Upload
others
View
8
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Neišsižadėk terbos, tiurmos ir pabėgėlio dalios
Visi mes esam pabėgėliai
Kas verčia žmones judėti iš savo apgyvendintų vietų?
1. Klimato kaita ir kaip to pasekmė – maisto stygius.
2. Karas: užsienio agresija arba pilietinė suirutė.
3. Asmens saugumo paieška – pasekmė represijų prieš politinius priešininkus.
XXI a. pabėgėlių dramoje nėra nieko naujo.
Išvada: visais laikais žmonės judėjo paskui maisto šaltinius.
Pirmasis tautų kraustymasis sukūrė Europą: barbarai į Europą atėjo ne dėl to, kad buvo klajokliai, bet dėl klimato kaitos ir žmonių pertekliaus gyventose teritorijose.
Visos Europos tautos, išskyrus italus ir graikus, yra pabėgėlių palikuonys.
•IV-V a. Tautų kraustymosi pr. – germanų (alemanų, frankų, gotų, burgundų, vandalų) migracija. •V a. hunai
Ar Romos žlugimas gali pasikartoti?
455 m. Atila nusiaubė Romą 476 . Roma žlugo po germanų Odoakro įsiveržimo. Ar istorija gali pasikartoti?
Kaip veikia žmogaus atmintis?
Du svarbūs klausimai:
1.Kodėl žmonės lengvai pamiršta , kad visi esam pabėgėliai?
2. Kodėl žmonės puikiai prisimena, kad barbarai (pabėgėliai) sugriovė Romą?
Kas tai nulemia?
Galimas atsakymas:
Viskas priklauso nuo to, kas rašo istoriją?Kas?
1. Tie, kurie yra labiau išsilavinę (romėnai!).
2. Tie, kurie perima valdymą, nori įtvirtinti savo buvimo pagrįstumą.
Pabėgėlio naratyvui nelieka vietos.
Išvada? Pabėgėlio titulu niekas nesigiria
•Niekas nenori būti pabėgėliu. •Net prisiminti to fakto nenori. •Žmogus prigimtis yra tokia, kad jis viską savinasi – žemę, kurioje gyvena, pirmiausia.
Pabėgėlio paradoksas: nekenčiu pabėgėlių!
Čia slypi atsakymas, iš kur neapykanta pabėgėliams.
Ši neapykanta sėdi kiekvieno sėsliai gyvenančio pabėgėlio nugaros smegenyse:
a) pabėgėlis yra pavojus jo susisuktam lizdeliui;
b) net jei pats buvai pabėgėlis, nauji pabėgėliai tau kelia instinktyvią baimę.
Kaip 1944 m. karo pabėgėliai lietuviai priėmė naująją emigracijos bangą iš Lietuvos?
Piktai: a) naujabangiai; tarybukai; barakudos.
Banga po bangos
•Kalavijuočiai – lyvių, estų
ir latgalių žemėse.
•Kryžiuočiai – prūsų ir
jotvingių žemėse.
•Sentikių bėgimas iš
Rusijos į LDK po popo
Nikono reformos 1653 m.
Ar I tautų kraustymasis buvo vienintelis?
Asparucho tiurkai bulgarai vietoj slavų. VII a.
Madjarai vietoj avarų. IX a.
Žydų išvarymas iš Ispanijos.
Žydai traukia į Vokietijos valstybes, Lenkiją, LDK. XV a. pab.
Zalcburgo liuteronai – XVIII a. po maro į Rytų Prūsiją.
1794-1920 metai
Trys lietuvių ir lenkų sukilimai ir pabėgėlių bangos į Prancūziją.
Adamas Mickiewiczius – pabėgėlis. Ir Chopinas. / Deportacijos į Sibirą.
Ignacas Domeika (1802) – Santjago univ. rektorius po 1831 m. sukilimo.
Lelevelis Prancūzijoje.
Gelgaudas ir aktorius Gielgudas D.Britanijoje.
Airių, vokiečių, šveicarų, lenkų, lietuvių, čekų, žydų bėgimas į JAV.
Baltųjų rusų emigracija po bolševikų perversmo į Prancūziją.
Kas trečias prancūzas turi bent vieną senelį užsienietį.
0,6 mln. graikų ir 2,5 turkų perkėlimas iš Turkijos į Graikiją ir atgal.
1933 – 1940 m. / Didieji europiečiai – ne geresni už mus
Masinis žydų bėgimas iš
Vokietijos, Austrijos ir Čekijos.
Kaip elgiasi Prancūzija? JAV?
Priima pabėgėlių kvotas 10000
metams , kai Vokietijoje
milijonai žydų ir režimo priešų.
E.M.Remarque’as. Triumfo arka.
Chirurgo Raviko likimas.
Kaip varinėja jį?
Pabėgėlių apokalipsė po II pasaulinio karo
17 mln. žmonių Europoje buvo išvaryti iš namų.
Vokiečiai. Vilko vaikai.
Lenkai neteko rytų žemių.
DP stovyklos: lietuviai, ukrainiečiai, latviai, estai, lenkai, čekai.
Bėgimas iš Rytų Berlyno.
1956 m. Vengrija, 1968m. Čekoslovakija. + Lenkija.
Balkanai 1991 – 1999 ? Gruzija 1991-2008
•Karas
•Bosnija ir
Hercegovina
•Kroatija
•Kosovas:
•Iš pradžių pabėga
visi albanai.
•Paskui pabėga visi
serbai.
•Gruzinai
65,6 mln. – pabėgėliai, perkelti asmenys,
prieglobsčioprašytojai
Gruzija po Osetijos ir Abchazijos praradimo.
Ukraina po Krymo okupacijos ir Donbaso praradimo.
Moldova.
Azerbaidžanas po Karabacho praradimo.
Afrikos šalys – gausybė.
Pabėgėliai yra problema, bet istorija, kad tai – ir milžiniška galimybė. Pavyzdys – Izraelis.
Pabėgėlių ordos ant Šv.Romos imp. griuvėsių sukūrė Europą. Europa sukūrė kapitalizmą. Kapitalizmas tapo pavyzdžiu. Izraelis – kaip pabėgėlių valstybė?
Kuo ypatinga Lietuva? 2 Kokių lietuvių yra daugiau – pabėgėlių, atbėgėlių? Kiek
mūsų senelių – ne lietuviai?
Pamokoma LDK istorija
•Imperija daugiatautė. •Ant ragotinių ar durtuvų nepasėdėsi. •Nori valdyti – dalinkis.
LDK buvo imperija.
Tai reiškia, kad mes gyvenome simbiotinėje valstybėje.
Su daugybe genčių ir tautų.
Pabėgėliai – svarbi politikos sritis.
Ir ekonomikos – taip pat.
Ką turėtume prisiminti, bet neprisimename iš savo istorijos?
Pabėgėliai – Lietuvos kūrėjai
Jotvingiai ir prūsai Traidenis ir pirmieji pabėgėliai
Apie 1274-1276 m. priglaudžia
Skomanto jotvingius ir
apgyvendina Dzūkijoje .
1274 – nadruvėnai pabėga į
LDK.
Pagudėnai (barčiai) – prie
Gardino pilies.
Kuo mūsų temai svarbi dviejų Kęstutaičių istorija?
Butautas / 1365 m. Vytautas Didysis /1382 ir 1392
Dar anksčiau – tautvilas, Daumantas.
Bėgo į Naugardą.
Ten Daumantas tapo šventuoju.
Jonas Vaidevutis Butautaitis – Krokuvos rektorium.
Pabėgėliai LDK
•Gedimino laiškai ir
vokiečių amatininkai
•Karaimai XV a. pr.
•Totoriai XV a. pr.
•Škotai Kėdainiai XVII a.
•Suffolko kunigaikštienė
Kotryna Willaughby su
vyru Kražiai / 1557-59 m.
•Sentikiai iš Rusijos
•Žydai.
XX amžius
Lietuviai pabėgėliai Pabėgėliai į Lietuvą
Lietuviai ir žydai – į Rusiją 1915
m.
Lietuviai bėga į Vakarus II p.
karo metu.
1928 m. emigracijos banga.
Bėgimas nuo Sibiro į atgautą
Klaipėdą ir Šilutę
Baltieji rusai bėga į Lietuvą nuo
bolševikų teroro.
Lenkų karo pabėgėliai 1939 m.
Vilko vaikai po karo.
Čečėnai po Nepriklausomybės
atgavimo.
Trys svarbūs klausimai ir atsakymai
1.Kodėl tada tai nesukėlė
problemų?
2. Iš kur kyla neapykanta
pabėgėliams šiandien?
3. Kodėl mūsų neveikia
gyvenimo simbiotinėje
valstybėje patirtis?
Valstiečių tauta skiriasi nuo LDK
tautos.
Valstiečiai su karvės
supratingumu spokso į savo
imperinę praeitį ir jos
nesupranta.
LDK laikais ir net Lietuvos
Respublikos laikais tai buvo
valdovo ir kartais dar didikų
reikalas.
G.Beresnevičius. Partizaniška laisvė
Depresinis motyvas vienija mūsų asmeninį gyvenimą ir Lietuvos istoriją.
Amžinas vaikas su visais jam būdingais kompleksais.
Įsprausta tarp nelygstamai pranokstančių galių, Lietuva per savo istoriją
nesubrendo. Liko vaiku.
Mūsų laikysena, mūsų kompleksai, mūsų pozos, įsižeidimai – tai vaiko
elgesys.
Viską, ką mes darome, būdinga vaikui, ir istoriniai poelgiai gali būti
paaiškinti vaiko psichologija.
Mums blogai, kai mes – ne centre, kai mūsų nemyli.
Lietuva – lietuviams ir pabėgėliai
Aplink visada buvo ir užaugti trukdė Rusija, Vokietija, Lenkija.
Pagyventi savo valstybėje – mes to taip beveik ir nepatyrėme.
Karas su kryžiuočiais ir jungtinėmis Europos pajėgomis.
Simbiozė su Lenkija.
Simbiozė su carine Rusija.
1918-1940 – per trumpas laikas.
Visą SSRS okupacijos laiką, norėjome to, ko mus mokė Daukantas, Aušra
ir Varpas bei Smetonos logotipas:
Lietuva – lietuviams.
Savos valstybės ilgesys atmeta svetimą
Gerai dar, kad spėriai susigaudyta, jog Lietuva – Lietuvos piliečiams.
Mes atkūrėme reliktą.
Nacionalinės valstybės Europoje atmiršta.
Vos sukūrus savus įstatymus teko juos derinti su ES įstatymais.
Mums nekilo klausimas, koks yra valstybės tikslas.
Valstybė pati buvo tikslas.
Nusileidusi iš idėjų pasaulio, ji susidūrė su tokia interesų amplitude, kad nespėta iškelti esminių valstybės esmės ir prasmės klausimų.
Valstybė netapo LDK tradicijų tęsėja.
Tauta iš XIX-XX a. inercijos bando subręsti.
•Tauta palikta
savieigai.
•Tai turi atvesti į
unifikuotą, gerą
ES.
•Tačiau kokia ta ES
bus?
•Tai reiškia vėl
esame genties ir
ginties pozicijoje
Simbiotinė būklė ir pabėgėliai
G.Beresnevičuus savo esė baigia optimistiškai – kad simbiotinė būklė mūs negąsdina.
Kad gali būti, jog ta būklė nuolat tik stiprino ir išalikė mūsų identitetą – kad ir kaip paradoksaliai taip beskambėtų.
Ar galima tą optimzimą pritaikyti ir mūsų santykiui su pabėgėliais?
Pagrindinės Beresnevičiaus šios esė mintys apie tautos amžiną negalėjimą subręsti, vaiko būseną – taip, tai tinka.
Apie palankumą pabėgėliams, gebėjimą problemą paversti galimybe – vargu.
Kodėl šiandien yra kitaip
nei LDK?
Ar galima pasitikėti kitu
žmogumi?
Lietuva – 14 proc.
Latvija – 31 proc.
Lenkija – 80 proc.
Švedija – 90 proc.
Vaiko psichologija:
Lietuvio nugaros smegenyse
budintis amžinas pabėgėlis – kliūtis
pabėgėlių integracijai
Neapykanta pabėgėliams kaip
nemeilės sau forma.
Ką rodo apklauso pagal Dekalogą
30 šalių?
Vastybė – kaip vaikas. Ko nepadaro valdžia?
1. Valstybė paima iš žmonių vis daugiau ir dalija vis daugiau pinigų.
2. Iš čia - kodėl iš manęs atima ir jiems duoda.
3. Darbo vietos visoje ES yra vienintelis deficitas.
Kurio dažniausiai nereikia: man reikia batų, bet ne tų, kuriuos parduodate!
4. Grėsmė nuojauta: pabėgėliai ateina iš ten, kur karas ir suirutė.
5. Juos panaudoja karui čia – iš čia natūrali baimė.
6. Lietuva neturi jokios imigracinės politikos.
7. Lietuvai reikia kompensuoti gyventojų praradimą, bet nė viena
vyriausybė nedrįso pasakyti, kad vienintelis kelias – įsileisti imigrantus.
Neteisingas motyvas
8. Viskas palikta savieigai: ukrainiečiai atvyksta dirbti, bet dauguma – per Lenkijos įmones.
9. Mes pabėgėlius priimame ne todėl, kad esame europiečiai (krikščionys), bet todėl, kad taip liepė Briuselis.
10. O kam gali patikti prievarta?
Lietuviui prievarta niekada nepatiko
Lietuvis natūraliai viduje šiaušiasi prieš prievartą.
Kad lietuvių neišerzintų, valdžia sumažino pabėgėlių šeimai išlaikyti pinigus iki 510 eurų - po pusmečio 255 EUR.
Rezultatas – visi nepatenkinti, ir jokios naudos
Kaip pakeisti požiūrį į pabėgėlius?
LELB atvežti sirai krikščionys. Išlaikė šeimos. Nė vieno negatyvaus atsliepimo. Tik teigiami. Blogai, kad neleido jiems dirbti.
Iš ko imti pavyzdį?
Britai įsileido į Londoną rusų turtuolių. Įkaitų sistema. Lietuviai – į Ordiną. Judėjų kilmės Lordų rūmų narių vis dar daugiau negu musulmonų (30:20). Bosnių ar pakistaniečių kilmės lordai primena tautiečiams, kaip tvarkomi reikalai daugiatautėje demokratinėje valstybėje.
1. Lietuvos istorija: pabėgėlių Lietuvoje
ir lietuvių kaip pabėgėlių istorija.
2. Amerikos patirtis – pabėgėliai
integruojasi ir kuria klestinčią šalį.
3. D. Britanijos ir Prancūzijos istorija.
Ypač D.Britanijos – jos pastarųjų
dešimtmečių sėkmės istorija nebūtų
įmanoma be pabėgėlių (imigrantų).
Meilė artimui savo. Savanorystė.
Kodėl? 1) civilizacinis nuovargis – kažkas buvo taip papuvę joje, kad neatlaikė
poros milijono barbarų; 2) tokia buvo Dievo valia.
Jei Roma (ES) žlugs antrą kartą, tai tikrai ne todėl, kad ji įsileido kelis milijonus sirų ir irakiečių pabėgėlių.