patarimai, kur įsigyti ir kaip „saugiai“ vartoti ...old.ntakd.lt/files/informacine_medzega/1-NKD_medziaga/1-Informacija... · Jos su trik do de guo nies apy kai tą, o de guo

10

Lie tu vo je, kaip ir dau ge ly je pa sau lio ša lių, plin ta nau jos svai gi ni mui si skir tos, psi cho ak ty viu po vei kiu pa si žy min čios me džia gos. Jos ga li bū ti tiek au ga li nės kil mės, tiek sin te ti nės che mi nės me džia gos. Ne są ži nin gi pre kei viai, nu slėp da mi tik rą jį jų po vei kį svei ka tai, re kla muo ja šias me džia gas kaip nau jus ir le ga lius pro duk tus, skir tus svai gi ni mui si. Par da vė jai pa tik liam jau ni mui tie siog for muo ja nuo mo nę – „jei pro duk tais le ga liai pre kiau ja ma in ter ne tu, jie yra ne drau džia mi, va di na si, ir ne kenks min gi“.

Daž niau siai par da vė jai kvie čia įsi gy ti pro duk tų, ku rie pri sta to-mi ir re kla muo ja mi kaip bui ty je nau do ja mos prie mo nės, ar ba tos, bo ta ni kos ty ri mams skir ti mi ši niai, vo nios drus kos, nors tik ro ji šių pro duk tų pa skir tis – ap svai gi mo efek tas. Jų su dė ty je ga li bū ti me džia gų, su ke lian čių psi cho ak ty vų po vei kį ir rim tą grės mę žmo nių svei ka tai.

Pa ste bi ma, kad pa aug liai, no rė da mi nu si ra min ti ar pa ge rin-ti nuo tai ką, net ne pa gal vo ję, pa si skai tę in ter ne te, su klai din ti par da vė jų ar drau gų pa teik tos in for ma ci jos, įsi gy ja ir iš ban do to kias me džia gas.

Che mi nės me džia gos („bu zai“, „po pe riai“ ir pan.)

Che mi nių me džia gų rin ko je kas met at si ran da apie 1–2 tūkst. nau jų che mi nių me džia gų. Ska ti nant jas var to ti ne pa gal pa skir tį, ke lia ma rim ta grės mė žmo nių svei ka tai. Che mi nių me džia gų, dar va di na mų „bu zais“, „po pe riais“, „nio chais“, uos-ty mas yra ta pęs pa aug lys tės pro ble ma.

Tiek in ter ne te, tiek par duo tu vė se šios me džia gos ga li bū ti pri sta to mos ir par duo da mos kaip kam ba rių oro gai vik liai, de-zo do ran tai bei odi nių dir bi nių va lik liai (su pils ty ti į 10 ml, 15 ml ar 30 ml tal pos bu te liu kus). Tai la kio sios or ga ni nės me džia gos (amil nit ri tas, bu til nit ri tas, izop ro pil nit ri tas).

Spe cia lis tai pa brė žia, kad la kio sios or ga ni nės che mi nės me džia gos, var to ja mos ne pa gal pa skir tį, ga li tu rė ti tra giš kų pa da ri nių svei ka tai. Jų uos ty mas, kvė pa vi mas jų ga rais ga li su kel ti šir dies in fark tą, trau ku lius, krau jo iš si lie ji mą į sme ge-nis, in sul tą ar vė žį. At si ran da ap si nuo di ji mo simp to mai, tok-si nės me džia gos su trik do ke pe nų, inks tų funk ci jas. Įkve piant la kių jų me džia gų tie siai į plau čius, ga li su sto ti kvė pa vi mas. Į krau ją iš si ski ria daug ad re na li no ir ki tų stre so hor mo nų, to dėl ga li su sto ti šir dis. La kių jų me džia gų sa vy bė – ge rai tir pin ti rie ba lus. Sme ge ny se yra di de lis kie kis rie ba lų, to dėl šių me džia gų var to ji mas su trik do cen tri nę ner vų sis te mos veik lą. Ap svai gi mas nuo la kių jų me džia gų la bai pa vo jin gas svei ka tai. Jos su trik do de guo nies apy kai tą, o de guo nies trū ku mas ar do sme ge nis.

Klai din gai ma no ma, kad svai gi ni ma sis to kio mis me džia go mis ne su ke lia pri klau so my bės. Ap si nuo di ji mų in for ma ci jos ir kon tro-lės biu ro duo me ni mis, at si ran da psi cho lo gi nė pri klau so my bė, ir pa aug liai, ku rie nors kar tą gy ve ni me var to jo „po pe rius“, at ei ty je daž niau pra de da svai gin tis ki to mis nar ko ti nė mis me džia go mis, už si i ma ne tei sė ta veik la, pa di dė ja šių as me nų pro ti nių su ge-bė ji mų su tri ki mų ri zi ka.

De ja, jau ni mas lin kęs juos ban dy ti ir to liau var to ti, ne gal vo-da mas apie pa sek mes svei ka tai. Nar ko ti kų kon tro lės de par ta-men to prie LR Vy riau sy bės ini cia ty va LR svei ka tos ap sau gos mi nis te ri ja pa pil dė ir/ar pa kei tė ati tin ka mus tei sės ak tus. Taip

In for ma ci ja pe da go gams: jau ni mui pla ti na mos nau jos psi cho ak ty vio sios me džia gos

Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija

bu vo už draus tas ar ba ap ri bo tas tam tik rų me džia gų pa te ki-mas į rin ką. Sie kia ma ri bo ti ir ki tų nau jų me džia gų pla ti ni mą Lie tu vos rin ko je.

Žo lių mi ši niai („Spi ce“)

In ter ne te siū lo ma įsi gy ti ir įvai rių žo lių mi ši nių, ku rie pla ti na mi su pa kuo ti maž daug po 0,4–3 g. Šie mi ši niai ga li bū ti re kla muo ja mi kaip „rū ko mie ji mi ši niai“, „smil ka lai“, „ar-ba tos“, „is to ri nis pa vel das“, „bo ta ni kos ty ri mams“, „ne žmo nių var to ji mui“ skir tos pre kės. De ja, jų pa skir tis yra vi sai ki ta.

Ant žo lių mi ši nių pa kuo čių bū na nu ro dy ta, kad tai įvai rių 8–10 žo lių mi ši nys, į ku rio su dė tį įei na ke lios tra di ciš kai ži no mos žo-lės dėl pa na šaus į ka na pių su ke lia mo po vei kio. Ir iš tie sų šių mi ši nių po vei kis yra pa na šus į ka na pių su ke lia mą po vei kį ir ga li bū ti net gi stip res nis. Iš ty rus mi ši nius la bo ra to ri jo se, pa aiš kė jo, kad pro duk tų su dė ty je nė ra ant pa kuo tės įvar dy tų žo lių, jog tai ga na vie na ly tis au ga li nis mi ši nys, į ku rį pri dė ta (grei čiau siai už purkš ta) che mi nių me džia gų, jų ne nu ro dant ant pa kuo tės. Tai sin te ti nės me džia gos, va di na mos sin te ti niais ka na bi noi dais. Or ga niz me jos vei kia tuos pa čius re cep to rius kaip ir ka na pių veik lio ji me džia ga tet ra hid ro ka na bi no lis (THC), net gi ke lis kar-tus stip riau nei THC (tai gi ir jų po vei kis stip res nis nei THC).

Sin te ti niai ka na bi noi dai bu vo su kur ti moks li nių ty ri mų tiks-lams ir mė gin ti tai ky ti far ma ko lo gi jo je stip raus skaus mo mal-ši ni mui. Ta čiau vais tų, ku rių su dė ty je bū tų šių me džia gų, kol kas nė ra.

Tai nau jos me džia gos, to dėl jų po vei kis žmo gui nė ra vi siš kai iš tir tas. At si žvel giant į šių me džia gų su si jun gi mą su spe ci fi niais re cep to riais, pri klau so my bė nuo jų at si ran da ge ro kai grei čiau nei nuo THC. Be to, ma no ma, kad or ga niz me su si da ran tys ski-li mo pro duk tai pa si žy mi vė žio at si ra di mą ska ti nan čiu po vei kiu. Vo kie ti jo je, Ai ri jo je var to to jams pa si tai kė sun kių šir dies veik los su tri ki mų, są mo nės ne te ki mų. Be to, yra duo me nų, kad kai ku riuo se iš šių žo lių mi ši nių ga li bū ti ir sun kių jų me ta lų, ku rie taip pat la bai pa vo jin gi žmo gaus svei ka tai.

Bū ti na pri si min ti, kad mi nė tų žo lių mi ši nių var to ji mas su ke lia šiuos svei ka tos su tri ki mus:

stai gius krau jos pū džio ir pul so su tri ki mus; krau jo iš si lie ji mą į sme ge nis; il ga lai kius at min ties su tri ki mus; kvė pa vi mo, šir dies veik los su tri ki mus; ke pe nų ir inks tų veik los su tri ki mus.

Jei gu pro duk tas yra au ga li nės kil mės, dar ne reiš kia, kad jis sau gus. Dau ge lio au ga lų, ypač anks čiau ne var to tų me di ci no-je, po vei kis žmo gaus or ga niz mui nė ra ži no mas. Dar di des nė ri zi ka svei ka tai, kai var to ja mi įvai rių au ga lų mi ši niai, nes sun ku nu ma ty ti ga li mą skir tin gų au ga lų veik lių jų me džia gų tar pu sa vio są vei ką ir jų po vei kį žmo gaus or ga niz mui. Be to, var to jant au-

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

it ok raN n s ir psi ip or tohc n s me džia-gos (j iš ,)as uag me džia g var sam ij ot

ot at nem ir ep ske( riai, nar am ok nai), ne-tei s em sim oiš us iam skiev it -og aiždmis (tei s s pa id iež mai, nu ,)iam it lak is

n is iet s, n ifiz s ir so n il aic s pa m kes s b ym ok as ta( , svei ka tos ža ij ol mas, so-

il aic nis dis rof mok tas) – tai daž iais uain id rig mos ir var aj ot mos s vo kos šiuo- ik ial n je vi em ous n je, kai sie am aik

b ipa nid ti pa g nij ov vi em ous nei reiš-n ik – nar j in am ok ir j s naj og yl ius

.suin skievin ic am rof nI šal in it gau sa, j pa tei-

ki mo b ap il ag som rof ri iad d ti ,it nit rev sarp us ti ir pa smerk ti to k reiš ki n , ta iau

yt slav b pri va lo vi em ous n je su it rukto kias ben dro el ge sio tai syk les, ku rios b t ir gai r mis, ir nu yd or mais, ir re ko-

oj ic ad nem mis, kaip su niž am ti ir it kievat si ra du sias nar ko ma ni jos pa sek mes,

il ek smoj it srik žu – ais uail a edi .Šis tei s s ak t rin ki nys ir ben dra

jo ana z il (ci aj out iet ok iaV im si kon- ic nev us ,iain spiarts soj si j su tei s s

ak tais) pa leng vins so in il aic pe da go-g ir dar j ot oub švie t k šij m od gu- j

l kiev iv tnaik eis , šis up as kai ana it ouz il in am ok ran jos pre ic nev jos ir nar k it ok

l ort nok .sum is ualk s

,aj ic nev erp soj in am ok raN ųin it ok ran ieb ar ūiž eirp sot ak ievs

ėl ort nok ųg aižd em ųin ip or tohc isp riom in uaj ri ųk iav prat

)ut kep sa uin is iet(

34

Nar ko ti kų kon tro lės de par ta men tas prie Lie tu vos Res pub-li kos Vy riau sy bės daug dė me sio ski ria nar ko ma ni jos pre ven-ci jos švie čia mo sios in for ma ci nės bei me to di nės me džia gos ren gi mui ir pla ti ni mui. De par ta men to in ter ne to sve tai nės www.nkd.lt rub ri ko je „In for ma ci nė me džia ga“ pri sta to mi vi si iš leis ti lei di niai, ku riuos PDF for ma tu ga li iš si sau go ti kiek vie nas sve tai nės lan ky to jas. Kar tu pa tei kia ma ki ta me-to di nė me džia ga: fil mai, kli pai, spe cia lis tų skai ty tų pra ne-ši mų skaid rės, Na cio na li nio pri klau so my bių nuo nar ko ti kų ins ti tu to (angl. Na tio nal Ins ti tu te on Drug Abu se – NI DA) in for ma ci nė me džia ga.

Vai kų gy ve ni mo įgū džių ug dy masLei di nys skir tas pe da go gams, psi-

cho lo gams, so cia li niams dar buo to-jams ir ki tiems su vai kais dir ban tiems spe cia lis tams. Kny gos lie tu viš kas va rian tas pa reng tas pa gal Di džio sios Bri ta ni jos spe cia lis to Ri čar do Ive so va do vą „Gy ve ni mo įgū džių ug dy-mas mo kyk lo se“. Lei di nys „Vai kų gy ve ni mo įgū džių ug dy mas“ skir tas psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mo pre ven ci jos įgy ven di ni mui ug dy mo įstai go se. Me to di nė se re ko men da-

ci jo se pa tei kia ma spe cia lis to dar bo su vai kais, ug dant jų gy-ve ni mo įgū džius, spe ci fi ka ir kon kre tūs pra ty bų pa gal at ski ras te mas ap ra šy mai. Prie duo se ga li ma ras ti da li ja mo sios pra ti mų me džia gos, in for ma ci jos apie psi cho ak ty vi ą sias me džia gas, jų ža lą, ne igia mus pa da ri nius ir ki tos spe cia lis tams nau din gos in for ma ci jos.

Kar tu su vai kuŠis in for ma ci nis lei di nys apie psi-

cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mo pre ven ci ją yra skir tas tė vams. Ja me su pa žin di na ma su psi cho ak ty vio sio-mis me džia go mis, pa tei kia mi ver tin gi pa ta ri mai, kaip su vai kais kal bė tis apie šias me džia gas, jų po vei kį, ža lą ir var to ji mo pa sek mes. Kny ge lė je yra skil tis, ku rio je tė vai ga li su ži no ti, ko kie vai ko el ge sio po žy miai ro do, kad jis ga li tu rė ti pro ble mų, su si ju sių su psi-cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mu. Čia

nu ro do mi gy dy mo ir psi cho lo gi nes bei so cia li nes re a bi li ta ci jos pa slau gas vai kams tei kian čių įstai gų ad re sai ir ki ti kon tak tai. Kny ge lės pa bai go je pa tei kia mos už duo tys, ku rias tė vai ga li at lik ti kar tu su sa vo vai kais.

Psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mo pa pli ti mas Lie tu vo je 2004 ir 2008 me taisLei di ny je pri sta to mas 2008 m.

at lik tas rep re zen ta ty vus ša lies gy-ven to jų ty ri mas apie nar ko ti kų, al ko ho lio ir ta ba ko var to ji mo pa pli-ti mą Lie tu vo je. Ly gi nant 2004 m. ir 2008 m. ty ri mų duo me nis, pa tei-kia mos psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mo ten den ci jos mū sų ša ly je ir

Apie psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mo pre ven ci ją – in ter ne to sve tai nė se ir lei di niuo se

Knygos, knygelės

gy ven to jų po žiū ris į šių me džia gų var to ji mą.Ty ri mas at lik tas, va do vau jan tis Eu ro pos nar ko ti kų ir nar ko-

ma ni jos ste bė se nos cen tro (ENNSC) re ko men da ci jo mis.

As me nų, pri klau so mų nuo nar ko ti nių ir psi chot ro pi nių me džia gų var to ji mo, rein teg ra ci ja į vi suo me nę ir į dar bo rin ką: so cia li nės at skir ties pro ble mų spren di mas.Su sig rą žink gy ve ni mą!Lei di ny je pa tei kia ma in for ma ci-

ja ir re ko men da ci jos spe cia lis tams (psi cho lo gams, so cia li niams dar buo-to jams ir pan.), kaip dirb ti su as me-ni mis, pri klau so mais nuo nar ko ti nių

me džia gų var to ji mo. Tam, kad bū tų leng viau su pras ti ir pri tai ky ti in di vi du a lių už si ė mi mų ir dar bo su gru pe ap ra šy mus, me to di-ko je kar tu pa tei kia ma te ori nė me džia ga už si ė mi mų va do vui bei nu ro do mi pa pil do mi li te ra tū ros šal ti niai. Lei di nys pa de da ska tin ti pri klau so mų nuo nar ko ti kų var to ji mo as me nų mo ty va ci ją da ly-vau ti re a bi li ta ci jos pro gra mo se, stip rin ti jų sie kį gy ven ti blai viai ir in teg ruo tis į vi suo me nę bei švie ti mo ar dar bo rin ką.

Vai ko, tė vų, pe da go gų tei sės, pa rei gos ir at sa ko my bėLei di nys su pa žin di na su ak tu a liau-

siais vai ko, pe da go go ir tė vų (glo bė jų, rū pin to jų) tei sių, pa rei gų, at sa ko my-bės tei sės ak tais, pa de dan čiais įtvir-tin ti ži nias apie vai ko tei ses, for muo ti stip res nes so cia li nes bei do ro vi nes ver ty bes.

Kaip ver tin ti pre ven ci jos efek ty vu mą?Psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji-

mo pre ven ci jos prie mo nių ver ti ni mo me to di nės re ko men da ci jos su tei kia ži nių apie pre ven ci nių prie mo nių efek ty vu mo ver ti ni mą, nu ro do bū dus, kaip su ras ti veiks min gus spren di-mus. Lei di nys pa de da at sa ky ti į klau si mus, kas ga li bū ti įtrauk tas į pro jek tų ver ti ni mą, ko dėl, pla nuo jant pro jek tą, svar bu nu ma ty ti tiks lus ir už da vi nius, ko kius ver ti ni mo in stru men tus nau do ti, kaip pri sta ty ti pro jek to re zul ta tus ir pan.

Pra mo gos be nar ko ti kųMe to di nės re ko men da ci jos „Pra-

mo gos be nar ko ti kų“ – tai prak tiš kų pa ta ri mų, kaip spręs ti nar ko ti kų pro-ble mą ir jau ni mo pa si links mi ni mo vie to se įgy ven din ti pre ven ci nes prie-mo nes, rin ki nys. Šis lei di nys skir tas nak ti nių klu bų sa vi nin kams, ad mi-nist ra ci jai, ap sau gos dar buo to jams, jau ni mo pa si links mi ni mo va ka rė lių

or ga ni za to riams ir ki tiems spe cia lis tams, dir ban tiems nar ko ti kų kon tro lės ir nar ko ma ni jos pre ven ci jos sri ty se.

35

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2010 m. Nr. 5 (294)

Gat vės dar buo to jų, dir ban čių suri zi kos gru pės as me ni mis, var to jan čiais nar ko ti nes ir psi chot ro pi nes me džia gas, ren gi mo me to di nės re ko men da ci josMe to di nės re ko men da ci jos skir tos

gat vės dar buo to jams (so cia li niams dar buo to jams, jų pa dė jė jams, slau-gy to jams ir pan.), dir ban tiems su ri zi kos gru pės as me ni mis, var to jan-čiais nar ko ti nes ir (ar) psi chot ro pi-nes me džia gas (švirkš čia muo sius nar ko ti kus).

Lei di nio tiks las – pa dė ti or ga ni zuo ti gat vės dar buo to jų dar bą ir už tik rin ti ko ky biš kes nių pa slau gų tei ki mą nar ko ti nių me džia-gų var to to jams. Re ko men da ci jo se pa tei kia mi te ori nių ži nių pa grin dai, kon kre tūs dar bo me to dai ir dar bo or ga ni za vi mo ypa tu mai, pa de dan tys gat vės dar buo to jams teik ti ko ky biš kes-nes pa slau gas.

Pir mi nės nar ko ma ni jos pre ven ci jos ben druo me nė je vyk dy masRe mian tis ge riau sia už sie nio ša-

lių prak ti ka ir pa tir ti mi, lei di ny je pa-tei kia ma nau jau sia in for ma ci ja bei prak ti niai pa ta ri mai, kaip sėk min gai ir efek ty viai įgy ven din ti pir mi nę nar-ko ti kų var to ji mo pre ven ci ją ben druo-me nė je.

Me ti niai pra ne ši maiNar ko ti kų kon tro lės de par ta men-

tas prie Lie tu vos Res pub li kos Vy riau-sy bės kas met iš lei džia po me ti nį pra-ne ši mą, ku ria me ap žvel gia vyk do mą nar ko ti kų kon tro lės ir nar ko ma ni jos pre ven ci jos po li ti ką, jos įgy ven di ni mo ei gą ir iš sa miai pri sta to nar ko ma ni jos si tu a ci ją Lie tu vo je.

IN TER NE TO SVE TAI NĖS

www.nkd.lt/vi suo me ne – vi suo me nei skir ta in ter ne to sve-tai nė, ku rios rub ri ko se ga li ma ras ti daug ver tin gos in for ma ci jos tė vams, pe da go gams ir ži niask lai dai. Čia už su kę lan ky to jai tu ri ga li my bę pa si tik rin ti sa vo nar ko ti kų pre ven ci jos ži nias, su ži no ti apie ne igia mą jų po vei kį bei at lik ti tes tus. Spe cia lio je rub ri ko je „Spe cia lis to klausk drą siai“ lan ky to jai ga li kon sul tuo tis su nar ko ti kų pre ven ci jos, gy dy mo, re a bi li ta ci jos ir tei sės sri čių spe-cia lis tais, už duo ti klau si mų ir ras ti at sa ky mų nar ko ti kų te ma.

www.be nar ko ti ku.lt – tai Nar-ko ti kų kon tro lės de par ta men to prie Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės įgy ven di na mo pre ven ci nio pro jek to „Pra mo gos be nar ko ti kų“ in ter ne-

to sve tai nė, skir ta jau ni mui. Jo je ne mo ra li zuo jant pa tei kia mi fak-tai apie nar ko ti kus, nau din gi kon tak tai ieš kan tie siems pa gal bos ir ki ta in for ma ci ja. Sve tai nė je ga li ma ras ti ži nių apie klu bi nės kul tū ros iš ta kas, jos są sa jas su nar ko ti kais ir apie pa si kei tu sį šiuo lai ki nio nar ko ti kų var to to jo įvaiz dį. Rub ri ka „Jei su si rū pi nai“ nau din ga jau ni mui, no rin čiam pa dė ti jau nar ko ti kus var to jan-čiam sa vo drau gui ar drau gei. Ši sve tai nė yra vie na iš jau ni mui skir tos in for ma ci nės pre ven ci nės kam pa ni jos „Pa miršk“, ku rią Nar ko ti kų kon tro lės de par ta men tas prie Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės vyk do nuo 2006 m., su de da mų jų da lių.

Pre ven ci nis �l mas „Ta vo pa si rin ki mas“Lat vi jos vi suo me nės svei ka tos cen tro

su kur tas ir mū sų ša lies gy ven to jams adap-tuo tas pre ven ci nis fil mas „Ta vo pa si rin ki mas“ skir tas spe cia lis tams, dir ban tiems psi cho ak-ty vių jų me džia gų pre ven ci jos sri ty je, 10–12 kla sių mo ki niams ir tė vams.

Fil mas yra iš skir ti nis, nes žiū ro vai pa tys ga li pa si rink ti siu že to li ni ją, dis ku tuo ti ir reikš ti sa vo nuo mo nę.

Dau giau in for ma ci jos ir ki tus lei di nius ra si te Nar ko ti kųkon tro lės de par ta men to prie LR Vy riau sy bės in ter ne to sve tai nės www.nkd.lt rub ri ko je „In for ma ci nė me džia ga“.

Nar ko ti kų kon tro lės de par ta men to prie LR Vy riau sy bės inf.

Pra ėju siais me tais Rum šiš kių lop še lio-dar že lio pe da go gės As ta Ve vers ky tė, In ga Sa do nie nė, Al ma Skir gai lie nė, El-vy ra Mu raš ko vie nė, Ge ma Ja si lio nie nė pa ren gė ir iš lei do spal vi ni mo kny ge lę, ku rio je yra dvy li ka iki mo kyk li nio am žiaus vai kams skir tų spal vi ni mo pus la pių.

Lei di nys iš si ski ria iš ki tų spal vi ni mo kny ge lių, nes vai kams su tei kia ma ga li my bė ne „ak lai“ už spal vin ti pa skir tą plo tą, bet pa tiems su kur ti uni ka lų pie ši nį. Pa gir ti-na, kad lop še lio-dar že lio auk lė to jos iki mo kyk-li nio am žiaus vai kų me ni nį ug dy mą pra de da nuo pa grin di nių me ni nių iš raiš kos prie mo nių nau do ji mo – taš ko, li ni jos, dė mės, spal vos, rit mo ir pan.

Lei di nio au to res kon sul ta vo dai li nin kė Jū-ra tė Ma čiū tė.

Me to di kos pa grin das – ge o met ri nio ir au ga-li nio or na men to kū ri mas. Spal vi ni mo pie ši niai nė ra šab lo niš ki, nu pieš ti lais vo mis, plas tiš ko-mis li ni jo mis ir dė mė mis. Vi sus pie ši nius sie ja pa sa kos per so na žas Kau ku tis, ku rio ke lio nę

Kau ku čio ke lio nė pas Lau ma kę

pas drau gę Lau ma kę iliust ruo ja siu že ti niai pie-ši niai.

Vi di nia me vir še lio pus-la py je pa teik ti ori gi na lūs, emo cin gi vai kų nu spal-vin ti pie ši nė liai.

Ren kan tis kny ge les ma žie-siems, ne rei kė tų pa mirš ti, kad spal vi ni mas – vie nas iš mėgs ta-miau sių vai kų už si ė mi mų.

Jo li ta MOR KŪ NAI TĖKai šia do rių A. Bra zaus ko vid. m-klos

dai lės mo ky to ja eks per tė

Knygos, knygelės



















25


Rizikos veiksniai Apsauginiai veiksniaiIndivido biologinės savybės bei genetika

Psichikos ir elgesio sutrikimai (hiperaktyvumas, dėmesio stoka) Silpni socialiniai įgūdžiai Tam tikros asmenybės savybės (žemas savęs vertinimas, valios, atsakomybės stoka, avantiūrizmas)

Gebėjimas įveikti neigiamą psichinę būseną (susijaudinimą, nerimą, baimę) Stiprūs socialiniai įgūdžiai Tam tikros asmenybės savybės (aukšta savivertė, stiprus atsakomybės jausmas, pasitikėjimas savo jėgomis, stipri valia)

Šeimos aplinkaSilpni vaikų ir tėvų emociniai ryšiai Kon�iktai šeimoje, tėvų skyrybos Netinkama vaikų priežiūra ir auklėjimas Palankus tėvų požiūris į vartojimą (tėvai patys vartoja psichoaktyviąsias medžiagas)

Stiprūs vaikų ir tėvų emociniai ryšiai Gebėjimas tinkamai spręsti problemas ir kon�iktus Tinkama vaikų priežiūra ir auklėjimas Neigiamo vaikų požiūrio į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą formavimas Sveiko gyvenimo būdo skatinimas šeimoje

Mokyklos aplinkaBlogi santykiai su mokytojais Silpna mokymosi motyvacija Pamokų praleidinėjimas, iškritimas iš mokyklos Neaktyvi veikla mokykloje

Geri santykiai su mokytojais Stipri mokymosi motyvacija Aktyvumas mokyklos gyvenime

Bendraamžių aplinkaPalankios nuostatos į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Ankstyvas rūkymas ir alkoholio vartojimas Spaudimas pabandyti ir vartoti psichoaktyviąsias medžiagas Aštrių pojūčių ieškojimas

Neigiamas požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Turiningas laisvalaikio leidimas Draugų, turinčių neigiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, pasirinkimas

Bendruomenės aplinkaPsichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas Netinkamai parengtos televizijos ir radijo laidos, kuriose lengvabūdiškai pasisakoma apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimąViešojoje erdvėje skleidžiama iškreipta, tendencinga informacija, patarimai, kur įsigyti ir kaip „saugiai“ vartoti narkotikusAlkoholio ir tabako reklama

Ribotas psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas Skatinimas turiningai praleisti laisvalaikį ir švęsti be alkoholio Bendruomenės sveiko gyvenimo būdo pavyzdys Televizijos ir radijo laidos, siekiančios teigiamai paveikti paauglius ir jaunimą

Rizikos ir apsauginiai veiksniai

sumažinti rizikos veiksnius pradėti jas vartoti. Tačiau, jei tėvai ar vyresnieji šeimos nariai rūko, vartoja alkoholį ar narkotikus, padidėja rizika, kad vaikas taip pat gali pradėti vartoti psicho-aktyviąsias medžiagas.

Be jokios abejonės, silpni socialiniai įgūdžiai ir mokymosi nesėkmės, bendraamžių įtaka vaikui gali tapti rizikos veiksniais, skatinančiais vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Yra nemažai vaikų, kuriuos veikia vienokie ar kitokie rizikos veiksniai, skatinantys vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, bet jie taip ir nepradeda jų vartoti.

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS

Už vaiko ugdymo procesą atsakinga mokykla ir tėvai. Siekiant mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos veiksnius bei stiprinant apsauginius veiksnius, svarbu, kad vaikų užimtu-mas būtų tinkamai ir tikslingai organizuojamas bei derinamas su gyvenimo įgūdžių, sveikos gyvensenos ugdymu, vertybių formavimu. Taip vaikai tinkamai parengiami suaugusiųjų gyve-nimui, mokomi prisitaikyti kintančioje visuomenėje, ugdomas jų kritinis mąstymas, savęs pažinimas, supažindinama, kaip įveikti stresą, priimti teisingus sprendimus, atsispirti bendraamžių spaudimui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Labai svarbu, kad vaikams, turintiems psichologinių, elgesio problemų, būtų teikiamos kvalifikuotų specialistų paslaugos.Viena iš veiksmingiausių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

prevencijos priemonių – vaikų ir paauglių gyvenimo įgūdžių ugdymas, kurio rezultatas yra įgyti gebėjimai sėkmingai pri-sitaikyti kintančioje visuomenėje, bendraamžių ir suaugusiųjų aplinkoje, pozityviai elgtis, veiksmingai susidoroti su kasdienio gyvenimo problemomis. Visi šie įgūdžiai padeda išlaikyti gerą vaikų psichinę sveikatą bei pasitikėjimą savo jėgomis.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras gyve-nimo įgūdžius apibūdina taip: „Gyvenimo įgūdžių ugdymas padeda asmenims pozityviai elgtis kasdieniame gyvenime,

didina asmeninę kompetenciją, ugdo sveiką vaikų ir paauglių gyvenimo būdą“.Vaikų ir paauglių gyvenimo įgūdžių ugdymas pamažu užima

svarbią vietą ir Lietuvos ugdymo įstaigose. Parengta daug metodinės medžiagos („Zipio draugai“, „Mokykla be narkotikų“, „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“, „Antras žingsnis“, Lions Quest programa „Paauglystės kryžkelės“, programos „Tiltai“, „Įveikime kartu“), skirtos gyvenimo ir socialinių įgūdžių ugdymui. Ji prieinama visoms ugdymo įstaigoms.Narkotikų kontrolės departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bendra-darbiaudamas su Europos Tarybos Pompidou grupe, 2007 m. pradėjo vykdyti projektą, skirtą gyvenimo įgūdžių ugdymui. Šiuo tikslu buvo organizuoti ugdymo įstaigų specialistams skirti 5-ių dienų mokymai pagal Didžiosios Britanijos autoriaus Ričardo Iveso vadovo „Gyvenimo įgūdžių ugdymas mokyklose“ pa-rengtą metodinės medžiagos projektą „Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas“.Siekiant metodinę medžiagą pritaikyti

Lietuvai, ugdymo įstaigų specialistai nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. vienerius mokslo metus ją taikė savo ugdymo įstaigose.Adaptuota ir Lietuvai pritaikyta metodinė medžiaga „Vaikų

gyvenimo įgūdžių ugdymas“ buvo išleista 2009 m.Pagal šią metodinę medžiagą Narkotikų kontrolės departa-

mentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės šiais metais numato organizuoti ugdymo įstaigų psichologams, socialiniams pedagogams ir kitiems specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais, skirtus mokymus. Pirmasis mokymų etapas jau vyko birželį – buvo organizuoti 4 mokymai Vilniuje, Panevėžyje, Trakuose ir Kaune. Numatoma, kad antrasis mokymų etapas prasidės rugsėjį.

Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės inf.

25




























12


Teig da ma, kad mo kyk los – tai to kios ben druo me nės, ku rios ga lė tų ir tu rė tų bū ti as mens oru mo ir skir tin gu mo, to le ran ci-jos ir ly gių ga li my bių pa gar bos pa vyz dys, Eu ro pos Ta ry bos 1985 m. ge gu žės 14 d. re ko men da ci ja1 Nr. R (85) 7 siū lo iš ug-dy ti so cia li nius įgū džius spręs ti kon flik tus ne smur ti niu bū du. Ši nuo sta ta la bai ak tu a li Lie tu vos mo kyk loms. Ne vel tui 2010 m. ko vo 22 d. me mo ran du me „Vai kys tė be pa ty čių“2 tei gia ma, kad jį pa si ra šan tie ji sie kia keis ti vi suo me nės kul tū ri nes ir ver-ty bi nes nuo sta tas – ne to le ruo ti smur ti nio kon flik ti nių si tu a ci jų spren di mo.

Tai gi iš šių nuo sta tų ky la pa rei ga iš mo ky ti kiek vie ną bręs tan tį žmo gų ci vi li zuo tai spręs ti iš ky lan čius gin čus ir kon flik ti nes si-tu a ci jas, ver tin ti sa vo ir ki tų po el gius. Gin čų spren di mo bū das mo kyk lo je – ge ras jos pa si šven ti mo tei sin gu mui, ly gy bei ir tai kai pa tik ri ni mas. Di de lė je ben druo me nė je ne iš ven gia mai ky la as me ni nių gin čų ar net kon flik tų tarp moks lei vių, dar buo-to jų, tarp dar buo to jų bei moks lei vių, dar buo to jų bei tė vų ir t. t. Kiek vie no je ben druo me nė je taip pat ga li įvyk ti rim tų su si dū ri-mų, muš ty nių ar net nu si kal ti mų (to liau vi si jie api ben drin tai va di na mi gin čais).

Dau gu ma mo kyk lų tu ri nu si sto vė ju sias for ma li zuo tas ar ne-for ma lias to kių pro ble mų spren di mo sis te mas. No ri si pa teik ti tam tik rus sam pro ta vi mus, ku rie iš da lies pa rem ti Kar ter to no ben dro jo la vi ni mo mo kyk los Oks ford šy re3 (Di džio ji Bri ta ni ja) pa tir ti mi.

PA GRIN DI NĖS NUO STA TOS, SPREN DŽIANT GIN ČUS

Svar biau sia, kad gin čai ne bū tų trak tuo ja mi tik kaip pa grin di-nio mo kyk los dar bo trik dy mai, su ku riais rei kia grei tai su si do ro ti ir kuo grei čiau juos „pa lai do ti“, ne svar bu, ko kiu bū du. Iš tik rų jų gin čai yra prie mo nė, lei džian ti mo kyk lai pa tvir tin ti sa vo ver-ty bi nes nuo sta tas ir veiks min gai puo se lė ti mo ra li nį to bu lė ji mą. Apie tei sin gu mą, oru mą, ly gy bę ir tai ką moks lei viai su ži no iš to, ką pa tys iš gy ve na, o ne iš sve ti mų lū pų. „Da ryk, kaip aš da rau ir kaip sa kau“ yra to lia re giš ko va do vo šū kis, o „Ne da ryk, kaip aš da rau, o da ryk, kaip sa kau“ – ban kru ta vęs prin ci pas.

Ne ga li bū ti sa vai me su pran ta ma, kad bet ku ris su au gęs žmo-gus ge ba ge riau iš spręs ti gin čą ne gu pats moks lei vis. Kaip tik dėl to mo kyk la tu ri su kur ti sa vą gin čų spren di mo „reg la men-

Gin čų spren di mas – tei si nio švie ti mo ga li my bė

1 Re com men da tion No. R (85) 7 of the Com mit tee of Mi nis ters to Mem ber Sta tes on Te aching and Le ar ning about Hu man Rights in scho ols (Adop ted by the Com mit tee of Mi nis ters on 14 May 1985 at the 385th me e ting of the Mi nis ters’ De pu ties). In ter ne ti nė pri ei ga–<https://wcd.coe.int/com.in stra net.In stra Ser vlet?com mand=com.in stra net.CmdBlob Get&In stra ne tI ma ge=605110&Sec Mo de=1&Do cId=686454&Usa-ge=2>, žiū rė ta 2010-04-14.

2 Me mo ran du mas „Vai kys tė be pa ty čių“. In ter ne ti nė pri ei ga – <http://www.smm.lt/me mo ran du mas/>, žiū rė ta 2010-04-14.3 Žmo gaus tei sės pa grin di nė je mo kyk lo je. Dže re mis Ka nin ge mas (Je re my Cun ning ham). In ter ne ti nė pri ei ga –<http://www.etib.lt/si te_fi-

les/Svie ti mas%20apie%20zm.tei ses/2%20da lies%206%20sky rius.DOC>, žiū rė ta 2010-04-14.

tuo tą pro ce są“, ku ris ska tin tų tvir tai lai ky tis žmo gaus tei sių prin ci pų ir, juos nuo lat tai kant, ro dy tų tei sin gu mo, ly gy bės ir tai kos už tik ri ni mo pa vyz dį.

Jei mo kyk lo je vy rau ja nuo sta ta, kad lai kas yra svar bes nis veiks nys ne gu tei sin gu mas, to kiu at ve ju ne tei sin go spren di mo ga li my bė yra la bai di de lė. Kla si ki nis mo kyk los spren di mas – baus ti už ne žy mius nu si žen gi mus vi sus, pa si tai kiu sius po ran-ka – grin džia mas įsi ti ki ni mu, kad „jei jie to ir ne pa da rė, tai vis tiek no rė jo pa da ry ti“. Ki ti kla si ki niai mo kyk los prin ci pai yra šie: „Nė vie nas vai kas ne sa ko tie sos“; „Vie nas su au gu sio jo žo dis ver tas dvie jų vai ko žo džių“; „Ge riau nu baus ti de šimt ne kal tų, ne gu pa leis ti vie ną kal tą“.

To kios kul tū ros mo kyk lo je (dar va di na mo je „ap gul tą ja“ mo-kyk la) „už brau kia mos“ vi sos nor ma lios pro ce dū ros, nes svar-biau sia – iš lai ky ti val džią. Kaip ir po li ti nė je sis te mo je, per ėji mas nuo „ap gul to sios“ mo kyk los prie „žmo gaus tei sių“ mo kyk los tu ri bū ti nuo sek lus ir pa grįs tas pa ti ki mais prin ci pais.

Vie to je mo de lio „po el gis – ty ri mas – baus mė“ Kar ter to no mo kyk lo je die gia mas mo de lis „po el gis – ty ri mas (ko mu ni-ka ci ja) – spren di mas (ko mu ni ka ci ja) – nuo bau da/ža los at ly gi ni mas (ko mu ni ka ci ja)“. Šis mo de lis at ro do su dė tin-ges nis, nes yra pri tai ky tas įvai riems gin čams, ne su ta ri mams ir nu si žen gi mams. Pa grin di niai nau jo jo mo de lio prin ci pai yra šie: „Kiek vie nas yra ne kal tas, kol jo kal tė ne įro dy ta“; „Skir ki me fak tus ir spė lio ji mus“.

Tai kant nau ją mo de lį, vi sų pir ma rei kia kruopš čiai su rink ti fak tus. Gin čuo se tarp as me nų nau din ga fik suo ti pa grin di nius tei gi nius, kad bū tų ga li ma iš ryš kin ti svar biau sius ne su ta ri mų punk tus. Jei rim tą nu si skun di mą moks lei viu pa tei kia mo ky to jas, ger biant jo pro fe si nę at sa ko my bę, jis iš klau so mas pir miau sia. Moks lei viams su da ro ma ga li my bė pa aiš kin ti sa vo po el gį ir jo mo ty vus. Ga li ma pa pra šy ti nu ro dy ti, moks lei vių nuo mo ne, są-ži nin gą liu di nin ką, bet ne ar ti mą drau gą.

Gin čo spren di mo ar bit ru (pir mi nin kau jan čiuo ju) tu rė tų bū ti vy res nis (am žiu mi ar už ima mo mis pa rei go mis) dar buo to jas ar ba toks as muo, ku riuo abi pu sės pa si ti ki ar net su si ta ria dėl kan di da tū ros. Ar bit ras, su teik da mas kiek vie nai pu sei ga li my-bę nuo sek liai iš dės ty ti rei ka lą, kad ir kaip bū tų ne leng va, tu ri iš lik ti neut ra lus.

Nag ri nė jant moks lei vių muš ty nių ar ki to kio kon flik to prie žas-

gy ve ni mo da lis. Ne ap gal vo ti tei gi niai, kad „be veik vi si moks-lei viai jau yra pa ban dę nar ko ti kų“, „di de liuo se mies tuo se svai gi na si vi si“ ir pan., ska ti na ir tuos, ku rie dar ne ban dė, ne at si lik ti „nuo ma dos“ ir „tap ti šiuo lai ki niu“.Ne mi nė ki te tiks lių nar ko ti kų kai nų ar ne le ga lios pre ky bos jais ne ša mo pel no.Pa tei ki te kuo dau giau in for ma ci jos, kur ieš ko ti psi cho lo gi nės ir so cia li nės pa gal bos.At si sa ky ki te vi suo me nę klai di nan čių mi tų apie nar ko ti kus ir jų ke lia mas pro ble mas (pla čiau – in ter ne to sve tai nės www.nkd.lt/vi suo me ne rub ri ko je „Su au gu sių jų mi tai apie nar ko ti kus“).

Dau giau in for ma ci jos – Nar ko ti kų kon tro lės de par ta men toprie LR Vy riau sy bės in ter ne to sve tai nė se www.nkd.lt ir www.nkd.lt/vi suo me ne.

Kon sul ta ci jos in ter ne tu – Nar ko ti kų kon tro lės de par ta men-tas prie LR Vy riau sy bės vi suo me nei su tei kia ga li my bę nar ko ti kų var to ji mo te ma kon sul tuo tis su ge riau siais pre ven ci jos, gy dy mo, re a bi li ta ci jos ir tei sės sri čių spe cia lis tais. Be si do min tie ji, už su kę į in ter ne to sve tai nę www.nkd.lt/vi suo me ne, ga li už duo ti klau-si mų rub ri ko je „Spe cia lis to klausk drą siai“.


34











Knygos, knygelės













34











Knygos, knygelės































65

Šv. Stepono g. 27, LT-01312 VilniusTelefonai (8 5) 266 80 60

Faksas (8 5) 266 80 95 Elektroninis paštas [email protected]

11


nu sta ty ta, kad su dė ty je esan ti psi cho ak ty vio ji me džia ga daž nai yra me fed ro nas. Taip pat ga li mos me fed ro no tab le tės, kap su-lės ar ba skys tis. Šios tab le tės daž nai par da vi nė ja mos kaip „Eks ta zi“ tab le tės.

Var to jant va di na mą sias „vo nios drus kas“ (kaip ir ki tas psi cho ak ty vi ą sias me džia gas), at si ran da pri klau so my bė nuo jų.

Šią me džia gą var to jan tis žmo gus pra ran da at min tį, pra de-da jaus ti mėš lun gį, jam pa di dė ja krau jo spau di mas, su trin ka šir dies rit mas, daž nai pa si reiš kia ne ri mas, ne mi ga, su ma žė ja kū no tem pe ra tū ra ir pan. Daž nai pa si reiš kia gal vos skaus mas ir svai gi mas, krū ti nės skaus mas, šir dies vir pė ji mas (la bai pa daž nė ju si šir dies veik la), du su lys, py ki ni mas, vė mi mas, pa di dė ju si kū no tem pe ra tū ra ir su stip rė jęs pra kai ta vi mas, trau ku liai, šą la ran kų ir ko jų pirš tai, jie ga li pa si da ry ti ne jaut rūs (nu tirp ti). Bū din gi psi chi kos po ky čiai: ne su ge bė ji mas su kaup ti dė me sio, kon cen truo ti žvilgs nio, nuo tai kos po ky čiai, su tri ku si at min tis, su tri ku si są mo nė, ha liu ci na ci jos, cha o tiš kas el ge-sys, ne ri mas, il giau var to jant at si ran da ir ne mi ga.

Nu sta ty tos ke lios mir tys, su si ju sios su me fed ro no var to ji-mu.

NE TAP KI ME NAR KO TI KŲ RE KLA MUO TO JAIS

Nau jų psi cho ak ty vių jų me džia gų tie ki mas į rin ką ro do, kad ne vi sa da che mi jos ir far ma ci jos pra mo nės lai mė ji mai tiks lin gai pa nau do ja mi žmo nių svei ka tai iš sau go ti.

Daž nai, ne tin ka mai pa tei kiant in for ma ci ją, net ir sie kiant kil nių pre ven ci jos tiks lų, ga li ma tap ti nar ko ti kų pro pa guo to ju.

Re ko men da ci jos pe da go gams, kaip ne tap ti nar ko ti kų re kla muo to jais:

In for ma ci ją apie nar ko ti kus ir jų ke lia mas pro ble mas vaikams tei ki te at sa kin gai – pa grįs ki te ją tik rais fak tais, ty ri mų duo me ni mis.Vi sais at ve jais de monst ruo ki te ne igia mą nuo sta tą nar ko ti kų var to ji mo at žvil giu.Ne ak cen tuo ki te vien ma lo nių nar ko ti kų var to ji mo pa sek mių (pvz.: ak ty vu mo, kū ry biš ku mo ir pan.), vi sa da pa mi nė ki te ir ne igia mas nar ko ti kų var to ji mo pa sek mes, ne mi nė ki te gar sių dai ni nin kų, ra šy to jų, ku rie svai gi no si nar ko ti kais, kaip tei gia mų pa vyz džių, nes taip su ža di na mas pa aug lių smal su mas ir no ras jiems pa tiems iš ban dy ti.Ne pa tei ki te in for ma ci jos apie tai, kaip pa si ga min ti ir var to ti nar ko ti nes me džia gas.Ne pro pa guo ki te sau gaus nar ko ti kų var to ji mo, nes taip for muo ja mas su pra ti mas, kad pro ble mos dėl nar ko ti kų var to ji mo ky la tik ta da, kai jie var to ja mi ne tei sin gai (pvz.: per di de lė do zė, mai šo mi ne su de ri na mi nar ko ti kai, ne taip lei džia ma si).Ak cen tuo da mi nar ko ti kų ža lą at ski riems as me nims ir ben- druo me nėms, ne per len ki te laz dos ir ne su kur ki te nuo sta tos, kad nar ko ti kų var to ji mas – ne at ski ria ma šiuo lai ki nio jau ni mo

ga lų mi ši nius, pri klau so mai nuo au ga lų rū šies, pa ruo ši mo, net ir ži no mos su dė ties mi ši nių veik lių jų me džia gų po vei kio stip ru mas or ga niz mui ga li bū ti la bai įvai rus bei kin tan tis. Dau ge lis žo lių pa žei džia ke pe nis ir/ar ba inks tus. Su tri kus šių or ga nų veik lai, su trin ka ir kenks min gų me džia gų ša li ni mas iš or ga niz mo.

Žo lių mi ši nių, ku riuo se bu vo ras ta sin te ti nių ka na bi noi dų, pa-va di ni mai yra šie: „Spi ce Sil ver“, „Spi ce Gold“, „Spi ce Dia mond“, „Smo ke“, „Spa ce“, „Al ge rian Blend“, „Sen ce“, „Sco pe“ ir ki ti (ga li bū ti ir ke lios de šim tys skir tin gų pa va di ni mų). Vi si šie pro duk tai daž nai va di na mi vie nu api ben drin tu „Spi ce“ pa va di ni mu.

Daž niau siai žo lių mi ši niai yra rū ko mi, re čiau ge ria mi kaip ar ba tos.

Rū ky mui skir ti žo lių mi ši niai (nors ga li bū ti nu ro dy ta ir ki to kia pa skir tis) or ga niz mą nuo di ja la biau nei ta ba ko ga mi niai. Su-ke lia mi ne tik psi chi niai su tri ki mai, bet ir ri zi ka su sirg ti plau čių vė žiu, šir dies ir krau ja gys lių sis te mos li go mis, nes į or ga niz mą pa ten kan čių der vų ir an glies mo nok si do kie kiai ke lis kar tus vir ši ja ta ba ko ga mi niuo se lei džia mus kie kius. Ty ri mų re zul ta tai ro do, kad to kie žo lių mi ši niai daž nai yra pa pil do mi kenks min-go mis sin te ti nė mis che mi nė mis me džia go mis. Juos var to jant, ga li pra si dė ti trau ku liai, krau jo iš si lie ji mas į sme ge nis ar net gi iš tik ti in fark tas. Ga li mas per do za vi mas ar stai gi mir tis.

Rū ko mi žo li niai mi ši niai kar tais var to ja mi kaip ta ba ko pa-kai ta las (nors prie jų nu ro da ma, kad jie be ta ba ko). Rū ky mo po vei kis sme ge nų veik lai pa vaiz duo tas iliust ra ci jo je.

Sme ge nų sri čių, at sa kin gų už dė me sį ir emo ci jas, ak ty vu mo ma žė ji mas rū kant

Tok si ko lo gams sun ku nu sta ty ti (pa tys pa aug liai re tai pa si sa-ko), ar pa aug lys che mi nė mis me džia go mis ap si nuo di jo, var-to da mas jas svai gi ni mo si tiks lais ar ne. Taip pat sun ku tiks liai nu sta ty ti, ką jis var to jo, ko kio mis žo lė mis bu vo ap si nuo dy ta ir ko kios do zės bu vo var to tos.

Šių pro duk tų pla tin to jai tei gia, kad jie le ga lūs ir sau gūs. Kam iš tik rų jų šie pro duk tai skir ti ir kaip juos var to ti, ga li ma su ži no ti, in ter ne to fo ru muo se pa skai čius var to to jų at si lie pi mus. Pla tin to-jų vie šai pa tei kia mo je in for ma ci jo je tik ro ji pro duk tų pa skir tis ir var to ji mo bū das pa pras tai ne nu ro do mas. Pro duk tai daž niau siai pla ti na mi in ter ne tu.

Lie tu vo je ir kai ku rio se Eu ro pos Są jun gos ša ly se (Aust ri jo je, Da ni jo je, Es ti jo je, Jung ti nė je Ka ra lys tė je, Lat vi jo je, Len ki jo je, Liuk sem bur ge, Pran cū zi jo je, Ru mu ni jo je, Šve di jo je, Vo kie ti jo je) mi nė tos me džia gos jau yra drau džia mos.

„Vo nios drus kos“

Ki ta pla ti na mų pro duk tų rū šis – ma žais kie kiais su pa kuo ti mil te liai (maž daug po 1 g, 5 g, 10 g; ga li mos ir di des nės pa kuo-tės), pa va din ti „vo nios drus ko mis“, „mais tu au ga lams“, „che mi-niams ty ri mams“, „bo ta ni kos ty ri mams“, „ne žmo nių var to ji mui“ skir to mis pre kė mis. Šių pro duk tų kai na, ly gi nant su tik ro sio mis ar ba to mis ar vo nios drus ko mis, yra pa kan ka mai di de lė (pvz., 1 g „vo nios drus kų“ per in ter ne ti nė je par duo tu vė je skel bia mą iš par da vi mą kai nuo ja 150 Lt). Pla tin to jai re kla muo ja, kad šios me džia gos nė ra kenks min gos svei ka tai ir pa de da ge rai pra leis ti lai ką, at si pa lai duo ti. Ta čiau, pa skai čius var to to jų at si lie pi mus ir iš už sie nio ša lių ga vus in for ma ci jos apie tai, kas bu vo nu sta ty-ta, iš ty rus šiuos pro duk tus la bo ra to ri jo se, pa aiš kė jo, kad jiems bū din gas stip rus psi cho ak ty vu sis po vei kis.

Ant va di na mų jų „vo nios drus kų“, „mais to au ga lams“ pa kuo čių in for ma ci jos apie pro duk to su dė tį daž niau siai ne bū na, ta čiau



















12























24

Veiksmingiausias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo proble-mos sprendimo būdas yra pirminė prevencija – priemonių, ku-riomis siekiama užkirsti kelią negatyviam reiškiniui, visuma.Pirminė prevencija skirstoma į bendrąją (angl. universal),

atrankinę (angl. selective) ir tikslinę (angl. indicated) (žr. pa-veikslėlį).

Bendroji prevencija paprastai yra taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir orientuojama į visus gyventojus (visą šalį, vietos bendruomenę, mokyklą, rajoną ar gyvenvietę), siekiant užkirsti kelią narkotikų vartojimui. Bendrosios prevencijos pro-gramos dažniausiai skirtos bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir narkotikų vartojimo prevencijai vykdyti. Bendrosios prevencijos priemonės yra susijusios su žinių apie narkotikų vartojimo žalą teikimu, neigiamų nuostatų į šių medžiagų var-tojimą formavimu ir gyvensenos įgūdžių ugdymu.Atrankinė prevencija taikoma pažeidžiamiems asmenims

ar jų grupėms bei bendruomenėms (ypač jauniems žmonėms), dar neturintiems narkotikų vartojimo patirties, kurie dėl aplinkos arba asmenų, priskiriamų rizikos grupei, neigiamo poveikio gali pradėti svaigintis narkotikais. Atrankinė prevencija taiko-ma šioms pagrindinėms tikslinėms grupėms: naktinių klubų lankytojams, „gatvės vaikams“, nepilnamečiams, įrašytiems į policijos profilaktinę įskaitą, vaikams, gyvenantiems vaikų globos įstaigose, taip pat vaikams, kurių abu tėvai ar vienas iš tėvų yra priklausomi nuo narkotikų, bei nelankantiems mokyklos, blogai besimokantiems vaikams ir pan. Atrankinės prevencijos priemonių tikslas – sumažinti rizikos veiksnių įtaką, siekiant sustiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius bei sumažinti narkotikų vartojimą ateityje.

Tikslinė prevencija taikoma asmenims, kuriems dėl narkoti-kų vartojimo būdingas probleminis elgesys, bet dar neturintiems priklausomybės požymių, reikalaujančių specializuoto gydymo. Tikslinės prevencijos priemonės taikomos šioms tikslinėms grupėms: ankstyviesiems probleminiams narkotikų vartotojams, kurie dažniausiai juos vartoja pramogaudami, savaitgaliais, bei eksperimentuotojams, bandžiusiems vartoti narkotines ir/ar psichotropines medžiagas vieną ar keletą kartų gyvenime. Tikslinės prevencijos keliami uždaviniai: anksti nustatyti nar-kotikus vartojančius asmenis ir motyvuoti jų nevartoti, teikti reikiamą pagalbą, vykdyti ankstyvąją intervenciją.

KODĖL JAUNI ŽMONĖS PRADEDA EKSPERIMENTUOTI NARKOTIKAIS?

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių kūrėjai ir vykdytojai turi įvertinti tikslinės grupės, kuriai skirta psi-choaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, rizikos veiksnius, padidinančius tos grupės galimybes pradėti vartoti psichoak-

Informacija pedagogams: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija tarp vaikų ir paauglių

Pirminės prevencijos klasifikacija

tyviąsias medžiagas. Rizikos ir apsauginiai veiksniai sąlygoja individo/grupės gebėjimus sėkmingai adaptuotis aplinkoje, pozityviai reaguoti ir spręsti atsiradusias nepalankias situaci-jas/grėsmes. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos metu stiprinami apsauginiai veiksniai bei teigiamos asmeninės savybės veikia kaip apsauginis mechanizmas. Apsauginiai veiksniai sušvelnina rizikos veiksnių poveikį tiek individui, tiek grupei. Todėl labai svarbu nustatyti tikslinės grupės rizikos veiksnius, kad būtų galima tinkamai vykdyti psichoaktyvių-jų medžiagų vartojimo prevenciją ir intervenciją.

Mokslininkai nustatė daugybę veiksnių, skatinančių individą ar grupę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Jie apibūdina-mi kaip rizikos veiksniai (žr. lentelę). Veiksniai, mažinantys individo ar grupės galimybes pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, vadinami apsauginiais veiksniais (žr. lentelę). Ta-čiau nemažai žmonių, turinčių rizikos veiksnių, taip ir nepradeda vartoti psichoaktyviųjų medžiagų. Tam tikras rizikos veiksnys gali būti pagrindine priežastimi, kodėl vienas žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, o kitam žmogui tas pats rizikos veiksnys įtakos visiškai neturi.Nėra vieno veiksnio, lemiančio, ar asmuo taps priklau-

somas nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Priklausomybei įtaką daro ne tik socialinės aplinkos veiksniai, bet ir biologinės individo savybės – lytis, amžius, tam tikri psichikos sutrikimai, genetiniai veiksniai.

Mokslininkai pabrėžia, kad negatyvūs veiksniai ypač grei-tai pažeidžia vaikus ir paauglius, kurių vertybių sistema itin trapi. Būtent paauglystė yra rizikos laikotarpis, kai didėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika. Kaip rodo 2007 m. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenys, Lietuvoje mažėja tabako, alkoho-lio vartojimo skirtumai tarp lyčių. Tačiau, lyginant 2003 m. ir 2007 m. ESPAD tyrimo duomenis, išryškėja tendencija, kad pirmą kartą pabandžiusiųjų rūkyti, vartoti alkoholį ir narkotikus amžius jaunėja. Moksliškai įvertinta, kad kuo jaunesniame am-žiuje pradedama vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui, o vėliau išsivystyti priklausomybei nuo minėtų medžiagų.

Asmenys su psichikos sutrikimais turi didesnę riziką piktnau-džiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, Europos šalyse nuo 30 proc. iki 80 proc. asmenų, priklausomų nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, turi psichikos sutrikimų, kurie dažnai ir yra pagrindinė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis. Suvokiant, kad psichikos ir elgesio sutrikimai didina galimybę vystytis priklausomybei nuo psichoaktyviųjų medžiagų, svarbu, kad kvalifikuoti specialistai kuo anksčiau nustatytų psichikos bei elgesio sutrikimus (pvz.: dėmesio stoką, hiperaktyvumą

ir kt.), juos gydytų.Narkotikų vartojimo būdas taip pat didina galimybę tapti

priklausomu nuo jų. Rūkant ar švirkščiantis narkotikai labai greitai pasiekia smegenis ir sukelia stiprų malonumo antplū-dį. Tačiau pasiekta euforija per kelias minutes gali nublankti ir sukelti nemalonius pojūčius. Staigus jausmų kontrastas ir bloga savijauta skatina žmogų kartoti piktnaudžiavimą narkotikais tam, kad jis vėl pajustų malonumą.

Genetiniai veiksniai daro didelę įtaką asmens pažeidžia-mumui priklausomybei (nuo 40 proc. iki 60 proc.), įskaitant aplinkos poveikį genų funkcijai. Tiek genetikos, tiek aplinkos veiksnių poveikis gali būti susijęs su psichoaktyviųjų medžiagų pabandymu (pradžia), tačiau piktnaudžiavimas jomis ar pri-klausomybė nuo jų labiau susiję su genetiniais veiksniais.

Teigiama socialinė aplinka, kurioje vaikas auga, mo-kosi, leidžia laiką su bendraamžiais, gali apsaugoti jį nuo pabandymo vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, t. y.

Bendroji prevencija(nėra atrankos kriterijų)

Visas jaunimas

Pažeidžiamos grupės

Atrankinė prevencija

Tikslinė prevencija

II atrankos kriterijus:specialistų diagnozuoti rizikos

veiksniai – asmens psichikos sveikatos ar elgesio problemos, tačiau nebūtinai

narkotikų vartojimas

Atrankos kriterijus:pagrindinis rizikos

veiksnys – narkotikų vartojimas

Pažeidžiami asmenys

Ankstyvoji prevencija

I atrankos kriterijus:socialiniai, demogra�niai rizikos

veiksniai (neatrenkant pagal individualius rizikos veiksnius)



















25




























24

Veiksmingiausias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo proble-mos sprendimo būdas yra pirminė prevencija – priemonių, ku-riomis siekiama užkirsti kelią negatyviam reiškiniui, visuma.Pirminė prevencija skirstoma į bendrąją (angl. universal),

atrankinę (angl. selective) ir tikslinę (angl. indicated) (žr. pa-veikslėlį).

Bendroji prevencija paprastai yra taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir orientuojama į visus gyventojus (visą šalį, vietos bendruomenę, mokyklą, rajoną ar gyvenvietę), siekiant užkirsti kelią narkotikų vartojimui. Bendrosios prevencijos pro-gramos dažniausiai skirtos bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir narkotikų vartojimo prevencijai vykdyti. Bendrosios prevencijos priemonės yra susijusios su žinių apie narkotikų vartojimo žalą teikimu, neigiamų nuostatų į šių medžiagų var-tojimą formavimu ir gyvensenos įgūdžių ugdymu.Atrankinė prevencija taikoma pažeidžiamiems asmenims

ar jų grupėms bei bendruomenėms (ypač jauniems žmonėms), dar neturintiems narkotikų vartojimo patirties, kurie dėl aplinkos arba asmenų, priskiriamų rizikos grupei, neigiamo poveikio gali pradėti svaigintis narkotikais. Atrankinė prevencija taiko-ma šioms pagrindinėms tikslinėms grupėms: naktinių klubų lankytojams, „gatvės vaikams“, nepilnamečiams, įrašytiems į policijos profilaktinę įskaitą, vaikams, gyvenantiems vaikų globos įstaigose, taip pat vaikams, kurių abu tėvai ar vienas iš tėvų yra priklausomi nuo narkotikų, bei nelankantiems mokyklos, blogai besimokantiems vaikams ir pan. Atrankinės prevencijos priemonių tikslas – sumažinti rizikos veiksnių įtaką, siekiant sustiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius bei sumažinti narkotikų vartojimą ateityje.

Tikslinė prevencija taikoma asmenims, kuriems dėl narkoti-kų vartojimo būdingas probleminis elgesys, bet dar neturintiems priklausomybės požymių, reikalaujančių specializuoto gydymo. Tikslinės prevencijos priemonės taikomos šioms tikslinėms grupėms: ankstyviesiems probleminiams narkotikų vartotojams, kurie dažniausiai juos vartoja pramogaudami, savaitgaliais, bei eksperimentuotojams, bandžiusiems vartoti narkotines ir/ar psichotropines medžiagas vieną ar keletą kartų gyvenime. Tikslinės prevencijos keliami uždaviniai: anksti nustatyti nar-kotikus vartojančius asmenis ir motyvuoti jų nevartoti, teikti reikiamą pagalbą, vykdyti ankstyvąją intervenciją.

KODĖL JAUNI ŽMONĖS PRADEDA EKSPERIMENTUOTI NARKOTIKAIS?

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių kūrėjai ir vykdytojai turi įvertinti tikslinės grupės, kuriai skirta psi-choaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, rizikos veiksnius, padidinančius tos grupės galimybes pradėti vartoti psichoak-

Informacija pedagogams: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija tarp vaikų ir paauglių

Pirminės prevencijos klasifikacija

tyviąsias medžiagas. Rizikos ir apsauginiai veiksniai sąlygoja individo/grupės gebėjimus sėkmingai adaptuotis aplinkoje, pozityviai reaguoti ir spręsti atsiradusias nepalankias situaci-jas/grėsmes. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos metu stiprinami apsauginiai veiksniai bei teigiamos asmeninės savybės veikia kaip apsauginis mechanizmas. Apsauginiai veiksniai sušvelnina rizikos veiksnių poveikį tiek individui, tiek grupei. Todėl labai svarbu nustatyti tikslinės grupės rizikos veiksnius, kad būtų galima tinkamai vykdyti psichoaktyvių-jų medžiagų vartojimo prevenciją ir intervenciją.

Mokslininkai nustatė daugybę veiksnių, skatinančių individą ar grupę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Jie apibūdina-mi kaip rizikos veiksniai (žr. lentelę). Veiksniai, mažinantys individo ar grupės galimybes pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, vadinami apsauginiais veiksniais (žr. lentelę). Ta-čiau nemažai žmonių, turinčių rizikos veiksnių, taip ir nepradeda vartoti psichoaktyviųjų medžiagų. Tam tikras rizikos veiksnys gali būti pagrindine priežastimi, kodėl vienas žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, o kitam žmogui tas pats rizikos veiksnys įtakos visiškai neturi.Nėra vieno veiksnio, lemiančio, ar asmuo taps priklau-

somas nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Priklausomybei įtaką daro ne tik socialinės aplinkos veiksniai, bet ir biologinės individo savybės – lytis, amžius, tam tikri psichikos sutrikimai, genetiniai veiksniai.

Mokslininkai pabrėžia, kad negatyvūs veiksniai ypač grei-tai pažeidžia vaikus ir paauglius, kurių vertybių sistema itin trapi. Būtent paauglystė yra rizikos laikotarpis, kai didėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika. Kaip rodo 2007 m. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenys, Lietuvoje mažėja tabako, alkoho-lio vartojimo skirtumai tarp lyčių. Tačiau, lyginant 2003 m. ir 2007 m. ESPAD tyrimo duomenis, išryškėja tendencija, kad pirmą kartą pabandžiusiųjų rūkyti, vartoti alkoholį ir narkotikus amžius jaunėja. Moksliškai įvertinta, kad kuo jaunesniame am-žiuje pradedama vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui, o vėliau išsivystyti priklausomybei nuo minėtų medžiagų.

Asmenys su psichikos sutrikimais turi didesnę riziką piktnau-džiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, Europos šalyse nuo 30 proc. iki 80 proc. asmenų, priklausomų nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, turi psichikos sutrikimų, kurie dažnai ir yra pagrindinė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis. Suvokiant, kad psichikos ir elgesio sutrikimai didina galimybę vystytis priklausomybei nuo psichoaktyviųjų medžiagų, svarbu, kad kvalifikuoti specialistai kuo anksčiau nustatytų psichikos bei elgesio sutrikimus (pvz.: dėmesio stoką, hiperaktyvumą

ir kt.), juos gydytų.Narkotikų vartojimo būdas taip pat didina galimybę tapti

priklausomu nuo jų. Rūkant ar švirkščiantis narkotikai labai greitai pasiekia smegenis ir sukelia stiprų malonumo antplū-dį. Tačiau pasiekta euforija per kelias minutes gali nublankti ir sukelti nemalonius pojūčius. Staigus jausmų kontrastas ir bloga savijauta skatina žmogų kartoti piktnaudžiavimą narkotikais tam, kad jis vėl pajustų malonumą.

Genetiniai veiksniai daro didelę įtaką asmens pažeidžia-mumui priklausomybei (nuo 40 proc. iki 60 proc.), įskaitant aplinkos poveikį genų funkcijai. Tiek genetikos, tiek aplinkos veiksnių poveikis gali būti susijęs su psichoaktyviųjų medžiagų pabandymu (pradžia), tačiau piktnaudžiavimas jomis ar pri-klausomybė nuo jų labiau susiję su genetiniais veiksniais.

Teigiama socialinė aplinka, kurioje vaikas auga, mo-kosi, leidžia laiką su bendraamžiais, gali apsaugoti jį nuo pabandymo vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, t. y.

Bendroji prevencija(nėra atrankos kriterijų)

Visas jaunimas

Pažeidžiamos grupės

Atrankinė prevencija

Tikslinė prevencija

II atrankos kriterijus:specialistų diagnozuoti rizikos

veiksniai – asmens psichikos sveikatos ar elgesio problemos, tačiau nebūtinai

narkotikų vartojimas

Atrankos kriterijus:pagrindinis rizikos

veiksnys – narkotikų vartojimas

Pažeidžiami asmenys

Ankstyvoji prevencija

I atrankos kriterijus:socialiniai, demogra�niai rizikos

veiksniai (neatrenkant pagal individualius rizikos veiksnius)

12









































32 4

Documents

patarimai, kur įsigyti ir kaip „saugiai“ vartoti ...old.ntakd.lt/files/informacine_medzega/1-NKD_medziaga/1-Informacija... · Jos su trik do de guo nies apy kai tą, o de guo