MOKSLINIŲ TYRIMŲ ATASKAITA - ktu.edu · Mokslinių tyrimų ataskaita, 2017 2 Ataskaitoje pateikti 2017 m. Kauno technologijos universitete organizuoti ir finansuoti moksliniai tyrimai

2017

MOKSLINI TYRIM ATASKAITA

Kauno technologijos universitetas, 2018

Mokslini tyrim ataskaita, 2017

2

Ataskaitoje pateikti 2017 m. Kauno technologijos

universitete organizuoti ir finansuoti moksliniai tyrimai.

Pateikiami Universiteto apibendrinti ir padalini

mokslins veiklos pagrindiniai rodikliai: mokslo

publikacijos, mokslo rezultat sklaida, dalyvavimas

tarptautinse ir nacionalinse mokslo programose,

mokslo laimjimai, inovacijos ir kt.

Leidinio sudarytojai:

dr. Leonas Balaeviius,

dr. Mindaugas Bulota,

dr. Egl Gaul,

Vilma Karoblien,

Adriana Kviklien,

Irena varplien

2017

Kauno technologijos universitetas, 2018


3

TURINYS. BENDROJI DALIS

6 Universiteto reikm regionui ir alies raidai

7 MTEPI strategins kryptys

10 Mokslini tyrim kryptys

14 Mokslini tyrim organizavimas

16 2017 m. svarbiausi mokslins veiklos rezultatai ir laimjimai

20 Tyrjai

22 Mokslini tyrim finansavimo altiniai

33 Doktorantra

38 Technologij perdavimas

41 Mokslini tyrim rezultat sklaida

49 Mokslo infrastruktra

52 Priedai

53 1 priedas. Mokslo projekt sraas

107 2 priedas. Mokslo darb sraas


4

TURINYS. FAKULTETAI

194 Chemins technologijos fakultetas

274 Ekonomikos ir verslo fakultetas

334 Elektros ir elektronikos fakultetas

378 Informatikos fakultetas

410 Matematikos ir gamtos moksl fakultetas

459 Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakultetas

534 Panevzio technologij ir verslo fakultetas

562 Socialini, humanitarini moksl ir men fakultetas

650 Statybos ir architektros fakultetas


5

TURINYS. INSTITUTAI

694 Aplinkos inzinerijos institutas

722 Architektros ir statybos institutas

750 Biomedicinins inzinerijos institutas

773 Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institutas

801 Maisto institutas

822 Mechatronikos institutas

849 Medziag mokslo institutas

894 Sveikatos telematikos mokslo institutas


6

UNIVERSITETO REIKM REGIONUI IR ALIES RAIDAI

Kauno technologijos universitetas yra vienas didziausi technikj universitet Baltijos alyse ir viena

ikiliausi alies auktj mokykl, uzimanti lyderio pozicijas daugelyje mokslini tyrim krypi.

Universitetas yra svarbiausi Europos Sjungos ir pasaulio akademini institucij narys, o Universiteto

mokslininkai aktyviai dalyvauja daugelio tarptautini organizacij veikloje.

KTU yra gerai zinomas pasauliui ultragarso, organins chemijos, maisto mokslo, mechatronikos,

sistem diagnostikos, aplinkosaugos ir daugelio kit krypi laimjimais.

Universitetas pltoja partneri tinkl, vykdo miestui, regionui ir alies kiui, socialinei raidai ir kultrai

aktualius projektus, konsultuoja organizacijas darniosios pltros klausimais, ugdo socialiai atsaking

visuomens pozir aplinkos tvarum. Didelis dmesys moksliniuose tyrimuose ir studijose kreipiamas

svarbiausias darnaus vystymosi dimensijas: socialin atsakomyb, gamtini itekli taupym ir

efektyv j naudojim. Siekiant bendr tiksl, stengiamasi ivengti konflikto tarp ekonominio vystymosi,

aplinkos apsaugos ir socialins visuomens raidos.

Vykdydamas mokslini tyrim, eksperimentins pltros sutartis moni ir vairi Lietuvos bei uzsienio

institucij uzsakymu, Universitetas tvirtai pirmauja Lietuvoje KTU mokslininkai atlieka 12 proc. vis

alies mokslo institucij verslui atliekam mokslini tyrim. Universitete esanti naujausia mokslini

tyrim ranga, mokslinink patirtis, aktyvus bendradarbiavimas su pramone ir verslu leidzia uzimti

pirmaujanias pozicijas alyje daugelyje technologijos, fizini ir socialini moksl krypi ir prognozuoti

atskir kio ak pltojimosi perspektyvas bei vienos ar kitos krypties specialist poreik.

Didel poveik visuomenei daro mokslo populiarinimo renginiai, kuriuos organizuoja Universiteto

padaliniai.
http://ktu.lt/turinys/moksliniu-tyrimu-kryptyshttp://ktu.lt/turinys/universiteto-naryste-tarptautinese-organizacijose


7

MTEPI STRATEGINS KRYPTYS

Kauno technologijos universiteto (toliau Universitetas, KTU) Mokslini tyrim ir eksperimentins

(socialins, kultrins) pltros bei inovacij (MTEPI) strategija 20152020 (toliau MTEPI strategija)

siekia uztikrinti, kad bt gyvendinti Universiteto strategijoje MTEPI ikelti tikslai. Universiteto

strategijoje vardintas strateginis MTEPI tikslas pltoti tarptautinius, tarpsritinius ir tarpkryptinius

mokslinius tyrimus, ypa fizini ir technologini moksl srityse, kurti reikming tak visuomenei bei

ekonomikai daranias zinias; mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr kreipti pramons, verslo ir

visuomens poreikius; rengti ir ugdyti doktorantus bei podoktorantros tyrjus, kurti aukto tarptautinio

lygio tyrj potencial. Siekdamas io tikslo Universitetas vykdo fizini, biomedicinos, technologijos,

socialini ir humanitarini moksl MTEPI, rezultatus vieina ir komercializuoja; rengia fizini,

technologijos, socialini ir humanitarini moksl srii mokslininkus; atlieka uzsakomuosius mokslinius

tyrimus Lietuvos ir kit ali kio subjektams ir vykdo tarptautinius bei nacionalinius mokslo projektus.

Strateginiai veiklos prioritetai

KTU strateginiai veiklos prioritetai pagal 2012 m. sausio 27 d. Kauno technologijos universiteto tarybos

nutarim Nr. V7-T-0-1:

talentingi ir motyvuoti studijuojantieji, dstytojai ir tyrjai;

kritin mas pasaulinio lygio dstytoj, tyrj bei uzsienio student;

studij ir mokslo vienov, sanglauda su pramone ir verslu;

tarpkryptiniai ir tarpsritiniai moksliniai tyrimai bei studijos;

tarptautinis pripazinimas prieakini zini ir ateities technologij krime bei perdavime;

dalyvavimas pasauliniuose zini tinkluose;

veiklos kokyb ir efektyvus valdymas;

kvepianti ir draugika aplinka;

zini ir vertybi sklaida visuomenje.

Strateginius veiklos prioritetus Universitetas realizuoja per uzdavinius:


8

pltoti fizini, biomedicinos, technologijos, socialini ir humanitarini moksl bei tarptautinio

lygmens, tarpsritinius ir tarpkryptinius mokslinius tyrimus ir kurti reikming tak visuomenei bei

ekonomikai daranias zinias;

mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr kreipti pramons, verslo ir socialins bei kultrins

raidos poreikius;

uztikrinti talenting ir motyvuot Lietuvos ir uzsienio doktorant bei podoktorantros tyrj

pritraukim ir ugdym, kurti tarptautiniu mastu pripazint doktorantros mokykl, jungtines studij

programas;

suburti, palaikyti ir vystyti aukto tarptautinio lygio tyrj potencial;

skatinti aukto tarptautinio lygio mokslo tyrim centr pltr.

MTEPI veiklos principai

Universitetas vykdo MTEPI veikl nuo 0 iki 7 technologijos parengties lygio. Universiteto MTEPI

veiklos apima fizini, biomedicinos, technologijos, socialini ir humanitarini moksl bei men sritis.

Universitetas siekia auktos MTEPI kokybs kiekvienoje kryptyje ir skatina tarpkryptinius bei

tarpsritinius tyrimus.

Visa Universitete sukurta intelektin nuosavyb priklauso Universitetui. Ji yra saugoma ir valdoma

pagal Universiteto senato patvirtint tvark (2014 m. kovo 26 d. Universiteto senato nutarimas Nr.

V3-S-26 Dl Kauno technologijos universiteto intelektins nuosavybs valdym

reglamentuojani dokument).

Universitetas laikosi aukt etikos standart visose veiklose, taip pat ir MTEPI. MTEPI veikla ir jos

valdymas yra skaidrus, siekiantis mazinti interes konflikt galimyb bei MTEPI etikos pazeidimus.

Universitetas pritraukia ir ugdo talentingus tyrjus bei MTEPI lyderius.

Universitetas dalyvauja, formuoja ir palaiko tarptautinius MTEPI tinklus; tyrj grupes traukia kit

ali MTEPI talentus.

Universitetas uztikrina, kad sukurtos naujos zinios ir technologijos bt perduodamos vis pakop

studijose ir neformaliajame mokyme.

Universitetas aktyviai dalyvauja komercializuojant Universiteto intelektin nuosavyb Lietuvoje ir

uzsienyje sudaro slygas kurtis ir kuria naujas, zinioms ir technologijoms imlias mones,

licencijuoja intelektin nuosavyb. Intelektins nuosavybs komercializavimas yra vykdomas vieno

langelio principu, siekiant uztikrinti bendradarbiavimo su verslu kokyb.


9

Universitetas vysto, palaiko ir atnaujina reikiam MTEPI infrastruktr. Bandomj gamyb

Universitetas vykdo kartu su verslo partneriais.

Universitetas diversifikuoja MTEPI pajamas ir pritraukia valstybs asignavim, privaias, MTEPI

konkursines ir paramos las.

MTEPI strategini prioritet gyvendinimas realizuojamas per iuos MTEPI veiklos prioritetus:

I. pritraukti, ugdyti ir ilaikyti MTEPI talentus ir lyderius;

II. siekti ir palaikyti aukt MTEPI rezultat kokyb;

III. didinti MTEPI tarptautikum, stiprinant MTEPI poveik Lietuvos ir kit ali visuomenei bei verslui.


10

MOKSLINI TYRIM KRYPTYS

Siekiant pltoti tarptautinio lygmens fizini, biomedicinos, technologijos, socialini ir humanitarini

moksl tarpsritinius ir tarpkryptinius mokslinius tyrimus ir kurti reikming tak visuomenei bei

ekonomikai daranias zinias, 2017 m. Universiteto padaliniai vykd toki prioritetini mokslini tyrim

krypi mokslinius tyrimus:

Diagnostins ir matavimo technologijos

Imaniosios aplinkos ir informacins technologijos

Naujos medziagos auktosioms technologijoms

Technologijos darniam vystymuisi ir energetika

Tvarus augimas ir darni sociokultrin raida

Lentel 1. KTU padalini moksliniai tyrimai prioritetinse mokslo kryptyse

DIAGNOSTINS

IR MATAVIMO

TECHNOLOGIJOS

IMANIOSIOS

APLINKOS IR

INFORMACINS

TECHNOLOGIJOS

NAUJOS MEDIAGOS

AUKTOSIOMS

TECHNOLOGIJOMS

TVARUS AUGIMAS

IR DARNI SOCIO-

KULTRIN RAIDA

TECHNOLOGIJOS

DARNIAM VYSTYMUI

IR ENERGETIKA

Chemins technologijos

fakultetas

Ekonomikos ir verslo

fakultetas

Elektros ir elektronikos

fakultetas

Informatikos fakultetas

Matematikos ir gamtos

moksl fakultetas

Mechanikos inzinerijos ir

dizaino fakultetas

Panevzio technologij ir

verslo fakultetas

Socialini, humanitarini

moksl ir men fakultetas


12

DIAGNOSTINS

IR MATAVIMO

TECHNOLOGIJOS

IMANIOSIOS

APLINKOS IR

INFORMACINS

TECHNOLOGIJOS

NAUJOS MEDIAGOS

AUKTOSIOMS

TECHNOLOGIJOMS

TVARUS AUGIMAS

IR DARNI SOCIO-

KULTRIN RAIDA

TECHNOLOGIJOS

DARNIAM VYSTYMUI

IR ENERGETIKA

Statybos ir architektros

fakultetas

Aplinkos inzinerijos

institutas

Architektros ir statybos

institutas

Biomedicinins inzinerijos

institutas

Maisto institutas

Mechatronikos Institutas

Medziag mokslo institutas

Prof. K. Barausko

ultragarso mokslo institutas


13

DIAGNOSTINS

IR MATAVIMO

TECHNOLOGIJOS

IMANIOSIOS

APLINKOS IR

INFORMACINS

TECHNOLOGIJOS

NAUJOS MEDIAGOS

AUKTOSIOMS

TECHNOLOGIJOMS

TVARUS AUGIMAS

IR DARNI SOCIO-

KULTRIN RAIDA

TECHNOLOGIJOS

DARNIAM VYSTYMUI

IR ENERGETIKA

Sveikatos telematikos

mokslo institutas

MOKSLINI TYRIM ORGANIZAVIMAS

Moksliniai tyrimai ir jais grstos studijos yra Universiteto veiklos pagrindas, todl Universiteto dstytojai

moksliniams tyrimams skiria ne maziau kaip tredal savo darbo laiko. Ypa naudinga moksliniuose

tyrimuose dalyvauti studentams, o magistrantams ir doktorantams tiesiog btina, nes tai produktyvi

auktojo lavinimo forma, suteikianti ne tik praktins veiklos patirties, bet ir gebjim pajusti mokslins

krybos proces. Studij metais mokslin darb dirb specialistai, nors ir netap mokslininkais, tampa

naujausi mokslo zini, tiriamojo darbo gdzi ir atitinkamo mstymo bdo skleidjais savo profesins

veiklos srityse. Tai sudaro slygas mokslui aktyviai atsinaujinti ir palaiko jo gyvybingum.

MTEPI politik ir strategij formuoja Universiteto Taryba, Senatas, Rektorius, mokslo ir inovacij

prorektorius, konsultuodamasis su Universiteto Mokslo strategijos komitetu (toliau UniMSK). UniMSK

funkcinis kolegialus patariamasis organas Universiteto mokslini tyrim ir eksperimentins pltros bei

inovacij politikai ir strategijai formuoti bei gyvendinti. UniMSK gyvendina Universiteto mokslo ir

inovacij tikslus bei atsako uz mokslo ir inovacij paketo vystym.

I lygmens akademiniuose padaliniuose fakultetuose ir mokslo institutuose mokslo veikla vykdoma

gyvendinat patvirtint mokslo krypties (ar krypi grups) strategij. Fakultet dekanai ir institut

direktoriai priimdami strateginius sprendimus, siekia uztikrinti kokybin ir kiekybin padalini MTEPI

veiklos rezultat augim bei MTEPI ir studij proces sinergij.

Mokslo veikla Universitete vykdoma fakultet mokslo grupse ir institutuose bei I lygmens mokslo

institutuose, remiantis sukauptomis MTEPI kompetencijomis. Uz MTEPI strategini tiksl gyvendinim

fakultet mokslo grupse yra atsakingi dekanai, mokslo ir inovacij prodekanai bei pagrindiniai tyrjai,

o I lygmens mokslo institutuose institut direktoriai, kurie telkia tyrjus, planuoja ir koordinuoja MTEPI

veiklos vykdym.


15

Atsizvelgiant Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsjo 26 d. sakym Nr. V-

706 Dl Palyginamojo ekspertinio mokslini tyrim ir eksperimentins pltros vertinimo reglamento,

sudaryta 11 vertinamj vienet: fiziniuose moksluose 2 vertinamieji vienetai: chemija, fiziniai mokslai;

technologijos moksluose 6: chemijos inzinerija; medziag inzinerija; statybos inzinerija; elektros ir

elektronikos inzinerija, mechanika; informatikos inzinerija; socialiniuose 2: ekonomika ir vadyba,

socialiniai mokslai; humanitarini moksl 1: humanitariniai mokslai.

Mokslo strategijos proces gyvendinim palaiko mokslo ir inovacij prorektoriui pavalds padaliniai:

Mokslo ir inovacij departamentas (MID), Mokslo ir inovacij kompetencijos centras (MIKC), Tarptautin

doktorantros mokykla (TDM), Nacionalinis inovacij ir verslo centras (NIVC), skaitant KTU Startup

Space. MTEPI strategijos gyvendinim palaiko kiti Universiteto administraciniai padaliniai.


16

2017 M. SVARBIAUSI MOKSLINS VEIKLOS REZULTATAI IR LAIMJIMAI

2017 m. stiprinant mokslini tyrim, eksperimentins pltros ir inovacij (toliau MTEPI) veiklos

rezultatus ir studij kokyb, Universitete buvo diegtas mokslo grupmis grstas MTEPI veiklos vystymo

modelis bei efektyvinami MTEPI valdymo procesai, vykdant mokslo grupi fakultetuose steigim, MTEPI

veiklos vadybos ir administravimo centralizavim dekanatuose bei II lygmens akademini padalini

stambinim.

Penkiuose fakultetuose Socialini, humanitarini moksl ir men, Ekonomikos ir verslo, Statybos ir

architektros, Panevzio technologij ir verslo bei Elektros ir elektronikos buvo vykdomi visi trys

procesai. ie fakultetai veiklino MTEPI veiklos valdymo fakultetuose model. Likusieji fakultetai

MTEPI veiklos valdymo model veiklins nuo 2019 m.

2017 m. Universitete buvo institucionalizuota 31 mokslo grup.

2017 m. buvo paskelbtos 609 tarptautins publikacijos, i j 503 ileistos kit ali leidyklose, o 321

publikacija paskelbta ISI Web of Science ir Scopus duomen bazi kit ali leidiniuose su cituojamumo

rodikliu (angl. Impact Factor, IF).

2017 m. ileistos 23 mokslo monografijos, studijos arba j dalys tarptautinse pripazintose leidyklose.

2017 m. Universitete vyko 12 tstini tarptautini ir nacionalini mokslo konferencij: Tarptautin

konferencija Nanotechnologijos ir inovacijos Baltijos jros regione, 13-asis Pasaulinis semiotikos

kongresas CROSS-INTER-MULTI-TRANS, 4-tasis iaurs ir Ryt Europos maisto kongresas, 21-oji

tarptautin mokslin konferencija Transporto priemons 2017 ir kitos.

2017 m. Lietuvos mokslo premija humanitarini ir socialini moksl srityse skirta profesoriui Ryiui

Ambrazeviiui uz darb cikl Akustikos metod pltra muzikos ir kalbos tyrimuose.


17

2017 m. profesori Armin Ragausk uz geriausi met mokslin straipsn apdovanojo JAV

Neurochirurg kongresas (angl. The Congress of Neurological Surgeons), straipsnis peln

Neurochirurgins intensyvios terapijos Oskar Bostone. is straipsnis buvo publikuotas JAV

Neurochirurg kongreso prestiziniame zurnale Neurosurgery.

2017 m. Kauno miesto mokslininko premija uz mokslo pasiekimus teikta profesoriui Sigitui Tamuleviiui.

2017 m. doc. Gintar Balyt architektros ir kultros portalas pilotas.lt paskelb Kauno krato Met

architektu, uz krybinius laimjimus jis gavo Aplinkos ministerijos premij, o kartu su bendraautoriais uz

Kauno autobus stoties projekt Lietuvos meno krj asociacijos premij.

2017 m. Lietuvos moksl akademijos Kazimiero Barausko (elektronika ir elektrotechnika) premija

teikta profesoriui Sauliui Grigaleviiui uz mokslin darb Naujos struktros puslaidininki panaudojimas

organiniuose viesos dioduose.

2017 m. Lietuvos moksl akademijos jaunj mokslinink ir doktorant mokslini darb konkurso

premija teikta dr. Domanto Peckaus ir dr. Tomo Tamuleviiaus krybinei grupei uz mokslin darb

Lazerini technologij taikymai medziag mikro-struktravimui bei nuostoviesiems ir ultraspartiesiems

spektroskopiniams tyrimams; pagyrimo ratas teiktas dr. Agnei Bankauskaitei uz mokslin darb

Sluoksniuot dvigub hidroksid sintez, savybs ir panaudojimas naujos kartos katalizatori

gamyboje.

2017 m. Lietuvos moksl akademijos auktj mokykl student mokslini darb konkurso premijos

teiktos magistrei Justinai ivinskaitei uz mokslin darb CPTED taikymas kuriant saugi miesto

gyvenamj aplink (darbo vadov doc. dr. Irina Matijoaitien), magistrui Matui Steponaiiui uz

mokslin darb Organiniai piridinio ir ketvirtinio amonio dariniai: sintez ir puslaidininkini savybi

tyrimas (darbo vadovas doc. dr. Tadas Malinauskas), studentei Urtei Baranauskytei uz mokslin darb

Naujos struktros elektroaktyvios medziagos organiniams viesos diodams (vadovas prof. dr. Saulius

Grigaleviius) ir magistrantui Mantui Lukauskui uz mokslin darb Fluoropolimer mechanini savybi

tyrimas mikrotempimo renginiu (darbo vadov doc. dr. Brigita Abakeviien); pagyrimo ratai teikti

magistrei Evelinai Listovai (Sankauskaitei) uz mokslin darb Edukaciniai elektroninio mokymo(si)

priemoni adaptavimo prancz kalbos pamokose veiksniai: eTwinning projekto atvejis (darbo vadov

prof. dr. Brigita Janinait) ir pirmj met doktorantei Olgai Belukhinai uz mokslin darb Naudot

padang tekstils atliek perdirbimo kur galimybi tyrimas (darbo vadov m. d., dr. Daiva Milaien).
http://pilotas.lt/2017/06/30/architektura/architektu-diena-liepos-1-aja-didziosiomis-raidemis-rasome-gintara-balcyti/http://pilotas.lt/2017/06/30/architektura/architektu-diena-liepos-1-aja-didziosiomis-raidemis-rasome-gintara-balcyti/http://pilotas.lt/2017/12/12/architektura/pagyre-architektus-kauno-autobusu-stoties-autoriams-garbinga-premija/


18

2017-2018 m. Lietuvos moksl akademijos jaunj mokslinink stipendija skirtos jauniesiems

mokslininkams: dr. Linai Sineviienei, dr. Anatolijui Eisinui, dr. Tomui Tamuleviiui.

2017 m. Kazick eimos fondo premijos skirtos auktj technologij mokslinius tyrimus atliekantiems

dstytojams dr. Renaldui Raiuiui ir dr. Tomui Tamuleviiui.

MTEPI pasiekim vystymo iniciatyvos

2017 m. vykdyti 7 KTU mokslinink grupi tarpsritiniai mokslo projektai KTU prioritetinse mokslo

kryptyse, finansuoti i vidini Universiteto itekli, leido parengti 13 mokslini publikacij (2 publikuotos

tarptautini konferencij praneim leidiniuose, 4 pateiktos, 7 parengtos), sukurti holograminio efekto

formavimo medziagos paviriuje technologij; vaisi ir darzovi, uztert mikroorganizmais, kombinuoto

apdorojimo ultragarsu metod bei grafeno sintezs ir perklimo ant lanksi padkl metod; 9

medziagas; vies emituojanio sluoksnio prototip; elektros energijos apskaitos sistemos prototip ir

hologram difrakcinio vaizdo generavimo program imaniajam renginiui. Projekt vykdymo metu buvo

parengtos 5 paraikos ioriniam finansavimui gauti.

Pltojant tarptautinio lygmens tarpinstitucinius mokslinius tyrimus, vykdyti 6 bendri KTU ir Lietuvos

sveikatos moksl universiteto (LSMU) mokslinink grupi projektai, finansuoti i vidini institucij

itekli, kurie sudar slygas parengti 8 bendras institucij mokslinink publikacijas (2 publikuotos WoS

duomen bazs leidiniuose su cituojamumo indeksu, 1 publikuota recenzuojamame leidinyje, 2

pateiktos, 3 parengtos), 5 konferencij praneim tezes, sukurti 9 medicinins paskirties produktus,

ultragarsin radiodaznini signal technologij kepen audinio elastini savybi tyrimams ir diabetins

inkst ligos prognozs technologij bei parengti praktines rekomendacijas dializs centrams dl

dializuojam pacient smegen pazeidimo prevencijos.

2017 m. Universitetas i vidini itekli ts tarptautinio lygio podoktorantros tyrj pritraukimo

program, pagal kuri stazuotes vykd 10 tyrj, i j 7 uzsienio mokslininkai i Belgijos, Graikijos,

Egipto, Indijos, Irano, Vokietijos, Lenkijos. Taip pat Universitete stazuotes pradjo 9 tyrjai, kuri

podoktorantrines stazuotes finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT).

2017 m. Universiteto darbuotojams ir studentams i vidini institucijos itekli buvo paskirtas skatinimas

uz aukto lygio mokslo publikacijas Web of Science ir Scopus duomen bazse referuojamuose mokslo


19

leidiniuose. is paskatinimas buvo skirtas uz 125 publikacijas, i kuri 61 yra parengta kartu su autoriais

i uzsienio institucij. Skatinim gavo 142 darbuotojai, 28 doktorantai ir 2 studentai.

2017 m. aktyviausi jaunj mokslinink konkurs nugaltojo mokslininkas stazuotojas Caspar Rabitz

Florian, vyresnysis mokslo darbuotojas Dmytro Volyniuk, mokslo darbuotojas Tomas Tamuleviius,

docentas Anatolijus Eisinas ir vyresnysis mokslo darbuotojas Dalius Gudeika. 2017 m. aktyviausi

doktorant konkurso stipendijos skirtos 38 nugaltojams.

2017 m. geriausi monografij konkurso premijos skirtos profesoriui Dario Martinelli uz monografij

Give Peace a Chant: Popular Music, Politics and Social Protest, profesoriui Vytautui Ostaeviiui,

docentui Giedrius Januui, profesoriui Arvydui Paleviiui, profesoriui Rimvydui Gaidziui ir profesoriui

Vytautui Jrnui uz monografij Development of Microsystems Multi Physics Investigation Methods ir

mokslininkui stazuotojui Florian Caspar Rabitz uz monografij The Global Governance of Genetic

Resources: Institutional Change and Structural Constraints.


20

TYRJAI

2017 m. Universitete mokslinius tyrimus ir eksperimentins, socialins, kultrins pltros darbus vykd

1513 darbuotoj. I j 1321 tyrjai, i kuri 777 turintys daktaro laipsn, 544 tyrjai be daktaro laipsn, i

j - 317 doktorant. Universitete dirbo 852 dstytojas, jie uzm 665,403 etato, ir 148 mokslo darbuotojai

(i j 9 mokslininkai stazuotojai), kurie uzm 122,409 etato. Moterys sudar 46 proc. vis MTEP

darbuotoj.

Paveikslas 1. Tyrj pasiskirtymas pagal mokslo sritis 2017 m.

Daugiausia tyrj dirbo technologij moksl srityje (56 proc.), panaus skaiius darbuotoj dirba fizini

(17 proc.) ir socialini moksl (19 proc.) srityse.

Humanitariniai mokslai

7%

Socialiniai mokslai19%

Technologij mokslai56%

Fiziniai mokslai17%

Biomedicinos mokslai

1%

Tyrj pasiskirstymas pagal mokslo sritis


21

Paveikslas 2. Tyrj pasiskirtymas pagal amzi 2016 m.

Kauno technologijos universitete dirba daug jaun tyrj. Didziausi tyrj dal sudaro 25-34 met

amziaus tyrjai (34 proc.), ir 35-44 met amziaus tyrjai (31 proc.). 65 met ir vyresni tyrjai sudaro 12

proc. tyrj.

iki 25 m. amziaus1%

25-34 m. amziaus34%

35-44 m. amziaus 31%

45-54 m. amziaus18%

55-64 m. amziaus12%

65 m. ir vyresni4%

Tyrj pasiskirstymas pagal amzi 2017 m.


22

MOKSLINI TYRIM FINANSAVIMO ALTINIAI

2017 m. moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultrinei) pltrai ir meno veiklai pltoti i

valstybs biudzeto gauta 5 464 tkst. Eur. Gaut l dyd lm 20122014 m. mokslo (meno) veiklos

vertinimo rezultatai (publikacij formaliojo vertinimo takai, ekspertinio vertinimo balai; los, gautos

vykdant tarptautini mokslo program projektus, ir los, gautos vykdant kio subjekt taikomj moks-

lini tyrim uzsakymus, kurie atitinka MTEP svok pagal reglamentuojanius dokumentus). Tiesioginei

mokslo (meno) veiklai pltoti teko 2 401 tkst. Eur. Kita dalis moksliniams tyrimams, eksperimentinei

(socialinei, kultrinei) pltrai ir meno veiklai pltoti gaut l buvo nukreipta infrastruktrai ilaikyti.

2017 m. Universiteto mokslininkai skmingai vykd 15 Europos Sjungos mokslini tyrim ir inovacij

finansavimo programos Horizontas 2020 projekt, 4 septintosios bendrosios programos (7BP) projektus

chemijos, biomedicinins inzinerijos, mechanikos inzinerijos, elektronikos, informatikos, socialini

moksl ir kitose mokslo srityse. 2017 m. pradti vykdyti H2020 priemons Pazangos sklaida ir

dalyvavimo pltra srities Komand krimas 1 faz veiklos projektai: IT mokslo ir technologij

ekscelencijos centras daikt interneto ir imani aplink srityje (InnoITeam), projekto Nr. 763805

(projekto koordinatorius - KTU), bei Kultros ir krybini inovacij Lietuvoje kompetencijos centras

(InnoCult), projekto Nr. 763748.

2017 m. Universiteto mokslininkai vykd vien Europos inovacij ir technologij instituto pagal program

EIT Raw Materials finansuojam mokslo projekt FLAME, 6 20142020 m. Europos Sjungos teritorinio

bendradarbiavimo tikslo INTERREG programos projektus, 11 mokslini tyrim projekt, finansuojam

kit tarptautini program ar institucij lomis, dalyvavo 54 COST veiklose.

2017 m. Universiteto mokslininkai pagal 20142020 m. Europos Sjungos fond investicij veiksm

program vykd vien priemons Nr. 01.2.1-LVPA-823 SmartInvestLT+ projekt, 7 priemons Nr. J-05-

LVPA-K Intelektas. Bendri mokslo verslo projektai projektus, 9 priemons Nr. 09.3.3-LMT-K-712

Mokslinink, kit tyrj, student mokslins kompetencijos ugdymas per praktin mokslin veikl

veiklos Stazuoi po doktorantros studij skatinimas projektus.


23

2017 m. pasiraytos 6 dotacijos sutartys dl projekt vykdymo pagal 20142020 m. Europos Sjungos

fond investicij veiksm programos priemons Nr. 01.2.2-LMT-K-718 Tiksliniai moksliniai tyrimai

sumanios specializacijos srityje veikl Aukto lygio tyrj grupi vykdomi moksliniai tyrimai.

2017 m. Nacionalin mokjimo agentra prie ems kio ministerijos finansavo 4 mokslini tyrim ir

taikomosios veiklos projektus, Lietuvos energijos paramos fondas vien mokslini tyrim projekt,

Lietuvos moksl akademija finansavo vien projekt.

Lentel 2. Mokslini tyrim finansavimas, tkst. Eur.

1 Suformuotas i dalies valstybs biudzeto l, gaut moksliams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultrinei) pltrai ir meno veiklai pltoti.

2 Kartu su ES struktrini fond lomis

3 Apskaiiuota pritaikius kaupimo princip.

4 Apskaiiuota pritaikius kaupimo princip.

L ALTINIAI 2013 2014 2015 2016 2017

Universiteto mokslo fondas1 2169,69 2021,55 3100,00 2545,74 2401,00

Lietuvos mokslo taryba 3576,95 3306,24 2554,03 1645,24 1377,58

Mokslo, inovacij ir technologij

agentra 848,93 726,66 811,84 662,60 579,47

Kitos valstybs institucijos 3244,82 4384,15 1580,90 51,41 448,762

kio subjektai 2897,653 2076,78 2372,71 1725,20 2134,54

Tarptautins mokslo programos 1923,054 1879,05 1694,16 1532,09 1646,20

I viso 14661,09 14394,43 12113,64 8162,28 8587,55

Paveikslas 3. Mokslini tyrim finansavimo pasiskirstymas 2017 m.

Asignavimai i valstybs biudeto

Universitetas kiekvienais metais gauna tiesiogini valstybs biudzeto asignavim, kuri nemaz dal

sudaro paskata uz sukurt mokslin produkcij. ios los naudojamos darbo uzmokesiui ir kitoms

tyrim ilaidoms.

Universiteto taryba tvirtina Universiteto metinio biudzeto sandar, numatydama jame las, skirtas

suformuoti mokslo fondui, kurio didzioji dalis atitenka moksliniams tyrimams organizuoti ir finansuoti.

2017 m. mokslo fondui buvo paskirta 2 401 tkst. Eur.

Universiteto mokslo fondas28%

Lietuvos mokslo taryba16%

Mokslo, inovacij ir technologij agentra

7%

Kitos valstybs institucijos

5%

kio subjektai25%

Tarptautins mokslo programos

19%

Mokslini tyrim finansavimas 2017 m., tkst. Eur


26

Paveikslas 4. Universiteto mokslo fondo los 2013-2017 m.

Siekiant padidinti mokslini tyrim ir l naudojimo efektyvum, mobilizuoti padalinius ir mokslo grupes

aktualiems uzdaviniams sprsti, mokslo fondo los padaliniams skiriamos pagal Senato patvirtintus

prioritetinius kriterijus ir dstytoj bei mokslo darbuotoj mokslins veiklos produktyvum publikacij

skaii ir reikmingum bei las, gautas vykdant tarptautini program projektus ir alies bei kit

valstybi kio subjekt uzsakymus.

I universitetins mokslo fondo dalies (ji sudaro iki 15 proc. mokslo fondo) skiriama l parodoms rengti

ir inovacini projekt reklamai, mokslinms konferencijoms organizuoti, padaliniams, darbinantiems

jaunus mokslininkus, skatinti, monografij ir periodini mokslo leidini leidybai, mokslo krypi pltros

programoms rengti, tarpdisciplininiams projektams remti ir kitoms btinoms ilaidoms.

Lietuvos mokslo taryba

gyvendindama Lietuvos mokslo politik, Lietuvos mokslo taryba ne tik vykdo ekspertin veikl,

mokslins veiklos vertinim, organizuoja atstovavim Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentins

pltros klausimais Europos Sjungos ali nari darbo grupse bei tarptautinse organizacijose, bet ir

gyvendina programin konkursin finansavim.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2013 2014 2015 2016 2017

2169,69 2021,55

3100

2545,74 2401

Universiteto mokslo fondo los, tkst. Eur


27

Lietuvos mokslo taryba 2017 m. finansavo vien valstybins lituanistini tyrim ir sklaidos programos

projekt, 2 nacionalins mokslo programos Gerovs visuomen projektus, 4 nacionalins mokslo

programos Sveikas senjimas projektus, 2 nacionalins mokslo programos Link ateities technologij

projektus, 47 mokslinink grupi projektus, vien reikmini tyrim projekt, vien nacionalins mokslo

programos Modernyb Lietuvoje projekt, 8 pagal tarpvyriausybinius susitarimus vykdomus

tarptautinius projektus, 2 projektus, vykdomus pagal Medziag mokslo ir inovacij M-ERA.NET

program, skatino H2020 paraik rengim, kompensavo 7BP projektuose sumokt pridtins verts

mokest, finansavo doktorant stazuotes Europos kosmoso agentroje, mokslinink ir tyrj ivykas bei

mokslo renginius.

Mokslo, inovacij ir technologij agentra

Mokslo, inovacij ir technologij agentra yra pagrindin valstybs institucija, atsakinga uz inovacij

politikos gyvendinim alyje. Agentros pagrindin veikla apima nacionalini ir tarptautini taikomj

mokslini tyrim, eksperimentins (technologins) pltros ir inovacij program administravim,

konkursin i program projekt finansavim.

Mokslo, inovacij ir technologij agentra finansavo vien Universiteto mokslinink vykdom projekt

krato apsaugos poreikiams, skyr didel param kio subjekt uzsakomiesiems moksliniams tyrimams

skatinti, laboratorij akreditacijai, skyr finansavim mokslinink ir tyrj komandiruotms bei

stazuotms, finansavo 4 technologins pltros projektus, skatino H2020 paraik su partneriais Latvijoje

ir Estijoje rengim.

kio subjekt taikomj mokslini tyrim usakymai

Dal nebiudzetini pajam Universitetas gauna vykdydamas uzsakomj mokslini tiriamj darb,

projektavimo ar net vienetins gamybos, taip pat mokslini technologini paslaug sutartis su vairiomis

monmis ir institucijomis.


28

2017 m. darb, atitinkani MTEP reglamentuojanius dokumentus, buvo vykdyta uz 1107,54 tkst.

Eur. Daugiausia kio subjekt uzsakomj mokslini tiriamj darb, atitinkani MTEP

reglamentuojanius dokumentus, atliko Chemins technologijos ir Statybos ir architektros fakultetai,

Maisto bei Architektros ir statybos institutai.

2017 m. mokslini technologini paslaug suteikta uz 1027 tkst. Eur.

Lentel 3. Mokslini uzsakym los, tkst. Eur.

PADALINYS 2013 2014 2015 2016 2017

Aplinkos inzinerijos institutas 11,506 3,655 0,000 0,000 4,500

Architektros ir statybos institutas 250,145 237,284 283,149 264,795 321,070

Biomedicinins inzinerijos institutas 26,042 17,729 7,164 9,000 25,125

Chemins technologijos fakultetas 277,122 369,389 315,626 387,749 737,645

Ekonomikos ir verslo fakultetas 15,691 4,634 4,634 53,255 2,413

Elektros ir elektronikos fakultetas 228,085 137,902 244,465 176,748 90,733

Informatikos fakultetas 535,978 201,459 362,232 68,508 108,100

Maisto institutas 258,072 332,233 300,248 322,689 472,265

Matematikos ir gamtos moksl fakultetas 8,497 13,490 4,634 0,000 0,000

Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakultetas 270,037 138,451 262,022 170,361 88,322

Mechatronikos institutas 107,950 46,513 79,878 10,350 5,370

Medziag mokslo institutas 50,944 5,279 24,584 3,685 12,245

Panevzio technologij ir verslo fakultetas 13,370 0,000 36,260 2,645 12,629

Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institutas 412,626 252,043 270,141 8,582 17,141


30

PADALINYS 2013 2014 2015 2016 2017

Socialini, humanitarini moksl ir men fakultetas 8,689 55,366 22,496 2,281 0,000

Statybos ir architektros fakultetas 123,558 128,911 155,173 192,069 236,979

Sveikatos telematikos mokslo institutas 198,821 417,248 0,000 50,000 0,000

Universitetas, i viso 2862,419 2510,658 2372,706 1725,196 2134,537

Tarptautins programos

Mokslo tarptautiniams projektams gyvendinti, tarptautiniams ryiams pltoti, visuomens intelektualiajai

raidai skatinti didel param teikia vairs tarptautiniai fondai ir ilgalaiks programos. Universiteto

mokslininkai jau nebe pirmus metus dalyvauja vairi Europos Sjungos ir kit ali program ar fond

projektuose. 2017 m. KTU mokslininkai vykd 15 programos Horizontas 2020, 4 Septintosios

bendrosios programos (7BP) bei 1 EUREKA programos projekt chemins technologijos,

biomedicinins inzinerijos, ultragarsins matavimo technikos ir neardomosios kontrols, informacini

technologij, ekonomikos ir verslo bei kitose mokslo srityse. 2017 m. mokslininkai dalyvavo 54 Europos

bendradarbiavimo mokslini ir technini tyrim srityse programos COST veiklose maisto, chemijos,

informacini technologij, biomedicinins inzinerijos, medziag mokslo, statybos ir architektros bei

kitose mokslo srityse.

Lentel 4. Dalyvavimas mokslini tyrim, technologins pltros ir demonstracins veiklos programose

PROGRAMA 2013 2014 2015 2016 2017

7BP / H2020 31 23 22 21 19

EUREKA / EUREKA ITEA 2 /

EUROSTARS 10 8 5 1 1

COST 25 34 35 49 54

Kitos 24 23 21 25 28

2017 m. KTU mokslininkai taip pat vykd 28 kit tarptautini program ar fond lomis finansuojamus

mokslini tyrim projektus.

2017 m. daugiausia tarptautini program l moksliniams tyrimams gavo Chemins technologijos bei

Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institutas, Aplinkos inzinerijos institutas ir Ekonomikos ir verslo

fakultetas.

KTU mokslinink darbams gyvendinti i tarptautini program ar fond gauta 1 646,20 tkst. Eur, pagal

LMT tarpvalstybines programas (dviales, triales) gauta 220,17 tkst. Eur.


32

Lentel 5. Tarptautini mokslo program los, tkst. Eur

PADALINIAI 2013 20145 20156 2016 2017

Chemins technologijos fakultetas 338,48 944,51 927,14 875,75 468,79

Ekonomikos ir verslo fakultetas 106,26 127,75 8,72 57,74 138,11

Elektros ir elektronikos fakultetas 338,25 222,86 105,82 70,19 24,15

Informatikos fakultetas 73,19 117,01 183,92 23,88 81,93

Matematikos ir gamtos moksl fakultetas 0,84 122,75 71,17

Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakultetas 124,77 7,65 7,57 0,16 0,73

Socialini, humanitarini moksl ir men

fakultetas 11,87 5,97 9,22 6,01 41,35

Statybos ir architektros fakultetas 58,68 0,03 0,45 3,84 1,31

Aplinkos inzinerijos institutas 206,93 126,25 10,80 71,03 227,53

Biomedicinins inzinerijos institutas 299,99 90,30 105,12 122,10 89,02

Mechatronikos institutas 66,70 75,29 40,26 13,93

Medziag mokslo institutas 1,94 3,01 1,17 51,14

Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institutas 560,68 167,26 208,23 35,31 255,00

Sveikatos telematikos mokslo institutas 0,28 0,76 4,60

Aptarnaujantys ir administracijos padaliniai 48,59 101,14 177,44

I viso 2119,09 1879,05 1694,16 1532,09 1646,20

5 Be 7-osios bendrosios programos projekt, skirt maz ir vidutini moni technologinms problemoms sprsti, l.

6 Be 7-osios bendrosios programos projekt, skirt maz ir vidutini moni technologinms problemoms sprsti, l.

DOKTORANTRA

Universitete svarbus vaidmuo tenka doktorantrai, kurios pagrindinis siekis kurti tarptautiniu mastu

pripazint doktorantros mokykl, kurioje ugdomi motyvuoti ateities mokslininkai, pasireng veikti

tarptautinje akademinje ir neakademinje erdvje ir aktyviai inovuoti mokslo pasiekimus.

Mokslininkams rengti Kauno technologijos universitetui yra suteikta i mokslo srii mokslo krypi

doktorantros teis:

Humanitariniai mokslai

03 H Menotyra

Fiziniai mokslai

02 P Fizika - jungtin doktorantra su Piet Danijos universitetu (dvigubo laipsnio programos su

Shizuoka universitetu, Japonija ir Al-Farabi Kazachstano nacionaliniu universitetu, Kazachstanas)

03 P Chemija (dvigubo laipsnio programa su Tulzos nacionaliniu politechnikos institutu, Pranczija)

09 P Informatika

Socialiniai mokslai

02 S Politikos mokslai

03 S Vadyba

04 S Ekonomika


34

05 S Sociologija

07 S Edukologija

Technologijos mokslai

01 T Elektros ir elektronikos inzinerija (dvigubo laipsnio programa su Miguel Hernandez de Elche

universitetu, Ispanija)

02 T Statybos inzinerija

03T Transporto inzinerija.

04 T Aplinkos inzinerija (dvigubo laipsnio programa su Bolonijos universitetu, Italija)

05 T Chemijos inzinerija (dvigubo laipsnio programa su Koice technikos universitetu, Slovakija)

06 T Energetika ir termoinzinerija

07 T Informatikos inzinerija

08 T Medziag inzinerija (dvigubo laipsnio programa su partneriais i Fizikos ir chemijos iuolaikini

medziag tinklo)

09 T Mechanikos inzinerija

10 T Matavim inzinerija (programa su partneriais NSIRC, Didzioji Britanija).

2017 m. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministras Universitetui suteik doktorantros teis

transporto inzinerijos mokslo kryptyje kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Aleksandro

Stulginskio universitetu ir Klaipdos universitetu. Tad nuo 2017 m. Universitetui yra suteikta teis i viso

vykdyti 19 mokslo krypi doktorantros studijas.

2017 m. Universitetui buvo skirtos 55 valstybs biudzeto lomis finansuojamos doktorantros vietos.

Universitetas, siekdamas ilaikyti pastov doktorantros viet skaii, dal kat prisim sau ir 2017

m. priimam valstybs biudzeto lomis finansuojam doktorantr doktorant skaii padidino iki 60.

Papildomai 4 valstybs biudzeto lomis finansuojamos doktorantros vietas Universitetui perdav

jungtins doktorantros energetikos ir termoinzinerijos mokslo krypties partneris Lietuvos energetikos

institutas. Papildomai 12 Europos Sjungos struktrini fond lomis pagal Tyrj karjeros program

finansuojam doktorantros studij vietas Universitetui laimjo mokslininkai, kuri teiktos temos

nugaljo LMT skelbtame konkurse. Studijuoti 2017 m. pageidavo 127 asmenys tai sudar 1,67

pageidaujaniojo vien viet.


35

2017 m. 30 % vis priimtj doktorantros studijas sudar uzsienio ali pilieiai. I viso Universiteto

doktorantroje 2017 m. studijavo 50 uzsienio piliei (Azerbaidzano Respublikos, Baltarusijos

Respublikos, Bangladeo Liaudies Respublikos, Gruzijos, Indijos Respublikos, Irano Islamo

Respublikos, Ispanijos karalysts, Italijos Respublikos, Kazachstano Respublikos, Kipro Respublikos,

Nigerijos Federacins Respublikos, Norvegijos karalysts, Pakistano Islamo Respublikos, Portugalijos

Respublikos, Pranczijos Respublikos, Sirijos Arab Respublikos, Turkijos Respublikos, Ukrainos).

2017 m. pabaigoje doktorantroje nuolatine studij forma studijavo 317 doktorant: technologijos

mokslus studijavo 202, fizinius mokslus 46, socialinius mokslus 57, humanitarinius mokslus 12

doktorant. 2017 m. doktorantr baig 61 doktorantas. 58 doktorantai doktorantr baig su teise per

12 mnesi pasirinkti ginti disertacij ir bti atleistam nuo disertacijos gynimo mokesio.

2017 m. apgintos 53 disertacijos, i j vien disertacij apgyn doktorantai i kit institucij. 53 % vis

apgint disertacij buvo apgintos per penkerius metus nuo doktorantros studij pradzios. I 53

apgynusi disertacijas asmen, 37 yra technologijos moksl atstovai, 6 fizini moksl, 8 socialini

moksl ir 2 humanitarini moksl atstovai.

2017 m. Tarptautins doktorantros mokyklos iniciatyva Europos inovatyvi universitet konsorciume

buvo kurta ECIU Doktorantros mokykl grup, kurios tikslas didinti ECIU universitet doktorantros

konkurencingum Europos Sjungos ir pasauliniu mastu. Taip pat buvo atnaujinami doktorantros

komitetai, traukiant juos naujus mokslo lyderius; kiekvienoje mokslo kryptyje parengti ir doktorantams

i uzsienio atviri intensyvios vedimo formos studij moduliai angl kalba; skatinamas doktorant

mobilumas. 2017 m. 28 doktorantai gavo skatinamsias stipendijas uz publikuotus mokslinius

straipsnius aukt cituojamumo rodikl turiniuose prestiziniuose tarptautiniuose mokslo zurnaluose. 38

doktorantai, skelb mokslini tyrim rezultatus mokslo zurnaluose ir tarptautinse mokslo

konferencijose, reng mokslo projektines paraikas ioriniam finansavimui gauti, dalyvav vykdant

mokslo projektus ir kio subjekt uzsakomuosius darbus, populiarin doktorantros studijas ir

mokslininko karjeros keli, tapo aktyviausi 2017 m. doktorant konkurso nugaltojais.

2017 m. buvo pasiraytas susitarimas su Al-Farabi Kazachstano nacionaliniu universitetu

(Kazachstanas) dl jungtinio / dvigubo laipsnio doktorantros vykdymo fizini ir technologijos moksl

srityse. Du aplinkos inzinerijos mokslo krypties doktorantai pradjo doktorantros studijas Bolonijos

universitete (Italija) pagal dvigubo laipsnio doktorantros vykdymo sutart.


36

Paveikslas 5. Apgintos disertacijos universitete 2013-2017 m.

Lentel 5. 20132017 metais Universitete apgintos daktaro disertacijos.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2013 2014 2015 2016 2017

46 42 4026

37

910 15

4

6

20

10 10

12

8

Apgintos disertacijos 2013-2017 m. pagal mokslo sritis

Humanitariniai mokslai Technologijos mokslai Fiziniai mokslai Socialiniai mokslai

MOKSLO KRYPTIS 2013 2014 2015 2016 2017

KTU Kit KTU Kit KTU Kit KTU Kit KTU Kit

03 H Menotyra 1 2

02 P Fizika 2 2

03 P Chemija 4 7 5 3 2

09 P Informatika 3 1 3 1 4

03 S Vadyba 4 2 4 1 3

04 S Ekonomika 10 1 6 2 1 7 1 1

05 S Sociologija 1 2 1

07 S Edukologija 4 2 1 4

01 T Elektros ir elektronikos

inzinerija 6 4 4 3 3


37

MOKSLO KRYPTIS 2013 2014 2015 2016 2017

KTU Kit KTU Kit KTU Kit KTU Kit KTU Kit

02 T Statybos inzinerija 3 3 1 2 2

03 T Transporto inzinerija 1 1 2

04 T Aplinkos inzinerija 2 2 1 3 1 3

05 T Chemijos inzinerija 3 8 5 4 12

06 T Energetika ir

termoinzinerija 4 3 3 5 3 3 2 1 1 1

07 T Informatikos inzinerija 6 4 3 2 4

08 T Medziag inzinerija 3 5 9 6 9

09 T Mechanikos inzinerija 11 6 6 2 3

10 T Matavim inzinerija 2 2 3

I viso 69 6 57 5 60 5 41 2 51 1


38

TECHNOLOGIJ PERDAVIMAS

2017 m. Lietuvos ir uzsienio monms atlikta MTEP darb ir paslaug uz 2122,1 tkst. Eur (zr. 6 pav.),

i kuri uzsienio subjekt uzsakymai sudar 27 % 575,6 tkst. Eur. MTEP veiklose KTU

bendradarbiavo su 27 skirtingomis organizacijomis ir monmis i 13 skirting pasaulio ali: Ispanijos,

Italijos, Vokietijos, vedijos, Lenkijos, JAV, Pranczijos, Danijos, veicarijos, Baltarusijos, Suomijos,

Estijos, Norvegijos.

2017 metais buvo pasirayti 9 ketinim protokolai tarp verslo subjekt ir Universiteto pagal priemon

Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai. MITA kuruojamos finansavimo priemons Inovaciniai

ekiai finansuotos 34 paraikos, kuri vert 180 tkst. 2017 metais 4 projektai gavo finansavim pagal

nauj verslo-mokslo bendradarbiavimo priemon Technologij pltros programa (TPP). Universiteto

dalis iuose projektuose 170 tkst. Eur.

2017 m. buvo praplstas Mokslini ir taikomj tyrim uzsakym atviros prieigos informacins sistemos

(APCIS) funkcionalumas ir teikiam paslaug sraas.

2017 m. buvo pasirayta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos kompanija VisiotexGmbH ir pateikta

bendro projekto paraika Vokietijoje. Taip pat uzmegzti glauds ryiai su Fraunhofer Institute for

Industrial Engineering padaliniu Pramon 4.0 srityje.

2017 m., bendradarbiaujant su Europos inovacij ir technologij institutu (EIT), KTU Santakos slnyje

surengtas Making Innovation happen: Introduction to EIT Communities renginys, kur buvo pristatoma

EIT temini iniciatyv veikla ir bendradarbiavimo galimybs.


39

Intelektin nuosavyb

2017 m. Universiteto tyrjai ir studentai atskleid 28 iradimus. Vieniems i inovatyviausi 2017 m.

Universiteto mokslinink iradim priskirtina:

prof. Renaldo Raiuio ir Kristinos Sakaluskiens kartu su Lietuvos sveikatos moksl universiteto

tyrjais;

prof. Skaidra Valiukeviiene ir Gintare Linkeviite sukurtas iradimas Specializuota programin

ranga ultragarso, optini ir spektrofotometrini duomen apjungimui ir automatiniam pavirini

audini pazeidim diagnostikai (Image Fusion);

prof. Vaidoto Marozo, doc. Tomo Blazausko ir Andriaus Paulausko kartu su Lietuvos sveikatos

moksl universiteto tyrjais prof. Ingrida Uloziene, prof. Virgilijumi Ulozu ir gyd. Milda Totiliene

sukurtas iradimas Mobili virtualios realybs sistema subjektyvios regos vertikals suvokimo

tyrimui;

prof. Vytauto Markeviiaus, prof. Dangiruio Naviko, prof. Algimanto Valineviiaus, prof. Dariaus

Andriukaiio ir doc. Mindaugo ilio iradimas Greitas transporto priemoni greiio nustatymas su

AMR sensoriais;

Odetos Baniukaitins ir Augusts Baltrukeviits idja Injekcins medziagos audini inzinerijai.

2017 m. pateikta 13 tarptautini patent paraik ir 6 paraikos Lietuvos Respublikos valstybiniam

patent biurui nacionaliniams patentams gauti.

2017 m. Universiteto vardu gauta 11 lietuvik patent ir 3 JAV patentai. 2017 m. pabaigoje Universiteto

vardu galiojo 24 nacionaliniai ir 4 tarptautiniai patentai (vienas Europos patentas ir 3 JAV patentai).

2017 metais pasiraytos 4 licencins sutartys (2012 m. 6, 2013 m. 1, 2014 m. 8, 2015 m. 4, 2016

m. 2), 3 teisi perleidimo sutartys ir 4 MTEP darb atlikimo sutartys, kuriose numatytos licencins

sutarties slygos.

2017 m. pasirayta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybinio patent biuro ir

KTU Nacionalinio inovacij ir verslo centro (NIVC) dl pramonins nuosavybs informacijos centro

PATLIB steigimo. KTU NIVC steigtas PATLIB centras yra pirmasis tokio pobdzio centras Lietuvoje,

steigiamas bendradarbiaujant su universitetais.


40

Verslumo skatinimas

2017 m. buvo kurtos 9 naujos verslo mons.

2017 metais suorganizuota daugiau nei 50 tikslini rengini, kuriais siekiama ugdyti verslumo kultr ir

pltoti verslininkyst, suburti komandas, pritraukti investuotojus.

2017 m. KTU Nacionalinis inovacij ir verslo centras kartu su partneriais gyvendino Interreg programos

projekt LietuvosLenkijos paramos jaunajam verslui bendradarbiavimo platforma antreprenerysts

skatinimui. Projekto veiklose per 2017 m. dalyvavo daugiau kaip 500 dalyvi, padedant verslo vystymo

specialistams steigtos 7 naujos verslo mons.

2017 m. KTU startuoli inkubatorius Startup Space tapo nacionaliniu laimtoju European Enterprise

promotion awards apdovanojimuose, Promoting the entrepreneurial spirit nominacijoje. Taip pat KTU

Startup Space parengta inkubavimo programos istorija noriminuota tarptautiniams ICIE 2017 Youth

incubator awards apdovanojimams.

Skatinant verslumo ugdymo veiklas Universitete ir toliau buvo populiarinami antreprenerysts studij

moduliai. 2017 m. pavasario semestre buvo dstomi trys studij moduliai: Antrepreneryst (161

studentas), Technologij antrepreneryst (201 studentas) ir Technologinio verslo vystymas (44

studentai).

2017 m. pasirayta bendradarbiavimo sutartis su didziausiu technologij startuoli parku Lietuvoje

Vilnius Tech Park. iuo bendradarbiavimu siekiam kurti ir perduoti zinias bei novatorikas technologijas

darniai valstybs raidai ir inovacij pltojimui, formuoti atvir, talentus ir lyderius kvepiani krybin

aplink.


41

MOKSLINI TYRIM REZULTAT SKLAIDA

Mokslins konferencijos ir parodos

Universitetas organizuoja mokslines konferencijas, seminarus ir kitus renginius, kuriuos pakvieia

alies mokslo ir studij institucij, valdymo ir kio struktr atstovus, uzsienio ali mokslininkus ir

specialistus.

2017 m. vyko 17 temini konferencij. Jose dalyvavo per 1700 dalyvi, buvo perskaityta 1250

praneim.

2017 m. vyko 5 student mokslins konferencijos, kuriose dalyvavo beveik per 350 student, perskaityti

270 praneim.

Publikacijos

2017 m. buvo paskelbtos 659 tarptautins publikacijos, i j 511 ileista kit ali leidyklose. o 406

publikacijos paskelbtos ISI Web of Science ir Scopus duomen bazi kit ali leidiniuose.

Remiantis ISI Web of Science duomen bazs duomenimis, nuolat auga publikacij kokyb (rodiklis

Category Normalized Citation Impact) (zr. 6 pav.). Apie 25 proc. Web of Science publikacij

atspausdinta zurnaluose, esaniuose pirmajame citavim kvartilyje.


42

Paveikslas 6. ISI WoS duomen bazs citavimo rodikliai 2013-2017 m.

2017 m. ileistos 58 mokslo monografijos, studijos ir j dalys, i j 25 - tarptautinse pripazintose

leidyklose.

Lentel 6. KTU tyrj 2017 m. ileist mokslo darb suvestin

PUBLIKACIJ GRUP PUBL.

SKAIIUS

AUT.

INDLIS

1. STRAIPSNIAI RECENZUOJAMUOSE MOKSLO LEIDINIUOSE

1.1. Indeksuotuose mokslo leidiniuose su citavimo rodikliu (Web of Science ir Scopus

duomen bazi leidiniuose su citavimo rodikliu)

1.1.1. Tarptautinse leidyklose 304 201,375

1.1.2. Nacionalinse leidyklose 98 79,482

1.2. Indeksuotuose mokslo leidiniuose be citavimo rodiklio (Web of Science ir Scopus duomen

bazi leidiniuose be citavimo rodiklio)




43

PUBLIKACIJ GRUP PUBL.

SKAIIUS

AUT.

INDLIS

1.3. Kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose (Periodiniuose leidiniuose, tstiniuose ir

vienkartiniuose straipsni rinkiniuose)



1.4. Konferencij praneim medziagoje



1.5. Kultros, profesiniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose 3 2,500

2. MOKSLO MONOGRAFIJOS, STUDIJOS IR J DALYS

2.1. Tarptautinse pripazintose leidyklose 25 20,763

2.2. Kitose tarptautinse ir nacionalinse leidyklose 33 27,915

3. KITOS KNYGOS

3.2. Kitose tarptautinse ir nacionalinse leidyklose 4 1,900

4. MOKSLO ALTINI PUBLIKACIJOS, TAIKOMIEJI MOKSLO

DARBAI 1 0,500

5. VERTIMAI

5.2. Grozinio teksto vertimai 1 1,000

6. STUDIJ LITERATRA

6.1. Vadovliai 6 4,154

6.2. Mokomosios knygos 26 25,502

6.3. Kitos metodins priemons 8 7,000

6.4. Kita studij literatra 1 1,000

8. KONFERENCIJ PRANEIMAI IR TEZS 591 478,612

I viso: 1555 1209,654


44

Paveikslas 7. KTU tyrj ileistos mokslo monografijos ir mokslo studijos 2013-2017 m.

2017 m. Universiteto tyrjai fizini, technologijos ir biomedicinos moksl srityse ileido 18 mokslo

monografij ir j dali, 7 i j - tarptautiniu mastu pripazintose leidyklose. Atspausdinti 303 (KTU

mokslinink indlis 210,006) straipsniai leidiniuose, trauktuose Web of Science duomen baz su

citavimo indeksu, 248 i j tarptautinse leidyklose. 53 straipsniai atspausdinti kituose

recenzuojamuose mokslo leidiniuose (indlis 34,58), 261 straipsnis konferencij praneim

medziagoje (indlis 206,969).

Socialini ir humanitarini moksl srii mokslini publikacij skaii sudaro 41 mokslo monografija,

studija ir j dalys (19 i j tarptautinse pripazintose leidyklose), 3 knygos ir 1 taikomasis mokslo

darbas. Atspausdinti 76 (KTU mokslinink indlis 52,437) straipsniai leidiniuose, trauktuose Web of

Science ir Scopus duomen bazes su citavimo indeksu, 34 (indlis 26,441) straipsniai leidiniuose,

trauktuose Web of Science ir Scopus duomen bazes be citavimo indekso, 76 (indlis 61,584)

straipsniai kituose recenzuojamuose leidiniuose. 51 straipsnis (indlis 42,584) atspausdintas

konferencij praneim medziagoje.

2017 vienam mokslininkui per metus teko 0,92 publikacijos uzsienio leidykl tarptautiniuose leidiniuose

su citavimo indeksu. I viso 2017 m. universiteto tyrjai para 1555 publikacijas.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2013 2014 2015 2016 2017

16 1111

46

3 35

36

KTU tyrj ileist mokslo mongrafij ir mokslo studij skaiius 2013-2017 m.

Ileistos Lietuvos leidyklose Ileistos uzsienio leidyklose


45

Paveikslas 6. KTU tyrj straipsni leidiniuose su citavimo rodikliais skaiius 2013-2017 m.

Universiteto leidziam mokslo zurnal redakcins kolegijos nuolatos daug dmesio skiria zurnal

kokybei didinti. Trij Universiteto leidziam mokslo zurnal, referuojam ISI Web of Science duomen

bazje, stipriai iaugo citavimo rodikliai (Impact factor): Elektronika ir elektrotechnika (IF 1,088),

Informacins technologijos ir valdymas (IF0,800), Mechanika (IF0,800). Auktus citavimo ridklius

ilaiko zurnalai Medziagotyra (IF0,387) ir Inzinerin ekonomika (IF0,709).

2017 m. mokslo zurnaluose Aplinkos tyrimai, inzinerija ir vadyba, Elektronika ir elektrotechnika,

Darnioji architektra ir statyba, European Integration Studies, Inzinerin ekonomika, Informacins

technologijos ir valdymas, Mechanika ir Medziagotyra uzsienio autoriai sudar daugiau kaip 50 %

vis autori. Nuosekliai didjo mokslo zurnal tinklalapi lankomumas. Daugiausia nauj lankytoj i

kit ali lanksi mokslo zurnal Elektronika ir elektrotechnika, Mechanika, Medziagotyra,

Inzinerin ekonomika ir Ekonomika ir vadyba tinklalapiuose. 2017 m. mokslo zurnalai Darnioji

architektra ir statyba, Kalb studijos ir Europos integracins studijos buvo leidziami kartu su

Exeley leidykla.

Kai kuri kasmet vykstani mokslo konferencij praneim medziagos rinkiniai leidziami kaip

periodiniai leidiniai: Mechanika, Transporto priemons, Vibroinzinerija, Gamini technologijos ir

dizainas, EMD, Medicinos fizika Baltijos ali regione, Spinduliuots sveika su medziaga ir jos

panaudojimas technologijoje, Informacins technologijos, Electrical and control technologies ECT,

Medziag ir konstrukcij stiprumas, ilgaamzikumas ir stabilumas, Inzinerini studij bei profesins

pltros tendencijos pasaulinje praktikoje, Pazangioji statyba, Biomedicinin inzinerija, Ekonomika

100

200

300

400

2013 2014 2015 2016 2017

58113 118 87 68

306241

281297

294

Straipsni leidiniuose su citavimo rodikliais skaiius 2013-2017 m.

Publikacij uzsienio leidykl mokslo leidiniuose su citavimo indeksu skaiius

Publikacij nacionalini leidykl mokslo leidiniuose su citavimo indeksu skaiius


46

ir vadyba, Tauta ir kalba: iuolaikiniai sociolingvistinio ugdymo aspektai, Mechatronins sistemos ir

medziagos.

KTU urnalai, referuojami tarptautinse duomen bazse

Chemin technologija ISSN 1392-1231 (4 numeriai per metus), vyr. redaktorius habil. dr.

V. Mickeviius.

http://chemtech.ktu.lt

CAplus (http://www.cas.org)

Journal of Sustainable Architecture and Civil Engineering = Darnioji architektra ISSN 20299990, vyr.

redaktorius dr. . Rudzionis.

http://sace.ktu.lt

Index Copernicus (https://journals.indexcopernicus.com/search/details?id=10619)

Electronics and Electrical Engineering = = Elektronika ir

elektrotechnika ISSN 1392-1215 (10 numeri per metus), vyr. redaktorius dr. A. Valineviius.

http://eejournal.ktu.lt

INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec/)

Science Citation Index Expanded (Web of Science), Computers & Applied Sciences Complete

(http://www.ebscohost.com/academic/computers-applied-sciences-complete), Central & Eastern

European Academic Source (http://www.ebscohost.com/academic/central-eastern-european-

academic-source-ceeas)

Engineering Economics = Inzinerin ekonomika ISSN 1392-2785 (5 numeriai per metus), vyr.

redaktorius dr. B. Neverauskas.

http://inzeko.ktu.lt

Social Sciences Citation Index (Web of Science), IBSS International Bibliography of the Social Sciences

(http://www.lse.ac.uk/collections/IBSS/word_docs/Journals%20A_Z%202006.xls) Business Source

Complete (http://www.epnet.com) CEEOL, DOAJ (http://www.doaj.org)
http://chemtech.ktu.lt/http://www.cas.org/http://sace.ktu.lt/http://eejournal.ktu.lt/http://inzeko.ktu.lt/


47

Environmental Research, Engineering and Management = Aplinkos tyrimai, inzinerija ir vadyba ISSN

1392-1649 (4 numeriai per metus), vyr. redaktorius dr. V. Varzinskas.

http://erem.ktu.lt

CAB Abstracts (http://www.cabi.org/publishing-products/online-information-resources/cab-abstracts)

INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec), Current Abstracts, DOAJ (http://www.doaj.org/),

Pollution Abstracts, TOC Premier

European Integration Studies = Europos integracijos studijos ISSN 1822-8402 (1 numeris per metus),

vyr. redaktor dr. R. Daugelien

http://eis.ktu.lt

Informacins technologijos ir valdymas = Information Technology and Control ISSN 1392-124X (4

numeriai per metus), vyr. redaktorius dr. R. Damaeviius.

http://itc.ktu.lt

Science Citation Index Expanded (Web of Science), INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec/)

Kalb studijos = Studies About Languages ISSN 1648-2824 (2 numeriai per metus), vyr. redaktor dr.

V. Liubinien.

http://kalbos.ktu.lt

MLA Modern Language Association International Bibliography (http://www.mla.org/), CEEOL

Materials Science = Medziagotyra ISSN 1392-1320 (4 numeriai per metus), vyr. redaktorius habil. dr.

S. Tamuleviius.

http://matsc.ktu.lt

Science Citation Index Expanded (Web of Science); INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec/)

Mechanika ISSN 1392-1207 (6 numeriai per metus), vyr. redaktorius habil. dr. V. Ostaeviius.

http://mechanika.ktu.lt

Science Citation Index Expanded (Web of Science); INSPEC (http://www.theiet.org/resources/inspec/)

COMPENDEX, Academic Search Complete (http://www.ebscohost.com/academic/academic-search-

complete), FLUIDEX, Scopus (http://www.scopus.com)

Vieoji politika ir administravimas ISSN 1648-2603 (2 numeriai per metus), vyr. redaktoriai dr. A.

Juneviius (KTU), dr. T. Sudnickas (MRU).

http://vpa.ktu.lt
http://erem.ktu.lt/http://eis.ktu.lt/http://itc.ktu.lt/http://kalbos.ktu.lt/http://matsc.ktu.lt/http://mechanika.ktu.lt/http://vpa.ktu.lt/


48

Index Copernicus (http://journals.indexcopernicus.com/index.php?lang=en_US), Academic Search

Complete (http://www.ebscohost.com/academic/academic-search-complete), Central & Eastern

European Academic Source


49

MOKSLO INFRASTRUKTRA

Nuolatinis akademins aplinkos ir infrastruktros pltojimas ir tobulinimas yra viena prioritetini

Universiteto veikl. Siekiant kokybini pasikeitim moksle, svarbu sudaryti tinkamas slygas

studentams studijuoti, suteikti iuolaikik prieig prie reikiamos informacijos, mokslininkams turti

tinkam aplink ir kokybik rang krybiniams tikslams pasiekti, administracijos darbuotojams

iuolaikinmis technologijomis teikti pagalb studij ir mokslo procesams. Todl nuolatinis akademins

aplinkos ir infrastruktros pltojimas ir tobulinimas yra viena prioritetini universiteto veikl.

KTU auktai vertinamas dl puikios studij infrastruktros ir iskiriamas kaip vienas naujausi ir

moderniausi technik bei tyrimams skirt rang turini universitet inzinerijos, technologij bei

informatikos moksl srityje.

2017 m. Ekonomikos ir verslo fakultete atnaujinta licencija Bloomberg Finans ir rink laboratorijai (angl.

Bloomberg Bloomberg Open Access Centre for Finance and Market Research) naudotis ia ranga

studij procese ir atliekant mokslo tyrimus. Laboratorijoje sukurta atvira prieiga prie informacins

platformos Bloomberg Professional, kuri naudoja daugiau nei 320 tkst. verslo lyderi, finans

profesional ir tyrj visame pasaulyje. i programin-informacin platforma leidzia analizuoti rink,

atlikti tyrimus ir priimti sprendimus, remiantis realiojo laiko ir istoriniais duomenimis. Mokslininkams

tyrjams i paslauga gerokai palengvina j atliekamus tyrimus, nes i platforma teikia nealik ir

patikim finansin, ekonomin ir vyriausybin informacij visuose rinkos sektoriuose.

Mokslo tyrimams atlikti atnaujinta strategini rinkos tyrim Euromonitor licencija. ioje duomen bazje

pateikta informacija apie rinkas, industrijas, demografinius pokyius, vartotoj gyvenimo stili, kuri

leidzia atlikti palyginamja Europos ali analiz.

Statybos ir architektros fakultetas sigijo speciali statin plokt (tamp), skirt automobili keli

grunt sutankinamumui nustatyti; skaitmenin vaizdo kamer su vaizd analizs programa betono

paviriaus defektams nustatyti; potenciometr statybini konstrukcij deformacijoms matuoti. Pastat

energini sistem ir mikroklimato laboratorijoje atnaujinta klimatini tyrim kamera (rengta vsinama,

lauko sien imituojanti siena), atnaujinta oro temperatros matavimo sistema. sigytas bepilotis orlaivis

(dronas) 3DR Solo pastat ir vietovi fotogranometrijai ir skanavimui atlikti.


50

Socialini, humanitarini moksl ir men fakultete 2017 buvo atnaujinta garso ra studij, kurioje

vykdomi vairs muzikos technologij, akustikos, bei krybiniai tyrimai, atnaujinta Nesstar programins

rangos licenzija.

Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakultete sigyti Mitutoyo (Japonija) matuokliai (auktumatis, kietmatis,

rankinis mikroskopas, mikrometrai ir kt.) studijoms ir moksliniams tyrimams uz 30 tkst. Eur.

Matematikos ir gamtos moksl fakultetas modifikuotas optinio mikroskopo stalelelis su automatiniu z

ayje fokusavimu ir su galimybe gauti 3D vaizdus. Studijoms ir tyrimams sigyti, modernizuoti, atnaujinti

ar sukonstruoti vairs stendai.

Maisto institute atnaujinta Mikrobiologijos mokslo laboratorijos ranga uz 90 tkst. Eur.

Architektros ir statybos institute 2017 m. pradtas dl naujo statybini gamini technini savybi

nustatymo pagal EN ISO 1026, EN ISO 1027 ir EN ISO 12211 standart reikalavimus rangos komplekto

ir apmokymo dirbti su nauja ranga. Pirkim planuojama baigti 2018 m. III ketv.

Prof. K. Barausko ultragarso mokslo institute atnaujinta programins ranga CIVA, Avizo Inspect ir

modulis XFiber Extention for Avizo Inspect.

Bibliotekoje kuriama iuolaikinms studijoms pritaikyta aplinka. Centrinje bibliotekoje rengtas 12 viet

individualaus darbo kambarys, 36 viet grupi darbo erdv, mini virtuvl su 9 poilsio vietomis.

Mechanikos inzinerijos ir dizaino fakulteto bibliotekoje rengta atviro fondo skaitykla, 29 papildomos

individualaus darbo vietos. Informatikos fakulteto bibliotekoje rengtas 10 viet grupi darbo kambarys.

Biblioteka vykd Horizontas 2020 (H2020) programos projekt OpenAIRE 2020 Europos mokslini

tyrim atvirosios prieigos infrastruktra 2020 (angl. Open Access Infrastructure for Research in Europe

2020). Kartu su partneriais pareng ir laimjo H2020 programos OpenAIRE-Advance atvirojo mokslo

ir vietimo pazangai projekt (angl. Advancing Open Scholarship).

sigyta pazangi tarptautini leidykl Pearson, Cengage bei McGraw Hill elektronini vadovli ir

interaktyvios mokymosi medziagos. Bendruomen galjo naudotis 494 585 el. knygomis (2016 m.

301 033), 124 025 el. zurnalais (2016 m. 114 017), i j 31 833 viso teksto mokslo zurnalais (2016 m.

28 257), parsisiunt 824 838 dokumentus (2016 m. 741 800).


51

Realizuotos naujos Turto valdymo, StartupSpace veiklos, bibliotek patalp rezervavimo posistems,

diegta vieninga elektronins parduotuvs platforma bei virtualij paskait sistema Adobe Connect,

uzbaigtas Universiteto pagrindins svetains www.ktu.edu naujos turinio valdymo sistemos diegimas.


52

PRIEDAI

1 PRIEDAS. MOKSLO PROJEKT SRAAS

Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose 2017 m.

Europos Komisijos mokslini tyrim programos

Programos Horizontas 2020 projektai

PAVADINIMAS PARTNERIAI TRUKM PADALINYS, VADOVAS

1

641725, Naujos paradigmos kuriant

efektyvius mlynus spinduolius baltiems

organiniams viesos diodams (PHEBE)

Vokietija, Pranczija, Jungtin

Karalyst 20152018


fakultetas, Polimer chemijos ir

technologijos katedra,

habil. dr. J. V. Grazuleviius

2

643410, Europa 2020 atvirosios prieigos

infrastruktra moksliniams tyrimams

(OpenAIRE2020)

Graikija, Vokietija, Italija, Lenkija,

veicarija, Portugalija, Nyderlandai,

Belgija, Norvegija, Urugvajus, Jungtin

20152018 Biblioteka,

dr. G. Tautkeviien


54


Karalyst, Austrija, Bulgarija, Kroatija,

Kipras, ekija, Danija, Suomija,

Pranczija, Vengrija, Islandija, Airija,

Latvija, Liuksemburgas, Malta, Serbija,

Slovakija, Ispanija, vedija, Turkija

3 645791, Europos SV inovatyvs verslo

modeliai (ENviSION)

Nyderlandai, Suomija, Austrija,

Slovnija, Ispanija, Malta 20152018

Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Elektroninio verslo tyrim centras,

dr. R. Gatautis

4

674939, Europos socialini moksl duomen

archyv infrastruktros stiprinimas ir pltra

(CESSDA-SaW)

Norvegija, Jungtin Karalyst, Graikija,

Vengrija, Estija, Airija, Portugalija,

Kroatija, Serbija, Slovakija, vedija,

veicarija, ekija, Vokietija, Slovnija,

Suomija, Danija, Pranczija,

Nyderlandai

20152017

Socialini, humanitarini moksl ir

men fakultetas, Vieosios

politikos ir administravimo

institutas,

dr. Algis Krupaviius

5

674990, Donoriniai-akceptoriniai vies

skleidziantys eksipleksai medziagos, skirtos

lengvai suformuojamiems, efektyviems

organiniams viesos diodams (EXCILIGHT)

Lenkija, Jungtin Karalyst, Portugalija,

Vokietija, Pranczija 20152019






55


6

710549, Informacijos moksl ir technologij

tyrim institucij lyi lygybs planai (EQUAL-

IST)

Graikija, Italija, Vokietija,

Lichtenteinas, Suomija, Portugalija,

Ukraina

20162019

Informatikos fakultetas,

Multimedijos inzinerijos katedra,

D. Gudonien

7

722134, Mokymosi tinklas aviacini

konstrukcij neardomieji bandymai ir

stebsenos sistemos (NDTonAIR)

Italija, Pranczija, Belgija, Jungtin

Karalyst, Austrija 20162020

Prof. K. Barausko ultragarso

mokslo institutas, Skaitmeninio

modeliavimo mokslo laboratorija,

dr. L. Mazeika

8 722959, Tyrj naktis: Tavo atradim

penktadienis! (LT2016) Lietuva 20162017

Elektros ir elektronikos fakultetas,

Automatikos katedra,

dr. A. Lipnickas

9

723059, Bendros rekomendacijos ir

personalizuoto energijos taupymo adaptyvi

kontrol (enCOMPASS)

Italija, Vokietija, Graikija, veicarija,

Rumunija, Vengrija 20162019


Socialins atsakomybs tyrim

centras,

dr. . Simanaviien

10 731122, GN4-2 Mokslo ir studij kompiuteri

tinklai GEANT (GN4-2)

Jungtin Karalyst, Nyderlandai,

Austrija, Slovnija, Armnija,

Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Kroatija,

ekija, Kipras, Vokietija, Portugalija,

20162019

Informacini technologij

departamentas, Kompiuterini

tinkl centras,

R. Tuminauskas


56


Italija, Gruzija, Graikija, Airija, Estija,

Latvija, Izraelis, Makedonija,

Juodkalnija, Vengrija, Danija, Lenkija,

Ispanija, Moldova, Pranczija,

Liuksemburgas, Rumunija, Slovakija,

veicarija, Turkija, Serbija, Malta,

Ukraina

11

760232, Popavirini slankos defekt

aptikimo ir vertinimo ultragarsin neardomj

bandym sistema ilumins energetikos

pramonei (CreepUT)

Kroatija, Jungtin Karalyst, Graikija 20172019


mokslo institutas,

dr. L. Mazeika

12 763805, IT mokslo ir technologij

kompetencijos centras (INNOITEAM) Lietuva, vedija 20172018

Informatikos fakultetas, Realaus

laiko kompiuteri sistem centras,

dr. E. Kazanaviius

dr. R. Maskelinas

13

763748, Kultros ir krybini inovacij

Lietuvoje kompetencijos centras

(INNOCULT)

Lietuva, Italija 20172018


Marketingo katedra, Finans

katedra, Strateginio valdymo


57


katedra; Mechanikos inzinerijos ir

dizaino fakultetas, Dizaino

centras,

dr. A. Pundzien,

dr. R. Gatautis

14 755500, Iplstin apsaugini struktr

inspekcija (ADVICE)

Pranczija, Jungtin Karalyst,

Vokietija, Vengrija, ekija 20172021


mokslo institutas,

dr. L. Mazeika

7-osios bendrosios programos projektai


1

318974, Kultros ir gamtos paveldo

arktiniuose ir antarktiniuose regionuose

vertinimas turizmo ir darnaus vystymo

poziriu: Sibiras, Laplandija, Patagonija

(POLARIS)

Pranczija, Suomija, Rusija, Argentina 20132017


fakultetas, Architektros ir

urbanistikos katedra,

dr. K. Zaleckis


58


2

602150, Europos neurotraumos gydymo

efektyvumo tyrimas smegen suzeidim

atveju (CENTER-TBI)

Belgija, Jungtin Karalyst, vedija,

Nyderlandai, Vokietija, Slovakija,

Vengrija, Suomija, Pranczija, Italija,

Danija, Norvegija, JAV, Australija,

Naujoji Zelandija, Kinija, Austrija

20142017

Sveikatos telematikos mokslo

institutas,

dr. A. Ragauskas

3

611019, Vertikali pjezoelektrini

nanovielui matricos pirt antspaudams

nuskaityti aukta skyra (PiezoMAT)

Pranczija, Vokietija, Vengrija, Airija 20132017 Mechatronikos institutas,

dr. R. Daukeviius

4

612670, Daugiaspalviai ambipoliniai laids

polimerai vienasluoksniams

optoelektroniniams prietaisams (AmbiPOD)

Lenkija, Jungtin Karalyst, Rusija,

Ukraina, Australija, Jungtins Amerikos

Valstijos

20142017





EUREKA ITEA2 klasterio projektai



59

1 13034, Imanioji apranga sportui ir sveikatai

(CareWare) Belgija, Suomija, Pranczija, Lietuva 20142017

Matematikos ir gamtos moksl

fakultetas, Taikomosios

matematikos katedra,

dr. R. Alzbutas

COST programos veiklos


1 CA15104, 5G ir auktesns kartos

integraciniai radijo ryio tinklai

Austrija, Belgija, Bosnija ir

Hercegovina, Kroatija, Kipras, ekija,

Danija, Estija, Suomija, Pranczija,

Makedonija, Vokietija, Graikija,

Vengrija, Airija, Izraelis, Italija, Lietuva,

Liuksemburgas, Juodkalnija,

Nyderlandai, Norvegija, Lenkija,

Portugalija, Rumunija, Serbija,

Slovakija, Slovnija, Ispanija, vedija,

veicarija, Turkija, Jungtin Karalyst,

Kinija, JAV, Korja, Japonija, Kolumbija

20162019


Telekomunikacij katedra,

dr. S. Japertas


60


2 CA15107, Daugiafunkcins, anglies

nanodarini turinios, kompozit sistemos

Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija,

Kipras, ekija, Danija, Estija, Suomija,

Pranczija, Makedonija, Vokietija,

Graikija, Vengrija, Airija, Izraelis, Italija,

Latvija, Lietuva, Liuksemburgas,

Norvegija, Lenkija, Portugalija,

Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovnija,

Ispanija, vedija, veicarija, Turkija,

Jungtin Karalyst

20162020


fakultetas, Fizikos katedra,

dr. L. Marcinauskas

3 CA15109, Europos bendradarbiavimas

duomen mokslo tinklo statistikai

Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras,

Danija, Estija, Pranczija, Makedonija,

Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija,

Izraelis, Italija, Lietuva, Nyderlandai,


Rumunija, Serbija, Slovnija, Ispanija,

vedija, veicarija, Turkija, Jungtin

Karalyst

20162020


fakultetas, Architektros ir

urbanistikos katedra,

dr. I. Matijoaitien


61


4 CA15114, Antimikrobini dang, apsaugani

pazeidimus nuo infekcij, inovacijos

Belgija, Bulgarija, Kroatija, Danija,

Estija, Suomija, Pranczija,

Makedonija, Vokietija, Graikija, Airija,

Izraelis, Italija, Latvija, Lietuva, Malta,

Nyderlandai, Lenkija, Portugalija,


veicarija, Turkija, Jungtin Karalyst

20162020

Mechanikos inzinerijos ir dizaino

fakultetas, Medziag inzinerijos

katedra,

dr. R. Milaius

5 CA15115, Itekli igavimas i europins

antroposferos (MINEA)

Austrija, Belgija, ekija, Danija, Estija,

Suomija, Pranczija, Makedonija,

Vokietija, Graikija, Vengrija, Latvija,

Lietuva, Norvegija, Portugalija, Serbija,

Slovnija, Ispanija, vedija, veicarija,

Jungtin Karalyst

20162020


fakultetas, Aplinkosaugos


dr. G. Denafas

6 CA15120, Daugiaskals sistemos medicinai

(OpenMultiMed)


Hercegovina, Bulgarija, Kroatija,

Kipras, ekija, Danija, Suomija,


Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija,

Lietuva, Liuksemburgas, Malta,

20172020


fakultetas, Taikomosios

matematikos katedra,

Dr. T. Iemantas


62





Jungtin Karalyst (Turkija)

7

CA15122, Senyvo amziaus zmoni socialins

atskirties sumazinimas: bendradarbiavimas

tarp mokslo ir politikos



Kipras, ekija, Danija, Estija, Suomija,


Graikija, Vengrija, Airija, Izraelis, Italija,

Lietuva, Liuksemburgas, Malta,




Jungtin Karalyst

20162019



dr. R. Maskelinas

8 CA15125, Triukm mazinani medziag ir

konstrukcij krimas

Austrija, Belgija, Kroatija, ekija,

Danija, Estija, Suomija, Pranczija,

Makedonija, Graikija, Airija, Izraelis,

Italija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija,


20162020 Architektros ir statybos institutas,

dr. K. Mikinis


63



Jungtin Karalyst

9

CA15127, Atsparios elektronini ryi

paslaugos sauganios vartotoj taikomsias

programas nuo sutrikim nelaims metu

(RECODIS)

Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras,

Danija, Suomija, Pranczija,


Vengrija, Airija, Izraelis, Italija,


Portugalija, Rumunija, Slovakija,


Turkija, Jungtin Karalyst

20162020


Telekomunikacij katedra,

dr. R. Brzgien

10 CA15128, Molekulin spintronika


Danija, Pranczija, Vokietija, Graikija,

Islandija, Airija, Izraelis, Italija,

Nyderlandai, Lenkija, Portugalija,

Rumunija, Serbija, Ispanija, vedija,

veicarija, Jungtin Karalyst

20162019




dr. R. Lygaitis


64


11 CA15129, Apvitos slygot neuzkreiamj

lig diagnostika, monitoringas ir prevencija

Belgija, Kroatija, Danija, Pranczija,

Vokietija, Vengrija, Airija, Izraelis,

Italija, Malta, Nyderlandai, Norvegija,



Turkija

20162019


fakultetas, Fizikos katedra,

dr. D. Adlien

12 CA15130, Studij uzsienyje tyrimas: Europos

perspektyva (SAREP)

Belgija, Bosnija ir Hercegovina,

Kroatija, Suomija, Pranczija,

Makedonija, Graikija, Airija, Izraelis,

Italija, Lietuva, Juodkalnija, Lenkija,

Portugalija, Slovnija, Ispanija, vedija,


20162020


men fakultetas, iuolaikini kalb

ir tarpkultrins komunikacijos

katedra, dr. S. Juzelnien

13

CA15140, Gamtos kvpto optimizavimo

taikomumo pagerinimas sujungiant teroij ir

praktik


Hercegovina, ekija, Danija,


Graikija, Airija, Izraelis, Italija, Lietuva,


Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovnija,

Ispanija, veicarija, Jungtin Karalyst

20162020


fakultetas, Matematinio

modeliavimo katedra,

habil. dr. M. Ragulskis


65


14 CA15202, Savaiminis sustiprjimas kaip

prevencinis betono konstrukcij remontas

Belgija, Estija, Pranczija, Vokietija,

Graikija, Izraelis, Italija, Portugalija,

Rumunija, Ispanija, Jungtin Karalyst

20162020


fakultetas, Statybini medziag

katedra,

dr. A. Augonis

15

CA15208, Normavimas neatlikti arba

uzdelsti slaugos veiksmai: tarptautin

daugiaaspekt problema

Belgija, Bosnija ir Hercegovina,

Kroatija, Kipras, ekija, Danija, Estija,

Suomija, Pranczija, Makedonija,

Vokietija, Graikija, Islandija, Airija,

Izraelis, Italija, Latvija, Lietuva,


Portugalija, Rumunija, Slovakija,

Ispanija, veicarija, Jungtin Karalyst,

Australija, Naujoji Zelandija, Jungtins

Amerikos Valstijos, Kanada

20162020 Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Vadybos katedra, dr. R. iutien

16

CA15212, Piliei mokslin veikla

krybikumui, moksliniam ratingumui ir

inovacijoms Europoje skatinti


Hercegovina, Kroatija, ekija, Danija,

Estija, Suomija, Pranczija,


Vengrija, Airija, Izraelis, Italija, Lietuva,

20162020


men fakultetas, Vieosios

politikos ir administravimo

institutas,

dr. E. Butkeviien


66


Malta, Norvegija, Lenkija, Portugalija,


vedija, veicarija, Jungtin Karalyst

17

CA15216, Europos bioadhezijos vertinimo

tinklas: fundamentalios zinios pazangioms

technologijoms skatinti (ENBA)



ekija, Danija, Estija, Suomija,

Pranczija, Vokietija, Graikija, Vengrija,

Airija, Izraelis, Italija, Latvija, Malta,




veicarija, Turkija, Jungtin Karalyst,

Ukraina, Australija, Japonija

20172020

Mechanikos inzinerijos ir dizaino

fakultetas, Gamybos inzinerijos

katedra,

dr. V. Jankauskait

18 CA15225, Trupmenins eils sistemos:

analiz, sintez ir svarba ateities projektavime

Belgija, Bosnija ir Hercegovina, ekija,

Estija, Pranczija, Makedonija,

Vokietija, Graikija, Airija, Izraelis, Italija,



Slovakija, Jungtin Karalyst

20162020


Elektros inzinerijos katedra,

dr. D. Andriukaitis


67


19 CA16101, Multimodali vaizd rankiai kali

rinkimui


Danija, Estija, Pranczija, Makedonija,

Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija,

Izraelis, Italija, Latvija, Malta,

Juodkalnija, Nyderlandai, Lenkija,


Slovnija, Ispanija, veicarija, Jungtin

Karalyst, Baltarusija

20172021



dr. R. Maskelinas

20 CA16105, Europos tinklas kalb mokymasis

ir bendruomeniniai itekliai

Bosnija ir Hercegovina, Estija,


Graikija, Islandija, Airija, Izraelis,

Latvija, Lietuva, Nyderlandai,

Portugalija, Slovnija, Ispanija,


20172021

Documents

MOKSLINIŲ TYRIMŲ ATASKAITA - ktu.edu · Mokslinių tyrimų ataskaita, 2017 2 Ataskaitoje pateikti 2017 m. Kauno technologijos universitete organizuoti ir finansuoti moksliniai tyrimai