSISAVINIMAS IR

APYKAITA

Antras kursas

Ketvirtas semestras

Medicinos fakultetas

LSMU

2015/2016

2

Turinys

Turinys ................................................................................................................................. 2 1. Bendroji informacija ........................................................................................................ 4 2. Bendrasis modulio turinys ............................................................................................... 5

3. Modulio tikslas ir uždaviniai ........................................................................................... 5 4. Tutoriniai užsiėmimai ...................................................................................................... 7

4.1. Pirma problema. Pageltimas ..................................................................................................... 7 4.2. Antra problema. Silpni raumenys ........................................................................................... 12 4.3. Trečioji problema. Nutukimas ................................................................................................ 15

4.4. Ketvirta problema. Nerimas dėl sveikatos .............................................................................. 19 4.6. Šešta problema. Apsvaigimas ................................................................................................. 29

5. Paskaitos ........................................................................................................................ 35 5.1. Maisto medžiagų virškinimo biocheminiai mechanizmai. Maisto medžiagų virškinimo

reguliacija (2 val.) .......................................................................................................................... 35 5.2. Hemo katabolizmas: ryšys su tulžies pigmentų susidarymu (2 val.) ...................................... 35 5.3. Histologinė virškinimo sistemos organų struktūra (2 val.)..................................................... 35

5.4. Virškinimo patologinė fiziologija. Kepenų funkcijų sutrikimai (2 val.) ............................... 36

5.5. Supratimas apie klinikinius tyrimus naudojamus diagnozuojant virškinimo ir kepenų ligas (2

val.) ................................................................................................................................................ 36 5.6. Atskirų virškinamojo kanalo dalių funkcijos bei jų reguliacija (2 val.) ................................. 36

5.7. Trigliceridų ir fosfolipidų apykaita (2 val.). ........................................................................... 37 5.8. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetas, jo etiologija, patogenezės

mechanizmai, organizmo funkcijų sutrikimai (2 val.) ................................................................... 37

5.9. Cholesterolio apykaita ir pernaša (2 val.) ............................................................................... 37

5.10. Vaistai cukriniam diabetui gydyti ir antihiperlipideminiai vaistai (2 val.)........................... 38 5.11. Medžiagų apykaitos valdymas kasos hormonais, jų molekulinio veikimo mechanizmas ir

nepakankamumo reiškiniai (2 val.) ............................................................................................... 38

5.12. Gliukozės koncentracijos kraujyje valdymo mechanizmai (2 val.) ...................................... 38 5.13. Cukrinis diabetas, jo patogenezė, morfologija, komplikacijos ir mirties priežastys (2 val.) 39

5.14. Supratimas apie endokrinines medžiagų apykaitos ligas (2 val.) ......................................... 39 5.15. Aminorūgščių apykaita. Amoniako detoksinimas (2 val.) ................................................... 39 5.16. Alkoholizmo patologinė anatomija. Dažniausi virškinimo sistemos endoinfekciniai procesai

ir pankreatitai (2 val.). ................................................................................................................... 40

5.17. Kepenų svarba detoksinimo procesuose. Ksenobiotikų ir autobiotikų biotransformavimo

molekuliniai mechanizmai (2 val.) ................................................................................................ 40 5. 18. Alkoholizmo psichocialiniai aspektai (2 val.) ..................................................................... 40

6. Praktikos darbai ............................................................................................................. 42 6.1. Kepenų ir kasos kaip stambiųjų virškinimo liaukų morfofunkcinės ypatybės. Tulžies

intrahepatiniai ir ekstrahepatiniai latakai. Tulžies pūslės anatomija (3 val.)................................. 42 6.2. Riebalų virškinimas. Tulžies įtaka lipazės aktyvumui (3 val.) ............................................... 44

6.3. Virškinamojo kanalo sienelės struktūra (3 val.). .................................................................... 44 6.4. Virškinamojo kanalo bei kepenų klinikiniai tyrimai bei pakenkimo sindromai (3 val.) ........ 47 6.5. Burnos ertmės organų histologinė struktūra (3 val.) .............................................................. 47 6.6. Laboratorinis darbas. Kreatinino kiekio nustatymas šlapime. Karbamido (ureos) kiekio

nustatymas šlapime (3 val.) ........................................................................................................... 49

6.7. Stambiųjų virškinimo liaukų struktūra ir histofoziologija (3 val.) ......................................... 50

3

6.8. Klinikinis nutukimo įvertinimas. Cukrinis diabetas. Diagnostikos pagrindai, komplikacijos,

supratimas apie gydymą (3 val.) .................................................................................................... 51 6.9. Laboratorinis darbas. Cholesterolio koncentracijos ir lipoproteinų kiekio nustatymas kraujo

serume automatiniu. (3 val.) .......................................................................................................... 52 6.10. Cukrinio diabeto ir nutukimo patologinė anatomija (3 val.) ................................................ 53 6.11. Vaistai cukriniam diabetui gydyti (2 val.) ............................................................................ 54

6.12. Laboratorinis darbas. Baltymų virškinimas. Baltymų skaidymas pepsinu. Skrandžio sulčių

rūgštingumo tyrimas. Patologinės skrandžio sulčių sudedamosios dalys (3 val.) ......................... 55 6.13. Alkoholizmas. Virškinimo sistemos ligos ir sindromai (3 val.) ........................................... 55 6.14. Gliukozės kiekio kraujo plazmoje kitimai sergant cukriniu diabetu. ................................... 56

7. Seminarai ....................................................................................................................... 58

7.1. Virškinamojo kanalo sienos sandaros ypatybės (2 val.) ......................................................... 58

7.2. Nutukimo įvertinimas bei jo profilaktika. Maisto davinio kaloringumo įvertinimas. (2 val.) 59

7.3. Antihiperlipideminiai vaistai (2 val.) ..................................................................................... 60 7.4. Aminorūgščių apykaitos analizė naudojantis metabolinių kelių schema (2 val.)................... 61

8. Modulio egzamino klausimai ........................................................................................ 63 8.1. Žmogaus anatomija ................................................................................................................ 63

8.2. Fiziologija ............................................................................................................................... 63 8.3. Žmogaus histologija-embriologija .......................................................................................... 63 8.4. Patologinė anatomija .............................................................................................................. 64

8.5. Patologinė fiziologija .............................................................................................................. 65 8.6. Medicininės diagnostikos pagrindai ....................................................................................... 65

8.7. Biochemija .............................................................................................................................. 65 8.8. Farmakologija ......................................................................................................................... 67 8.9. Aplinkos ir darbo medicina .................................................................................................... 67

4

1. Bendroji informacija

Modulio vadovas: prof. dr. Laima Ivanovienė Biochemijos katedra

([email protected])

Modulio koordinatorius: prof. dr. Ramunė Morkūnienė

([email protected])

Dalyvaujantys padaliniai:

Anatomijos institutas

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Biochemijos katedra

Histologijos ir embriologijos katedra

Patologinės anatomijos klinika

Fiziologijos ir farmakologijos institutas

Vidaus ligų klinika

Dėstomi dalykai ir atsakingi asmenys:

Žmogaus anatomija (doc. Inga Saburkina, tel. 327218, [email protected])

Biochemija (lietuvių srautui prof. R. Morkūnienė, tel. 327320; užsienio stud. prof. L. Ivanovienė,

tel. 327323)

Farmakologija (lekt. dr. R. Jankūnas, [email protected], tel. 327242)

Fiziologija (lekt. I. Korotkich; tel. 327285; [email protected])

Žmogaus histologija ir embriologija (doc. K. Lasienė, tel.327235, [email protected])

Patologinė fiziologija (doc. V. Jurkštienė, tel. 327258, vilma.jurkštienė@lsmuni.lt)

Patologinė anatomija (prof. R. Gailys, tel. 32 73 37, prof. D. Pangonytė,

[email protected])

Aplinkos ir darbo medicina (doc. Dalia Lukšienė, tel. 327 374; [email protected])

Medicininės diagnostikos pagrindai (dr. E. Mašanauskienė, [email protected], tel.

306092)

mailto:[email protected]

mailto:vilma.jurkštienė@lsmuni.lt



5

2. Bendrasis modulio turinys

Modulis “Medžiagų įsisavinimas ir apykaita” yra sukurtas padėti studentams motyvuotai studijuoti

medicinai svarbius fundamentinius dalykus, būtinus patogenezės mechanizmams, morfologinėms

išraiškoms ir mirties priežastims suvokti ir išmokti. Tam pasitelkiamos jau įgytos fizikos, chemijos,

biologijos, genetikos, histologijos ir anatomijos žinios.

Studijuojant šio modulio problemas studentas įgyja ir pritaiko žinias apie:

Virškinimo organų anatominę ir histologinę struktūrą

Maisto medžiagų virškinimo ir įsisavinimo mechanizmus

Medžiagų apykaitos valdymą

Medžiagų apykaitos ir audinio funkcijos ryšį

Medžiagų apykaitos sutrikimų ir patologinių procesų ryšį

Virškinimo sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimų patologinę anatomiją ir galimas

mirties priežastis

Medžiagų apykaitos sukeltų ligų klinikinį įvertinimą

Dažniausių medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltų ar lydimų ligų paplitimą ir socialinius

aspektus.

3. Modulio tikslas ir uždaviniai

Baigdami šį modulį studentai turi mokėti apibrėžti, analizuoti, paaiškinti (interpretuoti) ir susieti

reiškinius, nagrinėjamus modulio problemose. Todėl modulio tikslas yra sudaryti sąlygas

studentams įgyti teorinių žinių ir gebėjimų bei praktinių įgūdžių šiais klausimais:

Virškinimo organų anatominė bei histologinė struktūra, funkcijos bei embriogenezė.

Maisto medžiagų virškinimo ir rezorbcijos mechanizmai, jų reguliacija bei šių procesų

sutrikimai.

Virškinimo organų metabolinių ligų, endoinfekcijų bei pankreatitų sukeltų patologinių

pakitimų morfologija ir mirties priežastys.

Tulžies sekrecija, jos pigmentų kilmė, enterohepatinė cirkuliacija.

Geltos, jų etiopatogenezė bei įtaka žmogaus sveikatai.

Rezervinių junginių (riebalų) kaupimo ir panaudojimo mechanizmai, jų valdymas ir

sutrikimai.

6

Nutukimo epidemiologija, etiopatogenezė, patologinė anatomija ir gydymo principai.

Angliavandenių, lipidų ir baltymų apykaitos integravimas ląstelėse; šio integravimo

valdymo mechanizmai bei sutrikimai.

Kraujo lipidų apykaita, jos sutrikimai, šių sutrikimų molekulinės priežastys, laboratorinė ir

klinikinė diagnostika, gydymo principai.

Kraujagyslių aterosklerozinių pažeidimų etiopatogenezė, molekuliniai mechanizmai,

diagnozės ir gydymo principai.

Kasos anatominė ir morfologinė struktūra, kasos hormonų insulino ir gliukagono sintezė,

sekrecijos valdymas bei veikimo mechanizmai, insulino hiposekrecijos ir hipofunkcijos

priežastys.

Gliukozės apykaitos ir gliukozės koncentracijos kraujyje valdymas, gliukozės pasisavinimo

audiniuose sutrikimai, cukrinis diabetas, jo diagnostika, dauginė organų ir audinių

morfologinė pažaida, medžiagų apykaitos pokyčiai ir ketogenezė sergant cukriniu diabetu,

sergančiųjų priežiūra ir gydymo principai.

Azotinių junginių apykaita ir jos valdymas. Nukleotidų sintezės ir skilimo pusiausvyros

pokyčių patogenezinė reikšmė. Galutinių azotinės apykaitos junginių šalinimas iš

organizmo, kepenų reikšmė šiam procesui ir ksenobiotikų metabolizmui.

Kepenų anatominė ir morfologinė struktūra; kepenų pažaidos įtaka fiziologinėms ir

biocheminėms funkcijoms bei šios pažaidos pokyčių morfologiniai aspektai. Kepenų

pažaidos sąsajos su kitas organais. Alkoholizmo patologinė anatomija.

Kasos ir virškinimo sistemos klinikinių tyrimų principai.

7

4. Tutoriniai užsiėmimai

4.1. Pirma problema. Pageltimas

40 m. amžiaus moteris jautėsi sveika, tačiau staiga pajuto labai stiprų skausmą žemiau bambos ir

nugaroje. Skausmas truko apie 12 val. Iškvietė gydytoją. Jam ligonė skundėsi, kad pastarąsias 2

dienas jautė buką skausmą žemiau bambos. Išmatos balkšvos, šlapimas rudas. Moteris skundėsi odos

niežuliu. Jos oda ir akių obuoliai pagelto.

Ligonė yra nutukusi, truputį karščiuoja. Gydytojui apžiūrint ligonę, rasta, kad čiuopiant jai skauda

pakrūtinės sritį ir po dešiniuoju šonkaulių lanku. Ligonei buvo atlikti kraujo tyrimai. Nustatyta, kad:

hemoglobino kiekis normalus; bendro bilirubino koncentracija 290 µmol/l (norma 17 µmol/l);

konjuguoto bilurubino koncentracija 150 µmol/l (norma 5 µmol/l); kraujo amilazės aktyvumas 800

V/l (norma 70-235 V/l), lipazės – 1000 V/l (norma 0-200 V/l).

Ką rodo šie pakitimai?

Kaip jie atsirado ?

Ar simptomai atitinka ligonės nusiskundimus?

8

Problemos esmė: medžiagų apykaitos sutrikimų ir tulžies akmenų susidarymo sąryšis bei šio

proceso pasekmės

Klinikiniai požymiai: pilvo skausmai, gelta

Tikslas

Išnagrinėti tulžies ir kasos sulčių sekrecijos mechanizmus, tulžies ir kasos latakų struktūrą,

tulžies sandų kilmę, hemoproteinų, kaip svarbiausių tulžies pigmentų pirmtakų, skilimo

mechanizmus, tulžies reikšmę virškinimui, tulžies latakų obstrukcijos priežastis bei klinikines

pasekmes.

Mokymosi uždaviniai ir turinys

Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi žinoti arba mokėti:

Virškinimo sistemos sudėtinių dalių (virškinamojo kanalo, stambiųjų virškinimo liaukų)

anatomiją. Nuodugniai išstudijuoti stambiųjų virškinimo liaukų - kasos ir kepenų anatominę

sandarą, tulžies latakų ir tulžies pūslės anatominę struktūrą, jų topografiją, gebėti skirti šių

organų preparatus.

Dalykas – Žmogaus anatomija

Padalinys – Anatomijos institutas

Pagrindinė literatūra

Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus

universiteto leidykla, Vilnius. Psl. 421-425.

Papildoma literatūra:

Moore K. L., Dalley A. F. and Agur A. M. R. Clinically oriented anatomy 6th Edition. (2010)

Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York, London, Buenos Aires,

Hong Kong, Sydney, Tokyo. P. 275-280, 282.

Virškinimo sistemos organų (burnos ertmės organų, virškinamojo kanalo, stambiųjų

virškinimo liaukų) histologinės sandaros ypatumus. Kasos ir kepenų histologinę sandarą,

tulžies latakų ir tulžies pūslės histostruktūrą, gebėti skirti šių organų histologinius preparatus.

Dalykas – Histologija

Padalinys – Histologijos ir embriologijos katedra

9

Pagrindinė literatūra:

1. Vitkus A, Baltrušaitis K, Valančiūtė A, Vitkus A, Žukienė J. Žmogaus histologija. 2003,

Kaunas, p. 326 –364.

2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji knyga.

2007, Kaunas, p. 67-102.


Mescher, Anthony L. Junqueira's basic histology: text and atlas. 2013, McGraw-Hill Medical.

P. 289-342

Pagrindines maisto medžiagų klases ir šių medžiagų virškinimo mechanizmus

skirtingose virškinimo kanalo vietose

Dalykas – Biochemija

Padalinys – Biochemijos katedra


Praškevičius A., Ivanovienė L., Stasiūnienė N., Burneckienė J., H. Rodovičius, L.

Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 23 – 25; 28; 33;

198 - 201; 299; 371 – 381.

Virškinimo produktų pernašą pro žarnų gleivinę. Skrandžio sulčių sudėtį ir reikšmę,

skaidant maisto medžiagas




Praškevičius A., Ivanovienė L., Stasiūnienė N., Burneckienė J., Rodovičius H., Lukoševičius

L., Kondratas D. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 201 – 202; 304 – 307; 381 –

383.

Tulžies sudėtį, funkcijas. Tulžies rūgščių biosintezės mechanizmus, jos reguliaciją, tulžies

pūslės akmenų susidarymo mechanizmą.




10

Praškevičius A., Ivanovienė L., Stasiūnienė N, Burneckienė J., Rodovičius H.,

Lukoševičius L., Kondratas D. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 300 – 301; 356 –

357.

Geltų morfologiją ir sukėlimo priežastis bei mechanizmus. Tulžies akmenų susidarymo

priežastis ir pasekmes.

Dalykas – Patologinė anatomija

Padalinys – Patologinės anatomijos klinika


Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Naujasis lankas, Kaunas, 2001, p. 31-33.

Kasos sulčių ir tulžies išskyrimo reguliaciją. Virškinimo hormonų reikšmę.

Dalykas – Fiziologija

Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas


1. Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H. Žmogaus fiziologija. Kaunas 2006, p. 502 - 506.

Papildoma Literatūra:

1. Ganong WF. Review of medical physiology. 23nd ed. New York: Lange Medical Books

/ McGraw-Hill; 2010, p. 435-436, 443-449, 485-486.

2. Ganong WF. Review of medical physiology. 22nd ed. New York: Lange Medical Books

/ McGraw-Hill; 2005, p. 482-488, 497-498, 503.

Virškinimo patologinę fiziologiją. Tulžies funkcijų sutrikimus

Dalykas – Patologinė fiziologija



1. Patologinė fiziologija. Vileišis, R. Kazakevičius, A. Kondrotas ir kt, Vilnius, 1991, p. 353-

372; 373-385.

2. Pathophysiology. Lee-Ellen Copstead , J.L.Banasik 5 th ed. Elsevier; 2013. p. 696-782.

3. Pathophysiology: The Biologic Basis for Disease in Adults and. Mc Cance Kathryn L,

Huether SE 6 th ed. St. Louis:Mosby; 2010. p. 745-765.

4. Pathophysiology of Disease. Stephen J.McPhee, Willian F. Ganong. 5 ed. 2006. 338-429.

11

Hemoproteinų bendrą charakteristiką, jų katabolizmo schemą




A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,

D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 50 – 52; 422 – 423.

Bilirubino susidarymo schemą. Bilirubino pernašą į kepenis ir tulžį. Urobilinų susidarymą

žarnyne, hemo katabolitų svarbą ligoms diagnozuoti




A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.

Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 422 – 426.

Turėti supratimą apie klinikinį tulžies pūslės ir latakų tyrimą bei cholestazę.

Dalykas – Medicininės diagnostikos pagrindai

Padalinys – Vidaus ligų klinika

Pagrindinė literatūra: Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai; 2005,

p. 159-174.

12

4.2. Antra problema. Silpni raumenys

16 metų jaunuolis skundžiasi progresuojančiu raumenų silpnumu. Jis patiria skausmingus raumenų

spazmus atliekant sunkius fizinius pratimus. Vidutinio sunkumo pratimų metu tokių spazmų nebūna.

Vaikinui buvo atliktas krūvio toleravimo mėginys. Po jo paimti kraujo ir šlapimo pavyzdžiai ir atlikti

jų biocheminiai tyrimai. Pasirodė, kad po sunkių fizinių pratimų atsirado mioglobinurija, žymiai

padidėjo kraujo serumo laktato dehidrogenazės, kreatino kinazės ir aldolazės kiekiai. Gliukozės

koncentracija kraujyje buvo normali. Laktato koncentracija kraujyje prieš pratimus buvo 1,1 mM

(norma yra 0,5-1,8 mM), o po 5 min. trukusių sunkių fizinių pratimų laktato koncentracija kraujyje

padidėjo iki 1,5 mM (norma yra 6,0-12,1 mM). Tyrimams buvo paimta raumenų biopsija. Ją ištyrus,

nustatyta, kad glikogeno kiekis yra padidėjęs, bet glikogeno struktūra nepakitusi, tačiau gliukozės-6-

fosfato koncentracija buvo didesnė, o fruktozės-1,6-difosfato koncentracija mažesnė už normalią.

Ligonis normaliai toleravo gliukagoną.

Kaip jūs galėtumėte paaiškinti mioglobinurijos atsiradimą bei išaugusius fermentų kiekius serume po

sunkių fizinių pratimų atlikimo?

Kodėl ligonio raumenyse yra padidėjęs glikogeno kiekis?

Kodėl jaunuolis gali atlikti vidutinio sunkumo pratimus?

Kokia šiuo atveju gliukagono mėginio prasmė?

13

Problemos esmė: raumenų aprūpinimas energija susitraukimo metu

Klinikiniai požymiai: raumenų traukuliai, mioglobinurija, fizinio krūvio netoleravimas

Tikslas

Suprasti svarbiausių raumenų energijos šaltinių pasisavinimo, panaudojimo ir kaupimo ląstelėje

mechanizmus, energijos apykaitos reguliacijos principus, susieti energijos sintezės ir perdavimo

procesus su raumenų susitraukimo-atsipalaidavimo mechanizmais, įvertinti raumenų būseną ir

interpretuoti biocheminius rodiklius duotos patologijos atveju.


Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi žinoti arba mokėti

Virškinimo sistemos organų, dalyvaujančių angliavandenių skaidyme ir apykaitoje,

histologinius ypatumus.




1. Vitkus A, Baltrušaitis K, Valančiūtė A, Vitkus A, Žukienė J. Žmogaus histologija. 2003, Kaunas,

p. 355 –364.

2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji knyga. 2007,

Kaunas, p. 96-99.


Mescher, Anthony L. Junqueira's basic histology: text and atlas. 2013, McGraw-Hill Medical. P. 326-

339.

Angliavandenių (svarbiausio raumenų energijos substrato) skaidymo ląstelėje anaerobinėmis

ir aerobinėmis sąlygomis principus, valdymą, energetinę vertę ir reikšmę.





D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 202-215, 231-239, 246-247.

14

Angliavandenių glikogeno ir gliukozės struktūrą, jų sintezės principus, valdymą ir

reikšmę.




A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.

Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 220-225, 226-

230.

Susieti energijos sintezės ir perdavimo mechanizmus su raumenų susitraukimo mechanizmu.




Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.

Lukoševičius, D. Kondratas. Audinių ir organų sistemų biochemija, KMU leidykla,

Kaunas, 2003, p. 149-194.

Prisiminti raumenų susitraukimo fiziologinius ir biocheminius mechanizmus, studijuotus

Judėjimo modulyje.

15

4.3. Trečioji problema. Nutukimas

48 m. vyras jau daug metų nori sumažinti svorį. Jis konsultavosi su daugybe gydytojų, kurie jam

rekomendavo įvairias dietas, tačiau tai nepadėjo. Prieš kelias dienas vyras nutarė visiškai badauti, kad

numestų keletą kilogramų. Jis nori pasikonsultuoti apie naują dietą, kurioje yra mažai angliavandenių,

bet daug riebalų.

Pasirodė, kad šis vyras turėjo antsvorį nuo 15-16 metų. Suaugęs jis visuomet svėrė ne mažiau kaip

100 kg. Jo tėvas ir brolis taip pat buvo nutukę.

Svoris – 108 kg, ūgis – 178 cm. Riebalai daugiausia yra atsidėję pilvo srityje. Gliukozės koncentracija

kraujyje normali.

Kokiais mechanizmais jūs galite paaiškinti šio vyro antsvorį?

Ar tai yra aktuali problema ?

Ką jūs galite jam pasiūlyti?

16

Problemos esmė: rezervinių riebalų kaupimo ir naudojimo mechanizmai

Klinikiniai požymiai: antsvoris

Tikslas

Išnagrinėti lipidų ir juos sudarančių komponentų struktūros ypatumus, pernašą, kaupimo ir

įsisavinimo audiniuose mechanizmus.



Rezervinių riebalų skilimo ir sintezės mechanizmus ir jų valdymą





D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 308-316, 335-336.

Riebalų rūgščių biosintezę žmogaus organizme





D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 321-328.

Nutukimo mechanizmus, sukeliančius riebalų kaupimo ir skaidymo procesų disproporciją

bei kūno masės reguliavimo principus

Dalykas - Biochemija



N. Stasiūnienė, L. Ivanovienė, A. Praškevičius. Nutukimo ir badavimo biochemija.– KMU leidykla,

Kaunas, 2005, p. 51-80.

17


1. A. Barzda, R. Bartkevičiūtė, J. A. Abaravičius, R. Stukas, R. Šatkutė. Suaugusių Lietuvos žmonių

faktinės mitybos tyrimas ir vertinimas. Medicinos teorija ir praktika, 2009, T. 15, N. 1, p. 53-58.

2. G. Brimas, E. Gavelienė, V. Lipnickas, V. Valiukėnas, V. Brimienė, K. Strupas. Nutukimo

gydymas. Medicinos teorija ir praktika, 2007, T. 13, N. 2, p. 120-131.

3. L. Lukoševičius. Svarbiausi mitybos principai. // Šeimos medicinos pagrindai (Sud. L. Valius),

2003, p. 410-420.

4. A. Praškevičius, L. Lukoševičius, L. Ivanovienė. Cukrinio diabeto biochemija, KMU leidykla,

Kaunas, 2006.

Nutukimo priežastis, morfologines išraiškas ir galimas mirties priežastis





Klinikinį nutukimo įvertinimą


Padalinys – Vidaus ligų katedra


Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai. 2013, p. 317-318.

Nutukimo profilaktiką ir maisto davinio kaloringumo įvertinimą

Dalykas – Aplinkos ir darbo medicina

Padalinys – Aplinkos ir darbo medicinos katedra


1. Kazanavičius G, Purtokaitė-Labutinienė I. Nutukimo priežastys, paplitimas ir gydymas.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2007; 9(2):148-153.

2. Sveikos mitybos rekomendacijos (Metodinės rekomendacijos). Sveikatos mokymo ir ligų

prevencijos centras, Vilnius, 2010. Nuoroda:

http://www.fileden.com/files/2010/5/24/2868752/My%20Documents/Sveikos%20mitybos%20r

ekomendacijos%202010.pdf

http://www.fileden.com/files/2010/5/24/2868752/My%20Documents/Sveikos%20mitybos%20rekomendacijos%202010.pdf

http://www.fileden.com/files/2010/5/24/2868752/My%20Documents/Sveikos%20mitybos%20rekomendacijos%202010.pdf

18

3. Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija, Respublikinis mitybos centras. "Rekomenduojamos

paros maistinių medžiagų ir energijos normos” (Žin., 1999, Nr. 102-2936). Respublikinis

mitybos centras , 2000, Vilnius Nuoroda:

http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=F55518F0-F9B6-4415-A662-

D3B11DAD7AA2

http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=F55518F0-F9B6-4415-A662-D3B11DAD7AA2


19

4.4. Ketvirta problema. Nerimas dėl sveikatos

38 metų verslininkas apsilankė pas gydytoją dėl sveikatos problemų. Ligonis retkarčiais jautė

skausmą širdies plote, maudžiančius skausmus kojose, kojos šąlo ir tirpo. Vizito pas gydytoją metu

paaiškėjo, kad pastaruoju metu ligonio darbo diena būdavo neįprastai ilga, jis valgydavo

nereguliariai, daug rūkė ir dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras pastebėjo ant rankų ir kojų

(tiesiamojo raumens srityje ir ties Achilo sausgysle) daugybę kietokų mazgelių. Tarp ligonio giminių

buvo asmenų, mirusių jauno amžiaus nuo širdies priepuolio. Ligoniui buvo atliktas kraujo

biocheminis tyrimas. Nevalgiusio ligonio kraujo plazmos lipidų koncentracijų tyrimo rezultatai

pateikti 1 lentelėje. Buvo tirta ir tam tikros lipoproteinų frakcijos cholesterolio koncentracija. Šių

tyrimų duomenys pateikti 2 lentelėje. Diagnozei patvirtinti buvo atlikti tyrimai, kurių tikslas nustatyti:

a) iš ligonio odos mėginio išskirtų fibroblastų kultūros gebą jungti mažo tankio lipoproteinus (MTL);

b) MTL poveikį fibroblastų fermento 3-hidroksi, 3-metilgliutaril-CoA reduktazės aktyvumui. Šių

tyrimų rezultatai pavaizduoti 1 pav.

1 lentelė Kraujo plazmos lipidų koncentracijos

Lipidų tipai Ligonio (mmol/l) Norma (mmol/l)

Trigliceridai 1,7 < 1,8

Cholesterolis 9,5 < 5,2

2 lentelė

Cholesterolio koncentracija kraujo plazmos lipoproteinų frakcijose (mmol/l)

MTL (), mmol/l DTL (), mmol/l

Norma 2,6-3,5 1,0

Ligonis 7,70 1,14

20

1 paveikslas. MTL prijungimo prie fibroblastų priklausomybė nuo MTL kiekio (A) ir HMG-

CoA reduktazės aktyvumo priklausomybė nuo MTL kiekio fibroblastuose (B).

Kokia mazgelių, stebėtų raumenų-sausgyslių srityje, kilmė?

Kokia kraujo lipidų ir lipoproteinų tyrimo prasmė?

Kaip susidaro aterosklerozinės plokštelės?

Kaip ligonis turi keisti gyvenimo būdą?

Ligonis turi brolį, seserį ir paauglį sūnų, ar verta juos tirti ir kaip?

Priju

ngtų

MT

Lkie

kis

mic

rog/ląste

lių b

altym

om

g

MTL kiekis mikrog/ml inkubacijos terpės

00

0,1

0,2

0,2

0,4


50 100 10 20

Norma

Ligonis

Norma

Ligonio

HM

G- C

oA

re

dukta

zės a

kty

vum

as

A B

Priju

ngtų

MT

Lkie

kis

mic

rog/ląste

lių b

altym

om

g


00

0,1

0,2

0,2

0,4


50 100 10 20

Norma

Ligonis

Norma

Ligonio

HM

G- C

oA

re

dukta

zės a

kty

vum

as

A B

21

Problemos esmė: hipercholesterolemija ir jos pasekmės.

Klinikiniai požymiai: skausmai širdies plote; maudžiantys skausmai kojose, kojų šalimas, tirpimas;

mazgeliai blauzdose achilo sausgyslės srityje.

Tikslas

Suprasti cholesterolio apykaitą, hipercholesterolemijos reikšmę aterosklerozės išsivystymui,

žinoti kraujagyslių aterosklerozinio pažeidimo molekulinius mechanizmus



Žmogaus organizme esančio cholesterolio reikšmę, jo kilmę, sintezę ir šalinimą




1. A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.

Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 32; 345-352.

Kraujo lipoproteinus, jų apykaitą ir reikšmę aterosklerozės patogenezei





D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 362-365.

Hipercholesterolemijos reikšmę aterosklerozės išsivystymui ir kraujagyslių aterosklerozinio

pažeidimo molekulinį mechanizmą





D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 351, 353-355; 365-366.

22

Membranų fosfolipidų apykaitą, galimas jų pažaidas ir pasekmes


Padalinys - Biochemijos katedra



D. Kondratas. Biochemija, KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 336-344.

Biocheminius tyrimus, atspindinčius cholesterolio apykaitą ir juos interpretuoti


Padalinys - Biochemijos katedra




Žinoti aterosklerozės rizikos veiksnius ir jos vystymosi eigą.




Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Antrasis leidimas. Kaunas, 2001, p. 205-215.

Antihiperlipideminių vaistų klasifikaciją, veikimo mechanizmus, sukeliamus lipoproteinų

koncentracijos pokyčius, susijusį terapinį poveikį bei jų naudos ir rizikos santykį.

Dalykas – Farmakologija



1. Katzung B.G. Bendroji ir klinikinė farmakologija. Vilnius: Charibdė; 2007.

2. Mysek M.J., Harvey R.A., Champe P.C. Lippincott‘s Illustrated Reviews: Pharmacology. 6th

ed. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins; 2014.

3. Katzung B.G. Basic and Clinical Pharmacology. 13th ed. Boston: McGraw-Hill; 2014.


23


2. Mutschler E., Geisslinger G., Kroemer H.K., Ruth P., Shafer-Korting M.

Arzneimittelwirkungen. Lehrbuch der Pharmakologie und Toxikologie. 10 Aufl. Stuttgart;

2012.

24

4.5. Penkta problema. Nuolatinis troškulys

17 metų mergina buvo sveika, bet šiandien kreipėsi į gydytoją, nes, nežiūrint į normalų maitinimąsi,

per 2 mėn. neteko 5 kg svorio. Ji jaučiasi pavargusi ir mažiau ištverminga (anksčiau mėgo vaikščioti

pėsčiomis), jaučia troškulį, burna sausa, dažnai šlapinasi.

Apžiūros metu gydytojas pajuto sklindant aštrų kvapą iš merginos burnos. Buvo atlikti kraujo ir

šlapimo biocheminiai tyrimai. Nustatyta, kad gliukozės koncentracija kraujo serume yra 20 mmol/l

(norma 3,3-5,5 mmol/l). Šlapime rasta gliukozės ir acetoninių medžiagų.

Kaip Jūs galėtumėte paaiškinti faktus, kad gliukozės ir acetoninių medžiagų aptikta merginos

šlapime?

Ar šie pokyčiai siejasi su simptomais?

Kokius papildomus tyrimus reiktų dar atlikti diagnozei patvirtinti?

25

Problemos esmė: angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos valdymas ir jo sutrikimų pasekmės

Klinikiniai požymiai: polidipsija, poliurija, hiperglikemija, ketonurija

Tikslas

Suprasti medžiagų apykaitos valdymo kasos hormonais mechanizmus, išsiaiškinti šio valdymo

sutrikimų pasekmes audinių ir viso organizmo funkcijoms.



Kasos, kaip vienos iš stambiųjų virškinimo liaukų sandaros ypatybes, šią liauką

charakterizuoti kaip išorinės sekrecijos (apibūdinti kasos latakų sistemą) ir endokrininę liauką

(mokėti apibūdinti kasos salelių struktūrą, išsidėstymo kasoje ypatybes), kasos funkciją,

reikšmę maisto medžiagų virškinime, amžines ypatybes.




Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus universiteto

leidykla, Vilnius. Psl. 423-425.



Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia, Baltimore, New York, London, Buenos Aires, Hong

Kong, Sydney, Tokyo. P. 265-268.

Kasos histologinę struktūrą, atpažinti kasos histologinius preparatus, skirti kasos saleles nuo

jos egzokrininės dalies. Žinoti egzokrininę ir endokrininę kasos dalis sudarančių ląstelių tipus.




1. Vitkus A, Baltrušaitis K, Valančiūtė A, Vitkus A, Žukienė J. Žmogaus histologija.

2003, Kaunas, p. 362 –364.

26

2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji

knyga. 2007, Kaunas, p. 96-99.



P. 326-329.

Insulino ir gliukagono sintezės bei sekrecijos valdymo principus.





D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 609, 613.

Insulino ir gliukagono struktūros ypatumus ir jų veikimo molekulinius mechanizmus.





D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 608-611; 613-614.

Angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos valdymą insulinu.





D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 212–213, 223, 228–230, 252-254,

308–311, 321, 325–327, 326, 350–351, 611– 613.

Cukrinio diabeto diagnostikos pagrindus; suprasti cukrinio diabeto komplikacijas ir gydymo

principus.



27


Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai; 2013; p. 293-318.


Epstein P. et al. Clinical examination; 2003; p. 30-40.

G.Doglas, F. Nicol, C.Robertson. Macllod‘s Clinical examination 2009-2013, p 77-97.

Gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimo mechanizmą, cukrinio diabeto biocheminius

žymenis ir gliukozės toleravimo kreivės sudarymo bei interpretavimo principus






Cukrinio diabeto patogenezę, morfologiją, komplikacijas ir mirties priežastis.





Vaistų cukriniam diabetui gydyti klasifikacija, farmakologinės ir klinikinės savybės.

Dalykas – Farmakologija




2. Mysek M.J., Harvey R.A., Champe P.C. Lippincott‘s Illustrated Reviews: Pharmacology. 6th

ed. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins; 2014.




28

2. Mutschler E., Geisslinger G., Kroemer H.K., Ruth P., Shafer-Korting M.

Arzneimittelwirkungen. Lehrbuch der Pharmakologie und Toxikologie. 10 Aufl. Stuttgart;

2012.

Angliavandenių apykaitos sutrikimus, jų etiologiją; cukrinio diabeto etiologiją ir patogenezę.

Gliukozės koncentracijos kraujyje sekimo svarba.

Dalykas – Patologinė fiziologija

Padalinys – – Fiziologijos ir farmakologijos institutas


1. Vileišis, R. Kazakevičius, A. Kondrotas ir kt. Patologinė fiziologija, Vilnius, 1991, p. 219-225;

208-218.

2. Patologinės fiziologijos laboratoriniai darbai. Mokomoji knyga. Pirmoji dalis. Bendroji

nozologija. Tipiški patologiniai procesai. Jankauskienė K, Jurkštienė V, Šimonienė G, Kondrotas

AJ. Kaunas; 2008. p.36-37.


29

4.6. Šešta problema. Apsvaigimas

Vyras B.C., 55 metų amžiaus bedarbis, ilgus metus vartojęs stiprų alų, gatvėje nugriuvo ir buvo

paguldytas į ligoninę. Jis netvirtai stovėjo ant kojų, prarasdavo pusiausvyrą, vėmė, iš burnos dvelkė

alkoholio kvapas. Rasta alkoholio koncentracija jo kraujyje siekė 78 mmol/l. Medicininės apžiūros

metu ligoniui buvo nustatytos kietos, nežymiai padidėję kepenys. Ligonis skundėsi apetito stoka,

nuovargiu, pykinimu rytais ir dažnais virškinimo sutrikimais. Jam buvo nustatytas stemplės venų

išsiplėtimas.

Jo žmona M.C., 42 metų moteris taip pat skundėsi virškinimo sutrikimais, dažnu viduriavimu. Darbe

ji patirdavo didelį stresą ir prisipažino vartojanti alkoholį.

Abiem pacientams buvo atlikti kepenų funkcijos biocheminiai tyrimai, kurių rezultatai yra pateikti 1

lentelėje. Abiejų ligonių kraujyje buvo per maža kalcio ir magnio koncentracija. Vyro šlapime buvo

neįprastai mažas karbamido kiekis. Be to, ligonio kraujas blogiau krešėjo.

Lentelė 1. Biocheminiai kepenų funkcijos tyrimo rezultatai

Kiekis kraujyje B.C. M.C. Norma

Bendras baltymas (g/l)

Albuminas (g/l)

Bendras bilirubinas (M)

Šarminė fosfatazė (V/l)

Alanino transaminazė (V/l)

Aspartato transaminazė (V/l)

γ-Glutamilo transferazė (V/l)

68

31

58

725

35

42

790

77

39

15

339

94

177

463

60-84

35-50

3-15

100-300

5-35

10-40

7-45

Kaip alkoholio vartojimas keičia medžiagų apykaitą kepenyse?

Kokia yra kepenų funkcijos tyrimo biocheminių rodiklių prasmė ir informatyvumas?

Kurio ligonio sveikatos būklė yra geresnė ir kodėl?

Kodėl alkoholizmas yra ne tik medicininė, bet ir socialinė problema?

30

Problemos esmė: medžiagų apykaitos sutrikimai sukeliantys intoksikacijas ir jų progresavimo

pasekmės

Klinikiniai požymiai: koordinacijos sutrikimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas kepenų

padidėjimas, apetito stoka, nuovargis.

Tikslas

Įgyti žinių apie medžiagų apykaitos sutrikimus ir kepenų bei kitų organų patologinius

morfologinius pokyčius ir mirties priežastis sergant alkoholizmu ir šios problemos psichosocialinius

aspektus.



Virškinamojo kanalo dalių sienos struktūrines ir funkcines ypatybes. Kepenų sandarą,

topografiją, funkciją, intraorganinę kraujotaką




Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus universiteto

leidykla, Vilnius. Psl. 397, 398, 407, 408, 414-421.




Kong, Sydney, Tokyo. P. 268-277.

Skrandžio sulčių išskyrimo reguliaciją bei fazes. Virškinimo hormonų reikšmę.




Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H. Žmogaus fiziologija. Kaunas 2006, p. 490-496.


31

1. Ganong WF. Review of medical physiology. 23 ed. New York: Lange Medical Books /

McGraw-Hill; 2010, p. 431-435, 443-448.


McGraw-Hill; 2005, p. 482-488, 491-494.

Skrandžio judinamąsias (motorines) funkcijas bei jų reguliaciją.




Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H. Žmogaus fiziologija. Kaunas, 2006, p. 496-499.

Papildoma Literatūra:


McGraw-Hill; 2010, p. 469-471, 473-475.


McGraw-Hill; 2005, p. 480-482, 494-495.

Plonųjų ir storųjų žarnų funkcijas bei jų reguliaciją. Žarnų nervų sistemos reikšmę.

Defekacijos mechanizmą.




Kėvelaitis E., Illert M., Hultborn H. Žmogaus fiziologija. Kaunas, 2006, p. 224, 226, 508-513.



McGraw-Hill. 2010, p. 448-449, 475-478.


McGraw-Hill. 2005, p. 479, 504-511.

Baltymų virškinimo biocheminius mechanizmus, HCl skrandyje sintezės mechanizmą




32

A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius, D.

Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 370-381.

Alkoholizmo etiologiją ir patogenezę bei sergančiųjų alkoholizmu kasos, kepenų ir virškinimo

kanalo morfologijos pokyčius ir mirties priežastis. Dažniausius virškinimo sistemos

endoinfekcinius procesus ir pankreatitus.




Patologinė anatomija. Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Elena Stalioraitytė. Antrasis leidimas.

Kaunas, 2001, p. 317-318, 323-324, 328-335, 626-630.

Aminorūgščių apykaitą, amoniako detoksinimą ir šio proceso sutrikimo pasekmes




A.Praškevičius, L.Ivanovienė, N.Stasiūnienė, J.Burneckienė, H.Rodovičius, L.Lukoševičius,

D.Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 370-410.


Devlin M.D. Textbook of biochemistry with clinical correlations. Wiley-Liss; 6th ed, 2006, p.

743-787.

Nukleotidų apykaitą ir jos sutrikimo pasekmes, podagros ir orotacidurijos išsivystymo

molekulinius mechanizmus




A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius,

L. Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 431-447.


Devlin M.D. Textbook of biochemistry with clinical correlations. Wiley-Liss; 6th ed, 2006, p.

743-787.

33

Kepenų svarbą detoksinimo procesuose, jų molekulinius mechanizmus.




A. Praškevičius, J. Burneckienė, L. Ivanovienė, L. Lukoševičius, H. Rodovičius, N. Stasiūnienė.

Audinių ir organų sistemų biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 196–233, 246–291.


1. A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L.

Lukoševičius, D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 755-773, 378-381.

2. Devlin M.D. Textbook of biochemistry with clinical correlations. Wiley-Liss; 6th ed, 2006, p.

414-432.

3. Marshal W.J, Bangert S.K. Clinical chemistry, 5th ed Mosby, 2004, p. 85-103.

4. McPhee S.J, Lingappa V.R, Ganong W.F. Pathophysiology of disease; an introduction to

clinical medicine, 4th ed., Lange medical books/McGraw-Hill, 2003, p. 380-419.

5. Gibson G.G, Skett P. Introduction to drug metabolism, 3d ed, 2001, p.1-84.

6. Coleman M.D. Human drug metabolism. John Wiley and Sons, Ltd, 2005, p. 1-127.

Alkoholinės kepenų ir virškinimo kanalo pažaidos klinikinį įvertinimą, komplikacijas ir

gydymą.




Naudžiūnas ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai. KMU leidykla, Kaunas, 2013; p. 293-318.

K. Adomonis, D. Bierontienė ir kt. Klinikinė gastroenterologija .Leidykla „Vaistų žinios“ 2010. p.

445-460.

Alkoholizmo psichosocialinius aspektus.

Dalykas – Aplinkos medicina



1. J. Ašmenskas, A. Baubinas, V. Obelenis ir kt. Aplinkos medicina, Vilnius, 1997. p. 345–347.

34

2. Maisto produktų sudėtis. Mokomoji knyga visuomenės sveikatos ir medicinos programų

studentams ir gydytojams rezidentams. Vilnius, 2002, p. 266 – 273.


1. 2005 m. Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimas. Nacionalinė sveikatos taryba.

2. A. Urbelis. Alkoholizmas ir jo profilaktika. Vilnius, 1993.

3. Lietuvos sveikatos programa 1997-2010. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos

ministerija.

35

5. Paskaitos

5.1. Maisto medžiagų virškinimo biocheminiai mechanizmai. Maisto medžiagų

virškinimo reguliacija (2 val.)


Aprašas

Pagrindinės maisto medžiagų klasės. Jų struktūros skirtumai. Nepakeičiamos maisto medžiagos

(nepakeičiamos riebalų rūgštys, mineralinės medžiagos, vitaminai). Maisto medžiagų skaidymas

burnoje: seilių fermentų - α-amilazės ir lizocimo – vaidmuo angliavandenių virškinime. Maisto

medžiagų virškinimas skrandyje: druskos rūgšties veikimo mechanizmas, baltymų skaidymas,

proteolizinių fermentų veikimo mechanizmas. Liežuvio ir skrandžio lipazės vaidmuo lipidų

skaidymui skrandyje. Maisto medžiagų virškinimas dvylikapirštėje žarnoje: kasos fermentų veikimo

specifiškumas. Tulžies ir tulžies rūgščių svarba lipidų skaidymui. Kasos fermentų aktyvinimo

mechanizmas. Membraninis virškinimas. Virškinimo produktų rezorbcija. Maisto medžiagų virsmai

storojoje žarnoje.

5.2. Hemo katabolizmas: ryšys su tulžies pigmentų susidarymu (2 val.)


Aprašas

Hemoproteinų bendra charakteristika, jų katabolizmo schema. Bilirubino susidarymo schema.

Bilirubino pernaša į kepenis ir tulžį. Tulžies sudėtis, tulžies funkcijos. Tulžies rūgščių biosintezė, jos

reguliacija. Cholesterolio reikšmė tulžies rūgščių apykaitoje. Tulžis kaip svarbiausias cholesterolio

šalinimo kelias. Urobilinų susidarymas žarnyne. Geltos.

5.3. Histologinė virškinimo sistemos organų struktūra (2 val.)


Aprašas

Virškinimo sistemos atskirų dalių embriologinė kilmė ir pagrindiniai vystymosi etapai. Burnos ertmės

organų histologinė struktūra: lūpos, liežuvis, minkštasis ir kietasis gomurys, dantys, mažosios ir

36

didžiosios seilių liaukos. Virškinamojo kanalo sienelės struktūros bendri dėsningumai ir atskirų jos

dalių struktūros ypatumai: stemplė, skrandis, plonosios ir storosios žarnos, kirmėlinė atauga.

Stambiosios virškinimo liaukos: kasa ir kepenys. Kepenų skiltelių mikroskopinė struktūra, kepenų

kraujotaka, hepatocitų ultrastruktūra, tulžies išskyrimas. Kasose egzokrininės ir endokrininės dalių

struktūra, fermentų ir hormonų išskyrimas.

5.4. Virškinimo patologinė fiziologija. Kepenų funkcijų sutrikimai (2 val.)

Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (dalykas patologinė fiziologija)

Aprašas

Virškinimo skrandyje ir plonojoje žarnoje sutrikimai, jų etiologija ir patogenezė. Kepenų

pagrindinių funkcijų sutrikimai, geltų išsivystymo priežastys ir mechanizmai. Organizmo funkcijų

pakitimai jų metu.

5.5. Supratimas apie klinikinius tyrimus naudojamus diagnozuojant virškinimo

ir kepenų ligas (2 val.)


Aprašas

Nagrinėjami sergančiųjų virškinamojo kanalo ir kepenų ligomis nusiskundimai (skausmai,

pykinimas, vėmimas, atsirūgimas, rėmuo, rijimo sutrikimai, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių

užkietėjimas, kraujavimai, dešinės pašonės skausmai, gelta, niežulys). Virškinamojo kanalo ir kepenų

tyrimai: išmatų tyrimas, H. pylori diagnostika, pH-metrija, fibroezofagogastroduodenoskopija, kt.

endoskopiniai ir echoskopiniai tyrimai, bilirubino ir kepenų fermentų tyrimai. Sindromai: ūminis

pilvo skausmas, GERL sindromas, kraujavimo, malabsorbcijos ir dirgliosios žarnos sindromai.

Supratimas apie kepenų cirozę bei alkoholines kepenų pažaidas.

5.6. Atskirų virškinamojo kanalo dalių funkcijos bei jų reguliacija (2 val.)


Aprašas

37

Rijimas. Skrandžio sekrecinės ir motorinės funkcijų nervinė bei humoralinė reguliacija. Kasos

sulčių ir tulžies išskyrimo reguliacija. Plonųjų ir storųjų žarnų funkcijų reguliacijos ypatumai.

Defekacija.

5.7. Trigliceridų ir fosfolipidų apykaita (2 val.).


Aprašas

Trigliceridų sintezės mechanizmas: substratai, jų kilmė, sintezės fermentai. Trigliceridų skaidymo

(audinių lipolizės) mechanizmai: fermentai, jų valdymo būdai. Trigliceridų skaidymo ir sintezės

reguliavimas hormonais. Fosfolipidų sintezės ir trigliceridų sintezės ryšys ir tarpusavio konkurencija.

Fosfolipidų biosintezė iš fosfatidinės rūgšties. Junginiai, aktyvinantys fosfolipidų sintezę.

Sfingolipidų biosintezė. Plazmalogenas – trombocitų aktyvinantis faktorius. Fosfolipidų pažaidos

pasekmės.

5.8. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetas, jo etiologija,

patogenezės mechanizmai, organizmo funkcijų sutrikimai (2 val.)

Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (dalykas patologinė fiziologija)

Aprašas

Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetas, jo etiologija, patogenezės mechanizmai ir

organizmo funkcijų pakitimai, sergant cukriniu diabetu.

5.9. Cholesterolio apykaita ir pernaša (2 val.)


Aprašas

Cholesterolis ir jo metabolizmo produktai. Cholesterolio biosintezė ir reguliavimas. Izoprenoidiniai

junginiai. Cholesterolio esterių susidarymas. Cholesterolio pernaša: iš žarnyno, iš kepenų, iš

ekstrahepatinių organų. LMT ir MT lipoproteinų metabolizmas. MTL receptorius. Aterogeniškumo

koeficientas. DT lipoproteinai. Lecitin:cholesterolaciltransferazė ir apo D (cholesteridus pernešantis

baltymas). Cholesterolio šalinimas iš organizmo. Hipercholesterolemijos atsiradimo priežastys.

38

5.10. Vaistai cukriniam diabetui gydyti ir antihiperlipideminiai vaistai (2 val.)


Aprašas

Insulino preparatų klasifikacija, farmakodinamika, farmakokinetika, vartojimo būdai ir

nepageidaujamos reakcijos. GLP-1 analogų farmakodinamika ir nepageidaujamos reakcijos.

Geriamųjų gliukozės koncentraciją mažinančių vaistų (metformino, sulfonilkarbamidų, meglitinidų,

pioglitazono, alfa gliukozidazės inhibitorių, DPP-4 inhibitorių ir SGLT-2 inhibitorių)

farmakodinamika ir nepageidaujamos reakcijos. Atsargumo priemonės norint išvengti

hipoglikemijos, jos atpažinimas ir jai gydyti vartojami vaistai. Antihiperlipideminių vaistų vaidmuo

mažinant kardiovaskulinę riziką.

5.11. Medžiagų apykaitos valdymas kasos hormonais, jų molekulinio veikimo

mechanizmas ir nepakankamumo reiškiniai (2 val.)


Aprašas

Gliukagono ir insulino sekrecijos valdymo mechanizmai. Gliukagono molekulinio veikimo

mechanizmas: ląstelės taikiniai, gliukagono signalo perdavimas į ląstelę ir viduląstelinis signalo

perdavimas, gliukagono poveikis angliavandenių ir lipidų apykaitai ir šio poveikio mechanizmas.

Insulino ląstelės taikiniai. Insulino receptoriai. Viduląstelinis insulino signalo kelias ir su juo

susisiekiantys keliai. Katabolinio ir anabolinio insulino veikimo mechanizmai. Insulino sekrecijos ir

veikimo nepakankamumai. Somatostatinas ir amilinas kaip kasos sekreciją valdantys peptidai.

5.12. Gliukozės koncentracijos kraujyje valdymo mechanizmai (2 val.)


Aprašas

Gliukozės pasisavinimo iš kraujo mechanizmai: insulinas kaip būtina gliukozės pernašos sąlyga.

Gliukagono reikšmė, užtikrinant gliukozės koncentracijos kraujyje pastovumą trumpalaikio

39

badavimo metu. Gliukozės koncentracijos užtikrinimas ilgalaikio badavimo metu. Gliukokortikoidai:

jų sintezės ir sekrecijos valdymas, molekulinio veikimo mechanizmas. Hiper- ir hipokorticizmas.

5.13. Cukrinis diabetas, jo patogenezė, morfologija, komplikacijos ir mirties

priežastys (2 val.)


Aprašas

Kasos morfologiniai pakitimai. Cukrinio diabeto klasifikacija. Diabetinių makro- ir

mikroangiopatijų patogenezė, dažniausių pokyčių lokalizacija ir pasekmės. Dažniausios cukrinio

diabeto komplikacijos ir mirties priežastys.

5.14. Supratimas apie endokrinines medžiagų apykaitos ligas (2 val.)


Aprašas

Apibūdinami tyrimai, diagnozuojant endokrinines medžiagų apykaitos ligas. Nusiskundimai:

silpnumas, suliesėjimas, kūno masės didėjimas, troškulys, polifagija, poliurija. Tyrimai:

antropometrija, gliukozės tolerancijos mėginys, glikemijos tyrimai. Išdėstomi klinikiniai nutukimo ir

cukrinio diabeto požymiai, diagnostiniai kriterijai, komplikacijos, pradinis supratimas apie gydymą.

Išaiškinami diabetinės ir hipoglikeminės komos požymiai.

5.15. Aminorūgščių apykaita. Amoniako detoksinimas (2 val.)


Aprašas

Aminorūgščių katabolizmo stadijos. Žmogaus organizme vykstančio aminorūgščių deamininimo

tipai ir svarbiausi fermentai. Aminotransferazės, jų nustatymo diagnostinė reikšmė. Amonio jonų

pernaša organizme ir detoksinimo būdai. Karbamido sintezės mechanizmas ir jos sutrikimai.

Aminorūgščių dekarboksilinimas. Biogeniniai aminai. Baltymų puvimo produktų, susidariusių

storojoje žarnoje, detoksinimas. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Kreatinino sintezė,

40

biologinis vaidmuo. Baltymų apykaitos reguliavimas. Parenteralinis maitinimas. Aminorūgštys –

vaistai.

5.16. Alkoholizmo patologinė anatomija. Dažniausi virškinimo sistemos

endoinfekciniai procesai ir pankreatitai (2 val.).


Aprašas

Dažniausios alkoholizmo morfologinės apraiškos, komplikacijos ir mirties priežastys. Virškinimo

trakto endoinfekcijos ir opinė liga. Tulžinė akmenligė ir pankreatitai.

5.17. Kepenų svarba detoksinimo procesuose. Ksenobiotikų ir autobiotikų

biotransformavimo molekuliniai mechanizmai (2 val.)


Aprašas

Kepenų svarba angliavandenių, lipidų ir baltymų apykaitai bei autobiotikų ir ksenobiotikų

detoksinimui. Ksenobiotikų metabolizmas kepenyse: dvi biotransformacijos fazės; citochromo P450

vaidmuo biotransformacijoje; I fazės biotransformacijos reakcijos – oksidacijos reakcijos, redukcijos

reakcijos, hidrolizės reakcijos; II fazės biotransformacijos reakcijos – konjugacijos su gliukurono

rūgštimi, sulfato rūgštimi, acto rūgštimi, tiosulfatais, -aminorūgštimis, glutationu, dviguboji

konjugacija; metilinimas. Alkoholio (etanolio) metabolizmas. Baltymų puvimo produktų,

susidariusių storojoje žarnoje, detoksinimas.

5. 18. Alkoholizmo psichocialiniai aspektai (2 val.)


Aprašas

Psichosocialinė alkoholizmo žala: įtaka fiziniam ir protiniam darbingumui – dėmesio, mąstymo,

orientacijos, tarpcentrinių ryšių paslankumo, sensomotorinių reakcijų greičio ir kt. psichofiziologinių

funkcijų pokyčiai. Darbo kokybė, našumas, gamybinės ir buitinis traumatizmas. Alkoholis ir

transporto traumatizmas. Alkoholis ir psichosocialinis klimatas šeimoje. Alkoholis, nusikalstamumas

41

ir savižudybės. Alkoholio įtaka sveikatai (trumpi akcentai): centrinei nervų, analizatorių, širdies ir

kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, endokrininei ir kt. sistemoms. Alkoholis ir vėžys.

42

6. Praktikos darbai

6.1. Kepenų ir kasos kaip stambiųjų virškinimo liaukų morfofunkcinės

ypatybės. Tulžies intrahepatiniai ir ekstrahepatiniai latakai. Tulžies pūslės

anatomija (3 val.)


Tikslas: Pritaikyti žinias apie kepenų, tulžies latakų, tulžies pūslės, kasos ir jos latakų sandarą,

topografiją, inervaciją ir vaskuliarizaciją tolesnėse klinikinių dalykų studijose ir profesinėje

veikloje.

Uždaviniai

Naudojantis rekomenduojama literatūra, Anatomijos instituto plakatais, muliažais, griaučiais ir

šlapiais preparatais, paruošti ir pristatyti ppt pranešimus pateiktomis temomis:

1. Kepenų išorinės sandaros ypatumai (paviršiai, kraštai, vagos, vartai, skiltys), skeletotopija (padėtis

griaučių atžvilgiu), organotopija (padėtis organų atžvilgiu ir atitinkamų organų įspaudai kepenų

paviršiuje), raiščiai, gyslos (a. hepatica propria, aa. interlobulares, vartų vena, vv. interlobulares,

centrinė skiltelės vena, kepenų venos, kepeniniai limfmazgiai, diafragminiai limfmazgiai), nervai

(plexus hepaticus, simpatinės skaidulos iš pilvinio rezginio, parasimpatinės iš klajoklio nervo).

2. Kepenų vidinės sandaros ypatumai (stroma, parenchima), kepenų skiltelės sandara, kepenų

intraorganinės kraujotakos ypatumai. Kepenų intraorganinės kraujotakos pakitimai, išsivysčius

kepenų cirozei (jungiamojo audinio išbujojimas), ir porto-kavalinių anastomozių (stemplėje,

tiesiojoje žarnoje ir priekinėje pilvo sienoje) reikšmė kraujo tekmei. Porto-kavalinės anastomozės:

(1) stemplės sienoje (v. portae - vv. gastricae - vv. esophageae - v. azygos et v. hemiazygos - v. cava

superior); (2) tiesiosios žarnos sienoje (v. portae - v. mesenterica inferior - v. rectalis superior - vv.

rectales mediae et vv. rectales inferiores - v. iliac interna - v. cava inferior); (3) priekinėje pilvo sienoje

(v. portae - v. epigastrica inferior - v. iliaca externa et communis - v. cava inferior et v. portae - v.

epigastrica superior - v. thoracica interna - v. brachiocephalica - v. cava superior).

3. Kepenų sandaros ypatumų, reikšmingų chirurginėje praktikoje, apžvalga (kepenų suskirstymas į

dalis, skyrius, segmentus, pilvaplėvės kišenės (podiafragminė ir pokepeninė), topografiškai susijusios

su kepenimis, ekstrahepatinės kepenų triados elementai (ductus choledochus, a. hepatica propria et v.

portae), jų vieta kepeninio dvylikapirštės žarnos raiščio atžvilgiu bei topografija vienas kito atžvilgiu.

43

4. Tulžies pūslės funkcija, dalys, sienos sandara, topografija gretimų organų atžvilgiu (ypač

dvylikapirštės žarnos), tūris, vieta, gyslos (a. cystica, v. cystica) ir ekstrahepatinių tulžies latakų

anatomija (vieta, raukai, atsivėrimo vietos). Kepeninės kasos ampulės blokada. Anatominė tulžies

nutekėjimo į dvylikapirštę žarną schema.

5. Kasa kaip egzokrininė ir endokrininė liauka. Kasos išorinės ir vidinės sandaros ypatumai, santykis

griaučių ir gretimų organų (ypač kepenų vartų venos) atžvilgiu, santykis su pilvaplėve, kasos latakų

sandara (raukai, atsivėrimo vietos) ir morfologinės variacijos, kasos gyslos (a. pancreaticoduodenalis

superior et inferior, bendravardės venos, nutekančios į viršutinę pasaito veną) ir nervai (pilvinio

rezginio skaidulos). Anatominė kasos sulčių nutekėjimo į dvylikapirštę žarną schema.

Kontroliniai klausimai:

1. Kepenų topografija, raiščiai, vartai bei juose esančios struktūros.

2. Ekstrahepatiniai tulžies latakai (kepenų kairysis ir dešinysis, bendrasis kepenų, tulžies pūslės,

bendrasis tulžies latakai ir kepeninė kasos ampulė), bendrojo tulžies ir tulžies pūslės latakų ilgiai

ir pločiai (mm) ir atsivėrimo vietos.

3. Tulžies pūslė.

4. Kepenų ekstrahepatinės triados komponentai, jų vieta vienas kito atžvilgiu bei jų santykis su

kepeniniu dvylikapirštės žarnos raiščiu.

5. Vartų vena (intakai, vieta).

6. Kepenų intraorganinė kraujotaka (kokiomis arterijomis ir venomis atiteka kraujas į kepenis,

kokiomis venomis išteka iš kepenų, tarpskiltelinės venos ir arterijos, kepenų skiltelės centrinės

venos).

7. Kasos išorinė sandara, kasos galvos santykis kepenų vartų venos atžvilgiu, kasos santykis su

pilvaplėve, kasos pagrindinio latako plotis ir atsivėrimo vieta.


1. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus


2. Stropus R., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija II tomas. Kauno

medicinos universiteto leidykla, Kaunas. Psl. 94-95.


1. Moore K. L., Dalley A. F. and Agur A. M. R. Clinically oriented anatomy 6th Edition. (2010)

44


Kong, Sydney, Tokyo. P. 268-270, 272-281, 282, 283, 286, 288.

6.2. Riebalų virškinimas. Tulžies įtaka lipazės aktyvumui (3 val.)


Tikslas

Įvertinti tulžies poveikį maisto lipidų virškinimui

Uždaviniai:

1. Ištirti riebalų virškinimą kasos fermentais

2. Įvertinti tulžies rūgščių įtaką riebalų virškinimui kasos fermentais

3. Aptarti tulžies rūgščių poveikio riebalų virškinimui molekulinį mechanizmą

Literatūra:

Medžiagų įsisavinimas ir apykaita. Biochemijos laboratoriniai darbai. FC.

J. Burneckienė, H. Rodovičius, D. Vieželienė, A. Kašauskas. Biochemijos laboratoriniai darbai.

KMU leidykla, Kaunas, 2005, p. 54 – 55.

6.3. Virškinamojo kanalo sienelės struktūra (3 val.).


Tikslas

Suprasti bendrą virškinamojo kanalo sienelės histologinę struktūrą ir atskirų jos dalių struktūrinius

ypatumus.

Uždaviniai: Suprasti atskirų virškinamojo kanalo dalių histologinę struktūrą, epitelinių ląstelių,

kanalo sienelėje esančių liaukų, neruožuotųjų miocitų reikšmę virškinimo ir maisto medžiagų

įsisavinimo procesui.

Įgyjami gebėjimai: Išmokstama mikroskopuojant atskirti histologinius preparatus: stemplė,

įskrandis, skrandžio dugnas, prievartis, dvylikapirštė žarna, tuščioji žarna, klubinė žarna, storoji

žarna, kirmėlinė atauga. Išmokstama kiekviename histologiniame preparate atskirti struktūrinius

45

elementus bei paaiškinti šių struktūrinių elementų reikšmę. Įsisavinamos bendros žinios apie

virškinimo sistemos embriogenezę: užuomazgų atsiradimo laikotarpis, vystymosi šaltiniai.

Nagrinėjami klausimai:

1. Virškinamojo kanalo sienelės histologinės struktūros bendra charakteristika ir atskirų jos dalių

struktūros ypatumai. Struktūriniai ypatumai susiejami su funkcija.

2. Virškinamojo kanalo epitelinių ląstelių rūšys ir jų vaidmuo.

3. Virškinamojo kanalo sienelėje esančios liaukos.

4. Imuninės gynybos elementai virškinamojo kanalo sienelėje.

Stemplės preparate atskirti ir nupiešti stemplės sienelės dangalus: gleivinę, pogleivinę, raumeninį

dangalą ir serozą arba adventiciją. Gleivinėje surasti ir nupiešti daugiasluoksnį plokščiąjį neragėjantį

epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės plokštelę) bei raumeninę gleivinės plokštelę.

Pogleivinėje surasti jungiamąjį audinį su mukozinėmis ir mišriomis stemplės liaukomis bei

kraujagyslėmis. Raumeniniame dangale išskirti vidinį žiedinį ir išorinį išilginį neruožuotųjų miocitų

sluoksnius, nervinius rezginius. Nupiešti ir adventiciją arba serozą.

Stemplės perėjimo į skrandį preparate reikia surasti šią vietą, išnagrinėti ir nusipiešti, kaip kinta

gleivinė, pogleivinė ir raumeninis dangalas.

Skrandžio dugno preparate atskirti ir nusipiešti visus skrandžio sienelės dangalus: gleivinę,

pogleivinę, raumeninį dangalą ir serozą. Gleivinėje surasti ir nupiešti skrandžio gleivinės paviršių

dengiantį bei skrandžio duobutes sudarantį vienasluoksnį stulpinį epitelį, poepitelinį jungiamąjį

audinį (savąją gleivinės plokštelę) bei raumeninę gleivinės plokštelę. Poepiteliniame jungiamajame

audinyje surasti labai ilgas vamzdines šakotas skrandžio dugno liaukas ir jose esančias pagrindines

bei pasienines ląsteles. Raumeniniame dangale išskirti vidinį įstrižinį, vidurinį žiedinį ir išorinį

išilginį neruožuotųjų miocitų sluoksnius.

Prievarčio preparate atskirti visus sienelės dangalus: gleivinę, pogleivinę, labai storą raumeninį

dangalą ir serozą. Gleivinėje surasti skrandžio gleivinės paviršių dengiantį bei labai gilias skrandžio

duobutes sudarantį vienasluoksnį stulpinį epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės

plokštelę) bei raumeninę gleivinės plokštelę. Poepiteliniame jungiamajame audinyje surasti trumpas

vamzdines labai šakotas prievarčio liaukas.

46

Dvylikapirštės žarnos preparate atskirti ir nusipiešti visus žarnos sienelės dangalus: gleivinę,

pogleivinę, raumeninį dangalą ir serozą. Gleivinėje surasti ir nupiešti gaurelius dengiantį

vienasluoksnį stulpinį epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės plokštelę) bei raumeninę

gleivinės plokštelę. Surasti labai ilgas šakotas kriptas. Atkreipti dėmesį į gaurelius ir kriptas

išklojančiame epitelyje esančias gausias taurines ląsteles. Pogleivinėje surasti dvylikapirštės liaukos

(Brunerio) liaukas, atskirtas jungiamojo audinio pertvaromis su kraujagyslėmis. Raumeniniame

dangale išskirti vidinį žiedinį ir išorinį išilginį neruožuotųjų miocitų sluoksnius.

Tuščiosios žarnos preparate įvertinti tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos struktūros skirtumus, atskirti

ir nusipiešti gleivinę, pogleivinę, raumeninį dangalą ir serozą.

Klubinės žarnos preparate atskirti ir nusipiešti visus klubinės žarnos sienelės dangalus. Gleivinėje

surasti gaurelius dengiantį vienasluoksnį stulpinį epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją

gleivinės plokštelę) bei raumeninę gleivinės plokštelę. Atkreipti dėmesį į žemesnius ir platesnius

gaurelius bei retesnes kriptas. Pogleivinėje surasti gausius žarnos sienelės grupinius limfinius

mazgelius (Pejerio plokšteles). Raumeniniame dangale išskirti vidinį žiedinį ir išorinį išilginį

neruožuotųjų miocitų sluoksnius.

Storosios žarnos preparate atskirti storosios žarnos sienelės sienelės dangalus: gleivinę, pogleivinę,

raumeninį dangalą ir serozą. Atkreipti dėmesį į gleivinės paviršių ir kriptas išklojančiame epitelyje

esančias gausias taurines ląsteles, išskiriančias gleives.

Kirmėlinės ataugos preparate surasti sienelės dangalus: gleivinę, pogleivinę, raumeninį dangalą ir

serozą. Atkreipti dėmesį į gerokai išretėjusias kriptas, limfinius mazgelius.



Kaunas, p. 341–355.


2007, Kaunas, p. 78-92.



P. 299-322.

47

6.4. Virškinamojo kanalo bei kepenų klinikiniai tyrimai bei pakenkimo

sindromai (3 val.)


Tikslas: išnagrinėti virškinamojo kanalo bei kepenų tyrimus bei pakenkimo sindromus.

Uždaviniai

1. Klinikinių tyrimų nagrinėjimas.

2. Pagrindinių klinikinių sindromų analizė.

Įgyjami gebėjimai

1. Įgyjamas supratimas apie klinikinius tyrimus, naudojamus diagnozuojant virškinamojo trakto

ir kepenų ligas.

2. Įgyjamas supratimas apie pagrindinius virškinamojo trakto ir kepenų pakenkimo sindromus.

Nagrinėjami klausimai

1. Nusiskundimai esant virškinamojo kanalo ir kepenų pakenkimui.

2. Pagrindiniai tyrimai, naudojami diagnozuojant virškinamojo kanalo ir kepenų ligas.

3. Pagrindiniai klinikiniai sindromai: pilvo skausmas, dispepsija, GERL, malabsorbcija,

kraujavimo iš virškinamojo trakto sindromas, gelta, kepenų pažeidimo sindromas, portinė

hipertenzija.

4. Supratimas apie kepenų cirozę ir alkoholines kepenų pažaidas.




G. Doglas, F. Nicol, C.Robertson. Macllod‘s Clinical examination 2009-2013, p. 165- 194.

6.5. Burnos ertmės organų histologinė struktūra (3 val.)


Tikslas: Išstudijuoti burnos ertmės organų (lūpos, seilių liaukų ir jų latakų, liežuvio, dantų)

histologinę struktūrą.

48

Uždaviniai: Suprasti dantų, liežuvio, seilių liaukų reikšmę virškinimo ir maisto medžiagų

įsisavinimo procesui.

Įgyjami gebėjimai: Išmokstama mikroskopuojant atskirti histologinius preparatus: burnos lūpos,

paausinės seilių liaukos, poliežuvinės seilių liaukos, pažandinės seilių liaukos, danties, liežuvio.

Nagrinėjami klausimai: Virškinimo sistemos atskirų dalių embriogenezė. Burnos ertmė ir joje

esančios struktūros.

Burnos lūpos preparate reikia surasti ir nusipiešti odos, tarpinę bei gleivinės dalis. Odos dalyje

atskirti epidermį (daugiasluoksnį plokščiąjį ragėjantį epitelį), dermą (tikrąją odą) su plaukų folikulais

ir riebalų liaukomis bei poodį su plaukų šaknimis ir folikulais, prakaito liaukomis bei kraujagyslėmis.

Tarpinėje lūpos dalyje atskirti epidermį, tikrąją odą su aukštais jungiamojo audinio speneliais ir

kapiliarais, suteikiančiais lūpoms rausvą atspalvį. Gleivinės dalyje atskirti storą daugiasluoksnį

plokščiąjį neragėjantį epitelį, poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės plokštelę) su žemesniais

jungiamojo audinio speneliais ir mišriomis seilių liaukomis bei ruožuotąjį lūpos raumenį, kuris yra

bendras visoms lūpos dalims.

Paausinės seilių liaukos preparate reikia surasti ir nusipiešti liaukos skilteles su serozinėmis

(baltyminėmis) alveolėmis, įterptiniais ir ruožuotaisiais latakais, riebalinėmis ląstelėmis.

Tarpskilteliniame jungiamajame audinyje surasti tarpskiltelinius liaukos latakus ir kraujagysles.

Poliežuvinės seilių liaukos preparate reikia surasti ir nusipiešti liaukos skilteles su mukozinėmis

(gleivinėmis) bei mišriomis (seromukozinėmis) galinėmis sekrecinėmis liaukos dalimis,

susidedančiomis iš mukozinės (gleivinės) alveolės ir serozinių ląstelių pusmėnulių, Skiltelės viduje

surasti ruožuotuosius latakus. Tarp skiltelių esančiame jungiamajame audinyje surasti tarpskiltelinius

latakus ir kraujagysles. Atkreipti dėmesį į riebalinių ląstelių gausą.

Pažandinės seilių liaukos preparate reikia surasti ir nusipiešti liaukos skilteles su serozinėmis bei

mišriomis galinėmis sekrecinėmis liaukos dalimis, taip pat įterptinius ir ruožuotuosius latakus.

Tarpskilteliniame jungiamajame audinyje surasti tarpskiltelinius liaukos latakus ir kraujagysles.

Danties formavimosi preparate atskirti ir nusipiešti danties užuomazgas: I - ąją - pumpuro , II – ąją

- kepurėlės bei III – ąją – varpelio formavimosi stadijas

Liežuvio preparate atskirti viršutinę ir apatinę dalis. Viršutinėje liežuvio dalyje surasti ir nusipiešti

gleivinę su siūliniais speneliais, padengtais daugiasluoksniu plokščiuoju ragėjančiu epiteliu, ir juose

esančiais antriniais poepitelinio jungiamojo audinio (savosios gleivinės plokštelės) speneliais su

kraujagyslėmis. Surasti įvairiomis kryptimis išsidėsčiusių liežuvio raumenų ruožuotųjų miocitų

49

pluoštus, atskirtus jungiamuoju audiniu su riebalinėmis ląstelėmis. Apatinėje liežuvio dalyje surasti

ir nusipiešti lygią gleivinę, sudarytą iš daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančio epitelio ir

poepitelinio jungiamojo audinio (savosios gleivinės plokštelės).



Kaunas, p. 326 –340.

2. Valančiūtė A, Vitkus A, Balnytė I. Specialiosios histologijos darbai: mokomoji knyga. 2007,

Kaunas, p. 67-76.



P. 292-299; 323-326.

6.6. Laboratorinis darbas. Kreatinino kiekio nustatymas šlapime. Karbamido

(ureos) kiekio nustatymas šlapime (3 val.)


Tikslas

1. Kiekybiškai nustatyti per parą išskiriamo su šlapimu kreatinino kiekį, panaudoti gautus

duomenis raumenų ir inkstų funkcinei būklei įvertinti.

2. Atlikti kiekybinius karbamido kiekio šlapime tyrimus.

3. Mokėti interpretuoti gautus rezultatus, gebėti įvertinti amoniako detoksinimo būdų

veiksmingumą.

Uždaviniai:

1. Išmokti nustatyti kreatinino kiekį šlapime ir apskaičiuoti kiek per parą su šlapimu išskiriama

kreatinino.

2. Įgyti žinių apie kreatino ir kreatinino metabolizmą ir biologinę reikšmę.

3. Suprasti kreatino ir kreatinino kiekio kitimus įvairių fiziologinių ir patologinių procesų metu.

4. Gebėti įvertinti kreatino ir kreatinino kiekio kitimus bei kreatinkinazės izofermentų aktyvumo

kitimus biologiniuose skysčiuose įvairių fiziologinių ir patologinių procesų metu.

50

5. Įgyti žinių apie amoniako susidarymą medžiagų metabolizmo metu, jo toksiškumą ir

detoksinimo būdus žmogaus organizme.

6. Išmokti nustatyti pagrindinį amoniako detoksinimo produktą karbamidą biologiniuose

skysčiuose.

7. Gebėti įvertinti karbamido kiekio kitimus biologiniuose skysčiuose įvairių patologinių

procesų metu.

Literatūra:

1. Medžiagų įsisavinimas ir apykaita. Biochemijos laboratoriniai darbai. FC.

2. J. Burneckienė, H. Rodovičius, D. Vieželienė, A. Kašauskas. Biochemijos laboratoriniai darbai.

KMU leidykla, Kaunas, 2005, p. 68-69, 70-72.

3. A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius,

D. Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 387-389, 391-395, 409-410.

6.7. Stambiųjų virškinimo liaukų struktūra ir histofoziologija (3 val.)


Tikslas:

Išstudijuoti kepenų skiltelių citoarchitektoniką, hepatocitų ultrastruktūrą, kepenų kraujotaką, kasos

egzokrininės dalies bei jos latakų histologinę struktūrą.

Uždaviniai:

Studijuojant kepenų skiltelių architektoniką, hepatocitų ultrastruktūrą, suprasti tulžies išskyrimo

procesą, skiltelių kraujotakos ypatybes, kepenų makrofagocitų vaidmenį organizmo imuninėje

gynyboje. Išstudijuoti kasos egzokrininės dalies struktūrą, sekretuojančių ląstelių ultrastruktūrą,

kasos latakų histologinę struktūrą.

Įgyjami gebėjimai: Išmokstama mikroskopuojant atskirti histologinius preparatus; išmokstama

kiekviename histologiniame preparate atskirti atskirus struktūrinius elementus bei paaiškinti šių

struktūrinių elementų reikšmę.

Nagrinėjami klausimai:

1. Kasos ir jos latakų histologinė struktūra, kasos egzokrininės dalies reikšmė virškinimui

2. Kepenų skiltelių citoarchitektonika ir kraujotaka.

51

3. Kepenų makrofagocitai ir jų reikšmė.

Kasos preparate atskirti ir nusipiešti liaukos acinusus, išklotus konuso formos ląstelėmis – kasos

egzokrinocitais su zimogeno (profermentų) granulėmis viršūniniuose poliuose, jungiamojo audinio

pertvarėles su kapiliarais, vidinius skiltelės ir tarpskiltelinį latakus, kasos (Langerhanso) saleles.

Žmogaus kepenų preparate surasti ir nusipiešti kepenų skilteles, centrinę veną, triadas,

daugiakampių kepenų ląstelių eiles (lapelius) bei tarp jų išsidėsčiusius sinusoidinius kapiliarus,

Kupferio ląsteles.

Kiaulės kepenų preparate surasti ir nusipiešti skilteles, apsuptas tarpskilteliniu jungiamuoju audiniu,

kuris paryškina skiltelių formą. Skiltelėse surasti centrinę veną ir nuo jos į periferiją einančias

hepatocitų eiles (lapelius), sinusoidinius kapiliarus. Tarpskilteliniame jungiamąjame audinyje surasti

ir atskirti triadas sudarančius tarpskiltelinę veną, tarpskiltelinę arteriją ir tarpskiltelinį tulžies latakėlį.

Tulžies pūslės preparate surasti ir nusipiešti tulžies pūslės sienelės dangalus: gleivinę, raumeninį

dangalą ir adventiciją arba serozą. Raukšlėtoje gleivinėje atskirti ją išklojantį vienasluoksnį stulpinį

epitelį ir poepitelinį jungiamąjį audinį (savąją gleivinės plokštelę).



Kaunas, p. 355 –364.


2007, Kaunas, p. 96-102.



P. 326-342

6.8. Klinikinis nutukimo įvertinimas. Cukrinis diabetas. Diagnostikos pagrindai,

komplikacijos, supratimas apie gydymą (3 val.)


Tikslas

Išnagrinėti klinikinį nutukimo įvertinimą, cukrinio diabeto diagnostikos pagrindus bei supratimą apie

komplikacijas ir gydymą.

52

Uždaviniai: išnagrinėti nutukimo tipus bei klinikinę diagnostiką; žinoti cukrinio diabeto diagnostikos

pagrindus; turėti supratimą apie cukrinio diabeto komplikacijas bei gydymą.

Įgyjami gebėjimai:

1. Mokėti nustatyti normalią kūno masę, nutukimo laipsnius.

2. Žinoti klinikinius ir laboratorinius cukrinio diabeto požymius.

Nagrinėjami klausimai

1. Kūno masės ir apetito didėjimo priežastys.

2. Nutukimo tipai ir laipsniai.

3. Normalios kūno masės nustatymas.

4. Nutukimo klinikiniai požymiai bei supratimas apie nutukimo gydymą.

5. Cukrinio diabeto priežastys.

6. Gliukozės tolerancijos mėginys.

7. Hiperglikeminės bei hipoglikeminės būklės, koma.

8. Cukrinio diabeto klinikinės bei laboratorinės diagnostikos pagrindai.

9. Supratimas apie cukrinio diabeto komplikacijas.

10. Supratimas apie cukrinio diabeto, hiperglikeminės bei hipoglikeminės komos

gydymą.




1. Epstein P. et al. Clinical examination; 2003; p. 30-40.

2. G. Doglas, F. Nicol, C.Robertson. Macllod‘s Clinical examination 2009-2013, p.77-97.

6.9. Laboratorinis darbas. Cholesterolio koncentracijos ir lipoproteinų kiekio

nustatymas kraujo serume automatiniu. (3 val.)


Tikslas

Išmokti nustatyti bei apskaičiuoti cholesterolio ir jį pernešančių lipoproteinų koncentraciją kraujo

serume ir interpretuoti gautus rezultatus.

Uždaviniai:

53

1. Nustatyti cholesterolio koncentraciją kraujo serume fermentiniu metodu.

2. Apskaičiuoti cholesterolio koncentraciją kraujo serume ir ją išreikšti nesisteminiais bei

sisteminiais vienetais.

3. Nustatyti cholesterolio, DTL ir triacilglicerolių koncentraciją kraujo serume automatiniu

analizatoriumi.

4. Įvertinti gautus rezultatus, mokėti juos interpretuoti.

Literatūra:

1. Medžiagų įsisavinimas ir apykaita. Biochemijos laboratoriniai darbai. FC.

2. J. Burneckienė ir kt. Biochemijos laboratoriniai darbai. KMU leidykla, Kaunas, 2005, p. 58,

59-60.

3. A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius. Biochemija.

KMU leidykla, Kaunas, 2006, p. 346-367.

4. A. Praškevičius, N. Stasiūnienė, Lipidų apykaita. 2000, p. 125-146.

6.10. Cukrinio diabeto ir nutukimo patologinė anatomija (3 val.)


Tikslas:

Nagrinėdami makro- ir mikropreparatus išskirkite makro- preparatus su makro- ir

mikroangiopatijomis ir nurodykite galimas mirties priežastis; nutukimo patologinę anatomiją ir

komplikacijas; išspręskite morfologines diagnostines užduotis.

Nephroangiosclerosis diabetica histologinis preparatas (H+E ir PAS reakcija). Atkreipkite dėmesį,

kad kamuolėlių kapiliarų kilpų sienos sustorėjusios, jų sienoje ir mezangiume difuziškai arba

gurvuolėliais susikaupusios PAS – teigiamos medžiagos, kai kurie kamuolėliai sunykę, skleroziški,

aplink juos yra daugiau jungiamojo audinio.


1. Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Naujasis lankas, Kaunas, 2001, p. 22-24, 490-

494.

54

2. Patologinės anatomijos laboratoriniai darbai. R. Butkus, J. Čeponis, R. Gailys, Kaunas, 1991.

Papildoma literatūra

Pathologic basis of Disease/eds I.L. Robbins, R.S. Cotran, 7 th edition, 2005.

6.11. Vaistai cukriniam diabetui gydyti (2 val.)

Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (dalykas – farmakologija)

Tikslas

Įgyti bazines žinias apie vaistų cukriniam diabetui gydyti klasifikaciją, farmakologines ir klinikines

savybes.

Uždaviniai:

1. Apibūdinti ir palyginti vaistų nuo cukrinio diabeto veikimo mechanizmą ir poveikį audiniams

ar fermentams (kasai, hepatocitams, raumenims, riebaliniam audiniui, inkstams, SGLT-2, DPP-4

ir kt.).

2. Išvardyti ir palyginti svarbiausias vaistų nuo cukrinio diabeto nepageidaujamas reakcijas.

3. Paaiškinti vaistų nuo cukrinio diabeto svarbiausių nepageidaujamų reakcijų farmakodinaminių

pagrindą.

4. Apibūdinti svarbiausius insulino preparatų pavojus.

5. Paaiškinti ryšį tarp insulino preparatų farmakokinetinių savybių ir jų vartojimo laiko

(periodiškumo, derinimo su maistu).

6. Paaiškinti ryšį tarp vaistų nuo cukrinio diabeto farmakodinaminių savybių su jų vartojimo

priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo.



2. Mysek M.J., Harvey R.A., Champe P.C. Lippincott‘s Illustrated Reviews: Pharmacology. 6th ed.

Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins; 2014.




2. Mutschler E., Geisslinger G., Kroemer H.K., Ruth P., Shafer-Korting M. Arzneimittelwirkungen.

Lehrbuch der Pharmakologie und Toxikologie. 10 Aufl. Stuttgart; 2012.

55

6.12. Laboratorinis darbas. Baltymų virškinimas. Baltymų skaidymas pepsinu.

Skrandžio sulčių rūgštingumo tyrimas. Patologinės skrandžio sulčių

sudedamosios dalys (3 val.)


Tikslas

Išsiaiškinti baltymų virškinimo pepsinu mechanizmą

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti druskos rūgšties poveikį pepsino veikimui.

2. Įvertinti veiksnius, sukeliančius pepsino inaktyvinimą.

3. Išsiaiškinti pepsino veikimo molekulinį mechanizmą. Atlikti kiekybinę skrandžio sulčių

analizę.

4. Apskaičiuoti skrandžio sulčių rūgštingumą.

5. Žinoti svarbiausius skrandžio sulčių tipus ir jų klinikinę svarbą. Nustatyti patologinius

skrandžio sulčių komponentus.

Literatūra:

Medžiagų įsisavinimas ir apykaita. Biochemijos laboratoriniai darbai. FC.

J. Burneckienė, H. Rodovičius, D. Vieželienė, A. Kašauskas. Biochemijos laboratoriniai darbai.

KMU leidykla, Kaunas, 2005, p. 63 – 65, 66.

6.13. Alkoholizmas. Virškinimo sistemos ligos ir sindromai (3 val.)


Tikslas: Padėti studentams įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įvertinant virškinamojo kanalo,

kasos ir kepenų alkoholinio pažeidimo morfologiją bei virškinimo sistemos endoinfekcinių procesų

patologinę anatomiją

Aprašas

56

Išskirkite preparatus, iliustruojančius alkoholizmo morfologiją bei preparatus iliustruojančius kolitą,

apendicitą, kandidozę, tulžies akmenligę ir ūminę kasos nekrozę bei opinę ligą; išspręskite

morfologines diagnostines užduotis.

Hepatocitas alkoholizmo atveju. Elektronograma (x30 000). Pastebėkite ir schematiškai pažymėkite

ląstelių citoplazmoje esantį alkoholinį “hialiną” (Mallory kūnelius).

Alcoholismus: lipidosis hepatocytorum et cirrhosis hepatis. Histologinis preparatas (H+E).

Atkreipkite dėmesį ir nusipieškite suriebėjusius hepatocitus bei pakitusią įprastinę kepenų

architektoniką dėl išvešėjusio jungiamojo audinio ir regeneruojančių hepatocitų, susiformavusias

vadinamąsias netikras kepenų skilteles (pseudolobuli) su proliferuojančiais latakėliais (pseudotubuli)

ir imuninių ląstelių infiltracija.


1. Patologinė anatomija. Sudarytoja E. Stalioraitytė. Naujasis lankas, Kaunas, 2001, p. 328-335, 340-

348, 626-629.

2. Patologinės anatomijos laboratoriniai darbai. R. Butkus, J. Čeponis, R. Gailys, Kaunas, 1991.

Papildoma literatūra

Pathologic basis of Disease/eds I.L. Robbins, R.S. Cotran, 7 th edition, 2005.

6.14. Gliukozės kiekio kraujo plazmoje kitimai sergant cukriniu diabetu.

Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (patologinė fiziologija)

Aprašas

Uždaviniai:

1. Suprasti terminų insulinas, I-ojo tipo cukrinis diabetas, II-ojo tipo cukrinis diabetas reikšmę ir

naudojimą.

2. Suprasti gliukozės kiekio kraujo plazmoje reikšmę cukrinio diabeto diagnozės nustatymui.

3. Suprasti gliukozės kiekio kraujo plazmoje nustatymo metodiką.

Aprašas:

Bus atliekamas simuliacinis laboratorinis darbas. Bus nustatoma standartinė gliukozės kreivė ir

matuojamas gliukozės kiekis skirtingų pacientų kraujo plazmoje.

57

Literatūra:

1.Patologinė fiziologija. Vileišis A., Kazakevičius R., Kondrotas A.J. ir kt. Vilnius: Mokslas; 1991.

p.208-219.

2. Patologinės fiziologijos laboratoriniai darbai. Mokomoji knyga. Pirmoji dalis. Bendroji

nozologija. Tipiški patologiniai procesai. Jankauskienė K., Jurkštienė V., Šimonienė G., Kondrotas

A.J. Kaunas; 2008. p.36-37.


4. Pathophysiology: The Biologic Basis for Disease in Adults and. Mc Cance Kathryn L., Huether

S.E. 5 thed. St. Louis:.Mosby; 2010. p. 745-765.

58

7. Seminarai

7.1. Virškinamojo kanalo sienos sandaros ypatybės (2 val.)


Tikslas

Pritaikyti žinias apie virškinamojo kanalo sienelės ir ypač gleivinės sandarą, kraujotakos ir limfotakos

ypatybes, tolesnėse klinikinių dalykų studijose ir profesinėje veikloje.

Uždaviniai

Naudojantis rekomenduojama literatūra paruošti ir pristatyti ppt pranešimus pateiktomis temomis:

1. Plonosios žarnos sandara, gyslos (a. gastroduodenalis, a. pancreaticoduodenalis inferior, aa.

jejunales et ilei, v. mesenterica superior, v. lienalis). Tuščiosios ir klubinės žarnų lyginamoji

charakteristika.

2. Dvylikapirštės žarnos morfofunkcinis apibūdinimas (dalys, linkiai, santykis su pilvaplėve,

gleivinės sandara). Dvylikapirštės žarnos padėtis gretimų organų atžvilgiu, svarbi išsivysčius

viršutinės dalies opos perforacijai ir gretimų organų sienelės pažeidimui.

3. Storosios žarnos sandara, sienelės morfologiniai ypatumai, santykis su pilvaplėve, gyslos (a.

ileocaecalis, a. colica dextra, a. colica media, a. colica sinistra, aa. sigmoideae, viršutinė ir apatinė

pasaito venos).

4. Virškinamojo kanalo gleivinės sandaros charakteristika ir vaidmuo virškinimo procese.

Struktūros, dalyvaujančios pasieniniame virškinime.

5. Virškinamojo kanalo gleivinės dariniai, svarbūs monosacharidų, amino rūgščių ir riebiųjų rūgščių

bei monoglicerolių rezorbcijai, ir patekimo į limfą ir veninį kraują keliai.

6. Limfoidinio audinio struktūrų pasiskirstymas virškinamajame kanale bei limfos nutekėjimo iš

žarnyno keliai (viršutiniai ir apatiniai pasaito, storosios žarnos limfmazgiai, žarninis kamienas,

limfinė cisterna, krūtininis latakas).

7. Enterinės nervų sistemos struktūrinių ir funkcinių ypatumų apibūdinimas ir vaidmuo virškinime.

Kontroliniai klausimai:

59

1. Plonosios žarnos sandara. Kuo skiriasi tuščiosios ir klubinės žarnų sienos sandara?

2. Plonosios žarnos arterijos ir venos.

3. Storosios žarnos sandara. Palyginti plonosios ir storosios žarnos sienos sandarą. Apibūdinti

storosios ir plonosios žarnų išorinės sandaros skirtumus.

4. Kokiais kapiliarais (kraujo ar limfiniais) vyksta monosacharidų, amino rūgščių ir riebiųjų rūgščių

bei monoglicerolių rezorbcija. Į kokį kraują, arterinį ar veninį patenka bei kur juo keliauja?


žarnyno keliai.


1. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. (2008) Žmogaus anatomija I tomas. Vilniaus







2. Moore K. L., Dalley A. F. and Agur A. M. R. Clinically oriented anatomy 6th Edition. (2010)


Kong, Sydney, Tokyo. P. 239-253, 257, 259.

7.2. Nutukimo įvertinimas bei jo profilaktika. Maisto davinio kaloringumo

įvertinimas. (2 val.)


Tikslas

Supažindinti studentus su sveikos mitybos pagrindais, nutukimo paplitimu, jo epidemiologija bei

profilaktika.

Uždaviniai:

60

1. Išanalizuoti nutukimo priežastis ir nustatyti pagrindinius nutukimo profilaktikos principus.

2. Aptarti nutukimo paplitimą ir jo socialines – ekonomines sąlygas.

3. Nustatyti svarbiausius nutukimo profilaktikos principus.

4. Išmokti įvertinti maisto produktų kaloringumą bei sudaryti optimalų paros maisto davinį;


1. Kazanavičius G, Purtokaitė-Labutinienė I. Nutukimo priežastys, paplitimas ir gydymas. Lietuvos

bendrosios praktikos gydytojas. 2007; 9(2):148-153.

2. Sveikos mitybos rekomendacijos (Metodinės rekomendacijos). Sveikatos mokymo ir ligų

prevencijos centras, Vilnius, 2010. Nuoroda:

http://www.fileden.com/files/2010/5/24/2868752/My%20Documents/Sveikos%20mitybos%20reko

mendacijos%202010.pdf

3. Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija, Respublikinis mitybos centras. "Rekomenduojamos

paros maistinių medžiagų ir energijos normos” (Žin., 1999, Nr. 102-2936). Respublikinis mitybos

centras , 2000, Vilnius Nuoroda:

http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=F55518F0-F9B6-4415-A662-

D3B11DAD7AA2

7.3. Antihiperlipideminiai vaistai (2 val.)

Padalinys – Fiziologijos ir farmakologijos institutas (dalykas – farmakologija)

Tikslas

1. Įvertinti antihiperlipideminių vaistų kaip vienos iš priemonių kardiovaskulinei rizikai mažinti

vaidmenį.

2. Apibūdinti antihiperlipideminių vaistų farmakologines ir klinikines savybes.

Uždaviniai:

1. Išvardyti nefarmakologines hiperlipidemijų koregavimo priemones.

2. Apibūdinti statinų veikimo mechanizmą ir paaiškinti jo ryšį su lipoproteinų koncentracijų

plazmoje pokyčiais.

3. Išvardinti ir paaiškinti statinų vartojimo indikacijas.



61

4. Išvardinti ir paaiškinti svarbiausias statinų nepageidaujamas reakcijas.

5. Kiekybiškai įvertinti statinų naudos ir rizikos santykį.

6. Apibūdinti tulžies rūgštis prijungiančių dervų veikimo mechanizmą, paaiškinti jo ryšį su

lipoproteinų koncentracijų plazmoje pokyčiais, vartojimo indikacijomis ir

nepageidaujamomis reakcijomis.

7. Apibūdinti fibratų veikimo mechanizmą, paaiškinti jo ryšį su lipoproteinų koncentracijų

plazmoje pokyčiais ir vartojimo indikacijomis, išvardyti jų nepageidaujamas reakcijas.

8. Apibūdinti niacino veikimo mechanizmą, paaiškinti jo ryšį su lipoproteinų koncentracijų

plazmoje pokyčiais, išvardyti nepageidaujamas reakcijas.

9. Paaiškinti, kodėl hiperlipidemijoms gydyti niacinas šiuo metu nevartojamas.



2. Mysek M.J., Harvey R.A., Champe P.C. Lippincott‘s Illustrated Reviews: Pharmacology. 6th ed.

Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins; 2014.




2. Mutschler E., Geisslinger G., Kroemer H.K., Ruth P., Shafer-Korting M. Arzneimittelwirkungen.

Lehrbuch der Pharmakologie und Toxikologie. 10 Aufl. Stuttgart; 2012.

7.4. Aminorūgščių apykaitos analizė naudojantis metabolinių kelių schema (2

val.)


Tikslas

Suprasti aminorūgščių apykaitos kelius, aptarti šių junginių apykaitos galimų sutrikimų pasekmes.

Uždaviniai:

1. Žinoti aminorūgščių deamininimo būdus, suprasti aminotransferazių (transaminazių) kiekio

padidėjimo kraujo serume priežastis ir diagnostinę reikšmę.

62

2. Naudojantis metabolinių kelių schema gebėti sekti amino grupių, kilusių iš aminorūgščių,

virsmą amonio jonais ir pastarųjų virsmą karbamidu. Žinoti pagrindinius amoniako šaltinius

organizme, jo toksinio poveikio mechanizmą.

3. Gebėti, naudojantis metaboline schema, sekti ir aprašyti gliukogeninių aminorūgščių virsmą

gliukoze ir ketogeninių aminorūgščių virsmą acetoninėmis medžiagomis. Gebėti įvertinti

energijos išeigą skylant aminorūgštims.


A. Praškevičius, L. Ivanovienė, N. Stasiūnienė, J. Burneckienė, H. Rodovičius, L. Lukoševičius, D.

Kondratas. Biochemija. KMU leidykla, Kaunas, 2003, p. 385-404.

63

8. Modulio egzamino klausimai

8.1. Žmogaus anatomija

1. Kepenų topografija ir sandara.

2. Ekstrahepatinių tulžies latakų anatomija.

3. Tulžies pūslė.

4. Kepenų ekstrahepatinės triados komponentai, jų vieta vienas kito atžvilgiu bei jų santykis su

kepeniniu dvylikapirštės žarnos raiščiu.

5. Vartų vena (intakai, vieta).

6. Kepenų intraorganinė kraujotaka.

7. Kasos sandara ir topografija.

8. Plonosios žarnos sandara. Kuo skiriasi tuščiosios ir klubinės žarnų sienos sandara?

9. Plonosios žarnos arterijos ir venos.

10. Storosios žarnos sandara. Palyginti plonosios ir storosios žarnos sienos sandarą. Apibūdinti

storosios ir plonosios žarnų išorinės sandaros skirtumus.

11. Kokiais kapiliarais (kraujo ar limfiniais) vyksta monosacharidų, amino rūgščių ir riebiųjų rūgščių

bei monoglicerolių rezorbcija. Į kokį kraują, arterinį ar veninį patenka bei kur juo keliauja?


žarnyno keliai.

8.2. Fiziologija

1. Veiksniai įtakojantys druskos rūgšties sekreciją skrandyje. Jų veikimo mechanizmai.

2. Skrandžio sulčių išskyrimo fazės bei jų ypatumai.

3. Skrandžio motorika, jos reguliacija. Vėmimas.

4. Nervinė ir humoralinė kasos sulčių ir tulžies išskyrimo reguliacija.

5. Plonųjų ir storųjų žarnų funkcijų reguliacija. Defekacija.

8.3. Žmogaus histologija-embriologija

1. Embriologinė virškinimo sistemos kilmė, pagrindiniai vystymosi etapai.

2. Lūpų histologinė struktūra.

3. Liežuvio histologinė struktūra.

4. Dantų histologinė struktūra.

5. Dantų embriologinė kilmė ir pagrindiniai vystymosi etapai.

64

6. Didžiųjų seilių laukų histologinė struktūra, panašumai ir skirtumai.

7. Stemplės histologinė struktūra.

8. Įskrandžio, skrandžio dugno ir prievarčio histologinė struktūra. Skrandžio liaukų reikšmė

virškinimo procesui.

9. Virškinamojo kanalo sienos liaukos skirtingose kanalo dalyse, jų reikšmė virškinimo procesui.

10. Plonosios ir storosios žarnų histologinės struktūros panašumai ir skirtumai. Epitelinių ląstelių

rūšys ir jų kitimo dinamika skirtingose žarnyno dalyse.

11. Kepenų struktūra. Skiltelės kraujotaka, hepatocitų ultrastruktūra, tulžies išskyrimas.

12. Kasos egzokrininės ir endokrininės dalies histologinė struktūra.

13. Organizmo imuninės gynybos sistemos elementai virškinimo organuose.

8.4. Patologinė anatomija

1. Lipidozė, jos rūšys, priežastiniai veiksniai, morfogenezė ir morfologija, baigtys ir pasekmės.

Lipidinės tezaurismozės, vietinis cholesterolio ir cholesterolio esterių kaupimasis.

2. Nutukimo priežastys, patologinė anatomija ir komplikacijos.

3. Bilirubino apykaitos sutrikimai. Geltų rūšys ir jų atsiradimo mechanizmai.

4. Konkrementų (akmenų) susidarymo mechanizmai, lokalizacija, morfologija, komplikacijos.

Uratų apykaitos sutrikimai.

5. Tulžies akmenligės ir cholecistito patogenezė, morfologija ir komplikacijos.

6. Cukrinis diabetas, jo klasifikacija, patogenezė, morfologija, komplikacijos ir mirties priežastys.

7. Alkoholizmo patogenezė, morfologija, komplikacijos ir mirties priežastys.

8. Nespecifinis imuninis atsakas, jo morfologija ir funkcinė svarba.

9. Apendicito patogenezė, morfologija ir komplikacijos.

10. Peritonito patogenezė, morfologija, komplikacijos.

11. Opinės ligos patogenezė, morfologija ir komplikacijos.

12. Stemplės ir skrandžio gerybiniai ir piktybiniai navikai: morfologija, komplikacijos ir mirties

priežastys

13. Žarnų navikų morfologija, komplikacijos ir mirties priežastys.

65

14. Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų bei kasos navikų morfologija, komplikacijos ir mirties

priežastys.

8.5. Patologinė fiziologija

1. Skrandžio motorinės, sekrecinės, rezervuarinės funkcijos sutrikimai bei skrandžio pašalinimo

pasekmės. Jų etiologija, patogenezė, organizmo funkcijų sutrikimai. Opinė liga.

2. Virškinimo žarnose sutrikimai: viduriavimas, vidurių užkietėjimas, jų etiologija, patogenezė,

organizmo funkcijų sutrikimai.

3. Kepenų funkcijų sutrikimai, jų etiologija, patogenezė. Portalinė hipertenzija.

4. Geltos, jų etiologija, patogenezė, formos, organizmo funkcijų sutrikimai.

5. Angliavandenių apykaitos sutrikimai (hiperglikemijos, hipoglikemijos).

6. Cukrinis diabetas, jų etiologija, patogeneze, tipai, organizmo funkcijų sutrikimai.

8.6. Medicininės diagnostikos pagrindai

1. Nutukimo klinikiniai požymiai, laipsniai, diagnostika.

2. Nusiskudimų charakteristika esant cukriniam diabetui.

3. Gliukozės tolerancijos mėginys. Atlikimo indikacijos, tyrimo rezultatų interpretacija.

4. Cukrinio diabeto( 1-o ir 2-o tipo, gestacinis (nėščiųjų)) diagnostikos kriterijai bei supratimas apie

gydymą.

5. Ūminės ir lėtinės cukrinio diabeto komplikacijos.

6. Nusiskundimai sergant virškinamojo kanalo ir kepenų ligomis.

7. Instrumentiniai tyrimai, naudojami diagnozuojant virškinamojo kanalo ligas

8. Išmatų tyrimas, patologinių pokyčių reikšmės.

9. Kepenų klinikiniai, biocheminiai ir fermentų tyrimai.

10. Pagrindiniai virškinamojo kanalo klinikiniai sindromai: pilvo skausmas, dispepsija, GERL,

malabsorbcija, kraujavimai iš virškinamojo trakto.

11. Pagrindiniai kepenų klinikiniai sindromai :gelta, portinė hipertenzija, kepenų

nepakankamumas.

12.Supratimas apie kepenų cirozę ir alkoholines kepenų pažaidas.

8.7. Biochemija

1. Polisacharidų virškinimas ir rezorbcija.

66

2. Lipidų virškinimas ir rezorbcija .

3. Baltymų virškinimas ir rezorbcija.

4. HCl biosintezė. funkcijos ir skrandžio sulčių rūgštingumo nustatymas.

5. Hemoglobino skilimas: vieta, skilimo produktai, jų panaudojimas ar šalinimas.

6. Tulžis: sudėties apibūdinimas, tulžies pigmentai ir jų apykaita.

7. Tulžies rūgštys: kilmė, struktūra, tulžies reikšmė maisto medžiagų virškinimui.

8. Glikogenolizės reakcijų seka, fermentai, reguliacija, energetinė vertė, biologinė reikšmė.

9. Glikogeno biosintezės reakcijų seka, fermentai, reguliacija, biologinė reikšmė.

10. Acetil-KoA, susidariusio riebalų rūgščių beta-oksidacijos metu, apykaita, ketogenezė.

11. Trigliceridų sintezė audiniuose ir jos reguliavimas.

12. Trigliceridų skilimas audiniuose ir jo reguliavimas.

13. Kūno masės ilgalaikio ir trumpalaikio valdymo mechanizmai.

14. Cholesterolio biologinė svarba. Cholesterolio kilmė žmogaus organizme. Cholesterolio sintezės

pagrindiniai etapai (gebėti atpažinti biosintezės 1-o etapo reakcijas struktūrinėmis formulėmis),

lokalizacija organizmo ir ląstelės lygmenyse, reguliavimas.

15. Chilomikronai: funkcijos, susidarymas ir apykaita, apytikrė sudėtis.

16. MTL: funkcijos, apytikrė sudėtis, susidarymas ir apykaita.

17. DTL: funkcijos, apytikrė sudėtis, susidarymas ir apykaita.

18. Bendrieji aminorūgščių apykaitos keliai. Aminorūgščių deamininimas: deamininimo būdai,

fermentai, jų specifiškumas, kofermentai, produktai ir jų apykaita. Aminotransferazių reikšmė

diagnostikai.

19. Amoniako susidarymas ir jo detoksinimas žmogaus organizme.

20. Ksenobiotikų apykaita ir šalinimas.

21. Etanolio metabolizmas. Etanolio toksiškumo mechanizmai.

22. Insulinas: struktūros apibūdinimas, sintezė, sekrecija ir jos valdymas. Insulino ląstelės taikiniai.

Insulino receptorių struktūra ir signalo perdavimo mechanizmas. Fiziologinis poveikis.

23. Gliukagonas: struktūros apibūdinimas, sintezė, sekrecija ir jos valdymas. Gliukagono ląstelės

taikiniai. Gliukagono receptorių lokalizacija ir signalo perdavimo mechanizmas. Fiziologinis

poveikis

24. Gliukozės koncentracijos kraujyje valdymo mechanizmai: gliukagono, gliukokortikoidų ir

insulino poveikis.

67

8.8. Farmakologija

1. Vaistų cukriniam diabetui gydyti klasifikacija, panašumai ir skirtumai.

2. Insulino preparatai: klasifikacija, farmakodinamika, ryšys tarp farmakokinetinių savybių ir

vartojimo laiko, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

3. GLP-1 analogai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

4. Sulfonilkarbamidai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

5. Meglitinidai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

6. Metforminas: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

7. Pioglitazonas: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

8. α-gliukozidazės inhibitoriai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos

reakcijos.

9. DPP-4 inhibitoriai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

10. SGLT-2 inhibitoriai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

11. Vaistų cukriniam diabetui gydyti nepageidaujamos reakcijos. Priemonės hipoglikemijai

išvengti, požymiai ir vaistai jai šalinti.

12. Statinai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

13. Tulžies rūgštis prijungiančios dervos: farmakodinamika, vartojimo indikacijos,

nepageidaujamos reakcijos.

14. Fibratai: farmakodinamika, vartojimo indikacijos, nepageidaujamos reakcijos.

15. Niacinas: farmakodinamika, nepageidaujamos reakcijos.

8.9. Aplinkos ir darbo medicina

1. Nutukimas, jo apibrėžimas, paplitimas ir priežastys.

2. Kūno masės indeksas, jo įvertinimas.

3. Maisto davinio sudėties įvertinimas.

4. Nutukimo profilaktikos principai.

5. Alkoholizmo psichologinės priežastys.

6. Alkoholizmo socialinės ir ekonominės priežastys.

7. Psichosocialinė alkoholizmo žala.

8. Alkoholizmo profilaktika.