NUO

8IKI

10METŲ

NUO

8IKI

10METŲ

!NEŽIŪRĖKJAI Į AKIS

ISBN 978-609-466-095-5

9 786094 660955

Rašytoja ir aktorė MO O’HARA užaugo JAV, bet šiuo metu gyvena Pietryčių Londone. Ji rašo juokingas

knygas vaikams ir vaidina jiems savo kūrybos pjeses, nes supranta, kad vaikams labiausiai patinka juoktis.

Vyresnysis Tomo brolis – tikras blogiukas. O gavęs jaunojo chemiko rinkinį jis virsta tikru Piktuoju Mokslininku. Ir eksperimentuoti pradeda... nuo auksinės žuvelės:

panardina žuvelę Frankį į nuodingą žalią skystį. Tomas griebiasi elektrošoko, kad ją atgaivintų.

Tačiau atsigavęs Frankis atrodo kažkoks kitoks... Jis pavirto DIDELE RIEBIA AUKSINE ŽUVELE ZOMBIU,

galinčia hipnotizuoti aplinkinius. Ir trokštančia keršto. O užhipnotizuoti galima visą mokyklą!

Tačiau Tomas ir jo draugai irgi nesėdi sudėję rankų. Nes jie nori ne tik nugalėti žuvelę zombį,

bet ir... susidraugauti su ja!

Dvi didelės riebios istorijos apie žuvį, kurios neleis jums atsikvėpti iki paskutinio puslapio

ir privers kvatoti balsu!

Iliustracijos Mareko Jaguckio

VILNIUS 2015

Text copyright © Mo O‘Hara 2013Illustrations copyright © Marek Jagucki 2013 © Rasa Stamkauskienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2015© „Tyto alba“, 2015

ISBN 978-609-466-095-5

UDK 821.111-93 Oh-02

Mo O‘Hara MY BIG FAT ZOMBIE GOLDFISH Macmillan Children‘s Books, London 2013

Skiriu savo nuostabiai palaikymo komandai – šeimai:

Gajui, Danieliui, Šarlotei, savo mamai ir tėčiui, Džoanai ir,

žinoma, savo vyresniajam broliui, kuris užaugęs tapo viena

taikiausių būtybių, kokią galėčiau įsivaizduoti, – knygų pardavėju.

TIESIOG PRITRENKIANTI

ISTORIJA

Vakar mano vyresnysis brolis Markas tapo pačiu tikriausiu PIKTUOJU MOKSLININKU blogiuku. Na, jis ir šiaip beveik visada buvo blogiukas – žinote, pastumdavo mane kur nors ar ant ko nors, užrakindavo kur nors, prispausdavo kuo nors ar tarp ko nors ir iškrėsdavo panašių nedorų dalykėlių. Bet pastaruoju metu jo įvertinimas pagal blogumo skalę šoktelėjo nuo „dažniausiai blogiukas“ iki „beveik visiškas blogis“. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis ėmė su manimi kalbėti įsakmiu tonu.

– O! Tomai! – sušuko jis. – Pultą! Tuoj pat!Markas šnekėjo trumpais žodžiais, tarsi jo

smegenys būtų susitraukusios ar kažkas panašaus.

1 SKYRIUS

PIKTASIS MOKSLININKAS

10

Jis čiupo nuotolinio valdymo pultelį ir spyrė man į koją.

– Žioplys, – burbtelėjo.Mano geriausias draugas Pradipas, gyvenantis

kaimynystėje, sako, kad „žioplys“ yra žodis, kuriuo vyresnieji broliai vadina mažuosius. Pradipo brolis Sanžas, toks pat blogiukas kaip Markas, irgi jį

taip vadina. Laimė, Sanžas gyvena internatinėje mokykloje, tad savo blogiukiškumą Pradipui gali demonstruoti tik per mokyklines atostogas.

Pasakiau mamai, kad Markas visai suįžūlėjo, bet ši pareiškė, jog jis viso labo tėra „choromoninis“. Mama sako, kad jam tiesiog nepavyksta atsispirti blogiui (tiesa, ji nepavartojo būtent šio žodžio, nors ir derėtų). Pasak jos, taip nutinka dėl „choromonų“, užvaldžiusių jo kūną ir protą (keista, nes, mano žiniomis, Markas nelanko jokio choro).

Taigi kai jau maniau, kad blogiau būti nebegali, močiutė su seneliu gimimo dienos proga padovanojo Markui chemiko rinkinį. Dovana buvo supakuota į milžinišką dėžę su dideliu užrašu viršuje:

DĖMESIO! VYRESNIEMS NEI 12 METŲ VAIKAMS.

NAUDOTI TIK PRIŽIŪRINT SUAUGUSIESIEMS.

Kol skaičiau užrašą, Markas tvojo man per pakaušį.

– Neliesk, supratai?

12

Nusliūkinau šalin, trindamasis galvą – ne tik dėl to, kad skaudėjo užgautą vietą, bet ir tam, kad apsaugočiau ją nuo pakartotinio smūgio. Markas išsiėmė baltą mokslininko chalatą ir apžiūrėjo likusį dėžės turinį.

Joje buvo matyti buteliukai, mėgintuvėliai, puodeliai ir mažyčiai įrankiai skysčiams maišyti –

Taip, liko kelios minutės iki įvykio,

kurį ketinu sukelti. Aš galiu palaukti.

viskas pagaminta iš stiklo. Tikro dūžtančio stiklo! Mama pažvelgė į rinkinį ir atsisuko į mane:

– Mielasis, gal tu geriau neliesk viso šito. Panašu, kad gali nesibaigt geruoju.

Markas apsivilko chalatą, susikišo rankas į kišenes ir jo veidu perbėgo pikta lemianti šypsenėlė. Pažįstate tą jausmą, kai šimtakojis užlipa ant rankos? Pasidygėjimas ir šleikštulys. Tai va, ta Marko šypsena sukėlė tokį jausmą pilve.

Markas virto PIKTUOJU MOKSLININKU. Tačiau kiek iš tiesų blogio slypi jame, supratau tik kitą dieną, kai jis parsinešė namo auksinę žuvelę.

14

Turiu pasakyti, kad ir anksčiau esame laikę žuvyčių. Gaudavome jas kaip prizą miesto mugėje, žaidime, kur reikia į dubenis su plaukiojančiomis žuvelėmis mėtyti teniso kamuoliukus. Tiesa, jos neilgai teišgyvendavo. Pasak mamos, tos žuvys buvo patyrusios smegenų sukrėtimą nuo smūgių į galvą teniso kamuoliukais.

Man irgi kartą buvo sukrėstos smegenys – dar būdamas ketverių netyčia bėgte atsimušiau į lauko duris, kurios visiškai atsitiktinai užsitrenkė man priešais nosį, o prieš tai Markas visiškai atsitiktinai mane paragino: „Bėk, Tomai, bėk!” Tai įvyko dar tais laikais, kai jis buvo tiesiog blogiukas.

2 SKYRIUS

zUVIS MAIsELYJE

Pamenu gydytoją, spiginančią mažu žibintuvėliu man į akis ir prašančią išvardyti visų teletabių vardus. Atsakiau, kad teletabiai yra nevėkšlos, ir apvėmiau jos batus. Ne dėl to, kad aš blogiukas, tiesiog, na, prispyrė reikalas. Ji pareiškė, esą man smegenų sukrėtimas ir reikės pasilikti ligoninėje pernakt, kad gydytojai galėtų mane stebėti.

Taigi kitą dieną Markas grįžo iš mokyklos nešinas nedideliu permatomu maišeliu, kuriame plaukiojo auksinė žuvelė, ir iškart užlipo laiptais aukštyn. Mudu su mama nusekėme jam iš paskos.

– Buvai mugėje? – paklausiau.– Kvailys, – pervėrė

16

žvilgsniu, išsitraukdamas iš ausų ausines. – Ji iš gyvūnų parduotuvės. Mokyklai. Mokslo įdomybių savaitė.

– O kam tau reikia... – bandė išsiaiškinti mama, bet dar nebaigus klausimo Markas iš kuprinės ištraukė ir įdavė jai į rankas laišką.

– 7M klasė atliks taršos poveikio jūrų gyvūnijai bandymus, – garsiai perskaitė ji. – Rytoj mokiniai turės parodyti savo atliktų bandymų nuotraukas.

Ji atsisuko į Marką.– Na, jei tai namų darbai, tada gerai, – tarė ir

pasuko laiptų link. – Bent jau užsiimi ekologine veikla.

Markas apsivilko baltąjį chalatą ir pasiėmė vakarykštę dovaną. Kai atidarė dėžę, pilve vėl pajutau tą bjaurų šimtakojo jausmą. Tą akimirką Markui derėjo nusikvatoti tuo šiurpą keliančiu PIKTŲJŲ MOKSLININKŲ juoku „Muahahahahahaha!“, bet turbūt jis dar nespėjo perprasti visų profesijos subtilybių.

Iš apačios pasigirdo mamos balsas:– Markai, prižiūrėk brolį, kol nubėgsiu į

parduotuvę. Aš greitai.

Išgirdau uždaromas duris ir dėbtelėjau į Marką. Paprastai, kai tik mama išeidavo, jis pradėdavo su

manim elgtis pagal blogiuko scenarijų. Pavyzdžiui, tada, kai pričiupo mane skaitantį jo naująjį komiksą „Prisikėlę zombiai grįžta: puolimas“, suvyniojo mane į paplūdimio rankšluosčius, įkišo į durų skylę, skirtą šuniui pralįsti, ir paliko – tol, kol neapsikentę mano riksmų kaimynai pradėjo skųstis, ir mama turėjo grįžti iš darbo namo manęs vaduoti.

O, tie seni geri paprasto blogiuko laikai! Dabar, virtęs tikru PIKTUOJU MOKSLININKU, tokiems niekniekiams kaip kur nors mane užspausti ar įkalinti Markas nebeturi laiko. Dabar jis tikrai kankina mane mažiau, bet daugiau šaukia ir įsakinėja.

18

– Nebandyk nieko liesti, mulki! – suurzgė eidamas kažko pasiimti iš prieškambario spintos.

Jis grįžo nešinas senuoju akvariumu, vonioje pripylė į jį vandens ir įleido žuvį. Prispaudžiau nosį prie stiklo.

Ši žuvelė pasirodė stambesnė nei anos iš mugės. Jos akys buvo didelės ir išsprogusios, uodega lanksti, su trimis pelekais. Žvelgiant prisimerkus, padaras buvo panašus į itin šlykščią undinę išvirtusiomis akimis. Man taip bežiūrint, žuvis taip pat mirktelėjo. Markas nepastebėjo, jis buvo įnikęs į stiklainiuko iš mokslininko rinkinio etiketę. Žuvis priplaukė prie pat krašto ir per stiklą įsmeigė akis į mane. Jos mažytė burna tai išsižiodavo, tai užsičiaupdavo. Žinau,

nuskambės neįtikėtinai, bet prisiekiu – man

pasirodė, jog ji prašo: „Padėk man.“

Markas atsuko stiklainiuko dangtelį. Šimtakojo jausmas sustiprėjo. Jis išsiėmė keletą mėgintuvėlių ir juose sumaišė išties nieko gera nežadantį kraupiai žalią tirpalą.

– Ką tu čia darysi? – parūpo man.– Pripilsiu teršalų, – suniurnėjo brolis ir įlašino

šiek tiek tirpalo į akvariumą.– Baik! Jie gali pakenkti žuvytei! – sušukau ir

pabandžiau išplėšti buteliuką jam iš rankų.Markas viena ranka nubloškė mane ant grindų, o

kita į vandenį pripylė kažkokių rudų miltelių ir įbėrė pilkšvų dribsnių. Bandžiau atsistoti, bet jis stipriai laikė primygęs mano krūtinę savo keturiasdešimto su puse dydžio batu. Sugrabaliojęs telefoną, Markas keletą kartų nufotografavo žuvį, plaukiojančią drumzliname vandenyje.

– Kas nutiks... žuvelei? – sužiopčiojau gaudydamas orą.

– Ką aš žinau. Čia juk bandymas, – nusijuokė jis tikru PIKTOJO MOKSLININKO juoku. Dievulėliau, jis gabus mokinys. Tada įsidėjo telefoną atgal į kišenę. – Šiek tiek vėliau padarysiu dar keletą nuotraukų, o tada bus galima nuleisti į klozetą.

20

Markas nukėlė nuo manęs koją ir aš godžiai įtraukiau pilnus plaučius oro.

– Ką nuleisti į klozetą? – suvapėjau.– Žuvį, žioply. Jis įsikišo į ausis ausines ir leisdamasis laiptais dar

šūktelėjo:– Nepamiršk, ką sakiau – nedrįsk kišti nagų,

mulki! Supratai?– Supratau, – atsakiau. Bet iš tikrųjų visiškai nesusigaudžiau, kas

vyksta. Atsistojau ir pabandžiau nusitrinti Marko

kojos atspaudą, likusį ant mano marškinėlių. Tada pažvelgiau į indą su vandeniu. Padėtis atrodė nekokia. Žuvis rangėsi ir žiopčiodama vis rijo užterštą vandenį. Staiga ji vėl priplaukė prie stiklo.

Įsmeigiau žvilgsnį, stengdamasis įžiūrėti jos išsprogusias akis pro drumzliną vandenį. Ir tuomet padariau patį pavojingiausią dalyką per visą savo neilgą gyvenimą.

Aš ją paliečiau.

NUO

8IKI

10METŲ

NUO

8IKI

10METŲ

!NEŽIŪRĖKJAI Į AKIS

ISBN 978-609-466-095-5

9 786094 660955

Rašytoja ir aktorė MO O’HARA užaugo JAV, bet šiuo metu gyvena Pietryčių Londone. Ji rašo juokingas

knygas vaikams ir vaidina jiems savo kūrybos pjeses, nes supranta, kad vaikams labiausiai patinka juoktis.

Vyresnysis Tomo brolis – tikras blogiukas. O gavęs jaunojo chemiko rinkinį jis virsta tikru Piktuoju Mokslininku. Ir eksperimentuoti pradeda... nuo auksinės žuvelės:

panardina žuvelę Frankį į nuodingą žalią skystį. Tomas griebiasi elektrošoko, kad ją atgaivintų.

Tačiau atsigavęs Frankis atrodo kažkoks kitoks... Jis pavirto DIDELE RIEBIA AUKSINE ŽUVELE ZOMBIU,

galinčia hipnotizuoti aplinkinius. Ir trokštančia keršto. O užhipnotizuoti galima visą mokyklą!

Tačiau Tomas ir jo draugai irgi nesėdi sudėję rankų. Nes jie nori ne tik nugalėti žuvelę zombį,

bet ir... susidraugauti su ja!

Dvi didelės riebios istorijos apie žuvį, kurios neleis jums atsikvėpti iki paskutinio puslapio

ir privers kvatoti balsu!