Nr. 67 (10222) * 2019 m. rugsëjo 4 d., treèiadienis Kaina ... · tarpusavyje atvirai kalbëtis, mokytis klausytis ir iðgirsti vieniems kitus“, - priminë Ðvietimo skyriaus vedëjas,

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 67 (10222) * 2019 m. rugsëjo 4 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2 p.

4 p.

6 p.

Ðiandien – mënulio jaunatis.Saulë teka 6 val. 29 min., leidþiasi20 val. 7 min. Dienos ilgumas 13val. 38 min.

Vardadieniai: ðiandien – Ger-mantas, Germantë, Germina, Ger-minas, Girstautas, Girstenë, Girs-tenis, Girstë, Girstys, Girstutis, Mo-zë, Razë, Rozalija, rytoj – Dinga, Din-gaila, Dingailas, Erèius, Erdas, Er-denë, Erdë, Erdgina, Erdginas, Erdys,Filibertas, Firmas, Firmina, Gausan-të, Rasvita, Rosvaldas, Rosvita,Rozvita, penktadiená – Beata, Bea-tas, Fausta, Faustas, Faustina, Faus-tinas, Kantigirdas, Magnas, Tautas,Tautenë, Tautenis, Vaiðtartas, Vaið-tartë, Vaiðtautas, Vaiðtautë.

Ðiandien – Pasaulinë seksua-linës sveikatos diena.

Ðis iðkilmingas pradþios mo-mentas turëjo bûti ypaè jaudinantis„Àþuolo“ progimnazijos ir „Revuo-nos“ pagrindinës mokyklos pirmo-kams bei „Þiburio“ gimnazijos abi-turientams. Pirmokëliai dar tik pra-tinasi prie savarankiðkumo ir jau-kinasi mokyklà, o dvyliktokai iðgy-vena lûþá, kuris nulems vienà ar kità

Kas rugsëjá – jaudinantispradþios momentas

Rugsëjo 2-àjà, nuo pirma-dienio, Prienø ðvietimo bendruo-menë pradëjo naujus mokslo me-tus. Po ðv. Miðiø Prienø Kristausapsireiðkimo baþnyèioje visømiesto mokyklø moksleiviø atsto-vai, esami ir buvæ mokytojai,tëveliai, politikai tradiciðkai susi-bûrë ant „Þiburio“ kalnelio, kurskambëjo dainos, sveèiø svei-kinimai ir linkëjimai.

( N u k e l t a á 2 p . )

gyvenimo pasirinkimà.Ðvietimo skyriaus vedëjas Rim-

vydas Zailskas su susirinkusiaisiaispasidalino optimizmu, kurá sustipri-no tai, jog padaugëjo ikimokyklinu-kø, o mokyklø, mokiniø ir mokytojøskaièius rajono ugdymo ástaigose ið-liko stabilus. Vedëjo teigimu, visosmokyklos prieð naujus mokslo me-tus pasigraþino, o lopðelis-darþelis„Saulutë“ bei Meno mokykla per-sikels á naujas, renovuotas patalpas.

R.Zailskas pasidþiaugë, kad ne-seniai surengtoje ðvietimo bendruo-

menës ðventinëje konferencijoje bu-vo apsikeista nuomonëmis ir sutarta,kas yra gera mokykla, tai – ugdymoástaiga, kurioje vyrauja geras mikro-klimatas ir geri tarpusavio santykiai.„Norint to pasiekti, reikia visiemstarpusavyje atvirai kalbëtis, mokytisklausytis ir iðgirsti vieniems kitus“, -priminë Ðvietimo skyriaus vedëjas,mokyklø bendruomenëms linkëda-mas, kad nepritrûktø valios spræsti,dràsos iððûkiams ir ryþto juos ágy-vendinti.

Jiezno gimnazijos moks-leiviø eisenos priekyje sesëspirmokë Greta ir abiturientëKarolina.

Bitininkaudamas Petras pratæsia senoliø tradicijas.

Ið Ðilavoto kilæs tapytojas Petras LINCEVIÈIUS prieð ketveriusmetus laimëjo tarptautinës ðiuolaikinio meno mugës „ArtVilnius’2015“geriausiojo jaunojo menininko prizà. Ðis ávertinimas menininkui atvërënaujas galimybes – per pastaruosius metus jis eksponavo savodarbus ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, dalyvavo bendruoseprojektuose Jungtiniuose Arabø Emyratuose, Lenkijoje, JungtinëseAmerikos Valstijose.

Nors Petras gyvena Vilniuje, gimtojo kraðto niekuomet nepamirð-ta. Jis yra freskos „Neegzistuojanti erdvë“, esanèios Birðtono „Vy-tautas Mineral SPA“, sumanytojas ir bendraautorius, nuo 2014 metøkuruoja simpoziumus ir plenerus Ðilavoto Davatkyno muziejuje, ovisai neseniai ant Prienø picerijos fasado jo nutapytas þurnalisto, ke-liautojo Mato Ðalèiaus paveikslas jau spëjo tapti miesto akcentu. Uþnuopelnus ir Prienø kraðto garsinimà Petras pateko tarp 100 iðkiliau-siø Prienø kraðto asmenybiø.

Kurti ákvepia gimtøjø namø aplinka

– Kaip save pristatote þmo-nëms, kurie Jûsø nepaþásta?

– Prisistatau kaip tapytojas. Ta-èiau ðiame þodyje man telpa kur kasdaugiau. Tapyba – mano gyvenimobûdas.

– Kur ir kaip prasidëjo Jûsø kû-rybinis kelias?

– Mano kûrybinis kelias prasi-dëjo meno mokyklose, nes tëvaipastebëjo, kad mëgstu pieðti. Norstikriausiai dauguma vaikystëje mëgs-ta pieðti (ðypsosi). Nuo ketvirtos kla-

sës dailës uþsiëmimus lankiauPrienuose, Birðtone, Marijampolëje.Vilniuje vienerius metus lankiau pa-rengiamuosius kursus ir ástojau á Vil-niaus dailës akademijà. Nors dailënuo vaikystës buvo ðalia, negalvojau,kad studijuosiu tapybà. Noras atsira-do, kai á Ðilavotà tapyti atvyko dabarjau Amþinybën iðkeliavæs AlfonsasVilpiðauskas. Jis buvo labai stipriosvalios þmogus, mano nuomone,tikrasis menininkas. Bendraudamassu juo supratau, kad noriu savo gyve-

nimà sieti su tapyba.– Uþsiminëte, kad tëvai paste-

bëjo Jûsø gabumus ir palaikëkûrybiniame kelyje. Taèiau ar iðaplinkiniø nesulaukdavote nuomo-niø, kad ið tapybos „duonos nevalgy-site“?

– Bûdavo visko. Taèiau, manau,tokios nuomonës kildavo ne ið nei-

giamo poþiûrio á tapybà, tiesiogsuveikdavo „saugikliai“. Net menomokykloje mokytojai patardavonestoti á tapybà, nes tai „neperspekty-vu“. Taèiau man tai nesukliudë. Kaisusipaþinau su Alfonsu Vilpiðausku,dingo visos abejonës. Jis buvo ir yra

( N u k e l t a á 8 p . )

Kol Prezidentas grybauja

3 p.

Kokius tyrimus ðeimosgydytojas gali paskirtinemokamai?

2019 m. rugsëjo 4 d. Nr. 67 (10222) 2 p.

Rytas STASELIS

Kiekvienais metais, artëjantMokslo ir þiniø dienai, Prienø ra-jono mokytojai, ðvietimo ástaigøvadovai ir kiti ðvietimo bendruo-menës nariai renkasi á tradicinæmokslo metø pradþios konferen-cijà, skirtà prasiruoðimui nau-jiems mokslo metams bei þiniøgilinimui. Praëjusá treèiadienávykusio susitikimo tema – „Mo-kykla kiekvienam: valia veikti, drà-sa spræsti, ryþtas ágyvendinti“.

Konferencijà pradëjo Prienø„Þiburio“ gimnazijos choras, kurisatliko dainø pynæ. Renginio pradþio-je susirinkusiuosius sveikino ir gerømokslo metø linkëjo Prienø r. savi-valdybës meras Alvydas Vaicekaus-kas, Prienø r. savivaldybës admi-nistracijos Ðvietimo skyriaus vedëjasRimvydas Zailskas ir Tarybos narysDeividas Darguþis.

Tæsiant praëjusiø metø tradicijàmintimis dalinosi ávairiø ðvietimograndþiø atstovai – nuo mokslininkøiki moksleiviø. Praneðimus skaitëLietuvos sveikatos mokslø univer-siteto Medicinos akademijos docen-tas, Neuromokslø instituto Mole-kulinës neuroonkologijos laborato-rijos vadovas, gydytojas neurochirur-gas, sertifikuotas saviugdos specialis-tas Kæstutis Skauminas, Prienø r.Skriaudþiø pagrindinës mokyklosdirektorë Renata Liagienë, Jieznogimnazijos lietuviø kalbos mokytojametodininkë, 2013 metø Prienørajono metø mokytoja – NijolëKulieðienë, Prienø „Àþuolo“ pro-gimnazijos moksleiviø tëtis AndriusKamarauskas, Prienø „Þiburio“gimnazijos pirmos klasës mokinysKarolis Pûkas bei Prienø r. savival-dybës administracijos Ðvietimo sky-riaus vedëjas Rimvydas Zailskas.

Kaip sakë Prienø r. savivaldybësmeras Alvydas Vaicekauskas, pa-grindinë ðvietimo bendruomenësuþduotis – mokykloje pastebëtikiekvienà: ir mokiná, ir mokytojà,kad ðie ugdymo ástaigose jaustøsi ge-rai, todël konferencijos metu ið ávai-riø varpiniø diskutuota apie gerosmokyklos koncepcijà.

Docento Kæstuèio Skauminopraneðimo tema buvo „Neuromoks-lai apie socialiniø ir emociniø kom-petencijø svarbà, priimant sprendi-mus ir reaguojant á pokyèius“.Mokslininko teigimu. gerø rezultatøpadeda pasiekti tinkamos nuostatosir puikus mikroklimatas. Bûtent to-dël mokytojai privalo pastebëti vai-kø emocinæ bûklæ. Anot gydytojo,geras emocijas mokykloje gali uþtik-rinti supratimas bei pasitikëjimas,todël pamokø metu derëtø atsisakytisenø „gerø“ metodø – neplanuotøkontroliniø, kurie moksleiviams su-kelia momentiná stresà, o ðis blo-kuoja informacijà. Pedagogai pyks-ta, jog pusæ metø mokë matematikos,

„Mokykla kiekvienam: valia veikti,dràsa spræsti, ryþtas ágyvendinti“

o vaikas vis tiek nieko nesugeba, betið tiesø tai nereiðkia, kad mokinysnieko nemoka, jis tiesiog neprisime-na informacijos dabar, nes smegenyspatenka á tokià bûsenà, ið kurios noripasprukti ir niekada negráþti: „Mo-kytojai gali valdyti mokiniø dëmesá,nesukeldami jiems streso“, – aiðkinoK. Skauminas.

Kalbëdamas apie gerà savijautà,neuromokslø daktaras atkreipë dë-mesá ir á patyèias bei kai kuriø tëvøar mokytojø nevykusius bandymussu tuo susidoroti. Specialisto teigi-mu, socialinës atskirties skausmàþmogaus smegenys supranta lygiaitaip pat, kaip fiziná. Liepti vaikui ne-kreipti dëmesio á uþgaulius komen-tarus yra tas pats, kas liepti nekreiptidëmesio á pjaunamà pirðtà, nes jamskauda taip pat...

Dar viena dabartiniø kartøproblema – iðmaniosios technologi-jos, pasiimanèios didelæ dalá mokslei-viø dëmesio, kurio norëtø ir pedago-gai. Visgi, anot specialisto, ðiuolai-kiniame pasaulyje yra tik du dalykai,dël kuriø mokosi ðiuolaikiniai vai-kai – ádomus procesas ir aiðki nauda.Pats mokinys nesugalvos, kodël jamreikia vieno ar kito dalyko, todël pe-dagogo uþduotis tai parodyti.

Apie ðiuolaikiniø technologijøproblemà kalbëjo ir tëvø atstovas –Andrius Kamarauskas, pristatæspraneðimà „Mokykla vakar, ðian-dien, rytoj“. Jo manymu, pagrindinisskirtumas tarp ðiø ir senesniø laikømokyklø – blëstanti pagarba moky-tojo profesijai. Tëvø atstovo teigimu,moderniosios technologijos vis dau-giau pasiglemþia visø – ir tëvø, ir vai-kø laiko, todël mokytis bendrautitenka ið naujo. „Pagarbà á mokyklasgalime gràþinti tik atvirai bendrau-dami, nes vien tik informacinëmispriemonëmis bendrauti mes neið-moksime“, – teigë A. Kamarauskas.

Apie bendravimo svarbà ugdy-mo ástaigose pasakojo ir Skriaudþiøpagrindinës mokyklos direktorëRenata Liagienë. Mokyklos vadovëkëlë klausimà: kaip þinoti, kada mo-kytojui reikia pagalbos, o kada geriaunesikiðti? Jos praneðime nuskambëjoir atsakymas: pasitikëti mokytoju,nes jis yra savo srities profesionalas,iðgirsti, kà sako ir neverbalinë kalbabei parodyti rûpestá.

Geros mokyklos koncepcijà iðmokytojos pusës pristatë Jiezno gim-nazijos lietuviø kalbos mokytojametodininkë Nijolë Kulieðienë.Anot pedagogës, motyvuoti moki-niai, geras mikroklimatas ir laisvëugdyti – tai trys bûtinos sàlygos, le-mianèios gerà mokytojo darbà.

Pasak moksleivio Karolio Pûko,mokyklà kuriame kiekvienas ir visijos nariai turëtø prisidëti prie geromikroklimato kûrimo. Kaip ir kitilektoriai, Karolis akcentavo bend-ravimo reikðmæ: „Mes turime viskà,bet nemokame bendrauti, nes netu-rime ryðio su kitais...“

Bendrà Prienø r. ðvietimo ástaigøsituacijà pristatæs ir Ðvietimo sky-riaus vedëjas Rimvydas Zailskasdþiaugësi, kad Prienø r. ugdymoástaigos Lietuvos kontekste patenkatarp treèdalio geriausiø savivaldybiø.Dþiugina ne tik sàlygos mokyklose,bet ir neformalusis ugdymas: rajoneveikia 22 neformaliojo ugdymo prog-ramos, á kurias ásitraukia apie 50 proc.moksleiviø. Anot R. Zailsko, rajonasturi ir þmogiðkøjø, ir fiziniø iðtekliø,kad sukurtø mokyklà kiekvienam.

Nors visø praneðëjø temos buvoskirtingos, taèiau visi geros mokyk-los paveikslà pieðë pabrëþdami kelisesminius dalykus: pagarbà, bendra-vimà, tarpusavio supratimà. Apiebendravimo reikðmæ mokslo metøpradþios konferencijoje kalbama jaune pirmus metus, tad belieka tikëtis,kad visi ðvietimo bendruomenësnariai iðgirs vieni kitus.

Rimantë Janèauskaitë

Konferencijà pradëjo „Þiburio“ gimnazijos choras.

Docentas Kæstutis Skauminaspabrëþë socialiniø ir emociniø kom-petencijø svarbà ugdymo procese.

Kol Prezidentasgrybauja

Paskutinæ kalendorinës vasaros dienà prezidentas Gitanas Nausëdavël apsilankë socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kur pasidalinonuotraukomis ið grybavimo „kaþkur netoli Lietuvos ir Baltarusijospasienio“. Suprask – Dzûkijoje. Svarbi, baravykais iliustruota þinia. Jeiguðalies vadovo komunikacija yra asmeninis jo reikalas, nekoordinuojamasvieðøjø ryðiø patarëjø – pusë velnio. Taèiau jeigu yra kitaip – apgailëtina.Svarbiau atrodytø p. Nausëdos apsilankymas Varðuvoje II Pasauliniokaro pradþios 80-meèio paminëjime. Gal baravykø kepurës tautai atrodoefektingiau nei Lenkijos prezidento ir JAV viceprezidento kompanija,taèiau valstybës vadovui labiau derëtø solidumas, o ne paprastumas. Juolabiau daliai lietuviø (ypaè ið Vilniaus ir Suvalkø kraðto) II Pasaulinistaip pat prasidëjo 1939 m., o ne 1941 m. birþelá, kaip buvo ákalta á galvassovietinës mokyklos vadovëliuose.

Na, sakykime, ðis pageidavimas randasi labiau ið mano giminës istorijos:1939 m. rugsëjá mano senelis, gyvenæs ðalia Punsko, buvo mobilizuotas áLenkijos kariuomenæ. Poþiûris gal ir asmeniðkas, taèiau toli graþu ne „ne átemà“. O mûsø ðalies vadovas Varðuvoje – nëra sveèias „ne prie ko“.

Taèiau yra ir kitø reikalø, á kuriuos Prezidento poþiûrá norëtøsi iðgirsti.Andai rugpjûèio 19 d. prezidentûros atstovai pareiðkë, kad Þemës ûkioministerijos perkëlimas á Kaunà kelia abejoniø, nes „nebuvo (prieðpriimant sprendimà) padaryta analizë, kà iðkelti racionaliau – ministerijàar jai pavaldþias ástaigas“. Tà interneto portalui „15min.lt“ tvirtino p.Nausëdos patarëjas Jaroslavas Neverovièius. „Visø pirma, abejoniø kyla,ar pasirinktas strategiðkai teisingas sprendimas institucine prasme –nepadaryta analizë, ar teisinga iðkelti strateginius sprendimus priimanèiàbei Vyriausybës darbuose tiesiogiai dalyvaujanèià ministerijà, o gal tin-kamiausias bûtø pavaldþiø institucijø iðkëlimas, kurioms buvimas Vil-niuje nëra tiek aktualus“, - cituojamas patarëjas.

Perkelti ÞÛ ministerijà á Kaunà valdanèioji Lietuvos valstieèiø irþaliøjø sàjunga (LVÞS) þadëjo dar rinkimø á Seimà kampanijos metu.Dabar jau toká sprendimà patvirtino ir Parlamentas, ir buvusios sudëtiesvyriausybë. Esamosios ÞÛ ministras – socialdemokratø darbieèiø atsto-vas Andrius Palionis tuo sprendimu ëmë abejoti dël tokios geografinësrokiruotës. Dël perkëlimo kaðtø ir besispyriojanèio ministerijos per-sonalo. Ministro poþiûris – bent jau þmogiðkas: jis kasdieniam darbuigal ir galëtø keltis á Kaunà, taèiau màsto – su kuo jam teks dirbti, jeiguinstitucijà ligi ðiol paliko deðimtys ne paèios þemiausios kvalifikacijosdarbuotojø, tarp jø ir ministerijos perkëlimo proceso koordinatorë. ÞÛministerija gali bûti Kaune, taèiau tai visai nereiðkia, kad ji ten busfunkcionali.

„Kiekvienas ministras, kiekvienas politikas turi savo nuomonæ, betlemia ta nuomonë, kuri daugumos nuomonë. Að nelabai nustebau, tokiayra nuomonë, tiesiog nereiktø to matyti kaip sprendimo pakeitimo,sprendimo nieks nekeis. Að manau, bûtø didþiulë klaida keisti sprendimà,kuris jau ágyvendinamas“, – LVÞS lyderio Ramûno Karbauskio nuomonæcitavo þiniø agentûra BNS. Tai jo atsakymas p. Palioniui ir p. Nausëdai.Niekas nieko ið naujo nevertins ir nesvarstys. Panaðiai atrëþë ir ministraspirmininkas Saulius Skvernelis.

Su savo sutvertos koalicijos partneriais LVÞS lyderiai lai aiðkinasipatys. Taèiau kaip bus su Prezidentui parodyta „nosimi“?

Prezidento vyriausiasis patarëjas Povilas Maèiulis neseniai interviu„Kauno dienoje“ pabrëþë, esà p. Nausëda ir jo komanda sieks á lietuviðkospolitikos koridorius atneðti daugiau kalbëjimosi ir susikalbëjimo, suprask –o ne grieþtø kategoriðkø sprendimø, kokie buvo áprasti paskutiná deðimt-metá. Taèiau kalbëtis ir susikalbëti galima su tais, kurie klausosi ne tik savæs.

Todël esu tikras, kad ÞÛ ministerijos perkëlimo á Kaunà klausimasyra bene pirmas esminis p. Nausëdos iðbandymas. Svarbesnis net uþnaujo ministrø kabineto sudëties formavimà. Ant svarstykliø sudëtasturinys èia akivaizdus: valstybës vadovo pageidavimas pamatyti svarbaussprendimo kaðtø ir naudos analizæ ir p. Karbauskio duotas ásipareigojimasKauno merui Visvaldui Matijoðaièiui. Ponas Karbauskis ir á já panaðûsgali vieðai skelbti ávairius paþadus-kliedesius, á kuriuos vëliau nusispjauna.Taèiau kas kita, jeigu kalbama apie ásipareigojimus „rimtiems“ þmonëms,uþtikrinantiems svarià paramà per rinkimus. Taip pat ir bûsimus.Neávykdytus paþadus rinkëjams galima uþmaskuoti tuðèiaþiedþiø þodþiøekvilibristika ar net demagogija. Tuo pat metu reputacijà tarp „rimtø“þmoniø bûtina branginti. Ponas Karbauskis tai ir stengiasi daryti jau nepirmàkart.

Tik ar Prezidentas ðiuo atveju gaus grybø?

Sveikinimo þodþius mokyklø at-stovams tarë kraðtietis Seimo narys,þemës ûkio ministras Andrius Pa-lionis ir Prienø rajono savivaldybësmeras Alvydas Vaicekauskas.

AB „Lietuvos draudimas“ Dai-navos skyriaus vadovas Linas Mika-lainis pristatë dvideðimt metøðvenèianèià vienà didþiausiø saugauseismo akcijø Lietuvoje „Apsaugokmane“, kurios metu „Lietuvos drau-dimas“ visus Lietuvos moksleiviusvisà rugsëjá nemokamai apdraudþia

asmens draudimu. 1–4 klasiø moks-leiviams jis padovanojo saugauseismo liemeniø, kad, vykdami á eks-kursijas bei iðvykas, jie keliuose irgatvëse bûtø pastebimi ir saugûs.

Palydëti „Þiburio“ gimnazijosmokiniø ansamblio (mokytojaR.Ruoèkienë) dainos apie kelià ámokyklà, didelës ðvietimo bendruo-menës nariai pasklido po mokyklas,á jas parsineðdami po simbolinæmokslo ðviesos liepsnelæ ið ypatingosPrienø kraðtui vietos su ápareigojimuðviesti ryðkiai ir ásimintinai.

Dalës Lazauskienës nuotraukos

Kas rugsëjá – jaudinantispradþios momentas

(Atkelta ið 1 p.)

2019 m. rugsëjo 4 d.3 p. Nr. 67 (10222)

Dalë LAZAUSKIENË

Nevykdys Vyriausybësatstovo reikalavimoDaugumos (19 Tarybos nariø)

balsais buvo atmestas Vyriausybësatstovo Kauno apskrityje reikalavi-mas dël tarnybinës nuobaudos sky-rimo buvusiam Savivaldybës ad-ministracijos direktoriui, Tarybosnariui Egidijui Visockui. E.Visockoelgesiui ávertinti sudaryta komisija2019 m. balandþio 2 d. iðvadoje tuo-metá Savivaldybës administracijosdirektoriø pripaþino padarius tarny-biná nusiþengimà, taèiau nepasiûlëtarnybinës nuobaudos, kuri turëtøbûti paskirta. Anot klausimà pri-staèiusios mero patarëjos AgnësDarguþienës, kadangi ði iðvadaneatitinka Tarnybiniø nuobaudøskyrimo valstybës tarnautojamstvarkos apraðo, o Savivaldybës tary-ba ðiø metø geguþës 23 dienos po-sëdyje nepritarë jos patikslinimui,Vyriausybës atstovo reikalavimovykdymas neatitiktø sprendimamstaikomo teisëtumo reikalavimo.

Tarybos nario Audriaus Nar-vydo primygtinai praðoma praneðëjataip ir neávardino asmenø, inicija-vusiø ðio sprendimo projektà, nie-kas jam taip ir neatsakë á klausimà,kas praëjusios kadencijos Tarybojesudarytai komisijai sutrukdë ið kar-to paraðyti iðvadà, atitinkanèià ásta-tymø reikalavimus. A. Narvydo tei-gimu, teisinëje valstybëje visos val-dþios institucijos privalo paklustiástatymams. Todël jis komisijos ne-gebëjimà pasiûlyti nuobaudosakivaizdþiai tarnybiná nusiþengimàpadariusiam E.Visockui pavadinoneágalumu ir pasiûlë merui sudary-ti komisijà ankstesnës komisijosveiksmams ávertinti. Kita vertus, jisvylësi, jog Vyriausybës atstovas busprincipingas, ir teisingumasanksèiau ar vëliau bus ágyvendintas.

Pakeitë Tarybos veiklosreglamentà

Kitu sprendimu pakeisti kai ku-rie Prienø rajono savivaldybës ta-rybos veiklos reglamento, patvir-tinto prieð ketverius metus, punktaiir papunkèiai, susijæ su darbo laiko,atliekant Tarybos nario pareigas,apskaièiavimu ir apmokëjimu, bal-savimu bei kitomis pareigomis.

Vietos savivaldos ástatyme átvir-tinta galimybë Tarybos nariui atly-ginimo atsisakyti, tokiu atveju jisprivalo pateikti praðymà dël savi-valdybës Tarybos nario pareigø atli-kimo visuomeniniais pagrindais.

Vadovaujantis Lietuvos Res-publikos vyriausiojo administraci-nio teismo praktika, buvo paþymë-ta, kad balsavimas Tarybos posëdyjeyra Tarybos nario teisë, bet ne pa-reiga, todël uþsiregistravæs bal-savimo metu jis gali ir nepareikðtijokios savo pozicijos. Tokiu atveju

Rugpjûèio 29 d. Prienø rajono savivaldybës tarybos posëdyjebuvo apsvarstyta 40 klausimø.

jis yra laikomas dalyvaujanèiu Tary-bos posëdyje, bet nebalsavusiu, ir jobalsas neskaièiuojamas.

Tarybos narys A. Narvydas pa-siûlë savivaldybës Tarybos veiklosreglamento 48 punktà, kalbantá apieTarybos sprendimø teisëtumà, for-muluoti pasinaudojant teisminepraktika, taèiau jo pasiûlymas ne-sulaukë nei mero, nei valdanèiosioskoalicijos nariø, nei savivaldybësteisininkës pritarimo. Jø nuomone,tokias svarbias pataisas reikëtø pa-teikti ir apsvarstyti prieð posëdá. Ne-buvo atsiþvelgta ir á pasiûlymà uþreglamento pakeitimus balsuotiatskirai. Svarbiausias savivaldybësTarybos veiklà reglamentuojantisdokumentas priimtas 13 – kosvaldanèiosios koalicijos nariøbalsais, 10 politikø uþ parengtàsprendimo projektà nebalsavo.

Maþëjant mokiniø,klasës jungiamos

Rugsëjo 1-osios iðvakarëse Tary-ba patvirtino klasiø, ikimokyklinioir prieðmokyklinio ugdymo grupiøskaièiø Prienø rajono savivaldybësmokyklose 2019–2020 mokslometais.

Ðiais mokslo metais rajono ug-dymo ástaigose veiks 14-ka pirmøklasiø, ið jø penkios – „Àþuolo“ pro-gimnazijoje. Esant nepakankamammokiniø skaièiui klasëse, Tarybossprendimu keliose mokyklose su-formuotos jungtinës klasës. N.Ûtospagrindinëje mokykloje ir „Revuo-nos“ pagrindinës mokyklos spe-cialiajame skyriuje veiks po ketu-rias, „Àþuolo“ progimnazijos Að-mintos daugiafunkciame centre irÐilavoto pagrindinëje mokykloje –po dvi jungtines klases. Pakuoniopagrindinëje mokykloje vienà jung-tinæ klasæ sudarys 6 ir 7 klasës. Ðá rug-sëjá nesusirinkus mokiniø, Iðlauþo irN.Ûtos pagrindinëse mokyklosenebus formuojamos devintos klasës.Á deðimtàsias klases Ðilavote, N.Ûto-je, Iðlauþe atëjo po 5 – 6 mokinius,todël Taryba apsisprendë patvirtintinepilnas klases, nes 9 – 10 klasës nërajungiamos.

Sprendimo projektas dël lëðøskyrimo papildomam sàlyginiamklasiø skaièiui iðlaikyti ið savival-dybës biudþeto buvo iðbrauktas iðdarbotvarkës, nes Vyriausybë pako-regavo finansavimo tvarkà. Nepilnøklasiø iðlaikymui Savivaldybë 2019–2020 m. m. ið savo biudþeto papil-domai bûtø turëjusi skirti maþdaug44 tûkst. eurø mokymo lëðø (4 mëne-siams).

Vaikø priëmimoá ikimokyklines ugdymo

ástaigas tvarkaPakeistas Priëmimo á Prienø

rajono savivaldybës ðvietimo ástaigø

ikimokyklinio ir prieðmokykliniougdymo grupes tvarkos apraðas, ku-riuo vadovaujantis vaikø priëmimasá ikimokyklinio ugdymo ástaigastaps lankstesnis.

Tëveliai praðymus galës pateiktine tik uþsukæ á Ðvietimo skyriø, betir elektroniniu paðtu, siunèiant ske-nuotà pasiraðyto praðymo kopijà.Praðyme jie prioritetine tvarka galësnurodyti tris Prienø miesto lopðe-lius-darþelius. Pageidaujant lankytiPrienø rajono savivaldybës mokyk-lose ir jø ikimokyklinio ugdymo sky-riuose esanèias ikimokyklinio ugdy-mo grupes, praðymas teikiamas tosmokyklos vadovui.

Numatyta daugiau galimybiø,kada vaikai á ikimokyklinio ugdy-mo grupes priimami be eilës, ne tiktuomet, kai jiems skirtas privalomasikimokyklinis ugdymas, bet ir taisatvejais, kai einamaisiais metais vai-kai pradëti globoti ar ávaikinti arbaauga ðeimose, kurioms teikiamosatvejo vadybos paslaugos. Pirmumàlankyti darþelius turi ir dvynukai beitrynukai.

2019–2020 m. m. Prienø r. sa-vivaldybës bendrojo ugdymo ir iki-mokyklinio ugdymo mokyklose ke-tina ugdytis 211 prieðmokyklinioamþiaus vaikø. Prieðmokyklinis ug-dymas rajone bus organizuojamaspagal ðeðis modelius, jo grupësveiks lopðeliuose-darþeliuose„Gintarëlis“ ir „Pasaka“ (tik spe-cialiøjø ugdymosi poreikiø turin-tiems vaikams), Prienø „Àþuolo“progimnazijoje, Prienø „Àþuolo“progimnazijos Aðmintos daugia-funkciame centre, Balbieriðkio,Iðlauþo, Naujosios Ûtos, Pakuonio,„Revuonos“, Skriaudþiø, Ðilavotopagrindinëse mokyklose, VeiveriøTomo Þilinsko ir Jiezno gimnazi-jose, Stakliðkiø gimnazijos Staklið-kiø ir Pieðtuvënø ikimokykliniougdymo skyriuose.

Didës vietinës rinkliavosmokestis

Atsiþvelgiant á tai, kad rajonediegiama maisto atliekø surinkimopaslauga bei stambiøjø atliekø su-rinkimo aikðtelëse árengti tinkamønaudoti daiktø mainø punktai, po-sëdyje buvo pristatyti Prienø rajonosavivaldybës atliekø tvarkymo tai-sykliø pakeitimai. Pakeisti ir Vieti-nës rinkliavos uþ komunaliniø atlie-

kø surinkimà ið atliekø turëtojø iratliekø tvarkymà nuostatai.

Taip pat nustatytas miðriø ko-munaliniø atliekø iðveþimo skaièiusper metus bei nuobaudos netinka-mai rûðiuojantiems atliekas. Pagalnuostatus, jeigu savivaldybë ar atlie-kø surinkimo administratorius nu-stato netinkamo komunaliniø at-liekø rûðiavimo faktà, rinkliavosdydis uþ tà mënesá indeksuojamasdu kartus ir komunaliniø atliekø su-rinkimo konteineris, á kurá sudëtosnerûðiuotos atliekos, netuðtinamas.

Bankrutavusiø ir likviduotøámoniø bei ámoniø, laikinai sustab-dþiusiø savo veiklà (iki veiklos su-stabdymo sumokëjusioms mokes-èius) ir kuriose jokia veikla nevyk-doma, sugriuvusiø pastatø savinin-kø (pagal Prienø rajono savivaldy-bës administracijos atliekamos sta-tinio apþiûros aktà), mirusiø asme-nø, kai per 2 metus neatsiranda jønekilnojamojo turto paveldëtojø(pagal seniûno iðduotà paþymà, pa-tvirtinanèià, kad gyvenamajame bûs-te niekas negyvena), skolos pripa-þástamos beviltiðkomis.

Negyvenamosios paskirties sta-tiniø, registruotø Nekilnojamojoturto registre, savininkams ar jø ága-liotiems asmenims, kuriø statinyjeyra ávykusi ir (ar) nepaðalinta stati-nio avarija arba statiniø naudojimàsustabdë statinio naudojimo prie-þiûrà atliekantis vieðojo administra-vimo subjektas vadovaudamasisStatybos ástatymo nuostatomis, mo-këjimø praneðimai nesiunèiami.

Tarybos nariai apsisprendë nuo2020 metø sausio 1 d. didinti vieti-nës rinkliavos dydþius uþ komuna-liniø atliekø surinkimà ir iðveþimà.Nauji ákainiai uþ atliekø surinkimàir tvarkymà buvo patvirtinti 14 -kos Tarybos nariø balsais, 5 politi-kai tam nepritarë, 3 susilaikë, vienasnebalsavo. Posëdyje dalyvavæsARATC direktorius Algirdas Rei-pas aiðkino, jog toks þingsnis ne-iðvengiamas, nes ðiuo metu nustatytivietinës rinkliavos uþ komunaliniøatliekø surinkimà ið atliekø turëtojøir atliekø tvarkymà ákainiai yra permaþi, kad padengtø bûtinàsias sukomunaliniø atliekø tvarkymu su-sijusias sànaudas. Jo teigimu, perkeletà metø susidarë ðimtatûkstan-tinë savivaldybës skola, jos augimuiturëjo átakos ir kai kurie nepama-tuoti Tarybos sprendimai, pavyz-dþiui, sumaþinti konteineriø pakë-limø skaièiø. Kita vertus, valstybëkasmet didina sàvartyno vartø mo-kestá, atliekø tvarkymo kaðtai iðaugoir dël neatsiperkanèios uþstato su-rinkimo bei atliekø deginimo siste-mø.

Tarybos narys Arûnas Vaidogaskvietë ðá, jo nuomone, socialiai ne-teisingà sprendimà atidëti. AudriusNarvydas pasisakë prieð dvigubassankcijas netinkamai rûðiuojantie-ms ir vietinës rinkliavos mokesèiodidinimà. Taip pat jis siûlë atsisakytinuostatos, kad, mirus asmeniui irper 2 metus neatsiradus jonekilnojamojo turto paveldëtojø,skolos uþ nesumokëtà vietinës rink-liavos mokestá pripaþástamos bevil-tiðkomis. Á ðiuos pasiûlymus nebuvoatsiþvelgta.

Sigitui TamkevièiuiPopieþius suteikëkardinolo titulà

Praëjusá sekmadiená Popie-þius Pranciðkus paskelbë 13 nau-jø kardinolø, tarp kuriø yra ir Lie-tuvos dvasininko, buvusio Kau-no arkivyskupo Sigito Tamkevi-èiaus pavardë.

S. Tamkevièius kunigo kelià pra-dëjo 1962 metais. Vikaru tarnavo Aly-taus, Lazdijø, Kudirkos Naumiesèio,Prienø ir Simno parapijose. Sovietøvaldþiai uþdraudus kunigauti, dirbometalo gamykloje, vëliau – Prienømelioracijos statybos valdyboje.

Dvasininkui suteiktas Garbëspilieèio vardas. Jis þinomas, kaipaktyvus kovotojas uþ laisvæ ir tikin-èiøjø teises. S. Tamkevièius buvo po-litinis kalinys, „Lietuvos KatalikøBaþnyèios Kronikos” steigëjas irredaktorius, Laisvës premijos laurea-tas, Vytauto Didþiojo universitetoDidysis kancleris, Kauno arkivysku-pijos „Caritas“ pirmininkas, 1999–2002 m. ir 2005–2014 ëjo pirminin-ko pareigas Lietuvos vyskupø kon-ferencijose. Uþ nuopelnus ðaliai ap-dovanotas valstybiniais apdovanoji-mais.

2015 m. S. Tamkevièius atsista-tydino ið Kauno arkivyskupijos ga-nytojo pareigø ir nuo to laiko tapoarkivyskupu emeritu.

Naujai iðrinktas kardinolas pa-reigas pradës eiti nuo spalio 5 dienos.

Klubø taurësvarþybose – treti

Ðeðtadiená Prienø rajono Bal-bieriðkio miðke surengtose Lie-tuvos orientavimosi sporto klubøtaurës varþybose Prienø OSK „Ði-las“ atstovai iðkovojo treèià vietàtarp konkuravusio 31 ðalies klubo,11 etapø estafetëse jie uþtruko 3 val.21 min. 9 sek. Prienø komandaiatstovavo A.Bartkevièius, A. Bart-kevièiûtë, A.Valatka, A.Jasiûnas, R.Arlauskas, A.Valèiukaitë, I.Beliûnë,M. Radzivonaitë, M. Martinkus,R.Lipnickas, V. Beliûnas.

Ketvirtus metus ið eilës stipriau-siu Lietuvos orientavimosi sportoklubu pripaþintas Vilniaus „Àþuo-las“ (3 val. 14 min. 57 sek.), antrojevietoje liko Plungës „Versmë“.

Dar kelios komandos, neatitin-kanèios numatytø reikalavimø, daly-vavo be konkurencijos.

Apie puspenkto ðimto dalyviøpritraukusias varþybas organizavoLietuvos orientavimosi sporto fede-racija ir Prienø OSK „Ðilas“ (vado-vas Audronis Deltuva).

Sprendimai dëlþemës sklypø

Prienø rajono taryba pritarë 1,04ha ploto þemës sklypo, esanèio Stak-liðkiø kaime, pirkimui. Ásigijus ðásklypà, bus pleèiamos miesteliokapinës.

Visiems nenaudojamø ir apleis-tø þemës sklypø savininkams bustaikomas padidintas 4 proc. þemësmokesèio tarifas. Ðiai nuostatai pri-tarë Savivaldybës taryba. Nenaudo-jamø ir apleistø þemës sklypø sàraðasparengtas pagal seniûnijø seniûnøpateiktà informacijà.

„Gyvenimo“ informacijos

2019 m. rugsëjo 4 d. Nr. 67 (10222) 4 p.

Þieþmariø ir Birþø istorijos, kuomet bendruo-menës nesutiko á savo kaimynystæ priimti tëvø glo-bos netekusiø vaikø ir þmoniø su proto ar psichikosnegalia, sujaudino daugelá. Institucinës globos per-tvarkà ir jos procesus Kauno regiono pertvarkosprocesø ekspertë Brigita GAIÞAUSKIENË vadina ver-tybiø pasitikrinimu. Ar mums visiems prioritetinëvertybë yra þmogus, bendruomenëje esantis arbanorintis bûti joje, jo laisvë, orumas, savarankið-kumas, laisvë pasirinkti, teisë dirbti. Pokalbis suja – apie globos namø pertvarkà ir situacijà Kaunoregione.

– Vietoj vaikø namø – gyvenimas ðeimoje arba jaiartimoje aplinkoje, vietoj globos namø þmonëms suproto ir psichikos negalia – paslaugos bendruomenëje.Toks yra ðalyje vykdomos institucinës globos pertvar-kos siekis. Kaip ðiame kelyje sekasi Kauno regionui?

– Kauno regionà matau kaip ambicingà, siekiantápertvarkà ágyvendinti tvariai ir profesionaliai.

Labai dþiugina, kad èia aktyvus treèiasis sektorius –nevyriausybinës organizacijos. Jø norà dalyvautipertvarkos procesuose, teikti bandomàsias paslaugasiðskirèiau kaip Kauno regiono stiprybæ.

Regione persitvarko socialinës globos ástaigos,pavyzdþiui, dalis Vilijampolës socialinës globos namøgyventojø jau gyvena bendruomenëse, ákurti ðeði grupiniogyvenimo namai. Strëvininkø socialinës globos namai,kaip þinome, rengiasi gyvenimui bendruomenëse.

Kauno savivaldybës vaikø globos namai jau persi-tvarkë, ir vaikai antrus metus gyvena trylikoje butø, ðeimaiartimoje aplinkoje. Këdainiø, Jonavos, Prienø savi-valdybës dalyvauja institucinës globos pertvarkos pro-jekte ir kuria bendruomeninius vaikø globos namus beidþiaugiasi vaikø teigiamais pokyèiais.

Regione sëkmingai teikiamos bandomosios asme-ninio asistento, laikino atokvëpio, palydimosios globospaslaugos. Liepà jau pradëta teikti ir ádarbinimo su pa-galba bandomoji paslauga.

– Koká vaidmená ðiuose pokyèiuose atliekasavivalda?

– Savivaldybiø vaidmuo iðlieka svarbus, nes savi-valdybës prisideda prie pertvarkos procesø ágyven-dinimo.

Artëjant pertvarkos antrajam etapui, aktualu, kadsavivaldybës pasitelktø Bendruomeniø bei Ðeimøtarybas. Bendruomenëje teikiamø paslaugø infrastruk-tûros plëtra turëtø bûti aptarta su visuomene ir jai þinoma.

Dþiugina ir gerëjantis tarpinstitucinis bendradar-biavimas. Dël jo pradedami matyti atskirø ástaigø atstovøsusitelkimo pagalbon ir komandinio darbo rezultatai.

– Jûsø nuomone, ar bendruomenës, visuomenëpasiruoðusios priimti þmones su proto ar psichikosnegalia bei tëvø globos netekusius vaikus? Jei ne, kotrûksta?

– Ið pastarojo meto ávykiø matyti, kad vienareikðmioatsakymo nëra. Sulaukta ir pasiprieðinimo, ir didþiulioþmoniø palaikymo.

Bendruomenëms, manyèiau, trûko gyvenimo kartusu tëvø globos netekusiais vaikais ar þmonëmis su protoir (ar) psichikos negalia patirties. O ji ateina tik tuomet,kai ðie þmonës gyvena bendruomenëje. Geroji patirtis,naujas suvokimas susiformuos natûraliai, taip pat keisisir vertybës. Tai rodo nemaþai pavyzdþiø Lietuvoje, kuo-met ið pradþiø, neþinant bûta baimiø, o atëjus patyrimui,jos iðnyko.

Jei norime greitesnio, ryðkesnio pokyèio, reikalingasðvietimas. Visuomenës socialinio raðtingumo ugdymàmatyèiau kaip prioritetinæ kryptá, nes institucinës globospertvarka vyksta ne tik globos ástaigø gyventojø per-këlimu á bendruomenes. Atsiranda naujos paslaugos,kuriasi bendruomeniniai ðeimø namai, pagalbos vaikuiir ðeimoms centrai, turime atvejo vadybà, globos centrus,todël aktualu, kad visuomenë þinotø apie pokyèius ir jøreikðmæ.

– Kaip projekto metu gaunamos bendruomeninëspaslaugos keièia þmoniø gyvenimus?

– Þmonës, kurie naudojasi bandomosiomis bend-ruomeninëmis paslaugomis, patiria teigiamus gyvenimopokyèius, yra jomis patenkinti. Pirmiausia, jauèia pa-sitikëjimu, pagarba, þmogiðku ryðiu grindþiamà paslaugøteikimà.

Ne maþiau svarbu tai, kad ávyksta nors ir maþi, betpaèiam þmogui labai ryðkûs pokyèiai. Pavyzdþiui, jaunasþmogus, atsisakæs vartoti medikamentus, nesikëlë ið

lovos, nesiprausë, buvo viskam abejingas, nebendravosu aplinkiniais. Pagalbà pradëjus teikti asmeniniam asis-tentui, kuris atsargiai, kantriai ir gerbdamas jaunà þmogøatrado kontaktà, vyras pradëjo keltis ið lovos jau prieðasistento vizità, praustis, rengtis, iðeina pasivaikðèioti arkalbasi.

Kitas pavyzdys – neágalø vaikà auginantys tëvai lai-kino atokvëpio paslaugos teikimo metu pirmà kartà gy-venime turëjo galimybæ kartu, be vaiko, iðvykti darbo arðeimos reikalais, pailsëti.

Ávyksta ir labai reikðmingø pokyèiø. Ðtai neágali ma-ma, asmeniniam asistentui padedant, pradëjo lankytisavo neágalø vaikà globos ástaigoje, mokosi bendrauti suvaiku, suprasti jo poreikius, bendradarbiauti su ástaigosdarbuotojais.

Neágalus sûnus, slaugantis savo mamà, su asmeninioasistento pagalba iðmoko naudotis informacinëmis tech-nologijomis, o tai leido jam savarankiðkiau gyventi, t. y.registruotis vizitams ástaigose, rasti artimiausius marð-rutus. Dël paslaugas teikianèio asistento jauèiamos pagar-bos ir palaikanèio bendravimo jis sustiprëjo, pradëjolabiau pasitikëti savimi ir, kaip pats pasakojo, iðvengëmamos atidavimo á ástaigà.

Dar vienas pavyzdys – jauna neágali mama, pati uþau-gusi socialinës rizikos ðeimoje, gavusi asmeninio asis-tento pagalbà, iðvengë vaiko paëmimo ið ðeimos.

Ið dideliø globos namø á bendruomeninius vaikøglobos namus persikëlusiø vaikø gyvenimai taip patkeièiasi á gera. Jie geriau mokosi socialiniø ágûdþiø, bû-tinø ateièiai, kaimyniðkumo, ugdomos jø vertybës. Svar-bu nepamirðti, kad nors ir gyvena butuose ar namuose,vaikai yra priþiûrimi suaugusiøjø.

– Kaip Jûs pati apibûdintumëte institucinës globospertvarkos svarbà? Kuo svarbus Jums ðis darbas?

– Mes, gyvenantys ne institucijose arba neturintyspatyrimo, negalime visiðkai suvokti pokyèiø, kurie vykstasu vaikais, neágaliaisiais, jø ðeimomis dël institucinësglobos pertvarkos, nes mums patiems tai kasdienybë.Sakome: „Einu namo, namuose ruoðiu vakarienæ, þiûrë-siu filmà su mama ir tëèiu ar vaikais, nuspræsiu, kà val-gysiu rytoj ir vyksiu apsipirkti, eisiu á darbà“. Ar mumsèia pokytis? Ne. Greièiau rutina. O kitiems þmonëmstai – siekiamybë.

Pertvarka, kuri vyksta dabar, suteikia galimybes vai-kams, netekusiems tëvø globos, neágaliesiems, gyve-nantiems institucijose, ðeimoms, patirianèioms sun-kumø ar atskirtá, patirti esminius jø gyvenimo pokyèius,o bendruomenëms ir visuomenei – kartø pokyèius.

Poþiûrá, kad tai yra vertybiniai kartø pokyèiai, sufor-mavo mano paèios vaikystës prisiminimai ir gyvenimopatyrimas. Nuo maþø dienø girdëjau moèiutës pasako-jimus, kad ji buvo, jos þodþiais tariant, „mamutës iðprieglaudos paimta“. Tai jai labai daug reiðkë, ji buvodëkinga uþ tai, kokia uþaugo, ko jà iðmokë. Tà patyrimàturëdama að pati nesibaimindama galiu leisti vaikà á klasæ,kurioje yra netekusiø ðeimos vaikø, o vaikai patyrimubûnant kartu gali atrasti vieni kitø stiprybes.

Man svarbu, kad turiu galimybæ dalyvauti vertybiøkaitos arba vertybiø atradimo ið naujo procesuose. Ðisdarbas brangus dël sutiktø þmoniø, kurie iðsako paprastà,nuoðirdø norà – kad mes priimtume juos kaip tokiuspaèius þmones. Na, o kad pokyèius mes visi galëtumeávardinti kaip geriausius, reikalingas bendruomeniøþinojimas ir supratimas, atvirumas priimti ir kartugyventi, profesionalus ir nuoðirdus darbuotojø, spe-cialistø, vadovø, skirtingø institucijø atstovø komandødarbas.

Globos namø pertvarkos ekspertë:vyksta vertybiø pasitikrinimo metas

„Skirti tyrimus medikams pri-valu tais atvejais, kai pacientai pagalamþiø priklauso gyventojø grupëms,galinèioms dalyvauti PSDF lëðomisapmokamose prevencinëse progra-mose – krûties, gimdos kaklelio,prostatos, storosios þarnos vëþio, ðir-dies ir kraujagysliø ligø. Dël visø kitøtyrimø reikalingumo sprendþia gy-dytojas“, – sako VLK Paslaugø eks-pertizës ir kontrolës skyriaus vy-riausioji specialistë Oksana Bu-rokienë.

Jos teigimu, gydantis gydytojaspagal savo kompetencijà turi paskirtipacientui tyrimus, jeigu to reikia pa-tvirtinti ar paneigti diagnozei arbapaskirti, pakeisti ar nutraukti gydy-mui. Jei gydytojas gali be tyrimøkompetentingai ávertinti pacientobûklæ, nustatyti susirgimo prieþastá ir prisiima atsakomybæ uþ pacientogydymà, tyrimø skirti nëra privalo-ma. Be to, pavieniø tyrimø nepriva-loma atlikti periodiðkai.

Tuo tarpu, jei suaugæs pacientas ágydymo ástaigà atëjo profilaktiðkaipasitikrinti sveikatos, kartà per me-tus gydytojas turi skirti kompleksi-nes paslaugas: pamatuoti kraujospaudimà, svorá, ûgá, paskirti elekt-rokardiogramà, iðtirti cholesteroliokieká kraujyje ir pan. Kartà per dvejusmetus profilaktiðkai suaugusiesiemsgali bûti atliekamas bendras kraujoir bendras ðlapimo tyrimas, regëjimoaðtrumo patikra, nustatomas gliuko-zës kiekis kraujyje. Senjorams ði tai-syklë negalioja – jiems pastarieji ty-rimai profilaktiðkai gali bûti atlie-kami kasmet.

„Kalbant apie pavienius tyrimus,juos skirdami ðeimos gydytojai pri-valo vadovautis Ðeimos gydytojo me-dicinos norma ir uþtikrinti, kad pri-valomuoju sveikatos draudimu ap-draustiems pacientams, kurie krei-piasi á gydymo ástaigà, prie kuriosyra prisiraðæ, bûtø suteiktos PSDFlëðomis apmokamos paslaugos ir uþjas nebûtø reikalaujama papildomomokesèio. Tokiu atveju Ðeimos gy-dytojo normoje nurodyti tyrimai,taip pat ir pakartotiniai, paskyrus juosðeimos gydytojui, yra atliekami ne-mokamai“, – sako O. Burokienë.

Taigi ðeimos gydytojas, jei to rei-kia, gali paskirti nemokamai atliktibendrà kraujo tyrimà, biocheminiuskraujo tyrimus, t.y. lipidogramà, ka-lio, natrio, kreatinino, alanininësaminotransferazës, asparagininësaminotransferazës, ðarminës fosfa-tazës, bilirubino, gliukozës, ðlapimo

rûgðties tyrimus. Taip pat jis gali skirtibendrà ðlapimo tyrimà ir albumino/ kreatinino santykio ðlapime tyrimà,uþdegimo rodikliø tyrimus, t. y. Creaktyvinio baltymo, eritrocitø nu-sëdimo greitá (ENG) bei skydliau-kës funkcijos tyrimà (TTH).

Be to, tam tikrais atvejais ðei-mos gydytojas gali skirti atliktiðiuos tyrimus:. glikozilinto hemoglobino tyrimà;. gliukozës tolerancijos testà;. kraujo kreðumo tyrimus (pro-trombino laikà, tarptautiná norma-lizuotà santyká, aktyvinto daliniotromboplastino laikà);. prostatos specifiná antigenà (taippat ir pacientams po radikalaus prie-ðinës liaukos vëþio gydymo);. kraujo grupës ir Rh faktoriaustyrimus;. sifilio (RPR) ir specifiná (trepo-neminá) tyrimà su T. pallidumantigenø (TPHA) tyrimu;. tyrimus dël virusinio hepatito B ir C;. ðlapimo pasëlá;. þmogaus imunodeficito viruso testà;. A grupës beta hemolizinio strep-tokoko greito nustatymo testà;. slapto kraujavimo iðmatose testà;. tuberkulino mëginá;. onkocitologiná gimdos kakleliotepinëlá;. koprogramà;. ginekologiná tepinëlá ið makðties irgimdos kaklelio;. enterobiozës tyrimà;. elektrokardiografijà;. spirometrijà maksimalaus iðkvëpi-mo srovës greièiui (PEF), forsuototûrio per pirmà sekundæ (FEV1) irforsuotos gyvybinës plauèiø talpos(FVC) reikðmëms vertinti;. pulsoksimetrijà.

Svarbu þinoti, kad pacientas tyri-mus gali pasirinkti ir savo iniciatyva,tik tuomet jø faktinæ kainà apmokapats. Pasirinkimas turi bûti moty-vuotas ir konkreèiai ávardytas me-dicininiuose dokumentuose áraðant,kokie tyrimai pasirinkti, taip pat pa-tvirtintas paciento ir gydytojo pa-raðais. Uþ paslaugà mokama gydymoástaigos kasoje.

VLK primena, kad visoms gydy-mo ástaigoms, su kuriomis terito-rinës ligoniø kasos sudaro sutartisdël paslaugø teikimo ir jø finansa-vimo PSDF lëðomis, apmokama neatskirai uþ atliktus tyrimus, bet uþvisà suteiktà paslaugà, nes tyrimai yrasudëtinë sveikatos prieþiûros paslau-gos dalis.

VLK informacija

Aktuali informacija

Kokius tyrimus ðeimos gydytojasgali paskirti nemokamai?

Ligoniø kasos daþnai sulaukia gyventojø klausimø, kokius tyrimusðeimos gydytojas gali skirti pacientui. Taip pat teiraujamasi, ar konk-retus tyrimas turi bûti apmokëtas Privalomojo sveikatos draudimofondo (PSDF) biudþeto lëðomis, ar uþ jo atlikimà privalomuoju svei-katos draudimu apsidraudæs þmogus turi susimokëti pats. Valstybinësligoniø kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistaiprimena, kad jei tyrimas pacientui iðties reikalingas, ir gydytojastoká skiria, tuomet jis bus apmokëtas PSDF lëðomis.

Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijoje(Liepø g. 1, Girionys, Kauno r.)Rugsëjo 12-13 d. nuo 9.00 val.

Rengiami nemokami kursai ûkininkams apie ûkininkavimoátakà þemës ûkiui ir aplinkai, mëðlo ir srutø tvarkymà, træðimà beipoveiká aplinkai pagal mokymo programà: „Aplinkos apsaugaþemës ûkyje“ kodas 296185003, trukmë 16 akad. val. Antroji kursødiena – praktiniai uþsiëmimai ûkininkø ûkiuose. Mokymus vykdysKauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijos dëstytojai.

Kursø klausytojai bus nemokamai maitinami.Kursai ypaè aktualûs ûkininkams, gavusiems paramà pagal

Lietuvos KPP, nes átraukti á pasirenkamøjø iðklausyti kursø sàraðà.Á kursus registruojama telefonais: (8 610) 25 047, (8 685) 84 542

arba el.paðtu: [email protected], [email protected]

2019 m. rugsëjo 4 d.5 p. Nr. 67 (10222)

SPRENDIMAI, PRIIMTI BIRÐTONO SAVIVALDYBËS TARYBOS2019 M. RUGPJÛÈIO 30 D. POSËDYJE

Sprendimo antraðtë

3Dël veiklø, kuriomis gali bûti verèiamasi turint

verslo liudijimus, fiksuotø pajamø mokesèio dydþiø2020 metams nustatymo.

Dël vietinës rinkliavos uþ leidimo prekiauti (teik-ti paslaugas) Birðtono savivaldybës vieðosiose vietoseiðdavimà nuostatø, patvirtintø Birðtono savivaldybëstarybos 2019 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-38,1 priedo pakeitimo.

Dël biologinio turto perdavimo biudþetinei ástai-gai Birðtono miesto tvarkymo tarnybai valdyti, nau-doti ir disponuoti juo patikëjimo teise.

Dël sutikimo perimti valstybës turtà savivaldybësnuosavybën.

Dël trumpalaikio materialiojo turto, skirto Birð-tono gimnazijai, perëmimo ir perdavimo.

Dël kompiuterinës árangos perdavimo pagal pa-naudos sutartis Birðtono savivaldybës tarybos nariams.

Dël reikalavimø strateginiam investuotojui, nuo-mojant Birðtono nuosavybës teise valdomà þemëssklypà (kadastrinis Nr. 1201/0002:175), nustatymo.

Dël keleiviø veþimo reguliariais reisais vietinio(priemiestinio) susisiekimo marðrutais Birðtonoautobusø stotis–Nemajûnai–Siponys, Birðtono auto-busø stotis–Nemajûnai–Ðilënai–Siponys, Birðtonoautobusø stotis–Birðtono viensëdis–Puzonys.

Dël nuostoliø, patirtø vykdant keleivinio keliøtransporto vieðøjø paslaugø ásipareigojimus, kom-pensacijos apskaièiavimo tvarkos apraðo patvirtinimo.

Dël keleiviø veþimo reguliariais reisais vietinio(priemiestinio) susisiekimo autobusø marðrutu Birð-tonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusø stotis.

Dël Birðtono savivaldybës 2018 m. konsoliduotøjøfinansiniø ataskaitø rinkinio, savivaldybës biudþetovykdymo ataskaitø rinkinio, turto naudojimo verti-nimo ataskaitø tvirtinimo.

Dël Birðtono savivaldybës biudþeto sudarymo irvykdymo tvarkos apraðo patvirtinimo.

Dël Birðtono savivaldybës 2019 metø biudþetopakeitimo.

Dël automobiliø stovëjimo vietø Algirdo g. suma-þinimo ir Birðtono savivaldybës tarybos 2011 m. kovo25 d. sprendimo Nr. TS-40 „Dël papildomø auto-mobiliø stovëjimo vietø árengimo Birðtone, Algirdoir Kæstuèio gatvëse“ pripaþinimo netekusiu galios.

Dël 2016 m. balandþio 21 d. Savivaldybës nuo-savybës teise valdomø þemës sklypø nuomos sutartiesNr. (11.18)-IS-119, sudarytos su UAB „SanatorijaVytautas“, pakeitimo.

Dël Birðtono savivaldybës tarybos 2017 m. spalio27 d. sprendimu Nr. TS-202 ,,Dël darnaus judumoBirðtono mieste plano tvirtinimo“ patvirtinto darnausjudumo Birðtono mieste plano pakeitimo.

Dël pritarimo Birðtono savivaldybës administra-cijos dalyvavimui bendrame tarptautinio bendradar-biavimo projekte „Bendra istorija – bendri marðrutai“.

Dël pritarimo Birðtono savivaldybës administra-cijos dalyvavimui projekte „Atsinaujinanèiø energijosiðtekliø panaudojimas Birðtono gimnazijos pastate“.

Dël pritarimo Lietuvos Respublikos ðvietimo,mokslo ir sporto ministerijos paskirtø lëðø naudo-jimui Birðtono savivaldybës gimnazijos pastato daliesstogo remontui.

Dël Birðtono savivaldybës neformaliojo vaikø ðvie-timo lëðø skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraðo pa-keitimo.

Dël Birðtono savivaldybës jaunimo reikalø tarybossudarymo.

Dël Birðtono savivaldybës tarybos 2015 m. liepos3 d. sprendimo Nr. TS-154 „Dël draudimo rûkytiBirðtono savivaldybës vieðosiose vietose“ papildymo.

Dël Birðtono savivaldybës tarybos 2016 m. birþelio6 d. sprendimo Nr. TS-99 „Dël Birðtono savivaldybësneveiksniø asmenø bûklës perþiûrëjimo komisijossudarymo ir komisijos veiklos nuostatø patvirtinimo“pakeitimo.

Dël savivaldybës bûstø nuomos rinkos kainomisir Birðtono savivaldybës tarybos 2018 m. rugsëjo 28 d.sprendimo Nr. TS-136 „Dël Birðtono savivaldybësbûsto fondo sàraðo ir Birðtono savivaldybës socialiniobûsto fondo sàraðo patvirtinimo bei kai kuriø Birðtonosavivaldybës tarybos sprendimø pripaþinimo nete-kusiais galios“ 2 priedo 14 ir 27 punktø pripaþinimonetekusiais galios.

Dël vienkartiniø, tiksliniø, sàlyginiø ir periodiniøpaðalpø skyrimo ir mokëjimo tvarkos apraðo patvir-tinimo ir kai kuriø Birðtono savivaldybës tarybossprendimø pripaþinimo netekusiais galios.

Dël piniginës socialinës paramos teikimo nepa-siturintiems Birðtono savivaldybës gyventojams tvar-kos apraðo patvirtinimo ir kai kuriø Birðtono savival-dybës tarybos sprendimø pripaþinimo netekusiaisgalios.

Dël Birðtono savivaldybës tarybos 2019 metø ant-rojo pusmeèio posëdþiø grafiko patvirtinimo.

Sprendimonumeris

2

TS-127

TS-128

TS-129

TS-130

TS-131

TS-132

TS-133

TS-134

TS-135

TS-136

TS-137

TS-138

TS-139

TS-140

TS-141

TS-142

TS-143

TS-144

TS-145

TS-146

TS-147

TS-148

TS-149

TS-150

TS-151

TS-152

TS-153

Eil.Nr.1

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

Visus Tarybos sprendimus galite rasti www.birstonas.lt skiltyje Teisës aktai.

Ilgiausiai ðalyje gyvuojantisocialinë akcija „Apsaugok ma-ne“ ðiemet pasitinka 20-tà rude-ná. Visoje Lietuvoje, taip pat irPrienø rajono savivaldybëje, rug-sëjis skelbiamas saugaus eismomënesiu.

Nutikus nelaimei –nemokamas draudimas

Akcijos „Apsaugok mane“ ini-ciatorë didþiausia draudimo bend-rovë „Lietuvos draudimas“, kaip irkasmet, visà rugsëjá visus Prienørajono moksleivius apdraus asmensdraudimu. Draudimas galios visojeLietuvoje iðtisà parà, jei moksleiviskeliaudamas pësèiomis nukentëtøeismo ávykyje. Kiekvienam mokslei-viui dovanojamo draudimo suma –5 tûkst. eurø.

„Draudimo apsauga mokyklinioamþiaus vaikams ásigalios automa-tiðkai paèià pirmà mokslo metø die-nà, o dël to tëveliams nieko darytinereikia. Svarbiausia, kad, nutikusnelaimei kelyje, jie þinotø, jog galikreiptis á mus dël patirtos þalos at-lyginimo“, – sako „Lietuvos drau-dimo“ Dainavos skyriaus vadovasLinas Mikalainis.

Pasirûpins saugiomisperëjomis

Prienø rajono savivaldybës dar-buotojai prie mokyklø esanèiasperëjas paþenklins ryðkiu „Apsau-gok mane“ þenklu, kurá atpaþástadidþioji dauguma vairuotojø ir pës-èiøjø.

„Svarbiausia mûsø, suaugusiøjø,rudens pamoka – apsaugoti vaikø,moksleiviø keliones, kad namus ir

„Lietuvos draudimas“ apdraudë mûsø rajonomoksleivius – 20-tà kartà vyksta akcija „Apsaugok mane“

mokyklà jie pasiektø saugûs ir sveiki.Maþieji eismo dalyviai neretai poilgøjø vasaros atostogø iðsiblaðkæ irmaþiau atidûs, todël visus vairuo-tojus tradiciðkai kvieèiame vairuotiatsargiau, o tëvelius – priminti vai-kams, kaip saugiai pereiti gatvæ“, –sako „Lietuvos draudimo“ Dainavosskyriaus vadovas Linas Mikalainis.

Svarbu nedelsiantkreiptis

„Lietuvos draudimas“ apdrau-dþia visus moksleivius, kurie keliaujapësèiomis ar vaþiuoja dviraèiu. Pa-tekus á eismo ávyká, tëvai ar globëjaikvieèiami apie tai ið karto praneðti„Lietuvos draudimui“ telefonu1828. Uþregistravus ávyká, bendro-vës specialistai iðsamiai paaiðkins,kà daryti toliau.

Ið viso nuo akcijos pradþios á„Lietuvos draudimà“ kreipësi 93nukentëjusiø moksleiviø tëvai, atly-ginta þala siekia daugiau nei 40 tûks-tanèiø eurø.

Taip pat jau treèius metus ið eilës„Lietuvos draudimas“ padovanos

daugiau nei 12 tûkstanèiø ðviesà at-spindinèiø liemeniø saugesnëms ra-jonø pradiniø klasiø moksleiviø iðvy-koms. 2017–2018 metais tokiomisliemenëmis buvo aprûpinti net 212rajonø pradiniø klasiø moksleiviai,ðiemet jas gaus dar 11 rajonø pradi-nukai. Ið viso „Lietuvos draudimas“jau padovanojo daugiau nei 34 tûks-tanèius ðviesà atspindinèiø liemeniøpradiniø klasiø moksleiviams.

„Lietuvos draudimo“ inicijuo-jama akcija „Apsaugok mane“ vykstanuo 2000-øjø ir yra tapusi rudenstradicija. Skaièiuojama, kad ðiemetLietuvos miestuose ir miesteliuosespecialiu akcijos þenklu bus paþenk-linta apie 1 tûkst. prie mokyklø esan-èiø perëjø, o „Lietuvos draudimas“ið viso apdraus daugiau kaip 320tûkst. moksleiviø. Akcijos metu pla-nuojama imtis ir kitø saugaus eismopriemoniø, kurios padëtø maþintiavaringumà Lietuvos keliuose.

Prienø rajono savivaldybësadministracijos Ðvietimo

skyriaus informacija

PR Mokslo metø pradþiai –nacionalinë akcija „Dviese saugiau“

Prasidedant mokslo metams, rugsëjo 2–13dienomis, Lietuvoje vyks nacionalinë akcija „Dviesesaugiau“, kurios metu vyresniøjø klasiø mokiniaipadës maþiesiems mokinukams saugiai pereiti gat-væ, primins svarbiausias keliø eismo taisykles iratkreips dëmesá á jaunøjø eismo dalyviø drausmin-gumà. Visas ðalies mokyklas jungtis prie ðiosakcijos kvieèia Susisiekimo ministerija, Ðvietimo,mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos automo-biliø keliø direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

„Rugsëjo pradþia – ir dþiugus, ir átemptas metas. Priesavo kelio á mokyklà dar tik pratinasi pirmokai, kiti povasaros atostogø á mokslus gráþæ vaikai daþnai tebegyvenadþiugiais prisiminimais ir bûna primirðæ, kaip saugiaielgtis gatvëje ar kelyje, o tai gali tapti skaudþiø nelaimiøprieþastimi. Tikimës, kad akcijos „Dviese saugiau“ metukiekvieno vyresniøjø klasiø mokinio dëmesys pradi-nukui, globa ir pagalba kartu pereinant gatvæ suteiks ma-þiesiems daugiau saugumo ir padës átvirtinti saugaus elge-sio gatvëje þinias“, – sakë susisiekimo ministras Jaros-lavas Narkevièius.

Vyresniøjø klasiø mokiniai kvieèiami parodyti pradi-nukams asmeniná dëmesá, pavyzdá ir suteikti naudingøpatarimø, kaip saugiai pereiti gatvæ, taisyklingai dëvëtiatðvaitus. Tai leis maþiesiems pasikartoti primirðtas þinias,atkreips mokinukø dëmesá á gatvëje tykanèius pavojus irbûdus jø iðvengti.

„Darþeliuose ir mokyklose vaikai mokosi saugauseismo, lankosi specialiai árengtø saugaus eismo klasiøuþsiëmimuose, taèiau mokslo metø pradþia bûna kupinajaudulio ir susitikimo su draugais dþiaugsmo, todël reikiaypatingo atidumo ir vyresniøjø pagalbos. Padëdamikitiems vaikai tobulina ir socialinius – bendravimo,bendradarbiavimo – ágûdþius, kurie ne maþiau svarbûsnei þinios“, – kalbëjo ðvietimo, mokslo ir sporto mi-nistras Algirdas Monkevièius.

„Visi mes esame eismo dalyviai. Vieni turime didesnæpatirtá dalyvaudami eisme, kiti – maþesnæ. Ði akcija yrapuiki proga vyresniems mokiniams pasidalinti sukaup-tomis þiniomis su pradinukais ir kvietimas bûti kelyjedëmesingiems ir atidiems. Linkime visiems vaikams sau-giø mokslo metø ir budrumo kelyje“, – kviesdamas

dalintis patirtimi, sakë Lietuvos automobiliø keliødirekcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas VitalijusAndrejevas.

Akcijà „Dviese saugiau“ organizuojanèios insti-tucijos – Susisiekimo bei Ðvietimo, mokslo ir sportoministerijos bei Keliø direkcija mokykloms perduodasaugaus elgesio kelyje atmintinæ, skirtà mokiniams, jøtëvams ir kitiems suaugusiems. Vaikams taip pat parengtimokomieji filmukai, parodantys, kaip saugiai pereitigatvæ, taisyklingai dëvëti atðvaità ir drausmingai elgtisuþmiesèio kelyje.

Rudená Susisiekimo ministerija ir Keliø direkcijapakvies 1–4 klasiø mokinius dalyvauti saugaus eismopamokose „Kai þinai, esi saugus“, kurias ves patyræ sau-gaus eismo ekspertai. Pamokose mokiniai galës átvirtintisavo þinias, kaip saugiai elgtis gatvëje ir kelyje, dalyvautisaugaus eismo viktorinose. Ðiø metø pavasará tokiosSusisiekimo ministerijoje surengtos pamokos sulaukëdidelio mokyklø ir mokiniø susidomëjimo.

2019 m. rugsëjo 4 d. Nr. 67 (10222) 6 p.

Amþinà j á a t i l s á . . .

Nuoðirdþiai uþjauèiame VðÁ Prienø r. PSPC darbuotojàNijolæ STADALIENÆ dël mamos mirties.

VðÁ Prienø r. PSPC administracija ir darbuotojai

Nuoðirdþiai uþjauèiame VðÁ Prienø r. PSPC darbuotojàIrenà KARÈIAUSKIENÆ dël brolio mirties.

VðÁ Prienø r. PSPC administracija ir darbuotojai

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!

Vasaros ir rudens susitikimo rytà turguje ður-mulio buvo kaip ir áprastai tokiu metø laiku.

Ðventiná savaitgalá gëliø þiedus pirko ir mokytojams,ir esant progai, ir be progos ávairias ðventes minintiemsdraugams bei artimiesiems. Kaip pastebëjo pirkëja, pati,kaip sakë, kadaise daug gëliø auginusi pardavimui, kolleido jos sveikata. „Yra vyrø, kurie negaili dovanoti pra-bangiø gëliø savo moteriai, yra vyrø, kuriems visiðkai taspats, kà parinksi. Þinojau kaþkada ne vieno prieniðkiopageidavimus. Deja, laikas negailestingas, ir savo pirkëjø,beje, vyrø, kaip minëjau, pavardes aptinku kapinëse. Galjie iðbarsto save labiau mums, moterims, gal gyvenimui?“,– ðypsodamasi svarstë moteris, pati saviðkiui nupirkoketuris baltø roþiø þiedus... Viena chrizantemos ðakelëkainavo eurà, kardelis – 0,50 – vienà eurà, lelijos þiedas– 2 eurus. O puokðtæ su graþiausiø rudens gëliø rinkiniugalima buvo nupirkti uþ 4–6 eurus, astros þiedà – uþ0,30–0,50 euro. Tai vienoje vietoje, tai kitoje, kur kup-rinës, batai, moterys diskutavo ir apie dovanas mo-kytojams, apie „madas“ dovanoti ne tik gëles. Viena jøuþsiminë, kad labai sunku iðleisti vaikus á mokyklà bûtentdël finansinës padëties ðeimoje, kurioje ið ðeðiø vaikøketuri lankys mokyklà, o vyras, pasak geros nuotaikosneprarandanèios moters, „iðskrido su gandrais“. „Rë-mëjø neieðkau. Daug, gal ir per daug vaikus mokau dirbti.Ir dirba jie, dar klauso manæs, senelio. Mûsø parduotuvësir turguje, ir Kaune padëvëtø drabuþiø vietose, ten irapsiperkame, o á „Akropolá“ vaþiuojam kaip á ekskursijà,pasiþmonëti ir visi graþiai pasidalijam viena didele pica“.Apie tai, kà reiðkia daug turëti ir labai greitai – nieko –moteris pasidalijo dar keletu gyvenimiðkø pavyzdþiø.

Na, o ðluotø riðëjas ið Ingavangio jø riða dar daugiau,nes perkanèiøjø pagausëjo. Taigi labai greitai ir iðpardavëtrumpas ðluotas po eurà, ilgesniø – po 1,50 euro darturëjo, kaip ir àþuoliniø vantø, kuriø viena kainavo – 1–1,10 euro.

Bitininkai kilogramà medaus pardavë uþ 5 eurus,kiti praðë 6 eurø. Puslitrinis stiklainis medaus kainavo3,50–4,50 euro. Grikiø medaus puslitris kainavo 4,50euro, bièiø duonelës 100 gramø – 2,30 euro, þiedadulkiø– 2 eurus, indelis medaus koryje – 1,50 euro.

Gausu turguje sodo bei darþo gërybiø. Kilogramasburokëliø kainavo 0,50 euro, kopûstø – 0,40 euro,morkø – 0,50 euro, bulviø – 0,20–0,70 euro, svogûnø –0,50 euro, paprikø – 0,80 euro. Savo sodo slyvø kilogramàmoterëlës pardavë uþ 0,70–1 eurà, kriauðiø – uþ 1 eurà,obuoliø – uþ 0,30–0,50 euro. Ryðelá petraþoliø, krapø,

ridikëliø pardavë uþ 0,30–0,50 euro.Litras brukniø kai-navo 2,50–3 eurus, uþ litrà spanguoliø praðë 3,50–4 eurø.

Ðiltà rytmetá ankstyvi pieno bei pieno produktøpirkëjai. Litras pieno kainavo 0,50 euro, litras grietinës– 3,60 euro, pusë kilogramo sviesto – 4 eurus, pusë kilo-gramo varðkës – 0,80–1,20 euro. Pasirinkti sûrá pagalskoná, ið karvës pieno ar oþkos bei dydá buvo galima uþ1,20–4 eurus.

Mësos – ðvieþios ar rûkytos – pirko, kaip áprastai,pagal poreikius. Ðvieþia skerdiena, kiauliena buvoprekiaujama ir netoli vartø kioske, ir paviljone, tik pirkëjøbuvo maþoka. Kilogramas karkos kainavo 1,59 euro,kojø, galvø – 0,79 euro, sriubai kauliukø – 0,78 euro,ðonkauliø – 4,50 euro, kumpio – 3,79 euro, nugarinës sulaðiniu – 3,79 euro, maltos kiaulienos – 3,20 euro,sprandinës – 4,59 euro, iðpjovos – 4,79 euro. Kilogramasypaè perkamø vytintø deðreliø kainavo 12,80 euro,vytintos nugarinës – 8,90 euro, vytintos deðros – 8,80euro, karðto rûkymo nugarinës – 8,30 euro, grilio deðreliø– 5,70 euro, laðiniuoèio – 5,70 euro, rankomis pjaustytoskilandþio – 8,20 euro ir kt.

Þuvies mëgëjai rinkosi pagal skoná: kilogramaskarðto rûkymo sviestaþuvës kainavo 6,80 euro, kapitono– 3,60 euro, skumbrës iðklotinës – 4,90 euro, ðalto rûky-mo laðiðos gabalø – 8,90 euro, upëtakio – 9,80 euro,jûros lydekos sauso ðaldymo – 3,20 euro, kilkos sûdytos– 1,50 euro, ðalto rûkymo skumbrës – 5,50 euro, eðeriokepsniø su sûriu – 4,20 euro, plekðnës kepsniø – 3,90euro, sauso sûdymo silkës filë – 4,50 euro.

Sëmenø aliejaus pusës litro butelis kainavo 3–3,50euro.

Pamëgusieji Butrimonyse keptus ðimtalapius, prie-niðkiø A. Garmuvienës ámonës ar B. Kleinauskienës ke-pyklëlës gaminius rinkosi jø pagal skoná. Ðimtalapio suvarðke, su obuoliu ar klasikinio kilogramas kainavo 9eurus.

Grûdø kainos nesikeièia. Centnerá jø galima buvopirkti uþ 8–10 eurø.

Kad vasara – tai ne pabaiga, o mûsø gyvenimo tæsinys,kad tik galbût, o ne tikrai - „bus dar vasarø, bus darþiemø“ dainos þodþiais, neðinas pilna pintine darþoviøir graþiø laðinukø pusamþis prieniðkis apgailestavo, kaddaugiau nesutiks pakeliui á turgø, kaip iðsireiðkë, „grakð-èiai kulniuojanèios, nes bûtinai batai jos bûdavo ant kul-niuko, savo mokytojos Anarsijos su dailia pintine antrankos ir bûtinai skrybëlaite“…

Galbût: „Bus dar vasarø, bus dar þiemø“...

Dëko ja

Netikëta mirtis iðplëðë ið gyvenimo Brangø Þmogø –ANTANÀ SKAUDÞIØ.

Nuoðirdþiai dëkojame visiems padëjusiems ir iðtvermëslinkëjusiems ðià skaudþià netekties valandà. Aèiû krikðtodukrai Vaidutei ir Jos ðeimai, giminëms, Antano buvusiemsbendraklasiams, buvusiems bendradarbiams, paþástamiemsir visiems visiems, buvusiems su mumis kartu palydint ápaskutinæ kelionæ.

Danguolë, sûnûs Valdas ir Arvydas

Pasak Valstybinës vaistø kont-rolës tarnybos (VVKT) Apsinuodi-jimø informacijos biuro vedëjos gy-dytojos toksikologës L. Gruzdytës,apsinuodijimo grybais simptomaigali pasireikðti labai ávairiai: per pus-valandá ar gerokai vëliau, praëjus 6–48 valandoms po valgio. „Þmoguspradeda staigiai vemti, gausiai vidu-riuoti, já kankina stiprûs pilvo skaus-mai, prasta savijauta“, - aiðkino gy-dytoja.

„Visais atvejais, jei átariate, kadapsinuodijote grybais ar taip nutikoðalia jûsø esanèiam asmeniui, ge-riausia nedelsiant skambinti á Apsi-

nuodijimø informacijos biurà (tel.numeriu 8 5 236 20 52) Mûsø spe-cialistai konsultuoja visà parà. Jumsbus iðsamiai patarta, kaip elgtis, ar rei-kia kreiptis á gydytojà, vykti á ligoni-næ. Labai svarbu atminti, kad apsi-nuodijimas grybais gali bûti grësmin-gas gyvybei, tad delsti jokiu bûdu ne-galima“, - tvirtino medikë. 2018 metaisdël apsinuodijimo grybais stacionaregydyti 29 asmenys, 4 ið jø – mirë.

L. Gruzdytë pridûrë, kad sunega-luoti galima ir nuo valgomøjø grybø,nes grybai – sunkiai virðkinamas

Ar þinote, kaip atpaþintiapsinuodijimà grybais?

Vis labiau ásibëgëjant grybavimo sezonui, gydytojai toksikologaiprimena, kad rinkti ir valgyti galima tik labai gerai paþástamus grybus:baravykus, lepðius, ûmëdes, kazlëkus, raudonikius, voveraites ir pan.Iðplësti savo renkamø grybø sàraðà, eksperimentuoti naujais skoniaistikrai nepatartina. Ar þinote, kaip atpaþinti apsinuodijimà grybais?Kà tokiu atveju daryti?

SmurtasRugpjûèio 29 d. apie 14 val. 20 min. Prienuose, Pau-

pio gatvëje, namo kieme, atvykæs buvæs moters sutuok-tinis susistumdë su jos sugyventiniu. Moters sugyventiniuimedikai diagnozavo kojos lûþá. Átariamasis nesulaikytas.

Rugsëjo 1 d. apie 3 val. 50 min. Veiveriø miestelyje,Stadiono gatvëje, ðalia namo ið matymo paþástamas vyrassumuðë kità 26 m. vyrà ir sulauþë jo akinius. Po medikøapþiûros vyras iðleistas á namus.

Atsitrenkë á dviratininkæRugpjûèio 31 d. apie 19 val. Birðtono savivaldybës

teritorijoje, Þvërinèiaus take, deðimtmetei mergaiteivaþiuojant dviraèiu á jà atsitrenkë nepaþástamas vyras,kuris vaþiavo su elektriniu paspirtuku.

VagystëRugpjûèio 29 d. apie 17–18 val. vyras, gim. 2000

m., gyv. Kazlø Rûdoje, mamai priklausantá automobilá

paliko Birðtono sav. prie kelio esanèiame lauke. Rugpjûèio30 d. apie 16:40 val. atvykæs pasiimti automobilio rado jástovintá ant kulbiø be pavogtø visø keturiø automobilioratø 18 coliø dydþio. Automobilio deðinë pusë buvo nu-slydusi nuo mediniø kulbiø, dël to apgadintos deðinëspusës priekinës durys. Dël ávykdytos vagystës ir apgadintødurø padaryta apie 350 eurø nuostolio.

Prireikë gaisrininkø pagalbosRugpjûèio 29 d. 20:17 val. gautas praneðimas, kad

Prienø r. sav., Birðtono sen., Paverkniø k., ant kelio nuvir-tæs medis, negalima pravaþiuoti. Atvykus PGP ir panau-dojus grandininá pjûklà, medis buvo supjaustytas irpaðalintas nuo vaþiuojamosios kelio dalies.

11:07 val. gautas praneðimas, kad Prienø r. sav., Pra-monës g., trenkë þaibas, dega elektros skydinë. AtvykusPGP, ámonëje nuo þaibo iðkrovos degë elektros skydas.Panaudojus parankines priemones, skydas buvo atluptasnuo sienos, jis uþgeso pats.

Parengta pagal Alytaus apskrities VPK ir KaunoAPGV pirmines informacijas

Atsiþvelgiant á sausrà bussumaþinti þemdirbiø ásipareigojimai

Europos Komisija patenkino Lietuvos þemës ûkio ministerijos, sie-kianèios sumaþinti dël sausros þemdirbiø patirtus nuostolius, praðymàsuðvelninti su tiesioginëmis iðmokomis susijusius reikalavimus beisuteikti galimybæ iðmokëti didesnes avansines iðmokas.

Jau artimiausiu metu bus pakeistos Tiesioginiø iðmokø taisyklës,kuriose atsispindës visi su sausra susijæ palengvinimai ûkininkams:. leidþiama pûdymà, kuris deklaruojamas kaip ekologiniu atþvilgiu svarbivietovë, naudoti derliaus ir ganymo tikslais;. leidþiama posëliui ir / ar ásëliui, kuris deklaruojamas kaip ekologiniuatþvilgiu svarbi vietovë, naudoti ir vienos rûðies þolinius augalus;. sumaþinamas minimalus laikotarpis, kai dirvoje privalo bûti iðlaikomiposëliniai bei ásëliniai augalai, kurie deklaruojami kaip ekologiniu atþvilgiusvarbi vietovë.

Atsiþvelgiant á tai, kad Europos Komisija pritarë ir galimybei mokëtididesnes avansines iðmokas, ðiemet (kaip ir praëjusiais metais) tiesioginiøiðmokø avansai sieks iki 70 proc. bendros sumos, o kaimo plëtros priemoniøavansai – net iki 85 proc. bendros paramos sumos.

ÞÛM Ryðiø su visuomene skyrius

( N u k e l t a á 7 p . )

2019 m. rugsëjo 4 d.7 p. Nr. 67 (10222)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà Verbyliðkiø k., netoliVerknës upës, yra 0,64 ha namø valdosir 1,40 ha þemës ûkio paskirties þemëssklypai. Tel. 8 698 56047.

Parduoda sodà Ðilënø k., 6 a þemës, priemiðko, ûkinis pastatas. Yra galimybë ásigyti3 a þemës ir statyti gyvenamàjá namà.Kainos sutartinës. Tel. 8 602 95 036.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda 4 melþiamas karves. Tel.8 671 51 033.

Ávairios prekësParduoda: miegamojo baldø komp-lektà – 400 eurø, didelæ sekcijà – 380eurø, jaunuolio baldø komplektà – 100eurø, sofà ir du fotelius – 100 eurø,ðaldytuvà – 100 eurø, dujinæ viryklæ– 100 eurø, skalbimo maðinà „Ardo“– 50 eurø ir kt. Tel. 8 614 77 650.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo, àþuo-lo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþanemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Atveðime geros kokybësbaltarusiðkus durpiø

briketus, akmens anglá.KOKYBÆ GARANTUOJAME.

Tel. 8 683 13 463.

Parduodame ávairias malkas. Skal-dytos, kaladëlëmis, ràsteliais. Tel.8 614 97 744.Parduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas,supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.

Þuvies perdirbimo ámonëjeIlgakiemio k. Kauno r. rei-kalingi produkcijos pakuoto-jai. Detalesnë informacijatelefonu – 8 615 68 786.

Ieðkomi pagalbiniai darbuoto-jai darbui Vokietijoje (Berlyneir Rostoke). Visos soc. garan-tijos. B kategorija privalumas.Apmokama kelionë! Teirautistel. +370 636 52 171.

Ieðkomas vilkiko su tentine puspriekabe vairuotojas darbui ratais (10-12dienø) Europoje. Konkretus ir laiku mokamas atlyginimas. Daugiau infotelefonu 8 656 44 222.

Vieðbuèiui-restoranui Birðtone reikalinga: virëjas (-a), virëjo (-s) padëjë-jas (-a), apmokiname dirbti; galima siøsti cv el.paðtu: [email protected] Tel.nr. 8 687 53756.

Darbas namø tvarkytojoms (-ams) Anglijoje, ádarbinimo mokesèiø nëra. Atlyginimas– 1500–2000 eurø. Amþius neribojamas, kalba nebûtina. Tel. 8 672 41 083;www.superdarbas.com

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛS

Prienuose keièia 2 k. butà mediniame name, yra 4 arai þemës, á vieno kambariobutà su visais patogumais I–III a. Tel. 8 680 76 312.

Nekilnojamasis turtasPerkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.

Perka 2-jø kambariø butà su pato-gumais Prienuose, I–II aukðte. Tel.8 672 34 056.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“kainomis), taip pat perka arklius. Tel.8 616 43646.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Brangiai perka verðelius, avis. Moka6 arba 21 proc. priemokà. Tvarko vi-sas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ávairios prekësPERKAME: . AUKSÀ (juvelyrikà,lauþà, dantø karûnëles), . SIDABRÀ(stalo árankius, juvelyrikà, lauþà),.GINTARÀ (karolius, sages, gabalus,ávairius dirbinius), .ANTIKVARÀ(monetas, ordinus, statulëles),.LAIKRODÞIUS. Tel.: +370 623 47249, +370 609 27 450.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kar tonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.Nebrangiai atveþame kokybiðkà juod-þemá ir natûralø kompostà. Veþamaskiekis – 6–10 m3. Tel. 8 645 64 788.Remontuoju vonias, tualetus,koklinius peèius, klijuoju plyteles. Tel.8 609 25 988.VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo,vandentiekio, kanalizacijos, katiliniøárengimo. Komplektuojame kokybiðkassantechnikos medþiagas su nuolaido-mis. Tel. 8 640 39 204.

Kaminø ádëk la i : gamin imas,montavimas. Kaminø valymas.Tel. 8 645 87 304.

DURYS – PER 3 DIENAS!GAMINU DURIS – ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams, ûki-niams pastatams ir rûsiams. Tel.8 653 93 193.

Veþame þvyrà, smëlá , skaldà,juodþemá ir kitus birius krovinius.Tel. 8 690 66 155.

Dezinfekuojame, valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60250.

Kokybiðkai kasame tvenkinius, re-zervuarus, darome pylimus, ðlaitus,lyginame þemes, tvarkome sklypus.Nuomojame statybinæ technikà. Tel.8 640 50 090.

Atliekame naujoviðkus kapø áren-gimo, restauravimo ir prieþiûrosdarbus pagal klientø finansinesgalimybes. Tel.: +370 605 81 979,+370 624 12 901.

Pjaunu þolæ trimeriu. Tel. 8 60195 611.

D a þ o m e t i n k u o t ø , m e d i n i ønamø fasadus ir jø stogus. Tel.8 631 91 211.

SLEGIA KREDITAI AR PRITRÛKAI PINIGØ? Tiesiame Jums pagalbosrankà! Akimirksniu palengvinsime Jûsø naðtà. REFINANSAVIMAS nuo500 iki 7000 eurø, nuo 6 iki 48 mënesiø. PASKOLOS nuo 100 iki 5000

eurø, nuo 2 iki 48 mënesiø. Konkurencingai itin maþos palûkanos rinkoje. Be uþstato,be uþslëptø sutarties sudarymo mokesèiø. Kreiptis tel. 8 601 50 935. Kreditodavëjas UAB LSV intergroup. Tarpininkas Rièiardas. Individualios veiklos paþyma Nr. 621263.

Ámonë perka naudotus automobilius.Gali bûti be techninës apþiûros, ne-vaþiuojantys, iðregistruoti. Siûlykitevisus variantus telefonu: 8 607 67 679.

Perka antikvarinius daiktus, sen-daikèius: monetas, nuotraukas, gin-taro ir sidabro dirbinius, þaislus, þenk-liukus ir t.t. Siûlyti ávairius variantus.Tel. 8 609 99 358.

Superkame visø markiø automo-bilius á Kazachstanà. Pasiimamepatys. Tel. 8 653 62 062.

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

maistas. Valgomaisiais grybais gali-ma apsinuodyti juos netinkamai lai-kant ar ruoðiant. „Þmogø tokiais atve-jais vargina sunkumas, skausmasskrandþio srityje, pykinimas, vëmi-mas bei viduriavimas. Taèiau tokioapsinuodijimo simptomai turëtøpraeiti savaime,“ – teigë VVKTatstovë.

Anot toksikologës, bûtina þinoti,kad net ir labai ilgai verdant bei daþ-nai keièiant vandená, konservuojantar dþiovinant grybus, nuodingi grybainetampa nenuodingais, mat nuodaiyra termostabilûs. Ádomu tai, kad ap-sinuodyti gali ne visi tuo paèiu metuvalgæ tuos paèius grybus, o tik vienaskuris asmuo, mat jam galbût patekovienintelis patiekale buvæs nuodin-gas grybas.

Patariama nepirkti sûdytø, ma-rinuotø ar kitaip konservuotø grybøturgavietëse. Taip pat rekomenduo-tina visada perrinkti vyresnio am-

þiaus þmoniø surinktus grybus, nesdël susilpnëjusios regos jie gali su-klysti, apsirikti. Labai daþnai apsi-nuodijama supainiojus nuodingà irvalgomà grybus, kadangi kai kuriejø yra panaðûs tarpusavyje. Ðvieþiusgrybus patariama kuo greièiau su-doroti, nerinkti grybø po ðalnø, nesjuose bûna prasidëjæs irimas.

Pavojingiausi Lietuvoje pasitai-kantys nuodingi grybai: þalsvoji(blyðkioji) musmirë (Amanitaphalloides), smailiakepurë musmirë(Amanita virosa), baltoji musmirë(Amanita verna), eglinë kûgiabudë(Galerina marginata), smailiaþvynëþvynabudëlë (Lepiota aspera), val-gomasis bobausis (Gyromitraesculenta), rudeninis bobausis(Gyromitra infula), nuodingoji tau-riabudë (Clitocybe dealbata), plau-ðabudës (Inocybe spp), nuodingasisnuosëdis (Cortinarius orellanus).

Valstybinës vaistø kontrolëstarnybos informacija

Ar þinote, kaip atpaþintiapsinuodijimà grybais?

(Atkelta ið 6 p.)

Svarstymø metu gyventojamsbus sudarytos galimybës aktyviaidalyvauti ðiø metø masinio vertini-mo rezultatø aptarime: pateikti sa-vo klausimus, pareikðti pastabas arpasiûlymus. Atskiru praneðimu apiepaskelbtus masinio vertinimo do-kumentus informavus savivaldybes,bus laukiama ir jø atsiliepimø.

Þemës ir statiniø masinio verti-nimo dokumentø vieðas svarstymusvyks rugsëjo 16–27 dienomis visuosedidþiuosiuose Registrø centro klien-tø aptarnavimo padaliniuose. Ámo-nës padaliniuose organizuojami netkeli masinio vertinimo dokumentøvieði aptarimai, tad gyventojai galëspasirinkti jiems patogià dienà ir laikà.Informacija apie vieðus svarstymastaip pat skelbiama ir vietinëje spau-doje.

Masinio vertinimo dokumentaiir projektinës vidutinës rinkos vertësvieðo svarstymo metu bus skelbiamiRegistrø centro interneto svetainëje.

Nekilnojamojo turto vertinimàvalstybës reikmëms, kitaip dar va-dinamà masiniu vertinimu, Registrøcentras atlieka kiekvienais metais.Masinio vertinimo bûdu nustatytosþemës sklypø ir statiniø vidutinësrinkos vertës naudojamos apskai-èiuoti mokestines vertes, nustatytivalstybës valdomo turto pardavimoar nuomos kainas, turto paveldëji-mo, dovanojimo atvejais apskaièiuo-ti mokamus mokesèius, taip pat ski-riant socialinæ paramà, teikiantfinansinæ paskatà jaunoms ðeimoms,ásigyjanèioms pirmàjá bûstà, nu-statant notariniø paslaugø kainas, kaipastarieji tvirtina turto perleidimo

sandorius, ir ávairioms kitoms reik-mëms.

Atlikdamas þemës sklypø ir sta-tiniø masiná vertinimà, Registrøcentras analizei ir skaièiavimamsnaudoja realiai ávykusiø nekilnoja-mojo turto sandoriø duomenis. PagalLietuvos Respublikos þemës mokes-èio ir Nekilnojamojo turto mokesèioástatymus, vidutinës rinkos vertësVyriausybës nustatyta tvarka ne re-èiau kaip kas penkerius metus prily-ginamos mokestinëms vertëms.

Þemës sklypams mokestinësvertës paskutiná kartà buvo nusta-tytos 2018 m. sausio 1 d., o statiniams– 2016 m. sausio 1 d.

Nekilnojamojo turto masinisvertinimas yra vertinimo bûdas, kaiper nustatytà laikà, taikant bendràmetodologijà ir automatizuotas Ne-kilnojamojo turto registro ir rinkosduomenø bazëse sukauptø duomenøanalizës ir vertinimo technologijas,yra ávertinama panaðiø nekilnoja-mojo turto objektø grupë, sudaromiverèiø zonø þemëlapiai ir vidutinësrinkos vertës nustatymo modeliai,pagrásti nekilnojamojo turto rinkossandoriø duomenimis.

Nustatant vidutines rinkos vertesátakos turi statinio ir þemës buvimovieta, naudojimo paskirtis, fizinës sa-vybës ir kiti veiksniai. Taèiau neatsi-þvelgiama á NT vertës padidëjimà arsumaþëjimà dël laikino aplinkos pa-gerinimo ar pabloginimo, NT valdy-mo formos, naudojimo, valdymo irdisponavimo juo apribojimø, su-planavimo, stiliaus, dizaino, vidausapdailos ir kitø individualiø savybiø.

PR Artëja vieðas masiniovertinimo dokumentø svarstymas

Kasmetiná visos ðalies nekilnojamojo turto masiná vertinimà atli-kæs Registrø centras kvieèia visuomenæ aktyviai dalyvauti vieðamemasinio vertinimo dokumentø svarstyme. Savo pastabas ir atsiliepi-mus parengtoms naujoms masinio vertinimo ataskaitoms taip patgali pateikti ir savivaldybës.

„Gyvenimo“ redakcijoje priimami skelbimai ir á Alytaus,Marijampolës ir Vilkaviðkio miestø ir rajonø laikraðèius.

2019 m. rugsëjo 4 d. Nr. 67 (10222) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(8 648 46182, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

simàsèiau. Að kuriu taip, kad þmonësá mano darbus þiûrëtø ilgai. Tapybayra þanras, kurio negalima tiesiogprabëgti. Þiûrovas, kuris ateina áparodas, manau, yra pasirengæs tamskirti laiko, paþiûrëti, paskaityti.Kartais mano darbai bûna paslap-tingi: ið pavadinimo sunku suprasti,kas pavaizduota, nes noriu, kad þiû-rovas pats iðsiaiðkintø prasmæ. Tadtikriausiai mano tobulas þiûrovas tu-rëtø bûti akylas.

– Kaip atrodo Jûsø kûrybinisprocesas? Ar Jums reikalinga spe-ciali erdvë, kad galëtumëte kurti?

– Mano erdvë yra mano studija.Taèiau kartais tapau ir namuose.Sunkiausia man yra pradëti tapyti.Daþnai atidëlioju, mintys nukrypstakitur. Prieð pradëdamas tapytiklausau tam tikros muzikos, o tapantman reikia ramybës, tylos, kuo dau-giau susikaupimo. Kartais atsirandakitø darbø ir tenka padaryti mënesiopertraukà, tada bûna labai sunku su-gráþti á „tapymo bûsenà“.

– Gali pasirodyti, kad visà savolaikà skiriate tik tapybai. Taèiau,kiek þinau, uþsiimate bitininkyste…

– Visai neseniai pradëjau tuouþsiimti. Taèiau ðis hobis irgi atëjo iðmeno. Tapiau avilius, kurie buvo ma-no proseneliø. Bitininkaudamas pra-tæsiu senoliø tradicijas bei pailsiu, neskai bûnu prie bièiø, negalvoju apiekà nors kita.

– Kà dar mëgstate veikti?– Þaidþiu krepðiná Vilniaus

krepðinio lygoje, komandoje „Egzis-tenciniai klausimai“, kurià sudaromeno lauko atstovai. Taip pat kartaisraðau. Savo paraðytus tekstus panau-doju parodose prie paveikslø.

– Greitu metu galime tikëtisknygos?

– Nemanau. Nesu ðios sritiesprofesionalas, jauèiu, kad dar reikiaádëti daug darbo.

– Ar susiduriate su poþiûriu,kad menininkai – keistuoliai?

– Manau, atsiranda ávairiø nuo-moniø. Taèiau að nesistebiu, kadþmonës taip galvoja. Kai susikaupæsdirbi, áeini á visai kitokià bûsenà. Podarbø keliaudamas namo jauèiuosi

„atitrûkæs nuo pasaulio“ ir kartais netgatvëje paþástamø þmoniø neatpa-þástu. Tad, manau, ið ðono tikrai galiatrodyti keistai.

– Dirbate dëstytoju Vilniausdailës akademijos Kauno fakultete.Kodël pasirinkote dëstytojo sritá?

– Man ádomu perduoti sukaup-tas þinias kitiems. Prieð tai dirbaudailës mokytoju Vilniuje. Tada pa-stebëjau, kad galiu duoti daugiauþmonëms, kurie jau ieðko savo me-ninio kelio. Taip nusprendþiau dirbtidëstytoju. Kadangi pats praëjau ðá eta-pà, þinau, kà mano studentai iðgy-vena, ir mums lengva rasti bendràkalbà.

– Dirbdamas su studentais,tikriausiai pastebite daug per-spektyviø jaunuoliø. Tad kaip yraið tiesø: menininkais gimstama artampama?

– Manau, gali bûti abu variantai.Taèiau be darbo nieko nepasieksi.Menininkai sako, kad jeigu mënesá ne-tapai, tai dar mënesá daþus gadini (ðyp-sosi). Kai nuosekliai tapai, sporto kal-ba kalbant, „áeini á formà“, kai esi aky-lesnis, daugiau pastebi, geriau dirbi.

Þinoma, neneigiu, kad egzistuojair talentas. Yra þmoniø, kuriø akysgeba pamatyti daugiau atspalviø.Tuomet turi lavinti aká ir gali pama-tyti dar daugiau. Taèiau kartais ta-lentas pakiða kojà. Kai dirbdamasmatai, kad tau uþtenka ádëti maþiaupastangø nei kitiems, daþniausiaimaþiau ir dirbi. O tuomet tas, kurisdirba daugiau, iðsiverþia á prieká. Tadir savo studentams sakau, kad svar-biausia yra dirbti.

– Kas „pastûmëjo“ kuruotitapytojø plenerà Ðilavote?

– Viskas prasidëjo, kai tapytojasAlfonsas Vilpiðauskas apie 1999-uosius atvyko tapyti á Ðilavoto Davat-kynà. Bûtent jo iniciatyva Davatkynomuziejuje pradëti organizuoti pro-fesionaliø menininkø plenerai. Ple-nero tikslas buvo sukviesti meninin-kus á Ðilavotà ir taip suburti bend-ruomenæ. Ið pradþiø mane pakvietëbûti mokiniu, o vëliau, kai sveikatair jëgos nebeleido, Alfonsas Vilpi-ðauskas perdavë man plenerø kura-torystæ.

Suorganizuota jau keturiolikaplenerø. Tik ðiais metais plenerasnevyko dël techniniø kliûèiø. Reikiaatnaujinti namelius, árangà.

– Visai neseniai Prienuose vie-nà pastatà papuoðë Jûsø nutapytasþurnalisto, keliautojo Mato Ðal-èiaus paveikslas. Ar tai kûrybinëpadëka gimtajam kraðtui?

– Að tiesiog matau, kad galiu pa-dëti graþinti miestà, uþpildyti arapipavidalinti tuðèias erdves. O jeiguþmonës dþiaugiasi mano kûriniaisir tai sukelia teigiamas emocijas, manlabai dþiugu. Be abejo, gimtamekraðte atlikti tokius kûrinius yra þy-miai maloniau.

– Ar esate patyræs kûrybiniøkriziø?

– Be abejo, kriziø bûna. Taèiaujos nesitæsia ilgà laikà. Að tvirtai þi-nau, kà noriu pasiekti, o kai imuosito ir matau rezultatà, greitai dingsta

Kurti ákvepia gimtøjø namø aplinka

negatyvios mintys. Tapyba yra iððû-kis. Kartais gali pavykti, kartais ne.

– Kaip manote, ar menininkuireikalingas dëmesys, apdovanoji-mai ir gerbëjai?

– Meno laukas yra þaidimas susavomis taisyklëmis. Vieni galvoja,kad apdovanojimai – tai tarsi parsi-davimas. Taèiau jei priimi ðioþaidimo taisykles ir nori dalyvautijame, visa tai, kà paminëjote, yra labaisvarbu. Vis dëlto, svarbiausia nepa-mesti savo vizijos ir iðlikti savimi.

Kadangi að esu ásitraukæs á menosritá, man tai yra svarbu. Kai dalyva-vau „ArtVilnius’2015“, kûriau te-ma, kuri tuo metu man nebuvo labaiaktuali, ir laimëjau geriausio jaunojomenininko apdovanojimà. Tai manemotyvavo ir suteikë pasitikëjimo sa-vo jëgomis.

– O kaip kritika? Ar daþnai jossulaukiate ir kaip reaguojate?

– Jeigu tai konstruktyvi kritika,að visuomet atkreipiu dëmesá. Kar-tais taip susigyveni su savo idëja, kadið ðalies nematai, kaip atrodo ið tiesø.Taèiau nereikia kiekvieno komen-taro priimti tiesiogiai, nes tai „iðmuðaið vëþiø“. Jaunam þmogui bûtina uþ-siauginti „storà odà“ ir iðsiugdyti pa-sitikëjimà savimi, kad galëtø siektisavo tikslø.

– Ar kada nors susimàstëte, koksbûtø Jûsø gyvenimas be tapybos?

– Susimàstau tada, kai neturiugalimybës kurti arba uþsiimu kitaisdarbais. Kartais tenka padirbëti „Lie-tuvos kultûros taryboje“, nes ten at-stovauju Prienø kraðtui. Dirbdamasilgesná laikà su dokumentais, pajun-tu, kad pasiilgstu tapybos. Kartais ta-pybos trûkumas pasireiðkia net emo-ciðkai: tampu irzlus, piktas (ðypsosi).Jeigu visai nustoèiau tapyti, atsirastøir kitø veiklø, bet tai nebûtø lengva,manau, kiltø egzistenciniai klau-simai (juokiasi).

– Aèiû uþ pokalbá.Kalbëjosi Liucija Aliðauskaitë

10-ojo Ðilavoto Davatkyno plenero uþdarymas. Pirmoje eilëje PetrasLincevièius (pirmas ið kairës) ir Alfonsas Vilpiðauskas (antras ið kairës).

Petras plenero metu Niujorkocentriniame parke.

Kûrinio, skirto þurnalistui, keliautojui Matui Ðalèiui, pristatymas. Laikraðèio „Gyvenimas“ nuotrauka.

mano autoritetas. Jo dëka að pasi-rinkau tapybà.

– Kokios pagrindinës Jûsø kû-rybos temos?

– Lokalus identitetas globaliojevisuomenëje. Yra iðlikæ nemaþai kar-tø, kaime gyvenusiø þmoniø, ypaèstengiuosi domëtis savo ðaknimis,gimto kraðto istorija. Ið tiesø, ði te-ma labai plati ir per kûrybà noriu taiatskleisti. Be abejo, atsiranda ir kitospotemës. Prieð keletà metø vienaádomiausiø temø man tapo þmogauslaikinumas. Daþnai tapydavau ávai-rius daiktus, kurie priklausë manoproseneliams, seneliams. Að jø nie-kada nepaþinojau, bet jø daiktai iðli-ko iki ðiø dienø. Taip nuosekliai perkûrybà iðkilo mintis, kad daiktai ið-lieka ilgiau uþ ðeimininkus ir þmo-gø galima paþinti ið jo daiktø. Darnorëèiau paminëti, kad man menelabai svarbu intuicija, kuri daþnai ve-da teisinga linkme.

– Paklausiu tikriausiai bana-liausio menininkui klausimo. Kasyra Jûsø ákvëpimo ðaltinis?

– Galiu pasakyti patá banaliausiàatsakymà (juokiasi). Mane ákvepiaaplinka. Aplinka, kurioje gyvenu èia,Vilniuje, bei aplinka, ið kurios iðëjau– tai Ðilavotas. Taip pat kasdieniðkidalykai, nes ið kiekvienos dienos susi-deda gyvenimas.

– Kuo Jums ypatingi ðie du krað-tai: Vilnius ir Ðilavotas?

– Kai atsikrausèiau á Vilniø, jau-èiau atmetimo reakcijà, nes ðis mies-tas man atrodë svetimas. Todël pra-dëjau labiau domëtis savo ðaknimis.Ðilavotas man – tarsi gráþimas á savovidø. Taèiau dabar neásivaizduoju sa-vo gyvenimo be abiejø ðiø vietø. Jeiguviename kraðte bûnu ilgiau, pasiilgs-tu kito. Man, kaip menininkui, svar-bu turëti dvi ðirdþiai artimas vietas,nes bûdamas ir Ðilavote, ir Vilniu-je, atrandu naujø idëjø kûrybai.

– Kaip manote, kam skiriamiJûsø darbai? Koks turi bûti þiûro-vas, kad áþvelgtø tai, kà norite at-skleisti?

– Geras, niekada apie tai nesu-

Kultûroskryþkelë

Projektà remia

(Atkelta ið 1 p.)

PRENUMERUOK „Gyvenimà“!SKAITYK „Gyvenimà“!

GYVENK su „Gyvenimu“!

Bûk su „Gyvenimu“ ir 2020-aisiais!Prenumerata priimama paðte, pas laiðkaneðius ir redakcijoje.

Documents

Nr. 67 (10222) * 2019 m. rugsëjo 4 d., treèiadienis Kaina ... · tarpusavyje atvirai kalbëtis, mokytis klausytis ir iðgirsti vieniems kitus“, - priminë Ðvietimo skyriaus vedëjas,