Pasaulio ekonomikos - MC Wealth Management · augimas lėtėja. Taip, norint pasiekti sta-bilų ekonomikos augimą, šalis vykdo reikiamas struktūrines reformas, kurio-mis siekiama

Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais1

Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais

2


Šiais metais dominuos 3 pagrindinės sritys: valstybių monetarinė politika, struktūrinės reformos bei naftos žaliavos kaina.

Prognozuojama, jog bendras pasaulio ūkis šiemet ir toliau augs, tačiau prieš metus buvę

ir dabar esantys lūkesčiai dėl kai kurių valstybių ūkio vystymosi pakito. Kinijos vykdomos

rinkos liberalizavimo reformos, Europos centrinio banko „vangi“ monetarinė politika ar

Japonijos pajamų mokesčio kėlimas susiklostė ne taip, kaip tikėtasi. Jungtinės Amerikos

Valstijos (JAV) buvo vienintelė didžioji pasaulio valstybė, kurios prognozės iš esmės

pasiteisino, o ateities lūkesčiai pakito nedaug.

Didieji pasaulio komerciniai bankai, tarptautinės organizacijos bei gerai žinomos turto

valdymo bendrovės sutaria, jog 2015 metais šalių ekonomikoms ir finansų rinkų veiklos

rezultatams įtaką darys skirtingi pagrindinių pasaulio valstybių ekonomikos ciklai. Valstybės,

siekdamos užsibrėžtų infliacijos, nedarbo, gyventojų vartojimo ar verslo investicijų tikslų,

ir toliau balansuos vykdydamos struktūrines reformas, prie kurių prisidės šalių centrinių

bankų pinigų politika. Būtent ji atskleis asinchroninį pasaulio valstybių ekonomikos skati-

nimą, kuris didins ekonomistų prognozių neapibrėžtumą.

Prie pinigų politikos ir struktūrinių reformų raidos prisidės nauja naftos žaliavos paklausos

ir pasiūlos pusiausvyra. OPEC valstybių sprendimas toleruoti rinkoje esamą naftos kainą

lems ne tik mažesnes pramonininkų išlaidas, bet ir lėtesnę infliaciją, mažesnes naftos

įmonių investicijas.

2015 metais tikimasi sulaukti JAV bazinės palūkanų normos kilimo, Europos ir Japonijos

centrinių bankų aktyvesnės monetarinės politikos bei drausmės pagrindinių pasaulio

valstybių biudžetuose, siekiant užsibrėžtų struktūrinių reformų tikslų.

Pasaulio BVP prognozė: 3,3 proc.

1 pav. BVP prognozė 2015 metais (proc.)

8

6

4

2

0

Pasaulis JAV Euro zona Kinija Japonija

Šaltinis: MC Wealth ManagementA Europos KomisijaB Pasaulio bankasC Tarptautinis valiutos fondasD „Citigroup”E „Credit Suisse”F „Deutsche Bank”

A B C D E F G H I J A B C D E F G H I J A B C D E F G H I J A B C D E F G H I J A B C D E F G H I J

G „Goldman Sachs”H „Morgan Stanley”I „Schroders”J „Scotiabank” Vidurkis

7,o

1,01,0

3,13,3

4

Monetarinė politikaStruktūrinės reformosNafta


Besivystančių valstybių reformos lems verslo sektoriaus rezultatus, šalių kreditingumą bei lūkesčius dėl ūkių augimo.

Praėjusiais metais JAV, Anglijos, Europos,

Japonijos ir Kinijos centriniai bankai vienin-

gai vykdė ekspansinę monetarinę politi-

ką (tiesa, nevienodo masto), o šiais metais

minėtų šalių vykdoma pinigų politika išsi-

skirs. Prognozuojama, jog tai lems didesnį

investuoto kapitalo judėjimą tarp pasaulio

regionų bei turto klasių, kuris, manoma, di-

dins finansų rinkų kintamumą.

Panašu, jog JAV centrinio banko (angl.

Federal Reserve Bank – FED) drąsa neati-

dėliotinai vykdyti šalies ūkio skatinimą pa-

siteisino. Per pastaruosius 6 metus situacija

pakito drastiškai – dingo nepasitikėjimas

bankų sektoriumi, padidėjo skolinimasis,

gyventojų užimtumas (žr. 3 pav.), varto-

jimas. Praėjusiais metais šalyje fiksuoti

pirmieji pinigų politikos griežtinimo veiks-

Pirmuoju smuiku grieš valstybių pinigų politika

mai – sustabdytas obligacijų supirkimas, o

šiais metais numatomas tolimesnis žings-

nis – bazinių palūkanų kėlimas. JAV verslo

sektoriaus skoloms sėkmingai „persikėlus“

į šalies centrinio banko balansą tikimasi,

jog įmonių investicijos ir toliau didės, o pats

šalies ūkis yra pasirengęs pereiti į lėtesnio,

tačiau stabilaus augimo stadiją.

Šiais metais bazinės palūkanų normos kė-

limas numatomas ne tik JAV, bet ir Anglijo-

je. Stabiliai augantis šalies ūkis, mažėjantis

nedarbas ir didėjantys gyventojų atlyginimai

yra pagrindinės priežastys, galinčios nulemti

bazinės palūkanų normos didėjimą. Praėju-

sių metų pabaigoje, šalies gyventojų atly-

ginimų augimui viršijus prekių ir paslaugų

kainų kilimą, ekonomistai buvo nusiteikę op-

timistiškai: manoma, jog 2015 metais inflia-

cija šalyje išliks nedidelė, o augantys gy-

ventojų atlyginimai lems gerėjančią verslo

sektoriaus situaciją. Visa tai leidžia pagrįstai

tikėtis, jog šalies centrinis bankas bus nusi-

teikęs didinti bazinę palūkanų normą.

2 pav. Centrinių bankų turtas (proc. nuo BVP)

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Japonijos centrinis bankasEuropos centrinis bankas JAV centrinis bankasAnglijos centrinis bankas

Prognozė

Šaltinis: TVF, Harvey Analytics, Financial Times

6

Iš Europos, Japonijos ir Kinijos centrinių

bankų 2015 metais sulauksime priešingų

veiksmų. Šie ir toliau didins pinigų kiekį

rinkose siekdami kelti regiono / šalies kon-

kurencingumą, kurio užsitęsusio nebuvimo

priežastys yra skirtingos:

> Japonijoje balandį pakeltas pajamų mo-

kestis šalies vartojimui smogė labiau, nei

tikėtasi. Dėl to šalyje dar labiau padidin-

tas ūkio skatinimas bei atsisakyta pakar-

totinio pajamų mokesčio didinimo, kuris

buvo numatytas 2015 metų lapkritį;

> Europoje tęsėsi „vaikščiojimas plonu le-

du“: didžiosios regiono valstybės ir toliau

vangiai išlaikė fiskalinę drausmę, o men-

kos regiono verslo sektoriaus investicijos

ir stagnuojanti darbo rinka grąžino regi-

onui defliacijos baimę. Kaip ir Japonijoje,

Europoje buvo suaktyvinta vykdoma pi-

nigų politika, kuri, kaip mano didieji pa-

saulio komerciniai bankai, bus tęsiama ir

2015 metais;

> Nuolat vykstančios diskusijos apie skel-

biamus Kinijos makroekonominius ro-

diklius visada tos pačios: Kinijos ūkio

augimas lėtėja. Taip, norint pasiekti sta-

bilų ekonomikos augimą, šalis vykdo

reikiamas struktūrines reformas, kurio-

mis siekiama padidinti verslo sektoriaus

konkurencingumą bei vidaus vartojimą.

Praėjusių metų lapkritį sumažinta bazinė

palūkanų norma, padidintas skolinimas

komerciniams bankams bei pokyčiai,

leidžiantys labiau svyruoti šalies valiutai,

yra pirmieji monetarinės politikos poky-

čiai, kurie, kaip tikisi didžioji dalis komer-

cinių bankų ekspertų, tęsis ir 2015-aisiais.

3 pav. Nedarbo lygis (proc.)

4 pav. BVP pokytis (proc.)

12

10

8

6

4

2

0

4

2

0

–2

–4

Jungtinė Karalystė JAV Euro zona

Jungtinė Karalystė JAV Euro zona

2010 2011 2012 2013 2014

2010 2011 2012 2013 2014

Šaltinis: Goldman Sachs, MC Wealth Management


11,511,811,8

10,610

9,4

8,18,4

7,87,2

5,8

8,5

7,8

6,7

5,6


2015 metais laukiama monetarinė politika:

> Antrąjį 2015 metų pusmetį FED didins

bazinę palūkanų normą. Metų pabaigoje

palūkanos sieks 0,8–1 proc.;

> Antrąjį šių metų pusmetį Anglijos centri-

nis bankas taip pat pradės didinti bazinę

palūkanų normą, ir ji metų pabaigoje pa-

sieks 1–1,3 proc.;

> Nuo 2015 metų kovo Europos centrinis

bankas (ECB) aktyvins vykdomą mone-

tarinę politiką, kurios veiksmų bendra

apimtis per 2015 metus sieks apie 600

mlrd. eurų. Didžiąją dalį pirkimų sudarys

valstybių ir įmonių obligacijos;

> Naujųjų metų išvakarėse Japonijos cen-

trinio banko paskelbta metinė ekonomi-

kos skatinimo apimtis (~80 trln. jenų)

2015-aisiais nekis. Šalies centrinis ban-

kas pradės supirkinėti akcijų ir nekilnoja-

mojo turto investicinius fondus;

> 2015 metais Kinijos centrinis bankas ir

toliau mažins bazinę palūkanų normą –

du kartus po 0,25 proc. punktus (iki 5,25

proc.) – ir/arba koreguos privalomą ban-

kų turimų indėlių ir išduodamų paskolų

santykį.

Stipri JAV ir Anglijos, perspektyvi Japonijos,

lėtėjanti Kinijos ir vis dar pažeidžiama Eu-

ropos ekonomika ir jose vykdomos pinigų

politikos darys įtaką valiutų kursams, šalių

tarptautinės prekybos rezultatams. Dėlio-

nė aiški, tačiau tikslus pokyčių metas bei

apimtys priklausys nuo valstybių makro-

ekonominių rodiklių – BVP augimo, užimtu-

mo ir ypač infliacijos.

5 pav. Centrinių bankų veiksmų prognozė 2015 metais

Bazinių palūkanų

didinimas numatomas

2015 m. III ketv.

Bazinių palūkanų

didinimas numatomas

2015 m. III ketv.

Japonija

Akcijų supirkimas

Europos Sąjunga

Vyriausybių

obligacijų supirkimas

nuo 2015 m. I ketv.

Šaltinis: Deutsche Asset & Wealth Management Investment GmbH, MC Wealth Management

Kinija

Bazinės palūkanų

normos mažinimas

Jungtinė KaralystėJAV

8

Antroje 2015 m. pusėje JAV centrinis bankas padidins bazinę palūkanų normą iki ~0,8–1 proc.

Sėkmingai auganti JAV ekonomika, aukš-

tumas siekiantis naujai sukurtų darbo vietų

skaičius (2014 metų vidurkis – 246 tūkst.) ir

didėjanti infliacija rodo, jog šalies ekonomi-

kos skatinimas ir toliau mažės: 2014 metų

spalį šalyje užbaigtą pastaruosius šešerius

metus trukusį pinigų kiekio didinimą rinko-

se pratęs bazinės palūkanų normos kėlimas.

Finansų rinkų dalyviai mano, jog pokyčiai

prasidės antroje šių metų pusėje ir bus „ku-

klūs“ – po ~0,25 proc. kiekvieną FED susiti-

kimą.

Nors viskas atrodo akivaizdu, didžiau-

sią įtaką pasaulio finansų rinkoms daran-

tis JAV centrinis bankas atsakingai vertina

susidariusią situaciją. Didelis skolos ir BVP

santykis, geri makroekonominiai rodikliai

bei dėl užsitęsusios skatinimo politikos

besiformuojantys finansų rinkų „burbulai“

verčia neatidėlioti palūkanų kėlimo, tačiau

namų ūkių pajamų augimas išlieka lėtas, o

jam nesant pakankamam, skubotas spren-

dimas gali reikšti pakartotinį ekonomikos

nuosmukį. Per anksti ir per greitai pakėlus

bazinę palūkanų normą FED rizikuoja per-

nelyg sulėtinti verslo sektoriaus investici-

jas, plėtrą, o tai savo ruožtu lemtų įmonių

kaštų, atlyginimų bei bendro vartojimo

mažėjimą.

Manoma, jog bazinės palūkanų normos

kėlimas bus tiesiogiai priklausomas nuo

FED požiūrio į JAV gyventojų atlyginimų

augimą, kurių atsilikimą nuo kitų makro-

ekonominių rodiklių lemia nepakankamas

gyventojų užimtumas. Praėjusių metų pra-

džioje daugelis ekonomistų spėjo, kad, ša-

lies ekonominei situacijai pagerėjus, dalis

neregistruotų bedarbių grįš į oficialią darbo

statistiką ir lėtins JAV nedarbo mažėjimą.

Metams baigiantis, o JAV nedarbui per me-

tus sumažėjus 1 proc. punktu, ekonomistai

nebesitiki didelio neregistruotų bedarbių

grįžimo į rinką, o akcentuoja kvalifikacijos

bei augančių verslo technologijų priežastis,

lemiančias nedidėjantį darbo užmokestį. Pa-

sak ekspertų, kvalifikuotų darbuotojų alga

jau seniai didėja, tačiau ši darbo jėgos da-

lis yra mažuma, kurią užgožia nekvalifikuoti

darbuotojai. Šioje kategorijoje vis dar paste-

bima konkurencija iš besivystančių šalių, o

dalį jos keičia verslo investicijos į modernias

gamybos stakles bei kitus įrenginius.

Žvelgiant plačiau, mažėjantis JAV nedar-

bo lygis didina bendrą vartotojų perkamą-

ją galią, o ją dar labiau sustiprina minimali

prekių kainų infliacija. Nukritusi naftos kai-

na skatina gamybą šalies viduje, padidėjusi

gamyba gerina šalies užsienio prekybą. Prie

to pridėjus esamas žemas palūkanas, tau-

pymas tampa nereikšmingas – įmonės yra

linkusios skolintis norėdamos ir toliau di-

dinti gamybos apimtis, pelno maržą. Kitaip

tariant, teigiamas verslo sektoriaus ciklas

įsibėgėja, o bendras darbuotojų atlyginimų

lygis gali pradėti kilti bet kada.

Atsižvelgiant į nuogąstavimus, esamą

situaciją ir lūkesčius, pasaulio ekonomistai

tikisi, jog FED nepuls didinti palūkanų, o

palauks, kol pigi nafta ir didėjanti vartotojų

perkamoji galia atsispindės skaičiais, tačiau

kartu neleis formuotis nepagrįstiems turto

klasių „burbulams“ ar situacijoms, kurio-

se turės staigiai slopinti šalies ekonomikos

augimą. Manoma, kad JAV ūkio augimas,

padidėjus darbuotojų algoms, turėtų būti

sulėtėjęs iki ~2–2,25 proc. metinio augimo.

Augančią JAV palūkanų normą lems kylantys gyventojų atlyginimai

Manoma, kad JAV

ūkio augimas, padidėjus

darbuotojų algoms,

turėtų būti sulėtėjęs

iki ~2,25 proc. metinio

augimo.

2,2


Besivystančių valstybių reformos lems verslo sektoriaus rezultatus, šalies kreditingumą bei lūkesčius dėl ūkio augimo, tai atspindės ir investuotojų pasirinkimai.

Besivystančių valstybių indėlis pasaulio

ūkio augimo kontekste yra kelis kartus di-

desnis nei išsivysčiusių. Pasaulio ūkiui per-

einant iš stabilizacijos į stabilaus augimo

stadiją, šių valstybių reikšmė yra milžiniška.

2014-ieji daugelyje besivystančių pasaulio

valstybių pasižymėjo vykusiais rinkimais,

o 2015-ieji, tikimasi, bus naujų reformų įgy-

vendinimo metai.

Pasaulio didžiųjų bankų ekonomistai su-

tartinai teigia, jog šiais metais Indijos val-

džios pastangos keisti nusistovėjusią tvarką

gali atkreipti daugelio pasaulio investuotojų

dėmesį. Viena didžiausių Azijos regiono fi-

nansų korporacijų „Nomura“ šiemet Indijos

ekonomikos situaciją apibūdina kaip „auk-

so vidurį“ – mažos infliacijos bei spartaus

augimo derinį. Tikimasi, jog 2014 metais

išrinktas šalies premjeras šiemet palaips-

niui vykdys Indijos konkurencingumo didi-

nimo reformas: pradės pasiruošimą 2016

metais planuojamiems prekių ir paslaugų

mokesčių pokyčiams, koreguos šalies že-

mės įsigijimo tvarką, mažins viešojo sekto-

riaus koncentraciją bankų sektoriuje, keis

gamtos išteklių naudojimo aukcionų tvarką,

taikys fiskalines reformas ir imsis ilgalaikių

geležinkelių bei miesto infrastruktūros geri-

nimo projektų. Prognozuojama, jog Indijos

ūkio augimas 2015 metais sieks 6,4 proc., o

2016 metais – net 6,8 proc. Pastebima, jog

šalies ūkio augimą palaikys ir centrinio ban-

ko vykdoma pinigų politika: infliacijai šalyje

nukritus iki ~5,5 proc. tikėtinas nedidelis –

„Išeitis“ – užtikrintas struktūrinių reformų vykdymas

~0,5 proc. punkto – bazinės palūkanų nor-

mos kėlimas.

Kinijos struktūrinės reformos bei jų tem-

pas taip pat bus vieni svarbiausių tarp besi-

vystančių valstybių. Praėjusių metų pa-

baigoje vykęs „trečiasis vyriausybės ple-

numas“ atskleidė šių metų ekonominių

reformų planus, kurie lems ne tik Kinijos

ar Azijos regiono, bet ir viso pasaulio eko-

nomikos augimo tempą. Kinijos preziden-

2014 2015

Pasaulis 3,0 3,3

Išsivysčiusios valstybės 1,9 2,2

Besivystančios valstybės 4,6 4,9


1 lentelė. BVP prognozės 2015 metais

tas bei premjeras, kalbėdami apie 2015-uo-

sius, kelis kartus patvirtino liksiantys prie

praėjusiais metais pradėtų reformų, o

šalies ūkio augimo tempą bei ekonominį

persiorientavimą vadino „naujuoju įpras-

tumu“ (angl. new normal). Ne didelis, o

vidutinis, ne kiekybe, o kokybe paremtas

šalies ūkio augimo tempas yra šių metų

Kinijos valdžios tikslas. Bus siekiama pa-

laipsniui atsiriboti nuo užsibrėžiamų šalies

BVP augimo tikslų bei valdžios kišimosi

stengiantis juos pasiekti ir orientuojamasi į

šalies gyventojų perkamosios galios didini-

mą, lemiantį didesnį vartojimą, geresnius

verslo sektoriaus rezultatus. Šalies valdžia

tikina daugiausia dėmesio kreipsianti į ka-

pitalo rinką, bankų sektoriaus privatizavi-

mą, administracinių procesų efektyvumą,

prekių bei paslaugų rinkų liberalizavimą,

valdžios investicijas bei pirkimo procesą,

Prognozuojama, jog

Indijos ūkio augimas

2015 metais sieks

6,4 proc.

6,4

10

monopolijas, verslo frančizes. Planuojama

steigti tris papildomas laisvos prekybos

zonas, mažinti valstybės valdomų įmonių

vadovų atlyginimus, didinti užsienio inves-

ticijų mastą telekomunikacijų, energetikos

ir infrastruktūros srityse. Oficialūs Kinijos

valdžios lūkesčiai dėl 2015 metų ūkio augi-

mo bus skelbiami tik kovą, tačiau didžiųjų

komercinių bankų analitikai tikisi, jog šalies

ekonomika šiais metais augs 6,75–7,1 proc.,

o infliacija išliks nedidelė – apie 1,6 proc.

Pietų Amerikos antraštėse ryškiausiai do-

minuos Meksikoje naujai išrinkta Valstybės

revoliucijos partija ir Brazilijoje perrinkta ša-

lies prezidentė bei jų vykdomi pokyčiai. Viena

svarbiausių Meksikos struktūrinių reformų

šiais metais bus užsienio investicijų į šalies

energetikos sektorių liberalizavimas, kuris,

kaip tikimasi, netolimoje ateityje padidins

šalyje išgaunamos naftos kiekį. Meksikoje

ir toliau bus stengiamasi kovoti su infliacija,

kuriai sumažėjus kartu mažėtų ir reali palū-

kanų norma, skatinanti verslo investicijas.

Analitikų nuomone, Brazilijos laukia sun-

kūs pokyčių metai. Naujai paskirtas finansų

ministras pažadėjo imtis mokesčių didinimo,

biudžeto karpymo bei palūkanų normų kėli-

mo siekiant visapusiško šalies ekonomikos

stabilizavimo. Šios priemonės pasitarnaus

valstybės skolos suvaldymui bei centrinio

banko tikslą viršijančios infliacijos kontrolei,

tačiau kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, HSBC

ekonomistai, baiminasi, jog drastiškas fis-

kalinės ir monetarinės politikų taikymas tuo

pačiu metu gali tik dar labiau pagilinti rece-

siją šalyje.

6 000

3 ooo

0

– 3 000

– 6 000

– 9 000

6 pav. Valstybių pagaminamos ir suvartojamos naftos skirtumas (tūkst. barelių per dieną)

Šaltinis: Energetikos informacijos administracija, MC Wealth Management

SAU RUS QAT MEX COL MYS PER EGY HUN CZE PHL GRC CHL BRA ZAF POL THA TUR IDN TWN KOR IND CHN


2 lentelė. Didžiųjų besivystančių valstybių

BVP prognozė 2015 metams (proc.)

Kinija 7,1

Indija 6,4

Indonezija 5,2

Turkija 3,5

Meksika 3,3

PAR 2,2

Brazilija 1,0

Rusija -2,9

Šaltinis: Pasaulio bankas, MC Wealth Management

Rytų Europos regione daug kas priklau-

sys nuo Rusijos ir Ukrainos konflikto pasek-

mių bei prekybos partnerių naujų susitari-

mų. Rusijai kenčiant nuo Vakarų valstybių

taikomų ekonominių sankcijų, o naftos

pasiūlai gerokai viršijant paklausą, šalies

ekonomikos laukia nuosmukis. Rusijos at-

sakas – prekių ir paslaugų embargas – pa-

veiks daugelį Rytų Europos regiono valsty-

bių. Rusijos ir Vakarų valstybių „dialogas“

nenuspėjamas, tačiau metams prasidedant

manoma, jog Rusijos pastangos stiprin-

ti šalies valiutą bei Europos valstybių dujų

paklausa bus nepakankamos – šalies ūkio

laukia ~2–3 proc. susitraukimas.

Tarp kitų besivystančių valstybių, kurios

vykdo permainingas struktūrines progra-

mas, minima Turkija bei Pietų Afrika. Tur-

kijoje išrinktas naujas prezidentas aktyviai

pasisako už prezidentinę šalies valdymo

sistemą, nors vietinė pramonė ir verslas

tam įnirtingai priešinasi. Nepaisant galuti-

nio sprendimo dėl šalies valdymo formos,

Turkijos ekonomikos potencialas atsiskleis

tik esant politiniam stabilumui.

Pietų Afrika minima dėl atsirandančių ga-

limybių šalies verslininkams: naftos kainai

sumažėjus, šalyje mažėja infliacija, kas gali

lemti centrinio banko sprendimą skatinti

ekonomiką, t. y. sumažinti bazinę palūkanų

normą.

2015 metais investuotojų susidomėji-

mas besivystančiomis valstybėmis – Indi-

ja, Kinija, Meksika, Brazilija, Turkija, PAR –

tik didės. Kai kuriose šalyse atsirandantis

politinis stabilumas, reiškiantis mažesnę

valstybės riziką, struktūrinių reformų vyk-

dymas, užtikrinantis fiskalinę konsolidaciją

ir verslo konkurencingumą, bei monetari-

nės politikos aktyvumas, skatinantis verslo

investicijas, bus veiksniai, kuriantys inves-

tavimo galimybes. Turto persiskirstymas

tarp naftą išgaunančių ir ją importuojančių

besivystančių valstybių taip pat veiks ka-

pitalo srautus. Žaliavos importuotojams,

tokiems kaip Turkija, naftos kainos mažė-

jimas bus privalumas, o eksportuotojams –

pavyzdžiui, Rusijai, Brazilijai – nuostolis.

Kinijos ekonomika

šiais metais augs

~7,0 proc., o infliacija

išliks nedidelė – apie

1,6 proc.

7,0

12

tarpmiestinio susisiekimo transporto sekto-

rių, mažinti biurokratiją bei kai kurių profesijų

veiklos reguliavimą. Didžiausia Prancūzijos

problema – biudžeto deficitas, kuris, negalu-

tiniais duomenimis, 2014 metais turėtų siekti

4,4 proc. BVP, šiais metais mažės tik 0,3 proc.

punkto – iki 4,1 proc. BVP. Tikėtina, jog EK są-

lygas šalis įgyvendins tik 2017 metais, o BVP

2015 metais augs apie 0,7–1 proc.

Italijos taip pat laukia besitęsiančių re-

formų metai. Šalies skolos ir BVP santykiui

2014 metais pasiekus 134 proc. BVP, – antrą

pagal dydį (po Graikijos) skolos ir BVP san-

tykį, – reformos, skirtos mažinti šalies rizikin-

gumui, yra tiesiog būtinos. Šalies valdžia jau

patvirtino kai kurių teisminių procesų supa-

prastinimą, liberalesnį valstybės tarnautojų

įdarbinimą bei rotaciją, valstybės garantiją

smulkių ir vidutinių įmonių obligacijoms,

mokesčių lengvatą verslininkams bei meti-

nę išmoką mažai uždirbantiems. Daug vilčių

dedama į šiais metais šalyje pradėjusį galioti

„delegavimo įstatymą“, kuriuo vyriausybė be

parlamento pritarimo galės vykdyti įvairias

darbo rinkos liberalizavimo reformas.

Euro zonos didžiųjų valstybių struktūrinės reformos lems regiono vystymosi tempą

Defliacija, konkurencingumo stoka, ban-

kų blogos paskolos bei prieštaringas ECB

monetarinės politikos aktyvumo vertinimas

yra temos, šiemet būdingos Europos regio-

nui. Ekonomistai sutaria, jog 2015 metais

Europoje dominuos Prancūzijos ir Italijos

valdžios vykdomi struktūriniai pokyčiai, ku-

rie formuos ne tik šalių, bet ir viso Europos

regiono ateities lūkesčius.

Praėjusią vasarą Prancūzijai paskelbus, jog

ji 2014–2015 metais nepasieks 2013 metais

Europos Komisijos (EK) iškelto 3 proc. biudže-

to deficito tikslo, o šalies valdžiai nesumaži-

nus 2015 metais numatytų 50 mlrd. eurų iš-

laidų, baiminamasi, jog 0,4 proc. per pirmus

tris praėjusių metų ketvirčius augusi šalies

ekonomika gali susilaukti EK sankcijų. Pran-

cūzijos finansų ministras, reaguodamas į EK

kritiką, siūlo sumažinti mažmeninės prekybos

ribojimą sekmadieniais, leisti privatizuoti 5–10

mlrd. eurų vertės valstybinį turtą, liberalizuoti

7 pav. 2015 metų prognozė (proc.)

Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, MC Wealth Management

2015 metais euro zonai

prognozuojamas 1,1 proc.

BVP augimas

1,1

25

20

15

10

5

0

BVP Infliacija Nedarbas

Euro zona Vokietija Prancūzija Italija Ispanija

11,1

1,1 0,6 1,2 0,5 0,0 0,11,1 0,8 0,2

1,75,1

10,1

12,3

23,1


Praėjusių metų pabaigoje Prancūzijos ir

Italijos pristatyti šių metų biudžeto projektai

EK buvo vertinami skeptiškai: nors šalys vyk-

do į konkurencingumo didinimą nukreiptas

reformas, jų nepakanka efektyviai mažinti

valstybės skolą. EK peržiūrės šalių pastangas

įgyvendinti reformas šių metų kovą, tada ir

bus sprendžiama, imtis ar nesiimti tam tikrų

sankcijų dėl pažadų nevykdymo. Tai gali tap-

ti atskaitos tašku investuotojų nuotaikoms

dėl Europos ūkio ateities 2015 metais.

Panašu, jog Ispanija šiais metais bus

puikus vykdomų struktūrinių reformų pa-

vyzdys. Jų rezultatai, nepaisant didelės

valstybės skolos ir biudžeto deficito, leis ša-

lies ūkiui 2015 metais augti apie 1,5–2 pro-

centus. Dar 2012 metais pradėtos darbo

rinkos reformos (lankstesnės darbo sutar-

tys bei mažesnės nedarbingumo išmokos)

sumažino darbuotojų atlyginimus, kas

lėmė šalies eksporto didėjimą. Mažėjantis

nedarbo lygis bei nuo praėjusių metų vidu-

rio šalyje fiksuojama defliacija didino realių

atlyginimų perkamąją galią, o sėkmingi ša-

lies bankų patikrinimo rezultatai bei pigūs

ECB pinigai – bankų skolinimą. Nuo 2015

metų sausio 1 d. šalyje įsigaliojo mažesni

įmonių bei gyventojų pajamų mokesčiai,

o iki metų pabaigos bus koncentruojama-

si į darbo rinkos, nemokumo procedūrų ir

verslo reguliavimo reformas.

Gerėjant Ispanijos ekonominei situacijai,

šalies nekilnojamojo turto sektorius tampa

vis patrauklesnis investuotojams. Po šeše-

rių metų pertraukos užfiksuoti teigiami ša-

lies nekilnojamojo turto kainų pokyčiai. Ma-

noma, jog 2015 metai bus Ispanijos nekil-

nojamojo turto kainų stabilizavimosi laiko-

tarpis, kas gali skatinti tiek užsienio, tiek

vidaus investicijas.

8 pav. Prancūzijos biudžeto deficitas (proc.)

9 pav. Italijos skolos ir BVP santykis (proc.)

10 pav. Ispanijos nedarbas (proc.)

2011 2012 2013 2014 2015

2011 2012 2013 2014 2015

2011 2012 2013 2014 2015

27

26

25

24

23

22

21

20

19

140

135

130

125

120

115

– 5,0

– 4,0

– 4,5

– 5,0

– 5,5

– 6,0

– 6,5

– 7,0


Šaltinis: Europos Komisija, MC Wealth Management


Prognozė

Prognozė

Prognozė

14

Politiniai trikdžiai

Šių metų pradžioje paaiškėjo, jog Italijoje

vyks išankstiniai prezidento rinkimai. 2013

metais antrai kadencijai išrinktas šalies pre-

zidentas, dalyvavęs tik dėl susiklosčiusios

politinės suirutės ir kitų realių kandidatų ne-

buvimo, o šių metų birželį švęsiantis 90 metų

jubiliejų, pareiškė atsistatydinantis. Šalies

premjerui balansuojant tarp rinkos liberali-

zavimo bei kairiosios politinės pakraipos ko-

alicijos nuomonių, nauji prezidento rinkimai

reiškia galimą politinę suirutę, trukdysiančią

deramai vykdyti struktūrines reformas.

Prancūzijoje ir Ispanijoje taip pat bus

jaučiamos politinės kovos. Prognozuojama,

jog Prancūzijoje bus pradėta aktyviai ruoš-

tis 2017 metais vyksiantiems prezidento rin-

kimams. Čia pagrindinė konkurencija bus

tarp dabartinio šalies premjero Manuelio

Vallso (kairės politinės pakraipos atstovas)

ir buvusio prezidento Nicola Sarkozy (cen-

tro dešinės politinės pakraipos atstovas).

Pasigirsta nuomonių, jog dabartinio šalies

prezidento François Hollande’o suvokimas,

kad jis nėra tarp pretendentų į naujojo pre-

zidento postą, tik padidins ryžtą imtis šalyje

nepopuliarių rinkos liberalizavimo reformų.

Priešinga politinė įtaka bus jaučiama Ispa-

nijoje: prognozuojama, jog reformos nebus

vykdomos iki gegužę vyksiančių vietos val-

džios rinkimų, o metų gale dėmesys labiau-

siai kryps į visuotinius rinkimus.

Sausio 25 d. Graikijoje vykę išankstiniai

parlamento rinkimai atskleidė, jog daugu-

mą balsų surinko kairiųjų populistų parti-

ja „Syriza“. Tiek prieš rinkimus, tiek jiems

įvykus, šio politinio judėjimo lyderis Alexis

Tsipras žadėjo persiderėti dėl Graikijai gel-

bėti suteiktų tarptautinių paskolų grąžinimo

terminų bei dalį jų nurašyti. Tokie naujojo

Graikijos lyderio pasisakymai kelia nerimą:

esant kategoriškai nuomonei dėl skolų ne-

grąžinimo ar nurašymo, šalyje didės neapi-

brėžtumas, kuris atsispindės padidėjusiu ne

tik Graikijos, bet ir viso Europos regiono ri-

zikingumu.

ECB pigių pinigų „gėris“

Aukštas nedarbo lygis, maža infliacija, di-

delis skolos ir BVP santykis bei pavojingai

sumažėjęs regiono konkurencingumas gero

nežada. Japonijos pinigų spausdinimas, lė-

męs infliaciją šalyje, ar JAV pinigų kiekio di-

dinimas, paskatinęs verslo sektoriaus inves-

ticijas, yra pavyzdžiai, kuriuos turėtų kartoti

Europa: ECB planuojamas valstybių obliga-

cijų supirkimas yra vienintelis realus „gėris“,

galintis pakeisti susidariusią situaciją.

Deja, reikšmingo pokyčio Europos inflia-

cijos kontekste galime nesulaukti. Euro zo-

nos valstybių bankų likvidumas išaugs jiems

pardavus dalį turimų vyriausybių obligacijų,

tačiau paklausa skolinimuisi iš verslo pusės

išliks silpna. Dar iki ECB sprendimo supirkti

obligacijas regiono bankams siūlytos kitos

likvidumą didinančios priemonės nebuvo

išnaudotos. ECB perkant valstybės obliga-

cijas tiesiai iš draudimo ar pensijų fondų,

gauti pinigai bus naudojami kitų finansinių

priemonių pirkimui, kas dirbtinai didins jų

kainą – skatins „burbulo“ efektą. Labiau-

siai nuspėjama pasekmė – silpnesnė euro

valiuta bei dėl to išaugusios eksporto apim-

tys, tačiau dėl pastarųjų kentėtų regiono

struktūrinių reformų vykdymas, nukeliantis

Europos „skolų problemas“ į ateitį, bei reali

gyventojų perkamoji galia.

Vienintelis teigiamas ECB obligacijų supir-

kimo rezultatas – ateities infliacijos lūkesčiai.

Istoriniai duomenys rodo, jog šie lūkesčiai

Dar šis tas apie Europą

Palyginus su 2014 metų

pradžia, ES šalių bankų

blogų paskolų kiekis

išaugo 135,9 mlrd. eurų

(18,3 proc.).

18,3


turi didesnę galią nei centrinio banko veiks-

mai. Šių metų pradžioje esant realiai gali-

mybei ECB pradėti vykdyti minimą ekono-

mikos skatinimą, „Eurostat“ duomenimis,

ilgojo laikotarpio (ateinančių penkerių metų)

nominalios infliacijos lūkesčiai nedidėjo.

Tiesa, pastaruosius lūkesčius nuo praėju-

sių metų antrojo pusmečio veikia mažėjanti

naftos kaina, kuriai 2015 metais „užsilaikius“

esamose žemumose ECB pigūs pinigai yra

nepakankama priemonė skatinti infliaciją

regione.

Bankų blogos paskolos

Praėjusių metų spalį pasirodę ECB atlik-

tos bankų turimo turto kokybės patikros re-

zultatai atskleidė, jog patikroje dalyvavusių

ES šalių bankų blogų paskolų kiekis padidė-

jo nuo 743,1 mlrd. eurų iki 879,1 mlrd. eurų,

t. y., palyginus su 2014 metų pradžia, išau-

go 135,9 mlrd. eurų (18,3 proc.). Tarp visų

išduotų bankų paskolų blogosios padidėjo

nuo 7,3 proc. iki 10,2 proc. Remiantis ECB,

daugiausia blogos paskolos išaugo Italijoje

(12,1 mlrd. eurų), Graikijoje (7,6 mlrd. eurų),

Vokietijoje (6,7 mlrd. eurų), Prancūzijoje (5,6

mlrd. eurų), Ispanijoje (3 mlrd. eurų) ir Aus-

trijoje (3 mlrd. eurų). Tiesa, iš 130-ties tikrin-

tų bankų patikros neišlaikė 25, net devyni

jų – Italijos. Šių metų pirmosiomis dienomis

Italijos centrinis bankas paskelbė, jog praė-

jusių metų lapkritį šalies bendras blogų pa-

skolų kiekis siekė net 181,1 mlrd. eurų – 18,4

proc. daugiau nei prieš 12 mėn. Situacija

kelia susirūpinimą ir tik patvirtina, jog Euro-

pos bankų sektoriaus problemos niekur ne-

dingo. Akivaizdu, jog viena sudėtingiausių

situacijų yra Italijoje, kuri tuo pačiu metu

vykdo griežtas struktūrines reformas. Ar

esama bankų padėtis nepakenks EK tikslų

įgyvendinimui, parodys ateitis, tačiau ana-

litikai tikisi, jog 2015 metais blogų paskolų

apimtis euro zonoje šiek tiek mažės.

11 pav. Ilgojo laikotarpio infliacijos lūkesčiai (proc.)

Šaltinis: Europos centrinis bankas, MC Wealth Management

2,2

2,1

2,0

1,9

1,8

1,7

1,62010 2011 2012 2013 2014

16

2015 metai – pakartotinas Japonijos „Abenomikos“ įgyvendinimas

Praėjusių metų gruodį vykusiuose išanks-

tiniuose Japonijos vyriausybės rinkimuose

koalicijos lyderiu sėkmingai perrinkta libe-

ralų demokratų partija, vadovaujama Shinzo

Abe, tik patvirtino šalies gyventojų pasitikėji-

mą iki šiol vykdyta „Abenomika“ – premjero

inicijuota ekonomikos skatinimo programa,

paremta pinigų kiekio didinimu, fiskaline

konsolidacija bei struktūrinėmis reformomis.

Sulaukęs palaikymo Shinzo Abe yra nusitei-

kęs ir toliau tęsti pradėtus darbus, kurių vieni

yra aiškūs ir nuspėjami, kiti ne.

Fiskalinės politikos veiksmai skatins įmo-

nių investicijas. Planas per kelerius ateinan-

čius metus sumažinti įmonių pelno mokestį

iki 30 proc. nepamirštas: nuo fiskalinių 2015

metų (prasidedančių balandį) šalies įmonių

pelno mokestis mažės 2,5 proc. punktais iki

32,11 proc., o 2016-aisiais – iki 31,33 proc.

Praėjusių metų balandį padidintas pajamų

mokestis bei dėl to smarkiai sumažėjęs

šalies vartojimas taip pat turės pasekmių –

lapkritį planuotas pakartotinis mokesčio

didinimas nebus vykdomas. Pasak šalies

premjero, atsižvelgiant į buvusią vartotojų

reakciją, tikėtinas pajamų mokesčio pokytis

bus vykdomas ne anksčiau nei po 18 mė-

nesių. Kovodamas su valstybės skolos augi-

mu, premjeras trečius metus iš eilės mažins

išleidžiamų obligacijų kiekį. Tikimasi, jog

dėl agresyvios monetarinės politikos ir to-

liau silpnėjanti šalies valiuta padidins šalyje

veikiančių įmonių pelnus, o jų mokesčių da-

lis atsispindės biudžete. 2015 metais Shin-

zo Abe tikisi kone dvigubai (1,5 trln. jenų),

palyginus su išankstiniu projektu, padidinti

valstybės biudžetą, kuris, planuojama, sieks

96,3 trln. jenų (813 mlrd. JAV dolerių).

Monetarinės politikos kryptis taip pat

gana aiški: naujųjų metų išvakarėse Japoni-

jos centrinis bankas paskelbė 2015 metais

30 proc. didinsiantis superkamų finansinių

priemonių apimtį iki ~80 trln. jenų (723,4

mlrd. JAV dolerių). Programa apims ne tik

šalies obligacijas, bet ir akcijų, nekilnoja-

mojo turto investicinius fondus. Vienintelė

mažiau apibrėžta kryptis liko struktūrinės

reformos, jų vykdymas lems verslo sekto-

riaus kapitalo investicijas.

Investicijų ekspertai sutaria, kad, kal-

bant apie struktūrines reformas, daugiau-

sia dėmesio 2015 metais bus kreipiama į

12 pav. Japonijos biudžetas

2015 metais (proc.)

Prognozuojama, jog

Japonijos privataus

sektoriaus vartojimas

2015 metais augs

2 proc. po 2,7 proc.

susitraukimo 2014 m.

2,0

Šaltinis: Japonijos finansų ministerija

Gerovė

Skolos aptarnavimas

Išmoka regionams

Kita

Valstybės valdomos įmonės

Išsilavinimas ir technologijos

Gynyba

33

24

16

10

6

6

5


kurencingos užsienyje – pirkėjai sutinka

mokėti daugiau už gaunamą kokybę. 2015

metais premjeras planuoja įsteigti specia-

liąsias ekonomines zonas, kuriose bus ku-

riamos lengvatinės sąlygos ūkininkaujan-

tiems. Pokyčių laukiama ir sveikatos ap-

saugos sistemoje, ypač vaistų be recepto

prekybos apribojimų srityje.

Viena didžiausių šiais metais laukiamų

reformų Japonijoje yra darbo santykių su-

paprastinimas. Lengvesnis darbuotojų at-

leidimas, dvigubai ilgesnis ne visai darbo

dienai ar projektui samdomų darbuotojų

bandomasis laikotarpis yra pirmieji poky-

čiai, kurių tikimasi šiais metais. Ekonomis-

tai skaičiuoja, jog darbo rinkos reformos

gali padidinti šalies BVP apie 1 proc. Tiesa,

šios reformos gali turėti ir neigiamą efektą

gyventojų vartojimui – padidėjęs neužtikrin-

tumas dėl turimo pajamų šaltinio gali pa-

skatinti taupymą, taigi prognozuojama, jog

reformos bus pradėtos vykdyti tik metams

įpusėjus.

Nuspėjama verslo sektoriaus mokesčių

našta stabilizuos pelno maržas, monetarinė

politika bei pensijų fondo pažadai skatins

teigiamą finansinių priemonių grąžą (taip

pat ir lūkesčius dėl augančių šalies įmonių

verčių), o ryžtas vykdant struktūrines refor-

mas – investuotojų bei verslininkų pasitikė-

jimą. Visa tai atspindės augančios verslo

investicijos, darbo vietų kūrimas, gyventojų

perkamosios galios didėjimas (2015 me-

tais prognozuojamas privataus sektoriaus

vartojimo pokytis sieks +2 proc.). Stabiliza-

vęsis gyventojų vartojimas, eksporto nau-

da ir toliau pingančios Japonijos jenos kon-

tekste bei dėl naftos kainų sumažėjusios

šalies išlaidos, generuojančios nepanau-

dotas biudžeto pajamas, žada šaliai gerus

2015 metus. Analitikai kiekvienos minėtos

prielaidos efektą galutiniam šalies ūkio au-

gimui vertina skirtingai, tad šių metų šalies

BVP prognozė kinta nuo 0,8 proc. iki 1,5

proc. Tikėtina 2015 metų infliacija bus apie

1–1,4 procentus.

3 lentelė. Japonijos ekonomikos prognozė

(metinis proc. pokytis)

2014 2015

Realus BVP -0,5 1,5

Vartojimas -2,7 2

Vidaus investicijos -10,7 1,5

Užsienio investicijos 1,2 5,3

Nominalus BVP 1,7 2,7

Nedarbo lygis 3,6 3,5

Šaltinis: Japonijos Vyriausybė

Japonijos valdžios kontroliuojamus svei-

katos apsaugos ir ūkio sektorius, moters

vaidmenį visuomenėje bei imigrantų darbo

ribojimus. Šiais metais planuojama glau-

desnė transatlantinės partnerystės inte-

gracija mažinant kai kurių prekių importo

tarifus. Tiesa, ryžių sektorius ir toliau bus

kategoriškai saugomas nuo užsienio kon-

kurencijos: šalies valdžia mano, jog dides-

nės produkto kainos yra pakankamai kon-

18

Nuo praėjusių metų vidurio pradėjusi ma-

žėti, o po lapkritį vykusio naftą eksportuo-

jančių valstybių organizacijos (OPEC) su-

sitikimo sprendimo nemažinti žaliavos pa-

siūlos ėmusi tiesiog kristi, naftos žaliavos

kaina yra minima tarp svarbiausių prielaidų,

kuriomis grindžiama šių metų viso pasau-

lio ūkio augimo prognozė. Naftos pasiūlai

esant didesnei už paklausą, situacija atrodo

akivaizdi – eksportuojančių valstybių pelnas

persiskirstys į importuojančiųjų pusę, kur

vienintelis „nežinomasis“ yra kaip ilgai.

OPEC organizacijos sprendimas nemažinti

naftos pasiūlos yra grindžiamas noru išlaiky-

ti sprendžiamąją galią nustatinėjant naftos

kainą bei pristabdyti besitęsiantį JAV skalū-

nų naftos „bumą“. Per 2014 metus JAV per

dieną išgaunamos naftos kiekis padidėjo nuo

7,44 mln. barelių iki 8,6 mln. barelių (+15,6

proc.), o bendras importuojamos naftos kie-

kis sumažėjo nuo 7,6 mln. barelių iki 6,95

mln. barelių per dieną (–8,6 proc.). Remian-

tis „Bloomberg“ duomenimis, šiais metais

JAV naftos gavybos apimtis turėtų pasiekti

apie 9,32 mln. barelių per dieną (+8,37 proc.),

o importas ir toliau mažėti iki 6,15 mln. bare-

lių per dieną (–11,5 proc.). Tokiais tempais

auganti JAV naftos gavyba neramina OPEC

organizaciją, kuri baiminasi ne tik prarasti

vieną svarbiausių naftos importuotojų, bet ir

leisti atsirasti naftos pardavimo konkurencijai.

JAV skalūnų naftos gavybai vystantis nere-

gėtu tempu, kartu mažinančiu OPEC valstybių

eksporto apimtis, o JAV energetikos informa-

cijos administracijai (EIA) ir toliau prognozuo-

jant šio sektoriaus žaliavos išgavimo didėjimą,

OPEC valstybės nusprendė „sužlugdyti“ dau-

gelį JAV naftos gavybos projektų.

Remiantis atliktų analizių duomenimis,

JAV skalūnų naftą išgaunančių bendrovių

toleruojama naftos žaliavos kaina siekia

apie 75–78 JAV dolerius už barelį (USD/bbl).

Naftos pasiūla dominuos ir 2015-aisiais

4 lentelė. Naftos kainos prognozė 2015 metais

Kaina, USD/bbl Pokytis nuo 2014 12 31 (proc.)

„Brent“ 2015 „Brent“ 2016 WTI 2015 WTI 2016 „Brent“ 2015 „Brent“ 2016 WTI 2015 WTI 2016

ANZ 50 — 48 — –19,6 — –10,2 —

„Raiffeisen Bank“ 58 77 55 73 –6,7 23,9 2,9 36,6

ABN AMRO 60 75 55 70 –3,5 20,7 2,9 31,0

„Goldman Sachs“ 50,4 70 47,15 65 –18,9 12,6 –11,8 21,6

„Intesa Sanpaolo“ 57 69 54,5 66,5 –8,3 11,0 2,0 24,4

„Deutsche Bank“ 59,4 70 55,4 65 –4,4 12,6 3,6 21,6

„Societe Generale“ 55 65 51 60 –11,5 4,6 –4,6 12,3

DNB 65 79 — — 4,6 27,1 — —

„BNP Paribas“ 60 75 55 70 -3,5 20,7 2,9 31,0

„Citi Research“ 63 70 55 62 1,4 12,6 2,9 16,0

U.S. EIA 57,58 — 54,58 — –7,4 — 2,1 —

„BofA Merrill Lynch“ 55 — 72 — –11,5 — 34,7 —

Vidurkis 57,5 72,2 54,8 66,4 –7,4 16,2 2,5 24,3

Šaltinis: MC Wealth Management


Metiniam žaliavos kainos vidurkiui esant

žemesniam, tikėtinas JAV naftos gavybos

bendrovių investicijų mažėjimas ar net likvi-

davimas.

Šešių didžiausių naftą eksportuojančių

OPEC narių, kurios atstovauja 75 proc. vi-

sos organizacijos, vidutinė toleruojama

metinė naftos kaina siekia apie 70 USD/

bbl. Tai reiškia, jog naftos kainai siekus 115

USD/bbl, OPEC daugumai priimtina naftos

kaina iki 2015 vidurio gali svyruoti net iki

35 USD/bbl. Jei OPEC neapsiskaičiavo, JAV

skalūnų naftos projektai yra paremti dides-

niais investicijų kaštais, o tai lems norimą

tikslą – JAV naftos gavybos mažėjimą. Nuo

2014 metų antrojo pusmečio JAV naftą iš-

gaunančių įmonių investicijoms sumažėjus

9,1 proc., prognozuojama, jog šiais metais

jos mažės 20–35 proc.

Tiek EIA, tiek OPEC prognozuoja, jog 2015

metais naftos paklausa sieks 93,3– 92,26 mln.

barelių per dieną, o pasiūla viršys paklausą

apie 1 mln. barelių per dieną. Didieji pasaulio

komerciniai bankai prognozuoja, jog „Brent“

naftos kaina 2015 metais vidutiniškai sieks

~58 USD/bbl, o WTI – ~55 USD/bbl.

OPEC organizacijos narėms konkuruojant

su JAV, kituose pasaulio regionuose kalba-

ma apie naftos kainų poveikį vartojimui bei

infliacijai. Akivaizdu, jog toks naftos kainų

kritimas mažins infliaciją, realią palūkanų

normą, kuri gali pakenkti Europoje planuo-

jamam infliacijos skatinimui, naftos įmonių

kapitalo investicijas. Manoma, jog tai bus

atsverta didesnėmis įmonių pelno maržomis

bei vartotojų perkamąja galia. Analitikai tiki-

na, jog pigi nafta teigiamai atsilieps JAV, Eu-

ropos, Japonijos, Kinijos bei Indijos ekono-

mikoms, neigiamai – Rusijos, Irano, Saudo

Arabijos ir Venesuelos ūkiams.

14 pav. JAV skalūnų naftos bendrovių bei OPEC narių vidutinė

toleruojama metinė naftos kaina (JAV doleriai už barelį)

13 pav. JAV naftos importuojamo ir pagaminamo kiekio

pokytis (mln. barelių per dieną)

Šaltinis: Bloomberg, MC Wealth Management

5

4

3

2

1

0

150

100

50

Šaltinis: ETM Analytics, Deutsche Bank, MC Wealth Management

QAT UAE KUW LIB SAU ANG IRQ EQU NIG ALG VEN IRN

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

4,5

3,3

2,5

1,6

1,0

0,60,6

OPEC valstybių biudžete fiksuota minimali naftos kaina

JAV skalūnų naftos bendrovių vidutinė toleruojama naftos kaina

OPEC šalių vidutinė toleruojama naftos kaina

20

AkcijosObligacijosAlternatyvios investicijos


Akcijos

15 pav. Pagrindinių akcijų indeksų grąža vietine valiuta (proc.)

Pastaruosius trejus metus JAV, Europos ir

Japonijos pagrindiniai akcijų indeksai kilo,

nors 2014 metais ir prarado augimo tempą.

Vis dėlto investuotojai neabejoja, jog šiais

metais akcijų turto klasė ir toliau augs.

Bankų analitikai, ekonomistai, investicinių

bendrovių patarėjai bei fondų valdytojai

mini centrinių bankų, įmonių rezultatų bei

regionų ekonominės situacijos aplinky-

bes, lemsiančias investuotojų nuotaikas

2015-aisiais.

JAV

Kaip ir praėjusiais metais, pagrindine

akcijų grąžos prielaida yra laikoma FED

monetarinė politika. 2014-ųjų pradžioje visi

baiminosi obligacijų supirkimo mažinimo,

o šiemet – palūkanų normos kėlimo. Klau-

simas paprastas: ar JAV akcijos sugebės

augti „pačios“, su mažėjančia centrinio

banko pagalba verslo sektoriui, t. y. didėjan-

čiais skolinimosi kaštais?

5 lentelė. „S&P 500” indekso

prognozė 2015 metais

2015 m. Prognozuojamas

prognozė pokytis (proc.)

„Goldman Sachs“ 2100 2,0

„Barclays“ 2100 2,0

„Credit Suisse“ 2100 2,0

„Deutsche Bank“ 2150 4,5

BTIG 2200 6,9

„Citi Bank“ 2200 6,9

„BofA Merrill Lynch“ 2200 6,9

UBS 2225 8,1

BMO 2250 9,3

„Morgan Stanley“ 2275 10,5

„Oppenheimer“ 2311 12,3

RBC 2325 13,0

„FundStrat“ 2325 13,0

Vidurkis 2212 7,5

Šaltinis: Business Insider, MC Wealth Management

Šaltinis: Google Finance, Yahoo Finance, MC Wealth Management

60

50

40

30

20

10

0

2012 2013 2014

S&P500 Euro Stoxx 50 Nikkei 225

13,411,2

22,9

29,6

17,9

56,7

11,4

7,11,2

22

Ekonomistų nuomone, taip. JAV investi-

cijų strategai sutartinai tiki, jog pasibaigęs

pinigų kiekio didinimas bei artėjantis bazi-

nių palūkanų kėlimas yra įrodymas, jog JAV

ūkis įgauna stabilaus augimo pagreitį. Pro-

gnozuojama, jog pagrindinis JAV akcijų in-

deksas, apimantis penkis šimtus didžiausią

rinkos kapitalizaciją turinčių įmonių (S&P

500), 2015 metais augs apie 7,5 proc., o po-

puliariausias akcijų kainos ir pelno rodiklis

(P/E) sieks apie 17 kartų. Pasak bankų ana-

litikų, šiais metais gali būti patrauklios „se-

nojo tipo“ technologijų sektoriaus įmonės,

tokios kaip IBM, HP, bei draudimo ir bankų

įmonės, kurioms palankus bazinės palūka-

nų normos kėlimas. Mažiausiai patrauklios

bus naftos bendrovių akcijos, kurioms prog-

nozuojamos kone trečdaliu mažesnės kapi-

talo investicijos.

Europa

Senajame žemyne šiais metais akcijų

prognozės tarsi kartojasi iš naujo. Praėju-

siais metais buvo tikimasi verslo sektoriaus

atsigavimo, bankų sektoriaus stabilumo ir

sėkmingai vykdomų struktūrinių reformų, o

šiais metais situacija kinta tik tuo, jog prie

visų šių užsitęsusių lūkesčių investuotojai

tikisi ir ilgai lauktos agresyvios Europos cen-

trinio banko monetarinės politikos.

Europos valstybių 2015 metų biudžetuo-

se ir toliau numatytos struktūrinės refor-

mos, Europos regiono bankuose (po ECB

patikrinimo) išaugęs pasitikėjimas, o šiais

metais prognozuojamas Europos ekonomi-

kos skatinimas žada kur kas geresnius me-

tus, nei buvo 2014-ieji. Komercinių bankų

analitikai prie išvardintų veiksnių prideda

silpstančios euro valiutos bei krentančių

naftos kainų prielaidas, kurios tik pagerina

ateities lūkesčius: mažesnės euro zonos

valstybių eksportuojamų prekių kainos

didins paklausą, o naftos kainų pokyčiai –

pelno maržą. 2015 metų problema – inflia-

cijos lūkesčiai, kurie, pasak skeptikų, lems

vangiai kintančias verslo investicijas. Vis

dėlto didieji pasaulio bankai remiasi patir-

timi – augantis pinigų kiekis rinkose didins

įmonių akcijų vertę. Prognozuojama, jog

2015 metais „Euro Stoxx 600“ indeksas

augs ~10,6 proc., o pagrindinių euro zonos

valstybių akcijų indeksų grąža svyruos tarp

10 ir 13 procentų.

16 pav. Europos akcijų indeksų grąža 2015 metais (proc.)

6 lentelė. „Euro Stoxx 600“ indekso

prognozė 2015 metais

2015 m. Prognozuojamas

prognozė pokytis (proc.)

„Goldman Sachs“ 365 6,6

„J. P. Morgan“ 380 10,9

„Barclays“ 400 16,8

„Societe Generale“ 350 2,2

„Citibank“ 400 16,8

Vidurkis 379 10,6

Šaltinis: Market Watch, MC Wealth Management

Euro Stoxx 50 CAC 40 DAX IBEX 35 FTSE MIB

Šaltinis: Reuters, MC Wealth Management

15

10

5

0

10,2 10,0 10,1

11,6

13,1


Japonija

2015-aisiais viena perspektyviausių akci-

jų rinkų laikoma Japonija. Priežastys kone

identiškos Europai su šiek tiek didesne cen-

trinio banko įtaka šalies finansų rinkoms. Eu-

ropoje tik nuo kovo mėn. prasidedant cen-

trinio banko intervencijai į kapitalo rinkas,

Japonijoje ji jau patvirtinta ir apima tiesiogi-

nius akcijų ir nekilnojamojo turto investicinių

fondų pirkimus. Šalies finansinių priemonių

Besivystančios rinkos

Kaip ir visuomet, bankų investicijų stra-

tegai nėra linkę kiekybiškai įvertinti besivys-

tančių rinkų lūkesčius. Tai lemia skirtingos

prielaidos bei jų nepastovumas skirtingose

šalyse. Žvelgiant apskritai, besivystančias

rinkas neigiamai veiks Kinijos kredito rizi-

ka, išaugęs valiutų kursų kintamumas, ypač

stiprėjančio dolerio kontekste, užsitęsęs ža-

liavų kainų neapibrėžtumas bei geopolitinė

paklausą žada ir 1,2 trln. JAV dolerių vertės

Japonijos pensijų fondas, kurio investicijos į

Japonijos ir užsienio įmonių akcijas šiais me-

tais bus didinamos po 10 proc. Prie vietinės

paklausos akcijoms pridėjus nedidėsiantį

pelno mokestį, skatinsiantį verslo investi-

cijas, pigią valiutą ir dėl to nemažėsiančias

eksporto apimtis, priežiūros gaires (angl.

stewardship code), didinsiančias įmonių val-

dymo efektyvumą bei teigiamą pigios naftos

efektą, galima tikėtis didelių užsienio kapita-

lo investicijų, kurios dar labiau didins Japoni-

jos įmonių akcijų grąžą.

Prognozuojama, jog pagrindinis Japoni-

jos akcijų indeksas „Nikkei 225“ fiskaliniais

2015 metais augs iki 20 000 ribos – 14,6

proc. (palyginus su 2014 metų gruodžio pas-

kutine diena). Tikėtinas Japonijos jenos ir

JAV dolerio santykis sieks apie 124 jenas –

3,5 proc. daugiau nei 2014 metų gruodžio

pabaigoje.

7 lentelė. Kainos ir pelno santykio (P/E) palyginimas

Besivystančios rinkos JAV Pasaulis

Ateinančių 12 mėn. pognozė 10,5 16,4 14,8

Ateinančių 12 mėn. istorinis 10 metų vidurkis 12 14 13,1

Šaltinis: BofA Merrill Lynch, Credit Suisse, MC Wealth Management

įtampa Ukrainoje, Vidurio Rytuose. Vienas

didžiausių besivystančių valstybių privalu-

mų – palyginti žemos įmonių akcijų vertės

(P/E rodiklis) bei ganėtinai atsakingai vyk-

domos struktūrinės reformos. Papildomą

investuotojų dėmesį trauks naftos impor-

tuotojos.

„Nikkei 225“ indeksas

fiskaliniais 2015 metais

augs iki 20 000 ribos –

14,6 proc.

14,6

24

2015 metais pagrindinės obligacijų rinkų

grąžos prielaidos išliks tokios pačios kaip

ir akcijų rinkose – auganti JAV bazinė pa-

lūkanų norma, ECB monetarinė politika,

pasaulio valstybių struktūrinės reformos,

valiutų kintamumas bei geopolitinė įtampa.

Lyginant su istoriniais vidurkiais, palūkanų

normos pasaulyje dar kurį laiką išliks že-

mos. Tai pratęs skolinimosi prieinamumą

2015 metais, kas teiks tolimesnę paspirtį

obligacijų rinkoms. Selektyvi atranka bus

raktažodis, lemsiantis investicijų grąžą

skolos vertybinių popierių rinkoje. Inves-

ticijų strategai tikina, jog 2015 metais in-

vestuojantieji į obligacijas pirmenybę teiks

aktyvios monetarinės politikos regionams:

prognozuojama, jog tiek vyriausybių, tiek

investicinio reitingo įmonių kategorijose

dominuos Europa bei Japonija. Tikima-

si, jog šiemet grąžos potencialą išlaikys ir

tinkamai pasirinktos aukšto pajamingumo

įmonių obligacijos, o geografiniu požiūriu

išsivysčiusias šalis aplenks besivystančių

rinkų regionas.

Valstybių obligacijos

2015 metais JAV vyriausybės vertybi-

niams popieriams (VVP) prognozuojamas

pajamingumo kreivės „plokštėjimas“ – skir-

tumo tarp ilgo ir trumpo laikotarpio obli-

gacijų pajamingumo sumažėjimas (angl.

flattening). FED planuojamas bazinių palū-

kanų kėlimas didins trumpo laikotarpio obli-

gacijų pajamingumą, tačiau ilgo laikotarpio

obligacijų pajamingumo didėjimą ribos iš-

augusi pajamingumo ir santykinai mažos ri-

zikos paklausa bei žemi infliacijos lūkesčiai.

Remiantis 2014 metų pabaigoje naujienų

agentūros „Bloomberg“ atliktos ekonomis-

tų apklausos duomenimis, 2015 metais 10

metų JAV obligacijų pajamingumas padi-

dės nuo 2,17 proc. iki ~3 proc.

Europos VVP potencialas 2015 metais iš-

siskirs – rekomenduojama detali vyriausybių

vertybinių popierių atranka. Trumpo laiko-

tarpio stipriųjų regiono valstybių obligacijų

pajamingumas išliks žemas, tad siekdami

patrauklesnės grąžos investuotojai turės

rinktis ilgesnio laikotarpio obligacijas. Rin-

koms ruošiantis ECB skatinimo programai,

patrauklesnės grąžos leis tikėtis periferinių

valstybių vertybiniai popieriai. Vis dėlto tarp jų

išryškės diferenciacija, pvz., Airija ir Ispanija

dėl stabilesnės ekonominės situacijos ap-

lenks Italiją ir Portugaliją. Prognozuojama,

jog euro zonos vyriausybių 10 metų obliga-

cijų palūkanos per pirmąjį 2015 metų pusme-

tį sumažės nuo 1,45 proc. iki 1,19 procentų.

Šiais metais palankių prielaidų paieška

racionaliam grąžos ir rizikos santykiui ypač

išryškės besivystančiose rinkose. Valiuta,

naftos kaina ir struktūrinės reformos bus

veiksniai, lemsiantys šalių kredito riziką, ku-

rią tiesiogiai atspindės investuotojų pasirin-

kimai. Iki šiol struktūrinių reformų atžvilgiu

didžiausią progresą yra padariusios tokios

šalys, kaip Meksika ar Indija, o prognozės

dėl tokių šalių, kaip Indonezija ar Brazilija,

yra atsargesnės. Vietinėmis valiutomis de-

nominuotų besivystančių valstybių vertybi-

nių popierių pajamingumas, kaip ir pernai,

išliks patrauklesnis. Kai kurių bendrovių

analitikai mano, jog nepakankamai įvertin-

tas Indijos palūkanų normų mažėjimo po-

tencialas gali nulemti lūkesčius viršijančią

VP paklausą.

Obligacijos

Euro zonos vyriausybių

10 metų obligacijų

palūkanos per pirmąjį

2015 metų pusmetį

sumažės nuo 1,45 proc.

iki 1,19 proc.

1,2


Įmonių obligacijos

2015 metais investicinio reitingo įmonių

obligacijų segmentas analitikų vis dar apibū-

dinamas kaip abejotinas. Įmonių įsigijimų ir

susijungimų bei kitų akcininkams palankių

veiksmų tendencija tęsis, kapitalo rinkos

išliks palankios įmonių skolinimuisi, o vi-

sas sektorius – atsparus makroekonomikos

dinamikai. Vis dėlto 2014 metų pabaigoje

„Standard & Poor’s“ kredito reitingo agentū-

ros A reitingu įvertintų įmonių (investicinio

reitingo) ir JAV vyriausybės obligacijų pa-

jamingumo skirtumas peržengė vos 1 proc.,

tad ieškantys uždarbio bus priversti toleruoti

aukštesnę riziką. Investuotojai, kurie orien-

tuojasi į kapitalo išsaugojimą ir ieško mažą

kredito riziką turinčių įmonių obligacijų, tu-

rėtų rinktis Europos, ne JAV regioną.

Kitaip nei išsivysčiusiose valstybėse, be-

sivystančių šalių investicinio reitingo įmo-

rius įsilies į pasaulinę įmonių obligacijų rin-

ką kaip lygiavertis atitikmuo išsivysčiusių

rinkų įmonių obligacijoms.

Aukšto pajamingumo obligacijos išliks

paklausios ir 2015-aisiais. Ekspertai siūlo

atkreipti dėmesį į B reitingą turinčių įmo-

nių obligacijas, kurios pasižymi patraukliu

pajamingumu, žemesniu vidutiniu finansi-

nės trukmės rodikliu bei istoriškai mažesne

bankrotų tikimybe. Aukšto pajamingumo

įmonių obligacijų kainoms reikšmingai ko-

reliuojant su ekonomikos ciklu, tikėtina, jog

JAV šio tipo obligacijos bus patrauklesnės

nei Europoje. Paklausą formuos ir augan-

čių palūkanų aplinka, kurioje aukšto paja-

mingumo obligacijos patirs mažiausią nei-

giamą įtaką.

Tiesa, 2015 metais šiame segmente nu-

matomos dvi netipinės rizikos, kurias inves-

tuotojai privalės toleruoti – likvidumas bei

energetikos sektoriaus įmonių finansiniai

sunkumai. Ekonomistai teigia, jog esant

netikėtam rinkos pokyčiui bei susiformavus

įmonių aukšto pajamingumo obligacijų iš-

pardavimui galimos likvidumo problemos.

Visam aukšto pajamingumo obligacijų sek-

toriui 2015 metais prognozuojamas didelis

kintamumas, prie kurio prisidės dėl žemos

naftos kainos kylantys energetikos sekto-

riaus bendrovių finansiniai sunkumai. Tai

lems fondų ir/ar palyginamųjų indeksų ver-

čių mažėjimą, kas neigiamai veiks viso sek-

toriaus kainas.

8 lentelė. Įmonių obligacijų pajamingumo prognozės

2015 metais (proc.)

Aukšto pajamingumo Investicinio reitingo

obligacijos obligacijos

JAV 5,0 0,0

Europa 4,5 1,5

Azija ir besivystančios rinkos 6,0 1,4–2,4

Šaltinis: BofA Merrill Lynch, Credit Suisse, MC Wealth Management

nių obligacijų paklausa stiprės. Šio regiono

įmonių bankrotų skaičius taip pat neaukš-

tas, o augimo skirtumas tarp besivystančių

ir išsivysčiusių šalių – ženklus. Tikimasi, jog

besivystančių rinkų įmonių obligacijų sek-

torius vis mažiau koreliuos su šių šalių vie-

tinėmis rinkomis bei vietinėmis valiutomis

denominuotomis vyriausybių obligacijomis.

Priešingai, prognozuojama, jog šis sekto-

26

2014 metų tendencijų apžvalga

Alternatyvių investicijų fondams patikė-

tas turtas 2014 metais ir toliau didėjo. Dau-

giausia įplaukų 2014 metais sulaukė diver-

sifikuotų (angl. Multi-strategy) bei esminiais

įvykiais paremtų (angl. Event driven) strate-

gijų fondai, demonstruojantys investuoto-

jų ateities lūkesčius šių strategijų atžvilgiu.

Nors pastaruoju metu investavimo aplinka

alternatyvių investicijų fondams buvo ku-

pina sunkumų, kuriuos atspindėjo rezulta-

tai ir kapitalo judėjimo dinamika, tikimasi,

jog 2015 metais turtas alternatyvių inves-

ticijų fonduose toliau didės. Investuotojų

apklausos patvirtina nemažėjantį pasitikė-

jimą: 2014 metų viduryje duomenų tiekėjo

„Prequin“ atliktos 100 institucinių investuo-

tojų, iš viso valdančių 13 trln. JAV dolerių

turtą, apklausos duomenimis, 87 proc. res-

pondentų planuoja per artimiausius 12 mėn.

išlaikyti arba padidinti alternatyvių investici-

jų forma turimą turto dalį.

Alternatyvios investicijos

2014 metų „laimėtojas“ buvo makroeko-

nominiais veiksniais (angl. Global Macro) ir al-

goritmine prekyba išvestinėmis finansinėmis

priemonėmis paremtos (angl. Managed fu-

tures/CTA) strategijos, keletą praėjusių metų

susidūrusios su sunkumais, kai po finansų

krizės įprastus makroekonomikos dėsnius ir

tendencijas koregavo ekonominės politikos

intervencijos. Nemažai investuotojų per tą

laiką prarado kantrybę ir nukreipė pinigus

kitur, tad šios strategijos pastaraisiais metais

patyrė didžiausią kapitalo sumažėjimą. Vis

dėlto nuo 2014-ųjų vidurio šios strategijos

įsiveržė tarp lyderių ir pasitikėjimą išlaikiu-

siems investuotojams uždirbo nekoreliuotos

grąžos: remiantis vienu didžiausių apribotos

rizikos fondų duomenų tiekėju „Hedge Fund

Research“, makroekonominiais veiksniais

paremtos strategijos per 2014 metus viduti-

niškai uždirbo 6,17 proc., o algoritmine pre-

kyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

paremtos strategijos – 11,07 procentų.

17 pav. Alternatyvių investicijų fondų turtas (trln. JAV dolerių)

Šaltinis: Hedge Fund Research, MC Wealth Management

3,00

2,75

2,50

2,25

2,00

1,75

1,50

1,25

1,0

0,75

0,50

0,25

0

– 0,25

Turtas Grynasis pinigų srautas

2000 2005 2010 2014


2015 metų perspektyvos

Analitikai tikisi, jog padidėjęs kintamu-

mas ir diferenciacija rinkose 2015 metais

bus naudingi daugumai alternatyvių in-

vesticijų fondų strategijų grupių. Vis dėlto

tikimasi mažiau palankaus rinkos „vėjo“

pagalbos, o uždarbio galimybių teks ieškoti

kruopščiau ir selektyviau.

Prekyba akcijomis paremtoms strate-

gijoms (angl. Equity hedge) šiemet pro-

gnozuojama apie 11–12 proc. grąža. Kai

kainą lemia individualios įmonių savybės,

o ne bendros rinkų tendencijos, visiškai

atsiskleidžia valdytojų akcijų pasirinkimo

kompetencijos. Kylančių palūkanų normų

aplinka taip pat palanki: kapitalo kainų

augimas įmonėms dar palengvins atran-

ką fondų valdytojams, nes išryškins įmo-

nes, pajėgias išlaikyti tvarų augimą ne vien

žemų palūkanų aplinkoje. Kalbant apie

rinkų korekciją, neribota prekyba akcijo-

mis paremtų strategijų (angl. Long/short

equity) valdytojai fiksuos mažesnius grą-

žos svyravimus, nes sušvelnins nuostolius

uždirbdami iš kainų kritimo dėl aktyviai

valdomų pasiskolintų priemonių pardavi-

mo portfelių (angl. Short book). Panašiai ir

neutralios rinkos strategijos (angl. Market

neutral), nors negali iki galo išnaudoti „bu-

lių“ rinkų potencialo, turi geresnes galimy-

bes sumažinti nuostolius nuosmukio laiko-

tarpiais – uždirbti iš skirtumo tarp skirtingų

krypčių akcijų kainų pokyčių.

Esminiais įvykiais paremtoms strategi-

joms, uždirbančioms iš įmonių susijungimų

ir įsigijimų, akcijų atpirkimų, restruktūriza-

cijų, pokyčių kapitalo struktūroje ir panašių

įvykių, šiemet prognozuojama apie 10–11

proc. vidutinė grąža. Įmonės susiduria su

spaudimu išlaikyti augimą, todėl įsigijimų

ir susijungimų aktyvumas nemažės, ypač

skubant vis dar pigiai finansuoti pirkinius.

Daugiausia aktyvumo laukiama Šiaurės

Amerikos ir Europos vartojimo prekių, teleko-

munikacijų, žiniasklaidos ir pramogų, ener-

getikos, technologijų sektoriuose. Ekspertai

tikisi, jog ateinančiais metais pridėtinę vertę

investuotojams realizuos ir aktyviai įmonių

valdymo procese siekiančių dalyvauti fondų

valdytojai (angl. Activist), ypač tokiuose lėto

augimo ir perteklinės pasiūlos sektoriuose,

kaip mažmeninė prekyba JAV.

Makroekonominiais veiksniais parem-

toms strategijoms šiemet prognozuojama

7–8 proc. grąža, o algoritmine prekyba iš-

vestinėmis finansinėmis priemonėmis pa-

remtoms strategijoms – 5–6 procentų. Šias

strategijas įgyvendinančių fondų įvairovė

yra labai plati, tačiau abiem grupėms pa-

lankūs veiksniai šiais metais bus JAV eko-

nomikos stabilumas, išsivysčiusių valstybių

pastangos mažinti deficitus bei skirtingos

tarpregioninės monetarinės politikos ku-

riamos galimybės, geopolitiniai įvykiai bei

tvarios, identifikuojamos tendencijos pa-

saulinėse žaliavų ir valiutų rinkose. Algoritmi-

ne prekyba išvestinėmis finansinėmis prie-

monėmis paremtoms strategijoms palan-

kios aiškesnės ekonominės politikos ten-

dencijos bei grįžimas prie fundamentalių

ekonomikos veiksnių, o kryptingesnėms stra-

tegijoms (angl. Discretionary momentum)

investavimo galimybes kurs padidėjęs kin-

tamumas rinkose. Tokioje aplinkoje sėkmin-

giausi metai prognozuojami greitos reak-

cijos, taktiškai lanksčioms ir adaptyvioms

strategijoms. Šios strategijos 2015-aisiais

leis išnaudoti ir kitą svarbų savo pranašu-

mą – žemą arba neigiamą koreliaciją su ak-

cijų ir fiksuotų pajamų priemonių rinkomis.

Prekyba akcijomis

paremtoms strategijoms

(angl. Equity hedge)

šiemet prognozuojama

apie 11–12 proc. grąža.

12

28

Kelerius praėjusius metus tarp pirmau-

jančių alternatyvių strategijų buvusios ly-

ginamosios vertės (angl. Relative value) ir

skolos priemonėmis paremtoms (angl. Cre-

dit) strategijoms 2015 metais žadama apie

7–8 proc. grąža. Manoma, jog disponuo-

damos plačiu geografiniu ir struktūriniu

investicijų temų, rinkų ir priemonių arsena-

lu, šios strategijos net ir kylančių palūka-

nų aplinkoje ras galimybių uždirbti. Tiesa,

kaip niekad svarbu bus pasirinkti tinkamas

strategijas ir fondų valdytojus. Esminiais

įvykiais paremtos kredito situacijos (angl.

Credit Event) bei turtu apdraustų skolos

priemonių segmentas (angl. ABS) turėtų

tęsti gerų rezultatų tendenciją. Nors pro-

bleminių skolų restruktūrizavimu paremtų

strategijų valdytojams (angl. Distressed/

Restructuring) patrauklių galimybių pasiū-

la svyruoja, tačiau tam tikros nišos, pvz.,

su energetikos sektoriumi susijusios idėjos,

pateiks įdomių galimybių fondų valdyto-

jams.

Kelerius praėjusius metus vidutiniai apribo-

tos rizikos fondų rezultatai atsiliko nuo pa-

saulio akcijų rinkų indeksų ir ekspertų buvo

vertinami skeptiškai. Kadangi šios strategi-

jos skirtos rizikos ribojimui, nenuostabu, kad

jos „bulių“ rinkoje uždirbo mažiau nei rizikin-

gesnės turto klasės. Kita vertus, alternaty-

vios strategijos geriau apsaugo portfelį nuo

didelių praradimų kitoms turto klasėms pati-

riant nuostolius krentančiose rinkose, tad jų

aktualumas investuotojams nemažėja.

Vis dėlto nemažai apribotos rizikos fon-

dų, nors ir naudojasi platesniu valdytojams

prieinamų rinkų, priemonių ir veiksmų spek-

tru, dažnai remiasi investavimu į tradicines

kapitalo rinkas, t. y. akcijas ar obligacijas.

Jų dinamiką iš dalies lemia bendri kapitalo

9 lentelė. Apribotos rizikos fondų vidutinė investicijų grąža (proc.)

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Svertinis apribotos rizikos fondų indeksas 19,98 10,25 -5,25 6,36 9,13 3,33

Prekyba akcijomis paremtos strategijos 24,57 10,45 -8,38 7,41 14,28 2,05

Neutralios rinkos strategijos 1,43 2,85 -2,13 2,98 6,46 3,54

Esminiais įvykiais paremtos strategijos 25,04 11,86 -3,30 8,89 12,51 1,38

Aktyviu dalyvavimu įmonių valdymo procese paremtos strategijos 29,95 7,60 -8,30 20,94 16,05 5,14

Probleminių skolų restruktūrizavimu paremtos strategijos 28,14 12,12 -1,79 10,12 14,05 -1,00

Įmonių įsigijimų ir susijungimų arbitražu paremtos strategijos 11,65 4,60 1,50 2,76 4,74 1,72

Makroekonominiais veiksniais paremtos strategijos 4,34 8,06 -4,16 -0,06 -0,44 6,17

Algoritmine prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis paremtos strategijos -1,68 9,76 -3,54 -2,51 -0,87 11,07

Lyginamosios vertės strategijos 25,81 11,43 0,15 10,59 7,07 4,20

Prekyba turtu garantuotomis skolos priemonėmis paremtos strategijos 23,92 12,95 6,01 17,12 9,91 8,68

Prekyba įmonių skolos vertybiniais popieriais paremtos strategijos 30,71 11,80 0,82 10,99 5,68 1,78

Prekyba vyriausybių vertybiniais popieriais paremtos strategijos 15,68 8,23 -0,64 5,45 1,15 1,12

Fondų fondų indeksas 11,47 5,70 -5,72 4,79 8,96 3,35

Šaltinis: Hedge Fund Research


rinkų veiksniai, todėl natūralu, kad šių strate-

gijų koreliacija su tradicinėmis rinkomis yra

šiek tiek didesnė. Čia atsiskleidžia ir konkre-

čių fondų pasirinkimo svarba: jau daugybę

metų fiksuojama tendencija, jog skirtumas

tarp geriausius ir blogiausius rezultatus fik-

suojančių fondų yra reikšmingai didesnis ap-

ribotos rizikos fondų sektoriuje, palyginus su

tradiciniais investiciniais fondais.

„Nišinių“ alternatyvių strategijų

perspektyvos

„Nišinės“ alternatyvios strategijos, pavyz-

džiui, investuojančios JAV antrinėje gyvybės

draudimo rinkoje, yra paremtos ne kapitalo

rinkų rizika: čia jokios įtakos nedaro nei geo-

politinės audros, nei tradicinių kapitalo rin-

kų kalneliai, nei bendrovių ar valstybių mo-

kumas, todėl tikimasi, jog tokios strategijos

2015 metais, ypač nenuspėjamų įvykių aki-

vaizdoje, bus svarbus nekoreliuotos grąžos

šaltinis. Kelerius praėjusius metus demons-

travusios patrauklią grąžą ir žemus svyravi-

mus, „nišinės“ strategijos ir toliau sulaukia

didėjančio investuotojų susidomėjimo bei

kapitalo įplaukų. Pavyzdžiui, JAV antrinės

gyvybės draudimo rinkos fondais pasitiki

tokie investuotojai kaip „Berkshire Hatha-

way“, „BlackRock“, „Fortress Investment

Group“, „Appolo Global Management“ bei

didieji tarptautiniai bankai. Šiai strategijai ir

toliau prognozuojama 17–22 proc. metinė

grąža, nepriklausomai nuo tradicinių rinkų

dinamikos. Kitoms „nišinėms“ strategijoms

taip pat prognozuojama dviženklė grąža,

tačiau dar svarbiau – žema koreliacija su

tradicinėmis rinkomis bei nedideli grąžos

svyravimai. Tad investuotojai, norintys mie-

goti ramiau, turėtų ryžtis susipažinti su pa-

žangiais netradiciniais sprendimais.

Vidutinės grąžos prognozė, proc. Vertinimas

JAV antrinės gyvybės draudimo rinka (angl. Life Settlements) 17–22 Teigiamas

Trumpalaikio kreditavimo strategijos (angl. Short term lending) 13–18 Teigiamas

Nekilnojamo turto vystymo strategijos (angl. Real estate related) 10–18 Teigiamas

Neribota prekyba akcijomis (angl. Equity long/short) 11–12 Teigiamas

Esminiais įvykiais paremtos strategijos (angl. Event driven) 10–11 Teigiamas

Neutralios rinkos strategijos (angl. Equity market neutral) 5–6 Teigiamas

Makroekonominiais veiksniais paremtos strategijos (angl. Global macro) 7–8 Neutralus/Teigiamas

Fiksuotų pajamų rinkų strategijos (angl. Credit) 7–8 Neutralus/Teigiamas

Algoritminė prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (angl. CTA) 5–6 Neutralus

Probleminių skolų restruktūrizavimu paremtos strategijos (angl. Distressed/Restructuring) 4–5 Neigiamas

Šaltinis: Deutsche Bank Asset & Wealth Management, MC Wealth Management

10 lentelė. Alternatyvių strategijų grąžos prognozės 2015 metais

30

1,5

1,4

1,3

1,2

1,1

1,0

1700

1550

1400

1250

1100

950

800

1,9

1,8

1,7

1,6

1,5

1,4

133

122

111

100

89

78

1,5

1,4

1,3

1,2

1,1

1,0

EUR/CHF

2010 2011 2012 2013 2014 2015

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2010 2011 2012 2013 2014 2015

2010 2011 2012 2013 2014 2015

EUR/USD

Auksas (USD/oz)

GBP/USD USD/JPY

1,20

1,13

1,07

1277

1198

1070

1,32

1,25

1,17

1,121,081,05

1,58

1,49

1,41

Aukso ir pagrindinių valiutų porų prognozės

Šaltinis: Dundee Capital Markets, Morgan Stanley, Saxo Bank, TD Securities, J. P. Morgan, Citi Research, HSBC Bank,

Commerzbank, UBS, Bank of Montreal, BMO, Barclays, Deutsche Bank, Natixis, Goldman Sachs

Šaltinis: UBS, Danske, Scotiabank, HSBC, Morgan Stanley, BofA Merrill Lynch, Deutsche Bank, J. P. Morgan, Citibank, Barclays

2010 2011 2012 2013 2014 2015


32

UAB „MC Wealth Management“

Jogailos g. 4, 01116 Vilnius

[email protected]

mcwealth.lt

Documents

Pasaulio ekonomikos - MC Wealth Management · augimas lėtėja. Taip, norint pasiekti sta-bilų ekonomikos augimą, šalis vykdo reikiamas struktūrines reformas, kurio-mis siekiama