PAVELDO SODAI. VEISLIŲ KATALOGAS VĒSTURISKIE DĀRZI ŠĶIRŅU

PAVELDO SODAI. VEISLIŲ KATALOGAS

VĒSTURISKIE DĀRZI. ŠĶIRŅU KATALOGS

HERITAGE GARDENS. CULTIVAR CATALOGUE

2

PAVELDO SODAI. VEISLIŲ KATALOGAS

Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Senųjų

tradicinių sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų atgimimas:

Paveldo sodų turas“. Projektą finansuoja 2014–2020 m.

Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Projekto tikslas yra išsaugoti istorines tradicines sodo ir

daržo augalų veisles, skatinti jų paplitimą bei sodininkystės

tradicijų puoselėjimą. Sodininkystės ekspertai iš Latvijos ir

Lietuvos padėjo senuosiuose soduose atpažinti išlikusių

senųjų veislių augalus, o turizmo specialistai pasiūlė rinkai

naują turizmo produktą – Paveldo sodus. Tarpvalstybinio

projekto dėka abiejų sričių ekspertai apsikeitė gerąja patirtimi

ir žiniomis, turimų senų augalų veislių pavyzdžiais,

konsultavo senų sodų augintojus, o žiniasklaidoje atsirado

švietėjiškos informacijos apie senąsias tradicines veisles ir

būtinybę jas išsaugoti ateities kartoms. Projektas apima ne tik

senųjų veislių populiarinimą, tačiau ir užaugintų produktų

perdirbimą, sukuriant naujų skonių gaminius. Latvijos ir

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos yra atsakingos už naujo

turizmo produkto rinkodarą ir pristatymą rinkai. Sukurti

maršrutai, skirti sodininkystės mėgėjams, supažindina su

projekto eigoje atrinktais vertingais objektais, o parengta

metodinė ir informacinė medžiaga informuoja paveldo sodų

savininkus ir sodininkystės entuziastus apie teorines ir

praktines produkto kūrimo galimybes. Įgyvendinant projekto

veiklas taip pat pagerinta prof. T. Ivanausko „Obelynės“

sodybos ir Rundalės rūmų infrastruktūra, sukurtas istorinis

3

sodas. Projekto partneriai, įgiję naujos patirties ir žinių,

puoselės Paveldo sodų turizmo produktus, skatins aktyvų

kaimyninių valstybių turistų srautų augimą bei užtikrins

projekto tikslų įgyvendinimą ir tęstinumą.

Visas projekto biudžetas – 830 733 EUR Eur. Iš jų –

Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas –

706 123 EUR

Projekto partneriai:

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras/ www.lammc.lt

Latvijos sodininkystės institutas/

www.darzkopibasinstituts.lv Latvijos kaimo turizmo asociacija “Lauku ceļotājs”/

www.celotajs.lv

Lietuvos kaimo turizmo asociacija/ www.atostogoskaime.lt

Rundalės muziejus Latvijoje/ http://rundale.net

Kauno rajono muziejus/ www.krmuziejus.lt

Projekto puslapis: http://latlit.eu/lli-181-revival-of-old-

traditional-fruit-vegetable-and-ornamental-plants-and-their-

products-heritage-gardens-tour-heritage-gardens/

Šis leidinys parengtas iš Europos Sąjungos finansinės

paramos lėšų. Už šio leidinio turinį atsako LAMMC

Sodininkystės ir daržininkystės institutas. Jokiomis

aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos

Sąjungos nuomonę.

http://www.lammc.lt/

http://www.lvai.lv/

http://www.darzkopibasinstituts.lv/

http://www.celotajs.lv/

http://www.atostogoskaime.lt/

http://rundale.net/

http://rundale.net/

http://www.krmuziejus.lt/


http://latlit.eu/lli-181-revival-of-old-traditional-fruit-vegetable-and-ornamental-plants-and-their-products-heritage-gardens-tour-heritage-gardens/



4

VĒSTURISKIE DĀRZI. ŠĶIRŅU KATALOGS

Šis materiāls tapis projekta "Augļu, dārzeņu un dekoratīvo

augu seno šķirņu dārzi un tradicionālie pārstrādes produkti:

Vēsturisko dārzu maršruts" ietvaros, ko finansē Eiropas

Savienība Interreg V-A Latvijas – Lietuvas programma 2014.

– 2020. gadam.

Projekta mērķis ir saglabāt vēsturiskos/tradicionālos

dārzaugus, šķirnes, lai veicinātu to izplatību un uzturētu

dārzkopības tradīcijas. Latvijas un Lietuvas dārzkopības

eksperti ir palīdzējuši identificēt tradicionālos dārza augus, kas

ir saglabājušies vēsturiskajos dārzos, savukārt tūrisma

speciālisti ir izveidojuši un piedāvā tirgum jaunu tūrisma

produktu – Vēsturisko dārzu maršrutu. Pateicoties pārrobežu

projektam, ekspertiem no abām jomām ir bijusi iespēja

apmainīties ar vērtīgu pieredzi un zināšanām, vēsturisko

šķirņu augu paraugiem, kā arī, vienlaikus sniedzot padomus,

dārzu īpašniekiem vēsturisko augu kopšanā. Plašsaziņas

līdzekļos ir pieejama izglītojoša informācija par

tradicionālajām dārzaugu šķirnēm un nepieciešamību tās

saglabāt nākamajām paaudzēm. Projekts ietver ne tikai

vēsturisko šķirņu popularizēšanu, bet arī dārzaugu produktu

pārstrādi un jaunu garšu veidošanu. Latvijas un Lietuvas lauku

tūrisma asociācijas ir atbildīgas par jaunā tūrisma produkta

izplatību un prezentāciju. Izstrādātie tūrisma maršruti, kas

domāti dārzkopības entuziastiem, ļauj iepazīties ar projekta

5

laikā izraudzītajiem daudzveidīgajiem objektiem. Projekta

ietvaros arī izstrādāts metodiskais un informatīvais materiāls

vēsturisko dārzu īpašniekiem un dārza entuziastiem, kas

sniedz noderīgu informāciju/padomus par tūrisma produkta

izstrādes teorētiskajām un praktiskajām iespējām. Projekta

aktivitāšu īstenošanas laikā prof. T. Ivanauskas "Obelynė"

viensētā un Rundāles pilī uzlabota infrastruktūra un izveidots

vēsturiskais dārzs. Projekta partneru iegūtās zināšanas un

jaunā pieredze veicinās Vēsturisko dārzu tūrisma produktus,

kā arī sekmēs tūristu plūsmu no kaimiņvalstīm un nodrošinās

projekta mērķu turpināšanos un ilgtspējīgu attīstību.

Kopējais projekta budžets ir 830 733.23 EUR, no tā 706

123.23 EUR Eiropas Reģionālās attīstības fonda finansējums.

Projekta partneri, to mājas lapas:

Lietuvas Dārzkopības institūts / www.lammc.lt

Dārzkopības institūts / www.darzkopibasinstituts.lv

Latvijas Lauku tūrisma asociācija „Lauku ceļotājs” /

www.celotajs.lv

Lietuvas lauku tūrisma asociācija/ www.atostogoskaime.lt

Rundāles pils muzejs / http://rundale.net

Kauņas rajona muzejs / www.krmuziejus.lt

Projekta mājas lapa: http://latlit.eu/lli-181-revival-of-

old-traditional-fruit-vegetable-and-ornamental-plants-and-

their-products-heritage-gardens-tour-heritage-gardens/

Šis materiāls ir sagatavots ar Eiropas Savienības

finansiālo atbalstu. Par šī materiāla saturu pilnībā atbild

Lietuvas Dārzkopības institūts un tas nekādos apstākļos nav

uzskatāms par Eiropas Savienības oficiālo nostāju.




http://rundale.net/





6

HERITAGE GARDENS. CULTIVAR CATALOGUE

The material has been prepared within the framework of

the project “Revival of old traditional fruit, vegetable and

ornamental plants and their products: Heritage Gardens Tour”,

funded by the European Union under the Interreg V-A Latvia

– Lithuania Programme 2014–2020.

The aim of the project is to preserve the

historical/traditional cultivars of orchard and garden plants, to

promote their spread and to foster horticultural traditions.

Horticultural experts from Latvia and Lithuania have helped

to identify the plants of the old cultivars that have survived in

the old gardens, and tourism specialists have offered a new

product – Heritage Gardens – to the tourism market. Thanks

to the cross-border project, experts from both fields have

exchanged the good experience and knowledge as well as

specimens of plants of the old cultivars, provided advice on

management of old orchards; educational information about

the old traditional cultivars and the necessity to preserve them

for future generations has appeared on the media. The project

involves not only promotion of the old cultivars, but also

processing of the cultivated produce and development of new

flavours. Latvian and Lithuanian rural tourism associations are

responsible for the marketing and presentation of the new

tourism product to the market. The developed routes, intended

for horticultural lovers, introduce the valuable objects selected

during the course of the project, and the developed

methodological and informative material enlightens the

owners of heritage gardens and horticultural enthusiasts about

7

the theoretical and practical possibilities of product

development. During the implementation of the project

activities, the infrastructure of prof. T. Ivanauskas’ “Obelynė”

homestead and Rundale palace has been improved, a historical

garden has been created. Having gained the new experience

and knowledge, the project partners will foster the tourism

products of Heritage Gardens, promote the growth of active

tourist flow from the neighbouring countries and ensure

implementation and continuity of the project goals.

The project budget totals 830,733 EUR. Of these, co-

funding from the European Regional Development Fund

accounts for 706,123 EUR.

The Project partners:

Institute of Horticulture LAMMC/ www.lammc.lt

Institute of Horticulture/ www.darzkopibasinstituts.lv

The Latvian country tourism association “Lauku celotajs”

/ www.celotajs.lv

The Lithuanian Countryside Tourism Association/

www.atostogoskaime.lt The Rundāle Palace Museum/ http://rundale.net The Kaunas Region Museum/ www.krmuziejus.lt

Project webpage: http://latlit.eu/lli-181-revival-of-old-

traditional-fruit-vegetable-and-ornamental-plants-and-their-

products-heritage-gardens-tour-heritage-gardens/

This material has been produced with the financial

assistance of the European Union. The contents of this

material are the sole responsibility of the Institute of

Horticulture, LAMMC and can under no circumstances be

regarded as reflecting the position of the European Union.




http://rundale.net/





8

Autoriai/ Autori /Authors

LT: Kviklys D., Gelvonauskienė D., Karklelienė R.,

Juškevičienė D., Dambrauskienė E., Uselis N., Lanauskas J.

LV: Ikase L., Lepse L., Kaufmane E., Feldmane D.,

Dēķena Dz., Zeipiņa S.

Nuotraukos/ Fotogrāfijas/ Pictures

Gelvonauskienė D., Karklelienė R., Dambrauskienė E.,

Ikase L., Lepse L., Feldmane D., Dēķena Dz.

9

LIETUVOS SODININKYSTĖS ISTORIJA

Nuo kada Lietuvoje pradėtos auginti obelys (Malus

domestica Borkh.), kriaušės (Pyrus communis L.), slyvos

(Prunus domestica L.), vyšnios (Prunus cerasus L.) ir trešnės

(Prunus avium L.) tikslių žinių nėra. Žinoma, kad Lietuvos

didysis kunigaikštis Jogaila 1387 m. vasario 17 d. užrašė

Vilniaus vyskupui daug žemių... ir sodą. Istorikai teigia, kad

didysis kunigaikštis Vytautas 1395 ir 1398 m. Lietuvoje

įkurdino totorius ir karaimus, nes jie buvę ne tik geri kariai,

bet ir sodininkai, jau tada turėję ką veikti Lietuvoje.

1566 m. išleistame antrajame Lietuvos Statute“ numatyta

bauda už skiepyto medžio nukirtimą ar iškasimą. Tai rodo, kad

lietuviai mokėjo skiepyti ir augino kultūrinių veislių

vaismedžius. XVI-XVII a. pie Lietuvos sodininkystę žinių

randama dvarų inventoriniuose sąrašuose. Tuomet dvarų

soduose augo obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, o stambiuose

dvaruose, ypač Žemaitijoje, ir trešnės. Ž.E. Žiliberas veikale

“Elementarus botanikos išdėstymas“ („Demonstrations

élémentaires de botanique“), nurodo, kad XVIII a. Lietuvos

valstiečiai mokėjo skiepyti, o jų soduose augo obelys,

kriaušės, slyvos, vyšnios, o pietinėje namų pusėje – vynuogės.

J. Strumylos veikale „Šiaurės sodai“ („Ogrady północne“,

1820), išdėstomi įvairūs sodo augalų agrotechnikos klausimai,

aprašomos veislės, tarp jų ir šiandien auginamos obels veislės

‚Aportas‘, ‚Vilhelminis‘ ir kt. E.Jančevskis veikale

“Pomologijos užrašai. Tyrimų rezultatai Blinstrubiškių sode

Žemaitijoje“ (E. Janczewski „Zapiski pomologiczne. Winiki,

doświadczeń z sadu Blinstrubiskiego na Žmuijdzi“, 1879)

aprašomos veislės, pateikiamos bendros kritinės pastabos dėl

Žemaitijos sodininkystės būklės.

10

Nuo XIX a. pabaigos sodo augalai plačiai paplito

Lietuvos ūkininkų soduose, nes jie iš dvarų bei vienuolynų

sodų paimtus skiepus (metūglius) įskiepydavo į miškinių

obelų, kriaušių liemenėlius ar vainikėlius, o iš kultūrinių

laisvai apsidulkinusių sodo augalų sėklų augindavo sėjinukus,

kurių vaisiai kartais būdavo skanūs. Taip atsirado

vadinamosios liaudies selekcijos veislės: obels – ‚Žemaičių

grietininis‘, ‚Lietuvos cukrinis‘; kriaušės – ‚Vasarinė

sviestinė‘, ‚Vandenė‘; slyvos - ‘Vietinė geltonoji’, ‘Čirkšlė’;

vyšnios – ‘Vietinė rūgščioji’, ‘Žagarvyšnė’. XIX a. į Lietuvos,

ypač Žemaitijos, dvarų ir vienuolynų sodus iš Europos buvo

introdukuotos kultūrinių trešnių veislės. Jos ūkininkų soduose

paplito padaugintos šaknų atžalomis ir sėklomis. Taip susidarė

vadinamųjų žemaitiškų trešnių populiacija (‘Žemaičių

geltonoji’, ‘Žemaičių juodoji’, ‘Žemaičių rožinė’ ir kt).

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje didelę įtaką Lietuvos

sodininkystės raidai turėjo V. Montvila (1846-1903), prof. A.

Hrebnickis (1858-1941), prof. T. Ivanauskas (1882-1970). V.

Montvilos pastangomis 1899 m. buvo patvirtintas pirmasis

Lietuvoje augintinų vaismedžių veislių sortimentas. A.

Hrebnickis 1886 m. prie Dūkšto įveisė pomologinį sodą, kurį

pavadino „Rojumi“. Jis surado ir aprašė Lietuvos vietines

obelų veisles ‘Beržininkų ananasą’, ‘Jono pepiną’,

‚Panemunės baltasis‘ ir kt. A. Hrebnickis su bendraautoriais

sudarė „Vaisių atlasą“ („Атлас плодов“, 1903-1906), pagrįstą

atliktais veislių tyrimais. T. Ivanauskas 1920-1924 m.

Obelynėje įkūrė pomologinį sodą. Remdamasis veislių

tyrimais, stebėjimais ir patyrimu T. Ivanauskas 1929 ir 1947

m. paruošė Lietuvos standartinį vaisinių augalų sortimentą,

pateikė pirmąjį Lietuvos suskirstymą sodininkystės zonomis,

paskelbė straipsnį „Kokius vaismedžius sodinti“.

11

Pirmasis mokslo tikslams obelų pomologinis sodas buvo

įveistas 1938 metais Dotnuvoje, įkūrus Sodininkystės ir

daržininkystės bandymų stotį, kuri 1941 m. perkelta į Vytėnus,

o 1965 m. į Babtus. Per 80 metų surinkta, sukurta,

introdukuota ir ištirta daugiau kaip 2000 obelų, 600 kriaušių,

400 slyvų, 80 vyšnių ir 200 trešnių, 400 juodųjų serbentų, 70

raudonųjų ir baltųjų serbentų, 200 agrastų, 450 braškių veislių,

hibridų. Įveistos vertingos sodo augalų genetinių išteklių

išteklių kolekcijos, kuriose auga Lietuvos liaudies selekcijos,

LAMMC SDI sukurtų ir introdukoutų veislių vaismedžiai.

LATVIJOS SODININKYSTĖS ISTORIJA

Sodai pirmą kartą paminėti 1339 m. Sutartyje tarp

Livonijos ordino ir Rygos Bišopo. Vaistažolių ir gėlių

darželiai atsirado XIV a. vienuolynuose; XVI a. profesonalūs

daržininkai jau dirbo Rygos apylinkėse (Martinsalos saloje).

Galime teigti, kad vaismedžių veislės iš Vakarų Europos

buvo įvežtos vokiečių žemės savininkų Livonijoje XIV-XV

amžiuje. Tolesnė plėtra vyko pagrinde pilyse, dvaruose ir

vienuolynuose. Rašytiniuose dokumentuose kalbama apie

vaismedžių auginimą ūkiuose XVII-XVIII a.: F.B. Blaufuss

“Vidzemes stāsti” (“Vidžemės pasakojimai” 1753 m.). 1796

m. buvo išleista pirmoji sodinikystės knyga latvių kalba – S.

Holsto “Sodo kalendorius su naudingų patarimų priedu, kaip

teisingai nugenėti ir gerai prižiūrėti persikų, trešnių ir

vynmedžių augalus”. Ji buvo skirta dvarų sodininkams.

Iki XIX a. kiekvienas dvaras jau turėjo sodą. Jie buvo 0,5-

1 ha ploto, vaismedžių skaičius įvairavo nuo 20 iki 1500.

Vyravo trapios Vakarų Europos veislės. Dažnausiai augintos

obelys, vyšnios, slyvos, raudonieji serbentai, agrastai.

12

Kuršžemėje vynmedžiai auginti lauke. Abrikosai auginti prie

sienų, persikai – šiltnamiuose.

Panaikinus baudžiavą (1817-1819 m., Latgalėje 1861 m.)

prasidėjo industrializacija ir išaugo vaisių paklausa miestuose.

Sodininkystės ūkių steigimo bumas buvo 1870-1890 metai.

Vidutinis ūkio sodas buvo 0,33 ha, su 90-95 vaismedžiais –

dažniausiai obelų. Vaisiai buvo vežami į Rygos ir Peterburgo

turgus geležinkeliais. Prasidėjo vaisių perdirbimas.

Pirmoji knyga apie sodininkystę atsižvelgiant į vietinį

klimatą buvo “Obelų auginimas”, išleista 1803 m. J.H. Zigro

(1775-1857 m.) ir išversta į kelias kalbas, tame tarpe ir

lietuvių. 1871 m. Durbėje išleista S. Kleverso (1834-1922 m.)

knyga “Ūkio sodas”. S. Kleversas buvo aktyvus sodo augalų

veislių kolekcininkas ir propaguotojas.

Grafas Aleksandras fon Siversas (1849-1938) paliko

ženklų pėdsaką sodininkystėje. Jis 1870 m. Karlyje (netoli

Cesio) įkūrė pomologinį sodą ir didelį medelyną. Iki 1914 m.

jis ištyrė per 600 vaismedžių, 300 uoginių augalų ir 40 lazdynų

veislių.

Pirmąjį medelyną Rygoje pirmaisiais XIX a. metais įkūrė

J.H. Zigra, vėliau K.H. Vagneris ir C.V. Šochas. Visi minėti

medelynai turėjo pomologinius sodus, kuriuose veislės iš

Vakarų Europos, Rusijos, Amerikos buvo auginamos karu su

vietinėmis veislėmis. Medeliai buvo parduodami Rusijos

imperijoje. Daug mažų medelynų susikūrė kaimo vietovėse.

XIX a. įkurtas Imperatoriškosios sodininkų draugijos

Rygos skyrius, kuris nuo 1899 m. leido kasmetinį žurnalą,

kuriame spausdino sodininkų parengtas apžvalgas, veislių

aprašymus. Visa plejada pomologų buvo Baltijos šalių ir

vokiečių kilmės – F.G. Bergas, G. Kufaltas, A. Siversas. Jie

visi prisidėjo prie 4-ojo "Vaisių atlaso” tomo (1903-1906 m.)

redaguoto Lietuvos pomologo A. Hrebnickio. Jame aprašytos

13

Baltijos šalių kilmės obelų veislės – ‘Baltasis alyvinis’,

‘Lietuvos pepinas’, ‘Sierinka’, ‘Sipolinš’, ‘Rudens

dryžuotasis’, ‘Suislepinis’. T. Bertinš (1859-1936) 1914 m.

išleido reikšmingas veislių apžvalgas. J. Pengerotas (1863-

1932) savo knygoje “Sodas” (pirmas leidimas 1902 m.)

išpopuliarino vaismedžių auginimą ir geriausias veisles, joje

jau rekomendavo žemaūgius medelius.

1910 m. draugija Bulduryje atidarė sodininkų mokyklą,

kuri veikia iki šių dienų, kaip Sodininkystės kolegija. Pirmasis

direktorius P. Dindonis (1877-1967) buvo žymus sodininkas-

daržininkas ir selekcininkas (agurkų veislėn ‚Dindoņa

Zaļie Ķekaru’ ir kt.). Po žemės reformos 1920 m. susikūrė 55

000 ūkių ir visi jie turėjo sodus. Buvo sudarytas

rekomenduojamų auginti veislių sąrašas. Augo ekportas į

Vakarų Europą. V. Lauskis (1887-1968) savo knygoje

“Vaismedžių veislės” (1937 m.) pateikė veislių aprašymus,

paremtus asmenine patirtimi ir moksliniais straipsniais.

1939 m. Latvijoje buvo 8 mln. vaismedžių. Po sekusių

trijų atšiaurių žiemų buvo prarasta 6 mln. vaimedžių. Nuo tada

veislių ištvermingumas žiemą yra labai svarbus, vertinamas

požymis.

1930 m. įkurta Purės sodininkystės bandymų stotis. Per

kelis metus buvo įveistas pomologinis sodas, tirta

introdukuotų ir vietinių veislių tinkamumas auginti vietinėms

sąlygoms.

Po Antrojo pasaulinio karo veikla nenutrūko. Profesoriaus

J. Sudrabo knyga “Vaismedžių auginimas” pakartotinai

spausdinama nuo 1938 m. iki 1960 m. Bulduri sodinikystės

mokyklos mokytojas J. Karklinš (1918-1995) nuo 1930 rinko

ir tyrė vietines ir introdukuotas veisles. Šių tyrimų pagrindu

1977 m. išleista pirmoji pomologija “Obelų veislės”, vėliau

sekė “Kriaušių veislės” ir “Slyvų veislės”.

14

1950 m. Mokslų akademijos organizuotos ekpedicijos

metu buvo surastos ir aprašytos vaismedžių liaudies selekcijos

veislės. Šį darbą tęsė J. Karklinš Bulduryje. Buvo aprašytos ir

padaugintos obelų veislės ‘Burtnieku Ziemas’, ‘Celmiņu

Dzeltenais’, ‘Krapes Cukuriņš’, ‘Jelgavas Vasaras’, ‘Rīgas

Rožābele’, kriaušių – ‘Talsu Skaistule’, ‘Basu Ziemas’, slyvų

– ‘Kārsavas’, vyšnių – ‘Daugmales’, trešnių – ‘Vidzemes

Sārtvaidzis’ ir kt.

Iki XX a. vidurio naujos vaismedžių veislės Latvijoje

buvo kilusios iš atsitiktinai rastų sėjinukų. Trečiajame

dešimtmetyje Medze, J. Šternas pradėjo atsparių miltligei

agrastų selekciją. Viena iš jo sukurtų veislių ‘Kuršų dzintars’

iki šiol auginama beveik kiekviename namų sode. Koknesėje

A. Viksne vykdė selekciją ir išvedė agarstų veisles ‘Koknese’,

‘Mazērkšķotā’ ir kt., raudonųjų serbentų ‘Vīksnes Sarkanās’.

1937 m. “Iedzeni” ūkyje, įsikūrusiame netoli Madonos,

buvo pradėta vaismedžių selekcija ir tęsta po Antrojo

pasaulinio karo. Ją vykdė R. Aboliņš (1906-1995), A. Maizitis

(1912-2002) ir R. Dumbravs (1931-2016). Jų sukurtos

geriausios veislės iki šiol populiarios: obelų veislės ‘Iedzēnu’,

‘Atvasara’, slyvų – ‘Spīdola’, parko rožių - ‘Lidija Freimane’.

Vėliau iš jų hibridų atrinktos veislės: obelų -‘Agra’, kriaušių -

‘Suvenīrs’, trešnių - ‘Aleksandrs’ ir kt.

Iškart po Antrojo pasaulinio karo P. Upytis (1896-1976)

važinėjo po Latviją rinkdamas geriausius vietinių veislių

klonus ir sėjinukus ir Dobelėje atrinko ištvermingus žiemą

abrikosus ir trešnes bei išskirtines alyvas. 1949 m. V. Varna

(1898-1981) Latvijos universiteto botanikos sode pradėjo

ištvermingų abrikosų ir persikų selekciją. P. Sukatnieks (1914-

1989) Dviete pradėjo ištvermingų vynmedžių selekciją, kurio

pirmoji veislė buvo ’Dvietes Zila’. A. Tics 5-ame

dešimtmetyje pirmą kartą Latvijoje pradėjo japoninio

15

svarainio (Chaenomeles japonica), kaip vaisinio augalo,

selekciją.

Selekcinė medžiaga ir kolekcijos iš “Iedzeni” ir P. Upyčio

10-ame dešimtmetyje perkeltos į Latvijos sodininkystės

intitutą Dobelėje ir Purės sodininkystės tyrimų centrą – dabar

apjungtus į Sodininkystės institutą. Čia dabar genetinių

išteklių kolekcijoje saugoma Latvijoje kilusių arba joje seniai

auginamų 1252 vaismedžių ir uoginių augalų, 45 daržovių, 49

alyvų veislės, bet visa kolekcija yra ženkliai didesnė.

AUGĻKOPĪBAS VĒSTURE LIETUVĀ

Nav droši zināms, cik sen Lietuvā tiek audzētas ābeles

(Malus domestica Borkh.), bumbieres (Pyrus communis L.),

plūmes (Prunus domestica L.), skābie ķirši (Prunus cerasus

L.) un saldie ķirši (Prunus avium L.). Taču zināms, ka

Lietuvas dižkunigaitis Jagailis 1387. gada 17. februārī dāvājis

Viļņas bīskapam plašas zemes … un augļu dārzu. Vēsturnieki

domā, ka dižkunigaitis Vītauts 1395.-1398. gadā nometināja

Lietuvā tatārus un karaītus ne tikai tāpēc, ka viņi bija labi

karotāji, bet arī tāpēc, ka viņi bija arī labi dārznieki.

Otrajos “Lietuvas statūtos”, kas publicēti 1566. gadā,

noteikts sods par potētu koku bojāšanu vai zādzību. Tas

liecina, ka Lietuvā jau bija pazīstama potēšana un tika

audzētas augļu koku kultūršķirnes. Ziņas par dārzkopību

Lietuvā atrodamas muižu inventāra sarakstos XVI-XVII

gadsimtā. Muižu dārzos audzētas ābeles, bumbieres un

plūmes, lielās muižās arī saldie ķirši, īpaši Žemaitijā. Z.

Žiliberas savā “Demonstrations élémentaires de botanique“

norāda, ka XVIII gadsimtā Lietuvas iedzīvotājiem bija

16

pazīstama potēšana un viņi audzēja ābeles, bumbieres, plūmes,

ķiršus un pie mājas dienvidu sienas arī vīnogas.

J. Strumyla savā “Ogrady północne” (“Ziemeļu dārzi”),

1820. gadā apraksta dažādas dārzkopības metodes un šķirnes,

tai skaitā vēl mūsdienās audzētas ābeļu šķirnes - ‘Aports’,

‘Vilhelms’ u.c. E. Jančevskis savā grāmatā “Zapiski

pomologiczne. Winiki, doświadczeń z sadu Blinstrubiskiego

na Žmuijdzi” (“Dārzkopības piezīmes. Novērojumi

Blinstrubišķu dārzā Žemaitijā”) 1879. gadā apraksta

izplatītākās šķirnes, izsakot kritiskus komentārus par stāvokli

Žemaitijas dārzkopībā.

Kopš XIX gadsimta beigām dārza augi plaši izplatījās

Lietuvas zemnieku dārzos, uzpotējot ābeļu un bumbieru

mežeņiem škirņu potzarus, kas ņemti no muižu un klosteru

dārziem, vai arī stādot sēklaudžus, kas iegūti brīvā apputē. Tā

iegūtas t.s. tautas selekcijas šķirnes: ābeles ‘Žemaičių

grietininis‘ (‘Rīgas Pienābele’), ‘Lietuvos cukrinis’;

bumbieres – ‘Vasarinė sviestinė’, ‘Vandenė’; plūmes –

‘Vietinė geltonoji’ (‘Dzeltenā Olplūme’), ‘Čirkšlė’ (Būka);

skābie ķirši – ‘Vietinė rūgščioji’, ‘Žagarvyšnė’ (‘Latvijas

Zemais’). XIX gadsimtā tikai ievestas Rietumeiropas saldo

ķiršu šķirnes, it īpaši Žemaitijas muižās un klosteros. Tās

izplatījās zemnieku dārzos, pavairojot ar atvasēm un sēklām.

Tā izveidojās Žemaitijas saldo ķiršu populācija (‘Žemaičių

geltonoji’, ‘Žemaičių juodoji’, ‘Žemaičių rožinė’ u.c.).

XIX gadsimta beigās un XX gadsimta sākumā liela

ietekme uz dārzkopības attīstību Lietuvā bija V. Montvilam

(1846-1903) un profesoram A. Hrebņickim (1858-1941),

profesoram T. Ivanauskas (1882-1970). V. Montvila izstrādāja

pirmo ieteicamo šķirņu sarakstu audzēšanai Lietuvā, kas

apstiprināts 1899. gadā. A. Hrebņickis 1886. gadā izveidoja

pomoloģisko dārzu netālu no Dūkštiem un nosauca to

17

"Paradīze". Viņš atklāja un aprakstīja vietējās ābeļu šķirnes

‘Beržininkų ananasas’, ‘Jono pepinas’, ‘Panemunės baltasis’

u.c. A. Hrebņickis un citi autori 1903.-1906. gadā izdeva

„Атлас плодов“ („Augļu atlass“), balstoties uz šķirņu izpētes

rezultātiem.

T. Ivanauskas Obelinē (Obelynė) 1920.-1924. gadā

iestādīja pomoloģisko dārzu. Uz savu pētījumu pamata

T. Ivanauskas izstrādāja Lietuvas standarta augļaugu šķirņu

sortimentu 1929. gadā un 1947. gadā. Viņš pirmais iedalīja

Lietuvas teritoriju augļkopības zonās un publicēja rakstu

„Kokius vaismedžius sodinti“ („Kādus kokus stādīt“).

Pirmais ābeļu zinātniskais pomoloģiskais dārzs tika

izveidots Dotnuvā 1938. gadā, kad tika dibināta Dārzkopības

izmēģinājumu stacija. Vēlāk tas tika pārvietots uz Vitēniem

(1941. g.) un Babtai (1965. g.). Vairāk nekā 80 gadu garumā

te savāktas, izveidotas, introducētas un izpētītas pāri par 2000

ābeļu, 600 bumbieru, 400 plūmju, 80 skābo ķiršu, 200 saldo

ķiršu, 400 upeņu, 70 jāņogu, 200 ērkšķogu, 450 zemeņu

šķirnēm un hibrīdiem. Izveidotas augu ģenētisko resursu

kolekcijas. Tajās tiek saglabātas vietējās šķirnes, Lietuvas

Dārzkopības institūtā izveidotās un introducētās šķirnes.

AUGĻKOPĪBAS VĒSTURE LATVIJĀ

Pirmās ziņas par dārziem atrastas līgumā, kas 1339. gadā

bija noslēgts starp Livonijas ordeni un Rīgas bīskapu. Aptieku

un puķu dārzi attīstījās kopš XIV gadsimta pie klosteriem, bet

XVI gadsimtā Pierīgā (Mārtiņsalā) jau darbojās profesionāli

dārzeņkopji.

18

Visticamāk augļu koku šķirnes no Rietumeiropas ieveda

vācu zemes īpašnieki XIV – XV gadsimtā. Turpmākā attīstība

lielākoties notika pilīs, muižās un klosteros. Dokumentēts, ka

augļu koki zemnieku saimniecībās auguši XVII un XVIII

gadsimtā (F.B. Blaufūss “Vidzemes stāsti”, 1753.). Jau 1796.

gadā izdota pirmā dārzkopības grāmata latviski – Z. Holsta

„Dahrza-Kallenders ar Pielikumu no ihsahm derrigahm

mahccihbahm Pirschukohkus Kesberes un Vihnakohkus

pareizi buhs apgraiziht un labbi audzinaht”. Tā bija domāta

muižu dārzniekiem.

Līdz XIX gadsimtam augļu dārzs jau bija pie katras

muižas. To lielums vidēji bija 0,5 – 1 ha, augļu koku skaits no

20 līdz 1500. Stādīja gleznās Vakareiropas šķirnes.

Izplatītākās bija ābeles, ķirši, plūmes, ogulāji - jāņogas un

ērkšķogas. Kurzemē audzēja brīvdabas vīnkokus. Aprikozes

audzēja pie sienām, bet persikus siltumnīcās. Muiža bija

latviešu zemnieku-dārzkopju skola.

Pēc zemnieku brīvlaišanas (1817.-1819., Latgalē 1861.

g.) sāka attīstīties rūpniecība, pilsētās auga pieprasījums pēc

augļiem. Straujāka augļu dārzu ierīkošana zemnieku

saimniecībās notika 1870. – 1880. gados. Dārzi bija vidēji 0,33

ha lieli, stādīja šādos dārzos 90 – 95 kokus, lielākoties ābeles.

Augļus pa dzelzceļu veda uz Rīgas un Pēterburgas tirgiem.

Tika uzsākta augļu un ogu pārstrāde.

Pirmā grāmata augļkopībā, kurā ņemti vērā vietējie

klimata apstākļi, bija “Tas Āboļu-dārznieks” (1803.), ko

sarakstījis J.H. Cigra (Zigra; 1775.-1857.) un kas tulkota

vairākās valodās, t.sk. lietuviešu. 1871. gadā grāmatu

„Zemkopja augļu koku dārzs” izdeva S. Klevers (1834- 1922),

Durbes pilsētas galva un kaismīgs augļu koku šķirņu

kolekcionārs un pavairotājs.

19

Lielu ieguldījumu deva grāfs Aleksandrs fon Sīverss

(1849-1938), kurš 1870. gadā Kārļos nodibināja Pomoloģisko

dārzu un lielu kokaudzētavu. Līdz 1914. gadam tur tika

pārbaudītas vairāk nekā 600 augļu koku, 340 ogulāju un 40

lazdu šķirnes.

Rīgā pirmo kokaudzētavu ierīkoja J.H. Cigra XIX

gadsimta sākumā, vēlāk arī K.H. Vāgners un C.V. Šohs.

Visām šīm kokaudzētavām bija pomoloģiskie dārzi, kuros

stādīja no Rietumeiropas, Krievijas un Amerikas ievestās un

vietējās šķirnes. Ar stādiem tās apgādāja visu Krievijas

impēriju. Laukos veidojās arī daudzas mazas kokaudzētavas.

XIX gadsimtā Rīgā nodibināja Ķeizariskās Krievijas

dārzkopības biedrības Rīgas nodaļu, kas kopš 1899. gada

izdeva gadagrāmatu. Tajā publicēti daudzu dārzkopju

novērojumi un šķirņu apraksti. Darbojās rinda baltvācu

pomologu - F.G. Bergs, G. Kuphalts, A. Sīverss. Ar viņu

līdzdalību 4 sējumu “Атласъ плодовъ” (“Augļu atlass”,

1903.-1906.), ko rediģēja Lietuvas pomologs A.S.

Hrebņickis, aprakstītas Baltijas šķirnes ‘Baltais Dzidrais’,

‘Lietuvas Pepiņš’, Serinka’, ‘Sīpoliņš’, ‘Rudens Svītrainais’,

‘Suisleps’.

Biedrība 1910. gadā atver dārzkopības skolu Bulduru

muižā, kas vēl aizvien darbojas nu jau kā Dārzkopības

vidusskola. Lielu ieguldījumu nozarē devis tās pirmais

vadītājs P. Dindonis (1877.-1967.), kas bija arī selekcionārs

(gurķi ‘Dindoņa Zaļie Ķekaru’ u.c.). T. Bētiņš (1859.-1936.)

1914. g. publicēja svarīgus novērojumus par šķirnēm. J.

Peņģerots (1863.-1932.) popularizēja augļkopību un labākās

šķirnes grāmatā “Augļu dārzs” (1902.g.), jau iesakot audzēt

pundurkokus.

Pēc 1920. gados īstenotās zemes reformas nodibinājās 55

000 jaunu saimniecību, un visās tika stādīti dārzi. Tika

20

izstrādāti ieteicamo šķirņu saraksti, attīstījās eksports uz

Rietumeiropu. V. Lauskis (1887.-1968.) grāmatā “Augļu koku

šķirnes” (1937.g.) deva šķirņu aprakstus, kas balstīti uz paša

pieredzi un zinātniskām publikācijām.

1939. gadā augļu koku kopskaits sasniedza 8 miljonus.

Pēc trim sekojošām bargām ziemām tika zaudēti 6 miljoni

koku. Turpmāk strikti vērtēta šķirņu ziemcietība.

1930. gadā nodibināja Pūres dārzkopības izmēģinājumu

staciju, kurā dažus gadus vēlāk uzsāka pomoloģiskā dārza

izveidi un veica pētījumus par vietējo un introducēto šķirņu

piemērotību vietējiem apstākļiem.

Pēc II Pasaules kara pēctecība nepārtrūka. Profesora J.

Sudraba (1884.-1972.) grāmata “Augļkopība” izdota atkārtoti

no 1938. līdz 1960. gadam. Bulduru augļkopības pasniedzējs

J. Kārkliņš (1918.-1995.) kopš 1930. gadiem vāca un pētīja

vietējās un ievestās šķirnes, un uz šo pētījumu pamata 1977.

gadā izdeva savu pirmo pomoloģijas grāmatu “Ābeļu

šķirnes”, kam sekoja “Bumbieru šķirnes” (2004) un “Plūmju

šķirnes” (2007).

1950. gados tika organizēta Zinātņu akadēmijas vadīta

ekspedīcija, kas atrada un aprakstīja tautas selekcijas šķirnes.

Vēlāk šo darbu Bulduros turpināja J. Kārkliņš. Tika aprakstītas

un pavairotas ābeles ‘Burtnieku Ziemas’, ‘Celmiņu

Dzeltenais’, ‘Krapes Cukuriņš’, ‘Jelgavas Vasaras’, ‘Rīgas

Rožābele’, bumbieres ‘Talsu Skaistule’, ‘Basu Ziemas’,

plūme ‘Kārsavas’, skābais ķirsis ‘Daugmales’, saldais ķirsis

‘Vidzemes Sārtvaidzis’ u.c.

Līdz pat XX gadsimta vidum jaunās augļaugu šķirnes

radās tikai kā nejauši sēklaudži. 1930. gados Medzē J. Šterns

uzsāka pret miltrasu izturīgu ērkšķogu selekciju, no kurām

‘Kuršu Dzintars’ aug gandrīz katrā mazdārzā. Šai laikā sāka

darboties arī A. Vīksne Koknesē, kas izveidojis ērkšķogu

21

šķirnes ‘Koknese’, ‘Mazērkšķotā’ u.c., izcilo jāņogu ‘Vīksnes

Sarkanās’.

Mērķtiecīga augļu koku selekcija sākās 1937. gadā

Madonas rajona „Iedzēnos” un turpinājās pēc II Pasaules kara,

to veica R. Āboliņš (1906.-1995.), A. Maizītis (1912.-

2002.), vēlāk arī R. Dumbravs (1931.-2016.). Labākās viņu

šķirnes iemīļotas vēl tagad, kā ābeles ‘Iedzēnu’, ‘Atvasara’,

plūme ‘Spīdola’, izcilā parka roze ‘Lidija Freimane’. Vēlāk no

iegūtajiem hibrīdiem atlasītas vēl citas, kā ābele ‘Agra’,

bumbiere ‘Suvenīrs’, saldais ķirsis ‘Aleksandrs’ u.c.

Tūlīt pēc II Pasaules kara P. Upītis (1896.-1976.) apceļoja

Latviju, vācot labākos vietējo šķirņu klonus un sēklaudžus, un

Dobelē izveidoja Latvijā ziemcietīgas aprikozes, saldos ķiršus,

lieliskas ceriņu šķirnes. 1949. gadā Latvijas Universitātes

Botāniskajā dārzā V. Vārna (1898.-1981.) uzsāka

ziemcietīgu aprikožu un persiku šķirņu, bet P. Sukatnieks

(1914.-1989.) Dvietē - ziemcietīgu vīnogu selekciju; viņa

pirmā šķirne bija ‘Dvietes Zilā’. Tieši Latvijā, Pūrē A. Tīcs

1950. gados pirmoreiz kultūrā ieviesa jaunu augļaugu –

krūmcidonijas.

„Iedzēnu” un P.Upīša selekcijas materiālu un kolekcijas

1990. gados pārņēma Latvijas Valsts augļkopības institūts

Dobelē un Pūres Dārzkopības pētījumu centrs – tagad

apvienotais Dārzkopības institūts. Institūta ģenētisko resursu

kolekcijā tiek saglabātas Latvijas izcelsmes un sen audzētās

šķirnes – 1252 augļu koku un ogulāju, 45 dārzeņu, kā arī 49

ceriņu šķirnes, taču kopējais kolekcijas apjoms ir daudz

lielāks.

22

HISTORY OF FRUIT PLANTS IN LITHUANIA

It is not known exactly when apple trees (Malus

domestica Borkh.), pears (Pyrus communis L.), plums (Prunus

domestica L.), sour cherries (Prunus cerasus L.) and sweet

cherries (Prunus avium L.) were started to grow in Lithuania.

It is known that Grand Duke of Lithuania Jogaila on February

17, 1387, gave to Bishop of Vilnius many lands ... and an

orchard. Historians report that Grand Duke of Lithuania

Vytautas in 1395 and 1398 settled Tatars and Karaites in

Lithuania, because they have been not only good soldiers, but

good gardeners as well.

In the “Second Statute of Lithuania” published in 1566, a

punishment was established for destroying or theft of grafted

trees. This shows that the Lithuanians already knew grafting

technology and grew domesticated varieties of fruit trees.

Lithuanian gardening knowledge is found in estate inventories

in XVI-XVII century. Apples, pears, plums have been growing

in estate gardens, and sweet cherries in large estates,

particularly in Samogitia. Z. Žiliberas in his “Demonstrations

élémentaires de botanique“ refers that in XVIII century

Lithuanians knew grafting and grew apples, pears, plums,

cherries, and grapes in the southern side of home.

J. Strumyla in his “Ogrady północne” (“North Gardens”),

1820, sets out various orchard plant growing techniques,

description of varieties and among these apple varieties still

grown in our days - ‘Aport’, ‘Wilhelm’ etc. E. Jančevskis in

his book “Zapiski pomologiczne. Winiki, doświadczeń z sadu

Blinstrubiskiego na Žmuijdzi” (“Pomological records. The

results of the Research in the Blinstrubiškis garden in

Samogitia”), 1879 describes the common varieties, gives

critical comments on the state of Samogitia horticulture.

23

From the end of the XIX century horticultural plants were

spread widely in the gardens of the Lithuanian farmers,

because they grafted shoots taken form the gardens of the

manors and monasteries on to wild apple and pear plants, or

were planting seedlings from open pollination. In such way so-

called folk breeding varieties were obtained: apples ‘Žemaičių

grietininis‘, ‘Lietuvos cukrinis‘; pear varieties – ‘Vasarinė

sviestinė‘, ‘Vandenė‘; plums - ‘Vietinė geltonoji’, ‘Čirkšlė’;

sour cherries - ‘Vietinė rūgščioji’, ‘Žagarvyšnė’'. In the XIX

century sweet cherry varieties from Europe were introduced

into Lithuania, particularly in Samogitia manors and

monasteries. They spread in farmers gardens using for

propagation offsprings and seeds. In this way developed the

population of Samogitia sweet cherries (‘Žemaičių geltonoji’,

‘Žemaičių juodoji’, ‘Žemaičių rožinė’ ir kt.).

At the end of the XIX century and at the beginning of the

XX century, a significant influence on the development of the

Lithuanian horticulture had V. Montvila (1846-1903) and

Prof. A. Hrebnickis (1858-1941), Prof. T. Ivanauskas (1882-

1970). V. Montvila made the first list of fruit varieties

recommended to grow in Lithuania and it was adopted in 1899.

A. Hrebnickis planted pomological orchard not far from

Dūkštas in 1886 and called it "Paradise". He found and

described local apple varieties as ‘Beržininkų ananasas’, ‘Jono

pepinas’, ‚Panemunės baltasis‘, etc. A. Hrebnickis with co-

authors in 1903-1906 edited „Атлас плодов“ („Fruit Atlas“)

based on the investigations of fruit varieties. T. Ivanauskas in

Obelynė planted a pomological orchard in 1920-1924. On the

base of these studies T. Ivanauskas recommended the

Lithuanian standard fruit plant assortment in 1929 and 1947.

He was the first who divided the territory of Lithuania into

24

horticultural areas. He published an article „Kokius

vaismedžius sodinti“ („What fruits do we have to plant“).

The first scientific pomological orchard of apple varieties

was established in 1938 in Dotnuva when Horticultural

experimental station was founded. Later it was moved to

Vytėnai in 1941 and to Babtai in 1965. Over 80 years more

than 2000 apple varieties, 600 pears, 400 plum, 80 sour cherry,

200 sweet cherry, 400 black currant, 70 red and white currant,

200 gooseberry, 450 strawberry varieties and hybrids were

collected, bred, introduced and investigated. Collections of

plant genetic resources of horticultural plants were

established. Local landraces, varieties bred at Institute of

Horticulture and introduced varieties are preserved in these

collections.

HISTORY OF FRUIT PLANTS IN LATVIA

Gardens first are mentioned in a 1339 treaty between the

Livonian Order and the Bishop of Riga. Herb and flower

gardens developed in XIV century at monasteries; in XVI

century professional vegetable growers already worked in the

vicinity of Riga (on island Mārtiņsala).

We may suggest that fruit tree cultivars from Western

Europe were introduced by German landowners in Livonia in

XIV-XV century. Most of further development must have

gone on at castles, manors and monasteries. A written

document speaks about fruit trees growing at farms in XVII

and XVIII centuries: F.B. Blaufūss “Vidzemes stāsti” (“Tales

of Vidzeme”), 1753. In 1796 the first horticulture book in

Latvian was printed – S. Holst’s “Orchard Calendar with an

25

Appendix of short useful advices how to prune rightly and

manage well Peach-trees, Cherries and Grape-trees” (1796). It

was addressed at manor gardeners.

Until XIX century every manor already had an orchard.

These were on average 0.5-1 ha, the number of fruit trees

varied from 20 to 1500. Delicate Western European varieties

dominated. The most common were apple-trees, cherries and

plums, berry crops - red currants and gooseberries. Outdoor

grapes were grown in Kurland. Apricots were planted at walls,

peaches – in greenhouses. The manors were a gardening

school for the Latvian farmer.

After the end of serfdom (1817-1819, in Latgale 1861)

industrialization began, and demand for fruits grew in cities.

A real boom of farm orchard establishment was in 1870ties-

1880ties. The average farm orchard was 0.33 ha, with 90 – 95

fruit trees - mostly apples. Fruits were transported to Riga and

St Petersburg markets by railway. Fruit processing began.

The first book in horticulture taking into account the local

climate was “The Apple Gardener”, published in 1803 by J.H.

Zigra (1775-1857) and translated to several languages,

including Lithuanian. In 1871 a book “Farmer’s Orchard” was

published by S. Klevers (1834-1922), mayor of Durbe, who

was an enthusiastic collector and propagator of fruit varieties.

Count Alexander von Sievers (1849-1938) has left a

significant trace in horticulture. In 1870 he founded a

pomological orchard and a large nursery in Kārļi (near Cēsis).

Till 1914 he had tested over 600 fruit tree varieties, 340 berry

and 40 hazel varieties.

In Riga the first nursery was founded by J.H. Zigra in the

first years of XIX century, later also by K.H. Wagner and C.W.

Schoch. All these nurseries had pomological orchards, where

varieties from Western Europe, Russia, America were planted

26

along with local varieties. Their trees were sold all over the

Russian Empire. Many small nurseries formed in countryside.

In XIX century the Riga department of The Imperial

Horticulture Society was founded, which since 1899 published

an annual journal including observations and variety

descriptions by many horticulturists. A whole pleiad of

pomologists were of Baltic-German descent - F.G. Berg, G.

Kuphaldt, A. Sievers. They all contributed to the 4-volume

“Fruit Atlas” (1903-1906), edited by the Lithuanian

pomologist A.S. Hrebnitsky. In it apple varieties of Baltic

origin were described - ‘White Transparent’, ‘Lietuvos

Pepinas’, ‘Serinka’, ‘Sīpoliņš’, ‘Streifling Herbst’, ‘Suislepp’.

T. Bētiņš (1859-1936) in 1914 published important

observations of cultivars. J. Peņģerots (1863-1932)

popularized fruit growing and the best varieties in his book

“The Orchard” (1st ed. 1902), where he already recommends

dwarf trees.

In 1910 the Society opens a horticulture school at Bulduri

manor, which operates by this day, now as the College of

Horticulture. Its first Director P. Dindonis (1877-1967) was

and outstanding horticulturist and also breeder (cucumbers

‘Dindoņa Zaļie Ķekaru’ etc.).

After the land reform of 1920ties, 55 000 new farms

appeared, and all had an orchard planted. Lists of

recommended cultivars were worked out. Export to Western

Europe developed. V. Lauskis (1887-1968) in his book “Fruit

tree varieties” (1937) gave cultivar descriptions based on

personal experience and scientific publications.

In 1939 there were 8 million fruit trees. After the

following three severe winters 6 million were lost. Since then,

winter-hardiness of cultivars is evaluated strictly.

27

In 1930 Pūre Horticulture Experimental station was

founded. In a few years the establishment of a pomological

orchard started there, along with research about the suitability

of local and introduced varieties to local conditions.

After II World War there was no break of succession. The

book of Prof. J. Sudrabs (1884-1972) “Fruit Growing” was

published repeatedly from 1938 till 1960. The teacher of

Bulduri Horticulture School J. Kārkliņš (1918-1995) since

1930ties collected and evaluated local and introduced

varieties, and on the base of this research in 1977 published

his first pomology book - “Apple Varieties”, followed by

“Pear varieties” (2004) and “Plum varieties’ (2007).

In 1950ties an expedition was organized by the Academy

of Sciences, which found and described fruit tree landraces.

This work was continued at Bulduri by J. Kārkliņš. Apples

‘Burtnieku Ziemas’, ‘Celmiņu Dzeltenais’, ‘Krapes

Cukuriņš’, ‘Jelgavas Vasaras’, ‘Rīgas Rožābele’, pears ‘Talsu

Skaistule’, ‘Basu Ziemas’, plum ‘Kārsavas’, sour cherries

‘Daugmales’, sweet cherries ‘Vidzemes Sārtvaidzis’, etc.,

were described and propagated.

Till mid XX century new fruit cultivars in Latvia

originated as chance seedlings. In 1930ties J. Šterns in Medze

started breeding of mildew resistant gooseberries, of which

‘Kuršu Dzintars’ grows almost in every home garden; A.

Vīksne in Koknese started breeding, resulting in gooseberries

‘Koknese’, ‘Mazērkšķotā’ etc., outstanding red currant

‘Vīksnes Sarkanās’.

Controlled fruit tree breeding started in 1937 at „Iedzēni”

farm near Madona and continued after II World War. It was

done by R. Āboliņš (1906-1995), A. Maizītis (1912-2002) and

later also R. Dumbravs (1931-2016). Their best varieties are

favourites till now, like apples ‘Iedzēnu’, ‘Atvasara’, plum

28

‘Spīdola’, excellent park roses ‘Lidija Freimane’. Later from

their hybrids new varieties were selected, as apple ‘Agra’, pear

‘Suvenīrs’, sweet cherry ‘Aleksandrs’ etc.

Immediately after II World War P. Upītis (1896-1976)

travelled across Latvia, collecting best clones and seedlings of

local varieties and in Dobele developed winter-hardy apricots

and sweet cherries, and outstanding lilac varieties. In 1949,

breeding of hardy apricots and peaches was started by V.

Vārna (1898-1981) in the Botanical Gardens of the University

of Latvia, while P. Sukatnieks (1914-1989) in Dviete started

breeding of hardy grapes; his first variety was ‘Dvietes Zilā’.

It was in Latvia, Pūre, where A. Tīcs in 1950ties for the first

time started development of Japanese quince (Chaenomeles

japonica) as a fruit crop.

The breeding material and collections from „Iedzēni” and

P. Upītis in 1990ties were taken over by Latvia Institute of

Fruit-Growing in Dobele and Pūre Horticulture Research

Centre – now united into the Institute of Horticulture. The

genetic resources collection here maintains cultivars of

Latvian origin or long grown in Latvia – 1252 fruit and berry

varieties, 45 vegetables, as well as 49 lilac varieties, but the

whole collection is much bigger.

29

SUTARTINIAI ŽENKLAI / APZĪMĒJUMI /

EXPLANATORY SIGNS

Ženklas/

zīme/sign Paaiškinimas /Paskaidrojums /Explanation

Vasarinė

veislė

Vasaras

šķirne

Summer

cultivar

Rudeninė

veislė

Rudens

šķirne

Autumn

cultivar

Žieminė

veislė

Ziemas

šķirne Winter cultivar

Kulinarijai Kulinārijai For cooking

Liaudies

selekcija

Tautas

selekcija Folk selection

* Sukūrimo

arba

atradimo

metai

Izveidošanas

gads

Release or

finding data

** Aprašymo

metai

Aprakstīšanas

gads

Description

year

Introdukcijos

laikas

Ieviešanas

laiks

Introduction

period

~ Apie Apmēram About

? Galbūt Varbūt May be

Vaismedžio

savybės

Augļu koku

īpašības

Tree

characteristics

Vaisiaus

arba uogos

savybės

Augļu vai

ogu īpašības

Fruit or berry

characteristics

https://www.google.lt/imgres?imgurl=https://www.educol.net/coloriage-pomme-dl9549.jpg&imgrefurl=https://www.educol.net/coloriage-pomme-i9549.html&docid=BH8n2YyQ2OV20M&tbnid=o_nvGf7-odcSyM:&vet=1&w=875&h=620&bih=734&biw=1518&ved=2ahUKEwjjh6eCs9vbAhULOpoKHS8uBVUQxiAoA3oECAEQFw&iact=c&ictx=1

30

ISO šalies

kodas/

ISO

country

codes/ ISO

valstu

kodi

Šalis/Valsts/Country

BE Belgija Beļģija Belgium

BY Baltarusija Baltkrievija Belarus

CA Kanada Kanāda Canada

DE Vokietija Vācija Germany

DK Danija Dānija Denmark

EE Estija Igaunija Estonia

EU Europa Eiropa Europe

FR Prancūzija Francija France

LT Lietuva Lietuva Lithuania

LV Latvija Latvija Latvia

PL Lenkija Polija Poland

RU Rusija Krievija Russia

SE Švedija Zviedrija Sweden

TR Turkija Turcija Turkey

UA Ukraina Ukraina Ukraine

UK Jungtinė

karalystė

Apvienotā

Karaliste

United

Kingdom

US Jungtinės

Amerikos

Valstijos

Amerikas

Savienotās

Valstis

United

States of

America

31

OBELYS

ĀBELES

APPLES

32

Åkerö, Okeris, Akero

Okere, Окере

SE, 1759*; nacionalinė obelų veislė / nacionālā ābeļu

šķirne / national apple variety

~1900

su charakteringu aromatu; dalis vaisių turi išsikišimą

prie kotelio / ar raksturīgu aromātu; daļai augļu pie kāta

uzbiezinājums / with typical aroma; part of fruits have a bulge

at stalk

labai ištvermingi žiemą, vėlai pradeda derėti / ļoti

ziemcietīgs, vēlražīgs / very winterhardy, late start of

production.


33

Anis polosaty, Svītrainais Anīss

Anīss, Anisowka, Joonik Aniis, Анис полосатый

RU, ,1861*

XIX

vidutinio skonio, su silpnu anyžiaus aromatu / garša

viduvēja, ar vāju anīsa aromātu / taste mediocre, with weak

aniseed aroma; , ypač sultims / īpaši sulai / especially for

juice

labai ištvermingi žiemą, tolerantiški vėžiui / augsta

ziemcietība, izturīgs pret vēzi / very winterhardy, tolerant to

canker


34

Antonovka, Paprastasis antaninis

Parastā Antonovka, Антоновка обыкновенная

RU, , 1848*; nacionalinė obelų veislė / nacionālā ābeļu

šķirne / national apple variety

nuo seno / sen / long time ago

prie prie kotelio rūdėti, labai aromatingi / ap kātu stiprs

rūsinājums, ļoti aromātiski / strong russet at stalk, very

fragrant; tinka rauginti / skābēšanai/ souring

yra keletas klonų /ir vairāki kloni / it has several clones


35

Aport, Aportas, Aports, Alexander

Emperor Alexander, Kaiser Alexander, Апорт

Александр

TR, ~XI-XII*

XIX

labai dideli, vyninio skonio, jautrūs vaisių puviniui / ļoti

lieli, vīnsaldi, puves neizturīgi / very large, taste vinous,

susceptible to fruit rot;

lėtai augantys / lēnaudzīgs / slow growing


36

Arkad Zholty, Geltonasis Arkadas,

Dzeltenais Arkāds

Arkad Jaune, Аркад желтый

RU, , XIX*

XIX

saldūs, sultingi, kartais traukiantys /saldi, sulīgi, var būt

savelkoši / flesh sweet, juicy, sometimes astringent

vidutiniškai derlingi, neatsparūs rauplėms / ražo mēreni,

nav izturīgs pret kraupi / production medium, not resistant to

scab


37

Astrahanskoe Beloe, Pilkasis alyvinis,

Zaļais Dzidrais, White Astrakan

Weisser Astracan, Астраханское белое

RU, , 1653** (‘Pomme Glacee d'Ete’)

LT - 1929; LV - XIX

minkštimas baltas, sultingas / mīkstums balts, irdens /

flesh white, soft

neatsparūs rauplėms, jaunų medžių šakos stačios / nav

izturīgs pret kraupi, jaunībā koks stāvs / not resistant to scab,

young trees upright


38

Astrahanskoe Krasnoe, Raudonasis

alyvinis, Astraņas sarkanais, Red Astrakan

Raudonukai, Roter Astrachan, Астраханское

красное

RU, , XVIII*

LT - nuo seno / audzē sen / long time ago

su ryškiomis lenticelėmis, aromatingi, labai sultingi / ar

gaišiem punktiem, mīkstums aromātisks, ļoti sulīgs / with

bright lenticels, flesh fragrant, very juicy

neatsparūs grybinėms ligoms / nav izturīgs pret slimībām

/ susceptible to fungal diseases


39

Avenarijus, Avenarius

Lietuvos cukrinis rožinis, Raudonasis cukrinis,

Süssapfel von Avenarius, Авенариус

RU, 1886*, pastorius Avenarius / mācītājs Avenariuss /

Pastor Avenarius

LT - 1886

saldūs, labai sultingi, minkštimas po odele rožinis / saldi,

ļoti sulīgi, zem mizas mīkstums sārts / sweet, very juicy, flesh

pink under skin

retomis šakomis, anksti pradeda derėti / ar retu vainagu,

sāk ražot ļoti agri / with sparse branching, starts fruiting very

early.


40

Baltais Dzidrais, Popierinis, White

Transparent

Alyviniai, Klarapfel, Transparente Blanche,

Папировка

LV arba / vai / or LT, , ~1852*

išreikšta briaunelė, lenticelės žalsvai gelsvos, šerdis

dažnai vandeninga / raksturīga viena izteikta šuve, zaļas

lenticeles, nereti dzidrojas / with a typical sharp seam, lenticels

greenish, often develops watercore;

ištvermingi žiemą, anksti pradeda derėti / ziemcietīgs, sāk

ražot ātri / winterhardy, starts fruiting early


41

Bely Naliv, Baltasis alyvinis, Īstais Baltais

Dzidrais

Tikrasis baltasis alyvinis, Durchsichtiger

Sommerapfel, Белый налив настоящий

RU, , 1848*

nuo seno, reta / sen, bet reti / long time ago, rare

nedideli, minkštimas baltas, labai sultingas, aromatingas

/ pasīki, mīkstums balts, ļoti sulīgs, aromātisks / below

medium size, flesh white, very juicy, aromatic;

anksti pradeda derėti, neatsparūs rauplėms / sāk ražot ļoti

ātri, nav izturīgs pret kraupi / starts fruiting very early, not

resistant to scab


42

Beržininkų ananasas, Beržininku

Ananāss

Ananas Berźenicki, Ананас Берженицкий

LT, A. Hrebnickis, 1886 *, 1916**

Žinoma / pazīstama / known in LT, LV, BY, PL

dideli, transportabilūs, aromatingi, minkštimas traškus /

lieli, stingri, aromātiski, mīkstums kraukšķīgs / large, firm,

aromatic, flesh crispy;

labai augūs, vėlai pradeda derėti / ļoti liels, sāk ražot vēlu

/ very vigorous, late start of production


43

Birutės pepinas

Пепин Бирутес

LT, I. Štaras, 1941*

LT - vietinė / vietējā / local

smulkūs, transportabilūs, minkštimas baltas, su maloniu

vyno prieskoniu / sīki, stingri, mīkstums balts, ar vīna piegaršu

/ small, firm, flesh white, with suspicion of wine; sultims /

sulai / for juice

rauplėms neatsparūs / nav izturīgs pret kraupi / not scab

resistant


44

Bohnapfel, Pupinis, Reinas Pupu ābele

Žirninis, Grosser Rheinischer Bohnapfel,

Grochóvka, Jackerle, Бобовое

DE, 1797*


išsilaiko iki pavasario, sultingi / glabājas līdz pavasarim,

sulīgi / store till spring, juicy; , sidrui

/ sidram / for cider

pradeda derėti vėlai, labai derlingi; triploidas / sāk ražot

pavēlu, ļoti ražīgi; triploīda / start fruiting rather late, very

productive; triploid


45

Calville Blanche d’Ete, Baltasis vasarinis

kalvilis, Baltā Vasaras Kalvile, Summer White

Calville

Augustapfel, Кальвиль белый летний

EU (FR?), XVII-XVIII*


įvairios formos, stipriai rūdėti prie kotelio, aromatingi/

formā dažādi, pie kāta stiprs rūsinājums, aromātiski / various

shape, strong russet at stalk, aromatic;

labai ištvermingi žiemą, dera negausiai / ļoti ziemcietīgs,

ražo paskopi / very winterhardy, production low


46

Celmiņu Dzeltenais

Цельминское желтое

LV ~1895*, 1957** (? ‘Ananasreinette’ sėjinukas /

sēklaudzis / seedling)

LV - vietinė / vietējā / local

odelė tvirta, minkštimas baltas, sultingas, aromatingas;

laikant praranda skonį / miza stingra, mīkstums balts, irdens,

aromātisks; glabājas ilgi, bet zūd garša / skin firm, flesh white,

soft, aromatic; store long, but lose flavour;

tinkami pajūrio zonai ir smėlėtoms dirvoms / labi jūtas

piejūrā un smilšainās augsnēs / suitable to maritime regions

and sandy soils


47

Chernoguz, Černoguzas, Ziemas

Svītrainais

Žieminis Gravenšteinas, Tšernogus, Черногуз

LT, LV arba/ vai/ or BY, ~1870* (labai panašūs į

‘Grågylling’ (SE, XVIII) / ļoti līdzīga ‘Grågylling’ / very

similar to ‘Grågylling’)

vidutinio skonio, minkštimas geltonas, rupus / garša

viduvēja, mīkstums dzeltenīgs, rupjgraudains / flavour

mediocre, flesh yellowish, coarse;

atsparūs rauplėms, vainikas retas, platus, šakos svyrančios

/ izturīgs pret kraupi, vainags rets, plats, vēlāk nokarens / scab

tolerant, crown sparse, spreading to drooping


48

Coulon Reinette, Kulono renetas, Kulona

Renete, Coulon’s Reinette

Coulonrenett, Ренет Кулона

BE, 1845*

~1920

dažniausiai rūdėti, minkštimas su švelniu cinamono

aromatu / parasti rūsināti, mīkstums ar vāju kanēļa aromātu /

usually russeted, flesh with light cinnamon aroma;

augūs, tanki tamsiai žalia lapija, tolerantiški rauplėms /

liels, ar biezu tumšzaļu lapotni, izturīgs pret kraupi / large,

with dense dark green foliage, tolerant to scab


49

Croncels, Kronselinis, Kronseles Dzidrais

Transparente de Croncels, Apfel aus Croncels,

Кронселъское прозрачное

FR, 1869* (? ‘Antaninio’ sėjinukas / ? ‘Antonovkas’

sējenis / ? seedling of ‘Antonovka’)

prieš I Pasaulinį karą / pirms I Pasaules kara / before 1st

World War

labai sultingi / ļoti sulīgi / very juicy; , ypač sultims /

īpaši sulai / especially for juice

vainikas tankus, vaisius šiek tiek pažeidžia rauplės / ar

biezu vainagu, augļus maz bojā kraupis / crown dense, fruits

little damaged by scab


50

Dronning Louise, Danų karalienė Liuiza,

Dāņu Karaliene Luize

Königin Luise von Danemark, Датская королева

Луиза

DK, K. Ravn, 1878* arba / vai / or 1892*

LT - 1925; LV - 1900

nedideli, rūdėti, labai skanūs, laikant linkę vysti / pasīki,

bieži rūsināti, gardi, glabājot vīst / below medium size, may be

russeted, very tasty, shrivel in storage

žiemą vidutiniškai ištvermingi, atsparūs rauplėms / vidēji

ziemcietīgs, izturīgs pret kraupi / medium winterhardy, scab

resistant


51

Dzeltenais Dzidrais

Citronābols, Citronābele

LV arba / vai / or DE, 1870*

dideli, skonis vidutinis / lieli, ar viduvēju garšu / large,

flavour mediocre;

tolerantiški vėžiui, mažai jautrūs rauplėms / izturīgs pret

vēzi un kraupi / tolerant to canker and to scab


52

Edelborsdorfer, Īstais Borsdorfietis

Porstorffer, Pomme de Borsdorf, Борсдорфское

благородное

DE, ~1544*

LV - nuo seno / sen / long time ago

nedideli, saldūs su rūgštele / pasīki, saldi ar nelielu

skābumu / smallish, sweet with some acidity; sultims / sulai /

for juice;

ploni ūgliai; vidutiniškai ištvermingi žiemą; vėlai pradeda

derėti / dzinumi tievi; vidēji ziemcietīgs; sāk ražot vēlu / thin

shoots; medium winterhardy; start of production late


53

Fameuse, Snieginis

Famëz, Snow apfel, Снежное

CA, XVIII*

nuo seno, reta / sen, reta / long time ago, rare

nedideli, minkštimas labai baltas su rausvomis

gyslelėmis prie odelės / pasīki, mīkstums sniegbalts, ar sārtām

dzīsliņām zem mizas / smallish, flesh snow white, with pink

veins under skin

vėlai pradeda derėti, neatsparūs rauplėms / sāk ražot

pavēlu, nav izturīgs pret kraupi / start fruiting rather late,

susceptible to scab


54

Filippa

Filipas ābols, Filippas Apfel

DK, F. Johannsen, 1877* (galbūt ‘Gravensteiner’

sėjinukas / iespējams, ‘Gravensteiner’ sēklaudzis / may be

a seedling of ‘Gravensteiner’)

XIX

nevienodos formos, sultingi, aromatingi / formā mainīgi,

mīksti, aromātiski / various shape, soft, fragrant;

tolerantiški rauplėms ir vėžiui, tinkami pajūrio klimatui /

izturība pret kraupi un vēzi, lieliski piemērota piejūras

klimatam / tolerant to scab and canker, suitable to maritime

climate


55

Gelber Richard, Dzeltenais Rihards

Gul Richard, Kollane Richard, Рихард желтый

DE, 1814*

LV ~1870

saldūs, vyno prieskonio, labai sultingi / vīnsaldi, ļoti

sulīgi / sweet with some acidity, vinous, very juicy

nepakankamai ištvermingi žiemą, jautrūs rauplėms /

nepietiekami ziemcietīgs, nav izturīgs pret kraupi / not fully

winterhardy, susceptible to scab


56

Gravensteiner, Gravenšteinas, Īstais

Grāvenšteins

Grapšteinas, Grāfšteins, Grafenstein,

Графенштейнское

DK arba / vai / or DE, 1669*


dideli, aromatingi / lieli, aromātiski / large, aromatic;

vėlai pradeda derėti, tinkami jūriniam klimatui, jautrūs

virusams; triploidas / vēls ražas sākums, piemērota mitram

piejūras klimatam; vīrusu ieņēmīga; triploīda / low yields,

suited to moist maritime climate; susceptible to viruses;

triploid


57

Jelgavas Vasaras

Елгавское летнее

LV, Hanas / Hāns / Hahn ~1940*


nedideli, aromatingi, labai skanūs / pasīki, aromātiski,

ļoti gardi / smallish, aromatic, very tasty

augūs, neatsparūs rauplėms / spēcīga auguma,

nepietiekami izturīgs pret kraupi / vigorous, not resistant to

scab


58

Jono Pepinas

Pepina Jana, Йоно пепинас

LT, A. Hrebnickis, XIX*


kieti / stingri / firm

atsparūs rauplėms / izturīgs pret kraupi / scab resistant


59

Korobovka, Cukuriņš, Pierre le Grand

Krepšinė, Cukrinukas, Raņetka, Коробовкa

RU arba /vai / or BY, , ~1848*


smulkūs, labai saldūs, traškūs, aromatingi / sīki, ļoti

saldi, kraukšķīgi, aromātiski / small, very sweet, crispy,

aromatic

šakos auga smaliu kampu, plinkančios, atsparūs ligoms /

ar šauriem zarošanās leņķiem un kailiem zaru posmiem,

izturīgs pret slimībām / with narrow branch angles and

tendency to bare wood, resistant to diseases


60

Kosztela, Koštelė, Košteļa

Коштеля

PL, , XIX*

LT - XIX

saldūs, minkštimas tvirtas /saldi, mīkstums stingrs / flesh

sweet, firm

augūs, vėlai pradeda derėti / spēcīga auguma, sāk ražot

pavēlu / vigorous, start fruiting rather late


61

Lietuvos cukrinis

Cukrówka litewska, Литовскоe cахарное

LT, , XIX*

Auginama / audzē / grown in LT, BY

smulkūs, saldūs, labai sultingi / sīki, saldi, ļoti sulīgi /

small, sweet, very juicy

vėlai pradeda derėti, jautrūs rauplėms ir vaisių puviniui /

sāk ražot ļoti vēlu, slimo ar kraupi un puvēm / starts fruiting

very late, susceptible to scab and fruit rot


62

Lietuvos pepinas, Lietuvas Pepiņš,

Glogierówka

Glogeriniai, Littauischer Pepping, Пепин

литовский

LT, , XVIII*

LV, BY, PL, UA, RU - nuo seno / sen / long time ago

nedideli, vyninio skonio, labai sultingi, minkštimas

baltas / vidēji vai mazāki, ar vīna piegaršu, ļoti sulīgi,

mīkstums balts / medium or smaller, vinous taste, very juicy,

flesh white; sultims / sulai / for juice;

derėti pradeda labai anksti, svyrančiomis šakomis / sāk

ražot ļoti ātri, ar nolīkstošiem zariem / starts fruiting very

early, drooping branches


63

Martsipan, Majoru Saldais

Marzipan, Марципан

Galbūt, kilusi iš Vakarų EU / domājams, cēlusies

Rietumeiropā / possibly Western European origin

LV, EE - XIX

saldūs, vidutiniškai sultingi / saldi, vidēji sulīgi / sweet,

medium juicy

labai ištvermingi žiemą, atsparūs ligoms / ļoti ziemcietīgs

un izturīgs pret slimībām / very winterhardy and resistant to

diseases


64

Melba

Мелба

CA, W.T. Macoun, 1898*; ‘McIntosh’ x ‘Liveland

Raspberry’ (syn. ‘Suislepp’)

LT - 1930; LV - 1950

labai aromatingi / ļoti aromātiski / very fragrant

jautrūs rauplėms / nav izturīgs pret kraupi / susceptible to

scab


65

Montvilinis

Graf Nostic, Монтвиловка

LT, V. Montvila, 1879*


labai sultingi, odelė lygi su ryškiomis lenticelėmis / ļoti

sulīgi, miza gluda ar uzkrītošiem punktiem / very juicy, skin

smooth with bright lenticels

žiemą ištvermingi, pradeda derėti 3-6 metais, derlingi /

koks – ziemcietīgs, sāk ražot vidēji ātri, ražīgs / tree –

winterhardy, start fruiting medium early, productive


66

Ničnera Zemeņu, Ničnerio žemuoginis,

Nitschners Erdbeerapfel

Erdbeerapfel Nitschners, Земляничное Ничнера

LV, 1780*, Ničneris / Ničners / Nitschner; 1896** - G.

Kuphaltas / G. Kufalts / G. Kuphaldt


dideli, plačiai kūgiški arba apvaliai kūgiški / lieli, plati

koniski vai iepaļi koniski / large, broad conical or globose

conical;

derlingi auginami turtingose molio dirvose, vėžiui jautrūs

/ slimo ar vēzi, labs bagātās smilšmāla augsnēs / good

production on rich loamy soils, canker susceptible


67

Panemunės baltasis

Панемунское белое

LT, A. Hrebnickis, 1939*


kūgiški, link taurelės briaunuoti, labai sultingi / koniski,

pie kausa riboti, ļoti sulīgi / conical, near eye ribbed, very juicy

augūs / spēcīga auguma / vigorous


68

Pepin Shafranny, Šafraninis pepinas,

Safrāna Pepiņš

Safran-pepin, Пепин шафранный

RU, I.V. Mičiurinas / I.V. Michurin, 1907*, ‘Orleans

Reinette‘ x (‘Lietuvos pepinas‘ x M. prunifolia Kitaika)

~1930

nedideli, sultingi, minkštimas gelsvas / vidēji vai mazāki,

sulīgi, mīkstums dzeltens / medium or smaller, juicy, flesh

yellowish; sultims / sulai / for juice;

žiemą kartais apšąla, neryškiai pramečiuoja / dažkārt

ziemā apsalst, tieksme ražot pārbagāti / sometimes damaged

by cold in winter, tend to overbear


69

Prinzenapfel, Muciņa

Prinča ābols, Melon, Schlotterapfel, Княжеское

DE, 1788*

LV - nuo seno / zināma sen / long time ago

su tuščia šerdimi, švelnus ananaso aromatas / ar dobu

serdi, ar vāju ananasu aromātu / with hollow core, with light

pineapple aroma;

vidutiniškai derlingi, dera kasmet, linkę nubirėti pirma

laiko / ziemcietība vidēja, ražo katru gadu, viegli birst /

winterhardiness medium, production annual, easy wind drop


70

Roter Eiserapfel, Geležinis, Sarkanais

Dzelzsābols

Красный железняк

DE, manoma / iespējams / possibly XVI*; 1802**

Aug. Fr. Diel

nuo seno, reta / sen, reta / long time ago, rare

išsilaiko iki gegužės, vidutinio skonio, nesultingi /

glabājas līdz maijam, mīkstums maz sulīgs / store till May,

rather dry;

žiemą pašąla, pradeda derėti vėlai; triploidas / var apsalt

aukstās ziemās, ražot sāk vēlu; triploīda / sometimes damaged

by cold in winter, starts fruiting late; triploid


71

Rudeninis dryžuotasis, Rudens Svītrainais,

Autumn Streaked

Granštas, Granšteinas, Vidzemes Grāvenšteins,

Lifländischer Gravensteiner, Streifling Herbst,

Осеннее полосатое

Baltijos šalys / Baltijā / Baltic countries, , ~1870*

saldžiarūgščio vyno skonio, aromatingi, minkštimas po

odele šiek tiek rožinis / saldskābi ar vīna piegaršu, aromātiski,

zem mizas iesārti / sweet-sour vinuos taste, aromatic, flesh

under skin pinkish;

žiemą labai ištvermingi / ļoti ziemcietīgs / very

winterhardy


72

Serinka, Sierinka, Mālābele

Molinis, Strumylinis, Vyninis, Lehmapfel,

Saviõun, Серинка

Baltijos šalys / Baltijā / Baltic countries, , ~1860*

su veislei charakteringu aromatu, sultingi / ar šķirnei

īpatnu aromātu, sulīgi / fragrant with characteristic aroma,

juicy;

vėlai pradeda derėti, pajūrio zonoje jautrūs vėžiui / sāk

ražot vēlu, piejūrā slimo ar vēzi / start fruiting late, in coastal

areas susceptible to canker


73

Signe Tillisch, Signe Tilliš

DK, H. Tillisch, 1866* (galbūt, ‘Weisser Wintercalvill‘

sėjinukas / varbūt ‘Baltās Ziemas Kalviles‘ sēklaudzis /

possibly seedling of ‘Weisser Wintercalvill‘)

LT - prieš I pasaulinį karą / I Pasaules kara / before 1st

World War; LV - XIX

dideli, briaunuoti, labai aromatingi / lieli, ar ribām,

mīkstums ļoti aromātisks / large, with ribs, flesh very aromatic

vidutiniškai ištvermingi žiemą, jautrūs rauplėms / vidēji

ziemcietīgs, kraupja ieņēmīgs / medium winterhardy /

susceptible to scab


74

Sīpoliņš

Livländischer Borsdorfer, Livländischer

Zwiebelapfel, Борсдорфское луковичное

LV arba / vai / or EE, , 1868* (galbūt,

‘Edelborsdorfer’ sėjinukas / varētu būt ‘Edelborsdorfer’

sēklaudzis / possibly a seedling of ‘Edelborsdorfer’)

smulkūs, saldūs, truputį rūgštelėję, kieti / sīki, saldi ar

nelielu skābumu, stingri / small, sweet with some acidity, firm;

, sidrui / sidram / cider

augūs, tankiu vainiku, labai derlingi, tolerantiški ligoms /

liela auguma, biezs, ražo bagātīgi, laba izturība pret slimībām

/ vigorous, dense, very productive, tolerant to diseases


75

Suislepp, Suislepinis, Suisleps

Avietinis, Aveņābols, Rožābols, Suislepper,

Малиновка

EE, , XVIII*

XIX

aviečių aromato, labai sultingi, minkštimas baltas, po

odele rožinio atspalvio / ar aveņu aromātu, ļoti sulīgi,

mīkstums balts, zem mizas iesārts / sweet-sour with raspberry

aroma, very juicy, flesh white, under skin pinkish

su dideliais aštriai dantytais lapais, jautrūs vėžiui / ar

lielām, rupji zāgzobainām lapām, nav izturīgs pret vēzi / with

large, sharp serrate leaves, susceptible to canker


76

Tabokinė, Tabakas ābols

Plesiosaurus

LT ?, XIX*

LT, LV - reta / reti / rare

dideli, karčiai saldūs, laikant kartumas blėsta / lieli, saldi

rūgti, uz pavasari rūgtums zūd / large, bitter-sweet, bitterness

weakens by spring; , pudingams / sacepumiem / puddings

pavasarį labai vėlai žydi, atsparūs rauplėms / zied vēlu,

kraupja izturīgs / flowering late, scab resistant


77

Tallinna Pirnõun, Revelio kriaušinis,

Rēveles Bumbierābele

Revaler Birnapfel, Грушовка ревельская

EE, 1794** J.L. Christ

LT - XIX, LV - nuo seno / zināma sen / long time ago

saldūs, aromatingi, vidutiniškai sultingi / saldi,

aromātiski, vidēji sulīgi / sweet, fragrant, medium juicy

vainikas atvirkščiai piramidiškas, dažnai dera negausiai /

vainags stāvs, bieži ražo paskopi / crown upright, often slender

productivity


78

Treboux, Trebū Sēklaudzis, Pärnu

Tuviŏun

Treboux Sämling, Lambanina, Сеянец Требу

EE, 1880*, J. Treboux (galbūt, ‘Lietuvos Pepino’ sėjinukas

/ varētu būt ‘Lietuvas Pepiņa’ sēklaudzis / may be seedling

of ‘Lietuvos Pepinas’)

XIX

labai aromatingi ir skanūs, minkšti / ļoti aromātiski un

gardi, maigi / very aromatic, flavour excellent, flesh soft

pradeda derėti anksti; pilkšvai žalia lapija / ražot sāk ātri;

lapas pelēcīgas / bears early; greyish foliage.


79

Vidzemes Zelta Renete, Liivi Kuldrenett

Livländische Reinette, Gold Reinette from Estonia,

Ренет золотой лифляндский, Лимоновка

LV arba / vai / or EE, ~1883*

su sustorėjimu kotelio gale, saldūs, labai skanūs / kātam

galā raksturīgs uzbiezinājums, saldi, ļoti garšīgi / with bulge at

the end of stalk, sweet, very tasty

augantys į viršų, labai derlingi / pastāvs, ļoti ražīgs /

upright spreading, very productive


80

Virginy Rose, Virginijos rožinis,

Virdžīnijas Rožu

Virginischer Rosenapfel, Vitgylling, Виргинское

розовое

EU 1816** A.F. Diel

LT, LV - nuo seno / sen / long time ago

saldžiarūgščio vyno skonio, minkštimas sviestinės

konsistencijos / saldskābi ar vīna piegaršu, mīkstumam sviesta

konsistence / sweet-sour vinous taste, flesh with butter type

consistence;

siaurai piramidiškas vainikas, šakų galai krentantys,

jautrūs rauplėms / vainags šauri piramidāls, zaru gali noliecas,

kraupja ieņēmīgs / crown narrow pyramidal, ends of branches

drooping, susceptible to scab


81

Wilhelmapfel, Vilhelminis, Vilhelms

Kaiser Wilhelm, Cesarz Wilhelm, Вильгельмское

DE, H.T.Hasselmann, 1864* (galbūt, ‘Harberts Reinette‘

sėjinukas / varbūt no ‘Harberts Reinette‘ sēklas / possibly

from seed of ‘Harberts Reinette‘)


dideli, prie kotelio rūdėti, ilgai laikosi / lieli, pie kāta

rūsināti, ilgi glabājas / large, with russet at stalk, long storage

tolerantiški rauplėms / maz slimo ar kraupi / tolerant to

scab


82

Zaķpurni

Serinkas sēklenieks, Zaķapurni, Zaķagalva

LV, , XIX* vidurys arba vėliau / vidus vai vecāka /

middle or older

dideli, kūgiški, vidutiniškai sultingi / lieli, koniski, vidēji

sulīgi / large, conical, medium juicy;

šakos krentančios, lapai dideli; jautrūs rauplėms / ar

nolīkstošiem zariem un lielām lapām, nav izturīga pret kraupi

/ with drooping branches and large leaves, susceptible to scab


83

Žemaičių grietininis, Rīgas Pienābele

Smetoninis, Polnischer Sahnenapfel, Rigaer

Milchapfel, Рижское молочное, Сливочное

жмудское

LT arba / vai / or LV, , XIX*

sultingi, minkštimas baltas, odelė su ryškiomis

lenticelėmis / sulīgi, mīkstums balts, mizai izteikti gaiši punkti

/ juicy, flesh white, skin with brigth lenticels; , džiovinimui

/ žāvēšanai / drying

žiemą gana ištvermingi, anksti pradeda derėti / samērā

ziemcietīgs, sāk ražot ātri / rather winterhardy, start fruiting

early


84

KRIAUŠĖS

BUMBIERES

PEARS

85

Ankstyvoji dulia, Duļa, Dulia

Jokūbinė, Дуля остзейская

Baltijos šalys arba Baltarusija / Baltija vai Baltkrievija /

Baltic countries or Belarus

LT, LV - nuo seno / sen / long time ago

smulkūs (56 g), saldūs, sultingi, aromatingi, mažai

granulių / pasīki, saldi, sulīgi, aromātiski, ar maz

akmensšūnām / smallish, sweet, juicy, aromatic, few grit cells

vidutiniškai derlingi, jautrūs rauplėms / ražo mēreni, nav

izturīgs pret kraupi / yields medium, susceptible to scab

86

Bergamotte d‘Ete, Vasarinė bergemotė,

Vasaras Bergamote

Bergamotte Precocé, Sommer Bergamotte,

Бергамот летний

FR, 1628*

LV - XIX

nedideli, su rūdėtais taškais arba tinkleliu, saldūs, su

granulėmis, pernoksta ant medžio / pasīki, ar rūsas punktiem

un tīklojumu, salds, ar akmensšūnām, kokā pārgatavojas /

smallish, with russet dots and net, sweet, with grit cells;

becomes overripe on tree;

labai ištvermingi žiemą, vidutiniškai jautrūs rauplėms /

ļoti ziemcietīgs, vidēji izturīgs pret kraupi / very winterhardy,

medium susceptible to scab

87

Clapp‘s Favorite, Kliapo mėgstamoji,

Klapa Mīlule

Clapps Liebling, Favorite de Clapp, Любимица

Клаппа

US, T. Clapp, 1860* (‘Miško gražuolės‘ sėjinukas / ‘Meža

Skaistules‘ sēklaudzis / seedling of ‘Fondante de Bois‘)

XIX

saldūs, labai sultingi, aromatingi, minkštimas be granulių

/ saldi, ļoti sulīgi, aromātiski, bez akmensšūnām / sweet,

fragrant, juicy, without grit cells

žiemą pašąla / nav ziemcietīgs / not winterhardy

88

Grise Bonne, Geroji pilkoji, Labā Pelēkā

Beurre Gris, Gute Graue, Бере Серая

FR, XV-XVII* (galbūt, tai seniausia dar auginama veislė /

iespējams, vecākā vēl līdz šim audzētā bumbiere / may be

the oldest pear still grown)

nuo seno/ sen / long time ago

smulkūs, odelė stora, minkštimas baltas, tirpstantis,

rūgščiasaldis, aromatingas / sīki, miza bieza, mīkstums

kūstošs, saldskābs, aromātisks / small, skin thick, flesh white,

melting, sour-sweet, aromatic;

vėlai pradeda derėti, pramečiuoja, jautrūs rauplėms / sāk

ražot vēlu, ražo pārgadus; nav izturīgs pret kraupi / late start

of bearing, biennial; not resistant to scab

89

Jūratė

LT, I. Štaras 1947*, ‘Mariana‘ (syn. ‘Princesse Marianne‘)

x ‘Vandenė‘

vidutiniškai sultingi, turi granulių / vidēji sulīgi, ar

akmensšūnām / medium juicy, has grit cells

žiemą ištvermingi, atsparūs rauplėms / ziemcietīgs,

izturīgs pret kraupi / winterhardy, resistant to scab; intarpas kriaušėms / starppote bumbieru šķirnēm / interstock for pears

90

Kurzemes Sviesta

Kurzemes Tauku bumbieris, Kurländische

Schmalzbirne, Бере Курземская, Сочная

Курляндская

LV, XIX* (iki 1930 auginta pavadinimu / līdz 1930. gadiem

audzēta ar aplamu vārdu / till 1930ties grown with false

name: ‘Mouillée Bouche’)

ovalūs, su 1-2 grioveliais šonuose, saldūs, sultingi /

olveida, sānos ar 1-2 rievām, saldi, sulīgi / oval, with 1-2

grooves on sides, sweet, juicy;

neaugūs, pradeda derėti anksti, derlingi, tolerantiški

rauplėms / pamaza auguma, ražo ātri un bagātīgi, izturība pret

kraupi laba / rather small, production early and high, tolerant

to scab

91

Krol Sobieski, Sanitarijos patarėja,

Sanitārais Padomnieks

Bon-Chretien Sobieski, Sanitatsrät, Vidzemes

Sviesta, Санитарный советник

LT, V. Laurinovičius, 1888*

LV, EE - nuo seno / sen / long time ago

dideli, asimetriški, su ilgu koteliu, minkštimas

tirpstantis, labai skanūs / palieli, šķībi, ar garu kātu, mīkstums

kūstošs, ļoti garšīgs / large, asymmetric, stalk long, flesh

melting, very tasty

ištvermingi žiemą, augūs, jautrūs rauplėms / ziemcietīgs,

spēcīga auguma, stipri cieš no kraupja / winterhardy, vigorous,

very susceptible to scab

92

Talsu Skaistule

Freimaņa bumbiere, Талсинская Красавица

LV, XIX*; panaši į‘ Fertility‘ (UK, 1875), iš kurios, galbūt,

kilusi / līdzīga šķirnei ‘Fertility‘,varētu būt no tās cēlusies

/ similar to cv. ‘Fertility‘ from which it may originate


smulkūs, su rūdėtais taškais, saldūs, labai skanūs / pasīki,

ar rūsas punktiem, saldi, ļoti gardi / small, with russet dots,

sweet, very tasty;

vėlai pradeda derėti, labai derlingi, atsparūs kenkėjams ir

ligoms / ražot sāk vēlu, ļoti ražīgs, izturīgs pret slimībām un

kaitēkļiem / start of fruiting late, very productive, resistant to

pests and diseases

93

Vandenė

Undinė

LT,


salstelėję, labai sultingi, granulių nedaug / saldi, ļoti

sulīgi, ar ļoti maz akmensšūnām / sweet, very juicy, very few

grit cells

linkę pramečiuoti / tieksme ražot pārgadus / tendency to

biennial bearing

94

Vasarinė sviestinė

LT,

paplitusi / izplatīta / widely grown in LT, LV

dideli, salstelėję, labai sultingi, minkštimas traškus,

granulių nedaug, labai jautrūs puviniui / lieli, saldi, sulīgi un

kraukšķīgi, ar maz akmensšūnām, var ciest no puves / large,

sweet, juicy and crisp, few grit cells, sensitive to fruit rot;

žiemą ištvermingi, derlingi / ziemcietīgs, ražīgs /

winterhardy, productive

95

VYŠNIOS

SKĀBIE ĶIRŠI

SOUR

CHERRIES

96

Daugmales

Daugmales Stikla ķirsis

LV, XIX*


liepos viduryje arba pabaigoje, 3-3.5 g, šviesiai raudonos,

minkštimas geltonas; sunkiai atsiskiria nuo kotelio / jūlija vidū

vai beigās, 3-3.5 g, gaiši sarkani, mīkstums dzeltens; slikti

atdalās no kātiņa / mid- or end of July, 3-3.5 g, light red, flesh

yellow; poor separation from stalk

dera ant puokštinių šakelių, tolerantiški ligoms / ražo uz

pušķzariem, slimībizturīgs / produces on spurs, tolerant to

diseases

97

Kazdangas

Kazdangas Skābais ķirsis

LV, XIX* (galbūt, įvežta iš / iespējams, ievesta no / possibly

introduced from: DE)

LV – vietinė, labai reta / vietējā, ļoti reta / landrace, very rare

rugsėjo mėnesį (todėl apsaugoti nuo paukščių), ilgai

išsilaiko ant medžio, 2.5-3.5 g, tvirtos, kauliukas laisvas/ vēlu

septembrī (raža pasargāta no putniem), ilgi turas kokā, 2.5-3.5

g, stingri, kauliņš labi atdalās / late in September (so safe from

birds) and hold long on tree, 2.5-3.5 g, firm, stone separates

from flesh;

augūs, dera ant puokštinių šakelių, jautri ligoms / spēcīga

auguma, ražo uz pušķzariem, vāja slimībizturība / vigorous,

produces on spurs, low resistance to diseases

98

Latvijas Augstais

Alus ķirsis

LV, XIX*

LV - vietinė / vietējā / landrace

liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje, 2.5-3.5 g, rūgščios,

truputį karčios / jūlija beigās - augusta sākumā, 2.5-3.5 g,

skābi, rūgteni / end of July or early August, 2.5-3.5 g, acid,

slightly bitter;

augūs, jauni medžiai augantys į viršų, jautrūs

kokomikozei / spēcīga auguma, jaunībā stāvs, var slimot ar

ķiršu lapbiri / vigorous, young trees upright, not resistant to

leaf spot

99

Vietinė rūgščioji

Местная кислая

LT,

LT - vietinė /vietējā / landrace

liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje, 2.5-3 g, vidutinio

skonio, aromatingos / jūlija beigās - augusta sākumā, 2.5-3 g,

garša viduvēja, aromātiski / late July or early August, 2.5-3 g,

taste fair, aromatic;

derlingi, šakos svyrančios, vidutiniškai atsparūs ligoms /

ražīgs, ar nokareniem zariem, nepietiekami slimībizturīgs /

productive, drooping branches, lacks resistance to diseases

100

Žagarvyšnė, Latvijas Zemais

Žemoji vyšnia, Leišu ķirsis, Griotte d‘Ostheim,

Жагарская

LT, , XIX* (‘Vladimirinės‘sėjinukas / šķirnes

‘Vladimirskaja‘ sēklaudzis / seedling of cv.

‘Vladimirskaya‘)

LT, LV - labiausiai auginama vyšnių veislė / izplatītākā ķiršu

šķirne / the most widely grown cherry

liepos pirmoje pusėje, 2.5-3 g, skanios, aromatingos /

jūlija 1.pusē, 2.5-3 g, garšīgi, aromātiski / 1st half of July, 2.5-

3 g, tasty, fragrant;

labai derlingi, šakos svyrančios, vidutiniškai atsparūs

kokomikozei / ražo bagātīgi, ar nolīkstošiem zariem, var

slimot ar ķiršu lapbiri /very productive, drooping branches,

medium resistant to leaf spot

101

TREŠNIOS

SALDIE ĶIRŠI

SWEET

CHERRIES

102

Dönissens Gelbe, Deniseno geltonoji, Denisena

Dzeltenais

Bigarreau Jaune de Dönissen, Weisse Kirsche,

Денисена желтая

DE ~1824*

XIX

liepos pabaigoje, 4.5-5.5 g, balkšvai geltonos, mikštimas

kietas, skilinėja lietingu oru / jūlija beigās, 4.5-5.5 g, plati

sirdsveida, bāli dzelteni, mīkstums stingrs, lietū plaisā / end of

July, 4.5-5.5 g, broadheart-shaped, whitish yellow, flesh firm,

cracks in rainy weather;

vidutiniškai ištvermingi žiemą, plačiai šakojasi,

tolerantiški ligoms / vidēji ziemcietīgs, pastāvs, slimībizturīgs

/ medium winterhardy, upright spreading, disease tolerant

103

Drogans Gelbe, Drogano geltonoji, Drogana

Dzeltenais, Drogans Yellow

Bigarerau Jaune de Drogan, Дрогана желтая

Rytų Prūsija / Austrumprūsija / East Prussia ~1837*


liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, plokščiai apvalios,

4.5-6 g, minkštimas kietas, skilinėja lietingu oru / jūlija beigās

- augusta sākumā, plakanīgi apaļi, 4.5-6 g, skrimšļaini, lietū

plaisā / end of July-beginning of August, flattened round, 4.5-

6 g, flesh firm, cracks in rainy;

vidutiniškai ištvermingi žiemą, plačiai šakojasi,

tolerantiški ligoms / vidēji ziemcietīgs, pastāvs, slimībizturīgs

/ medium winterhardy, upright spreading, disease tolerant

104

Ēdoles

LV, , .sena / seni / very old; 1930**

LV - vietinė, dauginama sėklomis / vietējā populāciju šķirne,

vairo ar sēklām / landrace, seed-propagated

iki 4 g, dažniausiai tamsiai raudonos arba geltonos, gana

kietos, labai skanios / līdz 4 g, lielākoties tumši sarkani, arī

dzelteni, visai stingri, ļoti garšīgi / to 4 g, mostly dark red, also

yellow, rather firm, very tasty;

augūs (pasiekia 15-17 m), ilgaamžiai; gana stabili

dauginant sėklomis / spēcīga auguma (līdz 15-17 m), sasniedz

lielu vecumu; samērā konstanti, pavairojot ar sēklām /

vigorous (to 15-17 m), reach very old age; rather constant in

seed propagation

105

Talsu

LV,

LV - vietinė, dauginama sėklomis / vietējā populāciju šķirne,

pavairo ar sēklām / landrace, seed-propagated

vidutinio vėlyvumo; smulkios, šviesiai raudonos, skanios

/ vidējs ienākšanās laiks; sīki, lielākoties gaiši sarkani, garšīgi

/ ripening time medium; small, mostly light red, tasty

augūs, pusiau stačiomis šakomis, gana stabili dauginant

sėklomis / liela auguma, vainags pusstāvs, konstanti,

pavairojot ar sēklām / vigorous, upright spreading, rather

constant in seed propagation

106

Vidzemes Sārtvaidzis

LV, , 1955*

LV – vietinė / vietējā / local

liepos pradžioje, iki 5 g, minkštimas kietas, saldžios,

skanios, skilinėja lietingu oru / ienākas jūlija sākumā; līdz 5 g,

mīkstums blīvs, salds, garšīgs, lietū plaisā / begining of July,

to 5 g, flesh firm, sweet, tasty, cracking in rainy weather

žiemą ištvermingi, labai derlingi, neatsparūs kokomikozei

/ ziemcietīgs, ļoti ražīgs, var slimot ar ķiršu lapbiri / hardy,

very productive, not resistant to leaf spot

107

Žemaičių geltonoji

LT,

LT – vietinė / vietējā / local

liepos antroje pusėje, 2-2.5 g, skanios, netransportabilios

/ jūlija 2. pusē, 2-2.5 g, garšīgi, mīksti / 2nd half of July, 2-2.5

g, tasty, soft

derlingi, atsparūs ligoms, gerai dauginasi atžalomis

/ražīgs, slimībizturīgs, pavairo ar sakņu atvasēm / productive,

resistant to diseases, propagated with root suckers

108

Žemaičių juodoji

LT,


liepos pirmoje pusėje, 2-2.5 g, aromatingos,

trasportabilios / jūlija 1. pusē, 2-2.5 g, aromātiski, stingri / 1st

half of July, 2-2.5 g, aromatic, transportable;

atsparūs ligoms, dauginasi atžalomis / slimībizturīgs,

pavairo ar sakņu atvasēm / resistant to diseases, propagated

with root suckers.

109

Žemaičių rožinė

LT,


liepos antroje pusėje, 2.7-3 g, užsitęsus lietingiems orams

trūkinėja / jūlija 2. pusē, 2.5-3 g, garšīgi, lietū plaisā / 2nd half

of July, 2.5-3g, tasty, cracking in rainy weather

atsparūs ligoms, dauginasi atžalomis / slimībizturīgs,

pavairo ar sakņu atvasēm / resistant to diseases, propagated

with root suckers

110

SLYVOS

PLŪMES

PLUMS

111

Vietinė geltonoji, Latvijas Dzeltenā Olplūme

Olplūme, Очаковская желтая

Baltijos šalys / Baltijas valstis / Baltic countries, , XIX*

rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, labai

aromatingos, saldžios / augusta beigās - septembra sākumā,

ļoti aromātiski, saldi / end of August - begining of September

very fragrant, sweet;

žydi vėlai, žiedai pusiau pilnaviduriai, derlinga esant

tinkamai dulkintojai; dauginasi atžalomis; yra keletas klonų /

zied vēlu, ziedi puspildīti, ražo tikai, ja ir piemērota

apputeksnētāja šķirne; vairo ar atvasēm; ir vairāki kloni /

blossoms late, flowers semi-double, productive only with a

proper pollinator variety; propagated with root suckers;

several clones

112

Čirkšlė, Būka

Cūku plūme, Krīķe, Bonīte

Baltijos šalys / Baltijas valstis / Baltic countries,


prinoksta rugpjūtį, smulkios / ienākas augustā, mazas /

ripen in August, small;

derlingi, dauginama šaknų atžalomis, yra keletas klonų /

ražīga; pavairo ar atvasēm; ir vairāki varianti / productive;

propagated with root suckers; several clones

113

VYNMEDIS

VĪNOGAS

GRAPES

114

Alfa

T. Ivanausko rastinukė

LT, T. Ivanauskas, XIX a pradžia* / XIX gs. sākums /

begining of XIX century; (Vitis labrusca x Vitis riparia)

LT, LV - dažna / bieži / frequent

prinoksta rugsėjo pradžioje, uogos mažos, rūgšios,

minkštimas gleivingas / ienākas augusta sākumā, mazas,

mīkstums skābs, recekļains / ripen in the begining of August,

berries small, sour, flesh gelish

sultims, vynui, apželdinimui / sulai, vīnam, apzaļumošanai /

for juice, wine, ornamental

žiemą ištvermingas, auga stipriai, derlingas, atsparus

ligoms / ziemcietīgs, spēcīga auguma, ražīgs, izturīgs pret

slimībām / winterhardy, strong growing, productive, disease

resistant

115

DARŽO AUGALŲ KILMĖ LIETUVOJE

Vienos iš ankščiausiai paplitusių augalų - ropės.

Archeologų rastos ropių sėklos, kapliai, viena kita kastuvo

liekana informuoja apie daržo augalus Lietuvoje nuo XIII–

XIV a. Vertinant fundamentalistiniu požiūriu - nė viena

daržovė, auganti šiomis dienomis Lietuvoje, nėra tradicinė.

Šių daržovių laukiniai protėviai mūsų šalyje neauga.

Vienintelis augalas, kuris buvo naudojamas maistui XVI–XIX

amžiuje, ir kurio kilmė yra lietuviška - laukinis barštis. Kitos

visos daržovės yra atvežtinės.

Galima išskirti keletą daržovių plitimo Lietuvoje bangų.

Viena daržo augalų plitimo viduramžiais teritorija, buvo

Bizantijos imperija, tiksliau sakant, rytinės Viduržemio jūros

pakrantės apylinkės. Kitas srautas – buvo vokiškos teritorijos

– kaimynystėje įsikūręs Vokiečių ordinas, o trečias - jau XVI–

XVII a.– Italija. Iš vokiškų regionų XIII–XIV a. atsivežta

ropių, griežčių, krienų. Tuo metu taip pat plito žirniai, pupos,

pupelės, lęšiai, aguonos, rabarbarai. Kopūstai nuo XIV a.

pradžios buvo Vokiečių ordino brolių atsivežta daržovė.

Daug įvairių pasikeitimų Lietuvoje XVI a. pirmojoje

pusėje įvyko, kai Žygimantas Senasis vedė italę kunigaikštytę

Boną Sforcą, kuri prezentavo savo tradicišką virtuvę ir itališko

dvaro kultūrą. Tuo metu gausiai pradėtos auginti petražolės,

krapai ir morkos.

Nemažai daržo augalų XIV–XV a. su savimi atsivežė

totoriai ir karaimai, kai pakankamai didelė šių žmonių grupė

buvo perkelta į Lietuvą. Jie išplatino agurkus, česnakinių

šeimos daržo augalus. Pavadinimas „svogūnas“, yra totoriškos

ar karaimų kilmės žodis.

Savo gyvenimo būdą ir augalus į Lietuvą atvežė ir

Vytauto bei Jogailos dvare dirbę dailininkai ir meistrai iš

116

Balkanų, kurie tapė Trakų bažnyčią, bei Aleksandro dvare

tarnavę vengrai, serbai ir rusėnai. Daržo augalų įvairovės

plitimui didelę įtaką turėjo ispaniškos kilmės Vilniaus

universiteto profesūra. Kalendros, saulėgrąžos minimos sodų

ir daržų augynuose nuo XVI a.

Bulvės Į Lietuvą pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos

didžiojo kunigaikščio Augusto III (1696-1763) laikais. Iš

pradžių bulvių plotai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas

ėmė auginti visi žemdirbiai. XVIII a. kai kurie mūsų didikai ir

botanikai mėgėjai bulves veisdavo oranžerijose, kaip

dekoratyvinius augalus, dėl gražių žiedų.

Daržo augalų selekcija Lietuvoje atliekama nuo 1924 m.

Dabartiniu metu naujos veislės ir hibridai kuriami LAMMC

Sodininkystės ir daržininkystės Institute, Babtuose.

DARŽO AUGALŲ KILMĖ LATVIJOJE

Daržininkystė Latvijos teritorijoje vystėsi palaipsniui,

kartu su žemės ūkiu. Pirmiosios daržovės auginamos daržuose

buvo ropės, žirneliai (I–IV a.), kiek vėliau – pupelės, baltieji

kopūstai (V–XII a.). Daržovių įvairovė ženkliai padidėjo XIII–

XV a. Šiuo laikotarpiu paplito svogūnai, česnakai, griežčiai,

juodieji ridikai ir burokėliai. XVI–XVII a. paplito agurkai,

morkos, petražolės, krienai ir lapinės daržovės. Pomidorai

buvo vieni iš vėliausiai paplitusių daržovių – XX a. pradžioje.

Dauguma Latvijos teritorijoje auginamų daržovių yra kilę iš

tropinių ar subtropinių regionų. Jos buvo atvežtos į Latviją iš

skirtingų kraštų, tačiau vienas iš pagrindinių įvežimo srautų

yra Rusija - iš ten yra kilę svogūnai, agurkai, kopūstai ir

daugelis kitų daržovių. Reikšmingos kryptys daržovių

paplitimui taip pat buvo Vidurio ir Vakarų Europa, ypač

117

Danija, Olandija ir Vokietija. Spartus daržininkystės

vystymasis prasidėjo XIX a. pradžioje, kai jaunieji entuziastai

- daržininkai pradėjo savo veiklą. Daržovių įvairovei ir

gamybos technologijų plėtrai daug reikšmės turėjo laikotarpis

po pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo laikotarpis, kai karo

metu sėklininkystė buvo sunaikinta, todėl sėklos buvo

perkamos užsienyje. Daržovių produkcijos žymiai sumažėjo.

antrojo pasaulini karo metu. Pasibaigus karui, daržovių

auginimo plotai padidėjo dėl kolektyvinių ūkių plėtros.

Svarbus vaidmuo, diegiant naujas daržovių rūšis, teko

mokslinėms institucijoms. Pūrės ir Ogre sodininkystės ir

daržininkystės tyrimo stotys ir keletas kitų bandymų stočių,

Latvijos žemės ūkio akademija, Žemės ūkio mokslų institutas

ir kai kurios techninės mokyklos atliko daržovių veislių

tyrimus, vykdė selekciją ir gerino vietinių veislių savybes bei

atliko plataus mąsto technologinius bandymus. Sistemingas

daržovių tyrimas Latvijoje prasidėjo 1930 m. Pūres

sodininkystės ir daržininkystės tyrimų stotyje. XX a.

trečiajame dešimtmetyje šioje stotyje auginamų daržovių

plotas siekė iki 10000 ha. Agronomai J. Plaudis, J. Reņģe,

profesorius J. Sudrabs įdėjo daug pastangų plečiant daržovių

auginimą Latvijoje. Itin svarbų vaidmenį daržovių auginime

turėjo Pēteris Dindonis, kuris visą savo gyvenimą paskyrė

daržininkystės plėtrai Latvijoje.

DĀRZEŅU AUDZĒŠANAS VĒSTURE LIETUVĀ

Izrakumos atrasti pierādījumi, ka Lietuvas teritorijā XI–

XII gs. pārsvarā uzturā lietoja graudaugus. Rāceņi bija pirmie

dārzeņi, kas tika iekļauti uzturā. Rāceņu sēklas un kapļi tika

118

atrasti arheoloģiskajos izrakumos, liecinot par dārzkopības

kultūru Lietuvā XIII–XIV gadsimtā.

Pēc dažu pētnieku uzskatiem, šobrīd audzējamās dārzeņu

sugas nav uzskatāmas par tradicionālām Lietuvā, jo to

savvaļas radniecīgās formas nav atrodamas dabā Lietuvas

teritorijā. Tikai savvaļas bietes ir uzskatāmas par tradicionālu

Lietuvas dārzeni, jo tās ir tikušas lietotas uzturā XVI–XIX

gadsimtā. Visas pārējās sugas ir introducētas dažādos laikos

no dažādām valstīm. Dārzeņi Lietuvā galvenokārt ir

introducēti no trim reģioniem: no Bizantijas impērijas vai

Vidusjūras austrumkrasta, no Vācijas vai tai piederošajām

teritorijām, kur valdīja Krustnešu ordenis, un no Itālijas XVI–

XVII gadsimtā.

Rāceņi, kāļi un mārrutki introducēti no Vācijas XIII–XIV

gadsimtā. Zirņi, pupas, pupiņas, lēcas, magones, rabarberi arī

introducēti tajā pašā laikā. Kāpostus Lietuvā ieveda Vācu

Bruņinieku ordenis XIII–XIV gadsimtā.

Būtiskas pārmaiņas notika XVI g.s. sākumā, kad karalis

Žigimants Vecākais apprecēja hercogieni Bonu Sforcu no

Itālijas. Viņa ieviesa itāļu tradicionālo virtuvi un kultūru. Arī

dārzeņu sugu daudzveidība būtiski palielinājās tajā laikā –

pētersīļi, dilles, burkāni tika ieviesti dārzos. Dilles mūsu

vecmāmiņu dārzos tika uzskatītas par nezāli.

Tatāri un karaīmi XIV–XV gs. ieveda daudz dārzeņu

sugu. Viņi sāka audzēt gurķus un sīpolaugus. Vārds

‘svogūnas’, kas nozīmē sīpoli, cēlies no tatāru valodas.

Mākslinieki no Balkāniem un dižkunigaišu Vītauta un

Jagaiļa muižu strādnieki ieviesa jaunu dzīves stilu un augus.

Viļņas Universitātes profesori no Spānijas arī ietekmēja

dārzeņu daudzveidību. Tādi augi kā koriandrs un saulespuķe

kā dārzaugi ir minēti jau XVI gs.

119

Kartupeļi Lietuvas teritorijā ievesti Polijas karaļa un

Lietuvas lielhercorga Augusta III (1696.–1763.) laikā. Pirmie

kartupeļu stādījumi veidoti ap muižām, bet drīz vien arī

zemnieki sāka tos audzēt. Daži dārznieki un botāniķi audzēja

kartupeļus kā dekoratīvus augus siltumnīcās.

Dārzeņkopības selekcija Lietuvā tika uzsākta 1924. gadā.

Šobrīd tās turpinās Dārzkopības institūtā Babtai.

DĀRZEŅKOPĪBAS ATTĪSTĪBA LATVIJĀ

Dārzeņkopība Latvijā kā patstāvīga lauksaimniecības nozare

veidojās pakāpeniski, tā cieši saistīta ar zemkopības attīstību.

Pirmie no dārzeņiem, kas tik audzēti jau I–IV gs., bija zirņi un

rāceņi, vēlāk V–XII gs. pupas un kāposti. XIII–XV gs. audzēto

dārzeņu klāsts ievērojami palielinājās. Šajā periodā sāka

audzēt sīpolus, ķiplokus, rutkus, bietes, XVI–XIX gs. kāļus,

gurķus, burkānus, mārrutkus, ķirbjus,pupiņas un dažus lapu

dārzeņus. Visvēlāk sāka audzēt tomātus, kas tikai XX gs.

sākumā ieguva tirdzniecisku nozīmi. Lielākā daļa dārzeņu

kultūru cēlušās tropiskajos vai subtropiskajos apgabalos.

Latvijas teritorijā daudzi dārzeņi tieši ieviesti no Krievijas:

sīpoli, gurķi un dažas citas sugas, par ko liecina senās krievu

šķirnes, kas atrodamas vecos katalogos un minētas grāmatās.

Daļa dārzeņu ieviesti arī no Dānijas, Nīderlandes, Vācijas un

citām Eiropas valstīm. Dārzeņkopības straujš uzplaukums

Latvijas teritorijā sākās XIX gadsimta sākumā, kad sāka

darboties pirmie entuziasti. Ievērojams dārzkopības

uzplaukums bija novērojams pēc Pirmā pasaules kara, kad

novārtā bija atstāta dārzeņu sēklkopība un sēklas nācās ievest

no citām valstīm. Otrā pasaules kara laikā dārzkopības līmenis

noslīdēja ļoti zemu, un bija izjūtams sevišķi liels dārzeņu

https://lt.wikipedia.org/wiki/1696

https://lt.wikipedia.org/wiki/1763

120

trūkums. Dārzeņu platības palielinājās pēckara laikā, lielākās

platības sastādīja kolhozu lauki. Liela nozīme dārzeņkopības

izveidošanā bija arī zinātniskajām iestādēm. Pūres un Ogres

dārzkopības izmēģinājumu stacijas, vairāki dārzeņu

izmēģinājumu punkti, Latvijas Lauksaimniecības akadēmija,

Latvijas Zemkopības zinātniskās pētniecības institūts un

vairāki lauksaimniecības tehnikumi nodarbojās ar dārzeņu

šķirņu salīdzināšanu, jaunu šķirņu izaudzēšanu un vietējo

šķirņu uzlabošanu, kā arī dažādiem agrotehnikas jautājumiem.

Nodibinot Latvijā pirmo dārzkopības izmēģinājumu staciju

Pūrē (1930.g.), sākās sistemātiski zinātniski pētījumi

dārzeņkopībā. Trīsdesmitajos gados dārzeņu platības Latvijā

sasniedza 10 000 ha. Daudz darba dārzeņkopības attīstībā XX

gs. sākumā ieguldīja dārzkopības agronomi J. Plaudis, J.

Reņģe, profesors J. Sudrabs. Liela nozīme dārzeņkopības

attīstībā bija Pēterim Dindonim, kas visu savu mūžu veltīja tās

attīstībai.

HISTORY OF VEGETABLES IN LITHUANIA

Turnip seeds and hoes found by archaeologists let us

know about the gardening culture from the XIII–XIV century

in Lithuania. Only wild beet is a fully traditional Lithuanian

vegetable according to his origin and consumption for food in

the XVI–XIX century. All other vegetable species were

introduced from various countries and at different time. It is

possible to distinguish a few spreading flows of vegetables in

Lithuania. The Byzantine Empire or Eastern Mediterranean

Coastal area was one of vegetable spreading territories in the

Middle Ages. The German territory with neighbourhood of the

Germanic Order was another, and the third introduction way

was Italy in the XVI–XVII century.

121

Turnips, swedes and horseradishes were introduced from

the German region in the XIII–XIV century. Peas, beans,

garden beans, lentils, poppies, garden rhubarbs spread in the

same time. Cabbages were introduced by the German

Orthodox Brothers in the beginning of XIII–XIV century.

A lot of various changes in the beginning of XVI century

happened in Lithuania, when the king Žygimantas Old married

the duchess Bona Sforca from Italy. She presented her

traditional kitchen and the culture of Italian manor. A wide

range of parsley, dill, carrots were started to grow. Tartars and

Crimean karaites brought a lot of vegetable species in the

XIV–XV century when they were invited to settle in

Lithuania. They started to grow cucumbers, Allium species

vegetables. Origin of the name “svogūnas” (English: onion)

has come from tartars or karaites.

Painters from Balkans and manor workers of Duke

Vytautas and Duke Jogaila brought the new lifestyle and plants

into Lithuania. Vilnius University professoriate of Spanish

origin had influence on the vegetable diversity as well. Herbs

like coriander and sunflower are mentioned in the gardens

from the XVI century.

Potatoes came to Lithuania during the period of Poland’s

King and Grand Duke of Lithuania Augustus III (1696-1763).

First potato fields were planted around manors, but soon all

farmers started to grow them. Some of our noblemen and

botanists selected potatoes as ornamental plants for the

orangeries due to their nice flowers.

Vegetable breeding in Lithuania was started in 1924. At

present developing of new cultivars and hybrids are carried out

at the LRCAF Institute of Horticulture in Babtai.

122

HISTORY OF VEGETABLES IN LATVIA

Vegetable production in the territory of Latvia was developed

gradually, simultaneously with the development of

agriculture. The first vegetables grown in the gardens already

in I–IV c. were turnips and peas, later V–XII beans and white

cabbage. Significant increase of vegetable diversity in gardens

took place during XIII–XV century. Such crops as onion,

garlic, black radish, and red beets were introduced in this

period. These crops were followed by swede, cucumber,

carrot, horse radish, pumkins, beans and leafy vegetables in

the 16th – 19th century. Tomato was among the vegetables

most recently introduced – at the beginning of XX century.

The majority of vegetables grown in Latvian territory originate

from tropic or sub-tropic regions. They were brought to Latvia

by different routes, but one of the main introduction streams

was coming from Russia – onion, cucumber, cabbage, and

others are coming from there. As well as Central and Western

Europe werw a significant introduction route for vegetables,

especially Denmark, The Netherlands, and Germany. Rapid

development of vegetable production occurred at the

beginning of XIX century, when young enthusiasts –

gardeners started their activities. Also, the period after the I

World War was significant in the development of vegetable

diversity and production technologies. This was the time when

during the war seed production was abandoned and seeds were

brought from abroad. During the II World War the vegetable

production dramatically decreased. Only after the war areas

under vegetable production increased due to development of

collective farms. Significant role in the introduction of new

vegetables had also scientific institutions. Pūre and Ogre

123

Horticulture Research Stations, several experimental stations,

Latvia Academy of Agriculture, Research Institute of

Agriculture, and several technical schools performed

vegetable variety trials, breeding and improving of local

landraces as well as performed broad scale of agro-

technological trials. Systematic research on vegetables in

Latvia was started by the development of Pūre Horticultural

Research Station in 1930. The area under vegetable production

in the 30-ies of XX century reached 10 000 ha. Agronomists

J. Plaudis, J. Reņģe, Professor J. Sudrabs, made significant

efforts in the development of vegetable production in Latvia.

A special role in the development of vegetable growing in

Latvia has Pēteris Dindonis who devoted all his life for the

development of vegetable production in Latvia.

124

Valgomoji morka/Burkāni/Carrot (Daucus sativus Röl.)

sėjos laikas, mėn. / sējas laiks, mēn. / sowing time, month -

IV-VI

vegetacijos trukmė, d. / veģetācijas periods, d. / vegetation

duration, days – 80-140

šakniavaisių formos tipai/

sakņu formas/ root shapees

vartojimo paskirtis / lietošanas mērķis / purpose of

consumption: ankstyvam derliui, laikymui ir perdirbimui /

agram svaigam patēriņam, glabāšanai un pārstrādei / for

early fresh consumption, storing and processing

125

Raudonasis burokėlis/Galda bietes/Red beet (Beta vulgaris L.)

sėjos laikas, mėn. / sējas laiks, mēn. / sowing time, month –

IV-V



šakniavaisių formos

tipai / sakņu formas /

root shapes



agram svaigam patēriņam, glabāšanai un pārstrādei / for

early fresh consumption, storing and processing

126

Ropė/Rāceņi/Turnip (Brassica rapa, spp. rapa L.)


IV, VII



šakniavaisių formos tipai /

sakņu formas / root shapes


consumption: ankstyvam žalumyniniam derliui, laikymui ir

perdirbimui/ agram svaigam patēriņam, glabāšanai un

pārstrādei/ for early fresh consumption, storing and

processing

127

Griežtis/Kāļi/Swede (Brassica napus L.)


IV-V





forms


consumption: ankstyvam žalumyniniam derliui, laikymui ir

perdirbimui / agram svaigam patēriņam, glabāšanai un

pārstrādei / for early fresh consumption, storing and

processing

128

Valgomasis krienas/Mārrutki/Horseradish (Armoracia rusticana P.)

sodinimo laikas, mėn. / stādīšanas laiks, mēn. / planting

time, month - IV

daugiametė daržovė / daudzgadīgs dārzenis / perennial

vegetable

šaknų formos tipai / sakņu formas

/ root shapes


consumption: šviežiam vartojimui ir perdirbimui / svaigam

patēriņam un pārstrādei/ for fresh consumption and

processing

129

Sėjamasis pastarnokas/Pastinaks/Parsnip

(Pastinaca sativa L.)

sėjos laikas, mėn. / sējas laiks mēn. / sowing time, month –

IV





Vartojimo paskirtis / lietošanas mērķis / purpose of

consumption: šviežiam vartojimui, laikymui ir perdirbimui

/ agram svaigam patēriņam, glabāšanai un pārstrādei / for

fresh consumption, storing and processing

130

Valgomasis ridikėlis/Redīsi/Radish (Raphanus raphanistrum subsp. sativus L.)


III-IV-V; VII-VIII






consumption: šviežiam vartojimui / svaigam patēriņam / for

fresh consumption

131

Žieminis ridikas/Rutki/Black radish (Raphanus sativus var. niger L.)


IV; VI-VII







/ svaigam patēriņam, glabāšanai un pārstrādei / for fresh

consumption, storing and processing

132

Valgomasis salieras/Selerijas/Celeriac (Apium graveolens var. rapaceum L.)

sėjos laikas daigams, mėn. / sējas laiks dēstiem, mēn. /

sowing time for seedlings, month – III.

Daigų sodinimo laikas, mėn. / dēstu stādīšanas laiks, mēn. /

time planting for seedlings, month – V






consumption: šviežiam vartojimui, laikymui ir perdirbimui/

svaigam patēriņam, glabāšanai un pārstrādei / for fresh


133

Valgomoji bulvė/Kartupeļi/Potatoes (Solanum tuberosum L.)


time, month – IV-V



gumbų formos tipai / bumbuļu

formas / tuber shape





134

Bulvinė saulėgrąža (topinambas)/

Topinambūrs/Jerusalem artichoke

(Helianthus tuberosus L.)


time, month – IV-VI; IX-X


vegetable

gumbų formos tipai /

bumbuļu formas / tuber

shapes




consumption, storage and processing

135

Valgomasis svogūnas/Sīpoli/Onion (Allium cepa L.)

sėjos, sodinimo laikas, mėn. / sējas, stādīšanas laiks, mēn. /

sowing, planting time, month – III/IV-V



ropelių formos tipai /

sakņu formas / bulb shapes


consumption: ankstyvam derliui, laikymui ir perdirbimui/



136

Valgomasis česnakas/Ķiploki/Garlic (Allium sativum L.)


time, month: X – žieminiai / ziemas / hardnecked, III – IV

– vasariniai/ vasaras/ softnecked

vegetacijos trukmė, d. / veģetācijas periods, d./ vegetation


ropelių formos tipai / sakņu

formas / bulb shapes





137

Laiškinis česnakas/Maurloki/Chive (Allium schoenoprasum L.)

sėjos, sodinimo laikas, mėn. / sējas, stādīšanas laiks, mēn./

sowing, planting time, month – IV/IV-V; IX


duration, days – ~220

daugiametis augalas, žiedynuose dažniausiai

formuojantis didelį kiekį smulkių orinių

svogūnėlių / daudzgadīgs augs, parasti nelieli

sīpoliņi veido ciešu ceru / perennial plant,

usually small bulbils are forming a dense cluster


consumption: ankstyvam derliui / agram svaigam

patēriņam/ for early fresh consumption

138

Daržinis poras/Puravi/Leek (Allium ampeloprasum var. Porrum)


sowing, planting time, month – II-III, IV



augalo formos tipai / augu

formas / plant shapes





139

Kopūstas/Galviņkāposti/Cabbage (Brassica oleracea var. capitata L.)


sowing time for seedlings, month – III-V

daigų sodinimo laikas, mėn. / dēstu stādīšanas laiks, mēn./

time planting for seedlings, month – IV-VI



galvos formos tipai / galviņu

formas / head shapes





140

Daržinė pupelė/Pupiņas/Common beans (Phaseolus vulgaris L.)


V



augalo formos tipai / augu formas / plant types: krūminis ir

vijoklinis/ krūmu un kāršu / bush and climbing (pole)


consumption: ankstyvam derliui (ankštys), laikymui

(sausos pupelės), perdirbimui / svaigam patēriņam

(sviesta), glabāšanai (sausas sēklas) un pārstrādei (abi

veidi) / for fresh consumption (snap), storing (dry seeds)

and processing (both)

141

Pupa/Pupas/Faba beans (Vicia faba L.)


IV-V

vegetacijos trukmė, d. / veģetācijas periods, d. /vegetation


augalo parūšiai / dalījums varietātēs / plant varieties:

daržinė pupa (V.faba var., major), pašarinė pupa (V.faba

var. minor) / cūku pupas (V.faba var., major), lauka pupas

(V.faba var. minor) / broad beans (V.faba var., major), field

beans (V.faba var. minor)


consumption: ankstyvam derliui (nesubrendę ankštys),

laikymui (sausos pupos), perdirbimui / svaigam patēriņam

(nenobriedušas), glabāšanai (sausas sēklas) un pārstrādei

(abi veidi) / for fresh consumption (unmature), storing (dry

seeds) and processing (both)

142

Sėjamasis žirnis/Zirņi/Peas (Pisum sativum L.)


IV-VII



augalo porūšiai / dalījums veidos / plant type: šparaginiai,

daržiniai, pašariniai žirniai/ cukurzirņi, dārza zirņi, lobāmie

zirņi / snap peas, garden peas, common peas


consumption: ankstyvam derliui (šparaginiai žirniai),

laikymui (daržiniai ir pašariniai žirniai), perdirbimui /

svaigam patēriņam (cukurzirņi, dārza zirņi), glabāšanai

(lobāmie zirņi) un pārstrādei (dārza un lobāmie) / for fresh

consumption (snap peas), storage (common peas) and

processing (garden and common peas)

143

Valgomasis lęšis/Lēcas/Lentils (Lens culinaris L.)


IV-V




consumption: sausos sėklos / sausas sēklas / seeds

144

Sėjamoji petražolė/Pētersīļi/Parsley (Petroselinum crispum L.)


IV

vegetacijos trukmė, d. / veģetācijas periods, d./ vegetation


augalo porūšis / dalījums veidos / plant type:

lapinis ir šakninis / lapu un sakņu / leaf and root





145

Paprastasis krapas/Dilles/Dill

(Anethum graveolens L.)


III-VIII


duration, days – 40 -90

augalo tipas / augu dalījums / plant types: žemo augumo,

aukšto augumo / krūmu un augstās / dwarf and tall



svaigam patēriņam un pārstrādei / for fresh consumption

and processing

146

Daržovinis rabarbaras/Rabarberi/Rhubarb (Rheum rhabarbarum)


sowing, planting time, month – IV-V/IV; VIII


period, days – IV-IX


consumption: ankstyvam derliui ir perdirbimui / svaigam

patēriņam un pārstrādei / for fresh consumption and

processing

147

Valgomoji rūgštynė/Skābenes/Sorrel (Rumex acetosa L.)

sėjos, sodinimo laikas, mėn. / sējas, stādīšanas laiks, mēn.

/ sowing, planting time, month – IV; VII-VIII


period, days – 40-100


consumption: ankstyvam derliui (iki žydėjimo) ir

perdirbimui / svaigam patēriņam (līdz ziedēšanai) un

pārstrādei / for fresh consumption (until blossoming) and

processing

148

Paprastasis agurkas/Gurķi/Cucumber (Cucumis sativus L.)


V-VI



vaisiaus paviršius / augļa

virsma / fruit surface



patēriņam un pārstrādei / for fresh consumption and

processing

149

Paprastasis moliūgas/Ķirbji/Field pumpkin (Cucurbita pepo L.)


V-VI







150

Cukinija/Kabači/Zucchini (Cucurbita pepo L. convar. Zucchini)


IV-VI



vaisių formos tipai / augļu

formas / fruit fruit shapes



patēriņam un pārstādei / for fresh consumption and

processing

151

Tikroji saulėgrąža/Saulespuķe/Common

sunflower (Helianthus annuus L.)


IV-V



sėklų formos tipai / sēklu

formas / seeds shapes


consumption: sėklos, jauni daigeliai šviežiam vartojimui ir

perdirbimui / sēklas un jaunos dzinumus lieto svaigam

patēriņam un pārstrādei (sēklas) / seeds and young shoots

are used for fresh consumption and processing

152

Salotinė trūkažolė/Cigoriņi, endīvijas/Chicory (Cichorium endivia L.)


V

dvimetis augalas, pirmais metais išaugina lapų skrotelę ir

šakniavaisį / divgadīgs augs, lapu rozeti un sakni veido

pirmajā gadā / biennial plant, leaf rosette and chicory root

formsduring 1st year

Pasodinti pavasarį šakniavaisiai atželia į gūželę, kuri

vartojama maistui / pavasarī stādītas saknes veido galviņas,

ko lieto uzturā / chicory roots planted in spring grow and

form heads that are used for food

Paprastosios trukažolės (C.intybus L.) išdžiovintos šaknys

yra naudojamos kavos gėrimui gaminti / parasto cigoriņu

(C.intybus L.) saknes grauzdē kafijas veida dzēriena

izgatavošanai / roasted roots of common cichory (C.intybus

L.) are used for a coffeelike drink

153

DEKORATYVINIŲ AUGALŲ ISTORIJA LIETUVOJE

Pirmosios gėlynų užuomazgos atsirado XIV amžiuje, kai

Lietuvoje ėmė kurtis vienuolynai. Po Valakų reformos

lietuviai išmoko savarankiškai ūkininkauti ir dalį žemės galėjo

skirti dekoratyvinių augalų sodinimui. Renesanso epochoje,

per dvarus į kasdieninį Lietuvos žmonių gyvenimą ir buitį

pradėjo plisti madingi augalai iš Europos. Ypač gražinti

sodybas imtasi po baudžiavos panaikinimo 1861 metais, kai

valstiečiams buvo suteikta asmeninė laisvė ir teisė išsipirkti

žemę. Tarpukario darželiuose atsirado daugiau žydinčių,

puošnesnių augalų rūšių, tarp kurių vyravo vienmečiai. Po

antrojo pasaulinio karo, ėmus ardyti vienkiemius, atsisakyta

tradicinių darželių. Atsirado gėlynai, kuriuose auginti

modernesni, dažnai egzotiški ar labiau dekoratyvūs augalai.

Daugelio dekoratyvinių augalų atsiradimo Lietuvoje data

siejama su XVI–XVII amžiumi. Dalis jų yra kilę iš Pietų

Europos, tai žaliosios rūtos, vaistiniai bijūnai, tikrosios

levandos ar Vidurio Europos: mažosios žiemės, mėlynosios

kurpelės, šiurpiniai gvazdikai. Iš Azijos kildinami

dekoratyviniai augalai – baltosios lelijos, darželinės

juodgrūdės pradžioje adaptavosi Pietų Europoje ir tik XVIII

amžiuje pateko į Lietuvą. Panašiai atsitiko ir su augalais, kurių

kilmės šalis – Amerika. Savaime paplitę laukiniai augalai retai

buvo perkeliami arčiau namų. Tačiau paprastosios pakalnutės,

vaistiniai putokliai, trispalvės našlaitės ar paprastosios

bitkrėslės yra dažnos gėlių darželiuose. Dekoratyvinių augalų

darželyje dažnai būdavo auginamos ir vaistažolės, prieskoniai

ar kai kurios daugiametės daržovės (rabarbarai, laiškiniai

česnakai).

154

PRIESKONINIŲ IR AROMATINIŲ AUGALŲ

AUGINIMAS LATVIJOJE

Informacijos apie prieskonių ir aromatinių augalų

auginamų Latvijoje išliko labai mažai. Vienas iš pagrindinių

informacijos šaltinių – verbaliniai įrodymai apie sodo ir lauko

augalų naudojimą medicinoje ir kulinarijoje.

Mažos žolelių parduotuvės rašytiniuose šaltiniuose

paminėtos 1291 metais. Pirmoji vaistinė Baltijos šalyse buvo

įkurta 1357 metais Rygoje. Čia iš žolelių buvo gaminami ir

parduodami rafinuoti vynai, esencijos, tinktūros, tepalai ir

prieskoniai.

Spartus vaistinių sodų vystymasis Latvijos teritorijoje

vyko XIV amžiuje. Tai įrodo svarbią augalų reikšmę tuo metu.

Latvijos liaudies dainos rodo platų žolelių naudojimą

kasdieniame gyvenime. Dainuose paminėta daugiau kaip 200

augalų. Prieskoniniai ir vaistiniai augalai yra glaudžiai susiję

su jų atsiradimu Latvijoje. 1920 m. Rāmavos tyrimų centre

prasidėjo šių augalų tyrimai. 1922 m. Dreilini, o vėliau Rygoje

– Farmakologijos institutas įsteigė augalų demonstravimo ūkį.

Žolelės auginamos žemės ūkio ir sodininkystės mokyklose

Priekuļi, Malnavos, Bulduri, Kaucminde ir valstybiniame

Rudzukroga sode. 1928 m. Rāmavos kolekcija buvo perkelta į

Vecauce tyrimų ir mokomąjį ūkį.

Šiuo metu prieskoninių augalų kolekcija įrengta ir

palaikoma Latvijos Gamtos mokslų ir technologijos

universiteto Agro-Biotechologijos institute. Ekspozicija

įrengta praėjusio šimtmečio 60-siais, siekiant ją panaudoti

jaunųjų agronomų mokymui. Kolekcijoje atliekami ir

agrotechnologiniai bandymai, kuriais tiriamas prieskoninių ir

aromatinių augalų pritaikymas komercinėje gamyboje.

155

DEKORATĪVO AUGU INTRODUKCIJAS VĒSTURE

LIETUVĀ

Tiek uzskatīts, ka pirmās dekoratīvās puķu dobes Lietuvā

izveidotas XIV gs., kad izveidoti klosteru dārzi. Pēc vēstures

liecībām viduslaikos ziedoši augi netika audzēti kā dekoratīvie

augi, bet gan galvenokārt kā ārstniecības augi. Rakstiskas

liecības par klosteru dārziem un augiem, kas tur audzēti XIV–XVI gs., nav saglabājušās. Tomēr citu Eiropas valstu klosteru

dārzu aprakstos sastopama detalizēta informācija par kokiem,

krūmiem, ārstniecības un dekoratīvajiem augiem, kas tur

audzēti. Dabīgi, ka šie augi no klosteru dārziem tiks ieviesti arī

zemnieku saimniecībās un viensētās gan kā ārstniecības, gan

dekoratīvie augi.

Pēc Valaka reformas XV un XVI gs. lietuvieši ieguva

tiesības apstrādāt lauksaimniecības zemi, daļā teritorijas

veidojot dekoratīvo augu un citādi izmantojamu augu

stādījumus. Renesanses periodā augi no muižām izplatījās

Lietuvas iedzīvotāju dārzos. Pēc brīvlaišanas 1861. gadā

zemnieki ieguva tiesības iegādāties zemi savā īpašumā.

Plašumā gāja ne vien dekoratīvo, bet arī ārstniecības augu,

garšaugu, rituālu augu un audumu krāsošanai izmantojamu

augu audzēšana.

Laika periodā starp abiem pasaules kariem vairāk

dekoratīvo augu, pārsvarā viengadīgo, tika stādīts pie mājām.

Pēc Otrā pasaules kara daudz viensētu tika izpostīts un

iedzīvotāji izsūtīti, vai pārcēlās uz pilsētām. Arvien vairāk

sāka audzēt dažādus modernus un eksotiskus dekoratīvos

augus.

Vairums dekoratīvo augu Lietuvas teritorijā introducēti

XVI–XVII gs. Daži no tiem cēlušies no Dienvideiropas (rūta,

peonijas, lavanda) vai Centrāleiropas (kapmirtes, kurpītes,

156

neļķes). Āzijas izcelsmes dekoratīvie augi (lilijasnigellas) vai

Amerikas izcelsmes augi ievesti caur Dienvideiropu XVIII gs.

Reizumis pie mājām ir stādīti savvaļā sastopami augi. Tā,

piemēram, ziepjusaknes, trejkrāsu atraitnītes, maijpuķītes un

biškrēsliņš kļūst par ierastiem augiem piemājas stādījumos.

Dzeltenu ziedu krāsas augi Lietuvā tiek retāk audzēti, nekā

ziedi baltā, sarkanā, zilā vai violetā krāsā.

Tradicionāli Lietuvas piemājas dārzos audzē garšaugus,

ārstniecības augus un dažus daudzgadīgos augus (rabarberi,

maurloki). Ciematos puķu stādījumi parasti tiek ierīkoti

publiskos apstādījumos, gar ielām, pie ēkām, bet lauku sētās

dekoratīvie augi parasti tiek stādīti logu priekšā. Sākotnēji

dekoratīvie augi tika stādīti kvadrātveida vai apaļās dobēs, bet

pamazām dobju forma kļūst daudzveidīgāka, iegūstot

sirdsveida, rombveida vai neregulāras formas. Dekoratīvie

stādījumi bieži tiek papildināti ar akmeņiem, kūdru vai kārklu

pinumiem.

GARŠAUGU UN ĀRSTNIECĪBAS AUGU ATTĪSTĪBA

LATVIJĀ

Iegūt informāciju par to, kādus garšaugus Latvijā lietojuši

kopš sendienām, ir visai sarežģīts jautājums, kas iepriekš maz

vai drīzāk nemaz nav izzināts. Viens no svarīgiem

informācijas avotiem senatnē, kas saglabājies līdz mūsdienām,

ir mutvārdu liecības – informācija par savvaļas augu un

kultūraugu lietošanā uzturā un dažādas ēdienu receptes.

Ārstniecības augu bodes Latvijā rakstiski pieminētas

1291. gadā, bet pirmā aptieka Baltijas valstīs izveidota Rīgā

1357. gadā. Aptiekā tirgotas zāles no augu drogām, vircoti

vīni, esences, uzlējumi un novārījumi, tinktūras, ziedes un arī

157

garšvielas. Strauja aptieku dārzu attīstība Latvijā aizsākusies

jau XIV gadsimtā. Tas viss liecina par aromātisko un

ārstniecības augu nozīmību un pielietošanas svarīgumu. Augu

izmantošanas daudzējādību apliecina arī Latvju dainas, kur

minēti vairāk kā 200 augi. Garšaugu audzēšana cieši saistīta ar

ārstniecības augu audzēšanas kā nozares izveidošanos Latvijā.

Ar 1920. gadu garšaugu un ārstniecības augu audzēšanu uzsāk

pētījumu saimniecībā Rāmavā. 1922. gadā Farmakognozijas

institūtā nodibina garšaugu un ārstniecības augu

izmēģinājumu praugdārzniecībā Dreiliņos, pēc tam Rīgā.

Ārstniecības augus sāk audzēt pie lauksaimniecības un

dārzkopības skolām Priekuļos, Malnavā, Bulduros,

Bornsmindē un valsts Rudzu kroga dārzniecībā. 1928. gadā

kolekciju no Rāmavas pārceļ uz tolaik izmēģinājumu un

praktisko darbu saimniecību Vecauci.

LLU Agrobiotehnoloģijas institūtā izveidota aromātisko

augu un ārstniecības augu ģenētisko daudzveidību

reprezentējoša kolekcija. Tā sākta veidot pagājušā gadsimta

sešdesmitajos gados ar mērķi iepazīstināt studentus un

interesentus ar vietējām un introducētajām garšaugu sugām, kā

arī veic pētījumus par garšaugu ekoloģiju un agrotehniku.

THE HISTORY OF ORNAMENTAL PLANTS IN

LITHUANIA

The origins of the first flower beds are believed to have

occurred in our country in the XIV century when monasteries

began to develop in Lithuania. After the Valak reform in the

XV–XVI centuries, Lithuanians could farm their own, and part

of the land could be devoted to planting of ornamental plants.

During the Renaissance, the ornamental plants from Europe

158

began to spread through the mansions to the daily life and life

of Lithuanian people. In particular, happened after the

abolition of the serfdom in 1861, when peasants were given

personal freedom and the right to buy land. After the Second

World War, the traditional settlements were abandoned for

new villages and towns after destroying of homesteads. Other

types of flowering plants emerged, people cultivated more

modern, often exotic or more decorative plants. The time of

the appearance of many ornamental plants in Lithuania dates

backs to the sixteenth and seventeenth centuries. Some come

from southern Europe: Ruta graveolens, Paeonia officinalis,

Lavandula angustifolia or Central Europe: Winca minor,

Aconitum napellus, Dianthus barbatus. Plants from Asia,

Lillium candidum, Nigella damascene, originally adapted to

southern Europe and only entered the country in the XVIII

century. Similarly, so, with plants originating in America.

Wild plants have rarely been moved closer to home. However,

Convallaria majalis, Saponaria officinalis, Viola tricolor or

Tanacetum vulgare are common in traditional ornamental

gardens. Traditional flower gardens often include herbs, spices

or some perennial vegetables - Rheum rhabarbarum, Allium

schoenoprasum.

THE HISTORY OF HERB AND AROMATIC PLANTS

IN LATVIA

There are very scarce sources of historical information

about herb and aromatic plants growing in Latvia. One of the

main sources of information is verbal evidence about using of

garden and wild herbs in the medicine and culinary.

159

Small stores selling herbs are mentioned in written

documents in 1291. The first pharmacy in the Baltic countries

was founded in Rīga in 1357. Different medicines made from

herbs, refined wines, essences, tinctures, liniments and spices

were sold there. Rapid development of pharmacy gardens took

place in Latvia during XIV century. This shows the

significance of herbs in that time. Also, Latvian Dainas (folk

songs) demonstrate the broad using of herbs in the daily life of

inhabitants. More than 200 plants are mentioned in Dainas.

Herbs and medicine plants are closely related by their way of

introduction in Latvia. In 1920, research on herbs was started

in the Rāmava Research Station. In 1922 a demonstration farm

on herbs was established under the Institute of Pharmacology

in Dreiliņi, and later in Rīga. Herbs were grown at the

agriculture and horticulture schools in Priekuļi, Malnava,

Bulduri, Kaucminde and State Rudzukroga gardening. In 1928

the collection from Rāmava was moved to Vecauce research

and practical farm.

At present, the collection of herbs is developed and

maintained at the Institute of Agro-Biotecholgy of Latvia

University of Life Sciences and Technologies. The collection

was developed in the 1960-ies, to use it in the teaching of

young agronomists. Also, technological trials are performed

with the to introduce herbs and aromatic plants to commercial

production.

160

Vaistinė gelsvė/Lupstājs/Lovage (Levisticum officinale L.)

sėjos laikas, mėn. / sējas laiks, mēn. / sowing time, month

– IV-V


vegetable

vartojimo paskirtis: lapai tinka šviežiam vartojimui ir

perdirbimui / lapas lieto svaigam patēriņam un pārstrādei /

leaves are used for fresh consumption and processing

161

Rugiagėlė/Rudzupuķe/Cornflower (Centaurea cyanus L.)


sowing time for seedlings, month – III.

daigų sodinimo laikas, mėn. / dēstu stādīšanas laiks, men. /

planting time of seedlings, month – IV-V



dekoratyvus vienmetis ar dvimetis iki 1 m

augalas; žiedas graižo formos, mėlynos

spalvos / viengadīgs vai divgadīgs augs -

līdz 1 m garš, kurvjziedis, ziedi zili /

annual or biennial ornamental plant,

height – up to 1m; flower is calathium

shape and the colour is blue


consumption: žali ir džiovinti žiedai vartojami medicinoje,

parfumerijoje / žāvēti un svaigi ziedi tiek lietoti medicīnā

un parfimērijā / fresh and dried flowers are used in medicine

and in perfumery

162

Sėjamasis linas/Lini/Flax (Linum usitatissimum L.)


IV-V

vegetacijos trukmė, d. / veģetācijas

periods, d. / vegetation duration, days –

90-120


consumption: sėklos tinka šviežiam vartojimui ir

perdirbimui; stiebai perdirbimui / sēklas lieto svaigam

patēriņam un pārstrādei, stublājus – rūpnieciskais šķiedras

pārstrādei / seeds are used for fresh consumption and

processing; stems are used for fibre processing

163

Blakinė kalendra/Koriandrs/Coriander (Coriandrum sativum L.)


IV-V

vegetacijos trukmė, d. / veģetācijas periods, d. vegetation


Vartojimo paskirtis / lietošanas mērķis / purpose of


perdirbimui / sēklas lieto svaigas un pārstrādei, svaigas

lapas kā lapu dārzeni / seeds are used for fresh consumption

and processing, greens as a leafy vegetable

164

Daržinė aguona/Magones/Poppy (Papaver somniferum L.)


V



vaisių formos tipai / pogaļu

fromas / seed pod shapes



perdirbimui / sēklas izmanto svaigas un pārstrādei / seeds

are used for fresh consumption and processing

165

Balzaminis skaistenis/Balzama

biškrēsliņš/Costmary

(Tanacetum balsamita L.)


sowing, planting time, month – IV-V

daugiametis dekoratyvinis, prieskoninis augalas /

daudzgadīgs, dekoratīvais, ārstniecības augs / perennial

ornamental, aromatic plant

aukšti, gerai dauginasi vegetatyviniu būdu / augsts, labi

vairojas veģetatīvi / high, well multiplies vegetatively

vartojimo paskirtis / izmantošana / usage: šviežiam

vartojimui, perdirbimui / svaigam patēŗiņam, pārstrādei /

for fresh consumption, processing

166

Kartusis kietis/Vērmele/Wormwood (Artemisia absinthium L.)



daugiametis vaistinis augalas / daudzgadīgs, ārstniecības

augs / perennial medical plant

aukštas, gerai dauginasi vegetatyviniu būdu / augsts, labi

vairojas veģetatīvi / high, well multiplies vegetatively

vartojimo paskirtis/ izmantošana / usage: žmonių ir gyvulių

gydymui / cilvēku un dzīvnieku ārstniecībai / for the

treatment of people and animals

167

Vaistinė medetka/Kliņģerīte/Pot marigold (Calendula officinalis L.)


IV-V.

vienametis dekoratyvinis ir vaistinis augalas / viengadīgs

dekoratīvs un ārstniecisks augs / annual decorative and

medicinal plant

lengvai auginamas, būdinga savaiminė sėja / viegli

audzējams, bieži pati izsējas / easily cultivated, typical

spontaneous sowing

vartojimo paskirtis / izmantošana / usage: gėlių darželiuose,

maistui ir gydymui / puķudobēm, pārtikai un ārstniecības

nolūkiem / for flower gardens, food and medical purposes

168

Didžioji nasturtė/Krese/Nasturtium (Tropaeolum majus L.)

sėjos laikas, mėn. / sējas laiks, mēn. / sowing time, month

– IV-V

vienametis dekoratyvinis, vaistinis ir maistinis augalas /

viengadīgs dekoratīvs un ēdams augs / annual ornamental,

medicinal and nutritional plant

lengvai auginamas, būdinga savaiminė sėja / viegli audzēt,

bieži pati izsējas / easily cultivated, typical spontaneous

sowing


maistui ir gydymui / dekoratīvs augs, pārtikai un

ārstniecības augs /ornamental plant, food and medical

purposes

169

Žalioji rūta/Rūta/Rue (Ruta graveolens L.)



daugiametis dekoratyvinis, prieskoninis, vaistinis augalas /

daudzgadīgs, dekoratīvs, garšaugs un ārstniecības augs /

perennial ornamental, aromatic, medicinal plant

žydi geltonai, žaliuoja žiemą ir vasarą /dzelteni ziedi,

mūžzaļš / blooms yellow, evergreen

vartojimo paskirtis / izmantošana / usage: šviežiam

vartojimui, perdirbimui, puošybai, apeigoms / svaigam

patēriņam, pārstrādei, dekorēšanai un rituāliem / for fresh

consumption, processing, decoration and rituals

170

Gvazdikinis serentis/Samtene/French

marigold (Tagetes patula L.)



vienametis dekoratyvinis augalas / viengadīgs, dekoratīvs

augs / annual ornamental plant

dekoratyvūs, ištvermingi, populiarūs / dekoratīvs, ilgstoši

ziedošs, pupulāra / decorative, enduring, popular


gydymui / puķu dobēm, ārstniecībai /for flower gardens,

medical purposes

171

Šaltmėtė/Krūzmētra/Spearmint (Mentha spicata L.)



daugiametis aromatinis, vaistinis augalas / daudzgadīgs

garšaugs, ārstniecības augs / perennial aromatic, medical

plant

gerai žinoma, mėgiama, auginama daugelyje šalių / labi

pazīstams augs, bieži audzēts dažādās valstīs / well known,

liked, cultivated in many countries

vartojimo paskirtis: šviežia ir džiovinta arbatoms ir kitiems

produktams aromatizuoti / svaigs un žāvēts tējām un citiem

produktiem aromatizēšanai / fresh and dried for teas and

other products to flavor

172

Paprastasis raudonėlis/Raudene/Wild

Marjoram (Oregano) (Origanum vulgare L.)


time, month – IV; VII-VIII

vegetacijos periodas / veģetācijas periods / Vegetation

period – IV-X


consumption: ankstyvam derliui (jauni ūgliai) ir

perdirbimui / svaigam patēriņam (jaunie dzinumi) un

pārstrādei / for fresh consumption (young sprouts) and

processing

173

Vaistinė agurklė/Gurķumētra/Borage (Borago officinalis L.)


V

vegetacijos periodas / veģetācijas periods /vegetation

period – VI-IX


consumption: ankstyvam derliui ir perdirbimui (arbata,

vaistažolė) / svaigam patēriņam un pārstrādei (tēja, droga) /

for fresh consumption and processing (tee, medical herb)

174

Kvapusis mairūnas/Majorāns/Marjoram (Majorana hortensis/ Origanum majorana L.)

sėjos laikas daigams, mėn./ sējas laiks dēstiem, mēn. /

sowing time for sedlings, month – III

daigų sodinimo laikas, mėn./ dēstu stādīšanas laiks, mēn. /

time planting for sedlings, month – V




consumption: perdirbimui / pārstrādei (garšaugs) /

processing (herb)

175

Paprastasis kmynas/Ķimenes/Caraway (Carum carvi L.)

sėjos laikas daigams, mėn. / sējas laiks dēstiem, mēn.

/sowing time for sedlings, month – IV


duration, days ~440 (įskaitant žiemojimą) / (ieskaitot

ziemošanu) / (including overwintering)


consumption: sėklos tinka perdirbimui (aromatinis ir

vaistinis augalas) / sēklas pārstrādei (garšaugs un

ārstniecības augs) / seed for processing (aromatic and

medical herb)

176

Tūrinys / Saturs /Content

PAVELDO SODAI. VEISLIŲ KATALOGAS ................................................................. 2 VĒSTURISKIE DĀRZI. ŠĶIRŅU KATALOGS ............................................................. 4 HERITAGE GARDENS. CULTIVAR CATALOGUE .................................................... 6 LIETUVOS SODININKYSTĖS ISTORIJA ..................................................................... 9 LATVIJOS SODININKYSTĖS ISTORIJA .................................................................... 11 AUGĻKOPĪBAS VĒSTURE LIETUVĀ ........................................................................ 15 AUGĻKOPĪBAS VĒSTURE LATVIJĀ .......................................................................... 17 HISTORY OF FRUIT PLANTS IN LITHUANIA ...................................................... 22 HISTORY OF FRUIT PLANTS IN LATVIA ............................................................... 24 SUTARTINIAI ŽENKLAI /APZĪMĒJUMI /EXPLANATORY SIGNS ................ 29 OBELYS / ĀBELES/ APPLES ...................................................................................... 31 Åkerö, Okeris, Akero ..................................................................................................... 32 Anis polosaty, Svītrainais Anīss ............................................................................... 33 Antonovka, Paprastasis antaninis ........................................................................... 34 Aport, Aportas, Aports, Alexander .......................................................................... 35 Arkad Zholty, Geltonasis arkadas, Dzeltenais Arkāds ..................................... 36 Astrahanskoe Beloe, Pilkasis alyvinis, Zaļais Dzidrais, White Astrakan.. 37 Astrahanskoe Krasnoe, Raudonasis alyvinis, Astrahaņas sarkanais, Red Astrakan ............................................................................................................................. 38 Avenarijus, Avenarius .................................................................................................. 39 Baltais Dzidrais, Popierinis, White Transparent ............................................... 40 Bely Naliv, Baltasis alyvinis, Īstais Baltais Dzidrais ......................................... 41 Beržininkų ananasas, Beržininku Ananāss .......................................................... 42 Birutės pepinas ............................................................................................................... 43 Bohnapfel, Pupinis, Reinas Pupu ābele ................................................................. 44 Calville Blanche d’Ete, Baltasis vasarinis kalvilis, Baltā Vasaras Kalvile, Summer White Calville ................................................................................................ 45 Celmiņu Dzeltenais ........................................................................................................ 46 Chernoguz, Černoguzas, Ziemas Svītrainais........................................................ 47 Coulon Reinette, Kulono renetas, Kulona Renete, Coulon’s Reinette ....... 48 Croncels, Kronselinis, Kronseles Dzidrais............................................................ 49 Dronning Louise, Danų karalienė Liuiza, Dāņu Karaliene Luize ................. 50

Dzeltenais Dzidrais ........................................................................................................ 51 Edelborsdorfer, Īstais Borsdorfietis ....................................................................... 52 Fameuse, Snieginis ........................................................................................................ 53 Filippa, Filipas ābols ..................................................................................................... 54 Gelber Richard, Dzeltenais Rihards ........................................................................ 55 Gravensteiner, Gravenšteinas, Īstais Grāvenšteins .......................................... 56 Jelgavas Vasaras ............................................................................................................. 57 Jono pepinas ..................................................................................................................... 58

177

Korobovka, Cukuriņš, Pierre le Grand ................................................................... 59 Kosztela, Koštelė, Košteļa ........................................................................................... 60 Lietuvos cukrinis ............................................................................................................ 61 Lietuvos pepinas, Lietuvas Pepiņš, Glogierówka .............................................. 62 Martsipan, Majoru Saldais .......................................................................................... 63 Melba ................................................................................................................................... 64 Montvilinis ........................................................................................................................ 65 Ničnera Zemeņu, Ničnerio žemuoginis, Nitschners Erdbeerapfel ............. 66 Panemunės baltasis ....................................................................................................... 67 Pepin Shafranny, Šafraninis pepinas, Safrāna Pepiņš ..................................... 68 Prinzenapfel, Muciņa .................................................................................................... 69 Roter Eiserapfel, Geležinis, Sarkanais Dzelzsābols .......................................... 70 Rudeninis dryžuotasis, Rudens Svītrainais, Autumn Streaked ................... 71 Serinka, Sierinka, Mālābele ........................................................................................ 72 Signe Tillisch, Signe Tilliš ............................................................................................ 73 Sīpoliņš ............................................................................................................................... 74 Suislepp, Suislepinis, Suisleps ................................................................................... 75 Tabokinė, Tabakas ābols ............................................................................................. 76 Tallinna Pirnõun, Revelio kriaušinis, Rēveles Bumbierābele ...................... 77 Treboux, Trebū Sēklaudzis, Pärnu Tuviõun ........................................................ 78 Vidzemes Zelta Renete, Liivi Kuldrenett .............................................................. 79 Virginy Rose, Virginijos rožinis, Virdžīnijas Rožu............................................. 80 Wilhelmapfel, Vilhelminis, Vilhelms....................................................................... 81 Zaķpurni............................................................................................................................. 82 Žemaičių grietininis, Rīgas Pienābele .................................................................... 83 KRIAUŠĖS / BUMBIERES / PEARS .......................................................................... 84 Ankstyvoji dulia, Duļa, Dulia ...................................................................................... 85 Bergamotte d‘Ete, Vasarinė bergemotė, Vasaras Bergamote ....................... 86 Clapp‘s Favorite, Kliapo mėgstamoji, Klapa Mīlule .......................................... 87 Grise Bonne, Geroji pilkoji, Labā Pelēkā ............................................................... 88 Jūratė ................................................................................................................................... 89 Kurzemes Sviesta ........................................................................................................... 90 Krol Sobieski, Sanitarijos patarėja, Sanitārais Padomnieks ......................... 91 Talsu Skaistule ................................................................................................................ 92 Vandenė ............................................................................................................................. 93 Vasarinė sviestinė .......................................................................................................... 94 VYŠNIOS / SKĀBIE ĶIRŠI / SOUR CHERRIES...................................................... 95 Daugmales ......................................................................................................................... 96 Kazdangas ......................................................................................................................... 97 Latvijas Augstais ............................................................................................................. 98 Vietinė rūgščioji .............................................................................................................. 99 Žagarvyšnė, Latvijas Zemais .................................................................................... 100 TREŠNĖS / SALDIE ĶIRŠI / SWEET CHERRIES ............................................... 101

178

Dönissens Gelbe, Deniseno geltonoji, Denisena Dzeltenais ........................ 102 Drogans Gelbe, Drogano geltonoji, Drogana Dzeltenais, Drogans Yellow ............................................................................................................................... 103 Ēdoles ................................................................................................................................ 104 Talsu .................................................................................................................................. 105 Vidzemes Sārtvaidzis .................................................................................................. 106 Žemaičių geltonoji ....................................................................................................... 107 Žemaičių juodoji ........................................................................................................... 108 Žemaičių rožinė ............................................................................................................ 109 SLYVOS / PLŪMES / PLUMS .................................................................................... 110 Vietinė geltonoji, Latvijas Dzeltenā Olplūme .................................................... 111 Čirkšlė, Būka................................................................................................................... 112 VYNMEDIS / VĪNOGAS / GRAPES .......................................................................... 113 Alfa ..................................................................................................................................... 114 DARŽO AUGALŲ KILMĖ LIETUVOJE .................................................................... 115 DARŽO AUGALŲ KILMĖ LATVIJOJE ...................................................................... 116 DĀRZEŅU AUDZĒŠANAS VĒSTURE LIETUVĀ .................................................. 117 DĀRZEŅKOPĪBAS ATTĪSTĪBA LATVIJĀ .............................................................. 119 HISTORY OF VEGETABLES IN LITHUANIA ....................................................... 120 HISTORY OF VEGETABLES IN LATVIA ................................................................ 122 Valgomoji morka/Burkāni/Carrot ........................................................................ 124 Raudonasis burokėlis/Galda bietes/Red beet ................................................. 125 Ropė/Rāceņi/Turnip .................................................................................................. 126 Griežtis/Kāļi/Swede ................................................................................................... 127 Valgomasis krienas/Mārrutki/Horseradish ..................................................... 128 Sėjamasis pastarnokas/Pastinaks/Parsnip ....................................................... 129 Valgomasis ridikėlis/Redīsi/Radish..................................................................... 130 Žieminis ridikas/Rutki/Black radish ................................................................... 131 Valgomasis salieras/Selerijas/Celeriac............................................................... 132 Valgomoji bulvė/Kartupeļi/Potatoes .................................................................. 133 Bulvinė saulėgrąža (topinambas)/Topinambūrs/Jerusalem Artichoke134 Valgomasis svogūnas/Sīpoli/Onion ..................................................................... 135 Valgomasis česnakas/Ķiploki/Garlic ................................................................... 136 Laiškinis česnakas/Maurloki/Chive ..................................................................... 137 Daržinis poras/Puravi/Leek.................................................................................... 138 Kopūstas/Galviņkāposti/Cabbage ........................................................................ 139 Daržinė pupelė/Pupiņas/Common beans ......................................................... 140 Pupa/Pupas/Faba beans ........................................................................................... 141 Sėjamasis žirnis/Zirņi/Peas .................................................................................... 142 Valgomasis lęšis/Lēcas/Lentils .............................................................................. 143 Sėjamoji petražolė/Pētersīļi/Parsley .................................................................. 144 Paprastasis krapas/Dilles/Dill ............................................................................... 145 Daržovinis rabarbaras/Rabarberi/Rhubarb .................................................... 146

179

Valgomoji rūgštynė/Skābenes/Sorrel ................................................................. 147 Paprastasis agurkas/Gurķi/Cucumber ............................................................... 148 Paprastasis moliūgas/Ķirbji/Field pumpkin .................................................... 149 Cukinija/Kabači/Zucchini ........................................................................................ 150 Tikroji saulėgrąža/Saulespuķe/Common sunflower .................................... 151 Salotinė trūkažolė / Cigoriņi, endīvijas / Chicory ........................................... 152 DEKORATYVINIŲ AUGALŲ ISTORIJA LIETUVOJE .......................................... 153 PRIESKONINIŲ IR AROMATINIŲ AUGALŲ AUGINIMAS LATVIJOJE ....... 154 DEKORATĪVO AUGU INTRODUKCIJAS VĒSTURE LIETUVĀ........................ 155 GARŠAUGU UN ĀRSTNIECĪBAS AUGU ATTĪSTĪBA LATVIJĀ ...................... 156 THE HISTORY OF ORNAMENTAL PLANTS IN LITHUANIA ......................... 157 THE HISTORY OF HERB AND AROMATIC PLANTS IN LATVIA ................. 158 Vaistinė gelsvė/Lupstājs/Lovage .......................................................................... 160 Rugiagėlė/Rudzupuķe/Cornflower ...................................................................... 161 Sėjamasis linas/Lini/Flax ......................................................................................... 162 Blakinė kalendra/Koriandrs/Coriander ............................................................. 163 Daržinė aguona/Magones/Poppy ......................................................................... 164 Balzaminis skaistenis/Balzama biškrēsliņš/Costmary ................................ 165 Kartusis kietis /Vērmele/Wormwood ................................................................ 166 Vaistinė medetka/Kliņģerīte/Pot marigold ...................................................... 167 Didžioji nasturtė/Krese/Nasturtium ................................................................... 168 Žalioji rūta/Rūta/Rue................................................................................................. 169 Gvazdikinis serentis/Samtene/French marigold............................................ 170 Šaltmėtė/Krūzmētra/Spearmint ........................................................................... 171 Paprastasis raudonėlis/Raudene/Wild Marjoram (Oregano) ................... 172 Vaistinė agurklė/Gurķumētra/Borage ................................................................ 173 Kvapusis mairūnas/Majorāns/Marjoram .......................................................... 174 Paprastasis kmynas/Ķimenes/Caraway ............................................................ 175 Turinys / Saturs /Content ........................................................................................ 176

Documents

PAVELDO SODAI. VEISLIŲ KATALOGAS VĒSTURISKIE DĀRZI ŠĶIRŅU