1

Žodžiai iškasenos

Lietuvių kalboje yra labai senų žodžių. Etimologai (kalbininkai, tyrinėjantys žodžių kilmę)

atliepinių randa daugelyje giminškų kalbų. Galime manyti, kad panašiais žodžiais kalbėjo mūsų

protėviai indoeuropiečiai tais laikais, kai dabartinių tautų ir kalbų dar nebuvo.

Tai veldiniai, jų sitorija siekia proklabės laikus. Savarankiško kalbos gyvavimo laikais atsiradę

žodžiai šiuo požiūriu laikytini naujadarais. Seniausi lietuviški veldiniai reiškia gyvūnų pavadinimus

(avis, ožys, paršas, šuo, veršis, lūšis, tauras, ūdra, žuvis, antis, erelis, žąsis, musė, širšė, vapsva);

kūno dalis (ausis, akis, dantis, nosis, pėda, šlaunis); augalus (javai, linai, beržas, uosis); negyvosios

gamtos objektus (kalnas, marios, mėnuo, saulė, sniegas); žemės ūkio pavadinimus (arti, dėti, dirbti,

2

ėsti, imti, kaupti, kepti, melžti, sėti); giminystės terminus (duktė, motė, sesuo, sūnus); dvasinio

pasaulio dalykus (Dievas, šventas, melstis), spalvas (palvas, raudas, žalias); skaičius (du, trys,

keturi, penki, šeši,. septyni, aštuoni, devyni, šimtas). Žinodami žodžio kilmę ir amžių, galime daug

pasakyti apie mūsų praeitį.

Žodžių kilmę tyrinėja etimologijos mokslas. Kad nustatytų vieno ar kito žodžio kilmę, kalbininkas

turi išmanyti daugybę sričių: lyginamąją fonetiką (mokslą apie kalbos garsus); istorinę žodžių

darybą; semasiologiją (mokslą apie žodžio reikšmę). Jis turi patikrinti daugelio kalbų duomenis,

perskaityti kalną literatūros. Tam reikia labai daug išmanymo, laiko, kantrybės ir atlento. Pirmąjį

lietuvių kalbos žodžių kilmės žodyną paraše vokiečių kalbininkas Ernstas Frenkelis (fraenkelis).

Žodžių kilmę tyrinėja Simas Karaliūnas, Vytautas Mažiulis, Algirdas Sabaliasukas, Vincas Urbutis

ir kt. Juos galime pavadinti kalbos archeologais.

Pabūk archeologu ir Tu. Rask smėlyje seniausių lietuviškų žodžių ir jų atliepinių senosiose ir

dabartinėse kalbose.

Būk kantrus!

Idėja: Jolanta Zabarskaitė, Aida Dirsė, Saulius Dirsė

Projektas: Aida Dirsė, Saulius Dirsė

Words-Excavations

The Lithuanian language contains very archaic words. Etymologists (linguists who do research on

word derivation) find responsive words in many relative languages. We can assume our ancestors,

Indo-Europeans, used similar words at the time when there were no present-day nations and

languages. They are called inheritances, and their history goes back to the time of the proto-

language. New words that originated in the lifetime of an independent language should be treated as

neologisms in this respect. The oldest Lithuanian inheritances mean names of animals (sheep, goat,

pig, dog, calf, lynx, aurochs, otter, fish, duck, hawk, goose, fly, hornet, wasp), parts of the body

(ear, eye, tooth, nose, foot, thigh); plants (crop, flax, birch, ash); objects of inanimate nature (mount,

sea, moon, sun, snow); names of agriculture (to plough, put, work, eat, take, store, bake, milk, sow);

3

terms of kinship (daughter, mother, sister, son); things of the unseen (God, sacred, to pray), colours

(red, green); numbers (two, three, four, five, six, seven, eight, nine, hundred). By knowing word

origin and age, we can say a lot about our past.

Word derivation is the object of etymology. On order to determine the origin of one or other word,

a linguist should be competent in a variety of branches: comparative phonetics (science about

sounds of language); historical word-formation; semasiology (science about word meaning). He or

she must check data of many languages and read a bunch of literature. It requires plenty of

sophistication, time, patience, and talent. The first Lithuanian dictionary of word derivation was

written by Ernst Fraenkel. Word derivation is the object of research by Simas Karaliūnas, Vytautas

Mažiulis, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbaitis, etc. They can be called language archaeologists.

Become an archaeologist. Find in the sand archaic Lithuanian words and their responsive words in

old and modern languages.

Be patient!

Concept: Jolanta Zabarskaitė, Aida Dirsė, Saulius Dirsė

Project: Aida Dirsė, Saulius Dirsė

4

Žodžių kilmės namas

Nė vienas kalbininkas neatsakytų, kiek tiksliai lietuvių kalboje yra žodžių. Tačiau iš kur

žodžiai atkeliavo, į šį klausimą galima atsakyti. Kai kuriate tekstą ar tiesiog plepate su draugu, Jūsų

šnekoje susipina savieji, iš ankstesnių epochų ir buvusių prokalbių į lietuvių kalbą atkeliavę

veldiniai, iš kitų kalbų pasiskolinti ir lietuvių kalboje prigiję skoliniai, iš kito žodžio ar dviejų

žodžių padaryti dariniai ir dūriniai.

Patys seniausi yra veldiniai. Jie turi atliepinių įvairiose giminiškose kalbose. Seniausi žodžiai

turi atliepinių įvairiose indoeuropiečių kalbose. Yra tik baltų ir slavų kalboms nuo seno

priklausančių žodžių. Dalis seniausių žodžių bendri tik baltų kalboms. Yra tik mums, lietuviams,

būdingų žodžių.

5

Skolinių turime visokių: gautų iš artimiausių kaimynų slavų ir germanų kalbų, pasiskolintų iš

mūsų šalyje gyvenančių tautų – žydų, karaimų, totorių, romų kalbų.

Tarptautiniai žodžiai – kultūros, mokslo, politikos, religijos terminai – jau nuo pat lietuvių

raštijos pradžios yra mūsų žodyno savastis.

Ankstyvajame žalvario amžiuje mūsų protėviai labai artimai ir taikiai bendravo su to meto

kaimynais finougrais. Ne tik jie mums, bet ir mes jiems paskolinome žodžių. Lietuviškų skolinių

randama net Volgos finougrų kalbose. Jiems paskolinome avino, ožio, sėmenų, žirnio, vilnos, kirvio

pavadinimus.

Kalboje yra priemonių, kurios lemia darinių atsiradimą. Daugelis jų – pačios kalbos struktūros

rezultatas. Yra ir autorinių darinių, dar vadinamų naujadarais. Savų žodžių, sukurtų naudojantis

kalbos galimybėmis, pasiūlė Lietuvos raštijos pradininkai M. Mažvydas, K. Sirvydas, M. Daukša ir

kt., kalbininkai J. Jablonskis, A. Baranauskas ir daugelis kitų. Jie norėjo skolinius pakeisti savais,

lietuviškais žodžiais. Šis procesas vyksta ir dabar – Tu taip pat gali į jį įsitraukti.

Atidaryk namo langelį ir pamatysi, iš kur žodis atkeliavo. Jei matai dvitaškį – žodis yra senas

veldinys, tai rodo ir šalia pateikti atliepiniai. Jei tai snapelis – susipažinai su skoliniu, matai, iš

kokios kalbos jis į lietuvių kalbą atėjo. Pamatysi, kad kai kuriuos skolinius kalba skolintoja taip pat

pasiskolino. Dvitaškis taip pat rodo, kad žodis yra darinys arba naujadaras. Jei mes žinome, sužinosi

ir Tu, kas jį sukūrė.

Geros kloties.

Idėjos autoriai:

Jolanta Zabarskaitė

Aida Dirsė

Saulius Dirsė

Projekto autoriai:

Aida Dirsė

Saulius Dirsė

6

The House of Word Derivation

No linguist could tell how many words there are exactly in the Lithanian language. However,

one can answer the question where these words came from. When you produce a text or simply chat

with a friend, our own inheritances or those that came to Lithuanian from anterior epochs and

former proto-languages interwine in your speech with borrowings of languages that were

naturalised in Lithuanian as well as with derivates and compounds made from another word or two

words.

The oldest among them are inheritances. They have responsive words in various relative

languages. The oldest words have responsive words words in different Indo-European languages.

There are words that exeptionally belong only to the Baltic and Slavic languages. Part of the

oldest words is common to the Baltic languages only. There are words typical only to us,

Lithuanians.

We have borrowings of all kinds: those lent by our closest neighbours Slavic and Germanic

languages, and those borrowed from languages of the nations that live in our country – Jews,

Karaites, Tatars, and Romani people.

International words – terms of culture, science, politics, and religion – since the very

begining of Lithaunian writing became an integral part of our vocabulary.

In the early Bronze Age our ancestors had close and peaceful relations with our neighbours,

Finno-Ugric people of that time. Not only did they lend words to us but we also borrowed words to

them. Lithuanian borrowings can be found even in Volga Finno-Ugric languages. We borrowed the

names of avinas (ram), ožys (goat), sėmenys (linseed), žirnis (pea), vilna (wool), and kirvis

(axe).

Language possesses tools that govern the origin of derivations. Many of them are the result of

the language structure itself. There are authorial derivates, yet called neologisms. Words of their

own, created following the potential of language were creates by Martynas Mažvydas, Konstantinas

Sirvydas, Mikalojus Daujša, etc., linguists Jonas Jablonskis, Antanas Baranauskas and many others.

Open a window of the house and you will see where the word came from. If you can sea a

colon the word is an old inheritance, and it is proved by responsive words presented nearby. If you

have a cap, then you came with a borrowing, you can see what language it came to Lithuanian from.

7

You will also see that some borrowings were acquired by the languagežlender as well. The colon

also shows that the word is a derivation or neologism. If we know who created it, you will also get

to know him or her.

Have a good time.

Authors of the concept: Jolanta Zabarskaitė, Aida Dirsė, Saulius Dirsė

Authors of the project: Aida Dirsė, Saulius Dirsė

8

Kalbų medis

Genys margas, o pasaulis dar margesnis, – sako lietuvių patarlė. Pasaulio margumą atspindi ir jo

kalbų įvairovė. Mokslininkai suskaičiavo, kad pasaulyje kalbama apie 6 000 kalbų. Kalbas galima

skirstyti pagal įvairius požymius, tačiau įdomiausia klasifikacija – pagal giminystės ryšius, bendrą

kilmę. Kalbos, kilusios iš kitados egzistavusių mūsų protėvių artimų tarmių, – vadinamosios

prokalbės, – skiriamos prie tos pačios kalbų šeimos ar grupės. Kalbų šeima – tai bendros kilmės

kalbos, išriedėjusios iš vienos prokalbės. Šeimą sudaro grupės, kurioms priklausančios kalbos tarp

savęs susijusios dar artimesnės giminystės ryšiais. Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų

šeimos baltų grupei.

Žymus vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris (August Schleicher), greta kitų darbų parašęs

ir pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką Litauische Grammatik (1856 metais išleista Prahoje),

sudarė indoeuropiečių kalbų medį, kurio šakos simbolizuoja kalbų grupes, o šakelės – giminiškas

kalbas.

9

Norėdami Jums parodyti lietuvių kalbos giminaičių įvairovę ir ryšius, padarėme indoeuropiečių

kalbų medžio maketą. Kalbos čia – margaspalviai paukščiai, tik mirusiosios – šviesiai pilki

paukšteliai. Gaila, kad jų yra nemažai. Mums visiems turi būti labai svarbu, kad XXI amžiaus

išsilavinę, protingi, talentingi žmonės neleistų nė vienai kalbai išnykti – kiekviena kalba yra

didžiulis žmonijos turtas!

Ištyrinėkite, kokie paukščiai tupi ant kalbų grupių medžio šakų. Sužinosite, kokios kalbos yra

artimos giminaitės, kurie dabartinių tautų protėviai senų senovėje gyveno greta. Rasite lietuvių

kalbos paukštės vienui vieną margaspalvę seselę.

Susipažinę su kalbų medžiu, pamėginkite nuskridusius paukštelius patupdyti ant jų giminių

šakos.

Idėjos autoriai:

Jolanta Zabarskaitė

Aida Dirsė

Saulius Dirsė

Projekto autoriai:

Aida Dirsė

Saulius Dirsė

10

Tree of the Indo-European languages

All bread is not baked in one oven, says a Lithuanian proverb. The word‘s diversity is reflected by a

variety of its languages. Scientists counted there are roughly 6000 spoken languages in the word.

Languages can be divided up according to different characteristics but the most interesting

classification is according to the kinship relations and cammon origin. Languages that derived from

once-existed close dialects of our ancestors – the so-called proto-language-are listed within the

same language branch or group. A language branch means languages of common origin originating

from the same proto-language. The branch consists of groups that include languages tied up with

even closer kinship relations. The Lithuanian language belongs to the Baltic group of the Indo-

European branch.

The renowned German linguist August Schleicher among his works wrote the first scientific

Lithuanian grammar Litauische Grammatik (published in Prague, 1856), draw tree of Indo-

European languages whose branches symbolise groups of languages while its twigs relative

languages.

In order to show you a variety and ties of the realatives of the Lithuanian language, we created a

model of the tree of the Indo-European languages. Languages are represented here as mottled birds

and the extinct languages as light grey birds. Regrettably there are so many of them. It must be

important for all of us that educated, reasonable, and gifted people of the 21 st c. would prevent

further extinction of any language because every language is a great treasure of the humankind!

Examine wtat kind of birds perch on the branches of language groups. You will get to know what

languages are close relatives and what ancestors of the present nations dwelled side by side in days

of yore. You will find only one mottled sister-bird for the Lithuanian bird.

After acquaintance with the family tree of languages, try bringing down the little birds on the

branch of their relatives.

Authors of the concept: Jolanta Zabarskait4, Aida Dirsė, Saulius Dirsė

Authors of the project: Aida Dirsė, Saulius Dirsė

11

Tarmių kaladėlės

Nors mūsų Lietuva yra mažytis kraštas, tačiau turime dvi tarmes (aukštaičių ir žemaičių),

kurios skyla į šešias patarmes – vakarų, rytų, pietų aukštaičius ir vakarų, pietų, šiaurės

žemaičius. Vakarų aukštaičiai dar skyla į kauniškius ir šiauliškius, rytų aukštaičiai – į

vilniškius, uteniškius, širvintiškius, anykštėnus, kupiškėnus ir panevėžiškius, pietų žemaičiai

– į raseiniškius ir varniškius, šiaurės žemaičiai – į telšiškius ir kretingiškius. Tarmės viena

nuo kitos skiriasi įvairiais garsais, žodžių formomis ir kitomis ypatybėmis. Pavyzdžiui,

aukštaičiai keptą rupių miltų valgį vadina duona, šiaurės žemaičiai – douna, o vakarų

žemaičiai – dūna. Aukštaičiai sako musė arba musia, o dauguma žemaičių – musis.

Bene įdomiausia pažinti žodžius, jų reikšmes ir atspalvius. Ar norite sužinoti, kaip įvairių

lietuvių kalbos tarmių žmonės vadina kankorėžį, vaivorykštę, gyvatę, bulvinį krepšį ir

12

gyvenamąjį namą? Prieš savo akis matote žemėlapį, kuriame pažymėtos visos lietuvių kalbos

tarmės. Ką reiškia spalvoti plotai, paaiškinta kairiajame apatiniame kampe esančioje

legendoje. Lentynėlėse ant sienos stovi kubeliai, kurių šonuose – paveikslėliai ir užrašai.

Imkite juos po vieną ir verkite ant medinių pagaliukų žemėlapyje. Įsidėmėkite: kubelių

spalva atitinka tarmių plotų spalvas.

Idėjos autoriai:

Aida Dirsė

Saulius Dirsė

Projekto autoriai:

Aida Dirsė

Saulius Dirsė

Asta Leskauskaitė

13

Although our Lithuania is a small country, we have two dialects (High Lithuanian and Samogitian)

that split into 6 sub-dialects: West, East, and High Lithuanian and West, South, and North

Samogitian. West High Lithuanian further splits into Kauniškiai and Šiauliškiai; East High

Lithuanian into Vilniškiai, Uteniškiai, Širvintiškiai, Anykštėnai, Kupiškėnai, and Panevėžiškiai;

South Samogitian into Raseiniškiai and Varniškiai; North Samogitian into Telšiškiai and

Kretingiškiai. Dialects differ from each other by various sounds, word forms and other

characteristics. For instance, High Lithuanians call baked cereal meal as duona, North Samogitians

as douna, and West Samogitians as dūna. High Lithuanians say musė or musia while the majority of

Samogitians musis.

The most exciting thing is to know words, their meanings and nuances. Do you wish to find out

how people of different Lithuanian dialects call kankorėžis (cone), vaivorykštė (rainbow), gyvatė

(snake), bulvinis krepšys (basket of potatoes) and gyevnamasis namas (dweling house)? You can

see a map in front of your eyes with marked Lithuanian dialects. What painted areas mean is

explained in the legend on the left lower corner. There are small cubes in the shelves on the wall,

with pictures and notes on their sides. Take them one by one and them on wooden sticks on the

map. NB: the colour of the cubes corresponds to the coloured areas of dialects.

Authors of the concept: Aida Dirsė, Saulius Dirsė

Authors of the project: Aida Dirsė, Saulius Dirsė, Asta Leskauskaitė

14

Baltiškos kilmės vandenvardžiai

Vienas svarbiausių ir įdomiausių žmogaus aplinkos pažinimo dalykų yra vietovardžiai. Kur tik

ilgiau pagyveno žmogus. visur paliko neišdildomą pėdsaką – vietų vardus. Slenka šimtai ir

tūkstančiai metų, tauta keičia tautą, o daugelis vietovardžių, ypač upių ir ežerų vardų vardų, išlieka.

Baltų (dabartinių lietuvių, latvių) protėviai į dabar gyvenams ar palyginti neseniai gyventas žemes

atsikraustė maždaug III tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje ar II tūkstanmečio pradžioje ir gana

greitai paplito didžiulėje Rytų Europos teritorijoje. Vėliau baltų plotas vis siaurėjo, nes į šias žemes

15

ėmė veržtiss kitos tautos, o mūsų protėviai ištirpo jų gausoje... Lietuva, latvija, baltiškos salelės

Baltarusijoje ir Lenkijoje – tik dalelė kažkada turėtos teritorijos.

Tačiau prieš IV tūktantmečius gyvenę baltai neišnyko be pėdsakų, jie paliko upių ir ežerų, šalia

kurių kūrėsi, vardus. Tie vandenvardžiai apaugo kitų kalbų ypatybėmis, bet mokslininkai sugebėjo

atrasti tikrąsias jų kilmės šaknis.

Pirmieji į baltiškus vandencardžius, esančius toli nuo dabartinių baltų teritorijų, atkreipė dėmesį

Kazimieras Būga, Maxas Vasmeris, Vladimiras Toporovas, Olegas Trubačiovas. Baltiškų

vandenvardžių Rytų Europoje ribas vėliua tikslino Anatolijus Nepokupnas, valentinas Sedovas,

Rufė Agejeva, Jürgenas Udolphas, Jurijus Otkupščikovas, Vladimiras Oriolas. Naujausių tyrimų

duomenimis, senųjų baltiškų upių ir ežerų vardų ppalitimo ribos yra tokios: į šiaurę – Latvijos ir

Estijos siena, pskovas, į šiaurės rytus – Valdajaus aukštuma (galbūt iki Ilmenio ežero), Tverė, į

rytus – Okos žemupys, į pietryčius ir pietus – Dono ir mokšos aukštyupiai, Seimo baseinas, į

pietvakarius – Pripetės baseinas, į vakarus – Bugo Vyslos, Vartos ir Oderio upių baseinai (dešinysis

Oderio krantas). Centrinės sritys, kuriose tokių vandenvardžių ypač gausu, yra Nemuno, Berezinos,

Dnepro, dauguvos, Sožo, Desnos, pripetėsx upių baseinai (dabartinėse Lietuvos, Latvijos,

Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos teritorijose).

Tad šios užsižiebiančiuos lemputės, žyminčios keletą baltiškų vandenvardžių, tegu simboliškai

primena baltų istoriją.

Idėjos ir projekto autoriai: Jolanta Zabarskaitė, Alma Ragauskaitė, Laimutis Bilkis

16

Bendrinės kalbos vartojimo maketas

Bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sritys

Atskleidžiama, kokiose visuomenės veiklos srityse daugiausia vartojama bendrinė kalba.

Makete pavaizduota keletas būdingiausių visuomenės veiklos sričių ir konkrečių aplinkybių,

kuriomis vartojama bendrinė kalba.

Subject ’Areas of the Usage of Standart Lithuanian‘

It reveals the areas of public activities where standart language is mostly used.

17

The model displays several most common areas of public activities and specific situations where

standart language is used.

18

Lietuvių kalbos žodynas ( t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas

Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr.red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas

Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 – prieiga per internetą:

www.lkz.lt

Šis elektroninis žodynas yra parengtas knyginio dvidešimties tomų Lietuvių kalbos žodyno

pagrindu. Rengiant žodyno elektroninį variantą buvo vienodinama žodžių aprašų forma, taisomas

pasitaikančios tarmių ir senųjų raštų leksikos pateikimo klaidos, tikslinamas kirčiavimas, pagal

dabar galiojančias taisykles pakoreguoti kai kurie kalbos kultūros dalykai, pertvarkyta rašyba ir

skyryba, suvienodintas frazeologizmų pateikimas ir kt. Kaip rodo skaitytojų atsiliepimai interneto

svetainės nuomonių skyrelyje, šis mokslinis žodynas, daug pasitarnavęs lietuvių kalbotyrai ir

lyginamajam indoeuropiečių kalbų mokslui, yra naudingas ir įdomus visai visuomenei. Jis

http://www.lkz.lt/

19

prieinamas būnant bet kurioje pasaulio vietoje be užmokesčio ir registracijos. Žodynas internete

atsiskleidžiamas nuo 500 iki 1500 kartų per dieną, Juo naudojasi ir Lietuvos, ir kitų šalių

gyventojai, ypač jaunimas. Rengdami savo darbus moksleiviai ir studentai čia randa daug įdomių

dalykų apie lietuvių tautos praeitį, žmonių buitį, papročius, visuomeninius santykius, etines

vertybes. Čia daug partarlių, mįslių, palyginimų, frazeologizmų, vaizdingųjų žodžių ir posakių. Čia

sudėta tautos patirtis, jausmai, išmintis ir begalinis kūrybiškumas.

Per tūkstančius metų tauta sukūrė savo kalbą – žodžius, posakius, pasakojimus.

Per šimtemetį mokslininkai ir jų talkininkai surinko ir sudėjo į kartoteką kalbos pavyzdžius.

Per daugiau kaip 70 metų (1930-2002) buvo parašytas, suredaguotas ir išleistas dvidešimties tomų

Žodynas.

Per 4 metus (1999-2002) remiant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Žodyno tekstai buvo

suskaitmeninti.

Per 2,5 metų, finansuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybei (investicinis projektas, 2003-2005),

buvo suredaguotas, adaptuotas ir išleistas Lietuvių kalbos žodyno elektroninis variantas.

Darbas atliktas Lietuvių kalbos instituto mokslininkų jėgomis kartu su VŠĮ „Multimedijos centras

humanitarams“ (Matematikos ir informatikos institutas) ir VŠĮ „Visorių informacinių technologijų

parkas“; panaudotas Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute parengtas XVIII ir XIX tomų

kompiuterinis maketas.

Idėjos autorė ir projekto vadovė Gertrūda Naktinienė

Žodyno elektroninį pavidalą sukūrė: Vytautas Zinkevičius, Evaldas Ožeraitis

20

Lithuanian Dictionary (vol. I-XX, 1941-2002): Electronic Version

Editorial board Gertrūda naktinienė (editor-in-chief), Jonas Paulauskas, ritutė petrokienė, Vytautas

Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Institute of the Lithuanian language, 2005 – internet

address www.lkz.lt

[The website of the dictionary can also be accessed through the following sites: www.lki.lt,

www.kalbosnamai.lt, www.vlkk.lt, www.donelaitis.vdu.lt]

This electronic dictionary is based on the printed twenty-volume Lithuanian Dictionary. In

preparing the eletronic version of the dictionary, the form of word entries was evened up, occurring

inaccuracies of presenting dialectal lexis and lexis of old writings were corrected, some material on

language culture was modifield, orthography and puntuation were adjusted, presentation of

phraseological units was evened up, etc. As demonstrated by users‘ responses in the Opinion

section on the website, this scientific dictionary that was of great help to Lithuanian linguistics and

contributed to the comparative studies of Indo-European languages is useful and interesting for the

entire society. It can be accessed from any part of the word, free of charge or registration. The on-

line dictionary is accessed 500 to 1500 times a day. It is used by the Lithuanian population and that

of foreign countries, especially by young people. While doing their papers pupils and students find

here a lot of interesting material about the past of the Lithuanian nation, people‘s everyday life,

customs, social relations, and ethnic values. Here many proverbs, riddles, comparisons,

pharaseological units, figurative words and sayings can be found.

In thousands of years the natiuon created its language – words, sayings, and stories.

During the century scientists and their assisants collected language examples and filed them.

During more than 70 years (1930-2002) twenty-volume dictionary was writtes, edited, and

published.

In four years (1999-2002), with the support from the State Commission of the Lithuanian Language,

the texts of the dictionary were digitised.

In two and a half years, with the financial support from the Government of the Republic of

Lithuania (investment project, 2003-2005), the electronic version of the Lithuanian Dictionary was

edited, adapted, and published.

http://www.lkz.lt/http://www.lki.lt/http://www.kalbosnamai.lt/http://www.vlkk.lt/http://www.donelaitis.vdu.lt/

21

The work was completed with the efforts of the scientists of the Institute of the Lithuanian

Language together with the public educational institution Multimedijos centras humanitarams

(Instiute of Mathematics and Informatics) and public educational institution „Visorių informacinių

technologijų parkas“; the computerised model of volumes XVIII and XIX prepared at the Institute

of Science & Encyclopaedia Publication was used here.

Author of the concept and head of the project: Gertrūda Naktinienė

Electronic design of the dictionary created by: Vytautas Zinkevičius, Evaldas Ožeraitis

22

Lietuvių gestų kalbos žodynas, 5 tomai

Lietuvių gestų kalbų žodyną sudaro penki tomai. 1-ąjį tomą išleido Lietuvos kurčiųjų draugija, nuo

2-jo tomo žodyno leidimą permėmė VšĮ Surdologijos centras.

1 tomas (A–F, apie 600 gestų), 1998;

2 tomas (G–L:, apie 540 gestų), 1999;

3 tomas (M–P, apie 720 gestų), 2000;

4 tomas (R–T, apie 750 gestų), 2001;

5 tomas (U–Ž ir papildymai: Lietuvos miestai, gestai su skaičiaus reikšme, kryptimi kaitomi

veiksmažodžiai), 2003.

Žodyną rengė Lietuvių gestų kalbos komisija: pirmininkė I. Rainienė, A. Jasiūnas, A.

Braždžiūnienė, D. Ramonienė, M. Stankauskienė. Gestus demonstravo N. Mackevičienė (gestų

kalbos vertėja), komisijos darbe dalyvavo ir gestų aprašymus rengė lingvistas M. Danielius. Tai

svarbus norminamasis darbas , iš viso apimantis per 3000 gestų. Rengimo principas – nnuo žodžio

prie gesto. Nuotraukos su rodyklėmis ir parašymais. Stengiamasi, kad gestai ir jų atlikimas būtų kuo

aiškiau matomi. Paildomai įdėti aprašymai, kuriuose aiškinama, kaip atliekamas gestas. Pirmojo

23

tomo pradžioje yra įvadas, paaiškinanatis žodyno rengimo pricipus ir vartojimą, taip pat rodykles ir

gestų judesius. Nuo antrojo tomo aprašymuose įvedama naujovė – plaštakos forma. Tai jau gestų

kalbos tyrimo rezultatas, praktiškai panaudotas darbe. Antrojo tomo pabaigoje yra visų

pasitaikančių plaštakų formų sąrašas.

The Dictionary of the Lithuanian Sign Language, 5 volumes

The Dictionary of the Lithuanian Sign Language comprises 5 volumes. The first volume was

published by the Association of the Lithuanian Deaf, the publication of the dictionary was taken

over by the public educational institution Surdology Centre from starting from the secon volume.

Volume 1 (A–F, about 600 signs), 1998;

Volume 2 (G–L, about 540 signs), 1999;

Volume 3 (M–P, about 720 signs), 2000;

Volume 4 (R–T, about 750 signs), 2001;

Volume 5 (U–Ž and appendixes: towns of Lithuania, signs with the value of number, verbs

conjugated by direction), 2003.

The dictionary was prepared by the Commission of the Lithuanian Sign Language: Chairman

Rainienė, Jasiūnas, Braždžiūnienė, ramonienė, and Stankauskienė. Signs were demonstrated by

Mackevičienė (translator from the sign language), linguist Danielius participated in the activities of

the commossion and worked on the descriptions of signs.

It is an important work of normalisation comprising more than 3000 signs in total. The principle of

works is such: from word to sign. The photos include arrows with descriptions. Efforts are made

that the signs and their performance could be clearly seen. Descrriptions are additionally included to

explain how a sign is performed. There is preface at the beginning of volume one that explains the

principles of dictionary arrangement and usage as well as arrows and sign movements. The

descriptions include an innovation starting from volume two – the form of hand. This is already the

result of the research on the sign language tried out at work in real circumstances. There is a list of

all forms of hands at the end of volume two.

24