Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d. Kaina 3,30 Lt … pdf/2010/323...2 Dvasia ir þodis Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d. Atkelta ið 1 p. Pagarbus kreipinys „garbinga-sis“

Apie baþnyèios misijà

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedotema –nuolankumas

Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d. Kaina 3,30 Lt

Charles Haddon Spurgeon

Romus nereiðkiasilpnas................................5 p.

Holger Lahayne

Septynios Kalvinopamokosðiandienai......................10 p.

Aurelija Umbrasienë

Eikime Keliudrauge...............................9 p.

Nukelta á 2 p.

Andrew Murray

Nuolankumaskasdieniniamegyvenime.........................8 p.

Susie Hawkins

Nusiþeminimas,kantrybë ir malda....6 p.

Ðiame straipsnyje norë- èiau pasigilinti á mû-sø Vieðpaties Jëzaus

Kristaus þodþius ir darbus poJo prisikëlimo ið numirusiø ikipaëmimo á dangø. Tas laikotarpsnis – po Prisikëlimo ikiSekminiø – apraðytas Apaðtalødarbø knygos pradþioje:

„Pirmoje knygoje, Teofiliau,að paraðiau apie viskà, kà Jëzuspradëjo daryti ir mokyti iki tosdienos, kurià buvo paimtas ádangø, pirmiau per ÐventàjàDvasià davæs savo iðrinktie-siems apaðtalams ásakymø. Posavo kanèios Jis pateikë jiemsdaugelá árodymø, kad yra gyvas,per keturiasdeðimt dienø jiemsrodydamasis ir kalbëdamas apieDievo karalystæ. Kartà, bûdamaskartu su jais, liepë jiems nepasi-ðalinti ið Jeruzalës, bet laukti Tëvopaþado, – „apie kurá, – pasakë Jis,– esate girdëjæ ið manæs; nes Jo-nas krikðtijo vandeniu, o jûs pokeliø dienø bûsite pakrikðtytiÐventàja Dvasia“. Susirinkusiejipaklausë Já: „Vieðpatie, gal Tu

Apie baþnyèios misijàANÞELIKA KRIKÐTAPONIENË

ðiuo metu atkursi Izraelio kara-lystæ?“ Jis jiems tarë: „Ne jûsø rei-kalas þinoti laikà ir metà, kuriuosTëvas nustatë savo valdþia. Kaiant jûsø nuþengs Ðventoji Dva-sia, jûs gausite jëgos ir tapsite ma-no liudytojais Jeruzalëje ir visojeJudëjoje bei Samarijoje ir lig patþemës pakraðèiø“. Tai pasakæs,jiems beþiûrint, Jëzus pakiloaukðtyn, ir debesis Já paslëpë nuojø akiø. Kai jie, akiø nenuleisda-mi, þiûrëjo á þengiantá dangun Jë-zø, ðtai prie jø atsirado du vyraibaltais drabuþiais ir tarë: „Vyraigalilëjieèiai, ko stovite, þiûrëdamiá dangø? Tas pats Jëzus, paimtasnuo jûsø á dangø, sugráð taip pat,kaip Já matëte þengiantá á dangø“.Tuomet jie sugráþo á Jeruzalæ iðvadinamojo Alyvø kalno, esan-èio netoli Jeruzalës, tokiu atstumu,koks leidþiamas nueiti per saba-tà“ (Apd 1, 1-12).

Ið pirmos ðios iðtraukos ei-lutës suþinome, kad tai jau ant-roji evangelisto Luko knyga, pa-raðyta garbingajam Teofiliui.

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Esama nuostatos, jog tikin-tysis turi vengti pasaulio, nestaip neva ugdomas ðventumas,saugomas tikëjimas. Remiama-si apaðtalo Jono þodþiais „ne-mylëkite pasaulio“. Neskatina-ma ir neraginama dalyvaut vi-suomeninëje veikloje, o tik baþ-nytinëje. Iðsivysto poþiûris, oneretai ir visas gyvenimas, ku-ris tarsi sako: að geresnis nei tienetikintys þmonës. Þiûrima ápasaulá ið aukðto. Manau, tainebiblinë nuostata. Kaip èiayra? Ir dar: ar tokiai nuosta-tai vyrauti nepadeda baþnyèiosir valstybës atskyrimo teorija?

Turbût neperdësiu pasa-kydamas, jog nuostata,

apie kurià kalbate, tai vienur, tai

kitur gyvavo per visà baþnyèios is-torijà. Ne iðimtis ir ðiandiena –tarp krikðèioniø pasitaiko tokiosantykio á pasaulá. Bilija nemokoabsoliuèiai izoliuotis nuo pasau-lio, taèiau joje raðoma apie tam tik-rà atsiribojimà. Tiek Kristus, tiekapaðtalai kalbëjo apie átikëjusiøjøir pasaulio prigimèiø skirtingumàir nesuderinamumà: Jei jûs bûtu-mëte pasaulio, jis mylëtø jus kaipsavuosius. Kadangi jûs – ne pa-saulio, bet Að jus ið pasaulio ið-skyriau, todël jis jûsø nekenèia(Jn 15,19). Arba kokia dalis tikin-èio su netikinèiu? <...> Todël: „Ið-eikite ið jø ir atsiskirkite, – sa-ko Vieðpats, – ir nelieskite to, kasnetyra, ir Að jus priimsiu ir bû-siu jums Tëvas, o jûs bûsite ma-no sûnûs ir dukterys, – sako visa-

galis Vieðpats“ (2Kor 6,15;17-18).Taigi nëra taip, kad toks poþiûrisá pasaulá neturëtø jokio bibliniopagrindo. Taèiau tai tik dalis tie-sos, kadangi èia pat Kristus siun-èia savuosius (nors ðie ir ne ið pa-saulio) á pasaulá (þr. Jn 17,18), oPaulius, kaip apaðtalas pago-nims, toká paðaukimà puikiai ákû-nija. Atrodytø, jog Paulius, ragin-damas atsiskirti nuo netikinèiø, opats eidamas pas juos, sau prieð-tarauja. Taèiau tikrai ne. Atsiribotijis ragina nuo netikinèiøjø prakti-kuojamø nedorybiø, o ne nuoþmoniø. Dievas myli visus þmo-nes, bet ne visiems jø darbamspritaria. Tad á þmones reikia eiti,taèiau ne tam, kad kartu nuodë-miautume, o kad su meile, ið-mintimi ir kantrybe juos kvies-tume tikëjimui ir atgailai.

Taigi kontaktø su pasauliuvengimas, teisuoliðkas þvilgsnis

á netikintá þmogø – akivaizduskraðtutinumas, nors tuo pat metunegalime nuvertinti ir Raðtoperspëjimø saugotis persiimantbedieviðka pasaulio ideologija,nes èia jau tykos kitas – sekulia-rumo – kraðtutinumas.

Nemanau, kad baþnyèios irvalstybës, kaip institucijø, atsky-rimas turëtø aðtrinti tikinèiojo san-tyká sekuliarios visuomenës at-þvilgiu. Baþnyèios ir valstybës at-skyrimas byloja apie skirtingasðiø institucijø veiklos sferas, t.y.tarnavimà tai paèiai visuomenei,tik skirtingais klausimais irpriemonëm. Tad ði atskirtis ne-turëtø skatinti baþnyèios uþsi-darymo savyje, o kaip tik áparei-goja imtis jai prideranèios dva-sinës tarnystës visuomenëje.

Pastorius MindaugasSakalauskas

Ar vengti pasaulio?

Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Pagarbus kreipinys „garbinga-sis“ (gr. kratistos) leidþia ma-nyti, kad Teofilis buvo aukðtorango Romos pareigûnas, ku-riam Lukas siekë parodyti, kaiptoliau gyvavo Kristaus darbai irmokymas baþnyèioje po Jo pri-sikëlimo ir iðaukðtinimo. Ðiojepastraipoje iðryðkëja keturiossvarbios sàvokos: apaðtalai,Ðventoji Dvasia, liudytojai, pa-imtas á dangø. Jos pabrëþia pa-grindines visos Apaðtalø darbøknygos mintis ir atskleidþia es-minius krikðèioniðkos misijoselementus, kuriuos ir aptarsime.

Lukas savo pasakojimo pra-dþioje pabrëþia Kristaus iðaukð-tinimà, apaðtalø surinkimà poprisikëlimo, Ðventosios Dvasiospaþado svarbà ir paliepimà liu-dyti visame pasaulyje. Net iðsantraukos tampa aiðku, kad tiekankstyvosios, tiek ðiø dienø baþ-nyèios uþdavinys – tæsti Jëzauspradëtus darbus ir mokymà.

Kà Jëzus nuveikë poprisikëlimo?Anot Luko, po prisikëlimo

Jëzus praleido dar keturiasde-ðimt dienø þemëje, pasilikda-mas su mokiniais, juos vël su-burdamas ir atlikdamas svarbøtrejopà darbà tarp jø (2 - 3 eil.).

Pirma, po savo kanèios Jispateikë mokiniams daug árody-mø, kad yra gyvas (3 eil). Jëzussutramdë mokiniø sielos aud-ras, nutildë abejoniø vëjà ir su-stiprino jø tikëjimà Mesijo prisi-këlimo realybe. Kristui rûpëjomokiniø tikëjimas paèiu svar-biausiu Dievo atpirkimo ávykiuþemëje – Dievo Mesijo atperka-màja kanèia ir prisikëlimu. Jëzusnebûtø galëjæs savo pasekëjamspatikëti jokios misijos, jeigu jø ti-këjimas bûtø silpnas ar palûþæs.

Antra, Jëzus daug kalbëjomokiniams apie Dievo karalys-tæ. „Dievo karalystës“ (gr. he ba-sileia tou theou) tema ávairiaisaspektais plëtojama ir Senajame,ir Naujajame Testamente. Dievokaralystë buvo suvokiama kaipsuvereni Dievo valdþia visoseþmogaus gyvenimo ir þmonijosistorijos srityse. Tai toji erdvë irtikrovë, kurioje Dievas vieðpa-tauja, Jo valdþia yra universali,apimanti visà pasaulá. Bet Jë-zaus dienomis tiek Izraelio tau-toje, tiek tarp Kristaus mokiniø

Dievo karalystë iðskirtinai pasi-reiðkë paties Kristaus pavidalu.Panaðiai ji veikia Baþnyèioje perkrikðèionis. Na, ir galiausiai Die-vo karalystë visoje pilnatvëje, ga-lioje ir ðlovëje bus apreikðta am-þinybëje.

Ðiandien Dievo karalystë –Kristaus valdymas – þmogausgyvenime prasideda nuo atgai-los ir nuodëmiø atleidimo. Jokaralystë uþgimsta ðirdyje ir ap-ima visà þmogaus gyvenimà.Anuo metu mokiniams ði vidi-në dimensija nebuvo supranta-ma. Dievo karalystës atstatymasjiems vis dar siejosi su judëjø vil-timi: politinës – teokratinës Die-vo valdþios atkûrimu. Tà kartàjie paklausë Jëzaus: Vieðpatie,gal Tu ðiuo metu atkursi Izra-elio karalystæ?( 6 eil). Jëzus at-sakë: Ne jûsø reikalas þinoti lai-kà ir metà, kuriuos Tëvas nu-statë savo valdþia (7 eil). ToksJëzaus atsakymas nereiðkia, kadJis apskritai atmetë Izraelio tau-tos ateities vaidmená. Jëzus tie-siog pabrëþë suverenià Dievovaldþià ir neleido mokiniamsspekuliuoti tik Visagaliui þino-mais ir pavaldþiais dalykais.Kai kurie pasaulio ávykiai, jø lai-kai paslëpti nuo þmogaus þino-jimo bei iðmanymo, ir tai verèiaþmoniø giminæ þemintis po ga-linga Dievo valdþia bei atrastisuduþimo ir atgailos kelià. TikDievui yra pavaldus laikas(chronos) ir metas (kairos) – t.y.laiko ir ávykiø chronologija,prasmë bei pilnatvë.

Ðtai kad ir neseniai ávykæstragiðkas ávykis – Lenkijos pre-zidentinio lëktuvo katastrofa, ku-rioje þuvo visi 97 juo skridæaukðti valstybës pareigûnai,daugiau nei deðimt dvasininkø.Ði tragedija giliai sukrëtë visà pa-saulá savo paslaptingumu ir su-këlë didelæ sielvarto, skausmobangà. Iðkilo sunkiai atsakomasklausimas: kodël taip ávyko? To-kia simbolinë ir didþiai paslap-tinga þûtis vertë visus þmones,tikinèius ir netikinèius, susimàs-tyti, nusiþeminti prieð didesnæjëgà nei visø mûsø þmogiðku-mas. Niekas protu negalëjo pa-aiðkinti ðio ávykio ir uþimti Die-vo vietos. Kas galëtø spekuliuotiávairiausiomis savo interpreta-cijomis, kai þmonija susiduriasu didesne paslaptimi neguþmogus pajëgia áminti? Manau,kad ðito vengti Jëzus ir ragina sa-vo mokinius, o sykiu visuskrikðèionis. Nesiimti aiðkinti ne-paaiðkinamø dalykø, kurie su-prantami tik vienam Aukðèiau-siajam. Pretenzija á dieviðkos pa-slapties þinojimà diskredituojakrikðèionybæ. Verèiau tragedijos

akivaizdoje melstis, uþjausti irparodyti solidarumà su kenèian-èiais gailestingojo samarieèio pa-vyzdþiu, o ne ásijausti á orakuløvaidmená, tarsi þinotume dvasi-nes prieþastis... Niekas neþinoþmonijos istorijos ateities vingiøir posûkiø, tik vienas Dievas:„Kaip neþinai dvasios keliø irkûdikio kaulø augimo ásèiose,taip neþinai ir darbø Dievo, ku-ris viskà sukûrë“ (Ekl 11, 5).

Tad Jëzus mokinius raginonesikiðti á ne savo kompetencijoslaukà. Skatino palikti bûsimusávykius Dievo valdþiai ir valiaibei daryti tai, ko ið jø tikimasi. Jë-zaus mokiniams buvo skirtatæsti Jo pradëtà tarnystæ, taptiDievo Sûnaus liudytojais ir Die-vo karalystës skleidëjais visamepasaulyje.

Treèia, Jëzus apaðtalams perÐventàjà Dvasià davë ásakymø(2, 8 eil.). Tai reiðkia, kad Jis mo-kiniams kaþkà paliepë, ko jie tu-rëjo laikytis, nes buvo Jo iðrink-tieji. Prieð iðaukðtinimà Jëzauspaskutinis ir pagrindinis palie-pimas apaðtalams buvo tapti Joliudytojais. Ðiuo paliepimu, ku-riuo mokiniai siunèiami á visàpasaulá liudyti apie Jëzø, baigia-si ir visos trys sinoptinës evan-gelijos. O Apaðtalø darbuose liu-dijimo tema yra itin akcentuoja-ma: þodis liudyti ávairiomis for-momis pavartotas 39 kartus.Apaðtalai tampa Jëzaus liudyto-jais. Visuose knygos puslapiuo-se matome, kaip jie tai darë. Lu-kas parodë baþnyèià, su Ðvento-sios Dvasios galia tæsianèià Jë-zaus darbus ir mokymà – tokiajai skirta Dievo misija.

Ko reikia baþnyèiai, kadvykdytø savo misijà?Jëzus mokiniams atskleidë,

kad Jo misijai vykdyti reikalingitrys „elementai“: (1) Pasiðventæþmonës – tai Jo apaðtalai, (2) ga-lia – tai Ðventoji Dvasia; (3) vi-zija, matymas – eiti iki þemëspakraðèiø. Pastebëjau, kad misi-jinë baþnyèios veikla gali „uþ-strigti“ kaip tik dël to, kad trûkstakurio nors ið ðiø trijø elementø.

Galime stokoti þmoniø – Vieð-paties darbininkø. Arba galimesusidurti su galios problema:tiesiog neturëti Vieðpaties jëgosarba ne ta galia vykdyti misijà.Galiausiai – nematyti ir nesu-vokti vizijos, arba nepuoselëti jo-kios misijinës programos geràjaðia þodþio prasme. Blogai, kailieka tik programos, bet nëraDievo paþinimo, taèiau nëra ge-rai, kai nebelieka jokiø progra-mø, nebematome kur eiti, kaip irkada galëtume tarnauti dëlVieðpaties ðlovës.

Tad Jëzui pirmiausia rûpipasiðventæ þmonës. Todël poprisikëlimo Jis vël subûrë moki-nius, kurie ir tapo pirmosiosbaþnyèios branduoliu. Nëraþmoniø – nëra misijos. Ið savopraktikos pastebëjau, kad kai ku-riuose miesteliuose Evangelijasunkiai skinasi kelià bûtent dëlðios prieþasties. Nëra vietiniøpasiðventusiø þmoniø, nors yraatvaþiuojantys tarnai ar misio-nieriai. Þmonës ateina ir vël ið-sisklaido. Juos tarytum jungia neKristus, bet tas þmogus, kurispas juos atvaþiuoja.

Kita vertus, noriu paminëtidar vienà þmogiðkøjø resursøniuansà. Ðiandien mes, krikðèio-nys, esame Jo þmonës, kaipanuomet apaðtalai. Daþnà kartàdvejojantys, kûniðki ir ambicin-gi, kitaip sakant, netobuli. Gal-vodami apie apaðtalus, mato-me jø privalumus. Þiûrëdami ásave, pastebime savo silpnu-mus. Neretai matydami savonetobulumà, jauèiamës visiðki

bejëgiai, manome esà netinkami,neverti bûti Jo tarnais. Daþnaikamuoja mintys: „Kam að galë-èiau paliudyti apie Kristø, jeipats esu toks nevykëlis?“ Ta-èiau turime nepamirðti, jog irapaðtalai panaðiai jautë savo be-jëgiðkumà. Kai Jëzus pakilo ádangø, jie dar ilgai stovëjo irþiûrëjo, kol pasirodæ angelai pa-dràsino juos eiti á Jeruzalæ irlaukti iðsipildanèio paþado – ið-siliejanèios Ðventosios Dvasios,kuri turëjo ágalinti tapti liudyto-jais. Juk ir mûsø tinkamumas neið savæs. Jëzus tai gerai þino.Dievo misijà galima ávykdyti tikpaties Dievo galia.

Taigi Jëzus uþsimina apieantgamtinæ galià. Evangelizmogalia slypi ne þmogaus pastan-gose, nuosavame teisume, ásta-tymo raidëje, metoduose, politi-nëje ar pinigø galioje. Pats Die-vas Ðventàja Dvasia stato ir ple-èia savo karalystæ þmoniø gy-venimuose. Argi savo pastango-mis galime pagirdyti iðtroðkusiàsielà, iðtraukti jà ið praþûties,pragariðkø skausmø, iðgydyti josvidines þaizdas? Þinoma, kadne. Luko evangelijoje Jëzus mokoatkakliai praðyti Tëvo, kad Jisduotø Ðventàjà Dvasià (þr. Lk11, 5-13), nes Jos mums reikiakaip duonos, kuria pamaitinsi-me alkanà pakeleivá, savo bièiu-lá. Kà galime duoti kitam þmo-gui, jei neturime Dievo duonos?Kartà draugë man paraðë laiðkà,kuriame praðë, kad að jai padë-èiau kaip pastorë. Jos sielà jaudvejus metus kankino didþiulisskausmas, ir ji pati su juo nega-lëjo susitvarkyti. Skaitydamalaiðkà, aiðkiai suvokiau, kad aðnegaliu to skausmo numalðinti,nors þinau þodþius, kuriuos tu-rëèiau pasakyti, taèiau tik Dva-sia gali paliesti sielà ir jà pagy-dyti, þmogaus pastangø neuþ-tenka. Lieka tik vienas klausi-mas: ar mes turime tos dvasiosduonos, kurá pamaitina iðalku-sá?

Galiausiai Jëzus perteikëmokiniams Evangelijos plitimovizijà: „[...] jûs gausite jëgos irtapsite mano liudytojais Jeruza-lëje ir visoje Judëjoje bei Samari-joje ir ligi pat þemës pakrað-èiø“(8 eil.). Jëzaus „misijø“programa siekia visà pasaulá,pradedant nuo vietos, kurioje esi– nuo Jeruzalës (ðeima, darbo-vietë, giminë), po to Judëja(miestas ar kaimas), tada Sama-rija (svetimi) ir pasaulio pakrað-èiai. Tai tarsi programa „mini-mum“ ir programa „maksi-mum“. Minimumas – kai pasie-kiami þmonës ið mûsø aplin-kos, kultûros, tautinës terpës.Maksimumas – tai tarpkultûrinëmisija, perþengianti etnines ri-bas. Belieka nepamirðti, kad ðiosJëzaus vizijos vykdytojai esameir mes.

Prieð iðaukðtinimàJëzaus paskutinis irpagrindinis paliepimasapaðtalams buvo taptiJo liudytojais.

Jëzus mokiniamsatskleidë, kad Jomisijai vykdytireikalingi trys„elementai“: (1)Pasiðventæ þmonës –tai Jo apaðtalai, (2)galia – tai ÐventojiDvasiai (3) vizija,matymas – eiti ikiþemës pakraðèiø.

Apie baþnyèios misijàApie baþnyèios misijà

Nuo

tr. G

. Tum

ulio

Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d. Dvasia ir þodis 3

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Sveiki, esu girdëjusi, kadkrikðèioniui nedera vertis aus-karø á ausis. Ar tai tiesa?

Auskarai teologine prasme nedaro átakos nei

tikinèiojo iðgelbëjimui, nei praþû-èiai, nei jo ðventumui, nei nedo-rumui. Tai yra puoðimosi kultû-ros dalis. Visais laikais ir visosetautose moterys mëgo puoðtisávairiais papuoðalais ið paprastøir brangiø medþiagø.

Papuoðalai kaip ir pinigaiyra neutralûs: nei geri, nei blogi,nei dieviðki, nei demoniðki. Jie ne-prideda þmogui dorybës, vertësir orumo, bet savaime ir nesutepa,nepadaro nusidëjëliais.

Kita vertus, svarbu, koks

yra pats þmogus, kuris puoðiasi,kokios jo vertybës ir siekiai. Èianeutralumas dingsta. Antai Se-nojo Testamento pranaðas Izai-jas aðtriai ir sarkastiðkai kritikuo-ja, net smerkia Izraelio dukterøtuðèià puikybæ ir groþá, kuris pa-sireiðkë perdëtu iðsipustymu, die-votumo stoka, kieta ðirdimi ir gei-dulingumu: Vieðpats sako: „Ka-dangi Siono dukterys iðdidþiaivaikðèioja, iðtiesusios kaklus,mëto geidulingus þvilgsnius, ei-damos maþais þingsneliais,skambina kojø þiedais, Vieðpatsapdengs Siono dukterø galvasðaðais ir apnuogins jas. Tà dienàVieðpats nuplëð jø papuoðalus:kojø grandinëles, kaktos juostelesir mënuliukus; grandinëles, apy-rankes ir ðydus; puoðnias juos-tas, kvepalø dëþutes ir auskarus;

Sveiki, pastoriau Giedriau.1992-1993 m. mokiausi jûsøBiblijos mokykloje Vilniuje.Ðios studijos iki ðiol laiminamano gyvenimà ir tarnavimàDievui. Man kilo klausimas.2000 m. pradþioje vienas tar-nautojas, kurio pavardës nemi-nësiu, paleido gandus, kad„pastorius Giedrius pasuko ákalvinizmà“.

2001 m. kalbëjausi su Via-èeslavu Gonèiarovu ið Mins-ko (mes kartu mokëmës „Gy-venimo þodþio“ universiteti-niuose kursuose pastoriams),ir jis teigë, jog tai netiesa. Jeiteisingai suprantu, pagrindinisLiuterio ir Kalvino mokymoskirtumas glûdi predestinaci-jos (dvigubo iðankstinio iðrin-kimo) doktrinoje. Praðau pa-aiðkinti, kokia tikroji padëtis.

Pagarbiai,Stanislavas, 38 m., Makie-

jevka, Ukraina

Aèiû, Stanislavai, uþklausimà. Pabandysiu

pakomentuoti jûsø nupasakotàsituacijà.

Pirma, tiek kalvinizmas,tiek arminijizmas yra evange-likø baþnyèioms bûdingos so-teriologinës pozicijos.

Neteisinga bûtø sakyti, jogkalvinizmas yra klaidþia-mokslis, lygiai kaip ir teigti,jog arminijizmas neturi pa-grindo Ðventajame Raðte. Ne-þinau kaip yra Ukrainoje arRusijoje, bet bent jau Vakaruo-se ðiandien evangelikai yra la-biau pakantûs vieni kitø at-þvilgiu ir suvokia, jog galimaiðpaþinti tà patá Vieðpatá JëzøKristø, bet kai kuriais Raðtoklausimais turëti skirtingas po-zicijas.

pirðtø ir nosies þiedus, iðeiginiusrûbus ir apsiaustus; skareles irpinigines, veidrodëlius, plono linodrabuþius, galvos kaspinus irskraistes. Vietoje kvepalø bussmarvë, vietoj juostos – virvë;vietoj graþios ðukuosenos – plikë,vietoj groþio – ádeginta þymë“(Iz 3, 16 - 24). Nuskamba tikraiskaudi ir sukreèianti teismo þi-nia. Pranaðas sumaniai iðvardi-na visas moteriðkos aprangos iraksesuarø detales, papuoðaløgausà Siono dukterø gyvenime irparodo, jog tai stelbia dievotumàir dorà. Pasinaudodamos iðoriniopatrauklumo galia, jos atmetëDievo paþinimo kelius ir siekëgundyti bei vilioti. Bûtent tai – ið-orinæ moterø tuðtybæ – pranaðasir smerkë bei atidengë vidiná,dvasiná jø skurdà.

Taèiau Ðventajame Raðteskaitome ir apie turtingà beipuoðnià Ðebos karalienæ, atvyku-sià su gausiomis dovanomis irprabangia svita ið tolimos ðaliespaklausyti karaliaus Saliamonoiðminties (1 Kar 10, 1-13). Ádomupastebëti, kad á jos tikëjimo pa-vyzdá rodë pats Kristus: Pietø ða-lies karalienë teismo dienà pri-sikels drauge su ðios kartosþmonëmis ir juos pasmerks, nesji atkeliavo nuo þemës pakrað-èiø pasiklausyti Saliamono ið-minties, o ðtai èia daugiau ne-gu Saliamonas (Lk 11, 31). Në þo-dþio apie papuoðalus. Nesigirdijokio priekaiðto dël turto ar puoð-numo – tik susiþavëjimas jos ti-këjimu.

Tad Dievas nesmerkia pa-puoðalø, o smerkia bedievystæ,

menkadvasiðkumà, netyrumà,geidulingumà. Bet Vieðpats ir ne-siþavi papuoðalais, tarsi jie bûtøsvarbûs, kuo nors ypatingi, ta-èiau gërisi tikëjimo dràsa, pasi-ðventimu, romumu, nuolanku-mu – vidiniu þmogaus groþiu.

Tad Ðventasis Raðtas ne-draudþia moterims puoðtis, betragina krikðèiones tai daryti kuk-liai ir santûriai, daugiau dëmesioskiriant vidinio þmogaus ugdy-mui, puoðti ðirdies þmogø ne-nykstanèia, romia ir taikingadvasia, kuri labai brangi Dievoakyse (1 Pt 3, 3-5).

Taigi puoðdamasi nepamirð-kite savo vidinio þmogaus. Nuo-latos graþinkite já Vieðpaties pa-þinimu ir dorybëmis.

Pastorë AnþelikaKrikðtaponienë

Antra, jûsø minimo as-mens gandas apie „nuëjimà ákalvinizmà“ yra ðmeiþikiðkopobûdþio. Tiesa, jog mûsø Tar-nystës mokykloje mes studija-vome Kalvino raðtus, kaip, be-je, ir ðiandien Evangelinio Bib-lijos instituto studentams pa-teikiu ávairiø klasikiniø krikð-èioniø teologø tekstø. Esu su-silaukæs priekaiðtø ir uþ tai, jogskaitau Augustinà... Að gi,prieðingai, manau, jog teologi-jos istorijos iðmanymas yra la-bai naudingas, o Dievo þodþiotarnams tiesiog bûtinas. Tei-giantys, jog nuklydome á kalvi-nizmà, nemokëtø paaiðkinti,kodël tai yra blogai. Daþnai pa-aiðkëja, jog paðiepiantys kalvi-nizmà arba, atvirkðèiai, armi-nijizmà, negali apibûdinti jøpagrindiniø teiginiø, nëraskaitæ tø autoriø, kuriuos pei-kia, nepaþásta ir iðkraipo jøteiginius ir pan.

Treèia, Krikðèioniø bendri-jos „Tikëjimo þodis“ baþnyèiosLietuvoje nëra priëmusios kal-vinistinës ortodoksijos. Mûsøtikëjimo iðpaþinimas neakcen-tuoja skirtumø, iðryðkëjusiøskirtingose soteriologinëse in-terpretacijose, bet teigia tai, kasjoms bendra. Pastoriai skatina-mi gilinti Dievo þodþio þinias,bet ne angaþuotis tam tikraitradicinei teologinei mokyklai.

Nuoðirdþiai Kristuje,pastorius Giedrius Saulytis

Norëèiau plaèiau suþinotiapie kontroversiðkai evangeli-kø vertinamà NPP (New Per-spective on Paul) kryptá. Ar jaið tiesø griaunamos tradicinësiðteisinimo vien tikëjimu irKristaus, kaip pakaitalo antkryþiaus, tiesos? Man ádomimûsø bendruomenës (Tikëjimoþodþio) pozicija.

Norint plaèiau susipa-þinti su „New Per-

spective on Paul“ (naujas poþiû-ris á apaðtalo Pauliaus laiðkus),reikëtø nemaþai laiko skirti skai-tymui anglø kalba (kai kas yra ru-sø kalba). Trumpai atsakyti á ðáklausimà praktiðkai neámanoma,nes visø pirma nëra vientiso, aið-

Kuo puoðtis?

Ar kalvinizmas – blogai? Apie „naujà poþiûrá á Pauliaus teologijà“kiai apibrëþto naujo poþiûrio áapaðtalo Pauliaus laiðkus. Nega-liu vienareikðmiðkai atsakyti á jû-sø klausimà, ar naujasis poþiûrisið tiesø griauna tradicines iðteisi-nimo vien tikëjimu ir Kristaus,kaip pakaitalo ant kryþiaus, tie-sas. Tai, kas vadinama nauju po-þiûriu, greièiau panaðu á ávairiøsroveliø srautà negu á vientisà te-ologinæ pozicijà. Net labai trum-pai negalëèiau apþvelgti ðiosPauliaus laiðkø interpretavimokrypties. Tik paminësiu, jog ðiampoþiûriui atstovaujantieji mano,kad vëlesniø laikø krikðèionys,aiðkindami apaðtalo Pauliauslaiðkus, vadovavosi savo laikme-èio paþiûromis bei vëlesniø am-þiø raðytiniais ðaltiniais ir netei-

singai suvokë pirmojo amþiausistoriná kontekstà bei tikruosiusapaðtalo keliamus klausimus.

Lietuvoje su ðia kryptimi kolkas nëra plaèiau susipaþinta, tailiudija kad ir toks faktas, jog ðia te-ma nëra net trumpo lietuviðkostraipsnio Wikipedijoje. Bendrija„Tikëjimo þodis“ taip pat nëra su-formulavusi aiðkaus ðio poþiûrioávertinimo, nes iki ðiol tam nebu-vo poreikio.

Manau, kad brandiemskrikðèionims dalis naujojo po-þiûrio teiginiø gali padëti per-màstyti kai kurias apaðtalo Pau-liaus mintis, taèiau norint nebûtisuklaidintiems, tektø ðalia nau-jojo poþiûrio tekstø taip pat labaiatidþiai paskaityti ir taip vadina-mø tradiciná poþiûrá atstovaujan-èiø teologø darbø, aptarianèiø taspaèias apaðtalo Pauliaus laiðkøtemas, bei patiems iðsamiai susi-paþinti su pirmojo amþiaus Izra-elio istoriniu kontekstu. Ir, þino-ma, nuolankiai ásiskaityti á patiesapaðtalo laiðkus.

Man paèiam teko kaþkiek su-sipaþinti su ðia srove ir patirti, jogji gali stipriai sujaukti sielà, perdëmradikaliai kritikuodama tradicináevangelikø poþiûrá á apaðtaloPauliaus laiðkus bei per daugschematiðkai pateikdama Refor-macijos tëvø mintis. Nuo tolimes-nio gilinimosi á ðià kryptá mane su-stabdë gyvai prabilusios apaðtaloPauliaus laiðkø tiesos.

Pastorius GabrieliusLukoðiusApaðtalas Paulius, Praetextatus katakombos, freska, IV a.

Nu

otr.

G. Þ

yvat

kau

skai

tës

Nuo

tr. L

. Bile

vièi

aus

Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d.4 Naujienos

Geguþës 15 dienà Ðiau-liuose, Laisvøjø krikð-

èioniø baþnyèioje, vyko pasiruo-ðimo seminaras ðiø metø lap-krièio 5-7 d. Rygoje vyksianèiam„Vilties festivaliui“ su FranklinuGrahamu. Franklinas Graha-mas tæsia savo tëvo, þymausevangelisto Billy Grahamo, ku-riam lapkrièio 8 d. sueis 92-ji me-tai, tarnavimà, pamokslauda-mas masinëse evangelizacijoseávairiose pasaulio ðalyse. Tokierenginiai vadinami Vilties festi-valiais, jie pritraukia deðimtistûkstanèiø þmoniø. Rygoje „Vil-ties festivalis“ vyks diþiausiojeBaltijos ðalyse sporto ir pramo-gø renginiø pastate „Arena Ri-ga“, talpinanèioje 12, 5 tûkstan-èio þiûrovø. Tikimasi, jog ðiame

Pasiruoðimo seminaras „Vilties festivaliui“AIDAS KRIKÐTAPONIS

renginyje per kelias dienas turë-tø apsilankyti apie 40 tûkstanèiøþmoniø. Evangelizaciná festivaláLatvijos sostinëje ruoðia BillyGrahamo Evangelistinë asocia-cija (BGEA) glaudþiai bendra-darbiaudama su Latvijos liute-ronø, baptistø, metodistø, lais-vøjø krikðèioniø ir kitomis baþ-nyèiomis.

BGEA taryba pakvietë Ry-goje vyksianèiame renginyje da-lyvauti ir Lietuvos (ypaè ðiauri-nio kraðto, esanèio arèiau Latvi-jos) baþnyèias. Dël to ir buvo su-rengtas pasiruoðimo seminarasÐiauliuose, á kurá suvaþiavo per30 pastoriø bei jø padëjëjø iðávairiø Lietuvos baþnyèiø: „Ti-këjimo þodþio“, laisvøjø krikð-èioniø, metodistø, sekmininkø,

baptistø. Ið Krikðèioniø bendri-jos „Tikëjimo þodis“ dalyvavo20 pastoriø bei tarnautojø. Se-minarà organizavo ir já vedëRygoje ásteigto BGEA biuro at-stovai. Ðiauliuose buvo sureng-ti keli seminarai per vienà dienà.Pirmoje dalyje organizatoriaikalbëjo apie „Vilties festivalá“su Franklinu Grahamu, prista-të, kaip tokie renginiai vyko ki-tose ðalyse. Antroje dalyje buvokalbama apie praktinius daly-kus: kaip sklandþiai organi-zuoti autobusø nuomà, masinávaþiavimà á Rygos arenoje vyk-siantá renginá, registracijà, bilie-tø iðdalinimà ir pan. Galiausiaibuvo aptarti sielovados darbotæsimo ir mokinystës klausi-mai.

Tokijuje vykusi pasaulinëmisijø judëjimokonferencijà minëjoðimto metø sukaktáÞmogus, kuris netarnauja

Dievui, Jo akyse yra bedarbis.Taip teigë Lotynø Amerikos mi-sijø vadovas ðá mënesá Tokijujevykusioje pasaulinëje misijøkonferencijoje „Tokijo pasauli-niø misijø konsultacijos 2010“.

„Daugelis þmoniø tvirtina,kad jie labai uþimti savo darbe.Taèiau pjûties ðeimininkas –Dievas – ragina ðiuos be darbostovinèius þmones dirbti jam“,– tvirtino Obedas Alvarezas,Naujojo pasaulio misijø asocia-cijos, ásikûrusios Peru, tarptau-tinis direktorius, remdamasisevangelijos pagal Matà 20 sky-riuje pateiktu palyginimu apievynuogyno darbininkus.

„Mes turime suprasti, kadjei negyvename taip, kaip Die-vas yra mums numatæs, esamebedarbiai, – konferencijoje kalbë-jo O. Alvarezas. – Nesvarbu, arjûs esate gydytojas, ar senato-rius, ar prezidentas – jûs bûsitebedarbis tol, kol neprisidësiteprie misijø tarnavimo“. Misio-logas ir baþnyèiø steigëjas tæsë:„Respublikos prezidentas yrabevaisis Dievo akyse, jeigu jis ne-daro nieko, kad skatintø misijøtarnavimà. Ko vertas jo indëlis,jeigu jis vis dar tebëra nusidëjë-lis, kurio vieta – pragare?“

O. Alvarezas ákûrë LotynøAmerikos misiologijos mokyklà– pirmàjà misionieriø mokyklàLotynø Amerikoje. Jis tvirtino,kad þmonës, be abejo, gali dirbtiávarius darbus, taèiau jie turitvirtai suvokti, kad pirmiausia irsvarbiausia jø uþduotis – bûtimisionieriais.

Savo praneðime misiologasiðskyrë penkis misijø judëjimoetapus. Pimas – mesianistinismisionieriø judëjimas, kurá pa-gal Biblijoje iðdëstytà istorijà ga-lima palyginti su ðeðtà valandàryto pasamdytais darbininkais.Naujajame Testamente raðoma,kad Petras ir Andriejus þvejojo,kai Jëzus juos paðaukë. Bet jiebuvo bedarbiai Jëzaus akyse. Ly-giai taip pat Matà, kuris dirbomokesèiø rinkëju, Jëzus laikë be-darbiu ir já pasamdë. Per ðiuospirmuosius krikðèionis þydusvyko pirmas misijø darbo eta-pas.

Vëliau prasidëjo Vakarømisionieriø judëjimas, kurá gali-ma prilyginti 9 valandà pasam-dytiesiems. Ið þydø Evangelijapasiekë Europos gyventojus, ku-rie paskleidë jà skirtinguose þe-mynuose.

Treèias periodas – angliðkaikalbanèiø misionieriø judëji-mas, kurá galima prilyginti pa-

samdytiesiems ðeðtà valandà,arba vidurdiená. O. Alvarezaspastebëjo, kad beveik 250 metøanglai skleidë Evangelijà pasau-lyje. Ið ðio judëjimo kilo Hudso-nas Tayloras, kuris atneðë krikð-èionybæ á Kinijà, Williamas Ca-rey – misionierius Indijoje, Joh-nas Wesley, kuris krikðèioniðko-jo metodizmo dvasià perteikëdaugeliui denominacijø.

Ketvirtas periodas – ÐiaurësAmerikos misionieriø judëji-mas, kurá galima palyginti sudevintà, arba treèià valandà po-piet, pasamdytais dabininkais.„Ðis naujas judëjimas atliko mil-þiniðkà misionieriðkà darbà XXamþiuje,“ – kalbëjo O. Alvare-zas, paminëdamas, kad ið ðio ju-dëjimo kilo sekmininkai, Dievoasamblëja ir nepriklausomoscharizmatinës baþnyèios.

Taèiau nuo 1960 m., ásigalë-jus liberalumui ir sekuliarumui,misionieriðka dvasia ir ákvëpi-mas skelbti Evangelijà ÐiaurësAmerikoje priblëso. Anot prane-ðëjo, ðiandien atëjo laikas nau-jam ir atsinaujinusiam misio-nieriø judëjimui, kuris atitinkapasamdytuosius vienuoliktàvalandà, arba penktà valandàpopiet: „Ðituo metu Jis eina ieð-koti daugiau darbininkø irþvelgia á Treèiàjá pasaulá, kurá ið-sirinko ir perdavë misionieriauslazdà, – teigë O. Alvarezas. –Tradiciðkai misionieriai kildavoið Ðiaurës, Rytø ir Vakarø, betniekad – ið pietø pusrutulio. Ir,ádomus sutapimas, ðiame pus-rutulyje ásikûrusios Treèiojo pa-saulio ðalys“.

Praneðëjo nuomone, nauja-sis misionieriø judëjimas prasi-dëjo aðtuntame XX a. deðimt-metyje nuo Azijos tikinèiøjø.Maþdaug po deðimties metø á jáásijungë Afrikos gyventojai, odar po deðimtmeèio – lotynøamerikieèiai. Alvarezo nuomo-ne, XXI a. pradþioje ðio judëjimodalimi tapo ir Artimieji Rytai.Ðiuo metu visà darbo dienàdirba net 500 000 misionieriø iðArtimøjø Rytø, kurie kalbadaugiau nei 1000 skirtingø kal-bø.

Konferencijoje „Tokijo pa-sauliniø misijø konsultacijos2010“ dalyvavo per 2000 misi-jø judëjimo vadovø ið 140 ðaliø.

Pagalwww.christianpost.com parengë

Dalia Januðaitienë

Þ I N I O S I Ð S V E T U R

Nepamirðkite prasitæsti GANYTOJO prenumeratos likusiems2010 m. mënesiams. Tai galite padaryti bet kuriame

Lietuvos paðto skyriuje.

Leidinio indeksas 0150 Prenumeratos kaina: 3 mën. – 17,40 Lt 6 mën. – 34,80 Lt

Seminaro dalyviai

Nuo

tr. I

. Ðku

lis

��

�� !�"��#�� # �� $�� # ��# ��%�� &��&%�%��!�#�'��%��(�� %��%��%�� &��)!��*�� !

�� '�+��$�� %�� %�� %��!� ,�� %�� -��&-�� &�� %�� !�#�'�� %�� $�� &��&��% ��# ��&�!.

#��-��+��%��-�!�#�� !�#�� %��%��!��#)�� /,'�01��23!�#��*�� !.

4��#�'��%�� !�5 �� (��%�� +��!� 6�� (��!�7 ��-��$��%��$��%��&�(��!"�(��6�� !��%�� %��$��%��$��%�� &��

��&�� %&�� )��$��&��$��*�� !�8�� (�� %�� !��/9��:;2��<3*� ��"�� (�� =��!

5 �� % ��&��!�#�'��(� ��%�� #��%�� !�=��#)�� #�� % �� !� #�� %�� -��!.

#�'�� &�� (�� !�>��%�� $��(�� $�� &�� %��!�?�� &��7�� !

#�� @�� %�� *�#�� %��%�� %��(��!�#��%�� &�� !�� "#" ��/A��:;��1:3!�# �� %�� &�(� �� %�� !

=�� %�� (�� $��%�� $�� (��

�� -��$�� %��!�=��%��$��$�>�� -�� &��)��$�� !

"��*�� B�"�(�� #�'��6��*��%��>�� C� %��!�"��%��-��$�� 7�� #��&��*��!

9��#�'�� $��%��%��& ��/#��D�113!�#��%�� *��%� �� !�"�(��#�'��6��&�� "��!

# ��&��%�� %�� %��%�&��$!�,��%�� 7�� )�= ��$��%�� %�� &��!�"�� !

8�� )� ��$��>��&�� %�� $��%��&��!�A�� %�# �� &��)�� %��# ��%��!�8 ��%�� &�� (��&��%��&�� !

5 ��$��%$!�9&��&��&�� *��!�?��#��'��&�� %��*��!�,�� %��%�� &�� &��%��&�� !

C� %��&�� &��&��&�� %��!�"�� )��(� �� %�� &�� !�C� %�� &�� &�� %�!

"�(�� )�&�� %�� (�� !�C� %�� &�� %�� &�� -�� %��+E�� &��!7�� #�'�� 6�� &�� %�� %�� %��# �� #��&�� *��%�� !� #�� &�� %�F��&��%��-!

��7�� %&��)� ��$�� &��!�#�� # �� %��F��$��&��&��!

6��#�� )��-�� # �� &��@�� !�#��&��-#�� &� �� # �� #��%�)� ��%�� (�� !

�&��#�� %��!�#��%�� !�G� ��&��#�'�� (��6�� )�� $��G� � ��%&��!�#�'�� 9��# ��# ��*�� !

7�� #��'�� &�� !� # ��$�)��# �� !��#��&��$� ��-�H��#�� &��-��H��#�� '��-�H��%��#��&��)��H

��%��#�� )��%��H��%�%��%�� # ��)� %)H

#�� '� ��!�# ��&��'� �� # �� $�� # �� !�?�� #�� %��&��%�� $�� &�$� %)!�#�� !

"�� $�� *�� B�8�� !�6��%�� %�� !�"�(�� &��%�� !

��E�I�J��&�� %?�� %�� &��&��&�� '��#�'��=�� !7�� !�9�� &��!�#�� %��@��&��(� �� *�� !

#�� -��&�� +E�� !�"�� %�*� �� %�!�9&�� % �� $��'��/#��:��1;3!

8�� %��!� �� )��!�8��%�� (�� !

>��%�� &-��&�(� �� &�-�� !�"��%��%&�� -��)��$��$��$!

6��$��%�� &��%�� &��H�#��9��&��&�� *��(��*�� !�8� �� %��&��@�� %�� %��*��(�� %��!�,�� $�� *��&-!�#�'��6�� %�� (�� !

K�� # ��$�� $�� B

�� !"�#��$��

%&'()*+�&',,-��+./(0*-�

��

8�

��!�5

!�?��(��

�

� ��

# �� &�� %��&��!�L�� &��&��%��)%&��!�# ��+�� -��$��%�� $�� %��&��-)��$�*��)��%&��$!�"�(��(��(� ��&��$��&-��$!

# �� '��$��$�$��'��$��(� �� #��'��%�� M;��!��!��!�� !�"��&��8�� "�� !�5 �� (� �� (� �&��5 � ��%�� %�� $�>��$!�6��(� ��&��*�� !

6��(� �&��%�� %��%��%�!�# �� (�� %�� %� � ��% ��$��$!�# ��-��&-��%��C �� &��&� ��!"��# �� !�"��&��(� �&�� %&��B�#��C �� &��&� �� 6��&�� !

# �� )�� -!��$�� $��H�"��&�(� �� !�?�� *�� %�� %��%&��-��*�� %��&��!�"��*�� !�"��*�� %��)��!�9��$��&�$��)�� (�� -��%��$��&�� &��!�K��)�� &��HA��%�� )�� &��!�>�� &�� %&��&�

�� !

# �� +��(�� !� #�� $��&�� &��!

"��%��-� ��)��%'�� &��$�� %�� $��)��H�6�� $!��&�B��)� )� �� %�� %�&��-�� -�B@�" ��!

��# ��0�� &��(��# �"��)��# �"��" ��# �"��)�*��+��+��#��#��+�� ,�� $��,-��.�� '��)��$ ��$�� '��,*�� /��0�1-��'�� 2�/# ��0��:�D3!

# ��%&�� &��(��%��(�� )!�� &(� ��&��(�� !�# �� %�� %�� %��&�� !#��%�� H�� -�� %�� %��%�� $��*��%��%��)��%��&�� F��!�K��&(� ��%�� %�� >�� +��%��B�"��$�� $�>�� &��&�� &��$�� (��$�� H�K%��>�� H�4�� %��!

"�(��# �� *�� !�#�� $�� 6�� %�� -!��$�� !�#�� (�� &��

��%��(��!��%�� &��H�� %��%�� %��%�� )��&��$�� F��$!�# �� %��%��%�� %�� >�� !�6��%�� >�� &'��%�� +�� !�K��%��%�!"�(��%�� &��!

6 ��&�� &��H��%�� &��*�� %�� !�>�� (��$�%��%��$�� F ��+��$�� !�8�!�>��&��%&�� !�#��&��>��#� ��!�8��$�F��'-�� $�� !%�� >�� )!�C�� >�� )H�#��%�� &��&��&�� # �� %&��!

9�� &% �� 2� ��!�� ,��$��%��$��%&�� !�#��#��%&��)��&��%�� %� !�7�� &�� !�"�� *��!�,��&��>��%��$��&��%�� *� %��!�"�(�� >��H�8�B�#�� >��!�?�� &��%��,�� %��!�6�� %�� %��!� �� $��%�� %� ��$� ��%��%�� )!

"��%��,�� %��!6$�� H�#�� %�&�� %��!�� %��H�� %��H��-��(� ��)��&)H�#��%��&��

��$��(�� %��!�" �� %��%��!�,��?�� @!�#��%�� %�� !

�� B�*��&�� >��$��!9�� &% ��2��&��%��>�� ,�� )!� #�� !�#��-��%&��-!�>�� ,�� (�� &��!�N� ��>�� !�9��$�#�� $��-�!�?��%-��#��"��&��%��@!�>�� &�� ,��%�� $@!�#�� $�� -�� (��!K�,��>��%��&��&��!�>��%�� &��(��&�� B�=��%�� ,�� %&�� %&�� %�� !�� %&�� ,��%&��%�� *�� B�8� �� >�� $!�" ��&�� %��%��!

6��&�� %� ��H"��!�"�� %�� !�"�(��&��)��%�!�=�� "�� ,'�� :0� ��&�� '��%��?�� "&� �� %�%�� (�� 3�� 4��5�6�� )�3�� $��7��)��#�0�8��" ��%��'��" ��"��#��#�,��$��" $ ��#�.9�/,':0��:1�:03!�>��%�� +�� 5�� 8��"��#�'�� $!�>�� #�'�� %�� %�� %��>�� %�� >��$!�#��&%��(��B��%�� @!�C�� %��

*�� %�� % �!�6�� &��&��%��%�� %�� %��!

?�� %� ��$�� # �� %��(��&� �� !�N� �� %�� %��&�� >�� !6��%�� !��&��-H��!�6��)�%��$�� +�� %�� %��!�"�� &�� !�=��H�=�� (�� (� ��%�� !�9��%�� (�� $��>��%�� &��!

C�� %��%��&��>�� &�� +��$��(��$��-�*��%��$�� !�" ��>�� &(��# ��%� �� +��!�� %�� -�� (� �&�� %&��!�"�(�� -�� >�� !�"�� !4�� &�� !�K� ��H

# �� :��7��7 ��0�1'�� 7,��'��+�� #��$��# �",��'�� # �",�;�� #�� #�#��,�'�#�� .�� "�#�� ,� ;�� !�� #��2/# ��0��O�:;3!

# �� >�� -!>�� (�� #��!�4� ��*��

+/+�*�&'12��+

��

��

�� 8�� "�� $��&��!

8 ��>��$H�8 ��# H��% �� (� ��&�� (�� &�� F�� &��&�� H�6$��&��H#��)�)��$��$�� &��!

7�� # �� (��>��&�� %��)�)�� &��-!�#��&��-�� !

G��%�� %��A��$�:<��&��#�'�� $��)��%�$�� %��F��'��!��$�� $H�#�'�� F��'��%�� -��-��%��'��#�� '�� #��!�C&�� )��-�� &�� !�"�� +��!�"�(��#�'��%��)��%�� %��-��-��>��$�� >��%��%��@!�#�'��$��+��$�� &��!�#��&��#��0��#�� ,�3�� $�� $��/A��:<��:03!�?�� %�� %�� F��'��-�� >��%�� )�� %��!

4�� 5�� &��%&��(��(��>��&��&��#)��-!�8 ��&��$��

�� +�� *��-�� $�� >�� $H�*��%��*��>��$!

8�� %��%�� %��)�%&��$!��)�� H� J�!!!� "�� (��*��&��&�� -!

"��%-�� !�� %��%� ��&��!�� B��%�� (� �� &�� &�� !�"�� !�"��9�� !�9��)��)��$!� G�� )�� %�� (� ��%&��6�� (�� $!�7��# �� # �� !

��%�� $�� 5��!��9��&��!�,�� &��% ��!�9�� &��&��&��&��-��%�� (�� $�� %��%&��(��!�#�� %��B8�� @!

9�%�� > �&�$��&�� 4��5��!�9��&��)��)��!�>�� %��)��%&-� ��)�>�� )��#�� &�� %&��!�> ��&�� %��>��# ��-��%��%��$!

9�� (��>�� 5�� #��%�� !�"��*��!� 8�� &��(� �� &��>��%��$�� %�� !

7��# ��%��>��#��%��!�K�� (��$�� >��!�" ��# ��%��!9��%�� # �� %�� %��$��!�#��%�� &�� &�� >��# !��# B

6��(� ��>�� !�>��+��&� ��H�# �4�� >��# !"�(��)��(� �� %&�� %��%��)��>�� &��!�"��&��>�� # �� &��(��#��)��(�� %��!�#��H� �� H@>��%��(� �� %��(��@!�,��>��

�� &��!�?��>��(�� # �� %��#)��&��#)�� # ��#)��!��%�� %�� >�� # ��%��;�� #�� #�#��/# ��0��<3!�� $��H�L�� &%��$!�9��#�'��P�+E�� $H�P�+E�� (�� !� ��-�� 6��>�� $�� %�� &%�� %-�!�4��$��*��&%��$!

8��&�� &��&%��$!�G�� %��+��&� ��&��!�9 �� %��&�� !�:�9�� ;��7��'�� $��"� �� /:�9��:��113!�=�� $�� $�>��!�"��# �� '��#�� !�#��$��-�� $��!�"�(��)��%��(��(��%��$��%��%�� $!��%��)�� !��6�� $��#��'�� -�� #"��'��,�-�� #��$��!�L��#�� &��-��&�� &��&�� >�� )�� %$��)!

8�� :;�# �� 0��&��$��;��!�� #��!"�� %�� &'�� QE�+� Q � � ��&'�&�!�:RM2��!�� 7 ��%�� !�#�� -��&��)��&��*�� &% ��%��-�� @�� $!�6��$�� ?�� )��%�� &�� -��)��&�$��

��>��$!�QE�+��Q � �� *�>�� &��!�#�� )��$�� %��(� ��!�#�� $��>�� $�>�� # ��!�7�� )�� &�� $��)��%��$��$��9�� S�� I�E��@!�K�� %�� >��$!�?��%�� &��$�# �� -�� *��%��&��$�>��%��&��!�?�� %��!

��# ��&-!�>�� &��$ �� $�� !��#��,��$��$�� #��#��,�(��# ��$ �� !��#��,�;�� $�� $ ��,�<��#��#��",�(�� $�� #�� $�#��!��,<��,�� #��$��7�� $��#��!��$�� !��#�� /# �� D�� M�::3!.>�� &��!�#��%��%&�� $�/# ��:��:13!

6��6�� &��6��!�>�� (� ��!�7�� D��)�� &��!��!�6�� !�� !�7�� *��&��!�"�(�� &��"��&�� >�� @!�# �� )��$�� &�� G��%��$!�6�� 6��%�OD�� %&�� !

(��# ��$ �� !��#��/# ��D��<3!

�� 3��!"�(��4�"�5��4��!��"

��!�"

��#�$

��

��%�&'

��

8� ��!��!�6�&��

� ��

13��$�� '��% ��)2�/:�#��0��1;3!

6 �� %��>�� %��)��$�� $��-!�6��>��%�� )� �&�� %&�� !�"�� !�A��%��%�� >��$!�7��)� �&�� >��$&�� !�"��)� �&�� $��&�� %��*��6��!�6��>�� '� �� '��)��$�� %�� #)��#�� %&�� %��&�� !

4�� !"�� *��)��%�� &��>��)�� &�� &�� &��!�6�� %&�� &��&�� !�8��%�� !�6�� %�� &��%��&�� )� )�� %&��!

��%�� #�'��H�#�� %��(�� F��'��%��%��%�� % % �� &'�)�� !�8� ��>��

�$�&��)� � �� !

" �� 9��!5 ��(�� -��$��=,,,>+�� $��,�;�$ ��/5 ��:1��:;!�:O3!6 ��(��?��/ �� 3�� /:�6 �:2��0�D3!��?�� =@>,;��$�� " ��/��D�:2!�1O3!�GF�'��(�� &��%��$�%&��$��9�� $�� 7��%��#��=@>,�!��%�� '��$��#��/GF�0��1T�D�1;�1:3!� S��(�� ;��$�� $��%��,�=@>: ��3�� =,,,>��$��=,,,>��/S��1��2!�D!�M�<3!�,�� (�� ,�: �� =,,,>��3��/6 2��:1�:23!

"�� &�� %��&��!� �� >��$�� #�'�� !9�� )� �� $��%&�� !

8� �� %�� %��%�

��$��&�-��-��$�� %�� !

4�� %��&��%�� %�� )%�� %�� H�6��)� �� &�� !�"�� >�� $�)��@��>�� !�=��%��&��9��(��"��@��%��&%��!>�� '� �� %�� % �� !�6��$�� %��&�� !�"��>��# �� !�,��%��%��$�� &��$�� $�� '�+��$!�8� �� %��)��$�>�� $�*��)��$��$�*��)�%��&-��6�� !>��" �� %�� !

8� �� %�� (��&�(� ��&� !�#��%�� >��$�� %��%��!�#��%��%�� )��>�� '� �� &��9��A��/1�6 ��:1�::3!�6�� %&�� $��#�'��$�� %��!

=��-��%��&��

��$�� )�� *�$��(� �� *�� %��&�� $)��&�$�� )�� %&��: �� 3��/6 �2��:23!#�� @� 7��)� #�'�� %��%��%�� /6 �2�:13!�#�'�� @��$��)�� #�'��!� # �� -�� &�� 9�� @!�"��%��%�� %�� *�� >�� !

=�� (� �� %&�� &��&�� %�� &�� %�� &��!�" �� &��*��$��%�� *�� !�K�%�� %�� &�� !�"�� &��#�'�� #��%��*�� # � ��&�� !� "��%�� %��%��%�� !�N� �&�� $�)�6�� %�� 7�� !

?� ��(� �&�� )�� %�� $!� ,�� &��$�)� ��%��$!�8�� >�� $�#��&��&��!�9�� $�� $��%��&��&��#�'��>��!�,�� %�-��)�� )�� )�>�� )!�?��

�� #�� )�� $��&��# �� %&� � �� &��(��!

>� �� S �� #�'��#�� %�� !?��&��$�� !�>��$�%��%��(��&� !� �� #�'��#��%�� $��#�� )�� )��$�� !�,��#��@!

��$�� $��(��!��(�� &(��(�� *�� $�>��)� �&�� %$!�8� �� &��(� �� (� �&��%�� !�=��-��$��(��%�� &�� &��>�� &-�� (��!�,�� %�� %��!�,�� *�� %�� #�'�� *��%� ��(��!

6 ��&�� %��%��6�� H��%��&(�� H�#�� 6�� &��&��%�� >�� %�!�?��&(� ��)� �&��6�� &�� &��%��!�"�(��!�=�� %�� >�� !�N��$� )��)�� )�>�� )��)!C��)�� )�>�� )�� $�� )�#�'��)�� !�,�� )��$�� >�� -��%��>�� %�� !

��4��4��6

'�,(*1��/(('7

�� (�&��

)��

��&��

�*��

��(��

�� %�&'�

��+

��,��-��.��

8� ��!�,!�#��

Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d. Kûrybos puslapis 9

Geguþës 1 d. baþny- èios „Tikëjimo þo- dis“ patalpose ávy-

ko pirmasis renginys ið poezijosvakarø ciklo Einu keliu... Ben-druomenëje uþgimusi poezijosvakarø iniciatyva – tarsi tikëji-mo liudijimas per poetiná þodá.

Be abejonës, mylintys poezi-jà panyra á poetines mintis ir pa-tys atsiversdami knygà, gal netatsitvëræ nuo aplinkiniø. Taèiauþmoniø bendravime, matyt,esama kaþkokios paslapties,kaþkokio dieviðko grûdo, slëpi-nio – gyvendami atskirus, tik sa-vo gyvenimus vis tiek tarytumdrauge gyvename, kartu kuria-me bûtá, dalinamës Dievo duo-tybëmis ir... negalime visiðkaiuþsidaryti vieni nuo kitø. Ir ne-galime, ir nenorime. Esamedrauge lyg tie vieno sodo auga-

Eikime Keliu draugeAURELIJA UMBRASIENË

lai – kiekvienas tegu ir þydi viskitaip ar net panaðiai, bet tiktaiðiø groþybiø visuma ir esti tasþavus þemës lopinëlis, vadina-mas sodu. Paimkime tuos au-galus atskirai – bus graþu, bet so-do jau nebebus. Matyt, ir susirin-kæ á vienoká ar kitoká bendra-minèiø bûrá, patenkame tary-tum á sodà – poezijos, muzikos,tapybos, maldos, ar kitoká...

Kai vyras porà kartø na-muose man paskaitë eilëraðèiø,tuomet pagalvojau – skaitymà(tà asmeniðkà) kartais galimaprilyginti mûsø paèiø grojimuiið natø. Taèiau jei yra tas, kurispagroja, – kaip malonu tiesiogsëdëti ir klausytis muzikos. Ji ta-rytum uþburia, nuveda á kûnoakiai nematomus pasaulius.Taip ir poezijos klausant – atro-do, klausaisi þodþio bei minties

muzikos, þvelgi á sielos tapomàpaveikslà – paveikslà, kuriamevaizdai keièiasi, kaip kad keièia-si pats gyvenimas, keièiamësmes...

Toks buvo ir mûsø baþny-èioje vykæs poezijos vakaras –graþus, betarpiðkas, ðirdá lieèian-tis. Viskas iðsakyta buvo taipjautriai, trapiai, tiksliai, nepa-prastai... Ritos Brazaitienës atliktiJ.S. Bacho bei F. Ðopeno preliudailyg koks ðvelnus vëjelis ðirdyjevël suþadino jau girdëtas mintis,rimus, virpino ðirdá, glostë jaut-riausias sielos stygas. Tiesa, iðpradþiø girdëjome ir keletà gies-miø, ir labai nuoðirdø Vilniausbaþnyèios „Tikëjimo þodis“ vyr.pastoriaus Giedriaus Saulyèiopasidalinimà mintimis apie po-ezijà ir apie jo asmeninius susi-lietimus su poetiniu þodþiu.

Ástabu, jog Ðventajam Raðtui po-etinë kalba nesvetima – SenojoTestamento pranaðai buvo laiko-mi ir poetais, be to, tokios knygoskaip Giesmiø giesmë, Psalmës– persmelktos vien poezijos.

Gal taip yra todël, kad Vieð-paties meilë þmogui, Jo iðtartasþodis yra vertas paèiø graþiau-siø poemø? O gal todël, kad Kû-rëjo groþiui bei dieviðkumui ap-sakyti nepakanka áprastø fraziø.

Klausëmës Maironio – ðiopoezijos dainiaus palikimas,manau, dar neiðsemtas, dar, sa-kyèiau, nepakankamai iðgirstasmûsuose. Toks skaidrus, tikslus,skvarbus ir kartu nepaprastaijautrus jo þodis, kalbantis apieDievo karalystës slëpinius. ApieMaironá, ðio poeto meilæ Dievui,Tëvynei bei savo artimui kelio-mis mintimis pasidalino ir Vy-tautas Umbrasas, papasakojæs irsavo dëdës (kunigo) prisimini-mus apie Maironá, jo bendravi-mà su studentais – mat ðis po-etas labai mëgo darbðèius beigabius studentus ir bendrauda-vo su jais savo namuose. AèiûElenai Kaminskienei – Maironáji skaitë nuostabiai bei pati pa-rinko tuos uþ auksà brangesniuspoeto iðguldytus grûdus.

Girdëjome ir jaunos kûrëjos,dar niekur neskelbusios savo ei-liø, Giedrës Vëþytës kûrinius.Giedrë dirba pradiniø klasiø beidailës mokytoja „Tikëjimo þo-dþio“ pagrindinëje mokykloje iryra nepaprastai kûrybinga bei

jautri asmenybë...Na, o pagrindinë vakaro

vieðnia, poetë Eglë Perednytë, sa-vo eilëmis tiesiog uþbûrë... Kû-ryba man yra dangaus duona,kuri áprasmina kasdienybæ. Kû-ryba – tai indas, sklidinas am-þinybës rasos. Trokðtu gerti irgerti. [...] Esame þmonës, kurietrokðta gyvenimo. Ir ðitas troð-kimas mus veda á prieká. Gráþ-kime á savo ðirdá. Ten slaptojelaukia Tas, kuris mus myli. Irdël ðitos Meilës verta gyventi– taip apie savo kûrybà raðë po-etë, ir ðiais þodþiais ji buvo pri-statyta susirinkusiesiems. ApieE. Perednytæ suþinojau internetodienraðtyje www.bernardinai.lt,perskaièiusi interviu su ja. Darbeskaitydama pokalbá, susiþa-vëjau ðios asmenybës sielosskaidrumu, tikrumu, meile Vieð-paèiui. Beprotiðkai norëjau ásigytijos eiles! (Nors ði poetë iðleidusinet ðeðias poezijos knygeles, Vil-niuje, deja, jos knygeliø pirkti ne-radau – mat, per maþu tiraþu ið-leistos... Kaip gaila, kad tokieturtai bûna nedideliu tiraþu...)Bet Dievas davë daugiau – galë-jau netgi klausytis jos paèios. (Okas, jei ne pats kûrëjas geriausiaijauèia savo kûrinius?) Siela ta-rytum keliavo visais poetës pra-mintais takais, þavëjosi ir grau-dinosi pagauta poetës susilieti-mø su Tikrove, Apvaizda, kelio-nës per gyvenimà pajautimu suvisais jo dþiaugsmais, vargais irdejonëm...

NG

AN

NKodël poezijos vakarà pavadinome „EinuKeliu...“ bei keletas fragmentø

„Einu Keliu...“ –

Nes visas mûsø gyvenimas – Kelionë...Ir jei ne kelias, jis gali virst klajone...Ir mes vis einame, einame...

Kiekvienas, neiðvengiamai, keliaujam...

Kartais atitoldami, kartais priartëdami,Kartais kupini vilties, kartais – beviltiðkaisugniuþæ...Kartais supratæ, kartais apsigavæ.Kartais regintys, kartais akli.Kartais suradæ, kartais pametæ.Kartais apkabindami, kartais – grûmodamikumðèiu.

Ir vël – einame, einame, net jei klumpam,sustojam,– pakylam.Ir vël – einame...Kartais brangindami pelus, o kartais – radægrûdà.Kartais pasmerkdami, o kartais – atleidæ...Kartais gedëdami, o kartais – ðokdami,Kartais griaudami, o kartais – statydami...Einame...Keliu.

Ieðkodami ir ilgëdamiesi Tiesos.

Ir net jei sustojame, vis dar esame Kely.

Visas mûsø gyvenimas – Kelionë...

Aurelija Umbrasienë

Garstyèios grûdà sëju á poezijos laukus,Versmëm jausmø iðtryðkusiom paliejuIr vis einu, keliauju ir verþiuos, ir laukiu…Kada dangus ir þemë sielos horizontesusilies.

Giedrë Vëþytë

NE PRANAÐAS, AÐ NE KOVOT...

Ne pranaðas, að ne kovot,Að ne þmoniø mokinti, –Að Dievo ákvëptas giedot,Su lyra giesmes pinti.

Einu sau Vieðpaties taku,Bjauriuosi melagybe;Á ðirdá giesmëmis ðneku,Joj þadinu dievybæ.

Maironis

AUÐTANT

Nëra mano kelio.Vaikas nubëgo – namo.Keliai, tie keliai nesibaigiantys...Tylintis mariø piemuogano plekðnytæ ant kraigo.

O paslaptie, kur esi?Plaukia valtelë – tik spindi...Auðtant prasiskiria marios –iðneria ilgesio mintys.

Eglë Perednytë, ið poetës knygelës„Að klausiausi nutilusios...“

Að taip ir nepasikalbëjau su Tavim,Nors rytmeèio auðroj tiek daug maldø kalbëjau.O Vieðpatie, Tu praëjai teisus,o að akis á ðalá sukdama tylëjau.

E.Perednytë, ið poetës knygelës „Að klausiausinutilusios...“

P.S. Jei Jûs norëtumëte prisidëti prie tokiø vakarørengimo ar pasiûlyti savo kûrybos eiliø, kvieèiamesu mumis susisiekti elektroninio paðto adresu:[email protected]. (Á poezijos vakarusnorëtume kviesti ir jau þinomus poetus, ir tuos,kurie dar savo kûrybos niekur nëra skelbæ).Taip pat ðiuo adresu galite raðyti, jeigu norite gautiinformacijà apie rengiamus poezijos vakarus.

Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d.10 Teologija

Kas yra mûsø sektinipavyzdþiai? Kaip á ðá klausimà atsako

krikðèionys? Ko gero, daþniau-siai mini Jonà Pauliø II, MotinàTeresæ, Tëvà Stanislovà. Net irevangelikai. Tai suprantama,kadangi ðie iðkilûs asmenys yraneseniai miræ, be to, buvo geraiiðreklamuoti þiniasklaidos. Vie-naip ar kitaip, tai buvo mumsartimi þmonës. Gali bûti, kadgreta jø pavardþiø atsidurtø irdar kokia ryðki istorinë asmeny-bë. Bet beveik galiu laþintis, kadnet tarp reformatø vargiai atsi-rastø bent vienas, kuris nesvars-tæs tartø: mano pavyzdys yra Jo-nas Kalvinas, kas gi dar!

„Tai gal tu koks kalvinis-tas?“ „Tik nesakyk, kad dar irdviguba predestinacija tiki.“„Negi ir tu kaip Kalvinas ma-nai, kad þmogus yra toks visið-kai sugedæs ir beviltiðkas?“ Taiskeptiðki klausimai, kuriuos ga-lime iðgirsti prisipaþinæ, jog þa-vimës Kalvinu. Þodis „kalvinis-tas“ ir ðiandien skamba paðai-piai, lyg keiksmaþodis, kokiu jisir buvo XVI amþiuje. Kaip „me-todistas“, „menonitas“, „purito-nas“, „hugenotas“, taip ir „kal-vinistas“ ið pradþiø buvo pra-vardë – kai kuriuose sluoksniuo-se, net tarp evangelikø, iðlikusiiki ðios dienos.

Pirmàsyk sàvoka „kalvinis-tas“ paminëta 1552 m. JoachimoVestfalo (Westphal), Hamburgoliuteronø kunigo ir smarkausKalvino prieðininko. Pats Kalvi-nas, bjaurëjæsis bet kokiu asme-nybës kultu, ið savo pavardëspadarytà apibûdinimà, þinoma,vertino labai neigiamai ir visið-kai atmetë. Visada jautæsis Liu-terio ðalininku ir ieðkojæs jodraugystës, Kalvinas ið kai ku-riø Liuterio bendraþygiø gerai þi-nojo ir apie „mirtinà neapykantàjam“. Nepaisant tuometinio re-formatø ir liuteronø teologijos ar-tumo, XVI–XVII a. dvasià geraiatspindi vienas to meto áraðas:„Gottes Wort und Lutheri Schriftist des Bapst und Calvini Gift“(„Dievo þodis ir Liuterio raðtaipopieþiui ir Kalvinui yra nuo-dai“).

To meto Romos katalikø ne-apykanta Kalvinui, be abejo, bu-vo dar didesnë. 1577 m. Þero-mas Bolzekas (Jerôme Bolsec),pats ilgai iðbuvæs protestantøbaþnyèios gretose, paraðë Kalvi-no biografijà. Bolzekui Kalvinasbuvo pirmasis eretikas ið visosilgos eretikø eilës bei paklusnusðëtono árankis. Ið ðios biografi-jos apie Kalvinà pasklido dau-gybë nebûtø istorijø, pagrástøvien nuogirdomis ir davatkø

Septynios Kalvino pamokos ðiandienaiHOLGER LAHAYNE

tauðkalais. Bolzekas iðdráso Kal-vinui primesti visas seksualinesnuodëmes, kokios tik kada yrabuvæ, tarp jø ir sodomijà bei ho-moseksualizmà. Esà nebuvæmoters Þenevoje, kuri nebûtøKalvino suvedþiota. Bolzeko pa-raðyta biografija, iðversta á keletàkalbø, katalikø pakartotinai lei-dþiama bei platinama iðsilaikëiki 1875-øjø.

Kalvinas buvo viena labiau-siai nekenèiamø istoriniø as-menybiø. Net nepaisant to, kadnesutarimai tarp konfesijø irbaþnyèiø nebe tokie aðtrûs, susi-daræs juodas istorinis ðleifas ikiðios dienos nëra praðviesëjæs.Tai viena ið prieþasèiø, kodël netpatys reformatai taip retai ir ne-noriai save pavadina kalvinis-tais.

Kelià prie Kalvino, be istori-nës neapykantos, apsunkina darkeli faktoriai. Ðiandien labai tei-giamai priimama, kai pasisakaiesàs „ekumeniniø paþiûrø“, betbeveik neiðgirsi ir nerasi paraðy-ta, kad kas nors atvirai ir sàmo-ningai prisipaþintø esàs „kalvi-nistiðkø paþiûrø“. Kodël taipyra? Taip yra ir dël to, kad eku-menizmo, krikðèioniø vienybësdebatø kontekste antrasis þings-nis þengiamas anksèiau pirmo-jo. Tai yra visø pirma siekiamapabrëþti, kas tikinèiuosius vieni-ja, o ne skiria; kokie bruoþai baþ-nyèias, konfesijas atskiria vienànuo kitos. Istorikas Nerijus Ðe-petys vienoje diskusijoje apieekumenizmà pastebëjo:

„Po sovietmeèio ne tik dau-gelis þmoniø nureligëjæ, bet ap-skritai reikalinga naujoji evan-gelizacija kaip pagoniðkuosekraðtuose, nes savo krikðèionið-kàsias ðaknis net kultûrine pras-me esame gerokai pamirðæ [...]. Irðioje situacijoje net ir tiems, kurieyra angaþuoti krikðèionys, labaisvarbu pirmiausia ásiðaknytikonkreèioje konfesijoje, bendruo-menëje. Tai yra pirminis rûpes-tis, o ne ieðkoti bendrystës ryðiøsu kitomis krikðèioniø bendruo-menëmis“ (Naujasis þidinys-Ai-dai, 2004/12).

Dël to, kà èia sako ðiandieni-nis katalikiðko þurnalo redakto-rius, reiktø rimtai susimàstyti netik katalikams, bet ir evangeli-kams. Pirmiausia ásiðaknytikonkreèioje konfesijoje, rûpintissavo konfesinës tapatybës tvir-tinimu ir t. t. – dalykai, kurie yrakartais noriai deklaruojami, betnenoriai ágyvendinami. Neran-dama dràsos aiðkiai pasakyti,kad pirminis rûpestis yra mûsøpaèiø ðaknys. O norint iki ðaknøprisikasti, reikia nemaþai pa-stangø ir darbo. Tada Kalvino

mokymas ir teologija Lietuvoje,net tarp paèiø reformatø, nebûtøtokie neþmoniðkai neþinomikaip dabar.

Vienybës kontekste reikiapabrëþti: Kalvinas nëra tik refor-matø „baþnyèios tëvas“. Jis pa-darë didelæ átakà baptistams,daugeliui anglikonø, charizmi-ninkø judëjimo màstytojams;daug laisvøjø baþnyèiø rëmësijo mokymu ir principais, net pa-èios daþnai to neþinodamos.Tad bûtent Kalvino tyrinëjimaigalëtø bûti ta medþiaga, kuri at-vertø ne tik iðskirtinius bendruo-meniø poþymius, bet ir bendrasevangelikø ðaknis. O tikras kal-vinistas, arba tiksliau tas, kurisvertina Kalvino mokymà, þino,kà Kalvinas yra sakæs apiekrikðèioniø vienybæ; tokiamþmogui „ekumenizmas“ yra neetiketë ar frazë, o gerai apgalvotair turiniu uþpildyta koncepcija.Tas, kuris yra geras kalvinistas,bus ir iðtikimas tikros krikðèio-niø vienybës ðalininkas.

Dar vienas faktorius, uþsto-jantis þvilgsná á Kalvinà, yravien istorinis ðios asmenybësávertinimas. Kalvinas daþnaianalizuojamas vien tik kaip XVIa. fenomenas, vadinasi, ið kartodedamas á lentynà kaip „tolimaBaþnyèios istorijos praeitis“. Beabejo, istorinis vertinimas irgireikalingas, bet tik jo nepakanka.Kalvinas yra ne tik istorinë as-menybë, jis turi kà pasakyti irmûsø dabarèiai. Kalvino ðiuo-laikiðkumà noriu aptarti septy-niais aspektais.

Pabëgimas ir kanèiaKalvinas buvo prancûzas,

nors þinomas kaip Þenevos re-formatorius. Mat didþiàjà gyve-nimo dalá buvo priverstas pra-leisti tremtyje, bûtent ðiameÐveicarijos mieste. Po átikëjimoKalvinui 1534 m. pabaigoje tekobëgti ið Paryþiaus ir palikti gim-tàjà Prancûzijà. Nuo tada iki patgyvenimo galo tæsësi Kalvino,kaip bëglio ir amþinai svetimo-jo, gyvenimas. Iki galutinio ap-sistojimo Þenevoje jam teko pa-gyventi Bazelyje ir Strasbûre. Netpagaliau visam laikui pasilikusÞenevoje nuo 1541 m. iki mirties1564-aisiais, nepaisant artumoir prieraiðumo ðiam miestui,Kalvinas tebesijautë svetimas(pilieèio teises ágijo tik likus voskeleriems gyvenimo metams).Kalvinas – pabëgëlis, tremtinys.Tai labai svarbus raktas á ðio di-dþio þmogaus asmenybës ir te-ologijos paþinimà.

Prancûzijos, Nyderlandøbei kitø kraðtø evangelikai buvosmarkiai persekiojami. Kalvinui

savo kailiu teko patirti ðá likimà,todël jis tapo „pabëgëliø refor-macijos“ ðaukliu. Viskà, kà jisdarë, darë þvelgdamas á perse-kiojamà Europos evangelikøbaþnyèià, kurià vadino „maþu,paniekintu bûreliu“ (Inst.IV,1,2), „Dievo kaimenële“, kurivisais laikais buvo Ðëtono perse-kiojama. Kaip ir Izraelio tauta,tikroji Baþnyèia taip pat buvo tre-miama ir persekiojama.

Tai labai svarbus konteks-tas, nes, pavyzdþiui, tik bûtentjame atsiskleidþia Kalvino pre-destinacijos suvokimo prasmë.Mokymas, kad „visagalio Die-vo Apvaizda saugo ir valdo vi-sa, kas yra danguje, þemëje beivisoje kûrinijoje“ (II ðveicarøkonf., 6 sk.), yra paguoda tikin-tiems. „Dievas nuo amþiø lais-vai ir tik savo malone, nesiþval-gydamas á þmones, ið anksto pa-skyrë arba iðsirinko ðventuosius,kuriuos nori iðgelbëti Kristuje“(10 sk.), – toks þinojimas krikð-èionims tremtyje, be jokios tëvy-nës þemëje, teikia viltá. „Mumsnëra jokios kitos priebëgos, kaiptik Apvaizda“, – sakë Kalvinas.Dievas mums iðtikimas, nesmus iðsirinko. Predestinacija –tai ne gàsdinanti, bet dràsinantitiesa.

Ið tikrøjø reformatams, netaip kaip liuteronams, daþnai irtelikdavo pasikliauti vien Die-vu, kadangi protestantø kuni-gaikðèiø, kurie evangelikus pri-imtø á savo þemes ir uþtartøkaip Vokietijoje, beveik nebuvo.Ir bendruomenës buvo taip or-ganizuotos, kad galëtø iðgyventipersekiojimø sàlygomis. Dël tobuvo labai akcentuojamas as-meninis tikëjimas, etika ir discip-lina. Ðie stulpai laikë reformatusper visus ilgus pavojø ir trem-ties metus. Negalima nepaisytiðio teologijos egzistencinio kon-teksto, kitaip mokymas apie pre-destinacijà, apvaizdà ir iðrinki-mà liks sausas ir abstraktus.

Persekiojimai, tremtis suke-lia daug skausmo. Kalvinaskankinosi, kad negalëjo gráþti á të-vynæ; kankinosi, kad svetimamekraðte sunkiai rado sau ðalinin-

kø ir buvo ðmeiþiamas; prie visoto prisidëjo ir silpna sveikata.Kalvinas persirgo beveik viso-mis ligomis, kokios tik egzista-vo. Daug metø jam teko paþintituometinës gydymo sistemosnetobulumà ir bergþdumà, kuráir atvirai kritikavo. Tik pagalvo-kime, kas tai per gyvenimas!Viena ið iðkiliausiø Baþnyèios is-torijos asmenybiø beveik visà jánugyveno nuolatiniuose pavo-juose ir kanèiose. Tai pastatoKalvinà á vienà gretà su Pauliu-mi ir Timotiejumi (þr. 2 Kor 12,7 ir 1 Tim 5, 23).

Bet ðitoks Kalvino gyveni-mas mums primena, kad nepri-tarimas, persekiojimas ir kanèiayra krikðèioniðkojo paðaukimodalis (þr., pvz., Rom 8, 17; Fil 1,29; 2 Tim 1, 8; 2, 3; 3, 12; Hbr 12,11; Jok 1, 2-3; Kol 1, 24). Tai reiktøprisiminti ir pabrëþti ypaè dabar,kai ávairiausio plauko ðiuolaiki-në populiarioji „gyvenimo pata-rëjø“ literatûra skelbia visiðkaiprieðingai. Antai milijonø skai-tytojø pamëgtasis J. Murphy sa-ko, kad mes turime „Dievo duo-tà teisæ“ bûti turtingi, teisæ gyven-ti dþiaugsme ir gerovëje; anot jo,kanèia yra niekas, net nereali;skurdas – tai „dvasinë liga“;kad reikia tik „iðmokti gyventitaip, jog bûtumëte nuolat apsup-ti groþio ir prabangos, ir suvok-site savo neatimamà teisæ á gy-venimà, laisvæ ir dvasios ramy-bæ“. Ir kita nûdien nepaprastaipopuliariø knygø autorë R. Byr-ne knygoje „The Secret“ (Paslap-tis) plepa apie tiesiog tobulà gy-venimà, kuriame iðsipildo visossvajonës – mums tereikia tik tei-singai màstyti ir teisingus signa-lus á visatà leisti. „Iki ðiol tikriau-siai manei, kad gyvenimas sun-kus, kad gyvenimas – kova...“Pats kaltas, þmogau, jeigu taublogai. Todël autorë skuba patar-ti: „Dabar iðrëk á Visatà: gyveni-mas toks lengvas!..“

Garsus reformacijos tyrinë-tojas H. Obermanas (1930-2001)nurodo, kad Kalvinas mums,ko gero, tolimas tapo dar ir dël to,jog Vakaruose persekiojimø irkanèios sàlygos pasidarë nebe-suprantamos ir nieko nesakan-èios. Mes gyvename saugiai irlengvai, lakstome paskui dievu-kus, kurie ðlovina lengvà gy-venimà. Taèiau mokslininkasprimena, kad visà laikà taip tik-rai nesitæs. Jeigu norime bûti pa-sirengæ ateities tikëjimo sunku-mams, turime studijuoti ir Kal-vinà.

Dabartis ir amþinybëKalvino teologijoje ypaè þa-

vi jo sudarytos akcentø poros.

Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d. Teologija 11

Studijuodami jo raðtus, daugkur aptiksime iðskirtus po dumokymo aspektus, kurie einagreta, aiðkina vienas kità, papil-do, bet nepraranda pusiausvy-ros. Kalvinas akcentavo Dievosuverenumà ir mûsø atsakomy-bæ. Dar pakalbësime apie Dievoir savæs paþinimà; èia aptarsimeamþinybës klausimà ir mûsødabarties veiksmø svarbà.

Reformatai iðsiskiria ið kitøypatingu suinteresuotumu ap-linka, kurioje gyvena, sveiku dë-mesiu pasauliui. Jie visada pa-brëþë, kad tikintis þmogus nega-li nusigræþti nuo aplinkos, atsi-skirti ir nedaryti jai jokio povei-kio. Mums neleistina uþsidarytinuo pasaulio, nes ðiandien, èiair dabar esame paðaukti rodytipaklusnumà Dievui ðeimose,valstybëje ir visuomenëje. NorsKalvino nepavadinsi modernio-jo kapitalizmo krikðtatëviu, ta-èiau jis davë svarbius impulsusekonomikos raidai. Jo nepava-dinsi ir valstybës teoretiku, betsavajame „Institutio“ jis visainemaþai dëmesio skiria pasau-lietinei valdþiai. Tomis idëjomisvëliau pasinaudojo tokie þymûsreformatø màstytojai kaip S.Rutherfordas ir J. Althusius, ta-pæ moderniosios demokratijospradininkais.

Kalvino taip pat nepava-dinsi ir sausu teoretiku. Jis daugdëmesio ir pastangø koncentra-vo á konkreèià, praktinæ veiklà,pavyzdþiui á socialiniø santykiøteisingumo stiprinimà per dia-koninæ veiklà („socialinë politi-ka“ yra bûtent evangelikø iðra-dimas). Kalvinas padëjo pagrin-dus ligoniø, kaliniø sielovadaibei rûpybai ir kt.

Kalvinas ne tik neatitiko,bet ir paneigë susidariusià kliðæ,jog esàs asketas. Jis buvo ne as-ketas, o gyveno kuklø, bet nor-malø gyvenimà. Anot jo, Dievassukûrë maisto produktus „nevien tik alkiui malðinti, bet irmûsø smagumui bei dþiaugs-mui“ (Inst. III,10, 2). Drabuþiøpaskirtis esanti ne tik nuogybeipridengti, bet ir „iðvaizdai pa-graþinti“; juk gamtoje Dievastaip pat daug pridëjæs groþybiø!Dþiaukimës tuo! Kalvinas, netpats Kalvinas (!) kalba apie„juslinius malonumus“. Anot jo,jokios „neþmoniðkos filosofijos“tenebando þmogaus padaryti„akmeniu“.

Taèiau, kita vertus, jis ne-praleido pro akis ir to, kad „darðiame gyvenime per daugybæmalonumø mes jau pradedameragauti Dievo gerumo saldybæ“,tad turëtume tai suprasti ir bûtiJam dëkingi. „Institutio“ skyriu-je „Apie bûsimojo gyvenimo sie-kimà“ (Inst. III, 9) Kalvinas per-spëja, kad mes per daþnai elgia-mës taip, „tarsi dar èia, þemëje,trokðtume bûti nemirtingi“;

„mes ið galvos sau gename netik mintis apie mirtá, bet net irapie mirtingumà“. Nepaisantdëmesio groþiui, dþiaugsmui irmalonumui, Kalvinas primenasvarbià tiesà:

„Ðis gyvenimas, jeigu á já gi-liau paþiûri, yra neramus, aud-ringas ir daugeliu atvejø varga-nas, taigi jokia prasme tikrai lai-mingas; o viskas, kà laikome ðiogyvenimo gëriu, yra nepastovu,laikina, tuðèia, sumiðæ su dau-gybe blogio bei jo pagadinta.“

Dël to mums „verta eiti kry-þiaus mokyklà“, vis primenantsau, „kad èia mums nëra nei kotikëtis, nei laukti, iðskyrus tik ko-và ir nuolat nukreiptas akis ádangø, jeigu siekiame laimëtikarûnà!“

Trumpiau tariant, neturëtu-me bandyti surasti visà laimædar ðiame gyvenime. Jau minë-tasis J. Murphy, deja, mano prie-ðingai: „Dievas nori, kad bûtu-mëte laimingi“ – èia ir dabar. P.Bruckneris knygoje „Amþinojieuforija“ su daug sakanèia pa-antraðte „Esë apie prievolæ bûtilaimingam“ analizuoja toká lai-mës troðkimà: mes jauèiamës tie-siog priversti ágyvendinti laimæèia ir dabar. Bruckneris tai vadi-na „modernybës prakeikimu“;„Mes verèiau bûsime laiminginei dorybingi ar iðganyti.“ Kal-vinui rûpëjo dora ir iðganymas;jis puikai suprato, kad „amþinojieuforija“ bus tik danguje. Tadpasimokykime ðito ið jo!

NuodëmëKalvino mokymas apie

nuodëmæ yra vienas ið geriausiødalykø, kà uþraðë jo plunksna.Èia jo mintys ypatingai gilios irplaèios, kaip beveik niekur kitur.Pirmame savo „Institutio“ pus-lapyje didysis reformatorius ið-kart sako, kad savæs suvokimasprasideda nuo nuodëmës suvo-kimo. Jeigu á save gilinamës sà-þiningai ir atvirai, „pastebësimesavo neþinojimà, puikybæ, skur-dumà, silpnumà, savo blogá irsugedimà“ (Inst. I,1,1). Þmogus,kaip Dievo atvaizdas, „pradþio-je turëjæs puikiausià padëtá“, „ikinuopuolio ðvytëte ðvytëjusiàAdome“. Po nuopuolio, panaðu-mas á Dievà, tiesa, nors ir iðliko,„taèiau tiek sugadintas, tiesioggrynai sunaikintas“, kad „telikotik atplaiðos, skutai ir neðvary-

bë“ (Inst. I,15, 4).Kalvinas smulkiai apraðo

nuodëmës poveiká visam þmo-gui. Anot jo, siela esanti „visapadengta nuodëmës pluta“(Inst. II,1, 9). Nëra në dalelës, ku-ri bûtø nepaliesta nuodëmës po-veikio. Net protas, kuris pagal vi-duramþiø teologijà buvo laiko-mas maþiau sugadintas, esàstaip pat þemai puolæs (Inst. II,1,9; 2, 25). Net apie tikinèiuosius,Dievo iðganytuosius sako, kad irjø „protas mindomas ávairiau-sios apgaulës, pasidavæs galybeipaklydimø, ásipaniojæs á daugy-bæ kliûèiø, sukaustytas visokiøbaimiø, kad apie já, kaip patiki-mà vadovà, negali bûti në kal-bos“ (Inst. II, 2,2 5).

Ðitokio Kalvino nuodëmëssuvokimo stiprioji pusë yra jotikroviðkumas. Kai Taizë ákûrëjobr. Roþë (iki gyvenimo pabaigosreformato...) raðtuose skaitai:„Þmogaus ðirdþiai nëra niekonatûraliau kaip melstis uþ prie-ðus” (Dievas tegali mylëti), ið-kart pajunti netikroviðkumà irnorisi prieðtarauti: po nuopuo-lio, deja, mums nëra nieko na-tûraliau, kaip pirmiausia savoprieðø nekæsti – deja, tai mûsødefault position. Heidelbergo ka-tekizme raðoma labai kalvinið-kai: „Að esu ið prigimties linkæsDievo ir savo artimo neapkæsti“(5 kl).

Nuodëmës suvokimas, pa-gal Kalvinà, betarpiðkai susijæssu Dievo suvokimu. Kai imamegalvoti apie Dievà, suprantamesavo nuodëmingumà. Nuodë-më yra atitolimas nuo Dievo, tai-gi ir nuo tikrojo þmogiðkumo, jiðaknijasi netikëjime ir nepaklus-nume Dievui. Todël jeigu nëraDievo, tai nëra ir nuodëmës.Dingsta Dievas kultûroje, iðga-ruoja ir nuodëmë. Vokieèiø þur-nalistas M. Matussekas raðo:„Nuodëmë prarado savo meta-fiziná svorá. Á jà niekas rimtai ne-þiûri. Tiesiog bûtø galima sakyti:nuodëmæ iðtiko ávaizdþio pro-blema“ (Der Spiegel, 7/2010).Kai vieni apgailestauja, kitidþiûgauja ið laimës, kaip kadezoterinës raðliavos autorius D.Chopra: „Dvasios akyse kiekvie-nas yra nekaltas, visais atþvil-giais. Kadangi tu esi nekaltas,nëra nieko, kuo galëtum nusi-pelnyti Dievo bausmës...“ (Sep-tyni dvasiniai sëkmës dësniai).

Ir Lietuvoje nepaprastai po-puliaraus N.D. Walscho pasau-lëþiûroje nëra tikros kaltës beinuodëmës sampratos. Bestse-leriu tapusios trilogijos „Pokal-biai su Dievu“ autorius raðo,kad ydos, tokios kaip „pyktis“ ir„pavydas“ yra „natûraliosemocijos“ ir negalima jø slopin-ti. Nëra nieko, kas mus galëtø at-skirti nuo Dievo, nes: „Að [Die-vas] myliu jus visada ir visus. Irnegalite elgtis taip, kad Að jûsø

nemylëèiau.“ Kaltë ir baimëesanèios tik subjektyvios prastossavijautos bûsenos, neturinèiosnë kruopelës objektyvaus pa-grindo; tai tik baþnyèiø galios in-strumentai: „Tik gàsdinimaisankstyvieji ðventikai raginoþmones „taisyti nuodëmingusklystkelius“ ir „paisyti Vieðpa-ties þodþio.“

Dauguma krikðèioniø, þino-ma, taip toli nenueina. Bet kaikurie stengiasi, kad nuodëmë at-sidurtø paribyje. J. Osteenas, þy-mus didþiausios Amerikos ben-druomenës pastorius, teigia:„[Pamokslaudamas] að koncen-truojuosi á pozityvius dalykus.Nuodëmë, bausmë ir visi pana-ðûs reikalai nëra mano þinia. Aðnoriu þmonëms padëti, o ne bepaliovos á juos pirðtais baksno-ti.“ Matome, kad, palyginus suKalvinu ir net paèia Biblija, ati-tolta jau irgi ne per vienà þingsná.

Tikroji ir klaidingojireligijaDar viena ið stipriøjø Kalvi-

no mokymo pusiø (panaðiai kaipLiuterio) yra tikros ir netikros reli-gijos sampratos suformulavimas.Tikrà religijà nuo netikros skiriapraraja, jos abi kontrastuoja tarpu-savyje ir niekuo nesisieja. KaipLiuteris, taip ir Kalvinas laikësinuomonës, kad kiekvienas þmo-gus yra „nepagydomai“ religin-gas, nes „polinkis á kokià norsdievybæ iðkaltas þmogaus ðirdyje“.Visi visø laikø þmonës kà norsgarbino. Þmogus negali nieko ne-garbinti. Visiðka bedievystë ne-ámanoma. Jei þmogus nenori pa-klusti Dievui, tai paklûsta kamnors kitam. Tai reiðkia, kad nërareliginio vakuumo, laisvos nuoko nors garbinimo zonos, erdvësbe religijos (plaèiàja prasme) ir mo-ralës.

Vienos ið ankstyviausiø sa-vo knygø „Trumpa krikðèioniðkotikëjimo santrauka“ (Brève in-struction chrétienne, 1537; liet.„Tiesa, iðliekanti per amþius“,2009) antrame skyriuje Kalvinasdësto savo mintis apie „Tikros irklaidingos religijos skirtumà“. Jisteigia, kad kiekvienas þmogus yrakaip nors religingas. Tik gaila, kaddauguma niekina „neiðmatuoja-mà Dievo didybæ“ ir „nesirûpinaDievo teismu“. Ðitokie þmonës su-sikuria Dievà patys pagal savo ási-vaizdavimà ir norà: „Jø suprati-mà apie Dievà lemia jø paèiø màs-tymo sukurtos kvailos ir neapgal-votos fantazijos“, todël jie „nusig-ræþia nuo tikrojo Dievo“. Dël ðiosprieþasties visos religinës apeigos,netgi „tikros ir rûpestingos pastan-gos patarnauti Dievui“ lieka be-vaisës, neturi jokios prasmës,„virsta tik laiko gaiðinimu“. Nesðitaip veidmainiaudami jie „gar-bina savo ðirdþiø svajones beisapnus, o ne amþinàjá Dievà“.

Kalvinas buvo vienas ið pir-

møjø didþiø religijos kritikø. Jispuikai suprato, kad religija daþ-niausiai, deja, yra sukurta patiesþmogaus. Jis pastebëjo ir ávardijonetikrà, apsimetëliðkà religingu-mà ir dràsiai stojo ginti tikrojo.Klaidingoji religija kyla ið þmo-gaus, ið apaèios, yra opiumasliaudþiai ir saviapgaulë. Tikroji re-ligija ateina ið Dievo, klauso Jo iryra visiðkai á Já orientuota: „Ið tik-røjø dievotumas pasireiðkia tyrair tikrai deganèia Dievo – tikro Të-vo – meile, kai á Já þvelgiama kaipá tikràjá Vieðpatá, kai priimamas Joteisumas ir labiau nei mirtis ne-apkenèiamas Jo áþeidimas.“

Ðioji perskyra turëjo esminiøpadariniø visai reformatø teologi-jai ir praktikai. Buvo aiðkiai pasa-kyta: mûsø apeigos ir Dievo gar-binimas turi bûti toks, koká patsDievas yra nurodæs. Neturëtumemëginti ko nors pridëti nuo savæs.Kitaip në nepajusime, kaip imaformuotis tokia religija (ir Dievas),kokius mes patys ásivaizduojame.

Dabartiniais laikais ðis klau-simas yra taip pat aktualus, nes áreligijà þiûrima gana palankiai, jilaikoma net vertybe. Padëtá dar la-biau komplikuoja tas faktas, kadapskritai dvasingumas yra pasi-daræs labai madingas. Bet ðiandie-nos religingumas – be dogmø irnormatyvø, be Dievo þodþio irbaþnyèios autoriteto, net iðvis bejokios antgamtiðkumo sàvokos.Britø filosofas Philipas Kitcherissako: „Reiktø nuo antgamtiðkumoreligijos pereiti prie dvasingumoreligijos“ (Living with Darwin).

Ir visa tai èia pat, greta mûsø,kiekvienà dienà, visur. Antai lie-tuviø numylëtoji Jurga Ivanaus-kaitë, buvusi tikrai labai religinga,laikësi nuostatos, kad religijà reik-tø atskirti nuo Dievo sampratos:

„Kaip tik visuotinio dvasinioprado pripaþinimas ir þmogausasmeninis dvasinis tobulëjimas,o ne Dievo sàvoka [!] manding,yra kiekvienos religijos esmë. In-tensyvus dvasinis gyvenimas, ne-priklausomai nuo to, yra Dievasar jo nëra [!], neatskiriamas nuoetikos ir moralës kategorijø, nuo ti-këjimo aukðtesne þmogaus pa-skirtimi, jo gera valia ir visuotineatsakomybe. Kaip tik þmoniðku-mo etika [...] yra daug svarbesnënei vieno ar kito Dievo vardas beipavadinimas“ (ið Tikëti ir raðyti;sud. G. Mikelaitis, 2002).

Deja, tenka ðios garbingosmoters mintims radikaliai pa-prieðtarauti: esminis klausimasreligijoje bûtent ir yra toks: ar eg-zistuoja Dievas? Ar Jis yra kaipnors apsireiðkæs? Tikroji religijaprasideda bûtent nuo Dievo ob-jektyvios egzistencijos anapusmûsø pripaþinimo. Nuo Dievo,kuris pats yra tiesa ir tà tiesà yraapreiðkæs þmonëms. Jeigu ðitaiignoruojame, iðkart atsiduriameklaidingosios religijos lauke.

Bus daugiau

„Mums nëra jokioskitos priebëgos, kaiptik Apvaizda“, – sakëKalvinas. Dievasmums iðtikimas, nesmus iðsirinko.Predestinacija – tai negàsdinanti, betdràsinanti tiesa.

Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ -Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ - Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ - ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Stoties 10 (2 a.) sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës 32 (2 a.) sekmadieniais 10 val.

treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto 30/2 sekmadieniais 15 val.ZARASUOSE—Ðiauliø 32/61 sekmadieniais 12

val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—J. Biliûno g. 7, (áëjimas ið kiemopusës), sekmadieniais 10 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25(3a.) sekmadieniais

12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Kaltanënø 1, sekmadieniais

10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—Vytauto pr. 3/ M. K. Èiurlionio g. 5, áëjimas

ið M. K. Èiurlionio g. sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18.30 val.

JONAVOJE—Vasario 16-osios g. 1 (1a.) sekmadieniais10 val., antradieniais 18.30 val.

ALYTUJE—ATÁ, 4 a. (Naujoji 17) sekmadieniais 10 val.,treèiadieniais 18.30 val.

MARIJAMPOLËJE—Vytauto 32 treèiadieniais 18 val.,sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës 14 sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—V. Krëvës 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Rungos 14 (2 a.) sekmadieniais

11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø 83 sekmadieniais

11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës 20 sekmadieniais

11 val.

© „Ganytojas“. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 561 egz. Spausdino UAB „Logotipas“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëEdita DidenkienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais 11val.

TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Laiþuvos 3-10 antradieniais 20 val.JURBARKE—Dariaus ir Girëno 120A sekmadieniais

15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.SKAUDVILËJE —Tauragës g. 53, sekmadieniais 10

val.

UÞSIENYJELONDONE—Beckton Community Centre, East Ham

Manor Way, Beckton E6 5NG sekmadieniais 11 val.(vietos laiku).

3 seminaras

T E G I R S I U V I E Ð P A T Á G I E S M E

Vieðpats yra galybiøValdovas, Jam priklausovaldþia,Vieðpats yra vienintelisDievas,Jo galia amþina.Savo krauju Jis atpirkomane,

Suteikë laisvæ man savo jëga,Pakeitë mano gyvenimà Jëzus,Ðtai kodël ðlovinu Já.

Jëzau, Tavo ðlovëTeateina ir apgaubia mus.Tavo Dvasia mumyseTesilieja galinga srove!

Documents

Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d. Kaina 3,30 Lt … pdf/2010/323...2 Dvasia ir þodis Nr. 10 (323) 2010 m. geguþës 22 d. Atkelta ið 1 p. Pagarbus kreipinys „garbinga-sis“