METODINĖ MEDŽIAGA ATNAUJINTOMS KŪNO KULTŪROS VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOMS

ĮGYVENDINTI

Parengė: Kęstutis Grinkevičiusdr. Olegas Batutis

dr. Arūnas Emeljanovas

1

1. ĮvadasKūno kultūra yra vienintelis mokomasis dalykas, kurio paskirtis – parengti vaikus taip, kad jie gyventų sveikai, suaktyvėtų jų fizinė ir protinė raida,

būtų perduodamos svarbios socialinės vertybės, tokios kaip sąžiningumas, savidrausmė, solidarumas, komandos dvasia, tolerancija ir sąžiningas žaidimas.

Dėl nejudraus gyvenimo būdo ir neteisingos mitybos susidaręs antsvoris, tam tikrais atvejais sukeliantis ne tik psichologinių bei socialinių problemų, bet ir sveikatos sutrikimų bei ligų, kurios siejamos su didžiulėmis komplikacijomis, pvz., aukštu kraujospūdžiu, diabetu bei širdies ir kraujagyslių pakitimais, būdingas vis didesnei ES gyventojų daliai, įskaitant ketvirtadalį vaikų.

Kūno kultūra mokykloje yra viena svarbiausių socialinės integracijos priemonių.Kūno kultūros ugdymas vidurinėje mokykloje apima kompetencijų ugdymą, skatinantį mokinių fizinio aktyvumo poreikį siekiant įtvirtinti

nuostatą būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą. Fizinio aktyvumo (FA) ir fizinio parengtumo (FP) nauda sveikatai, ypač suaugusiųjų, pagrįsta daugelio mokslinių tyrimų. Tyrimais nustatyta

FA nauda vaikų ir jaunimo širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai, griaučių raumenų pajėgumui ir psichikos sveikatai, įrodyta, kad fiziškai aktyvių moksleivių yra didesnis  savigarbos, mažesnis nerimo ir streso lygis. Nepakankamas jaunimo FA ir FP yra susijęs su išeminės širdies ligos rizikos veiksniais. Nustatyta sąveika tarp FA apimties ir FP, aerobinio pajėgumo ir nutukimo, sergamumo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Su amžiumi mažėja vaikų FA, dėl to mažėja širdies ir kraujagyslių sistemos. Nors klausimas diskusinis, tačiau daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad suaugusiųjų sveikatai turi įtakos, koks buvo jų FA ir FP lygis, kai jie buvo vaikai ir paaugliai. Pasyvi gyvensena, nepakankamas FP vaikystėje bei paauglystėje vėliau gali būti širdies ir kraujagyslių ligų, priežastis. Ištirta, kad FA ir  FP paauglystėje turi dvejopą – laikiną ir ilgalaikį poveikį sveikatai. Manoma, kad FP yra integruotas daugumos, jeigu ne visų, organizmo funkcijų, susijusių su FA, matmuo. Taigi testuojant FP iš tikrųjų patikrinama didžioji dalis organizmo fiziologinių funkcijų. FP pripažįstamas kaip svarbus sveikatos rodmuo, taip pat sergamumo ir mirtingumo dėl lėtinių ligų prediktorius.       Nors FA ir FP ryšiai su sveikata pagrįsti gausiais epidemiologiniais tyrimais, tačiau daugelio vaikų ir paauglių kasdieninis fizinis aktyvumas yra nepakankamas, neatitinka sveikatą stiprinančio FA tarptautinių rekomendacijų (ne mažiau kaip 1 val. trukmės nuo vidutinio iki didelio intensyvumo FA kiekvieną dieną). Remiantis šiomis rekomendacijomis, nustatyta, kad JAV, Kanadoje, Europoje, esant didelėms variacijoms amžiaus ir  lyties grupėse,  maždaug tik viena trečioji dalis moksleivių yra  pakankamai fiziškai aktyvūs, t. y. praktikuoja sveikatą stiprinantį FA (Atkin et al., 2008; Sherah et al., 2007; Ahamed et al., 2007), Lietuvoje – 14,2 % (iš jų 9,8 % mergaičių ir 18,6 % berniukų) Lietuvos didžiųjų miestų 5–11 klasių mokinių (Volbekienė ir kt., 2007).

Be to, mokyklinio amžiaus vaikų FP  ir jo kitimo tendencijos yra negatyvios. Europoje ir JAV daugėja vaikų, turinčių antsvorį, jų širdies ir kraujagyslių sistemos, taip pat raumenų pajėgumas yra nepakankamas ir  turi tendenciją neigiamai kisti. Mūsų atliktų tyrimų rezultatai taip pat rodo

2

Lietuvos paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos, iš dalies ir raumenų pajėgumo bei lankstumo negatyvų kitimą 1992–2002 metais (Volbekiene, Griciute, 2007).

Šiuolaikinės mokymosi teorijos bei vidurinio ugdymo reformos orientuoja į ugdymo turinio pasirinkimo galimybių didinimą, geresnį ugdymo turinio pritaikymą individualiems mokymosi poreikiams ir stiprybėms, tinkamą akademinio mokymosi ir mokymosi per praktinę veiklą subalansavimą. Mokymasis, susietas su asmeninėmis stiprybėmis ir gyvenimo praktika, tampa patrauklesnis, prasmingesnis ir efektyvesnis.

Kūno kultūra yra ta sritis, kur į praktinę veiklą linkusieji mokiniai labiausiai patiria mokymosi sėkmę. Mokymasis, susietas su praktine veikla, turi prasmę – mokiniai patys dalyvauja kuriant mokymosi turinį, greičiau pamato savo veiklos rezultatą ir jo prasmingumą. Kūno kultūros modulių programos yra susietos su realia gyvenimiška patirtimi ir yra patrauklios mokiniams.

Kūno kultūros moduliai suteiks mokiniams daugiau ugdymo turinio pasirinkimo galimybių, kurios atitiks mokinių mokymosi poreikius ir stilių. Turėdami papildomo pasirinkimo teisę mokiniai realizuos save veikloje, kuri, jų pačių požiūriu, patrauklesnė, perspektyvesnė, susijusi su tolesne gyvenimo praktika.

XI–XII klasių mokiniai, be bendrosios kūno kultūros programos, dar pasirinkdami ir kūno kultūros modulį, turės daugiau galimybių realizuoti save patinkančioje fizinėje veikloje, atskleisti asmeninius kūrybinius gebėjimus, įgyvendinti projektinę veiklą.

Šiose rekomendacijose plėtojamos Kūno kultūros bendrojoje programoje numatytos ugdymo gairės, pateikiami ugdymo proceso planavimo, integravimo, mokymo ir mokymosi veiklų, vertinimo ir įsivertinimo veiklų pavyzdžiai.

3

2. Svarbiausi programos atnaujinimo aspektai

Rengiant atnaujintas Bendrąsias programas, buvo laikomasi šių ugdymo turinio atnaujinimo krypčių: orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam

gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje, ugdymą; labiau individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą, gerinti vidurinio ugdymo kokybę; sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, padidinti vidurinio ugdymo

prieinamumą; priartinti akademinio mokymo turinį prie gyvenimo poreikių, suartinant bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, sudaryti platesnes galimybes

skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems mokiniams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose.

Atnaujintose Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (VUBP) (2011), palyginti su ankstesnėmis Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais (2002), nemažai akivaizdžių pasikeitimų:

Kūno kultūros mokymuisi keliami aiškūs ir praktiški tikslai.1. Didinama ugdymo turinio integracija siekiant, kad mokiniai geriau suprastų ir galėtų kūrybiškai taikyti tai, ką išmoko. Siekiama kūno kultūros

pamokas perorientuoti nuo funkcinio rengimo, t. y. treniravimo, prie naudingos ir patrauklios mokiniams fizinės veiklos, nuo mechaniško judesių atkartojimo – prie tikslingo ir kūrybingo mankštinimosi.

2. Daug dėmesio skiriama gebėjimų ir nuostatų gerinti savo fizinę būklę, stiprinti sveikatą ir gyvenimo įgūdžių ugdymui. Programoje išskiriami bendrieji ir specialieji judėjimo gebėjimai, įtraukiant netradicinio fizinio aktyvumo veiklos formas (pvz., rankų lenkimas, smiginis), kurios mokiniams suteikia laisvę atskleisti savo kūrybinius gebėjimus, sudaro galimybes ugdytis teigiamas nuostatas ir patirti sėkmę, per teigiamus pojūčius suvokti fizinio aktyvumo naudą.

3. Labiau individualizuojamas ugdymas, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir polinkius. Siūloma daug veiklų, kurias mokinys gali pasirinkti pagal savo stiprybes ir patirti didesnę sėkmę, judėjimo džiaugsmą. Skatinama mokinių motyvacija ne tik lankyti kūno kultūros pamokas, bet ir būti fiziškai aktyviems po pamokų kasdien, siekiant stiprinti jų sveikatą ir užtikrinti gyvenimo kokybę.

4. Atsisakoma neaktualių, nesaugių, nepatrauklių ir pasenusių ugdymo turinio elementų, didelių fizinių ar psichologinių pastangų reikalaujančių pratimų (pvz., šuolio per ožį, lipimo virve, „žvakės‘, „tiltelio“), visiems vienodų normatyvų, įtraukiant naujas, aktualias veiklas (pvz., veiklos sritis „Netradicinis fizinis aktyvumas“).

4

Įgyvendinant kūno kultūros ugdymo tikslą mokiniai: įtvirtina sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo poreikį, kritiškai mąsto ir vertina aktualius sveikatos tausojimo, mankštinimosi bei sporto

klausimus; stebi ir koreguoja šią veiklą pagal asmeninį fizinį parengtumą; mokosi konstruktyviai mąstyti ir kryptingai veikti planuodami asmeninį fizinį aktyvumą, vertindami ir apibendrindami informaciją, suvokdami

sąsajas tarp fizinio aktyvumo, sveikatos ir gyvenimo kokybės;

kryptingai įvaldo sporto šakų techniką bei taktiką, lavina motoriką, įtvirtina judėjimo įgūdžius, ugdosi bendravimo, bendradarbiavimo komandoje ir grupėje nuostatas bei elgesį;

plėtoja fizinio ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio pajėgumo didinimu, judesių kultūros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir savęs realizavimu.

Kūno kultūros dalykas pateikiamas dviem kursais: Bendrasis kūno kultūros kursas orientuotas į įvairiapusį fizinį mokinių išsilavinimą ir sudaro galimybę plėtoti fizines galias, patirti teigiamą

judėjimo poveikį sveikatai, savijautai bei darbingumui, įtvirtinti sveikos gyvensenos įgūdžius bei nuostatas.Atskiros temos nagrinėjamos bendresniais bruožais, daugiau laiko ir pastangų skiriant bendriesiems bei esminiams dalykiniams gebėjimams ugdyti.Bendrame kūno kultūros kurse numatomos šios veiklos sritys:

Sveika gyvensena (savęs pažinimas, savikontrolė, fizinis aktyvumas, sveika mityba, žinios apie neigiamą alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikį sveikatai).Sporto šakos (lengvoji atletika, judrieji žaidimai ir sportiniai žaidimai, bendroji gimnastika, slidinėjimas, spartusis žygis, turizmas, plaukimas, orientavimosi sportas).Netradicinis fizinis aktyvumas (atitinkančios mokinių amžių, saugios netradicinės, neolimpinės sporto šakos: sportiniai šokiai, aerobika, riedlenčių sportas, riedučių sportas, smiginis, kėgliai, svarsčių kilnojimas, joga, kovos menai, lėkščiasvydis ir kt.).

Išplėstinis kursas – tai bendrojo kūno kultūros kurso papildymas teorinių žinių, ir gebėjimų atžvilgiu.Išplėstinis kursas sudaro galimybę mokiniams kurti ir įgyvendinti asmeninio fizinio tobulėjimo programas ir projektus, išreikšti ir realizuoti save patinkančioje fizinėje veikloje. Išplečiamos ir gilinamos pasirinkimo galimybės, sudaromi mokinių polinkius ir poreikius atitinkantys fizinio ugdymo(si) moduliai*, skirti jų judėjimo poreikiams tenkinti arba padėti pasirengti stoti į aukštąją mokyklą, pasirinkus su kūno kultūra susijusią profesiją.

5

Kūno kultūros moduliai* suteiks mokiniams daugiau ugdymo turinio pasirinkimo galimybių, kurios atitiks mokinių mokymosi poreikius ir stilių. Turėdami papildomo pasirinkimo teisę mokiniai realizuos save veikloje, kuri, jų pačių požiūriu, patrauklesnė, perspektyvesnė, susijusi su tolesne gyvenimo praktika.Modulio programa – iš anksto apibrėžta, savarankiška, ne trumpesnė kaip 17 valandų privalomojo dalyko programos dalis. Modulių* programas mokytojas siūlo atsižvelgdamas į galimybes jas įgyvendinti, mokinių poreikius, polinkius ir numatomą sėkmę bei perspektyvą į tęstinumą mokantis profesijos.

Atnaujintose VUBP atsirado Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo lygių požymių lentelės:

8.3.2. Mokinių pasiekimų lygių požymiai (Bendrasis kursas)

Pasiekimųsritys

LygiaiPatenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Žiniosir supratimas

Išmano sveikos gyvensenos principus.Apibūdina organizme vykstančius procesus fizinio krūvio metu.Žino apie sporto šakas ir jų taikymo galimybes.Pavyzdžiui,, žino, kad norint būti ištvermingam, reikia intensyviai judėti.

Išmano praktinį sveikos gyvensenos principų taikymą.Apibūdina organizme vykstančius procesus fizinio krūvio metu ir po jo.Išmano sporto šakų praktinio taikymo metodiką.Pavyzdžiui,, žino, kaip greitai reikia bėgti ir kiek, kad gerėtų ištvermė.

Analizuoja praktinį sveikos gyvensenos principų taikymą.Analizuoja organizme vykstančius procesusfizinio krūvio metu ir po jo.Išmano praktinio taikymo metodikų ypatumus.Pavyzdžiui,, žino, kaip greitai reikia bėgtiir kiek, kad gerėtų ištvermė, atsižvelgiant į asmenines galimybes.

Gebėjimai Sudaro ir atlieka mankštos pratimų kompleksą grupėje.Atsižvelgdamas į siekiamus tikslus, pasirenka ir taiko fizinio aktyvumo formas.

Sudaro ir atlieka mankštos pratimų kompleksą.Padedamas kuria patinkančios fizinės veiklos projektą ir jį įgyvendina.

Tikslingai sudaro ir atlieka mankštos pratimų kompleksą.Savarankiškai kuria patinkančios fizinės veiklos projektą ir jį įgyvendina.

9.3.2. Mokinių pasiekimų lygių požymiai (Išplėstinis kursas)

Pasiekimų Lygiai

6

sritys Patenkinamas Pagrindinis AukštesnysisŽiniosir supratimas

Išmano apie fizinę saviugdą.Apibūdina organizme vykstančius procesus fizinio krūvio metu ir po jo.Pavyzdžiui,, savijauta, pulso dažnis, nuovargis ir kt.

Išmano apie fizinę saviugdą, jos principus ir metodus.Moka vertinti organizme vykstančius procesus fizinio krūvio metu ir po jo.Pavyzdžiui,, savijauta, pulso dažnis, nuovargis ir kt., atsigavimas ir kt.

Suvokia fizinės saviugdos svarbą asmenybės raidos procese.Moka kritiškai vertinti ir išmano, kaip pasirinkti fizinį krūvį.Pavyzdžiui,, organizmo reakcija ne tik į fizinį krūvį, bet ir į savijautą.

Gebėjimai Sudaro ir atlieka mankštos pratimų kompleksą.Padedamas kuria patinkančios fizinės veiklos projektą ir jį įgyvendina.

Tikslingai sudaro ir atlieka mankštos pratimų kompleksą.Kuria patinkančios fizinės veiklos projektą ir jį įgyvendina.

Savarankiškai sudaro, taiko ir vykdo asmeninio fizinio aktyvumo programą.

3. Integravimo galimybės

Teorinis integracinių ryšių taikymo pagrindimas

Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas tyrimas „Pedagogų rengimo kokybė Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų įsidarbinimo galimybės“

(2002) parodė, kad labiausiai stokojama mokytojų praktinių gebėjimų, o ypač tų, kurių prireikė dėl paskutinės švietimo reformos pokyčių – dirbti su

specialiųjų poreikių vaikais, diferencijuoti, individualizuoti, integruoti mokymą.

Dalykinės integracijos samprata

7

Dėl praktinių priežasčių tos pačios krypties mokslai buvo suskirstyti į atskiras disciplinas, o šios suskaidytos į dar smulkesnes, atskiras šakas, kaip

antai: biologija į botanikos, zoologijos ir kitus mokslus, chemija – neorganinę, organinę chemiją ir pan. Todėl kiekviena mokslo disciplina savo

pažinimo objektą nagrinėja tik siauru aspektu, specifinėmis konkretaus mokslo priemonėmis. Toks disciplinų suskaidymas ugdo tik iš dalies tikrovę

atitinkantį mokinių pasaulėvaizdį, o tai lemia ribotus gebėjimus spręsti problemas ir atlikti užduotis. Šias prielaidas pagrindžia atlikti nacionaliniai ir

tarptautiniai tyrimai (2007, 2010): nors ir gerai mokiniai žino mokslinius dėsnius, bet negeba jų pritaikyti gyvenimo praktikoje, o juo labiau – jungti

tarpusavyje arba sieti su kitais mokomaisiais dalykais.

Integracija – tai dalykų siejimas / jungimas į visumą siekiant, kad mokiniai susiformuotų holistinį pasaulėvaizdį. Kalbant apie integraciją, reikia

pabrėžti, kad toks dalykų junginys – ne paprastas mokslų derinys, o naujai susistemintas jų vidinis susiliejimas, padedantis geriau pažinti mokslų

dėsningumus <...> (Fiodorova, 1983). Schemoje parodyta integravimo struktūra: integracinių ryšių taikymas pagal turinio ypatumus.

Tarpdalykinės integracijos samprata

Tarpdalykinė integracija – ugdymo principas, laiduojantis integracinius ryšius tarp skirtingų mokomųjų dalykų. Taikant šį ugdymo principą,

mokomoji medžiaga sisteminama ir susiejama prasminiais ryšiais. Tarpdalykinės integracijos paskirtis – tarpusavyje suderinti atskirų mokomųjų

disciplinų keliamus tikslus, uždavinius, turinį, metodus. Tarpdalykinė integracija gali būti paralelinė. Kai vienu metu skirtingų dalykų pamokose

nagrinėjamos tos pačios sąvokos. Praktikoje dažniausiai siejamos vienos mokslo krypties, pvz., gamtos disciplinų sąvokos. Tačiau dėl nevienodo

INTEGRAVIMOSTRUKTŪRA

Dalykinėintegracija

Sociokultūrinėintegracija

Vidinėintegracija

Tarpdalykinėintegracija

8

ugdymo turinio pasiskirstymo laike, retai pasitaiko, kad jų nagrinėjimas sutaptų. Tai realizuoti įmanoma tarpusavyje derinant dviejų ar daugiau

mokomųjų dalykų turinį. Paralelinė integracija išsprendžia sąvokų pasikartojimą, padeda suvienodinti jų sampratą, vartoseną.

Gamtos mokslai – biologija, chemija, fizika – savaime yra vieni integraliausių, nes juos sieja daug bendrų sąvokų ir sampratų, problemų

sprendimo būdų, tyrimo metodų. Daugelio biologijos dėsningumų neįmanoma paaiškinti be fizikos arba chemijos sampratų. Tai pagrindžia savaime

išsirutulioję jungtiniai biologijos, fizikos, chemijos mokslai: bioorganinė chemija, biofizika, fizikinė chemija, bionika, astrobiologija. Tačiau reali

integracija įmanoma ir tarp skirtingų mokslo krypčių disciplinų. Pavyzdžiui, kūno kultūra yra neatsiejama nuo gamtamokslinių sampratų (energijos,

judėjimo, jėgos, greičio, kūnų sąveikos, sveikos gyvensenos) nagrinėjimo. Pavyzdžiui, norėdami suprasti ir paaiškinti, kaip juda žmogus, turime gerai

išmanyti ne tik jo sandarą, bet ir fizikos, chemijos dėsnius. Taip pat tais pačiais medicinos tyrimo metodais ir prietaisais gali būti nustatomi žmogaus

sveikatingumo rodikliai, pavyzdžiui, fizinio krūvio įtaka organizmui. Tai rodo, kad kūno kultūra ir gamtos mokslai – glaudžiai susiję tarpusavyje.

Kokia prasmė sieti mokomuosius dalykus? Gyvename neišdalytame pasaulyje, kuriame vykstantys reiškiniai ir procesai turi tarpusavio

dėsningumų. Todėl per dalykų pamokas svarbu tuos dėsningumus atskleisti mokiniams, kad jie susiformuotų integralią žmogaus-visuomenės-pasaulio

sampratą. Tarpdalykinių ryšių taikymas mokyme kiekvieno mokomojo dalyko žinioms suteikia integralumo ypatumų, ugdo platesnį pasaulėvaizdį,

sukuria problemų sprendimo situacijas, skatina besimokančiuosius įgytas žinias sieti į visumą, įžvelgti naujus įgytų žinių tarpdalykinius aspektus.

Integracija su matematika – taikoma mokant visų dalykų. Ji laiduoja skaičiavimo, skaičių apvalinimo, reiškinių sudarymo, palyginimo,

prastinimo ir pertvarkymo, procentų nustatymo, funkcijų grafikų brėžimo bei skaitymo kompetencijų ugdymą. Integracija su informacinėmis

technologijomis moko naudotis IKT teikiamomis galimybėmis ieškant, apibendrinant ir pateikiant informaciją, apdorojant tyrimų, bandymų ir

stebėjimų duomenis, tiriant ar modeliuojant reiškinius.

Reali (atspindinti tikrovėje vykstančius reiškinius) integracija nepanaikina dalyko esmės, tačiau suteikia galimybių ieškoti sąsajų ir į dalykinę

informaciją pažvelgti iš gyvenimiškos patirties.

Vidinės integracijos samprata

9

Tai to paties dalyko sąvokų, sampratų siejimas tarpusavyje, kad mokiniai geriau suprastų dalyko esmę. Ši integracija plečia mokinių dalykines

kompetencijas.

Sociokultūrinės integracijos samprata

Tai ugdymo principas, leidžiantis besimokančiojo amžių ir interesus atitinkančias sąvokas, sampratas (pavyzdžiui, ekologijos, etnologijos,

sveikos gyvensenos, prevencinių programų ar kitų sričių) sieti su bet kurio mokomojo dalyko turiniu. Ši integracija ugdo mokinio bendrąsias ir

socialines kompetencijas. Taikant sociokultūrinę integraciją, greta dalykinio ugdymo vyksta ir socialinio pažinimo procesas, svarbus mokinių

bendražmogiškųjų vertybių ir platesnio pasaulėvaizdžio formavimuisi. Sociokultūrine integracija įvairiai ir kūrybiškai galėtų remtis daugelio dalykų

mokytojai, atrinkdami tai, kas tinka skirtingo amžiaus mokiniams. Sociokultūrinės integracijos taikymas ganėtinai platus, pavyzdžiui, motyvuojant

mokinius, siekiant žinias pritaikyti gyvenimiškoms situacijoms ir pan. Tai gali būti etnokūrybos, tautosakos, pasakų, grožinės literatūros, kitų

meno šaltinių, žymių žmonių minčių naudojimas. Šią medžiagą siejant su dėstomu dalyku, galima pasiekti racionalių ugdymo tikslų – plėsti ir

dalykinę, ir bendramokslinę sampratą.

Kūno kultūros turinys vidurinio ugdymo koncentre: integracijos aspektas

Bendrojo lavinimo mokyklos struktūroje išskiriami trys mokymosi koncentrai: pradinis (1–4 klasė), pagrindinis (5–10 klasė) ir vidurinis (11–12

klasė). Kūno kultūros dalyko mokomasi visuose mokyklos koncentruose. Todėl integracinių ryšių lygmuo, atsižvelgiant į mokinių amžių, interesus ir

poreikius, juose turi būti skirtingas. VUBP: kūno kultūra (2011) nurodomos šios integravimo galimybės su:

10

etika (kūno kultūros pamokos sudaro sąlygas ugdyti savojo Aš suvokimą, savo vertės ir savigarbos, mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo

etiką bei kultūrą, puoselėti savitarpio pagalbos, pagarbos, teisingumo, pakantumo nuostatas ir jausmus);

etnokultūra (panaudojant lietuviškus liaudies žaidimus didinamas etninės kultūros ugdymo(si) prieinamumas, mokiniams sudaromos sąlygos

išgyventi gyvąją kultūrą ir tautinį tapatumą, jie skatinami burtis į įvairius šių žaidimų (pavyzdžiui, ripkos) klubus ar komandas);

muzika (ritmo suvokimas);

gamtos mokslais (kūno sandara, jo veikla, sveika mityba, žalingų įpročių prevencija ir kt.);

technologijomis ir raštingo vartotojo ugdymu (bendras rūpestis ugdyti sveikos gyvensenos sampratą ir įgūdžius ir bendros pastangos ugdant

raštingą vartotoją);

meno dalykais (išlavintas, stiprus ir gražus kūnas, aukšta judesių kultūra suteikia didžiules asmens meninės saviraiškos ir kūrybos galimybių);

gimtąja kalba (siekimas ugdyti mokinių kalbos kultūrą, pratinti juos taisyklingai vartoti, kirčiuoti kūno kultūros ir sporto terminus);

užsienio kalbomis (informacijos paieška interneto svetainėse, domėjimasis tarptautinėmis varžybomis, kelionės į užsienio šalis, bendravimas

su užsieniečiais);

pilietiškumo ugdymu (puoselėja socialinę ir pilietinę ugdytinio patirtį, demokratines asmens nuostatas ir vertybes, didina mokinio dalyvavimo

grupių, komandų veikloje patirtį, ugdo gebėjimą įsitraukti į mokyklos ir vietinės bendruomenės gyvenimą);

geografija (orientavimasis vietovėje, kompasas, sutartiniai žemėlapių ženklai bei mastelis, orientavimasis pagal vietovės požymius, pasaulio

kryptys, vietovės vaizdavimo būdai);

informacinėmis technologijomis (informacijos įvairiuose šaltiniuose paieška, kaupimas, analizė, medžiagos apdorojimas ir išsaugojimas

kompiuteryje);

ekonomika (asmens ugdymo vyksme aktualus verslumas (asmens gebėjimas idėjas paversti veiksmais)). Šis gebėjimas reiškia kūrybingumą,

naujovių paieškas, pasirengimą rizikuoti, mokėjimą planuoti ir valdyti projektus siekiant tikslų. Verslumas reikalingas visiems kasdieniame gyvenime,

darbe, mokantis suvokti savo veiklos turinį ir geriau pasinaudoti galimybėmis pradėti visuomeninę arba komercinę veiklą.

11

Tarpdalykinės integracijos galimybės kūno kultūros pamokas siejant su gamtos mokslų ir matematikos mokomaisiais dalykais

Kūno kultūros ugdymo ir veiklos sritys

Tarpdalykinė integracija Įgytų kompetencijų taikymasGamtamokslinė Matematinė

Biologija Fizika ChemijaSveika gyvensena(pagrindiniai sveikos gyvensenos principai, fizinį aktyvumą atitinkanti mityba, streso poveikis sveikatai, streso įveikimo būdai, pirminės sveikatos priežiūros svarba, kritiškas požiūris į alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą)

Virškinimo sistema, visavertė mityba: sveikos mitybos piramidė, mitybos įpročiai, principai ir jų padariniai – nutukimas, anoreksija; organizmo aprūpinimas energinėmis medžiagomis ir jų sunaudojimas darbui; maisto medžiagų kaloringumas; narkotinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui; nervų sistema; koordinacija; homeostazė, adrenalinas; kraujotakos ir kėpavimo organų sistemos; organizmo grūdinimas, sveikatos stiprinimas; probiotikai

Energija ir energijos virsmai, kilodžauliai (kj), kilokalorijos (kcal); šiluma;mechaninis judėjimas, darbas, svoris, masė

Cheminės medžiagos ir junginiai: mineralinės – K, Ca, P, Mg, Mn, Fe, Zn, Se, vitaminai ir jų grupės, aminorūgštys, organinės medžiagos – riebalai, baltymai angliavandeniai;Toksinės medžiagos, anglies monoksidas (CO)

Kalorijų skaičiavimas, kūno masės indekso (KMI) skaičiavimas

Projektas „Mokyklos sveikatingumo diena / savaitė“

Sporto šakos(lengvoji atletika, judrieji ir

Sportuojant patiriamos traumos; kraujotakos

Judėjimas, mechaniniai

O ir CO; Greičio, nueito kelio skaičiavimas; fizinio

Projektas „Skirtingo fizinio krūvio įtaka

12

sportiniai žaidimai, bendroji gimnastika, slidinėjimas, spartusis žygis, turizmas, plaukimas, orientavimosi sportas)

sitema, pulsas, arterinis kraujospūdis; vidinis ir išorinis kraujavimas, kraujo sruvimas iš arterijų, venų ir kapiliarų, kraujo krešėjimas, pirmoji pagalba kraujuojant; atramos ir judėjimo sistema – griaučiai ir raumenys, kaulų lūžiai, sausgyslių ir raumenų patempimai, galvos traumos; kvėpavimo sistema, dujų mainai plaučiuose, pagalba skęstant; nervų sistema, jutimo organai, reflekso lankas, reakcija, koordinacija, aplinkos suvokimas;odos sandara, prakaitavimas, kūno higiena

svyraimai; jėga; greitis; pagreitis; mechaninė trintis: naudinga trintis, trinties mažinimas, oro ir vandens priešprieša; garso bangos

krūvio įtakos širdies ir pulso dažniui skaičiavimas

širdies darbui ir arteriniam kraujospūdžiui“

Integralaus kūno kultūros, gamtos mokslų ir matematikos trumpalaikio projekto

pavyzdys

13

Žmogui esant ramybės būsenos, širdies raumuo susitraukia apie 60–70 kartų per minutę. Patyrus fizinį krūvį, tankiau ima plakti širdis, pakyla

kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas. Tai siejama su tuo, kad mankštinantis žmogui prireikia daugiau deguonies, todėl širdies plakimas gali padažnėti

du kartus. Smarkiau plakdama ji audiniams (pvz., raumens) tiekia daugiau kraujo, o šis atneša daugiau deguonies.

Tema. Skirtingo fizinio krūvio įtaka širdies darbui ir arteriniam kraujospūdžiui.

Tarpdalykiniai (integraciniai) ryšiai – gamtos mokslai, matematika, IKT.

1. Tikslas – nustatyti, kaip tam tikri fiziniai krūviai keičia širdies darbą ir arterinį kraujospūdį.

2. Priemonės

Laikmatis, arterinio kraujospūdžio matavimo aparatas, sąsiuvinis rezultatams žymėti.

3. Darbo eiga

Susiskirstykite į grupes (jeigu klasė maža, geriausia po keturis, jeigu didelė – po šešis); aptarkite iškeltam tikslui pasiekti būtinus darbus,

pasiskirstykite pareigomis ir tikslingai veikite.

Grupėse suformuluokite hipotezę.

Suplanuokite, kiek laiko truks tyrimas ir kaip jį atliksite: nuspręskite, kokį fizinį krūvį pasirinksite – kilnosite svarmenį, darysite

šuoliukus, pritūpimus ar kt. (kad pastebėtumėte širdies darbo priklausomybės nuo įvairaus fizinio krūvio skirtumus, svarbu, jog

kiekviena grupė atliktų skirtingus fizinius pratimus); kurios kūno vietos pulsą matuosite (reiks prisiminti, kuriose kūno vietose jis

geriausiai apčiuopiamas).

Susitarkite, kurie iš jūsų bus tiriamieji, o kurie – tyrėjai, t. y. žymės duomenis ir skaičiuos rezultatus (paskui pasikeiskite – tegu

tiriamieji tampa tyrėjais).

Sėdėdami (ramybės būsena) suskaičiuokite pulso tvinksnius per minutę (pulsą matuokite pusę minutės ir gautą skaičių padauginkite iš

dviejų) ir pamatuokite kraujospūdį.

14

2–3 minutes atlikite pasirinktus fizinius pratimus.

Tuojau pat po fizinio krūvio suskaičiuokite pulso tvinksnius per minutę ir pamatuokite kraujospūdį.

Paskui skaičiuokite pulsą ir matuokite kraujospūdį tol, kol pulsas bus toks, koks buvo jums esant ramybės būsenos, t. y. iki pradedant

mankštintis.

4. Tyrimo duomenų apibendrinimas ir rezultatų pristatymas.

Remdamiesi gautais rezultatais, nubraižykite tiriamos grupės narių pulso ir arterinio kraujospūdžio kitimo kreives.

Apskaičiuokite, kiek kartų padidėjo pulso dažnis ir pakilo kraujospūdis po fizinių pratimų.

Palyginkite rezultatus: ar jie priklauso nuo atliktų pratimų rūšies (šuoliukų, pritūpimų, svarmens kilnojimo ar kt.), lyties, gyvenimo

būdo, pavyzdžiui, nuo to, ar žmogus aktyviai sportuoja, ar gyvena nejudrų gyvenimo būdą.

Suformuluokite išvadas, ar jos patvirtina jūsų iškeltą hipotezę?

Savo grupės rezultatus pristatykite klasei (numatykite, kokiomis formomis ir iliustravimo būdais juos pristatysite).

5. Rezultatų teorinis pagrindimas.

Atlikdami šį projektą, turėsite prisiminti ne tik matematinius duomenų skaičiavimus, bet taip pat aptarti gamtamokslines sąvokas, kurių jūs mokėtės

per gamtos mokslų pamokas. Grupei reikės pasirinkti vieną iš siūlomų klausimų, tačiau galėsite pasiūlyti ir savo temą. Tam teks atlikti literatūros

analizę – surinkti reikiamą informaciją iš įvairių šaltinių (interneto (Google, Search.lt)), bet geriausia – iš enciklopedijų, žinynų, atlasų, ją

susisteminti, analizuoti bei susieti su šio darbo tikslu ir gautais rezultatais.

Aptarti siūlomi klausimai.

Kraujotakos sistema (sieti su fizika ir chemija (medžiagų ir energijos apytaka)).

Širdies darbas ir pulsas (sieti su fizika (slėgis, jėga)).

Kraujo funkcijos (sieti su fizika (energija); su chemija (deguonis, anglies dioksidas, organinės ir mineralinės medžiagos)).

Arterinis kraujo spaudimas (sieti su fizika (slėgis, skysčio trintis, klampumas)).

Kad širdis būtų sveika (sieti su sveika gyvensena).

15

Pastaba. Bendrasis kursas tyrimo rezultatus teoriškai pagrįsti ir sieti gali tik su kuriuo nors vienu iš gamtos mokslų, pvz., biologija.

4. Ugdymo procesas, planavimas ir vertinimas

4.1. Ugdymo procesas

Vidurinėje mokykloje mokiniai tobulina pagrindinėje mokykloje įgytus judėjimo įgūdžius ir gilina teorines žinias. Vidurinės mokyklos programoje pateikiami sudėtingesni ir integruoti judėjimo būdai, ugdantys individualiuosius ir komandinius judėjimo įgūdžius, skatinantys asmeninį kūrybingumą, savarankišką veiklą, kritinį mąstymą. Mokiniams suteikiama pasirinkimo laisvė ir galimybė rinktis fizinę veiklą, atitinkančią jo poreikius, pomėgius, fizinį parengtumą ir sveikatą.

Išplėstinio kurso moduliai suteikia galimybę rinktis įvairesnes fizinio aktyvumo veiklos rūšis. Sudaromos sąlygos ne tik susitelkti į keletą veiklos rūšių ir išsiugdyti specialiuosius gebėjimus, bet ir pažinti save, atrasti savo stipriąsias savybes, išsiaiškinti poreikius, pomėgius ir juos realizuoti.

Kūno kultūra vidurinėje mokykloje siekiama padėti mokiniams tobulinti pagrindinėje mokykloje įgytus gebėjimus, būtinus plėtojant įvairias fizinio aktyvumo formas, suvokti fiziškai aktyvios gyvensenos svarbą kasdieniniame gyvenime.

Sėkmingam Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimui svarbus ugdymo proceso planavimas, organizavimas ir vertinimas.

Bendroji programa nubrėžia pagrindines gaires mokytojams planuojant mokinių ugdymą ir mokymą(si). Planuojant numatoma, ko ir kaip mokiniai mokysis, kaip mokiniai parodys savo išmokimą ir kaip jie bus vertinami, kaip reflektuos savo mokymosi procesą bei rezultatus. Todėl planuojant labai svarbu atsižvelgti į konkrečios klasės mokinių mokymosi lygį ir poreikius (ką jau žino, supranta, geba, kokias turi nuostatas), mokymosi stilius ir polinkius, mokymosi vietą ir laiką.

Planuojama laikantis principo, kad įgytos žinios, gebėjimai ir nuostatos kaskart plėtojami vis aukštesniu lygiu pagal sudėtingumą ir gilumą. Cikliškumo principas įgyvendinamas žvelgiant į ugdomąsias veiklas kaip sudedamąsias ugdymo proceso dalis: sveiką gyvenseną, sporto šakas ir

16

netradicinį fizinį aktyvumą. Pasikartodamas ciklas suteikia galimybę mokiniams suvokti kūno kultūros pamokas kaip nenutrūkstamą mokymąsi, įgytų žinių ir gebėjimų plėtrą. Toks ciklas gali būti įgyvendinamas per įvairios trukmės laiką.

Svarbu planuojant numatyti integravimo aspektus. Integruojant mokymasis tampa efektyvesnis, padedama įgyti geresnių žinių taikymo gebėjimų, mokiniams sudaromos galimybės parodyti kitų dalykų mokymosi rezultatus ir pasitelkti juos kūno kultūros kompetencijai tobulinti.

Kūno kultūros pamokų efektyvumas labai priklauso nuo tinkamo mokinių veiklos organizavimo. Mokinių veiklos organizavimo būdai kūno kultūros pamokose apima mokinių veiklos valdymo metodus, darbo formas (mokinių paskirstymo fiziniams pratimams atlikti būdus) ir darbo tvarkos metodus ( fizinių pratimų atlikimo eigą). Siekdamas ugdymo kokybės, mokytojas pratimus rodo pats arba pasitelkia mokinius, naudoja vaizdinę medžiagą arba kiek leidžia galimybės taiko informacinių technologijų priemones.

Mokinių veiklos valdymo būdai turi atitikti didaktikos reikalavimus ir pamokos uždavinių turinį. Darbo formos priklauso nuo pamokos uždavinių ir turinio, mokinių fizinio parengtumo, pamokos vietos ir turimo inventoriaus. Kūno kultūros pamokose užduotims atlikti taikomi frontalus, grupinis ir individualus metodai. Fizinių pratimų atlikimo organizavimo metodai nustato mokinių, tiesiogiai vykdančių užduotis, darbo tvarką. Dažniausiai vienas metodas yra išskaidomas į galimus variantus arba jie yra sujungiami nustatant užduočių vykdymo būdų kiekį.

Mokymosi veikla turėtų būti organizuojama taip, kad mokiniai bendrautų ir bendradarbiautų, geriau suvoktų užduotį aiškindamiesi tarpusavyje, patirtų teigiamų emocijų. Siekiant pagerinti ugdymo kokybę, svarbu, kad prieš pradėdami mokytis mokiniai turėtų galimybę išsiaiškinti ir suprasti, ko jie turėtų išmokti ir pasiekti.

Užduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos atsižvelgiant į fizinio parengtumo lygį, t. y. vengiama per sunkių, atskiram mokiniui ar grupei neįveikiamų užduočių, ir lygiai taip pat – per lengvų, nereikalingų užduočių. Pavyzdžiui, mokinių šoklumui lavinti mokytojas gali vietoj šuolio į aukštį (jei mokykloje nėra tinkamo inventoriaus, ir mokytojas negali užtikrinti veiklos saugumo) parinkti kitokių šoklumą lavinančių pratimų. Rekomenduojama sudaryti mokiniams kuo daugiau galimybių patiems pasirinkti užduotis, atsižvelgiant į jų fizinį parengtumą, fizinį pajėgumą, interesus, polinkius, siekiamus mokymosi uždavinius.

Skirtingose pamokos dalyse siūloma praktikuoti aktyvų savarankišką darbą, kurio turinį sudaro ne vien įprasti ir(ar) mokytojo nurodyti fiziniai pratimai, bet ir kūrybinės užduotys, pvz.: gebėti pasirinkti pratimą, sukurti bei pagrįsti jo atlikimo metodiką, analizuoti ir diskutuoti priimant sprendimą. Reikia skatinti rinktis fizinį aktyvumą laisvalaikiu, ugdytis valią, kuri svarbi visais gyvenimo atvejais, ypač atsispiriant alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimui, vengiant neigiamų elgesio apraiškų ir pan. Ypač didelę reikšmę turi socialinių gebėjimų, bendražmogiškųjų vertybių, žinių, praktinių gebėjimų ugdymas, poreikis juos įgyti, etikos, moralės normos ir principai, sveikatos stiprinimas, asmeninio fizinio pajėgumo didinimas.

Siekiant, kad būtų mokoma(si) įvairių sporto šakų, parengtas slidinėjimo, turizmo, plaukimo ir orientavimosi sporto programas vykdo mokyklos, turinčios tam palankias sąlygas arba galinčios pasinaudoti šalia esančia materialine baze (plaukimo baseinu, tinkama vietove, trasomis ir kt.). Spartusis žygis palankiomis oro sąlygomis rekomenduojamas kaip slidinėjimo alternatyva.

Rekomenduojama kuo daugiau pamokų organizuoti gryname ore: lauko aikštyne, parke, miške ir kt. Mokytojas privalo užtikrinti mokinių saugą, išmokyti juos laikytis saugaus elgesio taisyklių ir reikalavimų.

17

Kūno kultūros pamokų organizavimo vieta turi atitikti asmens saugos ir higienos normų reikalavimus.Bendrojoje kūno kultūros programoje pateikiamos tik svarbiausios kūno kultūros turinio gairės. Kūno kultūros mokytojas gali koreguoti atskiros

veiklos srities turinį pagal mokinių poreikius, polinkius ir gebėjimus.

Kiekvienas mokinys gali siekti asmeninio fizinio tobulėjimo pažangos ugdydamasis savo judėjimo, fizinio parengtumo bei suvokimo gebėjimus, todėl vertinamas ne tik rezultatas, bet pasiekta pažanga. Vertinant mokinių fizinius gebėjimus, būtina atsižvelgti į kiekvieno mokinio galimybes ir individualią kiekvieno mokinio padarytą pažangą. Prigimtiniai gebėjimai negali tapti vertinimo pagrindu.

Kūno kultūros ugdymo procese taikomas diagnostinis (nustatyti esamą), formuojamasis (padėti mokymuisi), sumavimo (apžvelgti išmoktą) vertinimas. Itin svarbus yra formuojamasis vertinimas, kuris padeda išsaugoti mokymosi motyvaciją, teigiamą požiūrį į kūno kultūrą ir kuriuo siekiama, kad kiekvienas mokinys atskleistų kaip galima daugiau savo išgalių, kad suvoktų fizinio aktyvumo poveikį jam pačiam, jo sveikatos stiprinimui ir fizinio pajėgumo didinimui.

Informacija, kaip mokiniams sekasi siekti asmeninės pažangos, gaunama rudenį ir pavasarį atliekant fizinio parengtumo testus. Testų rezultatai pažymiais nevertinami – jie parodo, ar mokinys pasiekė asmeninės pažangos. Ši informacija liudija asmeninius fizinio parengtumo pokyčius, padeda mokiniui geriau pažinti savo silpnybes ir stiprybes, nukreipia fizinio aktyvumo motyvaciją skatinančia linkme, koreguoja fizinio ugdymosi tikslus.

Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

Vertinant parengiamosios fizinio pajėgumo grupės mokinius, būtina atsižvelgti į jų individualias galimybes. Neskiriami pratimai ir užduotys, galinčios sukelti ligų paūmėjimą arba sutrikdyti fizinę bei dvasinę sveikatą.

Vertinimas turi mokinį motyvuoti, skatinti siekti asmeninės pažangos.

4.2. Planavimas

Plačiąja prasme metinis planas yra: mokinių fizinio ugdymo filosofijos, planuojamų mokymo(si) rezultatų, mokomosios medžiagos, mokymosi rezultatų ir programos efektyvumo vertinimo būdųvisuma.

Planas yra nuolat kintantis ir nuolat mokinio ekspertuojamas dokumentas, tai tarsi siekiamų ugdymo rezultatų vadovas.

18

Plano rengimas yra trijų etapų dinamiškas vyksmas, kuriam būdinga lanksti kaita ir nuolatinis efektyvumo vertinimas.I etapas – plano rengimas,II etapas – plano įgyvendinimas,III etapas – plano įvertinimas ir koregavimas.

Metinio plano rengimo dinamika

PLANAVIMO IŠTAKOS

19

PLANO RENGIMAS

PLANO ĮGYVENDINIMAS

PLANO ĮVERTINIMAS IR KOREGAVIMAS

Mokinių kūno kultūros galutinis tikslas Vidurinio ugdymo bendrosios programosKūno kultūra

METINIS PLANAS

VEIKLOS SRITYS

KIEKVIENOS VEIKLOS SRITIES MOKYMO(SI) SKYRIAI

KIEKVIENO MOKYMO(SI) SKYRIAUS PAMOKŲ PLANAI

Metinio plano struktūra

Plano rengimas prasideda nuo idėjos „Kas svarbiausia mokinių fiziniam ugdymui?“

20

Sveikagyvensena

Judėjimoįgūdžiai

Sportošakos

Netradicinisfizinis aktyvumas

Suvoktas atsakymas iš esmės veikia visus plano tarpinius tikslus, struktūrines dalis, jo įgyvendinimą ir vertinimą.

Plano rengimo žingsniai:1. Mokinių fizinio ugdymo filosofijos pasirinkimas. Formuluojant filosofiją, rekomenduojama vadovautis nuostata, kad planas turi būti sutelktas į

mokinių fizinį aktyvumą visam gyvenimui. Susikurdami filosofiją, trumpai atsakykite į klausimus: Kokia yra fizinio ugdymo paskirtis? Kaip fizinio ugdymo paskirtis yra susijusi su ugdymu apskritai? Ar mokymas turėtų būti koncentruotas į mokinius, ar į mokytoją ir dalyką? Koks yra kūno kultūros mokytojo vaidmuo mokymo(si) procese?

2. Tikslų nustatymas. Vadovautis galutiniu tikslu – t. y. skatinti mokinius būti fiziškai aktyviems visą gyvenimą. Pirmiausia dėmesys mokinių poreikiams. Remiantis jais ir mokinių kūno kultūrą reglamentuojančiais dokumentais bei fizinio aktyvumo

veiksniais, iškeliamas plano tikslas. Tikslas nurodo, ko mokiniai išmoks pagal šį planą, o uždaviniai – kaip bus siekiama tikslo. Nustatyti tikslus padeda pamatiniai teiginiai, pvz.: „Baigus mokytis pagal sukurtą programą mokiniai gebės..........“, „Baigę 11, 12 klasę,

mokiniai žinos ir gebės.................“.3. Atsižvelgiant į tikslus, pasirenkamas vienas ar keletas fizinio ugdymo modelių, kuriais vadovaujantis bus parinktos mokymo(si) sritys ir jų

įgyvendinimo nuoseklumas.Pasirenkant fizinio ugdymo modelį, privalu vadovautis:

mokinių poreikiais, kūno kultūros mokytojo vertybinėmis orientacijomis ir filosofinėmis nuostatomis, plano tikslais.

Mokymo(si) sričių turinio ir įgyvendinimo eigos nuoseklumo planavimas.Šis žingsnis siejamas su klausimais:

Ko mokiniai mokysis (sritys)? Koks mokymosi eiliškumas?

Mokymo(si) sričių turinys priklauso nuo galutinio mokinių kūno kultūros tikslo, tarpinių plano tikslų ir pasirinkto fizinio ugdymo modelio.Planuojant turinį, pravartu atkreipti dėmesį į jo platumą ir gilumą. Platumas atspindi turinį sudarančių veiklos ir ugdymo gebėjimų kiekybę, t. y., ar nevyrauja principas „daugiau, bet paviršutiniškai“. Padarinys – mokiniai susidarys tik pagrindinius judėjimo mokėjimus, o įgūdžių praktikavimas bus trumpalaikis. Gilumas reiškia išsamų sporto šakų ar kitų fizinio aktyvumo gebėjimų ugdymą(si), kurio rezultatas – mokinių kompetencija ir puikus dalyko išmanymas.Planuojant turinio išdėstymo tvarką, t. y. eiliškumą, būtina atkreipti dėmesį į surikiuotą iš klasės į klasę įgūdžių ir žinių progresavimą.

21

Kiekvieną fizinio ugdymo modelio ir (ar) veiklos srities struktūrą sudaro skirtingi gebėjimų ugdymo(si) skyriai. Tikslinga pasirinkti vieną požymį, pagal kurį gebėjimus (greitumas, šoklumas, lankstumas ir kt.) auginsime, fizinio aktyvumo rūšį (orientavimosi sportas, bendroji gimnastika, judrieji žaidimai ir t. t.) ir pan. Skyrių planavimo žingsniai:

Skyrių tikslai. Skyriaus turinys ir jo eiliškumas (bloko planas). Pamokos planas. Skyriaus medžiagos išmokimo kontrolės (įvertinimo) strategija.

Plano įgyvendinimas, įvertinimas ir koregavimas.Daugeliui plano įgyvendinimas yra sunkumus kelianti užduotis. Rekomenduojama iš pradžių įgyvendinti mažesnės apimties ir lengviau įveikiamas veiklos sritis ir skyrius, numatyti įgyvendinimo strategiją.Programos vertinimas gali būti sutelktas į daugelį dalykų. Nustatykite stipriąsias ir silpnąsias sritis:

lygiavimasis į Lietuvos, ES ugdymo gaires ir standartus, lygiavimasis į mokinių poreikius, mokinių fizinio aktyvumo motyvacija, mokinių pasiekimai, mokytojo kompetencija, sąlygos, įranga, ištekliai.

Įvertinus visa tai, planas tikslinamas. Plano lankstumas yra vienas iš jo kokybės požymių.Dažniausios klaidos ir nesutarimai tarp kūno kultūros mokytojų planuojant mokinių fizinį ugdymą – neatsižvelgiama į:

mokinio poreikius ir interesus, mokinių kūno kultūros galutinį tikslą ir fizinio ugdymo tarpinius tikslus, ugdymo ir vertinimo strategijų pažangą.

Būtų gerai, jei planuojant mokinių ugdymą aktyviai dalyvautų mokinių ir netgi tėvų atstovai. Taip ugdymas labiausiai koncentruojamas į mokinį.

ApibendrinimasPlanas turi būti:

22

šiuolaikinis, atitinkantis mokinių poreikius, šiuolaikinio gyvenimo iššūkius, lemiantis šiuolaikinį mokinių bendrąjį išsilavinimą kūno kultūros srityje, lankstus, t. y. nuolat tobulinamas, rengiamas dalyvaujant visiems kūno kultūros mokytojams ir kitiems mokyklos bendruomenės nariams.

Ugdymo planavimas orientuotas į mokinių pasiekimus.

Planuojant turi būti atsakoma į klausimus: Ką mokiniai gali išmokti, kokius gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti per turimą laiką? Koks turinys, veiklos, užduotys, aplinka padės mokiniams pasiekti numatomų rezultatų? Kaip sužinosime, ar mokinių pasiekimai tokie, kokių tikėjomės – vertinimas (grįžtamasis ryšys)? Kokia galimybė koreguoti planą (ugdymą) atsižvelgiant į tai, kas bus pasiekta? Ką būtina suplanuoti prieš metus (ilgalaikis planas), prieš pradedant naują skyrių (trumpalaikis planas), prieš pamoką?

„Bet kuri mūsų veikla bus sėkminga tik tuomet, kai aiškiai žinosime, ko siekiame“ (Geoffrey Petty, 2001).

Mokymosi sritys ir jas atitinkantys tikslai (Himberg et al., 2003)

Mokymosi sritys

Mokymosi pagrindiniai elementai Tikslai

Pažintinė • Žinios: jų suvokimas, pritaikomumas, analizė, sintezė• Vertinimas

Mokyti sąvokų Ugdyti gebėjimus analizuoti, integruoti žinias

Emocinė • Požiūriai į FA• Socialinės savybės: bendravimas, garbingumas, tolerancija • Savivoka ir savivertė

Ugdyti socialines savybes ir tinkamą elgesį Skatinti asmeninių tikslų siekimą, savivoką ir savivertę

Psichomotorinė • Pagrindiniai judėjimo įgūdžiai • Specifiniai judėjimo įgūdžiai • Su judėjimo gebėjimais susijusio fizinio pajėgumo požymiai: vikrumas, pusiausvyra, koordinacija, reakcijos laikas, greitumas,

Užtikrinti, kad mokiniai įgytų pagrindinius judėjimo įgūdžius ir gebėjimus

23

staigioji jėgaSu sveikata susijusio fizinio pajėgumo

• Aerobinis pajėgumas • Raumenų jėga • Raumenų ištvermė • Lankstumas• Kūno kompozicija

Skatinti mokinius ugdytis sveikatą stiprinančius / palaikančius fizinius gebėjimus

Bendroji programa nubrėžia pagrindines gaires mokytojams planuojant mokinių ugdymą ir mokymą(si). Planuojant numatoma, ko ir kaip mokinius mokyti, kaip mokiniai parodys savo išmokimą ir kaip jie bus vertinami, kaip reflektuos savo mokymosi procesą bei rezultatus. Planuojant svarbu atsižvelgti į konkrečios klasės, koncentro mokinių mokymosi lygius, poreikius, polinkius, sveikatos būklę (specialiosios medicininės ir parengiamosios fizinio pajėgumo grupės) ir fiziškai silpnesniems mokiniams siūloma taikyti individualias užduotis, kurios padėtų patirti sėkmę. Kūno kultūros pamokos planuojamos metams (ilgalaikis planas), ciklui, sričiai (trumpalaikis planas), planuojama ir kiekviena pamoka.

Ilgalaikis planas

Bendra informacija (dalykas; klasė; laikotarpis; pamokų skaičius). Mokinių grupės charakteristika (tai, ką pastebi mokytojas toje klasėje: motyvacija, pasiekimai, mokymosi ypatumai, individualūs poreikiai.....). Mokymo uždaviniai (susiję su Bendrosiose programose aprašytų dalykinių ir esminių kompetencijų ugdymu; orientuoti į mokymosi rezultatą). Mokymo ir mokymosi turinys (lentelės formą pasirenka dalyko arba srities mokytojas).

24

Ilgalaikio plano pavyzdys Nr. 1.Kūno kultūros ilgalaikis planas, 11–12 klasės

BENDRASIS KURSAS

Dalykas: kūno kultūra

Kursas: bendrasis

Klasė: 11–12 klasės; 2011–2012, 2012–2013 mokslo metai.

Pamokų skaičius: 2 pamokos per savaitę (iš viso 72 pamokos per m. m.).

Parengė Ilona Palavinskienė, Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja ekspertė.

Priemonės: Pagrindinės mokymo(si) priemonės – sportinių žaidimų kamuoliai, šokdynės, kilimėliai, svarmenys, treniruokliai ir t. t.;papildomos mokymo(si) priemonės – Video- / CD grotuvas, DVD / CD diskai.

Literatūra: Vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos 2011 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-269.

Tikslas – sudaryti sąlygas mokinių fizinei, socialinei ir emocinei saviugdai, fiziniam ir socialiniam aktyvumui reikštis, asmens socialinei integracijai ir sveikatos potencialui stiprėti didinant kūno kultūros ugdymosi pasirinkimo galimybes ir taip stiprinant fizinio aktyvumo vidinę motyvaciją. Uždaviniai:

● įtvirtinti sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo poreikį, kritiškai mąstyti ir vertinti aktualius sveikatos stiprinimo ir tausojimo, mankštinimosi bei sporto klausimus; stebėti ir koreguoti šią veiklą pagal asmeninį fizinį parengtumą;

25

● mokytis konstruktyviai mąstyti ir kryptingai veikti planuojant asmeninį fizinį aktyvumą, vertinti ir apibendrinti informaciją, suvokti sąsajas tarp fizinio aktyvumo, sveikatos ir gyvenimo kokybės;

● kryptingai įvaldyti sporto šakų techniką bei taktiką, lavinti motoriką, įtvirtinti judėjimo įgūdžius, ugdytis bendravimo, bendradarbiavimo nuostatas bei elgesį;

● plėtoti fizinio ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio pajėgumo didinimu, judesių kultūros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir savęs realizavimu.

Žinios. Bendrasis kūno kultūros kursas sudaro galimybę plėtoti fizines galias, patirti teigiamą judėjimo poveikį sveikatai, savijautai bei darbingumui, įtvirtinti sveikos gyvensenos įgūdžius bei nuostatas. Atskiros temos nagrinėjamos bendresniais bruožais, daugiau laiko ir pastangų skiriant bendriesiems gebėjimams ugdytis. Bendrasis kursas yra kompleksiškas ir integralus, t. y. susijęs su kitais mokomaisiais dalykais: doriniu ugdymu, biologija, fizika, matematika, chemija, informacinėmis technologijomis ir t. t. Todėl per kūno kultūros pamokas remiamasi anksčiau išvardytų dalykų žiniomis ir gebėjimais.

Integracija:Dalyko mokymas(is) siejamas su:

etika – kuriant šokių pasirodymus, grupines programas ir pristatant mokyklos, bendruomenės renginiuose, sudaromos sąlygos mokiniams ugdytis savojo Aš, savo vertės ir savigarbos suvokimą, bendravimo ir bendradarbiavimo etiką bei kultūrą, puoselėti savitarpio pagalbos, pagarbos, teisingumo, pakantumo nuostatas ir jausmus;

etnokultūra – kuriant šokių pasirodymus, panaudojant jiems lietuvių liaudies šokius bei muziką ir pristatant mokyklos, bendruomenės renginiuose, didinamas mokinių etninės kultūros ugdymosi prieinamumas, sudaromos sąlygos išgyventi gyvąją kultūrą ir tautinį tapatumą;

muzika – kuriant šokių pasirodymus, grupines programas, naudojant gyvą muziką ir pristatant mokyklos, bendruomenės renginiuose bei integruojant į pamokas, choreografijos sudarymo ir muzikos ritmo, takto ir muzikinių frazių temas, ugdomas mokinių ritmo, takto ir muzikinių frazių suvokimas;

gamtos mokslais – integruojant į pamokas žmogaus kūno sandaros, jo veiklos, sveikos mitybos, ir kt. temas, ugdomas mokinių savojo kūno ir jame vykstančių procesų suvokimas, skatinami bei įtvirtinami savarankiško mankštinimosi ir sveikos gyvensenos įgūdžiai;

technologijomis – integruojant į pamokas sveiko maisto, sveikos ir saugios aplinkos bei kt. temas, ugdomos mokinių sveikos gyvensenos nuostatos, formuojami įgūdžiai;

meno dalykais – kuriant šokių pasirodymus, grupines programas ir pristatant mokyklos, bendruomenės renginiuose, sudaromos sąlygos mokiniams ugdytis teigiamą požiūrį į išlavintą, stiprų ir gražų kūną, aukštą judesių kultūrą, suteikiamos didžiulės asmens meninės saviraiškos ir kūrybos galimybės;

26

užsienio kalbomis – integruojant į pamokas pratimų parinkimo, jų kompleksų sudarymo, savo antropometrinių ir fizinio pajėgumo duomenų įvertinimo bei kt. temas, skatinamos informacijos užsienio kalba paieškos interneto svetainėse, formuojami tos informacijos analizavimo ir pritaikymo sau įgūdžiai;

informacinėmis technologijomis – skiriant savarankiškas užduotis, susijusias su informacijos paieška internete, jos apdorojimu ir išsaugojimu, ugdomi mokinių gebėjimai susirasti informaciją internete, ją apdoroti ir panaudoti.

Bendrųjų kompetencijų (mokėjimas mokytis) ir nuostatų ugdymas: palankiomis oro sąlygomis pamokos vykdomos gryname ore taikant ne vien programoje nurodytas veiklas, bet ir kitas judėjimo formas,

pvz., pasivaikščiojimą; pamokoje planuojamos tokios veiklos, kurios duotų mokiniams galimybę išreikšti savo asmeninius fizinius gebėjimus, kad grįžtamasis

ryšys padėtų jas tobulinti; veiklos naujumas, prasmingumas, įdomumas; taikomi metodai, kurie motyvuotų, skatintų veikti, mokytų bendrauti, bendradarbiauti, ugdytų pagarbą ir toleranciją; pasiekimų vertinimas priklauso nuo pastangų, aktyvumo, pažangos ir noro tobulėti; mokymo ir lavinimo kūrybiškumas bei užduočių individualizavimas ir diferencijavimas; palankus tvarkaraštis ir ugdymo turiniui palanki bei higienos normas atitinkanti sporto bazė.

Vertinimas. Kiekvieno mėnesio pabaigoje taikomas kaupiamasis vertinimas. Kaupiamojo vertinimo pagrindą sudaro pasirengimas ir aktyvus dalyvavimas pamokose, asmeninė pažanga, dviejų testų atlikimas (Eurofit ir Kūno kultūros ženklo). Testus parenka mokytojas. Testai atliekami siekiant nustatyti asmeninį fizinį pajėgumą, skatinti mokinį siekti asmeninės pažangos, įžvelgti stiprybes ir silpnybes, tačiau už parodytus testo rezultatus pažymys nerašomas. Testų rezultatai parodo, kokios tuo metu yra testuojamo mokinio fizinės galimybės, ką reikėtų pastiprinti, kur yra silpnosios jo pusės ir pan. Testų duomenys analizuojami kartu su mokiniais, aptariami su tėvais. Mokslo metų gale mokiniai pasitikrina savo asmeninę pažangą atlikdami tuos pačius testus, o pageidaujantys dalyvauja Kūno kultūros ženklo varžybose. Už atliktą testą mokinys gauna du papildomus taškus. Mokiniai vertinami ir skatinami už atliktus technikos elementus, gimnastikos pratimų pristatymus, mankštos pratimų kompleksą, pasiektą komandinį rezultatą, (laimėjus įvairius konkursus ar estafetes ir pan.). Mokiniai su vertinimo reikalavimais supažindinami mokslo metų pradžioje (formuojamasis vertinimas) ir pamokose (diagnostinis vertinimas).

MOKYMO IR MOKYMOSI TURINYS

27

Veiklos sritis Valandų skaičius

Gebėjimai Žinios ir supratimas Integracija Pastabos / korekcijos

1. Sveika gyvensena,6 val.

1.1. Pripažinti pagrindinius sveikos gyvensenos principus. 1.2. Mokėti įsivertinti savo fizinį pajėgumą, apskaičiuoti kūno masės indeksą. 1.3. Savarankiškai mankštintis siekiant asmeninių fizinio tobulėjimo tikslų. 1.4. Gebėti išlaikyti taisyklingą laikyseną ir kvėpavimą fizinio aktyvumo metu ir po jo. 1.5. Gebėti atlikti keletą atsipalaidavimo pratimų stresui įveikti arba jo pasekmėms mažinti. 1.6. Kritiškai nusiteikti ir ryžtingai veikti prieš spaudimą vartoti alkoholį, tabaką ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

1.1.1. Argumentuotai pagrįsti fizinį aktyvumą, kaip vieną svarbiausių sveikatos tausojimo ir stiprinimo sąlygų.1.2.1. Paaiškinti darnaus fizinio išsivystymo sampratą. 1.3.1. Pagrįsti konkrečios fizinės veiklos įtaką sveikatai ir darbingumui. 1.4.1. Pagrįsti taisyklingos laikysenos ir taisyklingo kvėpavimo svarbą organizmo sistemoms fizinio aktyvumo metu ir po jo. 1.5.1. Paaiškinti ir pademonstruoti keletą atsipalaidavimo pratimų stresui įveikti arba jo pasekmėms mažinti. 1.6.1. Kritiškai nusiteikti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartotojiško požiūrio ir reklamos atžvilgiu. Žinoti neigiamas dopingo vartojimo sporte pasekmes. Paaiškinti savitarpio pagalbos esmę.

Etika (kūno kultūros pamokos sudaro sąlygas ugdyti savojo Aš suvokimą, savo vertės ir savigarbos, mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo etiką bei kultūrą, puoselėti savitarpio pagalbos, pagarbos, teisingumo, pakantumo nuostatas ir jausmus).

2. Sporto šakos,54 val.

Lengvoji atletika,16 val.

2.1.1. Bėgti ištvermei nedideliu intensyvumu stengiantis įveikti nuovargį. Gebėti reguliuoti fizinį krūvį pagal pulso dažnį. 2.1.2. Bėgti pagal komandą trumpus nuotolius iš žemo ir aukšto starto maksimaliu greičiu iki 50 m. 2.1.3. Bėgti parankia sparta iš aukšto starto vidutinius nuotolius (nepereidami į

2.1.1.1. Paaiškinti pulso kaitos priežastis fizinio krūvio metu.Išvardinti keletą Lietuvos ir (ar) pasaulio lengvaatlečių geriausius pasiekimus. 2.1.2.1. Apibūdinti trumpų nuotolių bėgimo techniką. 2.1.3.1. Paaiškinti bėgimo iš aukšto starto techniką; taisyklingo kvėpavimo ir nuotolio įveikimo bei parankios taktikos pasirinkimo

Gamtos mokslais (kūno sandara, jo veikla, sveika mityba, žalingų įpročių prevencija ir kt.);

technologijomis ir raštingo vartotojo ugdymu (bendras rūpestis ugdyti sveikos gyvensenos sampratą ir

Oro sąlygos.

28

žingsniavimą): merginos – apie 6 min., arba iki 1500 m; vaikinai – apie 8 min. Arba iki 2000 m.2.1.4. Bėgti estafetę 4x50 m pasirinktu greičiu ir pasirinktu lazdelės perdavimo būdu.2.1.5. Pademonstruoti šuolio į tolį iš vietos ir įsibėgėjus ir trišuolio iš vietos ir įsibėgėjus (vaikinai) technikos elementus.2.1.6. Techniškai atlikti šuolį į aukštį „peržengimu“.2.1.7. Saugiai, taikant metimų technikos taisykles, mesti arba stumti pasirinktą metimo rungčių įrankį.

bėgant vidutinius nuotolius svarbą. 2.1.4.1. Pademonstruoti lazdelės perdavimo būdus: iš apačios, iš viršaus lėtai ir greitai bėgant. 2.1.5.1. Paaiškinti šuolio į tolį įsibėgėjus ir trišuolio iš vietos ir įsibėgėjus (vaikinai) techniką. 2.1.6.1. Paaiškinti šuolio į aukštį „peržengimu“ techniką ir pademonstruoti parengiamuosius pratimus. 2.1.7.1. Paaiškinti metimų saugos taisykles.2.1.7.2. Paaiškinti pasirinkto metimo rungčių įrankio metimo arba stūmimo techniką.

įgūdžius ir bendros pastangos ugdant raštingą vartotoją);

Sportiniai žaidimai,20 val.

2.2.1. Žaisti ir tikslingai taikyti parengiamuosius judriuosius žaidimus.2.2.2. Žaisti nurodytą sportinį žaidimą naudojant sudėtingus komandinės taktikos (puolimo, gynybos) veiksmus ir žaidimo taisykles. 2.2.3. Pasirinkti parankią puolimo ir gynybos taktiką siekiant užsibrėžto tikslo rungtyniaujant. 2.2.4. Teisėjauti pasirinktose rungtynėse ir pamokoje.

2.2.1.1. Pateikti parengiamųjų judriųjų žaidimų pavyzdžių. 2.2.2.1. Suprasti ir paaiškinti, kaip tikslingai panaudoti taktikos veiksmus žaidžiant sportinį žaidimą. 2.2.3.1. Apibūdinti puolimo ir gynybos taktikos veiksmus.2.2.3.2. Pagrįsti gebėjimo dirbti komandoje socialinę prasmę. 2.2.4.1. Suprasti ir paaiškinti varžybų teisėjavimo taisykles.

Pilietiškumo ugdymu (puoselėja socialinę ir pilietinę ugdytinio patirtį, demokratines asmens nuostatas ir vertybes, didina mokinio dalyvavimo grupių, komandų veikloje patirtį, ugdo gebėjimą įsitraukti į mokyklos ir vietinės bendruomenės gyvenimą).

Bendroji gimnastika,10 val.

2.3.1. Atlikti pratimus, ugdančius fizines ypatybes: lankstumą, jėgą ir kt., pvz.. sąnarių judesių amplitudei didinti, statinei ir dinaminei raumenų jėgai didinti. 2.3.2. Mokėti sudaryti ir atlikti saugių akrobatikos pratimų junginį (pvz.:

2.3.1.1. Paaiškinti, kaip įžvelgti savo silpnąsias ir stipriąsias gimnastikos pratimų atlikimo ypatybes ir kaip pasirinkti gimnastikos pratimus joms stiprinti. 2.3.2.1. Paaiškinti kaip saugiai atlikti akrobatikos pratimus.

Meno dalykais (išlavintas, stiprus ir gražus kūnas, aukšta judesių kultūra suteikia didžiules asmens meninės saviraiškos ir

29

kūlversčiai, pusiausvyros pratimai, kybojimai, atremtys ir kt.). 2.3.3. Šokinėti per trumpą ir ilgą šokdynę taikant įvairias kombinacijas (po vieną ir poromis). 2.3.4. Merginoms – saugiai savarankiškai atlikti pratimus su pasirinktu gimnastikos įrankiu (pvz.: šokdyne, lanku, kaspinu, kamuoliu, svareliais ir kt.). 2.3.5. Vaikinams – saugiai savarankiškai atlikti jėgos ir jėgos ištvermės pratimus ant pasirinktų treniruoklių (skersinio, su svarmenimis ir kt.).

2.3.3.1. Pademonstruoti keletą kombinacijų šokinėjant per ilgą ir trumpą šokdynę.2.3.4.1. Paaiškinti, kaip pasirinkti asmenines galimybes ir fizinį parengtumą atitinkančias sunkmenas ir kitus gimnastikos įrankius. 2.3.5.1. Paaiškinti ir pademonstruoti, kaip pasirinkti asmenines galimybes ir fizinį parengtumą atitinkančias sunkmenas, saugiai atlikti pratimus ant skersinio, treniruoklių ir t. t.

kūrybos galimybes).

Slidinėjimas / spartusis žygis / turizmas / orientavimo- si sportas,8 val.

2.4.1. Esant palankioms oro sąlygoms, šliuožia slidėmis, čiuožia pačiūžomis arba taiko kitas saugias žiemos laikotarpiui skirtas priemones (čiuožynes, rogutes, snieglentes ir kt.). 2.4.2. Pagal savo fizinį pasirengimą gebėti taikyti įvairias fizinio aktyvumo formas atvirame ore (pvz.: kaitalioti ėjimą su bėgimu, saugiai įveikti pasitaikančias natūralias gamtines kliūtis ir kt.).

2.4.1.1. Paaiškinti šliuožimo slidėmis ir čiuožimo pačiūžomis poveikį žmogaus fizinei ir dvasinei sveikatai. 2.4.1.2. Pademonstruoti pagrindinius šliuožimo slidėmis arba pačiūžomis būdus. 2.4.2.1. Išvardinti keletą fizinio aktyvumo formų, naudojamų atvirame ore, esant natūralioms gamtinėms sąlygoms.

Geografija (orientavimasis vietovėje, kompasas, sutartiniai žemėlapių ženklai bei mastelis, orientavimasis pagal vietovės požymius, pasaulio kryptys, vietovės vaizdavimo būdai).

Oro sąlygos.

3.Netradici-nis fizinis aktyvumas,12 val.

3.1. Pasirinkti sau tinkamą fizinio aktyvumo formą. 3.2. Mokytojo padedamam kurti patinkančios etnokultūrinės fizinės veiklos projektą ir jį įgyvendinti.

3.1.1. Paaiškinti, kaip tikslingai pasirinkti sau tinkamą fizinio aktyvumo formą.3.2.1. Parengti pasirinktos netradicinės fizinės veiklos projektą (savarankiškai arba mokytojo padedamas). Pagrįsti jo įgyvendinimo svarbą.

Informacinėmis technologijomis – informacijos įvairiuose šaltiniuose paieška, kaupimas, analizė, medžiagos apdorojimas ir išsaugojimas kompiuteryje.

30

Ilgalaikio plano pavyzdys Nr. 2

BENDROSIOS KŪNO KULTŪROS ILGALAIKIS PLANAS III–IV GIMNAZIJOS KLASIŲ MOKINIAMS

1. BENDROJI INFORMACIJAIlgalaikis planas skirtas 11–12 klasių mokiniams, 66–70 val. per metus (2 pam. per sav.), 132–138 val. per dvejus mokslo metus.Parengė: Tomas Kentra, VšĮ VDU „Rasos“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas.Planuojant dvejiems metams, numatoma stebėti mokinių tobulėjimo žingsnius, planą koreguoti ir papildyti pagal mokinių poreikius, pomėgius

ir galimybes, lanksčiau numatyti veiklas, atsižvelgiant į mokinių jau turimą patirtį, gebėjimus ir esamą situaciją. Planas kartu merginoms ir vaikinams, tačiau atsižvelgiant į mokinių fizinį pajėgumą, individualias galimybes, kitas planuojamai mokinių

grupei būdingas savybes (pvz., grupė fiziškai silpna, daug mokinių priskirta parengiamajai fizinio pajėgumo grupei ir t .t.). Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams, dalyvaujantiems pamokose kartu su pagrindinės grupės mokiniais, pratimai ir

fizinis krūvis skiriamas pagal gydytojų rekomendacijas. Parengiamosios fizinio pajėgumo grupės mokiniams fiziniai pratimai taikomi atsižvelgiant į sveikatos sutrikimus, neskiriami pratimai, galintys sukelti ligų paūmėjimą. Fiziškai silpnesniems mokiniams siūlomos taikomosios individualios

31

užduotys siekiant sustiprinti bei įtvirtinti jų asmenines stiprybes, kurios suteiktų galimybę patirti sėkmę, sustiprintų motyvaciją ir pasitikėjimą savo jėgomis.

TIKSLAS. Kūno kultūros ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas mokinių fizinei, socialinei ir emocinei saviugdai, fiziniam ir socialiniam aktyvumui reikštis, asmens socialinei integracijai ir sveikatos potencialui stiprėti didinant kūno kultūros ugdymosi pasirinkimo galimybes ir taip stiprinant fizinio aktyvumo vidinę motyvaciją.

2. UŽDAVINIAI. Siekdami tikslo mokiniai:● įtvirtina sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo poreikį, kritiškai mąsto ir vertina aktualius sveikatos stiprinimo ir tausojimo, mankštinimosi bei sporto klausimus; stebi ir koreguoja šią veiklą pagal asmeninį fizinį parengtumą; ● mokosi konstruktyviai mąstyti ir kryptingai veikti planuojant asmeninį fizinį aktyvumą, vertinant ir apibendrinant informaciją, suvokiant sąsajas tarp fizinio aktyvumo, sveikatos ir gyvenimo kokybės; ● kryptingai įvaldo sporto šakų techniką bei taktiką, lavinasi motoriką, įtvirtina judėjimo įgūdžius, ugdosi bendravimo, bendradarbiavimo nuostatas bei elgesį;

● plėtoja fizinio ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio pajėgumo didinimu, judesių kultūros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir savęs realizavimu.

3. VERTINIMAS.Kūno kultūros pamokose vertinamas ne sportinis rezultatas, bet vyksmas, pokyčiai ir asmeninė pažanga. Pažanga vyksta skirtingai, todėl

vertinant atsižvelgiama į:Galimybes: testuojant nustatomos kiekvieno mokinio galimybės. Testo rezultatai nevertinami pažymiu. Vertinama padaryta asmeninė pažanga,

t. y., kiekvieno mokinio individualūs poslinkiai.Pastangas: pasirengimas pamokai, lankomumas, pareigingumas, aktyvumas ir kt. Gebėjimus: asmeniniai, įgimti, įgyti, individualūs.Poreikius: pritaikymas kasdieniniame gyvenime, sveikatai gerinti, valios savybėms lavinti, siekiant įgyti profesiją ir t. t. Sąlygas: socialinė aplinka, tradicijos, mokytojų kompetencija, mokytojo elgesys, mokymo ir lavinimo įvairovė, įranga.Individualumą: sveikatos būklė, požiūris į kūno kultūros dalyką, asmeniniai interesai, pomėgiai, branda (individualūs augančio organizmo

pokyčiai). Aplinkybes: kas gali padėti ar sutrukdyti pasiekti tikslą (pamokų praleidimas dėl ligos ir kt.).Kūno kultūros ugdymo procese taikomas diagnostinis (nustatyti esamą), formuojamasis (padėti mokymuisi), sumavimo (apžvelgti išmoktą)

vertinimas.

32

4. MOKYMO IR MOKYMOSI TURINYSGebėjimai ir žinios, atitinkantys Vidurinio ugdymo bendrųjų programų (2011) 11–12 klasėms nurodytus mokinių pasiekimus.

Valandų skaičius Veikla Pastabos6 Sveika gyvensena ir netradicinis fizinis aktyvumas Judėjimo įgūdžiai integruojami į visas veiklas

60

16 Lengvoji atletika Judėjimo įgūdžiai integruojami į visas veiklas18 Krepšinis Judėjimo įgūdžiai integruojami į visas veiklas8 Bendroji gimnastika Judėjimo įgūdžiai integruojami į visas veiklas10 Tinklinis Judėjimo įgūdžiai integruojami į visas veiklas8 Badmintonas Judėjimo įgūdžiai integruojami į visas veiklas

Pamokos

nr.

Veiklos sritis

Mėnuo,

savaitė val.

skaičius

Pamokos tema Gebėjimai Vertinimas Pastabos

1 Sveika gyvensena,

2 val.,

Rugsėjis I sav.

Saugumo technikos taisyklės sporto salėje ir aikštyne. Fizinių galių ugdymo įtaka asmenybės savybėms.

1. Pripažinti pagrindinius sveikos gyvensenos principus. 2. Mokėti įsivertinti savo fizinį pajėgumą, apskaičiuoti kūno masės indeksą. 3. Savarankiškai mankštintis siekiant

Aktyvumas.

Kūrybiškumas.

Žingeidumas.

33

asmeninių fizinio tobulėjimo tikslų.

4. Gebėti atlikti keletą atsipalaidavimo pratimų stresui įveikti arba jo pasekmėms mažinti. 5. Kritiškai nusiteikti ir ryžtingai veikti prieš spaudimą vartoti alkoholį, tabaką ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

2 Organizme vykstantys procesai fizinio krūvio metu (širdies darbas, kraujotaka, raumenų nuovargis, atsigavimas). Visavertės mitybos svarba (teigiamas ir neigiamas dietų poveikis organizmui). Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo priežastys ir padariniai. Eurofito testai.

3 Lengvoji atletika,10 val., II sav.

Trumpų nuotolių bėgimas (50 m, 60 m, 100 m). Aukštas ir žemas startai.

1. Bėgti ištvermei nedideliu intensyvumu stengiantis įveikti nuovargį. Gebėti reguliuoti fizinį krūvį pagal pulso dažnį. 2. Bėgti pagal komandą trumpus nuotolius iš žemo ir aukšto starto maksimaliu greičiu iki 100 m. 3. Bėgti parankia sparta iš aukšto starto vidutinius nuotolius (nepereidami į žingsniavimą): merginos – apie 6 min. arba iki 1500 m.; vaikinai – apie 8 min. arba iki 2000 m. 4. Taisyklingai šokti iš vietos ir įsibėgėjus.5 Eiti parankia sparta nepereinant į

Aktyvumas.

Technika.

4 Trumpu nuotolių bėgimas (50 m., 60 m, 100 m). Bėgimas šaudykle 10x5 m). Finišavimas.

5 III sav. Trumpų nuotolių bėgimas. 100 m.

6 Lengvoji atletika. Bėgimo technika. Judesių efektyvumas ir ekonomiškumas. Startas. Bėgimas distancijoje. Finišavimas. vidutinių nuotolių bėgimas (1500 m).

7 IV sav. Specialiųjų bėgimo pratimų tobulinimas.

34

Bėgimo taktika.Vidutinių nuotolių bėgimas (1500 m).

bėgimą.

8 Vidutinių nuotolių bėgimas (1500 m).

9 SpalisI sav.

Šuoliai į tolį (iš vietos ir įsibėgėjus). Šuolio technika. Šuolis į tolį susilenkus. Šuolis į tolį žirklėmis. Įsibėgėjimo ilgis ir greitis. Paskutinių žingsnių tarpusavio santykis. Šuolis į tolį iš vietos. Šuoliai per įvairias kliūtis. Šuoliai į tolį „žingsniu“. Specialūs šoklumą ugdantys pratimai. Įsibėgėjimo ilgio nustatymas. Šuoliukų įsibėgėjus rezultatui. Pagrindinės klaidos ir jų taisymas.

10 Šuoliai į tolį (iš vietos ir įsibėgėjus).

11 II sav. Sportinis ėjimas. Technikos elementai. Rankų judesių tobulinimas ir jų derinimas su kojų judesiais. Sportinis ėjimas įvairiu žingsnio ilgiu. Įvairių atkarpų ėjimas keičiant greitį.

12 Sportinis ėjimas (250–500 m)

13 Krepšinis,10 val.,III sav.

Teorinės žinios. Taisyklės. 1. Žaisti ir tikslingai taikyti parengiamuosius judriuosius žaidimus.2. Tinkamai pasirinkti poziciją puolime ir gynyboje.2. Žaisti krepšinį naudojant paprastus komandinės taktikos (puolimo, gynybos) veiksmus ir mokėti

Aktyvumas.

Pagrindinių

taisyklių

mokėjimas.

Veiksmų atlikimo

14 Kūno valdymo technika. Judėjimas, sustojimai, šuoliukai.

15 IV sav. Kūno valdymo technika. Judėjimas, sustojimai, šuoliukai. Individualūs žaidėjo veiksmai.

35

žaidimo taisykles.3. Pasirinkti parankią puolimo ir gynybos taktiką per rungtynes siekiant užsibrėžto tikslo. 4. Teisėjauti pasirinktose rungtynėse ir pamokoje.

technika.16 Kamuolio valdymo technika. Kamuolio laikymas, gaudymas. Individualūs puolėjo veiksmai be kamuolio.

17 Lapkritis,I sav.

Kamuolio perdavimai abiem rankom nuo krūtinės, viena ranka nuo krūtinės, viena ranka nuo peties. Individualūs puolėjo veiksmai su kamuoliu.

18 Kamuolio varymas vietoje, einant, keičiant kryptį, rankas. Individualūs žaidėjo veiksmai ginantis.

19 II sav. Kamuolio varymas vietoje, einant, keičiant kryptį, rankas. Žaidėjų grupiniai puolimo veiksmai.

20 Kamuolio varymas vietoje, einant, keičiant kryptį, rankas. Tas pats bėgant. Žaidėjų grupiniai gynybos veiksmai.

21 III sav. Technikos veiksmų tobulinimas. Žaidimas 3x3, 4x4

22 Technikos veiksmų tobulinimas. Žaidimas 4x4, 5x5.

23 Bendroji gimnastika,8 val.,IV sav.

Akrobatika. Susirietimai, persiritimai. Kūlversčiai.

1. Atlikti pratimus, ugdančius fizines ypatybes: lankstumą, jėgą ir kt., pvz., sąnarių judesių amplitudei didinti, statinei ir dinaminei raumenų jėgai didinti. 2. Mokėti sudaryti ir atlikti saugių akrobatikos pratimų junginį (pvz.: kūlversčiai, pusiausvyros pratimai, kybojimai, atremtys ir kt.). 3. Šokinėti per trumpą ir ilgą šokdynę taikant įvairias kombinacijas (po vieną ir poromis).

Aktyvumas.

Technika.

Pažanga.24 Stovėsena ant menčių. Pusiausvyra.

25 GruodisI sav.

Laisvieji pratimai. Šuoliukai per šokdynę.

26 Laisvieji pratimai. Šuoliukai per šokdynę.

27 II sav. Atsilenkimai. Atsispaudimai.

36

4. Merginoms – saugiai savarankiškai atlikti pratimus su pasirinktu gimnastikos įrankiu (pvz.: šokdyne, lanku, kaspinu, kamuoliu, svareliais ir kt.).5. Vaikinams – saugiai savarankiškai atlikti jėgos ir jėgos ištvermės pratimus ant pasirinktų treniruoklių (skersinio, su svarmenimis ir kt.).

28 Atsilenkimai. Atsispaudimai.

29 III sav. Prisitraukimai, kybojimas. Pratimai su mankštos juostomis ar (ir) svarmenimis

30 Prisitraukimai, kybojimas. Pratimai su mankštos juostomis ar (ir) svarmenimis.

31 Tinklinis,10 val.Sausis,II sav.

Tinklinio technikos veiksmų klasifikacija. 1. Žaisti ir tikslingai taikyti parengiamuosius judriuosius žaidimus.2. Žaisti tinklinį naudojant sudėtingus komandinės taktikos (puolimo, gynybos) veiksmus ir žaidimo taisykles.3. Pasirinkti parankią puolimo ir gynybos taktiką per rungtynes siekiant užsibrėžto tikslo. 4. Teisėjauti pasirinktose rungtynėse ir pamokoje.

Aktyvumas.

Taisyklių

mokėjimas.

Veiksmų atlikimo

technika.

Pažanga.

32 Žaidėjo stovėsena. Individuali (pagrindinė). Žema. Aukšta.

33 III sav. Judėjimo formos. Pristatomasis žingsnis. Šuoliukas. Šuolis. Kritimai: atgal, į šonus ir į priekį.

34 Kamuolio perdavimas. Aukštas kamuolio perdavimas: abiem rankomis nuo krūtinės, virš galvos. Žemas kamuolio perdavimas: abiem rankomis (dilbiais, krentant atgal ir į šonus), viena ranka (krentant į priekį, į šonus).

37

35 IV sav. Kamuolio padavimas. Žemas kamuolio padavimas: tiesinis apatinis, šoninis apatinis. Aukštas kamuolio padavimas:tiesus iš viršaus, šoninis iš viršaus, suktas padavimas, „japoniškas“ padavimas.

36 Puolamasis smūgis. Tiesinis: atlošiant liemenį, neatlošiant liemens. Smūgiavimas viena ranka, pervedant kamuolį. Šoninis: tiesiniu mostu (kablys), grįžtamuoju mostu („malūnas“).

37 Vasaris,I sav.

Užtvara. Su užsipuolimu. Be užsipuolimo. .

38 Apgaulingi judesiai. Su kamuoliu: užmetimai, šuolis perduoti kamuolį abiem rankomis – smūgiavimas viena ranka. Šuolis smūgiuoti kamuolį, o jis perduodamas. Užsimojimas smūgiuoti viena ranka, o smūgiuojama kita. Be kamuolio: judesiai viena ir abiem rankomis, judesiai liemeniu, šuolį atlieka vienas, o tuo metu smūgiuoja kitas žaidėjas.

39 II sav. Pasaugojimas puolant, pasaugojimas ginantis.Mokomasis žaidimas.

40 Kritimas atgal. Kritimas į priekį „žuvele“. Kritimas į šonus. Mokomasis žaidimas.

38

41 Krepšinis,8 val.,III sav.

Žaidimo 2x2 puolime tobulinimas. Pagrindinės situacijos.

1. Žaisti ir tikslingai taikyti parengiamuosius judriuosius žaidimus.2. Žaisti krepšinį naudojant sudėtingus komandinės taktikos (puolimo, gynybos) veiksmus ir žaidimo taisykles.3. Pasirinkti parankią puolimo ir gynybos taktiką per rungtynes siekiant užsibrėžto tikslo. 4. Teisėjauti pasirinktose rungtynėse ir pamokoje.

Aktyvumas.

Taisyklių

mokėjimas.

Veiksmų atlikimo

technika.

Pažanga.

42 Žaidimo 2x2 gynyboje tobulinimas. Pagrindinės situacijos.

43 IV sav. Žaidimo 3x3 tobulinimas.

44 Žaidimo 3x3 tobulinimas.

45 KovasI sav.

Žaidimo 4x4 tobulinimas.

46 Žaidimo 4x4 tobulinimas.

47 II sav. Žaidimo 5x5 tobulinimas.

48 Žaidimo 5x5 tobulinimas.

49 Badmintonas,8 val.,III sav.

Taisyklės, teisėjavimo metodika, taktika. 1.Žaisti badmintoną naudojant

tikslingiausius judėjimo ir

smūgiavimo būdus.

2. Pasirinkti parankią puolimo ir gynybos taktiką per rungtynes siekiant užsibrėžto tikslo. 3.Teisėjauti pasirinktose rungtynėse ir pamokoje.

Aktyvumas.

Taisyklių

mokėjimas.

Pažanga.

50 Raketės laikymas. Žaidėjo stovėsenos, judėjimas aikštelėje. Padavimai vieneto, dvejeto žaidime. Smūgiai iš kairės, iš dešinės. Plokščias smūgis (smešas), žaidimo taktika.

51 IV sav. Aukšta, žema, vidutinė stovėsenos. Stovėsenos priimant kamuoliuką. Stovėsenos paduodant kamuoliuką. Smūgiai. Specialūs smūgiai. Judėjimas pirmyn, atgal, į šalis. Frontaliniai, nefrontaliniai smūgiai.

52 Padavimai atvira raketės puse iš dešinės, uždara iš kairės. Aukšti, aukšti

39

puolamieji, plokšti, trumpi padavimai.53 Balandis,

II sav.Vieneto žaidimas.

54 Porinis žaidimas.

55

III sav.

Mišraus dvejeto žaidimas.

56 Mišraus dvejeto žaidimas.

57 Lengvoji atletika,6 val.,IV sav.

Lengvoji atletika. Bėgimo technika. Judesių efektyvumas ir ekonomiškumas. Startas. Bėgimas distancijoje. Finišavimas. Ilgų nuotolių bėgimas. (1500 m )

1. Bėgti ištvermei nedideliu intensyvumu stengiantis įveikti nuovargį. Gebėti reguliuoti fizinį krūvį pagal pulso dažnį. 2. Bėgti pagal komandą trumpus nuotolius iš žemo ir aukšto starto maksimaliu greičiu iki 50 m. 3. Bėgti parankia sparta iš aukšto starto vidutinius nuotolius (nepereidami į žingsniavimą): merginos – apie 6 min. arba iki 1500 m; vaikinai – apie 8 min. arba iki 2000 m. 4. Taisyklingai šokti iš vietos.5 Eiti parankia sparta nepereinant į

bėgimą.

Aktyvumas.

Technika.

Pažanga.

58 Specialiųjų bėgimo pratimų tobulinimas. Bėgimo taktika.Ilgų nuotolių bėgimas. (1500 m )

59Gegužė,I sav.

Trumpų nuotolių bėgimas (50 m, 60 m, 100 m). Aukštas ir žemas startai.

60 Trumpu nuotolių bėgimas (50 m, 60 m, 100 m). Bėgimas šaudykle 10x5 m). Finišavimas.

61 II sav. Sportinis ėjimas. Technikos elementai. Rankų judesių tobulinimas ir jų derinimas su kojų judesiais. Sportinis ėjimas įvairiu žingsnio ilgiu. Įvairių atkarpų ėjimas keičiant greitį.

62 Sportinis ėjimas (250–500 m).

40

63 Sveika gyvensena ir netradicinis fizinis aktyvumas,4 val.,

III sav.

Fizinio aktyvumo svarba. Netradicinė fizinio aktyvumo pamoka. (žolės riedulys, lėkščiasvydis, kita).

1. Pasirinkti sau tinkamą fizinio aktyvumo formą.

Aktyvumas.

Kūrybiškumas.

Iniciatyvumas.

Pažanga.

64 Fizinio aktyvumo svarba. Netradicinė fizinis aktyvumo pamoka. (žolės riedulys, lėkščiasvydis, kita).

65 IV sav. Eurofito testai. Žolės riedulys.

66 Eurofito testai. Žolės riedulys.

VERTINIMO KRITERIJŲ KŪNO KULTŪROS PAMOKOJE ATMINTINĖKūno kultūros pažymį sudaro:

1. Lankomumas;2. Aktyvumas;3. Elgesys;4. Pažanga;5. Testai, praktiniai atsiskaitymai, teorinės žinios.

1. Lankomumas:1.1. Moksleivis (-ė) privalo lankyti visas kūno kultūros pamokas. Nebuvimas pamokoje pateisinamas:1.1.1. Ligos atveju (Įrodymas – gydytojo pažyma);1.1.2. Sporto mokyklų auklėtinių (tik Mokytojų tarybos sprendimu);1.1.3. Išskirtinėmis aplinkybėmis.1.2. Moksleivis, praleidęs daugiau nei 50 proc. pamokų, gali būti neatestuotas.

41

2. Aktyvumas:2.1. Dalyvavimas pamokoje;2.2. Domėjimasis;2.3. Iniciatyva.

3. Elgesys:3.1. Drausmė;3.2. Bendravimo kultūra;3.3. Tvarkinga ir tinkama sportinė apranga.

4. Pažanga:4.1. Kiekvieno mokinio individualūs poslinkiai.

5. Testai, praktiniai atsiskaitymai, teorinės žinios:5.1. Testų rezultatai nevertinami pažymiu, tačiau juos privaloma atlikti atsižvelgiant į sveikatos grupę (pagrindinė, parengiamoji ir

specialioji).5.2. Testuojama 2 kartus per m. m. ( rudenį ir pavasarį).5.3. Praktiniai atsiskaitymai ir teorinės žinios.

Trumpalaikis planas ( pamokų ciklas, kuris baigiamas vertinimu, įsivertinimu, apibendrinimu).

Etapo pavadinimas / tema ir planuojama trukmė (ko bus mokoma(si). Etapo mokymo ir mokymosi uždaviniai: aiškūs; konkretūs; padedantys siekti Bendrosiose programose numatytų rezultatų.

42

(Uždavinių gali būti keletas, tarp jų – dalyko ir bendriesiems gebėjimams ugdyti). Mokymo ir mokymosi turinys (etapo pamokos). Lentelės formą pasirenka dalyko arba srities mokytojai. Individualizavimas ir diferencijavimas (atsispindi mokymosi veiklose ir vertinime). Apibendrinimas (reflektavimas) ir vertinimas baigiant mokymosi etapą ( įvertinimas, etapo mokymosi rezultatų aptarimas atsižvelgiant į metų

uždavinius ir Bendrųjų programų reikalavimus mokinių pasiekimams).Plane turėtų:

gerai atsispindėti tai, ko bus mokoma(si) pamokos metu, išryškėti pamokos būtinumas Bendrosiose programose numatytiems pasiekimams ugdyti, atsiskleisti pamokos vertingumas (Bendrųjų programų ir ilgalaikio plano kontekste.).Apibendrinimas (reflektavimas) ir vertinimas baigiant mokymosi etapą ( įvertinimas, etapo mokymosi rezultatų aptarimas atsižvelgiant į metų uždavinius ir Bendrųjų programų reikalavimus mokinių pasiekimams).

Pamokos planas

Pamoka – tai mokiniams perteikiamos naujos žinios ir jau turimų žinių įtvirtinimas, mokinių ir mokytojo veikla ( įgūdžių formavimas ar lavinimas) bei pamokos rezultatas ( pamokos uždavinio įgyvendinimas).

Pamokos schema

Mokytojai, planuodami kiekvieną mokymo ir mokymosi etapą pamoką ar ilgesnį laikotarpį turėtų: - atsižvelgti į tai, ko mokiniai jau yra pasiekę, formuluoti aiškius mokymosi tikslus ir uždavinius mokiniui individualiai, grupėms ar klasei;

Veikla

Rezultatas

ŽiniosPamoka

43

- laikytis atnaujintų Bendrųjų programų ugdymo turinio reikalavimų;- atsižvelgti į papildomus savo mokyklos ar individualius tikslus, turimus išteklius, mokymo ir mokymosi sąlygas.- tiksliai ir aiškiai formuluoti mokymosi tikslus bei uždavinius, kad juos suprastų mokiniai, jų tėvai ir kiti mokytojai.

Pamokos planas – tai atmintinė, ko mokytojas turėtų mokyti mokinius. Pamokos planas turi būti naudingas mokytojui, neapkrautas nereikšminga informacija, o pamokos uždaviniai realiai pamokoje įgyvendinami.

Pamokos plano struktūra: Pamokos tema / idėja. Mokymo ir mokymosi uždaviniai orientuoti į mokymosi rezultatą. Veiklos ir priemonės uždaviniams pasiekti (nepamiršti diferencijavimo) Įvadinė dalis (motyvavimas, sudominimas, priminimas, susiejimas su ankstesniu mokymusi, mokymosi plano, laukiamų rezultatų,

vertinimo kriterijų aptarimas ar pan.). Nauja medžiaga (pristatymas, informacijos paieška ir t. t.). Taikymas (užduotys, diskusijos, sprendimai, mokinių pristatymai, kūrybiniai darbai, mokymosi mokytis, formuojamojo vertinimo

elementai ir t. t.). Apibendrinimas (susiejimas su ankstesnėmis pamokomis, to, kas išmokta, sisteminimas, vertinimas ir įsivertinimas pagal uždavinyje

numatytą kriterijų).

Pamokos mokymosi uždaviniai nurodo tai, ko norime mokinius išmokyti. Remiantis mokymosi uždaviniais, parenkamos aiškios, glaustos, su konkrečia veikla susijusios užduotys, sudarančios galimybes kiekvienam mokiniui pasiekti kuo geresnių rezultatų. Atlikta užduotis rodo, ar mokinys pasiekė iškeltus uždavinius, ar (ir) kaip išmoko mokymosi medžiagą. Pamokoje mokymosi uždaviniai turi būti suformuluoti konkrečiai, aiškiai, glaustai. Pamokos plane turi būti aiškiai nusakyti laukiami mokymosi uždavinių rezultatai.

Planuodamas pamoką, mokytojas pirmiausia išsiaiškina: ką turėtų jo mokiniai išmokti; kokius gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti; kelia tikslus ir uždavinius; suplanuoja veiklas pamokoje; moko – vykdo planą; vertina tikslų ir plano realumą (klausdamas savęs ir mokinių, kaip pavyko padaryti tai, kas buvo suplanuota);

44

įsivertinęs savo darbą, mokytojas keičia kitos pamokos tikslus arba jų nekeičia.

Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti mokytojas rengdamasis pamokai: Ko šiandien mokyti? Kiek tai svarbu mokiniams? Kodėl jiems tai turi būti įdomu? Kaip sužadinti ir palaikyti vaikų norą mokytis? Kaip padėti mokytis kiekvienam? Ko ir kiek vaikai gali ir turi išmokti? Kaip vertinti?

Pamokos plano pavyzdys Nr.1.Netradicinė kūno kultūros pamoka „Gamta – gerų emocijų šaltinis!“

Mokytojo vardas ir pavardė Valentinas Gavrilovas, Kauno „Nemuno“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas metodininkas.

Mokinių skaičius klasėje: 14

Klasė: 12

Plane pateiktų užduočių skaičius: 12

Reikalingas inventorius: Medžio rąstas, nupjautų medžių kelmai, rankų raiščiai, futbolo kamuolys.

Tikslas. Lavinti raumenų jėgą ir ugdyti bendravimo įgūdžius.

Uždaviniai: 1. Lavinti raumenų jėgą naudojant netradicines priemones.

2. Ugdyti bendravimo įgūdžius, fizinio aktyvumo metu.

Paaiškinimas: X – mokiniai, O – mokytojas. Trukmė Mokymo(si) veikla Veiklos variacijos Iššūkiai Klasės

organizavimas

Judesio

vaizdinys

(simbolis)

Refleksija

45

Parengia-

moji dalis,

10 min.

Supažindinimas su pamokos tikslu,

uždaviniais, eiga.

Pramankšta (pramankštos pratimai

atliekami einant žingsniu bei bėgant

lėtu bėgimu):

1. Einant žingsniu sukti galvą.

2. Bėgant lėtu bėgimu ištiesus

rankas į šalis sukti jas mažais

ratukais.

Pratimą atlikti po 8 sek.,

2–3 kartus.

3. Bėgant lėtai kūną sukti į dešinę

ir į kairę puses. Pratimą kartoti

9–12 kartų.

Supažindinimas su

pamokos tikslu,

uždaviniais, eiga gali vykti

einant žingsniu.

Pratimą atlikti lėtai.

Norint, kad pratimas būtų

efektyvesnis, reikia didinti

sukimo amplitudę.

Atliekant pratimą, rankų

pirštus galima ištiesti arba

sugniaužti į kumštį.

Pratimą atlikti ne greitai,

bet akcentuojant juosmens

Suprasti

pamokos

tikslą,

uždavinius.

Nepersitemp-

ti.

Pratimą

atlikti

vidutinėmis

pastangomis

.

Pratimą

XXXXXX X XX X O

X X X X OX X X X

X X X X OX X X X

X X X X OX X X X

Esant puikiai

drausmei, mokiniai

tiksliai suprato

pamokos tikslą bei

uždavinius.

Mokiniai pratimą

atliko tiksliai ir nedarė

pagrindinės klaidos:

sukant galvą,

neatlošdavo jos atgal.

Ne visų mokinių

pirštų padėtis buvo

vienoda todėl, kad

buvo galimos pratimo

variacijos.

Atlikdami pratimą,

mokiniai buvo

smagiai nusiteikę ir

46

4. Einant žingsniu dešine ranka

siekti kairės kojos pirštų galus,

taip pat dešine ranka – kairės

kojos pirštus.

5. Bėgti pristatomu žingsniu.

raumenų tempimą.

Atliekant pratimą, stengtis,

kad siekimo metu koja per

kelio sąnarį nelinktų.

Pratimą galima atlikti

sulenktomis kojomis,

ištiestomis į šalis rankomis

bei ištiestomis kojomis, o

rankos laikomos ant

juosmens.

atlikti

vidutinėmis

pastangomis

.

Pratimą

atlikti

vidutinėmis

pastangomis

.

Atkreipti

dėmesį į

žingsnio

X X X X OX X X X

X X X X OX X X X

pratimą atliko

taisyklingai.

Kai kurie mokiniai

per stipriai lenkėsi ir

juto skausmą kelių

srityje. Prieš

užduodant šį pratimą,

įspėjama, kad jį

atlikdami mokiniai

nepersistengtų.

Iš pradžių kai kurie

pratimą atliko per

greitai, paaiškinus,

pratimą atliko puikiai.

47

pristatymą.

Pagrin-

dinė dalis,

25 min.

1. Pratimas rankų jėgai. Miško

aikštelėje mokiniai susiskirsto

po du ir poromis sustoja šalia

kelmo. Vienas ima draugui už

kojų ir prilaiko, kol jis,

atsirėmęs rankomis į kelmą,

daro atsispaudimus.

Pratimas kartojamas 15–20

kartų (priklausomai nuo vaikų

pajėgumo).

2. Grupinis pratimas pečių

juostai. Mokiniai, apžergdami

kojomis vienas kitą, atsisėda

ant žolės šalia rąsto. Drauge

ima medinį rastą nuo žemės ir

perkelia jį į kitą pusę.

Pratimas atliekamas 10–15

kartų.

Pratimą atliekant rankos

gali būti laikomos plačiai

ar siaurai viena kitos

atžvilgiu.

Pratimo sunkumas

priklauso nuo to, kaip

laikomas rąstas: iškeltą

virš galvų, šiek tiek

nuleistas ar pakeltas.

Galima

rungtyniauti

su draugu,

kas daugiau

padarys

atsispaudimų.

Draugui

nuvargus

didesnis

krūvis tenka

pajėgesniam

.

XX XX

XX O XX

XX XX

XXXXXXX O __________

Mokiniams labai

patiko pratimas, nes

jie turėjo galimybę

varžytis.

Kai kurie mokiniai

neišlaikė lygios

nugaros, įspėjus juos,

užduotis buvo atlikta

gerai.

48

3. Pratimas pilvo raumenims.

Pratimas atliekamas

grupelėmis po tris. Du

mokiniai ima trečiam už kojų

(čiurnų) ir kelia jį, kol jis

pakimba žemyn galva. Tuomet

kybantysis stengiasi savo

rankomis pasiekti kojų pirštus.

Kai pratimą padaro pirmas,

tuomet keičiasi su antru bei

trečiu. Pratimas atliekamas 8–

10 kartų (kiekvienam mokiniui

po du kartojimus).

4. Pratimas kojų bei rankų

raumenims. Sliuogti į medį

naudojant rankų bei kojų

raumenų jėgą. Pratimą atlikti

2–3 kartus kiekvienam.

Norint pratimą

palengvinti , kabantįjį

galima laikyti ties keliais.

Norint pratimą pasunkinti,

kabantįjį galima siūbuoti į

visas puses.

Pasunkinti pratimą galima

draugams judinant medį.

Padrąsinti

savo draugą

maloniais

šūkiais.

Sužinoti

daugiau apie

savo klasės

draugo

jėgas.

XX X XXX

XXX O XXX

XXX XXX

XXXXXXX OXXXXXXX

Keliems mokiniams

užduotis pasirodė per

sunki, tuomet jie darė

pratimą ,,Sėstis –

gultis“.

Mokiniams labai

patiko tai, kad

standartinį lipimą

virve pakeitėme šiuo

pratimu.

49

5. Žaidimas bendrai ištvermei.

Žaidimas vykdomas

komandomis, kuriose dviejų

dalyvių porininkų rankos

surištos. Žaidimas vykdomas

futbolo taisyklių pagrindu.

Užduotis – pelnyti kuo daugiau

įvarčių.

Norint pasunkinti žaidimą

reikia pasirinkti didesnę

aikštelę.

Susipažinti

su savo

draugų

mokėjimu

dirbti

komandoje.

XX XX

XX o XX

XX XX

Mokiniams labai

patiko šis žaidimas,

nes galėjo

bendradarbiauti su

savo porininku bei

daryti įtaką jo

sprendimams.

Baigiamoji

dalis,

10 min.

Tempimo bei atpalaiduojantys

pratimai:

1. Įtūpstai stovint.

2. Einama žingsniu giliai

Pratimą galima atlikti į

priekį bei į šoną.

Pratimas atliekamas lėtai.

Pajusti kūno

atsipalaida-

vimą.

Jausti kūno

XXXXXXX

O XXXXXXX

Mokiniams patiko,

tempimo pratimus

atlikti ne stovint

vietoje, bet einant ir

dalijantis pamokos

įspūdžiais.

Moksleiviai

50

įkvepiant pro nosį (rankos

ištiesiamos į šalis), iškvepiant

pro burną.

Pamokos aptarimas. Vaikų nuomonės

išklausymas, klausimai, atsakymai.

atsipalaida-

vimą.

XXXXXXX

O XXXXXXX

XXXXXX X XX X O

nuoširdžiai dalijosi

pamokos įspūdžiais,

sėkmėmis bei

iššūkiais.

Pamokos plano pavyzdys Nr. 2

Netradicinis fizinis aktyvumas – LėkščiasvydisMokytojo vardas ir pavardė Daiva Vizbaraitė, Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytoja ekspertėMokinių skaičius klasėje 16Klasė 3Reikalingas inventorius: skraidantys diskai, lankai, kilimėliai, stoveliai.Mokymo metodai: frontalusis, grupinis.Tikslas Ugdyti bendravimo įgūdžius fiziniais pratimais ir žaidimu.Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Lėkščiasvydžio žaidimu.

2. Ugdyti mokinių bendravimo įgūdžius.

Trukmė Mokymo(si) veikla Veiklos variacijos Klasės organizavimas Refleksija

51

Įvadinė dalis, 10 min.

Pamokos tikslo, uždavinių eigos nusakymas.

Apšilimas:1. Mokiniai lėtai bėga keičiant gaudytojus. Gali bėgioti tik nustatytų ribų teritorijoje.Vėliau pagal mokytojo komandas atlieka bėgimo pratimus.

2. Mankšta ratu, tempimo, sukamieji judesiai.

Pamokos tikslą ir uždavinius galima išdėstyti nebūtinai mokiniams stovint rikiuotėje.

Jei pavargsta, vieni gaudytojai keičiami kitais arba didinamas gaudytojų skaičius.

Apibėga kelis ratus, toliau pagal mokytojo komandas atlieka bėgimo pratimus.

Mokiniai gali parodyti patys po vieną tempimo pratimą skirtingoms raumenų grupėms.

Mokiniai suprato pamokos tikslą, iškeltus uždavinius.

Ne visiems mokiniams pavyko judėti (bėgioti) tik nurodytoje teritorijoje.

Mokiniams labai gerai sekėsi atlikti skirtingus bėgimo pratimus.

Mokiniams gerai pavyko atlikti mankštos pratimus.

Pagrin-dinė dalis, 20–25 min.

1.Supažindinti su Lėkščiasvydžio istorija, su skraidančiu disku, paaiškinti, kaip

Mokiniai sustoja ratu ir perduoda vienas kitam skraidantį diską.Jei nesiseka perduoti disko ar gaudyti,galima pratimą atlikti porose. Mokiniai labai

52

jis gali būti perduodamas ir gaudomas.2. Skraidantys diskai perduodami rate.2. 2–3 skraidantys diskai perduodami rate.

3. Mokiniai stovi ratu, vienas centre. Stovintieji rate juda ratu pristatomu žingsniu.Diskas perdavinėjamas tarp stovinčio centre ir kito mokinio, stovinčio rate.

4. Perdavinėja

Mokiniai vienas kitam perduoda skraidančius diskus, vienam rate keli diskai. Diskų skaičių iki 3 didinti palaipsniui. Po švilpuko keičia kryptį.

Vienas mokinys stovi viduryje su disku, kiti juda pristatomu žingsniu. Po švilpuko keičiasi vidurinis mokinys ir kryptis: 1 švilpukas – keičiasi kryptis, 2 švilpukas –keičiasi mokinys.

greitai suprato, kaip gaudyti ir perduoti diską.

Tačiau, atliekant užduotį su keliais diskais, ne visiems mokiniams pavyko pagauti diską.

Mokiniams gerai sekėsi perdavinėti diską ir judėti.

Mokiniams pratimas buvo

53

skraidantį diską per viršų ir per apačią.

5. Skraidančių diskų metimai per skirtingu atstumu sudėtus stovelius.

6. Lėksčiasvydžio žaidimas, nustatomos ribos, pasveikina priešininkus.

Stovi dvi mokinių vorelės ir kuo greičiau perduoda skraidantį diską per viršų ir apačią. Laimi ta komanda, kuri pirma atlieka užduotį.

Sustatyti stoveliai skirtingu atstumu, ir mokiniai stengiasi permesti skraidantį diską taip, kad jis skrietų tarp stovelių. Atlieka 2 pasirinktus metimus (gali pelnyti 1,2,3 taškus). Gali pasirinkti patys pro kuriuos stovelius skraidinti diską.

Mokiniai supažindinami su žaidimo taisyklėmis. Nustatomos žaidimo aikštės ribos. Žaidimas pagrįstas kilnaus žaidimo elgesio taisyklėmis.

paprastas, užduotį atliko labai gerai.

Pirmą kartą atliko pratimą ir sugebėjo pasirinkti, kur geriau pelnyti taškus. Kai kurie mokiniai per aukštai išmesdavo diską.

Mokiniams pavyko nusistatyti žaidimo ribas. Laikytis kilnaus žaidimo elgesio taisyklių. Pavyko pozityviai bendradarbiauti.

54

Baigia-moji dalis,8–10 min.

1. Dvi komandos, nepaleidę rankų, turi pralįsti pro lanką pirmyn ir atgal.2. Tas pats atsisėdus, negalima klauptis.3. Keli tempimo ir kvėpavimo pratimai, aptarimas, įsivertinimas.

Kiekviena komanda susikabina rankomis, pirmasis turi lanką. Visa komanda turi pralįsti pro lanką pirmyn ir atgal, nepaleisdami rankų.Pratimą atliekant sėdint, stengtis nesiklaupti ant kelių.

Atlieka tempimo ir atsipalaidavimo pratimus.Aptaria su mokytoju veiklą, įsivertina.

Ne visi mokiniai iškart suprato užduotį.

Mokiniams patiko atlikti naujas užduotis, ypač žaisti Lėkščiasvydį, taip pat pozityviai bendrauti tarpusavyje.

4.3. Vertinimas

Vertinimą galima pateikti atskiru tekstu prie ilgalaikių planų. Mokytis padedantis formuojamasis vertinimas turėtų būti trumpalaikiame plane, nes negalėsime susitarti su mokiniais dėl vertinimo kriterijų, užduočių atlikimo kokybės ir rezultatų. Jeigu nesuplanuosime, tai iš kur žinos mokinai ir pats mokytojas, ar pasiekta, kas buvo numatyta, ar – ne.Vertinimo tikslai ir uždaviniai:

- padėti mokiniui suprasti fizinio aktyvumo svarbą jo gyvenime;- padėti mokytojui įžvelgti mokinio gebėjimus ir spragas;- skatinti mokinį aktyviai dalyvauti popamokinėje sportinėje veikloje;- skatinti domėtis savo fiziniu pajėgumu, mankštinimosi nauda;

55

- formuoti nuostatą, kad ir po mokyklos baigimo turi išlikti fiziškai aktyvūs.Vertinimo nuostatos:

- vertinant fizines ypatybes, atsižvelgti į mokinio fizinį išsivystymą, fizinį parengtumą, sveikatos būklę;- vertinama tai, kas numatyta pasiekti ugdymo procese;- mokiniai pirmoje kūno kultūros pamokoje supažindinami su vertinimo kriterijais.

Pamokos vertinimas turėtų remtis pamokos plane aiškiai išdėstytais tikslais ir uždaviniais. Galima numatyti ir asmeninių tikslų, (tai gali būti siekimas paskatinti mokinių susidomėjimą dėstomu dalyku ar sužadinti jų tikėjimą savo jėgomis). Vertinimas svarbus nustatant kiekvieno dalyko išeitos programos rezultatus. Svarbu išsiaiškinti, ką duoda vertinimas pasiekimams ugdymo procese. Vertinimas: 1.Vertinimo metodai turi skatinti motyvaciją (reikia akcentuoti vyksmo vertinimą, o ne rezultato).2.Vertinimas nėra pažymių užrašymas. Pažymys mokiniui nieko nesako apie tai, kaip patobulinti darbą, todėl prarandama galimybė paskatinti mokymąsi. (Pažymių rašymas skatina konkurenciją, bet ne asmeninį tobulėjimą).3. Grįžtamoji vertinimo informacija turi turėti teigiamą poveikį, ypač tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi. (Grįžtamasis ryšys turi būti naudingas tolesnei veiklai ir paskatinti motyvaciją. Grįžtamoji vertinimo informacija nesėkmės atveju gali turėti priešingą poveikį – slopinti motyvaciją). 4.Vertinant užtikrinti, kad fiziškai silpnesni mokiniai patirtų sėkmę, neprarastų pasitikėjimo savo jėgomis (nemanytų, kad jie neturi gabumų). 5.Pasiekimų vertinimo kriterijai turi būti aiškūs ir suprantami mokiniams. (Vertinimas turi padėti pagerinti mokinių pasiekimus. Jie turi būti paskatinti įsivertinti asmeninę pažangą). Vertinimas gali būti:

- galutinis (galutinį rezultatą vertinti yra sudėtinga, kadangi vaiko fiziniams gebėjimams įtakos turi daugelis veiksnių); - tarpinis ( artimiausi bei tarpiniai pokyčiai padeda artėti prie tikslų); - greitas ( nustatyti, ar einama teisinga kryptimi);

- poveikio (siekiant nustatyti, kas buvo daroma, kad būtų pasiektas tikslas); - rezultato (kai norima nustatyti, ar tikslas pasiektas, arba kiek prie jo priartėta). Kūno kultūros pamokose tikslinga vertinti ne rezultatą, bet vyksmą, pokyčius ir asmeninę pažangą. Svarbu, atsižvelgiant į individualias mokinio galimybes, nustatyti požymius, kurie apibrėžtų laiką, per kurį gali atsirasti pokyčiai. Pažanga vyksta skirtingai, todėl vertinant svarbu atsižvelgti į:- galimybes;- pastangas;- gebėjimus;- poreikius;

56

- sąlygas;- individualumą. Galimybės. Testuojant nustatomos kiekvieno mokinio galimybės. (Testuojama mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. Testo rezultatai negali būti vertinami pažymiu. Vertinama padaryta asmeninė pažanga, t. y., kiekvieno mokinio individualūs poslinkiai.) Pastangos. Pasirengimas pamokai, lankomumas, pareigingumas, aktyvumas ir kt. Gebėjimai. Asmeniniai, įgimti, įgyti, individualūs.Poreikiai. Pritaikymas kasdieniniame gyvenime, sveikatai gerinti, valios savybėms lavinti, siekiant įgyti profesiją ir t. t. Sąlygos. Socialinė aplinka, tradicijos, mokytojų kompetencija, mokytojo elgesys, mokymo ir lavinimo įvairovė, įranga.Individualumas.. Sveikatos būklė, požiūris į kūno kultūros dalyką, asmeniniai interesai, pomėgiai, branda (individualūs augančio organizmo pokyčiai). Mokinių pasiekimų vertinimas turi užtikrinti mokymo ir mokymosi grįžtamąjį ryšį. Jeigu vertinimas pažymiu naudojamas tik kaip mokymo proceso apskaitos ir drausmės palaikymo priemonė, tai trukdo užtikrinti mokymosi grįžtamąjį ryšį ir neskatina siekti asmeninės pažangos. Vertinimas turi matuoti ne kiekybę, bet kokybę. Vertinimo funkcijos – padėti mokiniams mokytis, teisingai pasirinkti mokymosi būdus ir tempą. Aplinkybės:

- kas gali padėti ar sutrukdyti pasiekti tikslą ( pamokų praleidimas dėl ligos ir kt.);- kriterijus turi būti realus – ne per lengvai pasiekiamas, kad būtų užtikrinta pažanga ir išvengta sąstingio;

- mokinio individualūs pokyčiai ( aktyvumas pamokoje, žinios, nuostatos, gyvensena ir kt.). Motyvacija.Mokiniai stengsis atlikti užduotį, jeigu tikės, kad gali patirti sėkmę. Jeigu užduotį jie mato kaip varžybas, tuomet kiekvienas žino, kad bus ne tik laimėjusiųjų, bet ir pralaimėjusiųjų. Mokymo ir lavinimo veiksmingumas priklauso nuo vaiko nusiteikimo, motyvacijos bei supratimo, ką ir kaip reikia atlikti (A. Skurvydas, 1998). Tie, kurie abejoja savo galimybėmis, nematys prasmės nė bandyti atlikti užduoties. Sprendžiant šią problemą yra svarbu, koks bus grįžtamasis ryšys. Tinkamas grįžtamasis ryšys ypač padeda silpnesniems mokiniams (Newman ir Schwager, 1995). Lenktyniavimu grįstoje sistemoje silpnesni mokiniai savo pasiekimus aiškina gebėjimų trūkumu, stipresnieji – pastangomis. Mokymo ir lavinimo veiksmingumas priklauso nuo vaiko nusiteikimo, motyvacijos bei supratimo, ką ir kaip reikia atlikti. Mokymui ir lavinimui įtakos turintys principai:

1. Mokymo ir lavinimo, būsimo vyksmo supratimas (ką ir kaip reikės atlikti).2. Darbo prasmės, svarba bei tikslingumas (kodėl jis turi tą darbą atlikti).3. Įdomumas – nustebimas (mokytojas turi rasti būdų vaiką sudominti naujausiais, neįprastais darbo metodais). 4. Optimalus nusiteikimas (ir per didelė, ir per maža motyvacija neleidžia produktyviai įvaldyti naujų ir prisiminti jau išmoktų judesių).

Vertinama: mokinių pastangos ir aktyvumas pamokoje (neformalus vertinimas);

57

mokinių kūrybingumas ir iniciatyvumas pamokoje (neformalus vertinimas); užduočių atlikimas, pagal iš anksto suformuluotus ir su mokiniais aptartus kriterijus, pamokoje ir namuose savarankiškai

besirengiant pamokai (formalus vertinimas); mokymosi pasiekimai (mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai) pasibaigus kiekvienam programos skyriui bei pusmečio ar metų

pabaigoje (formalus vertinimas).

Vertinimo metodai: apklausa žodžiu (trumpas pokalbis pamokos eigoje arba jos pabaigoje); apklausa raštu (žinių kontrolės lapeliai, panašūs į greitą apklausą, testai); stebėjimas (pastabų žymėjimas, stebėjimo protokolo pildymas); praktinės užduotys (pristatomos priklausomai nuo užduoties pobūdžio individualiai, poromis arba grupėmis); savarankiškas darbas (sveikos gyvensenos įpročių žurnalo, asmeninio fizinio aktyvumo programos plano, mokslo metų eigoje

atkliktų individualių užduočių sąrašo arba dalyvavimo mokyklos ar bendruomenės organizuotuose kūno kultūros bei sporto renginiuose sąrašo pristatymas);

savianalizė (pasiekimų aplankas, savęs ir klasės draugų vertinimas, refleksija).

Vertinimo metodai parenkami taip, kad teiktų mokiniams grįžtamąją informaciją apie jų pasiekimus, daromą pažangą, įgyjamas kompetencijas, padėtų jiems ugdytis, tobulėti ir bręsti kaip asmenybėms.Visų iš anksto numatomų vertinimo objektų pažymiai įrašomi į žurnalą. Pasibaigus pusmečiui, skaičiuojamas visų per pusmetį gautų pažymių aritmetinis vidurkis, jis apvalinamas į didesnę pusę (mokinių naudai) ir rašomas galutinis įvertinimas. Metinis pažymys skaičiuojamas nustatant pirmojo ir antrojo pusmečių pažymių aritmetinį vidurkį.Parengiamosios grupės mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, išskyrus tuos atvejus, kai užduoties atlikimo forma yra uždrausta gydytojo ir kenkia vaiko sveikatai (pvz., mokinys atleistas nuo šuoliukų, svorių kilnojimo, ir t. t.).Specialiosios grupės mokinių pasiekimai vertinami ne pažymiais, o įskaitomis; užduotys jiems parenkamos atsižvelgiant į jų ligas bei sveikatos būklę.Mokiniai visiškai atleisti nuo kūno kultūros pamokų (dėl ligos), pirmos ir paskutinės pamokos pagal tvarkaraštį gali nelankyti. Kitais atvejais mokiniai (mokytojo nuožiūra) stebi pamoką arba padeda organizuoti mokymo procesą bei atlieka mokytojo nurodytas užduotis.Laikinai dėl ligos atleisti mokiniai stebi pamokas, o pasibaigus gydytojo nurodytam atleidimui, – atsiskaito kaip ir visi pagrindinės grupės mokiniai ir gauna už tai pažymius.

Vertinimo reikia bet kokiai programai, kuri turi tikslus ir siekius. Jūsų tikslai ir siekiai turi atitikti valstybines ugdymo bendrąsias programas. Vertinimai padės nustatyti, ar jūs einate tinkama linkme ir ar jūsų mokiniai mokosi to, ko jūs mokote.

58

Fizinio ugdymo programai reikia tinkamo vertinimo. Netinkamai vertinant savo mokinių mokymąsi ir pažangą, jūsų fizinio ugdymo tikslai ir siekiai gali likti nepasiekti. Jei nusprendėte, kad siekiate tikslo padėti savo mokiniams išlikti energingiems visą gyvenimą, privalote reguliariai juos tikrinti.

Ar jūsų mokiniai mokosi tokių dalykų, kurie būtini jiems, kad būtų energingi, kai bus suaugę? Ar jie gaus įgūdžių, padėsiančių tolesniame gyvenime? Ar jie supranta pačias svarbiausias sąvokas: kaip reikia išlikti aktyviam bendruomenėje, kaip sukurti ir keisti reguliarios mankštos planą, kurio

jie turėtų tvirtai laikytis? Ar jie supranta, kad naujų įgūdžių tobulinimas užima kažkiek laiko ir kad visi žmonės pereina šias mokymosi pakopas? Ar jie tiki, kad gali atlikti pratimus, kurie naudingi jų sveikatai ir gerovei?

Šie klausimai labai svarbūs, o vienintelis būdas atsakyti į juos yra mokinių vertinimas.Nevertindami mokinio, jūs neturite galimybės sužinoti, ar tai, ką jūs darote pagal savo mokymo planą, yra vertinga. Neužtenka tik stebėti mokinius per užsiėmimus. Numanymas, kad darote gerą darbą gali neįtikinti jūsų vadovo, tėvų ar bendruomenės, jog jūsų programa reikalinga ir, kad tai, ką darote, yra naudinga ir svarbu.

Pamokos vertinimasJei jūsų pamokos tikslai aiškiai apibrėžti ir trumpi, tuomet vertinimas pamokoje padės jums lengviau nustatyti, ar mokiniai perprato pateiktas idėjas, įgūdžius ar patarimus. Nors jūs galite vertinti visas sritis pamokoje ar grupėje, turite nepamiršti, kad mokinių fizinio pajėgumo gerinimas ar mokymasis deramai pritaikyti įgūdžius užima kažkiek laiko, dažniausiai daug daugiau laiko nei mokytojas praleidžia su mokiniais. Vienos pamokos metu jie gali išmokti pagrindines įgūdžių sudedamąsias dalis, atlikimo technikas ir sąvokas, susijusias su įgūdžiais.Jei jūsų pamokos tikslai realūs, tuomet pagrindinis dėmesys skiriamas tam, ką mokiniai gali išmokti per pamoką. Pamokos vertinimas padeda jums suprasti, ar mokiniai pasiekė jūsų iškeltus tikslus. Galima pasirinkti tradicinio ar alternatyviojo vertinimo formą, bet ji turi būti laisvesnė ir kurianti. Vadinasi, informacija yra labiau skirta mokiniams, kad jie suprastų, kaip jiems daryti, kad jūs suprastumėte, ką jie žino ir ką geba.

Pažymių rašymas kūno kultūros pamokojeDažnai mokytojai kūno kultūros pamokose pažymius rašo už tai, ar visada mokinys būna pasirengęs pamokai, kaip dalyvauja pamokoje ir interpretuoja jų požiūrį pamokoje, ar turi būtinas priemones, ar pagarbus su mokytoju ir draugiškas su kitais mokiniais, bet tai turėtų būti privalomi dalykai, o ne vertinimo rodiklis. Bet kokioje pamokoje mokinio mokymasis, pasiekimai ir veikla turėtų būti įvertinami. Jei mokytojas ir toliau mokinius vertins už elgesį, o tai visiškai nesusiję su mokymusi, tuomet kūno kultūra neatsikratys nesvarbaus dalyko įvaizdžio.

Kiekvienos srities reikšmėTurėtumėte atsargiai apmąstyti visus kūno kultūros vertinimo aspektus, taip pat ir tai, kaip pasversite kiekvieną mokymo sritį (psichomotorinę, fizinio pajėgumo, emocinę, pažintinę). Fizinis ugdymas skiriasi nuo daugelio kitų mokomųjų dalykų, čia susikerta visos 4 mokymo sritys.

59

Psichomotorinio ir fizinio pajėgumo vertinimas pažymiais turėtų būti paremtas tikslo nustatymu. Toks mokymo metodas apima daugiau mokymosi aplinkos, kurioje skatinate mokinius gerinti savo gebėjimus. Jei jie jau pasiekė savo potencialą, tada tokius rezultatus reikia išlaikyti ir toliau gerinti.Emocinės srities dalykus gali būti labai sunku vertinti. Jei vertinate mokinius už jų požiūrį, naudodami požiūrio apklausas, galite būti tikras, jog norėdami gauti gerą pažymį mokiniai jums sakys tai, ką jų manymu, jūs norite išgirsti. Šioje srityje didžiausią dėmesį turėtumėte skirti elgesiui, kuris atspindi emocinės srities dalykus.Turbūt lengviausia vertinti pažintinę sritį. Suteikę naujų žinių savo mokiniams, galite įvertinti jas įvairiais tradicinio ar alternatyviojo būdo vertinimais.Jei vadovausitės šiais nurodymais, tai atliksite gerai tol, kol nepervertinsite (daugiau nei 40%) vienos iš keturių sričių. Visos sritys yra svarbios ir vertos dėmesio. Jūsų vertinimo sistema turėtų atspindėti tai, ko mokiniai mokysis pagal jūsų programą.ApibendrinimasTinkamas srities ir pamokos vertinimas padės jums sužinoti, ko jūsų mokiniai mokosi per kūno kultūros pamokas ir ar jūsų programa nukreipta tinkama linkme. Kiekvienoje mokymosi srityje galite naudoti arba tradicinius, arba alternatyviuosius žinių patikrinimo būdus. Vertinimo įrankiai privalo būti patikimi ir pagrįsti. Vertinimas turėtų būti ištisas vyksmas, o ne vienkartinis dalykas. Vertinimas atima daug laiko, tačiau jį padarius mokymosi dalimi galėtų tarnauti daugeliui tikslų. Be to, jūs turite pateikti įrodymus, kad mokiniai jūsų pamokose įgyja vertingų žinių, o žinių patikrinimai gali suteikti jiems galimybę išmokti dar daugiau.

Literatūra ir šaltiniai

1. ACSM. (2002). How much exercise is enough? Sports Medicine Bulletin, 37, 6, 5–6.2. Ahamed, Y., Macdonald, H., Reed, K., Naylor, P. J., Liu–Ambrose, T., McKay, H. (2007). School–based physical activity does not

compromise children’s academic performance. Medicine and Science in Sport and Exercise, 39 (2), 371–376.3. Ardley, N. (2001). Mokslas. Mokyklinė enciklopedija. Vilnius: Alma littera.

4. Atkin, A. J, Gorely, T., Biddle, S. J. H., Marshall, N. C. (2008). Critical hours: physical activity and sedentary behavior of adolescentsafter school. Pediatric Exercise Science, 20 (4), 446–56.

60

5. Church, T. S., Earnest, C. P., Skinner, J. S., Blair, S. N. (2007). Effects of different doses of physical activity on Cardiorespiratory Fitness among sedentary, overweight or obese postmenopausal women with elevated blood pressure: a randomized controlled trial. The Journal of the American Medical Association, 297 (19), 2081–2091.

6. Dollman, J., Olds, T. (2007). Distributional changes in the performance of Australian children on tests of cardiorespiratory endurance. Medicine and Science in Sport and Exercise, 50, 210–225.

7. Elijo A. (red.). Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas 2007. (2008). Ataskaita: Gamtos mokslai, 8 klasė. Vilnius.

8. Eurofit, European tests of physical fitness. (1993). Strasbourg: Council of Europe Committee for Development of Sport.9. Europos parlamentas [interaktyvus]. 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sporto vaidmens švietime, 2007. [žiūrėta 2011-

04-18] Prieiga internete <http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P6-TA-2007-

0503+0+DOC+XML+V0//LT>

10. Fiodorova V. (1983). Gamtos ir matematikos disciplinų ryšiai. Straipsnių rinkinys. Kaunas: Šviesa.

11. Fogarty R. (2009). How to integratethe curricula. Corwin.

12. Horst, K., Paw, J. C. A, Twisk, J. W. R., Mechelen, W. (2007). A brief review on correlates of physical activity and sedentariness in youth. Medicine and Science in Sport and Exercise, 39 (8), 1241–1250.

13. Gareth Williams. (2007). Biologija Tau. Vadovėlis 11–12 klasei. 1-oji, 2-oji knyga. Vilnius: Alma littera.

14. Grinkevičius K. (2011). Biologijos mokytojų rengimas gamtos mokslų ir matematikos tarpdalykinių ryšių pagrindu. Gamtamoklsinės ir

matematinės edukacijos realijos ir perspektyvos. Mokslo straipsnių rinkinys. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uniersitetas, p. 36–42.

15. Lohman, T. G., Ring, K., Pfeiffer, K., Camhi, S., Arredondo, E., Pratt, C., Pate, R., Webber, L. S. (2008). Relationships among fitness, body composition, and physical activity. Medicine and Science in Sport and Exercise, 40 (6), 1163–1170.

16. Matton, L., Thomis, M., Wijndaele, K., Duvigneaud, N., Beunen, G., Claessens, A. L., Vanreusel, B., Philippaerts, R., Lefevre, J. (2006). Tracking of physical fitness and physical activity from youth to adulthood in females. Medicine and Science in Sport and Exercise, 38 (6), 1114–1120.

17. Mikulevičiūtė J., Purlienė M., Grinkevičius K. (2011). Biologija. Vadovėlis 9 klasei. Pirmoji knyga. Kaunas: Šviesa, p. 9.

18. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, 2010 [žiūrėta 2010-11-18]. Prieiga internete <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_nmp.htm>.

19. Pečiuliauskienė P. Judėjimo reiškinio nagrinėjimo tarpdalykinės prielaidos pagrindinės mokyklos gamtamoksliniuose vadovėliuose ir

edukacinėje praktikoje // Pedagogika, 2010, t. 99, p. 77–82.

61

20. Pečiuliauskienė P., Grinkevičius K., Kurienė A., Cibulskaitė N., Dapkus D., Miškinienė M. (2011). Gamtos mokslų ir matematikos

tarpdalykinių ryšių realizavimo moduliai aukštojoje mokykloje. Metodinė priemonė. Vilnius: LEU.

21. Pedagogų rengimo kokybė Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų įsidarbinimo galimybės. Tyrimo ataskaita. (2002). Vilnius, p. 75–76.

22. Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2007.

Petty, G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2008.

23. Pollard, A. (2006). Refleksyvusis mokymas. Vilnius: Garnelis.

24. Rajeckas, V. (1999). Mokymo organizavimas. Kaunas: Šviesa.

25. Strong, W. B., Malina, R. M., Blimkie, C. J. R., Daniels, S. R., Dishman, R. K., Gutin, B., Hergenroeder, A. C., Must, A., Nixon, P. A., Pivarnik, J. M., Rowland, T., Trost, S., Trudeau, F. (2005). Evidence based physical activity for school–age youth. Journal of Pediatrics, 146(6), 732–737.

26. Šiaučiukėnienė ,L., Stankevičienė, N., Čiužas, R. (2011). Didaktikos teorija ir praktika. Kaunas: Technologija.

27. Tarptautiniai tyrimai, 2010 [žiūrėta 2010-11-18]. Prieiga internete <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_tmp.htm>.

28. Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Vilnius, 2011 m. vasario 21 d. patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro įsakymu Nr. V-269.

29. Volbekiene, V., Griciute, A.. (2007). Health-related physical fitness among schoolchildren in Lithuania: an comparison from 1992 to 2002 . Scandinavian Journal of Public Health, 35, 235–242.

30. Volbekienė, V., Griciūtė, A., Gaižauskienė, A. (2007). Lietuvos didžiųjų miestų 5–11 klasių moksleivių su sveikata susijęs fizinis aktyvumas. Ugdymas∙Kūno kultūra∙Sportas, 2(65), 71–77.

62