NE PELNO ORGANIZACIJŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMAS IR PROJEKTŲ

FINANSŲ VALDYMAS

prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Veiklos reglamentavimas Visos visuomeninės organizacijos veikia pagal

Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymą. Vadovaujantis šiuo įstatymu, kaimo

bendruomenės yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Bendruomenė ir komercinė veikla Remiantis Asociacijų įstatymu, bendruomenė

turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti.

Pelnas, gautas vykdant komercinę veiklą gali būti panaudojamas pačios bendruomenės plėtrai.

Apskaitos tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai LR Buhalterinės apskaitos įstatymas; LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas; LR Asociacijų įstatymas; LR Mokėjimų įstatymas; LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 “Dėl

inventorizacijos taisyklių” patvirtinimo; LRV 2000 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 179 “Dėl kasos darbo

organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo”; 2004 m. lapkričio 22 d. LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 buvo patvirtintos:

“Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės”

Apskaitos dokumentai

Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais.

Visi apskaitos dokumentai, kurie yra surašomi ūkinės operacijos metu, turi būti saugomi 10 metų.

Apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai apskaitos dokumento pavadinimas; ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas,

kodas; apskaitos dokumento data; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba)

kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Neprivalomas PVM sąskaitose faktūrose;

Kasos aparato kvitui neprivalomi rekvizitai – pavadinimas ir parašas.

Reikalavimai apskaitos dokumentams (1) Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali

būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. Reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato Vyriausybė. Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir

pripažinimo taisyklės 2004m. balandžio 9d. nutarimas Nr. 407

Dėl kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų vieneto sąnaudoms pripažinti 2004m. spalio 15d. (VMI prie FM Tiesioginių mokesčių skyrius);

Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklės. (VMI prie FM 2004 04 21 įsakymas Nr. VA 55)

Reikalavimai apskaitos dokumentams (2) Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų ir

suskystintų dujų, skirtų naudoti kaip degalai) pirkėjams, kai jie pagal pirkimo-pardavimo sutartis atsiskaito ne banko kortele, išrašytuose apskaitos dokumentuose būtini rekvizitai nurodyti „Dėl Kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų vieneto sąnaudoms pripažinti“.

Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir

pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

Reikalavimai apskaitos dokumentams (3)Apskaitos dokumentų pasirašymas Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę

surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius.

Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu.

Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Reikalavimai apskaitos dokumentams (4)Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų

nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas Vadovas privalo nustatyti įstaigos ar įmonės

veiklos dokumentus ir registrus. Vadovas privalo paskirti už veiklos dokumentų

registravimą , tvarkymą, apskaitą, saugojimą ir naikinimą atsakingus asmenis ir nustatyti jų įgaliojimus.

Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (1) PVM sąskaita faktūra Sąskaita faktūra Kasos aparato kvitai Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo

kvitai Darbo užmokesčio apskaitos dokumentai Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo

ar nuomos dokumentai Sutartys (nuomos, panaudos, autorinės ir

pan.) Darbų priėmimo – perdavimo aktas Laisvos formos dokumentai

Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (2) Išlaidos pripažįstamos pagal sąskaitas

faktūras ar PVM sąskaitas faktūras tik tuo atveju, jeigu jose nurodytas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu

jis yra fizinis asmuo – asmens kodas), pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas  

Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (3) Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos

aparatų kvitus, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 1000 litų.

Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintųjų dujų) pirkimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, netaikant 1000 litų.

Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintųjų dujų) įsigijimo išlaidos sąnaudomis, kai atsiskaitant už degalus naudojamos specialios degalų pardavėjo išduotos kortelės, atsiskaitymas kuriomis gali būti identifikuotas kasos aparato kvite, pripažįstamos tik pagal sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras

pirkėjas šiuo atveju kasos aparato kvito turėti neprivalo.

Apskaitos dokumentai sąnaudoms pripažinti (4) Fiskaliniu kasos aparatu išspausdintame kvite turi

būti: ūkio subjekto pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir

pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas arba ūkio subjekto kodas, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas);

kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas; prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas; prekės (paslaugos) kaina; prekių (paslaugų) kiekis; visa mokėtina suma; pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio

mokesčio mokėtojas; iš asmens gauta suma; grąža; fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris.

Apskaitos politika Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos

metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.

Įstaigos patvirtintoje apskaitos politikoje turi atsispindėti: - sąskaitų planas su sąskaitomis /subsąskaitomis; - registrų sąrašas; - organizacijoje taikomi IT nusidėvėjimo normatyvai ir

skaičiavimo metodai, išlaidų grupavimo pagal atskirus projektus tvarka, netiesioginių išlaidų apskaičiavimo ir priskyrimo projektams taisyklės ir pan.;

- dokumentų saugojimo tvarka; - projektui gaunamos paramos ūkinių operacijų

registravimo buhalterinėje apskaitoje tvarka.

Bendrieji apskaitos principai (2) Pagrindiniai apskaitos tvarkymo principai:

įmonės; veiklos tęstinumas; periodiškumas; apskaitos pastovumas; kaupimas; piniginis matas; palyginimas; atsargumas; neutralumas; turinio svarbos.

Įmonės principas

Jis reiškia, kad kiekviena Organizacija laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į apskaitą bei finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamas tik jos turtas, kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.

Organizacijos turtas yra atskirtas nuo jos savininkų ir kitų ūkio subjektų turto ar įsipareigojimų.

Veiklos tęstinumo principas Daroma prielaida, kad Organizacijos veiklos

laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu nenumatoma jos likviduoti.

Vadovaujamasi nuostata, kad turimas turtas turi būti įkainojamas taikant savikainos principą.

Jei Organizaciją numatoma likviduoti, šis principas netaikomas.

Periodiškumo principas Tvarkant apskaitą Organizacijos veikla

suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė.

Finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Kai ūkinė veikla pradedama, reorganizuojama, likviduojama arba keičiami finansiniai metai, finansiniai metai gali būti trumpesni arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali viršyti 18 mėnesių.

Pastovumo principas Pasirinkta apskaitos metodika turi būti

taikoma nuolat arba pakankamai ilgą laiką. Keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu

taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti Organizacijos finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, finansinių rezultatų ir pinigų srautų.

Piniginio mato principas

Visas Organizacijos turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.

Kaupimo principas Ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje

registruojami tada, kai jie atsiranda (įvyksta), ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.

Uždirbamos pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo (patyrimo) metu.

Palyginimo principas Kaupimo principu apskaičiuotos per

ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos (lyginamos) su to laikotarpio sąnaudomis, patirtomis šioms pajamoms uždirbti.

Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos ūkio subjektas uždirbs pajamų.

Ataskaitinių finansinių metų informacija turi būti palyginama su ankstesnių finansinių metų informacija.

Atsargumo principas Pasirenkami tokie apskaitos metodai, kuriais

vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.

Vadovaujamasi nuostatomis: turtas vertinamas mažesne verte; pajamos pripažįstamos tik tos, kurių uždirbimu

neabejojama; sąnaudų suma neturi būti nepagrįstai sumažinta, o

visas abejotinas sąnaudas reikia priskirti ataskaitiniam laikotarpiui.

Neutralumo principas

Apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos

apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir juo neturėtų būtų siekiama iš anksto numatyto rezultato.

Turinio svarbos principas

Ūkinės operacijos ir įvykiai į apskaitą įtraukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.

Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir tada, kai pateikimas skiriasi nuo teisinių dokumentų.

Nuo ko pradėti ? Pajamos sąskaitoje ir kasoje (gauta parama,

skolinimasis, nario mokestis ir kt.)

Išlaidos (pagrįstos finansiniais dokumentais bei tinkamos pagal sąmatą)

Apskaitos politika

Ne pelno organizacijos kapitalas Kapitalas teisės aktų nustatyta tvarka yra lygus

steigėjų (savininkų, dalininkų, narių) įnašų vertei.

Piniginių įnašų dydį, nepiniginių įnašų vertės nustatymo tvarką nustato teisės aktai, reglamentuojantys ūkio subjekto veiklą, steigimo dokumentai, ūkio subjekto įstatai.

FinansavimasNe pelno organizacijos finansavimą sudaro:

dotacijos; tiksliniai įnašai; nario mokesčiai; kitas finansavimas.

Apibūdinimas

Dotacija – neatlygintinai gautas ilgalaikis turtas. Finansavimas –

valstybės ir savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų

asmenų parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė

pagalba, skirta ūkio subjekto įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti.

Dotacijų apskaita

Dotacija registruojama apskaitoje gavus neatlyginamai ilgalaikį turtą arba įsigijus jį iš programai skirtų pinigų.

Dotacija pripažįstama ir rodoma balanse, kai ji atitinka šiuos požymius:

gauto turto naudojimo tikslas atitinka ūkio subjekto įstatuose nustatytus tikslus;

ūkio subjektas neatlygintinai gauna ilgalaikį turtą arba įsigyja iš programai (paramai) skirtų pinigų.

Dotacijos apskaita tvarkoma kaupimo principu.

Dotacijos pripažinimas panaudota

Dotacija pripažįstama panaudota, kai turtas nudėvimas, t.y.

turto nusidėvėjimo suma mažinama šio turto vertė ir pripažįstamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, kartu kredituojama sąnaudų kompensavimo sąskaita ir pripažįstamas dotacijos panaudojimas (debetuojama

sąskaita “Dotacija”).

Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis.

Kas yra tiksliniai įnašai?

Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės arba savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų, juridinių ir fizinių asmenų teikiama parama griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti.

Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu jie atitinka šiuos du požymius:

įnašų gavėjas pagal savo įstatuose numatytą veiklos pobūdį atitinka teikiamos paramos (programos) sąlygas;

yra dokumentais patvirtintų sprendimų ir kitų įrodymų, kad įnašai bus gauti.

Tikslinių įnašų registravimas apskaitoje (1)

Jeigu numatomi gauti tiksliniai įnašai atitinka nustatytus kriterijus, jie gali būti registruojami apskaitoje kaip gautini.

Jeigu tiksliniai įnašai neatitinka pripažinimo kriterijų, apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai.

Tiksliniais įnašais gali būti pripažįstamos negrąžintinos paskolos, jeigu ūkio subjektas gali garantuoti, kad bus įvykdytos visos paskolos panaudojimo sąlygos ir jos grąžinti nereikės.

Tikslinių įnašų registravimas apskaitoje (2)

Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis.

Nario mokesčiai Nario mokesčiai renkami ir naudojami ūkio subjekto visuotinio

narių susirinkimo arba įstatuose nustatyta tvarka.

Kadangi įstatai nustato nario mokesčių mokėjimą ir tikimasi, kad per įstatuose nustatytą laikotarpį jie bus sumokėti, atsiradus prievolei ūkio subjekto nariams mokėti nario mokestį, ši ūkinė operacija į apskaitą įtraukiama kaip gautini nario mokesčiai, o sumokėjus nario mokestį apskaitoje rodomi gauti nario mokesčiai.

Jeigu nesitikima surinkti nario mokesčių, į apskaitą jie gali būti įtraukiami tik juos gavus ir gautini nario mokesčiai apskaitoje nerodomi.

Paramos registravimas apskaitojeJeigu davėjas nenurodo konkretaus paramos tikslo, ūkio

subjektas tokį finansavimą gali naudoti savo nuožiūra. Parama, gauta nenurodžius tikslo, registruojama apskaitoje kaip kitas finansavimas.

Parama, gauta prekėmis, įvertinama rinkos kaina ir rodoma kaip atsargos. Toks finansavimas pripažįstamas panaudotu, kai gautos atsargos sunaudojamos.

Jeigu parama teikiama paslaugomis arba savanorių darbu, tokia parama atskleidžiama aiškinamajame rašte.

Sąnaudų apskaita (1) Organizacijos, atsižvelgdamos į savo veiklos

specifiką, savarankiškai pasirenka paslaugų ir produkcijos savikainos apskaičiavimo metodą, sąnaudų priskyrimą atskiriems tikslams ir programoms.

Rekomenduojama apskaitą tvarkyti pagal atskirus projektus (programas), t.y. grupuoti su atskirų programų įgyvendinimu susijusias sąnaudas pagal savo pasirinktą sąnaudų grupavimo būdą.

Sąnaudų apskaita (2) Sąnaudomis pripažįstama tik ta

ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, kuri yra patirta uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas.

Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per būsimuosius ataskaitinius laikotarpius iš šių išlaidų bus galima gauti pajamų.

Sąnaudų apskaita (3) Sąnaudos, susijusios su atskirų

programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos.

Sąnaudų kompensavimas Sąnaudų kompensavimas – finansavimo, susijusio su

programos (paramos) tikslų įgyvendinimu, panaudojimas. Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu,

pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos. Sąnaudų dalis, kuri atitinka skirto tikslinio finansavimo

programos (paramos) tikslus ir (arba) bendrųjų sąnaudų padengimą, per ataskaitinį laikotarpį registruojama atskiroje sąskaitoje „Kompensuotos sąnaudos“.

Veiklos rezultatų ataskaitoje kompensuotos sąnaudos rodomas su minuso ženklu.

Finansavimo panaudojimas pagal atskiras programas atskleidžiamas aiškinamajame rašte.

Veiklos sąnaudosPrie veiklos sąnaudų priskiriamos: darbuotojų darbo apmokėjimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), patalpų išlaikymo, patalpų nuomos, draudimo, mokesčių (neatskaitomo PVM ir kt., išskyrus pelno mokestį), transporto ryšių, turto nurašymo, abejotinų skolų, žalos atlyginimo kitos (pvz., ūko subjekto pinigais suteikta labdara, parama).

Kitos sąnaudosPrie kitų sąnaudų priskiriami:

ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo nuostoliai; valiutos kurso neigiama įtaka; sumokėtos ir mokėtinos palūkanos; baudos; delspinigiai; kitos sąnaudos, nesusijusios su tipine ūkio subjekto

veikla.

Pajamų pripažinimas (1) Pajamomis laikomas tik ūkio subjekto ekonominės

naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu

surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra ūkio subjekto gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.

Pajamų pripažinimas (2)Pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikomos uždirbtomis ir turi būti rodomos finansinėje atskaitomybėje, jeigu:

a) pardavėjas užbaigė visus esminius prekių gamybos darbus,b) perdavė pirkėjui visą su šiomis prekėmis susijusią riziką,

esamą bei būsimą naudą ir jau nebekontroliuoja šių prekių, be to,

c) tikimybė, kad prekės bus grąžintos arba reikės patirti daug papildomų sąnaudų, susijusių su jų gamyba arba pardavimu, labai menka; arba visos paslaugos (sutartyje numatyta jų dalis) suteiktos pirkėjui, o didelių papildomų sąnaudų arba nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė menka.

Kitos pajamos Į kitas pajamas įskaitomas: ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo

pelnas, gauti ir gautini dividendai, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti

palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus,

valiutos kurso teigiama įtaka, baudos, delspinigiai, susiję su pirkėjų ir

kitomis skolomis.

Išlaidų planavimas ir apskaita

Tinkamos išlaidos Tinkamomis finansuoti išlaidomis

laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, patirtos nuo paramos paraiškos užregistravimo datos arba nuo sutarties pasirašymo datos iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

Netinkamos išlaidos Išlaidos, nenumatytos projekte, Nesusijusios su projektu, Neišvardintos projektų įgyvendinimo

taisyklėse, Išlaidos, patirtos anksčiau ar vėliau nei

numatyta (iki paramos paraiškos užregistravimo datos arba iki sutarties pasirašymo datos arba vėliau nei projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga)

Tinkamų išlaidų pavyzdžiai

Bendrosios išlaidos Atlyginimas konsultantams, konsultuojantiems organizaciniais

paramos paraiškos parengimo, finansiniais ir projekto įgyvendinimo (išskyrus strategijos ar konkretaus projekto rengimą) klausimais.

Šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.Planuojama: Atlygis už konsultavimo paslaugą (jeigu dirbama įregistravus

individualią veiklą arba samdoma įmonė)

Projekto įgyvendinimo išlaidos Atlyginimas projekto rengėjams, vykdytojams ir (arba)

konsultantams Atlygis už konsultavimo paslaugą (jeigu dirbama įregistravus

individualią veiklą arba samdoma įmonė)

Individualios veiklos išlaidas pateisinantys dokumentai Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos

vykdymo pažyma arba verslo liudijimas; Paslaugų sutartis; Darbų priėmimo – perdavimo aktas; Prekių (paslaugų) pirkimo –pardavimo kvitas arba

sąskaita faktūra; Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko išrašai, kasos

išlaidų orderiai – jeigu buvo išrašyta sąskaita faktūra).

Planuojamos išlaidos Atlygis už atliktą paslaugą:

Paslauga atliekama fizinio asmens dirbant su verslo liudijimu

Paslauga atliekama fizinio asmens, įregistravusio individualią veiklą

Paslauga atliekama įmonės Organizacija neįpareigota išskaičiuoti ir sumokėti

jokių mokesčių ir įmokų

Autorinis atlyginimas

Autorinė sutartis; Darbų priėmimo – perdavimo aktas; Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko

išrašai, kasos išlaidų orderiai).

Planuojamos išlaidos Atlygis autoriui Draudėjo VSDF įmokos

Organizacija įpareigota išskaičiuoti teisės aktuose nustatytus darbuotojo mokesčius ir įmokas (Gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas)

Komandiruočių išlaidosKomandiruotės išlaidoms priskiriamos šios išlaidos: Dienpinigiai; Gyvenamo ploto nuomos išlaidos ; Kelionių išlaidos; Ryšių (pašto ir telekomunikacijų ) išlaidos; Dokumentų susijusių su išvykimu tvarkymo išlaidos ( įskaitant

kelionių draudimą) (vykstant į užsienį ) ; Mokėjimai už kelius, taip pat transporto priemonių draudimas

( vykstant į užsienį) Kelionės metu sunaudotų degalų išlaidos; Automobilių saugojimo aikštelių išlaidos (tik tarnybinių

komandiruočių į užsienį biudžetinių įstaigų darbuotojams) Kitos su komandiruote susijusios išlaidos (registruoto bagažo

mokestis, bagažo saugojimo ir pan. Transporto nuomos.Įsidėmėtina!Į komandiruotę gali vykti tik pagal darbo sutartį dirbantys

asmenys.

Komandiruotės išlaidas pateisinantys dokumentai

Įsakymas (potvarkis) dėl komandiruotės bei kelionės išlaidų, dienpinigių išmokėjimo;

Bilietai; Pirkimo sąskaitos faktūros, Mokėjimo dokumentai.

Transporto išlaidas pateisinantys dokumentai (1)Transporto nuoma: Tiekėjų apklausa Sutartis Transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktas (jei nuomojama tik

transporto priemonė) Sąskaita - faktūra Keleivių vežimo lapas Išlaidų apmokėjimo dokumentai Įsakymas dėl automobilio priskyrimo projekto reikmėms, dėl kuro normų Techninio paso kopija Kelionės lapai Kuro pirkimo sąskaitos faktūros ar čekiai Kuro nurašymo aktai ir pan.

Transporto išlaidas pateisinantys dokumentai (2)Asmeninio transporto naudojimas: Panaudos sutartis su transporto priemonės savininku; Kuro normos apskaičiavimas; Kuro įsigijimas (kvitai, sąskaitos - faktūros) Kelionės lapai; Sunaudoto kuro nurašymas; Išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Mokomųjų ir informacinių renginių organizavimo išlaidos atlyginimas lektoriui (-iams); patalpų nuomos išlaidos; mokomojo ir (arba) informacinio renginio medžiagos

rengimo, įskaitant vertimo paslaugas, spausdinimo, įrišimo ir dauginimo išlaidos;

įrangos nuomos išlaidos; kelionių ir (arba) transporto nuomos išlaidos; aprūpinimo maistu ir nakvyne išlaidos; kanceliarinių prekių, skirtų mokomojo (-ųjų) ir informacinio (-

ių) renginio (-ių) klausytojams, išlaidos; ryšių išlaidos; išlaidos, susijusios su atsiskaitomosios sąskaitos, kuri skirta

paramos lėšoms, atidarymu ir aptarnavimu; vertimo paslaugų pirkimo išlaidos; viešinimo išlaidos.

Patalpų nuoma

Nuomos sutartis;Sąskaita – faktūra;Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko

išrašai, kasos išlaidų orderiai).

Medžiagos rengimas Autorinė sutartis; Paslaugų sutartis.

Ryšių paslaugos

Kai telefonas naudojamas pagal panaudos sutartį: Panaudos sutartis; Sąskaitos –faktūros; Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko išrašai , kasos išlaidų

orderiai). Kai telefonas yra organizacijos: Sąskaitos –faktūros; Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko išrašai , kasos išlaidų

orderiai).

Išlaidas maitinimui pateisinantys dokumentai

Samdant maitinimo įstaigą:

Teikėjų apklausa Sutartis Sąskaita -faktūra Išlaidų apmokėjimo

dokumentai Renginio dalyvių sąrašas

Įsigyjant maisto prekes: Tiekėjų apklausa; Sąskaita - faktūra Išlaidų apmokėjimo

dokumentai Nurašymo aktas Renginio dalyvių sąrašas

Nusidėvėjimo išlaidas pateisinantys dokumentai pirkimo sutartis (jei buvo pasirašoma), sąskaita

faktūra, apmokėjimo dokumentai, įvedimo į eksploataciją aktas, kuriame nurodoma

turto nusidėvėjimo laikotarpis, vadovo įsakymai dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo

skaičiavimo metodikos bei turto priskyrimo ilgalaikiam turtui,

nusidėvėjimo apskaičiavimo dokumentai, ilgalaikio turto ir jo nusidėvėjimo išlaidų priskyrimo projektui dokumentai (įsakymai, pažymos).

Įstaigos vadovo patvirtinimas, kad ilgalaikis turtas įsigytas iš nuosavų lėšų.

Neapmokamas savanoriškas darbas (1) Su savanoriais gali būti sudaroma rašytinė

savanoriškų darbų atlikimo sutartis. Neapmokamo savanoriško darbo faktas turi

būti fiksuojamas neapmokamo savanoriško darbo laiko apskaitos žurnale, kurio formą pasirenka Organizacija.

Savanorių darbas įvertinamas suma, kurią ūkio subjektas turėtų sumokėti, jei tas paslaugas pirktų savanorių darbu gauta parama finansavimu

nepripažįstama ir informacija pateikiama aiškinamajame rašte

Neapmokamas savanoriškas darbas (2) Santykiuose su savanoriais komandiruotės

sąvoka neegzistuoja. Kai savanoris siunčiamas atlikti

savanoriško darbo organizatoriaus užduoties į kitą vietovę, savanoriško darbo organizatorius išleidžia įsakymą (potvarkį), kuriame nurodomas

savanorio vardas, pavardė, siuntimo tikslas, vietovė ir trukmė.

Neapmokamas savanoriškas darbas (3) Siunčiami savanoriai turi teisę gauti šias kompensacijas:

1. maitinimo išlaidas, kai savanoriškas darbas trunka ne mažiau kaip 4 valandas per parą;

2. kelionės iki savanoriško darbo atlikimo vietos ir iš jos išlaidas; 3. nakvynės išlaidas, kai savanoriškas darbas atliekamas ilgiau nei parą ir (ar)

kitoje nei savanorio gyvenamoji vieta vietovėje; 4. pašto, telefono išlaidas, jeigu savanoris savanorišką darbą atlieka ne

savanoriško darbo organizatoriaus organizacijos patalpose; 5. savanoriškų darbų atlikimo sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančias

savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimo išlaidas;

6. išlaidas, susijusias su išankstiniu kelionės bilietų įsigijimu ir užsakymu telefonu, bagažo vežimu ir saugojimu;

7. kvalifikacijos kėlimo išlaidas, susijusias su savanorio atliekamu savanorišku darbu.

Išlaidos apmokamos pagal savanorio pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Apskaitos objektai Ilgalaikis turtas

materialusis nematerialusis finansinis

Trumpalaikis turtas atsargos atsiskaitymai piniginės lėšos

Nuosavas kapitalas kapitalas rezervai pelnas/nuostolis dotacijos finansavimas

Skolintas kapitalas trumpalaikės skolos ilgalaikės skolos

Pajamos Sąnaudos

Nematerialusis turtas Nematerialiajam turtui priskiriamas:

a) identifikuojamas

b) nepiniginis turtas

c) neturintis materialios formos,

d) kuriuo ūkio subjektas disponuoja ir

e) kurį naudodamas tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos.

Nematerialiojo turto grupės

Iš ūkio subjekto apskaitos politikos

Nustatomos šios nematerialiojo turto grupės:

a) Programinė įranga

b) Kitas nematerialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis turtas, kuris teikia ūkio subjektui ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už ūkio subjekto nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.

ILG

AL

AI-

KIO

M

AT

ER

IA-

LIO

JO

TU

RT

O

AP

SK

AI-

TO

S P

OL

ITIK

OS

F

OR

MA

-V

IMA

S

Minimali IMT įsigijimo (pasigaminimo) savikaina

Negrąžinamo PVM įskaitymo tvarka

IMT įvertinimo būdas

IMT rekonstrukcijos ir remonto išlaidų pripažinimas

IMT naudingo tarnavimo laikas

IMT nusidėvėjimo metodai

IMT likvidacinė vertė

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politikos formavimas

Ilgalaikio turto įkainojimas (1) Įsigijimo savikainą sudaro:

Pirkimo kaina Negrąžintini mokesčiai Pristatymo ( krovimo, vežimo, draudimo kelyje ir panašios)

išlaidos Paruošimo naudoti ( instaliavimo, montavimo, remonto,

bandymo,paleidimo ir panašios) išlaidos Numatomos išmontavimo, aplinkos sutvarkymo ir kitos

išlaidos jei jos pripažintos atidėjiniais Nekilnojamo turto įregistravimo mokestis ir remonto išlaidos

iki turto naudojimo pradžios Į savikainą neįskaitomos šiam turtui įsigyti arba sukurti

skolintų sumų palūkanos.

Ilgalaikio turto įkainojimas (2) Neatlygintinai gauto nematerialaus,

materialaus ar finansinio turto įsigijimo savikainą sudaro sutartyje ar perdavimo dokumente nurodyta

vertė kai sutartyje ar perdavimo dokumente vertė

nenurodyta savikaina nustatoma atsižvelgiant į tikrąją vertę, jei ją

galima patikimai nustatyti kai negalima patikimai nustatyti tikrosios vertės –

įsigijimo savikaina lygi 1 Lt.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas (1) Nusidėvėjimas - riboto naudojimo laiko

turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms (ar kito turto savikainai) ir paskirstymas per visą planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Nudėvimoji vertė – suma, gauta iš riboto naudojimo laiko ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatytą likvidacinę vertę.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas (2)

Likvidacinė vertė - suma, kurią ūkio subjektas tikisi gauti už turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinus būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas.

Naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kuriuo ūkio subjektas tikisi naudoti riboto naudojimo laiko turtą, arba gaminių ar produkcijos vienetų, kuriuos įmonė tikisi pagaminti (gauti) naudodama šį turtą, skaičius.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas (3)

Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos.

Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po turto nurašymo, perleidimo ar kitokio perdavimo, kai turtas nustoja būti naudojamas arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į produkcijos (paslaugų) savikainą ar į sąnaudas.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika (9) (nusidėvėjimas, remontas)

Ilgalaikiam materialiajam turtui taikomi šie nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:

tiesiogiai proporcingas (tiesinis); produkcijos.

Remonto išlaidų registravimas priklauso nuo remonto rezultato

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo metodai

Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas

V1 – V2 100 N arba n N (V1 – V2) x n T T N – metinė nusidėvėjimo suma; V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė; V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudojimo laikas metais, n – metinė nusidėvėjimo norma.

remonto darbų verte didinama turto savikaina

remonto darbų vertė pripažįs-tama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis

JEI ATLIKTAS NUOSAVO ILGALAIKIO TURTO REMONTAS

pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir pagerina jo naudingąsias savybes

nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudingo tarnavimo laiką

pagerina naudingąsias turto savybes, bet nepailgina naudingo tarnavimo laiko

nepagerina naudingųjų turto savybių ir nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko

remonto darbų verte didinama turto savikaina ir patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikotarpis

Išsinuomoto turto remontas

Išsinuomoto turto rekonstruk-cija ir remontas, kai turto

savininkas šių darbų nekompensuoja

Reikšmingai iškreipia ataskaitinio laikotarpio

veiklos rezultatą

Reikšmingai neiškreipia ataskaitinio laikotarpio

veiklos rezultato

Remonto darbų išlaidos pripažįstamos turtu ir

nudėvimos per likusį to turto nuomos laikotarpį

Remonto darbų išlaidos pripažįstamos ataskaitinio

laikotarpio veiklos sąnaudomis

Lizingo sutarties apskaita (1) Pagal lizingo sutartį gautas turtas

registruojamas kaip ilgalaikis turtas - turto kaina, nurodyta lizingo sutartyje, išskyrus mokėtinas palūkanas. Į savikainą įskaitomos su lizingo sutarties

sudarymu ir turto paruošimu naudoti tiesiogiai susijusios ir iki turto naudojimo pradžios patirtos išlaidos.

Palūkanos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms, kurios įtraukiamos į apskaitą kaupimo principu.

Lizingo sutarties apskaita (2) Pagal lizingo sutartį įsigyto turto

nusidėvėjimui skaičiuoti taikomi tie patys principai, kaip ir kito tos pačios grupės panašaus nuosavo ar patikėjimo teise valdomo turto nusidėvėjimui skaičiuoti.

Organizacija turi kaupti informaciją apie palūkanas, kurias reikės sumokėti per finansinės nuomos sutarties laikotarpį, ir pateikti ją aiškinamajame rašte.

Nuomos, panaudos sutarčių apskaita Pagal veiklos nuomos ar panaudos sutartis gautą

turtą Organizacija registruoja nebalansinėse sąskaitose.

Pagal veiklos nuomos ar panaudos sutartį gauto turto

paprastojo remonto ir eksploatavimo išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis, jeigu šių išlaidų nuomotojas ar panaudos davėjas

nekompensuoja esminio pagerinimo išlaidos yra registruojamos kaip

atskiras turto vienetas (būsimųjų laikotarpių sąnaudos) ir pripažįstamas sąnaudomis per likusį nuomos ar panaudos laikotarpį, jeigu tų išlaidų nuomotojas ar panaudos davėjas

nekompensuoja.

Pinigų kasoje apskaita (1) Pinigų, esančių ūkio subjekto kasoje, apskaitą

reglamentuoja LRV nutarimas “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo”.

Pinigai į kasą priimami pagal KPO išmokami pagal KIO.

Atliekant operacijas užsienio valiuta sumos KPO ir KIO įrašomos litais ir centais bei užsienio valiuta (žodžiais ir skaitmenimis)

Pinigų kasoje apskaita (2) Pinigų apskaitai kasoje pildoma Kasos

knyga. Operacijos nacionaline ir kiekviena užsienio

valiuta turi būti surašomos atskirose knygose.

Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį ir kiekvienos dienos pabaigoje (jei nenustatyta kitaip) susumuoja dienos operacijas. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje.

Pinigų sąskaitose bankuose apskaita Bendruomenė privalo turėti bent vieną

sąskaitą kredito įstaigoje (banke). Sąskaitos bankuose atidaromos

vadovaujantis LR civiliniu kodeksu, Pinigų plovimo prevencijos įstatymu ir LB nustatyta tvarka.

Kredito įstaigų ir klientų santykius atliekant mokėjimus nustato LR Mokėjimų įstatymas, LR civilinis kodeksas, LR Mokėjimų eiliškumo įstatymas.

Valiutinių operacijų apskaita (1) Valiutinėms operacijoms priskiriami tokie

sandoriai, kai ūkio subjektas prisiima įsipareigojimus arba vykdo šiuos įsipareigojimus užsienio valiuta.

Valiutinė operacija registruojama apskaitoje litais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos oficialų lito ir užsienio valiutos kursą.

Valiutinių operacijų apskaita (2) Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio

valiuta, įvertinamos finansinės atskaitomybės valiuta, taikant išvykimo į komandiruotę dieną galiojantį oficialų lito ir užsienio valiutos kursą.

Valiutiniai straipsniai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi būti įvertinami finansinės atskaitomybės valiuta (įkainojant paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos oficialiu kursu).

Atsargų apskaita (1) Apskaitoje atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina. Balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina. Įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, prie kurios

pridedami visi su pirkimu susiję negrąžinami mokesčiai, gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos.

Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.

Jeigu pridėtinės vertės mokestis negrąžinamas (neatskaitomas), organizacija gali jį įskaityti į atsargų įsigijimo savikainą arba iš karto pripažinti mokesčių sąnaudomis.

Atsargų apskaita (2) Kai įmonė už įsigytas atsargas atsiskaito

užsienio valiuta, šių atsargų savikaina apskaičiuojama pagal pirkimo dieną galiojusį oficialų Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursą ar santykį, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.

Atsargų apskaita (3) Jeigu Organizacija atsargas gauna

neatlygintinai, šių atsargų įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje arba kitame perdavimo dokumente nurodyta jų vertė.

Jeigu atsargų vertė dokumente nenurodyta, gautų atsargų įsigijimo savikainą Organizacija nustato, atsižvelgdama į šių atsargų tikrąją vertę jei tikrosios vertės neįmanoma patikimai

nustatyti – savikaina lygi 1 Lt.

Atsargų apskaita (4) Sunaudotų atsargų savikainai nustatyti

Organizacija taiko šį (šiuos) atsargų įkainojimo būdus:

FIFO svertinio vidurkio konkrečių kainų arba kitus.

Atsargų sunaudojimas gali būti registruojamas taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą arba periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą.

 

Finansinė atskaitomybė Finansinę atskaitomybę sudaro:

Balansas Veiklos rezultatų ataskaita Aiškinamasis raštas

Balansas (1) Balanse pateikiama dviejų metų informacija, išskyrus

steigiamąjį balansą.

Ūkio subjektai gali papildyti pavyzdines formas papildomomis eilutėmis, o nereikalingas eilutes praleisti.

Balansas (2) Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:

A. Ilgalaikis turtasI. Nematerialusis turtasII. Materialusis turtasIII. Finansinis turtasB. Trumpalaikis turtasI. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartysII. Per vienerius metus gautinos sumosIII. Kitas trumpalaikis turtasIV. Pinigai ir pinigų ekvivalentaiC. Nuosavas kapitalasI. KapitalasII. Perkainojimo rezervasIII. Kiti rezervaiIV. Veiklos rezultataiD. FinansavimasE. ĮsipareigojimaiI. Ilgalaikiai įsipareigojimaiII. Trumpalaikiai įsipareigojimai

Balansas (3) Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis

turtas apima nematerialųjį ir materialųjį turtą bei išankstinius mokėjimus už šį turtą.

Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas (išskyrus nebaigtą statybą ir išankstinius apmokėjimus už ilgalaikį turtą) balanse parodomas likutine verte.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą ir nebaigta statyba parodomi įsigijimo savikaina.

Balansas (4) Atsargos balanse parodomos įsigijimo ar

pasigaminimo savikaina. Išankstiniai apmokėjimai už atsargas,

paslaugas bei kitą trumpalaikį turtą pateikiami kartu su ateinančių laikotarpių sąnaudomis (pavyzdžiui, prenumeratos, nuomos, remonto).

Balansas (5) Gautinos sumos balanse rodomos grynąja

verte, kuri apskaičiuojama sumažinus gautiną sumą abejotinų skolų suma.

Nuosavas kapitalas rodomas pagal jo rūšis. Veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai)

nurodomas atskirai pateikiant ataskaitinių metų ir sukauptą ankstesnių metų veiklos rezultatą.

Balanse rodomas gautinas ir gautas, bet nepanaudotas finansavimas.

Veiklos rezultatų ataskaita (1) Veiklos rezultatų ataskaitoje informacija turi būti

pateikiama pagal tokius straipsnius:I. PajamosII. Sąnaudos1. Suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina2. Kitos sąnaudos3. Kompensuotos sąnaudos (-)4. Veiklos sąnaudosIII. Veiklos rezultatas prieš apmokestinimąIV. Pelno mokestisV. Grynasis veiklos rezultatas

Veiklos rezultatų ataskaita (2) Veiklos rezultatų ataskaitoje organizacijos

pagrindinei (tipinei) veiklai priskiriamos: su atskirų programų ar vykdomų projektų

įgyvendinimu susijusios sąnaudos, bendros organizacijos valdymo sąnaudos, vykdomos komercinės veiklos pajamos ir

sąnaudos.

Aiškinamasis raštas (1) Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys:

bendroji dalis; apskaitos politika; aiškinamojo rašto pastabos.

Apskaitos politikos dalyje nurodoma: teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtos

finansinės ataskaitos; finansavimo apskaitos politika; nemokamai gauto turto apskaitos principų

aprašymas; pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai.

Aiškinamasis raštas (2) Jeigu Organizacija yra finansuojama ir dalyvauja

programose, pateikiama tokia informacija: gautinas finansavimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir

pabaigoje; gautos ir panaudotos dotacijos suma; gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, atskirai

išskiriant turto įsigijimo sumą; gauti ir panaudoti nario mokesčiai; gautas ir panaudotas kitas finansavimas.

Finansavimo panaudojimas gali būti parodytas ne tik kaupimo, bet ir pinigų principu.

Visuomeninių organizacijų mokami mokesčiai ir įmokos

Apibūdinimas pagal Pelno mokesčio įstatymą

Bendruomenės ir asociacijos yra pelno nesiekiančios organizacijos.

Pelno nesiekiančios organizacijos – vienetai, kurie atitinka tokius du kriterijus:

• jų veiklos tikslas neturi būti pelno siekimas, t. y. jų veiklos tikslas yra jų įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimas, ir

• jų pelnas pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus negali būti skirstomas steigėjams ir (arba) veiklos dalyviams.

Apibūdinimas Pagal PVM įstatymą

tai juridiniai asmenys: kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas; ir kurie gauto pelno pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus

neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams. Tais atvejais, kai kitus pelno nesiekiančios organizacijos požymius

atitinkančios organizacijos veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno, nors tos organizacijos veiklos tikslas nėra pelno siekimas, taikant PVM įstatymą tokia organizacija nelaikoma pelno nesiekiančia organizacija.

Pelno mokesčio ypatumai bendruomenėse

Šios organizacijos moka pelno mokestį, jei gauna iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.

Jeigu jų mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamąjį pelną apmokestina taip:- 25 tūkstančius litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto

apmokestinamojo pelno dalį - taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o - likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 15

procentų mokesčio tarifą.

Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.

Pelno mokesčio ypatumai bendruomenėse (2) Jeigu visuomeninių organizacijų mokestinio

laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos yra didesnės kaip 1 milijonas litų, tai visas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą (nuo 2010 m.).

Ūkinės komercinės veiklos pajamos (1)

1) pajamos už parduotas prekes, atsargas ir ilgalaikį turtą; 2) kaip parama gautų materialinių vertybių pardavimo pajamos,

išskyrus atvejus, kai jos parduodamos paramos ar labdaros renginiuose;

3) pajamos už suteiktas mokamas paslaugas (už paskaitas, išleistus leidinius, pravestus mokamus renginius, mokamas sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugas ir pan.);

4) turto nuomos pajamos;

Ūkinės komercinės veiklos pajamos (2)

5) pajamos už suteiktas reklamos paslaugas (ūkinės veiklos pajamomis nelaikomos reklamos paslaugos, teikiamos pagal įsipareigojimą paramos teikėjui Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, jeigu reklamos paslaugų sąnaudos neviršija 10 proc. suteiktos paramos vertės);

6) palūkanų pajamos už banke laikomas lėšas, jeigu mokestiniu laikotarpiu pelno nesiekianti organizacija turi ir kitų ūkinės komercinės veiklos pajamų;

7) pajamos už parduotus vertybinius popierius; 8) valiutų kursų pasikeitimo teigiama įtaka, jeigu tokios pajamos

atsiranda dėl ūkinių operacijų, susijusių su ūkinės komercinės veiklos pajamų uždirbimu;

Ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriama

Valstybės ir savivaldybės biudžeto parama, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos

fondų arba kitų asmenų parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, kurios

naudojamos organizacijos įstatuose nustatytų tikslų įgyvendinimo finansavimui.

Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas

Visos pajamos

Minus

Neapmokestinamo-sios pajamos

Leidžiami atskaitymai

Minus

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai

= Apmokestinamasis pelnas (nuostolis)

Minus

Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama• gauta parama LPĮ bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo

nustatyta tvarka;• gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų

nuostolių ar žalos vertės; • pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo,

atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;• netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų,

įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;

• praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai;• gautas žalos atlyginimas.

Atskaitymai iš pajamų (1)

Komercinės veiklos pajamoms priskiriamos tiesiogiai iš tos ūkinės komercinės veiklos uždirbtos ir (arba) gautos pajamos,

todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams

ir ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos tik ūkinės komercinės veiklos pajamoms tenkančios sąnaudos (leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai).

Atskaitymai iš pajamų (2)

Tuo atveju, kai organizacija parduoda kaip paramą gautas materialines vertybes, sąnaudoms priskiriamos tik su jų pardavimu susijusios transportavimo, sandėliavimo ir panašios sąnaudos.

Kadangi šiuo atveju materialinės vertybės buvo gautos neatlygintinai, jų vertė sąnaudoms nepriskiriama.

Paramos priskyrimas atskaitymams

Paramos gavėjo statusą turinčios organizacijos iš ūkinės komercinės veiklos pajamų gali atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš ūkinės komercinės veiklos pajamų negali būti atimama parama, kuri teikiama panaudojant iš kitų asmenų (juridinių ir fizinių) gautą paramą.

Nario mokesčių priskyrimas atskaitymams Iš ūkinės komercinės veiklos pajamų gali būti atskaitomi

sumokėti nario mokesčiai, kai narystė kitose pelno nesiekiančiose organizacijose susijusi su ūkinės – komercinės veiklos pajamų uždirbimu.

Pelno mokesčio deklaravimasPelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno deklaruoja

metinėje pelno mokesčio deklaracijoje;Pelno mokestį turi sumokėti iki kito mokestinio

laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, iki kitų metų spalio 1 dienos).

Atleidimas nuo deklaracijos pateikimo

Organizacijos gali būti laikinai atleidžiamos nuo pelno mokesčio deklaracijos pateikimo jei jos nevykdo ūkinės komercinės veiklos.

Norėdama būti atleista nuo pelno mokesčio deklaracijos pateikimo organizacija gali kreiptis į VMI, kurios aptarnaujamoje teritorijoje ji yra įregistruota Mokesčių mokėtojų registre, ir pateikti prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo.

122

Individualios veiklos apmokestinimas GPM (GPMĮ 2 str. 7 dalies pakeitimai)

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą;

2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla.

123

Individualios veiklos apmokestinimas GPM GPMĮ 2 str. papildytas 35 dalimi

Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisiniais klausimais ir kita teisinė veikla), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.

124

Laisvoji profesija

Intelektinės paslaugos – gyventojo (paslaugų teikėjo) protinė veikla, susijusi su tam tikru nematerialiu produktu, kuria, panaudojant žinias, siekiama tam tikro nematerialaus rezultato. Šių profesijų atstovams veiklai vykdyti paprastai reikalingos specialios (dalykinės) žinios, gebėjimai, įgūdžiai, išsilavinimas, profesinės veiklos pagrindai ir pan. Vertinant, ar gyventojas teikia intelektines paslaugas, papildomai atsižvelgiama ir į tai, kad gyventojas ne tik perpasakoja turimas žinias, tačiau jas atitinkamai interpretuodamas pritaiko konkrečiam paslaugos gavėjui ir gauna kokybiškai naują produktą.

125

Vykdančiais laisvosios profesijos veiklą laikytini asmenys savarankiškai:- Teisines paslaugas teikiantys (advokatai, notarai, antstoliai, jų

padėjėjai ir kiti teisines paslaugas teikiantys);- Ekonomikos srityje veiklą vykdantys (auditoriai, mokesčių

konsultantai, ekonominių vertinimų ekspertai, makleriai, brokeriai ir pan.);

- Medicinos bei sveikatos apsaugos srityje veiklą vykdantys (gydytojai, psichologai, vaistininkai, veterinarai ir pan.);

- Švietimo bei mokymo veiklą vykdantys (mokytojai, repetitoriai, konsultantai ir pan.);

- Kitas profesines paslaugas teikiantys (lobistai, architektai, inžinieriai, dizaineriai, žurnalistai, fotoreporteriai, stilistai, vertėjai, programuotojai, sistemų projektuotojai, projektų administratoriai ir pan.).

126

Vykdančiais laisvosios profesijos veiklą nelaikomi asmenys

savarankišką: - komercinę ar gamybinę veiklą vykdantys gyventojai (pvz., žemės

ūkio veikla užsiimantys gyventojai, prekybininkai, įvairių prekių gamintojai);

- sporto ir atlikėjo veiklą vykdantys asmenys (pvz., šokėjai, dainininkai, cirko artistai, aktoriai, muzikantai, šachmatininkai, kultūristai);

- kūrybinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, rašytojai, poetai, režisieriai, kinematografininkai, choreografai);

- mokslinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., mokslininkai, mokslo tiriamuosius darbus atliekantys asmenys).

- Kita profesine savarankiška veikla užsiimantys asmenys (pvz., vairuotojai, siuvėjai, kirpėjai, kosmetologai, įvairių sporto šakų instruktoriai ar teisėjai, treneriai, restauratoriai).

127

Individualios veiklos apmokestinimas GPM(GPMĮ 6 str. papildytas nauja 3 dalimi) Pajamų mokesčio 5 proc. tarifas taikomas individualios

veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių).

Pajamoms iš gyventojų individualios veiklos (gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo) nustatomas 5 proc. (iki pakeitimo galiojo – 15 proc.) mokesčio tarifas.

Pajamų mokesčio 15 proc. tarifas paliekamas galioti laisvosioms profesijoms bei pajamoms iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių) pardavimo (perleidimo).

128

Individualios veiklos apmokestinimas GPM (GPMĮ 10 str. 1 dalies pakeitimas)

Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Individualios veiklos apmokestinimas GPM (GPMĮ 22 str.)

Individualios veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, bei gyventojų individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą priskiriamos A klasės pajamoms pajamų mokestį nuo A klasės pajamų privalo

apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą jas išmokantis fizinis ar juridinis asmuo

Nuomos pajamų apmokestinimas Juridiniai asmenys, išmokėdami

gyventojams turto nuomos pajamas (įskaitant ir tuos gyventojus, kurie buvo įregistravę ir vykdė nekilnojamojo pagal prigimtį turto nuomos individualią veiklą, kai išmokama po 2010-12-11) privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

Asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos ir tuo pat metu susijusių su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmokestinimas

Gyventojų pajamų mokesčio tarifas – 15 proc.2011 metais draudėjai iš savo lėšų nuo apdraustųjų

asmenų pajamų, gautų iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos arba pajamų, gautų pagal autorines sutartis, kai asmuo tuo pat metu yra susijęs su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, moka 30,98 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Apdraustieji moka 9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Pavyzdys

Asmuo, susijęs su darbdaviu darbo santykiais, gavo 5000 Lt autorinį atlygį.

Asmens pajamų apmokestinimas (2011 m.): 1) GPM 5000x0,15 = 750 Lt 2) Sveikatos dr. įmokos 5000x0,06 = 300 Lt 3) Soc. dr. įmokos 5000x0,03 = 150 Lt

Išmokama suma: 5000 – 750 – 300 – 150 = 3800 Lt

Darbdavys turės mokėti: Soc. ir sveikatos dr. įmokos 5000x30,98 = 1549 Lt

Asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis ir nesusijusių su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmokestinimas

Gyventojų pajamų mokesčio tarifas – 15 proc. 2011 metais draudėjai už asmenis, kurie gauna pajamas pagal

autorines sutartis, kai su draudėju jie nėra susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nuo socialinio draudimo įmokų bazės moka 29,7 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas

2011 metais apdraustieji asmenys, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, kai asmuo tuo pat metu nėra susijęs su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nuo socialinio draudimo įmokų bazės moka 9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas

Valstybinio socialinio draudimo įmokų bazėSocialinio draudimo įmokų bazė, nuo

kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos, asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis bei pajamas iš sporto ir atlikėjo veiklos, kai jie su draudėju nėra susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sudaro 50 proc. pajamų pagal autorinę sutartį sumos ar pajamų iš atlikėjo ir sporto veiklos.

Pridėtinės vertės mokestis

Pagal PVM įstatymą bendruomeninės organizacijos gali būti registruojamos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojomis.

PVM mokėtojomis gali būti registruojamos tokios organizacijos, kurios:vykdo ar numato vykdyti bet kokio pobūdžio

ekonominę veiklą* ir (ar)

iš kitos ES valstybės narės įsigyja ar numato įsigyti prekių.

Registravimasis PVM mokėtoja (1)

Jeigu organizacija vykdo ekonominę veiklą ir bendra atlygio suma, gauta už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių) buvo didesnė kaip 100 000 Lt, tai tokia organizacija privalo registruotis PVM mokėtoja.

Jeigu minėtoji atlygio suma neviršija 100 000 Lt, organizacija gali PVM mokėtoja įsiregistruoti savanoriškai.

Registravimasis PVM mokėtoja (2)

Jeigu organizacija, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigyja prekes, tai jai gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoja.

Organizacija, kurios iš ES valstybių narių įsigytų prekių vertė (kitų nei naujos transporto priemonės ar akcizais apmokestinamos prekės) praėjusiais kalendoriniais metais ir einamaisiais kalendoriniais metais buvo didesnė negu 35 000 Lt, privalo įsiregistruoti PVM mokėtoja.

PVM atskaita (1)

PVM atskaitos teise gali pasinaudoti tik PVM mokėtojais įsiregistravusios organizacijos, kurios vykdo ar ketina vykdyti ekonominę veiklą.

PVM mokėtoja įsiregistravusi organizacija turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM šiais atvejais:

1) kai įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;

2) kai įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos naudoti tokiam už Lietuvos ribų įvykusiam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, kuris būtų apmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje (išskyrus draudimo ir finansines paslaugas, suteiktas už Europos Bendrijų teritorijos ribų).

PVM atskaita (2)

Kai organizacija, įsiregistravusi PVM mokėtoja, be minėtos ekonominės veiklos vykdo tokią veiklą, kuri pagal PVM įstatymo nuostatas nelaikoma ekonomine veikla ir dėl to nėra PVM objektas, tai tokiai veiklai vykdyti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM negali būti atskaitomas.

Tai gali būti tokie atvejai, kai PVM mokėtojais įsiregistravusi organizacija be vykdomos ekonominės veiklos vykdo valstybės ir savivaldybių veiklą, kuri nėra PVM objektas.

Todėl ir prekių bei paslaugų pirkimo PVM, tenkantis šių organizacijų vykdomai valstybės ir savivaldybių veiklai, negali būti įtrauktas į PVM atskaitą.

PVM atskaita (3) Jei PVM mokėtoju įsiregistravusi organizacija vykdo

mišrią veiklą (PVM apmokestinamą, PVM neapmokestinamą bei veiklą, kuri nėra PVM objektas), tai ji į PVM atskaitą gali traukti tik tą prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM dalį, kuri yra skirta PVM apmokestinamai veiklai.

PVM neapmokestinamos tokios teikiamos paslaugos

kultūros paslaugos, taip pat kitos šių asmenų tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos, susijusios su kultūros paslaugų teikimu.

su kūno kultūra ir sportu susijusios paslaugos labdaros ir paramos renginių metu tiekiamos prekės ir

(arba) teikiamos paslaugos;

Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokosPrivalomosios VSD įmokos už gaunančius darbo

užmokestį asmenis skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto darbo užmokesčio (nepriklausomai nuo išmokėjimo šaltinių), įskaitant ir pajamų neapmokestinamąjį dydį

Dirbančiųjų pagal darbo sutartis įmokų tarifai: pensijų socialiniam draudimui – 3 procentai sveikatos draudimui – 6 procentai

Darbdavio įmokos VSD už dirbančiuosius pagal darbo sutartis – 30,98 proc.

SODRAI Pateikiama informacija

Pranešimas apie apdraustųjų valstybiniu socialinio draudimu pradžią

Pranešimas apie apdraustųjų valstybiniu socialinio draudimu pabaigą

Pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius

Pranešimas apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti

Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį

Vietos projektų išlaidų apmokėjimo būdaiVietos projekto, teikiamo strategijos vykdytojui pagal

priemonę, kurią reglamentuoja strategija, tačiau nereglamentuoja KPP, tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti taikomi: išlaidų kompensavimo su avansu, išlaidų kompensavimo (be avanso), sąskaitų apmokėjimo išlaidų apmokėjimo būdai.

Išlaidų kompensavimo su avansu mokėjimo būdas

taikomas tik juridinių asmenų, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas arba Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas, teikiamiems vietos projektams.

Išlaidų kompensavimo (be avanso) mokėjimo būdas gali būti taikomas juridinių ir fizinių asmenų vietos

projektams finansuoti.

Sąskaitų apmokėjimo būdas gali būti taikomas juridinių asmenų, kurie yra

perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, įgyvendinamiems vietos projektams, kuriems vietos projekto vykdytojas sudaro: darbų, paslaugų teikimo arba prekių tiekimo

sutartis su rangovais, paslaugų teikėjais arba prekių tiekėjais, atrinktais vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

Ačiūuž dėmesį