Naujos nacionalinės technologinės platformos strateginio ... · 2013 m. gruodis. 2 turinys i.!ĮŽanga 9! darbo tikslas ir uŽdaviniai 9! ii.!santrauka 10! summary 14! iii.!studijos

Studija

Naujos nacionalinės technologinės platformos strateginio tyrimo plano kryptys tiesioginių

inovacijų diegimui

Nacionalinės kosmoso technologinės platformos strateginio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklos plano kryptys 2014-2020 m.

Parengė: UAB BGI Consulting

2013 m. gruodis

2

TURINYS

I. ĮŽANGA 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9

II. SANTRAUKA 10

SUMMARY 14

III. STUDIJOS METODOLOGIJA 15

IV. BENDRA KOSMOSO INDUSTRIJOS APŽVALGA 17

BENDRA PASAULIO KOSMOSO IR SUSIJUSIŲ SEKTORIŲ APŽVALGA 17

AVIACIJOS IR KOSMOSO PRAMONĖS DYDIS IR STRUKTŪRA 17 GAMYBA IR PRIDĖTINĖ VERTĖ 20 KOSMOSO TYRINĖJIMO PROGRAMOS 22 SOCIALINĖ-EKONOMINĖ KOSMOSO PROGRAMŲ ĮTAKA 23 EUROPOS KOSMOSO PRAMONĖS STRUKTŪRA 24 PALYDOVINIO RYŠIO PRAMONĖS APŽVALGA 31 FIKSUOTOJO PALYDOVINIO RYŠIO PASLAUGŲ INDUSTRIJOS STRUKTŪRA 37 PALYDOVINĖS TELEVIZIJOS RINKA 40 ŽEMĖS STEBĖJIMO PASLAUGŲ RINKA 41 NAVIGACIJOS PASLAUGŲ RINKA 45

V. ESAMA LIETUVOS KOSMOSO SEKTORIAUS SITUACIJA 51

LIETUVOS KOSMOSO POLITIKA 51 NACIONALINĖ KOSMOSO PROGRAMA 2010-2015 M. 51 LIETUVOS INTEGRAVIMASIS Į EKA VEIKLĄ 53 NACIONALINĖ KOSMOSO MOKSLO PROGRAMA 54 LIETUVOS KOSMOSO ASOCIACIJOS VEIKLA 54 LIETUVOS KOSMOSO SEKTORIAUS SWOT ANALIZĖ 56 SITUACIJOS LIETUVOS KOSMOSO SEKTORIUJE APIBENDRINIMAS 56

VI. PERSPEKTYVIŲ KOSMOSO SEKTORIAUS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ SRIČIŲ BEI KRYPČIŲ IDENTIFIKAVIMO KRITERIJŲ ANALIZĖ 58

PERSPEKTYVIŲ MTEPI KOSMOSO SRIČIŲ ANALIZĖ 58 ANKSTESNI TYRIMAI IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI 58 KRITERIJŲ ANALIZĖ 60 VERTINIMO APRIBOJIMAI 62 EUROPOS TECHNOLOGIJŲ KOSMOSE POREIKIS IR PRIORITETAI 62

VII. LIETUVOS KOMPETENCIJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS KOSMOSO SRITYJE ŽEMĖLAPIS 66

3

VIII. LIETUVOS KOSMOSO SRITIES MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO ANALIZĖ 69

PERSPEKTYVIŲ KOSMOSO SEKTORIUI MTEPI SRIČIŲ LIETUVOJE APŽVALGA 70 KOSMOSO MOKSLAI (FUNDAMENTALIEJI IR TAIKOMIEJI TYRIMAI) 70 GYVYBĖS MOKSLAI, BIOTECHNOLOGIJOS 71 MECHATRONIKA 73 INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS 76 NEPILOTUOJAMŲ ORLAIVIŲ KRYPTIS 77 AUTONOMINIAI AUTOMOBILIAI 83

IX. PERSPEKTYVIŲ LIETUVOS KOSMOSO SEKTORIUI MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ SRIČIŲ BEI KRYPČIŲ IDENTIFIKAVIMAS 85

KRYPTYS INSTITUCINIO INTEGRAVIMOSI Į EKA IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ ŠVIESOJE 85 KRYPTYS NACIONALINIŲ PROGRAMŲ GALIMYBIŲ ŠVIESOJE 86 MIKROPALYDOVAI – STRATEGINĖ KRYPTIS 87

X. LIETUVOS KOSMOSO SEKTORIAUS MOKSLINIŲ TYRIMŲ, EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR INOVACIJŲ SKATINIMO VEIKLOS FINANSAVIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ 92

XI. ESAMO BEI POTENCIALIAI GALIMO IR PERSPEKTYVAUS TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ SRITYJE ANALIZĖ 93

ESAMAS TARPTAUTINIS BENDARADARBIAVIMAS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ SRITYJE 94 1. DALYVAVIMAS EKA IR JOS PROGRAMŲ VEIKLOJE 94 2. DALYVAVIMAS ES MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMOSE FP7, HORIZON 2020, IR PAN. 95 3. DALYVAVIMAS KITŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOJE 98 4. TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA SEMWO 100 5. TIESIOGINIAI KOMERCINIAI SANTYKIAI KOSMOSO INDUSTRIJOS VERTĖS GRANDINĖJE 101 POTENCIALUS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ SRITYJE 103 1. DALYVAVIMAS EKA IR JOS PROGRAMŲ VEIKLOJE 103 2. BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS (NE EUROPOS) AGENTŪROMIS 107 3. DALYVAVIMO EUROPOS MOKSLINIŲ PROGRAMŲ (HORIZON 2020) GALIMYBIŲ PLĖTRA 110 4. EUROPOS TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS SU KOSMOSO KOMPONENTU 111 5. EUROPOS IŠMANIŲJŲ SISTEMŲ INTEGRACIJOS TECHNOLOGINĖ PLATFORMA 111 6. JTO KOSMOSO REIKALŲ BIURO KOSMOSO APLIKACIJŲ PROGRAMA 112 7. BENDRADARBIAVIMAS SU KAIMYNINIŲ ŠALIŲ KOSMOSO SEKTORIAIS 117 KOMERCINIŲ SANTYKIŲ PLĖTRA KOSMOSO INDUSTRIJOS VERTĖS GRANDINĖJE 120

XII. MTEPI REZULTATŲ TAIKYMO IR KOMERCIALIZAVIMO ANALIZĖ 124

XIII. STUDIJOS REZULTATAI, IŠVADOS, REKOMENDACIJOS 133

XIV. LITERATŪROS IR NUORODŲ SĄRAŠAS 142

XV. PRIEDAI 148

4

Lentelių sąrašas Lentelė 1. Valstybių investicijos į kosmoso sektorių 2009 m. ............................................................... 19 Lentelė 2. Didžiausios aviacijos ir kosmoso sektoriaus kompanijos 2010 m. (Forbe's) ........................ 21 Lentelė 3. Kosmoso investicijų poveikis ekonomikai. .......................................................................... 24 Lentelė 4. Europos institucinės kosmoso pramonės struktūra, 2012 m. ................................................ 24 Lentelė 5. Europos kosmoso industrijos komerciniai ir eksporto pardavimai. ...................................... 26 Lentelė 6. Smulkios ir vidutinės įmonės Europos kosmoso sektoriuje. ................................................. 26 Lentelė 7. Europos palydovų taikmenų sistemų pardavimai pagal klientų tipą. .................................... 29 Lentelė 8. Europos palydovų taikmenų sistemų pardavimai pagal pardavimus Europoje ir eksportą. . 29 Lentelė 9. Keturi palydovų pramonės segmentai ir jų paslaugos. ......................................................... 32 Lentelė 10. Pasaulio palydovinio ryšio paslaugų pajamų dinamika (mlrd. JAV dol.). ......................... 33 Lentelė 11. Nacionalinės mokslinių tyrimų programos kosmoso srityje uždaviniai ............................. 54 Lentelė 12. LKA steigėjai. ..................................................................................................................... 55 Lentelė 13. Europos kosmoso technologijų tendencijos ir prioritetinės sritys. ..................................... 62 Lentelė 14. Lietuvos institucijų ir bendrovių kompetencijų žemėlapis (sutrumpintas). ........................ 66 Lentelė 15. Perspektyvios Lietuvai kosmoso sritys ............................................................................... 68 Lentelė 16. LitSat 1 projekto dalyviai. ................................................................................................... 90 Lentelė 17. Lituanicasat 1 projekto dalyviai ir jų indėlis į projektą. ..................................................... 90 Lentelė 18. Lietuvos institucijų ir bendrovių patirtis ES mokslo ir inovacijų programose: .................. 95 Lentelė 19. Lietuvos institucijų ir bendrovių bendradarbiavimo su NATO patirtis .............................. 97 Lentelė 20. Kitos Lietuvos organizacijų tarptautinė mokslinio bendradarbiavimo patirties pavyzdžiai97 Lentelė 21. Lietuvos subjektai kosmoso industrijos vertės grandinėje. ............................................... 101 Lentelė 22. Integracijos į EKA procesas .............................................................................................. 104 Lentelė 23. Potencialių kosmoso produktų ir paslaugų vystytojai Latvijoje: ...................................... 118 Lentelė 24. Naujos Nacionalinės kosmoso technologinės platformos strateginio MTEPI veiklos plano kryptys 2014-2020 m. .......................................................................................................................... 137

5

Grafikų sąrašas Grafikas 1. Aviacijos ir kosmoso industrijos pramonės struktūra ......................................................... 17 Grafikas 2. Koncentracija ir segmentų dydžiai kosmoso paslaugų vertės grandinėje* ......................... 18 Grafikas 3. Europos institucinės kosmoso pramonės pardavimų struktūra 2012 m. ............................. 25 Grafikas 4. Europos kosmoso pramonės komerciniai ir eksporto pardavimai. ..................................... 25 Grafikas 5. Didžiųjų Europos kosmoso valstybių darbuotojų skaičiaus dinamika. ............................... 27 Grafikas 6. Didžiųjų Europos kosmoso valstybių darbuotojų skaičiaus dinamika. ............................... 27 Grafikas 7. Europos kosmoso sektoriaus pardavimai pagal produktus ir kliento tipą. .......................... 28 Grafikas 8. Palydovinių taikmenų sistemų rinka. .................................................................................. 28 Grafikas 9. Mokslinių tyrimų sistemų pirkėjai, mln. Eur. ..................................................................... 30 Grafikas 10. Žemės sistemų pardavimai Europoje ir eksportui, mln. Eur. ............................................ 31 Grafikas 11. Žemės sistemų pardavimai civiliams klientams ir gynybos sektoriui, mln. Eur. .............. 31 Grafikas 12. Pasaulio palydovų pramonės pajamų dinamika (mlrd. JAV dol.) ..................................... 32 Grafikas 13. Palydovų industrijos pajamų dinamika pagal segmentus (mlrd. JAV dol.). ..................... 32 Grafikas 14. Metinė palydovų gamybos rinkos vertė (mlrd. JAV dol.) ................................................. 34 Grafikas 15. Paleidžiamų palydovų skaičius orbitose 2002-2021 m. .................................................... 35 Grafikas 16. Palydovų masė orbitose (t) per metus 2002-2021 m. ........................................................ 35 Grafikas 17. Palydovų paleidimo ir gamybos rinka (mln. JAV dol.) per metus, 2002-2021 m. ........... 36 Grafikas 18. FSS palydovų ir operatorių skaičius. ................................................................................. 38 Grafikas 19. FSS operatorių rinkos dalys pagal pajamas, 2008 m. ....................................................... 38 Grafikas 20. FSS operatorių pajamos 2010 m. (mln. JAV dol.) ............................................................ 40 Grafikas 21. Palydovinės TV kanalų vystymosi chronologija (1995- 2011 m.). ................................... 41 Grafikas 22. Didžiausių FSS operatorių orbitinės pozicijos TV transliacijoms (2012 m. sausis). ........ 41 Grafikas 23. Navigacijos prietaisų (imtuvų) pajėgumai pagal pasaulines navigacijos sistemas. .......... 45 Grafikas 24. Instaliuotų GNSS prietaisų skaičiaus dinamika pasaulio regionuose. .............................. 46 Grafikas 25. Lietuvos kosmoso programų ekosistemos perspektyva 2010-2022 m. ............................. 85 Grafikas 26. Palydovinio ryšio industrijos vertės grandinės struktūra. ............................................... 120 Grafikas 27. Atskiroms valstybėms tenkanti kosmoso srities patentų dalis (2000-2008m.) ............... 125 Grafikas 28. Kosmoso srities patentai lyginant su visais patentais (2000-2008m.) ............................ 125 Grafikas 29. MTEP lėšų pasiskirstymas pagal lėšų šaltinius. .............................................................. 126 Grafikas 30. MTEP išlaidos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose pagal darbų pobūdį, mln. Lt. .. 126 Grafikas 31. Lietuvos ir pasaulio mokslinių publikacijų citavimų skaičius pagal tematikas (2002 – 2102 m.) ............................................................................................................................................... 127 Grafikas 32. TPL klasifikacijos etapų sąryšis su MT ir EP veiklos rūšių etapais bei galimi šių etapų rezultatai. .............................................................................................................................................. 128 Grafikas 33. EKA paslaugų sričių ir programų sąveika ....................................................................... 153

6

Priedų sąrašas Priedas 1. Latvijos kosmoso technologijų klasteris. ............................................................................ 148 Priedas 2. EKA technologijų ekosistema ............................................................................................. 150 Priedas 3. EKA šalių kompetencijų žemėlapis. ................................................................................... 154 Priedas 4. Lietuvos institucijų ir bendrovių kompetencijų žemėlapis. ................................................ 157 Priedas 5. Išplėstinė santrauka anglų kalba .......................................................................................... 160

7

Terminų ir apibrėžimų sąrašas Mokslas (angl.: Science)– žinios ar žinių sistema, apimanti bendras tiesas arba bendrų dėsnių veikimą, ir įgyta bei išbandyta moksliniais metodais1. Moksliniai tyrimai (angl.: Research) – apgalvotas kruopštus tyrimas ar nagrinėjimas, ypač: tyrimas ar eksperimentavimas, kurio tikslas atrasti ir paaiškinti faktus, pagal naujai nustatytus faktus peržiūrėti anksčiau priimtas teorijas ar dėsnius arba praktiškai panaudoti tokias naujas ar peržiūrėtas teorijas ir dėsnius2. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (angl.: Research and Experimental Development arba Research and Development, arba R&D) – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas3. Fundamentiniai moksliniai tyrimai (angl.: Basic Research arba Fundamental Research) – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų mokslinių žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų4. Taikomieji moksliniai tyrimai (angl.: Applied Research arba, Industrial Research) – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų mokslinių žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti5. Eksperimentinė plėtra (angl.: Experimental Development arba Development) – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus arba iš esmės tobulinti jau sukurtus6. Tyrėjas (angl.: Researcher) –– aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams7 Mokslininkas (angl.: Scientist) – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį8. Inovacija (angl.: Innovation)– naujų ar iš esmės patobulintų produktų įdiegimas į rinką9. Technologija (angl.: Technology) – įrankių, mechanizmų, techninių priemonių, profesinių gebėjimų, sistemų ar organizacinių metodų kūrimas, naudojimas ir pažinimas siekiant išspręsti problemą ar įvykdyti specifinę funkciją10. Produktas (angl.: Product) (ekonominė kategorija) – darbo ar pastangų rezultate sukurtas objektas, kuris gali būti pateiktas į rinką norų ir poreikių tenkinimui.

1 http://www.merriam-webster.com/dictionary/science 2 http://www.merriam-webster.com/dictionary/research 3 http://www.smm.lt/ti/docs/istatymai/MSI.pdf 4 http://www.smm.lt/ti/docs/istatymai/MSI.pdf 5 http://www.smm.lt/ti/docs/istatymai/MSI.pdf 6 http://www.smm.lt/ti/docs/istatymai/MSI.pdf 7 http://www.smm.lt/ti/docs/istatymai/MSI.pdf 8 http://www.smm.lt/ti/docs/istatymai/MSI.pdf 9 http://browse.oecdbookshop.org/oecd/pdfs/free/9205111e.pdf 10 http://en.wikipedia.org/wiki/Technology

8

Integruotos paslaugos (angl.: Integrated Applications) – paslaugos, teikiamos naudojant kelias (daugiau kaip vieną) palydovinių ryšių, palydovinės navigacijos ir Žemės stebėjimo technologijas, papildant jas reikalingomis antžeminėmis technologijomis. Kosmoso sektorius (angl.: Space Sector)– visi fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su mokslinių ir inžinerinių disciplinų sisteminiu pritaikymu kosminei erdvei, t. y. už Žemės atmosferos esančios srities tyrinėjimu ir panaudojimu. Kosmoso veikla (angl.: Space Activity)– veikla, susijusi su skrydžiais į už Žemės atmosferos ribų esančią kosminę erdvę, kosmoso infrastruktūrų kūrimu ir jų panaudojimu praktiniais tikslais ir siekiant įgyti naujų žinių. Technologinės parengties lygių (TPL) skalė (angl.: Scale of Technology Readiness Levels (TRL)) – yra technologijos brandumo arba naujo produkto parengties rinkai lygio nustatymo sistema. Detaliau ši sistema pateikiama Studijos skyriuje „Mokslinių tyrimų rezultatų taikymo ir komercializavimo analizė“.

Produktas (ekonominė kategorija) – darbo ar pastangų rezultate sukurtas objektas (technologija, medžiaga, įrenginys, gaminys, veislė, procesas, metodas, sistema, paslauga ir pan. arba žmogaus ir visuomenės problemų sprendinys), kuris gali būti pateiktas į rinką norų ir poreikių tenkinimui.

9

I. Įžanga 2010 metais Lietuva, pasitvirtinusi Nacionalinę kosmoso programą, iš esmės padėjo

pagrindus įgyvendinti viziją tapti kosmine valstybe. Dėl plataus kosmoso technologijų pagalba teikiamų paslaugų poveikio dalyvavimas kosmoso sektoriuje sudaro sąlygas pažangiųjų technologijų kūrimui ir inovacijoms, našumo didėjimui įvairiose ekonomikos srityse. Taip skatinamas šalies konkurencingumo augimas, didinamas viešųjų paslaugų efektyvumas ir bendrai gerinama piliečių gyvenimo kokybė.

Daugiamečiai tyrimai rodo, kad kosmoso programų poveikis ekonomikai teigiamas tiek

stambias programas vykdančiose šalyse, tiek šalyse, besispecializuojančiose siaurose kosmoso srityse. Aktyvios kosmoso pramonės rezultatai - tai nauji komerciniai produktai ir paslaugos, taip pat ir netiesioginis pramoninis poveikis – naujos eksporto rūšys, naujos veiklos ne kosmoso industrijoje.

Studijos rengimo metu - 2013 metų pabaigoje - Lietuva yra svarbių strateginių įvykių ir

apsisprendimų kosmoso srityje išvakarėse. Gruodžio mėnesį į orbitą bus paleidžiami du pirmieji Lietuvos verslininkų ir mokslininkų sukurti nanopalydovai. Artimiausiu metu rengiamasi pasirašyti Europos bendradarbiaujančios valstybės su Europos kosmoso agentūra (EKA) sutartį, valstybiniu mastu vyksta diskusijos dėl bendradarbiavimo sričių su JAV kosmoso ir aeronautikos agentūra NASA, baigiama derinti Nacionalinė kosmoso mokslo programa, netrukus bus tvirtinamas Nacionalinės mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010-2015 m. programos įgyvendinimo 2012-2015 m. priemonių planas. Šiame kritiniame kosmoso sektoriaus vystymosi etape Lietuvos kosmoso asociacija nusprendė dar kartą įsivertinti ir giliau pažvelgti į Lietuvoje turimas šio sektoriaus kompetencijas, jų suderinamumą su Europos ir pasauliniu mastu besivystančiomis technologijų ir paslaugų plėtros tendencijomis ir poreikiu, apžvelgti tarptautinio bendradarbiavimo kosmoso mokslo ir technologijų vystymo srityje bei dalyvavimo kosmoso sektoriaus vertės grandinėje galimybes, finansavimo šaltinius. Projekto tikslas – naujų galimybių šviesoje patikslinti strateginio Lietuvos kosmoso sektoriaus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų (MTEPI) plano kryptis 2014-2020 metų laikotarpiui.

Darbo tikslas ir uždaviniai Darbo tikslas

Šio darbo tikslas yra įsivertinti Lietuvos turimas kosmoso sektoriaus kompetencijas, jų suderinamumą su Europos ir pasauliniu mastu besivystančiomis technologijų plėtros tendencijomis ir poreikiu, apžvelgti tarptautinio bendradarbiavimo kosmoso mokslo ir technologijų vystymo srityje galimybes, finansavimo šaltinius bei pasitikslinti ir dar kartą apibrėžti strateginio MTEPI tyrimų plano metmenis bei kryptis. Uždaviniai

1. Atlikti perspektyvių mokslo ir technologijų krypčių kosmoso srityje atrankos kriterijų detalią analizę;

2. Atlikti Lietuvos kosmoso asociacijos narių bei kitų įmonių, organizacijų ir mokslo ir studijų institucijų vykdomų mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros veiklos krypčių analizę, identifikuoti perspektyvias (kosmoso veiklos požiūriu) tyrėjų ir

10

inžinierių grupes, padalinius, įmones, institucijas ir organizacijas; numatyti jų galimybes įgyvendinti strateginiame plane įvardytas MTEPI veiklas;

3. Atlikti tarptautinio bendradarbiavimo nustatytose kosmoso veiklos srityse galimybių tyrimą bei identifikuoti perspektyviausias šio bendradarbiavimo kryptis;

4. Atlikti nagrinėjamų mokslo bei technologijų krypčių komercializavimo galimybių analizę.

II. Santrauka

I. Lietuvos verslo ir mokslo subjektų turimos kompetencijos gerai atliepia

bendrąsias kosmoso technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje ir Europoje. Lietuvos mokslo ir verslo subjektų technologijų kompetencijų kosmoso srityje analizė,

atlikta Europos kosmoso agentūros šalių-narių kompetencijų švieslentės kontekste, parodė, kad Lietuvos turimos kompetencijos gerai atliepia bendrąsias kosminių technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje ir Europoje. Lietuvos verslo įmonės ir mokslo bei studijų institucijos turi potencialą ir gali sėkmingai įsilieti tiek į MTEPI veiklą nacionalinių ir tarptautinų institucinių programų rėmuose, o taip pat dalyvauti kosmoso sektoriaus vertės grandinėje komerciniame lygmenyje.

Kosmoso pramonė juda didesnio technologijų, paslaugų ir produktų efektyvumo link.

Didėjant kompiuterinės technikos efektyvumui, tobulėjant energijos gamybos ir saugojimo technologijoms, sparčiai vystantis išmaniųjų sistemų ir naujų medžiagų sritims, ryškėja naujos kartos kosminių aparatų vystymosi tendencijos, siekiant teikti platesnio masto paslaugas ir sprendimus, didinti palydovų panaudojimo efektyvumą kuo platesnėse paslaugų srityse.

Didėjant žemės stebėjimo ir navigacijos paslaugų poreikiui, didėja tikslesnių, dažniau

pateikiamų duomenų fiksavimo, perdavimo ir jų sisteminio apdirbimo poreikis. Dėl to vis didesnį pagreitį įgauna imtuvų, jutiklių ir optinių prietaisų plėtra, jų miniatiūrizacija, tarpusavio integracija. Į kosmoso taikmenas įsilieja vis daugiau technologijų iš ne kosmoso sektorių, tokių kaip biotechnologijos, medžiagos ir nanotechnologijos, elektronika ir įterptinės sistemos, robotika, kuro elementai ir pan.

Kosmoso aparatų masės problematika (aukšti iškėlimo kaštai, ilgas gamybos ciklas)

sąlygojo naujos – mažųjų kosminių aparatų – plėtros sprogimą pastaruoju metu. Mažėjant palydovų gamybos ir paleidimo kaštams galima greitai išvesti į orbitą žemės stebėjimo ir mobiliaus ryšio palydovų sistemas, įgalinančias nepertraukiamo paslaugų teikimo galimybes bet kurioje pasaulio teritorijoje.

II. Lietuvos verslo ir mokslo subjektų kosmoso technologijų kompetencijos yra

konkurencingos ir perspektyvios tam tikrose nišinėse technologijų srityse, kurios tradiciškai stiprios Lietuvoje; jos taip pat atitinka ir papildo sritis, kuriose Lietuvos tyrėjų ir verslo grupės turi ambicijų ir motyvacijos siekti daugiau: pavyzdžiui, tapti integruotų paslaugų teikėjais.

Šios studijos tyrimas parodė, kad turimos Lietuvos verslo ir mokslo subjektų

kompetencijos yra potencialiai konkurencingos ir perspektyvios šiose technologijų srityse:

11

Technologijų domenas pagal EKA technologijų planą

Technologijų sritis

13.A Automatika, vaizdo perdavimas ir robotika – pritaikymas ir koncepcijos 14.D Taikomosios fizinių mokslų technologijos 16.A Optinių sistemų inžinerija 16.B Optinių komponentų technologijos ir medžiagos 16.C Optinė įranga ir instrumentų technologijos 17.A Lazerių technologija 17.C Fotonika 24.A Naujos medžiagos 20.E Aktyvios/besiadaptuojančios struktūros 21.C Termo apsauga 22.A Aplinkos kontrolė ir gyvybės palaikymas

*Pagal EKA technologijų plano klasifikaciją

Šios sritys iš esmės susišaukia su EKA Lietuvai rekomenduojamomis sritimis trumpuoju ir vidutiniu (pereinamuoju) laikotarpiu, bei šiuo metu svarstomos Nacionalinės mokslinių tyrimų programos kosmoso srityje identifikuotomis prioritetinėmis sritimis:

• Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai kosmoso tyrinėjimų srityje (erdvėtyros

mokslas); • Žemės stebėjimo moksliniai tyrimai ir taikmenos (aplinkos stebėsena, meteorologija,

aeronomija ir geodezija); • Telekomunikacijos (paslaugų demonstravimas ir palydovinė navigacija); • Mikrogravitacijos moksliniai tyrimai (kosmoso biologija ir medicina, taip pat medžiagų

apdorojimas); • Antžeminės dalies inžinerija ir panaudojimas, įskaitant duomenų apdorojimo taikmenas.

Šios kryptys taip pat atitinka Lietuvos kosmoso asociacijos narių motyvaciją ir įdirbį gretimose nišinėse srityse: mažųjų palydovų vystymo, nepilotuojamų orlaivių ir mažosios robotikos integruotų paslaugų kūrimo ir plėtros nacionaliniame lygmenyje.

III. Galimybės Lietuvos verslo subjektams integruotis į uždarą ir labai

konkurencingą pasaulinę kosmoso technologijų ir paslaugų vertės grandinę slypi nišinėse atskirų subjektų specializacijos srityse ir daugiau per kosmoso technologijomis įgalintų paslaugų plėtrą, nei įsiliejimu į sistemų gamybos (upstream) vertės grandinę. Dėl išsibarsčiusių kompetencijų ir nedidelės integruotų projektų patirties, svarbus asocijuotų struktūrų palaikymas ir koordinavimas šioje srityje.

Be dėmesio į Lietuvos kosmoso sektoriaus MTEPI kryptis, vienas iš studijos uždavinių

buvo pažvelgti į galimybes Lietuvos subjektams integruotis į pasaulinę kosmoso technologijų ir paslaugų vertės grandinę. Dėl koncentruotos, vertikaliai integruotos ir aukštus įėjimo į rinką barjerus turinčios kosmoso industrijos, Lietuvos ūkio subjektų integraciją į kosmoso sektoriaus vertės grandinę rekomenduojama vykdyti šiomis kryptimis:

1. Lietuvos kosmoso sektoriaus ar norintys jame dirbti verslo subjektai turėtų orientuotis į nišines savo specializacijos sritis, siekdami rasti būdų integruoti savo gaminamus produktus/paslaugas į kosmoso sektoriaus paslaugų (angl. downstream) vertės grandinę, pirmiausia per institucinius užsakymus.

12

2. Rekomenduotina pirmiausia vystyti palydovinio ryšio (tiek Žemės segmento, tiek palydovų komponentų ar naudingojo krovinio) paslaugų vertės grandinės paslaugas ir produktus, nes ši industrija pati dinamiškiausia ir pelningiausia, be to, joje Lietuvos subjektai turi didžiausią pardavimų, komercinių santykių ir infrastruktūros kritinę masę.

3. Išnaudojant Europinės geografinės grąžos naudą per narystę EKA (iš pradžių PECS plano rėmuose o vėliau- pilnavertės EKA narystės rėmuose), dalyvauti palyginti nedidelėse, bet perspektyviose rinkose, kur Lietuvos subjektai turi konkurencingas kompetencijas. Tai – palydovinių taikmenų sistemų rinka, kur Lietuvos subjektai gali išnaudoti savo kompetencijas telekomunikacijų, navigacijos sistemų ir posistemių srityje, žmogaus skrydžių/gyvybes palaikymo segmento rinkoje (biotechnologijų, medicinos kompetencijos), mikrogravitacijos tyrinėjimų segmentas.

4. Nišiniai ir netradiciniai segmentai, tokie kaip kosmoso turizmas, taip pat atveria galimybes Lietuvos subjektams dalyvauti kosmoso sektoriaus vertės grandinėjė.

5. Sisteminių produktų/paslaugų srityje, rekomenduojama orientuotis į mažųjų palydovų segmentą, kadangi tai viena dinamiškiausių, perspektyviausių, bet tuo pačių pigiausių ir mažiausiai rizikingų sričių. Šioje srityje Lietuva turi nemažą įdirbį, motyvaciją ir sėkmingų pirmųjų nanopalydovų misijų geros valios visuomenės akyse kreditą. Šia sritį vysto tiek privatus sektorius, tiek agentūros (pvz. NASA).

IV. Nacionalinės kosmoso technologinės platformos strateginio MTEPI plano

atnaujintos kryptys 2014-2020 m. yra orientuotos į veiklas siekiant tvaraus balanso tarp dalyvavimo institucinėse programose ir komercinėje kosmoso sektoriaus vertės grandinėje, siekiant užtikrinti sektoriaus technologinį pranašumą ir konkurencingumą, ir jo kaip inovacijų variklio poveikį Lietuvos ūkiui.

Remiantis aukščiau išdėstyta turimų Lietuvos kompetencijų analize ir perspektyvių

pasaulio kosmoso technologijų vystymosi tendencijų ir perspektyvų analize, Nacionalinės kosmoso technologinės platformos strateginio MTEPI plano atnaujintos kryptys apibendrintos lentelėje žemiau.

13

Naujos Nacionalinės kosmoso technologinės platformos strateginio MTEPI veiklos plano kryptys 2014-2020 m.

Trumpuoju/vidutiniu laikotarpiu 2014-2019 metai Vizija 2020 m

Tar

ptau

tiniu

mas

tu

1. Turimų kompetencijų validacija EKA PECS plano, Horizon 2020 ir Nacionalinių programų rėmuose šiose prioritetinėse srityse:

• Gyvybės ir fizinių mokslų fundamentalieji ir taikomieji tyrimai (erdvėtyros mokslas, taikomosios gyvybės mokslų technologijos (kosmoso biologija, medicina);

• Žemės stebėjimo MTEPI ir taikmenos (aplinkos stebėsena, meteorologija, agronomija, geodezija duomenų apdorojimas);

• Naudingasis krovinys ir sistemos (telekomunikacijų sub-sistemos, optika, optoelektronika, radio navigacija, mikro-ir milimetrinių bangų technologijos);

• Naujos medžiagos kosminių sistemų taikmenoms;

• Antžeminės dalies inžinerija ir panaudojimas; 2. Integravimasis į EKA MTEPI projektų vertės

grandinę aukščiau identifikuotose prioritetinėse srityse;

3. Mažųjų palydovų krypties vystymas ieškant bendradarbiavimo galimybių su NASA Mažųjų palydovų programa ir kitomis panašiomis strateginėmis, įskaitant privačias, iniciatyvomis.

4. Turimų kompetencijų komercializavimo galimybių paieška ir realizavimas kosmoso prekių ir paslaugų vertės grandinėje tarptautinėse rinkose.

Bendra sektoriaus vizija: Tvaraus balanso pasiekimas tarp dalyvavimo institucinėse programose ir komercinėje kosmoso sektoriaus vertės grandinėje, siekiant užtikrinti sektoriaus technologinį pranašumą ir konkurencingumą, ir jo kaip inovacijų variklio poveikį Lietuvos ūkiui. Strateginiai tikslai:

1. Pilnateisė narystė EKA, integracija į kitas tarptautines agentūras ir tinklus (NASA, Eurospace, UNOOSA)

2. Stipri specializacija nišinėse srityse: gerai išvystytos komponentų kūrimo, gamybos ir paslaugų kompetencijos keliose esminėse srityse, pagal išmaniosios specializacijos koncepciją: • Palydovinių sistemų kontrolė (pvz.

pjezoelektrinės pavaros); • Palydovinio ryšio žemės segmento

paslaugos; • Naudingasis kosminis krovinys ir

sistemos (signalai, vaizdo apdorojimas, optika, optoelektronika, fotonika);

• Gyvybės mokslų aplikacijos kosmoso sąlygomis;

• Naujų medžiagų kūrimas ir gamyba; 3. Lyderystė konkrečių sisteminių

produktų/paslaugų srityje - mikropalydovų sistemos, integruojant anksčiau vystytas stipriąsias technologijų kompetencijas sisteminiams produktams kurti (mikro palydovų spiečių sistemos konkrečių Žemės stebėjimo, telekomunikacijų taikmenų tikslais).

4. Koordinuota integracija į komercinę kosmoso produktų ir paslaugų vertės grandinę, kuomet šalies verslo subjektai generuoja reikšmingą dalį Lietuvos aukštųjų technologijų pridėtinės vertės.

Lok

alia

i

1. Vietinės paklausos išnaudojimas pasinaudojant ES struktūrinių fondų, rizikos kapitalo finansiniais instrumentais, naujais pirkimo/finansavimo instrumentais (ikiprekiniai pirkimai) šiose prioritetinėse srityse: • Mažosios robotikos sistemos, komponentai; • Nepilotuojamųjų orlaivių kryptis.

2. Mažųjų palydovų sistemų pasiekimų konsolidavimas ir tolimesnių misijų įgyvendinimas keliant palydovų sistemų ir naudingo krovinio inovacijų lygį.

14

Santrauka anglų kalba

Summary The renewed directions of the National space technology platform Strategic

R&D&I plan for 2014-2020 In the short/medium term (2014-2019) Vision for 2020 m

Inte

rnat

iona

lly

1. Validation of existing capacities through participation in the ESA PECS plan, Horizon 2020 program and the framework of the national programs in these areas:

• Life and physical sciences, fundamental and applied research (space science, applied life science technologies (space biology, medicine);

• Earth observation R&D&I and applications (environment monitoring, meteorology, agriculture, geodesy, EO data processing);

• Payload and systems (telecommunication sub-systems, optics, optoelectronics, radio navigation, micro-and millimeter wave technologies);

• Novel materials for space system applications; • Ground segment engineering and applications;

5. Integration into ESA R&D&I project value chain in the above-identified priority areas;

6. Development of the area of microsatellites, while exploiting co-operation opportunities with NASA Small satellite program and other similar strategic, including commercial, initiatives.

7. Identification and realization of international commercial market opportunities for integration into the space industry value chain.

Overall sector vision: Achievement of sustainable balance between institutional programs and participation in commercial space industry value chain, in order to ensure the competitiveness and technological superiority of the sector, and its impact on the economy as the engine of innovation.

Strategic objectives: 3. Full ESA membership, integration

into other international agencies and networks (NASA, Eurospace, UNOOSA)

4. Strong specialization in niche areas: well developed component design, manufacturing and services competencies in select key areas, in accordance with smart specialization concept: • Satellite systems control (i.e.

piezoelectric actuators); • Ground segment services; • Payload and systems (signals, image

processing, optics, optoelectronics, photonics);

• Applied life science research for space applications;

• Development and production of novel materials;

5. Leadership in specific integrated products/services – microsatellites, through integrating abovementioned key technology competencies for development of systemic product (micro-satellite formation systems for specific EO, telecommunications applications).

6. Coordinated integration into the commercial space industry value chain, whereby national business entities generate substantial part of high technology industries’ value added.

Loc

ally

3. Exploitation of local demand by using EU structural funds, private funding instruments, as well as novel financing instruments (pre-commercial procurement) in these priority areas: • Small robotics systems and components; • Unmanned aerial vehicles.

4. Consolidation of achievements in the area of small satellite missions and execution of further missions by raising the innovation bar of satellite systems and payloads.

Extended Summary is provided Annex 5.

15

III. Studijos metodologija

Kosmoso pramonė globaliu mastu yra didesnio aviacijos ir kosmoso industrijos (angl. aerospace) pramonės segmentas, todėl pirmasis metodologijos apsisprendimas buvo dėl nagrinėjamos industrijos rėmų apsibrėžimo. Studijos tikslais aviacijos ir kosmoso industrijos analizės dalis pateikiama apžvalginiu būdu, apžvelgiant jos struktūrą ir sudėtines dalis, vėliau pateikiant atskirų segmentų vystymosi trumpą analizę. Dėl plačios aviacijos ir kosmoso industrijos apimties aviacijos ir gynybos taikmenų pramonė studijoje nebuvo atskirai nagrinėtos, todėl studijoje koncentruojamasi į kosmoso sektorių, apimantį palydovinio ryšio pramonę, žemės stebėjimo palydovais rinką, navigacijos, kosmoso tyrinėjimų rinkas. Taip pat, dėl Lietuvos intereso specifinėse autonominės robotikos srityse, atskiras dėmesys skiriamas nepilotuojamų orlaivių ir autonominių automobilių apžvalgai ir tendencijoms. Kosmoso pramonės ir atskirų segmentų apžvalgos parengimui pasitelkta pirminių ir antrinių šaltinių analizė, kosmoso ir aviakosmoso industrijos rinkos tyrimų ataskaitos

Aviacijos ir kosmoso (angl. aerospace) ir kosmoso sritys yra labai plačios, apimančios

didelį technologijų, disciplinų ir pritaikymo sričių (taikmenų) sąrašą. Kosmoso sektorius iš esmės yra tarpdisciplininė sritis, todėl dimensijų, kuriomis galima būtų nagrinėti Lietuvos subjektų kompetencijas ir galimybes yra labai daug: nuo kosmoso pramonės vertės grandinės (pati pramonė dar skirstosi į visą eilę labai skirtingų segmentų), iki kosmoso technologijų taikmenų ir paslaugų iki technologijų, naudojamų ir vystomų kosmoso srityje. Šios studijos tikslais buvo nuspręsta pasirinkti dvi pagrindines dimensijas:

1. Technologijų dimensiją, kuri dažniausiai naudojama žvelgiant į kosmoso sistemų (produktų, gaminių, angl. upstream) sritis. Be to, būtent technologijų požiūriu autoritetingos kosmoso organizacijos dažniausiai struktūruotai vertina ir pateikia informaciją apie šalies ar atskirų subjektų kompetencijas. Šis požiūris tinka dar ir dėl to, kad dėl kol kas labai fragmentuoto ir epizodinio Lietuvos organizacijų dalyvavimo kosmoso mokslo, produktų ir paslaugų vertės grandinėje (o taip pat dėl informacijos trūkumo), būtų sunku nagrinėti ir struktūruotai pateikti Lietuvos kompetencijas būtent vertės grandinės aspektu.

2. Paslaugų dimensija (angl. downstream) naudojama nagrinėjant Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvas į ateitį, nes būtent paslaugose, susijusiose su kosmoso technologijomis, slypi didžiausios galimybės įsnaudojant tiek nišines, specializuotas Lietuvos kompetencijas, tiek konsoliduojat jas integruotiems sprendimams teikti.

Lietuvos kosmoso sektoriaus esamos situacijos analizė buvo atliekama nagrinėjant

Lietuvos kosmoso politikos dokumentus, ekspertų ataskaitas, renginius ir įvykius, vykusius per pastaruosius penkerius metus. Taip pat ekspertinės apklausos būdu buvo vykdomos išplėstinės apklausos–interviu su nuomonių lyderiais kosmoso srityje Lietuvoje (angl. opinion leaders).

Lietuvos mokslo ir eksperimentinės plėtros kosmoso srityje kompetencijų analizei

pasitelkta Europos kosmoso agentūros technologijų plano technologijų klasifikacija, siekiant standartizuoti ir unifikuoti kompetencijų atskirose technologijų srityse inventorizaciją, ypatingai stojimo į EKA proceso tikslais. Perspektyvių technologijų sričių vertinimo tikslais buvo pasirinkti šie kriterijai: konkurencijos intensyvumo Lietuvos subjektams pagal EKA technologijų sritis kriterijus, EKA šalių-narių subjektų kompetencijų geografinės sklaidos kriterijus, vertinant bendrą kompetencijų sklaidą ir akredituotų kompetencijų sklaidą.

16

Tarptautinio bendradarbiavimo ir finansavimo galimybių analizė atlikta remiantis pirminiais ir antriniais šaltiniais apie galimas bendradarbiavimo sritis kosmoso mokslo ir technologijų plėtros srityje, o taip pat ekspertų apklausa, išplėstinių interviu pagalba.

17

IV. Bendra kosmoso industrijos apžvalga

Bendra pasaulio kosmoso ir susijusių sektorių apžvalga

Aviacijos ir kosmoso pramonės dydis ir struktūra

Kosmoso pramonė globaliu mastu yra didesnio aviacijos ir kosmoso industrijos (angl. aerospace) pramonės segmentas. Aviacijos ir kosmoso industrija apima tokias sritis kaip aeronautika ir astronautika, kosmoso tyrinėjimas, aparatų (orlaivių ar kosminių aparatų) kūrimas, gamyba, valdymas ir priežiūra. Aviacijos ir kosmoso industrija yra labai plati sritis, su daugeliu komercinių, pramonės ir karinės paskirties pritaikymų.

Didžiausi aviacijos ir kosmoso industrijos segmentai yra civilinės ir karinės aviacijos

segmentai, dažniausiai analizuojami ir pateikiami ataskaitose kaip aviacijos, kosmoso ir gynybos pramonė (angl. aerospace and defence industry). Pasaulio aviacijos, kosmoso ir gynybos pramonės dydis siekia 1 trilijoną JAV dolerių. Kosmoso (astronautikos) industrijos segmentas yra kur kas mažesnis, ir pasaulio mastu sudaro apie 290 mlrd. JAV dolerių, iš kurių virš pusės - (177 mlrd.) pasaulinė palydovinio ryšio industrija. Grafikas 1. Aviacijos ir kosmoso industrijos pramonės struktūra Šaltiniai: State of Satellite Industry Report. Futron Corporation. May 2012; Aerospace Global Report. Clearwater Corporate Finance LLP. 2011.

Kosmoso paslaugų ir produktų rinkos dydis pasaulyje skaičiuojamas įvairiai, todėl vieno patikimo šaltinio nėra. Pagal plačiausiai naudojamą EBPO ataskaitą “Žvilgsnis į kosmoso pramonę” (angl. The Space Economy at a Glance), pagrindinai kosmoso rinkos segmentai ir jų metinės apyvartos yra šie:

• Telekomunikacijos (transponderių nuoma ir palydovinio ryšio paslaugos): 11-15

milijardų JAV dolerių. • Palydovinė televizija: 65-72 milijardai JAV dolerių. • Žemės stebėjimo produktai ir paslaugos: 850 mln. - 1 mlrd. JAV dolerių. • Geopozicionavimo rinka taip pat priklauso nuo palydovų pajėgumų (GPS signalų).

Pasaulinė navigacijos ir pozicionavimo pramonė 2009 m. sudarė 15 mlrd. JAV dolerių pajamų (iš kurių 75% uždirbo keturi didžiausi žaidėjai: Trimble Navigation Limited, MiTAC International Corporation, TomTom ir Garmin).

Aviacijos, kosmoso ir gynybos pramonė 1 trilijonas JAV dol.

Kosmoso pramonė 289,8 mlrd. JAV dol.

Palydovų pramonė 177,3 mlrd. JAV dol.

18

Euroconsult išskiria šias pagrindines palydovinių paslaugų vertės grandinės dalis:

Grafikas 2. Koncentracija ir segmentų dydžiai kosmoso paslaugų vertės grandinėje*

Šaltinis: Euroconsult, 2009.

EKA užsakymu Euroconsult parengta studija rodo, kad upstream dalies santykis su downsetram dalies bendrovių pajamomis yra apie 12:1.

2011 m. pasaulio kosmoso pramonė sugeneravo 289,77 mlrd. JAV dolerių pajamas,

augusi 12,2 proc. lyginant su 2010 m. (258,21 mlrd. JAV dolerių), ir 41 proc. lyginant su 2006 m11. 2020 m. pasaulyje planuojama pasiekti apie 1500 mlrd. JAV dolerių kosmoso pramonės apyvartą.

Kosmoso sektoriaus geografija pastaruoju metu smarkiai keičiasi, plėsdamasi į vis

platesnį institucinių ir privačių žaidėjų ratą. Šiuo metu palydovus turi didžiausias bet kada šalių skaičius (daugiau kaip 50 šalių). Tokių šalių, kaip Brazilija, Indija ir Kinija iškilimas kaip tikrųjų kosminių valstybių skatina technologijų plėtrą į besivystančias šalis.

Bendras 35 šalių kosmoso biudžetas 2010 metais pagal Ekonominio bendradarbiavimo

ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) ataskaitą buvo konservatyviai vertinamas 65,3 mlrd. JAV dolerių, didžiąją dalimi jį sudarė G7 ir BRIC (angl. Brazil, Russia, India, China) šalių biudžetai. Kosmoso programas turi visos G20 šalys. Penkios šalys investavo daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių per 2009 ir 2010 metus (JAV, Kinija, Japonija, Prancūzija ir Rusija), JAV užimant lyderio pozicijas su 43 mlrd. JAV dolerių.

Palyginti su kitais sektoriais, kosmoso sektorius gerai atsilaikė per 2008 m. ekonominę

krizę ne tik dėl savo kaip strateginio sektoriaus specifikos, bet ir dėl labai gyvybingos ir priešakinių technologijų vedamos gretutinių sektorių ekonomikos, taip vadinamos kosmoso 11 The space report: the authoritative guide to global space activity, 2012.

19

ekonomikos. Ji apima daugelį technologijų, paslaugų ir produktų, kurie buvo išvystyti kosmoso sektoriaus MTEP misijų tikslais veiklų metu. Keletas brandžių sektoriaus veiklų išsivystė į savarankiškas masines rinkas, tokias kaip palydovinė televizija, palydovinės navigacijos paslaugos ir įranga, ir pan. Lentelė 1. Valstybių investicijos į kosmoso sektorių 2009 m. Valstybės Bendros investicijos Civilinis (viešasis) kosmoso biudžetas arba

valstybės išlaidos kosmoso srities MTEP veiklai

Milijardais JAV dolerių

Procentais nuo valstybių BVP

Milijonais JAV dolerių pagal perkamosios galios paritetą

Procentais nuo visų valstybės MTEP išlaidų

JAV 43,6 0,309 10 822 13,465 Brazilija 0,206 0,013 - - Rusija 2,5 0,204 2 562 22,140 Indija 0,861 0,066 - - Kinija 6,1 0,122 - - BRIC 9,7 0,001 - - Japonija 3,3 0,066 2 173 7,129 Prancūzija 2,7 0,014 1 401 12,175 Vokietija 1,6 0,050 1 241 5,395 Italija 0,972 0,046 847 7,409 Kanada 0,323 0,024 274 3,741 Jungtinė Karalystė 0,487 0,022 303 2,800 Ispanija 0,271 0,019 245 2,016 Belgija 0,235 0,053 311 12,000 Nyderlandai 0,139 0,018 166 3,221 Norvegija 0,126 0,033 51 2,386 Austrija 0,84 0,003 11 - Izraelis 0,76 0,039 4 - Suomija 0,74 0,031 31 1,504 Argentina 0,54 - 135 7,764 Portugalija 0,26 0,011 13 0,497 Ukraina 0,24 - - - Graikija 0,23 0,007 20 2,121 Airija 0,21 0,009 - - Liuksemburgas 0,15 0,029 3 - Švedija 0,7 0,002 22 0,791 Danija 0,6 0,002 37 1,948 Australija 0,5 - 35 0,769 Korėja - 0,030 463 3,548 Šveicarija - 0,017 104 4,109 Taivanis - - 180 3,047 Lenkija - - 30 1,552 Čekija - - 28 1,685 Rumunija - - 11 3,590 Slovėnija - - 2 0,440 Slovakija - - 1 0,397 Vengrija - 1 0,069 Šaltinis: The Space economy at a glance, 2011.

Įvairiose kosmoso sektoriaus vertės grandinės dalyse daugėja mažesnių įmonių, o tai

didina ekonominio augimo perspektyvas, nes smulkios ir vidutinės įmonės yra pagrindinės inovacijų kūrėjos, ypač žinioms intensyviuose sektoriuose12. Konkurencija stiprėja ypač

12 EBPO.

20

žemesniuose lygiuose – pvz., kosmoso pramonė sparčiai auga mažesnėse Europos Sąjungos šalyse (Suomijoje veikia 30 bendrovių, Danijoje – 20), ir vis daugiau mažesnių įmonių konkuruoja sudarant konsorciumus EKA kontraktams laimėti.

Kosmoso srityje ženkli ir entreprenerių veikla, ypatingai JAV. Net ekonominės krizės

metu daugybė įmonių vykdė naujas komercines kosmoso veiklas, buvo pradėta transportuoti krovinius ir keleivius į orbitinius skrydžius, tokius kaip Virgin Galactic, SpaceX, Bigelow, Orbital Sciences, Xcor ir Armadillo Aerospace. 2009 m. komercinėje kosmoso industrijoje investicijos siekė 1,46 mlrd. JAV dolerių. Ši pramonė dažnai vadinama “naujojo kosmoso” pramone, ir jos finansavimas išsiskiria tuo, kad pritraukia daug verslo angelų investicijų. 13

Gamyba ir pridėtinė vertė

Pasaulio aviacijos ir kosmoso sektoriaus versle dominuoja kelios bendrovės. JAV ir Europos šalys pirmauja šio sektoriaus rinkose, toliau rikiuojasi Kanada ir Japonija14. Naujomis svarbiomis kosmoso sektoriaus rinkomis tampa Kinija, Indija, Meksika ir Brazilija.

13 The Space economy at a glance, 2011. 14 Id.

21

Lentelė 2. Didžiausios aviacijos ir kosmoso sektoriaus kompanijos 2010 m. (Forbe's) Bendrovė Pardavimai

(mlrd. JAV dol.)

Pelnas (mlrd. JAV dol.)

Turtas (mlrd. JAV dol.)

Kapitalizacija (mlrd. JAV

dol.)

Kosmoso veikla

Boeing JAV 68.28 1.31 62.05 48.45 Taip

EADS Olandija 61.44 -1.09 111.40 16.75 Taip

Lockheed Martin JAV 45.19 3.02 35.11 29.61 Taip

Nerthrop Grumman JAV 33.76 1.69 30.25 19.08 Taip

BAE Systems Jung.karalystė 32.91 -0.11 38.58 19.99 Taip

General Dynamics JAV 31.98 2.39 31.08 28.51 Taip

Raytheon JAV 24.88 1.94 23.61 21.53 Taip

Finmeccanica Italija 20.94 0.80 40.69 7.49 Taip

Bombardier Kanada 19.44 0.81 22.12 9.68 Ne

Thales Prancūzija 17.96 -0.28 25.81 7.67 Taip

Rolls-Royce Group Jung.karalystė 16.82 3.59 24.32 15.57 Taip

L3 Communications JAV 15.62 0.90 14.81 10.62 Taip

Safran Prancūzija 14.72 0.89 26.04 9.32 Taip

SAIC JAV 10.68 0.49 5.41 7.72 Taip

Goodrich JAV 6.69 0.60 8.74 8.42 Taip

Precision Castparts JAV 5.65 0.94 7.46 16.46 Ne

Dassault Aviation Prancūzija 5.22 0.52 13.54 7.40 Taip

Embraer Brazilija 5.12 0.19 9.04 3.96 Ne

Rockwell Collins JAV 4.44 0.56 4.65 9.18 Taip

Singap.Technologies Singapūras 3.95 0.32 4.81 6.68 Taip

Cobham Jung karalystė 3.04 0.30 3.91 4.22 Ne

Šaltinis: The Space economy at a glance, 2011.

Kosmoso sektorius yra viena greičiausiai globaliai besiplečiančių pramonės šakų tiek rinkos struktūros, tiek gamybos sistemų požiūriu. Šalia palydovų sistemų naujos aviacijos ir kosmoso rinkos vystosi dėka didėjančio pasaulinio judėjimo orlaiviais (kurio augimas, tikėtina, sieks vidutiniškai 4,9 proc. kasmet per ateinančius dešimt metų) ir didėjant gynybinių aviacijos ir kosmoso aplikacijų išlaidoms. Nepaisant strateginio šios pramonės vaidmens,

22

aviacija ir kosmosas sudaro palyginti nedidelę visos gamybos vertės dalį išsivysčiusiose šalyse; ši dalis 2008 m. nesiekė 4 procentų.15

Prancūzija, JAV, Belgija, Italija ir Vokietija yra pagrindinės kosminių laivų (ir palydovų) bei kosminių laivų nešėjų eksportuotojos. Importuotojai – tai EBPO priklausančios ir nepriklausančios valstybės. Prancūzijoje ir Liuksemburge įsikūrę pagrindiniai komerciniai palydovinių telekomunikacijų operatoriai (Eutelsat ir SES Global) importuoja ženklią dalį palydovų pramonės produkcijos (kasmet komercinės komunikacijų palydovų pramonės kaštai siekia 150-300 mln. JAV dolerių). Malaizijos importas 2009 m. sudarė apie 189 mln. JAV dolerių, kas galėjo būti susiję su pirmojo šios šalie Žemės stebėjimo palydovo paleidimu ir aptarnavimu. 16

Kosmoso tyrinėjimo programos

Valstybės, vykdančios kosmoso programas, vis daugiau investuoja į kosmoso taikomąsias programas dėl ekonominių priežasčių. Tačiau kosminiai tyrimai skatina inovaciją ir mokslinius tyrimus, sudaro ženklią kosmoso pramonės įmonių veiklų dalį. Tokie pasiekimai kaip nusileidimas Mėnulyje, Marso tyrimai robotais, zondų nusileidimas Titane ir ant asteroidų yra žmonijos varomoji jėga tiriant ir siekiant suprasti kitus pasaulius ir visatą.

Mokslas ir tyrimai. Kosmoso mokslas ir planetų misijų programos itin plėtojosi pastaraisiais metais. Ši tendencija itin pastebima vykdomose ir planuojamose robotinių tyrimų misijose Saulės sistemoje (čia aktyviausi JAV, Europa, Japonija, Kinija ir Indija).

Nuo 2011 m. pradžios trys palydovai sukasi Marso orbitoje (JAV ir Europa), du robotai tiria Marso paviršių (JAV), du palydovai dirba Veneros orbitoje (JAV ir Kinija) ir mažiausiai septyni zondai skrieja Saulės sistemoje. 2009 m. Japonija, Indija ir Kinija paleido kosminius laivus į Mėnulio orbitą, o Žemės orbitoje dirba virš dešimties mokslinių palydovų. 2013 m. lapkričio mėn. Indija paleido Mars Orbiter misiją (angl. Mars Orbiter Mission (MOM)) į Marsą, o 2013 gruodžio 1 dieną Kinija paleido mėnuleigį į Mėnulį.

Mokslo tikslais naudojami du dideli moksliniai teleskopai (JAV ir Europa): Hubble

Space Telescope (paleistas 1990 m.) ir SOHO (Saulės heliosferos observatorija), paleistas 1995 m. NASA planuoja 2014 m. Hubble pakeisti kitu teleskopu - James Webb Space Telescope. Dar du palydovai ieško panašių į Žemę planetų už Saulės sistemos ribų – tai tarptautinė CoRoT observatorija, vadovaujama Prancūzijos kosmoso agentūros (startavusi 2006 m.) ir NASA Kepler observatorija (startavusi 2009 m.). Swift – tai nuolatinė NASA misija, skirta gama spinduliuotės tyrimams (startavusi 2004 m.). EKA Herschel ir Planck kosmoso teleksopai (startavę 2009 m.) išsidėstę L2 Lagranžo taške, nutolę 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės ir studijuojantys ultraraudonąją ir mikrobangų spinduliuotę. Tarptautinės komandos valdo daugybę antžeminių teleskopų.

Žmogaus skrydžiai. Vis daugiau valstybių investuoja į žmogaus skrydžių tyrimus.

Tarptautinė kosmoso stotis veikia orbitoje penkiolika metų, nuo 2008 m. joje dirba šeši astronautai. Pastaraisiais metais nauja astronautų karta buvo surinkta JAV, EKA, Kanadoje ir Kinijoje. Kinija, 2008 m. tapusi trečiąja valstybe, kurios astronautai buvo buvo išėję į kosmosą, planuoja paleisti 30 tonų kosmoso stotį 2016-2022 metais. Indija taip pat planuoja

15 The Space economy at a glance, 2011. 16 Id.

23

vykdyti savo žmogaus kosmose programą ir galbūt pasiruošti Indijos astronautų skrydžiui 2016 metais.

Socialinė-ekonominė kosmoso programų įtaka

Kosmoso programų investicijos pateisinamos moksliniais, technologiniais, pramoniniais ir saugumo rezultatais. Šalys, kurios įtvirtina tam tikrą specializaciją, konkuruoja didelėse programose savo išskirtiniais gebėjimais, kaip pvz., Kanada - robotika ir radarų informacijos naudojimas, Norvegija – palydovų telekomunikacijos sudėtingoms aplinkoms, pvz., jūrų platformose.

Kosmoso investicijos duoda ir kitokios socialinės ekonominės grąžos – tai ir didėjantis

pramoninis aktyvumas, kaštų efektyvumas bei našumo didėjimas kitose srityse, kaip pvz., meteorologijoje, telemedicinoje, stebint aplinką ir žemės ūkyje. Kai kurie kosmoso tyrimų pritaikymai yra pasiekę technologinę brandą ir inicijavę naujus komercinio panaudojimo sprendimus, kurie dažniausiai mažai susiję su pradine kosmoso tyrimų ir taikymo sritimi, pvz., didėjantis pozicionavimo, navigacijos ir laiko nustatymo naudojimas, naudojantys palydovų signalus ir išsiplėtę į tokias komercines rinkas kaip navigacijos funkcijos išmaniuosiuose telefonuose17.

Kosmoso industrijos visapusė įtaka gali būti skirstoma į keletą segmentų:

1. Nauji komerciniai produktai ir paslaugos, taip pat ir netiesioginis pramoninis poveikis

– naujos eksporto rūšys, naujos veiklos ne kosmoso industrijoje. 2. Našumo didėjimas įvairiose ekonomikos srityse (pvz., žuvininkystėje, oro transporte). 3. Regioninės ir nacionalinės ekonomikos augimas. 4. Kaštų išvengimas (pvz., išvengtos gamtinės nelaimės, audros, potvyniai).

Daugumoje valstybių kosmoso programų dalyviai – įvairių pramonės šakų įmonės.

Daugiamečiai tyrimai rodo, kad kosmoso programų įtaka skirtingi šalių ekonomikoms nevienoda priklausomai nuo specializacijos sričių, tačiau akivaizdu, kad poveikis ekonomikai teigiamas tiek stambias programas vykdančiose šalyse, tiek šalyse, besispecializuojančiose siaurose kosmoso srityse.

Pavyzdžiui, Norvegijoje, vykdančioje nedidelę, bet aktyvią kosmoso programą nuo

1990 m., pastebėta, kad kiekvienas milijonas EKA programų ar nacionalinės paramos papildomai sukuria dar 4,7 mln. vertės apyvartą ne kosmoso pramonėje ir dažnai naujose eksporto ar veiklos srityse18.

Belgijoje 2010 m. milijonas eurų kosmoso programose papildomai sukūrė 1,4 mln. eurų

vertės19. Danijoje kosmoso srityje dirba 25 įmonės, ir kiekvienas milijonas eurų paramos vidutiniškai sukuria po 3,7 mln. eurų. Svarbu tai, kad kosmoso pramonės plėtra padeda kurtis naujoms kompetencijoms kitose srityse. 20

Pastaraisiais metais EKA nares vertino kosmoso investicijų poveikį ekonomikai; jo

rezultatai pateikti lentelėje.

17 The Space economy at a glance, 2011. 18 Id. 19 Capron, 2010. 20 Danish Agency for Science, Technology and Innovation, 2008.

24

Lentelė 3. Kosmoso investicijų poveikis ekonomikai.

Šalis EKA paramos euro poveikio koeficientas Norvegija Vidutiniškai 4,7. Danija Bendra apyvarta 4,5 eurų (kartu su tiesioginiu poveikiu). Airija 3,63 kartu su tiesioginiais EKA kontraktais (2006-2011 m.). Portugalija Papildoma vertė – 1 euras. Belgija 1,4 euro kosmoso pramonėje. Šaltinis: Võõras et al., 2013.

Europos kosmoso pramonės struktūra

Europos kosmoso pramonės apyvarta siekė apie 6,5 mlrd. eurų ir užtikrino 35,7 tūkstančių darbo vietų21. Nors Europos kosmoso sektorius pagal savo apyvartą ir darbo vietų skaičių, palyginti su kitais sektoriais, santykinai nedidelis, Europos Sąjungos Vadovų Tarybos išvadose jis įvardijamas strateginiu, turinčiu didelį technologinį ir inovacinį potencialą, reikšmingą visam Europos konkurencingumui ir jos inovaciniams gebėjimams. Europos Komisijos 2010 m. atlikta apdirbamosios pramonės konkurencingumo analizė rodo, kad Europos apdirbamojoje pramonėje vyrauja specialistų poreikis su atitinkamu profesiniu išsilavinimu. Kosmoso sektorius kuria labai aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. Pavyzdžiui, pagal 2012 m. Europos kosmoso asociacijos „Eurospace“ atliktą kosmoso pramonės apžvalgą, net 70 proc. darbuotojų Europos kosmoso pramonėje sudarė specialistai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu; iš viso – 77 proc. aukščiausio lygio technikai, inžinieriai ir mokslininkai. Institucinė rinka

Europos institucinės kosmoso programos sudaro daugiau kaip pusė visos kosmoso pramonės prekių ir paslaugų paklausos (2012 m. 53%, 3,5 mlrd. Eur). Europos kosmoso agentūra (EKA), yra pagrindinė Europos kosmoso programų vykdytoja, finansuojama 20-ties šalių-narių, Eumetsat ir ES. Lentelė 4. Europos institucinės kosmoso pramonės struktūra, 2012 m. Subjektas Pirkimų mastai, mln. EUR EKA 2,269 Europos komisija 45 Eumetsat 44 Nacionalinės kosmoso agentūros 787 Gynybos/karinės struktūros 278

21 State of the European Space Industry in 2012. ASD Eurospace.

25

Grafikas 3. Europos institucinės kosmoso pramonės pardavimų struktūra 2012 m.

Šaltinis: ASD Eurospace, 2013.

Komercinė rinka

Komercinės kosmoso pramonės rinka sudarė 45% šios pramonės pardavimų 2012 m. (3 mlrd. Eur.). Komecinės rinkos klientai yra didžiosios palydovų operatorės, tokios kaip SES Global, Panamsat, Globalstar, ir kt. Komercinę kosmoso pramonės rinką Europoje sudarė trys pagrindiniai segmentai:

1. Komercinių palydovų rinka (ir susijusios paslaugos paleidimo vietoje) (1,8 mlrd. Eur), kurios didžioji dalis buvo telekomunikacijos (1,45 mlrd. Eur), ir kiek mažesnis Žemės stebėjimo ir mokslo sistemų rinkos segmentas (0,19 mlrd. Eur), bei susijusi antžeminė įranga (0,11 mlrd. Eur).

2. Paleidimo sistemų rinka (t.k. Ariannespace – 0,85 mlrd. Eur) 3. Palydovų sistemų įrangos/detalių eksporto rinka (0,36 mlrd. Eur).

Grafikas 4. Europos kosmoso pramonės komerciniai ir eksporto pardavimai.


67%

23%

8%

1% 1% EKA

Nacionalinės kosmoso agentūros

Gynybos/karinės struktūros

Eumetsat

EK

1773, 59% 815, 27%

406, 14%

Palydovinės sistemos

Paleidimo sistemos

Sistemos, detalės eksportui

26

Lentelė 5. Europos kosmoso industrijos komerciniai ir eksporto pardavimai. Sistemos Pardavimai, mln.

EUR Pilnos komplektacijos palydovinės sistemos 1,773 Pilnos komplektacijos nešėjų sistemos 815 Palydovų ir nešėjų, žemės segmento (EGSE/MGSE) įranga, sistemos, komponentai eksportui

406


Komercinių palydovų sistemos (1,8 mlrd. Eur) apima telekomunikacijų, Žemės stebėjimo ir kosmoso tyrinėjimų sistemų (0.19 mlrd. Eur), bei susijusių Žemės segmento veiklos sistemų pardavimus (0.11 mlrd. Eur). Telekomunikacijų segmente, didžiausią dalį pirkėjų sudaro komerciniai palydovų operatoriai. Žemės stebėjimo segmente, klientai yra ne Europos valstybinės institucijos. Komercinių palydovų rinka (kurios didžiąją dalį sudaro geostacionarių palydovų rinka) yra itin cikliška (žr. atskirą palydovų rinkos apžvagą).

Nešėjų sistemų rinka glaudžiai susijusi su Arianespace ir VEGA sistemomis. Šioje

rinkoje (ir susijusių paslaugų paleidimo vietose) didžiausią dalį užsakymų sudaro Arianespace užsakymai (0,8 mlrd. Eur), iš kurių pusė yra Europos klientai, o kita pusė – ne Europos nešėjų sistemų užsakovai.

Palydovų ir nešėjų įrangos ir komponentų eksporto rinką sudaro įranga ir komponentai

(0,36 mlrd. Eur) ir specializuota Žemės segmento įranga (0,04 mlrd. Eur). Europos komercinėje kosmoso sektoriaus rinkoje konkurencija yra ne tik tarp еuropinių

kompanijų. JAV bendrovės, sudarančios didžiausią pasaulinės industrijos dalį, taip pat meta iššūkį Europiniams gamintojams, ypač GEO komercinių palydovų sistemų gamybos ir paleidimo pramonės segmentuose.

Kosmoso sektorius pasižymi labai didele koncentracija. Europoje keturi dideli holdingai

– EADS, Thales, Finnmeccanica ir Saffran - tiesiogiai kontroliuoja apie 70% visos Europos kosmoso pramonės darbo vietų. Siekdami pasinaudoti kitų sektoriaus žaidėjų kompetencijomis ir išspręsti specifines industrines problemas, rinkos žaidėjai kuria bendrų įmonių struktūras, tokias kaip Europropulsion, Cryospace, UMS, ir pan. Nors šiame sektoriuje taip pat dirba mažos ir vidutinės įmonės, didieji rinkos žaidėjai nuolat siekia įgyti kontrolę įsigydami augančius konkurentus atskirose kompetencijose – rinkai būdinga didelė koncentracijos veiksmų per įsigijimus ir susijungimus dinamika. Lentelė 6. Smulkios ir vidutinės įmonės Europos kosmoso sektoriuje. Bendrovės Bendrovių

skaičius Darbuotojų

skaičius Pardavimai,

mln. EUR Ne SVV 120 32 492 9389 Mažos įmonės 51 878 101 SVV kriterijus atitinkančios įmonės 34 1774 291 Šaltinis: ASD Eurospace, 2012. Pastaba: pagal ASD Eurospace metinę apklausą, iš 85 mažų kosmoso sektoriaus bendrovių tik 34 formaliai identifikavo save kaip SVV. Tikėtina, kad kitos yra taip pat SVV, nors savęs tokiomis neidentifikavo.

27

Pagal darbuotojų skaičių tik 6 šalys turi darbdavių, kurių darbuotojų skaičius tiesiogiai kosmoso sektoriuje viršija 1000 žmonių. Šių valstybių kosmoso sektoriuje įdarbinti darbuotojai sudaro 90% Europos kosmoso sektoriaus darbuotojų. Mažėjimo tvarka tai yra šios valstybės – Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė karalystė, Ispanija ir Belgija. Šių šalių darbuotojų dinamika pavaizduota paveiksle žemiau. Grafikas 5. Didžiųjų Europos kosmoso valstybių darbuotojų skaičiaus dinamika.


Antrame ešelone, kuris sudaro likusius 10% kosmoso sektoriuje užimtų darbuotojų, yra šios valstybės (išvardintos pagal didžiausią darbuotojų skaičių): Šveicarija, Nyderlandai, Švedija, Austrija, Norvegija, Danija, Suomija, Portugalija, Airija, Liuksemburgas.

Grafikas 6. Didžiųjų Europos kosmoso valstybių darbuotojų skaičiaus dinamika.


28

Grafikas 7. Europos kosmoso sektoriaus pardavimai pagal produktus ir kliento tipą.


Iš aukščiau pateikto grafiko matyti, kad didžiausiame – telekomunikacijų sistemų – segmente dominuoja privataus sektoriaus klientai. Antrame pagal dydį – nešėjų segmente – nemažą dalį sudaro Europos instituciniai pirkėjai, tačiau privatūs klientai taip pat turi didelę dalį. Valstybinis sektorius dominuoja tarp pirkėjų Žemės stebėjimo, navigacijos, komsoso tyrinėjimų sistemų, Žemės stočių segmento ir profesionalių paslaugų sistemose. Grafikas 8. Palydovinių taikmenų sistemų rinka.


Kaip matome iš aukščiau pateikto grafiko, nuo 2005-ųjų metų telekomunikacijų sistemų rinka pergyveno didelio pakilimo laikotarpį, kai tuo tarpu Žemės stebėjimo rinka išliko stabili, su atitinkamais cikliniais svyravimais. Telekomunikacijų sistemos (ASTRA 1N, Atlantic Bird

29

7, ArabSat 5C) sudaro 60% visų palydovinių paslaugų taikmenų rinkos, o jų eksportas sudarė 42% visų telekomunikacijų sistemų pardavimų. Šioje rinkoje dominuojantys pirkėjai - tai privačios palydovinio ryšio kompanijos–operatoriai, iš kurių 72% sudaro Europos kompanijos.

Žemės stebėjimo sistemos apima palydovines sistemas (GMES Sentinels, Helios,

Cosmo-Pleiades) ir parengiamąsias sistemas (EOPP). Didžiausią dalį Žemės stebėjimo sistemų nuperka instituciniai klientai.

Navigacijos sistemų rinka demonstravo augimo tendencijas, tačiau krizės metais

stabilizavosi dėl sumažėjusių institucinių užsakymų (EKA/EK EGNOS ir Galileo programos). Prognozuojama, kad pardavimai šioje srityje dėl kils dėl Galileo sistemos tęstinumo. Lentelė 7. Europos palydovų taikmenų sistemų pardavimai pagal klientų tipą. Bendrovės Privataus sektoriaus

klientai, mln. EUR Valstybinio sektoriaus

klientai, mln. EUR Telekomunikacijų sistemos 1 399 463 Žemės stebėjimo sistemos 97 804 Navigacijos sistemos 37 372 Viso: 1 533 1 639 Šaltinis: ASD Eurospace, 2012. Lentelė 8. Europos palydovų taikmenų sistemų pardavimai pagal pardavimus Europoje ir eksportą. Bendrovės Pardavimai Europoje

mln. EUR Eksportas, mln. EUR

Telekomunikacijų sistemos 1 075 787 Žemės stebėjimo sistemos 739 162 Navigacijos sistemos 373 36 Viso: 2 187 984 Šaltinis: ASD Eurospace, 2012. Europos mokslinių tyrimų sistemų rinka

Mokslinių tyrimų sistemos sudaro palyginti nedidelę viso Europos kosmoso sektoriaus dalį, tačiau yra strategiškai svarbus Europos kosmoso politikos elementas. Šios sistemos susideda iš tokių pagrindinių segmentų:

• Tarptautinės kosminės stoties (TKS) ir žmogaus skrydžių segmentas apima TKS sistemų vystymą ir operacijas, tokias kaip ATV, Cupola. Šiame segmente, kurio pirkėjas išskirtinai EKA, stebimas pirkimų apimčių kritimas.

• Moksliniai tyrinėjimai apima specifinių kosminių aparatų mokslinių tyrinėjimų misijoms vystymą, projektavimą ir gamybą. Šis segmentas taip pat finansuojamas EKA ir nacionalinių kosmoso agentūrų.

• Mikrogravitacijos tyrinėjimai yra maža ir specifinė sritis, apimanti mikrogravitacijos eksperimentus, atliekamus TKS arba specialiose raketose ar specialiuose paleidimo bokštuose (angl. drop towers). Čia pirkėjas taip pat didžiąja dalimi yra EKA bei kiti instituciniai pirkėjai.

30

Grafikas 9. Mokslinių tyrimų sistemų pirkėjai, mln. Eur.

Šaltinis: ASD Eurospace, 2012. Europos Žemės segmento sistemų rinka

Žemės segmento sistemų rinka sudaro vos 15% viso Europos kosmoso sektoriaus pardavimų, tačiau ji aktuali Lietuvai, nes būten šioje rinkoje turime didžiausią kosmoso sektoriaus žaidėją – palydovinio ryšio teleporto operatorių UAB Satgate. Žemės segmento sistemų rinkos sudėtinės dalys yra šios:

• Žemės stotys: tai didelių profesionalių duomenų priėmimo iš kosmoso stočių sistemos,

antžeminės telemetrijos ir kontrolės sistemos (stotys) (TT&C), kontrolės centrų aparatinė ir programinė įranga, ir kontrolės centrų veikla.

• Į EGSE/MGSE kategoriją įeina visa elektros ir mechaninė pagalbinė įranga kosmoso sistemų gamybai ir testavimui vystymo ir gamybos procesų metu.

• Paslaugų segmentas apima įvairių inžinerinių, testavimo ir valdymo paslaugų teikimą agentūroms ir privačiam sektoriui.

Žemės sistemų rinka didžiąja dalimi vietinė Europos rinka (88%), kurios pirkėjų

dauguma – instituciniai – valstybiniai pirkėjai (87%). Didelę dalį žemės stočių gamybos ir paslaugų perka valstybinio sektoriaus gynybos agentūros.

31

Grafikas 10. Žemės sistemų pardavimai Europoje ir eksportui, mln. Eur.

Šaltinis: ASD Eurospace, 2012. Grafikas 11. Žemės sistemų pardavimai civiliams klientams ir gynybos sektoriui, mln. Eur.


Palydovinio ryšio pramonės apžvalga

Šios studijos tikslais detaliau nagrinėjame šias pagrindines palydovinio ryšio pramonės veiklas:

• Palydovinio ryšio pramonė (angl. Satellite communications industry) o Palydovų gamybos pramonė o Palydovų paleidimo pramonė o Palydovinio ryšio ir paslaugų pramonė

• Žemės stebėjimo palydovais rinka • Navigacijos rinka.

Palydovų pramonė yra telekomunikacijų ir kosmoso pramonių pogrupis. Palydovų

pramonė visoje telekomunikacijų rinkoje sudaro apie 4 proc., o kosmoso pramonėje – apie 61 proc. atitinamų rinkos dydžių.

Pasaulio palydovų pramonės pajamos vidutiniškai augo 9 proc. nuo 2006 iki 2011 metų.

Tuo tarpu vien tik 2011 metais palydovų industrijos pajamos augo 5 proc. (tiek pat, kiek ir praėjusiais metais), o didžiausias jos segmentas – palydovinio ryšio paslaugos (Satellite Services) – 6 procentais.

32

Grafikas 12. Pasaulio palydovų pramonės pajamų dinamika (mlrd. JAV dol.)

Šaltinis: State of Satellite Industry Report. Futron Corporation. May 2012.

Palydovų pramonė dalijama į keturis segmentus – palydovų gamybą, palydovų paleidimo paslaugas, paslaugas vartotojams bei antžeminės įrangos gamybą. Lentelė 9. Keturi palydovų pramonės segmentai ir jų paslaugos. Paslaugos vartotojams

Palydovų gamyba

Palydovų paleidimo paslaugos

Antžeminės įrangos gamyba

Fiksuotas palydovinis ryšys: Palydovinė televizija Palydovinis radijas Palydovinis plačiajuostis ryšys;

Transponderių nuoma; Tinklo valdymo paslaugos; Judriojo palydovinio ryšio paslaugos; Mobiliojo ryšio duomenų perdavimas; Judriojo ryšio balso paslaugos; Nuotolinio stebėjimo paslaugos; Kosminių skrydžių valdymo paslaugos.

Palydovų gamyba; Palydovų komponentų ir posistemių gamyba.

Palydovų paleidimas; Transporto priemonių gamybos paslaugos.

Tinklo įranga; Antenos; Valdymo stotys; Labai mažos apertūros galinė įranga(VSAT); Vartotojo galinė įranga; Tiesioginės palydovinės transliacijos (DBS) lėkštės; Judriojo palydovinio ryšio terminalai (įskaitant palydovinius telefonus); Skaitmeninio garso radijo ryšio (DARS) įranga; Globalaus pozicionavimo sistemų (GPS) aparatūra.

Grafikas 13. Palydovų industrijos pajamų dinamika pagal segmentus (mlrd. JAV dol.).

Šaltinis: State of Satellite Industry Report. Futron Corporation. May 2012.

0

50

100

150

200

2006 2007 2008 2009 2010 2011

mlrd. JAV dol.

ViduNnis meNnis 9proc.augimas

62 72.6 84 93 101.3 107.7 12 11.6

10.5 13.5 10.8 11.9

2.7 3.2 3.9

4.5 4.3 4.8

28.8 34.3

46 49.9 51.6 52.9

0

50

100

150

200

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Žemės įrenginiai

Paleidimo pramonė

Palydovų gamyba

Palydovų paslaugos

33

2011 m. augo visi keturi palydovų pramonės segmentai. Paslaugų segmentas augo daugiausia – 6 proc., didžiąja dalimi dėl nuolatinio tiesioginės palydovinės televizijos (angl. Direct to Home (DTH) vartotojų skaičiaus augimo, ypač besivystančiose rinkose. Palydovų gamybos pajamos 2006–2011 m. svyravo, tačiau išliko panašiame lygyje. Palydovų paleidimo pajamos augo įspūdingai –78 proc. per penkerius metus arba vidutiniškai po 10.8 proc. kasmet. Žemės įrangos segmento pajamos 2011 m. augo 2 proc., kiek lėtesnis augimas buvo vartotojų galinės įrangos sub-segmente, o tinklo įrangos segmente augimas buvo pakankamai geras palyginti su 2010 metais. Lentelė 10. Pasaulio palydovinio ryšio paslaugų pajamų dinamika (mlrd. JAV dol.). 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Paslaugos vartotojams 48,9 57,9 68,1 75,3 83,1 88,6 -‐ Palydovinė televizija

(DBS/DTH) 46,9 55,4 64,9 71,8 79,1 84,4

-‐ Palydovinis radijas (DARS)

1,6 2,1 2,5 2,5 2,8 3,0

-‐ Palydovinis plačiajuostis ryšys

0,3 0,4 0,8 1,0 1,1 1,2

Fiksuoto ryšio paslaugos 10,7 12,2 13,0 14,4 15,0 15,6 -‐ Transponderių sutartys1 8,5 9,6 10,2 11,0 11,1 11,3 -‐ Valdomos paslaugos2 2,2 2,6 2,8 3,4 3,9 4,3 Mobilusis ryšys (balso ir duomenų)

2,0 2,1 2,2 2,2 2,3 2,4

Nuotoliniai jutikliai 0,4 0,4 0,7 1,0 1,0 1,1 Iš viso 52,8 72,6 84,0 93,0 103,3 107,7 Pastaba: skaičiai apvalinti, sumos gali neatitikti. 1. Apima pajėgumus palydovinėms DTH televizijos platformoms. 2. Apima VSAT tinklus; kosminių skrydžių valdymo paslaugos įtraukiamos nuo 2010m. pradžios. Šaltinis: State of Satellite Industry Report. Futron Corporation. May 2012.

2011 metais bendras vidutinis palydovų transponderių pajėgumų panaudojimas sudarė 78 proc.22 Remiantis kita Euroconsult tyrimo ataskaita23, per ateinančius10 metų (2012-2021) pasaulyje numatoma pagaminti ir paleisti iš viso 1 075 palydovus. Pajamos iš jų gamybos ir paleidimo, prognozuojama, sudarys 198 milijardų JAV dolerių, arba 36 proc. daugiau palyginus su praėjusio dešimtmečio atitinkamomis pajamomis, kuomet buvo pagaminta ir paleista 800 palydovų.

2011 metais palydovų pramonė pradėjo naują palydovų erą - buvo paleista per 100

naujų palydovų. Tai didžiausias skaičius nuo 1990-ųjų pabaigos, kai į žemąją orbitą (LEO) buvo paleisti pirmieji du parkai komercinių palydovų, skirtų vartotojų mobiliajam ryšiui. Prognozuojama, kad per ateinančius šešerius metus į LOE orbitą kasmet bus paleista per 120 palydovų. Vėliau šie tempai turėtų ženkliai mažėti.

Palydovų gamybos pramonės struktūra

Didžiausią dalį palydovų gamybos pramonės struktūroje užima geostacionarios orbitos (GEO) palydovų gamyba. Aštuoni pagrindiniai gamintojai konkuruoja tarptautiniu mastu gamindami GEO komunikacijų palydovus. Keturi pagrindiniai yra JAV gamintojai Space 22Euroconsult, 2012. 23Id.

34

Systems/Loral (“Loral”), Lockheed Martin Corporation (“Lockheed Martin”), The Boeing Company (“Boeing”), ir Orbital Sciences Corporation (“Orbital Sciences”). Tokie gamintojai kaip Northrop Grumman Corporation aprūpina JAV vyriausybinę rinką kariniais, civilinės erdvės ir žvalgybos kosminiais laivais. Kitos JAV bendrovės tiekia sistemas ir komponentus šiems pagrindiniams gamintojams, kurie ir surenka palydovus.

Pagrindinių JAV gamintojų Europiniai konkurentai - du tradiciniai gamintojai EADS

Astrium (“EADS”) and Thales Alenia Space (“Thales”). JAV gamintojai agresyviai konkuravo ir laimėdavo konkursus namų rinkose ir užsienyje tiek mažesniems orlaiviams, tiek komerciniams komunikacijų palydovams, tiek sudėtingiems komerciniams ir vyriausybiniams palydovams gaminti. Pirminiame gamybiniame lygmenyje JAV palydovų gamintojams pastaraisiais metais tekdavo apie 40 proc. rinkos, bet 2009 m. dėl JAV Vyriausybės paklausos ši dalis pakilo iki 57 proc., lyginant su komerciniais palydovų kontraktais.

Finansiškai ši industrija labai stipri. 2011m. palydovų gamybos pajamos išaugo 18

proc., nes gaminama daugiau ir brangesnių palydovų24.

Kalbant apie palydovų gamybos industrijos tendencijas ir strategines iniciatyvas, pastebimiausia oportunistinių partnerysčių tarp palydovų gamintojų formavimas siekiant lengviau patekti į rinkas, gamintojų konkurencija ne vien technologijomis, viešosios-privačios partnerystės (PPP) iniciatyvos ir transponderių prieglobos vyriausybinės investicijos. Grafikas 14. Metinė palydovų gamybos rinkos vertė (mlrd. JAV dol.)

Šaltinis: Satellites to be built and launched by 2020, World Market Survey © 2011 Euroconsult

24Satellites to be Built & Launched by 2021: World Market Survey

35

Grafikas 15. Paleidžiamų palydovų skaičius orbitose 2002-2021 m.

Šaltinis: Satellites to be Built & Launched by 2021, World Market Survey. Euroconsult. 2012 Grafikas 16. Palydovų masė orbitose (t) per metus 2002-2021 m.

Šaltinis: Satellites to be Built & Launched by 2021, World Market Survey. Euroconsult. 2012

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

GEO

LEO

LEO pavieniai

0

20

40

60

80

100

120

140

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

GEO

LEO spiečiai

LEO pavieniai

36

Grafikas 17. Palydovų paleidimo ir gamybos rinka (mln. JAV dol.) per metus, 2002-2021 m.

Šaltinis: Satellites to be Built & Launched by 2021, World Market Survey. Euroconsult. 2012.

Kaip matome iš aukščiau pateiktų grafikų, GEO palydovai vyrauja tiek absoliučiu skaičiumi, tiek mase,tiek palydovų rinkos vertėje. Pagal kiekį, LEO palydovų skaičius, planuojama, apie 2015 m. turėtų sparčiai padidėti ir viršyti GEO palydovų skaičių, tačiau tolimesnėje ateityje GEO palydovai sudarys daugumą pasaulyje paleidžiamų palydovų. GEO palydovai taip pat yra ir gerokai sunkesni, jiems tenka ir didesnė visos palydovų rinkos vertės –5-7 kartus daugiau lyginant su LEO palydovais (iki 2018 m.), ir prognozuojama, sudarys apie 6 trilijonų JAV dolerių kasmet.

Palydovų paleidimo pramonė

Komerciniai palydovų operatoriai pasitelkia paleidimo paslaugų tiekėjus plėtodami savo kosmoso infrastruktūrą. JAV veikia keturi nacionaliniai paleidimo paslaugos tiekėjai -Lockheed Martin Corporation (“Lockheed Martin”), The Boeing Company (“Boeing”), Orbital Sciences Corporation (“Orbital Sciences”), ir naujas dalyvis Space Exploration Technologies Corporation (“SpaceX”). Tik dvi šių bendrovių turi techninių galimybių pakelti orlaivį į komerciniams palydovams įprastą geostacionarią orbitą – tai Lockheed Martin’s Atlas V ir Boeing’s Delta skraidantysis įrenginys. SpaceX’s Falcon 9 įrenginys, pradėtas naudoti 2010m. birželį, nenaudojamas komerciniams palydovams skraidinti iki 2012 metų. Orbital Sciences įrenginiai Pegasus, Minotaur ir Taurus ir SpaceX Falcon 1 įrenginys tinkami skraidinti mažesnius palydovus į žemesnes Žemės orbitas.

Pastaruosius ketverius metus JAV palydovų paleidimo bendrovės skraidino JAV

Vyriausybės transponderius karinėms, žvalgybos ir civilinėms kosmoso reikmėms.25 2006m. Lockheed Martin ir Boeing suformavo Jungtinę Paleidimo Sąjungą (United Launch Alliance,

25 An Analysis and Evaluation of Options for Improving Commercial Access to Space, 2011.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

GEO

LEO

37

LLC (ULA), 50-50 proc.bendrą įmonę, kad galėtų teikti paslaugas JAV Vyriausybei26 JAV Vyriausybės transponderiai paprastai reikalauja pritaikytų buveinių, kad būtų įvykdyti misijos specifiką atitinkantys reikalavimai, juos sunku pritaikyti papildomoms komercinėms reikmėms. Be to, JAV Vyriausybės palydovų paleidimo planavimo sistema primeta reikšmingų apribojimų komerciniams palydovams naudotis nacionaline paleidimo infrastruktūra. Per praėjusius dvejus metus JAV paleidėjai paleido tik vieną komercinį palydovą.

Šiuo metu keturi tarptautiniai paleidėjai, galintys pakelti komercinius palydovus į

geostacionarią orbitą – tai Prancūzijos Arianespace, pritraukusi investicijų iš dešimties Europos valstybių; International Launch Services (“ILS”), naudojantis rusiškąjį Proton skraidinimo įrenginį27; Sea Launch, konsorciumas, valdomas JAV, Rusijos, Norvegijos ir Ukrainos bendrovių28; ir Kinijos Great Wall’s Long March. Ne visi šie paleidėjai prieinami JAV palydovų operatoriams: JAV teisė ir politika riboja JAV gamintų karinės įrangos ir technologijos, taip pat ir komercinių palydovų, eksportą į Kiniją, tuo ribodama Kinijos paleidimo paslaugas nuo 1999 m.29

Palydovinio ryšio paslaugų pramonė

Palydovinio ryšio paslaugų pramonė yra svarbiausia kosmoso industrijos rinka. Palydovinio ryšio operatoriai pajamas uždirba nuomodami palydovinio ryšio siųstuvų (angl. transponders) pajėgumus, arba teikdami pridėtinės vertės paslaugas. Didžiausia pajamų dalis uždirbama iš palydovinės televizijos transliavimo paslaugų.

Fiksuotojo palydovinio ryšio paslaugų industrijos struktūra Fiksuoto palydovinio ryšio ir palydovinės televizijos transliacijų paslaugos

Pagal ITU praktiką, išskiriamos dvi stambios palydovinių paslaugų rūšys, priklausomai nuo dažnių juostos: fiksuotos palydovų paslaugos (angl. Fixed Satellite Service (FSS)) ir palydovų televizijos transliacijų paslaugos (angl. Broadcast Satellite Service (BSS)).

Palydovų industrijos tyrimų kompanijos, tirdamos palydovų operatorių, transponderių

paklausos ir pasiūlos rinkas, plačiai naudoja fiksuotojo palydovinio ryšio FSS (angl. Fixed Satellite Services) terminą, grupuodamas C, KU ir Ka juostose teikiamas paslaugas į vieną kategoriją. Šiame kontekste fiksuotas palydovinis ryšys (FSS) tradiciškai suprantamas kaip paslauga, kuri sujungia antžeminio ryšio priemones (stacionarias žemės stotis) su fiksuotais palydovais geostacionarioje (GEO) orbitoje. Pakėlus palydovą į atitinkamą orbitinę poziciją, FSS operatoriai nuomoja klientams ryšio transliacijos pajėgumus (transponderius). FSS operatorių klientai - transliavimo platformų operatoriai, televizijos kanalų ar telekomunikacijų, interneto paslaugų teikėjai.

Skirtingai nuo FSS, BSS pagal ITU yra apibrėžiama kaip radijo komunikacijos

paslauga, kurios metu palydovo perduodamus signalus tiesiogiai priima vartotojas. 26 Id 27 International Launch Services, http://www.ilslaunch.com/about-us 28 Sea Launch, Organization, available at http://www.sea-launch.com/organization.htm 29 Satellite Industry Association, 2010.

38

FSS pirmiausia atsirado C juostoje, vėliau buvo pradėta naudoti Ku juosta (kuri kartais

vadinama FSS juosta). 1977 m. buvo surengta BSS konferencija, kurioje skirtingoms pasaulio šalims buvo alokuotos palydovinės orbitinės pozicijos aukštesniuose Ku juostos diapazonuose, skirtuose specialiai TV transliacijoms. Kelios stambios valstybės (JAV, Kanada) pradėjo įgyvendinti šį planą, ir BSS termino vartojimas ypač JAV tapo įprastu. Tačiau ilgainiui šis pasiskirstymas išblėso, nes vis daugiau šalių įeinant į rinką Ku (ir C) juostos taip pat buvo pradėtos naudoti TV transliacijoms tiesiogiai vartotojams. Pagal dažnių pasiskirstymą, BSS paslaugos teikiamos 11.7-12.2 GHz diapazone ITU Regione 3 (Azija, Australija), 10.7 - 12.75 GHz ITU Regione 1 (Europa, Rusija, Afrika), ir 12.2-12.7 GHz ITU Regione 2 (Šiaurės ir Pietų Amerika). Pagrindiniai FSS rinkos dalyviai

Dėl labai aukštų pateikimo į rinką barjerų, fiksuoto palydovinio ryšio paslaugų industrija yra oligopolinės struktūros, kur didžioji rinkos dalis yra pasidalinta tarp nedidelės grupės pasaulinio masto žaidėjų. Ši struktūra susiformavo per įsigijimų ir susijungimų procesą. Tik 30 proc. rinkos išlieka vietinių ir regioninių žaidėjų rankose.

Amerikos žemyne (Šiaurės ir Pietų Amerika) paslaugas teikia 13 skirtingų FSS

operatorių per 95 palydovus30. Europoje kontinentą aptarnauja 17 skirtingų paslaugų teikėjų per 124 palydovus. Azijoje yra 25 operatoriai su 137 palydovais, tuo tarpu Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose 21 FSS operatorius teikia paslaugas per 123 palydovus. Grafikas 18. FSS palydovų ir operatorių skaičius.

Šaltinis: Satellite Industry Association. August 23, 2010.

FSS rinkoje dominuoja keturi globalūs žaidėjai – SES, Eutelsat, Telesat, ir Intelsat, kurie kontroliuoja daugiau nei 70 proc. rinkos dalį. Liuksemburge įsikūrusi SES ir JAV bendrovė Intelsat, kartu kontroliuoja 50 proc. visos industrijos rinkos. Prancūzijos Eutelsat teikia paslaugas visoje Europoje, šalia esantiems besivystantiems regionams ir transatlantinėms jungtims. Kanados Telesat dirba Šiaurės Amerikos rinkoje tačiau žvalgosi plėtros galimybių besivystančiuose regionuose. Grafikas 19. FSS operatorių rinkos dalys pagal pajamas, 2008 m.

30 Fourth Annual Report and Analysis of Competitive Market Conditions with Respect to Domestic and International Satellite Communications Services, 2010.

95

124 137

123

13 17 25 21

0 20 40 60 80 100 120 140 160

Amerika Europa Azija Afrika ir ArNmieji Rytai

Palydovų skaičius

Operatorių skaičius

39

Šaltinis: SES

Kadangi transponderių kiekių pagal operatorių nepavyko gauti, naudojame 2008 m. duomenis; tačiau iš literatūros aišku, kad bendras rinkos pasiskirstymas pagal transponderių pajėgumus nėra ženkliai pakitęs. Intelsat yra vienas didžiausių FSS pajėgumų tiekėjas, 2008m. valdęs 2125 transponderius 54 palydovuose, kas sudarė 41.4 proc. viso pasaulio transponderių skaičiaus. SES parkas sudaro 1105 transponderius 40 palydovų. SES per artimiausius trejus metus planuoja padidinti turimus transponderius 25 proc., pretenduodamas į papildomą rinkos dalį.

Tarp tarpregioninių veikimo zonų operatorių, be Intelsat ir SES WORLD SKIES,

Telesat dengia teritoriją virš Atlanto per savo Telstar 11N ir 12 palydovus, o Eutelsat tą pačią teritoriją aptarnauja savo Atlantic Bird parku.

Kai kurie nauji palydovinių paslaugų teikėjai taip pat aptarnauja šią teritoriją - tai

Hispasat, Spacecom, ir RSCC. Ramiojo vandenyno teritorijos jungtis teikia GE Satellite, SES ir kiti.

SES 25%

Eutelsat 14%

Intelsat 25%

Telesat 7%

KiN 29%

40

Grafikas 20. FSS operatorių pajamos 2010 m. (mln. JAV dol.)

Šaltinis: Stacking up Financial Metrics for FSS Operators. NSR Research. 2012/03/28.

Kiekvienas iš FSS operatorių, nežiūrint jų dydžio, turi labai specifines stiprias nišas tam tikrose šalyse, regione ar paslaugos rūšyje.

Palydovinės televizijos rinka

Per pastarąjį dešimtmetį daugiakanalės palydovinės televizijos paslaugų verslas smarkiai išsiplėtė. Šiuo metu pasaulyje yra 113 palydovinės televizijos operatorių transliuojančių 15 000 kanalų 185 milijonams abonentų 85 šalyse (Northern Sky Research, 2011). Po susijungimų grandinės apie 2000-uosius metus, keturi operatoriai (Intelsat, SES, Telesat and Eutelsat) kontroliuoja apie 75% of pasaulio fiksuotos palydovinės televizijos rinkos, o jų pajamos, priklausomai nuo šaltinio, skaičiuojamos nuo 10 mlrd. iki 15 mlrd. JAV dolerių.

Siųstuvų paklausa video transliacijoms 2011 m. augo 4 proc., tuo tarpu TV kanalų siųstuvų paklausa daugiausia augo besivystančiose šalyse. Video transliacijų rinkoje dominuoja didžiausi palydovinių ryšio paslaugų teikėjai. 2011 m. 14 naujų transliuotojų pradėjo palydovinės televizijos transliavimo verslą, buvo paleista 1000 televizijos kanalų. Didžiausią paklausą video transliacijų pajėgumams demonstruoja naujos kartos televizijos paslaugų augimas: raiškiosios televizijos (High Definition, arba HDTV), ir trimatės televizijos, arba 3DTV. HDTV kanalų skaičius 2011 m. augo 27 proc., o trimatės TV įtaka dar nėra reikšminga. Daugiau kaip 30 proc. palydovinės televizijos kanalų buvo transliuojama Mpeg-4 standartu.

41

Grafikas 21. Palydovinės TV kanalų vystymosi chronologija (1995- 2011 m.).

Šaltinis: Satellite Communications & Broadcasting Markets Survey. 2012 Euroconsult.

Didžiausia televizijos kanalų pasiūla (ir paklausa) yra Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje. Iš žemiau pateikto grafiko matyti, kad iš didžiausių 25 orbitinių pozicijų, Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos kabelinės televizijos transliacijų verslas užima pirmąsias devynias pozicijas. Grafikas 22. Didžiausių FSS operatorių orbitinės pozicijos TV transliacijoms (2012 m. sausis).

Šaltinis: Satellite Communications & Broadcasting Markets Survey. 2012 Euroconsult.

Žemės stebėjimo paslaugų rinka

42

Žemės stebėjimas (ŽS) įgalina atlikti stebėjimą ir matavimus iš orbitos įvairiausių geofizinių aplinkos parametrų, nuo atmosferos, žemės, vandenynų, ledynų ir pan. Didžiausias Žemės stebėjimo pajėgumus turi tos valstybės, kurios tradiciškai vystė palydovų parkus gynybiniais tikslais, bei kitos senas kosmines tradicijas turinčios valstybės: JAV, Kinija, Indija, Indija. Iš 109 veikiančių Žemės stebėjimo misijų, valdomų civilinių agentūrų, penkiasdešimt užsiima daugiafunkcinių Žemės vaizdų rinkimu ir tyrimu. (CŽSS, 2010).

2012 m. ŽS duomenų rinka buvo įvertinta 1,5 milijardo JAV dolerių Augimas kiek

sulėtėjo iki 7 % 2011 metais dėl JAV gynybos pirkimų stabilizavimosi; tačiau Šiaurės Amerikoje išlieka didžiausią rinkos dalį užimančiu regionu su 55 % visų komercinių duomenų rinkos. 2013 m. JAV Nacionalinė geoerdvės tyrimų agentūra (NGA) išliks didžiausiu komercinių duomenų pirkėju, nepaisant duomenų pirkimų mastų sumažėjimo, kas įtakojo JAV operatorių DigitalGlobe ir GeoEye susijungimą 2013 metais. Šio pirkimų sumažėjimo pasekoje grynasis poveikis per 2012/2013 m. buvo 0 % augimas, kuris neparodo augimo kitose rinkose.

Pagrindiniais šios rinkos klientais išlieka valstybinis sektorius, kuris kontraktuoja ištisus

nuotolinio stebėjimo palydovus ar jų pajėgumus. Pavyzdžiui, 2010 metais JAV Nacionalinė Geoerdvės Agentūra sudarė 2.8 mlrd. JAV dolerių kontraktą (“EnhancedView SLA”) su komerciniu operatoriumi Digital-Globe pirkti aukštos raiškos žemės vaizdų produktus ir paslaugas sekantiems dešimt metų. Remiantis Euroconsult neseniai paskelbta rinkos tyrimo ataskaita, „Palydovinės žemės stebėjimo rinkos perspektyvos iki 2022“31, per artimiausią dešimtmetį valstybinių ir privačių subjektų paleistų žemės stebėjimo (ŽS) palydovų skaičius turėtų padvigubėti, iki 360 palydovų, kurių gamybos pajamos nuo 2013 m. iki 2022 bus 35.8 milijardų JAV dolerių. Tai beveik 88% daugiau nei per pastarąjį dešimtmetį. Prognozuojama, kad į rinką sparčiai eis nauji vyriausybiniai ir komerciniai rinkos dalyviai: iki 2022 m. bent 42 šalių organizacijos turėtų paleisti po pirmą pirmosios kartos ŽS palydovą.

Planuojama, kad 77% visų naujų palydovų per artimiausius 10 metų bus paleisti ir

valdomi valstybinių ar karinių organizacijų, kas patvirtina valstybinių institucijų dominavimą šioje srityje (Northern Sky Research, 2010). Taip pat per artimiausią dešimtmetį planuojama paleisti kelias dešimtis radarinių palydovų, kurie gali stebėti Žemę per debesų dangą.

Besivystančių šalių programos keičia žemės stebėjimo palydovų gamybos rinką

Nors planuojama, kad pajamos iš palydovų gamybos kils, vidutinė ŽS palydovo kaina

(išskyrus meteorologiją) ir toliau mažėja. Taip yra dėl visų pirma dėl to, kad vis daugiau palydovų yra paleidžiama iš daugiau ekonomiškų naujų nacionalinių programų. Bendrai per 2013-2022 metus, 69 proc. ŽS palydovų kiekvienas kainuos mažiau nei 100 milijonų JAV dolerių (palyginti su 56 proc. per pastarąjį dešimtmetį). Nors šie palydovai negali turėti tokių pačių galimybių kaip didesnio tikslumo sistemos (kalbant apie žemės ir spektrinę rezoliuciją, tikslumą ir judrumą), pigesnių palydovų vystymasis atlieka tam tikrą vaidmenį padedant vietos kosmoso pramonės plėtrai, per technologijų perdavimą, tuo pačiu užtikrinant vietinius duomenų poreikius.

Didelių kaštų (daugiau kaip 200 milijonų JAV dolerių) palydovų procentinė dalis išliks

stabili (10% - 11%). Rinkoje pastebima tam tikra poliarizacija, kuomet išsiskiria "aukštesnės klasės" misijos, reikalaujančias reikšmingos MTEP paramos aukštos klasės jutiklių srityje, ypač vyriausybinių agentūrų aplinkos stebėjimo misijoms (pvz. NASA, ESA, JAXA) bei

31 Euroconsult, 2013.

43

išskirtinio tikslumo komercinių palydovų (pvz. DigitalGlobe, Astrium) ir minėtų pigesnių palydovų.

Pasak Adam Keith, kosmoso ir žemės stebėjimo direktoriaus iš Euroconsult, "ši

tendencija kelia dilemą palydovų pramonei, ypač Šiaurės Amerikos ir Europos tiekėjams, ar susitelkti savo pagrindinėse aukštos kokybės sprendimų rinkose, kurios šiuo metu turi biudžeto asignavimų problemų, arba vystyti pigesnių sistemų veiklas siekiant auginti eksportą besivystančių rinkų programoms". "Didesnės kainos misijų skaičius vis dar išliks labiau ribotas, ir tik gynybos srityje, pvz., neseniai JAE FalconEye įsigijimas iš Astrium ir Thales Alenia Space."

Rinką plės taikymo atvejų įvairovė Prognozuojama, kad ŽS komercinių duomenų rinkos dydis pasieks $3.5 mlrd. JAV

dolerių iki 2022 m. Nepaisant santykinai lėto augimo Šiaurės Amerikoje ir Europoje paklausa kituose regionuose išliks gana didelė: Lotynų Amerika, Rusija ir NVS, Azija, ir Artimieji Rytai planuoja apie 15% augimą (5 metų CAGR). Augant šių šalių ekonomikoms duomenų paklausa išlieka aukšta. Jie naudojami gamtinių išteklių monitoringo, inžinerijos ir infrastruktūros ir gynybos programoms.

Gynybos sektorius sudarė 65 proc. visų komercinių duomenų rinkos 2012 m.; prognozuojama, kad jis išliks pirmąja sritimi ir artimiausioje ateityje. Ne JAV gynybos rinkų pasaulinis augimas prognozuojamas 11 proc. kasmet (5 metų CAGR), komercinėms privataus sektoriaus bendrovėms vis sėkmingiau gaunat tiesioginius kontraktus iš gynybos sektoriaus vartotojų visame pasaulyje. Palyginimui, gamtinių išteklių monitoringo ir energijos sektoriai sudaro tik 8 proc. visos ŽS duomenų rinkos. Augimą šiose rinkose, įskaitant infrastruktūros ir inžinerijos taikymo, visų pirma, skatins regionų ekonominis augimas. Vietos nustatymo duomenimis grindžiamų paslaugų sektoriaus plėtra toliau skatins ŽS duomenų rinkos augimą smarkiai didėjant interneto ir išmaniųjų prietaisų skverbčiai, kuomet didėja verslo programų taikymas rinkos tyrimų ir verslo analizės srityse.

Europos žemės stebėjimo programa Copernicus Europos Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai

buvo paskelbta, kad Europai reikia turėti gerai koordinuotą ir patikimą Žemės stebėjimo sistemą GMES (angl. Global Monitoring for Environment and Security). Vėliau ši programa buvo pervadinta į Copernicus.

Copernicus yra ilgalaikė Europos Žemės stebėsenos programa, leidžianti rinkti

informaciją apie Žemės fizines, chemines ir biologines sistemas, ir yra grindžiama Europos Sąjungos, valstybių narių, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir kitų susijusių Europos subjektų partneryste. „GMES paslaugos yra naudingos plačiam naudotojų ratui nuo vietos iki tarptautinio lygmens ... GMES pateikia svarbios informacijos, reikalingos tvariau rūpintis aplinka, geriau apsaugoti biologinę įvairovę, stebėti ir prognozuoti vandenynų būklę ir atmosferos sudėtį, suprasti klimato kaitos veiksnius ir poveikį, reaguoti į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, remti vystymosi politiką ir didinti Europos piliečių saugumą. Ji leidžia priimti geresnius sprendimus ir geriau įgyvendinti pačių įvairiausių sričių Sąjungos politiką (transporto, žemės ūkio, aplinkos, energetikos, regioninės politikos, humanitarinės pagalbos, civilinės saugos, paramos trečiųjų šalių vystymuisi ir kt.)“, – rašoma komunikate.

Copernicus struktūrą sudaro trys komponentai: vienas paslaugų komponentas, per kurį

teikiama aplinkos ir saugumo politikai reikalinga informacija, ir du stebėjimo komponentai

44

(kosmoso ir in situ infrastruktūros), per kuriuos teikiami paslaugoms užtikrinti reikiami duomenys. Siekiant po 2013 m. toliau visapusiškai plėtoti Copernicus programą, 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta skirti 5 841 mln. EUR, iš jų 1 091 mln. EUR skirta paslaugoms, 350 mln. EUR – in situ infrastruktūrai, o 4 400 mln. EUR – kosmoso komponentui, įskaitant galimybes dalyvauti misijose.

Europos Komisija pasiūlė nuo 2014 m. Copernicus programą finansuoti ne pagal

finansavimo programą. Komisija siūlo įkurti specialų fondą, kurį ji ir administruotų. Fondas būtų finansuojamas 27 ES valstybių narių įmokomis, nustatytomis pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas. Šiuo tikslu ES valstybės narės Europos Sąjungos Tarybos posėdyje turėtų priimti tarpvyriausybinį susitarimą.

Komisijos komunikate nurodomi būtini GMES programos valdysenos elementai:

politinis koordinavimas ir priežiūra, užduočių ir biudžeto administravimas, techninis įgyvendinimo koordinavimas. Už bendrą politikos koordinavimą būtų atsakinga Europos Komisija. Administravimo veiklą vykdytų Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) agentūra.

Techninis paslaugų koordinavimas būtų pavestas Europos subjektams, turintiems

reikiamų žinių ir kompetencijos susijusiose srityse:

• Su Copernicus paslaugų komponentu susijusią veiklą koordinuotų Europos aplinkos agentūra, Europos reagavimo į nelaimes centras, Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras ir kitos Komisijos ir Europos įstaigos.

• Su Copernicus kosmoso komponentais susijusią veiklą koordinuotų Europos kosmoso agentūra ir Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija (EUMETSAT).

• Su Copernicus in situ komponentu susijusią veiklą koordinuotų Europos aplinkos agentūra.

Copernicus duomenų ir informacijos politika būtų grindžiama tokiu principu, kuriuo

remiantis turi būti užtikrinta visapusiška laisva prieiga, laikantis galiojančių teisės aktų, ir siekiant Reglamente (ES) Nr.911/2010 nustatytų tikslų, visu pirma tokių:

• skatinti naudoti ir dalytis GMES informacija ir duomenimis; • stiprinti Žemės stebėjimo rinkas Europoje (ypač naudotojų grandies sektorių),

siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; • padėti, kad būtų nuolat teikiami GMES duomenys ir informacija; • remti technologijas plėtojančias ir naujoves diegiančias Europos mokslinių

tyrimų bendruomenes. „Copernicus“ yra ne tik priemonė, skirta Europos piliečių gyvenimo kokybei gerinti, ji

taip pat gali daug prisidėti prie Europos augimo ir užimtumo strategijos tikslų įgyvendinimo. Remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, vykdant šią programą 2015–2030 m. gali būti sukurta iki 85 tūkst. naujų darbo vietų. „Copernicus“ nepakeičia esamų Europos pajėgumų, bet juos papildo, kad būtų patenkinti naudotojų poreikiai ir užtikrintas tvarumas bei ilgalaikis Europos savarankiškumas.

Remiantis visapusiškos ir laisvos prieigos prie GMES duomenų politika, įvairūs

vartotojai galės kurti pridėtinės vertės produktus ir juos komercializuoti, kurti naujas rinkas ar padidinti jau esančias. Pasinaudojant GMES ir žemės stebėjimo palydovų duomenimis bus

45

galima sukurti daug naudingų programų daugeliui įvairių pramonės segmentų (pvz žemės ūkio, draudimo, transporto ir energetikos), downstream paslaugų sektoriuje.

„Copernicus“ padės gerinti gamtos išteklių valdymą, stebėti atmosferos bei vandenynų

kokybę, optimizuoti žemės ūkio veiklą ir skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją. Naudojant šią programą geriau planuojami miestai, nes prižiūrimas jų plėtimasis ir mažinami transporto srautai.

Įgyvendinant programą „Copernicus“ įvairiais būdais stiprinamas Europos saugumas,

pavyzdžiui, greičiau reaguojant geriau valdomos gaivalinės nelaimės ir išvengiama žmonių aukų bei materialinės žalos. Pagal šią iniciatyvą taip pat teikiama patikima informacija klimato kaitai stebėti ir nuspėti.

Navigacijos paslaugų rinka

Pasaulinė navigacijos ir geopozicionavimo (GNSS) pramonė apima produktus (imtuvus ir prietaisus) ir paslaugas naudojant pozicionavimą GNSS pagalba32. Pasaulyje yra šios pagrindinės GNSS sistemos:

• JAV GPS • Rusijos GLONASS (Global’naya Navigatsionnaya Sputnikovaya Sistema) • Europos Galileo sistema • Kinijos BeiDou sistema • Tarptautinė aviacijos navigacijos sistema SBAS.

GPS kol kas yra populiariausia sistema, antroje vietoje – Rusijos GLONASS, Galileo

jau naudojama apie 30% visų prietaisų. Pažymėtina, kad vis daugiau prietaisų ir sistemų dirba su keliomis aukščiau paminėtomis GNSS sistemomis, pvz. 70% visų rinkoje veikiančių prietaisų suderinami su GPS ir SBAS sistemomis. Grafikas 23. Navigacijos prietaisų (imtuvų) pajėgumai pagal pasaulines navigacijos sistemas.

Šaltinis: GNSS Market Report. 2013.

Europos GNSS agentūros rinkos tyrimo duomenis, 2013 m. pasaulyje buvo naudojama 2 mlrd. navigacijos prietaisų.

32 GNSS Market Report, 2013.

46

Kaip matome iš žemiau pateikto grafiko, prognozuojama, kad navigacijos prietaisų

skaičius kasmet didės apie 22 proc. nuo 2,2 mlrd. vienetų 2013 m., ir 2017 m. turėtų viršyti 5 mlrd. vienetų. Vėliau augimas stabilizuosis iki 9 proc. per metus, ir 2020 m. pasieks 7 mlrd. vienetų. Tai sudarys 1 įrenginio skvarbą trims gyventojams Europoje ir JAV. Didžiausias augimas ir prietaisų skaičius numatomas besivystančiose šalyse, tačiau per dešimtmetį vienas įrenginys teks dešimčiai gyventojų. Vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių šios rinkos augimą, yra išmaniųjų telefonų su GNSS funkcionalumu, skvarba.

Numatoma, kad 2012-2020 m. pagal sudėtines pajamas išmaniųjų telefonų GPS

funkcionalumas sudarys apie 40 proc. visų GNSS rinkos paslaugų.

Grafikas 24. Instaliuotų GNSS prietaisų skaičiaus dinamika pasaulio regionuose.

Šaltinis: GNSS Market Report. 2013.

ES-27 šalyse GNSS funkcionalių prietaisų pardavimai išaugs nuo 218 mln. vienetų iki daugiau kaip 600 mln. vienetų per metus 2022 metais. Numatoma, kad pajamos per dešimtmetį iki 2022 m. išaugs daugiau nei dvigubai iki 24 mlrd. JAV dolerių. ES rinka taip pat augs (vienetais ir pajamomis), kas rodo, kad net ir išsivysčiusiose rinkose dar toli iki prisisotinimo. ES integruotų mobiliųjų prietaisų (į telefonus) rinka vienetais pasieks beveik 450 mln. vienetų iki 2017 m., ir toliau išliks didžiausiu segmentu, kartu su kelių rinka, kurios kartu sudaro 99 proc. visų pardavimų vienetais. Iš pasiūlos pusės, ES veikiančios bendrovės turi stiprias pozicijas antenų gamybos, automobilių, geležinkelio, geodezijos, gynybos, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų srityse pritaikomų GNSS sistemų srityse. Vieno GSA tyrimo metu nustatyta, kad 2011 m. ES rinkos dalis GNSS prietaisų pasaulio rinkoje sudaro nuo 27 proc. iki 45 proc.33.

Paslaugose išskiriami šie segmentai: pozicionavimo paslaugos, kelių navigacija

aviacijos navigacija, jūrų navigacija, geležinkelių navigacija, paslaugos žemės ūkiui ir geodezijos paslaugos. Kai kurie taikymo atvejai pateikiami žemiau:

33 GNSS Market Report. 2013.

47

1. Kelių transporto navigacija:

a. Civilinė aviacija - skrydžio navigacija, artėjimas prie oro uosto, automatinis nusileidimas, žemės vedlys.

b. Laivyba – navigacija vandenyne, artėjant prie uosto, švartavimas, farvarterio gylio matavimas.

c. Kelių transportas - automobilių navigacija, automobilių parkų valdymas, kelių mokesčiai, pagalba vairuojančiam.

d. Geležinkeliai – traukinių stebėjimas, valdymas, kontrolė, bėgių stebėjimas, informacija keleiviams.

2. Energetika (el.energijos perdavimo optimizavimas, elektros skirstymo tinkle priežiūra). 3. Finansai, bankininkystė, draudimas: finansinių operacijų internete saugumo užtikrinimas,

didelės vertės turto priežiūra ir kontrolė. 4. Žemės ūkis ir žuvininkystė (trąšų ir pesticidų valdymas ir kontrolė, žemės ūkio aplinkos

saugojimas, žemės ūkio sklypų matavimas). 5. Asmeninė navigacija (buvimo vietos nustatymas, informacijos teikimas, žmonių

stebėjimas). 6. Nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymas. 7. Aplinkosauga (vandenynų ir kriosferos žemėlapių sudarymas, nustatant užterštas vietas,

atmosferos stebėjimai meteorologiniams ir klimatologiniams tyrimams). 8. Stebėjimai kartografijai, geodezijai, hidrografijai, kadastriniams stebėjimais, seisminiams

stebėjimams. 9. Laisvalaikis – asmeninio naudojimo navigacijos priemonės, paketai turistams su

interaktyvios multimedijos priemonėmis.

Pastaruoju metu pažymėtinos šios pagrindinės palydovinės navigacijos rinkos tendencijos34:

• Didėja mobiliųjų programų įvairovė, pavyzdžiui, įtraukiant vietos nustatymo

informaciją į kameros vaizdą (papildyta realybė). Stebimas mobilijų GNSS technologijomis įgalintų programėlių (taikmenų) skaičiaus sprogimas: vien 2013 m. iš Apple App Store buvo atsisiųsta 775 000 programėlių, iš Android Apps parduotuvės 700 000 palyginti su bendru 88 000 atsisiųstų programėlių skaičiumi 2011 metais. Bendrai, apie 40 % visų išmaniųjų telefonų programėlių naudoja palydovinio pozicionavimo informaciją.

• Didėja GNSS prietaisų, tradiciškai nesusijusių su lokacija, skaičius ir įvairovė. Pozicionavimo funcionalumas integruojamas į tokius prietaisus, kaip fotoaparatai, laikrodžiai ir žiūronai.

• Įvairios vietos nustatymo technologijos integruojamos į vieną įtaisą. Nors GNSS išlieka pagrindine padėties nustatymo technologija, kuri turi tikslesnes padėties nustatymo galimybes nei, pavyzdžiui, Cell ID arba Wi-Fi technologijos. Didelės galimybės verslo vystymui atsiranda padėties nustatymo technologijų integracijai ir perėjimui, pvz. pozicionavimui lauke ir patalpose.

34 GNSS Market Report. 2013.

48

Galileo sistema

Galileo yra Europos Sąjungos programa, padėsianti plėtoti pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą pagal Europos civilinę kontrolę. Sistema veikia keturių 2011-2012 metais paleistų palydovų pagrindu ir pilnai sąveikauja su GPS, GLONASS ir BeiDou. Ateityje į kosmosą planuojama paleisti dar mažiausiai 27 palydovus, užtikrinsiančius Europos pirmavimą su kosmosu susijusių technologijų srityje. Palydovų sistema bus naudojama daugelyje sričių, įskaitant transporto valdymą ir mobiliųjų telefonų taikomąsias programas. „Galileo“ programos palydovus numatyta leisti etapais nuo 2011 m., kol bus sudarytas visas palydovų žvaigždynas.

2014-aisiais metais Galileo pasiūlys trijų rūšių paslaugas: atvirąsias paslaugas

(nemokamai), valstybės reguliuojamas paslaugas (jos užtikrina, kad pagrindinės paslaugos, kaip kad policijos ir greitosios medicinos pagalbos paslaugos funkcionuotų ir per krizes) ir paieškos bei gelbėjimo paslaugas35:

“Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijos,

galinčios teikti labai patikimus padėties, greičio ir laiko nustatymo duomenis, yra itin svarbios veiksmingumui daugelyje ekonomikos sektorių ir įvairiose piliečių kasdienio gyvenimo srityse gerinti. JAV GPS (Pasaulinės padėties nustatymo sistemos) naudojimo patirtis puikiai parodė palydovinės navigacijos teikiamą naudą – dabar GPS Jungtinėse Amerikos Valstijose laikoma penktąja pagal svarbą viešąja paslauga36 po vandens, elektros, dujų tiekimo ir telefoninio ryšio paslaugų. JAV kariniai ir civiliniai naudotojai tapo labai priklausomi nuo GPS. Dabar kelios kitos šalys kuria savo GNSS.

Šiuo metu Europos palydovinės navigacijos paslaugų naudotojai neturi kito pasirinkimo

– jie turi naudotis JAV GPS arba Rusijos GLONASS (Global’naya Navigatsionnaya Sputnikovaya Sistema) palydovų siunčiamais signalais, kad galėtų nustatyti padėtį bei laiką ir naviguoti. Manoma, kad Europos priklausomybė nuo GPS teikiamų palydovinės radijo navigacijos paslaugų sudaro apie 6–7 proc. ES-27 šalių BVP, t.y., 800 mlrd. EUR37. Vis dėlto kariniai šių sistemų operatoriai negali užtikrinti paslaugos tęstinumo. Tai reiškia, kad Europos ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo karinės infrastruktūros, kurios Europa nekontroliuoja ir kuri iš esmės nesukurta Europos ekonominėms reikmėms tenkinti. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) ir pagal programą GALILEO sukurta palydovinės navigacijos sistema leis ES nepriklausomai naudotis GNSS technologijomis. Šia strategine iniciatyva Europos Sąjunga gali gauti tiesioginės ir netiesioginės socialinės ir ekonominės naudos.

Europos Sąjunga jau seniai pripažino, kad jai būtina turėti nuosavą pasaulinę

palydovinės navigacijos sistemą38. Šis politinis siekis turi keletą tikslų, įskaitant pirmos pasaulinės civilinės palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūros, visiškai nepriklausomos nuo egzistuojančių sistemų, sukūrimą.

35 Europos Komisija, 2011.11.30. 36Baltųjų Rūmų atstovo spaudai biuras. Transporto departamento Sekretoriaus pavaduotojo Gene Conti pranešimas spaudai, 2000 m. gegužės 1 d. 37 Poveikio vertinimas, pridėtas prie Komisijos komunikato dėl pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų plano. 381994 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos indėlio į pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) kūrimą.

49

Europos GNSS teikiama papildoma nauda – ne tik Europos savarankiškumo, susijusio su itin svarbia technologija, užtikrinimas, bet ir didelė Europos Sąjungai teikiama makroekonominė nauda, skatinant naujų GNSS pagrįstų paslaugų ir produktų kūrimą ir pasinaudojant technologiniais rezultatais moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms remti39. Nors savarankiškumas pasaulinės palydovinės navigacijos srityje yra pagrindinė programos GALILEO įgyvendinimo priežastis, sąveika su egzistuojančiomis ir būsimomis palydovinės navigacijos sistemomis, visų pirma JAV GPS, duoda svarbios papildomos naudos. Pradėjus veikti pagal programą GALILEO sukurtai sistemai, palydovinės navigacijos sistemų sąveika ir jų skaičiaus padidėjimas bus naudingi rinkos naudotojams; daugelis naudotojų naudosis kelių sistemų teikiamais duomenimis, kurie bus patikimesni ir tikslesni. Naudotojams taip pat reikalingos atsarginės sistemos, jei sistemos veikimas sutriktų arba signalai būtų sąmoningai nutraukti; tai rodo civilinės sistemos teikiamą papildomą naudą. Valdymas ir finansinė programa

Europos palydovinės navigacijos programa GALILEO pradėta 2001 m. Iš pradžių projektas buvo paremtas viešojo ir privataus sektoriaus partneryste; bendroji įmonė „Galileo“ veikė kaip bendra valdymo ir finansavimo platforma.

2006 m. bendroji įmonė buvo pakeista Europos GNSS priežiūros institucija (GSA), atsakinga už Europos GNSS programų viešųjų interesų valdymą. Europos kosmoso agentūra (EKA) buvo atsakinga už GNSS programų techninį valdymą ir įgyvendinimą – šiai veiklai skirtas bendras 2,8 mlrd. EUR ES ir EKA finansavimas.

Pagal 2008 m. priimtą GNSS reglamentą40 ES tapo vienintelė politinė institucija,

atsakinga už Europos GNSS politikos vykdymą ir visišką jos finansavimą. GNSS reglamentu nustatytas ES finansavimas, skirtas programoms GALILEO ir EGNOS 2007–2013 m. 3,4 mlrd. EUR biudžetas buvo padalintas ir skirtas likusiems GALILEO plėtojimo, GALILEO išdėstymo ir EGNOS veikimo etapams finansuoti. Komisijos pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos, susijusios su 2014–2020 m. ES biudžetu41, siūloma GNSS programas visiškai finansuoti tik iš ES biudžeto neviršijant viršutinės 7 mlrd. EUR ribos. EGNOS sistema

EGNOS – tai palydovinė signalų tikslinimo sistema, kuria didinamas palydovinės navigacijos signalų patikimumas Europoje. Dėl šios sistemos naudojantis dabartiniais GPS signalais vieta nustatoma kur kas tiksliau – apytikslė paklaida ne dešimt, o vos du metrai.

EGNOS pradėjo veikti nuo 2009 metų. Sistema susideda iš trijų geostacionariųjų

palydovų ir žemės stočių tinklo, EGNOS yra sąveiki su WAAS (JAV), EVIANA (Japonija) ir EDDIE (Indija) sistemomis. EGNOS pirmiausia yra skirta aviacijos reikmėms,tačiau ji jau plačiai naudojama ir kitose taikmenose, tokiose kaip žemės ūkio ir kelių. Šio metu kuriama patobulinta EGNOS versija, kuri apims Galileo sistemos korekcijas ir aprėpties zonų išplėtimą į Afriką ir Artimuosius Rytus.

39Išsami analizė pateikta Komisijos komunikate apie programų GALILEO ur EGNOS status quo, paskelbtame 2007 m. (COM(2007) 261 galutinis ir COM(2007) 534/2). 40Reglamentas (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio programų EGNOS ir Galileo įgyvendinimo. 41COM(2011) 500, 2011 6 29 Strategijos „Europa 2020“ biudžetas.

50

EGNOS labai naudinga tiek Europos verslui, tiek piliečiams. Ja galima naujoviškai naudotis įvairiose srityse: pavyzdžiui, žemės ūkyje, kai reikia ypač tiksliai išpurkšti trąšas, arba susisiekimo srityje siekiant įvesti automatines kelių mokesčių sistemas ar taikyti transporto priemonių naudojimu grindžiamas draudimo sistemas. EGNOS taip pat tinkama tikslesnėms bendrosios paskirties ir specialiosioms asmeninėms navigacijos priemonėms, pavyzdžiui, aklųjų orientavimosi sistemoms.

51

V. Esama Lietuvos kosmoso sektoriaus situacija

Lietuvos kosmoso politika

Nacionalinė kosmoso programa 2010-2015 m.

Pirmieji konkretūs Lietuvos kosmoso politikos formavimo žingsniai prasidėjo 2010 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų kosmoso srityje plėtros“42 pavedė Ūkio ministerijai parengti ir patvirtinti „Nacionalinę mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010-2015 m. programą“ (toliau – Nacionalinė 2010-2015 m. kosmoso programa), kuri 2010 m. birželio 7 d. buvo patvirtinta Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-43643. Tuo pačiu įsakymu buvo patvirtintas Nacionalinės 2010-2015 m. kosmoso programos įgyvendinimo 2010-2011 m. priemonių planas (toliau – I-ojo etapo priemonių planas).

Nacionalinės 2010-2015 m. kosmoso programos tikslas – sudaryti Lietuvoje palankias

sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiųjų technologijų kūrimui ir inovacijoms kosmoso srityje, plėtoti konkurencingą Lietuvos kosmoso sektorių, kurti susijusius naujus produktus bei paslaugas ir taip paskatinti šalies konkurencingumo augimą bei padidinti viešųjų paslaugų efektyvumą ir pagerinti Lietuvos piliečių gyvenimo kokybę.

Pagrindiniai Nacionalinės 2010-2015 m. kosmoso programos uždaviniai yra šie:

• sudaryti palankią aplinką Lietuvos kosmoso sektoriaus konsolidavimui ir plėtrai; • inicijuoti ir plėtoti bendradarbiavimą su EKA, siekiant įstoti į šią tarptautinę

organizaciją; • skatinti Lietuvos verslo ir mokslo potencialo įsijungimą į EKA veiklą ir Europos

kosmoso programos vykdymą; • skatinti veiksmingą produktų bei paslaugų, kuriamų kosminių technologijų ir

duomenų, gaunamų iš kosmoso pagrindu, panaudojimą viešajame sektoriuje, versle ir visuomenėje.

Nacionalinės 2010-2015 m. kosmoso programos I-jo etapo priemonių plane, kurį

rengiant ir įgyvendinant aktyviai dalyvavo LKA, buvo numatyta:

1. Parengti ir Ūkio ministro įsakymu patvirtinti visuomenės informavimo apie mokslo ir technologijų pasiekimus kosmoso srityje bei apie kosmoso veiklos naudą valstybei ir jos piliečiams programą.

2. Identifikuoti valstybės institucijų, verslo ir piliečių suinteresuotumą bei poreikį naudotis kosminių technologijų ir duomenų iš kosmoso pagrindu sukurtais produktais ir paslaugomis.

3. Surinkti ir apibendrinti pasiūlymus dėl Lietuvos prioritetų kosmoso veikloje ir parengti Nacionalinės 2010-2015 m. kosmoso programos įgyvendinimo 2012–2015 m. priemonių planą.

4. Sudaryti Lietuvos bendradarbiavimo su EKA susitarimą. 42 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=372919 43 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=375171

52

5. Įvertinti Lietuvos verslo ir mokslo potencialą, gebantį įsijungti į EKA veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą, atliekant studiją, bei užtikrinti šio potencialo tolesnės raidos stebėseną.

2010-2012 m. buvo vykdomos pagrindinės Nacionalinės 2010-2015 m. kosmoso programos I-jo etapo priemonių plano priemonės.

Ūkio ministro įsakymu 2010 m gruodžio 13 d. sudaryta Tarpžinybinė kosmoso darbo

grupė, kuriai pavesta koordinuoti Nacionalinės 2010-2015 m. kosmoso programos įgyvendinimą. Tarpžinybinė darbo grupė baigia parengti Nacionalinės 2010-2015 m. kosmoso programos įgyvendinimo 2012-2015 m. priemonių planą. Šio priemonių plano projektas numato šias svarbiausias kryptis:

1. Plėtoti kosmoso ir su kosmosu susijusių sričių mokslinius tyrimus ir skatinti

eksperimentinę plėtrą šiose srityse: 1.1. Įvertinti Lietuvos valstybės institucijų su kosmoso ir su kosmosu susijusių

sričių technologijomis susijusių prekių ir paslaugų poreikį ir jų naudojimo status quo;

1.2.Inicijuoti ir įgyvendinti bandomąjį ikiprekybinių pirkimų projektą remiantis valstybės institucijų poreikiu, nustatytu įgyvendinant šio plano 1.1 priemonę;

1.3. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti nacionalinę mokslo programą kosmoso ir su kosmosu susijusiose srityse;

1.4. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti kosmoso ir su kosmosu susijusių sričių technologijų kūrimo programą.

2. Skatinti Lietuvos verslą, remiantis kosmoso ir su kosmosu susijusių sričių technologijomis,

kurti didelės pridėtinės vertės gaminius ir integruotas paslaugas: 2.1.Parengti galimybių studiją valstybinės svarbos duomenų ir ryšių centro,

skirto Europos Žemės stebėsenos programos (angl. GMES) (nuo 2014 m. – Copernicus) ir kitiems palydovinės informacijos duomenims priimti, saugoti ir panaudoti, įkūrimo;

2.2. Skatinti Lietuvos kosmoso ir su kosmosu susijusių sričių sektorių subjektų tinklaveiką, produktų eksportą.

3. Plėtoti tarptautinį Lietuvos bendradarbiavimą kosmoso srityje ir skatinti Lietuvos kosmoso

sektorių įsitraukti į tarptautinius tinklus – dalyvauti Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA) ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje:

3.1. Sudaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą (angl. European Cooperating State agreement, ECS), bei Europos bendradarbiaujančios valstybės plano (angl. Plan of European Cooperating State, PECS) chartiją su EKA, pradėtį ją įgyvendinti,

3.2.Įstoti į Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizaciją EUMETSAT ir dalyvauti jos veikloje;

3.3. Skatinti tarpvalstybinius ir tarpžinybinius tarptautinio bendradarbiavimo kosmoso srityje susitarimus ar esamų susitarimų įgyvendinimą su užsienio valstybėmis, nacionalinėmis ir tarptautinėmis kosmoso organizacijomis.

4. Skatinti visuomenės (tyrėjų, valstybės institucijų atstovų ir kt.) švietimą apie kosmoso veiklos ekonominę ir socialinę naudą:

4.1.Organizuoti informavimo, viešinimo ir švietimo apie kosmoso veiklą

53

priemones; 4.2.Užtikrinti duomenų bazės apie Lietuvos mokslo ir verslo potencialą

kosmoso ir susijusiose srityse veiksmingumą; 4.1.Skatinti Lietuvos tyrėjų stažuotes užsienio mokslo institucijose ir

mokslui imliose įmonėse.

Nacionalinės 2010-2015 m. kosmoso programos įgyvendinimo problemos 2010-2011 m. buvo svarstytos 2010 m. rugsėjo 22 d. diskusijoje „Inovacijų kosmoso srityje plėtra ir viešasis interesas“ Seime ir pasitarimuose Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje. Šių diskusijų išdavoje buvo pasiūlyta parengti ir įtraukti į programą Lietuvos veiklos kosmoso srityje prioritetus bei apsvarstyti Nacionalinės kosmoso mokslo programos parengimo ir patvirtinimo klausimą.

Lietuvos integravimasis į EKA veiklą

2010 m. spalio 7 d. sudarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimas dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje, kuris ratifikuotas Seime 2011 m. lapkričio 15 d.

Studijos rengimo metu (2013 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais) buvo derinamas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės (ECS) susitarimas, bei Europos bendradarbiaujančios valstybės plano (PECS) chartija.

EKA sprendimas pakviesti Lietuvą pasirašyti Europos bendradarbiaujančios valstybės

(ECS) sutartį ir prisijungti prie PECS chartijos yra stojimo į EKA visaverte nare proceso dalis. Dėl griežtos naujų narių priėmimo į EKA procedūros, kurios tikslas – įsitikinti ar valstybės-kandidatės mokslinė ir technologinė kompetencija yra konkurencinga Europos mastu, stojimo procesas siekia 8-10 metų. Šiuo laikotarpiu bendromis pastangomis didinama valstybės-kandidatės kompetencija ir pasirengimas visaverčiai dalyvauti EKA programose. Dalyvaudama EKA programose, Lietuva galės sustiprinti savo mokslinį potencialą ir kryptingai jį panaudoti naujų sisteminių produktų kūrimui. Investicijos į šį tarptautinio lygio MTEP ir inovacijų tinklą, dėl EKA galiojančio „geografinės grąžos“ principo, nėra prarandamos: 93 proc. valstybės įnašo sugrįžta prasmingų užsakymų nacionaliniam mokslui ir verslui forma. Be to, bendradarbiaujant su EKA yra garantuoti ir MTEP veiklos rezultatai, kuriuos užtikrina bendri projektai, apimantys visą inovacijų ciklą, abipusis dalijimasis technologijomis ir labai svarbu – tarptautinio lygio ekspertizė. Dalyvavimas EKA veiklose, viena vertus, užtikrina nacionalinių interesų išsaugojimą ir, antra vertus – kompetenciją, atitinkančią šalies poreikius bei papildančią Europos tarptautines vertės kūrimo grandines, t. y. užtikrinančią realią sumanią šalies specializaciją.

Bandomuoju 5 m. laikotarpiu, valstybės-kandidatės dalyvaus privalomoje mokslo

programoje, t.y. privalomai vykdys fundamentinių mokslinių tyrimų projektus fizikos, astrofizikos, planetologijos, geofizikos ir kt. srityse bei ankstyvosios technologinės parengties stadijos mokslinių tyrimų, reikalingų kosminių technologijų kūrimui, projektus. Tokiu būdu, siekiant aiškiai apibrėžto valstybės tikslo – kaip galima greičiau įsijungti į EKA – būtina įgyvendinti Nacionalinę mokslo programą, skirtą mokslinių tyrimų, reikalingų pasirengimui dalyvauti EKA mokslo programoje, plėtojimui.

54

Nacionalinė kosmoso mokslo programa

Remiantis EKA rekomendacijomis Lietuva parengė ir šiuo metu svarsto nacionalinę mokslinių tyrimų programą kosmoso srityje „Link ateities technologijų“, kurios tikslas – Lietuvos mokslininkams pasirengti Lietuvos integracijai į Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA) technologijų kūrimo programas.

Lentelė 11. Nacionalinės mokslinių tyrimų programos kosmoso srityje uždaviniai

Uždaviniai Priemonės 1. Moksliniai tyrimai EKA mokslo programų

vykdymui

Fundamentiniai moksliniai tyrimai. Dalyvavimas rengiant ir vykdant kosmines mokslines programas (Euclid, Solar Orbiter, Gaia, JWST, HST ir kt.), analizuojant šių ir ankstesniųjų programų rezultatus ir užtikrinant antžeminį jų papildomumą. Galimi vykdytojai: VU, KTU, VGTU, LEU, VDU, FTMC, GTC. 1.2. Taikomieji moksliniai tyrimai. Dalyvavimas EKA Fizinių ir gyvybės mokslų programoje ELIPS; moksliniai tyrimai palydovinės navigacijos (GALILEO), palydovinių ryšių, Žemės stebėjimo (Kopernikus/GMES) ir integruotų paslaugų srityse. Galimi vykdytojai: VU, KTU, VGTU, LEU, VDU, KU, ASU, LSA, FTMC, GTC, LAMMC, IMC, LSMU.

2. Moksliniai tyrimai EKA technologinių programų vykdymui

Mikrobangės ir infraraudonosios elektromagnetinės spinduliuotės generavimo, perdavimo ir registravimo moksliniai tyrimai. Tai sritis, kur EKA ekspertai nustatė didžiausią mokslinį-technologinį potencialą Lietuvoje, kuris gali integruotis į technologines EKA programas.

2.1.Šaltiniai ir generavimo sistemos nanostruktūrinei mikrobangei ir infraraudonajai fotonikai Lietuvoje nanotechnologijų metodais sukurtos medžiagos ir heterostruktūros bei iš jų gaminami prietaisai GHz-THz dažnių ruožui. Galimi vykdytojai: VU, KTU, VGTU, FTMC. 2.2.Jutikliai ir registravimo sistemos nanostruktūrinei mikrobangei ir infraraudonajai fotonikai. Lietuvoje yra sukurti jautrūs plačiajuosčiai THz dažnių ruožo jutikliai, o taip pat gerai išvystyti jutiklių triukšmų, atsparumo trikdžiams ir patikimumo tyrimo metodai. Galimi vykdytojai: VU, KTU, VGTU, FTMC.

Lietuvos kosmoso asociacijos veikla

Lietuvos kosmoso asociacija (LKA) susikūrė 2009 metų birželio 19 d., pasirašant Steigimo sutartį, sujungusią 20 partnerių: 7 verslo organizacijas ir 13 mokslo ir studijų institucijų.

55

Lentelė 12. LKA steigėjai.

Mokslo ir studijų institucijos Vilniaus Universitetas, Kauno Technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos Žemės ūkio universitetas, Biochemijos institutas, Botanikos institutas, Chemijos institutas, Fizikos institutas, Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos energetikos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas, Sodininkystės ir daržininkystės institutas Vilniaus universiteto Ekologijos institutas.

Verslo įmonės UAB „Arcus Novus“, UAB „GPS Partneris“, UAB „Aerogeodezijos institutas“,“ UAB „B.G.M.“, UAB „Minatech“, UAB „Satgate“, Viešoji įstaiga „Liepiškių technologijų parkas“.

NKA susiformavo Nacionalinės kosminių technologijų platformos (NKTP)44, įkurtos 2007 m. vasario 15 d., pagrindu.

2010 m. LKA įsteigė Kosmoso mokslo ir technologijų institutą (KMTI)45, kurio veiklos

tikslas – įgyvendinti LKA mokslinės veiklos ir technologijų kūrimo strategiją, t. y. kosmoso srities ir susijusių sričių mokslinių tyrimų rezultatus eksperimentinės (technologinės) plėtros veiklos būdu paversti naujais konkurencingais produktais ir (arba) paslaugomis. Pagrindiniai LKA veiklos tikslai ir uždaviniai46 yra:

1. Visokeriopai skatinti ir remti Lietuvoje švietimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, inovacijų bei kitą visuomenei naudingą veiklą kosmoso srityje;

2. Koordinuoti Nacionalinės kosminių technologijų platformos ir Nacionalinio kosminių technologijų klasterio veiklą ir suformuoti bei konsoliduoti Lietuvos mokslo ir verslo kosmoso srityje sektorių (toliau – Lietuvos kosmoso sektorius);

3. Tarptautinės integracijos priemonėmis, įsijungiant į Europos kosmoso veiklą, siekti palankių sąlygų šio sektoriaus konkurencingumo Europoje bei pasaulyje didinimui.

LKA nuo pat savo veiklos pradžios tapo Lietuvos kosmoso sektoriaus konsolidacijos ir

bendros veiklos koordinavimo struktūra, besistengianti įtakoti šios srities valstybės politiką ir skatinanti visavertę Lietuvos kosmoso sektoriaus tarptautinę integraciją.

LKA narių skaičius auga. Į LKA veiklą įsitraukia naujos įmonės ir naujos mokslo ir

studijų institucijų tyrėjų grupės, plečiasi LKA mokslinės ir technologinės veiklos sritys. 2012 metais į LKA įstojo UAB Medelcom, Vytauto Didžiojo Dniversitetas, o 2013 – UAB Brolis Semiconductors. 44 http://www.ntplatformos.lt/index.php?-108854855 45 http://www.space-lt.eu/kmti/index.php 46 http://www.space-lt.eu/failai/Dokumentai/LKA_Istatai_2010.pdf

56

LKA ėmėsi intensyvių tarptautinės partnerystės paieškų. LKA atstovų vizitai į

pagrindinių pasaulio ir Europos valstybių kosmoso agentūras ir mokslo bei technologijų centrus bei susijusias valstybines institucijas JAV, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, Japonijoje, Ukrainoje ir daugelyje Europos valstybių (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija, Belgija, Olandija, Lenkija, Latvija, Estija), bei EKA ir atsakomieji svečių iš šių šalių vizitai leido LKA ne tik gerai susipažinti su pasaulinėmis kosmoso mokslo, technologijų ir pramonės plėtros tendencijomis, bet ir užmegzti glaudžius dalykinius partnerystės ryšius, įsitraukti į tarptautines dvišales ir daugiašales programas. Pažymėtinas ypač glaudus LKA Bendradarbiavimas su JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūra NASA, Japonijos universitetais ir Rusijos kosmoso centrais.

Aktyvus LKA dalyvavimas valstybės institucijų veikloje (darbo grupių veikloje,

pasitarimuose, rengiant strateginių dokumentų projektus) davė abipusę naudą: valstybės kosmoso politikos formavimas ir kosmoso sektoriaus kūrimasis buvo nukreipti tinkama koordinuota kryptimi. LKA veikla įtakojo bendros valstybės inovacinės politikos pokyčius.

Lietuvos kosmoso sektoriaus SWOT analizė

Situacijos Lietuvos kosmoso sektoriuje apibendrinimas

57

Atlikus Lietuvos kosmoso sektoriaus kokybinę analizę institucinės kosmoso politikos, asocijuotų struktūrų organizacinio statuso ir kosmoso sektoriaus plėtros strateginio kryptingumo lygmenyse, esamą situaciją galima apibendrinti šiomis išvadomis:

• Institucinė kosmoso politika Lietuvoje kol kas yra pradinėje integracijos į tarptautinius tinklus proceso stadijoje. Iš suinteresuotų valdžios institucijų jaučiamas pozityvus skatinamasis požiūris, ypatingai Ūkio ministerijoje Inovacijų skyriaus pastangomis atliekamas didelis darbas aiškinant stojimo į EKA proceso ir galiausiai narystės svarbą, bei atliekant konkrečius veiksmus šiam tikslui realizuoti, koordinuojant suinteresuotų institucijų darbą ir pastangas. Tačiau svarbu pažymėti, kad norint išlaikyti gerą kosmoso politikos ir institucinės aplinkos vystymosi pagreitį, ši sritis turės turi praeiti asignavimų testą, kuomet bus sprendžiama dėl EKA asocijuotos valstybės sutarties narystės mokesčių, Nacionalinės kosmoso mokslo programos patvirtinimo ir asignavimų jai, ikiprekinių pirkimų proceso svarbos supratimo ir įgyvendinimo, ir pan..

• Lietuva yra pasiekusi gerą pradinį įdirbį apsisprendimo dėl nacionalinių kosmoso programų tvirtinimo ir įgyvendinimo kelyje. Šiame etape pagrindiniu strateginiu tikslu kol kas dominuoja stojimo į EKA kelias, kuris nors ir savitikslis, tačiau suprantamas esamoje kosmoso sektoriaus vystymosi stadijoje. Nors nacionalinių programų tikslai ir priemonės ne visiškai sinchronizuotos (pavyzdžiui, didelis dėmesys skiriamas tradiciškai stipriems lazerių, biotechnologijų sektoriams, mažesnis – naujiems, tačiau tiek pat perspektyviems kosmoso technologijų prasme sritims), tačiau situaciją dar galima kreipti tinkama linkme, apsisprendžiant dėl strateginių krypčių tiek ėjimo EKA narystės link, tiek bendradarbiavimo su kitomis agentūroms, projektinės veiklos bei dvišalių santykių tarp struktūrų srityse.

• Organizacinį Lietuvos kosmoso sektorių vedančių struktūrų statusą (pirmiausia –

Lietuvos kosmoso asociaciją, taip pat asociaciją Lietuvos aviacija, Kosmoso mokslo ir technologijų institutą, ir pan.) galima apibendrinti taip: šių organizacijų pajėgumai kol kas nėra tiek stiprūs, kaip kai kurių kaimyninių šalių (pvz. Estijos, Latvijos), greičiausiai dėl to, kad narių ir potencialių narių tarpe kol kas nėra apsibrėžtos vizijos kaip realizuoti savo kosmines ambicijas, dėl ko reikalingas aiškinamasis ir telkiamasis darbas. Tačiau jaučiama didelė motyvacija, noras bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų ir galimybių. Tam tikslui reikalingi žmogiškieji resursai, adekvatus finansavimas, kurio organizacinį elementą galbūt būtų tikslinga įtraukti kosmoso programos rėmuose.

• Dėl kol kas ne visai aiškiai išreikštos organizacinės savimonės, Lietuvos kosmoso

sektoriaus strateginis kryptingumas taip pat turi būti toliau vystomas ir gryninamas. Paskutinių nemažų pasiekimų kosmoso mokslo ir eksperimentinės plėtros srityje jau yra pakankamai strateginės medžiagos, kurios pagalba galima apsibrėžti pagrindines kryptis, ir siekti dėl jų konsensuso tarp Lietuvos kosmoso bendruomenės.

58

VI. Perspektyvių kosmoso sektoriaus mokslo ir technologijų sričių bei krypčių identifikavimo kriterijų analizė

Perspektyvių MTEPI kosmoso sričių analizė

Ankstesni tyrimai ir informacijos šaltiniai

Lietuvos turimų technologijų aplinka buvo iš dalies nagrinėta įvairiose studijose bei tarptautinių organizacijų ir agentūrų bendradarbiavimo ar pasirengimo jam rėmuose. Lietuvos kosmoso potencialo identifikavimo procesas prasidėjo 2008 m., kuomet Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu UAB „BGI Consulting“ atliko studiją „Lietuvos mokslo ir verslo potencialas siekiant įsijungti į Europos kosmoso programą ir įstoti į Europos kosmoso agentūrą, analizė ir įvertinimas“.47

2011 m. pabaigoje Lietuvos Kosmoso mokslo ir technologijų institutas Mokslo,

inovacijų ir technologijų agentūros užsakymu parengė studiją „Lietuvos verslo ir mokslo potencialo, gebančio įsijungti į Europos kosmoso agentūros veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą, įvertinimo studija“. Šios studijos rėmuose buvo surinkta medžiaga apie organizacijas ir įmones, dirbančias kosmoso ar artimose šiai sričiai srityse, bei atskiras mokslininkų ar inžinierių grupes. 2012 m. Lietuvos kosmoso asociacija parengė studiją „Konkurencingo Lietuvos kosmoso sektoriaus sukūrimo 2012–2020 m. planas. Baltoji knyga“48.

2011 m. Lietuvoje du kartus lankėsi JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso

agentūros NASA Ames mokslinių tyrimo centro delegacija. NASA vadovai be oficialių susitikimų, taip pat lankėsi kitose valstybės institucijose, mokslo ir studijų institucijose bei įmonėse. Šių vizitų metu ir specialaus NASA ekspertų vizito metu buvo identifikuotos mokslo ir technologijų sritys, kuriose Lietuva ir NASA yra suinteresuotos bendradarbiauti. NASA vadovų ir ekspertų vizitai 2011 m. parodė aukštą Lietuvos mokslinį ir pramonės potencialą ultragarso, pjezoelektrinių pavarų, lazerinių technologijų, mikroelektronikos, puslaidininkių fizikos, biotechnologijų ir biochemijos, medžiagų mokslo ir kitose srityse49.

Didelį darbą taip pat 2012 m. pabaigoje atliko Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos skyrius, rengdamas informaciją Europos kosmoso agentūros techniniam auditui apie Lietuvoje veikiančias įmones ir organizacijas, turinčias potencialą dalyvauti EKA projektuose, EKA bendradarbiaujančios valstybės sutarties rėmuose. EKA techninio audito metu buvo konstatuota, kad Lietuva turi gerai išvystytą aukštų technologijų sektorių tam tikrose technologijose.

Studijos metu autoriai atliko papildomą tyrimą siekiant identifikuoti Lietuvos MTEPI

kompetencijas kosmoso srityje. Atlikta interviu su šiais ekspertais ir aktyviais Lietuvos kosmoso sektoriaus propaguotojais: verslininku, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto tarybos pirmininku Vladu Lašu, Lietuvos kosmoso asociacijos direktoriumi Vidmantu Tomkumi, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto Direktoriumi Dr. Domantu Bruču, LR Ūkio ministerijos Inovacijų politikos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento vyr. specialistu Romualdu Kalyčiu, Vilniaus Gedimino technikos Universiteto Antano Gustaičio 47http://www.smm.lt/smt/docs/eksp_stud/Studijos%20apie%20kosmoso%20potenciala%20ataskaita%202008-07-09.pdf 48 Konkurencingo Lietuvos kosmoso sektoriaus sukūrimo 2012–2020 m. planas. Baltoji knyga, 2012. 49 Id.

59

aviacijos instituto direktoriumi ir asociacijos „Lietuvos aviacija“ direktoriumi prof. habil. Dr. Jonu Stankūnu, Mokslo Inovacijų ir Technologijų agentūros (MITA) Inovacijų paramos ir technologijų pardavimo skyriaus vyr. specialistu Ričardu Valančiausku, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos Direktoriumi ir viceprezidentu Dr. Henriku Mykolaičiu, kitų asocijuotų mokslo ir verslo organizacijų vadovais, įmonių atstovais.

Siekiant apsibrėžti metodologiją, pagal kurią studijos tikslais būtų vertinama kosmoso

ekonomika, vystytinos sritys, svarbu išnagrinėti, kokiais kriterijais vadovaujasi autoritetingos institucijos, tiriančios ir publikuojančios ataskaitas apie kosmoso ekonomikos įtaką šalių vystymuisi.

EBPO vertindama kosmoso industrijos įtaką naudoja trijų kategorijų perspektyvą50 -

pasirengimas (readiness/inputs), intensyvumas (intensity/outputs) ir poveikis (impacts):

• Pasirengimas apima įvairius faktorius, kurie yra reikšmingi kosmoso veiklai vykdyti – tai ekonominė, finansinė ir socialinė infrastruktūra, būtina vykdyti kosminę veiklą (finansavimas kosmoso programoms ir MTEPI veiklai bei žmogiškasis kapitalas).

• Intensyvumas – tai visa įmanoma kosmoso industrijos produkcija, apimanti pramonės gaminius, mokslininkų patentus, palydovų, misijų skaičių ir tt.

• Poveikis, kurį gauna ekonomika vykdydama kosmoso veiklas. Šį poveikį matuoja keturios kategorijos – naujų komercinių produktų kūrimas, efektyvumo didėjimas įvairiose ekonomikos srityse (pvz., aviacijos, žvejybos), regioninės ir nacionalinės ekonomikos augimas ir kaštų išvengimas (pvz., potvyniai).

Šios trys kategorijos yra susiję palaipsniui – t.y. esant minimaliems finansiniams ir

žmogiškiesiems ištekliams susidaro galimybės gaminti kosmoso produkciją, o ši savo ruožtu įtakoja ekonomikos būseną.

EKA, vertindama naujųjų šalių narių industrinį pasirengimą, atsižvelgia į tokius

kriterijus51: • Pajėgumus (praeities ir esamus) darbui kosmoso srityje; • Pramonės dalis, dalyvaujanti ir besidominti kosmoso veikla; • Pramonės atstovų motyvacija ir jų gebėjimai; • Bendradarbiavimas su Europos kosmoso veikėjais; • Nacionaliniai prioritetai kosmoso pramonėje; • Polinkis bendradarbiauti.

Šie kriterijai tinka ex-post vertinimui, t.y. istorinei kosmoso ekonomikai įvertinti.

Vertindami potencialias ir perspektyvias sritis (ex-ante), rėmėmės šiais ekonominiais ar kiekybiniais kriterijais, kurie atsispindi Lietuvos ir EKA šalių perspektyvoje – tai

• Lietuvos subjektų pajėgumų/kompetencijų konkurencinis pajėgumas kiekybine

prasme (subjektų, dalyvaujančių ar deklaruojančių turintys kompetencijas kosmoso srityje kiekis ir santykis su EKA šalių-narių subjektų skaičiumi; institucijų motyvacija, kuri išreikšta dalyvaujant apklausoje).

• Konkurencinės aplinkos situacija atskirose technologijų srityse, matuojama akredituotomis ar deklaruotomis subjektų kompetencijomis, ir deklaruojančių subjektų kiekiu bei geografine sklaida.

50 OECD Handbook on Measuring the Space Economy, 2012. 51 Sagath et al., 2013.

60

• Kokybinių ir aplinkos faktorių analizė, siekiant įvertinti esamas Lietuvos kosmoso kompetencijas deklaruojančių subjektų pasirengimą, motyvaciją, intensyvumą, ir kitus kriterijus.

Kriterijų analizė

Aviacijos ir kosmoso (angl. aerospace) ir kosmoso sritys yra labai plačios, apimančios didelį technologijų, disciplinų ir pritaikymo sričių (taikmenų) sąrašą. Kosmoso sektorius yra tarpdisciplininė sritis, todėl dimensijų, kuriomis galima būtų nagrinėti Lietuvos subjektų kompetencijas ir galimybes yra labai daug: nuo kosmoso pramonės vertės grandinės (pati pramonė dar skirstosi į visą labai skirtingų eilę segmentų), iki kosmoso technologijų taikmenų ir paslaugų iki technologijų, naudojamų ir vystomų kosmoso srityje. Šios studijos tikslais buvo nuspręsta pasirinkti technologijų dimensiją, kadangi būtent technologijų požiūriu autoritetingos kosmoso organizacijos dažniausiai struktūruotai vertina ir pateikia informaciją. Šis požiūris tinka dar ir dėl to, kad dėl labai fragmentuoto ir epizodinio Lietuvos organizacijų dalyvavimo kosmoso mokslo, produktų ir paslaugų vertės grandinėje (o taip pat dėl informacijos trūkumo), būtų sunku nagrinėti ir struktūruotai pateikti Lietuvos kompetencijas būtent šiuo aspektu.

Kosmoso srities perspektyvų analizė per technologijų dimensiją taip pat turi savo

iššūkius. Pirma, kaip ir kosmoso disciplinų, produktų ir paslaugų ir laikmenų gausybė, technologijų, dalyvaujančių šiame sektoriuje kiekis taip pat yra didelis. Vien EKA technologijų struktūrą (angl. ESA Technology Tree) sudaro 26 technologijų domenai (sritys), 92 sub-domenai ir 274 technologijų grupės. NASA turi savo technologijų planą/struktūrą (angl. Space Technology Roadmaps), kurį sudaro 14 technologijų sričių, per 75 sub-domenus, ir kelis šimtus technologijų grupių. Kitos institucijos, kaip pavyzdžiui Europos gynybos agentūra, taip pat turi savo technologijų žemėlapį. Išnagrinėjus šių pagrindinių organizacijų technologijų architektūros, buvo pasirinkta EKA technologijų klasifikacija dėl šių priežasčių:

1) Lietuvai artimiausioje perspektyvoje bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra yra apčiuopiamiausia ir konkrečiausia galimybių sritis, ypatingai PECS rėmuose.

2) Šią klasifikaciją savo kompetencijoms aprašyti naudoja ir dauguma Europos kosmoso industrijos žaidėjų, integruodamiesi į Europos kosmoso programas.

3) Kitų Europos valstybių verslo ir mokslo subjektų, bei smuklaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektų palyginamieji duomenys atitinkamose kompetencijose yra prienami ir pateikiami būtent per EKA technologijų medžio struktūrą, pateikiamą EKA kasmetiniame leidinyje „Europos kosmoso technologijų generalinis planas“ 2012 (angl. European Space Technology Master Plan 2012), EKA, bei EKA SVV subjektų duomenų bazėje.

4) Pagal Lietuvos subjektų duomenis, būtent SVV dominuoja tarp įmonių, deklaravusių savo kompetencijas kosmoso srityje.

Taigi, perspektyvių technologijų sričių vertinimo tikslais buvo pasirinkti šie kriterijai:

1. Konkurencijos intensyvumas Lietuvos subjektams pagal EKA technologijų sritis.

Siekdami įvertinti galimą konkurencijos intensyvumą atitinkamose technologijų srityse,

darome prielaidą, kad SVV užsiregistravusių (deklaravusių kompetencijas) EKA SVV duomenų bazėje skaičius indikuoja intereso intensyvumą atitinkamoje srityje, t.y. jei kažkurioje srityje yra itin daug užsiregistravusių subjektų, galima daryti prielaidą kad konkurencija jame yra didesnė nei srityje, kur užsiregistravusių subjektų kiekis yra

61

reikšmingai mažesnis. Nustatydami konkurencijos intensyvumą Lietuvos subjektams, imame Lietuvos subjektų, deklaravusių savo kompetencijas atitinkamame EKA technologijų medžio sub-domene, ir dalijame iš EKA SVV subjektų, užsiregistravusių EKA SVV duomenų bazėje, kaip turinčius kompetencijas atitinkamame technologijų sub-domene, skaičiaus.

2. EKA šalių-narių subjektų kompetencijų geografinė sklaida.

Vertindami konkurencijos lygį atitinkamose technologijų srityse darome prielaidą, kad tose srityse, kuriose kompetencijas turi ar deklaruoja daug šalių, yra didesnė konkurencija nei tose, kuriose jas deklaruoja mažesnis šalių skaičius. Teisinga būtų teigti, kad pavyzdžiui, keli Prancūzijos ar Vokietijos kosmoso industrijos koncernai vienoje šalyje gali turėti kompetencijas savo apimtimi ir gyliu sunkiai palyginamas su mažesnių EKA šalių-narių subjektų kompetencijomis. Įvertinę tokius apribojimus vadovaujamės prielaida, kad Lietuvos įmonėms labiau tikėtina konkuruoti su kitų EKA šalių-narių SVV subjektais, todėl geografinė kompetencijų sklaida ir jos intensyvumas gali ir turi būti naudojamas potencialiai konkurencijai matuoti. Europos šalių kompetencijų sklaidos duomenys pagal šalis-nares gauti iš EKA Technologijų kompetencijų, identifikuotų Harmonizacijos procese, sąrašo52. EKA Technologijų kompetencijų sąrašas pateiktas priede (Priedas 3).

Vertinant geografinės kompetencijų sklaidos intensyvumą, pasirinktos dvi dimensijos: a) bendra kompetencijų sklaida ir b) akredituotų kompetencijų sklaid.

Bendra kompetencijų sklaida parodo, kaip pasiskirstę vienos ar kitos kompetencijos

padengiamumas pagal šalis-nares, atsižvelgiant į visas identifikuotas kompetencijas - EKA akredituotas kompetencijas („a“), EKA šalių-narių pateiktas, tačiau EKA neakredituotas kompetencijas („d“) ir EKA šalių-narių subjektų pateiktas kompetencijas („o“). Tai yra bendras atskiros technologinės kompetencijos sklaidos vertinimas, parodantis atitinkamų technologijų kompetencijų paplitimą. Šis rodiklis skaičiuojamas kiekvienai technologinei kompetencijai kaip santykis tarp tos kompetencijos turėjimą identifikavusių šalių (tiek akredituotų, tiek pačių šalių ar jų subjektų nurodytų kompetencijų) ir visų EKA šalių-narių skaičiaus (EKA technologijų generaliniame plane – 25 šalys); t.y. rodiklis įvertina, kuri dalis visų EKA šalių identifikuoja pasirinktos kompetencijos turėjimą.

Akredituotų kompetencijų sklaida parodo, kaip pasiskirstęs vienos ar kitos kompetencijos padengiamumas pagal šalis-nares, atsižvelgiant į EKA akredituotas kompetencijas („a“). Tai yra kompetentingos institucijos – EKA - ekspertinis požiūris, tačiau galimai eliminuojantis dalį konkurencingumo elemento, nes kitų šalių pačių deklaruotos, bet EKA nepatvirtintos kompetencijos nėra įtraukiamos. Ši analizė parodo, kaip EKA mato šalis atitinkamų technologijų kompetencijų prasme. Šis rodiklis skaičiuojamas kiekvienai technologinei kompetencijai kaip santykis tarp tos kompetencijos, akredituotos EKA, turėjimą identifikavusių šalių ir visų EKA šalių-narių skaičiaus (25 šalys); t.y. rodiklis įvertina, kuri dalis visų EKA šalių turi EKA akredituotas kompetencijas.

52 Europos kosmoso technologijų generalinis planas, 2012.

62

Vertinimo apribojimai

Lietuvos SVV priskiriami visi subjektai, mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės,

dalyvavę EKA ekspertų apklausoje, taip pat nedalyvavę, bet ekspertiniu vertinimu turintys potencialą dalyvauti EKA programose ir pramonės veikloje. Lietuvos SVV nėra absoliutus visų Lietuvos kosmoso ar susijusiose srityse veikiančių ir potencialių subjektų sąrašas; jis sudarytas remiantis asocijuotų struktūrų ir koordinuojančių Lietuvos valdžios institucijų pateikta informacija bei ankstesnių projektų medžiaga. Palyginimas su EKA šalių-narių SVV atspindi būtent SVV sritį, stambiojo kai kurių valstybių verslo vaidmuo eliminuotas, tačiau netiesioginės jo įtakos, pvz., per SVV dukterines bendroves, partnerius ar tiekėjus, nesvarstytos. Lietuvos ir EKA narių palyginimas yra santykinis ir todėl, kad Lietuva nėra EKA nare, tačiau orientuojasi į dabartinės EKA konkurencinę aplinką. Taip pat santykinis ir Lietuvos kompetencijų rangavimas, kurį Lietuvai tapus EKA nare atliktų EKA ekspertai remdamiesi galiojančia metodologija.

Europos technologijų kosmose poreikis ir prioritetai

Be aukščiau paminėtos kiekybinės analizės metodikos, į pagalbą pasitelkiame taip pat ir kokybinės analizės metodą, strategiškai pažvelgdami į technologijų vystymąsi kosmoso srityje iš kosmoso pramonės žaidėjų perspektyvos. Bendros ateities tendencijos Europos kosmoso technologijų vystymosi srityje buvo sistemiškai pateiktos Europos kosmoso technologijų platformos (angl. European Space Technology Platform) Strateginiame MTEPI plane, parengtame 2006-2014 m. laikotarpiui53. Ir nors šis planas artėja link savo įgyvendinimo pabaigos, esminės technologijų tendencijos išlieka aktualios ir šiai dienai. Lentelėje žemiau pateikiame Europos kosmoso technologijų platformos Strateginiame MTEPI plane pateiktų technologijų tendencijų ir prioritetinių sričių santrauką. Lentelė 13. Europos kosmoso technologijų tendencijos ir prioritetinės sritys. Technologijų vystymosi tendencijos Prioritetinės technologijų sritys Telekomunikacijos Didėjant procesorių galingumui,

tobulėjant energijos gamybos ir saugojimo technologijoms, naujos kartos ryšių palydovai įgalins platesnio masto paslaugas ir sprendimus, didėjant palydovų naudojimo laikotarpiui orbitoje. Tendencijos: • Didelė duomenų perdavimo sparta

• Ka-juosta, Ku juosta • Saugumas:

• Šifravimo technologijų tobulėjimas,

• Signalų slopinimo/piratavimo prevencija;

• Lankstumas/universalumas orbitoje: • perkonfigūravimo galimybės • judrumas.

Rinkos skatinamos paslaugos: fiksuotos ir TV transliavimo, plačiajuosčio ryšio ir mobiliojo ryšio, reikalauja naujų pokyčių naudingojo krovinio technologijų srityje siekiant didesnio lankstumo ir didesnio duomenų apdirbimo galios. Prioritetinės sritys: • lanksčiųjų duomenų įvesties/išvesties ir

skaitmeninio apdorojimo technologijų vystymas (UHF/C/Ku/Ka juosta);

• duomenų perdavimo spartos didinimas; • orbitos aprėpties perprogramavimo ir

naujų konfigūracijų galimybės (zonos ir dažniai) siekiant lanksčios palydovų parkos konfigūracijos skirtingose orbitos vietose;

• kaštų mažinimas.

Žemės stebėjimo misijos

Naujos kartos žemės stebėjimo sistemos turi būti tikslesnės, jų

SAR ir optinių prietaisų plėtra (pvz., vaizdo jutiklių, spektrometrų,

53 European Space Technology Platform, 2006.

63

GMES Komercinės: RapidEye Nelaimių valdymo žvaigždynas TopSat

duomenys dažniau atnaujinami. Esmė - vystyti jutiklių technologijas ir jas derinti prie sistemų. Tačiau galingesnis žemės stebėjimo priemonės kelia naujus reikalavimus kosmoso sistemoms (masės, energijos ir galios sklaidos, terminio stabilumo, duomenų apdorojimo aspektai). • Lidarai • SAR • Hiperspektriniai instrumentai ir spektrometrai • Didelės raiškos vaizdo jutikliai

LIDARų technologijos) siekiant: • Padidinti tikslumą ir patikimumą ir

padidinti regėjimo lauką • Stiprinti oro stebėjimo pajėgumus • Didinti peržiūros dažnį, pusiau nuolatinis

stebėjimas

Navigacija EGNOS ir Galileo (Ispanija) GPS (JAV)

• Padidinti tikslumą (antrosios kartos laikrodžiai)

• Didinti signalo vientisumą (sistemos viduje, persidengiančiose sistemose)

• Sistemos apsaugos reikalavimai (slopinimo/trukdymo, šifravimo)

• imtuvų miniatiūrizacija imtuvų integracija su jutikliais

• technologijų vystymas aplikacijoms patalpų viduje

• antenų vystymas • pagalbos ir paieškos švyturių vystymas

Palydovų platformos Pagrindinės tendencijos susiję su energijos ir masės klausimais. Tai susiję su saulės energijos generavimo technologijų tobulinimu ir baterijų efektyvumo didinimu. Miniatiūrizacija, MEMS ir naujų medžiagų technologijos dabar leidžia siekti masės ir galios tobulinimo per įrangos integraciją, jutiklių hibridizacijos ir elektros galios panaudojimą. • Energijos tiekimo efektyvumo

didinimas • Daugiafunkciniai saulės

elementai • Didelio efektyvumo baterijos

• Integruota aviacijos įranga • Jutiklių hibridizacija • Elektros pavaros.

Nors telekomunikacijų palydovai vis dar reikalaus sudėtingų ir galingų palydovų, ateities stebėjimo misijos judėk link mažesnės masės ir galingumo sistemų. • Telekomunikacijų tikslais:

• didelės platformos – Alphabus • Galia: 12-19 KW

• Mokslo ir žemės stebėjimo • Minipalydovai (masė: 200-500 kg),

galia: 0,1-1 KW • Mikropalydovai (masė: < 200 kg),

galia: 0.01 iki 0,1 KW • Visos misijos

• didelis stabilumas • tikslu kontroliavimas • ilgaamžiškumas

Europos mastu siekiama vystyti pažangiąsias galios technologijas ir integruotas avionikos sistemas siekiant: • Stiprinti platformos galimybes (galia, lankstumas, prisitaikomumas) • Mažinti sistemų išlaidas ir masę.

Mokslas Skrydis formacijose • Didelės raiškos vaizdas naudojant

diafragmos sintezę • Dideli teleskopai ir interferometrai • Optinė ir RF metrologija • Vid-infraraudonųjų spindulių

stebėjimas • Pakėlimo į orbitą technologijos • Didelis ISP

Skrydis formacijose (GNC, sistemos kontrolė) ir labai didelės galios elektros varomoji jėga; • Didelių interferometrų diegimas; • Lankstumo ir pakeičiamumo savybės • Misijų kaštų mažinimas • Atstumo ir greičio didinimas (didelis ISP)

Naujos misijos Apima robotiką, sistemų autonomiją, specifinių misijų poreikius

Nepilotuojamos misijos (sugrįžimas, nusileidimas, švelnus nusileidimas ir tikslus iškrovimas, planetiniai autonominiai robotai, gręžimo ir paleidimo technologijos) sprendžiant šiuos tikslus: • Planetos aplinkos nuotoliniai

tyrinėjimai

• Įėjimo į orbitą ir nuleidimo sistemos • Minkšto ir tikslaus nusileidimo sistemos • Aero stabdymas • Roveriai • Gręžimas ir grunto mėginių ėmimas • Raketos-nešėjos • RDV orbitoje

64

• Paviršiaus analizė robotų pagalba • Mėginių parvežimo į Žemę

misijos.

Žmogaus misijos (Tarptautinė kosminė stotis (TKS)

Autonominė RDV • Išskleidimo konstrukcijos • Buveinių • Gebantys regeneracinės gyvybės palaikymo • Dėl orbitoje aptarnavimo

Reikia stiprinti ir plėtoti Europos pajėgumus orbitoje RDV, prijungimo, ant orbitoje aptarnavimo metodus ir Išplėstinė pilotuojamųjų moduliai • Padidinti autonomiją RDV ir jungiamojo • Parengti statybos didelių rinkinių orbitoje • Būti tarptautinių aktyvus partneris ateityje ambicingas tirti programose (robotų ir žmogaus misijų)

Duomenų apdorojimas Išplėstiniai elektros ir elektronikos (EEI) komponentai

• didelės spartos proc. (> 1Gbps)

• DSP (1 GFlops) • GaN technologijos

• Pažangios programinės įrangos technologijos • Automatinis kodo

generavimas • COTS • naujos kalbos

• Aukšto intensyvumo duomenų apdorojimas

• Realaus laiko duomenų apdorojimas

• (atminties talpyklos ir duomenų kompresija)

• didelės spartos ryšys, didelė duomenų perdavimo sparta (optika,...)

•

Poreikis sukurti aukštos kokybės duomenų apdorojimo sistemas įskaitant pažangią programinę įrangą, naują architektūrą ir EEI komponentus siekiant pagerinti borto duomenų apdorojimo pajėgumus. • Tolerancija gedimams ir autonomija • Veiklos sąnaudų mažinimas • Naudingojo krovinio aplikacijų duomenų

apdorojimo uždavinių sprendimas.

Struktūros ir terminė kontrolė

Struktūriniai pokyčiai • standumo/mažos masės/terminės

savybės/elektros kombinuotos savybės nejautrumas drėgmei (nehigroskopiškumas)

• funkcinės dangos Pažangi terminė kontrolė • Didelio galingumo šilumos

vamzdžiai (500 w/m) • Fazuotosios kilpos (10 iki 1000

kw.m)

Reikia sukurti aukštos kokybės struktūras (kompozitus, procesus, pažangias medžiagas, t.k. gossamer technologijas,...) ir pažangias šilumos kontrolės technologijas (pvz. skysčio kilpos, radiatoriai, kriomašinos),

• Gerinti sistemų/įrangos šilumos, elektros, mechanines savybes

• Padidinti šilumos išsklaidymo pajėgumus didelio galingumo naudingajame kroviniui (daugiausia RF)

• Sumažinti priklausomybę sistemos ir įrangos lygyje

Sistemų projektavimas • Sistemos projektavimo optimizavimas

• rezervavimas (aplinkos modeliai)

• techninės rizikos mažinimas • Sistemų valdymo tobulinimas • Baigtinis sistemų gyvavimo ciklo

modeliavimas • COTS įrankiai

Sistemų, projektavimo ir inžinerijos įrankiai Tinkami modeliai MEO, viršutinei LEO orbitai Pramoniniai įrankiai sistemų projektavimui:

• Aplinkos modeliavimas kosmoso sistemų valdymui

• Sistemų inžinerijos ir patikros metodų ir įrankių kūrimas ir prieinamumas paleidimo ir erdvėlaivio veiklos stadijose

• Inžinerijos įrankių kūrimas projektavimui ir optimizavimui

65

• Priemonių sudėtingų mechaninių sistemų projektavimui kūrimas.

Alternatyvių technologijų sritys

Ypatingos svarbos kosmoso taikmenos mikro ir nano technologijų srityje: •terminė kontrolė •nanovamzdeliai/išmaniosios struktūros •varomoji jėga Alternatyvūs sprendimai atvers naujas galimybes kosmoso misijoms •Masės apribojimai diktuoja miniatiūrizacijos strategijas •Energijos poreikiai(kosminėms kelionėms, naudingasis krovinys) kuria paklausą naujoms energijos gamybos technologijoms.

Poreikis vystyti mikro/nanotechnologijas (pvz. nanovamzdeliai) ir tirti galimybes naujų energijos šaltinių technologijų naudojimui kosmose (pvz., RTG) siekiant pasirengti naujoms ambicingoms kosmoso misijoms išlaikyti kosmoso industrijos konkurencingumą.

Europos kosmoso technologijų platformos Strateginiame MTEPI plane 2006-2014 m.

laikotarpiui ryškėja šios perspektyvių technologijų tendencijos:

• Kosmoso pramonė juda didesnio technologijų, paslaugų ir produktų efektyvumo link. Didėjant kompiuterinės technikos efektyvumui, tobulėjant energijos gamybos ir saugojimo technologijoms, sparčiai vystantis išmaniųjų sistemų ir naujų medžiagų sritims, ryškėja naujos kartos kosminių aparatų vystymosi tendencijos, siekiant teikti platesnio masto paslaugas ir sprendimus, didinti palydovų panaudojimo efektyvumą kuo platesnėse paslaugų srityse.

• Tarp svarbiausių kosminių technologijų vystymosi veiksnių yra aparatų masės apribojimai, terminio ir radiacinio atsparumo, galios ir sistemų patikimumo iššūkiai. Technologijų plane išsiskiria dvi sritys: skrydis formacijose ir varomosios jėgos sprendimai. Tai yra nišos, kuriose turint tinkamas kompetencijas, galima rasti savo vietą kosmoso pramonės vertės grandinėje.

• Didėjant žemės stebėjimo ir navigacijos paslaugų poreikiui, didėja tikslesnių, dažniau pateikiamų duomenų fiksavimo, perdavimo ir jų sisteminio apdirbimo poreikis. Dėl to vis didesnį pagreitį įgauna imtuvų, jutiklių ir optinių prietaisų plėtra, jų miniatiūrizacija, tarpusavio integracija.

• Į kosmoso taikmenas įsilieja vis daugiau technologijų iš ne kosmoso sektorių, tokių kaip biotechnologijos, medžiagos ir nanotechnologijos, elektronika ir įterptinės sistemos, robotika, kuro elementai ir pan.

• Naujos Europos kosminės misijos kelia iššūkius kosminių aparatų terminėms sistemoms, kur būdingi aukšti temperatūrų svyravimai. Šiose srityje tradiciškai pirmavo ne Europos technologijų kūrėjai. Europos planuose ši sritis identifikuota kaip ta, kurioje Europa siekia nepriklausomumo (angl. non-dependence) statuso. Todėl identifikuojamas svarbus kompozitinių, aukštos kokybės atsparių ir lanksčių medžiagų, procesų ir struktūrų poreikis.

• Kosmoso aparatų masės problematika (aukšti iškėlimo kaštai, ilgas gamybos ciklas) sąlygojo naujos – mažųjų kosminių aparatų – plėtros sprogimą pastaruoju metu. Ši sritis perspektyvi ne tik dėl to, kad įgalina greičiau ir efektyviau testuoti naujas technologijas, bet ir dėl to, kad, tobulėjant technologijoms, ji tampa tradicinių kosmoso paslaugų (žemės stebėjimo, navigacijos) platforma.

66

VII. Lietuvos kompetencijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kosmoso srityje žemėlapis

Remdamiesi EKA technologinių sričių žemėlapiu ir Lietuvos įmonių, mokslo ir studijų

institucijų apklausos duomenimis, pateiktais EKA ekspertų vertinimui, bei papildomais duomenimis, surinktais studijos autorių, sudarėme Lietuvos įmonių, mokslo ir studijų institucijų, vykdančių veiklas kosmoso srityje, kompetencijų žemėlapį. Siekdami palyginti su EKA šalių kompetencijomis, naudojame tris jų vertinimo lygius – „akredituotas“ kompetencijas („a“) priskiriame subjektams, kurie EKA ekspertų vertinimu buvo pažymėti kaip „dirbančios potencialiose PECS bendradarbiavimo srityse“; šalių-narių EKA duomenų bazei pateiktoms kompetencijoms („d“) prilyginame EKA apklausoje dalyvavusių Lietuvos subjektų pačių pateiktas kompetencijas, o Lietuvos subjektų kompetencijas, kurios buvo identifikuotos papildomų apklausų metu, žymime kaip pačių subjektų pateiktas kompetencijas („o“). Detalus kompetencijų žemėlapis pateiktas priede (Priedas 4). Žemėlapio santrauka, identifikuojanti skirtingas Lietuvos institucijų kompetencijas, pateikta lentelėje. Lentelė 14. Lietuvos institucijų ir bendrovių kompetencijų žemėlapis (sutrumpintas).

Technologijų sritis Kompetencijos

Subjektų skaičius

1 Borto duomenų sistemos C Mikroelektronika skaitmeninėms ir analoginėms aplikacijoms o 1

2 Kosminių sistemų programinė įranga B Kosmoso segmento programinė įranga d 1

D Žemės segmento duomenų apdorojimas d 2

E Žemės stebėjimo naudingojo krovinio duomenų panaudojimas d 4

3 Kosminių aparatų energinė įranga B Galios generavimo technologijos d 2

4 Kosminių aparatų vidinė aplinka ir išorės poveikis B Aplinkos poveikis a 2

5 Kosminių sistemų kontrolė A Kosmoso sistemų architektūra ir autonomija d 1

B Kosmoso segmento valdymas, navigacija ir kontrolė d 1

6 Naudingasis kosminis krovinys ir sistemos A Telekomunikacijų (sub-)sistemos d 3

B Radijo navigacijos (sub-)sistemos d 1

E Mikro ir milimetrinių bangų technologijos ir įranga d 3

7 Elektromagnetinės technologijos ir metodai B Bangų sąveika ir sklaida o 1

8 Sistemų konstravimas ir bandymai C Sistemų analizė ir dizainas o 1

10 Skrydžio dinamika ir globali palydovinės navigacijos sistema

A Skrydžio dinamika d 1

11 Kosminės šiukšlės C Didelio greičio poveikis ir apsauga d 1 12 Žemės stotys ir tinklai A Žemės tinklai ir jų koncepcijos d 1

13 Automatika, vaizdo perdavimas ir robotika A Pritaikymas ir koncepcijos d 3

B Automatikos ir robotinės sistemos d 2

C Automatikos ir robotiniai komponentai ir technologijos a 5

14 Gyvybės ir fiziniai mokslai A Gyvybės mokslų palaikymo instrumentai d 7

B Fizinių mokslų palaikymo instrumentai d 4

67

C Taikomosios gyvybės mokslų technologijos d 4

D Taikomosios fizinių mokslų technologijos a 8 15 Mechanizmai ir tribologija D Kontrolės elektronikos technologijos d 1

E MEMS technologijos d 2

F Tribologijos technologijos d 2

G Mechanizmų inžinerija d 4 16 Optika A Optinių sistemų inžinerija d 9

B Optinių komponentų technologijos ir medžiagos a 10

C Optinė įranga ir instrumentų technologijos d 7 17 Optoelektronika A Lazerių technologijos a 10

B Detektorių technologijos a 4

C Fotonika a 7 18 Aerotermodinamika C Skrydžio testavimas d 1 19 Trauka A Cheminės traukos technologijos d 1

20 Konstrukcija ir pirotechnika A Konstruktyvo projektavimas ir patikrinimo metodai ir įrankiai d 1

B Aukšto stabilumo ir tikslumo struktūros a 2

E Aktyvios/besiadaptuojančios struktūros d 2

F Tolerancija pažeidimams ir sveikatos monitoringas d 1

21 Termo įranga B Kriogenika ir šaldymo technologijos d 1

C Termo apsauga d 2

22 Aplinkos kontrolė gyvybės palaikymui ir in-situ resursų optimizavimas

A Aplinkos kontrolė ir gyvybės palaikymas d 1

24 Medžiagos ir procesai A Naujos medžiagos d 6

B Medžiagų procesai d 5

25 Kokybė, patikimumas ir saugumas A Sistemos patikimumas ir saugumas d 1

26 Kita d 2 Kompetencijų žymėjimas: Aukšto intensyvumo kompetencija (kompetencijos, pažymėtos EKA ekspertų kaip

tinkamos PECS) Vidutinio intensyvumo kompetencija (kompetencijos, identifikuotos pačių subjektų,

kurių skaičius daugiau nei 2) Identifikuota, bet išsibarsčiusi kompetencija (kompetencijos, identifikuotos pačių

subjektų, kurių skaičius toje kompetencijoje mažiau nei 3) Remdamiesi EKA PECS ir nacionalinių kosmoso programų prioritetais, bei įvertinę konkurencinę aplinką pagal EKA šalių-narių kompetencijų žemėlapį, matome tokias perspektyvias Lietuvai technologijų sritis:

68

Lentelė 15. Perspektyvios Lietuvai kosmoso sritys

Technologijų sritis Lietuvos subjektų,

kompetencijos intensyvumas, proc.

Technologijos kompetencijų bendra

sklaida tarp EKA šalių, proc.

Technologijos akredituotų

kompetencijų sklaida tarp EKA šalių, proc.

13.A Automatika, vaizdo perdavimas ir robotika – pritaikymas ir koncepcijos

7 52 32

14.D Taikomosios fizinių mokslų technologijos 13 16 0

16.A - Optinių sistemų inžinerija 13 60 24 16.B - Optinių komponentų

technologijos ir medžiagos 16 56 28

16.C - Optinė įranga ir instrumentų technologijos 8 76 48

17.A Lazerių technologija 19 64 44 17.C Fotonika 6 60 44 24.A Naujos medžiagos 11 68 28 20.E Aktyvios/besiadaptuojančios

struktūros 1 40 4

21.C Termo apsauga 3 48 0 22.A Aplinkos kontrolė ir gyvybės

palaikymas 1 36 0

Lietuvos subjektų kompetencijos intensyvumas - tai Lietuvos SVV, deklaravusių savo

kompetencijas atitinkamame EKA technologijų medžio sub-domene, santykis su EKA SVV subjektų, turinčių kompetencijas tame pačiame technologijų sub-domene, skaičiumi. Tokiu būdu, žemas intensyvumas rodo, kad Lietuvos subjektų, deklaravusių kompetencijas, palyginti su EKA narių deklaravusiomis SVV, yra mažai; ir atvirkščiai, pvz., naujų medžiagų kompetenciją deklaravo mažai EKA SVV duomenų bazėje užsiregistravusių kompetencijas organizacijų, ir Lietuvos subjektų proporcija tampa ženkli. Pirmos aštuonios rausvai pažymėtos lentelės kompetencijos yra tos, kurių intensyvumas viršija 5 proc. Tai sritys, kur keletas Lietuvos subjektų turi kompetencijas, ir kompetencijų intensyvumas palyginus su EKA viršija 5 proc. Taikomųjų fizinių mokslų technologijų srityje Lietuvos subjektų intensyvumas ne tik didelis, bet ir sąlyginė konkurencija nedidelė, todėl ši sritis pažymėta ryškesne rausva spalva, kaip perspektyvi MTEPI sritis.

EKA šalių bendros ir akredituotos kompetencijų sklaidos rodikliai pateikti siekiant

papildomai atsižvelgti į esamą tam tikros kompetencijos konkurencijos intensyvumą. Bendras kompetencijos sklaidos rodiklis rodo, kuri dalis visų EKA šalių identifikuoja pasirinktos kompetencijos turėjimą; akredituotos kompetencijos sklaidos rodiklis parodo, kuri dalis visų EKA šalių turi akredituotą pasirinktą kompetenciją. Kuo aukštesnis rodiklis, tuo daugiau šalių identifikuoja turimą kompetenciją, tuo didesnė potenciali konkurencija toje srityje. Akredituotos kompetencijos sklaida iliustruoja EKA pripažįstamų kompetencijų konkurencijos intensyvumą tarp EKA šalių-narių.

Iš lentelės matyti, kad dauguma sričių, kuriose Lietuvos institucijų kompetencijų lygis reikšmingas EKA šalių narių kontekste, potenciali konkurencija nėra didelė. Srityse, kur Lietuvos subjektai demonstruoja kompetencijas, kompetencijas yra identifikavę apie pusė dabartinių EKA narių. Konkurencija sąlyginai nedidelė gyvybės ir fizinių mokslų srityje – čia kompetencijų turi mažiau nei pusė EKA narių, o akredituotų gerokai mažiau. Ženklios kelios

69

sritys, kur akredituotų kompetencijų tarp EKA institucijų nėra ir deklaruotų kompetencijų intensyvumas nedidelis, bet tose srityse jau dirba, nors dar nedidelis skaičius Lietuvos subjektų – tai skrydžio dinamikos, naujų medžiagų, aktyvių/besiadaptuojančių struktūrų, termo įrangos, aplinkos kontrolės ir gyvybės palaikymo technologijų sub-domenų sritys (vidutinė EKA šalių bendroji kompetencijų sklaida yra 57 proc., vidutinė EKA šalių akredituotų kompetencijų sklaida - 24 proc.). Tiesa, kai kurias iš paminėtų kompetencijų (skrydžio dinamikos, konstrukcijų, termo įrangos) turi vos po vieną subjektą (ir šie – mokslo įstaigos), todėl iš lentelės šios sritys eliminuotos.

Pažymėtina, kad šios išvados sričių perspektyvumo MTEPI vystymui prasme gali

pasitarnauti tik kaip indikacijos ir tam tikros hipotezės, kurias reikėtų tikrinti pradėjus labiau gilintis į EKA poreikių technologijoms struktūrą, kuomet Lietuvos kosmoso MTEPI ir pramonės vystymu suinteresuoti subjektai vis daugiau integruosis į EKA PECS, Horizon 2020 ir kitų tarptautinių programų procesus. Europos kosmoso technologijų vystymo poreikius taip pat galima sekti net nesant EKA nare, per dalyvavimą Europos kosmoso technologijų poreikių duomenų bazės procese (angl. European Space Technology Requirements database (ESTER)), kurio metu per 200 lyderiaujančių pasaulio aviacijos ir kosmoso industrijos bendrovių teikia savo rekomendacijas ateities technologijų ir misijų vystymui.

VIII. Lietuvos kosmoso srities mokslo ir verslo potencialo analizė Atlikus Lietuvos mokslo įstaigų, organizacijų ir verslo subjektų vykdomas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtos bei inovacijų krypčių analizę, identifikuotos šios perspektyvios technologijos (MTEPI požiūriu) mokslininkų grupės, organizacijos bei kryptys:

Domeno Nr.

EKA technologijų sritis

Apibūdinimas, pavyzdžiai Organizacija

2 Kosminių sistemų programinė įranga

Lietuvos subjektai turi MTEP kompetencijas kosmoso ir žemės segmento programinės įrangos srityse, bei žemės stebėjimo duomenų apdorojimo ir panaudojimo srityje (palydovinių stebėjimo duomenų apdorojimas (optinio, infraraudonojo spektro, LiDAR ir kt. duomenų)).

KTU Mechatronikos centras, UAB Geomatrix, UAB NO Magic Europe, UAB Exacaster, HNIT-Baltic, UAB Aerogeodezijos institutas.

4 Kosminių aparatų vidinė aplinka ir išorės poveikis

Fundamentalieji tyrimai aplinkos poveikio srityje; dalyvavimas EKA GAIA projekte. Fotometrinių sistemų analizė, specifinių žvaigždžių, tarpžvaigždinės ekstinkcijos tyrimai. Dalyvavimas žemės stebėjimo programoje “The Gaia-ESO Survey”. Mažų Saulės sistemos kūnų orbitų paieška, stebėjimas ir tikslinimas. Dalyvavimas Keplerio Asteroseisminių mokslo konsorciume (KASC).

VU Teorinės fizikos ir astronomijos tyrimų institutas

5 Kosminių sistemų kontrolė

Įdirbis šio domeno technologijų srityse, susijusiose su komos sistemų architektūra ir autonomija, bei kosmoso segmento valdymu, navigacija ir kontrole. Pjezoelektrinių pavarų palydovų pozicionavimui konstravimas, pjezo reakcijos smagračių nanopalydovų orientacijos sistemoms.

KTU Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras, KMTI

6 Naudingasis kosminis krovinys ir sistemos

Kompetencijos telekomunikacijų, radio navigacijos sub-sistemų ir tikro-ir milimetrinių bangų technologijose: palydovinio lazerinio ryšio sistemos imtuvų charakteristikų gerinimas (Fotoninių kristalų taikymas šviesos imtuvams skirtiems optiniam erdviniam ryšiui), radijo astronomija, vaizdo apdorojimo sistemų kūrimas. Megasistemų fizikos laboratorijos tyrėjai dalyvavo kuriant ir vertinant EKA GAIA kosminės misijos fotometrines sistemas (FTMC).

FTMC Fundamentaliųjų mokslų fakultetas, UAB Brolis Semiconducts, UAB Geozondas, KMTI, Elinta, Teltonika, Ruptela, BCE, Willibox.

7 Elektromagnetinės technologijos ir metodai

Turimos kompetencijos bangų sąveikos ir sklaidos technologijų sub-domene. Mikrobangų, milimetrinių ir sub-milimetrinių bangų sistemos ir komponentai (Elmika), Ultragarsiniai tyrimai biologijoje bei technikoje (KTU).

KTU ultragarso tyrimo institutas, UAB Elmika

11 Kosmoso šiukšlės Artimų Žemei objektų paieška ir identifikavimas (AI), didelio greičio poveikis ir apsauga (FTMC)

VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas,

70

FTMC Chemijos institutas.

12 Žemės stotys ir tinklai Palydovinio ryšio sistemų konstravimas bei eksploatavimas UAB „Arcus Novus“ 13 Automatika, vaizdo

perdavimas ir robotika Pjezoelektriniai varikliai palydovams, palydovų kontrolė sistemos (KTU), Robotinių sistemų vaizdo apdorojimo elementai (Elinta)

KTU Mechatronikos centras, Elinta, KTU Ultragarso institutas, KMTI.

14 Gyvybės ir fiziniai mokslai

Tai gana plati sritis, į kurią įtraukti keturi sub-domenai – gyvybės mokslų ir fizinių mokslų instrumentai (fundamentika), ir taikomosios gyvybės ir fizinių mokslų technologijos. Šiose srityse nemažai Lietuvos mokslo institucijų turi kompetencijas atitinkamose kosmoso tyrimų srityse, kaip pvz. biosensorių moksliniams tyrimams palydovuose bei organizmo būklės kontrolei pilotuojamų skrydžių metu kūrimas.

VU Biochemijos institutas, VU Biotechnologijos institutas, FTMC fundamentaliųjų mokslų fakultetas, VU Fizikos fakulteto Astronomijos laboratorija, VU Lazerių tyrimų centras, KTU Ultragarso institutas, UAB „Menatech“.

15 Mechanizmai ir tribologija

Moksliniai tyrimai ir technologijų kūrimas tribologijos srityje: tribologijos technologijos (FTMC, Stulginskio univ.), mechanizmų inžinerija, precizinė mechanika ir apdorojimas.

FTMC Chemijos institutas, Stulginskio universitetas Mechanikos fakultetas

16 Optika Lazerinės technologijos, jutiklių technologijos, fotonika. Specializuotos optinės dangos, lazerių ir jų komponentų gamyba, lazerių šaltinių validacija ir medžiagų apdirbimas (FTMC), mikro procesorių technologijų kūrimas (Brolis Semiconductors); Tiesioginės lazerių polimerizacijos technologija integravimui į 3D mikro/nano-struktūras (tinka nano/mikro-technologinei gamybai (VU), Sukurti ir komercializmuoti SL tipo lazeriai palydovų valdymui (Ekspla); kieto kūno lazerių ir lazerinių sistemų, lazerinių šaudyklių, lazerių mazgų ir optinių komponentų ir kitokia gamyba; piko ir nanosekundiniai lazeriai, optiniai parametriniai generatoriai, spektrometrai, lazerinės mikroapdirbimo stakles, lazeriu maitinimo ir šaldymo blokai, optomechaniniai mazgai,netiesiniai ir lazeriniai kristalai.

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, FTMC lazerių technologijų skyrius, VU Lazerių tyrimų centras, Brolis Semiconductors, Ekspla, Optolita, Standa, Altechna

17 Optoelektronika Vidutinio infraraudonųjų spindulių diapazono optoelektronikos komponentai: GaSb I-tipo 1800 nm-3800 nm bangos ilgio lazeriai , fotodetektoriai; GaN ir giminingų junginių auginimas MOCVD technologijos būdu; GaAsBi galio arsenido bismidai; GaAsBi on GaAs -> 1.5 mm, GaInAsBi on InP -> 6mm,kompaktiškos THz vaizdų įrašymo sistemos; filtrų gamyba Žemės teleskopų sistemoms (Optida), EKA‘s misijos ADM-Aeolus dažnių konversijos kristalai Aladino instrumentui, NASAGoddard komsinių skrydžių centrui, Selex Galileo, Finmeccanica Company (Optolita ).

Brolis Semiconductors, Vilniaus Universiteto Taikomųjų mokslų institutas, VU lazerių tyrimų centras, FTMC lazerių technologijų skyrius, KTU medžiagų mokslo institutas, Ekspla, Optida, Optolita

19 Trauka Kieto ir skysto kuro raketinių variklių konstravimas KTU Gynybos technologijų institutas, VŠĮ „Inovatyvūs inžineriniai sprendimai“

24 Medžiagos ir procesai Šis technologijų sritis apima naujų medžiagų kūrimą ir medžiagų procesus. Nors Lietuvos tyrėjų grupės šiuo metu nedalyvauja konkrečiuose kosmoso projektuose, bent kelios institucijos turi kompetencijas, pvz. naujų energetinių medžiagų cheminės sintezės srityje (VU), astronautų kostiumų medžiagų tyrimai (FTMC), lazerių tyrimai vakuuminėje ir kriogeninėje aplinkoje (Lidaris); specialių dangų (terminės, vakuuminės ir kanalizuojančios dangos), įvairių medžiagų (pvz., neaustinės medžiagos, regeneruotas pluoštas) gamyba, kenksmingų medžiagų skaidymas (6000°C temperatūroje).

FTMC lazerių technologijų skyrius; KTU medžiagų mokslo institutas, FMTC Tekstilės institutas, VU Biochemijos institutas, UAB Lidaris.

Perspektyvių kosmoso sektoriui MTEPI sričių Lietuvoje apžvalga

Kosmoso mokslai (fundamentalieji ir taikomieji tyrimai)

Be perspektyvių galimybių Lietuvos mokslo institucijoms dalyvauti Horizon 2020 programoje, bei dalyvavimo FP6 ir FP7 projektuose, perspektyvos Lietuvos mokslui kosmoso srityje yra konkrečios ir aiškiai išmatuojamos Lietuvos stojimo į EKA kelio kontekste. Ilguoju laikotarpiu, Lietuvai planuojant tapti EKA nare, vien Bazinių technologijų tyrimų programos metinis biudžetas sudaro 65 milijonus Eurų (tiesa, jį dalinasi EKA valstybės narės, ir Lietuva galėtų perspektyvoje tikėtis tik nedidelės dalies). Trumpuoju laikotarpiu, pagal Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS) programos Europos bendradarbiaujančios šalies

71

(ECS) sutarties projektą su Lietuvos respublika, EKA identifikavo šias prioritetines sritis fundamentaliųjų mokslų atstovams: erdvėtyros mokslas, visų pirma kosminė astronomija ir astrofizika, Saulės sistemos tyrinėjimas ir Saulės-Žemės fizika. Nacionalinėje kosmoso mokslo programoje 2015-2020 metams numatyta 4.2 milijonai Litų projektinei veiklai. Lietuvoje šia kryptimi didžiausią įdirbį turi Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Ši įstaiga aktyviai dirba mokslinį darbą šiose pagrindinėse srityse: 1. Efektyvių matematinės fizikos metodų plėtojimas ir taikymas daugiadalelių sistemų, jų

netiesinės dinamikos ir kvantuotų laukų teoriniam tyrimui. 2. Atomų, subatominių dalelių, molekulių, jų darinių ir plazmos spektroskopijos tyrimai, jų

taikymas nanofizikoje ir astrofizikoje. 3. Galaktikos, žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos struktūros ir evoliucijos tyrimai.

Institutas dalyvavo ir dalyvauja įvairiuose kolaboraciniuose tarptautiniuose projektuose,

nuo COST iki FP7 programos, iki bendradarbiavimo su tokiomis institucijomis/programomis, kaip JAV Nacionalinis mokslo fondas, Taivanio-Baltijos mokslo kooperacijos programa, ESA orbitinės observatorijos GAIA instrumentinės bazės optimizavimas etc.54

Lietuvos astronomai dalyvavo galaktinių laukų ir žvaigždžių spiečių CCD fotometrijos

projektuose, galaktikų paviršių fotometrijos ir jų populiacijų tyrimuose, kintamų žvaigždžių ir virpančių baltųjų nykštukų fotometrijos, naujų fotometrijos ir fotometrinių temperatūrų matavimo metodų tyrimuose, ir pan., dalyvavo kuriant naują fotometrijos sistemą Stromvil su JAV ir Danijos astronomais. Atrasta ir ištyrinėta daugiau kaip 170 asteroidų (įskaitant vieną potencialiai pavojingą Žemei)55.

Pagal numatytą PECS biudžetą, kiekvienais metais Lietuvos fundamentinių mokslų

tyrimams kosmoso srityje galima tikėtis iki kelių milijonų litų. Nors fundamentalių tyrimų sritis, kur technologijų inovacijų lygis pagal techninio parengimo skalę atitinka žemiausius lygmenis, Lietuvos ūkio konkurencingumui gali turėti tik sąlyginai nedidelį poveikį, tai svarbus sektorius išlaikantis Lietuvos mokslo bendruomenę pasaulio kosmoso tyrinėjimų kontekste.

Gyvybės mokslai, biotechnologijos

Tai plati sritis, kuri bendrai pasaulyje, Europos mastu ir Lietuvoje turi bene didžiausias mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo galimybės. Europos mastu biotechnologijos yra viena iš keleto KET‘ų (angl. key enabling technologies). LR Vyriausybės patvirtintoje „Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programoje“56, biotechnologijos išskirtos kaip viena iš penkių sričių, kurios identifikuotos kaip vystytinos aukštųjų technologijų sritys.

Gyvybės mokslų ir biotechnologijų sritis tiek EKA, tiek NASA ar nacionalinių kosmoso

agentūrų programų rėmuose taip pat turi savo nišą, programas ir biudžetus. Nežiūrint to, ši sritis kosmoso srities taikymo kontekste turi gana didelius įėjimo barjerus, kadangi, pavyzdžiui, EKA Gyvybės ir fizinių mokslų kosmose programos veiklos (70 mln. Eur 2013-2016 m.)57 yra prieinamos tik EKA nariams ir tik tiems, kurie tiesiogiai dalyvauja 54 http://www.tfai.vu.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=projektai 55 http://www.nordicbaltsat.eu/sites/www.nordicbaltsat.eu/files/NBS_ELLP_Catalogue_ISSN.pdf 56 Aukštųjų technologijų plėtros 2007-2013 metų plėtros programa. 57 European Space Agency. European Space technology Master Plan, 2012.

72

Tarptautinės kosminės stoties (ISS) programoje. Tačiau visgi pagal EKA PECS nustatytus prioritetus, gyvybės mokslai (mikrogravitacijos moksliniai tyrimai, visų pirma kosmoso biologija ir medicina) buvo įtraukti į bendradarbiaujančios valstybės prioritetinių finansuotinų sričių sąrašą EKA PECS programos rėmuose, todėl vienas ar keli projektai šioje srityje gali turėti perspektyvų patekti tarp EKA finansuojamų projektų. Ši sritis taip pat būtų finansuojama ir Nacionalinės kosmoso mokslo programos rėmuose, o taip pat Europos struktūrinių fondų lėšomis.

Lietuvos biotechnologijų pramonė vystosi nuo 1990-ųjų ir yra laikoma viena geriausiai

išvystytų Centrinėje ir Rytų Europoje. Biotechnologijos MTEPI vykdomi įvairiose mokslo institucijose ir įmonėse, biotechnologijos metodai, produktai naudojami daugelyje veiklos sričių – medicinoje, farmacijoje, chemijos pramonėje, žemės ūkyje, aplinkos apsaugos darbuose ir kt. Šiame sektoriuje dirba apie 2000 darbuotojų, kurių tarpe 160 mokslo tyrimų ir plėtros profesionalų. 80 proc. šio mūsų šalies sektoriaus produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 70 šalių, o tai rodo pasaulinį pripažinimą58.

Šalyje veikia šios biotechnologijų bendrovės ir privatūs MTEPI centrai: Thermo Fisher

Scientific (biologiniai produktai genų inžinerijai, molekulinei biologijai, medicininei diagnostikai), TEVA Sicor Biotech (baltyminės kilmės vaistų kūrimas ir gamyba), Biocentras (mikroorganizmų naudojimas teršalams šalinti), Amilina, Aconitum, Biotechpharma, Profarma (biofarmacinės paskirties rekombinantinių baltymų preparatų gamyba), Sorpo (medicininė molekulinė diagnostika), Nomads, Biota ir kt. Šalyje veikia 16 MTEPI centrų (kurių tarpe 5 didieji universitetai) kartu su vietos ir užsienio kompanijomis ruošiančių biotechnologijų ir verslo specialistus.

Biotechnologijos mokslo srityje dirba Vilniaus universiteto Biotechnologijos ir

Biochemijos institutai, Inovatyvios medicinos centras ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir Bioinžinerijos katedros, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai. Šiose institucijose atliekami užsakomieji darbai, rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai. Pasiekta gerų rezultatų farmacinės paskirties baltymų, fermentų ir nukleorūgščių chemijos ir biochemijos, prokariotinių ir eukariotinių ląstelių molekulinės biologijos MTEPI srityse, didelė pažanga bioinformatikoje ir ekologinėje biotechnologijoje. Tačiau dar gerokai atsiliekama genomikos, transkriptomikos ir proteomikos tyrimų, augalų biotechnologijos srityse59.

KTU Telematikos laboratorijoje vadovaujamoje prof. Armino Ragausko, sukurta

sudėtinga ultragarsiniu matavimu paremta intrakraninio slėgio (galvospūdžio) matavimo technologija, kuri patentuota JAV, Europoje ir Japonijoje. Įvykdyti klinikiniai tyrimai, pagaminti matuoklių prototipai, Lietuvoje jau artimiausiais metais rengiamasi pradėti masinę jų gamybą. KTU mokslininkai yra patentavę ir neinvazinės smegenų kraujotakos autoreguliacijos stebėsenos technologiją, kuri, kartu su intrakraninio slėgio matavimo ir kitomis smegenų veiklos neinvazinėmis matavimo technologijomis ateityje turėtų sudaryti kompleksinę matavimo prietaisų sistemą, aktualią astronautikos srityje.60 NASA jau finansuoja šių neinvazinių technologijų klinikinių tyrimus Švedijoje. Pasirašytas ketinimų protokolas dėl antro kontrakto su JAV nacionaliniu kosmoso biomedicinos tyrimų institutu, kurio steigėjas yra NASA, dėl bendradarbiavimo. „Kalbamės su didžiausiomis medicinos

58 Aukštųjų technologijų plėtros 2007-2013 metų plėtros programa. 59 Id. 60 http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuviai-pribloske-pasauli-56-209423#ixzz2k3EKuZu9

73

bendrovėmis, tokiomis, kaip „General Electric Medical“, „Philips Medical“, kalbamės su NASA, gauname finansavimą iš JAV gynybos departamento, nuolat laimime Europos Komisijos (EK) projektus ir sugebame išlaikyti visą savo intelektinę nuosavybę Lietuvoje“, – džiaugėsi tarptautinių organizacijų, kurios užsiima smegenų tyrimais, valdybų narys A.Ragauskas61.

Mechatronika

Pagal mechatronikos apibrėžimą, pateiktą Tarptautinės automatinės kontrolės federacijos leidžiamą mokslo žurnalą “Mechatronics”62, „Mechatronika yra sinergetinė tiksliosios mechanikos, elektroninių kontrolės sistemų ir išmaniųjų sistemų projektavimo ir gamybos mokslo kombinacija. Ji apjungia sistemų, prietaisų ir produktų projektavimą siekiant optimalaus balanso tarp esminės mechaninės struktūros ir jos bendros kontrolės.” Wikipedija reziumuoja mechatronikos apibrėžimą kaip “sinergetinė mechaninės inžinerijos, elektronikos, kompiuterių ir valdymo sistemų kombinacija.“63

Mechatroninės sistemos, sudarytos iš jutiklių, valdiklių ir vykdiklių, yra daugelio

technologinių įrenginių ir kitų didelės pridėtinės vertės gaminių pagrindas. Mechatroninės sistemos užima reikšmingą vietą aviacijos ir kosmoso sektoriuje.

Mechatronikos disciplina nėra specifiniai identifikuota EKA‘os tarp Europos

bendradarbiaujančių valstybių plano (EBVP, angl. PECS) programos prioritetinių sričių, kadangi tai yra daugiau EKA tikrųjų narių, dirbančių programose, kurios turi stiprų mechatronikos komponentą, sritis. Automatikos ir robotikos kryptis (angl. Roadmap for Automation and Robotics) EKA harmonizuotame Bendrajame technologijų plane yra suplanuota iki 2016-ųjų metų, kuomet Lietuva dar neturės priėjimo prie EKA pasirenkamųjų programų. Tačiau pvz. jutiklių sistemų tyrimai64 yra identifikuoti Nacionalinėje mokslo programoje „Link ateities technologijų“.

Kadangi pagal turimą informaciją kol kas egzistuoja tik bendros prielaidos, kad šios

srities paklausa yra pakankama, tačiau akivaizdu, kad įėjimo į rinką barjerai yra gana aukšti, dėl ko reikalingas didelis Lietuvos mokslo ir verslo subjektų įdirbis, siekiant pilnaverčiai dalyvauti ir konkuruoti MTEPI projektuose kosmoso mechatronikos srityje.

Mechatronika Lietuvos pramonėje

Beveik visose Lietuvos pramonės šakose yra tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, gaminančių aukštosiomis technologijomis grįstus produktus, priskirtinus mechatronikai. Tai uždarosios akcinės bendrovės „Medelkom“, „Limatika“, „Siemens“, „Baltec CNC Technologies“, „Elintos matavimo sistemos“, „Elinta“, „Lokmis“, „Kemek Engineering“, „Grida“, „Elsis“, „Viltechmeda“, taip pat bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „KTU-Festo“ Pramonės automatikos centras, Lietuvos ir JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Brown&Sharpe-Precizika“, J. Gecevičiaus mokslinių paslaugų firma „GTV“, M. Mališausko firma „Hidroteka“ ir kitos. Dar daugiau įmonių mechatronines technologijas taiko tradiciniams produktams (maisto, aprangos, baldų, buitinės chemijos ir 61 id 62 http://www.journals.elsevier.com/mechatronics/ 63 http://lt.wikipedia.org/wiki/Mechatronika 64 Jutikliai ir registravimo sistemos nanostruktūrinei mikrobangei ir infraraudonajai fotonikai

74

panašiai) gaminti, nors pagal gaminamą produkciją priklauso vidutinių ar net žemųjų technologijų grupėms (pavyzdžiui, akcinės bendrovės „Lifosa“, „Snaigė“, „Achemos“ grupės įmonės ir kitos).

Tačiau giliau panagrinėjus sritis, kuriose veikia mechatronikos srities bendrovės, įdirbis

aviacijos ir kosmoso srityje, ar joms giminingose perspektyviose aplikacijose, yra nedidelis. Čia galima kalbėti tik apie pavienes bendroves. Paminėtinos“ Elinta“, „Teltonika“, „Baltec CNC Technologies“, „Lokmis“, “Elsis“. MTEPI projektų kosmoso mechatronikos aplikacijų srityje nebuvo identifikuota.

Be to, bendrai paėmus, su mechatronika susijusių pramonės šakų produktyvumas

Lietuvoje yra menkas: vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė siekia 3500–7000 JAV dolerių, o išsivysčiusių valstybių vidurkis – maždaug 50000JAV dolerių65.

MTEPI mechatronikos srityje

Mokslo srityje, mechatronines sistemas šios pagrindinės tyrėjų grupės:

• KTU mechatronikos centras; • VPU Ultragarsinių mechanizmų laboratorija; • KTU Panevėžio filialo mechatronikos centras; • UAB Minatech.

Kauno technologijos universitetas inicijavo ir koordinavo Mechatronikos mokslo,

studijų ir informacijos centro sukūrimo projektą, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų. Realizavus šį projektą 2007 m., buvo sukurtas mechatronikos, Lietuvos aukštųjų technologijų prioriteto, tinklas, vienijantis KTU, Vilniaus Gedimino technikos ir Klaipėdos universitetų mokslininkus svarbiems nacionalinės pramonės konkurencingumo didinimo uždaviniams spręsti.66

Dėl silpnos techninės bazės MTEPI srityje dar gerokai atsiliekama nuo ES ir JAV,

tačiau jau atliekama daug Lietuvos ir užsienio užsakomųjų darbų, vykdomi ES ir kitų tarptautinių programų projektai. Kauno technologijos universitetas gali pasiūlyti naujas technologijas ir gaminius pjezoaktyviųjų medžiagų pagrindu; intelektualius matavimo prietaisus ir sistemas; ultragarsinius srautų debito matuoklius, ultragarsinius precizinius lygio ir atstumo matuoklius; medicinines diagnostikos sistemas, ultragarsinės echoskopijos keitiklius ir prietaisus; mechatronines fiziologinio monitoringo sistemas; signalų pagrindu atkuriamų vaizdų ir duomenų persiuntimo telemedicinos tinklais įrangą; technologinių įrenginių išteklius tausojančio valdymo ir signalų analizės programinę įrangą ir t. t. Fizinių ir technologijos mokslų centras yra sukūręs puslaidininkinių mechaninių dydžių (slėgio, skysčių lygio, vibracijų ir panašių) jutiklių, tarp jų puslaidininkinių silicio jutiklių. Lietuvos energetikos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas turi originalių rezultatų elektrocheminių generatorių kūrimo srityje.

2003–2006 metų Aukštųjų technologijų plėtros programos vykdymo laikotarpiu buvo

vykdomi 4 mechatronikos projektai (skirta 2,7 mln. litų Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo asignavimų, verslo partneriai skyrė 1,2 mln. litų). Vykdant projektus, paskelbta 20 straipsnių į Mokslinės informacijos instituto sąrašą įtrauktuose moksliniuose žurnaluose,

65 65 Aukštųjų technologijų plėtros 2007-2013 metų plėtros programa. 66 http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2011_TM_apzvalga_1.pdf

75

apgintos 3 disertacijos, projektus vykdė 44 doktorantai. Įgyti 2 patentai, sukurta 14 naujų technologijų ir 21 gaminys, įkurta 13 naujų darbo vietų. Mechatronikos krypties aukštųjų technologijų gamintojų metinė apyvarta padidėjo ne mažiau kaip 100 mln. litų.

2007-2013 metais vykdomos Programos laikotarpiu turėtų būti įsteigtos dar kelios

naujos aukštųjų technologijų įmonės, sukurta bent 300 naujų darbo vietų, o metinė gaminamų, komplektuojamų ir diegiamų mechatroninių sistemų bei jų elementų metinės realizacijos apimtis turėtų viršyti 1 mlrd. litų; turėtų iš esmės pasikeisti daugelio pramonės įmonių technologinė įranga. Prognozė grindžiama vis aiškesniu įmonių suvokimu, kad atsivežtomis technologijomis, gamindamos ne savo sukurtus produktus jos uždirba lėšas tik savikainai dengti. Vykdant šią Programą, Kauno technologijos universitete, kitose mokslo ir studijų institucijose bus sustiprinti mokslo centrai, jiems bus pavesta užtikrinti mechatroninių produktų kūrimo, modernizavimo ir tyrimų darbus, gamybos ir valdymo technologijų kūrimą ir efektyvų naudojimą, jų prieinamumą visoms suinteresuotoms šalies institucijoms. Numatoma sukurti mechatronikos įmonių tinklą, kuris sudarytų sąlygas, kad kuo daugiau įmonių galėtų naudotis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiamo įmonių bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis rezultatais, padėtų spręsti rizikos, bendrojo finansavimo ir kitas MTEPI problemas.

Iš projektų mechatronikos srityje, tiesiogiai susijusiu su kosmoso sritimi, paminėtini

šie67:

• Mažų palydovų stabilizavimas ir orientavimas erdvėje. Kauno technologijos universitetas. prof. habil. dr. Ramutis Bansevičius.

• Pjezoelektrinių pozicionavimo erdvėje priemonių kūrimas (2011.08.01 – 2013.12.03), ATPP, 2013.

• Mažų palydovų ir mikropalydovų saulės baterijų išskleidimo ir kitų sudėtingų sistemų pjezoelektrinių pavarų ir jų valdymo sistemų kūrimas, gamyba ir automatinis bei kompleksinis derinimas.Lietuvos - Ukrainos dvišalio bendradarbiavimo MTEP programa, 2005-2006.

Plačiau apie Lietuvos CubeSat projektus ir mažųjų palydovų srities vystymąsi pasaulyje

žr. sekančiame skyriuje. Apibendrinant MTEPI kosmoso mechatronikos srityje organizacijų įdirbį, galima

konstatuoti, kad Lietuvoje projektus vykdė kelios organizacijos, jos turi įdirbį tinkamoje srityje, tačiau daugiau vietinėje, o ne tarptautinėje rinkoje. Ribotas kiekis subjektų, vykdančių šios srities projektus tarptautiniame lygmenyje, (KTU mikro- ir nanopalydovų orientavimas erdvėje), nors ir turi tinkamas kompetencijas ir motyvaciją vykdyti veiklą/projektus, tarptautiniame lygmenyje susiduria su didele konkurencija šioje srityje.

67 http://www.mechatronika.lt/projektai-2/lt/

76

Informacinės technologijos

LR Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. Lietuvoje veikė 2185 informacinių technologijų įmonės, kurios sudarė 3,1 proc. visų nefinansinių įmonių. Jose dirbo 24 457 žmonės. Pažymėtina, kad IT sektoriuje vyrauja mažos įmonės, turinčios iki 9 samdomųjų darbuotojų (84,3 proc.visų IT įmonių). Jose dirbo 22,2 procento visų šio sektoriaus darbuotojų, buvo pasiekta 15 proc. sektoriaus apyvartos ir sukurta 8 proc. sektoriaus pridėtinės vertės. Vidutinės ir didelės įmonės, turinčios 50 ir daugiau darbuotojų, sudarė tik 3,8 proc. visų IT sektoriaus įmonių. Jose dirbo 55,1 proc. visų šio sektoriaus darbuotojų ir buvo pasiekta 66,5 proc. apyvartos bei sukurta 77 proc. šio sektoriaus pridėtinės vertės. Panagrinėjus didžiausias Lietuvos IT įmones tampa akivaizdu, kad Lietuvos IT sektorius kaip toks yra orientuotas į tradicines IT prekybos ir į vietinę rinką orientuotų paslaugų teikimo sritis. Pavyzdžiui, IT sektoriaus įmonės sudaro tik apie 3-4 proc. visų įmonių pagal skaičių, ir dar mažesnę dalį pagal apyvartą.

Viešojoje erdvėje įprasta laikyti Lietuvą kaip valstybę, esančią informacinių

technologijų ir komunikacijų srities lydere, arba bent jau pažangia gamintoja/paslaugų teikėja. Tačiau detaliau išnagrinėjus Lietuvos konkurencingumo rodiklius paaiškėja, kad didžioji dalis pažangos yra pasiekta šalies vidinės ryšių infrastruktūros vystymo srityje (kur Lietuva pvz. pagal optinių tinklų ar mobilaus ryšio skvarbą užima lyderiaujančias pozicijas), bei palyginti žemos pridėtinės vertės paslaugų (t.k. programavimo, verslo procesų ir sistemų priežiūros paslaugų srityse).

Tačiau analizuojant Lietuvos IT įmonių konkurencingumą pasauliniame ar Europos

kontekste, akivaizdu, kad Lietuvos IT sektorius nėra išskirtinis ar turintis konkurencinį pranašumą globaliu mastu, išskyrus kol kas palyginti su Vakarų šalimis nedidelį IT specialistų atlyginimų lygį. Pavyzdžiu, pagal IT sektoriaus eksportą, palyginti su bendru šalies eksportu, Lietuva 2011 metais buvo 22-oje vietoje tarp 27 ЕС valstybių68, IT sektoriaus dalis Lietuvos BVP sudarė tik 2,2-2,3 proc.69, kai tuo tarpu pasaulio bendrajame vidaus produkte (BVP) IT dalis 2003 metais sudarė 5 proc., tuo tarpu 2008 - jau 5,4 procento. „The Climate Group“ ataskaitoje „SMART 2020: Enabling the low carbon economy in the information age“ prognozuojama, kad 2020 metais IT dalis BVP sudarys 87 procentus.

Nežiūrint neypatingai palankios situacijos IT sektoriuje aukštos pridėtinės paslaugų

potencialas aviacijos ir kosmoso pramonei čia taip pat egzistuoja, tačiau jis identifikuojamas atskirų subjektų turimose kompetencijose.

Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia bendrovė UAB Geomatrix, kurios specializacija yra

kosminių duomenų apdorojimas. Ji buvo įkurta jos vadovui G.Vaitkui jau dešimtį metų dalyvaujant GMES-projektuose, kuriuose partneriais buvo Vilniaus ekologijos institutas ir Aerogeodezijos institutas Kaune. Tarp paminėtinų MTEPI projektų buvo Baltic Sea Regional Project (BSRP), FP7 Geoland 2, eContentPlus NatuerSDIplus, ICT-PSP HlanData; pagrindinis GMES duomenų apdorojimo projektas buvo GMES Reference Data Access (GRDA – hidrografijos komponentas), pagal DG-ENT programą.

UAB Lietuvos Aerogeodezijos institutas taip pat vykdė keletą projektų, susijusių su kosminiais vaizdais:

• Lietuvos kosminio vaizdo M 1:50 000 žemėlapiui sudaryti skirtų kosminių vaizdų

dešifravimas; 68 LR Statistikos departamentas. Infomacinės technologijos Lietuvoje. 2013. 69 Id.

77

• Lietuvos sudėtinės dalies CORINE Land Cover duomenų bazei sudaryti skirtų kosminių vaizdų dešifravimas.

Viena iš nedaugelio Šiaurės šalių regione didelių duomenų analizės (angl. big data)

srityje dirbančių bendrovių, kurios kompetencijos statistiniais metodais manipuliuojant ir analizuojant duomenis gali būti puikiai pritaikomos palydovų surenkamų duomenų apdorojimui (EKA technologijų 2 domenas Kosminių sistemų programinė įranga, D subdomenas Žemės segmento duomenų apdorojimas), yra UAB Exacaster.

UAN HNIT Baltic yra žinoma Lietuvoje geografinių informacinių sistemų sprendimus

kuriančių ir teikiančių įmonių Rytų ir Vidurio Europoje. Savo sprendimuuose ji naudoja navigacijos palydovų teikiamą informaciją, integruoją ją į navigacijos prietaisus ir programas.

Kita žinoma IT sektoriaus bendrovė UAB Elsis 2011 metais dalyvavo BP7 programos

metais „Clean Sky” jungtinėje technologinė iniciatyvoje. „Clean Sky” programa įgyvendinama siekiant bendrųjų ES tikslų (ACARE 2020 dienotvarkė) aviacijos transporto srityje – sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms, konkrečiai, sumažinti orlaivių kuro sąnaudas ir kenksmingų medžiagų emisiją į aplinką (CO2/NOX) bei orlaivių keliamą triukšmą. Tai pasiekti turi padėti naujos technologijos ir sprendimai įvairiose su aeronautika susijusiose srityse, nuo medžiagotyros, variklių, avionikos iki skrydžių valdymo. „Elsis” įmonės specialistai vykdo darbus „Clean Sky” programos ekologiškų valdymo sistemų, skirtų ekologiškam orlaiviui (GRA), srityje. Projekto technologiniai lyderiai – Alenia Aeronautica (Italija), EADS (Vokietija), Thales Avionics (Prancūzija), Fraunhofer (Vokietija), Liebherr (Vokietija). Daugelis naujų techninių sprendimų bus išbandyti, patikrinti ir pademonstruoti kompiuteriniais simuliatoriais. Vieną iš tokių simuliatorių, skrydžio valdymo centro operatoriaus darbo vietos arba ATC (Air Traffic Controller) ir kuria bendrovės specialistai. Sukurta skrydžių valdymo centro simuliacija leis pademonstruoti naujos kartos skrydžių valdymo, maršruto ir trajektorijos parinkimo bei optimizavimo galimybes. Visa tai – indėlis į orlaivių kuro sąnaudų, aplinkos taršos bei keliamo triukšmo mažinimą.

Iš esmės galbūt nemažas Lietuvos skaičius įmonių galėtų konkuruoti kosmoso

aplikacijose vykdant kosmoso agentūrų užsakymus taikomiesiems tyrimams šiose srityse: sudėtingų įvykių apdorojimas realiuoju laiku, duomenų greita paieška ir sodrinimas, statinių ir dinaminių deformavimo procesų tyrimas, stiprumo ir stabilumo skaičiavimai ir pan70. Deja, IT įmonių koncentracija ir konkurencija generinių aplikacijų srityje yra ypatingai didelė, ir Lietuvos įmonėms įėjimo barjerai yra ypatingai aukšti.

Be tradicinių aukštųjų technologijų sričių, susijusių su kosmoso pramonės

technologijomis, studijos autoriai Užsakovo papildomu prašymu pateikia kelias nors ir ne su kosmoso sritimi ir ne su MTEPI tiesiogiai susijusias, tačiau giminingas aplikacijas ir kryptis, kurios studijos apklaustų ekspertų nuomone galėtų būti perspektyvios ir vystytinos. Tai mažosios paslaugų robotikos sritis, su kiek gilesne nepilotuojamų orlaivių krypties analize.

Nepilotuojamų orlaivių kryptis

Studijos tikslais vykdomų interviu ir susitikimų su Lietuvos kosmoso ir aviacijos ekspertais metu išryškėjo didelis interesas ir motyvacija vystyti mažosios robotikos sritį, su 70 Lietuvos mokslo ir verslo, gebančio įsijungti į Europos kosmoso agentūros veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą, įvertinimo studija, 2011.

78

specifine orientacija į nepilotuojamų orlaivių ir automobilių aplikacijas. Jau šiuo metu visa eilė tyrėjų ir technologų kūrėjų grupių yra padarę nemažą įdirbį vystant bepiločių orlaivių ir automobilių technologijas, paslaugų koncepcijas, gilinamasi į reguliacinius aspektus, bei finansinių resursų paiešką šios srities vystymui. Pasak Vidmanto Tomkaus, Lietuvos kosmoso asociacijos Direktoriaus, „viena iš perspektyvių sričių Lietuvoje galėtų būti mažųjų robotinių sistemų kūrimas ir vystymas, t. y. autonominių ir nuotoliniu būdu valdomų aparatų, įskaitant aparatus, judančius sausumoje, vandenyje, ore ir kosmose, kūrimas (eksperimentinė plėtra), siekiant jų pagalba teikti stebėjimo, ryšio ir nedidelių krovinių transportavimo paslaugas.“ Mažųjų robotinių sistemų kūrimas buvo įvardytas Konkurencingo Lietuvos kosmoso sektoriaus sukūrimo 2012-2020 m. plane (Baltoji Knyga), kaip vienas iš Lietuvos kosmoso sektoriaus veiklos prioritetų. Apklausus suinteresuotus asmenis Lietuvos aviacijos ir kosmoso sektoriuje akivaizdu, kad viena iš mažųjų robotinių sistemų sričių, kuriai vystyti yra didžiausia motyvacija ir entuziazmas, yra mobilių autonominių transporto priemonių sistemos ir paslaugos.

Bepiločių orlaivių gamyba patenka į paslaugų robotų rinkos aplinką, todėl nagrinėti pradėsime nuo trumpos šios rinkos apžvalgos. Paslaugų robotų rinkos dydis ir kontekstas

Nuo 1998 metų, kuomet pradėta vesti paslaugas teikiančių profesionalių robotų statistiką, į eksploataciją pasaulyje įvesta kiek daugiau nei 126,000 profesionalių paslaugų robotų. Šiuo metu sunku pasakyti, kiek profesionalių paslaugų robotų vykdo veiklą, kadangi kai kurie robotai yra ilgaamžiai (pvz. povandeniniai robotai, kurių tarnavimo laikas – iki 10 metų, o industrinių robotų – 8 metai), o kiti, gynybos srityje teikiantys paslaugas robotai, tarnauja labai trumpą laiką (pvz. išminavimo robotai). 2012 metais profesionalių robotų pardavimai buvo 16 067 vnt. , o pardavimų vertė - to US$ 3.42 milijardo dolerių.

Didžiausią paslaugų robotų dalį (apie 6,200, arba 40 proc. visų profesionalių paslaugų

robotų) sudaro robotai gynybos srityje, iš kurių didžiąją dalį (5,453 vnt. 2012 metais) sudaro nepilotuojami orlaiviai. Pasaulinėje robotikos paslaugų (neskaitant industrinių robotų) pramonėje šis segmentas yra vienas svarbiausių ir labiausiai augančių (8 proc. augimas 2012 mm, palyginus su 2011 m.).

Kitas svarbus segmentas po gynybos pramonės yra medicinos robotai, kurie sudarė apie

25 proc. visų profesionalių robotų rinkos pagal pardavimų vertę, arba 8 proc. pagal vienetų skaičių. Operacijas atliekantys ir terapijos robotai sudarė didžiausią medicinos robotų dalį. Medicinos robotai yra brangiausias robotų segmentas, kur vieno roboto vidutinė kaina yra 1.5 milijono JAV dolerių (įskaitant priedus ir paslaugas).

Apie 9 proc. visų profesionalių paslaugų robotų sudarė logistikos sistemos robotai. Tai -

796 automatizuotos savaeigės transporto priemonės gamybos aplinkoje ir 557 ne gamybos aplinkoje. Logistikos robotų sistemų pardavimų vertė skaičiuojama 196 milijonus JAV dolerių. Kiti profesionalūs paslaugų robotai, kurių kol kas parduodama mažiau, yra statybos ir griovimo darbų robotai, profesionalaus valymo robotai, sistemų priežiūros ir palaikymo robotai, robotai – gelbėtojai ir saugos paslaugų robotai, mobilios robotų platformos ir povandeninės sistemos. Planuojama, kad laikotarpiu nuo 2013 iki 2016 metų bus pagaminta ir parduota per 94,800 naujų paslaugų robotų, kurių vertė bus apie 17.1 milijardo JAV dolerių.

79

Iš šių robotų pardavimų, gynybos sektoriaus robotai sudarys apie 28,000 vnt., o pieno pramonės robotai (melžimo aparatai) - 24,500 vnt. Šios dvi robotų grupės sudarys 55 proc. visų profesionalių robotų paslaugų pardavimų.71 Nepilotuojamų orlaivių segmentas

Kaip minėta aukščiau, nepilotuojami orlaiviai sudaro didžiausią profesionalių paslaugų robotų segmentą. Bepiločiai lėktuvai tampa vis populiaresni JAV, Europoje ir pasaulyje. Šiuo metu aktyviai komercines ar gynybos nepilotinių orlaivių sistemas vysto per 60 pasaulio šalių, kur jie naudojami kariniais ir civiliais tikslais. Nepilotuojamų orlaivių pramonė aktyviausia JAV, Rusijoje, Kinijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Australijoje. JAV yra pasaulinė šios technologijos lyderė ir skatina jų naudojimą kariniams ir civiliams tikslams.

Nepilotuojamų orlaivių panaudojimo galimybės yra šios:

• Karinės ir saugumo aplikacijos:

• Žvalgyba • Stebėjimas • Atakavimas • Parama karinių veiksmų vykdymo situacijose

• Saugumo užtikrinimo aplikacijos: • Stebėjimas, sekimas • Sienų kontrolė • Perimetro saugumo užtikrinimas • Uostų saugumas/ stebėjimas

• Aplinkosaugos, infrastruktūros, reagavimo į ekstremalias situacijas. • Komercinių objektų ir situacijų tebėjimas (nekilnojamojo turto, draudiminių įvykių ar

turto, naftos, dujų platformų, vamzdynų ir pan.).

2013 m. kovo mėn. Tarptautinė Nepilotuojamų transporto priemonių sistemų asociacijos (AUVSI) išleistoje studijoje konstatuojama72, kad nuo planuojamos 2015 metais nepilotuojamų lėktuvų integracijos su JAV nacionaline oro navigacijos sistema (NAS), ši industrija pradėtų labai smarkiai augti įvairiose pritaikymo srityse. Studijoje pažymėta, kad

a) per tris metus būtų sukurta 70 tūkstančių naujų darbo vietų; b) bendras ekonominis efektas nuo 2015 iki 2025 m. pasiektų 13.6 milijardų dolerių. Šis

ekonominis efektas susidaro iš lėšų, sumokamų naujų produktų gamintojams ir komponentų tiekėjams, o taip pat iš paslaugų verslui ir gyventojams.

c) Iki 2025 metų bus sukurta daugiau kaip 103 tūkstančiai papildomų darbo vietų, kurios bus kuriamos daugiausia valstijose, kurios turės tinkamą reguliacinę aplinką ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, testavimo poligonus.

d) Numatoma, kad didžiausia nepilotuojamų lėktuvų rinka bus žemės ūkis, ypatingai pasėlių monitoringo ir pesticidų paskirstymo srityse. Kita perspektyvi sritis – viešojo saugumo paslaugos (policija, priešgaisrinė sauga).

71 World Robotics, 2013. 72http://www.spacedaily.com/reports/AUVSI_Study_Finds_Unmanned_Aircraft_Industry_Poised_to_Create_70000_New_Jobs_in_the_U_S__in_Three_Years_999.html

80

Nepilotuojamų lėktuvų įsigijimo ir reguliavimo klausimai užima vis svarbesnę dalį Europos Sąjungos (ES) darbotvarkėje73. Nepilotuojamų orlaivių sertifikavimo klausimas yra ypatingai aktualus, kadangi šiuo metu kiekviena šalis persertifikuoja kitos šalies gaminamą ar įsigyjamą gynybos pramonės produkciją. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pareigūno Vaidoto Urbelio, nepilotuojamų lėktuvų perdavimo ir sertifikavimo klausimas tapo dar aktualesnis, kai Vokietija 2012 m. gegužę dėl sertifikavimo problemų atsisakė šimtamilijoninio nepilotuojamų lėktuvų kontrakto. Dar didesnė problema yra technologijos perdavimas, kai tai susieta su trečiomis šalimis, šiuo atveju JAV. Nepilotuojamų orlaivių srities vystymasis Lietuvoje

Lietuvoje yra keletas entuziastų grupių, kurios aktyviai vysto nepilotuojamų orlaivių temą. Viena tuo užsiimanti jauna įmonė yra UAB „Žvelk aukščiau“, bendraminčių grupę sudaro Eimantas Mikšys, KMTI Direktorius Domantas Bručas, kiti šios srities entuziastai74.

Bepiločius lėktuvus jau senokai kuria aviakonstruktorius Antanas Gedvilas75,

gyvenantis šalia Trakų esančiame Jovariškių kaime. Savo kūriniais aviakonstruktorius mėgėjas stebina šios srities specialistus. Pirmieji trakiečio sukurti orlaiviai buvo valdomi radijo bangomis ir galėjo skristi pagal iš anksto sudarytą programą. Su pagalbininkais dirbęs keletą metų, A.Gedvilas sukūrė naują skraidymo aparatų nuotolinio valdymo sistemą, veikiančią telefoniniu ryšiu.

Šią naujovę jis jau išbandė Paluknio aerodrome su keturiais jo paties pagamintais

lengvaisiais lėktuvais. Du bandomieji lėktuvai buvo varomi vidaus degimo varikliais ir skraidė tris valandas, kiti turėjo elektrinius variklius. Vienas lėktuvas buvo bandomas sudėtingomis oro sąlygomis. Visi bandymai buvo sėkmingi.

Nepilotuojami orlaiviai jau sėkmingai naudojami verslo tikslams. Bendrovė UAB HNIT

Baltic siūlo 3D žemėlapių kūrimo, paviršių modelių generavimo ir tūrių skaičiavimo, teminio kartografavimo paslaugas Sense Fly eBee nepilotojamo lėktuvo pagalba.

Be abejonės, šie pajėgumai nėra palyginami su pasauline ar net kaimyninių šalių

nepilotuojamų lėktuvų gamybos ir paslaugų pramone, tačiau Lietuvoje ši sritis turi perspektyvų, nes nepilotuojamų orlaivių paslaugoms egzistuoja realus poreikis. Tai patvirtina konkretūs pavyzdžiai, kuomet Lietuvos šakinė ministerija užsako technologinius produktus ne JAV ar Izraelyje o pas Lietuvos tiekėjus (nuotoliniu būdu valdomo daugkartinio naudojimo šiluminio oro taikinio pirkimai). Lietuvoje ikiprekinių pirkimų teisinė bazė dar nėra išvystyta, tačiau iniciatyvos šioje srityje kaip tik buvo inicijuotos nepilotuojamų orlaivių interesų grupės Lietuvoje. Turint galvoje aukščiau minėtą valstybės institucijų poreikį konkrečioms ir integruotoms paslaugoms, kuriamoms kosminių ir susijusių technologijų pagrindu, šios srities verslui be paramos mokslo žiniomis, valstybė galėtų padėti savo užsakymais tokių technologijų sukūrimui, t. y. ikiprekiniais mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pirkimais. Tai ne tik leistų sparčiau ir efektyviau aprūpinti viešąjį sektorių naujomis inovatyviomis paslaugomis, didinančiomis šio sektoriaus darbo efektyvumą, bet ir pagerintų visą valstybės inovacinį klimatą bei padidintų Lietuvos konkurencingumą.

73 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kaip-spresti-nepilotuojamu-lektuvu-reguliavima.d?id=61779987#ixzz2iH8jjWso 74 http://www.kf.vu.lt/lt/naujienos/bendrai/919-bepiloci-lektuv-verslas-studento-rankose 75 http://krastonaujienos.lt/2012/05/bepilociai-lektuvai-nato-pajegose-ir-trakuose/

81

Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programos įgyvendinimo 2013–2015 metų priemonių plane viena pirmųjų priemonių plėtojant kosmoso ir gretutinių sričių mokslinius tyrimus bei skatinant eksperimentinę plėtrą šiose srityse, yra parengti studiją, nustatant valstybės institucijų poreikį ikiprekiniams pirkimams kosmoso ir gretutinėse srityse ir parengiant techninę užduotį tokiems pirkimams.

Pilotinis ikiprekinių pirkimų projektas kosmoso ir gretutinėse srityse galėtų būti

vykdomas siekiant sukurti universalią robotinę nuotolinio stebėjimo technologinę platformą, kurią sudarytų:

a) dirbtinio intelekto, kompiuterinės regos ir erdvinės orientacijos sistemos; b) mobiliosios autonominės transporto platformos; c) mobiliosios transportuojamųjų ir stacionariųjų terminalų ryšio sistemos.

Deja, kol šakinėms ministerijoms nėra skiriamas MTEP biudžetas, sunku rasti

finansavimą tokiai priemonei. Rekomenduotumėm suinteresuotas šalis diskutuoti su Ūkio Ministerija ir/ar Švietimo ir Mokslo Ministerija, kitomis suinteresuotomis institucijomis, dėl finansavimo tokiai priemonei skyrimo.

Ikiprekybinių pirkimų (valstybės užsakymų TMT ir EP veiklai) sistema labai gerai

išvystyta JAV, per inovacijų skatinimo mažose ir vidutinėse įmonėse programą SBIR (angl. Small Business Innovation Research). Visa tai leidžia JAV išnaudoti visas PPO susitarimo dėl viešųjų pirkimų teikiamas galimybes (išimtis, taikomas MT ir EP veiklai) savo įmonių konkurencingumui didinti. Nepilotuojamų orlaivių įdirbis kaimyninėse šalyse

Lietuvos kaimynės ir kitos geopolitiškai artimos šalys (Latvija, Estija, Lenkija, Gruzija) turi neblogai išvystytas kompetencijas ir pajėgumus nepilotuojamų orlaivių gamybos srityje.

Estijos įmonė Eli Airborne Solutions, įkurta 2003 metais specializuojasi nepilotuojamų

orlaivių sistemų projektavimu, tyrimais ir gamyba kariniams ir komerciniams tikslams. Eli Airborne Solutions multikopterio sistema yra inovatyvaus dizaino, nes kartu su kontrolės stotimi telpa į kuprinės dydžio talpą.Sistema pasižymi autonominio ilgo skrydžio galimybėmis ir video arba infraraudonos kameros galimybėmis.

Latvijoje veikia vidutinio dydžio virš 20 darbuotojų įdarbinusi gamykla UAV Factory

Ltd76. Tai vertikaliai integruota gamybos bendrovė, kuri beveik visus komponentus pasigamina pati. Gamykla įkurta 2009 metais. UAV Factory parduoda nepilotuojamus orlaivius, pneumatines katapultas, borto generatorių sistemas ir antžemines kontrolės sistemas klientams iš 16 šalių. Pagrindiniai klientai yra žinomi integratoriai, mokslo įstaigos, universitetai, daugiausia JAV. Beveik visi JAV universitetai, dėstantys UAV programas yra įsigiję Penguin B UAV platformą. UAV Factory turi pardavimų biurą JAV Niujorko valstijoje Irvingtone.

76 http://www.uavfactory.com/page/company

82

Gruzijos mokslinis techninis centras Delta 2012 m. sukūrė nuosavą Nepilotuojamą aero sistemą (6 lėktuvai). Sistema skirta sienų apsaugai, oro erdvės ir signalų tyrinėjimams, nelaimių stebėsenos ir kitoms reikmėms. Šios sistemos skrydžio parametrai:

• Skrydžio trukmė: 8 val. • Aukštis: 100-3000 metrų • Greitis: 60-160 km/h • Naudingasis krovinys: dviguba kamera, foto kamera, terminė kamera, infraraudonųjų

spindulių kamera.

Lenkija yra didelė nepilotuojamų orlaivių naudotoja ir pirkėja. 2013 m. birželio mėnesį Lenkijos Gynybos ministerija patvirtino apie 200 nepilotuojamų orlaivių įsigijimą už 312 milijonų JAV dolerių77. Lenkija turi gana gyvybingą nepilotuojamų orlaivių pramonę. Flytronic, įmonė, įkurta 2008 m. dviejų inžinierių, yra didžiausia Lenkijos nepilotuojamų orlaivių tiekėja. Joje dirba per 60 inžinierių. Šiuo metu Flytronic turi 10 milijonų JAV dolerių vertės kontraktą su Lenkijos Gynybos ministerija nepilotuojamų robotinių sistemų gamybai ir kariškių apmokymams dirbti su jomis. Flytronic sistema, be kita ko, gali dirbti -20 laipsnių (C) šaltyje ir iki 50 laipsnių karštyje, ir yra paleidžiamos iš rankų. Be Gynybos ministerijos, lėktuvus perka policija ir kitos žinybos. Nepilotuojamų orlaivių reguliacijos aspektai

Pažymėtina, kad nepilotuojamų mažųjų orlaivių reguliavimas yra specifinė sritis, kuri yra viena iš kliūčių vystantis šiais sričiai. Bendrai Europos aviacijos aspektus reguliuoja EK Taisyklės 1592/2002 (EASA Regulation). Tačiau nei EASA Taisyklės nei jų Įgyvendinimo reglamentai nėra taikomi lėktuvams karinėse, sienų apsaugos, policijos ar panašiose situacijose (Valstybiniai orlaiviai), nors ES šalys narės privalo užtikrinti, kad atliekant tokias funkcijas iš esmės būtų laikomasi bendrųjų EASA Taisyklių principų.

Tam tikra kategorija orlaivių neprivalo atitikti EASA taisyklių. Šios kategorijos, kurios liečia nepilotuojamus orlaivius, yra:

• orlaiviai, specialiai sukurti ar modifikuoti tyrimams, eksperimentiniams ar mokslo tikslams, ir gaminami labai mažais kiekiais;

• orlaiviai, kurių pirminis dizainas buvo skirtas kariniams tikslams; ir • nepilotuojami orlaiviai, kurių bendra operacinė masė yra mažesnė nei 150 kg.

Bet kuris orlaivis, nepatenkantis į aukščiau išvardintas kategorijas yra reguliuojamas

EASA Taisyklių ir Įgyvendinimo reglamentų ir privalo turėti EASA tinkamumo skraidymui sertifikatą. Orlaiviai, kurie nėra reguliuojami EASA Taisyklių, yra reguliuojami nacionalinių įstatymų, kiek tai liečia tinkamumo skraidyti sritį. Europos lygmenyje taip pat kol kas dar

77 http://www.israeldefense.com/?CategoryID=472&ArticleID=1605

83

nėra teisinės bazės dėl operacinių taisyklių, licencijavimo, aerodromų ir paslaugų reguliavimo. Tai yra nacionalinės jurisdikcijos klausimai.

Autonominiai automobiliai

Lietuvoje studijos autorių taip pat buvo identifikuota verslininko, „Elintos“, vienos didžiausių pramonės automatizavimo paslaugų bei produktų tiekėjų Lietuvoje, taip pat „Elinvision“, „GRE Holding“ ir kitų įmonių bendraturčio ir įkūrėjo Vlado Lašo propaguojama autonominių automobilių plėtros koncepcija, kuri papildo nepilotuojamų orlaivių interesų Lietuvoje siekius. Pasak V. Lašo, nors Lietuvos įmonės vargu ar galėtų pretenduoti aplenkti automobilių gigantų ar tokių bendrovių kaip Google pastangas ir įdirbį autonominių automobilių srityje, Lietuva galėtų išnaudoti savo konkurencinį pranašumą – didelį aukštą teisinę kvalifikaciją turinčių specialistų kiekį, įgyvendindama palankią reguliacinę aplinką tokių priemonių testavimui.

Pastaruoju metu pasaulyje tikrai nemažai investuojama į autonominių automobilių

eksperimentinę plėtrą, nes manoma, kad tai labai perspektyvus sektorius. JAV Elektros ir elektronikos instituto nariai-ekspertai prognozuoja, kad iki 2040 m. 75% visų transporto priemonių bus autonominės78.

Dar 2005 metais Stanfordo universiteto tyrėjai gavo 2 milijonų JAV dolerių projektą

automobilio-roboto kūrimui, o 2010 metais Google autonominis automobilis jau išvažiavo į Kalifornijos kelius. Ši technologijų pramonės gigantė specialia įranga aprūpino „Toyota Prius“ hibridinius automobilius, kurie autonominiu būdu, nesukeldami avarijų Jungtinėse Amerikos Valstijose įveikė daugiau nei pusę milijono kilometrų.

Leidimą testuoti tokias transporto priemones gavo ir pirmoji automobilių kompanija –

„Audi“. Šiai Vokietijos mašinų gamintojai autonominius automobilius leista bandyti Nevados valstijoje. Oksfordo Universiteto mokslininkai technologiją kūrė kartu su „Nissan“. Britų teigimu, ji buvo sėkmingai išbandyta uždarame bandymų poligone, tačiau Transporto Departamentui uždegus žalią šviesą bandymams gatvėse, viskas persikels į viešus Didžiosios Britanijos kelius79.

2012 m. pabaigoje Nevados Floridos ir Kalifornijos valstijos patvirtino įstatymus, leidžiančius autonominių automobilių operavimą keliuose. Automobilių gamintojai GM, BMW, Opel ir Audi, jau eilę metų dirba prie pusiau autonominio automobilio valdymo technologijų.

Vienas didžiausių iššūkių autonominių automobilių (kaip ir nepilotuojamų orlaivių) plėtrai yra teisinės atsakomybės ir draudiminiai aspektai80. Pasak Dr. Sven Beiker, Stanfordo automobilių tyrimų centro vykdančiojo direktoriaus, gali būti, kad dėl šių juridinių kliūčių autonominius automobilius turėsime tik po 20 metų, ir galbūt važinėjančius tik specialiai tam skirtais keliais. Kitos problemos, kurias sprendžia autonominių automobilių problematikos tyrėjai, susiję su tuo, ar autonominiai automobiliai iš tikrųjų padės spręsti kelių užimtumo problemas (o ne atvirkščiai, nes padaugės galinčių važiuoti), ir tai, kad mažiau gyvų vairavimo įgūdžių reikalaujantis autonominis vairavimas padidins avarijų riziką; kaip pasikeis

78 http://www.ieee.org/about/news/2012/5september_2_2012.html 79http://www.15min.lt/naujiena/gazas/naujoves/autonominiai-automobiliai-riedes-ir-didziosios-britanijos-gatvemis-219-354592#ixzz2jVMkQYSJ 80 http://law.scu.edu/hightech/autonomousvehicleconfrecap2012/

84

privatumo lygis, kuomet dėl autonominių automobilių visuotinio sekimo reikalavimų bus nuolat sekamas ir žinomas kiekvienas operatoriaus maršrutas.

Studijos autorių kalbinto vieno iš ekspertų nuomone, viena iš galimų nišų Lietuvos indėliui į autonominių transporto priemonių vystymą, galėtų būti reguliacinės aplinkos ir specialios infrastruktūros tyrimų ir plėtros iniciatyvos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva turi gerą kelių infrastruktūrą, yra nedidelė ir lanksti valstybė, potencialiai galinti greičiau ir lanksčiau užtikrinti įstatymų ir poįstatyminių aktų priėmimą, gali būti, kad autonominių transporto priemonių plėtros srityje Lietuva galėtų įgauti tam tikrą konkurencinį pranašumą.

85

IX. Perspektyvių Lietuvos kosmoso sektoriui mokslo ir technologijų sričių bei krypčių identifikavimas

Kryptys institucinio integravimosi į EKA ir finansavimo galimybių šviesoje

Aiškiausiai išreikštos galimybės ir kryptys yra integravimosi į EKA kelyje (PECS

laikotarpiu), nes joms artimiausioje perspektyvoje numatomos konkrečios ir išmatuojamos finansavimo galimybės, pirmiausia nacionalinių ir tarptautinių plėtros ir skatinimo programų rėmuose. Grafikas 25. Lietuvos kosmoso programų ekosistemos perspektyva 2010-2022 m.

Šaltinis: LR Ūkio Ministerija, LKA. 2013.

Pagal Europos bendradarbiaujančios šalies ECS sutarties projektą su Lietuvos Respublika, EKA identifikavo šias prioritetines sritis trumpuoju ir vidutiniu (pareinamuoju) laikotarpiu: • erdvėtyros mokslas, visų pirma kosminė astronomija ir astrofizika, Saulės sistemos

tyrinėjimas ir Saulės-Žemės fizika; • Žemės stebėjimo moksliniai tyrimai ir taikmenos, visų pirma aplinkos stebėsena,

meteorologija, aeronomija ir geodezija; • telekomunikacijos, visų pirma paslaugų demonstravimas ir palydovinė navigacija; • mikrogravitacijos moksliniai tyrimai, visų pirma kosmoso biologija ir medicina, taip pat

medžiagų apdorojimas; • antžeminės dalies inžinerija ir panaudojimas šiose veiklų kategorijose:

86

a. Technologijų ir įrangos vystymas, susijęs su EKA pasirenkamomis programomis, kurios nėra kritiniame Agentūros programų vystymo kelyje, ("ne kritinio kelio technologijos (angl. non-critical path technology);

b. Mokslo projektai ir/arba eksperimentai; c. Duomenų apdorojimas; d. Parama mažoms ir vidutinėms įmonėms (angl. SMEs).

Siekdami suprasti atsiveriančias galimybes bendradarbiavimo su EKA rėmuose, Priedas

2 pateikiame EKA technologijų vystymo organizacinės ir struktūrinės ekosistemos aprašymą. Suprantama, kad šios sritys yra preliminarios, identifikuotos iki sutarties pasirašymo

EKA vykdytomis Lietuvos kosmoso kompetencijų identifikavimo veiklomis. Ruošiantis dalyvauti EKA veikloje ir siekiant narystės šioje organizacijoje rengiama Nacionalinė kosmoso programa. Šios programos gaires ir tikslus būtina suderinti su Lietuvos siekiais ir galimybėmis dalyvauti EKA mokslo programose. Nacionalinė kosmoso mokslo programa turėtų būti parengta siekiant plėtoti Lietuvoje visas minėtas ir galbūt identifikuoti naujas kryptis.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, mokslininkų grupės ir kiti tyrėjai valstybės

institucijose bei verslo įmonėse turėtų būti aktyviai skatinami įsitraukti į EKA vykdomas programas. Tam reikalingas organizacinis asocijuotų struktūrų palaikymas ir proaktyvi veikla informuojant dalyvius apie atsiveriančias bendradarbiavimo EKA programose galimybes.

Kryptys Nacionalinių programų galimybių šviesoje

Valstybė, patvirtinusi Nacionalinę mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje programą iš esmės nusibrėžė tikslą plėtoti šią sritį; ryškėja nors ir nedideli, tačiau konkretūs MTEP programų biudžetai bei prioritetinės kryptys.

Kaip buvo minėta esamos situacijos Lietuvoje apibūdinimo skyriuje, šiuo metu

svarstoma Nacionalinė mokslinių tyrimų programa kosmoso srityje „Link ateities technologijų“, kurioje identifikuotos šios prioritetinės sritys:

1. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai kosmoso mokslo srityje. 2. Optikos, optoelektronikos, fotonikos srityje, pvz. (šaltiniai ir generavimo sistemos

nanostruktūrinei mikrobangei ir infraraudonajai fotonikai, jutikliai ir registravimo sistemos nanostruktūrinei mikrobangei ir infraraudonajai fotonikai).

Sprendžiant iš programos „Link ateities technologijų“ priemonių ir užduočių

formuluočių, galima teigti, kad nežiūrint antrosios priemonės gana siaurų formuluočių technologijų sričių prasme, programa yra gana atvira, lanksti ir apimanti platų spektrą technologijų projektų, galimų įgyvendinti taikomųjų mokslinių tyrimų Priemonę 1.2.

Lietuvos kryptis MTEPI kosmoso srityje strateginio tyrimų planui taip pat diktuoja ir

strateginės technologijų tendencijos ir poreikio technologijos, išdėstytos Europos kosmoso technologijų platformos strateginiame plane, detaliai nagrinėtame Esamos situacijos skyriuje. Kryptys, kurios yra aktualios ir net naudingos Lietuvai iš esmės susiję su: • Palydovinių sistemų miniatiūrizacija, kas potencialiai atveria galimybes išnaudoti

Lietuvos turimas kompetencijas ir gana aukštą tyrėjų grupių motyvaciją kurti integruotas mikro- palydovų sistemas. Tai ypač palanku išnaudojant turimas atskiras funkcines-

87

technines kompetencijas (palydovų spiečių valdymo sistemos, optika, jutiklių technologijos, etc.).

• Žemės stebėjimo sistemų tolimesniu vystymusi, kas vėlgi naudinga Lietuvos stipriausioms kompetencijų sritims (optika, optoelektronika, fotonika).

• Naujų medžiagų ir struktūrų poreikiu (funkcinės dangos, kompozitinės medžiagos, etc.)

Mikropalydovai – strateginė kryptis Mikropalydovų vystymosi tendencijos pasaulyje

Pastaruoju metu, mikro ir nano palydovus planavo ar jau paleido šios Europos valstybės: • Austrija palydovą BRITE-AUSTRIA (TUG-SAT-1); • Estija nano palydovą ESTCube-1 (Tartu universitetas); • Latvija – 5 kg. nano palydovą Venta 1; • Suomija – ES fondų finansuojamą akademinį nano palydovą Aalto 1; • Belgija nano palydovą OUFTI-1 Europos Universiteto programos rėmuose; • Moldovos technikos universitetas nuotolinio stebėjimo mikro palydovą; • Serbijos mokslo institucijos dar 2009 m. sukūrė mikro palydovą Tesla 1, tačiau jis iki šiol

nėra paleistas; • Kroatija išsikėlė tikslą sukonstruoti palydovą 2013–2014 m.

Kitos šalys taip pat vysto savo programas, daugiausia mokomiesiems tikslams: • Peru Nacionalinis Inžinerijos Universiteto nano palydovas Chasqui 1, 60-dienų naudingo

tarnavimo laikotarpiu. Krovinys: dvi VGA kameros. • Ekvadoras 2011 m. pristatė piko palydovą NEE-01 Pegasus, sukurtą ir pagamintą

Ekvadoro kosmoso agentūros. • Naujosios Zelandijos radijo entuziastai iš Massey Universiteto dar nuo 2003 m. planuoja

paleisti 400,000 JAV dol. kainuojantį palydovą KiwiSAT. • Tunisas vysto nuosavą palydovą ERPSat01. Tai CubeSat tipo 1 kg masės palydovas

kuriamas Sfax inžinerijos mokyklos.

Pasaulyje veikia mikropalydovų ir jų komponentų gamybos ekosistema, cubesat‘ų ir jų sistemų galima įsigyti net ir elektroninėse parduotuvėse, tokiose kaip www.cubesatshop.com. Nors kol kas mikro ir nano-palydovų taikymas apsiribojo daugiau akademinės, technologijų bandymo ir mokslinės veiklos sritimis, pastaruoju metu jie smarkiai skverbiasi kelią į pagrindines kosmoso taikmenas: telekomunikacijų, žemės stebėjimo, tarp-palydovinio ryšio, kosmoso šiukšlių valdymo ir pan.

Jeigu iki 2012 metų į orbitą buvo paleista apie šimtą palydovų, tai vien per 2013 m. bus

paleista 132 nanopalydovai (iki 10 kg), iš jų 109 palydovai per š.m. lapkričio-gruodžio mėnesius81. Naujausias mikropalydovų misijas portale inovacijos.lt aprašo Saulius Lapienis, Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas82. Lapkričio 20 dieną iš JAV Valopso salos (Virdžinijos valstija) raketa nešėja Minotaurus-1 į orbitą iškėlė 29 mažus palydovus. Beveik visi jie priklausė pikopalydovų (nuo 100 iki 1000 g) ir nanopalydovų (nuo 1iki 10 kg) klasei. 81 http://space.skyrocket.de/doc_chr/lau2013.htm 82 Inovacijų „spiečius“ pakilo į Kosmosą. 2013-11-23.

88

Nors didžioji dalis šių palydovų skirti technologijų bandymui, kai kurie jų vykdys magnetosferos mokslinius tyrimus, kosminės erdvės stebėjimus, fotografuos Žemę ir pan. Palydovų savininkų (visi iš JAV) spektras ganėtinai platus – universitetai, Los Alamos nacionalinė laboratorija, NASA, JAV karinės oro pajėgos, privačios kompanijos ir pan. Įsidėmėtina Los Alamos 8 palydovų spiečiaus veikla, JAV armijos kelių palydovų stebėsenos sistema, NASA antrą kartą į kosmosą keliamas išmanusis telefonas Nexus ir t.t. O štai Vermonto technikos koledžo palydovas, sveriantis vos 1 kg, „treniruosis“ numatomam skraidymui aplink Mėnulį. Minėto starto metu buvo pasiektas naujas vienu metu iškeltų palydovų į orbitą rekordas. Iki tol vienu metu didžiausią skaičių (keturiolika) 2007 m. balandžio 17 d. buvo iškėlusi Rusijos raketa Dnepr.

2013 m. lapkričio 21 d. kitame pasaulio taške, Rusijoje, iš „Jasnyj“ poligono pakilo Roskosmos ir Ukrainos kosmoso agentūros raketa nešėja Dnepr su 32 palydovais. Išskyrus ukrainiečių modulį, pritaisytą prie viršutinės pakopos, ir sveriantį 1910 kg, visi kiti palydovai sveria vos 1-2 kg. Palydovų savininkų spektras labai platus: Argentina, Peru, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Jungtiniai arabų emyratai, Pietų Afrika, Pietų Korėja, Kanada, Olandija, Singapūras, Danija, Ekvadoras, Ispanija, netgi Pakistanas. Institucijų spektras taip pat platus, palydovus gamino ir skrydžiui ruošė universitetai, mokslo institutai, privačios kompanijos. Keli palydovai priklauso dviems ar net 3 valstybėms. Įdomesni atvejai tai Italijos palydovas (palydovas motina), iš kurio, jam skriejant orbita bus išleisti dar 8 kitų šalių mažesni palydovai. O Peru nanopalydovas, sveriantis vos 1270 g, po kurio laiko išleis pikopalydovą sveriantį vos 127 g. Beveik visų palydovų misija- patikrinti įdiegtas technologija, tačiau kai kurie vykdys magnetosferos mokslinius tyrimus, vykdys ryšio seansus. Netikėtas ir mažųjų palydovų pradininko prof. Roberto Tvigso (Robert Twiggs) sprendinys. Į orbitą iškeltas 50 JAV dolerių kainuojantis palydovas „$50SAT“ (7,5 x 5 x 5 cm) eksperimentuos ar mikroradijo imtuvas sugebės siųsti ir priimti signalus iš kitų orbitoje skriejančių palydovų.

Gruodžio 5 d. JAV su raketa Atlas-5 numatoma į orbitą iškelti 13 JAV palydovų. Šie

palydovai turės rimtesnę misiją: vykdys ryšio eksperimentus, tyrinės jonosferą, 3 palydovai vykdys šnipinėjimo užduotis. Visų palydovų svoris bus tarp 1 ir 5 kg. Prie dviejų palydovų, priklausančių kompanijai Aerospace Corporation, pagaminimo prisidėjo lietuvių kilmės amerikietis Petras Karuža.

2013 m. gruodžio 17 d. raketa pakėlėja Antares-120 į orbitą iškels TKS logistikos

modulį Cygnus 2, o pastarasis į TKS nuskraidins 33 palydovus. Visi palydovai priklauso nanopalydovų klasei. Toks palydovų kiekis į TKS pristatomas pirmą kartą. Visi palydovai priklauso JAV, išskyrus tris: du yra lietuviški, tai LituanicaSat-1 ir LitSat-1, o trečiasis priklauso Peru. Visi palydovai iš TKS bus išleisti į kosmosą per specialiai 2012 m. rudenį japonų specialistų prie TKS prikabintą robotinę ranką „Kibo“. Pirmą kartą kosmoso istorijoje 28 palydovai (sveriantys apie 3 kg kiekvienas) suformuos specialų spiečių ir vykdys Žemės fotografavimo užduotis.

Atsiranda nedidelių kompanijų, kurių verslo modelis paremtas nanopalydovų paslaugų

teikimu. Štai JAV San Franciske įsikūrusi bendrovė Planet Labs pranešė83, kad planuoja paleisti mikropalydovų spiečių Žemės stebėjimo tikslams. Nedidelių palydovų, veikiančių kartu, sinchronizuota sistema gali pateikti precedentų neturinčios rezoliucijos ir dažnumo nuotraukas. Ši sistema padės valdyti žemės naudmenas, sekti stichines nelaimes, bus naudinga

83 http://planet-labs.com/

89

ir kitų panašių paslaugų teikimui. Planet Labs įkurta buvusių NASA mokslininkų ir rizikos kapitalo fondų.

Kitos bendrovės, veikiančios išskirtinai mikro-palydovų rinkoje – NovaWurks, Dauria Aerospace, SpaceDev, Surrey Satellite Technology. JAV bendrovė NovaWurks laimėjo JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų agentūros (DARPA) 2.8 ir 30.7 mln. JAV dolerių kontraktus vystyti nanopalydovų technologijas.

Surrey Satellite Technology – Jungtinės Karalystės Surrey Universiteto įkurta bendrovė,

kurios 10% 2005 metais įsigijo SpaceX, o vėliau 2008 metais jos kontrolinį akcijų paketą įsigijo kosmoso gigantas EADS Astrium. Ši bendrovė vysto nano-palydovų technologijas, ir yra žinoma kaip Rapid Eye ir DNC sistemų vystytoja.

Tai, kaip mokslo įstaigos sėkmingai komercializuoja nano-palydovų sistemas,

demonstruoja dar vienas - Pietų Afrikos universiteto - pavyzdys. Pietų Afrikos Stellenbosch Universiteto elektroninių sistemų laboratorija 2012 metais

pradėjo gaminti ir pardavinėti komponentus nano-palydovams, pasirašę rinkodaros paslaugų sutartį su Olandijos palydovų bendrove Isis, kuri pardavinėja palydovų komponentus per interneto parduotuvę CubeSatShop. Universitetui atstovavo technologijų perdavimo bendrovė InnovUS. Universiteto Elektroninių sistemų laboratorijos (ESL) sukurti komponentai, kurie bus pardavinėjami per CubeSatShop bus CubeSense, CubeComputer ir Cubetorquer strypai. CubeSense nustato CubeSat’o orientaciją Žemės atžvilgiu, CubeComputer yra nedidelis kompiuteris, o Cubetorquer strypai skirti CubeSat’o orientavimosi pozicijos kontroliavimui.

CubeSat koncepcija buvo sukurta JAV 1999 metais, siekiant padėti universitetams visame

pasaulyje unifikuoti savo produkciją pagal atitinkamus standartus. CubeSat matmenys yra 10 cm x 10 cm x 10 cm o jo masė yra iki 1 kg. Nuo to laiko, į erdvę paleista apie 150 CubeSat palydovų.

Be to, ESL kuria dar vieną CubeSat komponentą, nano-pagreičio ratą. Jo tikslas – užtikrinti,

kad palydovas neprarastų kurso sutikęs išorinę kliūtį. Šie komponentai pradėti kuri ESL dalyvaujant Europos Sąjungos BP7 tyrimų projekte.

Iš kosmoso agentūrų, mažųjų palydovų sritį kompleksiškai vysto NASA. NASA

Mažųjų palydovų misijų programa (angl. Small Spacecraft Technology Program) yra itin aktyvi, jos misijų tikslai – nuo naujausių mokslinių tyrimų iki technologijų bandymų, siekiant patikrinti, kaip įranga veiks radiacijos, ekstremalių temperatūrų ir vakuumo sąlygomis. NASA nanopalydovai kuriami ir biologijos eksperimentų, pažangioms varomosios jėgos ir ryšio technologijoms testuoti.

NASA Mažųjų palydovų partnerystės programa įtraukia 13-kos universitetų ir šešių

NASA tyrimų centrų komandas, kurių programų tikslai apima ryšio technologijų (X-juosta ir S juosta, lazerių technologijos, naujos antenų sistemos), orientacijos ir valdymo (MEMS IMU sistemos), navigacijos ir kontrolės, varomosios jėgos, galios, mokslinių instrumentų technologijų, ir nanopalydovų gamybos procesų tyrimams. Lietuvos mikropalydovų projektai

2013 m. gruodžio mėnesį į kosmosą bus paleisti pirmieji Lietuvos mokslininkų sukurti palydovai. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto ir Kosmoso mokslų bei technologijų instituto jungtinės komandos kuriamas palydovas „LitSat-1“. Šio palydovo tikslas – sukurti pirmąją lietuviško palydovo platformą, kurios pagrindu ateityje būtų kuriami nauji palydovai.

90

Techniniai misijos tikslai: išbandyti KTU kuriamos piezoelektrinės palydovų orientacijos technologijos prototipą, pasirengiant PiezosatLT QB50 2015 m. skrydžiui, sukurti ir išbandyti Cubesat tipo palydovinę platformą būsimoms Lietuvos misijoms, sukurti ir išbandyti ARM Cortex M4 valdymo modulį ir FreeRTOS skrydžio programinę įrangą, atlikti palydovo orientacijos orbitoje matavimų bandymus, surinkti orientacijos daviklių ir GPS imtuvo duomenis.

Lentelė 16. LitSat 1 projekto dalyviai. Subjektas Veikla/dalykinis indėlis į projektą

Kosmoso mokslo ir technologijų institutas Misijos techninis koordinavimas projekto valdymas, technologijų integratorius.

Kauno technologijų universitetas Palydovo valdymo bloko , ryšio sistemos, maitinimo sistemos programavimo ir derinimo darbai, vibraciniai, termo-vakuuminiai bandymai.

UAB Precizika Met Silicio saulės modulių gamyba ir surinkimas, galio ir senido saulės elementų sumontavimas ir išbandymas.

UAB Sargasas Palydovo korpuso ir tvirtinimo detalių gamyba iš aviacinio aliuminio lydinių.

UAB Arcus Novus Valdymo bloko projektavimas ir gamyba Šaltinis: Kosmoso mokslo ir technologijų institutas

Kito, „Lituanica Sat-1“, palydovo projekto iniciatoriai – Vytenis Buzas ir Laurynas

Mačiulis (VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“). Projekto komandą sudaro Vilniaus universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija, apie 20 Lietuvos įmonių. Palydovą kuria daugiau nei 30 žmonių komanda, kurią sudaro įvairių sričių specialistai. Pagrindinis šios komandos tikslas – išbandyti lietuviškas technologijas ekstremaliomis sąlygomis kosmose. Šį 10 kubinių centimetrų dydžio nanopalydovą sudarys skrydžio kompiuteris, Arduino kompiuteris, FM balso retransliatorius, energijos tiekimo posistemė, radijo siųstuvas-imtuvas ir motininė plokštė. Prie palydovo korpuso bus pritvirtintos keturios radijo ryšio antenos ir GPS antena. Abu palydovus 2013 m. gruodžio 17 d. raketa nešėja „Orbital Cygnus“ pakels į Tarptautinę kosminę stotį iš JAV NASA Wallops Island skrydžių stoties Virdžinijos valstijos rytuose.

Lentelė 17. Lituanicasat 1 projekto dalyviai ir jų indėlis į projektą.

Subjektas Veikla/dalykinis indėlis į projektą

VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ Misijos koordinavimas, projekto valdymas, technologijų integratorius.

UAB “Precizika Met” Silicio saulės modulių gamyba.

UAB “Sertika” Palydovo elementų mechaniniai bandymai.

UAB “Refra” Palydovų korpuso ir tvirtinimo detalių gamyba. Veikla: tikslus lakštinio metalo apdirbimas, lankstiniai, tikslaus pjovimo technologijos.

UAB “Standa” Palydovų korpuso ir tvirtinimo detalių gamyba. Veikla” precizinė optomechaninė technika, kūrimas, tiekimas ir gamyba.

UAB “LTLAB” Projektavo ir pagamino palydovo elektronines plokštes. Veikla: specializuotos elektroninės bei programinės įrangos kūrimas ir gamyba.

Šaltinis: VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“

91

Projektui taip pat talkino Lietuvos radijo bendruomenės nariai projektuojant ir diegiant

telekomunikacijų sistemas. Pažymėtina, kad nanopalydovų ir cubesat‘ų veiklos vystymas tiek pasaulyje, tiek

Lietuvoje yra orientuotas į mokomąją sritį, siekiant vystyti visapusiškas komandų-kūrėjų kompetencijas, nuo palydovo specifinių kosmosui komponentų kūrimo, iki paleidimo proceso organizavimo. Mokslo ir technologijų naujumo ir inovacijų prasme, sunku tikėtis didelių naujovių, nes ši sritis pasaulyje yra gerai išvystyta.

Lietuvai ši sritis svarstytina kaip strateginė ilgalaikė kryptis, kur Lietuvos gebėjimai ir

kompetencijos atskirai identifikuotose technologijų srityse labai tinka būtent šios integruotos srities technologiniams iššūkiams spręsti. Tai - skrydžio dinamikos ir palydovų orientacijos, konstrukcijų, termo įrangos, aplinkos kontrolės, telekomunikacijų sritys. Mikropalydovų sritis nereikalauja tokių didelių investicijų, kokių reikalauja didelių palydovų pramonė. Taip pat Lietuva jau turi įdirbį ir geros praktikos kuriant ir leidžiant du nuosavus CubeSat tipo palydovus.

Mikro/nano-palydovai reikalauja inovatyvių varomosios galios, orientacijos kontrolės,

ryšių ir kompiuterinių sistemų. Didesni palydovai paprastai naudoja monovaromąsias (angl.monopropellants) ar dvigubas varomąsias degimo raketas orientacijos valdymui; šios sistemos yra sudėtingos ir reikalauja minimalaus tūrio ir ploto santykio šilumos išsklaidymui. Šios sistemos dar naudojamos didesniuose mikro-palydovuose, tuo tarpu mikro/nano-palydovai naudoja elektra varomas, suslėgtų dujų, garuojančių skysčių, tokių kaip butanas ar anglies dioksidas arba kitas inovatyvias varančiąsias sistemas, kurios turi būti pigios, paprastos ir lengvai replikuojamos. Lietuvos mokslininkų kompetencijos pjezoelektrinių pavarų palydovų pozicionavimui kūrimo srityje yra geras pavyzdys inovatyvių sprendimo paieškos būtent šiai varomosios jėgos technologijų problemai spręsti.

Mikro-palydovai naudoja įprastines UHF, VHF, S-juostos ir X-juostos radijo ryšio

sistemas, nors dažnai miniatiūrizuotas ir paremtas naujesnėmis technologijomis palyginti su didesniais palydovais. Maži palydovai pvz., nano-palydovai ir maži mikro-palydovai neturi tiek masės ir maitinimo galios, kad galėtų tiekti pakankamai energijos tradiciniams radijo siųstuvams (angl. transponders), todėl atsiranda poreikis miniatiūrinėms inovatyvioms ryšių sistemoms, tokioms kaip lazerių imtuvai, antenų masyvai ir tarp-palydoviniai ryšio tinklai. Lietuvos mokslo įstaigų ir įmonių kompetencijos palydovinių telekomunikacijų, radio navigacijos, lazerinio ryšio sistemų srityse taip pat atliepia nano-palydovų srities technologijų poreikius.

Palydovo elektronika turi būti griežtai išbandyta ir modifikuota atsparumui kosmoso sąlygomis ir kosmoso aplinkai (dulkių, mikrogravitacijos, terminių kraštutinumų ir radiacijos poveikiui). Miniatiūrinės palydovų sistemos numato galimybę išbandyti naują įrangą sąlyginai nedideliais kaštais. Be to, kadangi bendros tokių misijų išlaidos ir rizika yra daug mažesnės, naujesnė bet mažiau išbandyta/patikrinta technologija gali būti įtraukta į mikro ir nano-palydovus, nei gali būti naudojama didesnėse, brangesnėse misijose su mažesne tolerancija rizikai.

92

X. Lietuvos kosmoso sektoriaus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo veiklos finansavimo galimybių analizė

Lietuvos kosmoso sektoriaus MTEPI veiklos finansavimui nuo 2014 metų atsiveria

daug geresnės perspektyvos nei iki šiol. MTEPI veikos kosmoso ir susijusiose srityse finansavimo galimybės pirmiausia atsivers jau aptartoje EKA PECS Programoje, kurios nariais ECS valstybės statusu Lietuva ketina tapti 2014 metais. Apie šios programos prioritetines sritis, finansavimo galimybes, žr. skyriuje Perspektyvių Lietuvos kosmoso sektoriui mokslo ir technologijų sričių bei krypčių identifikavimasir antrame priede.

Dar viena ženkli galimybė gauti finansavimą MTEPI veikloms yra nuo 2014-2020 metų

Europos 8-jo bendrojo programavimo dokumento programa Horizon 2020, kuri yra ankstesnių programų, tokių kaip BP6 ir BP7 tęstinumas. Tai bus bendra programa, sujungianti tris atskiras programas/iniciatyvas (7BP+KIP+EITI). Horizon bendras biudžetas – 80 mrld. EUR Lietuvos mokslo ir verslo subjektai gavo finansavimą ir sėkmingai dalyvavo BP7-osios programos projektuose, todėl turi įgiję patirties ir yra gerai pozicionuoti Horizon 2020 projektams. Pažymėtina, kad ši programa savo kokybe šiek tiek skirsis nuo ankstesnių tyrimų finansavimo programų - bus skatinama daugiau inovacijų įvairiose srityse, bus teikiama parama veikloms nuo mokslinių tyrimų iki pardavimo. Taip pat bus geresnė prieiga (paprastesnės taisyklės) visoms bendrovėms, universitetams, institutams visose ES šalyse ir už ES ribų. Kosmoso tematikos biudžete numatyta 1536 mln. EUR, GALILEO - biudžetas 7000 mln. EUR, GMES - biudžetas 5800 mln. EUR. Plačiau apie Horizon 2020 programą žr. skyriuje Potencialus tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje.

Tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo kosmoso srityje analizės

skyriuje apžvelgiama daugiau programų ir organizacijų, kurie galėtų būti potencialiais projektų šaltiniais vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Nacionaliniu mastu tarptautinių organizacijų lėšas (EKA, Horizon 2020) papildys

finansavimo galimybės per Nacionalinę kosmoso mokslo programą ir Nacionalinę kosmoso technologijų programą (žr. devintos dalies skyrių Kryptys Nacionalinių programų galimybių šviesoje). Taip pat tikėtina, kad ES struktūrinių fondų paramos priemonės, tokios kaip ankstesnių metų programose Intelektas LT, Intelektas LT+, Invest LT ir pan. bus taip pat prieinamos Lietuvos kosmoso sektoriaus MTEPI veiklų vykdytojams, nors iki šiol šiomis priemonėmis nepasinaudojo nė vienas kosmoso srities projektas.

Pradėta iniciatyva ikiprekinių pirkimų teisinės bazės ir mechanizmo sukūrimui tikėtina

atvers dar vieną finansavimo šaltinį, įgalinantį inovacijų ir eksperimentinę plėtrą.

93

XI. Esamo bei potencialiai galimo ir perspektyvaus tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje analizė

Tarptautinio bendradarbiavimo tendencijos pasaulyje

Visos didelės EBPO šalių kosmoso pramonės gamintojos yra įsteigę bendras įmones taip pat ir ne EBPO šalyse. Pasaulio mastu aviakosmoso tiesioginės užsienio investicijos (TUI) sudaro didelę visų TUI dalį ir itin svarbų žinių perdavimo indėlį84.

Dažnai gamybinės įmonės steigiamos siekiant įkurti produkcijos platinimo vietą arba

žemos pridėtinės vertės produkcijos (komponentų) gamybai. Pastaruoju metu stebimi šių tendencijų pokyčiai – BRIC šalyse (Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje) vidutinės ir stambios įmonės vis labiau pereina prie inovacijų, dažnai pasinaudodamos užsienio technologijų taikymu. Technologijų perdavimas davė ženklių rezultatų vystant kosmoso pramonę trečiosiose šalyse, atsirado naujų tarptautinių žaidėjų – tokių kaip Kinija ir Indija, kurie jau investuoja EBPO šalyse: pvz., 2009 m. Kinijos Aviacijos Industrijos padalinys Xian Aircraft nupirko 91.25 proc. Austrijos Fischer komponentų bendrovės (Advanced Composite Components, FACC), kuri aprūpina komponentais tokias bendroves kaip Airbus, Alenia Aeronautica, Boeing, Bombardier, Embraer, Eurocopter ir Gulfstream85.

Šalia privačių iniciatyvų plėtojamos ir tarptautinės organizuoto bendradarbiavimo veiklos86: • Nelaimių monitoringo žvaigždynas (angl. Disaster Monitoring Constellation (DMC):

Partnerystę sudaro šešių tarptautinių palydovų žvaigždynas, suprojektuoti ir pastatytų Surrey Satellite Technology Ltd. Kiekvieną palydovą savarankiškai valdo ir kontroliuoja atskira valstybė, bet visi palydovai yra vienodai išdėstyti aplink saulės sinchroninę orbitą įgaunant kasdienę vaizdavimo pajėgumų galimybę. Sistema kiekvieną dieną teikia nepriklausomus vaizdavimo pajėgumus šalims partnerėms, taip pat parduodant vaizdus komercinėje rinkoje, ir laisvai platinamus stichinių nelaimių metu. Dalyvaujančios šalys: Alžyras, Nigerija, Kinija, Turkija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija.

• Azijos-Ramiojo vandenyno regiono kosmoso agentūros forumas (angl. Asia-Pacific Regional Space Agency Forum (APRSAF)): forumas įkurtas 1993 m., o jo veikla atnaujinta nuo 2005 m., siekiant perduoti praktinę patirtį iš Japonijos kitiems nariams. Dalyvaujančios šalys: Australija, Bangladešas, Brunėjus, Butanas, Kanada, Kambodža, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Indija, Indonezija, Japonija, Korėja, Laosas, Malaizija, Mongolija, Mianmaras, Nepalas, Naujoji Zelandija, Pakistanas, Filipinai, Rusijos Federacija, Singapūras, Šri Lanka, Tailandas, JAV ir Vietnamas.

• Azijos-Ramiojo vandenyno kosmoso bendradarbiavimo organizacija (angl. Asia-Pacific Space Cooperation Organization (APSCO)): Organizacija įkurta 2005 m., o 2008 m. pradėjo savo veiklą, daugiausia dėmesio skiriama kosmoso paslaugų ir technologijų taikymams ir mokymams. Dalyvaujančios šalys: Bangladešas, Kinija, Indonezija, Iranas, Mongolija, Pakistanas, Peru, Tailandas ir Turkija.

• Amerikos kosmoso konferencija (Conferencia Espacial de las Americas – CEA): forumas veiklą pradėjo 1989 m. sikeinat keistis nuomonėmis apie Lotynų Amerikos pažangą kosmoso tyrinėjimų ir kosmoso technologijų taikymo programose. Įvyko kol kas penkios

84 The Space Economy at a Glance, 2011. 85 Id 86 Id

94

konferencijos (Čilėje, Urugvajuje, Kolumbijose, Ekvadore, Gvatemaloje ir 2010 m. pabaigoje Meksikoje). Dalyvaujančios šalys: dvidešimt Pietų Amerikos šalių.

Esamas tarptautinis bendaradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje

1. Dalyvavimas EKA ir jos programų veikloje

1975 m. Europos valstybių įkurta tarpvyriausybinė organizacija Europos kosmoso agentūra (EKA) kosmoso sektoriuje turi išskirtinę kompetenciją, išteklius ir patirtį. 2013 m. EKA vienijo 20 valstybių narių. EKA valstybių narių kosmoso veiklos rūšys: kosmoso tyrinėjimai, išėjimo į kosmosą užtikrinimas, moksliniai tyrimai ir kosminių technologijų plėtojimas. EKA, būdama tarpvyriausybinė organizacija, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonėmis siekia ekonominių tikslų.

2008 m. Lietuva priėmė sprendimą siekti narystės Europos Kosmoso Asociacijoje

(EKA). 2010 m. Lietuva su EKA pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje. Šiuo metu Lietuva siekia sudaryti Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą, kurį pasirašius reikės parengti bendradarbiaujančios Europos valstybės planą (angl. Plan for European Cooperating States, PECS) ir jį įgyvendinti per apytikriai penkerių metų trukmės bandomąjį laikotarpį. Tinkamai įvykdžiusi šį planą Lietuva galės tapti tikrąja EKA nare.

Lietuva, 2010 m. pasirašiusi bendradarbiavimo su EKA susitarimą, pradėjo integracijos į

EKA procesus. LRV pavedimu 2010 m., ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinta tarp-institucinė Nacionalinė mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010-2015 metų programa ir jos įgyvendinimo 2010-2011 m. priemonių planas. Įgyvendinant Vyriausybės 2012-2016 m. programos nuostatą dėl įsitraukimo į Europos mokslinių tyrimų erdvę ir į EKA veiklą, Vyriausybė patvirtino šios programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę dėl MTEP ir inovacijų kosmoso srityje plėtros ir įsijungimo į EKA.

Lietuvai siekiant sudaryti Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą, 2013 m.

vasario mėnesį EKA ekspertai atliko technologinį Lietuvos įmonių ir mokslo institucijų auditą, kurio metu identifikavo į EKA veiklą ir programas įsitraukti gebantį Lietuvos mokslo ir verslo potencialą. Teigiamas EKA ekspertų įvertinimas buvo būtina sąlyga Lietuvos ir EKA bendradarbiavimo plėtrai. 2013 m. balandį Lietuva išreiškė savo norą pasirašyti Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą su EKA.

EKA ekspertai rekomendavo parengti ir įgyvendinti nacionalinę mokslinių tyrimų programą kosmoso srityje, kurios tikslas – parengti Lietuvos mokslininkus dalyvavimui EKA programose bandomuoju ir narystės laikotarpiais. Bandomuoju penkerių metų laikotarpiu valstybės-kandidatės dalyvauja privalomoje mokslo programoje ir vykdo fundamentinių mokslinių tyrimų projektus fizikos, astrofizikos, planetologijos, geofizikos ir kitose srityse, taip pat vykdo ankstyvosios technologinės parengties stadijos mokslinius tyrimus, kurie reikalingi kosminių technologijų kūrimui.

Lietuva, kaip ES valstybė narė, dalyvauja ES kosmoso politikos formavimo ir

įgyvendinimo procesuose bei, mokėdama narystės ES mokestį, finansuoja ES kosmoso programas, tačiau nepradėjusi bendradarbiauti su EKA negali visaverčiai dalyvauti Europos kosmoso programose. Pavyzdžiui, dėl šios priežasties ES Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos programa (GMES) ir Europos palydovinės navigacijos programa (GALILEO) Lietuvoje nėra įgyvendinamos palankiausiomis viešajam sektoriui ir verslui sąlygomis.

95

2. Dalyvavimas ES mokslinių tyrimų programose FP7, Horizon 2020, ir pan.

ES finansuoja kosmoso sektoriaus plėtrą ir per mokslo ir inovacijų programas. 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu kosmoso sektoriaus veikloms buvo numatyta 2,6 mlrd. eurų. ES Septintojoje bendrojoje programoje (7BP) kosmosas išskirtas į atskirą tematinę sritį, kuriai finansuoti 2007–2013 m. buvo skirta 1,43 mlrd. eurų. Papildomai 350 mln. eurų buvo skirta palydovinės navigacijos programai GALILEO, taip pat atskirai finansuoti aplinkos ir astronomijos tyrimai.

Lietuvoje 2010–2011 m. buvo vykdomi 7BP projektas „Europos gebėjimų kosminio

transporto srityje įvertinimas – STAVE“, 7BP projektas „Europos kosmoso bendruomenės bazės plėtojimas – „NordicBaltSat“ ir LKA Kosmoso mokslo ir technologijų instituto Lietuvos kosmoso potencialo studija. Iš viso kosmoso tematikos 7BP programos finansuotose paraiškose dalyvavo 9 Lietuvos subjektai, tinkamose vertinti paraiškose dalyvavo 24, bendras laimėjusių dalyvių biudžetas sudarė 648 tūkstančius Eurų, kas sudarė vidutinę 53 tūkstančių Eurų dotaciją vienam dalyviui.87 Tiesa, Lietuvos dotacijos kosmoso projektams dydis smarkiai skyrėsi nuo kaimyninių šalių, Latvijos ir Estijos, kurių dotacijos buvo dvigubai (Latvija) ar daugiau kaip du kartus didesnės (Estija) nei Lietuvos.

Šie projektai parodė, kad Lietuvos mokslo, technologijų ir inžinerinis potencialas,

sutelktas bendrų tikslinių programų ar projektų pagalba, gali spręsti sudėtingus kosminių technologijų ir jomis besiremiančių integruotų paslaugų kūrimo klausimus, aktualius Lietuvai ir tarptautinei bendruomenei. Ypač perspektyvi sritis, kurioje galėtų būti efektyviausiai panaudotas plataus spektro Lietuvos mokslinis ir technologinis potencialas – mažųjų robotinių sistemų, skirtų nuotoliniam stebėjimui ir veikiančių įvairiose terpėse, įskaitant ir kosminę erdvę, kūrimas bei panaudojimas integruotų nuotolinio stebėjimo paslaugų teikimui88 Lentelė 18. Lietuvos institucijų ir bendrovių patirtis ES mokslo ir inovacijų programose89: Organizacija/bendrovė ES programų projektai Kosmoso mokslo ir technologijų institutas (KMTI)

EU FP7 projektas, QB50

Aerogeodezijos institutas EU FP7 Space (GMES) projektai: GEOLAND 2, DOSIE, and IDUS; EU eContentPlus projektas "NatureSDIplus, "EU ICT PSP project "HLANDATA".

Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ir geodezijos institutas

EU FP7 RapidEye duomenų apdorojimo projektas.

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Fizikinių technologijų centras

EC DG of Justice, Freedom and Security programa: “Prevention, Preparedness and Consequence Management of Terrorism and other Security related risks” projektas “Assessment and mitigation of risk for disabling control centre of large power networks by intentional radiofrequency interference”, 2007-2010, EU FP7 bendrdarbiausinatis projektas: “Protection of Critical Infrastructures against High Power Microwave Treats” (HIPOW), 2012-2015

87 MOSTA, 2013. 88 Konkurencingo Lietuvos kosmoso sektoriaus sukūrimo 2012–2020 m. planas. Baltoji knyga, 2012. 89 Apklausų duomenys, organizacijų interneto svetainės, Lietuvos mokslo taryba, MOSTA.

96

EU FP6 projektas „Mobile system for non-invasive wound state monitoring”. EU FP6 projektas “Multi Monitoring Medical Chip for Home-care Applications (ULSYS)“

FTMC Optoelektronikos skyrius EU FP7 projektas „Bismide and Nitride Components for High-Temperature Operation“ – BIANCHO, 2010-2013, EU FP7 Marie Curie ITN projektas “Microwave and Terahertz Photonics” – MITEPHO, 2011-2013, EU FP7 Marie Curie IRSES Projektas “ Novel photonic nanostructures for polariton lasers“ – POLALAS, 2008-2012. European Defence Agency – Defence R&T. Bendra investicicjų programa Innovative Concepts and Emerging Technologies (ICET) – Explosive detection – Spectroscopy, Terahertz technology and Radar, 2010-2012.

Kauno technologijų universiteto (KTU) Prof. Kazimiero Baršausko ultragarso mokslo institutas

Dalyvauta daugiau kaip 19 FP5, FP6 and FP7 projektų. Kosmsos srities projektas EU FP-5 project NANOSCAN “Development of New and Novel Inspection Systems for Composite Aircraft non-destructive Testing” No.G4ST-CT-20022-50288.

FTMC Tekstilės institutas EU FP7 projektas "PROSPIE – Protective Outer Shell for People in Industrial Environments". EUREKA E! 5799 projektas „BATAN – Barrier Textiles and Nanomaterials”. NATO RTO SET-109/RTG-60 “Intelligent Textile for NATO Warfighter”. NATO RTO SCI - 179/RTG-044 “Utilization/Dynamic Control of Adaptive Camouflage Materials”.

KTU Biomedicininės inžinerijos institutas, FP5 (Telemedicare), FP6 (SpideraForLife), FP7 (SmBioPower), EUREKA (NICDIT), EU INTEREG (PrimCareIT)

UAB Geomatrix EU FP7 Space (GMES) projektas LAMPRE, SILEX

UAB Amber route EU FP7 Space (GMES) projektas COSUDEC.

UAB Optolita Dalyvavo dviejuose EU FP7 projektuose.

UAB Ekspla Dalyvauta 28 (16 tarptautinių) projektų EU FP5, FP7, Eureka, Eurostars, ir kituose ES ir nacionaliniuose projektuose. Eureka projektas: ”Satellite Laser Ranging System For Low Earth Orbiter Observations”. EKSPLA lazeriai įmontuoti NASA (medžiagų tyrimams), NIST (teleksopuose).

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas

EU projektai Eureka E!5363; COST, FP6.

Klaipdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas

Dalyvauta GMES, the European Space Agency (ESA) projekte MarCOAST 2. Nordic Network of Baltic Remote Sensing (NordBaltRemS)

Vilniaus Universiteto (VU) Biochemijos institutas

Dalyvavimas EU COST projekte.

KTU Medžiagų mokslo institutas COST MP0804 projektas “Highly Ionised Pulse Plasma Processes”. (2009-2013).

Chemijos institutas, Fizinių ir technologijos mokslų centras

EU FP7 projektas “Advanced Surface Protection for Improved Reliability PCB Systems”.

Lietuvos energetikos institutas EU FP6 projektai: Hydrogen Storage Research Training Network (HYTRAIN); Enhancing International Cooperation in running FP6 Hydrogen Solid Storage activities (HySIC).

VU Lazerinių tyrimų centras EU FP7 projektai “Laserlab Europe 2”, 2009-2012. EU FP7 project “Laserlab Europe 3”, 2012-2015.

EU FP7 projektas “Mesmesh”, 2010-2012.EU FP7 project “ELI-Preparatory Phase”, 2009-2011.

UAB Precizika Metrology EU FP7 projektai: BOVINOSE - “Pheromone-based sensor system for detecting estrus in dairy cows. EFFiHEAT –

97

“Development of high EFFiciency Stirling HEAT pump”.

Lentelė 19. Lietuvos institucijų ir bendrovių bendradarbiavimo su NATO patirtis90 Organizacija/bendrovė Bendradarbiavimo programos

Vilniaus Universitetas, Biochemijos institutas NATO tematikos projektai ir tyrimų techniniai seminarai, kiti aukštos energijos medžiagų projektai. Bendradarbiavimas su Institute of Energetic Materials, Pardubice, Čekijos Respublika (www.ntrem.com)

FTMC, Tekstilės instititutas EU FP7 projektas "PROSPIE – Protective Outer Shell for People in Industrial Environments". EUREKA E! 5799 projektas „BATAN – Barrier Textiles and Nanomaterials”. NATO RTO SET-109/RTG-60 “Intelligent Textile for NATO Warfighter”. NATO RTO SCI - 179/RTG-044 “Utilization/Dynamic Control of Adaptive Camouflage Materials”.

Kauno technologijų universiteto (KTU) Telematikos mokslo laboratorija

NASA finansuoja neinvazinių technologijų klinikinius tyrimus Švedijoje. Vyksta derybos dėl antro kontrakto su NASA įsteigtu JAV National Space Biomedical Research Institute (NSBRI) Hjustone. Pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas tarp NSBRI ir KTU siekiant išplėsti bendradarbiavimą tarp KTU Telematikos mokslo laboratorijos ir NASA.

Lentelė 20. Kitos Lietuvos organizacijų tarptautinė mokslinio bendradarbiavimo patirties pavyzdžiai91 Organizacija/bendrovė Tarptautinio bendradarbiavimo projektai

Aleksandro Stulginskio universiteto institutas Miškotvarkos ir medienotyros institutas

Bendradarbiauta su Švedijos kosmoso korporacijos Satellitebild įmone. SPOT 4 duomenų analizė. Dalyvavo tyrime FAO World Forest Resource Assessment 2010 Remote Sensing Survey.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Geodezijos institutas

Prancūzijos-Vokietijos tyrimų institutas Saint Louis (ISL1) Gelsenkirchen taikomųjų mokslų universitetas.

Vilnaius pedagoginio universiteto (VPU) Ultragarso mechanizmų laboratorija

“Linear Piezo Gear” projektas su Paberborn universitetu.

VU Lazerinių tyrimų centras Bendradarbiavimas su Deutches Zentrum fur Luft- und Raumfahrt (EKA projektas T124-056QM)) ir LZH - Laser Zentrum Hannover. Dirba su ESTEC, DLR ir LZH besitęsiančiuose Robin Round LIDT eksperimentuose (kosmosui).

FTMC Lazerinių technologijų centras Tyrimų kontraktai su Tetrapak, Flisom, Solarion, Toyota, Delfi, kt. Kuriant lazerio technologijas medžiagų apdirbimui, mikro, nano struktūrmis, foto ir mikromechanika. Lazerinės sistemos įdiegtos Lietuvos įmonėse. Bendradarbiauja su Ekspla ir dukterine įmone ELAS kurdami specializuotas lazerių sistemas, kurios gali būti naudojamos kosmosui.

VU Biochemijos institutas Bendradarbiavimas su Institute of Energetic Materials, Pardubice, Čekija.

KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas Tarptautinis projektas: „Modelling of the oxygen mobility in

90 Apklausų duomenys, organizacijų interneto svetainės, Lietuvos mokslo taryba, MOSTA. 91 Id

98

perovskite catalysts“ together with Laboratoire de Catalyse en Chimie Organique (UMR6503) CNRS - Universite de Poitiers, 2011-2012.

KTU Medžiagų mokslo institutas IBM Tyrimų centro projektas „Nanotechnological security marks for the high value products (NANO3)“ (2011-2014).

KTU Informatikos fakultetas Kosmoso srities bendradarbiavimas su Aalborg ir Stanford universitetais.

Lietuvos energetikos institutas Projektai, skirti vandenilio energijos technologijų kosmosui taikymui. •JAV Energetikos departamento remiamas projektas “Fabrication of hydrogen storage alloys and composites employing vapor deposition technologies” .2002.04-2003.05 su Sandia National Laboratories (JAV). • JAV Energetikos departamento remiamas projektas: “Compositional and structural investigations and evaluation of hydriding/dehydriding properties of catalyzed magnesium alanate fabricated by physical vapor deposition technologies”. 2003 09 –2005 03 su Sandia National Laboratories (JAV). •Šiaurės šalių energetikos tyrimų programos projektai „New Metall Hydrides for Hydrogen Storage“ 2004-2006 ir „Nordic Centre of Excellence on Hydrogen storage Materials“ 2007-2010.

Klaipėdos universiteto(KU) gamtos ir matematikos mokslų institutas

Tarptautinis projektas “ Nordic Network of Baltic Remote Sensing“ (NordBaltRemS) Projektas „Satellite remote sensing applications for the Curonian Lagoon and South-eastern Baltic Sea waters“ (pateiktas LR Mokslo Tarybai) bus vykdomas bendradarbiaujant su Nuotolinio valdymo centru Delavaro universitete (Center for Remote Sensing at University of Delaware (JAV).

FTMC Optoelektronikos skyrius Alexander von Humboldt-Stiftung – Next generation of terahertz emitters and detectors based on semiconductor nanostructures, 2011-2013

3. Dalyvavimas kitų organizacijų veikloje EUMETSAT

2004 m. Lietuva pasirašė ir 2005 m. ratifikavo bendradarbiavimo susitarimą su EUMETSAT. „Bendradarbiaujančios valstybės“ statusas Lietuvai leido naudotis EUMETSAT palydovine meteorologine informacija mokant mažesnius narystės mokesčius. 2014 m. Lietuva taps visateise EUMETSAT valstybe nare. Narystė šioje tarptautinėje organizacijoje naudinga ne tik dėl galimybės gauti operatyvią vertingą palydovinę meteorologinę informaciją, leidžiančią sudaryti tikslesnes hidrometeorologines prognozes, bet ir dėl atsiveriančių galimybių Lietuvos mokslui ir verslui dalyvauti eksploatuojant dabartines ir kuriant naujas palydovines meteorologines sistemas, t. y gauti MTEP ir verslo užsakymus.

EUMETSAT yra tarpvalstybinė organizacija, įkurta 1986 metais. Jos veiklos tikslas – tiekti palydovinę orų ir klimato informaciją ir kitus susijusius produktus bendradarbiaujančių valstybių nacionalinėms meteorologijos tarnyboms, taip pat kitiems šios informacijos naudotojams pasaulyje92. 92 http://www.eumetsat.int/website/home/index.html.

99

EUMETSAT teikia palydovų stebėjimo geostacionarinėje ir žemutinėje Žemės orbitose duomenis, ir tai pasiekiama vykdant privalomąsias EUMETSAT programas, pirmiausi įgyvendinant naujos kartos Meteosat ir poliarinę sistemas. EUMETSAT vizija ir prioritetai įgyvendinami taip pat vykdant ir pasirenkamąsias bei trečiųjų šalių programas. EUMETSAT veiklos apima 93

1) Palydovų valdymas, 2) Palydovų kūrimas, 3) Orų stebėjimas, 4) Klimato stebėjimas, 5) Vandenynų stebėjimas, 6) Duomenų teikimas atmosferos pokyčių analizei 7) Duomenų paskirstymas realiuoju laiku.

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU)

1999 m. ratifikavusi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (toliau – ITU) įstatus ir konvenciją, Lietuva gavo naujos ITU valstybės narės statusą, o kartu ir prioritetinę teisę į planinius orbitinius spektro resursus. 2000 m. Lietuvai palydovinės transliavimo tarnybos plane skirti orbitiniai spektriniai resursai (angl. Orbital Spectrum Resources, OSR) –23,2° E, dešimt 27 MHz pločio ryšio kanalų 11,7–12,5 GHz dažnių juostoje, aptarnavimo zona – Lietuva. 2008 metais ITU Radijo ryšio biuras paskelbė, kad Lietuvos Respublikai skirtas dar vienas resursas palydovinės fiksuotos tarnybos plane – 9,3°W, 2 x 800 MHz pločio ryšio kanalas 6/4GHz bei 13/10–11 GHz dažnių juostose, kurio paslaugų teikimo teritorija – Lietuva – gali būti padidinta iki spindulio aprėpties dydžio. Tokiu būdu Lietuva jau užsitikrino galimybę ateityje realizuoti nacionalines palydovinio ryšio sistemas, kurioms nereikės jokių papildomų tarptautinio koordinavimo procedūrų, tačiau šių išteklių veiksmingas panaudojimas priklauso nuo Lietuvos valstybės institucijų ir verslo poreikių orbitiniams ir dažnių ištekliams. 2012 m. atlikta Turimų Lietuvos orbitinių išteklių panaudojimo studija (Turimų Lietuvos orbitinių išteklių panaudojimo gairės (2012). Lietuvos kosmoso mokslo ir technologijų institutas, Vilnius), kurioje aptartos strateginės galimybės ir rekomendacijos dėl tolimesnių veiksnių siekiant panaudoti orbitinius išteklius. Tarptautinio bendradarbiavimo galimybės, pasinaudojant horizontaliu kosminės veiklos pobūdžiu

ES, savo kompetencija dalindamasi su EKA, veiklą kosmoso sektoriuje orientuoja į

programas, apjungiančias kosmoso technologijas ir paslaugų naudotojų poreikius. Tai sritys, turinčios reikšmę ES politikos sričių palaikymui bei paslaugų jos piliečiams teikimui: Žemės stebėjimai, kuriems skirta Pasaulio aplinkos ir saugumo stebėsenos programa GMES (iš angl. Global Monitoring for Environment and Security) ir palydovinė navigacija, kuriai skirtos Europos palydovinės navigacijos – programa GALILEO ir palydovinės navigacijos priemonė signalų perdavimui gerinti – programa EGNOS. Viena iš perspektyvių galimybių Lietuvos panaudoti Lietuvos konkurencinius pranašumus, būtų įsitraukimas ir dalyvavimas Jungtinių tautų Kosmoso reikalų biuro (angl. United Nations Office for Outer Space Affairs (UNOOSA) Kosmoso aplikacijų programoje (ang. Programme of Space Applications (PSA)). Šios programos misija yra „didinti kosmoso technologijų supratimą ir naudojimą taikiems tikslams, racionalinam vystymuisi, ypatingai atsižvelgiant į 93 Id.

100

išreikštus skirtingų geografinių regionų poreikius94.“ Ši programos tikslas yra spręsti problemas, susijusias su tuo, kad visa eilė šalių neturi žmogiškųjų, techninių ar finansinių resursų, kurių reikia elementarios šiuolaikinėms su kosmosu susijusioms veikloms vykdyti, t.k. meteorologija, komunikacijos, ir gamtinių išteklių valdymas.

Nuo programos įkūrimo 1971 metais, buvo padaryta didelė pažanga gilinant žinias ir patirtį apie kosmoso technologijų taikymą pasaulyje. Programa teikia šalims jų gebėjimų vystymo, švietimo, paramos tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir techninės paramos srityse, siekiant padėti sumažinti skirtumą tarp industrinių ir besivystančių šalių.

Ši programa apima šias temines sritis, kurios pateikiamos su nuorodomis į atitinkamų

programų puslapius:

• Fundamentalus kosmoso mokslas (angl. Basic Space Science) • Globalių palydovinių navigacijos sistemų naudojimas ir aplikacijos (angl. Use and

Applications of Global Navigation Satellite Systems) • Gamtinių išteklių valdymas ir monitoringas (angl. Natural Resources Management &

Environmental Monitoring) • Žmonių kosmoso technologija (angl. Human Space Technology) • Bazinės kosmoso technologijos (angl. Basic Space Technology) • Palydovinė komunikacija (angl. Satellite Communications) • Kosmoso technologijos ir nelaimių valdymas (angl. Space Technology and Disaster

Management).

Pažymėtina tai, kad panašaus statuso kosmoso srityje valstybės, tokios kaip Latvija ar Kroatija aktyviai dalyvauja PSA programose. Štai 2012 m. gegužės 14 - 18 dienomis, Latvijos Geokosmoso Informacijos Agentūra Rygoje organizavo Jungtinių tautų seminarą Globalių palydovinių navigacijos sistemų tema, o 2013 metais šio seminaro šeimininkais buvo Kroatija. Programoje Bazinės kosmoso technologijos didelis dėmesys skiriamas nano-palydovų tematikai, yra realios galimybes dalyvauti simpoziumuose, bei mokslo galimybės techninių disciplinų studentams pvz. Bendroje Jungtinių tautų ir Japonijos podaktarinių studijų nano palydovų technologijų srityje95.

4. Tarptautinė konferencija SEMWO Tarptautinė konferencija “Space Economy in the Multipolar World (SEMWO)” yra vienas didžiausių kosmoso srities mokslo, technologijų ir verslo renginių Baltijos šalyse, kuris kiekvienais metais sukviečia kosmoso srities mokslininkus, verslininkus, valstybių kosmoso programų vadovus aptarti aktualius kosmoso ekonomikos klausimus. Konferencija kasmetinė, pirmą kartą įvyko 2010 m. SEMWO 2013 m. rugsėjo mėnesį Vilniuje vyko ketvirtą kartą iš eilės. Renginys tampa pasaulinių kosmoso veiklos lyderių, partnerių iš mažųjų valstybių ir dar tik įsitraukiančių į kosmoso veiklas valstybių susitikimo vieta, kur kartu apžvelgiama, įvertinama ir aptariama dabartinė komercinės kosmoso rinkos situacija ir jos vystymosi tendencijos,

94 http://www.oosa.unvienna.org/oosa/en/about_PSA.html 95 http://www.unoosa.org/pdf/bst/fellowship2013/PNST2013_Pamphlet.pdf

101

inovatyvios idėjos ir technologijos, investavimo galimybės, artimesnio bendradarbiavimo klausimai. Renginys organizuojamas siekiant paskatinti:

• valstybinių įstaigų, mokslo, verslo, investuotojų tarptautinį ir vietinį bendradarbiavimą,

• mokslinių tyrimų rezultatų taikymą kosminių technologijų kūrimui ir tų technologijų diegimą kuriant ir vystant produktus ir paslaugas,

• sukurti ir vystyti Baltijos šalių kosmoso sektorių, • visų mūsų norą dalyvauti pažangioje ir perspektyvioje kosminės veiklos srityje.

Pranešėjų sąraše figūruoja aukšto lygio kosmoso srities profesionalai iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių: JAV, Japonijos, Europos Sąjungos šalių, Rusijos ir Kinijos. Tai žinių ir patirties sklaida, žinių importas ir naujų idėjų kūrimo vieta. Jau įvykę keturios konferencijos pritraukė nemažai svarbių kosmoso srityje dirbančių žmonių, mokslininkų ir politikų, kurie pasidalina aktualia informacija, naujovėmis bei patirtimi.

5. Tiesioginiai komerciniai santykiai kosmoso industrijos vertės grandinėje

Tiek Lietuvos mokslo institucijos, tiek verslo atstovai teikia MTEPI paslaugas ir/ar gamina prekes ir teikia paslaugas aviakosmoso industrijos bendrovėms. Lentelė 21. Lietuvos subjektai kosmoso industrijos vertės grandinėje. Organizacija/bendrovė Komerciniai partneriai

KTU prof. Kazimiero Baršausko Ultragarso tyrimų institutas

Tiesioginiai kontaktai ir kontraktai su bendrovėmis Europoje ir JAV: Belgijos atominių tyrimų centru (Nuclear Research Centre SCK/CEN (Belgium), Endress+Hauser Flowtec AG, (Switzerland); FORCE Technology (Danija); Corporation BOSCH (Vokietija).

FTMC Chemijos institutas Jungtiniai tyrimų projettai su Toyota Motors Corporation (Japonija), Ebara-Udylite (Japonija), LAM Research Corporation (JAV) (7 JAV patentai)

UAB No Magic Europe EKA ir ESOC (valdymo centras) naudoja programinę įrangą (MagicDraw, UPDM and SysML) savo centruose Olandijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje.

UAB Optolita Nuo 2005 m. bendradarbiauja su ES įmonėmis ir EKA tiekdami specialios technologijos kristalus uniklaims lazerinėms sistemoms, skirtoms Aeolus palydovui.

UAB Precizika Metrology Bendradarbiauja su Gurley Precision Instruments (JAV), Fagor Automation (Ispanija).

UAB Satgate Bendradarbiauja su Eutelsat, Intelsat, SES Astra, Gazprom Space Systems, serifikuotomis Žemės stotimis.

UAB Standa 1. Ypatingai tikslios dalys buvo naudojamos Kanados palydovuose 1990-aisiais. 2. Motorizuoti rotoriai naudoti SwissCube projekte, kurį vykdė EPFL kosmoso centras Lozanoje. 3. Miniatiūriniai vakuminiai kosmoso 8MAV pavaros naudoti palydovų sistemose.

UAB GPS Partneris Bendradarbiavimas kosmoso srityje su Leica-Geosystems AG (Šveicarija), KTU (Lietuva), Arcus Novus (Lietuva).

UAB GFK Sparnai Bendradarbiavimas su Prancūzijos ir Vokietijos bendrovėmis, tiekiančiomis dalis Airbus, Boeing ir kitoms lektuvų gamykloms.

Aerogeodezijos institutas ES gamybinis kontraktas EEA38 GMES hidrografiniams paviršiams tiekti.

VPU Ultragarso mecganizmų Ultragarso “Flip-Chip” virinimas kartu su Hesse&Knipps GmBH.

102

laboratorija

Aukščiau pateikti pavyzdžiai rodo šią Lietuvos subjektų integracijos į kosmoso

pramonės vertės grandinę būklę: • Mokslo srityje, bendradarbiavimas su verslo struktūromis kol kas koncentruojasi

daugiau giminingose kosmosui srityse, nei tiesiogiai kosmoso vertės grandinėje; • Verslo srityje bendradarbiavimas susijęs daugiau su projektine veikla praeityje,

su kompanijomis, kurios dalyvauja kosmoso sektoriaus vertės grandinėje, tačiau bendradarbiavimo tematika nebūtinai yra susijusi su kosmoso sektoriaus produktais ir paslaugomis.

• Reikšmingų apyvartos ar poveikio šalies ūkiui prasme tiesioginių komercinių santykių, išskyrus Satgate grupės palydovinių komunikacijų žemės segmento, UAB Optolita ir UAB Standa veiklą, kol kas nėra, ši industrija yra pradinėse vystymosi stadijose.

103

Potencialus tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje

1. Dalyvavimas EKA ir jos programų veikloje

EKA vykdo beveik visas kosminės veiklos rūšis – t.y. kosmoso mokslas, žmonių skrydžiai, kosmoso tyrinėjimai, žemės stebėjimai, kosminio transporto sistemos (raketos), palydovinė navigacija, palydoviniai ryšiai, kosmoso technologijos, kosminių infrastruktūrų eksploatavimas, informuotumo apie padėtį kosmose programas.

Privalomos EKA mokslo programos - tai

• Fundamentiniai moksliniai tyrimai • Saulės ir Saulės sistemos tyrimai • Žemės, jos aplinkos ir kitų planetų tyrimai • Visatos tyrimai

Taip pat privalomas dalyvavimas ateities studijose, taikomuosiuose moksliniuose

tyrimuose ir švietime, infrastruktūros palaikymas ir plėtra. Pasirenkamos EKA programos - tai:

• Žmonių skrydžiai į kosmosą • Kosminio transporto sistemos (raketos) • Žemės stebėjimai • Palydovinė navigacija • Palydoviniai ryšiai ir integruotos sistemos • Robotiniai kosmoso tyrinėjimai • Informuotumo apie padėtį kosmose programa

Nacionalinėje mokslo programoje (NMP), skirtoje mokslinių tyrimų, reikalingų

pasirengimui dalyvauti EKA mokslo programoje, plėtojimui numatyta, kad stojimo proceso metu, kuris truktų šešerius metus, ketinama plėtoti fundamentinius mokslinius tyrimus, mokslinius tyrimus technologijoms kurti ir mokslinius tyrimus duomenų, gaunamų iš kosmoso, panaudojimui.

1. Moksliniai tyrimai EKA mokslo programų vykdymui.

Fundamentinių mokslinių tyrimų srityje numatomas dalyvavimas rengiant ir vykdant kosmines mokslines programas (Euclid, Solar Orbiter, Gaia, JWST, HST ir kt.), analizuojant šių ir ankstesniųjų programų rezultatus ir užtikrinant antžeminį jų papildomumą. Taikomųjų mokslinių tyrimų srityje numatytas dalyvavimas EKA Fizinių ir gyvybės mokslų programoje ELIPS; moksliniai tyrimai palydovinės navigacijos (GALILEO), palydovinių ryšių, Žemės stebėjimo (Kopernikus/GMES) ir integruotų paslaugų srityse.

2. Moksliniai tyrimai EKA technologinių programų vykdymui.

EKA ekspertų nuomone, didžiausias Lietuvos mokslinis-technologinis potencialas, kuris galėtų būti integruotas į technologines EKA programas, yra mikrobangės ir infraraudonosios elektromagnetinės spinduliuotės generavimo, perdavimo ir registravimo moksliniai tyrimai, t.y. šaltiniai ir generavimo sistemos nanostruktūrinei mikrobangų ir IR fotonikai; jutikliai ir registravimo sistemos nanostruktūrinei mikrobangų ir IR fotonikai. Technologinės EKA programos yra šios:

104

• Pagrindinė technologijų mokslinių tyrimų programa (TRP) • Bendroji technologijų palaikymo programa (GSTP) • Pažangiųjų mokslinių tyrimų palydovinio ryšio sistemose programa (ARTES) • Parengiamoji ateities transporto sistemų programa (FLPP) • Skėtinė Žemės stebėjimo programa (EOEP) • Europos GNSS vystymo programa (EGEP) • Žmonių skrydžių tyrinėjimo ir transportavimo programa (THEP) • Pagrindinių technologijų mokslo programa (CTP) • Marso robotinių tyrinėjimų programa (MREP)

ESA ekspertų rekomendacija, siekiant užtikrinti Lietuvos kosmoso programos

įgyvendinimą, būtina skirti išteklių šiai tikslinei nacionalinei tyrimų programai įgyvendinti. 2013 m. planuojama patvirtinti NMP kaip tik ir įtraukia rekomenduojamas sritis bei

finansavimą programos vykdymui (28 mln. Lt įskaičiuojant ir lėšas, reikalingas programos koordinavimui, viešinimui, konferencijų organizavimui, dalyvavimui tarptautiniuose tematiniuose tinkluose ir pan.)

Bet kuriuo atveju, bendradarbiavimas su EKA duos Lietuvai apčiuopiamą naudą šiose

srityse: • Lietuvos gebėjimų dalyvauti tarptautinio lygio mokslo programose stiprinimas; • Inovacijų skatinimas (EKA pagalba panaudojant, patentuojant ir komercializuojant

MTEP rezultatus); • Garantuoti MTEP rezultatai; • Kompetencijų ugdymas plačiame mokslinių tyrimų spektre (EKA poreikių horizontalumas);

• Garantuota investicijų grąža (“geografinė grąža”); • Bendradarbiavimo su aukščiausio lygio tarptautine MTEP organizacija galimybė

(sisteminė mentorystė).

Integracijos į EKA procesas96 Lentelė 22. Integracijos į EKA procesas Šalis Interkosmoso

programa EKA bendradarbiavimo sutartis

ECS sutartis

PECS EKA konvencija

Pramonės skatinimo sistema

Bulgarija Taip - - - - - Čekija Taip 1996 2005 2005-2008 2008 lapkr. 2009-2015 Estija Taip (Sov.Sąj) 2007 2009 2010-2014 - - Vengrija Taip 1991 2003 2004-2013 - Latvija Taip (Sov.Sąj) 2009 2013 2013-2017 - Lietuva Taip (Sov.Sąj) 2010 - - - Lenkija Taip 1994 2007 2008-2012 2012 lapkr. 2012-2017 Rumunija Taip 1992 2007 2007-2012 2011 gruod. 2011-2019 Slovakija Taip (CS) 2010 - - - Slovėnija Ne 2008 2010 2010-2014 - Šaltinis: Sagath et al, 2013.

96 Sagath et al, 2013.

105

Pirmasis integracijos į EKA žingsnis – tai bendradarbiavimo susitarimas dėl taikaus išorinės erdvės naudojimo tarp EKA ir Nacionalinės vyriausybės. Šį susitarimą seka kitas (ECS), pagal kurį valstybė įgauna teisę dalyvauti EKA programų veiklose (PECS). Tai laikotarpis, per kurį vykdoma daugiausia mokslinės veiklos, dalyvaujant akademinėms institucijoms ar viešosioms tyrimų organizacijoms. Minimalus šio laikotarpio biudžetas – po milijoną eurų (skaičiuojant 2001m. sąlygomis) metams penkerių metų laikotarpiui. Šis laikotarpis pratęsiamas po penkerius metus, po jo šalis kandidatė gali nuspręsti toliau EKA narystės nesiekti. Šis laikotarpis skirtas bendradarbiavimui stiprinti, taip pat nacionalinėms kompetencijoms išryškinti ir įtvirtinti.

Kitas žingsnis – prisijungimas prie EKA Konvencijos. Šiame etape nustatyta keletas sąlygų:

-‐ Mokamas narystės mokestis; -‐ Galimi pereinamieji laikotarpiai, kuriems gali būti taikomos pramoninės skatinimo

schemos (Industrial Incentive Scheme, IIS); -‐ Pereinamojo laikotarpio įsipareigojimai.

Šiuo laikotarpiu nustatomi nacionalinės kosmoso industrijos pajėgumai, motyvacija,

ryšiai su kitais Europos kosmoso pramonės veikėjais, nacionaliniai prioritetai ir noras bendradarbiauti. Tai laikotarpis, kuomet šalys narės, padedamos EKA, nusprendžia kuriose srityse ir kiek jos norės dalyvauti EKA veiklose.

Pramoninės skatinimo schemos numatomos kiekvienai naujai valstybei narei, ir jos

tikslas – sukurti, remti ir stiprinti pramoninius gebėjimus, siekiant pastovios pramonės grąžos šalyje-narėje pereinamajam laikotarpiui pasibaigus. Pramoninės skatinimo schemos tikslai visoms narėms yra standartiniai, tačiau gali skirtis dalyvavimo privalomose programose reikalavimai, priimtinas pelningumas, nacionalinės kosmoso strategijos ir jų administravimo struktūros, aktyvumas pasirenkamose programose, pramonės ir akademijos dalyvavimo proporcijos.

Pramoninės skatinimo schemos metu vykdomos veiklos daugiausia yra pramoninės,

laikotarpio trukmė – mažiausiai penkeri metai, o skirtas biudžetas sudaro 45 proc. privalomos mokesčio dalies. Šio laikotarpio metu valstybės narės jau gali dalyvauti ir konkursuose, kur svarbu, kad vykdomos veiklos yra perspektyvios EKA veiklose, ypač nišinės veiklos bei tos, kurios užtikrina ilgalaikį bendradarbiavimą. Šiuo laikotarpiu narystės EKA siekiama vadovaujantis tokiais kriterijais97:

1. Industrinė grąža: valstybių narių veiklos turi būti pelningos. 2. Nacionalinė kosmoso strategija nustato dalyvavimo EKA programose prioritetus ir

nacionalines veiklas, formuoja investicijų ir finansavimo politiką. 3. Formalioji rėmimo struktūra: nacionalinė delegacija formaliai atstovauja šalį EKA,

tačiau svarbu, kad veiktų delegaciją remianti grupė, kuri padėtų užtikrinti kokybišką dalyvavimą EKA veikloje, leistų tinkamai bendradarbiauti su industrijomis.

4. Dalyvavimas pasirenkamosiose programose: svarbu nustatyti prioritetus ir kryptis, kurių pasekoje kuriamos ir stiprinamos kompetencijos siekiant tinkamai dalyvauti ne vien privalomose EKA programose.

5. Kosmoso pramonės asociacija yra ta institucija, kuri konsoliduoja nacionalinius interesus ir padeda nustatyti veiklos prioritetus ir gaires bei tarpininkauti gamintojų interesams.

97 Sagath et al, 2013.

106

6. Akademija ir industrija: šalyse, kurių patirtis kosmoso srityse maža, akademinėms institucijoms tenka gerokai didesnis vaidmuo, tačiau siekiant tvaraus dalyvavimo EKA veikloje, būtinas industrijos dalyvavimas.

7. Kosmoso įranga: galima įvertinti, ar nacionalinė pramonė ir mokslo institucijos pereinamuoju laikotarpiu gebėjo įgyti kvalifikacijas, žinias ir įrenginius, kurių pagrindu galėtų kurti įrangą, tinkamą EKA programoms.

8. Tiekimo grandinė: šio tikslo įgyvendinimas parodo, ar nacionalinė pramonė sugebėjo įtvirtinti ryšius su kitomis Europos kosmoso bendrovėmis.

EKA Inovacijų trikampio iniciayva (ESA Innovation Triangle Initiative, ITI) 98

EKA šalių-narių įmonės, universitetai ir tyrimų organizacijos gali pasinaudoti galimybe teikti paraiškas inovatyviems kosmoso technologijų projektams. Naujų produktų, procesų ar paslaugų idėjos, iš kurių gali gimti technologinės naujovės ir kurias galima panaudoti kosmoso tikslams yra skatinamos pasinaudoti ITI programa. Ši programa remia kosmoso inovacijų identifikavimą, validavimą ir vystymą. Pirmenybė teikiama idėjoms, atsirandančiomis būtent ne kosmoso pramonėje ar tyrimuose. Tokių idėjų autorius ITI remia šiais būdais: • Pradinės stadijos finansavimas (seed money) – gali būti skirta 50 tūkst. eurų, 150 tūkst.

eurų ar didesnė suma, priklausomai nuo veiklos rūšies. • Techninė parama – idėjų autoriai gali aptarti idėjų koncepcijas, jų reikalingumą ir

tinkamumą su EKA ekspertais. • Kontaktų tinklo kūrimas (inovacijų trikampio kūrimas) – autoriai turi galimybę susirasti

potencialių partnerių, tokiu būdu pasitikrindami savo idėjų validavimo galimybes, užtikrindami jų tolesnį vystymą ir panaudojimą.

ITI procesas vyksta nuolatos – t.y. idėjas nuolat vertina Vertinimo taryba, finansavimas

patvirtinamas per keletą savaičių pateikus pasiūlymą. Šios iniciatyvos idėja remiasi inovacijų trikampio koncepcija, teigiančia, kad greitas ir

sėkmingas inovacijų diegimas pramonėje reikalauja trijų šalių – pirkėjo, idėjos vystytojo ir išradėjo - bendradarbiavimo. ITI apima tris veiklų rūšis – koncepcijos patikrinimo (išradėjams), tinkamumo ir naudojimo demonstravimas (vystytojams) ir technologijos pritaikymas (pirkėjui). EUMETSAT

2014 m. Lietuva taps visateise EUMETSAT valstybe nare ir dalyvaus privalomose organizacijos programose. Privalomos EUMETSAT programos – tai 99 • Meteosat vykdomoji programa (the Meteosat Operational Programme (MOP); • Pagrindinės programos, būtinos užtikrinti stebėjimus geostacionariose ir poliarinėse

orbitose; • kitos programos, numatytos EUMETSAT Tarybos.

98 https://iti.esa.int/iti/index.jsp 99 http://www.eumetsat.int/website/home/index.html.

107

2. Bendradarbiavimas su kitomis (ne Europos) agentūromis JAV NASA

Sudaryti pirmieji bendradarbiavimo susitarimai tarp NASA Ames centro ir Lietuvos

mokslo ir studijų institucijų. Pagal šiuos susitarimus Lietuvos studentai ir mokslininkai vyks į stažuotes NASA centruose, bus vykdomi bendri moksliniai tyrimai, kuriamos naujos technologijos. Planuojam parengti ir pasirašyti bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos ir NASA bendradarbiavimo susitarimą, kuris atvertų kelią platesniam Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei įmonių bendradarbiavimui su NASA centrais.

NASA Jet Propulsion Laboratorija yra pirmaujantis JAV Saulės sistemos robotikos

tyrimų centras, kuris bendradarbiauja su privačiomis bendrovėmis ir daug dėmesio skiria bendradarbiavimui su smulkaus verslo bendrovėmis. Rusija (ROSCOSMOS)

Rusijos kosmoso pramonė 2011 m. sudarė 10,7 proc. pasaulinės rinkos dalies. Šalies ambicija – tą dalį padidinti iki 16 proc. 2015 m. ir iki 16 proc. 2020 metais. Roscosmos kosmoso srityje bendradarbiauja su JAV, Kanada, ES, Indija ir Kinija.

Pagal Yuri Makarov, Rusijos federalinės kosmoso agentūros (ROSCOSMOS)

Strateginio planavimo ir tikslinių programų direktoriaus pranešimą, SEMWO 2013, Rusijos agentūros projektai, kuriuose siekiama bendradarbiavimo, yra šie100: 1. ESA Bepi –Colombo misija į Merkurijų. 2. ESA-Roscosmos bendradarbiavimas vykdant Marso ir kitų Saulės sistemos kūnų tyrimus:

• Marso tyrimų projektas ExoMars, numatantis dvi misijas 2016 ir 2018 m. • Laplace-P/JUICE Jupiterio sistemos tyrimų projektas. • Sudėtinis Mėnulio tyrimų projektas, apimantis ir Mėnulio poliarinių regionų mėginių

tyrimus.

Ateities sritys, į kurias planuoja koncentruotis Rusijos kosmoso agentūra, yra šios101: 1. Žmogiškieji tyrimai (Human exploration)

o Technologijos, įgalinančios kūnų Žemės orbitoje ir didelių kosmoso struktūrų, sudarytų iš naujų medžiagų ir technikų, tyrimus.

o Įgulos apsaugojimo nuo radiacijos galimybės tarpplanetinių misijų metu. o Naujos kartos kosmoso robotika, jos regeneravimo ir aptarnavimo sistemos. o Inovatyvūs kosminių aparatų kontrolės būdai. o Ateities daugkartinio naudojimo kapsulių ir planetinių zondų antžeminiai

eksperimentai. 2. Kosmoso mokslas ir mikrogravitacija

o Rentgeno mikrofonas; o Saulės zondai o Vozvrat-MKA daugkartinių mikrogravitacijos tyrimų platforma.

3. Kosmoso technologijos

100 Makarov, 2013. 101 Makarov, 2013.

108

o Kosmoso EEE (elektronikos, elektros ir elektromechanikos) dizainas, gamyba ir vieninga tiekimo sistema.

o Vieningos palydovų nešėjų ir stočių technologijos (ir mažų dydžių sprendimai) (Technologies of the unified satellite bus and payloads , including small-size solutions).

o Daugkartinio naudojimo nešėjai. o Naujos kartos varikliai nešėjams.

4. Kosmoso šiukšlės o Modeliavimas; o Keitimasis informacija; o Vidutinio dydžio šiukšlių stebėjimas; o Kosminių laivų apsaugojimo tyrimai.

5. Orbitinės pozicijos nustatymas o Optinių-elektroninių įrenginių tinklas. o Teisinės aplinkos kosmoso šiukšlių mažinimui parengimas. o Tarptautinis centras kosmoso šiukšlių problmeai koordinuoti.

6. Artimi Žemei objektai. 7. Kosmoso varomųjų galių sistemos.

Tarptautinis bendradarbiavimas su Rusijos kosmoso agentūra taip pat galimas per EKA ir Roskosmos bendradarbiavimo bendrąsias programas. Šiuo metu Roskosmos planuojami ar jau įgyvendinami šie bendri eksperimentai su EKA102:

• Vertinamos galimybės panaudoti tikslaus laiko signalus identifikuojant kosminių aparatų orbitines pozicijas.

• Neuroendokrininės ir imuninės žmogaus sistemos pokyčiai kosminio skrydžio metu ir jam pasibaigus.

• Procesų, vykstančių biologiniuose organizmuose, kurie patalpinti palydovinės stoties paviršiuje, juos veikiant tiesioginiams saulės spinduliams (EXPOSE-R) tyrimai.

• Plazminės-dulkių struktūros tyrimai mikrogravitacijos sąlygomis. • Pilotuojamo skrydžio į Marsą modeliavimas (Mars-500).

Artimiausiu metu ketinama pasirašyti projekto Meteron mokslinio bendradarbiavimo

sutartį, kurią įgyvendinant būtų tiriamos nuotolinio ryšio robotinių sistemų komplekso valdymo galimybės.

Atskiros Rusijos kosmoso pramonės bendrovės savo veikloje yra numatę

bendradarbiauti tiek su vietos mokymo ir mokslo institucijomis bei smulkaus ir vidutinio verslo atstovais, tiek su kitų valstybių bendrovėmis ir tyrėjais. Pavyzdžiui, OAO Energija (ОАО Ракетно-космическая корпорация Энергия), kurios pagrindiniai gaminiai – tai pilotuojamieji kompleksai, automatiniai kosminiai aparatai ir raketos-nešėjos.

OAO Energija savo 2011-2020 m. plėtros plane numato tokias tarptautinio

bendradarbiavimo kryptis 103:

• Tarptautinės kosminės stoties programa, kuria įgyvendinami inovatyvūs techninės ir programinės integracijos sprendimai, keitimasis technologijomis.

102 Id. 103 OAO ЭНЕРГИЯ, 2013.

109

• Programa „Jūrinis startas“ – stambus komercinis projektas, kuriame dalyvauja keturių valstybių įmonės. Programos metu kuriama raketos nešėjos paleidimo nuo judančių platformų technologija.

• Automatizuoti kosminiai aparatai – įmonė gamina tokius aparatus, perka būtinus elementus ir komplektuojančias dalis taip pat ir iš užsienio.

• Planuojamas tolesnis tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimas tolimojo kosmoso tyrimo tikslais – Mėnulio, Marso ir asteroidų tyrimai. Planuojama kurti elementus ateities pilotuojamiems kompleksams – daugkartinio naudojimo kosminiams laivams, uždaro ciklo gyvybę užtikrinančioms sistemoms, branduoliniams varikliams, spinduliavimo apsaugos priemonėms ir pa.

Japonija

LKA užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Japonijos Tokijo ir Wakiyama universitetais ir moksliniais centrais taip pat gali būti išplėsti į tarpžinybinį ar tarpvalstybinį lygį. 2010-2011 m. Japonijos mokslininkai lankėsi Lietuvoje, susitiko su valstybės institucijų, universitetų vadovais, studentais. Japonų mokslininkai siūlo Lietuvai bendradarbiauti kuriant mažųjų palydovų spiečius. Skrydžių idėjų konkursas (Mission Idea Contest, MIC)

Skrydžių idėjų konkursas (Mission Idea Contest, MIC) pradėtas 2010 m. ir skirtas aeronautikos inžinieriams, studentams, konsultantams ir visiems besidomintiems kosmosu pasidalinti idėjomis ir pritraukti tarptautinį dėmesį. MIC tikslas – sudaryti sąlygas atverti naujus kosmoso tyrinėjimų ir panaudojimo aspektus.104

Mikro ir nano palydovų kūrimas buvo pradėtas kaip edukacinė ir tyrimų programa

universitetų laboratorijose. Tobulėjanti technologija paplito ir į pramonę bei akademijoje ir naudojama praktiniam taikymui. MIC renginiai suteikia galimybę susitikti potencialiems palydovų naudotojams ir kūrėjams, jo dalyviai kviečiami dalyvauti ir Nano palydovų simpoziumuose, teikiama finansinė parama.

MIC yra nemokamas renginys, be to, Japonijos Vyriausybės partnerystės programa

“Science and Technology Research Partnership for Sustainable Development Program” (SATREPS), skatinanti tarptautinius projektus, gali skirti apie 3 mln. JAV dolerių finansavimą 3-5 metų trukmės projektams105. Kinija

Kinijos valstybinė kosmoso politika yra įgyvendinama per Kinijos valstybinę kompaniją China Great Wall Industry Corporation. Kinija turi labai didelių ambicijų kosmoso srityje, tiek kosmoso tyrinėjimų, tiek palydovinio ryšio, žmogaus skrydžių į kosmosą, mėnulio ir kitų dangaus kūnų tyrinėjimo programose. Tuo tikslu ši šalis investuoja didelius resursus į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, bet ir investuoja į švietimą, populiarina kosmoso veiklas.

Kinija deklaruoja tarptautinį bendradarbiavimą šiose srityse106:

104 http://www.spacemic.net 105 Kawashima and Nakasuka, IAA Berlin. 106 Yuanying, Z. (2013). China’s Space Industry: Achievement, Future Planning and International Cooperation. SEMWO 2013, Vilnius, Lithuania.

110

• Moksliniai tyrimai kosmoso astronomijos, kosmoso fizikos, mikrogravitacijos, kosmoso

gyvybės, nuodugnių kosmoso tyrimų ir kosmoso šiukšlių srityse. • Žemės stebėjimo palydovų naudojimas aplinkos stebėjimui ir nelaimėms išvengti,

globalios klimato kaitos stebėjimui ir prognozavimui, jūrų ir laivininkystės stebėjimui. • Komercinis bendradarbiavimas. • Ryšio palydovų naudojimas televizijos programų transliavimui, nuotoliniam mokymui ir

telemedicinos tikslams. • Bendradarbiavimas kosmoso stebėjimo, telemetrijos ir kontrolės (TT&C) srityje. • Taikomasis technologinis bendradarbiavimas, stočių įrangos tyrimai ir gamyba, įrengimų

gamyba, tikslinės industrinės paslaugos. • Technologinis bendradarbiavimas kosmoso laboratorijoje ir kosmoso stotyje, vykdant

Kinijos nacionalinės žmogaus skrydžio į kosmoso programą. • Darbuotojų rengimas ir vizitai.

3. Dalyvavimo Europos mokslinių programų (Horizon 2020) galimybių plėtra

2014–2020 m. bendrojoje mokslo ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“, kurios bendras biudžetas sieks 80 mlrd. eurų, kosmoso tematikai atiteks 1,536 mlrd. eurų. Žemės stebėjimo programa Copernicus (buvusi GMES) yra viena pagrindinių Europos kosmoso programų, teikianti informaciją apie aplinkos, klimato pokyčius ir saugumą. 2014-2020 m. šiai programai finansuoti planuojama skirti 5,8 mlrd. eurų. Kitai prioritetinei - Galileo - programai finansuoti 2014-2020 m. numatytas 7 mlrd. eurų biudžetas. Japonija LKA užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Japonijos Tokijo ir Wakiyama universitetais ir moksliniais centrais taip pat gali būti išplėsti į tarpžinybinį ar tarpvalstybinį lygį. 2010-2011 m. Japonijos mokslininkai lankėsi Lietuvoje, susitiko su valstybės institucijų, universitetų vadovais, studentais. Japonų mokslininkai siūlo Lietuvai bendradarbiauti kuriant mažųjų palydovų spiečius. Skrydžių idėjų konkursas (Mission Idea Contest, MIC) Skrydžių idėjų konkursas (Mission Idea Contest, MIC) pradėtas 2010 m. ir skirtas aeronautikos inžinieriams, studentams, konsultantams ir visiems besidomintiems kosmosu pasidalinti idėjomis ir pritraukti tarptautinį dėmesį. MIC tikslas – sudaryti sąlygas atverti naujus kosmoso tyrinėjimų ir panaudojimo aspektus. Mikro ir nano palydovų kūrimas buvo pradėtas kaip edukacinė ir tyrimų programa universitetų laboratorijose. Tobulėjanti technologija paplito ir į pramonę bei akademijoje ir naudojama praktiniam taikymui. MIC renginiai suteikia galimybę susitikti potencialiems palydovų naudotojams ir kūrėjams, jo dalyviai kviečiami dalyvauti ir Nano palydovų simpoziumuose, teikiama finansinė parama. MIC yra nemokamas renginys, be to, Japonijos Vyriausybės partnerystės programa “Science and Technology Research Partnership for Sustainable Development Program” (SATREPS), skatinanti tarptautinius projektus, gali skirti apie 3 mln. JAV dolerių finansavimą 3-5 metų trukmės projektams.

111

4. Europos technologijų platformos su kosmoso komponentu

Tarptautinėje erdvėje, egzistuoja galimybės Lietuvos mokslo ir verslo subjektams dalyvauti projektuose per kitas asocijuotas MTEPI struktūras, su kuriomis bendradarbiauja EKA, ir kurios turi kosmoso dimensiją. Tarp tokių platformų paminėtinos šios: • Robotika (EUROP TP) • Vieninga Satcom iniciayva (Integral Satcom Initiative, ISI) • Vandenilio ir kuro dalelės (Hydrogen and Fuel Cells, HFC) • Baterijos (EUROBAT) • Pažangios medžiagos • Nanoelektronika ir sistemos (ARTEMIS) • Aeronautika (ACARE) • Europos išmaniųjų sistemų integracijos technologinė platforma (EPoSS).

5. Europos Išmaniųjų sistemų integracijos technologinė platforma

Europos Išmaniųjų sistemų integracijos technologinė platforma107 (angl. European Technology Platform on Smart Systems Integration, arba EPoSS) yra industrinė tyrimų ir inovacijų iniciatyva, vienijanti daugiau kaip 60 verslo ir mokslo subjektų iš 20 Europos Sąjungos šalių, dirbančių išmaniųjų sistemų integracijos ir integruotų mikro ir nano-sistemų srityse. Platformoje yra tiek didelių organizacijų, tokių kaip Thales, Siemens AG, Hitachi, Bosch, tiek mokslo institucijų ir universitetų, tiek ir mažų ir vidutinių kompanijų.

Šios platformos 2013 m. atnaujintame strateginiame tyrimų plane (angl. Strategic Research Agenda), parengtame EPoSS narių, aprašoma Išmaniųjų sistemų industrijos ir technologijų esama būklė ir ateities perspektyvos pagal 7 pritaikymo sritis 32 sub-sektoriuose, bet trijose bendrose visiems sub-sektoriams srityse, kurie susiję su išmaniųjų sistemų vystymu, gamyba ir naudojimu.

Vienas iš šios platformos sub-sektorių yra išmaniųjų sistemų aviacijos ir kosmoso sub-

sektorius. EPoSS strateginiame tyrimų plane identifikuojami technologiniai iššūkiai ir atitinkamai tyrimų prioritetai. Plane numatyta, kad išmaniųjų sistemų industrija galėtų prisidėti prie Europos aviacijos vizijos 2020 (angl. European aviation Vision 2020) ir Skrydžio kelias 2050 (angl. Flightpath 2050) šiose srityse:

• Aukšto patikimumo jutikliai (angl. sensors) navigacijai ir nuotoliniam jutimui sudėtingomis navigacijos sąlygomis, įvairiomis oro sąlygomis;

• Išmaniosios sistemos su aukšto patikimumo ryšiu su pilotinėmis sistemomis; • Elektroninės sistemos, gebančios veikti sudėtingomis sąlygomis, pvz. apledėjimo, ir

termo-mechaninis atsparumas bešviniam surinkimui ir įpakavimui; • Išmaniųjų sistemų atsparumo įsilaužimams užtikrinimas.

Mikro išmaniosios sistemos ir jutikliai jau daug metų yra neatskiriama aviacijos ir

kosmoso industrijos dalis. Platforma identifikuoja šias galimybes išmaniųjų sistemų vystymuisi: 107 http://www.smart-systems-integration.org/public

112

• Išmanaus korpuso apdangalo koncepcija, kurios esmė – paskirstyti didelį jutiklių kiekį

skraidančio aparato paviršiuje siekiant matuoti jo vietinius fizinius parametrus • Išmanūs jutikliai suteikia galimybę padidinti matavimų skaičių nedidinant

kabeliavimo ir atitinkamai nedidinant svorio ir valdymo poreikių; • Pirmos kartos išmanioji sistema gali turėti tiek skirtingu relių kiek yra reikalinga; bent

vieną mikro-valdiklį (angl. microcontroller) matavimams valdyti ; pakankamą atminties bloką saugoti reikiamai informacijai; energijos valdymo bloką, paieškos ir saugojimo blokai (baterija ar ieškiklis); ir tinkle sąsaja komunikacijai. Autonominiai bevieliai įrenginiai padeda išvengti skylių ir kanalų darymo lėktuvo struktūroje.

• Antros kartos išmaniosios sistemos suteikia jutikliams savikalibracijos galimybes, taip pat įtraukia aktuatorius ir elektroninius komponentus perimetro dreifo ir senėjimo išvengimui.

• Sudėtinga realaus laiko diagnostikos analizė leis prognozuoti remonto ar Integruotosios modulinės avionikos pokyčius, o taip pat ir saugos mechanizmų įgyvendinimo poreikį.

• Orlaivio priemonės, naudojančios giroskopą yra aukščio rodiklis, pozicijos rodiklis ir posūkių koordinatorius. Jie yra daug tikslesni nei jutikliai, naudojami automobiliuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Tokie inerciniai jutikliai galėtų būti derinami su GPS per aukštos kokybės trečios kartos išmaniąsias sistemas siekiant suteikti autonominės navigacijos galimybes.

Nustatytos šios išmaniųjų sistemų tyrimų prioritetinės sritys:

• Modernios, lengvos, pigios, ilgaamžiškos, patikimos jutiklių ir daugiajutiklių

sistemos; • Miniatiūrinės išmaniosios sistemos skirtos derinti Galileo su GPS autonominei

navigacijai ir išmaniems autopilotams; • Išmanūs, prisitaikantys, aukštos duomenų perdavimo spartos žemė-oras

komunikacijos sistemos; • Žemo profilio arba apvalkalinės aktyvios ir prisitaikančios antenos; • Komunikacinės ir kritinės elektroninės sistemos atsparios poveikiui ir

kibernetikinėms grėsmėms. • Išmaniųjų sistemų apsauga, leidžianti didesnę integraciją ir kartu užtikrinanti

geresnę apsaugą nuo karščio ir elektromagnetinės interferencijos; • Išmanios fizinės būklės ir stebėsenos sistemos, su energetine autonomija.

6. JTO Kosmoso reikalų biuro Kosmoso aplikacijų programa

Viena iš perspektyvių galimybių Lietuvos panaudoti Lietuvos konkurencinius pranašumus, būtų įsitraukimas ir dalyvavimas Jungtinių Tautų Organizacijos Kosmoso reikalų biuro (angl. United Nations Office for Outer Space Affairs (UNOOSA) Kosmoso aplikacijų programoje (ang. Programme of Space Applications (PSA)). Šios programos misija yra „didinti kosmoso technologijų supratimą ir naudojimą taikiems tikslams, nacionaliniam vystymuisi, ypatingai atsižvelgiant į išreikštus skirtingų geografinių regionų poreikius108.“ Šios programa sprendžia problemas, kylančias dėl to, kad dalis šalių neturi žmogiškųjų, techninių ar finansinių resursų, kurių reikia vykdyti elementarias šiuolaikines su kosmosu susijusias veiklas, tokias kaip meteorologija, komunikacijos, ir gamtinių išteklių valdymas.

108 http://www.oosa.unvienna.org/oosa/en/about_PSA.html

113

Nuo programos įkūrimo 1971 metais, buvo padaryta didelė pažanga gilinant žinias ir patirtį apie kosmoso technologijų taikymą pasaulyje. Programa remia šalis jų gebėjimų vystymo, švietimo, tyrimų ir eksperimentinės ir techninės plėtros srityse, siekiant padėti sumažinti skirtumus tarp industrinių ir besivystančių šalių.

Programa apima šias temines sritis:

• Fundamentalus kosmoso mokslas. • Globalių palydovinių navigacijos sistemų naudojimas ir aplikacijos. • Gamtinių išteklių valdymas ir monitoringas. • Žmonių kosmoso technologija. • Bazinės kosmoso technologijos. • Palydovinė komunikacija. • Kosmoso technologijos ir nelaimių valdymas. Jungtinių Tautų ir EKA Fundamentaliųjų mokslų programa109

Programa veikia nuo 1971 m., ir jos dėka skleidžiama kosmoso žinios ir pritaikymo patirtys pasaulyje. Besivystančiose šalyse ši programa rėmė mokymus, tyrimus ir technines konsultacijas, skatindama dalyvauti bent nesudėtingose kosmoso programose. Ilgą laiką parama buvo skiriama tokioms veikloms kaip Žemės nuotolinis stebėjimas, palydovų taikymas meteorologijai ir komunikacijoms. Tačiau jaučiamas didelis poreikis remti tyrėjų grupes ir tyrimo institucijas, dirbančias astronomijos ir kosmoso mokslo srityse. Nutarta rengti kasmetinius JTO/EKA fundamentaliųjų mokslų renginius geografiniuose skirtinguose regionuose.

Numatyta, kad šie renginiai bus skiriami tik tokioms fundamentinių mokslų sritims: • fundamentinė fizika; • astronomija ir astrofizika; • Saulės ir Žemės sąveika ir jos įtaka Žemės klimatui, • planetų ir atmosferos studijos; • gyvybės ir astrobiologija.

Renginiai skiriami taip pat aptarti kosmoso mokslo tyrimų technikas, t.y.: • žemės optiniai ir radijo stebėjimai, • radijo ir optiniai teleskopai bei susijusią įrangą, • nuotoliniai žemės ir kosmoso sensoriai, • visi stebėjimai, atliekami naudojant instrumentus ir teleskopus Žemės orbitoje, • stebėjimai, atliekami iš raketų ir palydovinių platformų.

109 http://www.oosa.unvienna.org/oosa/SAP/bss/index.html.

114

Globalių palydovinių navigacijos sistemų naudojimas ir aplikacijos110

2001 m. Jungtinių Tautų Taikaus išorinės erdvės panaudojimo komitetas (angl. the United Nations Committee on the Peaceful Uses of Outer Space, COPUOS) sudarė pasaulinių navigacijos palydovų sistemos (angl. Global Navigation Satellite Systems, GNSS) vykdomąjį komitetą, vadovaujamą JAV ir Italijos, kuriame dalyvauja 38 šalys nares ir 15 organizacijų. Šio komiteto iniciatyva įsteigtas Tarptautinis GNSS komitetas (angl. International Committee on GNSS, ICG), kuris siekia užtikrinti, kad GNSS paslaugos bus išlaikytos taikiais tikslais, žmonijos poreikiams. Šiai iniciatyvai įgyvendinti rengiamos regioninės konferencijos, mokymai ir tarptautiniai susitikimai GNSS technologijų panaudojimo įvairiose srityse klausimais. Jungtinių Tautų gamtinių išteklių valdymo ir monitoringo programa

Programa skirta paremti besivystančias šalis plėtojant kosmoso sprendimų panaudojimą sprendžiant aplinkos stebėjimo ir gamtinių išteklių valdymo klausimus. Programa įgyvendina keletą tikslų: JT Tūkstantmečio deklaraciją, Viršūnių susitikimo Johanesburge 2002 m. Darnaus vystymosi įgyvendinimo planą ir COPUOS (Taikaus kosmoso panaudojimo komitetas) Mokslo ir technikos pakomitečio tikslus.

Tūkstantmečio deklaracija skatina mažinti skurdą, propaguoti lygybę, taikos siekimą,

demokratiją ir aplinkos tvarumą. Kosmoso technologijos ir kosmosas plačiąja prasme sudaro galimybes įgyvendinti daugumą deklaracijos tikslų. Darnaus vystymosi įgyvendinimo planas ragina panaudoti kosmoso pajėgumus vykdant tvarų vystymąsi užtikrinančius veiksmus.

Šios programos veiklos yra seminarai ir susitikimai, kurių metu nustatomi regioniniai veiksmų planai ir pilotiniai projektai. Mokymus vykdo JTO regioniniai centrai, taip pat JTO ar Švedijos tarptautiniai mokymai (International Training Courses on Remote Sensing Education for Educators). Mokymai integruojami kartu su COPUOS ir kitų JTO agentūrų (UNEP, FAO, WFP, UNESCO) veiklomis. Seminarų metu ekspertai, sprendimų priėmėjai ir praktikai dalinasi patirtimi ir žiniomis siekdami nustatyti veiklas, reikalingas užtikrinant tobulesnį kosmoso technologijų panaudojimą gamtinių išteklių valdymui ir aplinkos stebėsenai.

2012 m. pradėjo veikti Tarptautinis vandens portalas, kuris turėtų tapti visų vandens

išteklių valdymo srityje dirbančiųjų forumu ir duomenų baze (http://water-portal.com). LANDSAT duomenų naudojimas Afrikos vystymosi poreikiams yra kita šios programos dalis. Tai informacija apie aplinkos ir jos regioninius pokyčius, kuri gali būti naudojama valdant gamtinius išteklius, stebint aplinką ir jos saugumą, prognozuojant ir valdant nelaimes. Žmonių kosmoso technologija

Žmonių kosmoso technologijos iniciatyva, paskelbta 2010 m., skirta įtraukti daugiau valstybių į veiklas, susijusias su žmonių kelionėmis į kosmosą bei dalyvavimą kosmoso tyrimuose bei skatinti tarptautinį šios srities bendradarbiavimą. Ši iniciayva siekia sudaryti apsikeitimo informacija platformą, skatinti bendradarbiavimą tarp “kosmoso” ir “ne kosmoso” valstybių, skatinti daugiau valstybių prisijungti prie kosmoso tyrimų ir pasinaudoti jų teikiamais privalumais. 110 http://www.oosa.unvienna.org/oosa/SAP/gnss/index.html.

115

Ši iniciatyva plėtojama trimis kryptimis: (1) Skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas kosmoso tyrimų srityje: supažindinami partneriai iš skirtingų valstybių, jau aktyviai dalyvaujančių kosmoso tyrimuose ir juos pradedančiųjų. Teikiama informacija apie ISS valdymo struktūras ir tyrimų pajėgumus. Informuojama apie galimybes bendradarbiauti su kosmoso agentais, apie kosmoso mokslą ir technologijas. (2) Šalys-narės skatinamos geriau pažinti žmogaus dalyvavimo kosmoso technologijos ir jų panaudojimą. Kasmet organizuojami ekspertų susitikimai ir seminarai siekiant informuoti apie esamus tyrimus, technologijas ir jų panaudojimo galimybes. Aptariami ir būsimi žmonių kosmoso technologijų projektai. (3) Kuriami mikrogravitacijos mokslo ir tyrimų pajėgumai: vykdomas nulinės gravitacijos instrumentų projektas (Zero-Gravity Instrument Project), kurio metu nesvarumo simuliacijos prietaisai platinami pasaulyje mokymo ir tyrimų tikslais. Teikiama parama valstybių, kuriose kosmoso tyrimai neišplėtoti, mokslininkams pasinaudoti tokia įranga. Bazinės kosmoso technologijos

Visos valstybės naudojasi kosmoso technologijomis. Anksčiau buvę tik naudotojomis, valstybės pradeda kurti savo kosmoso technologijas. Toks noras paaiškinamas tuo, kad pavyzdžiui, maži, bet galingi, palydovai gali būti kuriami gana mažais kaštais, o tokie palyginti nedideli projektai leidžia sukurti įmones ir pažangius produktus pasaulinei rinkai.

Susiklosčius tokiai situacijai Jungtinės tautos inicijavo naują programą, Jungtinių tautų

bazinių kosmoso technologijų iniciatyvą, kuri remia bazinių technologijų infrastruktūros kūrimą. Pradžioje dėmesys skiriamas mažiems palydovams ir jų pritaikymui tvariam vystymuisi. Kitos planuojamos veiklos – tai kosmoso technologijų mokymo programų kūrimas bendradarbiaujant su mokymo įstaigomis visame pasaulyje.

Ši programa turėtų pateikti visuomenei daugiau galimybių įkurti bazinių technologijų

infrastruktūrą, plačiau naudoti palydovus mokymui ir kasdienėse veiklose, pagelbėti diegiant veiklos reikalavimus ir standartus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą. Palydovinė komunikacija

Daugelio JTO mokymų ir seminarų tikslas – plėtoti ir gerinti COSPAS-SARSAT palydovų paieškos ir gelbėjimo sistemos (SASR) naudojimą. Sistema pasižymi tuo, kad naudoja pažangiausiais technologijas ir teikia informaciją jūrų transportui, aviacijai, antžeminiam naudojimui. Sistema prieinama visoms valstybėms ir yra nemokama nelaimėje atsidūrusiam naudotojui.

Sistemą sudaro: kosmoso dalis, veikianti Žemės žemojoje ir geostacionarinėje orbitoje,

antžeminis segmentas – palydovinės informacijos priėmimo stotys ir duomenų paskirstymo centrai, ir radijo ryšys, veikiantis 121.5 MHz, 243 MHz, 406 MHz dažniais.

Valstybės ir organizacijos gali dalyvauti sistemos valdyme ir veikloje susijungdamos su

Cospas-Sarsat programa. Šiuo metu 36 šalys ir organizacijos yra prisijungę prie programos.

116

Jungtinių tautų kosmoso reikalų biuras rengia mokymus valstybėms, norinčioms dalyvauti programoje ar pasinaudoti jos teikiamomis paslaugomis. Kosmoso technologijos ir nelaimių valdymas

Jungtinių tautų kosmoso panaudojimo taikiems tikslams konferencijos Vienoje (1999 m.) deklaracija rekomendavo 33 veiksmus, kurių turėtų būti imtasi siekiant įveikti naujojo tūkstantmečio problemas. Viena jų siūlo pasinaudojant tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis suformuoti vieningą globalią sistemą, skirtą sušvelninti, likviduoti ir išvengti gamtinių nelaimių tam naudojant Žemės stebėjimą, komunikacijas ir kitas kosmoso paslaugas, kurioms stengiamasi maksimaliai panaudoti turimus pajėgumus ir papildant pasaulinės palydovų sistemos spragas.

Miuncheno pasitarime 2004 m. 170 dalyvių iš 51 valstybės pritarė Pasaulinei kosmoso

technologijos panaudojimo rizikų mažinimo ir nelaimių valdymo gerinimo strategijai. Ja sutariama, kad Žemės stebėjimo palydovai ir globali navigacijos sistema yra itin svarbūs sprendžiant rizikų mažinimo ir nelaimių valdymo klausimus, ir rekomendavo toliau plėtoti šiai sričiai būtiną infrastruktūrą ir žinių kaupimą, duomenų rinkimą ir panaudojimą, žinomumo plėtojimą bei nacionalinį, regioninį ir pasaulinį koordinavimą. Tam sudaryta dar viena programa, UN-SPIDER, kuria sudaroma galimybė naudotis sukaupta informacija nelaimių prevencijos tikslais. Programa vykdoma vadovaujantis atviro tinklo principu111.

Kiekviena Jungtinių Tautų Organizacijos programa siūlo daugybę mokymo ir

bendradarbiavimo galimybių, steigiami regioniniai ar nacionaliniai įvairių programų centrai. Siekiant pasinaudoti teikiamomis galimybėmis, reikalingas informacijos, susitikimų ir konferencijų išvadų stebėjimas ir tinkamos informacijos diseminavimas suinteresuotoms ir potencialiai prisijungiančioms tyrimų institucijoms ir įmonėms.

Stažuočių ir kosmoso studijų galimybės nurodomos tokiuose centruose:

• EKA Nacionalinė mokymų schema: ESTEC, Frascati, DLR, CNES. • Surrey universitetas (JK), TU Delft (Olandija), Aalborg TU (DK). • NASA mokymai - Ames, Goddard, Houston, Calpoly, Caltech. • Japonija – Tokyo universitetas, Wakiyama universitetas, Kyushu universitetas –

nanopalydovų inžinerijos doktorantūros studijos. • Rusija – Samara AU, MAI, Bauman TU. • Šveicarija - ETH, EPLL. • Tarptautinis kosmoso universitetas - Strasbūras, Vašingtonas. • Europos kosmoso politikos institutas, Viena.

111 http://www.unspider.org

117

7. Bendradarbiavimas su kaimyninių šalių kosmoso sektoriais Latvija

Lietuvos kosmoso asociacija (LKA) 2013 m. birželio mėn. gavo Latvijos saugumo ir gynybos įmonių federacijos (Federation of Security and Defence Industries of Latvia, FSDI) kvietimą bendradarbiauti.

Siekdama geriau pasirengti tokiam dvišaliam bendradarbiavimui, Kosmoso mokslo ir

technologijų institutas (LKA narys) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Krašto apsaugos ministerija (KAM), kuria numatomas tarpusavio bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir kuriant naujas technologijas krašto apsaugos srityje, tarpusavyje keistis informacija apie jų pačių atliekamus mokslinius tyrimus bei projektus gynybos technologijų srityje, taip pat apie tyrimus ir projektus.

Latvijos FSDI yra nevalstybinė organizacija, atstovaujanti įvairių sričių verslo įmones ir

tyrimų institucijas, dirbančias nacionalinėse saugumo ir gynybos srityse. FSDI kviečia bendradarbiauti tiek politikos srityje, tiek vykdant tyrimus ir gaminant produkciją vadovaujantis ESA ir NATO principinėmis nuostatomis bei įgyvendinant bendradarbiavimo nuostatas.

Latvijos kosmoso technologijų plėtros strategijoje 2013-2018 m.112 aprašomos

pagrindinės Latvijos kosmoso sektoriaus problemos ir galimi jų sprendimo būdai: 1. Labai mažai įmonių veikia kosmoso ar susijusios šakose, nepanaudojamos visos šakos teikiamos galimybės. Siūloma plėtoti bendradarbiavimą su EKA, stiprinti kosmoso technologijų plėtros institucinį pagrindą, labiau telkti verslo įmones į kosmoso technologijų struktūras. 2. Trūksta kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių. Siūloma populiarinti su kosmoso technologijomis susijusias disciplinas, stiprinti kosmoso ir susijusius tyrimus vykdančias institucijas. 3. Skatinti inovacijas ir panaudoti turimus technologinius pajėgumus, plėtoti paklausias kosmoso sritis, labiau integruotis į tarptautines tyrimų ir informacinius tinklus, daugiau dėmesio skirti galimybėms komercializuoti aukšto eksporto potencialo produktus. 4. Mažas dalyvavimo tarptautinėse kosmoso programose aktyvumas. Matoma būtinybė pritraukti daugiau stiprių verslo atstovų ir tyrėjų ir paskatinti juos įsitvirtinti tarptautinėje kosmoso rinkoje.

Remiantis EKA ekspertų audito išvadomis, Latvijos kosmoso technologijų plėtros strategijoje 2013-2018 m.113 nurodomos kryptys, kuriose esama kompetencija įgalina sėkmingai plėtotis siekiant patenkinti EKA poreikius ir geriau integruotis tarptautinių programų įgyvendinimą:

• Impulsų apdorojimas. • Palydovų sistemų ir technologijų palydovų inžinerijai kūrimas. • Palydovų komunikacija. • Radijo astronomija.

112 Latvian Space Technology Develpment Strategy 2013-2018. 113 id.

118

• ICT, tame tarpe algoritmų, tinklų ir duomenų perdavimo analizė.

Siekiant plėtoti šias sritis numatoma būtinybė integruoti turimą Latvijos MTEPI ir komercinę infrastruktūrą į tarptautinius MTEPI ir informacinius tinklus. Lentelė 23. Potencialių kosmoso produktų ir paslaugų vystytojai Latvijoje: Organizacija Veiklų sritys

Baltic Scientific Instruments, SIA Puslaidininkių ir detektorių vystymas

Companies of Hanza Matrix Group Elektronikos komponentų ir modulių gamyba

RD Alfa Mikroelektronikas departaments, AS Elektronikos komponentų gamyba

Karšu izdevniecība Jāņa sēta, SIA Naujos programinės įrangos kūrimas palydovinių duomenų naudojimui

Meža īpašnieku konsultatīvais centrs, SIA Metodikų ir algoritmų kūrimas kosmoso duomenų panaudojimui žemės ūkio ir miškų masyvų valdymo tikslais

Neomat, AS Nanomedžiagų tyrimai

Mobilās sistēmas, SIA Elektroninių sistemų kūrimas naudojant kosmoso duomenis

DynamicResearch, SIA Navigacijos sistemų prietaisų projektavimas ir gamyba, programinės įrangos kūrimas

Rīgas Ģeometrs, SIA Gegrafinių informacinių sistemų kūrimas

LEO Pētījumu centrs, SIA Elektroninių modulių ir sistemų kosmoso aplikacijoms projektavimas ir kūrimas

LU Institute of Geodesy and Geoinformatics Gravitacinio lauko GNSS ir GMES sistemose kūrimas

LU Institute of Astronomy GPS sistemų koordinavimas Baltijos regiono mastu

LU Institute of Physics Energijos šaltinių sistemos kosmoso aplikacijoms

LU Faculty of Geography and Earth Sciences Aplinkos stebėsena ir priežiūra

Engineering Institute of Ventspils University College, Ventspils International Radio Astronomy Centre

Elektroninių tolimiems ir silpniems kosmoso signalams apdorojimo sistemų kūrimas, palydovų signalų, Žemės stebėjimo sistemų signalų apdorojimo sistemos; radio lokacijos sistemų kosmoso šiukšlių aptikimui kūrimas, dalyvavimas EKA kosmoso saugumo programose, saulės tyrimuose, ir pan.

Šaltinis: Latvian Space Technology Develpment Strategy 2013-2018. Latvijos kosmoso technologijų klasteris (žr. Daugiau informacijos priede)

2009 m. kelios Latvijos įmonės kartu su tyrimų institucijomis įkūrė Latvijos kosmoso technologijų klasterį. Šiuo metu 30 organizacijų yra klasterio, kurį inicijavo Ventspilio Aukštųjų technologijų parkas, nariais. Jungtinės veiklos tikslas – kurti ir gaminti naujus produktus ir naujus projektus, vykdyti MTEPI veiklas, taip pat dalyvauti formuojant nacionalinę kosmoso politiką bei skatinti bendradarbiavimą su EKA.

119

Artimiausių metų klasterio veiklos planai – tai bendradarbiavimo skatinimas, partnerių paieška ir informacijos sklaida. Per ateinančius penkerius metus ketinama įsijungti į didesnės apimties kosmoso projektus, ruošti specialistus, aktyviai dalyvauti formuojant kosmoso politiką, tarpininkauti bendradarbiavimo projektams.

Kol kas Latvija nedalyvauja EKA programose. Latvijos švietimo ir mokslo ministerija

rengia jaunųjų mokslininkų konkursus EKA stipendijoms, kurios skirtos 6 mėnesių praktikoms EKA tyrimų centruose. Lenkija

Pastaraisiais metais, ir ypač Lenkijai įstojus į EKA, Europos kosmoso bendrovės aktyviai ieškojo partnerystės galimybių Lenkijoje, taip pat steigė savo atstovybes šalyje. 2013 m. visos pagrindinės Europos kosmoso bendrovės jau turėjo partnerių Lenkijoje, kai kurios mažesnės bendrovės Lenkijoje kūrėsi ketindamos čia gaminti, perkelti technologijas arba vykdyti MTEPI veiklas.

Planuojama, kad per artimiausius kelerius metus Lenkija suras savo išskirtinę vietą

EKA veikloje. Tikėtina, kad šios išskirtinės, nišinės veiklos taps ilgalaikėmis ir komercializuojamomis veiklomis. Tarp tokių minimi maži palydovai ir jų aplikacijos, Žemės stebėjimo sistemos ir jų taikymas, įvairios telekomunikacijų paslaugos ir navigacijos technologijos, galbūt kai kurios robotikos ir mechanikos sritys114. Dar viena potenciali sritis - tai švietimas: Lenkijos studentai daugelį metų aktyviai dalyvavo EKA projektuose, keletas universitetų teikia siūlymus naujoms kosmoso industrijos programoms.

114 Kanawka et al, 2013.

120

Komercinių santykių plėtra kosmoso industrijos vertės grandinėje Kosmoso sektoriaus vertės grandinės struktūra Grafikas 26. Palydovinio ryšio industrijos vertės grandinės struktūra.

Šaltinis: adaptuota iš Size and health of the UK space industry 2008 (BNSC)

Kosmoso sektoriaus vertės grandinė sudaryta iš bendrovių, kurios teikia technologijas (upstream sektorius) ir bendrovių, kurios naudoja technologijas paslaugoms teikti (downstream sektorius). Aiškus skirtumas kompanijų veiklose tarp downstream ir upstream sektorių ne visada yra, nes dažnai kompanijos, ypač palydovinio ryšio industrijoje, dirba abiejuose sektoriuose. Kosmoso sektoriaus bendrovių ypatumai

Esminės šio sektoriaus charakteristikos yra aukšti įėjimo barjerai ir vertikaliai integruotų kosmoso industrijos bendrovių struktūra. Dėl didelės verslo rizikos (kosmosas yra didelius technologinius iššūkius brangioms sistemoms kelianti aplinka), kosmoso kompanijos turi didelius fiksuotus kaštus, susijusius su specializuota testavimo ir gamybos įranga. Renkantis tiekėjus, reputacija ir patikimumas yra vieni svarbiausių faktorių, kas geriausiai garantuojama tiesiogiai kontroliuojant įmonę nuosavybės ryšiais. Bendrovių užsakymai yra fragmentinio pobūdžio, kas lemia vertikalią integraciją.

Šiame sektoriuje, skirtingai nuo aviacijos sektoriaus, tiek bendrovės tiek ir pati vertės

gradinė yra daugiau regioninio charakterio (Europinė, JAV, Kinijos, Rusijos), iš esmės dėl priklausomybės nuo institucinių kosmoso agentūrų užsakymų ir šalies ar geopolitinio vieneto kosmoso politikos.

121

Europos kosmoso sektoriaus bendrovių asociacija Eurospace pateikia kasmet pateikia

duomenis apie Europos kosmoso sektoriaus struktūrą. 2011 m. ataskaitoje minimos 205 sektoriaus bendrovės.

Pagrindinės Europos bendrovės, dirbančios kosmoso pramonės srityje per pastaruosius

kelis dešimtmečius itin koncentravosi. Šiuo metu pagrindinės Europos bendrovės, apjungusios anksčiau rinkoje konkuravusias įmones – tai Thales Alenia ir EADS Astrium, kuri nuo 2014 m. pradžios tampa Airbus įmone. Keturios Europos bendrovės yra pasaulio kosmoso industrijos dešimtuke, ir keturiolika bendrovių – tarp didžiausių penkiasdešimt bendrovių.

Astrium yra pirmaujanti Europos ir antroji pasaulyje kosmoso technologijų bendrovė.

Tai vienintelė pasaulio bendrovė, tiekianti visą kosmoso civilinių ir gynybos sistemų sprendimų, rangos ir paslaugų asortimentą. Astrium Kosmoso Transporto divizija yra pagrindinis Europos palydovų nešėjų, orbitinių sistemų ir kosmoso tyrimų gamintojas ir tiekėjas; Astrium Palydovai – palydovų sistemų lyderis; ir Astrium Paslaugų padalinys. Astrium priklauso EADS, pasauliniam aeronautikos ir gynybos kompanijai, kuriai priklauso Airbus, Astrium, Cassidian ir Eurocopter.

2013 m. spalio mėnesį Astrium pasirašė tris naujus kontraktus su EKA: 106 mln. eurų

Ariane 5 ME darbų pratęsimo kontraktą; 278 mln. eurų kontraktą tolesniam bendrų elementų Ariane 5 ME ir Ariane 6 paleidėjams vystymui; ir 30 mln. eurų kontraktą preliminarioms Ariane 6 studijoms pradėti. 115

Thales Alenia kosmoso padalinys laikomas Europos lyderiu palydovų civilinės ir

gynybos navigacijos srityje. Thales Alenia Space yra pirminis rangovas tokiuose projektuose kaip Galileo Misijos Segmentas (Galileo Mission Segment, GMS), Galileo Saugumo Funkcija (Galileo Security Function, GSF) ir Galileo Sistema. 2013 m. rugsėjo mėnesį Thales Alenia Space pasirašė aštuonerių metų 120 mln. eurų vertės kontraktą su Telespazio tiekti Europos geostacionariosios navigacijos padengimo paslaugas (EGNOS) paslaugas (šių paslaugų teikimas buvo suderėtas tarp Europos palydovinių paslaugų tiekėjo ESSP ir Telespazio 2013 m. liepą). 116

Europos kosmoso pramonėje yra vietos ir nepriklausomoms, vidutinio dydžio įmonėms,

tokioms kaip Vokietijos OHB System AG, kuri yra vertinama tokių partnerių kaip EKA ir Vokietijos Aeronautikos Centras.

OHB System AG yra vidutinio dydžio OHB grupės kosmoso įmonė, gaminanti

žemosios orbitos ir geostacionarius mažo dydžio palydovus navigacijai, komunikacijoms, Žemės stebėsenai ir moksliniams tyrimams, kurianti technologijas žmogiškiesiems skrydžiams į kosmosą, rengianti modelius ir studijas Saulės sistemos tyrimams ir žvalgomuosius palydovus. OHB System bendradarbiauja su nacionalinėmis ir tarptautinėmis bendrovėmis tokiu būdu sutelkdama reikalingas kompetencijas.

Palydovų sistemų integracijoje dominuoja būten šios trys bendrovės: Astrium, Thales

Alenia Space ir OHB. Mažųųjų palydovų srities plėtra pastaruoju metu leido į rinką įeiti

115http://www.astrium.eads.net/en/press_centre/astrium-awarded-three-new-contracts-by-esa-for-ariane-6-and-ariane-5-me.html. 116http://www.thalesgroup.com/Press_Releases/Markets/Space/2013/Thales_Alenia_Space_signs_contract_for_EGNOS_services_worth_more_than_120_million_euros/?pid=1650.

122

naujo bendrovėms, tačiau ir čia koncentracija netrunka: Surrey Satellites neseniai buvo nupirkta Astrium.

Kitos pagrindinės Europos kosmoso sektoriaus bendrovės Austrija RUAG Space Gmbh

Jungtinė Karalystė ABSL space products Astrium Limited Logica RAL SCISYS UK Ltd. SELEX Galileo LTD VEGA Space Ltd

Norvegija EIDEL Kongsberg Norspace AS NAMMO AS

Suomija DA-Design Oy

Airija AMPAC ISP Ireland

Italija Avio S.p.A. IRCA div. RICA SELEX Galileo SpA SISTEMI SOFTWARE INTEGRATI S.p.A. Space Engineering S.p.A. TECNOMARE S.p.A. Telespazio SpA Thales Alenia Space Italia S.p.A. VITROCISET S.p.A

Portugalija Critical Software, S.A. EDISOFT

Vokietija Astrium GmbH ASTRIUM Space Transporta�on AZUR SPACE Solar Power GmbH IABG mbH MT Aerospace AG OHB System AG Scisys Vega Space GmbH

Belgija Antwerp Space RHEA System S.A. SABCA SONACA Space Applica�ons Services NV Spacebel SA Thales Alenia Space E

Nyderlandai Dutch Space B.V. HE Space Holding BV TNO

Prancūzija Air liquide ASTRIUM SAS BU SATELLITE ALTRAN ASTRIUM Space Transportation CS COMMUNICATION & SYSTEMES EREMS SNECMA Moteurs Spatiaux SNECMA PROPULSION SOLIDE SOFRADIR Telespazio France SAS THALES ALENIA SPACE France SAS VEGA Space (France)

Danija TICRA

Šveicarija RUAG Space CSEM

Švedija RUAG Space AB

SVV šiame sektoriuje užima nuo 5 iki 10% visos industrijos, priklausomai nuo

duomenų šaltinio. Nežiūrint nedidelės dalies rinkoje, šio bendrovės yra svarbus žinių sklaidos ir inovacijų tinklo veiksnys. Vienas iš veiksnių, skatinančių nacionalinių žaidėjų atsiradimą ir vystymąsi, yra EKA geografinės grąžos principas, kurio esmė – šalių narių narystės mokesčiai sugrįžta EKA užsakymais, kurie sudaro pusę Europos kosmoso sektoriaus pirkimų. Iš kitos pusės, stebima tendencija, kuomet ši Europinė geografinės grąžos kosmoso sektoriuje

123

politika, nors ir pageidautina dėl geopolitinių priežasčių, dėl savo neefektyvumo mažina Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje117.

Tyrimai rodo, kad Europos kosmoso gamybos sektorius nėra ypatingai pelningas: per pastarąjį dešimtmetį, tik 23% visų Europos bendrovių uždirbo didesnį nei 3% pelningumą. 19 kosmoso sektoriaus bendrovių pelnas buvo nulinis arba jos dirbo nuotolingai. Posistemių tiekėjai vidutiniškai uždirbo 5-6% pelno maržą. Panašus pelningumas yra ir kituose pasaulio regionuose, įskaitant JAV. Dėl šių tendencijų privatus kapitalas mažiau suinteresuotas investicijomis į šią rinką ir ji liks daugiausia priklausoma nuo institucinio finansavimo.

Palydinio ryšio rinka yra daug pelningesnė. Europos palydovų operatorių rinkoje dirba

per 4,000 žmonių, apyvarta viršija 3 mlrd. Eurų, iš kurių pusė sudaro eksportas į JAV. Pridėtinės vertės faktorius šioje rinkoje vos ne dvigubai didenis nei kosmoso sektoriaus gamyboje. Pavyzdžiui palydovinio ryšio operatorius Eutelsat pardavimai 2009 m. viršijo 1,8 mlrd. Eurų. Čia kiek mažesni ir įėjimo barjerai, ką demonstruoja visa eilė naidelių naujų įmonių, kaip pvz. Jungtinės Karalystės Avanti Group, gavusi 70% fiksavimą iš investicinių fondų. Kaip Lietuvos įmonėms integruotis į kosmoso sektoriaus vertės grandinę?

Kaip matome, kosmoso sektoriaus vertės grandinė yra plati ir sudėtinga ir reikalauja didelio technologijų ir gebėjimų potencialo. Įėjimo į komercinę rinką galimybės priklausys ne kiek nuo bendros sektoriaus situacijos, kiek nuo kiekvienos individualios bendrovės gebėjimų. Sistemų integratorių (angl. prime contractors) rinka yra uždara, reikalauja didelių investicijų ir todėl yra praktiškai neprieinama Lieuvos bendrovėms. Todėl lieka dvi esminės įsiliejimo į kosmoso sektoriaus vertės grandinę dalys.

Viena iš įėjimo į rinką sričių yra vertės grandinės pirmoji dalis, t.y. medžiagų,

komponentų ir nedidelių posistemių kūrimas ir gamyba. Čia yra labai svarbu suderinti turimas kompetencijas su rinkos poreikiais. Pasak Michael Haney, JAV aviacijos ir kosmoso sistemų integratoriaus kompanijos Meggitt verslo vystymo direktoriaus, Lietuvos įmonės būtų potencialiai įdomios kaip subrangovai šiais aspektais118:

• Aviacijos ir kosmoso sektoriaus bendroves, tokias kaip Meggitt, pirmiausia domina darbas

su šalimis, kuriose užtikrinama intelektinės nuosavybės teisių apsauga, o Lietuva yra laikoma intelektinės nuosavybės atžvilgiu saugia valstybe.

• Aukštosios technologijos šiame vertės grandinės segmente nėra tai, kas domintų integratorius. Mažų kiekių, žemų sąlyginių kaštų komponentų ir posistemių gamyba lanksčiu grafiku yra tai, ko ieškoma.

• Aukštos techninės ir inžinerinės kvalifikacijos darbuotojų kritinė masė ir jų rengimo sistemos, užtikrinančios tęstinumą.

Kita įėjimo galimybė – per paslaugų (downstream) teikiamų kosmoso technologijų

pagalba vertės grandinės dalį. Ši dalis tinkama informacinių technologijų paslaugų bendrovėms (didelių duomenų analizės, projektavimo ir valdymo sistemas kuriančioms bendrovėms, duomenų centrams), žemės stebėjimo, navigacijos rinkose pridėtinės vertės paslaugas teikiančioms bendrovėms.

117ESPI, 2011. 118 Studijos autorių interviu.

124

Remiantis ankstesniuose skyriuose pateikta pasaulio ir Europos kosmoso sektoriaus apžvalga, galima apibendrinti Lietuvos subjektų komercinių santykių plėtros galimybes kosmoso industrijos vertės grandinėje. Dėl koncentruotos, vertikaliai integruotos ir aukštus įėjimo į rinką barjerus turinčios kosmoso industrijos ypatumų, Lietuvos ūkio subjektų integracijos į kosmoso sektoriaus vertės grandinę strategija turėtų būti vykdoma šiomis kryptimis:

1. Įėjimo taškai į „upstream“ kosminių sistemų gamybos sritį yra sudėtingi ir įmanomi tik integruojantis į gamybos procesą įmonių stipriausiomis turimomis nišinėmis specializacijomis, pasiūlant mažų kaštų, lanksčias, profesionalias aukštos kokybės technines kompetencijas ir garantijas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos.

2. Lietuvos kosmoso sektoriaus ar norintys jame dirbti verslo subjektai turėtų orientuotis į nišines savo specializacijos sritis, siekdami rasti būdų integruoti savo gaminamus produktus/paslaugas į kosmoso sektoriaus downstream vertės grandinę, pirmiausia per institucinius užsakymus.

3. Rekomenduotina pirmiausia vystyti palydovinio ryšio (tiek Žemės segmento, tiek palydovų komponentų ar naudingojo krovinio) paslaugų vertės grandinės paslaugas ir produktus, nes ši industrija pati dinamiškiausia ir pelningiausia, be to, joje Lietuvos subjektai turi didžiausią pardavimų, komercinių santykių ir infrastruktūros kritinę masę (SatGate grupė, UAB Standa, UAB Geomatrix, lazerinių ir optinių sistemų gamintojai).


5. Nišiniai ir netradiciniai segmentai, tokie kaip kosmoso turizmas, taip pat atveria galimybes Lietuvos subjektams dalyvauti kosmoso sektoriaus vertės gradinėjė. Žmonių suborbitinių skrydžių paruošimui ir priežiūrai reikalingos treniruotės (2 savaičių), distancinis būsenos stebėjimas ir reabilitacijos laikotarpis. Tarptautinėje kosminėje stotyje mikrogravitacijos sąlygomis modeliuojami pagreitinti senėjimo procesai - kaip osteoporozė, raumenų atrofavimasis ir pan. Kinai vykdo net tradicinės kinų medicinos (akupunktūra, tai-chi ir pan.) palygynamąją programą taikonautų ir pagyvenusių asmenų sveikatos būsenos pagerinimui.


XII. MTEPI rezultatų taikymo ir komercializavimo analizė

Kosmoso sektorius nuolat yra naujausių technologijų plėtros ir inovacijų priešakyje. Viena iš MTEPI komercializavimo sėkmės rodiklių yra registruojamų patentų statistika. Per pastaruosius penkiolika metų su kosmoso sektoriumi susijusių patentų registracija išaugo

125

keturis kartus119. Iš šių patentų analizės matyti, kad būtent MTEPI kosmoso srityje sąlygojo daugelį išradimų elektros ir mechaninės įrangos palydovinėms sistemoms telekomunikacijų ir navigacijos srityse.

JAV ir Europa yra lyderiai kosmoso srities patentų registravimo statistikoje 2000-2008

metų laikotarpiu, po jų seka Korėja ir Japonija (žr. grafiką apačioje). Grafikas 27. Atskiroms valstybėms tenkanti kosmoso srities patentų dalis (2000-2008m.)

Šaltinis: OECD, Patent Database, August 2010.

Aštuonios šalys demonstruoja tam tikrą specializaciją kosmoso technologijų išradimų srityje. Rusija, Prancūzija, Izraelis ir JAV išsiskiria dideliu patentų skaičiumi kosmoso srityje, lyginant su kitomis ūkio šakomis (Grafikas 28). Grafikas 28. Kosmoso srities patentai lyginant su visais patentais (2000-2008m.)

Šaltinis: OECD, Patent Database, August 2010.

Kadangi patikimų duomenų apie konkrečių kosmoso technologijų sričių MTEPI komercializavimą tarp Lietuvos subjektų nėra, bendrą vaizdą apie situaciją komercializavimo

119 The Space Economy at a Glance 2011, OECD.

126

srityje galima susidaryti ir iš bendrų MTEPI finansavimo ir komercializavimo rodiklių. Pavyzdžiui, galima daryti prielaidą, kad jeigu didesnę ar bent reikšmingą dalį MTEP finansuoja verslo įmonės, prielaidos išradimų komercializavimui (įvedimui į rinką) yra didesnės, nei vien mokslo ar projektų finansuojamų MTEPI. Deja, statistika Lietuvai šiuo atžvilgiu nėra palanki. Lietuvoje verslas MTEPI finansuoja mažiausiai iš trijų Eurostat tirtų šaltinių, ir sudaro beveik dvigubai mažesnę finansavimo dalį nei ES 27 vidurkis.

Kitas rodiklis leidžiantis susidaryti nuomonę apie komercializavimo mastą, yra patentų

registravimas tarptautiniu mastu. Nes unikali saugotina ir registruotina intelektinė nuosavybė dažniausiai yra vienas pagrindinių aukščiausių technologijų inovacijų veiksnių ir vertės elementų. Lietuvos patentų skaičius, užregistruotų Europos patentų tarnyboje, palyginus su ES statistika, yra ypatingai mažas. Pvz. vienam mln. gyventojų Lietuvoje per 2009-2010 m. iš viso vidutiniškai teko apie 2,3 patentai, kai tuo tarpu ES 27 teko 107,45 patentai. Net ir kaimyninė Estija mus lenkia dešimtimis kartų, kur jos rodiklis per tą patį 2009-2011 metų laikotarpį buvo 38 patentai vienam milijonui gyventojų (8,5 – Latvijoje). Panašūs skirtumai yra su patentais, registruotais JAV patentų ir prekių ženklų tarnyboje.

Kosmoso erdvės tyrinėjimams pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

Lietuva skyrė 1 ir 2 mln. Litų atitinkamai 2011 ir 2012 metais, tačiau pasigilinus į veiklas, kurios buvo finansuojamos šiais pinigais (administracinių gebėjimų tobulinimas), vargu ar Lietuvos išlaidas galima kvalifikuoti kaip MTEPI Išlaidas. Kosmoso mokslas yra sritis, kurioje Lietuvos ir pasaulio mokslinių publikacijų vidutinis citavimų skaičius per pastaruosius 10 metų labiausia atsiliko nuo kitų šalių vidurkio120. Grafikas 29. MTEP lėšų pasiskirstymas pagal lėšų šaltinius.

Šaltinis: Eurostat Grafikas 30. MTEP išlaidos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose pagal darbų pobūdį, mln. Lt. 120 Lietuvos mokslas skaičiais. 2013. MOSTA.

127

Šaltinis: LSD Grafikas 31. Lietuvos ir pasaulio mokslinių publikacijų citavimų skaičius pagal tematikas (2002 – 2102 m.)

Šaltinis: Lietuvos mokslas skaičiais. 2013. MOSTA

Nors šios studijos tikslas nėra nagrinėti priežastis bendro Lietuvos atsilikimo inovacijų srityje sistemines priežastis, tačiau keletą jų verta paminėti. Tačiau pirmiausia svarbu pateikti ir panagrinėti “Technologinės parengties lygių” (TPL) koncepciją/sistemą, kuri padeda geriau suvokti MT ir EP veiklos rūšis bei etapus inovacijų cikle arba inovacijų kuriamoje vertės

128

grandinėje. TPL sistema detaliai apibrėžia skirtingus MT ir EP veiklos žingsnius, kurie užtikrina inovacijų ciklo technologinius procesus, transformuojant idėjas į rinką.

TPL klasifikacija yra priemonė, kurią sukūrė ir naudoja būtent su kosmoso tyrimais ir

eksperimentine plėtra susijusios išsivysčiusių valstybių karinės struktūros ir kosmoso agentūros (JAV NASA, Gynybos departamentas) o taip pat ir Europos kosmoso agentūra. Ją naudoja ir didžiosios kompanijos, siekdamos įvertinti plėtojamų technologijų (medžiagų, komponentų, įrengimų ir pan.) užbaigtumą prieš šių technologijų sujungimą į sistemą121. Grafikas 32. TPL klasifikacijos etapų sąryšis su MT ir EP veiklos rūšių etapais bei galimi šių etapų rezultatai.

Grafike parodytas detalus TPL klasifikacijos etapų sąryšis su MT ir EP veiklos rūšių etapais bei galimi šių etapų rezultatų pavyzdžiai. MTEP veiklos etapų sulyginimas su TPL klasifikacijos etapais leidžia aiškiai atskirti mokslinių tyrimų veiklą nuo eksperimentinės plėtros veiklos: mokslinių tyrimų (FMT ir TMT) rezultate įgyjamos mokslinės žinios, o EP veiklos metu mokslinės ar kitos žinios panaudojamos naujų produktų ir technologijų sukūrimui ir parengimui įdiegti į rinką.

FMT atveju įgyjamos žinios apie bendrus gamtos reiškinių dėsningumus, atrandami

arba patikslinami anksčiau atrasti dėsniai ir teorijos. Šios veiklos rezultatas – moksliniai straipsniai, mokslinės ataskaitos bei moksliniai pranešimai, t. y. mokslinės žinios skelbiamos viešai. Akivaizdu, kad FMT dėl savo paskirties, neorientuotos į pritaikymą, iš principo negali būti priskirti produkto parengties rinkai lygių klasifikacijai, nes nėra net naujo produkto kūrimo užuominos.

TMT veikla susijusi su tiksline veikla, nukreipta į FMT rezultate atrastų dėsnių ar

teorijų patikrinimą siekiant konkrečių praktinių tikslų, t. y. konkretizuojant (susiaurinant) mokslinių tyrimų veiklos sritį. Mokslininkų inicijuoti TMT paprastai pradedami kilus idėjai, 121 http://en.wikipedia.org/wiki/Technology_readiness_level.

1 2 3 4 5 6 7 8 9

FMT TMT Technologijų kūrimas

Eksperimentinė (technologinė) plėtra, EP

T. demonstravimas

InovacijosMoksliniai tyrimai, MT

Mokslinė veikla Eksperimentinė veikla Demonstracinė ir gamybinė veikla

Gamybinėveikla

Gamyba

Techno

loginė

s pa

reng

ties lygis, TPL

Mok

slinės

žinios

Prod

ukto

idėja

Koncep

cija

Koncep

cijos

patvirtinim

as

Maketo

testavim

as

Maketo

patik

rinim

as

Prototipas

Prototipo

demon

stra-‐

vimas

Band

omoji

partija

Prod

ukto

patvirtinim

as

Įdiegimas

įrinką

Veiklos

pobū

-‐dis

MTEP

ir inov

acijų

sritis

Mokslinisstraipsnis

Licencija, “Know-‐how” Bandomoji partija

Patentas Galutinis produktas

MTEP ir TP

L etap

ųrezulta

tai

MT+EP+I ir Technologinės parengties lygių (TPL) sistemos sąvokų suderinimas

MTEP

Prototipas

129

kaip FMT veiklos rezultatai gali būti panaudoti praktikoje (kuriant naują produktą ar technologiją). Verslo inicijuoti TMT vykdomi siekiant pasitikrinti naujo produkto, reikalingo rinkai, sukūrimo mokslines prielaidas, t. y. produkto idėjos įgyvendinamumą. Šios veiklos rezultatas gali būti moksliniai straipsniai, tačiau dažniau tai – riboto naudojimo mokslinės ataskaitos, mokslinės idėjos įgyvendinamumo studijos ar net autorines teises apsaugantys patentai.

Matome, kad pagal TPL sistemos lygių charakteristikas, t. y. pagal tai, koks MTEP veiklos rezultate turi būti pasiektas produkto parengties pateikimui į rinką lygis, 1 ir 2 technologinės parengties lygiai atitinka taikomųjų mokslinių tyrimų etapą MTEP veiklos grandinėje.

Didžiausią TPL klasifikacijos lygių dalį nuo 3 iki 9 (paskutiniojo) lygio apima

eksperimentinės plėtros etapas. Pradedant trečiuoju technologinės parengties lygiu prasideda iš esmės nauja veikla – eksperimentinė plėtra. Tai technologinio pobūdžio veikla, kurios tikslas eksperimentavimo būdu kurti naują produktą ar technologiją.

Nauja technologija kuriama eksperimentuojant, ją tobulinant ir išbandant vis labiau

realiomis sąlygomis. Tik tada, kai technologija būna pakankamai išbandyta ir patvirtinta, ji gali būti įtraukta į veikiančią sistemą. TPL sistema plačiai taikoma šiuolaikinėje technologinių programų vadyboje122. Technologinių programų vadybos modeliai eksperimentinės plėtros etape aiškiai išskiria dvi charakteringas dalis: 1) technologijos ar produkto kūrimo ar tobulinimo etapą ir 2) sukurtos technologijos ar produkto demonstravimo etapą, kai sukurta technologija ar produktas tikrinamas realiomis sąlygomis bei pristatomas užsakovui ir (arba) vartotojui.

Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos

skyriaus vyr. specialistas Romualdas Kalytis, nagrinėdamas Inovacijų ciklo Lietuvoje problemas, pažymi123, kad per TPL klasifikacijos prizmę galima įžvelgti problemas, susijusias su EP etapo nepakankamu išsivystymu ir branda Lietuvoje. Pavyzdžiui viešojo valdymo sistemoje EP inovacijų ciklo kontekste net neišskiriama kaip atskiras etapas, o suvokiama kaip mokslinių tyrimų dalis. Dėl to dažnai kyla visiškai klaidingos nuostatos (įtvirtinamos teisės aktuose), dėl šio etapo vykdytojų bei vykdymo priemonių pasirinkimo. Todėl dažnai susidaro situacija, kuomet EP skatinamos užsiimti mokslo ir studijos institucijos, o verslo įmonės agituojamos užsiimti MTEP veikla, turint galvoje tik mokslinius tyrimus. Tarp kitų problemų paminėtinos viešųjų pirkimų įstatyminės bazės nelankstumas ir neatitikimas MTEP inovacijų ciklo poreikiams, universitetų uždirbtų lėšų apskaitymas kaip biudžetinių organizacijų, kas trukdo Universitetams reinvestuoti lėšas į komercializavimą, jų ribotos ar nesamos galimybės dalyvauti spin-off kompanijų kapitale, laisvai disponuoti savo sukurta intelektine nuosavybe ir savo turtu, neadekvatūs mokslininkų ir tyrėjų atlyginimai, ir pan.

Tokiu būdu visame inovacijų cikle, nuo idėjos gimimo iki jos įdiegimo rinkoje,

Lietuvoje atsiranda „mirties slėnis“, kuris ir sąlygoja menką mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir prastą mokslo rezultatų diegimą į rinką. Apie “mirties slėnį“ kalba ir ES MTEPI sistemos strategai. Štai aukšto lygio ekspertų grupės, kuriai buvo pavesta atlikti svarbiausių perspektyvių technologijų būklės Europoje analizę, ataskaitoje124 pabrėžiama, kad svarbiausia vis didėjančio Europos atsilikimo nuo JAV šioje srityje priežastis – nepakankamas dėmesys EP etapui, kuris yra svarbiausias mokslo idėjas perkeliant į rinką.

122 Ellis and Craver, 2006. 123 Kalytis, 2012. 124 High Level Expert Group on Key Enabling Technologies, 2011.

130

Svarbu pažymėti tam tikras rekomendacijas Lietuvos kosmoso technologijų taikymo ir

komercializavimo srityje, kurioms nereikalingi sisteminiai tyrimų finansavimo ar valdymo pertvarkymai, kur galbūt užtenka kryptingos veiklos kosmoso srityje dirbančių subjektų tarpusavio koordinacijos ir saviorganizacijos srityje. Dėl to, kad Lietuvos mokslo ir verslo kompetencijos kosmoso technologijų MTEPI srityje nėra tokiame lygyje, kad jos galėtų būti pagrindu konkurencingiems pasauliniu mastu sisteminiams produktams ar paslaugoms kurti, trumpuoju laikotarpiu priimtinas ir galimas vystymosi kelias specializacijos būdu. Tyrimai ir jų taikymo integravimas srityse, kuriose Lietuvoje identifikuotos turimos reikšmingos kompetencijos, gali būti vystomi atskirai įmonėms ir mokslo įstaigoms specializuojantis savo srityse, tačiau dedant reikšmingas pastangas į integraciją ir savęs bei savo idėjų ir sprendimų validaciją tarptautiniu mastu, dalyvaujant tarptautinėse programose ir projektuose. Taigi, būtina toliau stiprinti gebėjimus komercializuojant jau turimus pasiekimus lazerių, optikos, optoelektronikos, telekomunikacijų ir radio navigacijos sub-sistemų, žemės stebėjimo duomenų apdorojimo, tribologijos ir kt. srityse būtent kosmoso vertės grandinėje.

Išradimų komercializacija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių vadybos, teisinių, rinkodaros, pardavimų, finansinių ir kt. žinių, kurių mokslo institucijos dažniausiai neturi ar turi nepakankamai. Tam, kad sėkmingai vykdyti komercializacijos projektus reikalinga specifinė paramos aplinka, kuri apimtų šiuos elementus:

• Gebėjimus ir žinias technologijų komercializavimo techninių galimybių, rinkos bei komercinio potencialo įvertinimui. Tai kertinis technologijų komercializavimo aspektas, leidžiantis nustatyti, ar technologija turi komercinę perspektyvą, įvertinti technologijos pritaikymo sritis bei jų komercinę perspektyvą;

• Technologijos arba žinių virsmo komercine veikla plano (verslo plano) parengimas. Išradėjai turi turėti resursus parengti verslo planą, reikalingą siekiant pritraukti investicines lėšas ir sėkmingai vykdyti verslo veiklą.

• Gebėjimus apsaugoti sukurtą intelektinę nuosavybę: nuo išradimo potencialo ištyrimo, patentavimo iki paramos licencijuojant.

• Gebėjimą identifikuoti finansavimo šaltinius išradimų komercializavimui ir įvedimui į rinką. Komunikacija su investicinėmis struktūromis siekiant pritraukti kapitalą, būtiną pradėti si išradimus susijusiam verslo procesui, reikalauja specifinių žinių ir gebėjimų. Lietuvoje jau yra nemažas rizikos kapitalo bei „verslo angelų“ fondų pasirinkimas, tačiau kosmoso srityje reikalingas priėjimas ir prie finansinių institucijų Vakarų Europoje bei JAV.

Šiuo metu atskiros mokslo institucijos turi mokslo parkus ar panašias struktūras, kurios

turi kompetencijas padėti mokslininkų grupėms komercializuojant jų išradimus. Tačiau kosmoso technologijų ar sisteminių taikmenų komercializavimo paramai skirtos organizacijos su atitinkamomis kompetencijomis nėra.

Šiam tikslui reikia sukurti naują arba stiprinti esamas kosmoso srityje veikiančias

asocijuotas struktūras kurios užtikrintų visapusišką paramą tyrėjams aukščiau išvardintose srityse, galėtų sukaupti kritinę masę išteklių ir kompetencijų būtent tose srityse, kuriose pavienėms SVV organizacijoms tiesiog neapsimoka kaupti. Tai gali būti Lietuvos kosmoso asociacijos, Lietuvos kosmoso instituto ar jos pagrindu įkurto Lietuvos kosmoso klasterio struktūra, kuri, turėdama atitinkamą finansavimą, galėtų pritraukti tinkamus resursus ir teikti visapusišką paramą komercializuojant specifinėse srityse kuriamus išradimus. Tokios

131

institucijos pagalba taip pat būtų reikalinga siekiant sutelkti skirtingų institucijų ir skirtingų mokslo sričių ir krypčių mokslininkus bei įgyvendinti konkrečius integruotus taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus kosmoso srityje.

Lietuvos kosmoso bendruomenė, nors formaliai ir yra susibūrusi po Lietuvos Kosmoso

asociacijos vėliava, nėra pakankamai skaitlinga, aktyvi, ir organizuota, kad pajėgtų sėkmingai išsikelti ir įgyvendinti strateginius tikslus. Viena iš esminių problemų yra administracinių ir vadybos resursų trūkumas, kas gali būti sprendžiama suteikiant tinkamą valstybės ir narių paramą. Kita problema – naujų narių įtraukimas, siekiant didinti tinklaveiką, keistis informacija apie atskirų subjektų veiklas, bei nusistatyti veiklos prioritetus. Iki tol, kol nebuvo konkrečių finansavimo šaltinių ir MTEPI veiklų kryptingumo, tai – natūrali asocijuotos struktūros būsena. Tačiau dabar, kai aiškėja EKA ECS programos rėmai, finansavimas per PECS ir nacionalines mokslo ir technologijų programas, Asociacijos veikla taps kryptingesnė, orientuota į konkrečius Nacionalinės programos įgyvendinimo uždavinius.

Ilgainiui Lietuvoje galėtų pradėti formuotis kosmoso technologijų klasteris. Klasterių

praktika yra veiksminga, ir tai rodo visa eilė pavyzdžiu tiek didesnėse „kosmoso“ valstybėse, tiek sėkmingi kaimyninių šalių pavyzdžiai. Klasterių geros praktikos aeronautikoje

Klasteris – tai geografinė, tarpusavyje susijusių verslų ir įmonių, specializuotų tiekėjų, ir asocijuotų institucijų (universitetų, standartų ir prekybinių asociacijų) tam tikroje veiklos srityje koncentracija125.

Verslo klasteris dažnai matomas kaip geografinė vieta, kurioje sukaupta kritinė masė

išteklių ir kompetencijų, leidžiančių tam tikroje srityje pasiekti tam tikros srities tvarų konkurencinį pranašumą. Tai gali būti technologiniai klasteriai (Silicio slėnis), žemų kaštų klasteriai (Meksika, Rytų Europa), paslaugų klasteriai (Bangaloras, Šanchajus) ir t.t.

Kosmoso ir aeronautikos srityje žinoma nemažai sėkmingų klasterių pavyzdžių – tai

• Tulūzos aeronautikos slėnis, Europos aeronautikos ir kosmoso srities lyderis, kur

pramonėje dirba apie 120 tūkst. darbuotojų, 8,5 tūkst. tyrėjų, veikia apie 1,6 tūkst. bendrovių, sutelkta apie trečdalis Prancūzijos aeronautikos sektoriaus dirbančiųjų ir veikia dvi (iš trijų) aeronautikos ir kosmoso inžinerijos mokyklos126.

• Singapūro aeronautikos centre sutelktas apie 80 avialinijų aptarnavimas, lėktuvų serviso ir remonto darbai, čia veikia ir apie 100 inžinerinių bendrovių127.

• Reino-Alpių aeronautikos klasteryje įsikūręs ketvirtas didžiausias Europos mokslo ir tyrimų regionas, besispecializuojantis mechanikoje, projektavime ir dizaine, 500 bendrovių dirba apie 16 tūkst. darbuotojų, veikia virš 40 tyrimų laboratorijų, 5 techninio mokymo centrai128.

• HEGAN Baskijos aeronautikos klasteris sukurtas skatinti ir remti Baskijos industrines, profesines bei tyrimų ir inovacijų bendroves129.

125 R.Jucevičius, KTU verslo strategijos institutas, http://en.wikipedia.org/wiki/Business_cluster 126 www.aerospace-valley.com 127 www.stengg.com 128 www.aerospace-cluster.com 129 www.hegan.com

132

• Vokietijos aeronautikos pramonė sutelkta trijuose regionuose – bavAIRia e.V. klasteryje Bavarijoje su 28 tūkst. darbuotojų, tokiomis bendrovėmis kaip EADS Defence, EADS Eurocopter, MTU Aero Engines; Hamburge-Bremene su Airbus Germany; ir Berlyne-Brandenburge su Rolls-Royce Germany, MTU Maintenance130.

• İzmir aeronautikos klasteris telkia aeronautikos įmones, skatindamos inovacijas, konkurencingumą, ir Turkijos gamybinių pajėgumų reprezentavimą131.

• Sėkminga Latvijos kosmoso klasterio veikla, apie kurią informacija pateikta ankstesniame skyriuje, ir šios Studijos priede.

Apibendrinimas

Lietuvos kosmoso mokslo pasiekimų komercializavimas, kaip sistemiškai besivystanti sritis, yra daugiau ateities sąvoka, nes šiuo metu nėra kritinės išradimų masės ne tik su kosmoso technologijomis susijusiose srityse, bet ir bendri Lietuvos pasiekimai lyginamajame kontekste atrodo labai kukliai. Tačiau nežiūrint sisteminės eksperimentinės plėtros ir inovacijų etapų Lietuvoje problematikos, Lietuvos suinteresuoti subjektai kosmoso technologijų srityje gali nemažai nuveikti sukurdami šiuo metu trūkstamas specifines kompetencijas reikalingas būtent šiuose etapuose. Tokių kompetencijų koncentravimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu labiausiai tinkamas asocijuotose struktūrose, o ilgainiui paramą komercializacijos projektuose galėtų teikti kosmoso klasterio palaikoma ir finansuojama struktūra. Tarptautinė praktika rodo, kad stiprūs klasteriai, MTEPI ir komercializavimo galimybės egzistuoja išsivysčiusiose industrinėse valstybėse. Kur pramonė neišplėtota, kosmoso MTEPI remiami valstybinio ar tarptautinio tikslinio finansavimo. Todėl Lietuvos realijomis tokių darinių finansavimui reikėtų numatyti būtent valstybinio finansavimo šaltinius.

Latvijos klasterio pavyzdys yra geras aktyvus kosmoso veiklos viešinimo ir kontaktų

kūrimo, bendradarbiavimo tinklo plėtros darbas. Lietuvoje Kosmoso asociacija viešinimo ir kontaktų plėtros darbą plėtoti galėtų per aktyvesnius ryšius su įmonėmis, dirbančiomis kosmoso srityse ir su dar nepradėjusiomis, būtent ieškant tokių potencialių kandidatų.

130 www.navworld24.com/pdfs/24102008/bavairia.pdf 131 www.hukd.org.tr

133

XIII. Studijos rezultatai, išvados, rekomendacijos Rezultatai ir išvados I. Studijos analizė parodė, kad kosmoso programų poveikis šalies ekonomikai teigiamas tiek

stambias programas vykdančiose šalyse, tiek šalyse, besispecializuojančiose siaurose kosmoso srityse; tradiciškai ne kosminės valstybės gali rasti pranašumų ir sėkmingai konkuruoti atskirose kosmoso sektoriaus nišose.

Kosmoso veikla pasaulyje ir Europoje turi dideles plėtros perspektyvas ir yra svarbus

žinių ekonomikos variklis132. Kosmoso pramonė yra auganti ir svarbi pasaulio ekonomikos sudedamoji dalis. 2011 m. pasaulio kosmoso pramonė sugeneravo 289,77 mlrd. JAV dolerių pajamas, o 2020 m. pasaulyje planuojama pasiekti apie 1500 mlrd. JAV dolerių kosmoso pramonės apyvartą. Studijoje pateikiama kosmoso sektoriaus segmentų apžvalga rodo, kad šis sektorius pasižymi aukšta koncentracija (kosmoso industriją kontroliuoja keli didžiausi žaidėjai), o taip pat nemažais įėjimo barjerais. Tačiau kai kurių šalių kosmoso sektoriaus analizė rodo, kad ir tradiciškai ne kosminės valstybės gali rasti pranašumų ir sėkmingai konkuruoti atskirose kosmoso sektoriaus nišose.

Studijos atlikta analizė rodo, kad kosmoso programų poveikis ekonomikai teigiamas tiek stambias programas vykdančiose šalyse, tiek šalyse, besispecializuojančiose siaurose kosmoso srityse, nors įtaka šalių ekonomikoms nevienoda priklausomai nuo specializacijos sričių. Išnagrinėjus artimesnes savo dydžiu ir dalyvavimo kosmoso sektoriuje mastu Lietuvai ekonomikas, tokias kaip Norvegija, Danija, Belgija, Airija, Portugalija, galima teigti, kad kosmoso investicijų poveikis yra nuo vieno iki 4,5 Eurų vienam investuotam Eurui pridėtinės vertės.

II. Institucinė kosmoso politika Lietuvoje kol kas yra pradinėje integracijos į tarptautinius tinklus proceso stadijoje, iš valdžios institucijų jaučiamas pozityvus, nors kartais pasyvus požiūris. Pagrindinis – asignavimų kosmoso sektoriaus plėtrai - klausimas bus sprendžiamas jungiantis į Europos kosmoso agentūros asocijuotos valstybės programą. Šis procesas parodys Lietuvos institucinio ryžto tapti kosmine valstybe stiprumą.

Atlikus Lietuvos kosmoso sektoriaus esamos situacijos kokybinę analizę institucinės

kosmoso politikos, asocijuotų struktūrų organizacinio statuso ir kosmoso sektoriaus plėtros strateginio kryptingumo lygmenyse, galima apibendrinti, kad: • Nors institucinė kosmoso politika Lietuvoje kol kas yra pradinėje integracijos į

tarptautinius tinklus proceso stadijoje, iš valdžios institucijų jaučiamas pozityvus skatinamasis požiūris, atliekamas didelis darbas aiškinant stojimo į EKA proceso ir galiausia narystės svarbą, bei atliekant konkrečius veiksmus šiam tikslui realizuoti, koordinuojant suinteresuotų institucijų darbą ir pastangas. Svarbu pažymėti, kad norint išlaikyti gerą kosmoso politikos ir institucinės aplinkos vystymosi pagreitį, ši sritis turės turi praeiti asignavimų testą, kuomet bus sprendžiama dėl EKA asocijuotos valstybės sutarties nartystės mokesčių, Nacionalinės kosmoso mokslo programos patvirtinimo ir asignavimų jai, ikiprekinių pirkimų proceso svarbos supratimo ir įgyvendinimo, ir pan..

• Lietuva yra pasiekusi gerą pradinį įdirbį apsisprendimo dėl nacionalinių kosmoso programų tvirtinimo ir įgyvendinimo kelyje. Šiame etape pagrindiniu strateginiu tikslu kol kas dominuoja stojimo į EKA kelias, kuris yra logiškas ir suprantamas esamoje

132 Next generation innovation policy. The future of EU innovation policy to support market growth. 2011.

134

kosmoso sektoriaus vystymosi stadijoje. Nacionalinių programų tikslai ir priemonės ne visiškai sinchronizuotos (pavyzdžiui, didelis dėmesys skiriamas tradiciškai stipriems lazerių, biotechnologijų sektoriams, mažesnis – naujoms, tačiau tiek pat perspektyvioms kosmoso technologijų prasme sritims), tačiau situaciją dar galima kreipti tinkama linkme, apsisprendžiant dėl strateginių krypčių tiek EKA narystės kelio šviesoje, tiek bendradarbiavimo su kitomis agentūroms, projektinės veiklos bei dvišalių santykių tarp struktūrų rėmuose.

III. Lietuvos verslo ir mokslo subjektų turimos kompetencijos gerai atliepia bendrąsias kosmoso technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje ir Europoje, jos yra konkurencingos ir perspektyvios tam tikrose nišinėse technologijų srityse, kurios tradiciškai stiprios Lietuvoje; jos taip pat atitinka ir papildo sritis, kuriose Lietuvos tyrėjų ir verslo grupės turi ambicijų ir motyvacijos siekti daugiau, pavyzdžiui, tapti integruotų paslaugų teikėjais.

Kosmoso sektorius iš esmės yra tarpdisciplininė sritis, todėl dimensijų, kuriomis galima

būtų nagrinėti Lietuvos subjektų kompetencijas ir galimybes yra labai daug: nuo kosmoso pramonės vertės grandinės (pati pramonė dar skirstosi į visą labai skirtingų eilę segmentų), iki kosmoso technologijų laikmenų ir paslaugų iki technologijų, naudojamų ir vystomų kosmoso srityje. Šios studijos tikslais buvo nuspręsta pasirinkti technologijų dimensiją, kadangi būtent technologijų požiūriu autoritetingos kosmoso organizacijos dažniausiai struktūruotai vertina ir pateikia informaciją apie šalių arba verslo ar mokslo subjektų komptencijas. Šis požiūris tinka dar ir dėl to, kad dėl labai fragmentuoto ir epizodinio Lietuvos organizacijų dalyvavimo kosmoso mokslo, produktų ir paslaugų vertės grandinėje (o taip pat dėl informacijos trūkumo), būtų sunku nagrinėti ir struktūruotai pateikti Lietuvos kompetencijas būtent šiuo aspektu.

Lietuvos mokslo ir eksperimentinės plėtros kosmoso srityje kompetencijų analizei

pasitelkta Europos kosmoso agentūros technologijų plano technologijų klasifikacija, siekiant standartizuoti ir unifikuoti kompetencijų atskirose technologijų srityse inventorizaciją, ypatingai stojimo į EKA proceso tikslais. Perspektyvių technologijų sričių vertinimo tikslais buvo pasirinkti šie kriterijai: konkurencijos intensyvumo Lietuvos subjektams pagal EKA technologijų sritis kriterijus, EKA šalių-narių subjektų kompetencijų geografinės sklaidos kriterijus, vertinant bendrą kompetencijų sklaidą ir akredituotų kompetencijų sklaidą.

Išnagrinėjus Europos kosmoso technologijų platformos Strateginio MTEPI plano

kryptis, galima įžvelgti šias bendrąsias perspektyvių kosmoso technologijų tendencijas:

• Kosmoso pramonė juda didesnio technologijų, paslaugų ir produktų efektyvumo link. Didėjant kompiuterinių sistemų galingumui, tobulėjant energijos gamybos ir saugojimo technologijoms, matosi naujos kartos palydovų vystymosi tendencijos, siekiant teikti platesnio masto paslaugas ir sprendimus, didinti palydovų naudojimo efektyvumą orbitoje.

• Didėjant žemės stebėjimo ir navigacijos paslaugų poreikiui, didėja tikslesnių, dažniau pateikiamų duomenų fiksavimo, perdavimo ir jų sisteminio apdirbimo poreikis. Dėl to vis didesnį pagreitį įgauna imtuvų, jutiklių ir optinių prietaisų plėtra, jų miniatiūrizacija, tarpusavio integracija. Taip atsiveria didelės galimybės informacinių technologijų srityje, vykstant įdiegiamų GNSS sistemomis paremtų taikomųjų programų plėtrai.

• Vis mažėjant kosmoso misijų dydžiams, taip pat dėl numatomo mikropalydovų įsiliejimo į pagrindinę paslaugų grandinę, kaip niekada tampa svarbus aukštos

135

kokybės atsparių ir lanksčių medžiagų, struktūrų, sistemų/įrangos šilumos kontrolės, galios, energijos, mechaninių savybių gerinimo šilumos technologijų poreikis.

Lietuvos subjektų kompetencijų analizė, atlikta Europos kosmoso agentūros šalių-narių kompetencijų švieslentės ir SVV duomenų bazės dalyvių kontekste, parodė, kad Lietuvos turimos kompetencijos labai gerai atliepia šias bendrąsias technologijų vystymosi tendencijas.

Lietuvos verslo ir mokslo subjektų kompetencijos yra potencialiai konkurencingos ir

perspektyvios šiose srityse: Technologijų domenas pagal EKA technologijų planą Technologijų sritis

13.A Automatika, vaizdo perdavimas ir robotika – pritaikymas ir koncepcijos

14.D Taikomosios fizinių mokslų technologijos 16.A Optinių sistemų inžinerija 16.B Optinių komponentų technologijos ir medžiagos 16.C Optinė įranga ir instrumentų technologijos 17.A Lazerių technologija 17.C Fotonika 24.A Naujos medžiagos 20.E Aktyvios/besiadaptuojančios struktūros 21.C Termo apsauga 22.A Aplinkos kontrolė ir gyvybės palaikymas

*Pagal EKA technologijų plano klasifikaciją

Šios sritys iš esmės susišaukia su EKA identifikuotomis prioritetinėmis sritimis trumpuoju ir vidutiniu (pereinamuoju) laikotarpiu: • erdvėtyros mokslas, visų pirma kosminė astronomija ir astrofizika, Saulės sistemos

tyrinėjimas ir Saulės-Žemės fizika; • Žemės stebėjimo moksliniai tyrimai ir taikmenos, visų pirma aplinkos stebėsena,

meteorologija, aeronomija ir geodezija; • telekomunikacijos, visų pirma paslaugų demonstravimas ir palydovinė navigacija; • mikrogravitacijos moksliniai tyrimai, visų pirma kosmoso biologija ir medicina, taip pat

medžiagų apdorojimas; • antžeminės dalies inžinerija ir panaudojimas, įskaitant duomenų apdorojimo taikmenas.

Pažymėtina, kad šios sritys taip pat yra preliminarios, ir gali keistis identifikavus naujas kompetencijas, ir jas įtraukus į EKA kvietimų projektams PECS rėmuose formavimo procesą.

Šiuo metu svarstomos Nacionalinės mokslinių tyrimų programos kosmoso srityje „Link ateities technologijų“, identifikuotos šios prioritetinės sritys taip pat iš esmės sutampa su studijos analizės ir EKA ekspertų numatytomis preliminariomis prioritetinėmis sritimis: 1. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai kosmoso mokslo srityje. 2. Tyrimai optikos, optoelektronikos, fotonikos srityje, pvz. (šaltiniai ir generavimo sistemos

nanostruktūrinei mikrobangei ir infraraudonajai fotonikai, jutikliai ir registravimo sistemos nanostruktūrinei mikrobangei ir infraraudonajai fotonikai).

136

Derinant Lietuvos prioritetines kryptis MTEPI kosmoso su strateginėmis pasaulinėmis ir Europos technologijų tendencijomis, strateginės kryptys, kurios yra aktualios ir naudingos Lietuvai, gali būti išplėstos į šias sritis: • Mažųjų palydovų sritį, kaip sisteminio produkto/paslaugos koncepciją, kas potencialiai

atveria galimybes išnaudoti Lietuvos turimas kompetencijas ir gana aukštą tyrėjų grupių motyvaciją kurti integruotas mikro- palydovų sistemas. Tai ypač palanku išnaudojant turimas atskiras funkcines-technines kompetencijas (palydovų spiečių valdymo sistemos, optika, jutiklių technologijos, etc.).

• Žemės stebėjimo sistemų tolimesnį vystymą, kas vėlgi naudinga Lietuvos stipriausioms kompetencijų sritims (optika, optoelektronika, fotonika).

• Naujų medžiagų ir struktūrų poreikiu (funkcinės dangos, kompozitinės medžagos, etc.).

Šios kryptys taip pat atitinka Lietuvos kosmoso asociacijos narių motyvaciją ir įdirbį gretimose nišinėse srityse: nepilotuojamų orlaivių ir mažosios robotikos integruotų paslaugų kūrimo ir plėtros nacionaliniame lygmenyje.

IV. Nacionalinės kosmoso technologinės platformos strateginio MTEPI plano atnaujintos

kryptys 2014-2020 m. yra orientuotos į veiklas siekiant tvaraus balanso tarp dalyvavimo institucinėse programose ir komercinėje kosmoso sektoriaus vertės grandinėje, siekiant užtikrinti sektoriaus technologinį pranašumą ir konkurencingumą, ir jo kaip inovacijų variklio poveikį Lietuvos ūkiui.

137

Lentelė 24. Naujos Nacionalinės kosmoso technologinės platformos strateginio MTEPI veiklos plano kryptys 2014-2020 m.

Trumpuoju/vidutiniu laikotarpiu 2014-2019 metai Vizija 2020 m

Tar

ptau

tiniu

mas

tu

1. Turimų kompetencijų validacija EKA PECS plano, Horizon 2020 ir Nacionalinių programų rėmuose šiose prioritetinėse srityse:

• Gyvybės ir fizinių mokslų fundamentalieji ir taikomieji tyrimai (erdvėtyros mokslas, taikomosios gyvybės mokslų technologijos (kosmoso biologija, medicina);

• Žemės stebėjimo MTEPI ir taikmenos (aplinkos stebėsena, meteorologija, agronomija, geodezija duomenų apdorojimas);

• Naudingasis krovinys ir sistemos (telekomunikacijų sub-sistemos, optika, optoelektronika, radio navigacija, mikro-ir milimetrinių bangų technologijos);

• Naujos medžiagos kosminių sistemų taikmenoms;

• Antžeminės dalies inžinerija ir panaudojimas; 8. Integravimasis į EKA MTEPI projektų vertės

grandinę aukščiau identifikuotose prioritetinėse srityse;

9. Mažųjų palydovų krypties vystymas ieškant bendradarbiavimo galimybių su NASA Mažųjų palydovų programa ir kitomis panašiomis strateginėmis, įskaitant privačias, iniciatyvomis.

10. Turimų kompetencijų komercializavimo galimybių paieška ir realizavimas kosmoso prekių ir paslaugų vertės grandinėje tarptautinėse rinkose.

Bendra sektoriaus vizija: Tvaraus balanso pasiekimas tarp dalyvavimo institucinėse programose ir komercinėje kosmoso sektoriaus vertės grandinėje, siekiant užtikrinti sektoriaus technologinį pranašumą ir konkurencingumą, ir jo kaip inovacijų variklio poveikį Lietuvos ūkiui. Strateginiai tikslai:

5. Pilnateisė narystė EKA, integracija į kitas tarptautines agentūras ir tinklus (NASA, Eurospace, UNOOSA)

6. Stipri specializacija nišinėse srityse: gerai išvystytos komponentų kūrimo, gamybos ir paslaugų kompetencijos keliose esminėse srityse, pagal išmaniosios specializacijos koncepciją: • Palydovinių sistemų kontrolė (pvz.

pjezoelektrinės pavaros); • Palydovinio ryšio žemės segmento

paslaugos; • Naudingasis kosminis krovinys ir

sistemos (signalai, vaizdo apdorojimas, optika, optoelektronika, fotonika);

• Gyvybės mokslų aplikacijos kosmoso sąlygomis;

• Naujų medžiagų kūrimas ir gamyba; 7. Lyderystė konkrečių sisteminių

produktų/paslaugų srityje - mikropalydovų sistemos, integruojant anksčiau vystytas stipriąsias technologijų kompetencijas sisteminiams produktams kurti (mikro palydovų spiečių sistemos konkrečių Žemės stebėjimo, telekomunikacijų taikmenų tikslais).

8. Koordinuota integracija į komercinę kosmoso produktų ir paslaugų vertės grandinę, kuomet šalies verslo subjektai generuoja reikšmingą dalį Lietuvos aukštųjų technologijų pridėtinės vertės.

Lok

alia

i

5. Vietinės paklausos išnaudojimas pasinaudojant ES struktūrinių fondų, rizikos kapitalo finansiniais instrumentais, naujais pirkimo/finansavimo instrumentais (ikiprekiniai pirkimai) šiose prioritetinėse srityse: • Mažosios robotikos sistemos, komponentai; • Nepilotuojamųjų orlaivių kryptis.

6. Mažųjų palydovų sistemų pasiekimų konsolidavimas ir tolimesnių misijų įgyvendinimas keliant palydovų sistemų ir naudingo krovinio inovacijų lygį.

V. Nežiūrint nemažo įdirbio per pastaruosius kelerius metus tarptautinio bendradarbiavimo

srityje, naujos, ypač su EKA procesais susijusios tarptautinės tinklaveikos galimybės Lietuvos kosmoso sektoriaus verslui ir mokslui yra dar didesnės. Siekiant pagrindinio MTEPI tikslo - Lietuvos kosmoso mokslo pasiekimų (išradimų) sėkmingo komercializavimo - reikia stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, ir specifines komercializavimo proceso kompetencijas. Tokių kompetencijų koncentravimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu labiausiai tinkamas asocijuotose struktūrose, kurios atliktų koordinatorių, integratorių ir informacijos šaltinių apie naujas galimybes vaidmenį.

138

Lietuvos kosmoso sektorius nemažai nuveikė integracijos į tarptautinius tinklus ir bendradarbiavimo galimybių plėtros srityje. Tačiau tarptautinio bendarabiavimo perspektyvos yra dar didesnės. Vien Europos kosmoso agentūros sistemoje, be numatomų PECS veiklų, Lietuvai įstojus į EKA atsiras galimybė dalyvauti EKA Inovacijų trikampio iniciatyvos programoje (ESA Innovation Triangle Initiative, ITI), kuri skatina naujų produktų, procesų ar paslaugų idėjas, suteikdama joms finansavimą.

2014 m. Lietuva taps visateise EUMETSAT valstybe nare ir dalyvaus privalomose organizacijos programose. Lietuvai taip pat bendradarbiavimo su kitomis (ne Europos) agentūromis: NASA, Japonijos, Roskosmos, Kinijos nacionaline kosmoso administracija, ir pan. LKA jau užmezge bendradarbiavimo ryšius su Japonijos Tokijo ir Wakiyama universitetais ir moksliniais centrais, dalyvauja skrydžių idėjų konkurso (Mission Idea Contest, MIC) veikloje.

Rusijos Roskosmos identifikavo visą eilę tarptautinio bendrabiavimo sričių.

Tarptautinis bendradarbiavimas su Rusijos kosmoso agentūra taip pat galimas per EKA ir Roskosmos bendradarbiavimo bendrąsias programas. Artimiausiu metu ketinama pasirašyti projekto Meteron mokslinio bendradarbiavimo sutartį, kurią įgyvendinant būtų tiriamos nuotolinio ryšio robotinių sistemų komplekso valdymo galimybės.

Dar vienas bendradarbiavimo komoso sektoriuje kanalas - Europos technologijų

platformos su kosmoso komponentu (Robotika (EUROP TP), Vieninga Satcom iniciayva (Integral Satcom Initiative, ISI), Vandenilio ir kuro elementų (Hydrogen and Fuel Cells, HFC), Baterijos (EUROBAT), Pažangios medžiagos, Nanoelektronika ir sistemos (ARTEMIS), Aeronautika (ACARE) ir Europos išmaniųjų sistemų integracijos technologinė platforma (EPoSS).

Sudaryti pirmieji bendradarbiavimo susitarimai tarp NASA Ames centro ir Lietuvos

mokslo ir studijų institucijų. Pagal šiuos susitarimus Lietuvos studentai ir mokslininkai vyks į stažuotes NASA centruose, bus vykdomi bendri moksliniai tyrimai, kuriamos naujos technologijos. Planuojam parengti ir pasirašyti bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos ir NASA bendradarbiavimo susitarimą, kuris atvertų kelią platesniam Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei įmonių bendradarbiavimui su NASA centrais.

NASA Jet Propulsion Laboratorija yra pirmaujantis JAV Saulės sistemos robotikos

tyrimų centras, kuris bendradarbiauja su privačiomis bendrovėmis ir daug dėmesio skiria bendradarbiavimui su smulkaus verslo bendrovėmis.

Lietuvos kosmoso sektoriaus subjektai, praeityje sėkmingai dalyvavę FP6 ir FP7

projektų veikloje, turės galimybę įsijungti į 2014–2020 m. bendrąją mokslo ir inovacijų programą „Horizontas 2020“. Jos kosmoso tematikas biudžetas sieks 1,536 mlrd. eurų.

Dar viena iš perspektyvių tarptautinio bendradarbiavimo galimybių būtų įsitraukimas ir

dalyvavimas Jungtinių Tautų Organizacijos Kosmoso reikalų (UNOOSA) Kosmoso aplikacijų programoje (ang. Programme of Space Applications (PSA)). Ši programa sprendžia problemas, kylančias dėl to, kad dalis šalių neturi žmogiškųjų, techninių ar finansinių resursų, kurių reikia vykdyti elementarias šiuolaikines su kosmosu susijusias veiklas, tokias kaip meteorologija, komunikacijos, ir gamtinių išteklių valdymas.

139

Lietuvos akademinei bendruomenei verta pasinaudoti stažuočių ir kosmoso studijų galimybėmis tokiuose kosmoso centruose kaip EKA Nacionalinė mokymų schema, Surrey universitetas (JK), TU Delft (Olandija), Aalborg TU (DK), NASA mokymų galimybės Ames, Goddard, Houston, Calpoly, Caltech technologijų centruose, Tokyo universitete Japonijoje, Wakiyama universitete, Kyushu universitetė – nanopalydovų inžinerijos doktorantūros studijos, Rusijoje – Samara AU, MAI, Bauman TU, ir kituose kompetencijų centruose.

Lietuvos kosmoso mokslo pasiekimų (išradimų) komercializavimas, kaip sistemiškai

besivystanti sritis, yra daugiau ateities sąvoka, nes šiuo metu nėra kritinės išradimų masės ne tik su kosmoso technologijomis susijusiose srityse, bet ir bendri Lietuvos pasiekimai lyginamajame kontekste atrodo labai kukliai. Tačiau nežiūrint sisteminės eksperimentinės plėtros ir inovacijų etapų Lietuvoje problematikos, Lietuvos suinteresuoti subjektai kosmoso technologijų srityje gali nemažai nuveikti sukurdami šiuo metu trūkstamas specifines kompetencijas reikalingas būtent šiuose etapuose. Tokių kompetencijų koncentravimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu labiausiai tinkamas asocijuotose struktūrose, o ilgainiui paramą komercializacijos projektuose galėtų teikti kosmoso klasterio palaikoma ir finansuojama struktūra. Tarptautinė praktika rodo, kad stiprūs klasteriai, MTEPI ir komercializavimo galimybės egzistuoja išsivysčiusiose industrinėse valstybėse. Valstybėse, kuriose pramonė neišplėtota, kosmoso MTEPI yra remiami valstybinio ar tarptautinio tikslinio finansavimo. Lietuvos sąlygomis tokių darinių finansavimo pradžiai reikėtų numatyti būtent valstybinio finansavimo šaltinius.

VI. Galimybės Lietuvos verslo subjektams integruotis į uždarą ir labai konkurencingą

pasaulinę kosmoso technologijų ir paslaugų vertės grandinę slypi nišinėse atskirų subjektų specializacijos srityse ir per kosmoso technologijomis įgalintų paslaugų plėtrą, bet ne tiesioginiu įsiliejimu į sistemų gamybos (upstream) vertės grandinę. Dėl išsibarsčiusių kompetencijų ir nedidelės integruotų projektų patirties, svarbus asocijuotų struktūrų palaikymas ir koordinavimas šioje srityje.

Lietuvos kosmoso sektoriaus integracijos į pasaulio ir Europos kosmoso sektoriaus

gamybos ir paslaugų vertės grandinę prasme, Lietuvos subjektų komercinių santykių plėtros galimybės taip pat yra specifinės. Dėl koncentruotos, vertikaliai integruotos ir aukštus įėjimo į rinką barjerus turinčios kosmoso industrijos ypatumų, Lietuvos ūkio subjektų integracijos į kosmoso sektoriaus vertės grandinę strategija turėtų būti vykdoma šiomis kryptimis:

1. Įėjimo taškai į „upstream“ kosminių sistemų gamybos sritį yra sudėtingi ir įmanomi tik

integruojantis į gamybos procesą įmonių stipriausiomis turimomis nišinėmis specializacijomis, pasiūlant mažų kaštų, lanksčias, profesionalias aukštos kokybės technines kompetencijas ir garantijas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos.

2. Lietuvos kosmoso sektoriaus ar norintys jame dirbti verslo subjektai turėtų orientuotis į nišines savo specializacijos sritis, siekdami rasti būdų integruoti savo gaminamus produktus/paslaugas į kosmoso sektoriaus downstream vertės grandinę, pirmiausia per institucinius užsakymus.

3. Rekomenduotina pirmiausia vystyti palydovinio ryšio (tiek Žemės segmento, tiek palydovų komponentų ar naudingojo krovinio) paslaugų vertės grandinės paslaugas ir produktus, nes ši industrija pati dinamiškiausia ir pelningiausia, be to, joje Lietuvos subjektai turi didžiausią pardavimų, komercinių santykių ir infrastruktūros kritinę masę (SatGate grupė, UAB Standa, UAB Geomatrix, lazerinių ir optinių sistemų gamintojai).

2. Išnaudojant Europinės geografinės grąžos naudą per narystę EKA (iš pradžių PECS plano rėmuose o vėliau- pilnavertės EKA narystės rėmuose), dalyvauti palyginti nedidelėse, bet perspektyviose rinkose, kur Lietuvos subjektai turi konkurencingas kompetencijas. Tai – palydovinių taikmenų sistemų rinka, kur Lietuvos subjektai gali išnaudoti savo

140

kompetencijas telekomunikacijų, navigacijos sistemų ir posistemių srityje, žmogaus skrydžių/gyvybes palaikymo segmento rinkoje (biotechnologijų, medicinos kompetencijos), mikrogravitacijos tyrinėjimų segmentas.

3. Nišiniai ir netradiciniai segmentai, tokie kaip kosmoso turizmas, taip pat atveria galimybes Lietuvos subjektams dalyvauti kosmoso sektoriaus vertės gradinėjė. Žmonių suborbitinių skrydžių paruošimui ir priežiūrai reikalingos treniruotės (2 savaičių), distancinis būsenos stebėjimas ir reabilitacijos laikotarpis. Tarptautinėje kosminėje stotyje mikrogravitacijos sąlygomis modeliuojami pagreitinti senėjimo procesai - kaip osteoporozė, raumenų atrofavimasis ir pan.


Rekomendacijos 1. Lietuvos kosmoso sektoriaus ar norintys jame dirbti verslo subjektai turėtų orientuotis į nišines savo specializacijos sritis, siekdami rasti būdų integruoti savo gaminamus produktus/paslaugas į kosmoso sektoriaus downstream vertės grandinę, pirmiausia per institucinius užsakymus.

2. Rekomenduotina pirmiausia vystyti palydovinio ryšio (tiek Žemės segmento, tiek palydovų komponentų ar naudingojo krovinio) paslaugų vertės grandinės paslaugas ir produktus, nes ši industrija pati dinamiškiausia ir pelningiausia, be to, joje Lietuvos subjektai turi didžiausią pardavimų, komercinių santykių ir infrastruktūros kritinę masę.


4. Sisteminių produktų/paslaugų srityje, rekomenduojama orientuotis į mažųjų palydovų segmentą, kadangi tai viena dinamiškiausių, perspektyviausių, bet tuo pačių pigiausių ir ma-iaisi rizikingų sričių. Šioje srityje Lietuva turi nemažą įdirbį, motyvaciją ir sėkmingų pirmųjų nanopalydovų misijų geros valios visuomenės akyse kreditą. Šia sritį vysto tiek privatus sektorius, tiek agentūros (pvz. NASA).

5. Visų suinteresuotų subjektų Lietuvos kosmoso srities bendruomenėje interesų, galimybių ir pastangų koordinavimas integruojantis į tarptautines kosmoso institucijas ir tinklus, identifikuojant finansines ir komercines galimybes yra būtinas. Tam tikslui reikalingas resursas, kurio pagrindu galėtų būti asocijuotas darinys, vienijantis Lietuvos kosmoso bendruomenę ir teikiantis jai konkrečią praktinę naudą.

141

6. Tam, kad kosmoso sektorių vienijanti asociacija ar technologijų platforma galėtų tinkamai atlikti koordinatoriaus vaidmenį, reikia stiprinti jos resursų bazę ir organizacines kompetencijas.

7. Ruošiantis dalyvauti EKA veikloje ir siekiant narystės šioje organizacijoje rengiama Nacionalinė kosmoso programa. Šios programos gaires ir tikslus būtina suderinti su Lietuvos siekiais ir galimybėmis dalyvauti EKA mokslo programose. Nacionalinė kosmoso mokslo programa turėtų būti parengta siekiant plėtoti Lietuvoje visas minėtas ir galbūt identifikuoti naujas kryptis.

8. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, mokslininkų grupės ir kiti tyrėjai valstybės institucijose bei verslo įmonėse turėtų būti aktyviai skatinami įsitraukti į EKA vykdomas programas. Tam reikalingas organizacinis asocijuotų struktūrų palaikymas ir proaktyvi veikla informuojant dalyvius apie atsiveriančias bendradarbiavimo EKA programose galimybes.

9. Lietuvos kosmoso sektoriaus suinteresuoti subjektai gali nemažai nuveikti vystydami šiuo metu trūkstamas specifines technologijų komercializavimo kompetencijas reikalingas būtent šiuose etapuose, kuomet, pavyzdžiui, bus sėkmingai įgyvendinti mažųjų palydovų paleidimo projektai. Įgyvendinus šiuos projektus šalims reikėtų sutelkti atskirą dėmesį į tam tikrų unikalių technologijų identifikavimą ir jų komercializavimo planų sukūrimą.

10. Komercializavimo kompetencijų koncentravimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu labiausiai tinkamas asocijuotose struktūrose (Lietuvos kosmoso asociacija, Lietuvos kosmoso institutas) o ilgainiui paramą komercializacijos projektuose galėtų teikti kosmoso klasterio palaikoma ir finansuojama struktūra.

11. Tarptautinė praktika rodo, kad stiprūs klasteriai, tyrimai ir komercializavimo galimybės egzistuoja išsivysčiusiose industrinėse valstybėse. Kur pramonė neišplėtota, kosmoso MTEPI remiami valstybinio ar tarptautinio tikslinio finansavimo. Todėl Lietuvos realijomis tokių darinių finansavimui reikėtų numatyti būtent valstybinio finansavimo šaltinius.

142

XIV. LITERATŪROS IR NUORODŲ SĄRAŠAS Astrium awarded three new contracts by ESA for Ariane 6 and Ariane 5 ME launchers. Press release. 16 October 2013. http://www.astrium.eads.net/en/press_centre/astrium-awarded-three-new-contracts-by-esa-for-ariane-6-and-ariane-5-me.html Aukštųjų technologijų plėtros 2007-2013 metų plėtros programa. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 20148. Autonominiai automobiliai riedės ir Didžiosios Britanijos gatvėmis. 15min, 2013 liepos 20d. http://www.15min.lt/naujiena/gazas/naujoves/autonominiai-automobiliai-riedes-ir-didziosios-britanijos-gatvemis-219-354592#ixzz2jVMkQYSJ Baltoji knyga. Konkurencingo Lietuvos kosmoso sektoriaus sukūrimo 2012-2020 m. planas (2012). Lietuvos Kosmoso Asociacija. Bepiločiai lėktuvai NATO pajėgose ir Trakuose. www.kraštonaujienos.lt. 2012 05 31. http://krastonaujienos.lt/2012/05/bepilociai-lektuvai-nato-pajegose-ir-trakuose/ Capron, H., Baudewyns, D., Depelchin, M. (2010). Les établissements scientifiques fédéraux. National Security and the Commercial Space Sector: An Analysis and Evaluation of Options for Improving Commercial Access to Space, at 18-19 (July 2010). Center for Strategic and International Studies. http://csis.org/files/publication/100726_Berteau_CommcialSpace_WEB.pdf Driving the Future: The Legal Implications of Autonomous Vehicles. Conference Recap. http://law.scu.edu/hightech/autonomousvehicleconfrecap2012/ Egozi, A. (2012). Will the real UAV revolution begin in Poland. www.israeldefense.com, 27/8/2012. http://www.israeldefense.com/?CategoryID=472&ArticleID=1605 Ellis, M. Craver, J. (2006). Technology Program Management Model (TPMM). A Systems-Engineering Approach to Technology Development Program Management. Space and Missile Defense Technical Center. Euroconsult. 2013. Satellite-Based Earth Observation: Market Prospects to 2022. European Space technology Master Plan (2012). European Space Agency. Netherlands. European Space Technology Platform. Strategic Resarch Agenda (2006). ESA. http://estp.esa.int/upload/ESTP_SRA_1.0-July2006.pdf Evaluation of Danish Industrial Activities in the European Space Agency (ESA): Assessment of the economic impacts of the Danish ESA-membership (2008). Danish Agency for Science, Technology and Innovation. Fourth Annual Report and Analysis of Competitive Market Conditions with Respect to Domestic and International Satellite Communications Services. Comments of the Satellite Industry Association before the Federal Communications Commission (2010). Satellite Industry Association.

143

GNSS Market Report (2013). European GNSS Agency. High Level Expert Group on Key Enabling Technologies. Final Report (2011). European Commission. IFR press release http://www.ifr.org/news/ifr-press-release/considerable-increase-of-medical-robots-and-logistic-systems-552/ Infomacinės technologijos Lietuvoje (2013). LR Statistikos departamentas. Jaskelevičius, B., Ostaševičius, V. (2011). Mechatronikos sektoriaus apžvalga. http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2011_TM_apzvalga_1.pdf Kaip spręsti nepilotuojamų lėktuvų reguliavimą? Delfi. 2013 liepos 4 d. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kaip-spresti-nepilotuojamu-lektuvu-reguliavima.d?id=61779987#ixzz2iH8jjWso Kalytis, R. (2012). Inovacijų ciklo Lietuvoje anatomija arba Kodėl Lietuva pasaulyje ir Europoje yra tik labai „kuklus“ inovatorius? Kanawka, K., Moroz, M., Mickiewicz, M., Piech, A. and Bartkowiak, H. (2013). First Polish activities as a full member of ESA. 64th International Astronautical Congress, Beijing, China. Kawashima, R., Nakasuka, S. Results and Future Perspectives of the 2nd Mission Idea Contest. IAA Berlin. Konkurencingo Lietuvos kosmoso sektoriaus sukūrimo 2012–2020 m. planas. Baltoji knyga (2012). Lietuvos kosmoso asociacija. Kosmoso mokslo ir technologijų institutas. http://www.space-lt.eu/kmti/index.php Lapienis, S. (2013). Inovacijų „spiečius“ pakilo į kosmosą. www.inovacijos.lt. Lietuvos mokslas skaičiais (2013). MOSTA. Latvian Space Technology Develpment Strategy 2013-2018 (2012). Baltic Consulting, Technologiju Attistibas Forums. Lietuviai pribloškė pasaulį. 15 min.lt. http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuviai-pribloske-pasauli-56-209423#ixzz2k3EKuZu9. Lietuvos mokslo ir verslo potencialas siekiant įsijungti į Europos kosmoso programą ir įstoti į Europos kosmoso agentūrą, analizė ir įvertinimas (2008). BGI Consulting. http://www.smm.lt/smt/docs/eksp_stud/Studijos%20apie%20kosmoso%20potenciala%20ataskaita%202008-07-09.pdf Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 567 „Dėl mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų kosmoso srityje plėtros“. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=372919

144

Lietuvos mokslo ir verslo, gebančio įsijungti į Europos kosmoso agentūros veiklą ir Europos kosmoso programos vykdymą, įvertinimo studija (2011). KMTI. Look Ma, No Hands! (2012). News Release. IEEE. http://www.ieee.org/about/news/2012/5september_2_2012.html Makarov, Y. (2013). Strategic Planning and Target Programmes, Federal Space Agency (ROSCOSMOS) at SEMWO 2013, Vilnius, Lithuania. Nacionalinę mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010-2015 m. programa, patvirtinta ūkio ministro įsakymu Nr. 4-436. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=375171 Next generation innovation policy. The future of EU innovation policy to support market growth (2011). Ernst and Young in collaboration with CEPS. Norsk industri og-ESA deltakelse: Evaluering av industrielle ringvirkninger av Norsk deltakelse I ESA-samarbeidet 1985 – 2011 (2010). Norwegian Space Centre. OECD Handbook on Measuring the Space Economy (2012). OECD. Orbital launches of 2013. http://space.skyrocket.de/doc_chr/lau2013.htm Patent Database (2010). OECD, August 2010. ПАСПОРТ ПРОГРАММЫ ИННОВАЦИОННОГО РАЗВИТИЯ ОАО «РАКЕТНО-КОСМИЧЕСКАЯ КОРПОРАЦИЯ «ЭНЕРГИЯ» имени С.П. КОРОЛЕВА» на 2011-2020 годы (2013). OAO ЭНЕРГИЯ. Sagath, D., Adriaensen, M. and Giannopapa, Ch. (2013). Space activities of the Central and Eastern European countries: past and present.64th International Astronautical Congress, Beijing, China. Satellite Communications & Broadcasting Markets Survey (2012). Euroconsult. Satellites to be built and launched by 2020. World Market Survey (2011). Euroconsult. Satellites to be built and launched by 2021: World Market Survey (2012). Euroconsult. Size and health of the UK space industry (2008). British National Space Center (BNSC). Space Directory 2011. Estonia, Latvia, Lithuania, Poland (2011). NordicBaltSat. http://www.nordicbaltsat.eu/sites/www.nordicbaltsat.eu/files/NBS_ELLP_Catalogue_ISSN.pdf The Space Economy at a Glance (2011). OECD. http://www.oecd-ilibrary.org/economics/the-space-economy-at-a-glance-2011_9789264111790-en. The space report: the authoritative guide to global space activity (2012). The Space Foundation.

145

State of the European Space Industry in 2012 (2012). ASD Eurospace. http://eurospace.org/Data/Sites/1/simpaper2013draftfinal.pdf Stacking up Financial Metrics for FSS Operators (2012). NSR Research. State of Satellite Industry Report (2012). Futron Corporation. Studentas kuria bepiločių lėktuvų verslą. http://www.kf.vu.lt/lt/naujienos/bendrai/919-bepiloci-lektuv-verslas-studento-rankose Survey of the Economic Impact of Portugal’s Participation in ESA from 2000 to 2009 (2011). Clama Consulting. Technology Readiness Levels Handbook for Space Application (2008). https://telecom.esa.int/telecom/media/document/TRL_Handbook.pdf. Tomkus, V. (2013). Lietuvos kosmoso asociacija. Lietuvos kosmoso projektai ir tarptautinis bendradarbiavimas. European Space Expo 2013 09 17-22. Turimų Lietuvos orbitinių išteklių panaudojimo gairės (2012). Lietuvos kosmoso mokslo ir technologijų institutas, Vilnius. UAV Industry Will Create 70,000 Jobs Over Next 3 Years. Space Daily. 13 March 2013. http://www.spacedaily.com/reports/AUVSI_Study_Finds_Unmanned_Aircraft_Industry_Poised_to_Create_70000_New_Jobs_in_the_U_S__in_Three_Years_999.html. Võõras, M., Eerme, T., Cohendet, P., Lillestik, O., Sepp, J. (2013). Ex ante assessment of economic and societal effects induced by space investments in a small emerging space country. 64th International Astronautical Congress, Beijing, China. World Robotics 2013 (2013). International Federation of Robotics. Thales Group. Press Release. http://www.thalesgroup.com/Press_Releases/Markets/Space/2013/Thales_Alenia_Space_signs_contract_for_EGNOS_services_worth_more_than_120_million_euros/?pid=1650. Yuanying, Z. (2013). China’s Space Industry: Achievement, Future Planning and International Cooperation. SEMWO 2013, Vilnius, Lithuania. Nuorodos: The Aerospace Valley, Toulouse. http://www.aerospace-valley.com/en/. Aerospace Engineering Singapore. http://www.stengg.com. Aerospace Cluster in Rhône-Alpes http://www.aerospace-cluster.com. Aerospace Global Report (2011). Clearwater Corporate Finance LLP. ASD Eurospace. http://www.asd-europe.org/ bavAIRia e. V. – Vokietija http://www.bavairia.net/bavairia-ev.

146

Sea Launch Organization. http://www.sea-launch.com/organization.htm. SES. http://www.ses.com. ESA Innovation Triangle Initiative. https://iti.esa.int/iti/index.jsp Eumetsat. http://www.eumetsat.int/website/home/index.html. European Technology Platform on Smart Systems Integration. http://www.smart-systems-integration.org/public HEGAN, The Basque Aerospace Cluster. http://www.hegan.com. International Launch Services. http://www.ilslaunch.com/about-us. İzmir Aerospace Clustering http://www.hukd.org.tr. Latvijos kosmoso technologijų klasteris. http://www.vatp.lv/en/space-technology-cluster Lietuvos kosmoso asociacijos įstatai. http://www.space-lt.eu/failai/Dokumentai/LKA_Istatai_2010.pdf Mechatronics. The Science of Intelligent Machines. An international journal. http://www.journals.elsevier.com/mechatronics/ Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras. http://www.mechatronika.lt/projektai-2/lt/ Mission Idea Contest. http://www.spacemic.net NT platformos. http://www.ntplatformos.lt/index.php?-108854855 Planet Labs. http://planet-labs.com/ Satellite Industry Association (2010). http://www.sia.org/ Technology Readiness level. http://en.wikipedia.org/wiki/Technology_readiness_level. UAV Factory Ltd. http://www.uavfactory.com/page/company United Nations/Japan Long-term Fellowship Programme on Nano-Satellite Technologies Hosted by Kyushu Institute of Technology,Japan. http://www.unoosa.org/pdf/bst/fellowship2013/PNST2013_Pamphlet.pdf United Nations Office for Outer Space Affairs (UNOOSA) Programme of Space Applications (PSA). http://www.oosa.unvienna.org/oosa/en/about_PSA.html United Nations Programme on Space Applications. http://www.oosa.unvienna.org/oosa/en/about_PSA.html

147

Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. http://www.tfai.vu.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=projektai Wikipedia. www.wikipedia.org

148

XV. PRIEDAI Priedas 1. Latvijos kosmoso technologijų klasteris.

2008 m. atlikus tyrimą, 2009 m. kelios Latvijos įmonės kartu su tyrimų institucijomis įkūrė Latvijos kosmoso technologijų klasterį. Šiuo metu 30 organizacijų yra klasterio, kurį inicijavo Ventspilio Aukštųjų technologijų parkas, nariais. Jungtinės veiklos tikslas – kurti ir gaminti naujus produktus ir naujus projektus, vykdyti tyrimus, taip pat dalyvauti formuojant nacionalinę kosmoso politiką bei skatinti bendradarbiavimą su EKA. Dalyviai: http://www.vatp.lv/en/kosmosa-klastera-dalibnieki Vizija Skatinti Latvijos dalyvavimą EKA veikloje, dalyvauti lėšų pritraukimo programose, didinti klasterio ir jos narių kompetencijas tarptautinėje rinkoje, didinti klasterio narių žinomumą kosmoso tyrėjų bendruomenėje. Tikslai 1. Įtraukti į savo veiklą atstovus Latvijos bendrovių ir tyrimų institucijų, kurios norėtų

plėtoti kosmoso pramonę. 2. Didinti Latvijos specialistų, sėkmingai dirbančių kosmoso technologijų srityje, skaičių. 3. Skatinti vietos kompetencijų plėtrą išnaudojant žinių apsikeitimo galimybes.

Klasterio veiklos trumpuoju laikotarpiu, iki 2014 m.

Pagrindinės dvi klasterio veiklos kryptys – tai bendradarbiavimo skatinimas, informacijos sklaida ir veiklų pristatymas parodose. Svarbios ir tokios veiklos, kaip esamų išorinių kompetencijų taikymas, stambių projektų ir tyrimų vystymas, mokymasis, specialistų ir mokymo programų rengimas, dalyvavimas sprendimų priėmimo srityse ir kosmoso strategijos plėtra. Klasteris taip pat parūpina reikalingą infrastruktūrą, remia verslo veiklas, padeda užmezgant tarptautinius ryšius. Klasterio ilgalaikės veiklos, iki 2019 m.

Visos planuojamos veiklos yra vienodai svarbios, t.y. Ketinama įsijungti į didesnės apimties kosmoso projektus, ruošti specialistus, aktyviai dalyvauti formuojant kosmoso politiką, tarpininkauti bendradarbiavimo projektams ir pritaikant kitų organizacijų kompetencijas ir verslo modelius. Kitos svarbios veiklos – tai parama suteikiant prieigą prie infrastruktūros, organizuojant verslo rėmimo renginius, plėtojant tarptautinius ryšius bei plėtojant industrijos strategiją.

149

Siekiami rezultatai

Kriterijai Dabartiniai duomenys, 2009*

Vidutinio laikotarpio tikslai (iki 2014 m.)

Ilgalaikiai tikslai (iki 2019 m. )

Klasterio narių skaičius 0 35 70

Bendrovių/organizacijų, dirbančių kosmoso srityje skaičius 79 110 140

Kosmoso technologijų bendrovių (su palydovinės televizijos teikėjais) apyvarta 20 mln LVL 24 mln LVL 50 mln LVL

Kosmoso technologijų bendrovių eksporto apimtys 370 000 LVL 7 mln LVL 15 mln LVL

Kosmoso technologijų srities dirbančiųjų skaičius 254 300 600

Pradėti nauji kosmoso technologijų projektai (vidutinis kiekis kasmet) 15 35 60

Kosmoso technologijų studijas baigusių studentų skaičius (vidutiniškai kasmet) 11 20-30 30-60

Klasterio veiklos planas Kosmoso technologijų klasterio veiklos planas apima tris veiklų rūšis:

• Pirma, skatinti bendradarbiavimą, naujus projektus ir naujus tyrimus. • Antra, dalyvauti formuojant nacionalinę kosmoso politiką. • Trečia, vykdyti tarptautines marketingo/viešinimo veiklas.

Klasterio tikslai skatinant bendradarbiavimą, naujus projektus ir tyrimus

• Įtraukti klasterio dalyvius į Kompetencijų centro programą. • Įjungti klasterį į tarptautinius klasterių bendradarbiavimo tinklus.

Klasterio tikslai formuojant nacionalinę kosmoso politiką

• Dalyvauti Valstybinės kosmoso technologijų plėtros darbo grupėje, kurią įsteigė Latvijos švietimo

• • ir mokslo ministerija, ir kurios tikslas prisidėti formuojant ir vykdant nacionalinę kosmoso

politiką. • Teikti rekomendacijas Valstybinei kosmoso technologijų plėtros darbo grupei.

Klasterio tikslai plėtojant tarptautinį marketingą

• Skatinti Latvijos ir EKA bendradarbiavimą. • Remti klasterio narius jų diskusijose/derybose su EKA ir kitomis kosmoso sektoriaus

organizacijomis. • Teikti informaciją ir tarpininkauti ieškant ekspertų klasterio nariams, siekiant tobulinti žinias

ir patirtį. • Tarpininkauti Latvijai siekiant EKA asocijuoto nario statuso iki 2014 m. • Siekti Latvijos narystės EKA iki 2019 m.

150

Priedas 2. EKA technologijų ekosistema EKA technologijų veiklos yra analizuojamos pagal tris pagrindines dimensijas:

• Paslaugų sritys (angl. Service domains) • Technologijų sritys (angl. Technology domains) • Technologijų programos (TRP, GSTP, CTP, EOEP, ir pan.)

Technologijų ir jų panaudojimą, reikalingus plėtros resursus ir technologijų prioritetus Agentūros mastu nustato EKA Technologijų strategija ir ilgalaikis planas. Šis dokumentas rengiamas atsižvelgiant į kitus technologijų ir poreikių identifikavimo mechanizmus, tokius kaip ESTER duomenų bazė ir Technologijų Harmonizavimo mechanizmas. Pagal Technologijų strategiją ir atskirų programų mechanizmus rengiami kvietimai veiklų pasiūlymams. Technologijų poreikių identifikavimo pradžia (ESTER) Europos kosmoso technologijų poreikių identifikavimo duomenų bazė (ESTER) Europos mastu pateikia technologijų poreikį planuojamų misijų ar veiklų kosmose šviesoje. Visi EKA direktoratai, susiję su technologijomis, EKA naujų narių priėmimo procesu, nacionalinės delegacijos ir visų didžiausių Europos industrijos atstovų, bei kitų suinteresuotų šalių atstovai aktyviai prisideda prie duomenų bazės turinio vystymo. ESTER duomenų bazė yra visų EKA technologijų vystymo procesų pradžia ir pagrindinis šaltinis technologijų Harmonizavimo procesui. Technologijų tinklas (angl. Technology Network (TECNET), yra EKA darbo grupė, kuri teikia rekomendacija DEKA Direktoriaus Technologijų pakomitečiui (Angl. Director‘s sub-Commitee for Technology). Technologijų tinko darbo grupė dirba pagal procesą, kuris organizuotas į sritis pagal paslaugų domenus:

• Žemės stebėjimai (angl. Earth Observation (EO)) • Mokslo (angl. Science (SCI)) • Palydoviniai ryšiai ir integruotos sistemos (angl. Telecommunications (TEL)) • Robotiniai kosmoso tyrinėjimai (angl. Robotic Exploration (REX)) • Žmonių skrydžiai į kosmosą (angl. Human Spaceflight (HFL)) • Kosminio transporto sistemos (raketos) (angl. Space Transportation (LAU)) • Palydovinė navigacija (angl. Navigation (NAV)) • Saugumas kosmose (angl. Security (SEC)) • Bendrosios technologijos ir metodai (angl. Generic Technologies and Techniques

(GEN)) EKA technologijų programos koordinuojamos su nacionaliniu mastu finansuojamomis programoms per Harmonizacijos mechanizmą. Technologijų planai ir Harmonizavimo procesas

Nors šios studijos tikslas nėra išsamiai išnagrinėti EKA perspektyvių technologijų nustatymo procesus, Lietuvos įmonėms ir organizacijoms, norinčioms įsilieti ir dalyvauti MTEP kosmoso srityje yra svarbu suprasti EKA technologijų analizės ir atrankos ateities investicijoms ciklą, kuriame kasmet ir tolimesnėje perspektyvoje nustatomi naujų EKA lėšomis finansuotinų technologijų plėtros planai. Šio proceso metu, kuris vyksta nuo 2006 metų, parenkamos

151

perspektyvios technologijų temos, nustatomos Europos industrinės ir rinkos galimybės šių technologijų vystymui, sudaromi technologijų planai, technologijų vystymas priskiriamas atitinkamoms ESA programoms, siekiant išvengti dubliavimo (vykdoma harmonizacija). Šis procesas EKA žargone vadinamas Technologijų harmonizavimo procesu. Technologijų plėtros planus nustato EKA Technologijų harmonizacijos patariamoji grupė (angl. ESA Technology Harmonisation Advisory Group (THAG), kuri sudaryta iš ne daugiau kaip po du kiekvienos ESA šalies-narės ir Kanados atstovų, atitinkamos technologijos ekspertų ir vieno atstovo Bendradarbiaujančios šalims. THAG teikia rekomendacijas dėl vystytinų technologijų ESA Industrinės politikos komiteto (angl. ESA Industrial Policy Commitee (IPC).

Proceso rezultatai apima kiekvienai parinktai technologijų temai: • Atitinkamos technologijos situacijos Europoje ir už jos ribų nustatymas, tame tarpe kritinių

problemų identifikavimas; • Technologijų planai, suderinti Europiniame lygmenyje su EKA, su šalių nacionalinėmis

delegacijomis ir atitinkamos šakos/industrijos atstovais; • Rekomendacijos, suderintos su EKA, su šalių nacionalinėmis delegacijomis ir atitinkamos

šakos/industrijos atstovais. Svarbu pažymėti, kad harmonizacijos procese dalyvauja EKA valstybės-narės, o iniciatyvas dėl technologijų įtraukimo į technologijų planus diktuoja atitinkamų šalių industrijos atstovai, pirmiausia, siūlydami temas ankstyvoje harmonizacijos stadijoje, teikdami rekomendacijas, kurios temos yra strategiškai svarbios Europos problemoms spręsti. Ankstyva stadija prasideda prieš 2 metus iki technologijų plano einamiesiems metams įgyvendinimo pradžios; likus vieniems metams, planas yra tvirtinamas. Svarbiausi dokumentai, kurie yra parengiami Harmonizacijos proceso rezultate, yra šie:

1. Techniniai dosje ir 2. Technologijų planai (Roadmap).

Techninis dosjė yra atskiras dokumentas, kuriame pateikiama atitinkamos technologijos situacija Europoje ir už jos ribų, identifikuojamos esminės problemos, bei kuriuose pateikiami technologijų planai suderinti Europos lygmeniu (ESA programų direktoratais ir TEC), nacionalinėmis delegacijomis ir industrijos atstovais, o taip pat suderintos su EKA nacionalinėmis delegacijomis ir industrijos atstovais rekomendacijos. Technologijų planas EKA programų ir iniciatyvų MTEP srityje struktūra Technologijų plėtra EKA vykdoma 13-oje horizontalių programų, iš kurių dvi (TRP ir GSTP) yra privalomos, kitos yra pasirenkamos. Tik TRP programa paima visas paslaugų ir technologijų sritis. GSTP apima visas paslaugų sritis, išskyrus Telekomunikacijas. Skirtingos EKA programos skirtos skirtingos technologijų brandos, pagal EKA technologinio pasirengimo lygį (angl. Technology Readiness Level (TRL)), technologijoms ir aplikacijoms vystyti. EKA programos Privalomos programos

1. Bazinių technologijų tyrimų programa (angl. Basic Technology Research Programme (TRP)) įgalina mokslininkus tirti naujas idėjas pačiame ankstyviausiame lygyje. TRP yra vienintelė EKA technologijų programa kuri palaiko visus Agentūros direktoratus visam techninių disciplinų ciklui, ir suteikianti pradinį postūmį visiems tolimos ateities projektams. Tirdama

152

perspektyvių ateities technologijų tinkamumą, TRP programa Europiniu mastu įgalina pažvelgti į ateities technologijas, planuoti ir apibrėžti ateities misijas ir veiklas.

2. Bendroji pagalbinių technologijų programa (angl. General Support Technology Programme (GSTP)) vysto patvirtintas inovacijas vėlesnėse inžinerinio kūrimo stadijose, su galutiniu tikslu pateikti ištestuotą įrangą ir technologijas tinkamas ateities misijoms. Į GSTP programą įeina „Bendrosios veiklos“, „Blokų ir komponentų kūrimas”, Komponentų EP iki aukšto TRL lygio“, „Saugumas piliečiams“ ir Demonstracija orbitoje“(Baltoji knyga, 2012)

Pasirenkamos programos

3. Fundamentaliųjų tyrimų technologijų programa (angl. Science Core Technology Programme (CTP))

4. Žemės stebėjimo programa The Earth Observation Envelope Programme (EOEP) 5. Pažangiųjų telekomunikacijų sistemų tyrimų programa (angl. Advanced Research in Telecom

Systems (ARTES) programme supports the evolution of satellite telecommunication systems and services.

6. Ateities raketų-nešėjų parengiamoji programa (angl. Future Launchers Preparatory Programme (FLPP)) develops new technologies and capabilities for European launchers

7. Europos navigacinių systemų evoliucijos programa (angl. European GNSS Evolution Programme (EGEP))

8. Marso robotinių tyrinėjimų programa (angl. The Mars Robotic Exploration Preparation (MREP))

9. Europos gyvybės ir fizinių mokslų kosmose programa(angl. European Life and Physical Sciences Programme (ELIPS). ELIPS – mokslinių tyrimų mikrogravitacijos sąlygomis programa vykdoma tiek Tarptautinėje kosminėje stotyje, tiek kitose platformose, fundamentaliųjų, taikomųjų ir tyrinėjimo mokslų srityse.

10. Tyrinėjimų technologijų programa (angl. Exploration Technology Programme (ETP)) 11. European Transportation and Human Exploration Preparatory Activities (ETHEP) 12. Kosmoso situacinio orientavimosi programa (angl. Space Situational Awareness Program

(SSA) 13. European Component Initiative (ECI) 14. Technology Transfer Program (TTP)

153

Grafikas 33. EKA paslaugų sričių ir programų sąveika

Pažymėtina, kad dėl ilgo integracinio proceso ciklo, kuomet Europos bendradarbiaujančios valstybės statusą trinti šalis privalo ne mažiau kaip 5 metus dirbti pagal EKA PECS planą, Lietuva praktiškai neturi galimybių dalyvauti pasirinktų programų veikloje, kadangi jos yra prieinamos tik šalims –narėms. O kadangi pagal Europos kosmoso technologijų generalinį planą kiekvienos oš pasirenkamų programų technologijų plano horizontas siekia 2-4 metus į priekį, nagrinėti atskirų technologijų kelius (roadmaps) nėra poreikio. Kita vertus, EKA programų struktūros supratimas, ir technologijų vystymo mechanizmo supratimas, ir kiek įmanoma ankstesnis Lietuvos atstovų įsitraukimas sekant ir nagrinėjant aktualių technologijų vystymąsi EKA programose, suteikia gerą kontekstą vystyti ir kreipti tinkama linkme savas kompetencijas.

Documents

Naujos nacionalinės technologinės platformos strateginio ... · 2013 m. gruodis. 2 turinys i.!ĮŽanga 9! darbo tikslas ir uŽdaviniai 9! ii.!santrauka 10! summary 14! iii.!studijos