Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
KAUNO KOLEGIJA
KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS
GEODEZIJOS KATEDRA
METODINIAI NURODYMAI BAIGIAMAJAM
DARBUI RENGTI
Aukštojo mokslo koleginių studijų programa GEODEZIJA Valstybinis kodas
65310T101
Studijų sritis technologijų Studijų kryptis (šaka) (jei yra), bendroji inžinerija (matavim ų inžinerijos šaka) Studijų rūšis kolegin÷s Studijų pakopa pirmoji Studijų forma nuolatin÷s 3 metai,
ištęstin÷s 4 metai Programos apimtis kreditais (ECTS) 180 ECTS Minimalus išsilavinimas, kurį privalo tur÷ti asmuo, pretenduojantis studijuoti pagal šią programą
vidurinis
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ar (profesin÷) kvalifikacija (jei suteikiama)
matavimų inžinerijos šakos profesinio bakalauro laipsnis
Programos vykdymo kalba lietuvių
Pareng÷ Geodezijos katedros ved÷ja B.Nenortait÷
lekt. Ilona Urbanavičien÷
Recenzavo: lekt. G. Sližien÷
Patvirtinta direktoriaus įsakymas Nr. 1-409, 2012 02 22
Mastaičiai, 2011
2
TURINYS
Pratarm÷………………………………………………………………………………….. ……. 3
1. Baigiamojo darbo rengimo bendrieji reikalavimai…………………………………………... 4
1.1 Studijų programos ir baigiamojo darbo tikslai………………………............................ 5
1.2. Baigiamojo darbo struktūrinių dalių reikalavimai……………………………………... 7
1.3. Baigiamojo darbo rengimas ir pristatymas ginti…………………………………….…. 17
1.4 Baigiamojo darbo gynimas……………………………………………………………... 18
2. Baigiamojo darbo apipavidalinimas ................................................................................... 18
2.1. Tekstin÷ dalis…………………………………………………………………………... 18
2.2. Grafin÷ dalis……………………………………………………………………………. 21
4. Priedai………………………………………………………………………………………. 26
PRATARM ö
3
Aukštojo mokslo reforma, bei spartus naujų technologijų diegimas gamyboje, padidino
reikalavimus studijų kokybei, ypatingai savarankiškoms studijoms. Baigiamieji darbai yra
aukščiausia savarankiškų darbų realizavimo forma, tod÷l jų parengimui skiriamas ypatingas
d÷mesys.
Ši metodin÷ priemon÷ skiriama kolegin÷s studijų programos Geodezija studentams,
rengiantiems baigiamąjį darbą. Metodinių nurodymų tikslas – suteikti informaciją Geodezijos
studijų programos studentams, siekiantiems įgyti profesinio bakalauro laipsnį, apie baigiamojo
darbo struktūrą, metodiką, baigiamojo darbo pateikimą ir vertinimą, o taip pat pateikiami bendrieji
reikalavimai kaip kokybiškai paruošti baigiamąjį darbą.
Šia metodine priemone rekomenduojama naudoti ir rengiant įvairius savarankiškus darbus,
kursinius projektus, atskirų dalykų savarankiškus (atitinkamai mažinant darbų apimtis),
baigiamuosius darbus.
Pirmajame skyriuje pateikti baigiamojo darbo rengimo bendrieji reikalavimai.
Antrajame skyriuje nurodomi baigiamojo darbo apipavidalinimo reikalavimai.
Taip pat pateikiami priedai.
Reglamentuojantys norminiai dokumentai:
DöL LAIPSNĮ SUTEIKIANČIŲ PIRMOSIOS PAKOPOS IR VIENTISŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ
BENDRŲJŲ REIKALAVIM Ų APRAŠO PATVIRTINIMO // Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro įsakymas Nr. V-501, 2010 m. balandžio 9 d., Vilnius
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMAS 2009 m. balandžio 30 d.
Nr. XI-242, Vilnius.
DöL NEUNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ REZULTATŲ VERTINIMO NUOSTATŲ
PATVIRTINIMO // Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 35. (2002 01
05).
BENDRASIS TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ (INŽINERIJOS) STUDIJŲ SRITIES
REGLAMENTAS // Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK – 734
(2005 04 29).
4
1. BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. Baigiamojo darbo tikslas
Bendrasis technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamentas atspindi technologijos
mokslų studijų profesinį kryptingumą ir orientaciją į inžineriją. Inžinerija – tai veikla, kurioje,
pritaikius matematikos ir fizinių mokslų, verslo, vadybos bei kitas specialiąsias žinias, įgytas per
studijas, praktiką ir kitą patirtį, kuriami būdai ekonomiškai panaudoti gamtos medžiagas ir
reiškinius žmonijos labui. Per technologijos mokslų studijas asmuo įgyja aukštąjį išsilavinimą,
matavimų inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį, kuris kartu su praktine patirtimi yra būtinas
profesinei inžinieriaus veiklai.
Geodezijos studijų programos profilis (paskirtis):
Parengti matavimų inžinerijos šakos profesinį bakalaurą, orientuotą į praktinę veiklą gebantį
parengti inžinerinius, topografinius, kadastrinius planus, reikalingus objektams projektuoti bei
nekilnojamajam turtui registruoti, atliekantį geodezinius darbus statybos aikštel÷je, gebantį dirbti,
planuoti savo veiklą, organizuoti ir techniškai vadovauti geodeziniams, topografiniams bei
kadastriniams darbams.
Geodezijos studijų programos tikslas/tikslai:
1. Suteikti žinių ir įgūdžių bei geb÷jimų, būtinų šiuolaikiniam geodezijos specialistui,
gebančiam tvarkyti valstybinį geodezinį pagrindą, rengti analoginius bei skaitmeninius
topografinius, kadastrinius planus, reikalingus objektams projektuoti bei nekilnojamajam
turtui registruoti, ženklinti vietov÷je statybinius projektus, atlikti kontrolines nuotraukas,
geodeziniais matavimais tikrinti statybos darbų eigą, naudotis kartografijos ir valstybinių
erdvinių duomenų rinkiniais, kurti verslo įmonę;
2. Ugdyti kūrybiškai mąstantį specialistą, gebantį dirbti komandoje, galintį savarankiškai
priimti sprendimus ir už juos atsakyti, siekiantį tobul÷ti profesin÷je veikloje.
Pagal matavimų inžinerijos šakos koleginę geodezijos studijų programą studijuojantis
asmenys siekia įgyti profesinio bakalauro laipsnį.
Asmenys, s÷kmingai užbaigę studijas pagal koleginę studijų programą Geodezija ir įgiję
matavimų inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:
5
1. Atnaujinti valstybinio geodezinio pagrindo ir specialiuosius geodezinius tinklus
vadovaujantis šiuos darbus reglamentuojančiais LR įstatymais ir reglamentais,
2. Pritaikyti kosmin÷s geodezijos metodus įvairiems geodezijos uždaviniams spręsti,
3. Sudaryti geodezinius planus, topografines nuotraukas bei georeferencinio pagrindo
kadastro duomenis, naudojantis šiuos darbus reglamentuojančiais LR teisiniais ir
normatyviniais dokumentais,
4. Pritaikyti geodezinius metodus statybviečių ir inžinerinių tinklų tyrin÷jimams bei planų
sudarymui,
5. Panaudoti specializuotas kompiuterių programines įrangas ir Lietuvos erdvin÷s
informacijos infrastruktūros (LEII) duomenis bei erdvinę informaciją iš internetinių
portalų,
6. Sukurti distanciniais metodais erdvinių duomenų rinkinius, analizuojant ir vertinant
duomenis bei sudarant ortofotografinius žem÷lapius,
7. Sudaryti kartografijos metodais erdvinių gamtinių, antropogeninių ir socialinių objektų bei
reiškinių kartografinių ir teminių duomenų rinkinius,
8. Sumodeliuoti erdvinį paviršių GIS technologijomis, atliekant GIS duomenų analizę ir
modeliavimą
9. Sudaryti nekilnojamo turto informacinių sistemų duomenų bazę, formuojant ir vertinant
nekilnojamąjį turtą, atliekant duomenų paiešką, erdvinių duomenų projektavimą ir
analizę, vadovaujantis LR teisiniais ir normatyviniais dokumentais,
10. Paruošti nekilnojamojo turto kadastro duomenis, sudarant sandorius ir nekilnojamojo turto
teisinio registravimo dokumentus, vadovaujantis LR teisiniais ir normatyviniais
dokumentais bei taikant vieningą nekilnojamojo turto apskaitos sistemą,
11. Pritaikyti tiksliųjų mokslų žinias vertinant gamtinius ir socialinius reiškinius, jų įtaką
geodeziniams matavimas, nekilnojamo turto formavimui, kontroliniams steb÷jimas,
įmon÷s veiklos, tenkinančios Lietuvos ir ES darbo rinkos reikalavimus, organizavimui,
12. Pritaikyti humanitarinių ir socialinių mokslų žinias matavimų inžinerijos šakos profesinio
bakalauro tikslams pasiekti, teisiniams klausimams spręsti, platesnei asmenyb÷s erudicijai
bei filosofinei pasaul÷žiūrai ugdyti.
Baigiamasis darbas – baigiamoji vertinimo forma, kuria siekiama nustatyti studento pasiektų
Geodezijos studijų programos rezultatų lygį, įgytą studijuojant bendruosius, studijų krypties,
specializacijų dalių dalykus ir atliekant profesin÷s veiklos praktikas. Tai savarankiškas studento
darbas, kurio pagrindu kvalifikavimo komisija vertina studento pasiruošimą gamybinei veiklai ir
suteikia atitinkamos specialyb÷s profesinio bakalauro laipsnį. Studentas visiškai atsako už darbe
6
pateiktos informacijos teisingumą, konkrečias išvadas ir pasiūlymus, atitinkančius Lietuvos
Respublikos ir tarptautin÷s teis÷s normas.
Baigiamojo darbo vadovą – tam tikros srities specialistą – skiria katedra arba studentai
renkasi iš kolegijos d÷stytojų ar įmonių, organizacijų atitinkamos srities specialistų. Jeigu reikia,
skiriami konsultantai. Pasirinktos baigiamųjų darbų temos ir vadovai bei recenzentai yra aptariami
katedroje ir tvirtinami dekano įsakymu.
Baigiamajame darbe sprendžiamos, taikomojo pobūdžio projektin÷s ir praktin÷s problemos.
Už baigiamajame darbe priimtus sprendimus, baigiamojo darbo rezultatų apskaičiavimo teisingumą
ar savarankiškumą atsako studentas. Vadovo, taip pat konsultantų uždavinys yra pasiekti, kad
studentas rastų racionalius sprendimo variantus. Vadovai neteikia studentui paruoštų sprendimų, tik
padeda parengti baigiamojo darbo planą, nurodo literatūrą ar kitus informacijos šaltinius ir atsako
į klausimus, iškilusius, analizuojant informaciją. Parengtą studento baigiamąjį darbą tikrina
vadovas. Jis parašo atsiliepimą apie baigiamąjį darbą. Vadovas sprendžia, ar studento įdirbis yra
pakankamas.
Baigiamojo darbo tikslas – leisti studentui įrodyti, kad jis yra pasiekęs studijų rezultatus,
nustatytas studijų programoje.
Rengdamas baigiamąjį darbą, studentas turi savarankiškai, kūrybiškai, išsamiai analizuoti
iškeltas problemas įvairiais profesiniais aspektais.
Baigiamuoju darbu studentas privalo įrodyti, kad jis pasirengęs įgyti matavimų inžinerijos
šakos profesinio bakalauro laipsnį ir gali demonstruoti geb÷jimus, numatytus bendrajame
technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamente:
pažintinius (mok÷jimai ir įgūdžiai):
• geb÷jimą dalykines žinias taikyti sprendžiant kokybinius ir kiekybinius žinomo ir
nežinomo pobūdžio uždavinius, dažnai turint tik ribotą informaciją;
• geb÷jimą analizuoti naujas problemas bei planuoti jų sprendimo strategijas;
• geb÷jimą teoriškai suprasti naujas technologijas;
• informacijos ir duomenų vertinimo, skaičiavimo bei apdorojimo įgūdžius.
praktinius:
• geb÷jimą įvertinti inžinerinius sprendimus ekonominiu ir saugos požiūriu;
• praktinių tyrimų, projektavimo ir atlikimo įgūdžius, pradedant problemos
formulavimu, tyrimu vykdymu ir baigiant rezultatų vertinimu;
• naudojimosi informacin÷mis technologijomis, bazine programine įranga įgūdžius,
geb÷jimą taikyti ir naudoti kompiuterinius metodus, skirtus specifin÷ms inžinerin÷ms problemoms
spręsti, naudoti kompiuterius problemų sprendimo duomenims gauti ir apdoroti, procesams valdyti,
automatizuotajam projektavimui, kompiuterinei grafikai, naudotis kitomis kompiuterių funkcijomis;
7
• saugaus darbo įgūdžius.
perkeliamuosius:
• bendravimo įgūdžius, kuriuos sudaro tiek rašytinis, tiek žodinis bendravimas
taisyklinga lietuvių kalba ir bent viena iš užsienio kalbų;
• geb÷jimą aiškiai ir teisingai raštu bei žodžiu pateikti tyrimų rezultatus ir išvadas
įvairioms klausytojų auditorijoms;
• geb÷jimą naudotis teisiniais ir norminiais dokumentais;
• loginio mąstymo įgūdžius;
• matematinius ir skaičiavimo įgūdžius, įskaitant tokius aspektus kaip klaidų analiz÷,
skaičiavimo tikslumo įvertinimas, taisyklingas matavimo vienetų ir duomenų pateikimo būdų
naudojimas;
• informacijos paieškos, susijusios su pirminiais ir antriniais informacijos šaltiniais,
įgūdžius, įskaitant operatyviąją informacijos paiešką;
• informacinių technologijų naudojimo įgūdžius – tokie, kaip naudojimasis informacijos
tinklais ir duomenų baz÷mis, kompiuterinis tekstin÷s ir grafin÷s dokumentacijos rengimas;
• darbo komandoje įgūdžius;
• laiko tvarkymo ir organizacinius įgūdžius,
• kūrybiškumą, novatoriškumą, entuziazmą, drausmę, motyvaciją.
Baigiamojo darbo apimtis 50- 60 puslapių be priedų.
Jeigu baigiamąjį darbą rengia keli autoriai, tai jo apimtį nustato katedra.
1.2. Baigiamojo darbo struktūrini ų dalių reikalavimai
Baigiamąjį darbą (baigiamojo darbo tekstinę dalį) sudaro:
- titulinis lapas (jame nurodomas institucijos pavadinimas, studijų programos
pavadinimas, kodas, autorius, darbo tema, vadovas, konsultantas, recenzentas, atlikimo metai, (žr.
1 priedą )
- turinys (2-3 poskyrių lygiai) (žr. 2 priedą);
- baigiamojo darbo užduotis,
- anotacija lietuvių ir užsienio kalba (viena iš ES kalbų).
Anotacijoje pateikiama: baigiamojo darbo tyrimo problema, metodika, daromos glaustos, tačiau
informatyvios išvados, kad jas perskaičius būtų aišku, kas sudaro darbo esmę ir kokie gauti
rezultatai. Ji rašoma atskirame lape ir šios dalies apimtis netur÷tų viršyti 200 žodžių.
Anotacijoje tur÷tų būti:
8
• nurodyta darbe sprendžiama problema;
• nurodytas tyrimo metodas (ai) problemai spręsti arba tikslams pasiekti;
• pateikti svarbiausi rezultatai;
• pateiktos pagrindin÷s išvados;
• teksto identifikacijos nuoroda ir apimtis: pavadinimas, autorius, metai, teksto, puslapių,
lentelių, paveikslų skaičius.
Po ja būtinas autoriaus parašas.
- lentelių, paveikslų ir priedų sąrašas (žr. 4 priedą). Atskirai pateikiamas visos baigiamojo
darbo lentel÷s, paveikslai ir grafikai, priedai su numeriu, pavadinimu ir puslapio, kuriame yra
konkreti lentel÷, paveikslas ar grafikas, numeriu.
- įvadas (1-3 p.). Jame aprašomas darbo objektas, atskleidžiama nagrin÷jamos temos
aktualumas, tyrimo problema, tikslas, uždaviniai. Pateikiama temos naujumas, glaustai aprašant
teorinę ir praktinę jos reikšmę. Tačiau tai netur÷tų būti turinio ar projektavimo technologijos
atpasakojimas. Įvado stilius labai konkretus ir aiškus, kiekvienas teiginys pagrįstas, sakiniai vientisi.
Tai galima pasiekti naudojant tokio tipo sakinius, kaip pvz.: „Šio darbo objektas yra ...“, „Šio darbo
tikslas yra ...“, „Darbe bus išnagrin÷ta...“ ir kt.;
Rekomenduojama:
- darbo tikslą parašyti atskirai ir išskirti paryškintu šriftu.
Uždavinius reikia sunumeruoti ir išd÷styti pastraipomis.
- įvade tur÷tų būti atsakyta į šiuos klausimus:
Kas yra šio darbo objektas?
Kokių tikslų šiame darbe yra siekiama (pavyzdžiui, kokią problemą (problemas) ketinama
išspręsti šiame darbe)?
Kod÷l jų reikia siekti (pavyzdžiui, kod÷l ši schema turi būti patobulinta. Kod÷l ši situacija turi
būti ištirta)?
Kaip bus siekiama pasirinktų tikslų (pavyzdžiui, kokia teorija, modelis, metodas yra
pasirinktas)?
Kokie bus darbo etapai siekiant galutinių tikslų?
Kokią ir kas tur÷s naudą, jei pasirinkti tikslai bus pasiekti (pavyzdžiui, kam bus teikiami
pasiūlymai ir rekomendacijos)?
- pagrindinių sąvokų, santrumpų sąrašas su paaiškinimais (1 - 2 p.) (aiškiai ir glaustai
apibūdinami reikšminiai (raktiniai) baigiamajame darbe naudojami terminai (sąvokos), santraukos);
- gal geriau objekto tyrimo metodika (apimtis 1- 2 p.). Ją studentas parenka
atsižvelgdamas į tyrimo specifiką ir numatomus rezultatus. Tyrimų metodikoje turi
atsispind÷ti:
9
- tyrimo duomenų objektai (čia apibūdinamas tiriamasis objektas, aprašomi tyrimo objekto
pasirinkimo kriterijai);
- tyrimo duomenų šaltiniai (čia pateikiami tyrimo metu naudojami kiekybiniai ir kokybiniai
duomenys tiriamajam objektui analizuoti, išsamiai išd÷stomi duomenų gavimo šaltiniai bei
argumentuotai išaiškinamos jų pasirinkimo priežastys);
- tyrimo specifika bei argumentai (šioje dalyje turi atsispind÷ti detalus bei argumentuotas
konkretus studento atliekamo tyrimo aprašymas).
- teorin÷ dalis (literatūros apžvalga) turi sudaryti apie 30 proc. baigiamojo darbo apimties
(12-15 p.).
Rengdamas baigiamąjį darbą, studentas privalo išsamiai išanalizuoti mokslinę ir techninę
literatūrą bei kitus informacinius šaltinius (vadov÷lius, monografijas, mokslinius leidinius,
norminius ir normatyvinius dokumentus, internetinių svetainių informaciją ir pan.). Studijuojant
literatūrą, pirmenybę reikia skirti paskutin÷ms (iki 5 metų) publikacijoms. Vertinant perskaitytą
literatūrą, labai svarbi tvirta studento nuomon÷, rekomenduojama vadovautis autoritetingų
mokslininkų teiginiais, vadov÷liais.
Neverta kurti naujos id÷jos, jei nežinome, kas tuo klausimu jau yra padaryta. Esamos tiesos
patvirtinimas didel÷s naudos neduoda. Daugiausiai žinių apie objekto ištyrimą galime sužinoti iš
įvairios literatūros, interneto. Surinkti ir išanalizuoti
esamą literatūrą vienu ar kitu klausimu n÷ra lengvas darbas, ypatingai d÷l to, kad atskirų sričių
specializuotų bibliotekų ir juose vykdomo bibliografinio darbo galime ir nerasti. Duomenų rinkimui
naudojami bibliografiniai žinynai, rodykl÷s, žurnalų metin÷s rodykl÷s ir kt.
Surinktas žinias reikia sisteminti, t.y. suskirstyti pagal atskirus tiriamus objektus. Literatūros
duomenis reikia vertinti kritiškai, t.y. patvirtinti arba paneigti siūlomą teiginį, ypatingai jei jis
prieštarauja jūsų tyrimų rezultatams, nors jų analiz÷ ir bus pateikta rezultatų aptarimo skyriuje.
Cituoti literatūros teiginius nereikia ištisai. Rekomenduojama, kad cituojamų sakinių nebūtų
daugiau 7, nes 7 cituoti sakiniai jau vertinami kaip plagiatas. Negalima rašyti keleto citatų iš eil÷s,
nebent jos iš esm÷s prieštarauja viena kitai. Iš literatūros apžvalgos baigiamųjų išvadų nedarome.
Visa teorin÷ medžiaga tur÷tų būti susisteminta ir apibūdinta. Analizuojant prieštaraujančius
teorinius teiginius, studentas tur÷tų pareikšti argumentuotą savo nuomonę. Jei teorijos teiginiai buvo
patikrinti darbe, teorin÷je dalyje tur÷tų atsirasti nuoroda į rezultatų analiz÷s skyrių.
Informacijos šaltinių analiz÷s atskyrimas nuo darbo rezultatų aptarimo dalies skiria
baigiamuosius aukštųjų koleginius studijų darbus nuo aukštesniojo mokslo darbų.
Pagal išanalizuotus šaltinius paaiškinama esama nagrin÷jamos srities pad÷tis bei problemos,
sprendžiamos darbe. Apžvalgos pabaigoje siūloma pateikti trumpą apibendrinimą apie temos
ištirtumą;
10
Joje d÷stoma medžiaga rodo ne tik, kaip plačiai autorius apžvelg÷ su tema susijusius teorinius
šaltinius ir juose pateiktus modelius, bet ir kaip nuodugniai juos suvok÷, kiek paj÷gia reikšti savo
kritinę nuomonę vienų ar kitų modelių atžvilgiu. Baigiamojo darbo teorin÷je dalyje reik÷tų vengti
pagrindinių kokios nors srities sampratų ar itin plačiai žinomų modelių aiškinimo - visiškai pakaktų
vien juos pamin÷ti, traktuojant tai kaip šio lygio specialistui savaime suprantamus dalykus.
Atminkite, baigiamojo darbo teorin÷s dalies negali sudaryti vadov÷lių medžiagos
atpasakojimas, čia svarbu daugiau d÷mesio skirti nuodugnesn÷ms pasirinktos srities
studijoms, akademiniams straipsniams, įvairių autorių nuomonių palyginimui.
Tiesa, vadov÷lių nereikia visai ignoruoti - vadov÷lių ar jų atskirų skyrių skaitymas tikrai
naudingas pradiniame darbo etape gilinantis į temos esmę, ieškant jos ryšių su kitomis teorin÷mis ir
praktin÷mis sritimis. Be to, vadov÷liuose pateikiamos nuorodos ir citatos - geras orientyras ieškant
labiau specializuotų teorinių šaltinių. Nepamirškite ir mokslinių žurnalų, teis÷s aktų, interneto, kitų
baigiamųjų darbų ir pan. Apžvalgoje reik÷tų atsakyti į šiuos klausimus:
Kas nuveikta reikšminga pasirinktoje veiklos srityje Lietuvoje, ES šalyse, pasaulyje ?
Kokie būdingi nuveikto darbo bruožai? Kokie jame suformuluoti principai ir koncepcijos?
Koks yra jų tarpusavio ryšys?
Kokios egzistuoja teorijos ir modeliai?
Ką ir kokiais būdais būtų galima papildyti ir patobulinti?
Kod÷l reikia papildyti ar patobulinti?
Ko trūksta, kad būtų patobulinta?
Cituojant kitus autorius, nurodant kito autoriaus tyrimus ar mintis, būtina skliausteliuose
pažym÷ti autoriaus pavardę ir min÷to šaltinio išleidimo metus, pavyzdžiui: (Kožemianskien÷ 1999).
Norint nurodyti kelis autorius, reikia juos išvardinti darbų išleidimo chronologine tvarka ir
atskirti kabliataškiais, pavyzdžiui: (Kožemianskien÷ 1999; Urbanavičien÷ 1998). Tačiau
laužtiniuose skliaustuose galima nurodyti tik šaltinio eil÷s numerį literatūros sąraše, pavyzdžiui: [8,
15].
Citatos turi būti visiškai tikslios. Jei norima citatą sutrumpinti, praleisto teksto vietose rašomas
daugtaškis. Tekste citata rašoma kabut÷se. Prie citatos turi būti autoriaus inicialai, pavard÷ ir visas
bibliografinis literatūros šaltinio aprašymas. Tai galima padaryti dviem būdais:
• Citatos pabaigoje rašomas išnašos ženklas (numeris arba žvaigždut÷), o puslapio pabaigoje,
po brūkšniu, nurodomas tikslus bibliografinis aprašas;
• Tekste nurodomi autoriaus inicialai, pavard÷ ir šaltinio išleidimo metai, o citatos pabaigoje,
skliausteliuose – šaltinio eil÷s numeris bibliografiniame apraše ir puslapis, atskirtas kableliu. pvz.
[6. P. 110] – vadinasi, citata paimta iš 6 šaltinio literatūros sąraše, 110 puslapio.
Cituojama dviem pagrindiniais būdais:
!
11
a) tiesioginiu citavimu – cituojant kito autoriaus medžiagą (tekstas gali būti verčiamas iš
kitos kalbos);
b) šalutiniu citavimu - atpasakojant kito autoriaus mintį arba modifikuojant modelį (schemą,
grafiką ir pan.).
Tiesioginis citavimas reiškia, kad autoriaus mintis pateikiama tiksliai tokia, kokia ji yra
kitame šaltinyje. Tokio citavimo dažniausiai prireikia teorin÷je baigiamojo darbo dalyje, d÷stant
įvairių autorių požiūrius į aptariamus klausimus. Tačiau lygiai taip pat cituotinos kokybinių tyrimų
metu užfiksuotos mintys, kitų autorių išvados.
Tiesioginis citavimas didina d÷stymo tikslumą, tačiau reikalauja gana didelio autoriaus
išradingumo įpinant citatą į nuoseklų savo teksto d÷stymą. Tod÷l tiesiogin÷s citatos labiau
vartojamos ten, kur siekiama arba pasiremti kito autoriaus autoritetu, arba toliau bandoma
diskutuoti su jo pareikšta nuomone.
Tiesiogin÷s citatos tekste skiriamos kabut÷mis, laikantis lietuvių kalbos skyrybos taisyklių.
Nuoroda į šaltinį pateikiama iš karto po citatos pabaigos.
Šalutinis citavimas reiškia, kad autorius savais žodžiais perpasakoja kitame šaltinyje pateiktą
mintį, nepretenduodamas į jos autorystę. Šiuo atveju lengviau išsaugoti teksto sklandumą, tačiau
šiek tiek sumaž÷ja pateiktos minties autentiškumas.
Šalutinis citavimas nereikalauja naudoti specialių skyrybos priemonių, tačiau būtina pateikti
nuorodą į originalą. Ji pateikiama cituojamos minties pabaigoje.
- projektin÷ (analitin÷) dalis [ 40 - 50 proc. baigiamojo darbo apimties (20 - 30 p.].
(turi sutapti su baigiamojo darbo užduotimi, turi būti logiškai suskirstytas numeruotais skyriais ir
poskyriais, pateikiamas tekstas su formul÷mis, skaičiavimais, lentel÷mis, paveikslais, grafikais ir
pan.).
Projektin ÷s (analitin÷s) dalies struktūra gal÷tų būti:
- Surinktų duomenų analiz÷ ir tinkamumo pasirinktai baigiamojo darbo temai įvertinimas,
- Pasirinktos temos realizavimo metodikos ir darbų projektavimas,
- Konkretūs praktiniai geodeziniai, kartografiniai, fotogrametriniai, geoinformacinių
sistemų ir kiti, atitinkantys studijų programos rezultatus, darbai, tyrimai, steb÷jimai,
skaičiavimai ir kt.
- Gautų rezultatų, panaudotų metodų, geodezinių instrumentų, kompiuterin÷s programin÷s
įrangos analiz÷, palyginimas, įvertinimas ir pan.
- Analitin ÷je dalyje studentas turi paaiškinti, kaip buvo renkami duomenys, atliekama jų
analiz÷, kaip gauti darbo rezultatai. Panaudojus statistikos duomenų, tyrimų, apklausų ar kitą
12
medžiagą, susisteminami įvairūs skaičiavimai, kurie yra pateikiami lentel÷se, grafikuose,
br÷žiniuose, formul÷se be diagramose. Kiekvieną vaizdinę formą būtina paaiškinti.
Daugiau d÷mesio skiriama duomenų rinkimo procedūrai aprašyti, gautų duomenų
patikimumui pagrįsti. Darbo vertintojai nor÷s žinoti, ar rezultatai gauti nurodytais metodais, yra
patikimi. Gerai apgalvokite, kokį tyrimo metodą taikysite reikiamai informacijai surinkti. Metodų
pasirinkimas taip pat tam tikru atžvilgiu modeliuoja praktinio darbo situacijas, kai toli gražu ne
visuomet įmanoma rinktis tiksliausius ir brangiausius metodus - tiesiog tenka apsiriboti tuo būtinu
minimumu, kuris leidžia pakankamai pagrįstai atsakyti į iškeltus uždavinius. Kai kurie nauji tyrimai
gali būti bent iš dalies pakeisti pagrįstomis prielaidomis ar antrine informacija - toks pasirinkimas
taip pat demonstruoja studento mąstymo savarankiškumą ir lankstumą. Daugelį temų galima
pakankamai gerai atskleisti remiantis ne kiekybiniais, bet kokybiniais tyrimais, ne savarankiškai
renkant pirminę informaciją, bet savitai analizuojant ir panaudojant specialistų surinktus. Visiems
atvejams galioja tik viena bendra taisykl÷: darbo autorius turi atlikti pakankamai išsamią ir temos
turinį atskleidžiančią savarankišką analizę. Pasirinkti darbo metodai turi atitikti darbo tiksl ą.
Priklausomai nuo darbo specifikos ir autoriaus sumanymų ši struktūra gali būti modifikuota,
skyriai išskaidyti į dalis ar sujungti į vieną, įvesti nauji, pervardinti ir pan. Tačiau atsisakyti kurio
nors iš aukščiau nurodytų skyrių (išskyrus darbo priedus) nerekomenduojama.
Rekomenduojama aptarti ir pateikti darbo rezultatus. Galima pristatyti tyrimo duomenų
analizę ir jų interpretavimą. Ši dalis turi integruoti teorines bei praktines žinias ir atskleisti autoriaus
surastą problemos sprendimo kelią. Jei temos pobūdis reikalauja - šioje dalyje aptariamos ir
vertinamos galimos sprendimų alternatyvos. Kitais atvejais šioje dalyje pateikiami veiksmų planai
ar jų bendro pobūdžio gair÷s. Gauti rezultatai turi tur÷ti komentarus, paaiškinant rezultatą
atitinkamomis teorijomis ar modeliais. Rekomenduojama palyginti rezultatą su informacijos
šaltinių apžvalgos cituojamais rezultatais. Rezultatų apibendrinimas turi būti logiškas.
- Grafin÷ dalis.
Analitin÷je ir teorin÷je dalyse turi būti pateikti sumažinti grafiniai br÷žiniai, grafikai, diagramos. Jie
parengiami A3 formato lapuose. Br÷žiniu laikomas tik studento sukurtas ir pagal inžinerin÷s
grafikos reikalavimus atliktas darbas, bet ne kitų autorių darbai. Jei A3 formate atlikti
br÷žiniai neįskaitomi, papildomai reikia pateikti br ÷žinius A1 arba A0 formatuose.
- Ekonomin÷ dalis (3-5 p.) Studentas ekonomiškai pagrindžia projektą. Pagal pasirinktą temą
ir nagrin÷jamą kryptį apskaičiuojamos ekonominių ar socialinių rodiklių projektin÷s reikšm÷s.
Pasirinkti ekonominiai rodikliai turi atitikti nagrin÷jamą temą ir charakterizuoti darbo užduotį.
Studentas gali savarankiškai pasirinkti ekonominio pagrindimo formą ir rodiklius.
Pelno siekiančiose organizacijose rekomenduojama skaičiuoti šiuos ekonominius rodiklius:
1. gaminama produkcija (teikiamos paslaugos);
13
2. darbuotojų skaičius;
3. vidutinis darbo užmokestis per m÷nesį;
4. darbo j÷gos panaudojimo rodikliai;
5. darbo našumas;
6. įmon÷s turtas;
7. pajamos;
8. sąnaudos;
9. pelnas.
Jei tema nereikalauja konkrečių ekonominių rodiklių, galima nagrin÷ti:
- darbuotojo darbo laiką, darbo efektyvumo rodiklius. Nustatant darbo efektyvumą, reik÷tų
atlikti darbo dienos fotografiją ir apskaičiuoti pertraukų trukmę, darbo operacijų atlikimo laiką,
prastovas, privalomo poilsio laiką (dirbant su kompiuteriais) ir panašiai;
- apskaičiuoti socialinį – visuomenei naudingą efektą, kurį gautume įgyvendinę projektinius
sprendimus. Pavyzdžiui, pager÷ja gamtos apsaugos dalykai, ir pan.
- keliant ekonominį efektyvumą, apskaičiuoti investicijų atsiperkamumą;
- darbų ir paslaugų kokybinį vertinimą;
- įmon÷s įvaizdžio ir kultūros vertinimą.
Tobulinant organizacijos valdymą, apskaičiuoti:
- Kiek tai kainuos: ar reik÷s pertvarkyti esamas patalpas?;
- Kokią pažangią kompiuterinę - informacinę bazę reik÷tų įsigyti?;
- Ką reik÷tų pakeisti apskaitoje ar personalo struktūroje ir t.t.
Gautą sąnaudų sumą reik÷tų palyginti su tuo ekonominiu ar socialiniu rezultatu, kurio
siekiama šiais pertvarkymais, vardan ko tobulinamas organizacijos
- Išvados ir pasiūlymai (1 p.) - čia formuluojamos svarbiausios darbo išvados,
rekomendacijos ir pasiūlymai. Šioje dalyje dažnai patogiausia pirma pateikti visas išvadas, po jų -
visus pasiūlymus. Retesnis ir sunkesnis kelias - padaryti išvadą ir iš karto po jos pateikti atitinkamą
pasiūlymą. Šis kelias sud÷tingesnis d÷l to, kad paprastai išvadų padaroma daugiau (bent po keletą iš
kiekvieno skyriaus), o pasiūlymų būna mažiau (išimtiniais atvejais gali tebūti vienas, jei jis iš esm÷s
sprendžia iškeltą problemą). Bet kuriuo atveju šioje dalyje medžiaga d÷stoma lakoniškų tezių
forma, naudojant kuo mažiau skaičių (jokiu būdu ne lentelių ar grafikų - pastarieji pateiktini
d÷stymo dalyje arba prieduose). Išvadas ir pasiūlymus reikia numeruoti eil÷s tvarka ir išd÷styti
pastraipomis. Galite pateikti ir pasiūlymus. Po išvadomis būtinas autoriaus parašas.
- Informaciniai šaltiniai pateikiami naudotų šaltinių ir literatūros bibliografiniai aprašai. Tai
dalis, kurioje pateikiami naudotų šaltinių ir literatūros aprašai, sudaryti pagal dokumento
bibliografinio aprašo standartus. Čia turi būti tik tie duomenų šaltiniai, kurie darbe buvo tiesiogiai
14
cituojami ar minties atpasakojimo (šalutinio citavimo) forma, taip pat šaltiniai, kuriuose pateikta
informacija (skaičiais, modeliais, paveikslais ir pan.) darbe buvo pasinaudota.
Baigiamųjų darbų naudotos literatūros sąraše turi būti nurodomi konkretūs autoriaus naudoti
šaltinio puslapiai, o ne viso šaltinio apimtis. Išimtis - kai cituojamos kelios to paties šaltinio vietos.
Tuomet sąraše nurodomas bendras puslapių skaičius, o citavimo vietose - konkrečios cituojamos
vietos puslapis. Žinoma, visada reikia atsižvelgti į šaltinio specifiką - kartais nurodyti tikslią darbo
dalį gali būti neprasminga, o kai kuriais atvejais - ir neįmanoma (šaltinio apimtis labai maža.
naudojamas elektroninis šaltinis ar rankraštis ir pan.).
- Darbų literatūros šaltiniai:
Rengiant darbą, bibliografin÷s nuorodos ir jų sąrašas sudaromas pagal Lietuvos standartus
LST ISO 690 ir LST ISO 690-2. Šiuose metodiniuose nurodymuose pateikta keletas rekomendacijų.
Literatūros sąrašas pateikiamas po išvadų atskiru skyriumi su antrašte INFORMACIJOS
ŠALTINIAI (jis nenumeruojamas).
Kiekvienas tekste nurodomas šaltinis turi būti pateikiamas informacijos šaltinių sąraše.
Negalima nurodyti darbų, nepamin÷tų tekste.
• Informacijos šaltinių sąrašas sudaromas autorių pavardžių ab÷c÷l÷s tvarka. Kolektyviniai darbai,
kurių konkretūs autoriai antraštiniame kūrinio lape/viršelyje n÷ra nurodyti (paprastai tokių
leidinių autoriais būna organizacija ar grup÷ žmonių) sąraše pateikiami pagal pirmąją pavadinimo
raidę. Jei literatūros sąraše pateikiami keli to paties autoriaus darbai, jie išd÷stomi pagal leidinio
publikavimo metus chronologine tvarka pradedant nuo anksčiausiai publikuoto leidinio (pvz.:
1995m., 1999 m., 2001 m. ir t.t.)
• Informacijos šaltinių sąraše ir lietuvių, ir kitomis lotynų raidyno (anglų, vokiečių ir t.t.)
kalbomis parašyti šaltiniai pateikiami bendra ab÷c÷l÷s tvarka. Slavų raidyno šaltiniai pateikiami
atskirai, po lotynų.
• Informacijos šaltinius užsienio kalbomis būtina rašyti originalo kalba.
• Informacijos šaltinių sąraše pateikiami šaltiniai turi būti numeruojami.
• Aprašant naudotus informacijos šaltinius yra pateikiama: autoriaus ar autorių pavard÷s ir
inicialai, leidinio pavadinimas, išleidimo vieta, leidykla, išleidimo metai. Galima nurodyti bendrą
knygos puslapių skaičių, tačiau tai n÷ra būtina.
• Atkreiptinas d÷mesys, kad tarptautinis standartinis knygos numeris (ISBN, ISSN) yra
būtinas elementas, tod÷l j į nurodyti būtina. Jis rašomas pabaigoje. Žinant šį numerį, per Internetą
labai patogu surasti leidinius.
• Informacijos šaltinių sąraše cituotas knygų puslapis nežymimas. Cituotą straipsnio
disertacijos puslapį nurodyti būtina.
Toliau pateikiami pavyzdžiai, kaip studijų darbų bendrame sąraše žymimo.
15
Knygos žymimos: (Leidinio pavadinimas rašomas pasvirusiu šriftu
• vieno autoriaus knyga:
ALEKNAVI ČIUS, Pranas. Žem÷s teis÷: vadov÷lis. Kaunas: UAB „Judex“, 2007. 296 p. ISBN978-
9955-448-92-1.
• dviejų autorių knyga:
JANKAUSKIENö, Erika; ir NENORTAITö, Birut÷ Emilija. Inžinerin÷ grafika: inžinerin÷s
grafikos mokymo priemon÷. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2009. 138 p. ISBN 978-
9955-27-155-0.
• trij ų autorių knyga:
REKUS, Donatas; URBANAVIČIUS, Valdas ir PAKROSNIENö, Irina. Georeferencin÷s
duomenų baz÷s: mokymo(si) priemon÷. Vilnius: UAB „Vaistų žinios“ 2008. 72 p.
• keturių ir daugiau autorių knyga:
ŽIVATKAUSKAS, Aurelijus, et al. Geodezija: mokymo(si) priemon÷.
Vilnius: UAB „Vaistų žinios“ 2008. 329 p.
• vieno redaktoriaus parengta knyga:
Lietuvių kalbos žinynas. Sudar÷ Petras Kniūkšta. Kaunas, 2002.
• knyga be autoriaus:
Respublikin÷ mokslin÷ – praktin÷ konferencija „Matavimų inžinerija ir GIS“ Straipsnių rinkinys
2010/1. Kaunas: Kauno viešoji biblioteka, 2010.
• žurnalai, laikraščiai ir kiti t ęsiamieji leidiniai
Tarp knygų: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Geodezijos instituto bibliotekos
žurnalas. 2004. Nr.1 (101). Vilnius. 2000, p. 94-106.
Straipsniai žymimi:
• vieno autoriaus straipsnis iš knygos ar daugiatomių leidinių:
SIKORSKYTö, Aušra. Triukšmo žem÷lapio sudarymo ypatumai MapNoise programine įranga.
In Respublikin÷ mokslin÷ – praktin÷ konferencija „Matavimų inžinerija ir GIS“ Straipsnių
rinkinys 2010/1. Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p.14-18. ISSN 2029-5790
• dviejų autorių straipsnis iš knygos ar daugiatomių leidinių:
MOZGERIS, Gintautas; ir MASAITIS Gediminas. Lietuvos miškų aerofotografavimas: iššūkiai
bei perspektyvos. In Respublikin÷ mokslin÷ – praktin÷ konferencija „Matavimų inžinerija ir
GIS“ Straipsnių rinkinys 2010/1. Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p.14-18.
ISSN 2029-5790
• straipsnis iš žurnalų, laikraščių ir kit ų tęsiamųjų leidinių:
16
BAGDONAS, Algis; ir SURVILA, Romualdas. Kuriama darni žem÷tvarkos sistema. Žem÷tvarka ir
hidrotechnika [žurnalas]. Vilnius: AB „Spauda“ 2010, p.13-19. ISSN 1648-3014.
WRIGLEY, E.A. Parish registers and the historian. In STEEL, D.J. National index of parish
registers. London, 1968, vol. 1, p. 155-167.
• straipsnis iš knygos:
SKEIVALAS, Jonas. Elektromagnetinių virpesių sklidimo greitis. In Elektroniniai geodeziniai
prietaisai. Vilnius, 2004, p. 19-20.
WRIGLEY, E.A. Parish registers and the historian. In STEEL, D.J. National index of parish
registers. London, 1968, vol. 1, p. 155-167.
Elektroniniai dokumentai:
• elektronin÷s knygos, duomenų baz÷s, kompiuterių programos:
URBANAVIČIUS, Valdas; GIRKUS, Romualdas; SKAČKAUSKAS, Milanas. Kaunas
topografiniuose žem÷lapiuose XIXa-XXa. I p. [CD-ROM]. Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos
centras, 2010. ISBN 978-9955-27-189-5.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas
[interaktyvus]. 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 ,Vilnius [žiūr÷ta 2010m. kovo 16 d.].
Prieiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=390714&p_query=statybos&p_tr2=2
CARROL, Lewis. Alice’s Advantures in Wonderland [interaktyvus]. Texinfo ed. 2.1. [Dortmund,
Germany ]: WindSpiel, November 1994 2001 [žiūr÷ta 1995 m. vasario 10 d]. Prieiga per internetą:
<http://www.germany.eu.net/books/carrrol/alice.html>.
• straipsniai iš elektroninių knygų, duomenų bazių, kompiuterių programų:
Bibliografin÷ Europos Sąjungos oficialiųjų dokumentų baz÷ [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos
nacionalin÷ Martyno Mažvydo biblioteka. Informacijos centras [žiūr÷ta 2010m. kovo 16 d.].
Prieiga per Internetą: ,<http: //www.lrs.lt: 10000/esaa/plsgl/esaa web.login>.
MCCONNELL, W.H. Constitutional History, In The Canadian Encyclopedia [CD-ROM].
Mcintosh’o versija 1.1. Toronto: McClelland&Stewart, c. 1993. ISBN 0-7710-1932-7
• elektroniniai serialiniai leidiniai (laikraš čiai, žurnalai ir kiti t ęsiamieji leidiniai):
Informacijos mokslai [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994- [žiūr÷ta 2001
m. lapkričio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/infmok.html>
17
• straipsniai iš elektroninių leidinių (laikraščių, žurnalų ir kit ų tęsiamųjų leidinių):
GUDONIENö, Vilija. Politin÷ visuomen÷ ir informacija. In Informacijos mokslai
[interaktyvus]. 1998, [nr.] 9 [žiūr÷ta 2001 m. lapkričio 9 d.], ekr.3. Prieiga per internetą:
<http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-m-9/index.htmll>.
STONE, Nan. The Globalization of Europe. In Harward Business Rewiew [interaktyvus]. May-
June 1989 [žiūr÷ta 1990 m. rugs÷jo 3 d.], ekr. 1-2. Prieiga per: BRS Information Technologies,
McLean (Va.).
1.3. Baigiamojo darbo rengimas ir pristatymas ginti
• Prieš baigiamųjų darbų rengimą katedroje iki einamųjų mokslo metų rugs÷jo 1 d.
priskiriami baigiamojo darbo vadovai (katedros d÷stytojai). Sudaromas sąrašas, kuriame nurodoma
diplomantų skaičius, tenkantis kiekvienam vadovui. Kiekvienas diplomantas šiame sąraše prie
pasirinkto vadovo užrašo savo vardą ir pavardę, gali nurodyti ir pageidaujamą darbo tematiką.
Vadovu gali būti ir gamybininkas (turintis geodezijos, GIS, kartografijos, žem÷tvarkos magistro
mokslinį laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą).
• Studentas su baigiamojo darbo vadovu iki išvykstant į baigiamąją praktiką (iki
rugs÷jo 7 d.) suformuoja baigiamojo darbo kryptį pagal baigiamojoje praktikoje numatomus
dirbti darbus
• Studentas su baigiamojo darbo vadovu iki vasario 01 d. suformuoja pagrindinius
planuojamus spręsti uždavinius. Šiame etape kaupiama darbui rengti reikalinga informacija ir
atliekama jos apžvalga. Atlikus surinktos informacijos analizę studentas su baigiamojo darbo
vadovu suformuluoja galutinę temą, užduotį, tikslus, uždavinius, bei baigiamojo darbo tyrimo
metodiką.
• Galutin÷ suformuota baigiamojo darbo užduotis pateikiama katedros ved÷jui ne
v÷liau kaip iki vasario 15 d. ir apsvarstoma katedros pos÷dyje per 5 darbo dienas.
• Baigiamojo darbo temą ir atlikimo terminą tvirtina fakulteto dekanas,
• Baigiamojo darbo vadovas su studentu suformuluoja darbo užduotį, kai patvirtinta
darbo tema. Užduotis surašoma dviem egzemplioriais: (pirmas egzempliorius – studentui, antrasis –
lieka katedroje). Baigiamojo darbo užduotį galima keisti ar koreguoti tik pritarus vadovui ir
katedros ved÷jui tik iki to laiko, kol užduotis nepatvirtinta fakulteto dekano.
• Studentas kartu su darbo vadovu, sudaro grafiką atskiroms baigiamojo darbo
dalims parengti ( žr. 6 priedą). Darbo grafikas į darbą neįrišamas. Pagal darbo grafike numatytus
terminus, vadovas kontroliuoja darbo eigą, teikia dalykines ir metodines konsultacijas ne rečiau
18
kaip kas 2 savaites. Studentas vadovo numatytais terminais privalo pateikti baigiamojo darbo dalis
(visą darbą), kad patikrintų baigiamojo darbo rengimo eigą ir kokybę.
• Baigiamajame darbe studentas turi siekti pademonstruoti studijų programoje
numatytus rezultatus.
• Baigiamas darbas ginamas tik visiškai įvykdžius studijų planą.
• Baigiamas darbas pateikiamas ne v÷liau kaip likus 12 darbo dienų iki viešojo
gynimo. Studentas baigtą ir įformintą pagal reikalavimus (bet neįrištą) baigiamąjį darbą
pristato darbo vadovui. Baigiamojo darbo vadovas rašo atsiliepimą ir įvertina baigiamąjį darbą
“teigiamai” arba “ neigiamai” ( vertinimo balas nerašomas) (žr. 7 priedą).
• Pilnai užbaigtas (neįrištas) baigiamasis darbas ginamas katedroje ne v÷liau kaip
likus 10 kalendorinių dienų iki viešojo gynimo. Šio gynimo tikslas – nustatyti ar įvykdyta
baigiamojo darbo užduotis, ar baigiamasis darbas atitinka bendruosius reikalavimus, ar diplomantas
pakankamai gerai išnagrin÷jęs sprendžiamus klausimus, ar sugeba savo baigiamąjį darbą viešai
pristatyti. Gynimo metu diplomantas savo 7 – 10 minučių pranešime trumpai pagrindžia temos
pasirinkimą, tikslą, uždavinius, tyrimo metodiką, išvadas. Atsako į katedros d÷stytojų komisijos
pateiktus klausimus. Katedros d÷stytojų komisiją baigiamąjį darbą vertina balu. Studentas ištaisęs
katedros d÷stytojų komisijos nurodytus trūkumus, suriša baigiamąjį darbą. Katedros ved÷jas
pasirašo baigiamojo darbo tituliniame lape ir br÷žiniuose.
• Leidimas ginti darbą įteisinamas fakulteto dekano įsakymu ne v÷liau kaip prieš 7
darbo dienas iki kvalifikavimo komisijos pos÷džio datos.
• Baigiamasis darbas (įrištas) su vadovo atsiliepimu perduodamas recenzentui ne
v÷liau kaip 7 darbo dienoms iki viešo gynimo. Recenzentas, kuris patvirtintas fakulteto dekano
įsakymu, perskaitęs darbą parašo recenziją (kritiškas atsiliepimas apie darbą), kuri turi būti išsami t.
y. nurodytos teigiamos ir neigiamos pus÷s. Recenzentas gali pateikti ir klausimų, kurie atsakomi
viešo gynimo metu. Su recenzija studentas privalo susipažinti iki viešo gynimo. Po recenzavimo
baigiamajame darbe klaidų taisyti negalima, jei to nenurod÷ recenzentas. Recenzentas baigiamąjį
darbą vertina balu. (žr. 8 priedą)
• Baigiamojo darbo pristatymo katedrai data skelbiama katedros skelbimo lentoje. Ji
priklauso nuo to, kada darbas bus ginamas viešajame gynime. Dažniausiai tai vyksta ne v÷liau
kaip prieš vieną dieną iki viešo baigiamojo darbo gynimo. Pristatyti reikia užbaigto baigiamojo
darbo 2 egz. (su CD, br÷žiniais ir priedais). Pateiktas darbas iki gynimo lieka katedroje. Pristatytas
v÷liau nurodytos dienos ir valandos darbas ginti nepriimamas. Baigiamąjį darbą vertina valstybin÷
kvalifikavimo komisija, kurios sud÷tį ir jos darbo grafiką pateikia tvirtinti fakulteto dekanui
katedros ved÷jas.
19
1.4. Baigiamojo darbo gynimas
Kvalifikavimo komisiją studijų baigimo rezultatams vertinti (KK) sudaro ne mažiau kaip 5
asmenys, skirti Kauno kolegijos direktoriaus įsakymu. KK pos÷dis yra teis÷tas, jei jame dalyvauja
2/3 komisijos narių. Pos÷džiui vadovauja KK pirmininkas (jei jo n÷ra – vienas iš komisijos narių),
pos÷džių protokolą rašo KK sekretorius.
Kvalifikavimo komisijos studijų baigimo rezultatams vertinti (KK) pos÷džiai yra vieši.
Baigiamojo darbo br÷žiniai ir plakatai prisegami prie skydų tokia tvarka, kokia jie bus minimi
studento pranešime. Br÷žiniai gali būti demonstruojami ir technin÷mis vaizdo priemon÷mis.
Gynimas prasideda, Kvalifikavimo komisijos (KK) pirmininkui paskelbus studento pavardę,
jo baigiamojo darbo pavadinimą, projekto vadovo ir recenzento pavardes, KK nariai vertina
studento studijų programoje numatytų pasiekti rezultatų pasiekimo lygį,
Baigiamojo darbo pristatymui ir aiškinimui skiriama vidutiniškai 15 min. Per tą laiką
studentas turi aptarti temos aktualumą, nurodyti uždavinius, kuriuos jis sprend÷, tikslų, uždavinių
pasiekimo metodiką, kas jo sprendimuose nauja ir kokie gauti rezultatai bei argumentuotai pateikti
išvadas. Pranešimas iliustruojamas br÷žiniais, schemomis grafikais, lentel÷mis ir kt.
Po baigiamojo darbo pranešimo yra skaitomi vadovo atsiliepimas ir recenzija. Studentas
atsako į recenzento, KK narių ir kitų pos÷dyje dalyvavusiųjų klausimus. Baigiamajam darbui ginti
skiriama iki 1 akademin÷s valandos.
Gintus baigiamuosius darbus KK svarsto uždarajame pos÷dyje. Vertinant baigiamąjį darbą ir
gynimą, balsuoja tik KK nariai.
Studijų baigimo rezultatai vertinami pagal šiuos kriterijus:
- studijų programoje numatytų rezultatų pasiekimo lygį. (Jei baigiamajame darbe
nagrin÷jama tik siaura sritis iš studijų programoje numatytų rezultatų,
kvalifikavimo komisija kitais metodais įvertina studijų programoje numatytų
pasiekti rezultatų lygį, pateikia praktinius, teorinius klausimus, atsižvelgia į studento
pasiekimus per visus mokymosi metus ir t.t.).
- baigiamojo darbo aktualumą, moksliškumą, kokybę, techninių dokumentų panaudojimo
tikslingumą;
- geb÷jimą pagrįsti sprendimus, paaiškinti jų esmę;
- informacijos kaupimo ir panaudojimo tikslingumą;
- baigiamojo darbo pateiktų rezultatų teisingumą ir tikslingumą;
- baigiamojo darbo metu pademonstruotą geb÷jimą sudominti auditoriją, atsakyti į
klausimus, taisyklingai kalb÷ti;
- baigiamojo darbo atitikimą formaliems reikalavimams;
- raštingumą ir informacinių technologijų panaudojimo lygį;
20
- išvadų formulavimą.
Studijų baigimo rezultatų vertinimo dešimtbal÷je sistemoje kriterijai:
10 (puikiai) – Pasiekti visi studijų programoje numatyti tikslai.
Puikios, išskirtin÷s, visapusiškos žinios ir jų taikymas sprendžiant sud÷tingas praktines problemas.
Savarankiškai studijavo papildomą medžiagą. Puikiai supranta ir vartoja sąvokas, geba analizuoti
jas platesniame dalyko kontekste. Originaliai ir nepriklausomai mąsto. Puikūs analitiniai ir
vertinimo įgūdžiai, įžvalga. Nepriekaištinga, išskirtin÷ atlikimo kokyb÷. Puikūs raiškos ir
pristatymo įgūdžiai. Gerai supranta, ką ir kod÷l daro. Puikus pasirengimas tolesn÷ms studijoms.
9 (labai gerai) - Pasiekta ne mažiau kaip 90 proc. studijų programoje numatytų tikslų
Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir jų taikymas sprendžiant sud÷tingas praktines problemas.
Savarankiškai studijavo papildomą medžiagą. Puikiai supranta studijuojamą medžiagą, sąvokas
vartoja tinkamai. Originaliai ir nepriklausomai mąsto. Labai geri analitiniai, vertinimo ir sintez÷s
įgūdžiai. Labai gera atlikimo kokyb÷. Labai geri raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Supranta, kokius
metodus, technikas taiko ir kod÷l. Labai geras pasirengimas tolesn÷ms studijoms.
8 (gerai) – Pasiekta ne mažiau kaip 80 proc. studijų programoje numatytų tikslų.
Geresn÷s nei vidutin÷s žinios ir jų taikymas sprendžiant praktines problemas. Susipažino su
privaloma medžiaga. Geba savarankiškai dirbti su papildoma medžiaga. Supranta sąvokas ir
principus, juos taiko tinkamai. Gerai argumentuoja ir argumentus pagrindžia faktais. Teisingai
atlieka vidutinio sud÷tingumo ir sunkesnes užduotis. Gera atlikimo kokyb÷. Geri raiškos ir
pristatymo įgūdžiai. Žino, kokius metodus, technikas taikyti. Geras pasirengimas tolesn÷ms
studijoms.
7 (vidutiniškai) - Pasiekta ne mažiau kaip 70 proc. studijų programoje numatytų tikslų.
Vidutin÷s žinios, yra neesminių klaidų. Žinias taiko praktin÷ms problemoms spręsti. Susipažino su
pagrindine medžiaga. Supranta ir vartoja pagrindines sąvokas ir principus. Kelios esmin÷s dalys
susiejamos į visumą. Pakankamai gerai argumentuoja. Gera atlikimo kokyb÷. Teisingai atlieka
vidutinio sunkumo užduotis. Pakankami raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Pakankamas pasirengimas
tolesn÷ms studijoms.
6 (patenkinamai) - Pasiekta ne mažiau kaip 60 proc. studijų programoje numatytų tikslų
Žemesn÷s negu vidutin÷s žinios, yra klaidų .Žinias taiko nesud÷tingoms praktin÷ms problemoms
spręsti. Susipažino su pagrindine medžiaga. Patenkinamai suvokia sąvokas, geba savais žodžiais
apibūdinti priimamą informaciją. Analizuojant susitelkiama į keletą aspektų, tačiau nesugebama
susieti. Patenkinama atlikimo kokyb÷. Moka veikti pagal analogiją. Teisingai atlieka lengvas
užduotis, bet nesuvokia sud÷tingesnių. Patenkinami raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Patenkinamas
pasirengimas tolesn÷ms studijoms.
5 (silpnai) - Pasiekta ne mažiau kaip pus÷ studijų programoje numatytų tikslų
21
Žinios tenkina minimalius reikalavimus. Žinias taiko nesud÷tingoms praktin÷ms problemoms
spręsti. Paprastas įsisavintų sąvokų vardijimas, teksto atpasakojimas. Atsakymas sutelktas į vieną
aspektą. Minimalūs pakankami geb÷jimai problemoms spręsti vadovaujantis pavyzdžiais. Geba
veikti pagal analogiją. Patenkinami raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Minimalus pasirengimas
tolesn÷ms studijoms.
4; 3; 2; 1 (nepatenkinamai) - Pasiekta mažiau kaip pus÷ studijų programoje numatytų
tikslų. Žinios ir geb÷jimai netenkina minimalių reikalavimų
Baigiamojo darbo vertinimo kriterijai skelbiami viešai ir diplomantams turi būti žinomi, prieš
tvirtinant jų pasirinktas baigiamojo darbo temas.
2. BAIGIAMOJO DARBO ĮFORMINIMAS
2.1.Tekstin÷ dalis
Ruošiamas vienas baigiamojo darbo egzempliorius. Aiškinamasis raštas (tekstin÷ dalis)
spausdinamas A4 (210 x 297 mm) formato popieriaus lapuose, br÷žiniai gali būti A3 (297 x 420
mm) formato lapuose ir pristatomas ginti visiškai užbaigtoje byloje (tokioje, kurios lapų negalima
pakeisti neturint specialių priemonių).
Baigiamojo darbo apimtis be vidinių priedų turi būti 45-60 psl. (~90 000-140 000 ženklų)
teksto. Su priedais apimtis netur÷tų viršyti 80-90 psl. Priedai turi sudaryti ne daugiau kaip 1/3 viso
darbo (reikalavimas netaikomas, kai pateikiami labai vertingi duomenys) Baigiamojo darbo
apimties didinimas laikomas darbo trūkumu. Apimties didinimas (turima omenyje tik pagrindinis
tekstas): teksto rašymas vien didžiosiomis raid÷mis, rašymo lauko mažinimas, teksto retinimas,
šrifto ir intervalo tarp eilučių didinimas, paragrafų atskyrimas tuščiomis eilut÷mis, nereikalingų
didelių tarpų tarp teksto ir formulių, lentelių bei paveikslų naudojimas ir pan.
Tekstas rašomas vienoje lapo pus÷je, 17 x 26 cm lauke (paliekant tokio pločio paraštes:
kairioji – 30 mm, dešinioji – 10 mm, viršutin÷ – 20 mm, apatin÷ – 20 mm), 12 pt Times New
Roman šriftu (Normal variantas), 1,5 eilut÷s intervalu.
2.1 lentel÷
Rekomenduojamas baigiamojo darbo šriftas
Teksto tipas Šrifto tipas Šrifto dydis Šrifto pobūdis Pagrindinis tekstas Paprastas 12 pt Sakinys (mažosios ir didžiosios raid÷s) Antrašt÷s A lygis Pajuodintas 14 pt Visos didžiosios raid÷s Antrašt÷s B lygis Pajuodintas 14 pt Sakinys Antrašt÷s c lygis Pajuodintas, kursyvas 12 pt Sakinys
Kiekvienas studijų skyrius pradedamas naujame lape. Poskyriai gali būti rašomi tame pačiame
lape, atskiriant nuo teksto dviejų eilučių (žingsnių) tarpu, kaip parodyta 2.1. pav.
22
1. GEODEZINIAI PRIETAISAI (A lygis)
1.2. Elektroniniai prietaisai (B lygis)
1.2.3. Elektroninių prietaisų patikra (C lygis)
2.1.pav. Darbo dalių antraščių žym÷jimas
Tekstas lygiuojamas į abi puses. Pastraipos pirmoji eilut÷ nuo teksto lauko kairiojo krašto
atitraukiama per 12-15 mm. Tekstas į stulpelius neskaidomas.
Darbas turi būti tvarkingai įrištas.
Visi darbo puslapiai (įskaitant titulinį lapą, užduotį, lenteles, iliustracijas, priedus, sudarytus
atskiruose puslapiuose) turi būti sunumeruoti. Pirmuoju darbo puslapiu laikomas titulinis lapas, bet
jame pirmo puslapio numeris nerašomas.
Pasteb÷tos klaidos turi būti kruopščiai ištaisytos, galima naudoti baltus dažus. Viename
puslapyje gali būti ne daugiau kaip penki nežymūs raidžių pataisymai. Puslapiai numeruojami
apačioje, lapo dešin÷je, 10 pt dydžio šriftu. Gali būti naudojamos (neprivaloma) puslapių antrašt÷s
ir parašt÷s (Headers ir Footers), taip pat išnašos (Footnotes). Visos jos tur÷tų būti atskirtos nuo
teksto ištisiniu brūkšniu ir 1-1,5 eilut÷s intervalu (kad vizualiai atsiskirtų nuo teksto). Be to, jos
netur÷tų būti parašytos didesniu kaip 10 pt dydžio šriftu ar būti kitaip išryškintos. Jei naudojamos
puslapių antrašt÷s ir parašt÷s, į jas dedama informacija turi būti prasminga.
Įvairius paryškinimus ir išskyrimus reik÷tų naudoti saikingai, kad nebūtų per daug
apkraunamos skaitytojo akys.
Matematinių išraiškų pagrindinius simbolius rekomenduojama rašyti Italic šriftu 12 pt,
indeksus – 9 pt dydžio. Matricos žymimos laužtiniuose skliaustuose, vektoriai – Bold šriftu 12 pt.
Formul÷s numeruojamos arabiškaisiais skaitmenimis apvaliuose skliaustuose. Formul÷s puslapyje
turi būti centruotos, jų numeriai nurodomi rašymo lauko dešin÷je.
Kiekvienas naujas formul÷je naudojamas simbolis yra paaiškinamas. Po formul÷s rašomas
kablelis, aiškinimas pradedamas žodžiu “čia”, rašant jį naujoje eilut÷je, be įtraukos, mažąją raide.
Po jo dvitaškis nerašomas. Kiekviena simbolio reikšm÷ aiškinama naujoje eilut÷je (po brūkšnelio) ir
tokia tvarka, kokia simboliai pateikti formul÷je. Po simbolio paaiškinimo rašomas kabliataškis, o po
paskutiniojo – taškas. Pavyzdžiui, vidutinis nuokrypis apskaičiuojamas pagal formulę:
K
XXS minmax −= , (4.1)
23
čia Xmax – didžiausia požymio reikšm÷;
Xmin – mažiausia požymio reikšm÷;
K – koeficientas, atitinkantis amplitud÷s dydį.
Prieš rašant formulę tekste būtina nuoroda į cituojamą literatūros šaltinį.
Paveikslai ir lentel÷s dedami ten, kur jie minimi tekste.
Aprašai po paveikslais rašomi 10 pt dydžio Bold šriftu mažosiomis raid÷mis (pvz.: 2.1. pav.
Gyventojų skaičiaus pokytis) (žr. 9 priedą). Paveikslai ir jų pavadinimai centruojami lapo viduryje.
Visi paveikslai numeruojami atsižvelgiant į skyriaus numeraciją (poskyrių numeracija nesvarbi)
pvz.: 2 skyrius yra teorin÷ dalis, jei skyriuje yra paveikslų, tuomet numeracija: bus 2.1 pav. , 2.2. pav.
ir. t.t.
Didesnio formato lentel÷s ir paveikslai dedami puslapio viršuje arba apačioje, centruojami.
Iliustracijos rekomenduojama patikrinti, kaip jos atrodo atspausdintos – jos turi būti aiškios ir
pakankamai gerai įžiūrimos.
Lentelių pavadinimai rašomi virš lentel÷s 10 pt dydžio Bold šriftu mažosiomis raid÷mis, lapo
viduryje (pvz.: Geoobjektų kodavimas). Lentel÷s numeris rašomas viena eilute aukščiau 10 pt dydžio
Italic šriftu, lygiuojant prie dešiniojo krašto (žr. 9 priedą).
Pagrindin÷je teksto dalyje esanti lentel÷ pagal apimtį netur÷tų viršyti 2 lapų. Jei lentel÷
didesn÷, ji dedama į priedus, o tekste tik pateikiami pagrindiniai tos lentel÷s rezultatai (gali būti
daroma maža sutrauktin÷ lentel÷) ir nuoroda į priedą. Jei lentel÷ viršija 20 lapų, ji nededama net į
priedus, tačiau absolventas privalo saugoti (kol neapgins BD) juodraščius arba skaičiavimų
kompiuterines bylas, kad prireikus gal÷tų parodyti.
Informaciją lentel÷se rekomenduojama rašyti 10 pt dydžio, vienos eilut÷s intervalu ir kitokiu
šriftu nei pagrindinis tekstas. Skaičiai stulpeliuose turi būti sulygiuoti pagal dešimtainį ženklą
(pagal Lietuvos standartą tai yra kablelis (“, “) o ne taškas (“.“). Lentel÷se, kurios tęsiasi per kelis
puslapius, kiekviename tęstinio lape turi būti užrašas „x lentel÷s tęsinys“, kur x – lentel÷s numeris.
Paskutiniame lentel÷s lape vietoje „tęsinys“ turi būti „pabaiga“. Kiekviename lentel÷s lape turi būti
pakartoti lentel÷s stulpelių pavadinimai arba bent surašyti stulpelių numeriai.
Įvadas, išvados, naudotų informacijos šaltinių sąrašas, pagrindinių sąvokų, santrumpų
sąrašas su paaiškinimais, paveikslų ir priedų sąrašas, anotacija, lentelių, paveikslų ir priedų
sąrašas – nenumeruojami. Skyriai, poskyriai, paveikslai, lentel÷s, formul÷s ir priedai –
numeruojami: skyriai vienu skaitmeniu, poskyrių – dviem ar daugiau, kiti – pasirinktinai.
Rekomenduojama lygiuoti nuo kairiojo krašto. Gali būti naudojamos atotraukos. Pavadinimai,
lentel÷s, paveikslai ir formul÷s atskiriami nuo teksto vienos eilut÷s intervalu. Skyrių, poskyrių
pavadinimai yra centruojami.
24
Skyrius ar poskyris negali baigtis paveikslu, lentel÷s pabaiga, formule ar pan. Jis tur÷tų baigtis
apibendrinančiu sakiniu, kuriame būtų išsakyta to skyrelio esm÷ arba pagrindinis rezultatas.
Vidiniai priedai, net jei tai yra įrangos prospektai ar jų kopijos, turi tur÷ti numerį ir
pavadinimą. Jei priedas tęsiasi kelis lapus, tolesniuose lapuose turi būti nurodyta (analogiškai
ilgoms lentel÷ms), kad tai yra kažkurio priedo tęsinys ar pabaiga.
Kartais tekste reikia pamin÷ti po kelis autorius, autorių kolektyvus arba leidinius. Tokiu atveju
gali būti nurodomos autorių pavard÷s, leidinių pavadinimai, o šalia skliausteliuose - šaltinio eil÷s
numeris, pavyzdžiui, Vyriausyb÷s dokumentuose [20, 21] numatoma pl÷sti žem÷s ūkio reformą.
Šios reformos įgyvendinimo galimybes ir būdus analizuoja J.Čaplikas [3] A.Šim÷nas [4] ir kiti
autoriai [10,11,12].
Literatūra, nurodoma tekste, numeruojama arabiškais skaitmenimis laužtiniuose skliaustuose
(nurodomas tik šaltinio numeris, skyriai ir puslapiai – nenurodomi). Cituojamos literatūros sąrašas
su užrašu „Literatūra“ (šriftas kaip skyriaus pavadinimo) pateikiamas po išvadų (prieš vidinius
priedus). Literatūra aprašoma originalų kalbomis pagal galiojančius Lietuvos standartus (žr. 5
priedą). Literatūros sąraše šaltiniai išd÷stomi tokia tvarka, kaip jie minimi tekste. Sąraše negali būti
informacijos šaltinio, į kurį tekste n÷ra nuorodos.
2.2.Grafin÷ dalis
Br÷žiniai (planai, žem÷lapiai, schemos, grafikai, profiliai), pateikiami A4 ir didesniame negu
A4 formato lapuose, kurių parašt÷s 25x5x5x5 mm Pvz.: ilgi profiliai arba vietov÷s bendrieji planai,
gali būti pateikiami nestandartiniuose (prailgintuose) formatuose.
Br÷žiniai baigiamajame darbe dedami ten kur yra aptariami.
Br÷žiniai braižomi kompiuteriu arba ranka (tušu). Br÷žinio dešiniajame apatiniame kampe
privalo būti br÷žinio pagrindinių užrašų lentel÷ (žr. 10 priedą).
Br÷žiniai braižomi tušu juoda spalva, jei reikalauja plano (žem÷lapio) specifika, braižoma ir
spalvinama sutartin÷mis spalvomis.
Braižomų linijų storiai ir tipai (ištisin÷, punktyrin÷ ir pan.) parenkami (jeigu nenumato arba
neprieštarauja galiojantys standartai) taip, kad kuo greičiau išryšk÷tų projektuojamos sistemos.
Masteliai parenkami tik standartiniai, leidžiantys kuo tiksliau pavaizduoti projektuojamus
objektus (M1:50; 1:100; 1:500; 1:1000; 1:2000; 1:5000; 1:10 000). Braižant schemas bei išilginius
profilius galima naudoti atskirus mastelius horizontalioms ir vertikalioms linijoms (MH1:2 000 / 1:1
000) MV1:100.
Siekiant išsamiai atskleisti parengto darbo tikslą, sprendimo eigą ir išvadas vaizdumo d÷lei
kartais sudaryti išsamias diagramas ar grafikus.
25
Grafikai ir diagramos atliekamos kompiuteriu (jie gali būti ir spalvoti). Grafikai ir diagramos
privalo tur÷ti pavadinimus (žr. 9 priedą), koordinačių ašyse atid÷tų dydžių pavadinimus, skaitines
reikšmes ir dimensijas. Naudojant skirtingus mastelius koordinačių ašyse būtina pateikti
atitinkamus paaiškinimus.
Diagramose ir grafikuose pateikiami sutartiniai žym÷jimai. Svarbu, kad grafikai, ir diagramos
vaizduotų priimtų sprendimų efektyvumą, pagrindinius veikimo principus (ciklus), darbo rodiklius
ir jų tarpusavio palyginimą ir pagrindines darbo išvadas. Pateikiama tik tiesiogiai su darbo
užduotimi susiję grafikai ir diagramos.
Br÷žiniuose naudojami standartiniai sutartiniai ženklai. Kitokie ženklai leidžiami tik nesant
atitinkamų ženklų standartuose arba nesant sprendimo juos naudoti. Standartinius sutartinius
ženklus apibr÷žia Lietuvoje galiojantys geodezijos ir kartografijos techniniai reglamentai: GKTR
2.02.02.:1999;GKTR 2.11.02.:2000. Naudojant nestandartinius sutartinius ženklus, br÷žiniuose
pateikiamas jų apibūdinimas.
PRIEDAI
26
1 priedas
KAUNO KOLEGIJA
KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS
GEODEZIJOS KATEDRA (12 pt, paryškintas, Times New Roman)
STUDIJŲ PROGRAMA GEODEZIJA (12 pt, paryškintas,
KODAS 65310T101 Times New Roman)
VARDAS PAVARDö (14 pt. Times New Roman)
BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS
(16 arba 18 pt paryškintas, Times New Roman)
Baigiamasis darbas
(12 pt, paryškintas, Times New Roman)
Vadovas (÷) lekt. Vardas Pavard÷
Katedros ved÷ja lekt. Vardas Pavard÷
Konsultantas(÷) lekt. Vardas Pavard÷
Recenzentas(÷) Inž. Vardas Pavard÷
(12 pt, paryškintas, Times New Roman)
Mastaičiai, (12 pt, , Times New Roman)
201..
27
2 priedas
TURINYS
Baigiamojo darbo užduotis …………………………………………………………………… 3
Anotacija ……………………………………………………………………………………… 5
Įvadas …………………………………………………………………………………………... 7
Pagrindinių sąvokų, santrumpų sąrašas su paaiškinimais………………………………………. 9
Lentelių. paveikslų ir priedų sąrašas 11
1. Tiriamojo objekto metodika ………………………………………………………………… 12
2. Teorin÷ dalis (literatūros apžvalga)………………………………………………………… 15
3. Projektin÷ (analitin÷) dalis ……………………………………............................................... 20
3.1. …………………………………………………………….. 21
3.1.1. ………………………………………………………… 30
4. Ekonominis dalis ................................................................................................................... 48
Išvados ir pasiūlymai ………………………………………………………………………….. 52
Informaciniai šaltiniai …………………………………………………….…............................ 54
Priedai…………………………………………………………………………………………... 55
28
3 priedas
KAUNO KOLEGIJA
KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS
GEODEZIJOS KATEDRA
TVIRTINU
Kraštotvarkos fakulteto dekanas
…………….Vaclovas Makūnas
2012 m. …………… m÷n. …. d
BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS
Duota Geodezijos koleginių studijų programos GD.... grup÷s
Studentui (ei) Vardenis Pavardenis 2012.. m. kovo 15 d.
Siūlome atlikti baigiamąjį darbą tema:
ELEKTRONINI Ų TACHEOMETR Ų FUNKCIJŲ ANALIZ ö IR JŲ PANAUDOJIMAS
GEODEZINIUOSE DARBUOSE
Baigiamojo darbo baigimo data 2012 m. birželio ..... d.
1. Baigiamojo darbo duomenys, reikalavimai:
1. Baigiamojo darbo tikslas: Išanalizuoti ir atskleisti elektroninių tacheometrų pagrindinių
funkcijų privalumus ir jų panaudojimo geodeziniuose darbuose ypatumus.
Baigiamojo darbo uždaviniai:
- išanalizuoti elektroninių tacheometrų veikimo principus ir techninius duomenis,
palyginti elektroninių tacheometrų funkcines galimybes;
- atlikti geodezinius matavimus ir matavimų apdorojimą;
- įvertinti elektroninių tacheometrų privalumus;
- parengti atliktų geodezinių matavimų br÷žinius;
- atlikti ekonominį vertinimą.
2. Baigiamajam darbui ginti pateikti įrištą, rinktą kompiuteriu, spausdintą ant vienos lapo
pus÷s aprašymą, br÷žinius ir darbo elektroninę versiją (kompaktin÷je plokštel÷je, įd÷toje į voką,
priklijuotą ant galinio viršelio vidin÷s pus÷s).
29
3. Baigiamojo darbo sandara:
- Antraštinis lapas
- Turinys
- Anotacija
- Annotation
- Įvadas
- Pagrindinių sąvokų, santrumpų sąrašas ir paaiškinimas
- Lentelių, paveikslų ir priedų sąrašas
1. Objekto tyrimo metodika
2. Teorin÷ dalis (literatūros apžvalga)
3. Projektin÷ (analitin÷ dalis)
4. Grafin÷ dalis (pagal būtinumą)
5. Ekonomin÷ dalis
− Išvados ir pasiūlymai
− Informaciniai šaltiniai
− Priedai
Baigiamojo darbo vadovas (÷) ....................... lekt. Vardas Pavard÷ (parašas)
Suderinta:
Geodezijos katedros ved÷ja ......................... lekt. Vardas Pavard÷ (parašas)
Konsultantas (÷) ......................... inž. Vardas Pavard÷
Pavyzdžiai 4 priedas
30
Lentelių, paveikslų ir priedų sąrašai
Lentelių sąrašas
Lentel÷s
Nr. Lentel÷s pavadinimas Psl.
2.1 Stačiakamp÷s plokštumos koordinat÷s 14 2.8 Geodezinių matavimų duomenys 31
3.11 Duomenų tikslumo įvertinimas 43 4.12 Ekonominis metodų pagrindimas 51
Paveikslų sąrašas
Paveikslo Nr.
Paveikslo pavadinimas Psl.
2.1. Geodeziniai matavimai 12 2.4 Nukrauti matavimų duomenys 17
3.15 Vietov÷s topografinio plano fragmentas 28 4.1 Programin÷s įrangos panaudojimo palyginimas 51
Priedų sąrašas
Priedo
Nr. Priedo pavadinimas Psl.
1 priedas Dirbtiniai žem÷s palydovai 55 2 priedas Palydovai orbitose ir jų p÷dsakai 56 3 priedas Landšafto gamtiniai komponentai 60
5 priedas KAUNO KOLEGIJA
KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS GEODEZIJOS KATEDRA
Studento(÷s) ______________________________________________________________________________________________________________
BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO GRAFIKAS
Baigiamojo darbo tema ____________________________________________________________________________________________________ Darbo vadovas(÷) ___________________________________________Konsultantai ___________________________________________________
Darbo pavadinimas Savait÷s
Pastabos 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Tikrinta: vadovo parašas ir data PASTABA: Lentel÷s stulpelių „Savait÷s“ viršutinę dalį pildo studentas kartu su darbo vadovu, nurodydami planuojamą darbo eigą.
Apatines šių stulpelių dalis užpildo darbo vadovas, nurodydamas tikrąją darbo eigą. Vadovas ( parašas)
6 priedas
KAUNO KOLEGIJA A KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS
GEODEZIJOS KATEDRA
Geodezijos koleginių studijų programos GD...... grup÷s studento
........................................................................................................(vardas, pavard÷)
Baigiamojo darbo tema: ………………………………………………………………………......... ………………………………………………… .……………..…………………………………… ……………………………………………………………………………………………………….
BAIGIAMOJO DARBO VADOVO VERTINIMAS
Baigiamojo darbo vadovo pasteb÷jimai ir argumentai ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________
Baigiamojo darbo stipriosios pus÷s _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Baigiamojo darbo silpnosios pus÷s ______________________________________________ ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Baigiamojo darbo įvertinimas _____________________________________________________________________________________ ( Baigiamojo darbo vertinamas “ teigiamai” ar “neigiamai” , teikiamos išvados KK _____________________________ _______________________ ________________________________
(pareigos) ( parašas) ( vardas, pavard÷)
33
Atmintin÷ vadovui
Asmenys, s÷kmingai užbaigę studijas pagal koleginę studijų programą Geodezija ir įgiję matavimų inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:
1. Atnaujinti valstybinio geodezinio pagrindo ir specialiuosius geodezinius tinklus vadovaujantis šiuos darbus reglamentuojančiais LR įstatymais ir reglamentais,
2. Pritaikyti kosmin÷s geodezijos metodus įvairiems geodezijos uždaviniams spręsti, 3. Sudaryti geodezinius planus, topografines nuotraukas bei georeferencinio pagrindo
kadastro duomenis naudojantis šiuos darbus reglamentuojančiais LR teisiniais ir normatyviniais dokumentais
4. Pritaikyti geodezinius metodus statybviečių ir inžinerinių tinklų tyrin÷jimams bei planų sudarymui,
5. Panaudoti specializuotas kompiuterių programines įrangas ir Lietuvos erdvin÷s informacijos infrastruktūros (LEII) duomenis bei erdvinę informaciją iš internetinių portalų,
6. Sukurti distanciniais metodais erdvinių duomenų rinkinius, analizuojant ir vertinant duomenis bei sudarant ortofotografinius žem÷lapius.
7. Sudaryti kartografijos metodais erdvinių gamtinių, antropogeninių ir socialinių objektų bei reiškinių kartografinių ir teminių duomenų rinkinius,
8. Sumodeliuoti erdvinį paviršių GIS technologijomis, atliekant GIS duomenų analizę ir modeliavimą
9. Sudaryti nekilnojamo turto informacinių sistemų duomenų bazę, formuojant ir vertinant nekilnojamąjį turtą, atliekant duomenų paiešką, erdvinių duomenų projektavimą ir analizę, vadovaujantis LR teisiniais ir normatyviniais dokumentais,
10. Paruošti nekilnojamojo turto kadastro duomenis, sudarant sandorius ir nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus, vadovaujantis LR teisiniais ir normatyviniais dokumentais bei taikant vieningą nekilnojamojo turto apskaitos sistemą,
11. Pritaikyti tiksliųjų mokslų žinias vertinant gamtinius ir socialinius reiškinius, jų įtaką geodeziniams matavimas, nekilnojamo turto formavimui, kontroliniams steb÷jimas, įmon÷s veiklos, tenkinančios Lietuvos ir ES darbo rinkos reikalavimus, organizavimui,
12. Pritaikyti humanitarinių ir socialinių mokslų žinias matavimų inžinerijos šakos profesinio bakalauro tikslams pasiekti, teisiniams klausimams spręsti, platesnei asmenyb÷s erudicijai bei filosofinei pasaul÷žiūrai ugdyti.
Baigiamasis darbas vertinimas pagal šiuos kriterijus:
- studijų programoje numatytų rezultatų pasiekimo lygį. Jei baigiamajame darbe nagrin÷jama tik siaura sritis iš studijų programoje numatytų rezultatų, vadovas kitais metodais (steb÷sena baigiamojo darbo rengimo metu, pokalbis, diskusija, visų mokslo metų pažangumo suvestin÷s analiz÷) įvertina studijų programoje numatytų pasiekti rezultatų lygį,
- baigiamojo darbo aktualumą, moksliškumą, kokybę, techninių dokumentų panaudojimo tikslingumą;
- geb÷jimą pagrįsti sprendimus, paaiškinti jų esmę; - informacijos kaupimo ir panaudojimo tikslingumą; - baigiamojo darbo pateiktų rezultatų teisingumą ir tikslingumą; - baigiamojo darbo atitikimą formaliems reikalavimams; - raštingumą ir informacinių technologijų panaudojimo lygį; - išvadų formulavimą.
34
7 priedas
KAUNO KOLEGIJA KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS
GEODEZIJOS KATEDRA
Geodezijos .koleginių studijų programos GD...... grup÷s studento
.........................................................................................................................(vardas, pavard÷)
Baigiamojo darbo tema: ………………………………………………………………………......... ………………………………………………… .……………..…………………………………… ………………………………………………………………………………………………………. R E C E N Z I J A
Recenzento pasteb÷jimai ir argumentai ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________
Baigiamojo darbo stipriosios pus÷s
_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________
Baigiamojo darbo silpnosios pus÷s
_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Baigiamojo darbo įvertinimas _____________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________
( Recenzentas vertina pažymiu (dešimties balų sistemoje)
_____________________________ _______________________ ________________________________ (pareigos) ( parašas) ( vardas, pavard÷)
35
Atmintin÷ Recenzentui
Asmenys, s÷kmingai užbaigę studijas pagal koleginę studijų programą Geodezija ir įgiję matavimų inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus
1. Atnaujinti valstybinio geodezinio pagrindo ir specialiuosius geodezinius tinklus vadovaujantis šiuos darbus reglamentuojančiais LR įstatymais ir reglamentais,
2. Pritaikyti kosmin÷s geodezijos metodus įvairiems geodezijos uždaviniams spręsti, 3. Sudaryti geodezinius planus, topografines nuotraukas bei georeferencinio pagrindo
kadastro duomenis naudojantis šiuos darbus reglamentuojančiais LR teisiniais ir normatyviniais dokumentais
4. Pritaikyti geodezinius metodus statybviečių ir inžinerinių tinklų tyrin÷jimams bei planų sudarymui,
5. Panaudoti specializuotas kompiuterių programines įrangas ir Lietuvos erdvin÷s informacijos infrastruktūros (LEII) duomenis bei erdvinę informaciją iš internetinių portalų,
6. Sukurti distanciniais metodais erdvinių duomenų rinkinius, analizuojant ir vertinant duomenis bei sudarant ortofotografinius žem÷lapius.
7. Sudaryti kartografijos metodais erdvinių gamtinių, antropogeninių ir socialinių objektų bei reiškinių kartografinių ir teminių duomenų rinkinius,
8. Sumodeliuoti erdvinį paviršių GIS technologijomis, atliekant GIS duomenų analizę ir modeliavimą,
9. Sudaryti nekilnojamo turto informacinių sistemų duomenų bazę, formuojant ir vertinant nekilnojamąjį turtą, atliekant duomenų paiešką, erdvinių duomenų projektavimą ir analizę, vadovaujantis LR teisiniais ir normatyviniais dokumentais,
10. Paruošti nekilnojamojo turto kadastro duomenis, sudarant sandorius ir nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus, vadovaujantis LR teisiniais ir normatyviniais dokumentais bei taikant vieningą nekilnojamojo turto apskaitos sistemą,
11. Pritaikyti tiksliųjų mokslų žinias vertinant gamtinius ir socialinius reiškinius, jų įtaką geodeziniams matavimas, nekilnojamo turto formavimui, kontroliniams steb÷jimas, įmon÷s veiklos, tenkinančios Lietuvos ir ES darbo rinkos reikalavimus, organizavimui,
12. Pritaikyti humanitarinių ir socialinių mokslų žinias matavimų inžinerijos šakos profesinio bakalauro tikslams pasiekti, teisiniams klausimams spręsti, platesnei asmenyb÷s erudicijai bei filosofinei pasaul÷žiūrai ugdyti.
Baigiamasis darbas vertinimas pagal šiuos kriterijus:
- studijų programoje numatytų rezultatų pasiekimo lygį. Jei baigiamajame darbe nagrin÷jama tik siaura sritis iš studijų programoje numatytų rezultatų, recenzentas kitais metodais įvertina (pokalbis, diskusija, užduodami klausimai, pažangumo suvestin÷s analiz÷) studijų programoje numatytų pasiekti rezultatų lygį,
- baigiamojo darbo aktualumą, moksliškumą, kokybę, techninių dokumentų panaudojimo tikslingumą;
- geb÷jimą pagrįsti sprendimus, paaiškinti jų esmę; - informacijos kaupimo ir panaudojimo tikslingumą; - baigiamojo darbo pateiktų rezultatų teisingumą ir tikslingumą; - baigiamojo darbo atitikimą formaliems metodiniuose nurodymuose pateiktiems
reikalavimams;
36
- raštingumą ir informacinių technologijų panaudojimo lygį; - išvadų formulavimą.
Vertinimo balų kriterijai 10 (puikiai) – Pasiekti visi studijų programoje numatyti tikslai. Puikios, išskirtin÷s, visapusiškos žinios ir jų taikymas sprendžiant sud÷tingas praktines problemas. Savarankiškai studijavo papildomą medžiagą. Puikiai supranta ir vartoja sąvokas, geba analizuoti jas platesniame dalyko kontekste. Originaliai ir nepriklausomai mąsto. Puikūs analitiniai ir vertinimo įgūdžiai, įžvalga. Nepriekaištinga, išskirtin÷ atlikimo kokyb÷. Puikūs raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Gerai supranta, ką ir kod÷l daro. Puikus pasirengimas tolesn÷ms studijoms. 9 (labai gerai) - Pasiekta ne mažiau kaip 90 proc. studijų programoje numatytų tikslų Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir jų taikymas sprendžiant sud÷tingas praktines problemas. Savarankiškai studijavo papildomą medžiagą. Puikiai supranta studijuojamą medžiagą, sąvokas vartoja tinkamai. Originaliai ir nepriklausomai mąsto. Labai geri analitiniai, vertinimo ir sintez÷s įgūdžiai. Labai gera atlikimo kokyb÷. Labai geri raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Supranta, kokius metodus, technikas taiko ir kod÷l. Labai geras pasirengimas tolesn÷ms studijoms. 8 (gerai) – Pasiekta ne mažiau kaip 80 proc. studijų programoje numatytų tikslų. Geresn÷s nei vidutin÷s žinios ir jų taikymas sprendžiant praktines problemas. Susipažino su privaloma medžiaga. Geba savarankiškai dirbti su papildoma medžiaga. Supranta sąvokas ir principus, juos taiko tinkamai. Gerai argumentuoja ir argumentus pagrindžia faktais. Teisingai atlieka vidutinio sud÷tingumo ir sunkesnes užduotis. Gera atlikimo kokyb÷. Geri raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Žino, kokius metodus, technikas taikyti. Geras pasirengimas tolesn÷ms studijoms. 7 (vidutiniškai) - Pasiekta ne mažiau kaip 70 proc. studijų programoje numatytų tikslų. Vidutin÷s žinios, yra neesminių klaidų. Žinias taiko praktin÷ms problemoms spręsti. Susipažino su pagrindine medžiaga. Supranta ir vartoja pagrindines sąvokas ir principus. Kelios esmin÷s dalys susiejamos į visumą. Pakankamai gerai argumentuoja. Gera atlikimo kokyb÷. Teisingai atlieka vidutinio sunkumo užduotis. Pakankami raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Pakankamas pasirengimas tolesn÷ms studijoms. 6 (patenkinamai) - Pasiekta ne mažiau kaip 60 proc. studijų programoje numatytų tikslų Žemesn÷s negu vidutin÷s žinios, yra klaidų .Žinias taiko nesud÷tingoms praktin÷ms problemoms spręsti. Susipažino su pagrindine medžiaga. Patenkinamai suvokia sąvokas, geba savais žodžiais apibūdinti priimamą informaciją. Analizuojant susitelkiama į keletą aspektų, tačiau nesugebama susieti. Patenkinama atlikimo kokyb÷. Moka veikti pagal analogiją. Teisingai atlieka lengvas užduotis, bet nesuvokia sud÷tingesnių. Patenkinami raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Patenkinamas pasirengimas tolesn÷ms studijoms. 5 (silpnai) - Pasiekta ne mažiau kaip pus÷ studijų programoje numatytų tikslų Žinios tenkina minimalius reikalavimus. Žinias taiko nesud÷tingoms praktin÷ms problemoms spręsti. Paprastas įsisavintų sąvokų vardijimas, teksto atpasakojimas. Atsakymas sutelktas į vieną aspektą. Minimalūs pakankami geb÷jimai problemoms spręsti vadovaujantis pavyzdžiais. Geba veikti pagal analogiją. Patenkinami raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Minimalus pasirengimas tolesn÷ms studijoms. 4; 3; 2; 1 (nepatenkinamai) - Pasiekta mažiau kaip pus÷ studijų programoje numatytų tikslų. Žinios ir geb÷jimai netenkina minimalių reikalavimų
37
50 mm
8 priedas
1.10 pav. 1935 m. Kauno herbas. [13]
1.4. pav. Gyventojų skaičiaus pokytis [13]
1.3 lentel÷
Aerovaizdų skenavimas
Vaizdai Skiriamoji geba µm
Skenavimo laikas min.
VITEC
Skenavimo laikas min.
TIFF
Vaizdo failo dydis Mb
Nespalvoti 25 3.5 6 85 Nespalvoti 12,5 4.5 10 335 Spalvoti 25 10 23 255 Spalvoti 12,5 11 63 1005
9 priedas
170 mm
20
KAUNO KOLEGIJA
KRAŠTOTVARKOS
FAKULTETAS
BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS
5 Kat.ved÷ja V. Pavard÷ data parašas Br÷žinio pavadinimas 5 Recenzentas V. Pavard÷ data parašas
5 Vadovas V. Pavard÷ data parašas 5 Konsultantas V. Pavard÷ data parašas Lapas Lapų
5 Konsultant÷ V. Pavard÷ data parašas 5 Studentas V. Pavard÷ data parašas 20 30 15 20 65 10 10