Embed Size (px)
Citation preview
KLAIPĖDOS UNIVERSITETASPEDAGOGIKOS FAKULTETAS
PSICHOLOGIJOS KATEDRA
Dieninio skyriausII kurso studentėsInesos Jocaitytės
Pažinimo procesų III laboratorinis darbas:
MIULERIO-LAJERIO DĖSNIS
Darbo vadovė:Lekt. Ž. Mažeikaitė-Gylienė
Klaipėda2009
Turinys
1. Įvadas................................................................................................................................31) Darbo tikslas.........................................................................................................4
2. Metodika...........................................................................................................................51) Tiriamieji...............................................................................................................52) Darbo priemonės...................................................................................................53) Tyrimo eiga...........................................................................................................54) Duomenų registravimas........................................................................................6
3. Rezultatų analizė...............................................................................................................71) I serijos rezultatai..................................................................................................72) II serijos rezultatai.................................................................................................12
4. Išvados..............................................................................................................................205. Literatūros sąrašas.............................................................................................................21
2
Įvadas
XIX amžiaus pabaigoje, kai psichologija ėmė ryškėti kaip atskira disciplina, mokslininkai
susidomėjo ir iki šiol domisi suvokimo iliuzijomis. Iliuzijos suklaidina mus, paveikdamos jutimų
sisteminimo ir įprasminimo būdus. Iliuzijų analizavimas padeda suprasti kasdienio suvokimo
mechanizmus (Myers D. G., 2000). Jos mums padeda realiai suvokti aplinką, kuri mus supa bei skirti
aplinkinių objektų atstumą nuo žmogaus, jų formą, gylį bei kitus erdvinės sanklodos aspektus.
Kaip jau tikriausiai žinote, rega yra pats svarbiausias žmogaus pojūtis, kurio analogiška smegenų dalis,
analizuojanti šio pojūčio teikiamą informaciją, yra labai didelė, palyginti su kitomis smegenų žievės
sritimis. To pasekmė – detalus ir sudėtingas optinių signalų analizavimas. Todėl žmogus geba suvokti
daugybę atspalvių, objektų judėjimą, šviesos intensyvumų bei kontrastų skirtumus, padedančius aiškiai
išskirti atskiras objektų formas ir jų kontūrus bei suvokti atskirų detalių išsidėstymo erdvėje ypatybes.
Taigi optinis mechanizmas yra labai sudėtingas neurofiziologinis procesas, analizuojantis aplink
vykstančius statiškus bei kintančiu objektus, tačiau kartais juos suvokiantis labai dviprasmiškai.
Paprasti ir sudėtingi žievės neuronų recepcijos laukai, pasižymintys erdvinių dažninių filtrų savybėmis,
gali deformuoti signalus apie vaizdo erdvinę struktūrą ir sukelti suvokimo iškraipymus. Šis reiškinys
yra vadinamas suvokimo iliuzija, kuri remiasi objektų susiliejimu ir kontrastu, vaizdo gylio ir
perspektyvos įtaka suvokimui, adaptacijos bei asimiliacijos procesais ir kitais panašiais faktoriais.
Taigi galima teigti, kad suvokimo iliuzija yra optinio suvokimo iškraipymas dėl tam tikrų objektų
išsidėstymo erdvėje bei tarpusavio koreliavimo sąlygų neatitikimo. Įdomi iliuzijų savybė ta, kad jų
atsiranda stebint visai paprastus vaizdus, sudarytus vos iš kelių linijų, taškų arba kreivės atkarpų,
atrodytų, negalinčių sukelti bet kokių keblumų tokiai universaliai ir galingai daiktų atpažinimo
sistemai, kokia yra rega. Vis dėlto regimojo suvokimo klaidos šiais atvejais yra didelės, išmatuojamos
kiekybiškai ir atsikartoja sistemingai kiekvienam stebėtojui. Dėl šios savybės geometrinių iliuzijų
reiškinys pats tampa reikšmingu stebėjimų bei tyrinėjimų objektu, nes padeda įvertinti sistemos
galimybių ribas, kurios savo ruožtu atspindi ir tam tikrus sistemos struktūros bei veikimo principus.
Nuo XIX amžiaus pabaigos šios srities tyrimai ženkliai pasistūmėjo į priekį. Buvo padaryta labai
daug eksperimentinių tyrimų, susijusių su tiriamojo subjektyviais vertinimais optinio objektų
išskyrimo srityje. Šios srities tyrimus atliko daugybė mokslininkų ir tyrinėtojų, tokių kaip
Poggendorffas, H. Ross, Treisman, A. Adleris, F. Miulleris bei kiti. Pastarasis, kartu su Lajeriu, 1889
metais sukūrė klasikinį optinės iliuzijos metodą su nevienodo ilgio atkarpomis, kurį sėkmingai pritaikė
savo tyrimuose. Šiuo metodu jis nustatė pridėtinių detalių įtaką tam tikro objekto suvokimui,
aiškindamasis skirtingą atkarpų su pridėtinėmis rodyklėmis (antgaliais) suvokimą.
3
Darbo tikslas
1. Ištirti ar suvokiamam atkarpos ilgiui turi įtakos rodyklių kryptis ir ilgis?
2. Patikrinti ar žmogus sugeba padalinti atkarpą pusiau esant skirtingoms antgalių
orientacijoms, ar vykdydamas užduotį žmogus daro atsitiktinę ar sistematinę paklaidą?
4
Metodika
Tiriamieji
Šiame laboratoriniame darbe dalyvavo viena tiriamoji, dvidešimtmetė Klaipėdos universiteto,
dieninio skyriaus, antro psichologijos kurso studentė. Susipažinusi su eksperimento vykdymo
sąlygomis iš anksčiau vykdytų Weverio bei Stivenso tyrimų, subjektas šiam eksperimentui galės
sutelkti visą savo dėmesį ir atlikti užduotį nuoširdžiai.
Darbo priemonės
1. Kompiuteris
2. Programa „Miuler.exe“
3. programa „Excel“ duomenų analize.
4. programa „Word“ duomenų aprašymui.
Tyrimo eiga
Šis tyrimas prasidėjo nuo eksperimentatoriaus susipažinimo su teorine jo dalimi – su Miulerio-
Lajerio dėsniu, jo pritaikymu bei eksperimento veikimo aplinkybėmis. Programoje pateiktos
instrukcijos padėjo tiriamiesiems susiorientuoti, kaip vykdyti eksperimentą, kaip parinkti parametrus,
kokius nustatymus įvykdyti, kokie klaviatūros mygtukai naudojami vykdant eksperimentą ir kiti su jo
vykdymu susiję veiksniai. Ši pradinė informacija pateikiama programos faile „Skaityk Miuller“,
esančiame kartu su kita programos informacija. Tuomet tiriamasis nustato veikimo parametrus, kurie
padės geriau suvokti iliuzijų pasireiškimo aspektus bei tiriamojo iliuzinio suvokimo galimybes. Šie
nustatymai parenkami „Miuller.exe“ programoje paspaudus pelyte „parametrai“ programą. Tyrimas
vykdomas dviem ratais, kur kiekviename iš jų nustatomi skirtingi parametrai, apimantys horizontalios
tiesės ilgį, antgalio strėlytės ilgį bei kiek kartų tiriamasis dalins tiesę pusiau. Visi šie parametrų
pasirinkimo ypatumai padės nustatyti, ar jie turi įtakos individo subjektyviai percepcijai, bei kokie
išryškėja linijos dalijimo pusiau dėsningumai – tiriamasis daro sisteminę ar santykinę paklaidą.
Tiriamajam atlikus šį eksperimentą, duomenys yra sutvarkomi, susisteminami, išanalizuojami bei
interpretuojami pagal gautus jų rezultatus.
5
Duomenų registravimas
Vykdant šį eksperimentą duomenų masyvas automatiškai registruojamas „Miuer_rezultatai.txt“
faile, kuriame užfiksuojamas kairės pusės linijos ilgis jos padalijimo pusiau atžvilgiu, taip pat tyrimo
atlikimo data bei laikas. Tyrimas atliktas dviem serijom po 120 linijų, kiekvienai parenkant skirtingus
parametrus.
Nustačius parametrus, tyrimas pradedamas vykdyti pelytės klavišu nuspaudus meniu parinktį
„Vykdymas“. Tuomet programa automatiškai pateikia 120 vienodo ilgio linijų su skirtingai
išsidėsčiusiais jų antgaliais (strėlytėmis). Iš viso egzistuoja keturi antgalių išsidėstymo tipai: 1) >-----<,
2) <----->, 3) <-----<, 4) >----->. Su klaviatūros klavišais „Rodyklė Kairėn“ arba „Rodyklė Dešinėn“
tiriamasis pastato vertikalaus brūkšnelio padėtį ties ta vieta, kurioje jam atrodo, kad šis brūkšnelis
dalina horizontalią tiesę pusiau. Tiesės dalinimo rezultatai įrašomi į kompiuterio atmintį paspaudus
klavišą „Space“ (Tarpelis) ir iš karto programa sugeneruoja vėl naują horizontalią tiesę su atsitiktine
antgalių orientacija ir atsitiktine brūkšnelio padėtimi ant jos. Tiesių dalijimo kartojimas vyksta tol, kol
programa automatiškai neišsijungia.
I serijos parametrai:
1. Tiesės ilgis: 159 px.
2. Strėlytės ilgis: 80 px.
3. Horizontalios linijos dalijimas pusaiu: 100 kartų;
4. Linijos storis: 1 px.
5. Tiesės padalijimo į dvi dalis žymeklio padėtis nenustatyta.
II serijos parametrai:
1. Tiesės ilgis: 381 px.
2. Strėlytės ilgis: 80 px.
3. Horizontalios linijos dalijimas pusaiu: 100 kartų;
4. Linijos storis: 1 px.
5. Tiesės padalijimo į dvi dalis žymeklio padėtis nenustatyta.
Tuomet duomenys iš „Miuller_rezultatai.txt“ saugyklos perkeliami į „Excel“ programą, kurioje jie
toliau analizuojami kuriant diagramas. Šių diagramų pagalba galima aiškiau išanalizuoti ir susisteminti
visą duomenų masyvą, kuris analizuojamas bei interpretuojamas „Word“ programoje.
6
Rezultatų analizė
Šiame laboratoriniame tyrime yra analizuojamas individo subjektyvusis suvokimas iliuzinės
percepcijos atveju. Tiriamasis turi pažymėti vidurį linijos, kurios galuose egzistuoja įvairiai išsidėstę
strėlytės antgaliai, sudarantys keturių tipų linijas. Šie antgaliai ir sukuria optines linijos iliuzijas, kurios
dėsningumus ir bandysime aptarti. Šiame skyrelyje aiškinsimės, ar antgalių išsidėstymo bei linijos
ilgio kriterijai lemia subjektyvų tiriamojo suvokimo iškraipymą ir kokie tie galimo iškraipymo
dėsningumai atsiskleidžia tyrimo eigoje.
I serijos rezultatai:
P.S. Tiesės ilgis=(Kairės pusės ilgis+Dešinės pusės ilgis)+1 - visada nelyginis pikselių skaičius
Tiesės ilgis = 239 px
Strėlytės ilgis = 80 px
Tiesės vidurio ilgis nuo kairės pusės = 239−1
2=119px
Žemiau pateikta tiesių kairių pusių atkarpų pikselių originali duomenų masyvo lentelė. Pikselių ilgis
skaičiuojamas į kairę pusę nuo žymeklio.
1 lentelė: Tiesių kairių pusių atkarpų ilgiai px.
Situacija>-----< ---- ---< >---
Žymeklio atsitiktinė
padėtisData LaikasEksperimentinio
matavimo numeris
1 115 0 0 0 148 2009.05.05 10:11:35
2 119 0 0 0 161 2009.05.05 10:11:38
3 118 0 0 0 208 2009.05.05 10:11:39
4 208 0 0 0 137 2009.05.05 10:11:44
5 0 0 0 103 59 2009.05.05 10:11:45
6 0 0 0 59 137 2009.05.05 10:11:50
7 0 0 0 0 134 2009.05.05 10:11:53
8 113 0 0 0 214 2009.05.05 10:11:55
9 214 0 0 0 1 2009.05.05 10:12:03
10 0 0 0 0 74 2009.05.05 10:12:06
11 0 0 0 99 225 2009.05.05 10:12:13
12 114 0 0 0 191 2009.05.05 10:12:20
13 0 0 136 0 158 2009.05.05 10:12:23
14 0 0 0 0 49 2009.05.05 10:12:27
7
15 0 0 0 100 87 2009.05.05 10:12:30
16 0 0 131 0 136 2009.05.05 10:12:32
17 0 0 0 0 141 2009.05.05 10:12:37
18 0 0 0 99 185 2009.05.05 10:12:42
19 0 123 0 0 165 2009.05.05 10:12:45
20 117 122 0 0 11 2009.05.05 10:12:52
21 0 0 0 0 147 2009.05.05 10:12:55
22 0 0 136 0 109 2009.05.05 10:12:57
23 120 0 122 0 103 2009.05.05 10:13:00
24 0 0 0 0 139 2009.05.05 10:13:06
25 116 0 134 0 130 2009.05.05 10:13:07
26 0 0 0 0 158 2009.05.05 10:13:10
27 0 0 132 0 182 2009.05.05 10:13:14
28 0 118 0 0 65 2009.05.05 10:13:18
29 115 0 0 0 70 2009.05.05 10:13:21
30 0 117 0 0 132 2009.05.05 10:13:24
31 0 0 0 0 184 2009.05.05 10:13:29
32 0 0 132 0 188 2009.05.05 10:13:33
33 0 0 139 0 86 2009.05.05 10:13:37
34 119 0 140 0 108 2009.05.05 10:13:38
35 116 0 0 0 34 2009.05.05 10:13:43
36 0 0 0 102 180 2009.05.05 10:13:47
37 0 0 0 104 136 2009.05.05 10:13:50
38 0 0 0 101 203 2009.05.05 10:13:55
39 0 0 132 0 183 2009.05.05 10:13:59
40 0 0 0 0 98 2009.05.05 10:14:02
41 0 0 0 0 103 2009.05.05 10:14:06
42 0 116 0 0 71 2009.05.05 10:14:10
43 0 122 0 0 136 2009.05.05 1014:12:00
44 0 0 135 0 141 2009.05.05 10:14:16
45 115 0 0 98 13 2009.05.05 10:14:22
46 114 121 0 0 196 2009.05.05 10:14:26
47 117 117 0 0 12 2009.05.05 10:14:31
48 0 0 0 103 201 2009.05.05 10:14:35
49 0 0 135 0 121 2009.05.05 10:14:37
50 0 117 0 0 227 2009.05.05 10:14:41
51 0 0 0 0 161 2009.05.05 10:14:45
52 120 0 0 0 120 2009.05.05 10:14:46
53 120 0 0 0 112 2009.05.05 10:14:49
54 0 117 0 0 65 2009.05.05 10:14:51
55 0 0 128 0 158 2009.05.05 10:14:55
56 118 0 128 0 170 2009.05.05 10:14:58
57 125 0 135 0 86 2009.05.05 10:15:02
58 0 0 0 0 35 2009.05.05 10:15:06
59 0 0 0 0 95 2009.05.05 10:15:09
60 0 0 0 102 7 2009.05.05 10:15:14
8
61 0 0 0 105 94 2009.05.05 10:15:17
62 0 0 0 0 110 2009.05.05 10:15:21
63 0 0 0 0 205 2009.05.05 10:15:25
64 0 0 134 0 26 2009.05.05 10:15:29
65 0 118 0 0 142 2009.05.05 10:15:32
66 0 0 145 0 179 2009.05.05 10:15:35
67 0 0 0 104 175 2009.05.05 10:15:38
68 0 0 137 0 182 2009.05.05 10:15:43
69 0 124 0 0 83 2009.05.05 10:15:45
70 118 0 141 0 130 2009.05.05 10:15:47
71 121 120 0 0 73 2009.05.05 10:15:50
72 0 0 0 91 180 2009.05.05 10:15:53
73 0 120 0 0 140 2009.05.05 10:15:55
74 0 119 0 0 167 2009.05.05 10:15:57
75 0 124 0 0 39 2009.05.05 10:16:01
76 128 0 0 0 21 2009.05.05 10:16:06
77 0 0 0 0 153 2009.05.05 10:16:08
78 121 0 0 100 126 2009.05.05 10:16:10
79 126 0 121 0 130 2009.05.05 10:16:13
80 124 120 0 0 182 2009.05.05 10:16:16
81 0 0 134 0 77 2009.05.05 10:16:19
82 117 0 0 0 29 2009.05.05 10:16:23
83 119 118 0 0 168 2009.05.05 10:16:26
84 0 0 0 0 32 2009.05.05 10:16:30
85 119 0 0 73 2009.05.05 10:16:33
86 0 0 0 0 173 2009.05.05 10:16:36
87 0 119 0 0 180 2009.05.05 10:16:40
88 112 0 0 0 41 2009.05.05 10:16:44
89 0 0 0 0 190 2009.05.05 10:16:50
90 0 0 129 0 79 2009.05.05 10:16:52
91 0 0 0 0 45 2009.05.05 10:16:55
92 0 115 0 0 99 2009.05.05 10:16:57
93 0 0 0 102 106 2009.05.05 10:16:59
94 0 0 0 0 80 2009.05.05 10:17:01
95 123 0 134 0 20 2009.05.05 10:17:06
96 0 0 0 102 122 2009.05.05 10:17:07
97 0 0 0 103 103 2009.05.05 10:17:11
98 0 0 0 106 115 2009.05.05 10:17:13
99 0 0 136 0 194 2009.05.05 10:17:16
100 115 0 131 0 192 2009.05.05 10:17:19
Tiesė padalinta lygiai (su nedidele paklaida) -
Tiesės padalinimas krypsta link kairės pusės -
Tiesės padalinimas krypsta link dešinės pusės -
Taigi iš originaliosios duomenų masyvo lentelės, perkeltos iš „Miuller_rezultatai“ failo, jau galime
įžvelgti pirminius rezultatus, atspindinčius ryškius linijos dalijimo dėsningumus. Tikimės, kad
9
langeliai, užpildyti skirtingomis spalvomis, leis geriau vizualiai išskirti diferencijuotus linijos
žymėjimo ypatumus. Šie rezultatai aiškiau bus pateikti ir išanalizuoti antroje lentelėje.
2 lentelė: susisteminti tiesių kairių pusių atkarpų ilgių duomenys pikseliais.
Situacija>-----< ----- -----< >-----
Eil. Nr
1 115 123 136 103
2 119 122 131 59
3 118 118 136 99
4 208 117 122 100
5 113 116 134 99
6 214 122 132 102
7 114 121 132 104
8 117 117 139 101
9 120 117 140 98
10 116 117 132 103
11 115 118 135 102
12 119 124 135 105
13 116 120 128 104
14 115 120 128 91
15 114 119 135 100
16 117 124 134 102
17 120 120 145 102
18 120 118 137 103
19 118 119 141 106
20 125 115 121
21 118 134
22 121 129
23 128 134
24 121 136
25 126 131
26 124
27 117
28 119
29 119
30 112
31 123
32 115
Standartinis
nuokrypis
(nuo 119)
23,315767 2,5592967 15,401298 22,25096
10
Dalijamos
linijos
žymėjimo
ribos
(px)
113119214 116 119 → 123 121 - 145 91 - 106
Taigi, kaip matome iš antrosios lentelės, duomenų masyvas turi labai aiškius pasireiškimo
dėsningumus, priklausančios nuo linijos rodyklių išsidėstymo. Kuomet linijos šablonas yra su
rodyklėmis į išorę, tiriamasis gana dažnai pataiko pažymėti tikrąsias vidurio koordinates, tačiau
duomenys labai svyruoja (tai išreiškia standartinis nuokrypis, išsibarstęs apie 119 pikselių ilgio
amplitudę). Kuomet linijos galuose egzistuoja rodyklės į vidų, tiriamasis daugiausiai kartų pataiko
pažymėti tikslias tiesės vidurio koordinates, o duomenys labai mažai svyruoja apie vidurį (standartinis
nuokrypis lygus 2,5592967). Šiuo atveju tiriamasis dažniausiai linijos vidurį linkęs nustatyti arčiau
kairiojo krašto, o pasirinkimų skaičius svyruoja nuo 116 iki 123 pikselių.
Visiškai kitokie duomenys gauti tiriant tieses su vienos krypties rodyklėmis. Šiuos rezultatus labai
aiškiai vizualizuoja 1 pav.
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 250
20
40
60
80
100
120
140
160
<-----<>----->
Piks
elių
pas
iskirs
tym
as
1 pav. Dviejų linijų vidurio žymėjimo pasiskirstymas pikseliais
Kaip matome iš šios diagramos, abiejų linijų pasiskirstymas pikselių atžvilgiu skiriasi kardinaliai.
Kuomet rodyklės tiesės gale nukreiptos į kairę, tiriamasis linkęs žymėti tiesės vidurį dešiniau nei
kitose linijose (žymėjimų pasiskirstymas svyruoja nuo 121 iki 145 pikselių > 119). Tuo tarpu linijose,
kurios rodyklės nukreiptos į dešinę, situacija visiškai priešinga. Tuomet tiriamasis yra linkęs linijos
11
viduriu laikyti sritį, esančią kairiau tikrojo tiesės vidurio taško (žymėjimų pasiskirstymas svyruoja nuo
91 iki 106 pikselių < 119).
Taigi galima teigti, kad rodyklės, nukreiptos į vieną kurią nors pusę labai iškreipia vaizdo
suvokimą, sukurdamos iliuzijos fenomeną. Ypač tuomet, kai rodyklė nukreipta į išorę (, ), toje
vietoje vizualiai sutrumpėja tiesė ir tiriamasis ją suvokią iškreiptai – šiuo faktu ir yra tvirtinamas
iliuzijos fenomenas. Taigi jau galime patvirtinti pirmąjį išketą teiginį, kad subjekto suvokimui didelę
įtaką daro rodyklių kryptis.
II serijos rezultatai:
Šioje serijoje, lyginant dviejų serijų rezultatų duomenis, bus aiškinamasi, ar linijos ilgis turi įtakos
tiriamojo subjektyviam percepcijos modeliui.
P.S. Tiesės ilgis=(Kairės pusės ilgis+Dešinės pusės ilgis)+1 - visada nelyginis pikselių skaičius
Tiesės ilgis = 381
Strėlytės ilgis = 80
Tiesės vidurio ilgis nuo kairės pusės = 381−1
2=190px
Žemiau pateikti originalūs tiriamojo duomenys lentelės pavidalu su laiku, kuomet šis tyrimas buvo
atliktas. Pastaroji lentelė atspindi pasirinktus subjekto variantus, kur, pagal jį, tyrėtų egzistuoti
žymeklis, nusakantis linijos vidurio koordinates. Tačiau šį kartą linijos pasirinktos beveik dvigubai
ilgesnės, tuo pat metu antgalius paliekant visiškai tokio paties ilgio kaip buvo pirmojoje serijoje.
3 lentelė: Tiesių kairių pusių atkarpų ilgiai px, kai linijos ilgis 381 pikselis.
Situacija (kairės pusės ilgis)
>-----< <-----> <-----< >----->Žymeklio atsitiktinė
padėtisData Laikas
Eksperimentinio matavimo numeris
1 0 0 0 161 2342009.05.0
510:46:32
2 0 0 0 161 3762009.05.0
510:46:37
3 0 188 0 0 2312009.05.0
510:46:46
4 0 0 0 160 2592009.05.0
510:46:50
5 0 0 201 0 392009.05.0
510:46:53
6 191 0 0 0 3132009.05.0
510:47:02
12
7 0 0 207 0 3202009.05.0
510:47:08
8 0 0 207 0 152009.05.0
510:47:13
9 0 0 206 0 3162009.05.0
510:47:23
10 0 0 214 0 1452009.05.0
510:47:28
11 0 0 210 0 582009.05.0
510:47:32
12 0 0 0 164 1292009.05.0
510:47:37
13 0 0 214 0 902009.05.0
510:47:41
14 0 184 0 0 2372009.05.0
510:47:46
15 0 0 208 0 1802009.05.0
510:47:48
16 190 0 0 0 2952009.05.0
510:47:50
17 185 0 0 0 2732009.05.0
510:47:55
18 184 0 0 0 3722009.05.0
510:48:00
19 195 0 0 0 1142009.05.0
510:48:08
20 190 0 0 0 412009.05.0
510:48:12
21 189 0 0 0 212009.05.0
510:48:19
22 196 0 0 0 452009.05.0
510:48:26
23 0 0 206 0 3152009.05.0
510:48:33
24 178 194 0 0 3122009.05.0
510:48:39
25 0 0 0 0 3082009.05.0
510:48:45
26 186 0 0 0 3042009.05.0
510:48:51
27 190 0 0 0 402009.05.0
510:48:55
28 0 0 0 171 2452009.05.0
510:49:04
29 0 0 205 0 172009.05.0
510:49:07
30 0 0 0 165 242009.05.0
510:49:14
31 0 0 204 0 962009.05.0
510:49:22
32 0 0 212 0 1932009.05.0
510:49:27
33 0 0 0 164 1752009.05.0
510:49:29
34 0 0 0 167 452009.05.0
510:49:32
35 91 0 0 0 1062009.05.0
510:49:35
36 0 0 212 0 162 2009.05.0 10:49:41
13
5
37 193 0 0 0 2022009.05.0
510:49:44
38 0 0 0 170 3772009.05.0
510:49:46
39 0 185 0 0 2462009.05.0
510:49:55
40 0 186 0 0 2022009.05.0
510:49:58
41 0 0 201 0 2462009.05.0
510:49:59
42 0 0 0 164 2022009.05.0
510:50:04
43 178 0 0 0 2462009.05.0
510:50:06
44 0 0 0 170 2082009.05.0
510:50:11
45 0 0 207 0 2962009.05.0
510:50:19
46 0 0 209 0 332009.05.0
510:50:26
47 0 0 0 159 312009.05.0
510:50:33
48 186 0 0 0 2892009.05.0
510:50:40
49 186 0 0 0 2952009.05.0
510:50:43
50 0 0 0 0 1572009.05.0
510:50:48
51 185 0 0 0 2892009.05.0
510:50:54
52 191 0 0 0 3322009.05.0
510:51:02
53 189 0 0 0 222009.05.0
510:51:08
54 0 0 0 168 2952009.05.0
510:52:16
55 0 0 204 0 3412009.05.0
510:51:25
56 186 0 0 0 22009.05.0
510:51:30
57 0 188 0 0 2752009.05.0
510:51:34
58 0 0 0 171 2802009.05.0
510:51:38
59 0 0 0 173 1062009.05.0
510:51:39
60 0 0 0 169 1762009.05.0
510:51:47
61 0 0 201 0 62009.05.0
510:51:51
62 0 0 0 165 2962009.05.0
510:52:00
63 183 0 0 0 3742009.05.0
510:52:04
64 0 0 0 162 2032009.05.0
510:52:11
65 185 0 0 0 3402009.05.0
510:52:19
14
66 0 0 0 173 3752009.05.0
510:52:21
67 0 0 211 0 1682009.05.0
510:52:27
68 187 0 0 0 1052009.05.0
510:52:29
69 180 0 0 0 2092009.05.0
510:52:32
70 0 0 0 173 1322009.05.0
510:52:39
71 0 190 0 0 152009.05.0
510:52:44
72 0 187 0 0 3272009.05.0
510:52:47
73 0 0 0 164 2272009.05.0
510:52:54
74 0 0 0 166 3382009.05.0
510:52:55
75 0 0 208 0 1682009.05.0
510:53:00
76 0 181 0 0 3222009.05.0
510:53:02
77 179 0 0 0 2212009.05.0
510:53:07
78 186 0 0 0 652009.05.0
510:53:15
79 0 0 201 0 3742009.05.0
510:53:20
80 0 0 0 163 2722009.05.0
510:53:23
81 0 193 0 0 2102009.05.0
510:53:26
82 0 0 218 0 1432009.05.0
510:53:31
83 0 0 218 0 1182009.05.0
510:53:33
84 0 0 0 188 1922009.05.0
510:53:37
85 0 0 0 164 1102009.05.0
510:53:40
86 0 0 0 164 882009.05.0
510:53:42
87 191 0 0 0 1642009.05.0
510:53:47
88 0 194 0 0 2642009.05.0
510:53:50
89 0 0 210 0 2642009.05.0
510:53:54
90 0 0 208 0 1942009.05.0
510:53:56
91 0 0 0 170 3002009.05.0
510:54:07
92 0 0 0 170 1862009.05.0
510:54:10
93 0 0 205 0 3792009.05.0
510:54:17
94 0 188 0 0 2182009.05.0
510:54:23
95 0 0 212 0 349 2009.05.0 10:54:24
15
5
96 0 0 196 0 2302009.05.0
510:54:33
97 0 0 213 0 2892009.05.0
510:54:35
98 0 192 0 0 72009.05.0
510:54:39
99 0 0 0 170 1502009.05.0
510:54:46
100 0 193 0 0 942009.05.0
510:54:49
Kaip matome iš trečiosios lentelės, rezultatai labai panašūs į pirmosios serijos rezultatus tik skiriasi
kai kuriais nežymiais aspektais. Šiuos panašumus ir skirtumus detaliau išanalizuosime ketvirtoje
lentelėje, kur aukščiau pateikti tyrimų duomenys labiau susisteminti.
4 lentelė: susisteminti tiesių kairių pusių atkarpų ilgių duomenys pikseliais, kai linijos ilgis lygus
381 pikselis.
Situacija>-----< ----- -----< >-----
Eil. Nr
1 191 188 201 161
2 190 184 207 161
3 185 194 207 160
4 184 185 206 164
5 195 186 214 171
6 190 188 210 165
7 189 190 214 164
8 196 187 208 167
9 178 181 206 170
10 186 193 205 164
11 190 194 204 170
12 91 188 212 159
13 193 192 212 168
14 178 193 201 171
15 186 207 173
16 186 209 169
17 185 204 165
18 191 201 162
19 189 211 173
20 186 208 173
21 183 201 164
22 185 218 166
23 187 218 163
24 180 210 188
16
25 179 208 164
26 186 205 164
27 191 212 170
28 196 170
29 213 170
Standartinis nuokrypis
(nuo 190)19,845701 7,9372539 18,584383 23,477795
Dalijamos linijos žymėjimo
ribos
(px)
91190196181 190 →
194196 - 218 159 - 173
Kaip matome iš pastarosios lentelės, duomenys labai sutampa su pirmosios serijos antrąja lentele.
Kai linijos galuose programa prideda rodykles į vidų (>-----<), tiriamasis šiuo atveju daugiausiai kartų
pataiko pažymėti realias tiesės centro koordinates, o kiti spėjimai gana plačiai išsibarsto aplink centro
tašką. Šioje dalyje tiriamojo pasirinkti taškai ant tiesės varijuoja tarpusavyje 91 – 196 pikselių ribose
nuo kairiojo tiesės krašto, tad, kaip matome, variantai ganėtinai įvairiapusiai ir gana plačiai išsibarstę
aplink centrą, o tai parodo standartinis nuokrypis, kuris yra - 19,845701. Labai panašūs duomenys
egzistavo ir pirmojoje tyrimo serijoje, kuomet taip pat tiriamasis padarė gana daug teisingų spėjimų, o
kiti rezultatai buvo gana plačiai išsimėtę aplink tiesės centrą (standartinis nuokrypis - 23,315767).
Žemiau pateiktos diagramos vizualiai parodo abiejų serijų taškų išsidėstymus aplink centrą, kuomet
linijos antgaliai įlenkti į vidų
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 310
50
100
150
200
250
- linijos centras.
17
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 270
50
100
150
200
250
2 pav. Abiejų serijų pirmosios linijos lyginamoji analizė.
Linijos, kurių galuose egzistuoja rodyklės, nukreiptos į išorę (--), abiejuose serijose taip pat
apytikriai sutampa. Tiek pirmoje tiek antroje serijose šios linijos centriniai taškai, nustatyti subjekto,
išsidėsto maždaug per vidurį, tiesiog pirmoje serijoje tiriamasis daugiau kartų pasirinko tikslų vidurio
tašką. Tai labai gerai iliustruoja trečiasis paveikslas, pateiktas žemiau.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 1011121314151617181920110112114116118120122124126
- linijos centras.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14170
175
180
185
190
195
200
3 pav. Abiejų serijų antrosios linijos lyginamoji analizė.
18
Abiejų serijų trečiosios linijos, kurios rodyklės pasisukusios į kairę (<----<), rezultatai tiesiog
identiški savo duomenų sferoje. Tiriamasis abiejuose serijose, stumdamas žymeklį ant šios linijos,
nurodė jos koordinates daug toliau nuo kairiojo krašto, nei vieną sykį nenustatydama šio taško
teisingai (nei vienas langelis lentelėse nepažymėtas raudonai). Šios dalies duomenų masyvas
akivaizdžiai prasilenkia su realiuoju tiesės centro tašku, kaip parodyta ketvirtajame paveikslėlyje.
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25105110115120125130135140145150
- linijos centras.
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29185
190
195
200
205
210
215
220
4 pav. Abiejų serijų trečiosios linijos lyginamoji analizė.
Kaip trečioji taip ir ketvirtoji linija, kurios rodyklėlės nukreiptos dešinėn (>----->), abiejuose
serijose taip pat visiškai identiškai sutampa savo duomenų srityje. Analogiškai trečiosios rodyklės
atveju, kuomet dešinėn nukreiptų rodyklių atžvilgiu tiriamasis centro tašką stumia link kairės, šioje
dalyje taip pat kairėn nukreiptos rodyklės kontekste subjektas centro tašką linkęs nurodyti daug
dešiniau. Tai taip pat labai aiškiai atskleidžia penktasis paveikslėlis, kuris parodo, kad abiejuose
serijose šiose rodyklėse nebuvo nei vieno visiškai arba bent iš dalies tikslaus spėjimo.
19
1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718190
20
40
60
80
100
120
- linijos centras.
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29140
150
160
170
180
190
200
5 pav. Abiejų serijų ketvirtosios linijos lyginamoji analizė.
Taigi galime daryti bendrą išvadą, kad rodyklių kryptis turi didžiulę įtaką linijos centro nustatymui,
taigi ir subjekto individualiam suvokimui, kurį sukelia optinė iliuzija. Ryškiausiai šie rezultatai
atsiskleidžia, kuomet linijų antgaliai pasisukę viena kryptimi (dešinėn arba kairėn). Tuomet tiriamasis
linkęs nustatyti tiesės centro koordinates arčiau priešingai rodyklių pasisukimo krypčiai. Galbūt tokie
rezultatai atsiranda dėl reiškinio, kad rodyklės apgaubta tiesės dalis individui atrodo daug trumpesnė.
Tuo tarpu, kuomet rodyklės nusisukusios nuo tiesės arba atsisukusios į ją, tiriamasi daugiau kartų
nustato realųjį centro tašką ir visi kiti pasirinkimai svyruoja aplink jį.
Tačiau, ištyrus subjekto suvokimą antrosios serijos atveju, kuomet pakito tiesės ilgis, rezultatai
buvo beveik identiški. Taigi galime teigti, kad linijos ilgis individo iliuzijų suvokimui neturi reikšmės.
20
Išvados
1. Rodyklių kryptis ant tiesės turi didžiulę įtaką individo suvokimui bei iliuzijos pasireiškimui.
Kuomet tiesės galuose esančios rodyklės pasisukusios į dešinę ar kairę pusę, individas yra
linkęs centro tašką nustatyti arčiau priešingai rodyklių pasisukimo kryčiai.
2. Kuomet abi tiesės rodyklės pasisukusios į vidų arba į išorę, tiriamasis daugiau pataiko į
realias linijos centro koordinates, o kiti atsakymai svyruoja aplink jas.
3. Linijos ilgis neturi didelės reikšmės individo iliuzijos suvokimui.
4. Vykdydamas užduotį tiriamasis daro sisteminę paklaidą.
21
Literatūros sąrašas
1. Bulatov A., Bertulis A. (1998), Erdvinė filtracija ir regimojo vaizdo deformacijos. Elektronika
ir elektrotechnika, Nr.1(14).
2. Myers D., Psichologija. Poligrafija ir informatika, 2000.
3. Gutauskas A., Bulatov A., Bertulis A., Eksperimentiniai tyrimai. Psichofiziniai apibrėžtos
iliuzijos matavimai (2005). Medicina, Nr. 41(2). Kaunas, p. 138.
22
