Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7 1

2010

7

Ignalinos ato-minës jëgainës

paveldas –painûs spren-dimai ir sunki

naðta kartøkartoms

Ar þmogusgali iðvengti

„mirtinø“ ligø?

ÞaliosiosAliaskos

eskizai

jûrvarniais Þvejyba su

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 7

Lietuvos prezidentas

Algirdas Mykolas Brazauskas1932-09-22 – 2010-06-26

Po sunkios ligos iðëjo Lietuvos Nepriklausomybës ðauklys ir vedlysAlgirdas Mykolas Brazauskas. Kaip prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras

jis ðalá valdë 12 ið 20-ies Nepriklausomybës metø.Atsisveikinome su vienu iðkiliausiø Lietuvos politikø, su iðmintingu, nuoðirdþiu,atviru ir principingu þmogumi. Þmogumi, kurio nuopelnai Lietuvos politikai,

ekonomikai ir mokslui dar nesuvokti ir neávertinti.


atominës jëgainës paveldas –

Prezidentë D.Grybauskaitë pareiðkë,kad nuo tos dienos, kai sustojo IAE, prasi-dëjo tikra Lietuvos energetinë nepriklauso-mybë. Bet ar tikrai? IAE uþdaryta, bet ener-gijos iðtekliø ásigijimo problemos ne tik ne-sumaþëjo, o ið tikrøjø dar labiau išaugo irtapo daug sudëtingesnës. Nors jau daugiaukaip deðimtá metø kalbama apie svarbiaselektros jungtis su Lenkija ir Ðvedija, kol kasnieko apèiuopiamo nepadaryta. Beveik vi-sa elektros gamyba tapo priklausoma nuoið Rusijos gaunamø energetiniø þaliavø im-porto. Naujos atominës elektrinës Visagi-ne (NAE) statybai Rusija netiesiogiai suda-ro kliûtis vieðai paskelbdama, kad Karaliau-èiaus kraðte iki 2018 m. bus árengti du di-dþiuliai atominiai reaktoriai, kuriø pagamin-tos elektros su nemaþu pertekliumi uþteksne tik visai Karaliauèiaus srièiai, bet taip patir Baltijos valstybëms. Baltarusija irgi pla-nuoja netoli Vilniaus pastatyti panaðaus ga-lingumo atominæ elektrinæ. Kyla klausimas,kas pirks Lietuvos naujos atominës elektri-nës generuojamà energijà, jeigu Rusija tu-rës didþiulá elektros pertekliø ðiame regio-ne ir galës jà Baltijos energijos birþoje par-duoti pigiau, nei uþsienio investuotojo pa-gamintà elektrà Lietuvoje. Dël ðiø prieþas-

IgnalinosDr. Stasys BAÈKAITISP.E. CPM, Fellow SAE (JAV)

Kai 2004 m. Lietuva pasiraðë stojimo á Europos Sàjungà sutartá,kartu pasiraðë ir protokolà Nr.4, kuriuo Lietuva 2009 m. gruodþio31 d. ásipareigojo sustabdyti Ignalinos atominæ elektrinæ (IAE). Buvopasiþadëta atsisakyti senosios elektrinës, taèiau iðsaugota teisëstatyti naujà ir taip iðlikti branduolinës energetikos valstybe.

atominës jëgainës paveldas – painûs sprendimai ir sunki naðta

kartø kartoms

èiø prieð kelerius metus Lietuvos politikø irþiniasklaidos iðgarsinta atominës energijospartnerystë su Latvija, Estija ir Lenkija pra-deda irti, o kartu NAE poreikis vis maþëja.

Nors net iki dabar Lietuvos energetinëateitis mûsø politikø akyse susieta su bran-duoline energetika, ji negali garantuoti neivisiðkos nepriklausomybës, nei kraðto ener-getinio saugumo. Atominë energija visuo-menei pateikiama kaip patogi ir racionali al-ternatyva, galinti iðspræsti Lietuvos energijosproblemas. Vis dëlto po ðia pavirðutiniðka,graþiai nuspalvinta þieve glûdi dvi didþiulësir sunkiai iðsprendþiamos problemos. Vienaproblema yra susijusi su milþinišku finansøsutelkimu NAE statybai ir susidariusiø skoløgràþinimu, kita – su iðlaidomis, susijusiomissu branduolinio kuro ir kitø radioaktyviøjø at-liekø daugelio ðimtø metø apsauga.

Lietuva, kaip valstybë, neturi ir, deja, ne-turës ateityje savø lëðø pastatyti naujà ato-minæ jëgainæ. Energetikos ministerija jau pa-skelbë kvietimà dalyvauti vieðajame pirkime,kuriuo kvieèia investuotojus finansuoti 51proc. statybos iðlaidø, taip pat perimti tokiosjëgainës valdymà. Lietuvos Vyriausybë tiki-si, kad investuotojø atsiras, nes Lietuva siû-lo jiems Baltijos regiono elektros rinkà. Ta-

èiau, jeigu toks investuotojas ir atsiras, jis taippat norës gauti stambias palûkanas uþ de-ðimties milijardø litø gana rizikingà investici-jà. Akivaizdu, kad deðimt metø, kol bus sta-toma NAE, palûkanas uþ ðias investicijas tu-rës mokëti Lietuvos vartotojas, nors stato-ma elektrinë dar nepagamins në vieno vatoelektros. Skaièiuojant, kad Lietuvos vartoto-jai naudos nuo 9 iki 10 teravatø elektros ener-gijos, vien palûkanø iðlaidoms padengti kiek-vienas vartotojas turës papildomai sumokë-ti apie 10 centø antkainá uþ kiekvienà sunau-dojamà kilovatvalandæ. Pats kapitalo gràþi-nimas, kuris uþtruktø apie 20 metø, pridëtødar apie penkis centus. Panaðios iðlaidos su-sidarys ir uþ Lietuvos partneriø investicijas,nors ne visai aišku, ar šios išlaidos pasiro-dys bendra visø mokesèiø forma, ar bus su-renkamos kaip mokestis uþ sunaudotà ener-gijà. Bet kokiu atveju pridëtiniai mokesèiaiprie dabartinës elektros energijos kainos pa-kils maþiausiai nuo 15 iki 20 centø uþ vienàkilovatvalandæ. Greièiausiai bus pridëtas irpapildomas administracinis antkainis, kaipkad jau yra daroma dabar. Pastaèius naujàatominæ, prie ðiø palûkanø ir paskolos grà-þinimo kaðtø reikës pridëti ir paèios elektrosgamybos kaðtus, uþsienieèio operatoriaus


uþdarbá, elektros persiuntimo iðlaidas, sta-tinio ir árangos amortizacijà, kuro kaðtus, re-montà, valstybinius mokesèius, draudimàir kt. Susumavus visas iðlaidas, Lietuvos var-totojo iðlaidos uþ kiekvienà sunaudotà ki-lovatvalandæ greièiausiai gerokai virðys 50centø. Taèiau tai – tik iðankstinës apèiuo-piamos investicijø kainos uþ NAE árengimàir jos eksploatacijà.

Daug sudëtingesnis yra branduolinio ku-ro ir kitø atliekø apsaugos pridëtiniø iðlaidøávertinimas, kurias taip pat turës vienokiu ar-ba kitokiu bûdu padengti elektros vartotojaipridëtiniais tarifais arba valstybiniø mokes-èiø forma. Pabrëþtina, kad, pasibaigus pir-mai branduolinio kuro kaseèiø veiklai nau-jame reaktoriuje, jø apsaugos problemos,taip pat su jomis susijusios iðlaidos prisidësprie jau esamø IAE radioaktyviøjø atliekø irjø apsaugos kaðtø. Nelaimei, branduoliniokuro ir kitø atliekø apsauga trunka kelis ðimt-meèius, jø sandëliavimas sudëtingëja – dëldaugëjanèiø atliekø, grieþtëjanèiø aplinko-saugos reikalavimø vis sunkiau paðalinti ar-ba palaidoti atgyvenusius reaktorius.

Atgyvenusiø reaktoriø demontavimo, nu-griovimo ir spinduliuotës paveiktø griuvësiølaidojimo patirties pasaulis turi labai maþai.Nedaug informacijos randama þiniasklaidojeir, suprantama, beveik nieko negirdime apieišvardytas problemas ið paèiø energetikø. Ikiðiol nesukurtas visuotinai priimtas branduo-linës energijos saugumo apibrëþimas, todëlðiuo klausimu yra daug spekuliacijø. Taigiiðlaidos, susijusios su ilgalaike pastatø dis-pozicija, reaktoriø atliekø utilizavimu bei jøapsauga, yra neaptartos. Radioaktyviosiosatliekos, be abejonës, pareikalaus daugia-amþës apsaugos ir dideliø iðlaidø, kurios ga-rantuotø saugià aplinkà tiek gyventojams,tiek gamtai. Vienaip ar kitaip, naudojimasisatomine energija ðiandien amþiams apsun-kins ateinanèias kartas didþiulëmis iðlaido-mis. Klausimas yra tik kaip ilgai ir kas tasdideles iðlaidas galës padengti.

Skelbiami statistiniai tyrimai nurodo, kadatominë energija daugumai Lietuvos gyven-tojø yra priimtina. Atominë energija pristato-ma kaip nebrangios energijos ðaltinis, ne-terðiantis aplinkos. Sovietmeèiu pastatyta irdabar jau sustabdyta IAE buvo statoma kaipdidþiulis elektros ðaltinis, turintis aptarnautivisà ðiaurës rytø regionà, apimantá Karaliau-èiaus kraðtà, Baltijos valstybes ir iš dalies Gu-dijà. IAE buvo pastatyta SSSR pinigais, nau-

dojantis Rusijos technologijomis bei áveþtaisá Lietuvà statybininkais. Dël ðiø prieþasèiø ikiLietuvos nepriklausomybës atstatymo 95proc. IAE personalo sudarë kitatauèiai – dau-guma rusai. Kadangi visas RBMK reaktoriusbuvo pagamintas Rusijoje, branduolinio ku-ro kasetës irgi buvo Rusijos gamybos. Pa-naudotos kasetës turëjo bûti iðveþamos á Ru-sijà ilgalaikiam laidojimui. Lietuvai atstaèiusnepriklausomybæ, atsakomybë uþ visà IAEperëjo á jos rankas – elektros gamyba, sau-gumas, branduolinio kuro pirkimas, remon-tas ir eksploatavimo daliø ásigijimas, bran-duoliniø atliekø utilizavimas ir t.t. Branduoli-nës kuro kasetës ir remonto áranga IAE rei-kalams turëjo bûti perkamos tik ið Rusijos,nes tokiø niekas kitas negamino. Taèiau Ru-sija, kiek þinoma, nesidomëjo branduoliniøatliekø priëmimu ið atkurtos Lietuvos. Neaið-ku, ar iðvis Lietuvos energetikai derëjosi dëltokiø atliekø gràþinimo Rusijai, nes, pasakIAE buvusio direktoriaus V.Ševaldino, jøgràþinimas bûtø susijæs su nemaþomis iðlai-domis. Be to, neþinoma, ar Europos Sàjun-ga bûtø sutikusi nors ir iš dalies tai finansuo-ti. Susidarë labai patogi ir palanki situacijaRusijai – jiems nereikës rûpintis kaseèiø iðLietuvos laidojimu, o ðá darbà pelningai at-liks Rusijos firma Lietuvos teritorijoje uþ Eu-ropos Sàjungos ir Lietuvos pinigus!

Remiantis Lietuvos þiniasklaida, ðiuometu IAE teritorijoje yra 22 tûkst. panaudo-tø radioaktyviøjø branduolinio kuro kase-èiø. Ið jø 18 tûkst. mirksta auðinamame ba-seine 5 m vandens gylyje. Likusios jau pen-keri metai laikomos pirmame ir antrame re-aktoriuje (antrame – nuo 2009 m. pabai-gos). Kiekviena kasetë yra 3,64 m ilgio ir13,6 mm skersmens vamzdþiai, pripildytiprisodrinto urano. Panaudotos kasetës ke-lia grësmæ tiek þmonëms, tiek paèiai aplin-kai, nes jose esantis uranas yra labai radio-aktyvus (kaseèiø naudojimas reaktoriujebaigiasi iðnaudojus vos 5 proc. ten sukaup-tos radiacinës energijos).

Pagal dabartiná planà po penkeriø metøreaktoriuose esanèios kasetës turëtø bûtiperkeltos á auðinamà baseinà, o baseineesanèios ir jau ðiek tiek radioaktyviai atðalu-sios turëtø bûti laikomos saugomoje teritori-joje, specialiuose 70 t sverianèiuose gelþbe-toniniuose sarkofaguose, 30–50 metø. Sar-kofagai turës bûti nuolat sekami dël galimošilumos poveikio, radiacijos lygio pasikeiti-mo ir paties sarkofago ar panaudotø kase-

èiø suirimo poþymiø. Vëliau, priklausomainuo sarkofago suirimo bûklës, kas 30–50metø kasetës turës bûti perkeliamos á nau-jus sarkofagus. Toks branduoliniø atliekø per-laidojimas turës tæstis net kelis ðimtmeèius,jeigu ne ilgiau, nebent atsiras galimybë jaskur nors ir kaip nors ið esmës neutralizuoti.Pastebëtina, kad baseine panardintos kase-tës á sarkofagus iki ðiol neperkeltos, nes vë-luoja jø statybos pradþia. Pirmame reakto-riuje kasetës mirksta jau beveik ðeðerius me-tus, dël to ðio reaktoriaus demontavimo dar-bai negali bûti pradëti.

Þiniasklaidoje taip pat skelbiama, kaddidelio radioaktyvumo atliekos, pvz., visoreaktoriaus áranga ir ávairûs kiti agregatai,turintys didesná nei leistina radioaktyvumà,bus sandëliuojamos didþiuliame betoninia-me pastate, kurio statyba taip pat vëluoja.Statiná numatoma uþbaigti ðiais arba kitaismetais, nors, naujai paskirto IAE direkto-riaus O.Èiukðio nuomone, statyba gali uþ-sitæsti net iki 2013 metø.

Sustabdytoje IAE reikës laikui bëgantneutralizuoti visà ten esanèià árangà, pasta-tus ir aplinkà. Neutralizavimà galima suskirs-tyti á keturias grupes: 1) panaudotas bran-duolinis kuras, 2) reaktoriaus áranga beispinduliuotës smarkiai paliesti pastatøsegmentai, 3) áranga ir pastatø dalys, ku-rioms spinduliuotë neturëjo daug poveikio,ir 4) vietovës aplinka, kurioje stovëjo IAE. Ka-dangi niekas iki ðiol nebuvo griaunama, at-liekos nesudarë didelio tûrio, todël jas buvogalima patalpinti vienoje nedidelëje betoni-nëje patalpoje. Visos atominës jëgainës nu-griovimas, didelio tûrio atliekø hermetiðkaspalaidojimas sarkofaguose ir nuolatinis spin-duliuotës sekimas pareikalaus kruopðtausplanavimo, dideliø iðlaidø apsaugos stati-niams, pastatø ir árangos ardymo procesøsekos sudarymui, medþiagø atskyrimui ir jøsandëliavimui. Apie ðiø darbø planavimà irjø apimtis iki ðiol nieko nepasisekë suþinotiir neaiðku, ar buvo atliktas ar bent dabar yraatliekamas darbø vertinimas.

Apskritai, atominës elektrinës uþdarymoscenarijai gali bûti ávairûs, bet visi brangûsir ilgai trunkantys. Svarbiausi reikalavimai –uþdaryta atominë jëgainë per visà jos gy-vavimo laikotarpá neturi kelti pavojaus gy-ventojams ir aplinkai, o bet kokia grësmëið viso turi bûti panaikinta.

Pats brangiausias galutinio IAE likvida-vimo variantas – kad buvusioje atominës



elektrinës vietoje liktø tik þalia pieva be jo-kiø radiacijos atliekø þymenø. Tai bûtø áma-noma, jeigu radioaktyviosios atliekos bûtøpalaidotos keliolikos kilometrø gylio þemësgræþiniuose. Yra ir kitø variantø. Galimabranduoliná kurà ir radioaktyviausiasmedþiagas laidoti þemës pavirðiuje esan-èiuose talpintuvuose arba jas išveþti á uþ-sienio kapinynus. Pastatus galima dezak-tyvuoti ir tik dalá jø nugriauti, o visà vietovædideliu perimetru atitverti ir uþdrausti gyventiir naudoti þemæ ûkinei veiklai apibrëþtojeteritorijoje. Taip pat, pašalinus branduoliniokuro atliekas, galima uþlieti visà IAE pasta-tø teritorijà stora betono danga ir kt.

Intriguojantis variantas bûtø pasiûlyti Bal-tarusijai perimti visà Ignalinos jëgainæ ir josaplinkà, o uþ tai gauti ið Baltarusijos lietuvið-kø þemiø plotus, pvz., Gervëèius, Aðmenàar kitus. Taip Baltarusija ásigytø jiems pagei-daujamà ir gerai veikianèià atominæ elektri-næ. Jie galëtø jà eksploatuoti be varþymø,nes neturi jokiø ásipareigojimø ES. Savo ruoþ-tu Lietuva nebeturëtø ásipareigojimø nugriautivisà IAE, taip pat dideliø iðlaidø radiacinëmsatliekoms neutralizuoti ir saugoti.

Europos Sàjunga IAE uþdarymui iki šiolyra paskyrusi daugiau kaip vienà mlrd. eu-rø. IAE 2005 m. su vokieèiø firma NUKEMpasiraðë 123 mln. eurø vertës sutartá dël ra-dioaktyviøjø atliekø tvarkymo bei apsaugoskomplekso statybos, o su NUKEM – GNSkonsorciumu – dël branduolinio kuro sau-gyklos árengimo (uþ 92,7 mln. eurø). Ši su-tartis 2006 m. buvo iðplësta be jokio kon-kurso iki 171,6 mln. eurø. Vëliau, 2009 m.,šias firmas, su kuriomis IAE turi 1,18 mlrd.litø darbø sutartis, nupirko Rusijos firma„Atomstroyexport“.

Saugyklø statyba vëluoja jau trejus me-tus. NUKEM visus darbus patikëjo kitai fir-mai – „Rangai IV“, kuri ðiuo metu reorgani-zuojama, kad iðvengtø bankroto. Statybosdarbai, kaip teigiama, pradëti tik praëjusiømetø pabaigoje, paaiðkinant, kad delsimasávyko dël leidimø statyboms vëlavimo. Pa-gal energetikos viceministro R.Ðvedo infor-macijà, NUKEM Technologies pateikia visnaujø pretenzijø dël projekto kainos. Ne-oficialiomis þiniomis, reikalaujama 60 proc.priedo. Pirmus sarkofagus þadama uþbaigtistatyti 2011 m., nors kiti mano, kad tai ne-ávyks iki 2012–2013 metø. Kiek yra þinoma,jiems uþ Lietuvos uþsakytus darbus jau yrauþmokëta, taèiau neaiðku, ar ði ámonë turiásipareigojimø bankroto ar kitais atvejais.

Nepastatyti sarkofagai, skirti iš baseinoišimtoms pirmojo ir antrojo reaktoriaus bran-duolinëms kasetëms laikyti, apkrauna Lie-tuvà didþiulëmis iðlaidomis. Jø prieþiûra kai-nuoja Lietuvos mokesèiø mokëtojams be-veik tiek pat, kiek ir veikianèiø reaktoriø prie-þiûra. Pakrautuose reaktoriuose ir toliau te-bevyksta lëta branduolinë reakcija, kuriosmetu iðskiriami milþiniðki ðilumos kiekiai. To-dël abu reaktoriai yra ir turës bûti nuolat au-ðinami dar daugelá metø. Ironiðka yra tai, kadnors abu reaktoriai lyg ir veikia, bet, kadangiturbinos iðjungtos, elektra negaminama.

Sustabdyta IAE tapo viena ið didþiau-

siø elektros energijos ir dujø vartotojø Lie-tuvoje. IAE direktorius prognozuoja apie180 mln. kWh elektros energijos poreiká permetus (tiek, kiek Kauno hidroelektrinë pa-gamina dirbdama visu galingumu) ir apie60 mln. m3 dujø. Sunaudotos elektros ver-të ðiø metø kainomis bus apie 80 mln. litø,o dujø vertë – apie 54 mln. litø. Jëgainëje2010 m. liks dirbti 2500 specialistø, o 2011m. ir vëliau – apie 1900 darbuotojø. Jie, kaipteigia V.Ševaldinas, reikalingi sustabdytiemsreaktoriams aptarnauti, taip pat jø radioak-tyvumo bei ðilumos bûklei stebëti. Specia-listai taip pat reikalingi panaudotam radio-aktyviam branduoliniam kurui iškrauti ir per-kelti á apsauginius talpintuvus, perdirbti iruþkonservuoti skystas radioaktyviàsias at-liekas. Šiø specialistø pareigos apima taippat radiacinæ kontrolæ ir stebëjimus jëgai-nës aplinkoje 30 kilometrø spinduliu. Pir-masis darbø etapas turëtø bûti uþbaigtasiki 2017–2019 metø, kol ið abiejø reaktoriøbus paðalintas visas branduolinis kuras. Vë-liau, maþdaug 2020 deðimtmetá, bus ardo-ma ir nukenksminama pagrindinë radiaci-jos paveikta IAE áranga. Ðios atliekos buspakuojamos ir sandëliuojamos saugyklo-se, kurios greièiausiai bus pastatytos elek-trinës teritorijoje.

Liekanèiø dirbti IAE specialistø metinisatlyginimo vidurkis yra 44 tûkst. litø, arbaapie 110 mln. litø per metus. Medþiagomssupirkti ir subrangovø darbams apmokëtitaip pat reikës pinigø. V.Ðevaldinas mano,kad uþdarytos IAE iðlaidos sieks apie 400mln. litø per metus, ir tai truks apie 25 me-tus. Taigi bendri uþdarymo darbai šiuo lai-kotarpiu sieks 10–12 mlrd. litø. TaèiauV.Ševaldino pateikta informacija neapima vi-so IAE komplekso demontavimo, pastatønugriovimo, didþiulio radiacinio lauþo pa-laidojimo bei þemës atgaivinimo darbø. Dëlaplinkosaugos reikalavimø jie gali uþtruktinuo penkeriø iki deðimties metø, priklau-somai nuo finansavimo. V.Ševaldinas pa-kankamai atsargiai vertina tokias reaktoriøiðmontavimo iðlaidas, nes niekas neturiRBMK reaktoriø demontavimo patirties,neþinoma, su kokiomis problemomis tekssusidurti. Jos gali lengvai padvigubëti pra-dëjus griovimo darbus. Tad labai tikëtina,kad Lietuvos 1999 m. energijos strategijosdokumente prognozuotos 40 mlrd. litø išlai-dos yra realios.

Iki ðiol 80 proc. demontavimo iðlaidø den-gë ES, o likusias 20 proc. – Lietuva. Taèiau,bent ðiuo metu, net ir V.Ševaldinas abejoja,ar ES ir toliau finansuos Ignalinos uþdary-mo darbus. Jo negavus, darbø uþbaigimografikai gali gerokai uþsitæsti. Pati IAE pinigødabar ne tik neuþsidirba, bet yra valstybësiðlaikoma. Atrodo, kad finansiniø rezervøðiam reikalui nei IAE, nei valdþios instituci-jos nebuvo sukaupusios. IAE finansavimasdël panaudoto kuro ir radiaciniø medþiagøsaugos turi pirmos kategorijos statusà. Taireiðkia, jog IAE iðlaidos bus apmokamos pir-miau, nei kiti þemesnës kategorijos valsty-bës finansiniai ásipareigojimai.

Lietuva yra pirmoji pasaulio valstybë, at-

sisakiusi atominës energetikos. Taèiau vy-riausybë tikisi, kad tokia padëtis truks tik ne-pilnà deðimtmetá. 2018–2020 m. Lietuva pla-nuoja vël tapti branduolinës energetikos ða-limi. Ðalia uþdarytos IAE, manoma, iškils nau-ja moderni 16–18 mlrd. litø kainuojanti ato-minë jëgainë. Taèiau labai retai minimos lau-kiamos ðimtmetinës radiaciniø atliekø apsau-gos problemos ir su tuo susijusios ganastambios išlaidos neproduktyviems tikslams.

Ðiø ðimtmetiniø apsaugos problemø irdideliø iðlaidø akivaizdoje kyla klausimas –ar galima ir ar bûtina uþkrauti ant Lietuvospilieèiø peèiø dar vienà sunkiai pakeliamàmokesèiø arba aukðtø elektros tarifø naðtàtik tam, kad Lietuva vël taptø atomine ðali-mi? Visø pirma, Lietuvos poreikiams paten-kinti nebûtinai reikia didþiulës atominëselektrinës, pagaminanèios daug daugiauelektros nei Lietuva gali sunaudoti. Nors Lie-tuvos energijos vairuotojai teigia, kad Lie-tuvos elektros energijos poreikiai ateityjebus daug didesni ir pertekliø bus galimaparduoti Baltijos elektros birþoje, dabarti-nis pasaulinis ekonominis nuosmukis beiateities prognozës sunkiai pateisina þymes-ná energijos naudojimo augimà ne tik Lie-tuvoje, bet ir visoje ES.

Elektros perteklius parduodamas atvi-roje rinkoje daug pigiau, nes pagamintosenergijos negalima padëti á ðalá kaip duo-nos kepalà vëlesniam laikui. Taip buvo IAEveikimo laikotarpiu, kai energijos pertekliusbuvo parduodamas Baltarusijai ar Rusijaimaþesne kaina nei gamybos savikaina. Okad IAE pelningai veiktø, Lietuvos vartoto-jas turëjo padengti nepelningà elektros par-davimà, mokant aukðtesnes kainas uþ su-naudotà elektrà. Antra – didþiulë atominëelektrinë reikalauja laikyti paruoðties rezer-ve maþdaug panaðios galios elektrinæ, kurigalëtø per labai trumpà laikà perimti elek-tros generavimà, kai iðkyla reikalas sustab-dyti atominës elektrinës veikimà. Tokia re-zervinë elektrinë reikalauja maþdaug tiekpat lëðø palaikyti elektrinæ parengtiesbûvyje, kaip ir paèios atominës jëgainëseksploatavimo išlaidos. Jos gali siekti 150–200 mln. litø per metus, arba apie du papil-domus centus uþ kiekvienà sunaudotà ki-lovatvalandæ. Tokiø išlaidø galima išvengtiturint miðrius ir smulkesnius elektros ener-gijos ðaltinius.


Nukelta á 36 p.


Pagrindinis ðios konferencijos tikslas –skatinti doktorantø ir jaunøjø mokslininkøaktyvià mokslinæ veiklà, bendradarbiavimàir ugdyti gebëjimà pristatyti moksliniø tyri-mø rezultatus. Jauniesiems mokslininkamssiekiama suteikti galimybes susipaþinti sukolegomis ir jø vykdoma moksline veikla,keistis idëjomis bei kontaktais, kurie bûtønaudingi kuriant bendrus projektus ir plë-tojant vykdomus mokslinius tyrimus.

Á konferencijà gausiai susirinkusiusdalyvius pasveikino Lietuvos energetikosinstituto direktorius prof. habil. dr. Euge-nijus Ušpuras.

Konferencijai buvo pateikti 74 jaunø-jø mokslininkø moksliniai straipsniai. Pra-neðimus skaitë 65 jaunieji mokslininkai iðávairiø Lietuvos bei uþsienio valstybiø ins-titucijø šiomis su energetika susijusiomistemomis:

Vandenilis ir kuro elementai. Atsinaujinantys energijos ištekliai ir

jø naudojimas. Šiuolaikiniai energijos tinklai. Energijos vartojimo efektyvumas ir

taupymas. Energetikos politikos sprendimø

metodai. Ðiluminës fizikos, skysèiø bei dujø

mechanikos ir metrologijos srièiø tyrimai. Nanomokslai ir nanotechnologijos,

daugiafunkciniø medþiagø tyrimai. Degimo ir plazminiø procesø tyrimai.

7-ojiÐiø metø geguþës 27–28 dienomis Kaune, Lietuvos

energetikos institute (LEI), instituto Jaunøjø moksli-ninkø sàjungos (JMS) iniciatyva buvo surengta jau

septintoji tarptautinë doktorantø ir jaunøjø mokslinin-kø konferencija „Jaunoji energetika 2010“ (Conferen-

ce of Young Scientists on Energy Issues CYSENI 2010).

Lietuvos energetikos institute

doktorantø ir jaukonferencija

tarptautinë

Termobranduolinës sintezës tyrimai. Branduolinë energetika ir radiaci-

në sauga.Konferencijoje taip pat dalyvavo dok-

torantø straipsniø recenzentai – pripaþin-ti technologijos mokslø srities ekspertai,kurie, jau prieð konferencijà susipaþinæ sudoktorantø darbais, uþdavë klausimø beikomentavo jaunøjø mokslininkø darbus.Siekiant gerinti doktorantø ir kitø jaunøjømokslininkø vieðo bendravimo ágûdþiusposëdþiams pirmininkavo jaunieji konfe-rencijos dalyviai bei Lietuvos energetikosinstituto jaunøjø mokslininkø sàjungosvaldybos atstovai.

Vienas ið reikðmingesniø konferenci-jos rezultatø yra jaunøjø mokslininkø at-liktø tyrimø apibendrinimas, kokybiðkøstraipsniø parengimas (kiekvienà straips-ná recenzavo 2 recenzentai) ir jø pateiki-mas mokslinei visuomenei. Konferenci-jos dalyviø pateikti straipsniai bei anota-cijos sudëti á elektronines laikmenas (CD),kurios pasieks pagrindinius šalies moks-lo centrus ir bibliotekas. Be to, jauniejimokslininkai turëjo galimybæ iðbandyti sa-ve recenzentais.

Ðiemet kaip ir kasmet buvo paskelbtigeriausiø straipsniø ir praneðimø autoriai,kuriems diplomus áteikë Lietuvos energe-tikos instituto direktorius Eugenijus Ušpu-ras ir LEI JMS pirmininkë Diana Meiluty-të-Barauskienë. Konferencijos „Jaunoji

energetika 2010“ geriausio straipsnio irpranešimo autoriais, susumavus oficia-liojo, anoniminio, jaunojo bei pranešimorecenzento skiriamus balus, paskelbti:

Magistrantø ir pirmøjø bei antrøjø me-tø doktorantø grupëje:

1. T.Kaliatka (Lietuvos energetikos ins-titutas, Lietuva).

2. A.Kontautas (Lietuvos energetikosinstitutas, Lietuva).

3. E.Karber (Talino technologijos uni-versitetas, Estija)/A.Shutka (Rygos tech-nologijos universitetas, Latvija).

Treèiøjø ir ketvirtøjø metø doktorantøir jaunøjø mokslininkø grupëje:

1. L.Uþðilaitytë (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, Lietuva).

2. N.Muellner (Pizos universitetas, Ita-lija).

3. M.Malinauskas (Vilniaus universi-tetas, Lietuva).

Dr. Diana MEILUTYTË-BARAUSKIENË

CYSENI organizatoriai: LEI JMS valdyba, studijø administratorë ir akademikas Jurgis Vilemas

Lietuvosenergetikosinstitutas

Iki kitos konferencijos


nøjø mokslininkø

Konferencija pirmà kartà buvo sureng-ta 2002 m. siekiant sudaryti instituto jau-niesiems mokslininkams galimybæ prista-tyti savo tyrimø rezultatus bei susipaþinti

su kolegø vykdomais tyrimais, aptarti ávai-rias su energetikos sektoriumi susijusiasaktualijas. Nuo 2002 m. kasmet rengia-ma konferencija populiarëjo, dabar kon-ferencijoje kasmet sulaukiama dalyviø iðávairiø Lietuvos mokslo ir tyrimø instituci-

jø (Vytauto Didþiojo universiteto, Lietuvosþemës ûkio instituto, Kauno technologi-jos universiteto, Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto, Vilniaus universiteto,

Fizikos instituto, Lietuvos þemës ûkio uni-versiteto). Konferencijos rengëjai stengësiðià konferencijà padaryti þymiausiu kas-metiniu jaunøjø mokslininkø, dirbanèiøenergetikos srityje, renginiu Baltijos jû-ros regione. Šiø metø konferencijoje su-

laukta gausaus bûrio jaunøjø mokslinin-kø ið kaimyniniø valstybiø mokslo ir tyri-mø institucijø – Talino technologijos uni-versiteto (Estija), Latvijos universiteto, Fi-zikinës energetikos instituto (Latvija), Ry-gos technikos universiteto (Latvija), Sili-katiniø medþiagø instituto (Latvija),A.V.Lykovo šilumos ir masës mainø ins-tituto (Baltarusija), A.M.Pidgorny mecha-ninës inþinerijos problemø instituto (Uk-

raina), Pizos universiteto (Italija), Wup-pertalio klimato, kraštotvarkos ir energe-tikos instituto (Vokietija), Bergeno univer-siteto (Norvegija) ir Federalinio techno-logijos universiteto (Nigerija).

Konferencija rengiama anglø kalba,praneðimai taip pat išleisti anglø kalba. Taipaskatins ne tik Lietuvos jaunøjø moksli-ninkø bei kolegø ið uþsienio tyrimø rezul-tatø sklaidà, bet ir sudarys palankias sàly-gas tolesniam bendradarbiavimui. Konfe-rencija sulaukë daug teigiamø atsiliepimøið joje dalyvavusiø mokslo darbuotojø beijaunøjø mokslininkø, kas akivaizdþiai pa-rodë ðios konferencijos aktualumà ir rei-kalingumà. Lietuvos energetikos institutovadovybës ir rëmëjø parama bei palankûsdalyviø vertinimai skatina LEI Jaunøjømokslininkø sàjungà toliau puoselëti irplësti konferencijos, kaip jaunøjø energe-tikos problemø tyrëjø kasmetinio susitiki-mo, mainymosi idëjomis ir patirtimi beinaujø ágûdþiø lavinimo, idëjà.

Jau nuo 2006 m. konferencijos „Jau-noji energetika“ medþiaga átraukta á INS-PEC duomenø bazæ. Tai dar labiau padi-dino konferencijoje pristatomø darbøtarptautinæ sklaidà.

Kaip áprasta konferencija ávyko Kau-ne, sporto ir universitetø mieste, ásikûru-siame Nemuno ir Neries upiø santako-je. Kaunas garsus ne tik tuo, jog tai vie-

Diplomus áteikia Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras

Lietuvos ðilumostiekëjø asociacija

Pasaulio energetikos tarybosLietuvos komitetas


spinduliuotës

nintelis Hanzos miestas Lietuvoje,bet ir tuo, kad èia ákurta pirmoji Lie-tuvoje teatro mokykla, èia ávyko pir-masis operos spektaklis, surengtapirmoji Dainø ðventë ar pradë-tos transliuoti radiofono laidos. Pir-màjà dienà po konferencijos sveèiaibuvo pakviesti á konferencijos va-karienæ tautiniais motyvais, o antrà-jà dienà – á ekskursijà. Ekskursijosmetu sveèiai aplankë Kristaus Prisi-këlimo baþnyèià, nuo kurios terasosgërëjosi vasarëjanèio Kauno pano-rama, aplankë Vienybës aikðtæ, pa-sivaikðèiojo Laisvës alëja, po Rotu-ðës aikðtæ, apþiûrëjo Kauno pilá.

LEI Jaunøjø mokslininkø sàjun-gos iniciatyvà rengti toká kasmetinárenginá kaip ir visuomet palaikë ins-tituto vadovybë, skyrusi finansinæbei techninæ paramà. Konferencijairengti paramà taip pat skyrë Lietu-vos ðilumos tiekëjø asociacija, ABKauno energija, AB Lietuvos elek-trinë, Pasaulio energetikos tarybosLietuvos komitetas bei Kauno mies-to savivaldybë.

Pabendravæ mokslinëmis temo-mis, uþmezgæ kontaktus bei ágavænaujos patirties konferencijos daly-viai iðsiskirstë sutaræ susitikti konfe-rencijoje kitais metais.

Maloniai kvieèiame visus besido-minèius dalyvauti kitoje konferenci-joje „Jaunoji energetika 2011“, kurivyks 2011 m. geguþës 26–27 d. Lie-tuvos energetikos institute, Kaune.Detalesnë informacija konferencijosinternetinëje svetainëje www.cyse-ni.com arba teirautis konferencijossekretoriato el. paðtu [email protected]

Konferencijos organizatoriai sie-kia, kad ði konferencija taptø þymiau-siu kasmetiniu jaunøjø mokslininkø,dirbanèiø energetikos srityje, rengi-niu, todël nuolat ieðko þymiø, didelæpatirtá turinèiø ir konferencijos tema-tika vykdanèiø tyrimus mokslininkø,pageidaujanèiø prisidëti ugdant stip-rius jaunuosius mokslininkus, ir kvie-èia juos tapti konferencijos redakci-nës kolegijos nariais. Jei susidomë-jote, kvieèiame susisiekti su konfe-rencijos rengëjais el. paðtu [email protected]

Lietuvos energetikos institutoJaunøjø mokslininkø sàjunga

Breslaujos g. 3, LT-44403, Kaunashttp://jms.lei.lt, www.cyseni.com

Bazinë stotis yra bûtina mobiliajamryšiui. Be baziniø stoèiø, mobilieji telefo-nai neveiktø. Bazinæ stotá sudaro patal-pa, kurioje yra daug elektronikos, irbokštas, kurio viršuje pritvirtintos antenos– elektromagnetiniø bangø siuntimo ið ba-zinës stoties ir bangø ið mobiliøjø telefo-nø priëmimo. Kai skambiname mobiliuo-ju telefonu, signalas ið telefono antenossiunèiamas á bazinës stoties antenà. Ba-zinë stotis skiria ðiam ryšiui laisvà radio-daþniø kanalà ir perduoda informacijà pa-gal paskirtá. Judant ryðys automatiðkai se-ka paskui ir prisijungia prie kitø baziniø

Mobiliøjø

Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS

spinduliuotës poveikis

stoèiø, á kuriø veikimo teritorijà patenkaþmogus. Vienà bazinæ stotá sudaro kelioscelës (1 pav.). Celë yra vienos antenosaprëpimo plotas. Celiø ribos persidengia,kad vartotojas neprarastø ryðio su bazi-ne stotimi ir jo pokalbis judant ið vienosvietos á kità nenutrûktø. Baziniø stoèiø an-tenos árengiamos ant bokðtø, aukðtø pa-statø stogø ar vandens bokðtø. Antenosturi bûti pakankamai aukðtai, kad jø spin-duliuotë aprëptø kuo didesná plotà. Kal-bant telefonu tik maþa dalis telefono sklei-dþiamos spinduliuotës patenka á bazinësstoties antenà. Kita yra iðsklaidoma ap-linkoje, todël telefonas turi spinduliuoti ga-lingà signalà – tuo galingesná, kuo toliauesate nuo bazinës stoties (2 pav.). Kitavertus, kuo daugiau þmoniø kalba mobi-liaisiais telefonais, tuo didesnë aplinkojeyra elektromagnetinë tarða.

Baziniø stoèiø EMS saugumas pasau-lyje plaèiai tiriamas ir diskutuojamas. Visdaugëja moksliniø duomenø, kad ðiø sto-

ryðiø baziniø stoèiø

1 pav.


Mes tarsi maudomës elektromagnetinës spinduliuotës (EMS) jûroje. EMS gali bûti didelës energijos arbajonizuojanèioji (skaidanti atomus á jonus) ir maþos energijos arba nejonizuojanèioji. Didelës energijoskvantas, krentantis á mûsø organizmà, molekules sutrauko panaðiai kaip akmuo, mestas á voratinkliøguotà. Todël jonizuojanèiosios spinduliuotës þalà visi lengvai supranta. Jonizuojanèiàjà spinduliuotæ sklei-dþia radioaktyviosios medþiagos, Rentgeno aparatai, ji sklinda ir iš kosmoso. Ji daþnai vadinama radiacija,nors radiacija lietuviškai reiðkia spinduliuotæ. Sunkiau þmonës supranta nejonizuojanèiosios spinduliuotëskeliamà pavojø, kurios kvantø energija yra maþa. O tà nejonizuojanèiosios EMS jûrà pastaràjá deðimtmetádaugiausiai sukûrë mobiliøjø ryðiø priemonës – bazinës stotys ir patys mobilieji telefonai.

èiø skleidþiama EMS kelia pavojø þmo-niø sveikatai. O ar þinote, kiek mobiliøjøryðiø antenø yra jûsø kaimynystëje? Kaikurios bazinës stotys turi keletà antenø.

Mobiliøjø telefonø industrija sparèiaipleèiasi. Pasaulyje mobiliaisiais telefonaiskalba apie 4 mlrd. þmoniø. Mobiløjá tele-fonà neðiojasi net prezidentai (3 pav.).

Kiekvienoje šalyje yra šimtai arba tûks-tanèiai mobiliøjø ryðiø bokðtø su anteno-mis, kuriø kiekviena spinduliuoja keliasdeðimtis vatø mikrobangas. Telekomuni-kacijø kompanijos antenas kelia visur, kurámanoma, net ant kryþiø (4 pav.). Lietu-

voje UAB Antena 1992 m. pradëjo statytimobiliojo korinio ryšio bazines stotis, irdabar yra apie 2100 Omnitel, Tele2 ir BitëLietuva operatoriø mobiliøjø ryðiø bokð-tø. Vien Omnitel turi apie 1800 baziniø sto-èiø. Ði industrija teigia, kad jø antenø spin-duliuotë yra saugi, bet nuolat daugëja fi-zikø ir gydytojø, kurie su tuo nesutinka irmato artëjanèià sveikatos krizæ. Baziniøstoèiø antenos keleto kilometrø atstumuspinduliuoja tokias pat mikrobangas, ku-rios ðildo ar kepina maistà jûsø mikroban-gø krosnelëje, tik maþesnës galios.

Tyrimai seniai parodë, kad net silpnaEMS þaloja DNR ir làsteles, ypaè nervø,silpnina imuninæ sistemà, skatina smege-nø auglius ir vëþá, sukelia depresijà, Al-zheimerio ir daugelá kitø ligø [1].

Kalbant telefonu spinduliuotë ásiskver-bia giliai á smegenis (5 pav.). Didþiausiàpavojø EMS kelia vaikams, nes jø plones-në galvos kaukolë, greièiau auga jø sme-genø ir kitos làstelës, o spinduliuotë ið te-lefono antenos ásiskverbia giliau (6 pav.).Didesnë rizika yra ir pagyvenusiems sil-pnesniems þmonëms bei nëðèioms mo-terims. Didþiosios Britanijos gydytojai pa-skelbë áspëjimà vaikams iki 16 metø ne-sinaudoti mobiliaisiais telefonais ir kitaipriboti buvimà EMS veikimo vietose [2].Taip pat áspëja ir kitø tyrimø autoriai [3].

Ilgalaikis ir besikaupiantis EMS povei-kis ið baziniø stoèiø antenø neturi prece-dento istorijoje. Dar nëra galutiniø tokiopoveikio ávertinimø, bet didëjantis moks-liniø duomenø skaièius rodo, kad þalingisveikatai efektai yra realûs. Naujosios Ze-

landijos biofizikas dr. Neilas Èeris (Cher-ry) raðo: „Nëra EMS saugios ribos. Hi-gienos normos remiasi tik ðiluminiu po-veikiu, bet neðiluminis poveikis ne maþiaupavojingas. Jis ardo DNR, naikina làste-les ir taip skatina vëþio atsiradimà. Jis pa-didina vëþio rizikà 2–5 kartus“. Kaip EMSnaikina làsteles, jau raðëme [4].

JAV sveikatos agentûra kritikuoja Fe-deralinæ ryðiø komisijà (FRK) uþ talkinin-

kavimà telekomunikacijø pramonei. VisiFRK nariai yra buvæ arba dabar susijæ su40 mlrd. JAV doleriø vertës telekomuni-kacijø pramone, kuri nuslopina þmoniøsveikata susirûpinusiøjø balsus. Vermon-to Aplinkosaugos centro dr. Cathy Berg-man sako: „Mûsø federalinë vyriausybëkaþkada tvirtino, kad ir asbestas, cigare-tës, DDT ir kiti pesticidai yra saugûs, kolpo deðimtmeèiø pasirodë, kad jie yrakenksmingi“.

Kitos JAV federalinës agentûros taippat nesutinka su FRK norma ir reikalau-ja, kad EMS bûtø ávardyta kaip galimaskarcerogenas. Kalifornijos komunaliniøpaslaugø komisija pareikalavo ið teleko-munikacijø bendroviø nestatyti antenø ne-toli mokyklø ir ligoniniø. Pasaulio sveika-tos organizacija paskelbë: „Daugelis epi-demiologiniø tyrimø parodë galimà ryðátarp EMS ir vëþio rizikos, nors tyrimø darnepakanka“. Dr. Robertas Bekeris (Becer)sako: „Dabar didþiausias tarðos ðaltinis þe-mës aplinkoje yra EMS didëjimas. EMS,kaþkada laikyta saugia, dabar koreliuoja

Kitomis kryptimisišsklaidyta energija

Krintantiá galvàenergija

Bazinës stotiespagaunamaenergija

Bazinë stotis

2 pav.

3 pav.

4 pav.

5 pav.



su didëjanèiu apsigimimø, Alzheimerio li-gø, mokymosi sutrikimø, chroniðko nuo-vargio simptomø ir vëþio ligø skaièiumi“.

Du kartus nominuotas Nobelio premi-jai JAV fizikas Gerardas Hylandas (Hyland)teigia, kad dabartiniø mobiliøjø tinklø ba-ziniø stoèiø antenø spinduliuotë nesaugi,nes remiasi tik šiluminiu EMS poveikiu. Hi-gienos normos nesaugo nuo neðiluminiopoveikio, o „þmonës skeptiðkai þiûri á val-dþios ir industrijos bandymus tikinti þmo-nes, kad viskas yra gerai, ir rûpinasi tik sa-vo paèiø interesais“. 1996 m. JAV teleko-munikacijø pramonë paskyrë 39 mln. do-leriø kongreso lobistams, kad bûtø priimtiástatymai, leidþiantys statyti baziniø stoèiøbokðtus þmoniø kaimynystëje. JAV gyven-tojai vis daugiau piktinasi ir protestuojaprieð nuolatiná priverstiná jø veikimà EMSbe jokiø jos saugos árodymø.

Kai brangus antenø bokðtas jau pa-statytas, labai sunku árodyti, kad spin-duliuotë virðija leistinas ribas. Beveik në-ra priemoniø árodyti, kad antena spindu-liuoja daugiau nei leidþiama. Patys gy-ventojai ávairiose ðalyse matuodami EMSárodo, kad ji daþnai kelis kartus didesnëuþ leidþiamà.

Smegenø augliai yra antroji vaikø irpaaugliø susirgimø vëþiu rûðis JAV. Kaikurie neigiami EMS poveikio efektai pa-sirodo greitai, kiti, kaip vëþys, po 3–10 me-tø. Hylandas sako, kad mes neturime bûtibandomosios jûrø kiaulytës dar 10–20metø. Dabar telekomunikacijø bendrovëseksperimentuoja su mûsø sveikata.

Dabartinis JAV standartas leidþia ba-zinëms stotims spinduliuoti mikrobangøenergijos tanká nuo 580 iki 1000 mkW/cm2

(mkW – mikrovatø). Taèiau tik 6 minutesleidþiama veikti 10 mW/cm2 (mW – miliva-tø). Kitose ðalyse ta leistina spinduliuotësnorma maþesnë. Australijoje ji yra 200mkW/cm2, Rusijoje, Kanadoje, Italijoje 10mkW/cm2 ir tik darbo vietoje. Daþnai þi-niasklaidoje teigiama, kad Lietuvoje leisti-na spinduliuotës norma yra grieþèiausia.Tai netiesa. Dar prieð kelis deðimtmeèiusbuvusioje Èekoslovakijoje leistina nuolati-nës spinduliuotës norma elektronines prie-mones aptarnaujantiems darbuotojamsdarbo vietoje buvo 25 mkW/cm2, o impul-

sinës 10 mkW/cm2, kitiems darbuotojamsdarbo vietoje nuolatinës spinduliuotës 10mkW/cm2, o impulsinës tik 1 mkW/cm2. Ki-nijoje leistina spinduliuotës norma yra 6mkW/cm2, Šveicarijoje 4 mkW/cm2, Zalc-burge (Austrija) 0,1 mkW/cm2, o Naujoji Ze-landija siekia áteisinti tik 0,02 mkW/cm2. Lie-tuvoje leidþiama þmones nuolat spinduliuoti10 mkW/cm2 mikrobangø galios tankiu, t.y.á kiekvienà vaiko aká galima nuolat spindu-liuoti 10 mkW/cm2. Ta leistina spinduliuo-tës norma anaiptol nëra saugi.

Prieðingai nei teigia telekomunikacijøpramonë, yra daugybë ávairiø ðaliø moks-liniø, epidemiologiniø ir medicininiø áro-dymø, kurie patvirtina, kad baziniø tele-fonø stoèiø spinduliuotë sukelia daugelápavojingø sveikatai reiðkiniø [5,6,7,8].

Mokslininkai teigia, kad dabartinësEMS higienos normos yra pasenusios,jos remiasi tik EMS šiluminiu poveikiu,tik audiniø kaitimu, tarsi kepimu mikro-bangø krosnelëje. O kadangi telefonø irjø baziniø stoèiø antenø skleidþiamaEMS neiðkepina þmogaus kûno audiniø,tai, primityviai galvojant, tokia EMS ir ne-kenksminga. Tos higienos normos ne-áskaito neðiluminio EMS poveikio, kuris,kaip seniai þinoma [1], yra ne maþiaukenksmingas, nes bûtent jis sukelia at-minties nusilpimà, DNR ardymà, smege-nø vëþá ir neurologines ligas.

Gydytojai sako, kad EMS sujaukianormalià nerviniø ir kitø làsteliø veiklà.Dr. Georgës Karlo (Carlo), vykdydamas28 mln. doleriø vertës tyrimà telekomu-nikacijø pramonës uþsakymu, nustatëEMS genetiná pakenkimà, audiniø fizio-logijos pakitimà ir siekia, kad bûtø pa-tvirtinta maþa EMS higienos norma.

Vienos rezoliucija (1998), kurià pasi-raðë 16 pasaulio mokslininkø, teigia, kadmoksliðkai árodyti silpnos EMS biologi-nio poveikio efektai ir bûtina nustatytisaugias EMS higienos normas, kuriø da-bar nëra. Zalcburgo rezoliucija, priimta2000 m. atsiþvelgiant á neðiluminá EMSpoveiká, draudþia skleisti didesnæ nei 0,1mkW/cm2 spinduliuotæ.

Baziniø stoèiø antenos (7 pav.) pri-verstinai nuolatos spinduliuoja þmones.EMS skatina làsteliø dauginimàsi ir DNR

ardymà. Naujausi moksliniai tyrimai rodoneigiamus efektus net veikiant daugmaþesne spinduliuote (pradedant nuo0,01 mkW/cm2) nei dabartinës higienosnormos leidþia. Tokia spinduliuotë gali bûtidaugiau nei uþ kilometro nuo bazinës sto-ties antenos. Nuolat veikdama ji sukeliagalvos skausmus, miego sutrikimus, at-minties praradimà, priepuolius, ðirdies rit-mo padidëjimà, spermos, nervø sistemosnykimà. Pateiksime tik keletà pavyzdþiø.

Keletas gydytojø iš Vokietijos Nailamiesto atliko tyrimà, ar þmonës, gyvenan-tys arti mobiliøjø ryðiø stoèiø antenø, pa-tyrë didesnæ vëþio rizikà? Jie tyrë 1000 pa-cientø 10 metø. Aplinkoje nebuvo sunkio-sios pramonës, aukðtos átampos linijø,elektriniø traukiniø ar terðalø. Jie nustatë,kad naujai atsiradæs vëþys buvo tris kar-tus daþnesnis tarp tø, kurie gyveno iki 400m nuo baziniø stoèiø antenø lyginant sutais, kurie gyveno toliau. Jie taip pat nu-statë, kad veikiant EMS pacientai susergavëþiu vidutiniðkai 8 metais anksèiau.

5 metø vaikas 10 metø vaikas Suaugæs6 pav.

7 pav.


Tyrëjø kompiuterinis modeliavimasparodë, kad spinduliuotë arèiau nei 400m nuo antenos yra 100 kartø didesnë neiuþ ðios ribos daugiausiai dël papildomosantenø diagramø antriniø lapeliø spindu-liuotës. Didþiausias sergamumas buvokrûties vëþiu, toliau ëjo prostatos, kasos,skrandþio, odos, plauèiø ir kraujo vëþys.

Kità tyrimà atliko Izraelio Tel Avivo uni-versitetas su 622 Netanya klinikos pacien-tais, gyvenanèiais 3–7 metus netoli bazi-nës stoties antenos, ir rezultatus palygi-no su 1222 kontroliniais pacientais, gy-venanèiais toliau. Þmoniø, gyvenanèiø ar-èiau nei 350 m nuo bazinës stoties, re-zultatai taip pat buvo pritrenkiantys. Ið 622pacientø 8 ávairios vëþio formos buvodiagnozuotos tik po metø. Tuo tarpu ið1222 kontroliniø pacientø buvo tik 2 diag-nozuotas vëþys. Taigi vëþio rizika dël EMSpadidëjo 4,15 karto, palyginti su kitais Iz-raelio gyventojais. Moterys yra daugiaupaþeidþiamos. Septyni ið aðtuoniø vëþioatvejø buvo diagnozuoti moterims. Pasi-baigus tyrimams, po metø vël buvo diag-nozuoti 8 nauji vëþio susirgimai ten patgyvenantiems asmenims.

Kà apie tai sako ekspertai šiais me-tais [9] ir ko nenori girdëti telekomuni-kacijø pramonë?

EMS suardo natûralià energetikà,sukelia stresà, kuris susilpnina organiz-mo galimybæ pasveikti.

Po 10 metø naudojimosi mobiliuo-ju telefonu vyrø spermos kiekis sumaþë-ja 30 procentø.

Dviejø valandø EMS poveikis galinegráþtamai sugadinti smegenø DNR.

Kasmet diagnozuojama nuo 40 000iki 50 000 naujø smegenø augliø ir akiøvëþio atvejø, susijusiø su mobiliøjø tele-fonø naudojimu.

Mobiliøjø telefonø spinduliuotë su-maþina organizmo energijà ir sukelia nuo-vargá.

Mobiliøjø telefonø spinduliuotë ási-skverbia á 50 proc. ar daugiau vaiko gal-vos.

Australijos neurochirurgas dr. Èar-lis Teo (Charles Teo) tvirtina, kad pasta-raisiais metais vaikø vëþiniø augliø skai-èius padidëjo 21 procentu.

EMS labai padidina kraujo spau-dimà.

2008 m. rugsëjo mënesá pirmoje tarp-tautinëje konferencijoje, ávykusioje Šve-dijos Karališkojoje draugijoje, skirtoje mo-biliøjø telefonø átakai sveikatai, Orebro uni-versitetinës ligoninës profesorius Lenar-tas Hardelis (Lennart Hardell) paskelbë,kad jo tyrimø rezultatai rodo, jog vaikamsir paaugliams rizika susirgti smegenø vë-þiu yra penkis kartus didesnë, jei jie nau-doja mobiløjá ar belaidá telefonà. Jis tei-gia, kad ðiuolaikinë jaunimo karta gali pa-

tirti „epideminæ” ligà tolimesniame gyve-nime. Tais paèiais metais Europos Parla-mentas 522 balsais prieš 16 balsavo ápa-reigoti ðaliø ministrus priimti grieþtesnesmobiliøjø ir belaidþiø telefonø, Wi-fi ir kitøárenginiø spinduliuotës normas, ypaè dëldidþiausio jos poveikio vaikams. Lietuvoskadencinës vyriausybës tai ignoravo.

Profesorius Hardelis teigia: „Tai áspë-jantis, keliantis nerimà þenklas. Turime im-tis atsargumo priemoniø“. Jo nuomone,vaikai iki 12 metø neturëtø naudotis mo-biliaisiais telefonais, o paaugliai turëtønaudoti tik ausines ar laisvø rankø áran-gà. Sulaukus 20 metø pavojus sumaþë-ja, nes smegenys jau susiformavusios. Jomanymu spinduliuotës pavojus net dides-nis nei jis iðtyrë, nes daugelis vëþio rûðiøiðsiplëtoja per ilgà laikà, ilgesná, nei atsi-rado mobilieji telefonai.

Profesorius Deividas Kogonas (DavidCoggon) iš Didþiosios Britanijos konferen-cijoje pasakë: „Gàsdina penkis kartus pa-daþnëjæs vëþys tarp jaunuoliø, kurie pra-dëjo naudoti mobiliuosius telefonus vai-kystëje“. 2000 ir 2005 metais du tyrimai,vadovaujant Didþiosios Britanijos vyriau-siajam vyriausybës mokslininkui Serui Vil-jamui Stiuartui (William Stewart), rekomen-davo kuo labiau suvarþyti vaikø naudoji-màsi mobiliaisiais telefonais. Lietuvoje re-klama ragina vaikus ir suaugusiuosius kuodaugiau kalbëti mobiliaisiais telefonais, okai kurie Lietuvos mokslininkø mantijà uþ-sivilkæ, bet telekomunikacijø bendroviø in-teresus ginantys þmonës šimtø pasauliomokslininkø áspëjimus apie elektromagne-tinës spinduliuotës þalingà poveiká sveika-tai vadina šarlatanizmu [10]. Taip jie kovo-ja prieð mokslà, nes mokslininko pareigayra kurti ir skleisti mokslo þinias. „Kad ba-ziniø stoèiø tankis ðalyje didëja, nëra blo-gai, prieðingai“, – teigë Vilniaus Gediminotechnikos universiteto docentas RièardasVisvaldas Pocius.

Ar turime bûti priklausomi nuo tele-komunikaciniø bendroviø? Niekas nesiû-lo griauti baziniø stoèiø antenas ar bokð-tus, bet nori, kad jie skleistø saugià spin-duliuotæ. Jei Austrija sumaþino 10 000 kar-tø EMS normà, kodël kitos ðalys negali?Tai tik daugiau kainuotø telekomunikaci-jø bendrovëms. Negalime leisti, kad josbet kur statytø savo antenø bokðtus, pai-sydamos vien savo interesø. Antenøbokðtus jos turi statyti saugiausiose þmo-nëms vietose.

Europos Komisija 2000 m. vasario 2d. paskelbë: „Ten, kur trûksta moksliniøárodymø, kur jie yra negalutiniai ar neaið-kûs ir preliminarûs moksliniai vertinimairodo, kad yra svarbiø prieþasèiø susirû-pinti, jog potencialiai pavojingi efektai ap-linkai, þmonëms, gyvûnams ar augalamsyra nesuderinami su pasirinktos apsau-

gos lygmeniu, turi bûti taikomas atsargu-mo principas“ [11]. Pasiþvalgius po Lie-tuvà akivaizdu, kad keldamos baziniø sto-èiø antenas telekomunikacijø bendrovësjo nepaiso.

„Pasaulyje, kuriame negalima platintivaistø, neárodþius jø saugumo, kuriameabejojama seniai þinomø þoliø naudojimu,o jø saugumas kruopšèiausiai tiriamas, ku-riame negalima platinti naujø maisto pro-duktø be kruopštaus patikrinimo, mintis,kad galime be jokiø apribojimø naudotismobiliøjø ryšiø priemonëmis, áskaitant te-lefonus ir baziniø stoèiø antenas, yra dvi-gubo standarto beprotybë. Aš sakau netik kaip redaktorius ir mokslininkas, ásigili-næs á visus tyrimus, bet ir kaip tëvas, dëlsmegenø vëþio netekæs mylimos dukters“,– rašo Krisas Vuleimsas (Chris Woollams),þurnalo Integrated Cancer and OncologyNews („Jungtines vëþio ir onkologijos nau-jienos”) redaktorius.

Kà galima padaryti? Savivaldybës pri-valo kontroliuoti baziniø stoèiø antenø sta-tybos vietà, garantuoti ryðá ir þmoniø sau-gumà. Kitose ðalyse þmonës reikalaujaið savivaldybiø, o jos ið telekomunikacijøbendroviø, kad EMS jø neþalotø. Þmo-niø renkamas meras turi teisæ nugriautine vietoje pastatytas antenas. Deja, Lie-tuvoje Seimas net neleidþia þmonëmsrinkti mero. Pilieèiø sveikatos apsauga tu-rëtø bûti pagrindinis savivaldybiø rûpes-tis. Daugiau apie tai skaitykite:

[1] Kaip þmones veikia elektromagneti-niai laukai? Mokslas ir gyvenimas, 2004,Nr. 10,11,12;http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=850&kas=straips-nis&st_id=5256[2] Mobiles Risk to Children, Daily Mail(UK), 2005-05-11.[3] Radiofrequency Radiation HealthStudies (2000). http://www.sageasso-ciates.net[4] Mobilûs telefonai ir sveikata.Mokslas ir gyvenimas, 2010, Nr. 2; http://www.homosanitus.lt[5] Electromagnetic Fields and Health.http://www.wave-guide.org/archives/bridlewood/biblio.html[6] Biological Effects from Radiation.http://www.wave-guide.org/library/studies.html[7] http://www.sageassociates.net/rfcharteportbio-sample.pdf[8] Phone Tower on High School. http://www.cyberban.com/~lplachta/safe-web2.htm[9] http://www.mariatiffin.com/smarthe-alth.html[10] Lietuvos þinios, 2009-12-31.[11] http://ec.europa.eu/environment/docum/20001_en.htm


Statistikos departamento inovacinësveiklos tyrimø duomenimis tik maþiau neiketvirtadalis ámoniø vykdo inovacinæ veik-là. Vykdyti inovacinæ, mokslinio tyrimo ireksperimentinæ veiklà riboja finansø irkvalifikuotos darbo jëgos stoka. Ir tik ma-þa dalis ámoniø plëtoja strateginæ inova-cinæ veiklà ir bendradarbiauja su moksloinstitucijomis. Todël ir mokslo institucijosne visada noriai atlieka komerciškai nau-dingus ir kokybiškus tyrimus.

Inovatyvus verslas turëtø pasiþymëtiplatesne inovacine veikla, t.y. taikyti ávai-rias vadybos, metodikø, technologijø kû-rimo, poþiûrio naujoves ar didinti darbonaðumà.

Lietuva siekia sustiprinti aukðtà ir vi-dutinæ pridëtinæ vertæ kurianèias pramo-nës ðakas bei paskatinti verslà investuotiá mokslo laimëjimus ir aukðtàsias tech-nologijas. Taèiau, kad sëkmingai galëtu-me didinti inovacijø plëtrà, reiktø iðugdytikûrybingà ir inovatyvià visuomenæ, panai-kinti verslo ir mokslo bendradarbiavimàtrikdanèius barjerus.

Tam, kad mokslui imlus Lietuvos ver-slas nuolat siektø tobulinti savo produk-tus ir paslaugas didindamas produktyvu-mà, konkurencingumà ir energetiná efek-tyvumà, valstybëje 2008 m. buvo priim-tas svarus sprendimas pasinaudoti pel-no mokesèio lengvata, kuri leidþia ámo-nei sànaudas ið pajamø atskaityti tris kar-tus tais metais, kuriais jos buvo patirtos.Taip sumaþinti apmokestinamàjá pelnàgalima tada, kai yra investuojama á esmi-nius technologinius atnaujinimus. Pelnomokesèio ástatyme dar yra investicijølengvata, kuria ámonës gali pasinaudotidiegdamos inovacijas, tuo metu, kai ámo-në ásigijo ilgalaiká turtà ir vëliau já panau-doja naujø produktø gamybai, naujø pa-slaugø teikimui, o šio turto sànaudø ásigi-jimo suma gali sumaþinti apmokestina-màjá pelnà net iki 50 procentø.

Dar viena paskata verslo ir mokslo sà-veikai – tai Ûkio ministerijos rengiama ini-ciatyva. Inovaciniai èekiai – nustatyto dy-dþio tikslinës paskirties mokëjimo doku-mentai, skirti ámonëms ásigyti paslaugasið mokslo ir studijø institucijø. Ámonë, ga-vusi toká èeká, galës parengti glaustà tech-ninæ specifikacijà ir kreiptis á sudarytamesàraðe esanèià ir jos poreikius galinèiàpatenkinti mokslo ir studijø institucijà. Šiosinstitucijos, suteikusios paslaugas versloámonëms uþ inovaciná èeká, gaus tam tik-

ro dydþio pinigø sumà. Tikimasi, kad ino-vaciniais èekiais verslas galës pasinau-doti dar šiais metais.

Reikia suprasti, kad investicijomis ámokslinius tyrimus ir eksperimentinæ plët-rà (MTEP) orientuotos ámonës atsisakotrumpalaikio pelno ir savomis jëgomis pa-èios kuria aukðtos pridëtinës vertës nau-joves, technologijas tam, kad iðsilaikytøilgalaikëje konkurencinëje kovoje. Toksverslas, kuris investuoja á MTEP ar nuolatdiegia inovacijas, yra vienas ið pagrindi-niø plëtrà bei konkurencingumà skatinan-èiø ekonomikos elementø.

Lietuva, 2009 m. Europos inovacijøðvieslentës duomenimis, padarë paþan-gà ir pakilo ið besivejanèiø ðaliø grupës ávidutiniokø grupæ. Inovatyvumo indeksaspadidëjo iki 0,31, tuo tarpu 2008 m. buvo0,29, taèiau vis dar yra þemiau EuroposSàjungos valstybiø nariø vidurkio.

Lazeriø technologijø evoliucijaLietuvoje

Šiandien Lietuvos lazeriø technologi-jø pramonës ámonës sëkmingai vykdoinovacinæ veiklà, didina eksportà uþsie-nyje mokslo ir verslo bendradarbiavimodëka. Tokias ámones vienija bendras tiks-las – Lietuvoje išauginti paþangià indust-rinæ pramonës ðakà, gebanèià pasauliorinkoms laiku ir greitai pristatyti paèiusnaujausius mokslo, technologijø pasieki-mus ir iðlaikyti pakankamai aukðtà ðalieskonkurencingumo lygá.

Daþnas mokslo tyrëjas sutiktø, kadmoksle retai kada bûna labai greitø ir ap-èiuopiamø rezultatø, todël tikëtis labaistaigaus proverþio gana sunku. Nors rei-kia nepamiršti, kad lazeriø technologijøpramonë Lietuvoje atsirado daugiau neiprieš ketvirtá amþiaus, kai buvo ákurta Ban-domosios lazerinës ir elektroninës tech-nikos gamykla prie Lietuvos mokslø aka-demijos Fizikos instituto. Jau sovietme-èiu Lietuvos fizikos mokslininkai pasiþy-mëjo ir kûrë ávairiausias naujoves, kuriosbuvo aktualios ir Sovietø Sàjungos kari-niam kompleksui šaltojo karo metais.

Galime pasidþiaugti, kad anais laikais

Lietuvoje sukoncentruotas lazeriø ir opti-kos mokslo branduolys buvo iðsaugotas,o ið jo iðsirutuliojusios ir ðiandien sëkmin-gai veikia kelios lazeriø technologijø ga-mybinës bendrovës – „Eksma“, „Ekspla“,„Šviesos konversija“, „Standa“, „Optida“,„Optolita“, „Altechna“, „Optronika“, „Ge-ola“ ir kt., kurios kuria ir gamina lazeriøtechnologijø produktus.

Visos ðios ámonës betarpiðkai bendra-darbiauja su Lietuvos ir uþsienio universi-tetais, institutais. Tai gali bûti suprantamakaip gerasis bendradarbiavimo pavyzdystarp verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus.

Tarp þinomiausiø ir „Eksma“ grupë,kurios ámonës jau ketvirtá amþiaus dirbaaukðtøjø technologijø srityse: lazeriø tech-nologijø kuriant medicininæ ir laboratori-næ árangà, tiekia medþiagas ðiai árangai.

„Eksmos“ grupë pradëjo formuotisjau 1983 metais. 1988 m. „Eksma“ tapopirmàja Lietuvoje ámone, kurià ið valsty-bës iðsinuomojo jos darbuotojai.

Vykdant mokslinius tyrimusAnot UAB „Eksma“ direktoriaus Petro

Balkevièiaus, didesnë dalis Lietuvos laze-rininkø pajamø yra gaunama mûsø pro-dukcijà parduodant mokslinëms instituci-joms. O dauguma Lietuvoje sukurtø ir pa-gamintø lazeriniø árenginiø reikalingi moks-liniams tyrimams ir naujoms technologi-joms bandyti. Siekiama, kad árengimai pa-tektø á pramoninæ gamybà, o tai nuosek-liai vyksta per mûsø ar klientø laboratori-jas, kurios sprendþia verslo uþdavinius.

P.Balkevièiaus manymu, bendradar-biavimas su mokslinëmis institucijomisyra geriausias bûdas vykdyti mokslinio ty-rimo veiklà.

„Pirmiausia reikia norëti bendradar-biauti ir susirasti partnerius, norëti ben-dradarbiauti turi ir ámonës, ir mokslo ins-titucijos, jø þmonës. Jie privalo gebëti su-sikalbëti“, – sako pašnekovas.

„Verslas galëtø mokslui suformuluotiuþdavinius, kuriuose mato potencialià in-vesticijø gràþà artimiausiu metu. Ðiø uþ-daviniø sprendimais daþniausiai pasauli-nës mokslininkø visuomenës nenustebin-si, taèiau tokius uþdavinius turëtø spræstitaikomojo mokslo institutai, kuriø misijo-je bûtø áraðytas uþdavinys teikti techno-loginius sprendimus ðalies ámonëms“, –pabrëþë P.Balkevièius.

Technologiðkai iðsivysèiusiose pasau-lio šalyse daþni atvejai, kai institutaisprendþia apie 80 proc. uþdaviniø, kurieyra vietinës reikðmës, o ne vien tik funda-mentalias pasaulines mokslines proble-mas. Kitas svarbus aspektas yra tas, kadkiekvienas taikomøjø moksliniø tyrimøprojektas turi turëti savo uþsakovà, fak-tiðkà bûsimøjø rezultatø ðeimininkà. Taiskatina abu – ir mokslininkà, ir jo uþsako-

Kurkime ateitáTomas PRANCKEVIÈIUSAsociacijos „Þiniø ekonomikosforumas“ konsultantas

ðiandien


và – kartu ir motyvuotai siekti geriausioámanomo rezultato. Prieðingu atveju, kaidirbama vien tik dël abstraktaus mokslo,darbo rezultatas nebûna ádomus verslui.

Pasak P.Balkevièiaus, esamomis eko-nominëmis sàlygomis pakanka mokesti-niø paskatø, t.y. pasinaudoti pel-no mokesèio lengvatomis ir in-vestuoti á MTEP ar diegti ino-vacijas. Be to, galima kreip-tis ir Europos Sàjungosstruktûrinës paramos, ku-ri þenkliai prisideda rea-lizuojant mokslo pasieki-mus versle.

100 proc. lazerininkø produkcijos buvoeksportuojama á Japonijà. Vëliau prisidë-jo Vakarø Europos ðalys, JAV. Ir tik po ke-leriø metø pirmieji lazeriai buvo parduotiLietuvoje. Šiuo metu eksportas sudaroapie 80 proc., o 20 proc. jau parduoda-ma Lietuvoje. Per pastaràjá deðimtmetá la-zeriø industrija augo 15–20 proc. per me-tus. 2009 m. pardavimus áspûdingai –daugiau kaip 40 proc. – padidino UAB„Ðviesos konversija“, kuri praktiðkai visàsavo produkcijà eksportavo.

Perspektyvus lazeriø naudojimasLazeriai naudojami ir pritaikomi pa-

kankamai plaèiai. Ðiandien lazeriø tech-nologijos gali bûti naudojamos karo pra-monëje, pavyzdþiui, kaip naikinamasisginklas skriejanèioms raketoms numuð-ti, kosminiuose tyrimuose, medicinoje at-liekant ávairias operacijas, pramonëje ap-dorojant ávairias medþiagas, pastaruojumetu – ypaè fotoelektros moduliø gamy-boje. Ekologijoje – tyrinëjant ar matuo-jant atmosferos uþterðtumà, aptinkant naf-tos dëmes jûros pavirðiuje, net nustatanttos naftos kilmæ ir kitur, t.y. transporto prie-moniø greièio, saugaus atstumo, kliûèiøkelyje aptikimo lazerinëse ypaè tikslausmatavimo sistemose ir kt.

Pasak P.Balkevièiaus, bûtø galima ágy-vendinti projektà, kuris sukurtø metodikàir árenginá Baltijos jûros dugne yranèiamir pavojingas chemines medþiagas iðski-rianèiam cheminiam ginklui aptikti.

Kad galëtø efektyviai valdyti iðteklius,ámonës stengiasi tinkamai suplanuoti in-vesticijas, paskirstyti finansø srautus, lai-ku ásigyti naujø árengimø ar atlikti moksli-nius tyrimus. Inovacinë veikla yra rizikin-ga, taèiau, norint investuoti á naujø tech-nologijø kûrimà ir diegimà, bûtina prisi-imti ir didesnæ rizikà tikintis greitu laikusulaukti investicijø gràþos ir pelno mokes-tiniø lengvatø. Tokia sisteminë ir konku-rencinë paskata teikia viltá, kad vis dau-giau Lietuvos ámoniø organizuos veiklàkurdamos ir tobulindamos vidinæ inova-cijø politikà ir strategijà, o investicijos ámokslo tyrimus ir naujoves taps efekty-viomis iðlaidomis, kurios ateityje didinsámoniø, o kartu ir Lietuvos biudþetà.

Aukštøjø technologijø verslo pradþia„Pasaulyje ir Lietuvoje yra pavyzdþiø,

kai aukðtøjø technologijø verslà pradedamokslininkai palikæ institutus ar universi-tetus. Jei šie mokslininkai tiki, kad jø su-kurtas moksliniø tyrimø rezultatas gali tap-ti patraukliu produktu ir bûti pardavinëja-mas, tai tokie þmonës turëtø imtis verslo.Produktui sukurti reikalinga finansinë pa-rama. Tokiu atveju paprastai ieðkoma in-vesticijø ið verslo angelø tinklo, verslumoskatinimo ar rizikos kapitalo fondø ir kt.Jei idëja pasiteisina, verslas „uþsisuka“,jis pradeda mokëti valstybei mokesèius,kuria naujas darbo vietas, o ir ámonë potruputá spiriasi á prieká, nors gal ne taiplengvai, kaip norëtøsi. Per sumokëtus mo-kesèius valstybei gráþta moksliniams tyri-mams iðleistos lëðos. Taèiau mokslo ins-titucijos atþvilgiu ši schema nëra teisin-ga“, – pabrëþia P.Balkevièius.

Deja, Lietuvoje dar vis stokojama in-telektinës nuosavybës, technologijos irverslo plëtros, patentavimo kultûros beitvarkos, aiðkaus teisinio reglamentavi-mo. Mokslo institucijos dar turi neið-spræstø teisës á intelektinæ nuosavybæklausimø, pavyzdþiui, kaip tokiam moks-lininkui ir institucijai pasidalinti intelekti-ne nuosavybe ar komercializuoto mokslopasiekimo rezultatu.

Anot P.Balkevièiaus, lazeriø techno-logijos per artimiausius 10 metø tikrai ne-sudarys 10 proc. Lietuvos bendrojo vi-daus produkto. Kita vertus, lazeriø ámo-nës moka mokesèius ir kuria naujas dar-bo vietas.

Galime tik pasidþiaugti, kad visa Lie-tuvos lazeriø pramonë per 2009 m. ga-vo daugiau kaip 100 mln. Lt pardavimopajamø ir tai yra daugiau nei 2008 me-tais. Lazeriniø technologijø ámonës mo-kesèiais valstybei sumoka gerokai dau-giau, nei valstybë skiria ðios pakraiposmokslui.

Pasak paðnekovo, ðios technologijosturi augimo perspektyvà, nes Lietuvojeyra pakankamai gerai iðplëtota visa rei-kiama grandinë, t.y. rengiami specialistaiuniversitetuose, dirba labai aukðtos kva-lifikacijos mokslininkai, yra aukðèiausiusstandartus atitinkanèiø laboratorijø, yraámoniø, kurianèiø bei gaminanèiø komer-cinius produktus. O svarbiausia, ámonë-se yra specialistø, sugebanèiø tuos pro-duktus visame pasaulyje parduoti.

Paradoksalu, taèiau lazeriø pramonëdþiaugiasi, kad eksporto procentinë da-lis maþëja. Ðis maþëjimas tiesiogiai pa-rodo, kad Lietuvoje atsiranda pakanka-mos kvalifikacijos pirkëjø, kuriems jau rei-kia tokios árangos. Pavyzdþiui, 1993 m.


Ðá straipsná mane paskatino paraðyti dviprieþastys. Pirma, netipinio gripo, dar vadi-namo kiauliø gripu, paplitimas tarp jaunøþmoniø – tai rodo jø silpnà imuninæ siste-mà – ir, antra, tyrimai Klaipëdos mokyklo-se, kurie atskleidë, kad tik kas ðeðtas vai-kas yra sveikas. Vadinasi, pats laikas pra-dëti ðviesti visuomenæ apie ligø atsiradimomechanizmus ir galimybes jø iðvengti.

Tinkamai eksploatuojant sistemà „þmo-gus“, gyvenimo trukmæ ámanoma prailgintine maþiau kaip 30 metø. Tad kyla klausi-mas, ið kur atsiranda visos ligos, trumpinan-èios mûsø gyvenimà? Kodël organizmassuserga, jeigu jis aprûpintas galinga gyny-bine sistema nuo vidaus ir iðorës kenksmin-gø veiksniø? O suserga todël, kad þmogaus(taip pat ir kitø ðiltakraujø) gynybos siste-ma iš prigimties yra transportinë, t.y. visi„vaistai“ serganèioms mûsø kûno làstelëmsyra pristatomi su krauju, ir visi „šlakai“ pašali-nami taip pat su krauju. Kitos sistemos, pri-statanèios ir iðvalanèios, tiesiog nëra.

Jau nuo mokyklos laikø pamename,kad ðirdis – tai raumeninis siurblys, pum-puojantis kraujà per visà mûsø kûnà. Nuoðirdies ryðkiai raudonas, prisotintas deguo-nies kraujas teka per arterijas, kurios iðsi-ðakoja á vis smulkesnes kraujagysles iki pa-èiø smulkiausiøjø – kapiliarø. Taip deguo-nis ir maisto medþiagos yra nuneðamosvisoms mûsø kûno làstelëms. Po to kapi-liarais ir venomis tamsiai raudonas, gali-ma sakyti, beveik juodas kraujas, prisotin-tas anglies dvideginio dujø ir làsteliø irimobei jø apykaitos produktø, teka atgal á siur-blá (ðirdá), pakeliui apsilankydamas plau-èiuose ir kepenyse, kur jis apsivalo nuoanglies dvideginio ir kitø medþiagø apy-kaitos produktø.

Vidutinio ûgio ir svorio þmogaus kûnobendras kraujagysliø ilgis siekia iki 100 000km. Kiekviena kraujagyslë yra apipinta rau-meniniu audiniu, kurio paskirtis ðiandieneimedicinai dar nëra visiškai aiðki. Taèiaumanoma, kad ðirdies susitraukimo banga,sklindanti ðiais raumenimis, kraujà varo pir-myn. Kadangi ðirdis savo paèios pajëgu-mu mûsø kûno kraujotakà aprûpina ma-þiau nei 1 proc., ypatingà dëmesá þmoguireiktø sutelkti á likusius 99 procentus.

Problema ta, kad be papildomø prie-moniø þmogaus kûne cirkuliuoja ne dau-

Ar ðiuolaikinisHabil. dr.Vida GARALIENËKMU Kardiologijosinstituto vyresniojimokslo darbuotojagali iðvengti

„mirtinø“ ligø?

þmogus

giau kaip 50–70 proc. kraujo. Likæs krau-jas, medikø þodþiais, yra susikaupæs „de-po“, t.y. atsarginëse kûno vietose. Ðá krau-jà galime vadinti „uþsistovëjusiu“.

O eritrocitø gyvybës ciklas yra neilgas.Jie suyra. Ir tokiame „uþsistovëjusiame“kraujyje prasideda irimo procesai. Làste-lëms neatneðami jø funkcijai bûtini deguo-nis, vitaminai, hormonai, mikroelementai,fermentai. Jeigu kraujas necirkuliuoja arbacirkuliuoja nepakankamai, tai làsteliø apy-kaitos nuodingi produktai nëra paðalinamisu veniniu krauju. Làstelës uþdûsta savoapykaitos iðskiriamais produktais, masiðkaiþûsta. Taip susidaro idealios sàlygos viru-sams bei mikrobams ir piktybinëms làste-lëms daugintis. Toliau viskas vyksta pagalgrandinæ – tokiose mirusiose vietose sutrin-ka apnuodytøjø làsteliø ryðys su kitomis làs-telëmis ir su centrine nervø sistema.

Centrinë nervø sistema siunèia neteisin-gas atsakomàsias reakcijas, dël to padidë-ja arba sumaþëja tam tikrø hormonø sinte-zë ar vietinis biologiðkai aktyviø medþiagøiðskyrimas (histaminas, bradikininas). Taipatsiranda vidiniø liaukø, širdies ir kraujagys-liø sistemos ligos, diabetas, piktybiniai aug-liai, nerviniai ir netgi psichiniai sutrikimai.

Taigi visos ligos prasideda dël kokiønors medþiagø ar elementø trûkumo arbapertekliaus ið pradþiø vienoje làstelëje, ovëliau jø sankaupoje.

Todël galime padaryti iðvadà, kad, su-tvarkius kraujotakà, naujø ligø mûsø kûneneatsiras, o senosios iðtirps tiesiogine šioþodþio prasme.

Suprantama, kyla klausimas – o kas irkaip „tvarko“ kraujotakà? Minëjau, kad kiek-viena kraujagyslë yra apipinta raumeniniuaudiniu, kuris susitraukdamas ir atsipalai-duodamas priverèia kraujà tekëti per visasgyslas iki smulkiausiø kapiliarø. Mûsø or-ganizmas sintezuoja biologiðkai aktyviasmedþiagas, kurios sutraukia arba atpalai-duoja kraujagysliø lygiuosius raumenis irtaip prisideda prie làsteliø, organø ir visossistemos aprûpinimo krauju. Reiktø þinoti,kad áprastinëmis sàlygomis kraujagyslës yraatsipalaidavusios, taèiau dël nuolatinio stre-so ar didëjant patologijai, pvz., širdies irkraujagysliø ligoms, pradeda vyrauti lygiuo-sius raumenis sutraukianèios medþiagos,dël to nukenèia ne tik miokardo, bet ir kitø

audiniø aprûpinimas deguonimi ir maistomedþiagomis. 1987 m. dviejø nepriklauso-mø laboratorijø buvo paskelbti originalûsstraipsniai apie tuo metu sunkiai supranta-mo kraujagysles atpalaiduojanèio faktoriausprigimtá. Ðios laboratorijos nustatë, kad ið en-dotelio iðsiskirianèio „kraujagysles atpalai-duojanèio faktoriaus“, apie kurá pirmà kartà1980 m. praneðë Bobas Furhgotas (Bob Fur-chgott), cheminë sudëtis yra identiðka azo-to oksidui (NO). Nuo tada prasidëjo milþi-niðkais tempais plëtotis moksliniai tyrimai,nagrinëjantys azoto oksido átakà mûsø or-ganizmo fiziologiniams ir patologiniams pro-cesams. Apie NO reikðmæ, jo veikimo me-chanizmus bei gydomàjá poveiká mokslinëjespaudoje paskelbta tûkstanèiai straipsniø.1992 m. NO nominuota Metø molekule irmoksliniame þurnale „Science“ pavadinta„Gyvybës signaline molekule“. 1998 m. trimsmokslininkams – Robertui Furhgotui, LuisuiIgnarrui ir Feridui Muradui buvo paskirta No-belio premija Fiziologijos ir Medicinos srity-se uþ NO, kaip signalinës molekulës, reikð-mës širdies ir kraujagysliø sistemos darbuiiðaiðkinimà. Galime dràsiai teigti, kad tai vie-na plaèiausiai ðiuo metu nagrinëjamø moks-liniø temø visame pasaulyje.

Tad kas gi yra azoto oksidas ir kà nau-dingo jis mums suteikia, ið kur jis atsiran-da?

Dauguma þmoniø niekada nëra girdë-jæ apie azoto oksidà. Tai ne azoto suboksi-das (N2O), t.y. linksminanèiosios dujos, ku-rias kai kurie stomatologai iki ðiol tebevar-toja pacientams nuraminti. Tai ne azotorûgðtis, pasiþyminti stipriu ësdinanèiu po-veikiu ir vartojama sprogmenims gaminti beilaukams træðti. Ir tai ne azoto dioksidas(NO2), nuodingas oro tarðalas, rûgðèiø lie-tø komponentas. Azoto oksidas yra papras-ta molekulë, sudaryta ið vieno azoto ir vie-no deguonies atomø, bet viso pasauliomokslininkai ir tyrëjai buvo apstulbinti dau-gybës funkcijø, kurias atlieka ði molekulëmûsø kûne. Azoto oksidas yra nuolat sin-tezuojamas kraujagysliø vidiniame sluoks-nyje – endotelyje – ið aminorûgðties L-argi-nino, dalyvaujant specifiniam fermentui NO-sintazei ir molekuliniam deguoniui. NO yrabiologinës dujos, kurios veikia kaip „signa-linë molekulë“ ir todël padeda reguliuotidaugybæ organizmo funkcijø, o jo poveikispirmiausia pasireiðkia làstelës lygmeniu. Irnors ðios molekulës gyvavimo laikas yra la-bai trumpas (kelios sekundës), NO pavei-kia daugelá tokiø fiziologiniø funkcijø, kurioskontroliuoja kraujo cirkuliacijà, trumpalaikæir ilgalaikæ atmintá, uþdegiminius, virðkinimoprocesus bei varpos erekcijà. Gausios stu-dijos, atliktos eksperimentinëse ir klinikinë-se laboratorijose, parodë, kad NO yra gy-vybiðkai svarbus imuninei sistemai. Jis uþ-muða bakterijas, virusus, grybelá, parazitusir vëþines làsteles arba sustabdo jø daugi-nimàsi. Jis taip pat veikia kaip neuromedia-


torius, perduodantis signalus tarp nerviniølàsteliø. Taigi mokslo tyrimais patvirtinta, kadazoto oksidas apsaugo, gina ir palaiko kiek-vienà mûsø kûno làstelæ, ir visi ðie procesaivyksta, esant labai maþoms oksido koncen-tracijoms.

Viena svarbiausiø azoto oksido funkci-jø – kraujo spaudimo kontrolë, kuri vykdo-ma iðpleèiant (atpalaiduojant) kraujagysles,dël to pagerëja kraujo tekëjimas jomis. Azo-to oksido gamybà endotelyje skatina me-chaninis poveikis, t.y. padidëjæs kraujagys-liø sieneliø átempimas, kuris atsiranda, pvz.,sportuojant, einant sparèiu þingsniu, bei vi-dinës cheminës medþiagos – adrenalinas,acetilcholinas, bradikininas, histaminas. NOgreitai prasiskverbia á kraujagysliø lygiøjøraumenø làsteles ir sukelia jø atsipalaidavi-mà, kraujagyslës spindis padidëja, kraujo-spûdis, jei prieð tai buvo padidëjæs, maþë-ja. Studijos rodo, kad padidëjus riebalø beicholesterolio kiekiui kraujyje, kvëpuojant uþ-terðtu oru, nuolat gyvenant stresinëje ap-linkoje, rûkant, maiste trûkstant vitaminø beimaþai judant, sutrinka endotelio funkcija,tuomet sumaþëja azoto oksido sintezë ir jobiologinis efektyvumas.

Pastebëta, kad tokiu atveju susidaro di-desnis kiekis laisvøjø radikalø, ypaè orga-nizmui pavojingø reaktyviojo deguonieslaisvøjø radikalø, sumaþëja „gerojo“ ir pa-didëja „blogojo“ cholesterolio kiekis krau-jyje, ant kraujagysliø sieneliø formuojasisklerotinës plokðtelës, sunkiau atsipalai-duoja kraujagyslës, ypaè smulkiosios (ka-piliarai), sutrinka audiniø mikrocirkuliacija.Pakinta ne tik kraujagysliø tonusas, bet irkitos biologinës funkcijos, pvz., sutrinkakraujo kreðëjimo procesai, t.y. jis padidëja.Pakitus mikrocirkuliacijai, pirmiausia pablo-gëja làsteliø aprûpinimas deguonimi ir mais-to medþiagomis. Taip atsiranda ávairûs or-ganizmo sutrikimai: hipertonija, ðirdies arit-mija, koronariniø arterijø spazmai, vëþinësligos, seksualinës veiklos sutrikimai; silpnë-ja atmintis, atsiranda ûþesys galvoje, svaigs-ta galva, prasideda Alzheimerio liga, dia-betas, atsiranda negyjanèios trofinës oposir dar daug kitø ligø. Hipertonija ðiuo metulaikoma labiausiai paplitusia liga.

Azoto oksido klinikinio pritaikymo svei-katos sutrikimams gydyti tyrimai yra dartik pradinës stadijos, taèiau teikiantys ne-paprastai daug vilèiø ir per trumpà laikàjau nuëjæ palyginti ilgà kelià. Kadangi NOdalyvauja daugybëje fiziologiniø funkcijø– pradedant kraujo spaudimu ir baigiantseksualine sveikata, – ði maþytë, paprastamolekulë yra viena ðviesiausiø þvaigþdþiøviso pasaulio vaistø kompanijø horizonte.Kompanijos lenktyniauja, tikëdamosi su-kurti tokius vaistus, kurie gydys iðtisà dia-pazonà þmogaus ligø, susijusiø su endo-telio funkcijos ir NO gamybos sutrikimais.Tikëkimës, kad kai kas ið to bus naudingair ið esmës tinkama gydymui, ypaè ekstre-

maliomis sàlygomis. Taèiau, deja, dauge-liu atvejø farmacijos kompanijos ieðko tiksintetiniø vaistø, kuriuos galëtø patentuotiir kurie gana daþnai turi daugybæ ðalutiniøefektø, tarp jø ir pavojingø.

Nors šio straipsnio pagrindinis tikslas– supaþindinti skaitytojà su viena svarbiau-siø mûsø organizmo molekuliø – azoto ok-sidu ir jo poveikiu ávairiems fiziologiniamsprocesams, taèiau jis nebûtø iðsamus, jeinesupaþindinèiau su medþiagomis, kuriosvienaip ar kitaip yra NO donorai.

Turiu omenyje ne vaistus, kurie plaèiaivartojami klinikinëje praktikoje kraujo spau-dimui, aterosklerozei, ðirdies ar inkstø ne-pakankamumui gydyti, o tas priemones,kurios galëtø bûti vartojamos profilaktiðkai„praktiðkai sveikiems“ þmonëms, kad pa-pildytø azoto oksido kieká savo organizmeir svarbiausia – tos priemonës neturëtø pa-ðaliniø nepageidaujamø poveikiø. Kadan-gi NO pasigamina ið aminorûgðties L-argi-nino, tad kodël gi mums nevalgyti balty-mø, turinèiø didelá jo kieká, arba vartoti kitàtinkamà maistà, kad reguliariai pasigamin-tø nuosavas azoto oksidas? Tyrimai rodo,kad L-argininas – tikrai geras azoto oksidošaltinis ir kad, pvz., dauguma amerikieèiønuolat vartoja pakankamai baltymø, turin-èiø minëtosios aminorûgðties. Taèiau yrakeletas svariø argumentø, skatinanèiø ma-nyti, kad tai nëra pati geriausia priemonëpadidinti NO kieká kraujagysliø endotely-je. Pirmiausia tam, kad azoto oksidas bû-tø susintetintas mûsø làstelëse ið L-argini-no, bûtinos tokios sàlygos: (1) terpë ap-link làsteles, gaminanèias azoto oksidà,privalo bûti neutrali (pH=7); (2) jeigu trûks-ta B grupës vitaminø (B1, B6 ir ypaè B12) ir/arba làstelës aplinka per daug rûgðtinë arper daug ðarminë, azoto oksidas nebussusintetintas arba jo kiekis bus nepakan-kamas; (3) nereikia pamirðti, kad NO sin-tezuojamas endotelyje, kuris vyresnioamþiaus þmoniø, nors praktiðkai jie yrasveiki, daþnai bûna paþeistas; (4) nustaty-ta, kad þmoniø, kurie maþai juda arba ser-ga lëtinëmis ligomis, arba dël didelio ant-svorio negali atlikti fiziniø pratimø, arbatrûksta deguonies (pvz., širdies nepakan-kamumas, širdies infarktas, insultas, ko-piant á kalnus), azoto oksido sintezë ið L-arginino yra susilpnëjusi, t.y. jo pasigami-na pernelyg maþi kiekiai. Vartojant didelákieká baltyminio maisto, apsunkinama inks-tø ðalinamoji funkcija. Be to, L-argininasmûsø organizme atlieka dar ir kitas funk-cijas, o ne vien tik generuoja azoto oksi-dà. Jo svarbiausia funkcija – baltymø me-tabolizmas raumenims auginti. Kita labaisvarbi jo paskirtis – detoksikuoti amoniakàir skatinti hormonø, tokiø, kaip insulinas beiaugimo hormonas, sekrecijà. Galbût dëlšiø prieþasèiø dauguma populiaciniø tyri-mø nepatvirtino L-arginino, kaip natûralausazoto oksido donoro, ryðkesnio teigiamo

poveikio ligø profilaktikai ir jø gydymui.Taip pat nustatytas ryšys tarp arginino

ir herpes viruso. Þmonëms, kenèiantiemsnuo pirmojo tipo herpes, kuris pasireiškiaskausmingomis þaizdomis burnos srityjeperšalus, arba herpes antrojo tipo, t.y. ge-nitalinës formos, reiktø þinoti, kad argininasgali „maitinti“ herpes virusus, nes jiems dau-gintis reikalingas bûtent L-argininas. Tokiepacientai yra raginami vengti maisto, ku-riame gausu arginino, ir valgyti maistà, ku-riame yra aminorûgðties L-lizino, arba var-toti lizino papildus, kurie gali sumaþinti her-pes viruso proverþá. Kadangi lizinas konku-ruoja su argininu, todël maisto papildymaslizinu pusiausvyrà gali pakreipti pastarojonaudai. Tai skatina herpes sunaikinimà,ypaè esantá burnos srityje. Nors dar nëragalutinai árodyta, kad L-argininas blogina IItipo herpes simptomus, taèiau daugybë ty-rimø patvirtino jo bendrà ryðá su herpes.

Visi gyvûnai, taip pat ir þmogus, turi po-linká sirgti piktybiniais navikais. Iðimtis – ryk-liai ir lašišiniø šeimos þuvys. Þmogaus taippat ne visi organai turi vienodà polinká á on-kologines ligas. Pvz., augliø nebûna akiøragenoje, stiklakûnyje, sausgyslëse, krem-zlëse ir kai kuriuose kituose organuose.Vëþinës làstelës maþai skiriasi nuo norma-liø, taèiau baltymø sudëtis skiriasi iš esmës,kadangi þmogaus augliø baltymai suda-ryti ið augaliniø baltymø aminorûgðèiø, pa-siþyminèiø ðarminëmis savybëmis. Pikty-biniø augliø baltymø panaðumas á augali-nius baltymus leidþia paaiðkinti jø ðarminácharakterá. Ið tikrøjø, nors vëþinës làstelësiðskiria didelá kieká pieno rûgðties, auglyspagal sudëtá yra šarminis.

Ilgà laikà buvo manoma, kad augalø irgyvûnø baltymø cheminë sudëtis tarpusa-vyje beveik nesiskiria. Taèiau, atsiradus tiks-liems tyrimo metodams, buvo nustatyta, kadjie þenkliai skiriasi. Baltymo molekulë turidaug teigiamø ir neigiamø krûviø: ðarminëjeaplinkoje baltymai tampa anijonais, o rûgð-tinëje – katijonais. Tai rodo, kad baltymai yraamfoterinës medþiagos. Taèiau daugumosgyvulinës kilmës baltymø izoelektrinis taðkasyra silpnai rûgðtinëje aplinkoje, t.y. pH=4–6.Vadinasi, gyvuliniuose baltymuose rûgðtiniøarba karboksiliniø grupiø yra daugiau nei ðar-miniø. Todël visa molekulë pasiþymi rûgðti-nëmis savybëmis. Tuo tarpu augalinës pri-gimties baltymai pasiþymi ðarminëmis savy-bëmis, ir jie elektriniame lauke juda nuo ano-do prie katodo. Elektroforezës metodas lei-dþia atskirti rûgðtinius ir ðarminius baltymus.Kitaip tariant, leidþia atskirti normalaus ir pik-tybinio audinio baltymus, nes normalaus au-dinio baltymai, kaip jau buvo minëta aukð-èiau, pasiþymi rûgðtinëmis savybëmis (pH4–6), o auglio – ðarminëmis (pH>7). KadangiL-argininas turi baziniø (šarminiø) savybiø,yra didelë tikimybë, kad jis lengvai gali bûtiájungtas á auglio baltymø struktûrà ir tuo pa-skatinti jo augimà.


Kadangi azoto oksido sintezë nëra L-arginino pagrindinis darbas, atrodo, kad tin-kamesnis kelias bûtø vartoti augalines me-dþiagas, kurios tiesiogiai generuoja NO. Taievoliucijos metu susiformavæs alternatyvusazoto oksido sintezës kelias ðiltakraujø or-ganizme. Šiuo atveju NO yra pagaminamasið tokiø medþiagø, kaip organiniai nitratai irnitritai. Ðiø druskø yra kai kuriuose auga-luose bei þalialapëse darþovëse – špinatuo-se, salotose, kopûstuose. Tik gaila, kad mû-sø klimatinës sàlygos nëra palankios orga-niniø nitritø ir nitratø sintezei augaluose. Be-je, þmogaus organizme, pradedant burnosertme ir baigiant plonuoju þarnynu bei rau-meniniu audiniu, yra fermentø sistema, ge-banti redukuoti nitritus ir nitratus iki azoto

oksido. Pastarasis, susidaræs, pvz., skran-dyje, patenka á kraujà ir tuoj pat prisijungiaprie kraujo baltymø, ypaè prie hemoglobi-no, su kuriuo keliauja per visas kraujagys-les ir atlieka jam skirtà pagrindinæ funkcijà– jas išpleèia. Be NO eritrocitas negalëtøpraeiti per smulkiuosius kapiliarus, nes jøspindis yra apie 5 mikronus, o eritrocito –apie 7 mikronus. Jei taip ávyktø, distalinëslàstelës negautø deguonies bei kitø maistomedþiagø, atneðamø su krauju, o ástrigæseritrocitas ilgainiui suirtø ir jo irimo produk-tai nebûtø paðalinami limfos bei venø mik-rokapiliarais. Todël galime padaryti iðvadà,kad trûkstant azoto oksido susidaro idea-lios sàlygos audiniø làsteliø þûèiai, o ligaprasideda nuo vienos làstelës.

Ið augalø, kuriø vaisiuose, lapuose beiþievëje nustatyta ypaè didelë ðiø medþiagøkoncentracija, yra Noni augalas (Morinda Cit-rifolia), kuris plaèiai paplitæs Pietryèiø Azijossalose. Polinezieèiai jau tûkstanèius metø la-bai sëkmingai vartoja ðá sveikatà teikiantá au-galà (vaisius, þievæ, ðaknis, lapus ir þiedus),neþinodami nei kaip, nei kodël jis veikia. Ty-rimai parodë, kad Noni medþio ekstrakto mi-ðiniai turi didelá kieká organiniø nitritø ir nitra-tø, kurie, veikiant normalaus rûgðtingumoskrandþio sultims, verèiami á azoto oksidà.Tyrimai, atlikti su þmogaus endotelio làsteliøkultûra, parodë, kad tiek Noni vaisiaus sul-tys, tiek viso augalo daliø ekstraktas gami-na azoto oksidà, tik iš ekstrakto gaunamaNO apie 60 kartø daugiau negu ið sulèiø.

Levas Tolstojus þadino susidomëjimàne vien kûryba, bet ir religiniu-etiniu mo-kymu arba savo sukurtàja antagonistinësvisuomenës taikaus pertvarkymo progra-ma. Savo straipsniuose rašytojas suformu-lavo teiginius, propaguojanèius moraliniosavæs tobulinimo, visuomenës meilës, ne-siprieðinimo blogiui idëjas, tikëjosi pagerintivisuomenës santykius. Uþ staèiatikybës,vienvaldystës kritikà, lygiaviniø principøskelbimà rašytojas Levas Tolstojus 1901 m.buvo atskirtas nuo baþnyèios. XIX a. 9-àjádešimtmetá, pasirodþius jo straipsniams„Išpaþintis“ ir „Kuo að tikiu?“, Rusijoje kilotolstojininkø sàjûdis.

Tolstojininkai plito ir Lietuvoje. Vienasþymiausiø ðio sàjûdþio dalyviø buvo Andre-jus Kalendra. Jis buvo apsiskaitæs, iðsilavi-næs þmogus. Ið pradþiø dirbo telegrafe, pas-kui prekiø svërëju Rygos geleþinkelio sto-tyje. Perskaitæs L.Tolstojaus traktatà „Koksyra mano tikëjimas?“, pamëgo raðytojà; jopaveiktas, metë pelningà tarnybà ir pradë-jo dirbti Rygos vagonø fabrike paprastu dar-bininku. Jis net buvo nuvykæs á Maskvà, Tu-là, Jasnajà Polianà susitikti su raðytoju ir josekretoriumi Gusevu. Taip ir atsirado vie-nas išlikusiø laiðkø L.Tolstojaus raðtø rinkti-nëje (iš viso A.Tolstojaus muziejaus archy-vuose yra iðlikæ keturi A.Kalendros laiškai).Ðiame 1908 m. lapkrièio 15 d. raðytame laið-ke L.Tolstojus A.Kalendrai leidþia pasilikti at-siøstà knygà „Dievo karalystë mumyse“, ku-ri Kalendrai labai patiko. A.Kalendra atsily-

gino uþ knygà paðto þenklais. Šiame laiškeL.Tolstojus pataria A.Kalendrai nevykti á Ka-nadà ir nurodo, kad svarbiausias ir vienin-telis darbas yra dorovës (moralës) tobulini-mas, savæs išlaisvinimas nuo kûno pagun-dø, aistrø, o tai galima daryti visur.

A.Kalendra Kruopiuose ir Ðiauliuosesteigë kooperatyvus, o kooperatyvo nariaibalsø dauguma dël religiniø prieþasèiø nu-sprendë parduotuvëse nepardavinëti deg-tinës, nes toks buvo tolstojininkø poþiûrisá svaigalus.

Þagarëje gyveno kitas þymus tolstojinin-kas Edvardas Levinskas, kurio sûnus Leo-nas po karo vedë Andrejaus Kalendros duk-terá Sofijà. Kaip pasakoja Edvardo sûnusLeonas, jo tëvas – malkø sandëlio parda-vëjas, gyvenæs Rygoje, ëmë abejoti tikëji-mo dogmomis, o be tikëjimo gyvenimasjam atrodë beprasmis ir todël vienintelæ ið-eitá matë tik pasitraukti iš gyvenimo. Atsitik-tinai jis nusipirko L.Tolstojaus knygà „Ið-paþintis“ ir nutarë, kad pirma perskaitys ðiàknygà ir tik po to paliks ðá pasaulá. Knygajam padarë nepaprastai stiprø áspûdá. „Aðpajutau visa savo bûtybe, kad mano dvasi-nës kanèios pasibaigë“, – rašo E.Levinskasautobiografijoje. Taip jis tapo tolstojininku.Knyga teigë, kad kiekvienas þmogus turivienà mënesá padirbëti prie þemës, todël

kas tapo pradþios mokyklos mokytoju, ab-soliuèiu abstinentu, nevalgë mësos. Moky-tojas pats valydavo mokyklos tualetà, nestaip propagavo ir indø filosofai.

E.Levinskas mokytojavo Kalnelyje prieJoniškio, o vëliau – Ðiauliuose. Dalyvavo

Edvardas Levinskas tremtyje Tadþikijoje 1949 m.

Ðiaurës LietuvosProf. Aleksandras VITKUS,istorikas Chaimas BARGMANAS

Atverèiame rusø raðytojo Levo Tolstojaus raðtø ( Maskva,1956 m.)78 tomo 261–262 puslapius ir randame raðytojo laiðkà lietuviui

Andrejui Kalendrai. Kitas þymus tolstojininkas Edvardas Levins-kas gyveno Þagarëje, ið Kupiðkio buvo kilæs Juozas Petrulis. Kas

tie tolstojininkai? Ar jie kaip nors tarpusavyje susijæ?

tolstojininkai

E.Levinskas gráþo á Lietuvà pas seserá (se-suo buvo iðtekëjusi uþ turtingo liuterono) áJoniðká prie Vaizguèio kaimo ir dirbo ûkiodarbus. Joniðkyje sutiko draugà, vienà par-lamento nará, kuris jam tarë: „Kà tu su nagi-nëmis vaikðtai, esi apsiskaitæs, bûk moky-toju“. Këdainiuose, per dvejus metus bai-gæs eksternu gimnazijos kursà, E.Levins-


Ðis faktas staiga padëjo paaiðkinti didþiulásveikatos pagerëjimà pacientams, gëru-siems ðias paprastas tropikø sultis ar varto-jusiems ekstrakto miðinius. Skaitant ðias ei-lutes, gali kilti klausimas, ar vartojant produk-tus, kuriuose aptinkami dideli kiekiai organi-niø nitritø ir nitratø, nesusidaro kenksmingiperoksinitritai, kurie priskiriami kenksmingailaisvøjø radikalø grupei? Mokslininkai, kurieatliko ðiuos tyrimus, sako, kad ne. Taip yratodël, kad nitritai ir nitratai, nors jø kiekis Noniekstrakto mišinyje nëra maþas, ne ið kartoverèiami á azoto oksidà. Skrandþio turinysðá procesà vykdo pakankamai lëtai. Azotooksidas prasiskverbia per skrandþio siene-læ ir patenka á kraujà, kur jis prisijungia priebaltymø aminorûgðèiø – SH gupiø. Prisi-

jungæs prie baltymo, azoto oksidas negalireaguoti su deguonimi, ir peroksinitritas ne-susidaro. Peroksinitritas susidaro tiktai ta-da, kai NO atsipalaiduoja nuo baltymø kaipdujos ir sàveikauja su deguonimi. Be to, mû-sø organizmas nuo peroksinitrito turi sau-gias uþtvaras. Tam evoliucijos yra sukurtasgalingas antioksidantas – gliutationas, ge-neruojamas, be kita ko, to paties azoto ok-sido. Jis ir suardo peroksinitrità. Neabejoti-nai galima tvirtinti, kad, nurijus augalinësmedþiagos, koks yra Noni miðinio ekstrak-tas, peroksinitritø nesusidarys.

Noni augalo ekstraktas, kaip profilak-tinë priemonë, pasiþyminti azoto oksidodonorinëmis ir antioksidacinëmis (jo sudë-tyje yra bioflavonoidø) savybëmis, yra

skleidþiamas visame pasaulyje. Apie tai irapie jo poveiká þmonëms plaèiau galimasusipaþinti interneto puslapiuose.

Taigi galima teigti, jog, norint palaikytisveikatà ir tapti ilgaamþiams, bûtinos tiktrys sàlygos:

– suderinta ðirdies ir arterinës kraujo-takos sistemø veikla ir laiku pristatytas pa-kankamas kraujo kiekis visoms organiz-mo làstelëms;

– laiku ir efektyviai pašalinti medþiagøapykaitos produktai ið kiekvienos làstelës;

– normalios kokybës ir normalaus krau-jo kiekio palaikymo kontrolë organizme iresant bûtinybei laiku pakoreguota, pasi-telkiant tinkamà mitybà, fizinæ kultûrà irsveikà gyvenimo bûdà.

Grupë tolstojininkø 1933 m. (ið deðinës á kairæ): Edvardas Levinskas, Steponas Viliûnas,Stasë Viliûnienë (sovietiniais metais atsisakiusi dël savo paþiûrø dirbti mokykloje), Juozas Petrulis

Nuo

trauk

os iš

L.L

evin

sko

asm

enin

io a

rchy

vo

leidþiant laisvamaniø draugijos þurnalà„Kultûra“, taèiau vëliau pasitraukë, nes lais-vamaniai, nors pripaþino dorovæ, taèiau ne-pripaþino Dievo.

1926 m. Lietuvoje civilinës metrikaci-jos nebuvo, tik baþnytinë, tad E.Levinskas,norëdamas vesti, nuvyko su bûsimàjaþmona á Klaipëdos kraðtà, ten uþregistra-vo civilinæ santuokà ir galëjo mokytojauti,nes (pasak L.Levinsko) nevedusiø vyrøneskirdavo mokytojais. Nors mokytojaigaudavo priedà uþ vaikus, taèiau jis savovaikø nekrikštijo ir to priedo negaudavo.

Pagaliau E.Levinskas atvyko á Þagaræ.Èia rado paþástamø, kurie já – mokytà þmo-gø – sovietø laikais (1940–1941 m.) reko-mendavo paskirti Panevëþio mokyklø ins-pektoriumi. Èia dirbdamas paþino tarybi-nës ðvietimo sistemos blogàsias puses,nestojo á partijà, atsisakë sekti draugus.

Gyvenimas A.Kalendrà bei E.Levinskàsuvedë dar su vienu tolstojininku – iš Ku-piškio kilusiu Juozu Petruliu, kuris 1928 m.buvo nuteistas 8 metus kalëti uþ tai, kaddël savo paþiûrø atsisakë tarnauti kariuo-menëje. Iki 1933 m. kalintas Kaune, Ðiau-liuose, Panevëþyje; jo paþiûros taip pasi-

keitë, kad ne tik suartëjo su komunistais,bet net pradëjo platinti nelegalià komunis-tinæ literatûrà. Antrojo pasaulinio karo me-tais J.Petrulis gelbëjo þydus.

Tuo sunkiu metu J.Petrulis ir jo drau-gai organizavo gydytojos Trusfus-Jofienësðeimos pabëgimà ið geto. Gete buvo jos6 metø dukrytë Rûta, 8 metø sûnus Mau-ða, sesuo mokytoja Eta ir 58 metø motina.Iš pradþiø pabëgëlius J.Petrulis slëpë sa-vo bute Ðiauliuose, o kai kilo átarimai, per-davë kitiems asmenims: Mauðà ir Età – An-drejui Kalendrai netoli Kruopiø (Akmenësr.), o motinà – Levinskams Þagarëje. Rûtaliko gyventi pas J.Petrulá, o vëliau jis jà átai-së pas Povilà Aleknà Liepiniø kaime (Ku-piðkio r.), o iš ten – pas Levinskus ir Kalen-dras. Po karo J.Petrulis tapo muziejininku,kraštotyrininku, esperanto kalbos populia-rintoju; jam suteiktas Lietuvos TSR nusi-pelniusio kultûros veikëjo vardas.

Karo metais dar vienas ávykis vos nesu-naikino Levinskø ðeimos. E.Levinsko þmo-na Teresë Levinskienë, bûdama vokietë ir ge-rai mokëjusi vokieèiø kalbà, kreipësi á Ðiau-liø srities komisarà laišku, kuriame visø dorøÞagarës þmoniø vardu praðë neþudyti ne-

kaltø þydø ir tokiais darbais neþeminti vokie-èiø tautos. Vokieèiai tuoj jà apðaukë pami-ðële ir nusprendë sušaudyti. Jà iðgelbëjo Þa-garës burmistras Rakðtys, kuris nugirdë vo-kieèiø karininkà, ir moteris tuokart nebuvosuðaudyta. Vëliau karininkas atvyko á Levins-kø namus, grieþtai pasikalbëjo su T.Levins-kiene, prisakë nesikiðti á politikà.

Nors vokieèiø okupacijos metais passave slëpë Šakynos vaistininko Trusfoþmonà, po karo Maskvos saugumo nuro-dymu Levinskø ðeima buvo ištremta, nesT.Levinskienë buvo vokietë (liuteronø tikë-jimo), o jos brolis buvo repatrijavæs á Vo-kietijà (nors ten ir buvo lageryje).

Visi buvo iðtremti á Tadþikistanà, kurT.Levinskienë netrukus mirë. Po karo E.Le-vinskas su sûnum gráþo á Þagaræ ir 1975m. mirë; palaidotas Raktuvës kapinëse.

1951 m. rugsëjá Andrejus ir Monika Ka-lendros bei jø vyriausioji dukra Morta buvoiðtremti á Sibirà. Po trijø mënesiø AndrejusKalendra tolimoje Irkutsko þemëje mirë. Jauauðtant nepriklausomybei jo dukra Morta Ja-kutienë su sûnumi parveþë tëvo palaikus irpalaidojo Þarënø kapinëse (netoli Kruopiø).

Šiuo metu Kalendrø ir Levinskø ðeimossusilaukë ypatingos pagarbos. AndrejusKalendra, jo þmona Monika Kalendrienë,jø dukros Morta Jakutienë ir Sofija Levins-kienë, nuo mirties iðgelbëjæ Iciko ir SoniosGordimeriø ðeimà, apdovanoti LietuvosRespublikos ordinu – Þûvanèiøjø gelbëji-mo kryþiumi. 2009 m. pavasará jiems su-teikti ir Pasaulio tautø teisuoliø vardai (ðátitulà suteikia Izraelio Katastrofos ir heroiz-mo tyrimo institutas Jad va-Ðem). Uþ Ða-kynos vaistininko Trusfo ðeimos iðgelbëji-mà Edvardas ir Teresë Levinskai (po mir-ties) bei jø sûnus Leonas Levinskas, ðiuometu gyvenantis Þagarëje, apdovanoti Þû-vanèiøjø gelbëjimo kryþiais.

Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiumi (po mir-ties) apdovanotas ir Juozas Petrulis.

Panaudota literatûra: Birutë Masionienë.Levas Tolstojus ir Lietuva. V.:Vaga, 1978


MiraþaiPabaiga. Pradþia Nr. 5-6

Áprastinëmis sàlygomis þemiausiameatmosferos sluoksnyje – troposferoje, di-dëjant aukðèiui, temperatûra krenta6,5oC/km sparta. Taèiau kartais tempe-ratûros kitimo dësnis keliø deðimèiø arðimtø metrø aukðtyje gali bûti visiðkai ki-toks. Taip ávyksta susidarant stabiliems,smarkiai besiskirianèiø temperatûrø orosluoksniams. Tuomet atmosferos refrak-cijos mastas smarkiai pasikeièia, o esantneáprastai atmosferos refrakcijai, gims-ta miraþai. Miraþas – tai objekto vaizdas,kuris áprastinëmis sàlygomis nemato-mas. Miraþai paprastai susidaro ties ho-rizontu, o jø matomumas glaudþiai susi-jæs su atstumu iki regimojo horizonto. Ðisatstumas, vaizdþiai tariant, nusako, kaiptoli yra riba tarp Þemës ir dangaus. Dëlto, kad Þemë apvali, atstumas iki regi-mojo horizonto nëra begalinis. Ðis atstu-mas priklauso nuo stebëtojo aukðèio virðjûros lygio: kuo aukðèiau pakilæs stebë-tojas, tuo labiau nutolusi regimojo hori-zonto linija. Áprastinëmis sàlygomis, sto-vint ant jûros kranto ir þvelgiant ið 2 maukðèio (faktiðkai tokiame aukðtyje yrastebëtojo akys), regimasis horizontas yranutolæs 5 km atstumu, o þvelgiant ið 50m aukðèio – 25 km atstumu. Galima ver-tinti ir atvirkðèiai – jei stebëtojas yra jû-ros lygyje, jis gali matyti 50 m aukðèioobjektà, nutolusá 25 km atstumu ir pan.Neáprasta atmosferos refrakcija yra su-sijusi su dideliais oro temperatûrø skir-tumais, o tai savo ruoþtu gali gerokai pa-koreguoti atstumà iki regimojo horizon-to. Tokie miraþai, kai objektas matomasþemiau, nei jis yra ið tikrøjø, vadinamiapatiniais (angl. inferior mirage), o jeiaukðèiau – virðutiniais (angl. superior mi-rage). Susidarant apatiniams miraþams,šviesos spinduliai atmosferoje išlinkstataip, kad prie horizonto esantys objektaitampa nebematomi, o susidarant virðu-tiniams miraþams, esantys uþ horizontoobjektai tampa matomi, kaip pavaizduo-ta 1 pav., kur Þemës rutulio ir spinduliøkreivumai vaizdumo dëlei yra smarkiaipadidinti. Kartu galima sakyti, kad apa-tinio miraþo atveju regimasis horizontaspriartëja, o virðutinio miraþo atveju – nu-tolsta.

Daþniausiai matomi apatiniai miraþai.

Beta gliukanai

esanèiø beta gliukanø veikimo efek-tyvumas priklauso nuo grybø rûðies,jis tiriamas eksperimentiniø gyvûnøir þmogaus organizme. Grybuoseesantys gliukanai daro átakà leuko-citø veiklai ir dël to jø veikla siejamasu imunine sistema. Aktyviausiasgrybø beta gliukanas yra grifolanas,aktyvuojantis makrofagus. Vandeni-nis grifolano tirpalas esant cukrali-gei padidina insulino aktyvumà apie25 procentus. Manoma, kad tokspoveikis priklauso nuo imuninës sis-temos veiklos skatinimo, kadangikraujo plazmoje ne tik padaugëjakai kuriø leukocitø rûðiø, bet ir pa-didëja jø aktyvumas.

Valgomuosiuose grybuose esan-tys beta gliukanai turi átakos ir lipi-dø apykaitai: maþina cholesteroliokieká kraujo plazmoje ir maþo tan-kio lipoproteinuose, kurie neða cho-lesterolá á audinius, ir didina choles-terolio kieká didelio tankio lipopro-teinuose, kurie ðalina jo pertekliø iðaudiniø. Be to, beta gliukanai skati-na sintezæ leptino, kuris veikia so-tumo ir alkio centrà, t.y. dalyvaujafiziologiniuose procesuose palai-kant normalø kûno svorá. Yra paste-bëtas beta gliukanø teigiamas po-veikis ir virðkinamojo trakto sieneliøuþdegiminiø procesø slopinimui. Taileidþia iðvengti opø, taèiau pats þar-nyno gleivinës saugojimo mecha-nizmas ðiuo atveju kol kas dar neþi-nomas. Taèiau þinoma, kad tokiosveikimo galimybës priklauso nuobeta gliukanø pleurino ir lentinenobei jø antioksidaciniø savybiø slo-pinti atsirandanèius toksinus. Akty-vuodami makrofagus beta gliukanaipasiþymi ir antineoplastiniu aktyvu-mu. Dël to pastaruoju metu tiriamosgalimybës juos pritaikyti gydant vëþáir ypaè melanomà. Ðiais atvejaisveiksmingiausiais laikomi grybuoseesantys grifonas ir pleurinas.

Vadinamieji vandenyje tirpstan-tys beta gliukanai plaèiai vartojamiðiuolaikinëje mityboje. Tai grûdinëskultûros ar jø miðiniai bei sëlenos,vaisiais, uogomis ar kitais priedaispraturtinti aliejai, kurie labai svarbûssveikatai palaikyti.

þmogaus mitybojeProf. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Pagal savo struktûrà beta gliu-kanai yra polisacharidai (sudëtiniaiangliavandeniai), kuriø pagrindà su-daro gliukozës monomerai. Þmo-gus su maistu gauna dviejø grupiøbeta gliukanø. Vienos grupës betagliukanai yra tirpûs vandenyje, ki-tos grupës – netirpûs, nes jø struk-tûroje gliukozës monomerai yra su-jungti tarpusavyje baltyminiais ry-ðiais. Vandenyje tirpiø beta gliuka-nø randama vaisiuose, uogose, dar-þovëse, grûduose – ypaè mieþiuo-se ir aviþose.

Netirpstantys vandenyje betagliukanai yra sintezuojami grybuo-se, ir nuo senø laikø, ypaè rytø krað-tuose, jie þmoniø vartojami kaipvaistai, prailginantys gyvenimà. Val-gomieji grybai yra maþai kaloringasmaisto produktas, kadangi jø sudë-tyje labai maþai riebalø, bet gausubaltymø, mineraliniø medþiagø irpolisacharidø. Dauguma tyrinëtojøtvirtina, kad valgomieji grybai stip-rina þmogaus imuninæ sistemà. Gry-bø làsteliø sienelëse randama ir tir-piø vandenyje beta gliukanø, viso-se grybø làstelëse yra chitino. Taigifaktiðkai abiejø polisacharidø poli-merai, susijungæ kovalentine jung-timi, sudaro aktyvø polisacharidà.Minimi polisacharidai – beta gliuka-nai vartojami farmakologijoje ávai-rioms disfunkcijoms iðvengti. Ðiamtikslui yra kultivuojamos specialiosvalgomøjø grybø rûðys. Juoseesantys beta gliukanai naudojamivaistø gamybai. Taèiau labai svar-bu, kad tam tikslui auginamuosegrybuose nebûtø sunkiøjø metaløar kitokiø nereikalingø priemaiðø.

Valgomieji grybai dël savo mais-tiniø medþiagø sudëties – maþaskaloringumas, daug baltymø, mine-raliniø medþiagø, ypaè cinko, osvarbiausia polisacharidø – ávairiøbeta gliukanø – ið dalies primenadietinius maisto produktus. Norsbeta gliukanø veikimo mechaniz-mas dar nëra pakankamai atskleis-tas, taèiau kelia didelá susidomëji-mà. Valgomuosiuose grybuose


Ðie miraþai gimsta tuomet, kai smarkiaiákaista ir iðretëja nedidelis pavirðinis orosluoksnis, kuriame maþu kampu kritæðviesos spinduliai atsispindi ir uþlenkia-mi tolyn nuo stebëtojo, kaip pavaizduo-ta 1(a) pav. Tokiu atveju regimasis hori-zontas staiga priartëja, ir stebëtojas ne-begali matyti horizonte esanèio objek-to. Susidarant apatiniam miraþui, paleihorizontà visuomet atsiranda vadinama-sis „aklasis ruoþas“, kuris iðryðkëja, kaihorizonte yra ir pakankamai dideliø ob-

Tolimø objektø – Saulës, Mënulio, planetø ir þvaigþdþiø ðviesa mus pasiekia pro Þemës atmosferà. Þemës atmosfera,nors ir bûdama skaidri, ðiek tiek pakeièia ið labai toli atkeliaujanèiø ðviesos spinduliø kryptá. Dar senovës graikaipastebëjo, kad arti horizonto esantá ðviesulá matome ðiek tiek aukðèiau, nei jis yra ið tikrøjø. To prieþastis yra ðviesosspinduliø lûþis atmosferoje – atmosferos refrakcija. Atmosferos refrakcijos efektà gerai þino astronomai, kurievartoja „astronominës refrakcijos“ ir „refrakcijos kampo“ terminus regimajam ðviesulio aukðèio pokyèiui dangausskliaute ávertinti. Atmosferos refrakcijos sàvoka yra kur kas platesnë. Su atmosferos refrakcija siejama daug ádomiøoptiniø reiðkiniø, pradedant Saulës ir Mënulio diskø iðkraipymais ir baigiant miraþais.

AtmosferosProf. Audrius DUBIETIS refrakcija

1 pav. Kaip susidaro miraþai: (a) apatinismiraþas, (b) viršutinis miraþas. S – stebëto-jas, iðtisinës linijos þymi ðviesos spinduliotrajektorijà, punktyrinës – horizonto linijàesant áprastinëms sàlygoms

jektø. Nedidelá apatiná miraþà galima ne-sunkiai pamatyti vos ne kiekvienà karð-tà vasaros dienà virð ákaitusio asfaltuotokelio: toli esanti horizontali kelio atkarpaima blizgëti, lyg ant asfalto bûtø didþiulëbala. Tai – „aklasis ruoþas“, kuriame at-

sispindi tik dangaus þydrynë, o pati ke-lio atkarpa tarsi „pranyksta“ uþ horizon-to. Dramatiškiau apatiniai miraþai atro-do dykumoje – kaip smëlynuose telkðan-tys didþiuliai, taèiau niekada nepasiekia-mi eþerai, ið kelio viliojantys troðkuliokankinamus keliautojus. Dël ðios prie-þasties apatiniai miraþai daþnai vadina-mi dykumø miraþais. Apatinius miraþus,

susidaranèius dël ákaitusio oro sluoks-nio virð vandens telkiniø, iðduoda ore„pakibæ“ tolimi krantai (2 pav.). Siauralinija tarp vandens paviršiaus ir horizon-te esanèiø objektø yra aklasis ruoþas, ku-ris ir sukuria pakibusiø krantø miraþà.Skiriamasis ðiø miraþø bruoþas – van-dens ir „aklojo ruoþo“ riboje grësmingaiatrodanèios „milþiniškos“ bangø keteros(3 pav.). Ðios bangos nëra realios, tai –plevenantis miraþo kraðtas, o gigantið-kos bangø keteros matomos dël verti-kalaus didinimo efekto. Ádomu ir tai, kadnors aklajame ruoþe negalima matyti

vandens pavirðiaus, taèiau jame geraimatomi tolimo kranto bei laivelio atspin-dþiai nuo ákaitusio oro sluoksnio.

Virðutiniams miraþams susidaryti irjiems stebëti reikalingos labiau specifi-nës sàlygos. Ðie miraþai atsiranda atmo-sferoje formuojantis vadinamiesiems in-versijos sluoksniams, kai oro tempera-tûra tam tikrame (keliolikos ar keliasde-ðimties metrø) aukðtyje gerokai (keletuar iðskirtiniais atvejais net keliolika laips-niø) virðija þemiau esanèio oro sluoks-nio temperatûrà. Tokioje aplinkoje ma-þu kampu kritusiø ðviesos spinduliø ke-lias iðkreivinamas taip, kad ðviesos spin-duliai iðlinksta pagal Þemës kreivumo ra-diusà, regimasis horizontas smarkiai nu-tolsta, ir galima matyti net uþ ðimtø kilo-metrø esanèiø objektø vaizdus, kaipschematiðkai pavaizduota 1(b) pav.

Vienas plaèiausiai þinomø virðutiniømiraþø – Naujosios Þemës efektas, kurá

2 pav. Apatinis miraþas Kurðiø mariose: tolimas mariø krantas atrodo pakibæs ore

3 pav. Padidintas apatinio miraþo vaizdas.Aklajame ruoþe matomas tolimo krantoatspindys, o vandens ir aklojo ruoþo ribojebangos atrodo milþiniškos

Audr

iaus

DU

BIE

ÈIO

nuo

tr.


1597 m. pirmà kartà stebëjo ir detaliaiapraðë olandas G. de Vëras kapitonoW.Barenco vadovaujamos ekspedicijospo Arktá metu. Ekspedicijai þiemojantNaujosios Þemës saloje, sausio 27 die-nà, tebetvyrant poliarinei nakèiai, de Vë-ras stebëjo, kaip virð uþðalusios jûrosstaiga iðniro Saulës disko kraðtelis, kaipagal astronominius skaièiavimus Sau-lë turëjo bûti 5,5o þemiau horizonto! Vë-liau jau maþesnio masto NaujosiosÞemës efektas buvo daug kartø stebë-tas ávairiø arktiniø ir antarktiniø ekspedi-cijø metu. Iki pat ðiø dienø manoma, kadde Vëro apraðytas atvejis iliustruoja pa-èià ekstremaliausià atmosferos refrakci-jà, kuri kada nors buvo stebëta. De Vë-rui labai pasisekë – jis atsidûrë reikiamojevietoje ir reikiamu laiku, kadangi tokiammiraþui stebëti reikalingos labai specifi-nës sàlygos – ne tik inversijos sluoksniosusidarymas, bet ir jo padëtis stebëtojoatþvilgiu. Kad matytø virðutiná miraþà, ste-bëtojas turi bûti virð inversijos sluoksnioir þvelgti pro já horizonto link. Tik tuometþemiau horizonto esanèios Saulës spin-duliai, atsispindëjæ nuo retesnio inversi-jos sluoksnio, gali pasiekti stebëtojà. Pa-naðiai ðviesa sklinda ðviesolaidyje: atsi-spindëdama nuo maþesnio lûþio rodik-lio (retesnio) ðviesolaidþio apvalkalo, jikoncentruojama ir sklinda didesnio lû-þio rodiklio (tankesnëje) šviesolaidþiošerdyje. Tai vadinama visišku vidaus at-spindþiu. Beje, pirmasis, kuris paaiški-no Naujosios Þemës efektà kaip visiðkàðviesos vidaus atspindá tarp skirtingostemperatûros oro sluoksniø, buvo þymu-sis vokieèiø astronomas J.Kepleris. Yraapskaièiuota, kad jei virð viso Þemës ru-tulio susidarytø inversijos sluoksnis, ku-riame temperatûra didëtø 11oC/100 msparta, nedideliu kampu paleistas ðvie-sos spindulys, atsispindëdamas nuo to-kio inversijos sluoksnio, iðlinktø tiksliaipagal Þemës kreivumo radiusà ir, apsu-kæs visà Þemës rutulá, sugráþtø atgal iðkitos pusës. Aiðku, yra nerealu tikëtis,kad toks ekstremalus inversijos sluoks-nis galëtø kada nors susidaryti natûra-liomis sàlygomis.

Viršutinio miraþo objektas gali bûti ne

tik Saulë ar kitas ðviesulys, bet ir bet kuripeizaþo detalë ar objektas, kuris áprasti-nëmis sàlygomis yra uþ horizonto. Vir-ðutinio miraþo dëka jûrose staiga tampamatomi tolumoje praplaukiantys laivai arhorizonte stûksantys kalnai, kurie iðnyks-ta be pëdsako, vos tik pasikeitus atmo-sferos sàlygoms. Jûrininkystës istorijojeþinoma nemaþai atvejø, kai þemëlapiuo-se bûdavo paþymimos neegzistuojan-èios salos ar net iðtisi salynai, kurie visolabo tebûdavo tik uþ horizonto stûksan-èiø ledkalniø miraþai (4 pav.). Ádomu irtai, kad Naujosios Þemës efektas yra pa-sitarnavæs ir geografiniams atradimams.Moksliðkai árodyta, kad XI a. norvegø vi-kingai, plaukiodami palei Islandijos kran-tus, pastebëjo tolimo, esanèio uþ 240km, kranto miraþà ir taip atrado Gren-landijà.

Esant didelei atmosferos turbulenci-jai, plevenantys ir greitai besikeièiantysvirðutiniai miraþai vadinami oro pilimis ar-ba Fata Morgana. Virðutiniai miraþai daþ-niausiai matomi þiemà, kai prieþeminisoro sluoksnis ðaltas, o aukðèiau esantissluoksnis – jau áðilæs. Tokios sàlygos daþ-niausiai pasitaiko poliarinëse srityse, dëlto virðutiniai miraþai daþnai vadinami po-liariniais, nors retkarèiais juos galima ma-tyti ir vidutinëse platumose.

4 pav. Virðutinis miraþas Grenlandijoje

E.S

TOC

KAR

DO

nuo

tr.

Þaliasis þybsnis

5 pav. Saulëlydþio miraþas virš þiemiðko Vilniaus

Ypatingas miraþas yra þaliasis Sau-lës þybsnis, kai pati virðutinë besilei-dþianèios Saulës disko dalis trumpamsuþimba þaliai. Þaliasis þybsnis þinomasnuo neatmenamø laikø ir yra apipintasneátikëtinais jûrininkø pasakojimais beilegendomis. Ádomu tai, kad pirmasis, ku-ris XIX a. antrojoje pusëje á þaliojo þybs-nio reiðkiná paþvelgë moksliðkai, buvogarsus anglø mokslininkas Dþ.Dþaulis,pelnæs pasaulinæ ðlovæ kaip termodina-mikos mokslo pradininkas. Taèiau moks-liniai þaliojo þybsnio paþinimo keliai irklystkeliai vinguriavo daugiau nei 100metø, kol pagaliau buvo galutinai at-skleista ðio ádomaus reiðkinio paslaptis.Dabar þinoma, kad þaliasis þybsnis yrane kas kita, kaip besileidþianèios Sau-lës disko miraþas, kai kartu pasireiškiair stiprus atmosferos dispersijos efektas.

Skiriami dviejø (beje, labai skirtingø)tipø þalieji þybsniai, priklausomai nuo to,koks miraþas – apatinis ar virðutinis – tuometu susidaro. Pirmuoju atveju þaliasisþybsnis matomas kaip smarkiai vertika-liai padidintas þaliojo Saulës disko ap-vado vaizdas (panaðiai formuojasi ir mil-þiniðkø bangø vaizdas aklojo ruoþo ri-boje). Áprastu atveju, kai miraþo nëra, þa-liojo Saulës disko apvado storis tesiekia20 kampo sekundþiø, ir plika akimi joáþiûrëti neámanoma. Bet, jei saulëlydþiometu formuojasi apatinis miraþas, þalio-jo apvado matmenys vertikaliai gali bûtideðimteriopai didesni. Šis padidintasþaliojo apvado vaizdas matyti dar keliassekundes po to, kai virðutinis Saulës dis-ko kraðtelis pranyksta aklajame miraþoruoþe. Ðiuo atveju apie galimà þaliàjáþybsná daþniausiai ið anksto „praneša“besileidþianèios Saulës disko forma: jos


diskas prie pat horizonto ágauna di-dþiosios graikiðkos raidës omega (Ω)formà. Akivaizdu, kad pastebëti pirmo-jo tipo þaliàjá þybsná daugiausia gali-mybiø yra jûroje, ten, kur atviras, nie-kieno neuþstojamas horizontas. Paty-ræ stebëtojai teigia, kad pirmojo tipoþaliàjá þybsná plika akimi galima paste-bëti bent vieno ið 6 saulëlydþiø metu.

Antrojo tipo þaliasis þybsnis atsi-randa susidarant virðutiniam miraþuiir gali bûti matomas Saulës diskui darnespëjus pasislëpti uþ horizonto. Kaipjau buvo minëta, virðutiniai miraþai for-muojasi atmosferoje susidarant sta-biliems inversijos sluoksniams ir galibûti matomi stebëtojui atsidûrus inver-sijos sluoksnio aukðtyje arba ðiek tiekvirð jo. Tada þvelgiant tiesiai pro in-versijos sluoksná, formuojasi Saulësdisko miraþas – smarkiai vertikaliai su-spaustas þemiau esanèios Saulës dis-ko atvaizdas, kuris matomas kaip nuoSaulës disko virðaus „atitrûkæs“ ðvy-tintis horizontalus rëþelis (5 pav.). Sau-

lei nyrant þemyn, ðis rëþelis greitai trau-kiasi ir galiausiai prieð iðnykdamas trum-pam suðvinta þaliai (6 pav.). Taip atsi-tinka dël to, kad þalios spalvos Saulësspinduliai dël atmosferos dispersijos yraatlenkiami didesniu kampu ir miraþovaizde matomi ilgiau nei raudoni ar gel-toni, kurie atlenkiami maþesniais kam-pais. Taigi pastariesiems jau iðnykus,miraþo vaizdà formuoja tik þalia Saulësðviesa. Be kita ko, antrojo tipo þaliasisþybsnis gali pasirodyti Saulës diskui darnet nespëjus paliesti horizonto, ir jo at-siradimo laikà, skirtingai nei pirmojo ti-po þaliojo þybsnio atveju, ið ankstoprognozuoti sunku. Tuomet, kai atmo-sfera yra labai skaidri (maþai sklaidan-ti), þaliasis þybsnis gali virsti þydruojuar net mëlynuoju. Antrojo tipo þaliasisþybsnis yra matomas retai ir daþniau-siai, kaip ir visi virðutiniai miraþai, polia-riniuose rajonuose. Taèiau þiemà, á mû-sø platumas atplûdus ðaltam arktiniamorui, kaip tai nutiko ðiø metø sausio më-nesá, ðiuo ádomiu ir retu reiðkiniu buvogalima pasigroþëti ir Lietuvoje (6 pav.).

Netgi palankiai susiklosèius visomsminëtoms aplinkybëms, pamatyti þaliàjáþybsná plika akimi nëra lengva. Viena ver-tus, akiai yra sunku adaptuotis prie in-tensyvios Saulës ðviesos, kuri neretai aki-na net Saulei esant prie pat horizonto.Antra vertus, šis retas reiškinys trunka la-bai neilgai – vos kelias ar (išskirtiniais at-vejais) keliolika sekundþiø, tad jis leng-vai gali likti paprasèiausiai nepastebëtas.Taèiau yra þinomas ir iðskirtinis atvejis,kai vienos ekspedicijos Antarktidoje da-lyviai, prieð prasidedant poliarinei nak-èiai, stebëjo èia iðnykstantá, èia ir vël ási-þiebiantá þaliàjá þybsná net 45 minutes!

Visø miraþø mastas priklauso ne tieknuo absoliutaus temperatûrø skirtumotarp besiribojanèiø oro sluoksniø, kieknuo temperatûros gradiento, t.y. kaipgreitai oro sluoksniø sandûroje kyla arkrenta temperatûra. Modeliuojant mira-þø optiná vaizdà, galima detaliai atkurtitemperatûros kitimo kreivæ iðilgai þvilgs-nio linijos, neatliekant papildomai jokiøkitø matavimø. Esant sudëtingam tem-peratûros kitimui iðilgai þvilgsnio linijos,miraþai tampa sudëtingi, jø objektai galibûti matomi apversti, padidinti ar suma-þinti; kuo toliau matomas miraþas, tuodaugiau optiniø efektø jo vaizde slypi. Ta-èiau dauguma miraþø matomi arti hori-zonto, jø vertikalûs kampiniai matmenysretai kada virðija 1–2o, taigi miraþams ste-bëti reikia ne tik palankiai susiklosèiusiøoro sàlygø, bet ir aðtrios akies.

6 pav. Þaliasis þybsnis Saulei leidþiantisVilniuje

„Siemens“ padësmaþinti Baltijosjûros tarðà

Baltijos jûros ðaliø veiksmø grupëssusitikime Helsinkyje „Siemens“ ásiparei-gojo paremti Baltijos jûros apsaugà. Ámo-në jûros uostamiesèiams suteiks inþine-riniø paslaugø ir aplinkà tausojanèiø tech-nologijø, kuriø vertë – 50 000 eurø.

Parama bus panaudota krantoenergijos maitinimo technologijoms su„Siemens Siplink“ sistema, leidþianèiaprie elektros tinklo prijungti net ir skir-tingu daþniu veikianèius laivus, diegti.Galimybë uostuose prišvartuotiems lai-vams prisijungti prie vietinio elektrosenergijos tinklo leis gerokai sumaþintiiðmetamø terðalø kieká. Ðiandien laivaituri naudoti itin aplinkà terðianèius dy-zelinius generatorius, kad pasigamin-tø pakankamai energijos, reikalingosprisiðvartavus uoste. Ádiegus naujastechnologijas išmetamo azoto oksidokiekis sumaþëtø nuo 85 tonø iki maþiaunei 5 tonø per metus, o CO2 ir sierosdioksido emisijø tiesiog neliktø.

„Siemens“ kuriamos technologijospadeda sumaþinti iðmetamø terðaløkieká ir energijos suvartojimà, efekty-viau ir ðvariau generuoti elektros ener-gijà, pagerinti vandens kokybæ. Esa-me pasiryþæ skatinti tokiø technologi-jø plëtrà Baltijos jûros regiono ðalyse“,– sako „Siemens“ filialo Lietuvoje ge-neralinis direktorius Audris Barcevièius.

Ateities technologijos leidþia saugotiaplinkà ir kartu gerinti Baltijos jûros re-giono gyvenimo kokybæ. Tokiø techno-logijø pavyzdys yra kranto energijos tie-kimo laivams sistemos, kurios padedaþenkliai pagerinti uostamiesèiø oro ko-kybæ. Dauguma investicijø á tokias tech-nologijas greitai atsiperka, pavyzdþiui,per sumaþëjusias energijos sànaudas.

2009 m. „Siemens“ aplinkosaugostechnologijos sumaþino CO2 emisijàmaþdaug 210 milijonø tonø. Tiek ðilt-namio efektà sukelianèiø dujø á aplin-kà paleidþia Niujorkas, Tokijas, Londo-nas ir Berlynas kartu sudëjus. Vertina-ma, kad 2011 m. „Siemens“ klientai,naudodamiesi kompanijos kuriamaissprendimais, emisijà sumaþins bent300 mln. tonø. Kompanijos aplinkosapsaugos sprendimø portfelio vertëper 2009 „Siemens“ finansinius metusiðaugo iki 23 mlrd. eurø.

„Siemens“ aplinkos apsaugossprendimø portfelis buvo suformuotas2007 metais. Já sudaro technologijos,padedanèios sumaþinti išmetamo CO2ir suvartojamos energijos kieká, van-dens ir oro taršà.

Ramûnas GAUKÐTAS

Audr

iaus

DU

BIE

ÈIO

nuo

tr.



Aliaska – 49-oji (nuo 1959 m.) Ameri-kos valstija, jà sudaro keturios teritorijos:Pietø centro, Kenai, Vidinë (Interior) ir Bu-ðas (The Bush). Èia vyrauja balta sniegospalva, atšiaurus arktinis klimatas. Gyve-nimo sàlygos sunkios. Taèiau yra ir „þalio-

Prof. habil. dr.AlgimantasGRIGELIS

I ð a t r a d i m ø i s t o r i j o s Þaliosios Alias eskizai

Pasaulis yra knyga, ir tie, kurienekeliauja, skaito tik puslapá.

Ðv. Augustinas

ji“ Aliaska – labiausiai apgyventas Alias-kos pietrytinis pakraðtys. Tai lyg ilga ran-kovë, nutásusi tarp Ramiojo vandenyno irKanados Jukono teritorijos. Èia yra Alias-kos sostinë Dþûnas, Aleksandro salyneiðsimëèiusios þvejø gyvenvietës – Keèi-kanas, Sitka, Vrangelis, Peterburgas – iðkontinento pasiekiamos tik jûros arba orokeliu. Toliausiai ðiame salyne á ðiaurës va-

karus nutolæ Haines ir Skagvëjus. Èia yrako pamatyti – civilizacijos maþne nepa-liesta gamta, šiaurës upiø ir miðkø gyvû-nija, senøjø vietiniø gyventojø kultûra,Aliaskos atradimo istorijos atgarsiai, auk-so karðtligës legendos.

Mûsø – geologo Algimanto Grigelio irþurnalisto bei leidëjo Antano Kibicko – to-limos kelionës tikslas ir yra Haines mies-

telis, iðsidëstæs prie Aliaskos álankos, tarpÈilkato (Chilkat) ir Èilkuto (Chilkoot) upiø.Vietiniø tlingitø kalba miesto vardas yraDtehshuh – „kelio pabaiga“. Mums tai –kelio pradþia. Ðiame miestelyje ásikûræsPlaktukø muziejus – auksinë mûsø kelio-nës „vinis“. Plaktukas – pirmas protingoþmogaus darbo árankis. Mes norime ap-lankyti ðá unikalø muziejø, nes Lietuvojekuriamas Linkmenø plaktukø muziejus –antrasis pasaulyje.

Taigi, pakilæ ið Vilniaus, per Frankfur-tà ir Sietlà pasiekiame Dþûnà (Juneau,anksèiau Harrisburgas) – Aliaskos vals-tijos sostinæ, kertame net vienuolika lai-ko juostø. Ið Dþûno kità dienà dar pen-kias valandas komfortabiliu keltu Malas-pina plaukiame ilgiausiu Amerikoje Lyn-no fiordu (Lynn Canal; gylis 330 m),esanèiu Aleksandro salyne. Po dviejø pa-

ÐiaurëspaðvaistëAliaskoje

Plaktukømuziejus

Hainesmiestelyje



kos

rø kelionës Haines prieplaukoje mus pa-sitinka plaèiai besiðypsantys muziejausdirektorius Deivas Pahlas ir Kerol Pahl.Mes Aliaskoje!

Pirmieji þmonës atëjo á Aliaskà ið Si-biro sausuma (Beringo „tiltu“) prieð 40tûkst. metø; tuomet vandens lygis buvo100 metrø þemesnis. Taigi èia tûkstan-èius metø, prisitaikæ prie atðiauraus kli-mato, gyveno vietiniai þmonës (Nativepeople). Dël klimatinës izoliacijos susi-formavo apie dvideðimt tauteliø, jos tu-rëjo savo kalbà, savo medþioklës beiþvejybos teritorijas. Pietryèiø Aliaskojegyveno tlingitø, haida ir simðianø gen-èiø indënai (Tlingit, Haida, Tsimshian).22 mylios nuo Haines Èilkato slënyje yraKlukvano kaimelis, tebegyvenamas tlin-gitø. Ðiai tautelei priklauso apie 700 þmo-niø, jie atkuria savo kalbà ir moko jos

vaikus. Tlingitai sako: „Haa neílí ayá“, –èia mûsø namai. Tlingitø totemai, kau-kës, kilimai savo kampuotu braiþu ir rau-donø ir juodø spalvø þaismu yra nepa-kartojami. Ne visos tautelës iðliko iki ðiølaikø, taèiau jø kalbinis paveldas þino-mas ir saugomas. Pastaruoju metu Alias-kos èiabuviø kalbos priskiriamos Dene–Jenisejaus kalbø grupei.

Haines miestelio geografinë platuma– 59o14‘N, kaip ir Stokholmo, tik apie pen-kis laipsnius ðiauriau Vilniaus. Gyventojø– 2400, namai daugiausia mediniai, vie-no dviejø aukðtø, „klondaikinës“ architek-tûros. Klimatas vidutinis jûrinis, ðiltos sau-sos vasaros, gilios, bet neðaltos þiemos,neaukðti – iki 5000 pëdø (1600–1700 m)kalnynai, plaèios upës, kedrø ir baltegliømiðkai. Haines garsëja laðiðø ir otø þvejy-ba, briedþiø medþiokle, tûkstantine bal-

tagalviø ereliø (Bald Eagle) kolonija, mið-kuose esama rudøjø bei juodøjø lokiø,álankoje galima pamatyti kuprotøjø ban-giniø, dalginiø delfinø (killer whale), or-kø. Lynno sàsiaurio vanduo sûrus, dël toneuþðàlantis, labai þymi Ramiojo vande-nyno átaka – potvyniai ir atoslûgiai karto-jasi du kartus per parà ir siekia iki 7 met-rø aukðèio. Vasarà du kartus per savaitæèia atplaukia dideli kruiziniai laivai.

Aliaskos ankstyvojoje istorijoje þymus

Rusijos palikimas. Danas Vitus Beringas,tarnavæs Rusijos laivyne, per antràjàKamèiatkos ekspedicijà laivu Sviatoi Piotr1741 m. liepos 15 d. pasiekë Ðiaurës Ame-rikos krantus. Atrasta þemë tapo Rusijosimperijos nuosavybe. Èia pradëjo kurtisrusø kolonijos. 1798 m. buvo ákurta Rusi-jos–Amerikos prekybos kompanija. Alias-kos centru tapo Novo Archangelskas, da-bartinë Sitka. Nuo 1867 iki 1912 m. ðismiestelis buvo Aliaskos sostinë.

Taèiau Rusijai buvo nelengva iðlaikytiðià teritorijà, deðimtimi tûkstanèiø kilomet-rø nutolusià nuo metropolijos. Kilo kon-fliktai su Ðiaurës Amerikos ir DidþiosiosBritanijos valdþia, ir Rusija pardavë Alias-kà Jungtinëms Amerikos Valstijoms uþ7,2 mln. doleriø. 1867 m. spalio 18 d. Ru-sijos vëliava nusileido Aliaskos Sitkoje.

Nukelta á 34 p.

Prie Mendenhallo ledyno Ðvyturys Lynno fiorde

Plaktukø muziejuje



Produkcija Ámonës standartas Dydis frakcijomisKvarcinis smëlis natûralus-karjerinis 3/0,15 ÁST 5411146 – 04:2004 0,063 – 1,5 mmKvarcinis smëlis plautas 2/0,05 ÁST 5411146 – 04:2004 0,063 – 1,2 mmKvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05 ÁST 5411146 – 04:2004 0,063 – 0,8 mmKvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05 ÁST 5411146 – 04:2004 0,063 – 0,4 mmKvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05 ÁST 5411146 – 04:2004 0,4 –0,8 mmKvarcinis smëlis dþiovintas 2/0,05 ÁST 5411146 – 04:2004 0,8 – 1,2 mmKvarcinis smëlis maltas A4/120 ÁST 5411146 – 07:2007 0,0 - 120µmKvarcinis smëlis maltas A8/50 ÁST 5411146 – 07:2007 0,0 - 50µm

Mûsø tiekiama produkcija

Kvarcinio smëlio perdirbimoámonë AB „Anykðèiø kvarcas“ákurta 1968 metais. Ámonëje dir-ba apie 100 darbuotojø. Per me-tus iðkasama ir perdirbama iki100 000 tonø kvarcinio smëlio.

Pagal Lietuvos Respublikos

Anykðèiø kvarcasAkcinë bendrovë

Vyriausybës iðduotà licencijàámonë eksploatuoja du monok-ristalinio kvarcinio smëlio karje-rus, esanèius Anykðèiuose.

Iðkastas smëlis flotuojamas,dþiovinamas, iðskirstomas frak-cijomis, malamas. Kvarciná smëlá– natûralø, flotuotà, atsijas, frak-cionuotà arba sumaltà – gamy-boje naudoja ávairios pramonësðakos. AB „Anykðèiø kvarcas“

partneriams gali pasiûlyti visasðias rûðis. Gamyboje ðie produk-tai naudojami labai ávairiai. Stik-lo pramonëje kvarcinis smëlis –þaliava lakðtiniam stiklui ir stiklodirbiniams, armuotam, lietamstiklui, stiklo pluoðtui, stiklo va-

tai ir stiklo audiniams. Metalur-gijoje – tai pagrindinë þaliava ke-taus, plieno ir preciziniø liejiniøgamybos formoms ir gurgu-èiams. Chemikaluose, statybospramonei – uþpildas klijams irgrindø miðiniams, iðlyginimo ir

uþpildymo medþiagoms, mûriji-mo miðiniams ir kt. Chemijospramonëje kvarcinis smëlis – pa-grindinë ávairiø cheminiø me-dþiagø dalis. O keramikos pra-monëje jis naudojamas gami-nant molio dirbinius, sanitariná

Smëlio cechas

Kvarcinio smëlio karjeras


mm % % % % % %1. 2,5 0 0 0 0 0 02. 1,6 < 0,1 0 0 0 0 < 1,03. 1,0 0,5 ± 0,5 0,5 ± 0,5 0 0 0 10,0 ± 2,04. 0,8 2,0 ± 1,0 2,0 ± 1,0 0 0,5 ± 0,5 < 1,5 50,0 ± 5,05. 0,63 3,0 ± 1,0 3,0 ± 2,0 0 1,0 ± 1,0 15,0 ± 3,0 35,0 ± 5,06. 0,4 8,0 ± 2,0 8,0 ± 2,0 < 2,5 9,0 ± 2,0 60,0 ± 5,0 5,0 ± 2,07. 0,315 11,0 ± 3,0 9,0 ± 3,0 5,0 ± 3,0 12,0 ± 3,0 15,0 ± 5,08. 0,2 40,0 ± 5,0 40,0 ± 5,0 45,0 ± 5,0 43,0 ± 5,0 5,0 ± 3,09. 0,16 13,0 ± 3,0 17,0 ± 3,0 22,0 ± 3,0 20,0 ± 3,0 1,0 ± 1,010. 0,1 12,0 ± 3,0 15,0 ± 3,0 18,0 ± 3,0 15,0 ± 3,0 1,0 ± 1,011. 0,063 7,0 ± 2,0 3,0 ± 2,0 3,0 ± 2,0 3,0 ± 2,0 1,012. 0,05 1,0 ± 1,0 1,0 ± 1,0 1,0 ± 1,0 1,0 ± 1,013. dugnas 3,0 0,5 0,5 0,5 1,0

No.

Kvarcinio smëlio granuliometrinë sudëtis

SieveNo.

Kvarcinissmëlis

karjerinis3/0,150,063 –1,5mm

Kvarcinis smëlis 2/0,05

Plautas0,063 – 1,2

mm

Dþiovintas0,063 – 0,4

mm


mm


mm


mm

<– <– <– <– <–

<–

No. Parametro Karjerinis Plautas Dþiovintaspavadinimas smëlis smëlis smëlisCheminë sudëtis: % % %

1. SiO2 , ne maþiau 95,0 99,5 99,52. Fe2O3 , ne daugiau 0,15 0,05 0,053. Al2O3 , ne daugiau 2,00 0,40 0,40

Drëgmë, %, ne daugiau 7,00 10,0 0,50

Kvarcinio smëlio cheminë sudëtis ir fizikinës savybës

No. Cheminë sudëtis: %1. SiO2, ne maþiau 99,22. Fe2O3, ne daugiau 0,053. Al2O3, ne daugiau 0,604. TiO2, ne daugiau 0,10

Kvarcinio smëlio miltø cheminësudëtis

Kvarcinis Kvarcinissmëlis mal- smëlis mal-tas A4/120 tas A8/50

Liekana ant sieto Nr. 120 µm, % 1,00 -Liekana ant sieto Nr. 63 µm, % 10,0 ± 5,0 -Liekana ant sieto Nr. 50 µm, % - 1,00Liekana ant sieto Nr. 40 µm, % - 10,0 ± 5,0

Kvarcinio smëlio miltø granulometrija

porcelianà, fasadines, grindø irsienø plyteles.

AB „Anykðèiø kvarcas“kvarciná smëlá eksportuoja á Lat-vijà, Estijà, Rusijà.

2008 metais AB „Anykðèiøkvarcas“ buvo pastatytas nau-jas cechas, skirtas padidintikvarcinio smëlio perdirbimà iki120 000 t/metus. O ekologiðkàlinijà árengë ðimtametæ patirtá tu-rinti ámonë ið Vokietijos AKWApparate+Verfahren GmbH.

Atsiradus naujoms techno-logijoms, flotuojant smëlá nebe-naudojamos cheminës medþia-gos. Aukðtos kokybës produk-cija gaunama mechaniðkai ap-dirbant smëlio smilteles ir atski-riant jas nuo sunkiøjø metalø irorganiniø daleliø su spiraliniaisseparatoriais.

Ádiegus naujas technologi-jas, 20 proc. pagerëjo produk-cijos kokybë vertinant pagalFe2O3 ir Al2O3 kieká, 40 proc. su-

AB „Anykðèiø kvarcas“,ámonës kodas 154111464,adresas: Troðkûnø g. 5, 29100Anykðèiai, Lietuva. Tel. (+370381) 59352, faksas (+370 381)59491, atsiskaitomoji sàskaitaLT64 4010 0431 0001 0202, ABDnB NORD banko Anykðèiøposkyris, banko kodas 40100,PVM mokëtojo kodasLT541114610.

Savo produkcijà mes galimepateikti supakuotà á didmai-ðius. Viename didmaišyjetelpa iki 1,2 t. Arba ámaišelius po 25 kg.Jeigu Jus sudominoinformacija apie mûsøprodukcijà arba iðkiloklausimø – raðykite mumsadresu [email protected] [email protected] ir messu malonumuatsakysime.

maþëjo dujø sunaudojimas, 10proc. – elektros energijos po-reikis. Taip pat pagerëjo ir dar-bo sàlygos. Nauja technologijapadeda ir greièiau persiorien-tuoti á rinkos poreikius.

AB „Anykðèiø kvarcas“ jaudeðimt metø gamina kvarciniosmëlio miltus. Didþioji dalis ðiosprodukcijos eksportuojama áLatvijà. Pradëjus naudoti vokið-kà separatoriø, gaunami daraukðtesnës kokybës produktai.

Smëlio ceche


Gamtos bièiulis nuo „Esu patenkintas savo gyvenimo ke-

liu, kuriuo eiti paðaukë tëvynë Lietuva, áðirdá ádëjusi sieká þiniø, jausmà nuolat to-bulëti, ápareigojo vengti tuðèio laiko. Ma-tyt, ne veltui tëvai, gimtosios Sûduvosvalstieèiai, ten, graþiame Àþuolø Bûdoslygumø kaime, kur teka Vabalkðnës upe-lë, vaikus kasdien ragino prie darbo, netnuo Pietario „Algimanto“ romano skaity-mo negailestingai atitraukdami“, – sakoVilniaus pedagoginio universiteto profe-sorius, regioninës geografijos, ekologi-nës kultûros ir gamtosaugos specialistøugdymo grandas, Gamtos bièiuliø aso-ciacijos prezidentas Algirdas Stanaitis,Tado Ivanausko, Èeslovo Kudabos, Al-fonso Basalyko, Viktoro Bergo, KarolioJankevièiaus bendraþygis ir jø, þymiø Lie-tuvos gamtininkø bei gamtosaugos or-ganizatoriø, veiklos tæsëjas.

Jø jau keli tûkstanèiaiProfesorius Algirdas Stanaitis kiekvie-

na proga pirmiausia kalba apie savo bu-vusius studentus geografus, biologus,gamtininkus, sëkmingai dirbanèius mo-kyklose, saugomose teritorijose, radusiusvietà gyvenime, tapusius naudingaisþmonëms. Pedagogas iki ðiol jauèia di-dþiausià pasitenkinimà, kad galbût ne vel-tui dirbta. Antai plungiðkis Stanislovas Tut-lys neðiojasi penkiasdeðimties metø áspû-dá, kai ið sovietinës armijos paraðë laiðkàá universitetà buvusio Gamtos ir geogra-fijos fakulteto dekanui, praðydamas ið-kviesti kareivëlá tæsti studijø. Ir koks buvodþiaugsmas, kai á tolimosios ðiaurës ka-riná daliná atskriejo Algirdo Stanaièio ran-ka raðytas iškvietimas. Sako, tai buvusiviena laimingiausiø jaunuolio gyvenimovalandø. Vaþiuodamas namo, jis uþsukæsá Vilniø padëkoti geradariui. Dekanas, pa-stebëjæs kareivá, paliko kabinete pasitari-mà ir, patyræs, kas tai per sveèias, ilgaivedþiojosi koridoriais, aiðkindamas stu-dijø programas, sàlygas, gyvenimà. O ið-lydëdamas dar pridëjo: „Nuo rugsëjo pir-mosios visi iðveþami á kolûkius. Pats ikispalio gali èia nesirodyti. Esi atidirbæs sukaupu. Pabûk su namiðkiais“. Tai buvusidar viena maloni staigmena, parodþiusiþmogaus iðmintingumà, gerumà ir tole-rancijà. Ir èia profesorius prisimena savostudijø metais patirtus þmogiðkumo ir at-jautos faktus. Dabar, kai tenka vertinti stu-dentø þinias, visada ir kitus ragina atsi-þvelgti á jaunimo darbo ir mokslo sàlygas,

Juozas SKOMSKIS

jautriai vertinti sàþinin-gumà, pastangas. Tuo tar-pu absolventas iš tolimosiosÞemaitijos mena, kai atëjo laikas pa-rengti pirmàjá Lietuvoje regiono geografi-jos vadovëlá tautinëms mokykloms,kruopðtaus darbo ëmësi visi – ir mokyto-jai, ir mokslininkai: iðëjo profesoriausA.Stanaièio „Plungë – Babrungo kraštas“– istorija, gamta, ûkis, vietovës, tradici-jos, paproèiai, þmonës, gyvensena (kar-tu su A.Garunkðèiu ir R.Kontvainu). Po tokeleriø metø daugelio partneriø atosto-gos, paskirtos bendroms kelionëms. Ir2000-øjø sutiktuvëms iðleista ádomiausiøgamtos, kultûros, ûkio objektø, þymiau-siø þmoniø iliustruota Telðiø apskrities ge-ografinë studija „Þemaièiø þemë“ (kartusu R.Kontvainu ir K.Švedu). Nuo to laikotëvynës paþinimas, jos gamtos, geogra-fijos propagavimas tapo profesoriaus sa-vastimi. Liko tradicija – organizuoti kas-metes geografø bei istorikø keliones – se-minarus po Lietuvà, Punsko kraðtà, Ka-raliauèiaus sritá, Mozûrijà. Ðvieþiausia, jauvienuoliktoji, kelionë – á etnines lietuviøþemes Baltarusijos teritorijoje – nuo Ly-dos, Beloveþo sengirës, Nesvyþiaus ikiNaugarduko Adomo Mickevièiaus poeti-niais keliais iki Naruèio eþero ir Apso beiten, kur bus statoma kaimynø atominëelektrinë. Tie, kurie keliauja kartu, tvirti-na, jog garbaus amþiaus Algirdas Stanai-tis, vaikystëje kasdien á mokyklà traukda-væs po septynetà kilometrø, ir þygyje, irgyvenime dar nepavejamas; jis pirmasis

kopia á Ðatrijos, Medvëgalio, Ðiurpyliø pi-liakalnius, pirmasis ropðèiasi ið Velnioduobës, pirmasis þengia ir miestø gatvë-se. Ir daugelis ið tø tûkstanèiø iðleistøjøðiandien prisipaþásta, kad jaunystëje to-kiems pedagogams bûdavæ gëda konors neiðmokti, neþinoti. Galbût neatsi-tiktinai paðnekovas paþeria ir aibæ savoper penkiasdeðimt metø dëstomø progra-mø. Skaityti Lietuvos geografijos istorijos,Lietuvos gamtinës geografijos, Lietuvosvisuomeninës geografijos, Vilniaus mies-to geografijos, pasaulio gyventojø ir gy-venvieèiø, globaliniø problemø, pasaulioir Lietuvos ekologiniø problemø kursai.Pastaruoju metu dësto ir gimtosios vie-tos geografijà. Daug studentø suplûsta áþemës drebëjimø, cunamiø kilties, sëliø(nuoðliauþø) paplitimo, aplinkos uþterð-tumo, bado geografijos, regioniniø kon-fliktø; terorizmo, alkoholizmo, ugnikalniøiðsiverþimo, klimato atðilimo, asimiliacijosir konsolidacijos, civilizacijø sandûrø pa-vojø paskaitas. Pašnekovas sako, jog permokymosi ir darbo metus teko domëtisfizinës geografijos, eþerotyros, paleoge-

Vilniaus pedagoginio universitetoregioninës geografijos profesorius,gamtos bièiulis Algirdas Stanaitis:„Darbo turiu, aèiû dievui. Kad tiksveikatos uþtektø...“

Juoz

o SK

OM

SKIO

nuo

tr.


LietuvosdidþiøjøkunigaikðèiørezidencijaVilniuje

VabalkðnësPOST SCRIPTUM ÞMOGIÐKUMO

DINASTIJAI

Geografijos mokytoja, pilietinio ir tau-tinio ugdymo projekto „Vabalkðnës ta-ku“ vadovë Zita Þiobienë teigia:

„Kaip svarbu iškart suprasti sutikto þmo-gaus profesionalumà, nuoðirdaus patarimoreikðmæ. Prisiminus studijas ir ten paþintàkraðtietá profesoriø Algirdà Stanaitá, tokiosmintys pasitvirtina. Per pirmas paskaitas pa-matæ rûstokà dëstytojo veidà, nesitikëjom,kad tuoj pajusime suvalkietiðko humoroprieskoná ir tolesnis mokymasis taps toksádomus. Ne visi profesoriaus dëstomi da-lykai man buvo þinomi, ne visi pasirodëádomûs ir svarbûs, kol neiðklausiau jo pa-skaitø. Ir Lietuvos geografija, kraðtotyrospraktika, á kurià draugiðkai kvietë profeso-rius, buvo vienas ádomiausiø ir vertingiau-siø mano studijø etapø. Praktikos vadovassugebëdavo itin pigiai suorganizuoti ir ágy-vendinti sudëtingus marðrutus. Niekada ne-trûko kolegiðkø patarimø, þmogiðkos ðilu-mos, dalykiðkumo, ðmaikðtumo ir santû-rumo. Tik besibaigiant studijoms, kaip irdaugelis bendramoksliø, supratau, kokiagili ðio þmogaus meilë Lietuvai, gimtajamkraðtui. Tikriausiai nedaþnas reiðkinysmokslo þmoniø bendruomenëje – ta pa-èia profesine kryptimi pasukæ ir daugeliskitø profesoriaus ðeimos bei genties na-riø. Mano studijø metais kruopðèiai Ge-ografijos katedroje dirbo jo þmona StasëStanaitienë bei ið tëvo vadovavimà kated-rai perëmæs sûnus docentas Saulius Sta-naitis, puikus geografas, demografas,ekonominës ir socialinës geografijos,kraðtotyros, saugomø teritorijø specialis-tas, studentiðkø kursiniø darbø vadovas“.(Èia galëtume áterpti profesoriaus liudiji-mà, jog ir jo vyresnioji sesuo Onutë Zujie-në ið Veiveriø, jau garbaus amþiaus bû-dama, pasiryþo geografijos studijoms, irkeletas genties vaikaièiø mynë geografi-jos auditorijø slenksèius.) „Ne veltui pro-fesoriø ir jo ðeimà mes vadindavome þmo-giðkumo dinastija“, – raðo pedagogë iðÀþuolø Bûdos kaimynystës Plutiðkiø.

Dabar profesorius Algirdas Stanaitislaisvomis valandomis platina tarp geog-rafijos absolventø anketas su klausimais– kokios paskatos juos atvedë á geogra-fijos studijas. Tarp jø yra ir klausimas –kà jie kartu su savimi atsivedë á tà tëvy-nës meilës pasaulá. Sako, turës ir patskà á jà áraðyti.

ografijos, gyventojø geografijos, demo-grafijos, geografijos istorijos, mokyklinësgeografijos, gamtosaugos, gamtonau-dos klausimais. Po Pietryèiø Lietuvoseþerø terasø tyrimø disertacijos 1963 m.ir dël didþiulio, paskui daugiau kaip dudeðimtmeèius trukusio administraciniodarbo universitete teko palikti eþerotyrà.Taèiau ir tas nedëkingas laikas buvæsproduktyvus: paskelbta per 450 mokslobei mokslo populiariø straipsniø, išleistakeliolika leidiniø, tarp kuriø, lentynàpradëjus knygomis „Eþerai gimsta, bræs-ta ir mirðta“, „Kodël senka Lietuvos eþe-rai“ (abi kartu su A.Garunkðèiu), iš toli-mesnio kelio veiklos – gyventojø geog-rafijos ir demografijos, urbanizacijos ir et-nografijos tyrimø srièiø parengta „Lietu-vos TSR gyventojai“ (kartu su P.Adliu,1973). Uþ pirmàjà tokio turinio knygà irjoje ðliukðteltà „deguto ðaukðtà“ dël len-kø tautinës maþumos vertinimo auto-riams teko sovietinës kritikos su kaupu.Paskui pasirodë A.Stanaièio „Pasauliogyventojai“ (1981), „Gyventojø geogra-fija“ (1984), „Gyvenvieèiø geografija irdarbo jëgos iðtekliai“ (1978), „Lietuvosþemës ûkio geografija“ (1985), „Lietuvosistorinë geografija“ (I d. – 1999, II d. –2002, III d. – rašoma dabar); „Profeso-rius Aleksas Garunkštis“ (2008). Ir šian-dien kirba svajonë – paraðyti pluoðtà kny-gø ir apie kitus iðkiliuosius Lietuvos gam-tos ir geografijos mokslo bei organizaci-nio darbo riterius. Reta ir reikšminga pro-fesoriaus, Gamtos bièiuliø asociacijos pre-zidento geografijos ir gamtos publicisti-ka mënraðtyje „Tëviðkës gamta“. Iki šioljau keletà metø kiekviename laikraðèio nu-meryje pasirodo Algirdo Stanaièio straips-niai. Be jo neapsieina ir deðimtmetá puo-selëjama Regioninës geografijos kated-ros turizmo vadybos specialistø, ekskur-sijø vadovø bei europinio „Amadeus“ ke-lioniø organizatoriø rengimo pasirenka-moji programa. Rengiamos mokslinëspraktinës konferencijos kartu su Lenkijos,Baltarusijos, Èekijos, Sankt Peterburgokraðtø paþinimo bei tarptautinio turizmoinstitucijomis. Šiomis temomis paskelbtaper penkiolika mokslo straipsniø. Darbo,aèiû dievui, netrûksta, – sako pašneko-vas. Ir apgailestauja, jog maþne per pus-amþá visokiausiuose posëdþiuose veltuipraleista gal koks penkmetis. Dël to da-bar tvirtai laikosi priesaikos – kasdien kànors naudingo nuveikti.

Bronius SLAVINSKAS

Taip pavadinto naujo, puikiai iliustruo-to leidinio apie Vilniuje egzistavusias pilis,jose rezidavusius Lietuvos didþiuosius ku-nigaikðèius, architektûros liekanas ir arche-ologijos radinius, pasiekusius mûsø die-nas, sulaukë istorijos brangintojai. Arche-ologiniø tyrimø duomenimis, pirmieji gy-ventojai Vilniaus piliø teritorijoje ásikûrë pir-mame tûkstantmetyje po Kr., o V–VIII a.Vilniaus Þemutinës pilies teritorijoje jau bu-vo ásikûrusi gyvenvietë. Senosios legen-dos Vilniaus sostinës atsiradimà sieja suGediminu, o mokslinës hipotezës nukeliaá Mindaugo laikus. Kaip toliau ávade raðoðios knygos sudarytojas habil. dr. Vytau-tas Urbanavièius ir istorikas Liudas Glemþa„… Polemikà dël Mindaugo sostinës be-ne labiausiai kaitina karûnacijos vietos pa-ieðkos. Apie vietà, kurioje Mindaugas bu-vo karûnuotas Lietuvos karaliumi, þiniø is-toriniuose ðaltiniuose nëra. Istorikai tik pa-stebi, kad nuo Gedimino laikø tas kuni-gaikðtis, kuris valdë Vilniø, valdë ir visà Lie-tuvos valstybæ”. Taigi Lietuvos valdovø rû-mai Vilniuje daugiau kaip penkis šimtme-èius (nuo XII a. iki XVIII a. pabaigos) buvoviena svarbiausiø politiniø, kultûriniø ir ko-munikaciniø LDK vietø, atspindëjusiø Lie-tuvos valstybinio atskirumo tendencijas.

Net septyniuose šios knygos skyriuo-se skaitytojas suras ádomiø naujø faktø –nuo Vilniaus piliø ir rezidenciniø rûmøuþuomazgos, dvariðkiø buities ir pramo-gø iki Valdovø rûmø atkûrimo bei atstaty-mo idëjos ir jos realizavimo peripetijø.Atkuriamø Þemutinës pilies rûmø pagrin-das – renesanso epochoje suformuotasjø tûris, ikonografijoje pavaizduoti to me-to rûmø architektûros pagrindiniai bruo-þai (Pranciðkaus Smuglevièiaus ir XIX a.pirmosios pusës rûmø pietiná ir rytiná fa-sadus vaizduojantys pieðiniai, kita istori-në medþiaga). Visi atstatomieji fasadai re-nesanso stiliaus. Beveik neþinoma, ko-kie buvo vidinio kiemo fasadai, todël ar-chitektai juos atkûrë pagal iðlikusias ar-chitektûrines detales bei Lenkijos, kitø Eu-ropos ðaliø panaðiø rûmø analogus.

Nukelta á 44 p.



Didþiausias Romos katalikø baþny-èios vyrø religinis ordinas, 2010 m. vieni-jæs 18 815 nariø, vadinamas Jëzuitø ordi-nu. Jis buvo ákurtas 1534 m. rugpjûèio15 d. basko Ignaco Lojolos ir ðeðiø jo Pa-ryþiaus universiteto draugø. 1540 m. rug-sëjo 27 d. popieþius Paulius III paskelbëbulæ Regimini militantis ecclesiae („Baþ-nyèios kariø vyriausybë“), kuri laikoma ofi-cialia Jëzuitø ordino ákûrimo data. 1554m. I.Lojola paraðë Konstitucijà, kuria re-miantis buvo sukurta centralizuota uþda-ra organizacija. I.Lojolai priskiriamas po-sakis: „Visos priemonës tikslui pasiektiyra geros“. Daugiau nei 450 metø jëzui-tai vadinti „elitiniais popieþiaus kariais“.Jie kûrë misijas Japonijoje, Lotynø Ame-rikoje, Kinijoje. Spaudþiant visuomenei,1773 m. popieþius Klementas (Clement)XIV panaikino Jëzuitø ordinà, bet tuo me-tu jis dar iðliko Rusijos imperijoje ir Prûsi-joje. Jëzuitai, tarnaudami misijose, sklei-dë Europos mokslo þinias, domëjosi re-ziduojamø valstybiø kultûra, mokslu, me-nais ir, þinoma, iðskirtinius gaminius ga-minanèiomis pramonës ðakomis.

XVI–XVII a. Europos valdovai, besiþa-vëdami ið Kinijos áveþamais subtilaus gro-þio porceliano dirbiniais, ávairiais bûdaisbandë suþinoti kinø porceliano gamybospaslaptis. 1698 m. á Pekinà buvo pasiøstasJëzuitø vienuoliø ordino brolis abatas Fran-sua Ksaveras D‘Antrekolis (François XavierD‘Entrecolles, 1664–1741), kuriam buvo pa-vesta išsiaiškinti porceliano gamybos pa-slaptis. D‘Antrekolis gimë Prancûzijoje, Li-jone, 1682 m. ástojo á jëzuitø vienuolynà. Vie-nuolis buvæs labai talentingas, nes nuvy-kæs á Kinijà ganëtinai greitai iðmokæs kinøkalbà. 1706–1719 m. D‘Antrekolis buvoPrancûzijos misijos generalinis viršininkas,o 1722–1732 m. – Prancûzijos misijos rezi-dencijos vadovas Pekine. D‘Antrekolis mi-rë 1741 m. liepos 2 d. Pekine.

Vienuolis, dirbdamas Kinijoje, labai

PorcelianoJëzuitø vienuolis D‘Entrecolles –techninio ðnipinëjimosimbolis

Dr. Marytë KUODYTË

sukûrimo paslapèiøbeieðkant

daug pasiekë, nes sugebëjo tapti bog-dychano – „Dangaus sûnaus“, kaip jiebuvo vadinami Kinijoje, patarëju. Jis ga-vo jo leidimà vykti á Cindeèþenio miestà,kur buvo þinomiausi Kinijos porcelianofabrikai. Taikomojo dekoratyvinio menoistorijos kûrëjas Henris de Moranas(Henry de Morant, 1905–1990) raðë, kadKinijà valdant Mino (1368–1644) dinas-tijai itin suklestëjo porceliano gamybaCindeèþenyje. Raðoma, kad jëzuitas, at-sidëkodamas bogdychanui uþ leidimà,griuvo kryþium ant þemës prie bogdy-chano kojø, trinktelëjo kakta á grindis, kaijam buvo áteikti leidimo lakðtai su raudo-nais spaudais, kabanèiais ant ðilko vir-veliø. D‘Antrekolis išplaukë Jandzës upeprieð srovæ laivu, kurio laivagalá puoðëdrakono atvaizdas. Kai laivas áplaukë ákalnø masyvo supamà miestà, D‘Antre-koliui pasirodë, kad jis matàs didþiulágaisrà su daugybe liepsnos lieþuviø irtvyranèiomis dûmø uþdangomis. Taip at-rodë 3000 krosniø, kuriose buvo dega-mas porcelianas.

Matyt, šis vaizdas D‘Antrekolá ákvëpæsparaðyti vienuolyno virðininkui: „Ðtai ko-dël kinai visur stato koplyèias ugnies die-vui, bet tai neapsaugo miesto nuo daþnøgaisrø“. D‘Antrekolis nusisamdë palydo-và, kuris turëjo já palydëti á mandarino rû-mus. Ten raðë, kad siauros miesto gatvësbuvusios tiesios, lyg nubrëþtos su liniuo-te, visos jos ëjo á prieplaukà ir visø ilgisbuvo 13 li. Kinø to meto li buvo lygi 400metrø, todël kartais miestas dar buvo va-dinamas Šikan-li („Miestu trylikos li“).

Palydovas skubino D‘Antrekolá, ka-dangi nakèiai gatviø vartai uþdaromi iruþrakinami. Palydovas labai stebëjosi,kad D‘Antrekolis gavo leidimà atvykti áÐikan-li, nes uþsienieèiai neáleidþiami ámiestà. Atëjæs á mandarino namus, jis pa-teikë bogdychano jam duotus leidimoraštus. Mandarinas puolë kniûpsèias antþemës, stuktelëjo kakta á grindis ir atsi-stojæs palinkëjo vienuoliui penkiø þemið-køjø laimës ðaltiniø: kietai prikimðtos pi-

daþais. Dabar mes tikriausiai ið anksto nu-mirtume suþinojæ, kad valgysim rieðutus,apvoliotus itin nuodingu gyvsidabrio sul-fido chemikalu – cinoberio daþais. Bet vie-nuolis sëkmingai iðgyveno pasivaišinæstokiomis vaišëmis, tik bevalgant jo lûposir dantys nusidaþë plytos raudonio spal-va – kinams tai atrodë labai graþu. Þino-ma, mandarinas, primerkæs savo ákypasakis, mandagiai, bet ákyriai kvotë vienuo-lá, ko gi pastarasis atvykæs á jo valdomàþemæ. Vienuolis aiškino, kad jis rašàs kny-gà apie Kinijà, kad jo broliai europieèiaigalëtø suþinoti, kokia puiki Kinijos ðalis irkokie iðmaningi mandarinai jà valdà.

D‘Antrekolis apsigyveno senyvo ki-no namuose ir nuolat klajojo po miestà,vis kà nors naujo iðgirsdamas apie por-celiano manufaktûras. Kai D‘Antrekolispasakojo kinams, kaip brangiai Europojekainuoja porceliano dirbiniai, pusbadþiugyvenantys kinai juo netikëjo. Jis iðsiaið-kino, kad kasmet bogdychano dvaruiporceliano ámonës tiekë: 31 000 dube-nø, 16 000 lëkðèiø, puoðtø mëlynais dra-konais, 18 000 puodeliø, dekoruotø gë-lëmis ir drakonais, 11 200 dubenø su ára-ðais „fu“ – laimë ir „èeu“ – ilgas gyveni-mas. Bogdychano ásakymuose buvo nu-rodyta, kad dvarui tiekiami indai turi bûtiþydros spalvos kaip dangus po lietausnuðvitæs tarp debesëliø, blizgûs kaipveidrodis, ploni kaip popierius, skambûskaip gongas, lygûs ir þvilgantys kaip eþe-ras saulëtà dienà. Visus ðiuos kokybësreikalavimus tenkino Cindeèþenio porce-liano fabrikuose dirbæ þmonës.

Jëzuitai Kinijoje

niginës, sveiko miego, storo pilvo, ilgogyvenimo ir lengvos mirties.

Mandarino kambará puoðë porcelia-no vazose þydinèios obelys ir þiedais ap-sipylæ migdolø medþiai. Þidinyje ant vari-nio trikojo virë arbatinis. Mandarinas pa-vaiðino atvykëlá arbata, ápilta á þydros spal-vos puodelius be àseliø, rieðutais, nu-daþytais raudonais cinoberio – HgS


Europà pasiekë 1712 m. rugsëjo 1 d.ið Raozhou in Jiangksi provincijos ir 1722m. sausio 22 d. Cindeèþenio (Jingdez-hem) D‘Antrekolio išsiøsti laiškai. D‘An-trekolis savo laiðkuose vienuolyno virði-ninkui Tëvui Orry raðë, kad jis matæs in-dus baltos spalvos kaip obels þiedai, in-dus violetinës spalvos kaip ametistai, rau-donus indus, savo spalva panaðius á ko-ralus, þibintus, dekoruotus purpuriniais bi-jûnø þiedais, ar katës pavidalo porcelia-no þibintà su „deganèiomis akimis“, ku-rio þiurkës bijojusios labiau nei katës.

Pasakojama, kad visoje Kinijoje bu-væs garsus bokštas, kurio devyni aukštaikilæ á virðø 80 metrø. Nankino bokšto sie-nos buvusios iðklotos balto porcelianoplytelëmis, aplink langus iðdëliotos gel-tonos porceliano plytelës, o prie durø –þalios spalvos plytelës. Visos plytelës bu-vusios dekoruotos iðkiliais drakono atvaiz-dais. Ant bokðto iðkyðuliø kyburiavo 80porceliano varpeliø, kurie ðvelniai tilindþia-vo pûstelëjus vëjui. Ðis bokðtas buvo su-griautas XIX a. pabaigoje, armijai malði-nant sukilimà Rytø Kinijoje.

Ið porceliano gamintos fleitos ir flaþo-letai (dûdelës), bandyta pagaminti net por-celianinius vargonus, bet nepasisekæ. Pa-galiau vienà vakarà ðeimininkas, pas kurágyveno D‘Antrekolis, prasitarë, kad porce-lianas gaminamas ið kaolino ir pe-tun-tse(išvertus tai „Aukšta kalva“), kaip jau mi-nëta, ir maþos baltos plytos. Kas gi tai yra?

Pagaliau D‘Antrekoliui pavyko apsi-lankyti porceliano indø formavimo ámo-nëje. Jis apskaièiavo, kad porceliano in-das, prieð patekdamas á degimo krosná,pereina per 70 darbininkø rankas. Apievisa tai jis praneðë jëzuitø vienuolyno val-dytojui tëvui Orry á Paryþiø, bet prancûzainesuprato, kokios tai medþiagos, ir nu-rodë D‘Antrekoliui gauti medþiagø pavyz-dþius. D‘Antrekolis sugebëjo taip átiktimandarinui, kad tas padovanojæs jam do-vanà – lobá iðmintingiesiems – tai buvæspopierius, teptukai, tuðas ir lentelë tuðui

gaminti. Padovanotas popierius buvæs la-bai plonas, slidus, kaip ðilkas, teptukai iðlapës uodegos plaukeliø, sudëti á tobulogroþio porceliano stiklinëlæ, dekoruotàmëlynos spalvos pieðiniu, tuðas buvo ápa-kuotas á nefrito dëþutæ, ávyniotà á gabalëláðilko, ir balta paprasta lentelë, ant kuriossutrinami suodþiai su aliejumi tušui pasi-gaminti. Be to, mandarinas pakvietæsD‘Antrekolá á porceliano dekoravimo pa-talpà, kur nutikæs toks nuotykis.

Vienas ið dailininkø, neðdamas dide-læ vazà, uþkliuvæs, pargriuvæs ir sudauþæsvazà. Mandarinas paðëlæs iðsitraukæstrumpà kardà, kurio makðtys visada ka-baravo ant jo liemens, ir rëkdamas puo-læs mirtinai iðbalusá darbininkà: „Að taveuþmuðiu, o tavo vaikus parduosiu á vergi-jà“. Darbininkas kritæs ant þemës, apka-binæs mandarino kojas, prašë pasigailë-jimo. D‘Antrekolis greitai ávertino situaci-jà ir pasisiûlë sumokëti uþ sudauþytà va-zà, praðydamas mandarino nebausti de-koratoriaus. Visi ðio ávykio dalyviai nustë-ro, darbininkas buèiavo vienuolio abitoskvernus. O D‘Antrekoliui rûpëjo kaip norspamatyti porceliano degimo krosnis, ku-riø mandarinas taip ir neparodë. O josegal slypëjo kokia nors porceliano gamy-bos paslaptis...

Vienà vëlyvà vakarà D‘Antrekolis uþëjoá lûðnà, kurioje gyveno jo iðgelbëtas por-celiano dekoratorius, ir papraðë, kad jampadëtø patekti á porceliano degimo kros-niø barà. Dekoratorius iðblyðko ið baimës,bet vis dëlto iðtarë: „Gerai, bûkit pasiren-gæs, kai patekës mënulis“. Naktá vienuolisbuvo nuvestas prie ámonës akmeninës sie-nos ir per joje padarytà skylæ vienuolis ke-turiomis álindo á ámonës teritorijà, kinai pa-dëjo vienuoliui atsistoti. D‘Antrekolis išvy-dæs tris porceliano dirbiniø degimo kros-nis. Darbininkai privedë vienuolá prie darkraunamos porceliano gaminiais krosnies.D‘Antrekolis pastebëjo apvalias raudonomolio dëþutes, á kurias prieð dedant á krosnábuvo sudedami balto porceliano indai, ku-rie, padengti kobalto daþais, atrodë pilki,o iðdegæ ágaudavo tobulà mëlynà spalvà.Dëþutës su porceliano indais buvo pakrau-namos á krosná, po to krosnies anga buvouþmûrijama plytomis, paliekant tik kûryk-los angà, á kurià buvo metamos malkos.D‘Antrekolis priëjo prie kitos krosnies, kurijau buvo kûrenama aðtuntà dienà. Kros-nis 7 dienas kûrenama nelabai intensyviai,o aðtuntà dienà jau metama labai daugmalkø, kad ugnis bûtø labai karðta.

Vienuolis matë áspûdingà vaizdà – mal-kos degdamos traðkëjo, ugnis staugë 20pëdø (pëda nesisteminis ilgio vienetas, ly-gus 0,26–0,34 m) skersmens bokðte, þie-þirbos tuntais biro á tamsà, o krosnyje tra-pi porceliano masë virto kietu, kerinèio gro-þio porcelianu.

D‘Antrekolis pastebëjo, kad krosniesvirðuje yra durelëmis pridengti langeliai,per kuriuos buvo stebimas porceliano de-gimo procesas. Kinai porceliano dirbiniødegëjai paaiðkino vienuoliui, kad išpradþiø degamas porcelianas ðvyti rau-donai, vëliau geltonai ir pagaliau akinan-èia balta spalva. Tada ir baigiamas por-celiano degimo procesas. Po to, prieð ið-kraunant išdegtus porceliano gaminius,krosnis vësinama dvi paras.

D‘Antrekoliui ramiai bestudijuojantporceliano degimo technologijos proce-sà, prasidëjo sumaiðtis. Á cechà kûlvers-èiais ávirto vienuolá atlydëjæs berniukas,kaþkà suðnibþdëjo darbininkams, staigaiðsigandæ darbuotojai paaiðkino D‘Antre-koliui: „Mandarinas, mandarinas ateinasu patikra“. O kieme jau girdëjosi sun-kûs þingsniai, ginklø þvangëjimas ir bel-dimas á vartus. Vienuolis puolë bëgti, nesbet kuris uþsienietis, pagautas porcelia-no ámonëje, turëjo bûti pakartas. Taèiaukinai sugriebë vienuolá uþ rankø, nuvilkojá prie vienos ið krosniø, ir ëmë ant jo krautidëþes, á kurias dedamos didelës porce-liano vazos. Á cechà jau áëjo mandarinassu 10 policininkø. Mandarinas pradëjo ap-þiûrinëti krosnis ir jau artëjo prie vienuo-lio slëptuvës, staiga prie kitos porcelianokrosnies prasidëjo muðtynës, kilo triukð-mas, pabiro dëþutës, uþgeso þibintas,mandarinas puolë prie besipeðanèiø. Tuopat metu D‘Antrekolá spëta iðstumti perskylæ sienoje, o mandarinas ásakæs muð-ti darbininkus lazdomis per pëdas, kadsukëlæ muðtynes. Vienuolis dar girdëjomuðamø darbininkø dejones, kai deko-ratoriaus, uþ kurio sudauþytà vazà jis su-mokëjo, sûnelis patvoriais já palydëjo na-mo. Gráþæs á savo laikinàjà buveinæ, vie-nuolis skubotai nupieðë krosnies kon-strukciná brëþiná ir, pasitaikius pirmai pro-gai, 1712 m. pasiuntë já á Paryþiø ádavæsportugalø laivo kapitonui.

D‘Antrekolis iðvogë porceliano þalia-vos pavyzdþius, apraðë porceliano gamy-bà, kaip jis jà suprato, bet prancûzai ne-sugebëjo suvokti porceliano gamybospaslapèiø, nors tam buvo pasitelktas tometo þinomas mokslininkas Renë Antu-anas Reomiûras (Réaumur, 1683–1757).

D‘Antrekolio laiðkø tyrëjai mano, kadvienuolis netyèia supainiojæs porcelianosudedamøjø daliø pavadinimus, atvirkð-èiai pateikæs kaolino ir „petuntse“ pro-porcijas – „na, padarë tik nedideles klai-deles“.

Be to, paaiðkëjo, kad saksams jau bu-vo pavykæ atskleisti porceliano gamybospaslaptis ir ðnipinëjimas buvo nukreiptasá Meisenà.

Vienas iðbuvusiømisionieriø,prieð 400metøKinijojeskelbusiøKristø


Literatûroje nepavyko rasti paminëtofakto, kad R.Kochas buvo iðrinktas Vil-niaus medicinos draugijos garbës nariu,tik raðoma, kad Robertà Kochà pagerbëRusijos draugijos.

Robertas Kochas ir

Roberto Kocho 100-osioms mirties metinëms

Doc. Dalia TRIPONIENË

Roberto Kocho (Robert Koch) – tuberkuliozës, choleros irjuodligës sukëlëjø atradëjo, ðiuolaikinës mikrobiologijos pradi-

ninko, pasaulinës bakteriologijos mokyklos kûrëjo, 1905 m.Nobelio premijos laureato vardas visuomenei þinomas. Taèiau

kad Robertas Kochas – Vilniaus medicinos draugijos garbësnarys nuo 1895 m. ir jo átaka Lietuvos gydytojams, kovojant su

infekcinëmis ligomis, maþai þinoma.

Lietuva

Vilniaus medicinos draugijos, ákurtos1805 m., vienas svarbiausiø uþdaviniø bu-vo kova su infekcinëmis ligomis, o do-mëjimasis tuberkuliozës problemomis Vil-niaus medicinos draugijoje buvo nema-þas nuo pat draugijos ákûrimo.

Vilniaus medicinos draugijos pirminin-kas A.Sniadeckis ir sekretorius J.Frankasraðë apie dþiovà ir siûlë masiná þmoniø,ypaè vaikø, mankðtinimà bei grûdinimàgryname ore kaip profilaktines ir gydo-màsias priemones.

Vilniaus universiteto bibliotekos ran-kraðèiø skyriuje, Vilniaus medicinos drau-gijos archyve randame praneðimø, skai-tytø draugijoje apie tuberkuliozæ.

Karo gydytojas Pavelas Gorianovas,iðrinktas draugijos nariu 1822 m., atsiun-të praneðimà „Animadversiones quae-dam medicoprocti cas de phtisi pulmo-nali“. Gydytojas Stanislavas Vikðemskis,iðrinktas draugijos nariu 1843 m., skaitëpraneðimà „Daþnai pasitaikanèios dþio-vos prieþastys“. Gydytojas AleksandrasBykovas, iðrinktas draugijos nariu 1863m., skaitë praneðimà „Kumyso veikimasgydant lëtiná plauèiø uþdegimà ir tuber-kuliozæ“. Karo gydytojas Stanislavas Ma-renièius, iðrinktas draugijos nariu 1880m., skaitë praneðimà „Tuberkuliozinislieþuvio paþeidimas“.

Taigi suprantama, kad Robertui Ko-chui 1882 m. paskelbus apie tuberkulio-zës sukëlëjo atradimà, o 1883–1884 m. –choleros vibriono atradimà, susidomëji-mas juo ir naujaisiais atradimais buvo di-delis.

Tuo metu Vilniaus medicinos drau-gijai pirmininkavæ A.Majevskis, O.Jundzi-las, E.Erbðteinas buvo labai iðsilavinæ gy-dytojai, pradëjæ tiesiogiai susiraðinëti suR.Kochu, kuris neabejotinai darë átakàLietuvos medicinai.

1895 m. vasario 13 d. protokole, kurápasiraðë Vilniaus medicinos draugijospirmininkas E.Erbšteinas ir sekretoriusV.Zagorskis, skaitome apie progresyvøsiûlymà ákurti laboratorijos bakteriologi-ná skyriø kovai su tuberkulioze šitaip su-aktyvinant sanitarijos sekcijos veiklà.

1896 m. Maþosios Lietuvos teritori-joje Robertas Kochas studijavo raupsus.Jo iniciatyva 1899 m. Klaipëdoje buvoásteigtas leprozoriumas.

Galime dabar didþiuotis, kad Vilniausmedicinos draugija Robertà Kochà iðrin-ko garbës nariu jau 1895 m. – tai liudijaVilniaus medicinos draugijos dokumen-tai, išsaugoti Vilniaus universiteto biblio-tekos rankraðèiø skyriuje.

Vilniaus universiteto bibliotekos ran-kraðèiø skyriuje pavyko rasti kopijà diplo-mo, kuriuo R.Kochà 1895 m. gruodþio 12d. apdovanojo Vilniaus medicinos drau-gija. Vilniaus medicinos draugijos archy-ve saugomas R.Kocho padëkos laiðkas,kuriame raðoma:

„Berlynas, Šarite15 geguþës, 1896Didþiai gerbiamas Pone!Tik dabar, gráþæs ið kelionës po Toli-

muosius Rytus, kur praleidau keletà më-nesiø, gavau ið Jûsø man labai brangølaiðkà su þinia apie mano iðrinkimà Vil-niaus gydytojø Imperatoriðkosios draugi-jos garbës nariu bei tai patvirtinantá do-kumentà.

Praneðdamas Jums apie ðio doku-mento priëmimà, norëèiau kreiptis su pra-ðymu leisti man iðreikðti padëkà Jums irðios garbingos draugijos Prezidentui uþtoká garbingà apdovanojimà.

Paskyrimas mane labai nudþiugino;aš tai traktuoju kaip mano ligšioliniø dar-bø ávertinimà bei kaip paraginimà ir toliaueiti tuo paèiu keliu, kaip ásipareigojimà,kurá að vykdysiu ið visø jëgø.

Su didþiausia pagarba ir atsidavimuR.Koch(Vertimas L.Dantienës)

Vilniaus universiteto bibliotekoje, Vil-niaus medicinos draugijos archyve sau-

R.Kocho padëkos laiðko fragmentas


goma draugijos nariø registracijos kny-ga Aukso knyga – Liber Aureus Caesa-reae Societatis Medicae Vilnensis, kuriyra 2007 m. átraukta á UNESCO progra-mos ,,Pasaulio atmintis“ registrà. JojeNr.985 árašytas ir Vilniaus medicinosdraugijos garbës narys Robertas Ko-chas, paþymëta ir jo mirties data.

Robertas Kochas gimë 1843 m. gruo-dþio 11 d. Klaustalyje – Þemutinëje Sak-sonijoje. Jo tëvas buvo kalnakasybos in-þinierius. R.Kochas baigë vietinæ gimna-zijà, studijavo (1862–1866 m.) Getinge-no universitete, Gamtos, vëliau Medici-nos fakultetuose. Tuo metu ten profeso-riavo Jakobas Henlë (Jacob Henle), ku-ris, be abejo, turëjo átakos R.Kochui, nes1840 m. paskelbë nuomonæ, kad infek-cines ligas sukelia parazitai.

1866 m. R.Kochas studijavo Berlynouniversitete chemijà. Tuo metu ten kles-tëjo Virchovo mokslas, kuris taip pat da-rë poveiká jaunam gydytojui (R.Vircho-vas taip pat Vilniaus medicinos draugi-jos garbës narys, iðrinktas 1870 m.).R.Kochas nuo 1867 m. dirbo maþuosePrûsijos miesteliuose, Hamburgo ligoni-nëje. 1870 m. dalyvavo Prancûzijos –Prûsijos kare.

R.Kochas nuo 1872 m. pradëjo dirb-ti Volðteine (netoli Poznanës) bendrosiospraktikos ir sanitarijos gydytoju ir ten dir-bo 16 metø, Poznanëje yra ákurtas R.Ko-cho muziejus.

Moksliná darbà pradëjo primityviau-siomis sàlygomis. Pirmàjá mikroskopàpadovanojo þmona. Maþytæ laboratorijàásirengë ðalia ligoniø priëmimo. Ekspe-rimentinius gyvûnëlius – peles pagauda-vo pats. Ðiais eksperimentais nustatë Si-biro opos sukëlëjà ir jo epidemiologijà.1876 m. iðaiðkino sporø buvimà ir teigë,kad ne paèios bakterijos lemia ligoniomirtá, bet bakterijø produkuojami balty-mø nuodai, kad ne visos bakterijos vie-nodos, kad kiekviena infekcinë liga turisavo sukëlëjà – tam tikrà bakterijà.

1876–1877 m. atrado juodligës su-

këlëjà (Bacillus anthracis). 1877 m. iðty-rë mikroorganizmø augimà biologinësekultûrø terpëse, pritaikë mikrobø diag-nozavimo metodà, o ir šiuo metu nau-dojamos lëkðtelës vadinamos jo asisten-to Juliaus Richardo Petri vardu. 1878 m.paskelbë darbø apie þaizdø infekcijøprieþastis, juose svarbûs trys teiginiai: tu-ri bûti iðaiðkintas mikroorganizmas – li-gos sukëlëjas; ligos eigà reikëtø paaið-kinti mikrobø dauginimosi ciklu ir jø kie-kiu; turi bûti iðaiðkinta mikrobo-sukëlëjomorfologija.

1882 m. kovo 22 d. praneðë apie tu-berkuliozës sukëlëjà mikobakterijà (My-cobacterium tuberculosis), skaitydamaspraneðimà Berlyno fiziologø draugijoje.Paulius Erlichas, tuomet dar tik gydyto-jo pagalbininkas, raðë apie Kocho pa-skaità: ,,Ðità nepamirðtamà dienà R.Ko-chas paskelbë atradimà, kuriam buvolemta tapti atskaitos taðku tiriant vienàið grësmingiausiø ligø ir sëkmingos ko-vos su ja pradþia. Paprastai ir átikinamaiR.Kochas iðaiðkino tuberkuliozës etiolo-gijà, pademonstruodamas daugybæ mik-roskopiniø preparatø ir kitø árodymø. Pa-skaita sujaudino visus, o mano atminty-je iðliko kaip ryðkiausias áspûdis,susijæssu moksliniu darbu“. R.Kochas paskai-tà baigë þodþiais: ,,Aš vykdau tyrimusdël visuotinio sveikatingumo ir tikëda-mas, kad tyrimo rezultatai pasitarnausþmoniø sveikatai“.

1884 m. iðleido monografijà ,,Tuber-kuliozës etiologijos klausimu“, kurios ið-vados aktualios ir ðiandien. Ðis atradi-mas padarë didþiulá áspûdá ir suteikëR.Kochui pasaulinæ ðlovæ.

1883–1884 m., po ekspedicijø Egip-te ir Indijoje, paskelbë apie choleros fib-riono atradimà. 1885 m. buvo iðrinktasprofesoriumi Berlyno universitete. 1891m. gavo profesoriaus vietà ir direktoriauspostà Prûsijos infekciniø ligø institute (vë-liau vadintu Kocho institutu).

R.Kochas tyrë miego ligos, maliari-jos, gyvuliø maro sukëlëjus. Sukûrë dez-

infekcijos bûdø, bakteriologiniø tyrimømetodikø. 1891 m. atrado reakcijà (Ko-cho reakcija), rodanèià, ar organizmasuþsikrëtæs tuberkulioze. 1896 m. iðskyrëtuberkulinà.

1905 m. R.Kochas pagerbtas Nobe-lio premija.

R.Kochà Nobelio premijai 1905-12-10 pristatë Stokholmo Karolinskos insti-tuto rektorius, sakydamas, kad su didþiumalonumu ðiø metø Medicinos Nobeliopremijai pristato vyrà, suteikdamas jampirmenybæ tarp daugelio bakteriologiniøtyrimø pionieriø. Nobelio premija Rober-tui Kochui áteikta uþ jo darbus ir svarbiau-sia uþ tuberkuliozës sukëlëjo atradimà.

Jà atsiimdamas R.Kochas sakë: ,,Jeiðis darbas eis veiksmingu keliu, pergalë(prieð tuberkuliozæ) bus pasiekta“.

Savo Nobelio paskaitoje pateikë ne-maþai veiksmingø ir ðiandien aktualiø re-komendacijø kovai su tuberkulioze: izo-liuota ligoniø, serganèiø tbc, hospitali-zacija, tolesnis jø gydymas specialiuo-se dispanseriuose, informacija ir ðvieti-mas gyventojø, ypaè serganèiø ðeimosnariø, bûtinybë registruoti visus tuberku-liozës atvejus, nes statistinë informacijabûtina.

Robertas Kochas mirë 1910 m. ge-guþës 27 d. nuo ðirdies smûgio BadenBadene, bûdamas 66 metø. Lietuvoje ne-krologas buvo paskelbtas 1910 m. ge-guþës 29 d. ,,Kurjer Vilenski“ leidinyje.

Vël plintant tuberkuliozei Lietuvoje, ko-va su ðia liga tampa labai aktuali. Todël,minëdami Roberto Kocho 100-àsias mir-ties metines, turëtume prisiminti jo mo-kymo pagrindinius postulatus ir kelti klau-simà, ar veiksmingu keliu einame Lietu-voje kovojant su tuberkulioze šiandien.

R. Kochomikroskopas

Draugijos nariø registracijos knyga ,,Aukso knyga”


Masinës kultûros fenomenasJau XIX a. lietuviø pasaulietinë literatû-

ra sau temø, motyvø, stilistikos sëmësi iðtautosakos. Teatro raida taip pat parodë,kad folkloras buvo esminis jos iðeities tað-kas. Tà patá galima pasakyti apie lietuvið-kàjà muzikà. Taigi, viena vertus, folkloraskaip tautiðkiausia senosios kultûros dalisparëmë nacionalinës profesinës kultûrosraidà, antra vertus, toji kultûra pamaþu stû-më folklorà ið natûralios apyvartos.

Folkloras ávairiomis formomis buvo per-keliamas á scenà. Folkloro atkûrimas sce-noje, tautosakos, paproèiø ir etnografiniøelementø naudojimas individualioje meni-nëje kûryboje, ávairiuose renginiuose, archi-tektûroje vadinamas folklorizmu. Ðá termi-nà XIX a. antrojoje pusëje pasiûlë prancû-zø dailininkas, raðytojas ir folkloristas PolisSebijõ (Polis Sébillot, 1846–1918), nusaky-damas folkloro vartojimà meninëje kûrybo-je, publicistikoje. Nuo to amþiaus 8-ojo de-ðimtmeèio vidurio tuo vardu vadinti ir antri-niai reiðkiniai – atkûrimas scenoje, naudo-jimas mëgëjø meninëje kûryboje.

Vokieèiø mokslininkas Hansas Moserisfolklorizmà prieš 60 metø apibrëþë kaip liau-dies kultûros perdavimà ir demonstravimàið antrø rankø. Dr. Jonas Balys prieð keletàdeðimtmeèiø raðë, kad tokie dalykai, „kaipM. K. Èiurlionio ir visø kitø ansambliø liau-dies dainos ir ðokiai, Tamoðaièiø tautiniaidrabuþiai, Igno Konèiaus ir kt. iðdroþtieji kry-þiai bei statulëlës nebebus folkloras, bet jomëgdþiojimas ir tolesnis vystymas pagal ci-vilizacijos paveiktos visuomenës skoná“.

Šis terminas atsirado bei jo raiška iðpo-puliarëjo ne tik dël romantiðko poþiûrio á fol-klorà, bet ir dël specifinës kultûros situaci-jos: nyko gyvosios liaudies tradicijos, vykokultûros procesø sulyginimas, plito masinëkultûra ir tapo svarbus praeities liaudiðkøjøtradicijø perkainojimas. Industrializacija iðþmoniø atima tradicijas ir palieka tik turtiniussantykius. Vis dëlto didesnioji daugelio Eu-ropos tautø dalis dël agrarinio gyvenimo bû-

do buvo artimiau susijusi su liaudies kultûrair tradicijomis. Tos tradicijos ir agrarinis gy-venimo bûdas davë labai stiprius ir gyvybin-gus impulsus antriniam folklorizmo reiðkiniui– folklorui atkurti ir jam propaguoti naujomissàlygomis. Miestai iðaugo ið kaimø atsikë-lusiøjø sàskaita. Tie þmonës, nors ir gyven-dami kitoká gyvenimà, jautë sentimentus juosiðauginusiai kaimo kultûrai. Toji tendencijabûdinga ir Lietuvai.

Tai ypaè svarbu tapo XX a. viduryje, irfolklorizmo klausimas jau buvo aktualus irfolkloristams, ir sociologams, liaudiðkojo irprofesionalaus meno santykiø tyrëjams.Ypaè ádomios diskusijos vyko ir vyksta dëlfolklorizmo atsiradimo ir jo ypatybiø. Antaivokieèiø mokslininkai tvirtina, kad folkloriz-mas yra kultûrinë reakcija, atsirandanti ta-da, kai tam tikra grupë ar bendruomenë vie-nokiu ar kitokiu bûdu jauèia netikrumà sa-vo kultûrinëje aplinkoje. Folklorizmas yra sa-votiðkas bandymas kompensuoti tuos trû-kumus, kurie atsiranda paðlijus kultûrineipusiausvyrai. Paprastai tai atsitinka dël di-deliø pokyèiø – ekonominiø, socialiniø, po-litiniø (Ulrike Bodemann). Išskiriami keli toskultûrinës reakcijos momentai: 1) pasiprie-ðinimas svetimai kultûrai ir jos poveikiui; 2)iðsiskyrimas ir savisauga; 3) atitinkamosbendruomenës dalies ar kolektyvo iðskyri-mas (nacionalizmas irgi remiasi folkloru irliaudies kultûra); 4) kompensacija, t.y. lais-vo laiko panaudojimas prieðinantis atstu-mianèiam darbui ar rutinai bei praeities kul-tûra daromas spaudimas dabartiniams san-tykiams, organizuotai kultûrai ir jà vykdan-èioms organizacijoms. Èia tyrëjai áþiûri tamtikrà paradoksà – organizuotai kultûrai fol-klorizmas gali bûti kaip reikðmingas sim-bolis, taip pat individas gali pabëgti á folklo-rizmo pasaulá ir pamirðti esant organizacijøvaldþià. Kiti tai vadina estetine kompensa-cija, kai susilpnëja ekonominë ir socialinëpadëtis ir, iðkeliant folkloro vertæ, stengia-masi surasti „vidiniø rezervø“, kai kelias prieiðoriniø vertybiø pasirodo esàs skurdus.

Folklorizmas, èia labiau suklestëdamas,

Masinë kultûra,Prof. Stasys SKRODENIS

Visà XX amþiø natûralus folkloro gyvavimaspamaþu silpnëjo dël naujø pokyèiø Lietuvosþmoniø gyvenime. Tai lëmë ekonominë ðaliesraida, politiniai gyvenimo aspektai ir apskritaikultûros raida, skatinusi profesionaliàjà kultû-rà, su kuria folklorinë kultûra nepajëgë kovoti.Taèiau buvo galima pastebëti, kad profesiona-lioji kultûra savo iðtakomis buvo glaudþiaisusijusi su folklorine kultûra.

arba poploras

èia priblësdamas, ávairiomis formomis ásitvir-tino profesionaliojoje kultûroje, praturtinda-mas jà ne tik temomis, bet, bene svarbiau-sia, padëdamas ðiai kultûrai akcentuoti pa-sauliui savo tautiðkumà. Harmonizuotos liau-dies dainos, stilizuoti liaudies šokiai, tauti-niai butaforijos elementai atëjo á scenà lygiagreta su individualia menininkø kûryba.

Antrojoje XX a. pusëje masinës informa-cijos priemonës – radijas, vëliau ir televizi-ja, spauda, kinas, teatras, meno organiza-cijø veikla – uþëmë þmoniø laisvalaiká ir taippamaþu visuomenæ tolino nuo tradicinio fol-kloro. Tarybiniais metais jo nykimà daug lë-më ir ávairûs draudimai bei apskritai mark-sizmo ideologija pagrástas globalizmas.Tiek komunistiniame bloke, tiek iš viso pa-saulyje formavosi masinë, arba populiario-ji kultûra, tarptautiniu mastu dar vadinamaanglišku terminu poploras kaip šiandie-niškas folkloro pakaitalas.

Mokslininkai nesutaria dël vieno masi-nës kultûros áprasminimo pagrindo, vienobendrojo elemento, jungianèio ávairias josapraiðkas ir kartu aiðkiau nusakanèio ðitofenomeno ribas. Atrodo, kad dabar vis sun-kiau sekasi nubrëþti to reiðkinio ribas. „Po-puliarioji kultûra, – prieš kiek laiko raðë Vy-tautas Kubilius, – virtusi pelninga preke, gar-sinama per palydovus po visà pasaulá, irlemtingu politinës komunikacijos kanalu,kuris kratosi valdþios intervencijø, augte áau-go á ðiandieninës visuomenës socialinæ irpsichologinæ struktûrà, didþiøjø miestø pei-zaþà ir garsø fonà“.

Niekas neabejoja, kad masinë kultûra yrapramogø industrijos padarinys ir skirta var-totojiðkai visuomenei, kuriai svarbiausia ko-lektyviai suþadinti emocijas, dirginti instink-tus ir visai tos hipnotizuojamos masës ne-kankinti moralinëmis problemomis, sudëtin-gomis iðraiðkos formomis, ilgesniais teks-tais. Viskas turi bûti lengva, paprasta ir ma-lonu, patraukiama garso ir ðviesos efektaisir to paties motyvo ar frazës kartojimas de-ðimtimis kartø. Á kûrybinæ veiklà átraukiamadaug þmoniø be specialaus pasirengimo,nebûtina turëti balsà, tik turëti dràsos klykti,melodijø nereikia kurti, meno sferai jau ne-bereikalingi diplomai, svarbu originalumas,netikëti elgesio protrûkiai. Masinei kultûraipakanka pavirðutiniðkø, padrikø ir visumosnesudaranèiø þiniø, nureikðminama kompe-tencija. Afrikos vergø kultûra, Amerikoje pa-gimdþiusi rokà, atneðë pasauliui negriðkusritmus, temperamentà, spiegiantá riksmà arbeformius reèitatyvus ir pritrenkiantá muzikostrenksmà bei gaudesá. Ðioje klausà uþiman-èioje muzikoje ryðkûs apleistumo, neviltiesir pykèio balsai, ðiurkðtus gatvës þargonasir fiziologinis vitaliðkumas, agresyvus ásiûtis(V.Kubilius). Tai ðiø dienø jaunimo kultûrostikslas – svaiginanti palaima, kurià pajusti darpadeda nesunkiai ásigyjami narkotikai, be jo-kiø ásipareigojimø seksas. Èia nereikalingasseneliø ir tëvø patyrimas, kuris tampa tikstabdþiu. Ir lietuviðkasis folkloras ásukamas


á afrikietiðkà karuselæ. Ne taip seniai per te-levizijà pasirodë Ðiauliø universiteto folklori-nis ansamblis ir viena panelë dainavo liûd-nà lietuviø liaudies dainà apie kareivëlio da-lià. Bet ji scenoje ðokinëjo ir strypinëjo lygiaikaip Afrikos kokios Namibijos genties ðokë-jos. Pagalvojau, gal prodiuseris jai po a laliaudiðku sijonëliu paleido karvamusiø. Bet,matyt, toks jau folkloro supratimas. Nuo af-rikieèiø ji skyrësi tuo, kad afrikietës vilki tikðioká toká sijonëlá ir ant kaklo ritualiná vërinëlá,tuo tarpu ðiaulietë virð sijonëlio turëjo ðiokátoká drabuþëlá ir dar lietuviø kalba supranta-mai sakë dainos þodþius.

Nors XX a. egzistavo neperþengiama ri-ba tarp elitinës ir masinës kultûros ir pasta-roji bent kiek orientavosi á akademinæ este-tikà, tai jau dabar tos ribos nyksta, klasiki-nis menas ima orientuotis á masinës kultû-ros raiðkos formas, populiarioji kultûrasmelkiasi á religijà ir mokslà. Tai techniðko-sios civilizacijos dvasinë kultûra, jos folklo-ras, ne veltui vadinamas poploru.

Ypaè masinës kultûros savotiškas pro-trûkis pastebimas Lietuvai atgavus nepri-klausomybæ. Suprantama, buvo didelis no-ras vaduotis ið komunistinës ideologijosvarþtø, taèiau, kartu su tuo beatodairiðkaipasukus á Vakarus, plûstelëjo naujos glo-balizacijos banga, kuriai, atrodo, Lietuva në-ra atspari. Folklorinës kultûros reliktai, netkalba jau pasirodë esà etninio uþdarumopoþymis, kurá globalizacijos banga sëkmin-gai stumia á paðalá. Tiesa, Lietuvos tarmessunaikino patys kalbininkai, prievarta ádieg-dami dirbtinæ bendrinæ kalbà kaip mini glo-balizmo produktà. Dabar jau ir toji kalbasmarkiai stumiama ið apyvartos anglø kal-bos, ir Vakarø bei Amerikos kultûrø inter-vencija darosi nesulaikoma ir nevaldoma.Susidaro áspûdis, kad jos ir nemanoma val-dyti. Net, sakysim, pasidarë per maþai tau-tiniø, kad ir gerokai stilizuotø, ðvenèiø ir kaþ-kam prisireikë keltø ðventës Helovyno (Hal-loween), visai nesiderinanèios su lietuviø irapskritai baltø Vëliniø tradicijomis. Lietuvostelevizija, nepriklausomai ar tai valstybinë,ar privati, daugiausiai laiko skiria smurtà,prievartà propaguojantiems filmams, ir tailaikoma neva tautiniu patriotiniu auklëjimu.O lyriðkesnius serialus, kuriuose pateikia-mas normalesnis gyvenimas su kasdieniaisrûpesèiais ir dþiaugsmais ir kuriuos mieliauþiûri visuomenë, nieko geresnio nesulauk-dama ið savo televizijos, patriotai-intelektu-alai paniekinamai vadina „muilo operomis“ir jø þiûrëjimà laiko visuomenës atsilikimu.

V.Kubilius, 1999 m. rûpinæsis tautinës kul-tûros iðlikimu, po keleriø metø, kai ágijo tvir-tesná uþnugará, pakeitë tonà ir akcentavo, kaddabartinëmis sàlygomis jokia ðalis „negalinormaliai funkcionuoti skyrium, o turi veiktiir màstyti pagal pasaulinæ skalæ“, kad ëmëformuotis „Europos þmoniø bendro likimo,bendros kultûros ir bendros atsakomybëssavimonë“. Pastaroji mintis labai panaði á bu-vusios Tarybø Sàjungos direktyvas, nors au-

torius kritikuoja tuos totalitarinës ideologijosvarþtus. Jis dþiaugiasi, kad ansambliø solis-tai dainuoja angliðkai, o ne lietuviðkai, nes,girdi, daug klausytojø tiesiog praðà, kad dai-nuotø angliðkai; kad maþesniø tautø raðyto-jai pereina prie didþiøjø kalbø, atsisakydamigimtosios; piktinasi, kad kai kuriose RytøEuropos ðalyse globalizacija suvokiama kaipnauja kolonizacijos rûðis, kaip totalinë prie-varta ir tironija, kuriai reikia priešintis kaip irsovietiniam imperializmui.

Diskusijos dël globalizacijos skvarbosá tautø kultûras vyksta ne tik Lietuvoje, betir kitose ðalyse. Kosmopolitiðkai nusiteikæbei politikai pataikaujantys þmonës papras-tai laikosi nuomonës, kad tautoms bûtinaiðsiverþti ið etnocentrizmo ir integruotis ábendraeuropinæ ar apskritai á bendrapasau-linæ kultûrà, priimti globalistø diktuojamasraidos tendencijas. Tautinës kultûros bran-gintojai nori iðlaikyti tautiná identitetà ir rûpi-nasi gimtosios kalbos, tradicijø, paproèiølikimu. Taèiau jie Lietuvoje kol kas atrodobejëgiai. III Lietuvos kultûros kongreso Me-morandume „Áþengus á XXI amþiø“ taip patkelti reikalavimai vyriausybei rûpintis tauti-nës kultûros likimu grësmingo globalizaci-jos proceso akivaizdoje.

Masinë kultûra ir folklorasKalbant apie masinës kultûros ir folkloro

santykius pirmiausia bûtina pasiþiûrëti, ko-kiais Europos Sàjungos ir Lietuvos teisiniaisdokumentais reglamentuojama etninës kul-tûros globa, nes folkloras, kaip þinome, yrareikðminga etninës kultûros dalis.

1992 m. vasario 7 d. Mastrichte Euro-pos valstybës Sàjungos narës pasiraðë Eu-ropos Sàjungos sutartá. Joje tarp kitø daly-kø pabrëþiamas bûtinumas gerbti kiekvie-nos tautos istorijà, kultûrà ir tradicijas. Taidar iðsamiau aptarta Europos Sàjungosvalstybiø nariø virðûniø susitikime Amster-dame 1997 m. ir Sutartis papildyta doku-mentais, aptarianèiais valstybiø nariø ben-dradarbiavimà ir kultûros srityje, siekiant ið-laikyti jø kultûrà, kalbà, tradicijas bei papro-èius. Europos Sàjungos sutarties 128straipsnyje nurodoma: „Europos Bendrijaprisideda prie valstybiø nariø kultûrø kles-tëjimo, taip pat gerbia jø tautinæ ir regioni-næ ávairovæ, kartu iðkeldama bendrà kultû-ros paveldà“. Nors ir keista, ðios nuostatosvos ne paþodþiui primena Tarybø Sàjungoskomunistø partijos direktyvas nacionalinëskultûros globos ir raidos klausimais.

Be šio pagrindinio dokumento, pami-nëtina tarptautinës UNESCO organizaci-jos 1989 m. rekomendacinio pobûdþio re-zoliucija „Dël tradicinës kultûros ir folklo-ro apsaugos“, kurios nuostatas ne vienavalstybë átraukë á savo nacionalinæ teisæ.1990 m. pirmajame Lietuvos kultûros kon-grese buvo iðkelta mintis (prof. NorbertasVëlius) sukurti teisinæ bazæ lietuviø etninëskultûros globai garantuoti. Lietuva buvo

pirmoji valstybë Europoje, atskiru ástaty-mu áteisinusi etninës kultûros valstybinæglobà. 1999 m. buvo priimtas „Etninës kul-tûros valstybinës globos pagrindø“ ástaty-mas, ásteigta Seimui atskaitinga Etninëskultûros globos taryba. Tø paèiø metø pa-baigoje (1999 m. gruodþio 4 d.) BaltijosAsamblëja priëmë rezoliucijà „Dël etninëskultûros iðsaugojimo Lietuvoje, Latvijoje irEstijoje“, kurioje átvirtino valstybiø ásiparei-gojimus parengti konkreèias priemones et-ninës kultûros plëtrai garantuoti ir jas fi-nansuoti ið valstybës biudþeto. Taip pat dargalima bûtø minëti ir 2000 m. viduryje pri-imtà „Regioninës plëtros ástatymà“, kuria-me taip pat kalbama apie regioninæ etni-næ kultûrà. 2004 m. Lietuva ratifikavoUNESCO Nematerialaus kultûros paveldoapsaugos konvencijà – dar vienà labaisvarbø dokumentà.

Taigi ástatymø yra nemaþai, daugumajø pritaikyti europiniams standartams, ta-èiau etninës kultûros globos dalykai Lietu-voje toli graþu ne tokie geri. Visiems geraiþinoma, kaip tø ástatymø nepaisoma mate-rialinës etninës kultûros atþvilgiu, ne geres-në ir dvasinës kultûros padëtis: „<…> dva-sinës kultûros paveldas apskritai tebëra ne-apibrëþtas ir nereglamentuotas, kultûrosvertybiø sàvokos apibrëþimas neapima ma-terialia forma uþfiksuotø dvasiniø kultûrosvertybiø. Etninës kultûros vertybës, sukaup-tos mokslo ástaigose, tokiose kaip Lietuviøliteratûros ir tautosakos institutas ar Lietu-vos muzikos akademija, neturi nei kultûrosvertybës, nei archyvinës medþiagos statu-so, <…> jas kaupianèiø institucijø padali-niai neturi archyvo ástaigos statuso“ (V. Kon-dratienë, 2002).

Jeigu tiesa, jog ðiuolaikinëje globaliz-mo persunktoje visuomenëje populiarioji(masinë) kultûra uþpildo 95 proc. meninësrinkos, o elitine kultûra domisi tik 5 proc.gyventojø (V.Kubilius, 1999), vadinasi, tiktie 5 proc. þmoniø gali domëtis ir gerbtifolklorà. 1988 m. akad. Romualdas Grigasstraipsnyje „Mankurto sindromas“, ap-þvelgdamas Lietuvos istorijos vingius, ra-ðë, kad tautos savo gyvasèiai palaikyti„pasitelkdavo ne tik folklorà, liaudies me-nus, bet ir mitologijà, o vëliau ir religijà“.Net apsikrikðtijus Lietuvoje iðsaugant na-cionaliná mentalitetà ypatingà vaidmená vai-dino „liaudies paproèiø kultûra, tautosa-ka, ypaè jos sudëtinë dalis – dainos“:

„Visais anais tragiðkiausiais tautos lai-kotarpiais dainos, ta nuostabi liaudies is-torinë atmintis, saugojo ir turtino þmoniødvasingumà, skiepijo Gërio, Groþio, Tie-sos supratimà, savità pasaulëjautà. Tai bu-vo neraðytinë, nepaprastai demokratiðka,kupina estetiniø bei doroviniø turtø litera-tûra, kurios þavesá pirmieji pastebëjo ir áver-tino svetimi, ne mes. Dainos dar turëjo ki-tà magiðkà jëgà – dvasiniais, psichologi-niais saitais jungë dainuotojus.


Ðito kultûros fenomeno socialinisvaidmuo mûsø laikais tiesiog staigiai nu-nyko. Nors ir prieð tai mes patys ne vi-sada susigaudydavome dainos uþko-duotuose pasaulëjautos, pasaulëþiûroskoduose. Galinga uþplûdusio nudvasin-to kosmopolitizmo banga jas nutildë.Senoji daina baigiama iðguiti ið paskuti-nës uþstalës – vestuviø. Jaunimas, benedideliø iðimèiø, jø nebemoka ir – keis-èiausia – nëra dràsesniø programø, ug-danèiø meilæ liaudies dainoms, pade-danèiø jas suvokti“.

Ðie garsaus mûsø sociologo despe-ratiðki þodþiai skambëjo dar tada, kai et-nografiniø ir folkloriniø ansambliø perscenà gaivinama ir platinama lietuviøtautosaka skatino nepamirðti savo tau-tiniø ðaknø, kai tokiu bûdu visoje Tary-bø Sàjungoje kovota su politizuotu fol-klorizmu, kai spaudoje diskutuota tau-tosakos autentiðkumo iðsaugojimo ma-sinëje kultûroje klausimais. Per ðiuos 20metø ðie teoriniai klausimai iðnyko iðspaudos puslapiø, sumaþëjo etnografi-niø ir folkloriniø ansambliø. Dauguma jøvirto naujoviðkais ansambliais, dainuo-janèiais naujoviðkus liaudies ar paèiø su-kurtus romansus, grojanèius masinësgamybos muzikos instrumentais (akor-deonais, bandonijomis, smuikais, man-dolinomis ir kt.). Tai, sakysim, aiðkiai ro-do televizijos konkursiniø koncertø seri-jos programos „Duokim garo“ ir „Geroûpo“. Kita vertus, R.Grigo mintis dël ves-tuviø ne visai tikra. Skirtumas yra tarpkaimo ir miesto vestuviø. Kaimo vestu-vëse dar suskamba liaudies daina, na-tûraliau atrodo ir vienas kitas uþsilikæssenovinis paprotys. Miestieèiø vestuvë-se ið tikrøjø liaudies daina beveik primirð-ta. Kartais tik vyresnio amþiaus þmonëspadainuoja vienà kità dainà, taip pat pri-taria muzikantams, jei jie uþveda 6–8-ojo deðimtmeèiø lietuviø estrados dai-nø. Jaunimas geriausiu atveju padainuo-ja „Sausio mënesá gimusieji“ ar „Ariau,ariau, ariau“ kartais su sodriu erotiniupriedainiu. Jie jau gyvena ðiø dienø rit-mais, kai tekstas nebûtinas.

Naujøjø laikø kultûros raida rodo, kadfolkloras pamaþu tampa muziejine verty-be, kurià ið uþmarðties kartkartëmis pri-kelia senienø vertintojai, þavëdamiesi pro-tëviø meniniais poetiniais sugebëjimais.Panašiai kaip tie, kurie mokosi jau nebe-gyvø senøjø graikø ar lotynø kalbø, kadpaskaitytø Homero, Hesiodo ar Horaci-jaus raðtø originalus. Lietuviø literatûrosir tautosakos instituto tautosakininkaikantriai toliau kaupia tautosakos archy-và ir rûpinasi jo iðlikimu, leidþia akade-miná „Lietuviø liaudies dainynà“ (iðëjo 20tomø). Jie pagaliau suprato, kad tauto-saka gyvuoja tarmiø kalbomis, ir jau kiekmaþiau taikosi jos kalbà taisyti á dirbtinæbendrinæ kalbà (vis dëlto sunkokai vaduo-

jamasi ið tos nemokslinës literatûrinimobangos, manant, kad suredaguotas ben-drine kalba, stilistiškai pataisytas tauto-sakos kûrinio tekstas yra mokslinis) .

To instituto mokslininkai tiria ávairiustautosakos þanrus, leidþia tæstiná moks-lo darbø leidiná „Tautosakos darbai“. Tojinaujausia akademinë bibliografinë infor-macija yra gana plati, rodanti intensyvøinstituto mokslininkø darbà. Ir vis dëltojie su tais savo darbais atrodo vieniðiai.Susidaro áspûdis, kad jø studijos reika-lingos tik jiems patiems. Spaudoje, pertelevizijà tautosakos, paproèiø klausi-mais seka pasakëles kartais ne itin kva-lifikuoti etnologai, ir akademinës visuo-menës atstovai nereikalingi rengiant irkomentuojant kalendorines ðventes, ap-tariant paproèius. Tai rodo, kad moks-las yra sau, o populiarizacija, t.y. folklo-rizmas – sau. Kita vertus, pastarøjø me-tø folkloristø ir etnologø darbai pateikëdaug naujos medþiagos, naujø jos in-terpretacijø, iðplëtë visuomenës, taip patir pramogø industrijos atstovø, akiratá.

Senieji paproèiai arba ið viso pasi-traukë, arba kasdien modernëja. Jau ofi-cialiai áteisinta baltø religijos sekta, kurineva atgaivinanti senuosius pagonið-kuosius tikëjimus, taip pat nelabai nu-tolsta nuo folklorizmo: viena, ið atskirøpabirø þiniø ar uþuominø neámanoma beliteratûrinës fantazijos sukurti visà reli-gijos sistemà; antra, ar ámanoma numi-rëlá atgaivinti ir ar jis bus vertas gyventiðioje modernioje visuomenëje.

Sparèiai keièiantis ekonomikai, stip-rëjant urbanizacijos procesams, atsiran-dant visai kitokiems þmoniø tarpusavioryðiams, folklorinë kaimiðkoji kultûra iðtiesø jau atrodo naivi, negalinti paten-kinti naujoviðkø visuomenës poreikiø.Pvz., liaudies dainos simbolika jau ne-daug kà pasako jaunosios kartos pilie-èiui, ápratusiam gauti tiesioginæ informa-cijà. Sakysim, rûtø vainikas, rûtø darþe-lis bei jø sunaikinimo simbolika, nusa-kiusi atitinkamas kaimo merginos doro-vës normas (vainikëlio nuëmimas, rûtødarþelio iðtrypimas reiðkë nekaltybëspraradimà ir kartu smerktinà dorovësnormø sulauþymà), dabar jau bûtø ma-þai kà reiðkiantis poetinis vaizdas. Do-rovës aspektas lyg ir iðnyksta – vienaspsichologas neseniai þurnale aiðkino,jog nekaltybës saugojimas yra visai ne-reikalingas, net esà nesveika nekaltybæiðsaugoti. Tad liaudies dainose uþðifruo-tas erotiðkumas jau atrodo nereikðmin-gas. Tas pats ir su paproèiais, kurie, ne-tekæ pirminio savo pagrindo, perkelti ákità aplinkà, tampa paprasèiausiu þai-dimu, menine liaudiðkos dvasios atrak-cija. Tad savaime atsiranda folklorizmas,kuris vienokiais ar kitokiais bruoþais áei-na á pramogø industrijà.

Haines – Aliaskos pradþia, Arkties pa-kraðtys. Gyvenvietæ Èilkato slënyje 1881m. ákûrë presbiterieèiø misionieriai. Su-pantys kalnynai sudëti paleozojaus ir me-zozojaus magminëmis ir metamorfinëmisuolienomis, suskaldytomis tektoniniø lû-þiø zonomis. Aukso smilèiø upeliø nuo-sëdose èia jau buvo randama nuo XIX a.vidurio. Taèiau diena, kuri pakeitë pasau-lá, iðauðo 1896 m. rugpjûèio 16-àjà, kaitagiðø genties indënas Skokum Dþimas,jo sesuo Keitë ir jos vyras Dþordþas Kar-makas maþo Klondaiko upës intako Bo-nanzos (Rabbit Creek) nuosëdose atra-do labai turtingà aukso sànaðynà. Gar-sas apie já þaibiðkai pasklido, á Aliaskà pa-traukë tûkstanèiai aukso ieðkotojø.

1897–1898 m. Klondaike kilo tikra auk-so karðtligë (Golden Rush). Haines ir neto-limas Skagvëjus (Skagway – ðiaurës vëjobuveinë) atsidûrë vadinamojo „auksinioskritulio“ (golden circle) centre. Skagvëjustapo vartais á Klondaikà: èia buvo aukso ieð-kotojø bazës, ið kur jie keliaudavo bandytisavo laimës. Aukso karðtligës metais auk-sinio skritulio rajone darbuodavosi nuo 40000 iki 100 000 auksakasiø. Daugelis jø pa-sakiðkai praturtëjo. 1898 m. Skagvëjuje bu-vo 20 000 gyventojø. Dabar – 868, taèiauper metus èia apsilanko 800 000 turistø.Nuo atradimo èia buvo iðgauta 12,5 mln.uncijø (390 tonø) aukso, daugiausia per pir-muosius penkerius ðeðerius metus. Iðkas-tas metalas sugráþdavo per Haines, kuria-me buvo net vienuolika muitiniø. Toliau perDþûnà auksas pasiekdavo Sietlà, kur jauvykdavo birþos pardavimai.

Plaktukas laikomas pirmapradþiu pro-tingojo þmogaus darbo árankiu. DeivasPahlas yra auksiniø rankø meistras, 1973m. atvykæs á Haines ið Klivlendo. Jo po-mëgis ir tapo dingstimi pradëti rinkti dar-bo árankius. Tai jis darë daug metø visojeÐiaurës Amerikoje. Gavæs ið valdþios 12hektarø (30 akrø) miðko kraðto gilumoje,Moskitø Slënyje, apie 30 km nuo Haines,jis pasistatë gyvenamàjá namà, o mieste-lyje nusipirko senà istoriná pastatà, kuria-me ákurdino Plaktukø muziejø. Èia meskeletà dienø studijavome muziejaus eks-pozicijos bûdà, metodikà, susipaþinomesu ávairiausiomis plaktukø rûðimis, kuriøeksponuojama apie 1500 egzemplioriø.Deivo namuose plaktukø yra dar 4000!

Muziejus atidarytas 2001 metais. Dei-vas yra jo savininkas, muziejø remia Hai-nes municipalitetas, padeda Aliaskosvalstijos administracija, 2002 m. parëmëVaðingtono Smithsono gamtos istorijosBus daugiau

Atkelta ið 23 p.


Þaliosios Aliaskos eskizai

gø, rûdakasiø, angliakasiø (Hammers; Pic-khammers) plaktukai bei kirtikliai. O darmedicininiai, teisëjø, antstoliø, aukcionøplaktukai... Stebina vienetiniai patentuotispecialios paskirties plaktukai. Tai „namøûkio favoritas“ – plaktukas, atliekantis 6operacijas (1885), Carrs Tool – šeši áran-kiai viename plaktuke (1909), ávairiausi vi-niatraukiai (Claw Hammers), „plojimøplaktukas“ – buvo naudojamas Niujorko„medvilnës“ klube (Cotton Club, N. Y. Ci-ty), plaktukas „átempti vadþias“ pašto ka-rietai (Hitching Post Hammer, 1889), plak-tukas skalbiniams melsvinti (Gillett‘s No-velty Bluing Hammer, 1882), gyvûnø plak-tukai (Animal Hammers), „makadamaizin-go“ plaktukas uolienai smulkinti (nuo Joh-no Mcadamo vardo, 1836), banko èekiøgesinimo plaktukas (Banckers CheckCancelling Hammer), kroketo plaktukai(Hoop Sets) ir daugybë kitø.

Amerikieèiø geografijos þinios nëra tobu-los. Etnografiniame muziejuje perkame áë-jimo bilietukus po 3 dolerius, budëtojaklausia tipišku amerikietišku were are youfrom?Atsakome, kad iš Lietuvos. Wow! Lit-huania? It is some in New Jersey? Tai kàèia bepridëti... Mûsø miestelyje yra ben-druomenë. Mus mato ir priima. Parduo-tuvëlës, kavinukës, bariukai, paðtas, baþ-nyèia, trys muziejai – mûsø traukos lau-kas. Kà èia pastebëjome? Haines turi sa-vivaldos statusà (borough). Verslai – þve-jyba, miðko pramonë, kalnakasyba, me-dþioklë, turizmo paslaugos, vieðbutëliai,suvenyrai. Þmonës labai draugiðki, pa-slaugûs, miestelis pavydëtinai ðvarus irtvarkingas. Automobiliai – galingi 4W vi-

sureigiai (off–highway), „dþemperiai“,„heèbekai“. Plentas tik vienas. Maþas ae-rodromas. Policijoje penki vyrai – ðefas irdu po dvi pamainas. Keliø policijos nëra,jos nereikia.

Baigiame savo vizità pasiraðydamipenkeriø metø bendradarbiavimo sutartátarp Aliaskos Haines plaktukø muziejausir Lietuvos Linkmenø plaktukø muziejaus,kuria numatoma vykdyti bendrà projektàPlaktukø paveldas ðiuolaikiniame pasau-lyje. Haines muziejaus tarybos pirminin-kas, miestelio vicemeras Mr. CJ Jones pa-linki visiems sëkmës. O aš norëèiau pa-linkëti, kad Linkmenø ir Haines miesteliaiir jø plaktukø muziejai taptø gerais drau-gais. Juk giminë viena!

muziejus. Plaktukø muziejaus direktoriøtarybà sudaro garbingi miestelio pilieèiai.Sezono metu gausiai lankomas turistøið kruiziniø laivø. Áëjimas 3 doleriai, vai-kams ir paaugliams – nemokama. PatsDeivas aiðkina muziejaus istorijà, savoeksponatø paskirtá.

O tø eksponatø – ávairiausiø. Seniau-sias eksponatas – Romos karo kirvis (26cm ilgio), datuojamas 200–400 m. Visosamerikieèiø iðradëjø sukurtos plaktukø rû-ðys patentuotos. Patentø kopijos uþimaiðtisà muziejaus stendà; seniausias pa-tentas yra 1836 metø.

Ekspozicijoje plaktukai suklasifikuotipagal paskirtá. Tai staliø, batsiuviø, dailidþiø,medkirèiø, mûrininkø, geleþinkelininkø dar-bo árankiai. Atskirus stendus uþima geolo-

Amerikieèiai mëgsta statistikà. Susi-ieðkojæ duomenis apie Haines miestelá,suþinojome, kad jame iki mûsø nieko išLietuvos nesilankyta. Taigi pirmieji viena-me Haines bare pasaulio þemëlapëlyjeásmeigëme prie Vilniaus du smeigtukus.

Triasoperiodoskalûnai

Hainesuostelioprieigos

Auksakasiai pakeliui á Rabbit Creekà(sena fotografija)


Ilgasnapiai jûrvarniai – kryþiaiant uolø

Didesnëje Europos dalyje susiklosèiu-sá poþiûrá á jûrvarnius graþiai aiðkinapaukðèio rûðies pavadinimas. Jis kilæsiš prancûzø kalbos þodþio kormoran, ošis – iš sulotynintø þodþiø corax (varna)ir marinus (jûrinis) sandûros, tai atitiktølietuviø kalbos þodá jûrvarniai. Anglakal-bëse ðalyse ðie paukðèiai dar vadintiShag, kas reikðtø grublëtumà, uolø ne-lygumus, iškilimus. Ankstyvaisiais vidu-ramþiais juodi dþiovinti išskleistais spar-nais paukðèiai tapatinti su kryþiais antuolø. Tokiø „paukðèiø-kryþiø“ puošybosdëmenø gausu senuose mediniuosenorvegø statiniø droþiniuose ir gotikossrovës visuomeniniø pastatø graþmeno-se. Ilgasnapiai vandenynø toliuose ir uo-lëtose salose perintys juodsidabriaipaukðèiai skandinavø, o ypaè Islandi-jos tautosakoje sietini su mirtimi, keliu ánebûtá, anapusiniu pasauliu. Norvegøsakmëje po mirties jûrvarniais paverèia-

Sutaurinta

Egidijus BACEVIÈIUS

þvejybami trys broliai. Vandenin neriantys jûr-varniai pavaizduoti Norvegijos Loppa,Rost ir Skjeroy savivaldybiø þenkluose.Paukðèiai grakðèiai iðlenktais kaklais irdþiovinti išskleistais sparnais puošia ðiødienø Tromsës (Tromso) miesto (ðiau-

Kormoranø kolonijos keliagrësmæ Kurðiø nerijosJuodkrantës sengirei


Treèia – vietinës darbo jëgos panau-dojimas, statant naujà atominæ, bus mini-malus, nes statybininkø vadovybë, tech-nologinis personalas bei didþiuma spe-cializuotø statybos darbininkø bus svetim-tauèiai. Jø visuma duos maþai ekonomi-nës naudos Lietuvai. Ketvirta – naujos ato-minës atidarymas dar labiau pasunkins irpabrangins naujai besikaupianèiø bran-duoliniø atliekø apsaugos iðlaidas.

Stebina, kiek nedaug dëmesio Lietu-vos energijos planuotojai ir valstybës insti-tucijos skiria maþiau kainuojanèioms ir beilgalaikiø ásipareigojimø miðrios elektros ga-mybos ir koordinuoto Baltijos elektros þie-do alternatyvoms. Analizuojant Danijos, Vo-kietijos, Švedijos pavyzdþius, atsinaujinan-tys energijos šaltiniai, kaip, pvz., biokuras,suskystintos dujos, vëjas ir saulë, hidroe-nergija, geoterminiai ðaltiniai, net ir maþosatominës elektrinës be radiaciniø atliekø,teikia daug greitesná ir praktiðkesná bûdà,uþtikrinantá energetinæ ir ekonominæ nepri-klausomybæ, taip pat skatinantá vietiniø gy-ventojø ádarbinimà (viena sukurta vietinëdarbo vieta, Vakarø ekonomistø apskaièia-vimu, sukuria lygiavertæ tolesnæ dviejø artrijø naujø darbo vietø veiklà). Sunkiai su-prantamas ir vieðumoje beveik nesvarsty-tas ásipareigojimas skolintais pinigais da-ryti didþiules ir abejotinai apsimokanèiasinvesticijas á branduolinës jëgainës staty-bà ir apkrauti sunkiomis ekonominëmis beiaplinkosaugos naðtomis ne tik esanèias,bet ir ateinanèias kartas. Tokio masto in-vesticijos bei alternatyvos turëtø bûti iðsa-miai nagrinëjamos Vyriausybëje ir Seimokomitetuose, analizuojant nevyriausybiniøorganizacijø ir suinteresuotø pilieèiø poþiû-rius, taip pat pateiktos plaèiai visuomenësdiskusijai ir galø gale referendumu patik-rintos, kas Lietuvos gyventojams yra pri-imtina ir kas atmestina.

Siekiant energetinio saugumo ir nepri-klausomybës, Lietuva turëtø stengtis tap-ti mišrios energetikos šalimi – konvenci-nës ir alternatyvios. To siekia ir ES, reika-laudama, kad visos ES ðalys iki 2020 me-tø generuotø bent 20 proc. savo energi-jos poreikiø ið atsinaujinanèiø ðaltiniø, ku-rie nepalieka brangiø ir daugiaamþiø at-liekø laidojimo ir apsaugos problemø. Lie-tuvos siekis pastatyti atominæ elektrinæ, ku-ri pagamintø daug daugiau elektros neijos poreikiams reikia, prieðtarauja ir slopi-na alternatyviø ðaltiniø plëtojimà, kurie ga-lëtø konkuruoti su branduolinës bazëselektros gamyba. Tikëkime, kad, prieš da-

rydama galutiná sprendimà, Lietuva ne tikpavieðins visas alternatyvas, bet ir pateiksjas spræsti visai tautai.

Apibendrinimas:* Sudëjus visas iðlaidas, numatoma

statyti atominë elektrinë Lietuvos gyven-tojø elektros energijos poreikiams tenkin-ti yra brangiausia investicija ið visø kitø ga-limø pasirinkimø.

* Numatyta naujos atominës elektri-nës galia yra daug didesnë, nei Lietuvaireikia. Numatomas elektros pertekliauseksportas, atsiradus Karaliauèiaus ar Bal-tarusijos atominëms jegainëms, neatnešnumatomo pelno, nes elektra bus sunkiairealizuojama.

* Nauja atominë elektrinë uþkraus di-dþiulæ finansinæ naðtà Lietuvos elektrosvartotojams. Atominës elektrinës statyboslaikotarpiu atsiras 15–20 centø priemokauþ kiekvienà sunaudotà elektros energi-jos kilovatvalandæ.

* Atominei elektrinei pradëjus veikti, di-delës rezervinës elektros galios laikymasgali pareikalauti dar apie 2 papildomø cen-tø priemokos uþ kiekvienà panaudotà elek-tros energijos kilovatvalandæ, neáskaitantuþsienio investitoriaus pelno antkainio.

* Neaiðku, kokià ásidarbinimo galimy-bæ Lietuvos pilieèiai turës naujos atomi-nës elektrinës statybos bei elektros gamy-bos laikotarpiu. Taèiau visai nebûtø keis-ta, kad investuotojas, turintis 51 proc. ak-cijø ir bûdamas jegainës operatorius, at-sakingas uþ atominës veikimà ir elektrosgamybà, ádarbins tik savus vadovus ir pa-tyrusius specialistus svarbesniø techno-logijø bei sistemø prieþiûrai, labai pana-ðiai kaip IAE vadovybë darë prieð nepri-klausomybës atstatymà ir kaip lenkø val-doma „Maþeikiø nafta“ daro šiandien.

* Visuomenei maþai þinoma, kad bran-duoliniø atliekø sutvarkymas ir apsaugayra daugelio ðimtmeèiø problema, galintidaugiau kainuoti nei pati atominës jegai-nës statyba. Ðias iðlaidas turës apmokëtiLietuvos energijos vartotojai gerokai pa-didintomis kainomis uþ kiekvienà sunau-dotà kilovatvalandæ. Nauja atominë elek-trinë, pasibaigus jos veiklai, tik padvigu-bins nuostolingas iðlaidas, kurios jau pa-tiriamos uþdarius IAE elektrinæ.

* Tokio masto investicijos, jø alterna-tyvos bei pasekmës dël radioaktyviøjø at-liekø turi bûti pakartotinai nagrinëjamosVyriausybëje ir Seimo komitetuose, iðsa-miai diskutuojamos visuomenëje. Refe-rendumo keliu turëtø bûti nusprendþiama,kas Lietuvos gyventojams yra priimtina irkas atmestina.

„Energijos erdvë“, 2010, Nr.2(4)

Ignalinosatominës jëgainës paveldas – painûs sprendimai ir sunki naðta

kartø kartomsAtkelta ið 5 p.


Dël savitos kûno sandaros ir gyvenimo bûdo jûrvarniai (sin. kormoranas; lot. k. Phalacro-corax carbo, Linnaeus, 1758) ávairiose pasaulio dalyse þmoniø vertinami nevienareikðmið-kai. Lietuvoje iki šiol apie juos þinome tik kaip apie sparnuoèius, niokojanèius Kurðiømariø ir gretimø vidaus vandenø þuvø bûrius bei savo gyvybine veikla kelianèius grësmæKurðiø nerijos Juodkrantës sengirei. Plaèiajame pasaulyje esama nuostabà ir susiþavëjimàkelianèiø šimtameèio sambûvio su jûrvarniais pavyzdþiø.

su jûrvarniaisriausias þemyninës Norvegijos uostas)vieðøjø ástaigø paradinius áëjimus.

Senajame Testamente minima, kadbûtent jûrvarnis buvæs tas paukštis pirmei-vis, kurá po vienuolika mënesiø trukusioPasaulio tvano Nojus išleido apsiþvalgy-ti, ir šis ilgai blaðkæsis ieškodamas sau-sumos. Ðie jûros sparnuoèiai minimi Kris-toferio Išervudo (Christopher Isherwood)ir kitø XVI–XVIII a. poetø eiliuotose poemo-se ir yra senosios jûrinës vaizduojamo-sios kultûros pavyzdys. Apie jûrvarniø pa-naudà ûkinëms reikmëms þiniø nedaug.Raðoma, kad 1853 m. San Nikolo salojeaptikta atsiskyrëlë Joana Marija. Ji vilkë-jusi iš jûrvarnio plunksnø ir banginiø ûsøsukurptu apdaru. Istorija apie pieèiau Ka-lifornijos krantø esanèioje saloje po aštuo-niolikos atskirties metø surastà moterá, vë-liau tapusià baptiste, rašytojui ScottuiO‘Delui davë dingstá paraðyti romanà„Mëlynojo delfino sala“. Ir tai tik dalis gau-sios kultûros pavyzdþiø su jûrvarniais.

Norvegijoje ir Pakaspijo ðaliø þemu-

mø ðlapvietëse kasmet dalis jaunø jûr-varniø sumedþiojami ir ið jø gaminamivalgiai. Kaþkas panaðaus buvo Kurðiønerijoje ir kai kuriuose Rytprûsiø kraštuo-se, kur rudeniniø santalkø metø maistuigaudytos pilkosios varnos ir kovø jaunik-liai. Vokietijos ir Švedijos medþiotojø þur-nalas Die Pirsch 1996 m. paskelbë seno-sios vietos virtuvës patiekalø ið marinuo-tø jûrvarniø krûtinëliø su pomidorø ir kitørûðiø ne maþiau pikantiškais antpilais ga-minimo bûdus. Kita vertus, nereikëtø per-lenkti lazdos naudojant jûrvarnius mais-tui. Ekologai primena, kad ðie paukðèiaiyra þuvilesiai, ryjantys aplinkai kenksmin-gomis medþiagomis uþterštuose vande-nyse sugautas þuvis, taigi ilgainiuipaukðtienoje gali bûti susikaupæ PCB(policholbifenoliø), kitø aromatiniø an-gliavandeniliø. Net ir maþi ðiø junginiøkiekiai sukelia þalingus pokyèius orga-nizmo veikloje, o vëliau sudaro sàlygasligoms atsirasti. Pastarasis teiginys yravienas kertiniø viešuose šaukiniuose ap-

saugoti jûrvarnius nuo naikinimo ir jø pa-naudos maistui.

Kita vertus, Èilëje, Japonijoje ir Flori-dos pietuose po garniø, girnoviø bei jûr-varniø lizdavietëmis kreikiamas šienas,klojami šiaudai, taip surenkama daugazoto ir fosforo turinèiø išmatø, naudoja-mø ryþiø ir kukurûzø laukams træðti.

Vidurio Europoje, pietryèiø Baltijos ða-liø kultûrose apie jûrvarnius mus pasie-kusi skurdi þodinë ir vaizduojamoji kultû-ra. Su ja gali bûti siejami Lietuvos pama-rio maþosios medinës architektûros(krikštuose) paukðèiø pavidalo droþiniai,kurie tapatintini su apibendrintais paukð-èiais jûrvarniais – senaisiais þmogaus

dvasios kelio á Dausas tarpininkø vaizdi-niais. XIX a. kai kuriuose Vokietijos krað-tuose ir Rytprûsiø ðiaurës vakarinëse þe-mëse (Maþoji Lietuva, V. Lenkija) ðie spar-nuoèiai naikinti kaip garniai, ereliai þuvi-ninkai ir kiti þuvilesiai paukðèiai ir þvërys.Šiandienos laikais þuvininkø poþiûris áðiuos paukðèius maþai pasikeitæs,varþomas gamtosaugos ástatymø. Dau-gelyje ðaliø jie tapatinami su þuvø naikin-tojais ir vyrauja priešiškos nuostatos jøkaimynystës atþvilgiu.

Þvejyba su jûrvarniais JaponijojeBet ne visur jûrvarniai yra nelaukiami

sveèiai. Kai kuriose pasaulio dalyse þmo-nes ir jûrvarnius sieja itin glaudus sugy-venimas. Kaip rašo O.Gabrielis ir A. vonBrandtas knygoje „Þvejybos bûdai pa-saulyje“ (Fish catching methods of the

Þvejas Japonijoje rengiasi pagalgrieþtà senà paprotá

Kormoranas


world, 2005), XVI–XVII a. apmokytais jûr-varniais þuvys gaudytos atokiose Angli-jos ir Prancûzijos vietovëse ir tai buvæssvarbus vietos þvejø pragyvenimo ðalti-nis. Šiuo metu pasaulyje yra þinomos ke-turios vietos, kur dar vis þûklaujama suðiais paukðèiais. Vienas ið jø likæs PietøEuropoje, t.y. Makedonijoje. Taèiau la-biausiai išgarsinti þvejybos su sparnuo-èiais paproèiai sëkmingai pritaikomi Toli-muosiuose Rytuose. Japonijoje, Kinijoje,Vietname bei Indonezijos salose jûrvar-niai – vieninteliai sëkmingai prijaukintiþuvilesiai paukðèiai. Tautotyrininkø ir is-torikø vertinimu þvejybos su jûrvarniaispaproèiai Japonijoje ir Kinijoje yra seniau-si pasaulyje. Jie išsamiai aprašyti ir gau-

siai pavaizduoti ankstyvojoje bei ðiø lai-kø menininkø kûryboje, pasakojamojojeir raðytinëje tautosakoje. Apie ðià gamto-naudos atmainà rašomi moksliniai dar-bai, kuriami meniniai ir dokumentiniai fil-mai. Ji tapo ðimtametës tvarios gamto-naudos pristatomuoju þymeniu.

Þvejyboje su irklakojais sparnuoèiais,kaip ir medþioklëje su plëðriaisiais paukð-èiais, išskirtiniai vandens plunksnuoèiøgebëjimai pritaikomi þmogaus reikmëms.Þûklaujant ið jûrvarniø perimama sugau-ta ir pusiau praryta þuvis. Kai kuriose To-limøjø Rytø ðalyse ávairiu laiku buvo ir ið-liko kelios þvejybos su jûrvarniais atmai-nos, kurios byloja apie netiesioginæ þûk-lës paproèiø raidà, savaiminius, iš šaliesmaþai paveiktus plëtotës kelius. Pagrin-diniai þvejybos bûdai yra trys: þvejyba sulaisvais prijaukintais paukðèiais; þûklë supaukðèiais ir tinklais ir naktinë þûklë suþibintais ir sparnuoèiais su pavadëliais.

Japonijoje þvejyba su jûrvarniais va-dinama Ukai, kas reikðtø – jûros paukð-tis. Šiai veiklai tinka tik jûriniø arba di-dþiøjø jûrvarniø (Phalacrocorax capilla-tus) rûðies atstovai. Nagaros prefektûroje(Honshiu salos vidurinë dalis) ðie paukð-èiai neperi ir apsilanko tik þiemojimo me-tu. Þûklei reikiamø dviejø mënesiø au-gintiniø atveþama iš perimvieèiø Ishiha-moje (Ibaraki prefektûra), Ramiojo van-

denyno pakrantëje. Didieji jûrvarniaiišsiskiria ramiu ir taikiu bûdu bei ištver-me, sugauna daugiau ir didesnës þuvies.Þûklei ruoðiamiems paukðèiams paker-pamos plasnojamosios sparnø plunks-nos, kaklas ir kûnas apriðami „tramdo-mosiomis virvutëmis“. Pradþioje dvi sa-vaites atveþtiniai globotiniai lesinami iðrankø ir pratinami maitintis gëlavande-nëmis þuvimis. Vëliau jie išmokomi su-sirasti ir sugauti grobá vandenyje, o pas-kutiniu bandomuoju tarpsniu þvejyboságûdþiai lavinami ir átvirtinami su paukð-èiu vedliu – senesniu jûrvarniu ir bûnapririšti uþ virvutës. Mokymai trunka tre-jus metus. Jokia prievarta paukðèiø mo-kymuose ir vëliau þûklëje negelbsti. Tikpuikus augintinio ir pagalbininko elgse-nos paþinimas, þvejo pastabumas beikantrybë laiduoja þûklës sëkmæ. Tinka-mai priþiûrimi paukðèiai gyvena ir tarnau-ja iki 12 metø.

Šiais laikais Japonijoje senoji papro-tinë þûklë su jûrvarniais daugiausia vyks-ta turistø smalsumui patenkinti. Šalyje la-bai mëgstama dalyvauti naktinëje þûk-lëje prie ugniniø þibintø. Deglø šviesa pri-viliojami „ayu“– japoniniai upëtakiai (Ple-coglossus altivelis, Temminck & Schle-gel, 1846). Greta plaukiojantys klusnûssparnuoèiai nardo ir gaudo á pavirðiøðviesos priviliotas þuvis. Kad þuvies gi-liai neprarytø, paukðèiams ant kaklouþdedamas tamprus þiedas. Vyriausia-sis þvejas stebi augintiniø elgsenà, ir, kaitik stemplë prisipildo þuvies, gyvasis pa-galbininkas iškeliamas á valtá ir, ranka ið

apaèios spaudþiant kaklà, priverstinaiišvimdomas. Per naktá priklausomai nuosëkmës sugaunama nuo vieno iki dvie-jø ðimtø upëtakiø. Suaugæs paukðtis perdienà vidutiniðkai sulesa nuo 200 iki 750g þuvies. Senoji þûklë su jûrvarniais da-bar Japonijoje puoselëjama dešimtyjevietoviø – Kyushi salos Matsuros upëje,Shikoku s. Matsuyamoje bei Honshiu sa-los Kanagava, Nagaros ir Dþifu (Gifu)prefektûrø vandenyse. Pavyzdinës paro-domosios þûklës Nagaros ir Dþifø upë-se ir turistams pristatomos nuo geguþës11 iki spalio 15 dienos.

Lapkrièio mënesá þvejai plunksnuo-tuosius augintinius perkelia á kalnø upes,kur jie atsigano. Nevarþoma mityba trun-ka šimtà penkiasdešimt aštuonias die-nas per metus. Þuvø apsaugai nuo ko-vo 15 iki geguþës 10 d. þûklë su jûrvar-niais draudþiama ir atnaujinama su-varþymo laikui pasibaigus.

Paproèiams daugiau nei 1300 metøNaktinë þvejyba su jûrvarniais Ukai

yra vienas ið dvideðimt ðeðiø „tekanèiossaulës ðalies“ nacionalinio kultûrinio pa-veldo dëmenø. Ji suvienodinta, vykdo-ma laikantis senøjø, dar 702 m. e. m. ra-ðytiniø nuostatø ir puoselëjama greta ike-banos, origami, arbatos gërimo apeigø.Kinø raðmenimis paraðytoje Sui Imperi-jos istorijoje yra seniausias pranešimasapie Japonijoje jûrvarniams ant kaklo de-damus þiedinius raukus ir þûklæ supaukðèiais. Viduramþiais ði þûklës atmai-na buvusi vietos þemvaldþiø nuosavybë.

Á þûklæ...

Kormoranai ant uolø


Nagaroje ji priklausë Tokugawa Owari –dabartinës Japonijos valstybës pagrin-dø kûrëjui. Po 1868 m. Meiji valdymo res-tauracijos ðalyje buvo suirutë ir daugiaunei 1300 metø be pertrûkio gyvavusiamþûklës amatui grësë iðnykimas, meistraiprarado dvaro globà. Senoji þvejyba susparnuoèiais nuo 1890 metø vël pradë-ta globoti imperatoriaus dvaro iþdo. Šian-dien jà puoselëja Japonijos nacionaliniopaveldo agentûra (The Imperial Hous-hold Agency). Niagaros upëje, Gifu pre-fektûros Furutsu provincijoje, imperato-riškasis dvaras globoja Ukia Goryo –šešis pavyzdinius þvejybos su jûrvarniaispaproèiø tæsëjus. Pagal grieþtus reika-lavimus valtyje dirba trys þvejai: du pa-galbininkai irklininkai ir vedlys, þvejysmeistras (Usho). Irklininkai plaukus ap-sijuosia baltomis juostomis. Vedlio gal-va aprišama tamsiai mëlyna, plaukus irblakstienas nuo deglo ugnies apsaugan-èia skara. Kad neperšlaptø, jie avi seno-jo pavyzdþio sandalus, dëvi ðiaudiná si-jonà ir tvirtà neperðlampamà antkrûtá, ap-saugines rankoves. Þûklës metu dega-mi mediniai deglai – kagoribi. Tai ant stry-po kabanti vielinë pintinë su skalsiai de-ganèiomis puðinëmis lentelëmis. Vienumetu þûklëje laikoma iki dvylikos paukð-èiø kinkinë. Laisvu nuo þûklës laiku au-gintiniai laikomi bambukinëse pintinëseukago. Jiems ant kaklø dedami þiedai-átvarai ir jie pririšami prie 3,3 m ilgio pa-pirusinio pavadëlio – tanava.

Paþintinë turistø pramogaÞûklë su jûrvarniais yra labai mëgia-

ma paþintinio turizmo Japonijoje atmaina.Ji daþnai apraðoma vietos spaudoje, ro-doma per televizijà, susikûræ mëgëjø in-ternetiniai puslapiai, vaizduojama dailëjeir fotografijoje, ðiø dienø šalies skulptûro-je. Á pavyzdinæ parodomàjà þûklæ Nagaro-je kvieèiami garbingi ðalies sveèiai, uþsie-

nio ðaliø tarnybø atstovai. Paþintinæ pra-mogà stebëti þûklæ su jûrvarniais mielairenkasi šalies gyventojai ir sveèiø ðaliø lan-kytojai. Kiso upëje Inujama mieste, Aichiprefektûra, þûklæ su sparnuoèiais galimastebëti ir netgi joje dalyvauti. Esama iðky-lø po du – keturis þmones. Á pramogà vyks-tama senomis 13 m ilgio medinëmis val-telëmis su stogeliu. Dalyvavimas vakari-nëse ir naktinëse iðplaukose vaikui kainuo-ja vidutiniškai 1250, o suaugusiam – 2500jenø. Pramogos kaina svyruoja priklauso-mai nuo paslaugø kiekio, plaukimo truk-mës ir sugaišto laiko. Jei plaukiama persaulëlydá ar naktinei þûklei ðvieèiant þibin-tams, tai kaina atitinkamai didesnë.

Prijaukinti þuvlesiai KinijojePietrytinëje Kinijoje ne maþiau mëgia-

ma þvejyba su apmokytais pusiau lais-vais jûrvarniais. Èia auginami maþesniejiupiniai jûrvarniai (Ph. carbo honedae).Šios rûðies paukðèiai yra maþiau ištver-mingi, taèiau taikesnio bûdo. Dël nuolati-nës nervinës átampos ir alinimo tik nedaugaugintiniø pasiekia šešeriø metø amþiø.Jaunikliai mokymams imami ið lizdø irdirbtinai auginami. Skirtingai nei Japoni-joje, sparnuotá su šeimininku sieja abipu-sis prisirišimas. Per ilgà laikà uþsimezgæpaukðèio ir þvejo tarpusavio ryšiai lemiaþûklës sëkmæ, sparnuotis klusniai vykdotai, kas iš jo reikalaujama, bûna greta irnereikia jokiø jo laisvæ varþomø priemo-niø. Bûna tikras ðeimos narys.

Upëse þvejojama tik dienà. Dirba šei-mininkas su dviem, keturiais, reèiau að-tuoniais paukðèiais. Þvejybos metu spar-nuoèiui leidþiama praryti tik kas septintàþuvá. Stengiamasi jø neprisotinti, kad ne-aptingtø ir neprarastø godulio þûklei. Þu-vies prisigaudæs paukðtis savitu šauki-niu priviliojamas ant bambukinës kartiesir vimdomaisiais judesiais ištuštinama jostemplë. Þuvis nuplaunama ir ðaltai lai-

koma iki bus veþama á turgø. Naujai at-siradusios pigios þvejybos priemonësneiðvengiamai keièia daugelá senøjø þve-jybos paproèiø Kinijoje. Ðiais laikais þve-jø kaimeliuose laisvai plaukiojantyspaukðèiai neretai ne tik gaudo, bet ir bai-do á gretimai paspæstus tinklus þuvis.

Tolimøjø Rytø ðaliø tautotyrininkø ver-tinimu, þvejybos su jûrvarniais paproèiøskirtumai Kinijoje nulemti skirtingø ap-linkos sàlygø ir senøjø gyvensenos pa-proèiø, poþiûrio á gyvàjà gamtà. Josmaþiau ištobulintos nei Japonijoje, turidaugiau pirmapradþiø dëmenø. Kinijojeþvejybos su jûrvarniais verslas puoselë-jamas Lidþiango (Lijiang) provincijojeLašihai (Lashihai) eþere, netoli Guilinomiesto, ir Li upëje prie Guangxi provin-cijoje. Apie ðià þûklæ sukurti paþintiniaidokumentiniai filmai, þvejybos vaizdeliaisir nuotraukomis puošiamos þaliosios ar-batos dëþutës, kalendoriai, suvenyrai irkt. Þûklë daþniausiai vyksta upëje ar eþe-re nepaprastai graþaus, ûkinës veiklosnepaliesto kraštovaizdþio apsuptyje.Skaptuotas luotas ar bambukinis plaus-tas pamaþu slysta vandens paviršiumi,jame ant skersiniø rymo sparnus išsklei-dusi augintiniø vora. Šie vaizdai uþka-riavo viso pasaulio gamtos mëgëjø irsaugotojø palankumà. Þûklë su spar-nuoèiais yra pasaulinio kultûros pavel-do dalis, ji traukia turistus, gamtininkus,atspindi idiliðkà taikø ir tvarø þmogaussambûvá su gamta.

Jûrvarniai – rajûsþuvø vartotojai

Þvejyba iðluotø sujûrvarniaisLašihaieþere(PietryèiøKinijoje)


Visais laikais pinigai ir karas yra glau-dþiai susijæ. Uþ pinigus perkami ginklai iramunicija. Kareiviams uþ karines opera-cijas taip pat mokami pinigai. Trûkstantlëðø karui kartais uþgrobtos vertybës bû-davo sulydomos ir ið ðio trofëjinio metalo

bikiðki ir pilietiniai karai lydi beveik visøRomos imperatoriø valdymo laikotarpius.

Po smurtinës Gajaus Julijaus Cezariomirties prasidëjo pilietinis karas. 31 m. pr.Kr. prie Akcijaus kyðulio ávyksta jûrø mûðis,kuriame dël valdþios Romoje kovojantis Ce-zario ásûnis Oktavianas nugali Romos kon-sulo Antonijaus ir Egipto karalienës Kleo-patros laivynà (31 m. rugsëjo 2 d.). Po per-galës Oktavianas prie savo vardo pridedatitulà „Augustas“ (pagarbintas, iðaukðtintas,ðlovingas) ir tampa Cezariu Augustu, o vë-liau ir imperatoriumi (imp. Caesar Avgvstvs,27 m. pr. Kr. – 14 m. po Kr.).

Þinomas jo proginis sidabrinis dena-ras, nukaltas 29–27 m. pr. Kr. Brundizi-jaus (?) monetø kalykloje jûrø mûðio per-galei prie Akcijaus paþymëti. Monetosaverse ant laivo priekio stovinti Viktorijaiðtiestose rankose laiko pergalës vainikà.Reverse pavaizduotas mûðio nugalëtojasvaþnyèioja triumfo kvadrigà. Po linija, imi-tuojanèia þemæ, yra uþraðas IMP/CAE-SAR (imperatorius/valdovas). Monetossvoris 3,95 g (2 pav.).

Po mûðio Kleopatra, nenorëdama pa-tekti á nelaisvæ, nusiþudë. Egiptas buvoprijungtas prie imperijos ir paskelbtas Ro-mos provincija. Tai progai paþymëti bu-vo nukalta dar viena proginë moneta suCezario Augusto portretu monetos aver-se. Reverse pavaizduotas Nilo krokodi-las simbolizuoja nugalëtà Kleopatros ka-ralystæ. Proginis sidabrinis denaras (3,93g) nukaltas Romos monetø kalykloje 28m. pr. Kr. Uþraðas AEGYPTO/CAPTA

Mûðiø datosnumizmatikoje

Vidas ÞIGASDizaineris

kalamos monetos. Taèiau praëjus kuriamlaikui po lemiamø mûðiø, nugalëtojø ðlo-vei ir atminimui nuo antikos laikø yra ka-lamos proginës monetos. Jø nëra daug.Kai kurias èia paminësime.

Þinomiausias antikos karvedys Make-donijos karalius Aleksandras Didysis(356–323 m. pr. Kr.) 327 m. pr. Kr. pasie-kë Pendþabà Vakarø Indijoje. Prie Hidas-pio upës ávyko mûðis, kur po atkaklioskovos buvo sumuðta Indijos radþos Porokariuomenë.

Austrø mokslininkas, þymus antikinësGraikijos istorijos ekspertas F.Ðachermei-ras 1972 m. savo knygoje „Aleksandras Ma-kedonietis“ raðë: „Kautynëse ir persekio-jant, galbût padidintais oficialiais makedo-nø duomenimis, þuvo 3000 raiteliø ir ne ma-þiau kaip 20 000 indø pëstininkø. Þuvo visiPoro karvedþiai ir du jo sûnûs. Pats radþakovësi nepaprastai narsiai ir pateko á Alek-sandro rankas suþeistas...“ (336 p.).

Kiti antikos þinovai paþymi, kad per-galæ prieð Porà lëmë ne tik helënø narsa,bet ir mûðio taktika. Aleksandro maþaiginkluoti specialûs kariai kovos metu pri-bëgdavo prie Poro koviniø drambliø ir ámilþiniðko gyvulio ausá ámesdavo gyvà pe-læ. Dramblys paniðkai iðsigàsdavo ir tap-davo nevaldomas.

Ðiam mûðiui paþymëti buvo iðleistamasyvi proginë sidabrinë dekadrachma(10 drachmø vertës moneta). Joje pavaiz-duotas Aleksandras Makedonietis raitasant þirgo Bucefalo atakuojantis Poro val-domà koviná dramblá (1 pav.).

Antikinës Romos numizmatika savogausiuose monetø siuþetuose atskleidþiarespublikos, vëliau imperijos gyvenimo is-torinius, politinius, religinius ávykius. Gro-

(Egiptas nugalëtas) patvirtina monetosnukalimo progà (3 pav.).

Po nekenèiamo imperatoriaus Nero-no smurtinës mirties 68 m. vël prasidëjopilietinis karas. Rytø armija á sostà iðkëlëVespasianà, Flavijø dinastijos pradininkà(imp. Caesar Vespasianvs Avgvstvs, 69–79 m.). Vespasianas valdant imperatoriuiKlaudijui (41–54 m.) Britanijoje pasiþymë-jo kaip gabus karvedys. Valdant Neronui(54–68 m.) kariavo Judëjoje ir jà nugalë-jo. Gavæs Romos imperijos sostà pasiro-dë kaip doras, protingas ir liaudies myli-

mas valdovas. Koliziejaus statytojas Ves-pasianas rodë dëmesá ne tik Romos liau-dþiai, nepamirðo ir armijos triumfo Judë-joje. Jo ásakymu Romos monetø kalyklo-je 71 m. buvo nukaltas proginis þalvari-nis sestercijus (25,05 g).

Averse aplink imperatoriaus portretà-profilá iðkalti visi jo titulai. Reverse pavaiz-duota verkianti Judëja. Greta palmës stoviRomos legionierius nugalëtojas. UþraðasIVDAEA/CAPTA (Judëja/nugalëta) nusa-ko monetos siuþetà. Apaèioje uþraðas SCyra frazës SENATVS CONSVLTO (sena-tui leidus, pritarus) trumpinys (4 pav.).

69–71 m. Romos monetø kalykla ka-lë ir pergalës prieð Judëjà sidabrinius de-narus. Monetø reversuose buvo pavaiz-duota verkianti Judëja ir greta stovintis ne-ginkluotas Romos legionierius. Po kom-pozicija áraðytas tekstas IVDAEA (4a pav.).

Po Vespasiano mirties jis buvo prily-gintas dievams. Jo sûnus Titas (imp. TitvsCaesar Vespasianvs Avgvstvs, 79–81 m.)dar kartà numalðino judëjø maiðtà ir su-griovë Jeruzalæ. Vël buvo nukaltas progi-nis sestercijus su uþraðu IVDAEA/CAPTA.Tik greta verkianèios Judëjos stovi ne ka-rys nugalëtojas, o belaisvis þydas surið-tomis rankomis.

Daugybë antikinës Romos imperijosmonetø mini nugalëtø teritorijø vardus irvaizduoja verkianèias ar klûpanèias pro-vincijø personifikacijas. Èia ir Galija, Pa-nonija, Ilirija, Trakija, Germanija, Britani-ja, Dakija, Partija, Mauritanija...

* * *

1 pav. 2 pav.

3 pav.

4 pav.



Paèiø naujausiø laikø istorija mini jaukitas imperijas ir kitus karvedþius. Toli ne-siþvalgydami pasidomëkime savo artimøkaimynø numizmatika, kurioje pëdsakàpaliko þymiø mûðiø datø paminëjimas.

Tarpukario Lenkijos Respublika 1933m. nukalë proginæ sidabrinæ (750/1000;22,00 g; 300 000 egz.) 10 zlotø vertës mo-netà su didþiojo Lietuvos kunigaikðèio irLenkijos karaliaus Jono Sobieskio (1674–1696) portretu. Ði moneta skirta 250-øjømetiniø progai, kai jungtinë Þeèpospoli-tos, Austrijos ir Vokietijos kariuomenë mû-ðyje prie Vienos (1683 m. rugsëjo 12 d.)sutriuðkino Turkijos kariuomenæ. Osma-nø imperijos verþimasis á Vakarø Europàbuvo sustabdytas. Mûðiui vadovavo J.So-bieskis (5 pav.).

Þinoma ir bandomoji moneta-klipa suJ.Sobieskio portretu. Klipos svoris – 30,00g, kraðtinës ilgis – 34,6 milimetro. Ant ka-raliaus peties yra uþraðas PROBA. Klipøtiraþas 100 egzemplioriø. Monetas nuka-lë Varðuvos monetø kalykla, autorius –J.Visockis (J.Wysocki) (5a pav.).

Sobieskio santykiai su Lietuva buvoblogi per visà jo valdymo laikotarpá. „So-bieskis visà savo karaliavimo laikà buvosusirûpinæs Lenkijos reikalais. Jo valdy-mo pradþioje Lietuvoje visam kam vado-vavo dideli jo prieðai – Pacai. Jie visi nuo-lat prieðinosi karaliui... Etmonas Sapiegataip pat nenorëjo klausyti karaliaus ir ka-ruose. Net (1683 m.) vykstant vaduoti Vie-nos Sapiega nesiskubino su Lietuvos ka-riuomene ir atvyko tik po didþiojo mûðio“,– raðë istorikas A.Ðapoka 1936 m. savomonografijoje „Lietuvos istorija“ (365 p.).

Ðiais metais Lenkijos bankas lieposmënesá nutarë paminëti dviejø mûðiø me-tines, kurioms bus nukaltos proginës ko-lekcinës monetos. Tai Þalgirio mûðio 600-øjø metø proginë 10 zlotø vertës sidabri-në (925/1000; 14,14 g) moneta, turintielipsës formà (40,0x26,0 mm), taip patKluðino mûðio 400-øjø metø to paties no-minalo, tiraþo, metrologijos ir formos pro-ginë moneta. Abiejø monetø numatytastiraþas – po 100 000 vienetø.

Bus nukalta ir proginë apyvartinë 2zlotø vertës geltono metalo lydinio mo-neta (8,15 g; 27 mm skersmens).

Priminsime, kad Kluðino mûðis ávyko1610 m. liepos 24 d. prie Kluðino miestu-

ko á rytus nuo Viazmos (dabartinë Smo-lensko sritis) per karà dël Smolens-

ko. Þeèpospolitos 6556 raiteliøkariuomenë, kuriai vadovavoLenkijos lauko etmonas St.Þolt-kievskis, sumuðë Rusijos ir Ðve-dijos jungtinæ armijà, kuri þygia-

vo á pagalbà apsiaustam Smolens-kui. Rusijos kariná daliná sudarë 30 000

kariø, kuriems vadovavo Dm.Ðuiskis. Ðve-dø kariná daliná sudarë 5000 kariø, kuriemsvadovavo J. de la Gardie. „Lenkø perga-lës ábauginti bojarai nuvertë Rusijos carà.Vladislovas Vaza Maskvoje buvo karûnuo-tas Rusijos valdovu. Tai Þeèpospolitos ga-lybës apogëjus“, – paraðyta Lenkijos anks-tyvøjø naujøjø laikø istorijoje.

„Per Poltavos mûðá (1709 m. birþelio28 d.) rusai visiðkai sutriuðkino Ðvedijosarmijà. Kelios dienos prieð mûðá niekada

nepralaimintis karalius Karolis XII buvo su-þeistas á kojà. Kai jo puolimo planai þlugo,o generolas Renskioldas, kuriam jis per-davë vadovavimà, buvo paimtas á nelais-væ, karalius, nors ir gulëdamas ant neðtu-vø, pats pradëjo vadovauti mûðiui ir suge-bëjo organizuotai atsitraukti. Taèiau po ke-liø dienø ðvedø armijos likuèiai, apie 25000 kariø, pasidavë prie Perevoloènos. Ðispralaimëjimas reiðkë karinës Ðvedijos im-perijos galà“, – raðë ðvedø profesorius Jor-genas Veibulas 1998 m. savo knygoje„Švedijos istorijos apþvalga“ (53 p.).

Rusijos caras Petras Pirmasis (1682–1725, imperatorius nuo 1721 m.) ðios ka-rinës pergalës garbei pirmàjá linijiná kari-ná burlaivá pavadino „Poltavos“ vardu(1712). 1996 m. Rusijos bankas nukalëmasyvià proginæ sidabrinæ (900/1000)100 rubliø vertës (912,3693 g) monetà,kuri priklauso serijai „Rusijos jûrø laivy-nui 300 metø“. Moneta turi kolekcinæ ko-kybæ PROOF ir yra nukalta 1000 egzem-plioriø tiraþu (6 pav.).

Ðiek tiek anksèiau, 1990 m., Sovietø Sà-junga nukalë proginæ platinos (999/1000)150 rubliø vertës (15,55 g) monetà, tiesio-giai skirtà Poltavos mûðiui paminëti ið seri-jos „500 metø didþiajai Rusijos valstybei“.Monetos reverse pavaizduotas raitas carasPetras Pirmasis su kardu rankoje. Po jo þir-go kojomis kardu ginasi suþeistas ðvedøkavaleristas. Moneta yra PROOF kolekci-nës kokybës. Tiraþas – 16 000 egzemplio-riø. Monetos autorius – Nikolajus Nosovas.

Paþymëtinas aukðtos meninës kokybësproginis Poltavos mûðio medalis ið Ermita-þo muziejaus numizmatikos rinkiniø. Tai vo-kieèiø meistro F.Miulerio (Philipp HeinrichMüler, 1654–1719) kûrinys. Medalis yra dvi-pusis, sidabrinis, 66 mm skersmens. Aukð-tas reljefas arba horeljefas medalio aversevaizduoja raità carà Petrà su nugalëtojo lau-rø vainiku ant galvos. Po þirgo kojomis guliþuvæs ðarvuotas ðvedø karys. Reverse,kompozicijos centre, ant patrankø, numes-tø kovos vëliavø, bûgnø ir ðarvø ðûsniessëdi pusnuogis Heraklis su kuoka ant pe-èiø. Uþ pusdievio pavaizduota Poltavos mû-ðio schema (7 pav.).

2006 m. Latvija nukalë 1 lato vertëssidabrinæ (925/1000; 31,47 g) kolekcinæmonetà, skirtà visø laikø kovoms dël ne-priklausomybës. Priminsime, kad mûsøðiaurës kaimynai latviai iki savo nepriklau-somybës paskelbimo 1918 m. lapkrièio

4A pav.

5 pav.

6 pav.

5A pav.

7 pav.



18 d. valstybingumo neturëjo. Taèiau dëlsavo laisvës kovojo ne blogiau uþ mus.

Monetos averse per visà monetos lau-kà sukomponuotas Latvijos Respublikos te-ritorinis þemëlapis. Virð ðio pieðinio iðkal-tos trys þvaigþdutës, simbolizuojanèios trisvalstybës regionus – Þiemgalà, Kurðà ir Lat-galà. Po þemëlapiu iðkaltas sunkiai áskaito-mas uþraðas LATVIJAS REPUBLIKA.

Reverse ant saulës su 12 spinduliøpieðinio uþdëti du kalavijai. Kairysis – ið-kilus, deðinysis – ádubus. Kairëje apraðy-tos kompozicijos iðkaltas tekstas I / LATS,deðinëje – data 2006, apaèioje – uþrašasNO / ZOBENA / SAULE – LECA (Ne kala-vijo aðmenimis saulë pateka).

Monetos autorius – dizaineris IvoGrundulis. Monetos averso ir reverso mo-delius sukûrë skulptorë-graverë LigitaFranckevièa (8 pav.). Proginá latà nukalëRahapaja Oy monetø kalykla Suomijoje.

Šiemet minësime Þalgirio mûðio 600-àsias metines. Profesorius Z.Ivinskis(1908–1971) savo knygoje „Lietuvos isto-rija iki Vytauto Didþiojo mirties“, iðleistojepo istoriko mirties 1978 m. Romoje, raðo:„Kokio dydþio kariuomenës ruoðësi kau-tis, ávairiø kronikø duomenimis negalimapasitikëti. Tik perdëti ðimtatûkstantiniai da-lyviø ir kritusiøjø skaièiai rodo, koká didelááspûdá amþininkams ðis karas yra palikæs...Arèiau tikrovës turi bûti naujai pateikti skai-èiavimai, jog sàjungininkø buvo 39 000, okryþiuoèiø – 33 000. Ðiaip ar taip, kryþiuo-

èiø kariuomenës negalëjo bûti dvigubaimaþiau. Kariniø jëgø proporcija lietuviø irlenkø naudai siekë 2:3 ar 3:4“ (338 p.).

1410 m. liepos 15 d. ávykæs mûðis tarpTanenbergo (Eglëkalnio) ir Griunvaldo(Þalgirio), kur buvo dislokuota kryþiuoèiøkariuomenë, ir tarp Laubeno eþero ir Lud-vigsdorfo kaimo, kur buvo iðdëstytosjungtinës lietuviø ir lenkø vëliavos, baigë-si visiðku Kryþiuoèiø ordino kariuomenëssutriuðkinimu. Þuvo apie 200 kryþiuoèiøriteriø, tarp kuriø buvo pats didysis ma-gistras Ulrichas von Jungingenas.

Prof. Z.Ivinskis, apibendrindamas mû-ðio pasekmes, raðo: „Þalgirio kautynësplaèiai nuskambëjo Europoje. Jas laimë-jo Vilniaus ir Krokuvos sostuose sëdá duGediminaièiai savo sutartiniu veikimu.Nors ordino valstybë nuo ðio smûgio lai-kinai atsipeikëjo, bet jis stipriai atsiliepëtolesnei jo egzistencijai“ (343 p.).

Lietuvos monetø kalykloje Þalgiriomûðio 600-meèiui kalamos trys proginësmonetos.

Tai 500 litø vertës auksinë (999/1000;31,10 g) proginë kolekcinë moneta, aver-se vaizduojanti Vytauto Didþiojo majes-totinio antspaudo, naudoto 1407–1430m., pieðiná. Deðinëje rankoje bebarzdisDidysis kunigaikðtis laiko kalavijà, o kai-rëje – Vyties herbà. Ðiuo antspaudu bu-vo patvirtintas 1413 m. spalio 2 d. Ha-rodlës aktas, kuriuo buvo atnaujintasamþinas Lietuvos susijungimas su Len-

tos tiraþas 5000 vienetø (9 pav.).Tai 50 litø vertës sidabrinë (925/1000;

28,28 g) proginë kolekcinë moneta. Aver-se pavaizduotas Vytauto Didþiojo 1401–1404 m. naudotas didysis herbinis ant-spaudas. Ðis antspaudas randamas pri-kabintas prie 1404 m. rugpjûèio 17 d.raðto, kuriuo ratifikuojama Lietuvos irLenkijos Racionþe pasiraðyta taikos su-tartis su Kryþiuoèiø ordinu. Ketvirèiuota-me herbo skyde Vytis, ginkluotas ietimi,pavaizduotas virðutiniame kairiajamekampe. Jis simbolizuoja Vilniaus þemes.Greta pavaizduotas lygiakraðtis kryþiusyra Voluinës herbas. Apatiniame kairia-jame lauke áspaustas lokys, pasuktas ákairæ, simbolizuoja Smolensko þemes.Apatiniame deðiniajame lauke pavaiz-duotas pëstininkas, ginkluotas ietimi irskydu, reiðkia Trakø þemes.

Reverse matome du pëstininkø bû-rius, ginkluotus ietimis ir þengianèiusprieðprieðiais.Monetos apaèioje numes-

kija. Uþ Lenkijà savo majestotiná antspau-dà prie akto prikabino Lenkijos karaliusJogaila.

Reverse pavaizduotas dviejø kariuo-meniø susidûrimas: pirmame plane duietimis ginkluoti pëstininkø bûriai þygiuo-ja vieni prieð kitus. Monetos apaèioje pa-vaizduota numesta vëliava. Jà supa dvidatos 1410/2010. Kompozicijà ið apaèiosjuosia tekstas ÞALGIRIO MÛÐIS. Mone-

Matuoja bûtádangaus aukðèiu

Julius NORKEVIÈIUS

Ankstyvo ryto rimtá sutrikdë durø skam-butis. Nenoromis mintyse savæs paklausiau,kas taip anksti verþiasi á sveèius. Ogi laiðki-ninkei talkinant Klaipëdos universiteto do-centë, socialiniø mokslø (edukologijos) dak-tarë Auðrinë Zulumskytë. Tiksliau, á baltà vo-kà ádëta ganëtinai simpatiðkai iðleista jos po-ezijos knygutë „Laiko lelijos“.

Tik iðtraukus knygutæ ið voko, prasidëjogarsinis skaitymas. O atrodë, kad su eilërað-

èiø autore sëdime greta ir kalbamës, keièia-mës mintimis apie gyvenimà, jo dþiaugsmusir sunkumus, vos ne vienu balsu samprotau-jame apie meilæ bièiuliui, draugui, bendradar-biui. Ir apie romantiðkus saulëtekius, saulë-lydþius. Ir apie baltà gimtinës berþà, klajo-nes po miðkà, parkà. Ði subtili ðneka, pojûtisnesibaigia uþvertus paskutiná „Laiko lelijos“puslapá. Skaitai dar kartà kità, ilgiau ar trum-piau stabtelëdamas vos ne ties kiekvienu kû-rinëliu, kad galëtum pamàstyti, pasverti, áver-tinti autorës pasakytas mintis, graþius posa-kius, romantiðkus palyginimus, sugretinimus.Màstai ir visiðkai pritari autorës pastebëjimui,kad „Laiko lelijos“ – tai mintys, potyriai, nuo-jautos, áþvalgos, kurios atsirado, subrendo beinuskaidrëjo kartu su kûrëjos branda, gyve-nimiðka patirtimi, prabëgusiu laiku, sëkmin-gai, produktyviai atlydëjusiu jà iki ðios dienos.

„Laiko lelijos“ – jau treèioji Auðrinës Zu-lumskytës poezijos knyga. Autorë yra iðlei-

Eilëraðèiuose – mintys, nuojautos, áþvalgos

8 pav.

9 pav.

10 pav.



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2010

7

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 7 (621) liepa

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2010-07-07SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2010

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

tos ar kritusios vëliavos motyvas ir uþra-ðai kartoja aukðèiau apraðytos 500 litømonetos reverso kompozicijà. 50 litø„Þalgirio“ moneta nukalta 10 000 viene-tø tiraþu (10 pav.).

Tai 1 lito vertës vario ir nikelio lydinio(6,25 g) proginë apyvartinë moneta.Averse pavaizduota Vyties heraldinë fi-gûra yra ið Vytauto Didþiojo antspaudo,naudoto vëlyvaisiais valdymo metais.Èia raitelis ginkluotas kalaviju ir skydusu Gediminaièiø Stulpø linijiniu herbu.Kalavijas laikomas atmestoje sulenktojerankoje. Istorijos profesorius I.Jonynas(1884–1954) savo knygoje „Lietuvos di-dieji kunigaikðèiai“, iðleistoje tik 1996 m.,apie minimo 1 lito Vyties heraldinæ figû-rà raðo: „Kaipo vëlesniø antspaudø pa-vyzdþius reikia rodyti 1415 m. balandþio15 d. ir 1423 m. geguþës 18 d. antspau-dus. Jie yra pridëti prie nesvarbaus turi-nio Vytauto raðtø. Jø originalai yra Kara-liauèiaus slaptajame archyve“ (188 p.).Minëtø antspaudø fotografijas I.Jonynasgavo ið profesoriaus E.Volterio, kuris Ka-raliauèiuje lankësi prieð Antràjá pasaulinákarà.

Lito reverse apvaliu apvadu apribo-toje kompozicijoje pavaizduota ieèiø raiz-galynë. Virðuje – dvi datos 1410–2010,apaèioje – tekstas ÞALGIRIO MÛÐIS pa-tikslina monetos siuþetà. Proginë apy-vartinë 1 lito moneta nukalta 1 milijonovienetø tiraþu (11 pav.).

dusi eilëraðèiø rinkinius „Didelis vilties pasau-lis“ (1995), „Ilgesio rytas“ (1998). Jos kûrybaspausdinta almanachuose „Poezijos pava-saris“ (1999), „Baltija“ (2000), „Lietaus dva-sia“ (2001) „Lëkimas virð þemës“ (2005), kny-gose „Vaivorykðtëj iðtirpæs liûdesys“ (1999),„Kretingos kraðto þodþio meistrai“ (2004), taippat „Literatûroje ir mene“, „Gairëse“, „Ðvytu-ryje“, „Pajûrio naujienose“, „Inþinerijoje“, „Ðei-mininkëje“ ir kituose leidiniuose. Ne vienaskompozitorius jos tekstais sukûrë dainas so-listams, duetams, ansambliams, vaikø ir su-augusiøjø chorams, jos skambëjo „Dainø dai-nelës“ konkurse, respublikinëje moksleiviøDainø ðventëje bei jubiliejinëje Lietuvos tûks-tantmeèio Dainø ðventëje.

Auðrinë Zulumskytë yra tapusi Bronës irJono Liniauskø literatûrinës premijos (1999),Lietuvos mokytojø literatø „Spindulio“ draugi-jos „Vieno kûrinio konkurso“ (1999) laureate.

11 pav.

S.BAÈKAITIS Ignalinos atominës jëgainëspaveldas – painûs sprendimai ir sunkinaðta kartø kartoms .................................................. 3

D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË 7-oji tarptautinëdoktorantø ir jaunøjø mokslininkøkonferencija .............................................................. 6

J.GRIGAS Mobiliøjø ryðiø baziniø stoèiøspinduliuotës poveikis .............................................. 8

T.PRANCKEVIÈIUS Kurkime ateitá ðiandien ............ 12

V.GARALIENË Ar ðiuolaikinis þmogus galiiðvengti „mirtinø“ ligø? ............................................ 14

A.VITKUS, Ch.BARGMANAS Ðiaurës Lietuvostolstojininkai ............................................................ 16

D.MIKALAUSKAITË Beta gliukanai þmogausmityboje .................................................................. 18

A.DUBIETIS Atmosferos refrakcija .......................... 18

R.GAUKÐTAS „Siemens“ padës maþintiBaltijos jûros tarðà ................................................... 21

A.GRIGELIS Þaliosios Aliaskos eskizai ................... 22

Akcinë bendrovë ,,Anykðèiø kvarcas” .................... 24

J.SKOMSKIS Gamtos bièiulis nuoVabalkðnës .............................................................. 26

B.SLAVINSKAS Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiørezidencija Vilniuje .................................................. 27

M.KUODYTË Porceliano sukûrimo paslapèiøbeieðkant ................................................................ 28

D.TRIPONIENË Robertas Kochas ir Lietuva ........... 30

S.SKRODENIS Masinë kultûra, arba poploras ....... 32

E.BACEVIÈIUS Sutaurinta þvejybasu jûrvarniais ........................................................... 36

V.ÞIGAS Mûðiø datos numizmatikoje ...................... 40

J.NORKEVIÈIUS Matuoja bûtá dangausaukðèiu .................................................................... 42


Didþiøjø kunigaikðèiø rûmø menësenumatyta atkurti visø – gotikos, renesan-so ir ankstyvojo baroko epochø interje-rus su puoðniomis krosnimis, þidiniais,istoriniais baldais ir kt. Vien kokliø su ávai-riø spalvø glazûra, heraldinëmis figûro-mis buvusiø rûmø teritorijoje surasta apie8000. Tai viena gausiausiø ir vertingiau-siø kolekcijø Europoje. Ðie radiniai pa-deda atkurti autentiðkà vaizdà. Pagal Pi-liø tyrimo centro „Lietuvos pilys“ tyrëjøduomenis, autentiðkus pavyzdþius ir brë-þinius jau atkurtos 7-ios krosnys.

Gotikines sales reprezentuos LDKAleksandro laikø heraldika. Sosto salë-je bus bene graþiausia heraldika, kurio-je matysime XVI a. vidurio valdovo her-bus – jo ryðiø dinastijà, to meto visø þe-miø herbus, kurie ðiandien yra þinomi.Ji atkurta, remiantis vieninteliais herbais,sukurtais Lietuvoje, šiandien saugomaisParyþiaus arsenalo bibliotekoje.

Renesanso epochos sosto salës sie-

Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rezidencija Vilniuje

nø tapybinio frizo projektas ágyvendina-mas pagal patvirtintà ir suderintà Lietu-vos valstybës bei jos atskirø þemiø, Ge-diminaièiø ir Jogailaièiø dinastijos valdo-vø heraldiniø þenklø naudojimo ir iðdës-tymo schemà (autoriai – Povilas Kuodisir Audronë Kiauðinienë). Per beveik dudeðimtmeèius trukusius archeologiniusir architektûrinius LDK valdovø rûmø ty-rinëjimus sukaupta daugiau kaip 300tûkst. radiniø. Tai akmens architektûrosdetalës, fragmentai, keramikos, metalo,medþio, odos, tekstilës, kaulo ir kiti dirbi-niai, numizmatikos vertybës.

Ðiemet darbø rûmuose vël imasi sta-tybø ir apdailos meistrai. Jø tikslas pa-

gal galimybes árengti pagrindiná Pietøkorpusà. Sudëtingi darbai laukia inter-jerø – meniø lubø ir sienø dekoro, frizøkûrëjø, galerijø, apðvietimo, ðildymoprietaisø árengimo, kitø specialistø. Ga-vus tinkamà finansavimà ir atlikus šiuosdarbus, jau galima bûtø atiduoti ðeimi-ninkams naudoti pirmàjà atkuriamø Val-dovø rûmø dalá.

Ðiais metais Valdovø rûmø atkûrimodarbams, – sakë VÁ ,,Vilniaus pilys” l.e.p.direktorius Vytautas Povilaitis, – ið vals-tybës biudþeto skirta 12 mln. litø. O no-rint kitais metais uþbaigti pirmàjà Valdo-vø rûmø komplekso reprezentacinæ daláir parengti jà visuomenës lankymui,2011 m. bûtina atlikti darbø uþ 24,55mln. litø. Taèiau, paþymëjo LDK valdo-vø rûmø atkûrimo ir paskirties klausimøkomisijos nariai, tam bûtina valstybës irvisuomenës parama.

LDK valdovø rûmø direktoriaus dr.Vydo Dolinsko nuomone, labai svarbuvisuomenei parodyti net ir iki galo ne-árengtus Valdovø rûmus, kad juos ap-lankytø kuo daugiau þmoniø – projektoðalininkø bei skeptikø – ir kad jie savoakimis pamatytø bei ávertintø nuveiktusdarbus, susidarytø objektyvià nuomo-næ apie Valdovø rûmø atkûrimà.

Manau, kad ir šis naujas, puikiaiiliustruotas leidinys mums primins, kadðie rûmai visuomet buvo ir bus svarbiau-sias lietuviø tautos valstybingumo, isto-rijos, kultûros ir meno centras.

Atkelta ið 27 p.

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 7, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.7