24

Mineralines medzlagos (makro- ir mikroelemental)

Augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose gausu jvairiq mineraliniq medziagq. Jos sudaro 4-5,7 proc. zmogaus mases ir organizmui reikalingos kaip ir baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai. Mineralines medziagos dalyvauja visuose medziagq apy-kaitos procesuose; padeda palaikyti pastovq organizmo skysciq osmosinj slegj, rugsciq ir sarmq pusiausvyrq, audiniq koloidines savybes, dalyvauja fermentq, hormonq sinte-zeje, reguliuoja vandens apykaitq. Nustatyta, kad maisto produktai, kuriuose daugiau kalcio, magnio, natrio, kalio (vaisiai, darzoves, uogos, ankstiniai augalai, prieskoniai), palaiko organizme sarminq reakcijq, o turtingi sieros, fosforo, chloro (mesa, zuvis, rie-sutai, grudai, duona, kiausiniai, kruopos) - rugstinq reakcijq. Zmogui su maistu butina gauti 90 maisto elementq: 16 vitaminq, 60 mineralq, 12 aminorugsciq, 3 riebalq rugstis. Gyvybiskai svarbus 15 mineralq: kalcis, fosforas, magnis, gelezis, cinkas, jodas, varis, manganas, fluoras, chromas, selenas, molibdenas, kalis, natris, chloras. Mineralines medziagos, kuriq augaluose susikaupia didesni kiekiai, vadinamos makroelementais (kalcis, fosforas, kalis, natris, magnis, gelezis, chloras, siera), o kuriq tera vos simtosios ar tukstantosios gramo dalys - mikroelementais. Jie visi labai svarbus zmogaus orga­nizmui ir kartu su vitaminais stiprina vienas kito poveikj.

Makroelementai

Kalcis. Suaugusio zmogaus organizme yra apie 1,2 kg kalcio. Daugiausia j o

randama kauluose ir kraujo plazmoje. Kalcis svarbus fe rmentq aktyvinimui, dantq

formavimuisi, raumenq energijai, i^steliq membranq laidumui, kraujo kresumui

( t rombino v i r t imui f ibr inogenu), nervq impuisq perdavimui. Trukstant kalcio blogai

auga skeleto kaulai ir dantys, galima susirgti rachitu, osteoporoze ir osteomaliacija

(kaulq suminkstejimas), parodontoze, hipertenzija, nusilpsta raumenys, jauciami

skausmai nugaros srityje. Kalcis ramina nervus, reguliuoja kapiliarq bei l^steiiii

pralaidumq. Kalcio perteklius skatina v idur iq uzkietejimq, inkstuose gall susidaryti

akmenys, pablogeti gelezies ir k i tq mineraiq pasisavinimas. Kalcio yra pieno pro­

duktuose, kiausiniuose, rupiai maltuose miltuose, kopustuose, apelsinuose, zemuo-

gese, kriausese, slyvose. Suaugusiam zmogu i per parq reikia 800-1000 m g kalcio,

vaikams, nesciosioms ir mait inancioms mot inoms - 300-450 m g daugiau.

Fosforas. Fosforo yra kiekvienoje organ izmo l^steleje. Jis butinas kaulq ir

dan tq formavimuis i , jeina j nukleorugsci i} ir nuk leo t idq sudetj, svarbus perduo-

dant gene t i n^ informacij^, dalyvauja ba l t ymq sintezeje, reguliuoja organ izmo

terpes rugst ingumq, osmosinj slegj, palaiko b ioko lo idq fizines ir chemines savy­

bes, norma lq lytines sistemos funkcionavimq, uztikrina smegenq ve ik l^ regul iuo-

janc iq f e rmentq veiklq ir sudetj. Pazeidus kalcio ir fosforo santykj gali atsirasti

kalcinoze (audiniq kalkejimas), kauli} skausmai, apet i to stoka. Racionalus kalcio

Maisto produldq derinimas

Maisto produktq suderinamum^ issamiausiai is-tyre amerikieciq mokslininkas Hubertas Seltonas. Tikslus ir nepriekaistingas produktq derinimas - vie-na svarbiausiq sveikatos garantijq. Netinkamai mai-tinantis nuodijamas organizmas, sutrikdoma rugsciq ir sarmq pusiausvyra, medziagq apykaita, sumazeja imunitetas. Kaip teigia H.Seltonas, pradejus tinkamai maitintis pagereja sveikata, mat palengveja virskini-mo organq darbas. Tad kaip reiketq maitintis?

7. Baltyminj ir krakmolo turintj maistq butina valgyti atskirai.

Gamt in ius b a l t y m q , r ieba lq ir k r a kmo l o (pavyzdziu i , p ieno, k ruopq , g r ie -

tineles, duonos ) der in ius o rgan izmas virskina nesunkia i , o ats i t ik t in ia i j q

der in ia i nele ist in i : d u o n a ir mesa, d u o n a ir kiausiniai, bulves ir mesa bei kt.

K rakmo lu i v i r s k i n t i reikia sarmines ap l i nkos (sei l iq f e r m e n t o p t i a l i no ) , ba l -

t y m a m s - rugst ines (peps ino - skrandz io su lc iq f e rmen to , ska idancio ba l ty -

mus ka r tu su druskos rugs t imi ) . Mesq, kiausinius, surj, varsk?, r iesutus reikia

suvalgyt i p i rmiaus ia ir t i k geroka i ve l iau ga l ima ragaut i k r a kmo l i n go maisto.

„Gamta pat i n i e k u o m e t n e g a m i n o s u m u s t i n i q " - t e i ge H.Seltonas.

2. Vienu metu nevalgyti baltyminio ir rugsciif turincio maisto.

Negal ima va lgy t i mesos, zuvies, k iaus in iq su salotomis, paskan intomis

c i t r i n i i r ug s t im i , ac tu ar majonezu . Va lgydami mesq su c i t r ina, g r e i p f r u tu ,

uzgerdami p o m i d o r q sult imis, skrandziu i v i r sk int i ne padedame, o t r u k d o m e :

maistas ima pu t i . SCirj ir r iesutus ga l ima va lgy t i su rugsciais produkta i s , nes

juose pakankamai r iebalq, l e t i nanc iq s ka idymo proces^.

3. Vieno valgymo metu - viena baltymif rusis.

Negal ima va lgy t i mesos su p ienu, suriu, riesutais ir pan. Skrandzio sultys,

virskinancios pienq, isskiriamos paskut iniame virsk inimo etape, o mesq - p i rmu -

t in iame. Jos tu r i pakist i - t i k t u o m e t k iekviena b a l t y m q rusis bus suvirskinta.

Vienu m e t u ga l ima va lgy t i jva i r iq mesq ar k r imst i jvair ius riesutus. Net inka

su ba l tymais ir alkohol is.

VAISTINIS ClOBRELIS Thymus vulgaris L.

Botaninis aprasymas. I Notreliniq seimos daugiametis vaistinis ir prieslconinis auga-las. Stiebas status, sal<otas, sumedej^s, 20-40 cm aul<scio. Sal<eles rausvos, suplotos, keturbriaunes. Lapai linijiski. Lapi| pazastyse yra neissivysciusios sakeles su lapq kuoksteiiais. Ziedq menturiai susitelk^ j galvutes arba trumpas varpas. Ziedeliai sviesiai rausvi. Vaisiai - tamsiai rudi riesuteliai. Zydi birzelio-rugpjucio menesiais. Kil^s is Vidurzemio juros regiono.

Veikliosios medziagos. |Zoleje yra eterinio aliejaus (timolio, karvakrolio, tujanolio, linaloolio, cimolio, pineno), raugq, kartumynij, mineraliniq medziagq, rugsciq, sapo-ninq, vitamino C.

Gydomasis poveikis. Pagrindine veiklioji medziaga - eterinis aliejus yra naturalus an-tibiotikas, todel augalas pasizymi spazmolitiniu, raminamuoju ir dezinfekuojamuoju povei-kiu. Eteris aliejus veikia daugelj ligq sukelejq, stimuliuoja ir stiprina organizmq bei imunin? sistem^. Vaistiniq ciobreliq preparatais gydomos plauciq, bronchq, skrandzio ir zarnyno trakto, slapimo pusles ir odos ligos. Uzpilas mazina kosulj esant uminiam ir letiniam bron-chitui, lengvina astmos priepuolius, tirpdo prie bronchq sieneliq prikibusias gleives, gerina virskinim^, salina rugimo ir puvimo procesus zarnyne, spazmus. Vaistiniq ciobreliq vonios daromos kosint, paslijus nervams, sutrikus zarnyno veiklai, sergant reumatu.

Gydymo forma ir dozavimas. 1. Uzpilas: Arbat inj saukstelj sausos sumulkintos zoles uzpi i t i 250 ml verdancio vandens, palaikyti 10 minuciq, nukosti. Gerti siltq po 3 stiklines per d i en^ virskinimui gerint i, persalus. Gydant kosulj galima pasaldinti.

2. Vonia. 100 g zoles uzpiiti litru verdancio vandens, palaikyti 20 minuciq, nukosti ir supiiti i paruost^ voni^.

RECEPTAI RECEPTAI RECEPTAI KULINARIJA Vaistinis ciobrelis patiel<alams suteikia malonij skonj, ska­tina virskinimq, ypac tinka riebiems patiekalams - bul-vems, keptoms su lasinukais, kiausinienei, mesos jdarams ir socioms sriuboms paskaninti. Populiarus rukytos mesos, kiaulienos, avienos, pasteto, grybq, laukines paukstienos, varskes, surio, virtinukq jdarq prieskonis. Nedideliu kiekiu gardinama kepta zuvis, kepenys, versiena, zaiios lapines salotos. Ciobreliai pagerina zirniq, pupeliq, sojq, tamsiq padazq, bulviq salotq skonj. Sumaisyti su rozmarinais ir druska - puikus kepsniq prieskonis.

PUPELES SU DARZOVEMIS

350 g pupeliLi, svogunas, 2 mazos cukinijos, didelis

pomidoras, 50 g krienq, arbatinis saukstelis ciobreliq,

lauro lapas, 2 saukstai aliejaus, ziupsnis svogunq lais-

kq, druskos.

Ismirkytas pupeles uzpiiti vandeniu ir virti su ciobre-liais ir lauro lapu, kol suminkstes. Supjaustytq svo­gunq pakepti, sudeti griezineliais pjaustytas cukinijas, pasudyti ir troskinti. Kai cukinijos pusiau suminkstes,

Va r t o j a ma

GYDYMUI ir MAISTUI -zole, pjaunama zydejimo metu.

Per dideles vaistiniq ciobreliq dozes gali sukeiti pykinimq. Vais­tiniq ciobreliq prepa-ratq nepatartina gerti nescioms moterims, sergant sirdies nepa-kankamumu, kepenq ir inkstq ligomis. Perdo-zavus galima suakty-vinti skydliaukes veikl^.

3. Arbata nuo skrandzio iigif. Sumaisyti 20 g vaistinio ciobrelio zoles, po 10 g paprastqjq kmynq, pipirmeciq, ske-tiniq sirdazoliq. 2 arbatinius saukstelius misinio uzpiiti 250 ml verdancio vandens, palaikyti 10 minuciq, nukosti. Gerti silt^ po 3 stiklines per dienq.

4. Arbata nuo kosuiio. Sumaisyti 20 g vaistinio ciobrelio zoles, po 10 g pavasarines raktazoles saknq, anyzi-nes oziazoles vaisiq, siauralapio gyslocio lapq. 2 arbatinius saukstelius misinio uzpiiti 250 ml verdancio vandens, palaikyti 10 minuciq, nukosti. Gerti siltq po 3 stiklines per d ien^ pasaldinus medumi.

RECEPTAI jmaisyti nuplikytq, nuluptq ir supjaustyt^ pomidorq, sutarkuotus krienus ir troskinti. Darzoves sumaisyti su isvirtomis pupelemis ir apibarstyti pjaustytais svogu-nij laiskais. Patiekti su ryziais.

AVIZINig DRIBSNig PASTETAS

200 g aviziniq dribsniq, 400 ml darzoviq nuoviro, 500 g

darzoviq (svogunq, morkq, porq, kopustq ir kt.), kiau-

sinis, 50 g tarkuoto kieto surio, saukstas aliejaus, po

RECEPTAI ziupsnelj tarkuotq muskatq riesutq ir bazilikq, saukste­

lis ciobreliq, aliejaus indui sutepti, druskos.

Visas darzoves smulkiai supjaustyti ir 5 minutes kepti aliejuje, sudeti avizinius dribsnius ir ismaisy-ti. J misinj suberti prieskonius, tarkuotq surj, supiiti darzoviq nuovirq, isplaktq kiausinj ir pasudyti. Viskq gerai ismaisyti, sudeti j aliejumi isteptq indq ir 40 minuciq kepti orkaiteje. Pastetq galima valgyti siltq arba saltq.

PAPRASTASIS KUKURUZAS Zea mays L.

Botaninis aprasymas. iM ig l in i i i (varpiniq) seimos vienmetis kulturinis augalas. Sa-knis kuokstine, issiraizgiusi 30-55 cm gylyje. Lapai prazanginiai, placiai linijiski, banguoti. Vyriskas ziedynas (virsuneje) - sluotele, moteriskas (lapq pazastyse) - su-detine varpa (4-50 cm ilgio, 2-10 cm skersmens), paprastai vadinama burbuole. Augalas isaugina 1-2 ir daugiau burbuoliq. Vaisius - baltas, geltonas, rausvas, zaisvas ar tamsiai violetinis grudas. Zydi l iep^-rugpjutj. Vaisiai subr^sta rugsejj-spalj. Isvesta nemaza j q veisliq, pavyzdziui, cukriniq, krakmoliniij, sproginejanciq ir kitq. Kukuruzas kii^s is Centrines ir Pietq Amerikos. Dabar auginamas visuose zemynuo-se. Lietuvoje kukuruzai pradeti auginti 1955 metais.

Veililiosios medziagos. KukuruzLj purkose yra riebalinio ir eterinio aliejaus, lipq, der-VL|, karciqjq glikozidq, saponinq, kriptoksantino, kalio, fosforo, magnio, kalcio, vitaminq C, B1, B2, B6, K, folio ir pantoteno rugsciq, inozido, steroliq (sitosterolio, stigmasterolio).

Gydomasis poveilds. Kukuruzq purkq preparatai skatina tulzies sekrecij^, mazina jos klampumq, lyginamqjj svorj, bi l irubino kiekj, greitina kraujo kresumq. Purkq uzpilu ir nuoviru gydomas cholecistitas, cholangitas, hepatitas, tulzies akmenlige. Ypac jie efektyvus, kai uzsistovi tulzis. Nuolat vartojant kukuruzq purkq preparatus dingsta sunkumas ir skausmai kepenq srityje, praeina pykinimas, vemimas, sumaze­ja kepenys. Kukuruzq purkq preparatais gydomas enterokolitas ir kiti skrandzio bei zarnyno sutrikimai, patinimai, sukeiti sirdies ir kraujagysliq, inkstq ligq. Kukuruzq purkos yra puikus diuretikas. Ilgai jas vartojant istirpsta karbonatiniai, uratiniai ir fosfatiniai akmenys slapimtakiuose ir inkstuose. Purkq preparatai rekomenduotini diabetikams. Jq daznai dedama j vaistazoliq misinius.

Kukuruzq aliejus mazina cholesterolio kiekj kraujyje, varo tulzj, vartojamas aterosklerozes profilaktikai ir gydymui, ruosiant dietinius patiekalus. Aliejuje yra vitamino E, todel jis rekomenduojamas sergant hipoavitaminoze E ir kitais negalavimais, susijusiais su sio vitamino trukumu.

I RECEPTAI RECEPTAI RECEPTAI KULINARIJA

Kukuruzq gruduose daug krakmolo, riebalq, B gru-pes, PP vitaminq, provitamino A, biotino, mineraliniq druskq ir labai mazas kiekis aukso. Is grudq miltq verdama kose, kepami apkepai, paploteliai. Grudai konservuojami. Pas mus kukuruzai nera populiarus, todel svieziq burbuoliq parduotuvese buna retokai. Dazniausiai parduodami konservuoti kukuruzai ir dziovinti grudai. Kai kukuruzai gerai prinok§, spuste-

lejus burbuol? istryksta balsvos sultys. Sviezius kuku-ruzus skaniausia kepti ir valgyti su sviestu. Senesnius reiketq apie 20 minuciq pavirti sudytame vandenyje. Konservuoti kukurGzai tinka salotoms ar kitiems val-giams ruosti. Prieskoniai - karis, maltos paprikos, baltieji pipirai. I

KUKURUZy KOSE ' Stikline kukuruzq miltq, 0,4 I vandens, saukstas cuk-

raus, druskos.

V a r t o j a ma

GYDYMUI - purkos su lie-

menelemis, renkamos esant

vaskinei stadijai.

MAISTUI - grudai.

Kukuruzq preparatq

nevartoti padidejus

kraujo kresumui ir

protrombino kiekiui

kraujyje.

Gydymo forma ir dozavimas. 1. Kulfuruzq purt^q uzpilas. 1-2 valgomuosius saukstus susmulkintos zaiiavos uzpiiti 0,5 I verdancio vandens,

virti 3 minutes, palaikyti 2 valandas uzdengtame inde, nukosti. Gerti po 1-3 valgo­

muosius saukstus 3-4 kartus per d ien^ pries valgj.

2. Kukuruzq purkq nuoviras. 10 g susmulkintos zaiiavos uzpiiti 300 ml verdancio vandens, 30 minuciq virti ant

mazos ugnies uzdengtame inde, palaikyti, kol atves, nukosti. Gerti po 1-3 valgo­

muosius saukstus kas 3-4 valandas.

RECEPTAI RECEPTAI RECEPTAI Miltus, cukrq ir druskq supiiti j verdantj vandenj, bet nemaisyti, kol vanduo uzvirs. Kai tik vanduo su miltais uzvirs, viskq greitai ismaisyti, kad nesusidarytij gumuliukq. Koses pavirsiij sulyginti, puodq uzdengti dangciu ir sutinti ant mazos ugnies arba orkaiteje 10-15 minuciii. Patiekti karstq su sviestu ir kietai virtais kiausiniais arba grietine. Kos? geriausia virti apvalaus dugno puode.

PUPELig GULIASAS 300 g pupeliq, 100 g svogunii, 2 pomidorai, 1/2

saukstelio saldziiijq paprikq, 150 g virtq kukuruzq, 2

saukstai aliejaus, druskos.

Per naktj ismirkytas pupeles virti, kol suminkstes. Smul­kiai supjaustytus svogunus pakepinti aliejuje, sudeti nu-plikytus, nuluptus ir supjaustytus pomidoms, kukuruzus, pasudyti ir truputj patroskinti. Pabaigoje jberti saldziijjq paprikij, viskq sumaisyti su virtomis pupelemis ir trumpai pakaitinti. Valgyti su grudq duona.