1

MERŲ PAKTAS DĖL KLIMATO IR ENERGETIKOS Mes, šį paktą pasirašiusieji merai, nepriklausomai nuo savo savivaldybės dydžio ar jos

vietos pasaulio žemėlapyje, turime bendrą tvarios ateities viziją. Ši bendra vizija skatina mus

imtis veiksmų, kad išspręstume tarpusavyje susijusius klimato kaitos švelninimo,

prisitaikymo prie jos ir tvariosios energetikos uždavinius. Visi drauge esame pasirengę imtis

konkrečių ilgalaikių priemonių, kuriomis šiai ir būsimoms kartoms būtų užtikrinta

aplinkosaugos, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu stabili aplinka. Visi esame atsakingi už tai,

kad mūsų valdomos teritorijos taptų tvaresnės, patrauklesnės, tinkamesnės gyventi ir

atsparesnės klimato kaitos poveikiui ir kad jose būtų efektyviai vartojama energija.

MES, MERAI, PRIPAŽĮSTAME, KAD:

klimato kaita jau vyksta, ir kova su ja yra vienas didžiausių mūsų laikmečio pasaulinių uždavinių. Jis

turi būti sprendžiamas nedelsiant ir bendradarbiaujant vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios

institucijoms visame pasaulyje;

pertvarkant energetiką ir kovojant su klimato kaita vietos valdžios institucijoms, kaip arčiausiai

piliečių esančiai valdymo grandžiai, tenka labai svarbus vaidmuo. Kova su klimato kaita yra bendra

vietos valdžios institucijų ir regionų bei nacionalinių valdžios institucijų atsakomybė; vietos valdžios

institucijos yra pasiryžusios imtis veiksmų nepriklausomai nuo kitų subjektų įsipareigojimų. Kad ir

kokia būtų socialinė ir ekonominė situacija ar geografinė padėtis, savo teritorijos atsparumu įvairiam

klimato kaitos poveikiui visų pirma rūpinasi vietos ir regiono valdžios institucijos. Nors išmetamųjų

teršalų kiekio mažinimo priemonės jau įgyvendinamos, jas labai reikia, tiesiog būtina papildyti

klimato kaitos švelninimo priemonėmis;

klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės gali būti visokeriopai naudingos aplinkai,

visuomenei ir ekonomikai. Jų imantis kartu, atsiveria naujų darnaus vystymosi vietos lygmeniu

galimybių, pavyzdžiui, galima formuoti įtraukias, klimato kaitos poveikiui atsparias ir taupiai energiją

vartojančias bendruomenes; pagerinti gyvenimo kokybę; paskatinti investicijas ir inovacijas;

padidinti vietos ekonomikos augimą ir sukurti darbo vietų; sustiprinti suinteresuotųjų šalių

įsitraukimą ir bendradarbiavimą;

vietiniai su energetika ir klimato kaita susijusių uždavinių sprendimai padeda piliečiams tiekti

saugią, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją, taigi ir mažinti energetinę priklausomybę bei

apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

2

MES, MERAI, TURIME TOKIĄ BENDRĄ 2050 M. VIZIJĄ:

mūsų savivaldybių teritorijose turi būti mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir taip

prisidedama prie pasaulio temperatūros kilimo apribojimo iki kur kas mažiau kaip 2°C,

palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, laikantis 2015 m. gruodžio mėn.

Paryžiuje sudaryto tarptautinio COP 21 susitarimo dėl klimato;

mūsų savivaldybių teritorijos turi tapti atsparesnės klimato kaitai – taip turime

pasiruošti neišvengiamam neigiamam klimato kaitos poveikiui;

visi turi turėti galimybę gauti saugią, tvarią ir įperkamą energiją – tai pagerins gyvenimo

kokybę ir padidins energetinį saugumą.

SIEKDAMI SAVO VIZIJOS MES, MERAI, ĮSIPAREIGOJAME:

iki 2030 m. savo savivaldybių teritorijose išmetamo CO2 (ir galbūt kitų šiltnamio

efektą sukeliančių dujų) kiekį sumažinti bent 40 proc., visų pirma užtikrindami, kad

būtų efektyviau vartojama energija ir daugiau naudojama atsinaujinančiųjų

energijos išteklių;

didinti savo savivaldybių teritorijų atsparumą klimato kaitai prisitaikymo prie jos veiksmais;

tiesiogiai bendradarbiaudami ir bendraudami su kitomis vietos ir regionų valdžios

institucijomis ES ir už jos ribų, būtent su Pasaulio merų pakto dalyviais, dalytis savo

vizija, rezultatais, patirtimi ir žiniomis.

Siekdami įgyvendinti savo vietos valdžios institucijų įsipareigojimus, vykdysime I priede pateiktą

pakopinį veiksmų planą, be kita ko, parengsime Tvariosios energetikos ir kovos su klimato kaita

veiksmų planą ir reguliariai stebėsime pažangą.

MES, MERAI, PRIPAŽĮSTAME, KAD, NORINT ĮGYVENDINTI MŪSŲ ĮSIPAREIGOJIMUS,

REIKIA:

tvirtos politinės lyderystės;

nustatyti plataus užmojo ilgalaikius tikslus, apimančius daugiau nei politiniai

įgaliojimai;

koordinuoti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos (bendrus) veiksmus į šią

veiklą įtraukiant visus susijusius savivaldybių skyrius;

laikytis tarpsektorinio ir holistinio teritorinio požiūrio;

skirti reikiamus žmogiškuosius, techninius ir finansinius išteklius;

įtraukti visas atitinkamas mūsų teritorijų suinteresuotąsias šalis;

3

įgalinti piliečius, nes jie yra svarbiausi energijos vartotojai, vartotojai gamintojai ir į

paklausą reaguojančios energetikos sistemos dalyviai;

imtis neatidėliotinų veiksmų, visų pirma lanksčiųjų ir bet kokiu atveju naudingų

priemonių;

diegiant pažangius sprendimus spręsti techninius ir visuomeninius su energetikos

pertvarka susijusius uždavinius;

reguliariai koreguoti savo veiksmus atsižvelgiant į stebėsenos ir vertinimo rezultatus;

derinti horizontalųjį ir vertikalųjį vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą ir

bendradarbiavimą su visų kitų valdymo lygmenų institucijomis.

MES, MERAI, TEIGIAMAI VERTINAME:

Europos Komisijos iniciatyvą abu kovos su klimato kaita ramsčius – jos švelninimą ir

prisitaikymą prie jos – įtraukti į vieną bendrą iniciatyvą ir toliau stiprinti sinergiją su

kitomis atitinkamomis ES politikos sritimis ir iniciatyvomis;

Europos Komisijos paramą Merų pakto modelio taikymui kitose pasaulio šalyse

Pasaulinio merų pakto forma;

Regionų komiteto kaip oficialaus ES vietos ir regionų valdžios institucijų atstovo

paramą Merų paktui ir jo tikslams;

pagalbą, kurią valstybės narės, regionai, sritys, globojantys miestai ir kitos

institucinės struktūros teikia vietos valdžios institucijoms, kad šios galėtų įvykdyti

Merų pakte prisiimtus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos

įsipareigojimus.

MES, MERAI, RAGINAME:

‒ KITAS VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJAS:

prisijungti prie Merų pakto bendruomenės;

dalytis žiniomis ir dalyvauti pagal Merų paktą vykdomoje gebėjimų stiprinimo

veikloje.

4

‒ REGIONINES IR (ARBA) SUBNACIONALINES VALDŽIOS INSTITUCIJAS:

pateikti mums strateginių gairių ir teikti politinę, techninę ir finansinę paramą rengiant

bei įgyvendinant mūsų veiksmų planą (-us) ir susijusias priemones bei vykdant jų

stebėseną;

padėti mums puoselėti bendradarbiavimą ir bendrą požiūrį, kad ši veikla būtų

veiksmingesnė ir labiau integruota.

‒ NACIONALINES VYRIAUSYBES:

prisiimti savo dalį atsakomybės už kovą su klimato kaita ir teikti tinkamą politinę,

techninę ir finansinę paramą rengiant ir įgyvendinant mūsų vietos lygmens klimato

kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijas;

įtraukti mus į nacionalinių klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijų

rengimo ir įgyvendinimo veiklą;

užtikrinti tinkamas galimybes naudotis finansavimo mechanizmais vietos lygmens

klimato ir energetikos srities veiksmams remti;

pripažinti vietos lygmeniu dedamų mūsų pastangų poveikį, atsižvelgti į mūsų

poreikius ir perduoti mūsų nuomones svarstant klimato klausimus Europos ir

tarptautiniuose susitikimuose.

‒ EUROPOS INSTITUCIJAS:

konsoliduoti politikos sistemas, padedančias įgyvendinti vietos lygmens klimato ir

energetikos strategijas ir abipusį miestų bendradarbiavimą;

teikti mums tinkamą operatyvinę, techninę ir reklaminę pagalbą;

Merų paktą ir toliau įtraukti į atitinkamų sričių Europos Sąjungos politiką, paramos

programas ir veiklą, o mums leisti dalyvauti jų rengimo ir įgyvendinimo etapuose;

toliau sudaryti sąlygas gauti finansinę paramą mūsų įsipareigojimams įgyvendinti ir

pasiūlyti specialių projektų rengimo pagalbinių priemonių, kurios padėtų mums

rengti investicines programas, organizuoti su jomis susijusius viešuosius konkursus

ir šias programas įgyvendinti;

pripažinti mūsų vaidmenį ir pastangas švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos ir

dalytis mūsų pasiekimais su tarptautine bendruomene.

5

‒ KITAS SUINTERESUOTĄSIAS ŠALIS1:

telkti ir skleisti ekspertų žinias, praktinę patirtį, technologinius ir finansinius išteklius,

papildančius ir stiprinančius vietos lygmeniu mūsų dedamas pastangas,

stiprinančius gebėjimus, skatinančius inovacijas ir investicijas;

tapti aktyviais energetikos pertvarkos dalyviais ir padėti mums, įsitraukiant į

bendruomenės veiklą.

1 Kitos suinteresuotosios šalys – tai, pavyzdžiui, privatusis sektorius, finansų institucijos, pilietinė visuomenė,

tyrėjų ir akademinės bendruomenės.

6

I PRIEDAS

PAKOPINIS MERŲ PAKTO PROCESAS IR PAGRINDINIAI JO PRINCIPAI

BENDROS VIZIJOS ĮGYVENDINIMO BENDRAS VEIKSMŲ PLANAS

Kad pasiektų savo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus, Merų pakto signatarai

įsipareigoja imtis veiksmų pagal tokį planą:

ETAPAI / RAMSČIAI KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMAS PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO

KAITOS

1) Pradžia ir

pirminės būklės

analizė

Pradinio išmetamųjų teršalų

aprašo parengimas

Su klimato kaita susijusios rizikos

ir pažeidžiamumo įvertinimo

parengimas

2) Strateginių tikslų

nustatymas ir

planavimas

Tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų plano (angl.

SECAP) pateikimas

ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos* aspektų

integravimas į atitinkamų sričių politiką, strategijas ir planus

per dvejus metus nuo savivaldybės tarybos sprendimo

3) Įgyvendinimas,

stebėsena ir

ataskaitų teikimas

Pažangos ataskaitos teikiamos kas dvejus metus po SECAP pateikimo

iniciatyvų platformoje

* Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija turėtų būti SECAP dalis ir (arba) parengiama kaip

atskiras dokumentas (-ai). Signatarai gali pasirinkti jiems tinkantį būdą (žr. „prisitaikymo prie klimato

kaitos kelias“ tolesnėje pastraipoje).

1–2 metais atliekami plano parengiamieji darbai – įvertinama situacija (pagrindiniai taršos šaltiniai ir

galimybės sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pagrindinė su klimato kaita susijusi rizika ir

pažeidžiamumas, taip pat su jais siejami esami ir būsimi uždaviniai), nustatomi klimato kaitos

švelninimo ir prisitaikymo prie jos prioritetai ir numatoma, kokia bus ankstyvoji nauda, labiau

įtraukiama bendruomenė ir sutelkiama pakankamai išteklių bei pajėgumų būtiniems veiksmams

įgyvendinti. Vėlesniais metais bus stiprinami veiksmai ir projektai, kurių imtasi siekiant paskatinti

pokyčius, ir didinamas jų mastas.

7

LANKSTŪS IR PRIE VIETOS SĄLYGŲ PRITAIKOMI KELIAI

Merų paktu nustatomi veiksmų metmenys, padedantys vietos valdžios institucijoms praktiškai

įgyvendinti savo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos siekius atsižvelgiant į skirtingas

vietines aplinkybes. Paktą pasirašiusioms savivaldybėms suteikiama laisvės pasirinkti tinkamiausią

būdą įgyvendinti savo veiksmus vietoje. Net jei prioritetai skiriasi, vietos valdžios institucijos

raginamos imtis integruotų ir holistinių veiksmų.

‒ Klimato kaitos švelninimo kelias

Klimato kaitos švelninimo kelias signatarams teikia tam tikros veiksmų laisvės, ypač dėl išmetamųjų

teršalų aprašo (pavyzdžiui, atskaitos metų, pagrindinių įtrauktinų sektorių, skaičiavimams

naudojamų išmetamųjų teršalų faktorių, ataskaitose naudojamų išmetamųjų teršalų kiekio vienetų2

ir pan.).

‒ Prisitaikymo prie klimato kaitos kelias

Prisitaikymo prie klimato kaitos kelias yra pakankamai lankstus, kad būtų galima atsižvelgti į naujas

žinias ir faktus, taip pat į besikeičiančias sąlygas ir pajėgumus signatarų savivaldybėse. Su klimato

kaita susijusios rizikos ir pažeidžiamumo įvertinimas turi būti atliktas per sutartą dvejų metų

laikotarpį. Nuo jo rezultatų priklausys, kokių veiksmų bus imamasi teritorijos atsparumui klimato

kaitai didinti. Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kuri turėtų būti integruota į Tvarios

energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planą ir (arba) į kitus susijusius planavimo

dokumentus, ilgainiui gali būti stiprinama ir pritaikoma. Visų pirmiausia svarstytini bet kokiu atveju

naudingi veiksmai, vėliau juos būtų galima papildyti kitais veiksmais (pavyzdžiui, kai peržiūrint

2 Signatarai gali pasirinkti ataskaitose išmetamųjų teršalų kiekį nurodyti kaip CO2 (anglies dioksido) arba CO2 ekvivalento kiekį.

Pasirinkę pastarąjį variantą, jie gali įskaičiuoti ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas – CH4 (metaną) ir N2O (azoto suboksidą).

8

veiksmų planą kas dvejus metus bus vėl iš naujo įvertinama padėtis). Taip prie klimato kaitos būtų

prisitaikoma iš anksto ir tai mažiau kainuotų.

PATIKIMAS IR SKAIDRUS JUDĖJIMAS

Politinis pritarimas. Įsipareigojimas, Tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita

veiksmų planas ir kiti susiję planavimo dokumentai turi būti ratifikuojami

savivaldybės tarybos nutarimu arba sprendimu. Taip bus užtikrinta ilgalaikė politinė

parama.

Tvirta, nuosekli, skaidri ir suderinta duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo

sistema. Remiantis savivaldybių, regionų ir miestų tinklų patirtimi, Merų pakto

metodika yra paremta tvirtu techniniu ir moksliniu pagrindu, parengtu kartu su

Europos Komisija. Yra sukurti bendri metodologiniai principai ir ataskaitų teikimo

šablonai, kad signatarai galėtų struktūriškai ir sistemingai stebėti savo pažangą,

teikti jos ataskaitas ir apie ją pranešti visuomenei. Pateiktas Tvarios energetikos ir

kovos su klimato kaita veiksmų planas skelbiamas viešai Merų pakto interneto

svetainėje, signataro profilio skyrelyje. Taip užtikrinamas vietos lygmeniu

įgyvendinamų klimato srities veiksmų skaidrumas, atskaitomybė ir palyginamumas.

Dedamų pastangų pripažinimas ir didelis jų matomumas. Pavienių ir kolektyvinių

rezultatų duomenys, gauti iš ataskaitų, teikiamų pagal šablonus, skelbiami viešai

Merų pakto interneto svetainėje siekiant paskatinti ir padėti keistis duomenimis ir

atlikti savo veiklos vertinimą. Teikdami duomenis per Merų pakto duomenų teikimo

sistemą signatarai gali parodyti, koks platus jų vietos lygmeniu įgyvendinamų

veiksmų poveikis. Per šią sistemą surinkti duomenys taip pat yra labai svarbi

grįžtamoji informacija nacionalinio, Europos ir tarptautinio lygmens politikams apie

veiksmus vietos lygmeniu.

Signatarų pateiktų duomenų vertinimas. Tokia kokybės kontrolė padeda užtikrinti

visos Merų pakto iniciatyvos patikimumą.

Dalyvavimo sustabdymas, jei nesilaikoma reikalavimų. Signatarai sutinka, kad,

prieš tai raštu informavus Merų pakto biurą, jų dalyvavimas iniciatyvoje būtų

sustabdytas, jei jie iki nustatyto termino nepateikia pirmiau minėtų dokumentų (t. y.

Tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų plano ir stebėsenos

ataskaitų). Taip užtikrinamas skaidrumas, patikimumas ir teisingumas kitų

signatarų, kurie savo įsipareigojimus vykdo, atžvilgiu.

9

II PRIEDAS

PAGRINDINIAI FAKTAI IR KONTEKSTAS

Merų pakto signatarai įsipareigoja dalyvauti šiame judėjime puikiai žinodami, kad:

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. IPCC) savo Penktojoje vertinimo

ataskaitoje dar kartą patvirtino, kad klimato kaita iš tikrųjų vyksta ir kad žmogaus

veikla toliau daro poveikį Žemės klimatui;

remiantis IPCC išvadomis, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos yra

vienas kitą papildantys klimato kaitos poveikio skirtingais laikotarpiais mažinimo

būdai;

pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) nacionalinės

vyriausybės sutarė dėl bendro tikslo pasaulio temperatūros kilimą apriboti iki kur

kas mažiau kaip 2°C, palyginti su ikipramoniniu lygiu;

Jungtinių Tautų konferencijoje „Rio+20“ nacionalinės vyriausybės sutarė dėl darnaus

vystymosi tikslų (DVT); vienu iš jų, septintu, reikalaujama, kad tarptautinė

bendruomenė „visiems užtikrintų prieigą prie įperkamos, patikimos, tvarios ir

modernios energijos“; vienuoliktu tikslu reikalaujama „miestus ir gyvenvietes

padaryti įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius“, o tryliktu – „imtis skubių veiksmų

siekiant kovoti su klimato kaita ir jos poveikiu“;

JT Generalinio sekretoriaus 2011 m. iniciatyva Tvarioji energetika visiems siekiama

iki 2030 m. pasiekti šiuos tris tarpusavyje susijusius tikslus: „užtikrinti galimybę

visiems naudotis moderniomis energijos tiekimo paslaugomis“, „dvigubai pagerinti

energijos vartojimo efektyvumo pasaulyje lygį“ ir „dvigubai padidinti

atsinaujinančiosios energijos pasaulyje dalį“;

Merų pakto iniciatyvą Europos Komisija paskelbė 2008 m., o 2014 m. pradėta dar

viena iniciatyva „Merai prisitaiko“ (angl. Mayors Adapt), kuri yra itin svarbi

įgyvendinant ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją (EK, 2013 m.) ir kurios

tikslas – paskatinti vietos valdžios institucijas imtis klimato kaitos švelninimo ir

prisitaikymo prie jos veiksmų bei joms padėti tai daryti;

nuo pat pradžių Merų paktas buvo laikomas svarbia ES priemone energetikos

pertvarkai paspartinti ir energijos tiekimo saugumui padidinti – jo vaidmuo

pripažintas Energetikos sąjungos strategijoje (EK, 2015 m.) ir Europos energetinio

saugumo strategijoje (EK, 2014 m.);

2014 m. spalio mėn. ES priėmė 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir

joje iškėlė naujus klimato ir energetikos srities tikslus: ES viduje išmetamų šiltnamio

10

efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., užtikrinti, kad bent 27 proc.

visos ES sunaudojamos energijos būtų iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir bent

27 proc. sumažinti energijos suvartojimą;

2011 m. Europos Komisija priėmė Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio

technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą, kuriuo siekiama, kad iki

2050 m. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 80–

95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Šią iniciatyvą palankiai įvertino Europos

Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba.

Europos regionų komitetas (RK) pabrėžia, kad yra dar labiau pasiryžęs toliau teikti paramą

Merų paktui, pavyzdžiui, per specialią RK platformą ir taikydamas kitas priemones, kaip

išdėstė savo nuomonėje dėl Merų pakto ateities (ENVE-VI-006).

11

III PRIEDAS

ŽODYNĖLIS

Prisitaikymas – veiksmai, kurių imamasi siekiant prognozuoti neigiamą klimato kaitos

poveikį, išvengti žalos, kurią jis gali padaryti, arba kuo labiau ją sumažinti, arba naudotis

galinčiomis atsirasti galimybėmis.

Klimato kaita – bet koks ilgainiui atsirandantis klimato pokytis, nepriklausomai nuo to, ar jį

sukelia kintantys gamtos reiškiniai, ar žmogaus veikla.

Išmetamų teršalų aprašas – Merų pakto signataro teritorijoje konkrečiais metais dėl

energijos vartojimo išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2 arba CO2 ekvivalento)

kiekio kiekybinis įvertinimas. Jis padeda nustatyti pagrindinius išmetamųjų teršalų

šaltinius ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą.

Klimato kaitos švelninimas – veiksmai, kurių imamasi siekiant sumažinti į atmosferą

išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją.

Stebėsenos ataskaita – dokumentas, kurį Merų pakto signatarai įsipareigoja teikti kas

dvejus metus po savo SECAP pateikimo ir kuriame pateikiami tarpiniai šio plano

įgyvendinimo rezultatai. Ataskaitos tikslas – stebėti, kaip sekasi įgyvendinti numatytus

tikslus.

Bet kokiu atveju naudingi (prisitaikymo) veiksmai – veiksmai, kurie yra iš karto naudingi

ekonomiškai ir aplinkosaugos atžvilgiu. Jų verta imtis esant bet kokiam tikėtinam klimato

kaitos scenarijui.

Vartotojai gamintojai – iniciatyvūs vartotojai, vartotojai, kurie ne tik vartoja energiją, bet ir

prisiima atsakomybę už jos gamybą.

Atsparumas – socialinės arba ekologinės sistemos gebėjimas absorbuoti trukdžius išlaikant

tuos pačius esminius savo veikimo būdus ir gebėjimas prisitaikyti prie streso ir (klimato)

kaitos.

Rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas – analizė, kurios metu, analizuojant galimus pavojus

ir įvertinant pažeidžiamumą, kurie galėtų sukelti grėsmę arba padaryti žalos žmonėms,

nuosavybei, pragyvenimo šaltiniams ir aplinkai, nuo kurios jie yra priklausomi,

nustatomas rizikos pobūdis ir mastas. Ji padeda nustatyti sritis, dėl kurių reikia labiausiai

susirūpinti, ir teikia informacijos sprendimų priėmėjams. Vertinime galėtų būti

nagrinėjama rizika, susijusi su potvyniais, ekstremalia temperatūra ir karščio bangomis,

sausromis ir vandens stygiumi, audromis ir kitomis ekstremaliomis oro sąlygomis,

padažnėjusiais miškų gaisrais, jūros lygio kilimu ir pakrančių erozija (jei aktualu).

Rizika – žalingų pasekmių arba nuostolių socialiniu, ekonominiu arba aplinkosaugos

atžvilgiu (pavyzdžiui, žmonių gyvybėms, sveikatos būklei, pragyvenimo šaltiniams, turtui

ir paslaugoms), galinčių kilti konkrečiai bendruomenei arba visuomenei, jei ją tam tikrą

laiką ateityje veiktų nepalankios sąlygos, tikimybė.

12

Tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planas (SECAP) – svarbus

dokumentas, kuriame Merų pakto signataras išdėsto, kaip jis ketina pasiekti savo

įsipareigojimus. Jame apibūdinami klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos

veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti tikslus, taip pat tvarkaraštis ir užduočių

paskirstymas.

Pažeidžiamumas – tai, kiek sistema gali sutrikti nuo neigiamų klimato kaitos padarinių,

įskaitant klimato kintamumą ir jo kraštutinumus, ir nepajėgi su jais susidoroti (atsparumo

priešingybė).