1Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626)

Nr. 9 (626) 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt

... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai,

bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið Hipatijaus metraðèio 1251 m. áraðo

Ð iame numeryje:

PRENUMERUOKITE !!!

2007 METAMS

“Vorutà”1 mën. – 2.90 Lt

3 mën. – 8.70 Lt

6 mën. – 17.40 Lt

12 mën. – 34.80 Lt ind

ek

sa

s 0

13

5

“Vorutà” galimaprenumeruoti internete

3

7

4

5

Ðiuolaikinë identiteto samprata orientuo-ja á tai, kad kultûros vaidmuo yra iðskirtinis,o kultûra yra gyva, kai ji nuolat kontaktuojasu kitomis kultûromis, kaip, beje, ir su isto-rija. XX a. pabaiga stipriai iðryðkino regio-nio identiteto problemà dalyje Vokietijos þe-miø, Lenkijoje (Silezija, Pomeranija), Rusi-joje (Kaliningrado sritis) ir Lietuvoje (Klai-pëda). Visuose ðiuose regionuose gyvenan-tiems þmonëms yra aktuali savojo specifinioidentiteto paieðka. Ne visur vienodai spar-èiai vyksta ðis procesas, bet akivaizdu, jogþmonës adaptuoja regiono sàmonæ. Pirmiau-siai tai vyksta paþástant praeitá, t.y. istorijà,nes kiekvienas þmogus yra veikiamas regio-no, kuriame jis gyvena materialinio ir dvasi-nio palikimo.

Baltijos jûros erdvëje esantys regionai, ku-rie daugiausiai remiasi á kultûriná identitetà,turi ryðkius istorinius orientyrus, pavyzdþiui,Hanzos miestø tradicija viduramþiais (Dan-cigas, Ryga ir kt). Ðie regionai kaip taisyklëbuvo ávairiatauèiai ir daugiakalbiai, norsmiestø kultûroje daþniausiai dominavo vo-kiðkas elementas, þinoma, vokieèiø kalba,kuri, beje, buvo dar ir valstybinë kalba. Visgièia gyvenæ þmonës turëjo bendrà regioniná ir

Vakarø Lietuvos multikultûrinëistorija ir jos refleksija dabartyjeNijolë STRAKAUSKAITË, Klaipëda

kultûriná identitetà, Tëvynës sampratà, mei-læ gimtàjam miestui

1

.Toks kultûrinis regionas buvo ir Maþoji

Lietuva, ilgesná laikà istorijoje vadinta Prû-sø Lietuva, ir jos dalis – Klaipëdos kraðtas.Neásigilinæ á ðio kultûrinio regiono esminesparadigmas negalime suprasti ir specifinioèia gyvenusiø þmoniø identiteto. Klaipëdið-kiø identitetas liko ne tik neáminta máslë Ne-priklausomos Lietuvos politikams iki II pa-saulinio karo, bet ir iki ðiol ávairiai interpre-tuojama istorinë – sociologinë problema. Taiiliustruojantis pavyzdys yra 1925 m. ávyku-sio Klaipëdos kraðto visuotinio gyventojø su-raðymo duomenø interpretavimas: ið 141650 gyventojø 45,2% buvo vokieèiai, 26,6% lietuviai, o 24,2 % save ávardijo klaipëdið-kiais, kiti – 4 %

2

. Iðkart po suraðymo Lietu-vos teisininkai ir politikai klaipëdiðkius pri-skyrë prie lietuviø, teigdami, jog tai vietiniaigyventojai, vokieèiø kultûros veikiami nete-kæ tautinës savimonës, taèiau namie kalban-tys lietuviðkai. Tuo bûdu buvo gautas paguo-dþiantis rezultatas, jog lietuviai Klaipëdoskraðte sudarë 50,8 % visø gyventojø. Pabrëþ-tina, jog ðià logikà diktavo politiniai Lietu-vos valstybës interesai Klaipëdos kraðte,

Balandþio 28 d. Turgeliuose (Ðalèinin-kø r.) ávyko XXII Rytø Lietuvos literatøsusitikimas ið ciklo „Gimtosiomis literatøpëdomis...“ Ðiuos susitikimus du kartus permetus nuo 1996 metø rengia Vilniaus ap-skrities kultûros centras (anksèiau – RytøLietuvos kultûros centras). Kaskart rengi-niui parenkamas vis kitas Rytø Lietuvosmiestas ar miestelis, o pirmasis susitikimastaip pat vyko Ðalèininkø rajone, Eiðiðkëse.

Ðá kartà didelæ literatø grupæ ið Vilniaus,Anykðèiø, Elektrënø, Nemenèinës, Uk-mergës, Varënos, Ðalèininkø priëmë Tur-geliø vidurinë mokykla. Sveèius pasveiki-no mokyklos direktorë Auðra Voverienë,Turgeliø seniûnas Voiciech Jurgeleviè beiVilniaus apskrities kultûros centro litera-tûriniø programø koordinatorius JuozasÞitkauskas, Ðalèininkø bibliotekos direk-torë Irena Ðablinskaitë.

LITERATAI SUSITIKO TURGELIUOSE

Karolio Ðirvinsko konkurso iniciatorë ir premijos steigëja Aldona Ðirvinskienë (kairëje) su naujai-siais laureatais – Romu Vorevièiumi, Irena Petrauskaite, Algirdu Gogeliu

Nukelta á 6 p.

RAMBYNAS – NE TIK KALNAS,BET IR LAIKRAÐTIS

Vytautas GOCENTAS

ATSIMINIMØ TAKU

Lëna GOCENTIENË

ARMANAVIÈIØ ROMOSKATALIKØ PARAPIJOSLIETUVIAI

A. ADAMKAVIÈIUS

LIETUVIÐKO IR LENKIÐKO ETNOCENTRIZMO YPATUMAI

I.URBONAITË

Lietuvos Respublikos Seimas rengiasi á Atmin-tinø dienø ástatymà átraukti Geguþës 3 -iàjà dienà.

Tà dienà 1791 metais buvo priimtas Abiejø TautøRespublikos Valdymo Ástatymas, vëliau vadintas tie-siog konstitucija. Tai ið tikrøjø svarbus Abiejø TautøRespublikos bendras indëlis á teisinës minties raidà.

Abiejø Tautø Respublikos Ketveriø metø sei-mas, priimdamas istorinës vertës teisës aktà –1791m. geguþës 3 d. Valdymo ástatymà, siekë ágyvendintidu pagrindmius tikslus. Vienas jø – pertvarkyti esa-mà Lenkijos Karalystës ir Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtijos sàjungà, kurios valdymo pagrindà nuo Liub-lino unijos (1569 m.) sudarë konfederuotas seimas irvienasmenis valdovas, á umtarinæ Lenkijos Karalystæir visus (taip pat ir Lietuvos) gyventojus ávardyti len-kø tauta. Antra tikslas – taip konsolidavus valstybësvaldymà, apsisaugoti nuo realiai kilusios kaimyniniøvalstybiø gresmës. Abu tikslai liko neágyvendinti.

Lenkijos istoriografija labai vertina 1791 m. ge-guþës 3 d. konstitucijà Vakarø Europos ir net pa-saulio valstybiø konstitucingumo raidos kontekste.Ið tiesø, geguþës 3 d. Valdymo ástatymas – konstitu-cija yra svarbus konstitucionalizmo raidos istorinisdokumentas. Taèiau atkreipiame dëmesá á tai, kadðio Valdymo ástatymo – konstitucájos svarbiausi tei-giniai jau anksèiau buvo átvirtmti Lietuvos teisëje.Lietuvos didþiojo kimigaikðèio Zigmanto Vazos 1588m. sausio 27 d. patvirtintame Lietuvos III Statuteáraðytos teisës normos jau buvo Lietuvoje átvirtinu-sios analogiðkà savarankiðkø valdþiø - valstybës val-dovo, vyriausybës, seimo, teismø sistemos - pasida-lijimà bei tolerancijà joje gyvenanèioms tautinëmsmaþumoms, iðpaþástanèioms skirtingas religijas, ÐisValdymo ástatymas – konstitucija sulygino LenkijosKarûnos teisinæ sistemà su jau Lietuvos DidþiojojeKunigaikðtijoje veikusia Lietuvos III Statuto átvirti-nta teisine sistema.

Taèiau 1791 m. geguþës 3-iàjà priimtas AbiejøTautø Respublikos Valdymo ástatymas – konstitu-cija dar nebuvo ágavæs galutinio pavidalo. Tik tø

paèiø metø spalio 20 d. Ketveriø metø seimas pri-ëmë jo sudedamàjà dalá – pataisà ástatymà „AbiejøTautø Tarpusavio Ásipareigojimas“, átvirtinantá Lie-tuvà ir Lenkijà kaip lygiavertes partneres Respubli-koje. Taip buvo atkurti iki 1791 m. geguþës 3 d.buvæ abiejø valstybiø teisminiai santykiai ir jø pari-tetas.

Po 1793 m. Abiejø Tautø Respublikos padalijimoIII Lietuvos Statutas Lietuvoje veikë iki 1840 metø.Tuo tarpu Lenkijos bajorija kreipësi á Prûsijos ir Aust-rijos valdþià, kad leistø jos teritorijoje naudotis Lietu-vos Statutu (ne Geguþës 3 -iosios konstitucija).

Taigi ið tikrøjø Valdymo ástatymo - konstitucijospriëmimo data yra 1791 m. spalio 20 d. Bûtø teisiðkaiir istoriðkai teisinga ðá labai svarbø dokumentà vadinti1791 m. spalio 20 d. Valdymo ástatymu – konstitucija.

Esame ásitikinæ, kad teisiniø paminklø minëji-mas prasmingas tik tuo atveju, jei gerbiama dabargaliojanti ðalies Konstitucija, kuriai teisinius pama-tus jau grindë Lietuvos Statutai. Menkai vertinantdabartinæ Lietuvos Respublikos Konstitucijà, kartumenkai vertinamas ir pats Lietuvos valstybingumas.Svarstant 1791 m. geguþës 3 d. Valdymo ástatymo -konstitucájos minëjimà labai svarbu, kad bûtø iðlai-kytas paritetas valstybiniu lygmeniu, taip kaip buvoátvirtinta 1791 m. spalio 20 dienos „Abiejø TautøTarpusavio Ásipareigojime“. Taigi:

1. Pirmiausia bûtina pripaþinti valstybine ðventeSpalio 25-àjà Lietuvos Respublikos Konstitucájos die-nà, kai Konstitucija buvo priimta tautos referendumu.

2. Siûlome átraukti á Atmintinø dienø ástatymàSausio 27 -àjà dienà, kai 1588 metais buvo priimtasIII Lietuvos Statutas, kurio pagrindu parengtas 1791m. geguþës 3 d. Valdymo Ástatymas – konstitucija.

3. Siûlome 2007 m. spalio 20 d., minint Valdy-mo ástatymo – konstitucijos sudedamosios dalies –pakeitimo, „Abiejø Tautø Tarpusavio Ásipareigojimas“priëmimo dienà, surengti Vilniuje mokslinæ konfe-rencijà ,,1791 m. spalio 20 -osios Abiejø Tautø Res-publikos Valdymo ástatymo priëmimo iðtakos ir jo

átaka Lietuvos valstybingumo raidai“, kurioje bûtøatsakyta á daugelá kylanèiø klausimø. Lietuvos istori-kai, taip pat ir teisës istorikai vis dar diskutuoja dëlAbiejø Tautø Respublikos Valdymo Ástatymo reikð-mës Lietuvos teisës ir valstybingumo raidai.

Esame ásitikinæ, kad kiekvienos valstybës garbëpriklauso ne tik nuo tolerancijos kitiems, bet ypaènuo savo ðalies valstybingumo raidos supratimo irpagarbos savo ðalies istorijai.

Pagarbiai,Vytauto Didþiojo universiteto profesorius dr.

Zigmantas Kiaupa, Mykolo Romerio universitetoTeisës fakulteto Teisës istorijos katedros profesoriusVytautas Andriulis, Lietuvos Mokslø akademijos na-rys ekspertas, istorikas Antanas Tyla, Kultûros, filo-sofijos ir mcno instituto direktorius, Vydûno drau-gijos pirmimnkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavièius,Vytauto Didþiojo karo muziejaus direktorius pulki-ninkas leitenantas, dr. Gintautas Surgailis.

Lietuvos Nepriklausomybës Akto signatarai:Birutë Valionytë, Audrius Rudys, Romualdas

Ozolas, Algirdas Endriukaitis, Bronislovas Genze-lis, Jonas Ðimënas, Leonas Milèius, Balys Gajaus-kas, Èeslovas Stankevièius, Saulius Peèeliûnas, Ka-ziraiera Prunskienë, Aloyzas Sakalas, Eduardas Vil-kas, Lionginas Ðepetys, Romas Gudaitis, Saulius Ðal-tenis, Antanas Karoblis, Vidmantas Povilionis, Bro-nislovas Kuzmickas, Leonas Apðega, Egidijus Biè-kauskas, Irena Andrukaitienë, Gediminas Ðerkðnys,Albertas Miðkinis, Vytautas Kolesnikovas, EgidijusKlumbys, Kæstutis Grinius, Kazimieras Uoka, Al-fonsas Svarinskas, Nijolë Ambrazaitytë, LiudvikasSaulius Razma, Romualdas Rudys, Kazys Saja.

Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos– Atkuriamojo Seimo deputatai:

Meèislovas Treinys, Vytautas Kvietkauskas, Sta-sys Kaðauskas, Nikolajus Medvedevas, Zita Ðlièytë,Rûta Gajauskaitë

KREIPIMASISDËL 1791-ØJØ METØ GEGUÞËS 3 D. KONSTITUCIJOS MINËJIMO

DIENOS ÁTRAUKIMO Á ATMINTINØ DIENØ ÁSTATYMÀ

2007 04 03. Nr. 10 Vilnius

Nukelta á 2 p.

2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626)2 Voruta

átempta konkurencija su Vokietija dël Klai-pëdos kraðto perspektyvø. Ið esmës pasikei-tus geopolitinei situacijai regione po II pa-saulinio karo mûsø istoriografijoje vis tiekbuvo laikomasi tokio suraðymo rezultatøtraktavimo

3

. Pirmasis su tuo susijusius ste-reotipus sugriauti bandë Vytautas Þalys kny-goje „Kova dël identiteto. Kodël Lietuvai ne-sisekë Klaipëdoje tarp 1923 – 1939 m.

4

Ðisdarbas aktualizavo Klaipëdos kraðto gyven-tojø identiteto problemà.

Be abejo, tai plati problema, orientuo-janti á atskirø identiteto formø (valstybinis,kultûrinis, religinis, etninis) aptarimà. Su-koncentruosime dëmesá á kultûrinio ðio re-giono identiteto formavimàsi ir su tuo glau-dþiai susijusio religinio identiteto aspektus.Kaip tik religija, o tiksliau Reformacijos ási-galëjimas Prûsijos kunigaikðtystëje XVI a.,buvo viena svarbiausiø prielaidø leidusiø vo-kieèiø valdomoje valstybëje savo kultûrinæniðà turëti ir lietuvininkams arba, kaip jiebuvo vadinami iki pat XX a., Prûsijos lietu-viams. Reformacijos nuostata dël gimtosiosðnekamosios kalbos ir raðto vartojimo inspi-ravo pirmosios lietuviðkos knygos – Marty-no Maþvydo Katekizmo pasirodymà Kara-liauèiuje 1547 m., Jono Bretkûno pirmàjáBiblijos vertimà á lietuviø kalbà bei kitø reli-giniø raðtø lietuviø kalba (XVI a. antroje pu-sëje virð 20) iðleidimà Prûsijoje.

Protestantizmo átvirtinimo Prûsijos ku-nigaikðtystëje poreikis paskatino jos valdovàAlbrechtà Hohenzolernà ne tik ákurti Kara-liauèiaus universitetà, turëjusá parengti pro-testantø teologus, bet ir patvirtinti 1561 m.nuostatus, pagal kuriuos kasmet buvo ski-riamos lëðos 8 lietuviø, prûsø ar sûduviø kil-mës jaunuoliams studijuoti teologijà Kara-liauèiaus universitete

5

. Ðios nuostatos ilga-laikis realizavimas bei 1718 m. Prûsijos ka-raliaus Friedricho Wilhelmo I paliepimuKaraliauèiaus universitete ákurto Lietuviøkalbos seminaro veikla buvo svarbios prie-laidos nulëmusios lietuviðkos raðtijos sukles-tëjimà XVIII amþiuje su Kristijono Done-laièio poema „Metai“, net keliais lietuviø -vokieèiø kalbø þodynais, lietuviø kalbos gra-matikomis, giesmynais ir t.t. Yra daugybëfaktø atspindinèiø glaudø ryðá tarp valstybi-nës politikos Prûsijoje, kurios vienas svar-biausiø siekiø buvo protestantø baþnyèiospagalba ugdyti paklusnø pilietá, ir Prûsijoslietuviø kultûriniø poreikiø tenkinimo. Pa-vyzdþiui, 1735 m. Prûsijos monarcho ir pri-vaèiø mecenatø lëðomis pirmà kartà iðleistaBiblija lietuviø kalba

6

- neeilinis faktas kul-tûros istorijoje be viso kito neabejotinai pa-skatinæs pasaulietinës groþinës literatûros ra-dimàsi.

Tas pats karalius Friedrichas WilhelmasI XVIII a. pirmoje pusëje vykdë maro nu-siaubtos Prûsø Lietuvos kolonizavimo poli-tikà, todël, atsikëlus dideliam skaièiui vo-kieèiø, sustiprëjo multikultûrinë atmosfera,dariusi átakà vëlesniems asimiliaciniams pro-cesams. Ðio sudëtingo proceso, pakeitusioPrûsø Lietuvos arba Maþosios Lietuvos gy-venimo stiliø ( apie tai átaigiai raðë Kristijo-nas Donelaitis) interpretacijos lietuviø ir vo-kieèiø istoriografijoje skiriasi. Negalima ne-sutikti su istoriko Manfred Kleino pastebë-jimu, jog iki ðiol raðyta tik apie vienà tautà,t.y. apie vokieèius arba apie lietuvius, norsgyventa miðriai ir kaimynystëje

7

.Liuteronø baþnyèia ir valstybinë politi-

ka, kurià ákûnijo Prûsijos monarchija ne tiknulëmë Prûsijos lietuviø etninës grupës iðli-kimà, raðtijos lietuviø kalba sklaidà toje vals-tybëje, bet ir átakojo labai ryðkaus ðios gru-pës mentaliteto aspekto – pagarbos monar-chijai ir baþnyèiai susiformavimà. Ði akivaiz-di tendencija liko uþ stereotipø, susiforma-vusiø XX amþiuje, rëmø, kai labiausiai buvoakcentuojama lietuviø kalba, kaip vieninte-lë ir pakankama prielaida Maþosios ir Di-þiosios Lietuvos susijungimui. Todël ir kaikuriø asmenybiø ávaizdis buvo kuriamas ne-akcentuojant jø sàsajø su Prûsijos monarchi-ja ir liuteronybe.

Pozityvi tokio ávaizdþio kaitos dinamikasusijusi su iðkilia Liudviko Rëzos asmeny-be. XX a. antroje pusëje L.Rëza buvo þino-mas kaip lietuviø kultûros ir literatûros puo-selëtojas, iðleidæs Kristijono Donelaièio po-

emà „Metai“ ir lietuviø liaudies dainø rinki-ná. 1995 m. iðleistoje Leono Gineièio kny-goje „Prûsiðkasis patriotizmas ir lietuviø li-teratûra“ jau pastebëta, jog L.Rëzai buvo bû-dingi „monarchinio mastymo bruoþai“, „ka-raliaus kultas“ bei cituojamos L.Rëzos min-tys apie tai, kad Prûsø Lietuvoje beveik kiek-vienas lietuvis gali raðyti ir skaityti ir, kadL.Rëza tai vadino Friedricho Wilhelmo I „ne-mirtingu nuopelnu“

8

. Visgi autorius ðiasL.Rëzos mintis ávardija kaip „iðlygas“, ku-rios tarsi nepuoðia L.Rëzos kaip lietuviø in-teresø reiðkëjo ir lituanistiniø darbø auto-riaus. Jau XXI a. pasirodæ leidiniai leidþiakalbëti paèiam L.Rëzai ir suprasti já kaip sa-vo epochos þmogø, kuriam nederëtø taikytikitos epochos kriterijø. Tai L.Rëzos dieno-raðèio publikacija „Þinios ir pastabos apie1813 ir 1814 metø karo þygius ið vieno Prû-sijos armijos kapeliono dienoraðèio“ (2000m.), kurià parengë Lietuviø literatûros ir tau-tosakos institutas

9

. Ðio leidinio áþanginio þo-dþio, kurá paraðë Dainora Pociûtë pirmasissakinys simbolizuoja kintantá poþiûrá á L.Rë-zà: “Liudvikà Rëzà paþástame kaip lietuviøkultûros asmenybæ, tarsi pamirðdami, jog jisbuvo ir kitos, ðiandien nebeegzistuojanèios,valstybës pilietis ir karðtas patriotas“

10

. L.Rë-zos dienoraðtis atskleidþia mums iki ðiol ma-þiausiai paþástamas jo asmenybës puses: Prû-sijos karalystës patriotas, protestantø teolo-gas, mokslo þmogus.

Paminëtinas ir prieð porà metø pirmàkartà publikuotas L. Rëzos rankraðtis „Lie-tuviø kalbos seminaro istorija“, kurá paren-gë Liucija Citavièiûtë

11

. Paryðkinsiu tik ke-lis ðio profesionaliai parengto leidinio as-pektus, atspindinèius gilesná poþiûrá á L.Rë-zos asmenybæ. Pirmà kartà leidinio apie Rë-zà pavadinime uþraðyti abu jo vardai Marty-nas Liudvikas, kuriais jis buvo pakrikðtytas,bei publikuojamas L.Rëzos teksto origina-las vokieèiø kalba, leidþiantis neiðkreiptaisuvokti epochos, kurioje ðis tekstas ir buvoparaðytas, kontekstà bei jo vertimas á lietu-viø kalbà.

Nedidelis ekskursas á 1976 metus rodo,kaip toli esame paþengæ L.Rëzos asmenybëspaþinimo keliu, visuomeninæ opinija ðia te-ma. Tuomet, minint Liudviko Rëzos gimi-mo 200 metø sukaktá, jo gimtojoje Kurðiønerijoje ( Juodkrantëje ) pagrindinë gatvë bu-vo pavadinta Liudo Rëzos vardu. Vadovau-tasi tokia logika – Rëza lietuvis todël Liu-das, o ne Liudvikas. Pilnà vardà Rëza gatvësiðkabose „atgavo“ tik po keleriø metø.

Paminëjus L.Rëzà ir Kurðiø nerijà, tiktøpaliesti lokalinio identiteto klausimà, kaipsvarbø regioninio identiteto segmentà. ÈiaKurðiø nerijos pavyzdys yra parankus todël,kad multikultûriðkumas joje ilgus ðimtme-èius buvo labai ryðkus. Be to, Kurðiø nerijosstrateginë ir komunikacinë reikðmë nulëmësolidþià istoriniø ðaltiniø bazæ bei profesio-nalius istorinius tyrinëjimus jau nuo XIX a.pabaigos, kuriuos vykdë Karaliauèiaus uni-versiteto mokslininkai. Anot vieno ið jø, þi-nomo lingvisto, archeologo, etnografo Adal-berto Bezzenbergerio, pakankamai patiki-mi duomenys apie Kurðiø nerijos gyventojøtautinæ sudëtá atsiranda XVI amþiuje – poReformacijos, nes baþnyèios ir mokyklos do-kumentuose buvo paisoma gimtosios kalbosprincipo. Vaizdas XVI a. viduryje buvo toks:Nagliø, Juodkrantës ir Smiltynës þvejø kai-muose gyveno 39 – 45 gyventojai, turëjæ vo-kiðkas pavardes, 52 – 58 turëjo nevokiðkaspavardes, ið kuriø 10 – 11 lietuviø, 6 latviai,4 – 5 prûsai, 30 – 34 lietuviai arba latviai ir 2lenkai

12

. Ðie faktai liudija multikultûriðku-mà, trikalbystæ, kuri iðliko iki pat II pasauli-nio karo. Tiesa, valstybinës kalbos statusaskito: nuo XIII a. iki 1919 m. valstybinë kal-ba buvo vokieèiø, nuo 1923 iki 1939 kovo23 d. – lietuviø, po to vël vokieèiø iki 1945metø.

Ði kaita atspindi ir esminius istoriniuslûþius Kurðiø nerijoje, nors vienas radika-liausiø lûþiø buvo II pasaulinio karo pabai-ga, kai senøjø gyventojø Kurðiø nerijoje be-veik nebeliko. 1956 m. Lietuvos mokslø aka-demijos Istorijos instituto mokslininkai uþ-fiksavo jau naujà tautinæ ávairovæ Kurðiø ne-rijoje: ið 1 412 gyventojø 219, t.y. 16%, buvosenbuviai, o 1 193 naujai atvykæ: lietuviø bû-

ta 59%, rusø – 21%. Ádomu, kad ið tø keliøðimtø senbuviø vieni gimtàja kalba laikë vo-kieèiø, kiti kurðininkø kalbà

13

. ÐimtmeèiusKurðiø nerijoje gyvenusiø þmoniø multikul-tûriðkumà, kaip neatskiriamà jø identitetodalá, geriausiai iliustruoja tuomet apklaustaMartino Radmacherio ðeima: á klausimà apietautybæ atsakë – „lietuviai“, gimtoji kalba –„kurðiø“, o laikë save „Klaipëdos lietuvi-ninkais“, nors namuose kalbëjo vokiðkai

14

.Atvykusieji á Kurðiø nerijà ið Sovietø Sà-

jungos gilumos ne tik kalbëjo rusiðkai, bet irskyrësi nuo senbuviø paproèiais. Ne taipsmarkiai, bet visgi skyrësi paproèiais ir 1952– 1953 m. ið ávairiø Lietuvos regionø atvykæþmonës, be to, jie buvo katalikai. 1958 m.birþelio 8 d. Sovietø Sàjungai ir VokietijosFederacinei Respublikai pasiraðius sutartá,per porà metø ið Kurðiø nerijos á VFR iðvy-ko absoliuti dauguma ið èia gyvenusiø 71 sen-buviø ðeimø nariø.

Taigi nuo septintojo deðimtmeèio Kur-ðiø nerijoje prasideda naujojo identiteto pa-ieðkos. Tai buvo lëtas, nenuoseklus ir kom-plikuotas procesas. Dël objektyviø prieþas-èiø pasiremti istorine praeitimi buvo neáma-noma, todël ðioje srityje galiojo fragmentið-kumo principas ir, þinoma, buvo toleruoja-mi tik etninës istorijos aspektai. To buvo pai-soma architektûroje, iðsaugant senuosius þve-jø namus, o naujuose statiniuose buvo nau-dojamos bûdingos þvejø namø puoðybos de-talës, pavyzdþiui, lëkiai, ar tipinga ðiø namødekorui ultramarino spalva, èerpëmis ar nen-drëmis dengti stogai. Dël etninës istorijos to-leravimo ir L.Rëzos gatvës pavadinimas ga-lëjo atsirasti.

Dar vienas to laiko istorijos fragmentiza-cijos pavyzdys – smëliu uþpustytø Kurðiø ne-rijos kaimø tema, kurià aktualizavo gamto-vaizdis, ir kuri buvo pagrásta ne istoriniø fak-tø bei platesnio istorinio konteksto paþini-mu, o sakmëmis ir padavimais. Kitaip ta-riant, Kurðiø nerijos istorijos paþinimas bu-vo labai ribotas, o tai átakojo ir lokalinio iden-titeto formavimàsi. Nepaisant per pastaruo-sius penkiolika metø ávykusiø teigiamø po-slinkiø (iðleista ne viena knyga lietuviø kal-ba apie Kurðiø nerijos istorijà, Nidoje ir Juod-krantëje árengtos naujos muziejinës espozi-cijos ir kt.) inercija, turinti penkiasdeðimtiesmetø pagreitá, vis dar stipriai veikia, palai-kydama ávairias fobijas, susijusias su buvusiavokiðka valstybine tradicija ir kultûra ðiojeþemëje, kurios, be abejo, turi átakos abejin-gumui istoriniam paveldui plaèiàja prasme.

Paminëtos lokalinio identiteto raidoskomplikacijos bûdingos ir Vakarø Lietuvosregiono identiteto formavimosi procesui, nesir sàlygos buvo panaðios. Klaipëdieèiams visdar nelengva apsispræsti, kurias miesto isto-rijoje iðkilias asmenybes ar ávykius ðiandienáamþinti ar kokia forma tai padaryti, nes yramananèiø, kad tik XX a. asmenybës ir turin-èios tik lietuviðkas pavardes svarbios, norsmiesto istorija siekia 750 metø. Ne maþesnëproblema yra paminklai: tai atspindi aistroskilusios dël naujausio paminklo – „Arkos“.Daugiausiai buvo diskutuojama ne dël ðiopaminklo meninës vertës ar jo darnos su ap-linka, bet apie tai, ar jis simbolizuoja Klaipë-dos kraðto prijungimà ar prisijungimà prieLietuvos 1923 metais

15

. Akivaizdu, kad to-kiø diskusijø kontekste glûdëjo didþioji dile-ma – adaptuoti ar ne beveik aðtuonis ðimtusmetø siekianèià miesto istorijà.

Ðiø diskusijø kategoriðka forma priminë1989 metus, kai buvo nuspræsta atstatyti pa-minklà Klaipëdoje vokieèiø poetui gimusiamSimonui Dachui, populiariai vadinamà „Ani-kës“ vardu, teatro aikðtëje. Tuomet uostamies-èio spaudoje taip pat bûta daug diskusijø- rei-kia ar nereikia atstatyti 1912 m. pastatytà pa-minklà. Visgi „Anikë“ sugráþo á Klaipëdossenamiestá ir yra vienas didþiausiø turistø trau-kos centrø bei mëgstama klaipëdieèiø susi-bûrimø vieta. Galima sakyti, jog ðio pamin-klo atstatymas simbolizuoja multikultûrinësKlaipëdos istorijos adaptacijos pradþià. Èiabûtina pabrëþti, jog kalbama apie daugias-luoksná miesto kultûrinës praeities klodà.Nors vokiðkos kultûros paveldas labai ryð-kus, bet Klaipëdoje daugelá ðimtmeèiø gyve-no ir lietuviai, anglai, ðvedai, olandai, þydai,lenkai, rusai. Klaipëdoje bûta ne tik liutero-nø (vokieèiø ir lietuviø) baþnyèiø, bet ir ka-talikø, reformatø, anglikonø maldos namø,

sinagogø. Jau vien tai leidþia Klaipëdà api-bûdinti kaip multietniná ir multikultûriná pa-veldà turintá miestà.

Istorijos svarba klaipëdietiðko identitetoevoliucijoje itin iðryðkëjo 2002-iais. ðvenèiantmiesto 750 metø jubiliejø.Labiausiai tai at-spindëjo muziejaus buvusioje piliavietëje ati-darymas ir su pilies bei miesto ákûrimu susi-jusio, tebegyvuojanèio Vokieèiø ordino ma-gistro vizitas Klaipëdoje jubiliejaus dieno-mis. Taigi miesto kultûrinë bendruomenë,organizavusi jubiliejaus ðventæ, árodë, jog jiatsikratë kompleksø, susijusiø su miesto is-torine praeitimi. Bûta ir oponavimo ðiai po-zicijai, kurio esmæ gerai atspindi Prano Mar-tinkaus straipsnio, iðspausdinto „Vorutos“laikraðtyje, pavadinimas: „Kà ðvenèiame:Klaipëdos ar Memelburgo jubiliejø?“

16

Ðiandien jau esama pakankamai þenklø,rodanèiø, jog „neparankios istorijos“ sindro-mas po truputá áveikiamas. Ðalia istorikø drà-siausi yra verslo þmonës. Prieð keletà metøviename ið XIX a. pabaigoje statytø sandëliøprie Danës upës ásikûræs alaus restoranas buvopavadintas „Memelis“. Dar prieð deðimtme-tá tai buvo sunku ásivaizduoti.

Klaipëdietis Leonidas Donskis taikliaipastebëjo, jog „anksèiau ar vëliau daugiakul-tûriuose miestuose susiformuoja miestieèiøkarta, kuri pripaþásta, jog jie, bûdami neat-siejama savo gimtojo miesto dalis, yra sko-lingi miesto praeièiai, kurià ignoravo arbasàmoningai iðkraipë ankstesnës kartos. [...]Tikras vilnietis niekada neignoruos lenkið-kos ir þydiðkos Vilniaus savasties bei lenkøir litvakø kultûriniø pëdsakø. Lygiai kaip tik-ras klaipëdietis niekada neprotestuos prieðvokiðkojo Klaipëdos sluoksnio gaivinimà irtyrinëjimà“

17

. Faktas, jog naujausiose disku-sijose apie Klaipëdos kultûros politikos vi-zijà pabrëþiamas bûtinumas kultûros pavel-dà integruoti á miestieèiø savimonæ ir iden-titeto formavimà

18

, liudija naujos kokybëspoþymius Vakarø Lietuvos regioninio iden-titeto struktûroje.

1Tarvel E. Regionen im Ostseeraum undihre Identiteten // Mare Balticum. Lübeck.1995. P. 11.

2 Valsonokas R. Klaipëdos problema.Kaunas. 1932. P. 267.

3 Þostautaitë P. Klaipëdos kraðtas 1932– 1939. Vilnius. P. 55.

4 Þalys V. Kova dël identiteto. Kodël Lie-tuvai nesisekë Klaipëdoje tarp 1923 – 1939m. Lünrburg. 1993.

5 1561 m. Prûsijos kunigaikðèio Alb-rechto Brandenburgieèio „Nuostatø apieðviesiausio kunigaikðèio aliumnus“ fragmen-tas // Lietuvos mokykla ir pedagoginë mintisXIII – XVII a. Vilnius. 1994. P. 193.

6 Gineitis L. Prûsiðkasis patriotizmas irlietuviø literatûra. Vilnius. 1995. P. 69.

7 Klein M. Pressisch Litauen. Neue Auf-gaben für die kulturantropologische Fors-chung // Die Grenze als Ort der Annnährung750 Jahre deutschlitauische Beziehungen.Köln. 1992. P. 14.

8 Gineitis L. Prûsiðkasis patriotizmas ...P. 130.

9 Rëza L. Þinios ir pastabos apie 1813 ir1814 metø karo þygius ið vieno Prûsijos ar-mijos kapeliono dienoraðèio. Vilnius. 2000.

10 Ten pat. P. 7.11 Citavièiûtë L. Martynas Liudvikas Rë-

za. Lietuviø kalbos seminaro istorija. Vil-nius. 2003.

12 Bezzenberger A. Die Kurische Ne-hrung und ihre Bewohner. Stutgart. 1889. P.97 – 99.

13 Arbuðauskaitë A. Kurðiø nerijos au-tochtonø (senbuviø) tautybës suvokimo ypa-tumai // Maþosios Lietuvos istorija ir etno-grafija. Klaipëda. 1993. P. 13.

14 Ten pat. P. 14.15 Po „Arka“ jausimës saugesni? // Va-

karø ekspresas. 2003 sausio 15.16 Martinkus P. Kà ðvenèiame: Klaipë-

dos ar Memelburgo jubiliejø? // Voruta. 2002kovo 9.

17 Donskis L. Kaliningradas, arba XXamþiaus miesto likimas // Baltija. Klaipëda.2005. P. 8.

18 Lukoðevièienë R. Kultûros politikosvizijà subrandino „smegenø ðturmas“. Klai-pëda. 2005 lapkrièio 30.

Vakarø Lietuvos multikultûrinë istorija ir jos refleksija dabartyjeNijolë STRAKAUSKAITË, KlaipëdaAtkelta ið 1 p.

3Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626)

Garbë irnuoðirdi padëkaredkolegijos na-riams, vadovams– p. Dianai Mi-laðauskienei (vy-riaus. redakto-rei), p. GiedreiSkipitienei (at-sak. redaktorei).Iðleistas pirma-sis meninëmis irreportaþinëmisfotografi jomis(autorius – Eu-genijus Skipitis,leidinio techni-nis redaktorius)i l i u s t r u o t a sRambyno (2007m. kovas) nume-ris! Puikus suma-nymas, o taipogiir profesionaliaiatliktas darbas.Þinoma, talkinoLietuvos istori-jos laikraðtisVoruta, bet irrengëjai smagûs.Negana to – leidi-nys turi ir tarp-tautinës registra-cijos numerá:ISSN 1822-7163.

Vytautas GOCENTAS, Vilnius

RAMBYNAS – NE TIK KALNAS, BET IR LAIKRAÐTIS

gyvenimo vingiuose pabirusi eilutë apie ta-vo bûtá taps mûsø nedidele dovana tau. Galkoks plunksnos bièiulis ras laiko keliemssakiniams ið tavo metraðèio. Kukli leidi-nio apimtis neleidþia daug þadëti, taèiau,manykime, jog mums pavyks susidraugauti.

(...) Legendomis apipintas Rambynas,mûsø gyvenime iðliks kaip paslaptingas, ke-rinèio gamtos groþio uostas, kuriame prieprisiminimø krantinës prirakintas mûsø su-gráþimø laivas. Ið tolimiausiø kraðtø parei-sime èia, kur asmeninës patirties dëþutësesudëlioti mûsø kasdienybës deimantai. Iðkantrybës granito iðkaltame gyvenimeRambynas ne kartà mums tapo atspirtiestaðku siekiant gërio, tiesos ir laisvës. Ið Vy-dûno lûpø atëjo iðmintis ir daina, ið Marty-no Jankaus ðirdies - pasiaukojimas, SauliausGriciaus rankose sovietmeèio sutemoje antRambyno kalno suplevësavo laisvës trispal-vë. Kiek daug turi èia gyvendamas: Nemu-no lankomis bëgantá Maþvydo katekizmokelià, toliau paëjæs þemës grumste randi þi-banèià skalviø atmintá, uþ Ragainës piliesgriuvësiø regi Herkaus Manto þmones.

Tie kas jau susidomëjote, galësite ðá lei-diná pavartyti, paskaityti net ir Vilniuje – Lie-tuvos nacionalinë M. Maþvydo bibliotekajau gavo pirmojo numerio egzemplioriø.

Dar kartà dëkui rengëjams, talkinin-kams. Sëkmës, mielieji bièiuliai, MaþosiosLietuvos gamtinio ir kultûrinio paveldo my-lëtojai, puoselëtojai bei saugotojai, propa-guotojai.

Atominës bombos sprogimo vietojeHirosimoje árengtas didþiulis memorialas,kuriame paliktas „sutirpæs“ namas, savoiðlikusiu geleþiniu karkasu primenantisbuvusià ir áspëjantis bûsimas ðiurpiasþmonijos katastrofas, jei nebus sureguliuotasbranduolinës energijos naudojimas.Árengtame muziejuje patalpintos visos þiniosapie tragedijà, kad þmonija pasimokytø irdaugiau klaidø nedarytø. SpecialioseJaponijos medicinos ástaigose sukauptadidþiulë patirtis, gydant Hirosimos aukas.Kasmet ðalyje organizuojamas tarptautiniaiminëjimai – konferencijos radiacijos pavojuiaptarti ir preventyvinëms priemonëms kurti.Pirmoji nukentëjusi nuo atomo ðalisrûpinasi, kad tai nepasikartotø.

Bet pasikartojo. Èernobylyje. Ðiandien ájá bei á Pripetæ taip pat plaukia turistø srautaipasiþiûrëti á dar gyvà, mirtimi kvëpuojantá,monstrà, sarkofagu uþdengtà, bet vistiekspinduliuojantá ir gràsinantá nauju protrûkiu.Ir taip jau 21 metai.

Pasirodo, þmonija nepasimokë iðHirosimos ir nepakeitë savo poþiûrio ábranduolinæ energijà nei karo ginkluotëje,nei „taikaus atomo“ frontuose. Nepasimokëið japonø ir apsaugos priemoniø galimøavarijø atveju. Atvirkðèiai, „geleþinëmuþdangom“ uþdengë pavojaus galimybæ,slaptomis tarptautinëmis sutartimis paslëpëavarijø branduoliniuose objektuose aukas. Otuo paèiu paliko visà þmonijà didþiausiamepavojuje, nes niekas negarantuoja, kad tainepasikartos.

O pasikartojo. Ir JAV atominëje jëgainëje,ir SSSR – kelis kartus, taèiau maþesniu mastuir uþgniauþta informacija nepaplito. Pasaulisnesuþinojo.

Kukliai „avarija“ vadinamas sprogimasÈernobylio AE ðiandien prilyginamasketurioms Hirosimoms, taèiau, paþvelgus áradiacinio uþterðimo þemëlapius,akivaizdþiai matosi jo paplitimo ribos nuoSkandinavijos iki Italijos. Tai yra visaCentrinë ir Vakarø Europa iðtisà savaitæbuvo nuo keliø deðimèiø iki keliø ðimtø

MÛSØ TYLIEJI DIDVYRIAI(Baltijos valstybës) kartø virðijanèiojenormas spinduliuotëje. Tai juk kontinentinëkatastrofa!!! O þinant, kad radiacijospoveikis neturi grieþtos ribos, tai neigiamospasekmës nuðvitintø þmoniø sveikatai,gyvybei ir genetikai apima visà uþterðtàteritorijà, neþiûrint á radiacijos intensyvumà.

Antra vertus, iðvieðinus slaptuosiusKremliaus protokolus, paaiðkëjo, kad SSSR– tyèia sumaþino radiacijos standartus 30 –50 kartø, todël, atstaèius tikràjà padëtá,aplinkos uþterðimo parametrai virðijo 400 –500 kartø þmogui nepavojingas ribas. Irtreèia, iðvieðinti protokolai pademonstravoKremliaus valdovø suplanuotà, tyèiná visosSSSR gyventojø apkrëtimà radiacija perradioaktyvius maisto produktus: praskiestus1:10 ðvariais ir paleistus á prekybà uþuot juossunaikinus, vietoj sunaikinimo. Paþymëtina,kad tik Maskvos gyventojai gavo radiacijaneuþterðtà maistà.

Kokios tokio uþterðto maisto bei oropoveikio pasekmës þmogaus sveikatai,gyvybei ir genetikai, netgi po 21 metø vis darslepiamas. Jei Kremliaus „geleþinæ uþdangà“praskleidë B.Jelcino reformos, taiTATENOS ir PSO (Pasaulinës sveikatosorganizacijos) slaptø sutarèiø kol kasneiðvieðino niekas. Ir nenuteisë nieko taippat. Jau vien ðie du faktai rodo, kadbranduolinë energija baisi, nesuvaldoma irvisuotinai naikinanti jëga, abejotinos moralëspolitikø rankose gràsinanti iðtisiemskontinentams ir netgi pasauliui.

Nukentëjusi nuo katastrofos ÈernobylyjeEuropa pakeitë poþiûrá á branduolinæenergetikà, nusprendusi uþdaryti AE irvietoje jø plëtoti alternatyvià energetikà.Lietuva vienintelë planuoja naujos atominësstatybà. Nors dar neuþgydytos Èernobylioþaizdos, neatlyginta padaryta þala,visuomenë per 21 metus taip ir nesuþinojovisos tiesos bei nëra garantuota, kad tainepasikartos.

O neþinome mes, pirmoje eilëje, apietuos tyliuosius didvyrius, kurie plikomisrankomis, be jokiø apsaugos priemoniø

uþkimðo tà pragaro skylæ – likvidavoÈernobylio katastrofà. Neþinome nei jøvardø, nei atliktø darbø masto, nei jø kapø.

Iðveþë, prievarta nugabeno á Èernobylá7000 mûsø vyrø: be dozimetrø, be ðvarausvandens, apsaugos drabuþiø. Iðveþë ir privertë3 mën. dirbti ten, prie reaktoriaus, kur ilgiaukaip 3 min. pabuvæs gaudavo 100 rentgenø.Tokiø tarp Lietuvos likvidatoriø yra 12 proc.Ðiek tiek palengvintomis sàlygomis – priereaktoriaus ir 30 km zonoje dirbo 20 proc.mûsø vyrø. Prie reaktoriaus, 30 km zonoje irtoliau uþ jos – dirbo 30 proc. Lietuvospilieèiø. Likusieji dirbo uþ 30 km zonos.

Kiek jie gavo rentgenø – neaiðku, nes niekasnematavo. Tik faktas, kad gydytojai, priþiûrëjægaisrininkus – likvidatorius, patys gavospindulinæ ligà. Ðtai kokie radiacijos màstaibuvo: 190 tonø radioaktyvaus kuro pasklidooru po visà Europà, o jei radiacijos poveikisneturi minimaliø ribø, tai tik matematiðkaigalime apskaièiuoti þalà. Ji bus apytikrë.Hirosimos 150000 aukø padauginæ ið 400 -500 kartø padidëjusios spinduliuotës, gausimeapie 70 milijonø apðvitintø europieèiø.Tiksliau pagal Èernobylio katastrofoslikvidatoriø duomenis galëtume lyginti, taèiauir ðiø duomenø niekas nevedað

Epizodiniø anketavimø duomenimisLietuvoje kas deðimtas likvidatorius mirë.Realiai manoma, kad – dvigubai daugiau.Kas treèias likvidatorius tapo invalidu. Betðá skaièiø labai koreguoja Sveikatos apsaugosministerijos kvotos invalidumui. Jeipalygintume su Latvijos duomenimis, kurkvotø nëra, ten pusë likvidatoriø turiinvalidumo paþymëjimus.

Gaila, bet vienintelë Lietuva neturiÈernobylieèius ginanèio ástatymo, kurievisose buvusiose SSSR respublikose jauseniai priimti ir gina bei remia didvyrius,iðgelbëjusius Europà tokios pasaulyje darnegirdëtos katastrofos metu. Ar palygintumeástatyminæ bazæ, ar materialinæ pagalbà, arsocialinæ bûklæ – Lietuvos èernobylieèiailabiausiai nuskriausti. Negauna jokiospagalbos, kompensacijø neturi garantijø.

Antai Ukrainoje buvo iðskirta 13 proc.biudþeto avarijos pasekmëms ir likvidatoriøsocialinëms reikmëms patenkinti. TikLietuva neskyrë nei lito, nors turime 7 000likvidatoriø ir visa Lietuva gavo 400 - 500didesnæ uþ normà radiacijà. Mûsø kaimynølatviø likvidatoriai gauna 3 kartus didesnespensijas, invalidais pripaþinti visi sveikatosneturintys, o ne pagal kvotas.

Paradoksalu? Bet jau 21 metai, kaipÈernobylio avarijos likvidatoriai politikøignoruojami, po ávairias institucijas stumdomi,biurokratø þeminami, parlamentarøapgaudinëjami. Ir taip tik yra Lietuvoje!

Juk paðaukë juos ir siuntë á Èernobilá –kariniai komisariatai. Jie atliko karinæprievolæ. Savo sveikatos, gyvenimo, savovaikø ateities kaina jie atliko karinæ prievolæ,todël ir socialinis jø aprûpinimas turi bûtiKraðto apsaugos ministerijos ástatymaisreglamentuojamas. O ypaè dabar, kaiministras – medikas, buvæs Sveikatosapsaugos ministras! Ir kriterijai tam yrapakankami: tarp avarijos likvidatoriø - 35proc. buvo su aukðtuoju ir aukðtesniuojuiðsilavinimu,taigi juos galima prilygintikarininkams ir puskarininkiams. Daugiaukaip pusë – 52,7 proc. – su viduriniuiðsilavinimu, bei 12,5 proc. su nebaigtuviduriniu, galëtø bûti prilyginti kariams.Kariø ir kariûnø socialinis aprûpinimasLietuvoje yra þymiai aukðtesnis nei Sodrospensininkø, todël èernobylieèiai ir jø ðeimosbent jau skurde neskæstø.

Nubraukus skurdà, bûtina pagarsintimûsø Lietuvos didvyrius, jø vardus auksoraidëm ir iðraðius ir matomiausioje sostinësvietoje – ant Tauro kalno – patalpinus, kadvisi juos þinotø ir geru þodþiu minëtø.Svarbiausia, kad Tëvynë jø nepamirðtø.

Begalinëj, begalinëj þemëjAð toksai mirtingas be tavæs,Að toksai tamsus be tavo rankø.Kur dët man tà akmená – save –Jei, gimtoji, ne po tavo durim,Kad lengviau bût þmogui po darbøSlenkstá perþengti á tavo meilæ…

J. Marcinkevièius

Pirmàjame puslapyje gali rasti ne tik to-kiai progai bûtinà programiná leidinio áva-dà – redakcijos þodá, bet ir viso numeriosvarbesnius straipsnius, medþiagas. Tam pa-sitarnauja labai aiðki ir tvarkingai sumake-tuota rubrika Ðiame numeryje. Èia jau su-þinai: 2 psl. straipsnis Baltøjø gandø kai-mai Europoje, 4 psl. – Ar pakels sparnusBitënø kaimo bendruomenë?, 5 psl. – Jau-nieji vilkyðkieèiai apie gandrus.

Pusmetinio leidinio rengëjas ir leidëjas– Rambyno regioninio parko direkcija. Ga-lima paraðyti, pasiøsti savo laiðkus, o gal irstraipsnius ar kità medþiagà, fotgrafijas, nesnurodyti visi adresai: Bitënø kaimas, LT-99265, Pagëgiø savivaldybë; el. paðtas: in-fo@rambynoparkas.lt.

Leidinys ir jo rengëjai gali pasidþiaugti,kad jo medþiaga pasiekiama ir internetineforma. Redakcijos þodá galima paskaitytiir Maþosios Lietuvos tinklalapyje, kurá ren-gia Lietuvos istorijos laikraðtis Voruta:h t tp : / /www.mazoj i - l ie tuva . l t /ar t ic -le.php?article=518

Keletas redakcijos minèiø tiems, kas dar„neaptiko“ minëto leidinio: (...) Mielas skai-tytojau, ðiandien Tavo rankose spaustuvësdaþais kvepiantis Rambyno regioninio par-ko direkcijos leidinys „Rambynas“. Tikë-kime, jog vedini graþiø norø ir kilniø tiks-lø, kiekvienas savo keliu uþkopsime á statøsvajoniø kalnà, taèiau atokvëpio valandà vi-suomet smagu kà nors paskaityti. Kartaisspausdintas þodis: knyga ar laikraðtis tam-pa dvasios kompasu. Painaus ir sudëtingo

Dr. Rûta GAJAUSKAITË, Vilnius

2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626)4 Voruta

ATSIMINIMØ TAKULëna GOCENTIENË, Vilnius

Tæsinys kitame numeryje

1904 m., susituokæs su Elze Rupkalvi-ke, pirko 1,5 ha, o 1931 ar 1932 m. pripir-ko dar 1,0 ha . Tie sklypai buvo ten, kur poþemës reformos gyveno Þukauskiai. Gretabuvo Gandrinë, t.y. Tutlio ganyklos (ðian-dien èia – vandens tvenkinys). Pats Tutlioûkis – vaþiuojant á Gardamà ant kalneliopo kaire ranka. Tutlys – geraðirdis viengun-gis, kurio dvi seserys buvo iðvykusios á Af-rikà. Srûgis, neturëjæs ið kur savø ðiaudø im-ti, uþ staliaus ar dailidës darbus ið Tutliokiek valiojo jø galëjo veþtis: Krauki,t kiektik telpa. Be to, Gandrinëje, ataugus dobiløatolui, Tutlys leido ganyti ir dvi karves.

Tutlio senai motinai tëvas jau ið ankstoturëjo padaryti prabangø karstà (grabà) –jis bent mënesá stovëjo Srûgiø kamaroje.

Deja, po karo geraðirdá Tutlá sovietai ið-veþë á Sibirà.

1935 ar 1936 m., atlikus þemës pertvar-kymà Naumiesèio apylinkëje, Srûgys þemæpersikëlë prie namø Sodø gatvëje. Èia josbuvo jau 2,63 ha – tarp Geèø (ant Cipariø)ir Kairienës (ant miesto). Uþ þemës galoëjo þemës kelias ið laukø á miestelá. Anks-èiau þemæ èia turëjo Jurkðaièiai, kurie gy-veno Sodø gatvëje: einant á miestelio centrà– deðinëje pusëje arba prieðais mano dëdæAdomà Rupkalvá (Adomas †1970, þmonaAnë †1988).

Sodø gatvës kaimynai: Geèienë, Zoliai,Bastakiai, Balniai (pirko ið Eidikiø), Rup-kalviai.

Prie Balniø þemës buvo bendras durpy-nas. Èia vaikai maudësi, o tokia Kastë ið mies-telio drabuþius èia plovësi, þydam vandenisneðë. Nors ir buvo kreivø akiø, viena – á vari-ná, kita – á gariná, bet iðtekëjo uþ Endzilaièio.

Po durpyno muldupius knibþdëjo var-loþgalviai. Brolis Vilius gaudë karosus sukrepðiu po durpynà. Jø tiek prineðdavo, kadnevaliodavom suvalgyti.

Kà Srûgiai sëjo, augino, penëjo?Pusëje hektaro þemës sëjo 1 cnt rugiø. Á

ðià þemæ kas du metai vieneriems metamssëdavo dobilus – sëjomaina, kad atsigautudirva. Ketvirtyje hektaro sodino 15 cnt bul-viø. Taip pat sëdavo mieþiø (aviþas – retai,nes buvo maþai þemës).

Augino du bekonus (þiemai) ir keturisparðelius iki þiemos. Kartais ir laðininæ au-gindavo (vienà, 1939 - 40 m.). Iki þemëspertvarkymo (apie 1935 m.) buvo bendrosganyklos, ir turëjo dvi karves, o padalinusjas – liko tik viena þaloji…. Visada buvo irviðtø – apie deðimt. Namuose teko darþussodinti ir ravëti, kitus darbus dirbti. Beje,kartà ið katalikø teko pirkti telyèià, kuri tuo-jau jauèio norëjo – taigi, su tokia preke par-davëjai prigavo mus.

Per I pasauliná karà nudegë þydø sina-goga, mûsø vadinta ðkala. Prieð 1930 m. jàatstatë ir ðventino. Dalyvavo ir stalius An-sas Srûgis. Jam taipgi davë valgyt kaip irþydams – kvietë kaip medþio darbus ðkalo-je atlikusá meistrà. Durys, langø rëmai bu-vo daugybës naumiestiðkiø namuose.

1939 m. þiemà kiaules – bekonus, laði-nines – suveþë á Kulieðus (èia ties praleidi-mo punktu baigësi Klaipëdos kraðto siau-rasis geleþinkelis ið Ðilutës) – eilë stovëjonet iki Naumiesèio evangelikø baþnyèios.Ir Srûgienë vienà kiaulæ tuokart veþë. Ji irsakë, kad Klaipëdos kraðtas buvo pilnas pri-veþtas bekonø, laðininiø kiauliø, o viskasatiteko Hitleriui.

E. G. 1992 III 4 ir XII 14, ðeðtadienisCipariø Srûgiai. Dovas Srûgis (1878?

– 1939) ir Buðë Junkarikë, darbðti kaip vë-jas siuvëja, kilusi ið kaimo (Grigaliðkiø?)nuo Deguèiø pusës susituokë prieð 1898,ásikûrë Cipariuose.

Jie susilaukë trijø vaikø: Dovo (1898 –1939 rudená), Jono (1902? – 1966 VIII), Mi-nos (g.1906). Visi 1941 m. iðvyko á Vokietijà.

Buðës sesuo Marë Junkarikë buvo sukalbos trûkumu (nebylë?). Ji gyveno Lau-

kaièiø bute Palendrëje ir augino be tëvo(mirë Sibiro tremtyje) likusià bûsimàjàmokytojà ir raðytojà Marijà Irenà Siliûtæ(Siliaus ir Kasputikës-Silienës dukterá),kuri, vëliau emigravo á Australijà.

Vyresnysis sûnus Dovas vedë Lili Ðnei-deraitikæ ið Tauragës ir susilaukë trijø vaikø:Jonuko, Jurgio (Bruno) ir Rûtos (yra JAV).

Jonas vedë Emà Ðikidans ið Naumies-èio ir susilaukë Reginos (gyvena Vokieti-joje) ir Romano (JAV; Lietuva). Ema mi-rë Vokietijoje. Jø namuose Cipariuose tar-navo mano sesuo Olga – augino vaikus.Vëliau ir savo pirmàjà dukterá krikðtijo Re-ginos vardu.

Mina iðtekëjo uþ Ruðinkio, vaikø ne-turëjo. Antrà kartà iðtekëjo uþ Juozo Wa-tebur. Gyveno JAV.

Jø graþusis medinis namas po karo iðCipariø perkeltas á Ðylius, kur buvo áreng-ta mokykla.

Veèiorovski – jos tëvas dirbo Cipariuo-se Dovo Srûgio dirbtuvëje.

Naumiesèio ubagynas. Prie R. katali-kø baþnyèios, pakalnëje, ir dabar tebesto-vi medinis ilgokas ubagynës trobesys: Kui-sio sesuo, gráþusi tarpukaryje ið Afrikos, jábuvo dovanai pastaèiusi. Trobesio funda-torës vardas buvo áraðytas lentoje, prikal-toje ant sienos. Srûgienë ðvelnioms ir ge-roms ubagynës gyventojoms duodavo verp-ti vilnas, o uþ tai atsilygindavo maistu. Kui-sys turëjo krautuvæ, atveþdavo saldainiø.

Elena Gocentienë,1991 XII 3Apie audinius, uþvalkalus. Geltonas

audinys buvo vyro sesutei Elzutei átaisytaskraitis – jai anksti mirus, atidavë Jonui Go-centui (vaikaièiui). Greièiausiai bus aus-tas Marës Katrës Gocentienës.

Baltas su raudonais apklotas ant lovos– já turëjo Jonas J. Gocentas. Baltas su rau-donais uþvalkalas ant patalø (kaip pagal-vë) – taip pat Jono J. Gocento.

E. G., 1992 XII 14, ðeðtadienisJuodo ðilko pagalvës uþvalkalas, kuria-

me iðsiuvinëti trys raudoni bijûnai su la-peliais – turëjo? Jonas J. Gocentas.

Siuvinëta balta staltiesëlë (50x50 cm).Siuvinëjo Ema Ðikidansikë-Srûgienë. 1941m. pavasará iðrepatrijuodami á Vokietijà per-davë (kartu su nedideliu kriðtolo dubenë-liu, ið kurio kunigas Jekelis namuose krikð-tijo Romanà Srûgá, bei paukðtienos þirklë-mis, su uþraðu Garantie Stahl, man, Lënai.

E. G., 2002 VII 30, antradienisKapø sargai, priþiûrëtojai, kiti asme-

nys. Naumiesèio evangelikø liuteronø ka-piniø tvarkai iðlaikyt buvo sargas ir pri-þiûrëtojas. Priþiûrëjo Herta Tydek[aitë],Bronius Èesnauskas. Gali papasakoti Pa-galikë, pusbroliø mergelë, kuri buvo áþeg-nota su Olga Srûgike-Milkintiene. Kapøsargai: Radavièius (iki 1974 m.), Paraki-ninkas (po to).

Augustë (Gustë) Bickaitë (1904 -1993), o sûnus Jonas Bicka. Kalbëjo, kadjo susilaukë nuo tokio Leciaus, kataliko.Gustë ne tik savo gëlynus graþiai priþiûrë-jo prie namo Dariaus ir Girëno gatvëje,bet ir á netolimas evangelikø kapines jønuneðdavo pasodinti.

Kita Bickaitë, Marta, pirmajai Junka-rio þmonai mirus, su juo suëjo gyventi.

Draugës, fotografijos atminèiai. IðDeguèiø paþinojau mûsø parapijietes Ol-gà ir Natali Kiaupaitikes, Urðulæ Timpi-kæ. Natali karo metu þuvo Tauragëje. Ur-ðulë, mûsø vadinama Ðiûlë, turëjo du bro-lius – Artûrà, vëliau diakonà ir kunigà Sar-tininkuose, ir Andriø. Per karo audras at-sidûrë JAV, iðtekëjo uþ kunigo Bleizgio.Jos dukters Rûtos vyras, taipgi kunigas –Algimantas Þilinskas, klebonaujantis Ið-ganytojo lietuviø evangelikø liuteronø pa-rapijoje Toronte (Kanada). 2003 m. rug-pjûèio 10 d., sulaukusi 91 metø, Ðiûlë pa-simirë. Labai pradþiugino savo apsilanky-

mu 1993 m. vasarà – vyresnë, o per Atlantàatvyko lëktuvu ir paklausë: Ar bepaþinsi,kas Tave aplankë?.. Þinoma, gerai ásiþiûrë-jau á netikëtos vieðnios veidà ir, paþinusi jau-nystës draugæ, atsakiau: Ar ne Ðiûlë bûsi?..

Romano Srûgio teta Mina Srûgikë-Ru-ðinski ið JAV á Naumiestá buvo atvaþiavusi1939 metais. Jai iðvykus atgalios, liko josamerikoniðkø dailiø drabuþiø, kokiø èia ne-turëjome. Pasiteiravau, kà su jais darys. Mansenoji Srûgienë atsakë: Tu ir taip ponà ga-vai, tau jø nereiks...

1940 metø vasarà ið ðaunaus uniformuo-to Lietuvos kariuomenës kario buvo gautasportretas su áraðu: Ilgai atminèiai tau sesutenuo tavo brolio Viliaus. Tauragë, 1940 VII18. Po trijø mënesiø pasiëkë kita fotografija– brolis jau ant ant þirgo: Ilgai atminèiai tausesute nuo mano kariðko gyvenimo. Ðitasplentas eina in Ðiaulius. Sesutei Lienai Srû-gytei. Vilius Srûgis, 2-ojo Ulonø pulko S.K. eskadronas. Bubiai, Ðiauliø apsk., 1940X. Foto K. Tamuèio, Aukðtelkë.

Draugë ið Deguèiø, bûsimoji brolienë(iðtekëjo uþ brolio Viliaus) áteikë ir savofotografijà, kurioje – su skrybëlaite, puoðtagëlelëmis, sage. Kitoje pusëje áraðë: Atver-tus savo albumà, atmink ir mane. Ilgam pri-siminimui savo gerai draugei L. Srûgytei nuoM[artos] Kairytës. Deguèiai, 1940 VIII 11.

Dar viena jaunos moters fotografija. Jàesu gavusi ið draugës, su kuria kartu eidavo-me á chorà. Èia ji su lauko ramunëmis ir,þinoma, ðypsosi: Atminèiai. Taip praeis irmûsø jaunystës dienos. Liks tik sapnas gra-þus. Branguti Dr. Lënutæ, prisimink! Kadasvajosi viena ir ðirdá spaus skausmai, paþvelká mane nors kartà kaip ðypsanti saulutë. Dr.Mina Karaliûtë. Sugintai, 30 X 1940.

Karo metu, kai buvo dideli þmoniø bë-gimai, Mina ið Sugintø þuvo...

Pirmas karo rytmetys Naumiestyje. Þ-monës Naumiestyje kalbëjo, kad kaþkur vyks-ta manevrai.

Tà rytmetá (1941 VI 22) batsiuvys Frei-takas ëjo Sodø gatve – vedësi arklá ið ganyk-lø. Mano mama Elzë Srûgienë ir teiraujasiFreitako: Ar jau manevrai? Ðis ir atsakæs:Taip taip, jau manevrai...

Deja deja, tai jau buvo ne manevrai, okaras. Ið eilës jau antras pasaulinis. Ir ëjo jisnuo Kulieðø Klaipëdos kraðte, per Nau-miestá, á Lietuvos gilumà. Ðvintanèiame bir-þelio danguje – proþektoriø ðleifai, ðviesos...

Vokietijos vermachtas praþygiavo, pra-vaþiavo staigiai: Moment ir nëra.

Toks tad buvo tas keistas, netikëtas pir-mas karo rytmetys.

E. G. 1987 X 20Vyro mama – giedotoja. Paþintis su Jo-

nu, bûsimu vyru. Budynëje, laidotuvëse arsurinkime ji, Marë Katrë Endrulikë-Gocen-tienë (1872 – 1942) turëdavo vesti giesmes.Sakytojas, po karo ir kunigas, F. Megnius(Lietuvos latvis nuo Viekðniø) praðydavo:Na, Gocentien, vesk [giesmæ]. Vyro mamosnamuose buvo ir surinkimai. Svetaunasþmogus – po surinkimo ir pietø ar vakarie-nës kvietë. E. G. 1992 XII 14

Kaip susipaþinome su Jonu, mano bûsi-mu vyru?

Á ðokius netraukë, buvau tam nepaslan-ki, lebeda. Bet mëgau chorinæ giesmæ – sukitomis vienmetëmis draugëmis lankiau pa-rapijos ir jaunalietuviø chorus. Á ðventes, ku-riose bûtinai dalyvaudavo mûsø choras, su-sieidavo gausybë þmoniø. Pamenu, kad áNaumiestá su mandolina atvykdavo net iðPaðyðio, kuris buvo Klaipëdos kraðte...

Taigi kur susipaþinome? Po pamaldø,choro repeticijø bûsimasis vyras Jonas jau-nimà pasikviesdavo á savo advokato raðtinæir nuomojamà butà, kuris buvo netoliesebaþnyèios. Su jais ateidavau ir að. Èia virë-me arbatà, kavà, o Jonas padëdavo ant stalovisokiø skanumynø. Taip ir susipaþinome,o vëliau ir susidraugavome.

Á Vilniø, á Vilniø. Þinia, 1920 m. Jono,Lietuvos kariuomenës savanorio, þygis áVilniø baigësi ties Giedraièiais – ten, ko-vose su gen. L. Þeligovskio legionieriais,atgulë jo bièiuliai puskarininkis Telksnys,eilinis Jonas Kulieðius ir kiti. Dabar vël„þygis á Vilniø“. Þinoma, kvieèia á tarnybàKaune, o vëliau Vilniuje jau kitokie lietu-viai – komisarai, kurie prokuratûroje pristi-go teisës specialistø, o èia kaþkas prisiminëtautininkams nenusilenkusá varpininkà Jo-nà Gocentà, mano bûsimà vyrà, dirbantá ad-vokatu Naumiestyje. Þinoma, jis nepartinis.Bet èia ne nomenklatûros pareigos, o ir sky-rius viso labo civilinis teisminis...

1939 m. Vilniø gràþinus Lietuvai, á jáëmë keltis valdþios ástaigos ið Kauno. Èiasu Lietuvos SSR prokuratûra persikëlë(1941 I 15, treèiadienis) ir mano Jonas.Prokuratûra ásikûrë greta Arkikatedros,Barboros Radvilaitës g. nr. 9. Iðsinuoma-vo vieno kambario butà Uosto g. 5 - 3 kie-me (dab. Pamënkalnio Nr.7?). Perëjus gat-væ ir pora þingsniø deðiniau – buvo par-duotuvë. Mûsø namo áëjimas á kiemà tu-rëjo masyvius pakabinamus vartus. Tvar-kà priþiûrëjo kiemsargis.

Po vestuviø Naumiestyje (1941 II 14,penktadienis) á Vilniø persikëliau ir að –èia padarytos fotografijos su jaunamartësrûbais (Art[ykuù] fot[ograficznij] St. Kry-siak; Vilnius, Didþioji g. 41 - 10, 1941 II24). Taigi mano ir Naumiesèio advokato, otuo metu jau Prokuratûros Vilniuje tarnau-tojo Jono Gocento jungtuves, ðliûbà ðven-tëme Naumiestyje. Prie ilgo stalo tëvø na-muose sutilpo daug giminiø naumiestiðkiøið Sodo gatvës, Cipariø...

Visai atsitiktinai prieð pat karo pradþiàið Vilniaus iðvaþiavau á Naumiestá (J.J. Go-centas kalendorëlyje áraðë: 1941 VI 8: Þmo-nelæ iðleidau pas mamà.). Dar kartà á Vilniømëginau sugráþti tø paèiø metø rudená (VI-II 17: Lënutë atvyko), taèiau buvo sunku sumaistu ir vël teko man vienai iðvaþiuoti áNaumiestá (XI 8: Þmonelæ iðleidau pas ma-mà.). Tuo metu jau gyvenome name prie gat-vës, pirmame aukðte – maþi langeliai á gat-væ, áëjimas á koridoriø ið vartø praëjimo.

Dar prieð karà eidavau pasitikti vyro,gráþtanèio ið darbo ar einanèio pietø ið B.Radvilaitës g., kur buvo Prokuratûros rû-mai (dab. Vidaus reikalø ministerija). Lai-ko turëjau daug, nebuvo kà daryti. 1941 m.pavasará Evangelikø liuteronø kapinëse lai-dojo be kunigo ev. liuteronà Stanaitá (kilæsnuo Jurbarko) – aplankydavome ðias neto-liese namø ant kalno esanèias ir graþiai tvar-komas kapines (fotografija 1941 IX 7; ka-pinës veikë 1809 – 1958, sunaikintos1975?), buvome nuëjæ ir á Vokieèiø gatvæ,kurioje nuo 1940 m. nebeveikë Ev. liutero-nø baþnyèia.

Vaþiuodamas 1941 m. á Vokietijà, buvouþëjæs naumiestiðkis Valinèius, kurio þmo-na – viena ið Bertulinskikiø. Uþ teisininkodarbà jis sumokëjo viðtos kiauðiniais. Jø bu-vo tiek daug, kad trynius á kavà suleidome,o baltymus teko iðmesti. Þmonës tuometbuvo turtingi ir galëjo á namus visko pri-neðti. Jam á akis krito mano portretas, da-rytas dar Naumiestyje þydo fotografo S.Bliumbergo. Vëliau suþinojome, kad karometu Valinèius buvo mobilizuotas á vokie-èiø kariuomenæ ir þuvo.

Kitaip su maistu buvo karui prasidëjus.Gerai kad turëta bent rûkytø deðrø, bet priejø nuolatos pristigdavo duonos...

Maisto stygius – ne pati blogiausia nau-jiena. Per paþástamus netruko pasiekti þi-nia apie sudaromus sovietiniø darbuotojøsàraðus. Nors mano vyras dirbo prokuratû-ros civiliniame teisminiame skyriuje ir bu-vo nepartinis, bet tuomet nieko negalëjainuspëti kas ir kaip gali bûti. Todël, suþino-jæs apie galimybæ vël dirbti Naumiestyje,Jonas nedelsdamas iðvyko. Vyro kalendo-rëlyje tuomet pasiþymëta: 1941 XII 13, bu-vo pavojus. Kelionë á gimtàjà parapijà uþ-truko net tris dienas: 1941 XII 16, ið Vil-niaus á Kaunà; 1941 XII 19, pas þmonelæ

Tæsinys. Pradþia nr. 7.

5Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626)

Armanavièiø Romos katalikø parapijos lietuviaiAleksandras ADAMKAVIÈIUS, Vilnius

Sunku vienareikðmiðkai pasakyti, kadapirmieji lietuviai ásikûrë ðioje teritorijoje.Nëra tiksliø duomenø, kas jie buvo. Tik aið-ku, jog pradþioje èia gyveno baltai, vëliaususlavëjæ.

Baltiðkàsias regiono ðaknis primena ávai-rûs ðios þemës vietovardþiai – kaimø, upiø,eþerø, o taip pat daugelio þmoniø pavardës:Smulka, Þvirba, Protas, Maþeika, Tijûnëlis,Puka ir t. t. Taèiau ðie þmonës jau nebetapa-tina savæs su dabartiniais lietuviais, o daþnainet neátaria savo pavardþiø lietuviðkumo.

Ðio regiono lietuviø istorijà sàlyginai ga-lima iðskirti á 2 laikotarpius. Pirmasis – et-

niniø lietuviø asimiliacija su atvykëliais sla-vais. Ðio proceso pradþia neaiðki, taèiauXVII amþiuje atvykëliai savæs su senbuviais

netapatino. Tà patvirtina 1795 m. daugelisgraikø katalikø metrikø knygø. Tuo metudalis gyventojø dar vadino save lietuviais.Gal tai buvo nauji atvykëliai? Paþvelkime áDysnos apskrities, kurioje buvo ir Armana-vièiø Romos katalikø parapijos gyventojø

statistiniai duomenys. To meto statistiniaiduomenys taip pat atspindëjo ne parapijø, oapskrièiø padëtá. Tad ið bendrø apskritiesduomenø ir galima suþinoti apie ávairias ðioregiono tautybes, tame tarpe ir lietuvius.

Ið pateiktø darbø matyti, jog lietuviøbendras skaièius ir jø procentinis santykissu vietos gyventojais ypatingai nesikeitë.Antruoju laikotarpiu lietuviai masiðkai plû-

do ið tankiai jø apgyventø srièiø á ðias vieto-ves.Pirmieji lietuviai ðiuo laikotarpiu á Ar-manavièiø parapijà atvyko 1890 metais ið

Stepanpolės valsčiaus bendruomenės pagal žemės mokesčius Nuosava žemė

Kaimo bendruomenės Namų (ūkių)

skaičius Dešimtųjų Kvadratinių

sieksnių Kozulino 12 64 - Baltojo Dvaro* 5 87 - Klatkovo 2 40 -

Petranislovo* 3 40 - Kairų Jurgeliškių* 3 40 - Širinovo 4 75 - Stepanpolio 4 60 - Šalcovo* 2 35 - Bučelių* 3 40 1700 Sinicų* 15 153 200 Pčelnikovo 5 62 2260 Čerepovo 5 89 1540 Chodanenkovo 4 76 1720

Zengmantovo 6 118 2062 * Žvaigždute pažymėtos lietuvių bendruomenės

Stepanpolės srities kaimo bendruomenės 1910 m. kovo 1 d.

Skirtinės žemės kiekis

Kaimo bendruomenės Namų (ūkių)

skaičius Dešimtinių Kvadratinių

sieksnių Stepanpolės 104 462 1601 Elnenskos 39 242 878 Аleksandro 51 201 270

Zengmantovo 35 138 800 Šendinsko 27 137 1200 Monazylo 35 215 2300 Ivanovo 40 197 820 Boluovskio 46 216 168 Juzefo 72 289 2209 Baltojo Dvaro* 89 445 1477 Krasnogovskio 26 136 2100 Karilovskio 7 33 1400 Liudvinovskio 37 405 2072

Sinicko* 56 275 - Iš viso 714

*žvaigždute pažymėtos lietuvių bendruomenės

Tæsinys. Pradþia nr. 8 Tvereèiaus, Gudutiðkiø, Ðvenèioniø para-pijø. Jie ásikûrë dviejuose kaimuose – Zy-liø (Sinicy) ir Baltàjojo Dvaro.

Atvykæ lietuviai ásigydavo ið nusigyvenu-siø dvasininkø þemës ir keldavosi iðtisomisðeimomis, steigdavo ûkius, kai kurie jø kurda-vo ðeimas èia. Pirmà kartà ðiame regione su-skambo lietuviø kalba. Vietiniai atvykëlius pri-ëmë draugiðkai. Jokiø tarpracionaliniø kon-fliktø nebuvo. Lietuvius vietos gyventojai va-dino litviakais. Ðis vardas iðliko iki ðiø dienø.

Apie persikëleliø buitá ir bûtá þiniø iðli-kæ maþai. 1909 m. geguþës 21 d. baltarusiølaikraðtyje, „Naða niva“ straipsnyje apie Ar-manavièius, raðoma: „Prieð 15 metø atsi-rado pas mus ir lietuviø. Jie ásigijo dvi val-das ir ákûrë jose sodybas (...) Visi baltaru-siai, sentikiai, þydai, lietuviai pas mus su-gyvena taikiai.“

1911 m. vasario 17 d. ðiame laikraðtyjeeiliná kartà apie Armanavièius raðoma:„Apie Armanavièius daug dideliø kaimø,kuriuose gyvena vien baltarusiai katalikai,yra ir 20 – 30 lietuviø persikëlëliø namø. Irðtai atsitiko toks dalykas. Mes, baltarusiai,nuolatiniai ðiø vietø gyventojai, bet nieka-da baþnyèioje nevyko pamaldos baltarusiøkalba, tik lenkiðkai. Taèiau, kai tik atvykolietuviai, ið karto pradëjo lietuviðkai giedo-ti, kalbëti, jie pasiekë ir daug ko kito“. Ðáreiðkiná papildo ir kiti liudijimai, patvirti-na Armanavièiø baþnyèios ataskaitos, kur1911 m. raðoma: „Evangelija visada skai-toma lenkø ir lietuviø kalbomis.“

1923 metø áraðas: „Per 40 -ties valandøpamaldas 2 pamokslai sakomi lenkø kalbair kartais lietuviø kalba: Tad dargi 1930 me-tais lietuviø kalba skambëjo ne tik buityje,bet ir Armanavièiø baþnyèioje. Ðis faktasvargu ar þinomas netgi Baltarusijos lietuviøistorijos tyrinëtojams, nes ir apie minëtàjá

Tæsinys kitame numeryje

Kunigas Adomas Masiulionis

Kunigas dr. Alfonsas Bobièius (kairëje) su vikaru Vincentu Labanu Armanovièiuose.1929 m. po iðkëlimo á kità parapijà. 1930 m. Armanovièiuose baigësi lietuviø kalbospamaldos.

medþiagos beveik nëra. Beje, minëtoje baþ-nyèioje buvo ir keletas lietuviø kunigø.

Kunigas Pilypas Bûdvytis gimë 1859metais. Áðventintas á kunigus 1884 m. Ar-manavièiø baþnyèios klebonu buvo nuo1900 02 20 iki 1909 01 07. Jis 1903 metaisárengë akmeninius laiptus á Armanavièiøbaþnyèià, 1904 m. – ávairiaspalviø cementi-niø plyteliø baþnyèios grindis. Kunigas mi-rë 1909 01 07 Armanavièiuose. Èia ir palai-dotas. Vëliau jam buvo pastatytas antkapi-nis paminklas su áraðais lietuviø ir lenkø kal-bomis. Paminklas iðlikæs iki ðiø dienø.

Prie kunigo Pilypo Bûdvièiaus paminklo su lietuviðku uþraðu ðalia Armonavièiøbaþnyèios, Dr. Kazimieras Garðva (kairëje)

ës

o

tiniø

oor

on

o

u

2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626)6 Voruta

Geguþës 11 d. Siemens arenoje Vilniu-je Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamen-tas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybëskartu su Vilniaus apskrities virðininko ad-ministracija rengia Rytø Lietuvos mokyk-lø moksleiviø menø festivalá „Rytø Lietu-vos þiedas“. Jame dalyvaus per 20 savival-dybiø atrinktø meno kolektyvø ir daugiaukaip 400 jaunøjø atlikëjø. Jie atvyks ið Ig-nalinos, Trakø, Ukmergës, Ðvenèioniø, Ðir-vintø, Ðalèininkø rajonø, Visagino miestoir Elektrënø savivaldybës. Á festivalá pa-kviestas Vilniaus B. Dvariono muzikos mo-kyklos vaikø choras.

„Toká festivalá rengiame pirmà kartà, –sakë Tautiniø maþumø ir iðeivijos departa-mento Rytø Lietuvos programos poskyriovedëjas, vienas ið festivalio organizatoriøAlfonsas Kairys. – Tai didelë atsakomybë.Kad ðventë vyktø sklandþiai, paliktø vi-siems daug gerø áspûdþiø, priklauso ne tiknuo organizatoriø, bet ir nuo dalyviø, mo-kyklø, kuriø kolektyvai dalyvaus festivaly-je, nuo savivaldybiø. Norime, kad kuodaugiau þiûrovø atvyktø ið rajonø. Laukia-me mokiniø, jø tëvø, mokytojø, ypaè ið tømokyklø, kuriø meno kolektyvai pasirodysscenoje. Tikimës, kad ið kiekvieno rajono,

savivaldybës, miesto atvyks po 400 – 500þmoniø. Maþdaug tiek þiûrovø gali sutal-pinti Siemens arena, kurios nuomos iðlai-das padengë Vilniaus miesto savivaldybë.Esame jai dëkingi“.

Ðventëje dalyvaus ir þinomi atlikëjai Ve-ronika Povilionienë, Povilas Meðkëla, Ra-failas Karpis, Vladas Kovaliovas.

Festivalio metu bus pristatyta Rytø Lie-tuvos rajonø savivaldybiø dailës ir menømokyklø mokiniø autoriniø darbø paroda„Mano gimtinë“.

Festivalio metu bus iðkilmingai áteik-tos Tautiniø maþumø ir iðeivijos departa-mento ásteigtos Stanislovo Rapolionio pre-mijos uþ Rytø Lietuvos kultûros ir ðvieti-mo sklaidà. Jos paskirtos Ðalèininkø rajo-no Eiðiðkiø S. Rapolionio gimnazijos mo-kytojui metodininkui, poetui ir dailininkuiVytautui Dailidkai uþ knygas „Paklydusiopavasario godos“ bei „Tautiniø tradicijøpuoselëjimas“ ir istorijos ir politologijosmokytojui ekspertui ið Visagino AlgirduiKavaliauskui. Jis paraðë keletà knygø apiesavo miestà. Tai „Visaginas, 1975 – 1999“,„Jaunojo visaginieèio portretas“, „Visagi-nas, 1972 – 2002“ ir „Jûsø laukia Visagi-nas“. Laureatams bus áteiktos S. Rapolio-nio skulptûrëlës. Jø autorius – þymus skulp-torius Konstantinas Bogdanas.

Siemens arenoje pirmà kartà skambës RytøLietuvos mokyklø moksleiviø dainos ir

suksis ðokëjø poros

Jau treèià kartà ðio renginio metu orga-nizuojamas Karolio Ðirvinsko premijos li-teratø konkursas. Ðià premijà ásteigë tradi-cinio respublikinio renginio „Vaiþganto skai-tymai“ organizacinio komiteto narë Aldo-na Ðirvinskienë – þuvusio sûnaus literato,tautodailininko Karolio Ðirvinsko atmini-mui. Premijos tikslas – suaktyvinti literatøveiklà, jø pastangas leisti savo kûrybos kny-gas, suteikti galimybæ pasitikrinti kûrybossugebëjimus, bûti pastebëtiems, ávertintiemsir paskatintiems. Konkurse dalyvavo dau-giau nei 20 literatø ið Rytø Lietuvos.

Pasibaigus skaitymams, sveèiai susipaþi-no su Turgeliø mokykla, miestelio istorija.

Turgeliø istorija labai ádomi, èia tikraiyra kà pamatyti. Todël po pietø mokyklojesveèiams buvo pasiûlyta ekskursija, kuriosmetu, jie apsilankë Ðvè. Mergelës MarijosËmimo á dangø baþnyèioje, Mikniðkiø dvar-vietëje, kur ásikûrusi staèiatikiø bendrija,prie Vilniaus universiteto rektoriaus Simo-no Malevskio kapo, garsioje Merkinës dvar-vietëje (buvusioje Pavlovo respublikoje).Apie visus apsilankymo objektus, Turgeliømiestelio praeitá ir dabartá pasakojo Ðalèi-

ninkø literatas, istorijos mokytojas, publi-cistas, paraðæs daug straipsniø apie mûsøkraðtà, Antanas Lesys.

Po ekskursijos ir literatø konkurso vy-ko vakaronë – kûrybos skaitymai, buvo pa-skelbti Karolio Ðirvinsko premijos laurea-tai. Vertinimo komisijos narys, þinomas po-etas Vacys Reimeris, paþymëjo, kad buvolabai sunku iðrinkti geriausius, nes skiria-mos tik trys premijos, o geros poezijos su-kûrusiø autoriø yra þymiai daugiau. Tre-èioji vieta atiteko Irenai Petrauskaitei (Vil-nius), antroji – Algirdui Gogeliui (Anykð-èiai), pirmoji – poetui Romui Vorevièiui(Ðalèininkai). Visi laureatai buvo apjuostigarbës juostomis, apdovanoti Karolio Ðir-vinsko poezijos rinkiniais ir paveikslø rep-rodukcijomis.

Literatai sveikino vieni kitus, skaitë kû-rybà, dovanojo vieni kitiems savo iðleistasknygas su autografais. Kaip ir kiekvienà pa-vasará, visi buvo pakviesti dalyvauti litera-tø konkurse, kurio nugalëtojai skelbiamikasmet rudená – poezijos, prozos ir publi-cistikos nominacijose.

Fikrat SALIMOV, Ðalèininkai

LITERATAI SUSITIKO TURGELIUOSE

Jonas RUMÐA, VilniusTruputis istorijos2006 metais „Ryto“ vidurinës mokyklos

kolektyvas ðventë 30-ties metø jubiliejø. At-vërusi duris 1976 metais, iðleidusi XXIX lai-das, mokykla tæsia ir kuria naujà savo gyveni-mo puslapá. Per 30 metø mokyklà 5 mokiniaibaigë aukso medaliu, 50 mokiniø sidabro me-daliu, 46 – su pagyrimu.

Mokyklos kraðtotyros bûrelio veikla pra-sidëjo dar 1978 metais. Mokyklos istorijojeminima, jog tais metais mokykloje atidary-tas kraðtotyros muziejus. Nuo minëtø iki1986 metø ðiam muziejui vadovavo moky-tojas Kazimieras Blaþys (muziejus buvo ákur-tas istorijos kabinete). Mokytojas taip pat va-dovavo ir kraðtotyros bûreliui.

1990/1991 ir 1991/1992 mokslo metaiskraðtotyros bûreliui vadovavo istorijos mo-kytoja Jûratë Blaþytë. Surinkta kraðtotyrinëmedþiaga: „Kalendorinës, ðeimos ir religi-nës ðventës“. Daug keliauta istorinëmis vie-tomis, ne kartà dalyvauta talkose tvarkantKaroliniðkiø miðkelá, atlikti kiti darbai. Nuo1993 02 01 bûreliui vadovauja istorijos mo-kytoja Vilma Riabovienë.

1997 05 01 atidarytas mokyklos muzie-jus. Pradþioje muziejus buvo ásikûræs pirma-me aukðte, ðalia technologijø kabineto, ne-dideliame kambarëlyje. Pradëta raðyti mo-kyklos istorijà, rinkti duomenis apie dirban-èius ir dirbusius mokytojus, organizuojamosparodos, susitikimai, kaupiami muziejauseksponatai.

Per 10 metø egzistavimo laikotarpá á krað-totyros bûrelio bei jaunøjø muziejininkøveiklà ásitraukë per 300 aktyviø dalyviø, ku-rie talkino ruoðiant parodas, lankë jaunøjøkraðtotyrininkø bûrelá Vilniaus jaunøjø tu-ristø centre, baigë jaunojo kraðtotyrininkomokyklà, gavo neformaliojo ugdymo veik-los paþymëjimus. Bûrelio nariai kasmet da-lyvauja kraðtotyros ekspedicijose, jø surink-ta tiriamoji medþiaga, nuotraukos, uþraðytipasakojimai iðties turi unikalià iðliekamàjàreikðmæ. Kraðtotyros bûrelio nariai, mokyk-los muziejus ne kartà dalyvavo tiek naciona-linëje jaunøjø kraðtotyrininkø ekspedicijoje,tiek respublikinëje mokykliniø muziejø ap-þiûroje, kur mokiniø darbai buvo puikiaiávertinti. Bûrelio nariai talkina mokyklosbendruomenei vedant ávairias kalendorinesðventes, kitus renginius, patys jam organizuo-ja, vykdo projektus, rengia viktorinas. Edu-kacinës programos jau eilæ metø vykdomos:

· su Nacionaliniu muziejumi: „Paþintinëedukacinë programa“ jaunesniøjø klasiø mo-kiniams bei projektas „Ðio amþiaus datos –tarsi gairës“, skirtas Vilniaus Didþiojo Sei-mo 100-meèiui paminëti.

· su Taikomosios dailës muziejumi: „Val-dovø rûmai“ ir „LDK vëliavos“.

· Pilietinio ir tautinio ugdymo projektas„Ten, kur senoliai godas godojo” vykdytaskartu su Vilniaus jaunøjø turistø centru. Pro-jektà vykdë 7 klasiø jaunieji kraðtotyrinin-kai. Jame pristatëme Karoliniðkiø mikrora-jonà, senuosius senoliø rakandus, kalbëjo-me apie paproèius ir tradicijas, kokius dar-bus moka dirbti mokiniai. Pateikëme ir se-noviná pyrago receptà.

· Dalyvauta tarptautiniame projekte VIL-NIAUS ÞVËRYNO GIMNAZIJOJE „Ho-lokaustas Lietuvoje ir Europoje“, skirtameLietuvos þydø genocido dienai paminëti kar-tu su Italijos, Lenkijos bei Lietuvos mokykløatstovais. Moksleivës I. Dirmaitë ir I. Taðki-naitë skaitë praneðimà „Þydø gelbëtojai“.

· Gana prasmingas ir ádomus projektas„Aplankykime Vilniaus kapines“, vykdytasmuziejininkø bûrelio nariø ir etikos mokyto-jos N. Vaièikauskienës. Aplankytos VilniausRasø, Bernardinø ir Antakalnio kapinës.

· Didelio susidomëjimo sulaukë projek-tas„Vilniaus dvarai“, kurá ruoðë 12 klasiømoksleiviai. Surinkta medþiaga apie pagrin-dinius Vilniaus dvarus, atskleidþiama isto-rija, dvarø reikðmë, kultûrinis paveldas.

Edukaciniuose projektuose dalyvauja

Vilniaus „Ryto“ vidurinësmokyklos muziejui 10 metø

kraðtotyros bûrelio nariai, taip pat ávairiø kla-siø mokiniai. Projektai pristatomi ne vienmokyklos bendruomenei, bet ir Vilniaus,Kauno mokykloms, Respublikos jaunie-siems muziejininkø bûreliø nariams. Kas-met ieðkoma naujø veiklos formø, kurios lei-dþia atsiskleisti asmenybës formavimuisi irtobulëjimui. Projektai ádomûs savo turiniu,raiðkos forma, gal todël jie patrauklûs moki-niams. Ypaè ásimintinas buvo Kauno jaunø-jø turistø centro vykdytas projektas „Kur se-noliai godas godojo“, kurio metu ne tik pri-statytas projektas, bet ir aplankytos unika-lios istorinës vietos. Vien tai, kad projektasbuvo pristatytas Kauno pilies menëje, pali-ko neiðdildomà áspûdá.

Projektø metu sukaupta medþiaga nau-dojama ávairiø dalykø – etikos, muzikos, lie-tuviø kalbos, tikybos, pilietinës visuomenëspagrindø pamokose.

Bene pats didþiausias ir sëkmingiausiasprojektas, vykdytas 2005/2006 mokslo me-tais, buvo apie Dariø Gerbutavièiø, þuvusá1991 metø sausio 13-ajà prie televizijos bokð-to – buvusio mûsø mokyklos mokinio kny-gos „Sausio 13 -toji – Lietuvos dvasios per-galë“ bei videofilmo „Dariø Gerbutavièiøprisimenant“ sukûrimas. Knygà iðleido lei-dykla „Versus Aureus“. Ðis projektas buvone tik ádomus, bet ir turi didelæ iðliekamàjàvertæ.

Ðiuo metu mokykla, ruoðdamasi mokyk-los muziejaus 10 -meèiui, vykdo projektà„Moèiutës skrynià pravërus“, kuriame da-lyvauja 5 – 11 klasiø mokiniai. 6 – 7 klasiømokiniai dalyvauja etniniø regionø varþytu-vëse, kiti ruoðia parodà mokyklos muzieju-je, pieðia, dalyvauja viktorinoje. Á renginá pa-kviesti ir kitø Vilniaus miesto mokyklø mo-kiniai, kurie pristatys savo programas.

Mokyklos muziejus lankomas, vien per2005/2006 mokslo metus muziejø aplankëvirð 2000 lankytojø. Savo fonduose muzie-jus turi sukaupæs apie 400 eksponatø, kurienaudojami parodø, pamokø, neformaliojougdymo uþsiëmimø metu. Mokyklos muzie-juje rengiamos parodos, vyksta pamokos, jau-nosios gidës gali papasakoti mokyklos beimuziejaus istorijà, vyksta neformaliojo ug-dymo uþsiëmimai, susitikimai. Manau, kadgeriausià atliekamo darbo ávertinimà duodapatys mokiniai, kuriems muziejus yra pa-trauklus, ádomus, turiningas, á já norima uþ-eiti. Ðtai kokios 10 – klasiø mokiniø mintys:

O ðtai kà apie muziejø raðo jau greit iðei-sianantys – 12 -tø klasiø mokiniai: Joks ki-tas muziejus nebus man toks artimas ir savaskaip ðis. Juk tiek kartø teko jame bûti, þiûrë-ti nuotraukas, kurios pasikeièia kasmet, betpaþástami veidai iðlieka tokie pat. Labai ma-lonu, kad kiekvieno RYTIEÈIO bent maþakuriamos istorijos dalis iðliks kitoms kar-toms. Nora Ieva Babravièiûtë, 12a klasë

Mokytoja V. Riabovienë yra tikra ðaunuo-lë! Mokyklos muziejus yra ne tik „dël gro-þio“, jis taip pat yra puiki edukacinë priemo-në. Labai puiku, kad mokytoja, padedamamokiniø, saugo mokyklos bei apskritai Lie-tuvos istorijos aspektus.

Monika Babravièiûtë, 12a klasëManau, mûsø muziejus yra ádomus ne tik

moksleiviams, bet ir mokyklos sveèiams. Ja-me kiekvienas gali susipaþinti su Vilniaus„Ryto“ mokyklos ir visos Lietuvos istorija.

Muziejus yra jaukus, tvarkingas, todël ja-me visuomet malonu praleisti laikà. 200704 03 Rûta Gnedevièiûtë, 12 a klasë

Muziejus visada buvo mûsø mokyklospasididþiavimas, traukos centras, istorijos þi-dinys. Visada ádomu ten uþsukti, pavartytisenas nuotraukas, dalyvauti projektuose. Ti-kiuosi, mokyklos muziejus gyvuos dar ilgai,nes jis tikrai reikalingas. 2007 04 03 MildaGrieþytë, 12a klasë.

Vilniaus „Ryto“ vidurinës mokyklos mu-ziejaus vadovë, kraðtotyros neformaliojo ug-dymo mokytoja metodininkë

Atkelta ið 1 p.

Ðventës dalyviai

Vilma RIABOVIENË, Vilnius

7Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626)

Tautinë netolerancija bûdingesnë ne paprastøVilniaus rajono þmoniø tarpusavio santykiams, betvisø pirma valstybinëms ir visuomeninëms institu-cijoms – konstatuoja tyrimo „Mokymosi prieina-mumas Vilniaus rajono gyventojams“autoriai.Apklausas apibendrinusiems mokslininkamssusidaro áspûdis, kad tautinës netolerancijos es-kalavimas, átampos palaikymas Vilniauskraðte kai kurias organizacijas ar institucijaságalina dirbtinai save sureikðminti, ágauti so-cialinës átakos, galiø ir politinio svorio, re-miantis tautiðkumo kriterijumi padeda su-telkti savo elektoratà ir tokiu bûdu palaikytisavo galios bei valdþios tæstinumà.

Tyrëjø duomenimis, tautinë netoleranci-ja sistemingai pasireiðkia bûtent tarp lenkøir lietuviø, nors Vilniaus rajone nuo seno yrair kitø tautø atstovø – rusø bei baltarusiø.

Etninës átampos pagal kitus teoriðkai áma-nomus santykiø derinius, kaip antai „lietu-viai – rusai“, „lenkai – rusai“ ir kt., tyrimometu neaptikta.

Ko nerimauja lietuviaiPasak sociologø, kraðtutine forma lietu-

viðkas etnocentrizmas atsispindi áþeidþian-èioje frazëje, kurià tyrëjams interviu ir susiti-kimø metu teko iðgirsti: „Lietuvoje (arba Vil-nijoje) nëra lenkø, yra tik sulenkëjæ lietuviai“.

„Ðis lozungas turi kelias potekstes – a)bandymà ignoruoti lenkø tautinæ maþumàLietuvoje, jos istorines ðaknis ir legitimumà,b) suponuoja ir idëjiðkai pagrindþia ketini-mà ryþtingai „atstatyti teisingumà“ jei ne po-litinës istorijos, tai bent jau kalbos istorijospoþiûriu“, – raðoma studijos iðvadose.

Savo ruoþtu, lenkø tautinës maþumos tel-kimasis iðskirtinai tautiniu pagrindu, tauti-niø motyvø dominavimas lenkø rinkëjø pa-sirinkimuose, skatina lietuviø nerimà, esà,nenorima integruotis á Lietuvos visuomenæ,negerbiamas Lietuvos valstybingumas ir vals-tybinë kalba, lipdomos „lenkø respublikosLietuvoje“, „penktosios kolonos“ ir kitos ne-korektiðkos etiketës.

„Lietuviðkas ir lenkiðkas etnocentrizmas idë-jiðkai maitina vienas kità ir tam tikra prasme yravienas kito prieþastis“, – paþymi tyrëjai.

Apie tautines nuoskaudasSvarbus momentas, palaikantis ir vieno,

ir kito tipo etnocentrizmà, yra skirtingos tøpaèiø ávykiø istorinës traktuotës. Lietuviønuoskauda – Vilniaus kraðto praradimas.Lenkiðka istorijos interpretacijos versija –Lietuva apskritai buvo Lenkijos dalis.

„Ðios interpretacijos ðviesoje kitaip atro-do ir Vilniaus kraðto prijungimas prie Len-kijos“, – teigia tyrëjai, pridurdami, jog ðiamekontekste ádomu tai, kad baltarusiø istori-kai irgi pateikinëja savas istorijos versijas.

Pavyzdþiui, esà Lietuvos Didþioji Kuni-gaikðtystë buvusi baltarusiø valstybë, tiesiog jospavadinime formaliai figûravo þodis Lietuva.

Akcentuodami Lietuvos visuomenei irðvietimui dar neáprastà, taèiau, jø nuomonelabai aktualià „etnocentrizmo“ sàvokà tyri-mo autoriai siûlo apibûdinti jà detaliau.

Tarp tapatybës ir nacionalizmoEtnocentrizmas tai – individo arba jø

grupës savybë, pasireiðkianti tuo, kad á dau-gumà socialiniø reiðkiniø, procesø ir ávykiø,taip pat á kitas socialines grupes ir tautas þiû-rima iðskirtinai tik per savo tautinës kultû-ros bei patirties prizmæ.

Tai ið dalies prasilenkia su moderniai ireuropietiðkai suvokiama tautine tapatybe iratspindi supaprastintà, susiaurintà poþiûrá ásave patá bei socialinæ aplinkà.

Etnocentrizmas trukdo plaèiau, be iðanks-tinio nusistatymo áþvelgti su tautos kultûra irtautiðkumu tiesiogiai nesusijusius socialiniogyvenimo atspalvius bei dimensijas. Ðiuo po-þiûriu etnocentrizmas gali pasireikðti kaip iðdalies nepatraukli, asmens ar grupës galimy-bes ribojanti savybë, skatinanti socialinæ átam-pà ir nekonstruktyvø konfliktiðkumà.

„Visgi etnocentrizmas nëra vienareikð-miðkai neigiama savybë kaip nacionalizmas,kuris pasireiðkia kitø tautø sumenkinimu“,

LIETUVIÐKO IR LENKIÐKO ETNOCENTRIZMO YPATUMAII.URBONAITË, Vilnius

– paþymi mokslininkai. Anksèiau atlikti tau-tinio tapatumo nuostatø tyrimai rodo, kadetnocentrizmas uþima tarpinæ pozicijà tarpmoderniai ir demokratiðkai suprantamostautinës tapatybës ir nacionalizmo.

Tai, kad tyrimo metu tiesiogiai neklau-siant, vadinasi, ir neperðant nuomonës, gy-ventojø pasisakymuose iðryðkëdavo etnocen-trizmo ir tautinës netolerancijos faktai, tyrë-jø nenustebino.

„Esmë ta, kad bûtent vieðas kalbø varto-jimas ir ðvietimas daugiakalbiame regionekaip tik yra ta socialinë arena, kurioje tauti-në netolerancija ir gali pirmiausiai pasireikðtitiek individualiu, tiek instituciniu lygmeniu“,– raðome tyrimo iðvadose.

Kam atstovauja rajono savivaldybë?Átaigus tautiðkai motyvuoto nesusikalbë-

jimo instituciniu lygmeniu pavyzdys – san-tykiai tarp dviejø valstybiniø institucijø, ad-ministruojanèiø ðvietimà Vilniaus rajono te-ritorijoje: Vilniaus apskrities virðininko ad-ministracijos ir ne pirmà kadencijà Lietuvoslenkø rinkimø akcijos valdomos Vilniaus ra-jono savivaldybës.

Lietuvoje natûraliai susiklostë praktika,kuomet áprastiniø bendrojo lavinimo mokyk-lø steigëjas yra savivaldybë, o specialiøjø mo-kyklø steigëjas – apskrities virðininko admi-nistracija. Taèiau „simptomiðka yra tai, kadði taisyklë negalioja kai kurioms daugiatau-tëms Vilniaus apskrities savivaldybëms, otaip pat Vilniaus rajono savivaldybei“, – pa-stebima tyrimo iðvadose.

Pasak mokslininkø, nuokrypis nuo ben-dros ðalies praktikos èia pasireiðkia tuo, kadapskrities administracija, kitaip nei áprasta ða-lyje, yra daugelio lietuviðkø mokyklø steigëja.Taèiau nuo bendros praktikos nukrypstamatodël, kad „Vilniaus rajono savivaldybë, ku-rià jau eilæ kadencijø valdo Lietuvos lenkørinkimø akcija, pirmiausiai atstovauja lenkøtautybës gyventojus, svarbiausiu politiniu pri-oritetu laiko lenkiðko etniðkumo (kad nesa-kyti lenkiðko etnocentrizmo) puoselëjimà“.

„Tokia pozicija iðplaukia ið minëtos par-tijos pavadinimo, deklaruojamø idëjiniø ver-tybiø, politinës strategijos bei taktikos, ga-liausiai ðios partijos etnocentriná kryptingu-mà liudija jos konkretûs politiniai ir valdy-mo sprendimai“, – teigia tyrëjai.

Proteguoja lenkiðkas mokyklasPateikdami pavyzdþiø, mokslininkai pa-

stebi, kad „minëtoje daugiatautëje savivaldy-bëje pastaruoju metu buvo pleèiamas bûtentlenkiðkø mokyklø tinklas, kai visoje ðalyje,taip pat ir Vilniaus rajone stebima mokykli-nio amþiaus vaikø demografinë duobë“.

Tyrëjai paþymi, jog ðalies realybë ðiandien,deja, yra tokia, kad kiekybiðkai plësti mokyk-lø tinklà prielaidø nëra. Dalis mokyklø nesu-komplektuoja klasiø ir yra uþdaromos, kitosreorganizuojamos ir tampa kokiø nors gretaesanèiø didesniø mokyklos skyriais.

„Simptomiðka tai, kad sovietmeèiu Vil-niaus rajone buvo pleèiamas rusiðkø mokyk-lø tinklas, tuo tarpu atkûrus Nepriklauso-mybæ, kryptingiausiai plëstas lenkiðkø mo-kyklø tinklas“, – raðoma studijos iðvadose.

Lietuvos lenkø rinkimø akcijos, valdan-èios vietos savivaldybæ, veiklos etnocentri-nis kryptingumas atsispindi ir lëðø ðvietimuiskirstyme bei perskirstyme.

Teisiðkai átvirtina mokinio krepðelio me-todika numato, kad steigëjas, reikalui esant,gali perskirstyti iki 5 proc. krepðelio lëðø.Tuo tarpu Valstybës kontrolë nustatë, kad ra-jono savivaldybë neleistinai perskirstydavoiki 10 proc. krepðelio lëðø.

Prieðingai, nei daugelyje kitø ðalies savi-valdybiø, Vilniaus rajono savivaldybë nëralinkusi diegti paþangià praktikà – deleguotimokykloms savo finansus tvarkyti savaran-kiðkai. Tokiu bûdu tarsi kuriamos biuro-kratinës prielaidos stiprinti ir átvirtinti cen-tralizuotà finansø valdymà, o tuo paèiu irdidesnes perskirstymo galimybes.

„Svarbu suvokti, kad pats neteisëto per-skirstymo faktas tautinës netolerancijos kon-

tekste atveria principinæ galimybæ atitinka-mà temà eskaluoti (1) ir teigti, kad savival-dybës administracija proteguoja bûtent len-kiðkas mokyklas“, – áspëja sociologai.

Kas lemia kalbos pasirinkimàAnoniminis nuomoniø tyrimas atsklei-

dë ir kitus nepalankius etnocentrizmo, ið-plaukianèio ið vietos administracijos ar ben-druomenës veiksmø, faktus.

Pasak tyrëjø, realybë yra tokia, kad dalisVilniaus rajono gyventojø neturi aiðkios tau-tinës tapatybës. Galiausiai dalis ðeimø, ne-priklausomai nuo savo tautinës tapatybës, lei-dþia (arba norëtø leisti) vaikus á mokyklà,kurioje mokoma valstybine kalba.

„Toks apsisprendimas integruotis (arbanetgi asimiliuotis) taip pat yra þmogaus tei-siø dalis, todël turëtø bûti be iðlygø gerbia-mas ir apsaugotas“, – paþymi mokslininkai.

Apklausa parodë, jog gyventojai, nepri-klausomai nuo tautybës, supranta valstybi-nës kalbos reikðmæ savo ir savo vaikø atei-èiai. Deja, ðeimos, apsisprendusios leisti vai-kus á lietuviðkà mokyklà, neretai patiria (arbijo patirti) vietos valdþios arba lenkø vietosbendruomenës spaudimà.

Þmonës nerimauja „kaip reikës á akis pa-þiûrët“, klijuojamos etiketës „prokliatyje lit-vaki“. Vietos bendruomenëje tokios ðeimospajunta, kad atðalo santykiai, kad jos bendruo-se renginiuose tarsi yra nepageidaujamos.

Apklaustieji sakë nerimaujantys, jog to-kioms ðeimoms pretenduojant á paslaugas, ku-rias teikia seniûnija, tikëtina, vienaip ar kitaipbus patiriami suvarþymai, vilkinimas ir pan.

Per apklausas minëtos ir kitos spaudimopriemonës – ekonominiai svertai, kurie sà-lyginai skurdokame rajone ágaunà itin didelápaveikumà, pvz., tai kad ir uþuominomis ið-sakomas gàsdinimas atleisti ið darbo ir pan.

Kai kurie apklaustieji nurodë, jog lenkø kil-mës kunigai kartais paragina vietos bendruome-næ telktis tautiðkumo pagrindu: „lenkai privalolaikytis vienas kito, neiðduoti savo tautiðkumo“.

„Dviejø ðeimininkø“ situacijaNe lenkø kilmës asmenys sàlyginai daþ-

niau skundësi prastu mokyklø pasieki-amumu, kai kurie ið jø teigë, kad vietinio susi-siekimo transporto tvarkaraðèiai esà specia-liai sudaryti taip, kad daugiau keblumø patir-tø moksleiviai, norintys pasiekti lietuviðkasmokyklas.

Ne lenkø kilmës apklaustieji pastebi la-bai didelá lenkiðkø mokyklø aktyvumà, agi-tuojant vietos bendruomenes ðeimas savo vai-kus leisti á mokyklà, kurioje mokoma bûtentlenkø kalba.

Kai kurie ne lenkø kilmës respondentaiakcentuodavo, kad lenkiðkos mokyklos gau-na daug labdaros ið Lenkijos ir tokiu bûdutarsi yra remiamos papildomai.

Ávertinus dar minëtus centralizuoto lëðøskirstymo ir perskirstymo ypatumus perðasiiðvada, kad mokyklos, dëstanèios ne lenkøkalba, ðiuo poþiûriu bent jau sàlyginai jau-èiasi diskriminuojamos, subjektyviai áþiûrièia prielaidas lygioms galimybëms paþeisti.

Apklausø metu iðryðkëjo tendencija, jogne lenkø kalba dëstanèiø mokyklø bendruo-meniø nariai neretai pasijunta vienaip ar ki-taip iðskiriami, jauèia esantys kitokie.

Kai kurios apskrities virðininko admi-nistracijai pavaldþios lietuviðkos mokyklosskundësi, kad joms sunkokai sekasi gauti pa-slaugas ið Pedagoginës psichologinës tarny-bos, kuri pavaldi Lietuvos lenkø rinkimø ak-cijos valdomai vietos savivaldybei.

Buvo iðreikðta nuomonë, kad mokykløporeikiø ignoravimo ir „tarpþinybinio nesu-sikalbëjimo“ prieþastys bent jau ið dalies nu-lemtos politiniø ir tautiniø motyvø.

Apskritai ávairios respondentø kategori-jos pabrëþdavo, kad rajone egzistuoja dvi ly-giagreèios mokyklø sistemos – viena valdo-ma savivaldybës, kita – apskrities. Taip patbuvo pabrëþiama, kad tarp tø dviejø sistemøegzistuoja trintis.

„Tokià „dviejø ðeimininkø“ situacijà irdviejø sistemø trintá dauguma respondentø,nepriklausomai nuo tautybës, linkæ traktuo-

ti kaip negerovæ“, – pabrëþia tyrëjai.Daugiakalbystë – þalinga?Per apklausas uþfiksuotos ávairios ðvietimo

vadovø, mokytojø ir tëvø interpretacijos, esà, mo-kydamiesi vienu metu ir gimtàja, ir valstybinekalba vaikai susipainioja, jiems sunkiau moky-tis, vadinasi, – daugiakalbystë yra þalinga.

„Ðiuo poþiûriu tautinës maþumos baimi-nasi kad sunkiau bus ásisavinama medþiaga,todël prieðtarauja, kad kai kurie dalykai nelie-tuviðkose mokyklose bûtø dëstomi valstybinekalba. Savo ruoþtu kai kurie lietuviø kilmësrespondentai bijo, jog daugiakalbystë susilpni-na valstybinës kalbos pozicijas ir plëtros gali-mybes rajone. Tokiu bûdu viena kitai oponuo-janèiø grupiø nuomonës paradoksaliai susivie-nija ir daugiakalbystæ traktuoja tik kaip neigia-mà ir rizikingà reiðkiná“, – pastebi tyrëjai.

Taèiau, pasak psichologø, yra prieðingai.Natûrali daugiakalbë aplinka skatina vaikokognityvinæ, socialinæ-kultûrinæ raidà, vai-kai natûraliai iðmoksta daug kalbø.

Tyrimas parodë, kad tëvai ir mokiniai,atstovaujantys tautines maþumas, suprantavalstybinës kalbos svarbà, todël yra linkærinktis lietuviðkas mokyklas.

Visgi nuogàstaujama, kad lietuviðkoje mo-kykloje, kur kalbama tik lietuviðkai, kitatau-èiai tinkamai nebeásisavins gimtosios kalbosgramatikos, nacionalinës literatûros ir t.t., nespaprastai ðeimose gimtàja kalba tik kalbama.

Tyrëjø nuomone, tautiniø maþumø mo-kyklose, bent vyresnëse klasëse, kai kuriemokomieji dalykai galëtø bûti dëstomi lie-tuviø kalba, kad moksleiviai geriau ásisavin-tø lietuviø kalbos terminijà ir tai jiems padë-tø siekti karjeros Lietuvoje.

Apklausos parodë, jog visuomenës dëme-sio sulaukianti valstybiniø brandos egzami-nø problema daugiakalbiame rajone natûra-liai apauga papildomomis komplikacijomis.

Daþniausiai keliamas klausimas – ar suvie-nodinti valstybinës (lietuviø) kalbos egzaminøreikalavimus moksleiviams, kurie mokosi gim-tàja tautiniø maþumø kalba ir moksleiviams,kurie mokosi lietuviðkose mokyklose.

Santykinë dauguma apklausos dalyviø,ypaè mokiniai, prieðingai nei politikai ar vie-tos ðvietimo vadovai, pageidauja, kad gimto-sios kalbos valstybinis egzaminas bûtø lais-vai pasirenkamas.

„Ðalyje, ypaè didmiesèiuose, yra daugiaumokyklø, kuriose mokoma tautiniø maþu-mø (rusø) kalba, tad demokratiðkos ðvieti-mo politikos sàlygomis tikslinga bûtø iðtyri-nëti ir kitø regionø bendruomeniø nuomo-nes bei poþiûrá á gimtosios kalbos egzami-nà“, – mano mokslininkai.

Lietuviai – irgi maþumaTyrimà „Mokymosi prieinamumas Vil-

niaus rajono gyventojams“ inicijavo triðalëdarbo koordinavimo grupë, kurià sudaro Vil-niaus rajono savivaldybës administracija, Vil-n