Nagų grybelis - elibrary.lt...terioskopiniu, bakteriologi-niu,histologiniu tyrimais) ir nustačius grybelį,nes gali būti ir mišrus nago organo pažeidimas. Iki tyrimo likus bent

23

mi antibiotikai ir hormonai (geriami kontraceptikai). Didelį perversmą gydant spuogus padarė sisteminiai ir vietiniai retinoidai.

Izotretinoinas – vienin-telis sisteminis retinoidas, stabdantis riebalų produkci-ją, todėl juo gydomi sunkių formų spuogai (cistiniai, su-siliejantys, žaibiškos eigos, išplitę ir atsparūs kitiems vaistams). Visiems šiuo vaistu gydomiems pacien-tams būna lengvų šalutinių reiškinių (cheilitas, išsau-sėja veido oda ir kt.), ku-rie tiesiogiai priklauso nuo dozės, o sumažinus dozę ar baigus gydymą išnyksta. Sunkių sisteminių nepa-geidaujamų reiškinių būna retai, apie 2-3 proc. ligonių pasireiškia sąnarių, raume-nų, galvos skausmas. Tuo pačiu patariama negydyti preparatais, pasižyminčiais keratoliziniu arba eksfolia-ciniu poveikiu spuogams, taip pat ultravioletiniais spinduliais. Geresnių gy-dymo rezultatų pasiekiama vyresniems pacientams.

Izotretinoinas taip pat yra labai teratogeniškas, todėl jį draudžiama vartoti ne tik nėščiosioms mote-rims, bet ir galinčioms pa-stoti gydymo metu bei tris mėnesius po gydymo. Taigi gydymo metu vaisingo am-žiaus moterims privaloma veiksminga kontracepcija. Gydymą šiuo vaistu reikia pradėti tik po normalaus menstruacijų ciklo antrą arba trečią dieną. Žindan-čioms moterims taip pat draudžiama jį vartoti. Kad vaistas veiktų vyrų sperma-togenezę, nenustatyta.

Hormoninio gydymo tikslas – sumažinti andro-genų poveikį riebalų liau-kų funkcijai. Šiam tikslui naudojami geriami kontra-ceptikai, į kurių sudėtį įeina estrogenai ir progestinai. Gydant moterų jaunatvi-nius spuogus, kontracepti-kai mažina cirkuliuojančių androgenų kiekį, mažėja androgenų gamyba. Tačiau taikant šiuos sisteminius preparatus būklė pagerėja ne visoms, galimas ir at-virkščias efektas.

Trečia sisteminio gydy-mo medikamentų grupė yra sisteminiai antibiotikai. Pir-mo pasirinkimo antibiotikai yra tetraciklinai, kadangi jie lipofiliški ir riebalinių liau-kų zonoje kaupiasi didelė koncentracija. Tetraciklinai mažina P. Acnes kiekį, taip pat slopina uždegimo reak-ciją. Antibiotikai geriami 6-8 savaites, kol pasiekiamas pastebimas efektas. Kartais antibiotikai naudojami iki 6-8 mėnesių. Dėl ilgalaikio gydymo antibiotikais gali išsivystyti įvairios kompli-kacijos: virškinamojo trak-to sutrikimai, vaginalinė kandidozė, hiperpigmenta-cija ir kt.

Gydant paprastuosius spuogus lėtai pasiekiamas norimas efektas, reikia il-galaikio gydymo, todėl apie tai būtina informuoti ligonį. Pasitikėjimo stoka tarp pa-ciento ir gydytojo yra vie-na svarbiausių nesėkmingo gydymo priežasčių. Ligo-nius taip pat reikia perspėti dėl galimų pašalinių gydy-mo reiškinių, informuoti, kad per anksti nenutrauktų paskirto gydymo. ▲

Dermatofitinės nagųpažeidimų formos dar vadinamos ti-

nea unguium. Galima užsi-krėsti kontakto-buitiniu (per asmens naudojimo daiktus) arba kontaktiniu (nuo kito asmens) būdais. Nederma-tofitinių pelėsinių grybelių,mieliagrybių sukeltos ligos nuo žmogaus kitam žmogui neužkrečiamos. Mieliagry-bių ir nedermatofitinių pelė-sinių grybelių pažeistų nagų klinikinis vaizdas dažnai nesiskiria nuo nagų derma-tofitijos, todėl gydymas galibūti nesėkmingas. Ne visi žmonės suserga nagų grybe-

Nagų grybelis RŪTA ZARANKIENĖ

Rūta Zarankienė.Zenono Glavecko nuotr.

Onichomikozė – lėti-nė rankų ir kojų nagų grybelinė infekcija, kuri iš lėto ardo na-gą. Susirgimas būna pirminis (sveiko na-go pažeidimas) arba antrinis (jau pažeisto kitos ligos nago gry-belinis pažeidimas). Nagų grybelis yra in-fekcinė liga ir, jei tik nėra kontraindikaci-jų, ją būtina gydyti. Ši liga savaime negyja ir gali paskatinti gry-belinių židinių odoje atsiradimą. Dažniausi nagų grybelio sukė-lėjai yra dermatofi-tai (65-72 proc.), ki-ti sukėlėjai – mieliag-rybiai (11-32 proc.), nedermatofitiniai pe-lėsiniai grybeliai (6-9 proc.). Mielės, pelė-siai ir mišri flora ne-aiškios nagų grybelio klinikos metu nusta-tomos 39-50 proc.

Rūta Paulina Zarankienė 1984 m. baigė Kauno medicinos institutą. Šiuo metu dirba Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikoje gydytoja dermatovenerolo-ge. Domejimosi sritis - bendroji der-matologija, lytiškai plintančios ligos. Darbo tel. (8~37) 32 60 26, el. paštas: [email protected]

SPECIALISTŲ PATARIMAI

Sveikata 2005 • 4

24 Mus rasite internete: www.sam.lt

liu. Tai priklauso nuo grybo rūšies, jo patogeniškumo, žmogaus organizmo savigy-nos mechanizmų, faktorių, veikiančių grybelinę infek-ciją, infekcijos patekimo į organizmą būdų.

15-40 proc. nagų ligų yra grybelinės kilmės, o kas tre-čia grybelinė liga yra onicho-mikozė. Onichomikozėmis sergama dažniausiai 20-60 metų amžiuje (maždaug 20 proc. visų sergančiųjų oni-chomikozėmis). Dermato-fitijomis kiek dažniau sergavyrai (apie 80 proc. ligonių pažeidžiami kojų nagai), o nagų kandidoze – moterys (apie 70 proc. pažeidžiami rankų nagai).

Dažniausi yra šie predis-ponuojantys onichomikozės

atsiradimą veiksniai: pavel-dimas polinkis, ydinga pėdos laikysena, angiopatijos, pe-riferinės neuropatijos, pasi-kartojančios traumos (pvz., sportuojant), cukrinis diabe-tas bei kitos medžiagų apy-kaitos ligos, siaurų batų dė-vėjimas, platesnis steroidų, antibiotikų vartojimas, gy-ventojų senėjimas (šioje am-žiaus grupėje onichomiko-zės dažnesnės), daugėjimas žmonių, kurių imunitetas su-silpnėjęs. Užsikrėsti galima ir baseinuose, pirtyse, sporto salėse, per avalynę bei nesi-laikant higienos reikalavimų. Persirgus nagų grybeliu imu-nitetas nesusidaro.

Grybelinei infekcijai pa-žeidus nagą pakinta nago spalva (gali tapti balta, gelto-

na, žalia, net juosva), nagas sustorėja, lūžinėja, trupa, de-formuojasi, tampa skausmin-gas. Dažniausiai grybelinė infekcija iš pradžių pažeidžia kojų tarpupirščių odą tarp ketvirtojo ir penktojo pirštų, I arba V nagus. Vėliau gry-belis,ardydamas nago balty-mo keratiną, išplinta į kitus kojų arba rankų nagus.

Pagal nagų pažeidimo pobūdį išskiriami šie onicho-mikozės klinikiniai tipai.

Disto lateralinė po-naginė onichomikozė: tai dažniausiai pasitaikanti šios ligos forma. Grybelis iš in-fekuotos odos skverbiasi pro panagę į nago plokštelės apa-čią ir iš distalinės dalies lėtai plinta proksimaliąja krypti-mi į nago guolį. Dėl lėtinės ponaginės hiperkeratozės nagas sustorėja ir pagelsta. Šiame onichomikozės klini-kiniame tipe galima išskirti du atskirus nago pažeidimo variantus: distalinė ponaginė onichomikozė, lateralinė po-naginė onichomikozė.

Proksimalioji pona-ginė onichomikozė pasi-taiko daug rečiau. Infekcija patenka per proksimaliąją nago volelio dalį ir apima kutikulą, toliau plinta išilgai antnaginės odelės. Iš nago guolio grybelis skverbiasi į nago plokštelę ir toliau plinta distaline kryptimi. Nagas pa-gelsta, deformuojasi.

Trichofitinė leukoni-chija (nagų baltmė): baltąją paviršinę kojų nagų onicho-mikozę dažniausiai sukelia Trichophyton interdigitale (mentagrophytes). Sergant šia forma grybelis laikosi viršutiniuose nago baltymo (keratino) sluoksniuose.

Totalinė distrofinė oni-

chomikozė: klasikinė šios ligos klinika dažniausiai pa-sireiškia sergant lėtine mu-kokutanine kandidoze, kuri išsivysto dėl įgimto imuni-nės sistemos defekto. Stip-riai pakinta viso nago organo struktūra, tačiau panašus na-go plokštelės pakitimas gali būti ir ilgalaikės onichomi-kozės pasekmė.

Kandidozininė onichija ir paronichija: šią nago pa-kitimo formą beveik visuo-met sukelia Candida genties grybeliai. Būdingi klinikiniai požymiai yra lėtinis nago proksimaliojo ir lateralinio volelių uždegimas. Per ilges-nį laiką dėl nago guolio pa-žeidimo pakinta nago plokš-telės struktūra, atsiranda skersinių vagelių, o dėl pa-pildomų bakterijų kolonijų nagas gali tapti matiniu. Jau ligos pradžioje uždegimo apimtoje nago volelių srity-je ant nagų galima pastebėti siaurą žalsvai rusvą dryželį.

Onichomikozę reikia at-skirti nuo izoliuoto psoria-zinio nago pažeidimo, egze-mos, raudonosios kerpligės (lichen ruber), piodermijos pažeistų nagų. Diferenci-nės diagnostikos metu taip pat reikia atkreipti dėmesį į nago spalvos pasikeitimus, įgimtas ir įgytas lėtines nago distrofijas, sąlygotas įvairiųpriežasčių (sisteminiai su-sirgimai, avitaminozė, nago navikas, trauma ir kt.).

Diagnozuoti onichomi-kozę galima tik ištyrus (bak-terioskopiniu, bakteriologi-niu,histologiniu tyrimais) ir nustačius grybelį,nes gali būti ir mišrus nago organo pažeidimas. Iki tyrimo likus bent 2 savaitėms (geriausiai 4 sav.) reikia nutraukti vietinį Nagų grybelis.

25

Sveikata 2005 • 4


gydymą nuo grybelio, ypač nevartoti lakų nuo grybelio, nes antraip grybeliai gali būti nenustatyti (klaidingi rezul-tatai). Paimtas nago mėgi-nys po specialaus apruošimo mikroskopuojamas. Grybelių hifų arba sporų aptikimas na-tyviniame preparate patvirti-na grybelinę infekciją, tačiau nesuteikia informacijos apie sukėlėjo šeimą ir rūšį. Sukė-lėjo šeimą ir rūšį padeda iš-diferencijuoti grybelių kultū-ros išauginimas, nors kas tre-čias pasėlis būna neigiamas. Nago histologinis ištyrimas atliekamas tuomet,jei nagas yra pakitęs, o atlikti bakte-rioskopinis ir bakteriologinis tyrimai yra be rezultatų arba jei abejojama dėl diagnozės.

Gydyti nagų grybelį rei-kia,nes tai yra psichologinis diskomfortas ligoniui,infek-cijos vartai antrinei bakteri-nei infekcijai ir lėtinės infek-cijos židinys, galintis sąlygo-ti infekcijos išplitimą.

Gydymo tikslas – kliniš-kai sveiki nagai ir visų pirma – išnaikintas grybelis. Jeigu lieka nors keletas grybelių elementų gausiose ponagi-nio audinio ertmėse, jie gali tapti ligos pasikartojimo (at-kryčio) priežastimi. Atlikus histologinius pjūvius, gali-ma matyti, kad ponaginėms hiperkeratozėms būdinga daugybė oro pripildytų ert-mių, kuriose grybelių spo-ros (artrosporos) gali išlikti gyvybingos daugelį savaičių ir mėnesių. Kadangi ertmėse esantys grybelių elementai, būdami ramybės būsenos, neaugina naujų, turinčių er-gosterolio membranų, todėl grybelių ir negali sunaikinti vaistai nuo grybelio, kurių veikimas pagrįstas ergoste-

rolio biosintezės sutrikdymu (azolai, alilaminai, amorolfi-nas). Deja, ši aplinkybė prak-tikoje pasitaiko dažnai, ir dėl to dalis pacientų neišgydomi net šiuolaikiniais vaistais nuo grybelio (monoterapija). Ty-rimų metu nustatyta, kad bai-gus gydyti onichomikozę po ilgesnio laiko daugeliu atvejų liga gali pasikartoti, todėl re-komenduotina sergantiesiems ponaginėmis hiperkeratozė-mis, taikant sisteminį gydy-mą, papildomai netrauminiu būdu šalinti pažeistą nagą. Esant distalinei onichomiko-zei, kai pažeidimas maksi-malus (pažeista 70 proc. dis-talinės nago dalies), galima bandyti taikyti vien tik vietinį gydymą nagų lakais. Gydant onichomikozę chirurginiu būdu nagas šalinamas rečiau, nes tai skausminga procedūra, o po operacijos pacientas bū-na nedarbingas, be to, iškyla pavojus, kad sužalojus nago guolį gali ilgam sutrikti nago augimas. Dažniau onichomi-kozei gydyti kartu skiriamas vietinis ir sisteminis priešgry-belinis gydymas.

Sisteminiai vaistai nuo grybelio skiriami sergan-tiesiems onichomikoze, kai nago pažeidimas apima dau-giau nei 1/4 nago plokštelės ar pažeisti daugiau nei 3 na-gai. Be gydytojo paskyrimo nepatartina pradėti patiems vartoti sisteminius vaistus nuo grybelio, nes prieš ski-riant sisteminį gydymą, ypač senyvo amžiaus pacientams, reikėtų patikrinti, ar nagas iš viso auga,įvertinti nago pa-kitimą, bakterioskopinio bei bakteriologinio (esant būti-numui histologinio) tyrimų rezultatus ir skiriamo pre-parato savybes. Taip pat ne-

turėtų būti parinktam vaistui kontraindikacijų. Raciona-liausia skirti sisteminį gydy-mą, nustačius grybelio rūšį pasėlio būdu.

Anksčiau vartoti sistemi-niai vaistai nuo grybelio gri-zeofulvinas ir ketokonazolis dėl ilgo vartojimo laiko (na-gų infekcija turi būti gydoma nepertraukiamai, kol užauga sveiki visi grybelio pažeisti nagai), recidyvų po gydy-mo, gausių nepageidaujamų poveikių Europoje ir JAV onichomikozei gydyti nebe-vartojamas.

Dabartiniu laikotarpiu Europoje ar JAV sistemi-niam priešgrybeliniam oni-chomikozės gydymui galima rinktis naujosios kartos siste-minius vaistus nuo grybelio (VNG): terbinafiną, itrako-nazolį ir flukonazolį, kurieLietuvoje kompensuojami A sąraše (pagal ligas). Terbina-finą,itrakonazolį,flukonazolįgalima derinti su vietinio po-veikio antimikotiniais vais-tais. Terbinafinas skiriamasrankų onichomikozei gydyti nepertraukiamai 6 sav., kojų onichomikozei gydyti nepertraukiamai 12-16 sav.; itrakonazolis rankų onicho-mikozei gydyti gali būti ski-riamas nepertraukiamu kursu tris mėnesius arba pulstera-pija 2 pulsais (gydymo meto-das, kai 7 dienas vaistų geria-ma,o po to daroma 21 dienos pertrauka), kojų onichomi-kozei gydyti gali būti skiria-mas nepertraukiamu kursu tris mėnesius arba pulstera-pija 3 pulsais; flukonazolisrankų onichomikozei gydyti skiriamas intermisiniu būdu vieną kartą per savaitę 3-6 mėn. (vidutiniškai 3-4 mėn.), kojų onichomikozei gydyti

intermisiniu būdu 6-12 mėn. (vidutiniškai 6-7 mėn.). Jei-gu neišaugtų sveikas nagas arba patologinis procesas vėl pažeistų proksimaliai nago plokštelę, rekomenduojama nedelsiant tęsti gydymą tu-rimu vaistu arba dar geriau, esant galimybei, atlikus pa-sėlį, skirti kitokios cheminės sudėties preparatą. Itrakona-zolis ir terbinafinas nėštumometu dėl galimo teratoge-ninio poveikio ir maitinant krūtimi (patenka į pieną), neskiriami, o vaikams oni-chomikozei gydyti nereko-menduojami, išskyrus tuos atvejus, kai nauda didesnė už galimą žalą. Flukonazolis nėštumo metu ir maitinant krūtimi neskirtinas, nes dar nėra atlikta tikslių tyrimų su nėščiosiomis, nors vaisto galima skirti vaikams nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Nagai auga lėtai, todėl sugė-rus bendrinių priešgrybelinių vaistų kursą, nagai dar ne-bus gražūs ir sveiki. Sveikų ataugusių nagų reikėtų tikė-tis tik po 9-12 mėnesių.

Onichomikozės gydy-mui yra svarbi ankstyva ligos diagnostika, savalaikis gydy-mas, asmens daiktų,aplinkos dezinfekcija, sanitarinis švie-timas. Sėkmingas onichomi-kozės gydymas yra tuomet, kai vaisto vartojimo metu, pabaigus vartoti vaistus ir ataugus sveikiems nagams, dezinfekuojama avalynė bei kojinės, kad būtų išveng-ta pakartotino užsikrėtimo. Kojines išskalbti skalbikliu 40°C neefektyvu, nes grybe-liai žūsta ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Pakar-totino infekcijos atsinaujini-mo pavojų mažina rūpestin-ga pėdų ir rankų priežiūra.▲

27


Šiuolaikiniame pa-saulyje žmogus susi-duria su vis daugiau

įvairių cheminių medžiagų, todėl sergančių alerginėmis odos ligomis sparčiai dau-gėja.

Alergija – tai neįprasta, žalinga organizmo reakcija į įvairius aplinkos veiks-nius.

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos alergi-nis uždegimas kontakto su alergenu vietoje.

Šiuo metu žinoma per 3 tūkstančius medžiagų, ga-linčių sukelti alerginį kon-taktinį dermatitą. Dažniausi alergenai yra metalai (ni-kelis, kobaltas, chromas), konservantai (formaldehi-das, kliokvinolis, parabe-nai, kvaterniumas), kvapio-sios medžiagos (Peru bal-zamas), kosmetikos prie-

monės, gumos ir jų priedai, vaistai ir kt. (1 lentelė).

Pirmą kartą patekusios ant odos šios medžiagos jungiasi su odos ląstelių baltymais ir aktyvina imu-ninės sistemos ląsteles, T limfocitus. Šis periodas užtrunka 10-14 dienų ir va-dinamas įjautrinimu (sen-sibilizacija). Pakartotinai patekus alergenui ant odos T limfocitai jį atpažįsta ir išskiria įvairius cheminius faktorius, sąlygojančius odos uždegimą. Alerginis kontaktinis odos uždegi-mas išsivysto po kontakto su alergenu praėjus 24 va-landoms ar net vėliau, todėl ši alergijos rūšis vadinama lėtąja. Dažniau alerginiu kontaktiniu dermatitu su-serga vyresnio amžiaus, kitomis odos ligomis ser-gantys, dažnai vartojantys

išorinius vaistus, dirbantys su cheminėmis medžiago-mis, genetinį polinkį turin-tys asmenys.

Ūminiam alerginiam kontaktiniam dermatitui būdinga:

• odos niežėjimas, deginimas,

• paraudimas, pa-brinkimas,

• šlapiavimas,• pūslelės, kurioms

trūkus susidaro erozijos, pasidengiančios šašais,

• pleiskanojimas.Odos pažeidimo ribos

būna aiškios, atitinkančios kontakto su alergenu vietą (1 pav.). Jeigu oda apsau-goma nuo tolesnio kontakto su alergenu, uždegimo po-žymiai išnyksta per kelias dienas, sunkesniais atvejais – per 2-3 savaites.

Jei kontakto su alerge-

Alerginis kontaktinis dermatitasAISTĖ BELIAUSKIENĖ, DAIVA JASAITIENĖ

Aistė Beliauskienė. Daiva Jasaitienė.Zenono Glavecko nuotr.

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos alerginis uždegimas kontakto su alergenu vietoje. Šiuo metu žino-ma per 3 tūkstan-čius medžiagų, ga-linčių sukelti alergi-nį kontaktinį derma-titą. Dažniausi aler-genai yra metalai (ni-kelis, kobaltas, chro-mas), konservan-tai (formaldehidas, kliokvinolis, parabe-nai, kvaterniumas), kvapiosios medžia-gos (Peru balzamas), kosmetikos priemo-nės, gumos ir jų prie-dai, vaistai ir kt. (1 lentelė).

Aistė Beliauskienė 1998 m. baigė Kauno medicinos universitetą, 1999 m. - internatūrą, nuo 2003 m. - dermatovenerologijos rezi-dentė KMU Odos ir venerinių ligų klinikoje. Yra Europos kontaktinio dermatito priežiūros grupės narė, Europos kontaktinio dermatito draugijos narė. Domėjimosi sritis - kontaktinis dermatitas, alergenų lopo mėginiai.Darbo tel. (8~37) 32 70 31, el. paštas: [email protected]

Sveikata 2005 • 4


nu nutraukti nepavyksta, jis pakartotinai patenka ant odos, vystosi lėtinis alergi-nis kontaktinis dermatitas. Šiam uždegimui būdinga:

• odos sustorėjimas,

• paryškėjusios odos raukšlės,

• pleiskanojimas,• įtrūkimai,• niežėjimas,• ūminio dermatito

požymiai paūmėjimo metu.Skirtingai nuo ūminio

uždegimo, odos pažeidimo ribos nebūna aiškios, ma-žiau pūslelių, šlapiavimo, šašų (2 pav.). Nutraukus

1 lentelė. Dažniausi kontaktiniai alergenai.

1 pav. Ūminis alerginis kon-taktinis dermatitas, sukel-tas avalynėje esančio aler-geno.

2 pav. Lėtinis alerginis kon-taktinis dermatitas.

3 pav. Alergenų lopo mėginys.

kontaktą su alergenu, lė-tinio odos uždegimo po-žymiai išnyksta per kelias savaites.

Alergenas į organizmą gali patekti ne tik per odą,

29

bet ir su maistu (nikelis, Peru balzamas, aromatai). Tokiais atvejais uždegi-mas gali paūmėti anksčiau buvusiose odos uždegimo vietose.

Sunkiais atvejais už-degimas apima ne tik kon-takto su alergenu vietą, bet išplinta į aplinkinę ar net viso kūno odą. Tuomet ga-li pablogėti bendra ligonio savijauta, atsirasti kom-plikacijų. Išplitęs alerginis kontaktinis dermatitas gy-domas ligoninėje.

Alerginis kontaktinis dermatitas nustatomas re-miantis kruopščia ligonio apklausa, simptomais bei alergenų lopo mėginiais, kurių pagalba išaiškina-mas ligą sukėlęs alerge-nas. Žinios apie ligonio profesiją, pomėgius, kitas ligas, vartojamus vaistus, gerinančius ar bloginančius odos būklę veiksnius, pa-deda gydytojui įtarti ligą sukėlusį alergeną. Bėrimų lokalizacija taip pat svarbi nustatant priežastį. Ran-kų dermatitą sukelia darbo aplinkoje esančios medžia-gos, tai viena dažniausių profesinių odos ligų. Veido odą pažeidžia kosmetikos priemonės, plaukų dažai, dulkės, pažastis ir krūtinę – kvepalai, dezodorantai, kojas – avalynėje esančios medžiagos. Alergija me-talams (nikeliui, kobaltui) pasireiškia ten, kur odą liečia auskarai, papuoša-lai, laikrodis, metalinės sa-gos. Lopo mėginys padeda tiksliai nustatyti alergeną. Jam atlikti naudojami rin-kiniai, sudaryti iš dažniau-siai pasitaikančių alergenų.

Dažnai tiriamos paciento vartojamos odos priežiū-ros, kosmetikos priemonės, medikamentai. Atliekant šį mėginį labai maži alergenų kiekiai specialaus pleistro pagalba klijuojami ant svei-kos odos (3 pav.). Po 48 val. nuėmus pleistrą ir pakarto-tinai po 24 val. įvertinama odos reakcija į kiekvieną tirtą medžiagą. Pacientams suteikiama informacija apie nustatytus alergenus, jų vengimo būdus.

Alerginio kontaktinio dermatito gydymas pri-klauso nuo jį sukėlusios priežasties, ligos eigos ir sunkumo. Pagrindinė sėk-mingo gydymo prielaida – alergeno išaiškinimas ir vengimas. Jei kontaktas ne-išvengiamas, būtina naudoti apsaugos priemones (apsau-ginius drabužius, pirštines, kremus). Odos uždegimo simptomai mažinami šalto vandens kompresais, pavil-gais, vietiniais kortikoste-roidų preparatais, sunkiais atvejais skiriami geriami ar leidžiami kortikosteroidai, antihistamininiai vaistai. Odos apsauginė funkci-ja atstatoma emolientais. Kovai su infekcija naudo-jami antiseptiniai tirpalai bei antibakteriniai vaistai. Gydant alerginį kontaktinį dermatitą būtina gydytojo priežiūra, nes neteisingai, ilgą laiką naudojant iš-orinius kortikosteroidinius medikamentus gali būti ne-grįžtamai pažeista oda. ▲

Sveikata 2005 • 4


Saulė turėtų išlikti draugu, ne priešuSKAIDRA VALIUKEVIČIENĖ

Lygiai saulėje nuru-dusi oda gražu, nors tampa jau nebema-dinga. Moterys visa-me pasaulyje supran-ta, kad dėl galimy-bės kelias dienas pa-sipuikuoti nurudusia oda neverta rizikuo-ti grožiu, sveikata, o gal net ir gyvybe. Iš-eitys būtų dvi – arba vengti kaitrių saulės spindulių, arba kiek įmanoma apsaugo-ti odą nuo pražūtin-go jų poveikio. Aiš-ku, visiškai nuo sau-lės nepasislėpsi, to ir nereikia. Juk šiaip ar taip saulė ir šviesa – gyvybės nešėja, bū-tina ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gy-vybei.

Apsaugos priemonę reikėtų rinktis pagal savo odos pigmentaciją.

Saulė aktyvina krau-jotaką, medžiagų apykaitą, skatina pro-

vitamino D, reikalingo kal-ciui pasisavinti iš žarnyno ir kaulams stiprinti, susidary-mą organizme, grūdina odą.

Tačiau ozono kiekio svy-ravimai, piktnaudžiavimas saule ir skaudžios to pasek-mės verčia kalbėti apie apsi-saugojimą nuo saulės.Saugaus buvimo saulėje pamokėle

Nepamirškite lengvai įgyvendinamų taisyklių:

- nesikaitinkite vidu-dienį (12-13 val.), kai saulės spinduliai patys aktyviausi;

- būkite saulėje su saulės akiniais, plačiabryle skrybėle ar kepuraite;

- nepamirškite, kad plačiabrylė skrybėlė suteikia didesnį šešėlį veidui, ausims ir net sprandui, skirtingai

nei kepuraitė su snapeliu. Na, o lenkti (prie smilkinių prigludę) akiniai geriau ap-saugo akis;

- nepamirškite ap-sauginių kremų nuo saulės;

- odą prie saulės pratinkite pamažu, venkite smarkių nudegimų, kai oda stipriai parausta ir ją peršti;

- ypač saugokite nuo kaitrių saulės spindulių ma-žylius. Mokslininkai įrodė, kad anksčiau populiarios kalbos apie būtinybę kuo ilgiau laikyti vaikus saulėje, norint išvengti rachito, ne-pagrįstos. Kūdikiams užten-ka pabūti saulėje 20 min., ir tai kas antrą dieną. Ir ne išrengti nuogai, o tiesiog pa-būti neapsaugotu nuo saulės veidu ir rankytėmis.Tamsiaodžiams sau-lė mažai pavojinga

Odos reakcija į saulę būna

dvejopa. Pirmoji, ankstyvoji – oda parausta. Antroji, vėly-va, kai suaktyvinamas odos pigmentas, oda parunda.

Labiausiai saulės turėtų vengti vaikai ir šviesiaplau-kiai mėlynakiai, priskiriami pirmajam ar antrajam odos pigmentacijos tipams. Saulė mažiau pavojinga tiems, ku-rių oda priskiriama trečia-jam ir ketvirtajam tipams.

Tai paaiškinti labai pa-prasta. Odos spalva priklau-so nuo melanino, kurį ga-mina pigmentinės ląstelės. Melaninas saugo odą tarsi natūralus apsauginis kremas nuo saulės. Šis pigmentas sugeria ir atspindi nuo odos paviršiaus saulės spindu-lius. Kuo jo daugiau, tuo odai saugiau. Tik gaila, kad baltaodžio ląstelės negali jo labai daug pagaminti, tuo tarpu tamsi oda jo pagamina

31

Nustatyti savo odos tipą padės ši lentelė

► Pirmas odos pigmentacijos tipas – tai saulei ypatingai jautrūs šviesiaplaukiai ar rusvaplaukiai as-menys, turintys blyškiai rausvą odą, dažnai strazdanoti. Jie saulėje visada nudega stipriai raudonai, dažnai iki skausmo ar pūslių, niekada neįdega rusvai.

► Antras odos pigmentacijos tipas - tai labai sau-lei jautrūs šviesiaplaukiai, turintys blyškiai rausvą odą, linkę į strazdanas. Jų oda saulėje dažnai nudega stipriai raudonai. Ilgiau deginantis jų oda įgauna švelniai rusvą atspalvį.

► Trečias odos pigmentacijos tipas – tai saulei jautrūs, šviesiai rusvos ar kaštoninės spalvos plaukais ir šviesiai rusva oda asmenys. Jų oda saulėje įdega rusvai ir tik kartais stipriai raudonai.

► Ketvirto odos pigmentacijos tipo paaugliai ir suaugusieji – saulei mažai jautrūs asmenys. Tai tam-siaplaukiai, turintys rusvą odą. Jie odą saulėje greitai ir stipriai įdega rudai. Raudonai nudega retai arba nieka-da.

kur kas daugiau, nors pig-mentinių ląstelių skaičius pas abiejų rasių atstovus vienodas. Tad juodaodžiai itin retai suserga odos vėžiu, baltieji juo serga dešimt kar-tų dažniau. “Skėtis” nuo kenks-mingų spindulių

Daugelis moterų igno-ruoja saugančius nuo saulės kremus ir losjonus, bijoda-mos, kad su tokia apsauga jos visiškai neįdegs. Tačiau tokia nuomonė klaidinga. Kosmetologijos institutuose sukurti kokybiški apsaugi-niai kremai ir losjonai tarsi specialus “skėtis” ar “fil-tras” sumažina pavojingų saulės spindulių prasiskver-bimą į odą, tačiau leidžia jai įdegti – be “streso”, tolygiai ir gražiai.

Visame pasaulyje apsau-giniai nuo saulės preparatai vartojami kaip svarbi pro-

filaktikos priemonė, pade-danti išvengti odos vėžio, ankstyvo odos senėjimo, pigmentacijos sutrikimų.

Ant kiekvienos apsaugos priemonės nurodyta, nuo ko-kių ultravioletinių spindulių ji apsaugo. Dažniausiai jos sergėja nuo UVA, UVB, es-ti atsparios vandeniui, turi liposomų ir tolygiau pasi-skirsto ant odos. Apsaugos priemonės – pagal odos tipą

Ant kiekvieno losjono ar kremo būna nurodytas ir ap-saugos nuo saulės faktorius. Paprastai jis žymimas rai-dėmis SPF (išvertus iš an-glų kalbos – apsaugos nuo saulės faktorius) ir šalia jo nurodytas skaičius. Kuo šis skaičius didesnis, tuo geriau juo pažymėta priemonė sau-go nuo saulės. Pavyzdžiui, jei kaitinantis saulėje jūsų oda parausta per dešimt mi-

Sveikata 2005 • 4


nučių, vartodamos apsaugi-nį kremą, kurio SPF fakto-rius 15, šį laiką pailginsite penkiolika kartų.Kremas ar losjonas

Nežinote, ką pirkti – sau-gantį nuo saulės kremą, vei-do gelį ar losjoną? Juos, kaip ir kitas odos priežiūros prie-mones, reikėtų rinktis pagal odos būklę.

Jei jūsų oda normali ar sausa, veidui geriausiai tiks kremas, o viso kūno odai įsigykite losjoną.

Riebiai, seborėjinei vei-do odai labiausiai apsisau-goti nuo saulės padės gelis, o kūnui – losjonas.

Jei saulė sukėlė alergines odos ligas, veidui naudokite gelį, kūnui – losjoną.Teisingai naudokite apsaugos priemones

Dažnai moterys skun-džiasi – paplūdimyje uoliai išsitrynė kūną losjonu, o vis tiek nusvilo saulėje.

Priežastis gali būti pa-prasta – apsauginė priemo-nė nepradeda veikti iškart, tik palietusi odą. Tad reiktų odą kremu, losjonu ar geliu ištepti pusvalandį prieš at-einant į paplūdimį ar prieš pradedant darbą sode.

Jei išsimaudžiusios nusi-šluostėte rankšluosčiu ir toliau kaitinatės, odą vėl ištepkite pakartotinai. Jei nesišluostėte, vėl prisiminkite kremą kelis kartus išsimaudžiusios.

Beje, pirkdamos apsau-gos nuo saulės priemones, atkreipkite dėmesį į paga-minimo datą.Saulės buvo per daug

Patarimai, kaip išvengti smarkaus nudegimo, daug-maž žinomi, bent jau pa-

grindinis – nebūti saulėje labai ilgai, išsirengus, ypač vidurdienio metu. Bet atos-togos tokios trumpos, ir taip norisi po jų pasipuikuoti rus-va odos spalva. Tad kelios minutės saulėje virsta va-landomis, o vakare kamuoja nuo menkiausio prisilietimo perštinti oda.

Ką daryti? - paieškokite rami-

nančių odą priemonių vais-tinėje, pavyzdžiui, panteno-lio – baltos purškiamos pu-tos gerokai apmalšins odos karštį;

- vaistininkas gali pa-siūlyti ir kitų odos priežiūros priemonių, skirtų naudoti po kaitinimosi saulėje;

- išbandyta liaudies medicinos priemonė – rūg-pienis arba kefyras;

- apsivyniokite drėg-na paklode.

Nudegusi oda tik iš pra-džių atrodo gražiai, o netru-kus ima pleiskanoti, sausėti, lupasi, tad bet kuriuo atve-ju jai reikia skirti ypatingą priežiūrą, palepinti emo-lientais – specialiais aliejais, losjonais ar pieneliais.Skaudžios paplūdi-mio pasekmės – oda jų nepamiršta

Patirti saulės vonių ma-lonumai metams bėgant kaupiasi ir po kurio laiko la-biausiai saulės nuvargintose odos vietose (veide, galvoje, plaštakose, nugaroje) gali iš-sivystyti odos vėžys, saulės veikiama oda greičiau sens-ta, formuojasi raukšlė. ▲

Lyties takų chlamidinė infekcijaVESTA KUČINSKIENĖ

PaplitimasChlamydia tracho-matis yra dažniau-siai pasitaikanti lytiš-kai plintanti infekci-ja išsivysčiusiose šaly-se. Pasaulio sveikatos organizacijos duome-nimis, kas metai 250 mln. vyrų ir mote-rų serga lytiniu ke-liu plintančiomis ligo-mis, iš kurių 50 mln. chlamidine infekcija. C. trachomatis infek-cijos registracija Lie-tuvoje pradėta 1994 metais. Tyrimais nu-statyta, kad chla-midijomis Lietuvo-je yra užsikrėtę apie 3-5 proc. sveikų ly-tiškai aktyvaus am-žiaus moterų ir 13-20 proc. moterų, pa-stebėjusių lyties ta-kų uždegiminius po-kyčius.

Užsikrėtimo būdaiChlamydia trachomatis

– tai bakterija, gyvenanti ląstelės viduje, todėl ji pa-naši į virusą, nors iš tikrųjų tai daug sudėtingesnis mik-roorganizmas. Yra ir kitų mikroorganizmų, panašių į Chlamydia trachomatis: tai Chlamydia psittaci, ku-ri yra plačiai paplitusi tarp gyvūnų, ir Chlamydia pneu-monia. Pastaroji vis dažniau pažeidžia viršutinius ir apa-tinius kvėpavimo takus, yra perduodama per orą, žmogui čiaudint ar kosint.

Lyties takų chlamidine infekcija galima užsikrėsti lytinių santykių ar gimdymo metu, kai motina užkrečia naujagimį. Apie pusė užsi-krėtusių chlamidijomis nėš-čiųjų užkrečia naujagimius gimdymo metu. Buityje (per paklodes, rankšluosčius, ba-seinus) lyties takų chlami-dine infekcija užsikrečiama labai retai. Simptomai ir susirgimai

Vyrams chlamidinė in-fekcija sukelia šlaplės už-degimą (uretritą), moterims pažeidžia šlaplę ir gimdos

33

Sveikata 2005 • 4


kaklelį. Chlamidinės infek-cijos sukelti požymiai yra įvairūs, dažnai jie būna pa-slėpti.

Vyrai gali skųstis glei-vingomis ar pūlingomis iš-skyromis iš šlaplės, skaus-mu šlapinantis. Moterims gali būti išskyrų iš makšties, padažnėjęs šlapinimasis, skausmas ar deginimas šla-pinantis, pagausėjęs krauja-vimas tarp mėnesinių. Šie požymiai paprastai pasireiš-kia praėjus dviem dienom ar šešiom savaitėm po už-sikrėtimo. Apžiūrint lyties takus, negalima atmesti kitų lytiniu keliu plintančių in-fekcijų (pvz., gonorėjos). Todėl reikalingi lyties takų mikrobiologiniai tyrimai.

Svarbu atminti, kad net apie pusę užsikrėtusiųjų chlamidine infekcija vyrų ir moterų gali nejausti jokių ligos požymių, todėl jie gali platinti šią infekciją kitiems lytiniams partneriams.

Negydomos lyties takų chlamidinės infekcijos daž-niausios komplikacijos vy-rams yra sėklidės prielipo uždegimas (epididimitas) ar priešinės liaukos uždegimas (prostatitas). Moterims ši infekcija gali komplikuotis gimdos ar kiaušidžių už-degimais, mažojo dubens uždegimu. Dėl šių kompli-

kacijų moterims gresia sun-kios pasekmės, gali išsivys-tyti negimdinis nėštumas ir nevaisingumas. Pilvo skaus-mas ir pakilusi kūno tempe-ratūra gali reikšti, kad yra dubens uždegimas. Vyrams, pažeidus priešinę liauką, taip pat gali sutrikti vaisin-gumas, nusilpti lytinė galia. Tiek vyrams, tiek moterims ši infekcija gali sukelti akių bei sąnarių uždegimą.Diagnostika

Lyties takų chlamidinės infekcijos diagnostiniai tes-tai gana sudėtingi ir bran-gūs, nes ši bakterija auga tik ląstelių viduje. Todėl šiai infekcijai nustatyti rei-kalingos specialios ląstelių terpės. Mikroorganizmo auginimas ląstelių kultūroje – tai vienas iš testų nusta-tyti Chlamydia trachomatis infekciją. Ilgą laiką šis tes-tas buvo standartinis testas. Šiuo metu yra naudojami ir kiti mikrobiologiniai meto-dai. Tai Chlamydia tracho-matis antigenų nustatymas imunofermentiniu ar tiesio-ginės imunofluorescencijosmetodais. Šie metodai ga-na plačiai naudojami lyties tepinėlių ar kitų biologinių skysčių (pvz., akių sekreto) tyrimams dėl chlamidinės infekcijos. Fermentų imu-nobandinio (angl. enzyme

immunoassay – EIA) testai padeda rasti chlamidinio lipopolisacharido antigeną. Yra santykinai pigūs, bet jautrumas ir specifiškumasmenkesnis. Tose vietovėse, kur infekcijos paplitimas didelis, šie testai gal ir ap-simokėtų, bet ten, kur in-fekcija mažiau paplitusi, jie nepakankamai jautrūs, todėl būna per daug klaidingai teigiamų rezultatų.

Nukleino rūgščių ampli-fikacijos testai (polimerazėsar ligazės grandininė reak-cija) leidžia tirti neinvazi-niu būdu paimtas makšties išskyras ar šlapimą. Kraujo mėginiai nustatant specifi-nius antikūnus prieš C. tra-chomatis nėra naudojami. Jais netinka nustatyti ūmią infekciją.Gydymas

Pirmo pasirinkimo vais-tai gydant C. trachomatis infekciją yra doksiciklinas, eritromicinas arba azitromi-cinas.

Naujasis makrolidas azitromicinas pasižymi pui-kiu intraląsteliniu poveikiu. Didelė šio vaisto koncen-tracija audiniuose ir ilgas skilimo pusperiodis suteikia galimybę gydyti chlamidi-nę infekciją vienkartine 1 g doze. Tyrimai rodo, kad viena azitromicino dozė

Nemokėti pradžiuginti sielos – reiškia ją parduoti. A.Kamiu

Bendraujant su nykštukais, sulinksta nugarkaulis. Stanislav Jerzy Lec

Aš gerbiu kiekvieną įsitikinimą, ir visų pirma tuos, kurie nesiderina su mano.

S.DaliApie save mes sprendžiame pagal savo idealus, apie kitus – iš jų darbų.

H.Nikelsonas

chlamidinės infekcijos at-vejais veiksmingai išgydo nespecifinį (negonokokinį irnechlamidinį) uretritą. Dar vienas azitromicino priva-lumas – tai gera jo toleran-cija. Vaistas sukelia nedaug ir nestiprių šalutinių povei-kių. Kai kurių atliktų tyrimų duomenimis, azitromicinas gerai toleruojamas nėštumo metu. Tačiau kol kas nėštu-mo metu vaisto plačiai var-toti nerekomenduojama, ka-dangi dar nėra pakankamai klinikinių duomenų. Fluor-chinolonai (ofloksacinas)taip pat veiksmingi gydant chlamidinę infekciją, tačiau gydymas trunka – 7-14 die-nų. Kadangi C. trachomatis yra intraląstelinis mikroor-ganizmas, patikrinti jo jaut-rumą antibiotikams sunku, todėl tai neatliekama. Labai svarbu išgydyti sergančiojo lytinį (-ius) partnerį (-ius).Profilaktika

Išvengti užsikrėtimo ly-ties takų chlamidine infek-cija galima taip pat, kaip ir kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų, t.y. naudojant pre-zervatyvus, ypač santykiau-jant su nauju lytiniu part-neriu; vengiant atsitiktinių lytinių santykių. ▲

Net ir genijus baltu ant balto tapyti negali. Henrikas Radauskas

Mes niekada negalime likti patys savimi, jeigu nenorime būti išjuokti arba priskirti prie bepročių.

Jonas AvyžiusNenuostabu, kad patirtis taip mažai mums padeda: mes keičiamės kiekvieną dieną, ir tai, ką vadiname savo patirtimi, yra patirtis kitos būtybės, kuria mes jau nebesame.

Ž.Taneri

35

išlaikydami drėgmę odoje, atstatydami natūralius odos lipidus bei NMF (natūralų drėkinamąjį faktorių), suda-rydami odos paviršiuje ap-sauginę plėvelę.

Emolientai – tai bekva-piai, lengvai susigeriantys į odą, gydomųjų komponen-tų savo sudėty neturintys kremai, tepalai, losjonai, tinkantys tiek vaikų, tiek suaugusiųjų odai prižiūrė-ti. Jų kosmetinės savybės (kvapas, įsiskverbimas, pa-siskirstymas odos paviršiu-je) vertinamos itin gerai. Šie preparatai skirti ne tik svei-kai odai drėkinti ir minkš-tinti. Jie plačiai naudojami gydant įvairias odos ligas – atopinį dermatitą, egzemą, žvynelinę, ichtiozę, kontak-tinį dermatitą kaip pagalbi-nė, o neretai ir pagrindinė

gydomoji priemonė. Be pa-grindinės – drėkinančios odą – savybės emolientai pasi-žymi priešuždegiminiu bei niežulį slopinančiu veikimu. Šiomis savybėmis pasižymi daugelis emolientų. Verta iš jų rinktis tokį, kurio savybės atitiktų kainą, o sudėtis būtų iš kruopščiai atrinktų kom-ponentų.

Naudojant emolientus oda būna atsparesnė me-teorologiniams veiksniams, cheminiams buityje naudo-jamiems dirgikliams. Šie preparatai naudojami po nudegimų saulėje, atliekant radioterapijos procedūras.

Naujagimių ir kūdikių odos apsauginė–barjerinė funkcija nesusiformavusi, todėl jų oda itin jautri ir jai reikia ypatingos priežiūros. Pirmo pasirinkimo odos

priežiūros priemonė – emo-lientai. Jei oda itin sausa, pleiskanojanti, su alerginio uždegimo požymiais, verta pasirinkti riebų kremą. Ne-sant ryškaus odos išsausėji-mo, profilaktiškai saugant,minkštinant odą, ypač žie-mos metu, geriau pasirinkti pusiau riebų kremą ar losjo-ną. Šiltu metų laiku labiau tiktų neriebūs emolientai. Emolientai sumažina van-dens netekimą, mažina in-fekcijų pavojų.

Dauguma žmonių emo-lientus gerai toleruoja ir ge-ras efektas pasiekiamas per keletą savaičių.Jie atstato barjerinę odos funkciją, su-mažina odos pleiskanojimą, sausumą, paraudimą.Naudo-jant emolientus, odos ligo-mis sergantiems žmonėms galima sumažinti ir sutrum-

pinti specifinių vaistų varto-jimą. Šiuos preparatus gali-ma naudoti neribotą laiką ir tepti jais didelius odos plo-tus. Emolientus rekomen-duojama tepti mažiausiai 2-3 kartus per dieną, kadangi jų veikimo laikas 4-6 val.

Yra šimtai įvairių emo-lientų. Pacientai juos pa-sirenka pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją, odos tipą, kainą ir pan. Ser-gantys atopiniu dermatitu, žvyneline turi galimybę derinti gydomuosius prepa-ratus bei emolientus, kurių poveikis vienas kitą papildo ir yra gerai vertinamas ligo-nių. Daugybės tyrimų rezul-tatai įrodė, kad emolientai veiksmingi ir gerai toleruo-jami preparatai, tinkami tiek normalios, tiek sausos odos priežiūrai. ▲

Įrodyta, kad ultraviole-tiniai saulės spinduliai skatina atsirasti odos

ląstelių piktybinius poky-čius.

Lietuvoje, kaip ir visa-me pasaulyje, daugėja su-sirgimų melanoma – ypač piktybiniu odos vėžiu. Jis greitai išplinta ir pasireiš-kia santykinai jauniems as-menims. 2003 m. Lietuvoje užregistruoti 205 nauji šios ligos atvejai. Tai dvigubai daugiau nei prieš dešimtme-

Ankstyvoji onkologinių odos ligų diagnostika ir profilaktikaSKAIDRA VALIUKEVIČIENĖ

tį. Moterys serga beveik du kartus dažniau nei vyrai: 7,0 susirgimai/100 tūkst. mote-rų; 4,8 susirgimų/100 tūkst. vyrų. Odos vėžiu sergama apie 8,5 kartus dažniau nei melanoma.

Rizika sirgti melanoma didėja nuo 18 metų, o ser-gančiųjų amžiaus “pikas” – apie 60 metų. Mėgstan-tiems keliauti į saulėtus kraštus rizika susirgti odos vėžiais taip pat didesnė. Pats didžiausiais sergamu-

mas melanoma užregistruo-tas Norvegijoje (iš Europos šalių), nes šios šalies gyven-tojai dažnai atostogauja prie Viduržemio jūros. Be to, skandinavai mėgsta degintis soliariumuose. Reikia pa-stebėti, kad mūsų šalyje šis pomėgis taip pat ganėtinai dažnas. Apklausų duomeni-mis, apie 17 proc. paauglių merginų lankosi soliariu-muose.

Odos vėžiu, taip pat ir melanoma, dažniausiai ser-

Daugelis mūsų šalies gyventojų (apie 70 proc.) yra šviesiap-laukiai mėlynakiai (I ir II odos tipo). Rizi-ka sirgti melanoma ir kitais piktybiniais odos navikais jiems yra didesnė nei tam-sių plaukų ir akių as-menims.

SPECIALISTŲ PATARIMAIAtkelta iš 10 p.

Sveikata 2005 • 4


ga australiečiai. Tačiau itin aktyvaus visuomenės sau-gaus buvimo saulėje ragi-nimo dėka susirgimų odos vėžiu skaičius Australijoje stabilizuotas.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse tenka gydyti palyginti iš-plitusius piktybinius odos navikus. Tai rodo esant ankstyvosios diagnostikos spragų. Išsivysčiusiose ša-lyse 70 proc. susirgimų me-lanoma išaiškinama anksty-vos stadijos, t.y. kai naviko gylis yra vienas milimetras. Tokiais atvejais melanoma visiškai išgydoma radikaliai operuojant, išplitimo rizika į sergančiųjų sritinius limf-mazgius ar vidaus organus minimali. Itin piktybiškas “juodasis” vėžys

Nors melanoma sergama rečiau nei kitais gan dažnai paplitusiais odos vėžiais (bazalioma bei plokščia-ląsteline karcinoma), me-lanoma yra itin piktybiška liga. Pagal išvaizdą odos vėžys gali būti vadinamas “šviesiuoju ” ir “juoduoju”. Melanoma yra “juodasis” vėžys, nes dažniausiai bū-na tamsiai rudos, juodos ar pilkos spalvos, nelygiais kraštais pigmentinė dėmė ar tamsus juodas mazgas. Apie 30-50 proc. melanomų formuojasi iš pakitusių di-dėjančių, nelygiais kraštais įgytų pigmentinių apgamų, ir dar dažniau – iš įgimtų. Įgimti pigmentiniai apga-mai – tai apgamai su kuriais gimstama ar jie susiformuo-ja pirmais gyvenimo me-tais. Melanomos atsiranda stipraus protarpinio saulės

poveikio vietose. Moterims “juodasis” vėžys formuojasi dažniau ant blauzdų, vyrams – liemens srityje. Šviesiojo odos vėžio rūšys

Bazalioma bei plokščia-ląstelinė karcinoma yra apie šešis kartus dažniau paplitę navikai nei melanoma. Šie navikai formuojasi ant pa-stoviai saulės veikiamų kū-no sričių – veido, galvos, plaštakų, pečių, ilgą laiką dirbusiems laukuose, mė-gusiems degintis vyresnio amžiaus žmonėms. Bazalio-ma atsiranda sveikoje odoje kaip odos spalvos plokšte-lė ar mazgelis (“šviesusis” navikas). Jis greitai auga, infiltruoja ir sugriauna ap-linkinius sveikus audinius, ilgainiui išopėja, pasidengia sausu šašu, tačiau neišplinta į limfmazgius ar atokiau. Ki-ta retesnė “šviesiojo” vėžio forma – plokščialąstelinis vėžys. Jis atsiranda iš ikina-vikinių ligų – saulės sukeltų keratozių (rausvų pleiskano-jančių dėmelių ), lėtinių opų, rūkantiems balkšvų lūpų ke-ratozių (leukoplakijų). Šis navikas auga lėtai, greitai išopėja ir ilgai negydomas gali išplisti į limfmazgius. Diagnostika ir gydy-mas

Šiuolaikinei ankstyvo-sios melanomos diagnosti-kai bei pakitusių pigmenti-nių apgamų, iš kurių neretai formuojasi melanoma, ste-bėsenai taikomi neinvaziniai tyrimai. Tai dermatoskopija bei naviko gylio matavimas ultragarsu. Kokybiška on-kologinių ligų diagnostika neįmanoma be kvalifikuotospatologų ir radiologų tarny-

bos, jų atliekamų histolo-ginių, imunohistocheminių bei šiuolaikinių radiologinių technologijų. Visi minėti tyrimai atliekami Kauno medicinos universiteto kli-nikose. Sergantieji odos vėžiu ar jei jis tik įtariamas konsultuojami Kauno me-dicinos universiteto klinikų dermatovenerologų.

Neseniai Kauno medici-nos universiteto klinikų chi-rurgai įsigijo odos ir krūties vėžio išplitimo diagnostikai skirtą prietaisą – radiometrą. Atlikus šiuo prietaisu sargi-nio limfmazgio biopsiją ir jį ištyrus histologiškai galima anksčiau nustatyti vėžio iš-plitimą limfmazgiuose, kai tiriant neinvaziniais radiolo-giniais metodais metastazių nematyti.

Ankstyvos stadijos me-lanoma ir kiti piktybiniai odos navikai sėkmingai gy-domi chirurginiu būdu. Po gilios ir išplitusios melano-mos operacinio gydymo ski-riamas pagalbinis gydymas interferonu alfa. Apitikus melanomų išplitimą vidaus organuose, taikoma paliaty-vi chemoterapja.

Reikia pažymėti, kad šiandien visų piktybinių odos vėžių pagrindinis gy-dymas yra chirurginis. Kau-no medicinos universiteto klinikose sergančiuosius piktybiniu odos vėžiu daž-niausiai operuoja kvalifi-kuoti plastikos chirurgai; gerybinius odos navikus ir ikinavikines ligas suau-gusiems, kai nereikia odos plastikos, chirurginiu būdu ar destrukciniais metodais gydo dermatovenerologai, vaikams – vaikų chirurgai.

Radioterapija (gydymas rentgeno spinduliais, dar vadinamas švitinimu) nuei-na užmarštin dėl dažnesnių ligos atkryčių ir komplika-cijų. Po šio gydymo neretai lieka ilgai negyjančios opos, išplonėja ir kapiliarais pasi-dengia švitinta oda. Tokiais atvejais labai sunku diagno-zuoti pilną paciento pasvei-kimą ir vertinti, ar nėra ligos atkryčio švitinimo pažeisto-je odoje. Odos vėžio profilaktika

Lietuva – mažai saulėtas regionas. Per metus Lietu-voje vidutiniškai būna 1700 saulės aktyvumo valandų (Australijoje – per 3 tūkst.). Jaunos mamos rūpinasi ma-žylių rachito profilaktika irneretai mano, kad reikia kuo ilgiau kūdikius laikyti sau-lės atokaitoje. Tai klaidin-ga nuomonė, nes vaikams iki trejų metų saulė gali ir pakenkti. Maži vaikai la-biausiai pažeidžiami, nes melanino (odos pigmento – nepraleidžiančio į odą saulės spindulių) gamyba jų organizme dar nepakan-kama. Vokiečių specialistai rekomenduoja saulės vonias taikyti kūdikiams kas antrą dieną po 20 min. Pakanka tiek laiko pabūti kūdikiui nepridengtu veiduku ir ran-komis, ir sukaupiamas pa-kankamas vitamino D kiekis rachito profilaktikai.

Mūsų apklausos ir kas-dienybė, kai eini Palangos paplūdimiu, rodo, kad vai-kai dažnai stipriai nudega saulėje, tėvai nesaugo jų nuo saulės. Lietuvoje vaikai, ir ypač paaugliai, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis ša-

37

limis, rečiau naudoja apsau-gos nuo saulės priemones. 60 proc. apklaustų paaug-lių moksleivių nurodė, kad jokių apsaugos nuo saulės priemonių nenaudoja. Pa-stebima, kad berniukams ant ausų ir sprando (sritys, kurių paprastai nepridengia-ma plačiabryle kepuraite) atsiranda daugiau pigmen-tinių dėmių ir apgamų nei mergaitėms, nes jos nešioja didesnius galvos apdangalus ir turi ilgesnius plaukus. Laikrodis, plačiabry-lė skrybėlė, kremas ir akiniai nuo saulės

Vidudienį 12-15 val., kai saulės spindulių inten-

syvumas yra didžiausias, nerekomenduojama būti paplūdimyje. Jei saulės po-veikio negalima išvengti paprastos priedangos prie-monėmis (skėtis nuo sau-lės, rūbai atviroms saulei vietoms, vidurdienio pra-leidimas namuose), reikia naudoti apsaugos nuo saulės kremus. Jie padeda įdegti tolygiau, išvengiama nu-degimų. Teptis šiuo kremu reikia 0,5 val. iki einant į paplūdimį. Kas 2 val. reikia pasitepti iš naujo. Tokios yra Pasaulio sveikatos orga-nizacijos rekomendacijos. Jos ypač svarbios vaikams bei mėlynakiams ir švie-

siaplaukiams, šviesios odos (I ir II tipo) suaugusiems. Kremus nuo saulės dera įsi-gyti vaistinėje. Įsigykite ne-nusiplaunančius (vandeniui atsparius) plataus veikimo spektro (apsaugančius nuo ultravioletinių A ir B spek-tro saulės spindulių) kremus su liposomomis, kurie toly-giau pasiskirsto odos pavir-šiuje. Optimalus apsaugos nuo saulės filtro dydis suau-gusiems yra 15, vaikams 25 ir daugiau. Ne tik odą, bet ir akis reikia saugotis nuo sau-lės ir dėvėti akinius. Tuomet nejausite vakare akių perštė-jimo, jei buvote saulėje be akinių. Akių nudegimai gali

paskatinti akių melanomos išsivystymą.

Atkreipkime dėmesį į ultravioletinių spindulių indeksą (UV), nurodo-mą žiniasklaidoje drauge su orų prognoze, kuo šis indeksas aukštesnis, tuo rimčiau turime pagalvo-ti, kaip išvengti žalingo poveikio, ypač mūsų vai-kams. Nepamirškite, kad ne tik vasarą, bet ir debe-suotą dieną veikia saulės spinduliai ir itin didelė spinduliuotė esti snieguo-tuose kalnuose. Tad būkite atsargūs. ▲


ŠIUOLAIKINĖ FOTOTERAPIJA odos ligoms gydytiNERINGA STRODOMSKIENĖ, DAIVA JASAITIENĖ

Neringa Strodomskienė 1993 m. baigė Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultetą. Podiplomi-nės studijos: medicinos gydytojo rezidentūra Klaipėdos ligoninėje (2000-2001 m.), vidaus ligų rezi-dentūra Kauno medicinos univer-siteto klinikose (2001-2003 m.), vėliau dermatovenerologo specialy-bės studijos jau minėtose klinikose ir Kelne (Vokietija).Yra dalyvavusi Onkologijos moksli-nių tyrimų programos dermatologi-niuose projektuose.

1 pav. Ultravioletinių spindulių gigatesteris.

2 pav. Ultravioletinių spindulių kabina.

Fototerapija – gydy-mas ultravioletiniais (UV) spinduliais. Ja

efektyviai gydoma apie 70 proc. odos ligų. Dažniausiai gydoma psoriazė, atopinis dermatitas, skleroderma, vitiligo, mazginis niežulys, lizdinis išplikimas, parap-soriazė, raudonoji kerpligė, žiedinė granulioma, odos T ląstelių limfoma ir kitos li-gos.

Natūralus spindulių šal-tinis yra saulė. Ultraviole-tiniai spinduliai sudaro 5 proc. saulės spindulių, pa-siekiančių žemės paviršių. Ją pasiekia 95-98 proc. ilga-bangių UVA (320-400 nm) ir 2-5 proc. – trumpesnio ilgio UVB (280-320 nm) spindulių. Trumpabangiai UVC (100-280 nm) spindu-liai pasižymi žalojančiu odą

poveikiu, tačiau dėl ozono sluoksnio filtro stratosferojejie žemės paviršiaus nepa-siekia.

Jau 1400 m. prieš Kristų Indijoje, Egipte ir Romoje vitiligo sergantys pacientai buvo gydomi saulės šviesa ir augalų ekstraktais, įjautri-nančiais odą spinduliams.

Pirmasis išgautus iš ne-natūralių šaltinių ultravio-

letinius spindulius odos ligoms gydyti pritaikė ir 1903 m. buvo apdovanotas Nobelio premija danų gydy-tojas Niels Ryberg Finsen. Tik 1974 m. Parrish pradėjo sisteminės PUVA terapijos erą. 1978 m. odos ligoms gydyti buvo pritaikytos pla-

Daiva Jasaitienė - KMU Odos ir ve-nerinių ligų klinikos gydytoja. 1991 m. baigė KMA medicinos fakultetą. Po to - terapinę ir dermatovene-rologijos rezidentūras. 2004 m. – doktorantūros studijas. Darbo tel. (8~37) 32 62 66, el. paštas: [email protected]

Sveikata 2005 • 4


3 pav. Lokalus ultravioletinių spin-dulių aparatas.

1 lentelė. Odos tipai.

4 pav. Žvynelinės gydymo PUVA rezultatai: prieš PUVA terapiją (kairėje) ir po 25 PUVA procedūrų.

taus UVB spindulių spektro kvarco kabinos, o 1988 m. - sukurti siaurabangiai UVB 311 nm spinduliai.

Kaip ultravioletiniai spinduliai veikia odą?

Ultravioletinių spindu-lių sukeliamus pokyčius odoje galima suskirstyti į ankstyvuosius ir vėlyvuo-sius. Ankstyvieji – tai tokie odos pokyčiai, kurie pabu-vus saulėje pasireiškia per kelias valandas ar dienas. Ilgiau pabuvus saulėje gali-mas odos nudegimas – oda parausta, tampa jautri, karš-ta ir skausminga. Stipriau nudegus oda gali patinti, joje atsiranda pūslelės ar net pūslės. Dažnai būnant saulėje oda įdega ir tampa rudo atspalvio. Ultraviole-tiniai spinduliai yra natūra-laus vitamino D šaltinis. Šis vitaminas yra ypač svarbus vaikų kaulų vystymuisi.

Vėlyvieji odos poky-čiai formuojasi per daugelį metų. Dažnai mėgaujantis saulės spinduliais odoje at-siranda pigmentinių dėmių, oda sensta, sustorėja ir rauk-šlėjasi, ilgainiui gali išsivys-

tyti odos vėžys.Jei tenka ilgiau būti sau-

lėje, reikia naudoti apsaugi-nes priemones: uždengti odą rūbais, nešioti plačiabrylę skrybėlę, o nepridengtas rūbais vietas tepti nuo sau-lės poveikio apsaugančiu kremu. Patartina naudoti apsauginius kremus, apsau-gančius tiek nuo UVA, tiek ir nuo UVB spindulių. Ap-sauginio faktoriaus (SPF – angl. sun protection factor) skaičius parodo, kiek kartų ilgiau palyginus su neapsau-gota oda galima būti saulėje. Pavyzdžiui, jei apsauginis faktorius yra 15, buvimo saulėje laiką galima apskai-čiuoti pagal paprastą formu-lę: 20 (min.) × 15 (SPF) = 300 (min.) arba 5 (val.).

Pagal odos spalvą ir at-saką į saulės spindulių po-veikį skiriami šeši odos tipai (1 lentelė). Jautrumas spin-duliams didėja nuo VI iki I tipo. Baltaodžių rasės vaikai priskiriami I odos tipui, nes jų odelė labai jautri saulės spinduliams.

Kokie šiuolaikinės fototerapijos ypatumai?

Anksčiau gydymui buvo naudojama kvarco terapija.

Ji dažnai sukeldavo stiprų odos nudegimą, o tai rizi-kos veiksnys atsirasti odos vėžiui – melanomai. Norint išvengti pašalinio ultravio-letinių spindulių poveikio pasaulyje sukurta moderni, valdoma kompiuteriu įran-ga, kuria galima tiksliai nu-statyti gydomąją spindulių dozę, atsižvelgiant į indi-vidualų paciento odos tipą bei specialiais prietaisais nustatytą odos jautrumą (1, 2 pav.). Esant ribotiems bėrimams plaštakų ir pėdų odoje gydymui naudojamas lokalus ultravioletinių spin-dulių aparatas (3 pav.). To-kia įranga jau naudojama ir Lietuvoje Kauno medicinos universiteto Odos ir vene-rinių ligų klinikoje bei Vil-niaus universitetinės ligoni-nės Santariškių klinikose.

Kas tai yra PUVA terapija?

PUVA terapija – gy-

dymas ilgabangiais UVA spinduliais, kurių poveikis sustiprinamas naudojant medikamentus psoralenus. Jie įjautrina odą ultraviole-tiniams spinduliams. Pso-ralenai vartojami išoriškai ir tabletėmis. PUVA terapi-ją gali taikyti tik gydytojas dermatovenerologas, gerai išmanantis ultravioletinių spindulių poveikį odai. Dažniausiai PUVA taikoma pacientams, kuriems liga pažeidžia ne mažiau 20-30 proc. kūno odos arba kiti gydymo metodai nėra veiks-mingi.

Kada negalima tai-kyti PUVA gydymo metodo?

Šis gydymo metodas netaikomas nėščiosioms, vaikams iki 18 metų, ser-gantiems onkologinėmis ligomis, turintiems atipi-nių apgamų bei pastoviai vartojantiems kai kuriuos

39

vaistus (tokius kaip me-totreksatą, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kor-daroną ir kitus). Sisteminė PUVA terapija neskiriama

esant sunkioms inkstų, ke-penų ir akių ligoms.Ar fototerapija veiksminga?

Psoriazės gydymo ultra-

violetiniais spinduliais efek-tyvumas yra 87-90 proc., atopinio dermatito – 50 proc., vitiligo gydymo – 30-50 proc. PUVA metodas

unikalus tuo, kad odos pa-žeidimas išnyksta ilgesniam laikui – 0,5-2 metams. Ski-riant UVB 311 nm spindu-lių terapiją pasiekiama iki pusės metų ligos remisija.

ŽIV/AIDS: apsaugok save ir artimą

Žmogaus imunode-ficito virusas (ŽIV) – tai lėtai progresuo-janti infekcinė liga, pažeidžianti imuni-nę sistemą, kuri sau-go žmogaus organiz-mą nuo įvairių infek-cijų. Tai kol kas nepa-gydoma liga, prieš ją iki šiol efektyvi vakci-na nesukurta. Pasaulyje kas 15 se-kundžių vis nau-jas žmogus užsikre-čia ŽIV, po 1-3 parų nuo užsikrėtimo toks žmogus tampa pavo-jingas aplinkiniams. ŽIV galima nustaty-ti atliekant specialius kraujo tyrimus, ku-rių metu randami an-tikūnai prieš ŽIV, ir jie nustatomi praėjus nuo 4 savaičių iki ke-lių mėnesių po užsi-krėtimo.

RAIMUNDAS RAZUKEVIČIUS Užsikrėtęs žmogus

gali jaustis ilgus metus sveikas ir

darbingas, nieko neįtarti, kad jis yra ŽIV nešiotojas ir to-liau šią ligą platinti kitiems. Tokiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims po 5-10 metų, kai virusas pažeidžia imuninę si-stemą, prasideda paskutinė ligos stadija – AIDS (įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas), nuo kurios li-goniai miršta. Šiuolaikiniai vaistai tik pailgina sergan-čiojo AIDS gyvenimą, tačiau neišgydo.

Lietuvos AIDS centro 2005 metų sausio 19 dienos duomenimis, Lietuvoje ofi-cialiai buvo užregistruota 980 ŽIV užsikrėtusių asmenų, tarp jų buvo 876 vyrai ir 104 moterys. AIDS diagnozuo-ta 86 asmenims. 781 asmuo ŽIV užsikrėtė naudodamas intraveninius narkotikus, 67 – homoseksualinių santykių, 94 – heteroseksualinių san-tykių metu, 38 asmenų užsi-krėtimo kelias liko neaiškus. Tai daugiausia yra jauno ir vidutinio amžiaus žmonės. Dar prieš kelerius metus ši li-ga buvo diagnozuojama tarp didžiųjų Lietuvos miestų gy-ventojų, tačiau šiuo metu jau

visose Lietuvos apskrityse nustatyti ŽIV apsikrėtę as-menys.

Didžiausia ŽIV viruso koncentracija aptinkama kraujyje, spermoje, makšties išskyrose, motinos piene. Šlapime, seilėse, prakaite gali būti nedidelė ŽIV kon-centracija.

Didžiausią rizikos grupę užsikrėsti ŽIV sudaro intra-veninius narkotikus vartojan-tys narkomanai, prostitutės ir homoseksualai. Yra trys ŽIV užsikrėtimo būdai:

1) lytinių santykių (va-ginalinių, oralinių, analinių) metu. Rizika užsikrėsti didė-ja, jei vienas iš partnerių ser-ga ir kuria nors lytiškai plin-tančia infekcija, arba lytinių santykių metu yra pažeista gleivinė;

2) per kraują. Tai pa-grindinis intraveninius narkotikus vartojančių nar-komanų ŽIV užsikrėtimo būdas, kai naudojamasi ben-drais švirkštais ir adatomis. Taip pat galima užsikrėsti neprofesionaliai atliekant tatuiruotes pakankamai neiš-dezinfekavus įrankių;

3) iš motinos vaisiui – nėštumo metu, gimdant ar per motinos pieną.

ŽIV neplinta per mais-tą, vandenį, neužsikrečiama kosint, čiaudint ar buitinio kontakto būdu, naudojantis bendru tualetu, vonia, buities daiktais.

Dauguma šiuo metu nu-statytų ŽIV infekuotų asme-nų užsikrėtė vartodami intra-veninius narkotikus, tačiau visų trijų didelės rizikos gru-pių asmenys – homoseksua-lai, prostitutės bei intraveni-nius narkotikus vartojantys narkomanai turi ir atsitikti-nių, nesaugių lytinių santy-kių, todėl didėja rizika ŽIV infekcijai plisti už šių rizikos grupių ribų į platesnę popu-liaciją. Vis dar vengiama tik-rintis dėl ŽIV, todėl manoma, kad iš tikrųjų užsikrėtusiųjų šia liga yra daugiau nei skel-bia oficialioji statistika.

Todėl siekiant užkirsti kelią ŽIV plitimui, apsau-goti save ir savo artimą, re-komenduojama vengti atsi-tiktinių lytinių santykių, ne-vartoti narkotikų, lytinių san-tykių metu teisingai naudoti prezervatyvą, medicininių ar kosmetologinių procedūrų metu vartoti vienkartinius instrumentus. ▲


Sveikata 2005 • 4


“Aktualios informacijos” skyrelį tvarkosveikatos apsaugos ministro atstovė spaudaiODETA RIMKEVIČIŪTĖ

Tel. (8-5) 266 14 15.El. paštas: [email protected]

Balandžio 8 dieną vyku-siame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Kolegi-jos posėdyje buvo svarstomi visuomenės sveikatos prie-žiūros pertvarkymo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų indeksavimo, geriatrijos paslaugų vystymo Lietuvoje ir valstybinių pen-sijų bei valstybinių apdova-nojimų skyrimo klausimai.

Didžiausio Kolegijos na-rių dėmesio susilaukė Vals-tybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) direktoriaus Vytauto Baka-sėno pristatytas Visuomenės sveikatos priežiūros pertvar-kos metmenų projektas. Šio projekto tikslas – apibrėžti vi-suomenės sveikatos reformos perspektyvas, tikslus ir jų pa-grindu parengti Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą bei kitus šią sveikatos apsaugos sritį reglamentuojančius tei-sės aktus.

Pasak V. Bakasėno, vi-suomenės sveikatos reforma stengiamasi sukurti efekty-viai veikiančią, ekonomišką šiuolaikinės visuomenės po-

reikius atitinkančią paslaugų teikimo sistemą, užtikrinančią visuotinę, tinkamą, prieinamą ir moksliškai pagrįstą visuo-menės sveikatos sistemą. „Mūsų siekis – optimizuoti visuomenės sveikatos siste-mą, priartinti ją prie bendruo-menės, sukurti bendrą asmens ir visuomenės sveikatos pa-slaugų teikimo modelį pirmi-nės sveikatos priežiūros gran-dyje, restruktūrizuojant mūsų sistemos įstaigas ir įsteigiant Savivaldybių visuomenės sveikatos biurus,“ – informa-vo VVSPT direktorius.

Kolegijos pirmininkas – sveikatos apsaugos minis-tras Žilvinas Padaiga pabrėžė visuomenės sveikatos prie-žiūros, kaip vienos iš pri-oritetinių sveikatos politikos sričių, reformos būtinumą. „Visuomenės sveikatos lau-kia istoriniai pokyčiai, – tei-gė ministras. – Tačiau šiuos lemiamus žingsius turime žengti atsakingai. Kuriant greito reagavimo į galimas grėsmes visuomenės sveikatai sistemą, reikalingas griežtas ir kompetetingas visuomenės sveikatos paslaugų, specialis-tų ir įstaigų poreikio planavi-mas, atsižvelgus į ES patirtį ir pasitelkus į pagalbą Lietuvos visuomenės sveikatos mokslo autoritetus.” Vieninga Kole-gijos narių nuomone, tolesnės plėtros reikalaujantis visuo-menės sveikatos reformos projekto nagrinėjamas bus

tęsiamas kitame Kolegijos posėdyje.

SAM sekretorius Sau-lius Janonis Kolegijos narių svarstymui pateikė penkis asmens sveikatos priežiū-ros paslaugų bazinių kainų indekasvimo modelius, ku-rie buvo nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų apklausos būdu. Pasak S. Janonio, sie-kiant išsiaiškinti labiausiai bazinių įkainių didinimo rei-kalaujančias sveikatos prie-žiūros paslaugas, buvo ap-klausta 41 asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti šalies įstaiga, turėjusi penkių balų sistema įvertinti kiekvie-ną konkrečią paslaugą. „Tyri-mo metu siekėme atsižvelgti į du svarbiausius apektus: kiek kiekviena asmens sveikatos priežiūros paslauga savo įkai-niu dengia realias sąnaudas ir kokia egzistuoja rizika, kad vieną ar kitą paslaugą teikian-tys gydytojai išvyks iš Lie-tuvos,” – teigė ministerijos sekretorius. Kolegijos nariai, išnagrinėję pateiktą apklau-sos medžiagą ir gydymo įstai-gų bei medikų organizacijų pasiūlymus, nutarė pritarti Nacionalinės sveikatos prie-žiūros įstaigų, Universitetinių ligoninių ir Lietuvos ligoninių asociacijų remiamam asmens sveikatos priežiūros paslau-gų įkainių didinimo varianto projektui, pagal kurį, baziniai paslaugų įkainiai didėtų vi-dutiniškai 10 procentų (nuo

5 iki 21 proc. skirtingoms pa-slaugų grupėms). Sveikatos apsaugos ministro nuomone, ypač aktualu išanalizuoti vi-sas finansinę medicinos dar-buotojų padėtį gerinančias galimybes. Ž. Padaigos ir kitų Kolegijos narių siūlymu, bazinių sveikatos priežiūros paslaugų kainų indeksavimo aktualijų svarstymas bus tę-siamas kitose Kolegijos po-sėdžiuose.

Geriatrijos paslaugų vys-tymo Lietuvoje koncepciją Kolegijai pristatė Vilniaus Universiteto Eksperimenti-nės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centro vadovas Vidmantas Alekna ir Kauno medicinos universiteto Ge-riatrijos klinikos vadovė Vita Lesauskaitė. Anot jų, Lietu-vos gyventojų senėjimo ten-dencijos reikalauja sveikatos politikų dėmesio. Kolegijos nariams pateiktais duomeni-mis, 2003 metų pradžioje Lie-tuvoje gyveno 693 tūkstančiai 60 metų ir vyresnių asmenų, t. y. daugiau nei 20 procentų šalies gyventojų. Šios gyven-tojų grupės ligos – lėtinės ir ilgai trunkančios – širdies kraujagyslių, sąnarių susirgi-mai, osteoporozė, diabetas, onkologinės, lėtinės kvėpavi-mo sistemos ligos, katarakta, glaukoma, kurtumas, protiniai ir lingvistiniai sutrikimai. Šio amžiaus žmonėms dažniau-siai būdinga polipatologija –

Kolegijos posė-dyje – dėmesys aktualiausiems asmens ir visuo-menės sveikatos klausimams

41

keletas susirgimų vienu metu. Atsižvelgiant į gyventojų se-nėjimo tendencijų keliamas problemas, pastaruosius kele-rius metus Lietuvoje pradėta plėtoti geriatrinė pagalba. Ge-riatrijos specialistų nuomone, šiuo metu ambulatorinės ir stacionarinės šalies paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms nėra tinkamai organizuotos, nepakanka sveikatinimo pro-gramų, skirtų vyresniems žmonėms, teikiama per mažai geriatrijos paslaugų įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose. „Sveikatos apsaugos sistemo-je yra būtina plėtoti geriatrinę pagalbą, sukuriant pradinę jos infrastruktūrą, galinčią tapti tolesnės geriatrinės pagalbos paslaugos plėtros pagrindu. Tai yra geriatrinės tarnybos kūrimo pradžia – geriatrijos lovų, dienos centrų, konsul-tacinių kabinetų steigimas,“ – teigė V. Alekna. Kolegijos nutarimas pritarti geriatrijos paslaugų vysytymo projektui Lietuvoje dar kartą patvirtino pasaulio sveikatos politikų nuomonę, kad XXI-asis am-žius tampa gyventojų gyve-nimo kokybės gerinimo am-žiumi.

Posėdžio pabaigoje buvo svarstyti valstybinių pensi-jų ir apdovanojimų skyri-mo klausimai. Buvo pritarta SAM Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės Te-resos Bazarnajos pristatytam kriterijų, kuriais remiantis sveikatos priežiūros ir farma-cijos specialistus bus siūloma apdovanoti, t.y. skirti jiems valstybinę I ar II laipsnio pensiją, sąrašo projektui. Ko-legijos nariai taip pritarė ap-dovanojimų skyrimui siūlo-mų nusipelniusių medicinos darbuotojų sąrašui.

SAM Ryšių su visuomene skyrius

Sveikatos apsaugos mi-nistro susitikime su Lietuvos ligoninių asociacijos atstovais buvo aptarti sveikatos prie-žiūros įstaigų restruktūrizavi-mo ir paslaugų apmokėjimo klausimai. Asociacijos atsto-vai pažymėjo, kad vykstant ligoninių pertvarkai ypač ak-tuali slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų ilgalaikio finansavimo problema. Ligo-ninių vadovai akcentavo, kad mažinant stacionarinių lovų skaičių turėtų būti didinami sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai. Taip, jų nuomone, bus galima užtikrinti gydymo įstaigos veiklos tęstinumą, pajamų stabilumą ir aukštą medicinos paslaugų lygį.

Ministras pabrėžė, kad slauga ir palaikomasis gydy-mas yra labai svarbi sveikatos priežiūros sritis, kuriai būtina didinti finansavimą. „Šiemetsveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai skirta 30 mln. Lt, tad ligoninės, kurios dalyvauja restruktūrizacijos programoje, gaus papildomų lėšų“, – teigė ministras Ž. Pa-daiga.

Ministras taip pat pritarė asociacijos atstovų siūlymui, kad visos slaugos ir palai-komojo gydymo paslaugos iš savivaldybėms pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų būtų perkeltos į rajonines ligonines. Nors, pasak mi-nistro, toks šių paslaugų per-kėlimas būtų racionalus ir rentabilus, ministerija taip pat privalo atsižvelgti ir į savival-dybių atstovų argumentus bei nuomonę.

Nemažai diskutuota apie

Ministras Žilvinas Padaiga tarėsi su Lietuvos ligoninių asociacijos atstovais

gydytojų atlyginimų didini-mą, darbo sąlygas ir migra-ciją. Susitikime dalyvavusių asociacijos atstovų nuomone, būtina kuo skubiau parengti valstybinio lygio programą, kad gydytojų, ypač jaunų me-dicinos specialistų, migraci-jos procesas būtų sustabdytas. Ministras Ž. Padaiga dar kartą patikino, kad viena iš prio-ritetinių sveikatos apsaugos sričių – medicinos darbuotojų atlyginimų didinimas, taip pat labai svarbu sukurti atitinka-mą infrastruktūrą, gerinti dar-bo sąlygas.

Ligoninių asociacijos at-stovai taip pat kalbėjo apie jiems aktualius pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo reikalavimus bei privalomąjį sveikatos priežiūros įstaigų draudimą. Ministras pabrėžė, kad nuo šių metų pradžios privalomajam sveikatos prie-žiūros įstaigų draudimui įgy-vendinti ministerija skyrė 16 mln. Lt. Atkreiptas dėmesys į tai, kad kol kas apsidrau-dusiųjų gydymo įstaigų nėra daug.

Sveikatos apsaugos mi-nistras padėkojo Ligoninių asociacijos atstovams už iš-sakytas pastabas, pasiūlymus ir pakvietė toliau diskutuoti bei bendradarbiauti aktualiais klausimais.

Ryšių su visuomene skyrius

Šių metų rudenį Vilniuje, remiant Jungtinėms Tautoms, numatoma surengti narkoma-nijos prevencijos temai skirtą Baltijos regiono šalių forumą.

Vilniuje planuoja-ma surengti Bal-tijos šalių forumą narkomanijos tema

Apie šią Lietuvos Sveika-tos apsaugos ministerijos ir Narkotikų kontrolės departa-mento iniciatyvą kalbėta š.m. kovo 8 d. Vienoje vykusiame susitikime su Jungtinių Tautų (JT) Narkotikų ir nusikals-tamumo biuro vykdančiuoju direktoriumi Antonio Maria Costa.

Lietuvos delegacija, vado-vaujama Sveikatos apsaugos ministerijos l.e.p. valstybės sekretorės Rimos Vaitkienės, A. M. Costai pristatė planuo-jamo renginio tematiką. Foru-me būtų aptariamas Baltijos regiono valstybių bendradar-biavimas narkotikų kontrolės ir žalos mažinimo srityse, sienų kontrolės stiprinimo, siekiant sumažinti narkotikų kontrabandą, problema.

JT Narkotikų ir nusikals-tamumo biuro vykdantysis direktorius pritarė bendro renginio surengimui bei paža-dėjo asmeniškai dalyvauti jo atidaryme. Jis atkreipė dėme-sį į tai, kad forumas nebūtų tik diskusijų vieta, bet po jo sektų ir praktiniai rezultatai. JT biuras Vienoje renginio or-ganizavimą pasirengęs remti tiek ekspertų pagalba, tiek finansiškai.


Ar tapsime nuo rūkymo priklau-soma tauta?

Balandžio 7-tąją – Pa-saulinę sveikatos dieną – LR Seime vyko nacionalinė kon-ferencija „Medikų vaidmuo tabako kontrolėje“, skirta sveikatos apsaugos sistemos specialistų vaidmens stipri-nimui, įgyvendinant tabako kontrolės politiką Lietuvoje

Konferencijos tikslas

AKTUALI INFORMACIJA

Sveikata 2005 • 4


– paskatinti sveikatos poli-tikus, asmens ir visuomenės sveikatos specialistus, vi-suomeninių organizacijų at-stovus bei visus, neabejingus kenksmingam tabako varto-jimo ir priverstinio kvėpavi-mo tabako dūmais poveikiui sveikatai ir aplinkai, aktyviau įsitraukti į tabako kontrolės veiklą, stiprinant asmens ir valstybės atsakomybę už ta-bako epidemijos pažabojimą visame pasaulyje.

Sveikindamas konferen-cijos dalyvius su Pasauline sveikatos diena, sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pabrėžė, kad, nuo-sekliai įgyvendinant tabako kontrolės politiką, lemiamas vaidmuo tenka kiekvienam gydytojui ar medicinos dar-buotojui. Pasak ministro, rūkymas yra vienas iš labiau-siai paplitusių rizikos svei-katai veiksnių. „Vis daugiau jaunų žmonių tampa šio pra-gaištingo, ligas, neįgalumą ir mirtį sąlygojančio įpročio aukomis. Gydytojo profesija –nesuderinama su rūkymu, sveikatos apsaugos politikos įgyvendinimas prasideda gy-dytojo širdyje nuo atsakomy-bės už savo, savo pacientų, savo tautos sveikatą.” – teigė Ž. Padaiga.

Konferencijos organiza-toriai – Nacionalinės svei-katos taryba, Kauno medici-nos universitetas, Sveikatos apsaugos ministerija, Na-cionalinė tabako kontrolės koalicija, rėmėjas – Pasaulio sveikatos organizacija. Kon-ferencijos metu pristatytuose pranešimuose gausiai susi-rinkusiems renginio daly-viams buvo pateikti naujausi duomenys apie tabako ga-mybos, prekybos, vartojimo socialinius ir ekonominius padarinius bei poveikį svei-

katai, apie Lietuvos ir pasau-lio tabako kontrolės politikos formavimosi etapus, gaires ir tolesnį įgyvendinimą.

Konferencijos rezoliuci-joje siūloma stiprinti įvairių tarptautinių, nacionalinių ir regioninių, valstybinių ir visuomeninių sveikatos priežiūros institucijų bei or-ganizacijų vaidmenį, įgyven-dinant Lietuvoje ratifikuotąTarptautinę tabako kontro-lės pagrindų konvenciją, Valstybinę tabako kontrolės programą, kitus sveikatos politiką reglamentuojančius teisės aktus, įvairias sveikatą stiprinančias ir visuomenės informavimą apie rūkymo keliamas problemas didinan-čias iniciatyvas.

Pripažinta, kad pasaulio mastu plintantis tabako var-tojimas tampa vis didesne problema, lemiančia serga-mumą ir mirtingumą nuo tabako sukeltų ligų. Pasau-lio banko duomenimis, apie trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, tai sudaro apie 1,3 milijardo žmonių. Nuo rūkymo kasmet miršta 4,9 milijonų pasaulio gyventojų. Pasaulio sveikatos organiza-cijos duomenimis, nekontro-liuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, kad iki 2025 metų mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų išaugs iki 10 milijonų per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo. Lietuvoje rūkymas sukelia daugiau kaip 7000 mirčių kasmet. „Ar tapsime priklau-soma nuo rūkymo tauta, tai priklauso tik nuo mūsų visų, o ypač nuo medikų,“ – pa-žymėjo Nacionalinės tabako kontrolės koalicijos prezi-dentas dr. Aurelijus Veryga.


Šiais metais pažymėtos Pasaulinės sveikatos dienos tikslas – paskatinti šalių vy-riausybes ir pasaulio visuo-menę labiau saugoti motinų ir vaikų sveikatą, užtikrinti ge-rovę, stengtis išvengti gimdy-vių ir kūdikių mirties atvejų.

Žymėdamas Pasaulio sveikatos dieną ir siekdamas kuo plačiau informuoti mo-teris, kaip išsaugoti savo ir kūdikių sveikatą, Kauno vi-suomenės sveikatos centras balandžio 7 d. P. Mažylio gimdymo namuose suorgani-zavo renginį, kurio metu šio sveikatos centro specialistai pristatė 2003 ir 2005 m. atlik-tus nėščių moterų bei kūdikių mitybos tyrimus bei surengė diskusiją apie sveiką nėščių moterų mitybą.

Susitikimo metu specia-listai teikė patarimus, kaip nėščiosioms sveikai mai-tintis, tai pasak specialistų yra labai svarbu, nes vaisius maisto medžiagas gauna tik iš mamos kraujo. Nėščiosioms patariama kas dieną suvalgyti 3-4 porcijas mėsos, šiek tiek daugiau įvairių daržovių, 2–4 porcijas vaisių, 4-6 porcijas pieno ir jo produktų. Nepilna-vertė mityba, blogi mitybos įpročiai, įvairios infekcijos pasaulyje sudaro pusę visų vaikų mirties atvejų priežas-čių.

2003 ir 2005 metų KVSC ir Kauno medicinos universi-teto akušerijos – ginekologi-jos klinikos moterų konsul-tacijos atliktų tyrimų duome-nimis (Kaune apklausta 340 nėščiųjų ), daugelio būsimųjų mamų mityba nesubalansuo-ta, jos valgo neįvairų maistą. Net 78 proc. apklaustųjų per

Kūdikių besilau-kiančios moterys turi daugiau skir-ti dėmesio sveikai mitybai

mažai valgo mėsos ir baltymi-nio maisto (žuvies, kiaušinių, ankštinių produktų, riešutų), 63 proc. ne kasdien vartoja daržoves ir pieną bei jo pro-duktus, beveik pusė ne kiek-vieną dieną valgo vaisius.

Nėščiosioms patariama kasdien suvalgyti:

► 6–11 porcijų grūdi-nių kultūrų, bulvių, makaro-nų. Viena porcija, tai riekutė duonos ar pusė stiklinės ma-karonų, ryžių, dribsnių, kitų košių arba viena vidutinio dydžio bulvė. Šiuose pro-duktuose yra geležies, kalcio, cinko, B grupės vitaminų, daug maistinių skaidulų.

► 3-5 porcijas kuo įvairesnių daržovių bei 2-4 porcijas vaisių. Viena porcija - 3/4 stiklinės daržovių arba vaisių sulčių; viena stiklinė šviežių lapinių daržovių; ga-li būti obuolys, apelsinas ar kita daržovė; pusė puodelio susmulkintų vaisių arba uo-gų; 1/4 kg džiovintų vaisių. Daržovėse ir vaisiuose yra vitamino C, beta karotino, fo-lio rūgšties, kalcio, geležies, maistinių skaidulų.

► 4-6 porcijas pieno ir jo produktų, geriau liesesnių. Viena porcija - vienas puode-lis pieno arba jogurto ar 60 gr fermentinio sūrio. Šiuose produktuose gausu kalcio, vi-taminų A, B.

► 3-4 porcijas mėsos bei baltyminio maisto. Vieną porciją sudaro - 60-100 gr liesos mėsos; 60-100 gr. viš-tienos ar žuvies; vienas kiau-šinis; 1/2 stiklinės virtų pupe-lių; 2 šaukštai žemės riešutų. Sveikiausia valgyti liesą mė-są, vengti sūrių rūkytų dešrų, mėsos konservų.

► kuo rečiau ir mažiau vartoti riebalų, cukraus ir sal-dumynų. Juose mažai vertin-gų medžiagų, yra tikimybė nutukti.

Kauno visuomenės svei-katos centro specialistai pri-

43

mena, kad nėštumo metu pa-didėjus vitaminų ir mineralų poreikiui, nėščiajai ypatingai svarbi folio rūgštis, padedanti sumažinti apsigimimų riziką. Labai reikalingi - kalcis ir ge-ležis. Trūkstant geležies mo-teriai vystosi mažakraujystė, stokojant kalcio - vaisius naudoja motinos organizme sukauptas jo atsargas. Jodas būtinas vaisiaus smegenų vystymuisi, dėl jo stygiaus naujagimiui gali vystytis kre-tinizmas, struma, jis gali gimti mažesnio svorio. Kartais jodo trūkumas sukelia vaisiaus žū-tį. Dėl cinko stygiaus sulėtėja vaisiaus augimas gimdoje. Kai kurių nėščiajai reikalingų medžiagų kiekį sunku gauti su maistu, todėl rekomenduo-jama įsigyti maisto papildų.

Per parą būsimajai mamai rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines skysčių. Kofeino poveikis vaisiui nėra gerai ištirtas, todėl kavą ir arbatą patariam gerti saikingai. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad moterys, geriančios daug kavos, pagimdo mažesnio svorio naujagimius, kavoje ir arbatoje esančios medžiagos slopina geležies įsavinimą.

VIKTORIJA KLEINIENĖ Kauno visuomenės

sveikatos centro atstovė spaudai

Sveikatos apsaugos minis-terijos atstovų ir savivaldybių gydytojų susitikime buvo ap-tartos visuomenės sveikatos priežiūros perspektyvos. Gy-dytojų diskusijai buvo prista-tyta galima visuomenės svei-katos reforma, kurios tikslas

Aptartos visuo-menės sveikatos priežiūros per-spektyvos savivaldybėse

– įsteigti visuomenės sveika-tos biurus savivaldybėse.

Naujas visuomenės svei-katos priežiūros modelis suteiktų galimybę sukurti artimesnę bendruomenei vi-suomenės sveikatos paslaugų sistemą, padėtų visuomenės sveikatos problemas spręs-ti savivaldybių lygmenyje. ,,Tokios reformos esmė – įgy-vendinti viešojo administra-vimo (t.y. kontrolės funkcijų) atskyrimą nuo visuomenės sveikatos paslaugų teikimo,” – sakė ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas.

Susitikime buvo aktyviai diskutuojama apie visuo-menės sveikatos priežiūros vykdymą mokyklose. Visuo-menės sveikatos priežiūros perspektyvas pristatęs Vals-tybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direkto-rius Vytautas Bakasėnas pa-siūlė visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose vykdan-čius specialistus ateityje in-tegruoti į savivaldybių visuo-menės sveikatos biurus.

Išklausę pasiūlymus, sa-vivaldybių gydytojai pateikė savo pastebėjimus, dalinosi patirtimi kaip organizuoti vi-suomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse. Diskusijos dėl visuomenės sveikatos refor-mos savivaldybėse bus ren-giamos ir ateityje.


Sveikatos apsaugos minis-terijoje lankėsi Baltarusijos Černobylio katastrofos pa-sekmių likvidavimo komiteto prie Ministrų tarybos pirmi-ninkas V. Calko. Jis susitiko

Černobylio katas-trofos pasekmių likvidavimo ko-mitetas džiaugiasi bendradarbiavi-mu su Lietuva

su Sveikatos apsaugos minis-terijos atstovais, Radiacinės saugos centro, Ekstremalių sveikatai situacijų centro bei Sapiegos ligoninės vadovais.

Svečias iš Baltarusijos pristatė Černobylio atominės elektrinės katastrofos pasek-mių likvidavimo komiteto veiklą. Buvo aptartos bendra-darbiavimo su „CORE“ pro-grama perspektyvos, bran-duolinio užterštumo ir po-veikio aplinkai problematika, nukentėjusių nuo Černobylio katastrofos gydymo ir reabili-tacijos klausimai bei Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbia-vimas šioje srityje. „Esame dėkingi Lietuvai, suteikusiai galimybę nuo Černobylio avarijos nukentėjusiems Bal-tarusijos vaikučiams gydytis Druskininkuose,“ – pabrėžė V. Calko.

Jungtinių Tautų Organi-zacijos duomenimis, Baltaru-sija yra pripažinta labiausiai nuo Černobylio katastrofos nukentėjusia šalimi. 1986 m. balandžio 26 d. įvyku-sios Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmės yra tragiškos. Apie 25 proc. Baltarusijos teritorijos tapo negyvenama, mirtį nešan-čia zona. Nukentėjusių nuo Černobylio avarijos žmonių skaičius siekia 23 proc. visų šalies gyventojų. Šalies nuo-stoliai įvertinami 235 milijar-dais dolerių, kas sudaro 32 iki Černobylio avarijos buvusius šalies biudžetus.

Branduolinio užterštumo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai nagrinėjimas lieka aktualus ir Lietuvoje. „Džiau-giamės, kad aktyvus Lietuvos ir Baltarusijos šalių bendra-darbiavimas, moksliškai ti-riant šios srities problemas, leidžia kurti ir diegti naujas nukentėjusių nuo radiacijos gydymo ir reabilitacijos me-

todikas, keistis vertinga patir-timi ir kvalifikuotais specia-listais,“ – pažymėjo Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė A. Slušnienė, ku-ruojanti nukentėjusiųjų nuo Černobylio katastrofos Lie-tuvos gyventojų gydymo ir reabilitacijos problemas.


Į Sveikatos apsaugos mi-nisterijos priimamąjį telefonu 8 800 66004 gyventojai gali skambinti nemokamai. Infor-macija apie Sveikatos apsau-gos ministerijos veiklą nemo-kamu telefonu teikiama darbo dienomis nuo 8.30 iki 17.30 val., penktadieniais nuo 8.30 iki 16.00 val. (pietų pertrauka 12.00 -12. 45 val.)

Priimamojo darbuotojas gyventojams teikia pagrindi-nę informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas gydymo ir sveikatos stipri-nimo paslaugas, jų teikimo tvarką, vietą ir mastą. Taip pat apie teisę pasirinkti gydytoją, asmens ir visuomenės sveika-tos specialistų konsultavimo tvarką. Gyventojai nemoka-mu telefonu gali sužinoti apie būtinosios medicinos pagal-bos teikimo tvarką, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą užsienyje.

Taip pat teikiama informa-cija, kur kreiptis dėl kompen-suojamųjų vaistinių preparatų kainų, išdavimo/pardavimo vaistinėse ir kompensavimo tvarkos, apie vaistų išrašymą, jų vežimą ir siuntimą. Taip pat apie antirecidyvinį, svei-katą grąžinamąjį ir reabilita-

Nemokamas Svei-katos apsaugos ministerijos telefonas 8 800 66004

AKTUALI INFORMACIJA

Sveikata 2005 • 4


cinį gydymą, apie medicini-nę, psichologinę ir socialinę – reabilitacinę pagalbą ser-gantiesiems priklausomybės ligomis, norintiems atsikraty-ti žalingų sveikatai įpročių.

Nemokamu telefonu ga-lima sužinoti apie pacientų teises ir žalos sveikatai nu-statymą, sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų veik-los apskundimo bei skundų nagrinėjimo tvarką. Taip pat informuojama, kur kreiptis sprendžiant visuomenės svei-katos problemas, jų sprendi-mo būdus, profilaktinius skie-pijimus, vandens ir maisto produktų higienos kontrolę, sveikatą stiprinančios aplin-kos kūrimą, sveikatos ugdy-mą ir stiprinimą.

Gyventojams suteikiama pagrindinė informacija apie sveikatos draudimą, apie ortopedinės technikos ir en-doprotezų skyrimo tvarką, apie profilaktinių patikrinimųtvarką, apie naujausius svei-katos stiprinimo renginius, nemokamus psichologinės ir kitos pagalbos telefonus. Taip pat priėmimo darbuoto-jas informuoja apie sveikatos priežiūros specialistų ir įstai-gų licencijavimą, medicinos įrangos ir gaminių atitikmens vertinimą.

Gyventojams, kurie pa-geidauja platesnės ar išsa-mesnės informacijos, siūloma kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją raštu arba atvykti į priimamąjį.


Balandžio 13 d. sveikatos priežiūros įstaigų vadovams

buvo išsiųstas Sveikatos ap-saugos ministerijos raštas, kuriuo prašoma užtikrinti, kad rengiamo streiko metu pacientams būtų suteiktos vi-sos reikalingos paslaugos.

Sveikatos apsaugos mi-nisterija, reaguodama į Lie-tuvos gydytojų sąjungos ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjun-gos organizuojamą streiką, atkreipia sveikatos priežiūros įstaigų vadovų dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos įstatymus streiko metu pacientams pri-valo būti suteiktos visos bū-tinosios sveikatos priežiūros paslaugos. Tokių paslaugų sąrašas bus svarstomas š. m. balandžio 19 d. kviečiamoje Trišalėje taryboje, pastarosios pateiktą išvadą turės tvirtinti Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos mi-nisterija prašo gydymo įstai-gų vadovų iki š.m. balandžio 29 d. pateikti informaciją apie ligoninėse šiuo metu dirban-čių ir teikiančių asmens svei-katos priežiūros paslaugas darbuotojų skaičių ir apie tai, kiek streiko metu dirbs medi-kų (gydytojų ir slaugytojų). Primenama, kad jei streikas vyks, už tinkamą gydymo pa-slaugų teikimą bus atsakingi streiko organizatoriai, darb-daviai ir jų paskirti darbuo-tojai.

Rašte informuojama, kad pagal Darbo kodeksą streike dalyvaujantiems darbuoto-jams nemokamas atlygini-mas. Jei streiko metu gydymo įstaigose nepertraukiamai bus teikiamos planinės paslaugos, kurių apimtys padidės dėl kitų įstaigų darbuotojų daly-vavimo streike, bus apmo-kėta už papildomai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.


Streiko metu tu-rės būti užtikrin-ta pacientų priežiūra

Informacija ir švietimas daro didelę įtaką skatinant sveikiau gyventi, imantis ligų prevencijos ir kontrolės prie-monių, remiant svarbias vals-tybės ir bendruomenės svei-katos stiprinimo iniciatyvas, sprendžiant medicinos pagal-bos teikimo uždavinius. Ap-klausos rodo, kad daugiausiai sveikatos informacijos gy-ventojai gauna iš televizijos (37,2 proc.), sveikatos prie-žiūros specialistų (23,8 proc.) ir spaudos (18,1 proc.).

Visuomenės sveikatos ug-dymo centras 2004 m. gruo-džio 1 – 7 dienomis atliko tyrimą, kurio tikslas - suži-noti, kiek ir kokios tematikos sveikatos žinias propaguojan-čių TV laidų bei straipsnių vidutiniškai per savaitę skiria populiarios televizijos stotys ir didžiausi šalies dienraščiai. Gauti duomenys palyginti su 1998 m. gruodžio 1 – 7 dieno-mis atlikto analogiško tyrimo rezultatais.

Tyrimo duomenimis, pen-kios televizijos stotys (LTV, LNK, BTV, TV3 ir 5TV) kasdien iš viso vidutiniškai 1 val. 33 min. skyrė sveikatos temai; trys dienraščiai (,,Lie-tuvos rytas”, ,,Respublika” ir ,,Lietuvos žinios”) kasdien sveikatos žinioms skyrė 2 puslapius. Tai sudaro apie 1,6 proc. visų minėtų televizijos stočių savaitės laidų trukmės ir 3 proc. bendro minėtų laik-raščių ploto. Daugiausia lai-ko sveikatos žinioms skleisti skyrė BTV (2,3 proc.), LNK ir TV3 (po 1,6 proc.), mažiau-siai — Lietuvos nacionalinė televizija — LTV (0,3 proc.).

Daugiausia straipsnių sveika-tos tema rašė ,,Lietuvos ži-nios” ir ,,Lietuvos rytas” (po 3,3 proc. bendro publikacijų ploto), mažiau — ,,Respubli-kos” dienraštis (2,7 proc.).

Daugiausia televizijos laidų (75 proc.) ir straipsnių (60 proc.) buvo skiriama ligų profilaktikai, mažiau — svei-katos politikai ir ekonomikai, sveikos gyvensenos, žalingų įpročių atsisakymo temoms. Lyginant 2004 m. tyrimo duomenis su 1998 m. tyrimo duomenimis matyti, kad padi-dėjo bendra televizijos stočių transliacijų sveikatos temo-mis trukmė.

Nacionalinis transliuoto-jas skiria vis mažiau televi-zijos laiko sveikatos žinioms propaguoti (1998 m. LTV per savaitę tam skyrė 97 min. ar-ba 1,8 proc. visų televizijos laidų trukmės; 2004 m. — 21 min. arba 0,3 proc.), šioje televizijoje neliko atskiros sveikatos laidos, mažiau dė-mesio šiai temai skiria ,,Labo ryto”, kitų programų redakci-jos. Pagal Lietuvos įstatymus ir kitus teisės aktus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizi-jos laidose ne mažiau kaip 4 proc. visų savaitinių progra-mų turėtų būti skirtos svei-katos propagandai, ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę ir ne mažiau kaip po 5 min. nuo 18 iki 22 val. 30 min. turi būti transliuojamos laidos, propa-guojančios blaivų gyvenimo būdą ir informuojančios apie alkoholio vartojimo daromą žalą.

Visuomenės sveikatos ugdymo centro informacija


Lietuvos žinia-sklaidoje daugėja informacijos svei-katos temomis

Documents

Nagų grybelis - elibrary.lt...terioskopiniu, bakteriologi-niu,histologiniu tyrimais) ir nustačius grybelį,nes gali būti ir mišrus nago organo pažeidimas. Iki tyrimo likus bent