cmyk

�

cmyk

“Respublikos” leidinys Nr.9 (846) 20�� m. kovo 5 d.

geri darbai neliks nepastebėti

ŠEIMAMeilės ir rūpesčių 4 kartus daugiau

Vilniuje gimusiam ketvertukui rytoj sukanka 10 metų. Jų tėvai Kristina ir Ričardas Gancevskiai žino receptą, kaip susitvarkyti su trimis sūnumis ir dukra.

3

ATVIRAIevelina sulauks ir Meilės

Nacionalinės “Eurovizijos” laimė-toja Evelina Sašenko, užgriuvus populiarumo bangai, ramybę at-randa šeimoje, tačiau prasitaria, kad kartais taip norisi ir meilės...

4

PRISIPAŽINIMAIilona balsytė su “giMinėMis” po 20 Metų

Sugrįžtančiame į televizijos ekranus seriale Ilonos herojė atrodo nedaug kuo pasikeitusi, tačiau pačios aktorės gyvenime pasikeitimų daug.

5

INTERVIukoncertas tėvynei

Jau po savaitės Lietuvos Nepri-klausomybės atkūrimui skirtame koncerte pasirodys ir Šarūnas Mačiulis su legendine muzikos grupe “Poliarizuoti stiklai”.

10

K ovo �� dieną �9 val. TV3 eteryje - TV3 žinių projekto “Lietuvos garbė 20��” apdovanojimų ceremonija, ku-rioje už kilnius darbus bus įvertinti ir pagerbti paprasti Lietuvos žmonės. Kaip ir kasmet, šiemet iškilmingai projekto apdovanojimų ceremonijai ruošiasi visas Lietuvos žvaigždynas: Rūta Ščiogolevaitė, Vaida Genytė,

Aistė Pilvelytė, Deivydas Zvonkus su Smaragdiniu Telšių choru, Lina Joy, Edmundas Kučinskas, Merūnas ir “Quorum”, “Studentės”, Paulius ir Saulėnas, šiemet Lietuvai “Eurovizijoje” atstovausianti Evelina Sašenko, “Chorų karų” generolas Liudas Mikalauskas, Raigardas Tautkus ir Šampaninis choras, Paulius Zdanavičius, Povilas Meškėla, Vladas Kovaliovas, Jeronimas Milius ir kiti. Jaudinančią apdovanojimų ceremoniją ves keturi TV3 žinių komandos veidai - Renata Šakalytė, Indrė Makaraitytė, Rokas Petkevičius ir Naglis Šulija.

TV3

nuot

r.

2

cmykcmyk2

Na tai kas, kad naktimis dar smarkiai spusteli šaltukas. Na tai kas, kad baisiosios sąs-kaitos už šildymą dar iki galo neapmokėtos. Na tai kas, kad dar skaudžiai tebekanda ir kelerius metus besitęsiančios ekonominės žiemos speigai. Šiandien, ieškodami taip mūsų sieloms svarbių pliusų skurdo ir šalčio nualintoje kasdienybėje, jau galime aptikti vienu dau-giau - termometras už mūsų lango džiaugsmingai klykia: “Plius vienas”.

Tokią dieną vaikai jau pra-šosi mamų į kiemą aprengia-mi nebe sunkiais kailinukais, o lengvesnėmis striukytėmis. Tokią dieną, savo pačių nuste-bimui, po ilgo apmirimo sukru-ta medžių pumpurai dar tvirtai sugniaužtuose, ūmai per ankš-tais tapusiuose lukšto kumšte-liuose...

Ir net jei nesi nei vaikas, nei pumpuras, o tik kasdienį ruti-nos ratą minantis suaugėlis, vi-są saulute klegantį darbo laiką privaląs sėdėti kontoroje, savo-sios širdies bei savųjų akių nie-kaip negali nulaikyti ant pa-vadžio, niekaip negali priversti tūnoti uždarose patalpose - juk kieme žiema su pavasariu kau-nasi, juk ten oras gaudžia ir kvepia žibuoklėmis, juk ten kas akimirką mainosi peizažas...

Štai klausyk, kaip šnara tirpdami sniegai peržiem pus-nynu virtusiame balkone, štai žiūrėk, kaip šeriasi žiemos kai-lis, korėja ir traukiasi, atideng-damas baltu kupstu, atrodė, amžiams virtusį krėslą, nuo praėjusio atodrėkio po balta marška besislapsčiusius var-veklių luitus. Štai klausyk, kaip melodingai kapsi į palangę nuo stogo lašai, susmigdami į sniegą kiaurai - iki pat skar-dos, štai žiūrėk - formuojasi, raitos žemyn upeliukų zigza-gai iki šiol nepriekaištingai baltame gretimo namo stogo paviršiuje...

Ir pats jau nebeišgali jaus-tis nei atsakingu specialistu, pareigingu darbuotoju - tik bundančia gyvastimi tarp bun-dančios gyvasties, visą savo dėmesį, visas gyvybines jėgas atiduodančia džiaugsmingam kits kito pasveikinimui.

Niekaip neįstengi akių nuo lango atplėšti - tamsėjantys sniego lopinėliai ant žemės, po varveklių kolonomis telkšan-čios auksaskruostės balutės užgožia visas svarbiausias die-nos naujienas, visus neatidėlio-tiniausius rūpesčius, džiaugs-mingai “plius vienas” skanduo-jantis termometras perrėkia vi-sus kolegų žodžius, visas rimtas suaugėliškas mintis...

Iki pat saulės laidos neį-stengi veikti nieko kito - visas esi užsiėmęs pavasariu - stebi, kaip saulytė švelniai piršteliu piešia šypseną tavo veide, kaip palengva tiesiasi nuo naštos svorio pailsę tavo pečiai.

Jauti - tirpstančių pusnynų šnaresys it bateriją pildo tavo sielą.

Tarsi ir viduje tirptų...

Rimvydas Stankevičius

Plius vienas

PaRengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

trupmenosj/b laikas

KAS KuR KoPIA

Vaidas VyŠNIAuSKAS

Sėkmingai karjeros laiptais kopiantis solistas Vaidas Vyšniauskas intensy-viai rengiasi sudėtingam otelo vaid-meniui to paties pavadinimo popu-liariojoje Džiuzepės Verdžio (G.Verdi) operoje. Tai, kad šį spektaklį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto tea-tre statantis režisierius Eimuntas Ne-krošius otelo vaidmeniui pasirinko būtent jį - jau didelis jauno solis-to įvertinimas. Pats V.Vyšniauskas apie otelą kalba: “Man šis vaidmuo labai svarbus, nes jį dainuoja patys geriausi pasaulio tenorai. Norisi pa-siekti geriausio rezultato, o tai mano karjeroje prilygtų įkopimui į vieną didžiausių pasaulio viršukalnių”.

KuR KAS NoRėTų GyVENTI

Gabrielė MARTIRoSIANAITė

Tituluota gražuolė Gabrielė Mar-tirosianaitė, kuri išbandė ir savo aktorinius sugebėjimus viename iš televizijos serialų, neseniai grįžo iš Indijos. Jai padarė didelį įspūdį ši kontrastų ir paslapčių kupina šalis, jos šventyklos, architektūra, spalvos ir... kinas. Mergina lankėsi ir bene didžiausio kino filmų kūri-mo fabrike Bolivude, stebėjo, kaip ten vyksta darbas, susipažino su vietos aktoriais. “Įspūdžių per akis, o gausybė nuo-traukų kompiuteryje man nuolat primins Indiją. Norėčiau ten sugrįžti. Jeigu likimas lemtų, tai galėčiau ten ir gyventi”, - sakė Gabrielė.

Ko KAS DAIRėSI

Kazimieras MACKEVIčIuS

Sostinės gatvėse šurmuliuojančioje Kaziuko mugėje Lietuvos technikos bibliotekos direktorius Kazys Mac-kevičius lankosi kasmet, nes jam patinka pajusti šį gražų ir linksmą šurmulį. Ką šiais laikais reto vardo savininkas įsigijo mugėje? Gal pa-pildė savo pusantro šimto pypkių kolekciją? “Ne, pypkės nepirkau, nes tokiose vietose geros nė karto nesu radęs, o štai pasižmonėti, su-sitikti draugų, pasižvalgyti į gražias moteris smagu”, - juokiasi vyras. K.Mackevičius nusipirko mugėje gražią lietuvišką verbą.

KAS Kuo RūPINASI

Dovilė ToMKuTė

Dailininkė, sostinės “Arkos” galeri-jos direktorė jau pusantro mėnesio gyvena neįprastais rūpesčiais. Jos laikinai priglausta šeimininkų ne-tekusi kalaitė Lisa atsivedė septynis šunyčius. Jie sparčiai augo, patys pradėjo ėsti ir atėjo laikas juos kam nors išdalyti. Bet šiais laikais tai pa-daryti tikrai nelengva. Moteris įdėjo gražių mažylių nuotraukas į internetą ir jau atsirado žmonių, kurie panūdo penkis nekilmingus, bet labai mielus padarėlius pasiimti. “Noriu, kad ir likę du šuneliai patektų į geras rankas, o netaptų kažkam tik žaisliukais, ku-riuos paskui galima išmesti į gatvę”, - susirūpinimo neslepia dailininkė.

deimantė Zailskaitė

Sukakties staigmena

Vienos televizijos užkulisiuo-se susipažinusi ir iš pirmo žvilgs-nio įsimylėjusi porelė kaip tik šį savaitgalį, kovo 6-ąją, švęs dvejų metų draugystės sukaktį. Akto-rius nepaliaujamai suka galvą, kaip tokia ypatinga proga nu-stebinti mylimąją Indrę Augus-taitytę (24), vienoje kompanijoje dirbančią projektų vadove. Stai-gmeną porelė jau gavo, kai ak-torius Saulius Siparis su žmona jiedviem perleido žaidime išloštą prizą - kelionę į Druskininkų SPA centrą.

Vis dėlto ar niekas nebando aktoriaus supiršti su “Žvaigždžių duetų” partnere Vilija? “Gal ir ban-do mus piršti, - juokiasi Mantas. - Bet kas iš to? Normalus dalykas - kai kur nors yra moteris ir vyras, visi pradeda tikėtis intrigų. Bet dėl to galiu visus nuraminti - šiuo atžvilgiu su Vilija esame labai ne-įdomi pora”.

Muzikinio šou užkulisiuose galima pamatyti, kaip per kiek-vieną filmavimą Mantui kompa-niją palaiko jo mylimoji Indrė. Ar-gi merginai paširdžiuose nekirba nė mažiausias pavydo jausmas? “Tikrai nepavyduliauju - nėra ko ir nėra kam. Taigi jis su Vilija ne-miega, jis su ja tik dainuoja. Tokio mano palaikymo priežastis nėra intriguojanti, o labai paprasta ir suprantama visiems tiems, ku-rie yra įsimylėję. Tuo labiau kas mus pažįsta, žino, kad esame ne-išskiriami ir vienas kitą palaiko-me. Jokių intrigų čia neįmanoma

įžvelgti”, - bet kokioms kalboms kelią užkerta Indrė.

Jai antrina ir Mantas: “Mes dažniausiai būname kartu, todėl nelabai atsiranda laiko pavydui. Be to, mes pasitikime vienas kitu”.

Sužadėtuvių žiedas

Jau po dviejų draugystės mėnesių porelė apsigyveno kartu, susisukę jaukų lizdelį Vil-niaus užmiestyje: “Mes moka-me buitį paversti gražia roman-tika, todėl mums nebūna nei įtampos, nei didesnių kivirčų.

Aišku, nesame du infantilai įsi-mylėjėliai, kurie nieko aplinkui nemato, tik vienas kitą. Dar ir kaip matome. Ir pasipykstame, ir pasiginčijame, bet tokie maži reikaliukai būna tik tarp mūsų dviejų ir jie išsprendžiami per kelias minutes”.

Su sužadėtuvėmis Mantas taip pat negaišo. Pasipiršo spon-taniškai per savo gimtadienį. už-movė ir simbolinę prasmę turintį sužadėtuvių žiedą. Jį Mantui aš-tuonioliktojo gimtadienio pro-ga buvo padovanojęs tėvas. Tai sidabrinis rankų darbo žiedas su

aukso akimi, ant kurios puikuoja-si šešios akutės.

Mantas nelabai supranta tų porų, kurios labai ilgai draugau-ja. Ir tų žmonių, kurie kelia ka-tegoriškas sąlygas: arba tuokia-mės, arba skiriamės. “Tada kam reikia draugauti tiek metų? - ste-bisi aktorius. - Juk draugauji su žmogumi tam, kad visą laiką bū-tum su juo. o mes norime tuok-tis kuo greičiau, nes labai jau ne-malonus statusas būti amžinais sužadėtiniais. Ir taip jau liūdime, kad neišeina pagreitinti mūsų vestuvių...”

MES PASITIkIME VIENaS KITu!Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

MINTyS

Kai aktorius Mantas SToNKuS muzikiniame projekte “Žvaigždžių duetai” uždainavo su Vilija Matačiūnaite, daugelis ėmė šnabždėtis: “Va čia tai bus

intrigų...” Tačiau Mantas tik juokiasi iš tokių kalbų - pasirodo, jis iki ausų įsimylėjęs savo sužadėtinę ir kuo skubiausiai planuoja ją vestis prie altoriaus.

Aktorius Mantas Stonkus dainuoja su Vilija Matačiūnaite, bet myli savo sužadėtinę Indrę Augustaitytę

Vyginto Skaraičio nuotr.

cmyk

3

cmyk / 3

šeimaj/b žmonės

R egis, ne taip seniai Lietuvą apskriejo žinia, kad vilniečių Kristinos ir Ričardo

Gancevskių šeima susilaukė keturių vaikučių: trijų berniukų ir vienos mergytės. Danieliui, Robertui, Augustinui ir Evelinai rytoj sukaks �0 metų. Pirmasis sūnus, beje, pavadintas ketvertukui padėjusios išvysti pasaulį gydytojos Danutės Lištvanienės garbei. Kaip gyvena šiandien ši didelė šeima? Ar ji laiminga? už visus atsakė mama: “Taip. Mes laimingi... o tą laimę ir meilę mūsų namuose reikia padauginti iš keturių”.

giedrė Milkevičiūtė

Nebūna nuobodu

Viename iš sostinės Justiniškių rajono daugiaaukščių keturių nedidelių kambarių bute gyvena tėtis, mama ir keturi jų vaikai. o jei prie gyventojų dar priskirsime labradorų veislės šunį ir jūrų kiaulytę, iš tiesų (kai visi namuose), tampa ankštoka ir triukšminga. o ką jau kalbėti, kai susirenka svečių. Jų laukia Gancevskiai ir rytoj, kai Danielius, Evelina, Ro-bertas ir Augustinas švęs rimtą savo jubiliejų.

Iš pažįstamų, auginančių vieną vaiką, Kristina ne kartą yra girdėjusi, kad jiems paslaptis, kaip ji su vyru sugeba susitvar-kyti su keturiais išdykėliais, kai jie su vienu nesusitvarko.

Kur čia paslaptis, juo labiau kad visi vaikai labai skirtingi. Štai, pavyzdžiui, Danielius, pa-sak mamos, ramus, smalsus, jį labai domina muzika. Visi Gancevskiukai lanko vaikų muzi-kos mokyklą ir mokosi griežti smuiku, o Da-nieliui iš jų visų sekasi geriausiai. Evelina - ar-tistiškos natūros, dainuoja, nori kurti daineles, eilėraščius. Ji mėgsta ir lipdyti, lankstyti iš po-pieriaus, megzti. Jos mėgstamiausia yra dailės pamoka. Robertas - nors ir apkūnokas, bet jud-rus, mėgsta šokti, mokslams kol kas gabiausias iš viso ketvertuko. o štai pats mažiausias Au-gustinas - pedantiškas, mėgstantis tvarką, jam rūpi menas, labai gražiai piešia. Tėvai ir jis pats norėtų ir toliau tobulinti piešimo įgūdžius. Smagu, kad vaikai turi įvairiausių gabumų.

Viso būrio iš karto neplanavo

Ričardas ir Kristina susipažino per jų-dviejų močiutes, kurios gyveno gretimuose Vilniaus rajono kaimuose, netoli Medininkų. Abu ten vasarodavo, rudenį važiuodavo pa-dėti nudirbti lauko darbų. Ir štai viena vasa-ra, jiems abiems septynioliktoji, buvo lemia-ma. Po dvejų metų pora susituokė sostinės Dominikonų bažnyčioje. “Kitaip ir nebuvo galima katalikiškoje šeimoje. Jeigu myli - “že-nykis”, - kalba moteris. - Pagyvenome sau, turėjome užsidirbti pinigų, o vaikelių susilau-kėme po šešerių metų, bet tokio šeimos pa-didėjimo tikrai nesitikėjome. Dabar galvoju, kad keturi vaikai iš karto geriau, negu gim-dyti keturis kartus po vieną. Sunku buvo, kai jie buvo maži, bet ir dabar nelengva. Viskas gerai, jokios pagalbos mums nereikia, susi-

tvarkome patys, padeda dvi močiutės, gi-minės, dėkui Dievui, ir mokykloje problemų nėra, o kas bus ateityje, pamatysime”.

Praverčia pedagogikos mokslas

K.Gancevska dešimt metų dirbo tuome-tinėje sostinės Radijo komponentų gamyk-loje optinių parametrų derintoja, su per-trauka baigė socialinės pedagogikos baka-lauro studijas Vilniaus pedagoginiame uni-versitete. Kai vaikus išleido į darželį, moteris grįžo ir į darbą, ir į studijas. Po kelerių metų didžiulė įmonė buvo uždaryta. Nuo tada, kai ketvertukas pradėjo eiti į pirmą klasę, mama nutarė save skirti tik vaikams.

Laikas tirpsta labai greitai. Vaikus rei-kia nuvesti ir parvesti iš mokyklos, paruošti pietus, išskalbti drabužius, palydėti į muzi-

kos mokyklėlę, jų įspūdžius išklausyti... Kai grįžta namo, jie visi keturi skuba pasakoti, kas tądien įvyko. Kalba vienas per kitą. Tad mamai reikia kantrybės ir pedagoginio tak-to juos nuraminti ir surikiuoti, kuris pirmas, o kuris bus paskesnis. Vaikai auga sparčiai, o mama labiausiai džiaugiasi, kad jie kuo didesni, tuo mažiau serga. “Robertas gi-mė pats mažiausias, o po anginos ir polipų operacijų pradėjo sparčiai augti ir dabar tikras ąžuoliukas, sveria iš visų daugiausiai. Sąlygos jiems sudarytos neblogos - berniu-kai turi savo atskirą kambarį, o Evelina ka-raliauja viena”, - aiškina moteris.

Paklausta, ar vaikai nesipyksta, nesi-muša, mama neslepia, kad visko būna. Tuomet tėvai stengiasi išsiaiškinti, kuris iš jų kaltas, kuris pirmas pradėjo. “Tėtis jiems griežtas, jo žodis visada svarus ir lemia-mas, o guostis, jeigu kas nepasiseka, daž-niausiai lekia pas mane”, - dalijasi patirtimi ketvertuko mama.

Meilė, tikėjimas ir viltis

Gancevskiai moko ir vaikus mylėti, gerb-ti, atjausti žmones ir vienas kitą. Sąžiningu-mo ir taupumo taip pat, nes ir patys neišlai-dauja, perka tik tai, kas būtina. Kristina valgį gamina ir perka pati, ieško kur pigesnis, ne-perka jokių pusfabrikačių, nes jie kainuoja brangiau. Ji ir duoną kepa pati, nes taip ir pigiau, ir labai gardu. Ir naujesnio kompiu-terio šeima neturi. Pasirodo, jie ir nenori, kad vaikai užsikrėstų sėdėjimo prie interne-to ar žaidimų liga, nes šiems ir taip pakanka įdomių užsiėmimų. “Gal kada prireiks kelių kompiuterių, kai mokslai taps rimtesni. Tada ir žiūrėsim”, - svarsto pašnekovė.

Pastaruoju metu dažnas verkšlena dėl krizės, nepriteklių, sunkumų, tačiau ketvertuko mama nesiskundžia. Ji sako: “Aišku, krizė, didėjančios kainos gadina ir mums nuotaiką, verčia kaip nors suktis, bet gyvenime yra svarbiausia krikščioniš-kosios vertybės ir jų nevalia pamiršti: mei-lė, tikėjimas ir viltis”.

Meilės ir rūpesčių 4 kartus daugiau

GydyTojA - TaRSI aNTRoJI MaMaVilniaus universitetinės li-

goninės Akušerijos patologijos klinikos skyriaus vedėja Danutė Lištvanienė prisiminė, kaip ji ly-giai prieš dešimt metų Kristinos Gancevskos gimdymo išvaka-rėse prie palatos durų kalbėjo, kaip reikia pasiruošti cezario pjūvio operacijai, kas gali, bet neturi atsitikti. Tą naktį prieš at-sakingą operaciją akušerė gi-nekologė net sapnavo, kaip ji operuoja. “Viskas, dėkui Dievui, buvo gerai. Vaikiukus mamytė išnešiojo fantastiškai ilgai - 35 savaites, - prisimena gydytoja. Traukiau iš pilvuko vieną po kito ir jaučiausi, kaip tame sapne”.

Per tą neeilinį įvykį tarp ke-tveriukės, jų mamos ir gydy-tojos užsimezgė šiltas ryšys. D.Lištvanienė šią gražią šeimą laiko tarsi sava, bendrauja ir džiaugiasi, kad vaikai turi ir ne-eilinių sugebėjimų muzikai, dai-lei. ypač ji domisi, kaip sekasi Danekui arba Danieliui, pava-dintai jos garbei. Nei vienas vai-

kų gimtadienis, nei vienos Kalė-dos neapsieina be daktarės, kuri ir gyvena netoliese. o vaikai visuomet B.Lištvanienę pasvei-kina su Kovo 8-ąja ar Medicinos darbuotojo diena. “Aš gerai su-prantu Kristiną, kad jai nelengva su keturiais vaikais. Jiems juk visko reikia keturis kartus dau-giau, daugiau švelnumo, kan-trybės ir rūpesčių, o juk rankos tik dvi. Labai džiaugiuosi, kad toje šeimoje ir labai geras tėtis Ričardas: darbštus, rūpestingas žmogus. Kai nueinu pas juos į svečius, stebiuosi, kaip jie nede-juoja, kad kas nors negerai, gra-žu, kad vyras ir žmona vienas ki-tą myli, nesibara dėl kokių nors smulkmenų”, - kalba gydytoja. D.Lištvanienė vis ką nors įdo-maus sugalvoja savo globoja-mam ketvertukui. Štai buvo su-rengusi jiems išvyką į Druskinin-kų vandes atrakcionų parką, o �0 gimtadienio proga ruošia dar didesnę staigmeną ir vaikams, ir mamai - kelionę į Turkiją.

Irmanto Sidarevičiaus ir asmeninio albumo nuotr.

Ketvertukas 2 metukų

Gydytoja Danutė Lištvanienė

su Gancevskų ketvertuku

4

cmykcmyk4

atviraij/b žmonės

D ainininkė Evelina SAŠENKo, kuri

Lietuvai atstovaus Vokietijoje, Diuseldorfo mieste, vyksiančiame “Eurovizijos” konkurse, sugeba ne tik puikiai dainuoti. Jeigu reikėtų, itin išpopuliarėjusi mergina galėtų ir krosnį užkurti, ir malkų prinešti. Tiesa, pastarasis darbas jai nelabai patinka, bet ir to dainininkė nesipurto. “Nereikia atitrūkti nuo tokių buitinių dalykų. Mūsų tėtis, darbščių rankų žmogus, niekada neturėjo pagalbininkų vyrukų, tai mes, merginos, visur stengdavomės jam padėti”, - paaiškina didžioji tėčio talkininkė.

deimantė Zailskaitė

Laimėjimą sutiko ramiai

23 metų nacionalinės “Eurovi-zijos” laimėtoja E.Sašenko dažniau-siai apsistoja pas ekonomistę sesę Vilniuje. Ir nors po visų darbų ten grįžta labai vėlai, tačiau kartais ji randa laukiančią seserį. o jeigu se-suo jau miega, visada Evelinai bū-na paruošta vakarienė... Ir kiekvie-ną dieną mergina susiskambina su Rūdiškių miestelyje, esančiame �5 km nuo Trakų, gyvenančiais ar-timaisiais: “Esu labai prisirišusi prie namų, o mano didžiausias gyveni-mo ramstis yra būtent šeima”.

Kai Evelina pasirodė “Eurovizi-jos” finale, jos palaikyti buvo atvy-kusi tik vyresnioji sesuo Aneta, o kiti namiškiai - mama Alina, tėtis Vladimiras ir šešiolikmetė sesuo Monika - per pasirodymą sirgo prie televizoriaus ekrano. “Mama tai išvis pastaruoju metu pradėjo nesilankyti mano koncertuose, sakydama, kad tai jai atima daug jėgų ir atsieina nemažai nervų. Ji geriau lieka namie, tada nors taip nesijaudina”, - šypsosi dainininkė. Tuo tarpu jaunėlei seseriai Moni-kai, kuri dar mokosi Rūdiškių vi-durinėje mokykloje, konkurso iš-

vakarėse sapnavosi košmarai.o Evelinos mama, pamačiu-

si, kaip yra lažinamasi dėl dukters pergalės, prieš pat konkurso fi-nalą nebeabejojo sėkme. “Tačiau pernai, kai užėmė trečiąją vietą, mums buvo didesnis stebuklas, - nustebina nacionalinės “Eurovizi-jos” nugalėtojos mama. - Tada taip klykėme iš džiaugsmo, kad tikriau-siai visos Rūdiškės girdėjo. (Juo-kiasi.) o dabar Evelinos laimėjimą sutikome šiek tiek ramiau”.

Tėvo įnašas

Trys seserys išaugo darnio-je pedagogų šeimoje - jų tėtis moko muzikos, o mama veda matematikos pamokas. “Tėvai mus augino labai krikščioniškai. Jie dažnai mums sakydavo: “Kai užaugsite, būkite geri žmogės”. Kadangi dėl užgriuvusio popu-liarumo mano charakteris šiek tiek pasikeitė - neįmanoma būti ramaus būdo, kartais reikia ir už save pakovoti, - tai mama dar iki šiol man kartoja: Evelina, būk sa-vo vietoje”, - juokiasi dainininkė.

Sašenkų šeima garsėja muzi-kalumu. Jie yra įkūrę šeimos an-samblėlį, kur šeimos galva groja, o dukros dainuoja. “Galima sakyti, kad mes neturėjome vaikystės, bet turėjome dainavimą. Mama niekada nedainavo, teigė, kad ne-

turi klausos ir balso, bet iš tikrųjų jeigu kas nors nusidainuoja, tai ji-nai visada išgirsta. Taigi taip ir ne-aišku, kaip yra su ta jos klausa, - šypsosi Evelina, neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijusi magistro laipsnį. - Mūsų mama yra griežtoka. Kadangi me-nininkai dažniausiai yra užsisva-joję, gerai, kai namuose yra toks žmogus, kuris tave stumia į priekį. Taigi man ir mano tėčiui buvo ge-rai. Manau, menininkams reikėtų turėti antrąsias puses iš kitokio pasaulio, kurios protingai viską pasvertų, apgalvotų ir tave laiku pastumtų į priekį”.

Nors su ansamblėliu daug ke-liavo ir lankėsi įvairiose šalyse (pa-vyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje), mergaitės puikiai mokėsi. o matematikė ma-ma net nemėgino nuslopinti mer-gaičių polinkio į muziką. “Mano tikslas buvo, kad vaikai dainuo-tų, - sako ji. - čia yra didelis tėvo darbas. Evelina dainuoti pradėjo nuo trejų metų. Sakykite, kas užsi-iminėtų su tokio amžiaus vaikais, ypač gyvendami nedideliame miestelyje? Kadaise, kai Evelinka pirmą ar antrą kartą laimėjo “Dai-nų dainelę”, tai visi ragino ją leisti į M.K.čiurlionio meno mokyklą. Nu-tarėme jos neleisti iš namų ir da-bar tuo labai džiaugiamės. Dabar ji moka ne tik dainuoti, bet ir yra gera šeimininkė”. (Šypsosi.) Mama žavisi ir Evelinos talentu greitai su-sitvarkyti ar mokėjimu gražiai pri-žiūrėti gėles. Šiltuoju metų laiku Sašenkų namų aplinka būna ypač graži: vasarą, kad ir karščiausiomis dienomis, dainininkė netingi tris kartus persodinti gėles ar krūmus, ir viskas kuo puikiausia auga. o ir Evelina tyliai pasvajoja: jeigu ne-dainuotų, gal suktų sodininkystės ar gėlininkystės versliuką.

Trejos sužadėtuvės

Didžiulio populiarumo ban-gą pajutusi Evelina gauna krūvas

gerbėjų laiškų, tačiau to vienin-telio ji dar nesutiko. Nors dar to-kia jauna, dainininkė gyvenime yra patyrusi didelių meilių ir net-gi buvo tris kartus susižadėjusi. “Kaip dažnai mėgstu sakyti, gy-venime gali sektis kurioje nors vienoje srityje. Aš pasirinkau mu-ziką ir joje man sekasi, tačiau la-bai sunku rasti žmogų, kuris tau atsiduotų ir pasiaukotų. Tas žmo-gus turi mane mylėti ir gyventi su mano muzika, kitaip jam bus sunkiai suprantamas toks mūsų, muzikantų, gyvenimo ritmas”.

Vaikystėje norėjusi tapti dar-želio auklėtoja, dainininkė dar nesvajoja apie vaikus. Jos nuo-mone, kiekvienam dalykui turi

ateiti savas laikas: pirmiau atsi-ras vyras, o paskui bus ir vaikai. Evelina įsitikinusi, kad vyrai pa-prastai nori tradicinės šeimos, kai žmonos grįžta penktą valan-dą vakaro, daro šeimai valgyti ir gimdo vaikus. “čia taip nebūtų... - šypsosi Evelina. - Ta moteris grįš paryčiais, negamins valgyti ir dar norės, kad jai pagamintų. Labai sunku tokiai moteriai rasti arti-mą žmogų. Išvis dabar labai sun-ku rasti vyrą. Dėl to nesijaudinu, tiesiog kai naktį grįžti pavargusi, nualinta darbų, tai, aišku, norisi meilės. Manau, tas žmogus dar ateis. Tiesiog dabar ne tam skir-tas laikas. Dabar laikas skirtas ki-tiems dalykams...”

būk savo vietoje!Evelina,Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Tarp seserų Anetos, Monikos ir Evelinos yra labai glaudus ryšys

Nacionalinės “Eurovizijos” nugalėtojos Evelinos Sašenko šeima: tėtis Vladimiras, seserys Aneta bei Monika ir mama Alina

Muzika yra neatsiejama šios

šeimos gyvenimo dalis

cmyk

5

cmyk / 5

pasirinkimasj/b žmonės

K aip per 20 metų pasikeitė “Giminių” ir “Atžalų” herojė

Angelė, kurią vaidina žinoma Keistuolių teatro aktorė Ilona Balsytė, pamatys Lietuvos nacionalinės televizijos žiūrovai jau kovo 6 dieną, pradedamame rodyti šio publikos pamėgto serialo tęsinyje. o mums rūpi pačios aktorės dideli gyvenimo pokyčiai, apie kuriuos ji šiaip jau nelinkusi pasakoti.

giedrė Milkevičiūtė

- Palikime “Giminių” persona-žų likimus sekti žiūrovams, o jūsų gyvenimas per tą laikotarpį, atro-do, nebuvo ramus.

- Kad visi pasenome 20 me-tų - ne bėda. Juk branda žmo-gaus gyvenime turi gerų savybių: keičiasi požiūris į gyvenimą, jo vertybes, pagilėja jausmų skalė, atsiranda naujų žmonių, visiškai nenumatytų, neplanuotų dalykų. Kaip mano herojė pasikeitė, labai nenoriu išduoti, nes bus neįdomu žiūrėti, jeigu viską pasakysiu. Tik tiek galiu nuraminti, kad mūsų su Sauliumi Šepučiu (aktoriumi Daliumi Mertinu) šeima gyvena laimingai...

Pasikeitimų mano gyvenime iš tiesų labai daug. Laikas bė-ga, žmogus keičiasi, vaikai auga. (Šypsosi.)

- Ar galite drąsiai pasakyti, kad Ilona Balsytė per tuos 20 me-tų buvo ir yra laiminga?

- Tikrai galiu patvirtinti, kad ir per tuos dvidešimt metų, ir po dvi-dešimties metų jaučiausi ir jaučiuo-si laiminga. Ne kartą esu sakiusi, kad žmogus yra laimingas tiek, kiek nori būti laimingas. Mes galime aukštai išsikelti karteles, žinodami, kad niekada jų nepasieksime, ir dėl to būti nelaimingi.

- Moters gyvenime, skirtingai nei vyro, keli dešimtmečiai, ko ge-ro, reiškia daugiau. Bent jau tiek, kad po 40 metų retai kuri lengvai pasisako savo metus, o dar rečiau ryžtasi motinystei. Jums metai gal tik pridėjo kokią raukšlelę, o šiaip kaip buvote jaunatviškai ža-vi, taip ir esate.

- Ačiū už moteriškai solidarų komplimentą. Manau, kad tikrai neteisinga iš anksto nustatyta am-žiaus riba, kada moteris laikoma nebejauna. Žiūrėk, penkiasdešimt-metė šauniai atrodo, sportuoja, dainuoja, šoka ir apie amžių ne-galvoja, o kita kokių 28-erių, jau ištekėjusi, susilaukusi vieno ar ke-lių vaikelių, sėdi namie su chalatu, verda, kad ir labai skaniai, valgyti, paplepa su kaimynėmis ir dūsauja, kai vyras užsisėdi su draugais kur nors aludėje. Taigi visokių yra. Riba, kai žmogus pradeda senti, žinoma, egzistuoja, bet ji visiems skirtinga. Buvo metas, kai man prieš gerą dešimtmetį taip pat atrodė, kad pradedu senti, bet tos brandos

nesuvokiau kaip kokios tragedi-jos. Tuomet pajutau turinti didelę gyvenimo patirtį, kažką nuveikusi, bet galinti dar tobulėti ir suvokusi, kad dar viskas prieš akis.

- Serialus “Giminės” ir “Atža-los” galime vadinti jausmų dra-momis, o pati gyvenime dažniau vadovaujatės jausmais, moteriš-ka intuicija ar protu?

- Sunku vienareikšmiškai atsa-kyti, nes tokios formulės papras-čiausiai neturiu. Kartais intuityviai vadovaujuosi jausmais, o kartais protu. Mano gimimo ženklas - Jautis, todėl turiu tvirtai stovėti ant žemės. Turiu iš tiesų daugiau racionalaus mąstymo negu spon-taniškumo, tačiau kaip ir visi me-nininkai esu jautri ir pažeidžiama.

- Kai žengėte ryžtingą žingsnį susieti savo likimą su žmogumi iš tos pačios aplinkos - teatro akto-riumi Aurimu Meliešiumi, kuris už jus jaunesnis, ar protas nesakė, kad bus apkalbų, galbūt nepato-gių momentų?

- Skyrybų, santuokos, šeimos kūrimo klausimais niekas nelie-pia apsispręsti per vieną dieną. Tie žingsniai nulemti tam tikrų gyvenimo, aplinkybių, kurios daž-nai priklauso ne nuo vieno žmo-gaus, o nuo dviejų ar dar dau-giau. Visuose meilės dalykuose apsisprendimą nulemia jausmai arba įvyksta toji jausmų “reakcija”, arba ne. Be to, nors ir nesu mis-tikos gerbėja, esu įsitikinusi, kad lemiamas apsisprendimas kažką gyvenime keisti yra padiktuotas iš aukščiau. Mes susitinkame tuos žmones, kuriuos ir turėjome kada nors susitikti. Kita vertus, susitikę žmones, su kuriais turime būti, kažkodėl išsiskiriame. Jeigu su Au-rimu esame kartu, vadinasi, taip jau turėjo būti.

- Su Aurimu susilaukėte pa-granduko - sūnaus Martyno.

- Sūnelio Martyno atėjimas į pasaulį mane smarkiai paveikė. Lygiai taip pat mane paveikė ma-no dukrų Ievos ir Saulės gimimas. Kiekvienam vaikui atiduodi dalį savęs, o kartu iš jų pasimokai. Štai su Martynu rimtai nepabūsi. Jam pusketvirtų metų, toks amžius, kai žmogus pradeda mąstyti, filo-sofuoti, reikšti savo mintis. Tai yra labai smagu ir įdomu.

- O kaip dukroms jų mažasis broliukas?

- Jos jau beveik suaugusios. Ievai bus 20, ji studijuoja teisę My-kolo Romerio universitete ir jau keli mėnesiai gyvena atskirai, ne-toli universiteto. Saulei - šešiolika, mokosi devintoje klasėje. Broliuką jiedvi labai myli, o jis - jas.

- Kas dabar yra jūsų šeimos galva?

- Manote, kad Aurimas arba aš? (Juokiasi.) Didžiausia mūsų šeimos galva yra Martynas, nes ką reiškia mano ar Aurimo Zodia-ko ženklai, jeigu jis yra Liūtas. Niekas nieko taip neišsireikalauja ar nevadovauja kaip jis.

- Teko girdėti, kad jau esate atidariusi privačią muzikos mo-kyklėlę. Iš kur atradote laiko ją įsteigti ir dirbti pedagoginį darbą?

- Dėl to taip pat turiu būti dė-kinga Martynui. Kol su juo sėdė-jau namie, baigiau “Kinder Muzik” programos mokslus, tapau serti-fikuota vaikų muzikos mokytoja, pasisėmiau pedagogikos, psicho-logijos žinių, pravertė mano pa-čios dviejų muzikos mokyklų bai-gimo ir teatro, kuriame daugiau-siai statoma vaikams, patirtis. Stu-dijavau naujas darbo su vaikais metodikas. Ši kryptis man labai patiko vien todėl, kad vaikai nuo 3 iki 7 metų muzikos mokomi tar-si žaidžiant. Prieš 20 metų net ne-būčiau pagalvojusi, kad galėčiau viską daryti viena: ir mokyti mu-

zikos, dainavimo, ir finansus tvar-kyti, ir dirbti administracinį darbą. Vaikai dažnai nemėgsta solfedžia-vimo, jiems sunku suprasti, kam to reikia, o pagal “Kinder Muzik” metodiką viskas dėstoma taip pa-prastai, žaidžiant, kad 5 metų vai-kai jau rašo natų diktantus, patys bando kurti muziką. Galiu pasi-džiaugti, kad kovo � dieną mano mokyklėlei suėjo vieneri metai...

- Ko pačiai labiausiai trūksta?- Laiko. Jis labai greitai bėga.

Nespėji apsisukti, o savaitės jau nebėra. Esu taip susiplanavusi laiką, kad mano laisviausia diena - ketvirtadienis. Teatre per mėne-sį vaidinu tik 2-3 spektakliuose, visą kitą laiką skiriu mokyklėlei ir šeimai. Vis graužiuosi, kad net neturiu kada užsiimti dideliu darbu ir pagaliau lentynose su-rikiuoti knygas. o ką jau kalbėti apie ramų poilsį viename nuosta-biame gamtos kampelyje, galima sakyti miške, kur būname vasarą, o žiemą ir kitais metų laikais per tuos darbus nėra kada išsiruošti.

Ilona Balsytėsu “Giminėmis”

po 20 metų

Aktorė Ilona Balsytė prieš metus tapo ir vaikų muzikos

pedagoge

Stasio Žumbio, Irmanto Sidarevičiaus, asmeninio albumo nuotr.

Keistuolių teatro 20-mečio šventėje

Sūnelis Martynas paakino mamą atidaryti vaikų

muzikos mokyklėlę

6

cmykcmyk6

afrikaj/b konfliktai

K etinantis iki paskutinio kraujo lašo su sukilėliais arba svetimšaliais

samdiniais kovoti pulkininkas Muamaras Kadafis (Muammar Gaddafi) dievina savo valdžią Šiaurės Afrikos kraštelyje, kuris vien dėl geros vietos per amžius keliavo iš rankų į rankas.

Pirmieji Libijos gyventojai buvo ber-berų gentys. VII amžiuje pr.m.e. finikiečiai kolonizavo rytinę Libijos dalį, kuri vadinosi Kirenaika, o graikai - vakaruose esančią Tri-politaniją.

Romos ir Italijos globa

Kurį laiką Tripolitanija įėjo į Kartaginos sudėtį. Romos imperijos sudėtyje ji buvo nuo 46 metų pr.m.e. iki 436 metų. Paskui ją užgrobė vandalai.

Kirenaika Romos imperijai priklausė nuo I amžiaus pr.m.e. iki jos žlugimo. 642 metais prasidėjo arabų invazija. Pradedant XVI amžiumi, tiek Tripolitanija, tiek Kirenai-ka formaliai tapo osmanų imperijos dalimi.

Tripolitanija buvo vienas iš berberų piratų, kurie Viduržemio jūroje grobdavo pirklių laivus ar reikalaudavo mokėti duo-klę, avanpostų. �80� metais Tripolio paša padidino duoklę ir tai tapo Tripolitanijos karo su JAV priežastimi.

Kai �805 metų birželio 4 dieną buvo pasirašyta taikos sutartis, amerikiečių lai-vams daugiau nebereikėjo mokėti duok-lės Tripoliui.

�9�� metais prasidėjus konfliktui tarp Italijos ir Turkijos, italų kariuomenė užėmė Tripolį. Libijos gyventojai kariavo su italais iki �9�4 metų.

Iki tol Italija kontroliavo didžiąją šalies dalį. Italija �934 metais oficialiai sujungė Tripolitaniją, Kirenaiką ir Fecaną ir taip bu-vo sudaryta Libijos kolonija.

Libijos dykumoje Antrojo pasaulinio karo metais vyko daug mūšių. Kai Tripolis �943 metų sausio 23 dieną buvo užimtas, jis atsidūrė sąjungininkų valdžioje.

Laisvę atnešė nafta

�949-aisiais Jungtinės Tautos nuspren-dė, kad Libija turi tapti vieninga ir nepri-klausoma karalyste ne vėliau kaip �952 metų sausio � dieną. Iki šio momento ji taps tarsi niekieno teritorija.

�950 metais Nacionalinė Asamblėja Idrisą al Mahdį as Sanusį (Idris al-Mahdi al-Sanusi) išrinko karaliumi, o per �95�-ųjų Kalėdas karalius Idrisas I šalį paskelbė ne-priklausoma.

Libijoje uždraustos politinės partijos, o karaliaus valdžia buvo suvereni. Nors Libija �953 metais įstojo į Arabų lygą, �956-aisiais

nesuteikė britų pajėgoms leidimo dislokuo-tis Sueco krizės metu. Valdžia laikėsi prova-karietiškos pozicijos spręsdama tarptauti-nius reikalus.

�958 metais skurdžioje Libijoje atrasta nafta ir tai visiškai pakeitė šalies ekono-minę padėtį. Ji liovėsi buvusi priklausoma nuo tarptautinės pagalbos ir JAV bei Ang-lijos rentos už karines bazes. Šalis tapo naftos turtinga monarchija.

Į valdžią su ginklu

�967 metais per šešių dienų Birželio karą karalius neįstengė pasisakyti prieš Iz-raelį ir tai lėmė, kad �969-ųjų rugsėjį gru-pelė jaunų karininkų, vadovaujamų 27

metų pulkininko M.Kadafio, įvykdė per-versmą ir nuvertė karalių.

Į valdžią atėjęs M.Kadafis Libiją pa-skelbė islamo respublika. Šalies politika iš provakarietiškos tapo proarabiška, su polinkiu į socializmą ir aršiai nukreipta prieš Izraelį.

M.Kadafis kartu su tokiais diktatoriais kaip ugandos lyderis Idis Aminas (Idi Amin) pasuko terorizmo prieš Vakarus keliu.

�98� metų rugpjūtį JAV kariniai lėktu-vai F-�4 pašovė du sovietų gamybos Li-bijos oro pajėgų lėktuvus, kurie buvo už-puolę juos ore virš Sidros įlankos.

�986-aisiais JAV ir Libijos pajėgos susigrū-mė Sidros įlankoje, ir du Libijos patruliniai lai-vai nuskendo. M.Kadafio pajėgos rėmė čado maištininkus, tačiau �987-aisiais patyrė rimtų pralaimėjimų. Dvejus metus trukusios slap-tos JAV pastangos destabilizuoti Libijos Vy-riausybę �990-ųjų gruodį baigėsi nesėkme.

�988 metais virš Lokerbio miesto Ško-tijoje buvo susprogdintas keleivinis lėk-tuvas “Boeing 747”. Teroristų detonuota bomba pražudė 259 lėktuvu skridusius žmones ir dar �� ant žemės.

Šis ir kiti teroro aktai, tarp kurių bu-vo ir sprogimas Berlyno diskotekoje �986 metais, bei numuštas Prancūzijos laineris �989 metais, kai žuvo �70 žmonių, taip pat buvo įvykdyti Libijos teroristų.

Tik 2003 metais Libija pripažino savo kaltę dėl Lokerbio tragedijos ir sutiko žu-vusiųjų šeimoms išmokėti 2,7 mlrd. JAV dolerių (apie 6,75 mlrd. litų) kompensaciją. 2004 metais Libija sutiko sumokėti kom-pensaciją Prancūzijos lėktuvo ir Berlyno diskotekos aukų šeimoms.

Gamino atominę bombą

Po kelis mėnesius trukusių slaptų de-rybų su JAV ir Didžiąja Britanija M.Kadafis nustebino pasaulį 2003 metų gruodį pra-nešdamas, kad atsisako masinio naikinimo ginklų programos ir įsileidžia Jungtinių Tautų ginkluotės inspekciją.

Tuomet nustatyta, kad Libija buvo tik pradėjusi gaminti atominę bombą. 2006 metų gegužę JAV paskelbė atnaujinan-ti diplomatinius santykius su Libija po 25 metus trukusios pertraukos.

2006 metais penkios bulgarų slaugy-tojos ir palestiniečių gydytojas, dirbę Libi-joje, apkaltinti užkrėtę šimtus Libijos vaikų AIDS ir nuteisti mirti.

Buvo įtariama, kad šitaip Libija bandė suversti jiems kaltę už AIDS protrūkį vienoje Libijos ligoninėje �998 metais. 2007-aisiais mirties bausmė buvo sušvelninta, ir Vy-riausybė išmokėjo visų 460 aukų šeimoms � mln. dolerių (apie 2,5 mln. litų).

Antivyriausybinės demonstracijos 20�� metų pradžioje Libijoje kilo po masinių ne-ramumų Egipte ir Tunise, kur sukilėliams pavyko nuversti prezidentus. Tačiau šian-dien vykstantis Libijos karas palieka daug klaustukų dėl šių neramumų priežasčių.

Manoma, kad vadinamąją opoziciją į gat-ves išvedė ir apginklavo Vakarų valstybių karo instruktoriai. Žinant didėjančias naftos kainas ir senkančias atsargas pasaulyje, juo-dojo aukso turtinga Libija labai vilioja pa-saulio galinguosius. Amžinas revoliucijos va-das M.Kadafis tam tiesiog labai trukdė.

PaRengė Rolanda STRUMILIENĖ

Libijos veidas:berberų, terorizmo ir juodojo aukso kraštas

EPa-Eltos nuotr.

ŽEMėlAPIS

ALŽYRAS

LIBIJA

Tripolis

Saba

Misurata

Albaida

Bengazis

TUNISAS

EGIPTAS

SUDANAS

NIGERISČADAS

Prieš diktatorių Muamarą Kadafį surengus triukšmingą maištą, Libijos pabėgėliai persikėlė į neaprėpiamas stovyklas, naftos verslovės pateko į sukilėlių rankas, o svetimą turtą ims reguliuoti amerikiečių karo mašina

cmyk

7

cmykcmyk

�

cmyk

Krepšinio rinktinės lyderio Lino Kleizos likimas ištiko dar vieną žinomą šalies sportininką. Lygiai tokią pačią artroskopinę operaciją teko iškęsti ir tituluočiausiam šalies sunkiaatlečiui Ramūnui Vyšniauskui. Skirtumas tik tas, kad pastarojo atlikta ne JAV, o Lietuvoje.

Darius ČIUŽAUSKAS

Vienintelė išeitis - operacija

Europos ir pasaulio čempio­natų prizininkas klaipėdietis R.Vyšniauskas apie gulimąsi ant operacinio stalo ėmė galvoti, kai pastaruosius dvejus metus nega­lėjo varžybose dalyvauti visa jėga.

“Supratau, kad operacija yra neišvengiama. Paprasčiausiai neliko kitos išeities, nes jau porą metų mane persekioja traumos ir nebuvo matyti jokios pers­pektyvos, kad jas kada nors išsi­gydysiu be chirurginio medikų įsikišimo”, ­ sakė “Respublikai” R.Vyšniauskas.

Sunkiaatletis neslėpė, kad visais įmanomais būdais bandė operacijos išvengti.

“Per pasiruošimo prieš var­žybas etapą jausdavausi sveikas.

Tačiau tik užtekdavo padidinti krūvį ir iš karto imdavo skaudėti dešinįjį kelią. Bandžiau gydytis pačiais įvairiausiais vaistais, bet jie padėdavo tik laikinai ­ treni­ruočių, bet ne varžybų etape. Atrodo, jau išsigydžiau, bet vėl viskas prasidėdavo iš pradžių. Taip tęsėsi tol, kol supratau, kad kito kelio nėra, tik operacija”, ­tvirtino klaipėdietis.

Jo žodžius patvirtina ir kitų analogiškas traumas patyrusių sportininkų pavyzdžiai. Ope­racija jiems dažniausiai būna paskutinė viltis, nes iki jos jie pirmiausia išbando visus kitus įmanomus gydymo metodus ir tik tada ryžtasi atsiduoti į chirur­gų rankas.

Augins nAują kremzlę

Taip R.Vyšniauskas ir pateko į Kauno universitetinių klinikų gy­dytojo ortopedo Laimučio Škiko rankas.

“Paaiškėjo, kad mano de­šiniajame kelyje yra nudilusi kremzlė, esanti tarp menisko ir kaulo. Operacija truko apie valandą. Laimutis Škikas viską atliko naudodamasis naujau­siomis technologijomis ­ nu­skuto kremzlės likučius, o liku­siame plikame kaule pribadė labai mažų skylučių, kad iš jų bėgantis kraujas suformuo­tų naują randinį audinį”, ­ pa­prastai operacijas aiškino pats R.Vyšniauskas.

Medikai sunkiaatlečiui atlik­tą artroskopinę operaciją vadina

debridmentu, arba mikroskilimų operacija. Jos metu kaulas tarsi subadomas ir taip sukuriamos mikroskilimais vadinamos smul­kios skylutės. Pro jas išsiskiria kaulų čiulpai ir kraujas, pade­dantys užaugti visiškai naujai kremzlei.

“Taip, tai buvo sudėtinga operacija”, ­ sakė “Respublikai” pats L.Škikas.

“Tai lygiai tokia pati opera­cija, kokia buvo atlikta L.Kleizai. Tik man nereikėjo keliauti į JAV. Labai ačiū L.Škikui už tai, ką jis padarė”, ­ sakė R.Vyšniauskas.

jėgos grįš po pusmečio

Pirmąjį mėnesį po atlik­tos operacijos geriausiais R.Vyšniausko draugais tapo ra­mentai, nes per šį laikotarpį jis dešinės kojos negali net primin­ti. Dviratį minti ir atlikti lengvus pratimus sportininkas galės po poros mėnesių.

“Kol vyks atsigavimas po operacijos ir reabilitacija, ran­kų sudėjęs sėdėti nežadu. Eisiu į sporto salę, treniruosiu sveiką koją ir viršų ­ viską, kas aukščiau krūtinės. Kai bus galima, ope­ruotą koją treniruosiu elektros stimuliatoriumi, kad raumuo judėtų ir vėliau kuo greičiau at­sigautų. Noriu jau rudenį grįžti į didįjį sportą”, ­ teigė sunkia­atletis.

Visa jėga jis turėtų pradėti treniruotis vasaros pabaigoje.

“Lapkritį Paryžiuje vyks pa­saulio sunkiosios atletikos čem­

pionatas. Jam pasiruošti turėsiu keturis mėnesius. Tikiuosi, kad iki jo pavyks atgaivinti operuotą koją. Tai bus sunkiausia, nes vi­sa kita bus treniruojama”, ­ sakė R.Vyšniauskas.

Šių metų planetos pirmeny­bės Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinei yra labai svarbios, nes jose bus kovojama dėl kelialapių į 2012 metų Londono olimpines žaidynes.

Jei rinktinė užims mažiausiai 2� komandinę vietą, jai atiteks net trys kelialapiai.

nAujAs etApAsŠių metų vasaris

R.Vyšniauskui yra tikrai išskir­tinis. Per jį stipriausias šalies sunkiaatletis patyrė tai, apie ką anksčiau tik svajojo. Ir čia kalba­ma ne apie minėtą operaciją.

“Nors dar labai nedrąsiai, bet pradedu tikėti, kad ėmė pildytis mano slapčiausi troš­kimai. Vedžiau, mano mylima žmona Inesė man padovanojo sūnų Ąžuolą. Tikrai esu be galo laimingas. Dabar lieka tik elg­tis labai protingai ir išnaudoti tai, ką davė Dievas. Tikiu, kad prasidėjęs šviesusis mano ir šei­mos gyvenimo etapas nušvies ir sportinę karjerą. Svarbu tik nepraleisti galimybės”, ­ teigė R.Vyšniauskas.

operAcijA - nAujAs r.VyšniAusko stArtAs

Ilgai dešinio kelio skausmus kentusiam Lietuvos krepši-nio rinktinės lyderiui 26 metų 203 cm ūgio Toronto “Rap-tors” puolėjui Linui Kleizai ar-troskopinė operacija atlikta JAV, Kolorado valstijos Veilio mieste. Jis yra šalia Denverio, kurio ekipoje lietuvis žaidė ketverius metus.Beveik neabejojama, kad L.Kleiza negalės padėti šalies rinktinei vasaros pabaigoje Lietuvoje prasidėsiančiame Europos krepšinio čempio-nate. Tiesa, galutinai vilties neprarandama, nes šiokia to-kia galimybė išlieka - viskas priklausys nuo individualaus sportininko organizmo prisi-taikymo po operacijos.

FAKTAS

Viliaus Mačiulaičio, Eltos nuotr.

LinasKleiza

Visą mėnesį po operacijos Ramūnas

Vyšniauskas judės tik su ramentais, o vėliau jo

laukia ilga reabilitacija

Nors Ramūnas Vyšniauskas visa jėga treniruotis pradės tik vasaros pabaigoje, lapkritį tikisi dalyvauti Paryžiuje vyksiančiame pasaulio čempionate

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 18 (84)2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

8

cmykcmyk

��

cmyk

Khalid El Amin marcus Brown Brad nEwlEy Trawis wATson milko BjElicA

Vilniaus “Lietuvos rytas” Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas” Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas”

Gynėjas Gynėjas Puolėjas Puolėjas-centras Puolėjas-centras

30 m. 178 cm 36 m. 193 cm 26 m. 201 cm 29 m. 203 cm 26 m. 208 cm

6582 balsai 8637 balsai 4483 balsai 9816 balsų 4165 balsai

Dejuan collins Derryl E. sTrAwBErry chris lowE Ernestas KAlvE Kenan BAjrAmovič David wEAvEr Boban mArjAnovič

Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas” Palangos “Naglis” Kėdainių “Nevėžis” Vilniaus “Lietuvos rytas” “Šiauliai” Kauno “Žalgiris” Aleksandr Trifunovič

Gynėjas Gynėjas Gynėjas Puolėjas Puolėjas Centras Centras Vilniaus “Lietuvos rytas”

34 m. 188 cm 25 m. 193 cm 23 m. 180 cm 23 m. 200 cm 29 m. 206 cm 23 m. 208 cm 22 m. 222 cm Vyr. treneris

Legionieriai

mantas KAlniETis martynas Pocius simas jAsAiTis Paulius jAnKūnAs jonas vAlAnčiūnAs

Kauno “Žalgiris” Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas” Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas”

Gynėjas Gynėjas-puolėjas Puolėjas Puolėjas Centras

24 m. 195 cm 24 m. 194 cm 28 m. 202 cm 26 m. 205 cm 18 m. 210 cm

6 979 balsai 8 494 balsai 3 243 balsai 8 795 balsai 11 545 balsai

martynas GEcEvičius Adas jušKEvičius Arvydas šiKšnius mindaugas KuzminsKAs vaidotas volKus Aurimas KiEžA vytautas šArAKAusKAs

Vilniaus “Lietuvos rytas” Prienų “Rūdupis” Vilniaus “Perlas” Kauno “Žalgiris” Panevėžio “Techasas” Utenos “Juventus” “Šiauliai” Antanas sirEiKA

Gynėjas Gynėjas Puolėjas Puolėjas Puolėjas Puolėjas Puolėjas-centras “Šiauliai”

22 m. 193 cm 22 m. 194 cm 23 m. 196 cm 21 m. 205 cm 25 m. 203 cm 28 m. 202 cm 29 m. 204 cm Vyr. treneris

Lietuviai

Po savaitės, kovo 12 d., geriausi

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjai susirinks į Šiauliuose vyksiančią “Žvaigždžių dieną”. Šios šventės formulė nuolat keičiasi. Tai “Vilkai” žaidžia su “Ereliais”, tai lietuviai - su legionieriais. “Žvaigždžių dienos” senbuvis Antanas Sireika mano, kad nuolatiniai pokyčiai yra tik į naudą.

Arūnas ABROMAITIS

Taikosi prie realybės

Pernai ir užpernai “Žvaigždžių dienoje” krepšininkai buvo suskirs-tyti pagal amžių. Jaunieji “Ereliai” metė iššūkį patyrusiems “Vilkams”. Šiemet nutarta grįžti prie lietuvių ir legionierių formulės. Paskutinį kar-tą tokios rungtynės vyko 200� m., irgi Šiauliuose. Kadaise būta ir ki-tokių sumanymų. “Rytai” žaisdavo su “Vakarais”, 1��� m. LKL rinktinė rungtyniavo su Kauno “Žalgiriu”.

“Visuomet taikomės prie re-alybės. Šiemet legionierių fron-tas yra atgijęs ir pakankamai stiprus. Manome, kad rungtynės pagal tokią formulę yra logiškas žingsnis. Neišradinėjame dvira-

čio”, - “Sporto žmonės” sakė LKL varžybų direktorius Tomas Rim-kus. 1��5 m. įvyko netgi dvejos rungtynės. Lietuvių ir legionierių mačas buvo žaidžiamas atskirai nuo “Žvaigždžių dienos”. Pasak T.Rimkaus, ateityje tai vargu ar pasikartos. Tikriausiai bus pasi-renkama arba “Vilkų” ir “Erelių”, ar-ba lietuvių ir legionierių formulė.

Eksperimentų ribos“Šiaulių” treneris A.Sireika šie-

met vadovaus lietuvių komandai. Pernai ir užpernai jis treniravo “Erelius”. Šventės senbuvis net nebando suskaičiuoti, kiek kar-tų dalyvavo “Žvaigždžių dienoje”. Jis įsitikinęs, kad nuolat keičiama formulė tik padeda sudominti sirgalius. “Manau, organizatoriai nori, kad būtų kuo įdomiau. Jei jie pamatydavo, kad legionierių yra mažai, ta formulė netikdavo. Jėgos būtų nelygios. Kai pamato-ma, kad užsieniečių yra daug, ši formulė tinka labiau. Visgi legio-nieriai yra gan ryškūs žaidėjai. Gerai, kad nėra vienos formulės. Tas pats per tą patį gal būtų nela-bai įdomu”, - svarstė A.Sireika.

T.Rimkaus nuomone, pokyčių galėtų būti ir daugiau, bet gali-mybės yra ribotos: “Aš norėčiau daugiau eksperimentų, tačiau yra tam tikra rizika ar jie pasitei-sins. NBA lyga yra geras pavyz-dys, bet sunku su ja lygintis. NBA “Visų žvaigždžių” savaitgalis yra labai didelio biudžeto kelių dienų renginys. Suprantama, kad LKL pinigais negali lygintis. Be to, dėl tvarkaraščio šventei skirti galime

tik vieną dieną. Iš principo ma-nau, kad naujovės yra gerai”.

Keisdavosi ne tik žvaigždžių rungtynės, bet ir konkursai. “Oro karaliaus” konkurse bandyta įdėti iš kuo toliau arba į kuo aukščiau pakabintą krepšį. “Vienais metais į šventę pakvietėme prancūzų dėji-kų grupę, nes tuomet matėme, kad nėra kandidatų. Prieš tai buvusioje šventėje niekas labai nesublizgėjo. Paskui atnaujinome “Oro karaliaus” konkursą ir porą metų jis buvo tik-rai įdomus”, - prisiminė T.Rimkus. Šių metų naujovė bus trijulių kon-kursas. Vieną komandą sudarys krepšininkas, krepšininkė ir visuo-menei gerai žinomas asmuo.

sunku pasirinkTiNesikeičia tai, kad paskelbus

žvaigždžių komandų sudėtis vi-sada pasigirsta nepatenkinti bal-sai. Šiemet daug diskusijų sukėlė faktas, jog sudėtyse dominuoja “grandų” - “Žalgirio” ir Vilniaus “Lie-tuvos ryto” - atstovai. T.Rimkus tai paaiškino paprastai. “Kiekvieną sezoną keičiasi personalijos. Šįkart turime stiprių krepšininkų, žai-džiančių Lietuvos rinktinėje. Žmo-nės daugiausiai už juos balsuoja, labiausiai nori juos matyti. Jie yra tikrosios lygos žvaigždės”, - teigė LKL varžybų direktorius.

A.Sireika sakė, jog renkantis žaidėjus tradicijos irgi keičiasi. “Kai lygoje buvo mažiau komandų, bū-davo manoma, kad reikia paimti iš visų bent po vieną. Bet kartais už borto likdavo Lietuvos rinktinės žaidėjai. Be to, reikia žiūrėti į įdo-mius, kylančius krepšininkus. Yra

LKL “ŽvaigŽdŽių dienos” istorija

Metai, miestas Rungtynės Naudingiausi Snaiperis Oro karalius1994 m.,Panevėžys

“Rytai” - “Vakarai” 99:88

Gintaras Bačianskas, (Panevėžio “Lietkabelis”, “Rytai”)

Richard Thomas (“Šilutė”)

Gary Arrington (Vilniaus “Statyba”)

1995 m.,Šiauliai

Lietuviai - Legionieriai 100:91

Geriausias lietuvių žaidėjas - Saulius Štombergas (Kauno “Atletas”)Geriausias legionierių žaidėjas - Patrick Jones (Plungės “Olimpas”)

Konkursai nevyko

1995 m.,Alytus

“Rytai” - “Vakarai” - 140:137

Naudingiausias žaidėjas - Miloš Babič (Kauno “Žalgiris”, “Rytai”)

Joey Vickery (“Olimpas”)

Darius Sirtautas (“Žalgiris”)

1996 m.,Vilnius

Lietuviai - Legionieriai 83:81

Naudingiausias žaidėjas - Rimas Kurtinaitis (“Žalgiris”) Konkursai nevyko

1997 m.,Kaunas

“Rytai” - “Vakarai” - 107:108

Naudingiausias žaidėjas - Tomas Pačėsas (“Alita-Savy”, “Vakarai”)

Svajūnas Airošius (Klaipėdos “Neptūnas”)

D.Sirtautas (“Žalgiris”)

1998 m.,Vilnius

“Rytai” - “Vakarai” 100:85

Naudingiausias žaidėjas - Dion Cross (“Šilutė”, “Vakarai”)

Arūnas Grigas (“Alita”)

D.Sirtautas (“Žalgiris”)

1999 m.,Kaunas

“Žalgiris”- LKL rinktinė 101:106

Naudingiausias žaidėjas - Valdemaras Chomičius (Marijampolės “Kraitenė”)

S.Airošius (“Neptūnas”)

Eurelijus Žukauskas (“Žalgiris”)

2000 m.,Kaunas

Lietuviai - Legionieriai 137:97

Naudingiausias žaidėjas - Mindaugas Timinskas (“Žalgiris”)

Arvydas Macijauskas (“Lietuvos rytas”)

Robertas Javtokas (“Lietuvos rytas”)

2001 m.,Kaunas

“Ereliai” - “Vilkai” 120:124

Naudingiausias žaidėjas - Grigorijus Chižniakas (“Žalgiris”, “Vilkai”)

Donatas Slanina (“Žalgiris”)

R.Javtokas (“Lietuvos rytas”)

2002 m.,Kaunas

“Ereliai” - “Vilkai” 125:117

Naudingiausias žaidėjas - R.Javtokas (“Lietuvos rytas”, “Ereliai”)

A.Macijauskas (“Lietuvos rytas”)

Dainius Šalenga (“Žalgiris”)

2003 m.,Kaunas

“Ereliai” - “Vilkai” - 97:105

Naudingiausias žaidėjas - Arvydas Macijauskas (“Lietuvos rytas”, “Ereliai”) A.Macijauskas Aaron Lucas

(“Lietuvos rytas”)2004 m.,Kaunas

Lietuviai - Legionieriai 131:113

Naudingiausias žaidėjas - Tanoka Beard (“Žalgiris”)

Ainars Bagatskis (“Žalgiris”)

Marco Spears (“Alita”)

2005 m.,Vilnius

Lietuviai - Legionieriai 74:86 Naudingiausias žaidėjas - T.Beard (“Žalgiris”) Petras Šalvis

(“Neptūnas”)Antonio Grant (“Neptūnas”)

2006 m.,Vilnius

Lietuviai - Legionieriai 107:88

Naudingiausias žaidėjas - Simas Jasaitis (“Lietuvos rytas”)

Marius Kasiulevičius (“Neptūnas”) Konkursas nevyko

2007 m.,Vilnius

Lietuviai - Legionieriai 108:108

Naudingiausi žaidėjai - Jonas Mačiulis (“Žalgiris”) ir Kareem Rush (“Lietuvos rytas”)

Gytis Sirutavičius (Kėdainių “Nevėžis”)

Aivaras Kiaušas (Vilniaus “Sakalai”)

2008 m.,Šiauliai

“Lietuviai” - “Legionieriai” 110:109

Naudingiausias rungtynių žaidėjas - Hollis Price (“Lietuvos rytas”)

Marius Runkauskas (“Neptūnas”)

Mantas Kalnietis (“Žalgiris”)

2009 m.,Šiauliai

“Vilkai” - “Ereliai” 130:122

Efektingiausias žaidėjas - Chuck Eidson (“Lietuvos rytas”, “Vilkai”)

M.Kasiulevičius (“Neptūnas”)

Arvydas Šikšnius (“Sakalai”)

2010 m.,Panevėžys

“Vilkai” - “Ereliai” 109:104

Efektingiausias žaidėjas - Mindaugas Kuzminskas (“Šiauliai”, “Ereliai”)

Derrick Low (“Šiauliai”)

Aron Baynes (“Lietuvos rytas”)

nuolat besikeičianti “ŽvaigŽdŽių diena”

puikus Jono Valančiūno pavyzdys. Šis vaikinas - Lietuvos krepšinio ateitis. J.Valančiūnas surinko rekor-dinį balsų skaičių ne dėl statistinių rodiklių. Paprasčiausiai žmonės jį mėgsta. Kylančius žaidėjus reikia skatinti, nes tai naudinga visam Lietuvos krepšiniui. Nereikia nusi-statyti kažkokios formulės”, - dėstė treneris. Tačiau nepatenkintų visa-da atsiranda. “Kiek teko dalyvauti, visada būna tas pats. Visada ieškai

kompromiso. Kai kurių žaidėjų ne-pasitenkinimas ir pagieža yra be-reikalingi. Visų juk negalima paim-ti”, - pažymėjo “Šiaulių” strategas.

Lietuviai su legionieriais yra susitikę septynis kartus. Užsie-niečiai laimėjo tik kartą, 2005 m. 2007 m. mačas baigėsi lygio-siomis. Tačiau, anot A.Sireikos, rezultatas “Žvaigždžių dienos” rungtynėse nėra svarbus. “Visada būdavo nuostata, kad svarbiau-

sia yra šventė. Kartais “Ereliams” pasakydavau: “Ką, nenorite tapti vilkais?”. Arba paragindavau, kad siektų tapti rezultatyviausiu žai-dėju. Bet tikrai niekada niekas nereikalaudavo būtinai laimėti, atiduoti visas jėgas. Juk yra čem-pionatas, Eurolyga. Svarbiausi už-daviniai yra ten. Pernelyg rizikuo-ti niekas nenori. Paprasčiausiai reikia sukurti šventę žmonėms”, -apibendrino A.Sireika.

Daugkartinis “lKl žvaigždžių dienų” dalyvis Antanas sireika

tikina, kad šio renginio tikslas - sukurti šventę žmonėms

Pernai “oro karaliumi” tapo “lietuvos ryto”

vidurio puolėjas Aronas Beinsas

“žvaigždžių diena” - proga pašmaikštauti ir pasilinksminti

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

3sporto žmonės

2 0 1 1 k o v o 5 sportožmonės

2 sporto žmonės

cmyk

9

cmyk

��

cmyk

Khalid El Amin marcus Brown Brad nEwlEy Trawis wATson milko BjElicA

Vilniaus “Lietuvos rytas” Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas” Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas”

Gynėjas Gynėjas Puolėjas Puolėjas-centras Puolėjas-centras

30 m. 178 cm 36 m. 193 cm 26 m. 201 cm 29 m. 203 cm 26 m. 208 cm

6582 balsai 8637 balsai 4483 balsai 9816 balsų 4165 balsai

Dejuan collins Derryl E. sTrAwBErry chris lowE Ernestas KAlvE Kenan BAjrAmovič David wEAvEr Boban mArjAnovič

Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas” Palangos “Naglis” Kėdainių “Nevėžis” Vilniaus “Lietuvos rytas” “Šiauliai” Kauno “Žalgiris” Aleksandr Trifunovič

Gynėjas Gynėjas Gynėjas Puolėjas Puolėjas Centras Centras Vilniaus “Lietuvos rytas”

34 m. 188 cm 25 m. 193 cm 23 m. 180 cm 23 m. 200 cm 29 m. 206 cm 23 m. 208 cm 22 m. 222 cm Vyr. treneris

Legionieriai

mantas KAlniETis martynas Pocius simas jAsAiTis Paulius jAnKūnAs jonas vAlAnčiūnAs

Kauno “Žalgiris” Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas” Kauno “Žalgiris” Vilniaus “Lietuvos rytas”

Gynėjas Gynėjas-puolėjas Puolėjas Puolėjas Centras

24 m. 195 cm 24 m. 194 cm 28 m. 202 cm 26 m. 205 cm 18 m. 210 cm

6 979 balsai 8 494 balsai 3 243 balsai 8 795 balsai 11 545 balsai

martynas GEcEvičius Adas jušKEvičius Arvydas šiKšnius mindaugas KuzminsKAs vaidotas volKus Aurimas KiEžA vytautas šArAKAusKAs

Vilniaus “Lietuvos rytas” Prienų “Rūdupis” Vilniaus “Perlas” Kauno “Žalgiris” Panevėžio “Techasas” Utenos “Juventus” “Šiauliai” Antanas sirEiKA

Gynėjas Gynėjas Puolėjas Puolėjas Puolėjas Puolėjas Puolėjas-centras “Šiauliai”

22 m. 193 cm 22 m. 194 cm 23 m. 196 cm 21 m. 205 cm 25 m. 203 cm 28 m. 202 cm 29 m. 204 cm Vyr. treneris

Lietuviai

Po savaitės, kovo 12 d., geriausi

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjai susirinks į Šiauliuose vyksiančią “Žvaigždžių dieną”. Šios šventės formulė nuolat keičiasi. Tai “Vilkai” žaidžia su “Ereliais”, tai lietuviai - su legionieriais. “Žvaigždžių dienos” senbuvis Antanas Sireika mano, kad nuolatiniai pokyčiai yra tik į naudą.

Arūnas ABROMAITIS

Taikosi prie realybės

Pernai ir užpernai “Žvaigždžių dienoje” krepšininkai buvo suskirs-tyti pagal amžių. Jaunieji “Ereliai” metė iššūkį patyrusiems “Vilkams”. Šiemet nutarta grįžti prie lietuvių ir legionierių formulės. Paskutinį kar-tą tokios rungtynės vyko 200� m., irgi Šiauliuose. Kadaise būta ir ki-tokių sumanymų. “Rytai” žaisdavo su “Vakarais”, 1��� m. LKL rinktinė rungtyniavo su Kauno “Žalgiriu”.

“Visuomet taikomės prie re-alybės. Šiemet legionierių fron-tas yra atgijęs ir pakankamai stiprus. Manome, kad rungtynės pagal tokią formulę yra logiškas žingsnis. Neišradinėjame dvira-

čio”, - “Sporto žmonės” sakė LKL varžybų direktorius Tomas Rim-kus. 1��5 m. įvyko netgi dvejos rungtynės. Lietuvių ir legionierių mačas buvo žaidžiamas atskirai nuo “Žvaigždžių dienos”. Pasak T.Rimkaus, ateityje tai vargu ar pasikartos. Tikriausiai bus pasi-renkama arba “Vilkų” ir “Erelių”, ar-ba lietuvių ir legionierių formulė.

Eksperimentų ribos“Šiaulių” treneris A.Sireika šie-

met vadovaus lietuvių komandai. Pernai ir užpernai jis treniravo “Erelius”. Šventės senbuvis net nebando suskaičiuoti, kiek kar-tų dalyvavo “Žvaigždžių dienoje”. Jis įsitikinęs, kad nuolat keičiama formulė tik padeda sudominti sirgalius. “Manau, organizatoriai nori, kad būtų kuo įdomiau. Jei jie pamatydavo, kad legionierių yra mažai, ta formulė netikdavo. Jėgos būtų nelygios. Kai pamato-ma, kad užsieniečių yra daug, ši formulė tinka labiau. Visgi legio-nieriai yra gan ryškūs žaidėjai. Gerai, kad nėra vienos formulės. Tas pats per tą patį gal būtų nela-bai įdomu”, - svarstė A.Sireika.

T.Rimkaus nuomone, pokyčių galėtų būti ir daugiau, bet gali-mybės yra ribotos: “Aš norėčiau daugiau eksperimentų, tačiau yra tam tikra rizika ar jie pasitei-sins. NBA lyga yra geras pavyz-dys, bet sunku su ja lygintis. NBA “Visų žvaigždžių” savaitgalis yra labai didelio biudžeto kelių dienų renginys. Suprantama, kad LKL pinigais negali lygintis. Be to, dėl tvarkaraščio šventei skirti galime

tik vieną dieną. Iš principo ma-nau, kad naujovės yra gerai”.

Keisdavosi ne tik žvaigždžių rungtynės, bet ir konkursai. “Oro karaliaus” konkurse bandyta įdėti iš kuo toliau arba į kuo aukščiau pakabintą krepšį. “Vienais metais į šventę pakvietėme prancūzų dėji-kų grupę, nes tuomet matėme, kad nėra kandidatų. Prieš tai buvusioje šventėje niekas labai nesublizgėjo. Paskui atnaujinome “Oro karaliaus” konkursą ir porą metų jis buvo tik-rai įdomus”, - prisiminė T.Rimkus. Šių metų naujovė bus trijulių kon-kursas. Vieną komandą sudarys krepšininkas, krepšininkė ir visuo-menei gerai žinomas asmuo.

sunku pasirinkTiNesikeičia tai, kad paskelbus

žvaigždžių komandų sudėtis vi-sada pasigirsta nepatenkinti bal-sai. Šiemet daug diskusijų sukėlė faktas, jog sudėtyse dominuoja “grandų” - “Žalgirio” ir Vilniaus “Lie-tuvos ryto” - atstovai. T.Rimkus tai paaiškino paprastai. “Kiekvieną sezoną keičiasi personalijos. Šįkart turime stiprių krepšininkų, žai-džiančių Lietuvos rinktinėje. Žmo-nės daugiausiai už juos balsuoja, labiausiai nori juos matyti. Jie yra tikrosios lygos žvaigždės”, - teigė LKL varžybų direktorius.

A.Sireika sakė, jog renkantis žaidėjus tradicijos irgi keičiasi. “Kai lygoje buvo mažiau komandų, bū-davo manoma, kad reikia paimti iš visų bent po vieną. Bet kartais už borto likdavo Lietuvos rinktinės žaidėjai. Be to, reikia žiūrėti į įdo-mius, kylančius krepšininkus. Yra

LKL “ŽvaigŽdŽių dienos” istorija

Metai, miestas Rungtynės Naudingiausi Snaiperis Oro karalius1994 m.,Panevėžys

“Rytai” - “Vakarai” 99:88

Gintaras Bačianskas, (Panevėžio “Lietkabelis”, “Rytai”)

Richard Thomas (“Šilutė”)

Gary Arrington (Vilniaus “Statyba”)

1995 m.,Šiauliai

Lietuviai - Legionieriai 100:91

Geriausias lietuvių žaidėjas - Saulius Štombergas (Kauno “Atletas”)Geriausias legionierių žaidėjas - Patrick Jones (Plungės “Olimpas”)

Konkursai nevyko

1995 m.,Alytus

“Rytai” - “Vakarai” - 140:137

Naudingiausias žaidėjas - Miloš Babič (Kauno “Žalgiris”, “Rytai”)

Joey Vickery (“Olimpas”)

Darius Sirtautas (“Žalgiris”)

1996 m.,Vilnius

Lietuviai - Legionieriai 83:81

Naudingiausias žaidėjas - Rimas Kurtinaitis (“Žalgiris”) Konkursai nevyko

1997 m.,Kaunas

“Rytai” - “Vakarai” - 107:108

Naudingiausias žaidėjas - Tomas Pačėsas (“Alita-Savy”, “Vakarai”)

Svajūnas Airošius (Klaipėdos “Neptūnas”)

D.Sirtautas (“Žalgiris”)

1998 m.,Vilnius

“Rytai” - “Vakarai” 100:85

Naudingiausias žaidėjas - Dion Cross (“Šilutė”, “Vakarai”)

Arūnas Grigas (“Alita”)

D.Sirtautas (“Žalgiris”)

1999 m.,Kaunas

“Žalgiris”- LKL rinktinė 101:106

Naudingiausias žaidėjas - Valdemaras Chomičius (Marijampolės “Kraitenė”)

S.Airošius (“Neptūnas”)

Eurelijus Žukauskas (“Žalgiris”)

2000 m.,Kaunas

Lietuviai - Legionieriai 137:97

Naudingiausias žaidėjas - Mindaugas Timinskas (“Žalgiris”)

Arvydas Macijauskas (“Lietuvos rytas”)

Robertas Javtokas (“Lietuvos rytas”)

2001 m.,Kaunas

“Ereliai” - “Vilkai” 120:124

Naudingiausias žaidėjas - Grigorijus Chižniakas (“Žalgiris”, “Vilkai”)

Donatas Slanina (“Žalgiris”)

R.Javtokas (“Lietuvos rytas”)

2002 m.,Kaunas

“Ereliai” - “Vilkai” 125:117

Naudingiausias žaidėjas - R.Javtokas (“Lietuvos rytas”, “Ereliai”)

A.Macijauskas (“Lietuvos rytas”)

Dainius Šalenga (“Žalgiris”)

2003 m.,Kaunas

“Ereliai” - “Vilkai” - 97:105

Naudingiausias žaidėjas - Arvydas Macijauskas (“Lietuvos rytas”, “Ereliai”) A.Macijauskas Aaron Lucas

(“Lietuvos rytas”)2004 m.,Kaunas

Lietuviai - Legionieriai 131:113

Naudingiausias žaidėjas - Tanoka Beard (“Žalgiris”)

Ainars Bagatskis (“Žalgiris”)

Marco Spears (“Alita”)

2005 m.,Vilnius

Lietuviai - Legionieriai 74:86 Naudingiausias žaidėjas - T.Beard (“Žalgiris”) Petras Šalvis

(“Neptūnas”)Antonio Grant (“Neptūnas”)

2006 m.,Vilnius

Lietuviai - Legionieriai 107:88

Naudingiausias žaidėjas - Simas Jasaitis (“Lietuvos rytas”)

Marius Kasiulevičius (“Neptūnas”) Konkursas nevyko

2007 m.,Vilnius

Lietuviai - Legionieriai 108:108

Naudingiausi žaidėjai - Jonas Mačiulis (“Žalgiris”) ir Kareem Rush (“Lietuvos rytas”)

Gytis Sirutavičius (Kėdainių “Nevėžis”)

Aivaras Kiaušas (Vilniaus “Sakalai”)

2008 m.,Šiauliai

“Lietuviai” - “Legionieriai” 110:109

Naudingiausias rungtynių žaidėjas - Hollis Price (“Lietuvos rytas”)

Marius Runkauskas (“Neptūnas”)

Mantas Kalnietis (“Žalgiris”)

2009 m.,Šiauliai

“Vilkai” - “Ereliai” 130:122

Efektingiausias žaidėjas - Chuck Eidson (“Lietuvos rytas”, “Vilkai”)

M.Kasiulevičius (“Neptūnas”)

Arvydas Šikšnius (“Sakalai”)

2010 m.,Panevėžys

“Vilkai” - “Ereliai” 109:104

Efektingiausias žaidėjas - Mindaugas Kuzminskas (“Šiauliai”, “Ereliai”)

Derrick Low (“Šiauliai”)

Aron Baynes (“Lietuvos rytas”)

nuolat besikeičianti “ŽvaigŽdŽių diena”

puikus Jono Valančiūno pavyzdys. Šis vaikinas - Lietuvos krepšinio ateitis. J.Valančiūnas surinko rekor-dinį balsų skaičių ne dėl statistinių rodiklių. Paprasčiausiai žmonės jį mėgsta. Kylančius žaidėjus reikia skatinti, nes tai naudinga visam Lietuvos krepšiniui. Nereikia nusi-statyti kažkokios formulės”, - dėstė treneris. Tačiau nepatenkintų visa-da atsiranda. “Kiek teko dalyvauti, visada būna tas pats. Visada ieškai

kompromiso. Kai kurių žaidėjų ne-pasitenkinimas ir pagieža yra be-reikalingi. Visų juk negalima paim-ti”, - pažymėjo “Šiaulių” strategas.

Lietuviai su legionieriais yra susitikę septynis kartus. Užsie-niečiai laimėjo tik kartą, 2005 m. 2007 m. mačas baigėsi lygio-siomis. Tačiau, anot A.Sireikos, rezultatas “Žvaigždžių dienos” rungtynėse nėra svarbus. “Visada būdavo nuostata, kad svarbiau-

sia yra šventė. Kartais “Ereliams” pasakydavau: “Ką, nenorite tapti vilkais?”. Arba paragindavau, kad siektų tapti rezultatyviausiu žai-dėju. Bet tikrai niekada niekas nereikalaudavo būtinai laimėti, atiduoti visas jėgas. Juk yra čem-pionatas, Eurolyga. Svarbiausi už-daviniai yra ten. Pernelyg rizikuo-ti niekas nenori. Paprasčiausiai reikia sukurti šventę žmonėms”, -apibendrino A.Sireika.

Daugkartinis “lKl žvaigždžių dienų” dalyvis Antanas sireika

tikina, kad šio renginio tikslas - sukurti šventę žmonėms

Pernai “oro karaliumi” tapo “lietuvos ryto”

vidurio puolėjas Aronas Beinsas

“žvaigždžių diena” - proga pašmaikštauti ir pasilinksminti

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

3sporto žmonės

2 0 1 1 k o v o 5 sportožmonės

2 sporto žmonės

�0

cmykcmyk

interviuj/b datos

K iek daugiau negu savaitė liko iki tradicinio koncerto TėVyNEI, skirto

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui, kurį organizuoja motociklininkų klubas “Vorai MC”. Dvyliktą kartą iš eilės rengiamas koncertas išsiskirs grupių ir muzikos stilių įvairove. Šiemet pirmą kartą (bet ne pirmą kartą “Vorų MC” organizuojamuose renginiuose) gros ir legendinė prieš ketvirtį amžiaus muzikinę karjerą pradėjusi grupė “Poliarizuoti stiklai”. Ta proga nusprendėme pakalbinti grupės vokalistą Šarūną MAčIuLĮ.

- Pats šiandien nevairuojate - akys ne-beleidžia, o ar toks noras apskritai buvo? Jei taip, tai ką norėjote vairuoti - automo-bilį ar motociklą? Gal gerai taip, kaip yra?

- Iš šalies gal atrodys keistokai, bet visą gyvenimą iki šiol gana sėkmingai išsisuk-davau be nuosavo automobilio. Į koncer-tus veždavo transportas, o ir po jų anksčiau linksmybės užsitęsdavo iki paryčių. Dabar dėkoju likimui, kad nesėsdavau prie vai-ro. Jaunystėje turėti automobilį buvo labai brangus malonumas, o dabar jau negaliu dėl prasidėjusios glaukomos: pastebėjau, kad vienos akies matomas akiplotis suma-žėjo. Kasdieniame gyvenime tai netrukdo, bet vairuoti automobilį tikrai nesiryžčiau ir kitiems nepatarčiau. Žinoma, yra gudruo-lių, siūlančių tyliai nusipirkti tą malonumą. Trumpai pavairuodavau automobilį, nes kaip technologijų mokytojas kartu su diplo-mu įgijau teisę būti B ir C kategorijų vaira-vimo instruktoriumi. yra puiki alternatyva - dviratis. Greitis čia visiškai kitas, taigi ir reak-cijos tokios nereikia, be to, ir daugybę kitų pranašumų randu. Vilniuje jau nemažai dvi-račių takų, o pastatyti dviratį tinka bet kuris medis ar namo siena, kuras nekainuoja. Vie-nu žodžiu, radau savo transporto priemonę.

- Grupė groja labai seniai, tačiau kaip atsitiko, kad tik dabar “patraukė į baike-

rius”? Praėjusių metų “Viduržiemis”, dabar koncertas “Tėvynei”.

- Baikeriai - mūsų draugai visą gyveni-mą. Baikerių renginiuose jaučiamės kaip niekur kitur komfortiškai ir “savo lėkštėje”. Neįsivaizduoju, kaip atrodytume kokioje nors “Madų infekcijoje”.

Kalbant apie klubą “Vorai MC”, bendra-vimas prasidėjo pernai per “Viduržiemį”, kai pakvietė Slibinas, išgirdęs mus koncer-tuojant “Alaus namuose”. Vėliau pabendra-vus su kitais klubo nariais paaiškėjo, kad daugelį jų pažįstame ir iš ankstesnių pasi-rodymų baikerių šou - Tauragėje, ukmer-gėje, Kaune, Trakuose.

Iš pradžių kai kurie grupės nariai neri-mavo, kad bendrauti bus kliūtis toks dide-lis amžiaus skirtumas ir skirtingi požiūriai į gyvenimą, bet viską išsprendė muzika - pasirodymas pavyko kuo puikiausiai ir visi skirtumai liko kažkur labai toli.

- Ką apie tai mano kiti grupės nariai? Gal kuris iš jų važinėja?

- Visi kiti grupės nariai - automobilinin-kai su stažu. Gitaristas Arvydas Skernevi-čius yra vieno baikerių klubo narys. Pernai jis dalyvavo didžiuliame motociklų žygyje per dykumą Stambulas-Damaskas-Stam-bulas. Iki šiol dar kupinas įspūdžių. Pasa-koja ir pasakoja.

- Koks tamstos požiūris į važinėjančius motociklais?

- Su dideliu pavydu palydžiu praskrie-jančius motociklus. Kiek pažįstu baikerių, galiu pasakyti, kad absoliuti dauguma jų puikūs žmonės, svajokliai, laisvamaniai

ir labai garbingi žmonės. Nuostabu, kai žmones suburia bendri interesai, pomėgis technikai ir rokui. Neteko sutikti nė vieno popso mėgėjo baikerio.

- Kodėl buvo nuspręsta dalyvauti kon-certe “Tėvynei”?

- Patriotiniuose renginiuose dalyvau-jame ne pirmą kartą. Atmintyje įsirėžė �99� m. rugsėjo � d. koncertas prie Seimo sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietu-vos proga. Dabartinė situacija Lietuvoje sunki, roko muzika padeda žmonėms išsi-krauti, atsikratyti neigiamų emocijų ir pa-sisemti tvirtybės. Šiandieninėje situacijoje, manau, popmuzikos koncertas atrodytų tarsi pasityčiojimas iš žmonių.

- Koncertui bus parengta naujų dainų ar tik senas repertuaras?

- Koncerte grosime specialią programą. Joje liūto dalį sudarys mūsų “sunkioji arti-lerija”: sunkesnio pobūdžio dainos, bet bū-sime nesuprasti, jeigu negrosime “Medžiai be lapų”. Todėl įtrauksime ir senus legen-dinius šlagerius. Galutinai apsispręsime tik prieš pat išeidami į sceną.

- Kokios publikos reakcijos tikimasi? Juk “Poliarizuotų stiklų” muzika ne tokia kaip “Diktatūros” ar “Thundertale”. Nebai-su, kad nepriims? Ko tikimasi iš koncerto?

- Tikimės gero “tūso”. Publika visada yra puiki ir muzikos stilių “poliarizacija” duoda kaip tik gerus rezultatus. Per pastaruosius pusantrų metų, kai vyksta mūsų “atgimi-mas”, pajutome, kad publika priima mus labai šiltai ir su didžiule pagarba, todėl

mums telieka nenuvilti jų ir “driokstelėti” visa jėga. Tikimės, kad aparatūra neapvils ir garso užteks.

- Kas jums, vyresnės kartos žmonėms, yra Tėvynė? Tėvynė šiandien ir prieš 20 me-tų - kokių skirtumų matote? Ką reiktų žino-ti ar įvertinti dabartiniams 20-mečiams?

- Tėvynė mums yra šventa. Pradėjo-me veiklą prieš 25 metus ir matėme, kaip ji keitėsi, kaip tapo nepriklausoma, kaip augo, brendo. Deja, greta daugybės tei-giamų dalykų gavome ir nemažą šaukš-tą deguto. Savo muzika norime išjudinti žmones būti aktyvius piliečius ir drąsiai dalyvauti valstybės gyvenime.

- Ką galite pasakyti apie tradicinį “Vorai MC” organizuojamą koncertą “Tėvynei”?

- Dėl objektyvių priežasčių netekdavo dalyvauti ankstesniuose renginiuose, bet iš atsiliepimų suprantame, kad tai renginys patriotiškai nusiteikusiems Lietuvos gyven-tojams. Manome, kad mūsų gyvenimiška patirtis ir autoritetas pasuks koncertą reikia-ma linkme ir neleis nukrypti į kraštutinumus. Taip pat raginčiau visus nesuteikti papildo-mų progų Lietuvos valstybingumo priešams trukdyti auginti ir puoselėti mūsų gležną at-gimusios Nepriklausomybės daigelį.

Kalbėjosi Vidmantas MISEVIČIUS

Šarūnas Mačiulisapie motociklus, koncertus

ir patriotizmą

Nuotrauka iš asmeninio dainininko archyvo

cmyk

�

cmyk

Krepšinio rinktinės lyderio Lino Kleizos likimas ištiko dar vieną žinomą šalies sportininką. Lygiai tokią pačią artroskopinę operaciją teko iškęsti ir tituluočiausiam šalies sunkiaatlečiui Ramūnui Vyšniauskui. Skirtumas tik tas, kad pastarojo atlikta ne JAV, o Lietuvoje.

Darius ČIUŽAUSKAS

Vienintelė išeitis - operacija

Europos ir pasaulio čempio­natų prizininkas klaipėdietis R.Vyšniauskas apie gulimąsi ant operacinio stalo ėmė galvoti, kai pastaruosius dvejus metus nega­lėjo varžybose dalyvauti visa jėga.

“Supratau, kad operacija yra neišvengiama. Paprasčiausiai neliko kitos išeities, nes jau porą metų mane persekioja traumos ir nebuvo matyti jokios pers­pektyvos, kad jas kada nors išsi­gydysiu be chirurginio medikų įsikišimo”, ­ sakė “Respublikai” R.Vyšniauskas.

Sunkiaatletis neslėpė, kad visais įmanomais būdais bandė operacijos išvengti.

“Per pasiruošimo prieš var­žybas etapą jausdavausi sveikas.

Tačiau tik užtekdavo padidinti krūvį ir iš karto imdavo skaudėti dešinįjį kelią. Bandžiau gydytis pačiais įvairiausiais vaistais, bet jie padėdavo tik laikinai ­ treni­ruočių, bet ne varžybų etape. Atrodo, jau išsigydžiau, bet vėl viskas prasidėdavo iš pradžių. Taip tęsėsi tol, kol supratau, kad kito kelio nėra, tik operacija”, ­tvirtino klaipėdietis.

Jo žodžius patvirtina ir kitų analogiškas traumas patyrusių sportininkų pavyzdžiai. Ope­racija jiems dažniausiai būna paskutinė viltis, nes iki jos jie pirmiausia išbando visus kitus įmanomus gydymo metodus ir tik tada ryžtasi atsiduoti į chirur­gų rankas.

Augins nAują kremzlę

Taip R.Vyšniauskas ir pateko į Kauno universitetinių klinikų gy­dytojo ortopedo Laimučio Škiko rankas.

“Paaiškėjo, kad mano de­šiniajame kelyje yra nudilusi kremzlė, esanti tarp menisko ir kaulo. Operacija truko apie valandą. Laimutis Škikas viską atliko naudodamasis naujau­siomis technologijomis ­ nu­skuto kremzlės likučius, o liku­siame plikame kaule pribadė labai mažų skylučių, kad iš jų bėgantis kraujas suformuo­tų naują randinį audinį”, ­ pa­prastai operacijas aiškino pats R.Vyšniauskas.

Medikai sunkiaatlečiui atlik­tą artroskopinę operaciją vadina

debridmentu, arba mikroskilimų operacija. Jos metu kaulas tarsi subadomas ir taip sukuriamos mikroskilimais vadinamos smul­kios skylutės. Pro jas išsiskiria kaulų čiulpai ir kraujas, pade­dantys užaugti visiškai naujai kremzlei.

“Taip, tai buvo sudėtinga operacija”, ­ sakė “Respublikai” pats L.Škikas.

“Tai lygiai tokia pati opera­cija, kokia buvo atlikta L.Kleizai. Tik man nereikėjo keliauti į JAV. Labai ačiū L.Škikui už tai, ką jis padarė”, ­ sakė R.Vyšniauskas.

jėgos grįš po pusmečio

Pirmąjį mėnesį po atlik­tos operacijos geriausiais R.Vyšniausko draugais tapo ra­mentai, nes per šį laikotarpį jis dešinės kojos negali net primin­ti. Dviratį minti ir atlikti lengvus pratimus sportininkas galės po poros mėnesių.

“Kol vyks atsigavimas po operacijos ir reabilitacija, ran­kų sudėjęs sėdėti nežadu. Eisiu į sporto salę, treniruosiu sveiką koją ir viršų ­ viską, kas aukščiau krūtinės. Kai bus galima, ope­ruotą koją treniruosiu elektros stimuliatoriumi, kad raumuo judėtų ir vėliau kuo greičiau at­sigautų. Noriu jau rudenį grįžti į didįjį sportą”, ­ teigė sunkia­atletis.

Visa jėga jis turėtų pradėti treniruotis vasaros pabaigoje.

“Lapkritį Paryžiuje vyks pa­saulio sunkiosios atletikos čem­

pionatas. Jam pasiruošti turėsiu keturis mėnesius. Tikiuosi, kad iki jo pavyks atgaivinti operuotą koją. Tai bus sunkiausia, nes vi­sa kita bus treniruojama”, ­ sakė R.Vyšniauskas.

Šių metų planetos pirmeny­bės Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinei yra labai svarbios, nes jose bus kovojama dėl kelialapių į 2012 metų Londono olimpines žaidynes.

Jei rinktinė užims mažiausiai 2� komandinę vietą, jai atiteks net trys kelialapiai.

nAujAs etApAsŠių metų vasaris

R.Vyšniauskui yra tikrai išskir­tinis. Per jį stipriausias šalies sunkiaatletis patyrė tai, apie ką anksčiau tik svajojo. Ir čia kalba­ma ne apie minėtą operaciją.

“Nors dar labai nedrąsiai, bet pradedu tikėti, kad ėmė pildytis mano slapčiausi troš­kimai. Vedžiau, mano mylima žmona Inesė man padovanojo sūnų Ąžuolą. Tikrai esu be galo laimingas. Dabar lieka tik elg­tis labai protingai ir išnaudoti tai, ką davė Dievas. Tikiu, kad prasidėjęs šviesusis mano ir šei­mos gyvenimo etapas nušvies ir sportinę karjerą. Svarbu tik nepraleisti galimybės”, ­ teigė R.Vyšniauskas.

operAcijA - nAujAs r.VyšniAusko stArtAs

Ilgai dešinio kelio skausmus kentusiam Lietuvos krepši-nio rinktinės lyderiui 26 metų 203 cm ūgio Toronto “Rap-tors” puolėjui Linui Kleizai ar-troskopinė operacija atlikta JAV, Kolorado valstijos Veilio mieste. Jis yra šalia Denverio, kurio ekipoje lietuvis žaidė ketverius metus.Beveik neabejojama, kad L.Kleiza negalės padėti šalies rinktinei vasaros pabaigoje Lietuvoje prasidėsiančiame Europos krepšinio čempio-nate. Tiesa, galutinai vilties neprarandama, nes šiokia to-kia galimybė išlieka - viskas priklausys nuo individualaus sportininko organizmo prisi-taikymo po operacijos.

FAKTAS

Viliaus Mačiulaičio, Eltos nuotr.

LinasKleiza

Visą mėnesį po operacijos Ramūnas

Vyšniauskas judės tik su ramentais, o vėliau jo

laukia ilga reabilitacija

Nors Ramūnas Vyšniauskas visa jėga treniruotis pradės tik vasaros pabaigoje, lapkritį tikisi dalyvauti Paryžiuje vyksiančiame pasaulio čempionate

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 18 (84)2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

cmyk

��

cmyk / ��

V iskas prasidėjo nuo tariamų Švedijos karaliaus meilės nuotykių, o dabar

dviejų demaskuojančių knygų herojais tapo princas čarlzas (Charles) ir Ispanijos karalius Chuanas Karlosas (Juan Carlos).

Stiprius vyrus dažnai pražudo lengvo elgesio mergaitės. Švedijos monarchas Karlas XVI Gustavas nepražuvo, bet jo re-putacija nukentėjo. Visados maloningas pavyzdinės Skandinavijos šalies karalius praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje ne vieną vakarą praleido raudo-nųjų žibintų rajone, o su viena popdaini-ninke intymų ryšį palaikė keletą metų - bent jau taip tvirtina knygos “Monarchas per prievartą” autoriai. Knyga Švedijoje sukėlė didelį sujudimą. Liaudis pasipiktino, rūmai pasiaiškino, kad tai yra senos istori-jos, ir pasipiktinimas nuslūgo. Švedus už-liūliavo euforija dėl sosto įpėdinės Viktori-jos (Victoria) vestuvių. Kol kas.

Ar Didžiosios Britanijos sosto įpėdiniui ir Ispanijos karaliui pasiseks taip pat? Abie-jose karalystėse pasirodžiusiose knygo-se apie šiuos garbingus vyrus pateikiama skandalingų faktų. Pirmoji, kurioje minimas princas čarlzas, yra palyginti nepikta. Jos autorė yra modelis Teša de Vaskonselos (Tasha de Vasconcelos), gimusi Mozambi-ke, užaugusi Zimbabvėje, Portugalijoje ir Kanadoje. Jei kas Karlo Lagerfeldo (Karl La-gerfeld) paklaustų, ką jis mano apie modelį Tešą de Vaskonselos, jis tikriausiai tik kilste-lėtų antakį ir pasiteirautų: “Taša de kas? To-kios nepažįstu. Ji niekad nebuvo Paryžiuje”. Nei modelio darbas, nei tariamai aristo-

kratiška kilmė, apie kurią de Vaskonselos išsamiai pasakoja savo tinklalapyje, iki šiol nepadėjo jai tapti tikra garsenybe. Galbūt visa pasikeis pasirodžius autobiografijai. ypač viena jos vieta yra įdomi Britanijos visuomenei - ta, kurioje autorė išsamiai aprašinėja flirtą pokylyje su princu čarlzu. “Pastebėjau, kaip jo žvilgsnis slysta mano vėriniu, toliau, intymesnėmis kūno linijo-mis po Versačės suknia”, - cituoja knygą bri-

tų laikraštis “Telegraph”. Princas neva ne tik gašliai žiūrėjęs, bet ir saldžiai gražbyliavęs. “Jūs nuostabi, - sukuždėjęs jis. - Gal galė-tumėte surengti privatų šou ant pakylos - man vienam?” Anot Vaskonselos, tokios rūšies spektaklis neįvyko, nes ją pernelyg sutrikdė jų besiklausančios deimantais ap-sikabinėjusios damos. Be to, ji žinojusi apie princo meilę Kamilai Parker Baulz (Camilla Parker Bowles). Klarenso rūmų atstovas į

tariamą flirtą reagavo panašiai kaip Švedi-jos karaliaus rūmai. “Mes nekomentuojame privačių pokalbių”. Galbūt princas čarlzas bus tuo ir atsipirkęs. Tikėtis jis gali: karalys-tės bulvarinės spaudos fantazija yra ypač laki, o ji šiuo metu yra nukreipta į džiaugs-mingesnį įvykį Vindzorų šeimoje. Visų lau-kiamos princo Viljamo (William) ir Keitės Midlton (Middleton) vestuvės galbūt iš-stums šią pikantišką paskalą. Be to, princui čarlzui teko pergyventi ir nemalonesnių dalykų, susijusių su meiliais šnabždesiais: prisiminkime kad ir telefono pokalbį su da-bartine žmona Kamila tamponų tema.

Keblesnė padėtis yra Ispanijoje. Ir ten sąmyšį sukėlė skandalinga knyga “Pavaini-kiai ir Burbonai”. Joje teigiama, kad karalius Chuanas Karlosas I turi keletą nesantuokinių vaikų, o kai kurie jų gimė jam jau vedus Sofi-ją. Graikijos princesė ir Ispanijos monarchas yra susituokę nuo �962-ųjų ir turi tris vaikus - 42-ejų karūnos princą Felipę (Felipe), 45-erių Kristiną (Cristina) ir 47-erių Eleną. Knyga sukėlė liaudies diskusijas apie tariamų ne-santuokinių karaliaus vaikų tapatybę ir apie galimas jų motinas. Madrido dienraštis “El Mundo” spėlioja, kad vienas iš tų vaikų galė-tų būti Marija Chosė Ruel (Maria Jose Ruelle), 73-ejų metų karaliaus jaunystės meilės du-kra. Menamajai karaliaus dukrai yra 43-eji, t.y. ji 4 metais jaunesnė už monarcho vyriausiąją dukterį Eleną. Ispanijos karaliaus rūmai lai-kosi tokios pačios strategijos, kuri pasiteisino Švedijoje. Į laikraščio “Bild” užklausimą Madri-das atsakė: “Karaliaus rūmai iš principo neko-mentuoja nepagrįstų, senų gandų”.

Naujų taip pat ne. Nuo praeitų metų lapkričio nenutyla kalbos, kad sosto įpėdi-nis skiriasi su žmona. Neva princas Felipė Naujųjų atostogas praleido Brazilijoje be žmonos Leticijos (Letizia). Ispanijos kara-liaus rūmų laukia nelengvi metai - be jokių pasakiškų vestuvių perspektyvų.

PaRengė Milda KUNSKaITĖ

jų didenybių

intrigos

Ispanijos karalius Chuanas Karlosas

Princas Čarlzas

EPa-Eltos nuotr.

užkulisiaij/b elitas

�2

cmykcmyk�2

xxxxx+žžžj/b xxxxx galvosūkiaij/b žaidimai

kRyŽIAŽodIS

Praėjusios savaitės prizą - grupės “4FUN” kompaktinę plokštelę “Dėlionė” laimėjo Ona Charūnienė (Trakai)(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: atlikėjo Stano kompaktinę plokštelę “Delfinai 2.0”

vertikaliai: LIK. “Polo”. Na. “Alita”. Liepa. Jei. Anyta. Kol. Samana. Tora. Kuvada. Planas. “Mars”. Pledas. Te. Pradas. “Pomorin”. Ratas. Py. Kapa. Amonis. Tad. Mes. Sagan. Teta. ovalas. Kasacinis.

Horizontaliai: Nesustok. Lai. Mama. SAM. “opel”. Kanada. Rasa. Marti. Senas. Tana. Mak. Pana. Proga. Pranas. Platina. ola. Ledas. Tadas. Ti. Bekonas. Ten. Poras. Pati. Žalas. Šydas.

Pažymėtuose langeliuose: Š I A u D G A L y S

PRAėjuSIoS SAVAITėS KRyŽIaŽodŽIo aTSaKyMaI

kAkuRo

AvinAs neturėtų skubėti, svarstydamas dalykinius pa-siūlymus, ir prisiimti įvairių

oficialių įsipareigojimų. Kad išvengtu-mėte nesėkmių, gerai apgalvokite viską, kas jums siūloma. Nepakenks ir pasitar-ti su giminėmis. Tik po to pasirašykite dokumentus.

Jaučiams galima patarti neturėti reikalo su svetimais pi-nigais, o savuosius leisti labai

taupiai. Mat ateinanti savaitė bus ne visai palanki finansiniu požiūriu. Darbo užmo-kestis vėluos, o skolininkai, iš kurių tikėjo-tės atgauti paskolintus pinigus, tarsi “atsi-tiktinai” dings iš horizonto.

Dvynių laukia sėkminga ko-merciniu požiūriu savaitė. Aps-kritai viskas klostysis tiesiog pui-

kiai, bet jums nepakenks atsargumas pri-imant svarbius sprendimus. Esama gali-mybių sudaryti kelias naudingas sutartis. Iš jūsų bus reikalaujama tik organizuotu-mo ir noro dirbti.

vėžys kitą savaitę gali atidė-ti į šalį visus darbus ir kaip rei-kiant pailsėti. Nieko ypač sku-

baus dabar nereikia atlikti, o tie klausimai, kurių be jūsų niekas neišspręs, gali kelias dienas palaukti. Jūsų finansinė padėtis bus stabili ir jums nereikės paskubomis ieško-ti pinigų.

Liūtai užmegs naudingų pa-žinčių su reikalingais žmonėmis. Artimiausiomis dienomis ben-

dravimas su jais suteiks jums galimybę vi-siškai patenkinti savo kūrybines ir profe-sines ambicijas. Kitą savaitę sėkmingai su-tvarkysite reikalus, susijusius su nekilno-jamuoju turtu. Daugiau dėmesio skirkite artimiesiems.

mergeLėms kartu su ka-lendoriniu pavasariu atėjo pa-lankus metas gerokai palypėti

karjeros laiptais. Jūs taip pat turėsite gali-mybę pakelti savo profesinį lygį. Išspręsti daugelį užduočių jums padės tiek seni iš-mėginti draugai, tiek nauji pažįstami.

svarstykLės efektyviai spręs iškylančius klausimus ir re-alizuos visus savo planus. Atei-

nančiomis dienomis turėsite progą už-megzti naudingų pažinčių. Šie kontaktai bus ilgalaikiai ir sudarys prielaidas toles-niam žengimui į priekį daugelyje sričių. Metas taip pat tinkamas įvairioms šeimos iškilmėms organizuoti.

skorpionai kitą savaitę ne kartą keis savo požiūrį į tuos ar kitus klausimus. Naujų idėjų

ir pasiūlymų netrūks, todėl turėsite viską kruopščiai apgalvoti ir tik po to priimti sprendimą. Daugelis šio Zodiako ženklo atstovų turės puikią galimybę greitai pa-daryti karjerą.

ŠAuliAi kitą savaitę galės at-skleisti savo sugebėjimus ir pri-taikyti visus profesinius įgūdžius.

Šį laikotarpį būtų geriausia skirti kopimui karjeros laiptais. Jūsų mokėjimas raciona-liai planuoti darbus ir paskirstyti jėgas, taip pat protas ir puiki nuojauta leis pasiekti užsibrėžtą tikslą.

ožiaragio laukia didelis pelnas. Už jūsų atkaklų darbą bus deramai atlyginta arba gau-

site pinigų iš labai neįprasto šaltinio. Ko-mersantai galės įgyvendinti senus planus, susijusius su veiklos sferos plėtimu, suda-ryti naudingą sandorį. Netikėtai gausite malonią žinią.

vanDeniams primins apie save nesutvarkyti reikalai arba neįvykdyti įsipareigojimai. Jie

gali tapti finansinių nuostolių arba san-tykių su aplinkiniais blogėjimo priežasti-mi. Kad išvengtumėte tokių situacijų atei-tyje, objektyviai vertinkite savo jėgas ir galimybes.

žuvys turės naujai pažvelg-ti į savo bičiulius. Spręskite apie juos ne iš impulsyvių ir galbūt

neatsargių poelgių, o iš to, kokie jie buvo iki šiol. Šiaip ar taip, reikėtų paisyti aplin-kinių žmonių nuomonės. Tačiau būkite budrūs ir klausykite proto balso, o ne tik svetimos nuomonės.

PRAėjuSIoS SAVAITėS GaLVoSŪKIo aTSaKyMaI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : “Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

ŽuVyS

KoVo 7 - 13 d. hoRoSkoPAS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki kovo 7 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Režisierė JANINA LAPINSKAITĖ(kovo 8 d.)

Aktorius DAINIUS GAVENONIS(kovo �� d.)

Aktorius MINDAUGAS CAPAS(kovo �3 d.)

Sauliaus Venckaus nuotr.

cmyk

�3

cmyk / �3

oraij/b tyrinėjimai

S enoviniai įrašai apie orus, rasti vienuolių dienoraščiuose,

padeda mokslininkams išsiaiškinti, kaip ir kodėl pasikeitė klimatas per pastaruosius 500 metų.

Mokslininkai aptiko istorinių duomenų meteorologijos stočių archyvuose bei įrašų apie der-lių, ir buvo sukurti kompiuteri-niai Europos klimato pokyčių per pastaruosius 500 metų modeliai. Ekspertai tvirtina, kad jų atradi-mai leis tiksliau prognozuoti kli-mato pokyčius, ir mano, kad šilt-namio dujų emisijos įtaka klima-tui ateityje bus labai akivaizdi.

Tyrimą atliko Edinburgo uni-versiteto mokslininkai kartu su Justuso Libigo bei Berno ir Mad-rido universitetų kolegomis. Pro-fesorė Geibi Hegerl (Gabi Hegerl) iš Edinburgo universiteto tvirtina, kad archyvai atskleidžia nemažai įdomios informacijos, ypač pas-tarųjų 300 metų.

Ji sako: “Penkių šimtų metų se-numo įrašų labai nedaug, tačiau yra gana daug informacijos iš XIX amžiaus ir nemažai iš XVII ir XVIII amžių. Apie �675 metus jos labai nedaug. Tačiau mes tyrinėjame vienuolių dienoraščius ir įrašus apie derlių, įvairią netiesioginę in-formaciją apie orus, užrašus apie karštas ar šaltas vasaras ir žiemas. Įrašai daug tikslesni po �675 me-tų, be to, tuomet vyko daug įdo-

mių dalykų. Apie �700 metus ir XIX amžiaus pradžią buvo labai šaltos žiemos. Apie tai daug rašo-ma vienuolių dienoraščiuose”.

Atkuriant anų laikų oro sąlygas kompiuteriu, atsižvelgta į orui turė-jusius įtakos veiksnius, tokius kaip vulkanų aktyvumas, saulės tempe-ratūrų svyravimas ir pastaruoju me-tu padidėjęs šiltnamio efektas.

Mokslininkai teigia, kad rezul-tatai, pagrįsti istorine informacija, leidžia manyti, jog šiandienos šilt-namio dujų emisijos atliks svarbų vaidmenį formuojant Europos kli-matą ateityje. Profesorė G.Hegerl, vadovavusi tyrimui, teigia, kad da-barties žmonių elgesys tikrai turės

lemtingos įtakos klimatui: “Mūsų darbai rodo, kad išorinė įtaka orui yra labai svarbi ir net maži poky-čiai už klimato sistemos ribų turi didžiulės įtakos. Kompiuteriniai klimato modeliai puikiai atspindi praeitį, ir mes galime tikėtis, bent jau kalbant apie temperatūras, kad jie pravers ir ateityje”.

Profesorė G.Hegerl sako to-liau ketinanti smulkiau analizuoti šaltų žiemų XVI amžiaus pab. ir XIX amžiaus pr. priežastis, kritu-lių pokyčius, pasidomėti klimatu atogrąžose ir Pietų pusrutulyje per pastaruosius 500 metų.

PaRengė Rolanda STRUMILIENĖ

Vienuolių dienoraščiai padeda prognozuoti

klimato kaitą

Tailando vienuolis stebi Veneros planetos tranzitą

per Saulę

EPa-Eltos nuotr.

SUTAUPyKITE

Tik su Ūkio banko „Olialia“ kortele

JuMs, Moterys!-25 % 2 bilietams. Kovo 8 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje. www.kristoforas.lt

-�5 Ltiki

nuolaida

�4

cmykcmyk�4

K ovas - vilčių mėnuo, bet žuvų aktyvumą

prognozuoti sunku, nes po ledu kol kas ypatingų permainų nevyksta, ledo šarvas dar tvirtas. Todėl pati geriausia versija - žūklė karpinių žuvų žiemavietėse, kurios paprastai yra duburiuose.

viktoras arMalis

Prastas apetitas

Nors diena jau daug ilgesnė, žuvys nubunda kol kas kaip ir vi-duržiemį - apie aštuntą valandą ryto. Tad nėra ko stebėtis, kad ilgai snūduriuojančios kuojos ar karšiai didelio aktyvumo nero-do ir sukinėjasi po savo duburį pačiu mažiausiu įmanomu grei-čiu. Žuvys tausoja jėgas, kurių prireiks po mėnesio, kai prasidės tuoktuvinė migracija. Na, o dabar jos mažai juda, todėl ir prie stalo plaukia atsainiai, nors tikrąja to žodžio prasme iš “dangaus mana sninga”. Žinoma, stebuklais čia nė iš tolo nekvepia: mana - tai meškeriotojų beriami į vandenį jaukai. Patyrę meškeriotojai sako, kad dabar apetito stoką žuvims gali kompensuoti aromatai, žadi-nantys mintis apie gardų užkandį - uodo trūklio ar musės lervą, o gal šių dviejų masalų sumušti-nį, puikiai maskuojantį avižėlės kabliuką. Todėl dabar žvejojant į birų jauką patartina įlašinti uo-do trūklio ekstrakto, jis suteiks jaukui reikiamą aromatą. Galbūt tada kuojos susirinks po ekete ryžtingiau nusiteikusios išsiaiš-kinti, iš kur padvelkė viliojančiais kvapais.

Žvilgsnis į viršų

Aromatai, žinoma, labai veiks-minga priemonė paskatinti žuvis aktyviau ieškoti maisto ir akty-viau elgtis, aptikus gardų kąsnį, bet poledinės žūklės ekspertai sako, kad reikia griebtis ir kitų gudrybių. Pirmiausia tokių, ku-rios ant avižėlės kabliuko užvertą masalą padaro ryškesnį, išskiria jį iš aplinkos. Į ką paprastai žu-vys atkreipia dėmesį? Štai kuojų reakcija visada pagyvėja, kai jos pastebi susidrumstusio vandens šuorą, kai į jų akiratį pakliūva iš-knisto dugno plotelis, žadinantis mintis apie dumble tūnančius

gyvius, kurie žuvų valgiarašty-je užima reikšmingą vietą. Beje, ganyklos vaizdui neabejingi ir karšiai. Tačiau žiemoti duburyje susitelkusių žuvų elgsena turi sa-vų ypatumų. Apie vieną jų labai išraiškingai yra pasakojęs “Sal-mo” ekspertas, poledinės žūklės pasaulio čempionas iš Latvijos Normundas Grabovskis: esą žu-vis ima veikti ilgesnė diena, o tai reiškia, kad žuvų žvilgsnis žiemos pabaigoje nukreiptas ne į apačią, o viršų, kur pro ledą prasimuša vis daugiau šviesos. Todėl žu-vys labai gerai pastebi kiekvieną objektą, besileidžiantį į duburį iš viršaus.

Grimztantis masalas

Šia žuvų elgsenos ypatybe, pasireiškiančia ankstyvą pava-sarį, stengiasi pasinaudoti daug meškeriotojų, numanančių, kas dedasi po ledu. Praktiškai tai reiškia, kad žuvims patraukliau-sias yra lėtai grimztantis masa-las. Kaip galima užtikrinti, kad masalas grims lėtai ir nuosekliai? Žinoma, galima įmesti į eke-tę kabliuką su masalu ir laukti, kol jis savaime nusileis. Tačiau šis procesas toks ilgas, kad ste-bėtojas, t.y. žvejys gali užmigti, laukdamas, kol masalas atsidurs reikiamame gylyje. Tad reikia ko nors efektyvesnio, greičiau veikiančio. Deja, avižėlė ar sva-relis skandina masalą pernelyg greitai ir apie grimzdimo imita-ciją negali būti nė kalbos. Kad situacija būtų galima veiksmin-gai pasinaudoti, reikia nors apy-tikriai numanyti, kuriame van-dens sluoksnyje laikosi aktyvioji žuvų dalis: palei dugną, vidury vandens ar dar aukščiau. Tada į reikiamą gelmę gramzdinamas montažas, kurį šmaikštūs meš-

keriotojai praminė “priekaba”. Priekaba - tai pavadėlis arba po-ra pavadėlių. Paprastai toks pa-vadėlis su miniatiūriniu kabliuku (Nr.20-�8) rišamas prie pagrin-dinio valo pusmetriu aukščiau nuo svarelio vaidmenį atliekan-čios avižėlės. Jei naudojami du pavadėliai, tarp apatinio ir viršu-tinio gali būti net metro atstu-mas. Kai avižėlė pasiekia dugną ir valas nustoja grimzti į gelmę, meškerėlės viršūnėlė kilstelima maždaug �0-20 cm vėl nulei-džiama. Meškerėlė nejudinama, tik atidžiai stebimas sargelis. Tuo metu masalai, užverti ant pririš-tų prie pavadėlių kabliukų, lėtai grimzta. Na, o toks masalas - ypač patrauklus kuojoms. Jei sargelis linktelėjo, reikia tučtuo-jau pakirsti. Jei žuvis neužkibo, meškerėlė vėl stebima maždaug minutę, o tada iš naujo kilsteli-ma viršūnėlė. Šis ciklas kartoja-mas, kol užkibs žuvis.

Barstymo principas

Kad kuojos ar karšiai dažniau užmestų akį į viršų, t.y. į tą pu-sę, iš kurios grimzta į priedugnę masalai, reikia juos sudominti, provokuoti, o tam geriausiai tin-ka jaukas, kuriame - tik stambios dalelės, pvz., traiškyti kukurū-zai. Kartkartėmis patartina įberti kukurūzų skeveldrų į eketę. Jos grimzta į gelmę lėtai ir puikiai at-spindi menkiausią šviesos spin-dulėlį. Ryškiai geltonos dalelės primena musės lervas, todėl jas galima verti ant kabliukų. Su at-sitiktiniu masalu čia neišsiversite, reikia jį apgalvotai parinkti: ma-salas turi tikti prie jauko. Turbūt mažiausiai patrauklus masalas, žvejojant šiuo metodu, yra uodo trūklio lervos, o ypač patrauklus - šoniplaukos.

subtilybėsj/b žūklė

geriausias laikas žūklei PaGaL KIBIMo KaLENdoRIų Š.M.

Kovo 5 d.

Kovo 6 d.

ŽŪKLėS PRoGNozė: 50 PRoc. TEISybėS

9.00-12.30, 18.30-19.30 val.

8.30-10.30, 18.00-19.00 val.

VyNIoK aNT ūSoPavadėlio skersmuo

Kadangi žūklės sėkmė pri-klauso nuo masalo grimzdi-mo trukmės, akivaizdu, kad šansai suvilioti įnoringą kuoją didėja proporcingai pavadė-lio ilgiui. Kuo ilgesnis pava-dėlis, tuo ilgiau ir natūraliau grimzta masalas. Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama valo skersmeniui ir stangru-mui. Kuo valas plonesnis, tuo patraukliau grimzta masalas, tačiau plonas ir minkštas va-las po kelių rimtesnių kibimų ima deformuotis ir galiausiai praranda stangrumą, o tada masalas ima grimzti kaip sku-duras. Labai svarbu parinkti tokį valą, kuris būtų maksi-maliai stangrus ir kiek įmano-ma plonesnis. Dabar šį dalyką galima pamiršti, nes geriausia pavadėliams naudoti inova-tyvius, t.y. žuvų prastai ma-

tomus, valus iš fluorokarbo-no. Ekspertai rekomenduoja rinktis “Seguar” fluoro karbo-ninius valus, pagamintus Ja-ponijoje. Šios markės plonų valų stangrumas (0,�0-0,�4 mm skersmens) - didžiausias, tačiau svarbiausia, kad valas jo ilgai nepraranda. Pavadė-liams gaminti, žinoma, tinka ir kiti fluorokarboniniai valai, tik reikia paimti šiek tiek sto-resnę giją.

ARSENAlASvertikali blizgė

Pavasarėjant prasideda ant-roji ešerių žūklės banga, nes dryžuotašoniai dabar vėl akty-viau vaikosi mailių, susitelkusį prie įtekančių į ežerus upelių ar upių žiočių. Paprastai netoliese - duburiai, kur ešeriai nakvoja, o rytais leidžiasi į medžioklę. Tada juos ir galima sudominti blizgu-te, jei pavyks nutaikyti momen-tą, kol jie, jau praalkę, dar nepali-ko nakvynės vietos. Duburių gel-mė neretai viršija 7 metrų ribą, todėl veiksmingai žvejoti tokiose žūklavietėse reikalinga vertika-lios eigos blizgė, greitai pasie-kianti nemažą gelmę. Klasikinis tokio masalo pavyzdys - “Lucky John” žieminių blizgių gamoje esantis modelis. Tokias blizges žvejai praminė vinimis, nes jos

sminga per vandens storymę beveik vertikaliai. Tinkamiausi mūsų sąlygomis - variaspalviai masalai. Blizgės trišakis užmas-kuotas raudonų siūlų šluotele, o iškiliojoje pusėje įmontuota skaisčiai raudona “akis” gerokai padidina masalo patrauklumą.

Montažas su...priekaba

Viktoro armalio nuotr.

cmyk

�5

cmyk / �5

ISToRIjA

o štai kita smagi istorija nu-tiko scenoje. “Kartą važiavau pasveikinti jubiliatės ir pačioje vakaro pradžioje negalėjau pri-siminti josios vardo, - prisiminė Mama Rock‘n’ Roll. - Visaip ban-džiau išsisukti: “Į sceną norime pakviesti jubiliatę, kad ji tartų pirmąjį žodį”. Svarbiausia, kad jinai nesistojo ir laukė, kol gar-siai ištarsiu jos vardą. Pamačiusi, kad niekur nedingsiu, pasakiau bet kokį vardą. o ką darysi? Tada visi tik nutilo ir į mane susmei-

gė žvilgsnius. o vienas svečias mane pataisė, kad vardas tai ne toks, ir pasakė tikrąjį. Tačiau aš nesutrikau ir staigiai išsisukau iš tokios nepavydėtinos situacijos: “Matote, kaip smagu, kad žino-te, pas ką atėjote į svečius”. Taigi visiems buvo daug juoko, net ju-biliatė nesuabejojo, kad tai buvo pokštas. o man buvo didžiulis stresas, kaip galėjau pamiršti vardą. Jis tikrai nebuvo sudėtin-gas, netgi labai paprastas - ar Ju-lija, ar Valerija”. (Juokiasi.)

Kaip Mama Rock‘n’ Roll pamiršo jubiliatės vardą

LINKSMų pLaUČIų daINININKĖ IR RENGINIų VEdĖja laiMa taMulytė, GERIaU žINoMa KaIp MaMa RocK‘N’ RoLL, NĖ NESUSKaIČIUoTų, KIEK jaI yRa NUTIKę SMaGIų ISToRIjĖLIų. SU džIUGESIU pRISIMENa, KaIp GERoKaI IŠGRažĖjUSIoS pRaMoGų VERSLo aTSToVĖS paSIGEdo KaIMyNaI. “aTLEISKITE, aR jŪS NEžINoTE, KUR Ta daINININKĖ pRapUoLĖ?” - apSIpažINę RUSIŠKaI paSITEIRaVo jIE pERpUS SULIEKNĖjUSIoS MaMoS RocK‘N’ RoLL.

MaMos rock‘n’ roll aNEKdoTaS:Žmona klausia vyro:- Mielasis, ar aš tau panaši į idealią moterį?- Ką tu, mieloji! Tu daugiau nei ideali moteris!Žmona neatstoja:- Na, kiek? Na, kiek daugiau?- Na, kokius... šešiasdešimt kilogramų!..

UžRašė deimantė ZaILSKaITĖ

Humorasj/b žaidimai

Stasio Žumbio nuotr.

Dainininkei ir renginių vedėjai Mamai Rock‘n’

Roll dažnai pasitaiko smagių nutikimų

Patyręs šachmatininkas moko nau-jokėlį:- Taip eiti negalima, nes aš pasiim-siu karalių.- Na ir kas? O aš paskelbsiu respub-liką.

Pacientas ateina pas gydytoją atsi-dėkoti už sėkmingą gydymą. Išima iš portfelio dėžutę ikrų, butelį bran-gaus konjako, egzotiškų vaisių...Gydytojas, apžiūrėjęs dovanas, taria:

- Ligoni, o kas jums leido švaistyti mano pinigus?

“WikiLeaks” ketina paviešinti Kalė-dų Senelio sudarytą nepaklusnių vaikų sąrašą.

Berniukas įeina į elektrinio trauki-nio vagoną ir ima rypuoti:- Gerieji žmonės, padėkite kas kuo galite. Mano namuose visi vargšai, alkani: ir mama, ir tėtis, ir vairuoto-jas, ir tarnai.

Įprotis - baisi jėga. Senolė, žiūrinė-dama nuotraukas planšetiniame kompiuteryje, paseilina pirštą.

Birža. Brokeriai laksto iš vieno salės galo į kitą, pasistvėrę po tris telefonus.- Pritempk iki dviejų!- Imk!- Numesk dešimt!- Atiduok viską!Staiga vienas svajingai sužiūra pro langą:

- Krinta snaigės. - Akimirką patylė-jęs sušunka: - Perku!

Lordas šaukia liokajui:- Džeimsai! Noriu į karštą vonią!- Tuoj išlipsiu, sere!

- Sakyk, drauguži, tau netrukdo, kad esi kairiarankis?- Ne. Kiekvienas žmogus yra savi-tas. Štai tu, tarkime, kaip maišai cu-krų arbatos puodelyje?

- Žinoma, dešine ranka!- Tai va. O normalūs žmonės maišo šaukšteliu.

Eidamas gulti, vyras sako žmonai:- Pažadink mane, kai aš užsimany-siu išgerti.- O kaip aš suprasiu, kad tu nori išgerti?- O tu pažadink.

Siela prašo šampano ir gėlių, o kū-nas reikalauja degtinės ir agurkų.

ANEkdoTAI

�6

cmykcmyk�6

maistasj/b savitarna

IMPRoVIzacIJoS VIRTuVėjE

Lietuvos nacionalinės tele-vizijos sveikatos laidos “Pulsas” vedėja Ieva Kašauskaitė-Pet-rauskienė teigia, kad nesilaiko jokių mitybos principų ir tam procesui neteikia reikšmės. “Miegas mano egzistencijai yra svarbesnis už maistą, nors ir skanauti mėgstu. Vienodai ma-ne gali džiuginti padruskinta paprasta virta bulvė ar įman-triai paruoštas egzotiškas pa-tiekalas. Nemeluosiu, kartais ieškau stebuklingų dietų, tačiau jų sugebu laikytis ilgiausiai dvi dienas”, - prisipažįsta moteris.

Kartu su vyru Gediminu Pet-rauskiu auginanti dvi dukras te-levizijos laidų vedėja stengiasi, kad mergaitės kasdien po mo-kyklos rastų šiltus garuojančius pietus. Kitaip nė neįsivaizduoja.

“Mano mama dirbusi nuo ryto iki vakaro sugebėdavo ry-tais priruošti tiek, kad parbė-gusi namo tarp būrelių kasdien rasdavau rimtą pietų patiekalą. Kasdienis maisto ruošimas mūsų šeimoje ne tiek svarbus, tačiau tarsi ir savaime suprantamas

dalykas. Malonu, kai grįžus pasi-tinka ruošiamo maisto, kepinių kvapas. Tuo pastaruoju metu ypač dažnai užsiima ūgtelėjusios dukros. Aš į kulinarinius eksperi-mentus kartais jau tingiu leistis, o joms dabar - pats smagumas ir atradimų metas. Mano paskuti-niai “hitai” nebent paštetai ir sriu-bos”, - prisipažįsta moteris. Didis gurmanas ir eksperimentuotojas virtuvėje yra Ievos vyras. Pasiro-do, jis viešpatauja virtuvėje per šventes ir savaitgaliais.

Šeimai labai svarbu susitikti pie stalo pasidalinti dienos įspū-džiais. Maistas jiems yra tik tarsi paveikslo fonas.

Petrauskiai daug keliauja ir tas turizmas, anot Ievos, dažnai būna gastronominis. “Ar Maro-ke, ar Italijoje, ar kitur miestų gatvelėmis bevaikštant ir gro-žintis architektūros ar gamtos vaizdais kaip paskutinį akordą pasirenkame kokią autentišką valgymo vietą. Kuo paprastes-nė, vietinių mėgstama, tuo di-desnė intriga ir neatrasti sko-niai, - pasakoja Ieva. - Visada

viską išragaujame, padiskutuo-jame ir su restoranėlio virtuvės šefu. užsienyje parduotuvių ne-siaubiame, užtat pasivaikščioti po maisto turgus ir prieskonių parduotuves - vienas malonu-mas”. Lauktuvių, beje, vežame skanėstų: aliejaus, prieskonių, nematytų vaisių.

Šeimos bičiuliai tokie patys kaip ir jie. Susitikus valgymas ir maisto gaminimas dažnai tam-pa vakarėlio akcentu, o šurmu-lys kartu dengiant stalą, valgant ir gurkšnojant vyną - didžiulė susitikimo šventė ir euforija. “Tada maistas iš tiesų džiugi-na, - sako I.Kašauskaitė. - Vasarą auginu pomidorus ir prieskoni-nius augalus. Štai neseniai “pa-skerdėm” paskutinį užsilikusį milžinišką moliūgą, augusį prie namo. Juo apdalinau visas drau-ges, kolegas ir dar liko. Moliūgų trintą sriubą su imbieru ir ciber-žole, ypač žiemą, galėčiau val-gyti kasdien”.

omletas su špinataisjums reikės:

3 kiaušinių,0,5 stiklinės pieno,1 šaukšto miltų,1 pakelio riebios varškės,3 saujelių špinatų,4 šaukštų grietinės,100 g sviesto,gero žiupsnio tarkuoto parmezano,skiltelės česnako,druskos, pipirų, bazilikų citrinos sulčių.

Špinatus nuplaukite ir nu-sausinkite, stambiai suplėšykite. česnaką susmulkinkite ir su-maišykite su varške, grietine ir bazilikais, pasūdykite, pagardin-kite citrinų sultimis ir įmaišykite špinatus.

Kiaušinius su pienu ir miltais išplakite iki vientisos masės (ne-pamirškite pasūdyti ir pagardin-ti maltais pipirais). Iškepkite du didelius storus omletus. Vieną jų klokite į riebalais pateptą ke-pimo skardą, ant viršaus tepkite varškės ir špinatų kremo, užber-kite parmezano. Tuomet įdarą užklokite kitu blynu, apdėkite sviestu ir �0 minučių kepkite or-kaitėje.

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

sūrio suflė6 porcijoms reikės:

200 g fermentinio sūrio,3/4 l pieno,30 g sviesto,30 g miltų,4 kiaušinių,2 kiaušinių baltymų,šaukštelio citrinų sulčių,druskos, pipirų, muskato riešuto,riebalų formai ištepti.

Sūrį sutarkuokite smulkia trintuve. Puodelyje išlydykite sviestą, suberkite miltus, maišy-dama kaitinkite, kol padažas su-tirštės. Padažą pagardinkite pagal skonį druska, pipirais ir muskato riešutu, leiskite truputį atvėsti.

Atskirkite kiaušinių trynius, sutrinkite su 3 šaukštais drun-gno padažo ir citrinos sultimis ir supilkite į likusį padažą. Visą laiką maišydama pamažu kai-tinkite, kad padažas sutirštėtų, tačiau jokiu būdu nevirkite.

Visus baltymus suplakite įbėrusi žiupsnelį druskos. Į pa-dažą pirmiausia dėkite sūrį, su-maišykite, o paskui po šaukštą - baltymų putų. Atsargiai sumai-šykite. Aukštą, riebalais išteptą formą iki 3/4 pridėkite masės. Kepdami orkaitėje 25-30 minu-čių �60 laipsnių temperatūroje. Kepdami neatidarinėkite orkai-tės durelių! Gražiai parudavusią suflė patiekite iš karto.

varškės pyragassu mandarinais ir kokoso riešutais

jums reikės:250 g miltų,80 g cukraus,1 kiaušinio,125 g šalto sviesto.

masei:7 šaukštų kokoso drožlių.350 g mandarinų,4 kiaušinių,žiupsnelio druskos,750 g liesos varškės,1 citrinos sulčių ir tarkuotos žievelės,250 g cukraus,3 šaukštų krakmolo,2 šaukštų citrininio džemo.

Miltus su cukrumi išberkite ant stalviršio ir padarykite įdubi-mą. Į jį įmuškite kiaušinį. Sviestą supjaustykite gabaliukais ir su-

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

dėkite ant miltų. Iš visų ingredien-tų greitai suminkykite tešlą, su-vyniokite į polietileno plėvelę ir 30 minučių padėkite šaltai.

Įkaitinkite orkaitę iki �80 laipsnių, tortinę formą ištepkite riebalais. 2/3 tešlos iškočioki-te ir išklokite ja tortinę formą. Dėkite ją į orkaitę, kepkite �0 minučių ir leiskite atšalti. Iš liku-sios tešlos suformuokite volelį, apjuoskite juo formos kraštus ir aplipdykite juos.

Sausoje keptuvėje paspragin-kite 5 šaukštus kokoso drožlių. Mandarinus nulupkite ir padaly-kite skiltelėmis. Kiaušinių balty-mus atskirkite nuo trynių. Balty-mus suplakite su druska. Trynius sumaišykite su varške, citrinos sultimis, cukrumi, krakmolu ir pa-spragintomis kokoso drožlėmis. Sudėkite plaktus baltymus ir at-sargiai sumaišykite. Ant iškeptos tešlos dėkite 3 šaukštus varškės masės, išdėliokite mandarinų skilteles. Ant jų sudėkite likusią varškės masę ir išlyginkite pavir-šių. Varškės pyragą dėkite į or-kaitę ir kepkite apie valandą ne-aukštoje temperatūroje. Iškeptą pyragą išimkite, dar šiltą aptepki-te džemu ir pabarstykite 2 šaukš-tais kokoso drožlių.

varškės sklindžiai4 porcijoms reikės:

slyvų uogienės,2 pakelių varškės,2 kiaušinių,2/3 stiklinės miltų,2 šaukštų krakmolo,aliejaus kepti,cukraus pudros,100 g migdolų drožlių.

Sumaišykite miltus ir krak-molą. Varškę sumaišykite su kiaušinių tryniais ir sudėkite mil-tus. Suplakite kiaušinių baltymus ir atsargiai įmaišykite į varškės masę. Iš varškės masės iškepkite sklindžius, pabarstykite cukraus pudra bei migdolų drožlėmis ir patiekite su slyviene.

●

●

●

●

●

●

●

●

PaRengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ ir Rolanda STRUMILIENĖ

Sūrio ir varškės

patiekalaiIEVa KaŠauSKaITė: “Kuo paprasčiau, tuo skaniau”

Redakcijos archyvo nuotr.

Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė iš kelionių veža draugams

prieskonių ir aliejų

Sūrio suflė gali būti šventiniu patiekalu

Redakcijos archyvo nuotr.