Metų Gazelė 2015

„Gazelės“ bankas „Gazelės“ IT ir telekomunikacijų partneris

„Gazelės“ patarėjas „Gazelės“ kreditų biuras

Sausio 29 d. Vilnius

NaudaKokybės ir patikimumo etalonasŠiemet sparčiausiai augančios bendrovės konkursas „Gazelė“ vyksta jau 12 kartą, tad per tiek metų verslininkai ir įmonių vadovai puikiai suvokė, kad patekti tarp nominantų yra ne tik garbė, bet ir nauda.Pirmiausia tai yra pasitenkinimas, kad pastangos neliko nepastebėtos. Tai svarbu ne tik vadovams, darbuo-tojams ir akcininkams. Jei partneriai ar klientai, aplankę įmonę, pamato pakabintą „Gazelės“ sertifikatą, jiems tai jau savotiškas kokybės ir patiki-mumo ženklas.

24 p.

Tendencijos„Gazelės“ gerina visus rekordus

Šiemet sąraše yra 4.042 įmonės. Pernai jų buvo 2.998, o štai užpernai į sparčiausiai augusiųjų titulą pretendavo net 3.740 įmonių. Banguojanti konkurso dalyvių kreivė, anot ekspertų, rodo šalies verslo gyvybingumą. Jei veiklos pradžioje įmonės apyvarta sparčiai auga, po kelerių ar keliolikos metų augimas natūraliai silpnėja. Tačiau kaskart sukuriama vis naujų verslų, kurie per keletą veiklos metų įsibėgėja ir jau gali pretenduoti į „Gazelės“ titulus.

3 p.

„Gazelių“ svorisPardavimų kreivė aukštynBendros konkurse dalyvaujan-čių įmonių metinės pardavimo pajamos siekia 15 mlrd. Eur – net 3 mlrd. Eur daugiau nei 2013 metais. Daugiau kaip 1.000% pardavimo pajamų augimą pasiekė 19 Lietuvos įmonių – iš prekybos, gamy-bos, statybos ir transporto sek-torių. Paskutinė bendrovės, patekusios į TOP 100, apyvarta augo 415%

2 p.

Penktadienis 2016 m. sausio 29 d.

VŽ priedas smulkiajam ir vidutiniam verslui

• Darius lasionis, VšĮ „Versli lietuva“ klasterių plėtros koordinatorius

s

s

s

2 0 1 5

2 Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

„Gazelė 2015“ pagal pajamų pokytį 2011-2014 m.

Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Pajamos Pajamos Pajamos Pajamos Veikla Apskritis

2011-2014 m., % 2014 m., tūkst. Eur 2013 m., tūkst. Eur 2012 m., tūkst. Eur 2011 m., tūkst. Eur

1 UAB „Agrosfera“ 4301,9% 20.730 12.811 2.999 471 Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba Kauno2 UAB „Baltic transline transport“ 3989,4% 14.321 11.736 8.838 350 Krovininis kelių transportas Kauno3 UAB „Raywestex“ 3174,0% 12.107 9.889 4.737 370 Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla Vilniaus4 UAB „Ave-Matrox“ 2762,2% 20.255 11.526 725 708 Sandėliavimas ir saugojimas Kauno5 UAB „Baltic food partners“ 2572,1% 13.943 4.835 3.811 522 Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas Telšių6 UAB „Mantinga Food“ 1697,8% 15.784 11.048 4.439 878 Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba Marijampolės7 UAB „Hermes Asset Management“ 1663,6% 5.843 8.077 3.335 331 Krovininis kelių transportas Utenos8 UAB „Metalo eksporto centras“ 1629,7% 38.497 49.410 5.648 2.226 Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba Vilniaus9 UAB „Martas ir partneriai“ 1585,0% 28.343 12.384 5.343 1.682 Atliekų ir laužo didmeninė prekyba Vilniaus10 UAB „VJ Investicija“ 1502,8% 5.362 4.710 5.319 335 Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas Vilniaus11 UAB „Nordic Power Management“ 1392,2% 6.948 4.626 1.755 466 Elektros pardavimas Vilniaus12 UAB „Jet Maintenance Solutions“ 1318,2% 6.097 4.198 2.247 430 Orlaivių ir erdvėlaivių remontas ir techninė priežiūra Vilniaus13 UAB „Edupharma“ 1315,9% 4.276 3.519 2.500 302 Farmacijos prekių didmeninė prekyba Kauno14 UAB „VUMA“ 1190,1% 5.058 1.994 4.098 392 Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus15 UAB „Vaizga“ 1181,1% 23.008 20.102 19.139 1.796 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba Telšių16 UAB „NMF Porolon“ 1132,1% 31.282 20.332 12.112 2.539 Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų gaminių ir dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba Šiaulių17 UAB „Kauno būstai“ 1123,7% 3.950 1.978 983 323 Statybų plėtra Kauno18 UAB „Vilniaus pirkliai“ 1088,1% 8.300 817 806 699 Nekilnojamojo turto agentūrų veikla Vilniaus19 UAB „Medieva“ 1042,0% 3.838 2.833 1.109 336 Medienos pjaustymas ir obliavimas Kauno20 UAB „Grūdainė“ 960,9% 5.815 7.259 2.736 548 Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba Vilniaus21 UAB „SB dantų klinika“ 951,7% 4.414 2.714 1.487 420 Odontologinės praktikos veikla Kauno22 UAB „Medžista“ 922,7% 3.490 2.683 1.580 341 Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba Vilniaus23 UAB „Licatrans“ 915,8% 3.749 3.303 1.530 369 Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla Kauno24 UAB „Projestos projektai“ 877,3% 6.831 8.087 2.167 699 Architektūros veikla Vilniaus25 UAB „Saitema“ 843,2% 6.902 7.946 8.982 732 Krovininis kelių transportas Telšių26 UAB „Scandi house“ 836,0% 3.204 1.736 1.165 342 Naujų pastatų statyba Alytaus27 UAB „DLG“ 816,0% 7.401 6.216 1.863 808 Krovininis kelių transportas Vilniaus28 UAB „Rimdalė“ 810,8% 8.889 15.398 1.251 976 Krovininis kelių transportas Kauno29 UAB „Anreka“ 798,7% 5.423 4.374 700 603 Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas Vilniaus30 UAB „Lietwood“ 790,7% 6.863 5.039 4.102 770 Kitų baldų gamyba Vilniaus31 UAB „Viskas dujoms“ 782,5% 3.038 954 453 344 Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba Alytaus32 UAB „Juodoji audinė“ 779,2% 3.450 1.738 458 392 Švelniakailių žvėrelių auginimas Kauno33 UAB „Doleta Export“ 775,0% 3.666 1.616 1.335 419 Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Kauno34 UAB „Eco sprendimai“ 766,8% 6.263 4.830 3.876 723 Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba Vilniaus35 UAB „NT investicijos“ 761,8% 2.957 139 51 343 Statybų plėtra Kauno36 UAB „Index“ 755,5% 3.464 1.019 1.112 405 Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas Kauno37 UAB „Zarasų ST“ 747,6% 2.465 1.333 410 291 Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai Utenos38 UAB „Geležinkelių projektavimas“ 747,5% 4.281 3.721 409 505 Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos Vilniaus39 UAB „Gerilita“ 738,0% 3.152 1.604 1.025 376 Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla Klaipėdos40 UAB „GLASS LT“ 736,0% 11.844 10.678 1.249 1.417 Plokščiojo stiklo pjaustymas ir apdorojimas Vilniaus41 UAB „Beta Media“ 731,1% 6.213 6.258 3.338 748 Kita, niekur kitur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla Vilniaus42 UAB „ASTIG“ 722,8% 3.149 2.505 751 383 Statybvietės paruošimas Vilniaus43 UAB „Greitista“ 718,3% 4.125 1.094 548 504 Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Vilniaus44 UAB „Globus Trade LT“ 706,2% 22.110 20.725 11.919 2.742 Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas Vilniaus45 UAB „Vestra“ 695,4% 3.529 3.815 2.508 444 Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba Vilniaus46 UAB „Sominis technology“ 694,3% 3.326 952 302 419 Kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba Vilniaus47 UAB „Marine Technology“ 677,8% 20.284 17.110 4.067 2.608 Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba Klaipėdos48 UAB „Vilniaus keliai“ 675,5% 3.253 1.384 836 420 Kelių ir automagistralių tiesimas Vilniaus49 UAB „Classic Jet“ 639,6% 5.394 5.522 4.703 729 Keleivinis oro transportas Vilniaus50 UAB „Namova“ 637,3% 6.876 4.303 3.426 933 Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba Vilniaus51 UAB „HR Group“ 633,0% 2.435 1.091 145 332 Kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmeninė prekyba Vilniaus52 UAB „Domasta“ 632,8% 3.130 2.131 1.015 427 Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Vilniaus53 UAB „Bio wood“ 613,7% 3.067 1.584 860 430 Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba Telšių54 UAB „Diverus“ 610,6% 15.539 13.671 4.147 2.187 Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus55 UAB „Modus Distribution“ 605,7% 6.628 4.828 1.355 939 Krovininis kelių transportas Kauno56 UAB „Frega“ 598,5% 5.992 3.748 3.850 858 Muitinės tarpininkų veikla Vilniaus57 UAB „VC Baltic“ 595,7% 19.736 23.242 8.347 2.837 Metalų rūdų ir metalų didmeninė prekyba Vilniaus58 UAB „Ecoil“ 595,6% 32.055 52.530 30.476 4.608 Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba Vilniaus59 UAB „Maniga“ 590,1% 2.102 984 410 305 Techninių priemonių, reguliuojančių gatvių judėjimą, eksploatavimas Vilniaus60 UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 580,2% 15.236 4.203 1.193 2.240 Variklinių transporto priemonių elektros ir elektroninės įrangos gamyba Klaipėdos61 MB „AV Projektai“ 577,9% 4.742 3.051 1.823 700 Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus62 UAB „Architelio statyba“ 568,8% 2.437 1.860 956 364 Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai Vilniaus63 UAB „Rekana“ 561,1% 2.204 734 310 333 Tinkavimas Šiaulių64 UAB „Miškoda“ 558,1% 2.660 2.303 1.468 404 Krovininis kelių transportas Kauno65 UAB „Triksona“ 557,4% 2.193 1.535 973 334 Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla Vilniaus66 UAB „Varle“ 550,1% 14.169 6.148 3.522 2.180 Elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmeninė prekyba Marijampolės67 UAB „Gridin‘s Group LT“ 547,9% 16.893 17.278 14.008 2.607 Įvairių tipų laivų remontas ir techninė priežiūra Klaipėdos68 UAB „BOD Group“ 542,1% 5.641 - 621 879 Elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba Vilniaus69 UAB „Oldimus“ 540,1% 2.004 2.933 1.432 313 Tekstilės pramonės mašinų bei siuvamųjų ir mezgimo mašinų didmeninė prekyba Vilniaus70 UAB „Filter“ 536,2% 11.797 3.358 4.771 1.854 Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba Kauno71 UAB „Kegesa“ 533,5% 18.431 11.579 3.724 2.910 Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba Klaipėdos72 UAB „B Group“ 530,8% 20.043 13.864 8.934 3.177 Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus73 UAB „Elguva“ 530,8% 5.945 6.007 1.058 942 Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla Vilniaus74 UAB „Socialinė integracija“ 509,4% 3.221 2.471 991 529 Kita pastatų ir pramoninio valymo veikla Vilniaus75 UAB „Nordecum“ 502,3% 3.110 2.402 1.421 516 Kitas kredito teikimas Vilniaus76 UAB „AM distribucijos sistema LT“ 499,7% 3.754 3.990 4.876 626 Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba Vilniaus77 UAB „Spedola“ 488,4% 3.097 180 402 526 Baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba Vilniaus78 UAB „Vedrana“ 476,0% 2.023 1.176 728 351 Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus79 UAB „Ignasta“ 474,7% 3.277 2.582 1.620 570 Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas Vilniaus80 UAB „Litchema“ 473,6% 28.298 24.086 10.443 4.934 Kitų tarpinių produktų didmeninė prekyba Kauno81 UAB „Ardynas“ 470,1% 3.766 1.677 1.598 661 Architektūros veikla Kauno82 UAB „Vertex“ 463,1% 1.814 1.012 1.169 322 Kompiuterių programavimo veikla Vilniaus83 UAB „SK Design“ 462,2% 3.694 1.988 1.246 657 Kitų baldų gamyba Vilniaus84 UAB „Finnfoam“ 462,0% 11.182 9.546 6.554 1.990 Plastikinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profiliuočių gamyba Kauno85 UAB „Užupio statyba“ 461,8% 1.882 649 536 335 Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Vilniaus86 UAB „Sedaras“ 454,4% 1.740 1.306 747 314 Kitų baldų gamyba Šiaulių87 UAB „Gurtam“ 453,1% 1.685 1.136 679 305 Kita programinės įrangos leidyba Kauno88 UAB „PharmaSwiss“ 447,9% 8.541 2.858 2.634 1.559 Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa Vilniaus89 UAB „Argensta“ 447,9% 8.140 3.174 2.218 1.486 Stogų dengimas Kauno90 UAB „Vilbra“ 443,1% 10.077 3.048 8.647 1.856 Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas Vilniaus91 UAB „Exposeit“ 440,1% 3.178 1.954 1.118 588 Staliaus dirbinių įrengimas Vilniaus92 UAB „Kensa“ 438,2% 15.373 11.939 8.669 2.857 Kitų baldų gamyba Šiaulių93 AB „BMGS“ Klaipėdos filialas 437,1% 26.110 2.707 3.768 4.861 Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Klaipėdos94 UAB „Baltic Pallets“ 435,4% 2.211 1.372 468 413 Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Klaipėdos95 UAB „Anviga“ 432,4% 1.805 26 181 339 Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla Vilniaus96 UAB „Stafas“ 425,7% 1.667 750 465 317 Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Kauno97 AB „Linas Agro Group“ 422,6% 7.086 1.459 22.541 1.356 Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas Panevėžio98 UAB „Strateginis partneris“ 417,7% 1.595 479 586 308 Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas Vilniaus99 UAB „Vakarų refonda“ 416,7% 25.345 19.512 13.401 4.905 Atliekų ir laužo didmeninė prekyba Klaipėdos100 UAB „Algvita“ 414,7% 1.791 1.383 594 348 Krovininis kelių transportas Šiaulių

SkelbiamaS tik pirmaSiS įmonių šimtukaSšaltiniai: uab „Creditinfo lietuva“, „verSlo žinioS“

2 0 1 5

3Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Gazelė2015Generalinis direktoriusUgnius Jankauskas

Vyriausiasis redaktoriusRolandas Barysas

Priedo redaktoriusVytautas V. Žeimantas

VŽ PrieDas

TiraŽas

5.800

leiDėjaUAB „Verslo žinios“Redakcijos adresasJ. Jasinskio g. 16 A, LT-03163 VilniusTel (+370 5) 252 6300Faksas (+370) 252 63 313El.p. [email protected] „Lietuvos ryto“ spaustuvė

© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

PrenumerataŽivilė GudavičiūtėTel. (+370 5) 2526330Faksas (+370 5) 2604401El. p. [email protected]

autoriaiRasa DževeckytėMilda TarcijonaitėMatas MiknevičiusIndrė SesartėMilda Ancevičė

DizaineriaiLukas BitkevičiusAudronė LiukaitytėLiudas Parulskis

Kalbos redaktorėsBernadeta BumblauskaitėLina ŠilagalienėLaima Šiušaitė

FotografaiAušra BarysienėVladimiras IvanovasJudita GrigelytėAlgimantas Kalvaitis

reklamaEglė OstrauskaitėTel. (+370 5) 2604400El. p. [email protected]

Generalinis direktoriusUgnius Jankauskas

Vyriausiasis redaktoriusRolandas Barysas

Priedo redaktorėRasa Dževeckytė

Rasa Dževeckytė[email protected]

smulkiajam ir vidutiniam verslui kiekvienų metų pradžia jau asocijuojasi su finaliniu „Gazelės“ renginiu, kai paskelbiama sparčiausiai augusi šalies įmonė ir regionų lyderiai. Šiemet kandidačių į šiuos titulus kaip niekad daug – per 4.000, o tai rodo, kad smulkieji verslininkai ne tik drąsiau imasi naujų verslų, bet jau ir žino, kaip tai daryti.

Šiemet sparčiausiai augan-čios bendrovės konkursas „Gazelė“ vyksta jau 12 kartą, tad per tiek metų verslininkai ir įmonių vadovai puikiai su-vokė, kad patekti tarp nomi-nantų yra ne tik garbė, bet ir nauda.

„Pirmiausia tai yra pasiten-

kinimas, kad pastangos neliko nepastebėtos. Tai svarbu ne tik vadovams, darbuotojams ir akcininkams. Jei partneriai ar klientai, aplankę įmonę, pa-mato pakabintą „Gazelės“ ser-tifikatą, jiems tai jau savotiškas kokybės ir patikimumo žen-klas“, – sako Darius Lasionis“, VšĮ „Versli Lietuva“ klasterių plėtros koordinatorius, vienas iš „Gazelės“ konferencijų pra-nešėjų.

ne vien apyvartaŠiemet sąraše yra 4.042

įmonės. Pernai jų buvo 2.998, o štai užpernai į sparčiausiai augusiųjų titulą pretendavo net 3.740 įmonių.

Banguojanti konkurso da-lyvių kreivė, anot ekspertų, rodo šalies verslo gyvybingu-mą. Jei veiklos pradžioje įmo-nės apyvarta sparčiai auga, po kelerių ar keliolikos metų augimas natūraliai silpnėja. Tačiau kaskart sukuriama vis naujų verslų, kurie per keletą veiklos metų įsibėgėja ir jau gali pretenduoti į „Gazelės“ titulus.

Sąlygos kandidatėms išlie-ka tos pačios. „Verslo žinių“ rengiamame konkurse šiemet dalyvavo bet kokios nuosavy-bės įmonės, kurios pradėjo veiklą ne vėliau kaip 2011 m. sausio 1 d. ir tais metais jų apy-varta buvo 0,29–40 mln. Eur. Pastaraisiais lyginamaisiais metais – 2014-aisiais – kon-kurso kriterijus atitinkanti įmonė turėjo dirbti pelningai. „Gazelių“ apyvarta, palyginti su 2011 m. ir 2014 m., augo ne mažiau kaip 20%.

Įmonių, kurios atitinka šiuos kriterijus, sąrašą pateikė „Creditinfo“.

Ne mažiau už augimo kri-terijų svarbus ir skaidrumas bei viešumas. T. y. įmonė turi tvarkingai mokėti LR įstaty-mais numatytus mokesčius ir kasdienėje veikloje vadovautis geros verslo praktikos princi-pais. Todėl nugalėtojai buvo tikrinami ypač atidžiai. Ar įmonės tvarkingai moka mo-kesčius, ar jų mokamas darbo užmokesčio vidurkis yra ne že-mesnis, nei paprastai moka to regiono įmonės, užsiimančios

panašia veikla, padėjo įvertinti konkurso partnerė Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šios institucijos pastabos lėmė, kad kai kurios įmonės, pagal pardavimo pokytį atsi-dūrusios sąrašo viršuje, vis dėlto negali tapti konkurso nominantėmis. Kitas svarbus kriterijus – kiek pati įmonė nori viešai kalbėti apie savo veiklą ir dalytis patirtimi.

„Faktas, kad įmonių va-dovai ir savininkai nebebijo drąsiai kalbėti apie savo vers-lą, pasakoti įmonės sėkmės istoriją, taip pat neslėpti klai-dų, kurių versle neišvengia niekas, be galo džiugina. Juk anksčiau daugelis nenorėjo kalbėti apie savo verslą, nes bijojo, kad pasakęs, jog jam sekasi, gali nežinia ko su-laukti. O dabar priešingai – ir smulkiausi verslininkai linkę dalytis patirtimi“, – pabrėžia p. Lasionis.

nauda neabejojaKitas dalykas, į kurį eksper-

tas atkreipia dėmesį, – vis dau-giau verslininkų suvokia naujų

žinių svarbą. Tai rodo ir rekor-dinis „Gazelės“ konferencijų dalyvių skaičius – į apskrityse vykstančias konferencijas per-nai susirinko 1.970 dalyvių.

Į konferencijas smulkiųjų bei vidutinių įmonių atstovai ėjo ne tik pasiklausyti prane-šėjų, pateikti jiems klausimų, bet ir susipažinti, pasišnekėti tarpusavyje, apsikeisti kontak-tų duomenimis.

„Jau konferencijų salėse per pertraukas ar šnekantis būre-liais po konferencijos buvo

matyti, kaip žmonės susipažįs-ta, keičiasi vizitinėmis kortelė-mis. Džiugu, kad Lietuvoje jau formuojasi smulkiojo ir viduti-nio verslo bendruomenė, ku-rios nariai linkę dalytis patirti-mi, padėti vieni kitiems, tapti partneriais“, – sako „Verslios Lietuvos“ atstovas.

Galimybę susipažinti, rasti naujų kontaktų ir pasikeisti patirtimi verslininkai šiemet išnaudojo iškilmingame fina-liniame „Gazelės“ renginyje. kuris sulaukė apie 800 svečių.

Greitos ir drąsios: šiemet „Gazelių“ rekordiškai daugFinalas :: Smulkusis verslas dar aukščiau kilstelėjo kartelę

• jau tapo tradicija smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovams sausį susitikti finaliniame „Gazelės“ renginyje“ aušroS barySienėS nuotr.

Į „Gazelės“ titulą pretenduojančių įmonių skaičius

2014 m. 2015 m.Vilniaus apskritis 1.272 1.658Kauno apskritis 662 957Klaipėdos apskritis 362 452Šiaulių apskritis 201 258Panevėžio apskritis 142 251Alytaus apskritis 94 124Marijampolės apskritis 73 119Telšių apskritis 93 116Utenos apskritis 53 80Tauragės apskritis 46 63

šaltiniS: „Creditinfo“, vž


Gazelė2015

alytaus apskrities „Gazelės 2015“

Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 UAB „Scandi house“ 836,0% Naujų pastatų statyba2 UAB „Viskas dujoms“ 782,5% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba3 UAB „VA statyba“ 401,1% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba4 UAB „Drusta“ 374,9% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba5 UAB „Meganova LT“ 369,6% Baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba6 UAB „He - Ma“ 323,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba7 UAB „ADEX LT“ 287,7% Vaisių, uogų ir daržovių didmeninė prekyba8 UAB „Haltex“ 237,2% Sportinės aprangos siuvimas9 UAB „Staigūs sprendimai“ 200,6% Augalininkystei būdingų paslaugų veikla10 UAB „PCD Group“ 193,7% Kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse11 UAB „Arpolis“ 174,9% Kitų baldų gamyba12 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ 160,0% Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla13 UAB „Linveda“ 154,2% Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla14 UAB „Medinukai“ 150,8% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba15 UAB „Jakobsen Home Co“ 144,4% Kitų baldų gamyba16 UAB „NordStata“ 140,4% Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba17 UAB „Instita“ 139,7% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas18 UAB „Raškauskas ir Co“ 139,6% Krovininis kelių transportas19 UAB „Alytaus Vista“ 136,1% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas20 UAB „Kirptė“ 135,7% Apatinių drabužių siuvimas21 UAB „Osgita“ 113,9% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas22 UAB „Grinduva“ 106,0% Grindų ir sienų dengimas23 UAB „Eurotransa“ 105,5% Krovininis kelių transportas24 UAB „Čitas“ 103,5% Tekstilės gaminių didmeninė prekyba25 UAB „Autodis“ 102,9% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba26 UAB „Leipalingio giria“ 101,4% Medienos ruoša27 UAB „Baldeka“ 97,4% Kitų baldų gamyba28 UAB „ALT reklama“ 95,9% Reklamos agentūrų veikla29 UAB „Velja“ 94,1% Krovininis kelių transportas30 AB „Alytaus chemija“ 91,2% Muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių gamyba31 UAB „Irseva“ 87,7% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba32 UAB „Dairesta“ 85,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba33 UAB „Neptūno vandenys“ 81,7% Nealkoholinių gėrimų gamyba; mineralinio ir kito, pilstomo į butelius, vandens gamyba34 UAB „Ukrainian Granite Group“ 79,2% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba35 UAB „Lanksti linija“ 79,2% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, metalo gaminių gamyba36 UAB „Stronglasas“ 78,9% Plokščiojo stiklo pjaustymas ir apdorojimas37 UAB „Alsawood“ 78,9% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba38 UAB „Dzūkijos mediena“ 77,9% Medienos ruoša39 UAB „Multivanas“ 75,9% Keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu40 UAB „Euroaltus“ 70,9% Mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba41 UAB „Log Forest“ 70,2% Medienos ruoša42 UAB „Feliksnavis“ 68,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, bendrosios paskirties mašinų ir įrangos gamyba43 UAB „Linmedė“ 67,9% Medienos pjaustymas ir obliavimas44 AB „Stalių gaminiai“ 67,5% Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba45 UAB „Saukesta“ 66,0% Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas46 UAB „Glastech“ 64,9% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba47 UAB „ABtex“ 62,7% Kitų viršutinių drabužių siuvimas48 UAB „Alsotana“ 62,5% Virtuvės baldų gamyba49 UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 60,7% Kita valymo veikla50 UAB „Lisiplast“ 59,1% Plastikinių pakuočių gamyba

šaltiniai: uab „Creditinfo lietuva“, „verSlo žinioS“

Rasa MilDa Dževeckytė taRcijonaitė

[email protected]

nors alytaus apskritis ekonomikos rodikliais vis dar lieka tarp vidutiniokų, tačiau teigiamų poslinkių yra: stiprėjanti pramonė kuria daugiau darbo vietų, tad nedarbo lygis palengva mažėja. Vis dėlto smulkiojo verslo gyvybingumas šiek tiek išsikvėpė, – prieš keletą metų daugelis dzūkų suskato kurti mažąsias bendrijas, tačiau šiandien tokių įmonių skaičius jau traukiasi.

Pramonė ir turizmas – pa-grindiniai regiono ekonomikos arkliukai, vis sparčiau traukian-tys visą apskritį pirmyn. Tačiau pasitempti dar tikrai yra kur.

„Alytaus apskrityje sukuria-ma apie 3,5% Lietuvos BVP, panašiai kaip Marijampolės

ir Utenos apskrityse. Vienam gyventojui tenkantis BVP auga, nors atsilieka nuo šalies vidurkio. Nedarbo lygis – di-džiausias tarp visų apskričių.Vis dėlto džiugina tai, kad per metus nedarbas susitraukė 2,4%“, – skaičiais padėtį regi-one apibūdina Marius Kietis, „Danske Bank“ Prekybos fi-nansavimo ir lėšų valdymo departamento direktorius, l. e. p. Alytaus klientų aptarna-vimo centro direktorius.

Per metus apskrityje ūgtelė-jo ir įregistruotų ūkio subjektų skaičius – nuo 7.220 iki 7.513 vnt., tačiau šį rodiklį gerino tik Alytus ir Druskininkai, nes Varėnos ir Lazdijų rajonuose įmonių skaičius mažėjo. Tai byloja, kad Alytaus, kur kon-centruota daugiausia pramo-nės, transporto bei prekybos įmonių, ir Druskininkų, kur gerai išplėtotas turizmo sek-torius, atotrūkis nuo kitų re-giono rajonų niekur nedingo. Tiesa, Varėną gelbsti tai, kad čia yra stiprios miško gėrybių supirkimo įmonės, Lazdijus į viršų tempia žemės ūkis. Taigi jei šiuos sektorius dar labiau

sustiprintų investicijos, jeigu čia būtų įkurta daugiau darbo vietų ir suintensyvėtų ekspor-tas, visos apskrities ekonomi-nis svoris gerokai padidėtų.

Prekyba plečiasiGyventojų skaičius apskri-

tyje tebemažėja, per pasta-ruosius metus dar sumažėjo porą tūkstančių: 2014 m. pra-džioje čia registruota 149.851 gyventojas, o štai 2015 metų pradžioje jų buvo 147 853. Per pastaruosius 10 metų gyventojų skaičius sumažėjo net 20%.

„Darbdaviai kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, jos senėjimą įvardija kaip vie-ną didžiausių problemų“, – pabrėžia „Danske Bank“ atstovas.

Nors gyventojų apskrityje nuolat retėja, prekybos tinklai čia įžvelgia neprastų perspek-tyvų. Antai, Alytuje statoma nauja „Norfos“ parduotuvė, tebesigirdi planai apie „Lidl“ atėjimą, „Moki-veži“ persikė-lė į bankrutavusios „Bauhoff“ patalpas. Prekybos tinklų ne-gąsdina ir tai, kad čia vis dar

išlieka populiarios turgavietės, o didesniems apsipirkimams gan įprasta važiuoti į kaimy-ninę Lenkiją.

Įmonių skaičiumi dominuo-ja didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės, vis dėl-to varomoji regiono jėga yra gamyba. Alytaus didžiąją pra-monės dalį sudaro medienos ir medienos gaminių, šaldy-tuvų, baldų, gėrimų, metalo, tekstilės dirbinių gamyba.

„2014 m. lietuviškos kil-mės prekių eksportas paaugo 0,2%. Tai geras rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad daliai vežėjų, medienos perdirbimo įmonių Rusijos ir Ukrainos rinkų praradimas skausmin-gas. Eksportas į Rusiją mažė-jo net 25%, šios rinkos trau-kimasis ar praradimas turės įtakos ir 2015 metų įmonių rezultatams. Jaučiama stipri eksportuotojų orientacija į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją. Tačiau tai taip pat nėra lengvos rinkos, reika-lingas įdirbis, o konkurencija didelė, ypač stiprūs Lenkijos gamintojai“, – komentuoja p. Kietis.

Dzūkiją į priekį stumia pramonė ir turizmas

• Turizmo ir pramonės sintezę dzūkai sugeba išnaudoti vis plačiau.ZITOS STANKEVIČIENĖS NUOTR.

Alytaus apskritis :: Prekybininkai įžvelgia neblogų perspektyvų Komentarai

• Marius Kietis, „Danske Bank“ Prekybos finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktorius, l. e. p. alytaus klientų aptarnavimo centro direktorius: „pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas regione paaugo 0,2%. tai geras rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad daliai vežėjų, medienos perdirbimo įmonių rusijos ir ukrainos rinkų praradimas skaus-mingas. eksportas į rusiją mažėjo net 25%, šios rinkos traukimasis ar praradimas turės įtakos ir šių metų įmonių rezultatams. Jaučiama stipri eksportuotojų orientacija į Skandinavijos šalis, didžiąją brita-niją. tačiau ten taip pat nėra lengva įsitvirtinti rinkoje, reikalingas įdirbis, o konkurencija didelė, ypač stiprūs lenkijos gamintojai.

• algimanta Ščiglinskienė, alytaus verslo konsultacinio centro direktorė:„dažniausiai įmones steigia 30–40 metų žmonės, kurie iš karto domisi galimybėmis eksportuoti, šiuolaikinių technologijų pritaiky-mu verslui plėtoti ir elektroninės prekybos galimybėmis. pastebima tendencija, kad verslai čia kuriami, nes išnaudojama palanki geografi-nė padėtis.“


Gazelė2015

Sėkmės faktorius irgi svarbusKada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius bendrovės raidoje įvardintumėte?

Įmonė veiklą pradėjo 2010 m. spalio mėnesį. Pagrindinė įmonės veikla krovinių ekspedijavimas ir nespecializuota didmeninė prekyba.

Kokie sprendimai leido pasiekti puikių įmonės augimo rezultatų?

Milžiniškas įdirbis analizuojant rinką, ilgametė darbo patirtis, neatmetant ir sėkmės faktoriaus.

ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip sprendžiate šią problemą?

Kol kas su darbuotojų trūkumu nesusiduriame.

Kokią didžiausią krizę įmonei teko įveikti ir kaip?

Pati pradžia, kaip ir kiekvienai pradedančiai veiklą įmonei, buvo sunkoka, nes tuo metu dar tebesijautė pasaulinės krizės padariniai. Teko nemažai bendrauti su pirkėjais, įsigilinti į jų pageidavimus, poreikius ir stengtis pasiūlyti rinkoje išskirtinę, konkurencingą prekę.

Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų?

Norėčiau, kad įmonė ir toliau sėkmingai gyvuotų. Aplenktų savo konkurentus, išsiskirtų rinkoje siūlydama inovatyvius ir analogų neturinčius produktus.

klausimai regiono lyderiui5

Dzūkiją į priekį stumia pramonė ir turizmas

Pramonės įmonės vis sti-priau investuoja į modernią, efektyvumą didinančią įrangą, siekdamos didesnio gamybos automatizavimo ir mažesnės priklausomybės nuo darbo jėgos pasiūlos. Alytaus aps-krities pramonės įmonėse akivaizdžios tendencijos dieg-ti gamybos našumo didinimo sistemas, pavyzdžiui, „Lean“, kuri padeda tobulinti proce-sus, kurti vertę ir pašalinti nuostolius lemiančius veiks-nius.

Trumpas atokvėpisDruskininkuose išplėtotas

turizmo ir sveikatinimo pas-laugų sektorius. Kurorte vei-kia nemažai viešbučių, svečių namų, SPA centrų.

Vilma Žibūdienė, viešbučio „Medūna“ Druskininkuose direktorė, neslepia, kad, pa-lyginti su 2014 m. sezonu, 2015 m. pavasarį kurorte kiek mažiau svečių. Verslininkė nurodo ir vangesnio sezono priežastis.

„Pirmiausia pajutome pa-sikeitusios geopolitinės situ-acijos padarinius. Sumažėjo turistų iš Rusijos. Tiesa, vis dažniau pas mus apsi-lanko svečių iš Latvijos ir Baltarusijos. Sumažėjo ir lie-

tuvių, atvykstančių pailsėti. Žmonės uoliai skaičiuoja, ly-gina kainas, bijo išlaidauti. Jei anksčiau klientai atvažiuoda-vo jau penktadienio vakare ir gyvendavo iki sekmadienio, o dabar atvyksta šeštadienį ryte ir pabūna ilgėliau sekmadienį. Taip sutaupo vieną nakvynę“, – nurodo verslininkė.

Pasiteiravus, ar didelė kon-kurencija tarp apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių, p. Žibūdienė patikina, kad vie-tos užtenka visiems.

„Jei miške būna daug grybų – visi grybautojai grįžta pilnais krepšiais. O jei grybų nėra, tai visi grįžta tuščiomis“, – meta-foriškai kalba pašnekovė.

Druskininkai ketina ir toliau išsilaikyti kaip stiprus turistų traukos centras.

„Šis miestas kryptingai tęsia investicijas, turi ateities vizi-ją, sėkmingai išlaikydamas modernaus kurorto statusą, plėsdamas paslaugų ir pra-mogų spektrą, savivaldybei bendradarbiaujant su priva-čiu sektoriumi. Pavyzdžiui, lynų keltuvo tarp Druskininkų vandens parko ir slidinėjimo trasų projektas kartu su UAB „Kautra keltuvai“, taip pat savivaldybė turi planų įkurti modernų kultūros centrą“, –

padėtį kurorte komentuoja „Danske Bank“ atstovas.

reikia išskirtinumoRegione gyvybingas ir smul-

kusis verslas: čia yra nišų pas-laugų sektoriui, atidaromos kepyklėlės, auga kavos išsi-nešti vartojimas.

„Kita vertus, reikia ieškoti paslaugų išskirtinumo ir uni-kalumo, nes atidarius eilinę drabužių parduotuvę išsilai-kyti būtų sunku, – rinka per-pildyta standartinių paslaugų. Pavyzdžiui, Alytuje buvo už-daryta „Čili“ picerija, kurios franšizę turėjo įsigijusi vietos įmonė“, – nurodo p. Kietis.

Algimanta Ščiglinskienė, Alytaus verslo konsultacinio centro direktorė, pabrėžia, kad prieš keletą metų apskri-tyje buvo naujai besikuriančių verslų proveržis, tačiau dabar situacija stabilizavosi ir verslo naujokų mažiau.

„Atsiradus galimybei steig-ti mažąsias bendrijas, žmo-nės suskubo kurti savo vers-lus. Dabar tokių šuolių nėra. Pastebėčiau, kad kuriančių savo įmones žmonių kreivė leidžiasi žemyn“, – situaci-ją regione apibendrina p. Ščiglinskienė.

Įvertinusi, kokie žmonės

dažniausiai ateina konsul-tuotis ir kokių atsakymų ieš-ko, pašnekovė bekuriančius verslą šiame regione apibū-dina taip: dažniausiai įmones steigia 30–40 metų žmonės, kurie iš karto domisi galimy-bėmis eksportuoti, šiuolaiki-nių technologijų pritaikymu verslui plėtoti ir elektroninės prekybos galimybėmis.

„Pastebima tendencija, kad verslai čia kuriami, nes išnau-dojama palanki geografinė padėtis. Pavyzdžiui, vienas lenkas, gyvenantis Graikijoje, Alytuje įkūrė verslą. Veikla ap-ima Lenkiją, Graikiją, Ispaniją, įmonė užsiima tarptautine prekyba. Arba Norvegijoje gyvenantys lietuviai inves-tuoja į verslo kūrimą Alytuje, samdo vietinius žmones ir vei-klą koordinuoja iš užsienio“, – tendencijas nurodo centro direktorė.

Pasak p. Ščiglinskienės, net ir pati mažiausia įmonė prisi-deda prie darbo vietų kūrimo.

„Vienas žmogus verslo ne-sukurs. Juk pradėjus veiklą pa-prastai samdomas buhalteris, vadybininkas. Antraisiais vei-klos metais įkuriama ir trečia, ir ketvirta darbo vietos“, – kad smulkieji kuria darbo vietas, patvirtina p. Ščiglinskienė.

nedarbo lygis alytaus apskrityje, %, 2015 m. kovas

Alytaus apskritis 13,2Alytaus miesto savivaldybė 12Alytaus rajono savivaldybė 16,3Druskininkų savivaldybė 11,4Lazdijų rajono savivaldybė 16,2Varėnos rajono savivaldybė 11,7

šaltiniS: darbo birža

• Gyventojų skaičius alytaus apskrityje mažėja. vladimiro ivanovo (vž) nuotr.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius Alytaus apskrityje pagal dažniausias ekonominės veiklos rūšis

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 106Apdirbamoji gamyba 288Statyba 237Didmeninė ir mažmeninė prekyba; 750 transporto priemonių remontasTransportas ir saugojimas 311Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 120Nekilnojamojo turto operacijos 119Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 168Administracinė ir aptarnavimo veikla 76Informacija ir ryšiai 40

šaltiniS: StatiStikoS departamentaS

Vidą Dubinską, Alytaus UAB „Meganova LT“ direktorių, kalbina Milda Tarcijonaitė

Zit

oS

Sta

nk

ev

ičie

nė

S n

uo

tr

.


Gazelė2015

Kauno apskrities „Gazelės 2015“


1 UAB „Agrosfera“ 4301,9% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba2 UAB „Baltic transline transport“ 3989,4% Krovininis kelių transportas3 UAB „Ave-Matrox“ 2762,2% Sandėliavimas ir saugojimas4 UAB „Edupharma“ 1315,9% Farmacijos prekių didmeninė prekyba5 UAB „Kauno būstai“ 1123,7% Statybų plėtra6 UAB „Medieva“ 1042,0% Medienos pjaustymas ir obliavimas7 UAB „SB dantų klinika“ 951,7% Odontologinės praktikos veikla8 UAB „Licatrans“ 915,8% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla9 UAB „Rimdalė“ 810,8% Krovininis kelių transportas10 UAB „Juodoji audinė“ 779,2% Švelniakailių žvėrelių auginimas11 UAB „Doleta Export“ 775,0% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba12 UAB „NT investicijos“ 761,8% Statybų plėtra13 UAB „Index“ 755,5% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas14 UAB „Modus Distribution“ 605,7% Krovininis kelių transportas15 UAB „Miškoda“ 558,1% Krovininis kelių transportas16 UAB „Filter“ 536,2% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba17 UAB „Litchema“ 473,6% Kitų tarpinių produktų didmeninė prekyba18 UAB „Ardynas“ 470,1% Architektūros veikla19 UAB „Finnfoam“ 462,0% Plastikinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profiliuočių gamyba20 UAB „Gurtam“ 453,1% Kita programinės įrangos leidyba21 UAB „Argensta“ 447,9% Stogų dengimas22 UAB „Stafas“ 425,7% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba23 UAB „Trading Services“ 402,7% Drabužių ir avalynės didmeninė prekyba24 UAB „Ramiga“ 374,6% Statybų plėtra25 UAB „Agroprimum“ 355,2% Agrocheminių produktų ir trąšų didmeninė prekyba26 UAB „Autokausta“ 353,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba27 UAB „NK statyba“ 346,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba28 UAB „Toresta“ 340,0% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba29 UAB „Energosa“ 335,0% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba30 UAB „Vytauto paslaugos“ 333,0% Krovininis kelių transportas31 UAB „Livela“ 330,3% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla32 UAB „Enerstena“ 313,7% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla33 UAB „Arionex LT“ 303,0% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, bendrosios paskirties mašinų ir įrangos gamyba34 UAB „Saldoga“ 299,3% Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas35 UAB „Domus Lumina“ 290,7% Tekstilės gaminių didmeninė prekyba36 UAB „DJT“ 289,8% Krovininis kelių transportas37 UAB „Instatum“ 289,5% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba38 UAB „NEST Baltija“ 276,3% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba39 UAB „Kaj Madsen Kaunas“ 276,0% Krovininis kelių transportas40 UAB „Avadi“ 275,0% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba41 UAB „Furnika“ 272,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba42 UAB „4finance“ 272,2% Kitas kredito teikimas43 Gečių žemės ūkio bendrovė 266,4% Grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas44 UAB „Labas GAS“ 265,5% Kitos įrangos įrengimas45 UAB „Rokma“ 264,1% Kitų tarpinių produktų didmeninė prekyba46 UAB „SS leidyba“ 262,1% Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba47 UAB „Medigate“ 258,3% Kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmeninė prekyba48 UAB „LS Consult“ 256,4% Inžinerinė-technologinė veikla49 UAB „Kler baldai ir ko“ 252,5% Baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse50 UAB „SD prekyba“ 252,4% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba


Matas Rasa Miknevičius Dževeckytė

[email protected]

itin gera geografinė padėtis, išplėtota susisiekimo infrastruktūra, stiprūs rajonų centrai ir neišsemta darbo rinka Kauno regionui varžybose dėl investicijų vis dažniau leidžia nurungti Vilnių.

Regione veikiančios stam-bios įvairių pramonės šakų įmonės didžiąją dalį paslaugų perka iš šalies, tad smulkio-sioms ir vidutinėms įmonėms atsiveria didelės galimybės steigtis greta didžiųjų.

„Reikalai regione gerė-ja. Matome, kad gyventojų skaičius nemažėja, žmonės renkasi gyventi ir kurti verslą Kauno regione. Nors dar visai neseniai iš aplinkinių mies-tų keldavosi į Kauną, dabar matome ir atvirkštinį teigia-

mą procesą“, – sako Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių vers-lininkų asociacijos valdybos pirmininkas.

Apskritis sukuria daugiau kaip 19% šalies BVP ir pagal šį bei daugelį kitų ekonomi-nių rodiklių nusileidžia tik Vilniui, tačiau manoma, kad Kaunas su Vilniumi konku-ruoti galėtų dėl patrauklumo čia kurti tarptautinius paslau-gų centrus, mat šis potenci-alas mieste vis dar neišnau-dotas.

regionas atgyjaPonas Mackevičius atkreipia

dėmesį, kad Kauno patrau-klumas kasmet auga. Tiek gyventojai, tiek verslininkai atsikrato stereotipų ir vis dažniau regione įžvelgia rim-tų priežasčių steigti įmones. Susisiekimas, verslui skirtos teritorijos, darbo rinkos po-tencialas miestui ir ateityje žada spartų augimą.

„Geografinė Kauno vieta yra labai gera, patogi tiek Lietuvos įmonėms, dirbančioms vietos rinkoje, tiek užsienio kom-

panijoms, kurioms svarbus susisiekimas. Manau, susisie-kimo svarba ir toliau augs, tad Kauno regionas investicijoms taps vis patrauklesnis“, – dėsto pašnekovas.

Kaune mokosi maždaug 30% visų šalies studentų, na-tūralu, kad šis skaičius leidžia tikėtis nuolatinio kokybiško darbo rinkos papildymo.

„Kaunas investuotojams gali pasiūlyti labai geras sąly-gas ir dėl mokestinės aplin-kos, darbo rinkos. Kauno LEZ įmonėms pastaruoju metu darosi vis patrauklesnė, įmo-nės joje kuriasi, vadinasi, ir darbuotojų randa. Žinoma, iššūkių šiuo klausimu kyla, tačiau Kauną gelbsti čia esan-tys universitetai – parengia nemažai specialistų“, – kalba p. Mackevičius.

Pašnekovo nuomone, gyvas regione ir smulkusis verslas, maitinimo, paslaugų įmonės, kurios paprastai yra gyve-nimo kokybės indikatorius. Tačiau verslininkų atstovas sako pastebėjęs, kad šiandien dauguma smulkiųjų kuriasi ne įprastose centrinėse miesto

vietose, o didžiuosiuose pre-kybos centruose, kurie lanky-tojų sulaukia kur kas daugiau.

„Pačios mažiausios įmonės gyvos, jų kuriasi, tačiau daž-nai atrodo, kad jų nėra, mat pagrindinė miesto centro vieta – Laisvės alėja – merdė-ja. Daugelį smulkiųjų traukia prekybos centrai, ten verda pagrindinis gyvenimas“, – dės-to p. Mackevičius.

Nemažai investuotojams patrauklių veiksnių į Kauną traukia tiek gamybos ben-droves, tiek paslaugų centrų projektus.

Patrauklus investicijoms„Kaunas turi ilgamečių

industrinių tradicijų, vieną didžiausių regione Kauno technologijos universitetą, Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ), Kauno oro uostą, miestas yra dviejų transeuro-pinių magistralių sankirtoje. Istoriškai Kauno rajone yra išlikusių ir naujai besikurian-čių pramonės parkų bei infras-truktūrų, kurios patrauklios investicijoms“, – sako Alfonsas Gicevičius, „Danske Bank“

• Trečdalis šalies studentų mokosi Kaune esančiuose universitetuose, tad darbo rinka nuolat pasipildo kvalifikuotais specialistais. JuditoS grigelytėS

(vž) nuotr.

Kaunas atsikrato stereotipų: investuotojai įvertino šią rinką

Kauno apskritis :: Pramonės įmonės darbu pamaitina ir smulkiuosius

Komentarai

įmonės gyvos, jų kuriasi, tačiau dažnai atrodo, kad jų nėra, mat pagrindinė miesto centro vieta – laisvės alėja – merdėja. daugelį smulkiųjų traukia prekybos centrai, ten verda pagrindinis gyve-nimas.“

„kartais ir vilniuje siūlomi palyginti nedideli atlyginimai, o būna, kad kaune ieškoma specialisto, kuriam alga numatyta kur kas di-desnė. atlyginimai priklauso ir nuo sektoriaus, ir nuo to, ar įmonė tarptautinė, ir dar nuo daugybės kriterijų.“

• arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas:„pačios mažiausios

• Palmira sirusienė, „noriu“ personalo sprendimų grupės direktorė:

• alfonsas Gicevičius, „Danske Bank“ Kauno klientų aptarnavimo centro direktorius:

„istoriškai kauno rajone yra išlikusių ir naujai besikuriančių pra-monės parkų ir infrastruktūrų, kurios patrauklios investicijoms.“


Gazelė2015

Nori ne tik prekiauti, bet ir gamintiKada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įmonės istorijoje įvardintumėte?

Startavome 2009-ųjų vasarą. Įmonę įkūrėme trys kole-gos, kurie išėję iš vieno koncerno norėjome kurti savo verslą, dirbti kartu. Reikšmingiausiais įvykiais galėčiau vadinti mūsų nuoseklų augimą. Esame jau ir Latvijoje nusipirkę vietinę įmonę ir įsteigę SIA „Agrosfera“ – čia irgi iš ūkininkų superkame grūdus ir juos eksportuoja-me.

Kokie sprendimai leido pasiekti tokio augimo?

Esame stiprūs savo srityje. Nuolat sekame pasaulines tendencijas, mus moko rinka. Labai svarbu tarp ūkinin-kų, iš kurių perkame grūdus, susikurti patikimo supirkė-jo reputaciją, laiku atsiskaityti už produkciją.


Tokios problemos neturėjome, netgi priešingai – yra potencialių darbuotojų, kurie norėtų su mumis dirbti, eilutė. Bet mes nesiplečiame agresyviai, mūsų plėtra nuosekli, pamatuota – auga pardavimai, auga ir darbuo-tojų skaičius. Dabar pas mus dirba 18 darbuotojų.

Kokią didžiausią įmonei krizę teko įveikti ir kaip?

Pirmus trejus veiklos metus buvo tikrai sunku, nes buvo-me nauja jauna įmonė ir bankai į mus žiūrėjo nepatikliai, neteikė kreditų. Pradėjome nuo nedidelių apimčių, ape-titą didinome palaipsniui ir taip pavyko ženkliai išauginti pajamas, išplėsti įmonę.


Jau dabar neišsitenkame patalpose Kaune, todėl artimiausiu metu kelsimės į dvigubai didesnes biuro patalpas. Svarstome imtis ir gamybos, o ne tik būti pre-kybininkais. Tiriame rinką, turime idėjų, kokį produktą galėtume gaminti. Manau, kad tai ir bus mūsų ateitis – ir gamyba, ir prekyba.

klausimai regiono lyderiui5

Arminą Kildišį, Kaune UAB „Agrosfera“ direktorių, kalbina Indrė Sesartė

Kaunas atsikrato stereotipų: investuotojai įvertino šią rinką

Kauno regionas skaičiais

• gyventojų skaičius 2015 m. pradžioje – 583.058

• regiono sukuriamas bvp, mlrd. eur, 2013 m. – 6,89

• bvp vienam gyventojui, tūkst. eur – 11,7

• tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, eur, 2013 m. – 2.196

• vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį – 541

• nedarbo lygis, %, 2015 m. pradžioje – 8,5 %

• registruoti bedarbiai, 2014 m. pabaigoje – 26.600

Kaunas. daugiausia naujų darbo vietų steigimą numato paslaugų įmonės, didieji prekybos centrai ir transporto įmonės, atliekančios pervežimus į europos ir kitas šalis. pramonės įmonės taip pat numato gamybos plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą. 80% medienos apdirbimo ir baldų gamybos įmonių numato investicijas į įrengimus ir tech-nologijas, apyvartos padidėjimą ir naujų darbo vietų kūrimą, taip pat optimistiš-kai nusiteikusios maisto produktų bei kitos gamybos įmonės. vis dėlto daugelis kauno miesto įmonių, ypač gamybinių, prognozuoja ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.

Kauno rajonas. ypač svarbi laisvoji ekonominė zona (leZ), jos konkurencin-gumą ir patrauklumą užsienio ir vietos investuotojams numatoma toliau didinti. per pastaruosius kelerius metus kauno leZ su 9 investuotojais pasirašė sutartis, o investicinė jų vertė sieks kelis šimtus mln. eurų – didžioji dalis šių lėšų turėtų būti investuota iki 2017 metų. kauno rajono savivaldybė 2015 m. pradės įgyvendinti mažojo pakaunės turizmo žiedo projektą, kuris turėtų paskatinti plėtotis smulkųjį verslą.

Kaišiadorių rajonas. rajone dominuoja ir daugiausia darbo vietų sukuria didelės maisto pramonės įmonės: paukštynai, kepyklos, mėsos perdirbimo bendrovės. tačiau vis aktyviau kuriasi ir smulkusis verslas – randasi nedidelės krautuvėlės, kepyklėlės, paslaugų įmonės. šiame rajo-ne daug stiprių ūkininkų, specializuotų žemės ūkių.

raseinių rajonas. 2015 m. didžiausia plėtra numatoma pramonės ir paslaugų sektoriuose. kaip visuomet aktyvūs ūkininkai – jie ir toliau dalyvauja eS projektuose, numato gauti lėšų ūkiams modernizuoti.

jonavos rajonas. daugiausia investi-cijų ir naujų darbo vietų numatoma pramonės ir paslaugų įmonėse. aišku, kad didžiausią įtaką šiam regionui daro čia esanti viena stambiausių lietuvoje gamyklų – „achema“.

Kėdainių rajonas. lietuvos centre esan-tys kėdainiai investuotojus vilioja lais-vąja ekonomine zona ir joje taikomomis mokestinėmis lengvatomis. tradiciškai rajone gana stiprios maisto pramonės bendrovės, kuriasi vis daugiau smul-kiųjų įmonių. pagal veikiančių įmonių skaičių kėdainių rajonas nusileidžia tik kaunui ir jo rajonui.

Prienų rajonas. prienų rajonas, palyginti su kitais apskrities rajonais, turi mažiau-siai veikiančių ūkio subjektų, didžiąją jų dalį sudaro itin smulkios įmonės, turinčios po kelis darbuotojus.

Birštono savivaldybė. birštonas išskir-tinis dėl gaunamų investicijų, kurios kurortiniam miestui turėtų pritraukti dar daugiau lankytojų, o jie galėtų būti pas-pirtis smulkiajam verslui juos aptarnau-ti. kol kas miestas smarkiai nusileidžia netoli esantiems druskininkams, tačiau ir šį miestą kasmet lanko vis daugiau turistų.

Kauno klientų aptarnavimo centro direktorius.

Ponas Gicevičius išskiria tris pagrindinius dalykus, kurie ir toliau didins Kauno regiono konkurencingumą.

„Jei žvelgtume į tolesnę atei-tį ir bandytume optimistiškai numatyti, tikėtina, kad trys di-dieji projektai per dešimtmetį Kauno regioną, ir ypač Kauno miestą, turėtų sukurti kaip lyderiaujantį: Intermodalinio terminalo Kauno viešajame lo-gistikos centre projektavimas ir statyba; Laisvės alėjos, ga-linčios tapti renesansu smul-kiajam verslui, rekonstrukcija ir europinės vėžės per Kauną užbaigimas bei paleidimas. Tai sukurtų didelių galimybių didesniam turistų srautui“, – teigia p. Gicevičius.

Daugelis Lietuvos įmonių vadovų skundžiasi, kad sudė-tinga rasti darbuotojų, o tai yra pagrindinis verslo plėtros stabdis. Kauno regiono vers-lininkai vienu balsu sutaria, kad padėtis nėra labai prasta, – gelbsti aukštosios mokyklos.

atstumas negąsdina„Jei Kauną lygintume su

mažesniais miestais, mūsų padėtis šiek tiek geresnė, nes čia, kaip ir Vilniuje, yra didelė aukštųjų mokyklų koncentra-cija. Taigi atvažiavęs studijuo-ti jaunimas neretai čia lieka dirbti“, – pasakoja Palmira Sirusienė, Kauno „Noriu“ personalo sprendimų grupės

direktorė.Kaune nemažai pasiūlymų

sulaukia inžinerijos, maisto pramonės, tekstilės specialis-tai, nes šie sektoriai regione yra ypač stiprūs. Labai rei-kalingi ir IT darbuotojai – jau nieko nestebina, kad šių speci-alybių absolventai, neturintys darbo patirties, iš karto gauna darbo pasiūlymą.

Vyrauja bendra nuomonė, kad Vilniuje atlyginimai yra didesni negu Kaune, tačiau statistikos skaičių absoliutinti nereikėtų.

„Turime biurą ir Vilniuje, tad matome, kad kartais sos-tinėje siūlomi ir palyginti ne-dideli atlyginimai, o būna, kad Kaune ieškoma specialisto, kuriam alga numatyta kur kas didesnė. Atlyginimai priklauso ir nuo sektoriaus, ir nuo to, ar įmonė tarptautinė, ir dar nuo daugybės kriterijų“, – nurodo pašnekovė.

Vis dėlto p. Sirusienė įžvel-gia vieną aiškią tendenciją: kauniečiai domisi galimybe dirbti Vilniuje, o vilnietį į Kauną sunkiai prisiviliosi.

„Užsienyje jau seniai 100 km atstumas nėra kliūtis. Pas mus darbuotojai irgi tampa vis mobilesni, tačiau dažniau tik viena kryptimi – kauniečiai važiuoja į Vilnių, o ne atvirkš-čiai“, – sako ji.

Statistika skelbia, kad 2014 m. registruoto nedarbo rodi-klis Kauno regione sumažėjo nuo 9,9 iki 8,2% .

ind

rė

S Se

Sar

tė

S (v

ž)

nu

ot

r.


Gazelė2015

Matas Rasa Miknevičius Dževeckytė

[email protected]

Klaipėdos regiono verslą itin smarkiai paveikė rusijos ekonominiai svyravimai ir ukrainos konfliktas, tačiau įmonės stebė tinai greitai atsistojo ant kojų, rado partnerių Vakaruose ir toliau sėkmingai dirba.

Šis kraštas labai skiriasi nuo kitų – pagrindą sudaro ne ga-mybos bendrovės, o krovinių vežimo, uosto aptarnavimo įmonės ir smulkūs turizmo verslai. Nors Klaipėda pa-prastai laikoma trečiu pagal svarbumą miestu, pagal eko-nominius rodiklius dažnai lenkia Kauną, mažai atsilieka nuo Vilniaus.

uostas ir turizmasKlaipėdos regiono verslas

nuolat taikosi prie uosto ir jame dirbančių didžiųjų įmo-

nių. Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius, sako, kad smulkusis verslas regione gali dirbti itin sėkmingai, jei paty-rinės, kokių paslaugų stinga uoste dirbančioms bendro-vėms. Pašnekovo teigimu, tokių sričių rasti tikrai nesu-dėtinga.

„Klaipėda yra specifinis re-gionas, uostas labai išskiria jį iš visų kitų. Būtent uostas smarkiai lemia ir verslo situ-aciją, daugelis čia besikurian-čių įmonių vienaip ar kitaip stengiasi rasti nišų, paslaugų, kurios galėtų būti įdomios di-džiosioms uoste dirbančioms įmonėms“, – sako p. Krolis.

Kita itin stipri verslo sritis, išskirianti regioną iš visų kitų, – turizmas.

„Regione nėra itin stiprios gamybos pramonės kaip dau-gelyje kitų šalies apskričių, daugiau dirbama logistikos, didžiųjų įmonių aptarnavimo srityje ir, žinoma, turizmo sek-toriuje. Dėl to regionas nepa-našus į visus kitus. Pastebiu, kad nedidelių turizmo sekto-riaus verslų, kavinukių ir kitų

turistams skirtų įmonių kas-met įkuriama vis daugiau“, – dėsto pašnekovas.

Tiesa, vietos turizmo sek-torius 2015 m. pasitiko neri-maudamas. Manoma, kad se-zoną gerokai apsunkinti gali sumažėjęs turistų iš Rusijos skaičius, šie smulkiesiems anksčiau atnešdavo nemenką pajamų dalį. Vis dėlto situacija itin bloga, kaip teigia pašneko-vas, gali ir nebūti. Jo nuomo-ne, vis mieliau prie jūros ilsisi lietuviai.

„Daug svarstoma apie tai, kaip rusų turistų skaičiaus mažėjimas paveiks mūsų re-giono verslą. Sezonas neseniai prasidėjo, dar labai sunku iš turimų skaičių pateikti apiben-drinimus. Vis dėlto yra ir tokia nuomonė, kad į mūsų kuror-tus iš naujo atsigręžiantys vie-tos turistai šiuos praradimus gali visiškai kompensuoti. Aiškiau bus jau po sezono“, – kalbėjo p. Krolis.

Kad verslas į regiono turiz-mo potencialą žiūri optimis-tiškai, rodo ir investicijos. Štai nekilnojamojo turto UAB „Minera“ Palangoje rengia gy-

dyklų komplekso statybos pro-jektą, kurios vertė – daugiau nei 50 mln. Eur. Planuojama, kad jame dirbs 450 žmonių.

iššūkius įveikėPonas Krolis sako pastebin-

tis, kad regiono verslininkai labai smalsūs ir mielai ben-drauja tarpusavyje. Tai rodo Klaipėdoje rengiamų konfe-rencijų ir norinčių jose daly-vauti skaičius.

„Pastaruoju metu verslinin-kų aktyvumas labai juntamas ir dėl daugybės eksporto, smulkiojo verslo konferenci-jų, įvairių verslininkams skirtų renginių, neformalių įmonių vadovų susitikimų ir pan. Tai jau tapo Klaipėdos krašto tra-dicija“, – sako jis.

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais pastaraisiais metais susidūrė Klaipėdos regiono įmonės, buvo geopolitiniai neramumai, euro įvedimas ir kvalifikuotų darbuotojų sty-gius, teigia Tadas Teresevičius, „Danske Bank“ Klaipėdos kli-entų aptarnavimo centro di-rektorius.

Vis dėlto bankininkas sako pastebintis, kad daugelis įmo-nių su iššūkiais puikiai susi-dorojo, o tai leidžia šiandien dirbti stabiliai, orientuotis į kitas rinkas.

„Pasikeitusius santykius su Rusija, Baltarusijos valiutos svyravimus ir Ukrainos eko-nomikos problemas pirmieji

pajuto vežėjai, logistikos ir uosto įmonės. Džiugu, kad daugelis įmonių gana lanksčiai prisitaikė prie naujos verslo aplinkos, – didino rinkos da-lis Vakarų Europoje, ypač Skandinavijoje, ar diversifika-vo veiklas, ieškodami naujų pajamų šaltinių“, – dėsto p. Teresevičius.

Tačiau geopolitinė situacija visgi paveikė verslininkų nuo-taikas – tikėtis didėjančio in-vesticijų skaičiaus trumpuoju periodu regione, kaip teigia pašnekovas, kol kas sunku, įmonės išlieka atsargios ir ne-linkusios rizikuoti.

„Kalbant apie euro įvedi-mą, galima konstatuoti, kad įmonės sklandžiai perėjo prie naujos valiutos ir dabar jau skaičiuoja naudą, – sustiprėjo užsienio verslo partnerių pa-sitikėjimas, sumažėjo konver-sijų ir tarptautinių pavedimų kaštai. Klaipėdos regionas pa-sižymi stipriomis eksportuo-jančiomis įmonėmis, todėl eu-ras ilguoju periodu bus vienas svarbių veiksnių, lemiančių investicijų didėjimą regione“, – kalba p. Teresevičius.

Pranašumų netrūkstaVis dėlto yra veiksnių, ku-

rie neigiamai veikia regioną, o svarbiausias jų – kvalifikuo-tos darbo jėgos trūkumas. Klaipėdoje yra mažiausias nedarbas Lietuvoje, o viduti-nis atlyginimas nusileidžia tik

Vilniaus apskrities. Tačiau to-kius rodiklius šiuo atveju lemia per menka darbuotojų pasiūla.

„Tai stabdo tiek vietos, tiek užsienio investicijas. Klaipėdos apskrities BVP vie-nam gyventojui nusileidžia tik Vilniaus apskrities. Todėl nenuostabu, kad ir pagal vidu-tinį atlyginimą nusileidžiama tik sostinei, – 2014 m. pabai-goje vidutinis bruto atlygini-mas sudarė 707 Eur, Vilniuje – 791 Eur. O pagal nedarbo lygį Klaipėda pirmauja šalyje ir gerokai lenkia šalies vidur-kį. 2014 m. vidutinis nedarbo lygis sudarė 7,7%, o Vilniaus apskrityje jis buvo 8,5%, viso-je šalyje – 10,7%“, – dėsto p. Teresevičius.

Būtina pridurti, kad po 2008–2009 m. krizės Klaipėdos dalis, tenkanti Lietuvos BVP, išaugo. Kitaip tariant, Klaipėdos apskrityje ekonominis nuosmukis buvo mažesnis dėl stabilesnės uos-to ir su juo susijusių įmonių veiklos.

„Kadangi mūsų mieste pa-lyginti stipri pramonė ir daug uosto įmonių, inžinerijos spe-cialistų paklausa tiesiog nepa-sotinama. Ypač jei kalbame apie aukštesnių kompeten-cijų darbuotojus – jie tiesiog išgraibstomi“, – nurodo Inga Siminonienė, personalo atran-kos UAB „Alpha Consultants“ direktorė.

Kiek sudėtingiau rasti dar-

Uostas verslą Klaipėdos link traukia it magnetas

Klaipėdos apskritis :: Ne vienu rodikliu nusileidžia tik verslo sostinei Vilniui

• uostas – pagrindinis regiono variklis ir traukos centras, ten kuriasi stambios krovinių gabenimo, aptarnavimo įmonės.algimanto kalvaičio nuotr.

Klaipėdos apskrities „Gazelės 2015“


1 UAB „Gerilita“ 738,0% Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla2 UAB „Marine Technology“ 677,8% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba3 UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 580,2% Variklinių transporto priemonių elektros ir elektroninės įrangos gamyba4 UAB „Gridin‘s Group LT“ 547,9% Įvairių tipų laivų remontas ir techninė priežiūra5 UAB „Kegesa“ 533,5% Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba6 AB „BMGS“ Klaipėdos filialas 437,1% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba7 UAB „Baltic Pallets“ 435,4% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba8 UAB „Vakarų refonda“ 416,7% Atliekų ir laužo didmeninė prekyba9 UAB „Izoton“ 414,1% Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba10 UAB „Tilta“ 405,7% Statybvietės paruošimas11 UAB „Trendeom“ 405,0% Nespecializuota didmeninė prekyba12 UAB „Fabbro“ 400,8% Mechaninis apdirbimas13 UAB „TLSC“ 400,4% Kita transportui būdingų paslaugų veikla14 UAB „Skanlika“ 388,6% Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla15 UAB „Bel-Kap-Steel Scandinavia“ 380,3% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla16 UAB „Headex“ 377,7% Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla17 UAB „Garant Supply“ 354,6% Nespecializuota didmeninė prekyba18 UAB „Hipoestės gėlės“ 349,5% Gėlių, sodinukų, sėklų, trąšų, naminių gyvūnėlių ir jų ėdalo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse19 UAB „Stasmila“ 343,5% Metalų rūdų ir metalų didmeninė prekyba20 UAB „Kerpita“ 334,9% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba21 UAB „Baltic Oil Company“ 322,4% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba22 UAB „First Logistics“ 312,6% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla23 UAB „T&A idėja“ 311,7% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba24 UAB „Tramera“ 308,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba25 UAB „Raguvilė“ 294,4% Nepavojingų atliekų surinkimas26 UAB „Atlas technika“ 279,7% Kasybos, statybos ir statybos inžinerijos mašinų didmeninė prekyba27 UAB „Akleta“ 277,5% Muitinės tarpininkų veikla28 UAB „Regseda“ 275,8% Gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus ir kartono gamyba29 UAB „Ineksa“ 274,2% Medienos pjaustymas ir obliavimas30 UAB „Aros Marine“ 273,0% Įvairių tipų laivų remontas ir techninė priežiūra31 UAB „Sverlita“ 269,9% Kraštovaizdžio tvarkymas32 UAB „Kraštovaizdžio tvarkymas“ 254,1% Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; molio ir kaolino kasyba33 UAB „Litiksa“ 252,0% Grindų ir sienų dengimas34 UAB „Danės perlas“ 248,4% Įvairių tipų laivų remontas ir techninė priežiūra35 UAB „Greencarrier Liner Agency LT“ 230,9% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla36 UAB „Baltic Marine Service“ 223,5% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla37 UAB „Šiluma ir vanduo“ 221,1% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba38 UAB „RSB Novikontas“ 219,6% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba39 UAB „Baltic Timber Company“ 218,0% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba40 UAB „Techvitas“ 216,5% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba41 UAB „RJF Baltic“ 215,5% Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla42 UAB „Miškinukas“ 212,2% Medienos ruoša43 UAB „Ferticonta“ 211,2% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla44 UAB „Mirigita“ 199,6% Tinkavimas45 UAB „Viatora“ 195,0% Kelionių agentūrų veikla46 UAB „Pardes“ 181,0% Farmacijos prekių didmeninė prekyba47 UAB „Logistikos grupė“ 180,0% Kita transportui būdingų paslaugų veikla48 UAB „Skirmantera“ 179,8% Mašinų remontas49 UAB „Skarima“ 179,6% Krovininis kelių transportas50 UAB „Vakarų verslo projektai“ 175,5% Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; molio ir kaolino kasyba



Gazelė2015

Pakilimo metu sukaupėme daug „lašinių“Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įvardytumėte?

1993 m. įmonę įkūrėme Norvegijoje. Užsiimame konstruk-cijų naftos ir dujų sektoriui tiekimu: projektuojame ir par-duodame specifines rites, kurios naudojamos lankstaus vamzdžio arba komunikacijų tiesimui naftos platformose jūros dugne. Patys jų negaminame, tačiau mūsų rankose yra visi technologiniai sprendimai, projektavimas, dizai-nas, pirkėjų paieška. Pradėję veiklą Norvegijoje, gamybos užsakymus teikdavome ten veikiančioms įmonėms, tačiau greitai pamatėme, jog norėdami konkuruoti globalioje rinkoje, turime gamintojų ieškoti šalyse, kur tai kainuoja pigiau. Prieš 15 metų atradome partnerius Lietuvoje – rites mums ėmė gaminti „Vakarų laivų gamyklos“ antrinė įmonė „Vakarų konstrukcijos“.Siekdami sklandžiau valdyti visus procesus, nutarėme čia ir patys įkurti ir antrinę įmonę, kuri veikia nuo 2006 metų


Mūsų augimas labai priklauso nuo situacijos naftos ir dujų gavybos rinkoje. Prieš kelerius metus ji sparčiai kilo, todėl augo ir šiai rinkai skirtų produktų paklausa. Užsakymų buvo tiek daug, kad vos spėjome juos vykdyti. O sėkmę lėmė tai, kad net ir turėdami didžiules gamybos apimtis sugebėjome išlaikyti itin aukštą kokybę.


Per abi mūsų kompanijas Norvegijoje ir Lietuvoje dirba vos šeši žmonės. Kaip minėjau, gamybos patys nevyk-dome. Visi mūsų produktų gamybos užsakymai tenka „Vakarų konstrukcijoms“, kur juos nuolat vykdo nuo 70 iki 150 šios bendrovės žmonių.


Galima sakyti, jog tam tikrą krizę patiriame šiuo metu. Naftos ir dujų sektorius išgyvena sunkius laikus dėl nukritusios naftos kainos, todėl kompanijos yra sustabdę plėtros projektus, investicijas. Tą tiesiogiai jaučiame ir mes, nes sumažėjo užsakymų, krito produktų kaina. Tačiau ši padėtis nėra netikėta. Neįmanoma, kad rinka visada būtų pakilime, po kiekvieno kilimo ateina nuos-mukis, todėl piko metu svarbu jam pasiruošti, sukaupti lašinių. Tą esame padarę, todėl tikimės sėkmingai pragy-venti sunkesnį metą.


Tikiuosi, jog naftos kainos kritimas artėja prie dugno, ir greitu metu situacija gerės. Naujų galimybių ieškome ir kitur. Paskutiniu metu jūriniame sektoriuje vyksta gana sparti alternatyviosios energetikos plėtra, galbūt imsimės šiam segmentui skirtų jūrinių metalo konstrukcijų gamy-bos. Turime viziją, kokia linkme suksime, jei naftos kaina ilgam liks žemumose.

klausimai regiono lyderiui

Jensą Ellefseną, UAB „Marine Technology“ gamybos vadovą, kalbina Milda Ancevičė

5Uostas verslą Klaipėdos link traukia it magnetas

bą rinkodaros specialistams, juristams, mažmeninės preky-bos skyrių vadovams, nes pa-prastai tokių darbuotojų yra centrinėse įmonių būstinėse.

„O šios neretai būna įsikū-rusios Vilniuje ar Kaune, pas mus yra tik filialas. Tarkime, juristas Vilniuje darbo vie-tą rastų per 2–3 savaites, o Klaipėdoje darbo paieškos gali užtrukti net pusmetį. Todėl daugelis kitur studijas baigusių tokių specialistų į Klaipėdą negrįžta. O tai prie-žastis susidaryti paradoksaliai situacijai: jei kokiai įmonei tokios pareigybės prisireikia, pasirinkimas labai ribotas, nes kandidatų paprasčiausiai nėra“, – aiškina personalo specialistė.

Tačiau tie, kurie yra įgiję specialybę ir nusprendžia įsi-tvirtinti Klaipėdoje, neturėtų nusivilti. Atlyginimai čia di-desni negu Kaune ir lygiuojasi į mokamus sostinėje, pragyve-nimo išlaidos šiek tiek mažes-nės negu Vilniuje, būstas – irgi pigesnis.

„O jei dar pridėsime gali-mybę auginti vaikus, o čia tai tikrai palankiau negu Vilniuje, nes pas mus nėra tokių dide-lių problemų dėl darželių, jei įvertinsime laisvalaikį, pajū-rio malonumus, jaunos šei-mos neprašautų atvykusios čia gyventi, nes specialistų poreikis didelis“, – ragina p. Siminonienė.

Komentarai

• Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius:„regione nėra itin stiprios gamybos pramonės kaip dau-gelyje kitų šalies apskričių, daugiau dirbama logistikos, didžiųjų įmonių aptarnavimo srityje ir, žinoma, turizmo sektoriuje. dėl to regionas nepanašus į visus kitus.“

• Gintautas igaris, uaB „Geralda“ direktorius:„plungė su „vičiūnų“ gamykla nuvilioja nemažą dalį miestelio gyventojų, klaipėdoje irgi yra daug darbo vietų, o vasarą dar prisideda ir sezoninio darbo pasiūlymai palangoje. todėl tenka gerai pagalvoti, kaip pasiekti, kad ne mes ieškotume darbuotojų, o jie mūsų.“

• Klaipėda mieste esančiame uoste ir aplink jį buriasi didžioji dalis stambių ir joms paslaugas teikiančių smulkiųjų įmonių. tačiau klaipėda stipri yra ne vien dėl uosto. kaip ir įprasta gana daug gyven-tojų turinčiame mieste, kuriame paly-ginti didelis darbo uždarbis ir mažas nedarbas, aktyviai steigiamos paslau-gų, pramogų, maitinimo, aptarnavimo sektoriaus, įvairios prekybos įmonės. klaipėdoje veikiančiose įmonėse dirba nemažai rajono gyventojų.

• Klaipėdos rajonas rajono centras gargždai nuo seno garsėjo stipria pramone. šios tradicijos liko iki šiol. gamykloje „mars lietuva“ dirba per 800 žmonių, uab „mida lt“ – vienintelė gamykla baltijos šalyse, gaminanti polimerinio bitumo stogo dangą, – yra sukūrusi apie 100 darbo vietų. pramonės įmonės sėkmingai dirba ir kituose rajono miesteliuose, tarkime, plikuose veikia uab „Sakuo-na“, priklausanti vakarų medienos grupei, kretingalėje dirbanti mėsos perdirbimo uab „agrovet“ produkciją parduoda visoje lietuvoje, yra staty-bos, medienos apdirbimo bendrovių.

• Palangatai lietuvos kurortų sostinė. nors gyvenimas čia verda šiltuoju metu, sie-kiama atsikratyti sezoniškumo, todėl investuojama į infrastruktūra, statomos sporto salės, daug vilčių teikia inves-tuotojai, statysiantys sveikatingumo kompleksus.

• neringakuršių nerijoje įsikūrę miesteliai gyvena vien tik iš turizmo ir su juo susijusių paslaugų.

• Kretingos rajonaskretinga – tarpinis miestelis tarp palan-gos ir klaipėdos, puikus smulkiojo vers-lo pavyzdys, nes čia yra daug nedidelių tiek prekybos, tiek aptarnavimo įmonių. tačiau augančius tranzitinius srautus ir perspektyvas jau išnaudoja ir stambieji prekybininkai, plečiantys arba statantys naujus prekybos centrus.

• Šilutės rajonasvyraujantys pamario miesteliai tampa vis patrauklesni turistams. dominuoja baidarių nuoma, kaimo turizmas, žuvų perdirbimo įmonės, tačiau yra ir staty-bos, baldų gamybos, maisto pramonės įmonių.

• skuodo rajonasrajonas labiausiai išgyvena iš žemės ūkio. yra daug stiprių ūkių, kai kurie jų – specializuoti, pavyzdžiui, mėsinių gyvulių. taip pat nemažai įmonių, teikiančių paslaugas ūkininkams, prekiaujančių žemės technika arba detalėmis.

Priklauso nuo požiūrioNors uostas ir artima kai-

mynystė su Ryga yra vienas svarbiausių šio regiono pra-našumų, geografinė padėtis kai kurioms įmonėms prida-ro ir papildomų rūpesčių.

„Mūsų pagrindiniai pir-kėjai yra Vilniuje, todėl sandėliai irgi ten, taigi lo-gistika tampa sudėtinges-nė. Be to, žaliavos atvyksta iš Lenkijos, todėl nuo sienos dar yra papildomi 300 km, kol pasiekia fabriką. Šiuo atveju geografinė padėtis mums yra minusas“, – sako Gintautas Igaris, žvakių ga-mybos UAB „Geralda“ di-rektorius.

Tačiau jis įžvelgia ir dide-lių pliusų, kuriuos įmonė pajunta eksportuodama, nes

uostas šalia, netoli ir šalies kaimynės uostai.

„Geraldos“ fabrikas yra Kretingos rajone, Kartenos miestelyje, kur gyvena apie 1.000 žmonių.

„Kadaise šventai tikėjau, kad dirbti kaimo vietovė-je yra pranašumas. Dabar matau, kad klydau, nes pašonėje esanti Plungė su „Vičiūnų“ gamykla nuvilio-ja nemažą dalį miestelio gy-ventojų, Klaipėdoje irgi yra daug darbo vietų, o vasarą dar prisideda ir sezoninio darbo pasiūlymai Palangoje. Todėl tenka gerai pagalvoti, kaip pasiekti, kad ne mes ieškotume darbuotojų, o jie mūsų. Jei sukuri geras darbo sąlygas, taip ir atsitinka“, – sako p. Igaris.

al

gim

an

to

ka

lva

ičio

n

uo

tr

.


Gazelė2015

Rasa Matas Dževeckytė Miknevičius

[email protected]

ekonominiai Marijampolės rodikliai nedžiugina: jie pras tesni negu šalies vidur kis, tačiau perspek ty vų suteikia laisvoji ekonominė zona – ją kuriant įgaunamas pagreitis. Ten turėtų įsikur ti nemažai gamybos įmo nių, tai puiki galimybė smul kiajam verslui. Papras tai jis aplimpa stam bią sias bendroves ir teikia joms įvai rių paslaugų ar pro duktų.

Marijampolės apskrityje veikiančios įmonės sudaro tik 2,3% visos Lietuvoje veikian-čių įmonių apyvartos, tačiau tam tikrų sektorių apskrities įmonės atlieka svarbesnį vaidmenį, atkreipia dėmesį Ro kas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos ša-lims.

Tai daugiausia žemesnės pridėtinės vertės ūkio šakos, kaip žemės ūkis (12,2% visos

Lietuvos apyvartos), miškinin-kystė ir žuvininkystė (5,4%) bei apdirbamoji gamyba (3,2%).

„Kazlų Rūdoje tradiciškai buvo išplėtota baldų pramo-nė, nuo 2013-ųjų čia veikia „IKEA Industry Lietuvos“ ga-mykla. Šių metų pradžioje pa-skelbta apie kompanijos IKEA planus Kazlų Rūdoje statyti dar vieną gamyklą, kuri galėtų įdarbinti 100–200 darbuoto-jų. Tai būtų puikus medienos klasterio Kazlų Rūdoje plėtros pavyzdys“, – teigia analitikas.

Marijampolės apskrityje, be baldų, taip pat gaminami pieno produktai, trąšos, mil-tų produktai. Didelė produk-cijos dalis eksportuojama. Pagrindinės eksporto rinkos – Vokietija, Lenkija, Latvija, Rusija.

Verslumas nedžiuginaKiti ūkio sektoriai atsilieka

nuo bendro Marijampolės svo-rio į šalies ekonomiką.

„Silpnai išplėtotas paslau-gų sektorius, prastą rezultatą rodo informacinių technologi-jų sektorius, jo įmonių apyvar-ta 2014 m. sudarė vos 0,9% šio sektoriaus apyvartos šalyje“, – vardija p. Grajauskas.

Tai yra viena iš pagrin-dinių aukšto nedarbo lygio Marijampolės apskrityje prie-žasčių – 2014 m. jis sudarė 13% ir gerokai viršijo Lietuvos vi-durkį (10,7%). Mažesnė konku-rencija dėl darbuotojų lemia ir mažesnį atlyginimą – 2014 m. prieš mokesčius jis sudarė 561 Eur ir buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį (677 Eur).

„Marijampolės apskrityje yra gerų verslumo pavyz-džių, pavyzdžiui, Šakiuose veikiančios ir stiprias pozi-cijas turinčios įmonės maž-meninėje prekyboje, tarkim, UAB „Gulbelė“ mažmeninės prekybos tinklas ar finansinių paslaugų sektoriuje – vietinė kredito unija „Zanavykų ban-kelis“, tačiau pagal verslumo rodiklius Marijampolės apskri-tis nėra tarp pirmaujančiųjų“, – pasakoja banko atstovas.

1.000 gyventojų Marijam-polės apskrityje tenka vos 13 įmonių. Tai yra perpus mažiau nei Lietuvos vidurkis (26 įmo-nės) ir beveik trigubai mažiau negu pirmaujančioje Vilniaus apskrityje (40 įmonių).

Užsienio investicijos 2014 metais Marijampolės regioną taip pat dažniau aplenkdavo, tačiau manoma, kad šią būklę

turėtų pakeisti „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės.

laukia investicijųStatistikos departamento

duomenimis, tiek Mari jam-polės mieste, tiek Mari jam-polės apskrityje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) su-mažėjo. Regione TUI mažėjo 11%, nuo 134,7 mln. iki 119, 62 mln. Eur. TUI liūto dalį suda-ro apdirbamoji gamyba (85%), o iš investicijų į apdirbamąją gamybą net trys ketvirtadaliai investuota į medienos gaminių gamybą.

TUI susitraukimas kol kas nepaveikė atlyginimų kaitos: vidutinis darbo užmokestis, nesvarbu, kad jis palyginti ne-didelis, Marijampolės apskri-tyje iš lėto auga 5–7% kasmet, o per pastaruosius penkerius metus padidėjo 19%.

Didžiausia regiono inves-tuotoja – „IKEA Industry Lietuva“, įsikūrusi Kazlų Rūdoje. Kitos užsienio in-vestuotojų kompanijos dirba baldų gamybos, tekstilės ir šiek tiek – metalo apdirbimo srityse. Taip pat užsieniečiai investuoja į žemės ūkio veiklą visame regione, pavyzdžiui, Kalvarijoje ir Šakiuose.

„Užsienio investuotojų lengviau pritraukti pavyks, kai bus galutinai įrengta Marijampolės laisvosios eko-nominės zonos infrastruktū-ra ir baigtas „Rail Balticos“ projektas. Dėl Marijampolės regiono stipriųjų dalykų ir dar-buotojų specializacijos tikėti-na, kad ši zona bus patraukli tiek maisto perdirbimo kom-panijoms, tiek chemijos srityje dirbantiems investuotojams. Taip pat dėl geografinės pa-dėties – artumo su Lenkija bei „Rail Balticos“ vėžės – galima tikėtis pritraukti ir logistikos bendrovių“, – mano Rugilė Andziukevičiūtė, „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė.

Pašnekovės teigimu, gyvu-mo regionui galėtų suteikti ir aktyvesnis savivaldybės dar-bas su Marijampolės LEZ.

„Savivaldybei svarbu ir to-liau glaudžiai bendradarbiauti su Marijampolės LEZ gerinant zonos infrastruktūrą. Taip pat vertėtų skirti vieną atsakingą asmenį, kitaip tariant, vieną langelį verslui, kuris rūpintųsi tiek naujomis investuotojų už-klausomis, tiek dirbtų su esa-mais užsienio investuotojais, padėtų jiems plėstis, spręstų

jiems kylančias problemas atsižvelgiant į savivaldybės kompetenciją, kad tik būtų pelnomas investuotojų pasi-tikėjimas ir jie norėtų didinti savo apimtį Marijampolėje“, – sako p. Andziukevičiūtė.

reikia specialistųBe to, jos nuomone, Mari-

jam polės kolegija ir Mari-jam polės profesinio rengimo centras turėtų palaikyti aktyvų dialogą su didžiausiais rajono darbdaviais ir atsižvelgdami į jų poreikius peržiūrėti moky-mo programas.

„Rengiant specialistus ko-legijai vertėtų orientuotis ne į pedagoginio ugdymo pro-gramas, nes Lietuvoje jau jau-čiamas tokių specialistų per-teklius, todėl absolventams po studijų sunku rasti darbą. Pramonės įmonių plėtrą ir užsienio investicijas stabdo inžinerinės pakraipos specia-listų trūkumas. Juos šiandien graibsto tiek vietos darbda-viai, tiek įmonės užsienyje. Todėl, pradėjus rengti pra-monei tinkamus specialistus, būtų kur kas lengviau prikal-binti investuotojus steigtis Marijampolės LEZ“, – sako p. Andziukevičiūtė.

Į Suvalkiją investicijos atriedės „Rail Balticos“ bėgiais

Marijampolės apskritis :: Regionas pasirengęs šuoliui • „rail Balticos“ vėžė regiono verslui suteiks kur kas spartesnį ritmą. algimanto barZdžiauS nuotr.

Marijampolės apskrities „Gazelės 2015“


1 UAB „Mantinga Food“ 1697,8% Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba2 UAB „Varle“ 550,1% Elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmeninė prekyba3 UAB „Grande Stile“ 302,9% Porceliano ir stiklo dirbinių bei valymo priemonių didmeninė prekyba4 UAB „Swetrak“ 249,3% Betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba5 UAB „Litbygas“ 230,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba6 UAB „Viliaus transportas“ 222,5% Krovininis kelių transportas7 UAB „Brendas“ 207,0% Nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį8 UAB „Autorok“ 189,0% Kitų variklinių transporto priemonių pardavimas9 UAB „Lauvista“ 176,7% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba10 Paltanavičiaus įmonė „Ipukis“ 169,8% Krovininis kelių transportas11 UAB „Formosa CNC“ 160,0% Staklių didmeninė prekyba12 UAB „Megaauto“ 155,7% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas13 UAB „Šakių hidrotechnika“ 151,2% Sausinimo ir drėkinimo sistemų tiesimas14 UAB „Kalstata“ 149,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba15 UAB „Valmantas ir Ko“ 129,9% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas16 UAB „Grimasta“ 119,9% Krovininis kelių transportas17 UAB „Cie LT Forge“ 114,9% Metalo kalimas, presavimas, štampavimas ir profiliavimas; miltelių metalurgija18 ŽŪK „Normas“ 105,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba19 UAB „Euromedis“ 102,9% Krovininis kelių transportas20 UAB „Daisa“ 101,8% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas21 UAB „Vidara“ 99,9% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba22 UAB „Transport Leader“ 99,4% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla23 UAB „Laibaris“ 93,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba24 UAB „Juodeliai“ 92,5% Medienos pjaustymas ir obliavimas25 UAB „JM Haus“ 89,5% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba26 UAB „Riktus“ 85,7% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas27 Miško savininkų kooperatyvas „Zanavykų šilas“ 84,0% Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla28 UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“ 83,9% Betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba29 UAB „Kazlų Rūdos liejykla“ 82,5% Geležies liejinių gamyba30 UAB „Romudava“ 76,3% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas31 Šakių rajono Plokščių ŽŪB 72,7% Mišrusis žemės ūkis32 Vazniškių ŽŪB 70,4% Mišrusis žemės ūkis33 UAB „Artunas“ 69,7% Vaisių, uogų ir daržovių didmeninė prekyba34 Šakių rajono Grinaičių ŽŪB 67,1% Mišrusis žemės ūkis35 ŽŪK „Lietuviškas ūkis“ 65,7% Augalininkystei būdingų paslaugų veikla36 UAB „Barzdų agroservisas“ 64,9% Mišrusis žemės ūkis37 UAB „Vildega“ 64,7% Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse38 UAB „Rimedis“ 64,6% Medienos pjaustymas ir obliavimas39 UAB „Fildingas“ 63,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba40 UAB „Agrolina“ 63,7% Mišrusis žemės ūkis41 UAB „Andva“ 62,7% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas42 UAB „Entafarma“ 61,2% Farmacijos prekių didmeninė prekyba43 UAB „Elektrifikacijos darbai“ 61,1% Komunalinių elektros ir telekomunikacijos statinių statyba44 UAB „Bondrida“ 60,5% Keleivių vežimas autobusais mieste ar priemiestyje45 UAB „Gulbelė“ 60,0% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas46 UAB „Aletovis“ 59,9% Chemijos produktų didmeninė prekyba47 UAB „Nadiras“ 59,1% Krovininis kelių transportas48 UAB „Tomiras“ 58,6% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas49 Šakių rajono Kubilių ŽŪB 58,3% Mišrusis žemės ūkis50 Šakių rajono Voniškių ŽŪB 57,8% Mišrusis žemės ūkis



Gazelė2015

Dviguba migracijaVaidotas Viliūnas, Mari jam-

polės kolegijos direktorius, tvirtina priešingai: jo nuomo-ne, kolegija kaip tik ganėtinai stipriai bendradarbiauja su regiono darbdaviais.

„Iniciatyva yra abipusė. Tiek mes jų atsiklausiame, kokie yra specialistų poreikiai, tiek jie ateina su pasiūlymais, ko-kių studijų programų reikėtų arba kaip jas keisti. Periodiškai rengiame apskritojo stalo dis-kusijas, kiekviena katedra turi darbdavių atstovų“, – aiškina kolegijos vadovas.

Dažniausiai bendrauja-ma su „Arvi“ įmonių grupe, „Man tinga“, „Stevila“, „Alga“. Su didžiausia regiono gamy-kla IKEA bendraujama kiek mažiau, nes kolegija neren-gia medienos technologijos specialistų – šį poreikį, anot p. Vi liūno, visiškai patenkina Kau no mokslo įstaigos.

Atsižvelgiant į regiono spe-cifiką, rengiama daugiausia žemės ūkio, maisto pramo-nės, automobilizmo, viešojo sektoriaus specialistų.

„Taip pat populiari buhal-terinė apskaita – regione yra nemažai smulkių įmonių, tad įgiję buhalterių specialybę jaunuoliai paprastai be darbo nelieka“, – nurodo p. Viliūnas.

Darbdavių argumentams, kad sudėtinga rasti darbuoto-jų, kolegijos vadovas iš dalies pritaria, nes nemaža dalis ab-solventų išvyksta iš regiono.

„Gyventojų mažėja visoje Lietuvoje, tačiau regionai nukraujuoja dvigubai: tie, kas neemigruoja į užsienį, nere-tai išvyksta į didmiesčius, nes ten daugiau galimybių gauti darbą“, – sako pašnekovas.

Mažai erdvėsTai, kad provincijoje dirbti

sudėtingiau nei didmiesčiuo-se, patvirtina ir verslininkai. Ne tik dėl darbuotojų sty-

giaus, bet ir dėl mažesnių užsakymų.

Sparčiausiai pastaruosius metus augusi ir „Gazelės“ titulą gavusi Šakių r. UAB „Hidrokesta“, dirbanti staty-bos ir melioracijos sektoriuo-se, regione jaučiasi šiek tiek sukaustyta.

Valdas Savukaitis, bendro-vės direktorius, sako, kad vie-tos verslininkai labiausiai ribo-jami provincijos bėdų – menko potencialių klientų skaičiaus, darbuotojų trūkumo.

„Žinoma, jaučiasi, kad dirbame provincijoje, o ne didmiestyje, nėra labai daug užsakymų, klientų. Daugelis įmonių dirba stabiliai, išgy-vena, tačiau daug neauga, tai pasiekti sudėtinga“, – teigia p. Savukaitis.

Pašnekovo teigimu, atėjus darbų sezonui, naujų koman-dos narių ieškoti tenka visais įmanomais būdais.

„Kreipiamės į darbo bir-žą, ieškome per skelbimus, pasiūlo esami darbuotojai. Tačiau paieška nėra lengva“, – sako verslininkas.

Kol kas Suvalkijos ekono-miniai rodikliai nėra patys geriausiai, tačiau tikimasi, kad netrukus jie ims stiebtis.

„Kuo daugiau regione bus išsimokslinusių žmonių, tuo paprasčiau jie patys ras idė-jų savo verslui susikurti. O jei padaugės tiesioginių užsienio investicijų, pradės sėkmingai veikti Marijampolės LEZ, kur-ti verslą galimybės stiprės. Juk viską lemia ekonominės gyvenimo sąlygos: jaunos šeimos, jei gali bent minima-liai apsirūpinti, dažniausiai lieka gimtinėje. Nes, tarkim, būstų Marijampolėje apstu, svarbu, kad būtų kur ir kaip užsidirbti“, – vertina regiono perspektyvas Marijampolės kolegijos vadovas.

Komentarai

Užsakymų štiliui pasiruošė iš ankstoKada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įmonės istorijoje įvardintumėte?

UAB “Swetrak” buvo įsteigta 1998 m. Tikru proveržiu laikytini 2013-ieji, kai Lietuvoje startavo europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimas – Marijampolėje pagaminti visi šiai vėžei skirti pabėgiai. Tų metų rudenį jau dirbome visu pajėgumu, o didžiąją dalį produkcijos pagaminome 2014 m. Tų metų pajamos siekė 14,52 mln. Eur, kai dar 2013 m. jos buvo 9,13 mln. Eur.


Per 2014 m. pagaminome virš 300.000 europinės vėžės geležinkeliui skirtų pabėgių, dirbome ir savaitgaliais, darbas buvo organizuotas keliomis pamainomis, priė-mėme papildomai darbuotojų. Tada pas mus dirbo 67 darbuotojai. Pasibaigus „Rail Baltica“ vėžės tiesimui nuo Lenkijos sienos iki Kauno, dabar dirba 41.


Darbuotojų mums netrūksta. Mūsų darbuotojai yra marijampoliečiai ir aplinkinių rajonų gyventojai – tai laiko išbandyti žmonės. Juos dirbti motyvuoja socialinės garantijos, konkurencingas atlyginimas, kuris yra laiku mokamas – jis yra aukštesnis nei kitų vietinių pramonės įmonių mokamos algos.


Po rekordinio pabėgių gamybos užsakymo mes, galima sakyti, kad dabar išgyvename krizę. Baigėsi „Rail Baltica“ tiesimas, ir mes nuo 2015 m. pradžios beveik neturime užsakymų. Vasarį dalyvausime „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamuo-se konkursuose ir tikimės vėl atnaujinti gamybą. Mes žinojome, kad po rekordinių užsakymų bus štilis, todėl tam pasiruošėme, darbuotojams irgi buvo paaiškinti situacija, jie supranta tai, tik vienas darbuotojas išėjo ir išvažiavo uždarbiauti į užsienį, kiti liko.


Lietuvoje ir toliau bus vykdomas „Rail Baltica 2“ euro-pinės vėžės geležinkelio tiesimas nuo Kauno į Latviją, su atšaka į Vilnių. 2019 m., manau, tokia vėžė jau bus tiesiama visu pajėgumu ir tuomet mes būsime vėl darbų įkarštyje.


Vilių Parulį, Marijampolės UAB „Swetrak“ direktorių, kalbina Indrė Sesartė

5Į Suvalkiją investicijos atriedės „Rail Balticos“ bėgiais

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2014 m. pradžioje

Marijampolės apskritis 1.957Marijampolės sav. 1.054Kalvarijos sav. 84Kazlų Rūdos sav. 151 Šakių r. sav. 297Vilkaviškio r. sav. 371


Marijampolės apskrities mažos ir vidutinės įmonės pagal darbuotojų skaičių, 2014 m.

Darbuotojai Įmonės

0–4 1.050 5–9 434 10–19 231 20–49 153 50–99 56 100–149 19 150–249 14

• Valdas savukaitis, uaB „Hidrokesta“ direktorius:„Jaučiamės šiek tiek sukaus-tyti, nes vietos verslininkai labiausiai ribojami provinci-jos bėdų – menko potencialių klientų skaičiaus, darbuotojų trūkumo. didmiestyje dirbti būtų gerokai paprasčiau ir lengviau.“

• rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalimsmarijampolės apskrityje yra gerų verslumo pavyzdžių, pavyzdžiui, šakiuose vei-kiančios ir stiprias pozicijas turinčios įmonės mažme-ninėje prekyboje, tarkim, uab „gubelė“ mažmeninės prekybos tinklas ar finan-sinių paslaugų sektoriuje – vietinė kredito unija „Zanavykų bankelis“, tačiau pagal verslumo rodiklius marijampolės apskritis nėra tarp pirmaujančiųjų.

• stipriausiai regione išplėtotas žemės ūkio sektorius. JuditoS grige-

lytėS (vž) nuotr.

da

inia

uS

čė

pl

oS

n

uo

tr

.


Gazelė2015


[email protected]

užsienio investuotojai ne tik grąžina Panevėžiui pramonės miesto vardą, bet sukuria ir palankesnių sąlygų smulkiajam verslui, kuris stambiesiems gamintojams tiekia savo produkciją ir siūlo aptarnavimo paslaugas. jei bus dar labiau sustiprinti inžinerijos, iT ir logistikos sektoriai, šio regiono ekonominiai rodikliai gali šauti strėle aukštyn.

Nuo seno stipria pramone garsėjantis Panevėžys vėl gali pasigirti besiplečiančiomis ir naujai kylančiomis gamyklo-mis.

„Vien iš baldų UAB „Dominari“, kurie Panevėžyje buvo vieni pirmųjų norvegų investuotojų, gamyklos išvyks-ta 36 sunkvežimiai, prikrauti

čia pagamintos produkcijos. Ir tai – per dieną. O tokių įmonių, kurios mūsų mieste pagamintą produkciją eks-portuoja po visą pasaulį, – ti-krai ne viena. Vien norvegų kapitalo bendrovių čia veikia 18, – padidėjusiu ekonomi-niu gyvybingumu džiaugiasi Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas (PPPAR), AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius. – Pavyzdžiui, 2014 m. čia pradėjo veikti ir suomių „PKC Group“, kuri, kaip ir mūsų bendrovė, gami-na automobilių kabelių pynes. Ji sukūrė kelis šimtus darbo vietų.“

sniego gniūžtės efektas2014 metų pradžioje tie-

sioginės užsienio investici-jos Panevėžio mieste sudarė 246,05 mln. Eur, per metus išaugo 10,8%. Vienam mies-to gyventojui teko 2.554 Eur užsienio kapitalo. Į Panevėžio miesto įmones 2014 m. pra-džioje buvo investuota 1,9% viso Lietuvoje investuoto už-sienio kapitalo.

Verslui Panevėžys patrau-klus dėl savo geografinės padėties, gana neblogai išplė-totos infrastruktūros, daug pranašumų suteikia ir tai, kad pro miestą eina kelias „Via Baltika“.

„Mieste jau sovietmečiu il-gus dešimtmečius veikė daug pramonės įmonių. Pasikeitus rinkos sąlygoms, daugelis jų bankrutavo, tačiau kvalifikuo-ta darbo jėga liko. Tai, kad čia yra gerų specialistų, taip pat didina miesto patrauklumą investuotojams“, – nurodo Visvaldas Matkevičius, PPPAR generalinis direktorius.

Tiesa, esamų specialistų toli gražu neužtenka, nes čia atei-nantys investuotojai kuria šim-tus naujų darbo vietų. Todėl buvo kreiptasi į Panevėžyje veikiančias aukštąsias moky-klas – KTU Panevėžio tech-nologijų ir verslo fakultetą ir Panevėžio kolegiją – kad šios atsižvelgtų į čia veikiančių įmonių poreikius ir pagal tai rengtų specialistus.

„Tai paliko ypač gerą įspū-dį čia dirbančioms užsienio bendrovėms, kad rengiami

būtent jiems reikalingi spe-cialistai. Neabejoju, kad ši žinia bus perduota ir kitiems galimiems investuotojams. Pavyzdžiui, norvegai apskri-tai mėgsta būriuotis, jei ateina viena įmonė, netrukus į tą šalį pradeda eiti ir kiti investuoto-jai iš Norvegijos“, – pabrėžia p. Matkevičius.

„Panevėžyje jau dirban-čio kurio nors investuotojo pozityvus atsiliepimas apie verslo sąlygas yra geriausia reklama, pritraukianti naujų užsienio bendrovių. Čia kaip investicijos – įdėti pinigai ne tik pradeda duoti grąžą, bet ir uždirba pelno“, – antrina p. Gailiūnas.

Beje, vietos verslininkai ne-abejoja, kad dar daugiau in-vestuotojų netrukus pritrauks Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurią sudaro 47 ha teritorija. Čia įrengta visa reikalinga infrastruktūra: pa-rengtas detalusis planas, o sklypai padalyti į atskirus plo-tus. Teritorijoje paruošti ap-šviesti vidaus keliai, asfaltuoti privažiavimo keliai, elektros linija, dujotiekis, vandentiekis

ir kanalizacija.„Šiek tiek apmaudu, kad

popierinės dalies, t. y. for-malumų tvarkymas užtruko net porą metų. Per tą laiką tikriausiai ne vienas investuo-tojas nuėjo kitur. Tačiau gerai, kad pagaliau LEZ pradeda re-aliai veikti“, – komentuoja p. Gailiūnas.

Įmonės, besisteigiančios laisvojoje ekonominėje zono-je ir investuojančios daugiau kaip 1 mln. Eur, pirmuosius šešis ataskaitinius mėnesius nemoka pelno mokesčio, kitus dešimt mėnesių moka tik pusę priklausančio pelno mokesčio, taip pat visiškai nemoka nekilnojamojo turto mokesčio, neapmokestinami gauti dividendai.

Be revoliucijųNors padėtis regione ir ge-

rėja, tačiau augti dar tikrai yra kur. Panevėžio apskrities BVP vienam gyventojui sudaro maždaug 75% šalies vidurkio, nors prieš krizę šis rodiklis viršijo 80%. Taigi Panevėžio apskritis vis dar nėra atgavusi tų pozicijų, kurias yra turėjusi

anksčiau. „Nuo šalies vidurkio atsi-

liekama aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuo-se, tokiuose kaip profesinė ir inžinerinė veikla, informa-cinės technologijos ar trans-portas bei logistika. Iš esmės Panevėžio apskrityje nėra kokių nors revoliucinių poky-čių, ūkyje toliau dominuoja apdirbamoji pramonė, sta-tyba, prekyba ir žemės ūkis. Permainingai sekasi maisto pramonės – pieno, mėsos perdirbėjams – ir žemės ūkio sektoriams, bet tai nėra koks nors regiono išskirtinumas“, – komentuoja Marius Pangonis, „Danske Bank“ Panevėžio kli-entų aptarnavimo centro di-rektorius.

Jis išskiria ir tas sritis, ku-riose aukštaičiai pralenkia kitus regionus. Ypač daug čia yra koncentruota žemės ūkio gamybos, Panevėžio apskritis sudaro 6% viso šalies BVP, o žemės ūkio produkcijos atveju ta dalis yra gerokai didesnė ir sudaro 15%. Taip pat šioje sri-tyje išsiskiria miškininkystės, statybos sektoriai.

Atgimstanti pramonė regioną vėl stato ant kojų

Panevėžio apskritis :: Investuotojų rekomendacijos - geriausia reklama • Panevėžys išlaiko savo veido – pramonės miesto – bruožus. JuditoS grigelytėS (vž) nuotr.

Panevėžio apskrities „Gazelės 2015“


1 AB „Linas Agro Group“ 422,6% Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas2 UAB „Dufanai“ 346,6% Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse3 UAB „Aukštaitijos ranga“ 346,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba4 UAB „Alinita“ 341,3% Pramoninių mašinų ir įrangos įrengimas5 UAB „Medrokis“ 341,2% Medienos pjaustymas ir obliavimas6 UAB „Modernaus būsto projektai“ 328,9% Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas7 UAB „Gedsta“ 295,2% Naujų pastatų statyba8 UAB „AQ Wiring Systems“ 254,0% Variklinių transporto priemonių elektros ir elektroninės įrangos gamyba9 UAB „Skominta“ 252,4% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas10 UAB „Autairas“ 228,6% Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas11 UAB „Taruškų alaus bravoras“ 208,0% Alaus gamyba12 UAB „Renvalda“ 206,9% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba13 UAB „Asirinta“ 197,2% Elektros sistemų įrengimas14 UAB „Egrena“ 181,1% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba15 UAB „Burbuliukas ir Co“ 180,3% Buitinių elektrinių aparatų ir prietaisų gamyba16 UAB „Statybų laukas“ 177,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba17 UAB „Orex Group“ 169,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba18 UAB „RM-AUTO“ 166,1% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas19 UAB „Krauta“ 164,8% Krovininis kelių transportas20 UAB „Mantau“ 160,6% Medienos ruoša21 UAB „Baldlitas“ 158,5% Kitų baldų gamyba22 UAB „Svalex“ 155,4% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba23 UAB „Orestinos montažas“ 138,2% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas24 UAB „Gireda“ 133,5% Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla25 UAB „Agmedis“ 130,4% Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba26 KB „Miško draugas“ 128,6% Miškininkystei būdingų paslaugų veikla27 Kooperatyvas „Mūšos aruodai“ 125,9% Grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas28 UAB „Energijos taupymo centras“ 125,7% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas29 UAB „Inetra“ 120,7% Kita transportui būdingų paslaugų veikla30 UAB „Austecha“ 119,7% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba31 UAB „Skydmedis“ 118,9% Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba32 Kooperatyvas „Pienininkai“ 118,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba33 UAB „Arenita“ 116,7% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba34 UAB „Transfera“ 115,8% Kita transportui būdingų paslaugų veikla35 UAB „Langemė“ 114,0% Metalinių durų ir langų gamyba36 UAB „Metalo meistrai“ 112,0% Metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba37 UAB „Stikmeta“ 111,6% Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai38 UAB „Techasas Trade“ 110,0% Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse39 UAB „Novus Itus“ 108,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba40 UAB „L. Ezerskio įmonė“ 107,9% Krovininis kelių transportas41 UAB „Frusela“ 103,7% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, maisto produktų gamyba42 UAB „Volimeda“ 102,6% Medienos pjaustymas ir obliavimas43 UAB „Duguva“ 101,0% Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba44 UAB „Raguvos baldai“ ir ko 98,1% Kitų baldų gamyba45 UAB „Autosetas“ 96,3% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba46 UAB „Prorentus“ 90,5% Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma ir išperkamoji nuoma47 UAB „Achatas“ 89,7% Kitų baldų gamyba48 UAB „Darius Agro“ 89,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba49 UAB „Baltkos“ 88,5% Kvepalų ir kosmetikos priemonių didmeninė prekyba50 UAB „Automatikos sistemos“ 87,4% Elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba



Gazelė2015

Tikslas - tapti klientų pasirinkimu Nr. 1Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius bendrovės raidoje įvardintumėte?

Įmonė įkurta 2001 metais. 2012 m. bendrovę įsigijo AQ Group AB, (Švedija). Naujieji akcininkai suteikė įmonei visišką laisvę savarankiškai priimti sprendimus ir vykdyti veiklą.


Puikus darbuotojų kolektyvas, tinkamai suformuota vadovų komanda, pažangių įmonės valdymo metodų taikymas, dėmesys klientui, paprastumas, verslumas, rentabilumas, narsa ir pagarba kolegoms, klientams ir verslo partneriams.


Investuojame į darbuotojų kvalifikacijos ir kompetenci-jos augimą, kuriame sveikas, saugias ir įdomias darbo sąlygas, įmones darbuotojams suteikiame galimybę ir pirmenybę kilti karjeros laiptais. Gerbiame darbuotojus ir laiku vykdome savo įsipareigojimus.


2008 m. dėl pasaulinės ekonominės krizės užsakymai staiga sumažėjo daugiau nei 40%. Teko reorganizuotis, atleisti 240 darbuotojų, uždaryti išorinį įmonės padalinį. Dėl greito, organizuoto ir sklandžiai įgyvendinto prie-monių plano įmonė sugebėjo išlikti finansiškai stabili, atsinaujinti ir užsitarnauti naujų klientų pasitikėjimą bei užimti didesnę rinkos dalį.


Moderni ateities įmonė, įsitvirtinusi kaip klientų pasirin-kimas Nr. 1. Išliksime paprasta ir skaidria organizacija, plėsime rinkas, kursime dar daugiau pridėtinės vertės, steigsime naujas ir patrauklias darbo vietas. Apyvarta bus išaugusi daugiau nei 60%.


Nerijų Olšauską, Panevėžio UAB „ AQ Wiring Systems“ direktorių, kalbina Milda Tarcijonaitė

5Atgimstanti pramonė regioną vėl stato ant kojų

2014 m. Panevėžio apskri-tyje buvo eksportuota 927,8 mln. Eur lietuviškos kilmės prekių, tai sudaro 6,7% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Tiesa, palyginti su 2013 m., eksportas sumenko daugiau kaip 1%. Panevėžio apskrities įmonės daugiausia savo produkcijos eksporta-vo į Rusiją, Norvegiją, Italiją, Latviją, Vokietiją, Lenkiją, Iraną, Švediją, Suomiją, Saudo Arabiją.

smulkieji gyvybingiPanevėžio apskritis viršija

šalies vidurkį pagal smulkių ir vidutinių įmonių sukuria-mą pridėtinę vertę – 73%, o šalyje šis rodiklis siekia 65%. „Stambūs investuoto-jai ir projektai yra labai pas-tebimi regione, bet galime sakyti, kad smulkusis vers-las, kurio veikla susijusi su stambiomis įmonėmis – sta-tyba, komplektavimo dalių gamyba, įvairios paslaugos ir pan., – taip pat gan sė-kmingai plėtojamas. Kita ver-tus, paslaugų sektorius dar nepasivijo Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų lygmens ir tai suprantama, žmonių per-kamoji galia čia žemesnė ir labai sparčiai neauga“, – ko-

mentuoja banko atstovas.Rasa Šliažkienė, Panevėžio

UAB „Lokta“ vadovė, teigia, kad pramonės bendrovės mieste tradiciškai aktyvesnės nei smulkieji verslininkai.

„Didesnis verslo aktyvu-mas matomas tik pramonės sektoriuose, tačiau ir kaip verslininkė, ir kaip miesto gyventoja nematau dide-lio smulkiojo verslo atsiga-vimo. Pastaraisiais metais Panevėžyje atsirado vos ke-lios naujos kavinės, daugelis pramogų vyksta didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose žmonės laiką ir leidžia, o ne miesto centre“, – dėsto pašne-kovė.

Tiesa, ji pabrėžia, kad anks-čiau veikusių didelių gamyklų teritorijose šiandien sparčiai kuriasi nedidelės pramoninės bendrovės.

uždirba daugiauOptimizmą šiame regione

kiek temdo tai, kad nedarbo lygis, palyginti su dažniausiai lyginamais Šiauliais, čia vis dar gana aukštas. Panevėžio regione 2015m. balandžio 1 dieną registruota 15.400 be-darbių, tarp didžiųjų miestų Panevėžyje buvo daugiausia bedarbių – 8,6%, o mažiausiai

– Šiauliuose – 5,8%.Vis dėlto šį nedžiuginantį

rodiklį kiek kompensuoja tai, kad Panevėžio apskrities darbuotojų vidutinis neto darbo užmokestis yra vienas didžiausių Lietuvoje. 2014 metų pabaigoje jis siekė 492 Eur, o tai yra daugiau nei Šiauliuose, Utenoje, Alytuje, Telšiuose. Beje, statistika

rodo, kad darbo užmokesčio augimas 2014 m. Panevėžio regione buvo vienas spar-čiausių Lietuvoje. Tai lėmė besikuriančios užsienio kom-panijos, kuriose darbo užmo-kestis didesnis nei daugelyje vietos įmonių, o vietiniai verslininkai taip pat priversti lygiuotis į aukščiau kilstelėtą kartelę.

Komentarai

• sigitas Gailiūnas, aB „lietkabelis“ generalinis direktorius:„panevėžyje jau dirbančio kurio nors investuotojo pozityvus atsiliepimas apie verslo sąlygas yra geriausia reklama. čia kaip investicijos – įdėti pinigai ne tik pradeda duoti grąžą, bet ir uždirba pelno.“

• Visvaldas Matkevičius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius:„mieste jau sovietmečiu ilgus dešimtmečius veikė daug pramonės įmonių. pasikeitus rinkos sąlygoms, daugelis jų bankrutavo, tačiau kvalifi-kuota darbo jėga liko. Juo labiau kad atsižvelgiama ir į jau veikiančių įmonių poreikį, pagal jį rengiami būsimi specialistai.“

Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2014 m. pagal darbuotojų skaičių0–4 37675–9 93710–19 50920–49 41450–99 205100–149 46150–249 28 250–499 25500–999 51000 < 2

Mažų ir vidutinių įmonių skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis 2014 m.Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas 1.488Apdirbamoji gamyba 553Transportas ir saugojimas 417Statyba 296Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 258Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 208Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 208Nekilnojamojo turto operacijos 160Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 96Administracinė ir aptarnavimo veikla 92Informacija ir ryšiai 54


• Galimi investuotojai vis dažniau studijuoja miesto žemėlapį.JuditoS grigelytėS (vž) nuotr.

pe

tr

o a

lin

aič

io

nu

ot

r.


Gazelė2015

Šiaulių apskrities „Gazelės 2015“


1 UAB „NMF Porolon“ 1132,1% Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų gaminių ir dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba2 UAB „Rekana“ 561,1% Tinkavimas3 UAB „Sedaras“ 454,4% Kitų baldų gamyba4 UAB „Kensa“ 438,2% Kitų baldų gamyba5 UAB „Algvita“ 414,7% Krovininis kelių transportas6 UAB „Slezvb“ 366,6% Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas7 UAB „Ginstata“ 304,8% Tinkavimas8 UAB „NMF Metal“ 277,5% Mechaninis apdirbimas9 UAB „Green Line Shipping“ 233,3% Vandens transporto priemonių ir įrangos nuoma ir išperkamoji nuoma10 UAB „Fautra“ 232,4% Krovininis kelių transportas11 AB „Cranbalt“ 219,4% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla12 UAB „Reketukas“ 207,4% Pieno produktų, kiaušinių bei valgomųjų aliejaus ir riebalų didmeninė prekyba13 UAB „Cherry servers“ 191,9% Duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla14 UAB „AL Construction“ 189,7% Metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba15 UAB „Egrida“ 186,5% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas16 UAB „Gemega“ 186,2% Čiužinių gamyba17 UAB „CTO LT“ 180,4% Kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla18 AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ 179,4% Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas19 UAB „OBLT“ 178,7% Švelniakailių žvėrelių auginimas20 UAB „Eurocaras“ 177,2% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba21 UAB „Gretvėja“ 177,0% Krovininis kelių transportas22 UAB „Gausuva“ 174,0% Naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse23 UAB „Studlita“ 171,1% Krovininis kelių transportas24 UAB „Pakražantė“ 170,7% Gyvų gyvulių didmeninė prekyba25 UAB „Eurema“ 168,7% Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas26 UAB „Tadas & DK“ 162,0% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba27 UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ 161,2% Elektros sistemų įrengimas28 UAB „Šiaulių Eoltas“ 161,0% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba29 UAB „Latakko“ 159,9% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba30 UAB „Brokmida“ 159,9% Krovininis kelių transportas31 UAB „Reklamos diktatorius“ 156,4% Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba32 UAB „PLUS Windows“ 153,5% Plastikinių statybos dirbinių gamyba33 UAB „Smagurių namai“ 151,1% Duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba34 UAB „Sentera Baltica“ 148,2% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba35 UAB „Colis“ 147,2% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas36 UAB „Arkada“ 145,4% Naujų pastatų statyba37 UAB „Viking Industrier“ 144,0% Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba38 UAB „Autoritmas“ 142,3% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas39 UAB „Petro medis“ 142,3% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba40 UAB „Baltmėsa“ 138,4% Mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba41 UAB „Targirė“ 137,2% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba42 UAB „Vidrena“ 136,4% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas43 UAB „Formula Air Baltic“ 134,0% Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba44 UAB „Amalit“ 133,7% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba45 UAB „Interscalit“ 133,2% Gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba46 UAB „Edma“ 133,1% Krovininis kelių transportas47 UAB „REC BalticVent“ 128,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba48 UAB „Devold AMT“ 128,4% Stiklo pluoštų gamyba49 UAB „Šeduvos šilas“ 128,1% Medienos ruoša50 UAB „Auresco“ 126,7% Krovininis kelių transportas


Matas MilDa Miknevičius taRcijonaitė

[email protected]

Ketvirtas pagal gyventojų skaičių šalies regionas ketvirtoje vietoje yra ir pagal daugelį ekonominių rodiklių. Vis dėlto vienoje rungtyje Šiaulių apskritis augimu lenkia ir Vilnių, ir Kauną, tai – eksportas.

Nors bendrame kontekste Šiaulių regiono verslininkai vis dar atrodo lyg vidutinio-kai, pastaraisiais metais aps-krityje vis aktyviau kuriamos naujos įmonės, pritraukiama vis daugiau užsienio investuo-tojų, plečiasi įmonės, kurios mieste investavo jau anksčiau.

Perspektyvi vidutiniokėNors pastaruoju metu ir

demonstravo ekonominį di-namiškumą, Šiaulių apskritis vis dar lieka viena šalies vidu-

tiniokių pagal daugelį makro-ekonominių ir socialinių rodi-klių, teigia Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

„Nedarbas užpraėjusiais metais apskrityje gana sti-priai viršijo šalies vidurkį (su-darė 12,9%, kai šalies vidur-kis – 10,7%), o pagal vidutinį atlyginimą (559 Eur) apskritis buvo antra nuo galo ir lenkė tik Marijampolės apskritį bei beveik 20% atsiliko nuo šalies vidurkio. Pagal 1 tūkst. gyven-tojų tenkantį veikiančių įmo-nių skaičių Šiaulių apskritis taip pat yra viena šalies vidu-tiniokių, bet džiugina tai, kad 2014 m. įmonių skaičiaus augi-mas siekė beveik 9%“, – sako p. Grajauskas.

Jo teigimu, analizuojant re-giono verslo struktūrą į akis krinta itin didelė žemės ūkio svarba. Apskrityje pagamina-ma 20% visos Lietuvos žemės ūkio produkcijos.

„Apskritis šalies vidurkį taip pat viršija pagal miškininkys-tės, apdirbamosios gamybos ir transporto sektoriaus svar-bą. Natūralu, kad neigiama

situacija žemės ūkio sektoriu-je dėl smarkiai kritusių par-duodamos produkcijos kainų ir Rusijos taikomo embargo maisto produktams neigiamai veikia ir visą apskrities ekono-miką“, – kalba banko atstovas.

Pritraukia investuotojųŠiaulių regione užsienio

investicijos pastaruoju metu augo, ypač sparčiai jos padi-dėjo Šiaulių mieste – nuo 2009 iki 2014 m. išaugo beveik 50% ir siekė 101 mln. Eur.

„Panevėžys visuomet pir-maudavo pagal pritrauktas užsienio investicijas ir darbo užmokesčio dydį. Šiauliai vis dar vejasi Pa ne vė žį – vidutinis atlyginimas 2014 m. prilygo Pa nevėžio regio no vidutiniam atlyginimui 2013 m. ir augo lė-čiau nei Panevėžyje. Re gione daugiausia investicijų pritrau-kia Šiaulių miesto savivaldybė, antroje vietoje yra Ak me nė su beveik 46 mln. Eur pritrauk-tų investi ci jų“, – dėsto Rugilė An dziu ke vičiūtė, „In ves tuok Lie tu vo je“ regionų plėtros koor dinatorė.

Akmenėje sėkmingai vys-

tomas statybos klasteris, apie savo planuojamą plėtrą, 34 mln. Eur investicijas ir pla-nuojamas sukurti naujas dar-bo vietas paskelbė bendrovė „Eternit Baltic“.

„Akmenė yra geras pavyz-dys, kaip žaliavų tiekėjai sė-kmingai veikia su kitų produk-tų gamintojais. Akmenei reikia ir toliau plėtoti šį klasterį, tiks-lingai vystyti kompetencijas ir pristatyti investuotojams savo galimybes būtent šiose srity-se“, – mano specialistė.

Šiaulių mieste ir rajone in-vestuotojams yra patrauklių pramoninių zonų, Šiaulių pramoninį parką yra pasirin-kusios užsienio kapitalo įmo-nės „Vonin“, „Rol Statga“, paslaugų centrą atidarys „Scania“. Šiaulių regiono ekonomika lieka smarkiai priklausoma nuo bendrovės IKEA užsakymų.

ne vien pramonininkaiKai beveik visą produkciją

įmonė eksportuoja, regionas, kuriame dirbama, turi nedaug įtakos. Tokios nuomonės lai-kosi Audrius Butkevičius,

Šiaulių reklamos gamybos UAB „Reklamos diktatorius“ direktorius. Įmonė beveik 100% savo produkcijos eks-portuoja į įvairias Europos šalis.

„Prieš keletą metų dalį produkcijos realizuodavome Lietuvoje, turėjome filialą Kaune. Vis dėlto nuspren-dėme visą dėmesį sutelkti į eksportą ir veiklą vykdome Šiauliuose. Galbūt anksčiau ir pavykdavo sutaupyti lėšų, nes regione buvo mokami mažesni atlyginimai darbuo-tojams, tačiau dabar taip nėra. Pavyzdžiui, įmonėje dirba žmonių, kurie į Šiaulius persikėlė iš Vilniaus, Kauno“, – sako p. Butkevičius.

Įmonėje dirba apie 50 dar-buotojų, vien pernai įdarbinta 10 žmonių. Darbuotojai ben-drovėje keičiasi minimaliai, nauji žmonės įdarbinami pa-gal rekomendacijas.

„Darbuotojų pagal skelbimą tikrai neieškome“, – patikina p. Butkevičius.

Darbuotojų užmokestis priklauso nuo kvalifikacijos, tačiau verslininkas nurodo,

kad darbuotojams nemokami minimalūs atlyginimai.

„Kokio dydžio darbo už-mokestis bus mokamas dar-buotojui, priklauso nuo jo kvalifikacijos. Yra darbuotojų, uždirbančių 800–900 Eur. Kiti uždirba mažiau, tačiau mini-malaus atlyginimo darbuo-tojams nemokame“, – sako įmonės vadovas.

Kalbėdamas apie verslo aplinką Šiaulių regione, pašne-kovas išskiria kelis verslininkų požiūrius. Vieni – nepataisomi pesimistai, kiti – optimistiškai nusiteikę ir ieškantys būdų, kaip plėtoti verslą.

„Pastebiu, kad pastaruoju metu į Šiaulius grįžta dau-giau žmonių, nei išvažiuoja. Kalbant apie verslą, vyrauja du priešingi požiūriai. Dalis įmonių vadovų tradiciškai lie-tuviškai verkia, kad žmonių mažėja, darbuotojų sunku ras-ti. O kiti – plečiasi ir sėkmingai dirba, investuoja į verslą“, – kalba p. Butkevičius.

Save verslininkas priskiria prie optimistų ir nurodo, kad pernai jo valdoma įmonė į naujus įrenginius investavo

Šiaurės Lietuvos veidas atrodo optimistiškai

• Šiaulių apskričiai itin svarbios apdirbamosios pramonės eksportuojančios įmonės. vladimiro ivanovo (vž) nuotr.

Šiaulių apskritis :: Padėtis darbo rinkoje priklauso ir nuo profesinio mokymo


Gazelė2015

Komentarai

Augsime dar ir tikrai tempų nelėtinsimeKada įkurta įmonės, kokius svarbiausius pokyčius įvardintumėte?

UAB „NMF Porolon“ įmonė įkurta 2005 metais. Svarbiau-sias pokytis – tai įmonės veiklos krypties keitimas 2012 m., kuomet koncentravomės į tekstilinių gaminių gamybą.


Sprendimų tikrai daug. Nuolatinės investicijos į įrangą gamybiniam pajėgumui didinti ir procesui optimizuoti. Greita reakcija į klientų poreikius. Komandinis darbas siekiant susikurtų ir klien-tų iškeltų standartų.Aukštas kokybės standartas. Nuolatinis vidinių procesų tobulinimas. Konkurencinga produkcijos kaina nuolat efektyvinant gamybos procesą ir mažinant sąnaudas. Sukurti tvirti bendradarbiavimo santykiai, pagrįsti abipu-siu pasitikėjimu – tiek su žaliavų tiekėjais, tiek su klientais.


Taip, specializuotų darbuotojų trūkumas ypač jaučiamas paskutinius dvejus metus.Įkūrėme filialą kitame Lietuvos mieste, dalį gamybos iškėlėme iš Lietuvos.Automatizuojame gamybinį procesą. Pats kas dieną praleidžiu nemažai laiko gamyboje, kad pamatyčiau problemas, kartu su darbuotojais ieškome, kaip galima pašalinti trūkumus, dar labiau didinti efektyvumą.


Įmonės veiklai labai stipriai atsiliepia JAV dolerio kurso svyravimai. Galbūt neįvardinčiau tai kaip krizės, bet turbūt didžiausias iššūkis buvo įveikti dolerio brangimą euro atžvilgiu, prasidėjusį 2014 m. II pusmetį, ir ieškoti sprendimų, kaip suvaldyti šią riziką bei kaip kompensuo-ti žaliavų brangimą.Tai įveikti padėjo įvairiausių sprendimų visuma : alterna-tyvių žaliavų ir paslaugų teikėjų paieškos, žaliavų normų optimizavimas, gamybos proceso tobulinimas ir efekty-vumo didinimas investuojant į proceso automatizaciją, veiklos sąnaudų mažinimas ir t. t.


Žinoma, tik augančią ir ne mažesniais tempais. Kardinalių veiklos pokyčių neplanuojame, bandelių kepti nepradėsime. O pagrindinis tikslas – įmonės plėtrą planuoti taip, kad gamybos procesas taptų kuo mažiau priklausomas nuo žmogiškųjų išteklių ir kad tai nepradė-tų riboti įmonės plėtros.


Petrą Monkų, UAB “NMF Porolon” direktorių, kalbina Rasa Dževeckytė

vl

ad

imir

o iv

an

ov

o (v

ž)

nu

ot

r.

5Šiaurės Lietuvos veidas atrodo optimistiškai

Mažos ir vidutinės įmonės Šiaulių apskrityje pagal veiklos rūšis, 2014 m. Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas 2.632Apdirbamoji gamyba 758Transportas ir saugojimas 607Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 594Statyba 437Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 369Švietimas 335Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 368Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 333Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 237Nekilnojamojo turto operacijos 197

šaltiniS : StatiStikoS departamentaS

apie 0,5 mln. Eur, o netrukus veiklą pradės vykdyti naujose, ką tik pastatytose patalpose.

Švietimo problemaVis dėlto ir optimistiškai

nusiteikusiems verslininkams reikiamų specialybių darbuo-tojų rasti pavyksta ne visuo-met.

Janina Sanikovienė, Šiaulių trikotažinių drabužių ga-mybos UAB „Savitas stilius“ direktorė, kaip vieną aktua-liausių verslo skaudulių nu-rodo kvalifikuotų darbuotojų stoką. Dabar bendrovėje dirba 65 žmonės, tačiau po truputį darbuotojai išeina į pensiją, o pakeisti jų nėra kuo.

„Konstruktorių rast i Vilniuje nesunku, o Šiauliuose – itin sudėtinga. Su dizaineriais galime dirbti per atstumą, o konstruktoriai – priešingai, turi dirbi vietoje. Pavyzdžiui, siuvėjus mokome patys“, – kal-ba p. Sanikovienė.

Nors Šiauliuose yra nemažai mokymo įstaigų, anot versli-ninkės, ruošiančių kvalifikuo-tus darbininkus, ypač techni-nės pakraipos, nedaug.

„Šiaulių universitete rengia-mi humanitarinės pakraipos specialistai. Įmonėms trūksta techninių specialybių dar-

buotojų. Pastebiu, kad jauni žmonės nelabai nori mokytis darbininkiškų profesijų“, – svarsto pašnekovė.

Problemą mato ir ekono-mikos analitikai. Apskrities konkurencingumas priklau-sys nuo to, kaip į rinkos po-reikius reaguos vietos švietimo sistema, sako p. Grajauskas. Apskritis yra trečia Lietuvoje pagal profesinių mokyklų mo-kinių skaičių, tenkantį 1.000 gyventojų.

„Tai yra sveikintina tenden-cija, apskritis ir toliau turėtų stiprinti profesinį mokymą. O Šiaulių universitetas vis dar per didelį dėmesį skiria socialiniams ir humanitari-niams mokslams. Tik didesnis orientavimasis į techninius ir inžinerinius mokslus gali už-tikrinti universiteto reikalin-gumą ir duoti realios naudos apskrities ekonomikai“, – sako ekonomistas.

Ponia Andziukevičiūtė taip pat mano, kad Šiauliai ir toliau galėtų išlaikyti patrauklumą gamybos srityje veikiantiems užsienio investuotojams, jei nevėluotų užtikrindami pa-kankamą specialistų, galinčių dirbti su metalo ir medžio ap-dirbimu, skaičių.

„Svarbu, kad regione vei-

12% • tiek pirmoje 2015 m. pusėje

augo šiaulių apskrities eksporto apimtys.

• audrius Butkevičius, uaB „reklamos diktatorius“ direktorius: „dalis įmonių vadovų tradiciškai lietuviškai verkia, kad žmonių mažėja, darbuotojų sunku rasti. o kiti – plečiasi ir sėkmingai dirba, investuoja į verslą.“

• rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas: „pagal 1 tūkst. gyventojų tenkantį veikiančių įmonių skaičių šiaulių apskritis yra viena šalies vidutiniokų, bet džiugina tai, kad 2014 m. įmo-nių skaičiaus augimas siekė beveik 9%.“

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, 2014 m.Šiaulių apskr. 4.675 Akmenės r. sav. 191 Joniškio r. sav. 275 Kelmės r. sav. 323Pakruojo r. sav. 232 Radviliškio r. sav. 407 Šiaulių m. sav. 2.616Šiaulių r. sav. 631

Šiaulių apskrities įmonės pagal darbuotojų skaičių, 2014 m. Darbuotojai Įmonės

0–4 2.4145–9 1.04610–19 57420–49 42350–99 146100–149 46150–249 26250–499 17500–999 3

kiančios švietimo institucijos reaguotų į rinkos poreikius, Šiaulių universitetas įsivertin-tų savo programų aktualumą ir įgyvendintų žadamas refor-mas“, – priduria pašnekovė.


Gazelė2015

Tauragės apskrities „Gazelės 2015“


1 UAB „Eglėšakis“ 277,1% Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba2 UAB „RRST“ 234,7% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba3 UAB „Tomada“ 162,3% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas4 UAB „Jozita“ 151,7% Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse5 UAB „Argimetas“ 135,6% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba6 UAB „F.B. Production“ 127,8% Medienos pjaustymas ir obliavimas7 UAB „Brolenta“ 107,5% Medienos pjaustymas ir obliavimas8 ŽŪK „Dobilo lapas“ 106,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba9 UAB „Spaisvilė“ 104,9% Kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių didmeninė prekyba10 UAB „Medjoketa“ 104,2% Medienos ruoša11 UAB „Profilsta“ 89,7% Stogų dengimas12 UAB „Tauraplastas“ 87,9% Kitų plastikinių gaminių gamyba13 UAB „Baltijos trasa“ 81,8% Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas14 Kooperatyvas „Gera mėsa“ 76,4% Fasavimo ir pakavimo veikla15 UAB „Mickiškė“ 72,6% Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla16 ŪKB „Šilgaliai“ 71,6% Mišrusis žemės ūkis17 Šilalės rajono ŽŪB „Kontautėliai“ 71,0% Mėsos ir paukštienos produktų gamyba18 UAB „Klasmann-Deilmann Laukėsa“ 69,5% Durpių gavyba19 Agroserviso kooperatyvas „Pynauja“ 68,5% Medienos pjaustymas ir obliavimas20 UAB „Bratoil“ 67,7% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba21 UAB „Loglifta“ 67,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba22 UAB „A. Galinaičio transportas“ 62,8% Krovininis kelių transportas23 UAB „DK statyba“ 62,8% Metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse24 UAB „Manvesta“ 61,1% Krovininis kelių transportas25 UAB „Kristensen & Kristensen“ 58,8% Kitų baldų gamyba26 UAB „Scanprekyba“ 57,6% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba27 UAB „Tiko baldai“ 57,4% Virtuvės baldų gamyba28 UAB „Jurmedija“ 52,6% Naujų pastatų statyba29 UAB „Gvidoma“ 52,4% Gyvų gyvulių didmeninė prekyba30 UAB „Miško ruošos darbai“ 51,1% Medienos ruoša31 UAB „Transedda“ 48,9% Krovininis kelių transportas32 UAB „Agrolita“ 48,3% Žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba33 UAB „Savas medis“ 47,9% Medienos ruoša34 UAB „Erra“ ir Ko 47,0% Kitų baldų gamyba35 UAB „BauBer“ 44,6% Metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse36 UAB „Alantas“ 44,0% Virtuvės baldų gamyba37 UAB „United Transline“ 43,6% Krovininis kelių transportas38 UAB „Ryšininkas“ 43,3% Betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba39 UAB „Virgeta“ 43,1% Krovininis kelių transportas40 UAB „Apastata“ 40,4% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba41 UAB „Optita“ 34,2% Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse42 UAB „Kontautėlių prekyba“ 33,9% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas43 UAB „Uosis“ 33,4% Virtuvės baldų gamyba44 UAB „Simka 1“ 33,3% Krovininis kelių transportas45 UAB „Šilalės statyba“ 32,6% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla46 UAB „Vers Deko“ 32,5% Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba47 UAB „Vlado medis“ 31,3% Medienos pjaustymas ir obliavimas48 UAB „Tauragės techninių apžiūrų centras“ 31,3% Variklinių transporto priemonių saugaus eismo periodinis patikrinimas49 UAB „Kabelita“ 30,3% Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse50 UAB „Onija“ 27,3% Laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse


Rasa MilDa Dževeckytė taRcijonaitė

[email protected]

nors statistikos rodikliai Tauragės apskritį apibūdina kaip niūriausią regioną visame lietuvos ekonominiame žemėlapyje, patys tauragiškiai nesitaiksto su jiems klijuojama autsaiderių etikete – jie pažeria daugybę pavyzdžių, rodančių, kad žemaičiai sugeba sėkmingai įsukti ir valdyti verslą.

Svečias, kiek ilgiau nesilan-kęs Tauragėje, čia atvažiavęs tikrai nustebtų pamatęs, kaip pasikeitė miesto veidas. Ir jį keičia ne kas kitas, o smulkusis verslas. Krautuvėlės, kepyklė-lės, sveiko maisto baras, sušių kavinė ir net naktinis klubas, kuris duris pravėrė prieš pat Naujuosius, rodo, kad gyveni-mas čia vyksta. Vartotojų, ne-svarbu, kad gyventojų skaičius drastiškai sumažėjo, vis tiek yra ir jie nusiteikę leisti pinigus, tad vis daugiau žmonių drįsta imtis

verslo ir pasiūlyti paslaugų ar prekių. Ypač tokių, kurių mies-te dar nebuvo.

Tenka prisitaikytiŠiame Žemaitijos regione vis

stipriau prigyja didmiesčių vers-lo mados. Pavyzdžiui, jau keleri metai veikia knygynas, kuriame galima išgerti ir kavos. Prieš porą metų atidarytas sušių ba-ras. Tiesa, aklai perkelti tai, kas populiaru didmiestyje, mažame miestelyje būtų sudėtinga.

Justina Masaitė, UAB „Šaukštelis“, valdančios sušių barą-vyninę „Šaukštelio studi-ja“ ir muzikos klubą „Rūsys“, direktorė, pasakoja, kad verslą teko koreguoti pagal tauragiš-kių norus.

„Nors miestiečiai džiaugėsi, o dažnas ir sakė, jog gerai, kad Tauragėje atidaryta maitini-mo įstaiga, tiekianti sušius, vis dėlto pirmaisiais veiklos mėne-siais aiškinomės, ko nori tau-ragiškiai. Prisiėjo pakoreguoti valgiaraštį. Įtraukėme daugiau karštų sušių. Turime ir sušių su vištiena, nors daugeliui neį-prasta, tačiau miestelėnai tokių pageidavo. Nemėgstantiems su-šių siūlome kitokių patiekalų: vištienos ar kiaulienos keps-nelių, sriubų. Taigi nesame tik

rytietiškus patiekalus tiekianti maitinimo įstaiga, – apiben-drina p. Masaitė, „Šaukštelio studijos“ vadovė. – Manau, didmiestyje pakanka geros idėjos ir nesunkiai pavyks su-burti savą klientų būrį. Juk ten žmonių koncentracija gerokai didesnė. Mažesniame mieste reikia labiau taikytis prie vietos gyventojų.“

Neseniai duris atvėrė šviežių sulčių ir salotų baras „Laukinis slėnis“, šalia jo įrengta par-duotuvė, kurioje galima įsigyti įvairių vaisių, sėklų, medaus, aliejaus.

„Gyvendama Vilniuje buvau pradėjusi domėtis sveikesne gyvensena ir mityba. Atvykusi gyventi į Tauragę, pasigedau vietos, kur galėčiau įsigyti svei-kų produktų, išgerti vaisių kok-teilių. Kadangi darbo pagal spe-cialybę rasti nepavyko – turiu inžinerinį išsilavinimą, – ėmiau svarstyti, kokios nuosavos vei-klos galėčiau imtis“, – pasakoja Beatričė Petkutė, Tauragės UAB „Laukinis slėnis“ direktorė.

Šios maitinimo įstaigos iš kar-to buvo tauragiškių pamėgtos, nes prieš tai nieko panašaus nebuvo. Vis dėlto sėkmingai čia gyvuoja ir tradiciniai – tiek pre-kybos, tiek paslaugų – verslai. Ir

nors jiems tenka išgyventi nu-opuolių ir pakilimų, tie, kurie turi kantrybės ir užsispyrimo, sugeba tvirtai atsistoti ant kojų.

Dovydas Marozas, Tauragės UAB „MDS Service“, prekiau-jančios kompiuteriais ir IT technika, direktorius, vertin-damas verslo aplinką Tauragės apskrityje nurodo, kad įvedus eurą buvo juntamas šioks toks sąstingis, tačiau dabar situacija keičiasi į gera.

„Praėjusių metų pradžioje verslo apimtis kiek apmažėjo. Turbūt tiek įmonės, tiek žmo-nės pratinosi prie euro. Nuo liepos pardavimo apimtis pra-dėjo didėti. Įmonės atnaujina kompiuterius, perka daugiau technikos. Pastebėjome, kad privatūs klientai perka bran-gesnius kompiuterius. Anksčiau klientas vidutiniškai kompiu-teriui išleisdavo 1.200 Lt, t. y. apie 350 Eur, o dabar – 550 Eur. Taip pat pradėjome prekiauti brangesne „Apple“ technika ir šįmet asortimentą plėsime“, – nurodo verslininkas.

Pasak p. Marozo, apskrities verslui gyvybingumo suteikia užsienio investicijos.

„Regione viskas susiję. Jei užsienio įmonės imasi vystyti veiklą, įdarbina vietos žmones,

tada ir vietos verslas atsigauna. Juk žmonėms reikia uždirbtus pinigus išleisti“, – paaiškina pa-šnekovas.

Pramonė augaKuo pasigirti turi ir stambio-

sios apskrities gamybos įmonės. Iš Tauragės industriniam parkui (TIP) priklausančių 9 įmonių net 6 vykdė plėtrą. Daugiausia investavo ir naujų darbo vietų sukūrė UAB „Egersund Net“, „Tauraplastas“, „Trelleborg Sealing Profiles Lithuanian“, „Eglėšakis“, „Dobilo lapas“.

Pavyzdžiui, vėjo jėgainių korpusų detalių gamintojas „Tauraplastas“ išplėtė savo ga-mybos patalpas ir jose jau su-montavo naują įrangą. Atliktos 800.000 Eur investicijos šie-met bendrovei leis gamybos pajėgumą padidinti apie 20%.

Naują 4.000 kv. m ploto ga-mybos pastatą greta senosios „Tauraplasto“ gamyklos pa-statė industrinį parką valdanti UAB „Švytis“, o vėjo jėgainių korpusų gamintojai jį nuomoja.

Veiklą plečiančioje įmonėje jau pernai sukurta 15 naujų dar-bo vietų, o šiemet numatoma įdarbinti dar dvi dešimtis žmo-nių. „Tauraplasto“ vadovas sako, kad jiems reikalingų spe-

cialistų šalies mokymo įstaigos nerengia, todėl bendrovė daug dėmesio skiria naujiems dar-buotojams mokyti, tam sukurta ir speciali programa.

Šiuo metu įmonėje dirba 140 žmonių. Bendras darbuotojų TIP įmonėse skaičius yra 700, jis kasmet auga.

ne vien geros žiniosKad ir kaip entuziastingai

vietos verslininkai kalbėtų apie verslo galimybes ir plėtrą, eks-pertai, komentuodami padėtį regione, optimizmu netrykšta.

„Tauragės apskritis yra vie-nas labiausiai pamirštų šalies regionų. Tai ne tik mažiausia Lietuvos apskritis pagal gyven-tojų skaičių, turinti 104.000 gyventojų, bet ir greičiausiai mažėjanti. Palyginti su 2001 m., gyventojų skaičius apskri-tyje jau sumažėjo 20%“, – nuro-do Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Anot jo, žmonės išvyksta to-dėl, kad apskrityje yra menkos ekonominės ir asmeninio tobu-lėjimo galimybės.

„Apskrityje veikia vos viena kolegija ir dvi profesinio mo-kymo įstaigos. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, pagal šį

Pro nykius debesis lenda verslumo spindulys

• Kaliningrado kaimynystė Tauragės regionui suteikia pranašumų, tačiau didina ekonomikos šešėlį. vladimiro ivanovo (vž) nuotr.

Tauragės apskritis :: Neišnaudotų galimybių dar tikrai yra


Gazelė2015

Svarbu į priekį judėti sparčiaiKada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įvardytumėte?

Įmonę prieš 15 metų pasiūlė kurti Olandijos įmonių grupė „F.B. Hout“. Su olandų verslininkais buvau pa-žįstamas seniau, vykau pas juos su pasiūlymu parduoti statybinę medieną ir netikėtai sulaukiau siūlymo imtis bendro verslo. Iki 2010 m. bendrovė veikė su „Tauragės medžio“ vardu, o 2010 m. įmonės veiklą reorganizavo-me atskirdami gamybos ir turto valdymo veiklas. Tada įkūrėme „F.B. Production“, kuri užsiima tik gamyba, o „Tauragės medžiui“ paliktas įrangos ir nekilnojamojo turto valdymas. Toks veiklos modelis leidžia geriau atskirti, kokią dalį įmonė uždirba iš savo investicijų į ilga-laikį ir kilnojamąjį turtą, kokią — iš pagrindinės veiklos.


Nuolatinis tobulėjimas, investicijos į kokybės gerinimo procesus, technologijas. Gaminių kokybei skiriame di-džiulį dėmesį, kasmet dalį uždirbtų pinigų investuojame į tolesnį jos gerinimą. Apskritai, manau, jog versle labai svarbu nuolat judėti į priekį, siekti geresnio rezultato. Jei manai, jog jau viskas labai gerai ir atsikvepi – tai tiesus kelias į bankrotą. Augti padeda ir nuolatinės, stabilios su-tartys su ilgamečiais klientais. Džiaugiamės pernai rimtus užsakovus radę Jungtinėse Amerikos Valstijose


Nejaučiame norinčiųjų dirbti trūkumo. Įmonėje dirba 95 darbuotojai ir jų kaita nėra didelė. Galbūt todėl, jog atly-ginimus mokame sąžiningai, laiku ir jie šiek tiek didesni nei Tauragės vidurkis.


Didžiausias iššūkis tikriausiai buvo pati verslo pradžia. Pamenu, kai įsigijome gamybines patalpas, pasamdėme vieną žmogų ir pamažu ėmėme įrenginėti gamybos ce-chą. Tada viskas atrodė labai sudėtinga, bet pamažu įsi-bėgėjome. Per visus veiklos metus buvo keletas sunkes-nių etapų, kai trūko užsakymų, teko atleisti dalį žmonių. Tada baimės akys buvo didžiulės, atrodė, jog darbo taip ir neatsiras, slėgė atsakomybė už darbuotojus, sukome galvą, kaip išmokėti algas. O nedidelių nesklandumų pasitaiko nuolat. Tačiau džiau-giuosi, jog mūsų akcininkai Olandijoje visada padeda juos išspręsti. Bet kada norint patarimo, konsultacijos užtenka sėsti į automobilį ir per naktį atsidurti ten. Itin operatyvus problemų sprendimas padeda suvaldyti krizes.


Po penkerių metų gamybos ceche bus gerokai daugiau modernių technologijų, automatizuota daugiau gamybos procesų. Planuojame, jog ir toliau sparčiai augsime, o per artimiausius trejus metus apyvartą didinsime 1,5-2 kartus.

Audrių Šimkevičių, UAB „F.B. Production“ direktorių, kalbina Milda Ancevičė

5Pro nykius debesis lenda verslumo spindulys

rodiklį Tauragės apskritis yra priešpaskutinė Lietuvoje. Mažas švietimo įstaigų skaičius tiesiogiai proporcingas ir žmo-nių išsilavinimo lygiui. Pagal gyventojų skaičių Tauragėje yra mažiausiai aukštąjį išsilavi-nimą turinčių žmonių Lietuvoje ir daugiausia tokių, kurie turi tik pagrindinį ar vidurinį išsi-lavinimą“, – proporciją išveda analitikas.

Prasti gyventojų įgūdžiai le-mia ir tai, kad Tauragės apskri-tis nuo kitų apskričių atsilieka ir pagal atlyginimų lygį. 2015 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas Tauragės apskrityje siekė 607 Eur ir smarkiai atsili-ko tiek nuo šalies vidurkio (735 Eur), tiek nuo pirmaujančios Vilniaus apskrities (804 Eur).

„Kita vertus, teigiama ten-dencija yra bent jau tai, kad praėjusiais metais atlyginimai Tauragės apskrityje augo 5,8% ir šiuo požiūriu gerokai lenkė šalies vidurkį (4,8%)“, – dėmesį atkreipia p. Grajauskas.

investuoja vangokaiTauragės regionas yra ma-

žiausias Lietuvoje ne tik pagal gyventojų skaičių, čia sukuria-ma ir mažiausia šalies BVP da-lis – tik 2%. Tiesioginių užsienio

investicijų šiame regione taip pat mažiausia.

„2014 m. pabaigoje visa-me regione jų buvo 21,7 mln. Eur, tai trigubai mažiau nei Utenos regione, kuris yra an-tras nuo galo pagal pritrauktų investicijų kiekį“, – sako Rugilė Andziukevičiūtė, „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros grupės vadovė.

Tai susiję su tuo, kad šiame regione nebuvo stambių ga-mybos įmonių, kurių akcijų būtų įsigiję užsienio investuo-tojai. Pavyzdžiui, Utenoje arba Telšiuose užsienio investicijų kiekis yra didesnis dėl to, kad čia į naftos perdirbimo, mais-to, alkoholinių gėrimų įmones investavo užsieniečiai.

„Kita vertus, lėtas startas dar nereiškia blogų tendenci-jų. Tiesioginių užsienio inves-ticijų pritraukimo dinamika Tauragėje yra teigiama – per 5 metus pritrauktų užsienio investicijų padaugėjo net 68%. Pritrauktos užsienio investici-jos – didžiąja dalimi gamybos įmonės – iš dalies yra plyno lauko projektai. Pavyzdžiui, „Egersund Net“ – tinklų gamin-tojas iš Danijos, arba užsienio kapitalo bendrovių įsigytos ga-mybos įmonės, kurios anksčiau

vykdė jų užsakymus“, – aiškina p. Andziukevičiūtė.

Perspektyvų yraEkspertų teigimu, pomoky-

klinio švietimo tinklo gerinimas turėtų būti vienas prioritetų tiek apskrities lygmeniu, tiek šalies mastu, siekiant mažinti Tauragės apskrities ekonomi-nę atskirtį.

„Kita sritis, kuriai turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, yra kova su šešėline ekono-mika. Tauragės ir Alytaus aps-kritys yra regionai, kuriuose labiausiai paplitusi prekyba kontrabandinėmis prekėmis – nelegaliomis cigaretėmis, al-koholiu, degalais. Suprantama, kad tam įtaką daro ribojimasis su Rusijos Kaliningrado sritimi, tačiau didelis šešėlinės ekono-mikos mastas apskrityje mažina ir regioninės valdžios pajamas bei galimybes imtis regiono

konkurencingumo skatinimo“, – pabrėžia p. Grajauskas.

Trečiasis regioninės plėtros prioritetas turėtų būti kuo efek-tyvesnis ES paramos panaudoji-mas, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų prioritetas yra būtent re-gioninės atskirties mažinimas įgalinant mažas ir vidutines įmones. Jau dabar vyksta tei-giamų pokyčių.

„Savivaldybė sistemiškai ge-rina verslo aplinką Tauragėje ir imasi aktyvios veiklos, skatin-dama investicijas ir gerindama verslo aplinką: priimti sprendi-mai dėl verslo skatinimo, taip pat nustatyta aiški viešosios infrastruktūros kofinansavimo tvarka, aktyviai sprendžiami investuotojams reikalingos žemės klausimai“, – nurodo „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

Be to, Tauragės apskritis turi svarbių konkurencinių prana-šumų, palyginti su kitomis aps-kritimis. Pavyzdžiui, Tauragės mieste yra vieni mažiausių ša-lyje energetikos kaštai, be to, apskritis pasižymi patogia geo-grafine padėtimi.

„Norint šiuos pranašumus išnaudoti, būtina užtikrinti ir pakankamą kvalifikuotų dar-buotojų paklausą, nes būtent žmogiškieji ištekliai yra pa-grindinis veiksnys, lemiantis regionų ekonominės plėtros sėkmę XXI amžiuje“, – nurodo „Danske Bank“ ekonomistas.

2015 m. veikiančios mažos ir vidutinės įmonės

tauragės apskritis 1.613

Jurbarko r. sav. 328

pagėgių sav. 102

šilalės r. sav. 332

tauragės r. sav. 851


2015 m. darbuotojų skaičius mažose ir vidutinėse įmonėseDarbuotojai Įmonės

0–4 1.8225–9 2.22310–19 2.75620–49 3.12450–99 2.386100–149 1.363150–249 1.636Iš viso apskrityje 15.310


Veiksniai, kurie padėtų atsigauti Tauragės regiono verslui

• patrauklios sąlygos profesionalams, kad šie liktų dirbti regione.

• viso regiono gyventojų integracija į darbo rinką.

• apskrityje veikiančių kolegijų ir profesinių mokyklų studijų kokybės gerinimas. ypač aktualus anglų kalbos mokymas, nes investuotojai pastebi, kad užsienio kalbų mokėjimas regione nėra pakankamas.

• švietimo įstaigų glaudesnis bendradarbiavimas su verslu. būtina išsiaiškinti, kurių sričių darbuotojų stokoja įmonės. šaltiniS: „inveStuok lietuvoJe“

Komentarai

• Dovydas Marozas, Tauragės uaB „MDs service“, prekiaujančios kompiuteriais ir iT technika, direktorius:„regione viskas susiję. Jei už-sienio įmonės imasi vystyti veiklą, įdarbina vietos žmo-nes, tada ir vietos verslas at-sigauna. Juk žmonėms reikia uždirbtus pinigus išleisti.“

• rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas:„tauragės apskritis yra vienas labiausiai pamirštų šalies regionų. tai ne tik ma-žiausia lietuvos apskritis pagal gyventojų skaičių, tu-rinti 104.000 gyventojų, bet ir greičiausiai mažėjanti.“

Tauragės apskritis :: Neišnaudotų galimybių dar tikrai yra

al

gim

an

to

ka

lva

ičio

nu

ot

r.



Gazelė2015

Telšių apskrities „Gazelės 2015“


1 UAB „Baltic food partners“ 2572,1% Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas2 UAB „Vaizga“ 1181,1% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba3 UAB „Saitema“ 843,2% Krovininis kelių transportas4 UAB „Bio wood“ 613,7% Kt. medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba5 UAB „Workman“ 275,1% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba6 UAB „Anno“ 271,4% Farmacijos prekių didmeninė prekyba7 UAB „OSS“ 264,8% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla8 UAB „Universe Group“ 216,8% Žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba9 UAB „Sotega“ 186,4% Kitų maitinimo paslaugų teikimas10 UAB „EJ Renovacija“ 181,1% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba11 UAB „SMD“ 175,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba12 UAB „Intega“ 172,4% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba13 UAB „Plungės Šaltis“ 162,0% Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas14 UAB „Rovalsa“ 134,4% Naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse15 UAB „Markrista“ 126,2% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba16 UAB „Datera“ 126,1% Medienos ruoša17 UAB „Stega“ 123,7% Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma ir išperkamoji nuoma18 UAB „Mato ranga“ 122,5% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla19 UAB „Feco“ 121,8% Atliekų ir laužo didmeninė prekyba20 UAB „Inepas“ 119,7% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba21 UAB „Alsa“ 119,1% Agrocheminių produktų ir trąšų didmeninė prekyba22 UAB „ABF LT“ 112,2% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, metalo gaminių gamyba23 UAB „Medenis“ 110,3% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba24 UAB „Tūzas“ 108,8% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas25 UAB „Asimesta“ 101,3% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba26 UAB „Maneda“ 99,2% Kitų variklinių transporto priemonių pardavimas27 UAB „VJ projektai“ 98,1% Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla28 UAB „Talma“ 96,5% Metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse29 UAB „VVARFF“ 96,0% Kelių ir automagistralių tiesimas30 UAB „MP logistika“ 94,6% Krovininis kelių transportas31 UAB „EDM statyba“ 86,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba32 UAB „Industrika“ 85,6% Pramoninių mašinų ir įrangos įrengimas33 UAB „Vikreda“ 85,1% Krovininis kelių transportas34 UAB „Robidoga“ 82,7% Medienos ruoša35 MB „Sedos puokštė“ 82,6% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas36 UAB „Vudesta“ 81,0% Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba37 AB „Telteksa“ 78,9% Kitų drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba38 UAB „Raiška“ 78,8% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas39 UAB „Plungės Jonis-S“ 77,7% Statybų plėtra40 UAB „Reval MBG“ 76,0% Kitų baldų gamyba41 UAB „Sidonas“ ir ko 75,2% Drabužių ir avalynės didmeninė prekyba42 ŽŪKB „Agromega“ 73,0% Augalininkystei būdingų paslaugų veikla43 UAB „Kavita“ 70,2% Elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba44 UAB „Vitjauna“ 67,1% Krovininis kelių transportas45 UAB „Žemaitijos grūdai“ 66,8% Sandėliavimas ir saugojimas46 UAB „Balėnų medis“ 65,4% Medienos pjaustymas ir obliavimas47 Plungės rajono ŽŪB „Žlibinai“ 64,0% Mišrusis žemės ūkis48 UAB „Bogvila“ 63,4% Drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse49 UAB „Sura“ 62,3% Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse50 UAB „Žilevana“ 60,0% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba



[email protected]

Gerokai sumažėjęs nedar bas, išaugęs darbo užmo kes tis ir naujų įmo nių kūrimas, vis įgaunantis stipresnį pa greitį, kuria optimistines perspektyvas Telšių ap skrities verslininkams. Vis dėlto regiono eko no miką dar labiau sustip rin tų tie sioginės užsie nio in ves ti ci jos, ku rių pasta rai siais me tais su laukiama kiek mažiau.

Nors Mažeikiai yra laikomi ne tik Telšių apskrities, bet ir visos Lietuvos ekonomikos do-norais, nes čia veikianti „Orlen Lietuva“ yra didžiausia šalies įmonė, sumokanti daugiausia mokesčių, tačiau prieš keletą metų jos patirti nuostoliai ir kilusios dvejonės dėl gigan-to perspektyvų privertė tiek verslą, tiek apskrities valdžios atstovus susivokti, kad būti pri-klausomiems nuo vienos dide-lės įmonės yra gana rizikinga.

„Telšių regione pagal už-sienio investicijų statistiką dominuoja lenkų investicijos –

„PKN Orlen“. Pažymėtina, kad per pastaruosius keletą metų tiesioginių užsienio investicijų dydis Telšių regione yra su-mažėjęs 11%“, – nurodo Rugilė Andziukevičiūtė, „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros ko-ordinatorė.

stato vaistų gamykląVis dėlto regionas turi ir

gerų žinių. Bendrovė „Escolit“ Telšiuose pernai pradėjo vais-tų laboratorijos su gamybos linija statybas. Kaip rašė VŽ, remiantis Lietuvos verslo pa-ramos agentūrai pateikta pa-raiška, „Escolit“, siekiančiai statyti farmacijos produktų la-boratoriją, kurioje bus kuriami inovatyvūs vaistai nuo tuber-kuliozės, skirta 4,2 mln. Eur. Visa investicija sieks 5,9 mln. Eur. Laboratorijoje numatyta sukurti mažiausiai 15 darbo vietų tyrėjams.

Su prašoma 2 mln. Eur ES investicija būtų statoma 4,7 mln. Eur vertės gamykla. Didelė dalis gaminių būtų eks-portuojama į Ukrainos ir NVS šalių rinkas.

Kaip teigiama paraiškoje, įmonės akcininkai yra numatę visą gamybos pajėgumą pa-naudoti mažiausiai penkerius artimiausius metus. Be to, ge-rai pasverta investicijų grąža. Įgyvendinus projektą, numato-

ma sukurti 51 darbo vietą.

Kuriamos naujos įmonėsEkspertai nuolat pabrėžia,

kad Telšių apskritis yra dauge-liu atžvilgiu šalies vidutiniokė – tiek pagal generuojamą pridėti-nę vertę, tiek pagal dirbančiųjų pajamas, tiek ir pagal nedarbo lygį. Kita vertus, eliminavus milžinės „Orlen Lietuva“ įta-ką, apskritis atsidurtų tarp žemesnes pajamas gaunančių apskričių.

„Viena iš labiausiai džiu-ginančių tendencijų yra tai, kad Telšių apskrityje įsibė-gėja naujų įmonių kūrimas. Užpraėjusiais metais apskrityje buvo sukurtos 187 naujos įmo-nės. Tai sudaro beveik 8% prie-augį ir yra daug geresnis rezul-tatas nei 2013 ar 2012 m., kai naujų įmonių augimo tempas nesiekė 2%. Ši tendencija sutei-kia vilčių, kad apskrityje rasis didesnė atsvara dominuojan-čioms įmonėms, tokioms kaip „Orlen Lietuva“ ar „Žemaitijos pienas“, – tendenciją įvardija Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas.

Padėtis keičiasiSpartesnį įmonių kūrimą-

si atspindėjo ir naujų darbo vietų skaičius. Telšių apskritis užpernai buvo viena iš lyderių šalyje, sugebėjusių sukurti 8%

daugiau darbo vietų nei 2013 m. Didėjantis užimtumas pas-taruoju metu sparčiau mažino ir nedarbo lygį.

„Pokriziniais metais apskri-tis pirmavo visoje šalyje pagal nedarbą, o pernai nedarbas jau siekė 12,4% ir nedaug atsiliko nuo šalies vidurkio – 10,7%. Pagal vidutinį darbo užmokes-tį apskritis taip pat atsilieka tik nuo didžiausių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių. 2015 m. II ketvirtį bruto užmokestis apskrityje siekė 638 Eur, o ša-lies vidurkis – 714 Eur“, – skai-čiais kalba banko analitikas.

jaunimas aktyvusTai, kad verslas regione

yra gyvybingas, patvirtina ir Jolanta Gintalienė, Mažeikių verslo informacijos centro direktorė, – be didesnių pro-blemų verslas auga, įmonės stiprėja ir randa savo klientų. Maždaug 36.000 gyventojų turinčiame didžiausiame regi-ono mieste veikia ir daugiausia smulkių bei vidutinių įmonių.

„Labai aiškiai jaučiame pa-didėjusį norą konsultuotis verslo steigimo ir kitais verslo klausimais, domėtis finansavi-mo galimybėmis. Mažeikiuose jaunimo verslo iniciatyvų situa-cija ne tokia prasta kaip ne vie-name kitame panašaus dydžio mieste“, – kalba p. Gintalienė.

Jos teigimu, miestas gana gy-vas, jame yra jaunimo, vis su-galvojančio tiek visuomeninių iniciatyvų, tiek verslo idėjų. Be to, pašnekovė sako nepastebin-ti, kad įmonės labai skųstųsi darbuotojų stygiumi.

„Pastaraisiais metais kūrėsi nemažai visai nedidelių jau-nimo įmonių, pramogų, ap-tarnavimo sektoriaus verslų. Žinoma, ne visiems pavyko išsilaikyti, tačiau svarbiausia, kad judėjimas vyksta. Yra jaunų žmonių, kurie po studijų grįžo į Mažeikius ir čia ėmėsi daryti verslą. Tam tikrų sričių specia-listų Mažeikiuose visuomet yra nemažai, gamyklos randa dar-buotojų. Gal kiek sunkiau pa-čioms mažiausioms įmonėms“, – sako verslo konsultantė.

sėkminga plėtraNe viena regiono įmonių

pastaraisiais metais plėtėsi ir investavo į įrangą. Didžiausias galimybes tai daryti turėjo tos, kurios produkciją eksportuoja.

„Mūsų investicijos ir plėtra rodo, kad situacija verslui yra palanki. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir apie kitas didesnes vietos įmones. Pavyzdžiui, Mažeikiuose kuriasi net bio-technologijų įmonės. Apskritai šis miestas ir regionas Lietuvoje tarp panašaus dydžio miestelių yra turbūt vienas stipriausių.

Mano manymu, tiems, kurie stengiasi ir nedejuoja – verslas sekasi“, – sako Julius Banys, įvairias autotransporto dalis gaminančios ir parduodančios UAB „Jubana“ direktorius.

Įmonė 90% visos produkci-jos eksportuoja, daugiausia į Rytų Europos šalis, užpernai daug produkcijos iškeliavo į Pietų Amerikos šalis, partnerių visame pasaulyje ieško per me-tus dalyvaudama 15–20 tarp-tautinių parodų. Mažeikiškiai į naują gamybos įrangą neseniai investavo per 1 mln. Eur, išplė-tė patalpas.

Įmonė sėkmingai auga, tad didėja ir kvalifikuotų darbuo-tojų poreikis. Pašnekovas sako nemanantis, kad sėkmingai vei-kiančios įmonės Mažeikiuose susiduria su darbuotojų paieš-kos problemomis.

„Orlen Lietuva“ vietos įmo-nes pastaruoju metu pamaiti-no labai gerais kvalifikuotais darbuotojais. Mes darbuotojų priviliojame net iš kitų miestų. Manau, kad tereikia sukurti ge-ras darbo sąlygas, gerą atmos-ferą ir mokėti gerą atlyginimą. Jei įmonės moka minimumą, tai darbuotojų ir neranda. Reikia baigti dejuoti“, – kalba įmonės vadovas.

Įmonėje šiuo metu dirba per 50 specialistų.

Nors žemaičiai verslo aplin-

Žemaičiai su vidutiniokų vaidmeniu taikstytis nelinkę

Telšių apskritis :: Randasi smulkių ir vidutinių įmonių atsvara pramonės gigantams


Gazelė2015

Didžiausias iššūkis – suvaldyti nuolatinius pokyčiusKada įkurta įmonės, kokius svarbiausius pokyčius įvardintumėte?

Įmonė įsteigta 2011 m. Plungėje. Fabrike dirba apie 270 žmonių. Pagrindinė fabriko veikla - žuvies ir žuvies produktų gamyba. Siekdama konkuruoti pasaulinėje rinkoje, įmonė įdiegė naujausias technologijas ir gavo svarbiausius sertifikatus, liudijančius aukščiausią gami-nių ir įmonės procesų kokybę.


Gerai parinktos technologijos ir tinkamas personalas yra svarbiausi augimo faktoriai. Be to, svarbūs ir laiku gauti ko-kybės sertifikatai. Didžiausias iššūkis yra nuolatiniai poky-čiai. Turime nuolat tobulėti ir atidžiai sekti tiek konkurenci-ją, tiek esamus pirkėjų poreikius, tiek pasistengti atspėti, ką žmonės norės valgyti ateityje, kad galėtume pasiūlyti naujų produktų. Prieš kurį laiką, kol gavome visus svarbiausius kokybės sertifikatus, turėjome įrodinėti, kad mes galime ga-minti puikią produkciją pagal visus kitų šalių reikalavimus. Šiandien galime didžiuotis, kad tokioje nedidelėje šalyje, kokia yra Lietuva, sukūrėme pasaulinio lygio verslą.


Įmonė dirba Plungės regione, taigi darbuotojai yra šio regiono gyventojai. Mūsų įmonė yra viena patraukliausių darbdavių tiek mieste, tiek visame regione. Stengiamės pritraukti į įmonę geriausius specialistus. Įmonė nuolat investuoja į darbuotojų sąlygų gerinimą. Skatinami darbuotojų laisvalaikio užsiėmimai, organizuojamos darbuotojų parodos. Metinių ir asmeninių švenčių proga ruošiamos dovanos darbuotojams ir jų vaikams. Įmonė aktyviai bendradarbiauja su Plungės regiono švietimo įstai-gomis, kurios rengia specialistus. Baigę studijas studentai gauna darbą bendrovėje – tokiu būdu mažinamas jaunimo nedarbas, skatinant pasilikti Lietuvoje, o ne emigruoti.


Kol kas didelių krizių įmonei neteko išgyventi. Vis dėlto didžiausias iššūkis yra nuolatiniai pokyčiai – pasaulinėje maisto produktų rinkoje, atskiruose pasaulio regionuo-se, Lietuvos ekonomikoje. Visų šių faktorių įvertinimas ir suvaldymas leidžia įmonei stabiliai veikti ir augti.


Visada jaučiame atsakomybę už šalį ir visuomenę, ku-rioje sukuriame verslą ir kuri mums padeda sėkmingai augti. Tikime, kad įmonės gaminama produkcija sulauks vis didesnio pripažinimo pasaulyje, ir lietuviška maisto produkcija vis dažniau pateks ant įvairių pasaulio šalių gyventojų stalo.


Arvidą Mačiuitį, UAB „Baltic food partnets“ direktorių, kalbina Rasa Dževeckytė

5Žemaičiai su vidutiniokų vaidmeniu taikstytis nelinkę

ką vertina gana pozityviai, tačiau jie, kaip ir kiti Lietuvos regionai, susiduria su viena skaudžia problema – emigra-cija: kasmet apskritis netenka po kelis tūkstančių gyvento-jų. Ir mažėja ne tik gyvento-jų skaičius, bet ir sulaukiama mažiau pinigų iš išvažiavusių-jų užsienin.

sandorių nedaug„Prieš dešimtmetį emigran-

tai užsienyje uždirbtus pinigus siųsdavo čia likusiems giminai-čiams arba patys grįždavę san-taupas kur nors investuodavo, o dabar tos sumos akivaizdžiai sumažėjo. Tai rodo, kad jie jau visam laikui įsitvirtina kitur, į Lietuvą grįžti net nebeketina“, – sako Donatas Gustys, nekil-nojamojo turto UAB „Gonitas“ direktorius.

Tai atsispindi ir nekilnoja-mojo turto rinkoje, kuri, anot jo, yra merdinti – sandorių vyksta nedaug, nes pasiūla didesnė negu paklausa.

„Tarp gyvenamojo būsto populiariausi 1–2 kambarių bu-tai, vidutiniškai kainuojantys apie 15.000 Eur. Gyvenamųjų namų įsigyjamas vienas kitas, nes tie, kas turi tam pinigų, dažniau renkasi ne Mažeikius, Telšius, bet Klaipėdą“, – aiški-na p. Gustys.

Vis dėlto tinkami sprendimai leistų sumažinti ir emigracijos įtaką verslui. Kad būtų įgyta dar didesnė nepriklausomybė nuo

didžiausios regio no įmonės, ekspertai siūlo Tel šių regiono vadovams ir verslininkams, kurie dairosi investuotojų, ak-centuoti savo patrauklumą in-vesticijoms, remiantis regiono pramonės kompetencijomis ir ypač pabrėžiant maisto perdir-bimo ir lengvosios pramonės gebėjimus.

„Telšiai gali būti patrau-klūs lengvosios pramonės įmonėms, kurios ieško pati-kimos darbo jėgos. Taip pat Telšiuose yra patrauklių pra-monės teritorijų, kuriose ne-sunkiai vietos atrastų plyno lauko investuotojai“, – pataria p. Andziukevičiūtė.

Mažeikiuose išvystytos me-talo apdirbimo kompetenci-jos, įsikūrę nemažai įmonių, kurios paslaugas teikia naftos perdirbimo sektoriui. Čia ga-lima rasti tokių specialistų, kurie investuotojams yra la-bai patrauklūs. Tad Mažeikiai galėtų vilioti investuotojus metalo apdirbimo, mechani-nės inžinerijos srityse.

„Reikia stengtis gerinti in-vesticinį klimatą, skleisti žinias apie savo galimybes – kom-petencijas ir infrastruktūrą. Investicinį klimatą pagerintų administracinės naštos ir vers-lo procedūrų sumažinimas, trumpesni administracinių procedūrų terminai, ypač pla-nuojant gamybą ir pradedant verslą“, – vardija „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

Komentarai

• rugilė andziukevičiūtė, „investuok lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė:„telšiai gali būti patrauklūs lengvosios pramonės įmo-nėms, kurios ieško patikimos darbo jėgos. taip pat telšiuo-se yra patrauklių pramonės teritorijų, kuriose nesunkiai vietos atrastų plyno lauko investuotojai. o mažeikiuose išvystytos metalo apdirbi-mo kompetencijos, įsikūrę nemažai įmonių, kurios teikia paslaugas naftos perdirbimo sektoriui.“

• julius Banys, uaB „jubana“ direktorius:„mūsų investicijos ir plėtra rodo, kad situacija verslui yra palanki. lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir apie kitas didesnes vietos įmones. pavyzdžiui, mažeikiuose kuriasi net biotechnologijų įmonės. apskritai šis miestas ir regio-nas lietuvoje tarp panašaus dydžio miestelių yra turbūt vienas stipriausių. mano ma-nymu, tiems, kurie stengiasi ir nedejuoja, – verslas sekasi.“

• „Orlen lietuva“ vis dar tebėra visos apskrities verslo donorė.vladimiro ivanovo (vž) nuotr.

• Telšiai kuria vis stipresnę konkurenciją Mažeikiams – tiek smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičiumi, tiek gebėjimu pritraukti užsienio investuotojų. vladimiro ivanovo (vž) nuotr.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius Telšių apskrityje pagal dažniausias veiklos rūšisDidmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas 847Statyba 300Apdirbamoji gamyba 264Transportas ir saugojimas 256Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 136Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 127Nekilnojamojo turto operacijos 103Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 95Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 67Administracinė ir aptarnavimo veikla 49

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2014 m.


telšių apskritis 2.426

mažeikių r. sav. 1.082

plungės r. sav. 575

rietavo sav. 128

telšių r. sav. 641

al

gim

an

to

ka

lva

ičio

nu

ot

r.


Gazelė2015

utenos apskrities „Gazelės 2015“


1 UAB „Hermes Asset Management“ 1663,6% Krovininis kelių transportas2 UAB „Zarasų ST“ 747,6% Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai3 UAB „Regtoma“ 293,0% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas4 UAB „Vertma“ 270,0% Medienos pjaustymas ir obliavimas5 UAB „Foksas“ 194,3% Maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuota didmeninė prekyba6 UAB „Žydroji lapė“ 190,8% Kitų gyvūnų auginimas7 UAB „Neokon-Baltija“ 177,3% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba8 UAB „APC Tooling“ 141,8% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba9 UAB „Meteorit turas“ 135,2% Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas10 Miško savininkų kooperatyvas „Miško žemė“ 133,6% Medienos ruoša11 UAB „Viri Technologija“ 133,0% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba12 UAB „Energetikos remonto ir montavimo centras“ 129,7% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla13 UAB „Vitula“ 126,9% Sumontuotų parketo grindų gamyba14 UAB „Danvita“ 125,8% Duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba15 UAB „Vidista“ 124,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba16 UAB „Termoskalė“ 109,0% Orkaičių, krosnių ir krosnių degiklių gamyba17 UAB „Aldirma“ 108,5% Medienos ruoša18 UAB „Trijadė“ 107,6% Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba19 UAB „Teblius“ 96,1% Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba20 UAB „Samsonas motorsport“ 93,5% Variklinių transporto priemonių kitų dalių ir reikmenų gamyba21 UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ 92,5% Nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas22 UAB „BHK Lietuva“ 73,2% Kitų baldų gamyba23 UAB „Lumeda“ 71,2% Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla24 UAB „Kirvilė“ 67,7% Medienos pjaustymas ir obliavimas25 UAB „Grindesta“ 66,6% Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas26 UAB „Molėtų radijas ir televizija“ 65,8% Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas27 UAB „Strapa“ 63,8% Kitų plastikinių gaminių gamyba28 UAB „Šilinė“ 63,7% Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; molio ir kaolino kasyba29 UAB „Legra“ 63,4% Durpių gavyba30 UAB „Aukštaitijos traktas“ 61,6% Kelių ir automagistralių tiesimas31 UAB „VLI Timber“ 61,5% Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba32 UAB „Tvirta“ 59,2% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba33 UAB „Hoda“ 55,5% Kitų plastikinių gaminių gamyba34 UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 54,6% Kompiuterių programavimo veikla35 UAB „Gitolita“ 50,7% Kitų viršutinių drabužių siuvimas36 UAB „Osginta“ 49,9% Medienos ruoša37 UAB „Sporto gama“ 49,7% Sporto įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse38 UAB „Bikuvos“ prekyba 48,8% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba39 UAB „Autograndas“ 47,1% Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse40 UAB „Raliga“ 43,2% Krovininis kelių transportas41 UAB „Antalgės paukštynas“ 41,1% Mišrusis žemės ūkis42 UAB „Svertas“ 40,2% Architektūros veikla43 UAB „Kerokšlis“ 40,2% Medienos ruoša44 UAB „Eldermonta“ 39,1% Pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimas45 UAB „Bareikio vairavimo mokykla“ 38,9% Vairavimo mokyklų veikla46 Anykščių rajono ŽŪB „Elma“ 37,9% Mišrusis žemės ūkis47 UAB „Drūtas“ 37,7% Staliaus dirbinių įrengimas48 UAB „Zarasų autobusai“ 36,3% Keleivių vežimas autobusais mieste ar priemiestyje49 UAB „Evikonas“ 35,9% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba50 UAB „Svaita“ 35,5% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas


Matas MilDa Miknevičius taRcijonaitė

[email protected]

utenos regiono verslas, anksčiau labiausiai garsėjęs didelėmis pramonės bendrovėmis ir smulkiais šeimyniniais turizmo verslais, šiandien atrodo gerokai pagyvėjęs dėl vis dažnesnių jaunų verslininkų iniciatyvų.

Įvairias parduotuves, ba-rus, kavinukes regione kuria vos mokslus baigę ar iš emi-gracijos grįžę jaunuoliai. Kita vertus, nors Utenos įmonės darbuotojų randa nesunkiai, mažesnių miestelių verslinin-kai, pavyzdžiui, Visagino ar Molėtų, specialistų priversti ieškoti ir didžiuosiuose mies-tuose.

Pagal gyventojų skaičių Utenos apskritis yra viena

mažiausių Lietuvoje, lenkia tik Tauragės apskritį. Utenos re-gione sukuriama didesnė viso šalies BVP dalis nei Alytaus, Tauragės apskrityse ir beveik tiek pat, kiek Marijampolės apskrityje.

Tiesa, Utenos regionas labai nevienalytis: Utena ekonomiš-kai gerokai stipresnė už į turiz-mo sektorių daugiausia besi-dairančius Zarasus, Molėtus, Ignaliną, Anykščius ir ne geriausius laikus išgyvenantį Visaginą.

aktyvus jaunimasUtenoje vis dažniau verslo

imasi jauni žmonės. Jie steigia įmones, teikiančias įvairias paslaugas, užsiimančias maž-menine prekyba. Paprastai tokiose bendrovėse dirba 1–3 darbuotojai. Snieguolė Kadašienė, VšĮ Utenos verslo informacijos centro projektų administratorė, pastebi ten-denciją, kad į miestą grįžta užsienyje padirbėję uteniškiai ir imasi verslo.

Pavyzdžiui, kepyklėlę „Va-nilinis dangus“ įsteigė iš Airijos

grįžęs Povilas Jankauskas, po-ilsio ir sveikatingumo centrą „Krispada“ įkūrė keletą metų Anglijoje gyvenusi Kristina Valiulytė.

„Viena centro funkci-jų – padėti norintiems kurti verslą. Konsultuojame, kaip steigti įmonę, kaip tvarkyti dokumentus ir pan. – kalba p. Ka dašienė. – 2014m. pa-dėjome įsteigti 14 įmonių, jos preliminariai sukūrė 47 darbo vietas.“

Pasak jos, galvojantys apie verslo kūrimą noriai ieško in-formacijos. Vieni apie centrą sužino ir pažįstamų, jau turin-čių savo verslą, kiti – panaršę internete, dar kiti užsuka tie-siog pamatę iškabą.

„Smulkieji verslininkai Utenoje sulaukia ir savivaldy-bės pagalbos. Naujai įsteigtos įmonės gali gauti lėšų rekla-mai, darbo vietoms steigti. Taigi verslininkams suteikia-mos ne tik reikiamos kon-sultacijos, bet ir šiokia tokia materialinė pagalba“, – verslo aplinką Utenoje vertina pro-jektų administratorė.

smulkieji nesiskundžiaApie tai, kad vis daugiau

jaunimo grįžta iš emigracijos ir parsivežtą uždarbį investuo-ja į įvairius verslus, užsimena ir Ričardas Hofmanas, Molėtų kavinės „Pas Hofmaną“ sa-vininkas. Verslininkas sako manantis, kad po pasaulį pa-keliavę vietos gyventojai grį-žę regionui gali duoti daugiau naudos.

„Grįžta visai kiti žmonės, statosi čia namus, kuria vi-sokius verslus, daugiau išlei-džia pinigų. Aš matau labai teigiamų tendencijų, nes vis daugiau iniciatyvų rodo jau-nimas“, – teigia pašnekovas.

Violeta Buterlevičienė, UAB „Butero prekyba“, val-dančios kanceliarinių ir rank-darbių prekių parduotuvę „Rankdarbių kišenė“, savinin-kė, vertindama verslo aplinką Utenoje, sako, kad smulkios regiono įmonės tikrai gali dirbti pelningai.

„Verslo rezultatai priklau-so nuo darbo ir užsispyrimo. Aišku, reikia racionaliai įver-tinti situaciją, reaguoti į rinkos

pokyčius. Smulkios įmonės tikrai gali išlaikyti 2 darbuoto-jus. Provincijoje verslininkai gali uždirbti tiek, kad oriai išlaikytų šeimą“, – kalba p. Buterlevičienė, kelis dešim-tmečius vadovaujanti šeimos įmonei.

Darbo rinka2015m. kovo 1 d. Utenos te-

ritorinės darbo biržos registre buvo 11.500 bedarbių – 13,3% visų teritorijos darbingo am-žiaus gyventojų. Tai 1.800 mažiau nei 2014 metais tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia bedarbių registruota Ignalinos – 17,7%, Zarasų – 15,8%, ir Visagino – 14%, savivaldybėse, mažiausiai – Utenoje – 10,5%.

Tiesa, statistika ir verslinin-kų patirtis nevisiškai vienoda. Štai Utenoje, kur nedarbas ma-žiausias, darbuotojų įmonės randa lengviau nei Visagine, kur neturinčių darbo žmonių statistiškai daugiau.

Dainius Tvarijonas, Utenos UAB „Nosted mechanika“ sa-vininkas, sako, kad prireikus nesunkiai pasamdė kelias de-

šimtis puikių specialistų. „Utena visuomet buvo sti-

prus pramonės miestas, todėl žmonių, galinčių dirbti pramo-nės įmonėse, rasti tikrai nebu-vo sudėtinga“, – kalba įmonės vadovas.

O štai Kastytis Butkus, Visagino UAB „Baltijos infor-macinės sistemos“ direkto-rius, specialistų įmonei bando ieškoti Vilniuje ir Kaune, nes jaunimas iš Visagino išvažiuo-ja, likę specialistai praranda kvalifikaciją.

„Pastaraisiais metais pradė-jome justi didelį naujų specia-listų poreikį, tačiau Visagine jų beveik nėra. Iki šiol visą laiką samdydavome vietos žmones, tradiciškai čia buvo daug ener-getikos specialistų, inžinierių, tačiau dauguma jų paseno, rasti darbuotojų vis sunkiau“, – kalba p. Butkus, kurio valdo-ma įmonė yra pelniusi Utenos regiono „Gazelės“ apdovano-jimą.

Pramonės kraštasRegiono verslininkų op-

timizmą nevisiškai atspindi

Gyvybės smarkiai įpučia jaunimo verslo iniciatyvos

Matas Miknevičius,MilDa taRcijonaitė[email protected]

46.000 • Tiek turistų pernai apsilankė utenos apskrityje

• utenos apskritis yra viena gausiausiai turistų lankomų regionų, tačiau didžiąją dalį pridėtinės vertės sukuria pramonė. vladimiro ivanovo (vž) nuotr.

Utenos apskritis :: Grįžę emigrantai apskrityje kuria įmones


Gazelė2015

Mokosi iš savų klaidųKada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius bendrovės raidoje įvardintumėte?

Įmonė įkurta 2010 m. Zarasuose. Veiklą prasidėjome nuo saulėgrąžų importo iš Ukrainos ir jų platinimo Lietuvoje. Svarbiausi pokyčiai: klientų paieška ne vien savo kieme, o ir už jo ribų – Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje.


Gerų produktų pasirinkimas platinti Lietuvoje ir kaimy-nėse šalyse, taip pat nuolatinė naujų klientų paieška.


Nesusiduriame su darbuotojų stoka, nes mokame aukštesnius atlyginimus negu šalies vidurkis, taip pat skatiname ir kitomis priemonėmis.


Pirmaisiais įmonės veiklos metais mokėmės užsakyti tiek prekių, kiek per tam tikrą laiką spėsime parduoti. Nepardavėme saulėgrąžų, kiek planavome, baigėsi jų galiojimo laikas ir sudeginome pusės metų pelną. Bet iš klaidos pasimokėme ir tokia situacija įmonės veikloje daugiau nebesikartojo.


4 mln. Eur apyvarta, 15 žmonių, dirbančių prekybos įmonėje. Taip pat planuojame atidaryti savo gamyklą ir keletą paklausių produktų pradėti gaminti Lietuvoje. Sėkmingai juos eksportuoti į visą pasaulį.


Aurimą Bagdanavičių, Zarasų UAB „Foksas“ direktorių, kalbina Milda Tarcijonaitė

5Gyvybės smarkiai įpučia jaunimo verslo iniciatyvos

statistinė informacija. Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims, tei-gia, kad pastaruosius ketve-rius metus Utenos BVP vidu-tiniškai augo vos 1,3%, o visos šalies ekonomika vidutiniškai kilo 4,4%. Dėl šios priežasties Utenos apskrityje sukuriamo BVP santykis su šalies vidur-kiu nuosekliai mažėja, nors prieš krizę matėme visai priešingą tendenciją“, – sako pašnekovas.

Kita vertus, analitikas regio-ne mato ir teigiamų verslo atsi-gavimo ženklų. Utenos apskri-ties ekonomikoje dominuoja pramonė, kuri sudaro 40% visos apskrities pridėtinės ver-tės (šalyje – 21,5%). Labiausiai išvystytos pramonės šakos – maisto pramonės, tekstilės, medžio ir metalo apdirbimo.

„Didžiausi darbdaviai Utenoje – apdirbamosios pra-monės įmonės, pavyzdžiui, „Utenos trikotažas“, „Utenos mėsa“, metalo perdirbimo įmonė „Umega“, gamykla „Nosted mechanika“. Ši yra puikus spartaus verslo augimo pavyzdys. Atsigavimo ženklus rodo ir „Utenos trikotažas“, – dėsto p. Grajauskas.

Pašnekovo nuomone, Ute-

nos apskritis vis dar ne iki galo išnaudoja žmogiškuosius išteklius. „Utenos pranašu-mas – išsilavinusi darbo jėga. Nors apskrityje nėra nė uni-versiteto ir veikia tik viena kolegija, aukštąjį išsilavinimą turi net 16% apskrities gyven-tojų. Pagal šį rodiklį regio-nas atsilieka tik nuo didžiųjų šalies apskričių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos“, – kalba p. Grajauskas.

Jo nuomone, galima pasi-džiaugti ir tuo, kad Utenos apskrityje vis didesnį ekono-minį svorį įgauna turizmo sek-torius, ypač kaimo turizmas.

Maitina turistaiDaugelis regiono savival-

dybių kasmet šiltuoju sezonu maitina nemenki turistų srau-tai, o, pavyzdžiui, Ignalina, organizuojanti ir žiemos pramogas, jų sulaukia ištisus metus. Turistai pajamų duo-da ir kaimo turizmo sodybų savininkams, ir smulkiesiems prekybininkams, pramogų organizatoriams, maitinimo įstaigoms.

Daugybę ežerų ir kelias vandens turizmui puikiai tin-kamas upes turintis regionas daugeliui lietuvių tapo kasme-

te atostogų vieta. Didžiausias traukos centras – Aukštaitijos nacionalinis parkas.

Utenos apskritis 2014 m. buvo tarp keturių daugiausia turistų sulaukusių šalies ap-skričių, joje iš viso apsilankė 46.000 turistų, arba 14,8% visų poilsiautojų. Maždaug tiek pat turistų lankėsi ir Kauno bei Alytaus apskrityse, dukart dau-giau Vilniaus apskrityje.

Utenos regiono savivaldy-bės patenka tarp turinčių dau-giausia kaimo turizmo sody-bų. Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Trakų, Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Klaipėdos rajonų savivaldybė-se. Apgyvendinimo paslaugas Zarasų rajono savivaldybėje teikė 41 kaimo turizmo sody-ba, Ignalinos ir Utenos – po 38, Molėtų – 35.

nedarbo lygis utenos apskrityje, %, 2015 m. kovas

utenos apskr. 13,3

ignalinos r. 17,7

Zarasų r. 15,8

utenos r. 10,5

visagino r. 14

anykščių r. 13,6

šaltiniS: darbo birža

Veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius utenos apskrityje pagal dažniausias ekonominės veiklos rūšis

Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas 573Apdirbamoji gamyba 224Statyba 201Transportas ir saugojimas 169Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 131Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 111Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 100Nekilnojamojo turto operacijos 59Administracinė ir aptarnavimo veikla 43Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 38Informacija ir ryšiai 36


Komentarai

• Kastytis Butkus, uaB „Baltijos informacinės sistemos“ direktorius:„pastaraisiais metais pradėjo-me justi didelį naujų specialistų poreikį, tačiau visagine jų beveik nėra. iki šiol visą laiką samdydavome vietos žmones, tradiciškai čia buvo daug ener-getikos specialistų, inžinierių, tačiau dauguma jų paseno, rasti darbuotojų vis sunkiau.“

• rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims:„utenos pranašumas – išsilavi-nusi darbo jėga. nos apskrityje nėra nė vieno universiteto ir veikia tik viena kolegija, aukš-tąjį išsilavinimą turi net 16% apskrities gyventojų.“

vl

ad

imir

o iv

an

ov

o (v

ž)

nu

ot

r.


Gazelė2015

Vilniaus apskrities „Gazelės 2015“


1 UAB „Raywestex“ 3174,0% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla2 UAB „Metalo eksporto centras“ 1629,7% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba3 UAB „Martas ir partneriai“ 1585,0% Atliekų ir laužo didmeninė prekyba4 UAB „VJ Investicija“ 1502,8% Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas5 UAB „Nordic Power Management“ 1392,2% Elektros pardavimas6 UAB „Jet Maintenance Solutions“ 1318,2% Orlaivių ir erdvėlaivių remontas ir techninė priežiūra7 UAB „VUMA“ 1190,1% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba8 UAB „Vilniaus pirkliai“ 1088,1% Nekilnojamojo turto agentūrų veikla9 UAB „Grūdainė“ 960,9% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba10 UAB „Medžista“ 922,7% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba11 UAB „Projestos projektai“ 877,3% Architektūros veikla12 UAB „DLG“ 816,0% Krovininis kelių transportas13 UAB „Anreka“ 798,7% Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas14 UAB „Lietwood“ 790,7% Kitų baldų gamyba15 UAB „Eco sprendimai“ 766,8% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba16 UAB „Geležinkelių projektavimas“ 747,5% Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos17 UAB „GLASS LT“ 736,0% Plokščiojo stiklo pjaustymas ir apdorojimas18 UAB „Beta Media“ 731,1% Kita, niekur kitur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla19 UAB „ASTIG“ 722,8% Statybvietės paruošimas20 UAB „Greitista“ 718,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba21 UAB „Globus Trade LT“ 706,2% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas22 UAB „Vestra“ 695,4% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba23 UAB „Sominis technology“ 694,3% Kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba24 UAB „Vilniaus keliai“ 675,5% Kelių ir automagistralių tiesimas25 UAB „Classic Jet“ 639,6% Keleivinis oro transportas26 UAB „Namova“ 637,3% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba27 UAB „HR Group“ 633,0% Kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmeninė prekyba28 UAB „Domasta“ 632,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba29 UAB „Diverus“ 610,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba30 UAB „Frega“ 598,5% Muitinės tarpininkų veikla31 UAB „VC Baltic“ 595,7% Metalų rūdų ir metalų didmeninė prekyba32 UAB „Ecoil“ 595,6% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba33 UAB „Maniga“ 590,1% Techninių priemonių, reguliuojančių gatvių judėjimą, eksploatavimas34 MB „AV Projektai“ 577,9% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba35 UAB „Architelio statyba“ 568,8% Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai36 UAB „Triksona“ 557,4% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla37 UAB „BOD Group“ 542,1% Elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba38 UAB „Oldimus“ 540,1% Tekstilės pramonės mašinų bei siuvamųjų ir mezgimo mašinų didmeninė prekyba39 UAB „B Group“ 530,8% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba40 UAB „Elguva“ 530,8% Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla41 UAB „Socialinė integracija“ 509,4% Kita pastatų ir pramoninio valymo veikla42 UAB „Nordecum“ 502,3% Kitas kredito teikimas43 UAB „AM distribucijos sistema LT“ 499,7% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba44 UAB „Spedola“ 488,4% Baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba45 UAB „Vedrana“ 476,0% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba46 UAB „Ignasta“ 474,7% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas47 UAB „Vertex“ 463,1% Kompiuterių programavimo veikla48 UAB „SK Design“ 462,2% Kitų baldų gamyba49 UAB „Užupio statyba“ 461,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba50 UAB „PharmaSwiss“ 447,9% Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa


MilDa Matas taRcijonaitė Miknevičius

[email protected]

Beveik visais ekonominiais rodikliais Vilniaus regionas lietuvoje smarkiai pir mauja: čia daugiausia įmonių, sukuriama didžiau sia BVP dalis, mažas nedarbas, didžiausi atlyginimai. Ta čiau augančiam ir besi vystančiam miestui bei jo verslui kyla nemažai iššūkių.

Vilniaus apskritis neabejo-tinai yra turtingiausia visoje Lietuvoje, generuojanti maž-daug 40% visos šalies ekono-mikos, o vienam gyventojui tenkanti sukuriamo vidaus produkto dalis viršija šalies vidurkį beveik 1,5 karto.

Įmonės sostinėje ir aplink ją kuriasi ne šiaip sau. Vilnius joms suteikia reikiamą įvaizdį bendradarbiaujant su užsienio

partneriais, čia telkiasi kvalifi-kuoti darbuotojai, palyginti ge-rai išplėtota susisiekimo, biurų infrastruktūra. Visa ši koncen-tracija lemia ir aštrią konkuren-ciją dėl darbuotojų, rajoniniai miestai lieka nuošalyje.

Geri ženklaiRasa Maskeliūnienė, kredi-

tų biuro „Creditinfo“ vyriau-sioji kredito rizikos analitikė, teigia, kad gerėjanti šalies ekonominė padėtis, pragyve-nimo lygis bei augantis verslo atsparumas neapibrėžtumui iš Rusijos kuria palankias są-lygas Vilniaus regiono įmo-nėms stiprėti.

„Apie drastiškus pokyčius kalbėti sunku, tačiau vienose svarbiausių eilučių vertinant verslo kreditingumą matyti pa-lankios tendencijos. Pirmiausia pastebime nors ir nežymų, ta-čiau daugumoje verslo sektorių jaučiamą postūmį subalansuo-jant pinigų srautus, tai didina įmonių likvidumą bei finansinį lankstumą, dėl to įmonės, lai-ku atsiskaitydamos už prekes ir paslaugas, tampa patikimes-

nės verslo partnerės“, – teigia pašnekovė.

Likvidumas pernai gana ryškiai gerėjo tarp paslau-gų, statybos, žemės ūkio, transporto įmonių, taip pat elektros, šilumos ir vandens tiekimo veiklose.

Pastebima, kad sostinės ir aplinkinės įmonės taip pat tolsta nuo prieškrizinės prak-tikos didžiąją dalį turto finan-suoti skolintomis lėšomis.

„Įmonės linksta didinti nuo-savo kapitalo dalį ir tuo paro-do atsargesnį požiūrį į riziką. Tai, aišku, iš dalies parodo ir įmonių nenorą aktyviau investuoti į įvairius didelio masto ilgalaikius projektus, geriau paliekant uždirbtą pel-ną įmonėje. Kaupiami rezer-vai mažina finansinę įmonių riziką, kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti įmonių konkurencingumą ir apriboti plėtrą“, – mano p. Maskeliūnienė.

Didžiausia problemaNuosavo kapitalo dalis

bendroje kapitalo struktūro-

je, remiantis 2014 m. finan-sais, išaugo beveik visuose sektoriuose, išskyrus komu-nalinių paslaugų ir transpor-to.

Tiesa, geresnė likvidumo būklė ir didėjanti nuosavo kapitalo dalis negarantuoja atsiskaitymo su verslo par-tneriais laiku, nors sukuria tam palankesnes sąlygas. „Apskritai įmonės Vilniaus regione finansų įstaigoms, paslaugų teikėjams, tiekė-jams ir kitiems verslo partne-riams vėluoja sumokėti 677 mln. Eur, o tai yra 48% vėla-vimų atsiskaityti šalies mas-tu“, – sako p. Maskeliūnienė.

Vertinant visą informacijos apie įmones spektrą, Vilniaus regione įmonių, pasižymin-čių gera ir vidutine mokumo būkle, yra 73%, arba 2 pro-centiniais punktais daugiau nei prieš metus.

Pridėtinė vertė2014 m. sparčiausiai au-

gusios ir Vilniaus apskri-ties „Gazele“ tapusios UAB „Lematec“ di rek torius

Leonardas Mar ta vičius, vertindamas verslo aplinką mieste, pirmiausia išskiria paprastesnio įmonės admi-nistravimo pranašumus. Sostinėje kur kas paprasčiau gauti visas verslui būtinas paslaugas.

„Iš Vilniaus oro uosto daž-nai skrendama pas klientus. Kitų miestų oro uostais nesi-naudojame. Sostinėje įsikūrę pagrindiniai bankų padali-niai, todėl prireikus įvairius klausimus galima išspręsti gerokai greičiau“, – vardija verslininkas.

Vis dėlto pašnekovas ak-centuoja, kad jo vadovauja-ma įmonė, užsiimanti fasa-vimo, pakavimo, ženklinimo įrenginių prekyba, diegimu, technine priežiūra, galėtų veikti bet kuriame didesnia-me šalies mieste.

„Įmonės pagrindą sudaro darbuotojai, kurie mobiliai dirba visoje Lietuvoje bei kito-se šalyse. Nors darbuotojų pa-sirinkimas didesnis Vilniuje, specialistų rastume ir kituose miestuose. Kita problema –

darbuotojų kaita. Kai į darbuo-tojo mokymus investuojame, o jis po kelerių metų išeina. Manau, reikia dešimtmečio, kad darbuotojas taptų spe-cialistu. Svarstome galimybę darbuotojus, kurie nėra labai motyvuoti, palikti kaip specia-listų asistentus – tokia praktika taikoma užsienio įmonėse“, – sako p. Martavičius.

Ekonomiškai stipriame mieste konkurenciją dėl kva-lifikuotos darbo jėgos jaučia didžioji įmonių dalis. Augant konkurencijai, auga ir dar-buotojų atlyginimai, gerėja darbo sąlygos.

Kitokie įpročiaiSostinėje darbuotojų rasti

lengviau, tačiau didmiestyje žmonės išrankesni, dažniau linkę keisti darbovietes.

„Didesniame mieste gyve-na daugiau žmonių, turinčių reikiamos patirties ir žinių. Antra vertus, čia darbuotojai labiau išlepę, linkę dažniau keisti darbus. Didmiestyje įmonė turi prisitaikyti prie darbuotojo, o mažesniame

Vilniaus apskritis :: Sostinė auga ir susiurbia pinigus, įmones, darbuotojus

Stiprėjančiam Vilniui reikia ruoštis naujam žingsniui


Gazelė2015

Rezultatai šiandien, o ne rytojKada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įvardintumėte?

„Projestos projektus“ įkūriau 2002 metais. Pats baigiau VGTU ir esu architektūros magistras, tai pradžia buvo tik projektavimas. Po metų sutikau vaikystės draugą Darių Baliukevičių, kuris man lengvabūdiškai pasiūlė padėti pakelti įmonės rodiklius iki milijoninių, o aš lengvabū-diškai sutikau. Kartu tebedirbame iki šiol. Svarbiausias pokytis – 2005 m. mes priėmėme sprendimą pradėti staty-bų valdymą ir investicijas į didžiuosius prekybos centrus. Dabar dirbame su visais didžiaisiais prekybos operatoriais Lietuvoje. Keletą objektų išvystėme pagal mūsų pačių sugalvotą ir tinkamai pritaikytą Jungtinės veiklos sutartį.


Ryžtas, patikima komanda, greiti sprendimai. Mūsų šūkis – „Rezultatai šiandien, o ne rytoj!“ Nuo 2005 m. specializavomės tik ties komercinių objektų statyba ir investicijomis, įkūrėme dar 8 įmones, kiekviena kurių iki šiol dirba pagal paskirtį: projektavimo įmonės, keletas investicinių bendrovių Lietuvoje ir keliose ES šalyse. 2011 m. įžengėme i Baltarusijos rinką kaip generaliniai rangovai. 2014 m. pradėjome generalinio rangovo veiklą ir Lietuvoje.


Ne tiek susiduriame su darbuotojų problema, kiek patys išsiauginame profesionalus, kurie dažniausiai ir pasilie-ka mūsų įmonėse. Taigi mums geriau motyvuoti keletą protingų, mąstančių, patikimų, darbščių bei universalių žmonių, nei didelis kiekis skirtingas funkcijas atliekančių darbuotojų.


Su didžiausiu sunkumu susidūrėme – ne tik mes, bet ir dauguma kitų įmonių – per 2009 m. krizę. Mes išsilaikėme dėl kelių priežasčių: savo laiku teisingai investavome, todėl atlaikėme tuometinį bankų spaudimą, o per patį krizės įkarštį netgi pelningai pardavėme vieną prekybos centrą.


Atpratome į viską lengvabūdiškai žiūrėti per „rožinius aki-nius“, todėl kažkokių ypatingų tikslų nekeliame – juos kore-guoja aktyvi šių dienų geopolitinė bei ekonominė situacija. Todėl pamatuotas, be skubotų ir spontaniškų sprendimų įmonės augimas ir yra esminis mūsų bendrovės vystymosi bei stabilumo garantas. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame autonominiam mūsų įmonių grupės valdymui, efektyvesniems rezultatams ir kokybei, o ne kiekybei.


Rytį Kanapėną, UAB „Projestos projektai“ generalinį direktorių, kalbina Rasa Dževeckytė

5

• Paslaugų centrų plėtra sostinėje davė darbo statybininkams, pakeitė miesto veidą, darbo rinką. vladimiro ivanovo (vž) nuotr.

mieste atvirkščiai – darbuo-tojas prisitaiko prie bendro-vės lūkesčių“, – lygina Eglė Petrikaitytė, UAB „Optikos pasaulis“, valdančios optikos parduotuves visoje šalyje, rinkodaros vadovė.

Jos teigimu, sostinė įmones traukia ne vien dėl to, kad tai didžiausia šalies rinka su geriausia specialistų pasiūla. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mažesniems šalies miestams po truputėlį traukiantis, ma-žėjant gyventojų skaičiui, Vilnius vis dar auga ir atei-tyje augs, tad verslas čia gali užsitikrinti tvarumą.

Mažėja nedarbasTurbūt labiausiai matoma

tendencija Vilniuje pastarai-siais metais buvo sparti už-sienio kompanijų paslaugų centrų plėtra, kelianti ne tik kvalifikuotų darbuotojų atly-ginimus, bet ir nekilnojamojo turto, biurų nuomos kainas. Paslaugų centrai Lietuvoje šiuo metu jau sukuria beveik 1% visos šalies BVP, juose dir-ba kiek daugiau nei 4% visų

Vilniaus dirbančiųjų. Tai yra viena iš priežasčių,

kodėl pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai mažėjo ne-darbas. 2014 m. jis nukrito iki 8,5 %, o likusioje Lietuvoje nedarbas sudarė 10,7 %.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos ša-

Komentarai

• leonardas Martavičius, uaB „lematec“ direktorius: „iš vilniaus oro uosto dažnai skrendama pas klientus. kitų miestų oro uostais nesinaudojame. Sostinėje įsikūrę pagrindiniai bankų padaliniai, todėl prireikus įvairius klausimus galima išspręsti gerokai greičiau. mieste didesnis ir darbuotojų pasirinkimas.“

• eglė Petrikaitytė, uaB „Optikos pasaulis“ rinkodaros vadovė:„didesniame mieste gyvena daugiau žmonių, turinčių reikiamos patirties ir žinių. antra vertus, čia darbuotojai labiau išlepę, linkę dažniau keisti darbus. didmiestyje įmonė turi prisitaikyti prie darbuotojo, o mažesniame mieste atvirkščiai – darbuo-tojas prisitaiko prie bendro-vės lūkesčių.“

4

• rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims:„vilniaus dar turi potencialo plėstis kaip paslaugų centrų miestas. tačiau kitas etapas turėtų būti susijusių įmonių iš užsienio pritraukimas. vilniuje turėtų formuotis finansinių, draudimo, rekla-mos, dizaino bei it paslaugų klasteriai. mes jau žengiame šiuo keliu, tačiau iš užsienio galima pritraukti ir daugiau tokio profilio kompanijų.“

• tiek % visų vilniaus dirbančiųjų dirba paslaugų centruose.

Stiprėjančiam Vilniui reikia ruoštis naujam žingsniui

lims, sako manantis, kad paslaugų centrų miesto var-dą jau pelnęs Vilnius turėtų žengti kitą žingsnį – čia pri-traukti susijusias užsienio kompanijas. Tiesa, anot jo, tam dar reikia padaryti tam tikrus namų darbus.

„Tokiai tendencijai nėra pagrindo sustoti – Vilnius dar turi potencialo plėstis kaip paslaugų centrų miestas. Tačiau kitas etapas turėtų būti susijusių įmonių iš už-sienio pritraukimas. Vilniuje turėtų formuotis finansinių,

draudimo, reklamos, dizaino bei IT paslaugų klasteriai. Mes jau žengiame šiuo ke-liu, tačiau iš užsienio galima pritraukti ir daugiau tokio profilio kompanijų. Vilnius turėtų eiti tokių miestų kaip Dublinas keliu, tačiau tam reikėtų ir ypatingo valdžios dėmesio, galbūt mokestinių lengvatų specialioms zonoms ar bendrų infrastruktūros plėtros projektų, tokiu būdu priviliojant stambias užsie-nio kompanijas“, – mano p. Grajauskas.

• Vilnius gali pasigirti kvalifikuotais darbuotojais, tačiau įmonėms dėl jų smarkiai konkuruojant trūkumas vis tiek jaučiamas. vladimiro ivanovo (vž) nuotr.

vl

ad

imir

o iv

an

ov

o (v

ž)

nu

ot

r.


Gazelė2015

Smulkieji drąsiai neria į gilesnius verslo vandenisnors tradiciškai manoma, kad aktyvesnės yra šalies didmiesčiuose veikiančios įmonės, tačiau „Gazelių“ konferencijų pranešėjai, visus metus skaitę pranešimus lietuvos regionuose, galėtų paprieštarauti. Vietiniai verslininkai vis aktyviau domisi inovacijomis, šiuolaikine rinkodara, eksporto galimybėmis. Praktika rodo, kad tiek didmiesčių, tiek regionų verslas vis drąsiau ieško būdų išplaukti į gilesnius vandenis.

Tendencija :: Sukauptą patirtį pritaiko praktikoje 2.070 • tiek verslininkų dalyvavo „gazelė 2015“ konferencijose.

šaltiniS: vž

• rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalimslyginant su kaimyninėmis valstybėmis, lietu-voje darbo sąnaudos yra mažiausios regione, o visoje europos Sąjungoje lenkiame tik rumu-niją ir bulgariją. kitaip tariant, galime sukurti produktą už mažesnę kainą ir tuo esame pa-trauklūs rinkoje. tačiau atlyginimai nuosekliai auga, todėl ilgainiui vien tik mažesnėmis darbo sąnaudomis nebegalėsime konkuruoti.Su augančių atlyginimų problema gerokai seniau jau susidūrė kitos vakarų europos šalys. praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais, sparčiau augant atlyginimams europoje, verslas ėmė ieškoti būdų, kaip sumažinti sąnaudas, taigi dėl pigesnės darbo jėgos daug įmonių darbo jėgai imlią gamybą perkėlė į azijos šalis, kiniją. o prie naujų sąlygų nesugebėjusios prisitaikyti įmonės buvo paprasčiausiai priverstos pasitraukti iš rinkos.artimiausiu metu verslui, siekiančiam sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, derėtų atkreipti dėmesį į keletą sričių: eksportą, inovacijas ir rafinuotesnę verslo praktiką, ypač rinkodaros bei ženklodaros srityse.

• anatolijus Kisielis, kredito biuro „Creditinfo“ teisininkasSvarbiausiai yra išlaikyti sveiką pusiausvyrą. paprastai pardavėjai nori žūtbūt parduoti kuo daugiau, nes vaikosi apyvartos augimo, taigi kiekvienas naujas pirkėjas jiems yra tinkamas ir geras. rizikos vertinimo specialistai, jeigu įmonėje tokie yra, tempia paklodę į savo pusę ir perlenkia lazdą. klientų aptarnavimo skyrius paprasčiausiai užmiega ant laurų – jie su turimu klientu gali dirbti metų metus, taip ir nepasido-mėdami pastarojo per tą laikotarpį įvykusiais kreditingumo pokyčiais. ir galiausiai – vadovas, kuris tarytum vainikuoja šią grandinę: jis nori nuolatinio apyvartos ir pel-no augimo ir išimtinai gerų klientų. deja, tokio rojaus taško versle nėra. įmonės pelningumas mažėja blogų klientų segmente. kitaip tariant, blogieji klientai, nors jų mažiau, suvalgo pelną, uždirbtą gerajame segmente. šį dėsnį suvo-kusios įmonės tarsi išsilaisvina. Jos natūraliai persiorientuoja nuo aklo pajamų ir klientų skaičiaus prie pelno siekimo, o tai jau yra tvarus kelias.

• Darius lasionis, VšĮ „Versli lietuva“ klasterių plėtros koordinatorius.daugelis įmonių vadovų, patenkinti veiklos rezultatais lietuvoje, neabejoja, kad ir užsienyje jų prekės ar paslaugos bus paklausios.vis dėlto neretai paaiškėja, kad ten niekas mūsų verslininkų išskėstomis rankomis nelaukia: už-sienio verslo atstovai užsakyti, pirkti pramonės produkcijos ar paslaugų nepuola, lentynose tuščios vietos naujai ir nežinomai produkcijai atlaisvinti niekas neskuba.koks produktas ar paslauga gali sudominti užsienio pirkėją, niekas geriau nepasakys už jį patį. belieka tai išsiaiškinti. daugelis norinčiųjų eksportuoti jau suklumpa šiame etape, nes nežino, kaip sužinoti, ko tas užsienio pirkėjas nori. tačiau tie, kas įdeda darbo, atsakymą randa. Sėkmę, ar produktas įtiks tenykščiams pirkėjams, lemia daugelis aspektų – kultūriniai, istoriniai, kartais net religiniai.todėl dažnai lietuvoje pripažintus gaminius tenka šiek tiek pakeisti ir adaptuoti pagal vietos pirkėjų poreikius – gali tekti pakoreguoti skonio savybes, dizainą, galbūt gauti reikalingus serti-fikatus, prisitaikyti prie kitokių aplinkosaugos reikalavimų.

• andrius Kavaliauskas, aB „Teo lt“ paslaugų padalinio vadovaskiekviena įmonė greta rinkodaros, investicijų, vadovavimo strategijų turėtų turėti ir it strategi-ją ir nuspręsti, kas užsiims šios srities plėtra. pra-dėti reikėtų nuo paprasčiausių veiksmų, kurie atrodo elementarūs, tačiau kai kuriose įmonėse vis dar neatliekami: suskaičiuoti, suregistruoti visą turimą įrangą, kritiškai įvertinti, kokia jos kokybė, ar dar tinkama naudoti jūsų versle. Jokios strategijos negalėsite sudaryti, jei nežino-site, ką turite ir ko jums dar reikia. tuomet galite spręsti – apsipirkti ar geriau pataupyti. it strategija padeda įžvelgti ateityje galinčius kilti iššūkius ir iš anksto nuspręsti, kaip su jais bus susidorojama. pavyzdžiui, galbūt netrukus kursite internetinį svetainės puslapį, tad jau da-bar turėtumėte pagalvoti, iš ko pirksite serverį, kaip užtikrinsite saugumą, su kokiais iššūkiais susidursite. galiausiai turite žinoti, kas plėtos it sferą: kursite darbo vietą specialistui ar samdy-site specialistą ar tuo užsiimančią įmonę.

„Gazelės“ bankas „Gazelės“ IT ir telekomunikacijų partneris

„Gazelės“ patarėjas „Gazelės“ kreditų biuras

2016 Iki susitikimo „Gazelė 2016“ konferencijose

Kovą UtenojeBalandį AlytujeGegužę PanevėžyjeGegužę KauneBirželį KlaipėdojeRugsėjį VilniujeSpalį TelšiuoseLapkritį Šiauliuose

www.vz.lt/konferencijos

partneris

Documents

Metų Gazelė 2015