VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

KULTROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS

MENINIO UGDYMO KATEDRA

Dovil Medeiyt

OPEROS CHORO DAINININKO MENIN PATIRTIS

IR JOS SKLAIDA SPEKTAKLIO KONTEKSTE

Magistro darbas

Muzikos edukologija

Darbo vadovas: prof. dr. Jonas Kievias

Vilnius, 2009

2

Darbo autorius: Dovil Medeiyt

...........................................

(paraas)

Darbo vadovas: prof. dr. Jonas Kievias

...........................................

(paraas)

Recenzentas: doc. eslovas Radinas

...........................................

(paraas)

3

TURINYS

VADAS.....................................................................................................................................4

I. OPERA KULTROS IR ASMENS MENINS PATIRTIES IRAIKA..........................9

1. Opera: itakos ir raida.....................................................................................................9

1.1. Teatras operos itakos.....................................................................................9

1.2. Operos atsiradimas ir raida...............................................................................12

1.3. Opera ir teatras Lietuvoje.................................................................................45

2. Dainininko vaidmuo prasminant oper scenoje...........................................................51

2.1. Spektaklio menin tikrov................................................................................51

2.2. Operos choro dainininkas ir jo vaidmuo spektaklyje........................................55

2.3. Dainininko menin-muzikin kultra...............................................................59

2.4. Operos choro artisto menin patirtis.................................................................66

3. Operos interpretacija iuolaikins kultros kontekste...................................................75

3.1. Vokalini partij ruoimas................................................................................75

3.2. Vokalini partij prasminimas scenoje............................................................78

II. OPEROS CHORO DAINININKO GALIMYBS SKLEISTI MENIN PATIRT SPEKTAKLYJE..........................................................................................................................88

1. Operos choro dainininko menin patirtis kultros kontekste.........................................88

1.1. Operos choro dainininko menins patirties pltra.............................................89

1.2. Operos choro dainininko menins patirties sklaida visuomenje......................96

2. Operos choro dainininko menin patirtis spektaklyje...................................................101

2.1. Operos choro dainininko menin raika spektaklyje........................................102

2.2. Spektaklis erdv operos choro dainininko meninei sklaidai.........................104

BENDROS IVADOS..............................................................................................................108

LITERATRA..........................................................................................................................110

SANTRAUKA...........................................................................................................................116

SUMMARY...............................................................................................................................117

PRIEDAI....................................................................................................................................119

4

VADAS

Temos aktualumas. Lietuva pasiymi chor vairove: akademiniai, banyi, etnins

(folkloro) krypties chorai, vokaliniai ansambliai. Tarp j yra ir profesionali teatr chorai. Tokiu

bdu chor ir j veiklos vairov sikomponuoja viening alies kultros puoseljimo ir

lavinimo sistem. Patvirtinta valstybs ilgalaiks raidos strategija nustato pagrindines kultros

raidos kryptis puoselti etnin kultr, vietos tradicijas, sudaryti slygas visuomenei dalyvauti

kultros veikloje (LR Seimo 2002-11-12 nutarimas Nr. IX-1187 / inios, 2002, Nr. 113-5029).

Tai gairs vertinant ir profesionali teatr, juose esani chor veikl, nagrinjant j paskirt ir

poveik visuomens kultrai.

Nuolat kintanti postmoderni kultra skatina ugdyti teatr irov, muzikos klausytoj.

Taiau profesionaliems teatrams ir j chorams taip pat tenka rpintis ir savo daininink

atitinkamu meniniu-muzikiniu ugdymu. Tai reikia, kad auktojoje mokykloje parengtas

dainininkas turi nuolat derintis prie kintanios aplinkos kultros, tobulinti savo menin patirt ir

jos sklaidos galimybes. Tai nulemia ir operos daininink veiklos tobulinim chore, ir operos

teatro paskirt tvirtinant visuomenje postmodernistin kultr. Taip ikyla operos choro

dainininko muzikins patirties ir jos sklaidos tobulinimo, apskritai operos daininink, meninio

ugdymo udaviniai.

Menas yra vienas i asmenybs ugdymo veiksni, kuris skatina individualios menins

kultros bei dvasins vertybi sistemos raid. ,,Menas, kaip vienas tautos dvasins kultros

rodikli (liaudies ir profesionalaus meno visuma), yra ne tik vaizduots krini iraika, bet ir

fizins bei dvasins tikrovs painimo altinis. Todl jo reikia mokytis ne vien tam, kad gytume

kokio nors profesionalumo, bet svarbiausia kad ilavintume estetin skon, gebjim vertinti

gro, kad juo taurintume ir prasmintume vidin gyvenim, gebtume kurti gro (Jovaia L.,

2002, p. 137). Todl meninis ugdymas yra itin svarbus procesas, kuriame skatinama kurti,

puoselti ir pltoti meno tradicijas bei vertybes. Tai veikia mog kaip asmenyb, formuoja jo

poreik menui bei meninei kultrai. Vidinio pasaulio iraika mogus kuria men. Per t proces

pasireikia jo menin kultra, kuri glaudiai siejasi su bendruomens bei paveldo kultra.

Dalyvaujant iame kultros atsinaujinimo ir raidos procese (kuriant), atsinaujina individo

kultra. Tokiu bdu ,,mogus brsta savo tautos sociokultrinje aplinkoje perimdamas jos

vertybes. Tai vyksta nepaisant, kiek mes reikin suvokiame ir kiek jam skiriame dmesio bei

reikms (Kievias J., 2001, p. 79).

Atlikj ir irov meniniu ugdymu rpinamasi ir Lietuvos nacionalinio operos ir

baleto teatre (LNOBT veiklos planas www.opera.lt). Jo veiklos tikslai:

5

- puoselti, kurti ir pltoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir

pristatyti visuomenei iuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, krybikai perteikti pasaulio

muzikines vertybes;

- sudaryti slygas talentingiems jauniems ir pripaintiems Lietuvos ir pasaulio meno

krjams bei atlikjams dalyvauti teatro krybinje veikloje;

- formuoti alies menins kultros vaizd, pristatant usienio alyse nacionalins

muzikins kultros pasiekimus;

- ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomens poreik profesionaliam muzikins scenos

menui.

Siekiant i operos ir baleto teatro tiksl reikalingi kompetentingi menininkai krjai

(reisieriai, scenografai, dirigentai, operos solistai, baleto, choro bei orkestro atlikjai), j

sukaupta menin patirtis ir gebjimas j skleisti ne tik meno inovams, bet ir eiliniam mogui.

Taigi j indlis spektakl yra itin svarus ir reikmingas. Jie, per savo menin patirt, muzikos ir

odio pagalba atskleidia klausytojams tai, kas buvo sumstyta operos kompozitoriaus bei

libreto autoriaus. Oper raytoj, spektakli krj ir j atlikj bendros pastangos sudaro

spektaklio visum, tik j pagalba spektaklis gauna tikrj operos meno prasm. Taigi ugdyti

krj ir atlikj tai pirmiausia ,,ugdyti didels vidins kultros meninink profesional

(Kievias A., 2008, p. 99), kuris geba paveikti klausytoj, jo kultr.

Taiau ne visada klausytojo lkesiai spektaklio metu bna pateisinami, ne visada opera

jam sukelia emocijas, ne visada klausytojas pajunta dvasin pasitenkinim. Visa tai priklauso ne

tik nuo kompozitoriaus sukurtos muzikos ar reisieriaus scenarijaus. Kaip teigia P.

esnuleviit (1998), irovai scenoje matomus ir girdimus vykius, personaus nejuiomis

lygina su savo asmenine patirtimi ir inomais tikrovs reikiniais. ,,Scenos vaizduose mes

atpastame tai, kas galjo bti ar gali atsitikti. Atpastame ne i fabulos iorins istorijos, kuri

danai yra netikrovika , o i aktoriaus sukurto vaidmens (sceninio charakterio) tikinamumo

mogikai suprantam jo rpesi, veiklos, mini ir jausm. Prieingu atveju ms

nedomint ir nejaudint scenoje gyvenani moni likimai. Visa kita (scenografija, viesos,

muzika) ,,pagalbins priemons aktoriaus menui atsiskleisti ar parykinti (esnuleviit P.,

1998, p. 149). Taigi spektaklio poveikis irovui didele dalimi priklauso nuo atlikj

meistrikumo, j menins brandos. Todl vienas i svarbiausi atlikj udavini tobulinti

asmens menin patirt bei jos sklaid spektaklyje.

Operos atlikjo parengim spektakliui galime suskirstyti kelet etap (Kievias A.,

2008, p. 101):

- spektaklio projektas susipainimas (partitros analiz libreto dramaturgijos

analiz);

6

- vaidmens krimas spektaklio detalizavimas (vaidmens muzikinis prasminimas

vaidmens sceninis prasminimas);

- spektaklio meninis sprendimas premjera (spektaklio muzikin dramaturgija

spektaklio scenin dramaturgija);

Apibendrinant galima teigti, kad pirmiausia artisto udavinys yra itin gerai

i(si)studijuoti savo partij. Tik gerai j ,,sisavins atlikjas gals laisvai ir nevaromai jaustis

scenoje, reikti save, skleisti men. Taiau graus partijos atlikimas spektaklio kontekste yra tik

vienas i udavini. Tai tik priemon atskleisti pagrindin operos idj. Sekantis udavinys

krinio suvokimas, jo interpretacija; treiasis krinio visumos (muzikins ir scenins

dramaturgijos) suvokimas ir jos turinio prasminimas meniniame-muzikiniame procese

(spektaklyje).

Tai aktualu ir operos choro dainininkui, kuriam yra ,,svarbus ne tik gerai valdomas

balsas, jo prasmingas skambjimas, menin taiga, bet ir sceninis judesys, santykis su partneriais,

vaidyba, spektaklio dramaturgijos suvokimas. Tai menins iraikos priemoni kompleksas,

padedantis atskleisti personao ypatybes, perteikti menin prasm (Kievias A., 2008, p. 100).

Dainuojant svarbu perteikti muzik, od klausytojui, suadinti jo emocijas, jausmus. Choro

dainininkas spektaklio metu turi tapti tarsi ,,tarpininku tarp krj ir klausytoj (be abejo,

meniniame procese jis taip pat dalyvauja kaip menininkas ir krjas). Todl pagrindinis artisto

udavinys ,,siknyti vaidinam operos persona ir atskleisti jo ,,siel taip, kad klausytojui

bt perteikta tai, kas buvo sumanyta siueto autoriaus, kompozitoriaus bei spektaklio

reisieriaus. ,,Aktorius, susitapatindamas su personau ir veikdamas, traukia irovus aktyv

spektaklio igyvenim. Vyksta itisin spektaklio slinktis, intelektinis ir emocinis spektaklio

suvokimas (Savickait A., 2004, p. 98). Todl atlikjas turi kuo taigiau perteikti pagrindin

krinio idj, sukurti situacij, kad klausytojas tai stebt ne tik atmerktomis akimis, bet ir

,,atvira siela. iam tikslui gyvendinti pads choro dainininko menin patirtis, fantazija ir

interpretacija, kuri irovui yra ypa reikminga. Interpretuodamas atlikjas ugdo savo menin

kultr, atskleidia meninio krinio turin. O ,,meno krinio turinys taip pat remiasi asmens

vidinio pasaulio raika, j materializuojant kultros istorijoje subrandintomis menins veiklos

formomis, priemonmis, j prasme. Tai muzikins ar panaios menins kultros elementai. Jie

yra ir asmens muzikins, ir chorins kultros pagrindas, nes gyjami i aplinkos, i paveldo

kultros. Individualios muzikins kultros ugdymo poiriu tai nepertraukiamas procesas

(Kievias J., 2001, p. 81). Todl btina skatinti ir tobulinti dainininko muzikin raik. inoma,

choro dainininkas, nordamas save ireikti, turi ne tik savo inias ir gebjimus mokti taikyti,

bet ir save kontroliuoti, tobulinti. Darant tai kryptingai menininkas koreguoja savo dvasin bei

menin kultr, brandina save ir kaip atlikj, ir kaip asmenyb.

7

mogus aplinkoje reikiasi remdamasis savo patirtimi, kompetencija mokjimu

vykdyti tam tikr veikl taikant gytas inias, gdius, gebjimus, vertybi visum. Menin

patirtis tai ne tik suformuotas menins patirties modelis, bet ir gebjimas per menin patirt

skleisti savo kultr. Vadinasi, svarbu imokti vertybes tvirtinti spektaklyje, o ne tik atskirai

dainuojant, vaidinant ar pan. Taigi menin patirtis tai asmenybs menins brandos iraika.

Todl operos choro dainininko menin-muzikin patirt sudaro: vokalin patirtis, scenin patirtis

bei spektaklio visuminis sprendimas.

Apie aktori rengim ra J. Miltinis (1999), M. echovas (2008), . .

(1978), P. Brookas (1968), K. S. Stanislavskis (1947; 1951), operos daininink meninio

ugdymo problemas tyrinjo A. Kievias (2008). Scenin patirt ir plastikos ugdym nagrinjo A.

Maeika (2004), A. Adomaityt (1995; 2004), P. esnuleviit (1998), aktoriaus, dirigento ir

reisieriaus darb operos scenoje V. Maeika (1967), aktoriaus rengim ir sceninio judesio

ypatumus V. Bagdonas (2002), A. Savickait (2004), I. Aleksait (2002). Aktoriaus vokalinio

rengimo problemas nagrinjo N. Mamenikien (2004), J. Uinskait (2004), scenos baim R.

Kirliauskien (2000), chor ir jo paskirt papildomojo muzikinio ugdymo sistemoje analizavo J.

Kievias (2001). Taiau konkreiai operos choro dainininko menin-muzikin patirtis kaip

vieninga visuma, jos tobulinimas, kaip pedagogin problema kol kas isamiau nenagrinta. Kita

vertus, nuo atlikjo menins patirties ir brandos priklauso spektaklio kokyb, galimybs ugdyti

irov ir puoselti nacionalin kultr. Todl operos choro dainininko menin patirtis ir jos

sklaida spektaklio kontekste yra aktuali pedagogin problema.

Tyrimo objektas operos choro dainininko menin patirtis ir jos sklaida spektaklio

kontekste.

Tyrimo tikslas apibdinti operos choro dainininko menin patirt ir jos sklaid

spektaklio kontekste.

Tyrimo udaviniai:

1. Ianalizuoti metodin, pedagogin, psichologin literatr, susijusi su operos choro

dainininko menine (vokaline, muzikine bei scenine) patirtimi;

2. Parodyti asmens menins (vokalins, muzikins bei scenins) patirties teorines

prielaidas ir galimybes bei tobulinimo ypatumus;

3. Inagrinti operos choro dainininko menins patirties sklaidos veiksnius spektaklyje;

4. Pagrsti operos choro dainininko menins patirties sklaidos teorin model.

Tyrimo metodai:

1. Metodins, psichologins, pedagogins ir kitos literatros, susijusios su tema, analiz,

padedanti atskleisti tiriamos problemos savitum;

2. LNOBT repertuaro analiz ir choro daininink rainiai duota tema;

8

3. Kiekybin ir kokybin tyrimo duomen analiz bei interpretavimas.

Teorinis pagrindas konstruktyvistins teorijos principai, kurie pabria individualios

informacijos ir ini konstravimo svarb, aktyv mokymsi; akcentuoja bendradarbiavim ir

atradimus, savo veiklos vertinim, skatina kritin mstym. Remiantis konstruktyvizmo teorijos

alinink keliamomis idjomis (Jarvis P., 2001; Jovaia L., 2002; Kievias J., 2001;

Laurinaviit J., 2001 ir kt.) galima teigti, kad inios nra nekintamos ir galutins. inojimas

yra subjektyvus (asmenikas), o jo reikm konstruoja pats asmuo, remdamasis savo asmenine

patirtimi. Todl tyrimo metodologija grindiama individualaus meninio ugdymosi perspektyva,

kuri gali bti modeliuojama remiantis holistiniu (visuminiu) poiriu paiam individui atvir

proces. iame kontekste ir irykja holistinis meninio ugdymo bei saviugdos pobdis

(echovas M., 2008; Miltinis J., 1999; Stanislavskis K. S., 1947; . ., 1978).

Teorinis naujumas ir praktin reikm. Darbe teorikai pagrsta ir praktikai

patvirtinta operos choro dainininko menins patirties ir jos sklaidos tarpusavio priklausomyb,

atskleisti veiksniai, potencialas ir aplinkybs, kurios lemia spektaklio menin kokyb. Menin

patirtis vertinta muzikiniu (vokaliniu) ir raikos scenoje aspektais. J koreguoja veiksniai

(repertuaro, anr, stili ir atlikimo kalb vairov) ir aplinkybs (spektaklio reisieriaus,

dirigento bei dailininko keliami reikalavimai). Visa tai yra orientyrai teorinis saviugdos

modelis, padedantis prasminti operos choro dainininko menin patirt ir jos sklaid kuriant

spektakl.

Tyrimo etapai.

Pirmasis etapas: nagrinta literatra, rengtos priemons tyrimui, studijuoti valstybiniai

vietimo dokumentai, LNOBT repertuaras.

Antrasis etapas: rinkti, sisteminti duomenys.

Treiasis etapas: analizuoti ir apibendrinti tyrimo rezultatai, padarytos ivados,

paraytas darbas.

Darbo struktra ir apimtis. Darb sudaro vadas, dvi dalys, ivados, literatros

sraas, santrauka (lietuvi ir angl kalbomis), 3 priedai. Magistro darbo bendra apimtis 124

puslapiai (118 puslapi be pried). Darbe pateikta 11 lenteli, 3 paveikslai, 3 priedai. Literatros

srae yra panaudoti 89 altiniai.

Padka. U pagalb raant magistro darb, inias, vertingus pasilymus, komentarus

bei kritines pastabas nuoirdiai dkoju savo darbo vadovui prof. dr. Jonui Kieviui, darbo

recenzentui LNOBT choro vadovui doc. eslovui Radinui bei visiems kitiems, vienaip ar

kitaip veikusius io darbo kokyb.

9

I. OPERA KULTROS IR ASMENS MENINS PATIRTIES

IRAIKA

1. Opera: itakos ir raida

Menas tai kryba, per kuri galima ireikti save, perteikti kultros vertybes. Tai

pasakytina ir apie operos men. Opera (it. opera < lot. opera veikalai, kriniai) tai ,,muzikos

anras; sceninis muzikinis veikalas, jungiantis vokalin ir instrumentin muzik, dram,

vaizduojamj men ir ok. Muzikai skiriama men sintezs pagrindo reikm, tekstas (libretas)

dainuojamas (Tauragis A., Ulien E., 2007, p. 23). Panaiai operos svok apibria ir V.

Gerulaitis: ,,opera (it. opera darbas, veikla, krinys) muzikinis draminis krinys, pagrstas

odio, sceninio veiksmo, muzikos sinteze (Gerulaitis V., 1994, p. 54). Taigi apibendrintai

galime teigti, kad opera tai sinkretinis anras, kur sudaro vokalin (solistai, ansambliai,

choras) ir instrumentin (orkestras) muzika bei sceninis veiksmas. Todl ,,vienu metu irovas

girdi muzik, sukonkretint meniniu odiu, ir od, kurio gili prasm padeda atskleisti muzika,

okis, o menin taig sustiprina scenos vaizdas dekoracijos, kostiumai, apvietimas

(Vilkelien A., 2000, p. 9).

Opera, palyginti, yra gana naujas meno anras jai kiek daugiau nei 400 met, taiau ji

yra tapusi ,,viso pasaulio kultr vienijaniu reikiniu. Opera unikalus meno reikinys,

gyvuojantis keturis imtmeius, avintis menine taiga ir gyvybs jga, pritraukiania tkstanius

vairi socialini sluoksni ir estetinio skonio irov. Plati atskleidiam emocij ir vyki

skal, veikj charakteri vairov, netgi paties operos teatro interjero prabanga ir paslaptimi

dvelkiantis spektaklio ikilmingumas pareigoja irov pasiruoti kiekvienam susitikimui su

opera (Vilkelien A., 2000, p. 7). Todl opera, jos itakos ir raidos samprata yra svarbi ugdant

asmens kultr ir modeliuojant menin ugdym.

1. 1. Teatras operos itakos

Pirmosios operos minimos XVI XVII a. sandroje, taiau kalbant apie operos kilm,

reikt grti antikos laikus ir gili senov. ,,Kiekvienos tautos kultroje bt galima rasti

muzikos dramos pradmen. Seniausios muzikos kultros, kuri pdsakai lik antkapi

bareljefuose arba freskose, raytiniuose altiniuose, byloja apie meno itakas i religini apeig,

sujungiani giesm, ok, veiksm, mimik, instrumentin muzikavim (Vilkelien A., 2000,

10

psl. 9). Jau senosiose civilizacijose buvo galima velgti sinkretikumo bruo, kuris reiksi

kaip ,,neatsiejamas odio, muzikos ir veiksmo ryys, kuris labai rykus egiptiei ritualiniuose

himnuose, ind Rigvedoje, kin ,,Shih ching (,,Poezijos knygoje), irann Avestoje, hebraj

,,Giesmi giesmje, graik ,,Iliadoje ir ,,Odisjoje (Andrijauskas A., 1996, p. 37).

Operos bruo galime aptikti pirmyki taut apeigose, ritualiniuose vaidinimuose

(Tauragis A., Ulien E., 2007). Pirmykiai mons, susidr su gamtos jgomis ir iekoj bd

joms permaldauti ar nugalti, sukr magikus ritualus, palydimus okiais, vairiais ksniais,

kuriuos atlikdavo keisdami veido iraik, kno judesius. Atskiri diev gyvenimo, gamtos jg

pasireikimo epizodai, vaizduojami religiniuose ritualuose, traukdavo ir aplinkinius mones,

kurie drauge su apeig atlikjais melsdavosi, juddavo, igyvendavo baim ar diaugsm.

Nagrindami teatro itakas, galime velgti, kad Senovs Egipte ikilming ritual metu

buvo pasitelkiama muzika, poezija, okiai (Andrijauskas A., 1996). ia Diev garbei buvo

rengaimi vaidinimai, kuriuose dalyvaudavo choras, okjai, instrumentiniai ansambliai (Muzikos

enciklopedija, 2000, I tomas). Egipto misterijose galima velgti ir antikins dramos itak.

umeras ir Babilonija. Apie senuosius umero ir Babilonijos spektaklius, vaidintus

prie beveik keturis tkstanius met, ini turime labai nedaug. Taiau ir i negausi altini

suinome, kad toje mums tolimoje epochoje formavosi bsimojo mito apie Orfj kontrai. ia

teatras buvo vienas i svarbiausi tuometins ideologijos ranki (Kupreviius G., 2000).

Japon teatras turi gilias tradicijas. Iki VI a. Japonijoje muzika buvo glaudiai siejama

su ritualu bei rm kultra. Teatras no tai dviej aktori (vienas dvi kauk) muzikin drama,

iaugusi i religinio ritualo, japon liaudies muzikini vaidinim. Jame vyravo monologas,

dalyvaudavo choras, instrumentinis ansamblis, vaidyba buvo slygika (be dekoracij ir grimo),

o kostiumai turjo simbolin reikm. Taigi, is teatras turi vokalins ir instrumentins muzikos,

choreografijos, deklamacijos element. Vliau teatro no tradicijoje, vaidinimuose vartoti komiki

muzikiniai intarpai (Muzikos enciklopedija, 2003, II tomas).

Kitas japon teatras kabukis (jap. ka daina + bu nac. okis + ki meistrikumas)

tai teatras (be kauki), apimantis okio, muzikos ir vaidybos elementus. ia aktoriai dvdavo

puonius rbus, spalvingai grimuodavosi; instrumentin ir vokalin muzika buvo atliekama kaip

akompanimentas kabuki okiamas ar priemon pjess veiksmui, aktori vaidybai parykinti,

emocinei tampai palaikyti. Joje taip pat dalyvaudavo du ansambliai (vienas scenoje, kitas

ukulsiuose), kuriuos sudarydavo dainininkai ir instrumentininkai (Muzikos enciklopedija, 2003,

II tomas).

Indijoje, kuri turi sen ir turting muzikin teatr, aktorius, okjas ir mimas vaidindavo

vairius siuetus. Pavyzdiui, ,,Ramajanos epe galime rasti vaizdiai aprayt gatvs vaidinim,

kuriuose muzika (dainavimas, palydimas instrumentins muzikos) yra tiesiogin vaidinimo dalis.

11

Pirmajame tkstantmetyje iki Kristaus mitologini siuet pagrindu Indijoje susiformavo

liaudika drama-misterija (kartais ir su buitinmis scenelmis). Vaidinimus lydjo gausios

dainos-monologai, o ,,raslilose (ras okis, ratelis; lila aidimas, vaidinimas) irovams buvo

silomos scenos i Krinos gyvenimo (Kupreviius G., 2000).

Kinijos valstybje teatro istorija atspindi ir tautos istorij. Dvaro ir rm menas buvo

pagrstas ritualu ir ceremonijmis. ,,Kin teatras garsja itin rafinuota psichologija, gerai

suprantama metafora, ir muzika alia grimo, kostiumo vaidybos buvo ta visk rikiuojanti grandis,

be kurios teatras likt beformis laike, butaforinis ir pilkas reginys (Kupreviius G., 2000, p. 19).

Taigi, feodalins Kinijos muzikinis teatras kilo i masini rengini su dainomis ir okiais, kurie

skambdavo vairi veni metu. Ansambliai buvo dainuojami unisonu, instrumentai

dubliuodavo dainininkus. Spektakli dekoracijos ir aktori kostiumai buvo labai spalvingi, o

scenoje irovai regdavo domi ,,specialij efekt. Rmuose per pokylius buvo atliekamas

dagu sintetinis muzikos anras, jungiantis instrumentin muzik, dain ir ok. Vliau,

veikiami liaudies muzikos, susiklost ir atskiri operos stiliai (Muzikos enciklopedija, 2003, II

tomas). Kin opera XII XIII a. ir iki iol vadinama ,,klasikiniu kin muzikiniu teatru. XIII a.

viduryje jau inoma 60 vadinam ,,iaurs oper. Gausu io anro krini buvo ir Piet

Kinijoje, kur taip pat liaudies muzikos pagrindu buvo kuriamos ir statomos kin operos

(Kupreviius G., 2000). Bene populiariausia Pekino opera, kuri ilgainiui tapo klasikine

muzikine drama su bdingiausiais nacionalinio Kinijos teatro bruoais.

Senovs graik veikaluose muzika taip pat vaidino labai didel vaidmen, buvo svarbi

senovs Graikijos kultros dalis. Ji buvo reikminga visuomens gyvenime ir glaudiai siejosi su

poezija, okiu. O Antikinse tragedijose muzika buvo neatsiejama nuo dramos ir okio. Manoma,

kad pagrindiniu graik tragedijos impulsu tapo himnas vyno ir linksmybi dievui Dionisui

ditirambas. ,,Dionisijos pati triukmingiausia ir, ko gero, pati svarbiausia senj graik

vent, sklidina nesibaigiani dain bei oki (Muzikos enciklopedija, 2000, I tomas). Graik

teatre aktori skaiius buvo nedidelis, dekoracija kukli, o vieno aktoriaus pasirodymas keliuose

vaidmenyse (vyrai vaidindavo ir moter vaidmenis) reik, kad visas dmesys buvo

koncentruojamas tekst. Dialogai, soliniai vokaliniai numeriai buvo rodomi judanio ir taip pat

dainuojanio choro fone (Kupreviius G., 2000). Manoma, kad graik tragedijose choro partijos

buvo dainuojamos unisonu, o dramos veikjai savo tekst ne deklamuodav, o dainuodav

(Vilkelien A., 2000). Taigi kalbdami apie graik tragedij, jau galime kalbti apie sinkretin

teatro men, kuriame odis, daina ir judesys susilieja visum. Pasak G. Kupreviiaus (2000), is

senovinis teatras buvo neabejotinai profesionalus, nes mgjams tokie sudtingi udaviniai

tiesiog bt nemanomi.

12

Senovs romnai perm graik teatro tradicij, muzik gausiai naudojo renginiuose.

Senovs Romoje labai populiars buvo gatvs farsai, kauki vaidinimai, kuri herojai ne

profesionalai, bet laisva jaunuomen: valstieiai, paprasti mons. Vaidinimai buvo

vienaveiksmiai, tekstus buvo pinamos paiepianios dainos, danai su politiniu turiniu,

kritikuojanios t dien pareignus ir tvark (Kupreviius G., 2000). Senovs romnai muzik

glaudiai siejo su poezija. Cirko ir teatro vaidinimuose dalyvaudavo dideli chorai ir orkestrai;

dramos spektakliuose buvo atliekmi reitatyvinio pobdio muzikiniai numeriai (Muzikos

enciklopedija, 2007, III tomas).

Krikionikoje kultroje taip pat susidar patvari muzikos ir dramos sveikos

tradicija. Pirmasis jos pavidalas buvo Viduramiais susiformavusi liturgin drama, vairi tip

religinio siueto vaidinimai. Istorikai artimiausi operos pirmtakai kai kurie Renesanso

literatros ir muzikos anrai, tarp dramos veiksm vaidintos intermedijos, taip pat idiliko

pobdio pastorals. Ypa svarbus buvo XVI a. pabaigoje atsirads nors ir trumpai tegyvavs

anras, vadinamoji madrigalin komedija, t. y. tam tikro draminio pobdio madrigal ciklas.

Taiau, kaip teigia V. Gerulaitis (1994), operos atsiradim labiausiai paskatino Renesanso

meninink avjimasis antikos menu.

* * *

Apibendrinant aptart mediag, galime teigti, kad operos pradmen galime rasti vairi

taut kultroje. Sinkretikumas, grindiamas odio, muzikos ir veiksmo ryiais, bdingas kulto,

vairi veni ritualams, teatralizuotiems renginiams vairioms pasaulio alims. Palaipsniui i

realaus santykio su aplinka isiskyr siekiamo gyvenimo supratimas ir j atitinkantys vaizdiniai.

Tai teatro itakos. Atsirandant vis naujoms gyvenimo imitavimo formoms, formavosi vairs

menai, tarp j muzika ir jos savitas anras opera. Taip opera tapo kultros iraika. Toki

iraik aktualu vertinti ir iuolaikins kultros kontekste, nes tai yra monijos kultros ir jos

raikos enklai. Todl, interpretuojant oper, svarbu isaugoti to laikmeio kultrai bding

savitum, ypatybes, ir integruoti visa tai iuolaikik visuomens bei asmens kultr ir menin

patirt. iuo poiriu aktualu aptarti tiesiogiai operos atsiradim ir jos raid.

1. 2. Operos atsiradimas ir raida

Renesanso epochoje (pranc. renaissance atgimimas) mons pradjo vaduotis i

viduramikos mstysenos, labiau m domtis senovs graik kultra, j vertybmis.

Renesanso ir baroko epoch sandroje kaip savotikas bandymas atkurti antikin dram, senovs

13

graik tragedij su muzika, atsirado unikalus anras opera. Operos anras, pasak G.

Kupreviiaus (2000, p. 30), ,,gim kaip kit gerai inom anr tsinys. Jame klausytojai girdjo

gatvs muzikos, banytinio choralo, misterij ir apeigini veni muzikos atgarsius. Visa tai

susilyd vientis visum, kuri tik tuo ir buvo nauja, o komponentai seni ir tradiciniai. Taiau

laikui bgant operos anras kito ir vystsi pagal tam tikroms epochoms bding meno samprat,

kultros ypatybes, akcentuojamas vertybes. Todl aktualu apvelgti operos gimim ir jos raid

Baroko, Klasicizmo, Romantizmo, Verizmo bei kitose epochose.

1.2.1. Barokas (XVI a. pr. XVIII a. vid.)

Visas meno akas jungianti opera neatsitiktinai tapo vienu pirmj baroko anr,

,,baroko laikais visas pasaulis ne kart buvo sivaizduojamas kaip teatro scena, kurioje vyksta

mogaus ir istorijos dramos (Vilkelien A., 2000, p. 11). I pradi is anras buvo vadinamas

muzikine drama (drama per musica). Mums inomas operos vardas pirm kart pasigirdo 1639

m. Venecijoje. Nuo tada sutarta iuo terminu vadinti tuos sceninius muzikinius krinius,

kuriuose vyrauja vokalas (Kupreviius G., 2000).

Muzikinse dramose vyravo reitatyvas ir teatrinis deklamavimas. Kalba ia buvo

pabriama kaip svarbiausias veiksnys, o muzika atliko tik pagalbin (pritariamj) funkcij

(iraityt A., 2004). Pasak V. Gerulaiio (1994), operos gimim paruo XVI a. vokalins

monodijos su instrumentiniu pritarimu raida. Senovs Graikijoje monodija (gr. vieno

dainavimas) buvo solinis dainavimas a cappella arba su instrumentu. XVI a. Italijoje,

mgdiojant antik, monodija atgim kaip lyrinio solinio dainavimo su harmoniniu

instrumentiniu pritarimu bdas. Jo anrai arija, solinis madrigalas ir reitatyvas operoje. Du

monodijos tipai ,,kalbamasis (stile recitativo) ir ,,aimanikas (stile lamento) tapo pirmaisiais

dainavimo stiliais operoje. Ilgainiui susiklost pagrindins operos formos: solin arija, arijozo,

kavatina, reitatyvas, chorai, uvertira bei savarankiki orkestriniai epizodai.

Italija

Opera gim Florencijoje, kuri nuo sen laik buvo vienas didiausi Italijos meno

centr. Florencijos didiko Dovanio Bardio (Giovanni Bardi; 1534-1612) namuose rinkdavosi

poetai, muzikai, filosofai, mokslininkai. is brelis buvo vadinamas Florencijos kamerata (it.

camerata bendrija). Jie studijavo senovs filosof Platono ir Aristotelio darbus, graik men.

A. iraityts (2004, p. 135) teigimu, ,,kameratos nariai siek sujungti muzik su poezija kaip

senovs graik lyrikoje, o dram ir muzik kaip antikinje tragedijoje. Aikinta, kad graik

14

tragedija tokia spdinga todl, kad ji bdavo dainuojama, o muzikos udavinys ireikti

poetinio teksto prasmes (Vilkelien A., 2000).

1592 m. kompozitorius Jakopas Peris (Jacopo Peri; 1561-1633) ir poetas Otavijus

Rinuinis (Ottavio Rinuccini; 1562-1621) sukr pirmj muzikos dram (dramma per musica)

,,Dafn (Dafne). 1597 m. ji buvo atlikta didiko Jakopo Korsi (Jacopo Corsi; 1561-1604)

(manoma, kad jis sukr ir dal ios operos muzikos) rmuose. Ms dienas pasiek keletas jos

fragment. Taiau tikraisiais operos atsiradimo metais laikomi 1600, kai buvo sukurti trys

veikalai. Oper ,,Euridik (Euridice) pagal antikin siuet poeto O. Rinuinio libretu sukr

kompozitorius J. Peris. Ji buvo atlikta prancz karaliaus Henriko IV ir Marijos Medici vedyb

proga (Tauragis A., Ulien E., 2007). ventinis operos pastatymas neapsijo be puoni scenos

kostium ar dekoracij. Spektaklio pradioje buvo prologas. Veikalo siuetas vliau daugelyje

oper naudotas antikinis pasakojimas apie Orfj ir Euridik. Tais paiais metais oper tuo paiu

libretu sukr ir Dulijus Kainis (Giulio Caccini; ~1550-1618). Abi partitros po met buvo

ispausdintos ir iki iol ilikusios kaip vienintels ibaigtos t laik operos (Hanning B. R.,

2000). Treij veikal ,,Kefalo pagrobimas (Il rapimento di Cefalo) sukr D. Kainis.

anro ir muzikos stiliaus susidarymui taip pat buvo reikmingas Emilijaus de Kavaljerio (Emilio

de Cavalieri; ~1550-1602) ,,Vaidinimas apie siel ir kn (Rapppresentazione di anima e di

corpo; 1600, Roma) bei kiti jo kriniai (Tauragis A., Ulien E., 2007).

Mantuja. Nors pirmoji opera datuojama 1600 m., taiau V. Gerulaitis (1994) teigia, jog

pirmja pilnaverte baroko opera tapo K. Monteverdio (Claudio Monteverdi; 1567-1643)

,,Orfjas (Orfeo). Ji buvo sukurta (vlgi mito apie Orfj ir Euridik siuetu) ir pastatyta

Mantujoje 1607 m. 1608 m. buvo parodyta jo antroji opera ,,Ariadn (Arianna). Pasak V.

Gerulaiio (1994, p. 54), K. Monteverdis buvo pirmasis kompozitorius, kuris ,,dramatizavo

oper, suteik jai gilaus emocionalumo, muzikinio pilnakraujikumo. Jo operose

susiformuoja arija, kaip ubaigta muzikin forma, daniausiai 3 dali (aria da capo).

Nors pirmosios operos ir sukl visuotin susidomjim, taiau pirmaisiais raidos

deimtmeiais oper pastatymai buvo reti: ,,per artimiausius 30 met buvo sukurti ir pastatyti

vos keli nauji io muzikinio anro kriniai (Hanning B. R., 2000, p. 214). Opera pasiek kitus

ital kultros centrus, gydama nauj bruo.

Venecija. Libretistas, kompozitorius ir atlikjas Benedetas Feraris (Benedetto Ferrari;

1603-1681) ir kompozitorius Franeskas Manelis (Francesco Manelli; ~1595-1667) sukr ir

1637 m. San Kasiano (San Cassiano) teatre pristat oper ,,Andromeda (LAndromeda). Tai

buvo ne tik pirmoji venecijietika opera, bet ir pirmasis vieasis operos teatras apskritai. ,,Tai

buvo tikras lis operos istorijoje (Hanning B. R., 2000, p. 217). Opera, iki tol priklausiusi tik

kilmingiems ir turtingiems auktuomens atstovams, tapo prieinamu menu ir eiliniams monms.

15

Didiulis susidomjimas opera paskatino nauj teatr atsiradim, oper kryb. ia pasirod

ymiausios K. Monteverdio operos ,,Uliso sugrimas tvyn (Il ritorno dUlisse, 1640) ir

,,Popjos karnavimas (Lincoronazione di Poppea, 1642). Lyginant su pirmtakais, K.

Monteverdio operos ymiai didesnio draminio umojo veikalai. Jo operos pasiymjo raikia

melodika, aikia muzikos dramaturgija, rykiomis veikj ir situacij charakteristikomis, jose

ikeliamas orkestro vaidmuo (Tauragis A., Ulien E., 2007).

Po K. Monteverdio ymiausi Venecijos oper kompozitoriai buvo Pjeras Franeskas

Kavalis (Pier Francesco Cavalli; 1602-1676, ymiausia opera ,,Jasonas (Giasone)), Antonijus

estis (Antonio Cesti; 1623-1669, ymiausia opera ,,Orontja (Orontea)), Dovanis Legrencis

(Giovanni Legrenzi; ~1626-1690). Venecijietik oper greitai perm ir kiti Italijos miestai.

Roma. Pirmosios operos Romoje taip pat buvo parodytos rm teatruose. Pirmaisiais

XVII a. deimtmeiais Romos aristokrat rmuose buvo pastatyta Agostino Agadzario (Agostino

Agazzari; 1578-1640), Stefano Landio (Stefano Landi; ~1587-1639) bei kit kompozitori

oper. Dauguma j rmsi mitologiniais, kartais religiniais siuetais arba epizodais i epini

poem (T. Taso, L. Ariosto ir kt.). Spektakli dekoracijos ir kostiumai isiskyr prabanga

(Hanning B. R., 2000).

1632 m. buvo kurtas Barberini rm teatras. Jame parodyta S. Landio opera

,,ventasis Aleksas (Il Sant Alessio) pirmoji istorinio siueto (apie V a. gyvenus ventj)

opera; jos antro ir treio veiksmo angas (sinfonijas) sudaro greito lto greito tempo padalos

vlesns ital operos uvertiros pirmavaizdis (Vilkelien A., 2000). Romos kompozitoriai

sukr ir pastoralini oper. Kita vertus, iame mieste pasirod ir pirmosios komikosios operos.

Pirmoji Virgilijo Mazokio (Virgilio Mazzocchi; 1597-1646) ir Marko Maradzolio (Marco

Marazzoli; ~1602 arba ~1608-1662) ,,Kas kenia, tikisi arba ,,Keniantis tegu tikisi (Chi sofre,

speri, 1639). A. Tauragio ir E. Uliens (2007) teigimu, apie 1700 m. Italijoje sitvirtino vienodas

operos stilius.

Neapolis. Nuo XVII a. pabaigos svarbiausiuoju operos meno centru tapo Neapolis. ia

susiklost vadinamoji Neapolio operos mokykla, kurios atstov kryboje ital baroko opera

gavo visas bdingsias, tipines savybes. ios mokyklos pradininkas buvo Franeskas

Provenzalas (Francesco Provenzale; 1627-1704), ymiausias atstovas Aleksandras Skarlatis

(Alessandro Scarlatti; 1660-1725). Vliau jo krybos principus tvirtino ir pltojo Leonardas

Vinis (Leonardo Vinci; ~1690-96-1730), Nikolas Porpora (Nicola Porpora; 1686-1768),

Nikolas Jomelis (Niccol Jommelli; 1714-1774).

Neapolio operos mokykloje buvo sukurti du pagrindiniai operos tipai opera seria

(rimtoji, mitinio ar istorinio siueto opera) ir opera buffa (komikoji, buitinio siueto). Trij

veiksm opera buvo pradedama 3 dali (greita lta greita) uvertira (Tauragis A., Ulien E.,

16

2007). Kaip teigi B. R. Hanning (2000), veiksmas pltojamas (veikj panekesiai ir pan.) dviej

skirting tip reitatyvais: paprastesniuoju (recitativo semplice arba recitativo secco) ir

akompanuojamuoju (recitativo accompagnato arba stromentato). Pirmasis tipas (recitativo

secco) bdingas dainuojant nekamajai kalbai artimomis manieromis dialoguose ar

monologuose, kai dainavim palydi continuo (tiktai klavesinas su bosiniu instrumentu). Antrasis

tipas (recitativo accompagnato) labiau naudojamas temptose dramatinse situacijose,

akompanuojant orkestrui. Tarpin viet tarp laisvojo reitatyvo ir arijos um arij panaus

reitatyvas recitativo arioso, vliau vadinamas tiesiog arioso. Pagrindinis veikj mintis bei

jausmus ireikiantis anras arija da capo. Tai beveik visada trij dali arija, kurios treioji

dalis yra pirmosios pakartojimas (ABA). ,,Da capo arija buvo puikus bdas perteikti vien

emocin bsen, kartais j jungiant su prieinga (kontrastuojania) arba panaia nuotaika

(Hanning, B. R., 2000, p. 249). Tad jos operose buvo gausiai naudojamos; ansambli buvo

maai. Spektakliai buvo baigiami choru (coro), kuriame dalyvaudavo visi operos veikjai.

Neapolyje susiformavo ir dainavimo stilius bel canto (grausis dainavimas) (Gerulaitis

V., 1994). Tai visais atvilgiais labai ilavinto balso, graaus jo tembro reikalaujantis

dainavimas, sugebant idainuoti ir ilgas lyrines melodijas, ir greitu tempu smulki veri

gars virtines (pasaus), kaitalioti garso stiprum ir pan. Ikilo daugyb sudting dainavimo

technik tobulai valdiusi, operos veikj charakterius raikiai kurti sugebani daininink.

Suklestjo kastrat menas (po lytini liauk paalinimo vyr balsai ilikdavo vaikikai skaidrs,

skambs, labai paslanks, bet vyrikai stiprs) (Vilkelien A., 2000). Taiau palyginti greitai

Neapolio stiliaus opera m darytis, kaip prasta sakyti, ,,kostiumuotu koncertu. Imta maiau

paisyti operos turinio reikmingumo, svarbiausiu dalyku tapo pavirutiniko daininink

virtuozikumo demonstravimas. Atsirado netgi vadinamieji pasticcio (paodiui patetas,

miinys). Pastias tai tokia opera, kai paraomas tik naujas libretas, o muzika sudaroma i

populiariausi, daininink virtuoz igarsint keleto (kartais vieno) kompozitori anksiau

sukurt oper arij bei kit fragment (Tauragis A., Ulien E., 2007). Tokiai madai nepasidav

tik talentingiausi oper krjai.

Pranczija

XVII a. Pranczija vienintelis Europos kratas, atsispyrs visuotinei ital operos takai

ir tuomet sukrs savit tautin oper bei jos tradicij. Nors pranczams ital opera buvo inoma

nuo pat jos atsiradimo, turjo reikms ir prancz operos radimuisi, taiau prancz operos

svarbiausieji altiniai buvo savi. Tai itaigingas ir spalvingas baletas (ballet de cour), klestjs

Karaliaus rmuose nuo pat XVI a. pabaigos, ir klasikins prancz tragedijos. io klasikinio

teatro svarbiausi atstovai buvo Pjeras Kornelis (Pierre Corneillle; 1606-1684) ir anas Rasinas

17

(Jean Racine; 1639-1699). Prancz operos radimuisi svarbi poeto J. B. Perino ir

kompozitoriaus Roberto Kamberto (Robert Cambert; ~1628-1677) veikla (Tauragis A., Ulien

E., 2007). Didelio pasisekimo sulauk 1659 m. j sukurta pastoralin drama ,,Pastoral (La

pastorale; muzika kaip ir beveik viskas, k jie sukr neiliko), 1671 m. parodyta opera

,,Pomona (Pomone) (Vilkelien A., 2000). Pranczijoje pirmenyb buvo teikiama poezijai ir

dramai teatro scenoje. Taiau atsirado ir toks kompozitorius, kuriam pavyko sujungti dram,

muzik ir balet.

Tai anas Batistas Liuli (Jeanas-Baptistas Luly; 1632-1687) ymiausias tuometins

prancz operos krjas. Tuomet jis jau buvo labai takingas Liudviko XIV rm muzikas, ,,kr

instrumentin muzik bei okius, kurie buvo terpiami italiksias operas , ra uvertiras,

okius ir vokalinius numerius dvaro baletams tiek italiku, tiek prancziku stiliumi (Hanning

B. R., 2000, p. 250). . B. Liuli pritaik italik reitatyv prancz kalbai ir poezijai (ital

stiliaus operos neatitiko prancz kalbos ritmikai ir kiriavimui). ymiausios . B. Liuli operos:

,,Alkestid (Alcesta, 1674), ,,Tesjas (Tezjas, 1675), ,,Amadis (Amadis, 1684), ,,Armid

(Armide, 1686).

. B. Liuli operos vadinamos lyrinmis (t. y. dainuojamomis, muzikinmis)

tragedijomis (tragdie lyrique). Kaip teigia V. Gerulaitis (1994, p. 54), ,,lyrin tragedija atsirado

veikiama klasicistins prancz dramos, kuriai bdinga jausmo ir pareigos, meils ir

neapykantos problematika, antikiniai mitologiniai, legendiniai siuetai, pakili tragedijin

deklamacija. Lyrin tragedija didel, vieninga 5 veiksm muzikin scenin kompozicija su

prologu, kulminacija III veiksme, baigiamja apoteoze. Be to, jose prisilaikoma klasicistins

veiksmo, vietos ir laiko vienovs, charakteri tipikumo (Vilkelien A., 2000).

Nuo . B. Liuli laik prancz operoje labai svarbi viet um baleto scenos.

Pranczijoje net atsirado savitas anras opera-baletas. Tokio sudtinio anro kriniu opera-

baletu ,,Galantikoji Europa (LEurope galante) 1697 m. kaip teatro muzikos krjas debiutavo

Andr Kampra (Andr Campra; ~1660-1744). Oper-balet (,,Galantikoji Indija (Les Indes

galantes), 1735; ,,Hebs vents (Les Ftes dHb), 1739 ir kt.), taip pat oper (,,Kastoras ir

Poliuksas (Castor et Pollux, 1737; ,,Zaratustra (Zoroastre, 1749)) bei kit veikal sukr

ymiausias XVIII a. prancz kompozitorius ir muzikologas anas Filipas Ramo (Jean-Philippe

Rameau; 1683-1764) (Tauragis A., Ulien E., 2007).

Prancz operos prasideda simfonine anga ikilminga ir dinamika (Adagio,

Allegro) vadinamja pranczikja uvertira, turi prologus. Uvertiros dalys, prieingai nei

italikosios, yra lta greita lta. ,,Lyrins tragedijos dramaturgija grindiama emociniais

psichologiniais vaizdiniais, dinaminiais kontrastais (Gerulaitis V., 1994, p. 55). Pasak io

autoriaus, pagrindiniai lyrins tragedijos komponentai: reitatyvins scenos, vokaliniai solo ir

18

duetai, didingi bei pastoraliniai chorai, vaizdingi orkestriniai epizodai, marai, eisenos, okiai,

baletas. Lyrini tragedij evoliucija baigsi . F. Ramo kryboje XVIII a. viduryje. Heroizm ir

patetikum pradjo keisti divertismentikumas, vieningum siuitikumas, stiprjo orkestro

vaidmuo, vokalins partijos tapo dainingesns, giljo psichologinis lyrinis pradas. Baleto terminu

buvo vadinami operos okiniai epizodai. Baletin muzika buvo neivengiama baroko operos

dalis. Buvo kuriami ir savarankiki baletai, taiau kaip pilnakraujas anras, jis susiformavo tik

klasicizmo epochos pabaigoje.

Palyginus prancz ir ital operas, galima pastebti, kad prancz operoje rykesnis

dramos vaidmuo, ypa daug dmesio skiriama chor epizodams, daniau skamba instrumentin

muzika (Tauragis A., Ulien E., 2007), suformuojama kitokia nei ital uvertira (Gerulaitis V.,

1994). Taip pat didesnis dmesys yra skiriamas scenos puonumui, baleto epizodams. Vokalo

tipas ne arijos, o ariozinis dainavimas, veiksmas teatralikesnis, laikomasi klasicistins

tragedijos taisykli (Vilkelien A., 2000).

Vokietija

ia viepatavo ital opera ir venecijiei mokyklos taka. Pirmj vokiei oper

,,Dafn (Dafne; vokiei kalb iverstas O. Rinuinio libretas) sukr ymusis ankstyvojo

baroko kompozitorius Heinrichas iucas (Heinrich Schtz; 1585-1672). i opera 1627 m. buvo

pastatyta Torgau (muzika neiliko) (Gerulaitis V., 1994). Kai kurie miestai (Drezdenas,

Miunchenas, Hanoveris) tapo svarbias ital operos centrais. Ital taka buvo tokia didel, kad

daugel met patys vokiei kompozitoriai kr operas ital kalba (Tauragis A., Ulien E.,

2007). Ypa didelis ital operos centras buvo Austrijos sostin Viena.

Unikaliu vokiei operos idiniu tapo Hamburgas, kai 1678 m. buvo atidarytas pirmasis

(po Vienos) vieasis operos teatras. Vokikasis operos variantas buvo ,,zingpylis (vok.

Singspiel dainuojamasis vaidinimas) opera, kai dainavim keiia kalbamieji dialogai.

Vokiei kompozitoriai, pakeit dialog reitatyvu, beveik be pakitim perm italikojo

reitatyvo stili (Hanning B. R., 2000).

ymiausias vokiei operos atstovas buvo Reinhardas Keizeris (Reinhard Keiser; 1674-

1739). Geriausios jo operos turi italik (virtuozikos arijos) ir vokik (libret siuetai) bruo

(Hanning B. R., 2000). Kiti vokikosios operos krjai: Johanas Zigizmundas Kuseris (Johann

Sigismund Kusser; 1660-1727), Johanas Matezonas (Johann Mattheson; 1861-1764), Georgas

Filipas Telemanas (Georg Philipp Telemann; 1681-1767). Hamburgo teatre 1703 1706 m.

dirbo jaunas Georgas Frydrichas Hendelis (George Frideric Hndel; 1685-1759), sukrs

keturias pirmsias operas (jos buvo vokikos) (Tauragis A., Ulien E., 2007).

19

Anglija

Anglijos operoje ryki ital ir prancz operos taka. Kita vertus, angl teatro raid

komplikavo kai kurie politiniai vykiai: 1640 m. revoliucija, pilietiniai karai, teatro draudimas

Respublikos laikotarpiu ir kt. Taiau XVII a. pradioje Anglija garsjo ir savitomis teatro

tradicijomis, V. ekspyro dramomis. Savitas angl teatro reikinys buvo vadinamoji kauk (angl.

masque) prancz rm baletui artimas anras, jungiantis dramin poezij, vokalin ir

instrumentin muzik, ok (Tauragis A., Ulien E., 2007). Bene inomiausias krinys

,,Komus (Comus), kuriai 1634 m. muzik sukr Henris Lousas (Henry Lawes; 1596-1662).

Geneliausia to meto angl muzikinio teatro asmenybe tapo Henris Perselas (Henry

Purcell; 1659-1695). Jis sukr muzik 49 spektakliams. Viena pirmj angl oper jo

,,Didon ir Enjas (Dido and Aeneas, 1689) vienas puikiausi operos pavyzdi. Ji prasideda

pranczikojo tipo uvertira, svarbus choro ir okio vaidmuo, labai raiks reitatyvai ir

melodika, artimi italik raud tradicijoms. B. R. Hanning (2000) teigimu, vliau Anglijoje dar

ilgai nebuvo sukurta tokios reikmingos tautins operos.

Anglijoje susikr semiopera (pusiau opera) drama, kurioje daug muzikos. I io

anro mintina H. Perselo muzika ,,Fj karalien (The Fairy Queen, 1692), ,,Audra (The

Tempest, 1692). Verting krini sukr ir Tomas Augustinas Arnas (Thomas Augustine Arne;

1710-1778) (Tauragis A., Ulien E., 2007).

Kaip ir didij dal Anglijos, London taip pat uvald italikoji opera. takingiausias

jos krjas buvo G. F. Hendelis (ymiausios jo operos: ,,Julijus Cezaris (Giulio Cesare), 1724;

,,Kserksas (Serse), 1738; ,,Deidamija (Deidamia), 1741) (Hanning B. R., 2000). Taiau

Hendelio oper kryb bei pastatymus apsunkino kit kompozitori ital konkurencija, dalies

angl visuomens nepasitenkinimas svetimkalbe opera. Paskutin oper (,,Deidamija) jis

parod 1741 m. ir atsidjo savo ymij oratorij krybai (Tauragis A., Ulien E., 2007). G. F.

Hendelis, vienas didiausi baroko operos genij, savaip vartojo operos seria savybes. XX a.

treiajame deimtmetyje atgijusios jo operos iki iol yra danai statomos pasaulio teatruose.

Deja, nuo XVIII a. Anglijos muzikinje kryboje ilgam sigali kriz, madas ima diktuoti

svetimaliai (Gerulaitis V., 1994).

1.2.2. Klasicizmas (XVII XIX a. I pus)

Ir XVIII a. opera nepraranda savo reikms. Klasicizmo epochoje ji yra mgstama ne

maiau, kaip baroko laikais. Pasak V. Gerulaiio (1994), XVIII a. operos raidoje susiklosto du

svarbs, istorins reikms vykiai: naujo operos anro opera buffa susiformavimas bei opera

seria reformacija.

20

Ital opera buffa

4-tjame deimtmetyje Italijoje susiformuoja naujas operos anras komikoji opera

(opera buffa). Kaip teigia V. Gerulaitis (1994, p. 78), ,,jos aknys gldi dar Renesanso laik

kauki komedijoje (it. commedia dellarte), kurios veikjai buvo tipiniai personaai kauks, o

muzika atlikdavo intermedij vaidmen. Taigi opera buffa pltojosi dviem bdais : 1) kaip

savarankikas anras, susiformavs Neapolyje ir Venecijoje; 2) kaip komediniai intarpai

(vadinamos intermedijos), atliekami per pertraukas tarp opera seria veiksm.

Pasak B. R. Hanning (2000), operos buffa veikjai paprastai panas XVI a. Italijoje

populiarios improvizuotos komedijos. ia komiki herojai danai kalbdavo arba dainuodavo

vietos dialektu (pavyzdiui, kai kuriose Venecijos komedijose) arba dialektu vykdavo net ir visas

spektaklis (pavyzdiui, Neapolyje). Be komik, paprastai bdavo ir keli rimti personaai. J

vaidmenys buvo patys svarbiausi. Dialogai vykdavo greitu reitatyvu, pritariant klavesinu. Arijos

bdavo sudarytos i trump, meloding, danai pasikartojani frazi, o harmonija paprasta.

Kita svarbi italikos operos ris intermezzo kilo i rimtosios operos. ia, tarp opera

seria veiksm, buvo rodomi komiki muzikiniai intarpai, kurie ,,labai kontrastuodavo su didingu

ir herojiku pagrindins dramos veiksmu, o kartais net parodijuodavo jos kratutinumus. Siueto

pagrindas daniausiai bdavo situacij komedijos keletas prast veikj dainuodavo

reitatyvus ir arijas kaip ir rimtojoje operoje (Hanning B. R., 2000, p. 343-344).

Komedijos element yra ir K. Monteverdio operoje ,,Popjos karnavimas, kai

kuriuose A. Skarlaio operose. Laikui bgant jos imta statyti atskirai ir iaugo savarankik

anr opera buffa. Viena rykiausi intermedij, atlikta per 2 pertraukas tarp Dovanio Batista

Pergolezio (Giovanni Battista Pergolesi; 1710-1736) operos ,,Ididus belaisvis (Il Prigionier

superbo, 1733) veiksm, vliau atsiskyr nuo opera seria ir tapo pirmja savarankika komika

opera. Tai ,,Tarnait ponia (La serva padrona, kaip atskiros operos premjera 1746 m.),

isiskyrusi gyvais okio ritmais, buitinmis melodijomis, nuotaikingu siuetu (tipiki veikjai

senas, turtingas eimininkas ir gudruol tarnait) (Vilkelien A., 2000).

Ital opera buffa vidutins apimties krinys. Jai bdinga ,,kamerin sudtis ,

linksma bufonada, dinamikas veiksmas, parodija, ryki, anrin, gyva melodika be barokik

puomen, aiki faktra, kompaktikas orkestras, tipiki veikjai ir reitatyvai vietoj kalbamj

dialog (Gerulaitis V., 1994, p. 78). Be to, ital opera buffa, skirtingai nei kit ali komikos

operos, bdavo dainuojama visa itisai. ,,Ji karikatrikai ijuokdavo aristokrat ir paprast

moni, kvail poni, yki seni, nerangi i gudri tarn, neitikim vyr ir mon,

pedantik teisj ir notar, nemok gydytoj ir pasiptusi karinink moralines silpnybes

(Hanning B. R., 2000, p. 343).

21

Taigi opera buffa teatro scen ved buitikus, kasdienybs veikjus, kitokius operos

veikj charakterius apskritai. Pasak A. Vilkeliens (2000), joje daugiau dmesio buvo skiriama

ansambliams, isiplt oper finalins scenos, kuriuose buvo sukaupta komikos intrigos

kulminacija, dalyvaujant visiems veikjams. Iskirtin operos buffa savyb, lyginant su kit

krat komikosiomis operomis, jos visas tekstas yra dainuojamas. ymiausi ital operos buffa

atstovai D. B. Pergolezis, Dovanis Paizielis (Giovanni Paisiello; 1740-1816), Domenikas

imaroza (Domenico Cimarosa; 1749-1801). Aukiausia io anro pasiekim virne laikoma

Doakino Rosinio (Gioacchino Rossini; 1792-1868) opera ,,Sevilijos kirpjas (Il barbiere di

Siviglia, 1816).

Netrukus operos buffa paplito Europoje ir kitose alyse. Kitaip nei opera seria, vairiose

alyse ilaikiusi tas paias ypatybes, ji skirtinguose kratuose gavo vis kitoki specifini bruo

(Gerulaitis V., 1994). Daniausiai ji vaizduodavo eilinius mones buitinse prastose situacijose,

todl jai atlikti reikdavo nedideli itekli. Be to, komik oper libretai buvo raomi gimtja,

neretai ir tautine muzikine kalba (Hanning B. R., 2000).

Prancz opra comique

Prancz komikoji opera gim XVIII a. II deimtmetyje kaip populiari prastuomens

sluoksnio pramoga. Iki amiaus vidurio operose buffa skambanti muzika buvo sudaryta beveik

vien i populiari melodij vodevili (pranc. voudevilles) arba paprast imitacij (Hanning B.

R., 2000). Juose irgi buvo parodijuojamos visuomens gyvenimo bei moni ydos, Liuli operos

ir pan. T anr vaidinimuose taip pat buvo naudojamos populiarios dain melodijos, oki

muzika (Vilkelien A., 2000). Prancz opra comique vietoj reitatyv taik kalbamuosius

dialogus (Hanning B. R., 2000).

1752 m. Paryi atvykus ital komikosios operos trupei su opera buffa repertuaru

(tarp j buvo ir D. B. Pergolezio ,,Tarnait ponia), kilo vadinamasis ,,bufon karas didelis

ginas tarp prancz lyrins tragedijos alinink ir jos atvilgiu kritikai nusiteikusi ital operos

gerbj. Jie prancz operai (anot j, pilnai dirbtinumo ir pompastikos) priepastat ital opera

buffa paprastum, natralum (Tauragis A., Ulien E., 2007). Be to, komikosios operos raid

labai paskatino ir 1752 m. ano ako Ruso (Jean Jacques Rousseau; 1712-1778) sukurta

vienaveiksm komika opera ,,Kaimo burtininkas (Le Devin du village) (Vilkelien A., 2000).

ymiausiais to meto opra comique krjais buvo Fransua Andr Danikanas Filidoras

(Franois Andr Danican Philidor; 1726-1795), Pjeras Aleksandras Monsinji (Pierre-

Alexandre Monsigny; 1729-1817), Andr Ernestas Modestas Gretri (Andr Ernest Modeste

Grtry; 1741-1813). J komikosiose operose atsirado ir reikmingesni lyrini bei dramatini

element, susidar pusiau rimtosios operos tipas semiseria (Tauragis A., Ulien E., 2007).

22

Vokiei zingpylis

Vokietijoje, kaip tautin atsvara ital operai, iplito zingpylis (vok. singen dainuoti,

spielen vaidinti, das Spiel vaidyba). Nors zingpylis Vokietijoje egzistavo jau nuo XVI a.,

taiau dain operos populiarumas paskatino jo atgimim. B. R. Hanning (2000, p. 346) teigimu,

,,i pradi libretistai adaptuodavo angl dain operas, bet netrukus m versti arba aranuoti

pranczikas komiksias operas, kurioms vokiei kompozitoriai paraydavo nauj panaaus

patrauklaus stiliaus muzik. Taigi pagrindiniai zingpylio bruoai artimi prancz komikajai

opra comique. Kaip teigia A. Vilkelien (2000, p. 19), ,,nesudtingas siuetas, dramaturgija,

artima prancz komikajai operai, lanksts ritmai ir paprastos liaudikos melodijos,

besikaitaliojanios su kalbos dialogais, nuotaikingi veikj poelgiai tai vokiko zingpylio

bruoai. Daug XVIII a. io anro melodij pateko vokik dain rinkinius ir laikui bgant tapo

liaudies dainomis. iaurs Vokietijoje jis galiausiai susiliejo su XIX a. pradios vokika opera, o

pietuose (ypa Vienoje) tapo madingi farsiniai siuetai, lydimi linksmos populiaraus stiliaus

muzika, kuriai takos turjo ital opera buffa (Hanning B. R., 2000).

ymiausi to meto vokikieji zingpyliai Johano Adamo Hilerio (Johann Adam Hiller;

1728-1804) ,,Mediokl (Die Jagd, 1770), Antonino Bendos (Antonin Benda; 1722-1795)

,,Kaimo mug (Der Dorfjahrmarkt, 1775). Austr zingpylio kryboje pasiymjo Karlas

Ditersas fon Ditersdorfas (Carl Ditters von Dittersdorf; 1739-1799) bei kt. Greta arijets,

kupletins dainos austr zingpylije daugiau radosi operos form (arija, ansamblis), didjo

orkestro vaidmuo. Zingpylis (,,Bastienas ir Bastien (Bastien und Bastienne, 1768)) buvo tarp

pirmj scenini dvylikameio Volfgango Amadjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart;

1756-1791) krini, o io anro virn yra jo ,,Pagrobimas i Seralio (Die Entfbrung aus dem

Serail, 1782) (Vilkelien A., 2000).

Angl ballad opera

Hendelio laikais (XVIII a. pradia) Londone pasirod savitas angl teatro anras

dain opera (ballad opera). Tai i dalies Europoje plintanios ital operos buffa anglikoji

atmaina. Jos pirmj pavyzd ,,Skurdiaus oper, dar vadinam ,,Elget oper (The Beggars

Opera), 1728 m. sukr dramaturgas D. Gjus ir kompozitorius Donas Kristoferis Pepuas

(John Christopher Pepusch; 1667-1752) (Tauragis A., Ulien E., 2007). Jis para uvertir ir

pritaik apie 70 populiari buitini dain baladi melodij teksto dainavimui (todl anras

ir vadinamas baladi opera), taip pat kelet inom kompozitori (tarp j Perselo, Hendelio)

melodij (Vilkelien A., 2000). Operoje skambanti muzika panai ankstyvosios komikosios

operos. J sudaro daugiausia populiarios melodijos dainos ir keletas numeri, kuriuose

23

parodijuojamos inomos oper arijos (Hanning B. R., 2000). Jos veikjai prasiokai, elgetos,

vagys; paiepiami tuometiniai paproiai, politins aktualijos, italikoji rimtoji opera.

Ispanijos tonadilia

Svarbi pokyi vyko ir Ispanijos teatre. Ten savit karalikj rm sarsuelos anr

(it. zarzuela muzikiniai vaidinimai su dialogais, okio epizodais, stiliumi panai opera seria)

ugo ital opera. Taiau alia io ikilo ir naujas tonadilia anras, susidars i trumpui

intermedij. Tai tarsi ispanikoji opera buffa atmaina (Tauragis A., Ulien E., 2007).

Operos reforma

XVIII a. buvo bandoma reformuoti ,,pernelyg muzikine tapusi baroko opera seria

(Gerulaitis V., 1994, p. 78). Opera seria sudar trys veiksmai, kurie beveik visada susiddavo i

besikaitaliojani reitatyv ir arij. Pasitaikydavo ir duet ar didesni ansambli, kartais

nesudting chor, taiau didiausias ital opera seria muzikinis laimjimas arijos. XVIII a. j

buvo sukurta stebtinai daug ir vairi.

Labiausiai paplitusi forma buvo arija da capo. Vliau kompozitoriai riturnels

pasikartojimus ir pirmj padal sutrumpindavo: da capo (nuo pradi) nuoroda bdavo

pakeiiama dal segno (nuo enklo), parodant, kad kartojama ne visa A dalis, o tik ios padalos

fragmentas. Kartais bdavo sutrumpinamos ir reprizos. Be to, vis daniau imta kurti vienos

dalies arijas. O dar vliau arijoms da capo pradta taikyti struktriniai instrumentins muzikos

sonatos ir koncerto metodai (Hanning B. R., 2000).

Arijai tapus beveik vienintele svarbia muzikine operos dalimi, atsivr kelias

piktnaudiavimui. Dainininkai oper krjams keldavo kaprizingus reikalavimus ,,vert juos

perrainti arijas, pridti nauj ir net keisti kitomis, nepaisant dramaturgini ar muzikini siueto

reikalavim. Daininink pridedamos melodins puomenos ir kadencijos danai bdavo tik

vokalo akrobatikos demonstravimas (Hanning B. R., 2000, p. 348). Taigi XVIII a. ital opera

seria sulauk daug kritikos. Kai kurie ital kompozitoriai norjo, kad operoje atsispindt

besikeiiantys muzikos bei dramaturgijos idealai, ir galvojo, kaip oper padaryti natralesn,

iraikingesn, maiau apkraut koloratra ir vairesn muzikini raikos priemoni poiriu.

Taigi opera seria m keistis.

Pirmiausia imta rykinti dramos vaidmen, gilintis veikj vidaus pasaul,

igyvenimus. Opera seria buvo paremta rimt siuet italikais libretais be komik scen ir

veikj. Jau XVIII a. pradioje libretistai A. Dzeno ir P. Metastazijas ,,reformavo operos

dramaturgin sfer, grietai reglamentavo jos struktr ir vaizdin tvark. Buvo siekiama

ivaduoti oper nuo pompastikos retorikos, suteikti jai gilesnio ir tikrovikesnio turinio

24

(Gerulaitis V., 1994, p. 78). yms ital operos krjai Nikolas Jomelis (Nocol Jommelli;

1714-1774) ir Tomazas Traeta (Tommaso Traetta; 1727-1779) stiprino dramos vaidmen,

irykino svarbius charakterius, orkestro vaidmen. Be to, T. Traeta savo operoje ,,Ipolitas ir

Arisija (Ippolito ed Aricia, 1759) sujung ital opera seria ir prancz tragdie lyrique

bruous. Vliau tai padar K. V. Gliukas.

Taigi operai buvo siekiama grinti turiningos dramos prasm. Be abejo, oper krjai

neatsisak da capo arijos, bet pakeit j ir trauk kit form: ,,arijos ir reitatyvai tapo ne tokie

iliustratyvs (,,nuspjami), bet veiksmas tapo intensyvesnis ir tikrovikesnis; kompozitoriai

aktyviau pradjo taikyti obligatinius reitatyvus, m rayti tercetus ir kitus ansamblius,

sureikmino orkestro vaidmen, suteikdami akompanimentui harmoninio sodrumo; grino

chorus, kuri italikoje operoje jau seniai nebuvo; pagaliau m prieintis daininink savivalei

(Hanning B. R., 2000, p. 352).

Remdamasis to meto italikos ir pranczikos operos laimjimais, XVIII a. oper

reformavo Kristofas Vilibaldas Gliukas (Christoph Wilibald Gluck; 1714-1787). Jis sujung ital

ir prancz muzikinius dramos anrus, ir tuo savo laiku igarsjo (Hanning B. R., 2000).

K. V. Gliukas sukr daug ital operos seria tipo veikal, pranczik komikj

oper. Operos istorijai lemtingas buvo jo bendradarbiavimas Vienoje su libretistu Ranjeru de

Kalcabidiu (Ranieri de Calzabigi; 1714-1795), kurio libretais jis sukr tris operas ,,Orfjas ir

Euridik (Orfeo ed Euridice; 1762 m.), ,,Alkestid (Alcesta, 1767 m.) bei ,,Paris ir Elena

(Paride ed Elena; 1770 m.). Nemao pasisekimo sulauk ir kita jo opera ,,Ifigenija Tauridje

(Iphignie en Tauride, 1779). iuose veikaluose kompozitorius knijo mintis, idstytas savo

krybos credo ,,Alkestids leidinio pratarmje. Jis ra, jog stengsi ,,apvalyti oper nuo

daininink ambicij, suteikti muzikai jos tikrj paskirt pltoti dramos veiksm, atskleisti

odio prasm bei veikj igyvenimus (Vilkelien A., 2000).

K. V. Gliukas teig, kad muzika turi ,,tarnauti poezijai ir paremti siuet (Hanning B.

R., 2000, p. 353), ,,muzika turi bti poezijos palydov, padedanti stipriau ireikti poezijoje

perteikiamus jausmus (Gerulaitis V., 1994, p. 78). Jis, siekdamas itisinio operos veiksmo

pltots, vis operos komponent (muzikos, poezijos, atlikimo) vienovs, panaikino ryk

skirtum tarp arijos ir reitatyvo, didel dmes skyr melodijai. Uvertira, kompozitoriaus

nuomone, turi bti siejama su operos veiksmu ir muzika bei atspindti spektaklio turin ir

nuotaikas. Orkestro pagrindinis tikslas irykinti pagrindinius dramaturgijos momentus.

(Tauragis A., Ulien E., 2007). Taigi, kaip teigia V. Gerulaitis (1994), K. V. Gliukas

sureikmino orkestro vaidmen, o uvertira tapo viso veikalo prologu. Be to, sekdamas antikos

dram tradicijomis, didel dmes skyr chorams ir baletinms scenoms. ,,Neperkrautos

vokalins partijos, reitatyvas, taps veiksmo varikliu, dideli chorai ir ypa ipltotos baleto

25

scenos, susietos su dramos veiksmu, ryki, neapipinta antraeilmis intrigomis siueto linija buvo

naujos operos reikinys (Vilkelien A., 2000, p. 20). Panaiai K. V. Gliukas atnaujino ir

pranczikj oper. Jo, kaip ir kit reformatori, tikslas buvo ,,iki tol vyravusi ,,numeri

oper paversti itisinio vystymo muzikine drama (Gerulaitis V., 1994, p. 79).

Skirtingai nei K. V. Gliukas, Volfgangas Amadjus Mocartas (Wolfgang Amadeus

Mozart; 1756-1791) man, kad ne muzika turi tarnauti poezijai, o atvirkiai (Hanning B. R.,

2000). Vedamas toki samprotavim ir neprilygstamo genialumo, didysis austr kompozitorius

sukr tobul operos veikal. Kaip teigia muzikologas V. Gerulaitis (1994), jis kr sintetines

operas, kuriose buvo realizmo ir tragizmo, komikumo ir fantastikos.

Per neilg savo 36 met gyvenim V. A. Mocartas sukr muzikos ir dramos vienov.

Savo kryboje jis genealiai sujung ital operos seria ir opera buffa, prancz operos ir

vokikojo zingpylio bruous (Tauragis A., Ulien E., 2007). io genijaus krybin palikim

sudaro vis anr operos (i viso 17 oper). Tarp opera seria tipo veikal yra ,,Idomenjas

(Idomeneo, 1781) ir ,,Tito gailestingumas (La clemenza di Tito, 1791), italikosios operos buffa

,,Figaro vedybos (Le nozze di Figaro, 1786) ir ,,Visos jos tokios (Cos fan tutte, 1790),

linksmoji drama (dramma giocoso) ,,Don uanas (Don Giovanni, 1787), zingpylis

,,Pagrobimas i Seralio (Die Entfbrung aus dem Serail, 1782) ir zingpylio struktros

filosofin pasaka ,,Uburtoji fleita (Die Zauberflte, 1791) (Hanning B. R., 2000).

Anot A. Vilkeliens (2000), V. A. Mocartas, kaip ir Gliukas pasiek, kad opera tapt

vieningas muzikos ir dramos krinys; uvertiros muzik siejo su operos tema, rmsi ne tik

operos seria dramatizmu, bet ir grakiais, lengvais zingpylio bruoais. Mocarto aminink

Franco Jozefo Haidno (Franz Joseph Haydn; 1732-1809) ir Liudvigo van Bethoveno (Ludwig

van Beethoven; 1770-1827) kryboje opera nebuvo pagrindinis anras, taiau ,,j kryba ities

yra aukiausia klasicizmo virn (Gerulaitis 1994, p. 71). L. van Bethoveno nors ir vienintel

opera ,,Fidelijas (Fidelio, 1805) yra vienas reikmingiausi jo krini.

1.2.3. Romantizmo epocha (XVIII a. pb. XX a. pr.)

XVIII a. pabaigoje XIX a. pradioje mene vienijosi klasicizmo ir romantizmo bruoai.

Beveik iki XIX a. vidurio Paryius buvo operos meno centras. Pirmiausiai tai sietina su K. V.

Gliuko ir jo pasekj reforma, taip pat su Paryiaus reikme Europos menui bei politiniam

gyvenimui. 1821 m. ia buvo pastatytas naujas prancz operos teatras (Hanning B. R., 2000).

iuo laikotarpiu sitvirtino istorins dramos anras, klasikinio ir romantinio meno

sintez. XIX a. pasiek dvi oper rys: italiko ir prancziko tipo opera seria ir opera buffa bei

jos pranczikas variantas opra comique, vokikas austrikas variantas zingpylis,

26

anglikas variantas ballad opera. Nors, kaip teigia V. Gerulaitis (1994), nei K. V. Gliuko, nei

V. A. Mocarto operos reformos padties i pagrind nepakeit, taiau parod pavyzd

romantizmo epochos krjams, kurie ir siek sukurti vientis sintetin operos anr.

Rimtoji opera mediagos siuetams m i istorijos, legend, mit, o komikose

operose sustiprjo lyrinis vaidmuo. Taigi abiejuose operos anruose atsirado bendr bruo

(Vilkelien A., 2000). Su komikja opera bei didiosios dramos bruoais susijs savitas anras

,,igelbjimo opera. Ji taip pavadinta dl tam tikr siueto ypatum, kuomet operos herojus

patekdavo mirtinai pavojing situacij ir operos pabaigoje netiktai bdavo igelbtas. ioms

operoms bdingas temptas siuetas, dramatiniai konfliktai, teatriniai efektai, ekspresyvi muzika,

naujos iraikos priemons kalbjimas, replikos, orkestro efektai (Tauragis A., Ulien E.,

2007). Pancz revoliucijos laikotarpiu tokio tipo operos buvo labai populiarios. Mintinos i j:

Henrio Montano Bertono (Henri Montan Berton; 1767-1844) ,,Vienuolyno grietumas (Les

rigueurs du cloitre, 1790), Luidio Kerubinio (Luigi Cherubini; 1760-1842) ,,Lodoiska

(Lodoska, 1791). Prancz revoliucija taip pat turjo takos ir L. van Bethoveno krybai, kurioje

apibendrinami klasicizmo pasiekimai ir atveriamas kelias nauj romantizmo epoch.

Vienintel jo opera ,,Fidelijas (Fidelio, 1805) isiskiria herojine tematika, kuri pabria

simfonizuotas orkestras. Muzikos kalboje atsiranda romantizmo gaida (Vilkelien A., 2000).

Pranczija.

Didioji opera. XVIII a. pabaigoje XIX a. pradioje Pranczijoje susiformuoja nauja

operos anro atmaina grand opra. Tai monumentalios, herojini istorini siuet operos,

vaizduojanios ymius vykius bei asmenis, pasiyminios didelmis masinmis scenomis. Joms

bdingi svarbiausi romantizmo bruoai: ,,dramatikas bties suvokimas, aukt dorovini bei

visuomenini ideal siekis, didels masins choro bei baleto scenos, dramatikos solist, choro ir

orkestro partijos (Tauragis A., Ulien E., 2007, p. 25). ia muzika ir reginys i esms buvo

lygiaveriai.

Grand opra anro pradininku yra laikomas Gasparas Spontinis (Gasparo Spontini;

1774-1851), sukrs ,,Vestal (La Vestale, 1807), ,,Fernand Cortez (Fernand Cortez, 1809),

,,Olimpij (Olympie, 1819). Taiau ymiausiu didiosios operos atstovu tapo Dakomas

Mejerberas (Giacomo Meyerbeer; 1791-1864). Jo kriniai padjo atsirasti iam naujam anrui.

Tai buvo ,,Robertas velnias (Robert le Diable, 1831), ,,Hugenotai (Les Hugenots, 1836),

,,Pranaas (Le Prophte, 1849), ,,Afrikiet (Lafricaine / Vasco da Gama, 1865) (Hanning B.

R., 2000). ,,Jo operose iliko Liuli lyrinje tragedijoje nusistovjusi 5 veiksm struktra,

Spontini spektakli puonumas ir masini bei baleto scen gausa (Vilkelien A., 2000, p. 23).

27

Didioji opera vienas rykij romantizmo reikini teatro mene. ,,Opera knijo

svarbiausias romantizmo savybes dramatik bties suvokim, aukt dorovini bei

visuomenini ideal siek; jos herojai nepaprasto likimo ir stiprios, maitingos arba svajingos

asmenybs (Vilkelien A., 2000, p. 24). Taigi, nors didioji opera buvo kuriama tsiant Liuli

bei Ramo operos tradicijas, taiau ,,joje buvo vaizduojamos ir ireikiamos stiprios aistros,

tragiki likimai, danai besiklost atri istorini konflikt fone (Gerulaitis V., 1994, p. 93).

Vieni rykiausi didiosios operos krini buvo (neskaitant D. Mejerberio): Danielio

Fransua Obero (Daniel Franois Auber; 1782-1871) ,,Nebyl i Portiio (La Muette de Portici,

dar inoma kaip ,,Mazanjelas Masaniello, 1828), Doakino Rosinio (Gioachino Rossini;

1792-1868) ,,Vilius Telis (Guillaume Tell, 1829), ako Fromentalio Halevi (Jacques Fromental

Halvy; 1799-1862) ,,yd (La Juive, 1835), Hektoro Berliozo (Hector Berlioz; 1803-1869)

penki veiksm opera ,,Trojnai (Les Troyens, 1856-1858). Pasak B. R. Hanning (2000), nors

H. Berliozo opera ,,Trojnai ubaigia romantikos prancz operos tradicijas, paveldtas i .

B. Liuli, . F. Ramo ir K. V. Gliuko, taiau pranczikas grand opra idealas iliko vis XIX a.

ir dar tak kit kompozitori, toki kaip V. Belinis, D. Verdis ir R. Vagneris, krybai.

Greta didiosios operos, prancz operoje netrukus susidar dar keletas anr:

komikoji ir lyrin opera bei opra bouffe.

Opra comique tai prancz komika opera, skmingai gyvavusi per vis

romantizmo laikotarp. Kaip ir XVIII a. pagrindinis i anr skirtumas buvo tas, kad opra

comique tipo operose vietoj reitatyv buvo naudojami kalbamieji dialogai. Be to, skyrsi j

temos ir apimtis. Komika opera buvo ne tokia ilga kaip didioji opera, muzikos kalba daug

paprastesn, o turin daniausiai sudar komedija ar pusiau rimta drama. Vienas i ymesni

prancz opra comique tipo pavyzdi Danielio. F. Obero (Danieli-Franois Auber; 1782-

1871) ,,Brolis tonas (Fra Diavolo, 1830) (Hanning B. R., 2000).

Opra bouffe. Dar viena prancz lengvosios operos ris atsirado XIX a. viduryje. is

naujas anras opra bouffe (dar vadinama operete) greitai perm ir sustiprino satyrinius

komikosios operos elementus. ios anro pradininkais laikomi Florimono Herve (Florimond

Herv; 1825-1892) ir akas Ofenbachas (Jacques Offenbach; 1819-1880). Jo kryba ir

ymiausia io anro opera ,,Orfjas pragare (Orphe aux enfers, 1858) dar didel tak

vairi ali komikosioms operoms (Tauragis A., Ulien E., 2007).

XIX a. viduryje susiklost dar viena prancz operos ris lyrin opera, kurios centre

meils drama. ia pagrindinis dmesys skiriamas lyrinei iraikai, meils dramoms. Jos vieta,

kaip teigia B. R. Hanning (2000), bt tarp komikosios ir didiosios operos: ,,kaip ir

komikosios operos, jos avesio ir patrauklumo esm yra melodija; siueto pagrind sudaro

romantin drama ar fantazija, o apimtis didesn nei komikosios operos, taiau maesn nei

28

tipikos didiosios operos (Hanning B. R., 2000, p. 482). Taiau kaip rao V. Gerulaitis (1994),

dramaturgijos ir muzikins iraikos prasme prancz lyrin opera buvo prieinga didiajai.

Anot jo, lyrinje operoje ,,didiausias dmesys skiriamas paprastiems bendramogikiems

pergyvenimams, naudojamos buitins muzikos intonacijos ir ritmai, siekiama veiksmo

vieningumo, naudojami leitmotyvai. Dominuoja lyrin, paprasta muzikin kalba. Vyrauja

arijozin, romansin melodika, dainingas reitatyvas, dainos, okio, maro anrai (Gerulaitis V.,

1994, p. 94).

i oper libretams danai pasirenkami yms pasaulins literatros veikalai, meils

dramos vardan tolimame plane paliekant j visuomenines bei filosofines idjas. ,,Lyrins operos

krjai naudojo pasaulins klasikins literatros siuetus (Gts ,,Faustas, ekspyro ,,Romeo ir

Diuljeta ir t. t.), bet juos interpretavo buitikai, kasdienikai, didiausi dmes skirdami

melodramatinms peripetijoms (Gerulaitis V., 1994, p. 94).

Pirmoji io anro opera buvo arlio Guno (Charles Gounod; 1818-1893) ,,Faustas

(Faust), 1859 m. pirmiausiai pastatyta kaip opra comique (su kalbamaisiais dialogais), o vliau

autoriaus perrayta lyrins operos stiliumi su reitatyvais. Vliau sek antroji jo ,,Romeo ir

Juliette (Romo et Juliette, 1865), oro Biz (Georges Bizet; 1838-1875) ,,Perl vejai (Les

pcheurs de perles, 1863), Ambruazo Tomo (Ambroise Thomas; 1811-1896) ,,Mignon

(Mignon, 1866) ir ,,Hamletas (Hamlet, 1868), iulio Masne (Jules Massenet; 1842-1912)

,,Manon (Manon, 1884), ,,Wertheris (Werther, 1886). Lyrins operos tem erdv iplt

Kamilio Sen-Sanso (Camille Saint-Sans; 1835-1921) biblinio siueto didiosios operos atmaina

,,Samsonas ir Dalila (Samson et Dalila, 1877), Leo Delibeso (Lo Delibes; 1836-1891)

rytietiko siueto ,,Lakm (Lakm, 1883) (Tauragis A., Ulien E., 2007).

,,Lyrinei operai netrksta teatrikumo, buitinio bei socialinio fono aikumo, o joje

vyraujantis ypatingas jausm supoetinimas paskatino muzikos subtilum, gil psichologikum

(Vilkelien A., 2000, p. 24). Taigi lyrin opera, kaip ir komikoji, teatro scen ikl ne ymi

istorin ar kuom nors ypating asmenyb, bet paprast eilin mog. Pasirinkus buitinius,

prastuomens gyvenimo siuetus, vaizduojant menikumo sumetimais maai arba visai

nesupoetintus bei nesukilnintus jausmus, prancz operose irykjo natralizmo bruoai. Kaip

teigia A. Tauragis ir E. Ulien (2007), jie pasireik ymiojoje . Biz operoje ,,Karmen

(Carmen, 1875) ir sigaljo XIX a. paskutiniajame deimtmetyje Alfredo Bruno (Alfredo

Bruneau; 1857-1934) kryboje. ymiausia muzikiniu romanu pavadinta io stiliaus opera yra

Gustavo arpentjero (Gustave Charpentier; 1860-1956) ,,Luiza (Louise, 1900). ia galime

velgti ir kai kuri realizmo uuomazgos bruo.

29

Ital romantin opera

XIX a. Italijoje operos anras beveik visikai ugo kitas muzikos sritis. Teatr buvo

labai daug, tad jie tapo pagrindine muzikos gyvenimo susitelkimo vieta. Nuolatinis nauj oper

poreikis skatino daugyb kompozitori kurti operas. Todl tik stipriausios krybins asmenybs

galjo ivengti danai pasitaikanio skubotumo ir pavirutinikumo. Ital kultros gyvenimas

buvo labai susijs su krato politine padtimi ir smarkiai jo lemiamas. Todl ir operos anras

savaime buvo specifinis ital tautinio gyvenimo komponentas. Joje ne syk prasiverdavo ir

patriotins idjos (Vilkelien A., 2000).

I daugelio talenting ital operos krj ikilo keletas ymiausij. Tai Doakinas

Rosinis, Vinencas Belinis, Gaetanas Donicetis ir Duzep Verdis.

D. Rosinio (Gioacchino Rossini; 1792-1868) kryba ital operos tradicijos ir

romantizmo jungtis. Dar bdamas jaunas (18-30 met) jis sukr 32 operas, kit vokalini ir

instrumentini opus. Bet labiausiai jis igarsjo savo komikomis operomis. ymiausios i j

,,ilkins kopios (La scala di seta, 1812), ,,Ital Alyre (LItaliana in Algeri, 1813), ,,arka

vagil (La gazza ladra, 1817), ,,Pelen (La Cenerentola, 1817). Jo edevras ,,Sevilijos

kirpjas (Il barbiere di Siviglia, 1816) kartu su V. A. Mocarto ,,Figaro vedybomis (Le nozze di

Figaro, 1786) ir D. Verdio ,,Falstafu (Falstaff, 1893) yra puikiausi ital komik oper

pavyzdiai (Hanning B. R., 2000).

alia komikj oper D. Rosinis sukr ir reikming opera seria bei iam anrui

artim veikal. Vienomis geriausi jo rimtj oper yra laikomos ,,Tankredas (Tancredi, 1813),

,,Otelas (Otello, 1816), ,,Moz Egipte (Mos in Egitto, 1818) ir kt. Romantins tendencijos

ypa irykjo opuse ,,Eero mergel (La donna del lago, 1819) ir didiojoje operoje ,,Vilius

Telis (Guillaume Tell, 1829). Taiau po ios operos pasaulyje lovinamas kompozitorius

nebesukr n vienos operos (nors dar gyveno 39 metus). Gyvenimo pabaigoje kr tik

banytin, fortepijonin muzik ir dainas.

,,Rosinio stilius tai neisenkanti melodij tkm, kuriai bdinga judrs ritmai, aiki

frazuot, apibrta, nors kartais ir neprasta muzikos period struktra (Hanning, B. R., 2000, p.

484). Pasak ios autors, nors D. Rosinis ir nebuvo operos revoliucionierius, taiau paskatino

kai kurias jos reformas: recitativo secco pakeit orkestriniu akompanimentu, tiksliai urainjo

koloratrinius pasaus ir kadencijas, naudojo crescendo.

Ital romantizmo bruoai buvo pltojami ir Vinenso Belinio (Vincenzo Bellini; 1801-

1835), Gaetano Doniceio (Gaetano Donizetti; 1797-1848) operose. Jose bei ankstyvojoje D.

Verdio kryboje vyrauja ir virtuozinis, taiau dramatiniams tikslams panaudotas bel canto

stilius (Vilkelien A., 2000).

30

Italikajam romantizmui atstovauja V. Belinio 10 rimtj (opera seria) io anro

krini. ymiausiose jo operose ,,Norma (Norma, 1831), ,,Somnambula (La Somnambula,

1831), ,,Puritonai (I Puritani, 1835) labiausiai suklestjo bel canto dainavimo stilius

(Tauragis A., Ulien E., 2007). ,,Jo stilius ypa rafinuotas, harmonija jautri, o labai ekspresyvios

melodijos pasiymi platumu ir lankstumu (Hanning B. R., 2000, p. 486).

G. Donicetis kr vis anr operas (i viso sukr apie 70 oper ir imtus kit krini).

Visos romantizmo savybs sutelktos jo ymiojoje ,,Lukrecija Borda (Lucrezia Borgia, 1833) ir

,,Liuija di Lamermur (Lucia di Lammermoor, 1835). Garsios jo ir operos buffa stiliaus operos

,,Meils eliksyras (Lelisir damore, 1832), ,,Don Paskval (Don Pasquale, 1843), komikoji

,,Pulko dukt (La Fille du regiment, 1840) (Tauragis A., Ulien E., 2007). Mintinos ir jo

didioji opera ,,Favorit (La favorita, 1840) bei herojini motyv turinti istorinio siuet opera

seria ,,Anna Bolena (Anna Bolena, 1830). ,,Donicetis turjo Rosinio teatrin nuojaut ir

melodijos talent, taiau apskritai muzik jis kr paskubomis pagal nusistovjusius

harmonijos, ritmo ir orkestruots stereotipus, todl ji buvo orientuota trumpalaik skm. Kad

ir kaip bt, Donicetis buvo tiesioginis Verdio pirmtakas; abu jie taiksi prie ital publikos

skonio vairiapusikai atspinddami moni gyvenim (Hanning B. R., 2000, p. 485).

Duzeps Verdio (Giuseppe Verdi; 1813-1901) kryba i esms atspindi vis XIX a. II

puss ital muzikins kultros istorij. Savo kryboje, pltodamas ital operos tradicijas, jis itin

pabr tautikum. Tai viena rykiausi romantizmo epochos tendencij. Kaip rao B. R.

Hanning (2000, p. 487), ,,visa irdimi jis tikjo, kad kiekviena tauta turi pltoti gimtj muzik.

Jo muzikos stilius iliko nepaveiktas nauj tendencij, ir pats Verdis smerk svetim idj (ypa

vokiei) paveikt jaunj tvynaini muzik.

Ankstyvasis D. Verdio krybos laikotarpis sutapo su ital tautinio atgimimo

laikotarpiu, o jo vardas tapo patriot simboliu. Todl iuo laikotarpiu jo sukurtos operos avi ne

tik muzikos groiu, bet ir patriotinmis, kovos u laisv idjomis. Tai pirmoji reikminga

kompozitoriaus opera ,,Nabukas (Nabucco, 1842), ,,Lombardai pirmajame kryiaus ygyje (I

lombardi alla prima crociata, 1843), ,,Lenjano mis (La battaglia di Legnano, 1849). Pasak

A. Vilkeliens (2000, p. 26), ,,j premjeros bei spektakliai virsdavo patriotinmis

manifestacijomis. Vadinamasis ,,Nabucco verg choras, keleto kit oper patriotinio turinio

melodijos tutuojau tapo visos Italijos dainuojamomis dainomis. Kai kurias jo tuo metu

sukurtas operas (pavyzdiui, ,,Luiza Miler (Luisa Miller, 1849)) sudar intymios asmenini

tragedij istorijos (Hanning B. R., 2000). D. Verdio operose su didele menine galia atgyja V.

ekspyro (,,Makbetas (Macbeth, 1847)), Voltero (,,Alzira (Alzira, 1845), F. Schillerio (,,ana

Dark (Giovanna dArco, 1845); ,,Plikai (I masnadieri, 1847); ,,Luiza Miler (Luisa Miller,

1849)), romantik V. Hugo (,,Ernani (Hernani, 1844), G. Bairono (,,Du Foscariai (I due

31

Foscari, 1844; ,,Korsaras (Il Corsaro, 1848)) sudting charakteri asmenybs, dramatins

tampos kupini vykiai (Vilkelien A., 2000).

Naujas D. Verdio krybos laikotarpis prasidjo, kai pasirod jo ymusis ,,Rigoletas

(Rigoletto, 1851), ,,Traviata (La traviata, 1853) ir ,,Trubadras (Il Trovatore, 1853). i oper

siuetinis pagrindas asmenins vadinamj ,,maj moni (juokdario, igons, kurtizans)

dramos, istorijos ir visuomens gyvenimo vykiai. io laikotarpio operose D. Verdio kryboje

siknijo romantizmo suaktualinta operos kaip dramos idja (Tauragis A., Ulien E., 2007).

Vlesnms jo operoms bdinga iradingesn, drsesn harmonija, originalesn

orkestruot, didesns dramaturgins reikms ansambliai, leitmotyvais suvienyta operos dramin

ir muzikin struktra. ymiausios io laikotarpio operos ,,Sicilijos miparai (Les Vpres

siciliennes, 1855), ,,Kauki balius (Un ballo in maschera, 1859), ,,Don Karlas (Don Carlos,

1867), ,,Likimo galia (La forza del destino, 1862). period vainikuoja ,,Aida (Aida, 1871),

sujungusi ,,didiosios operos herojikum ir solidi struktr, rykius charakterius, patos,

turting melodin, harmonin ir orkestrin kolorit (Hanning B. R., 2000, p. 488).

Vlyvosios D. Verdio operos i ties V. ekspyro genijaus vertos tragikasis

,,Otelas (Otello, 1887) ir atuoniasdeimtmeio genijaus nuostabiu gyvybingumu tryktanti

opera buffa ,,Falstafas (Falstaff, 1893). Jos yra laikomos menikiausiomis ital operomis

(Tauragis A., Ulien E., 2007). Nuo ankstesnij oper ,,Otelas skyrsi nuolatine orkestro

motyv pltote ir nenutrkstama muzikos tkme, kuri sustiprina nuosekl operos dramatizm

(Hanning B. R., 2000).

D. Verdio operos ,,iraikinga, melodinga, ,,operika muzika, puikios vokalins

partijos, tikrovikos, psichologikai taiklios muzikins charakteristikos, reikmingas, sodrus,

simfonikas orkestras ir jo dramaturgikai svarbus vaidmuo, vis operos komponent nuo

reitatyvo iki masini scen darna (Gerulaitis V., 1994, p. 93). Nuolat tobulindamas krybos

metodus ir technik, D. Verdis labiausiai itobulino italik oper.

Vokiei romantin opera

XIX a. pradioje ikilo dar vienas galingas operos meno reikinys vokiei romantin

opera. Romantizmas Vokietijoje vienodai vaisingai pasireik visose muzikos krybos srityse, o

operos mene rmsi Vienos klasik kryba, zingpylio tradicija. Vokiei romantinei operai

bdingi vidurami istorij, legend, pasak, mistiniai, fantastiniai siuetai. Danai vienas ar

keletas veikj yra antgamtins btybs, didelis vaidmuo skiriamas gamtai (Tauragis A., Ulien

E., 2007).

Vokiei romantins operos pradininkas buvo raytojas, kompozitorius bei dailininkas

Ernstas Teodoras Amadjus Hofmanas (Ernst Theodor Amadeus Hoffmann; 1776-1822). Jo

32

ymiausias scenos veikalas opera ,,Undin (Undine, 1812-1814) bei es ,,Poetas ir

kompozitorius tapo romantins operos manifestu. Taiau, pasak A. Vilkeliens (2000), jo

muzika vis dlto neprilygo literatrinei krybai.

Vokiei romantins operos susiformavimui ypatingai nusipeln Karlas Marija fon

Vberis (Carl Maria von Weber; 1786-1826). Reikmingiausios jo operos ,,Stebuklingasis

aulys, dar vadinama ,,Laisvasis aulys (Der Freischtz, 1821), ,,Euriant (Euryanthe, 1823),

,,Oberonas (Oberon, 1826). Jose sutelkta daugelis romantinei operai bding tem bei idj.

,,Laisvasis aulys pirmoji vokiei nacionalin opera i karto tapo viena populiariausi

oper visame pasaulyje. ,,Operos ,,Stebuklingasis aulys sukelti tautiniai jausmai ir muzikos

grois nulm tok milinik pasisekim, kokio nesulauk n viena vlesn Vberio opera ar jo

sekj kriniai (Hanning 2000, p. 493). Taigi i opera, anot V. Gerulaiio (1994, p. 23),

atvr naujus operos krimo principus: ,,nacionalinis, romantinis krinys; operos dramaturgij

vienijantys leitmotyvai; aktyvus dramaturgikai prasmingas orkestro vaidmuo (t. y. operos

simfonizacija); itisinio vystymo siekimas. iuos principus vliau perm ir ymusis operos

reformatorius R. Vagneris.

Reikming viet romantins operos raidoje uima Liudvigo Sporos (Liudwig Spohr;

1874-1859) operos ,,Faustas (Faust, 1813), ,,Jesonda (Jessonda, 1823), Heinricho Marnerio

(Heinrich Marschner; 1795-1861) ,,Vampyras (Der Wampyr, 1828), ymiausioji jo opera

,,Hansas Heilingas (Hans Heilling, 1833), taip pat didioji opera ,,ventikas ir yd (Der

Templer und die Jdin, 1829). Puikios komikos Alberto Lorcingo (Albert Lortzing; 1801-1851),

Fridricho fon Flotovo (Friedrich von Flotow; 1812-1883; ymiausia ,,Marta (Martha, 1847)),

K. Oto Nikolajaus (Carl Otto Nikolai; 1810-1849; ymiausia ,,Vindzoro maiktuols (Die

lustigen Weiber von Windsor, 1849)) operos (Tauragis A., Ulien E., 2007).

Vokikai operai, pasak B. R. Hanning (2000), bdinga chromatin harmonija, orkestro

kolorito panaudojimas dramatinei iraikai ir, skirtingai nei ital operose, kuriose isiskiria

melodija, faktros bals irykinimas.

Ypatingas romantins operos reikinys Richardo Vagnerio (Richard Wagner; 1813-

1883) kryba. R. Vagneris teig, jog ,,muzikos udavinys yra paklusti draminei ekspresijai, j

irykinti (Hanning B. R., 2000, p. 493), ,,Vagneris tikjo visika dramos ir muzikos vienove,

manydamas, kad jas tarpusavyje sieja ta pati dramin idja (ten pat, p. 495). R. Vagneris savo

mintis apie kryb, oper, men apskritai idst teoriniuose darbuose ,,Menas ir revoliucija

(Die