PARAIŠKA TARŠOS LEIDIMUI PAKEISTI

1

PARAIŠKA

TARŠOS LEIDIMUI PAKEISTI

302962451 (Juridinio asmens kodas)

UAB „Kamineros krovinių terminalas“, Nemuno g. 42, KLAIPĖDA

Tel.: 8 46 41193, faks.: 8 46 411692, el. p.: [email protected]

(Veiklos vykdytojo, teikiančio paraišką, pavadinimas, adresas, telefono, fakso Nr., elektroninio pašto adresas)

Krovinių sandėliavimas ir krova, Perkėlos g. 5, Klaipėda.

(ūkinės veiklos pavadinimas, adresas)

Įrenginys atitinka Taisyklių 1 priedo kriterijus:

1.2 kriterijų - Į aplinką išleidžiama ar planuojama išleisti paviršines nuotekas, kurios

surenkamos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis

kaip 1 ha (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles).

3.1 kriterijų - Apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir

paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos

ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos

prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių

patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimas.

(nurodoma, kokius kriterijus pagal Taisyklių 1 priedą atitinka įrenginys)

Direktorius Vaidas Intas, Tel.: 8 46 41193, faks.: 8 46 411692,

el. p.: [email protected]

(kontaktinio asmens duomenys, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas)

2

I. BENDROJI PARAIŠKOS DALIS

Paraiška taršos leidimui, išduotam Aplinkos apsaugos agentūros 2016-07-20, Nr. TL-KL.1-

42/2016 (toliau – Taršos leidimas) pakeisti teikiama atsižvelgiant į ūkinės veiklos pasikeitimus:

Numatomas bendras naujų planuojamų aikštelių plotas – 2,02 ha. Įgyvendinus PŪV

metinis perkraunamų ir sandėliuojamų krovinių kiekis nedidės. Planuojamų krovinių

sandėliavimo aikštelių įrengimas leis optimaliau išdėstyti krovinius, sumažinti krovinių

perkrovimo aikštelėse skaičių.

Esamose ir planuojamose aikštelėse numatoma vykdyti papildomą veiklą – metalų laužo

pjaustymą. Per metus planuojama supjaustyti iki 1 000 tonų metalų laužo. Metalų laužo

pjaustymas bus vykdomas naudojant propano-butano dujas.

Dėl planuojamos ūkinės veiklos pasikeitimų (PŪV) buvo atliktos ir baigtos atrankos

procedūros. Aplinkos apsaugos agentūra 2020-09-02 raštu Nr. (30.5)-A4E-7629 priėmė

atrankos išvadą dėl UAB „Kamineros krovinių terminalas“ krovinių sandėliavimo aikštelių

Perkėlos g. 5, Klaipėdoje, įrengimo poveikio aplinkai vertinimo (atrankos išvada pateikiama

Paraiškos 5 priede). Šiuo sprendimu Aplinkos apsaugos agentūra priėmė išvadą, kad pagal

atrankos išvadai pateiktą informaciją – UAB „Kamineros krovinių terminalas“ krovinių

sandėliavimuo aikštelių Perkėlos g. 5, Klaipėdoje, įrengimui, poveikio aplinkai vertinimas

neprivalomas.

Atsižvelgiant į tai, turi būti keičiamos esamo Taršos leidimo specialiosios dalys

„Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ ir „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas,

įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti)“.

1. INFORMACIJA APIE ĮRENGINĮ

25.1.1. punktas. Trumpa aprašomoji informacija apie visus toje vietoje (ar keliose

vietose, jei leidimo prašoma vienos savivaldybės teritorijoje esantiems keliems įrenginiams)

to paties veiklos vykdytojo eksploatuojamus ir (ar) planuojamus eksploatuoti įrenginius,

galinčius sukelti teršalų išmetimą ar išleidimą, nurodant įrenginių techninius parametrus

neatsižvelgiant, ar įrenginiai atitinka Taisyklių 4.3 papunktį

UAB „Kamineros krovinių terminalas“ veikla adresu Perkėlos g.5, Klaipėda – birių ir

fasuotų krovinių, metalų laužo pakrovimas ir iškrovimas iš kelių ir geležinkelio transporto, taip

pat krovinių laikymas ir sandėliavimas atvirose aikštelėse bei uždaruose sandėliuose. Veiklos

pobūdis ir krovinių nomenklatūra nesikeičia. Keičiasi tik naujų aikštelių plotai.

Priemonės mažinančios dulkėtumą laikant/kraunant/iškraunant birius krovinius, taip

pat priemonių ir veiksmų teršalų išleidimo iš įrenginio prevencijai bei išleidžiamo teršalų

kiekio mažinimui aprašymas pateikiamas Paraiškos 25.1.6. papunktyje.

Šiuo metu KKT teritorijoje naudojama (žr. 1 pav.):

žemės ūkio produkcijos sandėliai. Plotas – 0,72 ha. Eksploatuojami.

krovinių sandėliavimo aikštelė Nr. 2. Plotas – 2,38 ha. Aikštelė padengta kieta danga (asfaltas ir betonas). Skirta durpių (durpių briketų), inertinių medžiagų, biokuro, anglies,

metalų laužo sandėliavimui. Aikštelė įrengta, eksploatuojama.

KKT teritorijoje planuojama pradėti eksploatuoti:

krovinių sandėliavimo aikštelę Nr. 3. Plotas – 1,28 ha. Aikštelė padengta kieta

danga (asfaltas ir betonas). Skirta durpių (durpių briketų), inertinių medžiagų, biokuro, anglies,

medienos (rąstai), metalų laužo sandėliavimui. Aikštelė įrengta, parengta eksploatacijai.

krovinių sandėliavimo aikštelę Nr. 4. Plotas – 0,74 ha. Aikštelės danga nerekonstruota. Dalyje aikštelės yra išlikę kietos dangos plotai. Aikštelėje planuojama įrengti

naują nelaidžią dangą ir paviršinių nuotėkų surinkimo sistemą. Įrengus aikštelę ji bus naudojama

įvairių krovinių – durpių (durpių briketų), inertinių medžiagų, biokuro, anglies, medienos

(rąstai), metalų laužo – sandėliavimui.

3

1 pav. Esamų ir planuojamų krovos aikštelių situacinis planas.

(duomenys pagal UAB „Kamineros krovinių terminalas“ atrankos informaciją, prieiga per internetą:

https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/poveikio-aplinkai-vertinimas-pav/2020-m , rubrika „Atrankos dėl poveikio aplinkai

vertinimo informacija 2020 m.“)

Analizuojama KKT teritorija yra išsidėsčiusi adresu Perkėlos g. 5, Klaipėda. Teritorija yra

pietinėje Klaipėdos uosto teritorijos dalyje. Vykdomos veiklos vieta yra KKT nuomos pagrindais

valdomo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo kad. Nr. 2101/0010:0001 dalyje. Pagal

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateikiamą

informaciją žemės sklypo Nr. 155, plotas 8,4122 ha (žr. Paraiškos 9 priedą). Taip pat 2018

rugsėjo 24 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išnuomojo gretima esančius 2674 m2

(Nr. 241) bei 2819 m2 (Nr. 240) žemės sklypus, tačiau jokia papildoma ūkinė veikla šiuose

sklypuose rengiamu PAV atrankos dokumentu neplanuojama.

Pagrindinė tikslinė analizuojamų žemės sklypų žemės naudojimo paskirtis – kita.

Nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teisė – valstybės

įmonei „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004-

06-23 sprendimu Nr.1-247 “Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies rezervinių teritorijų

detalusis planas” patvirtino detalųjį planą, į kurį patenka PŪV žemės sklypas adresu Perkėlos g.

5, Klaipėda (žr. Paraiškos 10 priedą). Pagal detaliojo plano sprendinių pagrindinį brėžinį

UAB ”Kamineros krovinių terminalas” eksploatuojamam žemės sklypui nustatyta pramonės ir

sandėliavimo paskirtis.

https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/poveikio-aplinkai-vertinimas-pav/2020-m

4

UAB „Kamineros krovinių terminalas“ krovos projektiniai pajėgumai veiklavietėje

Perkėlos g. 5, Klaipėda – apimtys nesikeičia:

Krovos ir sandėliavimo apimtys KKT eksploatuojamoje aikštelėje Perkėlos g. 5, Klaipėda. (duomenys pagal UAB „Kamineros krovinių terminalas“ atrankos informaciją, prieiga per internetą:



Krovinio pavadinimas

Perkraunamas krovinių kiekis

Dispersiškumo

klasė 1

krova, tūkst.t /metus

vienu metu

sandėliuojamas

didžiausias kiekis, tūkst.

t

Durpių briketai 100 10 -

Inertinės medžiagos (skalda ir pan.) 100 10 S5

Biokuras 100 10 -

Anglis (antracitas) 70 30 S2

Metalų laužas 100 30 S4

Žemės ūkio produkcija (grūdai ir kt.) 150 34 S3

Viso: 620 124 -

UAB „Kamineros krovinių terminalas“ vykdomų krovos darbų ir sandėliavimo

aprašymas:

Duomenys tapatūs UAB „Kamineros krovinių terminalas“, Perkėlos g. 5, Klaipėda,

informacijai atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos – krovinių sandėliavimo aikštelių Perkėlos

g. 5, Klaipėdoje, įrengimo poveikio aplinkai vertinimo, pagal kurią Aplinkos apsaugos agentūra

2020-09-02 raštu Nr. (30.5)-A4E-7629 priėmė atrankos išvadą (žr. Paraiškos 5 priedą).

Pagrindiniai vykdomų technologinių krovos darbų procesų etapai (žr. 2 pav.):

1. krovinių atvežimas geležinkelio vagonais arba autotransportu;

2. krovinių iškrovimas naudojant krautuvus ir manipuliatorius į sandėliavimo vietas;

3. krovinių sandėliavimas;

4. krovinių pakrovimas naudojant krautuvus ir manipuliatorius į autotransportą;

5. krovinių išvežimas.

2. pav. Principinė technologinio proceso schema.

1 Pagal ES informacinio dokumento Reference Document on best Available Techniques on Emissions from Storage

https://eippcb.jrc.ec.europa.eu/sites/default/files/2019-11/esb_bref_0706.pdf 8.4 priedą.


https://eippcb.jrc.ec.europa.eu/sites/default/files/2019-11/esb_bref_0706.pdf

5

Birių krovinių (biokuro, inertinių medžiagų (skalda ir pan.), durpių (durpių briketų),

anglies (antracito) technologinio krovos proceso aprašymas:

- vagono operacija: vagonas iškraunamas hidromanipuliatoriumi su greiferiu į savivartį

automobilį, kuris krovinį veža į sandėliavimo aikštelę. Vagonas nuo krovinio likučio šluotomis ir

kastuvais išvalomas per vagono iškrovimo angas/liukus į kaušinio krautuvo kaušą ir nuvežamas į

sandėliavimo aikšteles;

- sandėliavimo operacija: savivarčiai automobiliai atvežę krovinį išpila jį į sandėliavimo

aikšteles pagal krovinio rūšį. Krovinių rietuvės formuojamos krovinį stumdant frontaliniu

krautuvu arba krovinių sandėliavimo zonos gali būti atskiriamos mobiliomis betoninėmis

pertvaromis;

- transportavimo operacija: birus krovinys kaušiniu krautuvu semiamas iš rietuvės ir pilamas

į savivartį automobilį. Automobilis prikraunamas tiek, kad nebūtų krovinio nubyrėjimo.

Krovinys vežamas dengtu savivarčiu automobiliu.

Išgabenus krovinį, sandėliavimo aikštelių teritorija išvaloma, surinkti krovinio likučiai

pakraunami kartu su kroviniu.

Mediena (rastai) į aikštelę atvežami geležinkelio vagonais ir/ar miškovežiais. Mediena

iškraunama hidrauliniu krautuvu (hidromanipuliatoriumi) su specialiu griebtuvu, skirtu

medienai. Mediena kraunama į rietuves sandėliavimo aikštelėje arba tiesiogiai į miškovežius

ir/ar konteinerius. Mediena kraunama krautuvu su specialiu greiferiu. Konteineriai su mediena

išvežami vilkikais.

Biokuras (skiedros, biokuro granulės) į sandėliavimo aikštelę atvežamas geležinkelio

vagonais ir/ar skiedrovežiais. Biokuras sandėliuojamas atviro tipo aikštelėje krūvose. Biokuras iš

aikštelės išvežamas skiedrovežiais arba savivarčiais su tentais.

Durpės (durpių briketai) ir anglis (antracitas) atvežama geležinkelio vagonais ir

iškraunama hidrauliniu krautuvu (hidromanipuliatoriumi), dvižiaunių uždaru griebtuvu biriems

kroviniams tiesiai į sandėliavimo aikštelę arba tiesiogiai į autotransportą, kuris iškart išveža

krovinį. Durpės (durpių briketai), anglis (antracitas) pagal rūšį sandėliuojami krūvose. Krovinys,

išveržimui iš aikšteles, kraunamas iš aikštelės į autotransportą su frontaliniu arba hidrauliniu

krautuvu.

Inertines medžiagos (skalda ir kt.) atvežama savivarčiais automobiliais. Krovinys iš

savivarčių išpilamas į krūvas ir laikomas krūvose. Inertines medžiagos iš aikštelės frontaliniu

arba hidrauliniu krautuvu su kaušu arba dvižiauniu uždaru griebtuvu pakraunama į geležinkelio

vagonus ir išvežama krovinio gavėjui.

Metalų laužas atvežamas geležinkelio vagonais/autotransportu ir iškraunamas į

sandėliavimo aikštelę arba į autotransportą, kuris iškart išveža metalų laužą. Metalų laužas pagal

rūšį (juodas, spalvotas) sandėliuojamas krūvose. Juodas ir spalvotas metalų atvežamas juridinių

ir fizinių asmenų, arba teikiama metalų laužo sandėliavimo paslauga. Atvykus laivui, metalų

laužas, esantis aikštelėje, pakraunamas į autotransportą, pasveriamas, ir vežamas į centrinę

aikštelę Nemuno g. 42 ir 42A ir/ar į kitą uosto kompaniją pakrovai į laivą.

Esama metalų laužo krovimo technologija:

Priėmimas. Metalų laužas į KKT teritoriją atvežamas geležinkelio vagonais/autotransportu.

Krovinį priima/išduoda sandėlininkas pagal krovos darbų vadovų informaciją. Krovinys privalo

turėti važtaraštį, o metalo laužas ir pažymą apie jonizuojančios spinduliuotės patikrinimą Patikra. Krovos darbus prižiūri krovos darbų vadovai. Jeigu yra pastebima neatitikimų,

nedelsiant informuojamas klientas.

Svorio nustatymas. Savivarčiais automobiliais atvežtas metalų laužas pasveriamas

automobilių svarstyklėmis ir išverčiamas sandėliavimo aikštelėje. Atvežto į bendrovę metalų

laužo svoris nustatomas sveriant pilną ir tuščią autotransporto mašiną automobilinėmis

svarstyklėmis ir /ar g/vagonų svarstyklėmis.

Iškrovimas. Atvežtas metalų laužas iškraunamas hidromanipuliatoriumi su daugiažiauniu

greiferiu, pernešant krovinį į atitinkamą sandėliavimo vietą aikštelėje arba į savivarčių

automobilių kaušą. Metalų laužo likutis iš g/ž vagono iškraunamas hidromanipuliatoriumi su

elektromagnetu, o rūdys ir nuobiros išvalomos rankiniu būdu.

6

Sandėliavimas. Krovos darbų vadovai, turėdami informaciją iš klientų apie krovinio kiekį ir

sandėliavimo trukmę, nusprendžia, kaip optimaliai teritorijoje sandėliuoti krovinį; parenkama

krovinio sandėliavimo zona aikštelėje, taip, kad liktų saugūs pravažiavimai tarp atskirų krovinių

krūvų, būtų išvengta skirtingų krovinių susimaišymo ir pan.

Metalų laužas sandėliuojamas aikštelėse. KKT sandėliavimo aikštelių danga yra įrengta

pagal techninio projekto rengimo metu apskaičiuotas apkrovas ir parinktą dangos stiprumą,

skirtą atlaikyti atitinkamą svorį ir krovinį. Aikštelėje sandėliuojamas metalas

hidromanipuliatoriumi su daugiažiauniu greiferiu sukraunamas į rietuves. Tam, kad nebūtų

pažeistas krovos aikštelės dangos vientisumas krovos metu metalų laužas dedamas ant

sandėliavimo aikštelės nuleidžiant hidromanipuliatoriaus greiferį kuo arčiau dangos arba

kraunamos rietuvės paviršiaus – ne aukščiau nei 1 m atstumu.

- iš pravažiuojamo kelio pusės rietuvė paremiama tvirtomis atramomis. Jeigu atramų nėra,

tai rietuvė formuojama su šlaitais. Atsižvelgiant į krovinio birumą parenkamas toks šlaitų

nuolydis, kad būtų užtikrintas sukrautos rietuvės stabilumas, leidžiantis išvengti krūvos griūties.

Formuojamų rietuvių parametrai priklauso nuo sandėliuojamo metalų laužo kiekio: galimas

rietuvės aukštis iki 11 m, sandėliavimo plotas – pagal poreikį. Metalų laužo krūvos formuojamos

krovinį pradedant krauti nuo rietuvės krašto centro link. Išformuojant – atvirkštine tvarka.

Pjaustymas. Atsižvelgiant į užsakovų pageidavimus PŪV teritorijoje esančiose atvirose

sandėliavimo aikštelėse planuojama pjaustyti (smulkinti) atvežtą stambiagabaritį metalų laužą.

Pjaustomi gali būti itin didelių gabaritų metalų laužo gabalai (geležinkelio bėgiai ar pan.).

Metalo laužo pjaustymui į krovos zoną, kurioje sandėliuojamas stambiagabaritis metalas,

atvežamas vežimėlis su dujų ir deguonies balionais, kurių pagalba metalas supjaustomas iki

nustatyto dydžio gabalų. Pjaustymą gali atlikti UAB „Kamineros krovinių terminalas“ arba

samdomos įmonės darbuotojas, turintis tam reikalingą kvalifikaciją ir leidimą darbui.

Maksimalios numatomos pjaustymo apimtys – iki 1000 t per metus, t. y. iki 1 proc. galimo

perkrauti metinio metalų laužo kiekio.

Išvežimas. aikštelėje sandėliuotas metalų laužas pakraunamas hidromanipuliatoriumi su

daugiažiauniu greiferiu ir elektromagnetu į savivartį automobilį ir išvežami.

Sandėliavimo ir krovos zonos sutvarkymas. Baigus krovos darbus sutvarkoma krovos darbo

zona, surenkamos metalų laužo nuobiros, sušluojamos rūdys, šiukšlės. Visos sušluotos nuo

teritorijos krovinio nuobyros bei priemaišos (jei tokių susidaro) pakraunamos kartu su kroviniu.

Krovinių krovos technologinio proceso kontrolę vykdo krovos darbų vadovas.

Įgyvendinus PŪV metalų laužo perkrovimo kiekiai ir technologijos nesikeis. Metalų laužo

krovai naudojami technologiniai įrengimai ir jų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.

1 lentelė. Metalų laužo krovai naudojami technologiniai įrengimai ir jų charakteristikos

Technologinis procesas Įrenginys Įrenginio techninės

charakteristika, pajėgumas

Atvežto metalų laužo svėrimas Svarstyklės Svėrimo ribos nuo 400 kg iki 60

t.

Iškrovimas iš geležinkelio

vagono arba autotransporto

Hidraulinis krautuvas su

daugiažiauniu greiferiu

Keliamoji galia 5 t.

Hidromanipuliatorius su magnetu Keliamoji galia 5 t.

Rietuvių formavimas Hidromanipuliatorius su

daugiažiauniu greiferiu

Keliamoji galia 5 t.

Aikštelės valymas Mechanizuotas

Esant poreikiui – rankinis

Vakuuminis šlavimas, traktorius

su šluota

7

Metalų laužo tvarkymo veiklos atitikties įvertinimas keliamiems aplinkosaugos

reikalavimams

Metalų laužų sandėliavimo aikštelėms įrengimo reikalavimus nustato Netauriųjų metalų

laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. kovo 14 d.

įsakymo Nr. 4-216 redakcija)) II skyrius, pagal kurį:

Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir

saugojimo taisyklių punktas Atitikimas punktui

3. Supirkimo vieta gali būti įrengiama tik pramonės ir

sandėliavimo objektų teritorijose ir atliekų saugojimo,

rūšiavimo ir utilizavimo teritorijose. Supirkimo vieta negali

ribotis su teritorijomis, patenkančiomis į Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1

dalyje nurodytų kategorijų saugomas teritorijas jeigu tokia

galimybė nėra nustatyta šių teritorijų planavimo

dokumentuose.

Atitinka. KKT teritorija yra Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto teritorijoje. Žemės paskirti pagal teritorijų

planavimo dokumentus – pramonės ir sandėliavimo

objektų teritorija (atrankos informacijos 3.2

punktas).

KKT teritorija nesiriboja su saugomomis

teritorijomis – artimiausia saugoma teritorija –

Smeltės botaninis draustinis – yra kitoje Malkų

įlankos pusėje, 1,2 km atstumu nuo analizuojamos

veiklos teritorijos (3.5.1 pav.)

4. Supirkimo vieta gali būti įrengiama arba specialiai

įrengtoje patalpoje, arba atviroje aikštelėje, prie kurios

įrengtas privažiavimas.

Atitinka. KKT perkrauna ir sandėliuoja metalų laužą

atvirose aikštelėse, prie kurių yra įrengtas

privažiavimas.

5. Specialiai įrengtos patalpos arba atviros aikštelės, išskyrus

priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams pagal

statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010

„Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812

„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010

„Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“, nuostatas, statyba turi

būti užbaigta statybos techninio reglamento

STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28

d. įsakymu Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento

STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“,

nustatyta tvarka ir ji turi atitikti Darboviečių įrengimo

bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m.

gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo

bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, reikalavimus.

Atitinka. KKT perkrauna ir sandėliuoja metalų laužą

specialiai įrengtose atvirose aikštelėse.

Sandėliavimo aikštelių Nr. 2 ir Nr. 3 statybai yra

išduotas statybos leidimas. Sandėliavimo aikštelė

Nr. 2 įrengta, aikštelės Nr. 3 pastatyta, vykdomi

įrengimo užbaigimo darbai. Aikštelė Nr. 4 yra

planuojama įrengti, šiuo metu šioje aikštelėje metalų

laužo sandėliavimas nevykdomas, veikla

planuojama sutvarkius aikštelę.

6. Supirkimo vietoje turi būti:

6.1. iškaba, kuri turi būti įrengta vadovaujantis teisės aktų,

nustatančių išorinės reklamos įrengimo taisykles,

reikalavimais;

Atitinka. Supirkimo vietoje yra iškaba.

6.2. klientams matomoje vietoje nurodytas supirkimo vietos

darbo laikas, telefono numeris ir (arba) elektroninio pašto

adresas, supirkėjo atsakingo asmens vardas, pavardė ir

telefono numeris;

Neaktualu ir netaikoma. KKT nevykdo supirkimo iš

privačių asmenų. Metalų laužas atvežamas

sandėliavimui pagal iš anksto suderintas sutartis ir

grafiką.

6.3. pateiktas Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir

atliekų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio

ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 77 „Dėl

Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų

sąrašo patvirtinimo“;

Atitinka. KKT nevykdo draudžiamų supirkti

netauriųjų metalų laužo ir atliekų krovos ir

sandėliavimo darbų.

6.4. metrologiškai patikrintos ir galiojantį metrologinės Atitinka. Į teritoriją savivarčiais automobiliais

8

patikros sertifikatą turinčios svarstyklės; atvežamas ir iš teritorijos išvežamas metalų laužas,

kaip ir kiti kroviniai, sveriamas specialiai tam

pritaikytomis svarstyklėmis. Svarstykles kiekvienais

metais tikrina specializuota įmonė ir išduoda

patikros sertifikatą.

6.5. gamybinės buities patalpos; Atitinka. Gamybinės-buities patalpos darbuotojams

persirengti įrengtos specialiame konteineryje.

6.6. užrakinamosios specialiai pritaikytos pavojingų atliekų

surinkimo ir saugojimo priemonės (talpyklos) (kai

superkamas laužas, turintis pavojingų atliekų

(akumuliatoriai, tepalų filtrai ar kt.);

Laužas, turintis pavojingų atliekų (akumuliatoriai,

tepalų filtrai ar kt.) nesandėliuojamas.

Taršos leidime TL-KL.1-42/2016 yra numatytas

spalvotojų metalų dulkių ir dalelių (kodas 12 01 04)

atliekų tvarkymas. Šiuo metu tokios atliekos nėra

kraunamos ir sandėliuojamos. Esant poreikiui

perkrauti ir/arba sandėliuoti šio tipo atliekas, jos bus

atvežamos, laikomos ir išvežamos tam skirtuose

specialiuose konteineriuose.

6.7. reikiamos individualiosios saugos darbe ir pirminės

gaisro gesinimo priemonės;

Atitinka. KKT teritorijoje dirbantiems darbuotojams

yra išduodamos individualios saugos darbe

priemonės. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra

prieinamos teritorijoje esančiuose priešgaisriniuose

stenduose.

6.8. priemonės, užtikrinančios laužo ir atliekų apskaitos

dokumentų saugumą;

Atitinka. Metalų laužo atvežimas, sandėliavimas ir

išvežimas registruojamas GPAIS sistemoje.

6.9. metrologiškai patikrintos ir galiojantį metrologinės

patikros sertifikatą turinčios jonizuojančiosios spinduliuotės

matavimo priemonės.

Atitinka. KKT yra įrengti specialūs jonizuojančios

spinduliuotės nustatymo vartai, kuriuos įrengė belgų

kompanija RAD/COMM Europe, kuri kartą metuose

daro patikrinimą. Kroviniai, atvykstantys

geležinkeliu turi privalomus sertifikatus dėl

jonizuojančios spinduliuotės patikrinimo.

8. Kai supirkimo vieta įrengiama atviroje aikštelėje, taikomi

šie papildomi reikalavimai:

8.1. supirkimo vieta turi būti aptverta, išasfaltuota ar

padengta kita kieta danga ir užrakinama;

Atitinka. KKT teritorija yra aptverta, privažiavimo keliai

išasfaltuoti, esama ir planuojamos krovinių sandėliavimo

aikštelės padengtos kieta, nelaidžia vandeniui, danga.

Teritorija saugoma.

8.2. paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos pagal teisės

aktus, reguliuojančius paviršinių nuotekų tvarkymą.

Atitinka. Paviršinės (lietaus) nuotekos dangos nuolydžio

pagalba yra surenkamos nuo eksploatuojamos teritorijos esamų kietųjų dangų.

Šiuo metu paviršinės nuotėkos yra surenkamos nuo žemės

ūkio produkcijos sandėlių stogų ir teritorijos kietųjų

dangų, nuo sandėliavimo aikštelės Nr. 2 ir nuo sandėliavimo aikštelės Nr. 3.

Įgyvendinus PŪV papildomai paviršinės nuotėkos bus

surenkamos nuo krovinių sandėliavimo aikštelės Nr. 4.

Paviršinių nuotekų valymui yra naudojama 20 m3 talpos smėliagaudė ir naftos produktų atskirtuvas EuroPEK Roo

NS65. Nuotekų valymo įrenginių našumas 65 l/s. Valymo

įrenginyje yra sumontuota sklendė, kuria galima per 10

min galima uždaryti nuotekų išleistuvą. Apvalytos paviršinės nuotekos išleidžiamos išleistuvu Nr. 1

(koordinatės 6171786; 322335) į melioracijos griovį,

susisiekiantį su Smeltalės upeliu.

KKT vykdo išvalytų paviršinių nuotėkų išleidžiamų į aplinką, kontrolę. Tyrimai atliekami 1 kartą ketvirtyje.

Žemės ūkio produkcija atgabenama į aikštelę g/vagonais ir/ar savivarčiais automobiliais.

9

Krovinys iš geležinkelio vagonų iškraunamas uždarame vagonų iškrovimo poste. Vagonų

iškrovimo postas sumontuotas ant vieno geležinkelio kelio. Vienu metu iškraunama iš vieno

geležinkelio vagono. Krovos našumas iki 200 t/val. Ties vagono iškrovimo liukais sumontuotas

priėmimo bunkeris su transporteriu, kuris sujungtas su juostiniu transporteriu, gabenančiu

krovinį į sandėlį. Iš vagonų iškrovimo posto uždaru juostiniu transporteriu krovinys gabenamas į

sandėlio viršuje įrengtą priėmimo mazgą, nuo kurio krovinys patenka ant išilgai viduje sandėlio

judančio juostinio transporterio, kuris per lanksčias rankoves išpila krovinį į norimą sandėlio

vietą. Sandėliavimas vykdomas dengtuose žemės ūkio produkcijos sandėliuose.

Krovinys, atvežtas savivarčiais automobiliais, išpilamas sandėlio viduje.

Krovinys krautuvo su kaušu pagalba sandėlyje pakraunamas į dengtus savivarčius

automobilius ir išvežamas pakrovimui toliau.

Technologiniuose procesuose taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės

Siekiant sumažinti birių krovinių dulkėjimą technologiniuose procesuose taikomos šios

poveikio mažinimo priemonės:

- medžiagų sandėliavimo vietų apsaugai nuo vėjo įrengiamos iki 2 metrų aukščio

betoninės sienutės;

- transporto priemonių judėjimas įmonės teritorijoje vykdomas ribotu greičiu, tik tam

skirtais asfaltuotais keliais, kurie yra prižiūrimi ir valomi;

- esant poreikiui didelio dispersiškumo medžiagas (anglies antracitą) sandėliuoti

didesnio nei 5 m aukščio kaupuose taikomos medžiagų dulkėjimą mažinančios priemonės –

drėkinimas;

- siekiant juo efektyviau išnaudoti sandėliavimo aikštelių plotą kroviniai

sandėliuojami su natūraliu nubyrėjimo kampu, paliekant patogius pravažiavimus aplink kaupus;

- viename kaupe saugomos tos pačios rūšies medžiagos;

- esant poreikiui, kaupai kraunami prie vienos ar kelių atraminių sienelių;

- žemės ūkio produkcija iškraunama dengtame iškrovimo poste, sandėliuojama

uždaruose sandėliuose;

- krovinius pervežant autovežiais, esant poreikiui (dėl aplinkos ir krovinio saugumo)

naudojamas krovinio uždengimas tentu;

- krovinių krovimas ir išvežimas (atvežimas) vykdomas pagal iš anksto nustatytą

grafiką/tvarką taip išvengiant skubių krovos darbų;

- kraunant didelio dispersiškumo medžiagas griebtuvu arba greiferiu, pasėmus

medžiagos, griebtuvas sandariai uždaromas; iš griebtuvo medžiagos išpilamos lėtai ir nedidesniu

kaip 1 m atstumu nuo kaupo; išpylus iš griebtuvo medžiagą, siekiama pakankamą laiką riboti

griebtuvo judėjimą siekiant išvengti papildomo dulkių sklidimo;

- sandėliavimo ir krovimo veikla organizuojama taip, kad ta pati medžiaga nebūtų

perkraunama iš kaupo į kaupą arba perkrovimų būtų kuo mažiau;

- valant teritoriją, transporto priemones arba vagonus nuo medžiagų likučių, esant

poreikiui naudojamos papildomas drėkinimas šlavimo metu.

Ūkinės veiklos vietos padėtis vietovės plane ar schemoje su gyvenamųjų namų, ugdymo

įstaigų, ligoninių, gretimų įmonių, saugomų teritorijų ir biotopų bei vandens apsaugos

zonų ir juostų išsidėstymu.





Artimiausias gyvenamas pastatas (A) adresu Taikos pr. 160, Klaipėda yra nutolęs apie 380

m nuo UAB „Kamineros krovinių terminalas“ nuomojamos sklypo dalies ribos (žr. 2 lentelę ir

3 pav.). Artimiausias visuomeninės ir poilsio paskirties objektas yra Klaipėdos lopšelis-darželis

„Du gaideliai" nutolęs apie 1,2 km į šiaurės rytus nuo PŪV teritorijos.

2 lentelė. Atstumai nuo analizuojamos KKT teritorijos iki artimiausių gyvenamosios ir

visuomeninės paskirties objektų

10

Eil.

Nr. Gyvenamosios teritorijos

Atstumas nuo KKT sklypo

ribos, m

A Klaipėda, Taikos pr. 160 380

B Klaipėda, Taikos pr. 146 430

C Klaipėda, Taikos pr. 144 485

Eil.

Nr. Visuomeninės ir poilsio paskirties pastatai Adresas

Atstumas nuo KKT sklypo

ribos

D Klaipėdos lopšelis-darželis "Du gaideliai" Klaipėda,

Laukininkų g. 56 1200

3. pav. Atstumai iki artimiausios gyvenamos aplinkos ir visuomeninės paskirties objektų.

Paveiksle 4 pateikiama informacija apie aplinkinėse miesto teritorijose planuojamą

gyvenamosios paskirties aplinką. Pažymėtina, kad gretimose, su analizuojama vieta

besiribojančiose teritorijose, nėra planuojama gyvenamosios paskirties teritorijų. Artimoje

aplinkoje planuojamos inžinerinės infrastruktūros, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės

paskirties teritorijos.

11

4 pav. Teritorijų planavimo dokumentais gretimybėse planuojamos gyvenamos teritorijos

(pagrindas: Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano miesto teritorijos

funkcinių zonų brėžinys).

12

Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis

zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas pagal patvirtintus teritorijų planavimo

dokumentus, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Informacija apie vietovės

inžinerinę infrastruktūrą, urbanizuotas teritorijas





Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius pagrindinė

tikslinė analizuojamo žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis – inžinerinės infrastruktūros

teritorijos (5 pav.).

5 pav. PŪV vieta Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių

atžvilgiu (pagrindas: ištrauka iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano

funkcinių prioritetų brėžinio).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004-06-23 sprendimu Nr.1-247 patvirtino Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto pietinės dalies rezervinių teritorijų detalųjį planą, į kurio galiojimo ribas

patenka analizuojama teritorija adresu Perkėlos g. 5, Klaipėda. Pagal detaliojo plano sprendinius

KKT eksploatuojamam žemės sklypui nustatyta pramonės ir sandėliavimo paskirtis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies rezervinių teritorijų detaliajame plane žemės

sklypams nustatyta sanitarinė apsaugos zona. Į SAZ patenka ir UAB“ Kamineros krovinių

terminalas” planuojamas objektas adresu Perkėlos g. 5, Klaipėda. Nuo aikštelės rytų kryptimi

SAZ riba yra už 110 m, o pietryčių kryptimi SAZ yra už 95 m. Planuojama veikla nepatenka į

III-os vandenvietės sanitarinės apsaugos zoną, kuri pietų kryptimi nutolusi nuo teritorijos ribos

apie 90 m.

13

6 pav. Detaliuoju planu nustatytos pietinės uosto teritorijos dalies SAZ ribos.

PŪV numatoma UAB ”Kamineros krovinių terminalas” naudojamoje teritorijoje, kurioje

išvystyta visa būtina inžinerinė infrastruktūra – vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, elektros

energijos tiekimo, ryšių linijos, gaisrinis vandentiekis, priešgaisriniai įrenginiai bei susisiekimo

komunikacijos.

Planuojama ūkinė veikla yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Artimiausios

įmonės: kitoje Perkėlos gatvės pusėje – UAB “Malkų įlankos terminalas“, AB “Vakarų laivų

gamykla“, UAB “Klaipėdos konteinerių terminalas“, esančios adresu Minijos g.180, Klaipėda.

Planuojamos teritorijos gretimybėje gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties pastatų ir

medicinos įstaigų nėra. Informacija apie artimiausius gyvenamuosius namus pateikti Paraiškos 3

ir 4 pav.

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose žemės sklypuose

ar teritorijose esančius žemės gelmių išteklius, dirvožemį; geologinius procesus ir

reiškinius, geotopus





PŪV teritorija yra uosto žemėje ir uosto akvatorijoje, kurioje nevykdoma naudingų iškasenų

paieška ar žvalgyba. Artimiausi naudingųjų iškasenų telkiniai yra 930 m į pietus nutolęs Kairių

smėlio ir žvyro telkinys bei 1,3 km į vakarus nutolęs Gintaras I telkinys (žr. 7 pav.).

14

7 pav. Informacija apie artimiausius naudingųjų išteklių telkinius ir atstumą iki jų.

Analizuojamoje teritorijoje nėra aktyvių geologinių procesų ar reiškinių, geotopų.

Artimiausia teritorija, kurioje registruota geologinio reiškinio – nuošliaužos-nuogriuvos – vieta

yra Kuršių nerijoje, apie 2,6 km atstumu nuo analizuojamos teritorijos (žr. 8 pav.).

8 pav. Informacija apie artimiausias geologinių procesų, reiškinių vietas ir atstumą iki jų.

15

Artimiausias žinomas goetopas – šaltinis – yra Rimkų gyvenvietės aplinkoje esantis šaltinis

apie 4,5 km atstumu nuo analizuojamos teritorijos (žr. 9 pav.).

9 pav. Informacija apie artimiausias geotopus ir atstumą iki jų.


ar teritorijose esančias saugomas teritorijas, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura

2000“ teritorijas, ir jose saugomas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines bei rūšis

Nagrinėjama teritorija nepatenka į saugomų ar ekologinio tinklo NATURA 2000 teritorijų

ribas.

Artimiausios saugomos teritorijos yra (žr. 10 pav.):

BAST – Kuršių marios (ES kodas LTSIU0012), PAST – Kuršių marios (ES kodas LTKLAB010) ir Kuršių marių biosferos poligonas – 1,7 km;

Smeltės botaninis draustinis – 1,2 km. Planuojama ūkinė veikla neigiamos įtakos saugomoms teritorijoms nedarys, nes nebus

daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, požeminiam vandeniui, aplinkos orui.

Atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos vietos padėtį Europos ekologinio tinklo „Natura

2000“ teritorijų atžvilgiu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio reikšmingumo „Natura 2000“

teritorijoms nustatymas netikslingas.

16

10 pav. Artimiausios saugomos ir NATURA 2000 teritorijos.

PŪV numatoma jau naudojamoje KKT reikmėms teritorijoje, neišeinant iš nuomojamo

sklypo dalies ribų, todėl papildomo neigiamo poveikio saugomoms ir NATURA 2000

teritorijoms nesukels.


ar teritorijose esančią biologinę įvairovę:





Analizuojamuose žemės sklypuose saugomų natūralių buveinių nėra. Informacija apie

artimiausias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines pateikiama 11 pav.

Pagal LR miškų valstybinio kadastro duomenis analizuojama teritorija nesiriboja su mišku.

PŪV vystymui miško kirtimo darbai nenumatomi.

17

11 pav. Atstumai iki artimiausių natūralių buveinių.

SRIS sistemos duomenimis analizuojamoje teritorijoj nėra registruotų saugomų augalų ir

gyvūnų rūšių radaviečių (žr. 12 pav.).

12 pav. Informacija apie artimiausias saugomų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės.


ar teritorijose esančias jautrias aplinkos apsaugos požiūriu teritorijas – vandens telkinių

18

apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas, potvynių zonas, karstinį regioną, požeminio

vandens vandenvietes ir jų apsaugos zonas





PŪV vieta numatoma Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui priskirtoje uosto žemėje.

Vadovaujantis LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu (1996 m. gegužės 16 d. Nr. I-1340)

uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia

uosto infrastruktūra. Uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių,

navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas.

Pagal Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialiojo

plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 2 d. sprendimu Nr.

AD1-4, sprendinius PŪV teritorija yra nutolusi 90 m atstumu ir nepatenka į Klaipėdos miesto

trečiosios vandenvietės 3b sanitarinės apsaugos zonos ribas (žr. 13 pav.).

13 pav. Informacija apie požeminio vandens vandenvietę.

Kitų aplinkos apsaugos požiūrių išskirtinai jautrių teritorijų (potvynių zonų, karstinių

regionų) planuojamos ūkinės veiklos vietoje nėra.

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ir gretimų žemės sklypų ar

teritorijų taršą praeityje

Iki 2010 metų analizuojamoje teritorijoje vyko vairuotojų vairavimo mokymai. Nuo 2010

metų teritorijoje durpių briketų, inertinių medžiagų, anglių ir medienos sandėliavimą vykdė

UAB“ Mabre LPC“(įm. kodas 110044455), kurią reorganizavus veiklą tęsia UAB „Kamineros

krovinių terminalas“. 2017 m. atliktas preliminarus ekogeologinis tyrimas (Tyrimo numeris

žemės gelmių registre: 6805-2017).Preliminarus ekogeologinis tyrimas nustatė, kad įmonės

teritorijoje nebuvo rasta taršos sunkiaisiais metalais ir naftos produktais požymių, o grunto

kokybė yra gera. Gruntinis vanduo neužterštas sunkiaisiais metalais ar naftos produktais.

Teritorijoje atlikto preliminariojo ekogeologinio tyrimo rezultatai rodo, kad teritorijoje juntama

tik teritorijos ir jos apylinkių bendros technogeninės apkrovos įtaka gruntinio vandens kokybei,

todėl vykdyti detaliuosius ekogeloginius tyrimus netikslinga.

19

25.1.2. punktas. Planuojamo eksploatuoti įrenginio ar įrenginių projektinis pajėgumas

pagal Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, išsamus įrenginyje ar įrenginiuose vykdomos

ir planuojamos vykdyti veiklos, naudojamų technologijų aprašymas (įskaitant išmetamų ar

išleidžiamų teršalų šaltinius, išmetamus ar išleidžiamus teršalus, jei jie neįrašyti

specialiosiose paraiškos dalyse). Naujam įrenginiui nurodoma statybos pradžia ir

planuojama veiklos pradžia, esamam įrenginiui, kurio veikimą planuojama pakeisti ar

išplėsti – numatoma veiklos, pakeitus leidimą, pradžia.





Veiklos pajėgumai - duomenys nesikeičia.

Eksploatuojama technika – duomenys nesikeičia.

Vykdomos veiklos, naudojamų technologijų aprašymas – duomenys nesikeičia.

Vykdomos veiklos išmetamų į aplinkos orą teršalų šaltiniai ir išmetami teršalai.





Esama situacija

KKT veikloje oro tarša vyksta iš stacionarių neorganizuotų (krovinių perkrovimo darbai) ir

mobilių (krautuvai) aplinkos oro taršos šaltinių bei auto ir geležinkelio transporto.

Kraunant, sandėliuojant birius krovinius ir metalų laužą atvirose aikštelėse, į aplinkos orą

patenka kietosios dalelės.

Eksploatuojant mobilius aplinkos oro taršos šaltinius į aplinkos orą išsiskirs anglies

monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx), kietosios dalelės (KD), sieros dioksidas (SO2) ir

angliavandeniliai (LOJ).

Esami žemės ūkio produkcijos sandėliavimo ir sandėliavimo aikštelės Nr. 2 neorganizuoti

oro taršos šaltiniai yra įvertinti 2018 metais parengtoje ir suderintoje Aplinkos oro taršos šaltinių

ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje (rengėjas UAB „Vinilija ir ko“).

Planuojama situacija

Įgyvendinus planuojamąją ūkinę veiklą papildomai atsiras stacionarūs neorganizuoti

aplinkos oro taršos šaltiniai: stambiagabaričio metalų pjaustymas. Vertinant planuojamą situaciją

skaičiuojama tarša atsirandanti dėl krovinių krovos ir sandėliavimo aikštelėse Nr. 3 ir Nr. 4.

PAV atrankos dokumente vertinamas esamos ir planuojamos krovos poveikis aplinkos orui.

Informacija apie vertinamus perkraunamų krovinių kiekius ir aplinkos oro taršos šaltinių

išsidėstymą pateikiama 3 lentelėje ir 14 pav.

3 lentelė. Informacija apie vertinamus perkraunamų krovinių kiekius ir stacionarius

neorganizuotus oro taršos šaltinius

Žaliavos, medžiagos pavadinimas Oro taršos šaltiniai Metinis perkraunamas kiekis

Antracitas 618, 619, 622 70 000 t/metus

Durpės (durpių briketai) 611, 612, 626 100 000 t/metus

Metalų laužas 623, 624, 625_1, 625_2 100 000 t/metus

Žemės ūkio produkcija 613, 614_1, 614_2 150 000 t/metus

Inertinės medžiagos (skalda ir pan.) 615, 616, 617 100 000 t/metus

Biokuras 628, 629 100 000 t/metus

Gabaritinio metalų laužo pjaustymas 630 1 000 t/metus

20

14 pav. Esamų ir PŪV stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išsidėstymo schema.




Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai ir išmetamų teršalų kiekiai






21

4 lentelė. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys ir tarša į aplinkos orą


https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/poveikio-aplinkai-vertinimas-pav/2020-m , rubrika „Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija 2020 m.“)

Taršos šaltiniai

Išmetamųjų dujų rodikliai

Teršalai Numatoma tarša

Teršalų

išmetimo

trukmė pavyzdžio paėmimo (matavimo)

vietoje

pavadinimas Nr. koordinatės aukštis,

m

išėjimo

angos

matmenys,

m

srauto

greitis,

m/s

temperatūra,

ºC

tūrio

debitas pavadinimas kodas vienkartinis metinė,

val./metus

Nm3/s dydis, g/s t/m

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Medžiagų krova atvežant ir išvežant

Durpių

briketų krova

atvežus

611 322320; 6171735 10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,040* 0,144 1000

Durpių

briketų krova

išvežant

612 322303; 6171716 10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,011* 0,040 1000

Žemės ūkio

produkcijos

krova (grūdai)

613 322251; 6171916 10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,001* 0,0111* 1200

Žemės ūkio

produkcijos

krova

(sandėlio

vartai)

614_1 322197; 6171903

10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,012* 0,003* 1200

614_2 322222; 6171928

Inertinių

medžiagų

(skalda ir

pan.) krova

atvežus

615 322251; 6171916 10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,167 0,6 1000

Inertinių

medžiagų

(skalda ir

pan.) krova

išvežant

616 322223; 6171934 10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,167 0,6 1000


22

Taršos šaltiniai



Teršalų

išmetimo


vietoje


m

išėjimo

angos

matmenys,

m

srauto

greitis,

m/s

temperatūra,

ºC

tūrio


val./metus


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Anglies

(Antracitas)

krova atvežus

618 3222074; 6171822 10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,025* 0,063 700

Anglies

(Antracitas)

krova

išvežant

619 322242; 6171770 10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,011* 0,028 700

Metalų laužo

krova atvežus 623 322108; 6171920 10 0,5 5 0 0,98

Kietosios

dalelės (C) 4281 0,006* 0,0007* 500

Metalų laužo

krova

išvežant

624 322108; 6171920 10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,010* 0,0014* 500

Biokuro

krova atvežus 628 322251; 6171916 10 0,5 5 0 0,98

Kietosios

dalelės (C) 4281 0,167 0,6 1000

Biokuro

krova

išvežant

629 322223; 6171934 10 0,5 5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,167 0,6 1000

Medžiagų sandėliavimas

Inertinių

medžiagų

(skalda ir

pan.)

sandėliavimas

aikštelėje

617

322270;6171781**

322360;6171630**

322096; 6171928**

10

155x65***

160x65***

100x55***

5

0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,024 0,75 8760

Anglies

(Antracitas)

sandėliavimas

622

322270;6171781**

322360;6171630**

322096; 6171928**

10

155x65***

160x65***

100x55***

5

23

Taršos šaltiniai



Teršalų

išmetimo


vietoje


m

išėjimo

angos

matmenys,

m

srauto

greitis,

m/s

temperatūra,

ºC

tūrio


val./metus


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Durpių

briketų

sandėliavimas

626

322270;6171781**

322360;6171630**

322096; 6171928**

10

155x65***

160x65***

100x55***

5

Metalų laužo

sandėliavimas

aikštelėje

625_1

625_2

322270;6171781**

322360;6171630**

322096; 6171928**

10

155x65***

160x65***

100x55***

5 0 0,98 Kietosios

dalelės (C) 4281 0,02 0,62 8760

Metalų laužo pjaustymas

Metalų

pjaustymo

postas

630 322228;

6171807 10 0,5 5 0 0,98

Kietos

dalelės (C) 4281 0,056 0,0144 72

Mangano

oksidas 3516 0,002 0,0004 72

Anglies

monoksidas

(C)

6069 0,018 0,0047 72

Azoto

oksidai (C) 6044 0,015 0,0038 72

*Vadovaujantis KKT aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacija

**Tarpinio sandėliavimo aikštelių Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 centrinio taško koordinatės

***Teršalų emisija skaičiuojama didžiausios galimos taršos scenarijui, priimant, kad sandėliavimas vykdomas visame aikštelės plote. Viso 4,0845

24

Iš esamų ir planuojamų aplinkos oro taršos šaltinių į aplinkos orą bus išmetama 4,0845 t/m teršalų:

4,0756 t/metus kietųjų dalelių, 0,0047 t/metus anglies monoksido, 0,0038 t/m azoto dioksido bei 0,0004

t/m mangano oksidų (žr. 5 lentelę)

5 lentelė. Į aplinkos orą numatomi išmesti teršalai ir jų kiekis

Teršalo pavadinimas Teršalo kodas Numatoma išmesti, t/m

1 2

Azoto oksidai 6044 0,0038

Kietosios dalelės 4281 4,0756

Kiti teršalai (abėcėlės tvarka):

Anglies monoksidas 6069 0,0047

Mangano oksidai 3516 0,0004

Iš viso: 4,0845

Įgyvendinus PŪV taršos šaltinių, kuriuose numatomas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas,

nenumatoma.

Mobilūs aplinkos oro taršos šaltiniai eksploatacijos metu

Duomenys tapatūs UAB „Kamineros krovinių terminalas“, Perkėlos g. 5, Klaipėda, informacijai

atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos – krovinių sandėliavimo aikštelių Perkėlos g. 5, Klaipėdoje,

įrengimo poveikio aplinkai vertinimo, pagal kurią Aplinkos apsaugos agentūra 2020-09-02 raštu Nr.

(30.5)-A4E-7629 priėmė atrankos išvadą (žr. Paraiškos 5 priedą).

Transporto srautas sudaro 50 sunkiasvorių automobilių per parą bei 5 geležinkelio transporto sąstatai

(po 10 vagonų) per parą. Skaičiuojama, kad vidutinis sunkiasvorių automobilių maršrutas įmonės

teritorijoje sudaro apie 0,3 km. Taip pat kraunant atgabentas medžiagas teritorijoje dirbs iki 6 krautuvų.

6 lentelė. Numatomi metiniai teršiančių medžiagų išmetimai iš mobiliųjų taršos šaltinių

Pavadinimas Į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis, t/metus

CO NOx LOJ Kietosios dalelės SO2

Sunkiasvoriai automobiliai 0,001 0,006 0,0003 0,0002 -

Krautuvai 2,172 6,611 0,776 0,421 -

Manevravimo lokomotyvas 0,71 3,48 0,31 0,1 0,0006

VISO 2,883 10,097 1,086 0,521 0,0006

Oro teršalų sklaidos modeliavimas





Teršalų sklaidos matematinis modeliavimas atliktas kompiuterinių programų paketu „ISC-AERMOD

View”, AERMOD matematiniu modeliu, skirtu pramoninių šaltinių kompleksų išmetamų teršalų sklaidai

aplinkoje simuliuoti. LR aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-

200 patvirtintose „Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių

pasirinkimo rekomendacijose“ AERMOD modelis yra rekomenduojamas teršalų sklaidai modeliuoti.

Meteorologiniai parametrai. Modeliavimui buvo naudojami Klaipėdos hidrometeorologinės stoties

meteorologiniai duomenys, kuriuos pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Meteorologinių

duomenų paketą sudaro 2014–2018 m. laikotarpio, keturių pagrindinių meteorologinių parametrų reikšmės

kiekvienai metų valandai: aplinkos temperatūra, vėjo greitis ir kryptis, debesuotumas.

Receptorių tinklelis. Pažemio koncentracijos apskaičiuojamos modelyje nustatomuose taškuose. Šie

taškai paprastai vadinami receptoriais (angl. receptor). PŪV veiklos teršalų skaidos modelyje buvo

25

naudojamas Dekarto (Cartesian) receptorių tinklelis. Receptorių tinklelio dydis 3520 x 3520 m, žingsnis –

80 m. Iš viso receptorių tinklelį sudaro 2025 receptorių.

Procentiliai. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl

aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ apskaičiuotų koncentracijų palyginimas su ribinėmis vertėmis

atliekamas taikant atitinkamą procentilį:

azoto oksidų 1 val. koncentracijai – 99,8 procentilis;

kietųjų dalelių (KD10) atveju taikytinas 90,4 procentilis; AERMOD modelis neturi galimybės paskaičiuoti mangano oksidų pusės valandos koncentracijos, todėl

skaičiuojamas 98,5-asis procentilis nuo valandinių verčių, kuris lyginamas su pusės valandos ribine verte.

Ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. PŪV į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinės koncentracijų

vertės nustatytos remiantis „Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos sąjungos kriterijus,

sąrašu“ patvirtintu LR AM ir LR SAM 2007-06-11 įsakymu Nr. D1-239/V-469) bei LR AM ir SAM 2010-

07-07 įsakymu Nr. D1-585/V-611 patvirtintomis „Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu,

azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normomis“.

AERMOD modelis neturi galimybės paskaičiuoti LOJ ir mangano oksidų pusės valandos

koncentracijos, todėl skaičiuojamas 98,5-asis procentilis nuo valandinių verčių, kuris lyginamas su pusės

valandos ribine verte.

Foninė tarša. Planuojamos ūkinės veiklos vietoje aplinkos oro foninis užterštumas buvo nustatytas

vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. AV-112 patvirtintomis

„Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti

rekomendacijomis“.

Foninė tarša vertinama vadovaujantis 2020 gegužės 18 d. Aplinkos apsaugos agentūros rašte Nr. (30.3)-

A4-4094 (9 priedas) pateiktais foninės taršos duomenimis. Vertinant kietųjų dalelių sklaidą yra įvertinta

foninė tarša iš visų apie ūkinės veiklos objektą, kurio poveikis aplinkos orui yra vertinamas, iki 2 km

atstumu esančių kitų ūkinės veiklos objektų aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų

inventorizacijos ataskaitų duomenys ir iki 2 km atstumu suplanuotų ūkinės veiklos objektų poveikio

aplinkai vertinimo atrankų dokumentų numatomų išmesti teršalų kiekio skaičiavimo duomenys.

Teršalų priežeminių koncentracijų skaičiavimo rezultatų analizė

Sklaidos modeliavimo metu paskaičiuotos teršalų didžiausios priežeminės koncentracijos yra

palyginamos su ribinėmis vertėmis (toliau tekste – RV) (žr. 7 lent.).

7 lentelė. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai įgyvendinus PŪV sprendinius

(eksploatacija) (duomenys pagal UAB „Kamineros krovinių terminalas“ atrankos informaciją, prieiga per internetą:

https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/poveikio-aplinkai-vertinimas-pav/2020-m , rubrika „Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo

informacija 2020 m.“)

Teršalas Ribinė vertė Apskaičiuotos didžiausios koncentracijos

nevertinant foninės taršos įvertinus foninę taršą

C maks C maks/

ribinė

vertė

C maks C maks/

ribinė

vertė

vidurkis [µg/m3] [µg/m

3] [vnt. dalimis] [µg/m

3] [vnt. dalimis]

Anglies monoksidas (CO) 8 valandų 10000 2,216 0,0002 226,00 0,02

Azoto dioksidas (NO2) 1 valandos 200 3,345 0,02 89,4 0,45

metų 40 0,197 0,01 4,81 0,12

Kietosios dalelės (KD10) paros 50 2,77 0,06 21,96 0,44

metų 40 5,96 0,15 27,47 0,69

Kietosios dalelės (KD2,5) metų 20 2,98 0,05 13,90 0,69

Mangano oksidai 0,5 valandos 10 0,135 0,14 0,54 0,05

Apskaičiuotos planuojamos ūkinės veiklos išmetamų aplinkos oro teršalų didžiausios

priežeminės koncentracijos neviršitų ribinių verčių tiek be foninės taršos, tiek ir su fonine tarša.

Oro taršos mažinimo priemonės aprašomos 13 lentelėje


26

Vykdomos veiklos skleidžiamas triukšmas





Triukšmo šaltiniai

Esamos ir planuojamos ūkinės veiklos mobilūs triukšmo šaltiniai – krovos aikštelėse dirbanti technika:

šakiniai krautuvai, frontaliniai krautuvai, hidrauliniai manipuliatoriai, bei sunkiasvoris autotransportas ir

geležinkelio transportas. Su esama veikla susiję krautuvai ir manipuliatoriai vidutiniškai per parą dirba po 6

valandas kiekvienas. Skaičiavimuose priimta, jog vienu metu dirba visi krautuvai, manipuliatoriai ir

traktorius.

8 lentelė. Mobilūs triukšmo šaltiniai

Triukšmo šaltiniai Šaltinių kiekis Darbo laikas Garso slėgio galia, dBA

Šakinis krautuvas 2 vnt. iki 12 val./parą 961

Frontalinis krautuvas 2 vnt. iki 12 val./parą 1051

Hidraulinis manipuliatorius 2 vnt. iki 12 val./parą 1011

Traktorius 1 vnt. iki 6 val./parą 1012

1 – Techninė dokumentacija pateikta 11 priede. 2 – STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“

Sunkiasvoris autotransportas. Sunkiasvoriu autotransportu atvežami mediena, biokuras, inertinės

medžiagos ir metalo laužas. Skaičiavimuose vertinama, jog maksimalus sunkiasvorio autotransporto paros

srautas į sandėliavimo aikšteles sudaro iki 50 sunkiasvorių automobilių.

Geležinkelis. Per parą vidutiniškai atvažiuoja 2 sąstatai, įgyvendinus PŪV papildomai atvažiuotų dar 3

sąstatai ir bendrai sudarytų 5 sąstatus per parą. Vieną geležinkelio vagonų sąstatą vidutiniškai sudaro 10

vagonų.

9 lentelė. Vertinami krovinių pervežimo autotransportu ir geležinkeliu srautai įgyvendinus PŪV

Triukšmo šaltiniai Paros

kiekis

Diena

(7–19 val.)

Vakaras

(19–22 val.)

Naktis

(22–7 val.)

Garso slėgio

galia, dBA

Sunkiasvoris autotransportas (į

PŪV teritoriją), vnt. 50 92 4 4 101

1

Geležinkelio transportas 5 sąstatai

(50 vagonų)

3 sąstatai

(30 vagonų)

1 sąstatas

(10 vagonų)

1 sąstatas

(10 vagonų)

Pagal SRM II

standartą 1 – Pagal STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“

Metalų laužo krovos darbai. Geležinkelio vagonų krovos triukšmo vertinimui atlikti triukšmo lygių

matavimai. Remiantis matavimų rezultatais, metalų laužo krovos darbams priimta ekvivalentinio garso

slėgio lygio reikšmė (su pataisa) 87 dBA (79,57+7,21) 4 m atstumu nuo vagono iškrovimo vietos. Priimta,

kad vienas hidraulinis manipuliatorius vieną vagoną iškrauna apie 30 minučių. Triukšmo sklaidos

skaičiavimuose vertinamas blogiausias scenarijus, kai vienu metu dirba 2 hidrauliniai manipuliatoriai ir per

parą iškrauna 20 vagonų su metalų laužu arba ketaus lydiniais.

Metalų laužo pjaustymo darbai. Triukšmo sklaidos skaičiavimuose vertinami vienu metu dirbantys 2

dujiniai pjaustymo įrenginiai, skleidžiantys 80 dBA2 garso slėgio lygį (1 m atstumu). Kiekvieno įrenginio

darbo laikas per parą – 12 valandų. Metalų laužo pjaustymo darbai gali vykti bet kurioje sandėliavimo

aikštelėje.

2 Triukšmo lygių duomenų bazė „Noise navigator sound level database“. Prieiga internete -

https://multimedia.3m.com/mws/media/888553O/noise-navigator-soundlevel-

hearing-protection-database.pdf

27

15 pav. PŪV triukšmo šaltinių schema.

Foniniai triukšmo lygiai

UAB „Kamineros krovinių terminalas“ veikla gali įtakoti triukšmo lygius analizuojamai įmonės

teritorijai (Perkėlos g. 5) artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje: Taikos pr. 160 (žym. A), Taikos pr. 146

(žym. B), Taikos pr. 144 (žym. C) (žr. 15 pav.). Foniniai triukšmo lygiai PŪV teritorijai (Perkėlos g. 5)

artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje priimti pagal Klaipėdos miesto savivaldybės (2019 m. vasario 21 d.

tarybos sprendimas Nr. T2-52) strateginius triukšmo žemėlapius. Pagal strateginius triukšmo žemėlapius

Taikos per. 144, 146 ir 160 namų gyvenamojoje aplinkoje didžiausią įtaką suminio foninio triukšmo

lygiams turi transporto (visų kelių) sukeliamas triukšmas (žr. 10 lentelę).

28

10 lentelė. Foninės triukšmo lygio reikšmės ties artimiausiai gyvenamais namais

Gyvenamas namas (žym. žr. 2.11.1 pav.) Ldienos, dBA Lvakaro, dBA Lnakties, dBA LDVN, dBA

Krovinių sandėliavimo aikštelei (Perkėlos g. 5) artimiausia gyvenamoji aplinka

Pramonės objektų/visų kelių/suminis foninis triukšmo lygis

Taikos pr. 160 (žym. A) 45/55/60 45/55/55 45/55/55 50/65/65

Taikos pr. 146 (žym. B) 45/60/60 45/55/60 40/55/60 50/65/65

Taikos pr. 144 (žym. C) 45/60/60 45/55/60 40/55/60 50/65/65

Triukšmo modeliavimo rezultatai

Apskaičiuoti didžiausi triukšmo rodikliai Ldienos, Lvakaro, Lnakties ir LDVN lyginami su HN 33:2011

„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“

reglamentuojamu didžiausiu leidžiamu triukšmo ribiniu dydžiu gyvenamųjų pastatų (namų) ir

visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje

transporto sukeliamą triukšmą.

11 lentelė. Apskaičiuoti prognozuojami triukšmo rodikliai (duomenys pagal UAB „Kamineros krovinių terminalas“ atrankos informaciją, prieiga per internetą:



Vieta Apskaičiuotas didžiausias triukšmo rodiklis, dBA

Ldienos, dBA Lvakaro, dBA Lnakties, dBA Ldvn, dBA

Krovos darbai

Ties šiaurinės PŪV žemės sklypo ribos 44 43 37 46

Ties rytinės PŪV žemės sklypo ribos 60 60 53 62

Ties pietinės PŪV žemės sklypo ribos 59 57 51 61

Ties vakarinės PŪV žemės sklypo ribos 57 56 50 59

Ties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto SAZ ribos 49 48 43 52

Gyvenamas namas, A* (Taikos pr. 160) 42 40 35 44

Gyvenamas namas, B* (Taikos pr. 146) 36 34 28 38

Gyvenamas namas, C* (Taikos pr. 144) 35 33 28 37

HN 33:2011 ribinė vertė 55 50 45 55

* - Triukšmo rodikliai apskaičiuoti prie gyvenamosios aplinkos žemės sklypo ribų.

Prognozuojami triukšmo lygiai ties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto SAZ riba ir artimiausia

gyvenamąja aplinka neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų

triukšmo ribinių dydžių gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, išskyrus transporto

sukeliamą triukšmą.

Suminis triukšmo poveikis artimiausiai gyvenamai aplinkai vertinamas prie esamo fono pridedant

veiklos sukeliamo triukšmo lygius pagal formulę3:

𝐿 = 10𝑙𝑔 ∑ 100,1𝐿𝑖 𝑑𝐵𝑛𝑖=1 ,

kur L – suminis triukšmas, n – bendras atskirų sumuojamų triukšmo reikšmių kiekis, Li – triukšmo lygio

reikšmė.

11 lentelė. Apskaičiuoti suminiai triukšmo rodikliai ties artimiausia gyvenama aplinka Vieta Apskaičiuotas didžiausias triukšmo rodiklis, dBA

Ldienos, dBA /

su fonu

Lvakaro, dBA /

su fonu

Lnakties, dBA / su

fonu

Ldvn, dBA / su

fonu

Krovos darbai

Gyvenamas namas, A* (Taikos pr. 160) 60,07 55,14 55,04 65,03

Gyvenamas namas, B* (Taikos pr. 146) 60,02 60,01 60,00 65,00

Gyvenamas namas, C* (Taikos pr. 144) 60,01 60,01 60,00 65,01

* - Triukšmo rodikliai apskaičiuoti prie gyvenamosios aplinkos žemės sklypo ribų.

3 Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai tvarkos aprašas. Prieiga internete –

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.260224?jfwid=q86m1vqqw


29

Pažymėtina, kad esama UAB „Kamineros krovinių terminalas“ krovinių krova ir jos sukeliamas

triukšmas jau yra įvertintas Klaipėdos miesto savivaldybės strateginiuose triukšmo žemėlapiuose.

Sandėliavimo aikštelės statybos darbų sukeliamas triukšmas gali laikinai padidinti esamus suminius

foninius triukšmo lygius ties artimiausia gyvenama aplinka 0,01–0,05 dBA dienos ir vakaro metu.

Triukšmo poveikio mažinimo priemonės

PŪV (sandėliavimo aikštelėse Perkėlos g. 5) sukeliamo triukšmo lygiai ties nustatyta Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto SAZ riba ir artimiausia gyvenamąja aplinka neviršija Lietuvos higienos normoje HN

33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų

aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties

pastatų aplinkoje.

Siekiant mažinti krovinių iškrovimo/pakrovimo sukeliamo triukšmo lygius sandėliavimo aikštelėse

taikomos šios triukšmo susidarymo prevencijos priemonės:

- metalų laužo sandėliavimo rietuvių formavimas sandėliavimo aikštelėse vykdomas dienos metu;

- metalų laužo krovos metu krovinys dedamas ant sandėliavimo aikštelės nuleidžiant

hidromanipuliatoriaus greiferį kuo arčiau dangos arba kraunamos rietuvės paviršiaus – ne aukščiau nei 1 m

atstumu;

- metalų laužo pjaustymo darbai vykdomi dienos metu.

Vykdomos veiklos išleidžiamų teršalų šaltiniai ir išleidžiami teršalai – informacija apie

išleidžiamų teršalų šaltinius ir išleidžiamus teršalus pateikiama Paraiškos specialiojoje dalyje

„Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“.

25.1.3. punktas. Jei paraiška gauti ar pakeisti leidimą teikiama kurą deginančių įrenginių

eksploatavimui – pateikiami dokumentai, įrodantys jų vardinę (nominalią) šiluminę galią, tipą

(dyzelinis variklis, dujų turbina, dvejopo kuro variklis, kitas variklis ar kitas kurą deginantis

įrenginys), vidutinę naudojamą apkrovą, informacija apie metinį veikimo valandų skaičių (kai pagal

Taisyklių 36.5 papunktį teikiama deklaracija apie veikimo valandų skaičių); teikiant informaciją

apie esamus vidutinius kurą deginančius įrenginius, jei tiksli jų veikimo (eksploatacijos) pradžios

data nežinoma, – pateikiami dokumentai, įrodantys, kad įrenginys pradėjo veikti (pradėtas

eksploatuoti) iki 2018 m. gruodžio 20 d.

Punktas nepildomas, nes nenumatoma eksploatuoti kurą deginančius įrenginius.

25.1.4. punktas. Ar įrenginys atitinka bent vieną Taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje nurodytą

kriterijų; jei taip, – nurodomas konkretus kriterijus (kriterijai).

Punktas nepildomas, nes esama ūkinė veikla neatitinka Taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje nurodytą

kriterijus „Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies kvapų

valdymui“.

25.1.5. punktas. Įrenginio eksploatavimo vietos sąlygos (aplinkos elementų, į kuriuos bus

išmetami ar išleidžiami teršalai foninis užterštumo lygis pagal atskirus iš įrenginio veiklos vykdymo

metu išmetamus ar išleidžiamus teršalus, geografinės sąlygos (kalnas, slėnis ir pan., atvira

neapgyvendinta vietovė ir kt.). Foninis aplinkos oro užterštumo lygis yra pagal foninio aplinkos oro

užterštumo ir meteorologinių duomenų naudojimo tvarką įvertintas aplinkos oro užterštumo lygis.

Informacija apie įrenginio eksploatavimo vietos sąlygas ir foninis aplinkos oro užterštumo lygį

pateikta Paraiškos 25.1.2 punkte bei UAB „Kamineros krovinių terminalas“ atrankos informacijoje, prieiga

per internetą:

https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/poveikio-aplinkai-vertinimas-pav/2020-m , rubrikoje „Atrankos dėl

poveikio aplinkai vertinimo informacija 2020 m.“).


30

25.1.6. punktas. Priemonės ir veiksmai teršalų išmetimo ar išleidimo iš įrenginio prevencijai

arba, jeigu to padaryti neįmanoma, – iš įrenginio išmetamo ar išleidžiamo teršalų kiekio mažinimui;

kai įrenginyje vykdomos veiklos ir su tuo susijusios aplinkos taršos intensyvumas pagal technologiją

per metus (ar per parą) reikšmingai skiriasi arba tam tikru konkrečiu periodu veikla nevykdoma,

pateikiama informacija apie skirtingo intensyvumo veiklos vykdymo laikotarpius.

Aplinkos oro užterštumo ribinių verčių viršijimų nei vienam teršalui, kuris išmetamas iš bendrovės

stacionarių oro taršos šaltinių, nenustatyta. Pagrindiniai bendrovės veiklos metu išskiriami teršalai –

kietosios dalelės. Terminalas veikia visus metus, todėl taršos intensyvumas metų bėgyje reikšmingai

nekinta. Didesnės kietųjų dalelių emisijos gali būti išskiriamos vasaros periodu, nes tuomet vykdoma

didesnės birių krovinių krovos apimtys. Likusių objekto oro taršos šaltinių darbo laikas nuo sezoniškumo

nepriklauso.

Veiklos metu taikomos dvejopos priemonės, užtikrinančios aplinkos taršos prevenciją (žr. 12 lent.).

12 lentelė. Numatomos aplinkos taršos prevencijos priemonės

Taršos prevencijos priemonės Priemonių taikymo periodiškumas

Techninės prevencijos priemonės

Atviros aikštelės padengtos skysčiams nelaidžia betono danga,

užtikrinant, kad patenkančios lietaus nuotekos neprasiskverbtų į gruntą

(dirvožemį).

Jau yra. Nuolat.

Aikšteles juosia lietaus nuotekų surinkimo latakų tinklai, užtikrinantys,

kad lietaus nuotekos nepatektų į gretimas teritorijas. Jau yra. Nuolat.

Paviršinės (lietaus) nuotekos dangos nuolydžio pagalba yra surenkamos nuo eksploatuojamos teritorijos esamų kietųjų dangų.

Paviršinių nuotekų valymui yra naudojama 20 m3 talpos smėliagaudė

ir naftos produktų atskirtuvas EuroPEK Roo NS65. Nuotekų valymo

įrenginių našumas 65 l/s. Valymo įrenginyje yra sumontuota sklendė, kuria galima per 10 min galima uždaryti nuotekų išleistuvą.

Apvalytos paviršinės nuotekos išleidžiamos išleistuvu Nr. 1

(koordinatės 6171786; 322335) į melioracijos griovį, susisiekiantį su

Smeltalės upeliu.

KKT vykdo išvalytų paviršinių nuotėkų išleidžiamų į aplinką,

kontrolę. Tyrimai atliekami 1 kartą ketvirtyje.

Šiuo metu paviršinės nuotėkos yra surenkamos nuo žemės ūkio

produkcijos sandėlių stogų ir teritorijos kietųjų dangų, nuo sandėliavimo aikštelės Nr. 2 ir nuo sandėliavimo aikštelės Nr. 3.

Įgyvendinus PŪV papildomai paviršinės nuotėkos bus surenkamos

nuo krovinių sandėliavimo aikštelės Nr. 4.

Paviršinių nuotekų užterštumas mažinamas prieš krovą filtruojančiu

audeklu uždengiant paviršinių nuotekų surinkimo šulinėlius bei po

krovos darbų mechanizuotai nušluojant krantinę. Krantinės valymui

naudojami du traktoriai su šluotomis.

Krovos metu ir (ar) papildomai vizualiai įvertinus poreikį –

autotransporto krovos metu.

Birių krovinių krovos metu rietuvės apsaugomos nuo vėjo ir

išpustymo pastatomomis betoninėmis sienelėmis.

Dalyje atvirose aikštelėse jau yra pastatyti stacionarūs betoniniai

atitvarai, formuojant stačiakampio formos gardus, kuriuose

sandėliuojamos birios medžiagos. Papildomai gali būti pastatomis ir

moduliniai atitvarai kitose aikštelių vietose, kur nėra stacionarių

atitvarų. Papildomi atitvarai pastatomi ir laikomi ties didžiausiais

kaupais (pagal funkcines zonas).

Dulkių, susidarančių kraunant ir sandėliuojant birius krovinius,

sumažinimui numatoma naudoti drėkinimo įrenginį - „Eurotech“,

kuris tvirtinamas prie traktoriaus ir purškia miglą

krovos/sandėliavimo zonoje.

Naudojama priklausomai nuo poreikio – esant nepalankioms oro

taršos išsisklaidymui (meteorologinėms) sąlygoms (pvz., esant

sausam orui, kurio metu padidėja perkraunamo krovinio ir (arba)

sandėliuojamo krovinio kaupų dulkėtumas). Drėkinimas vykdomas

sauso periodo metu prie krovos/sandėliavimo zonų atgabenant

drėkinimo įrenginį.

Aikštelėje numatyta teritorijos laistymo įranga (vandens cisterna su

purškimo žarna, pajungta su nešiojamu siurbliu).

Esant padidintam dulkėtumui, teritorija drėkinama tol, kol vizualiai

nesimato dulkėjimo.

Iš veiklavietės išvažiuojančių transporto priemonių akivaizdžiai purvo

ar kitų medžiagų nešmenimis/apnašomis užterštos autotransporto

padangos nuplaunamos naudojant kilnojamą aukšto slėgio vandens

purškimo įrenginį.

Veiklos vykdytojo darbuotojams (priėmimo poste) nustačius, kad

išvažiuojančios autotransporto priemonės padangos akivaizdžiai

užterštos, transporto priemonė yra sustabdoma ir purškimo įrenginiu

vandens srove nupurškiamos padangos.

31

Pakrovus transporto priemonę, medžiaga uždengiama (tentas ar kt.) ir

vežama uždengta.

Tuo atveju, kai gabenamas palaidas birus krovinys, transportavimo

metu (tiek atgabenant į veiklavietę, tiek išgabenant iš veiklavietės),

krovininio transporto atviros priekabos iš viršaus uždengiamos

tekstilinėmis dangomis ar tinkliniu audiniu, kas įprasta praktika

transportuojant birius krovinius.

Laikomų didelio dispersiškumo medžiagų (antracito, iš dalies –

dulkių durpių) rietuvių (kaupų) uždengimas krituliams nelaidžiu

audiniu (brezento ar analogiška tekstile). Krovininio transporto,

turinčio atvirus kėbulus konstrukcijos numato tentines dangas su

papildomais pritvirtinimais prie kėbulo, taip sandariai uždengiant

gabenamą birų ar galimai dulkantį krovinį. Dalis krovinių gabenami

uždaro tipo kėbulais, kurių konstrukcijose numatytas kėbulo pilnas

uždengimas metalinėmis durimis ar stogdangiais, todėl šiuo atveju,

taip išvengiant transportuojamo krovinio dulkėtumo.

Taikoma nuolat.

Veiklos vykdymo teritorijoje esančių lietaus nuotekų šulinėlių ir

latakų valymas (dumblo ir nešmenų iškuopimas).

Valoma esant akivaizdžiai purvo/nešmenų susikaupimui ties lietaus

šulinėliais ir latakais. Valo arba įmonės darbuotojai arba užsakant

išvalymo paslaugą iš kitų subjektų.

Organizacinės prevencijos priemonės

Esant sausam orui ir padidėjusiam dulkėtumui važiuojamose dalyse

ties įmonės teritorija, privažiavimo kelių laistymui ir valymui būtų

vykdoma įmonės technika arba užsakoma kitų įmonių teikiama

paslauga – kelių laistymas ir/ar valymas autošluota.

Atviros aikštelės reguliariai valomos įmonei priklausančiais

traktoriais su šluotomis. Taip pat, atviros teritorijos papildomai gali

būti valomos specialia vakuumine šlavimo mašina (autošluota),

užsakant paslaugą iš kitų įmonių. Prieš valymą, teritorija sudrėkinama

drėkinimo įrenginiu, kad valant mažiau dulkėtų. Aikštelių (laisvo

ploto) valymo dažnumas krovos metu – kas savaitę (krovai nesant –

rečiau, pagal poreikį), tačiau priklausomai nuo meteorologinių sąlygų,

ypač esant gausiam lietui arba sausuoju periodu, kuomet ant aikštelės

dangos paviršiaus susikaupę nešmenys gali sukelti dulkėtumą,

teritorijos valymas organizuojamas dažniau.

Vakuuminės mašinos valymo paslauga taip pat gali būti užsakoma

tais atvejais, kuomet iš veiklavietės, kurioje vykdoma veikla,

išvažiuojančios autotransporto priemonės užterštų purvo

nešmenimis/apnašomis ar krovinių nuobiromis kieta kelio danga

padengtus kelius arčiausiose gyvenamosiose vietovėse.

Nustačius taršos (gavus gyventojų ar kitų asmenų pranešimą ar

vizualiai pastebėjus Veiklos vykdytojo darbuotojams) dėl transporto

priemonės (pagal valstybinį numerį), kuri išvažiavo (ar atvažiavo) iš

veiklavietės (į veiklavietę), kelio dangos užteršimo purvu ar

nubyrėjus transportuojamam kroviniui. Nubyrėjusio krovinio likučiai

papildomai būtų surenkami įmonės darbuotojų.

Veikla organizuojama taip, kad ta pati medžiaga būtų kuo mažiau

perkraunama. Aikštelėse nustatytos atskiros vietos pagal krovinių tipą,

atsižvelgiant į priimamų, sandėliuojamų ir perkraunamų krovinių

judėjimo kryptingumą – nuo vienos teritorijos pusės link kitos. Vienos

ir tos pačios krovinio siuntos krova vykdoma tik iškrovimo

(atgabenus) ir pakrovimo (išgabenant) metu. Skirtingi kroviniai (pvz.,

keramzitas, durpės ir kt.) priėmimo metu iš esmės kraunami į atskirus

kaupus, taip sumažinant poreikį papildomai perkrovinėti iš vienos

teritorijos vietos į kitą.

Nuolat.

Kraunant birius krovinius mechaniniais krautuvais ar ekskavatoriais į

transporto priemones, krovinio pylimo greitis ir aukštis reguliuojamas

taip, kad būtų kuo mažesnis; krovimo vieta parinkta taip, kad visa

kraunama medžiaga patektų į transporto priemonę.

Nuolat.

Sutartyse su vežėjais (ar klientais) įtraukiamos privalomos nuostatos

dėl atvykstančio ar išvykstančios autotransporto atvirų priekabų ir

kėbulų privalomo uždengimo (tentais ar kt. dangomis), užtikrinant,

kad vežamos medžiagos nedulkėtų.

Sudarant sutartis birių krovinių transportavimo, tiekimo ar išgabenimo.

Birių krovinių sandėliavimo vietos parenkamos taip, kad laikomus

birius krovinius kuo mažiau veiktų vėjas; kontroliuojama, kad atstumai

tarp šių vietų būtų kuo mažesni; transporto priemonių judėjimas

aikštelėje būtų mažesnis.

Nuolat.

Veiklos metu birių krovinių nuobiromis užteršta aplinka už

veiklavietės ribų išvaloma kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas, organizuojant valymo paslaugą ar išvalant įmonės

darbuotojams.

Nustačius taršos faktą - gavus gyventojų ar kitų asmenų pranešimą (ar

vizualiai pastebėjus Veiklos vykdytojo darbuotojams) dėl transporto

priemonės (pagal valstybinį numerį), kuri išvažiavo (ar atvažiavo) iš

veiklavietės (į veiklavietę), kelio dangos užteršimo purvu ar nubyrėjus

kroviniui arba pagrįstai pasitvirtinus faktui dėl aplinkos taršos iš

veiklavietės dėl teršalų pernašos.

32

Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (audrai ar stipriam

vėjui, perkūnijai ir pan.) užtikrinamas darbų sustabdymas aikštelėse.

Tuo atveju, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informuoja

apie nepalankias meteorologines sąlygas.

Įvykus pavojingų medžiagų ir atliekų prasipylimams (pvz., alyvos

pratekėjimui iš technikos), alyvos ar teršiančios medžiagos nedelsiant

surenkamos aikštelėje laikomais sorbentais, kurie toliau tvarkomi kaip

pavojingosios atliekos (t.y. – perduodant atitinkamiems atliekų

tvarkytojams).

Įvykus taršos faktui.

Naudojamos įrangos ir mechanizmų techninė patikra, priežiūra ir darbuotojų apmokymai: vietos, kuriose vykdomas krovinių krova,

periodiškai vykdoma naudojamos įrangos techninės būklės priežiūra.

Įrengimų ir mechanizmų techninė patikra organizuojama nerečiau kaip: vizuali patikra – prieš kiekvieną darbo pamainą, privaloma

periodinė – techniniuose dokumentuose nustatyta patikros data.

Krovos darbai organizuojami taip, kad būtų užtikrinta krovinio

griūties laikymo ir krovos metu prevencija. Nuolat.

Darbuotojų mokymai: priešgaisrinės apsaugos, aplinkos apsaugos,

darbuotojų saugos ir sveikatos.

Periodiškai (ne rečiau, kaip kas 2 mėn.) rengiami ir pravedami

darbuotojų mokymai, kurių metu supažindinama su vykdoma veikla,

naudojama įranga, jos veikimo principu, padidintos rizikos zonomis.

Vykdoma visų procesų nuolatinė priežiūra, kad būtų laikomasi darbų saugos ir gaisrinės saugos reikalavimų.

Esamos ūkinės veiklos atitikimas Minimaliems reikalavimams dulkėtumui mažinti laikant,

kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas. 2021-03-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2020-11-11 įsakymu Nr. D1-682 patvirtinti minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant,

kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas (toliau – Minimalūs reikalavimai).

UAB „Kamineros krovinių terminalas“ kraunamos medžiagos pagal Minimalių reikalavimų priedą

priskiriamos pagrinde dispersiškumo medžiagoms (S3, S4 ir S5 dispersiškumo klasės), išskyrus antracitą,

priskiriamą didelio dispersiškumo (S2) klasei (žr. 13 lentelę žemiau):

13 lentelė. UAB „Kamineros krovinių terminalas“ kraunamos ir sandėliuojamos medžiagos pagal

dispersiškumo klases ir grupes (duomenys pagal UAB „Kamineros krovinių terminalas“ atrankos informaciją, prieiga per internetą:



Krovinio pavadinimas

Perkraunamas krovinių kiekis

Dispersiškumo

klasė* krova, tūkst.t /metus

vienu metu sandėliuojamas

didžiausias kiekis, tūkst. t

Durpių briketai 100 10 -

Inertinės medžiagos (skalda ir pan.) 100 10 S5

Biokuras 100 10 -

Anglis (antracitas) 70 30 S2

Metalų laužas 100 30 S4

Žemės ūkio produkcija (grūdai ir kt.) 150 34 S3

Viso: 620 124 -

Pastaba: * - Pagal ES informacinio dokumento Reference Document on best Available Techniques on Emissions from

Storage https://eippcb.jrc.ec.europa.eu/sites/default/files/2019-11/esb_bref_0706.pdf 8.4 priedą.


https://eippcb.jrc.ec.europa.eu/sites/default/files/2019-11/esb_bref_0706.pdf

33

Atsižvelgiant į tai, kraunamų ir sandėliuojamų birių medžiagų laikymui, krovai ir transportavimui

taikomi Minimalūs reikalavimai. Esamos ūkinės veiklos vietos atitikimas Minimaliems reikalavimams

dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas pateikiamas 14 lentelėje.

14 Lentelė. Esamos ūkinės veiklos vietos atitikimas Minimaliems reikalavimams dulkėtumui mažinti

laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas

Reikalavimai Atitikimas reikalavimams

Vykdant veiklą naudojama dulkėjimo prevencijos ir (ar)

dulkių sklaidos ribojimo įranga ir technologijos turi

atitikti gamintojo nustatytas technines sąlygas, turėti

techninius pasus, naudojimo instrukcijas, kai tokie

dokumentai įrangai ar technologijoms parengti ([1] 8

punktas).

Atitinka. Naudojama įranga (kranai, greiferiniai

buldozeriai ir kt.) turi gamintojų išduotus techninius

pasus bei technikos naudojimo instrukcijas, su kuriomis

yra supažindinti įmonės darbuotojai. Taip pat atliekama

periodinė technikos techninė patikra, kurios metu

įvertinamas technikos stovis. Darbo procesams (krovos ir

kt. operacijoms įmonėje yra parengtos darbo

technologinės kortelės, kuriose aprašytos detaliai

techninės darbo procedūros ir darbuotojų veiksmai).

Reikalavimų 1 punkte nurodyta veikla, išskyrus vežimą,

turi atitikti šiuos reikalavimus ([1] 9 punktas):

Esama veikla atitinka Reikalavimų 9 punktą.

Detalesnį Reikalavimų [1] aprašymą žr. žemiau pagal

atitinkamus [1] 9.1 ir 9.2 papunkčius.

Urbanizuotose teritorijose su didelio dispersiškumo

medžiagomis turi būti vykdoma uždaroje patalpoje arba

kitu uždaru būdu; kai dėl medžiagos fizikinių ar

cheminių savybių jos negalima krauti ar laikyti uždaroje

patalpoje ar kitu uždaru būdu, veikla pagal Reikalavimus

gali būti vykdoma atviroje aikštelėje, tačiau medžiagos

dulkumui ir (ar) dulkių sklaidai riboti laikant medžiagą

turi būti taikomi keli Reikalavimų 15 punkte nurodyti

metodai ar technologijos ([1] 9.1 p.).

Atitinka. Įmonėje gali būti kraunama ir sandėliuojama

tik vienos rūšies medžiaga, priskiriama didelio

dispersiškumo medžiagai – antracitas.

Esamos veiklos metu įmonėje yra parengtos ir taikomos

[1] 15.5 papunktyje bei 15.6 papunktyje nurodytos

medžiagų dulkėjimą mažinančios priemonės:

[1] 15.5 p. - dulkių, susidarančių kraunant ir

sandėliuojant birias medžiagas, sumažinimui naudojamas

drėkinimo įrenginys - „Eurotech“, kuris tvirtinamas prie

traktoriaus ir purškia miglą krovos/sandėliavimo zonoje.

Drėkinimas vykdomas sauso periodo metu prie

krovos/sandėliavimo zonų atgabenant drėkinimo

įrenginį.

[1] 15.6 p. - laikomų antracito bei iš dalies - palaidų

durpių rietuvės (kaupai) uždengimos arba krituliams

nelaidžiu audiniu (brezento ar analogiška tekstile), arba

smulkių akučių uždangalais (tinkliniu audiniu).

Detalesnį priemonių aprašymą žr. žemiau pagal

atitinkamus [1] 15 papunkčius.

Atviroje aikštelėje su didelio dispersiškumo

medžiagomis Reikalavimų 9.1 papunktyje nenurodytais

atvejais ir su mažo dispersiškumo medžiagomis pagal

Reikalavimus gali būti vykdoma teritorijoje (sklype)

(toliau – sklypas), kurio riba nutolusi didesniu kaip 100

m atstumu iki gyvenamojo pastato, negyvenamojo

(viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų,

maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto,

religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar inžinerinio

statinio (žaidimams (futbolui, krepšiniui, beisbolui,

regbiui, vandens sportui ir panašiai) atvirame ore

naudojamo sporto aikštyno, įrengtos vaikų žaidimo,

sporto aikštelės) ([1] 9.2 p.).

Atitinka. Esamos veiklos teritorijos riba nutolusi

didesniu kaip 100 m atstumu iki gyvenamojo pastato,

negyvenamojo (viešbučių, administracinės, prekybos,

paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio,

sporto, religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar

inžinerinio statinio (žaidimams (futbolui, krepšiniui,

beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai) atvirame

ore naudojamo sporto aikštyno, įrengtos vaikų žaidimo,

sporto aikštelės). Nuo teritorijos ribos arčiausiai esanti

gyvenamoji teritorija randasi už 380 m - gyvenamasis

namas Taikos pr. 160 (žr. gretimybių žemėlapį).

Vykdant veiklą turi būti imamasi priemonių užtikrinti,

kad už veiklos vykdytojo sklypo, kuriame vykdoma

veikla, ribos nebūtų vizualiai matomo laikomų ar

kraunamų medžiagų dulkėjimo ir (ar) tokiomis

medžiagomis nebūtų matomai padengti (užteršti)

Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodytų statinių ar kiti

paviršiai ([1] 10 p.).

Atitinka. Nuo esamos teritorijos (sklypo) ribos

arčiausiai esanti gyvenamoji teritorija randasi už 380 m -

gyvenamasis namas Taikos pr. 160 (žr. gretimybių

žemėlapį). Greta esamos veiklos vietos randasi nedaug

gyvenamųjų teritorijų – gyvenamųjų kvartalų ir pavienių

namų, kur vyrauja mažaaukščiai namai – privačios namų

valdos, todėl pro namų langus vizualiai nesimato įmonės

34

teritorija. Arčiausiai esantys daugiabučiai namai (Taikos

pr. 144, 146 ir 160) yra nutolę daugiau kaip 300 m nuo

esamos veiklavietės, todėl įmonės vizualaus kontakto

nėra. Už vykdytojo sklypo, kuriame vykdoma veikla,

ribos nėra vizualiai matomo laikomų ar kraunamų

medžiagų dulkėjimo ir (ar) tokiomis medžiagomis nėra

matomai padengti (užteršti) Reikalavimų [1] 9.2

papunktyje nurodytų statinių ar kiti paviršiai.

Rekomenduojama veiklos vykdytojui vaizdo stebėjimo

priemonėmis stebėti sklypą ar jo dalį, kurioje vykdoma

veikla ([1] 11 p.).

Atitinka. Veiklos vykdymo vietoje numatoma įrengti

vaizdo stebėjimo priemones, apimančias visą veiklos

vykdymo teritoriją.

Veiklos metu medžiagomis užterštą aplinką už sklypo,

kuriame vykdoma veikla, ribų veiklos vykdytojas turi

išvalyti kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas ([1] 12 p.).

Atitinka. Vakuuminės mašinos valymo paslauga būtų

užsakoma tais atvejais, kuomet iš veiklavietės, kurioje

vykdoma veikla, išvažiuojančios autotransporto priemonės

užterštų purvo nešmenimis/apnašomis ar metalo laužo

nuobiromis kieta kelio danga padengtus kelius (arba aplinka už

veiklos vykdymo vietos būtų užteršta teršalų pernaša iš atviros

aikštelės) arčiausiose gyvenamosiose vietovėse (šiuo atveju,

Marių gatvės kvartalas). Taršos faktas būtų nustatomas gavus

gyventojų ar kitų asmenų pranešimą (ar vizualiai pastebėjus

Veiklos vykdytojo darbuotojams) dėl transporto priemonės

(pagal valstybinį numerį), kuri išvažiavo (ar atvažiavo) iš

veiklavietės (į veiklavietę), kelio dangos užteršimo purvu ar

nubyrėjus biriam kroviniui arba pagrįstai pasitvirtinus faktui

dėl aplinkos taršos iš veiklavietės dėl teršalų pernašos.

Santykinai didesnės nubyrėjusio krovinio sąnašos papildomai

būtų surenkamos Veiklos vykdytojo darbuotojų.

Pasirenkant metodus ir technologijas dulkių susidarymui

ir (ar) jų sklaidai riboti, atsižvelgiama į medžiagos

fizikines ir chemines savybes (atsparumą drėgmei,

dispersiškumą, cheminę sudėtį, atsparumą dužimui ir kt.)

([1] 13 p.).

Atitinka. Dulkių susidarymui ir (ar) jų sklaidai riboti

pasirinti metodai ir technologijos atsižvelgiant į

kraunamų ir sandėliuojamų birių medžiagų fizikines ir

chemines savybes (atsparumą drėgmei, dispersiškumą,

cheminę sudėtį, atsparumą dužimui ir kt.). Birių

medžiagų krovai ir sandėliavimui yra naudojamos

betonine, skysčiams nelaidžia danga dengtos atviros

aikštelės. Siekiant išvengti dulkėtumo, galinčių dulkėti

krovinių (pvz. durpių briketų) krova nevykdoma esant

didesniam nei 15 m/s vėjo greičiui, o atsižvelgiant į

meteorologines sąlygas krovinių sandėliavimo aikštelėse

laikomos dulkios medžiagos (pvz. durpių briketai)

drėkinamos.

Medžiagos laikomos ne aukštesniuose kaip 5 m

kaupuose išskyrus atvejus, kai taikomos Reikalavimų

15.5 ir (ar) 15.6 papunktyje nurodytos medžiagų

dulkėjimą mažinančios priemonės ([1] 14 p.).

Atitinka. Nors birios medžiagos laikomos aukštesniuose kaip

5 m aukščio kaupuose, tačiau sandėliavimo metu taikomos [1]

15.5 papunktyje ir 15.6 papunktyje nurodytos medžiagų

dulkėjimą mažinančios priemonės:

[1] 15.5 p. - dulkių, susidarančių kraunant ir sandėliuojant

birias medžiagas, sumažinimui naudojamas drėkinimo

įrenginys - „Eurotech“, kuris tvirtinamas prie traktoriaus ir

purškia miglą krovos/sandėliavimo zonoje. Drėkinimas

vykdomas sauso periodo metu prie krovos/sandėliavimo zonų

atgabenant drėkinimo įrenginį.

[1] 15.6 p. - laikomų antracito bei iš dalies - palaidų durpių

rietuvės (kaupai) uždengimos arba krituliams nelaidžiu audiniu

(brezento ar analogiška tekstile), arba smulkių akučių

uždangalais (tinkliniu audiniu).

Detalesnį priemonių aprašymą žr. žemiau pagal atitinkamus

[1] 15 papunkčius.

Papildomai taikomas ne mažiau kaip vienas metodas ar

technologija medžiagų dulkumui ir (ar) dulkių sklaidai

riboti ([1] 15 p.):

Atitinka. Veiklos metu taikomi iš esmės visi [1] 15

punkte nurodyti metodai medžiagų dulkumui ir (ar)

dulkių sklaidai riboti (žr. žemiau).

35

medžiagų laikymo vietos parenkamos, kad

medžiagas kuo mažiau veiktų vėjas; atstumai

tarp šių vietų būtų kuo mažesni; transporto

priemonių judėjimas aikštelėje būtų mažesnis

([1] 15.1 p.).

Atitinka. Birių krovinių laikymo aikštelės nuo

gyvenamųjų kvartalų (arčiausias – Taikos pr. 160)

aptvertos tvoromis ir pramoniniais įrenginiais bei

pastatais, kurie sudaro vėjo slopinimo barjerą. Aikštelėse

krovinių laikymo vietos yra kompaktiškai išdėstytos

tarpusavyje, tarp sandėliavimo ir kitų funkcinių zonų

paliekant iš esmės atstumus technikos ir transporto

judėjimui. Autotransporto maršrutas pasirinktas taip, kad

nekirstų gyvenamųjų kvartalų – iš Perkėlo gatve einančia

atkarpa, kuri nekerta arčiausiai veiklos vykdymo vietai

esančių gyvenamųjų kvartalų. Krovinių perkrovimas ir

sandėliavimas planuojamas iš anksto, taip išvengiant

skubaus perkrovimo bei krovinių perkėlimo iš kaupo į

kaupą, kas galėtų padidinti aplinkos taršą.

medžiagoms nuo vėjo apsaugoti įrengiamos vėjo

greitį mažinančios priemonės (pylimai, tvoros,

sienelės, sodiniai ar kt.) ([1] 15.2 p.).

Atitinka. Naudojamose atvirose aikštelėse visu

perimetru (nuo gyvenamųjų kvartalų) aptverta betoninė

2,5 m aukščio tvora, užtikrinančia, kad aikštelėse laikomi

kroviniai nepasklistų į gretimas teritorijas. Tvora taip pat

atlieka ir vėjo greitį mažinančią funkciją, kas sumažintų

ir susidarančių dulkių (kietųjų dalelių) krovinių krovos ir

sandėliavimo metu patekimą už veiklavietės ribų.

Taip pat birių krovinių krovos metu rietuvės apsaugomos

nuo vėjo ir išpustymo pastatomomis betoninėmis

sienelėmis.

medžiagos laikomos išilginiuose (šio kaupo ašis

lygiagreti vyraujančiai vėjo krypčiai),

žiediniuose (kaupas žiedo formos) arba kūgio

formos kaupuose (šio kaupo nuolydžio kampas

neturi būti didesnis už natūralaus byrėjimo

kampą). Kaupo forma parenkama atsižvelgiant į

aikštelės dydį, formą, laikomų medžiagų kiekį,

laikymo trukmę (išilginiai kaupai naudojami

dideliam medžiagų kiekiui (aikštelės talpa

didesnė kaip 1 mln. t) laikyti siaurose, ilgose

aikštelėse; žiediniai kaupai naudojami kvadrato

formos aikštelėse, kurių talpa neviršija 100 000

t) ([1] 15.3 p.).

Atitinka. Birūs kroviniai laikomi žiedinių kūgių bei

stačiakampių ovalų formų kaupuose, kur kaupų

nuolydžio kampai nedidesni už natūralius byrėjimo

kampus.

kaupai kraunami prie vienos ar kelių atraminių

sienelių ([1] 15.4 p.).

Atitinka. Birių krovinių krovos metu rietuvės

apsaugomos nuo vėjo ir išpustymo pastatomomis

betoninėmis sienelėmis, taip užtikrinant formuojamo

kaupo pagrindo fizinį stabilumą, tuo pačiu birių

medžiagų (krovinių) pasklidimo prevenciją. Betoniniai

moduliniai atitvarai perkeliami krano pagalba statant

vieną greta kito, taip sustatant atitvarų „gardą“ (rietuvę),

kurioje ir kraunami kroviniai. Rietuvės gali būti

nestatomos tuo atveju, kai numatomas sukrauti krovinio

kaupas būtų santykinai nedidelis – mažo aukščio, ploto

(t.y. – nedidelio tonažo), dėl ko fizinis stabilumas išliktų

nenaudojant atitvarų.

medžiagos drėkinamos (purkštuvai, vandens

užuolaidos, rūko patrankos ar kt.); drėkinimui

naudojamas vanduo gali būti su dulkumą

mažinančiais priedais ([1] 15.5 p.).

Atitinka. Dulkių, susidarančių kraunant ir sandėliuojant

birius krovinius, sumažinimui naudojamas drėkinimo

įrenginys - „Eurotech“, kuris tvirtinamas prie traktoriaus

ir purškia miglą krovos/sandėliavimo zonoje. Drėkinimas

vykdomas sauso periodo metu prie krovos/sandėliavimo

zonų atgabenant drėkinimo įrenginį. Drėkinimo

įrenginys naudojamas priklausomai nuo poreikio – esant

nepalankioms oro taršos išsisklaidymui

(meteorologinėms) sąlygoms (pvz., esant sausam orui,

36

kurio metu padidėja perkraunamo krovinio kaupų

dulkėtumas). Kadangi vienu metu įprastai vyksta krova

vienoje vietoje, tai vieno drėkinimo įrenginio pilnai

užtenka. Naudojant drėkinimo įrenginį, vandens srovė

nukreipiama ir purškiama į kraunamo krovinio vietą

(kaupą) vykstant krovos darbams ir esant vizualiam

dulkėjimui (t.y. – kuomet aiškiai matomi dulkių

„pliūpsniai“), ypač vėjui pučiant į miesto pusę. Mažesnis

poreikis krovinio drėkinimui būtų jį laikant (t.y. –

nevykstant krovos procesui), kadangi stabiliai

(nejudinant) birių krovinių dulkumas yra santykinai

nedidelis. Poreikis drėkinti sandėliuojamus birius

krovinius atsiranda tuomet, kai dėl sausų orų sąlygų bei

pakankamai didelio vėjo stiprumo, nuo laikomų kaupų

paviršiaus matytosi kylantis dulkių srautas. Tuo atveju,

laikomo biraus krovinio paviršius drėkinamas visu plotu,

iki tol, kol vizualiai nesimatytų vėjo keliamas

dulkėtumas.

medžiagos apdengiamos (tentai, medžiagų

paviršiaus padengimas specialia dulkių sklidimą

sulaikančia danga ar kt.) ([1] 15.6 p.).

Atitinka. Laikomų antracito bei iš dalies - palaidų

durpių rietuvės (kaupai) uždengimos arba krituliams

nelaidžiu audiniu (brezento ar analogiška tekstile), arba

smulkių akučių uždangalais (tinkliniu audiniu).

Taikomi šie metodai ir technologijos medžiagų dulkumui

mažinti ir (ar) dulkių sklaidai riboti ([1] 16 p.):

Atitinka. Esama veikla pilnai atitinka [1] 16 punkto

16.1, 16.2, 16.3, 16.4, 16.6, 16.7, 16.8, 16.9, 16.11, 16.13

ir 16.14 papunkčių reikalavimus. Kiti reikalavimai ([1]

16.5, 16.10 ir 16.12), atsižvelgiant į veiklos pobūdį,

neaktualūs.

Detalesnį priemonių aprašymą žr. žemiau pagal

atitinkamus [1] 16 papunkčius.

kai kraunamos didelio dispersiškumo medžiagos,

veikla vykdoma naudojant dulkių sugaudymo

įrangą (ciklonas ar kt.) ar taikoma kita dulkių

sugaudymo technologija ([1] 16.1 p.).



dispersiškumo medžiagai – antracitas.

Krovinių perkrovai ir laikymui yra paruoštos/patikslintos

technologinės krovos ir laikymo instrukcijos ir vykdoma

darbų kontrolė.

Laikomų antracito bei iš dalies - palaidų durpių rietuvės

(kaupai) uždengimos arba krituliams nelaidžiu audiniu

(brezento ar analogiška tekstile), arba smulkių akučių

uždangalais (tinkliniu audiniu).

Dulkių, susidarančių kraunant ir sandėliuojant birias

medžiagas, sumažinimui naudojamas drėkinimo


ir purškia miglą krovos/sandėliavimo zonoje. Drėkinimas

vykdomas sauso periodo metu prie krovos/sandėliavimo

zonų atgabenant drėkinimo įrenginį.

Birių krovinių krovos metu rietuvės apsaugomos nuo

vėjo ir išpustymo pastatomomis betoninėmis sienelėmis,

taip užtikrinant formuojamo kaupo pagrindo fizinį

stabilumą, tuo pačiu birių medžiagų pasklidimo

prevenciją.

Sandėliavimo aikštelių teritorija valoma, tvarkoma,

baigus krovos darbus krovinio likučiai, nuobyros ir

priemaišos surenkami ir pakraunami kartu su kroviniu įir

išgabenami toliau.

kai kraunamos mažo dispersiškumo medžiagos,

tačiau vykdant veiklą dulka, taikomos jų

dulkumą ar dulkėjimą mažinančios priemonės

(drėkinimas ar kt.) ([1] 16.2 p.).

Atitinka. Dulkių, susidarančių kraunant ir sandėliuojant

birius krovinius, sumažinimui naudojamas drėkinimo


ir purškia miglą krovos/sandėliavimo zonoje. Drėkinimo

37

įrenginys naudojamos priklausomai nuo poreikio – esant

nepalankioms oro taršos išsisklaidymui

(meteorologinėms) sąlygoms (pvz., esant sausam orui,

kurio metu padidėja perkraunamo krovinio kaupo

dulkėtumas). Kadangi vienu metu numatoma krova

vienoje vietoje, tai vienos vandens patrankos pilnai

užtenka. Naudojant drėkinimo įrenginį, vandens srovė

nukreipiama ir purškiama į kraunamo krovinio vietą

(kaupą) vykstant krovos darbams ir esant vizualiam

dulkėjimui (t.y. – aiškiai matomi dulkių „pliūpsniai“),

ypač vėjui pučiant į miesto pusę. Mažesnis poreikis

kraunamo krovinio drėkinimui yra jį laikant (t.y. –

nevykstant krovos procesui), kadangi stabiliai

(nejudinant) laikomos medžiagos dulkumas yra

santykinai nedidelis. Poreikis drėkinti sandėliuojamus

birius krovnius yra tuomet, kai dėl sausų orų sąlygų bei

pakankamai didelio vėjo stiprumo, nuo laikomų kaupų

paviršiaus vizualiai pasimato kylantis dulkių srautas

(dulkių debesis). Tuo atveju, laikomo krovinio paviršius

drėkinamas visu plotu, iki tol, kol vizualiai jau nesimato

vėjo keliamas dulkėtumas.

pakrovus transporto priemonę, medžiaga

uždengiama (tentas ar kt.) ir vežama uždengta.

Šis reikalavimas netaikomas transporto

priemonei su dengtu kėbulu ([1] 16.3 p.).

Atitinka. Tuo atveju, kai gabenamas palaidas birus

krovinys, transportavimo metu (tiek atgabenant į

veiklavietę, tiek išgabenant iš veiklavietės), krovininio

transporto atviros priekabos iš viršaus uždengiamos

tekstilinėmis dangomis ar tinkliniu audiniu, kas įprasta

praktika transportuojant birius krovinius. Sutartyse su

vežėjais (ar klientais) įtraukiamos privalomos nuostatos

dėl atvykstančio ar išvykstančios autotransporto atvirų

priekabų ir kėbulų privalomo uždengimo. Krovininio

transporto, turinčio atvirus kėbulus konstrukcijos numato

tentines dangas su papildomais pritvirtinimais prie

kėbulo, taip sandariai uždengiant gabenamą birų ar

galimai dulkantį krovinį. Dalis krovinių gabenama

uždaro tipo kėbulais, kurių konstrukcijose numatytas

kėbulo pilnas uždengimas metalinėmis durimis ar

stogdangiais, taip išvengiant transportuojamo krovinio

dulkėtumo.

kraunant griebtuvu, pasėmus medžiagos,

griebtuvas sandariai uždaromas. Iš griebtuvo

medžiaga išpilama kuo lėčiau ir mažesniu kaip 1

m atstumu nuo kaupo. Išpylus iš griebtuvo

medžiagą, reikia pakankamą laiką riboti

griebtuvo judėjimą ([1] 16.4 p.).

Atitinka. Birūs kroviniai kraunami naudojant

semiamuosius griebtuvus (uždaromo tipo kaušus, kuriais

semiamos birios frakcijos medžiagos, tokios kaip skalda,

grūdai ir pan.). Metalų laužas gali būti kraunamas atviro

tipo metalų griebtuvais. Birūs kroviniai, kurių negali

„pagriebti“ greiferiniai griebtuvai, taip pat kraunami

atvirais kaušiniais ekskavatoriais.

Krovinių perkrovai ir laikymui yra paruoštos/patikslintos

technologinės krovos ir laikymo instrukcijos ir vykdoma

darbų kontrolė. Technologinėse krovos instrukcijose yra

nustatytos (ir darbuotojų pasirašytinai supažindintos)

procedūros, kad kraunant griebtuvais, pasėmus

medžiagos, griebtuvas turi būti sandariai uždaromas, kad

krovinys neprabirtų. Iš griebtuvo medžiaga išpilama kuo

lėčiau ir mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kaupo.

Krovinys dedamas ant sandėliavimo aikštelės nuleidžiant

hidromanipuliatoriaus greiferį kuo arčiau dangos arba

kraunamos rietuvės paviršiaus – ne aukščiau nei 1 m

atstumu.

Griebtuvais kraunant naudojami mobilūs kranai, kurie

38

pastatomi ties sandėliavimo ir krovos vietomis taip, kad

judėjimo poreikis būtų minimalus, įprastai pastatant

kraną tarp kraunamo transporto priemonės ir rietuvės

krantinėje, arba tarp tranporto priemonės ir sandėliavimo

kaupo. Šiais atvejais, judėjimo krovos metu apskritai

nėra poreikio, kadangi krovos technika dirba krovinį

pasiekiant tik kranui sukantis aplink savo ašį, o nejudant

po teritoriją.

transportuojant atviru konvejeriu, jo greitis

parenkamas, kad medžiaga nedulkėtų.

Konvejerio juosta neprikraunama iki kraštų;

rekomenduojama naudoti uždaro tipo

konvejerius (vamzdinius–juostinius, sraigtinius

ar kt.) ([1] 16.5 p.).

Atitinka. Dalis birių krovinių į transporto priemones

kraunama per atvirą konvejerį, kurio greitis

reguliuojamas atsižvelgiant į tai, kad transportuojama

medžiaga nedulkėtų. Transportavimo metu konvejerio

operatorius vykdo vizualią kontrolę, kad konvejerio

juosta nebūtų prikraunama iki kraštų.

kraunant mechaniniu krautuvu ar ekskavatoriumi

į transporto priemonę, medžiagos pylimo greitis

ir aukštis turi būti kuo mažesnis; krovimo vieta

parinkta taip, kad visa kraunama medžiaga

patektų į transporto priemonę ([1] 16.6 p.).

Atitinka. Birūs kroviniai kraunami į transporto

priemones naudojant mechaninius krautuvus bei

greiferius reguliuojant pylimo greitį į transporto

priemones. Kraunant į transporto priemonę greiferio

kaušas arba ekskavatoriaus kaušas nuleidžiamas ne

didesniu nei 1 m. aukščio lygiu ir tik tuomet atleidžiami

kraunami birūs kroviniai į kėbulą. Veiklavietės funkcinės

zonos išdėstytos (t.y. – parinktos) taip, kad krovinių

vietos išdėstytos aikštelės kraštuose, paliekant transporto

ir technikos judėjimui plotus aikštelių viduryje, kas

užtikrina, kad transporto priemonė gali būti kraunama

betarpiškai nuo krovos mechanizmų (tuo pačiu kraunama

medžiaga patenka tiesiai į kėbulo centrą). Įmonės

darbuotojams, dirbantiems su krovos technika parengtos

atmintinės, reglamentuojančios krovos procesus,

aprašant aplinkai saugų krovos darbą.

veikla organizuojama taip, kad ta pati medžiaga

būtų kuo mažiau perkraunama ([1] 16.7 p.).

Atitinka. Aikštelėse nustatytos atskiros funkcinės zonos,

atsižvelgiant į perkraunamų krovinių judėjimo

kryptingumą – nuo vienos aikštelės pusės link kitos.

Vienos ir tos pačios medžiagos siuntos perkrova vyksta

tik iškrovimo (atgabenus) ir pakrovimo (išgabenant)

metu. Krovinių perkrovimas ir sandėliavimas

planuojamas iš anksto, taip išvengiant skubaus

perkrovimo bei krovinių perkėlimo iš kaupo į kaupą, kas

galėtų padidinti aplinkos taršą. Kadangi skirtingų

pozicijų kroviniai priėmimo metu iš esmės kraunami į iš

anksto numatytus sandėliavimo kaupus, todėl nėra

poreikio papildomai perkrovinėti iš vienos aikštelės

vietos į kitą, pvz. skirstant pagal atskiras krovinių

pozicijas ir pan.

jei įmanoma, medžiagos kraunamos į transporto

priemones ir išvežamos (atvežamos) pagal iš

anksto veiklos vykdytojo nustatytą grafiką /

tvarką, kuris gali būti skelbiamas viešai veiklos

vykdytojo interneto svetainėje ar kitu būdu ([1]

16.8 p.).

Atitinka. Dirbama iš esmės su stambiomis krovinių

partijomis, todėl į veiklavietę atgabenamos santykinai

didelių apimčių siuntos, todėl transporto judėjimas

santykinai nėra intensyvus. Krovinių perkrovimas ir

sandėliavimas planuojamas iš anksto, taip išvengiant

skubaus perkrovimo bei krovinių perkėlimo iš kaupo į

kaupą, kas galėtų padidinti transportavimo poreikį

autotransportu.

sklype, kuriame vykdoma veikla su didelio

dispersiškumo medžiagomis, nurodomos

transporto priemonių judėjimo kryptys,

apvažiavimo keliai, transporto priemonių

stovėjimo ir valymo / plovimo vietos, ribojamas

transporto priemonių judėjimo greitis (kelio



dispersiškumo medžiagai – antracitas, iš dalies –

palaidos durpės. Todėl veiklos vykdymo vietoje yra

nustatytos transporto priemonių judėjimo kryptys bei

apvažiavimo keliai, transporto priemonių stovėjimo ir

39

ženklai, greičio mažinimo kalneliai ar kt.) ([1]

16.9 p.).

valymo / plovimo vietos, taip pat yra nustatyti greičio

apribojimai transporto priemonių judėjimui (kelio

ženklai, greičio mažinimo kalneliai ar kt.).

valant medžiagų likučius transporto priemonėse

arba vagonuose, naudojamos dulkėjimą

mažinančios priemonės ([1] 16.10 p.).

Neaktualu. Veiklos metu nėra valomi medžiagų likučiai

transporto priemonėse, todėl šio dulkėjimo dėl valymo

darbų nevyksta.

sklype ar jo dalyje, kurioje vyksta transporto

priemonių judėjimas, keliai valomi

(rekomenduojamas drėgnas valymas ar kitas

papildomo dulkėjimo nekeliantis valymas),

drėkinami atsižvelgiant į meteorologines sąlygas

([1] 16.11 p.).

Atitinka. Atviros aikštelės reguliariai valomos įmonei

priklausančiais traktoriais su šluotomis. Taip pat, atviros

teritorijos papildomai gali būti valomos specialia

vakuumine šlavimo mašina (autošluota), užsakant

paslaugą iš kitų įmonių. Prieš valymą, teritorija

sudrėkinama drėkinimo įrenginiu, kad valant mažiau

dulkėtų. Aikštelių (laisvo ploto) valymo dažnumas

krovos metu – kas savaitę (krovai nesant – rečiau, pagal

poreikį), tačiau priklausomai nuo meteorologinių sąlygų,

ypač esant gausiam lietui arba sausuoju periodu, kuomet

ant aikštelės dangos paviršiaus susikaupę nešmenys gali

sukelti dulkėtumą, teritorijos valymas organizuojamas

dažniau.

sklypo, kuriame medžiagos kraunamos ir

išvežamos (atvežamos), kieta kelio danga

nepadengti privažiavimo keliai drėkinami

atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ([1] 16.12

p.).

Neaktualu. Veiklavietė, kurioje medžiagos kraunamos ir

išvežamos (atvežamos), ir privažiavimo keliai yra

padenta kieta danga – veiklavietės atvira aikštelė –

betono plokštėmis, o privažiavimo keliai – asfalto danga.

iš sklypo, kuriame vykdoma veikla,

išvažiuojančių transporto priemonių akivaizdžiai

medžiagomis užterštas padangas veiklos

vykdytojas turi plauti arba valyti, išskyrus

atvejus, kai transporto priemonė išvažiuoja į

kieta kelio danga nepadengtą kelią

negyvenamojoje vietovėje ([1] 16.13 p.).

Atitinka. Iš veiklavietės išvažiuojančių transporto priemonių

akivaizdžiai purvo ar kitų medžiagų nešmenimis/apnašomis

užterštos autotransporto padangos nuplaunamos naudojant

kilnojamą aukšto slėgio vandens purškimo įrenginį. Šis

mobilus plovimo įrenginys turi siurblį, kuriuo vanduo

paimamas iš kilnojamos (mobilios) talpyklos. Įrenginys kartu

su vandens talpykla laikomas ties veiklavietės vartais, pro

kuriuos juda autotransportas. Veiklos vykdytojo darbuotojams

(priėmimo poste) nustačius, kad išvažiuojančios autotransporto

priemonės padangos akivaizdžiai užterštos, transporto

priemonė sustabdoma ir purškimo įrenginiu vandens srove

nupurškiamos padangos.

iš sklypo, kuriame vykdoma veikla,

išvažiuojančių transporto priemonių užterštus

medžiagomis kieta kelio danga padengtus kelius

gyvenamojoje vietovėje veiklos vykdytojas turi

išvalyti (pasirinktas valymo būdas neturi kelti

papildomo dulkėjimo); kieta danga nepadengtus

kelius – drėkinti atsižvelgdamas į

meteorologines sąlygas ([1] 16.14 p.).

Atitinka. Vakuuminės mašinos valymo paslauga taip pat gali

būti užsakoma tais atvejais, kuomet iš veiklavietės, kurioje

vykdoma veikla, išvažiuojančios autotransporto priemonės

užterštų purvo nešmenimis/apnašomis ar transportuojamo

krovinio nuobiromis kieta kelio danga padengtus kelius

arčiausiose gyvenamosiose vietovėse (šiuo atveju, ties

arčiausia gyvenamaja vietove Marių gatvėje). Taršos faktas

nustatomas gavus gyventojų ar kitų asmenų pranešimą (ar

vizualiai pastebėjus Veiklos vykdytojo darbuotojams) dėl

transporto priemonės (pagal valstybinį numerį), kuri išvažiavo

(ar atvažiavo) iš veiklavietės (į veiklavietę), kelio dangos

užteršimo purvu ar nubyrėjus kroviniui. Nubyrėjusio krovinio

nuobiros papildomai gali būti surenkami įmonės darbuotojų.

Veiklos vykdymo vietoje ir gretimybės, privažiuojamieji keliai

turi kietą dangą, todėl šiuos kelius nėra poreikio drėkinti. Pastaba: 1 – [1] – Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas medžiagas, patvirtinti Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2020-11-11 įsakymu Nr. D1-682.

Atsižvelgiant į 14 lentelėje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad esama ūkinė veikla pilnai

atitinka Minimalius reikalavimus dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas medžiagas,

patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-11-11 įsakymu Nr. D1-682.

40

Šiuo metu Perkėlos g. 5, Klaipėda, atviros aikštelės, nuo kurių surenkamos paviršinės nuotekos yra

padengtos krituliams nelaidžia (sandaria) danga – betono plokštėmis (žr. 16 pav.).

16 Pav. UAB „Kamineros krovinių terminalas“ atviros aikštelės vaizdas (Perkėlos g. 5, Klaipėda)

17 Pav. UAB „Kamineros krovinių terminalas“ atviros aikštelės vaizdas (Perkėlos g. 5, Klaipėda)

41

25.1.7. punktas. Įrenginyje numatytos ar naudojamos atliekų susidarymo prevencijos priemonės

(taikoma ne atliekas tvarkančioms įmonėms).

Punktas nepildomas, kadangi veiklos vykdytojas yra atliekas tvarkanti įmonė.

25.1.8. punktas. Planuojami naudoti vandens šaltiniai, vandens poreikis, nuotekų tvarkymo

būdai. Ši informacija neteikiama, jei ji įrašyta specialiosiose paraiškos dalyse „Nuotekų tvarkymas ir

išleidimas“ ir (ar) „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“.

Punktas nepildomas, kadangi ši informacija pateikta specialiojoje paraiškos dalyse „Nuotekų

tvarkymas ir išleidimas“.

25.1.9. punktas. Informacija apie įrenginio neįprastas (neatitiktines) veiklos sąlygas ir numatytas

priemones taršai sumažinti, kad nebūtų viršijamos aplinkos kokybės normos; informacija apie tokių

sąlygų galimą trukmę, pagrindžiant, kad nurodyta trukmė yra įmanomai trumpiausia, (išskyrus

atvejus, kai ši informacija pateikiama specialiosiose paraiškos dalyse).

Punktas nepildomas, kadangi atsižvelgiant į esamos ūkinės veiklos pobūdį ir apimtis nėra privaloma

numatyti įrenginio neįprastas (neatitiktines) veiklos sąlygas ir numatytas priemones taršai sumažinti.

25.1.10. Statybą leidžiančio dokumento numeris ir data, kai jį privaloma turėti teisės aktų

nustatyta tvarka, ir nuoroda į jį, jei dokumentas viešai paskelbtas; jei atliktos atrankos ar poveikio

aplinkai vertinimo procedūros, – nuoroda į PAV sprendimą arba į atrankos išvadą, nurodant PAV

sprendimo ar atrankos išvados datą ir numerį.

Dėl planuojamos ūkinės veiklos pasikeitimų (PŪV) buvo atliktos ir baigtos atrankos procedūros.

Aplinkos apsaugos agentūra 2020-09-02 raštu Nr. (30.5)-A4E-7629 priėmė atrankos išvadą dėl UAB

„Kamineros krovinių terminalas“ krovinių sandėliavimo aikštelių Perkėlos g. 5, Klaipėdoje, įrengimo

poveikio aplinkai vertinimo (atrankos išvada pateikiama Paraiškos 5 priede). Šiuo sprendimu Aplinkos

apsaugos agentūra priėmė išvadą, kad pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją – UAB „Kamineros

krovinių terminalas“ krovinių sandėliavimuo aikštelių Perkėlos g. 5, Klaipėdoje, įrengimui, poveikio

aplinkai vertinimas neprivalomas.

25.1.11. punktas. Jei buvo atliktos atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros – išsami

informacija kaip įgyvendintos ar bus iki veiklos vykdymo pradžios įgyvendintos PAV sprendime

nustatytos sąlygos ir PAV sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytos priemonės reikšmingam

neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki

veiklos vykdymo pradžios ar veiklos vykdymo (įrenginio eksploatavimo) metu.

Dėl planuojamos ūkinės veiklos pasikeitimų (PŪV) buvo atliktos ir baigtos atrankos procedūros.

Aplinkos apsaugos agentūra 2020-09-02 raštu Nr. (30.5)-A4E-7629 priėmė atrankos išvadą dėl UAB

„Kamineros krovinių terminalas“ krovinių sandėliavimo aikštelių Perkėlos g. 5, Klaipėdoje, įrengimo

poveikio aplinkai vertinimo (atrankos išvada pateikiama Paraiškos 5 priede). Šiuo sprendimu Aplinkos

apsaugos agentūra priėmė išvadą, kad pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją – UAB „Kamineros

krovinių terminalas“ krovinių sandėliavimuo aikštelių Perkėlos g. 5, Klaipėdoje, įrengimui, poveikio

aplinkai vertinimas neprivalomas. Informacijos atrankai dėl UAB „Kamineros krovinių terminalas“

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo vieša prieiga per internetą:

https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/poveikio-aplinkai-vertinimas-pav/2020-m , rubrika „Atrankos dėl poveikio

aplinkai vertinimo informacija 2020 m“.

Atrankos išvadoje nėra nurodyti konkretūs terminai (datos) dėl nurodytų priemonių reikšmingam

neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti įvykdymo. Iš esmės visos priemonės bus

vykdomos faktiškai pradėjus ūkinę veiklą.

Atrankos išvadoje (6 punkte) nurodytos šios priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai

sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios ar veiklos

vykdymo (įrenginio eksploatavimo) metu:


42

Atrankos išvadoje nurodytos priemonės Įgyvendinimas

6.1. Siekiant išvengti dulkėtumo, galinčių dulkėti krovinių

(pvz., durpių briketų) krova nevykdoma esant didesniam nei

15 m/s vėjo greičiui, o atsižvelgiant į meteorologines sąlygas krovinių sandėliavimo aikštelėse laikomos galinčios dulkėti

birios medžiagos drėkinamos.

Vykdoma. Vėjo stiprumas įvertinamas iš anksto stebint meteorologinę

prognozę (tiek viešai prieinamą, tiek teikiamą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos hidrografijos tarnybos)

6.2. Birių krovinių krovos metu rietuvės apsaugomos nuo

vėjo ir išpustymo pastatomomis betoninėmis sienelėmis

Jau vykdoma. Šiuo metu veikalvietėje yra paruoštos 2 m ir 5 m aukščio

betoniai kilnojami atitvarai (žr. 17 pav.)

6.3. Birūs kroviniai transportuojami tik dengtomis transporto

priemonėmis

Tuo atveju, kai gabenamas palaidas birus krovinys, transportavimo metu

(tiek atgabenant į veiklavietę, tiek išgabenant iš veiklavietės), krovininio

transporto atviros priekabos iš viršaus uždengiamos tekstilinėmis dangomis

ar tinkliniu audiniu, kas įprasta praktika transportuojant birius krovinius. Sutartyse su vežėjais (ar klientais) įtraukiamos privalomos nuostatos dėl

atvykstančio ar išvykstančios autotransporto atvirų priekabų ir kėbulų

privalomo uždengimo. Krovininio transporto, turinčio atvirus kėbulus

konstrukcijos numato tentines dangas su papildomais pritvirtinimais prie kėbulo, taip sandariai uždengiant gabenamą birų ar galimai dulkantį krovinį.

Dalis krovinių gabenama uždaro tipo kėbulais, kurių konstrukcijose

numatytas kėbulo pilnas uždengimas metalinėmis durimis ar stogdangiais,

taip išvengiant transportuojamo krovinio dulkėtumo.

6.4. Siekiant mažinti triukšmo sklidimą, metalų laužo pjaustymo darbai, metalų laužo sandėliavimo rietuvių

formavimas sandėliavimo aikštelėse vykdomi dienos metu;

metalų laužo krovos metu krovinys dedamas ant

sandėliavimo aikštelės nuleidžiant hidromanipuliatoriaus greiferį kuo arčiau dangos arba kraunamos rietuvės

paviršiaus – ne aukščiau nei 1 m atstumu.

Krovos darbai vykdomi tik dienos metu (t.y. – nuo 7 iki 19 val.). Krovinių

perkrovai ir laikymui yra paruoštos/patikslintos technologinės krovos ir laikymo instrukcijos ir vykdoma darbų kontrolė. Technologinėse krovos

instrukcijose yra nustatytos (ir darbuotojų pasirašytinai supažindintos)

procedūros, kad kraunant griebtuvais, pasėmus medžiagos, griebtuvas turi

būti sandariai uždaromas, kad krovinys neprabirtų. Iš griebtuvo medžiaga išpilama kuo lėčiau ir mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kaupo. Krovinys

dedamas ant sandėliavimo aikštelės nuleidžiant hidromanipuliatoriaus

greiferį kuo arčiau dangos arba kraunamos rietuvės paviršiaus – ne aukščiau

nei 1 m atstumu.

6.5. Krovinių sandėliavimo aikštelės visos bus padengtos

vandeniui nelaidžia danga, įrengta nuotekų tvarkymo sistema. Paviršinės lietaus nuotekos surenkamos ir

apvalomos esamuose paviršinių nuotekų valymo

įrenginiuose. Nuotekų valymo įrenginyje yra sumontuota

sklendė, kuria esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo galima uždaryti nuotekų išleistuvą į gamtinę

aplinką.

Birių medžiagų krovai ir sandėliavimui yra naudojamos betonine, skysčiams

nelaidžia danga dengtos atviros aikštelės.

6.6. Sandėliavimo ir krovimo veikla organizuojama taip, kad ta pati medžiaga nebūtų perkraunama iš kaupo į kaupą arba

perkrovimų būtų mažiau, krovinių krovimas ir išvežimas

(atvežimas) vykdomas pagal iš anksto nustatytą

grafiką/tvarką taip išvengiant skubių krovos darbų.

Aikštelėse nustatytos atskiros funkcinės zonos, atsižvelgiant į perkraunamų

krovinių judėjimo kryptingumą – nuo vienos aikštelės pusės link kitos.

Vienos ir tos pačios medžiagos siuntos perkrova vyksta tik iškrovimo

(atgabenus) ir pakrovimo (išgabenant) metu. Krovinių perkrovimas ir sandėliavimas planuojamas iš anksto, taip išvengiant skubaus perkrovimo bei

krovinių perkėlimo iš kaupo į kaupą, kas galėtų padidinti aplinkos taršą.

Kadangi skirtingų pozicijų kroviniai priėmimo metu iš esmės kraunami į iš

anksto numatytus sandėliavimo kaupus, todėl nėra poreikio papildomai perkrovinėti iš vienos aikštelės vietos į kitą, pvz. skirstant pagal atskiras

krovinių pozicijas ir pan.

6.7. Vykdomos veiklos metu paaiškėjus, kad daromas

didesnis poveikis aplinkai už atrankos informacijoje

pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos

vykdytojas privalės nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti veiklos

apimtis/nutraukti veiklą.

Šiuo metu neaktualu, nes nėra nustatyta, kad ūkinė veikla daro didesnį

poveikį aplinkai už atrankos informacijoje pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius.

6.8. Veiklos vykdytojas visais atvejais privalės laikytis visų

aktualių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų,

keičiantis teisiniam reglamentavimui atitinkamai keisti veiklos rodiklius.

Veikla vykdoma atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.

25.1.12. punktas. Jei vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu atliktas

poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, pateikiama nuoroda į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

dokumentus. Ši informacija teikiama, jei įrenginys atitinka bent vieną Taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje nurodytą

kriterijų. Punktas nepildomas, kadangi esama ūkinė veikla (įrenginys) neatitinka Taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje nurodytus kriterijus.

25.2. punktas. Bendrosios dalies lentelėse – planuojamų naudoti žaliavų ir pagalbinių medžiagų, įskaitant

chemines medžiagas ir cheminius mišinius, kurą, sąrašai, jų kiekis, rizikos / pavojaus ir saugumo / atsargumo

frazės, saugos duomenų lapai; kurą deginančių įrenginių atveju – kuro rūšis (rūšys) pagal Vidutinių kurą deginančių įrenginių normose nurodytas kuro rūšis. Duomenys pateikiami Paraiškos skyriaus „Žaliavų, kuro ir

cheminių medžiagų naudojimas gamyboje“ 1 ir 2 lentelėse.

43

ŽALIAVŲ, KURO IR CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMAS GAMYBOJE

1 lentelė. Įrenginyje naudojamos žaliavos, kuras ir papildomos medžiagos.

Eil.

Nr.

Žaliavos, kuro rūšies arba

medžiagos pavadinimas

Planuojamas naudoti kiekis,

matavimo vnt. (t, m3 ar kt. per

metus)

Kiekis, vienu metu saugomas vietoje (t, m3 ar kt. per

metus), saugojimo būdas (atvira aikštelė ar talpyklos,

uždarytos talpyklos ar uždengta aikštelė ir pan.)

Planuojama naudoti

1 Dyzelinas Iki 200 t/metus Nelaikomas Transportui ir mechanizmams

2 lentelė. Gamyboje naudojamos pavojingos medžiagos ir mišiniai.

Bendra informacija apie cheminę

medžiagą arba mišinį Informacija apie pavojingą cheminę medžiagą (gryną arba esančią mišinio sudėtyje) Saugojimas, naudojimas, utilizavimas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Prekinis

pavadi-

nimas

Medžia-

ga ar

mišinys

Saugos

duomenų

lapo (SDL)

parengimo

(peržiūrėji-

mo) data

Pavo-

jingos medžia-

gos pavadi-

nimas

Koncent-

racija

mišinyje

EC ir CAS

Nr.

Pavojingumo klasė

ir kategorija pagal

klasifikavimo ir

ženklinimo

reglamentą

1272/2008

Pavojin-

gumo

frazė

Vienu metu

laikomas

kiekis (t) ir

laikymo

būdas

Per metus

sunaudo-

jamas

kiekis (t)

Kur naudoja-

ma gamybo-

je

Nustatyti (apskai-

čiuoti) medžiagos

išmetimai (išleidimai)

Utili-

zavimo

būdas

Dyzelinas Mišinys 2015-02-02

Dyzelinas Iki 100 68334-30-5

H226, H332, H315,

H304, H351, H373,

H411

GHS02,

GHS08,

GHS07,

GHS09

Nelaikoma 200 t Transportui ir

mechaniz-

mams

- Neak-

tualu

RRME 0-7,0 85586-25-0 Nėra duomenų

2 etilheksil-nitratas 0-0,1 27247-96-7 Nėra duomenų

1,4-bis(butil-amino)-

9,10 antrachinonas arba

N-etil-1-(fenilazo) 2

amino naftalenas

0-0,00042 90170-70-0 Nėra duomenų

N-etil-N-[2-(1-

izobutoksi-etoksi) etil]-4

(fenilazo)anilinas

0-0,001 Nėra

duomenų Nėra duomenų

Tepumo priedas 0-0,02 Nėra


Žematemperatūrinių

savybių pagerinimo

priedas

0-0,04 Nėra


Antistatinis priedas

Stadis (R) 450 0-0,0001

Nėra


Multifunkcinis priedas 0-0,03 Nėra


Pastaba 1 Iki 2015-05-31 gali būti nurodomos pavojingumo kategorijos ir rizikos frazės pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką

44

44

PARAIŠKOS PRIEDAI

Priedų Nr. Dokumento pavadinimas Lapų skaičius

1 priedas Deklaracija (Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 2 priedo 8 priedėlis). 1

2 priedas UAB „Kamineros krovinių terminalas“, Perkėlos g. 5, Klaipėda, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas 27

3 priedas UAB „Kamineros krovinių terminalas“, Perkėlos g. 5, Klaipėda, Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo

planas 12

4 priedas UAB „Kamineros krovinių terminalas“, Perkėlos g. 5, Klaipėda, paviršinių (lietaus) nuotekų inžinerinių tinklų planas. 1

5 priedas Aplinkos apsaugos agentūros 2020-09-02 raštu Nr. (30.5)-A4E-7629 priimt atrankos išvada dėl UAB „Kamineros

krovinių terminalas“ krovinių sandėliavimo aikštelių Perkėlos g. 5, Klaipėdoje, įrengimo poveikio aplinkai vertinimo 9

6 priedas Naftos gaudyklės, separatorių – „EuroPEK Roo“, „EuroHEK 20000“, atitikties deklaracija, įrengimo, eksploatacijos ir

priežiūros instrukcija. 36

7 priedas

AB „Klaipėdos vanduo“ 2019-11-27 tyrimų protokolas Nr. 19-693 ir UAB „Vandens tyrimai“ tyrimų protokolas Nr.

191125KT625; AB „Klaipėdos vanduo“ 2020-03-17 tyrimų protokolas Nr. 20-144 ir UAB „Vandens tyrimai“ tyrimų

protokolas Nr. 200402KT173; AB „Klaipėdos vanduo“ 2020-07-03 tyrimų protokolas Nr. 20-513 ir UAB „Vandens

tyrimai“ tyrimų protokolas Nr. 200629KT346; AB „Klaipėdos vanduo“ 2020-09-09 tyrimų protokolas Nr. 20-676 ir

UAB „Vandens tyrimai“ tyrimų protokolas Nr. 200903KT493; Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų

departamento Cheminių tyrimų skyriaus 2020-12-29 tyrimų protokolą Nr. P-001-2020-426/1; AB „Klaipėdos vanduo“

2020-12-23 tyrimų protokolas Nr. 20-995 ir UAB „Vandens tyrimai“ tyrimų protokolas Nr. 201222KT553.

12

8 priedas UAB „Kamineros krovinių terminalas“ Nuotekų valymo ir teršalų išleidimo su nuotekomis ataskaita už 2020 m.

(išrašas iš AIVIKS) 2

9 priedas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir žemės sklypų planai 12

10 priedas Detaliojo plano patvirtinimo sprendimas ir „Sprendiniai. Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“. 3

11 priedas UAB „Kamineros krovinių terminalas“ (Perkėlos g. 5, Klaipėda) Aplinkos monitoringo programa 10

45

45

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo

ir galiojimo panaikinimo taisyklių

2 priedo

1 priedėlis

SPECIALIOJI PARAIŠKOS DALIS

NUOTEKŲ TVARKYMAS IR IŠLEIDIMAS

1 lentelė. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas

Eil.

Nr.

Vandens

telkinio

pavadinimas,

kategorija ir

kodas

80% tikimybės

sausiausio

mėnesio

vidutinis

debitas, m3/s

(upėms)

Vandens

telkinio

plotas, ha

(stovinčio

vandens

telki-niams)

Vandens telkinio būklė

Rodiklis

Esama (foninė) būklė1

Leistina vandens telkinio apkrova

mato

vnt. reikšmė

hidraulinė,

m3/d.

teršalais

mato

vnt. reikšmė

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1

Melioracijos

griovys,

susisiekiantis su

Smeltalės upeliu

(20010380)

Netaikoma - - - - - - -

Pastaba: 1 lentelės 5-10 grafos nepildomos, nes išleistuvu Nr. 1 išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms netaikomas „Nuotekų tvarkymo

reglamentas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236.

2 lentelė. Informacija apie nuotekų išleidimo vietą / priimtuvą, į kurį planuojama išleisti nuotekas, kai nuotekas planuojama infiltruoti į gruntą tam tikslui

įrengtuose filtravimo įrenginiuose, kaupti sukaupimo rezervuaruose periodiškai išvežant ar pan.

Lentelė nepildoma, nes Veiklos vykdytojas nuotekų neplanuoja infiltruoti į gruntą.

46

46

3 lentelė. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir (ar) išleistuvus.

Nr.

Koordinatės Priimtuvo

numeris Planuojamų išleisti nuotekų aprašymas

Išleistuvo tipas/techniniai

duomenys

Išleistuvo vietos

aprašymas

Planuojamas išleisti

didžiausias nuotekų

kiekis1

m3/d. m

3/m.

1 2 3 4 5 6 7 8

1

(1210216)

6171786;

322335

1

Melioracijos

griovys,

susisiekiantis su

Smeltalės upeliu

(20010380)

Paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamos

teritorijos (plotas – 5,12 ha)

(Perkėlos g. 5, Klaipėda)

Krantinis, savitakinis

išleistuvas į melioracijos

griovį,

Ø 250 mm

Išleidimas į melioracijos

griovį

(betarpiškai)

73

(maks -

3151)

26639,3

Pastaba: 1 - Išleidžiamų nuotekų kiekio skaičiuotė pateikiama žemiau, Specialiosios Paraiškos dalies skyriuje „Kita informacija pagal taršos leidimų išdavimo,

pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259) (toliau - Taisyklės)

29 punkte“. Tikslus į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal faktinį kritulių kiekį atitinkamu periodu (ketvirčio ir (ar)

kalendorinių metų).

47

47

4 lentelė. Į gamtinę aplinką planuojamų išleisti nuotekų užterštumas.

Nr. Teršalo

pavadinimas

Nuotekų užterštumas prieš

valymą Didžiausias pageidaujamas nuotekų užterštumas jas išleidžiant į aplinką

Numa-

tomas

valymo

efekty-

vumas,

%

mom.,

mg/l

vidut.,

mg/l t/metus

DLK mom.,

mg/l

Pagei-

daujama

LK

mom.,

mg/l

DLK

vidut.,

mg/l

Pagei-

daujama

LK vid.,

mg/l

DLT

paros,

t/d.

Pagei-

daujama

LT

paros,

t/d.

DLT

metų,

t/m.

Pageidau-

jama LT

metų,

t/m.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

1

BDS7 - - - 34 23 -

Skendinčios

medžiagos 300 150 - 50 30 80

Naftos produktai 100 10 - 7 5 95

Chromas (Cr) - - - - 0,5 -

Varis (Cu) - - - - 0,5 -

Alavas (Sn) - - - - 1,0 -

Cinkas (Zn) - - - - 0,4 -

Aliuminis (Al) - - - - 0,5 -

Veiklos vykdymo teritorija gali būti teršiama organiniais teršalais (kraunamų durpių, grūdų liekanomis ir pan.), todėl paviršinėms nuotekoms taikomos BDS7

didžiausios leidžiamos koncentracijos: 34 mgO2/l – vienkartinė, momentinė ir 23 mgO2/l – vidutinė.

Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 27 punktu, Taršos leidime paviršinėms nuotekoms išleisti paviršinių nuotekų kiekio (m3/m) ir

leistinos taršos normatyvai (t/m) nenustatomi (leistinas nuotekų kiekis ir leistina tarša neribojama). Į Taršos leidimą įrašomos konkrečiam objektui nustatytos

leistinos momentinės ir vidutinės metinės teršalų koncentracijos (LK).

Nuotekų tvarkymo reglamento (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236) 2 priedo „Pavojingų medžiagų

didžiausia leidžiama koncentracija“ B dalyje „Kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK)“ B1 sąraše chromo (Cr), vario

(Cu), alavo (Sn), cinko (Zn), aliuminio (Al) DLK išreikštos metinėmis vidutinėmis vertėmis, todėl momentinės DLK nenustatomos.

Vykdant 2020 m. aplinkos monitoringą (nuotekų faktinis užterštumas pagal 2020 metų monitoringo rezultatus pateikiamas Specialiosios Paraiškos dalies

skyriuje „Kita informacija pagal taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014

m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259) (toliau - Taisyklės) 29 punkte“), nenustatyta, kad per 2020 metus išleidžiamose nuotekose būtų nustatytos medžiagos, nurodytos

Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede, ir/ar prioritetinės medžiagos, nurodytos šio Reglamento 2 priedo A dalyje, kai prioritetinių medžiagų koncentracija yra

lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ vertę.

4 lentelėje nenurodomas nuotekų užterštumas gyvsidabriu (Hg), kadmiu (Cd), arsenu (As), vanadžiu (V), švinu (Pb), nikeliu (Ni), nes nenumatoma

sandėliuoti ir perkrauti šių metalų turinčių medžiagų.

48

48

5 lentelė. Objekte / įrenginyje naudojamos nuotekų kiekio ir taršos mažinimo priemonės

Eil.

Nr.

Nuotekų

šaltinis /

išleistuvas1

Priemonės ir jos paskirties aprašymas2 Įdiegimo

data

Priemonės projektinės savybės

rodiklis mato vnt. reikšmė

1 2 3 4 5 6 7

1 1

(1210216)

Paviršinių nuotekų valymo įrenginiai Nr. 1

(3210118)

EuroPEK Roo NS65 su smėlio nusodintuvu

EuroHEK 20000

2011 m.

Našumas l/s 65

Skendinčios medžiagos (prieš / po) mg/l 150 / 30

Naftos produktai (prieš / po) mg/l 100 / 5

Išvalymo efektyvumas (SM / naftos

pr.) % 80/95

Nusodintuvo talpa m3

20

Pastaba: 1 - Išleistuvo identifikavimo kodas įrašomas iš informacinės sistemos „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (toliau – IS „AIVIKS“). 2 - Nuotekų valymo įrenginio identifikavimo kodas įrašomas iš IS „AIVIKS“.

6 lentelė. Pramonės įmonių ir kitų abonentų, iš kurių planuojama priimti nuotekas, sąrašas ir planuojamų priimti nuotekų savybės. Lentelė nepildoma,

kadangi neplanuojama priimti nuotekas iš pramonės įmonių ir kitų abonentų.

7 lentelė. Pramonės įmonių ir kitų abonentų, iš kurių planuojama priimti paviršines nuotekas, sąrašas ir planuojamų priimti nuotekų savybės. Lentelė

nepildoma, kadangi neplanuojama priimti paviršines nuotekas iš pramonės įmonių ir kitų abonentų.

49

Kita informacija pagal taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo

taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu

Nr. D1-259) (toliau - Taisyklės) 29 punkte

Susidarančių (ar planuojama, kad susidarys) nuotekų rūšis, paviršinis vandens

telkinys (priimtuvas), į kurį ketinama išleisti nuotekas (Taisyklių 29.1 papunktis).

Šiuo metu UAB „Kamineros krovinių terminalas“ į aplinką išleidžia tik paviršines nuotekas

nuo naudojamų atvirų aikštelių ir pastatų stogų, kur bendras kanalizuojamas lietaus nuotekų

plotas – 5,12 ha. Buitinės nuotekos priduodamos AB “Klaipėdos vanduo“ pagal šalto geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį. Susidariusių buitinių

nuotekų kiekis prilyginamas vandens, suvartoto buičiai kiekiui. Paviršinės nuotekos išleidžiamos

į aplinką - melioracijos griovį, susisiekiantį su Smeltalės upeliu (priimtuvo kodas - 20010310)

Paviršinės (lietaus) nuotekos dangos nuolydžio pagalba yra surenkamos nuo

eksploatuojamos teritorijos esamų kietųjų dangų, kur surenkamos nuo žemės ūkio produkcijos

sandėlių stogų ir teritorijos kietųjų dangų, nuo atvirų sandėliavimo aikštelių Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4.

Paviršinių nuotekų valymui yra naudojama 20 m3 talpos smėliagaudė ir naftos produktų

atskirtuvas EuroPEK Roo NS65. Nuotekų valymo įrenginių našumas 65 l/s. Valymo įrenginyje

yra sumontuota sklendė, kuria galima per 10 min galima uždaryti nuotekų išleistuvą. Apvalytos

paviršinės nuotekos išleidžiamos išleistuvu Nr. 1 (koordinatės 6171786; 322335) į melioracijos

griovį, susisiekiantį su Smeltalės upeliu.

Planuojamų išleisti nuotekų kiekis ir jų užterštumas, tarp jų – ir prioritetinėmis

medžiagomis (Taisyklių 29.2 papunktis).

Gamybinės nuotekos ūkinės veiklos metu nesusidaro.

Buities nuotekos, susidarančios administraciniame pastate (iki 100 m3) išleidžiamos į AB

“Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus. Įgyvendinus PŪV buitinių nuotekų kiekio didėjimas

nenumatomas, todėl Specialiojoje paraiškos dalyje „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“

nevertinamos.

Per paskutinius ataskaitinius kalendorinius 2020 metus, į aplinką išleistų nuotekų kiekis

(pagal UAB „Kamineros krovinių terminalas“ 2020 m. Nuotekų valymo ir teršalų išleidimo su

nuotekomis ataskaitos duomenis) sudarė – 20690 m3.

Planuojamas toliau išleisti į aplinką paviršinių (lietaus) nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019-11-01) 8

punkte nurodytą formulę: Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3, čia:

Hf – vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, mm (Pagal Lietuvos

hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis. Apskaičiuojama iš eilės

einantiems trisdešimties metų laikotarpiams (šiuo atveju: 1981 – 2010 metų), perskaičiuojant kas

dešimt metų) - 735 mm, (duomenys pagal vidutines klimatinių rodiklių reikšmes 1981-2010 m.,

prieiga per internetą:

http://www.meteo.lt/documents/20181/103901/Lietuvos_klimatas_09_25.pdf/e307f875-d20b-

4a4d-aa90-c66a4dd57885):

ps – paviršinio nuotėkio koeficientas kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms - 0,83, nuo

pastatų stogų – 0,85;

F – teritorijos plotas, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo

infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, ha;

K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, kad sniegas iš teritorijos

nešalinamas – K=1,

Paviršinės (lietaus) nuotekos dangos nuolydžio pagalba yra surenkamos nuo

eksploatuojamos teritorijos esamų kietųjų dangų. Paviršinės nuotėkos yra surenkamos nuo žemės

ūkio produkcijos sandėlių stogų ir teritorijos kietųjų dangų, nuo sandėliavimo aikštelės Nr. 2, Nr.

3 ir Nr. 4.

http://www.meteo.lt/documents/20181/103901/Lietuvos_klimatas_09_25.pdf/e307f875-d20b-4a4d-aa90-c66a4dd57885


50

50

Kietų dangų plotas, nuo kurio skaičiuojamas paviršinių nuotekų kiekis, sudaro 5,12 ha:

žemės ūkio produkcijos sandėliai (baseinas Nr. 1), plotas – 0,72 ha.

krovinių sandėliavimo aikštelė (baseinas Nr. 2), plotas – 2,38 ha.



Preliminarus metinis paviršinių nuotekų kiekis nuo teritorijos kietųjų dangų skaičiuojamas

pagal formulę:

Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3, kur:

Hf – vidutinis daugiametis kritulių kiekis tam tikroje teritorijoje, pagal RSN 156-94 - 735

mm;

ps – paviršinio nuotėkio koeficientas: ps=0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms;

ps=0,85 – stogų dangoms;

F – teritorijos plotas, ha. Kietųjų dangų, nuo kurių numatoma surinkti paviršines nuotekas,

sudaro 5,12 ha (4,4 ha – atviros aikštelės ir 0,72 ha – stogų dangos).

K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas.

Jei sniegas pašalinamas – K=0,85.

Apskaičiuotas metinis lietaus nuotekų kiekis sudaro:

Wf = 10 x 735 x (0,83 x 4,4+0,85x0,72)x0,85 = 26639,3 m3/metus arba apie 3,04 m

3/val.

(73 m3/d., laikant, kad 364 d./m).

Atsižvelgiant į didžiausią (ekstremalų) Klaipėdos miestui paros kritulių kiekį (73,9 mm/d)

(duomenys pagal vidutines klimatinių rodiklių reikšmes 1981-2010 m., prieiga per internetą: http://www.meteo.lt/documents/20181/103901/Lietuvos_klimatas_09_25.pdf/e307f875-d20b-

4a4d-aa90-c66a4dd57885), maksimalus (ekstremalus) galintis susidaryti per parą paviršinių

nuotekų kiekis:

Perkėlos g. 5 teritorijai Wkietos dangos ═ 10 x 73,9 mm/d x (0,83 x 4,4 ha + 0,85 x 0,72

ha) x 1,0 ═ 3151 m3/d.

Bendras nuo visų baseinų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 į aplinką išleidžiamų išvalytų paviršinių

(lietaus) nuotekų kiekis:

Teritorijos, nuo kurios

surenkamos paviršinės (lietaus)

nuotekos, plotas

Orientacinis paviršinių (lietaus) nuotekų kiekis

Per metus (vid.) Per parą (vid.) Per parą

(maks.)

5,12 ha 26639,3 m3/m 73 m

3/d 3151 m

3/d

Esamas nuotekų užterštumas pagal 2019-2020 metų monitoringo rezultatus (žr. lentelę

žemiau):

Teršalai

DLK mom. Išleidėjas Nr. 1 (1210216),

Perkėlos g. 5, Klaipėda

Esamos DLK

(mom.)Taršos

leidime1

Prašomos DLK (mom.)

Paraiškoje TL pakeisti

Faktinės koncentracijos,

mom., mg/l

2019 m. I ketvirtis (ėminiai imti 2019-11-19)2

Skendinčios medžiagos 50 mg/l 50 3,3

BDS7 57,5 mg/O2l 34 mg/O2l 1,2

Naftos produktai 7 mg/l 7 mg/l 0,15

Alavas (Sn) 1,0 mg/l - <0,005

Cinkas (Zn) 0,4 mg/l - 0,144

Aliuminis (Al) 0,5 mg/l - 0,3

Chromas (bendras) 0,5 mg/l - <1,0

Varis 0,5 mg/l - 0,00882



51

51

2020 m. I ketvirtis (ėminiai imti 2020-03-10)3

Skendinčios medžiagos 50 mg/l 50 12

BDS7 57,5 mg/O2l 34 mg/O2l 3,4

Naftos produktai 7 mg/l 7 mg/l <0,06

Alavas (Sn) 1,0 mg/l - <0,005

Cinkas (Zn) 0,4 mg/l - 0,263


Chromas (bendras) 0,5 mg/l - 0,0111

Varis (Cu) 0,5 mg/l - 0,111

2020 m. II ketvirtis (ėminiai imti 2020-06-23)4


BDS7 57,5 mg/O2l 34 mg/O2l 2,6


Alavas (Sn) 1,0 mg/l - <0,005

Cinkas (Zn) 0,4 mg/l - <0,03



Varis 0,5 mg/l - 0,085

2020 m. III ketvirtis (ėminiai imti 2020-09-01)5


BDS7 57,5 mg/O2l 34 mg/O2l 3,8


Alavas (Sn) 1,0 mg/l - <0,005

Cinkas (Zn) 0,4 mg/l - 0,098



Varis 0,5 mg/l - 0,0429

2020 m. IV ketvirtis (ėminiai imti 2020-11-246, 2020-12-16

7)


BDS7 57,5 mg/O2l 34 mg/O2l 2,77


Alavas (Sn) 1,0 mg/l - <0,0056

Cinkas (Zn) 0,4 mg/l - 0,11

6

0,1487


Chromas (bendras) 0,5 mg/l - <0,0005

6

0,02167

Varis 0,5 mg/l - 0,0044±0,00081

6

0,01247

2020 metų vidutinės išleistų teršalų koncentracijos8

Teršalai

DLK vidutinės, mg/l Faktinės vid. koncentracijos

per

išleidėją Nr. 1 (1210216),

Perkėlos g. 5, Klaipėda, mg/l

Esamos DLK

(vid.) Taršos

leidime

Prašomos DLK (vid.)

Paraiškoje TL pakeisti

Skendinčios medžiagos 30 30 16,2

BDS7 28,75 23 2,74

Naftos produktai 5 5 0,1

Alavas (Sn) 1,0 1,0 0,00

Cinkas (Zn) 0,4 0,4 0,12

Aliuminis (Al) 0,5 0,5 0,14

Chromas (bendras) 0,5 0,5 0,01

Varis 0,5 0,5 0,05 Duomenys pagal: 1

– DLK nustatytos UAB „Kamineros krovinių terminalas“ (Perkėlos g. 5, Klaipėda) aplinkos apsaugos

agentūros 2016-07-20 išduotame taršos leidime Nr. TL-KL.1-42/2016 (Specialiosios leidimo dalies „Nuotekų

tvarkymas ir išleidimas“ 2 lentelėje).

52

52

2 – pagal AB „Klaipėdos vanduo“ 2019-11-27 tyrimų protokolą Nr. 19-693 ir UAB „Vandens tyrimai“ tyrimų

protokolą Nr. 191125KT625. 3

– pagal AB „Klaipėdos vanduo“ 2020-03-17 tyrimų protokolą Nr. 20-144 ir UAB „Vandens tyrimai“ tyrimų






– pagal Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus 2020-12-29

tyrimų protokolą Nr. P-001-2020-426/1. 7



– pagal UAB „Kamineros krovinių terminalas“ Nuotekų valymo ir teršalų išleidimo su nuotekomis ataskaitą

už 2020 m. (pateikta AIVIKS).

Vykdant 2020 m. aplinkos monitoringą 2019 m. IV ket. – 2020 m. IV ket. laikotarpiu

nenustatyta nei vieno teršalo, išleidžiamo su paviršinėmis nuotekomis, DLK (mom. ir vid.

metinės), nustatytų Taršos leidime, viršijimo. Taip pat nenustatyta, kad per 2020 metus

išleidžiamose nuotekose būtų nustatytos medžiagos, nurodytos Nuotekų tvarkymo reglamento 1

priede, ir/ar prioritetinės medžiagos, nurodytos šio Reglamento 2 priedo A dalyje, kai

prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje

nurodytą „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ vertę.

Pagal UAB „Kamineros krovinių terminalas“ (Perkėlos g. 5, Klaipėda) 2020 m. Nuotekų

valymo ir teršalų išleidimo su nuotekomis ataskaitos duomenis, per paskutinius ataskaitinius

kalendorinius 2020 metus, į aplinką kartu su paviršinėmis nuotekomis buvo išleisti šie teršalai:

Teršalai Teršalų, išleistų per išleidėją Nr. 1 (1210216), t/m

Skendinčios medžiagos 0,34

BDS7 0,06

Naftos produktai 0,00

Alavas (Sn) 0,00

Cinkas (Zn) 0,00

Aliuminis (Al) 0,00

Chromas (bendras) 0,00

Varis 0,00

Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 27 punktu, Taršos leidime

paviršinėms nuotekoms išleisti paviršinių nuotekų kiekio (m3/m) ir leistinos taršos normatyvai

(t/m) nenustatomi (leistinas nuotekų kiekis ir leistina tarša neribojama). Į Taršos leidimą

įrašomos konkrečiam objektui nustatytos leistinos momentinės ir vidutinės metinės teršalų

koncentracijos (LK).

Išleidžiamų į aplinką teršalų inventorizacijos ir (ar) poveikio nuotekų priimtuvui

apskaičiavimo dokumentai, parengti pagal Nuotekų tvarkymo reglamento, reikalavimus

(Taisyklių 29.3 papunktis).

Papunktis nepildomas, kadangi ūkinėje veikloje nenaudojamas pavojingos medžiagos

(nurodytos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir/ar 2 priedo A dalyje ir/ar B dalies B1

sąraše), kurios patektų kartu su paviršinėmis nuotekomis į aplinką. Todėl nėra prievolės

inventorizuoti pavojingasias medžiagas pagal jų naudojimą ir/ar vykdomos veiklos pobūdį

išleidžiamose nuotekose ir (ar) vertinti nuotekų priimtuvui poveikį. Į gamtinė aplinką

komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos neišleidžiamos ir nenumatomos išleisti.

53

53

Vandenų taršos prioritetinėmis medžiagomis mažinimo programa, planuojant taršą ar

esant vandenų taršai šiomis medžiagomis, parengta pagal Nuotekų tvarkymo reglamento,

reikalavimus (Taisyklių 29.4 papunktis).

Papunktis nepildomas, kadangi neplanuojama vandenų tarša prioritetinėmis medžiagomis.

Papildoma informacija apie paviršinių nuotekų išleidimą, nurodyta Paviršinių nuotekų

tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m.

balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento

patvirtinimo“ (toliau – Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas) (Taisyklių 29.5

papunktis).

Esamos ūkinės veiklos vietos atitikimas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento

reikalavimams pateikiamas lentelėje žemiau:

Esamos ūkinės veiklos vietos atitikimas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento

reikalavimams ([1] - Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193)

Reikalavimai Atitikimas reikalavimams

Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo

buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių

nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių

nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus

atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų

tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas

išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo. Mišriųjų

nuotekų tvarkymo sistemoms taikomi visi teisės aktuose

nustatyti reikalavimai nuotekų, kurios patenka į mišriųjų

nuotekų sistemą, tvarkymui ([1], 5 p.).

Atitinka. Paviršinės nuotekos yra tvarkomos atskirai

nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų (žr.

Paraiškos 4 priede pateiktą inžinerinių tinklų schemą).

Paviršinės nuotekos nuo teritorijos surinkamos atskirais

paviršinių nuotekų tinklais. Paviršinės nuotekos

neišleidžiamos į komunalinių, buitinių, gamybinių

nuotekų tvarkymo sistemas.

Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiama

šalinti (siekiant atsikratyti) pavojingąsias medžiagas ir

bet kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas

pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijų arba

tiesiogiai į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su

dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančioje

teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos (pvz.,

eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarkingų

transporto priemonių, kitokių mechanizmų, purvas nuo

padangų ir pan.) ([1], 6 p.).

Atitinka. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas

nešalinamos (siekiant atsikratyti) pavojingosios

medžiagos ar atliekos. Tokiu šalinimu nelaikomas

pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijų arba

tiesiogiai į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su

dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančioje

teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos (pvz.,

eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarkingų

transporto priemonių, kitokių mechanizmų, purvas nuo

padangų ir pan.) ([1], 6 p.).

Bet kokios operacijos su pavojingosiomis medžiagomis

turi būti vykdomos taip, kad tokios medžiagos nepatektų

ant teritorijos paviršiaus arba patekusios ant teritorijos

paviršiaus turi būti surenkamos arba neutralizuojamos,

kad jos nepatektų į paviršinių nuotekų tvarkymo

sistemas ar aplinką. Esant rizikai, kad dėl planuojamos

ar vykdomos ūkinės veiklos ant teritorijos paviršiaus

gali patekti pavojingosios medžiagos, teritorijos

naudotojas privalo turėti priemones tokių medžiagų

surinkimui ir (ar) neutralizavimui. Jeigu pagal ūkinės

veiklos pobūdį pavojingųjų medžiagų patekimas ant

teritorijos paviršiaus yra būtinas (neišvengiamas), tokios

teritorijos turi būti apsaugotos nuo paviršinių nuotekų

susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant jų

susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos

kaip gamybinės nuotekos (taikomi visi gamybinių

nuotekų tvarkymui nustatyti reikalavimai) ([1], 11 p.).

Atitinka. Teritorijoje yra sorbentai skirti surinkti

atsitiktinių prasipylimų metu ant teritorijos paviršiaus

patekusius pavojingus skysčius ar medžiagas. Pagal

ūkinės veiklos pobūdį pavojingųjų medžiagų patekimas

ant teritorijos paviršiaus yra mažai tikėtinas, nes

pavojingos atliekos ar medžiagos atvirose vietose

nelaikomos. Pavojingos atliekos – panaudota alyva (0,2

t) ir panaudoti sorbentai (0,5 t) laikomos sandariose

talpyklose, atspariose kritulių poveikiui.

Galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos

vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio,

betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo

jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų

nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų ([1], 13 p.).

Atitinka. Atvira aikštelė padengta skysčiams nelaidžia

kieta danga – betono danga (iš dalies - asfalto), kur

aikštelę dengiančios betono plokštės yra geros būklės,

yra sandarios, o tarpai tarp jų yra užpildyti vientiso

betono skiediniu, kas užtikrina, kad ant aikštelės

susidarančios paviršinės nuotekos nepatektų į aplinką, o

būtų nukreiptos į paviršinių nuotekų surinkimo

54

54

šulinėlius. Aikštelė įrengta taip, kad paviršinės nuotekos

nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų

nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų – lietaus

nuotekų šulinėlių sistema išdėstyta aikštelės perimetru

(žr. Paraiškos 4 priede pateiktą inžinerinių tinklų

schemą).

Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų

teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių

nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti

įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus

reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę

kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo

priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą ([1], 14 p.).

Atitinka. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant atviros

aikštelės surenkamos į atskiras paviršinių nuotekų

surinkimo sistemas (tinklus), kurioje įdiegtos priemonės,

leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią

nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui,

per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų

išleistuvą Nr. 1


teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas)

didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti

valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir

efektyvumas leidžia įgyvendinti 18 punkte nustatytas

sąlygas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu susidarančių

nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų

normatyvų ([1], 15 p.).

Atitinka. Paviršinės (lietaus) nuotekos dangos

nuolydžio pagalba yra surenkamos nuo eksploatuojamos

teritorijos esamų kietųjų dangų.Nuo Veiklos vykdytojo

naudojamos atviros teritorijos susidarančios paviršinės

(lietaus) nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, apvalomos

paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose.

Paviršinių nuotekų valymui yra naudojama 20 m3 talpos

smėliagaudė ir naftos produktų atskirtuvas EuroPEK

Roo NS65. Nuotekų valymo įrenginių našumas 65 l/s.

Valymo įrenginyje yra sumontuota sklendė, kuria galima

per 10 min galima uždaryti nuotekų išleistuvą.

Apvalytos paviršinės nuotekos išleidžiamos išleistuvu

Nr. 1 (koordinatės 6171786; 322335) į melioracijos

griovį, susisiekiantį su Smeltalės upeliu.

Teritorijoje vykdomas išleidžiamų į aplinką (po valymo)

paviršinių (lietaus) nuotekų (įskaitant į nuotekų kokybės

parametrų kontrolę pagal nustatytą monitoringo

programą, kuri yra įmonės taršos leidimo neatsiejama

dalis.


teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas)

didesnis kaip 0,02 ha, prieš išleidžiant į bendras (kitiems

asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo

sistemas turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose,

kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti

24 punkte nustatytas sąlygas. Į bendras paviršinių

nuotekų tvarkymo sistemas, turinčias valymo įrenginius,

išleidžiamos nuotekos, susidarančios ant galimai

teršiamų teritorijų, gali būti nevalomos, jei susidarančių

nuotekų užterštumas neviršija 24 punkte nustatytų

normatyvų ([1], 16 p.).

Neaktualu. Teritorijoje susidarančios paviršinės

nuotekos yra išleidžiamos į aplinką, t.y. – paviršinės

nuotekos nėra išleidžiamos į bendras nuotekų tvarkymo

sistemas (žr. punktą aukščiau).

Atsižvelgiant į aukščiau lentelėje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad esama ūkinė

veikla pilnai atitinka Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193, reikalavimus.

Išsami nuotekų valymo įrenginių schema, kurioje pažymėtos visos nevalytų, valomų ir

išvalytų nuotekų tekėjimo linijos ir jas valdančios sklendės, vietos, kur viena nuotekų linija

prijungta prie kitos (pvz., apvadinė linija), ir vietos, kur nuotekos gali patekti į aplinką

(išleistuvas, avarinis išleistuvas). Išvardyti elementai nuotekų valymo įrenginiuose privalo

būti pažymėti taip pat, kaip ir šioje schemoje (Taisyklių 29.6 papunktis).

UAB „Kamineros krovinių terminalas“ paviršinių (lietaus) nuotekų inžinerinių tinklų planas

pateikiamas Paraiškos 4 priede.

55



2 priedo

4 priedėlio A dalis


ATLIEKŲ APDOROJIMAS (NAUDOJIMAS AR ŠALINIMAS, ĮSKAITANT LAIKYMĄ IR PARUOŠIMĄ NAUDOTI AR ŠALINTI)

NEPAVOJINGOSIOS ATLIEKOS

1 lentelė. Didžiausias numatomas laikyti nepavojingųjų atliekų kiekis.

Įrenginio pavadinimas – UAB „Kamineros krovinių terminalas“, Perkėlos g. 5, Klaipėda.

Atliekos Atliekų laikymas

Planuojamas

tolimesnis

atliekų apdorojimas

Kodas Pavadinimas Patikslintas pavadinimas

Atliekų

tvarkymo

veiklos kodas

(R13 ir (ar) D15)

Didžiausias vienu metu

numatomas laikyti bendras

atliekų, įskaitant apdorojimo

metu susidarančių atliekų, kiekis, t

1 2 3 4 5 6

Iš viso: 30002

Tvarkymui (apdorojimui) priimtų atliekų laikymas

19 12 02 Juodieji metalai Atliekų tvarkymo subjektuose po metalo laužo tvarkymo susidarantis mišrus metalų laužas R13

30000

R4, R12

19 12 03 Spalvotieji metalai Spalvotieji metalai po elektros ir elektroninės įrangos, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, baterijų apdorojimo ir kiti metalai bei jų lydiniai, gauti iš atliekų tvarkymo subjektų.

R13 R4, R12

15 01 04 Metalinės pakuotės (juodųjų metalų)

Metalinės juostos, vielos, statinės ir pan. R13 R4, R12

Atliekų tvarkymo metu susidarančių atliekų laikymas

19 12 12 Kitos mechaninio atliekų

apdorojimo atliekos Nemetalinės frakcijos liekanos (mišinys). R13, D15 2

S5, R1, R3,

R5, D1

Pastaba: * - atliekų tvarkymo būdai pagal atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedą: R1 - iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti; R3 – organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas ir

(arba) atnaujinimas (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus); R4 – metalų ir metalų junginių perdirbimas ir (arba) atnaujinimas; R5 - kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ir (arba) atnaujinimas; R12 - atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų - pirminės operacijos, atliekamos prieš naudojimą - išmontavimas, ketinant šias atliekas panaudoti vykdant bet kurią iš R1–

R11 veiklų; R13 – R1-R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas (išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo); D1 - išvertimas ant žemės ar po žeme.

2 lentelė. Didžiausias numatomas laikyti nepavojingųjų atliekų kiekis jų susidarymo vietoje iki surinkimo (S8). 2 lentelė nepildoma, nes nepavojingos atliekos nebus tvarkomos

atliekų tvarkymo veikla S8.

3 lentelė. Numatomos naudoti, išskyrus numatomas laikyti ir paruošti naudoti, nepavojingosios atliekos. 3 lentelė nepildoma, nes nenumatoma naudoti nepavojingas atliekas R1-

R11 atliekų tvarkymo būdais.

4 lentelė. Numatomos šalinti, išskyrus numatomas laikyti ir paruošti šalinti, nepavojingosios atliekos. 4 lentelė nepildoma, nes atliekos nebus šalinamos atliekų tvarkymo kodais D1-

D7 ir D10, nurodytais Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede.

56

56

5 lentelė. Numatomos paruošti naudoti ir (ar) šalinti nepavojingosios atliekos.

Įrenginio pavadinimas – UAB „Kamineros krovinių terminalas“, Perkėlos g. 5, Klaipėda.

Atliekos Atliekų paruošimas naudoti ir (ar)

šalinti

Kodas Pavadinimas Patikslintas pavadinimas

Atliekos tvarkymo

veiklos kodas (D8,

D9, D13, D14, R12, S5)*

Projektinis

įrenginio

pajėgumas, t/m.

1 2 3 4 5

02 01 10 Metalų atliekos Žemės ūkio, sodininkystės, akvakultūros, miškininkystės, medžioklės ir žūklės atliekos. R12

100000

12 01 01 Juodųjų metalų šlifavimo ir

tekinimo atliekos

Metalų ir plastikų formavimo, fizinio ir mechaninio jų paviršiaus apdorojimo atliekos (drožlės, nuolaužos ir

pan.) R12

15 01 04 Metalinės pakuotės Metalinės statinės, juostos, vielos ir pan. R12

16 01 17 Juodieji metalai Atliekos, išardžius eksploatuoti netinkamas transporto priemones (skardos, kapotai, kėbulo rėmų dalys,

ratlankiai ir pan.) R12

17 04 05 Geležis ir plienas Statybinė armatūra, profiliai, vamzdžiai, poliai ir pan. R12

17 04 07 Metalų mišiniai Įvairų rūšių juodųjų metalų mišiniai R12

19 10 01 Geležies ir plieno atliekos Atliekų, kuriose yra metalų, smulkinimo atliekos R12

19 12 02 Juodieji metalai Atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimo, smulkinimo, suslėgimo, granuliavimo) atliekos iš atliekų tvarkymo įmonių

R12

20 01 40 Metalai Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas

R12

12 01 03 Spalvotųjų metalų šlifavimo ir

tekinimo atliekos

Metalų ir plastikų formavimo, fizinio ir mechaninio jų paviršiaus apdorojimo atliekos (drožlės, nuolaužos ir

pan.) R12

12 01 04 Spalvotųjų metalų dulkės ir

dalelės Į gumulus sukibusi metalų drožlių ir nuotrupų frakcija R12

16 01 18 Spalvotieji metalai Iš demontuotų ENTP susidarančios metalinės dalys – radiatoriai, laidai, plošktelės ir pan. R12

17 04 01 Varis, bronza, žalvaris Statybos ir griovimo darbų metu susidarantis metalų laužas – karnizai, vamzdžiai, kabeliai, rėmai ir pan. R12

17 04 02 Aliuminis Statybos ir griovimo darbų metu susidarantis metalų laužas – karnizai, vamzdžiai, kabeliai, rėmai ir pan. R12

17 04 03 Švinas Švino plokštelės, svareliai ir pan. R12

17 04 04 Cinkas Statybos ir griovimo darbų metu susidarantis metalų laužas – cinkuoti metaliniai lakštai, vamzdžiai, vielos ir kt. R12

17 04 06 Alavas Alavinės dalys ir detalės – profiliai, apdailos detalės ir pan. R12

19 10 02 Geležies neturinčios atliekos Spalvotųjų metalų turinčios atliekos – elektros spintų ritės, kabeliai ir kt. po pirminio apdorojimo. R12

19 12 03 Spalvotieji metalai Atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimo, smulkinimo, suslėgimo, granuliavimo) atliekos iš atliekų

tvarkymo įmonių. R12

Pastabos: * - R12 - atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų - pirminės operacijos, atliekamos prieš naudojimą - išmontavimas, ketinant šias atliekas

panaudoti vykdant bet kurią iš R1–R11 veiklų.

57

57

6 lentelė. Kita informacija pagal taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259) 32.2 papunktį.

Informacija apie specifinių atliekų srautų tvarkymą - netauriųjų metalų laužas ir atliekos

Pagal taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 32.2.5. papunktį, specifinio atliekų srauto (netauriųjų metalų laužo ir

atliekų) tvarkymo specialiuosius reikalavimus reglamentuoja Netauriųjų metalo laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklės ir Netauriųjų metalų laužo

ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 „Dėl Netauriųjų

metalo laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“.

Įrenginio atitikimas specialiesiems reikalavimams

Pastaba: [1] - Netauriųjų metalo laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklės; [2] - Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo

reikalavimai Specialieji reikalavimai Atitikimas/ypatumai

Laužo ir atliekų supirkimo apskaita turi būti organizuojama ir tvarkoma vadovaujantis teisės

aktais, reguliuojančiais atliekų tvarkymo ir buhalterinę apskaitą ([1], 3 p.). Supirkėjas laužo

ir atliekų supirkimo apskaitą pagal apskaitos dokumentus turi tvarkyti kiekvienoje

supirkimo vietoje, apskaito ([1], 4 p.). Superkant laužą ir atliekas, pirkimo–pardavimo faktą

patvirtinančiame apskaitos dokumente be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų taip pat

turi būti nurodytas perkamo laužo ir atliekų pavadinimas (plieno, aliuminio ir kitų

netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalas (drožlės, radiatoriai ir panašiai), duomenys

apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, fizinio asmens

vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai) ([1], 5

p.).

Užtikrinama. Veiklos vykdytojas metalų laužo ir atliekų supirkimo apskaitą organizuoja

laikantis atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų

LR aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 (su pakeitimais) nuostatų.

Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašo, patvirtinto Lietuvos

Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 77 „Dėl Draudžiamų supirkti

netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašo patvirtinimo“, 2–6 punktuose nurodytais atvejais,

pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente privalo būti nurodyti

teisėtą laužo ir atliekų įsigijimą patvirtinančio dokumento rekvizitai (pavadinimas, numeris,

išrašymo data) arba pridedama jo kopija, arba pridedama dokumento, įrodančio, kad šis

laužas ir atliekos susidarė juos pardavusių asmenų vykdomoje ūkinėje veikloje, kopija ([1],

6 p.).

Užtikrinama. Supirkimo vietoje klientams matomoje vietoje iškabintas draudžiamų

supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašas, kuris yra atnaujinamas atsižvelgiant į

patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 77 „Dėl

Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimus.

Apskaitos dokumentai saugomi supirkimo vietoje teisės aktų, reguliuojančių atliekų

tvarkymo ir buhalterinę apskaitą, nustatyta tvarka ([1], 7 p.). Kalendoriniams metams

pasibaigus, supirkėjai atliekų apskaitos ataskaitas pateikia Atliekų susidarymo ir tvarkymo

apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka ([1], 8 p.). Supirkėjai privalo teikti

Lietuvos statistikos departamentui informaciją apie supirktą ir realizuotą laužą ir atliekas šio

departamento nustatyta tvarka ([1], 9 p.).

Užtikrinama. Apskaitos dokumentai saugomi įmonės biure ir (arba) veiklos vykdymo

vietoje. Atliekų apskaitos ataskaitos pateikiamos GPAIS sistemoje pagal Atliekų

susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių nuostatas. Lietuvos

statistikos departamentui informacija apie supirktą ir realizuotą laužą ir atliekas teikiama

departamento nustatyta tvarka

58

58

Supirkėjai supirktą netauriųjų metalų laužą ir atliekas gali saugoti tik supirkimo vietose ([1],

10 p.).

Užtikrinama. Supirkimo vieta yra atitverta nuo kitų subjektų veiklos vykdymo vietų

metaline tvora. Aikštelė, kur randasi veiklavietė, yra uždara, turinti atskirus įvažiavimus ir

saugoma.

Supirkėjai, naudojantys supirktą laužą ir atliekas produkcijai gaminti, saugo juos savo

teritorijoje ([1], 11 p.). Netaikoma. Veiklos vykdytojas nenaudos produkcijai gaminti supirktą laužą ir atliekas.

Supirkimo vietose ir prie jų draudžiama saugoti kitiems asmenims priklausantį laužą ir

atliekas ([1], 12 p.).

Užtikrinama. Supirkimo vieta ir jos prieigos yra atitverta nuo kitų subjektų veiklos

vykdymo vietų. Supirkimo vieta yra saugoma užtikrinant kitų asmenų patekimą į teritoriją.

Saugant supirktą didelių gabaritų metalo gaminių laužą ir atliekas (transporto priemones,

žemės ūkio techniką ir kitus įrenginius), turi būti užtikrinta galimybė nustatyti šio laužo ir

atliekų pardavėją ([1], 13 p.).

Užtikrinama. Veiklos vykdytojas supirkimo vietoje (arba įmonės biure) laiko metalų laužo

ir atliekų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus, užtikrinančius galimybę nustatyti didelių

gabaritų metalo gaminių laužo ir atliekų (transporto priemonių korpusų, žemės ūkio

technikos ir kitų įrenginių) pardavėjus.

Supirkimo vieta gali būti įrengiama tik pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose ir

atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijose. Supirkimo vieta negali ribotis su

teritorijomis, patenkančiomis į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 4

straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų saugomas teritorijas jeigu tokia galimybė nėra

nustatyta šių teritorijų planavimo dokumentuose ([2], 3 p.).

Atitinka. KKT teritorija yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Žemės paskirtis pagal

teritorijų planavimo dokumentus – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004-06-23 sprendimu Nr.1-247 patvirtino Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto pietinės dalies rezervinių teritorijų detalųjį planą, į kurio galiojimo ribas patenka analizuojama teritorija adresu Perkėlos g. 5, Klaipėda. Pagal detaliojo plano sprendinius KKT

eksploatuojamam žemės sklypui nustatyta pramonės ir sandėliavimo paskirtis.

KKT teritorija nesiriboja su saugomomis teritorijomis – artimiausia saugoma teritorija – Smeltės

botaninis draustinis – yra kitoje Malkų įlankos pusėje, 1,2 km atstumu nuo analizuojamos veiklos

teritorijos.

Supirkimo vieta gali būti įrengiama arba specialiai įrengtoje patalpoje, arba atviroje

aikštelėje, prie kurios įrengtas privažiavimas ([2], 4 p.).

Atitinka. Supirkimo vieta įrengta atvirose aptvertose aikštelėse, ties kuria įrengtas

asfaltuotas įvažiavimas su patikros postu.

Specialiai įrengtos patalpos statyba turi būti užbaigta statybos techninio reglamento

STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento

STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir ji turi atitikti

Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų

patvirtinimo“, reikalavimus ([2], 5 p.).

Atitinka. KKT perkrauna ir sandėliuoja metalų laužą specialiai įrengtose atvirose

aikštelėse. Sandėliavimo aikštelių Nr. 2 ir Nr. 3 statybai yra išduotas statybos leidimas.

Sandėliavimo aikštelė Nr. 2 įrengta, aikštelė Nr. 3 pastatyta, vykdomi įrengimo užbaigimo

darbai. Aikštelė Nr. 4 yra planuojama įrengti, šiuo metu šioje aikštelėje metalų laužo

sandėliavimas nevykdomas, veikla planuojama sutvarkius aikštelę. Supirkimo vieta atitinka

darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus – statinys (aikštelė) stabilus, numatyti

evakavimo keliai, yra pirminės gaisro gesinimo priemonės, patalpa pakankamai apšviesta

natūralia šviesa ir kt.

Supirkimo vietoje turi būti iškaba, kuri turi būti įrengta vadovaujantis teisės aktų,

nustatančių išorinės reklamos įrengimo taisykles, reikalavimais ([2], 6.1. p.). Supirkimo

vietoje turi būti klientams matomoje vietoje nurodytas supirkimo vietos darbo laikas,

telefono numeris ir (arba) elektroninio pašto adresas, supirkėjo atsakingo asmens vardas,

pavardė ir telefono numeris ([2], 6.2. p.).

Atitinka. Supirkimo vietoje yra iškaba, kurioje klientams matomoje vietoje nurodytas

supirkimo vietos darbo laikas, telefono numeris, supirkėjo atsakingo asmens vardas,

pavardė ir telefono numeris

Supirkimo vietoje turi būti pateiktas Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų

sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.

77 „Dėl Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašo patvirtinimo“ ([2],

6.2. p.).

Atitinka. Supirkimo vietoje iškabintas draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir

atliekų sąrašas, kuris yra atnaujinamas atsižvelgiant į patvirtinto LR ūkio ministro 2002-02-

28 įsakymo Nr. 77 „Dėl Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašo

patvirtinimo“ pakeitimus.

59

59

Supirkimo vietoje turi būti metrologiškai patikrintos ir galiojantį metrologinės patikros

sertifikatą turinčios svarstyklės ([2], 6.4. p.).

Atitinka. Supirkimo vietoje yra metrologiškai patikrintos ir galiojančius metrologinės

patikros sertifikatus turinčios svarstyklės (stacionarios automobilinės).

Supirkimo vietoje turi būti gamybinės buities patalpos ([2], 6.5. p.).

Atitinka. Supirkimo vietoje įrengtos gamybinės buities (personalo) patalpos, įrengta

darbuotojams poilsio ir persirengimo zona – kilnojamuose vagonėliuose (konteineriuose)

ties įvažiavimo vartais.

Supirkimo vietoje turi būti užrakinamosios specialiai pritaikytos pavojingų atliekų

surinkimo ir saugojimo priemonės (talpyklos) (kai superkamas laužas, turintis pavojingų

atliekų (akumuliatoriai, tepalų filtrai ar kt.) ([2], 6.6. p.).

Neaktualu. Nebus superkamas metalų laužas, turintis pavojingų atliekų.

Supirkimo vietoje turi būti reikiamos individualiosios saugos darbe ir pirminės gaisro

gesinimo priemonės ([2], 6.7. p.).

Atitinka. Supirkimo vietoje yra reikiamos individualiosios saugos darbe ir pirminės gaisro

gesinimo priemonės – gesintuvai.

Supirkimo vietoje turi būti priemonės, užtikrinančios laužo ir atliekų apskaitos dokumentų

saugumą ([2], 6.8. p.).

Atitinka. Supirkimo vietoje yra priemonės, užtikrinančios laužo ir atliekų apskaitos

dokumentų saugumą – biuro vietoje yra metalinė spinta (seifas).

Supirkimo vietoje turi būti metrologiškai patikrintos ir galiojantį metrologinės patikros

sertifikatą turinčios jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo priemonės ([2], 6.9. p.).

Atitinka. Supirkimo vietoje yra metrologiškai patikrintas ir galiojantį metrologinės

patikros sertifikatą turintis jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo prietaisas –

nešiojamas radioaktyvumo matuoklis, taip pat radioaktyvumo matuoklis įrengtas

stacionariose automobilinėse (poreikiui esant – ir geležinkelio vagonų svarstyklių poste)

svarstyklėse.

Supirkimo vieta turi būti aptverta, išasfaltuota ar padengta kita kieta danga ir užrakinama

([2], 8.1. p.). (Reikalavimas taikomas, kai supirkimo vieta įrengiama atviroje aikštelėje).

Atitinka. Aikštelė padengta nelaidžia skysčiams geros būklės betono plokščių sandaria

danga o tarpai tarp jų yra užpildyti vientiso betono skiediniu, kas užtikrina, kad ant aikštelės

susidarančios paviršinės nuotekos nepatektų į aplinką, o būtų nukreiptos į paviršinių

nuotekų surinkimo latakus. Aikštelė aptverta ir rakinama bei saugoma.

Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos pagal teisės aktus, reguliuojančius paviršinių

nuotekų tvarkymą ([2], 8.2. p.). (Reikalavimas taikomas, kai supirkimo vieta įrengiama

atviroje aikštelėje).

Atitinka. Planuojama ūkinė veikla pilnai atitinka Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento,

patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193,

reikalavimus (žr. Specialiosios paraiškos dalies „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ lentelę

„Esamos ūkinės veiklos vietos atitikimas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento

reikalavimams“).

Veiklavietė pilnai tenkina Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių netauriųjų metalų laužo ir atl iekų supirkimo vietų

įrengimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 (su pakeitimais).

60

60



2 priedo

4 priedėlio B dalis


ATLIEKŲ APDOROJIMAS (NAUDOJIMAS AR ŠALINIMAS, ĮSKAITANT LAIKYMĄ IR PARUOŠIMĄ NAUDOTI AR ŠALINTI)

PAVOJINGOSIOS ATLIEKOS

1 lentelė. Didžiausias numatomas laikyti pavojingųjų atliekų kiekis.

1 lentelė nepildoma, nes nenumatoma laikyti pavojingųjų atliekų.

2 lentelė. Didžiausias numatomas laikyti pavojingųjų atliekų kiekis jų susidarymo vietoje iki surinkimo (S8).

2 lentelė nepildoma, nes pavojingos atliekos nebus tvarkomos atliekų tvarkymo veikla S8.

3 lentelė. Numatomos naudoti, išskyrus numatomas laikyti ir paruošti, pavojingosios atliekos.

3 lentelė nepildoma, nes pavojingos atliekos nebus naudojamos atliekų tvarkymo kodais R1-R11, nurodytais Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede.

4 lentelė. Numatomos šalinti, išskyrus numatomas laikyti ir paruošti šalinti, pavojingosios atliekos.

4 lentelė nepildoma, nes pavojingos atliekos nebus šalinamos atliekų tvarkymo kodais D1-D7 ir D10, nurodytais Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede.

5 lentelė. Numatomos paruošti naudoti ir (ar) šalinti pavojingosios atliekos.

5 lentelė nepildoma, nes pavojingos atliekos nebus tvarkomos, vykdant atliekų paruošimo naudoti ir (ar) šalinti veiklas, nurodytas Atliekų tvarkymo

taisyklių 2 priede kodais D8, D9, D13, D14, R12, S5.

6 lentelė. Kita informacija pagal taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos apl inkos

ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259) 24.2 papunktį.

Lentelė nepildoma, kadangi veiklos vykdytojas nenumato naudoti ir (ar) šalinti (įskaitant paruoši naudoti ir (ar) šalinti) pavojingąsias atliekas.

Documents

PARAIŠKA TARŠOS LEIDIMUI PAKEISTI