ondo ų a...Šiaulių apskritis 68 23 50 17 40 20 Tauragės apskritis 13 5 9 2 13 3 Telšių apskritis 8 3 8 5 8 4 Utenos apskritis 18 8 4 1 13 4 Vilniaus apskritis 66 27 48 12 44

Švietimo mainų paramos fondo

2009 metų

veiklos apžvalga

Turinys1.1. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMA → 6

1.1.1. Comenius → 6

1.1.2 Erasmus → 16

1.1.3 Leonardo da Vinci → 23

1.1.4. Grundtvig → 31

1.2. NORDPLUS PROGRAMA → 42

1.3. AKADEMINIAI MAINAI PAGAL DVIŠALES SUTARTIS → 46

1.4 KITOS PROGRAMOS IR PROJEKTAI → 50

1.4.1. Europass projektas → 50

1.4.2. Euroguidance projektas → 52

1.4.3. Pažintinių vizitų programa → 54

1.4.4. Europos pažymėjimo programa → 58

1.4.5. Nacionalinė bolonijos ekspertų grupė → 59

1.4.6. Erasmus Mundus programa → 61

1.4.7. Tempus programa → 63

1.4.8. Sklaidos projektai → 65

1.5. NAUJOS VEIKLOS KRYPTYS → 70

1.5.1. Europos kūrybiškumo ir naujovių metai → 71

1.5.2. Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra → 77

2. PROJEKTŲ VALDYMAS IR MONITORINGAS → 79

3. INFORMACIJOS SKLAIDA → 83

4. PERSONALAS IR VALDYMAS → 89

5. KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS → 91

6. FINANSAVIMAS → 92

3

Turinys

Jau trečius metus gyvuojančiam Švietimo mainų paramos fondui 2009-ieji – naujų iššūkių metai: greta įprastos vei-klos – Europos Komisijos remiamos Mokymosi visą gyve-nimą programos, Šiaurės ministrų tarybos finansuojamos Nordplus iniciatyvos ir kitų švietimo ir profesinio ugdymo programų administravimo aktyviai dalyvavome įgyven-dinant Europos kūrybiškumo ir naujovių metams skirtas priemones, antrą kartą organizavome Fondo administruo-jamų projektų kokybės konkursą, surengėme tarptautinę geriausių projektų parodą.

Daug pastangų dėjome rengdami Lietuvos aukštojo moks-lo tarptautiškumo skatinimo projektą, kuris turėtų būti įgyvendinamas jau kitais metais gavus Europos Socialinio Fondo (ESF) paramą.

4

Turinys

4

Turinys

5

Turinys

Švietimo mainų paramos fondoadministruojamos programos ir projektai

Mokymosi visą gyvenimą programa:

• Comenius programa – mokyklinis ugdymas• Erasmus programa – aukštasis mokslas• Leonado da Vinci programa – profesinis mokymas• Grundtvig programa – suaugusiųjų švietimas• Skersinė programa: kalbos, IKT, politinis bendradarbiavimas, rezultatų sklaida• Jeano Monet programa – mokymai, moksliniai tyrimai ir svarstymai Europos Sąjungos tema

Euroguidance projektas – profesinis informavimas ir konsultavimasEuropass – bendri Europos gebėjimų ir kvalifikacijos pripažinimo dokumentaiErasmus Mundus – jungtinės magistro programos ir mobilumasTempus programa – švietimo reformų plėtra partnerinėse šalyseBolonijos procesas – informacija apie Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimąAkademiniai mainai pagal dvišales sutartis – valstybinės stipendijos ir mokslinės stažuotės NordPlus Horizontal – tarpsektorinių tinklų ir projektų veiklaNordPlus Junior – Šiaurės ir Baltijos šalių bendrojo ugdymo mokyklų bendradarbiavimas ir mo-bilumasNordPlus Higher Education – Šiaurės ir Baltijos šalių aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavi-mas ir mobilumasNordPlus Adult Learning – Šiaurės ir Baltijos šalių regiono suaugusiųjų mokymo institucijų ben-dradarbiavimas ir mobilumas

Švietimo mainų paramos fondas (toliau – Fondas) administruoja 16 tarptautinių švietimo progra-mų ir dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir nacionalinėse iniciatyvose. 2009 m. Fondas dalyvavo penkiuose tarptautiniuose sklaidos projektuose, keturiuose iš jų veiklą tęs ir ateinančiais metais. Ataskaitiniais metais Fondo parengtas ir su Švietimo ir mokslo minis-terija suderintas 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos antrojo prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VPI-2.2-ŠMM-08-V priemonės Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra, kurią numatoma finansuoti valstybės projektų planavimo būdu, projektas.

2009-ieji paskelbti Europos kūrybiškumo ir naujovių metais. Už šiems metams skirtos progra-mos įgyvendinimą Lietuvoje buvo atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Nacionaline koordinuojančiąja institucija švietimo ir mokslo ministro įsakymu paskirtas Fondas.

6

Turinys Comenius

7

Turinys 1.1. MokyMosi visą gyveniMą progrAMA

1.1.1. Comenius Comenius programos tikslas – gerinti mokyklinio ugdymo kokybę ir stiprinti europinę dimensiją remiant tarptautinį mokyklų bendradarbiavimą ir mobilumą.

1.1.1.1. Comenius mokyklų partnerystė

Comenius programos mokyklų partnerystė – tai mokyklų bendradarbiavimo projektas, bendrai veiklai vienijantis mokymo institucijas iš Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių ša-lių. Projektai gali būti dvišaliai ir daugiašaliai, jų trukmė – dveji metai. Veiklos tikslinė grupė – ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir visų tipų mokyklos, teikiančios žemesnio nei aukštųjų studijų ly-gio išsilavinimą. Šios veiklos tikslas yra stiprinti bendrojo ugdymo europinę dimensiją, skatinant Europos mokyklų bendradarbiavimą.

Comenius mokyklų partnerystės paprogramės biudžetas 2009 m. – 1 646 000,00 eurų (šios veiklos 2008 m. biudžetas buvo 1 491 000,00 eurų). Dvišalės partnerystės projektams skirta 105 000,00 eurų, o daugiašalės partnerystės projektams – 1 541 000,00 eurų.

1 diagrama. 2007, 2008 ir 2009 m. gauti ir finansuoti Comenius dvišalės ir daugiašalės partnerystės projektai

Pastaba. Pagal anksčiau galiojusias taisykles dotacija projektui buvo skiriama vieniems metams. 2007 m. institucijos teikė paraiškas tęsti projektus (vieniems arba dvejiems metams) ir pagal Europos Komisijos pakeistas projektų finansavimo taisykles naujiems projektams, kurių trukmė dveji metai. Nuo 2008 m. visų projektų trukmė yra dveji metai, dotacija skiriama taip pat dvejiems metams.

2009 m. daugiausia paraiškų Comenius programos mokyklų partnerystės veiklai finansuoti gauta iš Vilniaus apskrities institucijų (53 paraiškos). 48 paraiškos gautos iš Kauno apskrities institucijų ir 43 paraiškos – iš Šiaulių apskrities institucijų. Comenius mokyklų partnerystės veikloje taip pat aktyviai dalyvauja institucijos iš Klaipėdos (27 paraiškos) ir Panevėžio (20 paraiškų) apskričių. Institucijos iš Utenos ir Tauragės apskričių pateikė 14 ir 13 paraiškų, tuo tarpu iš Marijampolės ir Telšių apskričių atitinkamai 12 ir 8.

Gauta paraiškų

Finansuota projektų

0

50

100

150

200

250

300

350

Daugiašalės Dvišalės Daugiašalės Dvišalės Daugiašalės Dvišalės

2007 m. 2008 m. 2009 m.

333

136

329

32

80

233

13

224

86

255

8

Turinys Comenius1 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gauti ir finansuoti Comenius daugiašalės partnerystės projektai pagal apskritis

Apskritys2007 m. 2008 m. 2009 m.

Pateikta Finansuota Pateikta Finansuota Pateikta FinansuotaAlytaus apskritis 15 5 13 5 10 5Kauno apskritis 85 38 47 21 43 16Klaipėdos apskritis 36 17 28 6 25 9Marijampolės apskritis 11 5 13 3 11 6Panevėžio apskritis 13 5 13 8 17 6Šiaulių apskritis 68 23 50 17 40 20Tauragės apskritis 13 5 9 2 13 3Telšių apskritis 8 3 8 5 8 4Utenos apskritis 18 8 4 1 13 4Vilniaus apskritis 66 27 48 12 44 13

2 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gauti ir finansuoti Comenius dvišalės partnerystės projektai pagal apskritis

Apskritys2007 m. 2008 m. 2009 m.


3 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gauti ir finansuoti Comenius daugiašalės partnerystės projektai pagal ins-titucijų tipus

Institucijos2007 m. 2008 m. 2009 m.

Pateikta Finansuota Pateikta Finansuota Pateikta FinansuotaIkimokyklinio ugdymo įstaigos 16 6 14 5 11 7Pradinio ugdymo įstaigos 19 10 7 4 8 4Bendrojo ugdymo įstaigos 264 101 184 62 190 70Profesinės mokyklos 19 9 18 6 8 2Specialiojo ugdymo įstaigos 15 10 10 3 7 3

9


4 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gauti ir finansuoti Comenius dvišalės partnerystės projektai pagal institucijų tipus


Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos FinansuotosBendrojo ugdymo įstaigos 28 8 29 11 21 5Profesinės mokyklos 4 1 2 2 3 0Specialiojo ugdymo įstaigos 0 0 1 0 1 0

1.1.1.2. parengiamieji vizitaiveiklos tikslas – padėti mokyklų atstovams, norintiems parengti Comenius partnerystės projek-tą, susipažinti su būsimosiomis partnerinėmis institucijomis ir kartu parengti kokybišką projekto paraišką arba paraišką dalyvauti kontaktiniuose seminaruose ir rasti partnerius būsimiems pro-jektams.Comenius programos parengiamųjų vizitų biudžetą 2008 m. sudarė 40 000,00 eurų.

2 diagrama. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius parengiamųjų vizitų paraiškos pagal vizito tipą

2009 m. aktyviausios Comenius programos parengiamųjų vizitų veikloje buvo institucijos iš Kau-no, Klaipėdos ir Šiaulių apskričių.

* Konkursai šiai veiklai finansuoti dar nėra pasibaigę.

Vizitas į instituciją

Dalyvavimas kontaktiniame seminare

0

10

20

30

40

50

60

70

Pateikta Finansuota Pateikta Finansuota Pateikta Finansuota

2007 m. 2008 m. 2009 m.

51

39

21

2931

64

12

40

2826

9*

18*

10

Turinys Comenius

3 diagrama. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius parengiamųjų vizitų paraiškos pagal institucijų tipus

Apskritys2007 m. 2008 m. 2009 m.


5 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius parengiamųjų vizitų paraiškos pagal apskritis

0

20

40

60

80

100

Pateikta Finansuota

2007 m. 2008 m. 2009 m.

4

Pateikta Finansuota Pateikta Finansuota

4

82

42

4 48 6

78

1 1 17

2

43

3 5

21

41

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos

Pradinio ugdymo įstaigos

Bendrojo ugdymo įstaigos

Profesinės mokyklos

Pradinio ugdymo įstaigos

Bendrojo ugdymo įstaigos

16 5

1

11


6 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius kvalifikacijos tobulinimo paraiškos pagal apskritis

Apskritys2007 m. 2008 m. 2009 m.


1.1.1.3. kvalifikacijos tobulinimasveiklos tikslas – suteikti galimybę mokytojams ir kitiems švietimo institucijų darbuotojams gi-linti žinias, tobulinti profesinius įgūdžius ir kompetencijas, susipažinti su švietimo sistemomis ir naujovėmis Europoje. Comenius programos kvalifikacijos tobulinimo biudžetą 2009 m. sudarė 291 000 eurų. 2009 m. visų pateiktų paraiškų finansinis poreikis buvo 900 246,27 eurų.

Šioje veikloje aktyviausiai dalyvauja vidurinių mokyklų mokytojai iš Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskričių. Mažiausiai aktyvūs dalyviai iš Utenos, Alytaus ir Tauragės apskričių.

4 diagrama. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius kvalifikacijos tobulinimo paraiškos

Pagal Europos Komisijos reikalavimus 2008 m. buvo nustatyti keturi paraiškų finansuoti Comenius kvalifikacijos tobulinimo veiklą pateikimo etapai. Nuo 2009 m. nustatyti trys paraiškų finansuoti šią veiklą teikimo terminai , todėl sumažėjo pateiktų paraiškų skaičius.

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Gauta paraiškų


0

215

127108

428

326*

108100

200

300

400

500

12

Turinys Comenius

1.1.1.4. Asistentų praktikaveiklos tikslas – suteikti būsimiems mokytojams galimybę plėsti supratimą apie pagrindinio ug-dymo europinę dimensiją, pagerinti užsienio kalbų mokėjimą, pažinti kitas Europos šalis ir jų švietimo sistemas, tobulinti mokymo įgūdžius.Comenius programos asistentų praktikos biudžetą 2009 m. sudarė 81 262,00 eurai.

5 diagrama. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius asistentų praktikos paraiškos pagal mokomąjį dalyką

7 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius kvalifikacijos tobulinimo paraiškos pagal institucijų tipus


Pateikta Finansuota Pateikta Finansuota Pateikta FinansuotaIkimokyklinio ugdymo įstaigos 8 5 12 6 6 3Pradinio ugdymo įstaigos 6 6 22 8 5 3Bendrojo ugdymo įstaigos 165 106 346 80 276 93Profesinės mokyklos 11 4 14 7 9 3Aukštojo mokslo institucijos 7 3 1 1 7 3Mokytojų rengimo institucijos 1 0 1 0 8 2Kvalifikacijos kėlimo įstaigos 1 1 11 1 0 0Specialiojo ugdymo įstaigos 1 1 3 0 5 0Valdžios institucijos 2 1 1 0 6 1Kita 2 0 17 5 4 0

Pateikta Finansuota

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Pateikta Finansuota Pateikta Finansuota

DailėPilietinis ugdymasAnglų kalbaPrancūzų kalbaVokiečių kalbaIstorijaGimtoji kalbaMatematikaTikyba / EtikaInformacinės technologijosKita

1 1 1 1 1 1222

1

4

1 1 1 1 1 112

1 1 1 12

7

1 1 1 1 122

6

8

17

8

0

5

10

15

20

13

13


1.1.1.5. Mokyklos, norinčios priimti asistentusŠios veiklos tikslas – suteikti mokykloms galimybę priimti Comenius asistentą iš kitos Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančios Europos šalies. Tokia asistento praktika padeda sti-printi europinę dimensiją institucijoje, diegti integruotą užsienio kalbos ir dalyko mokymą (CLIL), skatina mokytis kitų kalbų, didina siūlomų užsienio kalbų įvairovę mokykloje.Šios veiklos dotacijų priimančioms institucijoms neskiriamą.

6 diagrama. Informacija apie mokyklų, norinčių priimti asistentus, paraiškas 2007, 2008 ir 2009 m.

8 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius asistentų praktikos paraiškos pagal apskritis

Apskritys2007 m. 2008 m. 2009 m.


2007 m. 2008 m. 2009 m.

0

17

Pateikta

Netinkama

Mokyklos, su kuriomis suderinta asistentų praktika Atvyko asistentų

86

42

11

1

610

20

30

40

50

119 8

14

Turinys Comenius

1.1.1.6. nauja Comenius programos veikla – Comenius Regio partnerystėPagrindinis Regio partnerystės tikslas – populiarinti tikslinį bendradarbiavimą tarp partnerinių institucijų, į mokyklų bendradarbiavimą įtraukiant ir vietos valdžios institucijas.Regio partnerystę sudaro du regionai partneriai iš skirtingų šalių. Kiekvienas regionas partneris įtraukia:• vietos ar regiono valdžios instituciją, susijusią su mokykliniu ugdymu;• bent vieną mokyklą;• bent vieną kitą, tiesiogiai su mokykliniu ugdymu susijusią, vietinę instituciją (pvz., jaunimo

ar sporto klubas, tėvų ir mokinių asociacija, mokytojų tobulinimosi institutas, kitas mokymus siūlantis juridinis asmuo, vietos darbdavys, muziejus ir pan.).

2009 m. Švietimo mainų paramos fondas organizavo iškilmingą sutarčių su pirmaisiais šio tipo projektų dalyviais pasirašymo renginį LR ŠMM.

9 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir suderintos mokyklų, norinčių priimti asistentus, paraiškos pagal institucijų tipus


Pateikta Atvyko asistentų Pateikta Atvyko

asistentų Pateikta Suderinta

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos 2 0 1 0 2 2Pradinio ugdymo įstaigos 2 1 6 1 0 0Bendrojo ugdymo įstaigos 13 5 26 5 8 6Profesinės mokyklos 2 0 7 0 0 0Specialiojo ugdymo įstaigos 0 0 1 0 1 1Suaugusiųjų vidurinės mokyklos 0 0 1 0 0 0

10 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir suderintos mokyklų, norinčių priimti asistentus, paraiškos pagal apskritis

Apskritys2007 m. 2008 m. 2009 m.

Pateikta Atvyko asistentų Pateikta Atvyko

asistentų Pateikta Suderinta

Alytaus apskritis 3 1 3 0 1 1Kauno apskritis 6 2 7 2 2 2Klaipėdos apskritis 0 0 2 1 0 0Marijampolės apskritis 0 0 2 0 1 1Panevėžio apskritis 1 1 2 1 0 0Šiaulių apskritis 2 0 7 1 1 1Tauragės apskritis 2 1 1 0 0 0Telšių apskritis 1 0 2 0 1 1Utenos apskritis 0 0 1 0 1 0Vilniaus apskritis 2 1 15 1 4 3

15


12 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerystės projektų paraiškos pagal Lietuvos partnerinių institucijų tipus

Institucijos2009 m.

Pateikta FinansuotaIš viso partnerinių institucijų (Lietuvoje) 60 30Vietos valdžios institucijos 14 8Ikimokyklinio ugdymo įstaigos 2 0Pradinio mokymo įstaigos 1 0Bendrojo ugdymo įstaigos 24 11Profesinės mokyklos 1 0Švietimo centrai 7 4Pedagoginės psichologinės tarnybos 3 1Bibliotekos 1 1Muziejai 2 2Moksleivių namai 1 1Seniūnijos 1 1Direktorių asociacijos 1 1Kultūros centrai 1 0Kita 1 0

Comenius Regio partnerystės projektų veiklos biudžetas 2009 m. – 199 530,00 eurų. Tam, kad finansuotume visas šiai veiklai pateiktas paraiškas, reikėtų 369 230,00 eurų.7 diagrama. 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerystės projektų paraiškos

11 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerystės projektų paraiškos pagal apskritis

2009 m.

8

15 14

0

5

10 Gauta paraiškų


Apskritys2009 m.

Pateikta FinansuotaAlytaus apskritis 2 0Kauno apskritis 3 2Klaipėdos apskritis 1 1Marijampolės apskritis 0 0Panevėžio apskritis 1 1

Apskritys2009 m.

Pateikta FinansuotaŠiaulių apskritis 3 1Tauragės apskritis 1 1Telšių apskritis 1 1Utenos apskritis 1 1Vilniaus apskritis 1 0

16

Turinys Erasmus

17


1.1.2. Erasmus Erasmus programa skirta aukštojo mokslo kokybei užtikrinti, studentų, dėstytojų ir kito perso-nalo mobilumui skatinti, daugiašaliam aukštojo mokslo institucijų (AMI) bendradarbiavimui tar-pusavyje ir su verslo įmonėmis ir laipsnių skaidrumui ir suderinamumui tarp aukštojo mokslo ir profesinio mokymo užtikrinti. Programoje gali dalyvauti tik Erasmus universiteto chartiją (EUC) turinčios institucijos. Erasmus universiteto chartija suteikta 48 Lietuvos aukštojo mokslo insti-tucijoms, 39 iš jų turi išplėstinę chartiją, suteikiančią galimybę be įprastos mobilumo veiklos organizuoti ir studentų praktiką užsienio įmonėse.

1.1.2.1. Erasmus mobilumas, kurio pagrindu Lietuvos aukštosios mokslo institucijos ir mokslinių tyrimų institutai, turintys teisę kartu su universitetais organizuoti doktorantūros studijas, vykdo studentų, dėstytojų ir kito personalo mainus su užsienio aukštojo mokslo institucijomis bei įmo-nėmis.Švietimo mainų paramos fondui paraiškas organizuoti mobilumo veiklą 2009–2010 mokslo me-tais pateikė 42 aukštojo mokslo institucijos: 17 universitetų, 22 kolegijos ir 2 mokslinių tyrimų institutai. Vykstant aukštųjų mokyklų reorganizacijai ir joms jungiantis bendras institucijų, daly-vaujančių programoje, skaičius mažėja.

2007-2008 m. 2007-2009 m. 2009-2010 m.

18

0

26

1 1 2

18 17

2623

20

30

10

5

15

25

Universitetai

Kolegijos

Institutai

9 diagrama. Erasmus mobilumo programoje da-lyvaujančių institucijų skaičius pagal institucijų tipus

8 diagrama. 2009 m. patvirtintos mobilumo pa-raiškos (pagal veiklą)

2007 m.paraiškas

pateikusių AMI skaičius

2008 m.paraiškas


2009 m.paraiškas


44 45

23

32

4538

4440 41

3640 38

0

10

20

30

40

50

Studentų studijų mobilumą planuojančių vykdyti institucijų skaičius

Studentų praktikos mobilumą planuojančių vykdyti institucijų skaičius

Dėstytojų dėstymo mobilumą planuojančių vykdyti institucijų skaičius

Personalo mokymų / stažuočių mobilumą planuojančių vykdyti institucijų skaičius

18

Turinys Erasmus13 lentelė. 2009 m. Erasmus mobilumo programoje dalyvaujančių institucijų skaičius pagal institucijų tipus ir vykdomas veiklas

Erasmus mobilumo veikla 2009 m.

Valstybiniai universitetai

Nevalstybiniai universitetai

Valstybinės kolegijos

Nevalstybinės kolegijos

Mokslo institutai Iš viso

Studentų studijų mobilumą planuojančių vykdyti institucijų skaičius

14 3 13 9 2 41

Studentų praktikos mobilumą planuojančių vykdyti institucijų skaičius

14 3 11 8 0 36

Dėstytojų dėstymo mobilumą planuojančių vykdyti institucijų skaičius

14 3 13 9 2 40

Personalo mokymų mobilumą planuojančių vykdyti institucijų skaičius

14 3 11 8 2 38

Erasmus mobilumo programos įgyvendinimas 2007–2008 mokslo metais

2007–2008 m. m. Erasmus mobilumo programoje dalyvavo 44 aukštosios mokyklos. Bendras išvykusiųjų skaičius 2007–2008 mokslo metais:1. 2395 studentų išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas ir 261 studentas – atlikti prak-

tikos į užsienio įmones. 2. Apytikriai 823 dėstytojai išvyko dėstyti ir 167 personalo darbuotojai išvyko mokymosi tikslais į

užsienio aukštąsias mokyklas ir įmones ar organizacijas.

10 diagrama. Studentų mobilumo kitimas 2000–2008 m.

2000-2001

2001-2002

2002-2003

2003-2004

2004-2005

2005-2006

2006-2007

2007-2008

0

išvykusių studentų skaičius

500

1000

1500

2000

2500

3000

624829 1001 1194

14731910

2082

2656

19


preliminarus Erasmus mobilumo programos įgyvendinimas 2008–2009 mokslo metais

Vadovaujantis aukštojo mokslo institucijų pateiktomis tarpinėmis statistinėmis 2008–2009 m. m. įgyvendinto mobilumo ataskaitomis, bendras preliminarus pagal atskiras Erasmus programos veiklos kryptis išsiųstų asmenų skaičius yra toks:

1. 2492 studentai išvyko studijuoti ir 581 studentas išvyko atlikti praktikos į užsienio aukštąsias mokyklas ir įmones.

2. 961 dėstytojas ir 202 personalo darbuotojai vyko dėstyti arba mokymosi tikslais į užsienio aukštąsias mokyklas ir įmones ar organizacijas.

1.1.2.2. Erasmus intensyvūs kalbų kursai Erasmus intensyvūs kalbos kursai (toliau – EILC) yra specializuoti kalbų kursai mažiau žinomoms ir rečiau vartojamoms šalių, dalyvaujančių programoje, kalboms mokytis. Šiuo metu EILC kursai organizuojami 23 ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Programos biudžetas: Lietuvai 2009–2010 m. m. skirta 31 000,00 eurų.

2009 m. žiemą (iš 2008–2009 m. m. biudžeto) kursus organizavo viena aukštojo mokslo institu-cija – Kauno technologijos universitetas. Iš viso žiemos kursuose dalyvavo 15 studentų iš šešių ES šalių: Čekijos, Italijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Vengrijos, Vokietijos. Taip pat kursuose dalyvavo vienas Comenius programos asistentas iš Bulgarijos. Iš jų 15 EILC kursų dalyvių mokėsi pradedan-čiųjų lygyje ir vienas dalyvis pažengusiųjų lygyje.

Iki 2009 m. vasario 6 d. paraiškas organizuoti EILC kursus 2009–2010 m. m. ir gauti finansavimą pateikė dešimt Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų institucijų. Atrinktos ir finansuotos šešios pa-raiškos: 1 institucijos iš Vilniaus, trys iš Kauno ir dvi iš Klaipėdos.

11 diagrama. Dėstytojų ir personalo darbuotojų mobilumo kitimas 2000–2008 m.

2000-2001

2001-2002

2002-2003

2003-2004

2004-2005

2005-2006

2006-2007

2007-2008

174258

332427

571648

755823

167

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

išvykusių dėstytojų skaičius

išvykusių darbuotojų skaičius

20

Turinys Erasmus

1.1.2.3. Erasmus intensyvios programos Erasmus intensyvios programos – tai trumpa įvairių dalyvaujančių šalių universitetų studentus ir dėstytojus suburianti studijų programa. Veiklos tikslas – sudaryti sąlygas studentams ir dėsty-tojams dirbti kartu tarptautinėse grupėse, ypatingoje mokymosi ir mokymo aplinkoje, pažvelgti į studijuojamą discipliną iš naujos perspektyvos, pasidalyti patirtimi apie mokymo turinį ir studijų programų metodiką. Veiklos tikslinė grupė – aukštojo mokslo ir studijų institucijos.

2009 m. kovo 13 d. buvo pateikta 14 paraiškų, iš jų – keturios atnaujinamiems projektams ir dešimčiai naujų projektų finansuoti. Atrinkti ir finansuoti aštuoni nauji projektai, kurie išorinių vertintojų buvo įvertinti aukščiausiais balais. Finansavimas taip pat skirtas dviem tęstiniams pro-jektams, išorinių vertintojų įvertintiems aukščiausiais balais.

12 diagrama. EILC kursų 2007–2009 m. atrankos rezultatai

2009 m. vasarą kursus organizavo penkios aukštojo mokslo įstaigos: Vilniaus pedagoginis uni-versitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, LCC Tarptautinis universitetas ir Kauno kolegija. Kauno kolegijoje EILC kursai sėkmingai organizuoti pirmą kartą. Vilniaus pe-dagoginis universitetas ir LCC Tarptautinis universitetas turėjo po dvi studentų grupes, o Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno kolegija ir Klaipėdos universitetas – po vieną studentų grupę. Iš viso vasaros kursuose dalyvavo 87 dalyviai iš 18 ES šalių: Austrijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugali-jos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos. Kauno technologijos universitetas EILC kursus organizuos 2010 m. sausio 7–27 dienomis.

2007 m. 2008 m. 2009 m.

5

0

10

566

10

Pateikta paraiškų

Finansuota projektų4

8

10

6

2

12

14 lentelė. Erasmus intensyvių programų 2007–2009 m. įgyvendinimo rezultatai

2007 m. 2008 m. 2009 m.Atnaujinami(2–3 metų) projektai

Naujiprojektai

Atnaujinami(2–3 metų) projektai

Naujiprojektai

Atnaujinami(2–3 metų) projektai

Naujiprojektai

Pateikta paraiškų 1 5 2 8 4 10Atitiko kokybės reikalavimus 3 6 2 8Finansuota paraiškų 1 3 2 3 2 8

21


1.1.2.4. Erasmus programos parengiamieji vizitai Erasmus parengiamųjų vizitų paskirtis – suteikti galimybes vykti į būsimą partnerinę instituciją aptarti bendradarbiavimo pagal Erasmus programą ir sudaryti institucijų bendradarbiavimo su-tartis, taip pat vykti į užsienio įmonę aptarti būsimo bendradarbiavimo organizuojant Erasmus programos studentų praktiką arba susitikti su partnerinėmis institucijomis, ketinant dalyvauti Erasmus intensyvių programų veikloje. 2009 m. paraiškų vykti į parengiamuosius vizitus ir da-lyvauti kontaktiniuose seminaruose skaičius išaugo beveik keturis kartus. Daugiausia gauta pa-raiškų dalyvauti Erasmus kontaktiniuose seminaruose, kurie 2009 m. vyko Maltoje, Austrijoje, Portugalijoje, Turkijoje ir Estijoje. 2009 m. finansuotas 21 aukštųjų mokyklų atstovų vizitas į kon-taktinį seminarą ir keturi parengiamieji vizitai į institucijas partneres.

16 lentelė. Parengiamųjų vizitų rezultatai (laikotarpis iki 2009 m. lapkričio 30 d.)

2007 m. 2008 m. 2009 m.Pateikta paraiškų 9 14 51Finansuota vizitų 7 6 25

15 lentelė. Patvirtinti Erasmus intensyvių programų projektai 2009 m.

Institucija Projekto pavadinimas Finansavimas, EUR

Mykolo Romerio universitetas CHALID Challenges to Identity in the Context of Globaliza-tion: Multidisciplinary and Multicultural Perspectives 36 907,00 EUR

Klaipėdos verslo kolegija Improvement of Entrepreneurial Skills in A Multicultural Environment 35 280,00 EUR

Vilniaus universitetas MEITT Modernisation of Europe by Innovating Teacher Training (Practical approach) 51 108,00 EUR

Vilniaus universitetas Enhancing Ethical and Environmental Competence in Lead-ership and Management for Sustainable Development 15 097,00 EUR

Vilniaus kooperacijos kolegija Career Package Yourself for success 20 425,00 EURVilniaus kooperacijos kolegija ICMC An Intensive Course of Managerial Competencies 21 456,00 EURMykolo Romerio universitetas WASPOLSS Tracking New Ways in Social Ploicy, Legal and

Social Services 25 331,00 EUR

Vilniaus universitetas INVEST Innovation, New Ventures and Entrepreneurship in Social work Teaching 48 835,00 EUR

Klaipėdos universitetas BAREGIS Klaipeda international Summer School: Sustain-able Development in the Baltic Sea Region 23 946,00 EUR

Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegija

Unique United 24 822,00 EUR

22

Turinys Erasmus

1.1.2.6. Erasmus programos finansavimas Bendras Erasmus programos administruojamas biudžetas 2009 m. yra toks:

1. 5 050 000 eurų (atitinkamai 17 436 640 litų) Europos Komisijos lėšų, skirtų Erasmus programai įgyvendinti 2008–2009 m. m.;

2. 5 610 000 eurų (atitinkamai 19 370 208 litų) Europos Komisijos lėšų, skirtų Erasmus programai įgyvendinti 2009–2010 m. m.;

3. 11 252 200 litų papildomų LR valstybės biudžeto lėšų, skirtų Erasmus ir kitoms ES aukštojo mokslo programoms įgyvendinti 2009 metais.

18 lentelė. Erasmus programos finansavimas (eurais) 2004–2009 m.

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.EK lėšos 1 930 499 2 378 084 2 840 085 4 478 199 5 050 000 5 610 000LR valstybės biudžeto lėšos 3 052 463 3 264 597 3 648 923 3 818 930 3 818 930 3 258 862

1.1.2.5. Erasmus programos papildoma dotacija studentams su negalia Asmenys, turintys negalią ar specialiųjų poreikių, skatinami dalyvauti Erasmus mobilumo pro-gramoje. Šiems asmenims skiriama papildoma dotacija specialiesiems poreikiams patenkinti ir sėkmingai įgyvendinti mobilumo tikslus.

17 lentelė. Gautų ir finansuotų Erasmus mobilumo paraiškų gauti papildomą finansavimą dėl negalios ar specialiųjų poreikių kitimas

2007–2008 m. m. 2008–2009 m. m.Pateikta studentų paraiškų 3 3Finansuota 3 3

Šiais metais dar nėra gauta nė vienos paraiškos gauti papildomą dotaciją dėl negalios studijoms ir (arba) praktikai ar personalo vizitams, kurie vyks 2009–2010 m. m. Galutinė paraiškų pateiki-mo Švietimo mainų paramos fondui data yra 2010 m. gegužės 1 d.

Vytauto Didžiojo universiteto studentė Giedrė Pranaitytė, 2008 m. rudenį studijavusi Norvegijoje ir gavusi papildomą dotaciją dėl negalios, buvo atrinkta dumilijonąja Erasmus programos stu-dente iš Lietuvos ir apdovanota tarptautinėje konferencijoje Lunde (Švedija), įvykusioje 2009 m. spalio mėnesį.

23


Leonardo da Vinci

24

Turinys Leonardo da Vinci1.1.3. Leonardo da VinciLeonardo da Vinci programa skirta remti ir skatinti Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimui tobulinant profesinį mokymą, diegiant naujoves šalių švietimo sistemose ir puoselėjant europie-tiškumą. Programa atlieka svarbų vaidmenį rengiant Europos piliečius darbo rinkai ir, atsižvel-giant į įmonių poreikius, padeda ugdyti kvalifikuotą darbo jėgą nuolat stiprėjančios konkurenci-jos sąlygoms. Sprendžiant tokį atsakingą uždavinį, programa siekiama padėti Europos piliečiams pagerinti savo kvalifikaciją visais gyvenimo etapais – ji apima visus profesinio mokymo lygmenis ir įvairiausias ekonominės veiklos sritis ir sektorius. Pagrindiniai programos tikslai yra: tobulinti žmonių, ypač jaunimo, įgūdžius ir kompetenciją; didinti tęstinio profesinio rengimo patrauklumą ir kokybę; skatinti ir stiprinti profesinio rengimo indėlį į inovacijų procesą, siekiant didinti konku-rencingumą ir verslumą.

1.1.3.1. Mobilumo projektaiMobilumo projektai skirti profesiniame mokyme dalyvaujančių asmenų, profesinio švietimo ir mokymo srities specialistų ir įmonių darbuotojų mobilumui. Mobilumo projektų dalyviai turi ga-limybę vykti į 31 programoje dalyvaujančią Europos šalį kelti kvalifikacijos, tobulinti profesinių žinių ir įgūdžių, atlikti praktikos verslo įmonėse, susipažinti su profesinio mokymo naujovėmis, naujausiomis technologijomis, keistis patirtimi su kolegomis ir pan. Bendra mobilumo projektų trukmė – nuo 6 iki 24 mėnesių. Finansuojamos projekto administravimo, dalyvių mobilumo ir kalbinio, kultūrinio parengimo išlaidos. 2009 m. Švietimo mainų paramos fondas administravo 154 2007–2009 m. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektus (2007 m. – trys projektai, 2008 m. – 78 projektai, 2009 m. – 73 projektai). Jiems finansuoti skirta dotacija siekė 3 015 679 eurus. Fondas 2009 m. papildomai finansavo net keturis 2008 m. rezervinio sąrašo mobilumo projektus.

13 diagrama. 2007–2009 m. pateiktų ir finansuotų Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų pa-raiškų santykis pagal tikslines grupes

Gauta paraiškų

2007 m. 2008 m. 2009 m.


Gauta paraiškų


Gauta paraiškų


35

0

10

20

30

40

50

60

70

80

3

55

26

2

3740

51

14

48

37

6

68

35

149

33 31

Pirminio profesinio lygmens moksleivių (IVT) mobilumo projektai

Darbuotojų (PLM) mobilumo projektai

Profesinio mokymo specialistų (VETPRO) mobilumo

25


Palyginti su ankstesniais metais, 2009 m. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų kon-kursui pateiktų paraiškų skaičius akivaizdžiai išaugo. Pateikta 130 paraiškų, o tai 25 paraiškomis daugiau nei 2008 m. ir 37 paraiškomis daugiau nei 2007 m. Finansuoti 73 mobilumo projektai. 2009 m. mobilumo projektams skirta 1 558 452 eurai.

19 lentelė. 2007–2009 m. prašytų ir skirtų Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų dotacijų san-tykis (eurais)

Prašyta Skirta2007 m. 2 091 566 1 289 5862008 m. 1 854 246 1 394 1272009 m. 2 700 852 1 558 452

Aktyviausiai 2009 m. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų konkurse dalyvavo šalies profesinės mokyklos ir mokymo centrai (48), jie pateikė net 92 mobilumo projektų paraiškas, ir net 53 šių organizacijų mobilumo projektai gavo dotacijas. Nemažai profesinių mokyklų teikė po dvi ar tris paraiškas, viena pateikė net septynias, nors, pagal 2009 m. konkurso taisykles, finan-savimas galėjo būti skirtas tik trims vienos organizacijos projektams.Palyginti su 2007 ir 2008 m., aktyvesnės buvo privačios įmonės (praėjusiais metais dalyvavo de-šimt, šiemet – 15 įmonių). Finansuota net 11 įmonių mobilumo projektų. Likusias paraiškas teikė asociacijos, konsultavimo ir informavimo centrai bei kitos organizacijos.

14 diagrama. 2007–2009 m. teiktų ir finansuotų Leonardo da Vinci mobilumo projektų paraiškų pasiskirs-tymas pagal organizacijos tipą

Gauta paraiškų

2007 m. 2008 m. 2009 m.


Gauta paraiškų


Gauta paraiškų


0

20

40

60

80

100

66

13

35

75

3 3511

7 7

63

7 4 1

92

15

613

53

116

1

Profesinio mokymo institucijos

Įmonės

Asociacijos, nevyriausybinės organizacijos

Kitos organizacijos

26

Turinys Leonardo da Vinci

2009 m. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų konkurse dalyvavo organizacijos iš dešimties Lietuvos apskričių. Daugiausia paraiškų gauta iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskričių, mažiausiai iš Marijampolės, Tauragės ir Telšių. Palyginti su 2008 m., gerokai aktyvesnė yra Šiau-lių apskritis, iš kurios gauta net 17 paraiškų (praėjusiais metais iš šios apskrities pateiktos tik aštuonios paraiškos).

2009 m. finansuotose projektuose planuojama, kad kelti kvalifikacijos užsienyje pagal Leonardo da Vinci programą vyks 985 dalyviai. Palyginti su 2007 ir 2008 metais, dalyvių skaičius yra nežy-miai sumažėjęs, nes nuo 2009 m., siekiant pagerinti projektų dalyvių mobilumo kokybę, padidin-tos dalyviams skiriamos pragyvenimo normos.

20 lentelė. 2007–2009 m. finansuotuose projektuose planuotas Leonardo da Vinci mobilumo projektų dalyvių skaičius

Dalyviai 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Profesinio mokymo specialistai (VETPRO) 503 551 432

Pirminio profesinio lygmens moksleiviai (IVT) 489 542 484

Darbuotojai (PLM) 16 40 69

iš viso 1008 1133 985

1.1.3.2. naujovių perkėlimo projektai

Naujovių perkėlimo projektai – tai daugiašaliai projektai, skirti mokymo sistemoms tobulinti, daugiausia dėmesio skiriant naujovių profesinio mokymo srityje perkėlimui, įskaitant skirtingo-mis sąlygomis sukurtų naujoviškų produktų ir procesų kalbinį, kultūrinį ir teisinį pritaikymą naci-onaliniams poreikiams.

Švietimo mainų paramos fondas 2009 m. administravo 16 Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų (2007 m. ir 2008 m. – po penkis projektus, 2009 m. – šešis projektus) ir vieną B procedūros projektą, jiems finansuoti skirta dotacija – 3 782 586 eurai.

2009 m. Švietimo mainų paramos fondui pateiktos 36 paraiškos Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų konkursui, tai yra net 18 paraiškų daugiau nei 2008-aisiais. 34 pa-raiškos, atitikusios tinkamumo kriterijus, buvo vertinamos nepriklausomų ekspertų. Finansuoti atrinktos šešios aukščiausiais balais įvertintos paraiškos.

27


15 diagrama. 2007–2009 m. pateiktų ir finansuotų Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo pro-jektų paraiškų santykis

Gauta paraiškų 0

5

2007 m.

5

10

15

20

25

30

35

40


5 611

18

36

2008 m.

2009 m.

21 lentelė. 2007–2009 m. prašytų ir skirtų Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų do-tacijų santykis (eurais)

Prašyta dotacijų Skirta dotacijų2007 m. 2 507 177 1 171 8472008 m. 4 179 729 1 164 6332009 m. 8 203 654 1 126 213

Džiugu pažymėti, kad prie aktyviausių naujovių perkėlimo paraiškų teikėjų – kolegijų ir univer-sitetų – prisideda vis daugiau kitų tipų organizacijų. 2009 m. konkurse dalyvavo privačios orga-nizacijos, valdžios institucijos, pelno nesiekiančios organizacijos, asociacijos, mokymo centrai, nevyriausybinės organizacijos, vienas institutas ir viena profesinė mokykla. Padidėjo ne tik kon-kurso dalyvių skaičius, bet ir prasiplėtė geografinis jų pasiskirstymas. Šiemet paraiškas konkur-sui pateikė organizacijos ne tik iš Vilniaus ir Kauno, bet ir iš Šiaulių, Utenos, Alytaus, Klaipėdos apskričių.

22 lentelė. 2007–2009 m. gautų Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų paraiškų pa-siskirstymas pagal teikiančių organizacijų tipus

Institucija2007 m. 2008 m. 2009 m.

Gauta paraiškų


Gauta paraiškų


Gauta paraiškų


Universitetas 5 3 4 3 7 1Kolegija 3 - 5 - 8 2Mokymo centras - - 1 - 2 1Uždaroji akcinė bendrovė - - 1 - 3 -Profesinė mokykla - - 1 1 1 -Nepelno siekianti organizacija 1 1 2 1 3 -Prekybos, pramonės ir amatų rūmai 1 1 - - - -Valdžios institucija - - 2 - 3 -Kitos organizacijos 1 - 2 - 3 -Asociacijos - - - - 2 -Institutai - - - - 1 1NVO - - - - 3 1

28


1.1.3.3. partnerystės projektai

Partnerystės projektai – tai bendradarbiavimo projektai, kurie bendrai veiklai vienija profesinio mokymo srities organizacijas iš Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių. Orga-nizacijos, dalyvaudamos partnerystės projekte, siekia abipusės naudos. Partnerystės projektų trukmė dveji metai. Švietimo mainų paramos fondas 2009 m. administravo 30 Leonardo da Vinci programos part-nerystės projektų (2008 m. – 16 projektų, 2009 m. – 14 projektų), jiems skirta dotacija – 383 000 eurų.2009 m. Švietimo mainų paramos fondui pateiktos 53 projektų paraiškos Leonardo da Vinci pro-gramos partnerystės projektų konkursui, tai yra 23 paraiškomis mažiau nei 2008 m. Organizacijų aktyvumo sumažėjimas grindžiamas tuo, kad 2009 m. paraiškoms taikytas nacionalinis adminis-tracinis reikalavimas, kad dalyvauti naujuose 2009 m. Leonardo da Vinci programos partnerystės projektuose organizacijos galėjo tik pasibaigus jų administruojamam Mokymosi visą gyvenimą programos partnerystės projektui. Dėl šios priežasties nemažai organizacijų neteikė paraiškų 2009 m. konkursui, ir atsirado galimybė finansavimą gauti kitoms organizacijoms, neįgyvendi-nančioms partnerystės projektų.2009 m. iš pateiktų 53 partnerystės projektų paraiškų gautos aštuonios paraiškos, kurias keti-no koordinuoti Lietuvos organizacijos, ir 45 paraiškos, kuriose Lietuvos organizacijos ketino būti partnerės. Finansuota 14 geriausiai įvertintų partnerystės projektų, iš jų du projektai, kuriuos koordinuoja Lietuvos organizacijos, ir dešimt projektų, kuriuose Lietuvos organizacijos yra part-nerės. Lietuvoje 2009 m. partnerystės projektams finansuoti skirta 186 000 eurai Europos Komi-sijos lėšų.

23 lentelė. 2008–2009 m. pateiktų ir finansuotų Leonardo da Vinci programos partnerystės projektų pa-raiškų santykis

Metai Gauta paraiškų Finansuota projektų2008 m. 76 162009 m. 53 14

24 lentelė. 2008–2009 m. prašytų ir skirtų Leonardo da Vinci programos partnerystės projektų dotacijų santykis (eurais)

Metai Prašyta dotacijų Skirta dotacijų2008 m. 923 000 197 000 2009 m. 763 000 186 000

29


Aktyviausiai 2009 m. Leonardo da Vinci programos partnerystės projektų konkurse dalyvavo ša-lies universitetai ir profesinės mokyklos. Palyginti su 2008 m., mažiau paraiškų gauta iš profesi-nių mokyklų. 2008 m. profesinės mokyklos pateikė 25 paraiškas, 2009 m. – septynias. Sumažėjo kolegijų aktyvumas: 2008 m. iš kolegijų gauta 17 paraiškų, 2009 m. – keturios.Konkurse dalyvavo 45 organizacijos iš devynių Lietuvos apskričių. 2009 m. daugiausia paraiškų gauta iš Vilniaus ir Kauno apskričių. Iš Tauragės apskrities paraiškų negauta.

25 lentelė. 2008–2009 m. Leonardo da Vinci programos teiktų paraiškų ir finansuotų projektų pasiskirs-tymas pagal organizacijos tipą

Institucijos2008 m. 2009 m.

Gauta paraiškų


Gauta paraiškų


Įmonės 5 1 3 1

Universitetai 8 2 9 2

Asociacijos 4 0 4 0

Kitos 14 3 26 8

Kolegijos 17 4 4 1

Profesinio mokymo institucijos 28 6 7 2

1.1.3.4. parengiamieji vizitai

Parengiamieji vizitai skirti parengti naujiems Leonardo da Vinci programos mobilumo, naujovių perkėlimo, partnerystės, naujovių kūrimo, teminių tinklų ar papildomų priemonių projektams dalyvaujant užsienio nacionalinių agentūrų organizuojamuose kontaktiniuose seminaruose ar vykstant susitikti su potencialiais projekto partneriais užsienyje. 2009 m. (iki 2009 m. gruodžio mėn.) į Švietimo mainų paramos fondą atsiųsta 71 paraiška gauti parengiamųjų vizitų dotacijas, panašus skaičius paraiškų (73) gautas ir 2008 m. Iki 2009 gruo-džio mėn. finansuota 21 paraiška, joms skirta 23 428 eurai. 17 paraiškų prašyta dalyvauti kontak-tiniuose seminaruose, keturiose – vykti į parengiamuosius vizitus pas būsimus projekto partne-rius. 2009 m., kaip ir 2008-aisiais, daugiausia paraiškų finansuoti Leonardo da Vinci programos parengiamuosius vizitus gauta iš Vilniaus ir Kauno apskričių. Aštuoni finansuoti parengiamųjų vizitų projektai skirti rengti naujiems partnerystės projektams, šeši – mobilumo ir penki – nau-jovių perkėlimo projektams, vienas dotacijos gavėjas planavo rengti naujovių kūrimo projektą ir vienas – kelis skirtingų tipų Leonardo da Vinci programos projektus. 2009 m. parengiamųjų vizitų paraiškų konkursas tęsiasi iki 2010 m. vasario 1 d., todėl šie skaičiai nėra galutiniai.

30


16 diagrama. 2007–2009 m. pateiktų ir finansuotų Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų paraiškų santykis

Gauta paraiškų 0


87

2007 m.

2008 m.

2009 m.20

40

60

80

100

73 71

34 39

21

26 lentelė. 2007–2009 m. prašytų ir skirtų Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų projektų dotacijų santykis (eurais)

Prašyta dotacijų Skirta dotacijų

2007 m. 85 399 25 884

2008 m. 95 543 38 825

2009 m. 88 403 23 428

31


Grundtvig

32

Turinys Grundtvig

1.1.4. GrundtvigGrundtvig programos tikslas – gerinti suaugusiųjų švietimo kokybę ir prieinamumą, remiant tarp-tautinį suaugusiųjų švietimo institucijų bendradarbiavimą ir mobilumą. 1.1.4.1. Grundtvig mokymosi partnerystė Veiklos tikslas yra tobulinti suaugusiųjų švietimo procesą pagal Europos Sąjungos kokybės stan-dartus. Tai nedideli, dvejų metų bendradarbiavimo su įvairiomis suaugusiųjų švietimo (plačiąja prasme) organizacijomis projektai.

Grundtvig mokymosi partnerystės projektų biudžetą 2009 m. sudarė 726 000 00 eurų (2008 m. šiai veiklai buvo skirta 577 000 00 eurų). 2009 m. pateiktų paraiškų finansinis poreikis – 1 855 400,00 eurų.

17 diagrama. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig mokymosi partnerystės projektų paraiškos

0

Gauta paraiškų


20

40

60

80

100

120

140

2007 m. 2008 m. 2009 m.

58

132

3946

118105

pastaba. Pagal anksčiau galiojusias taisykles dotacija projektui buvo skiriama vieniems metams. 2007 m. instituci-jos teikė paraiškas tęsti projektus ir pagal Europos Komisijos pakeistas projektų finansavimo taisykles – naujiems projektams. Nuo 2008 m. visų projektų trukmė yra dveji metai, dotacija skiriama taip pat dvejiems metams, nebeliko projektų, teikiamų pratęsti.

2009 m. Lietuvos suaugusiųjų švietimo institucijos pateikė Švietimo mainų paramos fondui iš viso 118 paraiškų. Daugiausiai Grundtvig programos mokymosi partnerystės paraiškų pateikė institucijos iš Vilniaus apskrities – 45, Kauno – 27, Klaipėdos – 15 ir Šiaulių – 13 paraiškų.

33


27 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gauta ir finansuota Grundtvig mokymosi partnerystės projektų pagal apskritis

Apskritis2007 m. 2008 m. 2009 m.


Alytaus apskritis 9 3 10 4 4 2

Kauno apskritis 20 9 23 5 27 6

Klaipėdos apskritis 10 5 10 4 15 5

Marijampolės apskritis 2 2 1 1 1 1

Panevėžio apskritis 5 2 5 2 5 0

Šiaulių apskritis 12 5 12 3 13 9

Tauragės apskritis 1 1 0 0 0 0

Telšių apskritis 8 1 7 4 4 3

Utenos apskritis 6 5 3 1 4 4

Vilniaus apskritis 59 24 34 15 45 16

Šiais metais daugiausia paraiškų finansuoti Grundtvig mokymosi partnerystės projektus gauta iš nevyriausybinių organizacijų (24 projektų paraiškos) ir suaugusiųjų švietimo teikėjų, t. y. institu-cijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra suaugusiųjų švietimas (23 projektų paraiškos).

28 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gauta ir finansuota Grundtvig mokymosi partnerystės projektų pagal institucijų tipus



Suaugusių besimokančiųjų asociacija 0 0 1 1 6 1Tėvų asociacijos 1 0 1 0 1 1Suaugusiųjų švietimo teikėjai 25 10 24 9 23 10Bibliotekos 1 0 2 2 1 1Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos 10 9 5 1 7 3Profesinės mokyklos 11 1 7 6 5 2Įstaigos besimokantiesiems, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių 1 0 3 0 5 1

Universitetai ar aukštojo mokslo institucijos 20 8 15 2 14 7Ne pelno siekiančios asociacijos 21 10 9 4 7 3Kultūros organizacijos (pvz., muziejai, meno galerijos) 2 0 2 1 4 0

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) 28 13 22 10 24 4Privataus sektoriaus organizacijos, įmonės 2 1 4 1 6 4Valdžios institucijos 10 5 2 1 8 4Įkalinimo įstaigos 0 0 1 0 0 0Mokslinių tyrimų institucijos 1 0 0 0 1 1Kita 0 0 7 1 6 4

34

Turinys Grundtvig1.1.4.2. kvalifikacijos tobulinimasVeiklos tikslas – suteikti galimybę mokytojams, suaugusiųjų švietėjams ir kitiems asmenims, dirbantiems suaugusiųjų švietimo srityje, dalyvauti Europos kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

Grundtvig programos kvalifikacijos tobulinimo biudžetą 2009 m. sudarė 65 000,00 eurų. Tais pačiais metais pateiktų paraiškų finansinis poreikis – 417 891,46 euro.

18 diagrama. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo paraiškos

Gauta paraiškų


0

2007 m. 2008 m. 2009 m.

4150

100

150

200

98 90

32 32

186

Šiemet sumažėjo Klaipėdos apskrities institucijų aktyvumas, palyginti su 2008 m., o Kauno aps-kritis buvo aktyvesnė.

29 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo paraiškos pagal apskritis

Apskritys2007 m. 2008 m. 2009 m.












35


30 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo paraiškos pagal institucijų tipus



Suaugusiųjų švietimo teikėjai 6 6 7 2 61 16

Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos 1 1 4 0 6 1

Profesinės mokyklos 4 2 7 1 3 0

Universitetai ar aukštojo mokslo institucijos 41 16 40 15 62 7

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) 8 5 19 7 44 6

Privataus sektoriaus organizacijos, įmonės 6 3 2 0 6 1

Valdžios institucijos 28 7 10 6 4 1

Mokslinių tyrimų institucijos 4 1 1 1 0 0

1.1.4.3. parengiamieji vizitaiVeiklos tikslas – padėti suaugusiųjų švietimo institucijų atstovams, norintiems parengti Grundtvig mokymosi partnerystės, senjorų savanorystės ar centralizuotos veiklos projektą, susipažinti su būsimomis partnerinėmis institucijomis ir kartu parengti kokybišką paraišką projektui arba daly-vauti kontaktiniuose seminaruose ir susirasti partnerius.

Grundtvig programos parengiamųjų vizitų veiklos biudžetą 2009 m. sudarė 20 000,00 eurų. Tais pačiais metais pateiktų paraiškų finansinis poreikis – 29 364,50 eurų.

2009 m. aktyviausios buvo Vilniaus apskrities suaugusiųjų švietimo institucijos, kurios pageida-vo inicijuoti Grundtvig mokymosi partnerystės projektus.

31 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig parengiamųjų vizitų paraiškos pagal vizito tipą

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Pateikta Finansuota Pateikta Finansuota Pateikta FinansuotaVizitas į instituciją 5 3 5 3 6 4Dalyvavimas kontaktiniame seminare 34 19 39 15 29 20

36

Turinys Grundtvig32 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig parengiamųjų vizitų paraiškos pagal apskritis

Apskritys2007 m. 2008 m. 2009 m.


33 lentelė. 2007, 2008 ir 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig parengiamųjų vizitų paraiškos pagal institucijų tipus


Pateikta Finansuota Pateikta Finansuota Pateikta FinansuotaSuaugusių besimokančiųjų asociacijos 0 0 0 0 1 1Tėvų asociacijos 0 0 0 0 0 0Suaugusiųjų švietimo teikėjai 15 7 11 5 6 4Bibliotekos 1 1 0 0 0 0Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos 0 0 0 0 3 2Profesinės mokyklos 2 2 5 1 0 0Įstaigos besimokantiesiems, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių 0 0

Universitetai ar aukštojo mokslo institucijos 8 4 9 3 8 7Ne pelno siekiančios asociacijos 0 0 0 0 3 2Kultūros organizacijos(pvz., muziejai, meno galerijos) 0 0 1 1 0 0

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) 3 2 10 4 6 4Privataus sektoriaus organizacijos, įmonės 3 2 2 1 2 1Valdžios institucijos 5 3 3 2 2 1Įkalinimo įstaigos 0 0 0 0 0 0Mokslinių tyrimų institucijos 0 0 1 0 0 0Vietos bendruomenės 2 1 2 1 4 2

37


1.1.4.4. Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitai

Grundtvig programos naujos suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų veiklos tikslas – gerinti su-augusiųjų mokymo ir mokymosi kokybę. Ši veikla – puiki galimybė asmenims, dirbantiems ar ateityje ketinantiems dirbti formaliojo, neformaliojo ar savaiminio suaugusiųjų švietimo srityse, išvykti į kitą šalį, dalyvaujančią Mokymosi visą gyvenimą programoje, įgyti žinių apie suaugusių-jų mokymąsi Europoje ir, atsižvelgiant į vizito tikslą, patobulinti mokymo, konsultavimo, vadybos įgūdžius ir pasidalyti savo patirtimi su užsienio kolegomis. Grundtvig programos suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų veiklos finansavimas gali būti skiriamas vykstantiems:• dalyvauti europinėje konferencijoje ar seminare, įskaitant europines Grundtvig mokymosi part-

nerystės konferencijas;• stebėti darbo užsienio suaugusiųjų švietimo institucijoje.

Grundtvig programos suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų veiklos biudžetą 2009 m. sudarė 15 800,00 eurų, tais pačiais metais pateiktų paraiškų finansinis poreikis – 32 716,80 eurų.

34 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos

2009 m.

Gauta paraiškų 23

Finansuota paraiškų 7

35 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos pagal apskritis

Apskritys2009 m.

Pateikta Finansuota

Alytaus apskritis 1 0

Kauno apskritis 3 1

Klaipėdos apskritis 4 1

Marijampolės apskritis 0 0

Panevėžio apskritis 0 0

Šiaulių apskritis 0 0

Tauragės apskritis 0 0

Telšių apskritis 0 0

Utenos apskritis 0 0

Vilniaus apskritis 15 5

38

Turinys Grundtvig36 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos pagal institucijų tipus

Institucijos2009 m.

Pateikta Finansuota

Nevyriausybinės organizacijos 6 4

Institucijos, teikiančios suaugusiųjų švietimo paslaugas 10 2

Universitetai ar aukštojo mokslo institucijos 5 0

Valdžios institucijos 2 1

1.1.4.5. Grundtvig asistentų praktika

Grundtvig programos asistentų praktika suteikia galimybę formaliojo, neformaliojo ir savaiminio suaugusiųjų švietimo srityse dirbantiems ar ateityje dirbsiantiems žmonėms 12–45 savaitėms išvykti dirbti Grundtvig asistentu kitos Europos valstybės, Mokymosi visą gyvenimą programos narės, suaugusiųjų švietimo įstaigoje ar organizacijoje.

Programos tikslas – suteikti dalyviams galimybę geriau suprasti europinę suaugusiųjų švietimo dimensiją, patobulinti užsienio kalbų žinias, pažinti kitas Europos šalis ir jų švietimo sistemas, pagerinti profesinę ir kultūrinę kompetenciją.

Grundtvig asistentų praktikos veiklos biudžetą 2009 m. sudarė 14 928,00 eurų. Tais pačiais me-tais pateiktų paraiškų finansinis poreikis – 34 358,00 eurų.

37 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos

Metai 2009 m.

Gauta paraiškų 5

Finansuota paraiškų 3

38 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos pagal apskritis

Apskritys2009 m.

Pateikta Finansuota



39


39 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos pagal institucijų tipus

Institucijos2009 m.

Pateikta FinansuotaNevyriausybinės organizacijos 2 2Suaugusiųjų švietimo institucijos 1 0Aukštosios mokyklos (studentai) 1 1Nedirbantys asmenys 1 0

1.1.4.6. Grundtvig senjorų savanorystės projektai

Grundtvig programos senjorų savanorystės projektais siekiama skatinti formalųjį, neformalųjį ar savaiminį mokymąsi. Savanorystė vis labiau pripažįstama kaip būdas siūlyti naujų mokymosi galimybių vyresnio amžiaus piliečiams Europoje. Pabrėžiama vyresnio amžiaus žmonių indėlio svarba visuomenėje. Vyresnio amžiaus piliečiai yra išminties ir patirties šaltinis, iš kurio visuo-menė turėtų gauti didesnę naudą nei gaudavo praeityje. Ši veikla – naujos formos mobilumas vy-resnio amžiaus Europos piliečiams, suteikiantis galimybę mokytis, dalytis žiniomis ir patirtimi.Grundtvig senjorų savanorystės projektai skirti per 50 metų turintiems žmonėms, jie gali trijų–aš-tuonių savaičių laikotarpiu dalyvauti užsienio šalies veikloje, kuria nesiekiama pelno.

Grundtvig programos senjorų savanorystės projektų veiklos biudžetas 2009 m. sudarė 45 000,00 eurų. Tais pačiais metais pateiktų paraiškų finansinis poreikis – 108 429,00 eurai.

40 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos

Gauta paraiškų 8Finansuota projektų 2

41 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos pagal aps-kritis

Apskritys Pateikta FinansuotaAlytaus apskritis 1 0Kauno apskritis 3 0Klaipėdos apskritis 1 0Marijampolės apskritis 0 0Panevėžio apskritis 0 0Šiaulių apskritis 1 0Tauragės apskritis 0 0Telšių apskritis 0 0Utenos apskritis 1 1Vilniaus apskritis 1 1

40

Turinys Grundtvig42 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos pagal insti-tucijų tipus

Institucijos Pateikta Finansuota

Suaugusių besimokančiųjų asociacijos 0 0

Tėvų asociacijos 0 0

Suaugusiųjų švietimo teikėjai 0 0

Bibliotekos 0 0

Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos 0 0

Profesinės mokyklos 0 0

Įstaigos besimokantiesiems, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių 0 0


Ne pelno siekiančios asociacijos 1 1

Kultūros organizacijos (pvz., muziejai, meno galerijos) 0 0

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) 5 1

Privataus sektoriaus organizacijos, įmonės 0 0

Valdžios institucijos 0 0

Vidurinės mokyklos 1 0

1.1.4.7. Grundtvig seminarų organizavimas

Grundtvig programos seminarų organizavimo veikla suteikia dvi galimybes:– galimybę įvairių profesijų besimokantiems suaugusiesiems penkias–dešimt dienų dalyvauti

užsienio šalies mokymosi renginiuose, kuriuose tobulinami įgūdžiai ir kompetencijos; – galimybę įvairių institucijų atstovams teikti paraiškas rengti Grundtvig seminarus Lietuvoje

užsienio šalių besimokantiesiems.

Grundtvig seminarų organizavimo veiklos biudžetas 2009 m. sudarė 137 500,00 eurų. Tais pa-čiais metais pateiktų paraiškų finansinis poreikis – 305 154,00 eurai.

43 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos

Gauta paraiškų 13Finansuota paraiškų 6

41


44 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos pagal apskritis

Apskritys Pateikta Finansuota

Alytaus apskritis 1 1

Kauno apskritis 1 1

Klaipėdos apskritis 1 0

Marijampolės apskritis 0 0

Panevėžio apskritis 0 0


Tauragės apskritis 0 0

Telšių apskritis 1 0

Utenos apskritis 0 0


45 lentelė. 2009 m. gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos pagal institucijų tipus

Institucijos Pateikta Finansuota

Suaugusių besimokančiųjų asociacijos 1 0

Tėvų asociacijos 0 0

Suaugusiųjų švietimo teikėjai 2 2

Bibliotekos 1 0

Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos 0 0

Profesinės mokyklos 0 0

Įstaigos besimokantiesiems, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių 0 0


Ne pelno siekiančios asociacijos 1 1

Kultūros organizacijos (pvz., muziejai, meno galerijos) 0 0

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) 3 2

Privataus sektoriaus organizacijos, įmonės 1 0

Valdžios institucijos 1

Kvalifikacijos tobulinimo įstaigos 1 1

Kita: muzikos mokykla 1 1

42

Turinys Nordplus programa

43

Turinys 1.2. norDpLUs progrAMA

1.2. Nordplus programa 2008–2011 m. Bendroji Nordplus programa

Lietuvos švietimo institucijos 2009 m. toliau dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui skirtoje Bendrojoje Nordplus programoje. Pagal šią programą remiama mobilumo, projektų ir tin-klų veikla, ji atvira visoms institucijoms, organizacijoms, dirbančioms švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityje. Bendrojoje Nordplus programoje dalyvauja penkios Šiaurės šalys, trys autono-minės Šiaurės šalių sritys ir trys Baltijos šalys.

Bendroji Nordplus programa vienija keturias paprogrames, orientuotas į skirtingas mokyklinio, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo tikslines grupes:

Nordplus Junior paprogramė skirta bendrojo ugdymo mokyklų bendradarbiavimui ir mobilumui Šiaurės ir Baltijos šalyse. Pagal šią paprogramę siekiama remti projektus ir tinklus, skirtus švieti-mo kokybei gerinti ir inovacijoms diegti.

Nordplus Junior paprogramės bendras visų šalių 2009 m. biudžetas – 2 154 100,00 eurų. Iš viso pagal Nordplus Junior paprogramę pateiktos 195 paraiškos, o patvirtintos 135 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė dešimt koordinuojamų projektų paraiškų, iš kurių devynios buvo patvirtintos. 19 Nordplus Junior paprogramės patvirtintų projektų Lietuvos institucijos dalyvauja kaip partne-rės.2009 m. spalio 15 d. paskelbta papildoma Nordplus Junior paprogramės parengiamųjų vizitų pa-raiškų teikimo data: pateikta 40 paraiškų. Paraiškų atrankos rezultatai dar nėra žinomi.

Pagal Nordplus Higher Education paprogramę remiamas aukštojo mokslo institucijų bendradar-biavimas ir mobilumas Šiaurės ir Baltijos šalyse. Šia paprograme siekiama stiprinti glaudesnius regiono aukštųjų mokyklų ryšius, kurių pagrindu studentai ir dėstytojai galėtų pasinaudoti vieni kitų žiniomis ir gerąja patirtimi.

Nordplus Higher Education paprogramės bendras visų šalių 2009 m. biudžetas – 4 084 878,00 eurai. Iš viso pagal Nordplus Higher Education paprogramę pateiktos 254 paraiškos, o patvirtin-tos 209 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė penkias koordinuojamų projektų paraiškas, iš ku-rių keturios buvo patvirtintos. 51 Nordplus Higher Education paprogramės patvirtintame projekte Lietuvos institucijos dalyvauja kaip partnerės.

Nordplus Adult paprogramė skirta suaugusiųjų švietimo institucijų bendradarbiavimui ir mobi-lumui Šiaurės ir Baltijos šalyse. Šia paprograme siekiama gerinti suaugusiųjų švietimo kokybę ir skatinti diegti inovacijas ir plėtoti formalųjį, neformalųjį ir savaiminį suaugusiųjų švietimą.

44

Turinys Nordplus programaNordplus Adult paprogramės bendras visų šalių 2009 m. biudžetas – 1 207 795,00 eurai. Iš viso pagal Nordplus Adult paprogramę pateiktos 59 paraiškos, o patvirtinta 40 paraiškų. Lietuvos ins-titucijos pateikė šešias koordinuojamų projektų paraiškas, iš kurių dvi patvirtintos. Devyniuose patvirtintuose Nordplus Adult paprogramės projektuose Lietuvos institucijos dalyvauja kaip part-nerės.2009 m. spalio 15 d. paskelbta papildoma Nordplus Adult parengiamųjų vizitų paraiškų teikimo data: pateiktos 25 paraiškos. Paraiškų atrankos rezultatai dar nežinomi.

Nordplus Horizontal skersinės paprogramės lėšomis remiama tarpsektorinių tinklų ir projektų veikla: darbo grupės, patirties mainų seminarai, konferencijos, tyrimai, statistikos projektai, mokslinių projektų išliekamoji vertė (valorizacija), inovacinių kursų ir modelių kūrimas, inovaty-vių kalbų mokymo ir mokymosi priemonių kūrimas, gerosios praktikos sklaida ir kt.

Nordplus Horizontal paprogramės bendras visų šalių 2009 m. biudžetas – 897 110,00 eurų. Iš viso pagal Nordplus Horizontal paprogramę pateiktos 35 paraiškos, o patvirtinta 18 paraiškų. Lietuvos institucijos pateikė tris koordinuojamų projektų paraiškas, iš kurių dvi patvirtintos. De-šimtyje patvirtintų Nordplus Horizontal paprogramės projektų Lietuvos institucijos dalyvauja kaip partnerės.

Ypatingas dėmesys 2009 m. buvo skirtas tolesnei informacijos apie programą sklaidai ir įgyven-dinamų projektų stebėsenai. Vasario 20 d. vykusios parodos Mokymasis. Studijos. Karjera 2009 metu plačiajai visuomenei pristatytos Nordplus Higher ir Nordplus Horizontal paprogramių gali-mybės. Apie šių programų aktualijas buvo diskutuojama Lietuvos aukštųjų mokyklų institucinių koordinatorių susitikime birželio 17 d. Lapkričio 12 d. Šiauliuose tarptautinio Baltic EXPRO+ ren-ginio informaciniuose seminaruose pristatytos Nordplus Junior, Nordplus Horizontal ir Nordplus Adult paprogramių galimybės potencialiems programos dalyviams, 4 Nordplus Junior, Nordplus Adult ir Nordplus Horizontal projektai buvo eksponuojami projektų parodoje, kurios tema – kū-rybiškumas ir naujovės projektuose (renginyje dalyvavo apie 500 dalyvių). Informacija apie tei-kiamas programos galimybes buvo skleidžiama ir kituose ŠMPF organizuojamuose renginiuose. Fondo darbuotojai 2009 m. vyko į 3 Nordplus programos projektų monitoringo vizitus: 2 vizitai į Klaipėdos darbo rinkos mokymo tarnybą ir Vakarų Lietuvos vartotojų federaciją, įgyvendinančias Nordplus Adult Education projektus, ir vizitas į Lietuvos veterinarijos akademiją, įgyvendinan-čią Nordplus Higher paprogramės projektą. Siekiant užtikrinti programos žinomumą ir gerosios praktikos sklaidą parengtas ir išleistas 2009 m. finansuotų Lietuvos institucijų koordinuojamų projektų elektroninis sąvadas.

Nepaisant pirmųjų metų iššūkių, džiaugiamės puikiais rezultatais – 2009 m. finansuoti 106 pro-jektai, kuriuose dalyvauja Lietuvos institucijos (15 daugiau nei pernai). Nordplus Junior ir Nord-plus Adult paprogramių projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos institucijos, skaičius gali padidėti gavus parengiamųjų vizitų atrankos rezultatus.

45

Turinys 1.2. norDpLUs progrAMA

46 lentelė. 2008–2009 m. Bendrosios Nordplus programos kvietimų teikti paraiškas rezultatai

Bendra informacijaNordplus Junior Nordplus Adult Nordplus Higher

EducationNordplus

Horizontal Bendras

2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009

Pateikta paraiškų, koordinuojamų Lietuvos institucijų

20 10 10 6 10 5 7 3 49 24

Patvirtinta paraiškų, koordinuojamų Lietuvos institucijų

12 9 6 2 3 4 3 2 24 17

Patvirtinta paraiškų, su Lietuvos institucijomis partnerėmis

19 19 9 9 31 51 5 10 67 89

Patvirtinta paraiškų, su koordinuojančiomis ir Lietuvos institucijomis partnerėmis

31 28 15 11 34 55 8 12 91 106

46

Turinys Akademiniai mainai

47

Turinys 1.3. AkADeMiniAi MAinAi pAgAL DviŠALes sUTArTis

1.3. Akademiniai mainai pagal dvišales sutartis Pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis šalys skatinamos sudaryti susitarimus ar sutarčių įgy-vendinimo programas tarp ministerijų, aptarti konkrečius mainų vykdymo mechanizmus, numa-tyti kvotas, finansines sąlygas, apibrėžti būsimų mainų dalyvių grupę. Tokiuose susitarimuose ir mainų programose įtvirtinamas pasiryžimas remti mokslininkų dalyvavimą bendruose projektuo-se ir programose, skatinti tiesioginius mokslo ir studijų institucijų ryšius.

Šiuo metu Lietuvos Vyriausybė ir LR švietimo ir mokslo ministerija yra pasirašiusios tarptautines bendradarbiavimo sutartis kultūros, švietimo, mokslo ir sporto srityse su 31 užsienio valstybe:Baltarusijos Respublika, Belgijos Karalyste (Flandrijos ir Valonijos regionai), Bulgarijos Respubli-ka, Čekijos Respublika, Danijos Karalyste, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Indijos Res-publika, Islandijos Respublika, Ispanijos Karalyste, Italijos Respublika, Izraelio Valstybe, Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Juodkalnijos Respublika, Kinijos Liaudies Res-publika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Meksikos Jungtinėmis Valstijomis, Mongolija, Prancūzijos Respublika, Rumunija, Rusijos Federacija, Serbijos Respublika, Slovakijos Respubli-ka, Slovėnijos Respublika, Suomijos Respublika, Turkijos Respublika, Ukraina, Uzbekistano Res-publika, Vengrijos Respublika, Vokietijos Federacine Respublika.

Kasmet atnaujinamos akademinių mainų programos su Japonija ir Šveicarijos Konfederacija.

Lietuvos respublikos piliečiai

Švietimo mainų paramos fondas 2009 m. skelbė 18 konkursų LR piliečių dalinėms studijoms ir mokslinėms stažuotėms šiose šalyse:Danijoje, Baltarusijoje, Japonijoje (japonistikos studijos ir bakalauro bei podiplominės studijos), Islandijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Belgijoje (Flandrijos ir Valonijos regionai), Latvijoje, Ven-grijoje, Kinijoje, Meksikoje, Izraelyje, Slovakijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.

2009–2010 m. m. paraiškas studijoms ir mokslinėms stažuotėms užsienyje pateikė 180 LR pilie-čių. Švietimo mainų paramos fondas studijų ir (arba) mokslinių stažuočių sutartis sudarė su 97 LR piliečiais (47 lentelė).

48

Turinys Akademiniai mainai47 lentelė. LR piliečiams 2009–2010 m. m. skirtų valstybinių stipendijų studijoms, mokslinėms stažuo-tėms užsienyje skaičius pagal šalis

Šalys Pateikta paraiškų Skirta stipendijų

Vengrija 5 3Šveicarija 11 1Meksika 0 0Lenkija 34 22Latvija 12 11Kinija 12 8Izraelis 3 2Islandija 4 1Estija 7 7Danija 30 15Čekija 18 14Slovakija 2 1Belgija (Valonija) 30 2Belgija (Flandrija) 4 3Baltarusija 8 7

48 lentelė. LR piliečiams 2008–2009 ir 2009–2010 m. m.skirtų valstybinių stipendijų studijoms ir moksli-nėms stažuotėms užsienyje skaičius

Šalis Skirta stipendijų 2008–2009 m. m.

Skirta stipendijų 2009–2010 m. m.

Vengrija 3 3Šveicarija 2 1Meksika 0 0Lenkija 11 22Latvija 2 11Kinija 5 8Izraelis 1 2Islandija 1 1Estija 0 7Danija 9 15Čekija 3 14Belgija (Valonija) 2 2Belgija (Flandrija) 0 3Baltarusija 0 7

49

Turinys 1.3. AkADeMiniAi MAinAi pAgAL DviŠALes sUTArTis

Užsienio piliečiai

2009–2010 m. m. studijų ir mokslinių stažuočių Lietuvoje paraiškas pateikė 121 užsienio pilietis. Valstybinės stipendijos skirtos 83 užsienio piliečiams iš 19 užsienio šalių. Į vasaros kalbos ir kul-tūros kursus atvyko 38 studentai, studijuoti lituanistikos (baltistikos) – 26 studentai, studijuoti ekonomikos – 2 studentai (Slovakija), Rytų ir Centrinės Europos studijoms – 1 studentas (Slova-kija), į mokslines stažuotes – 16 mokslininkų.

49 lentelė. 2009 m. vasaros kalbos ir kultūros kursų dalyvių skaičius pagal šalis

Šalis Skirta stipendijų

Bulgarija 4JAV 2Didžioji Britanija 1Belgija (Valonija) 1Estija 3Latvija 3Lenkija 6

50 lentelė. Studijuoti lituanistikos (baltistikos) 2009–2010 m. m. atvykusių užsienio piliečių skaičius pagal šalis


Argentina 2Austrija 1Belgija (Flandrija) 1Čekija 6JAV 1Lenkija 12Prancūzija 1Rusija 2


Slovakija 1Vengrija 2Ukraina 1Čekija 2Ispanija 3Rusija 5Suomija 4

51 lentelė. Į mokslines stažuotes 2009–2010 m. m. atvykusių užsienio piliečių skaičius pagal šalis


Baltarusija 9Vengrija 2Latvija 1Lenkija 3Italija 1

50

Turinys Europass projektas

51

Turinys 1.4. kiTos progrAMos ir proJekTAi

1.4.1. Europass projektasEuropass projekto Lietuvoje tikslas – skatinti naudoti Europass dokumentus, padedančius leng-viau įsidarbinti, atlikti praktiką ar tęsti studijas tiek gimtojoje, tiek kitose ES šalyse.

Pagrindinė Europass projekto veikla susijusi su informavimu, Europass dokumentų pristatymu ir jų naudos sklaida potencialioms tikslinėms grupėms, todėl Švietimo mainų paramos fondas kas-met rengia informacinius leidinius apie Europass dokumentus, dalyvauja įvairiuose renginiuose, kuriuose atsiranda galimybė informuoti apie Europass veiklą, taip pat vykdo kitą informavimo ir sklaidos bei konsultacinę veiklą.

Šiais metais siekta Europass dokumentus pristatyti darbdaviams. 2009 m. rudenį įvyko du infor-maciniai seminarai, kuriuose darbdaviai supažindinti su Europass dokumentais.

52 lentelė. Europass projekto veiklos 2007-2009 m.

Pagrindinė veikla 2007 m. 2008 m. 2009 m. (11 mėn.)

Renginiai (organizavimas ir dalyvavimas) 25 26 24

Leidiniai, reklaminiai ir kiti gaminiai 12 13 12

Konsultacijos telefonu ir elektroniniu paštu 0 ~ 1700 ~2000

Kita veikla (straipsniai, reklama) 4 5 5

52

Turinys Euroguidance projektas

53


1.4.2. Euroguidance projektas

Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis Euroguidance projektą Lietuvoje, 2009 m. atnaujino, rengė ir leido metodinius leidinius (Profesijos vadovas 2009, Profesinio konsultavimo metodai ir technikos II ir kiti), informacinius filmus apie profesijas ir kitas priemones, organizavo informacinius seminarus, skirtus profesinio informavimo ir konsultavimo specialistams.

Kaip ir ankstesniais metais, 2009 m. Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai nemažai pa-stangų skyrė tarptautiniam bendradarbiavimui ir tarptautinei veiklai stiprinti. Nuo 2008 m. Švietimo mainų paramos fondo atstovas kartu su LR švietimo ir mokslo ministerijos, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais įsitraukė į Europinio visą gyvenimą trun-kančio profesinio orientavimo politikos tinklo (angl. European Lifelong Guidance Policy Network) veiklą: darbo grupes, informacijos, susijusios su visą gyvenimą trunkančiu profesiniu orientavi-mu, rengimą ir pan. Švietimo mainų paramos fondas kartu su LR švietimo ir mokslo ministerija 2009 m. gegužės 5–7 d. suorganizavo Europinio visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavi-mo politikos tinklo antrosios darbo grupės Karjeros valdymo kompetencijų ugdymas tarptautinį teminį renginį Karjeros valdymo kompetencijų integravimas į bendrąjį ugdymą ir aukštąjį mokslą, kuriame aptarti karjeros valdymo gebėjimo ugdymo politikos klausimai, pristatyta praktinių ug-dymo karjerai modelių įgyvendinimo Lietuvoje ir kitose Europos šalyse pavyzdžių.

2009 m. įgyvendinant Euroguidance projektą inicijuota profesinio informavimo ir konsultavimo specialistų mobilumo skatinimo kryptis. 2009 m. kovo 26 d. Vilniuje, balandžio 30 d. Kaune ir lapkričio 12 d. Šiauliuose įvyko informaciniai seminarai, kuriuose profesinių informavimo taškų darbuotojai, darbo biržų bei darbo rinkos mokymo ir konsultavimo specialistai buvo supažindinti su Švietimo mainų paramos fondo administruojamų programų teikiamomis kvalifikacijos kėlimo bei naujoviškų profesinio informavimo ir konsultavimo metodikų perkėlimo galimybėmis.

53 lentelė. Euroguidance projekto veiklos 2007-2008 m.

Pagrindinė veikla 2007 m. 2008 m. 2009 m. (11 mėn.)

Renginiai (organizavimas ir dalyvavimas) 25 23 24

Metodiniai leidiniai ir kiti leidiniai bei gaminiai(filmai apie profesijas) 13 15 13

Kita veikla (straipsniai, reklama) 10 5 8

54

Turinys Pažintinių vizitų programa

55


1.4.3. pažintinių vizitų programapažintinių vizitų programa – tai švietimo ir profesinio rengimo specialistų ir sprendimus šiose srityse priimančių asmenų vizitai, skirti palengvinti tarptautiniams informacijos ir patirties mai-nams.

Šios programos tikslas – remti politikos formavimą ir bendradarbiavimą Europos mastu mokymo-si visą gyvenimą srityje, ypač Lisabonos proceso, programos Švietimas ir mokymas 2010, taip pat Bolonijos ir Kopenhagos procesų ir paskesnių programų kontekstuose.

2009 m. Lietuvoje įvyko du pažintiniai vizitai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kul-tūros ir ugdymo departamentas 2009 m. balandžio 20–23 d. surengė pažintinį vizitą tema Pre-vencijos programų įgyvendinimas mokyklose, kuriame dalyvavo devyni dalyviai iš aštuonių skir-tingų šalių; Švietimo mainų paramos fondas 2009 m. gegužės 19–22 d. suorganizavo pažintinį vizitą Profesinio orientavimo sistema Lietuvoje, kuriame dalyvavo 12 dalyvių iš 11 skirtingų šalių.

2009 m. pažintinių vizitų programos dalyviaiKvietimas teikti paraiškas dalyvauti Pažintinių vizitų programoje 2009–2010 m. buvo skelbiamas iki 2009 m. balandžio 9 d. Šiam konkursui gauta 150 paraiškų, iš kurių 39 paraiškoms skirtas finansavimas dalyvauti Pažintinių vizitų programoje.

54 lentelė. Paraiškų teikėjų ir dotacijų gavėjų pasiskirstymas pagal institucijas

Institucijos2007–2008 m. 2008–2009 m. 2009–2010 m.

Gauta paraiškų


Gauta paraiškų


Gauta paraiškų


Universitetai 9 4 12 8 18 5

Kolegijos 14 5 6 3 12 3

Bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir kt. mokyklos 25 7 16 8 31 9

Mokymo, švietimo ir kt. centrai 23 17 24 9 49 12

Valdžios institucijos 8 3 12 9 19 5

Uždarosios akcinės bendrovės 2 1 2 1 3 0

Asociacijos 0 0 1 0 6 1

Kitos organizacijos 3 1 6 1 12 4

iš viso 84 38 79 39 150 39

56

Turinys Pažintinių vizitų programa

55 lentelė. Paraiškų teikėjų ir dotacijų gavėjų pasiskirstymas pagal apskritis

Apskritys2007–2008 m. 2008–2009 m. 2009–2010 m.

Teikta paraiškų


Teikta paraiškų


Teikta paraiškų












iš viso 84 38 79 39 150 39

56 lentelė. Paraiškų teikėjų ir dotacijų gavėjų pasiskirstymas pagal pareigas

Pareigos2007–2008 m. 2008–2009 m. 2009–2010 m.

Teikta paraiškų


Teikta paraiškų


Teikta paraiškų


Direktoriai ir jų pavaduotojai 24 8 25 15 36 20

Vedėjai ir jų pavaduotojai 25 10 12 9 18 3

Dekanai ir prodekanai 1 0 4 4 5 4

Projektų vadovai 4 1 3 2 2 0

Mokytojai, dėstytojai 10 2 15 2 16 4

Vyr. specialistai, metodininkai 10 12 8 1 28 4

Kiti specialistai 10 5 12 6 45 4

iš viso 84 38 79 39 150 39

57


18 diagrama. Pažintinių vizitų organizatorių Lietuvoje statistika 2007–2009 m.

Teikta pasiūlymų organizuoti vizitus

Atrinkta pasiūlymų organizuoti vizitus

0

5

10

15

20

25

2007 m. 2008 m. 2009 m.

4 4 4 42 23

17

Suorganizuota vizitų

11

0

10

20

30

40

50

2007 m. 2008 m. 2009 m.

38

6052

36

21

50 51

25

37 36

Pasirašyta sutarčių

Vykdoma projektų

Baigta projektų

17 diagrama. Pažintinių vizitų dalyvių statistika 2007–2009 m.

58

Turinys Europos pažymėjimo programa

1.4.4. europos pažymėjimo programaeuropos pažymėjimo programa skirta įvertinti novatoriškiems kalbų mokymo ir mokymosi projek-tams. Šios programos tikslas – įvertinti ir apdovanoti už novatoriškas kalbų mokymo ir mokymosi iniciatyvas, supažindinti mokytojus, dėstytojus ir besimokančiuosius su šiomis iniciatyvomis, skatinti įvairiose kalbų mokymo srityse ir institucijose kuo plačiau taikyti naujus mokymo meto-dus ir formas.

2007 m. Europos pažymėjimo konkursas buvo skirtas trims nominacijoms – Metų kalbų projekto, Metų kalbų mokytojo ir Metų kalbų mokinio – suteikti. Atsižvelgus į mažą mokinių aktyvumą, 2008 m. didesnis dėmesys skirtas Metų kalbų mokinio nominacijai – surengtas mokinių vertimo konkursas. Konkurso dalyviai vertė tekstus iš jų pasirinktų dviejų Europos Sąjungos kalbų į lietu-vių kalbą.

2009 m. Lietuvoje Europos pažymėjimo programa atrankos komisijos sprendimu skirta paskatinti kalbų mokytojų iniciatyvai – surengtas Metų kalbų mokytojo konkursas. Konkurse kviesti daly-vauti bendrojo lavinimo mokyklų kalbų mokytojai, aukštųjų mokyklų kalbų dėstytojai, privačių kalbų mokymo centrų dėstytojai ir visi, kurių darbinė arba laisvalaikio veikla susijusi su kalbų mokymu. Konkurso metu iš viso gauta 30 paraiškų, iš kurių 29 buvo tinkamos ir vertinamos. Kon-kurso dalyviai varžėsi dėl trijų nominacijų:

57 lentelė. 2009 m. Europos pažymėjimo programos konkursas

Nominacija Gauta tinkamų paraiškų 2009 m.

Metų ankstyvojo užsienio kalbų mokymo mokytojas 4

Metų gimtosios kalbos mokytojas 12

Metų dalyko užsienio kalbos mokytojas 13

2009 m. konkurso apdovanojimų ceremonija įvyko 2009 m. spalio 6 d. Švietimo ir mokslo minis-terijos ir Švietimo aprūpinimo centro organizuotų kvalifikacijos kėlimo kursų kalbų mokytojams metu.

58 lentelė. Europos pažymėjimo programos 2007-2009 m. konkursų statistika

Paraiškos 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Metų kalbų projekto nominacija 6 11 –

Metų kalbų mokytojo nominacija 4 4 29

Metų kalbų mokinio nominacija 2 50 –

59


Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė

60

Turinys Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė

1.4.5. nacionalinė bolonijos ekspertų grupė Švietimo mainų paramos fondas 2009 m. tęsia Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos moks-lo ir švietimo ministerijos finansuojamo projekto Lietuvos nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė įgyvendinimą.Pagrindiniai projekto tikslai:• sistemingai skleisti informaciją, supažindinančią aukštųjų mokyklų akademinių bendruome-

nių narius (studentus, dėstytojus, administratorius) ir organizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, darbuotojus su Bolonijos proceso tikslais, nuostatomis, svarbiausiais dokumentais;

• mokyti aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių narius ir organizacijų, dirbančių aukšto-jo mokslo srityje, darbuotojus (rengiant nacionalinio lygio renginius, organizuojant Bolonijos propaguotojų susitikimus su aukštojo mokslo institucijų ir organizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, atstovais), kaip Bolonijos proceso nuostatas diegti konkrečioje akademinėje ar kitoje veikloje.

Lietuvos nacionalinėje Bolonijos ekspertų grupėje dirba septyni ekspertai iš Lietuvos aukštojo mokslo institucijų ir studentų organizacijų. Bolonijos ekspertai skleidžia informaciją ir teikia re-komendacijas, vertinimus Bolonijos proceso įgyvendinimo Lietuvoje klausimais, sutelkdami dė-mesį į šias pagrindines Bolonijos proceso prioritetines sritis:– kokybės užtikrinimą (vidinį ir išorinį),– trijų ciklų sistemą (studijų programų reformą, kvalifikacijų sistemą),– pripažinimą (ECTS, diplomo priedėlį, Europass, Lisabonos konvenciją).2009 m. kovo mėn. Lietuvos aukštojo mokslo institucijų studentams organizuotas nacionalinis mokomasis seminaras apie Bolonijos procesą. Panašaus turinio mokomasis seminaras surengtas balandžio mėnesį ir skirtas švietimo sektoriaus atstovams. 2009 m. birželio mėn. suorganizuota nacionalinė konferencija Doktorantūros studijos ir Bolonijos procesas: iššūkiai, problemos, pers-pektyvos, skirta besidomintiems doktorantūros pakopos studijų organizavimo padėtimi Lietuvo-je. Taip pat 2009 m. birželio mėn. surengta konferencija Mobilumas Bolonijos proceso kontekste, skirta Lietuvos aukštojo mokslo institucijų tarptautinių ryšių skyrių darbuotojams. 2009 m. išleistas leidinio apie europinį projektą Tuning lietuviškas variantas, sulaukęs didžiulio švietimo sektoriaus atstovų susidomėjimo. 2009 m. pirmąjį pusmetį įgyvendinta EK iniciatyva – aukštojo mokslo institucijų atranka Euro-pos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) ir diplomo priedėlio (DS) etiketei gauti. Lietu-vos aukštojo mokslo institucijos intensyviai dalyvavo konkurse, 4 iš jų apdovanotos DS etikete ir 1 institucija – ECTS etikete.2009 m. rudenį buvo tęsiama informacinė kampanija apie paraiškų teikimą Europos kreditų per-kėlimo sistemos ir (ar) diplomo priedelio etiketei gauti 2010–2013 metams. Projekto įgyvendinimo metu taip pat buvo organizuojami Bolonijos ekspertų grupės susirinkimai, mokomieji seminarai, konsultaciniai vizitai į aukštąsias mokyklas.2009 m. pavasarį Fondas kartu su paraiška pratęsti projektą pateikė prašymą finansuoti papildo-mą veiklą. EK projektą įvertino teigiamai ir skyrė finansavimą dvejiems metams įgyvendinti pro-jektui, skirtam išanalizuoti Lietuvos darbo rinkos sektoriaus požiūrį į Bolonijos procesą ir aukšto-jo mokslo reformas Europoje ir Lietuvoje ir nustatyti veiksmingas komunikacijos priemones verslo sektoriui pasiekti, ir taip užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp švietimo ir verslo sektorių. 2009 m. rudenį pradėtas kiekybinis ir kokybinis tyrimas darbo rinkos sektoriaus analizei atlikti.

61


1.4.6. Erasmus Mundus programa 2009 m. prasidėjo antrasis Erasmus Mundus programos etapas. Naujoji Erasmus Mundus (2009–2013) programa skirta skatinti Europos aukštojo mokslo kokybės gerinimui ir kultūrų tarpusavio supratimui bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, organizuojant aukštos kokybės Europos magistrantūros ir doktorantūros studijas, kurios ne tik leidžia studentams ir mokslininkams iš viso pasaulio studijuoti Europos aukštosiose mokyklose, bet ir suteikia galimybę Europos stu-dentams išvykti į trečiąsias šalis.

Programos tikslai:• gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę;• skatinti suprasti kultūras bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis;• skatinti kokybišką europinį aukštąjį mokslą;• skatinti atvykstančių studentų ir mokslininkų iš trečiųjų šalių mobilumą;• plėtoti struktūrinį bendradarbiavimą su trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijomis;• gerinti Europos aukštojo mokslo išskirtinumą, žinomumą ir prieinamumą pasaulyje.

2009 m. vasario 26–27 d. Estijoje, Taline, vyko Jungtinės Baltijos šalių informacinės dienos, skir-tos pristatyti Erasmus Mundus II ir Tempus programoms, kuriose dalyvavo Lietuvos Latvijos ir Estijos aukštojo mokslo institucijų atstovai.Pirmoji renginio diena buvo skirta pristatyti naujajai Erasmus Mundus programai ir kvietimui teik-ti paraiškas šios programos veiklai vykdyti. Renginyje pristatyti Erasmus Mundus (2004–2008) pirmojo etapo rezultatai, Erasmus Mundus II (2009–2013) programa, pasidalyta gerosios prak-tikos pavyzdžiais įgyvendinant Erasmus Mundus programos projektus ir kitos Erasmus Mundus programos veiklos patirtimi.

Taip pat 2009 m. vasario mėn. naujoji programa pristatyta Lietuvos aukštojo mokslo institucijų atstovams studijų parodos metu. Programos veiklos kryptys ir rezultatai apžvelgti ir per Erasmus institucinių koordinatorių susirinkimą 2009 m. birželio mėn.

1 veiklos kryptis – Erasmus Mundus jungtinės programos. Tai labai aukštos akademinės kokybės magistrantūros ir doktorantūros studijų programos, įskaitant ir stipendijų sistemą.2009 m. dvi Lietuvos institucijos pateikė koordinuojamas Erasmus Mundus magistrantūros studi-jų programų projektų paraiškas ir viena institucija pateikė koordinuojamą Erasmus Mundus dok-torantūros studijų programų projektų paraišką. Finansavimo neskirta nė vienam Lietuvos institu-cijų koordinuojamam projektui. 2009 m. jungtinės magistrantūros programos projektas Erasmus Mundus Master in Adapted Physical Activity, kuriame Lietuvos kūno kultūros akademija dalyvauja kaip partnerinė institucija (asocijuotoji partnerė), patvirtintas ir bus finansuojamas.

62

Turinys Erasmus Mundus programa

2009 m. Lietuvoje toliau buvo įgyvendinami dvejų Erasmus Mundus programos magistrantūros studijų projektai: EMSRHS – European Master in Sustainable Regional Health Systems, koordinuo-jamas Vilniaus universiteto, ir EMBC – Erasmus Mundus Master of Science in Marine Biodiversity and Conservation, koordinuojamas Gento universiteto (Belgija), kuriame Klaipėdos universitetas dalyvauja kaip partnerinė institucija.

Stipendijos skiriamos tiek ES, tiek kitų šalių studentams ir mokslininkams, norintiems dalyvauti Erasmus Mundus magistro studijų programose. Lietuvos institucijos, dalyvaujančios patvirtinto-se Erasmus Mundus magistro studijų programose, 2009 m. m. priėmė du užsienio studentus, gavusius Erasmus Mundus stipendijas.

2 veiklos kryptis – partnerystė. Tai Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų partne-rystė, kaip struktūriškai apibrėžto bendradarbiavimo, mainų ir mobilumo visais aukštojo mokslo lygmenimis, įskaitant stipendijų sistemą, pagrindas. Vykdydami šią veiklą studentai ir mokslinin-kai gali vykti į trečiųjų šalių institucijas partneres.

2009 m. Lietuvos institucijos kaip partnerinės institucijos dalyvauja 5 partnerystės projektuose.

3 veiklos kryptis – europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo didinimas. Tai veikla, skatinanti didinti Europos aukštojo mokslo erdvės, kaip pasaulinio kompetencijos centro ir vietos siekti aukštojo mokslo išsilavinimo, patrauklumą ir žinomumą.2009 m. atviro kvietimo teikti paraiškas nebuvo. Europos Komisija organizavo uždarą kvietimą teikti paraiškas nacionalinėms institucijoms. Lietuvos nacionalinė institucija – Švietimo mainų paramos fondas kaip partnerinė institucija dalyvauja Slovakijos nacionalinės institucijos koordi-nuojamame projekte Erasmus Mundus Active Participation (EMAP).

63


1.4.7. Tempus programa Tempus programa (universitetinių studijų europinio mobilumo programa) – viena iš Europos Ben-drijos programų, skirtų paremti Rytų Europos ir Vidurio Azijos, Vakarų Balkanų ir Viduržemio jūros regiono šalių aukštojo mokslo pertvarkai. Programos tikslas – skatinti minėtųjų regionų šalių aukštojo mokslo sistemų plėtrą ir tobulinti socialinių ir ekonominių reformų procesus, bendra-darbiaujant su ES šalių narių institucijomis.

Jungtiniai projektai Tai institucijų konsorciumo rengiami struktūriniai projektai, kuriuose aiškiai apibrėžti aukštojo mokslo institucijų pertvarkos tikslai ir prioritetai instituciniu lygmeniu.

struktūrinės priemonės Tai trumpalaikės priemonės, remiančios nacionalines reformas ir poreikius sisteminiu (naciona-liniu) lygmeniu.2009 m. vasario 26–27 d. Estijoje, Taline, įvyko Jungtinės Baltijos šalių informacinės dienos, skir-tos pristatyti Erasmus Mundus ir Tempus programoms. Renginį organizavo Estijos Archimedes fondas, administruojantis Erasmus Mundus ir Tempus programas Estijoje. Antroji renginio diena buvo skirta Tempus IV programai ir kvietimui teikti paraiškas pristatyti. 2009 m. spalio 16–18 d. Švietimo mainų paramos fondas kartu su Armėnijos Tempus programos biuru organizavo Lietuvos ir Armėnijos kontaktinį vizitą. Penkių Lietuvos aukštojo mokslo insti-tucijų atstovai Jerevano valstybiniame universitete susitiko su Armėnijos kolegomis ir pristatė Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, dalyvavo diskusijose ir dvišaliuose susitikimuose, pasidalijo patirtimi ir aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes. 2009 m. paraiškas Europos Komisijai pateikė 30 Lietuvos aukštojo mokslo institucijų, penkios iš jų – koordinuojamų projektų. Dvi paraiškos pripažintos netinkamomis.Preliminariais duomenimis, Europos Komisija, atsižvelgusi į nepriklausomų ekspertų vertinimus ir komentarus ir pasikonsultavusi su nacionalinėmis valdžios institucijomis, pasiūlė skirti finan-savimą Drezdeno technikos universiteto koordinuojamam projektui Higher Education Initiative for Informatics in Central Asia, kuriame dalyvauja ir Lietuvos aukštojo mokslo institucija. 2009 m. Lietuvos aukštojo mokslo institucijos vykdė tris jungtinius Europos projektus ir vieną Struktūrinių priemonių projektą. Kauno technologijos universitetas – vienintelis šiuo metu vykdo-mų Tempus projektų sutarties gavėjas.

64

Turinys Tempus programa

19 diagrama. 2008–2009 m. Lietuvos aukštojo mokslo institucijų pateiktų Tempus IV programos paraiškų skaičius

2008 m. 2009 m.

2

25

30

131

5

0Pateikta PateiktaPatvirtinta Patvirtinta

Partneriniams projektams

Koordinuojamiems projektams

65


1.4.8. sklaidos projektai 2009 m. įgyvendintas sklaidos projektas Keeping on track (moterų, migrantų ir vyresnio amžiaus darbuotojų įgūdžių ir gebėjimų tobulinimas paslaugų, visuomeniniame ir sveikatos priežiūros sektoriuose Europoje). Projektas skirtas informacijai ir gerajai patirčiai skleisti ir sėkmingai įgy-vendintų Leonardo da Vinci, Grundtvig ir Equal programų projektų ir įvairių nacionalinių inicia-tyvų, skirtų moterų, migrantų ir vyresnio amžiaus darbuotojų įgūdžiams ir gebėjimams tobulinti, rezultatų žinomumui ir pritaikomumui skatinti.

projekto partneriai: Austrijos, Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Islandijos, Ispanijos, Lenkijos, Lie-tuvos, Norvegijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vengrijos Mokymosi visą gyvenimą progra-mos nacionalinės agentūros ir Šiaurės suaugusiųjų mokymo tinklas (NVL).projekto trukmė: 24 mėn.projekto pradžia: 2008 12 01projekto pabaiga: 2009 11 30Biudžetas: Bendras projekto biudžetas 207 058 eurai. Lietuvai skirta 7 200 eurų.projekto tikslai: • Skleisti ir įprasminti (valorizuoti) ES projektų ir nacionalinių iniciatyvų, susijusių su projekto

tema ir tikslinėmis grupėmis, rezultatus.• Išryškinti tolesnes galimybes plėtoti produktus.• Stiprinti tiesiogiai susijusių suinteresuotųjų šalių ryšius.• Teikti informaciją apie tai, kaip MVG ir ESF projektai padėjo tobulinti žemos kvalifikacijos dar-

buotojų įgūdžius ir didinti rizikos grupių atstovų įsidarbinimo galimybes tiksliniuose sekto-riuose.

pasiekti rezultatai: • MVG ir ESF projektų rezultatų ir nacionalinių iniciatyvų gerosios patirties tyrimas.• Tyrimo ataskaita su rekomendacijomis.• Šeši gerosios patirties pavyzdžiai.• Europinė konferencija ir sklaidos seminarai partnerių šalyse.• Konferencijos ataskaita su rekomendacijomis.• Projekto internetinis puslapis su projektų duomenų baze www.keepingontrack.net.• Trys el. informaciniai leidiniai apie projekto eigą ir pasiektus rezultatus.

66

Turinys Sklaidos projektai

2009 m. pradedamas įgyvendinti naujas sklaidos projektas New skills network, kuriuo tęsiamas sėkmingai pradėtas darbas – informacijos apie įgūdžių tobulinimo ir jų atitikties darbo rinkos poreikiams būtinumą rinkimas ir gerosios Europos patirties sklaida.

projekto partneriai: Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Lietuvos, Nyder-landų, Norvegijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, ir Vengrijos Mokymosi visą gyveni-mą programos nacionalinės agentūros.projekto trukmė: 36 mėn.projekto pradžia: 2009 12 01projekto pabaiga: 2012 11 30Biudžetas: Bendras projekto biudžetas 400 000 eurų. projekto tikslai: • Padėti užtikrinti, kad pagal Mokymosi visą gyvenimą programą Europos Sąjungos valstybės

narės būtų remiamos įgūdžių tobulinimo ir jų atitikties darbo rinkos poreikiams srityje. • Sukurti tinkamą aplinką temai Nauji įgūdžiai naujam darbui plėtoti.• Surinkti, įvertinti ir paskleisti gerąją patirtį įgūdžių tobulinimo ir jų atitikties darbo rinkos po-

reikiams srityje.• Skatinti integruoti sėkmingų projektų rezultatus.• Paskatinti ateities politikos formavimą.• Akcentuoti Mokymosi visą gyvenimą programos svarbą.• Remti projektų rengėjų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą.numatomi projekto rezultatai: • Padėties dalyvaujančiose šalyse analizė.• Suinteresuotųjų šalių tinklai partnerių šalyse.• Įgyvendintų projektų rezultatų ir nacionalinių iniciatyvų gerosios patirties tyrimas ir ataskaita.• Gerosios patirties pavyzdžiai.• Tarptautinės konferencijos ir seminarai.• Konferencijų ir seminarų ataskaitos su rekomendacijomis.• Projekto internetinis puslapis su projektų duomenų baze.• El. informaciniai leidiniai apie projekto eigą ir pasiektus rezultatus.• Sklaidos medžiaga (filmuota medžiaga, skrajutės, įgūdžių dėžutės ir kt.).

67


2009 m. toliau sėkmingai tęsiamas projektas JOIMAN – Jungtinių laipsnių valdymo ir administra-vimo tinklas: šiandieninės problemos ir ateities iššūkiai (angl. JOIMAN - Joint Degree Manage-ment and Administration Network: Tackling current issues and facing future challenges). Partnerystę palaiko 19 partnerinių institucijų iš 11 šalių: Italijos (Università di Bologna, Università degli Studi di Padova, Associazione servizi e ricerche Rui), Prancūzijos (Université des Sciences et Technologies de Lille 1, Université Louis Pasteur Strasbourg 1, Université Bordeaux 1), Ispa-nijos (Universidad de la Iglesia de Deusto), Austrijos (Karl-Franzens-Universität Graz), Belgijos (Universiteit Antwerpen, Erasmus Mundus NS BEnl.), Rumunijos (Universitatea “Alexandru Ioan Cuza” Iaşi), Norvegijos (Universitetet i Bergen), Švedijos (Lunds universitet), Čekijos Respublikos (Masarykova Univerzita), Vokietijos (Universität Leipzig, Ruhr-Universität Bochum) ir Lietuvos (Vil-niaus universitetas, Švietimo mainų paramos fondas).projekto trukmė: 24 mėn.projekto pradžia: 2008 10 01projekto pabaiga: 2010 09 30Biudžetas: Bendras projekto biudžetas 838 892 eurai. Lietuvai skirta 18 371 euras.projekto tikslai: • Tobulinti Europos aukštojo mokslo institucijų ir JOIMAN tinklo narių bendradarbiavimą jungti-

nių magistro ir doktorantūros pakopų programų administravimo ir valdymo srityse. Šio tikslo siekiama vykdant 15 tinklą sudarančių universitetų žinių ir gerosios patirties mainus. Informa-cijos sklaidą tarp Europos aukštojo mokslo institucijų užtikrins trys Erasmus Mundus nacio-nalinės institucijos, kurios yra visateisės projekto partnerės.

• Gerinti jungtinių programų kokybę.projekto rezultatai: • Publikacijos apie jungtinių programų administracinį valdymą su gerosios praktikos pavyz-

džiais. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas doktorantūros pakopos jungtinių programų admi-nistravimo procedūrų, finansinio tvarumo, socialinio ryšio, paslaugų ir organizavimo kokybės gerosios praktikos sklaidai.

• Tarptautinė konferencija įgyvendinant projektą sukauptai patirčiai ir rezultatams paviešinti, kuri yra numatyta 2010 m. rudenį Lietuvoje.

68

Turinys Sklaidos projektai

projekto interneto svetainė: www.joiman.eu

Spalio mėnesį Fondas kartu su kitomis nacionalinėmis agentūromis pradėjo įgyvendinti projektą Aktyvus dalyvavimas Erasmus Mundus (EMAP: Erasmus Mundus Active Participation), skirtą Eras-mus Mundus kokybiškoms jungtinėms magistrantūros programų paraiškoms parengti.

partnerystę palaiko 16 nacionalinių institucijų, administruojančių Erasmus Mundus programą: Slovakijos (Slovak Academic Association for International Cooperation), Austrijos (Österreichis-cher Austauschdienst GmbH), Belgijos (Ministry Education and Training / Erasmus Mundus NS), Bulgarijos (Human Resource Development Centre), Kipro (Department of Higher and Tertiary Edu-cation Ministry of Education and Culture), Čekijos (Centre for International Services of the Ministry of Education, Youth and Sports, National Agency for European Educational Programmes), Vokieti-jos (German Academic Exchange Service), Estijos (Sihtasutus Archimedes / Archimedes Founda-tion), Suomijos (Centre for International Mobility), Prancūzijos (Agence Europe Education Forma-lion), Graikijos (Hellenic Ministry of National Education and Religious Affairs), Vengrijos (Tempus Public Foundation), Lietuvos (Švietimo mainų paramos fondas), Latvijos (Academic Programme Agency), Lenkijos (Fundacja Rozwoju Systemu Edukacji) ir Slovėnijos (Centre of the Republic of Slovenia for Mobility and European Educational and Training Programmes). projekto trukmė: 12 mėn. projekto pradžia: 2009 10 01projekto pabaiga: 2010 09 30Biudžetas: Bendras projekto biudžetas 63 460 eurų. Lietuvai skirta 14 230 eurų.projekto tikslai:• Teikti metodinę paramą universitetams iš nepakankamai aktyviai programoje dalyvaujančių

ES šalių.• Tobulinti Erasmus Mundus nacionalinių institucijų personalo kompetencijas dalijantis infor-

macijos sklaidos ir tikslinių grupių konsultavimo patirtimi. Taip tikimasi padidinti dalyvaujan-čių šalių institucijų konkurencingumą programoje ir jų rengiamų paraiškų kokybę.

numatomi projekto rezultatai: • Potencialių Erasmus Mundus programos paraiškų teikėjų identifikavimas ES šalyse ir jų moky-

mai. • Geros praktikos vadovas, skirtas Erasmus Mundus programos paraiškų teikėjams.

69


• Mokymų medžiagos rinkinys, skirtas Erasmus Mundus programos paraiškų teikėjams.

2009 m. gruodį Fondas pradeda įgyvendinti projektą Kūrybiški, naujoviški ir pritaikomi moky-tojų ir pedagoginio personalo formalaus ir neformalaus mokymo metodai (Creative, Innovative and Transferable Methods in the Training of Teachers and Training Staff (Formal and Non-formal Education)). partnerystę palaiko 15 nacionalinių agentūrų, administruojančių Mokymosi visą gyvenimą pro-gramą (MVGP): Rumunijos agentūra (National Agency for Community Programmes in the Field of Education and Vocational Training) – projekto koordinatorė; Lenkijos (Foundation for the Develo-pment of the Education System), Vengrijos (Tempus Public Foundation); Kipro (Foundation for the Management of the European Lifelong Learning Programme); Lietuvos (Švietimo mainų paramos fondas); Švedijos (International Programme Office for Education and Training); Danijos (CIRIUS); Norvegijos (Norwegian Centre for International Cooperation in Higher Education); Vokietijos (Padagogischer Austauschdients deer Kultusministerkonferenz – Nationale Agentur fur EU-Pro-gramme im Schulbereich); Austrijos (Osterreichische Austauschdienst GmbH Nationalagentur Le-benslanges Lemen); Didžiosios Britanijos (ECOTEC Research and Consulting Ltd ir British Council); Ispanijos (Organismo Autonomo Programas Educativos Europeos); Olandijos (National Agency Lifelong Learning Programme Leonardo da Vinci Netherlands) ir Belgijos (Europese Programma’s Onderwijs en Samenwerking). projekto trukmė: 24 mėn.projekto pradžia: 2009 12 01projekto pabaiga: 2011 12 01Biudžetas: Bendras projekto biudžetas 470 521euras. Lietuvai skirta 18 255 eurų.projekto tikslai: tobulinti mokytojų ir pedagoginio personalo mokymą ir gerinti projektų, finan-suotų iš MVGP lėšų, pasiektų rezultatų ir sukurtų produktų panaudojimą. numatomi projekto rezultatai: • Moodle platforma, kurioje partneriai dalysis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais, da-

lyvaus diskusijų forume. • Kūrybiškų, naujoviškų ir pritaikomų mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodų rinki-

nys (katalogas) visomis partnerių kalbomis.• Ataskaita anglų kalba, kurioje bus pateiktos išvados ir rekomendacijos.

70

Turinys Naujos veiklos kryptys

71

Turinys 1.5. nAUJos veikLos krypTys

1.5.1. europos kūrybiškumo ir naujovių metai2009 m. tikslas – remti valstybių narių pastangas per mokymąsi visą gyvenimą skatinti kūrybiš-kumą. Nauji produktai, paslaugos, procesai ir verslai ir jų sinergija reikalauja iš šiuolaikinio žmo-gaus gebėjimo priimti naujas idėjas ir pritaikyti jas savo reikmėms. Gebėjimas kūrybiškai mąstyti ir spręsti problemas šiuolaikinėje visuomenėje savo svarba prilyginamas kitiems asmens gebė-jimams – meniniams, technologiniams, socialiniams įgūdžiams. Tai darnios plėtros pagrindas, suteikiantis galimybę asmenims ir visuomenei prisitaikyti globaliame žinių pasaulyje. Kiekvienais metais skelbiami teminiai Europos metai yra efektyvi priemonė, padedanti pateikti iššūkius, su kuriais susiduria Europa, kelti visuomenės sąmoningumą, skleisti informaciją apie gerąją patirtį, skatinti nuomonių raišką, pateikti tyrimų duomenis ir skatinti tolesnius tyrinėji-mus. Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. kovo 28 d. oficialiame siūlyme Europos Parlamentui rekomenduojama pritarti, kad 2009-ieji būtų paskelbti Europos kūrybiškumo ir naujovių metais. Šiam siūlymui pritarta 2008 m. rugsėjo 26 d.

programos struktūra ir valdymasUž programos įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministe-rija nacionaline koordinuojančiąja institucija LR švietimo ir mokslo ministro 2008-07-14 įsakymu Nr. ISAK-2065 paskyrė Švietimo mainų paramos fondą.Kūrybiškumo ir naujovių metams skirta veikla buvo įgyvendinta per jau vykdomą iš ES ir naciona-linių biudžetų finansuojamas veiklą ir programas, didžiąja dalimi – per Mokymosi visą gyvenimą programą.

nacionaliniai prioritetaiĮgyvendinant 2009 m. veiklą nacionaliniu lygmeniu numatomi tokie prioritetai:• Sinergija tarp įvairias ES ir LRV finansuojamas programas įgyvendinančių institucijų.• Vaikų kūrybiškumo skatinimas ir ugdymas.• Išradingumas ir inovacijos – smulkaus ir vidutinio verslo plėtros variklis.

BendradarbiavimasŠvietimo mainų paramos fondas pirmą kartą organizavo renginius glaudžiai bendradarbiauda-mas su ES ir LRV finansuojamas programas administruojančiomis institucijomis, EK atstovybe, švietimo, inovacijų ir profesinio mokymo srityje dirbančiomis organizacijomis, visuomeninėmis ir regionų organizacijomis. Kartu įvairių renginių, susijusių su kūrybiškumu ir naujovėmis, organi-zatoriai buvo skatinami atkreipti visuomenės dėmesį į metų temą ir naudoti metų temos logotipą. Siekiamybė sukurti įvairios švietimo, mokslo, profesinio mokymo, verslo ir meno srities veiklos sinergiją buvo grindžiama požiūriu, jog visi veiksmai turi padėti įgyvendinant valstybės plėtros ir kitas strategines programas.

72


1. Suburtas partnerių tinklas http://www.kurybiskumas2009.lt/index.php?page=projekto-partneriai2. Sukurta interneto svetainė www.kurybiskumas2009.lt, nuoroda ŠMM svetainėje http://www.smm.lt3. Sukurti ir išleisti teminiai plakatai, atvirukai, tušinukai, atšvaitai.

Įvadinė konferencija (2008 11 18) vyko per Švietimo mainų paramos fondo 2008 m. Kokybės kon-kurso apdovanojimų teikimo renginį.

konkursas Idėjos smigis (2009 03 31)Bendradarbiaujant su Vakarų Lietuvos Europe Direct centrais vyko konkursas Tavo kūrybinė drą-sa, mintys ir idėjos turi būti išreikštos ir pastebėtos!, skirtas Europos kūrybiškumo ir naujovių metams. Konkurso dalyviai – Šiaurės Vakarų Lietuvos (Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskr.) 16–29 metų jaunimas.

suaugusiųjų švietimo savaitė 2009 (2009 11 23–2009 11 27)Iniciatorė – Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija (LSŠA). Jubiliejinė suaugusiųjų švietimo sa-vaitė skiriama kūrybiškumui ir inovacijoms mokymosi ir mokymo procesuose, švietimo, meno, kultūros, verslo ir socialinio gyvenimo sferoje, kasdieniame žmogaus gyvenime skatinti.Inicijuodama šių metų savaitę LSŠA palaikė Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2009 me-tus skelbti Europos kūrybiškumo ir inovacijų metais, Europos Sąjungos komunikato Mokytis nie-kada nevėlu, Mokymosi visą gyvenimą strategijos, Lietuvos Respublikos vystomojo bendradar-biavimo politikos nuostatas.

Comenius savaitė (2009 04 20–2009 05 08)Bendradarbiauta su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje ir Europe Direct tinklu. Organizuoti seminarai, konferencijos, kurtos atvirutės Comenius programos tema, surengtas esė konkursas (nacionalinės agentūros iniciatyva). Kiekvienais metais apie 10 tūkstančių Europos mokyklų dirba kartu įgyvendindamos Comenius projektus. Mokytojai ir mokiniai vyksta vieni pas kitus, dalijasi mokymo ir mokymosi patirtimi, susipažįsta su partnerinių šalių švietimo sistema ir kultūra.Comenius programos savaitė yra viena iš galimybių pristatyti plačiajai visuomenei laimėjimus įgyvendinant Comenius partnerystės projektus. Šiais metais Comenius savaitė susieta su Euro-pos kūrybiškumo ir naujovių metais ir vyko nuo balandžio 20 iki gegužės 8 d. 31 Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančioje šalyje, taip pat ir Lietuvoje.Švietimo mainų paramos fondo žiniomis, Comenius savaitės renginiai vyko 38 Lietuvos mokyklo-se. Buvo organizuojami seminarai, konferencijos, rengiamos vykdomų projektų parodos. Šiuose renginiuose mokyklų vykdomų projektų rezultatai pristatyti ne tik mokiniams, mokytojams, tė-vams, bet ir vietos bendruomenei.

73


parama pradedantiems verslininkams – inovatyvaus verslo laboratorijoje (2009 05 06)Iniciatorius – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP). Jis kvietė visus inovatyvaus verslo kūrėjus, jaunuosius mokslininkus, technologijos įmonių atstovus į Inovatyvaus verslo laborato-riją. Renginio dalyviai galėjo ne tik pasisemti žinių, kaip sėkmingai kurti ir plėtoti verslą. Patrau-kliausiai savo verslo idėją pristačiusi jaunųjų verslininkų ar mokslininkų komanda laimėjo gali-mybę įsikurti KMTP mini biure, naudotis nemokamomis verslo konsultacijomis.

Diskusija kūrybiškos visuomenės ir kūrybiškų industrijų raida Lietuvoje (2009 04 10)Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su Kūrybinių industrijų ir inovacijų ins-titutu ir Seimo Europos informacijos biuru surengė Europos savaitės diskusiją apie kūrybinės vi-suomenės ir kūrybinių industrijų plėtrą Lietuvoje.Diskusijoje dalyvavo Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Vytautas Gru-bliauskas, komiteto nariai Antanas Nedzinskas, Paulius Saudargas, Gintaras Songaila, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros docentas dr. Dobilas Kirvelis, Kūrybinių industrijų ir inovacijų instituto prezidentas Viktoras Majauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV Informacinių sistemų ir registrų skyriaus vedėjas Kęstu-tis Andrijauskas ir Kultūros ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Rasius Makselis, taip pat akademinės bendruomenės, technologijas kuriančių organizacijų, vyriausybinių ir nevy-riausybinių, jaunimo organizacijų bei žiniasklaidos atstovai.

pirmą kartą Lietuvoje organizuotas tarptautinis Baltijos jūrinių inovacijų forumas(2009 05 09–2009 05 15)Iniciatorius – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP). KMTP vyko tarptautinis Baltijos jūrinių inovacijų forumas, skirtas Europos jūrų dienai paminėti. Parodos organizatoriai patikino, kad Lietuvoje tokio masto ir tematikos renginys organizuojamas pirmą kartą. Jo metu surengta Jūrinių technologijų paroda. Galimybe prisistatyti parodoje domėjosi ne tik lietuviai, bet ir jūrinių technologijų bei jūrinių vertybių propaguotojai iš viso pasaulio. Parodoje galėjo dalyvauti įmo-nės, įstaigos ar privatūs asmenys, dirbantys jūrinės pramonės, politikos ar kultūros srityse. Kon-ferencijos pagrindinė tema – inovacijos ir technologijos jūriniame sektoriuje, todėl pasirinktas technologiškai naujas parodos organizavimo būdas – vaizdo paroda.

es jaunųjų mokslininkų konkursas (2009 04 27–2009 04 30)Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre balandžio 30 d. baigėsi tris dienas trukęs Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso baigiamasis etapas. 38 geriausi Lietuvos moksleiviai jaunieji tyrėjai varžėsi dėl konkurso laureato vardo. Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas šių metų rugsėjo mėnesį vyko Paryžiuje. Lietu-vai atstovavo šie moksleiviai ir jų darbai: Einoro darbas Belaidis povandeninių tyrimų aparatas, Džiugo ir Dovilės Žolinės kilmės preparato tyrimas (darbo vadovė dr. Virginija Bukelskienė) ir Ka-milės ir Vilgailės darbas Šeimos genealoginis genetinis medis pagal MMP-3 geno promotorinės srities -1171 mutaciją ir jos klinikinė reikšmė (darbo vadovė Giedrė Šinkūnaitė).

74


Tebūnie naktis: ŠMpF iniciatyva įgyvendinant projektą Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009Nuo 2007 m. Vilniuje puoselėjama nauja miesto kultūrinė tradicija yra atėjusi iš Europos sostinių. Miesto aikštės virsta šokių mokyklomis po žvaigždėmis, parkai – didelėmis kino salėmis ant žo-lės, upė pasipuošia instaliacijomis, šviečiančiais labirintais, bažnyčios prabyla naktiniais klasi-kos, roko, vargonų koncertais, siaurose gatvelėse vaidinami spektakliai, iš balkonų dainuojamos meilės dainos, šviečia rankų darbo žibintai, skaitoma poezija, dainuojamos lopšinės. Muziejai vi-lioja muzikiniais spektakliais ir animacija. Kultūringai naktinėja kas penktas Vilniaus gyventojas.

2009 m. pagal programą visame mieste vyko per 50 projektų. Pagal Švietimo mainų paramos fon-do projektą Svajok. Kurk. Pasidalink pristatyti trys skirtingi Mokymosi visą gyvenimą programos projektai: 1. Senjorų pasirodymas. Ištrauka iš spektaklio Eglė žalčių karalienė, UAB Jolingva.2. Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras. Dainuojamosios poezijos grupė Šviesa: Širdies daina, Mano metai, taikomasis šokis Svajonė, drama Nuvytusios gėlės.3. Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro fotografijų paroda Miestų gynybinė sie-na –kultūrinio paveldo palikimas. 14-oji tarptautinė konferencija Baltic Dynamics (2009 09 30– 2009 10 03)Konferencija Baltic Dynamics yra kasmetė konferencija, organizuojama Baltijos šalių iniciatyva, siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, gerosios patirties perdavimą inovacijų, technolo-gijų perdavimo ir paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms srityse. Ši konferencija rotacijos prin-cipu vyksta nuo 1995 m. trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir pritraukia prane-šėjų ir dalyvių iš daugelio pasaulio šalių. Ji skatina keistis patirtimi ir prisideda prie inovacijų bei žinių ekonomikos plėtros. Konferencijoje kviečiami dalyvauti tiek akademinės visuomenės, tiek valdžios institucijų atstovai, taip pat įmonių vadovai, verslo konsultantai, inovacijų specialistai.2009 m. konferencijos Baltic Dynamics tema – Inovacijų kūrimo erdvių dinamika: inovacijos ar-čiau visuomenės. Organizatoriai džiaugėsi galėdami pakviesti į šią konferenciją ekspertų iš Lie-tuvos ir viso pasaulio, dirbančių inovacijų ir technologijų perdavimo srityse, taip pat inovatyvių įmonių, verslo paramos institucijų, valdžios atstovų, kurie diskutuodami pasidalytų patirtimi bei naujausiomis žiniomis šioje srityje. Renginyje dalyvavo Europos kūrybiškumo ir naujovių metų ambasadorė. ŠMPF atstovas skaitė pranešimą apie Mokymosi visą gyvenimą programos siūlo-mas galimybes verslui.

Tarptautinis seminaras (2009 06 15–2009 06 22)Kernavėje ir Vilniuje vyko tarptautinis seminaras Menas – tarpkultūrinio dialogo priemonė. Tai Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros inicijuotas projektas, kuriame dalyvavo dau-giau 30 jaunimo darbuotojų iš meninių ir kūrybinių organizacijų iš ES ir šalių partnerių – Egipto, Jordanijos, Izraelio, Turkijos.

75


es fotografijų konkursas Įsivaizduok naują pasaulį Birželio mėn. paskelbtas konkursas Įsivaizduok naują pasaulį buvo skirtas fotografams profesio-nalams ir mėgėjams, norintiems pasidalyti ateities vizija su Europos visuomene. Šis konkursas – viena iš svarbesnių Europos Komisijos iniciatyvų Europos kūrybiškumo ir naujovių metais. ŠMPF aktyviai viešino informaciją. Net du (iš 30-ties) autoriai iš Lietuvos rungiasi dėl 1-osios vietos. Daugiau informacijos http://www.imagine2009.eu/

Žinių ekonomikos įmonės 2009 apdovanojimų ceremonija (2009 10 28)Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje vykusios Ceremonijos metu įteikti Žinių eko-nomikos įmonės 2009 apdovanojimai trijų skirtingų sektorių (aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės ir paslaugų) pažangiausioms įmonėms. Jau antrą kartą buvo įteiktas ir Žinių ekonomi-kos forumo narės - EKSMA grupės - įsteigtas specialus apdovanojimas “Sėkmingiausiai jaunai aukštųjų technologijų įmonei”. Apdovanojimus įteiks J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Švietimo mainų paramos fondas visus dalyvavusius konkurse apdovanojo padė-kos raštais, skirtais kūrybiškumo ir naujovių metams.

Forumas kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys (2009 11 04)LR Prezidento rūmuose ir Lietuvos Respublikos Seime vykusio Forumo kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys tikslas buvo išgvildenti kūrybiškumo sąvoką ir jo ugdymo per menus galimybes švietimo ir verslo srityse. Tradicinė, vis dar gaji mokymo sistema veikia pagal senosios industrinės sistemos principus ir yra paremta daugiausia žinių suteikimu ir aiškiu vaikų padalijimu į pirmūnus ir nevykėlius. Tačiau mokymosi procesas – ne vien žinių suteikimas, bet ir mokymasis mąstyti, drąsa klysti, lankstumas, gebėjimas dirbti savarankiškai ir jungti skirtingas sritis.Forume nagrinėta, koks vaidmuo šiame procese tenka menininkams. Svarbu pažymėti, kad šio forumo kontekste kūrybiškumas švietimo sistemoje siejamas ne su muzikos ar dailės disciplinų įsigalėjimu mokyklose, bet matomas kaip viso mokymosi proceso orientyras. Tai yra, menas su-prantamas daugiau kaip metodas, padedantis „atrakinti“ vaiko kūrybiškumą ieškant naujų įpras-tų problemų sprendimų.Kita forumo tema – verslo ir meno santykiai. Įprasta sakyti, kad kūrybiškumas yra konkurencingu-mo ir šalių gerovės prielaida, tačiau atsakymų į klausimus, kaip sukurti kūrybišką aplinką darbe, išlaisvinti kūrybinius darbuotojų gebėjimus, vis dar trūksta. Tad ketvirtojoje forumo dalyje keltas klausimas, koks meno vaidmuo (jeigu toks yra) kuriant palankesnę aplinką kūrybiškumui darbo aplinkoje? Sesijai vadovavo Švedijos organizacijos TILLT vadovė Pia Areblad. Forumo rengėjai: LR Prezidentūra, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Tarptautinių kultūros programų centras. Renginyje iš viso dalyvavo per 300 žmonių. Baltic EXPRO+ (2009 11 12)Šiaulių arenoje Švietimo mainų paramos fondas organizavo tarptautinį renginį Baltic EXPRO+, ku-rio metu veikė Baltijos šalių švietimo institucijų vykdytų tarptautinių projektų paroda, pristatyta

76


aktuali informacija apie reikalavimus Fondo administruojamoms programoms pagal 2010 kvieti-mą teikti paraiškas ir iškilmingai apdovanoti 2009 metų Kokybės konkurso nugalėtojai. Planuota, kad renginiuose apsilankys daugiau kaip 400 dalyvių. Renginio globėja – Šiaulių miesto savi-valdybė – žadėjo aktyvią pagalbą skleidžiant informaciją ir kviečiant Šiaulių miesto ir apskrities švietimo darbuotojus bei vietos valdžios atstovus dalyvauti renginyje Baltic EXPRO+.Baltic EXPRO – tai jau tradicine tampanti bendra trijų Baltijos šalių administruojamų švietimo programų dalyvių geriausių projektų paroda. Planuota, kad šiais metais parodoje dalyvaus 50-ies projektų atstovai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Lietuvos laimėjimus parodoje pristatys 30-ies pavyzdinių Comenius, Grundtvig, Leonardo da Vinci ir Nordplus programų projektų vykdytojai. Baltic EXPRO+ mugės tema – kūrybiškumas ir naujovės projektuose. Švietimo mainų paramos fondas antrą kartą organizuoja administruojamų programų kokybės konkursą. 2009 metų apdovanojimų ceremonijoje pagerbti ir apdovanoti kokybiškiausi, kūrybiš-kiausi bei naujoviškiausi projektai, individualaus mobilumo veiklos dalyviai, aktyviausios insti-tucijos.Renginio metu, greta vykstančios projektų parodos ir 2009 m. Kokybės konkurso apdovanojimų ceremonijos, vyks informaciniai seminarai, kuriuose vidurinių, profesinių mokyklų, verslo įmonių ir kitų organizacijų atstovai galės susipažinti su reikalavimais pareiškėjams pagal 2010 m. kvieti-mą teikti paraiškas vykdyti ES Mokymosi visą gyvenimą bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbia-vimo programos Nordplus programų veiklą.

Gabūs ir kūrybingi baigiamoji konferencija (2009 11 18) VšĮ Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos Efektyvaus mąstymo centras šiemet vyk-dė ŠMM finansuojamą projektą Gabūs ir kūrybingi. Projektas Gabūs ir kūrybingi vyko iki 2009 m. gruodžio 4 d. mokykloje organizuotos baigiamosios praktinės konferencijos, į kurią sukviesti įvairiuose renginių cikluose dalyvaujantys mokiniai ir jų mokytojai iš Mažeikių, Marijampolės ir Kauno. Projekto Gabūs ir talentingi tikslas – sudaryti puikias socialines ir edukacines sąlygas ugdyti gabius ir talentingus vaikus. Kauno Juozo Urbšio katalikiškoje vidurinėje mokykloje netradicinio mąstymo metodika jau 10 metų taikoma ugdymo procese. Šios mokyklos mokinius ir mokytojus mąstyti kitaip kviečia serti-fikatą turinti kūrybinio mąstymo lavinimo trenerė, direktoriaus pavaduotoja Dalia Krasauskienė ir kasmet didėjantis mokyklos mokytojų, susipažinusių su šia metodika, būrys. 2007 m. mokykloje įkurtas Efektyvaus mąstymo centras.

rezultatai:1. Įtvirtintas bendradarbiavimas tarp įvairias ES ir LRV finansuojamas programas įgyvendinančių

institucijų – suburtas partnerių forumas.2. Vaikų kūrybiškumo skatinimas ir ugdymas – inicijuoti ir įgyvendinti teminiai projektai.3. Išradingumas ir inovacijos – smulkaus ir vidutinio verslo plėtros variklis – aktyviai prisidėta

prie ŽEF iniciatyvos; prisidėta rengiant Forumo kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys koncepciją;

77


1.5.2. Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra Didėjant globalizacijai aukštojo mokslo tarptautiškumo matmuo tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, gerinančių studijų kokybę. Lietuvos aukštojo mokslo sistema nėra sistemingai repre-zentuojama, nėra aukštojo mokslo viešinimo strategijos, trūksta vieningos informacijos apie ša-lies aukštąjį mokslą ir studijas, aukštojo mokslo sistemoje vykstančius pokyčius, aukštojo moks-lo reformos eigą ir poveikį pateikimo, trūksta aukštojo mokslo paslaugų rinkodaros užsienyje diegimo priemonių.

Šio projekto tikslas – didinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žinomumą užsienio šalyse ir jo patrauklumą užsienio šalių piliečiams, paremti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumą pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) mainų programas.

projekto uždaviniai: 1. Lietuvos aukštojo mokslo politikos ir reformos sklaida prioritetinėse užsienio šalyse skati-

nant užsienio universitetų suinteresuotumą Lietuvos aukštojo mokslo sistema.2. Lietuvos universitetų pristatymas užsienio šalyse siekiant pritraukti į Lietuvą užsienio stu-

dentus.3. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo pagal ES aukštojo mokslo programas skatini-

mas.

Apie Lietuvos aukštąjį mokslą pateikiama bendro pobūdžio informacija netenkina pagrindinių šiuolaikinės prekės išskirtinumą (angl. branding) paremiančių kriterijų – informatyvumo, aktua-lumo, interaktyvumo.Lietuvos ekspertų parengtose studijose apie Lietuvos aukštąjį mokslą pabrėžiama, jog plėtojant aukštojo mokslo tarptautiškumą šalyje, yra būtina aktyvesnė informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą sklaida ir kita tarptautinė rinkodaros veikla. Būtina įgyvendinti aukštojo mokslo prista-tymo tarptautiniu mastu koncepciją ir priemones, kuo plačiau įtraukti tikslines grupes į aukštojo mokslo populiarinimo veiklą, vieningai pristatyti Lietuvos aukštąjį mokslą tarptautinėje erdvėje. Taip pat būtina įvertinti Lietuvos aukštojo mokslo bei studijų ir socialinės aplinkos patrauklumą užsienio šalių piliečiams ir pateikti rekomendacijas. Tokiu būdu bus skatinamas Lietuvos aukšto-jo mokslo tarptautiškumas, žinomumas, bus pritraukiama daugiau užsienio studentų, taip prisi-dedama prie Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo stiprinimo ir žinių visuomenės kūrimo.

projekto tikslinės grupės – Švietimo mainų paramos fondo (toliau – ŠMPF) darbuotojai, univer-sitetų administracijos darbuotojai, Lietuvos studentai, dėstytojai.

78


siektini rezultatai: – reprezentatyviai pristatyta Lietuvos aukštojo mokslo reforma užsienio šalyse;– atliktos analizės (tyrimai), susijusios su Lietuvos aukštojo mokslo, reformos ir universitetų vie-

šinimu užsienio šalyse;– parengti aukštojo mokslo (ir universitetų) sklaidos užsienyje planai ir sukurtos priemonės,

skirtos stipendijos studentų mobilumui skatinti.

Projektui valdyti bus sudaryta ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta Valdymo grupė iš 7 asmenų, iš kurių 4 – ŠMM deleguoti atstovai. Jos paskirtis – įvertinti ir patvirtinti kriterijus siekiant atrinkti geriausius pagal regionus Lietuvos universitetus, kurie vykdys Lietuvos aukštojo mokslo sklaidą užsienio šalyse, tarpinius projekto veiklos rezultatus, stebėti ir prižiūrėti projekto eigą, vertinti sukurtus produktus, užtikrinti sėkmingą projekto įvykdymą. Siekiat užtikrinti vykdomos veiklos kokybę viešo konkurso būdu būtų atrinkti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų trys geriausi universitetai, kurie bus atsakingi už tyrimų, analizių ir modelių pa-rengimą pagal ŠMPF suformuluotus ir Valdymo grupės patvirtintus reikalavimus, savo institucijų ir Lietuvos aukštojo mokslo viešinimą užsienyje, ES šalių studentų ir aukštojo mokslo institucijų pritraukimą į Lietuvą. Universitetai būtų atsakingi už aukštojo mokslo viešinimo pavyzdinio mo-delio (vadovo) parengimą, ŠMPF – už vadovo sklaidą ir reikalingų viešinimo priemonių sukūrimą. Mobilumui skatinti skirtą veiklą vykdytų ŠMPF ir aukštosios mokyklos.

Sukūrus Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pristatymo tarptautiniu mastu modelį ir priemones, už veiklos tęstinumo įgyvendinimą bus atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija arba jos paskirta institucija. Įgyvendinus studentų rėmimo projektą, t y. projektui pasibaigus, Švietimo ir mokslo ministerija ir aukštosios mokyklos turės užtikrinti studentų rėmimo programos tęstinumą.

Numatoma projekto vertė – 10 192 000 Lt.

79

Turinys 2. proJekTŲ vALDyMAs ir MoniToringAs

Viena iš pagrindinių ŠMPF skirtų funkcijų – Europos Sąjungos švietimo programų administravi-mas. Švietimo programų lėšomis remiami įvairūs projektai. Administruodamas projektus, ŠMPF vadovaujasi vadybos kokybės ISO 9001 standarto reikalavimais ir programiniais dokumentais, kuriuose reglamentuojami projektų administravimo ypatumai.

Kaip ir ankstesniais metais, didelis dėmesys buvo skiriamas projektų monitoringui, kurio tikslas yra užtikrinti kokybišką projekto veiklos įgyvendinimą bei efektyvų ir tikslingą skirtos dotacijos įsisavinimą. 2009 m. buvo tobulinama pati projektų monitoringo ir patikrų strategija ir projektų monitoringo ir patikrų vykdymo metodai:• konsultavimas. Fondo darbuotojai nuolat konsultuoja dotacijų gavėjus su projekto įgyvendini-

mu susijusiais klausimais. 59 lentelė. Dotacijos gavėjų konsultacijos 2007–2009 m.

Nr. Programospavadinimas

Konsultacijų skaičius2007 m.



1. Erasmus ~ 10000 ~ 10000 ~ 10000

2. Comenius ~ 15000 ~ 15000 ~ 16000

3. Grundtvig ~ 5000 ~ 5000 ~ 6000

4. Leonardo da Vinci ~ 5000 ~ 5280 ~ 8200

5. Pažintiniai vizitai ~ 400 ~ 500 ~ 550

• Monitoringo seminarai. Organizuojami konsultaciniai seminarai dotacijų gavėjams projektų įgyvendinimo klausimais ir siekiant paskleisti informaciją apie gerosios patirties pavyzdžius.

60 lentelė. Monitoringo seminarai dotacijos gavėjams 2007–2009 m.


Seminarų skaičius2007 m.



1. Erasmus 5 8 7

2. Comenius 9 12 12

3. Grundtvig 6 9 10

4. Leonardo da Vinci 9 18 17

5. Pažintiniai vizitai 2 3 3

6. Nordplus 0 0 1

80

Turinys Projektų valdymas ir monitoringas

• Monitoringo vizitai. Fondo projektų koordinatoriai aplanko projektą vykdančią organizaciją, siekdami suteikti informaciją ir pakonsultuoti projekto įgyvendinimo klausimais, kad būtų už-tikrintas glaudus dotacijų gavėjų ir fondo bendradarbiavimas. Fondo darbuotojai dalyvauja projekto partnerių susitikimuose, baigiamosiose konferencijose, parodose, koncertuose ir t. t. Praktikuojami ir projekto dalyvių su užsienio partneriais vizitai į ŠMPF.

61 lentelė. Monitoringo vizitai dotacijos gavėjų organizacijose 2008–2009 m.

Nr. Programos pavadinimas Monitoringo vizitų skaičius 2008 m.

Monitoringo vizitų skaičius 2009 m.

1. Erasmus 8 112. Comenius 3 93. Grundtvig 1 94. Leonardo da Vinci 26 295. Pažintiniai vizitai 3 16. Nordplus HE 0 1

• patikros vietoje projekto veiklos laikotarpiu. Fondo projektų koordinatoriai aplanko projektą vykdančią organizaciją, siekdami susitikti su projekto administracine grupe, dalyviais, susi-pažinti su projekto dokumentacija, produktais, projekto viešinimo strategija vietoje, įvertinti projekto pažangą ir padėti išspręsti įgyvendinant projektą kilusias problemas. Pasibaigus pa-tikros vietoje vizitui, projekto vykdytojams pateikiamos vizito išvados ir rekomendacijos.

62 lentelė. Patikros vietoje dotacijos gavėjų organizacijose 2008–2009 m.


Patikros vietoje vizitų skaičius 2008 m.

Patikros vietoje vizitų skaičius 2009 m.

1. Comenius 3 52. Grundtvig 1 33. Leonardo da Vinci 26 19

• Ataskaitų vertinimas. Fondo projektų koordinatoriai tikrina ir analizuoja dotacijų gavėjų projekto įgyvendinimo ataskaitas (tarpinę ir galutinę). Esant reikalui, pasitelkiami ir išoriniai ekspertai.

63 lentelė. Dotacijos gavėjų ataskaitų vertinimas 2007–2009 m.


Ataskaitų skaičius2007 m.



1. Erasmus 363 230 2552. Akademiniai mainai 10 35 533. Comenius 607 277 3344. Grundtvig 250 102 1255. Leonardo da Vinci 69 118 1076. Pažintiniai vizitai 32 37 367. Nordplus HE ir HO 0 0 20

81

Turinys 2. proJekTŲ vALDyMAs ir MoniToringAs

• išsami finansų patikra. Tai projektų ataskaitų vertinimas, apimantis projekto išlaidų pateisina-mųjų dokumentų vertinimą.

64 lentelė. Dotacijos gavėjų finansų patikra 2008–2009 m.


Išsamios finansų patikros skaičius 2008 m.

Išsamios finansų patikros skaičius 2009 m.

1. Erasmus 13 8 2. Comenius 33 483. Grundtvig 17 224. Leonardo da Vinci 25 245. Pažintiniai vizitai – 15

• Finansų kontrolė ir išorės auditas. Finansų kontrolės metu Fondo finansų ir apskaitos skyriaus darbuotojai tikrina projektą įgyvendinančiose institucijose, ar dotacija naudojama tinkamai, turi sutikrinti originalius su projektu susijusius finansinius dokumentus ir kaip jie apskaitomi atliekant buhalterinę apskaitą.

Vadovaujantis nustatytais nacionaliniais ir EK reikalavimais atliekamas tam tikro administruo-jamų projektų procento auditas projektus įgyvendinančiose institucijose, siekiant patikrinti originalius su projektu susijusius finansinius dokumentus ir kaip jie apskaitomi atliekant bu-halterinę apskaitą.

65 lentelė. Dotacijos gavėjų finansų kontrolė 2008–2009 m.


Finansų kontrolės skaičius 2008 m.

Finansų kontrolės skaičius2009 m.

1. Erasmus 3(2 su išorės auditoriumi)

11(iš jų 9 sisteminės patikros metu,

3 su išorės auditoriumi)

2. Leonardo da Vinci 4 1

Nr. Programos pavadinimas Auditų skaičius 2007 m. Auditų skaičius 2008 m. Auditų skaičius 2009 m.1. Leonardo da Vinci 7 1 1

66 lentelė. Dotacijų gavėjų auditai 2007–2009 m.

82

Turinys Projektų valdymas ir monitoringas

• sisteminė patikra. Fondo darbuotojai (skyriaus vadovas, projektų koordinatorius ir (arba) fi-nansų ir apskaitos specialistas) patikrina, ar įgyvendinant Erasmus mobilumo veiklą užtikrina-ma kokybė, vadovaujamasi Erasmus universiteto chartija, programos administravimo ir lėšų panaudojimo taisyklėmis. Išorės auditorius arba finansų ir apskaitos specialistas atlieka pa-skutinio užbaigto projekto (-ų) finansinę patikrą (t. y. ar dotacija naudota tinkamai, sutikrina originalius su projektu susijusius finansinius dokumentus ir kaip jie apskaitomi atliekant bu-halterinę apskaitą).

67 lentelė. Dotacijos gavėjų sisteminė patikra 2008–2009 m.

Nr. Programos pavadinimas Sisteminė patikra 2008 m. Sisteminė patikra 2009 m.1. Erasmus 0 9

2008 m. pradėtas sėkmingai taikyti naujas teminio monitoringo metodas – grupinis teminis mo-nitoringas (Comenius, Erasmus ir Grundtvig programose) buvo tęsiamas ir 2009 m. Vienu atveju į grupinio teminio monitoringo susitikimus buvo kviečiami vieno regiono dotacijų gavėjai, dalyvau-jantys tose pačiose programose. Kitu atveju tokiuose susitikimuose dalyvavo nauji ir patyrę vie-nos programos dotacijų gavėjai iš visos Lietuvos, vykdantys projektus tam tikra tema ar temomis. Šis metodas labai pasiteisino, nes leido gerokai padidinti konsultuojamų institucijų skaičių.2009 m. Fondas pradėjo rengti Comenius, Grundtvig, Leonardo da Vinci, Erasmus ir Pažintinių vizitų programų monitoringo veiklos ataskaitas ir skelbti jas internete www.smpf.lt.

Comenius programos 2008 m. monitoringo veiklos ataskaitas pagal atskirą veiklą galima rasti internete adresu http://www.smpf.lt/index.php?id=1513;

Grundtvig – http://www.smpf.lt/index.php?id=1548;

Leonardo da Vinci – http://www.smpf.lt/index.php?id=2503;

Erasmus – http://www.smpf.lt/index.php?id=2730;

Pažintinių vizitų – http://www.smpf.lt/index.php?id=2721.

83

Turinys 3. inForMACiJos skLAiDA

Jau antrus metus Fondas planuoja informacinę veiklą remdamasis Komunikacijos strategijoje nu-matytomis gairėmis. Metų pradžioje, įvertinus 2008 m. patirtį, peržiūrėta ir papildyta viešinimo strategija ir viešinimo strategijos veiklos įgyvendinimo planas, kuris labiausiai atitiktų 2009 m. veiklos prioritetus bei lūkesčius. 2009 m. Fondas administravo 16 tarptautinių švietimo programų ir dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose projektuose bei nacionalinėse iniciatyvose. Siekdami ne tik kuo plačiau, bet ir tikslingiau skleisti informaciją apie visą šią veiklą nuo 2009 m. nusprendėme nustatyti tris metinius komunikacijos prioritetus, susijusius su tam tikra veikla, programomis ar tema (skersinis prioritetas), ir skirti jiems didesnį dėmesį vykdant komunikacijos veiksmus.Švietimo mainų paramos fondo 2009 m. komunikacijos prioritetai:• Europos kūrybiškumo ir naujovių metai;• švietimo paramos galimybės verslui;• Euroguidance projektas.

europos kūrybiškumo ir naujovių metai (eknM)Pagrindinė veikla – informacijos apie kūrybiškumą ir inovacijas sklaida, bendradarbiavimas su įvairiomis institucijomis (partnerių tinklas) ir visų organizacijų skatinimas įsitraukti į idėjos apie EKNM sklaidą veiklą. Sukurta lietuviška interneto svetainė www.kurybiskumas2009.lt kaip pa-grindinė informacijos dalijimosi, sklaidos, renginių anonsų, partnerių pranešimų ir kt. platforma. Leidinyje Mokomės visą gyvenimą bus specialus skyrius, skirtas Europos kūrybiškumo ir naujovių metams.

Švietimo paramos galimybės versluiPagrindinis tikslas – supažindinti verslo atstovus su galimybe dalyvauti ES švietimo programose. Verslo atstovai gali dalyvauti tam tikroje Erasmus ir Leonardo da Vinci programų veikloje, todėl siekėme užmegzti ryšius ir bendradarbiauti su verslo informacijos centrų koordinatoriais, Žinių ekonomikos forumas (ŽEF) atstovais, kitomis verslininkus vienijančiomis ir jiems informaciją skleidžiančiomis institucijomis, pirmiausia juos sudomindami ir pristatydami tokias galimybes. Fondo darbuotojai dalyvavo šių institucijų organizuojamuose renginiuose pristatydami naujas galimybes verslo sektoriui. Parengtas lankstinukas tikslinei auditorijai, kuris kartu su straipsniu apie verslo atstovų dalyvavimo patirtį Leonardo da Vinci ir Erasmus programų veikloje spalio ir lapkričio mėnesiais publikuotas specializuotame žurnale, skirtame verslo bendruomenei.

Euroguidance projektas2009 metais skleisdami informaciją apie Euroguidance projektą, didinome jo žinomumą ne tik tarp specialistų, bet tikslinėje jaunuolių, besirenkančių profesiją, grupėje. Pagrindinė tokios vei-klos paskirtis yra supažinti jaunuolius ir su galimybe gauti pagalbą savo mokykloje, ir rasti infor-macijos apie profesijos pasirinkimą savarankiškai internete. Populiariausias šio projekto leidi-nys – kiekvienais metais atnaujinamas Profesijos vadovas (taip pat elektroninė versija), apie kurį reikia informuoti tikslinę auditoriją. Bendradarbiavome su MTV Baltic, kaip labiausiai šią tikslinę

84

Turinys Informacijos sklaida

auditoriją patraukiančiu kanalu, kuriuo pasitikima. Išleidus naują Profesijos vadovo versiją inici-juota socialinė akcija MTV Baltic interneto svetainėje ir MTV Baltic internetiniame socialiniame tinkle Facebook – vyko konkursas, kurio metu pristatytas šis leidinys ir pats Euroguidance pro-jektas bei jo tikslai. Sukurta atskira Euroguidance projekto interneto svetainė, kurią numatoma atnaujinti ir padaryti patrauklesnę.Įgyvendinant projektą sukurta daug filmukų apie profesijas, kurie pradėti viešinti ne tik Fondo administruojamose svetainėse, bet ir įdėti į populiarią jaunimo svetainę Youtube.

renginiai Svarbi Fondo informacinės veiklos dalis yra renginių organizavimas. 2009 m. įvyko 97 renginiai, kuriuose dalyvavo apie 25 600 dalyvių. Siekdami organizuoti kuo naudingesnius renginius, kie-kvieno didesnio renginio metu dalyvius kviečiame užpildyti renginio vertinimo anketas, kurių duomenis vėliau analizuojame, svarstome išsakytus pasiūlymus ir atsižvelgiame į pastabas. Rei-kia paminėti, kad daugumą Fondo organizuotų renginių dalyviai vertina gerai ir labai gerai, t. y. pabrėžia jų naudingumą, renginio metu gautos informacijos aktualumą, efektyvią Fondo darbuo-tojų pagalbą ir konsultacijas. 68 lentelė. 2009 m. organizuoti renginiai

Renginio tipas Renginių skaičius Monitoringo seminaras 18Informacinis renginys 30Tarptautinė konferencija, paroda 1Valorizacijos seminaras 1Paroda 1Pažintinis vizitas 2Konsultacijos 7Konferencija 2Mokymų seminaras 5Posėdis arba susitikimas 28Metų kalbų mokytojo konkursas 1Tarptautinis kontaktinis seminaras 1

Šalia būtinų informacinių seminarų, veiklos monitoringo konferencijų ir kitų projektų, koordina-toriams skirtų susitikimų 2009 m. vyko keletas didelių renginių.

85


Tarptautinė paroda Mokymasis. Studijos. Karjera 2009Litexpo parodų centre vasario 19–21 dienomis veikusi paroda sulaukė didelio lankytojų susido-mėjimo – per tris parodos darbo dienas sulaukta 36 700 lankytojų iš visos Lietuvos. Švietimo mainų paramos fondas šiais metais parodos lankytojus nustebino spalvinga ir netikėta stendo koncepcija Sulčių baras. Kviesdami atsigaivinti įvairių rūšių vaisių sultimis, simbolizuo-jančiomis tam tikrą Fondo administruojamos programos spalvą, ŠMPF atstovai konsultavo visus, norinčius daugiau sužinoti apie programų siūlomas galimybes. Fondas, pristatydamas trylika administruojamų programų ir projektų, išdalijo beveik 13 658 reklaminius ir informacinio pobū-džio leidinius bei gaminius. Ypač didelio moksleivių ir studentų susidomėjimo sulaukė Eurogui-dance Lietuva projekto leidžiamo leidinio Profesijos vadovas 2009 pristatymas. ŠMPF stende lan-kytojai labiausiai domėjosi tarptautiniais bendradarbiavimo projektais ir profesijos pasirinkimo klausimais. Kaip ir kiekvienais metais, dėmesio nestokojo Erasmus, Comenius, Grundtvig ir Leo-nardo da Vinci programos.

Comenius savaitėŠių metų balandžio–gegužės mėnesiais visoje Europoje vyko šventinė Comenius programos sa-vaitė. Comenius savaitė yra viena iš galimybių plačiajai visuomenei pristatyti laimėjimus įgyven-dinant Comenius partnerystės projektus. Comenius savaitės renginiai vyko 38 Lietuvos mokyklose. Buvo organizuojami seminarai, kon-ferencijos, rengiamos vykdomų projektų parodos. Šių renginių metu mokyklų vykdomų projektų rezultatai pristatyti ne tik mokiniams, mokytojams, tėvams, bet ir vietos bendruomenei.Fondas taip pat pakvietė mokyklas dalyvauti Comenius atviruko kūrimo konkurse Atvirukas Co-menius. Atvirukai nugalėtojai buvo išsiųsti Čekijos Respublikos Mokymosi visą gyvenimą progra-mos nacionalinei agentūrai, kuri organizavo baigiamąją Comenius savaitės konferenciją. Visi kiti atvirukai buvo siunčiami į artimiausius Europos informacijos centrus, kuriuose buvo eksponuoja-mi nuo balandžio 20 d. iki gegužės 7 d. Bendra visų į regioninius Europos informacijos centrus at-siųstų atvirukų paroda įvyko gegužės 9 d. Panevėžyje, Kuriančio Europos miesto šventės metu.Švietimo mainų paramos fondas kvietė moksleivius, dalyvavusius Comenius projekte, dalyvauti esė konkurse Aš atviras ir kūrybingas su Comenius. Moksleiviai iš anksto žinojo ir prizą, dėl ku-rio varžosi – tai Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje dviratis. Konkursui gauti 46 moksleivių darbai, 5 konkurso laureatai ir pagrindinio prizo laimėtojas pasveikinti Šiauliuose vykusio BALTIC EXPRO+ renginio metu.

svajok. kurk. pasidalink. Dalyvauk kultūros naktyje vilniuje, 2009 metų birželio 20–21 d. Populiariausio Vilniaus – Europos kultūros sostinė renginio metu Švietimo mainų paramos fondas kvietė dalyvauti unikaliame kultūrinės nakties Tebūnie naktis renginyje Svajok. Kurk. Pasidalink. Trys Mokymosi visą programos projektus vykdančios institucijos pasidalijo dalyvavimo tarptauti-niame projekte patirtimi. Visą vakarą Moniuškos skvere, šalia šv. Kotrynos bažnyčios pastatytoje scenoje vyko pasirodymai.

86


UAB Jolingva pristatė Grundtvig (suaugusiųjų švietimo) programos projektą Socialinė integracija, teatro ir muzikos pagalba mokantis Europos kalbų. Anglų kalba senjorai saviveiklininkai vaidino ištrauką iš spektaklio Eglė žalčių karalienė.Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras įgyvendina Mokymosi visą gyvenimą Grundtvig (su-augusiųjų švietimo) programos projektą Mes – pasaulio dalis! Centro darbuotojai jau 10 metų kviečia centro lankytojus dalyvauti meninėje užimtumo veikloje. Renginio scenoje centro lanky-tojai pristatė meninę programą: pačių kurtus spektaklius, dainuojamąją poeziją, atliko savo kū-rybos ir populiarias liaudies dainas. Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras supažindino su Leonardo da Vinci (profe-sinio mokymo) programos projektu Miestų gynybinė siena – kultūrinio paveldo palikimas. Paro-doje eksponuota 15 Vilniaus miesto gynybinės sienos nuotraukų, o kartą per valandą fotografijų autoriai pristatė savo darbus ir pasakojo įdomius istorinius faktus apie miesto gynybinę sieną.

grundtvig mokymosi partnerystės kontaktinis seminarasKūrybiškumo ir naujovių raiška socialinėje integracijoje Rugsėjo 30 – spalio 4 dienomis Švietimo mainų paramos fondas organizavo tarptautinį Grundtvig mokymosi partnerystės kontaktinį seminarą Kūrybiškumo ir naujovių raiška socialinėje integra-cijoje (angl. Creativity and Innovation in Social Inclusion). Į renginį atvyko 39 dalyviai net iš 16 ES šalių. Kelias dienas vykusio seminaro tikslas – sudaryti galimybę žmonėms iš įvairių organizaci-jų, kurios suinteresuotos ES švietimo projektais, susitikti ir pasidalyti patirtimi, tikslais, bendro-mis problemomis, kurti naujus projektus. Tai puiki galimybė rasti partnerius būsimam Grundtvig projektui. Renginio metu dalyviai sužinojo apie Mokymosi visą gyvenimą programą, ypač apie Grundtvig paprogramę, diskutavo su žmonėmis, kurie jau rengė europinius bendradarbiavimo projektus, dalyvavo darbo grupėse, kuriose aptarė galimus ateities projektus, ir konsultavosi su nacionalinių agentūrų darbuotojais, kaip kuo geriau parengti paraiškas. Seminaro dalyviai susipažino su Vilniaus miestu, turėjo galimybę paragauti lietuviško tradicinio maisto, aplankyti Trakus. Seminaro rezultatai – parengti aštuoni nauji Grundtvig mokymosi par-tnerystės projektai, kurie bus teikiami 2010 m. vasario mėn.

Baigdamas kūrybiškumo ir naujovių metus Švietimo mainų paramos fondas pakvietė į didžiausią tarptautinį švietimo renginį BalticExpro+ 2009 m. lapkričio 12 d. Šiaulių arenoje šurmuliavo tarptautinė Baltijos švietimo projektų paroda Baltic EXPRO, iškilmingai pasveikinome 2009 metų Švietimo mainų paramos fondo Kokybės kon-kurso laureatus, vyko informaciniai seminarai. Juose vidurinių, profesinių mokyklų, verslo įmonių ir kitų organizacijų atstovai galėjo susipažinti su reikalavimais pareiškėjams pagal 2010 m. kvie-timą teikti ES Mokymosi visą gyvenimą bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo programos Nordplus programų veiklos paraiškas.

87


Jau antrus metus skelbėme Švietimo mainų paramos fondo Kokybės konkursą. Šiemet Kokybės konkurse dėl 10 skirtingų nominacijų varžėsi 93 įmonės bei organizacijos ir 17 asmenų. Koky-bės konkursas apėmė visas Mokymosi visą gyvenimą decentralizuotas programas (Comenius, Grundtvig, Leonardo da Vinci, Erasmus ir Pažintinių vizitų). Atskiru prizu apdovanotas kokybiš-kiausiai 2008 m. veikęs profesinio informavimo taškas, specialus prizas skirtas 2010-iesiems – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metams. Į šį prizą galėjo pretenduoti visi 2007–2008 m. baigti Mokymosi visą gyvenimą programos projektai, susiję su skurdo ir socialinės atskirties mažinimu. Erasmus institucinių koordinatorių nominacijai Už indėlį įgyvendinant Eras-mus programą Lietuvoje 1999–2008 metais gauti atviro kvietimo nebuvo skelbiama, koordinato-riai įvertinti pagal jų darbo rezultatus.

LeidiniaiReikšminga ir svarbi informacinės veiklos sritis – informacinių ir reklaminių leidinių leidyba. 2009-aisiais parengta 41 pavadinimo spausdintinių ir elektroninio formato leidinių, kurių bendras ti-ražas 74 200 vienetai. Siekdami mažinti spausdintinės medžiagos kiekį nuo šių metų pradėjome leisti daug elektroninio formato leidinių, kuriuos pateikiame Fondo interneto svetainėje www.smpf.lt, siunčiame tiksliniams skaitytojams kaip naujienlaiškius. Tai elektroniniai Comenius, Grundtvig, Leonardo da Vinci, Nordplus programų sąvadai, apžvalgos, nedidelės apimties lei-diniai, kuriuose publikuojama informacija aktuali trumpą laiką arba nedidelei grupei žmonių. Išskirtiniai 2009 m. leidiniai – plakatas ir atvirukas, skirti Europos kūrybiško ir naujovių metams, specialūs vaisiniai atvirukai, reklamuojantys tam tikras Mokymosi visą gyvenimą programos vei-klos kryptis, Švietimo mainų paramos fondo 2009 m. Kokybės konkurso laureatų sąvadas, išlei-dome du Švietimo mainų paramos fondo informacinio leidinio Mokomės visą gyvenimą nume-rius, iš kurių vienas skirtas tarptautiniam Baltic EXPRO+ renginiui, todėl išleistas lietuvių ir anglų kalbomis.

69 lentelė. 2009 metais Šveitimo mainų paramos fondo išleisti leidiniai

Leidinio tipas Kiekis TiražasBrošiūros 10 35 700Kokybės apdovanojimo leidinys 1 500Profesijos vadovas 1 3 500Sąvadai 6 elektroninisLankstinukai 4 4 000Skrajutės 6 6 000Laikraštis 2 3 000Skrajutės 3 24 000Atvirukai 5 6 000Plakatai 3 3500

88


informacija interneteŠvietimo mainų paramos fondas administruoja keturias interneto svetaines: www.smpf.lt, skirtą Fondo administruojamų švietimo programų paramos gavėjams ir visiems besidomintiems tarp-tautinio bendradarbiavimo galimybėmis, www.euroguidance.lt, skirtą profesijos konsultantams ir tiems, kurie renkasi profesiją arba nori ją keisti, www.europass.lt, supažindinančią su ES do-kumentų aplanku Europass, www.kurybiskumas2009.lt, skirtą Europos kūrybiškumo ir naujovių metų projekto sklaidai Lietuvoje. Per 2009 m. Švietimo mainų paramos fondo svetainę www.smpf.lt aplankė daugiau nei 92 000 unikalių vartotojų, o svetainės puslapiai buvo atversti daugiau nei 970 000 kartų. Tarp populia-riausių Fondo svetainės puslapių yra Akademinių mainų programos naujienos – pažiūrėta 40 000 kartų, Comenius naujienos – pažiūrėta 39 000 kartų ir Leonardo da Vinci naujienos – pažiūrėta 25 000 kartų.Šiai metais išsiuntėme daugiau nei 60 naujienlaiškio pranešimų – kvietėme į kontaktinius semi-narus, įvairius tarptautinius renginius, informavome apie kvietimus teikti paraiškas vykdyti įvai-rią veiklą, sveikinome švenčių proga.Viena iš šių metų Fondo naujienų, susijusių su elektroninėmis paslaugomis – galimybė mūsų svetainės lankytojams skaityti elektroninius leidinius neatsisiunčiant jų į savo kompiuterius, o tiesiai iš interneto. Daugelį mūsų leidinių nuo šiol galima skaityti internetinėje dokumentų talpy-kloje adresu www.slideshare.net/smpf.2009-ieji paskelbti kūrybiškumo ir naujovių metais Europoje. Lietuvoje už šių metų temos sklaidą kartu su Švietimo ir mokslo ministerija atsakingas Švietimo mainų paramos fondas. Pagrindi-niu kūrybiškumo ir naujovių metų viešinimo įrankiu pasirinkome sukurti specialiai šiems me-tams skirtą svetainę www.kurybiskumas2009.lt. Svetainėje galima rasti informaciją apie visus projekto partnerius, mūsų ir jų surengtus su kūrybiškumu ir naujovėmis susijusius renginius, jų nuotraukų, ir kitos įdomios informacijos. Per šiuos metus svetainėje www.kurybiskumas2009.lt apsilankė beveik 10 000 unikalių vartotojų, o pats puslapis žiūrėtas net 57 000 kartų.

89

Turinys 4. personALAs ir vALDyMAs

Šiuo metu fonde dirba 45 specialistai (šeši iš jų – pagal terminuotas sutartis vietoje motinystės atostogose esančių darbuotojų).

Fonde dirba 22 proc. vyrų ir 78 proc. moterų. Darbuotojų amžiaus vidurkis 32,6 metai. Visi Fonde dirbantys specialistai su aukštuoju išsilavinimu, iš jų 48 proc. turi magistro laipsnį, vienas moks-lų daktaras. Šiuo metu studijuoja 15 proc. Fondo darbuotojų. Siekiant, kad darbuotojų veikla atitiktų organizacijos vertybes ir principus, taip pat bendrąsias moralės normas, puoselėjama organizacijos kultūra. 2009 m. buvo apibrėžtos Fondo vertybės:

atsakomybė – Kokybė laiku,tolerancija – Išklausyk, suprask, priimk, gerbk,bendradarbiavimas – Laimėkime kartu.

Siekdamas pritraukti ne tik geriausius specialistus, bet ir gabius absolventus, Fondas yra sudaręs palankias sąlygas aukštųjų mokyklų studentams susipažinti su projektine veika. Nuo 2009 m. pradžios Fonde praktiką atliko 5 studentai.

Fondas atskaitingas Valdymo komitetui, kurio sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Val-dymo komiteto nariai teikia Fondo visuotiniam dalininkų susirinkimui (steigėjui) ir Fondui pasiū-lymus dėl Europos Sąjungos švietimo programų įgyvendinimo Lietuvoje, vertina Fondo veiklos rezultatus, teikia pasiūlymus dėl Fondo pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo, filialų ir at-stovybių steigimo, panaikinimo, nustato administruojamų programų nacionalinius prioritetus ir priima strateginius sprendimus Fondo veiklos klausimais. 2009 m. buvo kviesti penki Valdymo komiteto posėdžiai (2009 02 21, 2009 04 16, 2009 09 16, 2009 10 12 ir 2009 12 21), kuriuose svarstyta Fondo veikla, laimėjimai ir problemos, pritarta struktūros pokyčiams, nustatyti finansa-vimo principai.

90

Turinys Personalas ir valdymas

VALDYMO KOMITETAS

Vyr.finansininkas

(1)

Direktoriaus pavaduotojas

(1)

Direktoriaus pavaduotojas

(1)

Teisininkas(1)

Personalospecialistas

(1)

Finansų ir apskaitos

skyrius(5)

Bendrųjųreikalųskyrius

(5)

Komunikaci-jos

skyrius(3)

Direktorius(1)

Projektų skyrius

(5)

Profesinio mokymo

programų skyrius

(6)

Aukštojo mokslo

programų skyrius

(6)

Bendrojo ugdymo ir

suaugusių-jų švietimo programų

skyrius(9)

91

Turinys 5. kokyBĖs UŽTikriniMAs

Šių metų lapkričio 4 d. UAB Bureau Veritas Lit atliko antrąjį kasmetį Švietimo mainų paramos fondo kokybės vadybos sistemos priežiūros auditą pagal naujo ISO 9001:2008 standarto reikala-vimus ir įvertino, kad įdiegta kokybės vadybos sistema apima ir atitinka visas sertifikavimo srityje įvardytas veiklos kryptis, todėl Švietimo mainų paramos fondui suteikiamas naujas sertifikatas. UAB Bureau Veritas Lit pateiktoje ataskaitoje nenustatyta neatitikties standarto reikalavimams. UAB Bureau Veritas Lit teigiamai įvertino nuolatinį vadovybės dėmesį šios sistemos tobulini-mui, stropų sistemos administravimą, vadovybinės analizės ir vidaus auditų atlikimą. Kokybiš-kas tikslų, strategijų, procesų rezultatyvumo rodiklių nustatymas ir jų supratimas organizacijoje, neformalus ir rezultatyvus veiklos gerinimo pasiūlymų rinkimas ir sprendimų priėmimo tvarka bei sklandus procesų valdymas buvo įvertinti kaip geros praktikos pavyzdys kitoms šį kokybės vady-bos standartą įdiegusioms įstaigoms.

Paskutinės 2009 m. gegužės 18 d. vadovybinės vertinamosios analizės duomenimis, neatitiktis standarto reikalavimams (17 atvejų iš 26) registruota dėl vėlavimo pateikti atostogų prašymą ar komandiruotės ataskaitą (procedūrinė neatitiktis), šeši atvejai užfiksuoti vidaus kokybės audito metu, o trys neatitikties atvejai radosi dėl vartotojų (dotacijų gavėjų) pretenzijų. Atlikti visi šių neatitikties atvejų koreguojamieji veiksmai ir jų rezultatyvumas pamatuotas. Šiais metais taip pat atlikti du nepriklausomi kokybės vadybos vidaus auditai, kurių tikslas buvo nustatyti galimą neatitiktį standartui ir, vadovaujantis pateikiamomis rekomendacijomis, tobulinti kokybės vady-bos sistemos procesus. Paskutinis kokybės vidaus auditas prieš vadovybinės analizės posėdį numatytas 2009 m. gruodį. Šiemet kokybės vadybos sistemą numatyta supaprastinti ir išgryninti vykdomus procesus, todėl atnaujintas Kokybės vadovas, sujungta daugelis procedūrų ir tvarkų, reglamentuojančių Švietimo mainų paramos fondo veiklą, ir pasiekti visi 2009 m. nustatyti koky-bės vadybos sistemos gerinimo tikslai. Pamatuoti šių metų kokybės vadybos sistemos funkciona-lumą ir kitus rodiklius ir surengti vadovybinės analizės posėdį numatyta 2010 m. sausį.

92

Turinys Finansavimas

2009 m. vykdomos veiklos finansavimas Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis išaugo 13,2 %, palyginti su 2007 finansiniais metais, ir 4,7 %, palyginti su 2008 finansiniais metais. Mokymosi visą gyvenimą programos veiklai įgyvendinti 2009 m. Europos Komisijos Švie-timo ir kultūros direktorato skirta 8,3 mln. litų daugiau nei 2007 m. ir 5,1 mln. litų daugiau nei 2008 m. Šiais metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Mokymosi visą gyvenimą programai bendrai finansuoti skyrė 2,1 mln. litų mažiau nei 2007 m. ir 1,9 mln. litų mažiau nei 2008 m. Taip pat 0,3 mln. litų sumažintas Nordplus programos, koordinuojamos Šiaurės šalių tarybos, bendrasis finansavimas. Palyginti su 2008 m., šiemet dvišaliams susitarimams skirtų lėšų mažėjo nežymiai, 4,2 % išaugo projektinės veiklos finansavimas.

70 lentelė. Finansinių išteklių kitimas 2007-2009 metais

Eil. Nr. Pavadinimas 2007 m.

BIUDŽETAS2008 m.

BIUDŽETAS2009 m,

BIUDŽETASPOKYTIS

2009–2007POKYTIS

2009–2008

i. MokyMosi visą gyveniMąprogrAMA 50 598,2 53 774,5 56 723,9 112,1 % 105,5 %

1. veiklos administravimas 3 897,2 4 560,3 4 303,7 110 % 94,4 %2. Leonardo da Vinci programa 8 537,8 9 357,1 10 068,7 117,9 % 107,6 %

Pirminio profesinio mokymo I lygio moksleiviams 2 196,8 2 163,9 2 776,1

Darbuotojų mobilumas 182,3 120,2 462,8 Profesinio mokymo specialistai 2 023,2 2 258,3 2 142,1 Partnerysčių projektai 0,0 680,2 642,2 Parengiamieji vizitai 89,4 113,3 156,9 Naujovių perkėlimo projektai 4 046,1 4 021,2 3 888,63. Comenius programa 6 384,5 6 663,9 7 764,8 121,6 % 116,5 % Asistentų veikla 319,2 333,5 280,6 Kvalifikacijos tobulinimas 957,7 961,6 1 004,8 Daugiašalė partnerystė 4 596,8 4 464,5 5 320,7 Dvišalė partnerystė 319,2 666,4 347,2 Parengiamieji vizitai 191,6 199,9 138,1

Regio partnerystė 0 0 673,4 Studentų mainai 0,0 38,0 0

tūkst. Lt

93

Turinys 6. FinAnsAviMAs

Eil. Nr. Pavadinimas 2007 m.

BIUDŽETAS2008 m.

BIUDŽETAS2009 m,

BIUDŽETASPOKYTIS

2009–2007POKYTIS

2009–2008

4. Grundtvig programa 2 321,3 2 379,0 3 536,4 152,3 % 148,6 % Kvalifikacijos tobulinimas 232,1 237,9 224,4 Mokymosi partnerystė 2 020,1 2 069,7 2 506,7 Parengiamieji vizitai 69,1 71,4 69,1

Suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitai 0 0 54,5

Asistentų praktika 0 0 51,5Senjorų savanorystės projektai 0 0 155,4Seminarų organizavimas 0 0 474,8

5. Erasmus programa 29.298.3 30 605,4 30 860,4 105,3 % 100,8 % Studentų studijos ir praktikos 21 280,9 22 021,8 23 048,4 Dėstytojų vizitai 2 586,0 2 618,0 3 132,5 Personalo stažuotės 304,0 567,9 1 926,3 Mobilumo organizavimas 3.822,8 3 959,7 1 444,7 Projektai 923,6 1 079,9 1 008,9 EILC kursai 212,2 236,8 107,0 Studentai su negalia 15,8 36,8 96,3 Parengiamieji vizitai 153,0 84,5 96,36. pažintiniai vizitai 159,1 208,8 189,9 119,4 % 90,9 %ii. DviŠALĖs sUTArTys 650,0 835,0 827,5 127,3 % 99,1%iii. progrAMos 161,2 1 165,5 890,3 552,3 % 76,4 %1. Nordplus programa 106,2 1.099,5 800,42. Erasmus Mundus programa 21,0 23,0 32,33. JOIMAN programa 0 0 35,14. Tempus programa 34,0 43,0 22,5iii. proJekTAi 950,2 868,7 905,6 95,3 % 104,2 %

1. Nacionalinė Bolonijos propaguotojų grupė 68,0 137,1 196,6

2. Europass projektas 345,4 366,0 322,83. Euroquidance projektas 345,4 345,4 345,44. Europos pažymėjimas 10,4 13,5 11,55. Sklaidos projektas Keeping on track 0 0 29,3

6.Sklaidos projektas Moca-model for Core Curricula with integrated Mobility Abroad

38,0 6,7 0

iv. kiTos iniCiATyvos 60,0 57,7 17,7 29,5 % 30,68 %1. LDRMT 30,0 30,0 02. LDB 30,0 27,7 03. Konferencija 0 0 17,7

iŠ viso: 52 419,6 56 701,4 59 365,0 113,2 % 104,7 %

Geležinio Vilko g. 12, 01112 VilniusTel.: (8 5) 261 0592, 212 3364, 249 7134, 249 8189Faksas: (8 5) 249 7137El. paštas: [email protected] www.smpf.lt

Šis leidinys finansuojamas remiant Europos KomisijaiŠis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.© Švietimo mainų paramos fondas, 2009

* Švietimo mainų paramos fondo veiklos ataskaita parengta remiantis EK ir ŠMM patvirtintu metiniu veiklos planu, įvertinus visų padalinių, programų ir projektų planų įgyvendinimą.

Už ataskaitų parengimą atsakingi padalinių vadovai ir specialistai. Kontroliuoja Fondo direktorius ir direktoriaus pavaduotojai.

Ataskaitoje naudojami duomenys gauti iki 2009 m. gruodžio 1 d.

Turinys

Documents

ondo ų a...Šiaulių apskritis 68 23 50 17 40 20 Tauragės apskritis 13 5 9 2 13 3 Telšių apskritis 8 3 8 5 8 4 Utenos apskritis 18 8 4 1 13 4 Vilniaus apskritis 66 27 48 12 44