Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas

Loreta Žadeikaitė

Irena Raudienė

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius

Viešoji konsultacija

„Mokymosi pagalba – pasiekimams gerinti“

2016 m. lapkričio 4 d., Vilnius

Naujausi patvirtinti dokumentai

• Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas ir Geros mokyklos koncepcija (patvirtinti 2015 m. gruodžio 21 d.)

• Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika, atitinkanti Geros mokyklos koncepciją (patvirtinti 2016 m. kovo 29 d.)

Kokie svarbiausi mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tikslai

dokumentuose

• Aprašas nustato bendrojo ugdymo tikslus ir principus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų paskirtį ir bendrojo ugdymo tobulinimo kryptis

• Apibrėžia, kad svarbiausi mokinių ugdymo (si) rezultatai – optimali asmenybės branda, kaip mokinio įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visuma

• Nusako, koks ugdymo turinys, kokie ugdymo proceso bruožai ir jų dalyvių vaidmenys, mokymosi aplinkos ir mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas padės siekti šių ugdymo (si) rezultatų

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai

• Vertinimo tikslai mokiniui, mokytojui, mokyklai, steigėjui, valstybei:

nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;

palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant trimestrą (pusmetį), mokslo metus) ar mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą rezultatus ir sertifikuoti;

vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus.

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas mokymosi pažangai skatinti ir ugdymo(si)

rezultatams įvertinti

Formuojamasis

ugdomasis vertinimas –

ugdymo(si) procese

teikiamas abipusis atsakas,

grįžtamasis ryšys,

padedantis mokiniui gerinti

mokymą(si), nukreipiantis,

ką dar reikia išmokti,

leidžiantis mokytojui

pritaikyti mokymą, siekiant

kuo geresnių rezultatų.

Apibendrinamasis

sumuojamasis vertinimas –

formaliai patvirtinti mokinio

ugdymosi rezultatai, baigus

programą, kursą, modulį ar kitą

mokymosi

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo

išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi

metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio

mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti

Sąvokų vartojimo skirtumai

Šioje sąvokų sistemoje vertinimas – įvertinimas –

įsivertinimas skirtingai suprantamas:

vertinimas kaip procesas

įvertinimas – kaip išvada, rezultatas

į(si)vertinimas – kaip refleksija

Kas yra individuali mokinio pažanga?

• Pažanga – judėjimas į tobulesnį būvį, aukštesnę pakopą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas)

• Tikslas – užtikrinti didžiausią įmanomą mokinio individualią pažangą, analizuojant sistemingai kaupiamus duomenis apie mokinio ugdymąsi ir planuojant tolimesnį jo mokymą.

Kodėl svarbu vertinti mokinio pažangą?

Todėl, kad:

• analizuojant mokinių pasiekimų duomenis, galime atpažinti stiprybes ir pastebėti spragas

• parinkus mokymo strategijas, galime kreipti mokinius gilesnio supratimo ir mokėjimo link

• parodant mokiniams jų padarytą pažangą, taip motyvuoti juos dar labiau stengtis

• informuojant mokinių tėvus ir globėjus apie jų vaikų daroma pažangą, skatinti tėvus bendradarbiauti

Ką vertinti?

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų rezultatai – optimali asmenybės branda, kaip mokinio įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visuma. Šie integralūs ugdymo(si) rezultatai santykinai skirstomi į šias kompetencijas: asmenines, mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialines-pilietines, kultūrines, kūrybiškumo.

(Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, 2015)

Pagrindiniai ir pageidaujami mokyklos veiklos rezultatai – mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo(si) pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga. Mokiniai suvokia save kaip asmenybes, džiaugiasi savo pasiekimais ir kantriai įveikia nesėkmes, neprarasdami tikėjimo, kad jiems pavyks. Jie priima naujus iššūkius kaip kelią į tobulėjimą, sveikai pasitiki savo jėgomis, tačiau adekvačiai ir kritiškai vertina realybę.

(Geros mokyklos koncepcija, 2015)

Ką vertinti?

Kognityviniai

Protiniai gebėjimas įgyti žinių, supratimo ir

patirties,

interpretuoti, reflektuoti ir išplėtoti įgytų

žinių pagrindu.

Socialiniai ir emociniai

Individualūs gebėjimai, kurie

(a) pasireiškia minčių, jausmų ir elgesio

nuosekliais dėsningumais,

(b) gali būti plėtojami per formalaus ir

neformalaus ugdymosi patirtis,

(c) daro įtaką socialiniam ir

ekonominiam asmens gyvenimui

OECD. (2015), Skills for Social Progress: The Power of Social and EmotionalSkills, OECD Skills Studies, OECD Publishing, Paris.DOI: http://dx.doi.org/10.1787/9789264226159-en

Kaip vertinti individualią mokinio pažangą?

• Vertinimas skirtas skatinti mokymąsi

• Mokiniai negali būti lyginami tarpusavyje

• Užtikrinama vertinimo būdų įvairovė

• Mokyti mokinius kelti asmeninius ugdymo tikslus, kaupti pažangos įrodymus ir įsivertinti sėkmę

• Mokytojai turi kelti mokiniams aukštesnius mokymosi uždavinius ir parinkti tinkamus vertinimo būdus

• Įsitikinti, ar mokiniai suprato teisingai, kaip jie bus vertinami

• Vertinti sistemingai ir nuosekliai

• Grįžtamąjį ryšį teikti neatidėliojant

Kaip teikti grįžtamąjį ryšį?

• Vertinant individualią pažangą dominuoja ugdomasis (formuojamasis) vertinimas, kurio tikslas yra padėti mokytis.

• Tradiciškai mokyklose naudojami pažymiai tik iš dalies atspindi ar mokinys padarė individualią pažangą ir kaip jam sekėsi, todėl tai nėra tinkamiausias būdas individualiai pažangai vertinti.

• Grįžtamasis ryšys gali būti teikiamas: aprašomuoju būdu, žodžiu, pildomi dienoraščiai, pasiekimų knygelės, aplankai, vertinimo lapai ir kt.

Norvegijos švietimo direktoratasvertinimo principai

• Mokiniai privalo suprasti, ką jie turi išmokti ir ko iš jų tikimasi

• Mokiniai privalo gauti grįžtamą ryšį apie mokymosi procesą ir atliktą darbą

• Mokiniams privaloma patarti, kaip pagerinti rezultatus

• Mokiniai privalo aktyviai įsitraukti į savo mokymosi procesą sudarant galimybes įsivertinti savo mokymosi procesą ir atliktą darbą

I grupė - Kaip mokykloje užtikrinama, kad mokiniai keltų asmeninius ugdymo tikslus? Kaip mokinio ugdymosi tikslai derinami su mokytojo planais? (Irena Raudienė)

II grupė - Kaip į ugdymo procesą įtraukiamas mokinio įsivertinimas? (Loreta Graželienė)

III grupė - Kokie būtini mokyklos bendruomenės susitarimai dėl grįžtamosios informacijos teikimo? Kaip užtikrinama, kad visi vadovautųsi tais susitarimais? (Loreta Žadeikaitė)

IV grupė - Kokie pasiekimų ir pažangos vertinimo duomenys panaudojami teikiant veiksmingą mokymosi pagalbą ir kaip jie panaudojami? (Loreta Statauskienė)

V grupė - Kokie susitarimai mokykloje priimti dėl bendrųjų kompetencijų vertinimo ir kokiais būdais jos vertinimo? (Tomas Rakovas)

VI grupė - Kaip koreguojamas ugdymo procesas atsižvelgiant į įvairių poreikių vaikų individualią pažangą? (Monika Bilotienė)

VII grupė - Ką daryti, kad siūlomi išorinio vertinimo duomenys (pvz., Standartizuotų testų) būtų naudojami pagal paskirtį, t.y. formuojamajam vertinimui? (Saulė Vingelienė)

VIII grupė - Ką mokykla galėtų daryti, kad keistųsi mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo kultūra, nuo testų prie formuojamojo vertinimo (nuolatinio vaiko pažangos stebėjimo, duomenų kaupimo ir sprendimų priėmimo remiantis įvairiais duomenimis)? (Šarūnas Gerulaitis)