MIESTO ARCHITEKTÛROS SAVITUMAS KAIP …elibrary.lt/resursai/Mokslai/VGTU/URBANISTIKA_IR_ARCHITEKTURA/2005/nr4/5.pdfvisuomenei suaktyvinti, nes jos potencialiai aktyvi dalis yra tie

ISSN 1392-1630 print

ISSN 1648-3537 online

URBANISTIKA IR ARCHITEKTÛRA

Town Planning and Architecture

2005, XXIX tomas, Nr. 4

MIESTO ARCHITEKTÛROS SAVITUMASKAIP ARCHITEKTÛROS IR VISUOMENËS SÀVEIKOS REZULTATAS

Jonas Jakaitis

Urbanistikos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Trakø g. 1/26, LT-01132 Vilnius, Lietuva. El. paðtas [email protected]

Áteikta 2005-10-29

Santrauka. Laikantis demokratinës visuomenës vystymosi principø, þmogiðkasis veiksnys daro lemiamà átakà

miestø architektûros formavimuisi. Nuo ðio veiksnio vertinimo kriterijø bei taikomos metodologijos, turimos

informacijos, taip pat ir nuo poþiûrio á ðá reiðkiná priklauso ne tik visuomenës aktyvumas kuriant savo gyvenamàjà

aplinkà, bet ir jos kuriamos aplinkos, bûdingos vienai ar kitai kultûrai, átaka þmogui. Tai, kas tam tikru laiku traktuojama

kaip menkavertis naujadaras, po kurio laiko tampa vertybe ar vietovës savitumo formantu, tapatumo ir atpaþinimo

bei pasididþiavimo þenklu. Taigi straipsnio tikslas – apibendrinti visuomenës dalyvavimo miestø architektûros

formavimo procese aspektus, ávertinti, kaip Lietuvoje urbanistinio planavimo tikslai ir rezultatai atitinka visuomenës

interesus, kaip ji – visuomenë, planavimo proceso dalyvë – gali daryti átakà miestø raidai, jos gebëjimà iðgirsti kitø

planavimo proceso dalyviø nuomonæ, vertinant bendruomeniø elgsenos pilietiðkumà, t. y. ar jos nori ir gali dalyvauti

sprendimø, formuojant miestø architektûrà, priëmimo procese, t. y. ar jos realizuoja savo konstitucinæ teisæ daryti

átakà tiems sprendiniams. Ir ar ði problema – planavimo dokumentø rengimo organizatoriø, jø rengëjø bei visuomenës

dalyvavimo (public participation) urbanistinio planavimo procese dialogø formø paieðka – yra tik mums, lietuviams,

bûdinga. Atskleidþiami vidiniai teritorijø socialiniø grupiø tarpusavio ryðiai, jø átaka ðiandienos miestø architektûrai.

Autorius rëmësi praktine patirtimi, stebëjimais, tyrimais bei archyvinës medþiagos analize. Statistiniai duomenys ir

interviu metodu gauti apklausos rezultatai leido suformuluoti iðvadas apie visuomenës aktyvumo svarbà formuojant

miestø architektûrinæ aplinkà, jos átakos urbanistiniams raidos procesams Lietuvoje mastà.

Prasminiai þodþiai: urbanizuotos teritorijos, miestø architektûrinis formavimas, savitumas, visuomenë, teritorinë

bendruomenë, nevyriausybinës organizacijos (toliau tekste – NVO), interesø grupës, átakos grupës, neformalios

visuomeninës organizacijos (toliau tekste – NfVO), teritorijø planavimas, neformalus veikimas (toliau tekste – NfV),

partnerystës reiðkinys (Public, Private, Partnership (toliau tekste – PPP)).

ORIGINALITY UNDER CHANGEABLE INFORMAL EFFECT CONDITIONS

Jonas Jakaitis

Dept of Urban Design, Vilnius Gediminas Technical University,

Trakø g. 1/26, LT-01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: [email protected]

Submitted 29 Oct 2005

Abstract. On the basis of democratic society development principles, the origin of the effect of different social

groups on the territory development process, its historic sources, professional and emotional relationship with aes-

thetic city image formation, urban process development are discussed in the paper. Economic, social, political and

other informal effect (IfE) consequences in urban development are analysed. Internal social relationship of modes of

living in urbanized territories, effects of development planning on the above-mentioned processes are revealed. The

paper is based on the author’s practical experience, observations and analysis of archives. Statistical data used, an-

swers received through interviews enabled us to draw objective conclusions about the influence of non-governmen-

tal public organisations (NGO) on urban development processes in Lithuania.

192 J. Jakaitis / Urbanistika ir architektûra – 2005, XXIX tomas, Nr. 4, 191–202

Keywords: urbanized territories, architectural formation of the cities, individuality, society, territorial commu-

nity, non- governmental organizations (NGO), groups of interest, groups of influence, informal public organizations

(IfPO), territory planning, informal effect (IfE), phenomenon of partnership (Public, Private, Partnership – PPP).

1. Ávadas

Ðiandien, analizuojant visuomenës ir architektûrostarpusavio santykiø raidà, galima ásitikini, jog nuo Lietu-vos valstybingumo atkûrimo praëjæs, nors sàlygiðkai ir ne-didelis, istorinis laiko tarpsnis leidþia naujai paþvelgti irtiksliau ávertinti visuomenës átakà miesto architektûrai, jossupratimo apie miesto architektûros groþá bei vertæ, nu-lemtà gyvenimo kokybës kriterijø pasikeitimø, formavi-muisi. Jie paprastai priklauso nuo socialiniø-politiniø, eko-nominiø ir kitokiø veiksniø, kurie turi átakos architektûrosir miesto formavimuisi praeityje ir dabar, ypatumø. Ka-dangi miestø savitumo tema ávairiais poþiûriais nagrinëtadaugelyje moksliniø straipsniø, kûrybiniø diskusijø, auto-riui tenka ðià temà nagrinëti jø kontekste, savaip reziumuo-jant ir papildant miesto architektûros raidos tematikà vi-suomenës dalyvavimo ðiame procese aspektu.

„Dabartinës lietuviø kalbos“ þodyne [1] raðoma, kadþodis savitas reiðkia „iðskirtinis, nepanaðus á kitus, origi-nalus“. Toks pat aiðkinimas tinka ir kalbant apie savità ar-

chitektûrà.Vakarø Europoje savita architektûra buvo tapatina-

ma su kultûros paveldu. Tarptautinë Atënø chartija (1931)prioritetà teikë autentiðkumui ir paminklø apsaugai. Tar-pukario Vilniuje galiojo 1936 m. Lenkijos Respublikos mi-nistro aplinkraðtis „Dël senøjø miestø ir senamiesèiø ra-jonø miestuose savitumo apsaugos“ ne tik apibrëþëpaminklo sàvokà – reliktà, bet ir jo turiná: „reliktas – tai

ne tik senojo miesto pavieniai pastatai ar jø grupës, bet

ir miesto planas kaip visuma su visomis detalëmis <…>,

su bûdinga pastatø bendro tûrio struktûra ir visi jà suda-

rantys elementai, pagaliau visuma savito áspûdþio, kurá su-

kelia konkretus miestas (su jo gyventojais. – J. J.) ar jo

dalis ir kurá formuoja taip pat gatviø apstatymas, apðvie-

timas, reklama ir t.t., taip pat tyla ar gatviø ðurmulys ir

tam tikri, miestui bûdingi paproèiai“ [2].Kalbëdami apie savità architektûrà, profesionalai var-

toja ávairias sàvokas, apskritai reiðkianèias tà patá: „savas,

anas miestas“ (Drëma, V. [3]), „vizualinis identitetas“

(Daunora, Z. [4]), „architektûros savitumai“ (Miðkinis, A.[5]), „tradicinë architektûra“ (Maþeikis, G. [6]), „nacio-

nalinis identitetas“ (Èaikauskas, G. [7]), „individualu-

mas“ (Vyðniûnas, A. [8]), „tëvynës stilius“, „tautinis at-

gimimas“, organiðkumas, liaudiðkumas (Buivydas, R. [9]),„kultûrinis tapatumas“ (Petruðonis, V. [10]), „kraðtovaiz-

dþio savitumas“, „estetinë kokybë“ (Buèas, J. [11]) ir pa-naðiai.

Visuomenëje sàvoka miesto savitumas suprantama irpirmiausia siejama su jo gyventojais, teritorine bendruo-mene, gyvenamosios aplinkos architektûra ir visuomenës

dalyvavimu jà formuojant, t. y. ji traktuojama kaip specialitema, iðryðkëjanti urbanistinio planavimo proceso metukaip sistemos architektûra-visuomenë, visuomenë-miestas

sàveikos rezultatas.J. I. Kraszewski apgailestavo ne tik dël „prarasto“

Vilniaus („Po gaisrø atstatant mûrus, dar buvo nesunku

palikti senas jø formas, taèiau to vengë tie, kas svajojo

apie italiðkàjà (klasikinæ. – J. J.) architektûrà ir senàjà Ka-

tedrà bei Rotuðæ perdirbo á bereikðmius pastatus“ [3]), betir dël tos visuomenës dalies, kuri svajojo apie vakarietið-kos kultûros apraiðkø atsiradimà Vilniaus architektûroje,iðgyveno dël pasekmiø – italiðkosios, klasikinës, bereikð-

mës architektûros daromos átakos ir þalos miestui (reikiasuprasti – áprastam, savitam, mielam).

Orientuojantis tik á universalius tapatumo veiksnius,bus neiðvengta vietoviø charakterio suniveliavimo [10],t. y., pvz., klasicizmo stiliaus „atëjimo“ á Vilniø. Taèiau,visuomenei pastebëjus konkretiems objektams kylanèiasgrësmes, jos neformalûs veiksmai suaktyvëja. Pvz., J. Ba-sanavièiaus vadovaujamos Lietuviø mokslo draugijos –visuomeninës organizacijos – neformaliais veiksmais pa-siekta, kad Vilniaus gubernatorius XIX a. pab.–XX a. pr.uþdraustø Vilniaus miesto valdybai ardyti Gedimino pilieskalnà ir jame statyti vandens rezervuarà [12]. Taip iðsau-gotas Lietuvos tapatumo simbolis – Gedimino pilis. Tai yrastatinio ir dinaminio veiksniø (apie juos – vëliau) sàvei-kos rezultatas.

Ano meto liudijimai apie neformalius, objektyviai eg-zistuojanèius procesus visuomenei darant átakà miestø ar-chitektûros formavimui, o kartu ir jo savitumui, iðryðkinaverèiø sistemos nestabilumà laiko ir kartø atþvilgiu ne tikanø laikø, bet ðiandienos kontekste, neiðvengiamai kelda-mi diskusijas dël ðiø procesø bûtinybës ir mokëjimo juosvaldyti. Remiantis moksliniais tyrimais, apibendrinama vi-suomenës dalyvavimo miestø architektûros formavimoprocese problematika, vertinama, kaip Lietuvoje teritori-jø urbanistinio planavimo tikslai ir rezultatai atitinka vi-suomenës interesus, atkreipiamas dëmesys á tai, kaip ji –visuomenë, planavimo proceso dalyvë – daro átakà mies-tø raidai; jos gebëjimà iðgirsti kitø planavimo proceso da-lyviø nuomonæ vertinant bendruomeniø, pilieèiø elgsenospilietiðkumà, t. y. tai, ar jie nori ir gali dalyvauti sprendi-mø, formuojant miestø architektûrà, priëmimo procese,t. y. ar jie realizuoja savo konstitucinæ teisæ daryti átakàtiems sprendimams, ir ar ði problema – planavimo doku-mentø rengimo organizatoriø, jø rengëjø bei visuomenësdalyvavimo (public participation) urbanistinio planavimoprocese dialogø formø paieðka – tik mums, lietuviams, yrabûdinga.

J. Jakaitis / Urbanistika ir architektûra – 2005, XXIX tomas, Nr. 4, 191–202 193

2. Architektûros ir visuomenës sàveikos nagrinëjimo

teorinës prielaidos

Kadangi urbanistinis planavimas ar miestø architek-tûrinis formavimas yra teritorijø planavimo sudëtinë da-lis, já reguliuoja ávairûs teisiniai reglamentai (formalûs, tei-siniai veiksniai) (1 pav.), be to, jam turi átakos irobjektyviai egzistuojantys neformalûs veiksniai, susijæ su:

1) nekilnojamojo turto savininkø interesais – t. y. suinvestuotojais;

2) visuomenës interesø gynëjais, keièiantis gyveni-mo kokybës kriterijams, – t. y. su visuomene.

3) formalia savivaldos teisëtai jai priskirta misijaginti visuomenës interesus, vykdyti miesto forma-vimo politikà, programas, projektus, susijusius sutoje vietoje gyvenanèiø pilieèiø gerove, siekiantsudominti privatø sektoriø visuomeniniais reika-lais – t. y. su vietos valdþia.

Þmogiðkasis – dinaminis – veiksnys yra lemiamas ku-riant ir vertinant aplinkà. Nuo jos vertinimo metodologi-jos, turimos informacijos, vykdomos veiklos ir vertinimorezultatø priklauso visuomenës aktyvumas. Tai, kas tamtikru laiku buvo traktuojama kaip menkavertis naujadaras(klasicistinë Katedra, anuometinë Rotuðë), ðiandien yra ne-abejotina vertybë ir miesto savitumo formantas, tapatumoir atpaþinimo þenklas. Intuityvaus, neformalaus veikimoveiksniø (toliau tekste – NfV) átaka miesto savitumui nuocivilizacijos pradþios buvo skirtinga. Ði átaka aprëpia gat-viø ir aikðèiø struktûrà, jø tarpusavio ir viso miesto planokompozicinæ visumà su visomis detalëmis; þeldynø, gat-viø sandarà su pastatø aukðtingumu bei bûdinga konkre-èiam regionui tûriø struktûra ir visais jà sudaranèiais ele-mentais; konkretaus miesto savità ávaizdá, kurá formuojapatiriami iðgyvenimai, pradedant nuo pirmojo áspûdþio, ty-los ar ðurmulio, spalvø, reklamø, vitrinø, apðvietimo vi-sumos, nuo mieste vykstanèiø renginiø, taip pat ir visuo-

menës, teritorinës bendruomenës su jai bûdingais

paproèiais ir tradicijomis. Tai daugialypë problema, susi-jusi su daugeliu miestø vystymosi aspektø ir mokslo nag-rinëjama daþnai fragmentiðkai, siauresniais pjûviais. Pa-galiau miesto architektûrinio formavimo procesedalyvaujanti visuomenë kiekvieno istorinio laikotarpiomiesto savitumus savaip supranta ir ávairiai vertina, inter-pretuoja jo problematikà, taèiau viena aiðku, nesuderinusmoderniosios plëtros ir istorinio paveldo iðsaugojimo, ne-ámanomas Lietuvos kultûrinio etnoso (paproèiø, áproèiø,gyvenimo bûdo, kultûros, menø ir kt.) iðlikimas.

Todël, kaip ir ankstesniais laikais, ðiuolaikinëje Lie-tuvoje visuomenës dalyvavimas formuojant miesto archi-tektûrà, ypaè globalizacijos procesø kontekste, iðlieka ypaèsvarbus. Vertinant pasaulio demokratinës raidos tendenci-jas pereinant nuo imperiniø, diktatûriniø iki demokratiniøbei kolegialiai priimamø sprendimø, veiksmai modeliuo-jami, atsiþvelgiant á aktualijas, kurios yra sprendimø pa-

ieðkos objektai siekiant architektûros formavimo srityje su-kurti efektyviai bendradarbiaujanèià visuomenæ. Ir jeiguðis bendradarbiavimas neefektyvus, nedemokratiðkas, tuo-met iðryðkëja visuomenës ir valdþios bendradarbiavimospragos, ypaè bûdingos valstybëms, kuriø demokratinë sis-tema tik formuojasi, tarp jø ir Lietuvai. Taèiau daþnai në-ra reikiamos informacijos sprendimams priimti, nes dëlástatyminës bazës, susijusios su visuomenës informavimu,trûkumø (koncepcija gali bûti aprobuota ir be svarstymosu visuomene (1 pav.)) valdþia neþino visuomenës nuo-monës ir ko jai reikëtø [13]. Dël savo pasyvumo visuo-menë neþino, kokius sprendimus priima valdþia ir kaip taiatsilieps teritoriniø bendruomeniø gyvenimo kokybei.

Todël, vertinant apklausø bei tyrimø rezultatus [14]ðiuo poþiûriu (daugiau nei 25 % apklaustøjø dabartinæ pla-navimo sistemà ir praktikà vertina neigiamai ir ðiek tiekdaugiau nei 50 % apklaustøjø jà vertina kaip vidutiniðkà).

Kitø tyrimø rezultatai [15] patvirtina ir tai, kad ne tikVilniuje formuojant miesto architektûrà galima áþvelgti pa-syvumo tendencijas:

• 51,22 % apklaustøjø abejingai þiûri á dalyvavimàplanavimo procesuose;

• 30,78 % respondentø visuomenës dalyvavimàmiesto plëtros procese vertina nepalankiai.(Ið viso 82,00 %.)

2005 m. tyrimø rezultatai Trakuose taip pat rodo vi-suomenës pasyvumà. Paklausti, ar norëtø dalyvauti svars-tant planus, respondentai atsakë taip [16]:

• 40 % respondentø tai nerûpi, 28 % neturi nuomo-nës ðiuo klausimu;

• 30 % norëtø dalyvauti, bet neþino kaip (taigi 40 %poþiûris negatyvus, taèiau 58 % yra potencialiairezervinis pilieèiø, galinèiø lemti planavimo re-zultatus, skaièius. Taigi bûtina tobulinti informa-vimo metodus, bendravimo ágûdþius ir kultûrà,ugdyti sàmoningà visuomenæ).

Lietuvos teisës universitete buvo atliekami panaðûstyrimai. Doc. A. Augustinaitis 2000 m. [17] tyrë mûsø vi-suomenës pasyvumo reiðkiná. Á klausimà, ar norëtø paveik-ti kai kuriuos vietos valdþios sprendimus ar teikti naujussiûlymus, apklaustieji atsakë:

• 20,8 % respondentø tai nerûpi;• 55,8 % norëtø, bet nemato prasmës tai daryti.

(Ið viso 86,6 %.)Taigi svarstant svarbius ne tik þemesnio lygmens de-

taliojo planavimo urbanistinius projektus, ypaè vizijø, kon-cepcijø ar schemø etapuose, bûtinos ir neformalios (pa-pildomos) priemonës: forumai, mokymai, seminarai ir kt.visuomenei suaktyvinti, nes jos potencialiai aktyvi dalisyra tie 55,8 %. Bûtina turëti informacijos apie dalyko es-

mæ. Ne tik visuomenës ðvietimas miestø urbanistinio pla-navimo klausimais tampa ypaè aktualia neformalaus pla-navimo priemone þadinant visuomenës aktyvumà, bet irteisinës aplinkos, vertinimo kriterijø tobulinimas.


stengiantis nuslëpti tikruosius savo tikslus.Valdþios ir visuomenës veiksmai yra nekoordinuoti

(dël informacijos stokos), nes:– nepakankamai yra suderinti tikslai;– tikslø siekiama vadovaujantis skirtingais priorite-

tais;– darbai nëra sinchronizuojami, t. y. jie yra nesude-

rinti laiko atþvilgiu ir yra nuostolingi, nes dubliuoja vienikitus;

– atsakomybë uþ priimtus sprendimus arba veiklà tam-pa anoniminë. Darbai kartais neávykdomi, nes kiekviena ða-lis mano, kad uþ jø nevykdymà yra atsakinga kita ðalis;

– koordinavimo sistema yra neekonomiðka. Koordi-navimas – tai asmeninë kontrolë, kai pasitarimais nusta-

1 pav. Teritorijø planavimo procesas (po 2004-05-01) [13]

Fig 1. Territory planning process (after 1 May 2004) [13]

Ástatymø kûrimas sunkiai sulaukia adekvataus val-dþios (ástatymø rengëjø ir aiðkintojø) dëmesio, deja nesu-gebama laiku pastebëti ir greitai reaguoti á besikeièianèiàsituacijà.

Á klausimà, ar þino apie rengiamà Vilniaus bendràjáplanà ir ar ketina dalyvauti já svarstant [14], pusë (50,2%) vilnieèiø atsakë, jog þino, kad yra rengiamas Vilniausmiesto bendrasis planas (2 pav.), o 13 % þinanèiø apie ðáplanà gyventojø ketina dalyvauti já svarstant (3 pav.).

Sprendimai priimami skubotai, nepagrásti ir ne tamedaþnai valdymo lygyje, nes:

– bendradarbiavimo aplinka ir bûdas nelemia rezul-tato kokybës;

– kalbamasi abstrakèiai, be argumentø, abiem pusëms

2 pav. Gyventojø, þinanèiø, kad yra rengiamas Vilniaus bendrasis

planas, procentas

Fig 2. Percentage of residents informed about Vilnius Master

Plan under development

3 pav. Gyventojø, dalyvausianèiø svarstant bendràjá planà (proc.,

skaièiuotas nuo þinanèiø apie rengiamà bendràjá planà gyventojø

procento)

Fig 3. Residents due to participate in considering of Vilnius

Master Plan (in percentage from those informed about Plan)

4 Vieðai skelbiama apie planavimo pradþià ir tikslus


tomi tikslai ir formalios procedûros. Ðios procedûros tam-pa vis sudëtingesnës ir brangesnës, didëjant asmenø, su ku-riais bûtina kalbëtis, skaièiui.

Vyksta nuolatiniai konfliktai tarp visuomenës nariøbei valdþios ir vis sunkiau pavykstant suderinti veiksmusbendram tikslui (atsiranda „frontai“, opozicijos, pan.).

Vangiai diegiamos naujos priemonës, nes:– tam neskiriama nei materialiniø, nei intelektualiniø

iðtekliø;– naujoms problemoms spræsti taikomi seni metodai;– nepakankamai ávertinamos naujai atsiradusios ap-

linkos problemos, nemobilizuojamos visos pajëgos nau-jiems uþdaviniams spræsti.

3. Demokratinio planavimo ir ðio proceso dalyviø

veikimo principai (formalûs ir neformalûs), átakos

architektûros formavimo procesui sàlygos

Vertinant sociologø poþiûrá á vykstanèius reiðkinius,ypaè atkreiptinas dëmesys á kolektyviðkumo aspektà, kaiveikia du ar daugiau þmoniø, sudaranèiø grupæ, kurios (te-ritorinës bendruomeniø grupës, neformalios ar formalizuo-tos organizacijos) traktuojamos kaip kolektyvai, turintysir suvokiantys savo interesus likusios visuomenës daliesir valdþios atþvilgiu, kartais neformaliai primetanèiø sa-vo nuomonæ visai visuomenei. Per 15 nepriklausomybësmetø miesto visuomenës dalyvavimo urbanistinio forma-vimo procesuose principas pasikeitë ið esmës. Sovietinësistema rëmësi „maestro planuotojais“ ir „visagaliais vals-tybës fondø skirstytojais“ [18], o demokratiðko miesto ar-chitektûros formavimo esmë – visuomenës dalyvavimasplanavimo procese. Vakaruose miesto architektûros forma-vimo svarstymo su visuomene procesui apibûdinti varto-jami terminai: Public Consultation, Public Involvement,Public Participation, Public Meetings. Ypaè svarbus yrapartnerystës principas, Vakaruose þinomas kaip PPP (Pub-

lic, Private, Partnership) [19, 20], turintis didelës reikð-mës urbanistinës raidos planø ágyvendinimo sëkmei ir áta-kos architektûrai mastui. Dël to demokratinis planavimasbei miestø architektûros formavimas paprastai vykdomasvadovaujantis ðiais pagrindiniais principais:

Proceso vieðumas. Á planø rengimo darbà turi bûtiátraukta visuomenë. Planai turi bûti aiðkûs, suprantami, pri-einami. Gauti pasiûlymai nagrinëjami. Apie priimtussprendimus informuojama visuomenë.

Bendradarbiavimas. Priklausomai nuo plano pobû-dþio planavimo procese turi bûti bendradarbiaujama su gy-ventojais, verslininkais, akademine visuomene, neforma-liomis visuomeninëmis organizacijomis (NVO),tarptautiniais partneriais, centrine valdþia, gretimomis sa-vivaldybëmis ir kitomis suinteresuotomis grupëmis. Ben-dradarbiavimo tikslas – parengti ágyvendinamus planus irrasti kuo daugiau iðtekliø juos realizuoti.

Teisiø ir pareigø pasidalijimas. Planuose turi bûti aið-kiai nurodytas ne tik centrinës valdþios, regioninës val-

dþios, savivaldybiø ir privaèiø investuotojø, bet ir NVO,NfVO, pavieniø pilieèiø vaidmuo ir atsakomybë. Todël vi-si proceso dalyviai turi aiðkiai suvokti savo uþdavinius.

Subsidiarumas. Aukðtesniame lygyje reikia neplanuo-ti to, kà galima atlikti þemesniame lygyje, todël paprastaisavivaldybëms suteikiama daug galios, nes jos yra arèiau-siai þmoniø.

Darni plëtra (sustainable development). Planai turibûti iðnagrinëti, visapusiðkai pagrindþiant sprendinius irreikia kurti aplinkà, palankià gamtai, þmogui ir jo veiklaiðiandien ir ateityje. Darni plëtra, rengiant Vilniaus miestobendràjá planà, pasak P. Juðkevièiaus, garantuoja gyveni-mo kokybës pagerinimà.

Taigi pavykus iðtirti veiksnius, nulëmusius miestovystimàsi, bûtø galima pabandyti atrasti ðio reiðkinio dës-ningumà, komunikacijos bei valdþios pasiskirstymo visuo-menëje proporcijas, taip pat prieþastis, lemianèias galuti-ná sprendimà; ar kuri nors interesø grupë turëjo didesnævaldþià, ir, jeigu taip, tai kokià átakà tai turëjo ávykiø rai-dai.

Remiantis autoriaus stebëjimø rezultatais matyti, kaddaþniausiai nëra paisoma pagrindiniø planavimo principø.Vyrauja pragmatiniai interesai ir siekiama vienadienës nau-dos. Daþnai, painiojant bendrojo, specialiojo, detaliojo pla-navimo dokumentø lygmenis, painiojami tikslai, uþdavi-niai bei sprendiniø turinys, suformuluoti teritorijøplanavimo ástatyme [13]. Teikiant siûlymus, reiðkiant pre-tenzijas, pastabas ar kritikà, pvz., bendrojo plano atþvil-giu, jie daþnai yra ne jo dalykas. Remiantis autoriaus at-liktø tyrimø duomenimis, tokiø siûlymø, pretenzijø,pastabø mastas strateginio planavimo dokumentuose sie-kia nuo 10 % iki 37 %. Remiantis Teritorijø planavimoástatymu, bendrasis planavimas yra teritorijos kompleksi-nis planavimas plëtros prioritetams, raidos tikslams beistrategijai nustatyti [13, 22]. Prapleèiant strategiðkumo irkompleksiðkumo sàvokà, autoriaus nuomone, bûtinas fi-nansinis teritorijø planavimo dokumentø sprendiniø ágy-vendinimo pagrindimas, kurá numato kitas strateginio lyg-mens planavimo dokumentas, reglamentuojamas LietuvosRespublikos regioninës plëtros ástatymo [23]. Taigi jeikompleksiniame, viskà apimanèiame dokumente gali tilptischeminës þinios apie teritorijø erdvinæ plëtrà, urbanisti-niai prioritetai regionø kontekste ir sprendiniø ágyvendi-nimo iðlaidos (apie planø sàsajas autorius detaliai raðëankstesniuose darbuose [24]), tai, suprantama, á visuome-nës problemas smulkmeniðkø, tik atskiroms interesø gru-pëms rûpimø klausimø sprendimais atsakyti negalima. Ki-ta vertus, smulkmeniðkumo ir lokalumo yra ir paèiuoseBendrojo plano (BP) sprendiniuose. Apie perdëtà, auto-riaus nuomone, detalumà, Vilniaus miesto BP aiðkinama-jame raðte dëstoma [25]: „Naujai uþstatomoms arba re-

konstruojamoms teritorijoms BP sprendiniuose nustatyti

reglamentai, pateikti „Reglamentø brëþinyje“. Reglamentà

sudaro trys dalys (4 pav.):


• þemës naudojimo tikslinës paskirties ir naudoji-

mo bûdo, pobûdþio indeksas;

• uþstatymo intensyvumo (UI) indeksas;

• papildomø apribojimø indeksai, kuriø gali ir ne-

bûti.

Teritorijø þemës naudojimo tikslinë paskirtis ir bûdas,

pobûdis su galimos veiklos apraðymu þymimi indeksu, ku-

rio paaiðkinimai pateikti teritorijø naudojimo bendrøjø

reglamentø ir þymëjimø lentelëje.

Uþstatymo intensyvumo (UI) indeksais ir tankumo ro-

dikliu nustatyti naujø plëtros teritorijø orientaciniai uþ-

statymo procentas ir aukðtingumas. BP nurodoma orien-

tacinë maksimali UI reikðmë (nuo 0,2 iki 2,5), kuri vëliau

tikslinama atskirø miesto daliø bendrojo, specialiojo ar de-

taliojo planavimo dokumentuose“ [25, p. 21].

Todël visuomenëje daþnai susiformuoja klaidinganuomonë, kad BP yra mechaniðka detaliøjø planø suma,kuri, reikalui esant, nesunkiai keistina. Visuomenei daly-vaujant planavimo procese atsiranda kitokiø tikslø, orien-tuotø á primityvesniø, pragmatiðkesniø, ðiai dienai aktua-liø uþdaviniø sprendimà, o ne á miesto plëtros strategijosklausimø nagrinëjimà ir teritorijos urbanistinës raidos per-spektyvà. Lietuvos teisës aktuose reikalaujama BP nuro-dyti sklypø tvarkymo reglamentus (uþstatymo tankumà, in-tensyvumà, pobûdá ir pan.), taigi susismulkinama iki maþøsklypeliø problemø, iðleidþiant ið akiø makrosprendiniølygmená (5 pav.), ir tai tampa suprieðinanèiu visuomenæveiksniu. Pilieèiai priversti dël kiekvieno maþmoþio keis-ti BP sprendinius. Dël to prarandama miesto architektûri-në-urbanistinë darna, sudarkoma urbanistinë morfostruk-tûra, paþeidþiama þemës naudojimo logika. Pilieèiai tikisi(pagal TPÁ) matyti BP sprendiniuose kasdieninio gyveni-mo detales:

– kiemo infrastruktûros iðvystymà;

– þeldynø daugiaaukðèiø gyvenamøjø namø kvarta-

luose suplanavimà, kurie nëra bendro naudojimo

teritorijos;

– gatviø sutvarkymo pasiûlymus (duobës, nelygu-

mai, ávaþiavimai á kiemus, gatviø raudonøjø lini-

jø nustatymas ir pan.);

– sutvarkytas sklypø ribas tarp kaimynø.

Ðiuose sprendiniuose jie mato tolimos ateities vi-zijà.

4 pav. BP reglamentø þymëjimas

Fig 4. Notation of Master Plan regulations

5 pav. Dël neformalaus teisinio veikimo strategiðkumà praradæs, susmulkëjæs BP sprendinys (Vilniaus m. pavyzdþiu)

Fig 5. Shredded solution of Master Plan after losing its strategity due to informal legal action (by example of Vilnius city)


4. Visuomenës gebëjimas dalyvauti miesto

architektûros, o kartu ir savitumo formavimo

procese (teorijos turinys)

Demokratëjimo procese, pasikeitus visuomenës daly-vavimo galimybëms, pasikeitë ir veiksniai, turintys átakosðiam procesui. Juos siûloma sugrupuoti á statinius bei di-

naminius (6 pav.). Sparti miestø raida ir neformalaus vei-kimo veiksniø kaita formuoja naujà visuomenës nuomo-næ apie miesto savitumà, kartais nespëjanèià suglobalizacijos tendencijomis.

Straipsnyje iðskiriamos dvi neformalaus veikimo

veiksniø grupës (6 pav.): objektyvioji – atsirandanti dëlnuolat veikianèiø aplinkybiø, þyminèiø buvimà ir vertæ(statiniai veiksniai – vietovës tapatumo þenklai: gamta, ur-banistinë struktûra, senojo miesto pastatai, visuomenë), eg-zistuojanti nepriklausomai nuo kieno nors valios, ir sub-

jektyvioji – iðreiðkianti dinaminá poelgio, ávykio,visuomenës (pilietinio) aktyvumo laipsná, reikðmingumàtam tikrø vertybiø atþvilgiu (dinaminiai veiksniai – visuo-menës veiksmai, susijæ su miestø architektûros formavi-mu, urbanistiniu planavimu, planø ágyvendinimu, pastatøstatyba ir kt.) [26].

Kiekvienas þmogus yra kûrëjas, kurio sukurta vertëkinta ir priklauso nuo þmogaus kitimo. Taip palengva di-dëja architektûros suvokimo patyrimas, kuris þmogui la-bai svarbus. Taèiau jis labai svarbus ir paèiai architektû-rai – juk miestai ir juos sudarantys elementai atspindi jassukûrusias visuomenes – nuo jø priklauso architektûros es-tetinis vertinimas bei neformalaus veikimo ar kitokio ási-kiðimo á jà mastas, o tai ne kas kita, kaip neformaliø veiks-niø sàveika. Todël urbanistinio-architektûrinio suvokimopatirtis nesibaigia pasyviu individo judëjimu ar gyvenimutoje aplinkoje, ji pratæsiama ir gausinama, kuriant miestosavastá. Tai yra formalus (ástatymais apibrëþtas) ar nefor-malus veikimas, þmogui aktyviai dalyvaujant miesto ar pa-stato formavimo procese ir visur, kur tam yra susidariu-sios palankios ekonominës, socialinës, teisinës ir kt.prielaidos.

Remiantis JAV mokslininko K. Lynch (1918–1989)teoriniais tyrimais apie bûdus ir priemones miesto savitu-mui atskleisti, kolektyvinei gyventojø nuomonei apie sa-vo miestà formuotis [27] ypatingos reikðmës turi dinami-

niø ir statiniø veiksniø sàveika, kuri leidþia manyti, kad,jiems neformaliai veikiant, galima iðsiaiðkinti ne tik miestoformos vizualiàjà, emocinæ ar funkcinæ reikðmes bei ver-tes miestieèiams, suvokti bendruomenës dalyvavimo mies-to kûrimo procesuose svarbà, bet ir suprasti, kad dauge-lio individø minèiai veikiant tas ávaizdis gali keistis –susikurti epochai bûdingi kolektyviniai, saviti miestø ávaiz-dþiø variantai. Èia ir yra tos visuomenës dalies – tø 55,8 %norinèiø dalyvauti planavimo procese, bet laikanèiø tai be-prasmiu uþsiëmimu (apie tai buvo raðyta antrame ðiostraipsnio skyriuje), átraukimo á ðá darbà ir dialogo su jais

rezervai. Ðiam dialogui palengvinti naudojamos neforma-lios miestø architektûros formavimo priemonës (forumai,seminarai, paskaitos, mokymai ir pan.) ir teritorijø plana-vimo (urbanistinis planavimas èia suprantamas kaip teri-torijø planavimo sudëtinë dalis) bûdai.

Aiðkinantis NfV veiksniø grupiø sàsajø bei jø átakosurbanistinei raidai genezæ miesto savitumo formavimosiaspektu, lemianèiu veiksniu tampa idëja, generuojanti pa-geidaujamus tikslus bei priemones joms pasiekti. Ði idëjavisuomenëje suprantama kaip vertybë – neformalus pa-grindas elgsenos normoms bei reglamentams kurti. Todëlvisuomenëje, kurioje yra stiprus viskà apimanèio savitu-mo, tradicijø, tautinës savimonës, sàþinës ir istorijos pa-mokø suvokimas, mokëjimas atskirti laikinus menkaver-èius reiðkinius nuo pastoviø vertybiø jausmas, visa taiáteisinama (formalizuojama) teisës aktais. Konkreèios is-torinës epochos visuomenë turi savo vertybiø (normø) sis-temà, pagrástà tam tikrais motyvais, ir tai nëra sustabarë-jæs reiðkinys. Kartø kaitos procese keièiasi ne tikvisuomenë, bet ir jos poþiûris á vertybes (savitumas – vie-nas ið vertybiø elementø). Kas graþu ir savita vienoje epo-choje kokreèiomis urbanistinëmis aplinkybëmis, tas galibûti nepriimtina kitoje aplinkoje. Todël, tinkamai ávertinæepochø kaitos (istoriná) veiksná, ðiandien neiðvengiamai tu-rëtume laukti naujoviø. Globalizuotas pasaulis telekomu-nikacinëmis priemonëmis jau seniai demonstruoja nefor-malaus veikimo ávairiose srityse tendencijas. Tai, kasVakarø Europoje nuosekliai vystësi ilgus deðimtmeèius,posovietinëje erdvëje, taip pat ir Lietuvoje, plëtojasi daugsparèiau. Ðioje situacijoje svarbu susivokti miestø archi-tektûros savitumo problematikoje.

Ðias nuostatas akivaizdþiai patvirtina plintanti kosmo-

I grupë

Statiniai NfV veiksniai:

gamtiniai

kultûriniai

sostinës

geografiniai

socialiniai

istoriniai

religiniai

II grupë

Dinaminiai NfV veiksniai dël:

visuomenës pilietinio aktyvumo

aktyviø bendruomeniø buvimo

organizacijø asocijavimosi laipsnio

pilieèiø aktyvios ekonominës-ûkinës veiklos

6 pav. NfV veiksniø grupës

Fig 6. IfE factor groups


politinë, tautiná savitumà niveliuojanti architektûra su dau-giaaukðèiø biurø ir gyvenamøjø, administraciniø ir komer-ciniø pastatø kompleksais (7 pav.).

Kalbant apie miestø savitumà bûtina ávertinti ne tikpraeities ir ðiandienos miestø raidà, bet ir ateities perspek-tyvà. Anot Marðalo Maklahano (1911–1980), Kanados kul-tûrologo ir komunikacijos mokslø teoretiko, mintá, kad„Miestai jau nebeegzistuoja, tai tik kultûros ðmëklos tu-

ristams“ [28] galima suprasti taip: „<…>miestas, toks,

kaip já suprato urbanistikos teoretikai, pradedant Plato-

nu bei Aristoteliu ir baigiant Lewis Mumforu (1895–1980),

JAV urbanistikos sociologu ir istoriku, JAV mokslininku

K. Linèu (1918–1989), JAV ir Kanados urbanistikos te-

oretike Jane Jecobs ir kitais màstytojais, keièiasi, o nusi-

stovëjæ modeliai sunkiai galës egzistuoti drauge su kiber-

netine erdve“. Taigi kasdienë komunikacija neformaliam

ITT veiksniui veikiant keièia nusistovëjusá gyvenimo rit-mà. Taèiau, nepaisant to, kad keièiasi tradicinës gyvena-mosios vietos sampratos paradigma, kraðtovaizdþio sub-

tilumai, savastis ir kultûra yra tos unikalios savybës, kuriøniekada nebus ámanoma persiøsti laidais kartu su tiesio-ginio bendravimo, tiesos ginèuose ieðkojimø ir vietos sa-

vitumo galia – neformaliu veiksniu, turinèiu átakos mies-to architektûros, teritorinës bendruomenës tapatumo for-mavimuisi.

Vertindami miestø istorinæ kilmæ, suprantame jøuþuomazgos, pradþios logikà sausumos ar vandens keliøsankirtose (Kaunas, Klaipëda, Viena, Liepoja (8 pav.), Vil-nius (9 pav.), Maskva ir daugelis kitø Lietuvos bei pasau-lio miestø), susijusià ir su komunikaciniø galimybiø, kon-kurencijos didinimu kitø panaðiø miestø atþvilgiu. Statiniø

veiksniø grupës elementai (keliø sankirta) suþadina NfVdinaminius veiksnius, turinèius átakos ne tik miesto plëtroskryptims, gyvenimo kokybës gerëjimui (policentrinësstruktûros centruose su gerai iðvystyta socialine, inþineri-ne infrastruktûra, subalansuota darbo jëgos pasiûlos ir pa-reikalavimo proporcija), bet ir neformaliam miesto savitu-mui susiformuoti. Miesto viduje ilgainiui randasi statiniø

veiksniø visuma su bendruomeniø savastimi: centrai, po-centriai. Ir kuo jø yra daugiau, tuo teritorinës bendruome-nës juose yra aktyvesnës, tuo darnesnis juose gyvenimas,tuo aktyvesnis ir miestas, asocijuojantis teritorinëms ben-druomenëms. Jos – savo teritorijos ðeimininkës. Taigi jøveikla tikslingesnë. Koordinuotesnë jø (polifunkciniø cen-

7 pav. Naujø statybø plëtra Vilniuje, Vienoje, Varðuvoje, Berlyne, 2005 m. (nuotraukos autoriaus)

Fig 7. Development of new construction works in Vilnius, Vienna, Warsaw, Berlin, 2005 (author’s photos)


trø) plëtra, savitesnë miesto urbanistinë struktûra, glaudþiaisusieta su miesto iðoriniø bei vidiniø socialiniø funkcijøhumanizavimu [29]. Taèiau labai svarbu, kad centrø turi-nys atitiktø darnios plëtros principus, t. y. juose bûtø iðvys-tyti socialinës bei inþinerinës infrastruktûros objektai, su-derinta darbo jëgos pasiûla ir poreikis. Pavyzdþiui, Vilniuje(9 pav.) pagal bendrojo plano sprendinius fiksuoti tik keli

8 pav. Autoriaus schemoje Liepojos (Latvija) miesto kompozi-

cinë schema (policentrinë urbanistinë struktûra) [30]

Fig 8. Compositional scheme of Liepaja city (Latvia) (polycen-

tric urban structure) [30]

9 pav. Vilniaus miesto kompozicinë schema (policentrinë urba-

nistinë struktûra)

Fig 9. Compositional scheme of Vilnius city (polycentric urban

structure)

polifunkciniai centrai (Senamiestis, N. Vilnia). O kiticentrai – prie Gariûnø (10 pav.), Ukmergës g. – neatitin-ka polifunkciðkumo kriterijø – tai nedidelës prekybos irpramonës teritorijos. Todël atnaujinamo Vilniaus m. ben-drojo plano rengëjams reikës naujai ávertinti ðá veiksná. Ak-tyvioms bendruomenëms rastis, darnai pocentryje uþtikrin-ti bûtina sàlyga – miesto centrø polifunkciðkumas.

10 pav. Gariûnai Vilniuje (ðiandien tai monofunkcinis centras)

Fig 10. Gariûnai in Vilnius (monofunctional centre today)


Straipsnio autorius tyrimais [32] nustatë tiesioginævisuomenës aktyvumo priklausomybæ nuo miesto policen-triðkumo laipsnio ir atvirkðtinæ priklausomybæ nuo planuo-jamos teritorijos ploto bei tikslø strategiðkumo (12 pav.),sudarydamas prielaidas visuomenës aktyvumo indekso

nustatymo metodikai sukurti (jà autorius planuoja iðdës-tyti kituose darbuose).

Vertinant tai, kad visuomenës aktyvumo indeksas galibûti nuo nulio iki vieneto

0 < V ≤ 1,

visuomenës aktyvumà galima iðreikðti funkcija nuo plo-to, tikslø strategiðkumo lygmens bei polifunkciðkumolaipsnio:

V = f (T1, T

2, P) = P/T

1, T

2;

V – visuomenës aktyvumo indeksas, T1 – planuojamos te-

ritorijos plotas, T2 – tikslø strategiðkumo rodiklis, P –

miesto policentriðkumo rodiklis.Vadinasi, kuo didesnë teritorija, kuo strategiðkesni

miesto architektûros formavimo tikslai, tuo maþiau visuo-menei suprantamesni ilgalaikiai miestø plëtros uþdaviniai,tuo bendruomenë yra pasyvesnë (pavyzdþiui, bendrøjø pla-nø rengimo atveju). Todël yra tikslinga:

• reikðmingø statiniø veiksniø neformaliam visuo-menës veiksmui suaktyvinti plëtra (13 pav.).(Pvz., reikðmingesnis tampa miestas, regionas.Gal todël politikai ir palaiko Kauno ir Vilniausdvimiesèio idëjà – tai yra statinio veiksnio stip-rinimas regioninei átakai ir konkurencijai didinti,jam aktyvinti sukurtas dinaminis veiksnys – NVO„Dvimiestis“ (vadovaujant prof. J. Vanagui));

• decentralizuotos, polifunkcinës urbanistinës struk-tûros su stipriomis teritorinëmis bendruomenëmis(teritorijos ðeimininke) plëtra.

Taigi statiniø veiksniø paskatinta ir galëtø bûti mo-tyvuota miesto polifunkciniø centrø plëtros teorija. Die-giant darnios miestø plëtros principus, miestieèiai galëtøbûti laipsniðkai gràþinami á modernià, ðiuolaikiðkai supro-jektuotà, taèiau kompaktiðkà miesto aplinkà (Malmö, Ðve-dija) (13, 14 pav.), nes joms patinka jo teikiamos bendra-vimo galimybës ir aplinkos ávairovë, jauèiamas jaudulys.Taèiau gera aplinka – bendro darbo rezultatas, kuris neat-

11 pav. Malmö (Ðvedija) [32], Canberra (Australija) miestø kompozicinës schemos (policentrinë urbanistinë struktûra)

Fig 11. Compositional urban schemes of Canberra (Australia), Malmö (Sweden) (polycentric urban structure)

12 pav. Planavimo tikslø strategiðkumo, teritorijos dydþio,

policentriðkumo bei visuomenës aktyvumo tarpusavio

priklausomybës kreivë

Fig 12. Graph of interdependence of planning aim strategic char-

acter, territory size, polycentricism and public activity

(planuojamos teritorijos plotas (ha, km2))

(strategiðkumo rodikliai)


siranda savaime. Jis yra pasirinkimo ir gerø projektø ið-dava. Jei tik nori, miesto, teritorinë bendruomenë jà galisukurti, nors tai ne vieno þmogaus ar grupës darbo rezul-tatas – tai kolektyvinës veiklos ir individualiø pastangøvaisius.

5. Iðvados

Ávertinus neformalaus veikimo veiksniø [26] (visuo-menës) átakà miesto architektûros formavimui, galima pa-aiðkinti daugelio miestø savitumo raidos aspektus, suprastijos dalyvavimo plëtros procesuose ávairiais istoriniais lai-kotarpiais motyvacijà, dësningumus. Tai yra statiniø ir di-

naminiø NfV veiksniø tarpusavio sàveika. Ðiandien, vyks-tant sparèiai miestø plëtrai, Lietuvoje ðiuos dësningumusatskleisti svarbu ne tik teorine, bet ir praktine prasme.

Kai kurie autoriaus atliktø tyrimø apibendrinimai:1.Aktyvaus visuomenës dalyvavimo miesto architek-

tûros formavimo procese privalumai:– didesnë projektø ágyvendinimo sëkmës tikimybë

su prognozuojama architektûros kokybe;– pasitikëjimo didëjimas vietos valdþia;– PPP plëtra, t. y. visuomenës parama ágyvendinant

projektus;– geresni, sàþiningesni santykiai tarp interesø gru-

piø ir teritoriniø bendruomeniø;– operatyvesnis keitimasis informacija ir praktine

patirtimi;– demokratiniø vertybiø puoselëjimas;– pasitikëjimas taryba bei savivaldybës administra-

cija;– maþesnë tikimybë, kad projektai bus stabdomi;– tai leidþia nuspëti projektø realizavimo pasekmes.2. Priemonës, skatinanèios teritoriniø bendruomeniø

aktyvumà:– urbanistinis planavimas ir aktyviø bendruome-

niø gausinimas, formuojant decentralizuotà

miestø urbanistinæ struktûrà su polifunkciniais

centrais;

– kompleksinis miesto architektûros formavimas,naudojant teritorijø bei strateginio (ekonominio)planavimo formalià priemonæ;

– savivaldybës tarybos komitetø ir visuomeniniøkomisijø bendri susirinkimai; teritorijø plëtrosbiudþetinio proceso skaidrumas; sàlygø, skatinan-èiø visuomenæ dalyvauti jame, gerinimas; santy-kiø su þiniasklaida aktyvinimas.

Literatûra ir ðaltiniai

1. Dabartinis lietuviø kalbos þodynas. Vilnius: Mokslo ir en-

ciklopedijø leidybos institutas, 2000. 967 p.

2. Braþënaitë-Dijokienë, D. Paveldosaugos sampratos kaita

XX a. Lietuvoje. Urbanistika ir architektûra, t. XXVIII,

Nr. 2, Vilnius: Technika, 2004, p. 72–78.

3. Drëma, V. Dingæs Vilnius. Vilnius: Vaga, 1991. 404 p.

13 pav. Autoriaus nuotraukoje Malmö (Ðvedija) kompaktiðkas

modernios statybos polifunkcinis gyvenamasis rajonas su naujai

suformuotu statiniu veiksniu – Turning Torso dangoraiþiu, tapusiu

ne tik Malmö miesto, bet ir visos Ðvedijos moderniosios

architektûros simboliu, tapatumo þenklu

Fig 13. Malmö (Sweden) compact modern residential district

with newly-formed static factor – „Turning Torso“ skyscraper,

which became modern architectural symbol and identity sign not

only of Malmö, but also of the whole Sweden (author’s photos)

14 pav. Gyvenamojo rajono fragmentai Malmö mieste su

savitomis kiemø erdvëmis ir stipria bendruomene, kuri dalyvavo

jo architektûros formavimo procese PPP principu [20]

Fig 14. Fragments of residential district in Malmö city with origi-

nal yard spaces and strong community which participated in the

process of architectural formation by PPP principle [20]


4. Daunora, Z. Vilniaus miesto centrinës dalies vizualinio iden-

titeto apsaugos prioritetai. Urbanistika ir architektûra,t. XXVII, Nr. 1. Vilnius: Technika, 2003, p. 12–23.

5. Miðkinis, A. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis.

Vilnius: Mintis, 1991. 153 p.

6. Maþeikis, G. Regionalizmas, miestø decentralizacija ir tarptau-

tinis bendradarbiavimas. Archiforma, Nr. 3, Vilnius, 1999, p. 65.

7. Èaikauskas, G. Apie nacionaliná identitetà. Archiforma,

Nr. 1–2, Vilnius, 2005, p. 57.

8. Vyðniûnas, A. Ðiauliai ir Panevëþys: þingsnis po þingsnio. Ar-chiforma, Nr. 4, Vilnius, 2002, p. 23.

9. Buivydas, R. XX a. architektûra: regionalizmas. Archiforma,

Nr. 3, Vilnius, 1999, p. 70–77.

10. Petruðonis, V. Vietovës kultûrinio tapatumo ontologija. Ur-banistika ir architektûra, t. XXIX, priedas. Vilnius: Techni-

ka, 2005, p. 55–62.

11. Buèas, J. Kraðtotvarkos pagrindai. Kaunas: Technologija,

2001. 282 p.

12. Nezabitauskas, A. Jonas Basanavièius. Biografinë apybrai-

þa. Fotografuotinis leidimas. Vilnius: Vaga, 1990. 543 p.

13. Lietuvos Respublikos teritorijø planavimo ástatymas. Þin.,Nr. 107-23910, 1995.

14. Ekspertø apklausa. Vilnius: UAB „RAIT“, 2005 m. balan-

dþio 29 d. 23 p.

15. Ekspertø apklausa. Vilniaus miesto gyventojø poþiûris á mies-

to plëtrà. Vilnius: UAB „RAIT“, 2005 m. sausis-vasaris.

48 p.

16. Gyventojø apklausos rezultatai. Trakø þemë, Nr. 37 (361),

Trakai: Voruta, 2005.

17. Andrikienë, L. Valdþios ir pilieèiø ryðio stiprinimas. Vilnius:

Omni laikas, 2004-02-26.

18. Kanados urbanistikos institutas, Lietuvos programa. Projek-

tas: Visuomenës dalyvavimas savivaldybiø teritorijø plana-

vime (vykdant Kanados valdymo instituto programà). Vilnius:

1997. 77 p.

19. Rainys, G. Kanados urbanistinës plëtros patirtis. Kanados-

Baltijos savivaldybiø bendradarbiavimo programa „Strategi-

nis miestø valdymas“. Torontas-Otava, 1996. 19 p.

20. Brattberg, L. City Regenerating Development Strategies. The

UBC Baltic Cities Bulletin, 2/2000, Gdansk, Poland.

(www.ubc.net).

21. Jakaitis, J. Medþiagos apibendrinimas apie visuomenës da-

lyvavimà rengiant Vilniaus miesto savivaldybës bendrojo pla-

no iki 2015 metø antrojo etapo esamos bûklës analizës sta-

dijà (2004-10-13–2005-07-22). Vilnius: Vilniaus miesto

savivaldybës administracijos Miesto plëtros departamento Ben-

drojo ir specialiojo planavimo skyriaus archyvas, 2005. 63 p.

22. LR aplinkos ministro 2004 m. geguþës 7 d. ásakymas Nr. D-

1263 „Dël apskrities teritorijos bendrojo plano rengimo, sa-

vivaldybës teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestø mies-

teliø bendrøjø planø rengimo taisykliø patvirtinimo“.

23. Lietuvos Respublikos regioninës plëtros ástatymas (Þin., 2000,

Nr. 66-1987), nauja ástatymo redakcija nuo 2002 m. gruo-

dþio 24 d. (Þin., 2002, Nr. 123-5558).

24. Jakaitis, J.; Paliulis, N. Bendrojo bei strateginio planø, pla-

navimo dokumentø ir miesto (regionø) teritorijø raidos mo-

nitoringo sistemos ypatumai. Urbanistika ir architektûra,

t. XXVII, Nr. 2. Vilnius: Technika, 2003, p. 76–86.

25. Vilniaus miesto bendrasis planas. Vilnius: Briedis, 1999.

79 p.

26. Jakaitis, J. Neformalaus veikimo veiksniø átaka urbanistinei

raidai. Urbanistika ir architektûra, t. XXVIII, Nr. 3. Vilnius:

Technika, 2004, p. 132–143.

27. Lynch, K. Good City Form. Cambridge: MA, London, En-

gland. The MIT Press, 1981.

28. William, J.; Mitchell. E-topia: „Urban life, Jim, - but not as

we know it.” Massachusetts Institute of Technology The MIT

Press, Cambridge: MA, London, England, 1999. 192 p.

29. Daunora, Z. Vilniaus regiono koordinuoto planavimo gali-

mybës ir problemos. Urbanistika ir architektûra, Nr. 1 (23).

Vilnius: Technika, 1997, p. 19–30.

30. Jakaitis, J. Neformali decentralizuotos urbanistinës miesto

struktûros átaka jo plëtrai. Ið: Tarptautinio seminaro „Plain

air” Liepojoje (Latvija) „Development of the northern part

of Liepaja seaside park“ medþiaga. Liepoja, 2005-11-25,

27 d. (www.a4d.lv/notikumi/707/).

31. Jakaitis, J. Individuality of the city in the context of change-

able informal impact conditions. Ið: Tarptautinio seminaro

„Union of Baltic Cities Commission on Urban Planning, Pro-ject - Alliance of Baltic Cities (ABC) in Malmö, Sweden“praneðimai. Malmö, 5–9 Oct 2005 (www.ubc.net/commis-

sions).

32. Jakaitis, J. Visuomenës aktyvumo planavimo procese tenden-

cijø ir jø átakos miestø architektûros raidai tyrimai. Visuo-

menës dalyvavimo formuojant miesto architektûrà Lietuvoje

bruoþai (rankraðtis autoriaus archyve). Vilnius, 2005.

JONAS JAKAITIS

Master of Architecture, doctoral student (since 2002), Dept ofArchitecture, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU),Trakø g. 1/26, LT-01132 Vilnius, Lithuania.

Master of Architecture, VGTU, 1997. First degree in Urban En-

gineering, Vilnius Civil Engineering Institute (VISI, now VGTU),

1984. Employment: head of Division of Master and Special Plan-

ning, Department of Urban Development, Vilnius City Munici-

pal Government Administration. Konstitucijos prosp. 3, LT-09601

Vilnius, Lithuania. E-mail: [email protected]. Member-

ship: member of the Lithuanian Union of Architects, member of

the Lithuanian Union of Landscape Architects, member of Steer-

ing Commitee of the Union of the Baltic Cities (UBC) Com-

mission on Urban Planning. Publications: author or co-author of

12 scientific publications. Conferences: participant of 25 national

and international conferences. Research interests: urban devel-

opment programs, physical planning, urban planning, land use

management. Public consultation, public involvement, public

participation, Public Private Partnership in urban planning pro-

cess.

Documents

MIESTO ARCHITEKTÛROS SAVITUMAS KAIP …elibrary.lt/resursai/Mokslai/VGTU/URBANISTIKA_IR_ARCHITEKTURA/2005/nr4/5.pdfvisuomenei suaktyvinti, nes jos potencialiai aktyvi dalis yra tie