PATVIRTINTA Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ... · Rambyno RP lankytojų centre įrengta ekspozicija. Rambyno RPD, VSTT 2011–2012 m. ES struktūrinių fondų ir LR valstybės

TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ

PLANAS (PROGRAMA)

Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo

terminas

Finansavimo šaltinis

I. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO

KONCEPCIJA

1. Apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistema

1. Parengti reikalingus miestų (miestelių)

bendruosius planus:

Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo ir įstatymo lydimųjų

aktų reikalavimus bus parengti miestų (miestelių) bendrieji

(specialieji) planai, kurie sudarys teritorijų darnaus vystimosi

kryptis, nustatys savivaldybių teritorijų specialių ir detaliųjų

planų rengimo pagrindą, teritorijų tvarkymo ir apsaugos

reglamentavimo reikalavimus.

1.1. Skaudvilės miesto bendrasis planas, kartu

parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

specialiuosius planus.

Tauragės r. savivaldybė, Kultūros

paveldo departamentas prie Kultūros

ministerijos (spec. planai)

2014 m. ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.2. Panemunės miesto bendrasis planas. Pagėgių savivaldybė 2014 m. ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.3. Smalininkų miesto bendrasis planas, kartu



Jurbarko rajono

savivaldybė, Kultūros paveldo

departamentas prie Kultūros



savivaldybės

1.4. Raudonės miestelio bendrasis planas. Jurbarko rajono

savivaldybė


savivaldybės

1.5. Veliuonos miestelio bendrasis planas, kartu



Jurbarko rajono

savivaldybė, Kultūros paveldo

departamentas prie Kultūros



savivaldybės

1.6. Seredţiaus miestelio bendrasis planas. Jurbarko rajono

savivaldybė


savivaldybės

1.7. Kvėdarnos miestelio bendrasis planas, kartu



Šilalės rajono savivaldybė, Kultūros




savivaldybės

1.8. Laukuvos miestelio bendrasis planas, kartu



Šilalės rajono savivaldybė, Kultūros




savivaldybės

1.9. Kaltinėnų miestelio bendrasis planas. Šilalės rajono savivaldybė 2014 m. ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.10. Pajūrio miestelio bendrasis planas. Šilalės rajono savivaldybė 2014 m. ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.11. Upynos miestelio bendrasis planas. Šilalės rajono savivaldybė 2014 m. ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.12. Vėjo jėgainių išdėstymo ir teritorijų ribų

nustatymo specialieji planai.

Tauragės, Jurbarko, Šilalės r.

savivaldybės, Pagėgių savivaldybė

iki 2020 m. ES fondų lėšos,

privačios lėšos

PATVIRTINTA

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus

2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1.6-68 Telšių regiono plėtros tarybos

2011 m. birţelio 29 d. sprendimu Nr. 51/10S- )


terminas


II. KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI

1. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga

2. Dubysos ichtiologinio draustinio ribų plano

korektūra.

Dubysos ichtiologinio draustinio ribų planas. Valstybinė saugomų teritorijų

tarnyba prie Aplinkos ministerijos

(toliau – VSTT) (planavimo

organizatorius),

VĮ „Valstybės ţemės fondas“

(vykdytojas)

2012 m. ES struktūrinių fondų ir

LR valstybės biudţeto

lėšos

3. Jūros ichtiologinio draustinio ribų plano

korektūra.

Jūros ichtiologinio draustinio ribų planas. VSTT (planavimo organizatorius),

VĮ „Valstybės ţemės fondas“

(vykdytojas)



lėšos

4. Rambyno RPD administracinio pastato

rekonstrukcija ir pagalbinio pastato rekonstrukcija į

lankytojų centrą.

Įrengtas Rambyno RP lankytojų centras. Rambyno RPD,

VSTT



lėšos

5. Rambyno RP ekspozicijos įrengimas lankytojų

centre.

Rambyno RP lankytojų centre įrengta ekspozicija. Rambyno RPD,

VSTT

2011–2012 m. ES struktūrinių fondų ir


lėšos

6. „Natura 2000“ tinklo teritorijos Šereitlaukio

miško pievų tvarkymas.

Sutvarkyta „Natura 2000“ tinklo teritorija, palaikoma jos

būklė.

Rambyno RPD,

VSTT



lėšos

7. Jūros valstybinio ichtiologinio draustinio dalies,

Jūros ir Šešuvio upių apsaugos zonų dalių („Natura

2000“ teritorijos Šešuvies ir Jūros upės slėniai)

gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Rambyno RPD,

VSTT



lėšos

8. Pagramančio RP lankytojų centro su vidaus

ekspozicija įrengimas.

Įrengtas Pagramančio RP lankytojų centras su vidaus

ekspozicija.

Pagramančio RPD,

VSTT



lėšos

9. Pagramančio RP Plynosios pelkės telmologinio

draustinio gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Pagramančio RPD,

VSTT



lėšos

10. Pagramančio RP Jūros kraštovaizdţio

draustinio gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Pagramančio RPD,

VSTT



lėšos

11. Lauko informacinės sistemos įrengimas

Pagramančio RP (dalis lauko informacinės

sistemos elementų ţymi dviračių trasą).

Įrengta lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra

lankytojams Pagramančio RP.

Pagramančio RPD,

VSTT



lėšos

12. Medvėgalio pievų gamtotvarkos plano

parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Varnių RPD,

VSTT



lėšos

13. Medvėgalio pievų gamtotvarkiniai darbai. Kasmet šienaujamos pievos. Varnių RPD

Tęstiniai darbai LR valstybės biudţeto

lėšos. Ateityje tikimasi

gauti ES finansavimą

14. Paršeţerio–Lūksto pelkių komplekso


Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Varnių RPD,

VSTT



lėšos


terminas


15. Debesnų pelkės gamtinių buveinių tvarkymo

programa.

Kasmet šienaujamos pievos, kertami krūmai vertingose

pelkinėse teritorijose, tai gerina ekosistemų būklę.

Varnių RPD

Tęstiniai darbai LR valstybės biudţeto

lėšos, Šilalės rajono

savivaldybės lėšos.

Ateityje tikimasi gauti

ES finansavimą

16. Panemunių RP lankytojų centro ekspozicijos

įrengimas.

Lankytojų centre įrengta ekspozicija. Panemunių RPD,

VSTT



lėšos

17. Margupio valstybinio botaninio draustinio


Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Panemunių RPD,

VSTT



lėšos

18. Panemunių RP dalies, Nemuno upės apsaugos

zonos dalies („Natura 2000“ teritorija – Nemuno

slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio)


Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje. Panemunių RPD,

VSTT



lėšos

19. Balandinės pelkės hidrologinio reţimo

atstatymas.

Atstatytas pelkės hidrologinis reţimas. Viešvilės valstybinio gamtinio

rezervato direkcija (toliau –

VGRD),

VSTT



lėšos

20. Ištakos upelio hidrologinio reţimo atstatymas. Atstatytas hidrologinis reţimas. Viešvilės VGRD,

VSTT



lėšos

21. Bauţaičių pelkės natūralaus hidrologinio

reţimo atkūrimas.

Atstatytas hidrologinis reţimas. Viešvilės VGRD,

VSTT



lėšos

22. Parengti savivaldybės ir visuomenės reikmėms

reikalingų išsaugoti teritorijų planą.

Jurbarko mieste ir seniūnijų centruose parengti teritorijas

visuomenės reikmėms – parkams, skverams, stadionams,

poilsio zonoms, paplūdimiams.

Jurbarko rajono

savivaldybė


savivaldybės

2. Kultūros paveldo teritorijų naudojimas ir apsauga

23. Parengti Maţosios Lietuvos nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo strategiją.

Numatoma įvertinti, registruoti ir tinkamai priţiūrėti Pagėgių

savivaldybėje, Jurbarko (Smalininkų miesto ir Viešvilės

mstl.) ir Tauragės rajonuose esantį Maţajai Lietuvai būdingą

kultūros paveldą.

Jurbarko rajono

savivaldybė, Tauragės r.

savivaldybė, Pagėgių savivaldybė


savivaldybės

24. Patikslinti ir parengti naujus apsaugos

reglamentus ir kitus dokumentus, aktualius paveldo

objektų savininkams ir naudotojams.

Parengti Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių sav.

objektų, įtraukiamų į vietinį kultūros paveldo registrą, sąrašą

ir nustatyti jų reglamentus.

Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajono



savivaldybės

25. Parengti Tauragės apskrities teritorijos bendrojo

plano sprendiniuose numatytą kultūros paveldo

apsaugos programą (pagal toliau priemonių plane

išdėstytas priemones, 25.1–25.24 punktai).

Programoje turi būti detalizuoti Tauragės apskrities teritorijos

bendrojo plano sprendiniuose nurodytos kultūros paveldo

objektų tvarkybos ir naudojimo priemonės, numatytas jų

įgyvendinimo planas, rengėjai, finansavimo šaltiniai ir kt.

duomenys, prioritetą teikiant toms priemonėms, kurios

išryškintų kultūros paveldo teritorinį karkasą ir prisidėtų prie

regioninio identiteto palaikymo.

Kultūros paveldo departamentas prie

Kultūros ministerijos, Tauragės

apskrities teritorijoje esančios

savivaldybės

2012–2020 m. Valstybės ir

savivaldybių biudţetai


terminas


25.1. Jurbarko r. sav. Urbanistikos vertybės

Parengti specialiuosius planus, kitus trūkstamus

veiklos šiose teritorijose reglamentavimo

dokumentus ir jais vadovaujantis pritaikyti viešam

paţinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar

miestelio centrui būdingas funkcijas.

Jurbarko m. istorinis centras, Veliuonos, Erţvilko,

Smalininkų mstl. istoriniai centrai. Dėl planinės struktūros ar

kitų vertingų savybių siūlytina priskirti urbanistinėms

vertybėms Seredţiaus, Raudonės, Girdţių, Skirsnemunės

(Raudonės ir Skirsnemunės centrai priskirti urbanistinėms

vertybėms ir įteisinta jų teritorija), Viešvilės istorinius

centrus.


Kultūros ministerijos,

Jurbarko rajono

savivaldybė

2012–2016 m. ES fondų lėšos,

valstybės ir

savivaldybės lėšos

25.2. Jurbarko r.sav. Archeologijos vertybės

Pritaikyti kultūriniam, paţintiniam turizmui.

Reikalinga atlikti objektų, tinkamų lankymui ar

moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams

parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose

reglamentavimo dokumentai. Nustatomos

apsaugos zonos ir tvarkymo reţimai.

Eksponuotiniems lankytiniems objektams

parengiami tvarkymo projektai.

Piliakalnių su piliavietėmis ar senovės gyvenvietėmis –

Jurbarko, Pašilių, Erţvilko, Antakalniškių, Meškininkų,

Raudonėnų piliakalniai; Seredţiaus, Veliuonos, Kalnėnų

piliavietės; Kartupėnų piliakalnis su gyvenviete, Gystėnų,

Veliuonos piliakalnis (vad. Gedimino kapo kalnas) ir

Veliuonos piliakalnis II.



Jurbarko rajono

savivaldybė


valstybės ir


25.3. Seredţiaus piliakalnio tvarkymas. Sutvarkytas ir pritaikytas lankymui piliakalnis. Panemunių RPD,

VSTT



lėšos

25.4. Laiptų įrengimas Raudonės pilies teritorijoje. Iš pietvakarių pusės įrengti akmeniniai laiptai pagerins

lankytojų patekimą į pilį.

Panemunių RPD,

VSTT



lėšos

25.5. Jurbarko r. sav. Statiniai

Pastatai (ne baţnyčios) pritaikomi kultūriniam,

paţintiniam turizmui, restauruojant ar

rekonstruojant įvertinti architektūros paveldo

regioninius ypatumus.

Veliuonos, Jurbarko ir Smalininkų

miestų pastatai, Viešvilės miestelio pastatai, Jurbarko

vaistinė, Vytauto Didţiojo 4 pastatas, Jurbarke, Smalininkų

geleţinkelio stotis, kiti Jurbarko ir Smalininkų miestelių

pastatai.



Jurbarko rajono

savivaldybė


valstybės ir


25.6. Jurbarko r. sav. Statinių kompleksai

Pritaikyti visuomeninei paskirčiai ar turizmo

infrastruktūrai.

Dvarų sodybos: Belvederio, Lapgirių, Veliuonos, Daugėlių,

Jurbarko dvaro sodyba, L. Meškaitytės sodyba, P. Cvirkos

sodyba – memorialinis muziejus, Padubysio dvaro vandens

malūno su technologine įranga statinių kompleksas,

Panemunės ir Raudonės pilys.



Jurbarko rajono

savivaldybė, privatūs asmenys


valstybės ir


25.7. Tauragės r. sav. Urbanistikos vertybės



dokumentus ir vadovaujantis jais, pritaikant viešam



Batakių, Skaudvilės miestelio istoriniai centrai. Dėl planinės

struktūros ar kitų vertingų savybių siūlytina priskirti

urbanistinėms vertybėms Gaurės, Lauksargių, Dauglaukio,

Pagramančio miestelių istorines dalis.



Tauragės r. savivaldybė


valstybės ir


25.8. Tauragės r. sav. Archeologijos vertybės




parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose

reglamentavimo dokumentai. Nustatomos

apsaugos zonos ir tvarkymo reţimai.

Eksponuotiniems lankytiniems objektams

parengiami tvarkymo projektai.

Iš viso 11 piliakalnių:

5 piliakalniai: Kiukiškių, Naujininkų, Pilaitės, Pilutės,

Nosaičių piliakalniai; ir 8 piliakalniai su gyvenvietėmis:

Matiškių, Dapkiškių, Batakių, Oplankio – Greiţėnų,

Gilandţių, Pagramančio, Juškaičių, Ivangėnų.





valstybės ir



terminas


25.9. Indijos piliakalnio pritaikymas lankymui. Laiptų įrengimas į piliakalnį. Pagramančio RPD,

VSTT



lėšos

25.10. Pagramančio piliakalnio tvarkymas. Pagramančio piliakalnio teritorija sutvarkyta, pritaikyta

lankymui.

Pagramančio RPD,

VSTT



lėšos

25.11. Tauragės r. sav. Statiniai

Numatyti pritaikyti visuomeninei paskirčiai ir

turizmo infrastruktūrai. Pastatai (ne baţnyčios)

pritaikomi kultūriniam, paţintiniam turizmui,

restauruojant ar rekonstruojant įvertinti

architektūros paveldo regioninius ypatumus.

Banko pastatas Tauragėje, pašto, uţeigos namas, geleţinkelio

stotis, motorinis malūnas.





valstybės ir


25.12. Tauragės r. sav. Statinių kompleksai

Pagal teritorijos apsaugos specialųjį planą

pritaikyti viešam paţinimui ir naudojimui, taip pat

pritaikyti visuomeninei paskirčiai bei

priklausiniams, kilnojamosioms paveldo vertybėms

saugoti ir eksponuoti.

Dvarų sodybos: Gaurės baţnyčios šventoriaus vartų ir

varpinės kompleksas, Akadavo baţnyčios statinių ir dvaro

sodybos kompleksas; Lomių, Lankininkų, dvarų sodybos;

Batakių, Pagramančio, Oplankių, Tauragės buv. dvarų

sodybos; Trepų dvaro ir Dirginčių palivarko sodybų

kompleksai, Pagramančio baţnyčios statinių kompleksas,

Skaudvilės baţnyčios komplekso pastatai, pastatų ansamblis,

vad. Tauragės pilimi.



Tauragės r. savivaldybė, religinės

bendruomenės


valstybės ir


25.13. Šilalės r. sav. Urbanistikos vertybės



dokumentus ir vadovaujantis jais pritaikyti viešam



Kvėdarnos, Laukuvos mstl. istoriniai centrai. Dėl planinės

struktūros ar kitų vertingų savybių siūlytina priskirti

urbanistinėms vertybėms Upynos, Tenenių, Pajūrio,

Kaltinėnų, Bijotų baţnytkaimių istorinius centrus.



Šilalės r. savivaldybė


valstybės ir


25.14. Šilalės r. sav. Archeologijos vertybės




parengti trūkstamus veiklos šiose teritorijose

reglamentavimo dokumentus. Nustatyti apsaugos

zonas ir tvarkymo reţimus. Eksponuotiniems

lankytiniems objektams parengti tvarkymo

projektus. Reikalinga tinkamai atskleisti

piliakalnius, kaip reikšmingas kraštovaizdţio

dominantes ar formantes: atidengti Pakisio ir kitus

piliakalnius, sudaryti sąlygas apţiūrai.

Piliakalniai: Indijos, Vaičių, Skuburkalnio, Kaltinėnų,

Padievaičio, Bilionių, Pavėţio, Burbiškių, Erţinkalnio,

Kazokų, Lileikėnų, Pakisio, Rubaičių, Vilkų Lauko, Kalvalių,

Prienų, Varsėdţių, Kiaukų, Ţvilių, Birţų Lauko, Kreivių,

Kaušų, Rūtelių, Gediminiškės, Pilių, Jaunodavos, Dulkių

Lauko, Keberkščių, Dapkiškės; piliakalniai su priešpiliais –

Vedrių, Treigių;

piliakalniai su gyvenvietėmis – Kvėdarnos, Karūţiškės,

Geguţių, Rubinavo, Padievaičio.

.





valstybės ir


25.15. Šilalės r. sav. Statiniai

Pritaikyti viešam paţinimui ir naudojimui. Pastatai

(ne baţnyčios) pritaikomi kultūriniam, paţintiniam

turizmui, restauruojant ar rekonstruojant įvertinami

architektūros paveldo regioniniai ypatumai.

Mokykla Šilalėje, kapinių koplyčios Kaltinėnų ir Laukuvos

mstl., Vabalių vila, Vaičių vandens malūnas – karšykla su

technologine įranga.





valstybės ir



terminas


25.16. Šilalės r. sav. Statinių kompleksai

Pritaikyti objektus kultūriniam, paţintiniam

turizmui, parengti tvarkymo planus, išryškinant jų

reikšmę ir išskirtines savybes.

Dvarų sodybos: Bijotų dvaro sodyba, Pajūrio dvaro sodyba,

Severėnų k., Šiauduvos k. buv. dvarų sodybos. Bilionių

etnoarchitektūrinė sodyba, Prapymo etnoarchitektūrinė

sodyba, K. Jauniaus sodyba, Tenenių baţnyčios statinių

komplelsas, Didkiemio baţnyčios statinių kompleksas

Siūlytina Kvėdarnos, Šilalės, Girdiškės baţnyčių statinių

kompleksus įrašyti į nekilnojamų kultūros vertybių registrą.


kultūros ministerijos,



valstybės ir


25.17. Pagėgių sav. Urbanistikos vertybės



dokumentus ir vadovaujantis jais, pritaikoma

viešam paţinimui ir naudojimui, išsaugant visas

miesto ar miestelio centrui būdingas funkcijas.

Išryškintinas Maţosios Lietuvos nekilnojamojo

kultūros paveldo savitumas bei miestelio

unikalumas.

Vilkyškių mstl. istorinis centras. Dėl planinės struktūros ar

kitų vertingų savybių siūlytina priskirti urbanistinėms

vertybėms Plaškių, Lumpėnų, Ţukų istorines dalis.



Pagėgių savivaldybė


valstybės ir


25.18. Pagėgių sav. Archeologijos vertybės




parengti trūkstamus veiklos šiose teritorijose

reglamentavimo dokumentus. Nustatyti apsaugos

zonas ir tvarkymo reţimus. Eksponuotiniems

lankytiniems objektams parengti tvarkymo

projektus.

Piliakalniai: Būbliškės, Pagėgių (vad. Pilies kalnu), Vilkės,

Barzūnų (vad. Šventkalniu), Šereitlaukio.

Piliakalniai su gyvenvietėmis: Kulmenų ir

Opstainio,Vilkyškių piliakalnis su gyvenviete.





valstybės ir


25.19. Šereitlaukio piliakalnio tvarkymas.

Šereitlaukio piliakalnio teritorija sutvarkyta ir pritaikyta

lankymui.

Rambyno regioninio parko direkcija

(toliau – RPD),

VSTT



lėšos

25.20. Vilkyškių piliakalnio tvarkymas. Vilkyškių piliakalnio teritorija sutvarkyta ir pritaikyta

lankymui.

Rambyno RPD,

VSTT



lėšos

25.21. Rambyno alkakalnio tvarkymas. Rambyno alkakalnio teritorija sutvarkyta ir pritaikyta

lankymui.

Rambyno RPD,

VSTT



lėšos

25.22. Pagėgių sav. Statiniai

Ištirti ir inventorizuoti objektus,

reprezentuojančius Maţosios Lietuvos paveldą.


Pritaikyti viešam paţinimui ir naudojimui. Pastatus

(ne baţnyčios) pritaikyti kultūriniam, paţintiniam

turizmui, restauruojant ar rekonstruojant įvertinti

architektūros paveldo regioninius ypatumus.

Vila Krakeniškių k., Vidgirių vėjo malūnas, Piktupėnų

mokyklos pastatas, Pagėgių K. Donelaičio gimnazijos

pastatas.

Plaškių baţnyčios įtraukimas į kultūros paveldo objektų

sąrašą ir pritaikymas turizmui.



Pagėgių savivaldybė,

bendruomenės

2012–2020 m.

.

ES fondų lėšos,

valstybės ir



terminas


25.23. Pagėgių sav. Statinių kompleksai

Pritaikyti viešam paţinimui ir naudojimui,

visuomeninei paskirčiai, turizmo infrastruktūrai,

rekreacijai. Pagal teritorijos apsaugos specialųjį

planą parengiami tvarkymo planai, įvertinant

regioninį savitumą.

Dvarų sodybos: Palumpių, Pempynės, Šereitlaukio, Šilgalių,

Vilkyškių dvarų sodybos, Būbliškės dvaro sodybos

fragmentai. Bitėnų etnoarchitektūrinės sodybos. Siūloma dėl

architektūrinės vertės ir regioninės svarbos įtraukti į registrą

Maţajai Lietuvai būdingų miestelių statinių ir girininkijų

sodybų kompleksų pastatus. Evangelikų liuteronų baţnyčia ir

klebonijos pastatų kompleksas Ţukuose.

Vilkyškių ir Šilgalių dvaro pastatų pritaikymas turizmui.




bendruomenės


valstybės ir


25.24. Nustatyti nematerialaus kultūros paveldo

vertybes ir teikti kandidatūras nacionaliniam

Nematerialaus kultūros paveldo registrui.

Išryškins nematerialaus paveldo vertybes, prisidės prie

kultūrinio turizmo vystymo, stiprins vietos identitetą, turės

ekonominę naudą per kultūrinio turizmo vystymą.



2011–2015 m. Valstybės ir

savivaldybių biudţetai

3. Rekreacinių teritorijų vystymas

26. Perspektyvinių kurortinių teritorijų vietovėse

rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas pagal

regiono, savivaldybių ar šių teritorijų

strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose

planuose numatytas vystymo programas bei

išdėstymą.

(Jurbarkas, Smalininkai ir Viešvilė) bei jų artimoje aplinkoje

tikslingas yra pliaţų, ţeldynų, miško parkų, viešbučių, svečių

namų, turizmo informacijos centrų, turizmo kompleksų,

motelių, kempingų, jaunimo nakvynės namų, SPA

kompleksų, sporto aikštynų, golfo laukų ir kitų panašaus

pobūdţio rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas.

Jurbarko rajono

savivaldybė


savivaldybės

27. Esamose ir numatytose poilsio vietovėse

rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas ir

palaikymas pagal savivaldybių strateginiuose,

bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose šioms

teritorijoms numatytas vystymo programas,

detalius vietovių planus.

Racionalus pliaţų, miško parkų, svečių namų, poilsio namų,

poilsio kaime (kaimo turizmo), restoranų-svetainių,

kempingų, stovyklaviečių, sporto aikštelių ar panašių

rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas (Tauragės,

Jurbarko, Šilalės r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybė).

Panemunių regioniniame parke, Jurbarko mieste, Seredţiaus,

Veliuonos, Raudonės miesteliuose, Skirsnemunės, Pilies I

kaimuose.

Jurbarko, Tauragės, Šilalės r.

savivaldybės,



savivaldybės

28. Esamuose ir numatytuose turizmo centruose bei

jų artimojoje aplinkoje atsiţvelgiant į šių centrų

santykinę svarbą bei regiono ir savivaldybių

teritorijos strateginiuose, bendruosiuose ar

specialiuosiuose planuose numatytas vystymo

programas tikslinga yra palaikyti bei kurti

rekreacinės infrastruktūros objektus.

Palaikyti bei kurti turizmo informacijos centrus, turizmo

kompleksus, viešbučius, motelius, restoranus-svetaines,

kempingus, jaunimo nakvynės namus ir kitus panašius

rekreacinės infrastruktūros objektus. Kurti informacinį centrą

Seredţiuje, Raudonėje, Veliuonoje, Pilies I kaime,

Smalininkuose ir Viešvilėje.

Jurbarko rajono

savivaldybė


savivaldybės

29. Aktyvinti dabartiniu metu vis didesnį poreikį

įgaunančios golfo laukų tinklo kūrimo mūsų šalyje

koncepciją, vystymą.

Pagėgių savivaldybė 2020 m. ES fondų lėšos,

savivaldybės


terminas


30. Karšuvos krašto pažinimui tarnaujančios

regioninės automobilių, dviračių ir vandens

turizmo trasų ir maršrutų sistemos formavimas.

Regioninės turizmo sistemos pagrindą sudaro

2 Tauragės regioną pristatantys autoturizmo

maršrutų bei veloturizmo trasų ţiedai:

30.1 Autoturizmo maršrutas „Karšuvos žiedas“ .

30.2 Veloturizmo trasa „Karšuvos dviračių žiedas“

.

„Karšuvos žiedas“ – tai naujai siūlomas maršrutas,

sudarytas tikslingai apjungus Tauragės regionui LR

teritorijos Bendrajame (generaliniame) plane rekomenduotų

Vidurio Lietuvos ir Pajūrio parkų ţiedų dalis. Šis maršrutas:

Tauragė–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Erţvilkas–

Stakiai–Veliuona–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–

Ţygaičiai–Balskai–Tauragė, apjungia visus regiono

savivaldybių bei svarbiausius turizmo centrus ir leidţia

susipaţinti su vaizdingiausiomis bei gamtos ir kultūros

vertybėmis

„Karšuvos dviračių žiedas“ – regioninė dviračių turizmo

trasa maršrutu: Tauragė–Pagramantis–Balskai–Pajūris–

Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Batakiai–Erţvilkas–

Girdţiai–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Ţygaičiai–

Būdviečiai–Tauragė.

Jurbarko r.


savivaldybė,

Šilalės r. savivaldybė,


2018 m.

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

ES fondų lėšos,

savivaldybės

31. Vystyti papildomus rajoninius veloturizmo

maršrutus: „Šiaurės karšuva“, „Pietų karšuva“,

„Rytų karšuva“, „Vakarų karšuva“, paţintinė

dviračių turizmo trasa-„Nemuno dviračių kelias“,

tarptautinės svarbos „Velo Hanseatikos“ trasa.

a) „Vakarų Karšuva“ (Tauragė–Smalininkai–Viešvilė–

Bitėnai–Pagėgiai–Ţygaičiai–Balskai–Tauragė).

b) „Rytų Karšuva“ (Tauragė–Šilalė–Upyna–Bijotai–

Skaudvilė–Erţvilkas–Stakiai–Veliuona–Jurbarkas–Eičiai–

Tauragė).

c) „Šiaurės Karšuva“ (Tauragė–Pagramantis–Balskai–

Pajūris–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Batakiai–

Milgaudai–Kunigiškiai–Tauragė).

d) „Pietų Karšuva“ (Tauragė–Kunigiškiai–Milgaudai–

Erţvilkas–Girdţiai–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–

Ţygaičiai–Būdviečiai–Tauragė).

e) „Nemuno dvirač ių kelias“ šiaurinė atkarpa:

Seredž ius–Veliuona–Jurbarkas–Viešvilė –Bitė nai–

Pagė giai–Stoniškiai.

Jurbarko rajono


savivaldybė, Šilalės r. savivaldybė,


2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

32. Vandens turizmo infrastruktūros kūrimas

Tauragės apskrityje

Nemuno vandens kelias, Jūros vandens kelias,

Šešuvio vandens kelias, Akmenos vandens kelias.

Nemuno vandens kelias, kurios turistinio panaudojimo

intensyvinimo perspektyvos siejamos su prieplaukų

infrastruktūros kūrimu, numatomos (2 stacionarios bei 5

mobilios prieplaukos). Jūros vandens kelias, skirtas vandens

turizmui baidarėmis, kanojomis arba valtimis. Šešuvio

vandens kelias jo intakų (Ančios ţemiau Skaudvilės ir

Šaltuonos ţemiau Erţvilko) ţemupiai. Akmenos vandens

kelias ţemiau Grigulių, vandens turizmui baidarėmis,

lengvomis valtimis.

Jurbarko rajono


savivaldybė,

Pagėgių savivaldybė savo

teritorijoje

2020 m.

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės,

ES fondų lėšos,

savivaldybės

33. Poilsiaviečių su reikalinga infrastruktūra prie

rekreacinių teritorijų ir vandens telkinių tvarkymas

ir vystymas.


savivaldybės, Pagėgių savivaldybė,

privatūs savininkai


savivaldybės lėšos,

privačios lėšos

34. Svarbiausių regiono poilsio vietovių (Balskų,

Draudenių, Poţerės, Kalnėnų, Bitėnų) bei

rekreacinių priemiestinių zonų (Tauragės, Šilalės,

Jurbarko) – naudojimo intensyvinimas.

Jurbarko, Tauragės, Šilalės priemiestinių poilsio zonų

intensyvinimas.

Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajono

savivaldybės


savivaldybės


terminas


35. Rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas

numatytose perspektyvinėse poilsio vietovėse.

Jurbarko mieste, Smalininkų mieste, Viešvilės, Jurbarkų,

Skirsnemunės, Raudonės, Veliuonos, Seredţiaus seniūnijose.

Bubliškių dvaro parke sutvarkyti pėsčiųjų sveikatingumo ir

dviračių tako atkarpą Pagėgių priemiestyje.

Jurbarko rajono

savivaldybė


2020 m.

2012–2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

36. Skaudvilės miesto, kaip lokalinio turizmo

aptarnavimo centro, kūrimas ir tikslinga vystyti

Veliuoną, Seredţių, Smalininkus, Viešvilę,

Erţvilką (Jurbarko r. sav.), Kaltinėnus, Laukuvą

(Šilalės r. sav.) bei Panemunę (Pagėgių

savivaldybė).

Vietovių perspektyva priklauso nuo jų rekreacinės aplinkos

kokybės esminio pagerinimo.

Tauragės, Šilalės, Jurbarko r.



savivaldybės

37. Dviračių transporto infrastruktūros plėtra. Visose savivaldybėse parengti specialiuosius dviračių

infrastruktūros plėtros planus.

LR susisiekimo ministerija,




savivaldybės

4. Bioprodukcinio ūkio teritorijos

38. Skatinti ţemės ūkio funkcionavimui būtinų

infrastruktūros objektų vystymą.

Tauragės r. savivaldybė, kaimo

bendruomenės


savivaldybės

39. Skatinti nepalankių ūkininkavimo sąlygų

teritorijose alternatyvias veiklas (kaimo turizmą,

miškų sodinimą, ţuvininkystę, amatus ir kitus ne

ţemės ūkio verslus).

Tauragės r. savivaldybė, kaimo

bendruomenės


savivaldybės

40. Skatinti derlingų dirvoţemių našumo ir

pagerinimo išsaugojimą, rūgščių dirvų kalkinimą,

melioracijos sistemų rekonstrukciją.


savivaldybės, Pagėgių savivaldybė,

ūkininkų bendrijos


savivaldybės, ūkininkų

bendrijos

41. Siūlome apţeldinti nacionalinę svarbą turintį

vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruoţą

Vilkyškių–Draudenių–Tenenių atkarpoje bei

Poţerės apylinkėse.

Padidinti miškų plotus nacionalinę svarbą turinčiuose vakarų

Lietuvos geokologinėje takoskyroje (Vilkyčių–Draudenių–

Tenenių atkarpoje bei Poţerės apylinkėse).

Nacionalinė ţemės tarnyba prie

ŢŪM, Tauragės ir Pagėgių, Šilalės

ţemėtvarkos skyriai, privatūs

asmenys

iki 2020 m. Fizinių ir juridinių

asmenų ir Europos

Sąjungos paramos lėšos

42. Siūlome apţeldinti regioninės svarbos

Nemuno–Jūros takoskyros ruoţą Dauglaukio–

Sakalinės–Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje.

Padidinti miškų plotus regioninės svarbos turinčioje

Nemuno–Jūros takoskyros ruoţo (Dauglaukio–Sakalinės–

Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje).


ŢŪM, Tauragės ir Pagėgių, Jurbarko


asmenys


asmenų ir Europos


43. Siūlome apţeldinti regioninės svarbos

Nemuno–Dubysos takoskyros ruoţą Padubysio–

Juodaičių atkarpoje.

Padidinti miškų plotus regioninės svarbos turinčioje

Nemuno–Dubysos takoskyros ruoţo Padubysio–Juodaičių

atkarpoje.

Nacionalinės ţemės tarnybos prie

ŢŪM, Jurbarko ţemėtvarkos

skyrius, privatūs asmenys

Iki 2020 m. Fizinių ir juridinių

asmenų ir Europos


44. Siūlome apţeldinti vietinės svarbos Akmenos–

Šešuvio takoskyros ruoţą Ringailių–Upynos–

Mineikių atkarpoje.

Padidinti miško plotus vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio

takoskyros ruoţo Ringailių–Upynos–Mineikių atkarpoje.


ŢŪM, Tauragės ir Pagėgių, Šilalės


asmenys


asmenų ir Europos


5. Techninės infrastruktūros teritorijų

vystymas

5.1. Susisiekimo infrastruktūra

45. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Kelio rekonstravimas 132,0–139,7 km;144,3–150,2 km;

160,0–166,5 km

LR susisiekimo ministerija, Lietuvos

automobilių kelių direkcija prie LR

Susisiekimo ministerijos


KPPP lėšos

46. 165 Šilalė–Šilutė. Rekonstravimas 1,77–2,22 km

Lietuvos automobilių kelių direkcija

prie SM

2011 m. Kelių prieţiūros plėtros

programos

(KPPP) lėšos


terminas


47. Krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–

Šilutė–Klaipėda , gerinti techninius parametrus nuo

Jurbarko Šilutės link iki magistralinio kelio A12

(Mikytai).

Kelio rekonstravimas 109,0–112,2 km (Viešvilė), 135,5–

137,16 (Lumpėnai, sankryţų Vilkyškiuose rekonstravimas).


prie SM, Jurbarko r. savivaldybė

2011–2015 m. ES fondų lėšos, KPPP

lėšos

48. 198 Jurbarkas– Skaudvilė (nuo Lybiškių iki

kelio A12).

Kelio rekonstravimas 31,2–40,65 km LAKD/Tauragės r.sav.

Iki 2015 m. ES fondų lėšos,

KPPP lėšos

49. 197 Kryţkalnis–Rietavas–Vėţaičiai. Kelio rekonstravimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija

prie SM

Po 2015 m. KPPP lėšos

50. 193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos. Kelio rekonstravimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija

prie SM

Po 2015 m.

KPPP lėšos

51. 164 Maţeikiai–Plungė–Tauragė

tarp Šilalės ir Tauragės.

Kelio rekonstravimas 134–140,15 km Lietuvos automobilių kelių direkcija

prie SM

Iki 2015 m.

ES fondų lėšos, KPPP

lėšos

52. 162 Laukuva–Šilalė (sankryţų rekonstravimas

Balsių gyv. ir Šilalėje).

Kelio rekonstravimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija

prie SM

2011–2012 m. ES fondų lėšos, KPPP

lėšos

53. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva (tarp Varnių ir

Laukuvos).

Kelio rekonstravimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija

prie SM

Po 2015 m. KPPP lėšos

54. 146 Raseiniai–Šilalė (nuo Jurbarko r. ribos iki

kelio Nr.141).

Kelio rekonstravimas 20,0–28,0 km Lietuvos automobilių kelių direkcija

prie SM

2011–2012 m.

KPPP lėšos

55. Panemunės–Tilţės (Sovetsko) su tiltu per

Nemuną aplinkkelis.

Naujo kelio-aplinkkelio tiesimas tranzitinio transporto

judėjimui.


prie SM


KPPP lėšos

56. Tauragės miesto dalies komunalinės paskirties

objektų, gatvių , kelių, inţinerinių tinklų,

rekreacijos ar kitos infrastruktūros objektų

įgyvendinimas pagal rajono savivaldybių ar šių

teritorijų strateginius, bendruosius ir specialiuosius

planus ar vystymo programas.

Tauragės miesto dalies tarp Naujosios, Gedimino, Dariaus ir

Girėno gatvių ir Geleţinkelio teritorijos sutvarkymas,

komunalinių paslaugų objektų įrengimas, inţinerinės

infrastruktūros išvystymas bei transporto, mašinų parkavimo,

rekreacijos toje teritorijoje organizavimas ir įgyvendinimas.

Tauragės rajono savivaldybė 2013-2020 m. ES fondų lėšos,

savivaldybės

lėšos

57. Pajūrio miestelio aplinkkelis. Naujo kelio-aplinkkelio tiesimas tranzitinio transporto

judėjimui padės išvengti tranzitinio transporto eismo per

miestelio centrinę dalį.

Šilalės rajono savivaldybė Po 2017m. ES fondų lėšos

58. Šilalės miesto aplinkkelis. Naujo kelio-aplinkkelio tiesimas sujungs dabartinius krašto

kelius Nr.165 Šilutė–Šilalė ir Nr. 162 Laukuva–Šilalė, padės

išvengti tranzitinio transporto eismo per miesto centrinę dalį.

Šilalės rajono savivaldybė Po 2017m. ES fondų lėšos

5.1.1. Logistikos centrai

59. Pagrindiniai logistikos centrai Tauragės

apskrityje, netoli TEN 1A tarptautinio transporto

koridoriaus Via Hanseatica, šalia numatomo

Tauragės–Lauksargių aplinkkelio.

Logistikos centrai būtų perspektyvūs dėl artimos šiaurės–pietų

kryptimi besitęsiančio tarptautinio transporto koridoriaus

(kelių ir geleţinkelių) jungties.

Tauragės r. savivaldybė, verslo

įmonės


Tauragės r.


verslo įmonių lėšos

60. Pagėgių sav. numatomas logistikos centras šalia

minėto Via Hanseatica tarptautinio kelio.

Strategiškai svarbi TEN IA tarptautinio koridoriaus

geleţinkelio linija Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena dar

labiau sustiprins skirtingų transporto rūšių sąveiką bei

logistikos centro reikšmę.

Pagėgių r. savivaldybė,

verslo įmonės




5.1.2. Pasienio kontrolės postai

61. Jurbarko upių PKP (Jurbarko r. sav.) pasienio

posto rekonstrukcija.

Lietuvai įstojus į ES ir prisijungus prie Šengeno erdvės yra

keliami aukštesni reikalavimai pasienio kontrolės punktų

infrastruktūrai, ypač jų kokybei. PKP privalo atitikti Šengeno

teisyno ir tarptautinius saugumo reikalavimus.

Pasienio kontrolės punktų direkcija

prie Susisiekimo ministerijos,

Jurbarko r. savivaldybė

2014–2017 m.

Valstybės biudţeto

lėšos,

ES fondų lėšos,

Jurbarko r. savivaldybės

lėšos


terminas


62. Panemunės tarptautinio PKP plėtra

(Šakininkų k., Pagėgių sav.).

Atsiţvelgiant į būsimus susitarimus su Rusijos federacija dėl

tilto per Nemuną Sovetsko–Panemunės aplinkkelyje statybos,

būtų sukurta nauja bei pertvarkoma esama PKP

infrastruktūra.

Pasienio kontrolės punktų direkcija

prie Susisiekimo ministerijos

2014-2015 m. Valstybės biudţeto

lėšos,

ES paramos fondų lėšos

5.1.3. Geležinkeliai

63. Geleţinkelio linijos Radviliškis–Pagėgiai–

valstybės siena modernizavimas (infrastruktūros

vystymas).

Geleţinkelio mazgų modernizavimas bei rekonstravimas

padidintų krovinių ir keleivių veţimų rentabilumą.

AB „Lietuvos geleţinkeliai“

I etapas

2009–2012 m.

II–III etapai

2015–2017 m.

ES fondų lėšos,

AB „Lietuvos

geleţinkeliai“ lėšos

64. Geleţinkelio linijos Pagėgiai–Rimkai–Klaipėda

modernizavimas (infrastruktūros vystymas).

Regioninės reikšmės linijos modernizavimas bei

rekonstravimas padidintų krovinių ir keleivių veţimų

rentabilumą.


2009-2013 m.

ES fondų lėšos,

AB „Lietuvos

geleţinkeliai“ lėšos

65. Naujo geleţinkelio ruoţo Pilviškiai–Tauragė

tiesimas.

Šis ruoţas uţţiedintų geleţinkelių tinklą Kaliningrado srities

pasienyje ir sujungtų du tarptautinius geleţinkelio transporto

koridorius: IXD Kaunas–Kybartai ir 1A Radviliškis–

Pagėgiai–valstybės siena.


planuojamu laikotarpiu šios linijos

statyti neplanuoja

Planuojamu

laikotarpiu šios

linijos statyti

neplanuoja

5.1.4. Oro transportas

66. Įrengti Tauragės, Jurbarko ir Pumpėnų

(Pagėgių sav.) civilinius aerodromus .1

Aerodromai būtų naudojami sportiniais aviacinio turizmo

tikslais bei keleivių susisiekimui nedideliais atstumais.

Jurbarko r. savivaldybė, Pagėgių

savivaldybė, verslo įmonės

Po 2017 m. Jurbarko r.

savivaldybės, Pagėgių



5.1.5. Vandens transportas

67. Modernizuoti tarptautinės reikšmės vidaus

vandens kelią E41 Nemuno upe, išvystant

reikalingą su ta veikla susijusią infrastruktūrą:

a) padidinti laivakelio gylį;

b) įsteigti ir atnaujinti uostus bei prieplaukas su jų

prieigomis ir t. t.); 2

Nemuno upės kelias bus vienas iš krovinių srautų judėjimo

grandţių nuo Kauno iki Klaipėdos kryptimi, taptų tarptautine

perveţimo atkarpa, sujungtų Kauno visų rūšių transporto

terminalą su Klaipėdos uostu.

Vystyti turizmą tarp pasienio rajonų Tauragės apskrities

teritorijoje ir Rusijos teritorijoje (Kaliningrado srityje):

prieplaukų įrengimas, kontrolės postai ir kita.

a) VĮ Vidaus vandenų kelių

direkcija;

b) atitinkamų savivaldybių

administracijos

a) po 2013 m.

b) 2013–2017 m.

Bus siekiama gauti ES

fondų finansavimą

5.2. Ekoinžinerinė infrastruktūra

5.2.1. Vandentieka, vandenvala

Tauragės savivaldybė

68. Plėtoti esamą vandentiekio sistemą Tauragės

mieste, numatoma patiesti 30 km naujų

vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą

vandenvietę.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį savivaldybės gyventojų kiekį

kokybišku geriamuoju vandeniu.

UAB „Tauragės vandenys“ 2011–2013 m. ES Sanglaudos fondas,

LR biudţetas, UAB

„Tauragės vandenys“

nuosavos lėšos

69. Numatoma plėtoti esamą Skaudvilės

vandentiekio sistemą, patiesti 5 km naujų

vandentiekio tinklų. Vieną Skaudvilės

vandenvietę – rekonstruoti.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį savivaldybės gyventojų kiekį



LR biudţetas,

Tauragės r.


70. Plėtoti esamą nuotekų surinkimo sistemą

Tauragės mieste. Prie Tauragės nuotekų surinkimo

sistemos prijungti Butkelių ir Tauragės

gyvenvietes. Rekonstruoti esamą Tauragės nuotekų

valyklą. Numatoma tinklų renovacija – 24 km ir

naujų tinklų įrengimas – 35 km.

Visi sprendiniai, susieti su vandenvala, įgauna prioritetinį

statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos

prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidţiamos į

paviršinius vandenis nuotekos tenkins ES „Miestų ir

miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.


LR biudţetas, UAB


nuosavos lėšos,

Tauragės r.



terminas


71. Prie Tauragės nuotekų valymo įrenginių (NVĮ)

numatoma įrengti regioninį dumblo apdorojimo

cechą.


LR biudţetas, UAB


nuosavos lėšos

72. Plėtoti esamą Skaudvilės nuotekų surinkimo

sistemą. Numatoma pastatyti naujus 70 m3/p

nuotekų valymo įrenginius. Numatoma tinklų

renovacija – 3 km ir naujų tinklų įrengimas – 7 km.


LR biudţetas, UAB


nuosavos lėšos

Šilalės savivaldybė

73. Plėtoti esamą Šilalės vandentiekio sistemą. Prie

Šilalės vandentiekio sistemos pajungti Balsių ir

Vingininkų gyvenvietes, patiesti 15 km naujų

vandentiekio tinklų.

Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu

geriamuoju vandeniu.

Šilalės rajono savivaldybė,

UAB „Šilalės vandenys“

2012 m. ES struktūriniai fondai,

LR biudţetas, Šilalės

rajono savivaldybės

lėšos, UAB „Šilalės

vandenys“ lėšos

74. Plėtoti esamą Kvėdarnos–Pajūralio

vandentiekio sistemą. Apjungti abi Kvėdarnos

vandenvietes. Prie Kvėdarnos prijungti Papynaujo

ir Grimzdų vandentiekio sistemas. Numatoma

patiesti 6 km naujų vandentiekio tinklų,

rekonstruoti esamą vandenvietę.





2011–2020 m. ES struktūriniai fondai,




vandenys“ lėšos

75. Plėtoti esamą Laukuvos vandentiekio sistemą.

Numatoma patiesti 4 km naujų vandentiekio tinklų,

rekonstruoti esamą vandenvietę.





2013 m. ES struktūriniai fondai,




vandenys“ lėšos

76. Plėtoti esamą Pajūrio vandentiekio sistemą.

Numatomas naujų tinklų įrengimas ir esamų tinklų

rekonstrukcija.









vandenys“ lėšos

77. Plėtoti esamą Kaltinėnų vandentiekio sistemą.

Numatomas naujų tinklų įrengimas ir esamų tinklų

rekonstrukcija.





Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai,




vandenys“ lėšos

78. Plėtoti esamą Laukuvos miestelio nuotekų

surinkimo sistemą. Numatomas naujų valymo

įrenginių ir tinklų įrengimas, esamų tinklų

rekonstrukcija.







vandenys“ lėšos

79. Plėtoti esamą Pajūrio nuotekų surinkimo

sistemą. Numatomas naujų tinklų įrengimas ir

esamų tinklų rekonstrukcija.







vandenys“ lėšos


terminas


80. Plėtoti esamą Kaltinėnų nuotekų surinkimo

sistemą. Numatomas naujų tinklų įrengimas ir

esamų tinklų rekonstrukcija.

Šilalės rajono savivaldybė, UAB

„Šilalės vandenys“

Iki 2020m ES struktūriniai fondai,




vandenys“ lėšos

Jurbarko savivaldybė

81. Plėtoti esamą Jurbarko m. vandentiekio

sistemą. Pakloti 12,03 km naujų tinklų.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį


Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

2010–2011 m. ES struktūriniai fondai

ir biudţeto lėšos


sistemą. Pakloti 2,5 km naujų tinklų.








sistemą. Pastatyti naujus vandens gerinimo

įrenginius.







84. Plėtoti vandentiekio sistemas Seredţiaus

seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant

naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas

vandenvietes, plečiant 24,5 km naujus ir

rekonstruojant 6 km esamus tinklus.





Iki 2020 m. ES struktūriniai fondai


85. Plėtoti vandentiekio sistemas Viešvilės



vandenvietes, plečiant 9 km naujus ir








86. Plėtoti vandentiekio sistemas Smalininkų

mieste ir seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes,

statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant

naujas vandenvietes, plečiant 10,5 km naujus ir








87. Plėtoti vandentiekio sistemas Jurbarkų











88. Plėtoti vandentiekio sistemas Girdţių











89. Plėtoti vandentiekio sistemas Erţvilko











90. Plėtoti vandentiekio sistemas Skirsnemunės












terminas


91. Plėtoti vandentiekio sistemas Šimkaičių











92. Plėtoti vandentiekio sistemas Raudonės











93. Plėtoti vandentiekio sistemas Juodaičių











94. Plėtoti vandentiekio sistemas Veliuonos











95. Plėtoti esamą Jurbarko m. nuotekų sistemą.

Pakloti 10,8 km naujų tinklų, pastatyti 3 vnt.

nuotekų siurblinių.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas. Jurbarko rajono savivaldybė,


2010-2011 m. ES struktūriniai fondai


96. Plėtoti esamą Jurbarko m. nuotekų sistemą.

Pakloti 3,2 km naujų tinklų, pastatyti 3 vnt.

nuotekų siurblinių.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas. Jurbarko rajono savivaldybė,




97. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas

Seredţiaus sen., rekonstruojant ir statant naujas

nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei

renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus,

plečiant 24,5 km naujus ir rekonstruojant 6 km

esamus tinklus.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas,

o išleidţiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina

ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.






Viešvilės sen., rekonstruojant ir statant naujas



plečiant 9 km naujų tinklų.









Smalininkų sen., rekonstruojant ir statant naujas



plečiant 10,5 km naujus ir rekonstruojant 3 km

esamus tinklus.








100. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo

sistemas Jurbarkų sen., rekonstruojant ir statant

naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant

naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo

tinklus, plečiant 40,5 km naujus ir rekonstruojant

2 km esamus tinklus.









terminas



sistemas Girdţių sen., rekonstruojant ir statant




8 km esamus tinklus.









sistemas Erţvilko sen., rekonstruojant ir statant




11,5 km esamus tinklus.









sistemas Skirsnemunės sen., rekonstruojant ir

statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines,

statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų

surinkimo tinklus, plečiant 22 km naujus ir










sistemas Šimkaičių sen., rekonstruojant ir statant



tinklus, plečiant 23,5 km naujus ir rekonstruojant 1

km esamus tinklus.









sistemas Raudonės sen., rekonstruojant ir statant



tinklus, plečiant 13 km naujų tinklų.









sistemas Juodaičių sen., rekonstruojant ir statant



tinklus, plečiant 3 km naujų tinklų.









sistemas Veliuonos sen., rekonstruojant ir statant



tinklus, plečiant 26,5 km naujų tinklų.









108. Plėtoti esamą Pagėgių vandentiekio sistemą.

Numatoma vieną vandenvietę rekonstruoti, o kitą

palikti rezervui. Numatoma rekonstruoti esamus

vandens gerinimo įrenginius, renovuoti 1km

esamų tinklų ir pakloti 5 km naujų.


kokybišku geriamu vandeniu.

Sutvarkyti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą visose

gyvenvietėse.

Pagėgių savivaldybė, UAB „Pagėgių

komunalinis“


savivaldybės


terminas


109. Plėtoti esamą Panemunės vandentiekio

sistemą. Numatoma rekonstruoti esamą

vandenvietę ir pastatyti naujus vandens gerinimo

įrenginius, renovuoti 0,5 km esamų tinklų ir

pakloti 1 km naujų.


kokybišku geriamu vandeniu.


UAB „Pagėgių komunalinis“


savivaldybės

5.2.2. Atliekų valdymas

110. Regioniniame sąvartyne 2 mišrių komunalinių

atliekų kaupimo sekcijų įrengimas

ir filtrato valymo įrenginių našumo padidinimas.

Regioniniame sąvartyne uţpildţius atliekomis I etape

įrengtas 2 sekcijas, bus įrengtos dar 2 atliekų kaupimo

sekcijos ir filtrato valymo įrenginių našumo padidinimas.

UAB TRATC 2014–2015 m. ES struktūrinės paramos

lėšos, įmonės lėšos

111. Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų

uţdarymas.

Tauragės regione bus uţdaryti 58 seni neeksploatuojami

sąvartynai ir šiukšlynai.

UAB TRATC 2010–2013 m.

Rangos sutartis

pasirašyta

ES 2007–2013

struktūrinės paramos

lėšos

(85 proc.) ir LR

biudţeto lėšos

( 15 proc.)

112. Ţaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių

Šilalėje, Pagėgiuose ir Jurbarke įrengimas ir

įrangos (smulkintuvo, vartytuvo, sijotuvo,

svarstyklių) pirkimas aikštelių eksploatavimui.

Numatoma įrengti 3 ţaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

UAB TRATC 2010–2011 m.

Rangos sutartis

pasirašyta

ES 2007–2013


lėšos

(85 proc.) ir regiono

savivaldybių biudţetų

lėšos

( 15 proc.)

113. Įrengti 5 stambiagabaričių, pavojingų atliekų

surinkimo aikšteles (po 2 Jurbarko ir Tauragės r. ir

1 Šilalės r.).

Atsiţvelgiant į Valstybinio strateginio plano nuostatas,

vykdant komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą,

numatoma įrengti 5 stambiagabaričių ir pavojingų atliekų

surinkimo aikšteles (DASA).

UAB TRATC 2011–2015 m. ES 2007–2013


lėšos

114. Biologiškai skaidţių atliekų (BSA) tvarkymo

infrastruktūros Tauragės regione sukūrimas.

Atsiţvelgiant į Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano

(VSATP) nuostatas, pastatyti mechaninio biologinio

apdorojimo (MBA) įrenginius biologiškai skaidţių atliekų

srautui sutvarkyti, konteinerių atskiram BSA surinkimui

įsigijimas.

UAB TRATC 2011–2013 m. ES 2007–2013


lėšos (~90 proc.),

regiono savivaldybių

biudţetų arba įmonės

lėšos (~10 proc.)

115. Įrengti rajonuose mišrių komunalinių atliekų ir

antrinių ţaliavų surinkimo aikšteles.

Plėsti mišrių komunalinių atliekų ir antrinių ţaliavų

surinkimo aikštelių tinklą pagal savivaldybių administracijų

direktorių patvirtintas schemas.

Savivaldybės 2006–2015 m. Savivaldybių biudţetų,

aplinkos apsaugos

rėmimo programos, ES

paramos lėšos

5.3. Energetikos infrastruktūra

5.3.1. Elektros energijos tiekimas

116. Išlaikyti esamą 110 kV, 330 kV elektros

tinklą, atnaujinant susidėvėjusius įrenginius.

110 kV EPL Taurai–Pagėgiai–Usėnai–Juknaičiai–Šilutė

kapitalinis remontas.

LITGRID AB Iki 2012 m. LITGRID AB

117. 330 kV Bitėnų PP statyba. LITGRID AB Iki 2011 m. LITGRID AB

118. 110 kV skirstyklos statyba 330 kV Bitėnų PP. Perdavimo tinklo patikimumo didinimas ir naujo vėjo

jėgainių parko prijungimas prie perdavimo tinklo.

LITGRID AB Iki 2015 m. LITGRID AB,

pareiškėjas

119. 110 kV EPL Pagėgiai–Jurbarkas statyba. LITGRID AB Iki 2019m. LITGRID AB

120. 110 kV EPL Pagėgiai–Bitėnai statyba. LITGRID AB Iki 2015 m. LITGRID AB,

pareiškėjas

121. Rekonstruoti Vilkyškių 35 kV elektros liniją į

dvigrandę elektros energijos tiekimo patikimumui

uţtikrinti.

Būtų vykdoma pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius,

t. y. prijungiant naujuosius vartotojus.

AB LESTO AB LESTO,

uţsakovas


terminas


122. Modernizuoti esamą elektros energijos

skirstomąjį tinklą (10 kV–0,4 kV), keičiant

susidėvėjusius įrenginius ir optimizuojant

transformatorinių galias.

2011 m. planuojamos investicijos esamo Tauragės apskrities

teritorijoje 10 kV–0,4 kV elektros energijos skirstomojo

tinklo atnaujinimui – 4 mln. Lt.

AB LESTO 2011 m. AB LESTO

123. Plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą,

uţtikrinant pilną elektros energijos paslaugos

prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams.

Bus vykdoma pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius,

t. y. prijungiant naujuosius vartotojus.

AB LESTO Nuolat AB LESTO,

uţsakovas

124. Pagal galimybes maksimaliai kabeliuoti

elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklus

miestų ir gyvenviečių teritorijose.

LITGRID AB savo iniciatyva 330–110 kV elektros

perdavimo linijų nekabeliuoja. Poreikį nustato pareiškėjas.

Iki 2010 gruodţio mėn. prašymų oro linijų kabeliavimui

Tauragės apskrities teritorijoje gauta nebuvo.

2011 m. planuojama kabeliuoti esamas 0,4 kV oro linijas:

Balsių k., Šilalės r. sav.

Pagėgių mstl., Pagėgių sav.

Jurbarko m.

Girdţių k., Jurbarko r. sav.

Jurbarkų k., Jurbarko r. sav.

2011 m. planuojamos investicijos esamų 0,4 kV oro linijų

kabeliavimui – 2 mln. Lt.

AB LESTO Pagal poreikį

2011 m.

100 proc. apmoka

pareiškėjas

AB LESTO

125. Rekonstruoti ir plėsti miestų ir kaimo

gyvenviečių gatvių apšvietimą.

Bus vykdoma pagal Tauragės rajono savivaldybės tarybos

patvirtintą programą.

Tauragės rajono savivaldybė 2020 m. ES fondų lėšos,

Tauragės rajono

savivaldybė

126. Įrengti naują 110 kV transformatorių pastotę

vėjo jėgainėms pajungti.

110/20 kV Kreivėnų TP prijungimas prie 110 kV perdavimo

tinklo.

110/20 kV Lauksargių TP prijungimas prie 110 kV

perdavimo tinklo.

AB „Lietuvos energija“

LITGRID turtas AB

2009

2011 m.

Pareiškėjas

Pareiškėjas

127. Įntensyvinti elektros energijos gamybą iš

atsinaujinančių energijos šaltinių, įrengti grupines

vėjo jėgaines.

Privatūs savininkai Iki 2020 m. ES fondų lėšos, privačių

savininkų lėšos

5.3.2. Gamtinių dujų tiekimas

128. Sukurti magistralinių dujotiekių tinklą,

apimantį visus Tauragės apskrities rajonus. Plėsti

ţiedinę magistralinio dujotiekio trasą Šakiai–

Klaipėda nuo atšakos į Jurbarko dujų skirstymo

stotį iki Tauragės dujų skirstymo stoties ir nuo

Tauragės iki Klaipėdos.

Padidėtų vartotojų aprūpinimo energija patikimumas, būtų

teigiamas poveikis aplinkos apsaugai, regiono ekonominei

plėtrai, energijos vartotojams būtų sudaryta galimybė rinktis

patraukliausią energijos rūšį, gaminti elektros energiją

kogeneracijos principu.

AB „Lietuvos dujos“ Magistralinis

dujotiekis Jurbarkas –

Tauragė, numatoma

pradţia – 2011–

2012 m., dujotiekis

Tauragė–Šilutė–

Klaipėda, numatoma –

2011–2013 m.

AB „Lietuvos dujos“

nuosavos ir skolintos

lėšos, Europos Sąjungos

struktūrinių fondų lėšos

129. Įrengti magistralinio dujotiekio atšakas į

Pagėgius ir Šilalę pagal gamtinių dujų tiekimo

specialiuosius planus, įrengti dujų skirstymo stotis,

nuo kurių plėtoti vidutinio ir ţemo slėgio dujotiekio

tinklus Tauragėje, Pagėgiuose ir Šilalėje, tvarka

numatyta (2008-06-25 LR ūkio ministro įsakymas

Nr. 4-266 (Ţin., 2008, Nr. 75-2972).

Būtų sudarytos sąlygos vartotojams prisijungti prie gamtinių

dujų tinklų, naudoti gamtines dujas buityje, energetikoje ir

pramonėje.

AB „Lietuvos dujos“ ir konkurso

tvarka nustatyta įmonė, kuri įrengs

dujų skirstymo sistemas Tauragės

rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių

savivaldybių teritorijose

Numatoma pradţia –

konkurso tvarka

nustačius įmonę, kuri

įrengs dujų skirstymo

sistemas Tauragės,

Šilalės rajonų ir

Pagėgių savivaldybių

teritorijose

AB „Lietuvos dujos“ ir

konkurso tvarka

nustatytos įmonės, kuri

įrengs dujų skirstymo

sistemas Tauragės

rajono, Šilalės rajono ir

Pagėgių savivaldybių

teritorijose lėšos


terminas


5.3.3. Centralizuotas šilumos tiekimas

Tauragės savivaldybės teritorija

130. Plečiant dujotiekio tinklą, paraleliai

rekonstruoti Tauragės katilines, pritaikant jas

gamtinėms dujoms ir numatant rezervinį kurą iš

atsinaujinančių šaltinių bei atliekinių medţiagų.

Rekonstruoti šilumos paskirstymo tinklus.

Šiuo metu šilumos kanalai pakloti G/B loviuose turi būti

pakeisti bekanalėmis šiluminėmis trasomis.

Berţės RK pritaikyta biokurui. Rezerviniam kurui pritaikyti

dujas.

UAB „Tauragės šilumos tinklai“ 2020 m.

2015 m.

ES paramos lėšos

ES paramos lėšos

131. Išsaugoti visų gyvenviečių esamas

centralizuotas šilumos tiekimo sistemas.

Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant

bekanalius vamzdynus.

Centralizuotas šilumos tiekimas Tauragės mieste išsaugotas.

Šiuo metu renovacija vykdoma.

UAB „Tauragės šilumos tinklai“ 2020 m. ES fondų lėšos,

nuosavos lėšos

132. Modernizuoti šilumos punktus, didinant

šilumos vartojimo efektyvumą.

Tauragėje medernizuota apie 70 % šilumos punktų. UAB Tauragės butų ūkis 2015 m. Gyventojų lėšos

133. Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir

visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo

sistemas ir gerinant pastatų šilumines

charakteristikas vamzdynus.

Renovuoti 4 daugiabučiai namai, ruošiami dar

6 daugiabučiai.

Tauragės r. savivaldybė,

Bendrijos


gyventojų lėšos

Šilalės rajono savivaldybės teritorija

134. Numatoma rekonstruoti Šilalės rajonines

katilines, pritaikyti jas elektros ir šilumos

kombinuotai gamybai.

Numatoma rekonstruoti 6,3 km šiluminių trasų, pakeičiant

nekanaliniais vamzdţiais.

UAB „Šilalės šilumos tinklai“ 2011–2012 m. 50% – ES strukt. f. lėšos,

25% – nuosavos lėšos,


135. Modernizuoti šilumos punktus, didinant

šilumos vartojimo efektyvumą.

80% modernizuota, 20% numatoma modernizuoti, išsprendus

finansavimo šaltinį.

UAB „Šilalės šilumos tinklai“ 2013–2014 m. Įmonės lėšos

Jurbarko rajono savivaldybės teritorija

136. Rekonstruoti šilumos paskirstymo tinklus. Jurbarko šilumos tinklai 2020 m. Nuosavos lėšos





Jurbarko r. savivaldybės vystymo strategija iki 2020 m. Jurbarko rajono savivaldybė 2018 m. Savivaldybės lėšos




charakteristikas, vamzdynus.

Numatoma renovuoti – 6–7 vnt. Renovuota – 5 vnt.

Jurbarko rajono savivaldybė 2011–2020 m. ES fondų lėšos,

gyventojų lėšos

Pagėgių savivaldybės teritorija




charakteristikas, vamzdynus.

Renovuoti 4 daugiabučiai namai

Pagėgių savivaldybė 2020 m. ES, gyventojų lėšos





Pagėgių savivaldybės vystymo strategija. Pagėgių savivaldybė,

UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“

iki 2020 m. ES fondų lėšos,


141. Rekonstruoti šilumos paskirstymo tinklus.


UAB „Pagėgių komunalinis ūkis




terminas


5.4. Pasirengimas potvyniams ir potvynių padariniams

šalinti

142. Pagal Vyriausybės patvirtintą Klaipėdos ir

Tauragės apskričių teritorijos pasirengimo

potvyniams ir potvynio padariniams šalinti

2007–2015 m. programą numatyta:

142.1. Rekonstruoti apsauginius pylimus, esančius

Pagėgių savivaldybės teritorijoje palei Jūros, Gėgės

ir Nemuno upes.

Apsaugomos gyventojų sodybos ir teritorijos nuo Nemuno

potvynio.

Pagėgių savivaldybė 2010–2015 m. Lietuvos Respublikos

valstybės biudţetas,

Europos Sąjungos

struktūriniai fondai

142.2. Rekonstruoti Šilgalių, Nausėdų, Plaškių ir

Plaušvarių polderius.

Apsaugomos gyventojų sodybos ir teritorijos nuo Nemuno

potvynio.



Europos ţemės ūkio

fondas kaimo plėtrai

142.3. Įrengti apsauginį pylimą Panemunės miesto

šiaurinėje dalyje.

Apsaugomos gyventojų sodybos Mokyklos gatvėje nuo

Nemuno potvynio.



Europos Sąjungos


142.4. Pastatyti tiltą per Jūros upę kelyje

Vilkyškiai–Kriokiškiai.

Gerinamas susisiekimas tarp Vilkyškių ir Kriokiškių. Pagėgių savivaldybė 2011 m. Lietuvos Respublikos


Europos Sąjungos


6. Kitos funkcinės teritorinės struktūros

6.1. Pramonės teritorijos

143. Kurti ir plėtoti pramonės zonas su modernia

infrastruktūra, išlaikant esamas ir rezervuojant tam

tinkamas naujas teritorijas, orientuojantis į naujų

perspektyvinių gamybos procesų kūrimą ir

plėtojimą, rengti tuo tikslu reikalingus pramonės

rajonų detaliuosius, specialiuosius planus Tauragės,

Jurbarko, Šilalės rajonų savivaldybėse, Pagėgių

savivaldybėje.

Parengti Tauragės, Jurbarko, Šilalės r. savivaldybių, Pagėgių

savivaldybės (miestų) pramonės rajonų detaliuosius

(restruktūrizacijos, revitalizavimo) planus, atkurti ir išvystyti

reikalingą infrastruktūrą, spręsti susidariusias

aplinkosaugines problemas.





6.2. Socialinės infrastruktūros teritorinis tinklas

6.2.1. Švietimo įstaigos, infrastruktūra

144. Apskrities savivaldybių centruose numatoma

steigti švietimo pagalbos įstaigas.

Švietimo bei nuotolinio mokymosi, pagalbos mokytojui,

mokiniui, mokyklai centrus, pedagogines, psichologines

tarnybas.

Tauragės rajono savivaldybės

teritorijoje


valstybės ir


145. Pagėgių mieste įsteigti mokymo centrą

pasienio apsaugos specialistams ruošti.

Steigti mokymo centrą.


2020 m.

Lietuvos Respublikos


Europos Sąjungos



terminas


6.2.2. Kultūros įstaigos, infrastruktūra

146. Vykdyti rajono kultūros plėtrai reikalingos

infrastruktūros objektų prieţiūrą savivaldybėse,

atlikti Šilalės miesto kultūros centro pastato

kapitalinį remontą.

Vykdyti nuolatinę rajono kultūros infrastruktūros objektų

prieţiūrą.


savivaldybės

Nuolat ES fondų lėšos,

valstybės ir


147. Vykdyti rajono kultūros plėtrai reikalingos

infrastruktūros objektų prieţiūrą, uţbaigti kultūros

centro statybą Pagėgių mieste.


2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir


6.2.3. Sveikatos įstaigos, infrastruktūra

148. Priartinti asmens sveikatos prieţiūros

paslaugas prie gyventojų, sudaryti sąlygas

modernizuotis pirminės asmens sveikatos

prieţiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms.

VšI Tauragės pirminės sveikatos

prieţiūros centras



6.2.4. Socialinių įstaigos, infrastruktūra

149. Pagerinti socialinės globos namų plėtrą

suaugusiems asmenims, vaikams ir jaunimui su

negalia Tauragės, Šilalės, Jurbarko r.

savivaldybėse, Pagėgių savivaldybėje.

Įsteigti paramos rizikos šeimoms tarnybą Pagėgių mieste.

Lauksargių globos namų rekonstrukcija Tauragės rajone,

vaikų darţelio Pagėgių mieste statybos uţbaigimas.


savivaldybės,



LR valstybės biudţetas,


PASTABOS:

1. Įrengus civilinius aerodromus turi būti įvertinta jų atitiktis specialiesiems reikalavimams bei teisės aktų nustatyta tvarka gautas Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti paţymėjimas.

2. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, kaip tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E41 valdytojas, numatoma priemonės 67 a) vykdytoja. Kadangi gylio padidinimas vidaus vandenų kelyje

E41 Kaunas–Klaipėda ES finansavimo 2007–2013 m. programose nenumatytas, priemonės laukiamas rezultatas, susijęs su gylio padidinimu, bus pasiektas tik numačius reikiamą finansavimą.

Todėl priemonės įgyvendinimo terminas numatytas po 2013 m. Uostų ir prieplaukų steigimas ar atnaujinimas yra atitinkamos savivaldybės kompetencija, todėl priemonės 67 b) vykdytojomis

numatomos atitinkamų savivaldybių administracijos.

__________________________________________________________________________

Documents

PATVIRTINTA Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ... · Rambyno RP lankytojų centre įrengta ekspozicija. Rambyno RPD, VSTT 2011–2012 m. ES struktūrinių fondų ir LR valstybės