Nr.28

2010 m. Balandis-gegužė

Laikraščio partneris

UAB „Roche Lietuva“

(Nukelta į 2 psl.)

Medicinos darbuotojų diena – šventė visiems VUOI darbuotojams

Jau ne pirmi metai balandžio 27-ąją visas Vilniaus universiteto Onkolo-gijos instituto kolektyvas susirenka paminėti savo profesinės šventės, prie rytinės kavos puodelio trum-pam pamiršti darbo rūpesčius, drau-giškai pabendrauti.

Medicinos darbuotojų dieną VU On-kologijos institute švenčia visi: gydytojai, mokslo darbuotojai, slaugytojos, taip pat ir nemedicininių įstaigos padalinių darbuoto-jai, be kurių kasdienio darbo būtų neįmano-mas darnus Instituto funkcionavimas.

Onkologai puoselėja savo įstaigos ko-lektyvo tradicijas ir per metus triskart su-sirenka bendrai pasidžiaugti, pabūti drau-gėje: rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena, Senųjų metų palydos, kaip ir balandžio 27-oji, yra tapusios neatsiejama didžiulio on-

kologų kolektyvo „tarnybinio“ gyvenimo dalimi.

Šįkart tradicinius šventinius pusryčius, skirtus gražiai ir prasmingai profesinei medi-kų šventei paminėti, pradėjo Instituto direk-torius prof. Konstantinas Povilas Valuckas.

Profesorius nuoširdžiai pasveikino kolegas linkėdamas ir toliau deramai atstovauti me-dikams mūsų visuomenėje, niekada nepa-miršti šventos Hipokrato priesaikos.

„Mes džiaugiamės pasirinkę šią pagal-bos žmogui sritį, didžiuojamės savo profe-sija, kuri buvo ir yra ypač reikalinga visuo-menei, – pasakė prof. K. P. Valuckas. – Tap-ti geru mediku nėra lengva. Pasirinkę me-diko profesiją jaunystėje mes pasirenkame viso gyvenimo kelią, kurio tikslas – tarnau-

ti ir padėti sergančiam ir kenčiančiam žmogui.“

Profesorius pabrėžė, jog onkologi-ja yra ypatinga medicinos sritis: gydo-ma itin sunki ir dar šiandien pakanka-mai paslaptinga liga, o mes išgyvename tą laikotarpį, kai onkologija patiria ypač reikšmingus vystymosi virsmus.

dauguma europos Parla-mento narių pasirašė euro-pos krūties vėžio koalicijos europa donna išplatintą Krūties vėžio deklaraciją.

Kovo 25 d. paskelbta, jog 381 europarlamentaras savo parašu patvirtino šį svarbų dokumentą. Tarp kitų deklaracijos reikala-vimų ES valstybės narės raginamos vadovaujan-tis ES rekomendacijo-mis įsteigti krūties ligų

centrus, kuriuose dirbtų įvairių sričių

specialistai, o Eu-ropos Komisijai siū-

loma iki 2011 m. va-dovaujantis ES reko-

mendacijomis parengti krūties ligų centrų ates-

tacijos protokolą ir skir-ti šiam tikslui atitinkamą

finansavimą.Deklaracijoje ypač pa-

brėžiama patikimų statis-tinių krūties vėžio duome-

nų rinkimo svarba. Raginama remti naciona-linių vėžio registrų kūrimą.

Lietuvos Nacionalinė moterų, sergan-čių krūties ligomis, organizacijų asociacija, Europa donna narė, kreipėsi į Lietuvos eu-roparlamentarus ragindama pasirašyti šį vi-soms Europos moterims svarbų dokumentą. Krūties vėžio deklaraciją savo parašais pa-rėmė devyni iš dvylikos Lietuvai atstovau-jančių politikų: Laima Liucija Andrikienė, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Leonidas Donskis, Radvilė Morkūnaitė Mi-kulėnienė, Justas Vincas Paleckis, Algirdas Saudargas, Valdemar Tomaševski, Viktor Uspaskich.

Europarlamentarai pritarė Krūties vėžio deklaracijai

Baltijos šalių onkologai rinkosi Rygoje

gegužės 14–15 d. Rygoje įvyko tradi-cinis, jau penktasis Baltijos onkologų kongresas.

Per dvi kongreso dienas 250 dalyvių – vėžio gydymo ir kontrolės specialistų iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos dalijosi patirti-mi ir naujausia informacija iš chirurginio vė-žio gydymo, spindulinės terapijos, chemote-rapijos srities. Diskutuota vėžio prevencijos ir epidemiologijos klausimais, pateikta fun-damentinių vėžio tyrimų duomenų. Speciali edukacinė programa buvo skirta onkologijos bendrosios praktikos slaugytojoms.

Kongreso darbe dalyvavo kviestiniai lektoriai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Da-

nijos, Šveicarijos, Suomijos, Serbijos, Itali-jos, Austrijos, Vokietijos ir Švedijos.

„Lietuvos onkologų delegacija Rygos kongrese buvo neabejotinai gausiausia, – pa-sakė VUOI mokslinis sekretorius dr. Ernestas Janulionis. – Kolegos juokavo: jeigu ne lietu-viai, kongresas nebūtų įvykęs. O jeigu rimtai, tai, sakykim, radioterapijos tema pranešimus įvairiose kongreso sekcijose skaitė tik Lietu-vos radioterapeutai.“

„Kongresas Rygoje pavyko gerai, buvo puikiai organizuotas, įdomi mokslinė ir socia-linė programa, – pasakojo dr. E. Janulionis. – Pagal tradiciją kitą Baltijos onkologų kongre-są organizuosime mes Lietuvoje 2014 m.“

Išsamiau apie 5-ajame Baltijos onkolo-gų kongrese nagrinėtas aktualias onkolo-gijos praktikos ir mokslo problemas bei iš-šūkius skaitykite kitame „Onkologo pusla-pių“ numeryje.

Prof. K. P. Valuckas įteikia padėką gydytojai V. P. Tvarijonavičienei

Pranešimą skaito onkologė chemo-terapeutė dr. Jolita Asadauskienė

ISSN 1822-3885

Laik

rašt

į rem

ia

Numeryje:2 psl.„Gerumo diena“ ir vėl skirta vėžio problemai

3 psl.Reali onkologinė situacija LietuvojePasaulio universitetų chirurgai koloproktologai rinkosi Seule Apdovanota Slaugytojo garbės ženkluNauja mokslo daktarė„Šlutienės akcija“Išsamiai apie skausmo gydymą

4 psl.Atnaujinta diagnostinės radiologijos įrangaDaugiau nei 40 tūkst. litų paaukota krūties vėžio prevencijai vykdyti

5 psl.Gydomoji rankdarbių jėgaNaujas vėžio gydymo metodas

6 psl.Onkologijos institutai Europoje

7 psl.„...ir mokslui, ir medicinai vystytis padedame...“Lietuvoje siautėja micelmacheriai

8 psl.Krūties vėžio gydymo naujienos iš BarselonosKaip įveikti limfostazę?

9 psl.Nekentėkite skausmo tylomis

10 psl.„Vienos krūties istorijos“ tęsinys

11 psl.Nuo cirulninkų iki mokslinės chirurgijos

12 psl.Italų kinofilmo kūrimo aikštelė – Onkologijos institute

•

••

••••

••

••

•

•

•

•

•

•

•

•

•

OnKOlOgO PuslaPiai 2010 / nR. 28 / 2 Psl.

(Atkelta iš 1 psl.)

ĮVYKIAI, NAUJIENOS

Medicinos darbuotojų diena – šventė visiems VUOI darbuotojams Tyrėjai ieškodami ligos ištakų jau yra pa-

siekę genomikos, proteomikos lygmenį, nano pasaulį. Atsiranda pagrįstų vilčių, kad vėžys taps vis labiau kontroliuojama liga, nes jau dabar apčiuopti ir pradėti kurti iš esmės nauji šios ligos gydymo metodai.

„Mūsų įstaigoje – Vilniaus universiteto Onkologijos institute – per visą jo gyvavi-mo laikotarpį buvo puikiai suprantama, kad mokslo, mokymo ir gydymo vienovė yra tei-singas kelias, leidžiantis maksimaliai padėti onkologiniam ligoniui, – pabrėžė ilgametis Instituto vadovas. – Praėjusiais metais Lietu-voje vykdoma sveikatos reforma leido mums dar kartą labai giliai ir visapusiškai apmąsty-ti savo įstaigos pagrindinius strateginius prin-

cipus, kurie visada buvo paremti Europos ir pasaulio patirtimi organizuojant onkologinę pagalbą.“

Naudodamasis proga prof. K. P. Valuckas įteikė padėkas tiems, kurie Institutui atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį. Daugiau nei 50 metų savo kruopščiu pasiaukojamu darbu tei-kė viltį gyventi ir džiaugtis gyvenimu mūsų pacientams gydytojas radiologas Kazimie-ras Valentinas Juškevičius ir Vida Petronėlė Tvarijonavičienė, radiologijos technologės Silvija Pranciška Jankauskienė ir Michalina Kovanskaja.

Padėkos už gerą darbą taip pat įteiktos medicinos fizikui Mariui Burkanui, gydy-tojui urologui Algimantui Raimundui Sruo-giui, gydytojai ginekologei Daivai Kanopie-nei, bendrosios praktikos slaugytojoms Van-dai Taurienei, Gitanai Kaušienei ir Danutei Stankevičienei.

Niekas nesistebėjo, jog Instituto kolek-tyve didžiąją savo gyvenimo dalį praleidę ir savo nelengvą kasdieninį darbą paskyrę on-kologiniams ligoniams gerbiami „senjorai“ nesulaikė jaudulio ir džiaugsmo ašarų. „La-bai esame susijaudinę ir dėkingi administra-cijai, kad mus taip pagerbė, – pasakė radiolo-gijos technologė S. P. Jankauskienė. – Sma-gu, tikrai labai smagu...“.

Profesinės šventės proga onkologus pa-sveikinti atvyko garbingi svečiai – Institu-to gerbiami partneriai kosmetikos bendrovės AVON atstovės. Jau daug metų daugelyje pa-saulio šalių realiai padedanti spręsti krūties

„Gerumo diena“ trečią kartą buvo skirta vėžio problemai

LNK prodiuserė Laura Paukštė, žinomo Lietu-vos gydytojo, Kauno „Raudonojo kryžiaus“ ligoninės ilgamečio vadovo Juozo Skirmanto Paukščio dukra, patenkinta 2010 m. metų tele-maratono „Gerumo diena“ rezultatais Telemaratono „Gerumo diena“ finalas

Kovo 12-ąją, tradiciškai pavasario pradžioje, lnK televizija parodė lab-daros telemaratoną „gerumo diena“. Projektas šįmet išsiplėtė iki savaitės, per kurią lietuvos žmonės suaukojo daugiau nei 2 milijonus litų, iš kurių 280 000 lt bus pervesta Vu Onkolo-gijos institutui.

Vilniaus universiteto Onkologijos insti-tutas už 2010 m. paaukotus Lietuvos žmo-nių pinigus ketina įsigyti lazerį su papildo-mu modernios aparatūros komplektu. Ši įranga bus naudojama odos piktybiniams navikams diagnozuoti ir gydyti.

Pernai Vilniaus universiteto Onkologi-jos institutą pasiekė 1 114 542,07 litų suma. Už ją Institutas yra įsigijęs naujos kartos modernių echoskopų komplektą, kuris lei-džia pagerinti onkologinių ligų diagnostiką

jonų 122 tūkstančių 76 litų ir 64 centų sumą pripažino Lietuvos rekordu. Ši suma bus įra-šyta rekordų knygoje kaip didžiausia labdara Lietuvoje. Lietuvos rekordo diplomas buvo įteiktas šių metų „Gerumo dienos“ translia-cijos metu.

Šių metų paramos lėšos taip pat bus pervestos didžiausioms ligoninėms, gydan-čioms vėžį – trečdalį visos paaukotos su-mos gaus Vilniaus universiteto Vaikų ligo-ninė, o likusieji pinigai atiteks Kauno me-dicinos universiteto klinikoms ir Klaipė-dos universitetinei ligoninei. Bus perkama trūkstamos vėžio gydymo ir diagnostikos aparatūros.

VUOI direktoriaus pavaduotojas strategijai ir plėtrai prof. Ričardas Rotomskis, gydytojas ra-diologas dr. Mantas Trakymas, gydytoja radio-logė dr. Laima Grinytė telemaratono metu

bei padeda tiksliau atlikti šiuolaikiškas, ypa-tingo preciziškumo reikalaujančias gydymo procedūras.

„Su naujuoju už Lietuvos žmonių suau-kotus pinigus nupirktu echoskopu onkologi-nių ligų diagnostika žymiai tikslesnė, o gy-dymas efektyvesnis, – sako VU Onkologijos instituto gydytojas radiologas Mantas Tra-kymas. – Naujasis aparatas pagerins krūtų, skydliaukės, prostatos ir kitų vidaus organų piktybinių navikų diagnostiką. Be diagnos-tinės paskirties, echoskopas naudojamas at-liekant sudėtingas intervencines procedū-ras, sunaikinant vėžio metastazes kepeny-se, piktybinius navikus inkstuose ir kituose organuose“.

Nuo 2003 m. kartą per metus vykdomas LNK televizijos projektas „Gerumo die-na“ jau tapo Lietuvos televizijos žiūrovų laukiamas.

„Mes trečią kartą pakvietėme Lietuvos žmones į kovą su vėžiu, – pasakė projek-to prodiuserė Laura Paukštė. – Ir šiais me-tais siekėme, kad mūsų projekte dalyvaujan-čios Lietuvos gydymo įstaigos galėtų apsi-rūpinti pačia moderniausia medicinos tech-nika. Telemaratono metu taip pat dar kartą priminėme žmonėms patiems rūpintis savo sveikata ir dalyvauti visose vėžio patikros programose.“

Pasak L. Paukštės, džiugu ir labai svarbu tai, jog po „Gerumo dienų“ žymiai padaugė-ja žmonių, einančių tikrintis sveikatą. „Tai vienas iš didžiausių „Gerumo dienos“ pasie-kimų“, – pabrėžė LNK prodiuserė.

Agentūra „Factum“ per 2009 m. „Geru-mo dieną“ Lietuvos žmonių suaukotą 3 mili-

vėžio problemą, remianti visuomeninius ju-dėjimus kosmetikos bendrovė AVON prieš keletą metų už lėšas, gautas parduodant ro-žinio kaspino gaminius, VU Onkologijos institutui yra padovanojusi mamografą.

Ir šį kartą AVON atstovės atvyko ne tuš-čiomis rankomis: dovanėles įteikė ne tik pa-dėkas gavusiems medikams, bet aplankė ir apdovanojo VUOI Krūtų chirurgijos ir on-kologijos skyriuje besigydančias pacientes.

Šventinius medikų pusryčius savo nuo-taikingomis dainomis pradžiugino populia-rusis ansamblis „Bobų vasara“. Nors scenos žmonių darbo ritmas ženkliai skiriasi nuo medicinos darbuotojų, kurie darbo dieną pradeda labai anksti ryte, žaviosios „Bobų vasaros“ atlikėjos sukūrė Instituto didžiojo-je salėje puikią koncertinę nuotaiką.

Dr. K. V. Juškevičius daug nuveikė organizuoda-mas Lietuvos radiologijos tarnybą

Gausus VUOI kolektyvasS. P. Jankauskienė ir M. Kovanskaja onkologijo-je pradėjo dirbti įkūrus savarankišką Onkologi-jos mokslinio tyrimo institutą 1957 m.

2010 / nR. 28 / 3 Psl. OnKOlOgO PuslaPiai

ĮVYKIAI, NAUJIENOS

Nauja mokslo daktarėKovo 4 d. Vu Onkologijos instituto gydytoja chirurgė Jurgita liutkevi-čiūtė navickienė apgynė disertaci-ją „Odos navikų fotodinaminė (fluo-rescencinė) diagnostika“.

Prašydami pakomentuoti diserta-cinį darbą kreipiamės į prof. Janiną Didžiapetrienę.

„Jurgitos Liutkevičiūtės Navickienės daktaro disertacija „Odos navikų fotodina-minė (fluorescencinė) diagnostika“ skirta ankstyvajai odos vėžio diagnostikai. Šio-je disertacijoje pateikiamas naujas vėžio diagnostikos metodas – fotodinaminė di-agnostika, kuris naudojamas ankstyvojoje pirminėje navikų bei recidyvų diagnostiko-je, taip pat gydymo metu nustatant tikslias naviko ribas bei po gydymo tikrinant gydy-mo radikalumą.

Požeminė perėja po

Santariškių gatve

gegužės pradžioje tarėsi VuOi, VulsK ir VuVl atstovai bei požeminės pėsčių-jų perėjos projektuotojai. Vilniaus mies-to savivaldybės taryba yra pritarusi po-žeminės pėsčiųjų perėjos po santariš-kių gatve tarp Vul santariškių klinikų ir Vu Onkologijos instituto statybai.

Pasitarimo metu projektuotojai informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė priėmė spren-dimą įrengti požeminę perėją, o įrengs ją priva-tūs investuotojai. Pasitarime buvo pateiktas pa-siūlymas projektuotojams iš naujo aptarti gali-mybę įrengti perėją arčiau autobusų stotelės.

Požeminės perėjos Santariškėse statybos finansavimą ketinama vykdyti pagal koncesi-jos sutartį, pagrindinę dalį lėšų perėjos staty-bai tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Požeminėje perėjoje planuojama įrengti pre-kybos vietų. Perėjos statyba, tikimasi, prasi-dės rudenį. Statant perėją, eismas Santariškių gatve nebus stabdomas.

Santariškių medicinos miestelio asociacijos informacija

Pasaulio universitetų chirurgai koloproktologai

rinkosi SeuleKorėjos sostinėje seule kovo 19–23 d. į savo tradicinį jau XXiV kongresą su-sirinko storosios žarnos chirurgai iš viso pasaulio.

Naujosios žurnalo „World Journal of Coloprocto-logy“ redakcinės kolegijos nariai iš karto po rin-kimų. Antras iš kairės – vyriausiasis redaktorius prof. Francis Seow-Choen (Singapūras), trečias iš dešinės – prof. N. E. Samalavičius

Balandžio 23 d. gydytojai ir bendro-sios praktikos slaugytojai iš visos lie-tuvos rinkosi Vu Onkologijos instituto didžiojoje salėje į respublikinę profe-sinio tobulinimo konferenciją „skaus-mo gydymas onkologijoje“.

Susirinkusius beveik 200 konferencijos dalyvių nuoširdžiai pasveikino Lietuvos on-kologų draugijos primininkė dr. Simona Le-tautienė, palinkėjo sėkmingo darbo analizuo-jant itin aktualią onkologinės pagalbos sritį.

Pranešimus perskaitė Mykolo Riomerio universiteto lektorė psichologė Sandra Birbi-laitė, VUOI onkologė chemoterapeutė Moni-ka Drobnienė, KMUK Onkologinės ligoninės

doc. Dalia Skorupskienė, VUOI fitoterapeu-tas Juozas Ruolia.

Buvo nagrinėti onkologinių skausmo li-gonių gydymo ir slaugos ypatumai, psicho-loginiai skausmo aspektai, specifinio antina-vikinio medikamentinio gydymo sukelti ne-pageidaujami reiškiniai. Susidomėjimo susi-laukė tema apie alternatyviosios medicinos galimybes vykdant vėžio profilaktiką.

„Šlutienės akcija“Kasmet gegužę, jau devintą kartą, amerikos lietuvių labdaros paramos fondas „lithuanian mercy lift“, lie-tuvoje atstovaujamas Pranės Šlutie-nės, finansuoja moterų krūtų pati-kras Vu Onkologijos instituto Kon-sultacinėje poliklinikoje.

„Šlutienės akcijos“ – taip jau tapo įpras-ta Onkologijos institute vadin-ti gegužės šeštadienius – jų metu pagal mamografinę 50–69 m. amžiaus moterų patikros programos me-todiką kiekvienais me-tais patikrinama po 300 moterų.

Pasak nenuilstančios šių akcijų organizatorės Pranės Šlutienės, ypač svarbu, kad provinci-jos moterims būtų la-biau prieinami pro-filaktiniai patikrini-mai. „Juk anksti di-agnozavus krūties

vėžį, galime tikėtis gerų gydymo rezulta-tų“, – sako P. Šlutienė.

„Instituto specialistai onkologai šiais metais kiekvieną šeštadienį taip pat patikri-no po 50 moterų, – papasakojo viena iš šių akcijų organizatorių VUOI Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro gydytoja Jūratė Ta-mošauskienė. – Moterys organizuotai atvy-

ko iš Biržų, Eišiškių, Šalčininkų, Molėtų, Varėnos, Vilniaus ra-jonų bei Vilniaus miesto. Vi-soms joms buvo atliktos ma-

mogramos, kurias aprašė gydytojai radiologai.“

Likus vienam akci-jos šeštadieniui, 2 mo-terims buvo diagno-zuoti piktybiniai krū-tų navikai: jos tą pa-čią dieną buvo užre-gistruotos toliau tir-tis ir gydytis VUOI. 10 moterų paskirti papildomi tyrimai.

„O. p.“ informacija

Pranė Šlutienė (kairėje) su gydytoja Jūrate Tamošauskiene (dešinėje). Savo aktyvią veiklą Lietuvoje Pranė Šlutienė ir jos atstovaujamas Amerikos lietuvių labdaros paramos fondas „Lithuanian Mercy Lift“ pradėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę

Šiame Tarptautinės universitetų storo-sios žarnos chirurgų draugijos renginyje dalyvavo VUOI Chirurgijos klinikos va-dovas prof. Narimantas Evaldas Samalavi-čius. Profesorius perskaitė du pranešimus, skirtus šeiminei adenominei polipozei, bei apžvelgė šiandieninius išangės fistulės gy-dymo specialiu kamščiu rezultatus.

Kongreso metu buvo išrinkta nau-ja Tarptautinės universitetų storosios žar-nos chirurgų draugijos valdyba, į kurią antrai kadencijai perrinktas ir prof. N. E. Samalavičius.

Taip pat išrinkta nauja šios draugijos leidžiamo žurnalo World Journal of Colo-proctology redakcinė kolegija, kurioje re-daktoriaus pavaduotojais Europai išrinkti prof. Narimantas Evaldas Samalavičius ir prof. Johan Pfeifer (Austrija).

Apdovanota Slaugytojo

garbės ženklu

gegužės 12-ąją Tarptautinės slaugyto-jo dienos proga įteikti apdovanojimai.

Lietuvos slaugos specialistų organizaci-jos prezidentės įsakymu Tarptautinės slau-gytojo dienos proga VUOI vyriausioji klinikos slaugos administratorė Aldona Grėbliūnienė apdovanota Slaugyto-jo Garbės ženklu ir jai įteiktas Slaugyto-jo garbės ženklo diplomas.

Sveikiname!

Tai metodas, kuris palyginti paprastas ir informatyvus: tyrimo jautrumas – 94,3 %, specifiškumas – 81,5 %, teigiama prognozi-nė vertė – 87,7 %, neigiama prognozinė ver-tė – 90,8 %.

Remiantis gautais duomenimis reko-menduojama fotodinaminę diagnostiką at-likti prieš visas fotodinaminės terapijos pro-cedūras, jų metu ir po fotodinaminio gydy-mo – radikalumui pasiekti ir įvertinti; esant neaiškiems klinikiniams atvejams, kai įta-riamas odos vėžys, bet kyla abejonių, iš ku-rios vietos imti biopsinę medžiagą histolo-giniam ištyrimui; odos piktybinio naviko ri-boms patikslinti prieš gydymą.“

Sveikiname daktaręJurgitą Liutke-vičiūtę Navickienę, įgijus biomedicinos mokslų srities medicinos krypties daktaro laipsnį.

Išsamiai apie skausmo gydymą

Reali onkologinė

situacija Lietuvoje

naujausiais VuOi Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, onkologinė situacija šalyje yra blo-gesnė, nei manyta anksčiau.

Tikslinant populiacinius sergamumo duomenis aiškėja, kad naujų susirgimų skaičius dar 2006 metais viršijo 17 tūkst. atvejų per metus, o 2007 metais pasiekė beveik 18 tūkst. naujų atvejų.VUOI Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras

Apsigynus disertaciją

Onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė Psichologė Sandra Birbilaitė

OnKOlOgO PuslaPiai 2010/ nR. 28 / 4 Psl.

AKTUALIJOS IŠ ARČIAU

VUOI atnaujinta diagnostinės radiologijos įrangaVilniaus universiteto Onkologijos ins-titute iš esmės atnaujinta visa bazinė diagnostinės radiologijos įranga. Įran-ga įsigyta už europos sąjungos struk-tūrinių fondų lėšas pagal sanglaudos struktūrinių veiksmų programos prie-monę „ankstyva onkologinių susir-gimų diagnostika ir visavertis gydy-mas“ ir valstybinės „Radiologinės pa-galbos optimizavimo lietuvoje 2006–2010 m. programą“.

VUOI Diagnostinės radiologijos sky-riaus specialistai jau dirba naudodami įsi-gytus du naujus skaitmeninius rentgenodi-agnostinius aparatus, naująją SPECT tipo gama kamerą su kompiuteriniu tomografu. Įrengtos kompiuterinės radiologų darbo vie-tos, įdiegtas skaitmeninis radiologinių vaiz-dų archyvas.

„Šiandien galime drąsiai sakyti, jog pa-siekėme pasaulinį diagnostinės radiologijos lygmenį, – pasakė iškilmingame skyriaus

atidaryme Instituto direktorius prof. K. P. Valuckas. – Trūksta tik pozitronų emisijos tomografo (PET), plačiausiai onkologinėje diagnostikoje naudojamo aparato.“

Pasak prof. K. P. Valucko, tokio svar-baus baro kaip onkologinė diagnostinė radi-ologija atnaujinimas reiškia, kad bus tiksliai ir laiku diagnozuota onkologinė liga, anksti pastebėtas ligos atsinaujinimas ar išplitimas, taip pat bus laiku ir tikslingai paskirtas gydy-mas. „Ir, žinoma, bus geresni gydymo rezul-tatai, – pabrėžė Onkologijos instituto vado-vas. – Paprastai kalbant, apsiginklavę nau-jomis technologijomis mes galėsime veiks-mingiau padėti žmogui, kuris suserga onko-logine liga ir kreipiasi į mūsų Institutą.“

VUOI pradėjus veikti naujai aparatūrai, piktybiniams navikams diagnozuoti ir paci-entams stebėti imtos taikyti moderniausios technologijos, atsirado galimybė vertinti, aprašyti ir lyginti itin kokybiškus radiologi-nius vaizdus. Dirbdami su nauja įranga ty-

Daugiau nei 40 tūkst. litų paaukota krūties vėžio prevencijai vykdyti

Kovo 20 d. Vilniuje, viešbutyje „Crow-ne Plaza“ įvykusiame labdaros ren-ginyje „Įvairių laikmečių šokiai“ krū-ties vėžio prevencijai vykdyti lietuvo-je buvo surinkta daugiau nei 40 tūkst. litų, iš kurių 28 tūkst. litų paaukojo Šveicarijos farmacijos kompanija „Ro-che lietuva“.

Už šias lėšas bus perkamos stulpelinės biopsinės adatos, kurios naudojamos dia-gnozuojant krūties vėžį. Stulpelinės biop-sinės adatos bus skirtos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos onkologams. Jau antrus metus iš eilės renginį organizavo Tarptautinė Vil-niaus moterų asociacija kartu su generaliniu rėmėju „Roche Lietuva“.

Labdaros renginio globėja Airijos am-basadoriaus žmona Siobhan Denham va-karo metu dėkojo susirinkusiems svečiams už jų išreikštą solidarumą net ir šiuo sun-kiu laiku. „Krūties vėžio prevencija Lietu-voje labai svarbi. Statistika rodo, kad Lie-tuvoje krūties vėžiu per metus suserga per 1 300 moterų, tačiau 90 proc. atvejų, kai liga

nustatoma anksti, galima išgydyti. Dėmesys prevencijai gali padėti kuo dažniau diagno-zuoti ankstyvų stadijų ligą“, – sakė globėja S. Denham.

„Jau keletą metų įgyvendiname įvairius švietėjiškus projektus, skirtus krūties vėžio žinomumui didinti. Džiaugiamės, kad labda-ros renginys yra tęstinis ir jau antrus metus iš eilės „Roche Lietuva“ yra šio unikalaus projekto partneris. Tikiu, kad mūsų parama biopsinėms adatoms pirkti ženkliai prisidės prie krūties vėžio ankstyvosios diagnosti-kos, taip pat ir moterų gyvybių išsaugoji-mo“, – sakė Rasa Jonušienė, „Roche Lietu-va“ vadovė.

„Įvairių laikmečių šokiais“ pavadinto vakaro metu svečiai buvo pakviesti kartu su profesionaliais mokytojais iš „Hoppers‘ dance studio“ pasimokyti lindyhop šokio žingsnelių.

Grojant stilingoms „Ella Fitzgerald Tu-nes“ džiazo kvarteto melodijoms buvo pri-statyta naujausia batų dizainerės Rūtos Rim-šelienės vakarinių batelių kolekcija. Ją pri-

Apie „Roche“Šveicarų farmacinė kompanija „Ro-

che“ yra lyderė mokslinių tyrimų srity-je, tiek kuriant naujus medikamentus, tiek ligų diagnostikos priemones.

„Roche“ didžiausia biotechnologi-jų bendrovė pasaulyje, kurianti vaistus onkologinėms, virusinėms, uždegimi-nėms, medžiagų apykaitos ir centrinės nervų sistemos ligoms gydyti.

Kompanija pagrindinį dėmesį skiria individualizuotam gydymui ir diagnos-tikai, užtikrinantiems gerus gydymo re-zultatus, geresnę gyvenimo kokybę bei padidinantiems išgyvenamumą.

statyti padėjo „Mis Lietuva 2009“ Vaida Petraškaitė ir mados namų „Vilnius models management“ modeliai.

Vakarinėje dalyje užgrojus įvairių laikų muzikai nuo 30-ųjų iki pat 90-ųjų svečiai pakilo prisiminti puikiai pažįstamų muzi-kinių ritmų.

rimą vertinantys gydytojai radiologai gau-na papildomos informacijos, todėl onkolo-ginės ligos diagnozė ar piktybinio proceso progresavimas nustatomi sparčiau ir tiks-liau, o pacientui nebereikia skirti papildo-mo radiologinio ištyrimo.

„Radiologinės aparatūros vysty-mas visame pasaulyje vyksta skai-tmenizacijos linkme, – pristatyda-ma naująją aparatūrą kalbėjo Dia-gnostinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Grigienė. – Tokie aparatai ge-rina tyrimo galimybes, vaizdų peržiūrą, siuntimą ir archyvavimą. Atsi-rado galimybė interneti-niu ryšiu keistis in-formacija su gydy-tojais klinicistais, kaupti ilgalaikį vaizdų archyvą, da-lytis informacija su užsienio kolegomis.“

Įdiegus skaitmenines technologijas Dia-gnostinės radiologijos skyriuje atliekama daugiau tyrimų per tą patį laiką nedidinant personalo skaičiaus: vidutiniškai per dieną ištiriama apie 160 pacientų, atliekama apie

350 tyrimų.

Dr. Rūta Grigienė aiškina svečiams kaip dirba SPECT tipo gama kamera su kompiuteriniu tomografu

Gydytojas radiologas Sigitas Tiškevičius komentuoja naująja gama kamera gaunamus vaizdus

Naujasis skaitmeninis rentgenodiagnostinis aparatas „papuoštas“ atidarymo proga

Airijos ambasadorius Donal Denham ir labda-ros vakaro globėja Airijos ambasadorienė Siob-han Denham

2010 / nR. 28 / 5 Psl. OnKOlOgO PuslaPiai

ĮVYKIAI IŠ ARČIAU

Gydomoji rankdarbių jėgaKad terminas „darbo terapija“ ne tuščias dalykas, įsitikino VuOi Onko-loginės radioterapijos skyriuje besi-gydančios pacientės.

Artėjančios Motinos dienos proga ba-landžio 29 d. gerai VU Onkologijos institu-te pažįstamos neformalaus „Mamų klubo“ aktyviosios narės ir VšĮ „Daivos menė“ pa-kvietė radioterapijos skyriuje gulinčias mo-teris į papuošalų kūrimo pamokėlę.

Į netradicinį labdaros renginuką orga-nizatorės atsigabeno pilnus krepšius įvai-riausių akmenukų, karoliukų, galybę kito-kių papuošalams verti reikalingų puošybos elementų, vielyčių, replyčių ir geranoriškai mokė pamokėlėje dalyvaujančias moteris vėrimo technikos bei spalvų derinimo.

Užmiršusios ligas ir tą faktą, kad šiuo metu guli rimtos gydymo įstaigos stacionare,

moterys susikaupusios gaminosi papuošalą sau ar ruošė dovanėlę savo artimam žmogui. Vie-noms tai buvo pirmas kartas, o kitos neslėpė, kad yra įgudusios akmenėlių vėrimo mene.

Pacientės draugiškai bendravo su LRT lai-dos „Labas rytas“ žurnaliste Simona Stanapė-dyte, atvykusia drauge su operatoriumi ruošti siužeto rytinei laidai: dalijosi kūrybiniais su-manymais, atvirai džiaugėsi pavykusiu vėri-niu, pasakojo, ar veria sau, ar yra sumaniu-sios paruošti dovanų. „Atrodau kaip Konsti-tucinio teismo teisėja, – juokėsi puikų humo-ro jausmą turinti, nauju vėriniu pasidabinusi p. Teresė iš Elektrėnų. – Dabar bėgu į spindu-liavimą, o draugė pasaugos atrinktus karoliu-kus – netrukus grįšiu ir versiu toliau...“

„Jau seniai kirbėjo mintis suorganizuoti rankdarbių pamokėlių, – džiaugėsi pavyku-siu renginiu neformalaus „Mamų klubo“ va-dovė Renata Miliauskienė. – Esu tikra, kad ši popietė – tik gera pradžia. Jeigu pavyks pri-traukti daugiau tokių labdaros akcijų rėmėjų, organizuosime įvairiausių rankdarbių moky-mus pacientėms, besigydančioms VU Onko-logijos institute.“

Į skyriaus mokomojoje auditorijoje vyks-tantį renginį užsuko ir skyriaus vedėjas dr. Arvydas Burneckis. „Tikrai smagu mums, onkologams, matyti džiaugsmu šviečiančias pacientų akis, – pasakė dr. A. Burneckis. – Didelė specialistų komanda dalyvauja kom-pleksinio vėžio gydymo etapuose, kiekvienas iš jų profesionaliai atlieka savo darbą. Tačiau suteikti valandėlę atgaivos ir sukurti puikią, nuotaikingą kūrybinę atmosferą gali tik tokio pobūdžio užsiėmimai.“

Pasak dr. A. Burneckio, išsivysčiusiose ir pasiturinčiose pasaulio šalyse onkologinių li-gonių reabilitacijai ir konkrečiai darbo terapi-jai jau seniai yra skiriamas didelis dėmesys ir pakankamas finansavimas.

„Tikimės, kad savanorių, visuomeninių ju-dėjimų bei organizacijų veiklos dėka ir Lietu-voje atsiras daugiau dėmesio onkologinių li-gonių gyvenimo kokybės dalykams, – sakė

dr. A. Burneckis. – Na, o šiandien mes dė-kingi, kad sveiki jauni žmonės randa noro, laiko ir energijos pagelbėti sunkios ligos ištiktiesiems.“

Labdaros renginius, kurių metu bus mo-koma įvairių rankdarbių technikos, „Mamų klubas“ žadėjo rengti ir ateityje.

P. S. Gegužės 20 d. įvyko antrasis akme-nėlių vėrimo labdaros renginys, kuriame dalyvavo Seimo narė Inga Valinskienė.

Savo gimtadienį gegužės 11 d. VU Onkologijos institute sutikusi Teresė Janina Zaparackienė iš Elektrėnų savivaldybės akmenėlių vėrimo pa-mokoje drauge su onkologe radioterapeute Danute Popoviene džiaugėsi pavykusiu vėriniu

Daiva Žygienė ir Renata Miliauskienė negalėjo atsisėsti nė minutėlės: reikėjo kiekvienai dalyvei pa-gelbėti, patarti, įvertinti darbo rezultatą…

Naujas vėžio gydymo metodas„Onkologo puslapių“ nr. 26 buvo trumpai pristatytas naujas, dar ma-žai lietuvoje žinomas piktybinių na-vikų gydymo metodas – elektroche-moterapija. išsamiau apie naująjį me-todą kalbamės su VuOi chemoterapi-jos skyriaus gydytoja chemoterapeute laura norkiene.

Gerbiama daktare, elektrochemoterapi-ja – tai naujas ir tikrai mažai žinomas pik-tybinių navikų gydymo būdas. Paaiškinkite, kas tai yra?

Elektrochemoterapija apima du proce-sus – mažos chemopreparato dozės leidimą ir vėžinės ląstelės membranos elektroporaci-ją. Chemopreparatas, priklausomai nuo navi-ko dydžio ir jo padėties, gali būti leidžiamas arba į veną, arba tiesiai į naviką.

Veikiant naviką elektros impulsais, na-vikinės ląstelės membranoje vyksta tam ti-kri pokyčiai, kurie leidžia įvairioms medžia-goms, tarp jų ir chemopreparatams, lengviau patekti į ląstelės vidų.

Naudojant mažesnes citostatikų dozes, galima pasiekti geresnį gydomąjį poveikį bei sumažinti citostatinės terapijos nepageidauja-mą poveikį organizmui. Pavyzdžiui, taikant elektros impulsus, bleomicino citotoksišku-mas ląstelėms padidėja apie 8000 kartų, cis-platinos – apie 80 kartų.

Kokiems piktybiniams navikams gydyti taikomas šis metodas?

Elektrochemoterapija gydomi odos ir po-odžio ne gilesni arba ne storesni nei 3 cm vė-žiniai pažeidimai nepriklausomai nuo histo-loginio naviko tipo: sarkomos, karcinomos,

dažniausiai – melanomos. Objektyvus atsa-kas gaunamas apie 85 proc. atvejų, dažniau-siai navikas išnyksta, vietinė naviko kontrolė ilgalaikė.

Šis gydymo būdas gali būti naudojamas esant lokaliam vėžio recidyvui anksčiau švi-tintoje odoje, taip pat skausmingiems, krau-juojantiems navikiniams odos ir poodžio pa-žeidimams. Tai gali būti organą saugantis gy-dymo būdas esant neoperabiliam pirminiam ar recidyvavusiam odos navikui.

Pasaulyje dažniausiai elektrochemotera-pija gydomos melanomos, kai yra daugybi-niai, neoperabilūs pažeidimai, kai melano-mos metastazės yra liemens, krūtinės odoje ir negali būti taikoma izoliuota galūnės perfu-zija (IGP), taip pat jei po šios procedūros yra liekamieji mazgai.

Taip pat dažnai elektrochemoterapija tai-koma krūties vėžio recidyvams jau švitinto-je odoje, galvos-kaklo navikams, sarkomos odos metastazėms, plokščialąstelinei ar ba-zoląstelinei odos karcinomai gydyti.

Ar pasaulyje elektrochemoterapija plačiai taikoma?

Šis gydymo būdas yra ganėtinai „jaunas“, tačiau Europoje jau gana paplitęs. Plačiausiai elektroche-moterapija klinikinėje praktiko-je taikoma onkologijos cen-truose Italijoje, taip pat šis metodas vis labiau populiarė-ja Vokietijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Galima pasidžiaugti, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį elektrochemo-terapija klinikinėje praktikoje pradėta naudoti ir Lietuvoje. VU Onkologi-jos instituto klinikoje buvo instaliuo-tas elektroporatorius Cliniporator –

naujasis aparatas, kuriuo atliekama elektro-chemoterapijos procedūra.

Vilniaus universiteto Onkologijos institu-to klinikoje jau skiriama elektrochemoterapi-ja tiems onkologiniams pacientams, kuriems tinka šis naujas gydymo būdas.

Kokius šio gydymo metodo privalumus, be minėtų, reikėtų dar išryškinti?

Reikėtų pabrėžti, kad šis metodas yra sau-gus pacientui ir turi labai nedaug šalutinių po-veikių, taip pat duoda gerus vietinės naviko kontrolės, kosmetinius rezultatus. Elektro-chemoterapiją galima taikyti bet kokios rū-šies (histologijos) navikams gydyti, jei rei-kia – kartoti daug kartų, galima derinti su ki-tais standartiniais vėžio gydymo būdais. Taip pat elektrochemoterapija gali būti naudojama net tais atvejais, kai kitos gydymo galimybės jau išsemtos.

Be abejo, pacientams didelis palengvini-mas yra tas faktas, kad

elektrochemoterapija turi labai nedaug ša-

lutinių poveikių.

Elektrochemoterapijos procedūrą atlieka chirurgas onkologas Vytautas Čepulis (kairėje) ir gydytoja chemoterapeutė Laura Norkienė (dešinėje) Naujasis elektroporatorius „Cliniporator“

OnKOlOgO PuslaPiai 2010 / nR. 28 / 6 Psl.

AKTUALIJOS

Onkologijos institutai Europoje

Prof. habil. dr. laima liudvika griciūtė

XiX a. pabaigoje–XX a. pradžioje patologų, chirurgų ir kitų sričių specialistų dėka susikaupė nemaža nau-jų žinių apie piktybinių navikų atsiradimą, jų plitimą, diagnostiką ir chirurginio gydymo galimybes. atsi-rado viltis, kad iki tol beveik nepagydomų ligų gru-pę – vėžį (XX amžiaus pradžioje pavykdavo radikaliai padėti tik 5% susirgusiųjų) galima bandyti įveikti. Tai turėjo įtakos naujai medicinos sričiai – onkologi-jai susiformuoti. Pradėjo burtis entuziastai, norintys plėtoti naująją kryptį, kūrėsi specializuotos įstaigos.

Beveik visų XX šimtmečio pradžioje besikuriančių institu-tų pagrindinis tikslas buvo teikti pagalbą onkologiniams ligo-niams pasitelkus naujausius mokslo tyrimus ir prieinamas tech-nines galimybes. Tačiau kasdien bendraudami su onkologiniais ligoniais gydytojai negalėjo nematyti būtinybės tyrinėti onko-logijos problemas. Palaipsniui visi institutai, pradėję veiklą nuo ligonių gydymo, „apaugo“ laboratorijomis, kuriose tyrinėti ir tyrinėjami vieni ar kiti onkologinės patologijos aspektai.

Pirmasis onkologijos institutas įsteigtas 1903 m. Maskvoje. Lėšos su-kauptos vien iš labdaros. Kurį laiką įs-taiga ir gyvavo vien labdaros remiama. Aukotojai buvo ir turtingi pramoninin-kai, ir eiliniai žmonės. Gydytojai ir kai kurie kiti instituto darbuotojai atlygini-mo negaudavo. Gydymas buvo tik chi-rurginis arba simptominis. Pirmieji ra-džio preparatai įstaigai buvo padovanoti Marijos ir Pjero Curie. Į instituto veiklą įsitraukė iš Prancūzijos, kurioje buvo gi-męs, atvykęs žymus chirurgas Aleksan-dras Hercenas – rusų rašytojo Herceno vaikaitis. Įvertinant svarų jo indėlį į ins-tituto veiklą įstaiga vėliau buvo pavadin-ta Herceno vardu. Ilgainiui šis institutas tapo daugiaprofiline onkologine įstaiga, kurioje ir šiandien ne tik gydomi vėžiu sergantieji, bet ir vykdomi moksliniai tyrinėjimai.

Gustavo Roussy institutas – šiuo metu vienas iš 2-jų Pran-cūzijos nacionalinių vėžio centrų, įkurtas 1926 m. Paryžiaus priemiestyje Villejuif patologo Gustavo Roussy iniciatyva. Institutas nuo pat pradžios buvo multidisciplininis – jame su-sipina klinikinė veikla ir moksliniai tyrimai. Būtent šiame ins-titute jo direktoriaus Pjero Denoix dėka sukurta vėžio išpliti-mo vertinimo sistema TNM. Ypač didelis dėmesys institute skiriamas vaikų onkologijai ir ikidiplominiam bei podiplomi-niam onkologijos dėstymui.

Varšuvos institutas, pavadintas Radžio institutu, įkurtas 1932 m. už lėšas, sukauptas per rinkliavą, inicijuotą 1926 m.,

kurioje aktyviai dalyvavo Lenkijos visuomenė. Pagrindinė instituto veikla buvo vėžiu sergančiųjų gydymas jonizuojan-čiaisiais spinduliais ir tyrinėjimai radiobiologijos srityje. Ati-darymo iškilmėse dalyvavo Marija Sklodovska-Curie, kuri instituto veiklos pradžioje skyrė jam didelį dėmesį. Šis nedi-delis institutas išsiplėtojo į didžiulę daugiaprofilinę moksli-nę įstaigą, pavadintą Marijos Sklodovskos-Curie onkologijos centru. Šis onkologijos centras vykdo nacionalinio onkologi-jos centro funkcijas. Didelis dėmesys čia skiriamas piktybinių navikų profilaktikai, ypač tabako rūkymo kontrolei. Šio insti-tuto iniciatyva tarptautiniu mąstu organizuojamos „nerūkymo dienos“, kurių renginiuose dalyvauja ir Lietuva.

Sankt-Peterburge veikia daugiaprofilinis Medicinos moks-lo akademijos Onkologijos institutas, įsteigtas 1926 m. Eks-perimentinės vėžio patologijos ir terapijos institutas Maskvoje įkurtas 1954 m., kai ypač aktuali tapo vėžiu sergančių pacientų chemoterapijos problema. Šiuo metu tai milžiniška daugiapro-filinė onkologijos įstaiga, pavadinta Rusijos onkologijos cen-tru, jungianti kelis institutus: Klinikinės onkologijos, Kancero-genezės, Eksperimentinės diagnostikos ir Chemoterapijos. Ši įstaiga vykdo Nacionalinio onkologinio centro funkcijas.

Onkologijos institutas Vilniuje įsteig-tas 1934 m. Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto bendrosios patolo-gijos profesoriaus K. Pelčaro iniciatyva. Jo ištakos – 1931 m. įkurta onkologi-nių pacientų slaugos ligoninė. Instituto mokslinės veiklos pagrindinė kryptis – naujų vaistų taikymas onkologiniams li-goniams gydyti. Prof. K. Pelčaras ben-dradarbiaudamas su vokiečių farmacijos firmomis sukūrė naują vaistą – kefaliną. Instituto veikla nutrūko prof. K. Pelča-rui tragiškai žuvus vokiečių okupacijos metu. Tačiau šis institutas laikomas šiuo metu egzistuojančio VU Onkologijos instituto pradininku.

Europos vėžio centras įsteigtas 1991 m. Amsterdame, sujungus 3 įs-taigas: Nyderlandų vėžio institutą (tai buvo A. van Lenwenhoek ligoninės pa-dalinys), Laisvojo universiteto klinikinę

bazę ir medicinos centrą. Šio sujungimo tikslas buvo paska-tinti klinicistų ir mokslininkų bendradarbiavimą. Prioritetiniai tyrinėjimai šiame centre skiriami žmogaus papilomos virusui ir naujiems radioterapijos metodams. Įstaiga aktyviai bendra-darbiauja su kitais onkologijos institutais ir sudaro galimybes jauniems mokslininkams ir gydytojams gilintis į mokslo pro-blemas. Tam sukurta speciali programa.

Vokietijos nacionalinis vėžio centras nuo seno gyvuo-ja Heidelberge – mieste, kuriame medicina klestėjo nuo XIX šimtmečio. Be didelės onkologinės klinikos, jame yra moks-liniai padaliniai, kur didelis dėmesys skiriamas vėžio rizikos

Gustavo Roussy institutas 1960 m.

Radžio institutas Varšuvoje 1932 m.

veiksniams. Būtent šiame institute dirba prof. H. zur Hausen, kuris 2008 m. buvo apdovanotas Nobelio premija už žmogaus papilomos viruso tyrinėjimus.

Vienas iš svarbesnių Europos klinikinių ir mokslinių on-kologinių centrų yra Karolinska institutas Švedijoje, Stokhol-me. Norvegų Valstybinis vėžio centras įsikūręs taip pat kelis dešimtmečius veikiančioje Radžio ligoninėje Osle.

Siekiant geresnių rezultatų šiuolaikinėje klinikinėje onko-logijoje būtina komandinė veikla. Komandoje dalyvauja ne tik įvairiais būdais sergančius vėžiu pacientus gydantys me-dikai (chirurgai, radioterapeutai, chemotearapeutai), bet ir pa-tologai, epidemiologai, net ir kai kurie fundamentinių mokslų atstovai – fizikai, molekulinės biologijos specialistai. Būtent specializuotose onkologinėse įstaigose sudaromos sąlygos to-kiam komandiniam darbui.

Kai kurie onkologijos institutai pavadinti nacionaliniais todėl, kad jie vykdo bendrąsias vėžio kontrolės funkcijas ša-lyje. Juose ne tik gydomi ligoniai, bet ir analizuojamas ser-gamumas piktybiniais navikais ir mirtingumo paplitimas, kruopščiai vertinami gydymo rezultatai. Remiantis šiais duo-menimis numatoma vėžio kontrolės strategija, kuriamos na-cionalinės vėžio kontrolės programos, šalyje organizuojamos profilaktikos priemonės, vertinami jų rezultatai, bendraujant su medicinos fakultetais ir mokyklomis kuriamos ikidiplomi-nio ir podiplominio mokymo programos. Nacionaliniuose ins-titutuose taip pat vykdomi ir moksliniai tyrinėjimai, ypač to-kio pobūdžio, kurie aktualūs šaliai.

Nacionaliniai onkologijos institutai jau kelis dešimtme-čius sėkmingai veikia Belgijoje – Briuselyje, Italijoje – Mila-ne, Vengrijoje – Budapešte, Ispanijoje – Madride.

Milane yra ir prieš kelis dešimtmečius įkurtas privatus institutas, pavadintas Europos onkologijos institutu. Tai įstai-ga, finansuojama Italijos pramonininkų. Instituto ideologas ir pirmasis direktorius buvo iškilus Italijos onkologas profeso-rius U. Veronezi. Institute veikia klinika ir moksliniai skyriai. Svarbiausia veiklos sritis – vėžio profilaktika. Būtent šiame institute 1985 m. sukurta profilaktinė programa „Europa prieš vėžį“, vykdyta 11-oje tuo metu Europos Sąjungą sudariusių šalių. Jos vykdymo rezultatas – per 15 metų 9% sumažėjęs mirtingumas nuo vėžio iki 65 metų amžiaus asmenų popu-liacijoje. Tai apie 92 000 išgelbėtų gyvybių. Viena iš sudė-tinių „Europos prieš vėžį“ programos dalių „Europos kodas prieš vėžį“ sukurtas 1985 m. ir paskutinį kartą pakoreguo-tas 2003 m. Šiame darbe jau dalyvavo ir Lietuvos onkologų atstovas.

Taigi onkologijos institutai ar moksliniai centrai jau keli dešimtmečiai sėkmingai funkcionuoja daugumoje Europos šalių. Nė vienas iš jų nebuvo uždarytas, nes jų nauda siekiant kuo efektyvesnės vėžio kontrolės galimybių yra įrodyta per kelis jų egzistavimo dešimtmečius. Be to, kad specializuoto-se onkologijos įstaigose yra geresni nei bendro tipo ligoninė-se onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo rezul-tatai, institutai vykdo ir kitas būtinas vėžio kontrolei funkci-jas. Tačiau nė vienas institutas negali aprėpti visų onkologijos problemų aspektų. Būtinas kūrybiškas bendradarbiavimas –ypač tam, kad būtų nutiesti tiltai tarp mokslinių pasiekimų ir klinikos.

Europos šalių onkologijos institutai susijungę į Europos vėžio institutų organizaciją (OECI), o nuo 2007 m. Karolins-ka vėžio centro direktoriaus iniciatyva siekiama dar glaudes-nio Europos vėžio institutų bendradarbiavimo vykdant moks-linius tyrimus. Tai atspindėta Stokholmo deklaracijoje, kurią pasirašė didžiausių Europos vėžio institutų atstovai.

Prof. Kazimieras Pelčaras

2010 / nR. 28 / 7 Psl. OnKOlOgO PuslaPiai

AKTUALIJOS

„...ir mokslui, ir medicinai vystytis tikrai padedame...“ apie tarptautinį onkologų bendradarbiavimą, jo svarbą ir reikšmę kalbamės su VuOi moksliniu se-kretoriumi dr. ernestu Janulioniu.

Gerbiamas daktare, onkologų mokslininkų bei klinicis-tų darbas jau senokai nebetelpa nacionalinių valstybių rė-muose. Su kokiais užsienio kolegomis šiandien bendradar-biauja VU Onkologijos instituto specialistai?

Nuo seno Vilniaus onkologai palaiko ryšius su labai aukšto lygio Marijos Sklodovskos Kiuri onkologijos insti-tutu Varšuvoje (Lenkija) ir jo filialais. Po nepriklausomybės atkūrimo būtent lenkų dėka mes patekome į Europos spindu-linės terapijos srities tarpvalstybinius projektus EURAQA ir EROPAQ. Lenkai tada mums, mažai žinomiems ir nepripa-žįstamiems, smarkiai padėjo – dėl mūsų tarpusavio ryšių bu-vome įtraukti į spindulinės terapijos, radioterapijos, chemo-terapijos, chirurgijos srities tam tikrus projektus.

Jau antras dešimtmetis palaikomi kontaktai ir vykdomi bendri projektai su Olandijos Harlemo ligonine, Prancūzijos Liono vėžio institutu.

Žengti pirmieji žingsniai siekiant užmegzti bendradar-biavimą su tokią pat kaip ir VUOI struktūrą turinčiu Pary-žiaus Marijos Kiuri onkologijos institutu – tikimės, kad ben-dri eksperimentiniai ir klinikiniai darbai bus pradėti jau ki-tais metais. Mūsų eksperimentatoriams ir klinicistams tai bus labai gera bazė tobulintis. Dalį lėšų bendradarbiavimui skirs prancūzai, nes jie jau įtraukė mus į savo planus kaip būsimus partnerius.

Praėjusiais metais trečią kartą Europoje ir jau antrą kar-tą Lietuvoje mūsų Institute vyko vienos garsiausių mokslo ir gydymo institucijų pasaulyje Mayo klinikos (Ročesteris, JAV) dienos. Tokio renginio vieta VU Onkologijos institu-te rodo, kad mūsų mokslininkai bei onkologai žinomi, pri-pažįstami, jais domimasi ir jie vertinami. Pirmasis renginys 2007 m. pavasarį buvo skirtas tik storosios žarnos chirur-gijai, o šį kartą tematika buvo išplėsta ir apėmė pagrindi-nes virškinamojo trakto piktybines ligas, buvo aptartos svar-biausios šios srities problemos bei naujovės. Mayo klinikos dienose, be Lietuvos specialistų, aktyviai dalyvavo ir kole-gos iš Latvijos.

Ne pirmi metai tęsiasi sėkmingai užsimezgęs mūsų ben-dradarbiavimas su Heidelbergo universiteto (Vokietija) on-kologais klinicistais bei mokslininkais. Į šį bendradarbiavi-mą įtraukti ir kolegos iš Lenkijos, Baltstogės medicinos aka-demijos ir Baltarusijos. Suburti vadinamojo Nemuno šalių geografinio regiono specialistai aktualioms onkologijos pro-blemoms analizuoti ir siūlyti sprendimus.

Verta paminėti, kad VUOI atnaujina bendradarbiavimą su Baltarusijos N. N. Aleksandrovo nacionaliniu vėžio cen-tru. Šie ryšiai plečiami vėžio epidemiologijos, radioterapi-jos, epidemiologijos, imunologijos bei genomikos kryptyse.

Baltarusiai turi pakankamai gerą eksperimentinę bazę, visa-da stipri buvo ir jų praktinė bazė, nes Centrui skiriama pa-kankamai daug lėšų, jis aprūpinamas naujausia biomedicini-ne aparatūra.

Dabar mes, jau būdami Europos Sąjungos nariais, ban-dysime kolegas iš Baltarusijos priartinti prie Europos moks-linių tyrimų erdvės lygio, kitaip sakant, padėti jiems inte-gruotis į tarptautinę vėžio tyrimo platformą. Tokio bendra-darbiavimo metu vyks mokymai, kvalifikacijos kėlimas, bendri projektai, darbai, pritraukiamos finansinės lėšos.

Ar daug onkologijos ir jai artimose mokslo srityse dir-busių specialistų išvažiavo iš Lietuvos?

Nemažai specialistų iš Lietuvos dirba užsienio gydymo ir mokslo įstaigose, tačiau jie Lietuvos nepamiršta – grįžta bent jau dalyvauti įvairiuose projektuose.

VUOI šiuo metu galvojama apie tai, kaip jų žinias, moks-linę ir klinikinę patirtį, įgytą užsienyje, panaudoti Lietuvo-je – perteikti mūsų specialistams seminarų, bendrų projektų metu. Juolab kad VU Onkologijos institute 2008 m. pabai-goje atvėrė duris modernus Mokslinių tyrimų centras, kuria-me, pasak mūsų užsienio kolegų, dirbti – garbė kiekvienam mokslininkui.

Kaip galėtumėte pakomentuoti garsiąją Stokholmo de-klaraciją ir kuo šis dokumentas svarbus Lietuvai?

2007 m. septyniolikos pagrindinių Europos vėžio institu-tų vadovai pasirašė Stokholmo deklaraciją, kurios tikslas – kviesti visų Europos šalių vėžio institutus kurti Vėžio insti-tutų platformą. Taip planuojama suburti grupę vėžio insti-tutų, kurie atitinka aukščiausius tokiems centrams keliamus reikalavimus. Planuojama, kad tokį lygį pasieks maždaug 20 institutų iš įvairių Europos šalių.

Į Europos vėžio institutų platformos kūrimo procesą įsi-traukė ir VU Onkologijos institutas, kuris, beje, jau ne pirmi metai yra aktyvus Europos vėžio institutų organizacijos na-rys. Institutas jau yra pateikęs paraišką ir šiais metais VUOI turi pereiti tam tikrą akreditacijos procesą – įrodyti, kad ati-tinka Europoje keliamus reikalavimus.

Iki akreditacijos laukia nemažas darbas – Lietuvos stan-dartai turi būti suderinti su europiniais standartais. Tada bus pripažinta, kad tai, ką dirba Lietuvos mokslininkai ir me-dikai, atitinka aukščiausio lygio vėžio institutams keliamus reikalavimus.

Jau šiuo metu VUOI mokslinių tyrimų centre dirba mokslininkai, kurių darbo rezultatai panaudojami klinikinia-me darbe, o klinicistai įsitraukia į mokslinį darbą – per 2/3 mokslinių darbų yra susiję su pacientais. Taip pat Institute rengiami rezidentai chemoterapeutai ir onkologai-radiotera-peutai. Deja, kitų onkologų kvalifikacijų, pavyzdžiui, chirur-go-onkologo nebėra, o tokia specialybė Lietuvoje labai rei-kalinga, tačiau ji jau sunaikinta.

Perėjęs akreditaciją, VU Onlologijos institutas bus vie-nintelė Baltijos šalių onkologijos įstaiga, priimta į Vėžio ins-titutų platformą – taps savotišku Baltijos šalių onkologijos centru.

Norėčiau pabrėžti, jog mūsų lazerinės fizikos specialis-tai yra jau senokai pripažinti pasaulyje, ne kartą yra gavę gana aukšto lygio premijas. Šiuo metu vykdomi projektai nanotechnologijų srityje. Rimti darbai atliekami ir įvairio-se kitose mokslo srityse. Mūsų tyrinėjimų rezultatai žino-mi mokslininkams už Lietuvos ribų. Pasaulio gal ir nenu-stebiname, tačiau tiek mokslui, tiek medicinai vystytis tikrai padedame.

Ačiū už pokalbį

Lietuvoje siautėja micelmacheriaiFerdinandas Kauzonas

„Respublikos“ apžvalgininkas

Prieš gerus 60 metų lietuvoje sveikatos reforma, panaši į šiandienę, jau, pasirodo, buvo. O tai reiš-kia, kad tada irgi buvo vykdomi eksperimentai ne su triušiais, o su žmonėmis. Tik tada reiškėsi Vikto-ras micelmacheris, nepalyginti daugiau nutuokęs medicinoje nei jo lietuviškieji pasekėjai. Tiesa, pik-ti liežuviai mala, kad jo globėja – ilgai buvusi pati sniečkaus žmona mira Bordonaitė ir medicinos profesoriumi esą jis tapęs tik todėl. Kaip ir svei-katos apsaugos komisaru taip pat. lietuvos laimė, kad miros Bordonaitės vyras netrukus apsižiūrėjo ir pažemino jį iki komisaro pavaduotojo.

Tiesą sakant, tie liežuviai, šitaip piktai malę, ne tokie jau ir pikti. Net visai atvirkščiai. Po ano „Respublikos“ ketvirta-dienio pasikalbėjimo su chirurgu iš Molėtų Stasiu Bajerčiu-mi paskambino Izidorius Šimelionis, pensininkas žurnalis-tas, Vilnijos krašto veikėjas, per 90 jau perkopęs, tačiau ne pirmąkart savo atmintimi ir išmintimi mane vis sugebantis tiesiog apstulbinti. Visai neseniai jis išleido knygą „Žydai mano gyvenime“ apie nepaprastą toleranciją, kuri prieškario

Lietuvos kaime vyravo tarp lietuvių ir žydų. Ir niekaip jo lie-žuvio piktu neapkaltinsi.

Taigi ponas Izidorius prisiminė savo pažįstamą Stolbuną, pokariu Micelmacherio nusiųstą dirbti Eišiškių ligoninės vy-riausiuoju gydytoju. Paaiškėjo, kad naujasis vyriausiasis gy-dytojas moka dirbti tik... tankistu ir buvo visai neblogai karia-vęs. Tuoj paaiškėjo, kad tas pats Micelmacheris į Varėnos ra-jono sveikatos apsaugos vedėjo kėdę buvo atsiuntęs artileristą Nikolajų Zaicevą!

Tai dabar man pasakykite, kuo skiriasi Micelmacherio tan-kistas ir artileristas nuo mūsų laikų Sveikatos apsaugos minis-terijos vadovų: geodezininko, teisininko, ekonomisto, darbų mokytojo ir seksopatologės – vienintelės dėvėjusios baltą gy-dytojos chalatą (tik labiau patyrę žmonės man aiškina, kad ge-riausios seksopatologės būna visai be chalatų...). Ogi skiriasi tuo, kad Micelmacherio kadrai ne per daug pakenkė Eišiškių ir Varėnos žmonių sveikatai. O premjero ir toliau laiminama sveikatos reforma, kurią šiandien vykdo partijų vadovų-mi-celmacherių deleguoti „tankistai“ ir „artileristai“, visai netru-kus gali imti retinti Lietuvą ne mažiau už emigraciją.

Tas pats Micelmacheris kiek ankstėliau, apie 1947-uosius, bandė reformuoti ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulte-tą, kuriame jo įtaka buvo lemiama. Vykdydama jo nurodymą fakulteto studentų grupelė – Kacas, Cimermanas, Rudnikas,

Kaplanas, Fridmanas, Levinas, Orlovas ir dar keletas – pa-rašė pareiškimą, kuriame reikalavo, kad Medicinos fakulte-te paskaitos studentams būtų skaitomos rusiškai. Tačiau net tada valdžioje atsirado išmintingų žmonių, kurie lietuvių kalbą fakultete vis dėlto sugebėjo apginti. Micelmacheriui ši reformos dalis nepavyko. Užtat mūsų laikų micelmacheriui Steponavičiui pavyko! Savo garsiosiomis „terbelėmis“ daug tikrai gabių studentų jis išvarė mokytis svetimomis kalbomis svetimuose kraštuose.

Bandau suprasti lietuviškuosius micelmacherius. Ra-miau, kai tavo partijos žmogus vadovauja kažkokiai institu-cijai. Smagiau, kai ten laikomasi tavo partijos linijos. Jeigu ta linija apskritai yra... Jeigu ji nesibaigia vien partijos iždo papildymu...

Tik niekaip negaliu suvokti tų tankistų ir artileristų, ku-rie, vykdydami partijos valią, o dažnai ir savo pageidavimu eina... Aukoja savo ir partijos autoritetą, nes kiekvienas sis-temą išmanantis klerkas jam gali ant ausų kabinti ne tik ma-karonus! Labai būtų įdomu pamatyti, kaip nelaimei šalį už-griuvus Steponavičius, Čaplikas ar Šukys lipa į tanką! Ar stoja prie pabūklo... Juokinga ar ne? Bet geriau to niekada nematyti – gaila Lietuvos. O dabar negaila?

Pagal „Respubliką“

Dr. Ernestas Janulionis

OnKOlOgO PuslaPiai 2010 / nR. 28 / 8 Psl.

AKTUALIJOS

Krūties vėžio gydymo naujienos iš BarselonosKovo mėn. 24–27 d. Barselonoje į tradicinę, jau septintąją europos krūties vėžio konferenciją su-sirinko daugiau kaip 5000 dažniausią onkologinę moterų ligą gydančių specialistų, pacientų ir jų at-stovų iš daugumos europos šalių.

receptoriai, atsakas į gydymą gali būti dar mažesnis. Todėl gy-dant luminalinio A tipo navikus neoadjuvantinė chemoterapi-ja nerekomenduojama.

Luminalinio B tipo navikai – nustatytas ryškesnis at-sakas į neoadjuvantinę chemoterapiją ir tai sąlygoja geresnę prognozę. Šioms pacientėms toliau rekomenduojama skirti hormonų terapiją aromatazės inhibitoriais arba tamoksifenu nepriklausomai nuo atsako į neoadjuvantinę chemoterapiją.

HER2 teigiami navikai. Pacientės, kurioms diagnozuota šio potipio navikai, gaudamos neoadjuvantinę chemoterapi-ją ir trastuzumabą turi didesnę galimybę pasiekti remisiją ir, kaip įrodyta NOAH ir TECHNO tyrimuose, 3 metų išgyvena-mumas siekia 69–90 proc. esant išplitusiam, bet operabiliam krūties vėžiui.

Diagnozavus metastazavusį piktybinį naviką prognozė žy-miai blogesnė, nepaisant trastuzumabo vartojimo po operaci-jos (išgyvenamumas iki 1 metų). To-dėl kyla klausimas, ar galima būtų nu-statyti rezistentiškumo žymenis ir per-eiti prie kitų antiHER2 medikamentų.

Trigubai neigiamas krūties vėžys. Šiuo naviku sergančių pacienčių gydy-mas skiriasi nuo kitų, gydymo taktikos pasirinkimas labai ribotas. Neoadju-vantinės chemoterapijos antraciklinais ir taksanais efektas 40 proc. ir sąlygoja geresnį išgyvenamumą radikaliai išo-peravus naviką. Tolesnės chemoterapi-jos galimybės yra tyrinėjamos, bet kol kas geresnių rezultatų negauta.

GEPAR TRIO tyrimas parodė, kad ankstyvas perėjimas prie chemotera-pijos schemų, į kurias neįeina taksa-nai, neduoda geresnių rezultatų ir, ma-tyt, navikas tampa rezistentiškas. Taip pat šios pacientės gali netoleruoti to-lesnio specifinio gydymo, todėl šiuo metu ieškoma biologinės terapijos galimybių.

Bifosfonatai. Buvo pristatyti re-zultatai NaTaTaN tyrimo, kurio tikslas parodyti, koks efektas pasireiškia gydant zoledronine rūgštimi pacientes, sergančias metastazavusiu krūties vėžiu ir prieš operaciją gydytas antra-ciklinų ir taksanų chemoterapija. Įrodyta, kad ši rūgštis stabdo naviko progresavimą. Galutinius tyrimo rezultatus numatoma paskelbti 2011 metais.

Atrankinės patikros programos. Šios programos seniai vykdomos daugelyje Europos šalių ir yra įrodytas jų efekty-vumas. Tyrimų duomenys rodo, jog vykdant atrankinės pati-kros programas mirtingumą nuo krūties vėžio galima suma-žinti 20 proc.

Diskutuojama, ar vykdant atrankinės patikros programą nustatomi visi krūties vėžio atvejai. Iš dalies taip, tačiau ne visais atvejais. Kartais mamografinio tyrimo metu navikas neaptinkamas, kadangi kartais, kai yra daug liaukinio audi-nio, navikas lieka nematomas.

Šiuo metu populiariausias skaitmeninės mamografijos tyrimas, daugelyje šalių tapęs rutininiu. Skaitmeninė mamo-grafija aiškiau nei filminė rodo liaukinio audinio patologiją, skaitmeninis vaizdas aiškiau parodo mikrokalcinatus.

Interpretuodami skaitmeninės mamografijos vaizdą ra-diologai turi galimybę naudotis kompiuterinės diagnostikos programa (CAD), kuri parodo mikrokalcinatus ir nurodo piktybiškumo tikimybę.

Kompiuterinė tomografija. Skaitmeninė krūties tomo-sintezė (DBT) rekomenduojama ir kaip atrankinės patikros programos, ir kaip diagnostikos tyrimas, nes geriau parodo

liaukos pakitimus. Tačiau tyrimo kai-na neleidžia plačiai naudoti šio me-todo, nes skaitmeninės mamografijos jautrumas – 84 proc., o kompiuterinės tomografijos – 86,1 proc.

Echoskopija taikoma labai pla-čiai, nes patobulinus dviejų (2D) ir tri-jų (3D) dimensijų aparatus galima ge-riau diagnozuoti navikus moterims iki 40 metų amžiaus. Šio tyrimo efekty-vumas – 3,2/1000, nerandant pakiti-mų rentgeniškai.

Taip pat kontroliuojant echoskopu plačiai atliekamos punkcinės biopsi-jos. Chirurgai operacijos metu naudo-ja echoskopinį tyrimą norėdami mak-simaliai tiksliai nustatyti naviko loka-lizaciją ir jo kraštus.

Konferencijos metu buvo nemažai kalbama apie naują tyrimą elastogra-fiją. Tai ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima išmatuoti audinio elas-tingumą. Sveiko ir navikinio audinio elastingumas smarkiai skiriasi.

Reikia pasakyti, kad krūties vėžio diagnostikai naudoja-mi tyrimai yra skirtingo jautrumo ir informatyvumo. Pavyz-džiui, mamografija informatyvesnė nustatant duktalinę kar-cinomą, mikrokalcinatus, o echoskopija geriau parodo inva-zinės duktalinės karcinomos lokalizaciją.

Magnetinis rezonansas geriau diagnozuoja lobulinės (in-vazinės) karcinomos, multicentrinės karcinomos atvejus. Taip pat šį tyrimą rekomenduojama skirti tiriant krūties pakitimus moterims, kurios turi paveldėtą krūties vėžio rizikos faktorių.

Ačiū už pasakojimą

Kalbamės su konferencijoje dalyvavusia VUOI Konsul-tacinės poliklinikos gydytoja mamologe Audrone Lukšyte.

Gerbiama daktare, Jūs ne pirmą kartą grįžtate iš dide-lių krūties vėžio kongresų. Paprašytume mūsų laikraščio skaitytojams pateikti, Jūsų nuomone, svarbiausias medi-kamentinio krūties vėžio gydymo naujienas.

Barselonoje vykusioje krūties vėžio konferencijoje ypa-tingų, „revoliucinių“ naujienų kaip ir neteko išgirsti. Tačiau norėčiau išskirti keletą įdomesnių temų bei pakomentuoti kai kurių konferencijoje pateiktų tyrimų rezultatus.

Pirmiausia keletas naujienų apie neoadjuvantinį gy-dymą. Neoadjuvantinis gydymas taikomas daugumai pa-cienčių, kurioms diagnozuojama III stadijos liga, t.y. dides-nis nei 5 cm navikas. Šis gydymas skiriamas, kai planuoja-ma atlikti krūtį išsaugančią operaciją arba stebėti gydymo efektyvumą.

Neoadjuvantiniam gydymui taikant chemoterapiją antra-ciklinais ir taksanais efektas pasiekiamas 20 proc. pacienčių, kurioms diagnozuotas HER2 neigiamas navikas. O pagal šią gydymo schemą, pridėjus trastuzumabą, gydant pacientes, kurioms nustatomas HER2 teigiamas navikas, pasiekiamas iki 40 proc. gydymo efektas.

Po šio gydymo, nors diagnozuotas III stadijos piktybinis navikas, pacientės gali tikėtis ilgesnio remisijos laikotarpio.

Tačiau buvo pabrėžta, jog, nesant gero atsako į neoadju-vantinę chemoterapiją, tolesnio gydymo rezultatai yra žy-miai blogesni. Todėl ši informacija yra labai svarbi planuo-jant tolesnį gydymą, kuris yra labai įvairus ir piklauso nuo to, koks nustatytas biologinis naviko potipis.

Luminalinio A tipo navikai. Gydant nuo hormonų pri-klausomus HER2 neigiamus navikus į neoadjuvantinę che-moterapiją gaunamas tik 10 proc. atsakas. Jeigu naviko pro-liferacijos lygis žemas ir nustatyti ryškiai teigiami hormonų

Konferenciją surengė Europos vėžio tyrimų ir gy-dymo asociacija (angl. EORTC), Europos krūties vėžio specialistų draugija (angl. EUSOMA) bei Europos krū-ties vėžio sąjunga Europa Donna.

Joje gydytojai bei pacientai ir jų atstovai buvo supa-žindinti su naujausiais duomenimis, susijusiais su ma-mografiniu tyrimu, vaizdinimo technikomis, chirurgi-niu gydymu ir medikamentine terapija, gyvenimo būdo ir chemoprevencinėmis priemonėmis bei specifinių paci-entų, sakysim, nėščiųjų, gydymo ypatumais.

Kaip įveikti limfostazę?dažnai moterims po krūties vėžio ar gine-kologinių operacijų, ku-rių metu tenka pašalin-ti dalį limfmazgių, išsi-vysto limfos nutekėjimo galūnėse sutrikimas, va-dinamas limfostaze.

apie šią aktualią pro-blemą kalbamės su Vil-niaus universiteto On-kologijos instituto Fizi-nės medicinos ir reabi-litacijos skyriaus vedėja nomeda Vaitiekūnaite.

Gerbiama daktare, prašom paaiškinti, kodėl žmogaus orga-nizme limfinė sistema yra tokia svarbi ir kada ji gali sutrikti?

Pagrindinė žmogaus organizmo limfinės sistemos funkci-ja – išvalyti iš organizmo medžiagų apykaitos produktus, vi-rusus, bakterijas, grybelius, per kraujagysles pašalinti iš orga-nizmo visa tai, kas jam kenksminga. Kita funkcija – gaminti limfocitus ir antikūnus.

Priežastys, kodėl limfos tekėjimas sutrinka, gali būti įgimtos, kai žmogus gimsta su tam tikrais anatominiais de-

fektais. Tokia limfostazė vadinama įgimta. Limfostazė vadina-ma įgyta, kai limfos sąstingis atsiranda dėl anatominių funkci-nių sutrikimų.

Onkologiniams ligoniams limfostazė dažniausiai išsivysto po chirurginio gydymo, kai kartu su naviku pašalinami limf-mazgiai ir limfai nėra kur nutekėti. Taip pat limfostazė gali išsivystyti po chemoterapijos arba spindulinio gydymo, kada vyksta randėjimo procesas ir dėl to sutrinka limfos nutekėji-mas. Limfinio audinio navikai ir navikai, metastazuojantys į limfmazgius, irgi gali sukelti limfostazę.

Limfostazė po krūties vėžio ar ginekologinių operacijų išsi-vysto toli gražu ne visoms pacientėms – medicininėje literatūroje teigiama, kad dėl to kenčia nuo 9 iki 40 proc. operuotų moterų.

Limfostazė neatsiranda staiga. Į kokius neįprastus pojū-čius ir požymius reikėtų atkreipti dėmesį?

Esant pradinei limfostazės stadijai dažnai neatkreipiame dėmesio į paprastus dalykus: nebegali užsimauti žiedo ar kaž-koks rūbas tapo per ankštas. Apie sutrikusį limfos nutekėjimą įspėja ir tempimas, veržimas, skausmas, odos niežėjimas, tini-mas. Dažnai sutrikus limfos nutekėjimui tinsta ne tik galūnė, bet ir aplinkiniai audiniai.

Moterys, kurioms atlikta krūties operacija dėl naviko ir pa-šalinti visi arba dalis limfmazgių, visuomet yra įspėjamos tau-soti operuotosios pusės ranką.

Rekomenduojama nedaryti gręžimo judesio, nenešti dau-giau kaip 2 kg operuotosios pusės rankoje, nenešioti per siaurų rūbų, galūnę apspaudžiančių papuošalų.

Būtina žinoti, jog į tą ranką negalima švirkšti vaistų, ma-tuoti joje kraujo spaudimą, imti iš jos kraujo tyrimams. Sode, virtuvėje būtina dirbti su pirštinėmis, vengti mažiausių odos pažeidimų.

Tokioms moterims taip pat negalima sėdėti prieš atvirą ugnį ar kitą šilumos šaltinį, nes tiesioginė šiluma gali paska-tinti limfostazę. Patartina vengti saunos, karštos vonios, šalčio, staigių temperatūros kitimų.

Jeigu vis dėlto galūnė pradėjo tinti, pati sau moteris gali pa-dėti specialiais pratimais, savimasažu. Patartina nešioti elastinę ortopedinę rankovę, jei tinsta ranka, arba kojinę, jei tinsta koja. Ypač svarbu užsimauti rankovę ar kojinę skrendant lėktuvu.

Jeigu visa tai nepadeda – būtina kreiptis į specialistus.

Kaip gydoma limfostazė?Yra keli limfostazės gydymo būdai: limfos nusiurbiamasis

masažas, vakuuminė pneumokompresija ir manualinis limfos drenažas naudojant kompresinį tvarstymą arba jo nenaudojant. Nuo paskutinio naviko gydymo etapo turi būti praėję mažiau-siai 6 savaitės.

Jeigu išsivystė nedidelio laipsnio limfostazė, kuri praeina, pavyzdžiui, per naktį, skiriamas limfos nusiurbiamasis masa-

Gydytoja mamologė Audronė Lukšytė

Gydytoja Nomeda Vaitiekūnaitė

AKTUALIJOS

2010 / nR. 28 / 9 Psl. OnKOlOgO PuslaPiai

žas. Jeigu nėra patinimų aplinkiniuose audiniuose – vaku-uminė pneumokompresija.

Limfos nusiurbiamasis masažas – tai klasikinio masa-žo atmaina. Naudojami tokie klasikinio masažo elementai, kur nėra spaudymo, maigymo, naudojant jėgą daromų ju-desių, nes limfa to „nemėgsta“. Jeigu to nepakanka, galū-nė dedama į specialią rankovę ir limfa mechaniniu būdu iš jos išstumiama“.

Jeigu limfostazė yra jau antro laipsnio, tinimas nuolati-nis, skiriamas manualinis limfos drenažas.

Tai metodas, kai drenuojami viso kūno limfmazgiai – sveikieji limfmazgiai mechaniniais judesiais „ištuština-mi“, o paskui masažuojama sutinusi galūnė. Kai sveikie-ji limfmazgiai ištuštėja, vyksta savotiškas siurbimo proce-sas – pats organizmas siurbia limfą iš sutinusios galūnės.

Po šio drenažo, jei reikalinga, galūnė tvarstoma pa-gal specialią tvarstymo techniką ir žmogus taip turi išbū-ti parą.

Paskui procedūra tęsiama – vėl atliekamas drena-žas. Vidutiniškai skiriama apie 10 tokių procedūrų. Re-komenduojama maždaug po 3 mėnesių drenažo kursą vėl pakartoti.

Jei pacientė karščiuoja, pažeista ištinusios galūnės oda, yra alerginių odos reakcijų, masažas neskiriamas, kol šie reiškiniai nepraeina.

Ačiū už pokalbį

Klausimai – atsakymai

• Ar reikia kentėti skausmą, kol jis pakeliamas, ne-naudojant jokių nuskausminamųjų?

Jei skausmas trumpalaikis – žmogus pats spren-džia, kaip elgtis. Lėtinius skausmus reikėtų malšinti kuo ankščiau.

• Ar reikia gerti kuo mažiau nuskausminamųjų vais-tų – apmalšinti skausmą iki pakeliamos ribos?

Vaistus reikia vartoti pakankamomis dozėmis ir opti-maliais intervalais, kad skausmo jutimas netrukdytų atlikti įprastų veiksmų, mąstyti.

• Ar galima priprasti prie vaistų, ar jie tada nebenuskausmins?

Nesibaiminkite. Vartojant vaistus kelis mėnesius gali atsirasti tolerancija tam preparatui, bet gydytojai išspręs šią problemą.

• Ar yra vienas vaistas, kuris tiktų malšinti visiems skausmams?

Nėra. Vaistai parenkami pagal ligos pobūdį. Kartais skausmus malšina vaistai, kurie yra ne nuo skausmo.

• Ar logiška skirti opioidų tik nepakeliamam skaus-mui malšinti?

Jei liga organizme išplito ir dėl to stiprėja skausmai, ne-reikėtų vengti opioidų. Kada pradėti juos vartoti, spręskite kartu su gydytoju.

• Ar vartojami opioidai padės ir vėliau, kai skausmas stiprės?

Taip. Gydytojas pakeis jų vartojimo būdą, dozę ir laiką.

• Ar tampama narkomanu vartojant opioidus?Ne. Vartodamas opioidus ligonis nori pašalinti fizinį li-

gos sukeltą skausmą. Gydytojas paaiškina šių vaistų var-tojimo taisykles. Pasitaiko fizinės priklausomybės atvejų, bet tai dar nėra narkomanija. Tyrimų duomenimis, tarp 10-12 tūkst. pacientų, vartojančių opioidus skausmui malšinti, pasitaiko 3-4 priklausomybės atvejai.

Nekentėkite skausmo tylomis

gydant onkologinėmis ligomis sergančius pa-cientus neišvengiamai susiduriama su skaus-mo diagnostikos ir gy-dymo problemomis.

apie lėtinio onkologi-nio skausmo gydymo galimybes kalbamės su VuOi paliatyviosios te-rapijos gydytoja Janina Buterlevičiūte.

Skausmo suvokimas yra individualus dalykas. Juk ne veltui sakome, štai jis yra kantrus žmogus, o kitas – ne-gali ir menkiausio skausmelio iškęsti. Na, o mes visi nuo mažų dienų tikriausiai prisimename suaugusiųjų pasaky-mą „Skauda? Pakentėk...“ Ar iš tikrųjų mes, lietuviai, esa-me išskirtinai kantrūs?

Kol kas Lietuvos gyventojai dar nėra linkę skubiai gydyti skausmą. Tai įrodė praėjusiais metais atlikta nacionalinė pa-cientų apklausa dėl lėtinio skausmo. Nuo 2003 m. ši apklau-sa buvo vykdoma 16 Europos šalių: tarp jų 2008 m. Latvijo-je, o 2009 m. – Lietuvoje.

Pagal šios apklausos duomenis Lietuvoje lėtinis skaus-mas vargina 20,98 proc. suaugusiųjų. Tyrimo metu buvo pa-darytos išvados, kad vis dėlto Lietuvos gyventojai rečiau nei europiečiai skundžiasi dėl skausmo, jie kantresni, pakelia di-desnį skausmą.

Lietuvoje skausmas gydomas rečiau, o jam malšinti daž-niau pasirenkami nereceptiniai vaistai, kurių veiksmingumas vertinamas nevienareikšmiškai. Rečiau Lietuvoje kreipiama-si ir į skausmo specialistus – tik apie 2 proc. atvejų. Skausmo skalės taip pat vartojamos rečiau – tik 2 proc. gydytojų jas naudoja diagnozuodami skausmą.

Minėto tyrimo rezultatai parodė, kad skausmo medicina Lietuvoje dažniau vertinama kaip efektyvi. Europoje skaus-mo medicina apibūdinama dažniausiai kaip labai efektyvi.

Tiesa, reikia pažymėti tai, kad mūsų pacientai (90 proc.) labiau rūpinasi ligos gydymu, o ne skausmo malšinimu. Tos pačios nuomonės laikosi ir gydytojai, kurie pirmiausia siekia išsiaiškinti ligos priežastį ir ją šalinti, o po to gydy-ti skausmą.

Kaip yra onkologijoje: ar skausmas neišvengiamas ser-gant onkologine liga?

Onkologines ligas dažnai lydi skausmas. Skausmas blo-gina ligonių gyvenimo kokybę, sunkina pagrindinės ligos įvertinimą ir gydymą.

Onkologinio skausmo priežastys gali būti kelios. Pirmiausia tai tiesiogiai paties naviko sukeliamas skaus-

mas. Augdamas navikas gali plisti į aplinkinius audinius, spausti juos arba aplinkines struktūras, nervus. Be to, yra nu-statyta, jog navikai patys išskiria skausmo mediatorius. Rea-guodami į naviko augimą skausmo mediatorius gaminti gali ir aplinkiniai audiniai.

Taip jau šiandien yra, jog įvairūs onkologinių ligų gydy-mo būdai gali tapti skausmo priežastimi. Kad chirurginis gy-dymas bei įvairios invazinės procedūros gali sukelti skaus-mą, tai nieko nestebina. Tačiau po chirurginių operacijų gali atsirasti lėtinis skausmas. Chemoterapinį gydymą dažnai lydi galvos skausmas, artralgijos, kai kurios chemoterapinės me-džiagos gali sukelti periferines neuropatijas. Spindulinis gy-dymas pažeisdamas minkštuosius audinius, nervų galūnes, gali sukelti proktitus, enteritus, osteonekrozę, periferines neuropatijas ir pleksopatijas.

Dažnai onkologinio paciento skausmas yra susijęs su jo neįgalumu arba yra kilęs dėl gretutinių žmogaus ligų.

Tai ką reikia daryti, kai skauda?Labai norisi atsakyti į šį klausimą lozungu: „Nekentėki-

te skausmo tyloje!“ O kalbant rimtai, būtina kreiptis į gydy-toją, o gydytojas privalo tiksliai nustatyti ir įvertinti paciento skausmo priežastį. Tyrimų duomenys sako, jog pačiam on-kologiniam pacientui skausmas reiškia du dalykus: kad liga progresuoja arba kad gydymas nepadeda. Tokiais atvejais 57 proc. pacientų galvoja apie mirtį ir tik 30 proc. apie tai, kaip sumažinti skausmą.

Ir vis dėlto Lietuvoje dauguma onkologinių pacientų lin-kę kentėti, delsia kreiptis į skausmo gydytoją, bijo efektyvių skausmą malšinančių vaistų. O juk norint efektyviai numal-šinti skausmą, reikia pirmiausia jį tinkamai įvertinti ir paskir-ti reikalingą gydymą.

Be to, nereikėtų pamiršti, jog onkologinis skausmas turi daugybę apraiškų. Juk kančia apima fizinį, psichologinį, dva-sinį, socialinį skausmą. Emocinė, fizinė įtampa, nerimas, blo-ga nuotaika labai sustiprina skausmą.

Skausmo gydytojas turi būti ir geras psichologas, kad tin-kamai įvertintų skausmą, privalo paskirti pakankamai laiko išklausyti pacientą ir įsiklausyti į jo skundus, taip pat paaiš-kinti skiriamą gydymą.

Pirmiausia reikia, kad pacientas apibūdintų skausmą ir vi-sus su juo susijusius nusiskundimus. Svarbu nustatyti skaus-mo lokalizaciją, intensyvumą, pobūdį, iradiaciją, trukmę ir t.t. Prašydami pacientą apibūdinti skausmą dažnai siūlome jam pasinaudoti 10 balų sistema. 0 reiškia „skausmo nėra“, 10 – „nepakeliamas skausmas“. Šis metodas lengvai supran-tamas absoliučiai daugumai pacientų, nepaisant jų amžiaus, lyties, išsilavinimo, nacionalinių ypatumų.

Jeigu pacientui patogiau skausmą apibūdinti žodžiu, siū-lome pasirinkti žodinę skalę: „nėra skausmo“, „silpnas skaus-mas“, „vidutinis skausmas“, „stiprus skausmas“, „nepakelia-mas skausmas“.

Naudojame taip pat ir veido grimasų skalę: penki veidu-kai nuo plačiai besišypsančio („nėra skausmo“) iki nuliūdu-sio verkiančio („nepakeliamas skausmas“). Pacientas nurodo veiduką, kuris jo nuomone atitinka jo patiriamą skausmą.

Pacientas savo patiriamą skausmą gali pažymėti ir ant 10 cm atkarpos.

Jūsų minėtais būdais įvertinus onkologinį skausmą reikia jį gydyti. Ką galite šiandien pasiūlyti onkologiniam pacientui?

Lietuvoje šiuo metu skausmui gydyti naudojama gana daug efektyvių priemonių ir būdų. Vilniaus universiteto On-kologijos institute besigydantiems pacientams, kenčiantiems lėtinį onkologinį skausmą, yra skiriami analgetikai, opioidi-niai analgetikai, labai pacientams patogūs skausmą malšinan-tys pleistrai.

Tiesa, ne visai mus, onkologus, ir, be abejo, mūsų pacien-tus tenkina šiuo metu veikianti analgetinių vaistų kompensa-vimo tvarka. Juk ne kiekvienas pacientas turi finansinių ga-limybių nusipirkti nekompensuojamų vaistų. Bet turime vil-ties, kad kompensavimo tvarka keisis.

Laukiame ir trumpai veikiančių geriamųjų medikamentų skausmo protrūkiams malšinti.

Lietuvos skausmo klinikose atliekamos invazinės skaus-mo mažinimo procedūros, įvairių nervų medikamentinės blo-kados, naudojamos specialios pompos, vaistus dozuojančios visą parą.

Ar yra pažangos skausmo medicinoje?Sėkminga skausmo, taip pat ir onkologinio skausmo kon-

trolė pasiekiama veikiant skausmą sukeliančius ir palaikan-čius mechanizmus. Neurobiologijos laimėjimai padeda at-skleisti sudėtingą nervinių ląstelių aktyvumo sąveiką. Sukur-ti vaistai veika specifinius receptorių potipius. Opioidų jungi-mosi prie smegenų receptorių vaizdo tyrimais nustatytas skir-tingas opioidų poveikis vyrams ir moterims.

Ieškoma naujų vaistų, jų skyrimo būdų. Jau turime trans-derminį fentanilio pleistrą, laukiame poliežuvinio fentanilio. Derinant skirtingais mechanizmais veikiančius preparatus, siekiama sumažinti nepageidaujamą opioidų poveikį.

Lietuvoje jau veikia 8 skausmo klinikos – Vilniuje, Kau-ne, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Plungėje, Uteno-je ir Alytuje. Tačiau Lietuvoje dar nėra skausmo gydytojo specialybės.

Dabar skausmą gydo ir kiti specialistai – neurologai, anesteziologai, šeimos gydytojai. Manau, kai bus parengta naujoji tarptautinė ligų klasifikacija, savo kodą turės ir skaus-mo liga.

Gydyti skausmą jo nematuojant yra tas pats, kaip gydyti hipertenziją, nematuojant kraujospūdžio!

Gydytoja Janina Buterlevičiūtė

OnKOlOgO PuslaPiai 2010 / nR. 28 / 10 Psl.

LAIŠKAS

Vienos krūties istorijaErika Umbrasaitė(Tęsinys)

Kelionė į Kubą ir atgal per pusvalandį2006 m. birželis, Vilnius

Jau nežinau, kiek laiškų parašiau ligonių kasoms, kiek interviu išdalijau, pasakodama apie krūties vėžio gydymą civilizuotame pasaulyje ir tamsioje Lietuvoje, bet, atrodo, niekas nejuda. Visame civilizuotame pasaulyje jau gydo herceptinu, o Lietuvoje jis kol kas – naujovė ir deficitas. Pagrindinis motyvas – kaina, kurią valstybei per brangu su-mokėti už moters gyvybę.

Viena britė padavė į teismą valstybę ir taip iškovojo tei-sę į gyvybę saugantį vaistą ne tik sau, bet ir kitoms, sergan-čioms itin agresyviu HER2 teigiamu krūties vėžiu. Mano laikas bėga, o vaisto vis negaunu, galbūt ir man vertėtų pa-sielgti kaip tai britei?

Pagaliau pavyksta gauti devynias herceptino ampules – jų užteks 3 kartams, o paskui galbūt teiksis viską apmo-kėti ligonių kasos. Ampulės kainuoja tiek – kiek kelionė į Kubą ir atgal dviem įsimylėjėliams. Tik tiek, kad mano ke-lionė truks pusvalandį... Tiek laiko herceptinas turėtų tekėti į mane ir saugoti mane nuo ligos sugrįžimo. Įsivaizduoju jį kaip kokį gladiatorių Russellą Crow, kovojantį arenoje už mano gyvybę. „Tu ką, tau patinka šitas ukrainietis traktori-ninkas“, – klykia mano intelektualioji draugė Arūnė. „Tu gi žinai, kad po gydymo pasikeitė ne tik mano skonio recepto-riai, susilpnėjo atmintis, bet ir smegenys suminkštėjo – ta-pau anekdotine blondine. Todėl ir atitinkami vyrai traukia akį“, – juokauju aš. Koks skirtumas, ką įsivaizduosi pririšta prie lašelinės. Kad tik laikas greičiau prabėgtų.

Belieka įkalbėti savo gydytoją ir visą komisiją, kad pra-dėtų leisti vaistą, o paskui jau žiūrėsime, ką pasakys vals-tybė. Medikai irgi delsia – jie nėra turėję ligonių, sergan-čių pirmos stadijos vėžiu, kuriems herceptinas būtų lei-džiamas itin didelėmis dozėmis, todėl baiminasi alerginės reakcijos.

Pagaliau išaušta birželio 13 diena – mano mamos gim-tadienio rytas. O aš guliu ligoninėje pririšta prie lašeli-nės su stebuklinguoju vaistu, kuris turi amžiams nugalėti mano vėžį. Procedūra labai trumpa ir nevarginanti – vos 40 minučių.

Gąsdina tik seselių kas dešimt minučių užduodami klausimai: „Ar jūs nedūstate? Ar jums ne bloga? Nejaučia-te, tarsi stotų širdis“. Nieko aš nejaučiu, man atrodo, tarsi vandenį lašintų – nei skausmo, nei galvos svaigimo. Tačiau medikai baiminasi alerginės reakcijos, taigi ir aš pradedu jaustis kaip bandomoji pelė.

Beje, pelės kuriant herceptiną yra netgi labai padėjusios žmonijai. Herceptine yra pelių baltymų, kurie ir blokuoja pašėlusį ląstelių dauginimąsi (galbūt ne visai moksliškai iš-aiškinau, bet esmė maždaug tokia). Likimo ironija: pelės man, gyvūnų mylėtojai, – patys nemaloniausi ir šlykščiausi gyvūnai. Bet dabar, kai jos tampa mano gelbėtojomis, sa-votiškai jas pamilstu.

Kitus kartus man nereikės gulėti ligoninėje, bet šian-dien medikai nori mane stebėti visą parą. Taigi laukia nuo-bodi para ligoninės lovoje. Gerai, kad bent draugai iš res-torano atneša skanius pietus. Juk ligoninėje, jei guli vieną dieną, maistas tau nepriklauso.

Atsibundu kitą rytą. Pelyte dar nepavirtau ir rožinės au-sytės neužaugo, nors ir suvartojau visą skirtą herceptino dozę su pelių baltymais. Jaučiuosi puikiai, taigi iškart po rytinės vizitacijos mane paleidžia namo ir aš skuodžiu iš ligoninės neatsisukdama. Aš žinau, kad esu sveika. Ir dau-giau į ligoninę kaip pacientė negrįšiu. Tik vaisto susileisti ir pasitikrinti. Dieve, prašau, tegul tai būna tiesa.

Vienadienė žvaigždės šlovė2006 m. liepa, Londonas

Liepos pabaigoje mes su krūties bičiuliu Aleksandru vykstame į parodos atidarymą Londone. Mūsų plikų gal-vų portretas susilaukia didelio spaudos dėmesio – tai riebiu medaus sluoksniu patepa mūsų savimeilę.

Be tokių vienadienių žvaigždžių kaip mes su Aleksan-dru, „Krūties bičiulių“ atidaryme gausu tikrų blizgių žur-nalų herojų. Flamenko šokėjas Joakinas Cortezas žurnalis-

tams išdidžiai demonstruoja savo naująją draugę (mano galva, ji kiek padaugino silikono tiek formuodama krūtinę, tiek lūpas ir skruostikaulius, bet vis dėlto ir tai nesugadino jos prigimti-nio grožio). Renginy trumpam sušmėžuoja supermodelis Elli McPherson, kuri šį vakarą įpareigota pakeisti tikrąją „Krū-ties bičiulių“ parodos žvaigždę ir simbolį, legendinio „Rol-ling Stones“ solisto Micko Jagerio žmoną Jerry Hall. „Senu-tė“ švęsdama savo gimtadienį viename iš Londono barų nuta-rė pašokti ant stalo, nesėkmingai kryptelėjo koją ir išsinarinu-si ją nebegalėjo dalyvauti labdaringame renginyje.

Rankinas negali atsižavėti mano naująja „druska ir pipi-rai“ šukuosena – kaskart bėgdamas pro šalį nutaiko progą pa-glostyti mano ežiuką. Bet daro tai su tokia saldžia šypsena, kad imu nerimauti, ar tik netaps mano naujoji šukuosena jo seksualinių fantazijų fetišu (apie Rankino erotomaniškumą ir ištvirkimą čiulba visas Londonas). Aleksandras juokiasi iš manęs, nes pamačiusi Rankiną aš jau pradedu vengti žvilgsnio ir stengiuosi kur nors pabėgti.

Na ką gi, turiu būti dėkinga vėžiui už šią vienos dienos šlo-vę – niekada nesitikėjau ir netgi netroškau būti medžiojama fo-tografų ir žurnalistų, norinčių pakalbinti mane Didžiosios Bri-tanijos, Prancūzijos, Ispanijos ir net tokios tolimos man šalies kaip Meksika laikraščiams ir žurnalams. Tąkart dar nežinojau ir to, kad mūsų plikos galvos taps atpažįstamos daugelyje ša-lių. Vėliau teko tuo įsitikinti. Milane, Barselonoje ar kitur, kur tik tekdavo dalyvauti renginiuose, susijusiuose su krūties vė-žiu, įvairiausių tautybių žmonės manęs klausdavo, kur aš jus mačiau. Iš pradžių mane tai glumino, bet kai pasiteiraudavau, ar jie kartais nebuvo apsilankę „Breast Friends“ parodoje savo mieste, viskas paaiškėdavo. Jie tuoj pat sušukdavo: „Tai jūs, ta moteris plika galva! Kokia graži ir įspūdinga nuotrauka! Jums nepaprastai tiko ir ta šukuosena, ir ši, naujoji“.

Kelionė į Luką2006 m. rugpjūtis, Italija, Prancūzija

Mano pirštai išteplioti dieviškiausiu visoje Venecijoje „Ca-neli“ ir apibarstyti cukraus pudra – trapi tešla lūžinėja tarp pirš-tų, o maskarponės sūrio kremas tirpsta burnoje. Už lango saldus didžiojo kanalo vaizdas, kurio negadina net minios turistų.

„Tavo kolegė, ar matai?“ – aksominiu balsu klausia Jur-gis. Pakeliu akis nuo knygos apie Italiją ir nužvelgiu jauną moterį – po šilkine skara ji slepia chemoterapijos žymes ir nė kiek nesigėdija, jog nedėvi liemenėlės su protezu. Akivaizdu, kad ji dar kovoja su tuo, kas man jau praeityje. Šalia – vyras ir du vaikai. Veide – plati šypsena ir tikėjimas ateitimi. Vyro akyse – begalinė meilė, meilė moteriai, kurios gali netekti. Jie abu tiki, kad nugalės. Ir net neįtaria, kad mes, tokie patys nu-galėtojai, stebime juos solidariu žvilgsniu ir linkime niekada neprarasti vilties.

Ši mūsų kelionė turėtų būti nepaprasta. Aš, mano sūnus ir mano mylimasis visi trys leidžiamės į kelionę po svajonių

miestus, Toskanos kalvas, Provanso karščiu alsuojančius kaimus su ypatingu tikslu – atrasti save, savo šeimą iš naujo, pajusti gyvenimo be ligos skonį. Kankinantys ir žeminan-tys medicininiai tyrimai, ligoninių koridoriai, amžinas lau-kimas – koks bus tyrimų atsakymas, ar gausiu reikalingus vaistus, ar negrįš liga, mus visus nuvargino ir išsekino. No-rim pajusti, ką reiškia gyventi negalvojant apie tai, kas bus, gyventi šia diena, diena be ligos, vaistų ir ligoninių kvapo.

Noriu nuvykti į Luką – miestą, kurį pažįstu tik iš knygos ir apie kurį svajojau visą laiką sirgdama. Likus keliems mė-nesiams iki diagnozės aš lydėjau šios knygos autorių, pasau-lyje žinomą rašytoją ir tiesiog gražų, intelektualų vyrą Jensą Christianą Grondalį per pasivaikščiojimus po Vilnių, pažin-dinau su garsiais Lietuvos žmonėmis ir padėjau duodant in-terviu. Nepatikėsite, bet šis malonus įvykis buvo mano tie-sioginis darbas – tiksliau sakant, ta reta akimirka, kai gavus projektą norisi dainuoti iš laimės. Atsidėkodamas jis pado-vanojo man savo naujausią romaną su autografu. Jis vadino-si „Luka“, ir tam tikra prasme buvo apie mane.

Luka buvo pasiklydusi gyvenime, ji ieškojo savęs ir ne-galėjo rasti tol, kol avarijoje neprarado regėjimo. Tada, po ilgo klaidžiojimo dvasinėje ir dabar jau fizinėje tamsoje, ji pradėjo matyti širdimi. Kai pirmą kartą skaičiau „Luką“, ne-maniau, kad, neprabėgus nė pusmečiui, teks išgyventi kažką panašaus – netektį, skausmą, savęs praradimą, išdavystę, su-grįžimą į gyvenimą. Pasveikusi ir širdimi praregėjusi Luka patraukė į Italiją, į miestą, kurio vardu ji ir buvo pavadin-ta. Luka – gražus viduramžiškas miestas-tvirtovė, kuriame gimė Giacomas Puccinis ir kuriame Luka pagaliau pasijuto radusi namus savo neramiai sielai ir atradusi save. Tą patį norėjau pakartoti ir aš. Ir man pavyko.

Tiesa, nepamirštu, dar 11 mėnesių kas tris savaites turė-siu gyventi pagal griežtą grafiką ir „sėstis ant adatos“ – gauti dar vieną herceptino dozę (jeigu tik nesutriks jo finansavi-mas – ši baimė persekios mane visą gydymosi laiką, nes kas keletą mėnesių medikai vis iš naujo svarstys, ar dar liko pa-kankamai medikamentų, kad būtų galima tęsti gydymą).

Nepaisant to, jaučiuosi visiškai sveika ir visiškai nauja Erika – be menkiausio ligos pėdsako. Tiesa, energijos lygis dar vis kritęs – nebėra pusės to vulkano, kuris kunkuliuoda-vo mano viduje. Ir turbūt jau niekada nebebus, deja...

Bet man patinka ta naujoji Erika. Ji drąsesnė, rames-nė, moteriškesnė, nebesijaudinanti dėl smulkmenų ir atei-ties, mokanti priimti pagalbą ir nebijanti būti silpna. Man patinka naujoji, niekur neskubanti Erika, besimėgaujanti Provanso saule, kalbanti prancūziškai su netobulu akcentu, nardanti Viduržemio bangose, žvejų kaimeliuose pakrantės restoranuose valganti „gambas flambe“ bei laužanti „creme brulee“ karamelinę plutelę. Jeigu jūs dabar jos paklaustu-mėte, kas tu esi, ji atsakytų: „Aš esu Erika, laiminga mote-ris, kuri myli gyvenimą ir nori juo mėgautis. Aš jus visus labai myliu“.

2007 m. liepos pabaiga

IŠ MEDICINOS ISTORIJOS

2010 / nR. 28 / 11 Psl. OnKOlOgO PuslaPiai

Nuo cirulninkų iki mokslinės chirurgijos

doc. dr. dalia Triponienė,Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų

klinika

Vilniaus chirurgų (cirulninkų) brolijai (Fraternitas chi-rurgorum Vilnensis) sukako 500 metų. Su Vilniaus cirulnin-kais mus sieja labai svarbi chirurgijos dalis – amatininkiško-ji, sugebėjimas dirbti rankomis. Mokslinė chirurgija senojo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete iš Vilniaus chirur-gų brolijos perėmė chirurginės etikos normas ir įgūdžius.

Ši brolija buvo pirmoji chirurgų organizacija Rytų Euro-poje. XV ir XVI a. diplomuoti gydytojai – „filosofijos ir medi-cinos daktarai“, kaip jie save vadino, chirurgija neužsiimdavo, mat fizinis – rankų darbas buvo laikomas negarbingu.

1781 m. lapkričio 24 d. įkūrus Vilniaus universiteto Medi-cinos fakultetą mokslinė chirurgija sugriovė Vilniaus chirurgų brolijos instituciją.

Teisingą Vilniaus chirurgų brolijos įkūrimo datą yra minėję doc. V. Michelmacheris (1957) ir dr. G. Galkutė (1971). Jų dar-buose teigiama, kad brolijos įstatai parašyti 1509 m. lotynų ir rusų kalbomis. Įstatai rėmėsi karališkąja privilegija ir buvo pa-laikomi miesto valdžios, jie turėjo įstatyminę galią. Įstatų teks-tas yra išlikęs nebaigtoje spausdinti Henriko Lovmianskio kny-goje „Akty cechow Wilenskich“ („Vilniaus cechų aktai“) ir sau-gomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.

Kaip seniau tapdavo chirurgais

Tais laikais kandidato į chirurgus mokslas trukdavo 12 metų. Trejus metus kandidatas mokydavosi pas vieną meistrą, vėliau šešerius metus keliaudavo po įvairias šalis ir pas įvai-rius to amato meistrus mokydavosi patyrimo ir miklumo. Tik po to galėdavo pasirinkti vieną kurį Vilniaus brolijos meistrą ir čia dirbdavo dar trejus metus. Taip teoriškai ir praktiškai pa-sirengęs, kandidatas į meistrus laikydavo egzaminus, kuriuo-se dalyvaudavo medicinos mokslų daktaras ir keli labiausiai įgudę miesto meistrai. Būdavo reikalaujama, kad egzaminuo-jamasis pažintų visas žmogaus ligas, kurias gydo chirurgai. Atsakęs į pateiktus teorinius klausimus, kandidatas į meistrus dar laikydavo praktinius egzaminus – išgaląsdavo skustuvą, žirkles, paruošdavo flebotomą (prietaisą kraujui leisti) ir dvi savaites gamindavo nurodytus tepalus bei pleistrus. Jei įvyk-dytą darbą susirinkusi komisija įvertindavo gerai, būsimajam chirurgui būdavo išduodamas diplomas, sutvirtintas brolijos antspaudu. Po iškilmingos vakarienės, kurioje dalyvaudavo meistrai su žmonomis, jaunasis specialistas būdavo įrašomas į miesto piliečių knygą. Taip prasidėdavo savarankiškas jau-nojo meistro darbas.

Vilniaus chirurgai teikdavo visą tuo metu įmanomą chirur-ginę pagalbą gyventojams, patys ruošdavo tvarsčius, tepalus, balzamus. Kaip miesto gyventojai, Vilniaus chirurgai turėjo savo pilietinių pareigų – karų metais, kardais ir muškietomis ginkluoti, jie stodavo ginti miesto sienų, lydėdavo kariuome-nę jos žygiuose, gydydavo sužeistus karius.

Cirulninkai – „išorės medicinos“, o diplomuoti dak-tarai – „vidaus medicinos“ specialistai

Vilniaus barzdaskučių cechas oficialiai vadinamas Vil-niaus chirurgų brolija – Fraternitas Chirurgorum Vilnensium. Šis pavadinimas figūravo brolijos dokumentuose ir antspaude, kuris išliko Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraš-tyno fonduose. Tokie ankstyvųjų naujųjų laikų susivienijimai (cechai – brolijos) vienijo tam tikrą amatininkų grupę, kuri sprendė savo profesinius reikalus – priėmimo į broliją, profe-sinio apmokymo, kvalifikacijos kėlimo, visuomeninio statuso ir kitus klausimus.

Antspaudas yra vienas seniausių žinomų chirurgų brolijų antspaudų Lietuvoje ir Lenkijoje. Jame pavaizduoti chirurgų patronai šv. Kozma ir Damijonas, apsivilkę tų laikų drabu-žiais, laikantys rankose indus vaistams. Fone lentynėlė me-dikamentams ir chirurginiai instrumentai. Aplinkui užrašas „Fraternitas Chirurgorum Vilnensium. 1552“.

Apie cirulninkų chirurgų teiktą medicinos pagalbą pa-sakoja tiek išlikę dokumentai, tiek archeologiniai radiniai.

Sprendžiant iš išlikusių dokumentų, cirulninkų chirurgų dar-bas buvo labai vertinamas, jiems buvo gerai atlyginama.

Cirulninkai buvo laikomi „išorės medicinos“ specialistais, tuo tarpu diplomuoti medicinos daktarai tada buvo „vidaus medicinos“ specialistai. Cirulninkai, apibūdinant juos dabar-tiniais termininais, buvo chirurgai, traumatologai, dermatove-nerologai, odontologai ir teismo medikai. Iš dalies jie buvo ir farmacininkai: tepalus ir miltelius barzdaskučiai pasigamin-davo paprastai patys.

Cecho chirurgus keičia gydytojai chirurgai, baigę Vilniaus universitetą

1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, neteko galios ir senosios karališkosios privilegijos, kuriomis rėmėsi cechų teisės.

XVIII a. devintajame dešimtmetyje cecho autoritetas ir reikšmė dar buvo tiek dideli, kad Vilniaus universiteto Medi-cinos fakulteto profesorius Jokūbas Briotė (Jacobus Briottet, 1746–1819), taip pat ir kai kurie kiti profesoriai įsirašė cecho nariais. Prof. Jokūbas Briotė, norėdamas padidinti chirurgijos vaidmenį, ėmėsi mokyti Vilniaus chirurgus.

Tačiau XVIII a. pabaigoje padėtis ėmė greitai keistis. „Fra-ternitas Chirurgorum Vilnensium“ pradėjo nykti įkūrus Medi-cinos mokyklą Vilniuje. Jos nariai negalėjo varžytis su gydyto-jais. Cecho chirurgus pamažu keitė gydytojai chirurgai, baigę medicinos mokslus Vilniaus universitete. Geresniu darbu jie įgijo gyventojų pasitikėjimą ir nukonkuravo cecho chirurgus.

Vilniaus chirurgų brolija-cechas, gyvavusi 300 metų, buvo panaikinta valdžios nurodymu 1833 m. Tačiau pavieniams ci-rulninkams, išlaikiusiems atitinkamus egzaminus, dar buvo leidžiama verstis savo cirulnėse mažąja chirurgija. Tokie ce-cho likučiai – cirulnios, savotiškos „me-dicinos įstaigos“, išsilaikė Lietuvoje iki pat XX a. pradžios.

„Fraternitas Chirurgorum Vilnen-sium“ gyvavo daugiau kaip 300 metų. Nė viena kita medicinos draugija Lietu-voje neturėjo ir neturi tokios ilgos isto-rijos. Ir beveik visą šį laiką „Fraternitas Chirurgorum Vilnensium“ buvo vienin-telis chirurgijos atstovas Lietuvoje.

Vilniaus universitetas pradeda rengti specialistus chirurginiam darbui

Šalia cirulninkų medicinos XVIII a. pabaigoje Vilniuje atsiranda mokslinė medicina. Ji pradėta įgyvendinti per Vil-niaus universiteto Medicinos fakultetą, įkurtą 1781 m. lapkričio 24 d., ir per li-gonines, kurios veikė Vilniuje ir iki Me-dicinos fakulteto. Mokslinė chirurgi-ja neišaugo iš cirulninkų institucijos. Ją organizavo arba visiškai nauji žmonės, dauguma net ne LDK piliečiai, arba vil-niečiai bei gydytojai iš kitų LDK vietų, kurie buvo baigę medicinos mokslus užsienyje. Medicinos fa-kultete susibūrę gydytojai ir profesūra dirbo remdamiesi tuo-metinio mokslo teikiamomis žiniomis, kurios plito į Lietuvą iš Vakarų Europos.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas nuo pat pra-džių įtraukė į savo programas tiek teorinę, tiek praktinę chi-rurgiją. Universitetas pradėjo rengti jaunus specialistus chi-rurginiam darbui. Su šiais specialistais cirulninkai, žinoma, konkuruoti negalėjo ir tapo ,,antros rūšies“ specialistais. Jų medicininėmis paslaugomis naudojosi tik varguomenė, ku-riai mokslinė chirurgija buvo neprieinama. Iš pradžių cirul-ninkystė dar buvo Medicinos fakulteto paskaitų tvarkaraš-čiuose, tačiau 1783 m. šis dalykas iš tvarkaraščių dingo. Jis užleido vietą ,,teorinei chirurgijai“. Chirurgija nustojo būti amatu, ji virto mokslu.

Ją pradėjo dėstyti prancūzas Mykolas Renjė (Nicolaus Re-gnier, 1723–1800). Įkūrus Medicinos fakultetą, jis suorganiza-vo Anatomijos ir chirurgijos katedrą, dėstė akušeriją. 1775 m. iš Paryžiaus pakviečiamas Jokūbas Briotė. 1787 m. jis tapo praktinės chirurgijos profesoriumi, dėstė operacinę chirurgiją, kurią iliustruodavo anatominėmis demonstracijomis. Mykolą Renjė ir Jokūbą Briotė reikia laikyti mokslinės chirurgijos ir akušerijos pradininkais Lietuvoje.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas greit sustiprėjo, kvietė profesorius iš Vakarų Europos ir rengė profesorius sa-vomis jėgomis Vilniuje.

diplomuoti gydytojai buriasi į draugiją, įkuriama Chirurgijos klinika

Vilniuje brendo būtinybė diplomuotiems gydytojams susi-jungti į draugiją, kuri galėtų spręsti profesinius uždavinius – ir praktinius, ir mokslinius.

Tokia draugija įkuriama Jozefo Franko iniciatyva 1805 m. Tarp 15 jos įkūrėjų – trys chirurgai: J. Šlegeris (štabschirur-gas), E. Einholmas (karo medicinos inspektorius) ir J. Šim-kevičius (medicinos ir chirurgijos mokslų daktaras), kurie pa-sirašė po Vilniaus medicinos draugijos įstatais. Vienas iš šios draugijos tikslų buvo skleisti medicinos mokslo žinias tarp gydytojų ir šviesti visuomenę. Draugijos veikla sudavė smū-gį cirulninkystei.

Chirurgai Vilniaus medicinos draugijoje visada buvo akty-vūs: skelbė naujoves, demonstravo ligonius, skaitė pranešimus ir puoselėjo draugijos veiklą. Dalyvavo visose labdaringose akcijose – teikė nemokamą pagalbą miesto gyventojams.

1808 m. įkuriama Chirurgijos klinika. Jos įkūrėjai – J. Brio-tė, J. Šimkevičius, J. Frankas, J. F. Niškovskis. Tai buvo naujo-vė. Pirmasis Chirurgijos klinikos vadovas ir vienas svarbiausių organizatorių buvo Jonas Fridrichas Niškovskis (1774–1816), baigęs Vilniaus universitetą ir jame tapęs profesoriumi. Vie-na iš solidžiausių Vilniaus chirurgijos figūrų buvo labai geras chirurgas Jokūbas Šimkevičius, puikiai dėstęs chirurgiją Vil-niaus universitete, parašęs didžiulį chirurgijos vadovėlį, daug straipsnių ir iš kitų medicinos sričių, daugiausia pediatrijos.

J. F. Niškovskiui mirus, 1817 m. Chirurgijos klinikos vadovu tapo Vaclovas Pelikanas. Kiek vėliau klinikai pradėjo vadovauti Konstantinas Porcianka (1793–1841), vilnietis, 1818 m. baigęs Vilniaus universitetą ir tapęs šio universiteto profesoriumi.

Per Vilniaus medicinos draugiją Vilniaus chirurgai palaikė glaudžius ryšius su kitais Europos chi-rurgais, ypač gerai buvo informuoti apie Vakarų Europos medicinos ir chirurgijos laimėjimus.

uždarius Vilniaus universite-tą – ypatingas Vilniaus medicinos draugijos vaidmuo

Vilniaus medicinos draugijos ir chi-rurgų veikla uždarius Vilniaus universi-tetą 1832 m. ir Vilniaus medicinos chi-rurgijos akademiją 1842 m. buvo ypač svarbi. Vilnius neturėjo aukštosios medi-cinos mokyklos net 77 metus, iki 1919-ųjų. Chirurgų edukaciją palaikė tik Vil-niaus medicinos draugija. Kaip sakė is-torikas prof. Antanas Kulakauskas, Vil-niaus medicinos draugija tapo universi-tetinės tradicijos šviesa.

Dar ilgai po to, kai fakultetas buvo uždarytas, palanki Medicinos fakulteto ir Medicinos chirurgijos akademijos įta-ka medicinos ir chirurgijos mokslui Lie-tuvoje buvo jaučiama tikrosios fakulteto dukters – Medicinos draugijos dėka. Vil-

nius dar ilgai buvo vienas iš pažangiausių medicinos židinių Rusijoje ir Rytų Europoje.

Išlikusiuose Vilniaus medicinos draugijos protokoluo-se randame duomenų apie chirurgų perskaitytus pranešimus. 1843–1919 m. buvo skaityta daug pranešimų apie šautinius sužalojimus, pilvo organų chirurgiją, žarnų rezekciją, pilvo pūlinių gydymą, chirurginį skrandžio ligų gydymą, skrandžio opos diagnostiką ir gydymą, apendicitą ir jo gydymą.

Reikia pabrėžti chirurgų novatoriškumą minimu laikotar-piu – 1886 m. atlikta pirma sėkminga ovariotomija, 1886 m. pradėtas chirurginis pleurito gydymas, 1903-ieji – širdies chi-rurgijos pradžia.

XIX a. ir XX a. pradžioje Vilniaus chirurgai jau darė dide-lių sąnarių rezekcijas, egzartikuliacijas ir galūnių amputacijas, buvo sėkmingai gydomi lūžę kaulai ir atstatomi išnirę sąnariai.

Stepono Batoro universiteto laikotarpiu (1920–1939) chi-rurgai neturėjo savo sekcijos. Jie veikė Vilniaus medicinos draugijoje.

Daugiausia dirbo chirurgai, baigę mokslus Tartu universite-te: Tadas Dembovskis, kuris gerai operavo pilvo organus, J. N. Michnevičius – pirmasis Vilniaus proktologas, pasiūlęs savo hemoroidinių mazgų operavimo metodą, prof. Jozefas Kazi-mieras Ziemackis, 1919–1925 m. dėstęs operacinę chirurgiją ir įkūręs Bendrosios chirurgijos katedrą, Anatomijos muziejų.

(Nukelta į 12 psl.)

Chirurgų patronai šv. Kozma ir Damijonas

Vilniaus chirurgų brolijos antspaudas

1552 m.

ĮDOMYBĖS

OnKOlOgO PuslaPiai 2010 / nR. 28 / 12 Psl.

Redakcijos adresas:Vilniaus universiteto Onkologijos institutasSantariškių 1, LT-08660 VilniusTel. 278 67 33, Faksas 272 01 64El. paštas: juventa.sartataviciene@vuoi.lt

Redakcinė kolegija: Prof. K. P. Valuckas (pirmininkas) Dr. J. VesėliūnasDr. V. Atkočius Dr. J. DidžiapetrienėB. Aleknavičienė Dr. E. Aleknavičius Dr. R. AmbrozaitisDr. E. Janulionis A. Grėbliūnienė

Redakcinė grupė:Juventa SARTATAVIČIENĖ

vyriausioji redaktorė

Gražina PRUSKUVIENĖredaktorė ir kalbos

redaktorė

Jūratė TAMOŠAUSKIENĖmedicinos redaktorė

Edmundas PAUKŠTĖfotografas

Tiražas 1500 egz.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius

Tel. (+370 5) 273 33 47Faks. (+370 5) 273 31 40

El. p. priemimas@petroofsetas.lt, www.petroofsetas.lt

Dizainerė Agnė Jagminaitė, UAB „Petro ofsetas“

Italų kinofilmo kūrimo aikštelė – Onkologijos institute

gegužės pirmąją savaitę Vu Onkologijos instituto Kompleksinio gydymo poskyryje ir Priėmimo pos-kyryje dirbo beveik 40 žmonių – italų ir lietuvių pro-fesionalių kino gamintojų – grupė, kurianti keturių dalių veiksmo filmą „Ratilai vandenyje“.

Kadangi pagal scenarijų filmo veiksmas vyksta ir Itali-jos ligoninėje, Lietuvoje buvo ieškoma gydymo įstagos, la-biausiai primenančios Italijos ligonines. Malonu buvo iš-girsti, kad VUOI klinikų skyriai visiškai atitinka italų – gero estetinio skonio ir garsiausių pasaulyje dizainerių šalies atstovų – supratimą.

Pasirašydami sutartį su UAB „Nordic Productions“, ita-lų filmo gamybos partneriu Lietuvoje, šiek tiek nerimavome. Kaip sutilps tokia gausi kūrybinė grupė Kompleksinio gydy-mo poskyryje (Priėmimo poskyris šiek tiek erdvesnis, be to, filmavimo darbai ten buvo numatyti savaitgalį), kaip išsiteks apšvietimo, filmavimo, įgarsinimo ir kitokia įranga, kaip pa-vyks dailininkams iš palatų, kabinetų ir tvarstomojo padaryti reanimacijos palatą, encefalografijos kabinetą, ištaigingą pro-fesoriaus darbo kabinetą ir t.t.

Prasidėjus pasiruošimo darbams ir atsiradus itališkiems užrašams ir nuorodoms, mūsų nerimas dingo. Visa Babelio bokšto erzelynė nurimo, pasirodė esanti suderintų veiksmų, žmonių, tarnybų visuma, kuri dirba tiksliai kaip laikrodžio mechanizmas.

„Turėjome gerą progą stebėti, kaip planuojama 12 val. darbo diena ir tiksliai vykdomas dienos darbo planas, o svar-

biausia – kaip netrukdydamos viena kitai dirba visos kinema-tografininkų darbo grupės, – papasakojo Kompleksinio pos-kyrio vyresnioji slaugos administratorė Lilija Kiežun. – Kaip susikaupę ir kūrybiškai nusiteikę vaidina aktoriai, paklusdami režisieriaus norams ir kartodami tą pačią, kad ir nežymiausią sceną vis iš naujo. Sužavėjo jų sugebėjimas atsistojus kur nors atokiau ir nekreipiant dėmesio į aplinkinį šurmulį susikaupus kartoti savo tekstą...“

„Nordic Productions“ direktorė prodiuserė Milda Leipu-tė pritarė idėjai pabandyti ruošti medžiagą scenarijui onkolo-gine tema: juk čia, Onkologijos institute, yra prabėgę gausy-bė gyvenimiškų karjeros, meilės, nusivylimų, tragedijų, vil-ties istorijų.

Daryk, kas nepadaroma,siek nepasiekiamo,gardžiuokis tuo, kas be skonio,skaitykis su nereikšmingu kaip su svarbiu,iš mažo padaryk, kad būtų gausu,į priešiškumą atsakyk dorybe;tikėkis, kad gali būti sunku, nors kol kas dar lengva,mažus pasiekimus paverski dideliais.

Lao-Tzu (6 a. pr. K.)

Slaugytojų dienos proga dėkojame savo skyriaus vy-resniajai slaugos administratorei Stasei Malakauskienei už supratingumą, objektyvumą ir moralinę paramą mūsų sunkiame darbe.

Operacinės skyriaus personalas

„Daktare, ačiū, kad Jūs esate!“

Širdimi į širdį, meilę su meile – atiduoti einu...Šių žodžių vertas gydytojas chirurgas onkologas

Vytautas Čepulis, kuris savo profesionaliu darbu, nuo-širdumu gydo labai sunkius ligonius, taip pat sąžiningai vykdo Hipokratui duotą priesaiką.

Daktare, ačiū, kad Jūs esate!Sėkmės Jums!Naujo kūrybinio impulsolinki pacientė iš Kauno R. G.

Nuoširdžiai sveikiname jubiliatus,

atšventusius50-ąJĮ gimTadienĮ

Priėmimo posk. vidaus ligų gydytoją–terapeutę Tatjaną Rudienę

Chemoterapijos sk. su dienos stacionaru administratorę Audronę Darulienę

Operacinės sk. slaugytojo padėjėją Česlavą Baturo

Inžinierinis ūkio sk. vyresnįjį specialistą Gediminą Vladą Vaitiekūną

60-ąJĮ gimTadienĮ Inžinierinio ūkio sk. inžinierę–metrologę

Mildą Valienę

Anesteziologijos ir reanimacijos sk. slaugytojo padėjėją Jevgeniją Kerno

Fitoterapijos laboratorijos vedėją medicinos biologą Juozą Ruolią

Chemoterapijos sk. su dienos stacionaru onkologę chemoterapeutę Joaną Rutkauskienę

Anesteziologijos ir reanimacijos sk. anesteziologą–reanimatologą Albiną Mekšriūną

Konsultacinės poliklinikos sk. medicinos registratorę Mariją Girskienę

SUKAKTYS

PADĖKA

Tarp žymesniųjų – profesorius Kornelis Micheida, ypač krei-pęs dėmesį į skrandžio ligas, ūmias pilvo organų ligas (buvo jų gydymo novatorius, storųjų žarnų chirurgijos žinovas).

Kylanti universitetinė medicina – cirulninkai jiems buvo nepakeliui

Cirulninkai Vilniuje buvo pasiekę aukštą amato lygį. Kurį laiką jie neatsiliko nuo kitų Europos šalių, nes važiuodavo pa-sižiūrėti, kaip dirba jų amato broliai Vakaruose. Brolija griež-tai kontroliavo ne tik techninius šio amato žmonių sugebėji-mus, bet ir etinių normų laikymąsi. Palyginti vėlai įsikūrus Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui, cirulninkai gydė Vilniaus gyventojus daugiau nei 300 metų.

Chirurgų brolijos sąsaja su Vilniaus universitetine medici-na buvo silpna. Universiteto profesoriai pasižymėjo didžiule erudicija, puikiomis anatomijos žiniomis, sugebėdavo atlikti stebinamai sudėtingas tam laikotarpiui operacijas. O cirulnin-kai buvo tik meistrai. Nors randame žinių, kad Vilniaus uni-versiteto profesoriai bandė juos mokyti mokslinės chirurgijos pagrindų, tačiau jie neįstengė net mažumėlę priartėti prie savo mokytojų, kad ir kaip šie nuoširdžiai mokė. Vis dėlto yra įdo-mių faktų, rodančių, kad universiteto profesoriai chirurgai ir iš cirulninkų mokėsi kai kurių veiksmų, kurie labai svarbūs tei-kiant, kaip mes dabar vadiname, ambulatorinę, skubiąją medi-cinos pagalbą. Cirulninkystę randame ir Medicinos fakulteto paskaitų tvarkaraščiuose, tačiau ji tesilaikė 2 metus.

Galima justi, kad tarp cirulninkų ir universitetinės chirur-gijos susidarė kelių šimtmečių properša. Susidūrė skirtingų epochų kultūros: XVI amžiaus gydymo amatas ir ant mokslo sparnų kylanti universitetinė medicina.

Pagal SPECTRUM, Vilniaus universiteto žurnalą

(Atkelta iš 11 psl.)

Nuo cirulninkų iki mokslinės chirurgijos

Galbūt būsimo filmo scenarijus prasidės scena, kai jau-na, žavi skyriaus vyresnioji slaugos administratorė randa po durimis pakištą žavaus vyriškio italo raštelį, kviečiantį į pasimatymą...

Beje, tai tikras faktas.

Pagrindiniai kino „fabriko“ žmonės: operatorius Lorenzo Ado-risio, režisierius Umberto Marino, režisieriaus asistentas Lorenzo Molossi

Skyriaus vyresniosios slaugos administratorės Lilijos Kiežun kabi-netas trumpam tapo psichiatrės kabinetu

Regimantas Adomaitis, vaidinantis mažąją pacientę konsultuojan-tį profesorių, atidžiai klauso vertėjo pastabų: lietuvių aktoriaus lūpos turi judėti taip kaip tariant itališkus žodžius